(1)

Vadovaujantis Urugvajaus raundo daugiašalių prekybos derybų rezultatais Reglamentas (EB) Nr. 3223/94 numato kriterijus, pagal kuriuos Komisija nustato standartines importo vertes iš trečiųjų šalių importuojamiems jo priede išvardintiems produktams ir laikotarpiams.

(2)

Laikantis aukščiau nurodytų kriterijų, standartinės importo vertės turi būti nustatytos tokios, kaip nurodyta šio reglamento priede,

(1)

Reglamento (EB) Nr. 1255/1999 31 straipsnio 10 dalies trečioje įtraukoje nurodoma, kad tais atvejais, kai taikoma diferencijuota grąžinamoji išmoka, ji išmokama, kai pateikiami įrodymai, kad produktai pasiekė licencijoje nurodytą paskirties vietą arba kitą paskirties vietą, už kurią buvo nustatyta išmoka. Tačiau minėto reglamento 42 straipsnyje nustatyta tvarka šiai taisyklei gali būti daromos išimtys, jeigu yra nustatomos lygiavertes garantijas suteikiančios sąlygos.

(2)

2004 m. vasario 26 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 351/2004, nustatančiu eksporto grąžinamąsias išmokas pieno ir pieno produktų rinkoje (2), nuo 2004 m. vasario 27 d. pieno produktams taikomos pagal paskirties vietą diferencijuotos grąžinamosios išmokos.

(3)

1999 m. balandžio 15 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 800/1999, nustatančio bendrąsias išsamias eksporto grąžinamųjų išmokų sistemos taikymo žemės ūkio produktams taisykles (3), 16 straipsnyje nurodomi dokumentai, kurie gali būti pateikiami kaip įrodymai, kad buvo atlikti muitinės formalumai trečiojoje šalyje, kai grąžinamosios išmokos dydis yra diferencijuojamas pagal paskirties vietą. Pagal tą straipsnį tam tikrais konkrečiais atvejais Komisija gali nuspręsti, kad tame straipsnyje minimi importo įrodymai turi būti pateikiami remiantis konkrečiu dokumentu arba kitu būdu.

(4)

Dėl grąžinamosioms išmokoms taikomų Reglamento (EB) Nr. 800/1999 16 straipsnyje nustatytų reikalavimų nacionalinėms institucijoms ir eksportuotojams reikia atlikti svarbių pakeitimų administravimo procedūrose, o tai turi administracinių padarinių bei reikalauja didelių finansinių sąnaudų. To reglamento 16 straipsnyje nurodytų įrodymų gavimas kai kuriose šalyse gali sukelti didelių sunkumų. Be to, dėl ypatingų pieno produktų eksporto sąlygų tokių įrodymų gavimas gali tapti sudėtingesnis ir apsunkinantis.

(5)

Siekiant sumažinti eksportuotojams taikomus administracinius ir finansinius apribojimus ir leisti valdžios institucijoms bei eksportuotojams nustatyti naują su atitinkamais produktais susijusią tvarką bei procedūras, kurios yra būtinos siekiant užtikrinti, kad visi formalumai būtų atliekami sklandžiai, 2006 m. kovo 13 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 423/2006, nukrypstančiame nuo Reglamento (EB) Nr. 800/1999 dėl įrodymų, kad buvo atlikti pieno ir pieno produktų muitinės importo formalumai trečiosiose šalyse (4), kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 800/1999 16 straipsnyje, yra numatytas pereinamasis laikotarpis per kurį įrodymų, kad buvo atlikti muitinės importo formalumai, pateikimo tvarka yra supaprastinta. Tas laikotarpis baigėsi 2006 m. gruodžio 31 d.

(6)

Tačiau daugelyje paskirties šalių atitinkamos procedūros ir lygiavertės priemonės reikalingų dokumentų pateikimui vis dar neparengtos. Siekiant užtikrinti, kad prekiautojams būtų išmokėtos grąžinamosios išmokos, reikia ir toliau taikyti pereinamojo laikotarpio tvarką.

(7)

Reikėtų priminti Reglamento (EB) Nr. 800/1999 20 straipsnio nuostatas, pagal kurias valstybių narių kompetentingos institucijos, rimtų abejonių dėl tikrosios produkto paskirties vietos atveju, siekdamos visapusiškai įsitikinti, kad produktas buvo iš tikrųjų pateiktas į importuojančios trečiosios šalies rinką, gali paprašyti papildomų įrodymų.

(8)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Pieno ir pieno produktų vadybos komiteto nuomonę,

(1)

Reglamento (EB) Nr. 936/97 4 ir 5 straipsnyje yra numatytos paraiškų pateikimo sąlygos ir jo 2 straipsnio f punkte nurodytos mėsos importo licencijų išdavimas.

(2)

Reglamento (EB) Nr. 936/97 2 straipsnio f punkte nurodytas 11 500 tonų aukštos kokybės šviežios, atšaldytos arba sušaldytos galvijienos, atitinkančios šiame reglamente apibrežtus reikalavimus, kiekis gali būti tam tikromis sąlygomis importuotas laikotarpiu nuo 2006 m. liepos 1 d. iki 2007 m. birželio 30 d.

(3)

Reikia priminti, kad šio Reglamento numatytos licencijos gali būti panaudotos per visą jų galiojimo laikotarpį tik tuo atveju, jei laikomasi galiojančių veterinarinių normų,

(1)

Pagal Reglamento (EB) Nr. 1493/1999 63 straipsnio 1 dalį tiek, kiek būtina to reglamento 1 straipsnio 2 dalies a ir b punktuose nurodytų produktų eksportui, šių produktų tarptautinės prekybos kainų pagrindu ir pagal Sutarties 300 straipsnį sudarytų susitarimų ribose, šių kainų ir kainų Bendrijoje skirtumas gali būti padengiamas eksporto grąžinamosiomis išmokomis.

(2)

Eksporto grąžinamosios išmokos gali būti taikomos konkurenciniam Bendrijos ir trečiųjų šalių eksporto skirtumui išlyginti. Bendrijos eksportas į tam tikras netolimas paskirties vietas ir į trečiąsias šalis, kurios Bendrijos produktams taiko lengvatinių muitų režimą, šiuo metu yra ypač konkurencingas. Todėl eksporto grąžinamąsias išmokas už eksportą į tas paskirties vietas reikėtų [sumažinti arba] panaikinti.

(3)

Dėl to reikia iš dalies keisti Komisijos reglamentą (EB) Nr. 2805/95 (2).

(4)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Vyno produktų vadybos komiteto nuomonę,

(1)

Pagal EB sutarties 3 straipsnio 1 dalies u punktą Bendrijos veikla turi apimti ir priemones civilinės saugos srityje.

(2)

Tuo tikslu Sprendimu 2001/792/EB, Euratomas (2) buvo nustatytas Bendrijos mechanizmas sustiprintam bendradarbiavimui teikiant civilinės saugos pagalbą palengvinti (toliau – mechanizmas).

(3)

1999 m. gruodžio 9 d. Tarybos sprendimas 1999/847/EB, sukuriantis Bendrijos veiklos programą civilinės saugos srityje (3), neteko galios 2006 m. gruodžio 31 d.

(4)

Būtina nustatyti civilinės saugos finansinę priemonę (toliau – priemonė), pagal kurią būtų galima teikti finansinę pagalbą tiek prisidedant prie veiksmingesnio reagavimo didelio masto ekstremalios situacijos atvejais, ypač atsižvelgiant į Sprendimą 2001/792/EB, Euratomas, tiek prisidedant prie prevencinių ir pasirengimo priemonių visų rūšių ekstremalios situacijos atvejais, pavyzdžiui, ištikus stichinėms ar žmogaus veiklos sukeltoms nelaimėms, teroro aktams – įskaitant cheminį, biologinį, radiologinį ar branduolinį terorizmą – bei technologinėms, radiologinėms ar ekologinėms avarijoms, tobulinimo, įskaitant tolesnį priemonių, kurių buvo imtasi pagal Sprendimą 1999/847/EB, taikymą.

(5)

Norint užtikrinti tęstinumą pagal Sprendimą 1999/847/EB, šis sprendimas turėtų būti taikomas nuo 2007 m. sausio 1 d.

(6)

Šia priemone bus akivaizdžiai užtikrintas Europos solidarumas su šalimis, kurias paveikė didelio masto ekstremali situacija, sudarant palankesnes sąlygas teikti pagalbą mobilizuojant valstybių narių intervencinius išteklius.

(7)

Bendrijos izoliuoti ir atokiausi regionai bei kai kurie kiti regionai ar salos dažnai turi ypatingų bruožų ir poreikių dėl jų geografinių, teritorinių ir socialinių bei ekonominių aplinkybių. Šios aplinkybės daro neigiamą poveikį, trukdo tiekti pagalbą ir intervencinius išteklius apsunkindamos pagalbos ir jos priemonių pristatymą bei sudaro sąlygas ypatingų pagalbos poreikių atsiradimui didelio masto ekstremalios situacijos rimto pavojaus atveju.

(8)

Šis sprendimas neturėtų paveikti veiksmų, vykdomų pagal 2006 m. lapkričio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1717/2006, nustatantį stabilumo priemonę (4), visuomenės sveikatos priemonių, patvirtintų pagal Bendrijos teisės aktus dėl Bendrijos veiksmų programų sveikatos srityje, nei vartotojų saugos priemonių, patvirtintų pagal 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 1926/2006/EB dėl Bendrijos veiksmų programos vartotojų politikos srityje sukūrimo (2007–2013 m.) (5).

(9)

Siekiant nuoseklumo, šis sprendimas neturėtų būti taikomas veiksmams, kuriems taikomas 2007 m. vasario 12 d. Tarybos sprendimas 2007/124/EB, Euratomas, 2007–2013 m. laikotarpiui įkuriantis specialiąją programą „Terorizmo ir kitos su saugumu susijusios rizikos prevencija, parengtis ir padarinių valdymas“ kaip Saugumo ir laisvių apsaugos bendrosios programos dalį (6), arba veiksmams, susijusiems su viešosios tvarkos palaikymu bei vidaus saugumo užtikrinimu.

(10)

Šis sprendimas neturėtų būti taikomas veiklai, kuriai taikomas 1996 m. birželio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1257/96 dėl humanitarinės pagalbos (7).

(11)

Atsižvelgiant į tai, kad 2006 m. gruodžio 31 d. netenka galios 2000 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 2850/2000/EB, nustatantis Bendrijos bendradarbiavimo atsitiktinės arba tyčinės jūros taršos srityje pagrindus (8), šis sprendimas turėtų būti taikomas reagavimui į ekstremalią situaciją atsitiktinės jūros taršos atveju naudojantis mechanizmu. Pasirengimo ir prevencijos aspektams turėtų būti taikomos kitos priemonės, pavyzdžiui, 2002 m. birželio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1406/2002, įsteigiantis Europos jūrų saugumo agentūrą (EMSA) (9).

(12)

Siekiant užtikrinti priemonės taikymo veiksmingumą, tikslinga, kad veiksmais, kurių vykdymui buvo suteikta finansinė pagalba, būtų galima praktiškai ir laiku prisidėti prie prevencijos ir pasirengimo ekstremalioms situacijoms ir reagavimo į didelio masto ekstremalias situacijas.

(13)

Mechanizmą reikėtų papildyti veiksminga ir integruota detekcijos ir ankstyvojo perspėjimo sistema, kuri galėtų perspėti valstybes nares ir Bendriją apie nelaimes ar gresiančias nelaimes, kurios gali turėti padarinių valstybių narių teritorijoje. Nors sprendimai dėl tokių sistemų sukūrimo turėtų būti priimti pagal kitus konkrečius dokumentus, ši priemonė turėtų – kadangi ji naudojama civilinės saugos mechanizmui – prisidėti kuriant tokias sistemas, nurodant poreikius ir tarpusavyje susiejant tas sistemas bei jas susiejant su civilinės saugos mechanizmu. Sukūrus tokias sistemas civilinės saugos mechanizmas turėtų visapusiškai jomis naudotis ir prisidėti jas plėtojant, pasitelkiant kitas pagal šį sprendimą turimas priemones.

(14)

Komisija savo siunčiamoms įvertinimo ir (arba) koordinavimo ekspertų grupėms turėtų teikti atitinkamą logistinę paramą.

(15)

Valstybės narės atsakingos už pagal mechanizmą jų teikiamos civilinės saugos pagalbai skirtos įrangos ir transporto tiekimą. Valstybės narės intervencijos komandoms ar jų naudojamiems moduliams taip pat turėtų teikti atitinkamą logistinę paramą.

(16)

Tačiau Komisija turi remti valstybes nares, padėdama sutelkti valstybių narių transporto ir įrangos išteklius. Komisija taip pat galėtų padėti valstybėms narėms nustatyti ir palengvinti jų prieigą prie kitų transporto išteklių šaltinių, įskaitant komercinę rinką, ir sudaryti joms palankesnes sąlygas naudotis tokiais transporto ištekliais. Komisija galėtų padėti valstybėms narėms nustatyti kitus įrangos šaltinius.

(17)

Komisija taip pat turėtų būti pasirengusi prireikus papildyti valstybių narių suteiktus transporto išteklius, finansuodama papildomas transporto priemones, kurių reikia siekiant užtikrinti pagalbos suteikimą laiku ir civilinės saugos reagavimo veiksmų pagal mechanizmą efektyvumą. Šiam finansavimui turėtų būti taikomi tam tikri kriterijai ir gauto finansavimo dalies grąžinimas.

(18)

Taikant šią priemonę viešųjų pirkimų sutartys turėtų būti sudaromos ir dotacijos turėtų būti teikiamos laikantis 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento (10) (toliau – Finansinis reglamentas). Dėl specifinio veiksmų civilinės saugos srityje pobūdžio reikėtų numatyti galimybę teikti finansinę pagalbą ir fiziniams asmenims. Taip pat svarbu, kad būtų laikomasi Finansinio reglamento taisyklių, visų pirma jame nustatytų ekonomiškumo, našumo ir efektyvumo principų.

(19)

Turėtų būti numatyta galimybė trečiosioms šalims dalyvauti šioje priemonėje.

(20)

Tais atvejais, kai mechanizmas atsiliepiant į pagalbos prašymą ne Bendrijos teritorijoje vykdomas kaip Bendrijos bendros humanitarinės pagalbos dalis, labai svarbu, kad būtų užtikrintas pagal šį sprendimą vykdomų veiksmų ir pagal Reglamentą (EB) Nr. 1257/96 finansuojamų veiksmų papildomumas bei nuoseklumas ir kad pagal šį sprendimą vykdomus veiksmus reglamentuotų humanitarinės teisės principai, nustatyti tame reglamente, t. y. šie veiksmai turėtų būti, kaip paprastai yra civilinės saugos srityje, nediskriminuojantys, nepriklausomi, nešališki ir vykdomi atsižvelgiant į nukentėjusiųjų poreikius ir interesus.

(21)

Vykdant intervencijas trečiosiose šalyse turėtų būti užtikrintas koordinavimas ir nuoseklumas su tarptautinių organizacijų ir agentūrų veiksmais.

(22)

Siekiant pagerinti Komisijos gebėjimus stebėti šio sprendimo įgyvendinimą, turėtų būti sudarytos sąlygos Komisijos iniciatyva finansuoti jo įgyvendinimo stebėsenos, kontrolės, audito ir įvertinimo išlaidas.

(23)

Turėtų būti priimta atitinkama nuostata, kuri užtikrintų pagal priemonę finansuojamų veiksmų įgyvendinimo adekvačią stebėseną.

(24)

Taip pat reikėtų imtis tinkamų priemonių užkirsti kelią pažeidimams bei sukčiavimui ir imtis būtinų veiksmų prarastoms, neteisingai išmokėtoms arba netinkamai panaudotoms lėšoms susigrąžinti pagal 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Bendrijų finansinių interesų apsaugos (11), 1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų (12) ir 1999 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1073/1999 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų (13).

(25)

Sprendimui įgyvendinti būtinos priemonės turėtų būti priimtos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendime 1999/468/EB, nustatančiame Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (14), atskiriant priemones, kurioms taikoma valdymo procedūra, ir priemones, kurioms taikoma reguliavimo procedūra, kadangi kai kuriais atvejais, atsižvelgiant į priemonių svarbą, pastaroji yra tinkamesnė.

(26)

Šiame sprendime nurodoma finansinė orientacinė suma, kaip apibrėžta 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo (15) 38 punkte, visam priemonės trukmės laikotarpiui, tačiau tai neturi įtakos EB sutartyje nustatytoms biudžeto vykdymo institucijos galioms. Laikoma, kad ši suma turėtų būti finansuojama iš 2007–2013 m. finansinės struktūros lėšų: iš dalies pagal 3B išlaidų kategoriją „Pilietybė“ ir iš dalies pagal 4 išlaidų kategoriją „ES – pasaulinė partnerė“.

(27)

Šio sprendimo įgyvendinimas turėtų būti reguliariai vertinamas.

(28)

Kadangi šio sprendimo tikslų valstybės narės, veikdamos atskirai, negali deramai pasiekti ir kadangi dėl veiksmų, kurie bus finansuojami pagal priemonę, masto ir poveikio bei atsižvelgiant į galimybes sumažinti žmonių aukų ir sužeistųjų skaičių bei žalą aplinkai, ekonominę ir materialinę žalą, tų tikslų būtų geriau siekti Bendrijos lygiu, laikydamasi EB sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo, Bendrija gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo sprendimu neviršijama to, kas būtina nurodytiems veiksmams pasiekti.

(29)

EB sutartyje ir Euratomo sutartyje nenumatyta kitų įgaliojimų nei nustatyta atitinkamai jų 308 ir 203 straipsniuose šiam sprendimui priimti,

a)

ekstremali situacija – situacija, kuri turi ar gali turėti neigiamą poveikį žmonėms, aplinkai ar nuosavybei;

b)

didelio masto ekstremali situacija – situacija, kuri turi ar gali turėti neigiamą poveikį žmonėms, aplinkai ar turtui ir dėl kurios gali reikėti kreiptis pagalbos pagal mechanizmą;

c)

reagavimas – didelio masto ekstremalios situacijos metu arba po jos pagal mechanizmą atliekamas veiksmas likviduojant tiesioginius jos padarinius;

d)

pasirengimas – pasitelkiant išankstinius veiksmus pasiekta žmogiškųjų išteklių ir materialių priemonių parengtis ir pajėgumai, sudarantys sąlygas užtikrinti veiksmingą greitą reagavimą ekstremalios situacijos atveju;

e)

prevencija – veiksmai, kuriais valstybėms narėms padedama išvengti dėl ekstremalios situacijos kylančios rizikos žmonėms, aplinkai ar nuosavybei arba sumažinti jiems daromą žalą;

f)

ankstyvasis perspėjimas – veiksmingos informacijos pateikimas laiku, sudarant galimybes imtis veiksmo siekiant išvengti rizikos ar ją sumažinti ir užtikrinti pasirengimą veiksmingai reaguoti.