21.7.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 190/1

(1)

Reglamentu (EB) Nr. 215/2002 (2) Taryba nustatė galutinį antidempingo muitą importuojamam Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – KLR) kilmės feromolibdenui, kuris klasifikuojamas KN kodu 7202 70 00 (toliau – nagrinėjamasis produktas). Antidempingo muito norma yra 22,5 %.

(2)

Komisija Sprendimu 2006/714/EB (3) devynių mėnesių laikotarpiui sustabdė Reglamentu (EB) Nr. 215/2002 importuojamam Kinijos Liaudies Respublikos kilmės feromolibdenui nustatyto galutinio antidempingo muito taikymą.

(3)

Sprendimas sustabdyti Reglamentu (EB) Nr. 215/2002 nustatyto galutinio antidempingo muito taikymą buvo priimtas atsižvelgiant į pagrindinio reglamento 14 straipsnio 4 dalį, kurioje numatyta, kad dėl Bendrijos interesų antidempingo priemonių taikymas gali būti sustabdytas remiantis tuo, kad rinkos sąlygos yra laikinai taip pakitusios, jog nėra tikimybės, kad dėl tokio sustabdymo žala atsinaujins, atsižvelgiant į tai, kad Bendrijos pramonei buvo suteikta galimybė pateikti pastabas, ir į tas pastabas buvo atsižvelgta.

(4)

Sprendimu 2006/714/EB Komisija padarė išvadą, kad, atsižvelgiant į laikinus rinkos sąlygų pokyčius, visų pirma aukštą Bendrijos rinkoje vyraujantį nagrinėjamojo produkto kainų lygį, kuris gerokai viršijo pirminiame tyrime nustatytą žalos lygį, ir, kaip spėjama, prarastą nagrinėjamojo produkto paklausos ir tiekimo pusiausvyrą, mažai tikėtina, kad sustabdžius priemonių taikymą su KLR kilmės nagrinėjamojo produkto importu susijusi žala atsinaujins.

(5)

Sprendimu 2006/714/EB Komisija įsipareigojo stebėti nagrinėjamojo produkto importo raidą ir kainas bei, vėl padidėjus nagrinėjamojo produkto importo dempingo kaina iš KLR apimčiai ir dėl to Bendrijos pramonei pradėjus patirti žalą, panaikinti sustabdymą.

(6)

2006 m. spalio 31 d.Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (4) paskelbtu pranešimu inicijuota ex officio tarpinė peržiūra, kadangi Komisijos turimais duomenimis aplinkybės, kurioms esant buvo priimtos galiojančios priemonės, pasikeitė tiek, kad esamos priemonės nebėra adekvačios, o, kai kurie pokyčiai yra ilgalaikiai.

(7)

Remiantis pagrindinio reglamento 14 straipsnio 4 dalimi, dėl Bendrijos interesų antidempingo priemonių taikymas gali būti sustabdytas devynių mėnesių laikotarpiui, bet sustabdymas gali būti dar pratęstas ne ilgesniam kaip vienerių metų laikotarpiui, jeigu, Komisijos siūlymu, taip nutaria Taryba.

(8)

Sustabdžius priemonių taikymą, Sprendimo 2006/714/EB 5 ir 10 konstatuojamosiose dalyse išdėstyta su nagrinėjamojo produkto importu bei kainomis susijusi situacija nepakito. Į Europos bendriją buvo importuoti tik nedideli KLR kilmės feromolibdeno kiekiai.

(9)

Atsižvelgiant į ex officio tarpinę peržiūrą, reikėtų nepamiršti, kad ji turėtų būti baigta per 15 mėnesių nuo inicijavimo, t. y. iki 2008 m. sausio 31 d.

(10)

Įvertinus, kad Bendrijos rinka po antidempingo muito taikymo sustabdymo 2006 m. spalio mėn. išliko nepakitusi ir tai, kad tarpinė peržiūra dar nėra baigta, vadovaujantis pagrindinio reglamento 14 straipsnio 4 dalimi, tikslinga pratęsti galiojančių priemonių taikymo sustabdymą. Remiantis bendru prekybos srautų numatymo principu bei numatant vykdomos tarpinės peržiūros rezultatus, daroma išvada, kad galiojančių priemonių taikymo sustabdymas turėtų būti pratęstas iki 2008 m. sausio 31 d., t. y. iki galutinio tarpinės peržiūros išvadų pateikimo termino. Nėra pagrindo manyti, kad pratęsus priemonių taikymo sustabdymą būtų prieštaraujama Bendrijos interesams.

(11)

Laikydamasi pagrindinio reglamento 14 straipsnio 4 dalies, Komisija informavo Bendrijos pramonę apie ketinimą pratęsti galiojančių antidempingo priemonių taikymo sustabdymą. Bendrijos pramonei buvo suteikta galimybė pateikti pastabas, bet pateiktos pastabos neturėjo įtakos išvadai, kad situacija išliko tokia pati, kaip išdėstyta Sprendime 2006/714/EB.

(12)

Todėl Komisija mano, kad pagal pagrindinio reglamento 14 straipsnio 4 dalį yra įvykdyti visi reikalavimai, susiję su nagrinėjamojo produkto importui nustatyto antidempingo muito sustabdymo pratęsimu. Todėl Reglamentu (EB) Nr. 215/2002 nustatyto antidempingo muito taikymo sustabdymą reikėtų pratęsti iki 2008 m. sausio 31 d.

(13)

Komisija stebės nagrinėjamojo produkto importo raidą ir kainas. Bet kuriuo metu vėl padidėjus nagrinėjamojo produkto importo iš KLR dempingo kaina apimčiai ir dėl to Bendrijos pramonei pradėjus patirti žalą, Komisija pasiūlys atnaujinti antidempingo muito taikymą ir panaikins jo sustabdymą,

21.7.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 190/3

(1)

Vadovaujantis Urugvajaus raundo daugiašalių prekybos derybų rezultatais Reglamentas (EB) Nr. 3223/94 numato kriterijus, pagal kuriuos Komisija nustato standartines importo vertes iš trečiųjų šalių importuojamiems jo priede išvardintiems produktams ir laikotarpiams.

(2)

Laikantis aukščiau nurodytų kriterijų, standartinės importo vertės turi būti nustatytos tokios, kaip nurodyta šio reglamento priede,

21.7.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 190/5

(1)

Komisijos reglamentas (EB) Nr. 341/2007 (3), leidžiantis naudoti iš trečiųjų šalių importuojamų česnakų ir kitų žemės ūkio produktų tarifines kvotas, nustatantis jų administravimo tvarką ir įvedantis importo licencijų bei kilmės sertifikatų sistemą.

(2)

Kiekiai, kuriems per penkias pirmąsias 2007 m. liepos mėn. darbo dienas tradiciniai importuotojai ir nauji importuotojai pateikė „A“ licencijų paraiškas pagal Reglamento (EB) Nr. 341/2007 10 straipsnio 1 dalį, viršija kiekius, skirtus produktams, kurių kilmės šalys yra Kinija ir visos kitos trečiosios šalys, išskyrus Kiniją ir Argentiną.

(3)

Todėl, vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 1301/2006 7 straipsnio 2 dalimi, reikia nustatyti, kokia apimtimi pagal reglamento (EB) Nr. 341/2007 12 straipsnį iki 2007 m. liepos 15 d. Komisijai perduotos „A“ licencijų paraiškos gali būti patenkintos,

21.7.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 190/7

(1)

Reglamento (EB) Nr. 881/2002 I priede išvardyti asmenys, grupės ir organizacijos, kuriems taikomas tame reglamente numatytas lėšų ir ekonominių išteklių įšaldymas.

(2)

2007 m. liepos 9 d. Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos sankcijų komitetas nusprendė iš dalies pakeisti asmenų, grupių ir organizacijų, kurių lėšos ir ekonominiai ištekliai turėtų būti įšaldyti, sąrašą. Todėl I priedas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

21.7.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 190/10

(1)

Reprezentacinės kainos ir papildomų importo muitų dydžiai, taikytini baltajam cukrui, žaliaviniam cukrui ir kai kuriems sirupams 2006–2007 prekybos metams, buvo nustatyti Komisijos reglamente (EB) Nr. 1002/2006 (3). Šios kainos ir muitų dydžiai buvo paskutinį kartą pakeisti Komisijos reglamentu (EB) Nr. 710/2007 (4).

(2)

Šiuo metu Komisijos turimi duomenys rodo, kad reikia iš dalies pakeisti minėtus dydžius pagal Reglamente (EB) Nr. 951/2006 nustatytas taisykles ir nuostatas,

21.7.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 190/12

(1)

Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties (Euratomo sutartis) 2 straipsnio e punkte nurodoma, kad Europos atominės energijos bendrija (Bendrija) tinkamai prižiūrėdama garantuoja, kad branduolinės medžiagos nebūtų naudojamos kitiems nei numatyta tikslams.

(2)

Branduolinių medžiagų fizinės saugos konvencija (toliau – CPPNM) buvo priimta 1979 m. ir įsigaliojo 1987 m. 2006 m. birželio 27 d. duomenimis CPPNM Šalys yra 118 valstybių ir Bendrija. Visos valstybės narės yra CPPNM Šalys.

(3)

Remiant TATENA 2005 m. liepos 4 d. pagal CPPNM 20 straipsnį buvo sušaukta konferencija dėl pakeitimų. 2005 m. liepos 8 d. Komisija Bendrijos vardu pasirašė baigiamąjį aktą dėl CPPNM pakeitimų.

(4)

Europos Bendrijų Teisingumo Teismas (Teisingumo Teismas) (1) nusprendė, kad valstybių narių dalyvavimas CPPNM yra suderinamas su Euratomo sutarties nuostatomis tik su sąlyga, kad jos galių ir jurisdikcijos požiūriu Bendrija yra tokia pati CPPNM Šalis kaip valstybės narės, ir kad tam tikri su Bendrija susiję CPPNM įsipareigojimai gali būti įgyvendinti tik Bendrijai palaikant glaudžius ryšius su valstybėmis narėmis, tiek derybų ir dokumento sudarymo metu, tiek vykdant prisiimtus įsipareigojimus.

(5)

Teisingumo Teismas taip pat patvirtino, kad Euratomo sutarties 2 straipsnio e punktu Bendrija įpareigojama tinkamai prižiūrėdama garantuoti, kad branduolinės medžiagos nebūtų naudojamos kitiems nei numatyta tikslams, neatsižvelgiant į tų kitų tikslų pobūdį ir aplinkybes, kuriomis tai gali vykti, ir galiausiai tai, kad sąvoka „saugos garantijos“, vartojama Sutarties VII skyriaus nuostatoms apibūdinti, apima daugiau negu tik vienos branduolinių medžiagų naudotojo nurodytos paskirties vietos pakeitimą kita. Todėl, Teisingumo Teismo nuomone, tai taip pat apima fizinės saugos priemones (2). Teisingumo teismas savo Sprendime 1/78 taip pat nustatė, kad nuostatos dėl patraukimo baudžiamojon atsakomybėn ir ekstradicijos yra susijusios su klausimais, priklausančiais valstybių narių jurisdikcijai (3).

(6)

Bendrija, tapdama Konvencijos Šalimi pagal CPPNM 18 straipsnio 4 dalį, turi perduoti depozitarui deklaraciją, nurodydama, kurie CPPNM straipsniai jai netaikomi. Tokia deklaracija pridedama prie šio sprendimo.

(7)

CPPNM 7 straipsnyje reikalaujama, kad kiekviena Šalis už tam tikras nusikalstamas veikas numatytų tinkamas sankcijas, kuriomis būtų atsižvelgiama į tų veikų sunkumo pobūdį. Laikoma, kad pagal šią nuostatą Šalims leidžiama nuspręsti dėl sankcijų, kurios turi būti priimtos, pobūdžio, rūšies ir griežtumo. Visų pirma ja nereikalaujama, kad Šalys nustatytų, jog už joje apibrėžtas veikas taikomos baudžiamosios sankcijos. Todėl 7 straipsnis bent iš dalies taikomas Bendrijai.

(8)

Todėl reikėtų patvirtinti Bendrijos prisijungimą prie pakeistos CPPNM,

21.7.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 190/15

(1)

Euratomo tiekimo agentūros patariamojo komiteto narių kadencija baigėsi 2007 m. kovo 28 d.

(2)

Komiteto nariai turėtų būti paskirti laikotarpiui nuo 2007 m. kovo 29 d. iki 2009 m. kovo 28 d., atsižvelgiant į valstybių narių vyriausybių pateiktas kandidatūras,

21.7.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 190/18

(1)

Gavusi skundus dėl įmonei Bavaria Film GmbH (toliau – BAV) tariamai suteiktos pagalbos Komisija 2003 m. liepos 23 d. pradėjo oficialią tyrimo procedūrą. Vokietija savo pastabas pateikė 2003 m. spalio 20 d.; konkurentai ir kitos suinteresuotosios šalys pastabų nepateikė. 2005 m. gegužės 3 d. Komisija paprašė informacijos, kurią Vokietija pateikė 2005 m. liepos 1 d. raštu. Po 2005 m. spalio 12 d. posėdžio Vokietija 2006 m. lapkričio 9 d. ir 21 d. pateikė papildomos informacijos.

(2)

1999 m. BAV teritorijos dalyje buvo pradėta statyti moderniausia technika aprūpinta kino studija (toliau – studija). Šioje teritorijos dalyje, Bavarijos federacinėje žemėje, yra pagrindinė BAV būstinė, kino studijų ir dekoracijų miestas Gaizelgaštaigas. BAV yra privati filmų gamybos įmonė (privatrechtliches Filmproduktionsunternehmen) (2).

(3)

Minėtą investiciją atliko specialios paskirties įmonė Bayerische Filmhallen GmbH (toliau – BFH).

(4)

BFH įstatinį kapitalą sudaro 50 000 EUR, šios įmonės akcininkai yra LfA Förderbank Bayern (toliau – LfA), valdanti 49 % akcijų, privatus asmuo Lotharas Wedelis (3), patikėjimo teise valdantis 21 % akcijų, ir BAV, valdanti 30 % akcijų. BAV akcijų nominalioji vertė sudaro 15 000 EUR. LfA ir BAV tenkanti akcijų dalis buvo nustatyta pagal jų atitinkamus įnašus steigiant bendrovę BFH.

(5)

Be įnašo į įstatinį kapitalą LfA suteikė BFH 3,8 mln. EUR dotaciją ir 3,1 mln. EUR tarpinio finansavimo kreditą (su galimybe vėliau pakeisti jį į dotaciją) (4). Iš viso 6,9 mln. EUR buvo skirta vien tik visoms naujosios studijos statybos išlaidoms.

(6)

BAV ne tik įnešė 15 000 EUR įnašą į įstatinį kapitalą steigiant bendrovę BFH, bet ir suteikė jai teisę 25 metus neatlyginamai naudotis studijos žemės sklypu. Praėjus 25 metams naujojo BFH pastato su įranga nuosavybės teisė turėjo neatlyginamai pereiti BAV.

(7)

BAV administruoja BFH gamybos įrenginius. Pagal pavedimo sutartį (Geschäftsbesorgungsvertrag) už pajamas, gautas iš studijos nuomos, per pirmuosius trejus metus nuo 1999 m. spalio mėn. iki 2002 m. spalio mėn. atsiskaitoma šiuo būdu:

(8)

Pavedimo sutartyje numatoma, kad po trejų metų BFH pradinio etapo, t. y. 2002 m. spalio mėn. prasidedant ketvirtiesiems metams, naujosios studijos nuomos pajamos, atėmus remonto, techninės priežiūros, draudimo ir rinkodaros sąnaudas, bus padalytos dalininkams atsižvelgiant į jų turimą BFH akcijų dalį (7).

2 lentelėje pateikiamos faktinės naujosios studijos nuomos pajamos 2002–2005 m. ir jų išskaidymas.

2   lentelė

2002–2005 m. pajamos ir mokėjimai

(9)

Pradėdama oficialią tyrimo procedūrą Komisija manė, kad atsižvelgiant į sąlygas, kuriomis atitinkami dalininkai investavo į BFH, LfA investicija yra panaši į valstybės pagalbą, kaip apibrėžta EB sutarties 87 straipsnio 1 dalyje, ir išreiškė abejones dėl finansavimo suderinamumo su bendrąja rinka. Komisija ypač abejojo tuo, ar LfA investicija į BFH atitiko rinkos sąlygomis veikiančio investuotojo principą, nes BAV ir LfA investavo į BFH nevienodomis sąlygomis. Iš tikrųjų LfA, investavęs grynaisiais pinigais 6,9 mln. EUR ir grynaisiais pinigais sumokėjęs už BFH akcijas, gavo teisę valdyti 70 % BFH įstatinio kapitalo, o BAV, investavusi 15 000 EUR ir suteikusi teisę 25 metus naudotis žemės sklypu, kuris vertinamas apie 3 mln. EUR, gavo teisę valdyti 30 % akcijų.

(10)

Sprendime pradėti oficialią tyrimo procedūrą Komisija argumentavo, kad LfA yra valstybinis bankas ir jo iš valstybės išteklių finansuojama investicija gali būti laikoma su bendrąja rinka nesuderinama pagalba, kurios galutinė gavėja buvo BAV.

(11)

Vokietija iš esmės teigė, kad pagalba nėra teikiama, nes kalbama apie investiciją į infrastruktūrą ir jokia konkreti įmonė negauna naudos. Tačiau jei pagalba būtų teikiama, Vokietijos nuomone, jai būtų galima taikyti vadinamąją su kultūra susijusią išimtį, nurodytą EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies d punkte.

(12)

Studija nuomojama filmų gamybai. Remiantis Vokietijos duomenimis visiems nuomininkams, t. y. ir BAV bei jos pavaldžiosioms bendrovėms, taikomos tos pačios sąlygos. Tai nustatyta ir pavedimo sutartyje, kuri reglamentuoja BAV vykdomą įrenginio administravimą ir studijos naudojimą. Pagal šią sutartį BAV, Vokietijos nuomone, nesuteikiamos jokios pirmumo teisės.

(13)

Vokietija pateikė studijoje sukurtų filmų sąrašą, iš kurio aiškėja, kad daugiau kaip du trečdalius šių filmų sukūrė įmonės, niekaip nesusijusios su BAV (8).

(14)

Kaip įrodymą, kad nei BAV, nei kuris nors kitas gamybos įrenginių naudotojas neturėjo pirmumo teisių, 2005 m. Vokietija pateikė kainoraštį su 25 kino studijų (kurių dydis buvo nuo 748 m2 iki 4 225 m2) nuomos kainomis Vokietijoje, Čekijoje, Slovakijoje, Bulgarijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Italijoje. Nuomos kainos svyravo nuo 0,27 EUR/m2 (Italijoje) iki 4,34 EUR/m2 (Jungtinėje Karalystėje). 2005 m. naujosios 3 060 m2 ploto BFH studijos nuomos kaina siekė 1,02 EUR/m2. Šią kainą turėjo mokėti visi studijos naudotojai, taip pat ir BAV.

(15)

Norėdama pašalinti bet kokias abejones, kad šiuo atveju kalbama apie pagalbą, ir skaidriau atlikti tyrimą, pradėjus oficialią tyrimo procedūrą Vokietija pasiūlė tokį pakeitimą (toliau – naujas požiūris):

(16)

Nuspręsta patikrinti pradinę priemonę: 6,9 mln. EUR LfA investiciją į naująją studiją ir jo dalyvavimą BFH.

(17)

Kaip paaiškinta sprendime pradėti oficialią tyrimo procedūrą, atliekant šiuos veiksmus buvo galima numanyti, kad BAV teikiama valstybės pagalba, kaip apibrėžta EB sutarties 87 straipsnio 1 dalyje, dėl šių priežasčių:

(18)

Vokietija parengė visus pakeitimus, reikalingus norint taikyti naują požiūrį, pašalino visus ankstesnius ir būsimus galimus pagalbos elementus ir įsipareigojo taikyti požiūrį, kai tik bus priimtas Komisijos sprendimas.

(19)

LfA nusipirks iš BAV jos 30 % BFH akcijų už 15 000 EUR. Ši kaina buvo numatyta BFH steigimo sutartyje ir tiksliai atitinka kainą, kurią iš pradžių už savo akcijas sumokėjo Bavaria. Parduodant BFH akcijas BAV nebus suteikta jokių lengvatų, kurios galėtų būti vertinamos kaip pagalba. LfA valdys 100 % akcijų, todėl ji gaus 100 % BFH pajamų.

(20)

Ateityje BAV kasmet BFH pateiks sąskaitą už pavedimo sąnaudas atsižvelgdama į faktines išlaidas. Remiantis Vokietijos 2006 m. lapkričio mėn. duomenimis 2006 m. metinės sąnaudos sudaro 106 405 EUR. Faktinės susidariusios sąnaudos kasmet apskaičiuojamos, už jas pateikiama sąskaita, kurią patikrina nepriklausomas ekspertas. Taip užtikrinama, kad BAV sumokama tik už faktiškai suteiktas paslaugas ir ji negaus per didelės kompensacijos. Todėl BAV neteikiama jokia lengvata išmokamomis per didelėmis kompensacijomis už administravimą, kurios būtų panašios į pagalbą.

(21)

Iki 2024 m. BFH įmonei BAV moka rinkos sąlygas atitinkančią nuomą už žemės sklypą. Ji siekia 5 % nepriklausomo eksperto nustatytos žemės sklypo vertės (10). Ji gali būti laikoma rinkos sąlygas atitinkančia nuoma, jei užtikrina BAV tinkamas pajamas už šios įmonės žemės sklypą. Tačiau BFH nemokės kas mėnesį nuomos mokesčio grynaisiais pinigais, atlygio už sklypo naudojimą mokėjimas su palūkanomis yra atidedamas (11). Užtikrinama, kad BAV bus mokama tik už žemės sklypo naudojimą, todėl nebus mokama per didelė kompensacija.

(22)

2024 m., praėjus 25 metams, nepriklausomas ekspertas įvertins naujosios studijos rinkos vertę; BAV gali įsigyti iš BFH naująją studiją už tą kainą ir atskaityti tą kainą, atsižvelgiant į aplinkybes, iš susidariusių nuomos reikalavimų su palūkanomis. Jei 2024 m. pastato rinkos vertė būtų didesnė už BAV reikalavimus, BAV kompensuos susidariusį skirtumą. Todėl atmetama bet kokia galimybė, kad BAV gaus naudos įsigydama studiją (12). Todėl galima konstatuoti, kad naujas požiūris užtikrina, jog BAV ateityje negaus naudos iš naujosios studijos veiklos, kaip apibrėžta EB sutarties 87 straipsnio 1 dalyje, todėl atmetama bet kokia galimybė, kad BAV ateityje gaus valstybės pagalbą. BAV atsisakys savo 30 % akcijų ir pateiks BFH sąskaitą už faktines naujosios studijos administravimo ir pastato nuomos sąnaudas. Be to, po 25 metų BAV privalės sumokėti rinkos sąlygas atitinkančią kainą įsigydama gamybos įrenginį. Iš pradžių buvo numatyta, kad nuosavybės teisė į naująjį BFH pastatą kartu su įranga po 25 metų neatlyginamai pereis BAV.

(23)

1 ir 2 lentelėje pateikiama informacija apie mokėjimus, kuriuos 1999–2005 m. gavo BAV. Šiuos mokėjimus galima padalyti į dvi kategorijas: kompensacija už pavedimą ir sutarta BAV įplaukų dalis. Juos galima suskirstyti šitaip:

4   lentelė

Mokėjimai BAV – kompensacija ir pelnas

(24)

Mokėjimai, kuriuos BAV gavo už gamybos įrenginių administravimą (žr. 4 lentelės C eilutę arba išsamią informaciją D ir E eilutėse), iš dalies rodo faktines sąnaudas ir iš dalies pavedimo sutartyje iš anksto nustatytus fiksuotus mokėjimus. Šie mokėjimai net 2000 ir 2004 m. („geriausiais metais“), kai mokėjimai BAV sudarė 103 000 EUR, nesiekė išsamiuose išlaidų planuose numatytų mokėjimų (2006 m. buvo numatyta daugiau kaip 106 405 EUR (žr. 3 lentelę)) ir nesuteikė BAV jokios nepagrįstos naudos.

(25)

BAV įplaukų dalis buvo numatyta kaip kompensacija už neatlyginamą žemės sklypo naudojimą. Šie mokėjimai yra mažesni už žemės sklypo nuomos kainą, palyginti su rinkos kaina, kuri šiuo metu siekia 183 500 EUR per metus (žr. 15 konstatuojamąją dalį).

(26)

Iš 4 lentelės matyti, kad net sudėjus visas BAV pajamas (iš administravimo ir pelno, žr. 1 eilutę), visų mokėjimų, kuriuos BAV gavo 1999–2005 m., suma iš viso nesiekia nustatytos rinkos kainos už žemės sklypo naudojimą (kuri šiuo metu siekia 183 500 EUR per metus). Tai nustatyta pradiniame plane, pagal kurį naujojo BFH pastato su įranga nuosavybės teisė po 25 metų neatlyginamai pereis BAV, o tai reikštų papildomą BAV tenkantį pranašumą. Tačiau pagal naująjį požiūrį, BAV įsigis studiją rinkos kaina. Iš visų šių faktų aiškėja, kad BAV 1999–2005 m. dėl šios priemonės negavo naudos, kaip apibrėžta EB sutarties 87 straipsnio 1 dalyje.

(27)

Todėl galima konstatuoti, kad BAV negavo valstybės pagalbos, susijusios su ligšioline naujosios studijos veikla.

(28)

BAV galėjo ne tik gauti per didelę kompensaciją už studijos administravimą (žr. 4 lentelę), bet ir turėti pirmenybę naudojantis studija.

(29)

Remiantis Vokietijos duomenimis daugumą filmų sukūrė įmonės, kurios nebuvo susijusios su BAV (13). Vokietija patvirtino, kad BAV nebuvo suteikta jokių privilegijų naudojantis studija. Be to, visi filmų gamintojai galėjo (ir toliau gali) naudotis studija tomis pačiomis sąlygomis ir už tą pačią kainą kaip BAV. Komisijai buvo patvirtinta, kad BAV yra traktuojama taip pat kaip ir kiti konkurentai ir jai nebuvo arba nėra teikiama jokių lengvatų, todėl ji, naudodamasi studija, negavo ir negaus naudos, kaip apibrėžta EB sutarties 87 straipsnio 1 dalyje.

(30)

Dėl rinkos sąlygomis veikiančio privataus investuotojo principo, į kurį daroma nuoroda sprendime pradėti oficialią tyrimo procedūrą, pažymėtina, kad buvo kalbama apie faktą, kad LfA ir BAV investavo į BFH ne tomis pačiomis sąlygomis ir kad šis faktas buvo laikomas BAV suteikta pagalba. Remiantis naujuoju požiūriu ši problema sprendžiama tokiu būdu: numatoma, kad LfA taps vieninteliu BFH savininku. Numatoma, kad 100 % BFH, kuri pateikia visiems studijos naudotojams sąskaitą atsižvelgdama į rinkos kainas, pajamų priklauso LfA ir visas BFH paskirstytasis pelnas tenka LfA. Todėl LfA 2024 m. studiją parduos rinkos kaina. Taigi prima facie daroma prielaida, kad LfA investicija į BFH yra suderinama su rinkos sąlygomis veikiančio privataus investuotojo principu.

(31)

Remdamasi šiais svarstymais Komisija konstatuoja, kad tikrintina priemonė pagal naują požiūrį nesuteikia BAV jokio pranašumo, todėl ji nėra BAV teikiama valstybės pagalba, kaip apibrėžta EB sutarties 87 straipsnio 1 dalyje,

21.7.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 190/25

(1)

Sprendime 90/424/EEB nustatyta Bendrijos finansinės paramos teikimo konkrečioms veterinarijos priemonėms, įskaitant technines ir mokslines priemones, tvarka. Pagal Sprendimą 90/424/EEB Bendrija turi taikyti arba padėti valstybei narei taikyti technines ir mokslines priemones, būtinas veterinarijos teisės aktams tobulinti bei veterinariniam lavinimui ar mokymui plėtoti.

(2)

Pagal Europos maisto ir saugos tarnybos (EMST) pateiktą zoonozių, zoonozių sukėlėjų bei atsparumo antibiotikams šaltinių ir tendencijų 2005 m. Bendrijoje ataskaitą (2) iš viso 22 valstybėse narėse nustatyti 194 695 žmonių kampilobakteriozės atvejai. Broilerių mėsa laikoma pagrindiniu infekcijos šaltiniu. Teigiami rezultatai buvo nustatyti 66,4 % tirtų broilerių mėsos mėginių. Broilerių pulkuose nuo 0,2 iki 86 % tirtų mėginių gauti teigiami rezultatai.

(3)

Be to, pagal EMST ataskaitą 2005 m. 22 valstybėse narėse buvo nustatyti iš viso 168 929 žmonių susirgimų salmonelioze atvejai. Tipiniai šviežios paukštienos mikrobinio užterštumo rodikliai siekė nuo 4 % iki 10 % ir buvo didžiausi iš visų tirtų maisto produktų.

(4)

EMST taip pat pažymi ataskaitoje, kad palyginti didelė Campylobacter ir Salmonella izoliatų, išskirtų iš gyvūnų ir maisto produktų, dalis buvo atspari antibiotikams, kurie paprastai naudojami žmonių ligoms gydyti. Ypač pažymėtinas Campylobacter izoliatų iš paukštienos atsparumo fluorochinolonams tyrimas, kai buvo nustatyta, jog iki 94 % izoliatų yra atsparūs ciprofloksacinui. Per maistą plintančios infekcijos, kurias sukelia šios atsparios bakterijos, yra ypatingai pavojingos žmonėms, nes gydymas gali būti nesėkmingas.

(5)

Pagal 2005 m. rugsėjo 1 d. Komisijos sprendimą 2005/636/EB dėl Bendrijos finansinės paramos pradiniam tyrimui dėl Salmonella spp. paplitimo Gallus gallus viščiukų broilerių pulkuose, kuris bus atliekamas valstybėse narėse (3), buvo surinkta palyginamoji informacija dėl Salmonella paplitimo šiuose pulkuose. Tačiau labai sunku palyginti Campylobacter paplitimą viščiukų broilerių pulkuose bei broilerių mėsoje ir Salmonella paplitimą viščiukų broilerių mėsoje skirtingose valstybėse narėse, nes nėra atliekama suderinta stebėsena.

(6)

Pagal 2003 m. lapkričio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/99/EB dėl zoonozių ir zoonozių sukėlėjų monitoringo, iš dalies keičiančios Tarybos sprendimą 90/424/EEB ir panaikinančios Tarybos direktyvą 92/117/EEB (4), 5 straipsnį zoonozių ir zoonozių sukėlėjų pavojui įvertinti bei su zoonozėmis ir jų sukėlėjais susijusioms bazinėms vertėms nustatyti valstybių narių lygmeniu, visų pirma nustačius ypatingus poreikius, gali būti kuriamos koordinuotos stebėsenos programos.

(7)

Moksliniai ekspertai bendradarbiaudami su EMST parengė pradinio tyrimo dėl Campylobacter paplitimo viščiukų broilerių pulkuose techninius reikalavimus. 2006 m. visose valstybėse narėse organizuotas laboratorijų darbuotojų mokymas dėl Campylobacter aptikimo tokiuose pulkuose metodų, o 2007 m. planuojamas mokymas dėl Campylobacter skerdenose apskaičiavimo metodo.

(8)

EMST darbo grupė zoonozių monitoringo duomenų rinkimo klausimais 2006 m. spalio 16–17 d. posėdyje priėmė Salmonella ir Campylobacter viščiukų broilerių mėsoje ES koordinuotos stebėsenos programos pasiūlytų techninių reikalavimų ataskaitą (5).

(9)

2007 m. vasario 20 d. darbo grupė taip pat priėmė Salmonella paplitimo tarp vištų (Gallus gallus), kalakutų ir kiaulių bei Campylobacter jejuni ir C.coli paplitimo tarp broilerių ataskaitą, įskaitant pasiūlymą dėl atsparumo antibiotikams suderintos stebėsenos programos (6). Ataskaitoje teikiamos rekomendacijos dėl suderintos stebėsenos programos ir suderintų jautrumo tyrimo metodų.

(10)

Pagal Direktyvos 2003/99/EB 7 straipsnio 3 dalį ir II priedo B dalį reikėtų nustatyti išsamias Campylobacter jejuni ir Campylobacter coli naminiuose paukščiuose atsparumo antibiotikams stebėsenos taisykles. Atsižvelgiant į tai, kad tokioms taisyklėms nustatyti reikia surinkti duomenis, ir siekiant gauti būtinus duomenis į numatomą tyrimą turėtų būti įtrauktas tyrimas dėl atsparumo antibiotikams.

(11)

Atsižvelgiant į didelį žmonių susirgimų Salmonella ir Campylobacter sukeltomis ligomis atvejų skaičių, viščiukų broilerių ir broilerių mėsos kaip infekcijos šaltinio svarbą ir didėjančio atsparumo antibiotikams problemą reikėtų surinkti palyginamuosius valstybių narių duomenis dėl Campylobacter paplitimo tarp viščiukų broilerių ir broilerių mėsoje ir Salmonella paplitimo broilerių mėsoje, kad būtų galima apsvarstyti Bendrijos mastu taikytinų kontrolės priemonių poreikį, taikymo galimybes, išlaidas ir laukiamą naudą.

(12)

Tyrimo metu bus gauta techninė informacija, kuri yra būtina rengiant veterinariją reglamentuojančius Bendrijos teisės aktus, taip pat ir informaciją apie antibiotikų naudojimą naminių paukščių zoonozių kontrolės programoms. Atsižvelgiant į palyginamųjų valstybių narių duomenų dėl Salmonella ir Campylobacter paplitimo tarp viščiukų broilerių ir broilerių mėsoje bei Campylobacter broilerių pulkuose atsparumo antibiotikams surinkimo svarbą valstybėms narėms turėtų būti skirta Bendrijos finansinė parama specialiesiems tyrimo reikalavimams įgyvendinti. Tikslinga 100 % padengti išlaidas, patiriamas atliekant laboratorinius tyrimus, nustačius viršutinę ribą. Dėl visų kitų patirtų išlaidų, pvz., susijusių su mėginių ėmimu, kelionėmis ir administravimu, neturėtų būti teikiama jokia Bendrijos finansinė parama.

(13)

Bendrijos finansinė parama turėtų būti suteikta, jei tyrimas bus atliekamas laikantis atitinkamų Bendrijos teisės aktų nuostatų ir tam tikrų kitų sąlygų.

(14)

Bendrijos finansinę paramą reikėtų suteikti, jei iki šiol numatyti veiksmai atliekami efektyviai ir jei kompetentingos institucijos pateikia visą būtiną informaciją per šiame sprendime nustatytus laikotarpius.

(15)

Visos išlaidos, kurias Bendrijos prašoma iš dalies apmokėti, dėl administracinio veiksmingumo turi būti nurodytos eurais. Pagal 2005 m. birželio 21 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1290/2005 dėl bendrosios žemės ūkio politikos finansavimo (7) perskaičiavimo kursas išlaidoms, išreikštoms kita valiuta nei euras, turėtų būti paskutinis keitimo kursas, kurį Europos centrinis bankas nustatė iki to mėnesio, kurį pateikta atitinkamos valstybės narės paraiška, pirmos dienos.

(16)

Šiame sprendime nustatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

a)

Campylobacter spp. broilerių pulkuose ir jų atsparumo antibiotikams; taip pat

b)

Campylobacter spp. ir Salmonella spp. broilerių skerdenose.

a)

pulkas – visi tos pačios sveikatos būklės naminiai paukščiai (pvz., broileriai), laikomi tose pačiose patalpose arba tame pačiame garde ir sudarantys vieną epidemiologinį vienetą; jei paukščiai laikomi patalpoje, pulką sudaro visi toje pačioje patalpoje esantys paukščiai;

b)

skerdimo partija – broileriai, kurie paimti iš to pačio pulko į skerdyklą tą pačią dieną;

c)

kompetentinga institucija – valstybės narės valdžios institucija ar institucijos, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 2160/2003 (8) 3 straipsnyje.

a)

Campylobacter spp. broilerių pulkuose ir jų atsparumą antibiotikams;

b)

Campylobacter spp. broilerių skerdenose;

c)

Salmonella spp. broilerių skerdenose;

a)

jos turi įrodytą reikalaujamų tyrimų metodų naudojimo patirtį;

b)

turi turėti EN/ISO 17025 standartą atitinkančią kokybės užtikrinimo sistemą;

c)

turi būti prižiūrimos atitinkamų NEL.

a)

tyrimui atlikti reikalingi įstatymai ir kiti teisės aktai įsigalioja vėliausiai 2007 m. gruodžio 31 d.;

b)

pirmus tris tyrimo mėnesius apimanti pažangos ataskaita, kurioje yra I priedo E dalies 1 punkte nurodyta informacija, pateikiama vėliausiai 2008 m. gegužės 31 d.;

c)

galutinė ataskaita apie tyrimo įgyvendinimą, kurioje yra visa I priedo E dalies 1 ir 2 punktuose nurodyta informacija, kartu su patvirtinamaisiais dokumentais dėl valstybių narių per laikotarpį nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. patirtų mėginių ėmimo ir analizės išlaidų bei pasiektų rezultatų pateikiama Komisijai vėliausiai 2009 m. vasario 28 d.; informacija apie patirtas išlaidas apima bent III priede nurodytą informaciją;

d)

tyrimas turi būti atliktas efektyviai.

a)

20 EUR už kiekvieną tyrimą Campylobacter ir Salmonella spp. aptikti;

b)

30 EUR už kiekvieną tyrimą Campylobacter spp. izoliatams patvirtinti, atmainoms nustatyti ir apskaičiuoti bei Salmonella spp izoliatų serotipui nustatyti;

c)

30 EUR už kiekvieną Campylobacter izoliatų iš viščiukų broilerių pulkų atsparumo antibiotikams tyrimą.

21.7.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 190/38

(1)

2006 m. rugsėjo 15 d. Taryba priėmė Bendruosius veiksmus 2006/623/BUSP (1), kurių galiojimas baigiasi 2007 m. liepos 31 d.

(2)

Atsižvelgiant į 2007 m. kovo 26 d. pateiktą Išsamų pasiūlymą dėl Kosovo statuso nustatymo, kuriame numatyta Kosove paskirti tarptautinį civilį įgaliotinį, kuris taip pat bus Europos Sąjungos specialusis įgaliotinis ir kuriam padės Tarptautinis civilinis biuras (TCB) Kosove, įskaitant Europos Sąjungos specialiojo įgaliotinio komponentą, TCM/ESSĮ parengiamoji grupė turėtų būti pervadinta į TCB/ESSĮ parengiamąją grupę.

(3)

TCM/ESSĮ parengiamosios grupės įgaliojimai turėtų būti iš dalies pakeisti ir pratęsti iki 2007 m. lapkričio 30 d. arba iki tol, kol praeis 30 dienų nuo naujos Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos Rezoliucijos (JTSTR), pakeičiančios JTSTR 1244 ir patvirtinančios tarptautinio civilinio įgaliotinio paskyrimą, priėmimo, jei tokia nauja JTSTR bus priimta iki 2007 m. lapkričio 1 d.

(4)

Todėl Bendrieji veiksmai 2006/623/BUSP turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeisti ir jų galiojimas pratęstas,

1)

Bendrųjų veiksmų nuorodos į „tarptautinę civilinę misiją“, „TCM“ ir „TCM/ESSĮ parengiamąją grupę“ atitinkamai laikomos nuorodomis į „Tarptautinį civilinį biurą“, „TCB“ ir „TCB/ESSĮ parengiamąją grupę“;

2)

2 straipsnis papildomas šiuo punktu:

3)

4 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1.   Jonas Jonsson skiriamas TCM/ESSĮ parengiamosios grupės vadovu.“;

4)

9 straipsnio 1 dalis papildoma šia pastraipa:

„Finansinė orientacinė suma, skirta su TCM/ESSĮ parengiamąja grupe susijusioms išlaidoms padengti nuo 2007 m. rugpjūčio 1 d. iki 2007 m. lapkričio 30 d., yra 1 875 000 EUR.“;

5)

14 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2.   Jie netenka galios 2007 m. lapkričio 30 d. arba praėjus 30 dienų nuo JTSTR, pakeičiančios JTSTR 1244 ir patvirtinančios tarptautinio civilio įgaliotinio paskyrimą, priėmimo, jei tokia nauja JTSTR bus priimta iki 2007 m. lapkričio 1 d.“.

21.7.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 190/s3