ISSN 1725-5120

Europos Sąjungos

oficialusis leidinys

L 176
European flag  

Leidimas lietuvių kalba

Teisės aktai

50 tomas
2007m. liepos 6d.

Turinys

 

I   Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kuriuos skelbti privaloma

Puslapis

 

 

REGLAMENTAI

 

*

2007 m. gegužės 21 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 791/2007, nustatantis papildomų išlaidų, patirtų prekiaujant tam tikrais žuvininkystės produktais iš atokiausių Azorų, Madeiros, Kanarų salų, Prancūzijos Gvianos bei Reuniono regionų, kompensavimo schemą

1

 

 

2007 m. liepos 5 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 792/2007, nustatantis kai kurių vaisių ir daržovių standartines importo vertes, kad būtų galima nustatyti įvežimo kainą

5

 

 

2007 m. liepos 5 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 793/2007 dėl importo teisių suteikimo pagal paraiškas, pateiktas 2007 m. liepos 1 d. – 2008 m. birželio 30 d. laikotarpiui pagal Reglamentu (EB) Nr. 659/2007 leidžiamą naudoti aukštikalnių ir kalnų veislių bulių, karvių ir telyčių importo tarifinę kvotą

7

 

 

2007 m. liepos 5 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 794/2007 dėl importo licencijų išdavimo pagal paraiškas, pateiktas per pirmąsias septynias 2007 m. birželio mėnesio dienas pagal Reglamentu (EB) Nr. 536/2007 leidžiamas naudoti paukštienos tarifines kvotas

8

 

 

2007 m. liepos 5 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 795/2007, nustatantis grąžinamąsias išmokas, taikomas eksportuojant perdirbtus grūdų ir ryžių produktus

9

 

 

2007 m. liepos 5 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 796/2007, nustatantis grąžinamųjų išmokų dydžius kai kuriems grūdų ir ryžių sektoriaus produktams, kurie eksportuojami kaip prekės, neįtrauktos į Sutarties I priedą

12

 

 

2007 m. liepos 5 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 797/2007 dėl eksporto licencijų išdavimo vyno sektoriui

16

 

*

2007 m. liepos 5 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 798/2007, uždraudžiantis su Jungtinės Karalystės vėliava plaukiojantiems laivams žvejoti atlantines silkes ICES VIIg, VIIh, VIIj ir VIIk zonose

17

 

 

II   Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kurių skelbti neprivaloma

 

 

SPRENDIMAI

 

 

Taryba

 

 

2007/464/EB

 

*

2007 m. birželio 5 d. Tarybos sprendimas, panaikinantis Sprendimą 2005/186/EB dėl perviršinio deficito Maltoje

19

 

 

2007/465/EB

 

*

2007 m. birželio 5 d. Tarybos sprendimas, panaikinantis Sprendimą 2004/917/EB dėl perviršinio deficito Graikijoje

21

 

 

2007/466/EB

 

*

2007 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimas dėl Regionų komiteto šešių Švedijai atstovaujančių narių ir devynių Švedijai atstovaujančių pakaitinių narių skyrimo

23

 

 

Komisija

 

 

2007/467/EB

 

*

2007 m. birželio 28 d. Komisijos sprendimas dėl radijo dažnių atpažinimo technologijos ekspertų grupės sudarymo

25

 

 

III   Aktai, priimti remiantis ES sutartimi

 

 

AKTAI, PRIIMTI REMIANTIS ES SUTARTIES V ANTRAŠTINE DALIMI

 

*

2007 m. birželio 28 d. Tarybos bendrieji veiksmai 2007/468/BUSP dėl paramos Visuotinio branduolinių bandymų uždraudimo sutarties organizacijos (CTBTO) parengiamosios komisijos veiklai jos stebėsenos bei tikrinimo gebėjimams stiprinti ir įgyvendinant ES kovos su masinio naikinimo ginklų platinimu strategiją

31

 

*

2007 m. birželio 28 d. Tarybos bendroji pozicija 2007/469/BUSP dėl Konvencijos dėl cheminio ginklo kūrimo, gamybos, kaupimo ir panaudojimo uždraudimo bei jo sunaikinimo (CWC) 2008 m. peržiūros konferencijos

39

 

 

Klaidų ištaisymas

 

*

2000 m. balandžio 14 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 790/2000, nustatančio prekybos pomidorais standartus, klaidų ištaisymas (OL L 95, 2000 4 15) (Specialiojo leidimo lietuvių kalba 3 skyriaus 29 tomas, p. 12)

42

 

*

2001 m. balandžio 10 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 717/2001, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 790/2000, nustatantį prekybos pomidorais standartą, klaidų ištaisymas (OL L 100, 2001 4 11) (Specialiojo leidimo lietuvių kalba 3 skyrius 32 tomas, p. 93)

45

 

*

2003 m. rugpjūčio 19 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1466/2003, nustatančio artišokų prekybos standartą ir iš dalies pakeičiančio Reglamentą (EB) Nr. 963/98, klaidų ištaisymas (OL L 210, 2003 8 20) (Specialiojo leidimo lietuvių kalba 3 skyrius, 39 tomas, p. 464)

45

 

*

2002 m. liepos 15 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1284/2002, nustatančio lazdyno riešutų su kevalais prekybos standartus, klaidų ištaisymas (OL L 187, 2002 7 16) (Specialiojo leidimo lietuvių kalba 3 skyriaus 36 tomas, p. 219)

46

 

*

2001 m. liepos 27 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1543/2001, nustatančio salotų, garbanotalapių ir plačialapių (Batavijos) cikorijų prekybos standartus, klaidų ištaisymas (OL L 203, 2001 7 28) (Specialiojo leidimo lietuvių kalba 3 skyriaus 33 tomas, p. 205)

47

 

*

2001 m. liepos 24 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1508/2001, nustatančio prekybos svogūnais standartą ir iš dalies pakeičiančio Reglamentą (EEB) Nr. 2213/83, klaidų ištaisymas (OL L 200, 2001 7 25) (Specialiojo leidimo lietuvių kalba 3 skyriaus 33 tomas, p. 184)

48

LT

Aktai, kurių pavadinimai spausdinami paprastu šriftu, yra susiję su kasdieniu žemės ūkio reikalų valdymu ir paprastai galioja ribotą laikotarpį.

Visų kitų aktų pavadinimai spausdinami ryškesniu šriftu ir prieš juos dedama žvaigždutė.

I Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kuriuos skelbti privaloma

REGLAMENTAI

6.7.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 176/1

TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 791/2007

2007 m. gegužės 21 d.

nustatantis papildomų išlaidų, patirtų prekiaujant tam tikrais žuvininkystės produktais iš atokiausių Azorų, Madeiros, Kanarų salų, Prancūzijos Gvianos bei Reuniono regionų, kompensavimo schemą

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 37 straipsnį ir 299 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę (1),

atsižvelgdama į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (2),

kadangi

(1)

Žuvininkystės sektorius atokiausiuose Bendrijos regionuose susiduria su sunkumais, visų pirma su papildomomis išlaidomis prekiaujant tam tikrais žuvininkystės produktais, dėl Sutarties 299 straipsnio 2 dalyje pripažįstamų tam tikrų trūkumų, didžiąja dalimi susijusių su gabenimo išlaidomis į žemyninę Europą.

(2)

Siekdama išlaikyti tam tikrų žuvininkystės produktų konkurencingumą lyginant su panašiais produktais iš kitų Bendrijos regionų, Bendrija žuvininkystės sektoriuje nuo 1992 m. taiko papildomų išlaidų kompensavimo priemones. 2003–2006 m. laikotarpiu taikomos priemonės nustatytos Tarybos reglamente (EB) Nr. 2328/2003 (3). Nuo 2007 m. būtina toliau taikyti papildomų išlaidų prekiaujant tam tikrais žuvininkystės produktais kompensavimo priemones, remiantis Komisijos ataskaita Europos Parlamentui, Tarybai ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui.

(3)

Atsižvelgiant į skirtingas prekybos sąlygas atokiausiuose regionuose, į pagautų žuvų kiekių ir atsargų pokyčius bei rinkos paklausą, reikia leisti pačioms valstybėms narėms apibrėžti žuvininkystės produktus, už kuriuos galima gauti kompensaciją, jų didžiausius kiekius ir kompensavimo sumas iš bendros kiekvienai valstybei narei skiriamos sumos.

(4)

Valstybėms narėms turėtų būti leidžiama nustatyti tam tikrų žuvininkystės produktų sąrašą ir jų kiekius bei kompensavimo sumas iš bendros valstybei narei skiriamos sumos. Joms taip pat turėtų būti leidžiama keisti kompensavimo planus, jeigu tai pateisinama besikeičiančiomis sąlygomis.

(5)

Valstybės narės turėtų nustatyti kompensacijos sumą taip, kad ja galima būtų tinkamai padengti papildomas išlaidas, patiriamas dėl atokiausių regionų tam tikrų trūkumų, visų pirma – produktų gabenimo į žemyninę Europą išlaidų. Kad būtų išvengta pernelyg didelių kompensacijų, suma turėtų būti proporcinga papildomoms išlaidoms, kurioms padengti skiriama parama, ir jokiu būdu neviršyti 100 % gabenimo į žemyninę Europą ir kitų susijusių išlaidų. Dėl to reikėtų atsižvelgti į kitas valstybės intervencijos priemones, darančias poveikį papildomų išlaidų lygiui.

(6)

Norint tinkamai įgyvendinti šio reglamento tikslus ir garantuoti atitiktį bendrajai žuvininkystės politikai, paramą reikėtų skirti tik pagal jo taisykles pagautiems ir perdirbtiems žuvininkystės produktams.

(7)

Kad kompensavimo schema veiktų efektyviai ir teisingai, valstybės narės taip pat turėtų užtikrinti, kad paramos gavėjai būtų ekonomiškai gyvybingi ir kad įgyvendinimo sistema leistų nuolat taikyti schemą.

(8)

Kad kompensavimo schema būtų tinkamai stebima, atitinkamos valstybės narės turėtų teikti metines jos veikimo ataskaitas.

(9)

Kad būtų galima priimti sprendimą, ar reikia toliau taikyti kompensavimo schemą po 2013 m., Komisija, likus pakankamai laiko iki schemos galiojimo pabaigos, turėtų pateikti nepriklausomu įvertinimu pagrįstą ataskaitą Europos Parlamentui, Tarybai ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui.

(10)

Bendrijos išlaidos, numatytos skirti kompensavimo schemai, turėtų būti tiesiogiai finansuojamos iš Europos žemės ūkio garantijų fondo pagal 2005 m. birželio 21 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1290/2005 dėl bendrosios žemės ūkio politikos finansavimo (4) 3 straipsnio 2 dalies f punktą.

(11)

Šiam reglamentui įgyvendinti būtinos priemonės turėtų būti patvirtintos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (5).

(12)

Tiesioginiam centralizuotam finansų valdymui įgyvendinti reikėtų taikyti 2006 m. gruodžio 21 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 2003/2006, nustatantį išsamias su bendru žuvininkystės ir akvakultūros produktų rinkų organizavimu susijusių išlaidų finansavimo iš Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) taisykles (6),

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Dalykas

Šiuo reglamentu nustatoma schema 2007–2013 m. laikotarpiui, pagal kurią kompensuojamos 3 straipsnyje numatytos papildomos išlaidos, dėl tam tikrų tų regionų trūkumų patiriamos rinkos dalyviams prekiaujant tam tikrais žuvininkystės produktais iš toliau išvardytų atokiausių regionų (toliau – kompensacija):

—

Azorų salos,

—

Madeira,

—

Kanarų salos,

—

Prancūzijos Gviana, ir

—

Reunionas.

2 straipsnis

Sąvokų apibrėžimai

Taikant šį reglamentą vartojamas 1999 m. gruodžio 17 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 104/2000 dėl bendro žuvininkystės ir akvakultūros produktų rinkų organizavimo (7) 1 straipsnyje pateiktas sąvokos „žuvininkystės produktai“ apibrėžimas.

3 straipsnis

Rinkos dalyviai

1.   Kompensacija išmokama šiems rinkos dalyviams, kurie patiria papildomų išlaidų prekiaudami žuvininkystės produktais:

a)

gamintojams;

b)

1 straipsnyje nurodytų regionų uostuose įregistruotų laivų savininkams arba valdytojams, ten dirbantiems, arba šių rinkos dalyvių asociacijoms; ir

c)

perdirbimo bei prekybos sektoriaus dalyviams ir jų asociacijoms, patiriantiems papildomų išlaidų prekiaujant minimais produktais.

2.   Atitinkamos valstybės narės imasi veiksmų, kad užtikrintų kompensaciją gaunančių rinkos dalyvių ekonominį gyvybingumą.

4 straipsnis

Reikalavimus kompensacijai gauti atitinkantys žuvininkystės produktai

1.   Kiekviena atitinkama valstybė narė savo regionams, nurodytiems 1 straipsnyje, nustato reikalavimus kompensacijai gauti atitinkančių žuvininkystės produktų sąrašus ir šių produktų kiekius. Žuvininkystės produktų sąrašus ir kiekius galima nurodyti atskirai kiekvienam iš regionų, priklausančių vienai valstybei narei.

2.   Sudarydamos 1 dalyje minėtus sąrašus ir nustatydamos kiekius, valstybės narės atsižvelgia į visus svarbius veiksnius, pirmiausia į būtinybę užtikrinti, kad dėl kompensacijos nedidėtų poveikis biologiškai jautriems ištekliams, papildomų išlaidų lygį, gamybos ir prekybos kokybinius bei kiekybinius aspektus.

3.   Žuvininkystės produktai, kuriems skiriama kompensacija, turi būti pagauti ir perdirbti pagal bendrosios žuvininkystės politikos taisykles dėl:

a)

išsaugojimo ir valdymo;

b)

atsekamumo;

c)

rūšiavimo standartų.

4.   Kompensacija neskiriama žuvininkystės produktams:

a)

pagautiems trečiųjų šalių laivų, išskyrus žvejybos laivus su Venesuelos vėliava, žvejojančius Bendrijos vandenyse;

b)

pagautiems Bendrijos žvejybos laivų, kurie neįregistruoti kurio nors vieno iš 1 straipsnyje išvardytų regionų uoste;

c)

importuotiems iš trečiųjų šalių;

d)

gautiems iš neteisėtos, nedeklaruotos ir nereguliuojamos žvejybos.

b punktas netaikomas, jeigu pagal šiame straipsnyje nustatytas taisykles tiekiamos žaliavos neužtenka turimiems perdirbimo pramonės pajėgumams atitinkamame atokiausiame regione.

5 straipsnis

Kompensacija

1.   Kiekviena atitinkama valstybė narė savo regionams, nurodytiems 1 straipsnyje, nustato kompensacijos lygį kiekvienam į 4 straipsnio 1 dalyje nurodytą sąrašą įtrauktam žuvininkystės produktui. Šis lygis gali būti nustatomas atskiriems regionams arba vienai valstybei narei priklausantiems regionams bendrai.

2.   Nustatant kompensaciją atsižvelgiama į:

a)

kiekvieno žuvininkystės produkto papildomas išlaidas, patiriamas dėl atitinkamų regionų tam tikrų trūkumų, pirmiausia į išlaidas, patiriamas gabenant produktus į žemyninę Europą; ir

b)

bet kokias kitas valstybės intervencijos formas, darančias poveikį papildomų išlaidų lygiui.

3.   Papildomų išlaidų kompensacija yra proporcinga kompensuojamoms papildomoms išlaidoms. Papildomų išlaidų kompensavimo lygis tinkamai pagrindžiamas kompensavimo plane. Tačiau kompensacija jokiu atveju negali viršyti 100 % gabenimo ir kitų susijusių išlaidų žuvininkystės produktams, skirtiems žemyninei Europai.

4.   Bendra kompensacijos suma per metus yra ne didesnė kaip:

a)

:

Azorų salos ir Madeira

:

EUR 4 283 992;

b)

:

Kanarų salos

:

EUR 5 844 076;

c)

:

Prancūzijos Gviana ir Reunionas

:

EUR 4 868 700.

6 straipsnis

Pakeitimai

Atitinkamos valstybės narės gali keisti 4 straipsnio 1 dalyje nurodytą reikalavimus kompensacijai gauti atitinkančių žuvininkystės produktų sąrašą bei šių produktų kiekius ir 5 straipsnio 1 dalyje nurodytą kompensacijos lygį, atsižvelgdamos į besikeičiančias sąlygas ir neviršydamos 5 straipsnio 4 dalyje nurodytų bendrų sumų.

7 straipsnis

Kompensavimo planų teikimas

1.   Iki 2007 m. lapkričio 6 d. atitinkamos valstybės narės pateikia Komisijai 4 straipsnio 1 dalyje nurodytus sąrašą ir kiekius ir 5 straipsnio 1 dalyje nurodytą kompensacijos lygį (toliau bendrai – kompensavimo planas).

2.   Jeigu kompensavimo planas neatitinka šiame reglamente nustatytų reikalavimų, Komisija per du mėnesius prašo valstybės narės atitinkamai pakeisti planą. Tokiu atveju valstybė narė pateikia Komisijai pakeistą kompensavimo planą.

3.   Jeigu Komisija nepateikia atsakymo per dviejų mėnesių laikotarpį nuo 1 ir 2 dalyse minėto kompensavimo plano gavimo dienos, kompensavimo planas laikomas patvirtintu.

4.   Jeigu valstybė narė daro pakeitimus pagal 6 straipsnį, ji pateikia Komisijai pakeistą kompensavimo planą, o 2 ir 3 dalyse nustatyta procedūra taikoma mutatis mutandis. Pakeistas planas laikomas patvirtintu, jeigu Komisija per keturias savaites nuo pakeisto kompensavimo plano gavimo dienos nepateikia atsakymo.

8 straipsnis

Ataskaitų teikimas

1.   Kiekviena atitinkama valstybė narė rengia metinę kompensavimo schemos įgyvendinimo ataskaitą ir pateikia ją Komisijai iki kiekvienų metų birželio 30 d.

2.   Iki 2011 m. gruodžio 31 d. Komisija, remdamasi nepriklausomu įvertinimu, pateikia Europos Parlamentui, Tarybai ir Europos Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui kompensavimo schemos įgyvendinimo ataskaitą, prireikus kartu pateikdama pasiūlymus dėl teisės aktų.

9 straipsnis

Finansinės nuostatos

1.   Valstybių narių patirtos išlaidos pagal šį reglamentą laikomos išlaidomis, apibrėžtomis Reglamento (EB) Nr. 1290/2005 3 straipsnio 2 dalies f punkte.

2.   Įgyvendinant 1 dalį taikomas Reglamentas (EB) Nr. 2003/2006.

10 straipsnis

Kontrolė

Valstybės narės priima reikiamas nuostatas, kad būtų užtikrintas šiame reglamente nustatytų reikalavimų laikymasis ir operacijų teisingumas.

11 straipsnis

Išsamios taisyklės

Išsamios šio reglamento taikymo taisyklės gali būti priimamos laikantis 12 straipsnio 2 dalyje nurodytos tvarkos.

12 straipsnis

Komitetas

1.   Komisijai padeda Žuvininkystės produktų vadybos komitetas.

2.   Darant nuorodą į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 4 ir 7 straipsniai.

Sprendimo 1999/468/EB 4 straipsnio 3 dalyje nustatytas laikotarpis yra vienas mėnuo.

13 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio priemonės

1.   Jeigu valstybės narės pateikė Komisijai prašymus dėl pakeitimų pagal Reglamento (EB) Nr. 2328/2003 8 straipsnio 1 ir 2 dalis, dėl kurių iki 2006 m. gruodžio 31 d. nepriimtas joks sprendimas, tiems prašymams ir toliau taikomas to reglamento 8 straipsnis.

2.   9 straipsnio nuostatos taikomos išlaidoms, kurias valstybės narės patyrė pagal Reglamentą (EB) Nr. 2328/2003 ir apie kurias pranešė Komisijai po 2006 m. spalio 15 d.

14 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

Jis taikomas nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2007 m. gegužės 21 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

M. GLOS

(1)  2007 m. balandžio 24 d. nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

(2)  OL C 93, 2007 4 27, p. 31.

(3)  2003 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2328/2003, nustatantis papildomų išlaidų perkant tam tikrus žuvininkystės produktus iš Azorų, Madeiros, Kanarų salų ir Prancūzijos Gvianos bei Reuniono departamentų kompensavimo sistemą, taikomą dėl minėtų regionų atokumo (OL L 345, 2003 12 31, p. 34).

(4)  OL L 209, 2005 8 11, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 378/2007 (OL L 95, 2007 4 5, p. 1).

(5)  OL L 184, 1999 7 17, p. 23. Sprendimas su pakeitimais, padarytais Sprendimu 2006/512//EB (OL L 200, 2006 7 22, p. 11).

(6)  OL L 379, 2006 12 28, p. 49.

(7)  OL L 17, 2000 1 21, p. 22. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1759/2006 (OL L 335, 2006 12 1, p. 3).

6.7.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 176/5

KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 792/2007

2007 m. liepos 5 d.

nustatantis kai kurių vaisių ir daržovių standartines importo vertes, kad būtų galima nustatyti įvežimo kainą

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1994 m. gruodžio 21 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 3223/94 dėl vaisių ir daržovių importo taisyklių (1), ypač į jo 4 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

(1)

Vadovaujantis Urugvajaus raundo daugiašalių prekybos derybų rezultatais Reglamentas (EB) Nr. 3223/94 numato kriterijus, pagal kuriuos Komisija nustato standartines importo vertes iš trečiųjų šalių importuojamiems jo priede išvardintiems produktams ir laikotarpiams.

(2)

Laikantis aukščiau nurodytų kriterijų, standartinės importo vertės turi būti nustatytos tokios, kaip nurodyta šio reglamento priede,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 3223/94 4 straipsnyje nurodytos standartinės importo vertės nustatomos šio reglamento priede.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 2007 m. liepos 6 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2007 m. liepos 5 d.

Komisijos vardu

Jean-Luc DEMARTY

Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktorius

(1)  OL L 337, 1994 12 24, p. 66. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 386/2005 (OL L 62, 2005 3 9, p. 3).

PRIEDAS

prie 2007 m. liepos 5 d. Komisijos reglamento, nustatančio kai kurių vaisių ir daržovių standartines importo vertes, kad būtų galima nustatyti įvežimo kainą

(EUR/100 kg)

KN kodas

Trečiosios šalies kodas (1)

Standartinė importo vertė

0702 00 00

MA

36,7

TR

97,2

ZZ

67,0

0707 00 05

JO

151,2

TR

105,7

ZZ

128,5

0709 90 70

IL

42,1

TR

92,9

ZZ

67,5

0805 50 10

AR

52,2

UY

55,9

ZA

60,2

ZZ

56,1

0808 10 80

AR

82,2

BR

80,0

CA

99,5

CL

84,3

CN

74,6

NZ

98,9

US

124,2

UY

46,9

ZA

103,6

ZZ

88,2

0808 20 50

AR

79,0

CL

85,5

NZ

98,4

ZA

112,4

ZZ

93,8

0809 10 00

EG

88,7

TR

203,7

ZZ

146,2

0809 20 95

TR

257,5

US

279,5

ZZ

268,5

0809 30 10, 0809 30 90

US

120,3

ZZ

120,3

0809 40 05

IL

150,7

ZZ

150,7

(1)  Šalių nomenklatūra yra nustatyta Komisijos Reglamentu (EB) Nr. 1833/2006 (OL L 354, 2006 12 14, p. 19). Kodas „ZZ“ žymi „kitą kilmę“.

6.7.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 176/7

KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 793/2007

2007 m. liepos 5 d.

dėl importo teisių suteikimo pagal paraiškas, pateiktas 2007 m. liepos 1 d. – 2008 m. birželio 30 d. laikotarpiui pagal Reglamentu (EB) Nr. 659/2007 leidžiamą naudoti aukštikalnių ir kalnų veislių bulių, karvių ir telyčių importo tarifinę kvotą

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1999 m. gegužės 17 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1254/1999 dėl bendro galvijienos rinkos organizavimo (1),

atsižvelgdama į 2006 m. rugpjūčio 31 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1301/2006, nustatantį žemės ūkio produktų importo tarifinių kvotų, kurioms taikoma importo licencijų sistema, administravimo bendrąsias taisykles (2), ypač į jo 7 straipsnio 2 dalį,

kadangi:

(1)

2007 m. birželio 14 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 659/2007, leidžiančiu naudoti ne skersti skirtų kai kurių aukštikalnių ir kalnų veislių bulių, karvių ir telyčių importo tarifines kvotas ir numatančiu jų administravimą (3), buvo leista pradėti naudoti galvijienos sektoriaus produktų tarifines importo kvotas.

(2)

2007 m. liepos 1 d. – 2008 m. birželio 30 d. laikotarpio importo teisių paraiškos pateiktos dėl didesnių už nustatytus kvotos Nr. 09.4196 importo teisės kiekių. Todėl reikia nustatyti, kokia apimtimi galima suteikti importo teises, prašomiems kiekiams taikant paskirstymo koeficientą (-us),

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Kvotos, kurios eilės numeris 09.4196 importo teisių paraiškoms, pateiktoms 2007 m. liepos 1 d. – 2008 m. birželio 30 d. laikotarpiui remiantis Reglamentu (EB) Nr. 659/2007, taikomas 14,2857 % paskirstymo koeficientas.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 2007 m. liepos 6 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2007 m. liepos 5 d.

Komisijos vardu

Jean-Luc DEMARTY

Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktorius

(1)  OL L 160, 1999 6 26, p. 21. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1913/2005 (OL L 307, 2005 11 25, p. 2).

(2)  OL L 238, 2006 9 1, p. 13. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 289/2007 (OL L 78, 2007 3 17, p. 17).

(3)  OL L 155, 2007 6 15, p. 20.

6.7.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 176/8

KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 794/2007

2007 m. liepos 5 d.

dėl importo licencijų išdavimo pagal paraiškas, pateiktas per pirmąsias septynias 2007 m. birželio mėnesio dienas pagal Reglamentu (EB) Nr. 536/2007 leidžiamas naudoti paukštienos tarifines kvotas

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1975 m. spalio 29 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 2777/75 dėl bendro paukštienos rinkos organizavimo (1),

atsižvelgdama į 2007 m. gegužės 15 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 536/2007, kuriuo pradedama naudoti Jungtinėms Amerikos Valstijoms skirta paukštienos tarifinė kvota ir nustatomas jos administravimas (2), ypač į jo 5 straipsnio 5 dalį,

kadangi:

(1)

Reglamentu (EB) Nr. 536/2007 buvo leista naudoti tarifines paukštienos sektoriaus produktų importo kvotas.

(2)

Kiekiai, dėl kurių per 2007 m. birželio mėn. pirmąsias septynias dienas pateiktos importo licencijų paraiškos 2007 m. liepos 1 d.–rugsėjo 30 d. kvotos daliai, yra mažesni už turimus kiekius. Todėl reikėtų nustatyti kiekius, dėl kurių paraiškos nebuvo pateiktos, ir juos pridėti prie kitai kvotos daliai numatyto kiekio,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Kvotos, kurios eilės numeris 09.4169, kiekiai, dėl kurių pagal Reglamentą (EB) Nr. 536/2007 importo licencijų paraiškos nebuvo pateiktos ir kuriuos reikia pridėti prie 2007 m. spalio 1–gruodžio 31 d. kvotos dalies kiekio, yra 4 166 250 kg.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 2007 m. liepos 6 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2007 m. liepos 5 d.

Komisijos vardu

Jean-Luc DEMARTY

Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktorius

(1)  OL L 282, 1975 11 1, p. 77. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 679/2006 (OL L 119, 2006 5 4, p. 1).

(2)  OL L 128, 2007 5 16, p. 6.

6.7.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 176/9

KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 795/2007

2007 m. liepos 5 d.

nustatantis grąžinamąsias išmokas, taikomas eksportuojant perdirbtus grūdų ir ryžių produktus

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2003 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1784/2003 dėl bendro grūdų rinkos organizavimo (1), ir ypač į jo 13 straipsnio 3 dalį,

atsižvelgdama į 2003 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1785/2003 dėl bendro ryžių rinkos organizavimo (2), ir ypač į jo 14 straipsnio 3 dalį,

kadangi:

(1)

Pagal Reglamento (EB) Nr. 1784/2003 13 straipsnio ir Reglamento (EB) Nr. 1785/2003 14 straipsnio nuostatas skirtumas tarp tų reglamentų 1 straipsnyje išvardytų produktų biržos kainų ar kitų pasaulinės rinkos kainų ir tų produktų kainų Bendrijoje gali būti padengiamas eksporto grąžinamosiomis išmokomis.

(2)

Remiantis Reglamento (EB) Nr. 1785/2003 14 straipsnio nuostatomis, grąžinamosios išmokos turi būti nustatytos, atsižvelgiant į dabartinę padėtį ir grūdų, ryžių bei skaldytų ryžių kainų ir jų prieinamumo Bendrijos rinkoje bei grūdų, ryžių, skaldytų ryžių ir grūdų sektoriaus produktų kainų pasaulinėje rinkoje ateities tendencijas. Remiantis tų pačių straipsnių nuostatomis, taip pat reikia grūdų ir ryžių rinkose užtikrinti pusiausvyrą ir natūralią kainų raidą bei prekybą šioje rinkoje, be to, atsižvelgti į siūlomo eksporto ekonominį aspektą ir būtinybę išvengti Bendrijos rinkos trikdymų.

(3)

Komisijos reglamento (EB) Nr. 1518/95 (3), dėl perdirbtų grūdų ir ryžių produktų importo ir eksporto tvarkos 2 straipsnyje apibrėžti konkretūs kriterijai, į kuriuos reikia atsižvelgti apskaičiuojant grąžinamąją išmoką už šiuos produktus.

(4)

Reikėtų laipsniuoti grąžinamąją išmoką, skirtiną už kai kuriuos perdirbtus produktus, atsižvelgiant į produktą, jame esantį pelenų, žaliosios ląstelienos, lukštų, baltymų, riebalų arba krakmolo kiekį. Pastarosios medžiagos kiekis yra ypač svarbus pagrindinio produkto kiekio perdirbtame produkte rodiklis.

(5)

Kalbant apie manijoko šaknis ir kitų tropinių augalų šakniavaisius ir gumbavaisius bei jų miltus, jei būtų planuojamas šių produktų eksportas, dėl tokio eksporto ekonominio aspekto šiuo metu nėra būtina jiems nustatyti eksporto grąžinamosios išmokos. Kadangi Bendrijos dalis pasaulinėje prekyboje kai kuriais perdirbtais grūdų produktais nėra didelė, dabar nėra būtina nustatyti jų eksporto grąžinamąją išmoką.

(6)

Dėl pasaulinės rinkos padėties arba kai kurių rinkų ypatingų poreikių būtina nustatyti diferencijuotas grąžinamąsias išmokas už kai kuriuos produktus pagal jų paskirties šalis.

(7)

Grąžinamoji išmoka turi būti nustatoma vieną kartą per mėnesį. Laikotarpiu iki kito nustatymo dienos ji gali būti iš dalies pakeista.

(8)

Kai kurie perdirbti kukurūzų produktai gali būti termiškai apdoroti, todėl produkto kokybė gali nebetenkinti grąžinamosios išmokos skyrimo reikalavimų. Todėl reikia patikslinti, kad šiems produktams eksporto grąžinamoji išmoka negali būti skiriama, jeigu juose yra gelifikuoto krakmolo.

(9)

Grūdų vadybos komitetas nepateikė nuomonės per pirmininko nustatytą laiką,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Šio reglamento priede yra nustatytos eksporto grąžinamosios išmokos už Reglamento (EB) Nr. 1518/95 1 straipsnyje nurodytus produktus.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 2007 m. liepos 6 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2007 m. liepos 5 d.

Komisijos vardu

Jean-Luc DEMARTY

Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktorius

(1)  OL L 270, 2003 10 21, p. 78. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1154/2005 (OL L 187, 2005 7 19, p. 11).

(2)  OL L 270, 2003 10 21, p. 96. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1549/2004 (OL L 280, 2004 8 31, p. 13).

(3)  OL L 147, 1995 6 30, p. 55. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 2993/95 (OL L 312, 1995 12 23, p. 25).

PRIEDAS

prie 2007 m. liepos 5 d. Komisijos reglamento, nustatančio grąžinamąsias išmokas, taikomas eksportuojant perdirbtus grūdų ir ryžių produktus

Produkto kodas

Paskirtis

Mato vienetas

Grąžinamųjų išmokų dydis

1102 20 10 9200 (1)

C10

EUR/t

21,55

1102 20 10 9400 (1)

C10

EUR/t

18,47

1102 20 90 9200 (1)

C10

EUR/t

18,47

1102 90 10 9100

C10

EUR/t

0,00

1102 90 10 9900

C10

EUR/t

0,00

1102 90 30 9100

C10

EUR/t

0,00

1103 19 40 9100

C10

EUR/t

0,00

1103 13 10 9100 (1)

C10

EUR/t

27,70

1103 13 10 9300 (1)

C10

EUR/t

21,55

1103 13 10 9500 (1)

C10

EUR/t

18,47

1103 13 90 9100 (1)

C10

EUR/t

18,47

1103 19 10 9000

C10

EUR/t

0,00

1103 19 30 9100

C10

EUR/t

0,00

1103 20 60 9000

C10

EUR/t

0,00

1103 20 20 9000

C10

EUR/t

0,00

1104 19 69 9100

C10

EUR/t

0,00

1104 12 90 9100

C10

EUR/t

0,00

1104 12 90 9300

C10

EUR/t

0,00

1104 19 10 9000

C10

EUR/t

0,00

1104 19 50 9110

C10

EUR/t

24,62

1104 19 50 9130

C10

EUR/t

20,01

1104 29 01 9100

C10

EUR/t

0,00

1104 29 03 9100

C10

EUR/t

0,00

1104 29 05 9100

C10

EUR/t

0,00

1104 29 05 9300

C10

EUR/t

0,00

1104 22 20 9100

C10

EUR/t

0,00

1104 22 30 9100

C10

EUR/t

0,00

1104 23 10 9100

C10

EUR/t

23,09

1104 23 10 9300

C10

EUR/t

17,70

1104 29 11 9000

C10

EUR/t

0,00

1104 29 51 9000

C10

EUR/t

0,00

1104 29 55 9000

C10

EUR/t

0,00

1104 30 10 9000

C10

EUR/t

0,00

1104 30 90 9000

C10

EUR/t

3,85

1107 10 11 9000

C10

EUR/t

0,00

1107 10 91 9000

C10

EUR/t

0,00

1108 11 00 9200

C10

EUR/t

0,00

1108 11 00 9300

C10

EUR/t

0,00

1108 12 00 9200

C10

EUR/t

24,62

1108 12 00 9300

C10

EUR/t

24,62

1108 13 00 9200

C10

EUR/t

24,62

1108 13 00 9300

C10

EUR/t

24,62

1108 19 10 9200

C10

EUR/t

0,00

1108 19 10 9300

C10

EUR/t

0,00

1109 00 00 9100

C10

EUR/t

0,00

1702 30 51 9000 (2)

C10

EUR/t

24,12

1702 30 59 9000 (2)

C10

EUR/t

18,47

1702 30 91 9000

C10

EUR/t

24,12

1702 30 99 9000

C10

EUR/t

18,47

1702 40 90 9000

C10

EUR/t

18,47

1702 90 50 9100

C10

EUR/t

24,12

1702 90 50 9900

C10

EUR/t

18,47

1702 90 75 9000

C10

EUR/t

25,28

1702 90 79 9000

C10

EUR/t

17,54

2106 90 55 9000

C14

EUR/t

18,47

NB: Produktų kodai ir „A“ serijos paskirčių kodai yra nustatyti Komisijos reglamente (EEB) Nr. 3846/87 (OL L 366, 1987 12 24, p. 1) su pakeitimais.

Paskirties šalių skaitmeniniai kodai nurodyti Reglamente (EB) Nr. 2081/2003 (OL L 313, 2003 11 28, p. 11).

Kitos paskirtys apibrėžiamos taip:

C10

:

visos paskirtys,

C14

:

visos paskirtys, išskyrus Šveicariją ir Lichtenšteiną.

(1)  Už produktus, kuriuose dėl terminio apdorojimo atsirado gelifikuoto krakmolo, neskiriama jokia grąžinamoji išmoka.

(2)  Grąžinamosios išmokos suteikiamos laikantis Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2730/75 (OL L 281, 1975 11 1, p. 20) su pakeitimais.

NB: Produktų kodai ir „A“ serijos paskirčių kodai yra nustatyti Komisijos reglamente (EEB) Nr. 3846/87 (OL L 366, 1987 12 24, p. 1) su pakeitimais.

Paskirties šalių skaitmeniniai kodai nurodyti Reglamente (EB) Nr. 2081/2003 (OL L 313, 2003 11 28, p. 11).

Kitos paskirtys apibrėžiamos taip:

C10

:

visos paskirtys,

C14

:

visos paskirtys, išskyrus Šveicariją ir Lichtenšteiną.

6.7.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 176/12

KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 796/2007

2007 m. liepos 5 d.

nustatantis grąžinamųjų išmokų dydžius kai kuriems grūdų ir ryžių sektoriaus produktams, kurie eksportuojami kaip prekės, neįtrauktos į Sutarties I priedą

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2003 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1784/2003 dėl bendro grūdų rinkos organizavimo (1), ypač į jo 13 straipsnio 3 dalį,

atsižvelgdama į 2003 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1785/2003 dėl bendro ryžių rinkos organizavimo (2), ypač į jo 14 straipsnio 3 dalį,

kadangi:

(1)

Reglamento (EB) Nr. 1784/2003 13 straipsnio 1 dalyje ir Reglamento (EB) Nr. 3072/95 13 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skirtumas tarp šių reglamentų 1 straipsnyje išvardytų produktų kainų pasaulinėje rinkoje arba biržos kainų ir Bendrijos vidaus rinkos kainų gali būti padengtas eksporto grąžinamosiomis išmokomis.

(2)

2005 m. birželio 30 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 1043/2005, įgyvendinančiame Tarybos reglamento (EB) Nr. 3448/93 nuostatas dėl eksporto grąžinamųjų išmokų už tam tikrus žemės ūkio produktus, eksportuojamus kaip į Sutarties I priedą neįtrauktas prekes, skyrimo sistemos ir tokių grąžinamųjų išmokų sumos nustatymo kriterijų (3), yra nurodyti produktai, kuriems turėtų būti nustatytas grąžinamosios išmokos dydis, taikomas, kai produktai eksportuojami kaip prekės, išvardytos Reglamento (EB) Nr. 1784/2003 III priede arba atitinkamai Reglamento (EB) Nr. 3072/95 B priede.

(3)

Pagal Reglamento (EB) Nr. 1043/2005 14 straipsnio pirmą pastraipą grąžinamosios išmokos dydis 100 kilogramų kiekvieno atitinkamo pagrindinio produkto turėtų būti nustatomas kiekvieną mėnesį.

(4)

Įsipareigojimai, prisiimti dėl grąžinamųjų išmokų, kurios gali būti suteiktos už eksportuojamus žemės ūkio produktus, įeinančius į prekių, neįtrauktų į Sutarties I priedą, sudėtį, gali būti rizikingi, kai iš anksto nustatomi dideli grąžinamųjų išmokų dydžiai. Todėl, tokiose situacijose, būtina imtis atsargumo priemonių, neužkertant kelio ilgalaikių sutarčių sudarymui. Konkretaus grąžinamosios išmokos dydžio nustatymas tuo atveju, kai minimos išmokos nustatomos iš anksto, yra priemonė, leidžianti įgyvendinti šiuos įvairius tikslus.

(5)

Atsižvelgiant į Europos bendrijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų susitarimą dėl tešlos gaminių eksporto iš Bendrijos į Jungtines Amerikos Valstijas, patvirtintą Tarybos sprendimu 87/482/EEB (4), KN kodais 1902 11 00 ir 1902 19 klasifikuojamas prekes reikėtų diferencijuoti pagal jų paskirties vietą.

(6)

Pagal Reglamento (EB) Nr. 1043/2005 15 straipsnio 2 ir 3 dalis konkrečiam pagrindiniam produktui, naudojamam per tariamą prekių gamybos laikotarpį, turi būti nustatytos sumažintas eksporto grąžinamosios išmokos dydis, atsižvelgiant į taikomų gamybos grąžinamųjų išmokų dydį pagal Komisijos reglamentą (EEB) Nr. 1722/93 (5).

(7)

Manoma, kad spiritiniai gėrimai yra mažiau jautrūs jų gamybai naudojamų grūdų kainai. Tačiau Jungtinės Karalystės, Airijos ir Danijos stojimo akto 19 protokole yra numatyta, kad turi būti nustatytos būtinos priemonės, palengvinančios Bendrijos grūdų naudojimą spiritinių gėrimų gamyboje. Todėl būtina pritaikyti grąžinamosios išmokos dydį, taikomą grūdams, eksportuojamiems spiritinių gėrimų pavidalu.

(8)

Grūdų vadybos komitetas nepateikė nuomonės per pirmininko nustatytą laiką,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Grąžinamųjų išmokų dydžiai, taikomi pagrindiniams produktams, išvardytiems Reglamento (EB) Nr. 1043/2005 I priede ir Reglamento (EB) Nr. 1784/2003 1 straipsnyje arba Reglamento (EB) Nr. 3072/95 1 straipsnio 1 dalyje ir eksportuojamiems kaip prekės, išvardytos Reglamento (EB) Nr. 1784/2003 III priede arba atitinkamai Reglamento (EB) Nr. 3072/95 B priede, yra nustatomi pagal šio reglamento priedą.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 2007 m. liepos 6 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2007 m. liepos 5 d.

Komisijos vardu

Heinz ZOUREK

Įmonių ir pramonės generalinis direktorius

(1)  OL L 270, 2003 10 21, p. 78. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1154/2005 (OL L 187, 2005 7 19, p. 11).

(2)  OL L 270, 2003 10 21, p. 96. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 797/2006 (OL L 144, 2006 5 31, p. 1).

(3)  OL L 172, 2005 7 5, p. 24. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 447/2007 (OL L 106, 2007 4 24, p. 31).

(4)  OL L 275, 1987 9 29, p. 36.

(5)  OL L 159, 1993 7 1, p. 112. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1584/2004 (OL L 280, 2004 8 31, p. 11).

PRIEDAS

Nuo 2007 m. liepos 6 d. kai kuriems grūdų ir ryžių produktams, eksportuojamiems kaip prekės, neįtrauktos į Sutarties I priedą, taikomi grąžinamųjų išmokų dydžiai (1)

(EUR/100 kg)

KN kodas

Produktų aprašymas (2)

Grąžinamosios išmokos dydis už 100 kg pagrindinio produkto

Grąžinamąsias išmokas nustatant iš anksto

Kita

1001 10 00

Kietieji kviečiai:

 

 

– KN kodais 1902 11 ir 1902 19 klasifikuojamas prekes eksportuojant į Jungtines Amerikos Valstijas

—

—

– kitais atvejais

—

—

1001 90 99

Paprastieji kviečiai ir meslinas:

 

 

– KN kodais 1902 11 ir 1902 19 klasifikuojamas prekes eksportuojant į Jungtines Amerikos Valstijas

—

—

– kitais atvejais:

 

 

– – taikant Reglamento (EB) Nr. 1043/2005 15 straipsnio 3 dalį (3)

—

—

– – eksportuojant prekes, išvardytas 2208 subpozicijoje (4)

—

—

– – kitais atvejais

—

—

1002 00 00

Rugiai

—

—

1003 00 90

Miežiai

 

 

– eksportuojant prekes, išvardytas 2208 subpozicijoje (4)

—

—

– kitais atvejais

—

—

1004 00 00

Avižos

—

—

1005 90 00

Kukurūzai (grūdai), naudojami šiuo pavidalu:

 

 

– krakmolas:

 

 

– – taikant Reglamento (EB) Nr. 1043/2005 15 straipsnio 3 dalį (3)

1,539

1,539

– – eksportuojant prekes, išvardytas 2208 subpozicijoje (4)

—

—

– – kitais atvejais

1,539

1,539

– gliukozė, gliukozės sirupas, maltodekstrinas ir maltodekstrino sirupas, klasifikuojami KN kodais 1702 30 51, 1702 30 59, 1702 30 91, 1702 30 99, 1702 40 90, 1702 90 50, 1702 90 75, 1702 90 79, 2106 90 55 (5):

 

 

– – taikant Reglamento (EB) Nr. 1043/2005 15 straipsnio 3 dalį (3)

1,154

1,154

– – eksportuojant prekes, išvardytas 2208 subpozicijoje (4)

—

—

– – kitais atvejais

1,154

1,154

– – eksportuojant prekes, išvardytas 2208 subpozicijoje (4)

—

—

– kita (įskaitant neperdirbtus produktus)

1,539

1,539

Bulvių krakmolas, klasifikuojamas KN kodu 1108 13 00 atitinkantis produktą, gautą perdirbus kukurūzus.

 

 

– taikant Reglamento (EB) Nr. 1043/2005 15 straipsnio 3 dalį (3)

1,539

1,539

– eksportuojant prekes, išvardytas 2208 subpozicijoje (4)

—

—

– kitais atvejais

1,539

1,539

ex 1006 30

Visiškai nulukštenti ryžiai:

 

 

– trumpagrūdžiai ryžiai

—

—

– vidutinių grūdų ryžiai

—

—

– ilgagrūdžiai ryžiai

—

—

1006 40 00

Skaldyti ryžiai

—

—

1007 00 90

Grūdiniai sorgai, išskyrus hibridinius, skirti sėti

—

—

(1)  Šiame priede nustatyti dydžiai netaikomi 1972 m. liepos 22 d. Susitarimo tarp Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos 2 protokolo I ir II lentelėse išvardytoms prekėms, eksportuojamoms į Šveicarijos Konfederaciją arba į Lichtenšteino Kunigaikštystę.

(2)  Žemės ūkio produktams, pagamintiems perdirbant pagrindinius produktus ir (arba) prilygstantiems produktams, turi būti taikomi Komisijos reglamento (EB) Nr. 1043/2005 V priede nustatyti koeficientai.

(3)  Atitinkamos prekės klasifikuojamos KN kodu 3505 10 50.

(4)  Reglamento (EB) Nr. 1784/2003 III priede išvardytos prekės arba prekės, į kurias pateikta nuoroda Reglamento (EEB) Nr. 2825/93 2 straipsnyje (OL L 258, 1993 10 16, p. 6).

(5)  KN kodais NC 1702 30 99, 1702 40 90 ir 1702 60 90 klasifikuojamam sirupui, pagamintam maišant gliukozės ir fruktozės sirupą, eksporto grąžinamosios išmokos gali būti skiriamos tik už gliukozės sirupą.

6.7.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 176/16

KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 797/2007

2007 m. liepos 5 d.

dėl eksporto licencijų išdavimo vyno sektoriui

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2001 m. balandžio 24 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 883/2001, nustatantį išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1493/1999 įgyvendinimo taisykles dėl prekybos su trečiosiomis šalimis vyno sektoriaus produktais (1), ypač į jo 7 straipsnį ir 9 straipsnio 3 dalį,

kadangi:

(1)

Pagal 1999 m. gegužės 17 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1493/1999 dėl bendros vyno rinkos organizavimo 63 straipsnio 7 dalį (2), eksporto grąžinamųjų išmokų skyrimas vyno sektoriaus produktams apribojamas kiekiais ir išlaidomis, nustatytais žemės ūkio susitarimu, pasirašytu pagal daugiašales derybas dėl prekybos Urugvajaus raunde.

(2)

Reglamento (EB) Nr. 883/2001 9 straipsniu buvo nustatytos sąlygos, kuriomis Komisija, siekdama išvengti pagal šį susitarimą numatyto kiekio ar turimo biudžeto viršijimo, gali imtis ypatingų priemonių.

(3)

Remiantis 2007 m. liepos 4 d. Komisijos turėta informacija apie eksporto licencijų paraiškas, kiekis, tebeturimas laikotarpiui iki 2007 m. rugpjūčio 31 d. Reglamento (EB) Nr. 883/2001 9 straipsnio 5 dalyje nurodytoms paskirties zonoms 1) Afrika, 3) Rytų Europa ir 4) Vakarų Europa gali būti viršytas, jei nebus ribojamas eksporto licencijų su išankstiniu grąžinamosios išmokos nustatymu išdavimas. Todėl pranešamiems kiekiams būtina nustatyti vienodą priėmimo koeficientą paraiškoms, pateiktoms nuo 2007 m. liepos 1 iki 3 d., ir leidimų išdavimą pateiktoms paraiškoms šitoms zonoms reikia laikinai sustabdyti iki 2007 m. rugsėjo 16 d.,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

1.   Paskirties zonai 1) Afrika prašomo kiekio turi būti išduota iki 16,62 %, paskirties zonai 3) Rytų Europa – iki 23,66 % ir paskirties zonai 4) Vakarų Europa – iki 27,97 % prašomo kiekio vyno sektoriaus eksporto licencijų su išankstiniu grąžinamosios išmokos nustatymu, kurioms gauti pagal Reglamentą (EB) Nr. 883/2001 paraiškos buvo pateiktos nuo 2007 m. liepos 1 iki 3 d.

2.   1 dalyje minimiems vyno sektoriaus produktams, kuriems eksporto licencijų prašymai pateikti nuo 2007 m. liepos 4 d., eksporto licencijų išdavimas ir prašymų pateikimas nuo 2007 m. liepos 6 d. paskirties zonoms 1) Afrika, 3) Rytų Europa ir 4) Vakarų Europa yra laikinai sustabdomi iki 2007 m. rugsėjo 16 d.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 2007 m. liepos 6 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2007 m. liepos 5 d.

Komisijos vardu

Jean-Luc DEMARTY

Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktorius

(1)  OL L 128, 2001 5 10, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 2079/2005 (OL L 333, 2005 12 20, p. 6).

(2)  OL L 179, 1999 7 14, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 2165/2005 (OL L 345, 2005 12 28, p. 1).

6.7.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 176/17

KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 798/2007

2007 m. liepos 5 d.

uždraudžiantis su Jungtinės Karalystės vėliava plaukiojantiems laivams žvejoti atlantines silkes ICES VIIg, VIIh, VIIj ir VIIk zonose

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2002 m. gruodžio 20 d. Reglamentą (EB) Nr. 2371/2002 dėl žuvų išteklių apsaugos ir tausojančio naudojimo pagal bendrąją žuvininkystės politiką (1), ypač į jo 26 straipsnio 4 dalį,

atsižvelgdama į 1993 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 2847/93, nustatantį bendros žuvininkystės politikos kontrolės sistemą (2), ypač į jo 21 straipsnio 3 dalį,

kadangi:

(1)

2006 m. gruodžio 21 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 41/2007, nustatančiame 2007 m. Bendrijos vandenyse ir vandenyse, kuriuose privaloma nustatyti žvejybos apribojimus, žvejojantiems Bendrijos laivams taikomas tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių bendrąsias žvejybos galimybes ir susijusias sąlygas (3), nustatomos kvotos 2007 m.

(2)

Pagal Komisijai pateiktą informaciją, gaudydami šio reglamento priede nurodytus išteklius, laivai, kurie plaukioja su tame priede nurodytos valstybės narės vėliava arba yra joje registruoti, išnaudojo 2007 m. suteiktą kvotą.

(3)

Todėl būtina uždrausti žvejoti, laikyti laivuose, perkrauti ir iškrauti šių išteklių žuvis,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Kvotos išnaudojimas

Šio reglamento priede nurodytai valstybei narei skirta tame priede nurodytų išteklių žvejybos kvota 2007 m. laikoma išnaudota nuo tame priede nustatytos datos.

2 straipsnis

Draudimas

Nuo šio reglamento priede nustatytos datos laivams, kurie plaukioja su tame priede nurodytos valstybės narės vėliava arba yra joje registruoti, uždraudžiama žvejoti tame priede nurodytus išteklius. Draudžiama nurodytuose laivuose laikyti, perkrauti arba iškrauti tokių laivų po nurodytos datos sužvejotus minėtus išteklius.

3 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2007 m. liepos 5 d.

Komisijos vardu

Fokion FOTIADIS

Žuvininkystės ir jūrų reikalų generalinis direktorius

(1)  OL L 358, 2002 12 31, p. 59.

(2)  OL L 261, 1993 10 20, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1967/2006 (OL L 409, 2006 12 30, p. 11, su paskutiniais pataisymais, padarytais OL L 36, 2007 2 8, p. 6).

(3)  OL L 15, 2007 1 20, p. 1. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 444/2007 (OL L 106, 2007 4 24, p. 22).

PRIEDAS

Nr.

16

Valstybė narė

JUNGTINĖ KARALYSTĖ

Ištekliai

HER/7G-K.

Rūšys

Atlantinė silkė (Clupea harengus)

Zona

VIIg, VIIh, VIIj ir VIIk

Data

2007 6 12

II Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kurių skelbti neprivaloma

SPRENDIMAI

Taryba

6.7.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 176/19

TARYBOS SPRENDIMAS

2007 m. birželio 5 d.

panaikinantis Sprendimą 2005/186/EB dėl perviršinio deficito Maltoje

(2007/464/EB)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 104 straipsnio 12 dalį,

atsižvelgdama į Komisijos rekomendaciją,

kadangi:

(1)

Tarybos sprendimu 2005/186/EB (1), priimtu Komisijai pagal Sutarties 104 straipsnio 6 dalį pateikus rekomendaciją, nuspręsta, kad Maltoje susidarė perviršinis deficitas. Taryba pažymėjo, kad 2003 m. valdžios sektoriaus deficitas sudarė 9,7 % BVP, iš kurio 2,9 % BVP susidarė dėl vienkartinio sandorio, taigi viršijo Sutartyje nustatytą 3 % pamatinę vertę, o bendroji valdžios sektoriaus skola sudarė 72 % BVP ir buvo tikėtina, kad 2004 m. ji ir toliau neatitiks Sutartyje nustatytos 60 % BVP pamatinės vertės.

(2)

2004 m. liepos 5 d. Taryba, vadovaudamasi Sutarties 104 straipsnio 7 dalimi ir 1997 m. liepos 7 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1467/97 dėl perviršinio deficito procedūros įgyvendinimo paspartinimo ir paaiškinimo (2) 3 straipsnio 4 dalimi, pateikė Maltai skirtą rekomendaciją, kuria siekiama, kad vėliausiai iki 2006 m. būtų panaikintas deficito perviršis. Rekomendacija buvo paskelbta viešai.

(3)

Pagal Sutarties 104 straipsnio 12 dalį Tarybos sprendimas dėl perviršinio deficito turi būti panaikintas, kai, Tarybos manymu, perviršinis deficitas atitinkamoje valstybėje narėje yra ištaisytas.

(4)

Pagal prie Sutarties pridėtą Protokolą dėl perviršinio deficito procedūros Komisija teikia procedūrai vykdyti reikalingus duomenis. Taikydamos šį Protokolą, valstybės narės dukart per metus, t. y. iki balandžio 1 d. ir iki spalio 1 d., turi pateikti duomenis apie valdžios sektoriaus deficitą ir skolą bei kitus susijusius kintamuosius pagal 1993 m. lapkričio 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 3605/93 dėl Europos bendrijos steigimo sutarties priede pateikto Protokolo dėl perviršinio deficito procedūros taikymo (3) 4 straipsnį.

(5)

Remiantis Komisijos (Eurostato) pagal Reglamento (EB) Nr. 3605/93 8g straipsnio 1 dalį parengtais duomenimis, pateiktais po Maltos pranešimo pateikimo iki 2007 m. balandžio 1 d., ir Komisijos tarnybų 2007 m. pavasario prognoze, daromos šios pagrįstos išvados:

—

Valdžios sektoriaus deficitas buvo sumažintas nuo 10 % BVP 2003 m. iki 2,6 % BVP 2006 m., o tai yra mažiau už 3 % BVP deficito pamatinę vertę. Tai yra šiek tiek geriau už 2006 m. sausio mėn. atnaujintoje konvergencijos programoje nustatytą 2006 m. tikslinį rodiklį, nors šiek tiek viršija Tarybos rekomendacijoje, pateiktoje pagal 104 straipsnio 7 dalį, patvirtintus tikslinius rodiklius.

—

Daugiau kaip pusę (apie keturis procentinius punktus) 7,4 BVP procentiniais punktais sumažėjusio deficito santykio per 2003–2006 m. nulėmė padidėjusios pajamos, kurioms įtakos turėjo pokyčiai netiesioginių mokesčių srityje ir veiksmingesnis mokesčių rinkimas. Mažesnis išlaidų ir BVP santykis paaiškina likusius 3,5 procentinio punkto, o tai iš dalies atspindi padidėjusį vienkartinių sandorių skaičių, būtent žemės pardavimo sandorių, kurie pagal susitarimą įtraukiami kaip neigiamos išlaidos. Išlaidų santykis būtų sumažėjęs ne tiek daug, jeigu nebūtų atsižvelgta į 2003 m. 3 % BVP vertės esminį vienkartinį išlaidas didinantį sandorį, susijusį su laivų remonto įmonių restruktūrizavimu. Be to, išlaidos buvo apribotos sumažinant ir restruktūrizuojant valstybės įmones, nustatant priėmimo į valstybės tarnybą apribojimus ir kontroliuojant socialines išmokas.

—

Vienkartiniai deficito mažinimo sandoriai 2004–2006 m. sudarė vidutiniškai 1 % BVP. Be vienkartinių priemonių (0,7 % BVP), 2006 m. deficitas būtų viršijęs pamatinę vertę ir sudarytų 3,3 % BVP. 2006 m. numatomas struktūrinio balanso, t. y. pagal ciklą pakoreguoto balanso, neįskaitant vienkartinių ir kitų laikinųjų priemonių, pagerėjimas šiek tiek daugiau kaip 1 % BVP.

—

Komisijos tarnybų 2007 m. pavasario prognozėje nurodyta, kad dėl papildomo išlaidų taupymo deficitas 2007 m. toliau mažės iki 2,1 % BVP. Planuojama, kad vienkartinės priemonės sudarys 0,6 % BVP, o tai yra labai panašu į praėjusių metų dydį, todėl be vienkartinių priemonių deficitas nesiektų pamatinės vertės. Tai iš esmės atitinka 2007 m. balandžio mėn. pranešime pateiktą 1,9 % BVP oficialų deficito įvertinimą. Dėl 2008 m. pavasario prognozėje teigiama (darant prielaidą, kad politika nesikeis), kad deficitas toliau mažės iki 1,6 % BVP, nesiimant vienkartinių priemonių. Tai rodo, kad deficitas yra patikimai ir ilgam laikui sumažintas ir nesiekia 3 % BVP. Planuojama, kad 2007 m. struktūrinis balansas šiek tiek pagerės, o darant prielaidą, kad politika nesikeis, 2008 m. jis turėtų dar pagerėti procentiniu punktu. Tai turi būti vertinama atsižvelgiant į poreikį daryti pažangą siekiant biudžeto būklės vidutinės trukmės tikslo, kuris Maltos atveju yra subalansuotas struktūrinis biudžetas.;

—

Valdžios sektoriaus skola nuo didžiausio 73,9 % BVP rodiklio 2004 m. sumažėjo iki 66,5 % 2006 m. Pagal Komisijos tarnybų 2007 m. pavasario prognozę numatoma, kad skolos santykis iki 2008 m. pabaigos sumažės apytikriai iki 64,3 %, taigi priartės prie 60 % BVP pamatinės vertės.

(6)

Tarybos manymu, perviršinis deficitas Maltoje yra ištaisytas, todėl Sprendimas 2005/186/EB turėtų būti panaikintas,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Atlikus bendrą įvertinimą, darytina išvada, kad perviršinis deficitas Maltoje yra ištaisytas.

2 straipsnis

Sprendimas 2005/186/EB panaikinamas.

3 straipsnis

Šis sprendimas yra skirtas Maltos Respublikai.

Priimta Liuksemburge 2007 m. birželio 5 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

S. GABRIEL

(1)  OL L 62, 2005 3 9, p. 21.

(2)  OL L 209, 1997 8 2, p. 6. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1056/2005 (OL L 174, 2005 7 7, p. 5).

(3)  OL L 332, 1993 12 31, p. 7. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 2103/2005 (OL L 337, 2005 12 22, p. 1).

6.7.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 176/21

TARYBOS SPRENDIMAS

2007 m. birželio 5 d.

panaikinantis Sprendimą 2004/917/EB dėl perviršinio deficito Graikijoje

(2007/465/EB)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 104 straipsnio 12 dalį,

atsižvelgdama į Komisijos rekomendaciją,

kadangi:

(1)

Tarybos sprendime 2004/917/EB (1), remiantis Komisijos pagal Sutarties 104 straipsnio 6 dalį pateikta rekomendacija, buvo nuspręsta, kad Graikijoje yra susidaręs perviršinis deficitas. Taryba pažymėjo, kad 2003 m. bendrasis valdžios sektoriaus deficitas sudarė 3,2 % BVP, t. y. viršijo Sutartyje nustatytą 3 % BVP pamatinę vertę, o valdžios sektoriaus bendroji skola sudarė 103 % BVP, t. y. gerokai viršijo Sutartyje nustatytą 60 % BVP pamatinę vertę. Priėmus Sprendimą 2004/917/EB, 2003 m. bendrojo valdžios sektoriaus deficito ir valdžios sektoriaus bendrosios skolos rodikliai buvo keletą kartų tikslinami. Remiantis naujausiais duomenimis, deficitas ir skola sudarė atitinkamai 6,2 % ir 107,8 % BVP.

(2)

2004 m. liepos 6 d., vadovaudamasi Sutarties 104 straipsnio 7 dalimi ir 1997 m. liepos 7 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1467/97 dėl perviršinio deficito procedūros įgyvendinimo paspartinimo ir paaiškinimo (2) 3 straipsnio 4 dalimi, Taryba pateikė Graikijai skirtą rekomendaciją, kad ne vėliau kaip iki 2005 m. būtų ištaisyta perviršinio deficito padėtis. Rekomendacija buvo paskelbta viešai.

(3)

2005 m. sausio 19 d., vadovaudamasi 104 straipsnio 8 dalimi ir remdamasi Komisijos rekomendacija, Taryba savo Sprendimu 2005/334/EB (3) nusprendė, kad Graikija nesiėmė veiksmingų priemonių, kad įgyvendintų pagal 104 straipsnio 7 dalį priimtą Tarybos rekomendaciją. 2005 m. vasario 17 d. Taryba, remdamasi Komisijos rekomendacija, savo Sprendimu 2005/441/EB (4) nusprendė pagal 104 straipsnio 9 dalį įspėti Graikiją, kad ši imtųsi reikiamų priemonių deficitui sumažinti ir susidariusiai valdžios sektoriaus perviršinio deficito padėčiai ištaisyti, ir vieneriais metais – iki 2006 m. – pratęsė terminą padėčiai ištaisyti.

(4)

Pagal Sutarties 104 straipsnio 12 dalį Tarybos sprendimas dėl perviršinio deficito turi būti panaikintas, jei atitinkamos valstybės narės perviršinis deficitas, Tarybos manymu, yra ištaisytas.

(5)

Pagal prie Sutarties pridėtą Protokolą dėl perviršinio deficito procedūros Komisija teikia procedūrai vykdyti reikalingus duomenis. Taikydamos šį protokolą, valstybės narės du kartus per metus, t. y. iki balandžio 1 d. ir iki spalio 1 d., turi pateikti duomenis apie valdžios sektoriaus deficitą ir skolą bei kitus susijusius kintamuosius pagal 1993 m. lapkričio 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 3605/93 dėl Europos bendrijos steigimo sutarties priede pateikto Protokolo dėl perviršinio deficito procedūros taikymo (5) 4 straipsnį.

(6)

Remiantis Komisijos (Eurostato) pagal Reglamento (EB) Nr. 3605/93 8g straipsnio 1 dalį pateiktais duomenimis 2007 m. balandžio 1 d. gavus Graikijos pranešimą ir Komisijos tarnybų 2007 m. pavasario prognoze, galima daryti šias išvadas:

—

Bendrasis valdžios sektoriaus deficitas sumažintas nuo 7,9 % BVP 2004 m. iki 2,6 % BVP 2006 m., t. y. tapo mažesnis už 3 % BVP deficito pamatinę vertę. Tai visiškai atitinka 2005 m. gruodžio mėn. atnaujintoje stabilumo programoje nustatytą tikslą.

—

Pajamos ir išlaidos beveik lygiomis dalimis turėjo įtakos tam, kad būtų pasiektas nominalus beveik 3 BVP procentinių punktų pokytis, palyginti su 2005 m. buvusiu 5,5 % BVP deficitu. Palyginti su BVP, bendros pajamos padidėjo 1,5 BVP procentinio punkto, iš jų 0,5 BVP procentinio punkto sudarė netiesioginiai mokesčiai. Likusį procentinį punktą sudarė socialinių išmokų padidėjimas ir kitos pajamos, įskaitant kapitalo pervedimus (ES pervedimai). Bendros išlaidos sumažėjo 1,25 BVP procentinio punkto, o daugiausia įtakos tam turėjo pirminių išlaidų sumažinimas (0,5 % BVP) ir palūkanų išlaidų sumažinimas (0,25 % BVP). Kapitalo išlaidos taip pat sumažėjo apie 0,5 BVP procentinio punkto. Pritaikius vienkartinę priemonę pajamos pasiekė 0,6 % BVP. Struktūrinio balanso (t. y. pagal ciklą koreguojamo balanso, į kurį neįtraukiamos vienkartinės ir kitos laikinosios priemonės) pagerėjimas 2006 m. sudarė 2,25 % BVP. Iš esmės galima paaiškinti 2,3 % BVP deficito koregavimą skolos atžvilgiu.

—

2007 metams Komisijos tarnybų 2007 m. pavasario prognozės projektuose numatoma, kad biudžeto deficitas toliau mažės iki 2,4 % BVP. Tai atitinka oficialų biudžeto deficito tikslą – 2,4 % BVP, nustatytą 2006 m. gruodžio mėn. atnaujintoje stabilumo programoje. Tačiau Komisijos tarnybų prognozės parengtos įtraukiant papildomas vienkartines pajamas, sudarančias 0,25 % BVP, taip pat ilgalaikes išlaidų taupymo priemones, sudarančias 0,25 % BVP; apie abu šiuos veiksnius paskelbta prieš pasibaigiant Komisijos tarnybų 2007 m. pavasario prognozių rengimo terminui, taigi į jas nebuvo atsižvelgta 2006 m. gruodžio mėn. nustatant oficialų tikslą. Nepaisant to, 2007 m. pavasario prognozėse numatomas deficitas neviršija tikslo, nes šių naujų priemonių poveikį atsveria atsargesnės augimo prielaidos ir tai, kad, Komisijos nuomone, ilgalaikės 2007 m. numatomos priemonės visiškai nekompensuos kitų vienkartinių pajamų sumažėjimo. Be vienkartinių priemonių deficitas vis tiek būtų mažesnis už pamatinę vertę ir sudarytų 2,9 % BVP. 2008 metams pavasario prognozių projektuose, laikantis prielaidos, kad politika nesikeis, numatytas 2,7 % BVP deficitas, neįskaitant vienkartinės priemonės 2008 m. Tai reiškia, kad biudžeto deficitas patikimai ir tvariai sumažėjo iki žemesnės nei viršutinės 3 % BVP ribos. 2007 m. struktūrinio balanso projekte numatytas apie 0,25 BVP procentinio punkto mažesnis deficitas, o 2008 m., laikantis prielaidos, kad politika nesikeis, jis bus dar šiek tiek mažesnis. Šiuos pasiekimus reikėtų vertinti atsižvelgiant į tai, kad būtina siekti biudžeto būklės vidutinės trukmės tikslo, kuris Graikijai yra padėties subalansavimas struktūriniu požiūriu.

—

Valdžios sektoriaus skola sumažėjo nuo 108,5 % BVP 2004 m. iki 104,5 % BVP 2006 m. 2007 m. pavasario prognozėje numatoma, kad skolos santykis toliau mažės ir 2008 m. pabaigoje sudarys 97,5 % BVP, tačiau vis tiek bus gerokai didesnis už 60 % BVP pamatinę vertę. Galima teigti, kad skolos santykio mažėjimo iki 60 % BVP pamatinės vertės tempai yra pakankami.

(7)

Graikijos statistikos institucijos patobulino savo procedūras ir tai leido žymiai sumažinti statistinių duomenų neatitikimą bei apskritai pagerinti valdžios sektoriaus duomenų kokybę. Graikijos valdžios institucijos yra įsipareigojusios visiškai įgyvendinti veiksmų planą, skirtą viešųjų finansų statistikai pagerinti. Todėl Eurostatas panaikino savo išlygas dėl teikiamų duomenų kokybės.

(8)

Tarybos nuomone, perviršinis deficitas Graikijoje buvo ištaisytas, todėl Sprendimas 2004/917/EB turėtų būti panaikintas,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Atlikus bendrą įvertinimą, daroma išvada, kad perviršinio deficito padėtis Graikijoje yra ištaisyta.

2 straipsnis

Sprendimas 2004/917/EB panaikinamas.

3 straipsnis

Šis sprendimas yra skirtas Graikijos Respublikai.

Priimta Liuksemburge 2007 m. birželio 5 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

S. GABRIEL

(1)  OL L 389, 2004 12 30, p. 25.

(2)  OL L 209, 1997 8 2, p. 6. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1056/2005 (OL L 174, 2005 7 7, p. 5).

(3)  OL L 107, 2005 4 28, p. 24.

(4)  OL L 153, 2005 6 16, p. 29.

(5)  OL L 332, 1993 12 31, p. 7. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 2103/2005 (OL L 337, 2005 12 22, p. 1).

6.7.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 176/23

TARYBOS SPRENDIMAS

2007 m. birželio 28 d.

dėl Regionų komiteto šešių Švedijai atstovaujančių narių ir devynių Švedijai atstovaujančių pakaitinių narių skyrimo

(2007/466/EB)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 263 straipsnį,

atsižvelgdama į Švedijos Vyriausybės pasiūlymą,

kadangi:

(1)

2006 m. sausio 24 d. Taryba priėmė Sprendimą 2006/116/EB dėl Regionų komiteto narių ir pakaitinių narių skyrimo laikotarpiui nuo 2006 m. sausio 26 d. iki 2010 m. sausio 25 d. (1).

(2)

Atsistatydinus H. HAMMAR, C. HEISTER, R. KALIFF, L. NORDSTRÖM, L. RYDEFJÄRD ir C. TARRAS-WAHLBERG tapo laisvos šešios Regionų komiteto narių vietos. Atsistatydinus L. CELION, A. GRANBERG, U. NORGREN, E. SCHUBERT, C. SEGERSTEN-LARSSON, C. TALLBERG ir A. ÖGREN tapo laisvos septynios Regionų komiteto pakaitinių narių vietos. Pasibaigus K. PERSSON kadencijai tapo laisva dar viena pakaitinio nario vieta. Buvusią pakaitinę narę L. RYDEFJÄRD paskyrus nare (nuo to laiko atsistatydinusia), tapo laisva dar viena pakaitinio nario vieta,

NUSPRENDĖ:

1 straipsnis

Likusiam kadencijos laikui iki 2010 m. sausio 25 d. Regionų komiteto nariais ir pakaitiniais nariais skiriami:

a)

nariais:

—

Paul LINDQUIST, Lidingö kommun,

—

Kristina ALVENDAHL, Stockholms kommun,

—

Maria WALLHAGER, Stockholms läns landsting,

—

Ilmar REEPALU, Malmö kommun,

—

Lotta HÅKANSSON HARJU, Järfälla kommun,

—

Catarina SEGERSTEN-LARSSON, Värmlands läns landsting;

ir

b)

pakaitiniais nariais:

—

Carl Fredrik GRAF, Halmstads kommun,

—

Susanna HABY, Göteborgs kommun,

—

Carl Johan SONESON, Skåne läns landsting,

—

Rolf SÄLLRYD, Kronobergs läns landsting,

—

Ingela NYLUND WATZ, Stockholms läns landsting,

—

Agneta LIPKIN, Norrbottens läns landsting,

—

Tore HULT, Alingsås kommun,

—

Yoomi RENSTRÖM, Ovanåkers kommun,

—

Kenth LÖVGREN, Gävle kommun;

vietoj:

a)

—

Henrik HAMMAR,

—

Lisbeth RYDEFJÄRD,

—

Lars NORDSTRÖM,

—

Roger KALIFF,

—

Catarina TARRAS-WAHLBERG,

—

Chris HEISTER;

ir

b)

—

Agneta GRANBERG,

—

Lena CELION,

—

Catarina SEGERSTEN-LARSSON,

—

Kent PERSSON,

—

Endrick SCHUBERT,

—

Christina TALLBERG,

—

Lisbeth RYDEFJÄRD (paskirtos nare, nuo to laiko atsistatydinusios),

—

Åsa ÖGREN,

—

Ulla NORGREN.

2 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.

Priimta Liuksemburge, 2007 m. birželio 28 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

S. GABRIEL

(1)  OL L 56, 2006 2 25, p. 75.

Komisija

6.7.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 176/25

KOMISIJOS SPRENDIMAS

2007 m. birželio 28 d.

dėl radijo dažnių atpažinimo technologijos ekspertų grupės sudarymo

(2007/467/EB)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

kadangi:

(1)

Europos bendrijos steigimo sutarties 153 straipsniu Bendrijai ir valstybėms narėms patikėta užduotis užtikrinti aukšto lygio vartotojų apsaugą, palaikyti jų teisę į informaciją ir teisę burtis į organizacijas savo interesams ginti. 163 straipsnyje numatyta, kad Bendrija remia pramonės tarptautinį konkurencingumą ir, nustatydama bendruosius standartus, skatina įmones išnaudoti vidaus rinkos galimybes. 157 straipsnyje numatyta, kad Bendrija sudaro palankias sąlygas iniciatyvoms reikšti ir remia siekį geriau panaudoti politikos kuriamą pramonės potencialą.

(2)

Komisijos komunikate pavadinimu „Radijo dažnių atpažinimas (RDA) Europoje: Politikos sistemos formavimo veiksniai“ (1) (toliau – komunikatas) paskelbta apie Radijo dažnių atpažinimo (toliau – RDA, angl. RFID) technologijos ekspertų grupės sudarymą, kuri pradės suinteresuotųjų subjektų dialogą, kad komunikate keliami klausimai būtų aiškiai suprasti, ir patars, kokių veiksmų tais klausimais reikia imtis.

(3)

Būtina sudaryti RDA technologijos ekspertų grupę ir apibrėžti jos uždavinius bei struktūrą.

(4)

Ši grupė turėtų padėti plėtoti vartotojų organizacijų, rinkos dalyvių ir nacionalinių bei Europos valdžios (įskaitant duomenų apsaugos) institucijų dialogą.

(5)

Grupės narių asmeniniai duomenys turėtų būti tvarkomi laikantis 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (2).

(6)

Tikslinga nustatyti šio sprendimo taikymo laikotarpį. Atėjus laikui, Komisija svarstys, ar tęsti jo taikymą,

NUSPRENDĖ:

1 straipsnis

Radijo dažnių atpažinimo technologijos ekspertų grupė

„Radijo dažnių atpažinimo technologijos ekspertų grupė“ yra ekspertų grupė (toliau – grupė) įsteigiama nuo 2007 m. liepos 1 d.

2 straipsnis

Uždavinys

Grupės užduotys yra:

a)

Patarti Komisijai dėl to, kokio turinio turi būti rekomendacija, nustatanti principus, kuriuos valstybinės institucijos ir kiti suinteresuotieji subjektai turėtų taikyti, kai naudojamas RDA ir dėl kitų šios srities Komisijos iniciatyvų turinio;

b)

Parengti gaires, kaip turėtų veikti RDA sistemos, atsižvelgiant į suinteresuotųjų subjektų nuomones ir klausimus, susijusius su ilgalaikiais vartotojais, su ekonominiais ir visuomeniniais RDA technologijų aspektais;

c)

Remti Komisijos pastangas skatinti sąmoningumo kampanijas valstybių narių ir piliečių lygmeniu apie RDA teikiamas galimybes ir keliamus iššūkius;

d)

Teikti objektyvią informaciją ir lengvinti keitimąsi patirtimi ir pažangia darbo praktika, susijusia su RDA technologijos galimybėmis ir iššūkiais, ypač su praktiniu jos taikymu Europos ekonomikoje ir visuomenėje; teikti objektyvią informaciją apie Bendrijos ir nacionalines teisės sistemas, skirtas duomenų apsaugai, privatumui ir kitiems politikos klausimams.

3 straipsnis

Konsultacijos

Komisija gali konsultuotis su grupe visais klausimais apie RDA įgyvendinimo Europoje būdą, kuris būtų saugus, patikimas, efektyvus ir gerbtų privatumą.

4 straipsnis

Narystė. Paskyrimas

1.   Grupę sudaro ne daugiau kaip 35 nariai.

2.   Informacinės visuomenės ir žiniasklaidos generalinio direktorato generalinis direktorius arba jo atstovas skiria grupės narius ir stebėtojus iš specialistų, kurie yra kompetentingi 2 ir 3.1 straipsniuose minimose srityse, ir kuriuos siūlo organizacijos, pakviestos rekomenduoti ekspertus. Tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir nariai skiriama tiek pat pakaitinių narių. Jei narys nedalyvauja ar serga, jį automatiškai pakeičia pakaitinis narys.

3.   Nariai skiriami taip, kad būtų proporcingai atstovaujama įvairiems suinteresuotiesiems subjektams; nariais skiriami toliau išvardytų sričių atstovai:

a)

pilietinė visuomenė:

i)

galutinių vartotojų bendruomenės, kurios patiria RDA sistemų poveikį (piliečiai, vartotojai, pacientai, darbuotojai),

ii)

privatumo apsaugos organizacijos;

b)

suinteresuotosios šalys:

i)

įvairių technologijos taikymo sričių vartotojai (pavyzdžiui, logistika, automobiliai, aviacija ir kosmosas, sveikata, mažmeninė prekyba, farmacija),

ii)

šalys, kurios aktyviai užsiima RDA sistemų kūrimu (kaip antai RDA mikroschemų gamintojai, įmontuojamųjų žymenų ir skaitytuvų projektuotojai ir gamintojai, programinės įrangos ir sistemų integruotojai, paslaugų tiekėjai, privatumo ir saugumo sprendimų tiekėjai),

iii)

standartizavimo įstaigos.

4.   Toliau išvardytos valstybinės institucijos kviečiamos dalyvauti grupės svarstymuose stebėtojų teisėmis:

a)

ekspertų grupės kadencijos metu ES pirmininkaujančių valstybių narių atstovai,

b)

duomenų apsaugos institucijų atstovai.

5.   Toliau išvardyti ekspertai kviečiami dalyvauti grupės svarstymuose stebėtojų teisėmis:

a)

akademinių institucijų mokslininkai ir praktikos ekspertai,

b)

technologijos ekspertai, ypač kitos kartos tinklo RDA technologijų („Daiktų interneto“) specialistai,

c)

teisės ekspertai, kurie pataria dėl esamų teisės aktų.

6.   Grupės narių kadencija trunka dvejus metus, jie gali būti paskirti dar kartą. Jie eina savo pareigas, kol vietoje jų nepaskiriami kiti nariai, arba iki savo kadencijos pabaigos.

7.   Tuos narius, kurie nebegali veiksmingai prisidėti prie grupės svarstymų, atsistatydina arba nesilaiko šio straipsnio 3–5 dalyse arba EB sutarties 287 straipsnyje nustatytų sąlygų, gali pakeisti nauji nariai likusiam jų kadencijos laikotarpiui.

8.   Organizacijų, nurodytų šio straipsnio 2 dalyje, pavadinimai skelbiami Informacinės visuomenės ir žiniasklaidos generalinio direktorato tinklavietėje. Duomenys apie narius renkami, apdorojami ir skelbiami pagal Reglamento (EB) Nr. 45/2001 nuostatas.

5 straipsnis

Darbas

1.   Grupei pirmininkauja Komisijos atstovas.

2.   Komisijai sutikus, specifiniams klausimams nagrinėti gali būti sudaromi pogrupiai, kurių veiklos sąlygas nustato grupė. Kai užduotis įvykdyta, pogrupių veikla iš karto nutraukiama.

3.   Komisijos atstovas gali prašyti ekspertų ar stebėtojų, turinčių specialių žinių darbotvarkėje numatytu klausimu, dalyvauti grupės ar pogrupio svarstymuose, jei tai yra naudinga ir (arba) būtina.

4.   Informacijos, gautos dalyvaujant grupės ar pogrupių svarstymuose, negalima atskleisti, jei Komisijos nuomone informacija yra konfidencialaus pobūdžio.

5.   Grupės ir jos pogrupių posėdžiai paprastai vyksta Komisijos patalpose, laikantis jos nustatytų procedūrų ir tvarkaraščio. Komisija teikia sekretoriato paslaugas. Grupės ir jos pogrupių susirinkimuose gali dalyvauti kiti suinteresuoti Komisijos pareigūnai.

6.   Vadovaudamasi standartinėmis Komisijos priimtomis darbo tvarkos taisyklėmis, grupė priima savo darbo tvarkos taisykles.

7.   Komisija gali atitinkamo dokumento originalo kalba skelbti visas grupės sudarytas santraukas, išvadas, dalines išvadas ir darbo dokumentus.

6 straipsnis

Išlaidų padengimas

Komisija dengia narių, ekspertų ir su grupės veikla susijusių stebėtojų kelionės ir prireikus pragyvenimo išlaidas, vadovaudamasi Komisijos taisyklėmis dėl išorės ekspertų išlaidų kompensavimo.

Už teikiamas paslaugas nariams atlyginimas nemokamas.

Posėdžių išlaidos dengiamos neviršijant metinio biudžeto, kurį grupei skiria atsakingos Komisijos tarnybos.

7 straipsnis

Taikymas

Šis sprendimas taikomas iki 2009 m. kovo 31 d.

Priimta Briuselyje, 2007 m. birželio 28 d.

Komisijos vardu

Viviane REDING

Komisijos narė

(1)  COM(2007) 96, galutinis.

(2)  OL L 8, 2001 1 12, p. 1.

PRIEDAS

RADIJO DAŽNIŲ ATPAŽINIMO (RDA) TECHNOLOGIJOS EKSPERTŲ GRUPĖS DARBO TVARKOS TAISYKLĖS

Radijo dažnių atpažinimo (RDA) technologijos ekspertų grupė,

atsižvelgdama į Komisijos sprendimą įsteigti Radijo dažnių atpažinimo (RDA) technologijos ekspertų grupę ir ypač į 1 straipsnį,

atsižvelgdama į Komisijos paskelbtas standartines darbo tvarkos taisykles,

PRIĖMĖ ŠIAS DARBO TVARKOS TAISYKLES:

1 straipsnis

Posėdžio šaukimas

1.   Grupės posėdžius šaukia pirmininkas savo iniciatyva arba paprastosios narių daugumos prašymu, Komisijai sutikus.

2.   Kartu su kitomis grupėmis gali būti sušaukti jungtiniai grupės posėdžiai, skirti aptarti grupių atsakomybės sričių klausimus.

2 straipsnis

Darbotvarkė

1.   Sekretoriatas sudaro darbotvarkę, už kurią atsako pirmininkas, ir išsiunčia grupės nariams.

2.   Grupė priima darbotvarkę posėdžio pradžioje.

3 straipsnis

Dokumentų perdavimas grupės nariams

1.   Sekretoriatas išsiunčia kvietimus į posėdį ir darbotvarkės projektą grupės nariams ne vėliau nei prieš trisdešimt kalendorinių dienų prieš posėdžio datą.

2.   Projektus, dėl kurių tariamasi su grupe, ir kitus darbo dokumentus sekretoriatas išsiunčia grupės nariams ne vėliau nei prieš keturiolika kalendorinių dienų prieš posėdžio datą.

3.   Skubiais ar išskirtiniais atvejais laikas, nustatytas dokumentų siuntimui 1 ir 2 dalyse, gali būti sutrumpintas iki penkių kalendorinių dienų prieš posėdžio datą.

4 straipsnis

Grupės nuomonės

1.   Jei įmanoma, grupė priima savo nuomones arba ataskaitas bendru sutarimu.

2.   Kai bendro sutarimo pasiekti nepavyksta, nesuderinami požiūriai ir su klausimu susiję argumentai protokoluojami, kad įvairūs požiūriai būtų aiškiai suprasti.

5 straipsnis

Pogrupiai

1.   Komisijai sutikus, specifiniams klausimams nagrinėti pagal grupės nustatytus įgaliojimus gali būti sudaryti pogrupiai; kai tik jų įgaliojimai baigiasi, tokie pogrupiai paleidžiami.

2.   Pogrupiai atsiskaito grupei.

6 straipsnis

Trečiųjų šalių įleidimas

1.   Jei tikslinga ir (arba) būtina, Komisijos atstovas gali pakviesti ekspertus ar stebėtojus, turinčius specialių žinių tam tikru darbotvarkės klausimu, dalyvauti grupės ar pogrupio darbe.

2.   Ekspertai ar stebėtojai nedalyvauja, kai grupė priima nuomonę ar ataskaitą.

7 straipsnis

Rašytinė procedūra

1.   Jei būtina, grupė gali pareikšti savo nuomonę tam tikru klausimu rašytinės procedūros tvarka. Tuo tikslu sekretoriatas išsiunčia grupės nariams projektus, dėl kurių tariamasi su grupe, ir visus darbo dokumentus.

2.   Tačiau, jei paprasta grupės narių dauguma prašo klausimą nagrinėti grupės posėdyje, rašytinė procedūra yra nutraukiama be pasekmių, o pirmininkas nedelsdamas šaukia grupės posėdį.

8 straipsnis

Sekretoriatas

Komisija grupei ir pogrupiams, sudarytiems pagal šio sprendimo 5 straipsnio 1 dalį, teikia sekretoriato paslaugas.

9 straipsnis

Posėdžių protokolų santraukos

Sekretoriatas rengia kiekvieno darbotvarkės klausimo aptarimo ir pateiktų nuomonių protokolo santrauką, už kurią atsako pirmininkas. Protokole neminimos atskiros narių nuomonės, pareikštos grupės svarstymų metu. Protokolą grupė priima.

10 straipsnis

Dalyvių sąrašas

Sekretoriatas kiekvieno posėdžio metu sudaro dalyvių sąrašą, už kurį atsako pirmininkas, ir, jei tikslinga, nurodo, kurioms valdymo institucijoms, organizacijoms ar įstaigoms, priklauso dalyviai.

11 straipsnis

Interesų konfliktų prevencija

1.   Prasidėjus kiekvienam posėdžiui, narys, kurio dalyvavimas grupei svarstant tam tikrą darbotvarkės klausimą sukeltų interesų konfliktą, apie tai praneša pirmininkui.

2.   Narys susilaiko nuo tokių darbotvarkės klausimų, dėl kurių kiltų interesų konfliktas, aptarimo ir dėl jų nebalsuoja.

12 straipsnis

Korespondencija

1.   Korespondencija grupei yra siunčiama į Komisiją ir adresuojama grupės pirmininkui.

2.   Korespondencija grupės nariams siunčiama jų tuo tikslu nurodytais el. pašto adresais.

13 straipsnis

Skaidrumas

1.   Visuomenė susipažįsta su grupės dokumentais pagal principus ir sąlygas, nurodytus 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1049/2001 (1) (dėl galimybės) visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais. Komisija sprendžia dėl prašymų susipažinti su tais dokumentais.

2.   Grupės svarstymai yra konfidencialūs.

3.   Sutarusi su Komisija, grupė gali paprasta narių balsų dauguma nuspęsti paviešinti savo svarstymus visuomenei.

14 straipsnis

Asmens duomenų apsauga

Šių darbo tvarkos taisyklių tikslais asmens duomenys apdorojami, laikantis 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 45/2001 (2) dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo.

(1)  OL L 145, 2002 5 31, p. 43.

(2)  OL L 8, 2001 1 12, p. 1.

III Aktai, priimti remiantis ES sutartimi

AKTAI, PRIIMTI REMIANTIS ES SUTARTIES V ANTRAŠTINE DALIMI

6.7.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 176/31

TARYBOS BENDRIEJI VEIKSMAI 2007/468/BUSP

2007 m. birželio 28 d.

dėl paramos Visuotinio branduolinių bandymų uždraudimo sutarties organizacijos (CTBTO) parengiamosios komisijos veiklai jos stebėsenos bei tikrinimo gebėjimams stiprinti ir įgyvendinant ES kovos su masinio naikinimo ginklų platinimu strategiją

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 14 straipsnį,

kadangi:

(1)

2003 m. gruodžio 12 d. Europos Vadovų Taryba priėmė ES kovos su masinio naikinimo ginklų platinimu strategiją, kurios III skyriuje pateiktas kovos su tokiu platinimu priemonių, kurių reikia imtis ES ir trečiosiose valstybėse, sąrašas.

(2)

Europos Sąjunga aktyviai įgyvendina ES strategiją ir vykdo jos III skyriuje išvardytas priemones, pirmiausia teikdama finansinius išteklius daugiašalių institucijų vykdomiems konkretiems projektams remti.

(3)

1996 m. rugsėjo 10 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos priimtą Visuotinio branduolinių bandymų uždraudimo sutartį (CTBT) pasirašiusios valstybės nusprendė įsteigti juridinio asmens statusą turinčią parengiamąją komisiją, kuriai pavedama faktiškai įgyvendinti CTBT iki CTBT organizacijos (CTBTO) įsteigimo.

(4)

2003 m. lapkričio 17 d. Taryba priėmė Bendrąją poziciją 2003/805/BUSP dėl daugiašalių susitarimų masinio naikinimo ginklų ir pristatymo priemonių neplatinimo srityje universalaus taikymo ir sustiprinimo (1).

(5)

ES kovos su masinio naikinimo ginklų platinimu strategijos svarbūs tikslai – CTBT greitas įsigaliojimas ir universalus taikymas bei CTBTO parengiamosios komisijos stebėsenos ir tikrinimo sistemos stiprinimas.

(6)

CTBTO parengiamoji komisija siekia tų pačių tikslų, kurie nurodyti 4 ir 5 konstatuojamosiose dalyse, ir jau yra įsipareigojusi nustatyti priemones, kuriomis būtų galima geriausiai sustiprinti jos tikrinimo sistemą laiku perduodant patirtį CTBT pasirašiusių valstybių personalui, kuris įgyvendina tikrinimo sistemas, ir jį mokant. Todėl CTBTO parengiamajai komisijai reikėtų patikėti šių bendrųjų veiksmų techninį įgyvendinimą.

(7)

2006 m. kovo 20 d. Taryba priėmė Bendruosius veiksmus 2006/243/BUSP (2) dėl paramos Visuotinio branduolinių bandymų uždraudimo sutarties organizacijos (CTBTO) parengiamosios komisijos veiklai mokymo ir gebėjimų stiprinimo tikrinimo tikslu srityse bei įgyvendinant ES kovos su masinio naikinimo ginklų platinimu strategiją.

(8)

2006 m. spalio mėn. Korėjos Liaudies Demokratinei Respublikai įvykdžius branduolinį bandymą, greito CTBT įsigaliojimo svarba ir poreikis kuo greičiau sukurti CTBTO stebėsenos ir tikrinimo sistemą tapo dar akivaizdesni,

PRIĖMĖ ŠIUOS BENDRUOSIUS VEIKSMUS:

1 straipsnis

1.   Siekdama nedelsiant ir praktiškai įgyvendinti tam tikras ES kovos su masinio naikinimo ginklų platinimu strategijos dalis, Europos Sąjunga remia Visuotinio branduolinių bandymų uždraudimo sutarties organizacijos (CTBTO) parengiamosios komisijos veiksmus siekiant šių tikslų:

a)

stiprinti CTBTO stebėsenos ir tikrinimo sistemos gebėjimus, taip pat ir radionuklidų aptikimo srityje;

b)

gerinti CTBTO stebėsenos ir tikrinimo sistemos veiklos rezultatus, taip pat ir atliekant bandymus bei patvirtinant patikrinimų vietoje atlikimo tvarką.

2.   Europos Sąjungos remiamais projektais siekiama šių konkrečių tikslų:

a)

teikti paramą gebėjimų kūrimui inertinių dujų stebėsenos ir tikrinimo srityje;

b)

teikti paramą pasirengimui 2008 m. integruotoms pratybų patikrinimų vietoje srityje (IFE08/OSI), jų atlikimui ir įvertinimui.

Projektai vykdomi visų Visuotinio branduolinių bandymų uždraudimo sutartį pasirašiusių valstybių naudai.

Išsamus projektų aprašymas pateiktas priede.

2 straipsnis

1.   Pirmininkaujanti valstybė narė, kuriai padeda Tarybos generalinis sekretorius-vyriausiasis įgaliotinis bendrai užsienio ir saugumo politikai (generalinis sekretorius-vyriausiasis įgaliotinis), atsako už šių bendrųjų veiksmų įgyvendinimą. Komisija visokeriopai dalyvauja.

2.   1 straipsnio 2 dalyje nurodytus projektus vykdo CTBTO parengiamoji komisija. Ji vykdo šią užduotį kontroliuojant generaliniam sekretoriui-vyriausiajam įgaliotiniui, kuris padeda pirmininkaujančiai valstybei narei. Šiuo tikslu generalinis sekretorius-vyriausiasis įgaliotinis su CTBTO parengiamąja komisija sudaro būtinus susitarimus.

3.   Pirmininkaujanti valstybė narė, generalinis sekretorius-vyriausiasis įgaliotinis ir Komisija pagal savo atitinkamą kompetenciją reguliariai informuoja vieni kitus apie projektus.

3 straipsnis

1.   1 straipsnio 2 dalyje nurodytiems projektams įgyvendinti skiriama orientacinė finansavimo suma yra 1 670 000 EUR.

2.   Išlaidos, finansuojamos iš 1 dalyje nurodytos sumos, valdomos laikantis Europos bendrijos procedūrų ir taisyklių, taikomų Europos Bendrijų bendrajam biudžetui, išskyrus tai, kad joks išankstinis finansavimas nelieka Bendrijos nuosavybe.

3.   Komisija prižiūri 2 dalyje nurodytų išlaidų tinkamą valdymą. Šiuo tikslu ji sudaro su CTBTO parengiamąja komisija susitarimą dėl finansavimo, kuris teikiamas dotacijos forma. Susitarime dėl finansavimo nustatoma, kad CTBTO parengiamoji komisija turi užtikrinti ES įnašo matomumą atitinkamai pagal jo dydį.

4.   Komisija stengiasi, kad įsigaliojus šiems bendriesiems veiksmams kuo greičiau būtų sudarytas 3 dalyje nurodytas susitarimas dėl finansavimo. Ji praneša Tarybai apie visus sunkumus, su kuriais susiduriama tame procese, ir susitarimo dėl finansavimo sudarymo datą.

4 straipsnis

Pirmininkaujanti valstybė narė, kuriai padeda generalinis sekretorius-vyriausiasis įgaliotinis, informuoja Tarybą apie šių bendrųjų veiksmų įgyvendinimą remdamasi CTBTO parengiamosios komisijos parengtomis reguliariomis ataskaitomis. Šios ataskaitos yra Tarybos atliekamo vertinimo pagrindas. Komisija visokeriopai dalyvauja. Ji teikia informaciją apie šių bendrųjų veiksmų įgyvendinimo finansinius aspektus.

5 straipsnis

Šie bendrieji veiksmai įsigalioja jų priėmimą dieną.

Jie netenka galios:

a)

po 15 mėnesių nuo Komisijos ir CTBTO parengiamosios komisijos susitarimo dėl finansavimo sudarymo; arba

b)

po 12 mėnesių nuo jų priėmimo dienos, jei per tą laiką nesudaromas susitarimas dėl finansavimo.

6 straipsnis

Šie bendrieji veiksmai skelbiami Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Priimta Liuksemburge 2007 m. birželio 28 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

S. GABRIEL

(1)  OL L 302, 2003 11 20, p. 34.

(2)  OL L 88, 2006 3 25, p. 68.

PRIEDAS

ES parama veiklai, susijusiai su Visuotinio branduolinių bandymų uždraudimo sutarties organizacijos (CTBTO) parengiamosios komisijos stebėsenos ir tikrinimo gebėjimams stiprinti bei įgyvendinti ES kovos su masinio naikinimo ginklų platinimo strategiją

I.   Įvadas

2006 m. spalio mėn. Korėjos Liaudies Demokratinei Respublikai (KLDR) pranešus apie branduolinius bandymus, išryškėjo ne tik greitesnio Sutarties įsigaliojimo svarba, bet ir poreikis greitai kurti Visuotinio branduolinių bandymų uždraudimo sutarties (CTBT) tikrinimo sistemą. Šis įvykis tapo visos Laikinojo techninio sekretoriato (LTS) sistemos išbandymu realiomis sąlygomis ir išryškino potencialią vertę, kurią CTBT pasirašiusioms valstybėms gali užtikrinti pasaulinė tikrinimo sistema. Jis įrodė CTBT tikrinimo priemonių techninį aktualumą, įskaitant patvirtintų ir veiksmingų patikrinimų vietoje (OSI) svarbą. Šiam projekto pasiūlymui LTS nustatė stebėsenos ir tikrinimo gebėjimų elementus, kuriems, atsižvelgiant į patirtį, susijusią su KLDR įvykdytu bandymu, reikia skirti ypatingą dėmesį. Pasiūlymas parengtas daugiausia dėmesio skiriant šiems dviem komponentams:

a)

inertinėms dujoms;

b)

2008 m. integruotoms pratyboms (IFE 08/OSI).

II.   Projektų aprašymas

1.   Projekto komponentas: inertinės dujos; gerinti LTS inertinių dujų matavimų žinias

a)

Šiuo metu jau veikia apytikriai dvi trečiąsias tarptautinės stebėsenos sistemos (IMS) stočių. Sistemos kūrimas laikomas prioritetu, siekiant, kad 2008 m. pradžioje būtų pasiektas iki 90 % sistemos veikimo lygis. KLDR įvykdytą bandymą LTS pagrindinės ir pagalbinės seisminės stotys tinkamai užregistravo; CTBT pasirašiusioms valstybėms buvo pateikti patikimi matavimų rezultatai: įvykio laikas, vieta ir stiprumas. Šiuo metu pasiektas apie 80 % seisminių stočių sistemos sukūrimo lygis.

b)

Tačiau turi būti didinamas stočių, galinčių įsigaliojus Sutarčiai stebėti atitinkamų inertinių dujų kiekį atmosferoje, veikimo lygis. Šiuo metu veikia arba yra statoma 10 prototipinių stočių, o tai atitinka 25 % numatomo skaičiaus įsigaliojimo metu. Šios stotys teikia eksperimentinių ir negalutinių matavimų rezultatus vykdant LTS tarptautinį inertinių dujų eksperimentą. Primenama, kad ši mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros programa grindžiama keturiomis technologijomis, kurias pasiūlė šios keturios šalys: Prancūzija, Rusija, Švedija ir Jungtinės Valstijos. Po KLDR įvykdyto bandymo daugelis CTBT pasirašiusių valstybių, įskaitant Europos Sąjungos valstybes nares, pareiškė nuomonę, kad LTS inertinių dujų kiekio stebėsenos gebėjimus reikia stiprinti.

c)

Inertinių dujų stebėsenai naudojamas fundamentalus ir itin jautrus metodas požeminiams ir povandeniniams branduoliniams sprogimams nustatyti. Iš visų tikrinimo metodų, kartu su radionuklidų dalelių stebėsena, tai yra vienintelis metodas, kuriuo galima neabejotinai įrodyti, kad įvyko branduolinis sprogimas.

d)

Siekiant užtikrinti dabartinių ir būsimų LTS inertinių dujų matavimo gebėjimų kokybę ir tikslumą, ypač svarbu žinoti „inertinių dujų foną“, kurio galima tikėtis kituose pasaulio regionuose, kuriuose šiuo metu nėra stočių. Todėl reikia sukurti inertinių dujų matavimo sistemų nustatytų įvykių skirstymo į kategorijas metodiką. Geriausias būdas tai padaryti ir atsakyti į klausimus dėl tokių „nežinomųjų“ yra inertinių dujų matavimai vietoje. Šiuo metu tarptautinio inertinių dujų eksperimento stotys renka duomenis Šiaurės ir Pietų Amerikoje, Europoje, Azijoje ir Okeanijoje. Tačiau Pietų Azijoje, Persų įlankoje ir Pietinėje Afrikoje yra branduolinių objektų, tačiau neturima jokių radioaktyvaus ksenono foninių duomenų. Be to, Europoje reikia atlikti matavimus konkrečiose vietose, pvz., netoli radioaktyviuosius vaistus gaminančių gamyklų ar atominių elektrinių.

e)

Šiuo tikslu turėtų būti atliekami matavimai netoli atominių elektrinių ar radioaktyviuosius vaistus gaminančių gamyklų, kad būtų nustatytas skirtumas tarp teorinių išmetimo modelių, vidutinių išmetamų kiekių, apie kuriuos pranešama, ir eksperimentinių realiai išmatuotų rezultatų. Be to, reikia ištirti inertinių dujų foną kituose pasaulio regionuose, kuriuose šiuo metu nėra stočių.

f)

Kad užtikrintų gebėjimų inertinių dujų srityje pirmiau nurodytus būtinus patobulinimus, LTS siekia paramos šiam projektui:

i)

atlikti ne daugiau kaip keturias matavimų vietoje kampanijas, trunkančias iki 4 mėnesių. Kiekvienos kampanijos metu ksenono fonas apytikriai trijų savaičių laikotarpiu registruojamas keliose vietose 500–2 500 kilometrų atstumu nuo pagrindinės stovyklos. Be to, kiekvienoje matavimo vietoje turėtų būti atliekami foniniai matavimai naudojant detektorius. Kai kurie matavimai ateityje taip pat galėtų būti naudojami kaip vietos fonas įrengiant tarptautinės stebėsenos sistemos stotis. Visa ši veikla būtų vykdoma glaudžiai bendradarbiaujant su atitinkamomis meteorologinėmis organizacijomis;

ii)

matavimai bus atliekami naudojant Europoje pagamintą kilnojamąją inertinių dujų matavimo įrangą (atitinkamai švediškas SAUNA ir (arba) prancūziškas SPALAX sistemas), kurios bus neatlygintinai paskolintos LTS laikotarpiui, kuriam taikomi šie bendrieji veiksmai;

iii)

prancūziška SPALAX sistema yra patikima sistema, jau kelerius metus naudojama daugelyje vietų (įskaitant tarptautinės stebėsenos sistemos matavimo vietas). Taip pat bus galima naudotis ne mažesnį jautrumą užtikrinančia kilnojamąja jos versija. Kiekvienos kampanijos metu visa sistema gali būti transportuojama į įvairias vietas arba išskirstoma į kilnojamuosius mėginių ėmimo blokus ir detektoriaus bloką, esantį „pagrindinėje stovykloje“, atsižvelgiant į regiono logistines sąlygas;

iv)

švediška SAUNA sistema jau buvo naudota keliose kampanijose ir buvo gerai įvertinta. Sistema pateikia duomenis užtikrindama panašius keturių atitinkamų izotopų aptikimo lygius kaip ir tarptautinės stebėsenos sistemos versija (SAUNA-II), todėl gautus duomenis bus galima tiesiogiai naudoti pagal tarptautinės stebėsenos sistemos matavimų scenarijų. Kiekvienos kampanijos metu pagrindinės stovyklos blokas įrengiamas vienoje vietoje, o matavimai dviejose ar trijose netoliese esančiose vietose atliekami naudojant mobiliuosius mėginių ėmimo blokus;

v)

kiekvienai matavimo kampanijai reikėtų:

—

parengiamųjų darbų ir tikslios logistikos (įrangos aptarnavimas, logistinis planavimas, susitarimai su vietos institutais, transportas ir t. t.),

—

įrengimo, kalibravimo ir duomenų rinkimo,

—

įrangos kalibravimo, pakavimo, transporto grįžimui,

—

duomenų analizės;

vi)

numatomos šiam projektui skirtos išlaidos apima:

—

personalo (įskaitant laikiną padėjėją logistikai) ir kelionės išlaidas,

—

įrangą (pvz., mėginių ėmimo kolonų ar lygiaverčių priemonių gamybą, nenutrūkstamą elektros energijos tiekimą ir t. t.),

—

suvartojamas medžiagas (pvz., elektros energiją ir helį),

—

aptarnavimą ir atsargines dalis,

—

įrangos siuntimą ir pervežimą,

—

transportą ir logistiką vietoje,

—

įvertinimo seminarą.

g)

Planuojama atlikti matavimus šiuose regionuose: Europoje (1), Persų įlankoje (2), Pietinėje Afrikoje (3) ir Pietų Azijoje (4). Matavimus (3) regione ir iš dalies (1) regione tikimasi atlikti naudojant Prancūzijos atominės energijos agentūros įrangą, o matavimus (2) ir (4) regionuose, taip pat iš dalies (1) regione, tikimasi atlikti naudojant Švedijos gynybos mokslinių tyrimų agentūros įrangą.

h)

Įrangą šiam projektui neatlygintinai skirs Prancūzijos atominės energijos agentūra ir Švedijos gynybos mokslinių tyrimų agentūra, su kuriomis LTS taip pat sudarys sutartis dėl jos išdėstymo ir eksploatavimo.

i)

Tikimasi, kad šio projekto komponento trukmė bus apytikriai nuo vienerių iki pusantrų metų.

j)

Preliminariai numatytos išlaidos: 960 507 EUR.

2.   Projekto komponentas – tikrinimas vietoje; parama pasirengimui 2008 m. integruotoms pratyboms

a)

Įvykis KLDR dar kartą parodė tikrinimo vietoje, kuris yra vienas iš pagrindinių CTBT tikrinimo sistemos ramsčių, svarbą. Tarptautinės stebėsenos sistemos ir Tarptautinio duomenų centro pateikti duomenys apie įvykį KLDR atsižvelgiant į laikiną sistemos naudojimą ir bandymą buvo labai vertingi ir patikimi, tačiau viską išsiaiškinti apie įvykio pobūdį būtų galima tik atlikus tikrinimą vietoje – apibrėžtoje vietovėje. Parengiamajai komisijai tenka pagrindinė atsakomybė laiku iki Sutarties įsigaliojimo užtikrinti aukščiausio lygio tikrinimo vietoje sistemos parengtį naudoti.

b)

Parengiamosios komisijos politikos formavimo organai, visų pirma B darbo grupė ne kartą pabrėžė, kad reikiamas parengties lygis geriausiai būtų pasiektas surengiant tikrinimo vietoje pratybas. Pirmosios tokio didelio masto pratybos, 2008 m. integruotos pratybos (IFE08), įvyks 2008 m. rugsėjo mėn. Kazachstane. Tai bus pirmasis bandymas imituoti realų tikrinimą vietoje integruojant tris pagrindinius tikrinimo vietoje sistemos ramsčius, t. y.:

i)

kvalifikuotus inspektorius (apie 50);

ii)

tikrinimo vietoje įrangą; ir

iii)

tikrinimo vietoje veiklos vadovą.

c)

Visapusiškai pasirengti IFE08 ir sėkmingai jas surengti būtina norint artimiausioje ateityje baigti kurti tikrinimo vietoje sistemą. IFE08 rezultatų įvertinimas ir įgyta patirtis iš IFE08 suteiks LTS esminių žinių apie tai, kokių veiksmų dar reikia imtis užtikrinant tikrinimo vietoje sistemos parengtį naudoti. IFE08 sėkmei užtikrinti būtini tinkami ištekliai, tiek finansiniai, tiek žmogiškieji, taip pat CTBT pasirašiusių valstybių įnašai natūra – įrenginiai, mokymas ir logistinė parama.

d)

Dabartiniame pasirengimo IFE08 etape LTS nustatė šias sritis, kuriose CTBT pasirašiusių valstybių parama būtų ypač svarbi:

i)

transportas

IFE08 pratyboms surengti iš Vienos į įvažiavimo į Kazachstaną vietą reikia atvežti 20–30 tonų įrangos. Be to, į tą vietovę vyktų 80 asmenų (40 inspektorių ir 40 kitų asmenų, įskaitant pratybų vadovybę, kontrolės grupę, stebėtojus ir vertintojus). Tikėtiname IFE08 biudžete, kurį turi patvirtinti CTBT pasirašiusios valstybės, numatyta sutaupyti lėšų įrangą pervežant sausumos transportu. Tačiau LTS vertinime teigiama, kad toks pervežimas turi rimtų trūkumų, visų pirma susijusių su vežimo trukme ir patikimumu bei tikrinimo vietoje įrangos sauga ir saugumu. Šį vertinimą 2006 m. gruodžio 5–6 d. posėdyje patvirtino tikrinimo vietoje ekspertų patariamoji grupė, kuri padeda LTS pasirengti IFE08. Todėl LTS siekia pritarimo, kad įranga bei personalas į Kazachstaną ir iš jo būtų vežami oro transportu. Atsižvelgiant į IFE08 logistinius ir veiklos reikalavimus bei į teisinius susitarimus su priimančiąja šalimi, vežimą oro transportu gali tekti organizuoti naudojantis ne ES įsikūrusių bendrovių paslaugomis;

ii)

veikiančių pagrindinių stovyklų įkūrimas

Vykdant IFE08, LTS turės dislokuoti dvi operacijų bazes imitacinėje tikrinimo vietovėje, buvusios tarybinės branduolinių bandymų bazės teritorijoje Semipalatinske. Pirmoji bazė bus skirta tikrinimo grupei, o antroji yra reikalinga IFE08 vertintojams ir stebėtojams. Bazėse, aprūpintose reikalinga infrastrukūra, pvz., biurais, ryšių priemonėmis ir t. t., būtų IFE08 būstinė, vykdanti pagrindinę operacijos tikrinimo vietovėje vykdymo ir kontrolės funkciją. LTS turi galimybę nustatyti išteklius pirmajai pagrindinei stovyklai, kuri yra skirta tikrinimo komandai, įsigyti. Tačiau antrajai bazei įsigyti įprasto biudžeto nepakaks. Todėl antrosios bazės įsigijimui ir dislokavimui būtų reikalingi ištekliai, kurie negali būti finansuojami iš IFE08 biudžeto. Naudojant nuotolinę infrastruktūrą, bus prarasta daug laiko transportavimui ir patirta papildomų su tuo susijusių išlaidų bei sumažės valandų, kurias būtų galima naudingai skirti pratyboms, skaičius;

iii)

IFE08 įvertinimo seminaras

Tikslas: pagerinti IFE08 įvertinimo procesą ir gauti rezultatus 2008 m. gruodžio mėn. Tai suteiktų galimybę ekspertams apžvelgti tiesioginius pratybų rezultatus ir juos aptarti siekiant padėti LTS parengti preliminarią ataskaitą B darbo grupės pirmajam posėdžiui 2009 m. ir nustatyti tolesnio LTS darbo prioritetus. Be to, tikimasi, kad seminaro metu, remdamiesi pirmine medžiaga, ekspertai padarys vertingų išvadų ir bus nustatytos preliminarios kito pratybų etapo gairės. Seminare būtų aptariami šie klausimai:

—

logistika, įskaitant operacijos bazės sandarą ir veikimą,

—

grupės valdymas,

—

su santykiais su tikrinama CTBT Šalimi esančia valstybe susiję klausimai, įskaitant visų pirma konfidencialumo ir valdomos prieigos klausimus,

—

vizualinis stebėjimas, be kita ko, perskridimų virš teritorijos metu,

—

seisminiai klausimai,

—

geofiziniai metodai,

—

sveikata ir sauga,

—

Ryšiai,

—

navigacija.

Be to, reikėtų aptarti patį pratybų įvertinimą bendradarbiaujant su Vykdančiojo sekretoriaus/įvertinimo (OES/EV) tarnyba.

e)

IFE08 remti skirtų dviejų komponentų numatomos išlaidos:

250 000 EUR

(vežimas oru komerciniu pagrindu. Parama natūra, pvz., galimas užsakomasis krovininis lėktuvas)

269 249 EUR

(antros operacijų pagrindinės stovyklos pirkimas, įkūrimas ir jos veiklos pradėjimas)

152 965 EUR

IFE08 įvertinimo seminaras

672 214 EUR

(iš viso)

III.   Trukmė

Bendra numatoma projektų įgyvendinimo trukmė – 15 mėnesių.

IV.   Paramos gavėjai

Šiuose bendruosiuose veiksmuose, kurie skirti stiprinant CTBTO parengiamosios komisijos stebėsenos ir tikrinimo pajėgumams stiprinti, projektų paramos gavėjai yra visos CTBT pasirašiusios valstybės.

V.   Įgyvendinantysis subjektas

Įgyvendinti projektus bus pavesta CTBTO parengiamajai komisijai. Projektus tiesiogiai įgyvendins CTBTO parengiamosios komisijos laikinojo techninio sekretoriato darbuotojai, CTBTO parengiamosios komisijos ekspertai arba rangovai iš CTBT pasirašiusių valstybių. Rangovų atveju CTBTO parengiamoji komisija visų prekių, darbų ar paslaugų pirkimą pagal šiuos bendruosius veiksmus vykdys kaip nustatyta finansavimo susitarime, kurį turi sudaryti Europos Komisija ir CTBTO parengiamoji komisija.

Įgyvendinantysis subjektas parengs:

a)

laikotarpio vidurio ataskaitą praėjus pirmiesiems šešiems projektų įgyvendinimo mėnesiams;

b)

galutinę ataskaitą ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo projektų įgyvendinimo pabaigos.

Ataskaitos bus siunčiamos pirmininkaujančiai valstybei narei, kuriai padeda generalinis sekretorius-vyriausiasis įgaliotinis bendrai užsienio ir saugumo politikai.

VI.   Trečiųjų šalių dalyvavimas

Projektai visiškai finansuojami pagal šios bendruosius veiksmus. Ekspertai iš CTBTO parengiamosios komisijos ir iš CTBT pasirašiusiųjų valstybių gali būti laikomi trečiųjų šalių dalyviais. Jie dirbs pagal CTBTO parengiamosios komisijos ekspertų standartines veiklos taisykles.

VII.   Numatyti reikalingi bendri finansiniai ištekliai

Šiame priede aprašyto projekto visas įgyvendinimas bus finansuojamas iš ES paramos. Numatomos išlaidos:

Projekto komponentas – inertinės dujos:

960 507 EUR

Projekto komponentas – tikrinimas vietoje:

672 214 EUR

Iš viso:

1 632 721 EUR

Be to, nenumatytoms išlaidoms padengti sudaromas apie 3 % reikalavimus atitinkančių išlaidų dydžio specialusis rezervas (iš viso – 37 279 EUR).

VIII.   Orientacinė finansavimo suma projektų išlaidoms padengti

Bendra projekto išlaidų suma – 1 670 000 EUR.

6.7.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 176/39

TARYBOS BENDROJI POZICIJA 2007/469/BUSP

2007 m. birželio 28 d.

dėl Konvencijos dėl cheminio ginklo kūrimo, gamybos, kaupimo ir panaudojimo uždraudimo bei jo sunaikinimo (CWC) 2008 m. peržiūros konferencijos

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 15 straipsnį,

kadangi:

(1)

1997 m. balandžio 29 d. įsigaliojo Konvencija dėl cheminio ginklo kūrimo, gamybos, kaupimo ir panaudojimo uždraudimo bei jo sunaikinimo (CWC). Konvencijos tikslas – eliminuoti visą masinio naikinimo ginklų kategoriją uždraudžiant valstybėms, kurios yra konvencijos Šalys, kurti, gaminti, įsigyti, kaupti, sulaikyti, perduoti ar panaudoti cheminius ginklus. Valstybės, kurios yra konvencijos Šalys, turi imtis būtinų veiksmų, kad draudimas būtų įgyvendintas jų jurisdikcijai priklausančių (fizinių ar juridinių) asmenų atžvilgiu.

(2)

Europos Sąjunga laikosi nuomonės, kad CWC yra pagrindinė tarptautinės neplatinimo ir nusiginklavimo sistemos dalis bei unikalus nusiginklavimo ir neplatinimo dokumentas, kurio vientisumas ir griežtas taikymas turi būti visiškai užtikrinti. Visos valstybės narės yra CWC Šalys.

(3)

Nuo 2003 m. balandžio 28 d. iki gegužės 9 d. valstybės, kurios yra Cheminio ginklo uždraudimo organizacijos (OPCW) Šalys, susirinko Hagoje į Pirmąją Konvencijos dėl cheminio ginklo peržiūros konferenciją. Visų pirma Pirmojoje peržiūros konferencijoje buvo įvertintas deklaruotų ginklų arsenalų sunaikinimo procesas. Joje buvo atsižvelgta į atitinkamus mokslinius ir technologinius pokyčius po to, kai buvo parengta konvencija. Taip pat joje buvo peržiūrėtos ir pakartotinai išnagrinėtos konvencijos nuostatos, susijusios su patikrinimais cheminių medžiagų pramonėje. Konferencijoje buvo pateiktos strateginės gairės kitam CWC įgyvendinimo etapui.

(4)

2003 m. lapkričio 17 d. Taryba priėmė Bendrąją poziciją 2003/805/BUSP (1) dėl daugiašalių susitarimų masinio naikinimo ginklų ir pristatymo priemonių neplatinimo srityje universalaus taikymo ir sustiprinimo. CWC į tą bendrąją poziciją yra įtraukta kaip vienas iš šių daugiašalių susitarimų.

(5)

2003 m. gruodžio 12 d. Europos Vadovų Taryboje buvo priimta ES kovos su masinio naikinimo ginklų platinimu strategija, kurioje dar kartą patvirtintas ES įsipareigojimas remti daugiašalę sutarties sistemą ir pabrėžtas, inter alia, ypatingai svarbus CWC ir OPCW vaidmuo siekiant pasaulio be cheminio ginklo.

(6)

2004 m. balandžio 28 d. Jungtinių Tautų Saugumo Taryba vieningai priėmė Rezoliuciją 1540 (2004), kurioje teigiama, kad masinio naikinimo ginklų ir jų pristatymo priemonių platinimas kelia grėsmę tarptautinei taikai ir saugumui. Šios rezoliucijos nuostatų įgyvendinimu prisidedama prie CWC įgyvendinimo.

(7)

2004 m. lapkričio 22 d. Taryba priėmė pirmuosius Bendruosius veiksmus 2004/797/BUSP dėl paramos OPCW veiksmams, įgyvendinant ES kovos su masinio naikinimo ginklų platinimu strategiją (2). Po šių bendrųjų veiksmų 2005 m. gruodžio 12 d. buvo priimti Bendrieji veiksmai 2005/913/BUSP (3), o 2007 m. kovo 19 d. – Bendrieji veiksmai 2007/185/BUSP (4).

(8)

2006 m. gruodžio 6 d. Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja bendru sutarimu priėmė Rezoliuciją dėl Konvencijos dėl cheminio ginklo kūrimo, gamybos, kaupimo ir panaudojimo uždraudimo bei jo sunaikinimo įgyvendinimo.

(9)

Atsižvelgiant į 2008 m. balandžio 7 d. – 18 d. vyksiančią Antrąją CWC peržiūros konferenciją, derėtų apibrėžti Europos Sąjungos požiūrį, kuriuo valstybės narės vadovausis šioje konferencijoje,

PRIĖMĖ ŠIĄ BENDRĄJĄ POZICIJĄ:

1 straipsnis

Europos Sąjungos tikslas yra sustiprinti Konvenciją dėl cheminio ginklo kūrimo, gamybos, kaupimo ir panaudojimo uždraudimo bei jo sunaikinimo, visų pirma skatinant jos laikytis, be kita ko laiku sunaikinant visus cheminius ginklus, ir stiprinant tikrinimo režimą bei siekiant, kad ji būtų visuotinai taikoma.

Todėl Europos Sąjunga siekia sėkmingų 2006 m. įvyksiančios Antrosios peržiūros konferencijos rezultatų.

2 straipsnis

Siekdama 1 straipsnyje nustatyto tikslo, Europos Sąjunga:

a)

prisideda prie CWC veikimo visapusiškos peržiūros Antrojoje peržiūros konferencijoje, įskaitant valstybių, kurios yra konvencijos Šalys, įsipareigojimų įgyvendinimo peržiūrą bei sričių, kuriose reikėtų toliau siekti pažangos ateityje, ir priemonių, kuriomis reikėtų tai daryti, nustatymą;

b)

padeda siekti bendro sutarimo dėl sėkmingų Antrosios peržiūros konferencijos rezultatų, remiantis Pirmojoje peržiūros konferencijose sukurta sistema, ir, inter alia, skatina:

i)

dar kartą patvirtinti visuotinį cheminių ginklų uždraudimo pobūdį kaip nustatyta Bendrajame paskirties kriterijuje, to siekiant

—

pakartotinai patvirtinant, kad konvencijoje nustatyti draudimai taikomi visoms toksinėms cheminėms medžiagoms, išskyrus chemines medžiagas, kurios yra skirtos naudoti konvencijoje neuždraustais tikslais ir jeigu medžiagų tipai bei kiekiai atitinka tokius tikslus, ir todėl atsižvelgiama į mokslo ir technologijos pasiekimus po Pirmosios peržiūros konferencijos,

—

pabrėžiant valstybių, kurios yra konvencijos Šalys, įpareigojimą užtikrinti, kad Bendrasis paskirties kriterijus atsispindėtų jų įgyvendinančiuose nacionalinės teisės aktuose bei administracinėje vykdymo praktikoje,

—

pabrėžiant valstybių, kurios yra konvencijos Šalys, įpareigojimą deklaruoti medžiagas riaušėms malšinti;

ii)

dar kartą patvirtinti įpareigojimą cheminį ginklą turinčioms valstybėms per CWC numatytus terminus sunaikinti savo cheminį ginklą:

—

palankiai vertinant ginklą turinčių valstybių padarytą pažangą ir pastangas vykdyti įpareigojimus laikantis terminų, taip pat paraginant jas nevilkinti sunaikinimo,

—

pabrėžiant cheminių ginklų naikinimo sistemingo tikrinimo vykdant reguliarų inspektavimą vietoje svarbą,

—

pagal valstybių, kurios yra konvencijos Šalys, konferencijos 11-os sesijos sprendimą vertinant pažangą naikinant cheminius ginklus atsižvelgiant, inter alia, į Vykdomosios tarybos atstovų vizitų rezultatus,

—

pabrėžiant politiką formuojančių institucijų atsakomybę atitinkamu metu apsvarstyti, kaip valstybės, kurios yra konvencijos Šalys, laikosi sutartų sunaikinimo terminų;

iii)

toliau stiprinti patikrinimo režimą, pagal konvenciją taikomą nedraudžiamai veiklai, kad būtų padidintas pasitikėjimas cheminio ginklo neplatinimu ir toliau skatinamas pramonės subjektų bendradarbiavimas:

—

toliau didinant vyriausybės, pramonės, akademinės visuomenės ir nevyriausybinių organizacijų informuotumą apie konvencijoje nustatytus draudimus,

—

pabrėžiant poreikį padidinti Kitų cheminių medžiagų gamybos įmonių (OCPF) tikrinimų skaičių ir prireikus padidinti režimo veiksmingumą teikiant pirmenybę svarbiems konvencijos požiūriu objektams bei tobulinant valstybių, kurios yra konvencijos Šalys, deklaracijas apie OCPF objektus;

iv)

įgyvendinti konvencijos nuostatas, susijusias su konsultacijomis, bendradarbiavimu ir faktų nustatymu, visų pirma pavojų tikrinimo mechanizmą, kuris išlieka nepaprastai svarbi ir paruošta naudojimui priemonė bei patikimas ir naudotinas OPCW patikrinimo režimo įrankis, pabrėžti valstybių, kurios yra konvencijos Šalys, teisėtą teisę be išankstinio pasikonsultavimo paprašyti atlikti pavojų patikrinimą, ir raginti prireikus nevaržomai naudoti mechanizmą;

v)

kurti specialiai pritaikytas strategijas, įskaitant atitinkamose vietose rengiant regioninius seminarus, skirtas pasiekti, kad CWC būtų visuotinai taikoma, visų pirma Artimuosiuose Rytuose;

vi)

nuolat tobulinti nacionalines įgyvendinimo priemones ir priminti, kad visapusiškas VII straipsnio laikymasis yra esminis veiksnys, užtikrinantis CWC režimo veiksmingumą dabar ir ateityje:

—

siūlant paramą, jeigu jos reikia valstybėms, kurios yra konvencijos Šalys, pavyzdžiui, pagal Europos Sąjungos bendruosius veiksmus, ir

—

sustiprinant nacionalinę eksporto kontrolę, kuri būtina, kad būtų užkirsta galimybė įsigyti cheminius ginklus;

vii)

užtikrinti OPCW galimybę teikti paramą ir apsaugą;

viii)

remti tarptautinį bendradarbiavimą pagal konvencijos nuostatas ir visų pirma prisidėti prie OPCW rengiamos pajėgumų didinimo veiklos, vykdomos valstybėse, kurios yra konvencijos Šalys, plėtojančiose savo chemijos pramonę ir prekybą;

ix)

pradėti dirbti, kad būtų užtikrinta, jog užbaigus visų cheminių ginklų sunaikinimą, OPCW būtų pasirengusi skirti pagrindinį dėmesį savo kitai veiklai, visų pirma susijusiai su vaidmeniu neplatinimo srityje;

x)

laikytis Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos Rezoliucijų 1540 (2004 m.) ir 1673 (2006 m.) įpareigojimų, visų pirma paskatinti OPCW ir JT 1540 komiteto bei kitų forumų praktinį bendradarbiavimą siekiant pašalinti riziką, kad cheminiai ginklai gali būti įgyjami ar naudojami teroristiniais tikslais, įskaitant galimą teroristų prieigą prie medžiagų, įrangos ir žinių, kurias galima būtų panaudoti kuriant ir gaminant cheminius ginklus;

xi)

Didžiojo aštuoneto Visuotinės partnerystės programomis siekti užkirsti kelią masinio naikinimo ginklų ir medžiagų platinimui remiant nusiginklavimą bei jautrių medžiagų, objektų ir žinių kontrolę.

3 straipsnis

Europos Sąjungos veiksmai, kurių imamasi siekiant taikyti 2 straipsnį, apima:

a)

valstybių narių susitarimą dėl Europos Sąjungos vardu pasirengimo etape ir per Antrąją peržiūros konferenciją skirtų pateikti pasiūlymų dėl esminių klausimų valstybėms, kurios yra konvencijos Šalys;

b)

atitinkamais atvejais – pirmininkaujančios valstybės narės iniciatyvas pagal Europos Sąjungos sutarties 18 straipsnį:

i)

siekiant skatinti visuotinį prisijungimą prie CWC;

ii)

siekiant skatinti, kad valstybės, kurios yra konvencijos Šalys, veiksmingai įgyvendintų CWC nacionaliniu lygiu;

iii)

siekiant paraginti valstybes, kurios yra konvencijos Šalys, remti veiksmingą ir išsamią CWC peržiūrą ir joje dalyvauti bei taip pakartoti savo įsipareigojimą laikytis šios pagrindinės tarptautinės kovos su cheminiais ginklais normos;

iv)

siekiant paremti pirmiau nurodytus pasiūlymus, kuriuos Europos Sąjunga pateikė valstybėms, kurios yra konvencijos Šalys, svarstyti ir kurių tikslas – tolesnis konvencijos stiprinimas;

c)

Europos Sąjungos pareiškimus, pateiktus pirmininkaujančios valstybės narės prieš Antrąją peržiūros konferenciją ir jos metu.

4 straipsnis

Ši bendroji pozicija įsigalioja jos priėmimo dieną.

5 straipsnis

Ši bendroji pozicija skelbiama Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Priimta Liuksemburge 2007 m. birželio 28 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

S. GABRIEL

(1)  OL L 302, 2003 11 20, p. 34.

(2)  OL L 349, 2004 11 25, p. 63.

(3)  OL L 331, 2005 12 17, p. 34.

(4)  OL L 85, 2007 3 27, p. 10.

Klaidų ištaisymas

6.7.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 176/42

2000 m. balandžio 14 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 790/2000, nustatančio prekybos pomidorais standartus, klaidų ištaisymas

( Europos Sąjungos oficialusis leidinys L 95, 2000 m. balandžio 15 d. )

(Specialiojo leidimo lietuvių kalba 3 skyriaus 29 tomas, p. 12)

1.

12 p., 3 konstatuojamosios dalies pirmas sakinys:

yra:

„Taip pat turi būti patikslinama, kad vynuoginiai pomidorai (įskaitant kokteilinius pomidorus) sudaro ketvirtą komercinę rūšį, besiskiriančią nuo kitų trijų anksčiau identifikuotų komercinių rūšių (apvalių pomidorų, rumbuotų pomidorų ir slyvinių pomidorų).“,

turi būti:

„Taip pat turi būti patikslinama, kad smulkiavaisiai pomidorai „cherry“ (įskaitant „cocktail“ pomidorus) sudaro ketvirtą prekinį tipą, besiskiriantį nuo kitų trijų anksčiau identifikuotų prekinių tipų (apvaliųjų pomidorų, briaunotųjų pomidorų ir pailgųjų pomidorų).“.

2.

14 p. priedo I antraštinės dalies antros pastraipos pirmas sakinys:

yra:

„Pomidorai skirstomi į keturias komercines rūšis:“,

turi būti:

„Pomidorai skirstomi į keturis prekinius tipus:“.

3.

14 p., priedo I antraštinės dalies antros pastraipos antra įtrauka:

yra:

„—

„rumbuoti“,“

turi būti:

„—

„briaunotieji“.“

4.

14 p., priedo I antraštinės dalies antros pastraipos ketvirta įtrauka:

yra:

„—

„vynuoginiai“ pomidorai (įskaitant „kokteilinius“ pomidorus).“,

turi būti:

„—

smulkiavaisiai pomidorai „cherry“ (įskaitant „cocktail“ pomidorus).“.

5.

14 p., priedo II antraštinės dalies A dalies pirmas sakinys:

yra:

„Visų rūšių, atsižvelgiant į kiekvienai rūšiai taikomas […]:“,

turi būti:

„Visų klasių, atsižvelgiant į kiekvienai klasei taikomas […]:“;

6.

14 p., priedo II antraštinės dalies A dalies septinta įtrauka:

yra:

„neturintys normos ribas peržengiančios išorinės drėgmės,“,

turi būti:

„be nenatūralios išorinės drėgmės,“.

7.

14 p., priedo II antraštinės dalies B dalies pirmas sakinys:

yra:

„Pomidorai skirstomi į šias tris rūšis:“,

turi būti:

„Pomidorai skirstomi į šias tris klases:“.

8.

14 p., priedo II antraštinės dalies B dalies i punkto pirma pastraipa:

yra:

„ „Aukščiausia“ rūšis

Šiai rūšiai priskiriami pomidorai turi būti aukščiausios kokybės. Jų minkštimas turi būti kietas, pomidorai turi būti tai rūšiai būdingos formos, išvaizdos ir dydžio.“,

turi būti:

„ „Aukščiausia“ klasė

Šiai klasei priskiriami pomidorai turi būti aukščiausios kokybės. Jų minkštimas turi būti kietas, pomidorai turi būti veislei būdingos formos, išvaizdos ir dydžio.“.

9.

14 p., priedo II antraštinės dalies B dalies ii punkto pirma pastraipa:

yra:

„I rūšis

Šiai rūšiai priskiriami pomidorai turi būti geros kokybės. Jie turi būti pakankamai kieti ir turėti savo rūšiai būdingas savybes.“,

turi būti:

„I klasė

Šiai klasei priskiriami pomidorai turi būti geros kokybės. Jie turi būti pakankamai kieti ir turėti veislei būdingas savybes.“.

10.

15 p., priedo II antraštinės dalies B dalies ii punkto trečios pastraipos ketvirta įtrauka:

yra:

„gali turėti ne didesnę kaip 1 cm2 sukamštėjusią purką,“,

turi būti:

„kotelio prisisegimo vietoje turi būti ne daugiau kaip 1 cm2 sukamštėjusio audinio,“.

11.

15 p., priedo II antraštinės dalies B dalies ii punkto trečios pastraipos penkta įtrauka:

yra:

„gali turėti ploną pailgos formos žiedo žymę (panašią į siūlę) […].“,

turi būti:

„gali turėti ploną pailgos formos randą (panašų į siūlę) […].“.

12.

15 p., priedo II antraštinės dalies B dalies iii punkto pirma pastraipa:

yra:

„II rūšis

Šiai rūšiai priskiriami pomidorai, negalintys būti priskiriami I arba aukščiausiai rūšiai, tačiau atitinkantys pirmiau nurodytus būtiniausius reikalavimus.“,

turi būti:

„II klasė

Šiai klasei priskiriami pomidorai, negalintys būti priskiriami aukštesnėms klasėms, tačiau atitinkantys pirmiau nurodytus būtiniausius reikalavimus.“.

13.

15 p., priedo II antraštinės dalies B dalies iii punkto trečios pastraipos trečia įtrauka:

yra:

„ne didesnę kaip 2 cm2 sukamštėjusią purką,“,

turi būti:

„kotelio prisisegimo vietoje turi būti ne daugiau kaip 2 cm2 sukamštėjusio audinio,“.

14.

15 p., priedo II antraštinės dalies B dalies iii punkto trečios pastraipos ketvirta įtrauka:

yra:

„ploną pailgos formos žiedo žymę (panašią į siūlę).“,

turi būti:

„ploną pailgos formos randą (panašų į siūlę).“.

15.

16 p., priedo IV antraštinės dalies pirma pastraipa:

yra:

„Kiekvienos pakuotės produktams, neatitinkantiems nurodytai rūšiai nustatytų reikalavimų, yra leidžiami kokybės ir dydžio nuokrypiai.“,

turi būti:

„Kiekvienos pakuotės produktams leidžiami kokybės ir dydžio nuokrypiai nuo nurodytai klasei nustatytų reikalavimų.“.

16.

16 p., priedo IV antraštinės dalies A dalies i punktas:

yra:

„ „Aukščiausia“ rūšis

—

5 % nuo pomidorų, kurie neatitinka atitinkamai rūšiai nustatytų reikalavimų, bet atitinka I rūšies reikalavimus arba, išimtiniais atvejais, neviršija tai rūšiai nustatytų leistinų nukrypimų ribų […].“,

turi būti:

„ „Aukščiausia“ klasė

—

5 % nuo pomidorų, kurie neatitinka atitinkamai klasei nustatytų reikalavimų, bet atitinka I klasės reikalavimus arba, išimtiniais atvejais, neviršija tai klasei nustatytų leistinų nukrypimų ribų […].“.

17.

16 p., priedo IV antraštinės dalies A dalies ii punktas:

yra:

„I rūšis

—

10 % nuo pomidorų, kurie neatitinka atitinkamai rūšiai nustatytų reikalavimų, bet atitinka II rūšies reikalavimus arba, išimtiniais atvejais, neviršija tai rūšiai nustatytų leistinų nukrypimų ribų, vienetų skaičiaus arba svorio,

—

pomidorų kekėms 5 % nuo pomidorų, nuskintų nuo kotelio, vienetų skaičiaus arba svorio.“,

turi būti:

„I klasė

—

10 % nuo pomidorų, kurie neatitinka atitinkamai klasei nustatytų reikalavimų, bet atitinka II klasės reikalavimus arba, išimtiniais atvejais, neviršija tai klasei nustatytų leistinų nukrypimų ribų, vienetų skaičiaus arba svorio,

—

pomidorų kekėms – 5 % nuo pomidorų vienetų skaičiaus arba svorio gali būti nutrūkę nuo kotelių,“.

18.

16 p., priedo IV antraštinės dalies A dalies iii punktas:

yra:

„II rūšis

—

10 % nuo pomidorų, kurie neatitinka nei atitinkamai rūšiai nustatytų, nei būtiniausių reikalavimų, išskyrus supuvusius, sudaužytus arba kitaip sugedusius produktus, netinkamus vartoti, vienetų skaičiaus arba svorio,

—

pomidorų kekėms 10 % nuo pomidorų, nuskintų nuo kotelio, vienetų skaičiaus arba svorio.“,

turi būti:

„II klasė

—

10 % nuo pomidorų, kurie neatitinka nei atitinkamai klasei nustatytų, nei būtiniausių reikalavimų, išskyrus supuvusius, sudaužytus arba kitaip sugedusius produktus, netinkamus vartoti, vienetų skaičiaus arba svorio,

—

pomidorų kekėms – 10 % nuo pomidorų vienetų skaičiaus arba svorio gali būti nutrūkę nuo kotelių,“.

19.

16 p., priedo IV antraštinės dalies B dalies pastraipa:

yra:

„Visoms rūšims 10 % nuo pomidorų, kurie yra truputį didesni arba truputį mažesni nei nustatytas dydis, kai „apvalių“ ir „rumbuotų“ pomidorų nukrypimas nėra didesnis arba mažesnis kaip 33 mm, o „slyvinių“ pomidorų – 28 mm, vienetų skaičiaus arba svorio.“,

turi būti:

„Visų klasių 10 % pomidorų nuo viso jų vienetų skaičiaus arba svorio gali būti šiek tiek mažesni arba šiek tiek didesni už nustatytą dydį, tačiau „apvaliųjų“ ir „briaunotųjų“ pomidorų dydis neturi būti mažesnis kaip 33 mm, o „pailgųjų“ ne mažesnis kaip 28 mm.“.

20.

16 p., priedo V antraštinės dalies A dalies pirma pastraipa:

yra:

„[…] tos pačios kilmės, veislės arba komercinės rūšies, kokybės ir dydžio (jei rūšiuojama pagal dydį) pomidorų.“,

turi būti:

„[…] tos pačios kilmės, veislės arba prekinio tipo, kokybės ir dydžio (jei rūšiuojama pagal dydį) pomidorų.“.

21.

17 p., priedo VI antraštinės dalies B dalies pirma įtrauka:

yra:

„—

„pomidorai“ arba „pomidorų kekės“ ir komercinė rūšis, […],“,

turi būti:

„—

„pomidorai“ arba „pomidorų kekės“ ir prekinis tipas, […],“.

6.7.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 176/45

2001 m. balandžio 10 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 717/2001, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 790/2000, nustatantį prekybos pomidorais standartą, klaidų ištaisymas

( Europos Sąjungos oficialusis leidinys L 100, 2001 m. balandžio 11 d. )

(Specialiojo leidimo lietuvių kalba 3 skyrius 32 tomas, p. 93)

1.

93 p., 1 straipsnio vienintelės pastraipos įtrauka:

yra:

„—

užgiję ne ilgesni kaip 3 cm įtrūkimai (apvalūs, rumbuoti arba slyviniai pomidorai).“,

turi būti:

„—

užgiję ne ilgesni kaip 3 cm įtrūkimai (apvalieji, briaunotieji arba pailgieji pomidorai).“.

6.7.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 176/45

2003 m. rugpjūčio 19 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1466/2003, nustatančio artišokų prekybos standartą ir iš dalies pakeičiančio Reglamentą (EB) Nr. 963/98, klaidų ištaisymas

( Europos Sąjungos oficialusis leidinys L 210, 2003 m. rugpjūčio 20 d. )

(Specialiojo leidimo lietuvių kalba 3 skyrius, 39 tomas, p. 464)

PRIEDAS

1.

p. 466, II antraštinės dalies B punkto i papunkčio pavadinimas ir pirma pastraipa:

yra

:

„i)

„Aukščiausia“ klasė

Šios klasės artišokai turi būti aukščiausios kokybės. Jie turi atitikti rūšiai ir (arba) komercinei klasei būdingas savybes. Vidurinės pažiedės turi būti tvirtai susiskleidusios kaip būdinga rūšiai.“,

turi būti

:

„i)

„Aukščiausia“ klasė

Šios klasės artišokai turi būti aukščiausios kokybės. Jie turi atitikti veislei ir (arba) prekiniam tipui būdingas savybes. Vidurinės pažiedės turi būti tvirtai susiskleidusios kaip būdinga veislei.“.

2.

p. 466, II antraštinės dalies B punkto ii papunkčio pirmos pastraipos antras sakinys:

yra

:

„Jie turi atitikti rūšiai ir (arba) komercinei klasei būdingas savybes. Vidurinės pažiedės turi būti tvirtai susiskleidusios kaip būdinga rūšiai.“,

turi būti

:

„Jie turi atitikti veislei ir (arba) prekiniam tipui būdingas savybes. Vidurinės pažiedės turi būti tvirtai susiskleidusios kaip būdinga veislei.“

3.

p. 467, III antraštinės dalies pirma pastraipa:

yra

:

„Dydis nustatomas pagal galvutės didžiojo apskritimo maksimalų skersmenį.“,

turi būti

:

„Dydis nustatomas pagal didžiausią skersmenį vidurinėje galvutės dalyje.“.

4.

p. 467, IV antraštinė dalis:

yra

:

„Produktams, neatitinkantiems nurodytos rūšies reikalavimų, kiekvienoje pakuotėje arba kiekvienoje urmu parduodamų produktų partijoje yra leistini kokybės ir dydžio nuokrypiai.“,

turi būti

:

„Kiekvienoje pakuotėje yra leidžiami kokybės ir dydžio nuokrypiai nuo nurodytos klasės reikalavimų.“.

5.

p. 468, VI antraštinės dalies B punkto antra įtrauka:

yra

:

„ „Aukščiausios“ klasės rūšies pavadinimas“,

turi būti

:

„ „Aukščiausios“ klasės veislės pavadinimas“.

6.7.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 176/46

2002 m. liepos 15 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1284/2002, nustatančio lazdyno riešutų su kevalais prekybos standartus, klaidų ištaisymas

( Europos Sąjungos oficialusis leidinys L 187, 2002 m. liepos 16 d. )

(Specialiojo leidimo lietuvių kalba 3 skyriaus 36 tomas, p. 219)

1.

220 p., priedo I antraštinės dalies pirmas sakinys:

yra:

„[…] bei jų hibridams be žiedlapių goželių arba lukšto, kurie tiekiami vartotojams.“,

turi būti:

„[…] bei jų hibridams be kevalą dengiančio žiedlapių vainiko, kurie tiekiami vartotojams.“.

2.

221 p., priedo II antraštinės dalies B dalies i punkto pirmos pastraipos antras sakinys:

yra:

„Jie turi būti būdingi atitinkamai veislei ir (arba) komerciniai rūšiai (1).“,

turi būti:

„Jie turi būti būdingi atitinkamai veislei ir (arba) prekiniam tipui (1).“.

3.

221 p., priedo 1 išnaša:

yra:

„(1)

Komercinė rūšis: lazdyno riešutai […]“,

turi būti:

„(1)

Prekinis tipas: lazdyno riešutai […]“.

4.

221 p., priedo II antraštinės dalies B dalies ii punkto pirma pastraipa:

yra:

„[…] ir (arba) komerciniai rūšiai“,

turi būti:

„[…] ir (arba) prekiniam tipui (1).“.

5.

222 p., priedo IV antraštinės dalies A dalies paskutinė pastraipa:

yra:

„Aukščiausios ir I klasių lazdyno riešutai su kevalais, priklausantys skirtingoms veislėms ar komercinėms rūšims, gali sudaryti ne daugiau kaip 12 % visų lazdyno riešutų su kevalais skaičiaus arba svorio. Šie leistini nuokrypiai taikomi ir II klasei, jeigu nurodoma veislė arba komercinė rūšis.“,

turi būti:

„Aukščiausios ir I klasių lazdyno riešutai su kevalais, priklausantys skirtingoms veislėms ar prekiniams tipams, gali sudaryti ne daugiau kaip 12 % visų lazdyno riešutų su kevalais skaičiaus arba svorio. Šie leistini nuokrypiai taikomi ir II klasei, jeigu nurodoma veislė arba prekinis tipas.“.

6.

222 p., priedo V antraštinės dalies A dalies pirma pastraipa:

yra:

„[…] arba komercinės rūšies ir dydžio (jeigu rūšiuojama pagal dydį) lazdyno riešutai su kevalais.“,

turi būti:

„[…] arba prekinio tipo ir dydžio (jeigu rūšiuojama pagal dydį) lazdyno riešutai su kevalais.“.

7.

223 p., priedo V antraštinės dalies B dalies pirma pastraipa

yra:

„Lazdyno riešutai su branduoliais turi būti įpakuoti taip, […].“,

turi būti:

„Lazdyno riešutai su kevalais turi būti įpakuoti taip, […].“.

8.

223 p., priedo VI antraštinės dalies B dalies pirma įtrauka:

yra:

„—

„lazdyno riešutai su branduoliais“ […],“,

turi būti:

„—

„lazdyno riešutai su kevalais“ […].“.

9.

224 p., I priedėlio (Drėgmės kiekio nustatymas) I metodo 2 dalies 2.5 punktas:

yra:

„Desikatorius su veiksmingu desikantu […].“,

turi būti:

„Eksikatorius su veiksmingu desikantu […].“.

10.

224 p., I priedėlio (Drėgmės kiekio nustatymas) I metodo 4 dalies 4.1 punkto pirmas sakinys:

yra:

„[…] po to įdedami į desikatorių.“,

turi būti:

„[…] po to įdedami į eksikatorių.“.

11.

224 p., I priedėlio (Drėgmės kiekio nustatymas) 1 metodo 4 dalies 4.5 punkto antras sakinys:

yra:

„[…] jų dangteliais ir įdedamos į desikatorių, kad atauštų.“,

turi būti:

„[…] jų dangteliais ir įdedamos į eksikatorių, kad atauštų.“.

12.

225 p., II priedėlio (Lazdyno riešutus su kevalais apibūdinančių sąvokų ir trūkumų apibrėžimai) šešta įtrauka:

yra:

„—

Pažeistas vabzdžių:

Vabzdžių ir parazitinių gyvių padaryta matoma žala arba esantys negyvi vabzdžiai ar vabzdžių liekanos.“,

turi būti:

„—

Pažeistas vabzdžių:

Vabzdžių ir parazitinių gyvių padaryti matomi pažeidimai arba esantys negyvi vabzdžiai ar vabzdžių liekanos.“.

13.

225 p., II priedėlio (Lazdyno riešutus su kevalais apibūdinančių sąvokų ir trūkumų apibrėžimai) vienuolikta įtrauka:

yra:

„—

Sudžiūvęs:

Daugiau kaip 50 % visos vaisiaus odos paviršiaus susiraukšlėjimas, dažniausiai pasitaikantis didelių derlių laikotarpiais, arba veikiant sausrai ir blogoms maistinėms medžiagoms, arba dėl paveldimų savybių.“,

turi būti:

„—

Sudžiūvęs:

Daugiau kaip 50 % visos vaisiaus odos paviršiaus susiraukšlėjimas, dažniausiai pasitaikantis didelių derlių laikotarpiais, arba dėl sausros ir prastų mitybos sąlygų, arba dėl paveldimų savybių.“.

6.7.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 176/47

2001 m. liepos 27 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1543/2001, nustatančio salotų, garbanotalapių ir plačialapių (Batavijos) cikorijų prekybos standartus, klaidų ištaisymas

( Europos Sąjungos oficialusis leidinys L 203, 2001 m. liepos 28 d. )

(Specialiojo leidimo lietuvių kalba 3 skyriaus 33 tomas, p. 205)

PRIEDAS

1.

p. 206, II antraštinės dalies A punkto antra pastraipa:

yra

:

„Salotos gali turėti rausvą spalvą, kuri atsiranda dėl žemės temperatūros daržovei augant […]“,

turi būti

:

„Salotos gali turėti rausvą spalvą, kuri atsiranda dėl žemos temperatūros daržovei augant […]“.

2.

p. 207, IV antraštinės dalies pirma pastraipa:

yra

:

„Leistini kokybės ir dydžio nuokrypiai kiekvienoje pakuotėje leidžiami produkcijai, neatitinkančiai nurodytos rūšies reikalavimų.“,

turi būti

:

„Kiekvienoje pakuotėje yra leidžiami kokybės ir dydžio nuokrypiai nuo nurodytos klasės reikalavimų.“.

3.

p. 208, VI antraštinės dalies D punkto pirma įtrauka:

yra

:

„—

rūšis“,

turi būti

:

„—

klasė“.

6.7.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 176/48

2001 m. liepos 24 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1508/2001, nustatančio prekybos svogūnais standartą ir iš dalies pakeičiančio Reglamentą (EEB) Nr. 2213/83, klaidų ištaisymas

( Europos Sąjungos oficialusis leidinys L 200, 2001 m. liepos 25 d. )

(Specialiojo leidimo lietuvių kalba 3 skyriaus 33 tomas, p. 184)

PRIEDAS

1.

p. 186, I antraštinė dalis:

yra

:

„[…] išskyrus žalius svogūnus su visais laiškais […]“,

turi būti

:

„[…] išskyrus nedžiovintus svogūnus su žaliais laiškais […]“.

2.

p. 186, II antraštinės dalies B punkto i papunkčio trečia įtrauka:

yra

:

„—

be stormenų […]“,

turi būti

:

„—

be išsiveržusio minkštimo […]“.

3.

p. 186, II antraštinės dalies B punkto ii papunkčio pirmas sakinys:

yra

:

„Šiai klasei priskiriami svogūnai, kurie nepatenka į I klasę, bet atitinka pirmiau nurodytus mažiausius reikalavimus.“,

turi būti

:

„Šiai klasei priskiriami svogūnai, kurie nepatenka į I klasę, bet atitinka pirmiau nurodytus minimalius reikalavimus.“.

4.

p. 187, IV antraštinės dalies pirma pastraipa:

yra

:

„Kiekvienoje pakuotėje (kiekvienoje partijoje, jei produktai pateikiami nepakuoti) leistini produkcijos, neatitinkančios nurodytos klasės, kokybės ir dydžio nuokrypiai.“,

turi būti

:

„Kiekvienoje pakuotėje (arba kiekvienoje partijoje jei svogūnai pateikiami nepakuoti) yra leidžiami kokybės ir dydžio nuokrypiai nuo nurodytos klasės reikalavimų.“.

5.

p. 188, VI antraštinės dalies antra pastraipa:

yra

:

„[…] ši informacija turi būti pateikta važtos dokumente […]“,

turi būti

:

„[…] ši informacija turi būti pateikta prekių lydimajame dokumente […].“.