1.3.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 62/1

(1)

Vadovaujantis Urugvajaus raundo daugiašalių prekybos derybų rezultatais Reglamentas (EB) Nr. 3223/94 numato kriterijus, pagal kuriuos Komisija nustato standartines importo vertes iš trečiųjų šalių importuojamiems jo priede išvardintiems produktams ir laikotarpiams.

(2)

Laikantis aukščiau nurodytų kriterijų, standartinės importo vertės turi būti nustatytos tokios, kaip nurodyta šio reglamento priede,

1.3.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 62/3

(1)

Reglamento (EB) Nr. 1784/2003 10 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad produktams, kurių KN kodai 1001 10 00, 1001 90 91, ex 1001 90 99 (paprastieji kviečiai, aukščiausios kokybės), 1002, ex 1005, išskyrus hibridinę sėklą, ir ex 1007, išskyrus sėjai skirtus hibridus, nustatomas importo muitas yra lygus šių importuotų produktų intervencinei kainai, padidintai 55 % ir atėmus konkrečiai siuntai taikomą CIF importo kainą. Tačiau nurodytas muitas negali viršyti Bendrojo muitų tarifo muito normos.

(2)

Reglamento (EB) Nr. 1784/2003 10 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad, siekiant apskaičiuoti minėto straipsnio 2 dalyje nurodytą importo muitą, minėtiems produktams reguliariai nustatomos tipinės CIF importo kainos.

(3)

Remiantis Reglamento (EB) Nr. 1249/96 2 straipsnio 2 dalimi, produktų, pažymėtų kodais KN 1001 10 00, 1001 90 91, ex 1001 90 99 (paprastieji kviečiai, aukščiausios kokybės), 1002 00, 1005 10 90, 1005 90 00 ir 1007 00 90 importo muito apskaičiavimui turi būti taikoma kasdieninė tipinė CIF importo kaina, nustatyta minėto Reglamento 4 straipsnyje nurodyta tvarka.

(4)

Reikėtų nustatyti importo muitus laikotarpiu nuo 2007 m. kovo 1 d., kurie yra taikomi tol, kol bus nustatyti nauji,

1.3.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 62/6

(1)

Komisijos reglamente (EEB) Nr. 2454/93 (2) nustatyta tarifinių kvotų administravimo sistema. Siekiant sumažinti importuotojui tenkančią administracinio darbo naštą ir sąnaudas, bei skatinti sistemos taikymo vienodumą, buvo priimta nuostata, kad tam tikros tarifinės kvotos turi būti laikomos kritinėmis. Darbo su sistema patirtis ir suintensyvėję valstybių narių ir Komisijos elektroniniai duomenų mainai parodė, kad kritiniam statusui nustatyti naudojamus kriterijus galima sušvelninti, nesukeliant pavojaus Bendrijos nuosaviems ištekliams. Todėl tarifinė kvota turėtų būti laikoma kritine, jeigu sunaudota 90 % pradinio kvotos kiekio, o ne 75 %, kaip dabartinėje sistemoje.

(2)

Siekiant gauti importo ir eksporto duomenų labai įšaugo prekių priežiūros poreikis. Todėl prekių tarifinės priežiūros atvejais valstybės narės turėtų Komisijai dažniau nei pagal dabartinę sistemą pateikti išleidimo į laisvą apyvartą arba eksporto muitinės deklaracijų duomenis. Jeigu muitinės deklaracijose, įformintose taikant supaprastintas procedūras, tokių duomenų nėra arba jie neišsamūs, juos būtina pateiki vėliau.

(3)

Todėl Reglamentą (EEB) Nr. 2454/93 reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti.

(4)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Muitinės kodekso komiteto nuomonę,

1)

308a straipsnio 10 dalyje vietoj žodžių „10 ekiu“ įrašomi žodžiai „10 EUR“.

2)

308c straipsnis iš dalies keičiamas taip:

3)

308d straipsnis išdėstomas taip:

„308d straipsnis

1.   Tuo atveju, kai turi būti vykdoma Bendrijos priežiūra, valstybės narės ne rečiau kaip kartą per savaitę Komisijai pateikia išleidimo į laisvą apyvartą arba eksporto deklaracijų duomenis.

Valstybės narės bendradarbiauja su Komisija, siekdamos nustatyti kokius išleidimo į laisvą apyvartą arba eksporto deklaracijų duomenis reikia pateikti.

2.   Taikant 1 dalį atskirų valstybių narių perduoti duomenys laikomi konfidencialiais.

Tačiau su apibendrintais kiekvienos valstybės narės pateiktais duomenimis gali susipažinti visų valstybių narių įgalioti vartotojai.

Valstybės narės bendradarbiauja su Komisija, nustatydamos praktines taisykles, taikomas suteikiant įgaliotiems vartotojams prieigą prie apibendrintų duomenų.

3.   Kai kurių prekių priežiūra vykdoma konfidencialiai.

4.   Tuo atveju, kai išleidimo į laisvą apyvartą deklaracijose, įformintose taikant 253–267 ir 280–289 straipsniuose nustatytas supaprastintas procedūras, nėra duomenų, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje, valstybės narės pateikia Komisijai išsamius duomenis, gautus deklaracijos, kurioje nurodyta visa informacija, arba papildomos deklaracijos priėmimo dieną.“

1.3.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 62/8

(1)

Reglamentu (EB) Nr. 1177/2003 sukurta bendra sistemingo Bendrijos statistikos apie pajamas ir gyvenimo sąlygas rengimo sistema, apimanti palyginamus ir savalaikius skerspjūvio bei išilginio pjūvio duomenis apie pajamas ir skurdo bei socialinės atskirties lygį ir sudėtį nacionaliniu ir Europos Sąjungos lygiu.

(2)

Remiantis Reglamento (EB) Nr. 1177/2003 15 straipsnio 2 dalies f punktu, įgyvendinimo priemonės yra būtinos šalutinių tikslinių sričių ir kintamųjų, kurie kiekvienais metais įtraukiami į ES-SPGS skerspjūvio komponentą, sąrašui sudaryti. Turėtų būti sudarytas į pernelyg didelio įsiskolinimo ir finansinės atskirties modulį įtrauktas 2008 m. šalutinių tikslinių kintamųjų sąrašas. Be to, turėtų būti pateikti kintamųjų kodai ir apibrėžimai.

(3)

Šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Statistikos programų komiteto nuomonę,

1.3.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 62/16

(1)

Pagal pagrindinio reglamento 13 straipsnio 3 dalį Komisija gavo prašymą atlikti galimo antidempingo priemonių, nustatytų tam tikroms importuojamoms Indijos kilmės grafito elektrodų sistemoms, vengimo tyrimą.

(2)

Prašymą 2007 m. sausio 15 d. tam tikrų grafito elektrodų sistemų Bendrijos gamintojų vardu pateikė Europos anglių ir grafito asociacija (EAGA).

(3)

Nagrinėjamasis produktas, kuriam nustatytų priemonių gali būti vengiama, yra Indijos kilmės grafito elektrodai, naudojami valcavimo krosnyse, kurių vidutinis tankis yra 1,65 g/cm3 arba didesnis, o elektros varža yra 6,0 μΩ.m arba mažesnė ir kurių klasifikacinis KN kodas yra ex 8545 11 00 (Taric kodas 8545110010), ir jungiamosios veržlės, naudojamos tokiems elektrodams, kurių klasifikacinis KN kodas yra ex 8545 90 90 (Taric kodas 8545909010), importuojami kartu arba atskirai (toliau – nagrinėjamasis produktas). Šie kodai pateikiami tik kaip informacija.

(4)

Tiriamasis produktas yra Indijos kilmės ne mažesnio kaip 75 mm skersmens dirbtinio grafito strypai (toliau – tiriamasis produktas), paprastai deklaruojami nurodant KN kodą ex 3801 10 00 (TARIC kodas 3801100010). Šis KN kodas pateikiamas tik kaip informacija. Tiriamasis produktas yra tarpinis produktas, naudojamas nagrinėjamojo produkto gamyboje, ir jau turi pagrindines nagrinėjamojo produkto savybes.

(5)

Šiuo metu galiojančios priemonės, kurių gali būti vengiama, – tai antidempingo priemonės, nustatytos Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1629/2004 (2).

(6)

Prašyme pateikiama pakankamai prima facie įrodymų, kad importuojant tiriamąjį produktą vengiama nagrinėjamajam produktui nustatytų antidempingo priemonių.

(7)

Pateikti šie įrodymai:

(8)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta pirmiau, Komisija priėjo prie išvados, kad esama pakankamai įrodymų, pateisinančių tyrimo inicijavimą pagal pagrindinio reglamento 13 straipsnį, ir nustatyti, kad tiriamojo produkto importas turi būti registruojamas pagal pagrindinio reglamento 14 straipsnio 5 dalį.

(9)

Siekdama gauti informacijos, kuri, jos nuomone, reikalinga tyrimui, Komisija nusiųs klausimynus Indijos eksportuotojams ir (arba) gamintojams bei eksportuotojų ir (arba) gamintojų asociacijoms, Bendrijos importuotojams ir importuotojų asociacijoms, bendradarbiavusiems atliekant tyrimą, po kurio buvo nustatytos galiojančios priemonės, ir Indijos valdžios institucijoms. Prireikus taip pat gali būti prašoma, kad informacijos pateiktų Bendrijos pramonė.

(10)

Bet kuriuo atveju visos suinteresuotosios šalys turėtų nedelsdamos, bet ne vėliau kaip per šio reglamento 3 straipsnyje nustatytą laikotarpį, kreiptis į Komisiją, kad sužinotų, ar jos buvo paminėtos prašyme ir, jei reikia, per šio reglamento 3 straipsnio 1 dalyje nustatytą laikotarpį prašyti klausimyno, jeigu šio reglamento 3 straipsnio 2 dalyje nustatytas terminas taikomas visoms suinteresuotosioms šalims.

(11)

Indijos valdžios institucijoms bus pranešta apie tyrimo inicijavimą ir pateikta prašymo kopija.

(12)

Visos suinteresuotosios šalys yra raginamos raštu pareikšti savo nuomonę ir pateikti patvirtinamuosius dokumentus. Be to, Komisija gali išklausyti suinteresuotąsias šalis, jei jos raštu pateikia prašymą ir nurodo svarbias priežastis, dėl kurių reikėtų jas išklausyti.

(13)

Remiantis pagrindinio reglamento 13 straipsnio 4 dalimi, tiriamojo produkto importui gali būti netaikomas registracijos reikalavimas arba priemonės, jeigu toks importas nelaikomas vengimu.

(14)

Kadangi galimas vengimas vyksta Bendrijoje, nuo reikalavimo registruoti importuojamas prekes ir priemonių pagal pagrindinio reglamento 13 straipsnio 4 dalį gali būti atleisti tie tiriamojo produkto importuotojai, kurie gali įrodyti, kad jie nėra susiję su gamintojais, kuriems taikomos priemonės. Importuotojai, pageidaujantys būti atleisti, per šio reglamento 3 straipsnio 3 dalyje nustatytą laikotarpį turėtų pateikti tinkamai įrodymais pagrįstą prašymą.

(15)

Remiantis pagrindinio reglamento 14 straipsnio 5 dalimi, tiriamojo produkto importui turėtų būti taikomas registracijos reikalavimas siekiant užtikrinti, kad nuo tokio Indijos kilmės importo registracijos datos atgaline data galėtų būti taikomi reikiamo dydžio antidempingo muitai, jeigu atlikus tyrimą būtų nustatytas vengimas.

(16)

Tinkamo administravimo tikslais reikėtų nustatyti terminą, iki kurio:

(17)

Atkreipiamas dėmesys į tai, kad daugumos pagrindiniame reglamente išdėstytų procesinių teisių įgyvendinimas priklauso nuo to, ar per šio reglamento 3 straipsnyje minimą laikotarpį šalis pranešė apie save.

(18)

Tais atvejais, kai suinteresuotoji šalis atsisako leisti susipažinti su būtina informacija, jos nepateikia per nustatytą laikotarpį arba akivaizdžiai trukdo tyrimui, pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį išvados (negalutinės arba galutinės, teigiamos arba neigiamos) gali būti daromos remiantis turimais faktais.

(19)

Nustačius, kad suinteresuotoji šalis pateikė melagingą ar klaidinančią informaciją, į ją neatsižvelgiama, o remiamasi turimais faktais. Jei suinteresuotoji šalis nebendradarbiauja arba bendradarbiauja tik iš dalies ir todėl išvados grindžiamos turimais faktais pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį, rezultatas gali būti mažiau palankus suinteresuotajai šaliai nei tuo atveju, jei ji būtų bendradarbiavusi,

Commission européenne

Direction générale du commerce

Direction H

Bureau: J-79 5/16

B-1049 Bruxelles

Faks. (32-2) 295 65 05

1.3.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 62/19

(1)

Pagal pagrindinio reglamento 23 straipsnio 2 dalį Komisija gavo prašymą atlikti tariamo kompensacinių priemonių, nustatytų tam tikroms importuojamoms Indijos kilmės grafito elektrodų sistemoms, vengimo tyrimą.

(2)

Prašymą 2007 m. sausio 15 d. tam tikrų grafito elektrodų sistemų Bendrijos gamintojų vardu pateikė Europos anglių ir grafito asociacija (EAGA).

(3)

Nagrinėjamasis produktas, kuriam nustatytų priemonių gali būti vengiama, yra Indijos kilmės grafito elektrodai, naudojami valcavimo krosnyse, kurių vidutinis tankis yra 1,65 g/cm3 arba didesnis, o elektros varža yra 6,0 μΩ.m arba mažesnė ir kurių klasifikacinis KN kodas yra ex 8545 11 00 (Taric kodas 8545110010), ir jungiamosios veržlės, naudojamos tokiems elektrodams, kurių klasifikacinis KN kodas yra ex 8545 90 90 (Taric kodas 8545909010), importuojami kartu arba atskirai (toliau – nagrinėjamasis produktas). Šie kodai pateikiami tik kaip informacija.

(4)

Tiriamasis produktas yra Indijos kilmės ne mažesnio kaip 75 mm skersmens dirbtinio grafito strypai (toliau – tiriamasis produktas), paprastai deklaruojami nurodant KN kodą ex 3801 10 00 (TARIC 3801100010). Šis KN kodas pateikiamas tik kaip informacija. Tiriamasis produktas yra tarpinis produktas, naudojamas nagrinėjamojo produkto gamyboje, ir jau turi pagrindines nagrinėjamojo produkto savybes.

(5)

Šiuo metu galiojančios priemonės, kurių tariamai vengiama, – tai kompensacinės priemonės, nustatytos Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1628/2004 (2).

(6)

Prašyme pateikiama pakankamai prima facie įrodymų, kad importuojant tiriamąjį produktą vengiama nagrinėjamajam produktui nustatytų kompensacinių priemonių.

(7)

Pateikti šie įrodymai:

(8)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta pirmiau, Komisija priėjo prie išvados, kad esama pakankamai įrodymų, pateisinančių tyrimo inicijavimą pagal pagrindinio reglamento 23 straipsnį, ir nustatyti, kad tiriamojo produkto importas turi būti registruojamas pagal pagrindinio reglamento 24 straipsnio 5 dalį.

(9)

Siekdama gauti informacijos, kuri, jos nuomone, reikalinga tyrimui, Komisija nusiųs klausimynus Indijos eksportuotojams ir (arba) gamintojams bei eksportuotojų ir (arba) gamintojų asociacijoms, Bendrijos importuotojams ir importuotojų asociacijoms, bendradarbiavusiems atliekant tyrimą, po kurio buvo nustatytos galiojančios priemonės, ir Indijos valdžios institucijoms. Prireikus taip pat gali būti prašoma, kad informacijos pateiktų Bendrijos pramonė.

(10)

Bet kuriuo atveju visos suinteresuotosios šalys turėtų nedelsdamos, bet ne vėliau kaip per šio reglamento 3 straipsnyje nustatytą laikotarpį, kreiptis į Komisiją, kad sužinotų, ar jos buvo paminėtos prašyme ir, jei reikia, per šio reglamento 3 straipsnio 1 dalyje nustatytą laikotarpį prašyti klausimyno, jeigu šio reglamento 3 straipsnio 2 dalyje nustatytas terminas taikomas visoms suinteresuotosioms šalims.

(11)

Indijos valdžios institucijoms bus pranešta apie tyrimo inicijavimą ir pateikta prašymo kopija.

(12)

Visos suinteresuotosios šalys yra raginamos raštu pareikšti savo nuomonę ir pateikti patvirtinamuosius dokumentus. Be to, Komisija gali išklausyti suinteresuotąsias šalis, jei jos raštu pateikia prašymą ir nurodo svarbias priežastis, dėl kurių reikėtų jas išklausyti.

(13)

Remiantis pagrindinio reglamento 23 straipsnio 3 dalimi, tiriamojo produkto importui gali būti netaikomas registracijos reikalavimas arba priemonės, jeigu importas nelaikomas vengimu.

(14)

Kadangi galimas vengimas vyksta Bendrijoje, nuo reikalavimo registruoti importuojamas prekes ir priemonių pagal pagrindinio reglamento 23 straipsnio 3 dalį gali būti atleisti tie tiriamojo produkto importuotojai, kurie gali įrodyti, kad jie nėra susiję su gamintojais, kuriems taikomos priemonės. Importuotojai, pageidaujantys būti atleisti, per šio reglamento 3 straipsnio 3 dalyje nustatytą laikotarpį turėtų pateikti tinkamai įrodymais pagrįstą prašymą.

(15)

Remiantis pagrindinio reglamento 24 straipsnio 5 dalimi, tiriamojo produkto importui turėtų būti taikomas registracijos reikalavimas siekiant užtikrinti, kad nuo tokio Indijos kilmės importo registracijos datos atgaline data galėtų būti taikomi reikiamo dydžio kompensaciniai muitai, jeigu atlikus tyrimą būtų nustatytas vengimas.

(16)

Tinkamo administravimo tikslais reikėtų nustatyti terminą, iki kurio:

(17)

Atkreipiamas dėmesys į tai, kad daugumos pagrindiniame reglamente išdėstytų procesinių teisių įgyvendinimas priklauso nuo to, ar per šio reglamento 3 straipsnyje minimą laikotarpį šalis pranešė apie save.

(18)

Tais atvejais, kai suinteresuotoji šalis atsisako leisti susipažinti su būtina informacija, kitaip jos nepateikia per nustatytą laikotarpį arba akivaizdžiai trukdo tyrimui, pagal pagrindinio reglamento 28 straipsnį išvados (negalutinės arba galutinės, teigiamos arba neigiamos) gali būti daromos remiantis turimais faktais.

(19)

Nustačius, kad suinteresuotoji šalis pateikė melagingą ar klaidinančią informaciją, į ją neatsižvelgiama, o remiamasi turimais faktais. Jei suinteresuotoji šalis nebendradarbiauja arba bendradarbiauja tik iš dalies ir todėl išvados grindžiamos turimais faktais pagal pagrindinio reglamento 28 straipsnį, rezultatas gali būti mažiau palankus suinteresuotajai šaliai nei tuo atveju, jei ji būtų bendradarbiavusi,

Commission européenne

Direction générale du commerce

Direction H

J-79 5/16

B-1049 Bruxelles

Faks. (32-2) 295 65 05

1.3.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 62/22

(1)

Tarybos sprendimu 2006/930/EB (2) patvirtintame Europos bendrijos ir Argentinos Respublikos susitarime pasikeičiant laiškais dėl nuolaidų Čekijos Respublikos, Estijos Respublikos, Kipro Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Vengrijos Respublikos, Maltos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Slovėnijos Respublikos ir Slovakijos Respublikos įsipareigojimų sąrašuose pakeitimo joms stojant į Europos bendriją (3) numatyta leisti naudoti vyno tarifines kvotas.

(2)

1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamentu (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančiu Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas (4), buvo susistemintos administravimo taisyklės, taikomos tarifinėms kvotoms, naudotinoms pagal muitinės deklaracijų priėmimo datų chronologinę tvarką.

(3)

Atsižvelgiant į Bendrijos įsipareigojimus pagal susitarimą pasikeičiant laiškais, šis reglamentas turėtų būti taikomas nuo 2007 m. sausio 1 d.

(4)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Vyno vadybos komiteto nuomonę,

a)

20 000 hl (erga omnes) vyno tarifinė kvota (tarifo pozicijos 2204 29 65 ir 2204 29 75); kvotos norma – 8 EUR/hl (eilės numeris 09.0095),

b)

40 000 hl (erga omnes) vyno tarifinė kvota (tarifo pozicijos 2204 21 79 ir 2204 21 80); kvotos norma – 10 EUR/hl (eilės numeris 09.0097).

1.3.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 62/23

(1)

Direktyvos 2004/17/EB 30 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad sutartims, reikalingoms vienai iš veiklos rūšių, kurioms taikoma direktyva, užtikrinti, ši direktyva netaikoma, jeigu valstybėje narėje, kurioje ji vykdoma, šią veiklą tiesiogiai veikia konkurencija rinkose, į kurią patekti galimybės yra neribotos. Tiesioginės konkurencijos sąlygos vertinamos remiantis objektyviais kriterijais atsižvelgiant į atitinkamo sektoriaus specifiką. Laikoma, kad galimybės patekti į rinką yra neribotos, jeigu valstybės narės įgyvendino ir pritaikė atitinkamą Bendrijos aktą konkrečiam sektoriui ar jo daliai atverti.

(2)

Šie teisės aktai nurodomi Direktyvos 2004/17/EB XI priede, kuriame elektros skyriuje daroma nuoroda į 1996 m. gruodžio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvą 96/92/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių (2). Direktyvą 96/92/EB pakeitė 2003 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinanti Direktyvą 96/92/EB (3), kurioje reikalaujama dar labiau atverti rinką. Kalbant apie dujų sektorių, XI priede daroma nuoroda į 1998 m. birželio 22 d. Tarybos direktyvą 98/30/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrų taisyklių (4). Direktyvą 98/30/EB pakeitė 2003 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/55/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinanti Direktyvą 98/30/EB (5), kurioje reikalaujama dar labiau atverti rinką.

(3)

Pagal Direktyvos 2004/17/EB 62 straipsnio 2 dalies 2 punktą tos direktyvos III antraštinė dalis, kurioje nustatomos paslaugų projektų konkursų taisyklės, netaikoma projektų konkursams, organizuojamiems atitinkamoje valstybėje narėje vykdyti veiklai, kuriai direktyvos 30 straipsnio 1 dalies taikymas yra nustatytas Komisijos sprendimu arba kuriai ji taikoma pagal to straipsnio 4 dalies antrą arba trečią pastraipą arba pagal 5 dalies ketvirtą pastraipą.

(4)

Jungtinės Karalystės pateiktas prašymas yra susijęs su didmeniniu ir mažmeniniu elektros ir dujų tiekimu Anglijoje, Škotijoje ir Velse. Nors gali būti tam tikrų panašumų, dėl atitinkamų savybių, pirmiausia dėl labai nedidelio pakeičiamumo, vis dėlto tinkama manyti, kad yra dvi skirtingos produktų rinkos – viena dujų rinka, o kita – elektros energijos, užuot jas laikius viena „energetikos“ produkto rinka.

(5)

Atsižvelgiant į tai, kad elektros energijos rinkos šiose trijose geografinėse zonose, minimos šiame prašyme, yra suvienytos ir kad Jungtinės Karalystės bei kitų Bendrijos regionų tinklų jungtys yra ribotos (6), vertinant Direktyvos 2004/17/EB 30 straipsnio 1 dalyje sąlygas, reikėtų laikyti, kad Anglija, Škotija ir Velsas sudaro atitinkamą elektros energijos rinką. Taip pat reikėtų daryti išvadą, kad atitinkama dujų geografinė rinka yra Didžioji Britanija, nes, kaip pažymėjo Britanijos sąžiningos prekybos biuras, tai atitinka dujų prekybos režimo ribą: nors su žemynine Europos dalimi dujomis prekiaujama per Bacton-Zeebrugge jungiamąjį dujotiekį, parduodami kiekiai yra santykinai nedideli. Tas pats taikoma kiekiais, kuriais prekiaujama tarp Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos (šis sprendimas jiems netaikomas) bei Airijos. Šios išvados atitinka Komisijos komunikato Tarybai ir Europos Parlamentui vieną iš išvadų. Vidinės dujų ir elektros rinkos kūrimo pažangos ataskaitoje (7) (toliau – 2005 m. ataskaita) teigiama, kad „ekonominiu požiūriu… elektros ir dujų rinkos ES tebėra nacionalinės“.

(6)

Šis vertinimas, kaip ir kiti, pateikti šiame sprendime, skiriamas išimtinai Direktyvai 2004/17/EB ir nepažeidžia konkurencijos taisyklių taikymo.

(7)

Elektros energijos sektoriuje Jungtinė Karalystė įgyvendino ir taikė ne tik Direktyvą 96/92/EB, bet ir Direktyvą 2003/54/EB. Dujų sektoriuje Jungtinė Karalystė įgyvendino ne tik Direktyvą 98/30/EB, bet ir Direktyvą 2003/54/EB. Dėl tos priežasties ir remiantis 30 straipsnio 3 dalies pirma pastraipa, reikia laikyti, kad galimybės patekti į rinką yra neribotos tiek elektros, tiek dujų atžvilgiu.

(8)

Tiesiogines konkurencijos sąlygas reikėtų vertinti remiantis įvairiais rodikliais, nė vienas jų, per se, nėra lemiamas. 2005 m. ataskaitoje Komisija nurodė, kad „daugeliui nacionalinių rinkų būdinga didelė pramonės koncentracija, trukdanti veiksmingai konkurencijai“ (8). Todėl laikoma, kad „vienas konkurencijos nacionalinės rinkose rodiklis yra bendra rinkos dalis, tenkanti trims didžiausiems gamintojams (elektros energijos) ir tiekėjams – didmenininkams (dujų)“ (9). Remiantis naujausia turima informacija, bendra trijų didžiausių elektros energijos gamintojų pagaminamos bendros produkcijos dalis rinkoje yra 39 % (10), o bendra trijų didžiausių dujų tiekėjų rinkos dalis procentais didmeninėje rinkoje siekia 36 % (11). Šiuos abu skaičius reikia vertinti kaip pakankamai mažą dalį, taigi juos reikėtų laikyti tiesioginės konkurencijos rodikliu.

(9)

Likvidumo lygis taip pat yra geras konkurencijos rodiklis, nes elektros energijos ir dujų tiekimo konkurencijos sąlygoms didelę įtaką daro likvidumas didmeninėse rinkose. Didmeninė Jungtinės Karalystės elektros energijos rinka apibūdinama kaip dvišalė prekybos rinka, kurioje atliekami tarpininkavimo sandoriai. Veikia daugiau nei viena elektros energijos birža, nors UKPX apyvarta yra didžiausia. Kai kurie iš pagrindinių didmeninės rinkos dalyvių yra gamybos pajėgumų savininkai – 8 bendrovių nuosavybė, nors ir skirtingo dydžio, sudaro maždaug 70 % pajėgumų. Jungtinėje Karalystėje perparduodamos perteklinės elektros energijos kintamomis sąlygomis kiekis sudaro maždaug trigubą suvartojamą kiekį (12). Šį likvidumo lygį reikėtų laikyti pakankamu, t. y. jis yra gerai veikiančios ir konkurencingos didmeninės rinkos rodiklis. Dujų sektoriuje perparduodamą perteklinių dujų kintamomis sąlygomis kiekį taip pat reikėtu laikyti pakankamu, nes jis prilygsta 2–3 kartus bendro suvartojamo kiekio (13). Mažmeninėje rinkoje yra taip pat pakankamas dalyvių skaičius, t. y. joje veikia šeši pagrindiniai tiekėjai, veikiantys namų ūkių rinkoje, taip pat veikia kitos bendrovės, tiekiančios elektros energiją stambių vartotojų sektoriui (14). Vėlgi, dujų rinkoje yra pakankamai veikiančių dalyvių, kuriuos galima apibendrinti taip: „[Jungtinės Karalystės] dujų rinka yra labai konkurencinga, didmeninėje rinkoje veiklą vykdo apie 10 bendrovių. Kaip ir elektros energijos atveju, didžiąją dalį vidaus paklausos patenkina 6 bendrovės… [iš kurių]… penkios yra naujos dujų tiekimo rinkos dalyvės. Stambesni vartotojai perka tiesiogiai didmeninėje rinkoje, į kurią taip pat įeina daugelis pagrindinių naftos bendrovių.“ (15) Taigi šiuos veiksnius reikėtų laikyti tiesioginės konkurencijos rodikliu.

(10)

Rodikliu taip pat reikėtų laikyti balansuojančių rinkų veiklą, kalbant ne tik apie gamybą, bet ir apie didmeninę bei mažmeninę rinkas. „Rinkos dalyviui, kurio gamybos portfelis neatitinka pirkėjų savybių, gali pastebėti skirtumą tarp kainos, kuria TSO [perdavimo sistemos operacijų vykdytojas] parduoda nesubalansuotą energiją, ir kainos, kuria jis atpirks perteklinę produkciją. Šias kainas tiesiogiai nustatyti gali TSO reguliatorius; arba gali būti panaudotas rinka pagrįstas mechanizmas, kai kaina nustatoma remiantis kitų gamintojų pasiūlymais, siekiant reguliuoti tiekėjams arba vartotojams skirtą gamybą… Smulkiesiems rinkos dalyviams iškyla sunkumų, kai yra didelis pirkimo iš TSO kainos ir pardavimo kainos skirtumas. Tai atsitinka ne vienoje valstybėje narėje ir trukto vystytis konkurencijai. Didelis skirtumas gali rodyti nepakankamą konkurencijos lygį balansuojančioje rinkoje, kurioje dominuojančią padėtį užima tik vienas arba du gamintojai. Tokie sunkumai dar didesni, kai tinklų vartotojai negali priderinti savo padėties prie tikrojo laiko.“ (16) Įvedus Britanijos elektros prekybos ir perdavimo tvarką (BETTA), Anglijoje, Škotijoje ir Velse veikia suvienyta balansuojančioji rinka. Be to, pagrindines jos savybes (kainas lemia rinka, kas pusvalandį uždaromi uždoriai ir palyginti nedidelis kainų skirtumas) reikėtų laikyti tiesioginėmis konkurencijos sąlygomis. Panašiai yra ir dujų atveju – pusiausvyros kaina pasiekiama remiantis TSO vykdomu rinkos mechanizmu. Neatitikimai sureguliuojami kasdien ir paprastai didelių pirkimo ir pardavimo kainos skirtumų nebūna. Dėl šio nediskriminacinio mechanizmo tiekėjai kliūčių nepatiria.

(11)

Atsižvelgiant į svarstomų prekių (elektra ir dujos) savybes ir į tai, kad yra mažai arba nėra tinkamų pakaitinių prekių arba paslaugų, didesnę reikšmę įgyja kainų konkurencija ir kainų nustatymas vertinant konkurencijos būklę elektros ir dujų rinkose. Tiekėją keičiančių pirkėjų skaičius rodo tikrąją kainų konkurenciją ir netiesiogiai yra „natūralus konkurencijos veiksmingumo rodiklis. Jeigu tiekėją keičia nedaug pirkėjų, rinka neveikia sklandžiai, nors galima suprasti, kad derybas naudinga pradėti iš naujo su ankstesniu tiekėju“ (17). Be to, „reguliuojamos galutinio vartojimo kainos yra akivaizdžiai lemiamas pirkėjų elgesio veiksnys… Jeigu kontrolę galima pateisinti pereinamuoju laikotarpiu, ji vis labiau deformuos rinką, kai iškils investicijų poreikis“ (18).

(12)

Jungtinėje Karalystėje trijų kategorijų elektros energijos vartotojų – dideli ir labai dideli pramoniniai vartotojai, maži ir vidutiniai pramoniniai vartotojai ir įmonės bei labai mažos įmonės ir namų ūkiai – perėjimas prie kito tiekėjo yra toks: pirmųjų dviejų grupių – daugiau kaip 70 %, paskutiniosios kategorijos – apie 50 %, (19), o elektros energijos galutinio vartojimo kainų kontrolė buvo panaikinta 2002 m. (20) Dujų sektoriuje trijų kategorijų vartotojų – dideli ir labai dideli pramoniniai vartotojai, įskaitant jėgaines, maži ir vidutiniai pramoniniai vartotojai ir įmonės bei labai mažos įmonės ir namų ūkiai – perėjimas prie kito tiekėjo yra toks: pirmųjų dviejų grupių – daugiau kaip 70 %, paskutiniosios kategorijos – apie 50 % (21). Kainų kontrolė galutiniams vartotojams panaikinta nuo 2002 m. Todėl kito tiekėjo parinkimo ir galutinio vartotojo kainų kontrolės prasme padėtis Jungtinėje Karalystėje yra patenkinama, ją galima laikyti tiesioginės konkurencijos sąlygų rodikliu.

(13)

Atsižvelgiant į šiuos rodiklius ir į bendrą šio sektoriaus padėtį Anglijoje, Škotijoje ir Velse – visų pirma mastą, kokiu tinklai buvo atsieti nuo gamybos ir (arba) tiekimo ir veiksmingą tinklų naudojimo reguliavimą – kuri aiškėja iš Jungtinės Karalystės pateiktos informacijos, 2005 m. ataskaitos, jos Techninio priedo bei preliminarios ataskaitos, laikoma, kad Direktyvos 2004/17/EB 30 straipsnio 1 dalyje nurodytos tiesioginės konkurencijos sąlygos yra išlaikytos tiekiant elektros energiją ir dujas Anglijoje, Škotijoje ir Velse. Kaip minėta 7 konstatuojamojoje dalyje, reikia laikyti, kad patenkinama ir kita galimybės patekti į rinką sąlyga. Todėl Direktyva 2004/17/EB netaikytina, kai susitariantieji subjektai sudaro elektros energijos tiekimo ir (arba) dujų gamybos sutartis tose geografinėse zonose ar kai jie rengia projektų konkursus tokiai veiklai atlikti. Primenama, kad sudarytoms sutartims dėl kito pobūdžio veiklos vykdymo, pavyzdžiui, elektros energijos ir dujų paskirstymo, toliau taikomos Direktyvos 2004/17/EB nuostatos.

(14)

Šis sprendimas pagrįstas teisine ir faktine padėtimi, buvusia 2006 m. lapkričio mėn., remiantis Jungtinės Karalystės pateikta informacija, 2005 m. ataskaita ir jos Techniniu priedu. Jį galima keisti, jeigu smarkiai pasikeistų teisinė arba faktinė padėtis ir nebūtų patenkinamos Direktyvos 2004/17/EB 30 straipsnio 1 dalyje išdėstytos sąlygos.

(15)

Šiame sprendime numatytos priemonės atitinka Viešųjų sutarčių patariamojo komiteto nuomonę,

1.3.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 62/27

(1)

Tam tikrų gyvūnų ligų protrūkio arba įtariamo jų buvimo atveju Komisija turi padėti valstybėms narėms ir trečiosioms šalims teikdama kompetentingas konsultacijas veterinarinės epidemiologijos srityje. Klausimas dėl galimybės gauti konsultacijas veterinarinės epidemiologijos srityje buvo iškeltas Žemės ūkio ir žvejybos tarybos posėdyje.

(2)

Kad Komisija galėtų vykdyti savo funkcijas, jai būtina turėti galimybę greitai pasinaudoti tinkama technine patirtimi, ypač didelio mąsto gyvūnų ligų protrūkių atveju.

(3)

Perduoti patirtį ir teikti pagalbą būtų galima veiksmingiau, jei būtų įsteigta specializuota ekspertų grupė, pavyzdžiui Bendrijos veterinarinių nepaprastųjų padėčių grupė, kurios nariai būtų pasiekiami Komisijai paprašius. Reikėtų įsteigti tokią grupę ir nustatyti jos funkcijas.

(4)

Kad Bendrijos veterinarinių nepaprastųjų padėčių grupė galėtų Komisijai teikti reikiamą techninę veterinarinę pagalbą, jos nariai gali būti siunčiami į valstybes nares arba trečiąsias šalis. Tokiu atveju grupės nariai turėtų veikti kartu su atitinkamos valstybės narės arba trečiosios šalies kompetentingomis institucijomis.

(5)

Bendrijos veterinarinių nepaprastųjų padėčių grupė turėtų dirbti, jei reikia, glaudžiai bendradarbiaudama su kitomis tarptautinėmis ekspertų grupėmis, pavyzdžiui, Europos ligų prevencijos ir kontrolės centru (ECDC), Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacija (OIE), Maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO) ir Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), siekiant užtikrinti, kad turima techninė patirtis būtų naudojama veiksmingiausiu būdu.

a)

mokslinė, techninė ir valdymo pagalba vietoje dėl ligų stebėjimo, stebėsenos, kontrolės ir likvidavimo, glaudžiai bendradarbiaujant su valstybės narės arba trečiosios šalies kompetentingomis institucijomis, sprendžiančiomis su atitinkamos ligos protrūkiu ar įtariamu buvimu susijusius klausimus;

b)

konkrečios mokslinės konsultacijos dėl tinkamų diagnostikos metodų ir epidemiologinių tyrimų, teikiamos suderinus su Bendrijos etaloninėmis laboratorijomis, išvardytomis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 882/2004 (2) VII priede, ir, jei reikia, su kitomis laboratorijomis;

c)

konkreti pagalba, užtikrinanti valstybių narių ir trečiųjų šalių veterinarinių tarnybų bei atitinkamų Bendrijos etaloninių laboratorijų, išvardytų Reglamento (EB) Nr. 882/2004 VII priede, ir, jei reikia, kitų laboratorijų bendradarbiavimą.

a)

Komisijai paprašius, yra pasiekiami bet kuriuo metu be išankstinio įspėjimo;

b)

neskleidžia grupės darbo metu gautos informacijos, jei jiems pranešama, kad ši informacija yra konfidenciali.