(1)

2000 m. lapkričio 27 d. Taryba Reglamentu (EB) Nr. 2604/2000 (2) nustatė galutinius antidempingo muitus tam tikram Indijos, Indonezijos, Malaizijos, Korėjos Respublikos, Tailando ir Taivano (toliau – nagrinėjamosios šalys) kilmės importuojamam polietileno tereftalatui (toliau – PET). Taikomos priemonės buvo grindžiamos antidempingo tyrimu (toliau – pradinis tyrimas), inicijuotu pagal pagrindinio reglamento 5 straipsnį.

(2)

2004 m. rugpjūčio 13 d. Taryba Reglamentu (EB) Nr. 1467/2004 (3) nustatė galutinį antidempingo muitą tam tikram Australijos ir Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – KLR) kilmės importuojamam PET ir nutraukė Pakistano kilmės PET importo tyrimą.

(3)

Reglamento (EB) Nr. 2604/2000 pakeitimai buvo padaryti po peržiūros tyrimų, inicijuotų pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 ir 4 dalis arba po to, kai pagal pagrindinio reglamento 8 straipsnio 1 dalį buvo priimti įsipareigojimai dėl kainos.

(4)

Paskelbus pranešimą apie artėjančią priemonių galiojimo pabaigą (4), 2005 m. rugpjūčio 30 d. Komisija gavo prašymą peržiūrėti galiojančias priemones pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį (toliau – priemonių galiojimo termino peržiūra) ir, pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalį, iš dalies peržiūrėti importui iš Taivano ir iš trijų eksportuojančių Korėjos gamintojų nustatytas priemones (toliau – dalinė tarpinė peržiūra).

(5)

Prašymą pateikė „Plastics Europe“ polietileno tereftalato (PET) komitetas (toliau – pareiškėjas) gamintojų, kurie gamina didžiąją dalį (šiuo atveju daugiau kaip 90 %) viso PET Bendrijoje, vardu.

(6)

Priemonių galiojimo termino peržiūros prašymas buvo grindžiamas tuo, kad pasibaigus galioti priemonėms, dempingas ir žala Bendrijos pramonei greičiausiai tęsis arba pasikartos.

(7)

Prašymas atlikti nustatytų priemonių importui iš Taivano ir iš trijų eksportuojančių Korėjos gamintojų („Daehan Synthetic Fiber Co. Ltd.“, „SK Chemicals Co. Ltd.“ ir „KP Chemical Corp.“) dalinę tarpinę peržiūrą buvo grindžiamas tuo, kad priemonės buvo nepakankamai griežtos kovoti su žalinga dempingo veikla.

(8)

Po konsultacijų su Patariamuoju komitetu nusprendusi, kad yra pakankamai įrodymų inicijuoti dvi peržiūras atitinkamai pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį ir 11 straipsnio 3 dalį, 2005 m gruodžio 1 d. Komisija inicijavo šias peržiūras (5).

(9)

Pranešimas apie tarpinės peržiūros taikymo sritį buvo paskelbtas Oficialiajame leidinyje 2006 m. birželio 2 d. (6), aiškiai nurodant, kad dalinė tarpinė peržiūra apima ir visas susijusias bendroves.

(10)

2005 m. gruodžio 1 d. Komisija taip pat inicijavo tyrimą pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 2026/97 (7) 18 straipsnį dėl galiojančių Indijos kilmės PET importui taikomų kompensacinių priemonių.

(11)

Komisija apie priemonių galiojimo termino peržiūros ir apie dalinės tarpinės peržiūros inicijavimą oficialiai informavo eksportuojančius gamintojus, eksportuojančios šalies atstovus, importuotojus, Bendrijos gamintojus, naudotojus ir pareiškėją. Suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė pareikšti savo nuomonę raštu ir prašyti jas išklausyti per pranešime apie inicijavimą nustatytą terminą. Visoms suinteresuotosioms šalims, kurios to prašė ir įrodė, kad yra svarbių priežasčių joms būti išklausytoms, tokia galimybė buvo suteikta.

(12)

Atsižvelgiant į didelį Indijos, Indonezijos, Korėjos ir Taivano eksportuojančių gamintojų, priemonių galiojimo termino peržiūros prašyme išvardytų Bendrijos gamintojų ir importuotojų ir tarpinės peržiūros prašyme išvardytų Taivano eksportuojančių gamintojų skaičių, nuspręsta, kad tikslinga pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį patikrinti, ar reikėtų atlikti atranką. Siekiant Komisijai suteikti galimybę nuspręsti, ar atranka iš tiesų yra būtina, ir, jei ji būtina, atrinkti bendroves, minėtų šalių buvo paprašyta pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 2 dalį pranešti apie save per 15 dienų nuo peržiūros inicijavimo ir pateikti Komisijai pranešime apie inicijavimą prašomą informaciją.

(13)

Išnagrinėjus pateiktą informaciją ir nustačius, kad tik mažas Indijos, Indonezijos, Korėjos Respublikos ir Taivano eksportuojančių gamintojų skaičius pareiškė norą bendradarbiauti, buvo nuspręsta, kad tų keturių šalių eksportuojančių gamintojų atranka nereikalinga.

(14)

Išnagrinėjus Bendrijos gamintojų bei importuotojų pateiktą informaciją ir nustačius, kad jų skaičius nėra per didelis, buvo nuspręsta įtraukti juos visus be atrankos.

(15)

Todėl klausimynai buvo išsiųsti visiems žinomiems susijusių šalių eksportuojantiems gamintojams, importuotojams, tiekėjams, Bendrijos gamintojams ir naudotojams.

(16)

Atsakymai į klausimynus buvo gauti iš:

Taip pat buvo nustatyta, kad nuo paskelbimo apie galiojančias priemones vienas nebendradarbiaujantis Indonezijos eksportuojantis gamintojas pakeitė savo pavadinimą. Tai „P.T. Bakrie Kasei Corp.“ pavadinimas, pakeistas į „P.T. Mitsubishi Chemical Indonesia“.

(17)

Komisija gavo ir patikrino visą informaciją, kuri, jos manymu, buvo reikalinga atliekant tyrimą, ir surengė tikrinamuosius vizitus šių bendrovių patalpose:

(18)

Atliekant priemonių galiojimo termino peržiūros tyrimą dėl dempingo bei daromos žalos tęsimosi arba pasikartojimo tikimybės buvo nagrinėjamas 2004 m. spalio 1 d.–2005 m. rugsėjo 30 d. laikotarpis (toliau – PTL). Analizuojant žalos tęsimosi arba pasikartojimo galimybei įvertinti svarbias tendencijas buvo nagrinėjamas laikotarpis nuo 2002 m. sausio 1 d. iki PTL pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis). Dalinės tarpinės peržiūros tiriamasis laikotarpis pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalį importui iš Taivano ir iš trijų Korėjos Respublikos eksportuojančių gamintojų yra toks pat, kaip priemonių galiojimo termino peržiūros laikotarpis.

(19)

Nagrinėjamasis produktas yra tas pats, kuris buvo nagrinėtas pradiniame tyrime, t. y. nagrinėjamųjų šalių kilmės PET, kurio klampos skaičius pagal ISO standartą 1628-5 yra 78 ml/g ar didesnis. Šiuo metu jis klasifikuojamas KN kodu 3907 60 20 .

(20)

Pradiniame ir peržiūros tyrime buvo nustatyta, kad nagrinėjamasis produktas, nagrinėjamosiose šalyse gaminamas bei vidaus rinkose parduodamas PET ir Bendrijos gamintojų gaminamas bei parduodamas PET pasižymi tomis pačiomis pagrindinėmis fizinėmis bei cheminėmis savybėmis ir naudojamas tiems patiems tikslams. Todėl šie produktai turi būti laikomi panašiais, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

(21)

Vadovaujantis pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalies nuostatomis buvo išnagrinėta, ar pastaruoju metu vyko dempingas ir ar yra tikimybė, kad pasibaigus priemonių galiojimo laikotarpiui, dempingas tęsis.

(22)

Toliau nustatyta bendroji metodika – ta pati, kaip ir pradiniame tyrime – buvo taikoma visiems nagrinėjamųjų šalių eksportuojantiems gamintojams. Dėl to, išvadose apie kiekvienos nagrinėjamosios šalies dempingą apibūdinama tik tai, kas būdinga kiekvienai eksportuojančiai šaliai.

(23)

Norint nustatyti normaliąją vertę, pirmiausia kiekvienam eksportuojančiam gamintojui buvo nustatyta, ar jo bendra nagrinėjamojo produkto pardavimo vidaus rinkoje apimtis yra tipiška, palyginti su bendra į Bendriją eksportuojamų tokių produktų apimtimi. Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalį, vidaus pardavimas buvo laikomas tipišku, kai bendras atskiro eksportuojančio gamintojo vidaus pardavimo kiekis siekė mažiausiai 5 % jo viso eksporto pardavimo kiekio Bendrijoje.

(24)

Po to buvo nustatytos tos eksportuojančių gamintojų, kurių bendras pardavimas vidaus rinkoje buvo tipiškas, vidaus rinkoje parduodamo nagrinėjamojo produkto rūšys, kurios buvo identiškos arba kurias galima tiesiogiai palyginti su eksportui į Bendriją parduodamomis produktų rūšimis.

(25)

Kiekvienos rūšies, kurią eksportuojantys gamintojai pardavė savo vidaus rinkoje ir kurią, kaip nustatyta, galima tiesiogiai palyginti su PET rūšimi, parduodama eksportui į Bendriją, atveju buvo nustatyta, ar pardavimas vidaus rinkoje buvo pakankamai tipiškas, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalyje. Buvo laikoma, kad konkrečios PET rūšies pardavimas vidaus rinkoje yra pakankamai tipiškas, jei per PTL tos rūšies bendras pardavimo vidaus rinkoje kiekis siekė 5 % arba daugiau bendro į Bendriją eksportuotos PET rūšies kiekio.

(26)

Taip pat buvo išnagrinėta, ar gali būti laikoma, kad eksportuojančio gamintojo prekyba kiekviena PET rūšimi vidaus rinkoje vykdoma įprastomis sąlygomis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 4 dalies nuostatas. Tai buvo atlikta kiekvienam nagrinėjamųjų šalių eksportuojančiam gamintojui nustatant kiekvienos eksportuotos nagrinėjamojo produkto rūšies pelningo pardavimo vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams per tiriamąjį laikotarpį dalį.

(27)

Tais atvejais, kai turėjo būti apskaičiuota normalioji vertė, ji buvo skaičiuojama pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalį, t. y. remiantis tiriamosios rūšies gamybos kaina, prie kurios buvo pridėta pardavimo suma, bendrosios ir administracinės (PBA) sąnaudos bei procentinis prekybos pelnas. PBA suma – tai panašų produktą eksportuojančio gamintojo PBA suma ir vidutiniam pelnui prilyginta pelno suma, kurį gavo eksportuojantis gamintojas už panašaus produkto pardavimą įprastomis prekybos sąlygomis.

(28)

Visais atvejais, kai nagrinėjamasis produktas buvo eksportuotas nepriklausomiems Bendrijos pirkėjams, eksporto kaina buvo nustatoma pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį, būtent, remiantis faktiškai sumokėtomis arba mokėtinomis eksporto kainomis.

(29)

Tais atvejais, kai buvo parduodama per susijusį importuotoją ar prekybininką, eksporto kaina buvo apskaičiuojama pagal susijusio importuotojo perpardavimo nepriklausomiems pirkėjams kainas. Buvo pakoreguotos visos išlaidos, kurias minėtas importuotojas patyrė nuo importavimo iki perpardavimo, įskaitant pardavimo sumą, bendrąsias ir administracines sąnaudas, ir pagrįsta pelno marža, kaip nurodyta 2 straipsnio 9 dalyje. Atitinkama pelno marža buvo nustatyta remiantis Bendrijos rinkoje dirbančių nesusijusių bendradarbiaujančių prekybininkų ir (arba) importuotojų pateikta informacija.

(30)

Normalioji vertė ir eksporto kaina buvo lyginamos gamintojo kainų pagrindu. Siekiant užtikrinti teisingą normaliosios vertės ir eksporto kainos palyginimą pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį koreguojant buvo deramai atsižvelgta į skirtumus, darančius poveikį kainoms ir kainų palyginamumui. Atitinkami koregavimai buvo padaryti visais atvejais, kai buvo nustatyta, jog jie yra pagrįsti, tikslūs ir paremti įrodymais.

(31)

Remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 ir 12 dalių nuostatomis, kiekvienam bendradarbiaujančiam eksportuojančiam gamintojui buvo apskaičiuojamas dempingo skirtumas, lyginant normaliosios vertės svertinį vidurkį su eksporto kainos svertiniu vidurkiu.

(32)

Toms šalims, kurių buvo nustatytas aukštas bendradarbiavimo lygis (virš 80 % viso importo į Bendriją per PTL kiekio) ir nebuvo pagrindo teigti, kad koks nors eksportuojantis gamintojas vengė bendradarbiauti, norint užtikrinti priemonių efektyvumą, dempingo skirtumas buvo nustatomas pagal bendradarbiaujančios bendrovės su aukščiausiu dempingo skirtumu lygį.

(33)

Toms šalims, kurioms buvo nustatytas žemas bendradarbiavimo lygis (mažiau kaip 80 % viso importo į Bendriją per PTL kiekio), dempingo skirtumas buvo nustatomas remiantis pagrindinio reglamento 18 straipsnio nuostatomis, t. y. turimų faktų pagrindu.

(34)

Tyrime bendradarbiavo trys iš penkių žinomų eksportuojančių gamintojų. Dvi nebendradarbiaujančios bendrovės gamina daugiau kaip 80 % viso PET Indijoje ir sudaro apie 25 % Indijos eksporto į Bendriją. Indijos eksporto į Bendriją dalis, palyginti su Bendrijos vartojimu, TL sudarė 0,3 %. Du iš trijų bendradarbiaujančių eksportuotojų yra priėmę per pradinį tyrimą nustatytus įsipareigojimus dėl jų į Bendriją eksportuojamo PET kainų.

(35)

Buvo nustatyta, kad dviejų bendradarbiaujančių bendrovių eksporto į Bendriją kainos atitiko mažiausias įsipareigojimais nustatytas kainas. Šios kainos buvo aiškiai didesnės už pardavimui trečiųjų šalių rinkose nustatytas kainas. Vėliau buvo parduodami už Bendrijos eksportą gerokai didesni kiekiai. Iš to matyti, kad Bendrijos pirkėjams nustatytos kainos neatspindi įprastos Indijos įsipareigojimus dėl kainų priėmusiųjų bendrovių kainodaros dinamikos.

(36)

Buvo nustatyta, kad eksporto į Bendriją atžvilgiu trijų bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų dempingo skirtumai svyravo tarp nesamo dempingo ir 17 %. Reikėtų pabrėžti, kad eksportuojantis gamintojas, kuriam dempingas nenustatytas, yra priėmęs įsipareigojimus dėl kainų ir kad jo eksporto į Bendriją apimtis buvo itin maža (mažiau kaip 10 %), palyginti su jo eksportu į trečiąsias šalis. Pradiniame tyrime ir vėlesnėse peržiūrose dempingo skirtumas svyravo tarp 14,7 % ir 51,5 % (8). Tačiau kadangi importuotas kiekis buvo tikrai nedidelis, analizė pirmiausia buvo skirta dempingo tęsimosi ar pasikartojimo tikimybei.

(37)

Tyrimo metu nustatyta, kad Indonezijoje per PTL buvo penki PET gamintojai. Kaip minėta 16 konstatuojamoje dalyje, trys bendrovės pateikė išsamius atsakymus į klausimynus, tačiau tik dvi bendrovės sutiko leisti atlikti patikrinimus savo patalpose. Kadangi nebuvo įmanoma patikrinti, ar trečiosios bendrovės atsakyme į klausimyną pateikta informacija teisinga, ši bendrovė tyrime tinkamai nebendradarbiavo, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 18 straipsnyje. Apie tai bendrovei buvo atitinkamai pranešta ir jai buvo suteikta galimybė pateikti pastabas dėl šios išvados.

(38)

Viena iš šių bendrovių ES rinkoje pardavė labai mažą kiekį, tačiau visas jis buvo parduotas vienam specialiam naudotojui medicinos sektoriuje. Todėl nei šio pardavimo kiekis, nei vieneto kaina nelaikoma tipiška. Be šios itin mažos apimties Eurostatas neužregistravo jokio kito Indonezijos kilmės produktų pardavimo ES rinkoje.

(39)

Kadangi dviejų bendradarbiaujančių bendrovių pardavimas ES rinkoje PTL nebuvo tipiškas, o Eurostato importo statistikos duomenimis vėliau iš Indonezijos nebuvo importuojama, dempingo skirtumo nebuvo galima nustatyti.

(40)

Tyrime bendradarbiavo du Malaizijos PET gamintojai. Tik vienas iš jų eksportavo į Bendriją, ir jo eksportas sudarė 100 % viso Malaizijos PET eksporto į Bendriją. Bendras nagrinėjamojo produkto importo iš Malaizijos kiekis buvo mažas, t. y. svyravo tarp 2 000 ir 4 000 tonų, palyginti su visa Bendrijos rinka.

(41)

PTL į Bendriją eksportuojančio gamintojo panašaus produkto pardavimo vidaus rinkoje kiekis buvo tipiškas. Normalioji vertė buvo pagrįsta nepriklausomų Malaizijos pirkėjų sumokėtomis ar mokėtinomis kainomis įprastomis prekybos sąlygomis, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalyje.

(42)

Atlikus tyrimą buvo nustatyta, kad bendrovės pateiktos gamybos sąnaudos buvo nepakankamai įvertintos, nes gamyklos pridėtinės išlaidos (įskaitant nusidėvėjimą, nuomos išlaidas, darbo užmokestį ir priežiūrą), kurios faktiškai susidarė per PTL, buvo perklasifikuotos į PBA sąnaudas. Bendrovė teigė, kad šiuo metodu pasinaudota siekiant parodyti nedidelį jos gamybos įmonių pajėgumo išnaudojimo lygį. Tačiau į faktines susidariusias sąnaudas taip pat įtraukiamos perklasifikuotos gamyklos pridėtinės išlaidos. Faktas, kad bendrovė išnaudojo tik nedidelę savo gamybos pajėgumų dalį, dar nereiškia, kad veikiant tokiems įrenginiams nesusidaro sąnaudos. Iš tikrųjų tokios sąnaudos buvo įtrauktos į bendrovės apskaitos dokumentus ir kadangi jos buvo tiesiogiai susijusios su panašaus produkto gamyba, turėjo būti patikslinti pateikti duomenys apie gamybos sąnaudas.

(43)

Vadovaujantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalimi, tam pačiam eksportuojančiam gamintojui eksporto kainos buvo nustatytos, remiantis nesusijusių Bendrijos pirkėjų faktiškai sumokėtomis arba mokėtinomis kainomis.

(44)

Siekiant užtikrinti sąžiningą palyginimą, buvo atsižvelgta į taikytinus ir pagrįstus vežimo, draudimo, tvarkymo, krovimo ir papildomų išlaidų bei kredito sąnaudų skirtumus.

(45)

Siekiant apskaičiuoti dempingo skirtumą, svertinis normaliosios vertės vidurkis buvo lyginamas su nagrinėjamojo produkto rūšies eksporto kainos į Bendriją svertiniu vidurkiu.

(46)

Palyginimu buvo nustatyta, kad vienas eksportuojantis gamintojas PTL į Bendriją eksportavo dempingo kainomis. Tačiau kadangi importuotas kiekis buvo tikrai nedidelis, analizė pirmiausia buvo skirta dempingo tęsimosi ar pasikartojimo tikimybei.

(47)

Primenama, kad tarpinės peržiūros tyrimas buvo skirtas tik „Daehan Synthetic Fiber Co Ltd.“, „SK Chemicals Co Ltd.“ ir „KP Chemicals Corp“ vykdomam dempingui. Visos trys bendrovės parteikė išsamius atsakymus į klausimyną.

(48)

Be to, su vienu iš pirmiau minėtų eksportuojančių gamintojų susijusios bendrovės taip pat pateikė informaciją apie save. Tokiu būdu atsakymus į klausimyną pateikė ir eksportuojantys gamintojai „Honam Petrochemicals“ ir „Huvis Corp“.

(49)

Prieš atliekant patikrinimą vietoje „Daehan Synthetic Fiber Co Ltd.“ pranešė Komisijai apie savo sprendimą nutraukti PET gamybą Korėjoje. Todėl bendrovė nusprendė atšaukti numatytą tikrinimo vizitą. Kadangi ši bendrovė nebendradarbiavo kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 18 straipsnyje, jai turi būti taikomas kitiems eksportuotojams taikomas dempingo skirtumas.

(50)

Pagal prašymą Korėjoje yra dešimt gamintojų, turinčių galimybę gaminti PET. Penki iš tų dešimties gamintojų (tarp jų „Daehan Synthetic Fiber Co Ltd.“) pateikė Komisijai informaciją apie save ir atsakymus į klausimynus. Vienas iš kitų penkių nebendradarbiaujančių gamintojų bendradarbiavo su Komisija pradiniame tyrime.

(51)

Eurostatas užregistravo, kad keturių bendradarbiaujančių gamintojų eksporto kiekis ir nepatikrintas „Daehan Synthetic Fiber Co Ltd.“ eksportuotas kiekis sudaro beveik 100 % viso Korėjos eksporto į Bendriją per PTL.

(52)

Kaip matyti iš 16 ir 17 konstatuojamosios dalies, tyrime visiškai bendradarbiavo šie keturi eksportuojantys gamintojai:

(53)

Siekiant išvengti bet kokio vengimo mokėti muitus ateityje, dempingo skirtumas buvo apskaičiuotas bendrovių grupėms.

(54)

Visoms Korėjos eksportuojančių gamintojų eksportuojamoms PET rūšims buvo galima nustatyti normaliąją vertę pagal įprastomis prekybos sąlygomis nepriklausomų pirkėjų vidaus rinkoje mokamas arba mokėtinas kainas, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalį.

(55)

Du iš Korėjos eksportuojančių gamintojų eksportavo produktus į Bendriją tiesiogiai nepriklausomiems pirkėjams ir per susijusius importuotojus Korėjoje bei Bendrijoje. Todėl paskutiniu atveju eksporto kaina buvo apskaičiuota remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalimi.

(56)

Buvo daromi koregavimai dėl transporto, draudimo, tvarkymo, komisinių, kredito, pakavimo, muitų (muitų grąžinimas) ir banko mokesčių skirtumų, jeigu jie buvo pagrįsti ir tinkamai paremti įrodymais.

(57)

Du Korėjos eksportuojantys gamintojai reikalavo grąžinti muitus tuo pagrindu, kad importo mokesčiais apmokestinamas panašus produktas, kai jis yra skirtas vartojimui eksportuojančioje šalyje, bet tie mokesčiai grąžinami, kai produktas parduodamas eksportui į Bendriją. Nustatyta, kad kiekvienu atveju reikalaujama grąžinti suma buvo didesnė už panašaus produkto apmokestinimo sumą vidaus rinkoje, ir todėl buvo atitinkamai koreguota. Dabartiniame tyrime taikyta metodika atitiko pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies b punkte nustatytas sąlygas, kadangi ji tiksliai atspindėjo tikrąjį panašaus produkto importo muito lygį.

(58)

Be to, abu eksportuojantys gamintojai teigė patyrę kredito sąnaudas dėl pirkėjų faktiškai pasinaudoto kredito laikotarpio pagal „atviros sąskaitos“ mokėjimo sistemą, taikomą Korėjos vidaus rinkoje. Nustatyta, kad pagal tokią sistemą eksportuojantys gamintojai faktiškai nesuteikia specialių kredito laikotarpių, be to, taikytų kredito laikotarpių nebuvo galima tiksliai nustatyti, nes įplaukų nebuvo galima susieti su konkrečiomis sąskaitomis faktūromis. Tokiomis aplinkybėmis tokių koregavimų atlikti nebuvo galima.

(59)

Kaip numatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 ir 12 dalyse, į Bendriją eksportuotų nagrinėjamojo produkto visų rūšių normaliosios vertės svertinis vidurkis buvo lyginamas su kiekvienos nagrinėjamojo produkto atitinkamos rūšies svertine vidutine eksporto kaina.

(60)

Palyginimu buvo nustatyta, kad eksportuojantys gamintojai PTL į Bendriją eksportavo de minimis dempingo kainomis.

(61)

Tyrime bendradarbiavo du iš keturių žinomų eksportuojančių gamintojų. Dvi bendradarbiaujančios bendrovės gamina daugiau kaip 80 % viso PET Taivane ir sudaro apie 99 % viso Taivano eksporto į Bendriją. Taivano eksporto į Bendriją dalis, palyginti su Bendrijos vartojimu, PTL sudarė 1,2 %.

(62)

Trečias Taivano eksportuojantis gamintojas iš pradžių atsakė į klausimyną, tačiau prieš atliekant patikrinimą vietoje jis nutraukė tolesnį bendradarbiavimą. Bendrovės atsisakymas leisti Komisijai vietoje patikrinti atsakymus į klausimyną yra tolygus nebendradarbiavimui tyrime. Pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį šiai bendrovei turėtų būti taikomas kitiems eksportuotojams taikomas dempingo skirtumas.

(63)

Visoms Taivano eksportuojančių gamintojų eksportuojamoms PET rūšims buvo galima nustatyti normaliąją vertę pagal įprastomis prekybos sąlygomis nepriklausomų pirkėjų vidaus rinkoje mokamas arba mokėtinas kainas pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalį.

(64)

Abu Taivano eksportuojantys gamintojai eksportavo produktus tiesiogiai nepriklausomiems Bendrijos pirkėjams. Eksporto kainas buvo galima įvertinti remiantis tų pirkėjų mokamomis arba mokėtinomis kainomis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį.

(65)

Buvo taikomi koregavimai dėl transporto, draudimo, tvarkymo, kredito, pakavimo ir banko mokesčių skirtumų.

(66)

Kaip numatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 ir 12 dalyse, į Bendriją eksportuotų nagrinėjamojo produkto visų rūšių normaliosios vertės svertinis vidurkis buvo lyginamas su kiekvienos nagrinėjamojo produkto atitinkamos rūšies svertine vidutine eksporto kaina.

(67)

Remiantis tokiu palyginimu, „Far Eastern Textile“ atveju buvo nustatytas už de minimis mažesnis dempingo skirtumas. „Shinkong“ atveju dempingo skirtumas siekė 6,5 %. Tačiau tyrimas „Far Eastern Textile“ atveju parodė, kad normaliosios vertės svertinio vidurkio palyginimas su eksporto kainos svertiniu vidurkiu neatspindi viso vykdomo dempingo laipsnio. Iš tiesų, atlikus tyrimą nustatyta, kad nemažas kiekis (apie 25 % viso eksporto į Bendriją) buvo eksportuotas labai mažomis kainomis ir skirtas vienam pirkėjui. Be to, per paskutinius keturis PTL mėnesius į visas paskirties vietas Bendrijoje buvo eksportuojama gerokai mažesnėmis kainomis, palyginti su pirmaisiais aštuoniais PTL mėnesiais. Todėl turėjo būti taikoma kita palyginimo metodika. Buvo nustatytas svarbus skirtumas tarp dempingo skirtumo, atsirandančio lyginant vidurkius, ir dempingo skirtumo, atsirandančio lyginant atskirų sandorių kainas su vidurkiais. Lyginant atskirus sandorius buvo nuspręsta, kad sandorio palyginimas su sandoriu nėra tinkama palyginimo metodo alternatyva, kadangi atskirų sandorių atranka, siekiant atlikti tokį palyginimą, nėra aiškiai apibrėžta. Todėl pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 dalį buvo atliktas sandorio palyginimas su vidurkiu. Taip išryškėjo aiškus eksporto modelis, kuris buvo vis kitoks priklausomai nuo pirkėjo ir laiko.

(68)

Tokiu pagrindu, norint išnagrinėti dempingo tęstinumo galimybę, naudojamas dempingo skirtumas, atsirandantis lyginant sandorį su vidurkiu. „Shinkong“ atveju skirtumas tarp pagal dvi metodikas apskaičiuoto dempingo skirtumo buvo nedidelis ir nebuvo nustatytas joks modelis. Todėl tai bendrovei turėtų būti taikomas dempingo skirtumas, gaunamas lyginant vidurkius.

(69)

Dviems bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams nustatomas toks dempingo skirtumas:

Remiantis konkrečiu pagrindu, šis procentais išreikštas skirtumas atitinka tokius konkrečius muitus:

Muitas kitiems eksportuotojams turėtų būti paremtas šiuo metu Taivanui taikomu muitu kitiems eksportuotojams, jeigu šiuo atžvilgiu aplinkybės nepakito. Jis sudaro 143,4 EUR/t.

(70)

Dviejų tyrime nebendradarbiaujančių bendrovių atveju naudojama turima informacija, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 18 straipsnyje. Šioms bendrovėms turėtų būti taikomas kitiems eksportuotojams taikomas muitas.

(71)

Tik vienas Tailando PET gamintojas bendradarbiavo tyrime ir per PTL į Bendriją neeksportavo. Eurostato duomenimis Tailando kilmės importo kiekis per PTL buvo nereikšmingas. Tačiau žinoma, kad Tailande per PTL buvo dar mažiausiai trys PET gamintojai, kurie tyrime nebendradarbiavo.

(72)

Kadangi vienintelis bendradarbiaujantis PET gamintojas į Bendriją neeksportavo, todėl dempingo jam nebuvo galima apskaičiuoti.

(73)

Siekiant nustatyti, ar dempingas pasikartos, jei priemonės bus panaikintos, buvo ištirta bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų kainodaros dinamika kitose eksporto rinkose, jų gamyba, gamybos pajėgumai ir atsargos. Analizė buvo paremta turima informacija, t. y. A.4 skirsnyje minėtų bendradarbiaujančių gamintojų atsakymuose į klausimyną pateikta ir patikrinta informacija. Taip pat buvo ištirta kitų eksportuojančių gamintojų, esančių su tyrimais susijusiose šalyse, kainodaros dinamika, gamyba ir gamybos pajėgumai. Analizė buvo paremta rinkos tyrimų duomenimis, pateiktais Bendrijos pramonės ir eksportuojančių gamintojų, Eurostato importo statistika ir, prireikus, nagrinėjamųjų šalių eksporto statistika.

(74)

Prielaida, kas galėtų įvykti panaikinus priemones, buvo paremta:

(75)

Bendrijos kainos dažniausiai buvo mažesnės nei kainos Indijos vidaus rinkoje. Panašu, kad eksportuojama bent šiek tiek mažesnėmis nei dabartinėmis Bendrijos kainomis. Remiantis prielaida, kad bus išlaikytas vienodas kainų lygis, panaikinus priemones į Bendriją galėtų būti eksportuojama dempingo kainomis.

(76)

Indijos eksporto į trečiąsias šalis kainos dažniausiai buvo mažesnės nei kainos jos vidaus rinkoje. Kainų skirtumas siekė iki 24 % eksporto kainų lygio. Tai rodo, kad panaikinus priemones į Bendriją galėtų būti eksportuojama tokiomis pačiomis dempingo kainomis. Nustatytas skirtumas iš tiesų yra didesnis nei pirmiau aprašytas dabartinis nustatytas dempingo į EB lygis. Reikia pabrėžti, kad 1) šis dabartinis dempingo į EB lygis buvo nustatytas remiantis mažu eksporto kiekiu ir 2) kad kartais buvo eksportuojama laikantis įsipareigojimų dėl kainų, kurie turėjo koreguojamąjį poveikį eksporto kainoms. Todėl tikėtina, kad panaikinus priemones dempingo skirtumas bus dar didesnis.

(77)

Indijos eksporto į trečiąsias šalis kainos dažniausiai buvo mažesnės nei kainos Bendrijoje. Todėl, panaikinus priemones, Indijos eksportuotojai galėtų eksportuoti į Bendriją didesnius PET kiekius kainomis, panašiomis į tas, kurios buvo taikomos per PTL trečiosioms šalims. Todėl tikėtina, kad panaikinus priemones per PTL eksportui į Bendriją nustatytas dempingas galėtų dar labiau padidėti.

(78)

Atsižvelgiant į neišnaudotus pajėgumus reikia dar kartą pabrėžti, kad du didžiausi Indijos gamintojai tyrime nebendradarbiavo. Buvo nustatyta, kad jų bendri pajėgumai per PTL sudarė apie 23 % viso Bendrijos vartojimo. Remiantis turima informacija, jų nepanaudotų pajėgumų dalis yra didelė ir apima 80 000–130 000 tonų. Be to, trys bendradarbiaujantys gamintojai taip pat turi nepanaudotų pajėgumų. Galima daryti išvadą, kad Indija turi daug neišnaudotų pajėgumų. Indijos rinkai taip pat būdingas pasiūlos perteklius. Todėl, jei priemonės bus panaikintos, gamintojai gali nuolat nukreipti perteklinį kiekį į Bendriją vis mažesnėmis dempingo kainomis.

(79)

Tikėtina, kad panaikinus priemones nepanaudoti pajėgumai galėtų būti nukreipti į Bendriją. Atsižvelgiant į nustatytus kainų skirtumus, ypač į Bendrijos ir Indijos kainų skirtumus, į Bendriją galėtų būti eksportuojama dempingo kainomis.

(80)

Bendrijos kainos dažniausiai buvo mažesnės nei dviejų bendradarbiaujančių Indonezijos eksportuojančių gamintojų vidaus rinkoje. Jeigu būtų panaikintos antidempingo priemonės, atrodytų, kad Indonezijos eksportuojantiems gamintojams būtų patraukli alternatyva perkelti savo eksportą į Bendriją.

(81)

Bendrovės „Polypet“, kurios veikla visose rinkose buvo nuostolinga, vidaus rinkos kainomis nebuvo galima pasikliauti, todėl reikėjo apskaičiuoti normaliąją vertę remiantis jos gamybos sąnaudomis ir normaliuoju pelnu. Apskaičiavimui buvo naudojama 7 % pelno marža – tokia pati, kaip pradiniame tyrime. Tarp apskaičiuotos normaliosios vertės ir eksporto į trečiąsias šalis kainų buvo nustatytas 25,0 % kainų skirtumas. Dėl to, kad eksporto kainos buvo mažesnės nei normalioji vertė, būtų galima teigti, kad panaikinus priemones dempingas Bendrijos rinkoje galėtų pasikartoti.

(82)

Per PTL bendrovės „Petnesia“ veikla buvo nenuostolinga, todėl normalioji vertė buvo apskaičiuota atsižvelgiant į pardavimo vidaus rinkoje kiekį ir apskaičiuotą normaliąją vertę, taikant tą patį metodą, kaip ir pirmiau aprašytajai bendrovei „Polypet“. Skirtumas tarp normaliosios vertės ir eksporto į trečiąsias šalis kainos sudarė 5–10 % (taikant šiuos metodus). Dėl to, kad eksporto kainos buvo mažesnės nei normalioji vertė, galima būtų teigti, kad panaikinus priemones dempingas Bendrijos rinkoje galėtų pasikartoti.

(83)

Nustatyta, kad Bendrijos gamintojų pardavimo ES kaina PTL buvo 1 058 EUR. Tuo pačiu laikotarpiu Indonezijos eksportuotojų pardavimo į trečiųjų šalių rinkas kaina buvo 911 EUR. Taigi pardavimo ES rinkoje kaina buvo 16 % didesnė nei kitose rinkose. Jeigu būtų panaikintos antidempingo priemonės, atrodytų, kad Indonezijos eksportuojantiems gamintojams būtų patraukli alternatyva perkelti savo eksportą į Bendriją.

(84)

Kaip pirmiau minėta, per PTL Indonezijoje buvo penki gamintojai. Rinkos tyrimų ataskaitos duomenimis Indonezijoje buvo pagaminta 324 000 tonų, o bendradarbiaujančių gamintojų produkcija sudarė apie 47 %. Iš bendradarbiaujančių gamintojų gauta informacija ir rinkos tyrimai leidžia manyti, kad nepanaudoti pajėgumai sudarė apie 10 % visų pajėgumų arba apie 37 000 tonų. Tai sudaro apie 1,5 % Bendrijos vartojimo.

(85)

Bendradarbiaujančių gamintojų pateikta informacija rodo, kad PET atsargos buvo nedidelės.

(86)

Tyrimo metu buvo nustatyta, kad, atsižvelgiant į turimus nepanaudotus pajėgumus ir atsargas, didelis PET kiekis gali būti parduotas Bendrijos rinkoje.

(87)

Įvertinus pirmiau minėtus veiksnius buvo nustatyta, kad tarp Indonezijos gamintojų trečiosioms šalims taikomų kainų ir jų normaliosios vertės buvo didelis skirtumas.

(88)

Be to, bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų eksporto į trečiųjų šalių rinkas kainos ir Indonezijos vidaus rinkos kainos buvo gerokai mažesnės nei Bendrijos pramonės pardavimo Bendrijoje kainos. Todėl, esant tokioms aplinkybėms ir tokiems neišnaudotiems pajėgumams, Indonezijos eksportuojantys gamintojai turi paskatų padidinti pardavimą Bendrijos rinkoje, jei būtų panaikintos priemonės, ir tikėtina, kad būtų parduodama dempingo kainomis.

(89)

Nors bendra Malaizijos gamintojų produkcija ir nagrinėjamojo produkto pardavimas sudaro apie 120 000 tonų, bendras PET suvartojimas Malaizijoje sudaro tik apie 60 000 tonų. Kadangi vidaus rinka pajėgi suvartoti tik apie pusę bendros produkcijos ir pardavimo, aišku, kad Malaizijos nagrinėjamojo produkto gamintojai iš esmės yra priklausomi nuo eksporto rinkų, kad galėtų tęsti darbą turimais pajėgumais.

(90)

Tyrimo metu nustatyta, kad vidaus rinkos kainos buvo apie 10–20 % mažesnės nei vidutinės Bendrijos rinkoje taikomos kainos. Nėra jokios priežasties daryti išvadą, kad panaikinus priemones tai pasikeis.

(91)

Iš informacijos, gautos iš 17 konstatuojamojoje dalyje minėtų abiejų bendradarbiaujančių gamintojų, matyti, kad į trečiąsias šalis PTL buvo eksportuojami dideli kiekiai, sudarantys apie 67 % bendro pardavimo.

(92)

Vieno Malaizijos eksportuotojo, eksportavusio į Bendriją, eksporto į trečiąsias šalis kainų svertinis vidurkis buvo mažesnis už normaliosios vertės svertinį vidurkį, nustatytą skaičiuojant jo dempingą, taip pat ir už pardavimo į Bendriją kainą. Tai rodo, kad šis Malaizijos eksportuotojas taip pat parduoda PET į trečiųjų šalių rinkas greičiausiai dempingo kainomis ir kad tų kainų skirtumas yra netgi didesnis už Europos rinkoje nustatytą skirtumą.

(93)

Tyrimo metu nustatyta, kad kito eksportuotojo, kuris PTL neeksportavo į Bendriją, vidutinės eksporto į trečiąsias šalis kainos buvo mažesnės už gamybos sąnaudas, o tai rodo, kad nagrinėjamasis produktas trečiųjų šalių rinkose taip pat parduodamas dempingo kainomis.

(94)

Iš to, kas minėta pirmiau, matyti didelė tikimybė, kad eksportas į Bendriją bus vėl vykdomas dempingo kaina, jeigu priemonės bus panaikintos.

(95)

Iš informacijos, gautos iš 17 konstatuojamojoje dalyje minėtų bendradarbiaujančių gamintojų, matyti, kad eksporto į trečiąsias šalis kainos svertinis vidurkis buvo gerokai mažesnis už Bendrijos pramonės pardavimo Bendrijoje kainas.

(96)

Todėl, dominuojant tokiam kainų lygiui, galima daryti išvadą, kad Bendrijos rinka gali būti laikoma patrauklia Malaizijos eksportuojantiems gamintojams. Šiuo pagrindu galima manyti, kad panaikinus priemones atsirastų ekonominių paskatų eksportą į trečiąsias šalis perkelti į pelningesnę Bendrijos rinką. Jeigu eksportas būtų perkeltas į Bendriją, jis greičiausiai taip pat būtų vykdomas dempingo kainomis.

(97)

Tyrimo metu nustatyta, kad vienintelių dviejų bendradarbiaujančių gamintojų pajėgumų panaudojimas per PTL buvo labai mažas, t. y. svyravo nuo 30 iki 80 %. Remiantis tuo galima daryti išvadą, kad Malaizijoje yra dideli neišnaudoti pajėgumai. Panaikinus priemones, Malaizijos eksportuojantys gamintojai turėtų paskatų panaudoti šiuos neišnaudotus pajėgumus ir padidinti eksportą, visų pirma į Bendriją.

(98)

Buvo nustatyta, kad dviejų bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų atsargų lygis yra normalus. Tačiau reikia pažymėti, kad tų atsargų negalima laikyti reikšmingu rodikliu, kadangi PET gamyba Malaizijoje daugiausia vykdoma pagal pirkėjų užsakymus. Todėl atsargas daugiausia sudaro PET, kuris turi būti vežamas jau žinomiems pirkėjams.

(99)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad vienas iš bendradarbiaujančių gamintojų, nepaisydamas galiojančių priemonių, toliau vykdė dempingą.

(100)

Be to, bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų eksporto į trečiųjų šalių rinkas kainų svertinis vidurkis ir vidaus rinkos kainos taip pat gerokai mažesnės nei Bendrijoje dominuojančios pardavimo kainos. Todėl, esant tokioms aplinkybėms ir tokiems mažiems neišnaudotiems pajėgumams, Malaizijos eksportuojantys gamintojai turi paskatų perkelti pardavimą į Bendrijos rinką, jei būtų panaikintos priemonės, ir tikėtina, kad būtų parduodama dempingo kainomis.

(101)

60 konstatuojamojoje dalyje buvo išdėstyta, kad visiems keturiems bendradarbiaujantiems eksportuotojams nustatytas dempingo skirtumas buvo mažesnis nei de minimis. Primenama, kad buvo eksportuojama tuo laikotarpiu, kai du iš bendradarbiaujančių eksportuotojų galėjo eksportuoti į Bendriją jiems taikant nulinį muitą. Kadangi šių keturių eksportuojančių gamintojų eksportas per PTL sudarė beveik 100 % viso PET importo (Eurostato duomenimis), mažai tikėtina, kad bet kurio tyrime bendradarbiavusio eksportuojančio gamintojo dempingas pasikartos.

(102)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad bendradarbiaujančių bendrovių Korėjos vidaus rinkai taikomos kainos yra didesnės nei Bendrijos pramonės Bendrijos rinkai taikomos kainos. Nėra priežasties manyti, kad bendradarbiaujančių bendrovių vidaus rinkos kainos buvo netipiškos arba kad nebendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai parduoda produktus vidaus rinkoje gerokai mažesnėmis nei bendradarbiaujančių bendrovių kainomis. Be to, tikėtina, kad nebendradarbiaujančios bendrovės, kurios neparduoda produktų į EB, parduos jas mažomis kainomis, kad atgautų prarastą EB rinkos dalį. Tai rodo, kad yra tikimybė, jog nebendradarbiaujančių bendrovių dempingas pasikartos, jeigu priemonės bus panaikintos. Taip pat reikia pabrėžti, kad šios nebendradarbiaujančios bendrovės pradinio tyrimo metu eksportavo į Bendriją kiekį, kuris nebuvo nereikšmingas.

(103)

Buvo nustatyta, kad skirtumas tarp bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų kainų, dominuojančių Korėjos vidaus rinkoje, ir jų eksporto į trečiąsias šalis kainų sudarė apie 5 %. Tačiau kadangi jie turėjo galimybę eksportuoti neribotą PET kiekį į Bendriją taikant nulinį muitą, pavojus, kad prekyba bus nukreipta į Bendrijos rinką, yra mažai tikėtinas.

(104)

Eksporto į trečiąsias šalis kainos taip pat buvo bendrai žinomos, įskaitant ir nebendradarbiaujančių gamintojų taikomas kainas. Pastarosios buvo mažesnės nei bendradarbiaujančių gamintojų taikomos kainos. Taigi iš kainų skirtumo matyti, kad panaikinus priemones į Bendriją galėtų būti eksportuojama dempingo kainomis.

(105)

Tyrimo metu nustatyta, kad bendradarbiaujantys eksportuojantys Korėjos gamintojai pardavė didelį kiekį trečiosioms šalims. Tačiau kadangi „SK Chemicals“ ir „KP Chemicals“ turėjo galimybę eksportuoti neribotą PET kiekį į Bendriją taikant nulinį muitą, pavojus, kad bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai prekybą nukreiptų į Bendrijos rinką, yra mažai tikėtinas.

(106)

Atliekant tyrimą dėl nebendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų buvo naudojamasi rinkos tyrimų ataskaitos ir Korėjos statistikos tarnybos informacija.

(107)

Apibendrinus visus Korėjos statistikos tarnybos duomenis apie Korėjos eksportuojančių gamintojų eksportą į trečiąsias šalis per PTL (727 kt) ir atėmus bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų eksporto kiekį (320 kt), buvo apskaičiuota, kad bendras nebendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų eksportas sudarė 407 kt.

(108)

Į kiekvieną paskirties vietą nebendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų eksportuotas kiekis buvo nustatytas iš bendro eksporto į paskirties vietą atimant bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų eksportą į paskirties vietą. Manoma, kad nebendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai didžiausią kiekį eksportavo į penkias paskirties vietas: KLR, Ukrainą, Japoniją, Tunisą ir Irano Islamo Respubliką.

(109)

Remiantis Korėjos statistikos tarnybos pateiktomis eksporto vertėmis didžiausio į penkias paskirties vietas eksportuoto kiekio kainos svertinis vidurkis buvo 759 EUR už toną. Kadangi ši kaina grindžiama netiksliais nepatikrintais statistiniais duomenimis (sudarytais iš bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų statistinių duomenų ir, galbūt, iš susijusioms bendrovėms taikomų eksporto kainų bei kainų be jūrų frachto), vidutinė kaina yra gerokai mažesnė už vidutinę importo į Bendriją kainą (CIF lygiu) (apie 25 %).

(110)

Todėl kadangi nebendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai akivaizdžiai eksportuoja į trečiąsias šalis didelius kiekius ir kainos, nebendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų taikomos penkiems didžiausiems pirkėjams, yra žymiai mažesnės už vidutinę importo į Bendriją kainą, pavojus, kad, leidus sustabdyti priemonių galiojimą, nebendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai prekybą nukreiptų į Bendrijos rinką, yra labai tikėtinas. Kadangi pradiniame tyrime didžiausiam iš nebendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų buvo nustatytas didelis dempingo skirtumas (55 %), labai tikėtina, kad panaikinus priemones nebendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai vėl pradės eksportuoti dempingo kainomis.

(111)

Buvo nustatyta, kad visų bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų atsargų lygis yra normalus ir jie dirba beveik pilnu pajėgumu. Taigi pavojus, kad šiuo pagrindu dempingas pasikartos, yra mažai tikėtinas.

(112)

Nebendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų pajėgumai buvo nustatyti remiantis rinkos tyrimuose nurodomais bendrais Korėjos eksportuojančių gamintojų pajėgumais. Duomenų apie atsargas nėra. Nebendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų pajėgumai buvo apskaičiuoti iš bendrų Korėjos pajėgumų atimant bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų pajėgumus. Buvo apskaičiuota, kad šie pajėgumai siekė apie 550 kt, kas atitiktų 23 % viso Bendrijos vartojimo rinkos dalies.

(113)

Rinkos tyrimų ataskaitos duomenimis bendri Korėjos pajėgumai sudarė apie 200 000 tonų. Todėl negalima teigti, kad panaikinus priemones nebendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų, turinčių nepanaudotų pajėgumų, dempingas nepasikartos.

(114)

Nors nėra tikėtina, kad keturių bendradarbiaujančių bendrovių dempingas pasikartos, tyrimo metu nustatyta, kad nebendradarbiaujančių bendrovių dempingo pasikartojimo pavojus yra realus. Tai rodo Korėjos vidaus rinkoje dominuojančių kainų palyginimas su Bendrijos rinkos kainomis bei vidaus rinkos kainų palyginimas su eksporto į trečiąsias šalis kainos vidurkiu.

(115)

Be to, lyginant didelius PET kiekius, parduodamus trečiosioms šalims kainomis, gerokai mažesnėmis už tas, kuriomis PET importuojamas į Bendriją, galima iš tiesų numatyti nemažą pavojų, kad prekyba bus nukreipta. Remiantis duomenimis apie tų nebendradarbiaujančių bendrovių praeityje vykdytą dempingą (55 % pradiniame tyrime), nėra priežasčių manyti, kad, leidus sustabdyti priemonių galiojimą, tos bendrovės vėl nepradėtų eksportuoti dempingo kainomis.

(116)

Taivano bendradarbiaujančių ir nebendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų vidaus rinkos kainos dažniausiai buvo mažesnės nei kainos Bendrijoje. Tačiau ankstesnės kainos buvo pelningos. Tai reiškia, kad Bendrijos kainos taip pat būtų labai patrauklios Taivano eksportuojantiems gamintojams. Atsižvelgiant į nustatytą kainų santykį taip pat tikėtina, kad Taivano eksporto kainos yra gerokai mažesnės nei Bendrijos pramonės taikomos vidutinės kainos.

(117)

Vieno bendradarbiaujančio gamintojo eksporto į trečiąsias šalis kainos buvo žymiai mažesnės nei Taivano vidaus rinkos kainos. Kito bendradarbiaujančio gamintojo, daugiausia eksportavusio į Japoniją, eksporto kainos buvo didesnės už vidaus rinkos kainas. Tuo remiantis negalima atmesti galimybės, kad panaikinus priemones eksporto į Bendriją kainų tendencija bus tokia pat, kaip Taivano eksporto į kitas šalis (išskyrus Japoniją) kainų. Todėl tikėtina, kad esant tokiai padėčiai dempingas pasikartotų. Šis įvertinimas paremtas bendradarbiaujančių gamintojų pateiktais duomenimis, kadangi šiuo aspektu nebuvo gauta jokių kitų duomenų.

(118)

Taivano eksporto į trečiąsias šalis kainos buvo žymiai mažesnės nei kainos Bendrijoje. Taivano eksportui į kitas šalis per PTL nebuvo taikomi antidempingo muitai. Jei priemonės bus panaikintos, negalima atmesti galimybės, kad eksporto į Bendriją kainų tendencija bus tokia pat, kaip kitų rinkų kainų. Esant tokioms aplinkybėms ateityje į Bendriją būtų eksportuojama dempingo kainomis. Šis įvertinimas taip pat paremtas bendradarbiaujančių gamintojų pateiktais duomenimis. Tačiau, kadangi nebuvo informacijos apie tai, ar nustatytos bendradarbiaujančių bendrovių eksporto į trečiąsias šalis kainos arba vidaus rinkos kainos galėtų būti tipiškos visiems Taivano eksportuojantiems gamintojams, taip pat galima daryti išvadą, kad ateityje nebendradarbiaujančios bendrovės į Bendriją galėtų eksportuoti dempingo kainomis.

(119)

Viena bendradarbiaujanti bendrovė per TL išnaudojo visus savo pajėgumus, kai tuo tarpu kita neišnaudojo didelės savo visų pajėgumų dalies. Manoma, kad tyrime nebendradarbiaujančių bendrovių nepanaudoti pajėgumai svyruoja tarp 400 000 ir 500 000 tonų. Tai sudaro apie 20 % viso Bendrijos vartojimo per PTL. Iš tiesų, tikėtina, kad panaikinus priemones dėl patrauklių Bendrijos rinkos kainų tokie nepanaudoti pajėgumai galėtų būti nukreipti į Bendriją.

(120)

Atsižvelgiant į nepanaudotus pajėgumus, tikėtina, kad panaikinus priemones tokie pajėgumai galėtų būti nukreipti į Bendriją. Be to, kadangi eksporto į trečiąsias šalis (išskyrus Japoniją) kainos yra mažos, į Bendriją galėtų būti importuojama dempingo kainomis. Į Bendrijos rinką importavus didelius kiekius, Bendrijos kainoms galėtų būti daromas spaudimas. Tokia mažėjančių kainų tendencija galėtų dar labiau sustiprinti PTL nustatytą dempingą.

(121)

Kaip išdėstyta 71 konstatuojamojoje dalyje, Tailande per PTL buvo dar mažiausiai trys PET gamintojai, kurie tyrime nebendradarbiavo. Buvo nagrinėjama Eurostato ir kitų šaltinių informacija apie šiuos nebendradarbiaujančius gamintojus.

(122)

Informacija apie atsargas ir pardavimą trečiųjų šalių rinkoms yra susijusi tik su bendradarbiaujančiu eksportuojančiu gamintoju. Buvo gauti duomenys apie bendrus Tailando gamybos pajėgumus ir, remiantis rinkos tyrimais, apskaičiuota visų Tailando eksportuojančių gamintojų gamybos apimtis. Todėl manoma, kad išvados dėl nebendradarbiaujančių bendrovių negalėtų būti palankesnės už išvadas dėl bendradarbiaujančių bendrovių.

(123)

Tyrimo metu nustatyta, kad vidaus rinkos kainos buvo apie 10–20 % mažesnės nei vidutinės Bendrijos rinkoje taikomos kainos. Nėra jokios priežasties daryti išvadą, kad panaikinus priemones tai pasikeis.

(124)

Iš informacijos, gautos iš 17 konstatuojamojoje dalyje minėto bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo, kuris į Bendriją neeksportavo, matyti, kad į trečiąsias šalis buvo eksportuojami dideli kiekiai, sudarantys apie 80 % bendro pardavimo per PTL. Taip pat buvo nustatyta, kad vidutinės eksporto į trečiąsias šalis kainos buvo mažesnės už sąnaudas, o tai rodo, kad produktas trečiųjų šalių rinkose parduodamas dempingo kainomis. Be to, nėra informacijos, iš kurios galima būtų nustatyti, ar nebendradarbiaujančių bendrovių kainodaros dinamika skiriasi nuo Tailando vidaus rinkos arba trečiųjų šalių rinkų kainodaros dinamikos, ir todėl galima manyti, kad jos trečiosioms šalims produktus parduoda taip pat mažesnėmis kainomis nei savo vidaus rinkoje.

(125)

Iš informacijos, gautos iš bendradarbiaujančių gamintojų, kurie neeksportavo į Bendriją, matyti, kad eksporto į trečiąsias šalis kainos svertinis vidurkis buvo gerokai mažesnis už Bendrijos pramonės pardavimo kainas.

(126)

Todėl manant, kad dominuojantis kainų lygis Bendrijoje išliks toks pat, galima daryti išvadą, kad Tailando eksportuojantiems gamintojams Bendrijos rinka bus patraukli. Šiuo pagrindu galima manyti, kad panaikinus priemones atsirastų ekonominių paskatų eksportą į trečiąsias šalis nukreipti į pelningesnę Bendrijos rinką.

(127)

Tailande yra dideli neišnaudoti pajėgumai. Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo pajėgumų panaudojimas per PTL buvo nedidelis.

(128)

Rinkos tyrimų ataskaitos duomenimis nebendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų pajėgumai sudaro apie 500 000 tonų, o bendra gamyba – 430 000 tonų. Remiantis šiais skaičiais neišnaudoti pajėgumai galėtų siekti apie 70 000 tonų. Šie neišnaudoti pajėgumai sudarytų apie 2,9 % viso Bendrijos vartojimo, jeigu jie būtų nukreipti į Bendrijos rinką.

(129)

Remiantis rinkos tyrimų duomenimis galima būtų teigti, kad Tailando vidaus rinka gali absorbuoti mažiau nei 94 000 tonas arba 25 % vidaus PET produkcijos. Esant tokioms aplinkybėms, Tailando nagrinėjamojo produkto gamintojai, norėdami toliau dirbti turimais pajėgumais, yra labai priklausomi nuo eksporto. Todėl labai tikėtina, kad panaikinus priemones eksportas į EB išaugtų. Negalima atmesti galimybės, kad panaikinus priemones Tailando eksportuojantys gamintojai sumažintų savo eksporto į Bendriją kainas iki eksporto į trečiųjų šalių rinkas lygio, kad atgautų prarastą rinką. Todėl negalima teigti, kad panaikinus priemones nebendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų dempingas nepasikartos.

(130)

Buvo nustatyta, kad bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo atsargų lygis yra normalus. Tačiau reikia pažymėti, kad tų atsargų negalima laikyti reikšmingu rodikliu, kadangi PET gamyba Tailande daugiausia vykdoma pagal pirkėjų užsakymus. Todėl atsargas daugiausia sudaro PET, kuris turi būti vežamas jau žinomiems pirkėjams.

(131)

Kadangi vienintelis bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas į Bendriją neeksportavo, tyrimu nebuvo galima nustatyti, ar dempingas tęsiamas nepaisant galiojančių priemonių.

(132)

Tačiau bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo eksporto į trečiųjų šalių rinkas kainų svertinis vidurkis ir vidaus rinkos kainos buvo gerokai mažesnės nei Bendrijos pramonės pardavimo Bendrijoje kainos. Pardavimo kainos buvo mažesnė nei gamybos sąnaudos. Dėl to galima tikėtis, kad panaikinus priemones bus parduodama dempingo kainomis. Be to, panaikinus priemones, patrauklus kainų lygis Bendrijoje – tai paskata Tailando eksportuojantiems gamintojams parduoti produktus į Bendriją.

(133)

Lyginant vidaus rinkos paklausą ir didelį į trečiąsias šalis parduodamą PET kiekį galima numatyti nemažą pavojų, kad nebendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai prekybą nukreips. Primenama, kad, kaip buvo teigta 131 konstatuojamojoje dalyje, Tailando gamintojai labai priklausomi nuo eksporto ir kad ten yra nemažai neišnaudotų pajėgumų, kuriuos būtų galima nukreipti į Bendriją. Remiantis duomenimis apie dempingą praeityje (pradiniame tyrime – 32,5 %), pavojus, kad panaikinus priemones dempingas pasikartos, yra tikėtinas.

(134)

Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes, daroma išvada, kad panaikinus priemones dempingo tęsimasis ar pasikartojimas yra tikėtinas. Atitinkamai siūloma išlaikyti Indijos, Indonezijos, Malaizijos, Taivano ir Tailando kilmės PET importui taikomas priemones.

(135)

Remiantis iš nebendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų gauta informacija pavojus, kad dempingas pasikartos, yra labai tikėtinas. Ši prielaida grindžiama duomenimis, pagal kuriuos galima manyti, kad nebendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai turi didelius gamybos ir eksporto pajėgumus ir, kaip parodė pradiniame tyrime tirtas dempingas, panaikinus priemones, į Bendriją galėtų būti eksportuojama dempingo kainomis.

(136)

Atitinkamai siūloma išlaikyti Korėjos kilmės PET importui taikomas priemones.

(137)

Remiantis pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalimi, taip pat buvo išnagrinėta, ar pradiniame tyrime tirto dempingo atžvilgiu pasikeitusių aplinkybių pobūdis galėtų pagrįstai būti vadinamas ilgalaikiu.

(138)

Primenama, kad tarpinės peržiūros tyrimas Korėjos Respublikoje buvo skirtas tik trijų bendrovių – „Daehan Synthetic Fiber Co Ltd.“, „SK Chemicals Co Ltd.“ ir „KP Chemicals Corp“ – ir su jomis susijusių bendrovių dempingo skirtumui.

(139)

Atlikus tarpinės peržiūros tyrimą nustatyta, kad bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų, kurie per PTL į Bendriją eksportavo PET, dempingo skirtumas išliko de minimis. Tai galima paaiškinti tuo, kad nors tų bendrovių normaliosios vertės ir pardavimo vidaus rinkoje kainos padidėjo, palyginti su pradinio tyrimo duomenimis, pardavimo Bendrijos rinkoje kainos taip pat atitinkamai padidėjo.

(140)

Nebuvo jokių požymių, leidžiančių manyti, kad pokyčiai, dėl kurių atsirado de minimis dempingo skirtumas, nebūtų ilgalaikiai, kadangi visi bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai dirbo dideliu pajėgumų išnaudojimo lygiu (daugiau kaip 90 %). Be to, nė vienas iš jų neketino padidinti savo gamybos pajėgumų Korėjos Respublikoje. Vienas iš jų, SK Chemicals, įsteigė gamybos įmonę Bendrijoje ir greičiausiai sumažins savo eksportą iš Korėjos Respublikos.

(141)

Negalima buvo patikrinti nė vieno fakto, susijusio su eksportuojančiu gamintoju „Daehan“, kuris, kaip pirmiau minėta 49 konstatuojamojoje dalyje, nusprendė tyrime nebendradarbiauti.

(142)

Todėl išvada dėl šios bendrovės turėjo būti grindžiama turimais faktais, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 18 straipsnyje, t. y. skunde ir nepatikrintame klausimyne pateikta informacija.

(143)

Aplinkybių, kuriomis šiame tyrime buvo apskaičiuotas dviejų bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų grupių „SK Chemicals“ ir „KP Chemicals“ dempingo skirtumas, pobūdis gali būti laikomas ilgalaikiu.

(144)

Trečiojo eksportuojančio gamintojo „Daehan Synthetic Fibres“ atveju primenama, kad ši bendrovė nebendradarbiavo, ir todėl analizė turėjo būti grindžiama turimais faktais, leidžiančiais manyti, kad dempingas tęsiamas. Esant tokioms aplinkybėms šiai bendrovei turėtų būti taikomas kitiems eksportuotojams taikomas muitas, kaip nustatyta pradiniame tyrime ir patvirtinta paskutinėje peržiūroje.

(145)

Dabartiniame tyrime bendradarbiavo tik du Taivano eksportuojantys gamintojai. Todėl pasikeitusių aplinkybių ilgalaikiškumo analizė vykdoma šioms dviems bendrovėms.

(146)

Nuo Tarybos reglamento (EB) Nr. 83/2005 priėmimo (9) bendrovei „Far Eastern Textiles“ taikomas nulinis muitas. Kitam bendradarbiaujančiam eksportuojančiam gamintojui „Shinkong Synthetic Fibres“ tuo pačiu reglamentu buvo nustatytas 3,1 % dempingo skirtumas.

(147)

Remiantis per PTL atlikta dempingo analize bendrovei „Far Eastern“ buvo nustatytas naujas 3,5 %, o bendrovei „Shinkong“ – 6,5 % dempingo skirtumas.

(148)

Nėra pagrindo manyti, kad dviejų bendradarbiaujančių gamintojų, kurie per PTL eksportavo į Bendriją, dabartinio ir ankstesnių tyrimų pokyčiai, o ypač eksporto į Bendriją kainų ir normaliųjų verčių pokyčiai, dėl kurių buvo peržiūrėtas dempingo skirtumas, nėra ilgalaikiai. Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad bendrovė, kurios atveju nustatytas dempingo modelis, pardavė didelį kiekį naujam pirkėjui už kainą, kuri buvo žymiai mažesnė nei įprasta eksporto kaina. Kadangi bendrovė nepareiškė nutrauksianti pardavimą tam pirkėjui arba pritaikysianti savo eksporto kainas, todėl galima daryti išvadą, kad toks modelis išliks. Be to, ši bendrovė per PTL beveik visiškai išnaudojo savo pajėgumus. Todėl nėra tikėtina, kad įvyks svarbūs pokyčiai bendrovės pardavimo modelyje, galintys turėti įtakos kainai ir daryti atitinkamą poveikį normaliajai vertei bei eksporto kainai.

(149)

Antrosios bendradarbiaujančios bendrovės atveju pastebėti pokyčiai buvo nedideli, t. y. dėl kiek didesnių normaliosios vertės bei eksporto kainų pokyčių dempingo skirtumas pakito nuo 3,1 % iki 6,5 %. Mažai tikėtina, kad ši aplinkybė ateityje pasikeis, kadangi naftos kainos, kurios yra pagrindinis veiksnys PET gamyboje, stabilizavosi aukštame lygyje.

(150)

Atitinkamai laikoma, kad abiejų bendrovių dempingo skirtumas, apskaičiuotas šiame tyrime gautų duomenų pagrindu, yra patikimas, o nustatytų pokyčių pobūdis – ilgalaikis.

(151)

PET Bendrijoje gamina šios bendrovės:

(152)

Visų šių bendrovių pagamintas PET sudaro bendrą Bendrijos gamybą, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje.

(153)

Komisija ištyrė, ar bendradarbiaujančių Bendrijos gamintojų, kurie prašė atlikti ir rėmė priemonių galiojimo termino peržiūrą, pagaminama produkcija sudaro didžiąją visos Bendrijoje pagaminamos PET produkcijos dalį. Tų Bendrijos gamintojų produkcija sudarė 88 % visos Bendrijoje pagaminamos PET produkcijos. Tie Bendrijos gamintojai, kurie nebendradarbiavo visapusiškai, į Bendrijos pramonės apibrėžimą nebuvo įtraukti. Todėl Komisija nusprendė, kad šie visapusiškai bendradarbiaujantys Bendrijos gamintojai atstovauja Bendrijos pramonei, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje ir 5 straipsnio 4 dalyje. Pradiniuose tyrimuose Bendrijos pramonė sudarė daugiau kaip 85 % visos tuo metu Bendrijoje pagaminamos PET produkcijos.

(154)

Šie dvylika Bendrijos gamintojų, iš dalies minėti 16 konstatuojamojoje dalyje, sudaro Bendrijos pramonę:

„Voridian BV“ (Nyderlandai), „M & G Polimeri Italia Spa“ (Italija), „Equipolymers Srl“ (Italija), „La Seda de Barcelona SA“ (Ispanija), „Novapet SA“ (Ispanija), „Selenis Industria de Polimeros SA“ (Portugalija), „Aussapol Spa“ (Italija), „Advansa Ltd“ (JK), „Wellman BV“ (Nyderlandai), „Boryszew subsidiary Elana Wse“ (Lenkija), V.P.I. SA (Graikija), „SK Eurochem“ (Lenkija).

(155)

Bendrijos vartojimas buvo nustatytas remiantis Bendrijos pramonės pardavimo apimtimi, kitų Bendrijos gamintojų pardavimu Bendrijos rinkoje, grindžiamu teikiant skundą pateikta informacija, ir Eurostato duomenimis apie visą Bendrijos importą iš trečiųjų šalių.

(156)

Tarp 2002 m. ir PTL Bendrijos nagrinėjamojo produkto vartojimas nuolat augo, kol PTL pasiekė 2 400 000 tonų. Per tą laikotarpį vartojimas padidėjo 18 %. Šį padidėjimą iš dalies galima paaiškinti naujais taikymo tikslais (inter alia, alus, vynas) ir išaugusiu vartojimu 2004 m. į ES įstojusiose šalyse.

1   lentelė

(157)

Pradiniame tyrime Indijos, Indonezijos, Malaizijos, Korėjos Respublikos, Taivano ir Tailando kilmės nagrinėjamojo produkto importas buvo vertinamas bendrai, remiantis pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalimi. Buvo tiriama, ar ir šiame tyrime buvo tikslinga taikyti bendrą vertinimą.

(158)

Tyrimo metu nustatyta, kad dvi bendradarbiaujančios Korėjos bendrovės importavo de minimis dempingo kainomis arba dempingo nustatyta nebuvo. Todėl, vadovaujantis pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalimi šio tiriamo importo bendrai vertinti negalima. Nustatyta, kad importo iš Indijos, Malaizijos ir Taivano dempingo skirtumas buvo didesnis už de minimis lygį. Atlikus tyrimą nustatyta, kad importas iš Indonezijos ir Tailando nebuvo tipiškas, todėl dempingo skirtumo negalima buvo nustatyti. Tačiau taip pat buvo padaryta išvada, kad, leidus sustabdyti priemonių galiojimą, tikėtina, kad dempingas kartotųsi. Kalbant apie kiekvienos iš šešių nagrinėjamųjų šalių eksporto apimtį, buvo nuspręsta, kad panaikinus priemones importas iš kiekvienos nagrinėjamosios šalies greičiausiai didės iki lygio, kuris gerokai viršys lygį, pasiektą per PTL ir neabejotinai viršys nereikšmingumo ribą. Kalbant apie konkurencijos sąlygas, tyrimu patvirtinta, kad iš nagrinėjamųjų šalių importuotos PET granulės yra panašios visomis esminėmis fizinėmis ir techninėmis savybėmis. Be to, šios granulės buvo visiškai pakeičiamos Bendrijoje gamintomis granulėmis ir buvo parduodamos Bendrijoje tuo pačiu laikotarpiu panašiais pardavimo kanalais panašiomis sąlygomis. Todėl nuspręsta, kad importuotos PET granulės konkuruoja viena su kita ir su Bendrijoje pagamintomis PET granulėmis.

(159)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, buvo manoma, kad buvo laikomasi visų pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalyje nustatytų kriterijų importo iš Indijos, Malaizijos, Tailando, Indonezijos, Taivano ir importo dempingo kaina iš Korėjos atžvilgiu. Todėl importas iš šešių nagrinėjamųjų šalių buvo nagrinėjamas bendrai, išskyrus dviejų bendradarbiaujančių Korėjos eksportuojančių gamintojų importą ne dempingo kainomis.

(160)

Toliau nurodomi šešių nagrinėjamųjų šalių importo apimties, rinkos dalių ir vidutinių kainų pokyčiai. Duomenys paremti Eurostato statistika. Į Korėjos importą ne dempingo kaina šiuose skaičiuose reikėtų neatsižvelgti. Tačiau dėl konfidencialumo jie buvo sąmoningai įtraukti. Tendencija iš esmės būtų tokia pati, net jei ir nebūtų atsižvelgta į Korėjos importą ne dempingo kaina.

(161)

Nuo 2002 m. iki PTL importas iš nagrinėjamųjų šalių sumažėjo 13 %, t. y. nuo 192 000 tonų 2002 m. iki 167 000 tonų per PTL. Palyginti su 2002 m., 2003 m. jis nepakito, 2004 m. sumažėjo 3 %, o per PTL – dar 10 %.

2   lentelė

(162)

Peržiūros pradžioje buvo numatyta atrinkti Bendrijos gamintojus, bet kadangi jų skaičius nebuvo didelis, buvo nuspręsta įtraukti juos visus; po to, remiantis visos Bendrijos pramonės lygiu surinkta informacija, buvo įvertinti žalos veiksniai.

(163)

Vadovaudamasi pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalimi, Komisija ištyrė visus susijusius ekonominius veiksnius ir rodiklius, dariusius poveikį Bendrijos pramonei.

(164)

Bendrijos pramonės gamyba nuo 2002 m. iki PTL padidėjo 20 %, t. y. nuo maždaug 1 465 000 tonų 2002 m. iki maždaug 1 760 000 tonų per PTL. 2003 m. ji padidėjo 4,8 %, o 2004 m. – 4,6 %. Per PTL produkcija padidėjo dar 150 000 tonomis, t. y. 10,8 %. Tai galima paaiškinti pramonės restruktūrizavimo procesu, siekiant geriau kontroliuoti gamybos sąnaudas ir pasinaudoti augančiu vartojimu Bendrijos rinkoje, kuris, kaip pirmiau minėta, nuo 2002 m. iki PTL išaugo 19 % (nuo 2 milijonų tonų 2002 m. iki 2,4 milijonų tonų per PTL).

3   lentelė

(165)

Gamybos pajėgumai nuo 2002 m. iki PTL padidėjo 22 %, t. y. nuo 1 760 000 tonų 2002 m. iki 2 156 000 tonų per PTL. Pajėgumai labiausiai padidėjo per PTL: palyginti su 2004 m., jie padidėjo 300 000 tonų arba 16,7 %. Gamybos pajėgumai tuo pačiu laikotarpiu didėjo lygiagrečiai didėjant gamybai (žr. 164 konstatuojamąją dalį). Gamybos pajėgumai padidėjo dėl papildomų investicijų į gamybos linijas, sukurtas tam, kad būtų galima pasinaudoti augančia rinka. 2003 m. pajėgumų panaudojimas išaugo 4 procentiniais punktais, 2004 m. liko toks pats, o per PTL sumažėjo 5 procentiniais punktais iki 82 % lygio. Panaudojimas nuo 2004 m. iki PTL sumažėjo todėl, kad tuo laikotarpiu žymiai padidėjo gamybos pajėgumai. Todėl didesnė gamybos apimtis per PTL, palyginti su 2004 m., sutapo su žemesniu pajėgumų panaudojimo lygiu.

4   lentelė

(166)

Nuo 2002 m. iki PTL Bendrijos pramonės Bendrijos rinkoje parduotas kiekis padidėjo 21 %. Po 2 % padidėjimo 2003 m. parduotas kiekis 2004 m. ir per PTL atitinkamai padidėjo 8 ir 11 procentinių punktų. Nepaisant šio padidėjimo, kurį lėmė didesnis suvartojimas, Bendrijos pramonės rinkos dalis 2003 m. sumažėjo 4 procentiniais punktais, o po to laipsniškai didėjo 5 procentiniais punktais 2004 m. ir 1 procentiniu punktu per PTL.

5   lentelė

(167)

Reikia pabrėžti, kad Bendrijos pramonės rinkos dalis nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 2 %, o tai rodo, kad jos augimas atsiliko nuo visos rinkos didėjančio suvartojimo lygio.

(168)

Bendrijos pramonės užimtumo lygis per nagrinėjamąjį laikotarpį išaugo 18 %. Jis labiausiai išaugo 2003 m. (11 procentinių punktų) ir 2004 m. (dar 6 procentiniais punktais). Nors ši augimo tendencija per PTL nenutrūko, užimtumas išaugo tik 2 procentiniais punktais. Šis 18 % padidėjimas per visą laikotarpį susijęs su gamybos lygiu, kuris padidėjo 20 %.

6   lentelė

(169)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Bendrijos pramonės našumas, matuojamas tonomis vienam darbuotojui per metus, padidėjo. Iš pradžių, 2003 m. našumas sumažėjo 6 %, palyginti su 2002 m., ir toks išliko 2004 m., tačiau per PTL našumas padidėjo daugiau kaip 8 %, palyginti su 2004 m.

7   lentelė

(170)

Reikia pabrėžti, kad PET granulių gamybai reikia daug kapitalo, todėl darbo sąnaudų įtaka visoms gamybos sąnaudoms yra ribota. Nagrinėjamuoju laikotarpiu darbo užmokestis padidėjo 12 %, palyginti su 20 % padidėjusiomis bendromis gamybos sąnaudomis. Kitas svarbus rodiklis – tai darbo užmokesčio sąnaudos už kiekvieną pagaminto produkto toną. Nagrinėjamuoju laikotarpiu šios sąnaudos sumažėjo 6 %.

8   lentelė

(171)

Atsižvelgiant į importo iš nagrinėjamųjų šalių apimtį ir kainas, tikrojo dempingo skirtumo dydžio poveikio Bendrijos pramonei negalima laikyti nereikšmingu.

(172)

Vieneto pardavimo kaina padidėjo nuo 924 EUR už toną 2002 m. iki 1 058 EUR už toną per PTL. Bendra tendencija buvo didėjanti (15 % per visą laikotarpį). Tai daugiausia buvo žaliavų kainų padidėjimo dėl padidėjusių naftos kainų pasekmė. Nors Bendrijos pramonė savo kainas padidino, tačiau jai nepavyko to padidinimo perduoti antriniam sektoriui ir žaliavų kainų padidėjimo perkelti į savo pardavimo kainas. Taip atsitiko todėl, kad žaliavų kainos padidėjo labiau nei PET kainos. Be to, Bendrijos pramonė susidūrė su importo daromu spaudimu. Norėdama išlaikyti savo rinkos dalį Bendrijos pramonė galėjo tik nežymiai padidinti savo kainas ir todėl kainos krito.

9   lentelė

(173)

Norint pagaminti 1 toną PET reikia apie 850 kg grynintos tereftalato rūgšties (PTA) ir apie 350 kg monoetileno glikolio (MEG) (toliau – pagrindinės žaliavos), o žaliavų (PTA ir MEG) kainos tarp 2002 m. ir PTL atitinkamai padidėjo 67 % ir 31 % ir pasiekė 770 EUR už PTA toną bei 721 EUR už MEG toną (PTL vidurkis). Nors 2005 m. trečiąjį ketvirtį buvo galima pastebėti nedidelį PTA kainų sumažėjimą, kai jos nukrito iki 700 EUR už toną, o MEG kainos liko nepakitusios, tačiau reikia pabrėžti, kad žaliavos perkamos iš anksto pagal ilgalaikes sutartis. Todėl, nepaisant nedidelio PTA kainų sumažėjimo PTL pabaigoje, Bendrijos pramonė nagrinėjamuoju laikotarpiu vis dar junta žymiai padidėjusių sąnaudų pasekmes. Be to, dėl padėties pasaulio naftos rinkoje PET gamybai reikalingų žaliavų kainos gali svyruoti, tačiau labiausiai tikėtina, kad jos išliks didelės. Visi šie veiksniai dar labiau padidina Bendrijos PET gamintojų pažeidžiamumą.

10   lentelė

(174)

Toliau palyginimui pateiktos vidutinės vieneto sąnaudos už toną Bendrijos pramonės pagamintų PET granulių:

11   lentelė

(175)

Kaip nurodyta 10 ir 11 lentelėse, nagrinėjamuoju laikotarpiu žaliavų kainos nuolat didėjo (PTA – 67 %, MEG – 31 %), kai tuo tarpu bendros gamybos sąnaudos išaugo tik 21 %. Tačiau, kaip matyti iš 9 lentelės, kainos padidėjo tik 15 %, kadangi Bendrijos pramonei nepavyko to padidinimo perduoti antriniam sektoriui ir žaliavų kainų padidėjimo perkelti į savo pardavimo kainas.

(176)

Per visą nagrinėjamąjį laikotarpį, t. y. nuo 2002 m. iki PTL atsargos sumažėjo 10 %. Tačiau kaip ir pradiniuose tyrimuose tų atsargų negalima laikyti reikšmingu rodikliu kalbant apie Bendrijos pramonės pagamintą PET, nes metinė PET rinka yra sezoninio pobūdžio. Palyginus su gamyba atsargos sudaro apie 5–6 % visos gamybos apimties.

12   lentelė

(177)

Pardavimo pelningumas parodo pelną, gautą nagrinėjamąjį produktą pardavus Bendrijos rinkoje. Viso turto grąžą ir pinigų srautus galima įvertinti tik siauriausios produktų grupės, kuriai priklauso panašus produktas, lygiu, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 8 dalyje. Be to, investicijų grąža buvo skaičiuojama pagal pelną iš viso turto, kadangi jis laikomas svarbesniu šios tendencijos analizei.

13   lentelė

(178)

Po 2002 m. prasidėjusio kainų spaudimo, sutapusio su žymiu importo iš nagrinėjamųjų šalių dempingo kainomis padidėjimu, 2003 m. Bendrijos pramonės finansinė padėtis pablogėjo ir tapo nuostolinga. Po trumpo atsigavimo 2004 m. įvedus priemones KLR ir Australijai, per PTL nuostoliai padidėjo iki – 3,2 %. Todėl aiškiai pastebima padėties blogėjimo tendencija.

(179)

Viso turto grąžos ir pinigų srautų tendencija vystėsi panašiai, t. y. 2002 m. padėtis buvo pakankamai gera, 2003 m. – pablogėjimas, 2004 m. – trumpas atsigavimas ir pakartotinis pablogėjimas per PTL.

(180)

Investicijos iš dalies buvo skirtos didinti pajėgumus ir gerinti gamybos procesą. Didžioji išlaidų dalis teko 2004 m. ir PTL, o tai sutapo su pajėgumų padidėjimu bei siekimu išlaikyti rinkos dalį, atsižvelgiant į padidėjusį vartojimą. Vis dėlto, dabartinė Bendrijos pramonės padėtis ir Bendrijos bei pasaulio PET rinkų, kurioms buvo būdinga pelningumo stoka, kaita nedavė pagrindo vykdyti dideles investicijas. Nors kai kuriomis aplinkybėmis Bendrijos gamintojai pajėgė padidinti kapitalą (ypač susijusių bendrovių), tačiau PET pelningumo stoka nepaskatino investicijų, o kai kuriais atvejais sprendimas buvo atidėtas.

(181)

Šis nuolatinis vartojimo augimas, kurį iš dalies galima paaiškinti naujais taikymo tikslais (inter alia, alus, vynas) ir išaugusiu vartojimu 2004 m. į ES įstojusiose šalyse, įpareigojo Bendrijos pramonę didinti pajėgumus ir gamybą, kad nebūtų prarasta rinkos dalis. Tuo tikslu 2004 m. ir per PTL vyko svarbus restruktūrizavimo procesas ir dažnai keitėsi įvairių gamintojų savininkai. Tuo pačiu metu, norint prisitaikyti prie didėjančio vartojimo ir kartu pasiekti masto ekonomiją, buvo įrengta daugiau gamybos linijų. Kai kurių ekonominių rodiklių, kaip antai vartojimas, gamybos pajėgumai, gamyba, ES pardavimas ir užimtumas, raida iš tiesų buvo teigiama.

(182)

Tačiau visos šios pirmiau aprašytos restruktūrizavimo pastangos negalėjo kompensuoti nuolatinio didžiulio žaliavų kainų augimo poveikio nagrinėjamuoju laikotarpiu. Nepavyko antriniam sektoriui perduoti padidėjusių žaliavų sąnaudų tokiu mastu, kad būtų buvę galima išlaikyti tam tikrą pelningumo lygį. Tai sutapo su žemu importo iš nagrinėjamųjų šalių kainų lygiu, dėl ko buvo daromas didelis spaudimas mažinti Bendrijos pramonės kainas. Nepaisant akivaizdžių teigiamų gamybos, pardavimo ir pardavimo kainos pokyčių, bendra finansinė Bendrijos pramonės padėtis pablogėjo ir tai atsispindėjo neigiamuose pelningumo (nuo 2,7 % pelno 2002 m. iki 3,2 % nuostolių per PTL), eksporto pardavimo, gamybos sąnaudų, investicijų grąžos ir pinigų srautų pokyčiuose.

(183)

Vadinasi, nepaisant kai kurių iš tyrimo rodiklių matomų akivaizdžių teigiamų tendencijų, Bendrijos pramonės padėtis dar toli gražu nėra tokia, kokios galima būtų tikėtis, jeigu ji būtų visiškai atsigavusi nuo pradiniame tyrime nustatytos žalos.

(184)

Todėl daroma išvada, kad Bendrijos pramonės ekonominė padėtis šiek tiek pagerėjo, palyginti su laikotarpiu iki priemonių nustatymo, bet ji vis dar yra labai nestabili ir pažeidžiama. Be to, dėl importo daromo kainų spaudimo Bendrijos pramonė negalėjo visų padidėjusių žaliavų kainų perkelti į savo pardavimo kainas.

(185)

Kaip minėta 2 konstatuojamojoje dalyje, primenama, kad nuo 2004 m. rugpjūčio mėn. Australijos ir KLR kilmės PET importui buvo taikomos galutinės antidempingo priemonės.

(186)

Nagrinėtuoju laikotarpiu visa importo iš tų šalių apimtis padidėjo 12 % (nuo 65 000 iki 73 000 tonų). Nors rinkos dalis 2003 m. gerokai padidėjo (4 procentiniais punktais), tačiau 2004 m. ši tendencija pakito, kai importo rinkos dalis sumažėjo 2,4 %. Per PTL buvo pastebėtas 0,6 % importo padidėjimas, susijęs su importu iš Kinijos. Galutinių antidempingo priemonių poveikis buvo juntamas nuo 2004 m. Kadangi importas iš Australijos buvo visiškai sustabdytas, importo iš Kinijos apimtis 2003 m. nuolat didėjo, kol pasiekė 130 %, dėl priemonių taikymo 2004 m. sumažėjo, ir per PTL vėl padidėjo 47 %. Australijos kainos 2003 m. sumažėjo 7 %, 2004 m. – dar 6 %. Kinijos kainos po truputį didėjo 2003 m. ir 2004 m. bei 24 % per PTL, t. y. nuo 827 iki 1 022 EUR už toną. Išvadoje pastebėta, kad iš šių dviejų šalių buvo importuojami dideli kiekiai, o kaina nuolatos buvo mažesnė už Bendrijos kainas, todėl taip buvo padaryta žala Bendrijos pramonei.

15   lentelė

(187)

Iš esmės į šiuos duomenis turėtų būti įtrauktas Korėjos importo ne dempingo kaina duomenys. Tačiau dėl konfidencialumo jie buvo neįtraukti. Tačiau tendencija iš esmės būtų tokia pati, jeigu Korėjos importo ne dempingo kaina duomenys būtų įtraukti.

(188)

Tarp 2002 m. ir PTL visas kitų šalių kilmės PET importas padidėjo 136 % ir siekė 174 000 tonų. Jų rinkos dalis ES nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo nuo 3,6 iki 7,1 %. Šios tendencijos atsispindi toliau pateiktoje lentelėje.

16   lentelė

(189)

Importas iš Pakistano nagrinėjamuoju laikotarpiu, o ypač pasibaigus 2004 m. tyrimui jų atžvilgiu, padidėjo 157 %. Importas iš Jungtinių Valstijų per PTL išaugo 144 % ir siekė 50 000 tonų. Importas iš Meksikos pakito nuo 1 500 tonų 2002 m. iki 20 000 tonų per PTL – tai 1 390 % padidėjimas. Turkijos importas gerokai padidėjo nuo 2002 iki 2004 m. (244 %), o po to per PTL sumažėjo 36 %. Tačiau svarbu pažymėti, kad importo iš Jungtinių Valstijų, Meksikos ir Turkijos kainos padidėjo ir buvo didesnės nei importo iš kitų šalių ar Bendrijos pramonės kainos. Be to, labai tikėtina, kad iš JAV importuojamas PET-G – speciali PET rūšis, kuriai keliami aukštesni reikalavimai dėl klampos, ir kuri buvo parduodama vidutiniškai 50 % brangiau nei įprastas PET. 2002–2004 m. Importo iš Pakistano kainos buvo mažesnės nei vidutinės Bendrijos pramonės kainos. Per PTL importo iš Pakistano kainos pakilo iki Bendrijos pramonės kainų lygio. Todėl manoma, kad šis importas negalėtų turėti poveikio Bendrijos rinkos padėčiai.

(190)

Bendrijos pramonės eksporto tendencija nagrinėjamuoju laikotarpiu buvo neigiama, t. y. bendras Bendrijos pramonės pardavimas sumažėjo nuo 7,9 iki 4,9 %. Tik 2003 m., greičiausiai dėl mažų ES pardavimo kainų, Bendrijos pramonės eksportas žymiai išaugo. Tačiau per PTL jis sudarė mažiau nei 5 % bendro pardavimo. Reikia pabrėžti, kad eksporto kainos nuolatos buvo didesnės už EB pardavimo kainas.

17   lentelė

(191)

Kaip pirmiau išdėstyta, Indijos, Indonezijos, Tailando, Korėjos Respublikos, Taivano ir Malaizijos eksportuojantys gamintojai gali padidinti savo eksporto į Bendrijos rinką apimtį.

(192)

Indijos, Tailando ir Malaizijos kilmės PET CIF eksporto kainos buvo didesnės nei Bendrijos pramonės kainos. Tačiau skirtumas nebuvo didelis, todėl galima daryti išvadą, kad netaikant antidempingo muitų šios šalys galėtų daryti Bendrijos pramonės kainoms dar didesnį spaudimą. Be to, Korėjos, Taivano ir Indonezijos importo į Bendriją kainos buvo mažesnės nei Bendrijos kaina. Korėjos ir Taivano kainos skyrėsi nedaug (nuo 3 iki 4 %), o Indonezijos – žymiai (iki 27 %). Todėl tai yra aiškus žalos tęsimosi arba pasikartojimo tikimybės rodiklis.

(193)

Kaip nurodyta pirmiau, importas iš KLR padarė Bendrijos pramonei didelį poveikį. To importo kainos visą laiką buvo mažesnės nei Bendrijos kaina (1 022 EUR už toną palyginus su 1 058 EUR Bendrijoje). Reikia pridurti, kad importas iš KLR siekė 73 000 tonų, o tai per PTL sudarė 3 % rinkos dalies.

(194)

Be to, atsižvelgiant į importo iš nagrinėjamųjų šalių apimtį galima daryti išvadą, kad tikėtina, jog šis kiekis dėl nagrinėjamųjų šalių turimų gamybos pajėgumų ir neišnaudotų pajėgumų, kaip išsamiai išdėstyta 196 konstatuojamojoje dalyje, žymiai padidės.

(195)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, daroma išvada, kad netaikant antidempingo priemonių importo kainos greičiausiai bus mažesnės nei Bendrijos rinkoje, nes tų šalių gamintojai gali bandyti atgauti prarastas rinkos dalis arba padidinti savo turimas rinkos dalis. Tikėtina, kad tokia kainodaros dinamika kartu su tų šalių eksportuojančių gamintojų gebėjimu parduoti didelį PET kiekį Bendrijos rinkoje, dar labiau sustiprintų kainų spaudimą, o tai padarytų neigiamą poveikį Bendrijos pramonei.

(196)

Todėl reikėtų prisiminti, kad šešiose nagrinėjamosiose šalyse buvo nustatyti dideli neišnaudoti pajėgumai, siekiantys nuo 37 000 tonų Malaizijoje iki 400 000 tonų Taivane, o iš viso – apie 1 milijoną tonų, t. y. 45 % visų Bendrijos pramonės gamybos pajėgumų. Be to, nagrinėjamuoju laikotarpiu importo kainos svyravo – buvo truputį mažesnės arba didesnės nei Bendrijos kainos. Pavyzdžiui, per antidempingo priemonių taikymo laikotarpį Taivano, kurio neišnaudoti gamybos pajėgumai yra didžiausi, kilmės importo kainos nukrito žemiau Bendrijos kainų lygio. Dėl dominuojančio Bendrijos kainų lygio ES tampa patrauklia rinka. Taigi, galima daryti išvadą, kad leidus sustabdyti priemonių galiojimą, nagrinėjamųjų šalių gamintojai turėtų didelę paskatą nukreipti savo parduodamą kiekį į ES rinką mažomis kainomis.

(197)

Be to, iš neseniai paviešintos informacijos matyti, kad du ūkio subjektai Bulgarijoje ir Rumunijoje iš su peržiūra susijusių Azijos šalių įsigijo neįprastą kiekį PET granulių. Gabenimas buvo planuojamas 2006 m. lapkričio ir gruodžio mėn. Šia informacija patvirtinama žalos Bendrijos pramonei pasikartojimo tikimybė, kadangi iš jos aiškiai matyti, kad netaikant antidempingo priemonių importo iš nagrinėjamųjų šalių į Bendrijos rinką kiekis būtų gerokai didesnis.

(198)

Kaip minėta pirmiau, nors Bendrijos pramonės padėtis kiek pagerėjo palyginti su padėtimi prieš galiojančių priemonių nustatymą, ji vis dar yra nestabili ir pažeidžiama. Jei Bendrijos pramonė nebus apsaugota nuo išaugusio nagrinėjamųjų šalių importo dempingo kaina, jos finansinė padėtis galėtų pablogėti, o pelningumas – dar labiau sumažėti. Todėl atsižvelgiant į tai daroma išvada, kad panaikinus Indijai, Indonezijai, Tailandui, Pietų Korėjos Respublikai, Taivanui ir Malaizijai taikomas priemones žala Bendrijos pramonei tikriausiai pasikartotų.

(199)

Vadovaujantis pagrindinio reglamento 21 straipsniu buvo ištirta, ar toliau taikant galiojančias antidempingo priemones nebūtų pažeisti visos Bendrijos interesai. Nustatant Bendrijos interesus, buvo remiamasi įvairių interesų vertinimu. Šiuo tyrimu analizuojama padėtis, kai antidempingo priemonės jau buvo taikomos, ir suteikiama galimybė įvertinti bet kokį nereikalingą neigiamą poveikį su esamomis antidempingo priemonėmis susijusioms šalims.

(200)

Šiuo pagrindu buvo nagrinėjama, ar, nepaisant išvadų, kad yra tikimybė žalingam dempingui tęstis ar pasikartoti, buvo įtikinamų priežasčių, kurios leistų padaryti išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju priemonių taikymas Bendrijai būtų nenaudingas.

(201)

Kaip išdėstyta pirmiau, labai tikėtina, kad panaikinus priemones dempingas pasikartos. Visi Bendrijos gamintojai išskyrus du visapusiškai bendradarbiavo ir parodė, kad pritaria taikomoms priemonėms. Vienas Bendrijos gamintojas, susijęs su vienu iš Korėjos eksportuotojų, taip pat išreiškė savo pritarimą priemonėms. Tačiau reikia atsižvelgti į tai, kad jo pagrindinė bendrovė eksportuoja taikant nulinį muitą.

(202)

Toliau taikant antidempingo priemones importui iš nagrinėjamųjų šalių Bendrijos pramonė galėtų geriau siekti deramo pelningumo lygio. Svarbiau yra tai, kad tokiu būdu Bendrijos pramonė būtų apsaugota nuo išstūmimo iš rinkos. Iš tiesų, labai tikėtina, kad bus vykdomas didelės apimties žalingas dempingas, prieš kurį Bendrijos pramonė negalės atsilaikyti. Todėl Bendrijos pramonė turėtų naudos toliau taikant antidempingo priemones, ypač dėl to, kad Australijos ir KLR kilmės importui taip pat taikomos priemonės.

(203)

Komisija nusiuntė klausimynus 18 nagrinėjamo produkto importuotojų ir (arba) prekybininkų. Tačiau importuotojai ir (arba) prekybininkai, perkantys daugiausia iš nagrinėjamųjų šalių ir sudarantys apie 5 % ES suvartojimo, beveik nebendradarbiavo. Tik vienas importuotojas ir (arba) prekybininkas pateikė duomenis, tačiau jis savo produktus daugiausia pirko iš Bendrijos pramonės. Produktai iš nagrinėjamųjų šalių arba iš kitų eksportuojančių šalių sudarė tik mažą dalį. Šis importuotojas ir (arba) prekybininkas pritartų rinkai, kuriai taikomas nulinis muitas, nors jo finansiniai rezultatai šiuo metu yra geri. Atsižvelgiant į tai, kad galiojančios priemonės neturi didelės įtakos importuotojams, daroma išvada, kad toliau taikant esamas antidempingo priemones Indijos, Indonezijos, Tailando, Malaizijos, Pietų Korėjos ir Taivano kilmės prekių importui, nebūtų daroma didelė neigiama įtaka Bendrijos importuotojams.

(204)

Komisija išsiuntė klausimynus 47 žinomiems perdirbėjams ir (arba) naudotojams. Į klausimyną atsakė tik dešimt perdirbėjų ir (arba) naudotojų, kurių veikla nebuvo labai tipiška.

(205)

Remiantis jų atsakymuose į klausimyną pateikta informacija apie pirkimus, bendradarbiavę perdirbėjai ir (arba) naudotojai per PTL sudarė apie 20 % viso Bendrijos PET suvartojimo. Per PTL 95 % viso savo PET jie pirko iš Bendrijos gamintojų, o likusią dalį – importavo iš šalių, nesusijusių su šia peržiūra. Buvo pateikta keletas argumentų, prieštaraujančių priemonių nustatymui.

(206)

Penki perdirbėjai (perdirbantys PET granules į ruošinius ir butelius bei sudarantys 10 % suvartojimo) atsakė į klausimyną. Sąnaudos už PET granules sudaro 55 % jų galutinės produkcijos (daugiausia ruošiniai). Buvo nustatyta, kad jie iš nagrinėjamųjų ir trečiųjų šalių importuoja nereikšmingą kiekį. Nepaisant to jie nepritaria priemonių nustatymui ir teigia, kad toliau taikant priemones būtų dirbtinai keliamos kainos Europoje.

(207)

Penki naudotojai, sudarantys apie 10 % suvartojimo, pateikė neišsamius duomenis. Gali būti, kad didieji naudotojai beveik nebendradarbiavo, nes paskutinis tyrimas dėl KLR, Australijos ir Pakistano kilmės importo buvo atliekamas vos prieš dvejus metus. PET sąnaudos sudaro apie 6–7 % visų sąnaudų ir todėl nėra didelės. Nors jie nenurodė importo iš nagrinėjamųjų šalių, tačiau kaip ir perdirbėjai, jie prieštaravo muitų nustatymui teigdami, kad tomis priemonėmis būtų dirbtinai keliamos kainos Europoje.

(208)

Atsižvelgiant į pakankamai gerą antrinės pramonės, priešingai nei Bendrijos pramonės, finansinę padėtį, nė vienas perdirbėjas ir (arba) naudotojas nepateikė argumentų, kad toliau taikant esamus muitus būtų prarandamos darbo vietos arba gamybos įrenginiai būtų perkeliami į užsienį.

(209)

Be to, Bendrijos pramonė pritaikė savo gamybos apimtį, kad ji atitiktų padidėjusį suvartojimą, todėl labai tikėtina, kad nepanaudoti Bendrijos pramonės pajėgumai galėtų visiškai padengti importo kiekį.

(210)

Atsižvelgiant į kitus tiekimo šaltinius, kuriems netaikomos antidempingo priemonės, pvz., Meksika, Turkija, JAV, Brazilija, Pakistanas, Iranas ir Saudo Arabija, Bendrijos naudotojai galėtų pasikliauti įvairiais nagrinėjamojo produkto tiekėjais arba pereiti prie jų.

(211)

Atlikus tyrimą naudotojų pramonės atžvilgiu nustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu bendradarbiaujančių naudotojų apyvarta išaugo, užimtumas liko nepakitęs, o bendras pelningumas pagerėjo. Todėl nustatyta, kad antidempingo priemonės jiems nepadarė neigiamo poveikio.

(212)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, daroma išvada, kad toliau taikant esamas antidempingo priemones Indijos, Indonezijos, Tailando, Malaizijos, Pietų Korėjos ir Taivano kilmės importui neturėtų didelės neigiamos įtakos Bendrijos naudotojams.

(213)

Žaliavų tiekėjai (monoetileno glikolio (MEG) ir grynintos tereftalato rūgšties (PTA), DMT ir izoftalio rūgšties (IPA), visų naftos ir chemijos produktų bei jų išvestinių produktų) aiškiai parodė, kad pritaria priemonėms. Jie galėtų pasinaudoti tuo, kad Bendrijos pramonė atsigautų nuo dempingo poveikio, ir tokiu būdu pagerintų savo rezultatus.

(214)

Atsižvelgiant į visus minėtus veiksnius nuspręsta, kad nėra įtikinamų priežasčių, prieštaraujančių tolesniam dabartinių antidempingo priemonių taikymui.

(215)

Vienai eksportuojančiai šaliai – Indijai – buvo atliktas lygiagretus tyrimas dėl kompensacinių priemonių galiojimo pabaigos (žr. 10 konstatuojamąją dalį). Tyrimu buvo patvirtinta, kad būtina toliau taikyti tokio paties lygio priemones. Dabartiniu tyrimu taip pat buvo nustatyta, kad eksportui iš Indijos toliau turėtų būti taikomos tokio paties lygio antidempingo priemonės. Šiuo klausimu žr. nuorodą į Reglamento (EB) Nr. 2604/2000 125 konstatuojamąją dalį. Kadangi šiuo metu Indijos kilmės PET eksportui siūlomos priemonės lieka nepakitusios, todėl jos atitinka pagrindinio antidempingo reglamento 14 straipsnio 1 dalyje ir Reglamento (EB) Nr. 2026/97 24 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus.

(216)

Visos šalys buvo informuotos apie pagrindinius faktus ir aplinkybes, kuriomis remiantis buvo ketinama rekomenduoti nenutraukti galiojančių priemonių taikymo atitinkamai pakeičiant jų lygius, jei tai būtų pagrįsta. Informavus šalis, buvo nustatytas laikotarpis, per kurį jos galėjo teikti pastabas ir pareiškimus. Vienas Indijos eksportuotojas įtarė, kad netaikant priemonių mažai tikėtina, kad Indija nukreips savo pardavimą į Bendriją. Šis eksportuotojas teigė, kad atsirandančios rinkos yra patrauklesnės nei Bendrijos rinkos, kad Indijos paklausa greitai auga, ir todėl nėra jokių neišnaudotų pajėgumų. Tačiau reikia manyti, kad nepaisant išaugusios paklausos Indijos rinkoje, atlikus tyrimą bendrovės lygiu nustatyti neišnaudoti pajėgumai, viršijantys išaugusią paklausą Indijos rinkoje, kas taip pat buvo patvirtinta 74 konstatuojamojoje dalyje minėtoje rinkos tyrimų ataskaitoje. Todėl daroma išvada, kad nė viena gauta pastaba nepakeitė šiame reglamente pateiktų išvadų.

(217)

Pagal tai, kas išdėstyta pirmiau, antidempingo priemonės toliau taikomos, atitinkamai pakeičiant jų lygius, jei tai būtų pagrįsta,

(1)

2000 m. lapkričio 30 d. Reglamentu (EB) Nr. 2603/2000 (3) Taryba nustatė galutinius kompensacinius muitus tam tikram importuojamam Indijos, Malaizijos ir Tailando (toliau – nagrinėjamosios šalys) kilmės polietileno tereftalatui (PET) (toliau – pirminis tyrimas). Nustatant priemones buvo remiamasi pagal pagrindinio reglamento 10 straipsnį inicijuotu kompensacinių priemonių tyrimu. Tuo pat metu Reglamentu (EB) Nr. 2604/2000 (4) Taryba nustatė galutinius antidempingo muitus importuojamam tų pačių šalių kilmės tam pačiam produktui. Nustatant priemones buvo remiamasi pagal Reglamento (EB) Nr. 384/96 5 straipsnį inicijuotu antidempingo tyrimu.

(2)

Reglamento (EB) Nr. 2604/2000 pakeitimai buvo padaryti po peržiūros tyrimų, inicijuotų pagal Reglamento (EB) Nr. 384/96 11 straipsnio 3 ir 4 dalis arba po to, kai buvo prisiimti įsipareigojimai dėl kainos pagal to reglamento 8 straipsnio 1 dalį.

(3)

Be to, Reglamentu (EB) Nr. 1467/2004 (5) Taryba nustatė galutinius antidempingo muitus tam tikram Australijos ir Kinijos Liaudies Respublikos (KLR) kilmės importuojamam PET ir baigė Pakistano kilmės importuojamo PET tyrimą.

(4)

2005 m. spalio 11 d. Taryba iš dalies pakeitė Indijos kilmės importuojamam PET galiojančių kompensacinių priemonių dydį (6). Daliniai pakeitimai buvo padaryti po pagreitintos peržiūros, inicijuotos pagal pagrindinio reglamento 20 straipsnį.

(5)

Paskelbusi pranešimą apie artėjantį priemonių galiojimo terminą 2005 m. rugpjūčio 30 d. Komisija gavo prašymą peržiūrėti galiojančias priemones pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį (toliau – priemonių galiojimo termino peržiūra).

(6)

Prašymą 2005 m. rugpjūčio 30 d. pateikė Plastics Europe polietileno tereftalato komitetas (toliau – pareiškėjas) gamintojų, kurie gamina didžiąją dalį (šiuo atveju daugiau kaip 90 %) viso PET Bendrijoje, vardu.

(7)

Priemonių galiojimo termino peržiūros prašymas buvo grindžiamas tuo, kad baigus galioti priemonėms subsidijavimas ir žala Bendrijos pramonei greičiausiai tęsis arba pasikartos.

(8)

Po konsultacijų su Patariamuoju komitetu nusprendusi, kad yra pakankamai įrodymų inicijuoti peržiūrą pagal atitinkamą pagrindinio reglamento 18 straipsnį, Komisija inicijavo šias peržiūras 2005 m. gruodžio 1 d (7).

(9)

Reikėtų pažymėti, kad prieš inicijuodama priemonių galiojimo termino peržiūrą ir pagal pagrindinio reglamento 22 straipsnio 1 dalį bei 10 straipsnio 9 dalį Komisija Indijos vyriausybei (toliau – IV) pranešė apie gautą tinkamai dokumentais pagrįstą prašymą atlikti peržiūrą ir pakvietė IV dalyvauti konsultacijose siekiant išsiaiškinti padėtį dėl skundo turinio ir rasti abiems šalims priimtiną sprendimą. Tačiau Komisija iš IV negavo atsakymo dėl pasiūlymo dalyvauti konsultacijose.

(10)

Be to, 2005 m. gruodžio 1 d. Komisija pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 384/96 11 straipsnio 2 dalį pradėjo Indijos, Indonezijos, Malaizijos, Korėjos Respublikos, Tailando ir Taivano kilmės importuojamam PET galiojančių antidempingo priemonių peržiūrą (8). Tuo pat metu pagal Reglamento (EB) Nr. 384/96 11 straipsnio 3 dalį Korėjos Respublikos ir Taivano kilmės tam pačiam produktui buvo inicijuota tik dempingui skirta dalinė tarpinė peržiūra (8).

(11)

Atliekant peržiūrą buvo nagrinėjamas 2004 m. spalio 1 d.–2005 m. rugsėjo 30 d. peržiūros tiriamasis laikotarpis (PTL). Analizuojant padarytos žalos tendencijas buvo nagrinėjamas laikotarpis nuo 2002 m. sausio 1 d. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(12)

Komisija apie priemonių galiojimo termino peržiūros inicijavimą oficialiai informavo eksportuojančius gamintojus, eksportuojančios šalies atstovus, importuotojus, Bendrijos gamintojus, naudotojus ir pareiškėją. Suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė pareikšti savo nuomonę raštu ir prašyti jas išklausyti per pranešime apie inicijavimą nustatytą laikotarpį. Visoms suinteresuotosioms šalims, kurios to prašė ir įrodė, kad yra svarbių priežasčių joms būti išklausytomis, tokia galimybė buvo suteikta.

(13)

Atsižvelgiant į akivaizdžiai didelį prašyme atlikti priemonių galiojimo termino peržiūras išvardytų Indijos eksportuojančių gamintojų bei Bendrijos gamintojų ir importuotojų skaičių, nuspręsta, kad bus tikslinga pagal pagrindinio reglamento 27 straipsnį svarstyti, ar reikėtų atlikti atranką. Siekiant Komisijai suteikti galimybę nuspręsti, ar bendrovių atranka yra būtina, ir, jei ji būtina, atrinkti bendroves, minėtų šalių buvo paprašyta pagal pagrindinio reglamento 27 straipsnį pranešti apie save per 15 dienų nuo peržiūrų inicijavimo ir pateikti Komisijai pranešime apie inicijavimą prašomą informaciją.

(14)

Išnagrinėjus pateiktą informaciją ir atsižvelgus į mažą pageidavimą bendradarbiauti pareiškusių Indijos eksportuojančių gamintojų skaičių nuspręsta, kad nėra būtina atlikti Indijos eksportuojančių gamintojų atrankos.

(15)

Išnagrinėjus Bendrijos gamintojų ir importuotojų pateiktą informaciją ir atsižvelgus į santykinai mažą atsakymų skaičių, nuspręsta, kad nė viena šių kategorijų atranka nebūtų pagrįsta.

(16)

Todėl klausimynai buvo išsiųsti visiems žinomiems nagrinėjamosios šalies eksportuojantiems gamintojams, importuotojams, tiekėjams, Bendrijos gamintojams ir naudotojams.

(17)

Buvo gauti tik trijų Indijos eksportuotojų, dvylikos Bendrijos gamintojų, vieno importuotojo, vieno tiekėjo ir dešimt perdirbėjų ir (arba) naudotojų klausimyno atsakymai.

(18)

Komisija gavo ir patikrino visą informaciją, kuri, jos manymu, buvo reikalinga atliekant tyrimą, ir surengė tikrinamuosius vizitus šių bendrovių patalpose:

(19)

Nagrinėjamas toks pat produktas kaip ir per pirminį tyrimą, t. y. nagrinėjamosios šalies kilmės PET, kurio klampos skaičius pagal ISO standartą 1628-5 yra 78 ml/g arba didesnis. Šiuo metu jam taikomas KN kodas 3907 60 20 .

(20)

Kaip ir per pirminį tyrimą buvo nustatyta, kad nagrinėjamojo produkto, nagrinėjamosios šalies vidaus rinkose gaminamo ir parduodamo PET, ir Bendrijos gamintojų gaminamo ir parduodamo PET pagrindinės fizinės ir cheminės savybės bei panaudojimas sutampa. Todėl daroma išvada, kad visos PET, kurio klampos skaičius yra 78 ml/g arba didesnis, rūšys yra panašios, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 5 dalyje.

(21)

Remiantis prašyme atlikti peržiūrą ir Bendrijos klausimyno atsakymuose nurodyta informacija buvo tiriamos šios sistemos, kurios yra laikomos susijusios su subsidijų skyrimu:

a)

Muito sumažinimo leidimo sistema (MSLS)

b)

Atleidimo nuo pajamų mokesčio sistema (APMS)

c)

Pagrindinių gamybos priemonių eksporto rėmimo sistema (PGPERS)

d)

Eksporto perdirbimo zonos (EPZ)/Specialiosios ekonominės zonos (SEZ)/Į eksportą orientuotos įmonės (EOĮ)

e)

Išankstinių licencijų sistema (ILS)

f)

Eksporto kreditų sistema (prieš prekių išsiuntimą ir po prekių išsiuntimo) (EKS)

g)

Gudžarato pardavimo mokesčio lengvatos sistema (GPMLS)

h)

Gudžarato taikoma atleidimo nuo elektros mokesčio sistema (GAEMS)

i)

Vakarų Bengalijos paskatų sistemos (VBPS)

j)

Maharaštros vyriausybės paskatų paketo sistema (PPS)

(22)

Pirmiau nurodytos a, c–e sistemos yra paremtos Užsienio prekybos (Plėtra ir reguliavimas) įstatymu (1992 m. Nr. 22), kuris įsigaliojo 1992 m. rugpjūčio 7 d. (toliau – Užsienio prekybos įstatymas). Pagal Užsienio prekybos įstatymą IV įgaliojama skelbti su eksporto ir importo politika susijusius pranešimus. Jie apibendrinami „Eksporto ir importo politikos“ (nuo 2004 m. rugsėjo 1 d. vadinamos „Užsienio prekybos politikos“) dokumentuose ir juos kas penkerius metus leidžia ir reguliariai atnaujina Prekybos ministerija. Vienas Eksporto ir importo politikos dokumentas yra susijęs su peržiūros tiriamuoju laikotarpiu šioje byloje, t. y. penkerių metų planas, susijęs su laikotarpiu nuo 2004 m. rugsėjo 1 d. iki 2009 m. kovo 31 d. („EXIM politika 02–07“). Be to, EXIM politiką 2004–2009 reglamentuojančias procedūras IV nustato „2004 m. rugsėjo 1 d.–2009 m. kovo 31 d. procedūrų vadovo I tome“ („PV I 2004–2009“). Procedūrų vadovas (PV) taip pat reguliariai atnaujinamas.

(23)

b sistema yra pagrįsta 1961 m. Pajamų mokesčio įstatymu, kuris kiekvienais metais iš dalies keičiamas Finansų įstatymu.

(24)

f sistema yra pagrįsta 1949 m. Bankininkystės reguliavimo įstatymo 21 ir 35A skirsniais, pagal kuriuos Indijos rezervų bankas (IRB) vadovauja komercinių bankų veiklai eksporto kreditų srityje.

(25)

g sistemos veikimą administruoja Gudžarato vyriausybė, ir ji yra pagrįsta šios vyriausybės vykdoma pramonės paskatų politika; h sistema yra pagrįsta 1958 m. Bombėjaus elektros mokesčio įstatymu.

(26)

j sistemos veikimą administruoja Maharaštros valstija, ir ji yra pagrįsta Maharaštros vyriausybės pramonės, energijos ir darbo departamento nutarimu.

(27)

i sistema sukurta 1999 m. birželio 22 d. Vakarų Bengalijos vyriausybės (VBG) prekybos ir pramonės departamento pranešimu Nr. 588-CI/H (WBIS 1999), kuris vėliau buvo pakeistas 2004 m. kovo 24 d. Pranešimu Nr. 134-CI/O/Incentive/17/03/I (WBIS 2004).

(28)

Atskleidus faktus apie tariamą subsidijavimą, IV pakartoja keletą pastabų dėl sistemų kompensuojamumo ir dėl subsidijos sumų apskaičiavimo. Be to, ji dar kartą pateikia argumentus, kuriais teigiama, kad šiuo atveju nebuvo tikimybės, jog subsidijavimas būtų tęsiamas. Šiuo tikslu reikėtų pažymėti, kad šiais komentarais nebuvo išdėstyta naujų argumentų, dėl kurių būtų pakeistos šiame reglamente išdėstytos išvados.

(29)

Išsamus MNKS aprašymas pateikiamas EXIM politikos 2004–2009 4.3 skirsnyje ir PV I 2004–2009 4.3–4.4 skirsniuose.

(30)

Buvo nustatyta, kad nė vienas bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas pagal MNKS sistemą negavo jokių kompensuotinų lengvatų. Todėl buvo nuspręsta, kad šios sistemos toliau šiame tyrime analizuoti nereikia.

(31)

Buvo nustatyta, kad nė vienas bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas pagal APMS sistemą negavo jokių kompensuotinų lengvatų. Todėl buvo nuspręsta, kad šios sistemos toliau šiame tyrime analizuoti nereikia.

(32)

Išsamus PGPERS aprašymas pateikiamas EXIM politikos 2004–2009 5 skyriuje ir PV I 2004–2009 5 skyriuje.

(33)

Šia sistema gali naudotis gamintojai eksportuotojai ir prekybininkai eksportuotojai, kurie yra susiję su remiančiais gamintojais ir paslaugų teikėjais.

(34)

Pagal eksporto įsipareigojimo sąlygą bendrovei leidžiama importuoti pagrindines gamybos priemones (naujas pagrindines gamybos priemones, o nuo 2003 m. balandžio mėn. – ir panaudotas iki 10 metų senumo pagrindines gamybos priemones) mokant už jas sumažintą ar nulinį muitą. Tuo tikslu, pateikus prašymą ir sumokėjus mokestį, IV išduoda PGPER licenciją. Vykdant eksporto įsipareigojimą, importuojamas pagrindines gamybos priemones būtina naudoti tam tikram eksportuojamų prekių kiekiui pagaminti per tam tikrą laikotarpį.

(35)

PGPERS licencijos turėtojas pagrindines gamybos priemones gali įsigyti ir iš vietos šaltinių. Tokiu atveju vietos pagrindinių gamybos priemonių gamintojas gali pasinaudoti muitais neapmokestinamų komponentų, reikalingų tokioms pagrindinėms gamybos priemonėms pagaminti, importo lengvatomis. Arba toks vietos gamintojas gali prašyti, kad jam būtų taikomos tariamo eksporto lengvatos už pagrindinių gamybos priemonių tiekimą PGPERS licencijos turėtojui.

(36)

Pagal PGPERS subsidijos skiriamos, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje ir 2 straipsnio 2 dalyje. Muito sumažinimas laikomas IV finansine parama, nes taikant šią nuolaidą sumažinamos IV muitų pajamos, kurias ji turėtų gauti, jeigu minėtoji sistema nebūtų taikoma. Be to, muito sumažinimas yra naudingas eksportuotojui, nes importavimo metu sutaupyti muitai pagerina jo likvidumą.

(37)

Be to, PGPERS pagal įstatymą priklauso nuo eksporto veiklos rezultatų, nes šių licencijų negalima gauti, neįsipareigojus eksportuoti. Dėl to ji laikoma individualia ir kompensuotina pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalies a punktą.

(38)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, šios sistemos negalima laikyti leistina muitų grąžinimo sistema arba pakaitine muitų grąžinimo sistema, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje. Tokios leistinos sistemos, kaip nurodyta pagrindinio reglamento I priedo i punkte, neapima pagrindinių gamybos priemonių kadangi jos nėra sunaudojamos gaminant eksportuojamus produktus.

(39)

Per TL nė vienas bendradarbiaujantis eksportuotojas nepirko pagrindinių gamybos priemonių. Vis dėlto viena bendrovė toliau buvo atleidžiama nuo muito už pagrindines gamybos priemones, prieš TL pirktas už sumą, nustatytą per pirminį tyrimą. Per PTL nustatyta subsidijos suma buvo apskaičiuota remiantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 3 dalimi pagal muitą, nesumokėtą už importuotas pagrindines gamybos priemones, paskirstytą per laikotarpį, kuris atspindi tokių eksportuojančio gamintojo pagrindinių gamybos priemonių faktinį nusidėvėjimo laikotarpį. Pagal nusistovėjusią praktiką tokiu būdu apskaičiuota suma, priskiriama PTL, buvo koreguojama, pridedant šio laikotarpio palūkanas, kad būtų atspindėta visa gautos naudos vertė per tam tikrą laikotarpį. Siekiant apskaičiuoti subsidijos sumą kaip skaitiklį, iš minėtos sumos pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 1 dalies a punktą buvo išskaičiuoti mokesčiai, kuriuos būtina sumokėti, norint gauti subsidiją. Vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalimi ir 7 straipsnio 3 dalimi, subsidijos suma buvo paskirstyta šio sektoriaus eksporto apyvartai peržiūros tiriamuoju laikotarpiu kaip atitinkamas vardiklis, nes subsidija priklauso nuo eksporto veiklos rezultatų ir buvo skiriama, neatsižvelgiant į pagamintus, eksportuotus arba pervežtus kiekius. Bendrovė, kuriai toliau buvo taikoma sistema, gavo 0,38 % dydžio subsidiją.

(40)

Šios sistemos išsamus aprašymas pateikiamas Indijos rezervų banko (toliau – IRB) Pagrindiniame aplinkraštyje IECD Nr. 5/04.02.01/2002-03 (Eksporto kreditai užsienio valiuta) ir Pagrindiniame aplinkraštyje IECD Nr. 10/04.02.01/2003-04 (Eksporto kreditai rupijomis), kuris yra skirtas visiems komerciniams Indijos bankams.

(41)

Šia sistema gali naudotis gamintojai eksportuotojai ir prekybininkai eksportuotojai. Buvo nustatyta, kad viena tyrime bendradarbiaujančių bendrovių pasinaudojo lengvatomis pagal EKS.

(42)

Pagal šią sistemą IRB nustato privalomas didžiausias eksporto kreditų palūkanų normas Indijos rupijomis arba užsienio valiuta, kurias komerciniai bankai gali taikyti eksportuotojui, „kad eksportuotojams būtų skiriami kreditai už tarptautiniu lygiu konkurencines palūkanų normas“. EKS sudaro dvi posistemės, tai yra Eksporto kreditų sistema, taikoma prekėms prieš išsiuntimą („pakavimo kreditai“), kuri taikoma kreditams, teikiamiems eksportuotojui prekių pirkimo, perdirbimo, gamybos, pakavimo ir (arba) siuntimo išlaidoms finansuoti prieš eksportuojant prekes, ir Eksporto kreditų sistema, taikoma prekėms po išsiuntimo, pagal kurią teikiamos apyvartinių lėšų paskolos iš eksporto gautinoms sumoms finansuoti. Be to, IRB nurodo bankams tam tikrą dalį savo grynojo banko kredito skirti eksportui finansuoti.

(43)

Pagal minėtus IRB pagrindinius aplinkraščius eksportuotojai gali gauti eksporto kreditus, kuriems taikomos lengvatinės palūkanų normos, palyginti su įprastinių komercinių kreditų („kreditų grynaisiais“) palūkanų normomis, kurios nustatomos tik pagal rinkos sąlygas.

(44)

Pirma, EKS kreditų lengvatinės palūkanų normos, nustatytos IRB pagrindiniuose aplinkraščiuose, gali sumažinti eksportuotojo palūkanų išlaidas, skirtingai nuo išlaidų kreditams, kurios nustatomos tik pagal rinkos sąlygas, ir šiuo atveju yra lengvata, kuria pasinaudojo minėtas eksportuotojas, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalyje. Išvada dėl lengvatos buvo padaryta tik tų bendradarbiaujančių eksportuotojų, kuriuos tiriant buvo nustatyta, jog minėti palūkanų normos skirtumai egzistuoja, atžvilgiu. Pagal IRB pagrindinius aplinkraščius išduotų kreditų ir komercinių „kreditų grynaisiais“ palūkanų normų skirtumo negalima paaiškinti vien tik komercinio banko elgesiu rinkoje.

(45)

Antra, nepaisant to, kad lengvatinius kreditus pagal EKS sistemą teikia komerciniai bankai, ši lengvata yra vyriausybės finansinė parama, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies iv punkte. IRB yra valstybės įstaiga, ir dėl to jai taikomas „vyriausybės“ apibrėžimas, pateiktas pagrindinio reglamento 1 straipsnio 3 dalyje. IRB 100% priklauso vyriausybei, siekia valstybinės politikos tikslų, pvz., pinigų politikos, o jo vadovybę skiria IV. IRB vadovauja privačioms įstaigoms, nes komerciniai bankai privalo laikytis sąlygų, inter alia, nustatytų IRB pagrindiniuose aplinkraščiuose dėl eksporto kreditų maksimalių palūkanų normų ir IRB nuostatų, reikalaujančių, kad komerciniai bankai dalį savo bankinių kreditų skirtų eksportui finansuoti. Šis reikalavimas įpareigoja komercinius bankus atlikti funkcijas, nurodytas pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktyje, šiuo atveju susijusias su paskolomis lengvatinio eksporto finansavimo forma. Toks tiesioginis lėšų pervedimas paskolų forma pagal tam tikras sąlygas paprastai būtų pavedamas vyriausybei, o šiuo atveju taikoma praktika dėl nesuprantamų priežasčių skiriasi nuo paprastai vyriausybių atliekamų funkcijų, nurodytų pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkto iv papunktyje. Ši subsidija laikoma individualia ir kompensuotina, nes lengvatinės palūkanų normos gali būti taikomos tik eksporto operacijoms finansuoti, ir dėl to priklauso nuo eksporto veiklos rezultatų, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalies a punkte.

(46)

Subsidijos suma buvo apskaičiuota, atsižvelgiant į skirtumą tarp palūkanų, sumokėtų už eksporto kreditus, kurios buvo taikomos peržiūros tiriamuoju laikotarpiu, ir sumos, kurią būtų reikėję mokėti, jeigu tos pačios palūkanų normos būtų taikomos konkrečios bendrovės naudojamiems įprastiniams komerciniams kreditams. Ši subsidijos suma (skaitiklis) buvo paskirstyta bendrai eksporto apyvartai peržiūros tiriamuoju laikotarpiu kaip atitinkamas vardiklis pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalį, nes subsidija priklauso nuo eksporto veiklos rezultatų ir ją skiriant, nebuvo atsižvelgta į pagamintus, perdirbtus, eksportuotus arba pervežtus kiekius. Pagal EKS lengvatomis pasinaudojusi bendrovė gavo 0,1 % subsidiją.

(47)

Buvo nustatyta, kad nė vienas bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas pagal SEZS sistemą negavo kompensuotinų lengvatų. Vis dėlto dviems Indijos bendrovėms buvo suteiktas EOĮ statusas ir per PTL jos gavo kompensuotinų subsidijų. Toliau pateikiamas tik EOĮS aprašymas ir vertinimas.

(48)

Išsamesnė informacija apie EOĮ sistemą pateikiama EXIM politikos 2004–2009 6 skyriuje ir PV I 2004–2009.

(49)

Išskyrus bendroves, kurios verčiasi tik prekyba, pagal EOĮS sistemą gali steigtis visos įmonės, kurios iš esmės įsipareigoja eksportuoti visas savo pagamintas prekes ar paslaugas. Tačiau pramonės įmonės, norinčios pasinaudoti EOĮS, privalo įvykdyti minimalių investicijų į ilgalaikį turtą reikalavimą (10 milijonų Indijos rupijų).

(50)

Kaip buvo nustatyta per pirminį tyrimą, EOĮ gali veikti ir būti įsteigtos bet kurioje Indijos vietovėje.

(51)

Prašyme dėl EOĮ statuso būtina pateikti ateinančių penkerių metų duomenis, inter alia, apie planuojamus produkcijos kiekius, planuojamą eksporto vertę, importo ir vietos reikalavimus. Patvirtinusios bendrovės prašymą, valdžios institucijos tokią bendrovę informuoja apie susijusias nuostatas ir sąlygas. Susitarimas dėl bendrovės statuso pripažinimo pagal EOĮ sistemą galioja penkerius metus. Jis gali būti atnaujintas papildomiems laikotarpiams.

(52)

Pagrindinis EOĮ įsipareigojimas, nustatytas EXIM politikoje 2004–2009, yra gauti grynųjų pajamų užsienio valiuta (toliau – NFE), t. y. per ataskaitinį laikotarpį (5 metus) bendra eksporto vertė turi būti didesnė už importuotų prekių bendrą vertę.

(53)

EOĮ įmonės turi teisę gauti šias nuolaidas:

(54)

Įmones, kurios veikia pagal šias sistemas, prižiūri muitinės pareigūnai Muitų įstatymo 65 dalyje nustatyta tvarka.

(55)

Minėtos įmonės teisiškai privalo tinkamai įtraukti į apskaitą visas importuojamas medžiagas, jų vartojimą ir panaudojimą bei eksportą pagal PV 2004–2009 6.11.1 dalį. Šie dokumentai turėtų būti reguliariai pateikiami kompetentingoms institucijoms ketvirčio ir metinėse pažangos ataskaitose.

(56)

Tačiau „(EOĮS) neprivalo kiekvienos importo siuntos susieti su savo eksportu, perleidimu kitoms įmonėms, DTA pardavimu arba atsargomis“, PV I 2004–2009 6.11.2 skirsnis.

(57)

Vidaus rinkoje parduodamų prekių išsiuntimą ir apskaitą kontroliuoja pačios bendrovės. EOĮ eksporto siuntų išsiuntimo procesą prižiūri nuolatinis EOĮ muitinės ir (arba) akcizų pareigūnas.

(58)

Šioje byloje EOĮS sistema naudojosi du iš bendradarbiaujančių eksportuotojų. EOĮS sistema buvo taikoma bendradarbiaujančių eksportuotojų žaliavinėms medžiagoms ir pagrindinėms gamybos priemonėms importuoti be muitų, prekėms pirkti šalyje nemokant akcizo bei pardavimo mokesčiui grąžinti, taip pat parduoti dalį savo produkcijos vidaus rinkoje. Be to, viena eksportuojančių bendrovių pasinaudojo sistema, kad jai būtų iš dalies grąžintas muitas už degalus, pirktus iš vietos naftos bendrovių. Taigi jie pasinaudojo visomis lengvatomis, išdėstytomis pirmiau pateiktos 53 konstatuojamosios dalies i–v punktuose. Atlikus tyrimą buvo nustatyta, kad nagrinėjamieji eksportuotojai nepasinaudojo pagal nuostatas dėl atleidimo nuo pelno mokesčio teikiamomis lengvatomis, taikomomis EOĮS.

(59)

EOĮ atleidimas nuo dviejų rūšių importo muitų („pagrindinio muito“ ir „specialaus papildomo muito“) ir pardavimo mokesčio grąžinimas yra IV finansinė parama, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje. Vyriausybės pajamos, kurios būtų gautos netaikant šios sistemos, buvo prarastos, o tai reiškia, kad EOĮ buvo suteikta nauda, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalyje, nes ji išsaugojo savo likvidumą nemokėdama muitų, kurie paprastai mokami, ir gaudama grąžintą sumokėtą pardavimo mokestį.

(60)

Tačiau atleidimas nuo akcizo ir jo importo muito ekvivalento („papildomo muito“) nebuvo susijęs su pajamų, gaunamų kitais atvejais, praradimu. Akcizą ir papildomą muitą, jeigu jie sumokami, galima naudoti kaip kreditą būsimiems muito įsipareigojimams (vadinamasis „CENVAT mechanizmas“) įvykdyti. Dėl to šie muitai nėra galutiniai. Naudojant CENVAT kredito mechanizmą, galutinis muitas nustatomas tik pridėtinei vertei, bet ne žaliavinėms medžiagoms.

(61)

Tai reiškia, kad atleidimas nuo pagrindinio muito, specialaus papildomo muito, muito už degalus, pirktus iš vietos naftos bendrovių, dalinis grąžinimas bei pardavimo mokesčio grąžinimas yra subsidijos, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnyje. Pagal įstatymą jos priklauso nuo eksporto veiklos rezultatų ir dėl to laikomos individualiomis ir kompensuotinomis pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalies a punktą. EXIM politikos 02–07 6.1 dalyje nurodytas EOĮ eksporto tikslas, siekiant paskatų, yra conditio sine qua non.

(62)

Vienas bendradarbiaujančių eksportuotojų tvirtino, kad Komisija nutolo nuo per pirminį tyrimą pateiktų argumentų dėl žaliavinių medžiagų atleidimo nuo muito įvertinimo ir kad reikėtų kompensuoti tik muito grąžinimo perteklių, jeigu toks būtų nustatytas. Vis dėlto atsakant į tai reikėtų pažymėti, kad per pirminį tyrimą įvertinant kompensuotiną sumą klausimas, ar EOĮ buvo leistina muito grąžinimo sistema ar ne, buvo iškeltas „nepažeidžiant klausimo, ar ši schema yra muito grąžinimo sistema, atitinkanti pagrindinio reglamento nuostatas“ (9). Atliekant šią peržiūrą buvo kruopščiai ištirta visa sistema, įskaitant jos priežiūros mechanizmą.

(63)

Atlikus tyrimą, buvo nustatyta, kad šių subsidijų negalima laikyti leistina muitų grąžinimo sistema arba pakaitine muitų grąžinimo sistema, nurodyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje. Jos neatitinka griežtų taisyklių, nustatytų pagrindinio reglamento I priedo h ir i punktuose, II priede (muitų grąžinimo sistemos apibrėžimas ir taisyklės) ir III priede (pakaitinės muitų grąžinimo sistemos apibrėžimas ir taisyklės). Tomis aplinkybėmis, kai pardavimo mokesčio kompensavimo ir atleidimo nuo importo muito nuostatos taikomos pagrindinėms gamybos priemonėms pirkti, jos neatitinka leistinų muito grąžinimo sistemų taisyklių, nes pagrindinės gamybos priemonės gamyboje nesunaudojamos, kaip reikalaujama I priedo h (pardavimo mokesčio grąžinimas) ir i (importo muitų grąžinimas) punktuose.

(64)

Be to, nebuvo nustatyta, kad IV taiko veiksmingą tikrinimo sistemą arba tvarką, kuri padėtų patvirtinti, ar netaikant muito ir (arba) pardavimo mokesčio įgytos žaliavos buvo panaudotos eksportuojamai prekei gaminti ir kokiais kiekiais (pagrindinio reglamento II priedo II dalies 4 punktas arba pakaitinių muitų grąžinimo sistemų atveju – pagrindinio reglamento III priedo II dalies 2 punktas). Pagal galiojančią tikrinimo sistemą siekiama prižiūrėti, kaip laikomasi grynųjų pajamų užsienio valiuta prievolės, o ne tikrinamas importo, susijusio su eksportuojamų prekių gamyba, vartojimas.

(65)

EOĮ vidaus rinkoje gali parduoti žymią dalį savo produkcijos, kuri yra ne daugiau kaip 50 % jos metinės apyvartos. Dėl to teisiškai neįpareigojama eksportuoti visos pagamintos produkcijos. Be to, šių vidaus operacijų neprižiūri ir nekontroliuoja vyriausybės pareigūnai ir jiems taikoma tik pačios įmonės kontrolė. Dėl šios priežasties Indijos valdžios institucijos netikrina EOĮ patalpų arba tikrina ne visas patalpas, skirtas laikyti prekėms, už kurias nesumokėti muitai. Tačiau tokiomis aplinkybėmis padidėja papildomo tikrinimo elementų, tokių kaip ryšio tarp neapmuitinamų žaliavų ir jas naudojant pagamintų eksportuojamų produktų kontrolė, svarba, kad taikomą sistemą būtų galima laikyti muitų grąžinimo tikrinimo sistema.

(66)

Dėl nustatytų kitų tikrinimo etapų vertėtų priminti, kad iš EOĮ de jure niekada nereikalaujama kiekvieną importuojamų produktų siuntą susieti su atitinkamu pagamintu produktu. Tačiau tik atlikusios tokį tikrinimą, Indijos institucijos gautų pakankamai informacijos apie galutinę žaliavų paskirtį ir galėtų veiksmingai patikrinti, ar atleidimai nuo muito arba pardavimo mokesčio neviršija eksportuojamai produkcijai naudojamų sąnaudų. Pačios bendrovės tikrinamų vidaus pardavimo mėnesio mokesčių deklaracijų, kurias reguliariai tikrina Indijos valdžios institucijos, nepakanka. Be to, mėnesio mokesčių deklaracijomis siekiama kontroliuoti akcizą, o ne tikrinti žaliavų paskirtį. Bendrovės vidaus sistemų, kurios nėra teisiškai privalomos, nepakaktų, nes muitų grąžinimo tikrinimo sistemą turėtų sukurti ir įgyvendinti vyriausybė, o jos administravimo nereikėtų palikti kiekvienos atskiros bendrovės nuožiūrai. Todėl atlikus tyrimą buvo nustatyta, kad Indijos EXIM politikoje tiesiogiai nereikalaujama žaliavinių medžiagų susieti su pagamintu produktu ir IV netaikė jokio veiksmingo kontrolės mechanizmo, kad nustatytų, kokios žaliavos buvo sunaudotos eksportuojamai prekei gaminti ir kokiais kiekiais.

(67)

Be to, IV neatliko papildomo patikrinimo pagal panaudotas faktines žaliavas, nors paprastai tokį patikrinimą reikia atlikti, kai netaikoma veiksminga tikrinimo sistema (pagrindinio reglamento II priedo II dalies 5 punktas ir III priedo II dalies 3 punktas). IV taip pat nepateikė įrodymų, kad nebuvo grąžintos perteklinės sumos.

(68)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, reikia atmesti bendrovės skundą, kuriame teigiama, kad Komisija nutolo nuo per pirminį tyrimą pateiktų argumentų dėl žaliavinių medžiagų atleidimo nuo muito įvertinimo ir kad reikėtų kompensuoti tik muito grąžinimo perteklių, jeigu toks būtų nustatytas.

(69)

Todėl kai nėra leistinos muitų grąžinimo sistemos arba pakaitinės muitų grąžinimo sistemos, kompensuotina lengvata laikomas visų importo muitų (pagrindinio muito ir specialaus papildomo muito), kurie paprastai mokami importuojant, grąžinimas, muito už degalus, pirktus iš vietos naftos bendrovių, grąžinimas bei pardavimo mokesčio grąžinimas peržiūros tiriamuoju laikotarpiu.

(70)

Subsidijos suma EOĮS priklausantiems eksportuotojams buvo skaičiuojama pagal nesumokėtus importo muitus (pagrindinį muitą ir specialų papildomą muitą) už visai EOĮ importuotas medžiagas, grąžintą pardavimo mokestį ir muito už vietoje pirktus degalus grąžinimą peržiūros tiriamuoju laikotarpiu. Siekiant apskaičiuoti subsidijos sumą, kaip skaitiklį, iš minėtos sumos pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 1 dalies a punktą buvo išskaičiuoti mokesčiai, kuriuos būtina sumokėti, norint gauti subsidiją. Vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalimi, ši subsidijos suma buvo paskirstyta tam tikrai eksporto apyvartai peržiūros tiriamuoju laikotarpiu kaip atitinkamas vardiklis, nes subsidija priklauso nuo eksporto veiklos rezultatų, ir ją skiriant nebuvo atsižvelgta į pagamintą, eksportuotą arba pervežtą kiekį. Taigi dviems bendrovėms buvo nustatyti atitinkamai 0,9 % ir 5,8 % subsidijų skirtumai.

(71)

Pagrindinės gamybos priemonės fiziškai neįeina į pagamintų prekių sudėtį. Vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 3 dalimi, tiriamosioms bendrovėms suteikta lengvata buvo apskaičiuojama pagal muito, nesumokėto už importuotas pagrindines gamybos priemones, sumą, paskirstytą per laikotarpį, kuris atspindi įprastą tokių pagrindinių gamybos priemonių nusidėvėjimo laikotarpį tiriamosiose bendrovėse. Toks įprastas nusidėvėjimo laikotarpis buvo nustatytas pagal dviems nagrinėjamiesiems bendradarbiaujantiems eksportuotojams taikomus faktinius nusidėvėjimo laikotarpius, t. y. 18 metų. Tokiu būdu apskaičiuota suma priskiriama peržiūros tiriamajam laikotarpiui ir buvo koreguojama, pridedant šio laikotarpio palūkanas, kad būtų atspindėta visa gautos lengvatos vertė per tam tikrą laikotarpį ir taip būtų nustatyta visa šios sistemos naudotojui suteikta lengvata. Vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalimi ir 7 straipsnio 3 dalimi, subsidijos suma buvo paskirstyta šio sektoriaus eksporto apyvartai peržiūros tiriamuoju laikotarpiu kaip atitinkamas vardiklis, nes subsidija priklauso nuo eksporto veiklos rezultatų ir buvo skiriama, neatsižvelgiant į pagamintus, eksportuotus arba pervežtus kiekius. Taigi dviems bendrovėms buvo nustatyti atitinkamai 1,8 % ir 0,4 % subsidijų skirtumai.

(72)

Tai reiškia, kad bendras subsidijų skirtumas nagrinėjamosioms bendrovėms pagal EOĮS atitinkamai yra 2,7 % ir 6,2 %.

(73)

Išsamus sistemos aprašymas pateiktas EXIM politikos 2004–2009 4.1.–4.1.14 skirsniuose ir PV I 2004–2009 4.1–4.30 skyriuose.

(74)

ILS sudaro šešios posistemės; toliau pateikiamas jų aprašymas. Šios posistemės, inter alia, skiriasi teisių naudotis lengvatomis taikymo sritimi. Su finansuojančiais gamintojais „susieti“ gamintojai eksportuotojai ir prekybininkai eksportuotojai turi teisę naudotis fizinio eksporto ir metinių poreikių ILS. Galutiniam eksportuotojui prekes tiekiantys gamintojai eksportuotojai turi teisę naudotis tarpiniam tiekimui taikoma ILS. Pagrindiniai rangovai, tiekiantys prekes EXIM politikos 2004–2009 8.2 dalyje nurodytoms „tariamo eksporto“ kategorijoms, tokie kaip į eksportą orientuotos įmonės (toliau – EOĮ), turi teisę naudotis ILS sistema tariamam eksportui. Galiausiai tarpiniams gamintojų eksportuotojų tiekėjams gali būti taikomos „tariamo eksporto“ lengvatos pagal Išankstinio išleidimo įsakymo (IIĮ) ir kompensacinio vidaus akredityvo posistemes.

(75)

Išankstinės licencijos gali būti išduotos:

(76)

Buvo nustatyta, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu pagal tris posistemes, susijusias su nagrinėjamuoju produktu, t. y.: i) ILS fiziniam eksportui; v) IIĮ ir iv) ILS tariamam eksportui, nuolaidos buvo taikomos tik vienam bendradarbiaujančiam eksportuotojui. Dėl to ii) metinių reikalavimų, iii) tarpinio tiekimo ir vi) kompensacinio vidinio akredityvo sistemos kompensavimo pobūdžio nustatyti nereikia.

(77)

Indijos valdžios institucijų atliekamo tikrinimo tikslais licencijos turėtojas teisiškai privalo „teisingai ir tinkamai tvarkyti importuotų prekių licencijuoto vartojimo ir panaudojimo apskaitą“ ir naudoti specialią formą (PV I 2004–2009 4.30 skyrius ir 23 priedėlis), t. y. pildyti faktinį vartojimo registrą („23 priedėlio registras“). Nuo 2005 m. gegužės mėn. 23 priedėlis ne tik turėtų būti saugomas bendrovėje, bet jį taip pat privalo parašu patvirtinti atestuotas apskaitininkas, ir jis turi būti išsiųstas Indijos institucijoms. Prievolė pateikti 23 priedėlį taikoma licencijoms, išduotoms po to, kai 2005 m. gegužės mėn. įsigaliojo naujosios taisyklės. Todėl nebuvo galima patikrinti, kaip iš tikrųjų buvo taikoma ši naujoji sistema, nes tyrimo metu nereikėjo parengti su šiomis licencijomis susijusios ataskaitos.

(78)

Pagal pirmiau i, iv ir v punktuose nurodytas posistemes, leistiną importo apimties ir eksporto įsipareigojimo (įskaitant tariamą eksportą) dydį ir vertę nustato IV, ir jie yra registruojami licencijoje. Be to, importo ir eksporto metu vyriausybės pareigūnai atitinkamas operacijas turi registruoti licencijoje. Taikant šią sistemą, leistinas importo apimtis nustato IV pagal standartines žaliavų ir produkcijos normas (SION). SION yra nustatytos beveik visiems produktams, įskaitant nagrinėjamąjį produktą, ir skelbiamos PV II 2004–2009.

(79)

Importuojamos žaliavinės medžiagos negali būti perduodamos ir privalo būti naudojamos galutiniam eksportuojamam produktui gaminti. Eksporto įsipareigojimus reikia įvykdyti per nustatytą laikotarpį nuo licencijos išdavimo (per 18 mėnesių su galimybe pratęsti laikotarpį du kartus po 6 mėnesius).

(80)

Išankstinės licencijos turėtojas, ketinantis gauti žaliavų iš vietinių šaltinių ir nesinaudoti tiesioginiu importu, turi galimybę jas gauti pateikdamas išankstinio išleidimo įsakymus IIĮ. Tokiu atveju išankstinės licencijos tampa išankstinio išleidimo įsakymais (IIĮ) ir patvirtinamos tiekėjui pristačius jose nurodytas prekes.

(81)

Peržiūros tyrimo metu buvo nustatyta, kad pagal SION nustatytą leistiną importo dydį, naudodamasis įvairiomis posistemėmis, bendradarbiaujantis eksportuotojas be muito importavo žaliavinių medžiagų daugiau, nei jų reikėjo nurodytam eksportuojamų produktų kiekiui pagaminti. Tai reiškia, kad nagrinėjamajam produktui SION nebuvo pakankamai tikslios.

(82)

Atleidimas nuo importo muitų pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktį ir 2 straipsnio 2 dalį yra subsidija, t. y. IV finansinė parama, kuria buvo suteikta lengvata tiriamiesiems eksportuotojams.

(83)

Be to, pagal įstatymą aiškiai nustatyta, kad ILS fiziniam eksportui priklauso nuo eksporto veiklos rezultatų, todėl laikomas individualia ir kompensuotina priemone pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalies a punktą. Neprisiimdama eksporto įsipareigojimo bendrovė negali naudotis pagal šias sistemas teikiamomis lengvatomis.

(84)

ALS „tariamas eksportas“de facto priklauso nuo eksporto veiklos rezultatų. Juo nedaug naudojosi tik viena bendrovė ir tik tada, kai tiekė prekes į eksportą orientuotoms įmonėms arba specializuotose ekonominėse zonose veikiančioms įmonėms. Abi šių įmonių kategorijos yra nurodytos EXIM politikos 02–07 8.2 straipsnio dalies b punkte. Minėtoji bendrovė nurodė, kad nagrinėjamąjį produktą galėjo eksportuoti jos klientai. EOĮ/SEZ tikslas yra eksportas, kaip nurodoma EXIM politikos 6.1 dalyje. Tai reiškia, kad vietos tiekėjas naudojasi lengvatomis pagal ALS tariamam eksportui, nes IV tikisi pajamų iš eksporto, kurias po to gauna eksportuotojas, veikiantis EOĮ/SEZ. Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalies a punktą subsidija laikoma priklausančia nuo eksporto tada, kai yra faktų, rodančių, jog tokia subsidija iš tikrųjų yra susijusi su faktiniais arba planuojamais eksporto veiklos rezultatais, nors įstatymais tokia priklausomybė nuo eksporto veiklos rezultatų nėra numatyta.

(85)

Šiuo atveju bendradarbiaujanti bendrovė nepasinaudojo išankstinėmis licencijomis, kad galėtų importuoti be muito. Vietoj to bendrovė gavo naudos įsigydama žaliavinių medžiagų iš vietinių tiekėjų licencijas pakeisdama IIĮ. Pagal šią sistemą muitų grąžinimo forma nuo mokesčių ir muitų atleidžiamas ne galutinis eksportuotojas, o tiekėjas. Nuo mokesčių ir (arba) muitų atleidžiamos vietinės ir importuotos žaliavos. Atlikus tyrimą buvo nustatyta, kad žaliavinės medžiagos, įsigytos pasinaudojus IIĮ sistema iš vietos nesusijusio tiekėjo, ir žaliavinės medžiagos, įsigytos iš vietos tiekėjo nepasinaudojant licencija, kainos buvo labai skirtingos. Nauda, atleidus nuo muitų ir mokesčių, atsispindėjo žemesnėse kainose, kurias tiekėjas taikė žaliavines medžiagas naudojančiai ir su šiuo tyrimu susijusiai bendrovei. Bendrovė galėjo aiškiai atsikirti žaliavinės medžiagos pirkimo naudojant licenciją kainas nuo tos pačios žaliavinės medžiagos kainų, mokėtų nesinaudojant licencija. Tokiu būdu bendrovė gautą naudą nustatė pagal pasinaudojant IIĮ tiekiamų produktų ir produktų, tiekiamų nesinaudojant licencija, kainų skirtumą.

(86)

Nė vienos iš minėtų trijų posistemių, nagrinėjamų šiuo atveju, negalima laikyti leistinomis muitų grąžinimo sistemomis arba pakaitinėmis muitų grąžinimo sistemomis, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje. Minėtos posistemės neatitinka griežtų taisyklių, nustatytų pagrindinio reglamento I priedo i punkte, II priede (muitų grąžinimo sistemos apibrėžimas ir taisyklės) ir III priede (pakaitinės muitų grąžinimo sistemos apibrėžimas ir taisyklės). Nepaisant to, kad IV minėjo, jog nuo 2005 m. gegužės mėn. sistemoje buvo padaryti tam tikri pakeitimai, turėtų būti aišku, kad per PTL šiais pakeitimais nebuvo padarytas poveikis sistemoms, nes naujoji tikrinimo sistema dar nebuvo visapusiškai įgyvendinta. Nepaisant galimų IV padarytų tikrinimo sistemos pakeitimų, atlikus tyrimą buvo nustatyta, kad per PTL IV veiksmingai netaikė savo tikrinimo sistemos. Taip pat ji netaikė procedūrų, kad patvirtintų, ar žaliavos buvo sunaudotos eksportuojamam produktui gaminti ir kokiais kiekiais (pagrindinio reglamento II priedo II dalies 4 punktas arba pakaitinių muitų grąžinimo sistemų atveju to reglamento III priedo II dalies 2 punktas). SION nagrinėjamajam produktui buvo nepakankamai tikslios, ir buvo pernelyg daug įvertintas žaliavinės medžiagos naudojimas. Atlikus tyrimą buvo nustatyta, kad SION yra iš dalies keičiamos siekiant geriau atspindėti sunaudotas žaliavas, tačiau per PTL šios naujos SION nebuvo įgyvendintos. Taigi buvo patvirtinta, kad SION negali būti naudojamos faktinio naudojimo tikrinimo sistemos tikslais, nes tokių didelių standartinių normų nustatymas nepadeda IV visai tiksliai patikrinti, koks faktinis žaliavų kiekis buvo sunaudotas eksportuojamai prekei gaminti. Be to, per PTL naudojamoms licencijoms IV netaikė veiksmingos faktinio vartojimo registro tvarkymo kontrolės („23 priedėlio registras“, pirmiau buvęs 18 priedėlis). IV taip pat neatliko tolesnio patikrinimo pagal faktinius sunaudotus žaliavų kiekius, nors paprastai tai reikia padaryti tais atvejais, kai netaikoma veiksminga tikrinimo sistema (pagrindinio reglamento II priedo II dalies 5 punktas ir III priedo II dalies 3 punktas), ir neįrodė, kad buvo grąžintos perteklinės sumos.

(87)

Todėl minėtosios trys posistemės yra kompensuotinos.

(88)

Kadangi nėra nustatytos leistinos muitų grąžinimo sistemos arba pakaitinės muitų grąžinimo sistemos, subsidijos suma, kaip teigė bendrovė, buvo apskaičiuota remiantis tos pačios su ar be licencijos pirktos žaliavinės medžiagos kainų skirtumu.

(89)

Vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalimi, ši subsidijų suma buvo paskirstyta visai eksporto apyvartai kaip atitinkamas vardiklis, nes subsidija priklauso nuo eksporto veiklos rezultatų ir ją skiriant nebuvo atsižvelgta į pagamintus, eksportuotus arba pervežtus kiekius.

(90)

Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu šia sistema pasinaudojo viena bendrovė ir gavo 20,9 % subsidijų.

(91)

Buvo nustatyta, kad nė vienas bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas negavo jokių kompensuotinų lengvatų pagal Gudžarato pardavimo mokesčio lengvatos sistemą (GSTIS) arba Gudžarato taikomą atleidimo nuo elektros mokesčio sistemą (GAEMS). Todėl buvo nuspręsta, kad šios sistemos toliau šiame tyrime analizuoti nereikia.

(92)

Išsamus VBPS aprašymas pateikiamas 1999 m. birželio 22 d. Vakarų Bengalijos vyriausybės (VBG) prekybos ir pramonės departamento pranešime Nr. 588-CI/H (VBPS 1999), kuris vėliau buvo pakeistas 2004 m. kovo 24 d. Pranešimu Nr. 134-CI/O/Incentive/17/03/I (VBPS 2004). Pagal sistemą buvo taikomos kai kurios lengvatos, pavyzdžiui, pardavimo mokesčio mokėjimo atidėjimas, subsidija pagrindinėms gamybos priemonėms įrengti ir subsidijos vystymuisi. Atlikus tyrimą buvo nustatyta, kad praeityje šiomis sistemomis pasinaudojo viena bendrovė. Vis dėlto šių lengvatų poveikis nebuvo reikšmingas. Todėl buvo nuspręsta, kad šių sistemų toliau šiame tyrime analizuoti nereikia.

(93)

Skatindama pramonės sektorių išplitimą mažiau išsivysčiusiose Maharaštros valstijos vietose, IV nuo 1964 m. teikia paskatas naujoms besiplečiančioms įmonėms kurti besivystančiuose valstijos regionuose. Nuo taikymo pradžios sistema keletą kartų buvo iš dalies keista, o „2001 m. sistema“ veikė nuo 2001 m. balandžio 1 d. iki 2006 m. kovo 31 d. ir vėliau buvo pratęsta iki 2007 m. kovo 31 d. MV taikomą PPS sudaro kelios posistemės, kurių pagrindinės yra šios: i) vidaus mokesčio grąžinimas; ii) atleidimas nuo elektros mokesčio ir iii) atleidimas nuo vietos pardavimo mokesčio, kuris galiojo iki 2004 m. spalio 24 d. Atlikus tyrimą buvo nustatyta, kad vienas bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų naudojosi tik viena posisteme – atleidimu nuo vietos pardavimo mokesčio.

(94)

Norėdamos šia sistema naudotis bendrovės paprastai privalo investuoti į mažiau išsivysčiusias vietoves įkurdamos naują pramonės įmonę arba investuodamos didelę kapitalo dalį į veikiančios pramonės įmonės plėtrą ir įvairinimą. Šios vietovės pagal ekonominį vystymąsi yra skirstomos į skirtingas kategorijas (pvz., mažai išsivysčiusios vietovės, mažiau išsivysčiusios vietovės, mažiausiai išsivysčiusios vietovės). Pagrindinis paskatų dydžio nustatymo kriterijus yra vietovė, kurioje yra arba bus įmonė, ir investicijų dydis.

(95)

Pagal atleidimo nuo vietos pardavimo mokesčio sistemą, kuri galiojo iki 2004 m. spalio mėn., paskirtosios įmonės neprivalėjo mokėti jokių pardavimo mokesčių nuo jų pardavimo operacijų. Taip pat paskirtos įmonės yra atleistos nuo vietos pardavimo mokesčio už jų įgytas prekes iš tiekėjo, kuris pats turi teisę naudotis sistema. Su pardavimo operacijomis susiję atleidimai nesuteikia jokios naudos paskirtajai parduodančiai įmonei, o atleidimas, susijęs su pirkimo operacijomis, duoda naudos paskirtajai perkančiai įmonei. Atlikus tyrimą buvo nustatyta, kad nagrinėjamajai bendrovei atleidimas nuo pardavimo mokesčio buvo taikomas iki 2006 m. spalio 24 d.

(96)

Pagal MV teikiamą PPS subsidijos skiriamos, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje ir 2 straipsnio 2 dalyje. Pirmiau nagrinėtos posistemės laikomos MV finansine parama, nes ši nuolaida sumažina MV pajamas, kurias kitu atveju ji turėtų gauti. Be to, atleidimas ir (arba) grąžinimas yra naudingas bendrovei, nes padidina jos likvidumą.

(97)

Šia posisteme gali naudotis tik tos bendrovės, kurios yra investavusios į tam tikras nurodytas geografines vietoves, priklausančias Maharaštros valstijos jurisdikcijai. Ne tokiose vietovėse esančios bendrovės šia sistema naudotis negali. Lengvatos dydis skiriasi pagal tam tikras vietoves. Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2 dalies a punktą ir 3 straipsnio 3 dalį sistema laikoma individualia ir todėl kompensuotina.

(98)

Atleidimo nuo pardavimo mokesčio atveju subsidijos suma buvo apskaičiuota remiantis paprastai peržiūros tyrimo laikotarpiu mokamo pardavimo mokesčio suma, kuri pagal minėtą sistemą liko nesumokėta. Kadangi 2004 m. spalio 24 d. nustojo galioti atleidimo nuo vietos pardavimo mokesčio sistema, buvo atsižvelgiama tik į 2004 10 01–2004 10 24 laikotarpiu neapmokėtą pardavimą, nes tik šis laikotarpis sutampa su peržiūros tiriamuoju laikotarpiu. Pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalies reikalavimus šios subsidijos suma (skaitiklis) po to buvo paskirstyta visai peržiūros tyrimo laikotarpio apyvartai kaip atitinkamas vardiklis, nes subsidija nepriklauso nuo eksporto, ir nebuvo skirta atsižvelgiant į pagamintus, eksportuotus arba pervežtus kiekius. PTL posisteme pasinaudojo viena bendrovė, tačiau gauta subsidijos suma buvo mažesnė nei 0,1 %, t. y. nereikšminga.

(99)

Pagal pagrindinio reglamento nuostatas tiriamiems eksportuojantiems gamintojams apskaičiuota kompensuotinų subsidijų suma, išreikšta ad valorem, svyruoja nuo 2,7 % iki 20,9 %.

(100)

Nepaisant to, kad buvo intensyviai bendradarbiaujama eksporto į Bendriją apimties srityje, reikėtų pažymėti, kad keletas eksportuojančių gamintojų nebendradarbiavo tyrime, įskaitant eksportuojantį gamintoją, kuriam per pirminį tyrimą buvo nustatytas didžiausias subsidijos skirtumas. Nebendradarbiaujančių Indijos gamintojų pajėgumai ir produkcija yra reikšmingi, o, be to, tikėtina, kad šie eksportuojantys gamintojai toliau naudosis pagal tiriamąsias subsidijų sistemas teikiamomis lengvatomis bent jau tokiu pačiu lygiu, kaip nustatyta per pirminį tyrimą,

(101)

Vadovaujantis pagrindinio reglamento 18 straipsnio 2 dalimi, buvo tikrinama, ar nustojus galioti priemonėms, subsidijavimas gali tęstis arba pasikartoti.

(102)

Kaip nurodoma pirmiau pateiktose 21–100 konstatuojamosiose dalyse, buvo nustatyta, kad peržiūros tyrimo laikotarpiu nagrinėjamojo produkto eksportuotojai Indijoje ir toliau naudojosi Indijos valdžios institucijų kompensuotinu subsidijavimu. Peržiūros metu iš tikrųjų buvo nustatyta, kad subsidijų skirtumai buvo didesni už pirminio tyrimo metu nustatytus skirtumus, išskyrus skirtumą vienam eksportuojančiam gamintojui. Pagal nagrinėjamąsias subsidijų sistemas teikiamos lengvatos toliau kartojasi, ir nėra jokių požymių, kad artimiausioje ateityje šios programos būtų panaikintos. Trūkstant informacijos apie tai, kaip iš tikrųjų bus įgyvendinami ILS tikrinimo sistemos pakeitimai, negalima parengti jokių išvadų apie galimą šių pokyčių poveikį. Šiomis aplinkybėmis nagrinėjamojo produkto eksportuotojai ir toliau gaus kompensuotinas subsidijas. Kiekvienas eksportuotojas turi teisę naudotis keliomis subsidijų programomis. Šiomis aplinkybėmis buvo pagrįstai nuspręsta, kad yra tikimybė, jog bus subsidijuojama ir ateityje.

(103)

Kadangi buvo įrodyta, jog subsidijavimas tęsėsi peržiūros metu ir, tikėtina, tęsis ateityje, subsidijavimo pasikartojimo tikimybės klausimas nebesvarbus.

(104)

PET Bendrijoje gamina šios bendrovės:

(105)

Visų šių gamintojų pagaminta PET sudaro bendrą Bendrijos produkciją, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 9 straipsnio 1 dalyje.

(106)

Komisija tikrino, ar bendradarbiaujantys arba priemonių galiojimo termino peržiūros prašymus remiantys Bendrijos gamintojai gamina didžiąją dalį visos PET Bendrijos produkcijos. Tokie Bendrijos gamintojai pagamino 88 % visos Bendrijoje gaminamos PET. Tyrime visapusiškai nebendradarbiavę Bendrijos gamintojai nebuvo įtraukti į Bendrijos pramonės apibrėžtį. Todėl, Komisijos nuomone, dvylika visapusiškai bendradarbiaujančių Bendrijos gamintojų sudaro Bendrijos pramonę, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 9 straipsnio 1 dalyje ir 10 straipsnio 8 dalyje. Per pirminį tyrimą Bendrijos pramonė gamino daugiau nei 85 % visos tuo metu Bendrijoje gaminamos PET.

(107)

Bendrijos pramonę sudaro šie dvylika Bendrijos gamintojų:

(108)

Bendrijos vartojimas buvo nustatytas remiantis Bendrijos pramonės įmonių pardavimo apimtimi, kitų Bendrijos gamintojų pardavimo apimtimi, apskaičiuota remiantis skundo pateikimo metu pateiktais duomenimis, ir Eurostato duomenimis apie visą Bendrijos importą iš trečiųjų šalių.

(109)

2002 m.–PTL toliau didėjo nagrinėjamojo produkto Bendrijos vartojimas Bendrijoje ir per PTL pasiekė 2 400 000 tonas. Iš viso per visą laikotarpį vartojimas išaugo 18 %. Šis padidėjimas iš dalies vyko dėl naujų taikymo sričių (inter alia, alaus ir vyno buteliai) ir iš dalies dėl padidėjusio vartojimo stojančiosiose šalyse.

1   lentelė

(110)

Nuo 2002 m. iki PTL visas Indijos importas padidėjo 13 %. 2002–2003 metais importui sumažėjus 17 %, 2004 m. jis padidėjo 100 procentinių punktų ir vėl sumažėjo per PTL iki apytiksliai 6 800 tonų, t. y. apie 70 procentinių punktų. 2003 m. importo kainos padidėjo 5 procentiniais punktais ir toliau atitinkamai 3 ir 7 procentiniais punktais 2004 m. ir per PTL. Ši kainų tendencija tik iš dalies atspindi staigų žaliavinių medžiagų sąnaudų didėjimą. Nagrinėjamuoju laikotarpiu Indijos importas išliko palyginti nedidelis, t. y. 2002 m. – 0,3 %, 2003 m. – 0,2 %, 2004 m. – 0,5 % ir PTL – 0,3 %.

2   lentelė

(111)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu importo apimtis iš kitų trečiųjų šalių padidėjo 25 procentiniais punktais. Didžiausias padidėjimas buvo pastebėtas 2003 m., kai importas padidėjo 41 procentiniu punktu. 2004 m. Kinijos importuojamam produktui nustačius antidempingo priemones, tais metais importas sumažėjo 14 procentinių punktų, o per PTL – dar 2 procentiniais punktais. Užimamoms rinkos dalims buvo būdingos tokios pat tendencijos, t. y. nuo 15,9 % 2002 m. iki 20,6 % 2003 m., iki 20,6 % 2004 m. ir iki 16,9 % per PTL. Vertinant absoliučiais skaičiais dėl didesnio vartojimo užimamos rinkos dalis padidėjo mažiau nei importas. Vidutinės importo kainos nuolat buvo mažesnės už ES kainas 2002–2004 metų laikotarpiu. Tik PTL jos šiek tiek buvo didesnės už Bendrijos pramonės kainas.

3   lentelė

(112)

Peržiūros pradžioje buvo numatyta atlikti Bendrijos gamintojų atranką, tačiau atsižvelgiant į tai, kad jų skaičius nebuvo pernelyg didelis, nuspręsta tirti visus Bendrijos gamintojus, o žalos veiksnius įvertinti remiantis visos Bendrijos pramonės lygiu surinkta informacija.

(113)

Vadovaudamasi pagrindinio reglamento 8 straipsnio 5 dalimi, Komisija ištyrė visus susijusius ekonominius veiksnius ir rodiklius, dariusius poveikį Bendrijos pramonei.

(114)

Bendrijos pramonės gamyba nuo 2002 m. iki PTL padidėjo 20 %, t. y. nuo 1 465 000 mln. tonų 2002 m. iki 1 760 000 mln. tonų per PTL. Gamyba 2003 m. padidėjo 4,8 %, o 2004 m. – 4,6 %. Tolesnis padidėjimas įvyko per PTL, gamybai staiga padidėjus 150 000 tonomis, t. y. 10,8 %. Tai įvyko dėl pramonės vykdomo restruktūrizavimo proceso, kad būtų geriau kontroliuojamos gamybos sąnaudos ir taip pasinaudota vartojimo didėjimu Bendrijos rinkoje, kuri, kaip pateikta pirmiau, padidėjo 19 % 2002 m.–PTL laikotarpiu (nuo 2 mln. tonų 2002 m. iki 2,4 mln. tonų per PTL).

4   lentelė

(115)

2002 m.–PTL laikotarpiu gamybos pajėgumai padidėjo 22 %, t. y. nuo 1 760 000 tonų 2002 m. iki 2 156 000 tonų per TL. Daugiausia jie didėjo per PTL, per kurį gamybos pajėgumai, palyginti su 2004 m., padidėjo 300 000 tonomis, t. y. 16,7 %. Šis reikšmingas gamybos pajėgų didėjimas vyko kartu su gamybos didėjimu per tą patį laikotarpį (žr. 114 konstatuojamąją dalį). Gamybos pajėgumai padidėjo dėl papildomų investicijų į gamybos linijas, sukurtas siekiant pasinaudoti augančia rinka. 2003 m. pajėgumų panaudojimas padidėjo 4 procentiniais punktais, 2004 m. išliko tokiame pat lygyje, o tada per PTL vėl sumažėjo 5 procentiniais punktais, pasiekdami 82 % lygį. Sumažėjimas 2004 m.–PTL laikotarpiu vyko dėl reikšmingo gamybos pajėgumų padidėjimo tuo laikotarpiu. Todėl didesnė gamybos apimtis per PTL lyginant su 2004 m. sutapo su mažesniu pajėgumų panaudojimo rodikliu.

5   lentelė

(116)

2002 m.–PTL laikotarpiu Bendrijos pramonės pardavimo apimtis Bendrijos rinkoje padidėjo 21 %. 2003 m. padidėjusi 2 %, 2004 m. ir per PTL atitinkamai padidėjo 8 ir 11 procentinių punktų. Nepaisant padidėjusio pardavimo dėl didesnio vartojimo, 2003 m. Bendrijos pramonės rinkos dalis sumažėjo 5 procentiniais punktais ir 1 procentiniu punktu per PTL.

6   lentelė

(117)

Apskritai reikia pažymėti, kad Bendrijos pramonės rinkos dalis per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo 2 %, o tai rodo, kad jos augimas atsiliko nuo visos rinkos vartojimo augimo.

(118)

Bendrijos pramonės užimtumo lygis tiriamuoju laikotarpiu padidėjo 18 %. Daugiausia jis išaugo 2003 m. (11 procentinių punktų) ir 2004 m. (dar 6 procentiniais punktais). Nepaisant to, kad per PTL jis toliau augo, šis augimas sudarė tik 2 procentinius punktus. Šis 18 % padidėjimas per visą laikotarpį yra susijęs su gamybos lygiu, kuris padidėjo 20 %.

7   lentelė

(119)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo Bendrijos pramonės našumas, apskaičiuotas produkcija tonomis vienam darbuotojui per metus. Iš pradžių 2003 m. sumažėjęs 6 % lyginant su 2002 m. ir 2004 m. išlikęs tokiame pat lygyje, per PTL, t. y. tuo metu, kai žymiai išaugo gamyba, našumas žymiai padidėjo (daugiau nei 8 % lyginant su 2004 m).

8   lentelė

(120)

Reikia pažymėti, kad PET granulių gamyba yra intensyvaus kapitalo pramonė ir todėl darbo sąnaudų poveikis visai produkto kainai yra ribotas. Tuo laikotarpiu darbo užmokestis padidėjo 12 %, palyginti su 20 % visos gamybos kainos padidėjimu. Kitas svarbus rodiklis – darbo užmokesčio sąnaudos vienai tonai pagaminti. Šiuo laikotarpiu šios sąnaudos sumažėjo 6 %.

9   lentelė

(121)

Vieneto pardavimo kainos padidėjo nuo 924 EUR už toną 2002 m. iki 1 058 EUR už toną per PTL. Apskritai tendencija didėjo (15 % per visą laikotarpį). Šis padidėjimas daugiausia yra žaliavinių medžiagų kainų didėjimo dėl padidėjusios naftos kainos pasekmė. Nepaisant Bendrijos pramonės padidintų kainų ji nesugebėjo perkelti padidėjimo naudotojų sektoriui ir visiškai atspindėti žaliavinių medžiagų kainų padidėjimo pardavimo kainose. Tai įvyko daugiausia dėl to, kad žaliavinių medžiagų kainos padidėjo daugiau nei PET kainos. Siekdama išlaikyti užimamą rinkos dalį Bendrijos pramonė galėjo tik nedaug padidinti savo kainas, todėl kainos krito.

10   lentelė

(122)

Atsižvelgiant į tai, kad 1 tonai PET pagaminti reikia apie 850 kg grynintos tereftalato rūgšties (PTA) ir 350 kg monoetileno glikolio (MEG) (pagrindinės žaliavinės medžiagos), 2002 m.–PTL laikotarpiu žymiai, t. y. atitinkamai 67 % ir 31 %, padidėjo žaliavinių medžiagų (PTA ir MEG) sąnaudos ir pasiekė 770 EUR už toną (PTA) bei 721 EUR už toną (MEG) (PTL vidurkis). Nepaisant to, kad 2005 m. trečiajame ketvirtyje buvo pastebėtas nedidelis PTA kainų sumažėjimas, kainoms nukritus iki 700 EUR už toną, o MEG kainoms išlikus iš esmės stabilioms, reikia pažymėti, kad žaliavinės medžiagos yra perkamos iš anksto pagal ilgalaikes sutartis. Viso to rezultatas – Bendrijos pramonė vis dar jaučia smarkiai padidėjusių sąnaudų pasekmes nagrinėjamuoju laikotarpiu, nepaisant nedidelio PTA kainų sumažėjimo PTL pabaigoje. Be to, dėl pasaulio naftos rinkoje susidariusios padėties PET gamybai skirtų žaliavinių medžiagų kainos priklauso nuo nenuspėjamų pokyčių, tačiau jos tikriausiai išliks aukštos. Visi šie veiksniai didina Bendrijos PET gamintojų pažeidžiamumą. Vis dėlto reikėtų pažymėti, kad pagrindinėmis žaliavinėmis medžiagomis prekiaujama visame pasaulyje ir todėl tokiu pat mastu jomis daromas poveikis Indijos eksportuojantiems gamintojams.

11   lentelė

(123)

Lyginant buvo nustatyta tokia vidutinė vieneto kaina už Bendrijos pramonės pagaminamų PET granulių toną:

12   lentelė

(124)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu, kaip nurodyta 11 ir 12 lentelėse, toliau brango pagrindinės žaliavinės medžiagos (PTA – 67 %, MEG – 31 %), o visa gamybos kaina padidėjo tik 21 %. Vis dėlto, kaip nurodyta 10 lentelėje, kainos padidėjo tik 15 %, nes Bendrijos pramonė nesugebėjo perkelti padidėjimo naudotojų sektoriui ir visiškai atspindėti žaliavinių medžiagų kainų padidėjimo pardavimo kainose.

(125)

Visu nagrinėjamuoju laikotarpiu, t. y. 2002 m.–PTL laikotarpiu, atsargos sumažėjo 10 %. Vis dėlto, atsižvelgiant į PET rinkos sezoninį pobūdį, kaip ir per pirminius tyrimus atsargos neturėtų būti laikomos svarbiu rodikliu analizuojant Bendrijos pramonės pagamintą PET. Lyginant su gamyba atsargos sudaro apie 5–6 % produkcijos.

13   lentelė

(126)

Pardavimo pelningumas rodo pelną, gautą pardavus nagrinėjamąjį produktą Bendrijoje. Viso turto grąžą ir grynuosius pinigų srautus, remiantis pagrindinio reglamento 8 straipsnio 8 dalimi, galima būtų įvertinti tik siauriausios produktų grupės, kuriai priklauso panašus produktas, lygiu. Be to, investicijų grąža yra apskaičiuota pagal viso turto grąžą, nes ji laikoma svarbesne šios tendencijos analizei atlikti.

14   lentelė

(127)

Prieš 2002 m. prasidėjusį kainų kritimą ir tuo metu, kai smarkiai išaugo importas dempingo kaina iš KLR, Taivano, Malaizijos, Korėjos ir Australijos (iki 2004 m.) bei subsidijuotas importas iš Indijos, Bendrijos pramonės finansinė padėtis pablogėjo ir 2003 m. buvo patirta nuostolių. Po nedidelio atsigavimo 2004 m. po to, kai KLR ir Australijai buvo nustatytos antidempingo priemonės, per PTL nuostoliai padidėjo iki – 3,2 %. Todėl pažymėta, kad pastebimas aiškus nuosmukis.

(128)

Viso turto grąžos ir grynųjų pinigų srautų tendencijų kaita buvo tokia pati, t. y. 2002 m. jų padėtis buvo palyginti gera, 2003 m. tendencijos staiga pablogėjo, 2004 m. – šiek tiek atsigavo, o per PTL – dar kartą pablogėjo.

(129)

Investicijos iš dalies buvo skirtos pajėgumams didinti ir gamybos procesui tobulinti. Didžioji dalis išlaidų buvo patirta 2004 m. ir per PTL, o tai sutapo su pajėgumų padidėjimu ir su tikslu išlaikyti užimamą rinkos dalį, atsižvelgiant į padidėjusį vartojimą. Tačiau investicijos nebuvo pernelyg daug skatinamos dėl Bendrijos pramonės dabartinės padėties ir pelningumo stoka pasižymėjusių Bendrijos bei pasaulio PET rinkų kaitos. Nepaisant to, kad tam tikromis aplinkybėmis Bendrijos gamintojai sugebėjo pritraukti kapitalo (ypač iš susijusių bendrovių), dėl PET pelningumo stokos nebuvo skatinamos investicijos ir tam tikrais atvejais sprendimas buvo atidėtas.

(130)

Nagrinėjant Indijos importo faktinio subsidijų skirtumo dydžio įtaką Bendrijos pramonei, ši įtaka, atsižvelgiant į šio produkto rinkos jautrumą kainoms, negali būti laikoma nereikšminga. Reikėtų pažymėti, kad šis rodiklis yra svarbesnis atliekant žalos pasikartojimo tikimybės analizę. Jei priemonės nustos galioti, tikėtina, kad subsidijuotas importas vėl bus tęsiamas tokia apimtimi ir kainomis, dėl kurių atsirastų reikšmingas subsidijos skirtumo dydžio poveikis.

(131)

Iš pirmiau nagrinėtų rodiklių matyti, kad 2001 m. nustačius galutines kompensacines priemones, tam tikri Bendrijos pramonės ekonominiai rodikliai šiek tiek pagerėjo, tačiau Bendrijos pramonė išlieka nestabili ir pažeidžiama.

(132)

Vartojimas iš dalies nuolat didėjo dėl naujų taikymo sričių (inter alia, alaus ir vyno buteliai) ir iš dalies dėl padidėjusio vartojimo stojančiosiose šalyse. Dėl to Bendrijos pramonė privalėjo didinti pajėgumus ir gamybą siekdama neprarasti užimamos rinkos dalies. Tuo tikslu 2004 m. ir per PTL vyko svarbus restruktūrizavimo procesas, dažnai keitėsi skirtingų gamintojų savininkai. Tuo pat metu apskritai padidėjo gamybos linijų skaičius, kad būtų galima neatsilikti nuo vartojimo didėjimo ir konkurencingai siekti masto ekonomijos. Taigi iš tiesų tam tikrų ekonominių rodiklių, t. y. vartojimo, gamybos pajėgumų, gamybos, ES pardavimo ir užimtumo tendencijos buvo teigiamos. Be to, nagrinėjamuoju laikotarpiu taip pat padidėjo pardavimo kaina. Vis dėlto, visos tos pirmiau aprašytos restruktūrizavimo pastangos negalėjo kompensuoti nuolatinio ir didelio žaliavinių medžiagų kainų didėjimo nagrinėjamuoju laikotarpiu. Aukštesnės žaliavinių medžiagų kainos negalėjo būti perkeltos naudotojų sektoriui taip, kad būtų galima išlaikyti tam tikrą pelningumo lygį. Dėl to smarkiai sumažėjo pelningumas: nuo + 2,7 % 2002 m. iki – 3,2 % PTL. Pastebėtos panašios investicijų grąžos ir grynųjų pinigų srautų tendencijos.

(133)

Tai sutapo su importu žemomis kainomis iš nagrinėjamosios šalies, dėl kurio Bendrijos pramonė akivaizdžiai patyrė spaudimą mažinti kainas. Vis dėlto, atsižvelgiant į mažą subsidijuoto importo apimtį, nustatytą atliekant šią priemonių galiojimo termino peržiūrą, pagrindinis dėmesys skiriamas žalos pasikartojimo tikimybės analizei. Taigi, nepaisant akivaizdžiai teigiamų gamybos, pardavimo ir pardavimo kainų pokyčių, bendra Bendrijos finansinė padėtis blogėjo ir tai atspindėjo neigiamus pelningumo (nuo 2,7 % pelno 2002 m. iki 3,2 % nuostolių PTL), eksporto pardavimo, gamybos kainos, investicijų grąžos ir grynųjų pinigų srautų pokyčius.

(134)

Lyginant pirmiau minėtas tendencijas su reglamentuose, kuriais nustatomos laikinosios ir galutinės kompensacinės priemonės, aprašytomis tendencijomis, vertinti galima įvairiai. Rinkos dalies atžvilgiu Bendrijos pramonė 2002 m.–PTL prarado 1 procentinį punktą, tačiau per ketverius metus iki galutinių kompensacinių priemonių patvirtinimo jos dalis padidėjo penkiais procentiniais punktais. Be to, Bendrijos pramonės pelningumas per PTL yra ne toks blogas kaip prieš nustatant galutines kompensacines priemones. Todėl nepaisant tam tikrų akivaizdžių teigiamų tendencijų, kurias buvo galima matyti iš žalos rodiklių, Bendrijos pramonės padėtis labai skiriasi nuo tokios padėties, kurią ji turėtų, jeigu ji būtų visapusiškai atsigavusi nuo žalos, nustatytos per pirminius tyrimus.

(135)

Todėl daroma išvada, kad Bendrijos pramonės ekonominė padėtis šiek tiek pagerėjo, palyginti su laikotarpiu prieš priemonių nustatymą, bet ji vis dar išlieka labai nestabili ir pažeidžiama. Be to, dėl nagrinėjamosios šalies importo atsiradusio kainų spaudimo Bendrijos pramonė negalėjo visapusiškai atspindėti žaliavinių medžiagų kainų padidėjimo pardavimo kainose.

(136)

Nustatyta, kad vidutinė Indijos pardavimo ne ES šalims eksporto kaina buvo gerokai mažesnė už vidutinę eksporto į Bendriją kainą bei vidaus rinkos kainas. Indijos eksportuotojo pardavimo ne ES šalims kiekis buvo labai didelis, apie 95 % viso eksporto pardavimo. Todėl buvo manoma, kad jei priemonės nustotų galioti, Indijos eksportuotojai būtų paskatinti perkelti didelius eksporto kiekius iš kitų trečiųjų šalių į patrauklesnę Bendrijos rinką tokiomis kainomis, kurios, net ir padidėjusios, tikriausiai būtų mažesnės už dabartines eksporto į Bendriją kainas.

(137)

Kaip nurodyta 140 konstatuojamojoje dalyje Indijos eksportuojantys gamintojai gali padidinti jų eksporto į Bendrijos rinką apimtį. Indijos gamybos pajėgumai žymiai išaugo: nuo 330 000 tonų 2003 m. iki 600 000 tonų 2005 m. Pagal rinkos prognozes tikimasi, kad 2008 m. jie padidės dar 220 000 tonomis. 2005 m. vidaus pardavimas siekė 220 000 tonų, o eksportas – 290 000 tonų (įskaitant 6 831 tonas į ES). Remiantis turimais duomenimis, šiuo metu vidutinių nepanaudotų pajėgumų turėtų būti 90 000 tonų, ir reikia juos laikyti reikšmingais, nes tai yra apie 4 % dabartinio Bendrijos vartojimo. Šiuos skaičiavimus patvirtino bendradarbiaujančių Indijos gamintojų, kurie turi daug nepanaudotų pajėgumų, veiklos rezultatai.

(138)

Atlikus tyrimą buvo nustatyta, kad bendradarbiaujančio Indijos eksportuotojo atsargų dydis nėra didelis. Vis dėlto, reikėtų pažymėti, kad atsargų dydis nėra svarbus rodiklis, nes PET rinka yra cikliška.

(139)

Darant išvadą reikia atkreipti dėmesį, kad nepaisant to, jog į ES importuota nedaug, yra pavojus, kad į ES galėjo būti nukreiptas reikšmingas jo dydis.

(140)

Todėl nagrinėjamosios šalies gamintojai gali didinti ir (arba) nukreipti savo eksporto apimtį į Bendrijos rinką. Tyrimas parodė, kad bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas nagrinėjamąjį produktą pardavė mažesnėmis kainomis nei Bendrijos pramonė. Tikriausiai ir toliau bus nustatomos tokios mažos kainos, arba jos dar sumažės atsižvelgiant į likusioms užsienio šalims nustatytas mažesnes kainas, kaip nurodyta 137 konstatuojamojoje dalyje, be to, tai bus daroma norint vėl pasiekti užimamos rinkos dalies lygį, kuris buvo laikotarpiu prieš nustatant priemones. Tokia kainų kaita ir nagrinėjamosios šalies eksportuotojų gebėjimas Bendrijos rinkai tiekti didelius nagrinėjamojo produkto kiekius tikriausiai sustiprintų kainų mažinimo tendenciją rinkoje ir padarytų numatomą neigiamą poveikį Bendrijos pramonės ekonominei padėčiai.

(141)

Kaip minėta pirmiau, Bendrijos pramonė lieka pažeidžiama ir nestabili. Gali būti, kad, jei Bendrijos pramonė susidurtų su didesne importo subsidijuojamomis kainomis iš nagrinėjamosios šalies apimtimi, jos pardavimo kiekiai, rinkos dalys, pardavimo kainos ir finansinė padėtis pablogėtų ir pasiektų per pirminį tyrimą nustatytą lygį. Todėl tuo remiantis nuspręsta, kad panaikinus priemones nestabili padėtis tikriausiai dar pablogėtų, ir Bendrijos pramonei būtų vėl padaryta netgi dar didesnė žala.

(142)

Remiantis tuo, kas išdėstyta pirmiau, padaryta išvada, kad netaikant antisubsidijų priemonių importo kainos tikriausiai bus mažesnės Bendrijos rinkoje, nes Indijos gamintojai tikriausiai stengsis padidinti jų užimamą rinkos dalį. Tokia kainų kaita ir Indijos eksportuotojų gebėjimas Bendrijos rinkai tiekti didelius PET kiekius tikriausiai sustiprintų kainų spaudimą, ir būtų padarytas numatomas neigiamas poveikis Bendrijos pramonės padėčiai.

(143)

Vadovaujantis pagrindinio reglamento 31 straipsniu buvo ištirta, ar toliau taikant galiojančias antisubsidijų priemones nebūtų pažeisti visos Bendrijos interesai. Nustatant Bendrijos interesus, buvo remiamasi įvairių interesų vertinimu. Atliekant šį tyrimą analizuojama padėtis, kuri jau buvo nustačius antisubsidijų priemones, ir leidžiama įvertinti bet kokį netinkamą neigiamą poveikį nagrinėjamosioms šalims, kurį daro dabartinės antisubsidijų priemonės.