ISSN 1725-5120
Europos Sąjungos
oficialusis leidinys
L 96
Leidimas lietuvių kalba
Teisės aktai
50 metai
2007m. balandžio 11d.
|
ISSN 1725-5120 |
||
|
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 96 |
|
|
|
||
|
Leidimas lietuvių kalba |
Teisės aktai |
50 metai |
|
Turinys |
|
I Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kuriuos skelbti privaloma |
Puslapis |
|
|
|
REGLAMENTAI |
|
|
|
* |
||
|
|
|
||
|
|
* |
||
|
|
* |
|
|
|
|
|
(1) Tekstas svarbus EEE |
|
LT |
Aktai, kurių pavadinimai spausdinami paprastu šriftu, yra susiję su kasdieniu žemės ūkio reikalų valdymu ir paprastai galioja ribotą laikotarpį. Visų kitų aktų pavadinimai spausdinami ryškesniu šriftu ir prieš juos dedama žvaigždutė. |
I Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kuriuos skelbti privaloma
REGLAMENTAI
|
2007 4 11 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 96/1 |
TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 383/2007
2007 m. balandžio 4 d.
baigiantis dalinę tarpinę antidempingo priemonių, taikomų Kinijos Liaudies Respublikos, Saudo Arabijos, Baltarusijos ir Korėjos Respublikos kilmės importuojamiems sintetiniams kuokšteliniams poliesterių pluoštams, peržiūrą
EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,
atsižvelgdama į 1995 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 384/96 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (1) (toliau – pagrindinis reglamentas), ypač į jo 11 straipsnio 3 dalį,
atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą, pateiktą pasikonsultavus su Patariamuoju komitetu,
kadangi:
1. PROCEDŪRA
1.1. Galiojančios priemonės
|
(1) |
Reglamentu (EB) Nr. 1522/2000 (2) Taryba nustatė galutinį antidempingo muitą Australijos, Indonezijos ir Tailando kilmės importuojamiems sintetiniams kuokšteliniams poliesterių pluoštams (toliau – KPP). |
|
(2) |
Reglamentu (EB) Nr. 2852/2000 (3) Taryba nustatė galutinį antidempingo muitą Korėjos Respublikos ir Indijos kilmės importuojamiems KPP. |
|
(3) |
Reglamentu (EB) Nr. 1799/2002 (4) Taryba nustatė galutinį antidempingo muitą Baltarusijos kilmės importuojamiems KPP. |
|
(4) |
Reglamentu (EB) Nr. 428/2005 Taryba nustatė galutinį antidempingo muitą Kinijos Liaudies Respublikos kilmės (toliau – KLR) ir Saudo Arabijos kilmės importuojamiems KPP bei iš dalies pakeitė ir penkeriems metams atnaujino Korėjos Respublikai taikomas priemones. |
|
(5) |
Toliau visi šie reglamentai vadinami „pirminiais reglamentais“. Tyrimai, po kurių pirminiais reglamentais buvo nustatytos priemonės, toliau – pirminiai tyrimai. Po Australijos, Indijos, Indonezijos ir Tailando kilmės importuojamiems KPP taikomų priemonių galiojimo termino peržiūros (5) Reglamentu (EB) Nr. 1515/2006 (6) Taryba panaikino antidempingo muitus, taikytus šiam importuojamam produktui. |
|
(6) |
2006 m. balandžio 12 d. (7) inicijuotas naujas antidempingo tyrimas dėl Malaizijos ir Taivano kilmės importuojamų KPP, o Reglamentu (EB) Nr. 2005/2006 (8) nustatytos laikinosios priemonės. |
1.2. Peržiūros pagrindas
|
(7) |
Ši peržiūra inicijuota remiantis vieno Korėjos eksportuojančio gamintojo Saehan Industries Inc. pateikta informacija, kurioje nurodyta, jog mažai besilydantys kuokšteliniai poliesterių pluoštai (MBP), kaip apibrėžta 20 konstatuojamojoje dalyje, neturėtų būti įtraukti į produkto apibrėžtį, kadangi, palyginti su kitų rūšių KPP, jų pagrindinės fizinės ir cheminės savybės bei galutinė paskirtis skiriasi. Visų pirma, skirtingai nei kitų rūšių KPP, MBP būdingos rišamosios savybės. |
1.3. Inicijavimas
|
(8) |
Pasitarusi su Patariamuoju komitetu ir nusprendusi, kad yra pakankamai įrodymų inicijuoti dalinę tarpinę peržiūrą, Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (9) išspausdintame pranešime (toliau – pranešimas apie inicijavimą) Komisija paskelbė apie dalinę tarpinę peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalį, kurią atliekant svarstoma tik produkto apibrėžtis, susijusi su antidempingo priemonėmis, taikomomis Kinijos Liaudies Respublikos (KLR), Saudo Arabijos, Baltarusijos, Australijos, Indonezijos, Tailando, Korėjos Respublikos ir Indijos kilmės importuojamiems KPP. Pažymėtina, kad šią peržiūrą Komisija pradėjo savo iniciatyva. |
1.4. Peržiūros tyrimas
|
(9) |
Apie peržiūros tyrimo inicijavimą Komisija oficialiai pranešė KLR, Saudo Arabijos, Baltarusijos, Australijos, Indonezijos, Tailando, Korėjos Respublikos ir Indijos (toliau – tiriamosios šalys) valdžios institucijoms, visoms žinomoms susijusioms šalims, t. y. tiriamųjų šalių gamintojams ir (arba) eksportuotojams ir jų asociacijoms, Bendrijos naudotojams ir importuotojams bei jų asociacijoms, taip pat Bendrijos gamintojams ir jų asociacijai. Suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė raštu pateikti savo nuomonę ir prašyti būti išklausytoms per pranešime apie inicijavimą nustatytą terminą. Visoms suinteresuotosioms šalims, kurios to paprašė ir įrodė, kad yra svarbių priežasčių joms būti išklausytoms, tokia galimybė buvo suteikta. |
|
(10) |
Komisija išsiuntė klausimynus visoms žinomoms susijusioms šalims, taip pat ir kitoms šalims, pranešusioms apie save per pranešime apie inicijavimą nurodytą terminą. |
|
(11) |
Atsižvelgiant į peržiūros taikymo sritį, atliekant peržiūrą tiriamasis laikotarpis nebuvo nustatytas. Klausimynų atsakymuose pateikta informacija buvo susijusi su 1998–2005 m. laikotarpiu (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis). Prašyta pateikti informacijos apie visų rūšių KPP ir MBP pardavimo ir (arba) pirkimo apimtį ir vertę, gamybos apimtį ir pajėgumus nagrinėjamuoju laikotarpiu. Be to, visų šalių prašyta teikti pastabas dėl bet kokių MBP ir kitų rūšių KPP skirtumų arba panašumų, atsižvelgiant į jų gamybos procesą, technines charakteristikas, galutinę paskirtį, sukeičiamumą ir kt. |
|
(12) |
Pakankamai išsamius klausimyno atsakymus pateikė vienas Tailando, du Korėjos ir vienas Saudo Arabijos eksportuojantis KPP gamintojas, keturi Bendrijos KPP gamintojai, penki Bendrijos KPP naudotojai ir du importuotojai. Kelios kitos šalys, įskaitant naudotojų asociaciją ir Bendrijos KPP gamintojų asociaciją, pateikė savo pastabas. |
|
(13) |
Komisija siekė gauti ir tikrinti visą informaciją, kuri, jos manymu, buvo reikalinga norint įvertinti, ar reikia iš dalies keisti galiojančių priemonių taikymo sritį. |
|
(14) |
Pažymėtina, kad atsižvelgiant į tai, jog po dviejų vienu metu atliktų priemonių galiojimo termino peržiūrų 2006 m. spalio mėn. buvo panaikintos priemonės, taikytos Australijos, Indijos, Indonezijos ir Tailando kilmės importuojamiems KPP (žr. 5 konstatuojamąją dalį), atliekant šią peržiūrą šios šalys nenagrinėtos, o išvados yra susijusios tik su priemonėmis, taikomomis KLR, Saudo Arabijos, Baltarusijos ir Korėjos Respublikos kilmės importuojamiems KPP. |
2. NAGRINĖJAMASIS PRODUKTAS
|
(15) |
Nagrinėjamasis produktas, kaip vienodai apibrėžta visuose pirminiuose reglamentuose, yra Kinijos Liaudies Respublikos, Saudo Arabijos, Baltarusijos, Australijos, Indonezijos, Tailando, Korėjos Respublikos ir Indijos kilmės sintetiniai kuokšteliniai poliesterių pluoštai, nekaršti, nešukuoti ir kitu būdu neparuošti verpimui, (toliau – nagrinėjamasis produktas), šiuo metu klasifikuojami KN kodu 5503 20 00 . Paprastai jis vadinamas kuokšteliniais poliesterių pluoštais arba KPP. |
3. PERŽIŪROS TYRIMO REZULTATAI
3.1. Metodika
|
(16) |
Siekiant nustatyti, ar MBP ir kitų rūšių KPP turi būti laikomi vienu, ar dviem skirtingais produktais, nagrinėta, ar skiriasi MBP ir KPP pagrindinės fizinės ir techninės savybės bei galutinė paskirtis. Šiuo tikslu vertinant taip pat atsižvelgta į gamybos procesą, sukeičiamumą bei MBP ir kitų rūšių KPP skirtumus. |
3.2. Išvados
3.2.1. Bendrosios pastabos
|
(17) |
KPP yra pagrindinė žaliava, naudojama įvairiose tekstilės produktų gamybos proceso stadijose. Bendrijoje KPP naudojamas verpimui, t. y. gaminant gijas tekstilės gaminiams, maišytas arba nemaišytas su kitais pluoštais, tokiais kaip medvilnė ir vilna, arba gaminant neaustines medžiagas, tokias kaip kamšalai, t. y. skirtas tam tikriems tekstilės gaminiams, tokiems kaip pagalvėlės, automobilių sėdynės ir striukės, kimšti. |
|
(18) |
Parduodami įvairių rūšių KPP, kurie gali būti naudojami verpimui arba neaustinėms medžiagoms gaminti, kurių sudėtyje yra vienas arba du komponentai ir kurie gali turėti skirtingas savybes, kaip antai tankis ir (arba) deciteksas, atsparumas tempimui, blizgesys ir kokybės klasė. Šios produkto rūšys ne visada yra sukeičiamos (pvz., pluoštai, skirti verpimui ir neaustinėms medžiagoms, vieno komponento ir dviejų komponentų pluoštai, pluoštai su specifinėmis šiluminėmis savybėmis, pvz., ugniai atsparūs pluoštai). Vis dėlto, kaip nustatyta atliekant pirminius tyrimus, šių rūšių fizinės ir cheminės savybės bei galutinė paskirtis iš esmės nesiskiria. Be to, nors ir ne visos produkto rūšys gali būti sukeičiamos, skirtingos rūšys gali būti sukeičiamos bent iš dalies, jų naudojimas yra vienodas, ir nė viena jų iš esmės nesiskiria nuo kitų. |
|
(19) |
Pažymėtina, kad MBP nėra naujas produktas. Vis dėlto atliekant pirminius tyrimus MBP nebuvo atskirai nagrinėjamas kaip viena KPP rūšių, nes nė viena susijusi šalis neiškėlė klausimo dėl tariamai skirtingų šio produkto fizinių ir techninių savybių. Atlikus šią peržiūrą patvirtinta, kad MBP, kuris pirmą kartą pagamintas 9-ajame dešimtmetyje ir nuo to laiko pardavinėtas Japonijoje, Taivane ir Bendrijoje, vykdant pirminius tyrimus jau buvo gaminamas ir pardavinėjamas dideliu kiekiu Bendrijoje (tą darė bent trys gamintojai Bendrijoje) ir mažiausiai vienoje tiriamojoje šalyje, t. y. Korėjos Respublikoje. Iš tiesų nustatyta, kad iš Korėjos Respublikos įvežami KPP, įskaitant MBP, buvo importuojami dempingo kaina ir tai padarė Bendrijos pramonei žalos. |
3.2.2. MBP fizinės ir cheminės savybės
|
(20) |
MBP yra viena dviejų komponentų KPP rūšis. Tai mažai besilydantis poliesterių pluoštas su šerdinės sandaros struktūra, kurio šerdinį komponentą sudaro poliesteris ir kurį dengia kopolimerų poliesterio sluoksnis. Šildant išorinis kopolimerų apvalkalas lydosi žemesnėje temperatūroje nei poliesterio pagrindas, ir išsilydęs apvalkalas veikia kaip klijai. Yra keli MBP porūšiai, kurių sudėtis skiriasi dėl to, kad, pavyzdžiui, medžiaga apdorota esant skirtingoms lydymosi temperatūroms. |
|
(21) |
MBP yra pagamintas iš tos pačios žaliavos kaip ir kitų rūšių KPP, be to, vienoda ir jų išvaizda. Vis dėlto, remiantis apibrėžimu, jį sudaro du skirtingi poliesterių polimerai. Atsižvelgiant į tai pažymėtina, kad MBP nėra vienintelis dviejų komponentų KPP. Yra daug kitų dviejų komponentų KPP rūšių, kurios atliekant antidempingo tyrimus visada buvo laikomos vienu produktu. |
|
(22) |
Keli Bendrijos naudotojai ir vienas eksportuojantis gamintojas tvirtino, kad MBP ir kitų rūšių KPP, vieno arba dviejų komponentų, yra gaminami iš skirtingų žaliavų. Bendrijos gamintojų asociacija ir kai kurie Bendrijos gamintojai teigė, kad pagrindinės visų KPP rūšių, įskaitant ir MBP, gamybai naudojamos žaliavos yra tos pačios. Šiuo atžvilgiu pažymėtina, kad visų rūšių KPP, įskaitant MBP, gamybai naudojami tereftalio rūgštis (TPA) ir etilenglikolis (MEG). Šios žaliavos yra pagrindiniai komponentai, į kuriuos gali būti dedami priedai arba papildomi komponentai, reikalingi norint pagerinti tam tikras specifines pluošto savybes, pavyzdžiui, MBP atveju siekiant žemos pluošto lydymosi temperatūros. Todėl tvirtinimas, kad MBP gaminamas iš skirtingų žaliavų, atmetamas. |
|
(23) |
Vienas eksportuojantis gamintojas taip pat teigė, kad analizuojant skirtingų produktų arba produkto rūšių fizines ir chemines savybes išvaizdos kriterijus nėra svarbus. Šiuo atžvilgiu pažymėtina, kad apibrėžiant nagrinėjamąjį produktą vien tik remtis išvaizda paprastai nebūtų pakankamai pagrįsta, ypač tada, kai kalbama apie cheminius produktus. Vis dėlto tai nereiškia, kad tokio veiksnio reikėtų visiškai nepaisyti. Šiuo konkrečiu atveju vienoda išvaizda yra papildomas elementas, kuriuo remiamasi siekiant patvirtinti, kad MBP ir kitų rūšių KPP negali būti lengvai atskiriami. Todėl šis tvirtinimas atmetamas. |
|
(24) |
Atsižvelgiant į tai, kas minėta pirmiau, daroma išvada, kad negalima teigti, jog MBP turi skirtingas pagrindines fizines ir chemines savybes nei kitų rūšių KPP (visų pirma dviejų komponentų sudėties). |
3.2.3. Gamybos procesas
|
(25) |
Primintina, kad atliekant pirminius tyrimus nustatyta, jog atsižvelgiant į gamybą iš esmės galima skirti pirmosios gamybos KPP, pagamintus iš pirminių žaliavų, ir regeneruotus KPP, pagamintus iš perdirbto poliesterio. |
|
(26) |
Atliekant šį peržiūros tyrimą ir nagrinėjant MBP išaiškėjo, kad MBP ir kitų dviejų komponentų KPP rūšių gamyba nėra labai skirtinga. Nustatyta, kad visi kitų dviejų komponentų KPP rūšių gamintojai galėtų lengvai pereiti prie MBP gamybos. Dviejų komponentų pluoštų verpimo sistemos Bendrijoje ir visame pasaulyje veikia daugiau nei 20 metų. Dviejų komponentų pluoštų gamyba yra sudėtingesnė nei vieno komponento pluoštų, tačiau skirtumas tarp šių sistemų nėra toks, kad jį būtų galima laikyti esminiu. |
|
(27) |
Kai kurie Bendrijos gamintojai tvirtino, kad pereiti prie MBP gamybos nebūtų ekonomiškai efektyvu. Tvirtinta, kad, nors MBP ir kitų dviejų komponentų KPP rūšių gamybos linijos iš esmės nesiskiria, pereinant prie MBP gamybos reikėtų atlikti tam tikrus pakeitimus, visų pirma pakeisti verptuvus, o dėl to atsirastų ilgos prastovos. Taigi, nors perėjimas prie MBP gamybos arba atvirkščiai techniškai įmanomas, jis gali būti neveiksmingas, ir tai gali paveikti turimus MBP gamybos pajėgumus. Bendrijos gamintojų asociacija ir vienas Bendrijos gamintojas tvirtino, kad iš esmės visų dviejų komponentų KPP gamybos procesas yra vienodas ir pereinant prie MBP gamybos techninių problemų nekils, bet tai visiškai priklauso nuo rinkos jėgų, pavyzdžiui, paklausos ir kainų. Be to, jie teigė, kad jei leistų rinkos sąlygos, Bendrijoje būtų pakankamai bendrų pajėgumų, reikalingų MBP paklausai patenkinti. Šiuo atžvilgiu reikėtų panagrinėti toliau nurodytus aspektus. Pirmiausia niekas neprieštaravo išvadai, kad MBP ir kitų KPP rūšių gamyba beveik nesiskiria. Antra, pereinant prie MBP gamybos arba atvirkščiai įvairiems gamintojams ekonominis efektyvumas gali labai skirtis, bet iš tiesų tą jau padarė keli Bendrijos gamintojai. Galiausiai gamintojo noras pereiti prie MBP gamybos itin priklauso nuo pardavimo kainų, kurias jis rinkoje gali gauti už skirtingas KPP rūšis. Šiuo atžvilgiu taip pat pažymėtina, kad nei Bendrijoje, nei eksportuojančiose tiriamosiose šalyse nėra gamintojų, kurie gamintų tik MBP. Todėl dėl šio argumento negalima pakeisti išvadų, susijusių su gamybos procesu. |
|
(28) |
Gamybos procesas, kuris nėra produkto apibrėžtį lemiantis kriterijus, jokiu būdu negali būti laikomas veiksniu, kurio pagrindu MBP būtų galima atskirti nuo kitų rūšių KPP. |
3.2.4. Įprasta galutinė MBP paskirtis
|
(29) |
Dėl žemos lydymosi temperatūros MBP paprastai naudojamas kaip sudedamoji dalis gaminant terminio surišimo būdu sujungtas techninės paskirties neaustines medžiagas ir terminio surišimo būdu sujungtas kimšimui skirtas medžiagas. Pagrindinė galutinė paskirtis yra susijusi su toliau išvardytomis produktų grupėmis: t. y. produktais, naudojamais namų ūkyje (baldai, čiužiniai, pagalvės), automobiliuose (kilimai, filtrai), asmens higienos reikmenimis (sauskelnės, absorbentai), drabužiais (izoliacinės medžiagos). Nepriklausomai nuo paskirties, MBP visada maišomas ir lydomas su kitais KPP bei paprastai sudaro maždaug 15 % tokių mišinių masės. |
|
(30) |
Kai kurie Bendrijos naudotojai tvirtino, kad tik paprastuose terminio surišimo būdu pagamintuose kamšaluose, kurie galutinai naudojami baldams ir patalynei, MBP sudaro 15 % mišinio masės. Naudojant medžiagą kitais tikslais, pavyzdžiui, absorbuojančiuosiuose ir (arba) skiriamuosiuose sluoksniuose, MBP dalis mišinyje sudaro 35–50 %, o oro filtravimo įrenginiuose naudojamas MBP – iki 70 % mišinio masės. Šiuo atžvilgiu dar reikėtų pažymėti, kad kai kuriais naudojimo atvejais, pavyzdžiui, drabužiuose naudojamame izoliacijai skirtame vataline, MBP sudaro tik 15 % mišinio masės. Peržiūros tyrimas parodė, kad skirtingais galutiniais naudojimo atvejais MBP sąlyginė koncentracija iš tiesų nėra vienoda, bet dažniausiai jo, kaip sudedamosios produkto dalies, yra mažiausiai (bendrai vidutiniškai apie 15 %), palyginti su kitų rūšių KPP, kurių dedama į šiuos produktus. Todėl 29 konstatuojamojoje dalyje aprašytas vertinimas patvirtinamas. |
|
(31) |
Bendrijoje pagrindiniai MBP naudotojai yra neaustinių medžiagų pramonės šakos. Šios pramonės šakos bendrovės paprastai naudoja daug kitų KPP rūšių, kurios priskiriamos neaustinėms medžiagoms. Bendrijoje negalima išskirti konkrečių MBP naudotojų. Be to, nustatyta, kad iš esmės MBP ir kitų rūšių KPP platinami tais pačiais kanalais. Primintina, kad MBP visada maišomas su kitomis KPP rūšimis. |
|
(32) |
Vienas eksportuojantis gamintojas tvirtino, kad tai, jog tie patys naudotojai naudoja MBP ir kitų rūšių KPP ir kad visų šių pluoštų platinimo kanalai iš esmės yra tie patys, nesuteikia pagrindo manyti, kad MBP ir kitų rūšių KPP yra panašūs produktai. Iš tiesų remiantis vien tik šiuo faktu negalima tvirtinti, kad MBP ir kitų rūšių KPP turėtų būti laikomi vienu produktu; tačiau nagrinėjant MBP ir KPP platinimą yra aišku, kad šioje srityje skirtumų nėra. Kitaip tariant, platinimo požiūriu nėra pagrindo, kuriuo remiantis priemonės nebeturėtų būti taikomos MBP. Be to, kaip minėta 29 konstatuojamojoje dalyje, MBP ir kitų rūšių KPP galutinė paskirtis yra vienoda, kadangi MBP gali būti naudojamas tik sumaišytas su šiais pluoštais. Dėl to minėtas argumentas atmetamas. |
|
(33) |
Atsižvelgiant į tai, kas minėta pirmiau, daroma išvada, kad MBP ir kitų rūšių KPP pagrindinė galutinė paskirtis yra vienoda ir kad jie platinami tais pačiais kanalais. |
3.2.5. Sukeičiamumas
|
(34) |
Kaip minėta pirmiau, nors MBP pagrindinės fizinės ir cheminės savybės nesiskiria nuo kitų rūšių KPP, jis turi tam tikrų skiriamųjų savybių. Vis dėlto daugeliu naudojimo atvejų MBP gali būti pakeistas kitų rūšių KPP taikant skirtingas rišimo technologijas, tokias kaip KPP padengimas plastiku arba KPP sujungimas terminio surišimo būdu naudojant kitus besilydančius pluoštus su rišamosiomis savybėmis. Todėl MBP iš esmės yra sukeičiamas su kitomis KPP rūšimis. |
|
(35) |
Kelios šalys prieštaravo pirmiau minėtai išvadai dėl MBP ir kitų rūšių KPP sukeičiamumo. Vienas eksportuojantis gamintojas tvirtino, kad MBP ir kitų rūšių KPP nėra sukeičiami, nes dengiant plastiku ir rišimui naudojant kitus besilydančius pluoštus su rišamosiomis savybėmis MBP turi būti pakeistas plastiku ir pluoštais su rišamosiomis savybėmis, kurie nėra pagaminti iš poliesterių. Keletas Bendrijos naudotojų tvirtino, kad taikant kitas pirmiau minėtas rišimo technologijas skirtųsi tam tikrų galutinių produktų savybės, ir dėl šios priežasties tam tikrais naudojimo atvejais toks pakeitimas nėra įmanomas. Šie argumentai buvo nagrinėti išsamiau. Atlikus tyrimą nustatyta, kad, nors atsižvelgiant į galutinius naudojimo atvejus skirtingos rišimo technologijos ne visada yra sukeičiamos, sukeitimas tam tikru mastu yra įmanomas, todėl tam tikrais atvejais MBP konkuruoja su plastiku dengtu KPP ir KPP, surištu su kitais pluoštais nei rišamųjų savybių turintys šerdinės sandaros pluoštai. Todėl iš esmės negalima daryti išvados, kad MBP pakaitalų nėra ir kad jis nėra sukeičiamas su kitomis tam tikromis KPP rūšimis. |
|
(36) |
Be to, vienas eksportuojantis gamintojas tvirtino, kad jo argumentas dėl grėsmės, kurią tam tikros cheminės plastinės medžiagos kelia aplinkai ir darbuotojų sveikatai, nebuvo išnagrinėtas tinkamai. Šiuo atžvilgiu pažymėtina, kad šiuo konkrečiu atveju toks argumentas nėra pagrįstas, nes tam tikrais naudojimo atvejais dengimo plastiku negalima pakeisti kitomis rišimo technologijomis, ir bet kuriuo atveju plastikas turi atitikti visus Bendrijos ir jos valstybių narių aplinkosaugos reikalavimus. Dėl to šis argumentas atmetamas. |
3.2.6. MBP ir kitų rūšių KPP skirtumai
|
(37) |
Tarp MBP ir kitų rūšių KPP nėra jokių akivaizdžių matomų skirtumų. Skiriasi MBP ir vieno komponento pluošto skerspjūviai; tačiau ne visada MBP skerspjūvis skiriasi nuo kitų dviejų komponentų KPP rūšių skerspjūvio. Primintina, kad būna įvairių MBP variantų, pavyzdžiui, turinčių skirtingas lydymosi temperatūras. Taigi aiškiai atskirti šiuos produktus remiantis lydymosi temperatūra nėra įmanoma. Todėl MBP negali būti lengvai atskirtas nuo kitų rūšių KPP, o norint patikimai nustatyti produkto rūšį reikėtų naudotis sudėtinga įranga. |
|
(38) |
Keli Bendrijos naudotojai nesutiko su pirmiau minėta išvada, kad MBP nėra lengva atskirti nuo kitų rūšių KPP, visų pirma remiantis lydymosi temperatūra. Tvirtinta, kad MBP dengiančio komponento lydymosi temperatūra, kuri nors ir įvairuoja nuo 110 °C iki 190 °C, visada bus kur kas žemesnė nei kitų rūšių KPP lydymosi temperatūra, kuri, kaip teigiama, yra 255 °C. Pažymėtina, kad remiantis pirmiau minėtu temperatūrų svyravimu galima patvirtinti, kad yra daug MBP (kaip ir kitų rūšių KPP) variantų ir ne visada yra lengva nustatyti produktus. Taigi 37 konstatuojamojoje dalyje nurodyta išvada negali būti pakeista. |
|
(39) |
Vienas eksportuojantis gamintojas tvirtino, kad vien tik tai, jog vizualiai MBP nesiskiria nuo kitų rūšių KPP, negalėtų pagrįsti tolesnio priemonių taikymo MBP. Kaip aiškinta 23 konstatuojamojoje dalyje, nors paprastai pati išvaizda ir nėra lemiamas kriterijus nustatant, ar skirtingos produkto rūšys turėtų būti laikomos vienu produktu, ji yra papildomas analizės elementas (taip pat žr. 16 konstatuojamąją dalį). Negalima nepaisyti fakto, kad skirtingos produkto rūšys negali būti lengvai atskirtos viena nuo kitos. Dėl to minėtas argumentas atmetamas. |
4. IŠVADOS DĖL PRODUKTO APIBRĖŽTIES
|
(40) |
Pirmiau minėtos išvados rodo, kad MBP ir kitų rūšių KPP turi tas pačias pagrindines fizines ir chemines savybes, o jų galutinė pagrindinė paskirtis yra vienoda. Daugeliu naudojimo atvejų Bendrijos rinkoje MBP tiesiogiai arba netiesiogiai konkuruoja su kitų rūšių KPP. Šiuo pagrindu daroma išvada, kad MBP ir kitų rūšių KPP gali būti laikomi vienu produktu ir kad dalinė tarpinė peržiūra dėl produkto apibrėžties taikant galiojančias antidempingo priemones turėtų būti baigta. |
|
(41) |
Visoms suinteresuotosioms šalims buvo pranešta apie pagrindinius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis padarytos minėtos išvados. Be to, buvo nustatytas laikotarpis, per kurį, paskelbus šias išvadas, šalys galėjo pareikšti prieštaravimus. |
|
(42) |
Šalių žodžiu ir raštu pateiktos pastabos buvo išnagrinėtos, bet dėl to išvados, kuriose nuspręsta nekeisti produkto apibrėžties taikant galiojančias antidempingo priemones importuojamam KPP, nebuvo pakeistos, |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
Vienintelis straipsnis
Dalinė tarpinė peržiūra pagal Reglamento (EB) Nr. 384/96 11 straipsnio 3 dalį dėl produkto apibrėžties, susijusios su antidempingo priemonėmis, taikomomis Kinijos Liaudies Respublikos, Saudo Arabijos, Baltarusijos ir Korėjos Respublikos kilmės importuojamiems sintetiniams kuokšteliniams poliesterių pluoštams, klasifikuojamiems KN kodu 5503 20 00 , užbaigiama nekeičiant galiojančių antidempingo priemonių.
Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Briuselyje, 2007 m. balandžio 4 d.
Tarybos vardu
Pirmininkas
F.-W. STEINMEIER
(1) OL L 56, 1996 3 6, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 2117/2005 (OL L 340, 2005 12 23, p. 17).
(2) OL L 175, 2000 7 14, p. 10.
(3) OL L 332, 2000 12 28, p. 17. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 428/2005 (OL L 71, 2005 3 17, p. 1).
(4) OL L 274, 2002 10 11, p. 1.
(5) OL C 174, 2005 7 14, p. 15; OL C 323, 2005 12 20, p. 21.
(6) OL L 282, 2006 10 13, p. 1.
|
2007 4 11 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 96/7 |
KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 384/2007
2007 m. balandžio 10 d.
nustatantis kai kurių vaisių ir daržovių standartines importo vertes, kad būtų galima nustatyti įvežimo kainą
EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,
atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,
atsižvelgdama į 1994 m. gruodžio 21 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 3223/94 dėl vaisių ir daržovių importo taisyklių (1), ypač į jo 4 straipsnio 1 dalį,
kadangi:
|
(1) |
Vadovaujantis Urugvajaus raundo daugiašalių prekybos derybų rezultatais Reglamentas (EB) Nr. 3223/94 numato kriterijus, pagal kuriuos Komisija nustato standartines importo vertes iš trečiųjų šalių importuojamiems jo priede išvardintiems produktams ir laikotarpiams. |
|
(2) |
Laikantis aukščiau nurodytų kriterijų, standartinės importo vertės turi būti nustatytos tokios, kaip nurodyta šio reglamento priede, |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
1 straipsnis
Reglamento (EB) Nr. 3223/94 4 straipsnyje nurodytos standartinės importo vertės nustatomos šio reglamento priede.
2 straipsnis
Šis reglamentas įsigalioja 2007 m. balandžio 11 d.
Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Briuselyje, 2007 m. balandžio 10 d.
Komisijos vardu
Jean-Luc DEMARTY
Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktorius
(1) OL L 337, 1994 12 24, p. 66. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 386/2005 (OL L 62, 2005 3 9, p. 3).
PRIEDAS
prie 2007 m. balandžio 10 d. Komisijos reglamento, nustatančio kai kurių vaisių ir daržovių standartines importo vertes, kad būtų galima nustatyti įvežimo kainą
|
(EUR/100 kg) |
||
|
KN kodas |
Trečiosios šalies kodas (1) |
Standartinė importo vertė |
|
0702 00 00 |
IL |
190,7 |
|
MA |
113,8 |
|
|
TN |
143,8 |
|
|
TR |
187,5 |
|
|
ZZ |
159,0 |
|
|
0707 00 05 |
JO |
171,8 |
|
TR |
91,4 |
|
|
ZZ |
131,6 |
|
|
0709 90 70 |
MA |
75,0 |
|
TR |
118,7 |
|
|
ZZ |
96,9 |
|
|
0709 90 80 |
EG |
242,2 |
|
IL |
89,0 |
|
|
ZZ |
165,6 |
|
|
0805 10 20 |
EG |
49,1 |
|
IL |
61,3 |
|
|
MA |
45,9 |
|
|
TN |
56,3 |
|
|
TR |
74,9 |
|
|
ZZ |
57,5 |
|
|
0805 50 10 |
IL |
65,6 |
|
TR |
68,4 |
|
|
ZZ |
67,0 |
|
|
0808 10 80 |
AR |
86,2 |
|
BR |
78,9 |
|
|
CA |
104,6 |
|
|
CL |
88,2 |
|
|
CN |
96,6 |
|
|
NZ |
122,1 |
|
|
US |
123,5 |
|
|
UY |
77,1 |
|
|
ZA |
85,3 |
|
|
ZZ |
95,8 |
|
|
0808 20 50 |
AR |
80,6 |
|
CL |
102,0 |
|
|
UY |
68,0 |
|
|
ZA |
83,3 |
|
|
ZZ |
83,5 |
|
(1) Šalių nomenklatūra yra nustatyta Komisijos Reglamentu (EB) Nr. 1833/2006 (OL L 354, 2006 12 14, p. 19). Kodas „ ZZ “ žymi „kitą kilmę“.
|
2007 4 11 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 96/9 |
KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 385/2007
2007 m. balandžio 10 d.
iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1483/2006, atidarantį nuolatinius konkursus perparduoti Bendrijos rinkoje valstybių narių intervencinių agentūrų turimus grūdus
EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,
atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,
atsižvelgdama į 2003 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1784/2003 dėl bendro grūdų rinkos organizavimo (1), ypač į jo 6 straipsnį,
kadangi:
|
(1) |
Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1483/2006 (2) buvo paskelbti nuolatiniai konkursai perparduoti Bendrijos rinkoje valstybių narių intervencinių agentūrų laikomus grūdus. |
|
(2) |
Atsižvelgiant į Bendrijoje susidariusią padėtį kukurūzų rinkoje bei į įvairiuose regionuose per pastarąsias savaites užregistruotus grūdų paklausos pokyčius, būtina pasiūlyti rinkoje naują atitinkamų valstybių narių intervencinių agentūrų turimą kiekį. Todėl atitinkamai reikėtų leisti atitinkamų valstybių narių intervencinėms agentūroms to konkurso tvarka padidinti perparduotiną kiekį; Vengrijai kukurūzų kiekis didinamas 500 000 tonų. |
|
(3) |
Todėl Reglamentą (EB) Nr. 1483/2006 reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti. |
|
(4) |
Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Javų vadybos komiteto nuomonę, |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
1 straipsnis
Reglamento (EB) Nr. 1483/2006 I priedas pakeičiamas šio reglamento priedu.
2 straipsnis
Šis reglamentas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.
Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Briuselyje, 2007 m. balandžio 10 d.
Komisijos vardu
Mariann FISCHER BOEL
Komisijos narė
(1) OL L 270, 2003 10 21, p. 78. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1154/2005 (OL L 187, 2005 7 19, p. 11).
(2) OL L 276, 2006 10 7, p. 58. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 204/2007 (OL L 61, 2007 2 28, p. 5).
PRIEDAS
„I PRIEDAS
KONKURSŲ SĄRAŠAS
|
Valstybė narė |
Vidaus rinkoje skirti parduoti maksimalūs grūdų kiekiai (tonomis) |
Intervencinė agentūra Pavadinimas, adresas ir kontaktiniai duomenys |
|||||||||||||||||
|
Paprastieji kviečiai |
Miežiai |
Kukurūzai |
Rugiai |
||||||||||||||||
|
Belgique/België |
51 859 |
6 340 |
— |
— |
|
||||||||||||||
|
България |
— |
— |
— |
— |
|
||||||||||||||
|
Česká republika |
0 |
0 |
0 |
— |
|
||||||||||||||
|
Danmark |
174 021 |
28 830 |
— |
— |
|
||||||||||||||
|
Deutschland |
1 948 269 |
767 343 |
— |
432 715 |
|
||||||||||||||
|
Eesti |
0 |
0 |
— |
— |
|
||||||||||||||
|
Eire/Ireland |
— |
0 |
— |
— |
|
||||||||||||||
|
Elláda/Ελλάδα |
— |
— |
— |
— |
|
||||||||||||||
|
España |
— |
— |
— |
— |
|
||||||||||||||
|
France |
28 724 |
318 778 |
— |
— |
|
||||||||||||||
|
Italia |
— |
— |
— |
— |
|
||||||||||||||
|
Κύπρος/Kibris |
— |
— |
— |
— |
|
||||||||||||||
|
Latvija |
27 020 |
0 |
— |
— |
|
||||||||||||||
|
Lietuva |
0 |
35 492 |
— |
— |
|
||||||||||||||
|
Luxembourg |
— |
— |
— |
— |
|
||||||||||||||
|
Magyarország |
450 000 |
19 011 |
1 900 000 |
— |
|
||||||||||||||
|
Malta |
— |
— |
— |
— |
|
||||||||||||||
|
Nederland |
— |
— |
— |
— |
|
||||||||||||||
|
Österreich |
0 |
22 461 |
0 |
— |
|
||||||||||||||
|
Polska |
44 440 |
41 927 |
0 |
— |
|
||||||||||||||
|
Portugal |
— |
— |
— |
— |
|
||||||||||||||
|
România |
— |
— |
— |
— |
|
||||||||||||||
|
Slovenija |
— |
— |
— |
— |
|
||||||||||||||
|
Slovensko |
0 |
0 |
227 699 |
— |
|
||||||||||||||
|
Suomi/Finland |
30 000 |
95 332 |
— |
— |
|
||||||||||||||
|
Sverige |
172 272 |
58 004 |
— |
— |
|
||||||||||||||
|
United Kingdom |
— |
24 825 |
— |
— |
|
||||||||||||||
|
Ženklas „—“ reiškia, kad šioje valstybėje narėje nėra intervencinių tos grūdų rūšies atsargų.“ |
|||||||||||||||||||
|
2007 4 11 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 96/14 |
KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 386/2007
2007 m. balandžio 10 d.
iš dalies keičiantis ir pritaikantis Reglamentą (EB) Nr. 990/2006, pradedantį nuolatinius valstybių narių intervencinių agentūrų turimų grūdų eksporto konkursus
EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,
atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,
atsižvelgdama į Bulgarijos ir Rumunijos stojimo sutartį, ypač į jos 4 straipsnio 3 dalį,
atsižvelgdama į Bulgarijos Respublikos ir Rumunijos stojimo aktą, ypač į jo 56 straipsnį,
atsižvelgdama į 2003 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1784/2003 dėl bendro grūdų rinkos organizavimo (1), ypač į jo 6 straipsnį,
kadangi:
|
(1) |
Bulgarijai ir Rumunijai įstojus į ES, nustojo galioti Komisijos reglamento (EB) Nr. 990/2006 (2) 1 straipsnio 2 dalis dėl Bulgarijos ir Rumunijos išbraukimo iš trečiųjų šalių, į kurias gali būti eksportuojami grūdai, sąrašo, todėl jos nuostatos turėtų būti panaikintos. |
|
(2) |
Reglamento (EB) Nr. 990/2006 III priede yra įrašai visomis Bendrijos kalbomis. Reikėtų papildyti minėtą sąrašą įterpiant minėtus įrašus bulgarų, airių, maltiečių ir rumunų kalbomis. |
|
(3) |
Todėl Reglamentą (EB) Nr. 990/2006 reikėtų iš dalies pakeisti. |
|
(4) |
Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Javų vadybos komiteto nuomonę, |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
1 straipsnis
Reglamento (EB) Nr. 990/2006 1 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:
„2. Paprastųjų kviečių ir rugių atveju kiekvienas konkursas vyksta dėl maksimalaus kiekio, eksportuotino į visas trečiąsias šalis, išskyrus Albaniją, Buvusiąją Jugoslavijos Respubliką Makedoniją, Bosniją ir Hercegoviną, Kroatiją, Lichtenšteiną, Juodkalniją, Serbiją (*1) ir Šveicariją.
Miežių atveju kiekvienas konkursas vyksta dėl maksimalaus kiekio, eksportuotino į visas trečiąsias šalis, išskyrus Albaniją, Buvusiąją Jugoslavijos Respubliką Makedoniją, Bosniją ir Hercegoviną, Kanadą, Kroatiją, Jungtines Amerikos Valstijas, Lichtenšteiną, Juodkalniją, Meksiką, Serbiją (*1) ir Šveicariją.
(*1) Įskaitant Kosovą, kaip apibrėžta 1999 m. birželio 10 d. Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijoje Nr. 1244.“."
(*1) Įskaitant Kosovą, kaip apibrėžta 1999 m. birželio 10 d. Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijoje Nr. 1244.“."
2 straipsnis
Reglamento (EB) Nr. 990/2006 III priedas pakeičiamas šio reglamento priedu.
3 straipsnis
Šis reglamentas įsigalioja trečią dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Briuselyje, 2007 m. balandžio 10 d.
Komisijos vardu
Mariann FISCHER BOEL
Komisijos narė
(1) OL L 270, 2003 10 21, p. 78. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1154/2005 (OL L 187, 2005 7 19, p. 11).
(2) OL L 179, 2006 7 1, p. 3. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 205/2007 (OL L 61, 2007 2 28, p. 10).
PRIEDAS
„III PRIEDAS
A dalis
9 straipsnyje nurodyti įrašai paprastųjų kviečių atveju
|
— |
bulgarų k. |
: |
Мека пшеница от интервенция без прилагане на възстановяване или такса, Регламент (ЕО) № 990/2006 |
|
— |
ispanų k. |
: |
Trigo blando de intervención sin aplicación de restitución ni gravamen, Reglamento (CE) no 990/2006 |
|
— |
čekų k. |
: |
Intervenční pšenice obecná nepodléhá vývozní náhradě ani clu, nařízení (ES) č. 990/2006 |
|
— |
danų k. |
: |
Blød hvede fra intervention uden restitutionsydelse eller afgift, forordning (EF) nr. 990/2006 |
|
— |
vokiečių k. |
: |
Weichweizen aus Interventionsbeständen ohne Anwendung von Ausfuhrerstattungen oder Ausfuhrabgaben, Verordnung (EG) Nr. 990/2006 |
|
— |
estų k. |
: |
Pehme nisu sekkumisvarudest, mille puhul ei rakendata toetust või maksu, määrus (EÜ) nr 990/2006 |
|
— |
graikų k. |
: |
Μαλακός σίτος παρέμβασης χωρίς εφαρμογή επιστροφής ή φόρου, κανονισμός (ΕΚ) αριθ. 990/2006 |
|
— |
anglų k. |
: |
Intervention common wheat without application of refund or tax, Regulation (EC) No 990/2006 |
|
— |
prancūzų k. |
: |
Blé tendre d’intervention ne donnant pas lieu à restitution ni taxe, règlement (CE) no 990/2006 |
|
— |
airių k. |
: |
Gnáthchruithneacht in idirghabháil gan feidhmiú aisíoca nó forchur cánach, Rialachán (CE) Uimh. 990/2006 |
|
— |
italų k. |
: |
Frumento tenero d’intervento senza applicazione di restituzione né di tassa, regolamento (CE) n. 990/2006 |
|
— |
latvių k. |
: |
Intervences parastie kvieši bez kompensācijas vai nodokļa piemērošanas, Regula (EK) Nr. 990/2006 |
|
— |
lietuvių k. |
: |
Intervenciniai paprastieji kviečiai, kompensacija ar mokesčiai netaikytini, Reglamentas (EB) Nr. 990/2006 |
|
— |
vengrų k. |
: |
Intervenciós búza, visszatérítés, illetve adó nem alkalmazandó, 990/2006/EK rendelet |
|
— |
maltiečių k. |
: |
Qamħ komuni ta’ l-intervent mingħajr applikazzjoni għal rifużjoni jew taxxa, Regolament (KE) Nru 990/2006 |
|
— |
olandų k. |
: |
Zachte tarwe uit interventie, zonder toepassing van restitutie of belasting, Verordening (EG) nr. 990/2006 |
|
— |
lenkų k. |
: |
Pszenica zwyczajna interwencyjna niedająca podstawy do zastosowania refundacji lub podatku, rozporządzenie (WE) nr 990/2006 |
|
— |
portugalų k. |
: |
Trigo mole de intervenção sem aplicação de uma restituição ou imposição, Regulamento (CE) n.o 990/2006 |
|
— |
rumunų k. |
: |
Grâu comun de intervenție pentru care nu se acordă restituiri și nu se plătesc taxe, Regulamentul (CE) nr. 990/2006 |
|
— |
slovakų k. |
: |
Intervenčná pšenica obyčajná nepodlieha vývozným náhradám ani clu, nariadenie (ES) č. 990/2006 |
|
— |
slovėnų k. |
: |
Intervencija navadne pšenice brez zahtevkov za nadomestila ali carine, Uredba (ES) št. 990/2006 |
|
— |
suomių k. |
: |
Interventiovehnä, johon ei sovelleta vientitukea eikä vientimaksua, asetus (EY) N:o 990/2006 |
|
— |
švedų k. |
: |
Interventionsvete, utan tillämpning av bidrag eller avgift, förordning (EG) nr 990/2006 |
B dalis
9 straipsnyje nurodyti įrašai miežių atveju
|
— |
bulgarų k. |
: |
Ечемик от интервенция без прилагане на възстановяване или такса, Регламент (ЕО) № 990/2006 |
|
— |
ispanų k. |
: |
Cebada de intervención sin aplicación de restitución ni gravamen, Reglamento (CE) no 990/2006 |
|
— |
čekų k. |
: |
Intervenční ječmen nepodléhá vývozní náhradě ani clu, nařízení (ES) č. 990/2006 |
|
— |
danų k. |
: |
Byg fra intervention uden restitutionsydelse eller afgift, forordning (EF) nr. 990/2006 |
|
— |
vokiečių k. |
: |
Interventionsgerste ohne Anwendung von Ausfuhrerstattungen oder Ausfuhrabgaben, Verordnung (EG) Nr. 990/2006 |
|
— |
estų k. |
: |
Sekkumisoder, mille puhul ei rakendata toetust või maksu, määrus (EÜ) nr 990/2006 |
|
— |
graikų k. |
: |
Κριθή παρέμβασης χωρίς εφαρμογή επιστροφής ή φόρου, κανονισμός (ΕΚ) αριθ. 990/2006 |
|
— |
anglų k. |
: |
Intervention barley without application of refund or tax, Regulation (EC) No 990/2006 |
|
— |
prancūzų k. |
: |
Orge d’intervention ne donnant pas lieu à restitution ni taxe, règlement (CE) no 990/2006 |
|
— |
airių k. |
: |
Eorna in idirghabháil gan feidhmiú aisíoca nó forchur cánach, Rialachán (CE) Uimh. 990/2006 |
|
— |
italų k. |
: |
Orzo d’intervento senza applicazione di restituzione né di tassa, regolamento (CE) n. 990/2006 |
|
— |
latvių k. |
: |
Intervences mieži bez kompensācijas vai nodokļa piemērošanas, Regula (EK) Nr. 990/2006 |
|
— |
lietuvių k. |
: |
Intervenciniai miežiai, kompensacija ar mokesčiai netaikytini, Reglamentas (EB) Nr. 990/2006 |
|
— |
vengrų k. |
: |
Intervenciós árpa, visszatérítés, illetve adó nem alkalmazandó, 990/2006/EK rendelet |
|
— |
maltiečių k. |
: |
Dqiq tal-barli ta’ l-intervent mingħajr applikazzjoni għal rifużjoni jew taxxa, Regolament (KE) Nru 990/2006 |
|
— |
olandų k. |
: |
Gerst uit interventie, zonder toepassing van restitutie of belasting, Verordening (EG) nr. 990/2006 |
|
— |
lenkų k. |
: |
Jęczmień interwencyjny niedający podstawy do zastosowania refundacji lub podatku, rozporządzenie (WE) nr 990/2006 |
|
— |
portugalų k. |
: |
Cevada de intervenção sem aplicação de uma restituição ou imposição, Regulamento (CE) n.o 990/2006 |
|
— |
rumunų k. |
: |
Orz de intervenție pentru care nu se acordă restituiri și nu se plătesc taxe, Regulamentul (CE) nr. 990/2006 |
|
— |
slovakų k. |
: |
Intervenčný jačmeň nepodlieha vývozným náhradám ani clu, nariadenie (ES) č. 990/2006 |
|
— |
slovėnų k. |
: |
Intervencija ječmena brez zahtevkov za nadomestila ali carine, Uredba (ES) št. 990/2006 |
|
— |
suomių k. |
: |
Interventio-ohra, johon ei sovelleta vientitukea eikä vientimaksua, asetus (EY) N:o 990/2006 |
|
— |
švedų k. |
: |
Interventionskorn, utan tillämpning av bidrag eller avgift, förordning (EG) nr 990/2006 |
C dalis
9 straipsnyje nurodyti įrašai rugių atveju
|
— |
bulgarų k. |
: |
Ръж от интервенция без прилагане на възстановяване или такса, Регламент (ЕО) № 990/2006 |
|
— |
ispanų k. |
: |
Centeno de intervención sin aplicación de restitución ni gravamen, Reglamento (CE) no 990/2006 |
|
— |
čekų k. |
: |
Intervenční žito nepodléhá vývozní náhradě ani clu, nařízení (ES) č. 990/2006 |
|
— |
danų k. |
: |
Rug fra intervention uden restitutionsydelse eller afgift, forordning (EF) nr. 990/2006 |
|
— |
vokiečių k. |
: |
Interventionsroggen ohne Anwendung von Ausfuhrerstattungen oder Ausfuhrabgaben, Verordnung (EG) Nr. 990/2006 |
|
— |
estų k. |
: |
Sekkumisrukis, mille puhul ei rakendata toetust või maksu, määrus (EÜ) nr 990/2006 |
|
— |
graikų k. |
: |
Σίκαλη παρέμβασης χωρίς εφαρgraikų k.: μογή επιστροφής ή φόρου, κανονισμός (ΕΚ) αριθ. 990/2006 |
|
— |
anglų k. |
: |
Intervention rye without application of refund or tax, Regulation (EC) No 990/2006 |
|
— |
prancūzų k. |
: |
Seigle d’intervention ne donnant pas lieu à restitution ni taxe, règlement (CE) no 990/2006 |
|
— |
airių k. |
: |
Seagal in idirghabháil gan feidhmiú aisíoca nó forchur cánach, Rialachán (CE) Uimh. 990/2006 |
|
— |
italų k. |
: |
Segala d’intervento senza applicazione di restituzione né di tassa, regolamento (CE) n. 990/2006 |
|
— |
latvių k. |
: |
Intervences rudzi bez kompensācijas vai nodokļa piemērošanas, Regula (EK) Nr. 990/2006 |
|
— |
lietuvių k. |
: |
Intervenciniai rugiai, kompensacija ar mokesčiai netaikytini, Reglamentas (EB) Nr. 990/2006 |
|
— |
vengrų k. |
: |
Intervenciós rozs, visszatérítés, illetve adó nem alkalmazandó, 990/2006/EK rendelet |
|
— |
maltiečių k. |
: |
Segala ta’ l-intervent mingħajr applikazzjoni għal rifużjoni jew taxxa, Regolament (KE) Nru 990/2006 |
|
— |
olandų k. |
: |
Rogge uit interventie, zonder toepassing van restitutie of belasting, Verordening (EG) nr. 990/2006 |
|
— |
lenkų k. |
: |
Żyto interwencyjne niedające podstawy do zastosowania refundacji lub podatku, rozporządzenie (WE) nr 990/2006 |
|
— |
portugalų k. |
: |
Centeio de intervenção sem aplicação de uma restituição ou imposição, Regulamento (CE) n.o 990/2006 |
|
— |
rumunų k. |
: |
Secară de intervenție pentru care nu se acordă restituiri și nu se plătesc taxe, Regulamentul (CE) nr. 990/2006 |
|
— |
slovakų k. |
: |
Intervenčná raž nepodlieha vývozným náhradám ani clu, nariadenie (ES) č. 990/2006 |
|
— |
slovėnų k. |
: |
Intervencija rži brez zahtevkov za nadomestila ali carine, Uredba (ES) št. 990/2006 |
|
— |
suomių k. |
: |
Interventioruis, johon ei sovelleta vientitukea eikä vientimaksua, asetus (EY) N:o 990/2006 |
|
— |
švedų k. |
: |
Interventionsråg, utan tillämpning av bidrag eller avgift, förordning (EG) nr 990/2006“ |
II Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kurių skelbti neprivaloma
SPRENDIMAI
Komisija
|
2007 4 11 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 96/18 |
KOMISIJOS SPRENDIMAS
2007 m. balandžio 4 d.
dėl standarto EN 71-1:2005 „Žaislų sauga. 1 dalis. Mechaninės ir fizikinės savybės“, susijusio su techniniais reikalavimais, taikomais svaidiniams su prisisiurbiančiomis taurelėmis kaip smūginiu paviršiumi, nuorodos skelbimo pagal Tarybos direktyvą 88/378/EEB dėl žaislų saugos
(pranešta dokumentu Nr. C(2007) 1460)
(Tekstas svarbus EEE)
(2007/224/EB)
EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,
atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,
atsižvelgdama į 1988 m. gegužės 3 d. Tarybos direktyvą 88/378/EEB (1) dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su žaislų sauga, suderinimo, ypač į jos 6 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą,
atsižvelgdama į pagal 1998 m. birželio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/34/EB (2), nustatančios informacijos apie techninius standartus, reglamentus ir informacinės visuomenės paslaugų taisykles teikimo tvarką, su pakeitimais, padarytais Direktyva 98/48/EB (3), 5 straipsnį įkurto nuolatinio komiteto (Standartų ir techninių reglamentų komiteto) nuomonę,
kadangi:
|
(1) |
Direktyvos 88/378/EEB 2 straipsnyje nustatyta, kad žaislai gali būti pateikti į rinką, tik jeigu juos naudojant pagal paskirtį arba kitu numanomu būdu, atsižvelgiant į įprastą vaikų elgseną, jie nekelia pavojaus naudotojų ar trečiųjų asmenų saugai ir (arba) sveikatai. |
|
(2) |
Pagal Direktyvos 88/378/EEB 5 straipsnio 1 dalies antrąją pastraipą, laikomasi prielaidos, kad žaislai atitinka šios direktyvos 3 straipsnyje nurodytus esminius saugos reikalavimus, jeigu žaislai atitinka jiems taikomus nacionalinius standartus, kuriais perimami darnieji standartai, kurių nuorodos numeriai paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. |
|
(3) |
Pagal Direktyvos 88/378/EEB 5 straipsnio 1 dalies antrąją pastraipą valstybės narės privalo paskelbti nacionalinių standartų, kuriais perimami darnieji standartai, kurių nuorodos numeriai buvo paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, nuorodos numerius. |
|
(4) |
1998 m. liepos 15 d. Europos standartizacijos komitetas (CEN), gavęs Komisijos įgaliojimą, parengė ir priėmė darnųjį standartą EN 71-1:1998 „Žaislų sauga. 1 dalis. Mechaninės ir fizikinės savybės“, kurio nuorodos numeriai pirmą kartą buvo paskelbti Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje1999 m. liepos 28 d. (4) |
|
(5) |
2005 m. rugsėjo 19 d. Europos standartizacijos komitetas priėmė standartą EN 71-1:2005 „Žaislų sauga. 1 dalis. Mechaninės ir fizikinės savybės“, kuris yra konsoliduota darniojo standarto EN 71-1:1998 ir jo 11 keitinių versija. |
|
(6) |
Pagal Direktyvos 88/378/EEB 6 straipsnio 1 dalį, Ispanijos valdžios institucijos pateikė oficialų prieštaravimą, susijusį su standarte EN 71-1:2005 nustatytais reikalavimais žaisliniams svaidiniams su prisisiurbiančiomis taurelėmis kaip smūginiu paviršiumi, skirtiems vyresniems negu trejų metų vaikams. Ispanijos valdžios institucijos tvirtina, kad standartu neužtikrinama pakankama apsauga nuo žaislinių svaidinių, skirtų vyresniems negu trejų metų vaikams. Ispanijos valdžios institucijų teigimu, vyresnis negu trejų metų vaikas gali nuimti nuo svaidinio prisisiurbiančią taurelę naudodamas didesnę negu 60 N jėgą, nustatytą 8.4.2.3 punkte „apsauginių detalių bandymas“. |
|
(7) |
Standarte EN 71-1:2005 nustatyti skirtingi reikalavimai žaislams su prisisiurbiančiomis taurelėmis atsižvelgiant į vaiko amžių. Standarte reikalaujama, kad jaunesniems negu trejų metų vaikams skirti žaislai su prisisiurbiančiomis taurelėmis būtų išbandomi „tempimo bandymu“ naudojant 50 N (jeigu didžiausias įmanomas matmuo yra ne didesnis kaip 6 mm) arba 90 N (jeigu didžiausias įmanomas matmuo yra didesnis kaip 6 mm) tempimo jėgą. Kalbant apie vyresniems negu trejų metų vaikams skirtus žaislinius svaidinius su prisisiurbiančiomis taurelėmis kaip smūginiu paviršiumi, standarto 4.17.1 punkto b papunktyje reikalaujama, kad tamprios medžiagos, naudojamos kaip smūginis paviršius, neatsiskirtų atliekant jų bandymą pagal 8.4.2.3 punktą (tempimo bandymas, apsauginės dalys). 8.4.2.3 punkte nurodytas apsauginių dalių tempimo bandymas atliekamas naudojant 60 N jėgą. |
|
(8) |
Komisijai buvo pranešta apie keletą nelaimingų atsitikimų, įvykusių naudojant vyresniems negu trejų metų vaikams skirtus žaislinius svaidinius su prisisiurbiančiomis taurelėmis kaip smūginiu paviršiumi. 1997 m. Švedijoje 9 metų vaikui bečiulpiant prisisiurbiančios taurelės galiuką šis atsitiktinai pateko į kvėpavimo takus ir vaikas užduso. Kiti du mirties atvejai įvyko Jungtinėje Karalystėje. Be to, Komisijai buvo pranešta apie JAV užregistruotus aštuonis mirties atvejus. Visai neseniai 2005 m. rugpjūčio mėn. Ispanijos valdžios institucijos pranešė Komisijai apie nelaimingą atsitikimą, nusinešusį ketverių metų vaiko gyvybę šiam žaidžiant su lanku ir žaisline strėle su prisisiurbiančia taurele. |
|
(9) |
Prisisiurbiančios taurelės tvirtinamos prie žaislinių svaidinių siekiant užtikrinti, kad svaidinys prisitvirtintų prie paviršiaus. Kai svaidiniai tvirtinami prie paviršiaus ir nuo jo nuimami, prisisiurbiančios taurelės daug kartų įtempiamos. Be to, vyresni negu trejų metų vaikai dažnai prieš tvirtindami prisisiurbiančias taureles ant paviršiaus jas prikiša prie burnos ir paseilina. Jeigu prisisiurbianti taurelė nėra tinkamai pritvirtinta prie žaislo, galima tikėtis, kad ji atsiskirs ją naudojant pagal paskirtį ar kitu numanomu būdu. Jeigu visa prisisiurbianti taurelė atsiskiria ir patenka į burną, ji gali užblokuoti kvėpavimo takus burnos ertmės užpakalinėje dalyje ir viršutinę gerklų dalį ir sukelti uždusimą. |
|
(10) |
Remdamosi šiais rezultatais valstybės narės mano, kad vyresniems negu trejų metų vaikams turėtų būti suteikta tokia pati apsauga kaip ir jaunesniems negu trejų metų vaikams. Todėl ant vyresniems negu trejų metų vaikams skirtų žaislinių svaidinių pritvirtintos prisisiurbiančios taurelės, naudojamos kaip smūginis paviršius, neturi atsiskirti, kai atliekami bent jau atitinkami jų bandymai, nustatyti standarto EN 71-1:2005 5.13 punkto b papunktyje, visų pirma „sukimo momento bandymas“ (8.3 punktas) ir „bendras tempimo bandymas“ (8.4.2.1 punktas). |
|
(11) |
Todėl remdamasi Ispanijos valdžios institucijų, kitų nacionalinių valdžios institucijų ir Standartų ir techninių reglamentų komiteto pateikta informacija Komisija mano, kad standarte EN 71-1:2005 žaisliniams svaidiniams su prisisiurbiančiomis taurelėmis kaip smūginiu paviršiumi nustatyti techniniai reikalavimai turi trūkumų. |
|
(12) |
Kol bus persvarstytas standartas, siekiant saugumo ir teisinio aiškumo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje skelbiant standarto EN 71-1:2005 nuorodą kartu pateikiama atitinkama pastaba. |
|
(13) |
Kol nėra standarto, kuriame atsižvelgiama į minėtą riziką, ir remiantis Direktyvos 88/378/EEB 5 straipsnio 2 dalimi, valstybės narės laikosi prielaidos, kad pirmiau minėti žaislai atitinka esminius saugos reikalavimus, jeigu notifikuotoji įstaiga jiems išdavė EB tipo tyrimo sertifikatą, o jų atitiktis patvirtintam modeliui buvo patvirtinta paženklinant „CE“ ženklu, |
PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:
1 straipsnis
Vyresniems negu trejų metų vaikams skirtų žaislinių svaidinių su prisisiurbiančiomis taurelėmis kaip smūginiu paviršiumi atveju, 2005 m. rugsėjo 19 d. Europos standartizacijos komiteto priimto standarto EN 71-1:2005 „Žaislų sauga. 1 dalis. Mechaninės ir fizikinės savybės“ 4.17.1 punkto b papunktis neatitinka esminių saugos reikalavimų, nurodytų Direktyvos 88/378/EEB 3 straipsnyje, o visų pirma – II priedo II dalies 1 straipsnio e punkte.
2 straipsnis
Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje skelbiant standarto EN 71-1:2005 „Žaislų sauga. 1 dalis. Mechaninės ir fizikinės savybės“ nuorodą kartu pateikiama ši papildoma pastaba:
„Žaislinių svaidinių su prisisiurbiančiomis taurelėmis kaip smūginiu paviršiumi atveju, 4.17.1 punkto b papunktyje nustatytu reikalavimu, pagal kurį tempimo bandymas atliekamas pagal 8.4.2.3 punktą, neatsižvelgiama į šių žaislų keliamą riziką uždusti“.
3 straipsnis
Remiantis Direktyvos 88/378/EEB 5 straipsnio 1 dalies antrąja pastraipa, prie valstybių narių skelbiamo nacionalinio standarto, kuriuo perimamas standartas EN 71-1:2005 „Žaislų sauga. 1 dalis. Mechaninės ir fizikinės savybės“, nuorodos pateikiama pastaba, tapati šio sprendimo 2 straipsnyje nustatytai pastabai.
4 straipsnis
Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms.
Priimta Briuselyje, 2007 m. balandžio 4 d.
Komisijos vardu
Günter VERHEUGEN
Pirmininko pavaduotojas
(1) OL L 187, 1988 7 16, p. 1. Direktyva su pakeitimais, padarytais Direktyva 93/68/EEB (OL L 220, 1993 8 30, p. 1).
(2) OL L 204, 1998 7 21, p. 37. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2003 m. Stojimo aktu.
REKOMENDACIJOS
Komisija
|
2007 4 11 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 96/21 |
KOMISIJOS REKOMENDACIJA
2007 m. balandžio 3 d.
dėl 2007 m. koordinuotos Bendrijos stebėsenos programos, kuria siekiama užtikrinti, kad būtų neviršijamos didžiausios leistinos pesticidų likučių koncentracijos vertės grūduose ir tam tikruose kituose augalinės kilmės produktuose bei ant jų, ir dėl 2008 m. nacionalinių stebėsenos programų
(pranešta dokumentu Nr. C(2007) 1452)
(Tekstas svarbus EEE)
(2007/225/EB)
EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,
atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 211 straipsnį,
atsižvelgdama į 1986 m. liepos 24 d. Tarybos direktyvą 86/362/EEB dėl pesticidų likučių grūduose ir ant jų didžiausių koncentracijų nustatymo (1), ypač į jos 7 straipsnio 2 dalies b punktą,
atsižvelgdama į 1990 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyvą 90/642/EEB dėl didžiausių pesticidų likučių koncentracijų tam tikruose augalinės kilmės produktuose ir ant jų, įskaitant vaisius ir daržoves, nustatymo (2), ypač į jos 4 straipsnio 2 dalies b punktą,
kadangi:
|
(1) |
Direktyvose 86/362/EEB ir 90/642/EEB numatyta, kad Komisija turėtų laipsniškai kurti sistemą, kuri sudarytų sąlygas įvertinti su maisto produktais suvartojamų pesticidų kiekį. Kad apskaičiavimai būtų realūs, pesticidų likučių stebėsenos duomenys turėtų būti gauti pagal tuos maisto produktus, kurie sudaro europietiškos mitybos pagrindą. Visuotinai pripažįstama, kad europietiškos mitybos pagrindą sudaro apytikriai 20–30 maisto produktų. Atsižvelgiant į atskirų valstybių išteklius pesticidų likučių stebėsenos srityje, pagal koordinuotą stebėsenos programą valstybės narės kasmet gali atlikti tik aštuonių produktų mėginių analizę. Pesticidų naudojimo pokyčiai yra pastebimi per trejus metus. Todėl kiekvieno pesticido stebėsena apskritai turėtų būti atliekama 20–30 maisto produktų per keletą trimečių laikotarpių. |
|
(2) |
Pesticidų, kuriems taikoma ši rekomendacija, likučių stebėsena turėtų būti atliekama 2007 m., nes, apskaičiuojant jų dabartinius su maisto produktais suvartojamus kiekius, gautais duomenimis bus galima pasinaudoti. |
|
(3) |
Kiek mėginių turi būti paimta atliekant kiekvieną suderintą stebėjimą, turi būti sprendžiama taikant sisteminį statistinį metodą. Tokio metodo taikymą nustatė Maisto kodekso komisija (3). Remiantis binominio paskirstymo tikimybe, gali būti apskaičiuota, kad 642 mėginių analizė didesniu nei 99 % patikimumu sudaro galimybę aptikti pesticidų likučių turintį mėginį, viršijantį nustatymo ribą, jei ne mažiau nei 1 % augalinės kilmės produktų sudėtyje yra šią ribą viršijančių pesticidų likučių. Šių mėginių surinkimas turėtų būti proporcingai paskirstytas valstybėms narėms atsižvelgiant į gyventojų ir vartotojų skaičių, per vienerius metus turėtų būti paimta mažiausiai 12 kiekvieno maisto produkto mėginių. |
|
(4) |
Gairės dėl „Pesticidų likučių tyrimui taikomos kokybės kontrolės tvarkos“ paskelbtos Komisijos tinklalapyje (4). Susitarta, kad šios gairės kiek įmanoma turi būti taikomos valstybių narių analitinėse laboratorijose ir turi nuolat būti peržiūrimos atsižvelgiant į patirtį, įgytą stebėsenos programose. |
|
(5) |
Komisijos direktyva 2002/63/EB nustato Bendrijos mėginių ėmimo metodus oficialiai kontroliuojant pesticidų likučius augalinės ir gyvūninės kilmės produktuose ir ant jų (5). Mėginių ėmimo metodus ir tvarką, numatytą šioje direktyvoje, sudaro ir Maisto kodekso komisijos rekomenduoti metodai bei tvarka. |
|
(6) |
Direktyvose 86/362/EEB ir 90/642/EEB reikalaujama, kad valstybės narės nurodytų kriterijus, kuriais remdamosi jos parengė nacionalines patikrinimų programas. Tokia informacija turėtų apimti kriterijus, taikomus imamų mėginių skaičiui bei būtiniems atlikti tyrimams ir ribiniams kiekiams, kuriuos viršijus pranešama apie likučius, nustatyti, kriterijus, pagal kuriuos ribiniai kiekiai, kuriuos viršijus pranešama apie likučius, buvo nustatomi, ir išsamią su akreditacija susijusią informaciją vadovaujantis 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 882/2004 dėl oficialios kontrolės, kuri atliekama siekiant užtikrinti, kad būtų įvertinama, ar laikomasi pašarus ir maistą reglamentuojančių teisės aktų, gyvūnų sveikatos ir gerovės taisyklių (6), atsižvelgiant į 2005 m. gruodžio 5 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 2076/2005, nustatančio pereinamojo laikotarpio priemones Europos Parlamento ir Tarybos reglamentams (EB) Nr. 853/2004, (EB) Nr. 854/2004 ir (EB) Nr. 882/2004 įgyvendinti ir iš dalies keičiančio Reglamentus (EB) Nr. 853/2004 ir (EB) Nr. 854/2004 (7), 18 straipsnį, kuriame nustatyta nuo akreditacijos reikalavimo leidžianti nukrypti nuostata. Taip pat turėtų būti nurodytas pažeidimų skaičius ir pobūdis bei priemonės, kurių imtasi. |
|
(7) |
Didžiausios likučių koncentracijos vertės kūdikių maiste nustatytos pagal 1991 m. gegužės 14 d. Komisijos direktyvos 91/321/EEB dėl mišinių kūdikiams iki 4–6 mėnesių ir mišinių kūdikiams, vyresniems kaip 4 mėnesiai (8), 6 straipsnį bei 1996 m. vasario 16 d. Komisijos direktyvos 96/5/EB, Euratomas dėl perdirbtų grūdinių maisto produktų ir maisto kūdikiams bei mažiems vaikams (9) 6 straipsnį. |
|
(8) |
Informacija apie stebėsenos programų rezultatus yra ypač tinkama apdorojimui, saugojimui ir perdavimui elektroniniais (kompiuteriniais) būdais. Buvo sukurtos formos valstybių narių duomenų perdavimui elektroniniu paštu. Todėl valstybės narės savo ataskaitas Komisijai turėtų galėti nusiųsti standartine forma. Komisijos rengiamos gairės yra veiksmingiausias būdas užtikrinti tolesnį tokių standartinių formų tobulinimą. |
|
(9) |
Šioje rekomendacijoje nustatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę, |
REKOMENDUOJA:
|
1) |
Valstybės narės raginamos 2007 metais imti mėginius ir atlikti I priede nurodytų produktų (pesticidų) likučių derinių analizę, paimant tokį kiekvieno produkto mėginių skaičių, koks jis nurodytas II priede, tinkamai atsižvelgiant į nacionalinę, Bendrijos ir trečiųjų šalių dalį valstybės narės rinkoje.
Partija, iš kurios turi būti imami mėginiai, turėtų būti parinkta atsitiktinės atrankos būdu vadovaujantis monitoringo metodu. Mėginių ėmimo procedūra, įskaitant vienetų skaičių, turėtų būti suderinta su Direktyva 2002/63/EB. |
|
2) |
Iš bendro mėginių skaičiaus, kaip nurodyta I ir II prieduose, kiekviena valstybė narė turėtų paimti ir ištirti:
|
|
3) |
Valstybės narės raginamos ne vėliau kaip iki 2008 m. rugpjūčio 31 d. pateikti ataskaitas apie mėginių, kuriuose buvo tiriami I priede nustatyti produkto (pesticido) likučių deriniai, tyrimo rezultatus, nurodant:
|
|
4) |
Ataskaita turėtų būti pateikta tokia forma, įskaitant elektroninę formą, kuri atitinka valstybėms narėms skirtą Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto parengtą orientacinį dokumentą dėl Komisijos rekomendacijų įgyvendinimo koordinuojamų Bendrijos monitoringo programų srityje.
Kūdikių maisto ir ekologinės žemdirbystės produktų mėginių analizės rezultatai turėtų būti pateikti atskiruose duomenų lapuose. |
|
5) |
Valstybės narės raginamos ne vėliau kaip iki 2007 m. rugpjūčio 31 d. atsiųsti Komisijai ir kitoms valstybėms narėms pagal Direktyvos 86/362/EEB 7 straipsnio 3 dalį ir Direktyvos 90/642/EEB 4 straipsnio 3 dalį reikalaujamą informaciją apie 2006 m. atliktą stebėseną, siekiant bent jau imant kontrolinius mėginius užtikrinti, kad būtų neviršijamos didžiausios leistinos pesticidų likučių koncentracijos vertės, įskaitant:
|
|
6) |
Valstybės narės raginamos ne vėliau kaip iki 2007 m. rugsėjo 30 d. išsiųsti Komisijai savo numatytas nacionalines programas, skirtas stebėti Direktyvose 90/642/EEB ir 86/362/EEB 2008 metams nustatytas didžiausias leistinas pesticidų likučių koncentracijų vertes, įskaitant informaciją apie:
|
Priimta Briuselyje, 2007 m. balandžio 3 d.
Komisijos vardu
Markos KYPRIANOU
Komisijos narys
(1) OL L 221, 1986 8 7, p. 37. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos direktyva 2007/11/EB (OL L 63, 2007 3 1, p. 26).
(2) OL L 350, 1990 12 14, p. 71. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos direktyva 2007/12/EB (OL L 59, 2007 2 27, p. 75).
(3) Codex Alimentarius, „Pesticidų likučiai maisto produktuose“, Roma 1994, ISBN 92-5-203271-1; 2 tomas, p. 372.
(4) Dokumentas SANCO/10232/2006, 2006 m. kovo mėn. 24 d., http://europa.eu.int/comm/food/plant/protection/resources/qualcontrol_en.pdf
(5) OL L 187, 2002 7 16, p. 30.
(6) OL L 165, 2004 4 30, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1791/2006 (OL L 363, 2006 12 20, p. 1).
(7) OL L 338, 2005 12 22, p. 83. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1666/2006 (OL L 320, 2006 11 18, p. 47).
(8) OL L 175, 1991 7 4, p. 35. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2006/82/EB (OL L 362, 2006 12 20, p. 94).
(9) OL L 49, 1996 2 28, p. 17. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2003/13/EB (OL L 41, 2003 2 14, p. 33).
I PRIEDAS
PESTICIDŲ (PRODUKTŲ) DERINIAI, KURIE TURI BŪTI STEBIMI
|
|
2007 |
2008 (*1) |
2009 (*1) |
||||||
|
Acefatas |
c) |
a) |
b) |
||||||
|
Acetamipridas |
c) |
a) |
b) |
||||||
|
Aldikarbas |
c) |
a) |
b) |
||||||
|
Amitrazas |
|
a) |
b) |
||||||
|
Metilazinfosas |
c) |
a) |
b) |
||||||
|
Azoksistrobinas |
c) |
a) |
b) |
||||||
|
Benomilas ir karbendazimas (išreikštas karbendazimu) |
c) |
a) |
b) |
||||||
|
Bifentrinas |
c) |
a) |
b) |
||||||
|
Bendras bromidų kiekis |
|
a) |
b) |
||||||
|
Brompropilatas |
c) |
a) |
b) |
||||||
|
Bupirimatas |
c) |
a) |
b) |
||||||
|
Buprofezinas |
c) |
a) |
b) |
||||||
|
Kaptanas |
c) |
a) |
b) |
||||||
|
Folpetas |
c) |
a) |
b) |
||||||
|
Karbarilas |
c) |
a) |
b) |
||||||
|
Chlofentezinas |
|
a) |
b) |
||||||
|
Chlormekvatas (*2) |
c) |
a) |
b) |
||||||
|
Chlortalonilas |
c) |
a) |
b) |
||||||
|
Chlorprofamas |
c) |
a) |
b) |
||||||
|
Chlorpirifosas |
c) |
a) |
b) |
||||||
|
Metilchlorpirifosas |
c) |
a) |
b) |
||||||
|
Cipermetrinas |
c) |
a) |
b) |
||||||
|
Ciprodinilas |
c) |
a) |
b) |
||||||
|
Deltametrinas |
c) |
a) |
b) |
||||||
|
Diazinonas |
c) |
a) |
b) |
||||||
|
Dichlofluanidas |
c) |
a) |
b) |
||||||
|
Dichlorvosas |
c) |
a) |
b) |
||||||
|
Dikofolis |
c) |
a) |
b) |
||||||
|
Dimetoatas ir ometoatas (bendras kiekis išreikštas dimetoatu) |
c) |
a) |
b) |
||||||
|
Dinokapas |
|
a) |
b) |
||||||
|
Difenilaminas |
c) |
a) |
b) |
||||||
|
Endosulfanas |
c) |
a) |
b) |
||||||
|
Fenarimolis |
|
a) |
b) |
||||||
|
Fenheksamidas |
c) |
a) |
b) |
||||||
|
Fenitrotionas |
c) |
a) |
b) |
||||||
|
Fludioksonilas |
c) |
a) |
b) |
||||||
|
Flusilazolas |
|
a) |
b) |
||||||
|
Glifosatas (*3) |
|
a) |
b) |
||||||
|
Heksakonazolas |
|
a) |
b) |
||||||
|
Heksitiazoksas |
c) |
a) |
b) |
||||||
|
Imazalilas |
c) |
a) |
b) |
||||||
|
Imidaklopridas |
c) |
a) |
b) |
||||||
|
Indoksakarbas |
c) |
a) |
b) |
||||||
|
Iprodionas |
c) |
a) |
b) |
||||||
|
Iprovalikarbas |
c) |
a) |
b) |
||||||
|
Metilkrezoksimas |
c) |
a) |
b) |
||||||
|
Liambda-cihalotrinas |
c) |
a) |
b) |
||||||
|
Malationas |
c) |
a) |
b) |
||||||
|
Manebų grupė |
c) |
a) |
b) |
||||||
|
Mepanipirimas |
c) |
a) |
b) |
||||||
|
Mepikvatas (*2) |
|
a) |
b) |
||||||
|
Metalaksilas |
c) |
a) |
b) |
||||||
|
Metamidofosas |
c) |
a) |
b) |
||||||
|
Metidationas |
c) |
a) |
b) |
||||||
|
Metiokarbas |
c) |
a) |
b) |
||||||
|
Metomilas/tiodikarbas (metomilu išreikštas bendras kiekis) |
c) |
a) |
b) |
||||||
|
Miklobutanilas |
c) |
a) |
b) |
||||||
|
Metiloksidemetonas |
c) |
a) |
b) |
||||||
|
Parationas |
c) |
a) |
b) |
||||||
|
Penkonazolas |
c) |
a) |
b) |
||||||
|
Fosalonas |
c) |
a) |
b) |
||||||
|
Pirimikarbas |
c) |
a) |
b) |
||||||
|
Metilpirimifosas |
c) |
a) |
b) |
||||||
|
Prochlorazas |
c) |
a) |
b) |
||||||
|
Procimidonas |
c) |
a) |
b) |
||||||
|
Profenofosas |
c) |
a) |
b) |
||||||
|
Propargitas |
c) |
a) |
b) |
||||||
|
Piretrinai |
c) |
a) |
b) |
||||||
|
Pirimetanilas |
c) |
a) |
b) |
||||||
|
Piriproksifenas |
c) |
a) |
b) |
||||||
|
Oksamilas |
c) |
a) |
b) |
||||||
|
Kvinoksifenas |
c) |
a) |
b) |
||||||
|
Spiroksaminas |
c) |
a) |
b) |
||||||
|
Tebukonazolas |
c) |
a) |
b) |
||||||
|
Metiltiofanatas |
c) |
a) |
b) |
||||||
|
Tebufenozidas |
c) |
a) |
b) |
||||||
|
Trifloksistrobinas |
|
a) |
b) |
||||||
|
Tiabendazolas |
c) |
a) |
b) |
||||||
|
Metiltolklofosas |
c) |
a) |
b) |
||||||
|
Tolilfluanidas |
c) |
a) |
b) |
||||||
|
Triademefonas ir triadimenolas (išreikštas bendru triadimenolo ir triadimefono kiekiu) |
c) |
a) |
b) |
||||||
|
Vinklozolinas |
c) |
a) |
b) |
||||||
|
|||||||||
(*1) Priklausomai nuo programų, kurios bus rekomenduojamos 2008 ir 2009 metais.
(*2) Chlormekvatas ir mepikvatas turėtų būti tiriami grūduose, morkose, vaisinėse daržovėse ir kriaušėse.
(*3) Tik grūduose.
(1) Dėl apelsinų sulčių valstybės narės turi nurodyti kilmę (iš koncentratų ar šviežių vaisių).
II PRIEDAS
Kiekvieno produkto imtinų ir analizuotinų mėginių skaičius kiekvienoje valstybėje narėje.
|
Šalies kodas |
Mėginiai |
|
AT |
12 (*1) 15 (*2) |
|
B |
12 (*1) 15 (*2) |
|
BG |
12 (*1) 15 (*2) |
|
CY |
12 (*1) 15 (*2) |
|
CZ |
12 (*1) 15 (*2) |
|
DE |
93 |
|
DK |
12 (*1) 15 (*2) |
|
ES |
45 |
|
EE |
12 (*1) 15 (*2) |
|
EL |
12 (*1) 15 (*2) |
|
FR |
66 |
|
FI |
12 (*1) 15 (*2) |
|
HU |
12 (*1) 15 (*2) |
|
IT |
65 |
|
IE |
12 (*1) 15 (*2) |
|
LU |
12 (*1) 15 (*2) |
|
LT |
12 (*1) 15 (*2) |
|
LV |
12 (*1) 15 (*2) |
|
MT |
12 (*1) 15 (*2) |
|
NL |
17 |
|
PT |
12 (*1) 15 (*2) |
|
PL |
45 |
|
RO |
17 |
|
SE |
12 (*1) 15 (*2) |
|
SI |
12 (*1) 15 (*2) |
|
SK |
12 (*1) 15 (*2) |
|
UK |
66 |
|
Bendras minimalus mėginių skaičius: 642 |
|
(*1) Minimalus mėginių skaičius kiekvieno taikyto atskiros medžiagos likučių nustatymo metodo atveju.
(*2) Minimalus mėginių skaičius kiekvieno taikyto kelių medžiagų vienu metu likučių nustatymo metodo atveju.