I Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kuriuos skelbti privaloma

2007 4 4

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 94/3

KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 375/2007

2007 m. kovo 30 d.

iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1702/2003, nustatantį orlaivio tinkamumo skraidyti ir orlaivio bei susijusių jo gaminių, dalių ir prietaisų tinkamumo naudoti aplinkos atžvilgiu pažymėjimų išdavimą bei projektavimo ir gamybinių organizacijų sertifikavimą įgyvendinančias taisykles

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2002 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1592/2002 dėl bendrųjų taisyklių civilinės aviacijos srityje ir įsteigiantį Europos aviacijos saugos agentūrą (1), ypač jo 5 ir 6 straipsnius,

kadangi:

(1)

Visiems orlaiviams, kuriems taikomos Reglamento (EB) Nr. 1592/2002 nuostatos, iki 2007 m. kovo 28 d. turi būti išduotas tinkamumo skraidyti pažymėjimas arba skrydžio leidimas, kaip nustatyta 2003 m. rugsėjo 24 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 1702/2003, nustatančiame orlaivio tinkamumo skraidyti ir orlaivio bei susijusių jo gaminių, dalių ir prietaisų tinkamumo naudoti aplinkos atžvilgiu pažymėjimų išdavimą bei projektavimo ir gamybinių organizacijų sertifikavimą įgyvendinančias taisykles (2). Jeigu toks pažymėjimas arba skrydžio leidimas nėra išduotas, Bendrijos ūkio subjektai po nurodytos dienos negali jų naudoti valstybių narių teritorijoje.

(2)

Komisijos reglamento (EB) Nr. 1702/2003 2 straipsnio 3 dalies c punkte numatyta, kad Europos aviacijos saugos agentūra (toliau – Agentūra) iki 2007 m. kovo 28 d. nustato patvirtintą konstrukcijos projektą, būtiną tinkamumo skraidyti pažymėjimams arba skrydžio leidimams išduoti valstybėse narėse įregistruotiems orlaiviams, kurie neatitinka 2 straipsnio 3 dalies a punkto reikalavimų. Per nurodytą laikotarpį Agentūra šio projekto daugelio aviacijos gaminių atžvilgiu nustatyti negalėjo, kadangi jų projektuotojai nepateikė reikalingų paraiškų.

(3)

Nors tinkamumo skraidyti pažymėjimai turėtų būti išduodami tik tuo atveju, kai Agentūra, po techninio gaminio įvertinimo, galėjo patvirtinti jų projektą, tinkamumo skraidyti riboto galiojimo pažymėjimai gali būti išduodami ribotam laikotarpiui, per kurį būtų galima toliau eksploatuoti šiuos orlaivius ir sudaryti Agentūrai galimybes dar kartą susipažinti su jų projektu.

(4)

Dėl laiko stokos Agentūra iki 2007 m. kovo 28 d. negalėjo patvirtinti konkrečių tinkamumo skraidyti specifikacijų. Tačiau patvirtintą konstrukcijos projektą galima nustatyti remiantis projektavimo valstybės projektu, kaip buvo daroma daugelio orlaivių, kuriems iki 2003 m. rugsėjo 28 d. valstybės narės išdavė tipo pažymėjimus, atveju.

(5)

Toks konstrukcijos projektas gali būti nustatytas tik tiems orlaiviams, kuriems valstybės narės yra išdavusios tinkamumo skraidyti pažymėjimus, išskyrus tinkamumo skraidyti riboto galiojimo pažymėjimus ir skrydžio leidimus, siekiant užtikrinti, kad šie orlaiviai atitiktų bent jau saugos reikalavimus, nustatytus Tarptautinės civilinės aviacijos konvencijos 8 priede.

(6)

Siekiant sumažinti saugos riziką ir apriboti konkurencijos iškraipymus, numatoma priemonė turėtų būti taikoma tik tiems orlaiviams, kuriems valstybė narė yra išdavusi tinkamumo skraidyti pažymėjimą ir kurie buvo įtraukti į tos valstybės narės registrą iki dienos, kurią Reglamentas (EB) Nr. 1702/2003 įsigaliojo toje valstybėje narėje (3). Šių orlaivių savininkai registracijos metu nežinojo apie tai, kad po 2007 m. kovo 28 d. jiems nebebus leidžiama eksploatuoti orlaivių. Priešingai, orlaivių, kurie valstybėje narėje buvo įregistruoti joje jau įsigaliojus Reglamentui (EB) Nr. 1702/2003, savininkai registracijos metu žinojo, kad po 2007 m. kovo 28 d. šių orlaivių eksploatuoti nebebus leidžiama, nebent Agentūra iki tos dienos galėjo patvirtinti jų projektą.

(7)

Manoma, kad būtina užtikrinti, jog orlaiviai, kuriems galima taikyti numatytą priemonę, būtų tik tie, kurių atžvilgiu projektavimo valstybės atstovaujančioji institucija darbo tvarka, kaip numatyta Reglamento (EB) Nr. 1592/2002 18 straipsnyje, nutarė padėti Agentūrai užtikrinti nuolatinę tokiu būdu nustatytos patvirtintos konstrukcijos projekto priežiūrą.

(8)

Numatoma priemonė turėtų būti laikina ir padėti mažinti riziką, susijusią su ribotomis Agentūros techninėmis žiniomis apie atitinkamų gaminių projektą. Taip pat būtina sukurti stimulą projektuotojams padėti Agentūrai nustatant būtiną patvirtintą konstrukcijos projektą, kuris leistų jų orlaivius visiškai integruoti į Bendrijos sistemą. Be to, kai tos pat paskirties orlaiviams taikoma skirtinga teisės aktų nustatyta reguliavimo tvarka, iškyla nesąžiningos konkurencijos vidaus rinkoje klausimas, todėl tai negali tęstis neapibrėžtą laiką. Todėl priemonė turėtų būti taikoma ne ilgesnį kaip 12 mėnesių laikotarpį, kurį galima pratęsti ne daugiau kaip iki 18 mėnesių, jei yra pradėtas sertifikavimo procesas, kurį per šį laikotarpį galima pabaigti.

(9)

Reglamento (EB) Nr. 1702/2003 2 straipsnio 3 dalies a punkte minimi tik tie orlaiviai, kuriems buvo išduotas tipo pažymėjimas. Tačiau daugeliui orlaivių, kuriems turėtų būti taikoma minėtame straipsnyje numatyta priemonė, tipo pažymėjimai nebuvo išduoti, kadangi, kai jie buvo projektuojami ir sertifikuojami, tokių dokumentų nereikalavo tuo metu galioję Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (ICAO) standartai. Nuostatą būtina išaiškinti siekiant užtikrinti, kad tokiems orlaiviams ir toliau būtų išduodami tinkamumo skraidyti pažymėjimai.

(10)

Siekiant išvengti painiavos ir teisinio neapibrėžtumo, reikėtų iš dalies pakeisti Reglamento (EB) Nr. 1702/2003 priedo 21A.173 punkto b papunkčio 2 pastraipą ir 21A.184 punktą, kuriuose vietoje „konkrečios tinkamumo skrydžiams specifikacijos“, numatytos Reglamento (EB) Nr. 1592/2002 5 straipsnio 3 dalies b punkte ir 15 straipsnio 1 dalies b punkte, minima „tam tikra sertifikavimo specifikacija“.

(11)

Nukrypstant nuo tinkamumo skraidyti pažymėjimų išdavimo tvarkos, Reglamento (EB) Nr. 1592/2002 5 straipsnio 3 dalies a punkte numatytas skrydžio leidimo išdavimas. Toks leidimas paprastai išduodamas tada, kai tinkamumo skraidyti pažymėjimas laikinai negalioja, pavyzdžiui, jį sugadinus, arba kai tinkamumo skraidyti pažymėjimo negalima išduoti, pavyzdžiui, jei orlaivis neatitinka esminių tinkamumo skraidyti reikalavimų arba neįrodyta atitiktis šiems reikalavimams, tačiau orlaivis vis tiek gali saugiai skristi.

(12)

Pasibaigus skrydžio leidimų pereinamajam laikotarpiui, būtina patvirtinti šių leidimų išdavimo bendruosius reikalavimus ir administracines procedūras, kuriose būtų numatytos visos sąlygos, būtinos nukrypimo nuo esminių reikalavimų pavojui sumažinti ir taip užtikrinti, kad visos valstybės narės skrydžio leidimus pripažįsta pagal Reglamento (EB) Nr. 1592/2002 8 straipsnio nuostatas.

(13)	Šiame reglamente numatytos priemonės pagrįstos nuomone, Agentūros (4) pateikta pagal Reglamento (EB) Nr. 1592/2002 12 straipsnio 2 dalies b punktą ir 14 straipsnio 1 dalį.

(14)	Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Reglamento (EB) Nr. 1592/2002 54 straipsnio 3 dalyje minimo komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamentas (EB) Nr. 1702/2003 iš dalies keičiamas taip:

2 straipsnis pakeičiamas taip:

„2 straipsnis

Gaminių, dalių ir prietaisų sertifikavimas

1. Gaminiams, dalims ir prietaisams išduodami 21 dalyje nurodomi pažymėjimai.

2. Nukrypstant nuo šio straipsnio 1 dalies orlaiviams, įskaitant visus įmontuotus gaminius, dalis ir prietaisus, kurie nėra įregistruoti valstybėje narėje, netaikomos 21 dalies H ir I poskyrių nuostatos. Jiems taip pat netaikomos 21 dalies P poskyrio nuostatos, išskyrus tuos atvejus, kai orlaivio atpažinimo ženklus yra nurodžiusi valstybė narė.

3. Jeigu priede (21 dalyje) nurodoma taikyti Komisijos reglamento (EB) Nr. 2042/2003 I priedo (M dalies) nuostatas ir (arba) laikytis jų, o valstybė narė, remdamasi minėtojo reglamento 7 straipsnio 3 dalies a ir b punktais, yra nusprendusi tos dalies netaikyti iki 2008 m. rugsėjo 28 d., iki šios dienos taikomos atitinkamos nacionalinės taisyklės.

2a straipsnis

Tolesnis tipo pažymėjimų ir susijusių tinkamumo skraidyti pažymėjimų galiojimas

1. Gaminiams, kuriems valstybė narė iki 2003 m. rugsėjo 28 d. buvo išdavusi tipo pažymėjimą ar dokumentą, leidžiantį išduoti tinkamumo skraidyti pažymėjimą, taikomos šios nuostatos:

laikoma, kad tokiam gaminiui yra išduotas tipo pažymėjimas pagal šį reglamentą, jei:

tipo pažymėjimas išduotas remiantis:

—	JAA tipo sertifikavimo pagrindu – gaminiams, sertifikuotiems JAA nustatyta tvarka, kaip apibrėžta gaminio JAA duomenų lape; arba

—

kitiems gaminiams – tipo sertifikavimo pagrindu, apibrėžtu projektavimo valstybės išduotame tipo sertifikavimo duomenų lape, jei projektavimo valstybė yra:

—	valstybė narė, jeigu Agentūra, pirmiausia atsižvelgdama į taikomus tinkamumo skraidyti kodeksus ir veiklos patirtį, nenustato, kad toks tipo sertifikavimo pagrindas neužtikrina saugos lygio, lygiaverčio nustatytajam Pagrindiniame reglamente ir šiame reglamente; arba

—

valstybė, su kuria valstybė narė yra sudariusi dvišalį tinkamumo skraidyti arba panašų susitarimą, pagal kurį šie gaminiai sertifikuoti remiantis tos projektavimo valstybės tinkamumo skraidyti kodeksais, jeigu Agentūra nenustato, jog šios projektavimo valstybės tinkamumo skraidyti kodeksai arba veiklos patirtis ar saugos sistema neužtikrina saugos lygio, lygiaverčio nustatytajam Reglamente (EB) Nr. 1592/2002 ir šiame reglamente.

Agentūra atlieka pirmąjį antrosios įtraukos nuostatų poveikio įvertinimą, kad galėtų parengti nuomonę Komisijai ir pateikti galimas šio reglamento pataisas;

ii)	gaminiui taikyti aplinkos apsaugos reikalavimai – tai gaminiui taikyti Čikagos konvencijos 16 priede nustatytieji reikalavimai;

iii)	gaminiui taikyti projektavimo šalies tinkamumo skraidyti reikalavimai;

atskiro orlaivio, kuris į valstybės narės registrą buvo įtrauktas iki 2003 m. rugsėjo 28 d., projektas laikomas patvirtintas pagal šį reglamentą, jei:

i)	orlaivio konstrukcijos pagrindinis tipas yra šio straipsnio a punkte nurodyto tipo pažymėjimo dalis;

ii)	visi šio pagrindinio konstrukcijos tipo, už kurį neatsako tipo pažymėjimo turėtojas, pakeitimai buvo patvirtinti; ir

iii)	laikomasi iki 2003 m. rugsėjo 28 d. registravimo valstybės narės nustatytų arba priimtų tinkamumo skraidyti reikalavimų, įskaitant visus projektavimo valstybės tinkamumo skraidyti reikalavimų pakeitimus, dėl kurių buvo susitarta su registravimo valstybe nare;

c)	Agentūra nustato gaminių, kurie iki 2007 m. kovo 28 d., neatitinka šio straipsnio a punkto reikalavimų, tipo pažymėjimą;

d)	Agentūra iki 2007 m. kovo 28 d. parengia visų gaminių, kuriems taikomas šio straipsnio a punktas, triukšmo tipo pažymėjimų duomenų lapus. Kol nebus parengti šie dokumentų lapai, valstybės narės ir toliau išduoda triukšmo pažymėjimus pagal taikomas nacionalines nuostatas.

2. Gaminių, kurių tipo sertifikavimo procesas vyko JAA arba valstybėje narėje 2003 m. rugsėjo 28 d., atveju taikomos šios nuostatos:

a)	jei gaminio sertifikavimo procesas vyksta keliose valstybėse narėse, sertifikuojant remiamasi toliausią sertifikavimo proceso etapą pasiekusiu projektu;

b)	21 dalies 21A.15 punkto a, b ir c papunkčiai netaikomi;

c)	nukrypstant nuo 21 dalies 21A.17 punkto a papunkčio, tipo sertifikavimo pagrindas yra JAA arba, kur tinkama, valstybės narės nustatytas pagrindas paraiškos dėl patvirtinimo pateikimo dieną;

d)	atitikties patikrinimas pagal JAA ar valstybės narės procedūras laikomas Agentūros atliktu pagal 21 dalies 21A.20 punkto a ir b papunkčių nuostatas.

3. Gaminių, kuriems išduotas nacionalinis tipo pažymėjimas ar jam lygiavertis dokumentas ir kurių pakeitimo tvirtinimo procesas valstybėje narėje nebuvo užbaigtas tuo metu, kai pagal šį reglamentą nustatomas tipo pažymėjimas, atveju taikomos šios nuostatos:

a)	jei tvirtinimo procesas vyksta keliose valstybėse narėse, remiamasi toliausią tvirtinimo proceso etapą pasiekusiu projektu;

b)	21 dalies 21A.93 punktas netaikomas;

c)	sertifikuojant remiamasi JAA arba, kur tinkama, valstybės narės nustatytomis specifikacijomis paraiškos dėl pakeitimo patvirtinimo pateikimo dieną;

d)	atitikties patikrinimas pagal JAA ar valstybės narės procedūras laikomas Agentūros atliktu pagal 21 dalies 21A.103 punkto a papunkčio 2 pastraipos ir b papunkčio nuostatas.

4. Gaminių, kuriems išduotas nacionalinis tipo pažymėjimas ar jam lygiavertis dokumentas ir kurių valstybės narės vykdomas stambaus remonto patvirtinimo procesas nebuvo užbaigtas tuo metu, kai nustatomas tipo pažymėjimas pagal šį reglamentą, atitikties patikra laikoma Agentūros atlikta pagal JAA ar valstybės narės procedūras pagal 21 dalies 21A.433 punkto a papunktį.

5. Laikoma, kad tinkamumo skraidyti pažymėjimas, išduotas valstybės narės, tvirtinančios atitiktį pagal šio straipsnio 1 dalį nustatytam tipo pažymėjimui, tenkina šio reglamento reikalavimus.

2b straipsnis

Tolesnis papildomų tipo pažymėjimų galiojimas

1. Papildomi tipo pažymėjimai, valstybės narės išduoti pagal JAA procedūras arba galiojančias nacionalines procedūras, laikomi išduotais pagal šio reglamento nuostatas ir gaminių pakeitimai, pasiūlyti ne gaminio tipo pažymėjimo turėtojo, o kitų asmenų, ir valstybės narės patvirtinti pagal galiojančias nacionalines procedūras, laikomi patvirtintais pagal šio reglamento nuostatas, jei papildomas tipo pažymėjimas ar pakeitimas galiojo 2003 m. rugsėjo 28 d.

2. Papildomiems tipo pažymėjimams, kurių sertifikavimo procesas 2003 m. rugsėjo 28 d. vyko valstybėje narėje pagal galiojančias JAA papildomo tipo sertifikavimo procedūras, ir esminiams gaminių pakeitimams, kuriuos pasiūlė ne gaminio tipo pažymėjimo turėtojas, o kiti asmenys, ir kurių sertifikavimo procesas 2003 m. rugsėjo 28 d. vyko valstybėje narėje pagal galiojančias nacionalines procedūras, taikomos šios nuostatos:

a)	jei gaminio sertifikavimo procesas vyksta keliose valstybėse narėse, sertifikuojant remiamasi toliausią sertifikavimo proceso etapą pasiekusiu projektu;

b)	21 dalies 21A.113 punkto a ir b papunkčiai netaikomi;

c)	sertifikuojant remiamasi JAA arba, kur tinkama, valstybės narės nustatytomis specifikacijomis paraiškos dėl papildomo tipo pažymėjimo ar esminio pakeitimo pateikimo dieną;

d)	atitikties patikrinimas pagal JAA ar valstybės narės procedūras laikomas Agentūros atliktu pagal 21 dalies 21A.115 punkto a papunkčio nuostatas.

2c straipsnis

Tolesnis kai kurių valstybių narių įregistruotų orlaivių eksploatavimas

1. Orlaivių, kurie nelaikytini turinčiais tipo patvirtinimą, išduotą pagal šio reglamento 2a straipsnio 1 dalies a punktą, kuriems valstybė narė išdavė tinkamumo skraidyti pažymėjimą joje dar neįsigaliojus Reglamentui (EB) Nr. 1702/2003 (5), kurie buvo įtraukti į registrą tą dieną ir valstybės narės registre vis dar buvo įrašyti 2007 m. kovo 28 d., atveju toliau išvardytų sąlygų derinys laikomas taikomomis konkrečiomis tinkamumo skraidyti specifikacijomis, išduotomis pagal šį reglamentą:

tipo pažymėjimo duomenų lapas ir tipo pažymėjimo triukšmo duomenų lapas ar jiems lygiaverčiai projektavimo valstybės dokumentai, su sąlyga, kad projektavimo valstybė pagal Reglamento (EB) Nr. 1592/2002 18 straipsnį sudarė darbo susitarimą su Agentūra dėl šio orlaivio projekto tolesnio tinkamumo skraidyti;

b)	orlaiviui taikomi aplinkos apsaugos reikalavimai, nustatyti Čikagos konvencijos 16 priede;

c)	projektavimo valstybės privalomoji informacija apie tolesnį tinkamumą skraidyti.

2. Konkrečios tinkamumo skraidyti specifikacijos suteikia teisę tęsti tokią orlaivio eksploataciją, kuri buvo leidžiama 2007 m. kovo 28 d., ir galioja iki 2008 m. kovo 28 d., jei šių specifikacijų iki šios datos nepakeičia projekto ir aplinkosauginis patvirtinimas, Agentūros išduotas pagal šio reglamento nuostatas. Valstybės narės šių orlaivių tinkamumo naudoti riboto galiojimo pažymėjimus išduoda pagal 21 dalies H poskyrio nuostatas, jei yra patvirtintas atitikimas šioms specifikacijoms.

3. Komisija šio straipsnio 2 dalyje nurodytą galiojimo laikotarpį tam tikro tipo orlaiviams gali pratęsti ne daugiau kaip 18 mėnesių, jeigu Agentūra šio orlaivio tipo sertifikavimo procesą pradėjo iki 2008 m. kovo 28 d. ir nustato, kad šį procesą gali baigti per pratęstą galiojimo laikotarpį. Tokiu atveju Agentūra apie tai praneša Komisijai.

2d straipsnis

Tolesnis dalių ir prietaisų pažymėjimų galiojimas

1. Laikoma, kad valstybės narės išduoti dalių ir prietaisų patvirtinimai, galiojantys 2003 m. rugsėjo 28 d., yra išduoti pagal šio reglamento nuostatas.

2. Dalims ir prietaisams, kurių patvirtinimo ar leidimų išdavimo procesas tebevyko valstybėje narėje 2003 m. rugsėjo 28 d., taikomos šios nuostatos:

a)	jei leidimų išdavimo procesas vyksta keliose valstybėse narėse, remiamasi toliausią leidimų išdavimo proceso etapą pasiekusiu projektu;

b)	21 dalies 21A.603 punktas netaikomas;

c)	taikomi duomenų reikalavimai pagal 21 dalies 21A.605 punktą yra atitinkamos valstybės narės nustatyti reikalavimai paraiškos dėl patvirtinimo ar leidimo dieną;

d)	atitinkamos valstybės narės atliktas atitikties patikrinimas pagal 21 dalies 21A.606 punkto b papunkčio nuostatas laikomas atliktu Agentūros.

2e straipsnis

Skrydžio leidimas

Laikoma, kad iki 2007 m. kovo 28 d. valstybių narių nustatytos skrydžio leidimo ar kito tinkamumo skraidyti pažymėjimo, išduoto orlaiviui, neturėjusiam pagal šį reglamentą išduoto tinkamumo skraidyti pažymėjimo ar tinkamumo skraidyti riboto galiojimo pažymėjimo, sąlygos yra nustatytos pagal šį reglamentą, jeigu Agentūra iki 2008 m. kovo 28 d. nenustato, kad šios sąlygos neužtikrina saugos lygio, lygiaverčio nustatytajam Reglamente (EB) Nr. 1592/2002 arba šiame reglamente.

Laikoma, kad skrydžio leidimas ar kitas tinkamumo skraidyti pažymėjimas, iki 2007 m. kovo 28 d. valstybių narių išduotas orlaiviui, neturėjusiam pagal šį reglamentą išduoto tinkamumo skraidyti pažymėjimo ar tinkamumo skraidyti riboto galiojimo pažymėjimo, yra skrydžio leidimas, išduotas pagal šį reglamentą iki 2008 m. kovo 28 d.“

2)	Komisijos reglamento (EB) Nr. 1702/2003 priedas (21 dalis) iš dalies keičiamas taip, kaip nurodyta šio reglamento priede.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2007 m. kovo 30 d.

Komisijos vardu

Jacques BARROT

Pirmininko pavaduotojas

(1) OL L 240, 2002 9 7, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1701/2003 (OL L 243, 2003 9 27, p. 5).

(2) OL L 243, 2003 9 27, p. 6. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 706/2006 (OL L 122, 2006 5 9, p. 16).

(3) EUR 15: 2003 m. rugsėjo 28 d.; EUR 10: 2004 m. gegužės 1 d.; EUR 2: 2007 m. sausio 1 d.

(4) 2007 m. sausio 30 d. nuomonė Nr. 1/2007 ir 2007 m. vasario 8 d. nuomonė Nr. 2/2007.

(5) EUR 15: 2003 m. rugsėjo 28 d.; EUR 10: 2004 m. gegužės 1 d. ir EUR 2: 2007 m. sausio 1 d.

PRIEDAS

Komisijos reglamento (EB) Nr. 1702/2003 priedas iš dalies keičiamas taip:

21A.139 dalis papildoma b pastraipos 1 punkto xvii papunkčiu:

„xvii)

skrydžio leidimo išdavimui ir susijusių skrydžio sąlygų patvirtinimui.“

21A.163 dalis papildoma e pastraipa:

„e)

pagal tvarką, suderintą su kompetentinga institucija gamybos klausimais, ir kai pati gamybinė organizacija kontroliuoja orlaivio konfigūraciją pagal gamybinės organizacijos patvirtinimą bei tvirtina skrydžio nustatytų projekto sąlygų atitiktį, išduoti skrydžio leidimą pagal 21A.711 dalies c pastraipą, įskaitant skrydžio sąlygų tvirtinimą pagal 21A.710 dalies b pastraipą.“

21A.165 dalis papildoma j ir k pastraipomis:

„j)	kai taikoma, remdamasis 21A.163 dalies e pastraipa suteikta privilegija, nustato sąlygas, kuriomis gali būti išduotas skrydžio leidimas;

k)	kai taikoma, remdamasis 21A.163 dalies e pastraipa suteikta privilegija, nustato 21A.711 dalies b ir d pastraipų reikalavimų atitiktį prieš išduodamas orlaiviui skrydžio leidimą (EASA 20 b forma, žr. priedėlį).“

4.	A skirsnio H poskyrio pavadinimas pakeičiamas taip: „H POSKYRIS – TINKAMUMO SKRAIDYTI PAŽYMĖJIMAI IR TINKAMUMO SKRAIDYTI RIBOTO GALIOJIMO PAŽYMĖJIMAI“

5.	21A.173 dalies b pastraipos 2 punkte žodžiai „tam tikras sertifikavimo specifikacijas“ pakeičiami į „konkrečias tinkamumo skraidyti specifikacijas“.

6.	21A.173 dalies c pastraipa išbraukiama.

7.	21A.174 dalies d pastraipa išbraukiama.

21A.179 dalies b pastraipa pakeičiama taip:

„b)

jeigu pasikeitė orlaivio savininkas ir jeigu orlaivis turi tinkamumo skraidyti riboto galiojimo pažymėjimą, neatitinkantį riboto galiojimo tipo pažymėjimo, tinkamumo skraidyti pažymėjimai perleidžiami kartu su orlaiviu, jeigu jis neperregistruojamas į kitą registrą, arba išduodami tik gavus registravimo valstybės narės, į kurią jie perleidžiami, kompetentingos institucijos nustatytos formos sutikimą.“

9.	21A.184 dalyje žodžiai „tam tikras sertifikavimo specifikacijas“ pakeičiami į „konkrečias tinkamumo skraidyti specifikacijas“.

10.	21A.185 dalis išbraukiama.

11.

21A.263 dalies b pastraipa pakeičiama taip:

„b)

Agentūra papildomai netikrindama priima toliau nurodytus atitikties dokumentus, pareiškėjo pateiktus pagal 21A.257 dalies b pastraipą, kad gautų:

1)	skrydžio sąlygų, reikalingų skrydžio leidimui, patvirtinimą; arba

2)	tipo pažymėjimą arba tipo projekto esminio pakeitimo patvirtinimą; arba

3)	papildomą tipo pažymėjimą; arba

4)	taikant Europos techninio standarto specifikaciją, išduotą leidimą pagal 21A.602B dalies b pastraipos 1 punktą; arba

5)	esminio remonto projekto patvirtinimą.“

12.

21A.263 dalies c pastraipa papildoma 6 ir 7 papunkčiais:

„6.

Patvirtinti sąlygas, kuriomis skrydžio leidimas gali būti išduotas pagal 21A.710 dalies a pastraipos 2 punktą,

išskyrus pirmąjį

—	naujo tipo orlaivio; arba

—	orlaivio, pakeisto taip, kad pakeitimas yra ar būtų klasifikuojamas kaip reikšmingas stambus pakeitimas ar reikšmingas papildomas tipo sertifikatas (STC); arba

—	orlaivio, kurio skrydžio ir (ar) pilotavimo ypatybės galėjo būtų reikšmingai pakeistos, skrydį,

ii)	išskyrus skrydžio leidimus, išduotus pagal 21A.710 dalies a pastraipos 15 papunktį.

7.	Išduoti skrydžio leidimą pagal 21A.711 dalies b pastraipą savo suprojektuotam ar pakeistam orlaiviui, ir kai pati projektavimo organizacija kontroliuoja orlaivio konfigūraciją pagal savo DOA ir tvirtina skrydžio patvirtintų projekto sąlygų atitiktį.“

13.

21A.265 dalis papildoma f ir g pastraipomis:

„f)	kai taikoma, remdamasis 21A.263 dalies c pastraipos 6 papunkčiu suteikta privilegija, nustato sąlygas, kuriomis gali būti išduotas skrydžio leidimas.

g)	kai taikoma, remdamasis 21A.263 dalies c pastraipos 7 papunkčiu suteikta privilegija, nustato 21A.711 dalies b ir d pastraipų reikalavimų atitiktį prieš išduodamas orlaiviui skrydžio leidimą (EASA 20 b forma, žr. priedėlį).“

14.

A skirsnio P poskyris pakeičiamas taip:

„P POSKYRIS – SKRYDŽIO LEIDIMAS

21A.701 Taikymo sritis

Skrydžio leidimai pagal šį poskyrį orlaiviams išduodami, jei orlaivis neatitinka galiojančių tinkamumo skraidyti reikalavimų, arba jei nebuvo pademonstruota, kad orlaivis juos atitinka, tačiau gali saugiai skristi apibrėžtomis sąlygomis, ir šiais tikslais:

1)	eksperimentinei veiklai;

2)	siekiant pademonstruoti taisyklių ar sertifikavimo specifikacijų atitiktį;

3)	projektavimo organizacijų ar gamybinių organizacijų įgulų mokymui;

4)	naujos gamybos orlaivio gamybiniam išbandymui;

5)	gaminamo orlaivio skraidinimui tarp gamybos bazių;

6)	orlaivio skraidinimui pas pirkėją, kad šis atliktų jo priėmimą;

7)	orlaivio pristatymui ar eksportui;

8)	orlaivio skraidinimui į instituciją, kad ši atliktų jo priėmimą;

9)	rinkos tyrimui, įskaitant pirkėjo įgulos mokymą;

10)	parodų ir aviacijai skirtų pramoginių renginių;

11)	orlaivio skraidinimui į techninės priežiūros ar tinkamumo skraidyti patikrinimo vietą arba į saugojimo vietą;

12)	orlaivio, kurio svoris viršija jam patvirtintą maksimalų pakilimo svorį, skraidinimui už įprasto skrydžio diapazono ribų virš vandens ar sausumos teritorijų, kai nėra reikiamų nusileidimo sąlygų ar reikiamų degalų;

13)	rekordų siekimo, oro lenktynių ar panašioms varžyboms;

14)	orlaivio, tenkinančio galiojančius tinkamumo skraidyti reikalavimus, skraidinimui prieš nustatant atitiktį aplinkosaugos reikalavimams;

15)	poilsinei skraidymo veiklai privačiais orlaiviais ar tokio tipo orlaiviais, kuriems tinkamumo skraidyti pažymėjimas ar riboto galiojimo tinkamumo skraidyti pažymėjimas netinka.

21A.703 Tinkamumas

Paraišką skrydžio leidimui gali teikti bet kuris fizinis ar juridinis asmuo, išskyrus skrydžio leidimą, prašomą 21A.701 dalies a pastraipos 15 punkto tikslu, kai pareiškėjas turi būti savininkas. Asmuo, galintis teikti paraišką skrydžio leidimui, taip pat gali teikti ir paraišką skrydžio sąlygoms patvirtinti.

21A.705 Kompetentinga institucija

Nepaisant 21.1 dalies nuostatų, šiame poskyryje „kompetentinga institucija“ reiškia:

a)	registravimo valstybės narės paskirtą instituciją; arba

b)	jei orlaivis neįregistruotas – ženklinimą skyrusios valstybės narės paskirtą instituciją.

21A.707 Skrydžio leidimo paraiška

Pagal 21A.703 dalį ir jei pareiškėjui nėra suteikta privilegija išduoti skrydžio leidimą, skrydžio leidimo paraiška teikiama kompetentingai institucijai šios institucijos nustatyta forma ir tvarka.

Paraiškoje skrydžio leidimui turi būti nurodyta:

1)	skrydžio (skrydžių) tikslas (tikslai) pagal 21A.701 dalį;

2)	kaip orlaivis netenkina galiojančių tinkamumo skraidyti reikalavimų;

3)	skrydžio sąlygos, patvirtintos pagal 21A.710 dalį.

Jei, teikiant skrydžio leidimo paraišką, skrydžio sąlygos nėra patvirtintos, teikiama paraiška skrydžio sąlygoms patvirtinti pagal 21A.709 dalį.

21A.708 Skrydžio sąlygos

Skrydžio sąlygos apima:

a)	konfigūraciją (konfigūracijas), kurioms prašoma skrydžio leidimo;

bet kurią sąlygą ar apribojimą, būtiną saugiai orlaivio eksploatacijai, įskaitant:

1)	sąlygas ar apribojimus, nustatytus skrydžio (skrydžių) maršrutui ar oro erdvei (arba ir maršrutui, ir oro erdvei);

2)	sąlygas ir apribojimus, nustatytus skrydžiui naudojamo orlaivio įgulai;

3)	apribojimus dėl asmenų (išskyrus skrydžio įgulą) gabenimo;

4)	eksploatacinius apribojimus, specifines procedūras ar technines sąlygas, kurių būtina laikytis;

5)	konkrečią skrydžio bandymo programą (jei reikia);

6)	konkrečias su tolesniu tinkamumu skraidyti susijusias priemones, įskaitant techninės priežiūros instrukcijas ir jų įgyvendinimo režimą;

c)	įrodymus, kad orlaivis gali saugiai skristi laikantis b pastraipoje numatytų sąlygų ar apribojimų;

d)	orlaivio konfigūracijos kontrolės metodą, taikomą siekiant užtikrinti nustatytų sąlygų laikymąsi.

21A.709 Paraiška skrydžio sąlygoms patvirtinti

Pagal 21A.707 dalies c pastraipą ir jei pareiškėjui nėra suteikta privilegija tvirtinti skrydžio sąlygas, paraiška skrydžio sąlygoms patvirtinti teikiama:

1)	jei skrydžio sąlygų patvirtinimas susijęs su projekto sauga, Agentūrai jos nustatyta forma ir tvarka; arba

2)	jei skrydžio sąlygų patvirtinimas nesusijęs su projekto sauga, kompetentingai institucijai jos nustatyta forma ir tvarka.

Paraiškoje skrydžio sąlygoms patvirtinti turi būti nurodyta:

1)	siūlomos skrydžio sąlygos;

2)	šias sąlygas pagrindžiantys dokumentai; ir

3)	pareiškimas, kad orlaivis gali saugiai skristi laikantis 21A.708 dalies b pastraipos sąlygų ar apribojimų.

21A.710 Skrydžio sąlygų patvirtinimas

Kai skrydžio sąlygų tvirtinimas yra susijęs su projekto sauga, skrydžio sąlygas tvirtina:

1)	Agentūra; arba

2)	atitinkamai patvirtinta projektavimo organizacija pagal 21A.263 dalies c pastraipos 6 punkte numatytą privilegiją.

Jei skrydžio sąlygų tvirtinimas nesusijęs su projekto sauga, skrydžio sąlygas tvirtina kompetentinga institucija arba atitinkamai patvirtinta organizacija, kuri taip pat išduoda ir skrydžio leidimą.

Prieš patvirtindama skrydžio sąlygas Agentūra, kompetentinga institucija arba patvirtinta organizacija turi įsitikinti, kad orlaivis gali saugiai skristi pagal nurodytas sąlygas ir apribojimus. Agentūra arba kompetentinga institucija gali atlikti arba reikalauti, kad pareiškėjas atliktų visus tam reikalingus patikrinimus ar bandymus.

21A.711 Skrydžio leidimo išdavimas

Kompetentinga institucija išduoda skrydžio leidimą:

1)	pateikus 21A.707 dalyje reikalaujamus duomenis; ir

2)	patvirtinus 21A.708 dalies sąlygas pagal 21A.710 dalies nuostatas; ir

3)	kai kompetentinga institucija, pati atlikusi tyrimus, kurie gali apimti patikrinimus, arba taikydama su pareiškėju suderintas procedūras, prieš skrydį įsitikina, kad orlaivis atitinka 21A.708 dalyje apibrėžtą projektą.

Atitinkamai patvirtinta projektavimo organizacija gali išduoti skrydžio leidimą (EASA 20b forma, žr. priedėlį) pagal privilegiją, suteiktą pagal 21A.263 dalies c pastraipos 7 punktą, kai 21A.708 dalies sąlygos yra patvirtintos pagal 21A.710 dalies nuostatas.

Atitinkamai patvirtinta gamybinė organizacija gali išduoti skrydžio leidimą (EASA 20b forma, žr. priedėlį) pagal privilegiją, suteiktą pagal 21A.163 dalies e pastraipą, kai 21A.708 dalies sąlygos yra patvirtintos pagal 21A.710 dalies nuostatas.

Skrydžio leidime turi būti nurodytas tikslas (tikslai) ir visos sąlygos bei apribojimai, patvirtinti pagal 21A.710 dalį.

Pagal b ar c pastraipas išduotų leidimų kopijos turi būti pateiktos kompetentingai institucijai.

Gavusi įrodymų, kad kuri nors 21A.723 dalies a pastraipoje nurodyta sąlyga neįvykdyta, organizacija atšaukia skrydžio leidimą, kurį buvo išdavusi pagal b arba c pastraipą.

21A.713 Pakeitimai

Bet kuris pakeitimas, dėl kurio skrydžio sąlygos ar susiję pagrindimai, nustatyti skrydžio leidimui, tampa negaliojantys, turi būti patvirtintas pagal 21A.710 dalies nuostatas. Kai galima, teikiama paraiška pagal 21A.709 dalies nuostatas.

Jei pakeitimas susijęs su skrydžio leidimo turiniu, turi būti išduotas naujas skrydžio leidimas pagal 21A.711 dalies nuostatas.

21A.715 Kalba

Vadovai, plakatai, spaudiniai, instrumentų žymėjimai ir visa kita informacija, kurios reikalauja taikomos sertifikavimo specifikacijos, turi būti pateikta kompetentingai institucijai priimtina oficialiąja Europos bendrijos kalba ar keliomis kalbomis.

21A.719 Perleidžiamumas

Skrydžio leidimas negali būti perleidžiamas.

Nepaisant a pastraipos nuostatos, kai leidimas išduotas 21A.701 dalies a pastraipos 15 punkte nurodytu tikslu ir kai pasikeičia orlaivio savininkas, skrydžio leidimas perleidžiamas kartu su orlaiviu, su sąlyga, jei orlaivis pasilieka tame pačiame registre arba išduodamas tik valstybės narės, į kurios registrą orlaivis perkeliamas, kompetentingai institucijai sutikus.

21A.721 Tikrinimai

Kompetentingai institucijai prašant, skrydžio leidimo turėtojas ar pareiškėjas užtikrina prieigą prie atitinkamo orlaivio.

21A.723 Trukmė ir tolesnis galiojimas

Skrydžio leidimas išduodamas ne ilgesniam nei 12 mėnesių laikotarpiui ir lieka galioti, jei:

1)	laikomasi 21A.711 dalies d pastraipos sąlygų ir apribojimų, susijusių su skrydžio leidimu;

2)	skrydžio leidimo neatsisakoma ir jis neatšaukiamas pagal 21B.530 dalį;

3)	orlaivis lieka tame pačiame registre.

Nepaisant a pastraipos nuostatos, skrydžio leidimo, išduoto pagal 21A.701 dalies a pastraipos 15 punktą, galiojimo terminas gali būti neribotas.

Atsisakius skrydžio leidimo arba jį atšaukus leidimas grąžinamas kompetentingai institucijai.

21A.725 Skrydžio leidimo pratęsimas

Skrydžio leidimo pratęsimas įforminamas kaip pakeitimas pagal 21A.713 dalį.

21A.727 Skrydžio leidimo turėtojo įsipareigojimai

Skrydžio leidimo turėtojas privalo užtikrinti, kad būtų įvykdytos visos su skrydžio leidimu susijusios sąlygos bei apribojimai ir jų būtų laikomasi

21A.729 Dokumentų tvarkymas

Agentūros ir kompetentingos institucijos žinioje esantis skrydžio sąlygų patvirtinimo turėtojas saugo visus skrydžio sąlygas nustatančius ir pagrindžiančius dokumentus, kad galėtų pateikti informaciją, reikalingą orlaivio nepertraukiamam tinkamumui skraidyti užtikrinti.

Agentūros ir kompetentingos institucijos žinioje esanti patvirtinta organizacija saugo visus dokumentus, susijusius su skrydžio leidimu pagal patvirtintos organizacijos privilegiją, įskaitant tikrinimo dokumentus ir skrydžio sąlygų patvirtinimą bei patį skrydžio leidimą pagrindžiančius dokumentus, kad galėtų pateikti informaciją, reikalingą orlaivio nepertraukiamam tinkamumui skraidyti užtikrinti.“

15.	21B.20 dalis pakeičiama taip: „21B.20 Kompetentingos institucijos įsipareigojimai Kiekvienos valstybės narės kompetentinga institucija privalo įgyvendinti A skirsnio F, G, H, I ir P poskyrių nuostatas tik pareiškėjų ar turėtojų, kurių pagrindinė verslo vieta yra jos teritorijoje, atžvilgiu.“

16.

21B.25 dalies a pastraipa pakeičiama taip:

„a)	Bendrieji reikalavimai: valstybė narė skiria kompetentingą instituciją, kuriai suteikiami įgaliojimai įgyvendinti A skirsnio F, G, H, I bei P poskyrius ir kuri turi dokumentais nustatytas procedūras, organizacijos struktūrą ir darbuotojus.“

17.	B skirsnio H poskyrio pavadinimas pakeičiamas taip: „H POSKYRIS – TINKAMUMO SKRAIDYTI PAŽYMĖJIMAI IR TINKAMUMO SKRAIDYTI RIBOTO GALIOJIMO PAŽYMĖJIMAI“

18.

21B.325 dalies a pastraipa pakeičiama taip:

„a)

Registravimo valstybės narės kompetentinga institucija, jeigu būtina, nepagrįstai nedelsdama išduoda tinkamumo skraidyti pažymėjimą (EASA 25 forma, žr. priedėlį) arba tinkamumo skraidyti riboto galiojimo pažymėjimą (EASA 24 forma, žr. priedėlį), jeigu ji įsitikina, kad yra laikomasi taikomų A skirsnio H poskyrio reikalavimų.“

19.

21B.330 dalis pakeičiama taip:

„21B.330 Tinkamumo skraidyti pažymėjimų ir tinkamumo skraidyti riboto galiojimo pažymėjimų galiojimo sustabdymas ir jų atšaukimas

jeigu pateikiama įrodymų, kad nesilaikoma kurios nors 21A.181 dalies a pastraipoje nurodytos sąlygos, registravimo valstybės narės kompetentinga institucija sustabdo tinkamumo skraidyti pažymėjimo galiojimą arba atšaukia jį;

registravimo valstybės narės kompetentinga institucija, skelbdama pranešimą apie tinkamumo skraidyti pažymėjimo arba tinkamumo skraidyti riboto galiojimo pažymėjimo galiojimo sustabdymą arba minėtų pažymėjimų atšaukimą, nurodo galiojimo sustabdymo arba atšaukimo priežastis ir praneša pažymėjimo turėtojui apie jo teisę paduoti apeliacinį skundą.“

20.

B skirsnio P poskyris pakeičiamas taip:

„P POSKYRIS – SKRYDŽIO LEIDIMAS

21B.520 Tyrimas

Kompetentinga institucija atlieka tyrimus, pakankamus skrydžio leidimo išdavimui ar atšaukimui pagrįsti.

Kompetentinga institucija parengia vertinimo procedūras, kurios privalo apimti bent šiuos dalykus:

1)	pareiškėjo tinkamumo įvertinimas;

2)	paraiškos tinkamumo įvertinimas;

3)	prie paraiškos pridėtų dokumentų įvertinimas;

4)	orlaivio patikrinimas;

5)	skrydžio sąlygų patvirtinimas pagal 21A.710 dalies b pastraipą.

21B.525 Skrydžio leidimų išdavimas

Kompetentinga institucija išduoda skrydžio leidimą (EASA 20a forma, žr. priedėlį), jeigu ji įsitikina, kad yra laikomasi taikomų A skirsnio P poskyrio reikalavimų.

21B.530 Skrydžio leidimų atšaukimas

Gavusi įrodymų, kad kuri nors 21A.723 dalies a pastraipoje nurodyta sąlyga neįvykdyta, kompetentinga institucija atšaukia skrydžio leidimą.

Paskelbusi pranešimą apie skrydžio leidimo atšaukimą kompetentinga institucija nurodo atšaukimo priežastis ir praneša skrydžio leidimo turėtojui apie jo teisę paduoti apeliacinį skundą.

21B.545 Dokumentų tvarkymas

Kompetentingos institucijos įdiegta dokumentų tvarkymo sistema turi užtikrinti, kad būtų galima tinkamai dokumentuoti kiekvieno skrydžio leidimo išdavimo ir atšaukimo procedūrą.

Turi būti saugomi bent šie dokumentai:

1)	pareiškėjo pateikti dokumentai;

2)	tyrimo metu parengti dokumentai, kuriuose nurodoma veikla ir 21B.520 dalies b pastraipoje nurodytų dalykų galutiniai rezultatai;

3)	skrydžio leidimo kopija.

Dokumentai saugomi ne trumpiau nei šešerius metus pasibaigus skrydžio leidimo galiojimui.“

21.

Priedėlių sąrašas keičiamas taip:

„I priedėlis – Europos aviacijos saugos agentūros (EASA) 1 forma: Oficialus išleidimo pažymėjimas.

II priedėlis – Europos aviacijos saugos agentūros (EASA) 15a forma: Periodiškai atliekamos orlaivio tinkamumo skraidyti patikros pažymėjimas.

III priedėlis – Europos aviacijos saugos agentūros (EASA) 20a forma: Skrydžio leidimas.

IV priedėlis – Europos aviacijos saugos agentūros (EASA) 20b forma: Skrydžio leidimas (išduotas patvirtintų organizacijų).

V priedėlis – Europos aviacijos saugos agentūros (EASA) 24 forma: Tinkamumo skraidyti riboto galiojimo pažymėjimas.

VI priedėlis – Europos aviacijos saugos agentūros (EASA) 25 forma: Tinkamumo skraidyti pažymėjimas.

VII priedėlis – Europos aviacijos saugos agentūros (EASA) 45 forma: Triukšmo pažymėjimas.

VIII priedėlis – Europos aviacijos saugos agentūros (EASA) 52 forma: Orlaivio atitikties pareiškimas.

IX priedėlis – Europos aviacijos saugos agentūros (EASA) 53 forma: Išleidimo eksploatuoti pažymėjimas.

X priedėlis – Europos aviacijos saugos agentūros (EASA) 55 forma: Gamybinės organizacijos patvirtinimo pažymėjimas.

XI priedėlis – Europos aviacijos saugos agentūros (EASA) 65 forma: Atskirasis leidimas (Gamyba be gamybinės organizacijos patvirtinimo).“

22.

EASA 20 forma pakeičiama taip:

„

Tekstas paveikslėlio “

23.

Įtraukiama nauja EASA 20b forma:

„

Tekstas paveikslėlio “

24.

EASA 55 formos B lapas pakeičiamas taip:

„

Tekstas paveikslėlio

Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija arba Europos aviacijos saugos agentūra (EASA)

Patvirtinimo sąlygos

TA: NAA.21G.XXXX

Šis dokumentas – dalis gamybinės organizacijos patvirtinimo, kurio numeris NAA.21G.XXXX ir kuris išduotas:

Įmonės pavadinimas

1 skirsnis. DARBO APIMTIS:

GAMINIŲ IR (ARBA) KATEGORIJŲ

GAMYBA

Išsami informacija ir apribojimai pateikiami gamybinės organizacijos aprašyme, xxx skirsnyje

2 skirsnis. VIETOS:

3 skirsnis. PRIVILEGIJOS:

Gamybinė organizacija turi teisę, atsižvelgdama į patvirtinimo sąlygas ir laikydamasi gamybinės organizacijos aprašyme numatytų procedūrų, naudotis 21A.163 dalyje nustatytomis privilegijomis. Laikantis šių sąlygų:

(palikti tik reikiamą tekstą)

Prieš patvirtinant gaminio projektą Europos aviacijos saugos agentūros (EASA) 1 formą galima išduoti tik atitikties reikmėms.

Atitikties pareiškimo negalima parengti nepatvirtintam orlaiviui.

Techninę priežiūrą galima vykdyti tol, kol bus privaloma užtikrinti atitiktį techninės priežiūros reglamentams pagal gamybinės organizacijos aprašymo xxx skirsnį.

Skrydžio leidimai gali būti išduodami pagal gamybinės organizacijos aprašymo yyy skirsnį.

Pirmojo išdavimo data:

Šio išdavimo data:

Pasirašė:

Kompetentingos institucijos arba EASA vardu

EASA 55 forma. Gamybinės organizacijos patvirtinimo pažymėjimas. B lapas.

“

II Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kurių skelbti neprivaloma

2007 4 4

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 94/26

TARYBOS SPRENDIMAS

2007 m. kovo 19 d.

dėl Europos bendrijos ir Malaizijos Vyriausybės susitarimo dėl oro susisiekimo paslaugų tam tikrų aspektų pasirašymo ir laikino taikymo

(2007/210/EB)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 80 straipsnio 2 dalį kartu su 300 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos pirmu sakiniu,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)	2003 m. birželio 5 d. Taryba įgaliojo Komisiją pradėti derybas su trečiosiomis šalimis dėl galiojančių dvišalių susitarimų tam tikrų nuostatų pakeitimo susitarimu su Bendrija.

(2)

Komisija Bendrijos vardu vedė derybas su Malaizijos Vyriausybe dėl oro susisiekimo paslaugų tam tikrų aspektų, laikydamasi mechanizmų ir nurodymų, numatytų Tarybos sprendimo, įgaliojančio Komisiją pradėti derybas su trečiosiomis šalimis dėl galiojančių dvišalių susitarimų tam tikrų nuostatų pakeitimo susitarimu su Bendrija, priede.

(3)	Atsižvelgiant į vėlesnį jo sudarymą, susitarimas, dėl kurio Komisija vedė derybas, turėtų būti pasirašytas ir laikinai taikomas,

NUSPRENDĖ:

1 straipsnis

Europos bendrijos ir Malaizijos Vyriausybės susitarimas dėl oro susisiekimo paslaugų tam tikrų aspektų patvirtinamas Bendrijos vardu, atsižvelgiant į Tarybos sprendimą dėl minėto susitarimo sudarymo.

Susitarimo tekstas pridedamas prie šio sprendimo.

2 straipsnis

Tarybos pirmininkas įgaliojamas paskirti asmenį (-is), įgaliotą (-us) pasirašyti susitarimą Bendrijos vardu, atsižvelgiant į jo sudarymą.

3 straipsnis

Iki susitarimo įsigaliojimo jis laikinai taikomas nuo pirmojo mėnesio po to, kai Šalys praneša viena kitai apie šiam tikslui būtinų procedūrų užbaigimą, pirmos dienos.

4 straipsnis

Tarybos pirmininkas įgaliojamas pateikti susitarimo 9 straipsnio 2 dalyje numatytą pranešimą.

Priimta Briuselyje, 2007 m. kovo 19 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

Horst SEEHOFER

Europos bendrijos ir Malaizijos Vyriausybės

SUSITARIMAS

dėl oro susisiekimo paslaugų tam tikrų aspektų

EUROPOS BENDRIJA

MALAIZIJOS VYRIAUSYBĖ (toliau – Malaizija)

(toliau – Šalys)

PRIPAŽINDAMOS, kad Europos bendrijos valstybių narių ir Malaizijos dvišalių susitarimų dėl oro susisiekimo paslaugų tam tikras nuostatas, prieštaraujančias Europos bendrijos teisei, reikia suderinti su ja, kad būtų sukurtas tvirtas teisinis Europos bendrijos ir Malaizijos oro susisiekimo paslaugų pagrindas ir užtikrintas tokių oro susisiekimo paslaugų tęstinumas,

PAŽYMĖDAMOS, kad Europos bendrija turi išskirtinę kompetenciją kelių aspektų, kurie gali būti įtraukti į Europos bendrijos valstybių narių ir trečiųjų šalių dvišalius susitarimus dėl oro susisiekimo paslaugų, atžvilgiu,

PAŽYMĖDAMOS, kad pagal Europos bendrijos teisę valstybėje narėje įsisteigę Bendrijos oro vežėjai turi teisę nediskriminuojami naudotis oro maršrutais tarp Europos bendrijos valstybių narių ir trečiųjų šalių,

ATSIŽVELGDAMOS į Europos bendrijos ir tam tikrų trečiųjų šalių susitarimus, numatančius galimybę tokių trečiųjų šalių nacionaliniams subjektams įgyti nuosavybės teises į oro vežėjų, turinčių pagal Europos bendrijos teisę išduotas licencijas, bendroves,

PAŽYMĖDAMOS, kad pagal Europos bendrijos teisę oro vežėjai iš principo negali sudaryti susitarimų, kurie gali paveikti Europos bendrijos valstybių narių prekybą ir kurių tikslas ar poveikis – trukdymas atsirasti konkurencijai, jos ribojimas ar iškraipymas,

PRIPAŽINDAMOS, kad dėl Europos bendrijos valstybių narių ir Malaizijos dvišaliuose susitarimuose dėl oro susisiekimo paslaugų esančių nuostatų įmonėms taikomos konkurencijos taisyklės gali tapti neveiksmingos, jei pagal šias nuostatas: i) reikalaujama bendrovių susitarimų, bendrovių asociacijų sprendimų arba bendros praktikos, kurie iškreiptų arba apribotų oro vežėjų konkurenciją tam tikruose maršrutuose, arba pritariama tokiems susitarimams, sprendimams ar praktikai; arba ii) sustiprinamas tokių susitarimų, sprendimų arba suderintos veiklos poveikis; arba iii) oro vežėjams arba kitiems privatiems ekonominės veiklos vykdytojams suteikiama teisė imtis priemonių, kurios užkerta kelią oro vežėjų konkurencijai tam tikruose maršrutuose, ją iškreipia arba apriboja,

PAŽYMĖDAMOS, kad Europos bendrija, dalyvaudama šiose derybose, nesiekia padidinti oro eismo tarp Europos bendrijos ir Malaizijos masto, daryti poveikį pusiausvyrai tarp Bendrijos oro vežėjų ir Malaizijos oro vežėjų, arba pakeisti esamų dvišalių susitarimų dėl oro susisiekimo paslaugų nuostatų, susijusių su skrydžių teisėmis,

SUSITARĖ:

1 straipsnis

Bendrosios nuostatos

1. Šiame susitarime „valstybės narės“ – Europos bendrijos valstybės narės.

2. Kiekviename iš I priede išvardytų susitarimų daromos nuorodos į valstybės narės, kuri yra to susitarimo šalis, nacionalinius subjektus yra suprantamos kaip nuorodos į Europos bendrijos valstybių narių nacionalinius subjektus.

3. Kiekviename iš I priede išvardytų susitarimų daromos nuorodos į valstybės narės, kuri yra to susitarimo šalis, oro vežėjus ar aviakompanijas yra suprantamos kaip nuorodos į tos valstybės narės paskirtus oro vežėjus ar aviakompanijas.

2 straipsnis

Valstybės narės paskyrimas

1. Šio straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatos atitinkamai pakeičia II priedo a ir b punktuose išvardytų straipsnių atitinkamas nuostatas dėl suinteresuotos valstybės narės oro vežėjo paskyrimo, Malaizijos jam suteiktų įgaliojimų ir leidimų bei, atitinkamai, atsisakymo išduoti įgaliojimus ar leidimus oro vežėjui, jų atšaukimo, laikino galiojimo sustabdymo ar apribojimo.

2. Gavusi valstybės narės paskyrimą, Malaizija kuo greičiau suteikia atitinkamus įgaliojimus ir leidimus, su sąlyga kad:

i)	oro vežėjas yra įsisteigęs pagal Europos bendrijos steigimo sutartį paskiriančiosios valstybės narės teritorijoje ir turi galiojančią licenciją oro susisiekimui vykdyti pagal Europos bendrijos teisę; ir

ii)	už oro vežėjo pažymėjimo išdavimą atsakinga valstybė narė vykdo ir užtikrina veiksmingą oro vežėjo veiklos kontrolę, ir paskyrimo dokumente yra aiškiai nurodyta atitinkama aviacijos institucija; ir

iii)	pagrindinė oro vežėjo verslo vieta yra valstybės narės, jam išdavusios galiojančią licenciją oro susisiekimui vykdyti, teritorijoje; ir

iv)	oro vežėją tiesiogiai arba jo kontrolinį akcijų paketą valdo bei veiksmingai kontroliuoja valstybės narės ir (arba) valstybių narių nacionaliniai subjektai, ir (arba) III priede išvardytos kitos valstybės ir (arba) jų nacionaliniai subjektai.

3. Malaizija gali atsisakyti išduoti valstybės narės paskirtam oro vežėjui išduotus įgaliojimus ar leidimus, juos atšaukti, laikinai sustabdyti ar apriboti jų galiojimą, jeigu:

i)	oro vežėjas nėra įsisteigęs pagal Europos bendrijos steigimo sutartį paskiriančiosios valstybės narės teritorijoje arba neturi galiojančios licencijos oro susisiekimui vykdyti pagal Europos bendrijos teisę; arba

ii)	už oro vežėjo pažymėjimo išdavimą atsakinga valstybė narė nevykdo ar neužtikrina veiksmingos oro vežėjo veiklos kontrolės, arba paskyrimo dokumente nėra aiškiai nurodyta atitinkama aviacijos institucija; arba

iii)	oro vežėjo tiesiogiai arba jo kontrolinio akcijų paketo nevaldo, arba jo veiksmingai nekontroliuoja valstybės narės ir (arba) jų nacionaliniai subjektai, ir (arba) III priede išvardytos kitos valstybės ir (arba) jų nacionaliniai subjektai; arba

iv)

oro vežėjas jau yra gavęs leidimą vykdyti skrydžius pagal dvišalį Malaizijos ir kitos valstybės narės susitarimą ir Malaizija gali įrodyti, kad pagal šį susitarimą taikant skrydžių teises maršrutui, į kurį įeina punktas toje kitoje valstybėje narėje, ji pažeistų tuo kitu susitarimu nustatytus skrydžių teisių apribojimus; arba

v)	paskirtas oro vežėjas turi valstybės narės išduotą oro vežėjo pažymėjimą ir Malaizija bei ta valstybė narė nėra sudariusios dvišalio susitarimo dėl oro susisiekimo paslaugų, o ta valstybė narė atsisakė suteikti Malaizijos paskirtiems oro vežėjams skrydžių teises.

Naudodamasi šioje dalyje jai suteikta teise, Malaizija nediskriminuoja Bendrijos oro vežėjų dėl jų nacionalinės priklausomybės.

3 straipsnis

Sauga

1. Šio straipsnio 2 dalies nuostatos papildo atitinkamas II priedo c punkte išvardytų straipsnių nuostatas.

2. Jeigu valstybė narė (pirmoji valstybė narė) paskiria oro vežėją, kurio veiklos kontrolę vykdo ir užtikrina antroji valstybė narė, Malaizijos teisės pagal oro vežėją paskyrusios pirmosios valstybės narės ir Malaizijos susitarimo saugą reglamentuojančias nuostatas taikomos ir tada, kai ta antroji valstybė narė priima, įgyvendina ar užtikrina saugos standartus ir išduoda tam oro vežėjui leidimą vykdyti skrydžius.

4 straipsnis

Aviacinių degalų apmokestinimas

1. Šio straipsnio 2 dalies nuostatos papildo atitinkamas II priedo d punkte išvardytų straipsnių nuostatas.

2. Nepaisant jokių kitų priešingų nuostatų, jokia II priedo d punkte išvardytų susitarimų nuostata nedraudžia valstybėms narėms nediskriminuojant nustatyti mokesčius, rinkliavas, muitus ar mokesčius už degalus, jos teritorijoje tiekiamus Malaizijos paskirto oro vežėjo orlaiviui, kuris vykdo skrydžius iš vieno tos valstybės narės teritorijoje esančio punkto į kitą tos pačios arba kitos valstybės narės teritorijoje esančio punkto.

5 straipsnis

Vežimo Europos bendrijoje tarifai

1. Šio straipsnio 2 dalies nuostatos papildo atitinkamas II priedo e punkte išvardytų straipsnių nuostatas.

2. Tarifams, kuriuos pagal I priede nurodytą susitarimą, kuriame yra II priedo e punkte nurodyta nuostata dėl vežimo vien Europos bendrijos teritorijoje, nustato Malaizijos paskirtas (-i) oro vežėjas (-ai), taikoma Europos bendrijos teisė.

6 straipsnis

Konkurencijos taisyklių atitikimas

1. Nepaisant jokių kitų priešingų nuostatų, jokia I priede išvardytų susitarimų nuostata i) neskatina sudaryti bendrovių susitarimų, priimti bendrovių asociacijų sprendimų arba vykdyti suderintus veiksmus, kurie užkerta kelią konkurencijai, ją iškreipia arba riboja; ii) nesustiprina tokių susitarimų, sprendimų arba suderintų veiksmų poveikio; arba iii) nesuteikia teisės privatiems ekonominės veiklos vykdytojams imtis priemonių, kurios užkerta kelią konkurencijai, ją iškreipia arba apriboja.

2. I priede išvardytų susitarimų nuostatos, kurios yra nesuderinamos su šio straipsnio 1 dalimi, yra netaikomos.

7 straipsnis

Susitarimo priedai

Šio susitarimo priedai yra neatskiriama jo dalis.

8 straipsnis

Peržiūra ar dalinis pakeitimas

Šalys bet kuriuo metu abipusiu susitarimu gali peržiūrėti ar iš dalies pakeisti šį susitarimą.

9 straipsnis

Įsigaliojimas ir laikinas taikymas

1. Šis susitarimas įsigalioja, kai Šalys viena kitai raštu praneša apie šiam susitarimui įsigalioti būtinų atitinkamų vidaus procedūrų užbaigimą.

2. Nepaisydamos 1 dalies, Šalys susitaria laikinai taikyti šį susitarimą nuo sekančio mėnesio po to, kai Šalys praneša viena kitai apie šiam tikslui būtinų procedūrų užbaigimą, pirmos dienos.

3. Valstybių narių ir Malaizijos susitarimai bei kiti dokumentai, kurie šio susitarimo pasirašymo dieną dar nėra įsigalioję ir nėra taikomi laikinai, yra išvardyti I priedo b punkte. Šis susitarimas taikomas visiems šiems susitarimams ir dokumentams, kai jie įsigalioja ar pradedami laikinai taikyti.

10 straipsnis

Nutraukimas

1. Jeigu I priede nurodytas susitarimas nutraukiamas, tuo pat metu netenka galios visos šio susitarimo nuostatos, susijusios su atitinkamu I priede nurodytu susitarimu.

2. Jeigu nutraukiami visi I priede išvardyti susitarimai, tuo pat metu netenka galios ir šis susitarimas.

TAI PATVIRTINDAMI, toliau nurodyti tinkamai įgalioti atstovai pasirašė šį susitarimą.

Priimta du tūkstančiai septintų metų kovo dvidešimt antrą dieną Briuselyje dviem egzemplioriais anglų, bulgarų, čekų, danų, estų, graikų, ispanų, italų, latvių, lenkų, lietuvių, maltiečių, olandų, portugalų, prancūzų, rumunų, slovakų, slovėnų, suomių, švedų, vengrų, vokiečių ir malajiečių kalbomis.

За Европейската общност

Por la Comunidad Europea

Za Evropské společenství

For Det Europæiske Fællesskab

Für die Europäische Gemeinschaft

Euroopa Ühenduse nimel

Για την Ευρωπαϊκή Κοινότητα

For the European Community

Pour la Communauté européenne

Per la Comunità europea

Eiropas Kopienas vārdā

Europos bendrijos vardu

Az Európai Közösség részéről

Għall-Kominità Ewropea

Voor de Europese Gemeenschap

W imieniu Wspólnoty Europejskiej

Pela Communidade Europeia

Pentru Comunitatea Europeană

Za Európske spoločenstvo

Za Evropsko skupnost

Euroopan yhteisön puolesta

För Europeiska gemenskapen

За правителството на Малайзия

Por el Gobierno de Malasia

Za vládu Malajsie

For Malaysias regering

Für die Regierung Malaysias

Malaisia valitsuse nimel

Για την Κυβέρνηση της Μαλαισίας

For the Government of Malaysia

Pour le gouvernement de la Malaisie

Per il governo della Malaysia

Malaizijas valdības vārdā

Malaizijos Vyriausybės vardu

Malaijzia Kormánya részéről

Għall-Gvern tal-Malažja

Voor de Regering van Maleisië

W imieniu Rządu Malezji

Pelo Governo da Malásia

Pentru Guvernul Malaeziei

Za vládu Malajzie

Za Vlado Malezije

Malesian hallituksen puolesta

För Malaysias regering

I PRIEDAS

Šio susitarimo 1 straipsnyje minimų susitarimų sąrašas

Malaizijos ir Europos bendrijos valstybių narių susitarimai dėl oro susisiekimo paslaugų, kurie šio susitarimo pasirašymo dieną yra sudaryti, pasirašyti ir (arba) taikomi laikinai:

—

Austrijos Federacinės Vyriausybės ir Malaizijos Vyriausybės susitarimas dėl oro susisiekimo paslaugų jų teritorijose ir už jų ribų, pasirašytas 1976 m. lapkričio 22 d. Kvala Lumpūre, toliau II priede – Malaizijos ir Austrijos susitarimas;

pakeitimai padaryti Susitarimo Memorandumu, pasirašytu 1990 m. rugpjūčio 23 d. Vienoje;

paskutiniai pakeitimai padaryti 1994 m. rugsėjo 14 d. Note Verbale Kvala Lumpūre,

—

Belgijos Karalystės Vyriausybės ir Malaizijos Vyriausybės susitarimas dėl oro susisiekimo paslaugų jų teritorijose ir už jų ribų, pasirašytas 1974 m. vasario 26 d. Kvala Lumpūre, toliau II priede – Malaizijos ir Belgijos susitarimas;

pakeitimai padaryti Suderintu protokolu, pasirašytu 1978 m. liepos 25 d. Briuselyje;

paskutiniai pakeitimai padaryti Suderintu protokolu, pasirašytu 1993 m. spalio 14 d. Kvala Lumpūre,

—

Čekoslovakijos Socialistinės Respublikos Vyriausybės ir Malaizijos Vyriausybės susitarimas dėl oro susisiekimo paslaugų jų teritorijose ir už jų ribų, pasirašytas 1973 m. gegužės 2 d. Prahoje, toliau II priede – Malaizijos ir Čekijos susitarimas;

Susitarimo memorandumas, pasirašytas 1973 m. gegužės 2 d. Prahoje, yra susitarimo dalis,

—	Danijos Karalystės Vyriausybės ir Malaizijos Vyriausybės susitarimas dėl oro susisiekimo paslaugų jų teritorijose ir už jų ribų, pasirašytas 1967 m. spalio 19 d. Kvala Lumpūre, toliau II priede – Malaizijos ir Danijos susitarimas,

—	Danijos Karalystės Vyriausybės ir Malaizijos Vyriausybės susitarimo dėl oro susisiekimo paslaugų projektas, parafuotas 1997 m. ir 2002 m., toliau II priede – Malaizijos ir Danijos susitarimo projektas,

—

Suomijos Respublikos Vyriausybės ir Malaizijos Vyriausybės susitarimas dėl oro susisiekimo paslaugų jų teritorijose ir už jų ribų, pasirašytas 1997 m. lapkričio 6 d. Kvala Lumpūre, toliau II priede – Malaizijos ir Suomijos susitarimas;

Susitarimo memorandumas, pasirašytas 1997 m. rugsėjo 15 d. Kvala Lumpūre, yra susitarimo dalis,

—	Prancūzijos Respublikos Vyriausybės ir Malaizijos Vyriausybės susitarimas dėl oro transporto, pasirašytas 1967 m. gegužės 22 d. Kvala Lumpūre, toliau II priede – Malaizijos ir Prancūzijos susitarimas,

—	Vokietijos Federacinės Respublikos ir Malaizijos susitarimas dėl oro susisiekimo paslaugų jų teritorijose ir už jų ribų, pasirašytas 1968 m. liepos 23 d. Kvala Lumpūre, toliau II priede – Malaizijos ir Vokietijos susitarimas,

—	Vengrijos Respublikos Vyriausybės ir Malaizijos Vyriausybės susitarimas dėl oro susisiekimo paslaugų jų teritorijose ir už jų ribų, pasirašytas 1993 m. vasario 19 d. Kvala Lumpūre, toliau II priede – Malaizijos ir Vengrijos susitarimas,

—	Airijos Vyriausybės ir Malaizijos Vyriausybės susitarimas dėl oro transporto, pasirašytas 1992 m. vasario 17 d. Šanone, toliau II priede – Malaizijos ir Airijos susitarimas,

—

Malaizijos Vyriausybės ir Italijos Respublikos Vyriausybės susitarimas dėl oro susisiekimo paslaugų, pasirašytas 1995 m. kovo 23 d. Kvala Lumpūre, toliau II priede – Malaizijos ir Italijos susitarimas;

1994 m. lapkričio 30 d. Romoje sudarytas Konfidencialus susitarimo memorandumas yra susitarimo dalis;

pakeitimai padaryti Konfidencialiu susitarimo memorandumu, pasirašytu 1997 m. liepos 18 d. Kvala Lumpūre;

pakeitimai padaryti Malaizijos ir Italijos suderintu diskusijų protokolu 2005 m. gegužės 18 d. Romoje;

paskutiniai pakeitimai padaryti Susitarimo memorandumu, pasirašytu 2006 m. liepos 18 d. Londone,

—

Malaizijos Vyriausybės ir Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės Vyriausybės susitarimas dėl oro susisiekimo paslaugų, parafuotas 2002 m. liepos 19 d. Kvala Lumpūre ir pateiktas 2002 m. liepos 19 d. Kvala Lumpūre pasirašyto Konfidencialaus susitarimo memorandumo II priede, toliau II priede – Malaizijos ir Liuksemburgo susitarimas,

—

Maltos Vyriausybės ir Malaizijos Vyriausybės susitarimas dėl oro susisiekimo paslaugų jų teritorijose ir už jų ribų, pasirašytas 1993 m. spalio 12 d. Malaizijoje, toliau II priede – Malaizijos ir Maltos susitarimas;

1984 m. vasario 28 d. Valetoje pasirašytas Susitarimo memorandumas yra susitarimo dalis,

—

Nyderlandų Karalystės Vyriausybės ir Malaizijos Vyriausybės susitarimas dėl oro susisiekimo paslaugų jų teritorijose ir už jų ribų, pasirašytas 1966 m. gruodžio 15 d. Kvala Lumpūre, toliau II priede – Malaizijos ir Nyderlandų susitarimas;

pakeitimai padaryti 1988 m. kovo 25 d. pasikeičiant notomis;

pakeitimai padaryti 1991 m. spalio 23 d. Konfidencialiu memorandumu;

pakeitimai padaryti 1993 m. gegužės 10 d. Kvala Lumpūre pasikeičiant notomis;

paskutiniai pakeitimai padaryti Konfidencialiu susitarimo memorandumu, pateiktu 1995 m. rugsėjo 19 d. Kvala Lumpūre pasirašyto Suderinto protokolo A priedėlyje;

paskutiniai pakeitimai padaryti 1996 m. gegužės 23 d. Kvala Lumpūre pasikeičiant notomis,

—

Lenkijos Liaudies Respublikos Vyriausybės ir Malaizijos Vyriausybės susitarimas dėl civilinio oro transporto, pasirašytas 1975 m. kovo 24 d. Kvala Lumpūre, toliau II priede – Malaizijos ir Lenkijos susitarimas;

Lenkijos Liaudies Respublikos Vyriausybės ir Malaizijos Vyriausybės susitarimo dėl civilinio oro transporto protokolas, pasirašytas 1974 m. liepos 5 d. Kvala Lumpūre, yra susitarimo dalis,

—	Malaizijos Vyriausybės ir Portugalijos Respublikos susitarimas dėl oro susisiekimo paslaugų jų teritorijose ir už jų ribų, parafuotas ir pateiktas 1998 m. gegužės 19 d. Kvala Lumpūre pasirašyto Susitarimo memorandumo II priede, toliau II priede – Malaizijos ir Portugalijos susitarimas,

—	Rumunijos Socialistinės Respublikos Vyriausybės ir Malaizijos Vyriausybės susitarimas dėl civilinio oro transporto, pasirašytas 1982 m. lapkričio 26 d. Kvala Lumpūre, toliau II priede – Malaizijos ir Rumunijos susitarimas,

—	Slovėnijos Respublikos Vyriausybės ir Malaizijos Vyriausybės susitarimas dėl oro susisiekimo paslaugų jų teritorijose ir už jų ribų, pasirašytas 1997 m. spalio 28 d. Liublianoje, toliau II priede – Malaizijos ir Slovėnijos susitarimas,

—	Ispanijos Vyriausybės ir Malaizijos Vyriausybės susitarimas dėl oro transporto, pasirašytas 1993 m. kovo 23 d. Kvala Lumpūre, toliau II priede – Malaizijos ir Ispanijos susitarimas,

—	Švedijos Karalystės Vyriausybės ir Malaizijos Vyriausybės susitarimas dėl oro susisiekimo paslaugų jų teritorijose ir už jų ribų, pasirašytas 1967 m. spalio 19 d. Kvala Lumpūre, toliau II priede – Malaizijos ir Švedijos susitarimas,

—	Švedijos Karalystės Vyriausybės ir Malaizijos Vyriausybės susitarimo dėl oro susisiekimo paslaugų projektas, parafuotas 1997 m. ir 2002 m., toliau II priede – Malaizijos ir Švedijos susitarimo projektas,

—

Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės Vyriausybės ir Malaizijos Vyriausybės susitarimas dėl oro susisiekimo paslaugų jų teritorijose ir už jų ribų, pasirašytas 1973 m. gegužės 24 d. Londone, toliau II priede – Malaizijos ir Jungtinės Karalystės susitarimas;

pakeitimai padaryti 1993 m. rugsėjo 14 d. Kvala Lumpūre pasikeičiant notomis;

paskutiniai pakeitimai padaryti Susitarimo memorandumu, pasirašytu 2006 m. sausio 18 d. Londone.

Parafuoti ar pasirašyti Malaizijos ir Europos bendrijos valstybių narių susitarimai ir kiti dokumentai dėl oro susisiekimo paslaugų, kurie šio susitarimo pasirašymo dieną dar nėra įsigalioję ir nėra laikinai taikomi:

—

Bulgarijos Liaudies Respublikos ir Malaizijos Vyriausybės susitarimas dėl oro susisiekimo paslaugų jų teritorijose ir už jų ribų, parafuotas 1984 m. vasario 23 d. Sofijoje, toliau II priede – Malaizijos ir Bulgarijos susitarimas.

Konfidencialus susitarimo memorandumas, pasirašytas 1991 m. spalio 2 d. Kvala Lumpūre, yra susitarimo dalis,

—	Susitarimo memorandumo projektas, pateiktas 2004 m. gruodžio 15 d. Kvala Lumpūre pasirašyto Suderinto protokolo, kuriuo iš dalies keičiamas Malaizijos ir Jungtinės Karalystės susitarimas, 1 priedėlyje.

II PRIEDAS

Šio susitarimo I priede išvardytų ir 2–6 straipsniuose minimų susitarimų straipsnių sąrašas

Valstybės narės paskyrimas:

—	Malaizijos ir Austrijos susitarimo 3 straipsnio 1–3 dalys,

—	Belgijos ir Malaizijos susitarimo 2 straipsnis,

—	Malaizijos ir Bulgarijos susitarimo 3 straipsnio 1–3 dalys,

—	Malaizijos ir Čekijos susitarimo 3 straipsnio 1–3 dalys,

—	Malaizijos ir Danijos susitarimo II straipsnis,

—	Malaizijos ir Danijos susitarimo projekto 3 straipsnis,

—	Malaizijos ir Prancūzijos susitarimo 3 straipsnio 1–3 dalys,

—	Malaizijos ir Vokietijos susitarimo 3 straipsnio 1–3 dalys,

—	Malaizijos ir Suomijos susitarimo 3 straipsnis,

—	Malaizijos ir Vengrijos susitarimo 3 straipsnio 1–3 dalys,

—	Malaizijos ir Airijos susitarimo 3 straipsnio 1–2 dalys,

—	Malaizijos ir Italijos susitarimo 4 straipsnis,

—	Malaizijos ir Maltos susitarimo 3 straipsnis,

—	Malaizijos ir Nyderlandų susitarimo 3 straipsnio 1–3 dalys,

—	Malaizijos ir Lenkijos susitarimo 3 straipsnis,

—	Malaizijos ir Portugalijos susitarimo 3 straipsnio 1–3 dalys,

—	Malaizijos ir Rumunijos susitarimo 3 straipsnio 1–3 dalys,

—	Malaizijos ir Slovėnijos susitarimo 3 straipsnio 1–3 dalys,

—	Malaizijos ir Ispanijos susitarimo 3 straipsnis,

—	Malaizijos ir Švedijos susitarimo II straipsnis,

—	Malaizijos ir Švedijos susitarimo projekto 3 straipsnis,

—	Malaizijos ir Jungtinės Karalystės susitarimo 3 straipsnio 1–3 dalys.

Atsisakymas išduoti įgaliojimus ar leidimus, jų atšaukimas, laikinas galiojimo sustabdymas ar apribojimas:

—	Malaizijos ir Austrijos susitarimo 3 straipsnio 4–7 dalys,

—	Malaizijos ir Belgijos susitarimo 3 straipsnis,

—	Malaizijos ir Bulgarijos susitarimo 3 straipsnio 4–6 dalys,

—	Malaizijos ir Čekijos susitarimo 3 straipsnio 4–6 dalys,

—	Malaizijos ir Danijos susitarimo III straipsnis,

—	Malaizijos ir Danijos susitarimo projekto 4 straipsnis,

—	Malaizijos ir Suomijos susitarimo 4 straipsnis,

—	Malaizijos ir Prancūzijos susitarimo 3 straipsnio 4–6 dalys,

—	Malaizijos ir Vokietijos susitarimo 3 straipsnio 4–6 dalys,

—	Malaizijos ir Vengrijos susitarimo 3 straipsnio 4–6 dalys,

—	Malaizijos ir Airijos susitarimo 3 straipsnio 3–6 dalys,

—	Malaizijos ir Italijos susitarimo 5 straipsnis,

—	Malaizijos ir Maltos susitarimo 4 straipsnis,

—	Malaizijos ir Nyderlandų susitarimo 3 straipsnio 4–6 dalys,

—	Malaizijos ir Lenkijos susitarimo 4 straipsnis,

—	Malaizijos ir Portugalijos susitarimo 3 straipsnio 4–6 dalys,

—	Malaizijos ir Rumunijos susitarimo 3 straipsnio 4–6 dalys,

—	Malaizijos ir Slovėnijos susitarimo 3 straipsnio 4–6 dalys,

—	Malaizijos ir Ispanijos susitarimo 4 straipsnis,

—	Malaizijos ir Švedijos susitarimo III straipsnis,

—	Malaizijos ir Švedijos susitarimo projekto 4 straipsnis,

—	Malaizijos ir Jungtinės Karalystės susitarimo 3 straipsnio 4–6 dalys.

Sauga:

—	Malaizijos ir Belgijos susitarimo 7 straipsnis,

—	Malaizijos ir Danijos susitarimo projekto 15 straipsnis,

—	Malaizijos ir Vengrijos susitarimo 9 straipsnis,

—	Malaizijos ir Italijos susitarimo 10 straipsnis,

—	Malaizijos ir Liuksemburgo susitarimo 6 straipsnis,

—	Malaizijos ir Portugalijos susitarimo 11 straipsnis,

—	Malaizijos ir Rumunijos susitarimo 7 straipsnis,

—	Malaizijos ir Ispanijos susitarimo 11 straipsnis,

—	Malaizijos ir Švedijos susitarimo projekto 15 straipsnis,

—	Malaizijos ir Jungtinės Karalystės susitarimo 9A straipsnis.

Aviacinių degalų apmokestinimas:

—	Malaizijos ir Austrijos susitarimo 4 straipsnis,

—	Malaizijos ir Belgijos susitarimo 4 straipsnis,

—	Malaizijos ir Bulgarijos susitarimo 4 straipsnis,

—	Malaizijos ir Čekijos susitarimo 4 straipsnis,

—	Malaizijos ir Danijos susitarimo IV straipsnis,

—	Malaizijos ir Danijos susitarimo projekto 6 straipsnis,

—	Malaizijos ir Suomijos susitarimo 5 straipsnis,

—	Malaizijos ir Prancūzijos susitarimo 4 straipsnis,

—	Malaizijos ir Vokietijos susitarimo 4 straipsnis,

—	Malaizijos ir Vengrijos susitarimo 4 straipsnis,

—	Malaizijos ir Airijos susitarimo 11 straipsnis,

—	Malaizijos ir Italijos susitarimo 6 straipsnis,

—	Malaizijos ir Liuksemburgo susitarimo 9 straipsnis,

—	Malaizijos ir Maltos susitarimo 5 straipsnis,

—	Malaizijos ir Nyderlandų susitarimo 4 straipsnis,

—	Malaizijos ir Lenkijos susitarimo 6 straipsnis,

—	Malaizijos ir Portugalijos susitarimo 4 straipsnis,

—	Malaizijos ir Rumunijos susitarimo 4 straipsnis,

—	Malaizijos ir Slovėnijos susitarimo 4 straipsnis,

—	Malaizijos ir Ispanijos susitarimo 5 straipsnis,

—	Malaizijos ir Švedijos susitarimo IV straipsnis,

—	Malaizijos ir Švedijos susitarimo projekto 6 straipsnis,

—	Malaizijos ir Jungtinės Karalystės susitarimo 4 straipsnis.

Vežimo Europos bendrijoje tarifai:

—	Malaizijos ir Austrijos susitarimo 7 straipsnis,

—	Malaizijos ir Belgijos susitarimo 10 straipsnis,

—	Malaizijos ir Bulgarijos susitarimo 8 straipsnis,

—	Malaizijos ir Čekijos Respublikos susitarimo 7 straipsnis,

—	Malaizijos ir Danijos susitarimo VII straipsnis,

—	Malaizijos ir Danijos susitarimo projekto 11 straipsnis,

—	Malaizijos ir Suomijos susitarimo 10 straipsnis,

—	Malaizijos ir Prancūzijos susitarimo 7 straipsnis,

—	Malaizijos ir Vokietijos susitarimo 7 straipsnis,

—	Malaizijos ir Ispanijos susitarimo 7 straipsnis,

—	Malaizijos ir Vengrijos susitarimo 8 straipsnis,

—	Malaizijos ir Airijos susitarimo 6 straipsnis,

—	Malaizijos ir Italijos susitarimo 8 straipsnis,

—	Malaizijos ir Liuksemburgo susitarimo 11 straipsnis,

—	Malaizijos ir Maltos susitarimo 10 straipsnis,

—	Malaizijos ir Nyderlandų susitarimo 7 straipsnis,

—	Malaizijos ir Lenkijos susitarimo 10 straipsnis,

—	Malaizijos ir Portugalijos susitarimo 9 straipsnis,

—	Malaizijos ir Rumunijos susitarimo 9 straipsnis,

—	Malaizijos ir Slovėnijos susitarimo 8 straipsnis,

—	Malaizijos ir Švedijos susitarimo VII straipsnis,

—	Malaizijos ir Švedijos susitarimo projekto 11 straipsnis,

—	Malaizijos ir Jungtinės Karalystės susitarimo 7 straipsnis.

III PRIEDAS

Kitų šio susitarimo 2 straipsnyje minimų valstybių sąrašas

a)	Islandijos Respublika (pagal Europos ekonominės erdvės susitarimą);

b)	Lichtenšteino Kunigaikštystė (pagal Europos ekonominės erdvės susitarimą);

c)	Norvegijos Karalystė (pagal Europos ekonominės erdvės susitarimą);

d)	Šveicarijos Konfederacija (pagal Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimą dėl oro transporto).

2007 4 4

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 94/39

KOMISIJOS SPRENDIMAS

2007 m. kovo 27 d.

dėl kontroliuojamų medžiagų, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2037/2000 leidžiamų naudoti svarbiausioms reikmėms 2007 m. Bendrijoje, kiekių paskirstymo

(pranešta dokumentu Nr. C(2007) 1285)

(Tik tekstai danų, olandų, anglų, estų, prancūzų, vokiečių, italų, slovėnų ir ispanų kalbomis yra autentiški)

(Tekstas svarbus EEE)

(2007/211/EB)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2000 m. birželio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2037/2000 dėl ozono sluoksnį ardančių medžiagų (1), ypač į jo 3 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

(1)	Bendrija jau nutraukė chlorfluorangliavandenilių, kitų visiškai halogenintų chlorfluorangliavandenilių, halonų, anglies tetrachlormetano, 1,1,1-trichloretano, hidrobromfluorangliavandenilių ir bromchlormetano gamybą ir vartojimą.

(2)	Kiekvienais metais Komisija turi nustatyti svarbiausias reikmes šioms kontroliuojamoms medžiagoms, leistinus naudoti kiekius ir bendroves, kurios gali jas naudoti.

(3)

Monrealio protokolo dėl ozono sluoksnį ardančių medžiagų (toliau – Monrealio protokolas) šalių priimtame Sprendime IV/25 išdėstyti kriterijai, pagal kuriuos Komisija nustato visas svarbiausias reikmes, o kiekvienai šaliai leidžiama svarbiausių reikmių tenkinimui gaminti ir vartoti kontroliuojamas medžiagas.

(4)

Monrealio protokolo šalių priimtame Sprendime XV/8 leidžiama svarbiausių reikmių tenkinimui gaminti ir vartoti kontroliuojamas medžiagas, išvardytas Monrealio protokolo A, B ir C prieduose (II ir III grupės medžiagos), laboratorijų arba analizių reikmėms, pagal šalių septintojo susitikimo ataskaitos IV priedą, laikantis šalių šeštojo susitikimo ataskaitos II priede ir Monrealio protokolo šalių Sprendimuose VII/11, XI/15 bei XV/5 numatytų sąlygų. Monrealio protokolo šalių sprendimu XVII/10 leidžiama gaminti ir vartoti Monrealio protokolo E priede išvardytas kontroliuojamas medžiagas, reikalingas metilbromido laboratorijų ir analizių reikmėms patenkinti.

(5)

Vadovaudamosi Monrealio protokolo šalių Sprendimo XII/2 dėl priemonių, skirtų palengvinti perėjimą prie fiksuotų aerozolių inhaliatorių be chlorfluorangliavandenilių (MDI) 3 dalimi, visos valstybės narės pranešė (2) Jungtinių Tautų aplinkos programai (JTAP) apie aktyviąsias veikliąsias medžiagas, kurioms chlorfluorangliavandeniliai (CFC) nebėra būtini gaminant CFC-MDI, skirtą pateikti į Europos bendrijos rinką.

(6)

Reglamento (EB) Nr. 2037/2000 4 straipsnio 4 dalies i punkto b papunktyje draudžiama naudoti ir pateikti į rinką CFC, išskyrus tuo atvejus, kai jie laikomi svarbiais pagal to reglamento 3 straipsnio 1 dalyje aprašytas sąlygas. Šis nedidelės svarbos nustatymas sumažino CFC, naudojamų į Europos bendrijos rinką pateikiamų MDI gamyboje, poreikį. Be to, Reglamento (EB) Nr. 2037/2000 4 straipsnio 6 dalyje draudžiama importuoti ir pateikti į rinką CFC-MDI produktus, išskyrus tuos atvejus, kai CFC tuose produktuose laikomi svarbiais pagal 3 straipsnio 1 dalyje aprašytas sąlygas.

(7)	2006 m. liepos 22 d. Komisija paskelbė pranešimą (3) toms 25 valstybių narių Bendrijos bendrovėms, kurioms reikia, kad Komisija apsvarstytų kontroliuojamų medžiagų naudojimą svarbiausioms reikmėms Bendrijoje 2007 m., ir gavo kontroliuojamų medžiagų numatomų svarbiausių reikmių 2007 m. deklaracijas.

(8)	Siekiant užtikrinti, kad suinteresuotosios bendrovės ir ūkio subjektai galėtų ir toliau tinkamu laiku pasinaudoti licencijavimo sistema, šį sprendimą reikėtų taikyti nuo 2007 m. sausio 1 d.

(9)	Šiame sprendime numatytos priemonės atitinka Reglamento (EB) Nr. 2037/2000 18 straipsnio 1 dalimi įsteigto Vadybos komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

1. Reglamente (EB) Nr. 2037/2000 išvardytos I grupės (chlorfluorangliavandenilių 11, 12, 113, 114 ir 115) kontroliuojamų medžiagų kiekis, kuris gali būti panaudotas svarbiausioms medicinos reikmėms 2007 m. Bendrijoje, yra 316 257,00 ODP (4) kilogramų.

2. Reglamente (EB) Nr. 2037/2000 nurodytų I grupės kontroliuojamų medžiagų (chlorfluorangliavandenilių 11, 12, 113, 114 ir 115) ir II grupės kontroliuojamų medžiagų (kitų visiškai halogenintų chlorfluorangliavandenilių) kiekis, kuris gali būti panaudotas svarbiausioms laboratorijų reikmėms 2006 m. Bendrijoje, yra 65 900,9 ODP kilogramo.

3. Reglamente (EB) Nr. 2037/2000 nurodytų III grupės kontroliuojamų medžiagų (halonų) kiekis, kuris gali būti panaudotas svarbiausioms laboratorijų reikmėms 2007 m. Bendrijoje, yra 718,7 ODP kilogramo.

4. Reglamente (EB) Nr. 2037/2000 nurodytų IV grupės kontroliuojamų medžiagų (anglies tetrachlorido) kiekis, kuris gali būti panaudotas svarbiausioms laboratorijų reikmėms 2006 m. Bendrijoje, yra 147 110,436 ODP kilogramo.

5. Reglamente (EB) Nr. 2037/2000 nurodytų V grupės kontroliuojamų medžiagų (1,1,1-trichloretano) kiekis, kuris gali būti panaudotas svarbiausioms laboratorijų reikmėms 2007 m. Europos Sąjungoje, yra 672,0 ODP kilogramo.

6. Reglamente (EB) Nr. 2037/2000 nurodytų VI grupės kontroliuojamų medžiagų (metilbromido) kiekis, kuris gali būti panaudotas svarbiausioms laboratorijų ir analizių reikmėms 2007 m. Bendrijoje, yra 150,0 ODP kilogramų.

7. Reglamente (EB) Nr. 2037/2000 nurodytų VII grupės kontroliuojamų medžiagų (hidrobromfluorangliavandenilių) kiekis, kuris gali būti panaudotas svarbiausioms laboratorijų reikmėms 2006 m. Bendrijoje, yra 3,52 ODP kilogramo.

8. Reglamente (EB) Nr. 2037/2000 nurodytų IX grupės kontroliuojamų medžiagų (bromchlormetano) kiekis, kuris gali būti panaudotas svarbiausioms laboratorijų reikmėms 2007 m. Bendrijoje, yra 12,048 ODP kilogramo.

2 straipsnis

I priede išvardyti chlorfluoroangliavandenilių turintys fiksuoti aerozolių inhaliatoriai nepateikiami į rinkas, jei kompetentinga institucija nusprendžia, kad chlorfluoroangliavandenilių turintys fiksuoti aerozolių inhaliatoriai tose rinkose nėra būtini.

3 straipsnis

Nuo 2007 m. sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. taikomos šios taisyklės:

1)	Svarbiausioms medicinos reikmėms naudojamų chlorfluorangliavandenilių 11, 12, 113, 114 ir 115 kvotos skiriamos II priede nurodytoms bendrovėms.

2)	Svarbiausioms laboratorijų reikmėms naudojamų chlorfluorangliavandenilių 11, 12, 113, 114 ir 115 bei kitų visiškai halogenintų chlorfluorangliavandenilių kvotos skiriamos III priede nurodytoms bendrovėms.

3)	Svarbiausioms laboratorijų reikmėms naudojamų halonų kvotos skiriamos IV priede nurodytoms bendrovėms.

4)	Svarbiausioms laboratorijų reikmėms naudojamo anglies tetrachlorido kvotos skiriamos V priede nurodytoms bendrovėms.

5)	Svarbiausioms laboratorijų reikmėms naudojamo 1,1,1-trichloretano kvotos skiriamos VI priede nurodytoms bendrovėms.

6)	Būtiniausioms laboratorijų ir analizių reikmėms naudojamo metilbromido kvotos skiriamos VII priede nurodytoms bendrovėms.

7)	Svarbiausioms laboratorijų reikmėms naudojamų hidrobromfluorangliavandenilių kvotos skiriamos VIII priede nurodytoms bendrovėms.

8)	Svarbiausioms laboratorijų reikmėms naudojamo bromchlormetano kvotos skiriamos IX priede nurodytoms bendrovėms.

9)	Svarbiausioms reikmėms naudojamų chlorfluorangliavandenilių 11, 12, 113, 114 ir 115, kitų visiškai halogenintų chlorfluorangliavandenilių, halonų, tetrachlormetano, 1,1,1-trichloretano, hidrobromfluorangliavandenilių ir bromchlormetano kvotos yra tokios, kaip nustatyta X priede.

4 straipsnis

Šis sprendimas taikomas nuo 2007 m. sausio 1 d., o jo galiojimas baigiasi 2007 m. gruodžio 31 d.

5 straipsnis

Šis sprendimas skiriamas šioms įmonėms:

3M Health Care Ltd

3M House Morley Street

Loughborough

Leicestershire LE11 1EP

United Kingdom

Bespak Europe Ltd

North Lynn Industrial Estate

Bergen Way, King's Lynn

Norfolk PE30 2JJ

United Kingdom

Boehringer Ingelheim GmbH

Binger Straße 173

D-55216 Ingelheim am Rhein

Chiesi Farmaceutici SpA

Via Palermo 26/A

I-43100 Parma (PR)

Inyx Pharmaceuticals Ltd

Astmoor Industrial Estate

9 Arkwright Road Runcorn

Cheshire WA7 1NU

United Kingdom

IVAX Ltd

Unit 301,

Waterford Industrial Estate

Weterford, Ireland

Laboratorio Aldo Union S.A.

Baronesa de Maldá 73

Esplugues de Llobregat

E-08950 Barcelona

SICOR SpA

Via Terrazzano 77

I-20017 Rho (MI)

Valeas SpA Pharmaceuticals

Via Vallisneri, 10

I-20133 Milano (MI)

Valvole Aerosol Research Italiana (VARI) SpA — LINDAL Group Italia

Via del Pino, 10

I-23854 Olginate (LC)

Acros Organics bvba

Janssen Pharmaceuticalaan 3a

B-2440 Geel

Airbus France

316, route de Bayonne

F-31300 Toulouse

Bie & Berntsen A-S

Transformervej 8

DK-2730 Herlev

Carlo Erba Reactifs-SDS

Z.I. de Valdonne, BP 4

F-13124 Peypin

Eras Labo

222, RN 90

F-38330 Saint-Nazaire-les-Eymes

Harp International

Gellihirion Industrial Estate,

Rhondda, Cynon Taff,

UK-Pontypridd CF37 5SX

Health Protection Inspectorate-Laboratories

Paldiski mnt 81

EE-10617 Tallinn

Honeywell Specialty Chemicals

Wunstorfer Straße 40

Postfach 10 02 62

D-30918 Seelze

Institut scientifique de service public (ISSeP)

Rue du Chéra, 200

B-4000 Liège

Ineos Fluor Ltd

PO Box 13, The Heath

Runcorn, Cheshire WA7 4QF

United Kingdom

LGC Promochem GmbH

Mercatorstr. 51

D-46485 Wesel

Mallinckrodt Baker BV

Teugseweg 20

7418 AM Deventer

Nederland

Mebrom NV

Assenedestraat 4

B-9940 Rieme Ertvelde

Merck KgaA

Frankfurter Straße 250

D-64271 Darmstadt

Mikro+Polo d.o.o.

Zagrebška 22

SI-2000 Maribor

Ministry of Defense

Directorate Material RNL Navy

P.O. Box 2070

2500 ES The Hague

Nederland

Panreac Química S.A.

Pol. Ind. Pla de la Bruguera

C/ Garraf 2

E-08211 Castellar del Vallès, Barcelona

Sanolabor d.d.

Leskoškova 4

SI-1000 Ljubljana

Sigma Aldrich Chimie SARL

80, rue de Luzais

L’Isle d’Abeau-Chesnes

F-38297 Saint-Quentin-Fallavier

Sigma Aldrich Laborchemikalien

Wunstorfer Straße 40

Postfach 10 02 62

D-30918 Seelze

Sigma Aldrich Logistik GmbH

Riedstraße 2

D-89555 Steinheim

Tazzetti Fluids Srl

Corso Europa, 600/a

I-10088 Volpiano (TO)

VWR I.S.A.S.

201, rue Carnot

F-94126 Fontenay-sous-Bois

Priimta Briuselyje, 2007 m. kovo 27 d.

Komisijos vardu

Stavros DIMAS

Komisijos narys

(1) OL L 244, 2000 9 29, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1791/2006 (OL L 363, 2006 12 20, p. 1).

(2) www.unep.org/ozone/Information_for_the_Parties/3Bi_dec12-2-3.asp

(3) OL C 171, 2006 7 22, p. 27.

(4) Ozono ardymo potencialas.

I PRIEDAS

Vadovaudamosi Monrealio protokolo šalių dvyliktojo susitikimo Sprendimo XII/2 dėl priemonių, skirtų palengvinti perėjimą prie fiksuotų aerozolių inhaliatorių be chlorfluorangliavandenilių (MDI) 3 dalimi, toliau išvardytos šalys nustatė, kad atsiradus tinkamiems MDI be CFC, CFC pagal Protokolą nebelaikomi „svarbiausiais“, kai yra derinami su šiomis aktyviosiomis veikliosiomis medžiagomis:

Šaltinis: www.unep.org/ozone/Information_for_the_Parties/3Bi_dec12-2-3.asp

1 lentelė

Trumpalaikio poveikio beta agonisto bronchų dilatatoriai

Šalis	Salbutamolis	Trebutalinas	Fenoterolis	Orciprenalinas	Reproterolis	Karbuterolis	Heksoprenalinas	Pirbuterolis	Klenbuterolis	Bitolterolis	Prokaterolis
Austrija	X	X	X	X	X	X	X	X	X	X	X
Belgija	X	X	X	X	X	X	X	X	X	X	X
Kipras	X	X	X	X	X	X	X	X	X	X	X
Čekijos Respublika	X	X	X	X	X	X	X	X	X	X	X
Danija	X
Estija	X	X	X	X	X	X	X	X	X	X	X
Suomija	X	X	X	X	X	X	X	X	X	X	X
Prancūzija	X	X	X	X	X	X	X	X	X	X	X
Vokietija	X	X	X	X	X	X	X	X	X	X	X
Graikija	X	X	X	X	X	X	X	X	X	X	X
Vengrija	X	X	X	X	X	X	X	X	X	X	X
Airija	X	X	X	X	X	X	X	X	X	X	X
Italija	X	X	X	X	X	X	X	X	X	X	X
Latvija	X	X	X	X	X	X	X	X	X	X	X
Lietuva	X	X	X	X	X	X	X	X	X	X	X
Liuksemburgas	X	X	X	X	X	X	X	X	X	X	X
Malta	X	X	X	X	X	X	X	X	X	X	X
Nyderlandai	X	X	X	X	X	X	X	X	X	X	X
Lenkija	X
Portugalija	X	X	X	X	X	X	X	X	X	X	X
Norvegija	X	X	X	X	X	X	X	X	X	X	X
Slovakija	X	X	X	X	X	X	X	X	X	X	X
Slovėnija	X	X	X	X	X	X	X	X	X	X	X
Ispanija	X	X	X	X	X	X	X	X	X	X	X
Švedija	X	X	X	X	X	X	X	X	X	X	X
Jungtinė Karalystė	X

2 lentelė

Inhaliuojamieji steroidai

Šalis	Beklometazonas	Deksametazonas	Flunisolidas	Flutikasonas	Budesonidas	Triamcinolonas
Austrija	X	X	X	X	X	X
Belgija	X	X	X	X	X	X
Kipras
Čekijos Respublika	X	X	X	X	X	X
Danija	X			X
Estija	X	X	X	X	X	X
Suomija	X			X
Prancūzija	X			X
Vokietija	X	X	X	X	X	X
Graikija
Vengrija	X	X	X	X	X	X
Airija	X			X
Italija	X	X	X	X	X	X
Latvija	X	X	X	X	X	X
Lietuva	X	X	X	X	X	X
Liuksemburgas	X	X	X	X	X	X
Malta				X	X
Lenkija
Portugalija	X			X	X
Nyderlandai	X	X	X	X	X	X
Norvegija
Slovakija	X	X	X	X	X	X
Slovėnija	X	X	X	X	X	X
Ispanija	X			X
Švedija	X			X
Jungtinė Karalystė				X

3 lentelė

Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo

Šalis	Kromoglicino rūgštis	Nedrokromilas
Austrija	X	X
Belgija	X	X
Kipras	X	X
Čekijos Respublika	X	X
Danija	X	X
Estija	X	X
Suomija	X	X
Prancūzija	X	X
Vokietija	X	X
Graikija	X	X
Vengrija	X
Airija
Italija	X	X
Latvija	X	X
Lietuva	X	X
Liuksemburgas	X
Malta	X	X
Lenkija
Portugalija	X
Nyderlandai	X	X
Norvegija
Slovakija	X	X
Slovėnija	X	X
Ispanija		X
Švedija	X	X
Jungtinė Karalystė

4 lentelė

Anticholinerginių bronchų inhaliatoriai

Šalis	Ipratropiumo bromidas	Oksitropiumo bromidas
Austrija	X	X
Belgija	X	X
Kipras	X	X
Čekijos Respublika	X	X
Danija	X	X
Estija	X	X
Suomija	X	X
Prancūzija
Vokietija	X	X
Graikija	X	X
Vengrija	X	X
Airija	X	X
Italija
Latvija	X	X
Lietuva	X	X
Liuksemburgas	X	X
Malta	X	X
Nyderlandai	X	X
Lenkija
Portugalija	X
Norvegija
Slovakija	X	X
Slovėnija	X	X
Ispanija	X	X
Švedija	X	X
Jungtinė Karalystė	X	X

5 lentelė

Ilgalaikio poveikio beta agonisto bronchų dilatatoriai

Šalis	Formoterolis	Salmeterolis
Austrija	X	X
Belgija	X	X
Kipras	X
Čekijos Respublika	X	X
Danija
Estija	X	X
Suomija	X	X
Prancūzija	X	X
Vokietija	X	X
Graikija
Vengrija	X	X
Airija	X	X
Italija	X	X
Latvija	X	X
Lietuva	X	X
Liuksemburgas	X	X
Malta	X	X
Nyderlandai	X
Lenkija
Portugalija
Norvegija
Slovakija	X	X
Slovėnija	X	X
Ispanija		X
Švedija	X	X
Jungtinė Karalystė

6 lentelė

Aktyviųjų sudedamųjų medžiagų derinys viename MDI

Šalis
Austrija	X visi produktai
Belgija	X visi produktai
Kipras
Čekijos Respublika	X visi produktai
Danija
Estija
Suomija	X visi produktai
Prancūzija	X visi produktai
Vokietija	X visi produktai
Graikija
Vengrija	X visi produktai
Airija
Italija	Budenozidas + Fenoterolis	Flutikasonas + salmeterolis
Latvija	X visi produktai
Lietuva	X visi produktai
Liuksemburgas	X visi produktai
Malta	X visi produktai
Nyderlandai
Lenkija
Portugalija
Norvegija
Slovakija	X visi produktai
Slovėnija	X visi produktai
Ispanija
Švedija	X visi produktai
Jungtinė Karalystė

II PRIEDAS

Svarbiausios medicinos reikmės

I grupės kontroliuojamų medžiagų, kurias galima naudoti astmos arba kitų obstrukcinių plaučių ligų (COPD) gydymui skirtų MDI gamybai, kvotos skiriamos:

3 M Health Care Ltd (UK)

Bespak Europe Ltd (UK)

Boehringer Ingelheim GmbH (DE)

Chiesi Farmaceutici SpA (IT)

Inyx Pharmaceuticals Ltd (UK)

Ivax Ltd (IE)

Laboratorio Aldo Union SA (ES)

SICOR SpA (IT)

Valeas SpA Pharmaceuticals (IT)

Valvole Aerosol Research Italiana (VARI)

SpA — LINDAL Group Italia (IT)

III PRIEDAS

Svarbiausios laboratorijų reikmės

I ir II grupių kontroliuojamų medžiagų, kurios gali būti naudojamos laboratorijų ir analizių reikmėms, kvotos skiriamos:

Acros Organics bvba (BE)

Bie & Berntsen A-S (DK)

Carlo Erba Reactifs-SDS (FR)

Harp International (UK)

Honeywell Specialty Chemicals (DE)

Ineos Fluor (UK)

LGC Promochem (DE)

Mallinckrodt Baker (NL)

Merck KGaA (DE)

Mikro+Polo d.o.o. (SI)

Panreac Química S.A. (ES)

Sanolabor d.d. (SI)

Sigma Aldrich Chimie (FR)

Sigma Aldrich Logistik (DE)

Tazzetti Fluids (IT)

VWR I.S.A.S. (FR)

IV PRIEDAS

Svarbiausios laboratorijų reikmės

III grupės kontroliuojamų medžiagų, kurios gali būti naudojamos laboratorijų ir analizių reikmėms, kvotos skiriamos:

Airbus France (FR)

Eras Labo (FR)

Ineos Fluor (UK)

Ministry of Defense (NL)

Sigma Aldrich Chimie (FR)

V PRIEDAS

Svarbiausios laboratorijų reikmės

IV grupės kontroliuojamų medžiagų, kurios gali būti naudojamos laboratorijų ir analizių reikmėms, kvotos skiriamos:

Acros Organics (BE)

Bie & Berntsen A-S (DK)

Carlo Erba Reactifs-SDS (FR)

Health Protection Inspectorate-Laboratories (EE)

Honeywell Specialty Chemicals (DE)

Institut scientifique de service public (ISSeP) (BE)

Mallinckrodt Baker (NL)

Merck KGaA (DE)

Mikro+Polo d.o.o. (SI)

Panreac Química S.A. (ES)

Sanolabor d.d. (SI)

Sigma Aldrich Chimie (FR)

Sigma Aldrich Laborchemikalien (DE)

Sigma Aldrich Logistik (DE)

VI PRIEDAS

Svarbiausios laboratorijų reikmės

V grupės kontroliuojamų medžiagų, kurios gali būti naudojamos laboratorijų ir analizių reikmėms, kvotos skiriamos:

Acros Organics (BE)

Bie & Berntsen A-S (DK)

Merck KGaA (DE)

Mikro+Polo d.o.o. (SI)

Panreac Química S.A. (ES)

Sanolabor d.d. (SI)

Sigma Aldrich Chimie (FR)

Sigma Aldrich Logistik (DE)

VII PRIEDAS

Būtiniausios laboratorijų ir analizių reikmės

VI grupės kontroliuojamų medžiagų, kurios gali būti naudojamos būtiniausioms laboratorijų ir analizių reikmėms, kvotos skiriamos:

Mebrom NV (BE)

Sigma Aldrich Logistik (DE)

VIII PRIEDAS

Svarbiausios laboratorijų reikmės

VII grupės kontroliuojamų medžiagų, kurios gali būti naudojamos laboratorijų ir analizių reikmėms, kvotos skiriamos:

Ineos Fluor (UK)

Sigma Aldrich Chimie (FR)

IX PRIEDAS

Svarbiausios laboratorijų reikmės

IX grupės kontroliuojamų medžiagų, kurios gali būti naudojamos laboratorijų ir analizių reikmėms, kvotos skiriamos:

Ineos Fluor (UK)

Sigma Aldrich Logistik (DE)

X PRIEDAS

Šis priedas yra neskelbiamas, nes jame yra konfidencialios komercinės informacijos.

2007 4 4

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 94/55

KOMISIJOS SPRENDIMAS

2007 m. balandžio 3 d.

nutraukiantis antidempingo tyrimą dėl Kinijos Liaudies Respublikos, Rusijos, Turkijos, Ukrainos ir Jungtinių Amerikos Valstijų kilmės pentaeritritolio importo

(2007/214/EB)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1996 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 384/96 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (toliau – pagrindinis reglamentas) (1), ypač į jo 9 straipsnį,

pasikonsultavusi su Patariamuoju komitetu,

kadangi:

A. PROCEDŪRA

1. Inicijavimas

(1)	2005 m. gruodžio 2 d. Komisija gavo skundą, kurį pagal pagrindinio reglamento 5 straipsnį gamintojų, kurie pagamina didžiąją dalį (šiuo atveju daugiau nei 50 %) viso pentaeritritolio Bendrijoje, vardu pateikė Europos chemijos pramonės taryba (CEFIC) (toliau – skundo pateikėjas).

(2)	Skunde buvo pateikti Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – KLR), Ukrainos, Rusijos, Turkijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų (toliau – JAV) kilmės pentaeritritolio dempingo ir dėl to daromos materialinės žalos įrodymai, kurių pakako pradėti tyrimą.

(3)	Tyrimas buvo pradėtas 2006 m. sausio 17 d. paskelbus pranešimą apie inicijavimą (2) Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

2. Su tyrimu susijusios šalys

(4)

Komisija apie tyrimo inicijavimą oficialiai pranešė skundo pateikėjui, Bendrijos gamintojams, eksportuojantiems gamintojams, importuotojams, naudotojams, tiekėjams, žinomoms suinteresuotosioms asociacijoms ir susijusių eksportuojančių šalių atstovams. Suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė raštu pareikšti savo nuomonę ir prašyti jas išklausyti per pranešime apie inicijavimą nustatytą laikotarpį.

(5)	Skundą pateikę gamintojai, kiti Bendrijos gamintojai, eksportuojantys gamintojai, importuotojai, naudotojai ir tiekėjai pareiškė savo nuomonę. Visoms suinteresuotosioms šalims, kurios to prašė ir įrodė, kad yra svarbių priežasčių jas išklausyti, tokia galimybė buvo suteikta.

(6)

Siekdama, kad KLR ir Ukrainos eksportuojantys gamintojai panorėję galėtų pateikti prašymą dėl rinkos ekonomikos režimo (toliau – RER) arba individualaus režimo (toliau – IR) taikymo, Komisija Kinijos ir Ukrainos valdžios institucijoms ir šių dviejų šalių žinomiems suinteresuotiesiems eksportuojantiems gamintojams išsiuntė prašymo formas. Viena KLR bendrovė paprašė, kad jai būtų taikomas RER pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalį arba IR, jei atliekant tyrimą būtų nustatyta, kad ji neatitiko RER sąlygų. Vienintelis Ukrainos gamintojas paprašė jam taikyti tik IR.

(7)	Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė, kad atliekant tyrimą gali būti taikoma KLR eksportuotojų ir (arba) gamintojų atranka. Tačiau tik viena bendrovė bendradarbiavo ir pareiškė pageidavimą būti įtrauktai į atranką, todėl atranka nebuvo būtina.

(8)

Klausimynai buvo išsiųsti visoms suinteresuotosioms šalims ir visoms kitoms bendrovėms, kurios apie save pranešė per pranešime apie inicijavimą nustatytą laikotarpį. Atsakymus pateikė trys Bendrijos gamintojai (vienas iš jų turi dvi gamybos įmones), trys nesusiję importuotojai, penki naudotojai, vienas tiekėjas, vienas KLR eksportuojantis gamintojas, vienas Turkijos eksportuojantis gamintojas, vienas Ukrainos eksportuojantis gamintojas ir vienas Čilės (galimos panašios šalies) gamintojas, kuris sutiko bendradarbiauti.

(9)

Komisija rinko ir tikrino visą informaciją, kuri, jos manymu, yra reikalinga siekiant padaryti išvadas dėl dempingo, jo daromos žalos ir Bendrijos interesų, bei atliko patikrinimus šių bendrovių patalpose:

Bendrijos gamintojai

—	Perstorp Specialty Chemicals AB, Perstorp, Švedija

—	Perstorp Chemicals GmbH, Arnsberg, Vokietija

—	Chemza AS Strazske, Strazske, Slovakija

—	S.A. Polialco, Barcelona, Ispanija

KLR eksportuojantys gamintojai

—	Hubei Yihua Chemical Industry Co., Ltd., Yichang

Ukrainos eksportuojantys gamintojai

—	Rubezhnoye State Chemical Plant („Zarja“), Rubezhnoye

Turkijos eksportuojantys gamintojai

—	MKS Marmara Entegre Kimya Sanayi A.Ș., Beșiktaș.

(10)

Kadangi reikia nustatyti normaliąją vertę KLR ir Ukrainos eksportuojantiems gamintojams, kuriems negalėjo būti suteiktas RER, toliau nurodytos bendrovės patalpose buvo atliktas patikrinimas, siekiant nustatyti normaliąją vertę remiantis galimos panašios šalies, šiuo atveju Čilės, duomenimis:

—	Oxiquim, Viña del Mar

Bendrijos pramoninis naudotojas

—	Nuplex Resins BV, Bergen op Zoom, Nyderlandai.

3. Tiriamasis laikotarpis

(11)

Atliekant dempingo ir žalos tyrimą buvo nagrinėjamas 2005 m. sausio 1 d.–gruodžio 31 d. laikotarpis (toliau – tiriamasis laikotarpis arba TL). Analizuojant žalos vertinimui svarbias tendencijas buvo nagrinėjamas laikotarpis nuo 2002 m. sausio 1 d. iki tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

B. NAGRINĖJAMASIS PRODUKTAS IR PANAŠUS PRODUKTAS

1. Nagrinėjamasis produktas

(12)

Nagrinėjamasis produktas yra pentaeritritolis (penta), kurio klasifikacinis KN kodas yra 2905 42 00 . Tai iš formaldehido ir acetaldehido pagamintas bekvapis, baltas, permatomas, kristalinis kietas junginys, pasaulyje alkidinių dervų gamyboje dažniausiai naudojamas poliolis. Pagrindinė žaliava – metanolis, naudojamas formaldehidui, acetaldehidui ir natrio hidroksidui gaminti.

(13)

Alkidinės dervos, dažniausiai naudojamos dangoms, sudaro apie 60–70 % nagrinėjamojo produkto galutinio naudojimo. Kitos naudojimo sritys – sintetiniai tepalai šaldytuvų kompresoriams, kanifolijos esteriai, naudojami klijuose kaip lipnumą suteikianti medžiaga, ir pentaeritritolio tetranitratas (PETN).

(14)

Pasaulyje gaminamas trijų pagrindinių klasių pentaeritritolis, iš kurių dažniausiai gaminamas mono klasės pentaeritritolis. Kitos dvi klasės – techninė ir nitrinimo. Klasė priklauso nuo grynumo laipsnio, kurį apibrėžia mono pentaeritritolio ir dipentaeritritolio kiekis. Pavyzdžiui, mono klasėje mono pentaeritritolio kiekis yra 98 %, palyginti su 87 % techninėje klasėje. Tyrimas parodė, kad įprastinių klasių pentaeritritolio gamybos procesas iš esmės nesiskiria, todėl nustatyta, kad visų klasių pentaeritritolio gamybos sąnaudos yra vienodos. Be to, buvo nustatyta, kad visų klasių pentaeritritolis pasižymi tomis pačiomis pagrindinėmis cheminėmis bei fizinėmis savybėmis ir yra naudojamas tais pačiais tikslais.

(15)

Mono ir techninės klasės pentaeritritolis kai kuriais atvejais tiekiamas labai mažų dalelių forma, o tai reiškia, kad produktas pateikiamas smulkinimui po gamybos proceso. Chemine prasme labai mažų dalelių pentaeritritolis yra visiškai tas pats produktas, tačiau dėl smulkinimo sąnaudos ir pardavimo kaina yra nežymiai didesnės.

(16)

Turkijos eksportuojantis gamintojas prieštaravo tik vienos pentaeritritolio rūšies, kuri apima tris skirtingas klases, t. y. mono, techninę ir nitrinimo, naudojimui. Jis teigė, kad būtent labai mažų dalelių pentaeritritolis turėtų būti laikomas atskira rūšimi. Su pastaruoju tvirtinimu buvo galima sutikti, ir labai mažų dalelių pentaeritritolis, kuris sudaro labai mažą Bendrijos pramonės gamybos dalį ir kurio, kaip buvo nustatyta, nė viena nagrinėjamoji šalis neeksportavo į Bendriją, šiame tyrime nebuvo įtrauktas į produkto apibrėžtąją sritį. Tačiau buvo manoma, kad nėra pagrindo tris skirtingas klases išskirti į tris skirtingas rūšis, nes jų sąnaudų ir kainų lygiai vienodi. Be to, reikėtų pažymėti, kad pentaeritritolis iš esmės yra prekė, kurią galutinis pirkėjas suvokia kaip vieną produktą. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas ir palikta viena rūšis.

(17)	Remiantis fizinėmis, cheminėmis ir techninėmis savybėmis, gamybos procesu ir skirtingų produkto rūšių pakeičiamumu naudotojo požiūriu, nuspręsta, kad šiame tyrime visų klasių pentaeritritolis yra vienas produktas.

2. Panašus produktas

(18)

Nustatyta, kad nagrinėjamasis produktas ir nagrinėjamųjų šalių bei Japonijos, kuri pradžioje buvo pasirinkta kaip panaši šalis, gaminamas ir jų vidaus rinkoje parduodamas pentaeritritolis, kaip ir Bendrijos pramonės gaminamas ir Bendrijoje parduodamas pentaeritritolis, pasižymi tomis pačiomis pagrindinėmis cheminėmis ir fizinėmis savybėmis bei naudojamas tais pačiais tikslais.

(19)	Todėl buvo padaryta preliminari išvada, kad šie produktai yra panašūs, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

C. DEMPINGAS

1. Bendroji metodika

(20)	Toliau aptariama bendroji metodika. Todėl pristatant išvadas dėl nagrinėjamųjų šalių vykdomo dempingo nagrinėjami tik kiekvienai eksportuojančiai šaliai būdingi klausimai.

2. Normalioji vertė

(21)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalį pirmiausia buvo nagrinėta, ar kiekvieno bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo pentaeritritolio pardavimas vidaus rinkoje yra tipiškas, t. y. ar bendras tokio pardavimo kiekis sudaro ne mažiau kaip 5 % gamintojo bendro pardavimo eksportui į Bendriją kiekio.

(22)

Tuomet Komisija, nustatydama šio produkto pelningo pardavimo nepriklausomiems pirkėjams dalį, nagrinėjo, ar pentaeritritolio pardavimas vidaus rinkoje tipiškais kiekiais pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 4 dalį galėtų būti vertinamas kaip pardavimas įprastomis prekybos sąlygomis. Tais atvejais, kai pentaeritritolio pardavimo grynąja pardavimo kaina, kuri yra lygi apskaičiuotoms gamybos sąnaudoms arba už jas didesnė, kiekis sudarė daugiau kaip 80 % bendro pardavimo kiekio, ir kai svertinė vidutinė kaina buvo lygi gamybos sąnaudoms arba už jas didesnė, normalioji vertė buvo pagrįsta faktine vidaus kaina, apskaičiuota kaip svertinis viso pardavimo vidaus rinkoje per TL kainų vidurkis nepriklausomai nuo to, ar šis pardavimas buvo pelningas, ar ne. Tais atvejais, kai pentaeritritolio pelningo pardavimo kiekis sudarė 80 % to produkto bendro pardavimo kiekio arba buvo už jį mažesnis, arba kai svertinė vidutinė kaina buvo mažesnė už gamybos sąnaudas, normalioji vertė buvo pagrįsta faktine vidaus kaina, apskaičiuota kaip svertinis tik pelningo pardavimo vidurkis, jei šis pardavimas sudarė ne mažiau kaip 10 % bendro pentaeritritolio pardavimo kiekio.

(23)

Tais atvejais, kai pentaeritritolio pelningo pardavimo kiekis sudarė mažiau kaip 10 % bendro to produkto pardavimo kiekio, buvo nuspręsta, kad produkto pardavimo kiekis buvo nepakankamas, kad nustatant normaliąją vertę būtų galima remtis vidaus kaina. Kai nustatant normaliąją vertę nebuvo galima naudoti gamintojo parduodamo pentaeritritolio vidaus kainų, turėjo būti taikomas kitas metodas.

(24)	Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 dalį normalioji vertė buvo apskaičiuota remiantis kiekvieno gamintojo gamybos sąnaudomis, prie jų pridėjus pagrįstą pardavimo, bendrųjų ir administracinių išlaidų (PBA) bei pelno sumą.

(25)	Todėl Komisija nagrinėjo, ar duomenys apie kiekvieno susijusio gamintojo vidaus rinkoje patirtas PBA išlaidas bei gautą pelną buvo patikimi.

(26)

Faktinės PBA išlaidos vidaus rinkoje buvo laikomos patikimomis, jei susijusios bendrovės vidaus pardavimo kiekį buvo galima vertinti kaip tipišką, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalyje. Pelno vidaus rinkoje marža buvo nustatyta remiantis vidaus pardavimu įprastinėmis prekybos sąlygomis.

(27)

Visais atvejais, kai šių sąlygų nebuvo laikomasi, Komisija nagrinėjo, ar pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalies a punktą buvo galima naudotis kilmės šalies eksportuotojų arba gamintojų vidaus rinkos duomenimis. Kai buvo gauti tik vieno eksportuojančio gamintojo patikimi duomenys, nebuvo galima nustatyti vidurkio, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalies a punkte, todėl buvo nagrinėta, ar laikomasi 2 straipsnio 6 dalies b punkto sąlygų, t. y. ar galima naudoti tiriamo eksportuotojo ar gamintojo tos pačios bendrosios kategorijos produktų gamybos ir pardavimo duomenis. Kai šių duomenų nebuvo galima gauti arba jų nepateikė gamintojas, PBA išlaidos ir pelnas buvo nustatyti pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalies c punktą, t. y. remiantis bet kuriuo kitu pagrįstu metodu.

3. Eksporto kaina

(28)	Visais atvejais, kai nagrinėjamasis produktas buvo parduodamas eksportui nepriklausomiems pirkėjams Bendrijoje, eksporto kaina buvo nustatyta pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį, visų pirma remiantis faktiškai sumokėtomis arba mokėtinomis eksporto kainomis.

a) Palyginimas

(29)

Normalioji vertė ir eksporto kaina buvo lyginamos gamintojo kainų pagrindu. Siekiant užtikrinti teisingą normaliosios vertės ir eksporto kainos palyginimą, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį koreguojant buvo deramai atsižvelgta į skirtumus, darančius poveikį kainoms ir kainų palyginamumui. Visais atvejais buvo atlikti atitinkami koregavimai, kai buvo nustatyta, kad jie yra pagrįsti, tikslūs ir paremti patikrintais įrodymais.

b) Dempingo skirtumas

(30)	Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 ir 12 dalis dempingo skirtumas kiekvienam eksportuojančiam gamintojui buvo nustatytas remiantis svertinės vidutinės normaliosios vertės ir svertinės vidutinės eksporto kainos palyginimu.

4. Turkija

(31)	Klausimyno atsakymus pateikė vienintelis žinomas eksportuojantis gamintojas.

a) Normalioji vertė

(32)	Gamintojo panašaus produkto pardavimas vidaus rinkoje buvo iš esmės tipiškas, o visą pardavimą buvo galima vertinti kaip pardavimą įprastomis prekybos sąlygomis.

(33)	Be to, buvo nustatyta, kad skirtingais pardavimo mėnesiais vidaus kainos smarkiai skyrėsi.

(34)	Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, ir siekiant tinkamai atspindėti nagrinėjamojo produkto normaliąją vertę per TL, manyta, kad šiuo konkrečiu atveju būtų tikslinga nustatyti nagrinėjamojo produkto mėnesinę normaliąją vertę.

(35)	Vidaus kainos buvo laikomos tinkamu pagrindu kiekvieno mėnesio normaliajai vertei nustatyti. Todėl normalioji vertė buvo pagrįsta nepriklausomų pirkėjų Turkijos vidaus rinkoje kiekvieną TL mėnesį faktiškai sumokėta arba mokėtina kaina.

b) Eksporto kaina

(36)	Visais atvejais nagrinėjamasis produktas buvo parduotas nepriklausomiems pirkėjams Bendrijoje. Todėl eksporto kaina buvo nustatyta pagal pagrindinio reglamento 2 dalies 8 dalį, remiantis faktiškai sumokėtomis arba mokėtinomis eksporto kainomis.

(37)	Norint užtikrinti tinkamą palyginimą atsižvelgiant į normaliosios vertės svyravimus per TL, buvo manoma, kad būtų tikslinga nustatyti TL mėnesinę svertinę vidutinę eksporto kainą.

c) Palyginimas

(38)	Atlikti koregavimai, atsižvelgiant į transporto, draudimo, krovimo ir kredito sąnaudų, nuolaidų, komisinių ir lengvatų skirtumus.

(39)	Nustatyta, kad draudimo sąnaudos, suteiktos nuolaidos ir pakavimo išlaidos, apie kurias buvo pranešta, šiek tiek skyrėsi nuo eksportuojančio gamintojo buhalterinių duomenų. Todėl koregavimų sumos buvo atitinkamai pataisytos.

(40)

Be to, atlikus tyrimą nustatyta, kad eksportuojantis gamintojas sumokėjo didelę sumą už konsultacines paslaugas. Bendrovė teigė, kad tokie mokesčiai nėra koregavimo pagrindas ir todėl neturėtų būti išskaičiuoti nei iš eksporto, nei vidaus pardavimo kainos. Tačiau nustatyta, kad šios išlaidos darė poveikį nagrinėjamojo produkto sąnaudoms ir kainoms, todėl turėjo įtakos kainų palyginamumui. Todėl remiantis kiekiu atitinkama suma buvo priskirta nagrinėjamam pardavimui (pardavimas vidaus rinkoje, EB pardavimas ir pardavimas trečiosioms šalims) ir išskaičiuota iš pardavimo kainos, tai atliekant kaip koregavimą, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies i punkte.

(41)	Vertinant kredito sąnaudas nustatyta, kad TL palūkanų norma, apie kurią buvo pranešta, neatspindėjo faktinių trumpalaikių finansavimo sąnaudų, kurias patyrė bendrovė. Todėl kredito sąnaudos buvo atitinkamai pakoreguotos.

d) Dempingo skirtumas

(42)	Kadangi eksporto kainos aiškiai skyrėsi nelygu laikotarpis, manyta, kad skaičiuojant dempingo skirtumą į tokį aspektą reikėtų atsižvelgti. Todėl buvo palyginta kiekvieno mėnesio nagrinėjamojo produkto svertinė vidutinė eksporto kaina ir svertinė vidutinė normalioji vertė.

(43)	Remiantis tuo, kas išdėstyta pirmiau, bendradarbiaujančiam eksportuojančiam gamintojui nustatytas procentais išreikštas CIF grynosios kainos Bendrijos pasienyje dempingo skirtumas buvo mažesnis už pagrindinio reglamento 9 straipsnio 3 dalyje nustatytą de minimis ribinę vertę.

(44)

Pažymima, kad dempingo skirtumas taip pat būtų de minimis, jei būtų lyginta svertinė vidutinė normalioji vertė ir atskiri eksporto sandoriai. Tačiau buvo nustatyta, kad toks palyginimas yra netinkamas. Buvo nustatytas priklausomai nuo mėnesio smarkiai besiskiriančių eksporto kainų modelis (buvo pastebėta, kad skirtingais TL mėnesiais eksporto kainos skiriasi iki 20 %, 2005 m. gegužės – spalio mėnesiais kainos buvo gerokai mažesnės), o mėnesinės normaliosios vertės taip pat panašiai keitėsi. Šie skirtumai atsirado dėl to, kad su pagrindinėmis žaliavomis, kurios sudaro didelę nagrinėjamojo produkto gamybos sąnaudų dalį, susijusi padėtis keitėsi panašiai. Taigi 42 konstatuojamojoje dalyje aprašytas metodas atspindi visą vykdomo dempingo apimtį.

(45)	Kadangi paaiškėjo, kad bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo eksportas sudarė visą Turkijos nagrinėjamojo produkto eksportą į Bendriją, nebuvo pagrindo manyti, kad kuris nors eksportuojantis gamintojas būtų nebendradarbiavęs.

(46)	Todėl su Turkija susijęs tyrimas turėtų būti nutrauktas, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 9 straipsnio 3 dalyje.

5. Kinijos Liaudies Respublika (KLR) ir Ukraina

a) Rinkos ekonomikos režimas (RER)

(47)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies b punktą antidempingo tyrimuose, susijusiuose su KLR ir Ukrainos kilmės produktų importu, normalioji vertė nustatoma vadovaujantis minėtojo straipsnio 1–6 dalimis tiems gamintojams, kurie, kaip buvo nustatyta, atitinka pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkte nustatytus kriterijus.

(48)

Trumpumo ir aiškumo sumetimais toliau pateikiami apibendrinti RER kriterijai:

i)	verslo sprendimai priimami ir išlaidos numatomos atsižvelgiant į rinkos sąlygas ir be valstybės kišimosi;

ii)	įmonės turi vieną aiškų pagrindinių apskaitos dokumentų, kurių nepriklausomas auditas atliekamas pagal tarptautinius apskaitos standartus ir kurie yra taikomi įvairiais tikslais, rinkinį;

iii)	nėra jokių svarbių iškraipymų, perkeltų iš ankstesnės ne rinkos ekonomikos sistemos;

iv)	bankroto ir nuosavybės įstatymais užtikrinamas teisinis tikrumas ir pastovumas;

v)	valiuta konvertuojama pagal rinkos kursą.

(49)

Vienas KLR eksportuojantis gamintojas paprašė jam taikyti RER pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies b punktą ir per nustatytą laikotarpį užpildė eksportuojantiems gamintojams skirtą RER prašymo formą. Komisija šios bendrovės patalpose surinko ir patikrino visą, jos manymu, reikalingą informaciją, pateiktą prašyme suteikti RER.

(50)	Atlikus tyrimą nustatyta, kad šios bendrovės RER prašymas turėjo būti atmestas, nes bendrovė nesilaikė neatitiko minėto pirmo, antro ir trečio kriterijaus reikalavimų.

(51)

Atsižvelgiant į tai, kad valstybinės įmonės yra pagrindiniai akcininkai ir kad šių akcininkų paskirti direktoriai direktorių valdyboje užima neproporcingai daug leidžiančių kontroliuoti vietų, buvo nustatyta, kad valstybė galėjo daryti didelę įtaką bendrovės verslo sprendimams, susijusiems su įprastiniu valdymu, pelno paskirstymu, naujų akcijų leidimu, kapitalo didinimu, įstatų keitimu bei bendrovės likvidavimu, ir todėl tokie sprendimai buvo priimami neatsižvelgiant į rinkos sąlygas.

(52)

Be to, bendrovės sąskaitose neatsispindėjo tikra finansinė padėtis, nes bendrovė be pateisinimo atliko kai kuriuos ilgalaikio turto nusidėvėjimo perskirstymus, o tai yra 1–13 TAS pažeidimas. Minėtas faktas ir tai, kad bendrovės auditoriai neišreiškė jokių abejonių arba nenurodė jokių paaiškinimų dėl nustatytos praktikos, buvo aiškus tarptautinių apskaitos standartų pažeidimas.

(53)	Kalbant apie pradinio turto vertinimą, bendrovė negalėjo paaiškinti, kuo remiantis buvo atliktas toks vertinimas. Pagaliau bendrovė negalėjo pateikti jokio biurų pastato nuomos mokėjimo įrodymo. Abu trūkumai parodė, kad esama svarbių iškraipymų, perkeltų iš ankstesnės ne rinkos ekonomikos sistemos.

(54)	Buvo konsultuojamasi su Patariamuoju komitetu, o tiesiogiai susijusioms šalims buvo suteikta galimybė pateikti pastabas dėl pirmiau minėtų išvadų. Tačiau jokių pastabų nebuvo gauta. Be to, Bendrijos pramonei buvo suteikta galimybė pateikti pastabas ir pritarti sprendimui dėl RER.

(55)	Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, buvo padaryta išvada, kad Kinijos eksportuojančiam gamintojui neturėtų būti suteiktas RER.

b) Individualus režimas (IR)

(56)

Remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktu prireikus visoje šalies teritorijoje galiojantis muitas nustatomas šalims, kurioms taikomas minėtas straipsnis, išskyrus tuos atvejus, kai bendrovės gali įrodyti, kad jos atitinka visus pagrindinio reglamento 9 straipsnio 5 dalyje nustatytus kriterijus individualiam režimui gauti.

(57)

Kinijos eksportuojantis gamintojas, kuriam negalėjo būti suteiktas RER, prašė taip pat jam suteikti IR, jei jam nebūtų suteiktas RER. Tačiau, kaip apibrėžta 51 konstatuojamojoje dalyje, buvo nustatyta, kad valstybė per savo atstovus bendrovės direktorių valdyboje daro didelį poveikį eksporto kainoms ir kiekiui bei pardavimo sąlygoms ir terminams ir dėl to negalima manyti, kad kainos buvo laisvai nustatytos. Be to, toks valstybės kišimasis, susijęs su įprastiniu bendrovės valdymu, reiškė, kad gali būti, jog šiam eksportuotojui nustačius individualią muito normą atsiras muito vengimo pavojus.

(58)	Todėl ir atsižvelgiant į tai, kad Kinijos eksportuojantis gamintojas neatitiko visų reikalavimų suteikti IR pagal pagrindinio reglamento 9 straipsnio 5 dalį, IR jam negalėjo būti suteiktas.

(59)

Vienintelis Ukrainos bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas, kuris neprašė jam suteikti RER, pateikė IR prašymą. Tačiau Ukrainoje nėra kito žinomo pentaeritritolio gamintojo, o tai patvirtina faktas, kad pentaeritritolio eksportas iš Ukrainos į Bendriją, apie kurį pranešė bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas, atitiko Eurostato nurodytą kiekį. Todėl buvo nustatyta, kad nereikia priimti sprendimo dėl to, ar šiam eksportuojančiam gamintojui reikėtų suteikti IR, nes jam bet kuriuo atveju būtų nustatytas vienintelis visos šalies teritorijoje galiojantis muitas.

c) Normalioji vertė

i) Panaši šalis

(60)	Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktą normalioji vertė eksportuojantiems gamintojams, kuriems nesuteiktas RER, turi būti nustatyta remiantis kainomis arba apskaičiuotąja verte panašioje šalyje.

(61)	Siekdama nustatyti normaliąją vertę KLR ir Ukrainai, Komisija pranešime apie inicijavimą nurodė ketinanti Japoniją pasirinkti tinkama panašia šalimi ir paragino suinteresuotąsias šalis pateikti pastabas šiuo klausimu. Nė viena suinteresuotoji šalis šiam pasiūlymui neprieštaravo.

(62)	Komisija susisiekė su žinomu pentaeritritolio gamintoju Japonijoje ir paprašė jo bendradarbiauti atliekant šį tyrimą. Tačiau bendradarbiauta nebuvo.

(63)

Pradžioje su šiuo tyrimu susijusios šalys nebuvo atrinktos, nes nebuvo bendradarbiauta arba jų vidaus rinka galėjo būti iškraipyta dėl taikomo dempingo. Todėl Komisija kreipėsi į visus kitus žinomus gamintojus kitose šalyse, kuriose gaminamas pentaeritritolis, kaip antai Čilėje, Taivane, Brazilijoje ir Korėjos Respublikoje, kviesdama juos bendradarbiauti.

(64)

Tik Čilės gamintojas sutiko bendradarbiauti. Nors Čilėje buvo tik vienas gamintojas, Čilės pentaeritritolio vidaus rinkai per TL poveikį darė didelė konkurencija su importu iš Kinijos, Taivano, JAV, Švedijos ir Korėjos Respublikos, nes Čilėje netaikomos kvotos ar kiti kiekybiniai importo apribojimai.

(65)	Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, buvo padaryta preliminari išvada, kad Čilė buvo tinkamiausia ir pagrįsčiausia panaši šalis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalį.

(66)	Todėl šiam gamintojui buvo nusiųstas klausimynas, kuriame jis turėjo pateikti informaciją apie panašaus produkto vidaus pardavimo kainas ir gamybos sąnaudas, o duomenys, kuriuos minėtas gamintojas nurodė savo atsakymuose, buvo patikrinti vietoje.

(67)

Tačiau atlikus tyrimą buvo nustatyta, kad bendradarbiaujantis Turkijos eksportuojantis gamintojas dempingo netaikė. Turkijos pentaeritritolio rinkoje nebuvo akivaizdžių iškraipymų, o Turkijos gamintojo taikytas gamybos procesas ir naudotos žaliavos yra panašesnės į Kinijos ir Ukrainos eksportuojančių gamintojų taikytą gamybos procesą ir naudotas žaliavas.

(68)	Todėl buvo padaryta išvada, kad šiame tyrime Turkija galėtų būti laikoma pagrįsta panašia šalimi.

ii) Normaliosios vertės nustatymas panašioje šalyje

(69)	Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktą normalioji vertė eksportuojantiems gamintojams, kuriems nebuvo suteiktas RER, buvo nustatyta remiantis patikrinta informacija, gauta iš panašios šalies gamintojo.

(70)	Normalioji vertė buvo nustatyta, kaip aprašyta 32–35 konstatuojamosiose dalyse.

d) Eksporto kainos

(71)	Visas Kinijos ir Ukrainos eksportuojančių gamintojų pardavimas eksportui į Bendriją buvo atliekamas tiesiogiai nepriklausomiems pirkėjams Bendrijoje, todėl eksporto kaina buvo nustatyta pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį remiantis faktiškai sumokėtomis arba mokėtinomis kainomis.

(72)	Kadangi buvo nustatyta, kad vidutinė normalioji viso TL vertė nebuvo tipiška, dėl 33–37 konstatuojamosiose dalyse išdėstytų priežasčių buvo nustatytos mėnesinės vidutinės eksporto kainos.

e) Palyginimas

(73)	Prireikus ir pagrįstais atvejais buvo koreguojamos transporto, draudimo, tvarkymo ir papildomos sąnaudos bei pakavimo, kredito ir banko mokesčiai.

f) Dempingo skirtumai

(74)	Kiekvieno eksportuojančio gamintojo, kuriam nebuvo suteiktas RER, atveju panašiai šaliai nustatyta mėnesinė vidutinė svertinė normalioji vertė buvo palyginta su mėnesine vidutine svertine eksporto į Bendriją kaina, kaip numatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 dalyje.

(75)

KLR atveju bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo eksportuotas pentaeritritolio kiekis remiantis Eurostato duomenimis sudarė daug mažiau nei 70 % viso per TL iš minėtos šalies importuoto pentaeritritolio kiekio. Todėl nebendradarbiaujantiems KLR eksportuojantiems gamintojams dempingo skirtumas pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį turėjo būti nustatytas remiantis turimais faktais. Taigi buvo manoma, kad bendradarbiaujančiam gamintojui būtina dempingo skirtumą nustatyti remiantis didžiausiais dempingo kaina sudarytais sandoriais. Šis metodas buvo laikomas būtinu, kad nebūtų suteikiami privalumai už nebendradarbiavimą, ir dėl to, kad nebuvo požymių, jog nebendradarbiavusi šalis būtų vykdžiusi žemesnio lygio dempingą.

(76)	Todėl visoje šalies teritorijoje galiojantis vidutinis dempingo skirtumas buvo apskaičiuotas naudojantis abiejų eksportuotojų grupių, t. y. bendradarbiaujančiųjų ir nebendradarbiaujančiųjų, CIF verte kaip svertiniu veiksniu.

(77)	Ukraina, kaip išdėstyta 59 konstatuojamojoje dalyje, visapusiškai bendradarbiavo, todėl buvo manoma, kad būtų tikslinga nustatyti tokio paties dydžio visoje šalies teritorijoje galiojantį dempingo skirtumą, koks buvo nustatytas vienam bendradarbiaujančiam eksportuojančiam gamintojui.

(78)

Procentais išreikštas CIF importo kainos Bendrijos pasienyje prieš sumokant muitą dempingo skirtumas yra toks:

Šalis	Dempingo skirtumas
KLR	18,7 %
Ukraina	10,3 %

6. Rusija ir Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV)

(79)

Nė vienas Rusijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų gamintojas šiame tyrime nebendradarbiavo. Dėl šios priežasties ir dėl to, kad nėra jokio kito tinkamesnio pagrindo, visoje šalies teritorijoje galiojantis dempingo skirtumas buvo laikinai nustatytas pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį remiantis turimais faktais, t. y. skunde pateiktais duomenimis.

(80)

Procentais išreikšti CIF importo kainos Bendrijos pasienyje prieš sumokant muitą dempingo skirtumai yra tokie:

Šalis	Dempingo skirtumas
Rusija	25 %
JAV	54 %

D. ŽALA

1. Bendrijos gamyba

(81)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad panašų produktą Bendrijoje gamina penki gamintojai, iš kurių vienas turi dvi gamybos įmones. Skundas buvo pateiktas dviejų iš minėtų gamintojų vardu. Inicijavus tyrimą trečias gamintojas nusprendė jį paremti visapusiškai bendradarbiaudamas. Du likę gamintojai pateikė bendrus duomenis apie gamybą ir pardavimą ir išreiškė pritarimą tyrimui.

(82)

Taigi Bendrijos produkcijos kiekis pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalį buvo laikinai apskaičiuotas sudedant trijų Bendrijos bendradarbiaujančių gamintojų pagamintą kiekį ir dviejų kitų Bendrijos gamintojų pagamintą kiekį, atsižvelgiant į jų pateiktus duomenis. Tokiu pagrindu bendra panašaus produkto gamyba Bendrijoje per TL sudarė 115 609 tonas.

2. Bendrijos pramonės apibrėžimas

(83)	Trijų Bendrijos gamintojų, kurie visapusiškai bendradarbiavo šiame tyrime, gamyba sudaro 94 % panašaus produkto gamybos Bendrijoje. Todėl manoma, kad jie sudaro Bendrijos pramonę, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje ir 5 straipsnio 4 dalyje.

3. Bendrijos suvartojimas

(84)

Bendrijos suvartojimas buvo nustatytas remiantis žinomų Bendrijos gamintojų pardavimo kiekiu ir Eurostato duomenimis apie susijusį KN kodą atitinkančių produktų importą iš visų trečiųjų šalių. Šiuo atžvilgiu reikėtų pažymėti, kad tik vienas iš dviejų skundo nepateikusių Bendrijos gamintojų pateikė viso nagrinėjamojo laikotarpio pardavimo duomenis. Todėl į kito gamintojo pardavimo duomenis nebuvo atsižvelgta, nes jie aprėpė tik TL. Šio pardavimo kiekis nebuvo didelis, todėl jį atmetus poveikis bendrai padėčiai nedaromas. Kaip nurodyta tolesnėje lentelėje, nagrinėjamojo produkto ir panašaus produkto suvartojimas Bendrijoje per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo 12 %. 2003–2004 m. paklausa nesikeitė, o per TL sumažėjo 9 %, palyginti su ankstesniais metais.

	2002 m.	2003 m.	2004 m.	TL
Bendrijos suvartojimas (tonomis)	83 195	80 697	80 403	73 025
Indeksas	100	97	97	88

4. Importas į Bendriją iš nagrinėjamųjų šalių

a) Kumuliacija

(85)

Komisija svarstė, ar KLR, JAV, Turkijos, Rusijos ir Ukrainos kilmės pentaeritritolio importo poveikis turėtų būti vertinamas bendrai pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalį. Primenama, kad buvo nustatyta, jog iš Turkijos produktas nebuvo importuojamas dempingo kaina, ir todėl tyrimas, susijęs su importu iš šios šalies, turėtų būti nutrauktas.

b) Dempingo skirtumas ir importo kiekis

(86)

Vidutiniai dempingo skirtumai, nustatyti kiekvienai iš likusių keturių šalių, iš tyrimo taikymo srities pašalinus Turkiją, viršija de minimis ribinę vertę, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 9 straipsnio 3 dalyje, o importo iš kiekvienos šios šalies kiekis nėra nežymus, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 5 straipsnio 7 dalyje, per TL KLR užimama rinkos dalis sudarė 1,8 %, Rusijos – 1,5 %, Ukrainos – 3,7 %, o JAV – 1,9 %.

c) Konkurencijos sąlygos

(87)	Importo iš KLR, Rusijos ir Ukrainos kiekis per nagrinėjamąjį laikotarpį labai padidėjo, panašiai didėjo ir kainos, o tai priverstinai sumažino Bendrijos pramonės kainas.

(88)

Kaip minėta pirmiau, buvo nustatyta, kad iš nagrinėjamųjų šalių importuojamas nagrinėjamasis produktas ir Bendrijos pramonės gaminamas ir parduodamas panašus produktas pasižymi tomis pačiomis techninėmis, fizinėmis ir cheminėmis savybėmis bei naudojamas tais pačiais tikslais. Be to, visi produktai parduodami tais pačiais kanalais tiems patiems pirkėjams, taigi jie konkuruoja tarpusavyje.

(89)

Buvo nustatyta, kad dėl importo iš JAV Bendrijos pramonės kainos nebuvo priverstinai sumažintos (žr. 141 konstatuojamąją dalį). Iš tiesų paaiškėjo, kad JAV eksportuotojų kainodara visiškai skiriasi nuo kitų nagrinėjamųjų šalių eksportuotojų kainodaros. Faktiškai JAV, taikydama didesnes nei kitų trijų šalių kainas, sugebėjo padidinti užimamą Bendrijos rinkos dalį. Tai galima paaiškinti tuo, kad vienas JAV eksportuojantis gamintojas labai sėkmingai veikė skirtinguose rinkos segmentuose, kuriuose galima taikyti didesnes kainas. Tokiomis aplinkybėmis buvo nuspręsta, kad būtų netinkama importą iš JAV ir importą dempingo kaina iš KLR, Rusijos ir Ukrainos vertinti bendrai, atsižvelgiant į konkurencijos tarp importo iš JAV ir, viena vertus, importo dempingo kaina iš trijų nagrinėjamųjų šalių bei, kita vertus, Bendrijos panašaus produkto sąlygas.

(90)	Remiantis tuo, kas išdėstyta pirmiau, buvo padaryta išvada, kad buvo laikomasi sąlygų, pateisinančių KLR, Rusijos ir Ukrainos kilmės pentaeritritolio importo kumuliaciją.

d) Bendras kiekis ir rinkos dalis

(91)

Importo iš KLR, Rusijos ir Ukrainos kiekis, nustatytas atsižvelgiant į Eurostato duomenis, itin padidėjo nuo 1 235 tonų 2002 m. iki 5 136 tonų per TL. Jų bendra rinkos dalis per tą patį laikotarpį nuolatos didėjo nuo 1 iki 7 %. Tai reikėtų vertinti atsižvelgiant į mažėjantį suvartojimą.

	2002 m.	2003 m.	2004 m.	TL
Importo kiekis (tonomis)	1 235	3 397	4 752	5 136
Indeksas	100	275	385	416
Rinkos dalis	1 %	4 %	6 %	7 %

e) Importo kainos ir priverstinis kainų mažinimas

(92)

Informacija apie viso importo iš trijų šalių kainas buvo gauta iš Eurostato. Pateiktoje lentelėje parodyta, kaip keitėsi vidutinės importo iš KLR, Rusijos ir Ukrainos kainos. Per nagrinėjamąjį laikotarpį šios kainos sumažėjo 13 %.

	2002 m.	2003 m.	2004 m.	TL
Importo kainos (EUR/toną)	1 131	1 032	1 030	988
Indeksas	100	91	91	87

(93)

Nustatydama, ar buvo priverstinai mažinamos kainos, Komisija nagrinėjo TL duomenis. Atitinkamomis Bendrijos pramonės pardavimo kainomis buvo pasirinktos pardavimo nepriklausomiems pirkėjams kainos, prireikus pakoreguotos pagal gamintojo kainos lygį, t. y. išskyrus krovinių transporto Bendrijoje išlaidas ir atėmus nuolaidų bei lengvatų sumą. Šios kainos buvo palygintos su importo iš trijų nagrinėjamųjų šalių kainomis. Rusijos atveju, atsižvelgiant į tai, kad nebuvo bendradarbiaujama, svertinė vidutinė eksporto kaina buvo nustatyta pagal Eurostato duomenis. KLR ir Ukrainos atveju kainos buvo lyginamos su eksporto kainomis, kurias nustatė bendradarbiaujantys gamintojai, atėmus nuolaidų sumas ir prireikus pakoregavus atsižvelgiant į CIF kainas Bendrijos pasienyje, kurios savo ruožtu buvo pakoreguotos atsižvelgiant į muitinio įforminimo išlaidas bei išlaidas po importo. Abiem atvejais buvo nustatyta, kad kainos buvo tipiškos, nes Ukrainoje yra tik vienas pentaeritritolio gamintojas, o KLR bendradarbiaujančio gamintojo eksportas sudaro apytikriai pusę viso iš KLR į EB eksportuoto pentaeritritolio kiekio.

(94)	Šis palyginimas parodė, kad per TL svertiniai vidutiniai priverstinio kainų mažinimo skirtumai KLR atveju buvo 11,3 %, Ukrainos – 6,2 %, o Rusijos – 11,9 %.

5. Bendrijos pramonės padėtis

(95)	Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalį, nagrinėjant importo dempingo kaina poveikį Bendrijos pramonei, buvo analizuojami visi ekonominiai veiksniai ir rodikliai, per nagrinėjamąjį laikotarpį darę poveikį pramonės būklei.

a) Gamyba, gamybos pajėgumai ir pajėgumų panaudojimas

(96)

2002 m. – TL gamyba sumažėjo 3 %. 2004 m. gamyba padidėjo dėl to, kad padidėjo vieno gamintojo gamybos pajėgumai. Produkcijos kiekis kito taip:

	2002 m.	2003 m.	2004 m.	TL
Produkcija (tonomis)	111 665	103 913	115 204	108 309
Indeksas	100	93	103	97

(97)

Gamybos pajėgumai buvo nustatyti remiantis nominaliu Bendrijos pramonės gamybos įmonių pajėgumu, atsižvelgiant į gamybos pertrūkius. Gamybos pajėgumai per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo 6 %. Gamybos pajėgumai labiausiai padidėjo 2004 m., taip įvyko dėl to, kad vienas gamintojas sėkmingai pašalino gamybos trūkumus ir kad to paties gamintojo antroji gamybos įmonė buvo reorganizuota.

(98)

Sumažėjus produkcijos kiekiui ir nežymiai padidėjus pajėgumams, pajėgumų panaudojimas sumažėjo nuo 95 % 2002 m. iki 87 % per TL.

	2002 m.	2003 m.	2004 m.	TL
Gamybos pajėgumai (tonomis)	117 020	119 020	123 987	123 987
Indeksas	100	102	106	106
Pajėgumų panaudojimas	95 %	87 %	93 %	87 %

b) Atsargos

(99)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį atsargos padidėjo daugiau kaip du kartus, o tai rodė, kad Bendrijos pramonei vis sunkiau parduoti produktus Bendrijos rinkoje.

	2002 m.	2003 m.	2004 m.	TL
Atsargos (tonomis)	3 178	6 598	6 910	7 122
Indeksas	100	208	217	224

c) Pardavimo kiekis, rinkos dalys ir vidutinės vieneto kainos Bendrijoje

(100)

Bendrijos pramonės pentaeritritolio pardavimas nepriklausomiems pirkėjams Bendrijos rinkoje nuolatos mažėjo nuo 64 663 tonų 2002 m. iki 54 543 tonų per TL, t. y. 16 %. Todėl pardavimo kiekio sumažėjimas buvo staigesnis, nei Bendrijos suvartojimo mažėjimas, kuris, kaip nurodyta pirmiau, per tą patį laikotarpį sumažėjo 12 %. Taigi pramonė neteko apytikriai 3 procentinių punktų rinkos dalies. Rinkos dalis sumažėjo nuo 78 % 2002 m. iki 75 % per TL.

	2002 m.	2003 m.	2004 m.	TL
Pardavimo kiekis EB (tonomis)	64 663	61 308	58 681	54 543
Indeksas	100	95	91	84
Rinkos dalis	78 %	76 %	73 %	75 %

(101)

Vidutinės pardavimo kainos nepriklausomiems pirkėjams Bendrijos rinkoje per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo 11 %. 2002–2003 m. kainos nežymiai padidėjo, o po to vėl sumažėjo ir per TL pasiekė žemiausią lygį, t. y. 1 040 EUR/toną.

(102)

Kainų mažėjimas per nagrinėjamąjį laikotarpį turėtų būti vertinamas atsižvelgiant į Bendrijos pramonės bandymus konkuruoti su importu dempingo kaina. Tačiau dabartinis kainų lygis yra netinkamas, nes Bendrijos pramonė, siekdama išlikti rinkoje, yra priversta parduoti mažesnėmis už gamybos sąnaudas kainomis.

	2002 m.	2003 m.	2004 m.	TL
Svertinė vidutinė kaina	1 163	1 203	1 151	1 040
Indeksas	100	103	99	89

d) Pelningumas ir grynųjų pinigų srautai

(103)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį Bendrijos pramonės pelningumas smarkiai sumažėjo nuo 12,6 % 2002 m. iki – 11,5 % per TL. Pagrindinė tokios raidos priežastis yra tai, kad žaliavų, visų pirma metanolio, kuris sudaro apie 25 % gamybos sąnaudų, kainų padidėjimas negalėjo būti perkeltas galutiniams vartotojams dėl to, kad iš nagrinėjamųjų šalių produktas buvo importuojamas žemomis kainomis.

	2002 m.	2003 m.	2004 m.	TL
Ikimokestinė pelno marža	12,6 %	7,5 %	5,7 %	–11,5 %

(104)

Be to, per nagrinėjamąjį laikotarpį grynųjų pinigų srautai, kaip ir pelningumas, sumažėjo ir per TL tapo neigiami. Neigiamą grynųjų pinigų srauto absoliutaus lygio sumažėjimą laikotarpio pabaigoje lėmė sumažėjęs produkcijos ir pardavimo kiekis.

	2002 m.	2003 m.	2004 m.	TL
Grynųjų pinigų srautai (EUR)	16 189 720	9 427 189	4 441 120	–3 012 661
Indeksas	100	58	27	–19

e) Investicijos, investicijų grąža ir galimybė pritraukti kapitalą

(105)

Investicijos per nagrinėjamąjį laikotarpį didėjo. Tačiau pagrindinės investicijos buvo padarytos 2003 m., kai Bendrijos pramonė dar dirbo pelningai. Investicijos per TL buvo susijusios su vieno gamintojo gamybos trūkumų šalinimu ir kito gamintojo gamybos įrangos atnaujinimu, kad ji atitiktų aplinkos apsaugos reikalavimus.

	2002 m.	2003 m.	2004 m.	TL
Investicijos (EUR)	3 756 302	8 483 655	2 956 275	4 394 137
Indeksas	100	226	79	117

(106)

Investicijų grąža iš panašaus produkto gamybos ir pardavimo per TL buvo neigiama ir per nagrinėjamąjį laikotarpį labai sumažėjo, o tai rodo pirmiau minėtą neigiamą pelningumo tendenciją.

	2002 m.	2003 m.	2004 m.	TL
Investicijų grąža	18,5 %	10,5 %	7,9 %	–13,5 %
Indeksas	100	57	43	–73

(107)

Nebuvo požymių, kad Bendrijos pramonė, kurią sudaro didelės bendrovės, gaminančios ir kitus produktus, būtų susidūrusios su problemomis pritraukti kapitalo savo veiklai, todėl buvo padaryta išvada, kad per nagrinėjamąjį laikotarpį Bendrijos pramonė galėjo pritraukti kapitalo savo veiklai.

f) Užimtumas, našumas ir darbo užmokestis

(108)

Užimtumas, našumas ir darbo užmokestis kito taip:

	2002 m.	2003 m.	2004 m.	TL
Darbuotojų skaičius	290	296	293	299
Indeksas	100	102	101	103
Našumas (t/darbuotojui)	385	351	393	362
Indeksas	100	91	102	94
Darbo sąnaudos vienam darbuotojui (EUR)	43 379	44 469	46 899	44 921
Indeksas	100	103	108	104

(109)

Darbuotojų skaičius per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo 3 %. Taip atsitiko dėl to, kad vienas Bendrijos gamintojas vykdė reorganizaciją ir todėl darbuotojų, dirbančių su pentaeritritoliu, skaičius buvo perskirstytas, nors bendras bendrovės darbuotojų skaičius nepakito. Dėl nedidelio darbuotojų skaičiaus padidėjimo ir produkcijos kiekio mažėjimo našumas per nagrinėjamąjį laikotarpį kito neigiamai.

(110)

Vidutinis darbo užmokestis vienam darbuotojui per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo 4 %, šis padidėjimas buvo mažesnis už infliacijos didėjimą per tą patį laikotarpį.

g) Augimas

(111)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį Bendrijos suvartojimas sumažėjo 12 %, tačiau Bendrijos pramonės pardavimo kiekis sumažėjo 16 %, importo iš KLR, Rusijos ir Ukrainos kiekis padidėjo daugiau nei 300 %, o importo iš JAV – daugiau nei 700 %. Todėl Bendrijos pramonė prarado dalį savo rinkos dalies, o nagrinėjamojo importo rinkos dalis padidėjo.

h) Faktinio dempingo skirtumo dydis ir atsigavimas nuo buvusio dempingo

(112)

KLR, Rusijai, Ukrainai ir JAV nustatyti dempingo skirtumai nurodyti dempingo skirsnyje. Šie skirtumai yra akivaizdžiai didesni už de minimis. Be to, atsižvelgiant į importo dempingo kaina kiekį ir kainas, faktinio dempingo skirtumo poveikio negalima laikyti nereikšmingu.

(113)

Bendrija neatsigauna nuo ankstesnio dempingo arba subsidijavimo poveikio, nes tokie tyrimai anksčiau nebuvo atliekami.

6. Išvada dėl žalos

(114)

Atlikus žalos rodiklių analizę nustatyta, kad Bendrijos pramonės padėtis smarkiai pablogėjo po 2002 m. ir per TL pasiekė žemiausią lygį, kai pramonės nuostoliai sudarė 11,5 %.

(115)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį mažėjant suvartojimui per tą patį laikotarpį Bendrijos gamyba sumažėjo 3 %, o pajėgumų panaudojimas – 8 %. Pardavimas Bendrijos rinkoje sumažėjo 16 % kiekio atžvilgiu ir 25 % vertės atžvilgiu. Šią raidą įrodo ir padidėjusios atsargos, kurios per nagrinėjamąjį laikotarpį beveik padvigubėjo. Dėl to rinkos dalis sumažėjo nuo 78 % 2002 m. iki 75 % per TL. Per nagrinėjamąjį laikotarpį vidutinės vieneto kainos sumažėjo 11 %, o tai neatspindi žaliavų kainų padidėjimo per tą patį laikotarpį. Kad neprarastų dar didesnės rinkos dalies ir kad galėtų toliau gaminti, Bendrijos pramonė neturėjo kitos išeities, tik mažinti kainas pagal importo dempingo kaina nustatytą lygį. Dėl to pelningumas per TL smarkiai sumažėjo.

(116)

Dauguma kitų žalos rodiklių taip pat patvirtina neigiamą Bendrijos pramonės padėtį. Investicijų grąža ir grynųjų pinigų srautai buvo neigiami, sumažėjo našumas. Tačiau investicijos didėjo. Nepaisant to, investicijos per TL, t. y. Bendrijos pramonės nuostolių metais, buvo skirtos gamybos trūkumų šalinimui ir įrangos atnaujinimui, siekiant laikytis aplinkos apsaugos reikalavimų, o ne naujai gamybos įrangai. Darbuotojų skaičius nežymiai padidėjo dėl to, kad vienas gamintojas vykdė reorganizaciją, tačiau nesamdė naujų darbuotojų, tuo metu, kai ekonominė padėtis blogėjo.

(117)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, galima daryti išvadą, kad Bendrijos pramonė patyrė materialinę žalą, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 dalyje.

E. PRIEŽASTINIS RYŠYS

1. Preliminari pastaba

(118)

Remiantis pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 ir 7 dalimis buvo nagrinėjama, ar nagrinėjamųjų šalių kilmės nagrinėjamojo produkto importas dempingo kaina Bendrijos pramonei padarė tokią rimtą žalą, jog ją būtų galima laikyti materialia. Taip pat buvo nagrinėjami kiti be importo dempingo kaina žinomi veiksniai, kurie taip pat galėtų daryti žalą Bendrijos pramonei, siekiant užtikrinti, jog šių veiksnių padaryta žala nebūtų priskirta importui dempingo kaina.

2. Importo dempingo kaina poveikis

(119)

Primenama, kad buvo nustatyta, jog Turkijos, kurios rinkos dalis per TL sudarė 8,6 %, dempingo skirtumas buvo žemesnis už de minimis ribinę vertę. Todėl į Turkijos kilmės importą nebuvo atsižvelgta analizuojant importo dempingo kaina poveikį Bendrijos pramonės patirtai žalai. Bendra likusių keturių šalių užimama rinkos dalis per TL sudarė 9 %.

(120)

Importo iš KLR, Rusijos ir Ukrainos kiekis itin padidėjo per nagrinėjamąjį laikotarpį tiek absoliutaus dydžio, tiek užimamos rinkos dalies atžvilgiu. Iš tiesų 2002 m. kiekis buvo beveik nežymus ir sudarė vos 1 235 tonas o per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo 316 %, t. y. iki 5 136 tonų per TL. Bendra užimama rinkos dalis per tą patį laikotarpį padidėjo nuo 1 iki 7 %. Svertinės vidutinės importo kainos sumažėjo 13 %, dėl to per TL buvo akivaizdžiai priverstinai mažinamos kainos. Taigi žymus importo daug žemesnėmis nei Bendrijos pramonės kainos kiekio iš trijų nagrinėjamųjų šalių padidėjimas ir šių šalių užimamos rinkos dalies padidėjimas per nagrinėjamąjį laikotarpį sutapo su akivaizdžiu Bendrijos pramonės bendros finansinės padėties pablogėjimu per tą patį laikotarpį.

(121)

Bendrijos pramonė teigė, kad net nedidelę rinkos dalį užimantis importas dempingo kaina dėl verslo pobūdžio sutrikdė rinką. Pentaeritritolis yra biržos prekė, ir rinkoje pasiūlyta mažiausia kaina iš esmės lemia rinkos kainą, prie kurios turi prisitaikyti kiti gamintojai, jei jie nori išsaugoti savo užsakymus. Tai įrodo per nagrinėjamąjį laikotarpį mažėjusi Bendrijos pramonės pardavimo kaina, kai pagrindinių žaliavų (metanolio) kaina staiga padidėjo. Bendrijos pramonė tvirtina, kad ji negalėjo perkelti žaliavų kainų padidėjimo pirkėjams dėl stipraus importo dempingo kaina daromo spaudimo kainoms. Dėl to itin sumažėjo pelningumas, investicijų grąža ir grynųjų pinigų srautai.

(122)

Nepaisant to, atidžiau nagrinėjant pokyčius paaiškėjo, kad Bendrijos pramonės finansinė padėtis smarkiai pablogėjo per TL. Per metus iki TL importas iš KLR, Rusijos ir Ukrainos pastebimai padidėjo nuo 1 235 tonų 2002 m. iki 4 752 tonų 2004 m., t. y. 285 %, o šių šalių kainos per tą patį laikotarpį sumažėjo 9 %. Tačiau šio importo padidėjimo poveikis Bendrijos pramonės padėčiai nebuvo ypatingai didelis, t. y. pardavimo kiekiui sumažėjus 9 %, o kainoms – 1 %, 2004 m. pasiektas pelno lygis buvo priimtinas (5,7 %). Per TL Bendrijos pramonės pardavimo sumažėjimas 7 % sutapo su tolesniu importo iš nagrinėjamųjų šalių didėjimu (8 %), o tai buvo pakankamai nedidelis padidėjimas, palyginti su per ankstesnius dvejus metus pasiektu lygiu. Tačiau tik per TL Bendrijos pramonės pelningumas itin sumažėjo (iki – 11,5 %), o finansinė padėtis ypatingai pablogėjo.

(123)

Remiantis pirmiau išdėstytais svarstymais aišku, kad analizuojant visą nagrinėjamąjį laikotarpį esama tam tikro ryšio tarp importo dempingo kaina pokyčių ir Bendrijos pramonės patirtos žalos. Tačiau atrodo, kad vien importas dempingo kaina nepaaiškina staigaus Bendrijos pramonės pelningumo sumažėjimo per TL. Todėl negalima daryti išvados, kad importas dempingo kaina būtų daręs lemiamą poveikį Bendrijos pramonės padėčiai, kuri labiausiai pablogėjo per TL.

3. Kitų veiksnių poveikis

a) EB suvartojimo mažėjimas

(124)

Pentaeritritolio suvartojimas Bendrijoje per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo 12 %. Pasirodo, ši suvartojimo mažėjimo tendencija yra susijusi su sumažėjusia alkidinių dervų paklausa dažų pramonėje, kuri sudaro apie 70 % pentaeritritolio galutinio sunaudojimo Bendrijos rinkoje. Apsilankius pas pramoninį pentaeritritolio naudotoją, kuris gamina alkidines dervas dažų pramonei, buvo nustatyta, kad tikėtina, jog alkidinių dervų paklausa ateityje dar labiau mažės dėl būsimų aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų pasikeitimų, nes bus nustatyti architektūriniais ir pramoniniais tikslais naudojamų dažų lakiųjų organinių junginių (LOJ) išmetamų kiekių apribojimai. Kadangi alkidinės dervos nėra tokios LOJ tinkamos, kaip kitos technologijos, todėl tikimasi, kad jos bus mažiau naudojamos dažuose.

(125)

Bendrijos pramonės pardavimo kiekis sumažėjo 16 %, o užimama rinkos dalis sumažėjo trimis procentiniais punktais nuo 78 % 2002 m. iki 75 % per TL. Importo iš KLR, Rusijos ir Ukrainos kiekis per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo 316 %, dėl to šių šalių užimama rinkos dalis padidėjo nuo 1 iki 7 % ir užėmė Bendrijos pramonės prarastą rinkos dalį. Todėl tik pentaeritritolio paklausos mažėjimu Bendrijoje negalima paaiškinti Bendrijos pramonės padėties blogėjimo per nagrinėjamąjį laikotarpį.

(126)

Tačiau metinis suvartojimo kitimas rodo, kad suvartojimas daug sparčiau mažėjo 2004 m. – TL (9 %), palyginti su ankstesniais metais. Iš tiesų 2003–2004 m. suvartojimas nekito, o 2002–2003 m. padidėjo 3 %. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad suvartojimo mažėjimas sutampa su laikotarpiu, kai Bendrijos pramonė pradėjo dirbti nuostolingai, negalima atmesti galimybės, kad sumažėjusi pentaeritritolio paklausa Bendrijos rinkoje darė poveikį Bendrijos pramonės žalingai padėčiai.

b) Importas iš kitų trečiųjų šalių

(127)

Importas iš kitų trečiųjų šalių (penkių didžiausių):

	2002 m.	2003 m.	2004 m.	TL
Čilė
Kiekis (tonomis)	1 600	536	1 032	1 384
Indeksas	100	34	65	87
Kainos (EUR/toną)	1 141	1 245	1 128	981
Indeksas	100	109	99	86
Indija
Kiekis (tonomis)	0	119	390	551
Indeksas	0	100	328	141
Kainos (EUR/toną)	0	1 167	1 085	1 253
Indeksas	0	100	87	84
Taivanas
Kiekis (tonomis)	343	657	1 840	863
Indeksas	100	192	536	252
Kainos (EUR/toną)	1 071	1 060	1 003	1 004
Indeksas	100	99	94	94
Turkija
Kiekis (tonomis)	6 300	7 065	8 957	6 730
Indeksas	100	112	142	107
Kainos (EUR/toną)	1 292	1 339	1 277	1 097
Indeksas	100	104	99	85
Japonija
Kiekis (tonomis)	0	20	58	65
Indeksas	0	100	290	112
Kainos (EUR/toną)	0	3 905	3 334	2 731
Indeksas	0	100	85	82

(128)

Remiantis Eurostato duomenimis ir atliekant tyrimą surinkta informacija pagrindinės trečiosios šalys, iš kurių buvo importuojamas pentaeritritolis, yra Čilė, Indija ir Taivanas. Prie kitų trečiųjų šalių importo pridėjus importą iš Turkijos, bendras iš kitų trečiųjų šalių importuotas kiekis padidėjo 12 % nuo 8 586 tonų 2002 m. iki 9 636 tonų per TL. Tai atitinka jų bendrai užimamos rinkos dalies padidėjimą nuo 10 iki 13 %. Importo iš trečiųjų šalių kainų lygis per visą nagrinėjamąjį laikotarpį buvo kur kas didesnis už Bendrijos pramonės kainų lygį. Taigi importas iš kitų trečiųjų šalių kainomis, kurios buvo kur kas didesnės už Bendrijos pramonės kainas, konkuruodamas su importu dempingo kaina, sugebėjo padidinti užimamą rinkos dalį trimis procentiniais punktais.

(129)

Tačiau reikėtų pažymėti, kad importo iš kitų trečiųjų šalių tendencijos buvo skirtingos, palyginti su importu dempingo kaina, nes daugiausia iš kitų trečiųjų šalių buvo importuojama 2004 m., tuo tarpu per TL, kai Bendrijos pramonė patyrė nuostolių, importas iš trečiųjų šalių vėl sumažėjo 22 %, palyginti su ankstesniais metais. Be to, jų vidutinės kainos per tą patį laikotarpį sumažėjo 11 %, o užimama rinkos dalis – dviem procentiniais punktais. Atrodo, kad tokie duomenys liudija, jog nuo 2004 m. mažos rinkos kainos darė poveikį ir kitų trečiųjų šalių gamintojams. Nepaisant to, jų kainos ir per TL buvo didesnės už Bendrijos pramonės kainas.

c) Bendrijos pramonės eksportas

(130)

Be to, buvo nagrinėjama, ar Bendrijos pramonės eksportas į ne EB šalis galėjo daryti žalą per nagrinėjamąjį laikotarpį. Eksportas nesusijusiems pirkėjams ne EB šalyse sudarė beveik pusę Bendrijos pramonės panašaus produkto pardavimo per nagrinėjamąjį laikotarpį. 2002 m. – TL eksporto kiekis padidėjo 3 %, o vidutinės eksporto kainos sumažėjo 7 %.

	2002 m.	2003 m.	2004 m.	TL
Pardavimo kiekis ne EB rinkose (tonomis)	44 333	35 376	46 460	45 587
Indeksas	100	80	105	103
Vidutinės pardavimo kainos ne EB rinkose (EUR/toną)	1 034	1 090	1 001	958
Indeksas	100	105	97	93

(131)

Net jei pardavimo eksportui kiekis padidėjo tik nežymiai, faktas, kad vidutinės eksporto kainos per nagrinėjamąjį laikotarpį buvo mažesnės už vidutines pardavimo kainas Bendrijos rinkoje ir netgi už vieneto gamybos sąnaudas, be abejo padarė neigiamą poveikį bendrai Bendrijos pramonės finansinei padėčiai, net jei tai ir nedarė tiesioginės įtakos pelningumui Bendrijos rinkoje. Todėl negalima atmesti galimybės, kad Bendrijos pramonei žalą taip pat netiesiogiai darė neigiami pelningumo pokyčiai eksporto rinkose, nes tai darytų poveikį, pavyzdžiui, Bendrijos pramonės galimybėms daryti naujas investicijas arba samdyti naujus darbuotojus.

d) Kiti Bendrijos gamintojai

(132)

Skundo neteikusio Bendrijos gamintojo, kuris pateikė viso nagrinėjamojo laikotarpio duomenis, pardavimo kiekis sumažėjo netgi dar labiau, nei Bendrijos pramonės pardavimo kiekis. Todėl atrodo, kad šio gamintojo padėtis yra panaši į skundą pateikusių Bendrijos gamintojų padėtį. Todėl akivaizdu, kad dėl šio gamintojo nebuvo daroma žala Bendrijos pramonės padėčiai.

e) Žaliavų kainų didėjimas

(133)

Pagrindinės žaliavos metanolio kainos per nagrinėjamąjį laikotarpį gerokai padidėjo. Pagal pasaulio didžiausio metanolio gamintojo ir pardavėjo Methanex tinklavietėje paskelbtus statistinius duomenis, Europoje sutarties kaina padidėjo nuo 125 EUR/toną 2002 m. sausio mėn. iki 235 EUR/toną 2005 m. gruodžio mėn. Dėl to per nagrinėjamąjį laikotarpį 10 % padidėjo vieneto gamybos sąnaudos ir atitinkamai sumažėjo pelningumas atsižvelgiant į tai, kad vieneto pardavimo kainos per tą patį laikotarpį sumažėjo 13 %.

(134)

Negalima manyti, kad pačios didėjančios žaliavų kainos darytų žalingą poveikį Bendrijos pramonei. Pelningumas mažėjo dėl to, kad dėl žemo kainų lygio Bendrijos rinkoje Bendrijos gamintojai negalėjo perkelti šių didesnių žaliavų sąnaudų savo pirkėjams didindami pardavimo kainas. Tačiau nors metanolio kainos per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo 88 %, per TL šis padidėjimas sudarė tik 2 %. Todėl, net jei per TL pentaeritritolio rinkos kaina buvo maža, tuo pačiu metu vykę pagrindinės žaliavos metanolio kainų pokyčiai nepaaiškina, kodėl Bendrijos pramonė per TL tapo tokia nuostolinga.

4. Išvada dėl priežastinio ryšio

(135)

Remiantis turimais duomenimis galima manyti, kad net nedidelę rinkos dalį užimantis importas dempingo kaina iš KLR, Rusijos ir Ukrainos darė spaudimą mažinti Bendrijos pramonės kainas. Tačiau išsamesnė analizė neleidžia nustatyti esminio Bendrijos pramonės finansinės padėties blogėjimo ir importo dempingo kaina pokyčių priežastinio ryšio.

(136)

Bendrijos pramonės pelningumas itin sumažėjo ir bendra finansinė padėtis pablogėjo 2004 m. – TL, kai importo dempingo kaina kiekis padidėjo tik 8 %, palyginti su 285 % padidėjimu per ankstesnius trejus metus, kai Bendrijos pramonė vis dar dirbo pelningai. Be to, pentaeritritolio paklausos mažėjimas Bendrijos rinkoje sutapo su Bendrijos pramonės finansinės padėties pablogėjimu. Taip pat paaiškėjo, kad pagrindinės žaliavos metanolio kainos per TL padidėjo daug mažiau nei ankstesniais metais, todėl tai nepaaiškina, kodėl per TL pelningumas staiga ir labai smarkiai sumažėjo.

(137)

Tai, kad Bendrijos pramonė eksportuoja beveik pusę savo produkcijos už sąnaudas mažesnėmis kainomis turi būti vertinamas kaip veiksnys, kuris taip pat prisidėjo prie bendros Bendrijos pramonės neigiamos padėties, net jei tai nedarė tiesioginės įtakos pelningumui Bendrijos rinkoje.

(138)

Todėl negalima daryti išvados, kad vien tik importas dempingo kaina darė materialinę žalą. Iš tiesų, išnagrinėjus kitus veiksnius pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 7 dalį buvo nustatyta, kad žala galėjo būti padaryta ir dėl sumažėjusio suvartojimo, Bendrijos pramonės eksporto bei importo iš kitų trečiųjų šalių.

5. Importas iš JAV

(139)

Importo iš JAV kiekis padidėjo nuo 169 tonų 2002 m. iki 1 355 tonų per TL. Dėl to JAV užimama rinkos dalis per tą patį laikotarpį padidėjo nuo 0,2 % iki 1,9 %.

(140)

Vidutinės importo iš JAV kainos per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo, tačiau buvo kur kas didesnės už KLR, Rusijos ir Ukrainos gamintojų kainas:

	2002 m.	2003 m.	2004 m.	TL
Importo kainos (EUR/toną)	1 935	2 212	1 251	1 244
Indeksas	100	114	65	64

(141)

93 konstatuojamojoje dalyje buvo nustatyta, kad kainos buvo priverstinai mažinamos. Svertinis vidutinis priverstinio kainų mažinimo skirtumas JAV atveju buvo – 19,5 % per TL, t. y. vidutinė importo kaina buvo daug didesnė už Bendrijos pramonės Bendrijos rinkoje nustatytą kainą. Be to, kaip paaiškinta toliau, dėl JAV importo kainos nebuvo mažinamos.

(142)

Didėjant importo iš JAV kiekiui per nagrinėjamąjį laikotarpį, inter alia, mažėjo Bendrijos pramonės pardavimas, rinkos dalis ir kainos, dėl to buvo padaryta 117 konstatuojamojoje dalyje išdėstyta išvada, kad Bendrijos pramonė patyrė materialinę žalą. Tačiau pažymima, kad dėl importo iš JAV kainų nebuvo priverstinai mažinamos Bendrijos pramonės kainos, o iš JAV importuojamas produktas buvo parduodamas daug didesnėmis kainomis už Bendrijos pramonės kainas. Be to, buvo papildomai palygintos importo iš JAV kainos su nežalinga Bendrijos pramonės Bendrijos rinkoje parduodamo panašaus produkto kaina. Nežalinga kaina buvo nustatyta pakoregavus Bendrijos pramonės pardavimo kainą, kad būtų atspindėta pelno marža, kurią tikėtina Bendrijos pramonė būtų gavusi, jei nebūtų vykdomas žalingas dempingas. Šis palyginimas parodė, kad priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis lygis buvo de minimis. Tuo remiantis daroma išvada, kad šis importas neturėjo įtakos Bendrijos pramonės patirtai žalai.

F. TYRIMO NUTRAUKIMAS

(143)

Nenustačius svarbaus importo dempingo kaina ir Bendrijos pramonės patirtos žalos priežastinio ryšio, pagal pagrindinio reglamento 9 straipsnio 2 ir 3 dalis šis antidempingo tyrimas turėtų būti nutrauktas.

(144)

Skundo pateikėjui ir visoms kitoms suinteresuotosioms šalims buvo praneša apie pagrindinius faktus ir aplinkybes, kuriais remdamasi Komisija ketina nutraukti šį tyrimą. Po to skundo pateikėjai pateikė savo nuomonę, tačiau ji nebuvo tokio pobūdžio, kad būtų galima pakeisti pirmiau padarytas išvadas,

NUSPRENDĖ:

1 straipsnis

Antidempingo tyrimas dėl Kinijos Liaudies Respublikos, Rusijos, Turkijos, Ukrainos ir JAV kilmės pentaeritritolio, kurio KN kodas yra 2905 42 00 , importo nutraukiamas.

2 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja kitą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Priimta Briuselyje, 2007 m. balandžio 3 d.

Komisijos vardu

Peter MANDELSON

Komisijos narys

(1) OL L 56, 1996 3 6, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 2117/2005 (OL L 340, 2005 12 23, p. 17).

(2) OL C 11, 2006 1 17, p. 4.

		ISSN 1725-5120
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		L 94

Leidimas lietuvių kalba	Teisės aktai	50 metai 2007m. balandžio 4d.

Turinys		I Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kuriuos skelbti privaloma	Puslapis
		REGLAMENTAI
		2007 m. balandžio 3 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 374/2007, nustatantis kai kurių vaisių ir daržovių standartines importo vertes, kad būtų galima nustatyti įvežimo kainą	1
	*	2007 m. kovo 30 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 375/2007, iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1702/2003, nustatantį orlaivio tinkamumo skraidyti ir orlaivio bei susijusių jo gaminių, dalių ir prietaisų tinkamumo naudoti aplinkos atžvilgiu pažymėjimų išdavimą bei projektavimo ir gamybinių organizacijų sertifikavimą įgyvendinančias taisykles ( 1 )	3
	*	2007 m. kovo 30 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 376/2007, iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 2042/2003 dėl orlaivių nepertraukiamojo tinkamumo skraidyti ir aviacijos produktų, dalių bei prietaisų tinkamumo naudoti, ir šias užduotis atliekančių organizacijų bei darbuotojų patvirtinimo ( 1 )	18
	*	2007 m. kovo 29 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 377/2007 dėl tam tikrų prekių klasifikavimo Kombinuotojoje nomenklatūroje	20
		DIREKTYVOS
	*	2007 m. balandžio 3 d. Komisijos direktyva 2007/20/EB, iš dalies keičianti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 98/8/EB į jos I priedą įtraukiant veikliąją medžiagą dichlofluanidą ( 1 )	23

(EUR/100 kg)
KN kodas	Trečiosios šalies kodas (1)	Standartinė importo vertė
0702 00 00	IL	200,3
	MA	114,5
	SN	320,6
	TN	135,4
	TR	168,0
	ZZ	187,8
0707 00 05	JO	171,8
	MA	108,8
	TR	152,1
	ZZ	144,2
0709 90 70	MA	71,3
	TR	112,1
	ZZ	91,7
0709 90 80	EG	242,2
	IL	80,8
	ZZ	161,5
0805 10 20	CU	39,6
	EG	46,9
	IL	69,4
	MA	46,6
	TN	54,2
	TR	45,1
	ZZ	50,3
0805 50 10	IL	60,7
	TR	39,3
	ZZ	50,0
0808 10 80	AR	83,4
	BR	76,2
	CA	101,7
	CL	87,5
	CN	96,9
	NZ	127,7
	US	121,7
	UY	75,4
	ZA	91,5
	ZZ	95,8
0808 20 50	AR	79,4
	CL	110,0
	CN	54,2
	UY	68,0
	ZA	82,5
	ZZ	78,8

Nr.	Vet. Nr.	Įmonės pavadinimas ir adresas	Patalpų vieta
1	BG 0401028	„Mesokombinat-Svishtov“ EOOD	gr. Svishtov ul. „33-ti Svishtovski polk“ 91
2	BG 1201011	„Mesotsentrala — Montana“ OOD	gr. Montana bul. „Treti mart“ 216
3	BG 1204013	„Kompas“ OOD	s. Komarevo obsht. Berkovitsa
4	BG 1604039	„Evropimel“ OOD	gr. Plovdiv bul. „V. Aprilov“
5	BG 1701003	„Mesokombinat — Razgrad“ AD	gr. Razgrad, Industrialen kvartal, ul. „Beli Lom“ 1
6	ВG 1901021	„Mekom“ AD	gr. Silistra Industrialna zona — Zapad
7	BG 2204099	„Tandem-V“ OOD	gr. Sofia bul. „Iliantsi“ 23
8	BG 2501002	„Tandem — Popovo“ OOD	s. Drinovo obsht. Popovo

Nr.	Vet. Nr.	Įmonės pavadinimas ir adresas	Patalpų vieta
1	BG 1202005	„Gala M“ OOD	gr. Montana
2	BG 1602001	„Galus — 2004“ EOOD	s. Hr. Milevo obl. Plovdiv
3	BG 1602045	„Deniz 2001“ EOOD	gr. Parvomay ul. „Al. Stamboliiski“ 23
4	BG 1602071	„Brezovo“ AD	gr. Brezovo ul. „Marin Domuschiev“ 2
5	BG 2402001	„Gradus-1“ OOD	gr. Stara Zagora kv. „Industrialen“
6	BG 2802076	„Alians Agrikol“ OOD	s. Okop obl. Yambolska

	II Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kurių skelbti neprivaloma
	SPRENDIMAI
	Taryba
	2007/210/EB
*	2007 m. kovo 19 d. Tarybos sprendimas dėl Europos bendrijos ir Malaizijos Vyriausybės susitarimo dėl oro susisiekimo paslaugų tam tikrų aspektų pasirašymo ir laikino taikymo	26
	Europos bendrijos ir Malaizijos Vyriausybės susitarimas dėl oro susisiekimo paslaugų tam tikrų aspektų	28
	Komisija
	2007/211/EB
*	2007 m. kovo 27 d. Komisijos sprendimas dėl kontroliuojamų medžiagų, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2037/2000 leidžiamų naudoti svarbiausioms reikmėms 2007 m. Bendrijoje, kiekių paskirstymo (pranešta dokumentu Nr. C(2007) 1285) ( 1 )	39
	2007/212/EB
*	2007 m. balandžio 2 d. Komisijos sprendimas, iš dalies keičiantis Sprendimą 2003/248/EB, leidžiantį ir toliau laikinai nukrypti nuo tam tikrų Tarybos direktyvos 2000/29/EB nuostatų, taikomų sodinti skirtiems Argentinos kilmės braškių (Fragaria L.) daigams, išskyrus sėklas (pranešta dokumentu Nr. C(2007) 1428)	52
	2007/213/EB
*	2007 m. balandžio 2 d. Komisijos sprendimas, iš dalies keičiantis Sprendimą 2007/31/EB, nustatantį pereinamąsias priemones kai kurių mėsos ir pieno sektoriaus produktų, kuriems taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 853/2004, siuntimui iš Bulgarijos į kitas valstybes nares (pranešta dokumentu Nr. C(2007) 1443) ( 1 )	53
	2007/214/EB
*	2007 m. balandžio 3 d. Komisijos sprendimas, nutraukiantis antidempingo tyrimą dėl Kinijos Liaudies Respublikos, Rusijos, Turkijos, Ukrainos ir Jungtinių Amerikos Valstijų kilmės pentaeritritolio importo	55
	SUSITARIMAI
	Taryba
*	Informacija apie Europos bendrijos ir Danijos Karalystės susitarimo dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo įsigaliojimą	70
*	Informacija apie Europos bendrijos ir Danijos Karalystės susitarimo dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo įsigaliojimo dieną	70

		Klaidų ištaisymas
	*	2007 m. kovo 30 d. Komisijos direktyvos 2007/19/EB, iš dalies keičiančios Direktyvą 2002/72/EB dėl plastikinių medžiagų ir gaminių, galinčių liestis su maisto produktais, ir Tarybos direktyvą 85/572/EEB, sudarančią modelinių tirpalų, naudojamų sudedamųjų dalių išsiskyrimui iš plastikinių medžiagų ir gaminių, galinčių liestis su maisto produktais, tirti, sąrašą, klaidų ištaisymas ( OL L 91, 2007 3 31 )	71