(1)

Slovakija 2005 m. balandžio 11 d. raštu, kuris buvo užregistruotas 2005 m. balandžio 19 d., Komisijai pranešė, kad ji ketina suteikti restruktūrizavimo pagalbą ribotos atsakomybės bendrovei „Konas“. Slovakija pateikė papildomą informaciją 2005 m. birželio 30 d. raštu, kuris buvo užregistruotas 2005 m. liepos 12 d., ir 2005 m. rugsėjo 5 d. raštu, kuris buvo užregistruotas 2005 m. rugsėjo 8 d., atsakydama į Komisijos atitinkamai 2005 m. gegužės 31 d. ir 2005 m. liepos 28 d. raštus.

(2)

Pasikeitus raštais buvo nustatyta, kad minima pagalba buvo suteikta nesilaikant EB sutarties 88 straipsnio 3 dalies nuostatų. Todėl pagalba buvo traktuojama kaip neteisėta pagalba ir jos atžvilgiu buvo pradėta byla NN 66/2005.

(3)

Komisija 2005 m. lapkričio 9 d. raštu informavo Slovakiją, kad nusprendė pradėti EB sutarties 88 straipsnio 2 dalyje numatytą procedūrą dėl pagalbos.

(4)

Komisijos sprendimas pradėti EB sutarties 88 straipsnio 2 dalyje numatytą procedūrą buvo paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (2). Komisija pakvietė suinteresuotąsias šalis pateikti savo pastabas dėl šios priemonės.

(5)

Slovakijos valdžios institucijos pateikė savo pastabas 2005 m. gruodžio 13 d. raštu, kuris buvo užregistruotas 2005 m. gruodžio 20 d. Slovakija pateikė daugiau informacijos 2006 m. sausio 3 d. raštu, kuris užregistruotas 2006 m. sausio 10 d. Komisija gavo pastabas iš vienos suinteresuotosios šalies (paramos gavėjos), kuri pastabas pateikė 2005 m. lapkričio 30 d. raštu, kuris buvo užregistruotas 2005 m. gruodžio 6 d. Komisija persiuntė pastabas Slovakijai, kuriai buvo suteikta galimybė reaguoti; Slovakijos pastabos buvo gautos 2006 m. kovo 9 d. raštu, kuris buvo užregistruotas 2006 m. kovo 15 d.

(6)

Finansinės pagalbos gavėja yra ribotos atsakomybės bendrovė „Konas“, kuri veikia mašinų bei įrangos gamybos srityje ir specializuojasi keturiuose segmentuose: formavimo ir presavimo įrenginių, specialiųjų mechanizmų ir apsaugos skydų ir kitų įrenginių gamyboje. Bendrovė yra regione, kuriam pagal EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies a punktą gali būti teikiama regioninė pagalba.

(7)

Remiantis Slovakijos valdžios institucijų pateikta informacija, visuose šiuose segmentuose yra nemažai vietos ir Europos Bendrijų lygmens konkurentų. Bendrovė mato galimybę eksportuoti formavimo įrenginius.

(8)

Bendrovėje „Konas“ dirba apie 37 asmenis, 2004 m. buvo pasiekta 19 mln. SKK (500 000 EUR) (3), o per pirmus tris 2005 m. ketvirčius – 15 mln. SKK (395 000 EUR) apyvarta. Pasak Slovakijos valdžios institucijų, paramos gavėja atitinka mažosios įmonės apibrėžimą.

(9)

Svarstoma priemonė yra mokesčių inspekcijos Lučenec (toliau – mokesčių inspekcija) mokestinio įsiskolinimo nurašymas pagal vadinamąjį susitarimą su kreditoriais. Šią procedūrą reglamentuoja Bankroto ir susitarimo su kreditoriais įstatymas 328/91 (toliau – bankroto įstatymas).

(10)

Susitarimas su kreditoriais (toliau – susitarimas arba susitarimo procedūra) yra teismo prižiūrima procedūra, kuria, panašiai kaip ir bankroto procedūra, siekiama sureguliuoti įsiskolinusių bendrovių (4) finansinę padėtį. Bankroto procedūros atveju bendrovė nutraukia veiklą ir jos turtas arba parduodamas naujam savininkui, arba bendrovė yra likviduojama. Susitarimo procedūros atveju įsiskolinusi bendrovė toliau tęsia savo veiklą nekeisdama savininkų.

(11)

Susitarimo procedūrą pradeda įsiskolinusi bendrovė. Jos tikslas yra pasiekti susitarimą su savo kreditoriais (toliau – kreditorių susitarimas), kuriuo remdamasi įsiskolinusi bendrovė grąžina dalį skolos kreditoriams, o pastarieji nurašo skolos likutį. Tokį susitarimą turi patvirtinti prižiūrintysis teismas.

(12)

Kreditoriai, kurių gautinos sumos yra garantuojamos, pvz., užstatu, veikia kaip atskiri kreditoriai. Norint, kad būtų priimtas susitarimo pasiūlymas, visi atskiri kreditoriai turi balsuoti „už“, o kitiems kreditoriams pakanka kvalifikuotosios balsų daugumos. Atskiri kreditoriai balsuoja atskirai ir turi teisę vetuoti pasiūlymą.

(13)

Atskiri kreditoriai pirmenybę turi ir bankroto procedūros metu. Pajamos, gautos pardavus garantuotą turtą per bankroto procedūrą, turėtų būti naudojamos išskirtinai atskirų kreditorių ieškiniams patenkinti. Jei tokiu būdu gautų pajamų nepakanka visų atskirų kreditorių ieškiniams patenkinti, likusieji ieškiniai pridedami prie antrosios likusiųjų kreditorių ieškinių grupės. Antrosios kreditorių grupės ieškiniai patenkinami remiantis proporcingumo principu.

(14)

Pagal bankroto įstatymą, dėl susitarimo su kreditoriais besikreipianti bendrovė turi prižiūrinčiajam teismui pateikti savo restruktūrizacijos ir tęstinio savo veiklos finansavimo po susitarimo priemonių sąrašą.

(15)

Bendro mokesčių ir įmokų administravimo ir vietinių finansinių institucijų sistemos pasikeitimo įstatymas 511/1992 (toliau – mokesčių administravimo įstatymas) reglamentuoja mokesčių išieškojimo procedūrą, kurios tikslas – naudojant tiesioginį nekilnojamojo turto, kilnojamojo turto arba visos įmonės tiesioginį pardavimą užtikrinti valstybės mokesčių gautinas sumas.

(16)

Bendrovė „Konas“2003 m. liepos 15 d. kreipėsi į prižiūrintįjį teismą prašydama pradėti susitarimo procedūrą, ir 2004 m. kovo 25 d. teismas priėmė teigiamą sprendimą. 2004 m. birželio 8 d. susitikę kreditoriai sutiko su bendrovės „Konas“ siūlomu jų gautinų sumų restruktūrizavimu. Teismas kreditorių susitarimą patvirtino 2004 m. birželio 25 d. sprendimu, kuris įsigaliojo 2004 m. rugpjūčio 2 d. Galiausiai savo 2004 m. spalio 20 d. sprendimu teismas oficialiai užbaigė susitarimo procedūrą. Tačiau pažymėtina, kad mokesčių inspekcija sustabdė nurašymo vykdymą, kol vykdoma procedūra su Komisija.

(17)

Kreditoriai su bendrove „Konas“ pasiekė tokį susitarimą: 13,3 % įsiskolinimo sumos bendrovė „Konas“ sumokės per 90 dienų nuo kreditorių susitarimo įsigaliojimo, o likusią 86,7 % įsiskolinimo dalį kreditoriai nurašys. Visi kreditoriai buvo traktuojami vienodai. Susitarime dalyvavusios mokesčių inspekcijos ieškinių suma buvo 11 223 459 SKK (295 000 EUR), kurią sudarė pridėtinės vertės mokestis už laikotarpį nuo trečiojo 1995 m. ketvirčio iki 1997 m. pabaigos ir kai kuriuos 1998 m. ir 1999 m. mėnesius. Būdama vienintelė valstybinė kreditorė, mokesčių inspekcija sutiko nurašyti 9 730 739 SKK (256 000 EUR) sumą. Tikslios kreditorių sumos pateikiamos toliau esančioje lentelėje.

1   lentelė

Bendrovės „Konas“ įsiskolinimo susitarimas (SKK)

(18)

Slovakijos valdžios institucijos patvirtino, kad bendrovė „Konas“ įvykdė savo po susitarimo likusius įsipareigojimus valstybiniam ir privatiems kreditoriams per kreditorių susitarime numatytą laiką.

(19)

Susitarimo procedūros metu mokesčių inspekcija veikė kaip atskira kreditorė ir atskirai balsavo už susitarimą. Mokesčių inspekcija turėjo privilegiją, kadangi pradedant susitarimo procedūrą jos gautinos sumos – 10 147 939 SKK (267 051 EUR) – buvo užtikrintos bendrovės „Konas“ turto užstatu. Visi kiti kreditoriai balsavo už siūlomą susitarimą. Jų gautinos sumos buvo įprastos prekybos gautinos sumos, kurios niekaip nebuvo garantuotos.

(20)

Kartu su prižiūrinčiajam teismui pateiktu prašymu dėl susitarimo procedūros bendrovė „Konas“ pateikė dviejų dalių planą: bendrovės finansinę analizę ir organizacijos priemones bei bendrovės finansinio stabilumo atkūrimo priemones.

(21)

Šiame plane bendrovė pirmiausia pateikia savo finansinės padėties aprašymą, kuriame teigiama, kad nors bendrovė lieka įsiskolinusi, jos finansinė padėtis buvo stabilizuota metai prieš pateikiant prašymą dėl susitarimo. Tuomet daroma išvada, kad trumpalaikių gautinų sumų ir grynųjų pinigų pakaks po susitarimo išliekantiems įsiskolinimams padengti. Bendrovė taip aprašo savo organizavimo veiklą: grynųjų pinigų srautų valdymą susitarimo procedūros metu, siekiant apsisaugoti nuo neefektyvių išlaidų, ypač energijai ir medžiagoms; reguliarų mokesčių ir kitų viešųjų įsipareigojimų mokėjimą; aktyvesnius rinkodaros veiksmus; pardavimų didinimą pelningiausiems klientams; įdarbinimo lygio persvarstymą; išlaidų mažinimą socialinėms reikmėms susitarimo procedūros metu; geresnį esančių įrengimų panaudojimą; energijos suvartojimo ir išlaidų mažinimą.

(22)

Finansinio restruktūrizavimo išlaidos sudarė 12 050 896 SKK (317 000 EUR), t. y. įsiskolinimus, kuriuos bendrovė „Konas“ restruktūrizavo šiuo susitarimu. Bendrovė „Konas“ savo plane pareiškė, kad likusią 1 602 769 SKK (42 000 EUR) įsiskolinimų sumą finansuos iš trumpalaikių gautinų sumų (1 323 259 SKK (35 000 EUR)) ir disponuojamų grynųjų pinigų (2 246 419 SKK (59 000 EUR)).

(23)

Pasak Slovakijos valdžios institucijų, mokesčių inspekcija, vykdydama savo teises pagal mokesčių administravimo įstatymą, 1998–2000 m. surašė aštuonis išieškojimo orderius. 2004 m. balandžio mėn. mokesčių inspekcija parengė bendrovės „Konas“ susitarimo procedūros metu buvusių nesumokėtų įsiskolinimų sąrašą.

(24)

Slovakijos valdžios institucijos patvirtino, kad jos sustabdė susitarimo procedūros metu sutarto nurašymo vykdymą, kol vykdoma procedūra su Europos Komisija.

(25)

Savo sprendime pradėti procedūras pagal EB sutarties 88 straipsnio 2 dalį Komisija abejojo, ar ginčijamo nurašymo metu nebuvo suteikta valstybės pagalba. Tiksliau, Komisija manė, kad mokesčių inspekcijos veiksmai susitarimo procedūros metu neatitiko rinkos ekonomikos sąlygomis veikiančio kreditoriaus kriterijaus, ypač dėl to, kad Komisija nustatė, kad mokesčių inspekcijos padėtis buvo kitokia nei kitų kreditorių, nes mokesčių inspekcija turėjo garantuojamus ieškinius ir turėjo galimybę tęsti mokesčių išieškojimo procedūrą. Komisija abejojo, ar įvykdyta susitarimo procedūra, palyginti su bankroto procedūra ar mokesčių išieškojimo procedūra, davė geriausią rezultatą valstybei, kaip bendrovės „Konas“ kreditorei.

(26)

Be to, Komisija abejojo dėl ginčijamos pagalbos atitikties restruktūrizavimo pagalbos sąvokai bendrojoje rinkoje. Komisija abejojo, ar buvo įvykdytos dvi pagrindinės sąlygos: trumpalaikį grąžinimą ir ilgalaikį gyvavimą užtikrinančio restruktūrizavimo plano buvimas ir tokios pagalbos apribojimas iki būtino minimumo.

(27)

Pateikdama duomenis dėl bylos, paramos gavėja pranešė, kad mokesčių inspekcijos naudai įkeisto turto vertė 2003 m. gruodžio 31 d. buvo 3 254 000 SKK, o 2004 m. gruodžio 31 d. – 3 001 000 SKK. Tai buvo vienintelis paramos gavėjos turimas nekilnojamasis turtas; šiame pastate buvo vykdoma visa gamyba.

(28)

Savo pastabose paramos gavėja pareiškė, kad pagal susitarimo metu galiojusius Slovakijos įstatymus naudota priemonė yra ne valstybės pagalbos priemonė, o savanoriško susitarimo su kreditoriais veiksmas. Jei Komisija nuspręstų kitaip, bendrovė „Konas“ būtų diskriminuojama kitų bendrovių, kurios kreipėsi dėl susitarimo iki Slovakijai tampant ES valstybe nare, atžvilgiu, nes tuomet toks įsiskolinimų nurašymas nebuvo laikomas valstybės pagalba. Paramos gavėja taip pat pareiškė, kad net po Slovakijos įstojimo nacionaliniai įstatymai neatitiko ES teisės ir ji netgi labai stengdamasi negalėjo žinoti, kad norėdama pasiekti susitarimą su savo kreditoriais turėjo laikytis papildomų sąlygų.

(29)

Toliau paramos gavėja pareiškė, kad susikaupę mokestiniai įsiskolinimai atsirado daugiausia dėl neaiškių įstatymų.

(30)

Paramos gavėja pareiškė, kad mokesčių inspekcija bendrovės „Konas“ padėtį įvertino platesniu mastu, nei buvo numatyta susitarimo procedūros metu teismui pateiktame plane.

(31)

Atsakydamos į pranešimą dėl oficialios tyrimo pradžios, Slovakijos valdžios institucijos pareiškė, kad valstybės pagalba bus suteikta tik tuomet, kai mokesčių gautinos sumos bus nurašytos iš valstybės sąskaitų.

(32)

Slovakijos valdžios institucijos pareiškė, kad pritardama bendrovės „Konas“ siūlomam susitarimui, mokesčių inspekcija atsižvelgė į toliau pateikiamus veiksnius, į kuriuos, pasak Slovakijos valdžios institucijų, būtų atsižvelgęs ir rinkos ekonomikos sąlygomis veikiantis kreditorius. Pirma, susitarimo metu įkeisto nekilnojamojo turto sumos vertė buvo tik 3,2 mln. SKK, o garantuojamos gautinos sumos siekė 10,1 mln. SKK. Antra, paprastai bankrotas yra ilgesnė procedūra, o aptariamame regione esantį turtą paraduoti yra labai problemiška. Statistiškai 1997–2005 m. laikotarpiu mokesčių inspekcijos iš bankroto gautos pajamos vidutiniškai sudarė tik 7 %. Trečia, mokesčių inspekcija atsižvelgė į bendrovės „Konas“ likvidavimo poveikį regioniniam nedarbui (kuris susitarimo metu sudarė apie 40 %), turėdama omenyje ne tik bendrovės „Konas“, bet ir kitos to paties regiono bendrovės, kuri priklauso nuo bendrovės „Konas“ ir kurioje dirba apie 400 darbuotojų, darbuotojų atleidimą. Galiausiai mokesčių inspekcija atsižvelgė į tikėtinas pajamas iš būsimų mokesčių.

(33)

Teikdamos pastabas apie mokesčių išieškojimo procedūrą, Slovakijos valdžios institucijos patvirtino, kad mokesčių inspekcija 1998–2000 m. surašė aštuonis išieškojimo orderius bendrovei „Konas“ ir iki susitarimo procedūros pradžios 2004 m. sumažino bendrovės „Konas“ mokestinius įsiskolinimus 8 106 672,42 SKK suma, t. y. iki 11 223 459 SKK. Nuo 2001 m. bendrovė „Konas“ mokėjo visus mokesčius reguliariai ir laiku.

(34)

Nepaisant to, Slovakijos valdžios institucijos neginčijo, kad ši priemonė yra valstybės pagalba. Jos teigia, kad ši pagalba yra suderinama su bendrąja rinka kaip restruktūrizavimo pagalba.

(35)

Slovakijos valdžios institucijos neginčijo Komisijos išvados, kad susitarimo procedūros metu įsiskolinimams nurašyti nebuvo taikoma bendrovės „Konas“ prižiūrinčiajam teismui pateikto plano įgyvendinimo sąlyga, kaip tai numatyta bankroto įstatyme. Tačiau 2005 m. sausio mėn. Slovakijos valdžios institucijos Komisijai pateikė dokumentą „Bendrovės įvertinimas iki susitarimo“ (toliau – įvertinimas), kurį parengė bendrovė „Konas“ ir pateikė mokesčių inspekcijai. Slovakijos valdžios institucijos pareiškė, kad įvertinimas leis Komisijai nustatyti, ar pagalba buvo apribota iki būtino minimumo.

(36)

Įvertinime pirmiausia aprašoma bendrovės „Konas“ veikla nuo jos įkūrimo 1992 m. bei pateikiama informacija apie 1993–2003 m. apyvartą ir veiklos rezultatus.

(37)

Remiantis įvertinimu, bendrovės „Konas“ sunkumų priežastis buvo su gamybos pradžia 1993 m. susijusi aukšta kredito rizika, kurios nebuvo galima padengti gamybos kiekiu. 1994–1996 m. bendrovėje „Konas“ susikaupė įsiskolinimai, ypač mokesčių inspekcijai, kurių dalis vėliau buvo išieškoti ir dalis liko iki jų nurašymo ir dalinio sumokėjimo po susitarimo procedūros.

(38)

Įvertinime taip pat pateikiama trumpa rinkos analizė, kurioje aprašoma visų bendrovės „Konas“ veiklos segmentų (5) konkurencinė aplinka. Įvertinime aprašoma bendrovės „Konas“ padėtis ir planai kiekviename iš šių segmentų ir daroma išvada, kad daugiausia augimo galimybių yra apsaugos skydų ir kitų įrengimų gamybos segmente. Kita vertus, įvertinime siūloma atsisakyti specialiųjų mechanizmų ir papildomos gamybos (neprieinamų atsarginių detalių gamybos, skubaus remonto). Bendrovės produktų paklausos augimas planuojamas atsižvelgiant į automobilių pramonės Slovakijoje plėtrą ir aiškius ES bendrovių augančio susidomėjimo ženklus, sustiprėjusius po Slovakijos įstojimo į ES. Bendrovė „Konas“ savo konkurencinį pranašumą įžvelgia specialiųjų technologijų praktinės patirties srityje, kuri turėtų būti vystoma toliau.

(39)

Įvertinime taip pat aprašomi bendrovės „Konas“ pajėgumai, kurie nėra pakankamai išnaudojami, tačiau tai turėtų pasikeisti investuojant į kompiuterizuotas frezavimo stakles. Toliau pateikiamoje lentelėje parodytos planuojamos 2004–2008 m. priemonės, kurių bus imamasi kartu su finansiniu restruktūrizavimu.

2   lentelė

Įvertinime pateikiamos restruktūrizavimo priemonės (SKK)

(40)

Galiausiai įvertinime pateikiama bendrovės „Konas“ 2005–2009 m. veiklos prognozė, kurioje sakoma, kad minėtos priemonės prisidės prie didesnio bendrovės pelningumo. Nuo 2005 m. apyvarta kasmet turėtų augti 10 %.

(41)

Pasak Slovakijos valdžios institucijų, įvertinimo data yra 2005 m. sausio mėn. Akivaizdu, kad jis buvo parengtas siekiant įvertinti bendrovės „Konas“ padėtį prieš susitarimą ir įvertinti bendrovės planus po susitarimo.

(42)

Teikdamos pastabas dėl pagalbos ribojimo iki būtino minimumo, Slovakijos valdžios institucijos patvirtino, kad bendrovė „Konas“2004 m. kovo 31 d. turėjo 3,9 mln. SKK grynųjų pinigų, kurie buvo reikalingi atlyginimams (730 000 SKK), įsipareigojimams susitarime dalyvaujantiems kreditoriams (1 602 769 SKK) ir susitarimo procedūros įmokoms (140 000 SKK).

(43)

Kadangi šios bylos kai kurie įvykiai vyko prieš 2004 m. gegužės 1 d., t. y. Slovakijos Respublikos įstojimą į ES, pirmiausia Komisija turi nustatyti, ar ji yra kompetentinga veikti dėl aptariamos priemonės.

(44)

Komisija negali nagrinėti prieš įstojimą įsigaliojusių ir po įstojimo nebetaikomų priemonių nei remdamasi vadinamąja laikinojo mechanizmo procedūra, reglamentuojama pagal 2003 m. stojimo sutarties IV priedo 3 punktą, nei EB sutarties 88 straipsnyje numatytomis procedūromis. 2003 m. stojimo sutartyje ir EB sutartyje nereikalaujama, kad Komisija peržiūrėtų šias priemones ir jai nesuteikiamos tokios galios.

(45)

Kita vertus, po įstojimo įsigaliojusios priemonės patenka į Komisijos kompetenciją pagal EB sutartį. Siekiant nustatyti tam tikros priemonės įsigaliojimo laiką, naudojamas atitinkamas kriterijus, t. y. teisiškai įpareigojantis aktas, kuriuo kompetentinga nacionalinė institucija įsipareigoja suteikti pagalbą (6).

(46)

Kompetentingos institucijos sprendimas nurašyti dalį savo ieškinių buvo priimtas 2004 m. birželio 8 d., kai mokesčių inspekcija sutiko su bendrovės „Konas“ siūlomu susitarimu, t. y. po įstojimo.

(47)

Atsižvelgiant į tai, klausimui, ar priemonė yra taikoma po įstojimo, prieštaravimų nebekyla.

(48)

Todėl Komisija daro išvadą, kad ji yra kompetentinga įvertinti aptariamąją priemonę pagal EB sutarties 88 straipsnio nuostatas.

(49)

EB sutarties 87 straipsnio 1 dalyje sakoma, kad valstybės narės arba iš jos valstybinių išteklių bet kokia forma suteikta pagalba, kuri, palaikydama tam tikras įmones arba tam tikrų prekių gamybą, iškraipo konkurenciją arba gali ją iškraipyti, yra nesuderinama su bendrąja rinka, kai ji daro įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai.

(50)

Įsiskolinimų viešajai institucijai, pvz., mokesčių inspekcijai, nurašymas yra valstybinių išteklių naudojimo forma. Priemonė yra skirta vienam atskiram gavėjui, todėl ją taikant laikomasi atrankos kriterijaus. Bendrovė veikia pramoninės įrangos ir įrenginių gamybos sektoriuje, kuriame vyksta prekyba ir tarp valstybių narių.

(51)

Nuspręsdama pradėti procedūras pagal EB sutarties 88 straipsnio 2 dalį, Komisija abejoja, ar priemonė iškraipė ar galėjo iškraipyti konkurenciją, paramos gavėjai suteikdama pranašumą, kurio įprastomis rinkos sąlygomis ji negautų. Kitaip tariant, Komisija abejojo, ar valstybė su bendrove „Konas“ pasielgė taip, kaip būtų pasielgęs rinkos ekonomikos sąlygomis veikiantis kreditorius.

(52)

Nustatyta, kad kreditorių susitarime privatiems kreditoriams ir mokesčių inspekcijai buvo taikomos tokios pat susitarimo dėl įsiskolinimų sąlygos. 13,3 % įsiskolinimų dalis turėjo būti sumokėta kreditoriams nustatytu laikotarpiu – paramos gavėja šį įsipareigojimą įvykdė. Likusi 86,7 % įsiskolinimų dalis buvo nurašyta.

(53)

Tačiau prieš sudarant kreditorių susitarimą mokesčių inspekcijos teisinė ir ekonominė padėtis buvo palankesnė, palyginti su privačių kreditorių padėtimi. Todėl būtina ištirti, ar mokesčių inspekcija išnaudojo visas galimybes gauti kuo didesnę savo mokėtinų sumų dalį, kaip tokiu atveju būtų pasielgęs rinkos ekonomikos sąlygomis veikiantis kreditorius.

(54)

Slovakijos valdžios institucijos pareiškė, kad, jų nuomone, priemonė buvo valstybės pagalba. Jos pripažįsta, kad susitarimo metu valstybės pagalbos klausimas paprasčiausiai nebuvo svarstomas. Savo ruožtu paramos gavėja ginčija, kad priemonė yra savanoriško kreditorių susitarimo aktas, o ne valstybės pagalba.

(55)

Komisija negali pritarti argumentui, kad susitarimo procedūra ir valstybės pagalbos teikimo procedūra negali sutapti (7). Ar valstybės išteklius apimantis veiksmas suteikia bendrovei pranašumą, kurio ji kitaip rinkoje negautų, nustatoma ne pagal valstybės veiksmo tikslą ar formą, bet pagal jo rezultatą.

(56)

Panašiai Komisija negali sutikti ir su paramos gavėjos argumentu, kad paramos gavėja net labai stengdamasi negalėjo žinoti, kad nurašymas bus traktuojamas kaip valstybės pagalba. ES valstybės pagalbos taisyklės buvo taikomos Slovakijoje pagal įstatymą 231/1999 dėl valstybės pagalbos. Slovakijos valdžios institucijos savo atsakyme į paramos gavėjos pastabas teisingai pažymėjo, kad klausimas, ar ši priemonė buvo valstybės pagalba, priklausė ne mokesčių inspekcijos kompetencijai, bet valstybės pagalbos biuro kompetencijai prieš įstojimą ir Komisijos kompetencijai – po įstojimo.

(57)

Sprendime pradėti procedūras pagal EB sutarties 88 straipsnio 2 dalį Komisijos pareikštos abejonės dėl to, ar buvo įvykdyta rinkos ekonomikos sąlygomis veikiančio kreditoriaus sąlyga, nebuvo išsklaidytos.

(58)

Pirmiausia, kitaip nei kiti kreditoriai, mokesčių inspekcija turi teisę savo pasiūlymu pradėti mokesčių išieškojimą parduodant nekilnojamąjį turtą, įrenginius ar visą įmonę, kaip tai numatyta mokesčių administravimo įstatyme.

(59)

Iš tikrųjų mokesčių inspekcija pakartotinai panaudojo šią teisinę priemonę priversdama bendrovę „Konas“ patenkinti jos ieškinius (žr. 33 konstatuojamąją dalį), ir bendrovės „Konas“ įsiskolinimai mokesčių inspekcijai 1998–2000 m. gerokai sumažėjo. Atsakydamos į sprendimą pradėti procedūras pagal EB sutarties 88 straipsnio 2 dalį, Slovakijos valdžios institucijos pareiškė, kad po 2001 m. mokesčių inspekcija nesurašė jokių išieškojimo orderių, nes bendrovė „Konas“ vykdė savo mokestinius įsipareigojimus reguliariai ir laiku. Tačiau neaišku, dėl kokios priežasties mokesčių inspekcija nutraukė su bendrovės „Konas“ iki 2001 m. sukauptais įsiskolinimais susijusį mokesčių išieškojimą. Šie likę įsiskolinimai galiausiai buvo įtraukti į 2003 m. susitarimo procedūrą.

(60)

Be to, Komisija pažymi, kad atsakydamos į sprendimą pradėti procedūras pagal EB sutarties 88 straipsnio 2 dalį, Slovakijos valdžios institucijos pareiškė, kad įkeisto nekilnojamojo turto vertės suma (3,2 mln. SKK) neatitiko gautinų sumų, kurios šiuo užstatu buvo garantuojamos (10,1 mln. SKK). Taigi valstybės reikalaujama garantija buvo nepakankama.

(61)

Remiantis teismų praktika, besitęsiantis valstybės priemonių nevykdymas dėl iš mokesčių ir socialinių garantijų teisės aktų kylančių įsipareigojimų gali pats savaime sudaryti pranašumą, nes sumažinama našta, kurią paramos gavėjas įprastai turėtų (8). Iš tikrųjų atrodo, kad mokesčių inspekcijos priemonių nevykdymas bendrovės „Konas“ atžvilgiu dėl mokestinių įsipareigojimų ir aiškiai nepakankamos garantijos dėl valstybės gautinų sumų mažiausiai per paskutinius dvejus metus (2001–2002 m.) sudarė valstybės pagalbą. Kadangi šie veiksmai vyko prieš įstojimą ir nebuvo taikomi po jo, Komisija neturi kompetencijos vertinti šių priemonių suderinamumo su bendrąja rinka. Tačiau, kadangi jau ankstesnis priemonių nevykdymas buvo valstybės pagalba, rinkos ekonomikos sąlygomis veikiančio kreditoriaus principo nebegalima taikyti ir vėliau, kai įsiskolinimai buvo (iš dalies) nurašyti.

(62)

Mokesčių išieškojimo procedūros metu mokesčių inspekcija gali tiesiogiai parduoti skolininko turtą (gautinas sumas ir kitą turimą turtą, kilnojamąjį turtą, nekilnojamąjį turtą). Susitarimo metu paramos gavėja turėjo 3,9 mln. SKK (9) grynųjų pinigų. Vien tik paramos gavėjos grynųjų pinigų suma būtų viršijusi pajamas, kurias mokesčių inspekcija gavo pagal susitarimą (1,5 mln. SKK). Be to, paramos gavėja turėjo trumpalaikių gautinų sumų, kurių vertės suma buvo 1,4 mln. SKK ir nekilnojamojo turto, kurio vertės suma buvo 3 mln. SKK.

(63)

Galiausiai mokesčių išieškojimo atveju nėra administracinių įmokų, kurios yra bankroto procedūrose. Mokesčių išieškojimo procedūrą pradeda ir kontroliuoja pati mokesčių inspekcija, todėl galima manyti, kad ši procedūra būtų buvusi įvykdyta greitai.

(64)

Turėdama nepakankamai informacijos, Komisija negali įvertinti, kokios pajamos būtų gautos pardavus turtą bankroto procedūros atveju, jei paramos gavėja būtų likviduojama. Kiek žinoma Komisijai, nei mokesčių inspekcija, nei bendrovė „Konas“ nesvarstė bankroto galimybės, todėl nebuvo atlikti su tuo susiję tolesni skaičiavimai.

(65)

Todėl Komisija daro išvadą, kad pritaikius mokesčių išieškojimo procedūrą paramos gavėjos turtui, būtų gautos didesnės pajamos nei susitarimo atveju.

(66)

Galiausiai Komisija pažymi, kad remiantis tesimų praktika socialiniai ekonominiai veiksniai (pvz., regioninis užimtumas) nėra naudojami taikant rinkos ekonomikos sąlygomis veikiančio kreditoriaus kriterijų (10). Tai taikoma ir tikėtinoms būsimoms pajamos iš mokesčių. Mokesčių inspekcijos negalima lyginti su komerciniu partneriu, pvz., tiekėju, kuris yra paramos gavėjo kreditorius. Svarbu pažymėti, kad tiekėjo ir valstybės gautinų sumų pobūdis yra visiškai skirtingas. Kadangi tiekėjo ir nemokios bendrovės santykius reguliuoja sutartis, išimtiniais atvejais tiekėjas iš tikrųjų gali nukentėti dėl verslo partnerio. Jei nemoki bendrovė būtų likviduojama, tiekėjui reikėtų rasti naują klientą ar sudaryti sutartį su nauju savininku. Jei tiekėjas labai priklauso nuo nemokios įmonės, rizika dar labiau didėja. O valstybės santykiai su nemokia įmone, priešingai, yra grindžiami viešąja teise ir todėl nepriklauso nuo šalių valios. Bet kuris likviduotos įmonės turtą perėmęs naujas savininkas automatiškai perimtų ir įsipareigojimą mokėti mokesčius. Be to, valstybė niekuomet nepriklauso nuo vieno mokesčių mokėtojo. Ir, svarbiausia, kad apmokestindama valstybė nesiekia pelno bei neveikia komerciniu būdu ar komerciniais sumetimais. Todėl panašumas į verslo partnerį nėra tinkamai pagrįstas.

(67)

Todėl Komisija daro išvadą, kad taikant rinkos ekonomikos sąlygomis veikiančio kreditoriaus principą, negalima atsižvelgti į būsimų mokesčių netekimo faktą.

(68)

Remdamasi pateiktais įrodymais, Komisija daro išvadą, kad šioje byloje yra rinkos ekonomikos sąlygomis veikiančio kreditoriaus kriterijaus neatitikimas ir valstybė suteikė paramos gavėjai pranašumą, kurio ji nebūtų galėjusi gauti rinkos sąlygomis.

(69)

Todėl Komisija daro išvadą, kad aptariama priemonė yra valstybės pagalba, kaip nustatyta ES sutarties 87 straipsnio 1 dalyje.

(70)

Paramos gavėjai suteikta valstybės pagalba yra lygi susitarimo procedūros metu mokesčių inspekcijos nurašytų mokestinių įsiskolinimų sumai 9 730 739 SKK (256 000 EUR).

(71)

Pagrindinis priemonės tikslas yra padėti sunkioje padėtyje esančiai bendrovei. Tokiais atvejais, jei patenkinamos atitinkamos sąlygos, gali būti taikoma leidžianti nukrypti nuostata pagal EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punktą, pagal kurią leidžiama valstybės pagalbą skirti tam tikros ekonominės veiklos rūšių plėtrai skatinti, jei ji netrikdo prekybos sąlygų taip, kad prieštarautų bendrajam interesui.

(72)

Sanavimo ir restruktūrizavimo pagalbą finansiškai silpnoms bendrovėms šiuo metu reglamentuoja Bendrijos gairės dėl valstybės pagalbos sunkumus patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti (11) (toliau – naujosios gairės), pakeitusios anksčiau 1999 m. patvirtintą tekstą (12) (toliau – 1999 m. gairės).

(73)

Naujųjų gairių pereinamojo laikotarpio nuostatose numatoma, kad naujosios gairės bus taikomos vertinant bet kokią sanavimo arba restruktūrizavimo pagalbą, suteiktą be Komisijos leidimo (neteisėta pagalba), jei po 2004 m. spalio 1 d., t. y. naujųjų gairių paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, buvo suteikta dalis pagalbos arba visa pagalba (104 punktas, pirma pastraipa). Tačiau jei pagalba neteisėtai suteikta prieš 2004 m. spalio 1 d., nagrinėjimas bus atliekamas remiantis gairėmis, kurios buvo taikomos tuo metu, kai pagalba buvo teikiama (104 punktas, antra pastraipa).

(74)

Komisija pažymi, kad mokesčių inspekcijos pritarimas susitarimui buvo pateiktas 2004 m. birželio 8 d. ir įsigaliojo 2004 m. rugpjūčio 2 d. Vadinasi, pagalba neteisėtai buvo suteikta prieš 2004 m. spalio 1 d. Todėl taikomos pagalbos suteikimo metu galiojusios 1999 m. gairės.

(75)

Komisija pažymi, kad paramos gavėja yra mažoji įmonė, atitinkanti 2001 m. sausio 12 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 70/2001 dėl EB sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo valstybės pagalbai mažoms ir vidutinėms įmonėms (13) nustatytą apibrėžimą.

(76)

Pagal 1999 m. gairių 5 punkto c papunktį, sunkumus patiriančia įmone laikoma įmonė, kurios atžvilgiu, remiantis jos šalies teisės aktuose nustatytais kriterijais, gali būti pradėta kolektyvinė nemokumo procedūra.

(77)

Paramos gavėjai buvo taikoma susitarimo procedūra, kuri iš tiesų yra prieinama nemokioms bendrovėms pagal bankroto įstatymo apibrėžtį. Todėl paramos gavėja yra tinkama restruktūrizavimo pagalbai gauti.

(78)

Savo sprendime pradėti procedūras pagal EB sutarties 88 straipsnio 2 dalį, remdamasi III dalyje išdėstytais faktais, Komisija abejojo, ar pagalba buvo suderinama su restruktūrizavimo pagalba pagal 1999 m. gairių apibrėžimą.

(79)

Pagal 1999 m. gaires, restruktūrizavimo pagalbos suteikimas turi būti siejamas su sąlyga, kad bus įgyvendintas įvykdomas ir nuoseklus restruktūrizavimo planas, kuriuo bus atkurtas ilgalaikis įmonės gyvybingumas. Valstybė narė įsipareigoja dėl tokio plano, kurį dar turi patvirtinti Komisija. Bendrovės nesugebėjimas įgyvendinti tokio plano yra laikomas netinkamu pagalbos panaudojimu.

(80)

Iš esmės restruktūrizavimo plane turi būti numatytos galimybės paramos gavėjui atkurti savo ilgalaikį gyvybingumą per protingą laiką, remiantis realiomis prielaidomis ir būsimos veiklos sąlygomis. Plane turi būti aprašytos aplinkybės, dėl kurių paramos gavėjas patyrė sunkumus, bei nustatytos tinkamos tų sunkumų pašalinimo priemonės. Restruktūrizavimo veiksmai negali apsiriboti tik finansine pagalba, skirta įsiskolinimams ir buvusiems nuostoliams padengti, nes tokiais veiksmais turi būti pašalintos ir sunkumus sukėlusios priežastys.

(81)

Savo sprendime pradėti procedūras pagal EB sutarties 88 straipsnio 2 dalį Komisija abejojo, ar mokesčių inspekcija priimdama sprendimą dėl bendrovės „Konas“ įsiskolinimų nurašymo atsižvelgė į restruktūrizavimo plano įgyvendinimo sąlygą, kaip aprašyta 93 straipsnyje. Šios abejonės nebuvo išsklaidytos. Formaliai mokesčių inspekcija, kaip pagalbą suteikianti institucija, neturėjo nei įsipareigojimų, nei kompetencijos įvertinti bendrovės „Konas“ prižiūrinčiajam teismui susitarimo procedūros metu pateiktų priemonių sąrašo (žr. 20 ir paskesnius straipsnius) ir savo gautinų sumų nurašymui taikyti tokių priemonių, kurios turėtų būti visapusiškai prižiūrimos, įgyvendinimo sąlygą. Nėra jokio tiesioginio ryšio tarp mokesčių inspekcijos pagalbos suteikimo ir paramos gavėjos siūlomų priemonių. Todėl Komisija daro išvadą, kad pirma formali sąlyga nebuvo įvykdyta.

(82)

Tačiau pradėjus oficialią tyrimo procedūrą, Slovakijos valdžios institucijos pateikė 35 ir paskesniuose straipsniuose aprašytą vertinimą. Vertinime aiškiai analizuojama su susitarimu su kreditoriais susijusi bendrovės padėtis. Vertinime pateikiamos paramos gavėjos sunkumus lėmusios priežastys ir šių sunkumų sprendimo priemonės.

(83)

Restruktūrizavimas nėra ribojamas įsiskolinimų restruktūrizavimu. Paramos gavėja planuoja investuoti į naujas technologijas ir IT bei imtis perspektyvių priemonių mokymų ir rinkodaros srityje. Vertinime analizuojama bendrovės „Konas“ padėtis ir planai specialiuose rinkos segmentuose, kuriuose bendrovė vykdo veiklą.

(84)

Priešingai nei susitarimo procedūros metu teismui pateiktose priemonėse, vertinime yra 1999 m. gairėse reikalaujami restruktūrizavimo plano elementai. Komisija mano, kad vertinimo planas savo turiniu yra 2004–2008 m. laikotarpio restruktūrizavimo planas, kuriame numatyta atkurti bendrovės „Konas“ ilgalaikį gyvybingumą ir kuris, atsižvelgiant į paramos gavėjos dydį, yra tinkamas. Sudarius susitarimą su kreditoriais buvo atliktas finansinis restruktūrizavimas, kuris yra restruktūrizavimo dalis ir pradžia. Iš tiesų pagrindinė bendrovės „Konas“ problema buvo antrojoje 10-ojo dešimtmečio pusėje susikaupę įsiskolinimai. Komisija neturi jokių priežasčių abejoti, kad bendrovė „Konas“, įgyvendinusi vertinime numatytas priemones, įskaitant įsiskolinimų restruktūrizavimą, sugebės atkurti ilgalaikį gyvybingumą.

(85)

Komisija pažymi, kad oficialiai vertinimas buvo parengtas tik po to, kai buvo pasiektas susitarimas su kreditoriais. Tačiau akivaizdu, kad vertinimas yra tiesiogiai susijęs su susitarimo procedūra. Vertinimas mokesčių inspekcijai buvo pateiktas prieš pranešant apie priemonę Komisijai, kai Slovakijos valdžios institucijos manė, kad valstybės pagalba suteikiama tik tuomet, kai mokesčių gautinos sumos nurašomos iš valstybės sąskaitų. Nepaisant to, lieka faktas, kad mokesčių inspekcija, kaip pagalbą teikianti institucija, suteikdama pagalbą nepritaikė oficialios plano įgyvendinimo sąlygos.

(86)

Komisija mano, kad šis formalus trūkumas šioje byloje gali būti išimtinai ištaisytas. Pirmiausia išimtinumas pagrindžiamas 1999 m. gairių 55 punktu, kuriame numatyta, kad jei paramos gavėja yra mažoji įmonė, restruktūrizavimo paramos suteikimo sąlygos yra taikomos ne taip griežtai. Be to, taikyti šią išimtį galima ir todėl, kad suteikta pagalba dar nėra išmokėta (įsiskolinimams nurašyti mokesčių inspekcija turi atlikti papildomą administracinį veiksmą; žr. 16 straipsnį). Todėl remdamasi 1999 m. kovo 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 659/1999, nustatančio išsamias EB sutarties 93 straipsnio taikymo taisykles (14), 7 straipsnio 4 dalimi Komisija nusprendė prie šio sprendimo pridėti toliau pateikiamas sąlygas.

(87)

Pirma, Slovakijos valdžios institucijos turi užtikrinti, kad vertinime pateikiamas planas bus tinkamai įgyvendintas. Antra, Slovakijos valdžios institucijos turi informuoti Komisiją, kaip jos užtikrins vertinime pateikiamo plano įgyvendinimą. Galiausiai Slovakijos valdžios institucijos išmokės pagalbą (t. y. nurašys gautinas sumas mokesčių inspekcijos apskaitoje) tik po to, kai informuos Komisiją, kad jos užtikrins ir kaip jos užtikrins vertinime pateikiamo plano įgyvendinimą.

(88)

Pagal 1999 m. gairių 40 punktą, pagalbos dydis ir intensyvumas turi apsiriboti griežtu minimumu, reikalingu restruktūrizavimui įvykdyti, atsižvelgiant į turimus paramos gavėjo finansinius išteklius. Tikimasi, kad paramos gavėjai savais ištekliais svariai prisidės prie restruktūrizavimo.

(89)

Savo sprendime pradėti procedūras pagal EB sutarties 88 straipsnio 2 dalį Komisija abejojo, ar buvo laikomasi šio kriterijaus. Šios abejonės buvo išsklaidytos atsižvelgiant į bendrą informaciją apie restruktūrizavimą, kurią paramos gavėja pateikė vertinime.

(90)

Remiantis vertinimu, restruktūrizavimo išlaidos siekia 23 050 896 SKK. Restruktūrizavimas iš dalies finansuojamas bendrovės „Konas“ grynaisiais pinigais (po susitarimo likusių 1 602 769 SKK įsiskolinimų apmokėjimas) ir iš dalies banko paskolomis be valstybės pagalbos, kurių suma – 8 mln. SKK. Šie indėliai aiškiai rodo savus paramos gavėjos išteklius ir išorinius išteklius be valstybės pagalbos ir jie sudaro apie 42 % restruktūrizavimo išlaidų. Komisijai nereikia nustatyti, ar kiti bendrovės „Konas“ restruktūrizavimo finansavimo šaltiniai (įvertinime įvardyti kaip „bendrovės „Konas“ ištekliai“, žr. 39 konstatuojamosios dalies 2 lentelę) sudaro tikrą ir faktinį indėlį į restruktūrizavimo išlaidas.

(91)

1999 m. gairėse nėra numatyta jokios ribos, rodančios, koks paramos gavėjo indėlis yra laikomas svariu.

(92)

Atsižvelgdama į Komisijos 1999 m. gairių taikymo praktiką ir Komisijos politikos raidą dėl ribos nustatymo naujosiose gairėse (15), Komisija mano, kad 42 % indėlis gali būti laikomas svariu ir pagalba yra ribojama iki būtino minimumo.

(93)

Siekdama užbaigtumo, Komisija pažymi, kad pagal 1999 m. gairių 55 punktą, restruktūrizavimo pagalbos suteikimas mažosioms įmonėms paprastai nesiejamas su kompensacinėmis priemonėmis. Iš tiesų dėl šios pagalbos atsiradęs konkurencijos iškraipymas yra ribojamas, todėl kompensacinių priemonių nereikalaujama.

(94)

Komisija nustatė, kad Slovakijos Respublika neteisėtai suteikė mokestinių įsiskolinimų nurašymą bendrovei „Konas“, pažeisdama EB sutarties 88 straipsnio 3 dalies nuostatas. Tačiau ši pagalba yra suderinama su bendrąja rinka kaip restruktūrizavimo pagalba, su sąlyga, kad išmokėjimas bus vykdomas tik tuo atveju, jei bus įgyvendinamas restruktūrizavimo planas,