ISSN 1725-5120

Europos Sąjungos

oficialusis leidinys

L 79

European flag  

Leidimas lietuvių kalba

Teisės aktai

50 tomas
2007m. kovo 20d.


Turinys

 

I   Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kuriuos skelbti privaloma

Puslapis

 

 

REGLAMENTAI

 

 

2007 m. kovo 19 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 292/2007, nustatantis kai kurių vaisių ir daržovių standartines importo vertes, kad būtų galima nustatyti įvežimo kainą

1

 

 

2007 m. kovo 19 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 293/2007 dėl vyno alkoholio, skirto naudoti Bendrijoje kaip bioetanolį, pardavimų konkurso pradžios

3

 

 

DIREKTYVOS

 

*

2007 m. kovo 19 d. Komisijos direktyva 2007/16/EB, įgyvendinanti Tarybos direktyvą 85/611/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektais (KIPVPS), derinimo, patikslinant tam tikrus apibrėžimus ( 1 )

11

 

 

II   Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kurių skelbti neprivaloma

 

 

SPRENDIMAI

 

 

Komisija

 

 

2007/170/EB

 

*

2007 m. kovo 16 d. Komisijos sprendimas, nustatantis Šengeno informacinės sistemos II tinklo reikalavimus (pirmasis ramstis) (pranešta dokumentu Nr. C(2007) 845)

20

 

 

2007/171/EB

 

*

2007 m. kovo 16 d. Komisijos sprendimas, nustatantis Šengeno informacinės sistemos II tinklo reikalavimus (trečiasis ramstis)

29

 

 

2007/172/EB

 

*

2007 m. kovo 19 d. Komisijos sprendimas, kuriuo įsteigiama profesinių kvalifikacijų pripažinimo koordinatorių grupė

38

 

 

III   Aktai, priimti remiantis ES sutartimi

 

 

AKTAI, PRIIMTI REMIANTIS ES SUTARTIES V ANTRAŠTINE DALIMI

 

*

2007 m. kovo 19 d. Tarybos bendroji pozicija 2007/173/BUSP, atnaujinanti ribojančias priemones tam tikriems Baltarusijos pareigūnams

40

 

 

Klaidų ištaisymas

 

*

2005 m. birželio 27 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 980/2005 dėl bendrųjų tarifų lengvatų sistemos taikymo klaidų ištaisymas (OL L 169, 2005 6 30)

41

 


 

(1)   Tekstas svarbus EEE

LT

Aktai, kurių pavadinimai spausdinami paprastu šriftu, yra susiję su kasdieniu žemės ūkio reikalų valdymu ir paprastai galioja ribotą laikotarpį.

Visų kitų aktų pavadinimai spausdinami ryškesniu šriftu ir prieš juos dedama žvaigždutė.


I Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kuriuos skelbti privaloma

REGLAMENTAI

20.3.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 79/1


KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 292/2007

2007 m. kovo 19 d.

nustatantis kai kurių vaisių ir daržovių standartines importo vertes, kad būtų galima nustatyti įvežimo kainą

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1994 m. gruodžio 21 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 3223/94 dėl vaisių ir daržovių importo taisyklių (1), ypač į jo 4 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

(1)

Vadovaujantis Urugvajaus raundo daugiašalių prekybos derybų rezultatais Reglamentas (EB) Nr. 3223/94 numato kriterijus, pagal kuriuos Komisija nustato standartines importo vertes iš trečiųjų šalių importuojamiems jo priede išvardintiems produktams ir laikotarpiams.

(2)

Laikantis aukščiau nurodytų kriterijų, standartinės importo vertės turi būti nustatytos tokios, kaip nurodyta šio reglamento priede,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 3223/94 4 straipsnyje nurodytos standartinės importo vertės nustatomos šio reglamento priede.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 2007 m. kovo 20 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2007 m. kovo 19 d.

Komisijos vardu

Jean-Luc DEMARTY

Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktorius


(1)  OL L 337, 1994 12 24, p. 66. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 386/2005 (OL L 62, 2005 3 9, p. 3).


PRIEDAS

prie 2007 m. kovo 19 d. Komisijos reglamento, nustatančio kai kurių vaisių ir daržovių standartines importo vertes, kad būtų galima nustatyti įvežimo kainą

(EUR/100 kg)

KN kodas

Trečiosios šalies kodas (1)

Standartinė importo vertė

0702 00 00

IL

166,2

MA

92,4

TN

143,7

TR

132,7

ZZ

133,8

0707 00 05

JO

132,2

MA

65,6

TR

175,9

ZZ

124,6

0709 90 70

MA

66,2

TR

67,1

ZZ

66,7

0709 90 80

IL

121,6

ZZ

121,6

0805 10 20

CU

47,3

EG

45,3

IL

53,0

MA

41,7

TN

50,9

TR

65,1

ZZ

50,6

0805 50 10

EG

58,7

IL

68,1

TR

44,3

ZZ

57,0

0808 10 80

AR

77,4

BR

80,4

CA

92,2

CL

95,2

CN

75,4

US

114,1

UY

71,1

ZA

87,1

ZZ

86,6

0808 20 50

AR

74,8

CL

73,1

UY

70,9

ZA

71,7

ZZ

72,6


(1)  Šalių nomenklatūra yra nustatyta Komisijos Reglamentu (EB) Nr. 1833/2006 (OL L 354, 2006 12 14, p. 19). Kodas „ZZ“ žymi „kitą kilmę“.


20.3.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 79/3


KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 293/2007

2007 m. kovo 19 d.

dėl vyno alkoholio, skirto naudoti Bendrijoje kaip bioetanolį, pardavimų konkurso pradžios

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1999 m. gegužės 17 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1493/1999 dėl bendro vyno rinkos organizavimo (1), ypač į jo 33 straipsnį,

kadangi:

(1)

2000 m. liepos 25 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1623/2000, nustatančiu išsamias Reglamento (EB) Nr. 1493/1999 dėl bendro vyno rinkos organizavimo įgyvendinimo taisykles (2), susijusias su rinkos mechanizmais, taip pat yra nustatomos distiliavimo būdu pagal 1987 m. kovo 16 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 822/87 dėl bendro vyno rinkos organizavimo (3) 35, 36 ir 39 straipsnių nuostatas ir pagal Reglamento (EB) Nr. 1493/1999 27, 28 ir 30 straipsnių nuostatas gauto alkoholio atsargų, kurias perima intervencinės agentūros, išsamios pardavimo taisyklės.

(2)

Siekiant sumažinti Bendrijos vyno alkoholio atsargas ir užtikrinti tiekimo tęstinumą pagal Reglamento (EB) Nr. 1623/2000 92 straipsnio nuostatas patvirtintoms įmonėms, laikantis Reglamento (EB) Nr. 1623/2000 92 straipsnio nuostatų, reikia pradėti vyno alkoholio, skirto naudoti Bendrijoje tik kuro sektoriuje kaip bioetanolį, pardavimo konkursą.

(3)

Kaip reikalaujama 1998 m. gruodžio 15 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 2799/98, nustatančiame žemės ūkio politikos priemones dėl euro (4), nuo 1999 m. sausio 1 d. pasiūlytos kainos ir garantijų sumos turi būti nurodomos eurais bei mokėjimai atliekami eurais.

(4)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Vyno vadybos komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

1.   Pradedamas vyno alkoholio, skirto naudoti Bendrijoje kaip bioetanolį, pardavimas pagal konkursą Nr. 9/2007 EB.

Valstybių narių intervencinių agentūrų perimtas alkoholis gaunamas distiliavimo būdu pagal Reglamento (EB) Nr. 1493/1999 27, 28 ir 30 straipsnių nuostatas.

2.   Parduoti skirtas kiekis sudaro 653 380,74 hektolitrų absoliutaus alkoholio, kuris paskirstomas taip:

a)

50 000 hektolitrų absoliutaus alkoholio partija, kurios numeris 96/2007 EB;

b)

50 000 hektolitrų absoliutaus alkoholio partija, kurios numeris 97/2007 EB;

c)

50 000 hektolitrų absoliutaus alkoholio partija, kurios numeris 98/2007 EB;

d)

50 000 hektolitrų absoliutaus alkoholio partija, kurios numeris 99/2007 EB;

e)

50 000 hektolitrų absoliutaus alkoholio partija, kurios numeris 100/2007 EB;

f)

50 000 hektolitrų absoliutaus alkoholio partija, kurios numeris 101/2007 EB;

g)

50 000 hektolitrų absoliutaus alkoholio partija, kurios numeris 102/2007 EB;

h)

50 000 hektolitrų absoliutaus alkoholio partija, kurios numeris 103/2007 EB;

i)

50 000 hektolitrų absoliutaus alkoholio partija, kurios numeris 104/2007 EB;

j)

50 000 hektolitrų absoliutaus alkoholio partija, kurios numeris 105/2007 EB;

k)

50 000 hektolitrų absoliutaus alkoholio partija, kurios numeris 106/2007 EB;

l)

50 000 hektolitrų absoliutaus alkoholio partija, kurios numeris 107/2007 EB;

m)

53 380,74 hektolitrų absoliutaus alkoholio partija, kurios numeris 108/2007 EB.

3.   Partijas sudarančių talpyklų buvimo vieta ir su jomis susijusi informacija, kiekvienoje talpykloje laikomo alkoholio tūris, alkoholio stiprumas ir alkoholio savybės nurodyti šio reglamento I priede.

4.   Konkurse gali dalyvauti tik pagal Reglamento (EB) Nr. 1623/2000 92 straipsnio nuostatas patvirtintos įmonės.

2 straipsnis

Pardavimas vykdomas pagal Reglamento (EB) Nr. 1623/2000 93, 94, 94b, 94c, 94d, 95–98, 100 ir 101 straipsnių nuostatas ir pagal Reglamento (EB) Nr. 2799/98 2 straipsnio nuostatas.

3 straipsnis

1.   Pasiūlymai turi būti pateikti II priede išvardytoms alkoholį laikančioms intervencinėms agentūroms arba joms išsiunčiami registruotu laišku.

2.   Pasiūlymai siunčiami antspauduotame voke su nuoroda „Pasiūlymas pardavimų konkursui Nr. 9/2007 EB, vyno alkoholio, skirto naudoti Bendrijoje kaip bioetanolį“. Šis vokas įdedamas į kitą voką, adresuotą konkrečiai intervencinei agentūrai.

3.   Pasiūlymai turi pasiekti konkrečią intervencinę agentūrą ne vėliau nei 2007 m. balandžio 2 d. 12 valandą (Briuselio laiku).

4 straipsnis

1.   Kad pasiūlymas būtų priimtinas, jis turi atitikti Reglamento (EB) Nr. 1623/2000 94 ir 97 straipsnių nuostatas.

2.   Kad pasiūlymas būtų priimtinas, jis turi būti pateikiamas kartu su:

a)

įrodymu, kad konkrečiai alkoholį perėmusiai intervencinei agentūrai už kiekvieną hektolitrą absoliutaus alkoholio yra pateiktas 4 EUR dalyvavimo užstatas;

b)

konkurso dalyvio pavadinimu ir adresu, kvietimo dalyvauti konkurse nuoroda ir siūloma kaina, nurodyta eurais už hektolitrą absoliutaus alkoholio;

c)

konkurso dalyvio įsipareigojimu laikytis visų konkurso nuostatų;

d)

konkurso dalyvio pareiškimu, kuriuo:

i)

jis atsisako pateikti bet kokį skundą dėl jam priskirto produkto kokybės ir jo savybių;

ii)

jis sutinka, kad alkoholio paskirtis ir panaudojimas būtų kontroliuojami;

iii)

prisiima įsipareigojimą pateikti įrodymą, kad alkoholis buvo panaudotas pagal sąlygas, nustatytas šiame kvietime dalyvauti konkurse.

5 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 1623/2000 94a straipsnyje nurodyta informacija, susijusi su šiuo reglamentu pradedamu konkursu, išsiunčiama Komisijai šio reglamento III priede nurodytu adresu.

6 straipsnis

Mėginių ėmimo formalumai apibrėžti Reglamento (EB) Nr. 1623/2000 98 straipsnyje.

Intervencinė agentūra pateikia reikalingą informaciją apie parduodamo alkoholio savybes.

Kiekvienas į konkrečią intervencinę agentūrą besikreipiantis interesantas gali gauti parduodamo alkoholio mėginių, kuriuos paima konkrečios intervencinės agentūros atstovas.

7 straipsnis

1.   Valstybių narių intervencinės agentūros, kuriose sandėliuojamas parduodamas alkoholis, įveda tam tikslui pritaikytą kontrolę, siekdamos išsiaiškinti, kokios rūšies alkoholis imamas galutiniam naudojimui. Tuo tikslu jos gali:

a)

remtis mutatis mutandis Reglamento (EB) Nr. 1623/2000 102 straipsnyje numatytomis nuostatomis;

b)

kontroliuoti kiekvieną mėginį, atlikdamos branduolinio magnetinio rezonanso tyrimus, kad patikrintų, kokios rūšies alkoholis imamas galutiniam naudojimui.

2.   Pirmoje dalyje numatytas kontrolės išlaidas dengia įmonės, kurioms buvo parduotas alkoholis.

8 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2007 m. kovo 19 d.

Komisijos vardu

Mariann FISCHER BOEL

Komisijos narė


(1)  OL L 179, 1999 7 14, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1791/2006 (OL L 363, 2006 12 20, p. 1).

(2)  OL L 194, 2000 7 31, p. 45. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 2016/2006 (OL L 384, 2006 12 29, p. 38).

(3)  OL L 84, 1987 3 27, p. 1. Reglamentas, panaikintas Reglamentu (EB) Nr. 1493/1999.

(4)  OL L 349, 1998 12 24, p. 1.


I PRIEDAS

Valstybė narė ir partijos Nr.

Vietovė

Talpų numeriai

Kiekis (hektolitrais absoliutaus alkoholio)

Nuoroda į Reglamento (EB) Nr. 1493/1999 straipsnius

Alkoholio rūšis

Ispanija

Partija Nr. 96/2007 EB

Tarancón

A-2

21 335

27

Briutas

B-9

24 685

27

Briutas

B-10

3 980

27

Briutas

 

Iš viso

 

50 000

 

 

Ispanija

Partija Nr. 97/2007 EB

Tarancón

C-7

24 882

30

Briutas

D-7

24 659

30

Briutas

C-8

459

30

Briutas

 

Iš viso

 

50 000

 

 

Ispanija

Partija Nr. 98/2007 EB

Tarancón

C-8

24 313

30

Briutas

D-8

24 867

30

Briutas

A-6

820

30

Briutas

 

Iš viso

 

50 000

 

 

Prancūzija

Partija Nr. 99/2007 EB

Viniflhor — Port-la-Nouvelle

M. Mortefon

Entrepôt d’alcool

Av. Adolphe-Turrel

Bp 62

F-11210 Port-la-Nouvelle

8

12 550

27

Briutas

6

11 590

27

Briutas

33

6 250

27

Briutas

8B

1 490

28

Briutas

8B

2 015

30

Briutas

6B

8 250

30

Briutas

6B

1 150

30

Briutas

6B

555

28

Briutas

8B

6 150

30

Briutas

 

Iš viso

 

50 000

 

 

Prancūzija

Partija Nr. 100/2007 EB

Viniflhor — Port-la-Nouvelle

M. Mortefon

Entrepôt d’alcool

Av. Adolphe-Turrel

Bp 62

F-11210 Port-la-Nouvelle

10

14 155

27

Briutas

13

5 200

27

Briutas

13B

6 220

30

Briutas

13B

220

30

Briutas

13B

645

28

Briutas

10B

3 920

30

Briutas

10B

690

30

Briutas

10B

2 105

28

Briutas

15

2 980

30

Briutas

15

9 210

30

Briutas

33

4 655

27

Briutas

 

Iš viso

 

50 000

 

 

Prancūzija

Partija Nr. 101/2007 EB

Viniflhor — Port-la-Nouvelle

M. Mortefon

Entrepôt d’alcool

Av. Adolphe-Turrel

Bp 62

F-11210 Port-la-Nouvelle

26

5 790

30

Briutas

20B

1 080

28

Briutas

26B

3 485

27

Briutas

26

3 080

30

Briutas

22

7 450

30

Briutas

22

4 910

30

Briutas

33

12 855

27

Briutas

20

11 350

27

Briutas

 

Iš viso

 

50 000

 

 

Prancūzija

Partija Nr. 102/2007 EB

Viniflhor — Longuefuye

Mme Bretaudeau

F-53200 Longuefuye

4B

1 835

28

Briutas

4

18 410

27

Briutas

22

4 980

27

Briutas

9BIS

2 245

30

Briutas

9BIS

915

30

Briutas

9BIS

4 425

28

Briutas

9

14 900

27

Briutas

4B

815

30

Briutas

4B

1 475

30

Briutas

 

Iš viso

 

50 000

 

 

Prancūzija

Partija Nr. 103/2007 EB

Deulep

Mr Coulomb

Bld Chanzy

F-30800 Saint-Gilles-du-Gard

73B

5 930

27

Briutas

501

7 510

27

Briutas

503

5 450

27

Briutas

506

7 120

30

Briutas

504B

6 765

27

Briutas

501B

570

30

Briutas

501B

1 010

30

Briutas

506

1 530

30

Briutas

506

275

28

Briutas

502

9 145

27

Briutas

73

930

30

Briutas

503B

270

28

Briutas

503B

2 545

30

Briutas

503B

950

30

Briutas

 

Iš viso

 

50 000

 

 

Prancūzija

Partija Nr. 104/2007 EB

Deulep — Psl

F-13230 Port-Saint-Louis-du-Rhône

D2

2 745

28

Briutas

D2

28 630

30

Briutas

D2

18 625

30

Briutas

 

Iš viso

 

50 000

 

 

Italija

Partija Nr. 105/2007 EB

Cipriani — Chizzola d’Ala (TN)

27a

4 700

27

Briutas

Dister — Faenza (RA)

127a

4 500

27

Briutas

I.C.V. — Borgoricco (PD)

6a

2 200

27

Briutas

Mazzeri — S. Agata sul Santerno (RA)

4a-15a

10 100

30

Briutas

Tampieri — Faenza (RA)

6a-7a-16a

1 500

27

Briutas

Villapana — Faenza (RA)

4a-2a-10a

7 300

27

Briutas

Deta-Barberino Val d’Elsa (FI)

7a

2 200

27

Briutas

Cavino — Faenza (RA)

15a-6a-8a-5a

17 500

27

Briutas

 

Iš viso

 

50 000

 

 

Italija

Partija Nr. 106/2007 EB

Bonollo — Paduni (FR)

35a-37a

24 500

27/30

Briutas

Mazzeri — S. Agata sul Santerno (RA)

4a-15a

12 100

30

Briutas

Di Lorenzo — Ponte Valleceppi (PG)

19a-22a

10 500

27

Briutas

D’Auria — Ortona (CH)

22a-62a-76a

1 000

27

Briutas

S.V.A. — Ortona (CH)

19a

1 900

30

Briutas

 

Iš viso

 

50 000

 

 

Italija

Partija Nr. 107/2007 EB

Balice Distill. — San Basilio Mottola (TA)

4a

1 900

27

Briutas

Balice S.n.c. — Valenzano (BA)

1a-13a-14a-15a-16a-45a

8 300

27

Briutas

De Luca — Novoli (LE)

1a-8a-9a

2 800

27

Briutas

Bertolino — Partinico (PA)

24a-27a

18 700

30

Briutas

D’Auria — Ortona (CH)

22a-62a-76a

6 000

27

Briutas

S.V.M. — Sciacca (AG)

2a-3a-4a-8a-21a-30a-35a-36a-37

4 200

27/30

Briutas

Ge.Dis — Marsala (TP)

14b

8 100

30

Briutas

 

Iš viso

 

50 000

 

 

Graikija

Partija Nr. 108/2007 EB

Οινοποιητικός συνεταιρισμός Μεσσηνίας

Πύργος Τριφυλίας

(Oinopoiitikos Sinetairismos Messinias)

76

454,96

30

Briutas

77

432,94

30

Briutas

85

1 782,89

30

Briutas

86

1 684,51

30

Briutas

87

1 756,59

30

Briutas

88

1 753,86

30

Briutas

95

873,44

30

Briutas

75

444,79

30

Briutas

28

904,89

30

Briutas

80

463,46

30

Briutas

73

387,14

30

Briutas

78

27,72

30

Briutas

15

1 747,04

30

Briutas

16

1 713,67

30

Briutas

26

853,18

30

Briutas

74

427,35

30

Briutas

17

1 743,76

30

Briutas

94

887,65

30

Briutas

84

1 786,52

30

Briutas

79

439,47

30

Briutas

93

908,63

30

Briutas

83

1 795,78

30

Briutas

82

1 758,86

30

Briutas

12

1 800,87

30

Briutas

11

1 744,16

30

Briutas

18

1 707,83

30

Briutas

13

1 788,73

30

Briutas

96

827,49

30

Briutas

81

1 805,07

30

Briutas

14

1 800,04

30

Briutas

97

915,07

30

Briutas

92

908,96

30

Briutas

99

911,94

30

Briutas

25

905,06

30

Briutas

108

432,18

30

Briutas

107

432,77

30

Briutas

105

448,22

30

Briutas

106

441,22

30

Briutas

27

897,73

30

Briutas

29

579,19

30

Briutas

30

667,69

30

Briutas

19

901,65

27

Briutas

20

892,07

27

Briutas

21

900,28

27

Briutas

22

899,54

27

Briutas

23

882,32

27

Briutas

24

653,58

27

Briutas

89

847,09

27

Briutas

90

880,83

27

Briutas

91

856,22

27

Briutas

98

878,23

27

Briutas

100

745,61

27

Briutas

 

Iš viso

 

53 380,74

 

 


II PRIEDAS

3 straipsnyje nurodytos intervencinės agentūros alkoholio laikytojos

Viniflhor – Libourne

Délégation nationale, 17 avenue de la Ballastière, BP 231, F-33505 Libourne Cedex [Tél. (33–5) 57 55 20 00; télex 57 20 25; fax (33) 557 55 20 59]

FEGA

Beneficencia, 8, E-28004 Madrid [Tél. (34–91) 347 64 66; fax (34–91) 347 64 65]

AGEA

Via Torino, 45, I-00184 Rome [Tél. (39) 06 49 49 97 14; fax (39) 06 49 49 97 61]

Ο.Π.Ε.Κ.Ε.Π.Ε.

Αχαρνών (Aharnon) 241, 10446 Athènes, Grèce (Tél. 210 212 4799; fax (30–210) 212 4791)


III PRIEDAS

5 straipsnyje minėtas adresas

Commission européenne

Direction générale de l’agriculture et du développement rural, unité D-2

B-1049 Bruxelles

Faksas (32–2) 292 17 75

El. paštas: agri-market-tenders@ec.europa.eu


DIREKTYVOS

20.3.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 79/11


KOMISIJOS DIREKTYVA 2007/16/EB

2007 m. kovo 19 d.

įgyvendinanti Tarybos direktyvą 85/611/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektais (KIPVPS), derinimo, patikslinant tam tikrus apibrėžimus

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1985 m. gruodžio 20 d. Tarybos direktyvą 85/611/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektais (KIPVPS) (1), derinimo, ypač į jos 53a straipsnio a punktą,

kadangi,

(1)

Direktyvoje 85/611/EEB yra pateikti keli apibrėžimai, kurie yra kartais tarpusavyje susiję ir susiję su turtu, tinkamu kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektų (toliau – KIPVPS) investavimui, pvz., perleidžiamų vertybinių popierių apibrėžimas ir pinigų rinkos priemonių apibrėžimas.

(2)

Nuo to laiko, kai buvo priimta Direktyva 85/611/EEB, labai padidėjo finansinių priemonių, kuriomis prekiaujama finansų rinkose, įvairovė, dėl to tapo neaišku, ar esami apibrėžimai apima tam tikras finansinių priemonių kategorijas. Kadangi šių apibrėžimų taikymas neaiškus, direktyva aiškinama skirtingai.

(3)

Norint pasiekti, kad Direktyva 85/611/EEB būtų vienodai taikoma, ir padėti valstybėms narėms sukurti bendrus principus dėl tam tikros kategorijos turto atitikties KIPVPS reikalavimams bei garantuoti, kad apbrėžimai būtų aiškinami pagal pagrindinius Direktyvos 85/611/EEB principus, pvz., dėl rizikos paskirstymo ir pozicijų ribų, KIPVPS galimybių investicinių vienetų savininkų pageidavimu išpirkti savo investicinius vienetus ir apskaičiuoti grynąją savo turto vertę, kai investiciniai vienetai išleidžiami arba išperkami, kompetentingoms institucijoms ir rinkos dalyviams būtina šį klausimą labiau išaiškinti. Šis aiškumas padės lengviau naudoti KIPVPS platinimo veiklai kitose valstybėse taikomą pranešimų teikimo tvarką.

(4)

Iš šioje direktyvoje pateiktų patikslinimų nekyla jokių naujų veiklos ar įpareigojimų kompetentingoms institucijoms arba rinkos dalyviams. Šiuose patikslinimuose nėra baigtinių finansinių priemonių ir sandorių sąrašų, bet juose apibrėžiami pagrindiniai kriterijai, padedantys vertinti, ar įvairūs apibrėžimai apima kurią nors finansinės priemonės klasę.

(5)

Vertinant turto tinkamumą KIPVPS, reikia atsižvelgti ne tik į tai, ar jį apima šiame tekste patikslinti apibrėžimai, bet ir į kitus Direktyvoje 85/611/EEB nustatytus reikalavimus. Nacionalinės kompetentingos institucijos galėtų dirbti kartu Europos vertybinių popierių rinkos priežiūros institucijų komitete (CESR), kad nustatytų bendrus šių patikslinimų praktinio taikymo kasdienėje veikloje principus, įgyvendindamos savo priežiūros funkcijas, ypač susijusias su kitais Direktyvos 85/611/EEB reikalavimais, tokiais kaip kontrolės arba rizikos valdymo procedūros, ir užtikrintų sklandų produkto paso naudojimą.

(6)

Direktyvoje 85/611/EEB perleidžiami vertybiniai popieriai apibrėžiami tik teisiniu požiūriu. Todėl perleidžiamų vertybinių popierių apibrėžimas yra taikomas labai įvairiems skirtingų savybių ir skirtingo likvidumo finansiniams produktams. Dėl kiekvieno iš šių finansinių produktų turi būti užtikrintas nuoseklumas tarp perleidžiamų vertybinių popierių apibrėžimo ir kitų direktyvos nuostatų.

(7)

Uždarojo tipo fondai – tai turto kategorija, kuri Direktyvoje 85/611/EEB nėra aiškiai apibrėžta kaip tinkamas KIPVPS turtas. Tačiau uždarojo tipo fondų vienetai dažnai laikomi perleidžiamais vertybiniais popieriais, atsižvelgiant į tai, kad jais leidžiama prekiauti reguliuojamoje rinkoje. Todėl yra būtina išaiškinti rinkos dalyviams ir kompetentingoms institucijoms, ar perleidžiamų vertybinių popierių apibrėžimas apima uždarojo tipo fondų vienetus. Nacionalinės kompetentingos institucijos galėtų dirbti kartu CESR, kad nustatytų bendrus kriterijų, skirtų uždarojo tipo fondams, ypač dėl minimalių esminių standartų, susijusių su įmonių valdymo mechanizmais, praktinio taikymo kasdienėje veikloje principus.

(8)

Be to, reikia papildomo teisinio aiškumo dėl finansinių priemonių, susijusių su kito turto ir pačioje Direktyvoje 85/611/EEB nepaminėto turto naudojimu arba garantuotų tokiu turtu, priskyrimo perleidžiamų vertybinių popierių kategorijai. Turėtų būti išaiškinta, kad jei santykis su pagrindiniu arba kitu priemonės elementu yra lygiavertis elementui, kuris laikomas įterptąja išvestine priemone, finansinė priemonė priskiriama perleidžiamų vertybinių popierių, apimančių išvestinį elementą, pogrupiui. Todėl tam elementui turi būti taikomi išvestinių priemonių kriterijai pagal Direktyvą 85/611/EEB.

(9)

Kad Direktyvoje 85/611/EEB pateiktas pinigų rinkos priemonių apibrėžimas būtų taikomas finansinei priemonei, ji turėtų atitikti tam tikrus kriterijus: pirmiausia tokia priemone paprastai turi būti prekiaujama pinigų rinkoje, ji turi būti likvidi, bet kuriuo metu galima tiksliai nustatyti jos vertę. Yra būtina garantuoti vienodą šių kriterijų taikymą, atsižvelgiant į tam tikrus rinkos veikimo principus. Be to, būtina išaiškinti, kad kriterijai turi būti aiškinami nuosekliai su kitais Direktyvos 85/611/EEB principais. Pinigų rinkos priemonių apibrėžimas turėtų apimti finansines priemones, kurių nėra arba kuriomis neprekiaujama reguliuojamoje rinkoje ir dėl kurių, be bendrų pinigų rinkos priemonių kriterijų, Direktyvoje 85/611/EEB yra apibrėžti papildomi kriterijai. Todėl taip pat būtina išaiškinti šiuos kriterijus pagal investuotojų apsaugos reikalavimus bei atsižvelgiant į direktyvos principus, pvz., investicijų portfelio likvidumą, pagal jos 37 straipsnį.

(10)

Pagal Direktyvą 85/611/EEB išvestinės finansinės priemonės yra likvidus finansinis turtas, jei jos atitinka toje direktyvoje nurodytus kriterijus. Būtina garantuoti vienodą šių kriterijų taikymą, taip pat išaiškinti, jog šie kriterijai turi būti suprantami taip, kad būtų vykdomos kitos direktyvos nuostatos. Be to, reikėtų išaiškinti, kad jeigu kredito išvestinės priemonės atitinka šiuos kriterijus, pagal Direktyvą 85/611/EEB jos yra išvestinės finansinės priemonės, todėl atitinka likvidaus finansinio turto reikalavimus.

(11)

Išaiškinimas ypač reikalingas dėl išvestinių priemonių finansinių indeksų. Šiuo metu yra įvairių finansinių indeksų, kurie yra pagrindinis išvestinės priemonės elementas. Šie indeksai gali skirtis savo struktūra arba elementų svarba. Visais atvejais reikia užtikrinti, kad KIPVPS galėtų vykdyti savo įsipareigojimus dėl portfelio likvidumo pagal Direktyvos 85/611/EEB 37 straipsnį, bei grynosios turto vertės skaičiavimo ir kad išvestinės priemonės pagrindinio elemento savybės neturėtų neigiamo poveikio šiems įsipareigojimams. Reikėtų išaiškinti, kad išvestinės priemonės finansiniai indeksai, kurių struktūra yra pakankamai diversifikuota, kurie yra tinkamas tam tikros rinkos etalonas ir apie kuriuos reikia pateikti tinkamą informaciją dėl indekso struktūros ir apskaičiavimo, priklauso likvidaus finansinio turto išvestinių priemonių kategorijai. Nacionalinės kompetentingos institucijos galėtų dirbti kartu CESR, kad nustatytų bendrus šių kriterijų praktinio taikymo kasdienėje veikloje principus indeksams, pagrįstiems turtu, kuris direktyvoje atskirai nenurodytas kaip reikalavimus atitinkantis turtas.

(12)

Direktyvoje 85/611/EEB pripažįstama, kad išvestinį elementą apimančios priemonės priskiriamos perleidžiamų vertybinių popierių ir pinigų rinkos priemonių pogrupiui. Įtraukus išvestinį elementą į perleidžiamus vertybinius popierius arba pinigų rinkos priemones, visa finansinė priemonė netampa išvestine finansine priemone, kuri neįeitų į perleidžiamų vertybinių popierių arba pinigų rinkos priemonių apibrėžimus. Todėl būtina patikslinti, ar galima laikyti, kad išvestinė finansinė priemonė yra įterpta į kitą priemonę. Be to, įtraukiant išvestinę priemonę į perleidžiamą vertybinių popierių arba pinigų rinkos priemonę, kyla pavojus, kad Direktyvoje 85/611/EEB apibrėžtų išvestinių priemonių taisyklių nebus laikomasi. Dėl to direktyvoje yra reikalavimas nurodyti į priemonę įterptą išvestinį elementą ir šių taisyklių atitiktį. Atsižvelgiant į finansinių naujovių mastą, įterptas išvestinis elementas ne visada aiškiai nurodomas. Kad šis klausimas taptų aiškesnis, turėtų būti nustatyti tokių elementų identifikavimo kriterijai.

(13)

Remiantis Direktyva 85/611/EEB, su perleidžiamais vertybiniais popieriais arba pinigų rinkos priemonėmis susiję metodai ir priemonės, naudojami siekiant veiksmingo investicijų portfelio valdymo, neįeina į perleidžiamų vertybinių popierių ir pinigų rinkos priemonių apibrėžimus. Norint patikslinti šiuos apibrėžimus, būtina nustatyti kriterijus, pagal kuriuos būtų nustatomi sandoriai, kuriuose naudojami tokie metodai ir priemonės. Be to, reikia paminėti, kad tokie metodai ir priemonės turi būti aiškinami atsižvelgiant į kitus KIPVPS įsipareigojimus, pirmiausia susijusius su subjekto rizikos lygiu. Kitaip tariant, jie turi atitikti Direktyvoje 85/611/EEB apibrėžtas taisykles dėl rizikos valdymo ir paskirstymo, taip pat apribojimus dėl trumpalaikio pardavimo ir skolinimosi.

(14)

Direktyvoje 85/611/EEB yra nurodyti kriterijai, pagal kuriuos apibrėžiami KIPVPS, atkartojantys obligacijų arba akcijų indeksus. Šiuos kriterijus atitinkantiems KIPVPS lanksčiau taikomi emitento koncentracijos apribojimai. Todėl yra būtina aiškiai apibrėžti tuos kriterijus ir garantuoti, kad jie būtų vienodai taikomi visose valstybėse narėse. Dėl to reikia dar patikslinti, ar KIPVPS gali būti laikomas indeksą atkartojančiu KIPVPS; taip būtų tiksliau apibrėžtos sąlygos, pagrindžiančios palankios tvarkos taikymą indeksą atkartojančiam KIPVPS.

(15)

Europos vertybinių popierių rinkos priežiūros institucijų komitetas teikė technines konsultacijas.

(16)

Šioje direktyvoje numatytos priemonės atitinka Europos vertybinių popierių komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Dalykas

Šioje direktyvoje yra pateiktos taisyklės, kuriose, siekiant vienodo jų taikymo, yra aiškinami šie terminai:

1)

perleidžiami vertybiniai popieriai, apibrėžti Direktyvos 85/611/EEB 1 straipsnio 8 dalyje;

2)

pinigų rinkos priemonės, apibrėžtos Direktyvos 85/611/EEB 1 straipsnio 9 dalyje;

3)

likvidus finansinis turtas, nurodytas KIPVPS apibrėžime Direktyvos 85/611/EEB 1 straipsnio 2 dalyje, susijęs su išvestinėmis finansinėmis priemonėmis;

4)

perleidžiami vertybiniai popieriai ir pinigų rinkos priemonės, kurie apima išvestines finansines priemones, nurodyti Direktyvos 85/611/EEB 21 straipsnio 3 dalies ketvirtoje pastraipoje;

5)

metodai ir priemonės, naudojami veiksmingam investicijų portfelio valdymui, nurodyti Direktyvos 85/611/EEB 21 straipsnio 2 dalyje;

6)

indeksą atkartojantys KIPVPS, nurodyti Direktyvos 85/611/EEB 22a straipsnio 1 dalyje.

2 straipsnis

Direktyvos 85/611/EEB 1 straipsnio 8 dalis

Perleidžiami vertybiniai popieriai

1.   Direktyvos 85/611/EEB 1 straipsnio 8 dalyje nurodyti perleidžiami vertybiniai popieriai – tai finansinės priemonės, atitinkančios šiuos kriterijus:

a)

galimi nuostoliai, kuriuos KIPVPS gali patirti turėdamas šias priemones, yra ne didesni nei už jas sumokėta suma;

b)

dėl jų likvidumo nemažėja KIPVPS gebėjimas vykdyti Direktyvos 85/611/EEB 37 straipsnio nuostatas;

c)

tokios priemonės patikimai vertinamos taip:

i)

jei tai yra vertybiniai popieriai, kurie yra arba kuriais prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, kaip nurodyta Direktyvos 85/611/EEB 19 straipsnio 1 dalies a–d punktuose, vertinama pagal tikslias, patikimas ir reguliarias kainas: rinkos kainas arba kainas, nustatomas pasitelkiant vertinimo sistemas, nepriklausomas nuo emitentų;

ii)

jei tai yra kiti vertybiniai popieriai, nurodyti Direktyvos 85/611/EEB 19 straipsnio 2 dalyje, vertinama periodiškai pagal iš vertybinių popierių emitento gautą informaciją arba pagal kompetentingai parengtą investicijų tyrimą;

d)

tinkama informacija apie priemones pateikiama taip:

i)

jei tai yra vertybiniai popieriai, kurie yra arba kuriais prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, kaip nurodyta Direktyvos 85/611/EEB 19 straipsnio 1 dalies a–d punktuose, rinkai reguliariai teikiama tiksli ir išsami informacija apie vertybinius popierius arba, jei reikalinga, vertybinių popierių portfelį;

ii)

jei tai yra kiti vertybiniai popieriai, nurodyti Direktyvos 85/611/EEB 19 straipsnio 2 dalyje, KIPVPS reguliariai teikiama tiksli informacija apie vertybinius popierius arba, jei reikalinga, vertybinių popierių portfelį;

e)

jos yra apyvarčios;

f)

jų įsigijimas atitinka KIPVPS investavimo tikslus arba investavimo politiką arba abu, laikantis Direktyvos 85/611/EEB nuostatų;

g)

jų riziką tinkamai apima KIPVPS rizikos valdymo sistema.

Remiantis pirmos pastraipos b ir e punktais, nebent KIPVPS turi informacijos, kuri leistų nuspręsti kitaip, daroma prielaida, kad finansinės priemonės, kurios yra arba kuriomis prekiaujama reguliuojamoje rinkoje pagal Direktyvos 85/611/EEB 19 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktus, nemenkina KIPVPS gebėjimo atitikti Direktyvos 85/611/EEB 37 straipsnio nuostatas, taip pat yra apyvarčios.

2.   Perleidžiami vertybiniai popieriai, nurodyti Direktyvos 85/611/EEB 1 straipsnio 8 dalyje, apima šiuos elementus:

a)

uždarojo tipo fondų, veikiančių kaip investicinės bendrovės arba patikėjimo fondai, vienetai, atitinkantys šiuos kriterijus:

i)

jie atitinka 1 dalyje nurodytus kriterijus;

ii)

jiems taikomi bendrovių valdymo principai;

iii)

jei uždarojo tipo fondo vardu kitas subjektas vykdo turto valdymo veiklą, tam subjektui taikomi nacionaliniai teisės aktai, siekiant apsaugoti investuotojus;

b)

uždarojo tipo fondų, įsteigtų pagal sutarčių teisę, vienetai, atitinkantys šiuos kriterijus:

i)

jie atitinka 1 dalyje nurodytus kriterijus;

ii)

jiems taikomi įmonių valdymo principai, atitinkantys principus, taikomus bendrovėms kaip nurodyta a punkto ii papunktyje;

iii)

juos valdo subjektas, kuriam taikomi nacionaliniai teisės aktai, siekiant apsaugoti investuotojus;

c)

finansinės priemonės, atitinkančios šiuos kriterijus:

i)

jos atitinka 1 dalyje nurodytus kriterijus;

ii)

jos garantuojamos kitu turtu arba siejamos su kitu turtu, kuris gali būti kitoks nei Direktyvos 85/611/EEB 19 straipsnio 1 dalyje nurodytas turtas.

3.   Jeigu 2 dalies c punkte nurodyta finansinė priemonė turi įterptą išvestinį elementą, kaip nurodyta šios direktyvos 10 straipsnyje, tam elementui taikomi Direktyvos 85/611/EEB 21 straipsnio reikalavimai.

3 straipsnis

Direktyvos 85/611/EEB 1 straipsnio 9 dalis

Priemonės, kuriomis paprastai prekiaujama pinigų rinkoje

1.   Direktyvos 85/611/EEB 1 straipsnio 9 dalyje nurodytos pinigų rinkos priemonės – tai:

a)

finansinės priemonės, kurios yra įtrauktos į prekybą arba kuriomis prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, laikantis Direktyvos 85/611/EEB 19 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktų nuostatų;

b)

finansinės priemonės, kurios nėra įtrauktos į prekybą.

2.   Direktyvos 85/611/EEB 1 straipsnio 9 dalyje nurodytos pinigų rinkos priemonės, kuriomis paprastai prekiaujama pinigų rinkoje – tai finansinės priemonės, kurios atitinka kurį nors vieną iš šių kriterijų:

a)

jų terminas emisijos išleidimo metu yra iki 397 dienų imtinai;

b)

jų likęs terminas yra iki 397 dienų imtinai;

c)

jų palūkanos reguliariai koreguojamos nors kartą per 397 dienas pagal pinigų rinkos sąlygas;

d)

jų rizikos lygis, įskaitant kredito ir palūkanų normos riziką, atitinka finansinių priemonių, kurių terminas nurodytas a arba b punktuose arba kurių palūkanos koreguojamos pagal c punktą, rizikos lygį.

4 straipsnis

Direktyvos 85/611/EEB 1 straipsnio 9 dalis

Likvidžios priemonės, kurių vertė bet kada gali būti tiksliai nustatyta

1.   Direktyvos 85/611/EEB 1 straipsnio 9 dalyje nurodytos likvidžios pinigų rinkos priemonės – tai finansinės priemonės, kurios per gana trumpą laiką gali būti parduotos nedidelėmis sąnaudomis, atsižvelgiant į KIPVPS įsipareigojimą investicinių vienetų savininko prašymu atpirkti arba išpirkti savo investicinius vienetus.

2.   Direktyvos 85/611/EEB 1 straipsnio 9 dalyje nurodytos pinigų rinkos priemonės, kurių vertę bet kada galima tiksliai nustatyti – tai finansinės priemonės, kurioms yra taikomos tikslios ir patikimos vertinimo sistemos, atitinkančios šiuos kriterijus:

a)

jos leidžia KIPVPS apskaičiuoti grynąją turto vertę pagal investicijų portfelyje turimos finansinės priemonės vertę, už kurią informuotos šalys galėtų ja savo noru apsikeisti netiesioginiuose sandoriuose;

b)

jos pagrįstos rinkos duomenimis arba vertinimo modeliais, įskaitant amortizacijos sąnaudomis pagrįstas sistemas.

3.   Daroma prielaida, kad laikomasi 1 ir 2 dalyse nurodytų kriterijų dėl finansinių priemonių, kuriomis paprastai prekiaujama pinigų rinkoje, kaip numatyta Direktyvos 85/611/EEB 1 straipsnio 9 dalyje, ir kurios yra arba kuriomis prekiaujama reguliuojamoje rinkoje laikantis direktyvos 19 straipsnio 1 dalies a, b arba c punktų, nebent KIPVPS turi informacijos, kuri leistų nuspręsti kitaip.

5 straipsnis

Direktyvos 85/611/EEB 19 straipsnio 1 dalies h punktas

Priemonės, kurių emisija arba emitentas yra reguliuojami, kad būtų apsaugoti investuotojai ir santaupos

1.   Direktyvos 85/611/EEB 19 straipsnio 1 dalies h punkte nurodytos pinigų rinkos priemonės, išskyrus priemones, kuriomis prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, kurių emisija arba emitentas patys yra reguliuojami, kad būtų apsaugoti investuotojai ir santaupos – tai finansinės priemonės, atitinkančios šiuos kriterijus:

a)

jos atitinka vieną iš kriterijų, nurodytų 3 straipsnio 2 dalyje, ir visus 4 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytus kriterijus;

b)

apie jas yra tinkamos informacijos, įskaitant informaciją, pagal kurią galima tinkamai įvertinti kredito riziką, susijusią su investicijomis į tokias priemones, atsižvelgiant į šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalis;

c)

jos yra laisvai perleidžiamos.

2.   Šio straipsnio 1 dalies b punkte nurodyta tinkama informacija apie pinigų rinkos priemones, nurodytas Direktyvos 85/611/EEB 19 straipsnio 1 dalies h punkto antrojoje ir ketvirtojoje įtraukose, arba priemones, išleistas valstybės narės vietos arba regioninės valdžios institucijos arba viešojo tarptautinio subjekto, tačiau negarantuojamas valstybės narės, arba federacinės valstybės atveju – išleistas vienos iš federacijos narių, sudaro:

a)

informacija apie emisiją arba emisijos programą, taip pat apie teisinę ir finansinę emitento padėtį iki pinigų rinkos priemonės išleidimo;

b)

reguliariai ir svarbaus įvykio atveju atnaujinama a punkte nurodytą informacija;

c)

a punkte nurodyta informacija, patikrinta tinkamai kvalifikuotos emitentui nepavaldžių trečiųjų šalių;

d)

patikima ir prieinama statistika apie emisiją arba emisijos programą.

3.   Šio straipsnio 1 dalies b punkte nurodytą tinkamą informaciją apie pinigų rinkos priemones, išvardytas Direktyvos 85/611/EEB 19 straipsnio 1 dalies h punkto trečioje įtraukoje, sudaro:

a)

informacija apie emisiją arba emisijos programą arba teisinę ir finansinę emitento padėtį iki pinigų rinkos priemonės išleidimo;

b)

reguliariai ir svarbaus įvykio atveju atnaujinama a punkte nurodyta informacija;

c)

patikima ir prieinama statistika apie emisiją arba emisijos programą arba kitų duomenų, leidžiančių tinkamai įvertinti su investicijomis į tokias priemones susijusią kredito riziką.

4.   Šio straipsnio 1 dalies b punkte nurodyta tinkama informacija apie visas pinigų rinkos priemones, išvardytas Direktyvos 85/611/EEB 19 straipsnio 1 dalies h punkto pirmojoje įtraukoje, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytas priemones ir Europos centrinio banko ar valstybių narių centrinių bankų išleistas priemones, apima informaciją apie emisiją arba emisijos programą arba teisinę ir finansinę emitento padėtį iki pinigų rinkos priemonės išleidimo.

6 straipsnis

Direktyvos 85/611/EEB 19 straipsnio 1 dalies h punktas

Įmonė, kuriai taikomos riziką ribojančios taisyklės, kompetentingos valdžios institucijos laikomos ne mažiau griežtomis nei Bendrijos teisės aktuose nustatytos taisyklės, ir kuri jų laikosi

Direktyvos 85/611/EEB 19 straipsnio 1 dalies h punkto trečiojoje įtraukoje nurodyta įmonė, kuriai taikomos riziką ribojančios taisyklės, kompetentingos valdžios institucijos laikomos ne mažiau griežtomis nei Bendrijos teisės aktuose nustatytos taisyklės, ir kuri jų laikosi – tai emitentas, kuriam taikomos riziką ribojančios taisyklės ir kuris jų laikosi, atitinkantis vieną iš šių kriterijų:

1)

jis įsikūręs Europos ekonominėje erdvėje;

2)

jis įsikūręs Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) šalyse, priklausančiose Dešimties valstybių grupei;

3)

jis turi bent investicinį reitingą;

4)

remiantis išsamia emitento analize, galima įrodyti, kad tam emitentui taikomos riziką ribojančios taisyklės yra ne mažiau griežtos nei Bendrijos teisės aktuose nustatytos taisyklės.

7 straipsnis

Direktyvos 85/611/EEB 19 straipsnio 1 dalies h punktas

Garantijos priemonės išleidžiant banko paskolomis finansuojamus vertybinius popierius

1.   Direktyvos 85/611/EEB 19 straipsnio 1 dalies h punkto ketvirtoje įtraukoje nurodytos garantijos priemonės – tai struktūros, įkurtos bendrovės, patikos ar sutartinių santykių pagrindu pakeitimo vertybiniais popieriais tikslais.

2.   Direktyvos 85/611/EEB 19 straipsnio 1 dalies h punkto ketvirtoje įtraukoje nuoroda į banko paskolomis finansuojamus vertybinius popierius suprantama kaip nuoroda į banko paslaugas, už kurias garantuoja finansų įstaiga, atitinkanti Direktyvos 85/611/EEB 19 straipsnio 1 dalies h punkto trečiosios įtraukos nuostatas.

8 straipsnis

Direktyvos 85/611/EEB 1 straipsnio 2 dalis ir 19 straipsnio 1 dalies g punktas

Likvidus finansinis turtas išvestinių finansinių priemonių atžvilgiu

1.   Direktyvos 85/611/EEB 1 straipsnio 2 dalyje nurodytas likvidus finansinis turtas išvestinių finansinių priemonių atžvilgiu – tai išvestinės finansinės priemonės, atitinkančios šiuos kriterijus:

a)

jų bazinės priemonės apima vieną arba daugiau iš šių elementų:

i)

turtas, nurodytas Direktyvos 85/611/EEB 19 straipsnio 1 dalyje, įskaitant finansines priemones, turinčias vieną arba kelias tokio turto savybes;

ii)

palūkanų normos;

iii)

valiutų keitimo kursai arba valiutos;

iv)

finansiniai indeksai;

b)

nebiržinių (OTC) išvestinių priemonių atveju jos atitinka Direktyvos 85/611/EEB 19 straipsnio 1 dalies g punkto antroje ir trečioje įtraukose nurodytus reikalavimus.

2.   Direktyvos 85/611/EEB 19 straipsnio 1 dalies g punkte nurodytos išvestinės finansinės priemonės apima priemones, atitinkančias šiuos kriterijus:

a)

jos leidžia perkelti turto, kuris nurodytas šio straipsnio 1 dalies a punkte, kredito riziką, neatsižvelgiant į kitą su tuo turtu susijusią riziką;

b)

turint šias priemones, neįsigyjamas arba neperleidžiamas turtas, įskaitant grynuosius pinigus, nenurodytas Direktyvos 85/611/EEB 19 straipsnio 1 ir 2 dalyse;

c)

jos atitinka nebiržinių išvestinių priemonių kriterijus, apibrėžtus Direktyvos 85/611/EEB 19 straipsnio 1 dalies g punkto antroje ir trečioje įtraukose ir šio straipsnio 3 ir 4 dalyse;

d)

jų riziką tinkamai apima KIPVPS rizikos valdymo sistema ir jo vidaus kontrolės mechanizmai, jei kyla informacijos neatitikimo tarp KIPVPS ir kitos kredito išvestinės priemonės sandorio šalies rizika, kai kita sandorio šalis gali gauti viešai neplatinamos informacijos įmones, kurių turtas naudojamas kaip kredito išvestinių priemonių bazinės finansinės priemonės.

3.   Pagal Direktyvos 85/611/EEB 19 straipsnio 1 dalies g punkto trečią įtrauką teisingai nustatyta vertė – tai vertė, už kurią informuotos šalys gali savo noru apsikeisti turtu arba įskaityti įsipareigojimus netiesioginiame sandoryje.

4.   Pagal Direktyvos 85/611/EEB 19 straipsnio 1 dalies g punkto trečią įtrauką patikimas ir tikslus įvertinimas – tai įvertinimas, kurį atlieka KIPVPS, remdamasis šio straipsnio 3 dalyje nurodyta teisingai nustatyta verte, kuris priklauso ne tik nuo sandorio šalies pateiktų rinkos kainų ir atitinka šiuos kriterijus:

a)

įvertinimas grindžiamas patikima naujausia priemonės rinkos verte arba, jei tokios vertės nėra, kainos nustatymo modeliu, taikant atitinkamą pripažintą metodiką;

b)

įvertinimą tikrina vienas iš šių subjektų:

i)

tinkama trečioji šalis, veikianti savarankiškai nuo kitos nebiržinės išvestinės priemonės sandorio šalies, pakankamai dažnai ir taip, kad KIPVPS galėtų tai patikrinti;

ii)

KIPVPS skyrius, veikiantis savarankiškai nuo padalinio, atsakingo už turto valdymą, ir tinkamai pasirengęs atlikti šią funkciją.

5.   Direktyvos 85/611/EEB 1 straipsnio 2 dalies ir 19 straipsnio 1 dalies g punkte nurodytas likvidus finansinis turtas – tai turtas, į kurį neįeina biržos prekių išvestinės priemonės.

9 straipsnis

Direktyvos 85/611/EEB 19 straipsnio 1 dalies g punktas

Finansiniai indeksai

1.   Direktyvos 85/611/EEB 19 straipsnio 1 dalies g punkte nurodyti finansiniai indeksai – tai indeksai, atitinkantys šiuos kriterijus:

a)

jų struktūra pakankamai diversifikuota, kadangi atitinka šiuos kriterijus:

i)

indekso struktūra yra tokia, kad su viena jo dalimi susiję kainų pokyčiai arba prekybos veikla neturi per daug įtakos visam indeksui;

ii)

jeigu indeksas apima turtą, nurodytą Direktyvos 85/611/EEB 19 straipsnio 1 dalyje, jo struktūra yra diversifikuota bent jau laikantis šios direktyvos 22a straipsnio nuostatų;

iii)

jeigu indeksas apima turtą, nenurodytą Direktyvos 85/611/EEB 19 straipsnio 1 dalyje, jo struktūra yra diversifikuota taip, kad jis yra lygiavertis tos direktyvos 22a straipsnyje nurodytam indeksui;

b)

jie yra tinkamas tam tikros rinkos etalonas, kadangi atitinka šiuos kriterijus:

i)

indeksas aktualiai ir tinkamai įvertina bazinių priemonių tipiškos grupės pelningumą;

ii)

indeksas periodiškai tikslinamas arba pertvarkomas, siekiant, kad jis nuolat atspindėtų tam tikrų rinkų padėtį pagal viešai skelbiamus kriterijus;

iii)

bazinės priemonės yra pakankamai likvidžios, todėl vartotojai gali atkartoti indeksą, jei būtina;

c)

jie tinkamai skelbiami, kadangi atitinka šiuos reikalavimus:

i)

jie skelbiami laikantis tinkamų duomenų apie kainas rinkimo, indekso reikšmės apskaičiavimo, o vėliau – jos skelbimo procedūrų, įskaitant elementų, kurių rinkos vertės nėra, kainos nustatymo procedūras;

ii)

atitinkama informacija apie tokius dalykus kaip indekso skaičiavimo ir pertvarkymo metodika, indekso pokyčiai arba apie bet kokius veiklos sunkumus, trukdančius laiku arba tiksliai pateikti informaciją, teikiama plačiu mastu ir laiku.

2.   Jeigu turto, kuris naudojamas kaip išvestinių finansinių priemonių bazinės finansinės priemonės pagal Direktyvos 85/611/EEB 19 straipsnio 1 dalį, struktūra neatitinka šio straipsnio 1 dalyje nurodytų kriterijų, tos išvestinės finansinės priemonės, jeigu jos atitinka 8 straipsnio 1 dalyje nurodytus kriterijus, laikomos išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, kurias apima turtas, apibrėžtas 8 straipsnio 1 dalies a punkto i–iii papunkčiuose.

10 straipsnis

Direktyvos 85/611/EEB 21 straipsnio 3 dalies ketvirta pastraipa

Išvestinę priemonę apimantys perleidžiami vertybiniai popieriai ir pinigų rinkos priemonės

1.   Direktyvos 85/611/EEB 21 straipsnio 3 dalies ketvirtoje pastraipoje nurodyti perleidžiami vertybiniai popieriai, apimantys išvestinę priemonę, – tai finansinės priemonės, atitinkančios šios direktyvos 2 straipsnio 1 dalyje nurodytus kriterijus, ir apimančios priemonę, atitinkančią šiuos kriterijus:

a)

dėl tos priemonės kai kurie arba visi grynųjų pinigų srautai, kurie kitaip būtų reikalingi perleidžiamam vertybiniam popieriui, kuris veikia kaip pagrindinė sutartis, gali būti koreguojami pagal nurodytą palūkanų normą, finansinės priemonės kainą, valiutų keitimo kursą, kainų ar kursų indeksą, skolinimosi reitingą ar indeksą arba kitą kintamąjį, todėl gali skirtis panašiai kaip atskira išvestinė priemonė;

b)

jos ekonominės savybės ir rizika nėra glaudžiai susijusios su pagrindinės sutarties ekonominėmis savybėmis bei rizika;

c)

ji turi didelį poveikį rizikos lygiui ir perleidžiamų vertybinių popierių kainos nustatymui.

2.   Pinigų rinkos priemonės, atitinkančios 3 straipsnio 2 dalyje apibrėžtus kriterijus, visus 4 straipsnio 1 ir 2 dalyse apibrėžtus kriterijus ir apimančios priemonę, atitinkančią šio straipsnio 1 dalyje nurodytus kriterijus, laikomos pinigų rinkos priemonėmis, apimančiomis išvestinę priemonę.

3.   Perleidžiamas vertybinis popierius arba pinigų rinkos priemonė nelaikomi apimančiais išvestinę priemonę, jeigu jie apima priemonę, kuri pagal sutartį gali būti perleidžiama nepriklausomai nuo perleidžiamo vertybinio popieriaus arba pinigų rinkos priemonės. Tokia priemonė laikoma atskira finansine priemone.

11 straipsnis

Direktyvos 85/611/EEB 21 straipsnio 2 dalis

Metodai ir priemonės, naudojami siekiant veiksmingai valdyti investicijų portfelį

1.   Direktyvos 85/611/EEB 21 straipsnio 2 dalyje nurodyti metodai ir priemonės, susiję su perleidžiamais vertybiniais popieriais ir naudojami siekiant veiksmingai valdyti investicijų portfelį, – tai metodai ir priemonės, kurie atitinka šiuos kriterijus:

a)

yra ekonomiškai tinkami, nes realizuojami efektyviai atsižvelgiant į kaštus;

b)

yra naudojami siekiant vieno arba daugiau iš šių konkrečių tikslų:

i)

sumažinti riziką;

ii)

sumažinti sąnaudas;

iii)

gauti papildomo kapitalo arba pajamų KIPVPS, kai rizikos lygis atitinka KIPVPS rizikos lygį ir rizikos diversifikavimo taisykles, apibrėžtas Direktyvos 85/611/EEB 22 straipsnyje;

c)

jų riziką tinkamai apima KIPVPS rizikos valdymo sistemos.

2.   Metodai ir priemonės, atitinkantys 1 dalyje nurodytus kriterijus ir susiję su pinigų rinkos priemonėmis – tai metodai ir priemonės, susiję su pinigų rinkos priemonėmis, naudojami siekiant veiksmingai valdyti portfelį, kaip nurodyta Direktyvos 85/611/EEB 21 straipsnio 2 dalyje.

12 straipsnis

Direktyvos 85/611/EEB 22a straipsnio 1 dalis

Indeksą atkartojantis KIPVPS

1.   Direktyvos 85/611/EEB 22a straipsnio 1 dalyje nurodytas akcijų arba skolos vertybinių popierių indekso struktūros atkartojimas – tai bazinio turto indekso struktūros atkartojimas, įskaitant išvestinių priemonių arba kitų metodų ar priemonių naudojimą, kaip nurodyta Direktyvos 85/611/EEB 21 straipsnio 2 dalyje ir šios direktyvos 11 straipsnyje.

2.   Direktyvos 85/611/EEB 22a straipsnio 1 dalies pirmoje įtraukoje nurodytas indeksas, kurio struktūra yra pakankamai diversifikuota, – tai indeksas, atitinkantis rizikos paskirstymo taisykles šios direktyvos 22a straipsnyje.

3.   Direktyvos 85/611/EEB 22a straipsnio 1 dalies antroje įtraukoje nurodytas indeksas, kuris yra tinkamas etalonas, – tai indeksas, kurio sudarytojas naudoja pripažintą metodiką, pagal kurią paprastai neišbraukiamas pagrindinis tam tikros rinkos emitentas.

4.   Direktyvos 85/611/EEB 22a straipsnio 1 dalies trečioje įtraukoje nurodytas tinkamai skelbiamas indeksas – tai indeksas, atitinkantis šiuos kriterijus:

a)

jis viešai skelbiamas;

b)

indekso sudarytojas veikia savarankiškai nuo indeksą atkartojančio KIPVPS.

b punktas netrukdo indekso sudarytojams ir KIPVPS būti tos pačios ekonominės grupės dalimi, jeigu veikia veiksminga interesų konfliktų valdymo sistema.

13 straipsnis

Perkėlimas į nacionalinę teisę

1.   Valstybės narės ne vėliau kaip iki 2008 m. kovo 23 d. priima ir paskelbia įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie įsigalioję įgyvendina šią direktyvą. Priimtų nuostatų tekstus ir minėtų nuostatų bei šios direktyvos atitikties lentelę jos nedelsdamos pateikia Komisijai.

Valstybės narės taiko šias nuostatas nuo 2008 m. liepos 23 d.

Valstybės narės, priimdamos šias nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą, arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

2.   Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų pagrindinių nacionalinės teisės aktų nuostatų tekstus.

14 straipsnis

Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja trečią dieną nuo jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

15 straipsnis

Adresatai

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje, 2007 m. kovo 19 d.

Komisijos vardu

Charlie McCREEVY

Komisijos narys


(1)  OL L 375, 1985 12 31, p. 3. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/1/EB (OL L 79, 2005 3 24, p. 9).


II Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kurių skelbti neprivaloma

SPRENDIMAI

Komisija

20.3.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 79/20


KOMISIJOS SPRENDIMAS

2007 m. kovo 16 d.

nustatantis Šengeno informacinės sistemos II tinklo reikalavimus (pirmasis ramstis)

(pranešta dokumentu Nr. C(2007) 845)

(Tik tekstas bulgarų, čekų, estų, graikų, ispanų, italų, latvių, lenkų, lietuvių, maltiečių, olandų, portugalų, prancūzų, rumunų, slovakų, slovėnų, suomių, švedų, vengrų ir vokiečių kalbomis yra autentiškas)

(2007/170/EB)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2001 m. gruodžio 6 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2424/2001 dėl antros kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo (1), ypač į jo 4 straipsnio a dalį,

kadangi:

(1)

Siekiant sukurti SIS II būtina nustatyti ryšių tinklo ir jo sudedamųjų dalių technines specifikacijas bei konkrečius tinklo reikalavimus.

(2)

Komisija ir valstybės narės turėtų priimti atitinkamus tarpusavio susitarimus, visų pirma dėl valstybėse narėse esančios vienodos nacionalinės sąsajos elementų.

(3)

Šis sprendimas nepažeidžia galimybės ateityje priimti kitus Komisijos sprendimus, susijusius su SIS II kūrimu, pirmiausiai dėl saugumo reikalavimų nustatymo.

(4)

SIS II kūrimas reglamentuojamas Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2424/2001 ir Tarybos sprendimu 2001/886/TVR (2). Siekiant užtikrinti, kad būtų vykdomas vienas įgyvendinimo procesas visai SIS II kurti, šio sprendimo nuostatos turėtų atitikti Komisijos sprendimo, nustatančio SIS II tinklo reikalavimus, nuostatas, kurios turi būti priimtos taikant Sprendimą 2001/886/TVR.

(5)

Pagal 2000 m. gegužės 29 d. Tarybos sprendimą 2000/365/EB dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės prašymo dalyvauti įgyvendinant kai kurias Šengeno acquis nuostatas (3) Jungtinė Karalystė nedalyvavo priimant Reglamentą (EB) Nr. 2424/2001, dėl to neprivalo jo laikytis ir jis neturi būti jai taikomas, nes juo plėtojamos Šengeno acquis nuostatos. Todėl šis Komisijos sprendimas nėra skirtas Jungtinei Karalystei.

(6)

Pagal 2002 m. vasario 28 d. Tarybos sprendimą 2002/192/EB dėl Airijos prašymo dalyvauti įgyvendinant kai kurias Šengeno acquis nuostatas (4) Airija nedalyvavo priimant Reglamentą (EB) Nr. 2424/2001, dėl to neprivalo jo laikytis, ir jis neturi būti jai taikomas, nes juo plėtojamos Šengeno acquis nuostatos. Todėl šis Komisijos sprendimas nėra skirtas Airijai.

(7)

Remdamasi Protokolo dėl Danijos pozicijos, pridėto prie Europos Sąjungos sutarties ir Europos bendrijos steigimo sutarties, 5 straipsniu, Danija nusprendė įgyvendinti Reglamentą (EB) Nr. 2424/2001 savo nacionalinėje teisėje. Todėl Reglamentas (EB) Nr. 2424/2001 yra privalomas Danijai pagal tarptautinę teisę.

(8)

Kalbant apie Islandiją ir Norvegiją, Reglamentu (EB) Nr. 2424/2001 ir Sprendimu 2001/886/TVR plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip apibūdinta Europos Sąjungos Tarybos ir Islandijos Respublikos bei Norvegijos Karalystės sudarytame susitarime dėl šių dviejų valstybių asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis  (5), kurios priklauso Tarybos sprendimo 1999/437/EB dėl tam tikrų priemonių taikant Europos Sąjungos Tarybos, Islandijos Respublikos ir Norvegijos Karalystės sudarytą susitarimą dėl šių dviejų valstybių asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis  (6) 1 straipsnio B punkte nurodytai sričiai.

(9)

Kalbant apie Šveicariją, Reglamentu (EB) Nr. 2424/2001 ir Sprendimu 2001/886/TVR plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip apibrėžta Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos sudarytame susitarime dėl pastarosios asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis, Tarybos sprendimo dėl šio susitarimo pasirašymo Europos bendrijos vardu ir laikino tam tikrų nuostatų taikymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodytoje srityje.

(10)

Šis sprendimas yra Šengeno acquis pagrindu priimtas arba kitaip su juo susijęs aktas, kaip apibrėžta Stojimo akto 3 straipsnio 1 dalyje.

(11)

Šiame sprendime numatytos priemonės atitinka Reglamento (EB) Nr. 2424/2001 6 straipsnio 1 dalimi įsteigto komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Priede pateikiamos SIS II ryšių infrastruktūros fizinės architektūros projekto techninės specifikacijos.

2 straipsnis

Šis sprendimas skirtas Belgijos Karalystei, Bulgarijos Respublikai, Rumunijai, Čekijos Respublikai, Vokietijos Federacinei Respublikai, Estijos Respublikai, Graikijos Respublikai, Ispanijos Karalystei, Prancūzijos Respublikai, Italijos Respublikai, Kipro Respublikai, Latvijos Respublikai, Lietuvos Respublikai, Didžiajai Liuksemburgo Hercogystei, Vengrijos Respublikai, Maltos Respublikai, Nyderlandų Karalystei, Austrijos Respublikai, Lenkijos Respublikai, Portugalijos Respublikai, Slovėnijos Respublikai, Slovakijos Respublikai, Suomijos Respublikai ir Švedijos Karalystei.

Priimta Briuselyje, 2007 m. kovo 16 d.

Komisijos vardu

Franco FRATTINI

Pirmininko pavaduotojas


(1)  OL L 328, 2001 12 13, p. 4. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1988/2006 (OL L 411, 2006 12 30, p. 1).

(2)  OL L 328, 2001 12 13, p. 1.

(3)  OL L 131, 2000 6 1, p. 43. Sprendimas su pakeitimais, padarytais Sprendimu 2004/926/EB (OL L 395, 2004 12 31, p. 70).

(4)  OL L 64, 2002 3 7, p. 20.

(5)  OL L 176, 1999 7 10, p. 36.

(6)  OL L 176, 1999 7 10, p. 31.


PRIEDAS

TURINYS

1.

Įvadas …

1.1.

Akronimai ir santrumpos …

2.

Bendroji apžvalga …

3.

Geografinė aprėptis …

4.

Tinklo paslaugos …

4.1.

Tinklo struktūra …

4.2.

Pagrindinės CS-SIS ir atsarginės CS-SIS sujungimo būdas …

4.3.

Dažnių juostos plotis …

4.4.

Paslaugų kategorijos …

4.5.

Naudotini protokolai …

4.6.

Techninės specifikacijos …

4.6.1.

IP adresacija …

4.6.2.

IPv6 palaikymas …

4.6.3.

Statinis maršrutas …

4.6.4.

Užtikrinama duomenų srauto sparta …

4.6.5.

Kitos specifikacijos …

4.7.

Funkcinis atsparumas …

5.

Stebėsena …

6.

Bendrosios paslaugos …

7.

Prieinamumas …

8.

Apsaugos priemonės …

8.1.

Tinklo šifravimas …

8.2.

Kiti saugumo aspektai …

9.

Pagalbos tarnyba ir palaikymo struktūra …

10.

Sąveika su kitomis sistemomis …

1.   Įvadas

Šiame dokumente aprašomas ryšių tinklo projektas, šio tinklo sudedamosios dalys ir specialūs tinklo reikalavimai.

1.1.   Akronimai ir santrumpos

Šioje dalyje pateikiami dokumente vartojami akronimai.

Akronimai ir santrumpos

Paaiškinimas

BLNI

Atsarginė vietinė nacionalinė sąsaja

CEP

Pagrindinis galinis taškas

CNI

Centrinė nacionalinė sąsaja

CS

Centrinė sistema

CS-SIS

Techninio palaikymo funkcija, kurią sudaro SIS II duomenų bazė

DNS

Domenų vardų serveris

FCIP

Optinė jungtis naudojant IP

FTP

Bylų perdavimo protokolas

HTTP

Hiperteksto perdavimo protokolas

IP

Interneto protokolas

LAN

Vietinis tinklas

LNI

Vietinė nacionalinė sąsaja

Mb/s

Megabitų per sekundę

MDC

Pagrindinis sistemos kūrimo rangovas

N.SIS II

Nacionalinė sekcija kiekvienoje valstybėje narėje

NI-SIS

Vienoda nacionalinė sąsaja

NTP

Tinklo įrenginių laikrodžių sinchronizavimo protokolas

SAN

Vietinis laikmenų tinklas

SDH

Sinchroninė skaitmeninė hierarchija

SIS II

Antros kartos Šengeno informacinė sistema

SMTP

Paprastasis pašto persiuntimo protokolas

SNMP

Paprastasis tinklo valdymo protokolas

s-TESTA

Saugios europinės telematinių tinklų paslaugos valstybės valdymo institucijoms – tai IDABC programos priemonė (suderintas paneuropinių e. valdžios paslaugų teikimas valstybės valdymo institucijoms, verslo subjektams ir piliečiams. 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas 2004/387/EB).

TCP

Perdavimo valdymo protokolas

VIS

Vizų informacinė sistema

VPN

Virtualusis privatus tinklas

WAN

Platusis tinklas

2.   Bendroji apžvalga

SIS II sudaro:

centrinė sistema (toliau – centrinė SIS II), kuri sudaryta iš:

techninio palaikymo funkcijos (toliau – CS-SIS), kurią sudaro SIS II duomenų bazė. Pagrindinė CS-SIS atlieka techninės priežiūros ir administravimo funkcijas, o atsarginė CS-SIS gali užtikrinti visas pagrindinės CS-SIS funkcijas šios sistemos gedimo atveju,

vienodos nacionalinės sąsajos (toliau – NI-SIS),

nacionalinė sekcija (toliau – N.SIS II) kiekvienoje valstybėje narėje, kurią sudaro nacionalinės duomenų sistemos, palaikančios ryšį su centrine SIS II. NS-SIS gali būti duomenų byla (toliau – nacionalinė kopija), kurią sudaro visa ar dalinė SIS II duomenų bazės kopija,

CS-SIS ir NI-SIS ryšių infrastruktūra (toliau – ryšių infrastruktūra), kuri užtikrina šifruotą virtualų tinklą, skirtą SIS II duomenims perduoti ir keistis duomenimis tarp SIRENE biurų.

NI-SIS, kurią sudaro:

po vieną vietinę nacionalinę sąsają (toliau – LNI) kiekvienoje valstybėje narėje – tokia sąsaja fiziškai prijungia valstybę narę prie saugaus ryšių tinklo; šią sąsają sudaro šifravimo įranga, skirta SIS II ir SIRENE duomenų srautams. LNI yra valstybių narių teritorijoje,

neprivaloma atsarginė vietinė nacionalinė sąsaja (toliau – BLNI), kurios turinys ir funkcijos yra visiškai tokie patys kaip LNI.

LNI ir BLNI naudojamos tik SIS II sistemai ir SIRENE duomenų apsikeitimams. Siekiant atsižvelgti į saugumo reikalavimus, fizinę buvimo vietą ir įrengimo sąlygas, taip pat tinklo paslaugų teikėjo teikiamas paslaugas (t. y. fizinė s-TESTA jungtis gali turėti keletą VPN kanalų, skirtų kitoms sistemoms, pavyzdžiui, VIS ir Eurodac), konkreti LNI ir BLNI konfigūracija bus nustatyta kiekvienai valstybei narei atskirai su jomis dėl to susitarus,

centrinė nacionalinė sąsaja (toliau – CNI) – tai programa, užtikrinanti prieigą prie CS-SIS. Kiekviena valstybė narė turi atskirus loginius sąsajos taškus, skirtus prisijungti prie CNI per centrinę užkardą.

CS-SIS ir NI-SIS ryšių infrastruktūrą sudaro:

saugios europinės telematinių tinklų paslaugos valstybės valdymo institucijoms (toliau – s-TESTA), kurios užtikrina šifruoto, virtualaus ir privataus tinklo, skirto perduoti SIS II duomenis ir SIRENE duomenų srautus, paslaugas.

3.   Geografinė aprėptis

Ryšių infrastruktūra turi aprėpti visas valstybes nares ir joms užtikrinti būtinas paslaugas.

Visos ES valstybės narės (Belgija, Prancūzija, Vokietija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Italija, Portugalija, Ispanija, Graikija, Austrija, Danija, Suomija, Švedija, Kipras, Čekijos Respublika, Estija, Vengrija, Latvija, Lietuva, Malta, Lenkija, Slovakija, Slovėnija, Jungtinė Karalystė ir Airija) bei Norvegija, Islandija ir Šveicarija.

Be to, naujai įstojusios šalys – Rumunija ir Bulgarija – taip pat turi patekti į aprėpiamą teritoriją.

Galiausiai, ryšių infrastruktūros pajėgumai turi būti tokie, kad paslaugas būtų galima teikti bet kuriai šaliai ar institucijai, prisijungusiai prie centrinės SIS II (pvz., Europolui, Eurojustui).

4.   Tinklo paslaugos

Kai minimas koks nors protokolas ar architektūra, reikėtų suprasti, kad susijusios ateities technologijos, protokolai ar architektūra taip pat galės būti naudojami.

4.1.   Tinklo struktūra

SIS II architektūrai teikiamos centralizuotos paslaugos, kuriomis galima naudotis iš skirtingų valstybių narių. Siekiant stabilaus sistemos veikimo, šių centralizuotų paslaugų centrai įsteigti dviejose vietovėse – Strasbūre (Prancūzija) yra CS-SIS (CU), o St Johann im Pongau (Austrija) yra atsarginė CS-SIS (BCU).

Turi būti užtikrinta galimybė prisijungti prie sistemos centrų – pagrindinio ir atsarginio – iš skirtingų valstybių narių. Dalyvaujančios šalys gali turėti keletą tinklo prieigos taškų, LNI ir BLNI, skirtų sąveikai tarp nacionalinės sistemos ir centralizuotų paslaugų.

Be pagrindinės prisijungimo prie centralizuotų paslaugų funkcijos, ryšių infrastruktūra turi užtikrinti ir papildomą abipusių informacijos mainų tarp valstybių narių SIRENE biurų funkciją.

4.2.   Pagrindinės CS-SIS ir atsarginės CS-SIS sujungimo būdas

Sąveikai tarp pagrindinės CS-SIS ir atsarginės CS-SIS užtikrinti turi būti naudojamas sinchroninės skaitmeninės hierarchijos (SDH) žiedas ar atitinkama priemonė, t. y. tokios priemonės, kurios leistų ateityje naudoti naują architektūrą ir naujas technologijas. SDH infrastruktūra bus naudojama abiejų sistemos centrų vietiniams tinklams išplėsti siekiant sukurti vieną vientisą vietinį tinklą (LAN). Toks LAN vėliau būtų naudojamas nuolatinei CU ir BCU sinchronizacijai.

4.3.   Dažnių juostos plotis

Svarbiausias ryšių infrastruktūrai taikomas reikalavimas – dažnių juostos plotis, kurį ji gali užtikrinti skirtingoms tarpusavyje sujungtoms sistemoms; toks pat dažnių juostos plotis turi būti užtikrinamas ir pagrindiniame tinkle.

Kiekvienos valstybės narės LNI ir neprivalomai BLNI skirtos dažnių juostos plotis skirsis atsižvelgiant į tai, ar bus naudojamos nacionalinės kopijos, paieškos centrinėje sistemoje ir keitimosi biometriniais duomenimis funkcijos.

Realus dažnių juostos plotis, kurį užtikrina ryšių infrastruktūra, nėra svarbus, jeigu jis tenkina minimalius kiekvienos valstybės narės poreikius.

Kiekviena iš pirmiau minėtų sistemų gali į abi puses siųsti didelius duomenų kiekius (radinius skaitmeninius bei biometrinius duomenis ir visus dokumentus). Todėl ryšių infrastruktūra turi užtikrinti mažiausią pakankamą duomenų išsiuntimo ir atsiuntimo greitį kiekvieno prisijungimo metu.

Ryšių infrastruktūra turi užtikrinti, kad ryšio greitis būtų nuo 2 Mb/s iki 155 Mb/s arba didesnis. Tinklo pajėgumas turi būti toks, kad būtų užtikrintas mažiausias pakankamas duomenų išsiuntimo ir atsiuntimo greitis kiekvieno prisijungimo metu ir kad būtų galima aptarnauti bendrą visų tinklo prieigos taškų dažnių juostos plotį.

4.4.   Paslaugų kategorijos

Centrinė SIS II užtikrins užklausų ir (arba) įspėjimų pirmenybės nustatymo funkciją. Ryšių infrastruktūrai bus taikomas papildomas reikalavimas užtikrinti duomenų srautų pirmenybės nustatymą.

Laikoma, kad pirmenybės nustatymo tinkle parametrus visiems duomenų paketams, kuriems taikomas toks reikalavimas, nustato centrinė SIS II. Bus taikomas pagrįsto teisingo eiliškumo (angl. Weighted Fair Queuing) principas. Tai reiškia, kad ryšių infrastruktūra turi būti pajėgi perimti tokią pirmenybės tvarką, kokia duomenų paketams nustatoma šaltinio LAN, ir savo pagrindiniame tinkle tuos duomenų paketus apdoroti atitinkama tvarka. Be to, ryšių infrastruktūra turi užtikrinti, kad pirminiai duomenų paketai į nuotolines sistemas būtų perduodami tokia pat tvarka, kokia buvo nustatyta šaltinio LAN.

4.5.   Naudotini protokolai

Centrinėje SIS II bus naudojami keli tinklo ryšio protokolai. Ryšių infrastruktūroje turėtų būti naudojami įvairūs tinklo ryšio protokolai. Standartiniai naudotini protokolai – HTTP, FTP, NTP, SMTP, SNMP ir DNS.

Be standartinių protokolų ryšių infrastruktūra turi palaikyti įvairius tuneliavimo protokolus, SAN dubliavimo protokolus ir patentuotus BEA WebLogic serverio Java-to-Java ryšio protokolus. Šifruotų duomenų srautui perduoti į paskirties vietą bus naudojami tuneliavimo protokolai, pvz., IPsec tuneliavimo režimu.

4.6.   Techninės specifikacijos

4.6.1.   IP adresacija

Ryšių infrastruktūroje turi būti rezervuota keletas IP adresų, kurie būtų naudojami tik tame tinkle. Iš visų rezervuotų IP adresų centrinėje SIS II bus naudojamas nustatytas IP adresų, kurių nebus galima naudoti niekur kitur, rinkinys.

4.6.2.   IPv6 palaikymas

Galima daryti prielaidą, kad valstybių narių vietiniuose tinkluose bus naudojamas TCP/IP protokolas. Tačiau vienose tinklavietėse gali būti naudojama 4 versija, o kitose – 6 versija. Tinklo prieigos taškai turėtų būti parengti taip, kad galėtų atlikti tinklų sietuvo funkciją, ir galėtų veikti nepriklausomai nuo centrinėje SIS II ir N.SIS II naudojamų tinklo protokolų.

4.6.3.   Statinis maršrutas

Duomenims perduoti į valstybes nares CU ir BCU gali būti naudojamas vienas ir toks pat IP adresas. Todėl ryšių infrastruktūra turėtų leisti naudoti statinį maršrutą.

4.6.4.   Užtikrinama duomenų srauto sparta

Tol, kol duomenų srauto sparta CU arba BCU yra mažesnė kaip 90 %, susijusi valstybė narė turi užtikrinti, kad dažnių juostos pločio rodiklis nuolatos bus 100 %.

4.6.5.   Kitos specifikacijos

Tam, kad CS-SIS būtų palaikoma, ryšių infrastruktūra turi atitikti bent minimalias technines specifikacijas:

perdavimo delsa (įskaitant piko valandas) turi būti mažesnė kaip arba lygi 150 ms 95 % duomenų paketų ir mažesnė kaip 200 ms 100 % duomenų paketų.

Duomenų paketų praradimo tikimybė (įskaitant piko valandas) turi būti mažesnė kaip arba lygi 10-4 95 % duomenų paketų ir mažesnė kaip 10-3 100 % paketų.

Pirmiau minėtas specifikacijas turi atitikti kiekvienas atskiras prieigos taškas.

Tarp CU ir BCU perduodamų paketų delsa turi būti mažesnė kaip arba lygi 60 ms.

4.7.   Funkcinis atsparumas

CS-SIS projekte numatytas didelio prieinamumo reikalavimas. Todėl siekiant apsisaugoti nuo įvairių komponentų veiklos sutrikimų visa įranga dubliuojama.

Ryšių infrastruktūros komponentai taip pat turi būti atsparūs gedimams. Gedimams turi būti atsparūs šie ryšių infrastruktūros komponentai:

pagrindinis tinklas,

maršruto parinkimo įtaisai,

prisijungimo taškai (angl. Points of Presence),

vietinių linijų jungtys (įskaitant atlikusius kabelius),

saugumo priemonės (šifravimo priemonės, užkardos ir kt.),

visos bendrosios paslaugos (DNS, NTP ir kt.),

LNI/BLNI.

Visi tinklo įrenginiai po gedimo turėtų persijungti automatiškai, operacijų neatliekant rankiniu būdu.

5.   Stebėsena

Siekiant supaprastinti stebėseną, ryšių infrastruktūros stebėsenos priemonės turi būti tokios, kad jas būtų galima integruoti su institucijos, atsakingos už centrinės SIS II operatyvųjį valdymą, stebėsenos įrenginiais.

6.   Bendrosios paslaugos

Be specialiojo tinklo ir apsaugos paslaugų ryšių infrastruktūra taip pat turi užtikrinti bendrąsias paslaugas.

Specialiosios paslaugos turi būti įdiegtos abiejuose sistemos centruose dėl su duomenų pertekliumi susijusių priežasčių.

Ryšių infrastruktūra turi užtikrinti toliau nurodytas neprivalomas bendrąsias paslaugas:

Paslauga

Papildoma informacija

DNS

Šiuo metu automatinis persijungimas iš CU į BCU tinklo gedimo atveju grindžiamas IP adreso pakeitimu bendrajame DNS serveryje.

E. pašto persiuntimo serveris

Bendras e. pašto persiuntimo serveris gali būti naudingas siekiant standartizuoti skirtingų valstybių narių e. pašto sąrankas ir, priešingai nei specialusis serveris, toks serveris nenaudoja jokių CU ir (arba) BCU tinklo išteklių.

E. paštas, persiunčiamas naudojant bendrą e. pašto persiuntimo serverį, turi atitikti saugumo šabloną (angl. security template).

NTP

Ši paslauga gali būti naudojama tinklo įrenginių laikrodžiams sinchronizuoti.

7.   Prieinamumas

CS-SIS ir LNI bei BLNI prieinamumo rodiklis 28 dienų nepertraukiamu laikotarpiu turi būti 99,99 %, neatsižvelgiant į tinklo prieinamumą.

Ryšių infrastruktūros prieinamumo rodiklis turi būti 99,99 %.

8.   Apsaugos priemonės

8.1.   Tinklo šifravimas

Centrinė SIS II neleidžia perduoti duomenų, kuriems taikomi dideli arba labai dideli apsaugos reikalavimai, už LAN ribų, jeigu jie nėra šifruoti. Reikėtų užtikrinti, kad tinklo teikėjas jokiu būdu negalėtų prieiti prie SIS II darbinių duomenų bei SIRENE duomenų, kuriais keičiamasi.

Siekiant aukšto apsaugos lygio, ryšių infrastruktūra turi sudaryti galimybę valdyti liudijimus ir (arba) raktus. Turi būti sudaryta galimybė vykdyti šifravimo įrenginių nuotolinį administravimą ir nuotolinę stebėseną. Šifravimo algoritmai turi atitikti bent šiuos reikalavimus:

Simetriniai šifravimo algoritmai:

3DES (128 bitų) arba didesni,

rakto generavimui turi būti naudojamas atsitiktinis dydis, kuris neleistų sumažinti rakto dydžio bandymo įsilaužti metu,

šifravimo raktai arba informacija, kuri gali būti naudojama raktams gauti, turi būti saugomi tol, kol jie laikomi atmintyje.

Asimetriniai šifravimo algoritmai:

RSA (1 024 bitų modulis) arba didesnis,

rakto generavimui turi būti naudojamas atsitiktinis dydis, kuris neleistų sumažinti rakto dydžio bandymo įsilaužti metu.

Naudojamas ESP (angl. Encapsulated Security Payload) protokolas (RFC2406). Jis naudojamas tuneliavimo režimu. Pagrindinė dalis ir originali IP antraštė turi būti šifruotos.

Siekiant apsikeisti sesijų raktais, naudojamas IKE (angl. Internet Key Exchange) protokolas.

IKE raktai galioja ne ilgiau kaip 1 dieną.

Sesijų raktai galioja ne ilgiau kaip 1 valandą.

8.2.   Kiti saugumo aspektai

Ryšių infrastruktūra užtikrina ne tik SIS II prieigos taškų apsaugą, bet taip pat turi užtikrinti neprivalomų bendrųjų paslaugų apsaugą. Šioms paslaugoms turi būti taikomos tokios pačios apsaugos priemonės, kokios taikomos CS-SIS. Todėl visoms bendrosioms paslaugoms apsaugoti turi būti naudojamos bent šios priemonės: užkarda, antivirusinė programa ir įsilaužimo aptikimo sistema. Be to, bendrosioms paslaugoms teikti naudojami įrenginiai ir jų apsaugos priemonės turi būti nuolat stebimi (užsiregistravus ir atliekant tolesnius veiksmus) saugumo tikslais.

Siekiant, kad apsaugos lygis nuolatos būtų aukštas, institucija, atsakinga už centrinės SIS II operatyvųjį valdymą, turi žinoti apie visus saugumo pažeidimus ryšių infrastruktūroje. Todėl ryšių infrastruktūra turi sudaryti galimybę apie visus rimtus saugumo pažeidimus iš karto pranešti institucijai, atsakingai už centrinės SIS II operatyvųjį valdymą. Apie visus saugumo pažeidimus turi būti pranešama reguliariai, pvz., kas mėnesį, ir iš karto jiems įvykus.

9.   Pagalbos tarnyba ir palaikymo struktūra

Ryšių infrastruktūros paslaugų teikėjas turi užtikrinti, kad veiktų pagalbos tarnyba, kuri bendrautų su institucija, atsakinga už centrinės SIS II operatyvųjį valdymą.

10.   Sąveika su kitomis sistemomis

Ryšių infrastruktūra turi užtikrinti, kad informacija nebūtų perduota už nustatytų ryšio kanalų ribų, Įgyvendinant techniškai tai reiškia, kad:

griežtai draudžiama bet kokia neteisėta ir (arba) nekontroliuojama prieiga prie kitų tinklų. taip pat prisijungimas prie interneto,

duomenys neturi „nutekėti“ į kitas tinklo sistemas, pvz., draudžiama sujungti skirtingus IP VPN.

Be pirmiau minėtų techninių ribojimų, apribojimai taikomi ir ryšių infrastruktūros pagalbos tarnybai. Pagalbos tarnyba negali perduoti jokios su centrine SIS II susijusios informacijos jokiai kitai šaliai, išskyrus už centrinės SIS II operatyvųjį valdymą atsakingą instituciją.


20.3.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 79/29


KOMISIJOS SPRENDIMAS

2007 m. kovo 16 d.

nustatantis Šengeno informacinės sistemos II tinklo reikalavimus (trečiasis ramstis)

(2007/171/EB)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos Sąjungos sutartį,

atsižvelgdama į 2001 m. gruodžio 6 d. Tarybos sprendimą 2001/886/TVR dėl antros kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo (1), ypač į jo 4 straipsnio a dalį,

kadangi:

(1)

Siekiant sukurti SIS II būtina nustatyti ryšių tinklo ir jo sudedamųjų dalių technines specifikacijas bei konkrečius tinklo reikalavimus.

(2)

Komisija ir valstybės narės turėtų priimti atitinkamus tarpusavio susitarimus, visų pirma dėl valstybėse narėse esančios vienodos nacionalinės sąsajos elementų.

(3)

Šis sprendimas nepažeidžia galimybės ateityje priimti kitus Komisijos sprendimus, susijusius su SIS II kūrimu, pirmiausiai dėl saugumo reikalavimų nustatymo.

(4)

SIS II kūrimas reglamentuojamas Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2424/2001 (2) ir Tarybos sprendimu 2001/886/TVR. Siekiant užtikrinti, kad būtų vykdomas vienas įgyvendinimo procesas visai SIS II kurti, šio sprendimo nuostatos turėtų atitikti Komisijos sprendimo, nustatančio SIS II tinklo reikalavimus, nuostatas, kurios turi būti priimtos taikant Reglamentą (EB) Nr. 2424/2001.

(5)

Jungtinė Karalystė taiko šį sprendimą pagal Protokolo dėl Šengeno acquis integravimo į Europos Sąjungos sistemą, pridėto prie ES sutarties ir EB sutarties, 5 straipsnį ir 2000 m. gegužės 29 d. Tarybos sprendimo 2000/365/EB dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės prašymo dalyvauti taikant kai kurias Šengeno acquis nuostatas (3) 8 straipsnio 2 dalį.

(6)

Airija taiko šį sprendimą pagal Protokolo dėl Šengeno acquis integravimo į Europos Sąjungos sistemą, pridėto prie ES sutarties ir EB sutarties, 5 straipsnį ir 2002 m. vasario 28 d. Tarybos sprendimo 2002/192/EB dėl Airijos prašymo dalyvauti įgyvendinant kai kurias Šengeno acquis nuostatas (4) 5 straipsnio 1 dalį ir 6 straipsnio 2 dalį.

(7)

Kalbant apie Islandiją ir Norvegiją, šiuo sprendimu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip apibrėžta Europos Sąjungos Tarybos, Islandijos Respublikos ir Norvegijos Karalystės sudarytame susitarime dėl šių dviejų valstybių asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis Tarybos sprendimo 1999/437/EB (5) dėl tam tikrų priemonių taikant šį susitarimą 1 straipsnio G punkte nurodytoje srityje.

(8)

Kalbant apie Šveicariją, šiuo sprendimu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip apibrėžta Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos pasirašytame susitarime dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis, Tarybos sprendimo 1999/437/EB 1 straipsnio G punkte, kuris siejamas su Tarybos sprendimo 2004/849/EB (6) dėl šio susitarimo pasirašymo Europos Sąjungos vardu ir dėl laikino tam tikrų nuostatų taikymo 4 straipsnio 1 dalimi, nurodytoje srityje.

(9)

Šis sprendimas yra Šengeno acquis pagrindu priimtas arba kitaip su juo susijęs aktas, kaip apibrėžta Stojimo akto 3 straipsnio 1 dalyje.

(10)

Šiame sprendime numatytos priemonės atitinka Sprendimo 2001/886/TVR 5 straipsnio 1 dalimi įsteigto komiteto nuomonę,

NUSPRENDĖ:

1 straipsnis

Priede pateikiamos SIS II ryšių infrastruktūros fizinės architektūros projekto techninės specifikacijos.

Priimta Briuselyje, 2007 m. kovo 16 d.

Komisijos vardu

Franco FRATTINI

Pirmininko pavaduotojas


(1)  OL L 328, 2001 12 13, p. 1.

(2)  OL L 328, 2001 12 13, p. 4. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1988/2006 (OL L 411, 2006 12 30, p. 1).

(3)  OL L 131, 2000 6 1, p. 43. Sprendimas su pakeitimais, padarytais Sprendimu 2004/926/EB (OL L 395, 2004 12 31, p. 70).

(4)  OL L 64, 2002 3 7, p. 20.

(5)  OL L 176, 1999 7 10, p. 31.

(6)  OL L 368, 2004 12 15, p. 26.


PRIEDAS

TURINYS

1.

Įvadas …

1.1.

Akronimai ir santrumpos …

2.

Bendroji apžvalga …

3.

Geografinė aprėptis …

4.

Tinklo paslaugos …

4.1.

Tinklo struktūra …

4.2.

Pagrindinės CS-SIS ir atsarginės CS-SIS sujungimo būdas …

4.3.

Dažnių juostos plotis …

4.4.

Paslaugų kategorijos …

4.5.

Naudotini protokolai …

4.6.

Techninės specifikacijos …

4.6.1.

IP adresacija …

4.6.2.

IPv6 palaikymas …

4.6.3.

Statinis maršrutas …

4.6.4.

Užtikrinama duomenų srauto sparta …

4.6.5.

Kitos specifikacijos …

4.7.

Funkcinis atsparumas …

5.

Stebėsena …

6.

Bendrosios paslaugos …

7.

Prieinamumas …

8.

Apsaugos priemonės …

8.1.

Tinklo šifravimas …

8.2.

Kiti saugumo aspektai …

9.

Pagalbos tarnyba ir palaikymo struktūra …

10.

Sąveika su kitomis sistemomis …

1.   Įvadas

Šiame dokumente aprašomas ryšių tinklo projektas, šio tinklo sudedamosios dalys ir specialūs tinklo reikalavimai.

1.1.   Akronimai ir santrumpos

Šioje dalyje pateikiami dokumente vartojami akronimai.

Akronimai ir santrumpos

Paaiškinimas

BLNI

Atsarginė vietinė nacionalinė sąsaja

CEP

Pagrindinis galinis taškas

CNI

Centrinė nacionalinė sąsaja

CS

Centrinė sistema

CS-SIS

Techninio palaikymo funkcija, kurią sudaro SIS II duomenų bazė

DNS

Domenų vardų serveris

FCIP

Optinė jungtis naudojant IP

FTP

Bylų perdavimo protokolas

HTTP

Hiperteksto perdavimo protokolas

IP

Interneto protokolas

LAN

Vietinis tinklas

LNI

Vietinė nacionalinė sąsaja

Mb/s

Megabitų per sekundę

MDC

Pagrindinis sistemos kūrimo rangovas

N.SIS II

Nacionalinė sekcija kiekvienoje valstybėje narėje

NI-SIS

Vienoda nacionalinė sąsaja

NTP

Tinklo įrenginių laikrodžių sinchronizavimo protokolas

SAN

Vietinis laikmenų tinklas

SDH

Sinchroninė skaitmeninė hierarchija

SIS II

Antros kartos Šengeno informacinė sistema

SMTP

Paprastasis pašto persiuntimo protokolas

SNMP

Paprastasis tinklo valdymo protokolas

s-TESTA

Saugios europinės telematinių tinklų paslaugos valstybės valdymo institucijoms – tai IDABC programos priemonė (suderintas paneuropinių e. valdžios paslaugų teikimas valstybės valdymo institucijoms, verslo subjektams ir piliečiams. 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas 2004/387/EB).

TCP

Perdavimo valdymo protokolas

VIS

Vizų informacinė sistema

VPN

Virtualusis privatus tinklas

WAN

Platusis tinklas

2.   Bendroji apžvalga

SIS II sudaro:

centrinė sistema (toliau – centrinė SIS II), kuri sudaryta iš:

techninio palaikymo funkcijos (toliau – CS-SIS), kurią sudaro SIS II duomenų bazė. Pagrindinė CS-SIS atlieka techninės priežiūros ir administravimo funkcijas, o atsarginė CS-SIS gali užtikrinti visas pagrindinės CS-SIS funkcijas šios sistemos gedimo atveju,

vienodos nacionalinės sąsajos (toliau – NI-SIS),

nacionalinė sekcija (toliau – N.SIS II) kiekvienoje valstybėje narėje, kurią sudaro nacionalinės duomenų sistemos, palaikančios ryšį su centrine SIS II. NS-SIS gali būti duomenų byla (toliau – nacionalinė kopija), kurią sudaro visa ar dalinė SIS II duomenų bazės kopija,

CS-SIS ir NI-SIS ryšių infrastruktūra (toliau – ryšių infrastruktūra), kuri užtikrina šifruotą virtualų tinklą, skirtą SIS II duomenims perduoti ir keistis duomenimis tarp SIRENE biurų.

NI-SIS, kurią sudaro:

po vieną vietinę nacionalinę sąsają (toliau – LNI) kiekvienoje valstybėje narėje – tokia sąsaja fiziškai prijungia valstybę narę prie saugaus ryšių tinklo; šią sąsają sudaro šifravimo įranga, skirta SIS II ir SIRENE duomenų srautams. LNI yra valstybių narių teritorijoje,

neprivaloma atsarginė vietinė nacionalinė sąsaja (toliau – BLNI), kurios turinys ir funkcijos yra visiškai tokie patys kaip LNI.

LNI ir BLNI naudojamos tik SIS II sistemai ir SIRENE duomenų apsikeitimams. Siekiant atsižvelgti į saugumo reikalavimus, fizinę buvimo vietą ir įrengimo sąlygas, taip pat tinklo paslaugų teikėjo teikiamas paslaugas (t. y. fizinė s-TESTA jungtis gali turėti keletą VPN kanalų, skirtų kitoms sistemoms, pavyzdžiui, VIS ir Eurodac), konkreti LNI ir BLNI konfigūracija bus nustatyta kiekvienai valstybei narei atskirai su jomis dėl to susitarus;

centrinė nacionalinė sąsaja (toliau – CNI) – tai programa, užtikrinanti prieigą prie CS-SIS. Kiekviena valstybė narė turi atskirus loginius sąsajos taškus, skirtus prisijungti prie CNI per centrinę užkardą.

CS-SIS ir NI-SIS ryšių infrastruktūrą sudaro:

saugios europinės telematinių tinklų paslaugos valstybės valdymo institucijoms (toliau – s-TESTA), kurios užtikrina šifruoto, virtualaus ir privataus tinklo, skirto perduoti SIS II duomenis ir SIRENE duomenų srautus, paslaugas.

3.   Geografinė aprėptis

Ryšių infrastruktūra turi aprėpti visas valstybes nares ir joms užtikrinti būtinas paslaugas.

Visos ES valstybės narės (Belgija, Prancūzija, Vokietija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Italija, Portugalija, Ispanija, Graikija, Austrija, Danija, Suomija, Švedija, Kipras, Čekija, Estija, Vengrija, Latvija, Lietuva, Malta, Lenkija, Slovakija, Slovėnija, Jungtinė Karalystė ir Airija) bei Norvegija, Islandija ir Šveicarija.

Be to, naujai įstojusios šalys – Rumunija ir Bulgarija – taip pat turi patekti į aprėpiamą teritoriją.

Galiausiai ryšių infrastruktūros pajėgumai turi būti tokie, kad paslaugas būtų galima teikti bet kuriai šaliai ar institucijai, prisijungusiai prie centrinės SIS II (pvz., Europolui, Eurojustui).

4.   Tinklo paslaugos

Kai minimas koks nors protokolas ar architektūra, reikėtų suprasti, kad susijusios ateities technologijos, protokolai ar architektūra taip pat galės būti naudojami.

4.1.   Tinklo struktūra

SIS II architektūrai teikiamos centralizuotos paslaugos, kuriomis galima naudotis iš skirtingų valstybių narių. Siekiant stabilaus sistemos veikimo, šių centralizuotų paslaugų centrai įsteigti dviejose vietovėse – Strasbūre (Prancūzija) yra CS-SIS (CU), o St Johann im Pongau (Austrija) yra atsarginė CS-SIS (BCU).

Turi būti užtikrinta galimybė prisijungti prie sistemos centrų – pagrindinio ir atsarginio – iš skirtingų valstybių narių. Dalyvaujančios šalys gali turėti keletą tinklo prieigos taškų, LNI ir BLNI, skirtų sąveikai tarp nacionalinės sistemos ir centralizuotų paslaugų.

Be pagrindinės prisijungimo prie centralizuotų paslaugų funkcijos, ryšių infrastruktūra turi užtikrinti ir papildomą abipusių informacijos mainų tarp valstybių narių SIRENE biurų funkciją.

4.2.   Pagrindinės CS-SIS ir atsarginės CS-SIS sujungimo būdas

Sąveikai tarp pagrindinės CS-SIS ir atsarginės CS-SIS užtikrinti turi būti naudojamas sinchroninės skaitmeninės hierarchijos (SDH) žiedas ar atitinkama priemonė, t. y. tokios priemonės, kurios leistų ateityje naudoti naują architektūrą ir naujas technologijas. SDH infrastruktūra bus naudojama abiejų sistemos centrų vietiniams tinklams išplėsti siekiant sukurti vieną vientisą vietinį tinklą (LAN). Toks LAN vėliau būtų naudojamas nuolatinei CU ir BCU sinchronizacijai.

4.3.   Dažnių juostos plotis

Svarbiausias ryšių infrastruktūrai taikomas reikalavimas – dažnių juostos plotis, kurį ji gali užtikrinti skirtingoms tarpusavyje sujungtoms sistemoms; toks pat dažnių juostos plotis turi būti užtikrinamas ir pagrindiniame tinkle.

Kiekvienos valstybės narės LNI ir neprivalomai BLNI skirtos dažnių juostos plotis skirsis atsižvelgiant į tai, ar bus naudojamos nacionalinės kopijos, paieškos centrinėje sistemoje ir keitimosi biometriniais duomenimis funkcijos.

Realus dažnių juostos plotis, kurį užtikrina ryšių infrastruktūra, nėra svarbus, jeigu jis tenkina minimalius kiekvienos valstybės narės poreikius.

Kiekviena iš pirmiau minėtų sistemų gali į abi puses siųsti didelius duomenų kiekius (radinius skaitmeninius bei biometrinius duomenis ir visus dokumentus). Todėl ryšių infrastruktūra turi užtikrinti mažiausią pakankamą duomenų išsiuntimo ir atsiuntimo greitį kiekvieno prisijungimo metu.

Ryšių infrastruktūra turi užtikrinti, kad ryšio greitis būtų nuo 2 Mb/s iki 155 Mb/s arba didesnis. Tinklo pajėgumas turi būti toks, kad būtų užtikrintas mažiausias pakankamas duomenų išsiuntimo ir atsiuntimo greitis kiekvieno prisijungimo metu ir kad būtų galima aptarnauti bendrą visų tinklo prieigos taškų dažnių juostos plotį.

4.4.   Paslaugų kategorijos

Centrinė SIS II užtikrins užklausų ir (arba) įspėjimų pirmenybės nustatymo funkciją. Ryšių infrastruktūrai bus taikomas papildomas reikalavimas užtikrinti duomenų srautų pirmenybės nustatymą.

Laikoma, kad pirmenybės nustatymo tinkle parametrus visiems duomenų paketams, kuriems taikomas toks reikalavimas, nustato centrinė SIS II. Bus taikomas pagrįsto teisingo eiliškumo (angl. Weighted Fair Queuing) principas. Tai reiškia, kad ryšių infrastruktūra turi būti pajėgi perimti tokią pirmenybės tvarką, kokia duomenų paketams nustatoma šaltinio LAN, ir savo pagrindiniame tinkle tuos duomenų paketus apdoroti atitinkama tvarka. Be to, ryšių infrastruktūra turi užtikrinti, kad pirminiai duomenų paketai į nuotolines sistemas būtų perduodami tokia pat tvarka, kokia buvo nustatyta šaltinio LAN.

4.5.   Naudotini protokolai

Centrinėje SIS II bus naudojami keli tinklo ryšio protokolai. Ryšių infrastruktūroje turėtų būti naudojami įvairūs tinklo ryšio protokolai. Standartiniai naudotini protokolai – HTTP, FTP, NTP, SMTP, SNMP ir DNS.

Be standartinių protokolų ryšių infrastruktūra turi palaikyti įvairius tuneliavimo protokolus, SAN dubliavimo protokolus ir patentuotus BEA WebLogic serverio Java-to-Java ryšio protokolus. Šifruotų duomenų srautui perduoti į paskirties vietą bus naudojami tuneliavimo protokolai, pvz., IPsec tuneliavimo režimu.

4.6.   Techninės specifikacijos

4.6.1.   IP adresacija

Ryšių infrastruktūroje turi būti rezervuota keletas IP adresų, kurie būtų naudojami tik tame tinkle. Iš visų rezervuotų IP adresų centrinėje SIS II bus naudojamas nustatytas IP adresų, kurių nebus galima naudoti niekur kitur, rinkinys.

4.6.2.   IPv6 palaikymas

Galima daryti prielaidą, kad valstybių narių vietiniuose tinkluose bus naudojamas TCP/IP protokolas. Tačiau vienose tinklavietėse gali būti naudojama 4 versija, o kitose – 6 versija. Tinklo prieigos taškai turėtų būti parengti taip, kad galėtų atlikti tinklų sietuvo funkciją, ir galėtų veikti nepriklausomai nuo centrinėje SIS II ir N.SIS II naudojamų tinklo protokolų.

4.6.3.   Statinis maršrutas

Duomenims perduoti į valstybes nares CU ir BCU gali būti naudojamas vienas ir toks pat IP adresas. Todėl ryšių infrastruktūra turėtų leisti naudoti statinį maršrutą.

4.6.4.   Užtikrinama duomenų srauto sparta

Tol, kol duomenų srauto sparta CU arba BCU yra mažesnė kaip 90 %, susijusi valstybė narė turi užtikrinti, kad dažnių juostos pločio rodiklis nuolatos bus 100 %.

4.6.5.   Kitos specifikacijos

Tam, kad CS-SIS būtų palaikoma, ryšių infrastruktūra turi atitikti bent minimalias technines specifikacijas:

perdavimo delsa (įskaitant piko valandas) turi būti mažesnė kaip arba lygi 150 ms 95 % duomenų paketų ir mažesnė kaip 200 ms 100 % duomenų paketų.

Duomenų paketų praradimo tikimybė (įskaitant piko valandas) turi būti mažesnė kaip arba lygi 10–4 95 % duomenų paketų ir mažesnė kaip 10–3 100 % paketų.

Pirmiau minėtas specifikacijas turi atitikti kiekvienas atskiras prieigos taškas.

Tarp CU ir BCU perduodamų paketų delsa turi būti mažesnė kaip arba lygi 60 ms.

4.7.   Funkcinis atsparumas

CS-SIS projekte numatytas didelio prieinamumo reikalavimas. Todėl siekiant apsisaugoti nuo įvairių komponentų veiklos sutrikimų visa įranga dubliuojama.

Ryšių infrastruktūros komponentai taip pat turi būti atsparūs gedimams. Gedimams turi būti atsparūs šie ryšių infrastruktūros komponentai:

pagrindinis tinklas,

maršruto parinkimo įtaisai,

prisijungimo taškai (angl. Points of Presence),

vietinių linijų jungtys (įskaitant atlikusius kabelius),

saugumo priemonės (šifravimo priemonės, užkardos ir kt.),,

visos bendrosios paslaugos (DNS, NTP ir kt.),

LNI/BLNI.

Visi tinklo įrenginiai po gedimo turėtų persijungti automatiškai, operacijų neatliekant rankiniu būdu.

5.   Stebėsena

Siekiant supaprastinti stebėseną, ryšių infrastruktūros stebėsenos priemonės turi būti tokios, kad jas būtų galima integruoti su institucijos, atsakingos už centrinės SIS II operatyvųjį valdymą, stebėsenos įrenginiais.

6.   Bendrosios paslaugos

Be specialiojo tinklo ir apsaugos paslaugų ryšių infrastruktūra taip pat turi užtikrinti bendrąsias paslaugas.

Specialiosios paslaugos turi būti įdiegtos abiejuose sistemos centruose dėl su duomenų pertekliumi susijusių priežasčių.

Ryšių infrastruktūra turi užtikrinti toliau nurodytas neprivalomas bendrąsias paslaugas:

Paslauga

Papildoma informacija

DNS

Šiuo metu automatinis persijungimas iš CU į BCU tinklo gedimo atveju grindžiamas IP adreso pakeitimu bendrajame DNS serveryje.

E. pašto persiuntimo serveris

Bendras e. pašto persiuntimo serveris gali būti naudingas siekiant standartizuoti skirtingų valstybių narių e. pašto sąrankas ir, priešingai nei specialusis serveris, toks serveris nenaudoja jokių CU ir (arba) BCU tinklo išteklių.

E. paštas, persiunčiamas naudojant bendrą e. pašto persiuntimo serverį, turi atitikti saugumo šabloną (angl. security template).

NTP

Ši paslauga gali būti naudojama tinklo įrenginių laikrodžiams sinchronizuoti.

7.   Prieinamumas

CS-SIS ir LNI bei BLNI prieinamumo rodiklis 28 dienų nepertraukiamu laikotarpiu turi būti 99,99 %, neatsižvelgiant į tinklo prieinamumą.

Ryšių infrastruktūros prieinamumo rodiklis turi būti 99,99 %.

8.   Apsaugos priemonės

8.1.   Tinklo šifravimas

Centrinė SIS II neleidžia perduoti duomenų, kuriems taikomi dideli arba labai dideli apsaugos reikalavimai, už LAN ribų, jeigu jie nėra šifruoti. Reikėtų užtikrinti, kad tinklo teikėjas jokiu būdu negalėtų prieiti prie SIS II darbinių duomenų bei SIRENE duomenų, kuriais keičiamasi.

Siekiant aukšto apsaugos lygio, ryšių infrastruktūra turi sudaryti galimybę valdyti liudijimus ir (arba) raktus. Turi būti sudaryta galimybė vykdyti šifravimo įrenginių nuotolinį administravimą ir nuotolinę stebėseną. Šifravimo algoritmai turi atitikti bent šiuos reikalavimus:

Simetriniai šifravimo algoritmai:

3DES (128 bitų) arba didesni,

rakto generavimui turi būti naudojamas atsitiktinis dydis, kuris neleistų sumažinti rakto dydžio bandymo įsilaužti metu,

šifravimo raktai arba informacija, kuri gali būti naudojama raktams gauti, turi būti saugomi tol, kol jie laikomi atmintyje.

Asimetriniai šifravimo algoritmai:

RSA (1 024 bitų modulis) arba didesnis,

rakto generavimui turi būti naudojamas atsitiktinis dydis, kuris neleistų sumažinti rakto dydžio bandymo įsilaužti metu.

Naudojamas ESP (angl. Encapsulated Security Payload) protokolas (RFC2406). Jis naudojamas tuneliavimo režimu. Pagrindinė dalis ir originali IP antraštė turi būti šifruotos.

Siekiant apsikeisti sesijų raktais, naudojamas IKE (angl. Internet Key Exchange) protokolas.

IKE raktai galioja ne ilgiau kaip 1 dieną.

Sesijų raktai galioja ne ilgiau kaip 1 valandą.

8.2.   Kiti saugumo aspektai

Ryšių infrastruktūra užtikrina ne tik SIS II prieigos taškų apsaugą, bet taip pat turi užtikrinti neprivalomų bendrųjų paslaugų apsaugą. Šioms paslaugoms turi būti taikomos tokios pačios apsaugos priemonės, kokios taikomos CS-SIS. Todėl visoms bendrosioms paslaugoms apsaugoti turi būti naudojamos bent šios priemonės: užkarda, antivirusinė programa ir įsilaužimo aptikimo sistema. Be to, bendrosioms paslaugoms teikti naudojami įrenginiai ir jų apsaugos priemonės turi būti nuolat stebimi (užsiregistravus ir atliekant tolesnius veiksmus) saugumo tikslais.

Siekiant, kad apsaugos lygis nuolatos būtų aukštas, institucija, atsakinga už centrinės SIS II operatyvųjį valdymą, turi žinoti apie visus saugumo pažeidimus ryšių infrastruktūroje. Todėl ryšių infrastruktūra turi sudaryti galimybę apie saugumo pažeidimus iš karto pranešti institucijai, atsakingai už centrinės SIS II operatyvųjį valdymą. Apie visus saugumo pažeidimus turi būti pranešama reguliariai, pvz., kas mėnesį, ir iš karto jiems įvykus.

9.   Pagalbos tarnyba ir palaikymo struktūra

Ryšių infrastruktūros paslaugų teikėjas turi užtikrinti, kad veiktų pagalbos tarnyba, kuri bendrautų su institucija, atsakinga už centrinės SIS II operatyvųjį valdymą.

10.   Sąveika su kitomis sistemomis

Ryšių infrastruktūra turi užtikrinti, kad informacija nebūtų perduota už nustatytų ryšio kanalų ribų, Įgyvendinant techniškai tai reiškia, kad:

griežtai draudžiama bet kokia neteisėta ir (arba) nekontroliuojama prieiga prie kitų tinklų. taip pat prisijungimas prie interneto,

duomenys neturi „nutekėti“ į kitas tinklo sistemas, pvz., draudžiama sujungti skirtingus IP VPN.

Be pirmiau minėtų techninių ribojimų, apribojimai taikomi ir ryšių infrastruktūros pagalbos tarnybai. Pagalbos tarnyba negali perduoti jokios su centrine SIS II susijusios informacijos jokiai kitai šaliai, išskyrus už centrinės SIS II operatyvųjį valdymą atsakingą instituciją.


20.3.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 79/38


KOMISIJOS SPRENDIMAS

2007 m. kovo 19 d.

kuriuo įsteigiama profesinių kvalifikacijų pripažinimo koordinatorių grupė

(2007/172/EB)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

kadangi:

(1)

Sutarties 3 straipsnio 1 dalies c punktu Europos bendrijai ir valstybėms narėms pavedama užduotis panaikinti kliūtis laisvam asmenų ir paslaugų judėjimui. Laisvas valstybių narių piliečių judėjimas – tai pirmiausia galimybė kaip savarankiškai dirbančiam asmeniui arba darbuotojui užsiimti profesine veikla kitoje valstybėje narėje nei ta, kurioje jis įgijo profesinę kvalifikaciją. Be to, Sutarties 47 straipsniu siekiama užtikrinti laisvą reikiamos kvalifikacijos specialistų judėjimą reglamentuojamų profesijų (t. y. tam tikros kvalifikacijos reikalingų profesijų) srityje.

(2)

Siekiant užtikrinti laisvą reikiamos kvalifikacijos specialistų judėjimą, kai valstybės narės teisę užsiimti profesine veikla suteikia pagal kvalifikaciją, buvo priimta 2005 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo (1). Šia direktyva konsoliduojamos 15 galiojančių direktyvų ir siekiama supaprastinti galiojančią pripažinimo tvarką ir dar labiau palengvinti laikinų paslaugų teikimą. Siekiant įgyvendinti šią direktyvą ir sukurti vidaus rinką, kurioje teisė užsiimti profesine veikla suteikiama pagal kvalifikaciją, Komisijai gali prireikti kreiptis į patariamąjį organą specialistų kompetencijos.

(3)

Todėl tikslinga įsteigti profesinių kvalifikacijų pripažinimo ekspertų grupę ir nustatyti jos užduotis bei struktūrą.

(4)

Ekspertų grupė turėtų padėti kurti reglamentuojamų profesijų vidaus rinką.

(5)

Profesinių kvalifikacijų pripažinimo koordinatorių grupę turėtų sudaryti valstybių narių pagal Direktyvą 2005/36/EB paskirti nacionaliniai koordinatoriai. Pagal šią direktyvą koordinatorių funkcija – siekti vienodo direktyvos taikymo ir rinkti tam reikalingą informaciją.

(6)

Reikėtų numatyti grupės nariams taikomas informacijos atskleidimo taisykles, kurios neprieštarautų Komisijos sprendimo 2001/844/EB, EAPB, Euratomas (2) priede nustatytoms Komisijos saugumo taisyklėms.

(7)

Grupės narių asmens duomenys turėtų būti tvarkomi remiantis 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (3),

NUSPRENDĖ:

1 straipsnis

Profesinių kvalifikacijų pripažinimo koordinatorių grupė

Profesinių kvalifikacijų pripažinimo koordinatorių grupė (toliau – grupė) oficialiai įsteigiama šio sprendimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

2 straipsnis

Funkcijos

Grupei pavedama:

a)

užmegzti valstybių narių institucijų ir Komisijos bendradarbiavimo profesinių kvalifikacijų pripažinimo klausimais ryšius;

b)

stebėti reglamentuojamoms profesijoms poveikio turinčių politikos sričių raidą;

c)

palengvinti Direktyvos 2005/36/EB įgyvendinimą, pirmiausia parengiant reikiamus dokumentus, pvz., išaiškinimo gaires;

d)

skatinti keitimąsi patirtimi ir gera praktika pirmiau minėtuose punktuose nurodytose srityse.

3 straipsnis

Konsultacijos

Komisija gali konsultuotis su grupe visais su Direktyvos 2005/36/EB įgyvendinimu ir apskritai su reglamentuojamų profesijų vidaus rinkos sukūrimu susijusiais klausimais.

4 straipsnis

Sudėtis. Paskyrimas

1.   Grupės nariai – tai valstybių narių pagal Direktyvos 2005/36/EB 56 straipsnio 4 dalies nuostatas paskirti koordinatoriai.

Valstybės narės skiria vienodą pakaitinių grupės narių skaičių. Pakaitinis narys savaime pakeičia nedalyvaujantį narį.

2.   Pagrindiniai ir pakaitiniai grupės nariai eina pareigas, kol juos pakeičia kiti.

3.   Narių vardai ir pavardės registruojamos, tvarkomos ir skelbiamos pagal Reglamento (EB) Nr. 45/2001 nuostatas.

5 straipsnis

Darbas

1.   Grupei pirmininkauja Komisija.

2.   Komisijai leidus, grupė gali sudaryti pogrupius specifiniams klausimams nagrinėti pagal grupės nustatytas veiklos sąlygas. Pogrupiai baigia veiklą, kai tik įvykdo jiems pavestą užduotį.

3.   Komisijos atstovas gali prašyti tam tikru darbotvarkėje numatytu klausimu kompetentingų ekspertų arba stebėtojų dalyvauti grupės darbe arba pogrupio svarstymuose ar darbe, jei Komisija mano, kad tai būtina arba naudinga.

Stebėtojais pirmiausia gali būti kviečiami Europos ekonominės erdvės valstybių ir Šveicarijos atstovai.

4.   Dalyvaujant grupės arba pogrupio svarstymuose ar darbe gauta informacija neatskleidžiama, jei Komisijos mano, kad ji yra konfidencialaus pobūdžio.

5.   Grupė ir jos pogrupiai paprastai renkasi Komisijos patalpose, laikydamiesi jos nustatytos tvarkos ir tvarkaraščio. Komisija teikia sekretoriato paslaugas.

Grupės ir pogrupių susirinkimuose gali dalyvauti suinteresuoti Komisijos pareigūnai.

6.   Vadovaudamasi Komisijos priimtomis standartinėmis darbo tvarkos taisyklėmis, grupė priima savo darbo tvarkos taisykles.

7.   Komisija gali skelbti arba įkelti į interneto tinklavietę visas grupės sudarytas santraukas, išvadas ar dalines išvadas arba darbinius dokumentus atitinkamo dokumento originalo kalba.

6 straipsnis

Išlaidų apmokėjimas

Komisija apmoka kiekvienos valstybės narės vieno nario arba vieno pakaitinio nario kelionės išlaidas, susijusias su jų dalyvavimu grupės veikloje, pagal Komisijos išorės ekspertų išlaidų kompensavimo taisykles.

Nariams, pakaitiniams nariams, ekspertams ir stebėtojams už darbą neatlyginama.

Posėdžių išlaidos apmokamos neviršijant metinio biudžeto, kurį grupei skiria atsakingas Komisijos departamentas.

Priimta Briuselyje, 2007 m. kovo 19 d.

Komisijos vardu

Charlie McCREEVY

Komisijos narys


(1)  OL L 255, 2005 9 30, p. 22. Direktyva su pakeitimais, padarytais Tarybos direktyva 2006/100/EB (OL L 363, 2006 12 20, p. 141).

(2)  OL L 317, 2001 12 3, p. 1. Sprendimas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Sprendimu 2006/548/EB, Euratomas (OL L 215, 2006 8 5, p. 38).

(3)  OL L 8, 2001 1 12, p. 1.


III Aktai, priimti remiantis ES sutartimi

AKTAI, PRIIMTI REMIANTIS ES SUTARTIES V ANTRAŠTINE DALIMI

20.3.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 79/40


TARYBOS BENDROJI POZICIJA 2007/173/BUSP

2007 m. kovo 19 d.

atnaujinanti ribojančias priemones tam tikriems Baltarusijos pareigūnams

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 15 straipsnį,

kadangi:

(1)

2006 m. balandžio 10 d. Taryba priėmė Bendrąją poziciją 2006/276/BUSP dėl ribojančių priemonių tam tikriems Baltarusijos pareigūnams (1). Šių priemonių galiojimas baigiasi 2007 m. balandžio 10 d.

(2)

Atsižvelgiant į padėtį Baltarusijoje, Bendrosios pozicijos 2006/276/BUSP galiojimas turėtų būti pratęstas dar dvylikos mėnesių laikotarpiui,

PRIĖMĖ ŠIĄ BENDRĄJĄ POZICIJĄ:

1 straipsnis

Bendrosios pozicijos 2006/276/BUSP galiojimas pratęsiamas iki 2008 m. balandžio 10 d.

2 straipsnis

Ši bendroji pozicija įsigalioja jos priėmimo dieną.

3 straipsnis

Ši bendroji pozicija skelbiama Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Priimta Briuselyje, 2007 m. kovo 19 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

Horst SEEHOFER


(1)  OL L 101, 2006 4 11, p. 5. Bendroji pozicija su paskutiniais pakeitimais, padarytais Sprendimu 2006/718/BUSP (OL L 294, 2006 10 25, p. 72).


Klaidų ištaisymas

20.3.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 79/41


2005 m. birželio 27 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 980/2005 dėl bendrųjų tarifų lengvatų sistemos taikymo klaidų ištaisymas

( Europos Sąjungos oficialusis leidinys L 169, 2005 m. birželio 30 d. )

1)

9 puslapis, 21 straipsnio 8 dalies b punktas:

vietoje:

„b)

12,5 % viršija XIb skirsnio produktų Bendrijos importo iš visų I priede išvardytų šalių ir teritorijų vertę per bet kurį dvylikos mėnesių laikotarpį,“,

skaityti:

„b)

viršija 12,5 % XIb skirsnio produktų Bendrijos importo iš visų I priede išvardytų šalių ir teritorijų vertės per bet kurį dvylikos mėnesių laikotarpį,“;

2)

19 puslapis, II priedas. Produktų, kuriems taikomos 1 straipsnio 2 dalies a ir b punktuose nurodytos priemonės, sąrašas:

vietoje:

„0208

Kita mėsa ir valgomieji mėsos subproduktai, švieži, atšaldyti arba sušaldyti (1)

J

0208 10

Triušių arba kiškių

J

0208 20 00

Varlių kojelės

N

0208 30 00

Primatų

J

0208 40 00

Banginių, delfinų ir jūrų kiaulių (Catacea būrio žinduolių); lamantinų ir diugonių (Sirenia būrio žinduolių)

J

0208 50

Roplių (įskaitant gyvates ir vėžlius)

J

ex 0208 90

Kita, išskyrus produktus, klasifikuojamus 0208 90 55 subpozicijoje

J

skaityti:

„ex 0208

Kita mėsa ir valgomieji mėsos subproduktai, švieži, atšaldyti arba sušaldyti, išskyrus produktus, klasifikuojamus 0208 90 55 subpozicijoje (1) (išskyrus klasifikuojamus 0208 20 00 subpozicijoje, kuriai netaikoma išnaša)

J

0208 20 00

Varlių kojelės

N“

3)

22 puslapis, II priedas:

vietoje:

„ex 0806 20

Džiovintos vynuogės, išskyrus produktus, klasifikuojamus ex 0806 20 30 pozicijoje geltonosios razinos (sultanas), tiesiogiai supakuotos į pakuotes, kurių neto masė ne didesnė kaip 2 kg

J“

skaityti:

„ex 0806 20

Džiovintos vynuogės, išskyrus produktus, klasifikuojamus ex 0806 20 30 pozicijoje geltonosios razinos (sultanas), išskyrus tiesiogiai supakuotas į pakuotes, kurių neto masė ne didesnė kaip 2 kg

J“


(1)  Šiems produktams netaikoma II skyriaus 1 skirsnyje nurodyta priemonė.“