TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 41/2007

2006 m. gruodžio 21 d.

nustatantis 2007 m. Bendrijos vandenyse ir Bendrijos laivams vandenyse, kuriuose reikalaujama nustatyti žvejybos apribojimus, taikomas tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių bendrąsias žvejybos galimybes ir susijusias sąlygas

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2002 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2371/2002 dėl žuvų išteklių apsaugos ir tausojančio naudojimo pagal bendrąją žuvininkystės politiką (1), ypač į jo 20 straipsnį,

atsižvelgdama į 1996 m. gegužės 6 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 847/96, nustatantį bendrų leistinų sugavimų ir kvotų kasmetinio valdymo papildomas sąlygas (2), ypač į jo 2 straipsnį,

atsižvelgdama į 2004 m. vasario 26 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 423/2004, nustatantį menkių išteklių atkūrimo priemones (3), ypač į jo 6 ir 8 straipsnius,

atsižvelgdama į 2004 m. balandžio 21 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 811/2004, nustatantį priemones šiaurinių jūrų lydekų ištekliams atkurti (4), ypač į jo 5 straipsnį,

atsižvelgdama į 2005 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2166/2005, nustatantį Zelandijos merlūzų ir norveginių omarų išteklių Kantabrijos jūroje ir prie vakarinės Pirėnų pusiasalio dalies atkūrimo priemones (5), ypač į jo 5 ir 6 straipsnius,

atsižvelgdama į 2006 m. vasario 23 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 388/2006, nustatantį jūrų liežuvių išteklių Biskajos įlankoje tausojančio naudojimo daugiametį planą (6), ypač į jo 4 straipsnį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS

TAIKYMO SRITIS IR SĄVOKŲ APIBRĖŽIMAI

1 straipsnis

Dalykas

Šiuo reglamentu nustatomos tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių bendrosios žvejybos galimybės ir susijusios tų žvejybos galimybių naudojimo sąlygos 2007 m.

Be to, juo nustatomos tam tikros žvejybos pastangų ribos ir susijusios sąlygos 2008 m. sausio mėn. bei tam tikriems Antarkties ištekliams – bendrosios žvejybos galimybės ir specialios sąlygos IE priede nurodytiems laikotarpiams.

2 straipsnis

Taikymo sritis

1.   Jeigu nenustatyta kitaip, šis reglamentas taikomas:

2.   Nukrypstant nuo 1 dalies, šis reglamentas netaikomas žvejybos operacijoms, vykdomoms tik mokslinių tyrimų, kurie atliekami gavus leidimą ir atitinkamai valstybei narei suteikus įgaliojimus, tikslais ir apie kuriuos Komisijai bei valstybei narei, kurios vandenyse atliekami tie moksliniai tyrimai, buvo pranešta iš anksto.

3 straipsnis

Sąvokų apibrėžimai

Šiame reglamente, be Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 3 straipsnyje nustatytųjų, taikomi šie apibrėžimai:

4 straipsnis

Žvejybos zonos

Šiame reglamente naudojami toliau pateikti zonų apibrėžimai:

II SKYRIUS

BENDRIJOS LAIVAMS TAIKOMOS BENDROSIOS ŽVEJYBOS GALIMYBĖS IR SUSIJUSIOS SĄLYGOS

5 straipsnis

Sugautų žuvų kiekio apribojimai ir paskirstymas

1.   Bendrijos laivams Bendrijos vandenyse arba tam tikruose ne Bendrijos vandenyse taikomi sugautų žuvų kiekio apribojimai ir tų apribojimų paskirstymas valstybėms narėms bei papildomos sąlygos pagal Reglamento (EB) Nr. 847/96 2 straipsnį yra pateiktos I priede.

2.   Bendrijos laivams, laikantis 10, 17 ir 18 straipsniuose nustatytų sąlygų ir neviršijant I priede nurodytos kvotos ribų, šiuo reglamentu leidžiama žvejoti Farerų salų, Grenlandijos, Islandijos ir Norvegijos žvejybos jurisdikcijai priklausančiuose vandenyse ir žvejybos zonoje aplink Jano Majeno salą.

3.   Komisija nustato galutinius sugautų tobinių kiekio apribojimus ICES IIIa ir IV zonose bei ICES IIa zonos EB vandenyse pagal IID priedo 8 punkte nustatytas taisykles.

4.   Komisija nustato, kad ICES V zonoje ir ICES XIV zonos Grenlandijos vandenyse Bendrijai leidžiama sugauti 7,7 % stintenėms taikomo BSLK, kai bus nustatytas stintenėms skirtas BSLK.

5.   Komisija gali persvarstyti norveginių menkučių išteklių ICES IIIa zonoje ir ICES IIa ir IV zonų EB vandenyse, šprotų išteklių ICES IIa ir IV zonų EB vandenyse bei ančiuvių išteklių ICES VIII zonoje sugautų kiekių apribojimus laikydamasi Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 30 straipsnio 2 dalyje nurodytos tvarkos ir atsižvelgdama į 2007 m. pirmąjį pusmetį surinktą mokslinę informaciją.

6.   Bendrijos laivams visuose Bendrijos ir jai nepriklausančiuose vandenyse draudžiama žvejoti, laikyti laive, perkrauti į kitą laivą ir iškrauti šias rūšis:

7.   Bendrijos laivams draudžiama žvejoti atlantinius didžiagalvius (Hoplostethus atlanticus) NEAFC reguliuojamame rajone esančiose ICES V, VI ir VII zonų dalyse.

8.   Bendrijos laivams draudžiama žvejoti jūros ešerius (Sebastes mentella) NEAFC reguliuojamame rajone esančiose ICES I ir II zonų dalyse 2007 m. sausio 1 d. – birželio 30 d., išskyrus neišvengiamą priegaudą. Šis draudimas žvejoti jūros ešerius taip pat taikomas nuo 2007 m. liepos 1 d. – 2007 gruodžio 31 d., jei tai rekomenduoja NEAFC. Šiuo atveju Komisija pranešimą apie NEAFC rekomendaciją paskelbia Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje.

6 straipsnis

Specialios nuostatos dėl paskirstymo

1.   Valstybėms narėms I priede numatytos bendrosios žvejybos galimybės paskirstomos nepažeidžiant:

2.   Siekiant atidėti kvotų, kurios turi būti perkeltos į 2008 m., panaudojimą Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnio 2 dalis, nukrypstant nuo minėto reglamento, taikoma visiems ištekliams, kuriems buvo nustatytas mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BSLK.

7 straipsnis

Žvejybos pastangų apribojimai ir susijusios išteklių valdymo sąlygos

1.   Nuo 2007 m. vasario 1 d. iki 2008 m. sausio 31 d. žvejybos pastangų apribojimai ir susijusios sąlygos, nustatyti:

2.   Laikotarpiu nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2007 m. sausio 31 d. 1 dalyje nurodytiems ištekliams toliau taikomos žvejybos pastangos ir susijusios sąlygos, nustatytos Reglamento (EB) Nr. 51/2006 IIA, IIB, IIC ir IID prieduose.

3.   Laivai, naudojantys atitinkamai IIA priedo 4.1 punkte ir IIB ir IIC priedų 3 punktuose nustatytų tipų žvejybos įrankius ir žvejojantys atitinkamai IIA priedo 2 punkte ir IIB ir IIC priedų 1 punktuose nurodytuose rajonuose, privalo turėti pagal Reglamento (EB) Nr. 1627/94 7 straipsnį išduotą specialų žvejybos leidimą, kaip numatyta šiuose prieduose.

4.   Komisija galutines žvejybos pastangas, 2007 m. taikomas tobinių žvejybai ICES IIIa ir IV zonose bei ICES IIa zonos EB vandenyse, nustato laikydamasi IID priedo 3–6 punktuose nustatytų taisyklių.

5.   Valstybės narės užtikrina, kad žvejoti giliavandenių žuvų rūšis leidimus turinčių laivų žvejybos pastangos, išmatuotos kilovatų dienomis, per kurias leidžiama nebūti uoste, lygiai 2007 m. neviršytų daugiau nei 75 % metinio vidutinio žvejybos pastangų lygio, kurį atitinkamos valstybės narės laivai naudojo 2003 m., išplaukdami į žvejybos reisus, kuriems turėjo leidimus žvejoti giliavandenių žuvų rūšis ir per kuriuos buvo žvejojamos Reglamento (EB) Nr. 2347/2002 I ir II prieduose išvardytos giliavandenių žuvų rūšys. Ši dalis taikoma tik tiems žvejybos reisams, kurių metu sugaunama daugiau nei 100 kg giliavandenių žuvų rūšių, išskyrus atlantines argentinas.

8 straipsnis

Sugautų žuvų kiekių ir priegaudos iškrovimo sąlygos

1.   Išteklių, kurių sugauto kiekio apribojimai yra nustatyti, žuvis galima laikyti laive arba iškrauti tik tada, jeigu:

2.   Nukrypstant nuo šio straipsnio 1 dalies, toliau išvardytas žuvis galima laikyti laive ir iškrauti net tada, jeigu valstybė narė neturi kvotų arba jeigu kvotos ar Bendrijos dalis yra išeikvota:

3.   Reglamento (EB) Nr. 1434/98 2 straipsnio 1 dalis netaikoma Atlantinei silkei, sužvejotai ICES IIIa, IV ir VIId zonose, taip pat ICES IIa zonos EB vandenyse.

4.   Visi iškrauti žuvų kiekiai įskaitomi į kvotą arba, jeigu Bendrijos dalis valstybėms narėms nebuvo paskirstyta kvotomis, į Bendrijos dalį, išskyrus pagal šio straipsnio 2 dalį sugautus žuvų kiekius.

5.   Jeigu leidžiami sugauti atlantinių silkių kiekiai, valstybei narei skirti ICES IIIa, IV ir VIId zonose bei ICES IIa zonos EB vandenyse, yra išnaudoti, žvejybos laivams, plaukiojantiems su tos valstybės narės vėliava, registruotiems Bendrijoje bei vykdantiems veiklą tuose žvejybos rajonuose, kuriuose taikomi atitinkami sugautų žuvų kiekio apribojimai, draudžiama iškrauti neišrūšiuotas žuvis, kurios yra pramaišiui su atlantinėmis silkėmis.

6.   Procentinė priegaudos dalis nustatoma ir priegaudos žuvys naudojamos pagal Reglamento (EB) Nr. 850/98 4 ir 11 straipsnius.

9 straipsnis

Iškrauti neišrūšiuotų žuvų kiekiai ICES IIIa, IV ir VIId zonose bei ICES IIa zonos EB vandenyse

1.   Valstybės narės užtikrina, kad būtų taikoma tinkama imčių ėmimo programa, leidžianti užtikrinti veiksmingą iškrautų neišrūšiuotų žuvų kiekių, sugautų ICES IIIa, IV ir VIId zonose bei ICES IIa zonos EB vandenyse, stebėseną pagal rūšis.

2.   Neišrūšiuotus sugautų žuvų kiekius ICES IIIa, IV ir VIId zonose bei ICES IIa zonos EB vandenyse galima iškrauti tik tuose uostuose ir iškrovimo vietose, kuriose taikoma 1 dalyje nurodyta imčių ėmimo programa.

10 straipsnis

Naudojimosi galimybės apribojimai

Jokiems Bendrijos laivams neleidžiama žvejoti Skagerako sąsiauryje per 12 jūrmylių nuo Norvegijos bazinės linijos. Tačiau su Danijos arba Švedijos vėliava plaukiojantiems laivams leidžiama žvejoti ne arčiau kaip per keturias jūrmyles nuo Norvegijos bazinės linijos.

11 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio techninės ir kontrolės priemonės

Bendrijos laivams taikomos III priede nustatytos pereinamojo laikotarpio techninės ir kontrolės priemonės.

III SKYRIUS

SUGAUTO ŽUVŲ KIEKIO APRIBOJIMAI IR SUSIJUSIOS SĄLYGOS TREČIŲJŲ ŠALIŲ ŽVEJYBOS LAIVAMS

12 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio techninės ir kontrolės priemonės

Trečiųjų šalių žvejybos laivams taikomos III priede nustatytos pereinamojo laikotarpio techninės ir kontrolės priemonės.

13 straipsnis

Leidimas

1.   Su Venesuelos ir Norvegijos vėliava plaukiojantiems žvejybos laivams ir Farerų salose registruotiems žvejybos laivams leidžiama žvejoti Bendrijos vandenyse laikantis I priede nustatytų sugautų žuvų kiekio apribojimų ir 14-16 straipsniuose bei 19–25 straipsniuose nustatytomis sąlygomis.

2.   Trečiųjų šalių žvejybos laivams visuose Bendrijos vandenyse draudžiama žvejoti, laikyti laive, perkrauti į kitą laivą ir iškrauti šių rūšių žuvis:

14 straipsnis

Geografiniai apribojimai

1.   Žvejybos laivams, plaukiojantiems su Norvegijos vėliava arba registruotiems Farerų salose, leidžiama žvejoti tik tose 200 jūrmylių zonos dalyse, kurios į jūros pusę yra už 12 jūrmylių nuo valstybių narių bazinės linijos ICES IV zonoje, Kategato sąsiauryje ir Atlanto vandenyne į šiaurę nuo 43o00’ šiaurės platumos, išskyrus Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 18 straipsnyje nurodytą rajoną.

2.   Žvejybos laivams, plaukiojantiems su Norvegijos vėliava, Skagerako sąsiauryje leidžiama žvejoti už keturių jūrmylių nuo Danijos ir Švedijos bazinės linijos jūros link.

3.   Žvejybos laivams, plaukiojantiems su Venesuelos vėliava, leidžiama žvejoti tik tose 200 jūrmylių zonos dalyse, kurios yra 12 jūrmylių nuo Prancūzijos Gvianos departamento bazinės linijos.

15 straipsnis

Plaukimas per Bendrijos vandenis

Trečiosios šalies žvejybos laivai, plaukiantys per Bendrijos vandenis, tinklus sukrauna pagal toliau nustatytas sąlygas, kad tų tinklų nebūtų galima lengvai naudoti, t. y.:

16 straipsnis

Sugautų žuvų kiekių ir priegaudos iškrovimo sąlygos

Išteklių, kuriems nustatyti sugautų žuvų kiekio apribojimai, žuvų negalima laikyti laive arba iškrauti, jeigu tų žuvų kiekių nesužvejojo neišnaudotą kvotą turinčios trečiosios šalies žvejybos laivai.

IV SKYRIUS

LICENCIJŲ IŠDAVIMO BENDRIJOS LAIVAMS TVARKA

17 straipsnis

Licencijos ir susijusios sąlygos

1.   Nepaisant Reglamente (EB) Nr. 1627/94 nustatytų žvejybos licencijų ir specialių žvejybos leidimų bendrųjų taisyklių, Bendrijos laivams trečiosios šalies vandenyse žvejoti leidžiama tik turint tos trečiosios šalies valdžios institucijų išduotą leidimą.

2.   Tačiau 1 dalies nuostatos netaikomos Šiaurės jūros Norvegijos vandenyse žvejojantiems šiems Bendrijos laivams:

3.   Nustatoma, kad didžiausias licencijų skaičius ir kitos susijusios sąlygos turi būti tokios, kokios nurodytos IV priedo I dalyje. Prašymuose išduoti licencijas nurodomi žvejybos tipai ir Bendrijos laivų, kuriems turi būti išduodamos licencijos, pavadinimas bei techninės charakteristikos; tuos prašymus valstybių narių valdžios institucijos įteikia Komisijai. Komisija šiuos prašymus perduoda atitinkamos trečiosios šalies valdžios institucijoms.

4.   Jeigu viena valstybė narė perleidžia kvotą kitai valstybei narei (pasikeitimas) IV priedo I dalyje nustatytuose žvejybos rajonuose, kartu perleidžiamos atitinkamos licencijos ir apie tai pranešama Komisijai. Tačiau neturi būti viršijamas bendras kiekvieno žvejybos rajono licencijų skaičius, nustatytas IV priedo I dalyje.

5.   Bendrijos laivai turi laikytis apsaugos ir kontrolės priemonių bei visų kitų toje zonoje, kurioje laivai žvejoja, taikomų nuostatų.

18 straipsnis

Farerų salos

Bendrijos laivai, turintys licenciją Farerų salų vandenyse vykdyti specialiąją vienos rūšies žuvų žvejybą, gali vykdyti specializuotą kitų rūšių žuvų žvejybą, jeigu apie tai iš anksto praneša Farerų salų valdžios institucijoms.

V SKYRIUS

LICENCIJŲ IŠDAVIMO TREČIŲJŲ ŠALIŲ ŽVEJYBOS LAIVAMS TVARKA

19 straipsnis

Įpareigojimas turėti licenciją ir specialų žvejybos leidimą

1.   Nepaisant Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 28b straipsnio, mažesnės nei 200 registrinių tonų talpos su Norvegijos vėliava plaukiojantiems žvejybos laivams taikoma išimtis dėl įpareigojimo turėti licenciją ir specialų žvejybos leidimą.

2.   Licencija ir specialus žvejybos leidimas laikomi laive. Tačiau Farerų salose arba Norvegijoje registruotiems žvejybos laivams taikoma išimtis dėl šio įpareigojimo.

3.   Trečiosios šalies žvejybos laivai, kuriems leidimas žvejoti buvo išduotas 2006 m. gruodžio 31 d., gali toliau žvejoti nuo 2007 m. sausio 1 d., kol Komisijai bus įteiktas leidimą žvejoti turinčių laivų sąrašas ir Komisija jį patvirtins.

20 straipsnis

Paraiška licencijai arba specialiam žvejybos leidimui gauti

Su paraiška licencijai ir specialiam žvejybos leidimui gauti trečiosios šalies valdžios institucija Komisijai pateikia šią informaciją:

21 straipsnis

Licencijų skaičius

Licencijų skaičius ir specialios susijusios sąlygos nustatomos tokios, kaip numatyta IV priedo II dalyje.

22 straipsnis

Paskelbimas negaliojančiu ir panaikinimas

1.   Licencijas ir specialius žvejybos leidimus galima paskelbti negaliojančiais, siekiant, kad būtų galima išduoti naujas licencijas ir specialius žvejybos leidimus. Toks paskelbimas negaliojančiu įsigalioja dieną prieš Komisijai išduodant naujas licencijas ir specialius žvejybos leidimus. Naujos licencijos ir specialūs žvejybos leidimai įsigalioja nuo jų išdavimo dienos.

2.   Licencijos arba specialūs žvejybos leidimai visiškai arba iš dalies panaikinami prieš jų galiojimo pabaigą, jeigu I priede nustatyta atitinkamo ištekliaus kvota išeikvojama.

3.   Licencijos ir specialūs žvejybos leidimai panaikinami, jeigu nesilaikoma šiame reglamente nustatytų įpareigojimų.

23 straipsnis

Atitinkamų taisyklių nesilaikymas

1.   Kiekvienam trečiosios šalies žvejybos laivui, kuris nesilaikė šiame reglamente nustatytų įpareigojimų, licencija arba specialus žvejybos leidimas neišduodamas ne ilgiau kaip 12 mėnesių.

2.   Komisija atitinkamos trečiosios šalies valdžios institucijoms perduoda trečiosios šalies žvejybos laivų, kuriems nebus išduotas leidimas žvejoti Bendrijos žvejybos zonoje kitą mėnesį arba mėnesius dėl tam tikrų taisyklių pažeidimų, pavadinimus ir technines charakteristikas.

24 straipsnis

Licencijos turėtojo įsipareigojimai

1.   Trečiosios šalies žvejybos laivai turi laikytis apsaugos ir kontrolės priemonių bei kitų nuostatų, reglamentuojančių Bendrijos laivų žvejybą toje zonoje, kurioje jie vykdo veiklą, ypač Reglamentų (EEB) Nr. 1381/87, (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1627/94, (EB) Nr. 850/98, (EB) Nr. 1434/98 ir 2005 m. gruodžio 21 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2187/2005 dėl žuvų išteklių apsaugos techninėmis priemonėmis Baltijos jūroje, Beltų ir Zundo sąsiauriuose (34).

2.   Šio straipsnio 1 dalyje nurodytuose trečiųjų šalių žvejybos laivuose turi būti vedamas laivo žurnalas, į kurį įrašoma V priedo I dalyje nustatyta informacija.

3.   Trečiosios šalies žvejybos laivai, išskyrus ICES IIIa zonoje žvejojančius su Norvegijos vėliava plaukiojančius laivus, VI priede nustatytą informaciją Komisijai perduoda pagal tame priede nustatytas taisykles.

25 straipsnis

Specialios nuostatos dėl Prancūzijos Gvianos departamento

1.   Licencijos žvejoti Prancūzijos Gvianos departamento vandenyse išduodamos atitinkamo trečiosios šalies žvejybos laivo savininkui įsipareigojus leisti į žvejybos laivą atvykti stebėtojui, jeigu tokio atvykimo paprašytų Komisija.

2.   Prancūzijos Gvianos departamento vandenyse žvejojantys trečiosios šalies žvejybos laivai veda V priedo II dalyje pateiktą pavyzdį atitinkantį laivo žurnalą. Sugautų žuvų kiekio duomenys siunčiami per Prancūzijos valdžios institucijas Komisijai paprašius.

VI SKYRIUS

SPECIALIOS NUOSTATOS DĖL VIDURŽEMIO JŪROJE ŽVEJOJANČIŲ BENDRIJOS LAIVŲ

26 straipsnis

Didžiųjų auksinių skumbrių žvejybos, kurioje naudojamos plūdriosios priemonės pelaginėms žuvims žvejoti, draudimo laikotarpio nustatymas

1.   Siekiant apsaugoti didžiąsias auksines skumbres (Coryphaena hippurus), ypač neužaugusias žuvis, didžiųjų auksinių skumbrių žvejyba, kurioje naudojamos plūdriosios priemonės pelaginėms žuvims žvejoti, draudžiama nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2007 m. rugpjūčio 14 d. visuose GFCM susitarimo rajono geografiniuose parajoniuose.

2.   Nukrypstant nuo 1 dalies, jei valstybė narė gali įrodyti, kad dėl blogo oro su jos vėliava plaukiojantys žvejybos laivai negalėjo išnaudoti savo įprastų žvejybos dienų, valstybė narė gali perkelti dienas, jos laivų prarastas žvejyboje, kurioje naudojamos plūdriosios priemonės pelaginėms žuvims žvejoti, iki kitų metų sausio 31 d. Šiuo perkėlimu norinčios pasinaudoti valstybės narės iki 2008 m. sausio 1 d. Komisijai pateikia paraišką dėl papildomų dienų, kuriomis laivui bus leidžiama žvejoti didžiąsias auksines skumbres naudojant plūdriąsias priemones pelaginėms žuvims žvejoti per žvejybos draudimo laikotarpį nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2008 m. sausio 31 d. Prie tokios paraiškos pridedama ši informacija:

Komisija persiunčia iš valstybių narių gautą informaciją GFCM vykdomajam sekretoriatui.

3.   Iki 2007 m. lapkričio 1 d. valstybės narės nusiunčia Komisijai ataskaitą apie 1 dalyje nurodytų priemonių įgyvendinimą.

27 straipsnis

Rajonų, kuriuose ribojama žvejyba, nustatymas siekiant apsaugoti giliavandenes pažeidžiamas buveines

1.   Draudžiama žvejoti velkamosiomis dragomis ir dugniniais tralais rajonuose, kurių ribos apibrėžiamos linijomis, jungiančiomis šias koordinates:

2.   Valstybės narės imasi priemonių, būtinų giliavandenėms pažeidžiamoms buveinėms apsaugoti 1 dalyje nurodytuose rajonuose, ypač užtikrina šių rajonų apsaugą nuo bet kokios kitos nei žvejybos veiklos, keliančios pavojų šioms ypatingoms buveinėms būdingų savybių išsaugojimui, poveikio.

VII SKYRIUS

SPECIALIOS NUOSTATOS DĖL NAFO REGULIUOJAMAME RAJONE ŽVEJOJANČIŲ BENDRIJOS LAIVŲ

1 SKIRSNIS

Bendrijos dalyvavimas

28 straipsnis

Laivų sąrašas

1.   Tik didesnės nei 50 registrinių tonų talpos Bendrijos laivams, kuriems jų vėliavos valstybė narė yra išdavusi specialius žvejybos leidimus ir kurie yra įrašyti į NAFO laivų registrą, tuose leidimuose nustatytomis sąlygomis leidžiama žvejoti, laikyti laive, perkrauti ir iškrauti žvejybos išteklius iš NAFO reguliuojamo rajono.

2.   Kiekviena valstybė narė, iki kiekvieno naujo laivo įplaukimo į NAFO reguliuojamą rajoną likus bent 15 dienų, Komisijai siunčia kompiuteriu nuskaitomos formos pranešimą apie laivų, plaukiojančių su jos vėliava ir registruotų Bendrijoje bei turinčių leidimą žvejoti NAFO reguliuojamame rajone, sąrašo bet kokius pakeitimus. Komisija šią informaciją nedelsdama perduoda NAFO sekretoriatui.

3.   2 dalyje nurodyta informacija apima:

4.   Apie su valstybės narės vėliava laikinai plaukiojančius laivus (laivo frachtavimo be įgulos sutartis) pateikiamoje informacijoje dar nurodoma:

2 SKIRSNIS

Techninės priemonės

29 straipsnis

Tinklinio audinio akies kraštinės ilgis

1.   Specialiajai VII priede nurodytų priedugnio rūšių žuvų žvejybai draudžiama naudoti tralus, kurių bet kokios dalies tinklinio audeklo akies kraštinės ilgis yra mažesnis nei 130 mm, išskyrus Sebastes mentella žvejybai, kaip nurodyta 3 dalyje. Minėtą tinklinio audeklo akies kraštinės ilgį, jeigu vykdoma specializuota trumpačiuopiklių kalmarų (Illex illecebrosus) žvejyba, galima sumažinti daugiausia iki 60 mm. Vykdant specializuotą rombinių rajų (Rajidae) žvejybą šis tralo maišagalio tinklinio audeklo akies kraštinės ilgis didinamas bent iki 280 mm, o visose kitose tralo vietose – iki 220 mm.

2.   Krevetes (Pandalus borealis) žvejojantys laivai naudoja tinklus, kurių tinklinio audinio akies kraštinės ilgis yra ne mažesnis nei 40 mm.

3.   Pelagines Sebastes mentella (gelminius ilgažiomenius ešerius) 2 parajonyje ir 1F bei 3K kvadratuose žvejojantys laivai naudoja tinklus, kurių akies kraštinės ilgis yra ne mažesnis nei 100 mm.

30 straipsnis

Prie tinklų tvirtinamos priemonės

1.   Visas priemones arba įtaisus, išskyrus aprašytuosius šiame straipsnyje, kurie užstoja tinklo akis arba mažina jų dydį, naudoti draudžiama.

2.   Prie apatinės tralo maišagalio dalies, kad tralas būtų mažiau apgadinamas arba apsaugomas nuo sugadinimo, galima tvirtinti brezentą, tinklinį audeklą arba bet kokią kitą medžiagą.

3.   Įtaisus galima pritvirtinti prie viršutinės tralo maišagalio dalies, jeigu jie neužstoja tinklinio maišagalio akių. Galima naudoti tik VIII priede išvardytus tralo maišagalio viršutinio arba šoninio tinklinio audeklo gabalo užmovus.

4.   Krevetes (Pandalus borealis) žvejojantys laivai turi naudoti rūšiuojamuosius tinklelius arba groteles, tarp kurių strypelių yra ne didesnis nei 22 mm atstumas. Krevetes 3L kvadrate žvejojantys laivai taip pat privalo turėti ne trumpesnes nei 72 cm jungiamąsias grandines, aprašytas IX priede.

31 straipsnis

Laive laikoma priegauda

1.   Žvejybos laivų priegauda kiekvienai IC priede išvardytai rūšiai, kurios atžvilgiu Bendrijai nebuvo skirta jokia kvota tame kvadrate, gali būti daugiausia 2 500 kg arba 10 %, atsižvelgiant į tai, kuris dydis yra didesnis.

2.   Jei galioja žvejybos draudimas arba kvota „Kitos žuvys“ buvo visiškai išnaudota, atitinkamų rūšių priegauda negali viršyti 1 250 kg arba 5 %, atsižvelgiant į tai, kuris dydis yra didesnis.

3.   1 ir 2 dalyje nurodytos procentinės dalys skaičiuojamos kaip svorio procentas kiekvienai visų laive laikomų sugautų žuvų rūšiai. Skaičiuojant priedugnio žuvų priegaudos lygį, sugautų krevečių kiekis neturi būti įskaičiuojamas.

32 straipsnis

Priegauda kiekvienos žvejybos operacijos metu

1.   Jei vienos žvejybos operacijos metu priegaudos procentinis dydis viršijo 31 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytus procentinius dydžius, laivas nedelsdamas nuplaukia mažiausiai 10 jūrmylių nuo bet kokios ankstesnio traukimo vietos ir kito traukimo metu būna mažiausiai 10 jūrmylių atstumu nuo bet kokios ankstesnio traukimo vietos. Jei perplaukus kitos žvejybos operacijos metu viršijamos šios priegaudos ribos, laivas turi išplaukti iš kvadrato ir negrįžti mažiausiai 60 valandų.

2.   Jei visų priedugnio žuvų rūšių, kurioms taikomos kvotos, visa priegauda bet vienos žvejybos operacijos metu žvejojant krevetes viršija 5 % svorio 3M kvadrate arba 2,5 % svorio 3L kvadrate, laivas turi nuplaukti mažiausiai 10 jūrmylių nuo bet kokios ankstesnio traukimo vietos ir kito traukimo metu būti mažiausiai 10 jūrmylių atstumu nuo bet kokios ankstesnio traukimo vietos. Jei perplaukus kitos žvejybos operacijos metu viršijamos šios priegaudos ribos, laivas turi išplaukti iš kvadrato ir negrįžti mažiausiai 60 valandų.

3.   Vienos žvejybos operacijos metu leidžiama priegaudos procentinė dalis skaičiuojama kaip svorio procentas kiekvienai to traukimo metu sugautų visų žuvų rūšiai.

33 straipsnis

Specialioji žvejyba ir priegauda

1.   Bendrijos laivų kapitonai nevykdo specialiosios tų rūšių žuvų, kurių priegaudai taikomi apribojimai, žvejybos. Specialioji žuvų rūšių žvejyba laikoma įvykdyta tada, jeigu tų rūšių žuvų svoris kiekvienos žvejybos operacijos metu sudaro didžiausią procentinę viso sugauto žuvų kiekio dalį.

2.   Tačiau kai laivas vykdo specialiąją rombinių rajų žvejybą naudodamas teisėtą tai žvejybai nustatytą tinklinio audinio akies kraštinės ilgį, žuvų rūšių, kurioms taikomos priegaudos ribos, priegaudos procentinė dalis, palyginti su žvejybos operacijos metu visų sugautų žuvų svoriu, pirmą kartą yra didžiausia, priegauda laikoma atsitiktine. Tokiu atveju laivas nedelsdamas pakeičia vietą pagal 32 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas.

3.   Po to, kai pagal 32 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas laivo nebuvo kvadrate mažiausiai 60 valandų, Bendrijos laivų kapitonai imasi bandomojo traukimo, kurio trukmė neviršija 3 valandų. Nukrypstant nuo šio straipsnio 1 dalies, jei tokio bandomojo traukimo žvejybos operacijos metu rūšys, kurioms taikomos priegaudos ribos, sudaro didžiausią visų sugautų žuvų svorio procentinę dalį, jis nelaikoma specialiąja žvejyba. Tokiu atveju laivas nedelsdamas pakeičia vietą pagal 32 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas.

34 straipsnis

Verslinis žuvų dydis

1.   NAFO reguliuojamame rajone sugautų žuvų, kurios yra mažesnės už X priede nustatytąjį dydį, negalima perdirbti, laikyti laive, perkrauti, iškrauti, gabenti, saugoti, parduoti, pateikti arba siūlyti parduoti, tačiau jas nedelsiant būtina paleisti į jūrą.

2.   Jeigu sugautų žuvų, kurios yra mažesnės už reikalaujamą dydį, nustatytą X priede, kiekis viršija 10 % bendro sugauto žuvų kiekio, laivas žvejybą gali tęsti nuo ankstesnės žvejybos operacijos bet kokios vietos tik nuplaukęs mažiausiai penkias jūrmyles. Visos už X priede nustatytąjį dydį mažesnės perdirbtos žuvys, kurioms taikomi verslinio dydžio reikalavimai, laikomos gautomis iš mažesnių nei nustatytas verslinis dydis žuvų.

3 SKIRSNIS

Rajonų, kuriuose ribojama žvejyba, nustatymas siekiant apsaugoti giliavandenes pažeidžiamas buveines (povandeninius kalnus)

35 straipsnis

Draudžiama vykdyti žvejybos veiklą, kurioje naudojami priedugnio rūšių žvejybos įrankiai, šiuose rajonuose:

4 SKIRSNIS

Kontrolės priemonės

36 straipsnis

Produkto ženklinimas ir laikymas atskirose vietose

1.   Visos perdirbtos žuvys, sugautos NAFO reguliuojamame rajone, ženklinamos taip, kad būtų galima identifikuoti 1999 m. gruodžio 17 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 104/2000 dėl bendro žuvininkystės ir akvakultūros produktų rinkų organizavimo (36) 1 straipsnyje nurodytų visų rūšių žuvis ir produktų kategorijas, o krevečių atveju turi būti identifikuojama sugavimo data. Žuvys taip pat paženklinamos, kad jos buvo sugautos NAFO reguliuojamame rajone.

2.   Visos krevetės, sugautos 3L ir 3M kvadratuose, ir visi juodieji paltusai, sugauti 2 parajonyje ir 3K, 3L, 3M, 3N, 3O kvadratuose, paženklinami, kad jie sugauti minėtose atitinkamose zonose.

3.   Atsižvelgiant į laivo kapitono teisėtą atsakomybę už saugą ir laivo navigaciją, taikomos šios nuostatos:

37 straipsnis

Žvejybos ir gamybos laivo žurnalai bei laikymo planas

1.   Bendrijos laivų kapitonai turi ne tik laikytis Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 6, 8, 11 ir 12 straipsnių nuostatų, bet ir į laivo žurnalą įrašyti XI priede išvardytą informaciją.

2.   Kiekviena valstybė narė iki kiekvieno mėnesio 15 d. kompiuteriu nuskaitoma forma Komisijai praneša apie per ankstesnį mėnesį iškrautus XII priede nustatytų išteklių kiekius bei nurodo visą informaciją, kuri buvo gauta pagal Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 11 ir 12 straipsnius.

3.   Bendrijos laivų, jeigu juose yra sugautų IC priede išvardytų rūšių žuvų, kapitonai turi turėti:

4.   Šio straipsnio 3 dalyje nurodytas gamybos žurnalas ir laikymo planas yra atnaujinami kasdien, duomenis apie vakarykštę dieną įrašant nuo 00.00 valandų suderintojo pasaulio laiko (UTC) iki 24.00 valandų suderintojo pasaulio laiko (UTC), ir turi būti laikomi laive tol, kol iš laivo neiškraunamas visas krovinys.

5.   Bendrijos laivo kapitonas suteikia būtiną pagalbą, kad būtų galima patikrinti gamybos žurnale įrašytus kiekius ir laive laikomus perdirbtus produktus.

6.   Valstybės narės kas dvejus metus patikrina ir patvirtina visų Bendrijos laivų, kuriems išduotas leidimas žvejoti pagal 28 straipsnio 1 dalį, krovinių patalpų planų teisingumą. Kapitonas užtikrina, kad minėtą sertifikavimą patvirtinantis pažymėjimas būtų laikomas laive ir pateikiamas tikrinančiam pareigūnui, jeigu jis paprašytų.

38 straipsnis

Tinklų laikymas

1.   Bendrijos laivuose, kuriais vykdoma specialioji VII priede išvardytų vienos arba daugiau rūšių žuvų žvejyba, negali būti tinklų, kurių tinklinio audeklo akies kraštinės ilgis būtų mažesnis nei nustatytasis 29 straipsnyje.

2.   Tačiau Bendrijos laivuose, jeigu per tą patį žvejybos reisą jie žvejoja ne NAFO reguliuojamame, o kituose rajonuose, galima laikyti tinklus, kurių tinklinio audeklo akies kraštinės ilgis yra mažesnis nei nustatytasis 29 straipsnyje, jeigu tie tinklai yra patikimai surišti ir sukrauti bei jų negalima nedelsiant panaudoti. Minėti tinklai turi būti:

39 straipsnis

Perkrovimas

1.   Bendrijos laivai NAFO reguliuojamame rajone negali vykdyti perkrovimo operacijų, jeigu joms vykdyti iš anksto nėra gavę savo kompetentingų institucijų leidimo.

2.   Bendrijos laivai nedalyvauja perkrovimo operacijose, per kurias iš Bendrijos laivų žuvys būtų perkraunamos į Konvencijos nepasirašiusios šalies laivą, pastebėtą vykdant žvejybos veiklą NAFO reguliuojamame rajone arba kurio ši veikla buvo nustatyta kaip nors kitaip, arba tokiose perkrovimo operacijose, per kurias į Bendrijos laivus būtų perkraunamos žuvys iš pirmiau minėto Konvencijos nepasirašiusios šalies laivo.

3.   Bendrijos laivai apie kiekvieną perkrovimą, kuris atliekamas NAFO reguliuojamame rajone, praneša savo kompetentingoms institucijoms. Laivai, iš kurių perkraunamos žuvys, minėtą pranešimą perduoda ne vėliau kaip prieš dvidešimt keturias valandas iki perkrovimo pradžios, o laivai, į kuriuos žuvys buvo perkrautos, – ne vėliau nei po valandos nuo perkrovimo.

4.   Šio straipsnio 3 dalyje nurodytame pranešime pateikiamas numatytas žuvies iškrovimo arba pakrovimo laikas, geografinė padėtis, suapvalintas bendras kiekvienos rūšies iškrautinų ar pakrautinų žuvų svoris kilogramais ir perkrovimo operacijoje dalyvaujančių laivų šaukiniai.

5.   Laivas, į kurį perkraunama, praneša ne tik apie visą laive laikomą sugautų žuvų kiekį ir visą žuvų, kurios turi būti iškrautos, svorį, bet ir uosto, kuriame numatoma iškrauti žuvis, pavadinimą bei numatomą iškrovimo laiką, ne vėliau kaip prieš 24 valandas iki bet kurio iškrovimo.

6.   Valstybės narės 3 ir 5 dalyse nurodytas ataskaitas nedelsdamos perduoda Komisijai, kuri jas nedelsdama perduoda NAFO sekretoriatui.

40 straipsnis

Frachtavimo susitarimų su Bendrijos laivais sudarymas

1.   Valstybės narės gali sutikti, kad su jų vėliava plaukiojančiais ir turinčiais leidimą žvejoti NAFO reguliuojamame rajone žvejybos laivais būtų sudaromi frachtavimo susitarimai dėl visiško arba dalinio kitai NAFO susitariančiajai šaliai paskirtos kvotos ir (arba) tai susitariančiajai šaliai suteiktų žvejybos dienų panaudojimo. Tačiau frachtavimo susitarimų neleidžiama sudaryti su laivais, kurių atžvilgiu NAFO arba bet kokia kita regioninė žvejybos organizacija yra nustačiusi, kad jie vykdė neteisėtą, nedeklaruojamą ir nereguliuojamą žvejybos veiklą.

2.   Valstybė narė frachtavimo susitarimo sudarymo dieną toliau nurodytą informaciją siunčia Komisijai, kuri tą informaciją perduoda NAFO vykdomajam sekretoriui:

3.   Vėliavos valstybė narė, nustojus galioti frachtavimo susitarimui, apie jo pabaigą praneša Komisijai, kuri nedelsdama persiunčia šią informaciją NAFO vykdomajam sekretoriui.

4.   Vėliavos valstybė narė imasi reikiamų priemonių, kad užtikrintų, jog:

5.   Valstybės narės apie visus sugautų žuvų ir priegaudų kiekius, kaip nurodyta 4 dalies d punkte, Komisijai praneša atskirai nuo kitų nacionalinių duomenų apie sugautus kiekius. Komisija minėtus duomenis nedelsdama perduoda NAFO vykdomajam sekretoriui.

41 straipsnis

Žvejybos pastangų stebėsena

1.   Kiekviena valstybė narė imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad jos laivų žvejybos pastangos atitiktų tos valstybės narės bendrąsias žvejybos galimybes, kuriomis ji gali naudotis NAFO reguliuojamame rajone.

2.   Valstybės narės savo laivų, kurie žvejoja tam tikrų rūšių žuvis NAFO reguliuojamame rajone, žvejybos planą Komisijai perduoda ne vėliau nei 2007 m. sausio 31 d. arba po to – bent 30 dienų iki tokios veiklos pradžios. Žvejybos plane, inter alia, nurodomas laivas arba laivai, kurie žvejos minėtuose rajonuose, ir planuojamų žvejybos dienų, kurias tie laivai išbus NAFO reguliuojamame rajone, skaičius.

3.   Valstybės narės praneša Komisijai orientacinio pobūdžio informaciją apie numatytą jų laivų veiklą kituose rajonuose.

4.   Žvejybos planas atspindi bendras žvejybos pastangas, taikomą NAFO reguliuojamame rajone, atsižvelgiant į bendrąsias žvejybos galimybes, kuriomis gali naudotis pranešimą teikianti valstybė narė.

5.   Valstybės narės ne vėliau nei 2008 m. sausio 15 d. praneša Komisijai apie savo žvejybos planų įgyvendinimą. Tose ataskaitose nurodomas NAFO reguliuojamame rajone žvejybos veiklą iš tikrųjų vykdančių laivų skaičius, kiekvieno laivo sugautų žuvų kiekis ir visas dienų, kurias kiekvienas laivas žvejojo tame rajone, skaičius. Ataskaita apie laivų, krevetes žvejojančių 3M ir 3L kvadratuose, veiklą pateikiama atskirai apie kiekvieną kvadratą.

5 SKIRSNIS

Specialios nuostatos dėl šiaurinių krevečių

42 straipsnis

Šiaurinių krevečių žvejyba

1.   Kiekviena valstybė narė Komisijai kasdien praneša apie šiaurinių krevečių (Pandalus borealis) kiekius, kuriuos NAFO reguliuojamo rajono 3L kvadrate sužvejojo su jos vėliava plaukiojantys ir Bendrijoje registruoti laivai. Visa žvejybos veikla turi būti vykdoma didesniame nei 200 metrų gylyje ir vienu metu viena valstybė narė leidžia žvejoti tik vienam laivui.

2.   3L kvadrate krevetes žvejojančio laivo kapitonas arba jo atstovas iki įplaukdami į bet kurį uostą pateikia valstybių narių, kurių uostais jie nori pasinaudoti, kompetentingoms institucijoms toliau nurodytą informaciją ne vėliau kaip 24 valandas iki numatyto įplaukimo į uostą:

6 SKIRSNIS

Specialios nuostatos dėl paprastųjų jūrinių ešerių

43 straipsnis

Jūrinių ešerių žvejyba

1.   Bendrijos laivo, NAFO reguliuojamo rajono kvadrato 2 parajonyje ir IF, 3K bei 3M kvadratuose žvejojančio paprastuosius jūrinius ešerius, kapitonas valstybės narės, su kurios vėliava laivas plaukioja arba kurioje jis registruotas, kompetentingoms institucijoms praneša apie tose zonose per dviejų savaičių laikotarpį, pasibaigiantį ankstesnio sekmadienio vidurnaktį, sugautus paprastųjų jūrinių ešerių kiekius.

Jeigu suvestinis sugautų žuvų kiekis sudaro 50 % BSLK, pranešama kas savaitę pirmadieniais.

2.   Valstybės narės Komisijai kas antrą antradienį iki vidurdienio praneša apie per dvi savaites, pasibaigiančias ankstesnio sekmadienio vidurnaktį, NAFO reguliuojamo rajono 2 parajonyje ir IF, 3K bei 3M kvadratuose su tų valstybių narių vėliavomis plaukiojančiais ir jų teritorijoje registruotais laivais sugautus paprastųjų jūrinių ešerių kiekius.

Jeigu suvestinis sugautų žuvų kiekis sudaro 50 % BSLK, pranešama kiekvieną savaitę.

7 SKIRSNIS

Vykdymo užtikrinimo priemonės

44 straipsnis

Tolimesni veiksmai dėl pažeidimų

1.   Valstybės narės kompetentingos institucijos, kurioms pranešta apie vieno iš jos laivų padarytą pažeidimą, nedelsdamos ir išsamiai ištiria tą pažeidimą, kad gautų reikalaujamus įrodymus; prireikus tyrimas apima fizinį atitinkamo laivo patikrinimą.

2.   Valstybės narės kompetentingos institucijos nedelsdamos ir laikydamosi savo šalies įstatymų imasi teisinių arba administracinių veiksmų prieš piliečius, atsakingus už su jos vėliava plaukiojantį laivą, kuris nesilaikė NAFO priimtų priemonių.

3.   Vėliavos valstybės narės kompetentingos institucijos užtikrina, kad pagal 2 dalį inicijuotu tyrimu laikantis atitinkamų šalies teisės nuostatų būtų suteikiamos veiksmingos priemonės, kurios būtų pakankamai griežtos, užtikrintų taisyklių laikymąsi, atsakingiems už pažeidimą neleistų gauti iš pažeidimo ekonominės naudos ir veiksmingai užkirstų kelią būsimiems pažeidimams.

45 straipsnis

Inspektorių pateiktų pranešimų apie pažeidimus naudojimas

1.   NAFO inspektorių parengtos patikrinimo ir stebėjimo ataskaitos yra priimtini įrodymai teismine arba administracine tvarka nagrinėjant bylas bet kurioje valstybėje narėje. Faktams nustatyti tos ataskaitos laikomos tokiomis pačiomis kaip ir savo inspektorių patikrinimo ir stebėjimo ataskaitos.

2.   Valstybės narės bendradarbiauja, kad palengvintų teismines arba kitas procedūras, kylančias dėl inspektoriaus pagal šią schemą pateiktos ataskaitos, laikantis įrodymų leistinumą šalies teisminėje ir kitose sistemose reglamentuojančių taisyklių.

46 straipsnis

Griežtesni tolimesni veiksmai dėl tam tikrų šiurkščių pažeidimų

1.   Vėliavos valstybė narė, be 1988 m. birželio 9 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 1956/88, įteisinančio Žvejybos Šiaurės Vakarų Atlante organizacijos priimtos jungtinio tarptautinio inspektavimo schemos taikymo nuostatas (37), nuostatų, ypač prie jo pridėtos schemos 9 ir 10 dalių, imasi veiksmų pagal šį skirsnį, kai su jos vėliava plaukiojantis laivas įvykdo kurį nors iš toliau nurodytų šiurkščių pažeidimų:

2.   Vėliavos valstybė narė užtikrina, kad po 3 dalyje nurodyto patikrinimo atitinkamas laivas nutrauktų visą žvejybos veiklą ir būtų pradėtas šiurkštaus pažeidimo tyrimas.

3.   Jei reguliuojamame rajone nėra laivo vėliavos valstybės narės paskirto jokio inspektoriaus arba kito asmens, kuris atliktų 1 dalyje nurodytą tyrimą, vėliavos valstybė narė reikalauja laivo nedelsiant plaukti į uostą, kuriame gali būti pradėtas tyrimas.

4.   Vykdydama tyrimą dėl bet kokio su 1 dalies b punkte nurodytu netiksliu sugautų žuvų kiekio registravimu susijusio šiurkštaus pažeidimo, vėliavos valstybė narė užtikrina, kad viso laive laikomo sugautų žuvų kiekio fizinis patikrinimas ir sąrašo sudarymas vyksta jai kontroliuojant uoste. Toks patikrinimas gali vykti dalyvaujant inspektoriui iš bet kurios kitos dalyvauti pageidaujančios susitariančiosios šalies, jei su tuo sutinka vėliavos valstybė narė.

5.   Kai laivo reikalaujama plaukti į uostą pagal 2, 3 ir 4 dalis, kitos susitariančiosios šalies inspektorius gali įlipti į laivą ir (arba) likti laive, kol jis plaukia į uostą, su sąlyga, kad tikrinamo laivo valstybės narės kompetentinga institucija nereikalauja inspektoriaus išlipti iš laivo.

47 straipsnis

Vykdymo užtikrinimo priemonės

1.   Kiekviena vėliavos valstybė narė laivo atžvilgiu imasi vykdymo užtikrinimo priemonių, kai pagal jos įstatymus buvo nustatyta, kad šis su jos vėliava plaukiojantis žvejybos laivas padarė kurį nors 46 straipsnyje nurodytą šiurkštų pažeidimą.

2.   1 dalyje nurodytos priemonės gali apimti, ypač priklausomai nuo pažeidimo sunkumo ir pagal susijusias šalies teisės nuostatas:

3.   Atitinkamo laivo vėliavos valstybė narė nedelsdama praneša Komisijai apie atitinkamas priemones, kurių buvo imtasi pagal šį straipsnį. Remdamasi šiuo pranešimu Komisija praneša apie tas priemones NAFO sekretoriatui.

48 straipsnis

Ataskaita dėl pažeidimų

1.   46 straipsnyje nurodyto šiurkštaus pažeidimo atveju atitinkama valstybė narė kuo greičiau ir bet kuriuo atveju per tris mėnesius nuo pranešimo apie pažeidimą pateikia Komisijai ataskaitą apie tyrimo eigą, į kurią įtraukti duomenys apie bet kokius veiksmus, kurių buvo imtasi arba kurių buvo pasiūlyta imtis dėl šiurkštaus pažeidimo, bei užbaigus tyrimą tyrimo rezultatų ataskaitą.

2.   Komisija parengia Bendrijos ataskaitą remdamasi valstybių narių ataskaitomis. Ji per keturis mėnesius nuo pranešimo apie pažeidimą siunčia Bendrijos ataskaitą apie tyrimo eigą NAFO sekretoriatui ir užbaigus tyrimą kuo greičiau tyrimo rezultatų ataskaitą.

VIII SKYRIUS

SPECIALIOS NUOSTATOS DĖL TREČIŲJŲ ŠALIŲ ŽVEJYBOS LAIVŲ NEAFC REGULIUOJAMAME RAJONE SUGAUTOS ŠALDYTOS ŽUVIES IŠKROVIMO IR PERKROVIMO

49 straipsnis

Uosto valstybės kontrolė

Nepažeidžiant Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2847/93 ir 1994 m. gegužės 6 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1093/94, nustatančio taisykles, pagal kurias trečiųjų šalių žvejybos laivai gali iškrauti ir parduoti sugautą žuvį Bendrijos uostuose (38), šiame skyriuje nustatytos procedūros taikomos nuo 2007 m. gegužės 1 d. trečiųjų šalių žvejybos laivų NEAFC reguliuojamame rajone, kaip apibrėžta prie 1981 m. liepos 13 d. Tarybos sprendimo 81/608/EEB dėl Konvencijos dėl būsimo daugiašalio bendradarbiavimo žvejybai šiaurės rytų Atlante sudarymo (39) pridedamoje Konvencijoje, sugautos šaldytos žuvies iškrovimui arba perkrovimui valstybių narių uostuose.

50 straipsnis

Nurodytieji uostai

Iškrauti ir perkrauti leidžiama tik nurodytuose uostuose.

Valstybės narės nurodo iškrovimams naudojamą vietą arba netoli kranto esančią vietą (nurodytieji uostai), kurioje leidžiamos 49 straipsnyje nurodytos žuvų iškrovimo arba perkrovimo operacijos. Nepaisant 49 straipsnyje nustatytos taikymo datos, valstybės narės iki 2007 m. sausio 15 d. siunčia Komisijai tokių uostų sąrašą. Apie bet kokius vėlesnius sąrašo pakeitimus Komisijai pranešama ne vėliau kaip likus 15 dienų iki pakeitimo įsigaliojimo.

Komisija skelbia nurodytųjų uostų sąrašą ir jo pakeitimus Europos Sąjungos oficialiojo leidinio „C“ serijoje ir pateikia savo tinklavietėje.

51 straipsnis

Išankstinis pranešimas apie įplaukimą į uostą

1.   Nukrypstant nuo Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 28e straipsnio 1 dalies, visų 49 straipsnyje nurodytą žuvį gabenančių ir ketinančių į uostą įplaukti žuviai iškrauti ar perkrauti žvejybos laivų kapitonai apie tai praneša uosto, kuriuo jie ketina pasinaudoti, kompetentingoms institucijoms likus mažiausiai 3 darbo dienoms iki numatyto atplaukimo laiko.

2.   Prie šio straipsnio 1 dalyje nurodyto pranešimo pridedama XV priedo I dalyje pateikta forma, kurioje toliau pateiktu būdu tinkamai užpildyta A dalis:

3.   Uosto valstybė narė nedelsdama persiunčia 2 dalyje nurodytos formos kopiją žvejybos laivo vėliavos valstybei ir, kai laivas vykdė perkrovimo operacijas, laivų, iš kurių perkraunama, vėliavos valstybei (-ėms).

52 straipsnis

Leidimas iškrauti arba perkrauti

1.   Uosto valstybė narė gali leisti iškrauti arba perkrauti tik, jeigu iškrauti arba perkrauti ketinančio žvejybos laivo vėliavos valstybė arba, jei laivas dalyvavo perkrovimo operacijose ne uoste, laivų, iš kurių perkeliama, vėliavos valstybė arba valstybės grąžindama pagal 51 straipsnio 3 dalį perduotos formos kopiją, kurioje tinkamai užpildyta B dalis, patvirtino, kad:

Iškrovimo arba perkrovimo operacijos gali būti pradėtos tik po to, kai buvo suteiktas uosto valstybės narės kompetentingų institucijų leidimas.

2.   Nukrypstant nuo 1 dalies uosto valstybė narė gali leisti iškrauti visą arba dalį sugautų žuvų kiekio negavus 1 dalyje nurodyto patvirtinimo, bet tokiais atvejais laiko atitinkamas žuvis sandėlyje kontroliuojant kompetentingoms institucijoms. Žuvis galima imti siekiant parduoti, perimti arba vežti tik gavus 1 dalyje nurodytą patvirtinimą. Jei patvirtinimas nebuvo gautas per 14 dienų nuo iškrovimo, uosto valstybė narė gali konfiskuoti žuvis ir jomis disponuoti pagal nacionalines taisykles.

3.   Uosto valstybė narė nedelsdama praneša apie savo sprendimą leisti arba neleisti iškrovimą arba perkrovimą perduodama XV priedo I dalyje pateiktos formos, kurioje tinkamai užpildyta C dalis, kopiją Komisijai ir NEAFC sekretoriui, kai iškrautos arba perkrautos žuvys yra sugautos NEAFC reguliuojamame rajone.

53 straipsnis

Patikrinimai

1.   Valstybės narės savo uostuose kiekvienais metais vykdo ne mažiau kaip 15 % 49 straipsnyje nurodytų trečiųjų šalių žvejybos laivų iškrovimų arba perkrovimų patikrinimus.

2.   Patikrinimų metu reikia stebėti visą iškrovimą arba perkrovimą ir atlikti kiekvienos rūšies kiekių, įrašytų išankstiniame iškrovimo pranešime, ir iškrautų arba perkrautų rūšių kiekių kryžminį patikrinimą.

3.   Inspektoriai deda visas pastangas, kad išvengtų nepagrįsto žvejybos laivo gaišinimo, ir užtikrina, žvejybos laivas patirtų kuo mažiau įsikišimo ir nepatogumų bei kad būtų išvengta žuvų kokybės pablogėjimo.

54 straipsnis

Patikrinimo ataskaitos

1.   Kiekvienas patikrinimas pagrindžiamas dokumentais užpildant XV priedo II dalyje nustatytą patikrinimo ataskaitą.

2.   Kiekvienos patikrinimo ataskaitos kopija nedelsiant perduodama patikrinto žvejybos laivo vėliavos valstybei ir laivų, iš kurių perkraunamos žuvys, vėliavos valstybei arba valstybėms, jei žvejybos laivas vykdė perkrovimo operacijas, bei Komisijai ir NEAFC sekretoriui, kai iškrautos arba perkrautos žuvys yra sugautos NEAFC reguliuojamame rajone.

3.   Kiekvienos patikrinimo ataskaitos originalas arba patvirtinta kopija paprašius siunčiama patikrinto žvejybos laivo vėliavos valstybei.

IX SKYRIUS

SPECIALIOS NUOSTATOS KAJGIA RAJONE ŽVEJOJANTIEMS BENDRIJOS LAIVAMS

1 SKIRSNIS

Apribojimai ir su informacija apie laivą susiję reikalavimai

55 straipsnis

Draudimai ir sugautų žuvų kiekio apribojimai

1.   XIII priede nustatytų rūšių specialioji žvejyba draudžiama tame priede nustatytose zonose ir tame priede nustatytais laikotarpiais.

2.   Naujai ir bandomajai žvejybai, vykdomai XIV priede nustatytose parajoniuose, taikomi tame priede nustatyti sugautų žuvų kiekio ir priegaudos apribojimai.

56 straipsnis

Su informacija apie laivus, kuriems leidžiama žvejoti KAJGIA rajone, susiję reikalavimai

1.   Be informacijos reikalavimų, taikomų leidimą turintiems laivams ir nustatytų Reglamento (EB) Nr. 601/2004 3 straipsnio 2 dalyje, valstybės narės nuo 2007 m. rugpjūčio 1 d. Komisijai pateikia šiuos su tokiais laivais susijusius duomenis:

2.   Valstybės narės nuo 2007 m. rugpjūčio 1 d. Komisijai taip pat perduoda, kiek įmanoma tą padaryti, toliau nurodytą informaciją apie laivus, turinčius leidimą žvejoti KAJGIA rajone:

57 straipsnis

Pranešimas apie pastebėtus laivus

1.   Jeigu licenciją turinčio žvejybos laivo kapitonas pastebėtų žvejybos laivą konvencijos rajone, jis, kiek įmanoma, surenka kuo daugiau informacijos apie kiekvieną tokį pastebėtą atvejį, įskaitant:

2.   Kapitonas kuo greičiau perduoda pranešimą, kurioje pateikta 1 dalyje nurodyta informacija, savo vėliavos valstybei. Vėliavos valstybė pateikia KAJGIA sekretoriatui bet kokius tokius pranešimus, jei remiantis KAJGIA standartais pastebėtas laivas vykdo neteisėtą, nedeklaruojamą ir nereguliuojamą veiklą.

2 SKIRSNIS

Bandomoji žvejyba

58 straipsnis

Dalyvavimas bandomojoje žvejyboje

1.   Plaukiojantys su Ispanijos vėliava ir Ispanijoje registruoti žvejybos laivai, apie kuriuos KAJGIA buvo pranešta pagal Reglamento (EB) Nr. 601/2004 7 straipsnio nuostatas, FAO 88.1 ir 88.2 parajoniuose ir nacionalinei jurisdikcijai nepriskirtinuose 58.4.1, 58.4.2, 58.4.3a kvadratuose ir nacionalinei jurisdikcijai nepriskirtiname 58.4.3b kvadrate gali dalyvauti bandomojoje Dissostichus spp. žvejyboje, kuri vykdoma ilgosiomis ūdomis.

2.   58.4.3a ir 58.4.3b kvadratuose vienu metu leidžiama žvejoti ne daugiau nei vienam žvejybos laivui iš kiekvienos valstybės narės.

3.   Bendro sugautų žuvų kiekio ir priegaudos apribojimai 88.1 ir 88.2 parajoniuose bei 58.4.1 bei 58.4.2 kvadratuose ir bendro sugautų žuvų kiekio ir priegaudos apribojimų pasiskirstymas kiekviename pagal mažus tiriamuosius plotus (toliau – MTP) nustatytas XIV priede. Žvejyba bet kokiame MTP nutraukiama, jeigu užregistruotas sugautų žuvų kiekis yra lygus nustatytam sugautų žuvų kiekio apribojimui, ir žvejyba tame MTP neatnaujinama per likusį sezono laiką.

4.   Žvejojama kuo didesniame plote ir įvairesniuose gyliuose, kad būtų surinkta žvejybos rajono potencialui nustatyti būtina informacija ir kad sugautų žuvų kiekis bei žvejybos pastangos nebūtų pernelyg sutelkti vienoje vietoje. Tačiau 58.4.1 ir 58.4.2 kvadratuose draudžiama žvejoti mažesniame nei 550 m gylyje.

59 straipsnis

Pranešimų teikimo tvarka

Žvejybos laivams, dalyvaujantiems 58 straipsnyje nurodytoje bandomojoje žvejyboje, taikoma toliau nustatoma pranešimo teikimo apie sugautą žuvų kiekį ir žvejybos pastangas tvarka:

60 straipsnis

Specialūs reikalavimai

1.   58 straipsnyje nurodyta bandomoji žvejyba turi būti vykdoma pagal 2004 m. kovo 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 600/2004, nustatančio tam tikras technines priemones, taikytinas žvejybos veiklai Konvencijos dėl Antarkties jūrų gyvųjų išteklių apsaugos taikymo zonoje (40), 8 straipsnį, atsižvelgiant į priemones, kurių imamasi atsitiktinei jūros paukščių žūčiai, kai žvejojama ilgosiomis ūdomis, sumažinti. Be minėtų priemonių:

2.   FAO 88.1 ir 88.2 parajoniuose bandomojoje žvejyboje dalyvaujantiems žvejybos laivams taikomi šie papildomi reikalavimai:

61 straipsnis

Žvejybos operacijų apibrėžimas

1.   Šiame skirsnyje žvejybos operacija – tai vienos arba daugiau ūdų statymas vienoje vietoje. Pranešant apie sugautą žuvų kiekį ir žvejybos pastangas tiksli geografinė žvejybos operacijos vieta nurodoma pagal pastatytos ilgosios ūdos arba ūdų vidurinį tašką.

2.   Jeigu žvejybos operacija vykdoma mokslinio tiriamojo darbo reikmėms:

62 straipsnis

Mokslinio tiriamojo darbo planai

Žvejybos laivai, dalyvaujantys 58 straipsnyje nurodytoje bandomojoje žvejyboje, kiekviename ir visuose MTP, kuriais yra suskirstyti FAO 88.1 ir 88.2 parajoniai bei 58.4.1 bei 58.4.2 kvadratai, įgyvendina mokslinio tiriamojo darbo planus. Mokslinio tiriamojo darbo planas įgyvendinamas taip:

63 straipsnis

Duomenų rinkimo planai

1.   Žvejybos laivai, dalyvaujantys 58 straipsnyje nurodytoje bandomojoje žvejyboje, kiekviename ir visuose MTP, kuriais yra suskirstyti FAO 88.1 ir 88.2 parajoniai bei 58.4.1 bei 58.4.2 kvadratai, įgyvendina duomenų rinkimo planus. Duomenų rinkimo planas apima šiuos duomenis:

2.   Visi šio straipsnio 1 dalyje nurodyti duomenys renkami apie kiekvieną žvejybos operaciją; visų pirma visos žuvys, kurių per žvejybos operaciją mokslinio tiriamojo darbo reikmėms buvo sugauta ne daugiau nei 100, turi būti išmatuotos ir ne mažiau kaip 30 žuvų paimta biologiniam tyrimui. Jeigu sugaunama daugiau nei 100 žuvų, taikomas atsitiktinės imties ėmimo metodas.

64 straipsnis

Ženklinimo įsagais programa

1.   Kiekvienas žvejybos laivas, dalyvaujantis 58 straipsnyje nurodytoje bandomojoje žvejyboje, įgyvendina šią ženklinimo įsagais programą:

2.   Įsagais paženklinti ir paleisti nototeniniai dančiai neįskaitomi į sugautų žuvų kiekių apribojimus.

65 straipsnis

Moksliniai stebėtojai ir inspektoriai

1.   Kiekvienas žvejybos laivas, dalyvaujantis 58 straipsnyje nurodytoje bandomojoje žvejyboje, turi turėti bent du mokslinius stebėtojus, iš kurių vienas yra paskirtas pagal Tarptautinę KAJGIA mokslinių stebėjimų programą, žvejybos sezono metu vykdant bet kokią žvejybos veiklą.

2.   Kiekviena valstybė narė, laikydamasi savo taikytinų įstatymų ir kitų teisės aktų, įskaitant įrodymų leistinumą nacionaliniuose teismuose reglamentuojančias taisykles, laiko pagal šią programą skiriančiosios KAJGIA narės inspektorių ataskaitas lygiavertėmis savo inspektorių ataskaitoms ir veikia jų pagrindu taip pat kaip ir savo inspektorių ataskaitų pagrindu, be to, ir susitariančioji šalis, ir atitinkama skiriančioji KAJGIA narė bendradarbiauja, kad palengvintų teisminius arba kitus procesinius veiksmus, atsirandančius dėl tokios ataskaitos.

66 straipsnis

Pranešimai apie ketinimą dalyvauti krilių žvejyboje

Kiekviena valstybė narė, ketinanti žvejoti krilius konvencijos rajone, praneša KAJGIA sekretoriatui apie savo ketinimą ne vėliau kaip likus keturiems mėnesiams iki reguliaraus metinio Komisijos susitikimo prieš pat laikotarpį, kurį ji ketina žvejoti.

67 straipsnis

Laikinas draudimas užsiimti gilumine žvejyba žiauniniais tinklais

1.   Draudžiama naudoti žiauninius tinklus konvencijos rajone kitais nei mokslinių tyrimų tikslais iki tol, kol mokslinis komitetas ištirs ir praneš apie galimą šio įrankio poveikį, o Komisija, remdamasi mokslinio komiteto rekomendacija, sutiks, kad toks metodas gali būti naudojamas konvencijos rajone.

2.   Apie naudojimąsi žiauniniais tinklais moksliniams tyrimams gilesniuose nei 100 metrų vandenyse iš anksto pranešama moksliniam komitetui, Komisija jį patvirtina prieš tai, kai tokie moksliniai tyrimai gali prasidėti.

3.   Bet kuris laivas, kuriame yra žiauninių tinklų ir kuris ketina perplaukti konvencijos rajoną, iš anksto praneša apie savo ketinimą, įskaitant numatomas perplaukimo per konvencijos rajoną datas, KAJGIA sekretoriatui. Bet koks žiauninių tinklų turintis laivas konvencijos rajone, kuris nepateikė tokio išankstinio pranešimo, pažeidžia šias nuostatas.

68 straipsnis

Naudojimosi dugniniu tralavimo įrenginiu atviroje jūroje konvencijos rajone 2006-2007 m. ir 2007-2008 m. žvejybos sezonais laikini apribojimai

1.   Naudojimasis dugniniu tralavimo įrenginiu atviroje jūroje konvencijos rajone leidžiamas tik rajonuose, kuriuose galioja Komisijos patvirtintos apsaugos priemonės, taikomos naudojant dugninio tralavimo įrenginius.

2.   Ši ribojanti priemonė netaikoma dugninio tralavimo įrenginio naudojimui atliekant mokslinius tyrimus konvencijos rajone.

X SKYRIUS

SPECIALIOS NUOSTATOS KAJGIA KONVENCIJOS RAJONE ŽVEJOJANTIEMS BENDRIJOS LAIVAMS

1 SKIRSNIS

Laivų leidimai

69 straipsnis

Laivų leidimai

1.   Valstybės narės iki 2007 m. birželio 1 d., jei įmanoma, elektroniniu būdu Komisijai pateikia laivų, kuriems leidžiama vykdyti veiklą SEAFO konvencijos rajone išduodant žvejybos leidimą, sąrašą.

2.   Į 1 dalyje nurodytą sąrašą įtrauktų laivų savininkai yra Bendrijos piliečiai arba juridiniai asmenys.

3.   Žvejybos laivams gali būti leidžiama vykdyti veiklą SEAFO konvencijos rajone tik tuo atveju, jei jie gali įvykdyti nustatytas SEAFO konvencijos bei jos apsaugos ir valdymo priemonių reikalavimus ir pareigas.

4.   Žvejybos leidimas neišduodamas laivams, anksčiau vykdžiusiems neteisėtą, nedeklaruojamą ir nereguliuojamą žvejybos veiklą, išskyrus tuos atvejus, kai nauji laivų savininkai pateikia pakankamų įrodymų, rodančių, kad buvę savininkai ir operatoriai nebeturi jokių su tais laivais susijusių teisinių ar finansinių interesų arba teisių ir nebegali jų kontroliuoti, arba, atsižvelgus į visus susijusius faktus, kad tie laivai nevykdo neteisėtos, nedeklaruojamos ir nereguliuojamos žvejybos ir nėra su ja susiję.

5.   1 dalyje nurodytame sąraše pateikiama ši informacija:

6.   Valstybės narės, sudariusios pirminį laivų, kuriems suteiktas leidimas, sąrašą, skubiai Komisijai praneša apie bet kokį jo papildymą, išbraukimą iš jo ir (arba) pakeitimą visuomet, kai padaromi tokie pakeitimai.

70 straipsnis

Leidimus turinčių laivų pareigos

1.   Laivai turi laikytis visų atitinkamų SEAFO apsaugos ir valdymo priemonių.

2.   Leidimus turinys laivai laive turi galiojantį laivo registracijos pažymėjimą ir galiojantį leidimą žvejoti ir (arba) perkrauti.

71 straipsnis

Leidimų neturintys laivai

1.   Valstybės narės imasi priemonių uždrausti rūšių, kurioms taikoma SEAFO konvencija, žvejybą, laikymą laive, perkrovimą ir iškrovimą laivams, neįtrauktiems į SEAFO leidimus turinčių laivų sąrašą.

2.   Valstybės narės praneša Komisijai apie bet kokią faktinę informaciją, rodančią, kad yra pagrįsta įtarti, kad į SEAFO leidimus turinčių laivų sąrašą neįtraukti laivai SEAFO konvencijos rajone žvejoja ir (arba) perkrauna rūšis, kurioms taikoma SEAFO konvencija.

3.   Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad į SEAFO leidimus turinčių laivų sąrašą įtrauktų laivų savininkai nedalyvautų žvejybos veikloje, kurią SEAFO konvencijos rajone vykdo laivai, neįtraukti į leidimus turinčių laivų sąrašą, arba nebūtų su ja susiję.

2 SKIRSNIS

Perkrovimai

72 straipsnis

Perkrovimų jūroje draudimas

Kiekviena valstybė narė draudžia rūšių, kurioms taikoma SEAFO konvencija, perkrovimus jūroje laivams, plaukiojantiems su jos vėliava, SEAFO konvencijos rajone.

73 straipsnis

Perkrovimai uoste

1.   Bendrijos žvejybos laivai, SEAFO konvencijos rajone žvejojantys rūšis, kurioms taikoma SEAFO konvencija, gali jas perkrauti SEAFO susitariančiosios šalies uoste, tik jei jie turi išankstinį susitariančiosios šalies, kurios uoste bus perkraunama, leidimą. Bendrijos žvejybos laivams leidžiama vykdyti perkrovimus, tik jei jie gavo tokį išankstinį leidimą perkrauti iš vėliavos valstybės narės ir uosto valstybės.

2.   Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad leidimą turintys jos žvejybos laivai gautų išankstinį leidimą vykdyti perkrovimus uoste. Valstybės narės taip pat užtikrina, kad perkrovimai atitiktų kiekvieno laivo sugautų žuvų kiekį, apie kurį pranešta, ir reikalauja pranešti apie perkrovimus.

3.   Bendrijos žvejybos laivo, kuris perkrauna į kitą laivą (toliau – „laivas, į kurį perkraunama“) bet kokį SEAFO konvencijos rajone sugautų rūšių, kurioms taikoma SEAFO konvencija, kiekį, kapitonas perkrovimo metu informuoja laivo, į kurį perkraunama, vėliavos valstybę apie susijusias rūšis ir kiekius, perkrovimo datą ir sugautų žuvų kiekių buvimo vietą ir pateikia savo vėliavos valstybei narei SEAFO perkrovimo deklaraciją, pagal XVI priedo I dalyje nustatytą formą.

4.   Bendrijos žvejybos laivo kapitonas ne vėliau kaip prieš 24 valandas pateikia tokią informaciją SEAFO susitariančiajai šaliai, kurios uoste bus perkraunama:

5.   Su Bendrijos vėliava plaukiojančio laivo, į kurį perkraunama, kapitonas ne vėliau kaip likus 24 valandoms iki perkrovimo pradžios ir jo pabaigoje, kai perkraunama SEAFO susitariančiosios šalies uoste, informuoja uosto valstybės kompetentingas institucijas apie rūšių, kurioms taikoma SEAFO konvencija, sugautų žuvų kiekį jo laive ir perduoda SEAFO perkrovimo deklaraciją šioms kompetentingoms institucijoms per 24 valandas.

6.   Su Bendrijos vėliava plaukiojančio laivo, į kurį perkraunama, kapitonas likus 48 valandoms iki iškrovimo pateikia SEAFO perkrovimo deklaraciją uosto valstybės, kurioje iškraunama, kompetentingoms institucijoms.

7.   Kiekviena valstybė narė imasi atitinkamų priemonių, kad patikrintų gautos informacijos tikslumą, ir bendradarbiauja su vėliavos valstybe, kad užtikrintų, jog iškrauti kiekiai atitinka kiekvieno laivo sugautų žuvų kiekį, apie kurį pranešta.

8.   Kiekviena valstybė narė su laivais, kuriems leidžiama SEAFO konvencijos rajone žvejoti rūšis, kurioms taikoma SEAFO konvencija, iki 2007 m. birželio 1 d. praneša Komisijai informaciją apie su jos vėliava plaukiojančių laivų perkrovimus.

3 SKIRSNIS

Pažeidžiamoms giluminėms buveinėms ir ekosistemoms valdyti skirtos apsaugos priemonės

74 straipsnis

Uždari rajonai

Visa rūšių, kurioms taikoma SEAFO konvencija, žvejyba Bendrijos žvejybos laivais draudžiama toliau nurodytuose rajonuose:

75 straipsnis

Ankstesnė žvejybos veikla

Iki 2007 m. birželio 1 d. valstybės narės perduoda Komisijai toliau pateiktu formatu informaciją, susijusią su žuvų rūšių, kurioms taikoma SEAFO konvencija, žvejybos veikla, kurios buvo imtasi 2004 m., 2005 m. ir 2006 m. 74 straipsnyje nurodytuose rajonuose:

4 SKIRSNIS

Atsitiktinės jūrų paukščių priegaudos sumažinimo priemonės

76 straipsnis

Informacija apie sąveiką su jūrų paukščiais

Valstybės narės renka ir iki 2007 m. birželio 1 d. Komisijai pateikia visą turimą informaciją apie sąveiką su jūrų paukščiais, įskaitant atsitiktinai sugautus jų žvejybos laivų, žvejojančių rūšis, kurioms taikoma SEAFO konvencija.

77 straipsnis

Pavojaus sumažinimo priemonės

1.   Visi Bendrijos laivai, žvejojantys į pietus nuo 30 laipsnių pietų platumos lygiagretės, turi ir naudoja paukščių baidymo lynus (paukščių baidymo lyno stiebus):

2.   Ilgosios ūdos užmetamos tik naktį (t. y. tamsos valandomis tarp jūrinio saulėlydžio ir saulėtekio (41)). Žvejojant ilgosiomis ūdomis naktį naudojami tik saugai būtini laivo žibintai.

3.   Draudžiama išmesti žuvų atliekas metant arba statant žvejybos įrankius. Reikia vengti išmesti žuvų atliekas ištraukiant žvejybos įrankį. Jei įmanoma, išmetama priešingoje laivo pusėje nei ta, kurioje ištraukiamas žvejybos įrankis. Tokiems laivams arba tokios žvejybos atveju, kai nereikalaujama žuvų atliekų laikyti laive, įgyvendinama sistema žuvų kabliukams ištraukti iš žuvų atliekų ir žuvų galvų prieš jas išmetant. Prieš metant tinklai išvalomi nuo visko, kas galėtų masinti jūrų paukščius.

4.   Bendrijos žvejybos laivai nustato metimo ir traukimo tvarką, kuria sutrumpinamas tinklo neįtemptomis akimis plūduriavimo paviršiuje laikas. Kiek įmanoma, tinklo priežiūra turi būti atliekama tinklui nesant vandenyje.

5.   Bendrijos žvejybos laivai skatinami rasti tokius žvejybos modelius, kuriais būtų sumažinta galimybė paukščiams patekti į tą tinklo dalį, kurioje jie lengviausiai įsipainiotų. Tai galėtų reikšti tinklo pasunkinimą arba plūdrumo sumažinimą, kad jis greičiau nugrimztų, arba spalvoto kaspino ar kitų priemonių pritaisymą virš tam tikrų tinklo vietų, kuriose tinklo akių dydžiai kelia paukščiams ypatingą grėsmę.

6.   SEAFO konvencijos rajone neleidžiama žvejoti Bendrijos žvejybos laivams, kurie sukonstruoti taip, kad juose nėra perdirbimo įrangos arba atitinkamos talpos žuvų atliekoms laive laikyti, arba galimybės išmesti žuvų atliekas priešingoje laivo pusėje nei ta, kurioje ištraukiamas žvejybos įrankis.

7.   Dedamos visos pastangos siekiant užtikrinti, kad žvejybos operacijų metu pagauti gyvi jūrų paukščiai būtų paleidžiami gyvi ir, kai įmanoma, kabliukai būtų ištraukiami nesukeliant pavojaus tokio paukščio gyvybei.

5 SKIRSNIS

Kontrolė

78 straipsnis

Pranešimas apie laivo judėjimą ir sugautų žuvų kiekius

1.   Žvejybos laivai ir žvejybos mokslinių tyrimų laivai, kuriems leidžiama žvejoti SEAFO konvencijos rajone ir kurie vykdo žvejybą, siunčia įplaukimo, sugautų žuvų kiekio ir išplaukimo ataskaitas vėliavos valstybės narės institucijoms laivų stebėjimo sistemos arba kitomis atitinkamomis priemonėmis ir, jei vėliavos valstybė narė to pageidauja, SEAFO vykdomajam sekretoriui.

2.   Įplaukimo ataskaita pateikiama ne vėliau kaip po 12 valandų ir ne vėliau kaip 6 valandos iki kiekvieno įplaukimo į SEAFO konvencijos rajoną ir apima įplaukimo datą, laiką, laivo geografinę padėtį ir laive laikomų žuvų kiekį pagal rūšis (FAO 3 raidžių kodas) ir pagal gyvąjį svorį (kg).

3.   Sugautų žuvų kiekio ataskaita pateikiama pagal rūšis (FAO 3 raidžių kodas) ir pagal gyvąjį svorį (kg) kiekvieno kalendorinio mėnesio pabaigoje.

4.   Išplaukimo ataskaita pateikiama ne anksčiau kaip 12 valandų ir vėliausiai 6 valandos iki kiekvieno išplaukimo iš SEAFO konvencijos rajono. Ji apima išplaukimo datą, laiką, laivo geografinę padėtį, žvejybos dienų skaičių ir SEAFO konvencijos rajone sugautų žuvų kiekį pagal rūšis (FAO 3 raidžių kodas) ir pagal gyvąjį svorį (kg) nuo žvejybos SEAFO konvencijos rajone pradžios arba nuo paskutinės sugautų žuvų kiekio ataskaitos.

79 straipsnis

Mokslinis stebėjimas ir išteklių įvertinimą pagrindžiančios informacijos rinkimas

1.   Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad visuose jos žvejybos laivuose, vykdančiuose veiklą SEAFO konvencijos rajone ir žvejojančiuose rūšis, kurioms taikoma SEAFO konvencija, būtų kvalifikuoti mokslininkai stebėtojai.

2.   Kiekviena valstybė narė reikalauja pateikti stebėtojų surinktą informaciją apie kiekvieną su jos vėliava plaukiojantį laivą per 30 dienų nuo išplaukimo iš SEAFO konvencijos rajono. Duomenys pateikiami SEAFO mokslinio komiteto nurodyta forma. Valstybė narė kuo greičiau, bet atsižvelgdama į poreikį užtikrinti neapibendrintų duomenų konfidencialumą pateikia informacijos kopiją Komisijai. Valstybė narė taip pat gali pateikti informacijos kopiją SEAFO vykdomajam sekretoriui.

3.   Paskirtieji stebėtojai kuo plačiau renka ir patikrina šiame straipsnyje nurodytą informaciją iki 2007 m. birželio 30 d.

80 straipsnis

Pastebėti konvencijos nepasirašiusių šalių laivai

1.   Su valstybės narės vėliava plaukiojantys žvejybos laivai praneša savo vėliavos valstybei narei informaciją apie bet kokią galimą Konvencijos nepasirašiusių šalių SEAFO konvencijos rajone vykdomą veiklą. Reikia nurodyti, inter alia, šią informaciją:

2.   Kiekviena valstybė narė kuo skubiau Komisijai pateikia 1 dalyje nurodytą informaciją. Komisija persiunčia šią informaciją SEAFO vykdomajam sekretoriui.

XI SKYRIUS

NETEISĖTA, NEDEKLARUOJAMA IR NEREGULIUOJAMA ŽVEJYBA

81 straipsnis

Šiaurės Atlantas

Laivams, vykdantiems neteisėtą, nedeklaruojamą ir nereguliuojamą žvejybą Šiaurės Atlante, taikomos XVII priede nustatytos priemonės.

XII SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

82 straipsnis

Duomenų perdavimas

Valstybės narės, pagal Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 15 straipsnio 1 dalį ir 18 straipsnio 1 dalį Komisijai siųsdamos duomenis apie sugautus žuvų kiekius, kurie buvo iškrauti, naudoja šio reglamento I priede nustatytus išteklių kodus.

83 straipsnis

Panaikinimas

Reglamentas (EB) Nr. 1116/2006 yra panaikinamas.

Nuorodos į panaikintąjį reglamentą yra laikomos nuorodomis į šį reglamentą.

84 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

Jis taikomas nuo 2007 m. sausio 1 d.

Jeigu KAJGIA rajono plote BSLK yra nustatomas laikotarpiams, prasidedantiems prieš 2007 m. sausio 1 d., 55 straipsnis taikomas nuo atitinkamų BSLK taikymo laikotarpių pradžios.

(1)  OL L 358, 2002 12 31, p. 59.

(2)  OL L 115, 1996 5 9, p. 3.

(3)  OL L 70, 2004 3 9, p. 8.

(4)  OL L 150, 2004 4 30, p. 1. Ištaisyta redakcija OL L 185, 2004 5 24, p. 1.

(5)  OL L 345, 2005 12 28, p. 5.

(6)  OL L 65, 2006 3 7, p. 1.

(7)  OL L 276, 1983 10 10, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1804/2005 (OL L 290, 2005 11 4, p. 10).

(8)  OL L 274, 1986 9 25, p. 1. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 3259/94 (OL L 339, 1994 12 29, p. 11).

(9)  OL L 132, 1987 5 21, p. 9.

(10)  OL L 365, 1991 12 31, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 448/2005 (OL L 74, 2005 3 19, p. 5).

(11)  OL L 261, 1993 10 20, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 768/2005 (OL L 128, 2005 5 21, p. 1).

(12)  OL L 171, 1994 7 6, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 813/2004 (OL L 150, 2004 4 30, p. 32).

(13)  OL L 171, 1994 7 6, p. 7.

(14)  OL L 125, 1998 4 27, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 2166/2005 (OL L 345, 2005 12 28, p. 5).

(15)  OL L 191, 1998 7 7, p. 10. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 2187/2005 (OL L 349, 2005 12 31, p. 1).

(16)  OL L 137, 2001 5 19, p. 1. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 831/2004 (OL L 127, 2004 4 29, p. 33).

(17)  OL L 351, 2002 12 28, p. 6. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 2269/2004 (OL L 396, 2004 12 31, p. 1).

(18)  OL L 289, 2003 11 7, p. 1.

(19)  OL L 333, 2003 12 20, p. 17.

(20)  OL L 97, 2004 4 1, p. 16.

(21)  OL L 384, 2006 12 29, p. 28.

(22)  OL L 199, 2006 7 21, p. 8.

(23)  OL L 226, 1980 8 29, p. 48.

(24)  OL L 226, 1980 8 29, p. 12.

(25)  OL L 29, 1985 2 1, p. 9.

(26)  OL L 16, 2006 1 20, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1782/2006 (OL L 345, 2006 12 8, p. 10).

(27)  OL L 270, 1995 11 13, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1882/2003 (OL L 284, 2003 10 31, p. 1).

(28)  OL L 186, 1993 7 28, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1882/2003.

(29)  OL L 224, 2006 8 16, p. 22.

(30)  OL L 32, 2005 2 4, p. 1

(31)  OL L 162, 1986 6 18, p. 33.

(32)  OL L 234, 2002 8 31, p. 39.

(33)  OL L 190, 1998 7 4, p. 34.

(34)  OL L 349, 2005 12 31, p. 1.

(35)  OL L 5, 2004 1 9, p. 25. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1799/2006 (OL L 341, 2006 12 7, p. 26).

(36)  OL L 17, 2000 1 21, p. 22. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1759/2006 (OL L 335, 2006 12 1, p. 3).

(37)  OL L 175, 1988 7 6, p. 1.

(38)  OL L 121, 1994 5 12, p. 3.

(39)  OL L 227, 1981 8 12, p. 22.

(40)  OL L 97, 2004 4 1, p. 1.

(41)  Tikslus laikas nuo jūrinio saulėlydžio iki saulėtekio yra nustatytas atitinkamai platumai, vietos laikui ir datai skirtose jūrinio astronominio metraščio lentelėse. Visuomet ir laivo operacijų, ir stebėtojo pranešimų atveju laikas nurodomas GMT.