27.6.2007

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 165/1

TARYBOS REGLAMENTAS (EB, EURATOMAS) Nr. 723/2007

2007 m. birželio 18 d.

patikslinantis Europos Bendrijų pareigūnų ir kitų tarnautojų atlyginimams taikytinus korekcinius koeficientus

EUROPOS SAJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į Protokolą dėl Europos Bendrijų privilegijų ir imunitetų, ypač į jo 13 straipsnį,

atsižvelgdama į Tarybos reglamentu (EEB, Euratomas, EAPB) Nr. 259/68 (1) nustatytus Europos Bendrijų pareigūnų tarnybos nuostatus ir Europos Bendrijų kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygas, ypač į Tarnybos nuostatų 63 ir 64 straipsnius, 65 straipsnio 2 dalį, VII ir XI priedus bei į Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 20 straipsnio pirmą pastraipą, 64 ir 92 straipsnius,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

2006 m. birželio–gruodžio mėn. Estijoje iš esmės padidėjo pragyvenimo išlaidos. Todėl reikia patikslinti korekcinius koeficientus, taikomus pareigūnų ir kitų tarnautojų atlyginimams,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Nuo 2007 m. sausio 1 d. toliau nurodytoje šalyje įdarbintų pareigūnų ir kitų tarnautojų atlyginimams pagal Tarnybos nuostatų 64 straipsnį taikomas šis korekcinis koeficientas:

—	Estijoje 83,4.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Liuksemburge, 2007 m. birželio 18 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

F.-W. STEINMEIER

(1) OL L 56, 1968 3 4, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB, Euratomas) Nr. 1895/2006 (OL L 397, 2006 12 30, p. 6).

27.6.2007

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 165/2

KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 724/2007

2007 m. vasario 27 d.

iš dalies keičiantis Reglamentą (EEB) Nr. 3149/92, nustatantį išsamias maisto iš intervencinių atsargų tiekimo labiausiai nepasiturintiems asmenims Bendrijoje taisykles (1)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1987 m. gruodžio 10 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 3730/87, nustatantį bendrąsias maisto iš intervencinių atsargų tiekimo paskirtoms organizacijoms, jį skirstančioms labiausiai nepasiturintiems asmenims Bendrijoje (2), taisykles, ypač į jo 6 straipsnį,

kadangi:

(1)	Po 1995 m. sausio 1 d. ir 2004 m. gegužės 1 d. įvykusios Bendrijos plėtros Komisijos reglamentas (EEB) Nr. 3149/92 (3) nebuvo pritaikytas ir į jį nebuvo įtraukti įrašai naujųjų valstybių narių, įstojusių į Bendriją minėtomis datomis, kalbomis. Reikėtų papildyti šiuos įrašus atitinkamomis kalbomis.

(2)	Siekiant rišlumo su Komisijos reglamentu (EB) Nr. 725/2007 (4), pritaikančiu Reglamentą (EEB) Nr. 3149/92 į Europos Sąjungą įstojus Bulgarijai ir Rumunijai, reikėtų, kad šis reglamentas būtų taikomas nuo 2007 m. sausio 1 d.

(3)	Todėl Reglamentas (EEB) Nr. 3149/92 turėtų būti atitinkamai iš dalies keičiamas.

(4)	Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Grūdų vadybos komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamentas (EEB) Nr. 3149/92 iš dalies keičiamas taip:

1)	7 straipsnio 5 dalies trečia pastraipa pakeičiama taip: „Siuntimo deklaracijose, kurias išduoda tiekiančioji intervencijos agentūra, įrašomas vienas iš Priede esančių įrašų.“

2)	Šio reglamento priede esantis tekstas pridedamas kaip priedas.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

Jis taikomas nuo 2007 m. sausio 1 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2007 m. vasario 27 d.

Komisijos vardu

Mariann FISCHER BOEL

Komisijos narė

(1) Žr. šio Oficialiojo leidinio p. 35.

(2) OL L 352, 1987 12 15, p. 1. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 2535/95 (OL L 260, 1995 10 31, p. 3).

(3) OL L 313, 1992 10 30, p. 50. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 133/2006 (OL L 23, 2006 1 27, p. 11).

(4) Žr. šio Oficialiojo leidinio p. 4.

PRIEDAS

„PRIEDAS

7 straipsnio 5 dalies trečioje pastraipoje nurodyti įrašai

ispanų k.	:	Transferencia de productos de intervención — aplicación del artículo 7, apartado 5, del Reglamento (CEE) no 3149/92.
čekų k.	:	Přeprava intervenčních produktů – Použití čl. 7 odst. 5 nařízení (EHS) č. 3149/92.
danų k.	:	Overførsel af interventionsprodukter — Anvendelse af artikel 7, stk. 5, i forordning (EØF) nr. 3149/92.
vokiečių k.	:	Transfer von Interventionserzeugnissen — Anwendung von Artikel 7 Absatz 5 der Verordnung (EWG) Nr. 3149/92.
estų k.	:	Sekkumistoodete üleandmine – määruse (EMÜ) nr 3149/92 artikli 7 lõike 5 rakendamine.
graikų k.	:	Μεταφορά προϊόντων παρέμβασης — Εφαρμογή του άρθρου 7 παράγραφος 5 του κανονισμού (ΕΟΚ) αριθ. 3149/92.
anglų k.	:	Transfer of intervention products — Application of Article 7(5) of Regulation (EEC) No 3149/92.
prancūzų k.	:	Transfert de produits d'intervention — Application de l'article 7, paragraphe 5, du règlement (CEE) no 3149/92.
italų k.	:	Trasferimento di prodotti d'intervento — Applicazione dell'articolo 7, paragrafo 5, del regolamento (CEE) n. 3149/92.
latvių k.	:	Intervences produktu transportēšana – Piemērojot Regulas (EEK) Nr. 3149/92 7. panta 5. punktu.
lietuvių k.	:	Intervencinių produktų vežimas – taikant Reglamento (EEB) Nr. 3149/92 7 straipsnio 5 dalį.
vengrų k.	:	Intervenciós termékek átszállítása – A 3149/92/EGK rendelet 7. cikke (5) bekezdésének alkalmazása.
maltiečių k.	:	Trasferiment ta’ prodotti ta’ l-intervent – Applikazzjoni ta’ l-Artikolu 7 (5) tar-Regolament (KEE) Nru 3149/92.
olandų k.	:	Overdracht van interventieproducten — Toepassing van artikel 7, lid 5, van Verordening (EEG) nr. 3149/92.
lenkų k.	:	Przekazanie produktów objętych interwencją – stosuje się art. 7 ust. 5 rozporządzenia (EWG) nr 3149/92.
portugalų k.	:	Transferência de produtos de intervenção — aplicação do n.o 5 do artigo 7.o do Regulamento (CEE) n.o 3149/92.
slovakų k.	:	Premiestnenie intervenčných výrobkov – uplatnenie článku 7 odseku 5 nariadenia (EHS) č. 3149/92.
slovėnų k.	:	Prenos intervencijskih proizvodov – Uporaba člena 7(5) Uredbe (EGS) št. 3149/92.
suomių k.	:	Interventiotuotteiden siirtäminen – Asetuksen (ETY) N:o 3149/92 7 artiklan 5 kohdan soveltaminen.
švedų k.	:	Överföring av interventionsprodukter – Tillämpning av artikel 7.5 i förordning (EEG) nr 3149/92.“

27.6.2007

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 165/4

KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 725/2007

2007 m. vasario 27 d.

pritaikantis Reglamentą (EEB) Nr. 3149/92, nustatantį išsamias maisto iš intervencinių atsargų tiekimo labiausiai nepasiturintiems asmenims Bendrijoje taisykles, į Europos Sąjungą įstojus Bulgarijai ir Rumunijai (1)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Bulgarijos ir Rumunijos stojimo sutartį,

atsižvelgdama į Bulgarijos ir Rumunijos stojimo aktą, ypač į jo 56 straipsnį,

kadangi:

(1)	Komisijos reglamente (EEB) Nr. 3149/92 (2) yra įrašų visomis 2006 m. gruodžio 31 d. sudėties Bendrijos kalbomis. Reikėtų papildyti šiuos įrašus bulgarų ir rumunų kalbomis.

(2)	Todėl Reglamentas (EEB) Nr. 3149/92 turėtų būti iš dalies pakeistas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EEB) Nr. 3149/92 priedas pakeičiamas šio reglamento priede esančiu tekstu.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

Šis reglamentas yra taikomas nuo 2007 m. sausio 1 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2007 m. vasario 27 d.

Komisijos vardu

Mariann FISCHER BOEL

Komisijos narė

(1) Žr. šio Oficialiojo leidinio p. 35.

(2) OL L 313, 1992 10 30, p. 50. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 724/2007 (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 2).

PRIEDAS

„PRIEDAS

7 straipsnio 5 dalies trečioje pastraipoje nurodyti įrašai

bulgarų k.	:	Превоз на интервенционни продукти — прилагане на член 7, параграф 5 от Регламент (ЕИО) № 3149/92.
ispanų k.	:	Transferencia de productos de intervención — aplicación del artículo 7, apartado 5, del Reglamento (CEE) no 3149/92.
čekų k.	:	Přeprava intervenčních produktů – Použití čl. 7 odst. 5 nařízení (EHS) č. 3149/92.
danų k.	:	Overførsel af interventionsprodukter — Anvendelse af artikel 7, stk. 5, i forordning (EØF) nr. 3149/92.
vokiečių k.	:	Transfer von Interventionserzeugnissen — Anwendung von Artikel 7 Absatz 5 der Verordnung (EWG) Nr. 3149/92.
estų k.	:	Sekkumistoodete üleandmine – määruse (EMÜ) nr 3149/92 artikli 7 lõike 5 rakendamine.
graikų k.	:	Μεταφορά προϊόντων παρέμβασης — Εφαρμογή του άρθρου 7 παράγραφος 5 του κανονισμού (ΕΟΚ) αριθ. 3149/92.
anglų k.	:	Transfer of intervention products — Application of Article 7(5) of Regulation (EEC) No 3149/92.
prancūzų k.	:	Transfert de produits d'intervention — Application de l'article 7, paragraphe 5, du règlement (CEE) no 3149/92.
italų k.	:	Trasferimento di prodotti d'intervento — Applicazione dell'articolo 7, paragrafo 5, del regolamento (CEE) n. 3149/92.
latvių k.	:	Intervences produktu transportēšana – Piemērojot Regulas (EEK) Nr. 3149/92 7. panta 5. punktu.
lietuvių k.	:	Intervencinių produktų vežimas – taikant Reglamento (EEB) Nr. 3149/92 7 straipsnio 5 dalį.
vengrų k.	:	Intervenciós termékek átszállítása – A 3149/92/EGK rendelet 7. cikke (5) bekezdésének alkalmazása.
maltiečių k.	:	Trasferiment ta’ prodotti ta’ l-intervent – Applikazzjoni ta’ l-Artikolu 7 (5) tar-Regolament (KEE) Nru 3149/92.
olandų k.	:	Overdracht van interventieproducten — Toepassing van artikel 7, lid 5, van Verordening (EEG) nr. 3149/92.
lenkų k.	:	Przekazanie produktów objętych interwencją – stosuje się art. 7 ust. 5 rozporządzenia (EWG) nr 3149/92.
portugalų k.	:	Transferência de produtos de intervenção — aplicação do n.o 5 do artigo 7.o do Regulamento (CEE) n.o 3149/92.
rumunų k.	:	Transfer de produse de intervenție — Aplicare a articolului 7 alineatul (5) din Regulamentul (CEE) nr. 3149/92.
slovakų k.	:	Premiestnenie intervenčných výrobkov – uplatnenie článku 7 odseku 5 nariadenia (EHS) č. 3149/92.
slovėnų k.	:	Prenos intervencijskih proizvodov – Uporaba člena 7(5) Uredbe (EGS) št. 3149/92.
suomių k.	:	Interventiotuotteiden siirtäminen – Asetuksen (ETY) N:o 3149/92 7 artiklan 5 kohdan soveltaminen.
švedų k.	:	Överföring av interventionsprodukter – Tillämpning av artikel 7.5 i förordning (EEG) nr 3149/92.“

27.6.2007

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 165/6

KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 726/2007

2007 m. birželio 26 d.

nustatantis kai kurių vaisių ir daržovių standartines importo vertes, kad būtų galima nustatyti įvežimo kainą

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1994 m. gruodžio 21 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 3223/94 dėl vaisių ir daržovių importo taisyklių (1), ypač į jo 4 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

(1)	Vadovaujantis Urugvajaus raundo daugiašalių prekybos derybų rezultatais Reglamentas (EB) Nr. 3223/94 numato kriterijus, pagal kuriuos Komisija nustato standartines importo vertes iš trečiųjų šalių importuojamiems jo priede išvardintiems produktams ir laikotarpiams.

(2)	Laikantis aukščiau nurodytų kriterijų, standartinės importo vertės turi būti nustatytos tokios, kaip nurodyta šio reglamento priede,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 3223/94 4 straipsnyje nurodytos standartinės importo vertės nustatomos šio reglamento priede.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 2007 m. birželio 27 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2007 m. birželio 26 d.

Komisijos vardu

Jean-Luc DEMARTY

Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktorius

(1) OL L 337, 1994 12 24, p. 66. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 386/2005 (OL L 62, 2005 3 9, p. 3).

PRIEDAS

prie 2007 m. birželio 26 d. Komisijos reglamento, nustatančio kai kurių vaisių ir daržovių standartines importo vertes, kad būtų galima nustatyti įvežimo kainą

(EUR/100 kg)
KN kodas	Trečiosios šalies kodas (1)	Standartinė importo vertė
0702 00 00	MA	41,5
	MK	39,3
	TR	94,9
	ZZ	58,6
0707 00 05	JO	159,1
	TR	100,2
	ZZ	129,7
0709 90 70	IL	42,1
	TR	88,0
	ZZ	65,1
0805 50 10	AR	53,1
	TR	92,6
	UY	68,9
	ZA	53,3
	ZZ	67,0
0808 10 80	AR	91,5
	BR	80,6
	CA	102,7
	CL	86,6
	CN	73,1
	CO	90,0
	NZ	99,1
	US	112,0
	UY	91,5
	ZA	96,1
	ZZ	92,3
0809 10 00	TR	195,4
0809 10 00	ZZ	195,4
0809 20 95	TR	274,4
	US	545,4
	ZZ	409,9
0809 30 10, 0809 30 90	ZA	88,5
0809 30 10, 0809 30 90	ZZ	88,5
0809 40 05	IL	251,6
0809 40 05	ZZ	251,6

(1) Šalių nomenklatūra yra nustatyta Komisijos Reglamentu (EB) Nr. 1833/2006 (OL L 354, 2006 12 14, p. 19). Kodas „ZZ“ žymi „kitą kilmę“.

27.6.2007

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 165/8

KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 727/2007

2007 m. birželio 26 d.

iš dalies keičiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 999/2001 nustatančio tam tikrų užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų prevencijos, kontrolės ir likvidavimo taisykles, I, III, VII ir X priedus

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 999/2001, nustatantį tam tikrų užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų prevencijos, kontrolės ir likvidavimo taisykles (1), ypač į jo 6a straipsnio 2 dalį ir 23 straipsnį,

kadangi:

(1)	Reglamente (EB) Nr. 999/2001 nustatytos galvijų, avių ir ožkų užkrečiamų spongiforminių encefalopatijų stebėsenos taisyklės ir likvidavimo priemonės, kurių reikia imtis po to, kai buvo patvirtinta avių ir ožkų susirgimų užkrečiama spongiformine encefalopatija (USE) diagnozė.

(2)

2005 m. spalio mėn. Europos maisto saugos tarnyba (EMST) priėmė nuomonę dėl smulkiųjų atrajotojų atipinių USE atvejų klasifikacijos. Nuomonėje EMST daro išvadą, kad atipinės skrepi darbinė sąvoka gali būti vartojama ir nustato skrepi atvejų klasifikavimo elementus. EMST taip pat rekomenduoja, kad priežiūros programos, įskaitant tyrimų atlikimo ir mėginių ėmimo tvarką, būtų naudojamos ir nustatant visas smulkiųjų atrajotojų USE formas.

(3)	Todėl atrodo tinkama nustatyti smulkiųjų atrajotojų USE, skrepi atvejo, klasikinio skrepi atvejo ir atipinio skrepi atvejo sąvokų apibrėžtis.

(4)

Nustačius, kad žmonių maistui skirto paskersto gyvūno tyrimo greituoju būdu pagal galiojančias taisykles, būtent Reglamento (EB) Nr. 999/2001 III priedą, rezultatai buvo teigiami, tos pačios skerdimo linijos bent jau skerdena prieš pat ir bent jau dvi skerdenos iš karto po to skerdimo, kai tyrimo greituoju būdu rezultatai buvo teigiami, turi būti sunaikintos kaip ir ta skerdena, kurios tyrimo minėtu būdu rezultatai buvo teigiami.

(5)

Visiškas tos pačios skerdimo linijos trijų skerdenų, susijusių su skerdena, kurios tyrimo greituoju būdu rezultatai buvo teigiami, sunaikinimas yra priemonė, kuri nėra proporcinga keliamo pavojaus atžvilgiu. Šios skerdenos turėtų būti naikinamos tik tuo atveju, jei tyrimo greituoju būdu rezultatai buvo patvirtinti kaip teigiami arba neaiškūs naudojant referentinius metodus.

(6)

Reglamente (EB) Nr. 999/2001, iš dalies pakeistame Komisijos reglamentais (EB) Nr. 214/2005 (2) ir (EB) Nr. 1041/2006 (3), nustatytos avių ir ožkų griežtesnės stebėsenos taisyklės po to, kai 2005 m. buvo nustatytas ožkos susirgimo galvijų spongiformine encefalopatija (GSE) atvejis ir trys neįprasti avių susirgimų USE atvejai, kai nebuvo galima atmesti GSE diagnozės. Šias stebėsenos programas reikėtų peržiūrėti atsižvelgiant į du metus taikytų intensyvesnių tyrimų, kurių metu nebuvo nustatytas nė vienas papildomas avių ir ožkų susirgimo GSE atvejis, rezultatus. Siekiant užtikrinti veiksmingą programų įgyvendinimą nuo 2007 m. liepos 1 d. reikėtų taikyti iš naujo persvarstytus stebėsenos reikalavimus.

(7)	Avių ir ožkų stebėsenos programos turėtų būti vertinamos ir persvarstomos atsižvelgiant į naujus mokslinius duomenis.

(8)	Atsižvelgiant į avių ir ožkų griežtesnės stebėsenos rezultatus dabartinė griežto gyvūnų iš USE užkrėstų bandų brokavimo ir šių bandų atkūrimo politika atrodo neproporcinga. Be to, dažnai sunku veiksmingai įgyvendinti priemones, nustačius USE atvejus bandoje, ypač dėl infekuotų bandų atkūrimo.

(9)

2007 m. kovo 8 d. EMST priėmė nuomonę dėl tam tikrų USE pavojaus avims ir ožkoms aspektų. Nuomonėje tarnyba mano, kad nėra epidemiologinio ar molekulinio ryšio tarp klasikinių ir (arba) atipinių skrepi atvejų ir žmonių susirgimų USE įrodymų ir kad GSE sukėlėjas yra vienintelis USE sukėlėjas, nustatytas kaip zoonozių sukėlėjas. Be to, tarnyba mano, kad dabartiniai diferencinės diagnostikos testai, aprašomi ES teisės aktuose kaip naudotini GSE ir skrepi diferencinei diagnostikai, yra patikimi GSE ir klasikinės bei atipinės skrepi atvejų diferencinei diagnostikai.

(10)

Papildomi veiksniai, kurie patvirtina būtinumą iš naujo persvarstyti smulkiųjų atrajotojų USE likvidavimo priemones, yra mokslinių įrodymų dėl skrepi ligos užkrečiamumo žmonėms nebuvimas, GSE atvejų tarp smulkiųjų atrajotojų susirgimų USE nebuvimas ir nustatymas atipinių USE atvejų, kai infekcijos plitimo greitis bandoje yra ribotas, bet jie pasireiškia ir tarp avių, kurių genotipas laikytas atspariu GSE ir klasikinei skrepi.

(11)	Avių ir ožkų sektoriaus struktūra yra labai skirtinga Bendrijoje; todėl valstybės narės turėtų turėti galimybę taikyti alternatyvias politikos priemones, jei būtų nustatytos suderintos taisyklės.

(12)	Komisijos plane dėl USE, priimtame 2005 m. liepos 15 d., nustatyta kaip vienas iš strateginių tikslų – ligos likvidavimo tarp smulkiųjų atrajotojų priemonių persvarstymas atsižvelgiant į turimas naujas diagnostines priemones, bet išlaikant dabartinį vartotojų apsaugos lygį.

(13)

2006 m. liepos 13 d. EMST priėmė nuomonę dėl avių veisimo programų, didinančių atsparumą USE. Nuomonėje EMST daro išvadą, kad veisimo programos didina avių populiacijų atsparumą dabar žinomoms USE ir taip prisideda gerinant gyvūnų sveikatą ir vartotojų apsaugą. EMST taip pat pateikė rekomendacijas priono baltymo genotipui nustatyti.

(14)	Reglamento (EB) Nr. 999/2001 6a straipsnyje nustatyta, kad valstybės narės gali taikyti avių veisimo programas siekdamos atrinkti atsparias USE avių populiacijas. Reikia nustatyti minimalius suderintus tokių veisimo programų reikalavimus.

(15)	Todėl Reglamentą (EB) Nr. 999/2001 reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti.

(16)

2003 m. vasario 13 d. Komisijos sprendimas 2003/100/EB, nustatantis minimalius skirtų didinti atsparumui užkrečiamoms avių spongiforminėms encefalopatijoms veisimo programų sukūrimo reikalavimus (4), yra pasenęs, kadangi jo nuostatos dabar pakeičiamos šio reglamento nuostatomis. Siekiant aiškumo ir teisinio tikrumo, šį sprendimą reikėtų panaikinti.

(17)	Šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 999/2001 I, III, VII ir X priedai iš dalies keičiami remiantis šio reglamento priedu.

2 straipsnis

Sprendimas 2003/100/EB panaikinamas.

3 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šio reglamento priedo 2 b punktas taikomas nuo 2007 m. liepos 1 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2007 m. birželio 26 d.

Komisijos vardu

Markos KYPRIANOU

Komisijos narys

(1) OL L 147, 2001 5 31, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1923/2006 (OL L 404, 2006 12 30, p. 1).

(2) OL L 37, 2005 2 10, p. 9.

(3) OL L 187, 2006 7 8, p. 10.

(4) OL L 41, 2003 2 14, p. 41.

PRIEDAS

Reglamento (EB) Nr. 999/2001 I, III, VII ir X priedai iš dalies keičiami taip:

I priedo 2 punktas pakeičiamas taip:

„2.

Šiame reglamente taip pat taikomos tokios sąvokos:

a)	vietinis GSE atvejis – tai galvijų spongiforminės encefalopatijos atvejis, kai nebuvo akivaizdžiai įrodyta, kad jis įvyko dėl gyvo gyvūno užsikrėtimo prieš jį įvežant;

b)	atskirtas riebalinis audinys – tai kūno paviršiuje ir viduje esantys riebalai, atskiriami skerdimo ir išpjaustymo metu, visų pirma švieži riebalai, atskirti nuo galvijų širdies, didžiosios taukinės ir inkstų ir iš mėsos išpjaustymo patalpų pašalinti riebalai;

kohorta – tai galvijų grupė, kurią sudaro:

i)	gyvūnai, toje pačioje bandoje, kurioje yra užsikrėtusių galvijų, atvesti 12 mėnesių prieš užsikrėtusio galvijo gimimo dieną arba po jos; ir

ii)	gyvūnai, kurie pirmaisiais savo gyvenimo metais buvo auginami kartu su užsikrėtusiu galviju pirmaisiais jo gyvenimo metais;

d)	pirmasis užkrėstas gyvūnas – tai pirmasis ūkio ar epidemiologiniu požiūriu apibrėžtos grupės gyvūnas, kurio USE užkrėtimas buvo patvirtintas;

e)	smulkiųjų atrajotojų susirgimai USE – nustatytas avies ar ožkos susirgimo užkrečiamąja spongiformine enecefalopatija atvejis, kurio patvirtinimui atliekamas tyrimas testu dėl nenormalaus PrP baltymo;

f)	skrepi atvejis – patvirtintas avies ar ožkos susirgimo užkrečiama spongiformine encefalopatija atvejis, kai GSE diagnozė buvo atmesta pagal Bendrijos etaloninės laboratorijos techniniame vadove dėl smulkiųjų atrajotojų USE štamo ypatumų nustatymo nustatytus kriterijus (1);

g)	klasikinis skrepi atvejis – patvirtintas susirgimo skrepi atvejis, priskiriamas klasikiniams pagal Bendrijos etaloninės laboratorijos techninio vadovo dėl smulkiųjų atrajotojų USE štamo ypatumų nustatymo nustatytus kriterijus;

h)	atipinis skrepi atvejis – patvirtintas susirgimo skrepi atvejis, kuris skiriasi nuo klasikinio skrepi ligos atvejo pagal Bendrijos etaloninės laboratorijos techninio vadovo dėl smulkiųjų atrajotojų USE štamo ypatumų nustatymo nustatytus kriterijus.

III priedo A skyrius iš dalies keičiamas taip:

I dalies 6.4 ir 6.5 punktai pakeičiami taip:

„6.4.

Visos gyvūno, kurio tyrimo greituoju būdu rezultatai pasirodo esą teigiami arba neaiškūs, kūno dalys, įskaitant odą, sunaikinamos vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 1774/2002 4 straipsnio 2 dalies a ir b punktais, išskyrus medžiagą, kuri turi būti saugoma kartu su B skyriaus III skirsnyje nustatytais įrašais.

6.5.

Kai žmonių maistui paskersto gyvūno tyrimo greituoju būdu rezultatai pasirodo esą teigiami arba neaiškūs, tos pačios skerdimo linijos bent jau skerdena, gauta skerdžiant prieš pat, ir dvi skerdenos, gautos skerdžiant tuojau pat po gyvūno, kurio tyrimo greituoju būdu rezultatai buvo teigiami arba neaiškūs, skerdimo, turi būti sunaikintos pagal 6.4 punktą. Nukrypdamos nuo šios nuostatos valstybės narės gali nuspręsti naikinti pirmiau minėtas skerdenas tik, jei patvirtinama, kad tyrimo greituoju būdu rezultatai yra teigiami arba neaiškūs, atliekant patvirtinančius tyrimus, nurodytus X priedo C skyriaus 3.1 punkto b papunktyje.“

II dalis pakeičiama taip:

„II. AVIŲ IR OŽKŲ STEBĖSENA

1. Bendroji informacija

Avys ir ožkos stebimos remiantis taikomais laboratoriniais metodais, nustatytais X priedo C skyriaus 3.2 b punkte.

2. Žmonių maistui paskerstų avių ir ožkų stebėsena

a)	valstybės narės, kuriose ėriavedžių ir ėringų avių, sukergtų su avinais, populiacija viršija 750 000 gyvūnų, pagal mėginių ėmimo taisykles, nustatytas 4 punkte, tiria mažiausiai 10 000 žmonių maistui paskerstų avių imtį;

b)	valstybės narės, kuriose ožkų, jau atsivedusių ožiukų, ir sukergtų ožkų populiacija viršija 750 000 gyvūnų, pagal mėginių ėmimo taisykles, nustatytas 4 punkte, tiria mažiausiai 10 000 žmonių maistui paskerstų ožkų imtį;

jeigu valstybei narei sunku surinkti pakankamą sveikų paskerstų avių arba ožkų skaičių jai paskirtam mažiausio dydžio mėginiui, nurodytam a ir b punktuose, sudaryti, ji gali daugiausiai 50 % mažiausio mėginio dydžio pakeisti vyresnėmis nei 18 mėnesių kritusiomis avimis arba ožkomis, kai santykis yra vienas ir vienas, kaip priedu prie mažiausio mėginio dydžio, nurodyto 3 punkte. Be to, valstybė narė gali nuspręsti daugiausiai 10 % mažiausio mėginio dydžio pakeisti pakeisti vyresnėmis nei 18 mėnesių avimis arba ožkomis, užmuštomis pagal ligos likvidavimo programą, kai santykis yra vienas ir vienas.

3. Ne žmonėms vartoti paskerstų avių ir ožkų stebėsena

Pagal 4 punkte nustatytas mėginių ėmimo taisykles ir pagal A ir B lentelėse nurodytus mažiausius mėginių dydžius valstybės narės tiria avis ir ožkas, kurios krito arba buvo užmuštos, bet kurios nebuvo:

—	užmuštos pagal ligos likvidavimo programą, arba

—	paskerstos žmonių maistui.

A lentelė

Valstybių narių ėriavedžių ir ėringų avių populiacija	Mažiausias kritusių avių mėginio dydis (2)
> 750 000	10 000
100 000–750 000	1 500
40 000–100 000	100 % iki 500
< 40 000	100 % iki 100

B lentelė

Valstybių narių ožkų, kurios jau turėjo ožiukų arba buvo sukergtos, populiacija	Mažiausias kritusių ožkų mėginio dydis (3)
> 750 000	10 000
250 000–750 000	1 500
40 000–250 000	100 % iki 500
< 40 000	100 % iki 100

4. 2 ir 3 punktuose minimiems gyvūnams taikomos mėginių ėmimo taisyklės

Tiriami vyresni nei 18 mėnesių arba turintys daugiau kaip du nuolatinius per dantenas prasikalusius kandžius gyvūnai.

Gyvūnų amžius nustatomas pagal dantų prasikalimą, akivaizdžius brandumo požymius arba bet kurią kitą patikimą informaciją.

Mėginių atranka sudaroma taip, kad nebūtų įtraukta per daug atskiros grupės mėginių pagal kilmę, amžių, veislę, auginimo būdą ar kitą ypatumą.

Mėginių ėmimas yra tipiškas kiekvienam regionui ir sezonui. Jei įmanoma, vengiama imti pakartotinius mėginius iš tos pačios bandos. Valstybės narės savo stebėsenos programomis siekia, jei įmanoma, kad sėkmingais mėginių ėmimo metais visi oficialiai registruoti ūkiai, kuriuose yra daugiau kaip 100 gyvūnų ir niekada nebuvo nustatyti USE atvejai, būtų ištirti dėl USE.

Valstybės narės įdiegia sistemą, kuri leistų tikslingai ar remiantis kitokiu pagrindu tikrinti, kad gyvūnai nebūtų atskirti nuo mėginių ėmimo.

Tačiau valstybės narės į mėginių ėmimą gali neįtraukti atokių vietovių, turinčių mažą gyvūnų tankumą, kuriose kritę gyvūnai nerenkami organizuotai. Šią leidžiančią nukrypti nuostatą taikančios valstybės narės apie tai praneša Komisijai ir pateikia tų atokių vietovių, kuriose taikoma ši išlyga, sąrašą. Leidžianti nukrypti nuostata taikoma ne daugiau kaip 10 % atitinkamų valstybių narių avių ir ožkų populiacijos.

5. Užsikrėtusių bandų stebėsena

Vyresni kaip 18 mėnesių gyvūnai arba gyvūnai, kurių daugiau kaip du nuolatiniai kandžiai yra prasikalę per dantenas, sunaikinti remiantis VII priedo 2.3 poskyrio b punkto i arba ii papunkčių arba 5 poskyrio a punkto nuostatomis, tiriami atsitiktinai imant paprastąjį mėginį pagal toliau pateikiamoje lentelėje nurodytus mėginio dydžius.

Bandoje sunaikintų vyresnių kaip 18 mėnesių gyvūnų arba gyvūnų, kurių daugiau kaip du nuolatiniai kandžiai yra prasikalę per dantenas, skaičius	Minimalus mėginio dydis
70 arba mažiau	Visi tinkami gyvūnai
80	68
90	73
100	78
120	86
140	92
160	97
180	101
200	105
250	112
300	117
350	121
400	124
450	127
500 ar daugiau	150

6. Kitų gyvūnų stebėsena

Be 2, 3 ir 4 punktuose nurodytų stebėsenos programų, valstybės narės gali nuspręsti savanoriškai tirti kitus gyvūnus, visų pirma:

—	pieno produktų gamybai auginamus gyvūnus,

—	gyvūnus, kilusius iš šalių, kurių teritorijoje pasireiškia vietiniai USE atvejai,

—	gyvūnus, kurie galėjo būti šeriami, kaip įtariama, užkratu užterštais pašarais,

—	gyvūnus, kuriuos atsivedė USE užkrėstos veislinės patelės arba kurie yra iš jų išvesti.

7. Priemonės, kurių imamasi, baigus tirti avis ir ožkas

7.1.	Jei žmonių maistui skerdžiama avis ar ožka buvo atrinkta tyrimui GSE nustatyti pagal 2 punktą, jos skerdena nėra žymima Reglamento (EB) Nr. 854/2004 I priedo I skirsnio III skyriuje numatytu sveikumo ženklu, kol negautas neigiamas tyrimo greituoju būdu rezultatas.

7.2.

Valstybės narės gali nukrypti nuo 7.1 punkto nuostatų, jeigu skerdykloje įdiegta kompetentingų institucijų patvirtinta sistema, leidžianti atsekti visas gyvūno dalis, ir jeigu iš skerdyklos neiškeliauja nė viena ištirto gyvūno dalis, paženklinta sveikumo ženklu, kol negaunami neigiami tyrimo greituoju būdu rezultatai.

7.3.	Visos ištirto gyvūno kūno dalys, įskaitant odą, oficialiai saugomos, kol bus gauti neigiami tyrimo greituoju būdu rezultatai, išskyrus šalutinius gyvūninius produktus, kurie tiesiogiai naikinami remiantis Reglamento (EB) Nr. 1774/2002 4 straipsnio 2 dalies a, b arba e punktais.

7.4.	Visos gyvūno, kurio tyrimo greituoju būdu rezultatai yra teigiami, kūno dalys, įskaitant odą, sunaikinamos, remiantis Reglamento (EB) Nr. 1774/2002 4 straipsnio 2 dalies a, b arba e punktais, išskyrus medžiagą, kuri turi būti saugoma kartu su šio priedo B skyriaus III dalyje numatytais įrašais.

8. Genotipo nustatymas

8.1.

Kiekvienu teigiamo avių tyrimo dėl USE rezultato atveju 136, 154 ir 171 kodonams nustatomas priono baltymo genotipas. Nustačius, kad USE užkrėstos tų genotipų, kurių abu aleliai koduoja alaniną 136 kodone, abu aleliai koduoja argininą 154 ir 171 kodonuose, avys, apie tai nedelsiant pranešama Komisijai. Kai teigiamas USE atvejis yra atipinis skrepi ligos atvejis, turi būti nustatomas priono baltymo genotipas 141 kodonui.

8.2.

Be gyvūnų, kurių genotipas nustatomas pagal 8.1 punktą, minimalų mėginį sudarančioms avims turi būti nustatomas priono baltymo genotipas 136, 141, 154 ir 171 kodonams. Jeigu valstybių narių suaugusių avių populiacija viršija 750 000 suaugusių gyvūnų, šį mažiausią mėginį sudaro ne mažiau kaip 600 gyvūnų. Kitose valstybėse narėse mažiausią mėginį sudaro ne mažiau kaip 100 gyvūnų. Mėginius galima imti iš žmogaus maistui paskerstų gyvūnų, iš ūkyje kritusių arba iš gyvų gyvūnų. Turėtų būti imami reprezentatyvūs visai avių populiacijai mėginiai.“

VII priedas pakeičiamas taip:

„VII PRIEDAS

UŽKREČIAMOS SPONGIFORMINĖS ENCEFALOPATIJOS LIKVIDAVIMAS

A SKYRIUS

Priemonės, kurių imamasi patvirtinus USE atvejį

13 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytu tyrimu turi būti nustatyti:

galvijų atveju:

—	visi kiti atrajotojai, laikomi gyvūnų ūkyje, kuriame liga buvo patvirtinta,

—	jei buvo patvirtinta, kad liga serga gyvūno patelė, jos palikuonys, atvesti dvejus metus prieš klinikinę ligos pradžią ar po jos,

—	visi kohortos, kurioje buvo patvirtinta liga, gyvūnai,

—	galima ligos kilmė,

—	kiti gyvūnai, laikomi gyvūnų ūkyje, kuriame liga buvo patvirtinta, ar kituose ūkiuose, kurie gali būti užkrėsti USE sukėlėjais, arba kurie turėjo sąlytį su tuo pačiu pašaru arba užkrato šaltiniu,

—	pašarų, kurie gali būti užteršti užkratu, kitų medžiagų judėjimas arba visos kitos užkrato pernešimo priemonės, kuriomis USE sukėlėjas galėjo būti perneštas į tiriamą ūkį ar iš jo;

ožkų ir avių atveju:

—	visi atrajotojai, išskyrus avis ir ožkas, laikomas gyvūnų ūkyje, kuriame liga buvo patvirtinta,

—	kiek tai įmanoma, nustatyti gyvūnų patelių, kurių liga buvo patvirtinta, tėvus, visus embrionus, kiaušialąstes ir paskutinius palikuonis,

—	visos kitos avys ir ožkos, laikomos gyvūnų ūkiuose, kurių liga buvo patvirtinta, be nurodytųjų antrojoje įtraukoje,

—	galima ligos kilmė ir kiti ūkiai, kuriuose yra gyvūnų, embrionų arba kiaušialąsčių, kurie gali būti užkrėsti USE sukėlėju ar kurie turėjo sąlytį su tuo pačiu pašaru arba užkrato šaltiniu,

—	pašarų, kurie gali būti užteršti užkratu, kitų medžiagų judėjimas arba visos kitos užkrato pernešimo priemonės, kuriomis USE sukėlėjas galėjo būti perneštas į atitinkamą ūkį ar iš jo.

13 straipsnio 1 dalies c punkte nustatytos priemonės yra bent šios priemonės:

2.1.

Jei patvirtinama, kad galvijas užkrėstas GSE, 1 dalies a punkto antrojoje ir trečiojoje įtraukose nurodytu tyrimu nustatyti galvijai skerdžiami ir visiškai sunaikinami; tačiau valstybė narė gali nuspręsti:

—	1 dalies a punkto trečiojoje įtraukoje nurodytos gyvūnų kohortos neskersti ir nesunaikinti, jei yra įrodymų, kad minėti gyvūnai nebuvo šeriami tais pačiais pašarais, kaip ir užkrėstas gyvūnas,

—	atidėti 1 dalies a punkto trečiojoje įtraukoje nurodytų kohortų gyvūnų skerdimą ir naikinimą iki jų vaisingo gyvenimo pabaigos, jei tai – nuolatos sėklos surinkimo centre laikomi buliai ir jei galima užtikrinti, kad nudvėsę jie bus visiškai sunaikinti.

2.2.

Jei įtariama, kad valstybės narės ūkyje laikoma avis ar ožka yra užsikrėtusi USE, visoms kitoms to ūkio avims ir ožkoms oficialus judėjimo apribojimas taikomas tol, kol bus gauti tyrimo rezultatai. Jei yra įrodymų, kad nėra tikėtina, kad ūkis, kuriame gyvūnas buvo, kai buvo įtarta USE, ir yra ūkis, kuriame gyvūnas galėjo būti užkrėstas USE, kompetentinga institucija gali nuspręsti kitiems ūkiams arba tik ūkiui, kuriame gyvūnas turėjo sąlytį su užkratu, taikyti oficialias kontrolės priemones, atsižvelgiant į turimą epidemiologinę informaciją.

2.3.

Jei USE diagnozė buvo patvirtinta aviai ar ožkai:

jei GSE diagnozės negalima atmesti po tarplaboratorinio tyrimo, atlikto pagal X priedo C skyriaus 3.2 c punkte nustatytą tvarką, visi gyvūnai, identifikuoti tyrimu, nurodytu 1b punkto antrojoje–penktojoje įtraukose, skerdžiami ir visiškai sunaikinami, o tuo tyrimu identifikuoti embrionai ir kiaušialąstės – visiškai sunaikinami;

jei GSE diagnozės negalima atmesti pagal X priedo C skyriaus 3.2 c punkte nustatytą tvarką, siekti kompetentingos institucijos sprendimo:

arba

i)	visi 1 dalies b punkto antrojoje ir trečiojoje įtraukose nurodytu tyrimu identifikuoti gyvūnai skerdžiami ir visiškai sunaikinami, o embrionai ir kiaušialąstės visiškai sunaikinami; 3 punkte nustatytos sąlygos taikomos ūkiui; arba

ii)

visi 1 dalies b punkto antrojoje ir trečiojoje įtraukose nurodytu tyrimu nustatyti gyvuliai skerdžiami ir visiškas sunaikinami, o embrionai ir kiaušialąstės – visiškai sunaikinami, išskyrus:

—	veislinius ARR/ARR genotipo avinus,

—	veislines avis, turinčias ne mažiau kaip vieną ARR alelį ir neturinčias VRQ alelio, ir, jei atliekant tyrimą tokios veislinės avys yra ėringos, vėliau gimusius ėriukus, jei jų genotipas atitinka šios pastraipos reikalavimus,

—	tik skersti skirtas avis, turinčias ne mažiau kaip vieną ARR alelį,

—	jei kompetentinga institucija nuspręstų, iki trijų mėnesių amžiaus tik skersti skirtas avis ir ožkas.

3 punkte nustatytos sąlygos taikomos ūkiui;

arba

iii)

valstybė narė gali nuspręsti neskersti ir nenaikinti gyvūnų, identifikuotų 1b punkto antroje ir trečioje įtraukose nurodytu tyrimu, kai sunku pakeisti avis žinomo genotipo avimis arba kai ARR alelio dažnumas veislinėje bandoje arba ūkyje yra nedidelis, arba kai yra būtina siekiant išvengti įvaisos, arba remiantis pagrįstu visų epidemiologinių veiksnių įvertinimu. 4 punkte nustatytos sąlygos taikomos ūkiui;

c)	nukrypdama nuo b punkte nustatytų priemonių ir tik kai USE atvejis, patvirtintas ūkyje, yra atipinis skrepi ligos atvejis, valstybė narė gali nuspręsti taikyti 5 punkte nustatytas priemones;

valstybės narės gali:

i)	vietoje visų gyvūnų, nurodytų b punkto i papunktyje, skerdimo ir visiško sunaikinimo skersti tik žmonių maistui skirtus gyvūnus;

ii)	vietoje gyvūnų, nurodytų b punkto ii papunktyje, skerdimo ir visiško sunaikinimo skersti tik žmonių maistui skirtus gyvūnus,

jeigu:

—	gyvūnai skerdžiami atitinkamos valstybės narės teritorijoje,

—	visi vyresni negu 18 mėnesių amžiaus arba turintys prasikalusius per dantenas daugiau negu du nuolatinius kandžius ir skirti skersti žmonių maistui gyvūnai turi būti tiriami dėl USE taikant laboratorinius metodus, nustatytus X priedo C skyriaus 3.2 poskyrio b punkte;

e)	Turi būti nustatytas avių (neviršijant 50 gyvūnų), paskerstų ir sunaikintų arba paskerstų žmonių maistui pagal b punkto i ir iii papunkčius, priono baltymo genotipas.

2.4.

Jei užkrėstas gyvūnas pateko iš kito ūkio, atsižvelgdama į atvejo istoriją, valstybė narė gali nuspręsti likvidavimo priemones taikyti kilmės ūkyje, jas taikant ir ūkyje, kuriame infekcija buvo patvirtinta, ar užuot jas taikiusi jame; jei žemė naudojama daugiau negu vienai bandai bendrai ganyti, pagrįstai apsvarsčiusios visus epidemiologinius veiksnius, valstybės narės gali nuspręsti priemones taikyti vienai bandai. Jei viename ūkyje laikoma daugiau negu viena banda, valstybės narės gali nuspręsti priemones taikyti tik tai bandai, kurioje buvo patvirtinta USE, jei buvo patvirtinta, kad bandos buvo laikomos atskirai viena nuo kitos ir kad infekcijos plitimas tarp bandų per tiesioginį arba netiesioginį sąlytį nėra tikėtinas.

Ūkiui pritaikius 2.3 poskyrio a punkte ir b punkto i ar ii papunkčiuose nurodytas priemones:

3.1.

Tik šie gyvūnai gali būti įvežami į ūkį (-us):

a)	ARR/ARR genotipo avinai;

b)	avys, turinčios bent vieną ARR alelį ir neturinčios VRQ alelio;

ožkos, jei:

i)	ūkyje nėra veislinių avių, išskyrus a ir b punktuose nurodytų genotipų avis;

ii)	po gyvūnų sunaikinimo visos ūkio patalpos, kuriose laikomi gyvūnai, buvo kruopščiai išvalytos ir dezinfekuotos.

3.2.

Tik šie avių genetinės medžiagos produktai gali būti naudojami ūkyje (-uose):

a)	ARR/ARR genotipo avinų sėkla;

b)	embrionai, turintys ne mažiau kaip vieną ARR alelį ir neturintys VRQ alelio.

3.3.

Gyvūnų judėjimas iš ūkio turi atitikti šias sąlygas:

a)	ARR/ARR avių judėjimui iš ūkio netaikomi jokie apribojimai;

avys, turinčios tik vieną ARR alelį, gali būti perkeliamos iš ūkio, tik jei jos iškart skerdžiamos žmonėms vartoti arba sunaikinimo tikslais. Tačiau:

—	avys, turinčios vieną ARR alelį ir neturinčios VRQ alelio, gali būti perkeliamos į kitus ūkius, kuriems taikomi apribojimai, vadovaujantis 2.3 b punkto ii papunkčiu ar 4 punktu pritaikius priemones,

—

jei kompetentinga institucija nuspręstų, ėriukai ir ožiukai gali būti perkeliami į vieną kitą ūkį tik nupenėti prieš juos skerdžiant; ūkyje, į kurį jie perkeliami, turi nebūti kitų avių arba ožkų, išskyrus penimas prieš skerdžiant, ir iš jo gyvos avys ar ožkos turi būti nesiunčiamos į kitus ūkius, nebent ten jos būtų iškart skerdžiamos;

ožkos gali būti perkeltos, jei ūkiui taikoma intensyvesnė USE stebėsena, įskaitant visų vyresnių nei 18 mėnesių amžiaus ožkų tyrimą, ir:

i)	jos buvo paskerstos žmonėms vartoti jų vaisingo gyvenimo pabaigoje; arba

ii)	nudvėsė ar buvo paskerstos ūkyje ir kurios atitinka III priedo A skyriaus II dalies 3 punkte nustatytas sąlygas;

d)	jei valstybė narė nuspręstų, jaunesni negu trijų mėnesių amžiaus ėriukai ir ožiukai gali iš ūkio būti perkeliami, jei jie iškart skerdžiami žmonėms vartoti.

3.4.

3.1, 3.2 ir 3.3 punktuose nurodyti apribojimai ūkiui toliau taikomi trejus metus:

a)	nuo datos, kai visos ūkyje laikomos avys įgijo ARR/ARR statusą;

b)	arba nuo vėliausios datos, kai avys ar ožkos buvo laikomos ūkio patalpose;

c)	arba nuo datos, kai pradėta 3.3 punkto c papunktyje nurodyta intensyvesnė USE stebėsena; arba

nuo datos, kai visi ūkyje laikomi veisliniai avinai yra ARR/ARR genotipo, visos veislinės avys turi ne mažiau kaip vieną ARR alelį ir neturi VRQ alelių, jei per dvejus metus atliktų vyresnių nei 18 mėnesių amžiaus toliau nurodytų gyvūnų USE tyrimų rezultatai yra neigiami:

—	kas metus atrenkamos vaisingo gyvenimo pabaigoje paskerstų avių imties, vadovaujantis III priedo A skyriaus II dalies 5 punkte pateiktoje lentelėje nurodytu mėginių imties dydžiu, ir

—	visų III priedo A skyriaus II dalies 3 punkte nurodytų ūkyje nudvėsusių ar paskerstų avių.

Po to, kai ūkyje buvo taikomos 2.3 b punkto iii papunktyje nustatytos priemonės, ir po paskutinio nustatyto USE atvejo dvejus veisimo metus:

a)	identifikuojamos ūkio avys ir ožkos;

visos ūkyje esančios avys ir ožkos gali būti perkeliamos tik atitinkamos valstybės teritorijoje skersti žmonių maistui arba naikinimo tikslais; visi vyresni negu 18 mėnesių amžiaus gyvūnai, paskersti žmonių maistui, turi būti tiriami dėl USE laboratoriniais metodais, nurodytais X priedo C skyriaus 3.2 b punkte;

c)	kompetentinga institucija užtikrina, kad embrionai ir kiaušialąstės nebūtų išsiųsti iš ūkio;

d)	ūkyje gali būti naudojami tik avinų, turinčių ARR/ARR genotipą, sėkla ir embrionai, turintys bent vieną ARR alelį ir neturintys VRQ alelio;

e)	visos vyresnės nei 18 mėnesių avys ir ožkos, kurios nudvėsė arba buvo paskerstos ūkyje, turi būti tiriamos dėl USE;

f)	tik avinai, turintys ARR/ARR genotipą, ir avys iš ūkių, kur nebuvo nustatyta USE atvejų arba iš bandų, atitinkančių 3.4 punkte nurodytas sąlygas, gali būti įvežami į ūkį;

g)	tik ožkos iš ūkių, kur nebuvo nustatyta USE atvejų, arba iš bandų, atitinkančių 3.4 punkte nurodytas sąlygas, gali būti įvežamos į ūkį;

h)	visoms ūkyje laikomoms avims ir ožkoms turi būti taikomi bendri ganymo apribojimai, kuriuos turi nustatyti kompetentinga institucija, remdamasi pagrįstu visų epidemiologinių veiksnių vertinimu;

nukrypstant nuo b punkto, jei kompetentinga institucija nuspręstų, ėriukai ir ožiukai gali būti perkeliami į tos pačios valstybės narės kitą ūkį tik nupenėti prieš juos skerdžiant; ūkyje, į kurį jie perkeliami, turi nebūti kitų avių arba ožkų, išskyrus penimas prieš skerdžiant, ir iš jo gyvos avys ar ožkos turi būti nesiunčiamos į kitus ūkius, nebent ten jos būtų iškart skerdžiamos.

Taikant nukrypti leidžiančią nuostatą, nurodytą 2.3 c punkte, taikomos šios priemonės:

a)	visi 1 dalies b punkto antrojoje ir trečiojoje įtraukose nurodytu tyrimu nustatyti gyvūnai skerdžiami ir visiškai sunaikinami, o embrionai ir kiaušialąstės visiškai sunaikinami; valstybės narės gali nuspręsti nustatyti avių, kurios buvo paskerstos ir sunaikintos, priono baltymo genotipą;

arba dvejus veisimo metus nuo paskutinio USE atvejo nustatymo taiko bent šias priemones:

i)	identifikuojamos visos ūkio avys ir ožkos;

ii)	ūkiui turi būti taikoma intesnsyvesnė USE stebėsena dvejus metus, įskaitant visų avių ir ožkų, kurios yra vyresnės nei 18 mėnesių ir paskerstos žmonių maistui, ir visų vyresnių nei 18 mėnesių avių ir ožkų, kurios nudvėsė ar buvo paskerstos ūkyje, tyrimą;

iii)	kompetentinga institucija užtikrina, kad gyvos avys ir ožkos, embrionai ir kiaušialąstės iš ūkio nebūtų siunčiamos į kitas valstybes nares ar trečiąsias šalis.

2.3 b punkto iii papunktyje nurodytas priemones ir 2.3 c ir d punktuose nurodytas nukrypti leidžiančias nuostatas taikančios valstybės narės praneša Komisijai apie jas suteikiant taikytas sąlygas ir kriterijus. Nustačius papildomus USE atvejus bandose, kur taikomos nukrypti leidžiančios nuostatos, sąlygos tokių nuostatų taikymui turi būti persvarstomos.

B SKYRIUS

Minimalūs reikalavimai veisimo programai, skirtai avių atsparumui USE pagal 6a straipsnį

1 DALIS

Bendrieji reikalavimai

1.	Veisimo programoje didžiausias dėmesys skiriamas didelės genetinės vertės bandoms.

Sukuriama duomenų bazė, kurią sudaro bent jau ši informacija:

a)	visų veisimo programoje dalyvaujančių bandų gyvūnų identiškumas, veislė ir skaičius;

b)	atskirų gyvūnų, atrinktų pagal veisimo programą, identifikavimas;

c)	genotipui nustatyti skirtų tyrimų rezultatai.

3.	Nustatoma vienodo sertifikavimo sistema, pagal kurią kiekvieno pagal veisimo programą atrinkto gyvūno genotipas patvirtinamas nurodant jo individualų identifikavimo numerį.

4.	Nustatoma gyvūnų ir atrinktų mėginių identifikavimo sistema, mėginių apdorojimo ir rezultatų pateikimo tvarka, sumažinanti žmogiškosios paklaidos galimybę. Šios sistemos veiksmingumas priklauso nuo reguliaraus atsitiktinių mėginių tikrinimo.

5.	Veisimo programos tikslams paimto kraujo arba kitų audinių genotipas nustatomas pagal minėtą programą patvirtintose laboratorijose.

6.	Valstybės narės kompetentinga institucija gali veisimo organizacijoms padėti kurti genetinius bankus, kuriuos sudaro sperma, kiaušialąstės ir (arba) embrionai, tipiški priono baltymo genotipams, kurie, tikėtina, retėja dėl veisimo programos.

Veisimo programos rengiamos kiekvienai veislei, atsižvelgiant į:

a)	tos pačios veislės skirtingų alelių dažnumą;

b)	veislės retumą;

c)	įvaisos vengimą arba genetinį pasyvumą.

2 DALIS

Bandų dalyvavimo (veisimo programoje) specialiosios taisyklės

1.	Veisimo programos tikslas – padidinti ARR alelio avių bandoje dažnumą, tuo pačiu sumažinant imlumą USE didinančių alelių dominavimą.

Minimalūs bandų dalyvavimo reikalavimai yra šie:

a)	visi bandos gyvūnai, kuriems nustatomas genotipas, atskirai identifikuojami, naudojant saugias priemones;

b)	prieš veisimą turi būti nustatytas visų veisimui skirtų bandos avinų genotipas;

c)	per šešis mėnesius nuo genotipo nustatymo turi būti paskersti arba iškastruoti visi VRQ alelį turintys patinai; tokie gyvūnai iš ūkio išvežami tik skersti;

d)	patelės, kurios, kaip žinoma, turi VRQ alelį, neturi būti išvežtos iš ūkio, išskyrus skersti;

e)	veisimui bandoje nenaudojami kiti nei sertifikuoti pagal veisimo programą patinai, įskaitant dirbtiniam apvaisinimui naudojamus spermos donorus.

3.	Valstybės narės gali nuspręsti suteikti nukrypti leidžiančias nuostatas nuo 2 c ir d punktuose nustatytų reikalavimų veislių ir produktyvių požymių apsaugos tikslais.

4.	Valstybės narės informuoja Komisiją apie pagal 3 punktą suteiktas išlygas ir apie taikomus kriterijus.

3 DALIS

Atsparumo USE statuso pripažinimo avių bandoms pagrindai

Bendrosiose nuostatose pripažįstamas avių bandų, kurios dėl dalyvavimo 6a straipsnyje numatytoje veisimo programoje atitinka programoje nustatytus kriterijus, atsparumo USE statusas.

Šis pripažinimas suteikiamas ne mažiau kaip dviem lygiais:

a)	I lygio bandos yra tos, kurias sudaro vien tik ARR/ARR genotipo avys;

b)	II lygio bandos – tai bandos, kurių palikuonys atsirado tik iš ARR/ARR genotipo avinų.

Valstybės narės gali nuspręsti suteikti pripažinimą kitais lygiais, kurie atitinka nacionalinius reikalavimus.

USE atsparių avių bandų mėginiai reguliariai imami:

a)	ūkyje arba skerdykloje – siekiant nustatyti jų genotipą;

b)	kalbant apie I lygio bandas – skerdykloje, kur, remiantis III priedu, atliekamas vyresnių kaip 18 mėnesių gyvūnų USE tyrimas.

4 DALIS

Ataskaitos, kurias valstybės narės turi pateikti Komisijai

Valstybės narės diegdamos nacionalines veisimo programas siekiant atsparumo USE savo avių populiacijose praneša Komisijai apie tokių programų reikalavimus ir pateikia metines jų pažangos ataskaitas. Kiekvienų kalendorinių metų ataskaita įteikiama ne vėliau kaip iki kitų metų kovo 31 d.“

X skirsnio C skyrius iš dalies keičiamas taip:

1 poskirsnis pakeičiamas taip:

„1. Atranka

Visi mėginiai USE tyrimams atlikti turi būti imami taikant metodus ir protokolus, nustatytus naujausiame Tarptautinio epizootijų biuro (TEB) Diagnostinių tyrimų ir vakcinų, skirtų sausumos gyvūnams, vadovo leidime (toliau – vadovas). Jeigu TEB metodų ir protokolų nėra, kad būtų galima gauti reikiamus medžiagos kiekius, kompetentinga institucija užtikrina, kad mėginių ėmimo metodai ir protokolai atitiktų Bendrijos etaloninės laboratorijos pateiktas gaires. Visų pirma kompetentinga institucija turi surinkti atitinkamus audinius pagal turimas mokslines rekomendacijas ir Bendrijos etaloninės laboratorijos gaires siekdama užtikrinti visų žinomų smulkiųjų atrajotojų USE štamų nustatymą ir turi tol saugoti bent pusę surinktų audinių kaip šviežius, bet ne užšaldytus audinius, kol tyrimo greituoju būdu rezultatas bus neigiamas. Jei rezultatas yra teigiamas arba neaiškus, likę audiniai turi būti perdirbti pagal Bendrijos etaloninės laboratorijos gaires.

Ant mėginių turi būti teisingai nurodyta tiriamų gyvūnų tapatybė.“;

3.2 poskirsnio b punktas pakeičiamas taip:

„b) USE stebėsena

Avių ir ožkų mėginiai, pasiųsti laboratorijai pagal III priedo A skyriaus II dalies (Avių ir ožkų stebėsena) nuostatas, turi būti tiriami greituoju būdu naudojant atitinkamus metodus ir protokolus pagal turimas mokslines rekomendacijas ir Bendrijos etaloninės laboratorijos gaires, kad būtų užtikrintas visų žinomų USE štamų nustatymas.

Jeigu tyrimo greituoju būdu rezultatas yra neaiškus arba teigiamas, paimti audiniai nedelsiant siunčiami į oficialią laboratoriją, kad rezultatus būtų galima patvirtinti imunocitochemijos, imunoblotingo metodu arba atskleidžiant charakteringas fibriles elektroniniu mikroskopu, kaip nurodyta a punkte. Jeigu patvirtinamojo tyrimo rezultatas yra neaiškus arba neigiamas, atliekamas papildomas patvirtinamasis tyrimas remiantis Bendrijos etaloninės laboratorijos nurodytomis gairėmis.

Jeigu kurio nors patvirtinamojo tyrimo rezultatas yra teigiamas, laikoma, kad gyvūnas užsikrėtęs USE.“;

c)	3.2 c punkto ii papunkčio trečia pastraipa pakeičiama taip: „Tolesnis mėginių, kuriems nustatyta USE, iš to paties ūkio užkrėstų bandų tyrimas atliekamas bent pirmiems dviems nustatytiems USE užkrėstiems gyvūnams kiekvienais metais po to, kai buvo nustatytas pirmasis užkrėstas gyvūnas.“.

(1) http://www.defra.gov.uk/corporate/vla/science/science-tse-rl-confirm.htm“

(2) Mėginių minimalūs dydžiai nustatomi atsižvelgiant į atskirų valstybių narių avių populiacijas ir siekiant pateikti įgyvendinamas užduotis.

(3) Mėginių minimalūs dydžiai nustatomi atsižvelgiant į atskirų valstybių narių ožkų populiacijas ir siekiant pateikti įgyvendinamas užduotis.

27.6.2007

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 165/21

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA 2007/30/EB

2007 m. birželio 20 d.

iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 89/391/EEB, jos atskiras direktyvas ir Tarybos direktyvas 83/477/EEB, 91/383/EEB, 92/29/EEB bei 94/33/EB, siekiant supaprastinti ir racionalizuoti praktinio įgyvendinimo ataskaitas

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 137 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

pasikonsultavę su Regionų komitetu,

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos (2),

kadangi:

(1)

Valstybės narės įpareigojamos parengti praktinio įgyvendinimo ataskaitas, kuriomis remdamasi Komisija rengia periodines ataskaitas dėl Bendrijos taisyklių darbuotojų saugos ir sveikatos darbe srityje įgyvendinimo, kaip numatyta 1989 m. birželio 12 d. Tarybos direktyvoje 89/391/EEB dėl priemonių darbuotojų saugai ir sveikatos apsaugai darbe gerinti nustatymo (3) ir atskirose direktyvose, kaip apibrėžta pirmiau minėtos direktyvos 16 straipsnio 1 dalyje, t. y.: 1989 m. lapkričio 30 d. Tarybos direktyvoje 89/654/EEB dėl būtiniausių darbovietei taikomų saugos ir sveikatos reikalavimų (4), 1989 m. lapkričio 30 d. Tarybos direktyvoje 89/655/EEB dėl būtiniausių darbo įrenginių naudojimui taikomų darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų (5), 1989 m. lapkričio 30 d. Tarybos direktyvoje 89/656/EEB dėl būtiniausių saugos ir sveikatos apsaugos reikalavimų, darbuotojams darbo vietoje naudojant asmenines apsaugos priemones (6), 1990 m. gegužės 29 d. Tarybos direktyvoje 90/269/EEB dėl būtiniausių sveikatos ir saugos reikalavimų, taikomų krovinių krovimui rankomis pirmiausia, kai gresia pavojus, jog darbuotojai gali susižeisti nugarą (7), 1990 m. gegužės 29 d. Tarybos direktyvoje 90/270/EEB dėl saugos ir sveikatos apsaugos būtiniausių reikalavimų dirbant su displėjaus ekrano įrenginiais (8), 1992 m. birželio 24 d. Tarybos direktyvoje 92/57/EEB dėl būtiniausių saugos ir sveikatos reikalavimų laikinosiose arba kilnojamosiose statybvietėse įgyvendinimo (9), 1992 m. birželio 24 d. Tarybos direktyvoje 92/58/EEB dėl būtiniausių reikalavimų įrengiant darbo saugos ir (arba) sveikatos ženklus (10), 1992 m. spalio 19 d. Tarybos direktyvoje 92/85/EEB dėl priemonių, skirtų skatinti, kad būtų užtikrinta geresnė nėščių ir neseniai pagimdžiusių arba maitinančių krūtimi darbuotojų sauga ir sveikata, nustatymo (11), 1992 m. lapkričio 3 d. Tarybos direktyvoje 92/91/EEB dėl darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos gerinimo būtiniausių reikalavimų, taikomų naudingųjų iškasenų gavybos mechaniniais gręžiniais įmonėse (12), 1992 m. gruodžio 3 d. Tarybos direktyvoje 92/104/EEB dėl būtiniausių darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos gerinimo reikalavimų, taikomų naudingųjų iškasenų antžeminės ir požeminės gavybos įmonėse (13), 1993 m. lapkričio 23 d. Tarybos direktyvoje 93/103/EB dėl būtiniausių saugos ir sveikatos reikalavimų, dirbant žvejybos laivuose (14), 1998 m. balandžio 7 d. Tarybos direktyvoje 98/24/EB dėl darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos nuo rizikos, susijusios su cheminiais veiksniais darbe (15), 1999 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 1999/92/EB dėl būtiniausių darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos reikalavimų, taikomų dirbant potencialiai sprogioje aplinkoje (16), 2002 m. birželio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2002/44/EB dėl būtiniausių sveikatos ir saugos reikalavimų, susijusių su fizinių veiksnių (vibracijos) keliama rizika darbuotojams (17), 2003 m. vasario 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2003/10/EB dėl būtiniausių sveikatos ir saugos reikalavimų, susijusių su fizinių veiksnių (triukšmo) keliama rizika darbuotojams (18), 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2004/40/EB dėl būtiniausių sveikatos ir saugos reikalavimų, susijusių su fizikinių veiksnių (elektromagnetinių laukų) keliama rizika darbuotojams (19), ir 2006 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2006/25/EB dėl būtiniausių sveikatos ir saugos reikalavimų, susijusių su fizikinių veiksnių (dirbtinės optinės spinduliuotės) keliama rizika darbuotojams (20).

(2)

Be to, įgyvendinimo ataskaitą taip pat reikalaujama parengti 1991 m. birželio 25 d. Tarybos direktyvoje 91/383/EEB, pateikiančioje papildomas priemones, skatinančias gerinti terminuotuose arba laikinuose darbo santykiuose esančių darbuotojų saugą ir sveikatą darbe (21), 1992 m. kovo 31 d. Tarybos direktyvoje 92/29/EEB dėl būtiniausių saugos ir sveikatos apsaugos reikalavimų, skirtų gerinti medicininį gydymą laivuose (22), ir 1994 m. birželio 22 d. Tarybos direktyvoje 94/33/EB dėl dirbančio jaunimo apsaugos (23).

(3)	Atskirų direktyvų, kaip apibrėžta Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje, ir direktyvų 91/383/EEB, 92/29/EEB bei 94/33/EB nuostatose, susijusiose su ataskaitų rengimu, nurodomas skirtingas ataskaitų teikimo tvarkaraštis ir jų turinys.

(4)

Valstybės narių įpareigojimas parengti praktinio įgyvendinimo ataskaitas ir Komisijos įpareigojimas parengti ataskaitą remiantis nacionalinėmis ataskaitomis yra svarbi teisėkūros ciklo dalis, sudaranti sąlygas apžvelgti ir įvertinti įvairius direktyvų nuostatų praktinio įgyvendinimo aspektus; todėl šį įpareigojimą reikėtų pradėti taikyti ir direktyvoms, kuriose nenustatomas įpareigojimas rengti ataskaitas, t. y.: 2000 m. rugsėjo 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvai 2000/54/EB dėl darbuotojų apsaugos nuo rizikos, susijusios su biologinių veiksnių poveikiu darbe (septintoji atskira direktyva, kaip numatyta Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje) (24), 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvai 2004/37/EB dėl darbuotojų apsaugos nuo rizikos, susijusios su kancerogenų arba mutagenų poveikiu darbe (šeštoji atskira Direktyva, kaip numatyta Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje) (25) bei 1983 m. rugsėjo 19 d. Tarybos direktyvai 83/477/EEB dėl darbuotojų apsaugos nuo rizikos, susijusios su asbesto poveikiu darbe (antroji atskira Direktyva, kaip numatyta Direktyvos 80/1107/EEB 8 straipsnyje) (26).

(5)	Todėl būtina suvienodinti Direktyvos 89/391/EEB, atskirų direktyvų, kaip apibrėžta jos 16 straipsnio 1 dalyje, ir Direktyvų 83/477/EEB, 91/383/EEB, 92/29/EEB bei 94/33/EB nuostatas.

(6)

Komisijos komunikate „Prisitaikyti prie darbo ir visuomenės permainų: nauja Bendrijos sveikatos ir saugos strategija 2002–2006 m.“ numatoma parengti teisės aktų pasiūlymus įgyvendinimo ataskaitoms supaprastinti ir racionalizuoti. Be to, ši veikla buvo įvardyta kaip vienas iš Bendrijos teisės aktų supaprastinimo, vykdomo atsižvelgiant į Geresnės teisėkūros iniciatyvą, prioritetų.

(7)

Reikėtų supaprastinti šio įpareigojimo vykdymą suvienodinant praktinio įgyvendinimo ataskaitų teikimo Komisijai tvarkaraštį ir nustatant reikalavimą rengti vieną bendrą praktinio įgyvendinimo ataskaitą, kurią sudarytų bendroji dalis, taikoma visoms direktyvoms, ir atskiri skyriai dėl kiekvienai direktyvai savitų aspektų. Be to, šiomis nuostatomis, o ypač į Direktyvą 89/391/EEB įtraukus naują 17a straipsnį, bus sudarytos sąlygos į šį įgyvendinimo ataskaitų rengimą įtraukti atskiras direktyvas, kaip apibrėžta Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje, kuriose nenumatomas ataskaitų rengimas, t. y. direktyvas 2000/54/EB ir 2004/37/EB, ir kitas vėlesnes atskiras direktyvas, kaip apibrėžta Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje.

(8)

Būtų tikslinga nustatyti, kad šios ataskaitos turėtų būti rengiamos ir teikiamos Komisijai kas penkeri metai. Išimties tvarka pirmojoje ataskaitoje turėtų būti aptariamas ilgesnis laikotarpis; šių ataskaitų struktūra turėtų būti nuosekli, siekiant palengvinti naudojimąsi jomis; ataskaitos turėtų būti parengtos pagal klausimyną, parengtą Komisijos pasikonsultavus su Darbuotojų saugos ir sveikatos patariamuoju komitetu, į jas turėtų būti įtraukta atitinkama informacija apie prevencines priemones, kurių ėmėsi valstybės narės, kad Komisija, atsižvelgdama į Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūros bei Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo išvadas, galėtų tinkamai įvertinti, kaip teisės aktai taikomi praktiškai.

(9)	Kaip numatyta Sutarties 138 straipsnio 2 dalyje, Komisija Bendrijos lygiu konsultavosi su socialiniais partneriais dėl galimos Bendrijos veikimo krypties šioje srityje.

(10)	Po šių konsultacijų Komisija nusprendė, kad yra tikslinga imtis veiksmų Bendrijos mastu, ir dar kartą pagal Sutarties 138 straipsnio 3 dalį Bendrijos lygiu konsultavosi su socialiniais partneriais dėl numatomo pasiūlymo turinio.

(11)	Pasibaigus šiam antrajam konsultacijų etapui, socialiniai partneriai Komisijai nepranešė apie savo pageidavimą inicijuoti Sutarties 138 straipsnio 4 dalyje numatytą procesą, po kurio būtų galima sudaryti susitarimą.

(12)	Siekdamos perkelti šia direktyva padarytus pakeitimus į nacionalinę teisę, valstybės narės turėtų imtis priemonių, kurios, atsižvelgiant į šios direktyvos ypatumus, jei reikėtų, galėtų tapti administracinėmis priemonėmis,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Direktyvos 89/391/EEB dalinis pakeitimas

Į Direktyvą 89/391/EEB įterpiamas šis straipsnis:

„17a straipsnis

Įgyvendinimo ataskaitos

1. Valstybės narės kas penkeri metai Komisijai teikia vieną bendrą šios direktyvos ir atskirų direktyvų, kaip apibrėžta 16 straipsnio 1 dalyje, praktinio įgyvendinimo ataskaitą, nurodydamos socialinių partnerių nuomonę. Ataskaitoje pateikiama įvairių direktyvų praktinio įgyvendinimo aspektų vertinimas ir, jeigu reikia ir yra, duomenys pagal lytį.

2. Ataskaitos struktūrą nustato ir jos turinį patikslinantį klausimyną parengia Komisija kartu su Darbuotojų saugos ir sveikatos patariamuoju komitetu.

Ataskaitą sudaro bendroji dalis, susijusi su šios direktyvos nuostatomis, apimančiomis visoms 1 dalyje nurodytoms direktyvoms taikomus bendruosius principus ir aspektus.

Bendroji dalis papildoma specialiais skyriais, kuriuose nurodoma, kaip taikomi kiekvienos direktyvos pavieniai aspektai, įtraukiant specialius rodiklius, jei tokių yra.

3. Ataskaitos struktūrą kartu su pirmiau nurodytu klausimynu, nurodydama jo turinį, Komisija valstybėms narėms pateikia mažiausiai prieš šešis mėnesius iki ataskaitos laikotarpio pabaigos. Komisijai ataskaita teikiama per dvylika mėnesių nuo joje nurodyto penkerių metų laikotarpio, už kurį pateikiama ši ataskaita, pabaigos.

4. Remdamasi šiomis ataskaitomis, Komisija atlieka atitinkamų direktyvų įgyvendinimo vertinimą, atsižvelgdama į jų svarbą, į susijusius įvairių sričių mokslinius tyrimus bei naujausias mokslines žinias. Komisija, pasibaigus penkerių metų laikotarpiui, per 36 mėnesius informuoja Europos Parlamentą, Tarybą, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetą bei Darbuotojų saugos ir sveikatos patariamąjį komitetą apie šio įvertinimo rezultatus ir, jei reikia, apie visas iniciatyvas, kuriomis siekiama pagerinti reguliavimo sistemos veikimą.

5. Pirmoji ataskaita pateikiama už 2007–2012 m. laikotarpį imtinai.“

2 straipsnis

Direktyvų 83/477/EEB, 91/383/EEB, 92/29/EEB ir 94/33/EB daliniai pakeitimai

1. Į Direktyvą 83/477/EEB įterpiamas šis straipsnis:

„17a straipsnis

Įgyvendinimo ataskaita

Valstybės narės kas penkeri metai Komisijai teikia šios direktyvos praktinio įgyvendinimo ataskaitą, kuri teikiama kaip Direktyvos 89/391/EEB 17a straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytos vienos bendros ataskaitos atskiras skyrius ir kuria remiantis Komisija atliks vertinimą pagal to paties 17a straipsnio 4 dalies nuostatas.“

2. Į Direktyvą 91/383/EEB įterpiamas šis straipsnis:

„10a straipsnis

Įgyvendinimo ataskaita

3. Į Direktyvą 92/29/EEB įterpiamas šis straipsnis:

„9a straipsnis

Įgyvendinimo ataskaita

4. Į Direktyvą 94/33/EB įterpiamas šis straipsnis:

„17a straipsnis

Įgyvendinimo ataskaita

3 straipsnis

Panaikinimas

Nuo 2007 m. birželio 27 d. panaikinamos tokios nuostatos:

1)	Direktyvos 89/391/EEB 18 straipsnio 3 ir 4 dalys;

2)	Direktyvos 89/654/EEB 10 straipsnio 3 ir 4 dalys;

3)	Direktyvos 89/655/EEB 10 straipsnio 3 ir 4 dalys;

4)	Direktyvos 89/656/EEB 10 straipsnio 3 ir 4 dalys;

5)	Direktyvos 90/269/EEB 9 straipsnio 3 ir 4 dalys;

6)	Direktyvos 90/270/EEB 11 straipsnio 3 ir 4 dalys;

7)	Direktyvos 91/383/EEB 10 straipsnio 3 ir 4 dalys;

8)	Direktyvos 92/29/EEB 9 straipsnio 3 ir 4 dalys;

9)	Direktyvos 92/57/EEB 14 straipsnio 4 ir 5 dalys;

10)	Direktyvos 92/58/EEB 11 straipsnio 4 ir 5 dalys;

11)	Direktyvos 92/85/EEB 14 straipsnio 4, 5 ir 6 dalys;

12)	Direktyvos 92/91/EEB 12 straipsnio 4 dalis;

13)	Direktyvos 92/104/EEB 13 straipsnio 4 dalis;

14)	Direktyvos 93/103/EB 13 straipsnio 3 ir 4 dalys;

15)	Direktyvos 94/33/EB 17 straipsnio 4 ir 5 dalys;

16)	Direktyvos 98/24/EB 15 straipsnis;

17)	Direktyvos 1999/92/EB 13 straipsnio 3 dalis;

18)	Direktyvos 2002/44/EB 13 straipsnis;

19)	Direktyvos 2003/10/EB 16 straipsnis;

20)	Direktyvos 2004/40/EB 12 straipsnis;

21)	Direktyvos 2006/25/EB 12 straipsnis.

4 straipsnis

Įgyvendinimas

Valstybės narės imasi būtinų priemonių, kuriomis iki 2012 m. gruodžio 31 d. įgyvendinamos šios direktyvos nuostatos.

5 straipsnis

Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja kitą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dienos.

6 straipsnis

Adresatai

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Strasbūre, 2007 m. birželio 20 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

H.-G. PÖTTERING

Tarybos vardu

Pirmininkas

G. GLOSER

(1) 2006 m. sausio 17 d. pateikta nuomonė.

(2) 2007 m. balandžio 26 d. Europos Parlamento nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2007 m. gegužės 30 d. Tarybos sprendimas.

(3) OL L 183, 1989 6 29, p. 1. Direktyva su pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1882/2003 (OL L 284, 2003 10 31, p. 1).

(4) OL L 393, 1989 12 30, p. 1.

(5) OL L 393, 1989 12 30, p. 13. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/45/EB (OL L 195, 2001 7 19, p. 46).

(6) OL L 393, 1989 12 30, p. 18.

(7) OL L 156, 1990 6 21, p. 9.

(8) OL L 156, 1990 6 21, p. 14.

(9) OL L 245, 1992 8 26, p. 6.

(10) OL L 245, 1992 8 26, p. 23.

(11) OL L 348, 1992 11 28, p. 1.

(12) OL L 348, 1992 11 28, p. 9.

(13) OL L 404, 1992 12 31, p. 10.

(14) OL L 307, 1993 12 13, p. 1.

(15) OL L 131, 1998 5 5, p. 11.

(16) OL L 23, 2000 1 28, p. 57.

(17) OL L 177, 2002 7 6, p. 13.

(18) OL L 42, 2003 2 15, p. 38.

(19) OL L 159, 2004 4 30, p. 1.

(20) OL L 114, 2006 4 27, p. 38.

(21) OL L 206, 1991 7 29, p. 19.

(22) OL L 113, 1992 4 30, p. 19. Direktyva su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1882/2003.

(23) OL L 216, 1994 8 20, p. 12.

(24) OL L 262, 2000 10 17, p. 21.

(25) OL L 158, 2004 4 30, p. 50.

(26) OL L 263, 1983 9 24, p. 25. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/18/EB (OL L 97, 2003 4 15, p. 48).

27.6.2007

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 165/25

KOMISIJOS DIREKTYVA 2007/39/EB

2007 m. birželio 26 d.

iš dalies keičianti Tarybos direktyvos 90/642/EEB II priedą, kuriame numatoma didžiausia leistina diazinono likučių koncentracija

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1990 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyvą 90/642/EEB dėl didžiausių pesticidų likučių koncentracijų tam tikruose augalinės kilmės produktuose ir ant jų, įskaitant vaisius ir daržoves, nustatymo (1), ypač į jos 7 straipsnį,

kadangi:

(1)	Ataskaitą rengianti valstybė narė pranešė Komisijai, kad atsižvelgiant į susirūpinimą poveikiu vartotojui gali prireikti peržiūrėti Direktyvoje 90/642/EEB numatytą didžiausią leistiną diazinono likučių koncentraciją (DLK). Komisijai buvo pateikti Bendrijos DLK peržiūros pasiūlymai.

(2)

Bendrijos DLK ir Codex Alimentarius rekomenduojami kiekiai yra nustatomi ir vertinami laikantis panašių procedūrų. Diazinonui taikoma daug Codex numatytų DLK. Be to, ataskaitą rengianti valstybė narė, atsižvelgdama į naują, su rizika vartotojams susijusią informaciją, įvertino Bendrijos DLK, pagrįstus Codex DLK.

(3)

Diazinono poveikis vartotojams per maisto produktus, trunkantis visą gyvenimą ir trumpą laiką, yra iš naujo apskaičiuotas ir įvertintas pagal Bendrijos metodiką ir praktiką, atsižvelgiant į Pasaulio sveikatos organizacijos paskelbtas rekomendacijas (2). Atsižvelgiant į šiuos argumentus yra tikslinga nustatyti naują DLK, kuri leistų išvengti nepriimtino poveikio vartotojui.

(4)

Ūmus diazinono poveikis vartotojams per kiekvieną iš maisto produktų, kuriuose gali būti likučių, prireikus buvo įvertintas ir išreikštas skaičiais pagal Bendrijos metodiką ir praktiką, atsižvelgiant į Pasaulio sveikatos organizacijos paskelbtas rekomendacijas. Padaryta išvada, kad jei pesticidų likučių koncentracijos vertės yra lygios naujai DLK vertei arba mažesnės, jie nesukels ūmaus toksiško poveikio.

(5)	Todėl būtina pakeisti Direktyvos 90/642/EEB II priede nustatytus DLK, siekiant tinkamai prižiūrėti ir kontroliuoti, kaip laikomasi draudimo naudoti šią medžiagą, ir apsaugoti vartotoją.

(6)	Per Pasaulio prekybos organizaciją buvo konsultuojamasi su Bendrijos prekybos partneriais dėl naujų DLK verčių, ir buvo atsižvelgta į jų pastabas apie šiuos kiekius.

(7)	Todėl reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti Direktyvos 90/642/EEB II priedą.

(8)	Šioje direktyvoje nustatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Direktyva 90/642/EEB iš dalies keičiama, kaip nurodyta šios direktyvos priede.

2 straipsnis

Valstybės narės ne vėliau kaip 2007 m. gruodžio 27 d. priima ir paskelbia įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie įsigalioję įgyvendina šią direktyvą. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų teisės aktų tekstą, taip pat tų teisės aktų nuostatų ir šios direktyvos koreliacijos lentelę.

Jos taiko šias nuostatas nuo 2007 m. gruodžio 28 d.

Valstybės narės, tvirtindamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

3 straipsnis

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

4 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje, 2007 m. birželio 26 d.

Komisijos vardu

Markos KYPRIANOU

Komisijos narys

(1) OL L 350, 1990 12 14, p. 71. Direktyva, su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos direktyva 2007/28/EB (OL L 135, 2007 5 26, p. 6).

(2) Rekomendacijos, kaip prognozuoti su maistu suvartojamų pesticidų likučių leistinus kiekius (pataisytos), parengtos pagal GEMS/Maisto programą bendradarbiaujant su Pesticidų likučių kodekso komitetu, paskelbtos Pasaulinės sveikatos organizacijos 1997 m. (WHO/FSF/FOS/97.7).

PRIEDAS

Direktyvos 90/642/EEB II priedo A dalyje diazinono eilutės pakeičiamos taip:

Pesticidų likučiai ir didžiausia leistina likučių koncentracija (mg/kg)

„Atskirų produktų, kuriems taikoma didžiausia DLK, grupės ir pavyzdžiai

Diazinonas

Vaisiai, švieži, džiovinti arba nevirti, užkonservuoti šaldant, be cukraus; riešutai

i)	CITRUSINIAI VAISIAI

0,01 (1)

Greipfrutai

Citrinos

Žaliosios citrinos

Mandarinai (įskaitant klementinus ir panašius hibridus)

Apelsinai

Didieji greipfrutai

Kiti

ii)	MEDŽIŲ RIEŠUTAI (su kevalais arba be jų)

Migdolai

0,05

Braziliniai riešutai

Anakardžio riešutai

Kaštainiai

Kokoso riešutai

Lazdyno riešutai

Makadamijos riešutai

Pekanai

Kedro riešutai

Pistacijos

Graikiniai riešutai

Kiti

0,01 (1)

iii)	SĖKLAVAISIAI

0,01 (1)

Obuoliai

Kriaušės

Svarainiai

Kiti

iv)	KAULAVAISIAI

0,01 (1)

Abrikosai

Vyšnios

Persikai (įskaitant nektarinus ir panašius hibridus)

Slyvos

Kiti

v)	UOGOS IR SMULKŪS VAISIAI

a)	Valgomosios vynuogės ir vynuogės vynui gaminti

0,01 (1)

Valgomosios vynuogės

Vynuogės vynui gaminti

b)	Braškės (išskyrus žemuoges)

0,01 (1)

c)	Uogos, augančios ant stiebų (išskyrus laukines)

0,01 (1)

Gervuogės (Rubus fruticosus)

Gervuogės (Rubus flagellaris)

Longaberijos

Avietės

Kita

d)	Kiti smulkūs vaisiai ir uogos (išskyrus laukinius)

Mėlynės

Spanguolės

0,2

Serbentai (raudonieji, juodieji, baltieji)

Agrastai

Kita

0,01 (1)

e)	Laukinės uogos ir laukiniai vaisiai

0,01 (1)

vi)	KITI VAISIAI

Avokadai

Bananai

Datulės

Figos

Kiviai

Kinkanai

Ličiai

Mangai

Alyvuogės (valgomosios)

Alyvuogės (aliejui spausti)

Papajos

Pasifloros vaisiai

Ananasai

0,3

Granatai

Kiti

0,01 (1)

Daržovės, šviežios arba neapvirtos, šaldytos arba džiovintos

i)	ŠAKNIAVAISIAI IR GUMBIAVAISIAI

Burokėliai

Morkos

Manijokai

Salierai

Krienai

Topinambai

Pastarnokai

Petražolių šaknys

Ridikai

0,1

Gelteklės

Saldžiosios bulvės

Griežčiai

Ropės

Dioskorėjos

Kiti

0,01 (1)

ii)	SVOGŪNINĖS DARŽOVĖS

Česnakai

Svogūnai

0,05

Askaloniniai česnakai

Svogūnlaiškiai

Kitos

0,01 (1)

iii)	VAISINĖS DARŽOVĖS

a)	Bulvinių šeimos

Pomidorai

Paprikos

0,05

Baklažanai

Valgomieji hibiskai

Kitos

0,01 (1)

b)	Moliūginės – valgoma luoba

0,01 (1)

Agurkai

Kornišonai

Cukinijos

Kitos

c)	Moliūginės – nevalgoma luoba

0,01 (1)

Melionai

Moliūgai

Arbūzai

Kitos

d)	Cukriniai kukurūzai

0,02

iv)	KOPŪSTINĖS DARŽOVĖS

a)	Žiedinės kopūstinės daržovės

0,01 (1)

Brokoliai

Žiediniai kopūstai

Kitos

b)	Gūžinės kopūstinės daržovės

Briuselio kopūstai

Gūžiniai kopūstai

0,5

Kitos

0,01 (1)

c)	Lapinės kopūstinės daržovės

Kininiai bastučiai

0,05

Lapiniai kopūstai

Kitos

0,01 (1)

d)	Kaliaropės

0,2

v)	LAPINĖS DARŽOVĖS IR ŠVIEŽIOS PRIESKONINĖS ŽOLĖS

0,01 (1)

a)	Salotos ir panašios daržovės

Pipirnės

Sultenės

Salotos

Salotinės trūkažolės (plačialapė garbanotoji trūkažolė/cikorija)

Sėjamoji gražgarstė

Kopūstinių daržovių lapai ir daigai

Kitos

b)	Špinatai ir panašios daržovės

Špinatai

Mangoldai

Kitos

Rėžiukai

d)	Salotinės cikorijos

e)	Prieskoninės žolės

Builiai

Laiškiniai česnakai

Petražolės

Salierų lapai

Kitos

vi)	ANKŠTINĖS DARŽOVĖS (šviežios)

0,01 (1)

Pupelės (su ankštimis)

Pupelės (be ankščių)

Žirniai (su ankštimis)

Žirniai (be ankščių)

Kitos

vii)	STIEBINĖS DARŽOVĖS (šviežios)

0,01 (1)

Šparagai

Ispanijos artišokai

Salierai

Pankoliai

Artišokai

Porai

Rabarbarai

Kitos

viii)

GRYBAI

0,01 (1)

a)	Auginamieji grybai

b)	Miško grybai

3.	Ankštiniai

0,01 (1)

Pupelės

Lęšiai

Žirniai

Lubinai

Kita

4.	Aliejinių augalų sėklos

0,02 (1)

Sėmenys

Žemės riešutai

Aguonos

Sezamo sėklos

Saulėgrąžos

Rapsų sėklos

Sojos pupelės

Garstyčių sėklos

Medvilnės sėklos

Kanapių sėklos

Kita

Bulvės

0,01 (1)

Ankstyvosios bulvės

Sandėliuojamosios bulvės

6.	Arbatžolės (lapeliai ir stiebeliai, džiovinti, fermentuoti ar kitaip apdoroti, iš Camellia sinensis lapų)

0,02 (1)

7.	Apyniai (džiovinti), įskaitant apynių granules ir nekoncentruotus miltelius

0,5

(1) Rodo žemutinę analizinio nustatymo ribą.“

27.6.2007

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 165/33

TARYBOS SPRENDIMAS

2007 m. birželio 18 d.

leidžiantis Italijos Respublikai taikyti priemones, nukrypstančias nuo Direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos 26 straipsnio 1 dalies a punkto ir 168 straipsnio

(2007/441/EB)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvą 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (1), ypač į jos 395 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)

2006 m. spalio 9 d. laiške, kurį Komisijos generalinis sekretoriatas užregistravo 2006 m. spalio 11 d., Italija prašė leisti nustatyti priemones, nukrypstančias nuo 1977 m. gegužės 17 d. Direktyvos 77/388/EEB dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų derinimo – Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema: vienodas vertinimo pagrindas (2) nuostatų, kuriomis reglamentuojama apmokestinamojo asmens teisė atskaityti PVM, sumokėtą už įsigytas prekes ir paslaugas, ir pagal kurias reikalaujama skaičiuoti mokestį už asmeninėms reikmėms naudojamą įmonių turtą.

(2)	Direktyva 77/388/EEB buvo pakeista Direktyva 2006/112/EB.

(3)	Vadovaudamasi Direktyvos 2006/112/EB 395 straipsnio 2 dalimi, Komisija 2007 m. vasario 28 d. laišku perdavė kitoms valstybėms narėms Italijos prašymą. 2006 m. lapkričio 21 d. laišku Komisija pranešė Italijai, kad turi visą informaciją, kuri, Komisijos nuomone, yra būtina prašymui įvertinti.

(4)

Direktyvos 2006/112/EB 168 straipsnyje nustatoma apmokestinamojo asmens teisė atskaityti PVM, mokėtiną už įsigytas prekes ir paslaugas, jeigu jos naudojamos to asmens apmokestinamiesiems sandoriams. Tos direktyvos 26 straipsnio 1 dalies a punkte nustatomas reikalavimas skaičiuoti PVM, kai įmonės turtas naudojamas asmeninėms reikmėms.

(5)

Tiksliai nustatyti, kada transporto priemonė yra naudojama asmeninėms reikmėms, yra sunku, ir net tais atvejais, kai tai padaryti galima, tam naudojamas mechanizmas dažnai sukuria naštą. Pagal prašomas priemones transporto priemonių, kurios naudojamos ne tik verslo reikmėms, leidžiama atskaityti išlaidų PVM suma turėtų būti nustatyta (išskyrus tam tikras išimtis) kaip vienodo dydžio procentinė norma. Remdamosi turima informacija Italijos institucijos mano, kad būtų pagrįsta 40 % norma. Tuo pat metu, siekiant išvengti dvigubo apmokestinimo, reikalavimas skaičiuoti PVM, mokėtiną už transporto priemonės naudojimą asmeninėms reikmėms, turėtų būti sustabdytas, jeigu jam taikomas šis apribojimas. Šias priemones galima pagrįsti poreikiu supaprastinti PVM skaičiavimo tvarką ir išvengti mokesčių slėpimo neteisingai tvarkant apskaitą.

(6)	Šios nukrypstančios priemonės turėtų būti taikomos ribotą laiką, kad būtų galima įvertinti jų veiksmingumą ir normos tinkamumą, nes siūloma norma yra grindžiama preliminariais naudojimo verslo reikmėms duomenimis.

(7)

2004 m. lapkričio 4 d. Komisija pateikė Tarybos direktyvos, iš dalies keičiančios Direktyvos 77/388/EEB (dabar 2006/112/EB) nuostatas, susijusias su teise į PVM atskaitą, pasiūlymą (3). Nukrypstančios priemonės galiojimas turėtų baigtis įsigaliojus siūlomai direktyvai, jei ji įsigaliotų anksčiau nei šiame sprendime nurodyta data,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Nukrypstant nuo Direktyvos 2006/112/EB 168 straipsnio, Italijai leidžiama iki 40 % apriboti teisę į PVM atskaitą įtraukti išlaidas, susijusias su motorinėmis kelių transporto priemonėmis, kurios naudojamos ne vien verslo reikmėms.

2 straipsnis

Nukrypstant nuo Direktyvos 2006/112/EB 26 straipsnio 1 dalies a punkto, reikalaujama, kad Italija nelaikytų paslaugų teikimu už atlygį transporto priemonių, įtrauktų į apmokestinamojo asmens aktyvus, naudojimo asmeninėms reikmėms, kai pagal šį sprendimą toms transporto priemonėms taikomas teisės į PVM atskaitą apribojimas.

3 straipsnis

Išlaidoms, susijusioms su transporto priemonėmis, netaikomas šiame sprendime nustatytas teisės į PVM atskaitą apribojimas, kai transporto priemonę galima priskirti vienai iš šių kategorijų:

—	transporto priemonė yra apmokestinamojo asmens prekių atsargų, kurias jis naudoja vykdydamas savo veiklą, dalis,

—	transporto priemonė naudojama kaip taksi,

—	transporto priemonę naudoja vairuotojų rengimo mokykla mokymui,

—	transporto priemonė yra naudojama nuomai arba išperkamajai nuomai,

—	transporto priemonę naudoja prekybos atstovai.

4 straipsnis

Susijusios išlaidos – tai transporto priemonės įsigijimo išlaidos, įskaitant pagal surinkimo ir panašias sutartis apmokėtinas išlaidas, gamybos, įsigijimo Bendrijos teritorijoje, importo, išperkamosios nuomos arba nuomos, keitimo, remonto ar techninės priežiūros išlaidos, taip pat išlaidos, susijusios su prekėmis arba paslaugomis, kurių tiekimas (teikimas) susijęs su transporto priemonėmis ir jų naudojimu, įskaitant tepalus ir degalus.

5 straipsnis

1 ir 2 straipsniai taikomi visoms motorinėms transporto priemonėms (išskyrus žemės ūkio arba miškininkystės mašinas), kurios paprastai naudojamos keleiviams arba kroviniams vežti keliais, kurių didžiausia leistina masė yra ne didesnė kaip 3 500 kilogramų ir kuriose be vairuotojo sėdynės dar yra ne daugiau kaip aštuonios sėdynės.

6 straipsnis

Po dvejų metų nuo šio sprendimo įsigaliojimo, tačiau bet kuriuo atveju ne vėliau kaip iki 2009 m. gruodžio 31 d., Komisijai pateikiamas pirmųjų dvejų šio sprendimo taikymo metų vertinimas, įskaitant taikomo procentinio apribojimo vertinimą.

7 straipsnis

Šis sprendimas netenka galios įsigaliojus Bendrijos taisyklėms, kuriomis nustatomos su motorinėmis transporto priemonėmis susijusios išlaidos, kurių negalima įtraukti į viso pridėtinės vertės mokesčio atskaitą, tačiau ne vėliau kaip 2010 m. gruodžio 31 d.

8 straipsnis

Šis sprendimas skirtas Italijos Respublikai.

Priimta Liuksemburge, 2007 m. birželio 18 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

F.-W. STEINMEIER

(1) OL L 347, 2006 12 11, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2006/138/EB (OL L 384, 2006 12 29, p. 92).

(2) OL L 145, 1977 6 13, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2006/98/EB (OL L 363, 2006 12 20, p. 129).

(3) OL C 24, 2005 1 29, p. 10.

27.6.2007

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 165/35

2007 m. vasario 27 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 208/2007, pritaikančio Reglamentą (EEB) Nr. 3149/92, nustatantį išsamias maisto iš intervencinių atsargų tiekimo labiausiai nepasiturintiems asmenims Bendrijoje taisykles, į Europos Sąjungą įstojus Bulgarijai ir Rumunijai, klaidų ištaisymas

( Europos Sąjungos oficialusis leidinys L 61, 2007 m. vasario 28 d. )

Reglamento paskelbimas pirmiau minėtame Oficialiajame leidinyje yra panaikinamas.

27.6.2007

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 165/35

2007 m. vasario 27 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 209/2007, iš dalies keičiančio Reglamentą (EEB) Nr. 3149/92, nustatantį išsamias maisto iš intervencinių atsargų tiekimo labiausiai nepasiturintiems asmenims Bendrijoje taisykles, klaidų ištaisymas

( Europos Sąjungos oficialusis leidinys L 61, 2007 m. vasario 28 d. )

Reglamento paskelbimas pirmiau minėtame Oficialiajame leidinyje yra panaikinamas.

		ISSN 1725-5120
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		L 165

Leidimas lietuvių kalba	Teisės aktai	50 tomas 2007m. birželio 27d.

Turinys		I Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kuriuos skelbti privaloma	Puslapis
		REGLAMENTAI
	*	2007 m. birželio 18 d. Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 723/2007, patikslinantis Europos Bendrijų pareigūnų ir kitų tarnautojų atlyginimams taikytinus korekcinius koeficientus	1
	*	2007 m. vasario 27 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 724/2007, iš dalies keičiantis Reglamentą (EEB) Nr. 3149/92, nustatantį išsamias maisto iš intervencinių atsargų tiekimo labiausiai nepasiturintiems asmenims Bendrijoje taisykles	2
	*	2007 m. vasario 27 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 725/2007, pritaikantis Reglamentą (EEB) Nr. 3149/92, nustatantį išsamias maisto iš intervencinių atsargų tiekimo labiausiai nepasiturintiems asmenims Bendrijoje taisykles, į Europos Sąjungą įstojus Bulgarijai ir Rumunijai	4
		2007 m. birželio 26 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 726/2007, nustatantis kai kurių vaisių ir daržovių standartines importo vertes, kad būtų galima nustatyti įvežimo kainą	6
	*	2007 m. birželio 26 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 727/2007, iš dalies keičiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 999/2001 nustatančio tam tikrų užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų prevencijos, kontrolės ir likvidavimo taisykles, I, III, VII ir X priedus ( 1 )	8
		DIREKTYVOS
	*	2007 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/30/EB, iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 89/391/EEB, jos atskiras direktyvas ir Tarybos direktyvas 83/477/EEB, 91/383/EEB, 92/29/EEB bei 94/33/EB, siekiant supaprastinti ir racionalizuoti praktinio įgyvendinimo ataskaitas ( 1 )	21
	*	2007 m. birželio 26 d. Komisijos direktyva 2007/39/EB, iš dalies keičianti Tarybos direktyvos 90/642/EEB II priedą, kuriame numatoma didžiausia leistina diazinono likučių koncentracija ( 1 )	25

	II Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kurių skelbti neprivaloma
	SPRENDIMAI
	Taryba
	2007/441/EB
*	2007 m. birželio 18 d. Tarybos sprendimas, leidžiantis Italijos Respublikai taikyti priemones, nukrypstančias nuo Direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos 26 straipsnio 1 dalies a punkto ir 168 straipsnio	33

	Klaidų ištaisymas
*	2007 m. vasario 27 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 208/2007, pritaikančio Reglamentą (EEB) Nr. 3149/92, nustatantį išsamias maisto iš intervencinių atsargų tiekimo labiausiai nepasiturintiems asmenims Bendrijoje taisykles, į Europos Sąjungą įstojus Bulgarijai ir Rumunijai, klaidų ištaisymas (OL L 61, 2007 2 28)	35
*	2007 m. vasario 27 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 209/2007, iš dalies keičiančio Reglamentą (EEB) Nr. 3149/92, nustatantį išsamias maisto iš intervencinių atsargų tiekimo labiausiai nepasiturintiems asmenims Bendrijoje taisykles, klaidų ištaisymas (OL L 61, 2007 2 28)	35


	(1) Tekstas svarbus EEE