ISSN 1725-5120 |
||
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 403 |
|
Leidimas lietuvių kalba |
Teisės aktai |
49 tomas |
|
|
II Aktai, kurių skelbti neprivaloma |
|
|
Valstybių narių vyriausybių atstovų konferencija |
|
* |
|
|
|
(1) (Tekstas svarbus EEE) |
LT |
Aktai, kurių pavadinimai spausdinami paprastu šriftu, yra susiję su kasdieniu žemės ūkio reikalų valdymu ir paprastai galioja ribotą laikotarpį. Visų kitų aktų pavadinimai spausdinami ryškesniu šriftu ir prieš juos dedama žvaigždutė. |
I Aktai, kuriuos skelbti privaloma
30.12.2006 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 403/1 |
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1921/2006
2006 m. gruodžio 18 d.
dėl statistinių duomenų apie valstybėse narėse iškrautus žuvininkystės produktus teikimo ir panaikinantis Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 1382/91
(Tekstas svarbus EEE)
EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 285 straipsnio 1 dalį,
atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,
laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos (1),
kadangi:
(1) |
1991 m. gegužės 21 d. Tarybos reglamente (EEB) Nr. 1382/91 dėl duomenų apie valstybėse narėse iškrautus žuvininkystės produktų kiekius teikimo (2) reikalaujama, kad valstybės narės Komisijai pateiktų duomenis apie jų teritorijoje iškrautų žuvininkystės produktų kiekius ir vidutinę kainą. |
(2) |
Patirtis rodo, kad žuvininkystės produktų rinkos tyrimui ir kitiems ekonominiams tyrimams nebūtų daromas neigiamas poveikis, jeigu duomenys pagal Bendrijos teisės aktus būtų teikiami kasmet, o ne kas mėnesį. |
(3) |
Tyrimų kokybė pagerėtų, jeigu duomenys būtų suskirstyti pagal žuvininkystės produktus iškraunančių žvejybos laivų vėliavos valstybę. |
(4) |
Reglamente (EEB) Nr. 1382/91 nustatoma riba, iki kurios leidžiami atrankos metodai, kai renkant ir kaupiant duomenis pernelyg padidinamas tam tikrų nacionalinių institucijų krūvis. Siekiant tobulinti ir paprastinti duomenų pateikimo sistemą, reikėtų tą reglamentą pakeisti nauju teisės aktu. Todėl Reglamentas (EEB) Nr. 1382/91 turėtų būti panaikintas. |
(5) |
Kadangi šio reglamento tikslo, t.y. sukurti bendrą sisteminio Bendrijos statistinių duomenų apie valstybėse narėse iškrautus žuvininkystės produktus statistikos rengimo teisinę sistemą, valstybės narės negali deramai pasiekti ir kadangi to tikslo geriau siekti Bendrijos lygiu, laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Bendrija gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti. |
(6) |
1997 m. vasario 17 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 322/97 dėl Bendrijos statistikos (3) pateikiamas orientacinis žuvininkystės sektoriaus statistikos pagrindas. Visų pirma jame reikalaujama laikytis bešališkumo, patikimumo, tinkamumo, ekonominio efektyvumo, statistinių duomenų konfidencialumo ir skaidrumo principų. |
(7) |
Svarbu užtikrinti, kad šis reglamentas būtų taikomas vienodai. To siekiant reikia nustatyti Bendrijos tvarką, kurią taikant būtų lengviau per tinkamą laiką apibrėžti įgyvendinimo susitarimus ir padaryti reikalingas techninio pobūdžio pataisas. |
(8) |
Šiam reglamentui įgyvendinti būtinos priemonės turėtų būti priimtos vadovaujantis 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimu 1999/468/EB, nustatančiu Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (4). |
(9) |
Kadangi statistiniai duomenys apie iškrautus žuvininkystės produktus yra pagrindinė bendrosios žuvininkystės politikos valdymo priemonė, tikslinga numatyti galimybę taikyti Sprendime 1999/468/EB numatytą valdymo procedūrą, siekiant valstybėms narėms suteikti pereinamuosius laikotarpius šiam reglamentui įgyvendinti ir išlygas, leidžiančias joms į pateikiamus nacionalinius statistinius duomenis neįtraukti statistinių duomenų, apimančių tam tikrą žuvininkystės pramonės sektorių. |
(10) |
Kita vertus, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai nustatyti sąlygas, kuriomis turėtų būti vykdomos priedų techninės adaptacijos. Kadangi tos priemonės yra bendro pobūdžio ir skirtos iš dalies keisti neesmines šio reglamento nuostatas, jos turėtų būti priimamos taikant reguliavimo procedūrą su tikrinimu, numatytą Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnyje, |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
1 straipsnis
Apibrėžimai
Šiame reglamente taikomi šie apibrėžimai:
1) |
„Bendrijos žvejybos laivai“ — Bendrijoje įregistruoti ir su valstybės narės vėliava plaukiojantys žvejybos laivai; |
2) |
„ELPA žvejybos laivai“ — ELPA šalyje įregistruoti arba su jos vėliava plaukiojantys žvejybos laivai; |
3) |
„Vieneto vertė“:
|
2 straipsnis
Valstybių narių pareigos
1. Kasmet kiekviena valstybė narė Komisijai teikia statistinius duomenis apie jos teritorijoje iš Bendrijos ir ELPA žvejybos laivų iškrautus žuvininkystės produktus (toliau — statistiniai duomenys).
2. Šiame reglamente duomenis teikiančios valstybės teritorijoje iškraunamais žuvininkystės produktais laikomi tokie produktai:
a) |
iš žvejybos laivų arba iš kitokių žvejybos laivyno laivų nacionaliniuose uostuose Bendrijoje iškrauti produktai; |
b) |
iš duomenis teikiančios valstybės narės žvejybos laivų ne Bendrijos uostuose iškrauti produktai, kuriems taikoma 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas (5), 43 priede pateikta T2M dokumento forma. |
3 straipsnis
Statistinių duomenų kaupimas
1. Statistiniai duomenys apima visus valstybės narės teritorijoje, esančioje Bendrijoje, iškrautus produktus.
2. Jeigu dėl valstybės narės tam tikro žuvininkystės sektoriaus struktūros ypatybių išsamius duomenis renkančioms nacionalinėms institucijoms iškils to sektoriaus svarbai neproporcingų problemų, galima naudoti atrankos metodus.
4 straipsnis
Statistiniai duomenys
Pateikiami statistiniai duomenys apie visus ataskaitiniais kalendoriniais metais iškrautų žuvininkystės produktų kiekius ir vieneto vertes.
Kintami rodikliai, apie kuriuos reikia pateikti statistinius duomenis, jų apibrėžimai ir nomenklatūra pateikiami II, II ir IV prieduose.
5 straipsnis
Statistinių duomenų pateikimas
Valstybė narė kasmet Komisijai pateikia duomenis I priede nurodyta forma ir naudodama II, III ir IV prieduose nurodytus kodus.
Statistiniai duomenys pateikiami per šešis mėnesius nuo ataskaitinių metų pabaigos.
6 straipsnis
Metodologija
1. Kiekviena valstybė narė iki 2008 m. sausio 19 d. Komisijai įteikia išsamią metodologinę ataskaitą, kurioje aprašo duomenų rinkimo ir statistikos kaupimo būdus. Į šią ataskaitą įtraukiama informacija apie naudotus atrankos metodus ir gautų rezultatų kokybės įvertinimą.
2. Komisija tikrina ataskaitas ir savo išvadas pateikia atitinkamai Žemės ūkio statistikos nuolatinio komiteto (toliau — komitetas), įsteigto Tarybos sprendimo 72/279/EEB (6) 1 straipsniu, darbo grupei.
3. Valstybės narės praneša Komisijai apie bet kokį pagal šio straipsnio 1 dalyje numatytos informacijos pakeitimą per tris mėnesius nuo tokio pakeitimo įvedimo pradžios. Jos taip pat Komisijai nusiunčia informaciją apie bet kokius naudojamų metodų esminius pakeitimus.
7 straipsnis
Pereinamieji laikotarpiai
11 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka valstybėms narėms gali būti suteiktas ne ilgesnius kaip trejų metų pereinamuosius laikotarpius šiam reglamentui įgyvendinti, skaičiuojamus nuo reglamento įsigaliojimo dienos.
8 straipsnis
Leidžiančios nukrypti nuostatos
1. Jeigu valstybė narė turėtų teikti duomenis apie tam tikrą žuvininkystės pramonės sektorių ir dėl to nacionalinėms institucijoms kiltų šio sektoriaus svarbai neproporcingų problemų, pagal 11 straipsnio 2 dalyje nustatytą tvarką galima taikyti leidžiančią nukrypti nuostatą, kai tai valstybei narei būtų leidžiama į pateikiamus nacionalinius statistinius duomenis neįtraukti to sektoriaus statistinių duomenų.
2. Kai valstybė narė prašo taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą pagal 1 dalį, ji kartu su prašymu Komisijai pateikia problemų, kurios galėtų kilti šį reglamentą taikant visiems jos teritorijoje iškraunamiems produktams, ataskaitą.
9 straipsnis
Priedų atnaujinimas
Priemonės, susijusios su priedų techninėmis adaptacijomis, priimamos taikant reguliavimo procedūrą su tikrinimu, kaip numatyta 11 straipsnio 3 dalyje.
10 straipsnis
Vertinimas
Iki 2010 m. sausio 19 d., o paskui kas trejus metus, Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai vertinimo ataskaitą apie per šio reglamento taikymo laikotarpį surinktus statistinius duomenis ir visų pirma apie jų svarbą ir kokybę. Šioje ataskaitoje taip pat analizuojamos duomenims rinkti ir parengti taikomos sistemos rentabilumas bei nurodoma geriausia praktika, leidžianti sumažinti valstybių narių darbo krūvį ir pagerinti tokių statistinių duomenų naudą ir kokybę.
11 straipsnis
Komiteto procedūra
1. Komisijai padeda komitetas.
2. Darant nuorodą į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 4 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas.
Sprendimo 1999/468/EB 4 straipsnio 3 dalyje nustatytas laikotarpis yra trys mėnesiai.
3. Darant nuorodą į šią dalį, taikomos Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 1–4 dalys ir 7 straipsnis, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas.
12 straipsnis
Panaikinimas
Reglamentas (EEB) Nr. 1382/91 panaikinamas.
13 straipsnis
Įsigaliojimas
Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Briuselyje, 2006 m. gruodžio 18 d.
Europos Parlamento vardu
Pirmininkas
J. BORREL FONTELLES
Tarybos vardu
Pirmininkas
J.-E. ENESTAM
(1) 2006 m. birželio 15 d. Europos Parlamento nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje), 2006 m. lapkričio 14 d. Tarybos bendroji pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).
(2) OL L 133, 1991 5 28, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1882/2003 (OL L 284, 2003 10 31, p. 1).
(3) OL L 52, 1997 2 22, p. 1. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1882/2003.
(4) OL L 184, 1999 7 17, p. 23. Sprendimas su pakeitimais, padarytais Sprendimu 2006/512/EB (OL L 200, 2006 7 22, p. 11).
(5) OL L 253, 1993 10 11, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 402/2006 (OL L 70, 2006 3 9, p. 35).
I PRIEDAS
PATEIKIAMŲ STATISTINIŲ DUOMENŲ FORMA
Statistinių duomenų rinkmenos forma
Statistiniai duomenys privalo būti pateikti rinkmenoje, kurioje kiekvienas įrašas yra sudarytas iš toliau nurodomų sričių. Šios sritys atskiriamos kableliu („,“).
Sritis |
Pastaba |
Priedas |
Ataskaitiniai metai |
4 skaitmenys (pvz., 2003) |
|
Duomenis pateikianti šalis |
Alfa-3 kodas |
II priedas |
Rūšys arba rūšių grupė |
Tarptautinis alfa-3 kodas (1) |
— |
Vėliavos valstybė |
Alfa-3 kodas |
II priedas |
Pateikimo formos |
|
III priedas |
Paskirtis |
|
IV priedas |
Kiekis |
Iškrautos tonos (suapvalintos iki vienos dešimtosios dalies) |
|
Vieneto vertė |
Nacionaline valiuta už toną |
|
Mažesni nei 50 kg iškrauti produktai registruojami kaip „0,0“.
(1) Visą tarptautinių alfa-3 tipų kodų sąrašą galima rasti JTMŽŪO ASFIS rinkmenoje (http://www.fao.org/fi/statist/fisoft/asfis/asfis.asp)
II PRIEDAS
ŠALIŲ KODŲ LENTELĖ
Šalis |
Kodas |
Belgija |
BEL |
Čekija |
CZE |
Danija |
DNK |
Vokietija |
DEU |
Estija |
EST |
Graikija |
GRC |
Ispanija |
ESP |
Prancūzija |
FRA |
Airija |
IRL |
Italija |
ITA |
Kipras |
CYP |
Latvija |
LVA |
Lietuva |
LTU |
Liuksemburgas |
LUX |
Vengrija |
HUN |
Malta |
MLT |
Nyderlandai |
NLD |
Austrija |
AUT |
Lenkija |
POL |
Portugalija |
PRT |
Slovėnija |
SVN |
Slovakija |
SVK |
Suomija |
FIN |
Švedija |
SWE |
Jungtinė Karalystė |
GBR |
Islandija |
ISL |
Norvegija |
NOR |
Kita |
OTH |
III PRIEDAS
PATEIKIMO FORMŲ KODŲ SĄRAŠAS
A dalis
Sąrašas
Pateikimo formos |
Kodas |
Šviežias(-ia) (nenurodyta) |
10 |
Šviežias(-ia) (visas(-a)) |
11 |
Šviežias(-ia) (išskrostas(-a)) |
12 |
Šviežias(-ia) (uodegos) |
13 |
Šviežias(-ia) (filė) |
14 |
Šviežias(ia) (išskrostas(-a) ir be galvos) |
16 |
Šviežias(-ia) (gyvas(-a)) |
18 |
Šviežias(-ia) (kita) |
19 |
Sušaldytas-(-a) (nenurodyta) |
20 |
Sušaldytas(-a) (visas(-a)) |
21 |
Sušaldytas(-a) (išskrostas(-a)) |
22 |
Sušaldytas(-a) (uodegos) |
23 |
Sušaldytas(a) (filė) |
24 |
Sušaldytas(-a) (ne filė) |
25 |
Sušaldytas(-a) (išskrostas(-a) ir be galvos) |
26 |
Sušaldytas(-a) (išvalytas(-a)) |
27 |
Sušaldytas(-a) (neišvalytas(-a)) |
28 |
Sušaldytas(-a) (kita) |
29 |
Sūdytas(-a) (nenurodyta) |
30 |
Sūdytas(-a) (visas(-a)) |
31 |
Sūdytas(-a) (išskrostas(-a)) |
32 |
Sūdytas(-a) (filė) |
34 |
Sūdytas(-a) (išskrostas(-a) ir be galvos) |
36 |
Sūdytas(-a) (kita) |
39 |
Rūkytas(-a) |
40 |
Virtas(-a) |
50 |
Virtas(-a) (sušaldytas(-a) ir supakuotas(-a)) |
60 |
Džiovintas(-a) (nenurodyta) |
70 |
Džiovintas(-a) (visas(-a)) |
71 |
Džiovintas(-a) (išskrostas(-a)) |
72 |
Džiovintas(-a) (filė) |
74 |
Džiovintas(-a) (išskrostas(-a) ir be galvos) |
76 |
Džiovintas (-a) (nulupta oda) |
77 |
Džiovintas(-a) (kita) |
79 |
Visas(-a) (nenurodyta) |
91 |
Žnyplės |
80 |
Kiaušiniai |
85 |
Nežinoma pateikimo forma |
99 |
B dalis
Pastabos
1. |
Filė — išilgai abiejų žuvies stuburo pusių atpjauti žuvies gabalai, jeigu galva, vidaus organai, pelekai (nugaros, analinis, uodegos, pilvo, krūtinės) ir kaulai (stuburas arba platus nugarkaulis, šonkauliai ir bronchų lankai) yra išimti ir abu žuvies gabalai nesujungti, pavyzdžiui, žuvies nugara ar pilvu. |
2. |
Visa žuvis — neišdorota žuvis. |
3. |
Išvalytas(-a) — be čiuptuvų, galvos ir vidaus organų kalmaras. |
4. |
Sušaldyta žuvis — vidutinę temperatūrą mažinant iki -18 oC arba žemiau sušaldyta žuvis, išsaugant jai būdingą kokybę, ir žuvį laikant -18 oC arba žemesnėje temperatūroje. |
5. |
Šviežia žuvis — nekonservuota, nerūkyta, nesušaldyta arba kitaip neapdorota, tačiau tik atšaldyta žuvis. Ji paprastai pateikiama visa arba išskrosta. |
6. |
Sūdyta žuvis — paprastai išskrosta, be galvos, druskoje arba sūryme laikoma žuvis. |
IV PRIEDAS
ŽUVININKYSTĖS PRODUKTŲ NUMATYTOS PASKIRTIES KODŲ SĄRAŠAS
A dalis
Sąrašas
Numatyta paskirtis |
Kodas |
Duomenų teikimo pobūdis |
Žmonių maistas |
1 |
Privalomas |
Pramoninis vartojimas |
2 |
Privalomas |
Pašalintas iš rinkos |
3 |
Savanoriškas |
Masalas |
4 |
Savanoriškas |
Gyvulių pašaras |
5 |
Savanoriškas |
Atliekos |
6 |
Savanoriškas |
Numatyta paskirtis nežinoma |
9 |
Savanoriškas |
B dalis
Pastabos
1. |
Žmonių maistas — visi pirminiame pardavime žmonių maistui parduodami arba žmonių maistui pagal sutartį ar kitą susitarimą iškrauti žuvininkystės produktai. Žmonių maistui skirti produktai, kurie pirminio pardavimo metu dėl rinkos sąlygų, higienos taisyklių arba panašių priežasčių yra pašalinti iš žmonių maistui skirtų produktų rinkos, nėra nurodomi. |
2. |
Pramoninis vartojimas — visi iškrauti žuvininkystės produktai, skirti būtent gyvūnų pašarui naudojamiems miltams ir aliejui gaminti, bei prie jų pridedami tie produktų, kurie iš pradžių nors ir buvo skirti žmonių maistui, tačiau per pirminį pardavimą nebuvo tuo tikslu parduoti, kiekiai. |
3. |
Pašalintas iš rinkos — kiekiai, kurie iš pradžių buvo numatyti kaip skirti žmonių maistui, tačiau pirmojo pardavimo metu yra pašalinami iš rinkos dėl rinkos sąlygų arba higienos normų ar dėl panašių priežasčių. |
4. |
Masalas — šviežios žuvies kiekiai, kuriuos ketinama panaudoti kaip masalą kitoje žvejybos veikloje. Pvz., masalas, naudojamas tunų veisyklose ir linijinei žuvininkystei. |
5. |
Gyvulių pašaras — šviežios žuvies kiekiai, skirti tiesioginiam gyvulių šėrimui. Neįtraukti tie kiekiai, kuriuos ketinama naudoti žuvų miltams ir aliejui gaminti. |
6. |
Atliekos — žuvys ar žuvų dalys, kurios dėl jų būklės turi būti sunaikintos prieš iškrovimą. |
7. |
Numatyta paskirtis nežinoma — žuvies kiekiai, kurie negali būti priskirti prie jokių minėtų kategorijų. |
30.12.2006 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 403/9 |
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1922/2006
2006 m. gruodžio 20 d.
įsteigiantis Europos lyčių lygybės institutą
EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 13 straipsnio 2 dalį ir 141 straipsnio 3 dalį,
atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,
atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),
laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos (2),
kadangi:
(1) |
Moterų ir vyrų lygybė yra vienas iš pagrindinių Europos Sąjungos principų. Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 21 ir 23 straipsniuose nustatyta, kad draudžiama bet kokia diskriminacija dėl lyties ir numatyta, kad visose srityse turi būti užtikrinta moterų ir vyrų lygybė. |
(2) |
Sutarties 2 straipsnyje numatyta, kad moterų ir vyrų lygybė yra vienas iš pagrindinių Bendrijos uždavinių. Be to, pagal Sutarties 3 straipsnio 2 dalį Bendrija turi siekti pašalinti nelygybę ir aktyviai skatinti moterų ir vyrų lygybę visose savo veiklos srityse, taip užtikrindama moterų ir vyrų lygybės klausimo integravimą į visas Bendrijos politikos sritis. |
(3) |
Sutarties 13 straipsnyje Taryba įgaliojama visose Bendrijos kompetencijos srityse imtis atitinkamų veiksmų kovai su diskriminacija inter alia dėl lyties. |
(4) |
Moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio užimtumo bei profesinės veiklos srityje principas įtvirtintas Sutarties 141 straipsnyje, ir jau galioja nemažai teisės aktų, išsamiai reglamentuojančių vienodą požiūrį į moterų ir vyrų galimybes įsidarbinti ir darbo sąlygas, įskaitant vienodą užmokestį. |
(5) |
Pirmoje Komisijos metinėje ataskaitoje moterų ir vyrų lygybės klausimais, kuri buvo pateikta 2004 m. pavasario Europos Vadovų Tarybos susitikime, daroma išvada, kad daugelyje politikos sričių esama ryškios lyčių nelygybės; ši moterų ir vyrų nelygybė yra daugiamatis reiškinys, dėl kurio reikia imtis įvairių ir išsamių politinių priemonių ir ryžtingesnių pastangų siekiant įgyvendinti Lisabonos strategijos tikslus. |
(6) |
2000 m. gruodžio mėn. 7-9 d. Nicoje įvykusiame susitikime Europos Vadovų Taryba paragino „didinti sąmoningumą, kaupti žinias ir keistis patirtimi, visų pirma įsteigiant Europos lyčių klausimų institutą“. |
(7) |
Komisijos pavedimu atliktoje galimybių studijoje (3) pateikiama išvada, kad Europos lyčių lygybės institutas gali vykdyti kai kuriuos uždavinius, kurių šiuo metu veikiančios institucijos nevykdo, ypač mokslinių tyrimų duomenų ir informacijos koordinavimo, centralizavimo ir platinimo, tinklų kūrimo, moterų ir vyrų lygybės matomumo didinimo, lyčių aspekto akcentavimo ir priemonių, kurios leistų geriau integruoti lyčių lygybės klausimus į visas Bendrijos politikos sritis, kūrimo srityse. |
(8) |
Savo 2004 m. kovo 10 d. rezoliucijoje dėl Europos Sąjungos politikos lyčių lygybės srityje (4) Europos Parlamentas paragino Komisiją paspartinti pastangas įsteigti Institutą. |
(9) |
Užimtumo, socialinių reikalų, sveikatos ir vartotojų reikalų taryba 2004 m. birželio 1–2 d. posėdyje ir Europos Vadovų Taryba 2004 m. birželio 17–18 d. susitikime pritarė Europos lyčių lygybės instituto įsteigimui, o Europos Vadovų Taryba paprašė Komisijos parengti konkretų pasiūlymą. |
(10) |
Tam, kad Bendrija galėtų veiksmingai skatinti ir įgyvendinti lyčių lygybės politiką, ypač išsiplėtusioje Sąjungoje, būtina rinkti, analizuoti ir platinti objektyvią, patikimą ir palyginamą informaciją bei duomenis apie moterų ir vyrų lygybę, kurti atitinkamas priemones visų formų diskriminacijos dėl lyties panaikinimui ir lyties klausimo integravimui į visas politikos sritis, skatinti suinteresuotų subjektų dialogą ir ugdyti ES piliečių sąmoningumą. Todėl tikslinga įsteigti Europos lyčių lygybės institutą, kuris padėtų Bendrijos institucijoms ir valstybėms narėms atlikdamas tuos uždavinius. |
(11) |
Lyčių lygybės neįmanoma pasiekti tik vykdant kovos su diskriminacija politiką; reikia imtis priemonių, kuriomis visuomenėje skatinamas darnus sambūvis ir užtikrinamas proporcingas moterų ir vyrų dalyvavimas; Institutas turėtų padėti pasiekti šį tikslą. |
(12) |
Atsižvelgiant į tai, kaip svarbu šalinti lyčių stereotipus Europos visuomenėje visose gyvenimo srityse ir rodyti teigiamus pavyzdžius moterims ir vyrams, šiems tikslams pasiekti skirti veiksmai taip pat turėtų būti įtraukti į Instituto uždavinius. |
(13) |
Skatinant palyginamų ir patikimų duomenų rinkimą Europos lygiu ypač svarbus yra valstybių narių atitinkamų institucijų ir atitinkamų statistikos įstaigų, visų pirma Eurostato, bendradarbiavimas. Atsižvelgiant į tai, kad informacija apie moterų ir vyrų lygybę yra svarbi visais Bendrijos lygiais — vietos, regionų, nacionaliniu ir Bendrijos, būtų naudinga, kad galimybė susipažinti su tokia informacija būtų prieinama valstybių narių institucijoms taip padedant joms jų kompetencijos srityse formuoti politiką ir nustatyti priemones vietos, regionų ir nacionaliniu lygiais. |
(14) |
Siekiant išvengti funkcijų dubliavimo ir užtikrinti kuo geresnį išteklių panaudojimą, Institutas turėtų kuo glaudžiau bendradarbiauti su visomis Bendrijos programomis ir įstaigomis, ypač su Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondu (5), Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūra (6), Europos profesinio mokymo plėtros centru (7) ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra (8). |
(15) |
Institutas turėtų plėtoti bendradarbiavimą ir dialogą su nevyriausybinėmis ir lygių galimybių organizacijomis, mokslinių tyrimų centrais, socialiniais partneriais ir kitomis atitinkamomis įstaigomis, kurios aktyviai siekia lygybės nacionaliniu ir Europos lygaisi bei trečiosiose šalyse. Siekiant veiksmingumo tikslinga, kad Institutas su šiais subjektais ir valstybių narių ekspertais (-ėmis) sukurtų elektroninį Europos lyčių lygybės tinklą ir koordinuotų jo veiklą. |
(16) |
Siekiant užtikrinti būtiną pusiausvyrą tarp valstybių narių ir Valdymo tarybos narių tęstinumą, Tarybos atstovai (-ės) kiekvienai kadencijai, pradedant 2007 metais, skiriami pagal Tarybai pirmininkaujančių valstybių narių rotacijos tvarką. |
(17) |
Pagal Sutarties 3 straipsnio 2 dalį tikslinga numatyti moterų ir vyrų dalyvavimo Valdymo taryboje pusiausvyros skatinimą. |
(18) |
Vykdydamas savo uždavinius Institutas turėtų būti visiškai nepriklausomas. |
(19) |
Institutas turėtų taikyti atitinkamus Bendrijos teisės aktus dėl galimybės visuomenei susipažinti su dokumentais, kaip nustatyta Reglamente (EB) Nr. 1049/2001 (9), ir dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis, kaip nustatyta Reglamente (EB) Nr. 45/2001 (10). |
(20) |
Institutui taikomas 2002 m. lapkričio 19 d. Komisijos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 dėl finansinio pagrindų reglamento, skirto įstaigoms, minėtoms Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 185 straipsnyje (11). |
(21) |
Instituto sutartinės atsakomybės, kuriai taikoma Instituto sudaromoms sutartims taikytina teisė, atveju sprendimo priėmimas turėtų būti teismingas Teisingumo Teismui pagal bet kokią sutartyje esančią arbitražo nuostatą. Teisingumo Teismui taip pat turėtų būti teismingi ginčai dėl žalos, susijusios su Instituto nesutartine atsakomybe, atlyginimo. |
(22) |
Siekiant įvertinti Instituto poveikį, potencialų poreikį keisti arba išplėsti jo uždavinius ir būsimą kitų tokių peržiūrų grafiką, turėtų būti atliktas nepriklausomas išorės įvertinimas. |
(23) |
Kadangi šio reglamento tikslų, t.y. prisidėti prie lyčių lygybės skatinimo ir ją įtvirtinti, įskaitant lyčių aspekto integravimą į visas Bendrijos politikos kryptis ir pagal ją parengtas nacionalinės politikos kryptis, ir kovoti su diskriminacija dėl lyties bei ugdyti ES piliečių sąmoningumą apie lyčių lygybę teikiant techninę pagalbą Bendrijos institucijoms ir valstybių narių valdžios institucijoms, valstybės narės negali deramai pasiekti kadangi dėl veiksmų masto tų tikslų būtų geriau siekti Bendrijos lygmeniu, laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo bendrija gali imtis priemonių. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti. |
(24) |
Pagal Sutarties 13 straipsnio 2 dalį gali būti patvirtinamos Bendrijos priemonės siekiant paremti ir skatinti tikslą kovoti su diskriminacija dėl lyties ne tik užimtumo srityje. Sutarties 141 straipsnio 3 dalis yra konkretus teisinis pagrindas priemonėms, kuriomis siekiama užtikrinti moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio principo taikymą užimtumo ir profesinės veiklos srityse. Todėl 13 straipsnio 2 dalis ir 141 straipsnio 3 dalis kartu yra tinkamas šio reglamento priėmimo teisinis pagrindas, |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
1 straipsnis
Instituto įsteigimas
Šiuo reglamentu įsteigiamas Europos lyčių lygybės institutas (toliau — Institutas).
2 straipsnis
Tikslai
Bendri Instituto tikslai — prisidėti prie lyčių lygybės skatinimo ir ją stiprinti, įskaitant lyčių aspekto integravimą į visas Bendrijos politikos kryptis ir pagal ją parengtas nacionalinės politikos kryptis bei kovą su diskriminacija dėl lyties, bei ugdyti ES piliečių sąmoningumą lyčių lygybės klausimu teikiant techninę pagalbą Bendrijos institucijoms, visų pirma Komisijai, ir valstybių narių valdžios institucijoms, kaip nustatyta 3 straipsnyje.
3 straipsnis
Uždaviniai
1. Siekdamas 2 straipsnyje nustatytų tikslų, Institutas:
a) |
renka, analizuoja ir platina atitinkamą objektyvią, palyginamą ir patikimą informaciją apie lyčių lygybę, įskaitant valstybių narių, Bendrijos institucijų, mokslinių tyrimų centrų, nacionalinių lygybės įstaigų, nevyriausybinių organizacijų, socialinių partnerių, atitinkamų trečiųjų šalių ir tarptautinių organizacijų Institutui perduotus mokslinių tyrimų ir geriausios praktikos rezultatus, ir siūlo tolesnių mokslinių tyrimų sritis; |
b) |
rengia metodus duomenų objektyvumui, palyginamumui ir patikimumui gerinti Europos lygiu, nustatydamas kriterijus, kurie užtikrintų didesnį informacijos nuoseklumą ir atsižvelgtų į lyčių klausimus duomenų rinkimo metu; |
c) |
rengia, analizuoja, įvertina ir platina metodines priemones, siekdamas paremti lyčių lygybės klausimų integravimą į visas Bendrijos politikos kryptis ir pagal jas parengtas nacionalinės politikos kryptis bei remti lyčių aspekto integravimą visose Bendrijos institucijose ir įstaigose; |
d) |
rengia padėties Europoje lyčių lygybės srityje apžvalgas; |
e) |
kuria Europos lyčių lygybės tinklą, kuris apima lyčių lygybės ir lyčių aspekto integravimo klausimus nagrinėjančius centrus, įstaigas, organizacijas ir ekspertus, ir koordinuoja jo veiklą, siekdamas remti ir skatinti mokslinius tyrimus, kuo optimaliau panaudoti turimus išteklius ir skatinti keistis informacija bei ją platinti; |
f) |
organizuoja ekspertų (-ių) ad hoc susitikimus Instituto moksliniams tyrimams remti, skatina mokslo darbuotojų keitimąsi informacija ir skatina į mokslinius tyrimus įtraukti lyčių aspektą; |
g) |
siekdamas ugdyti ES piliečių sąmoningumą lyčių lygybės srityje, kartu su atitinkamais suinteresuotais subjektais Europos lygiu organizuoja konferencijas, kampanijas ir susitikimus bei pateikia rezultatus ir išvadas Komisijai; |
h) |
platina informaciją apie teigiamus nestereotipinių moterų ir vyrų vaidmenų visose gyvenimo srityse pavyzdžius, pristato jų rezultatus ir iniciatyvas, kuriomis siekiama skatinti tokius sėkmingus pavyzdžius ir iš jų pasimokyti; |
i) |
plėtoja dialogą ir bendradarbiavimą su nevyriausybinėmis ir lygių galimybių organizacijomis, universitetais ir ekspertais, tyrimų centrais, socialiniais partneriais ir atitinkamomis įstaigomis, kurios aktyviai siekia lygybės nacionaliniu ir Europos lygiu; |
j) |
kuria dokumentacijos išteklius ir sudaro visuomenei galimybę jais naudotis; |
k) |
viešoms ir privačioms organizacijoms teikia informaciją apie lyčių aspekto integravimą; ir |
l) |
Bendrijos institucijoms teikia informaciją apie lyčių lygybę ir lyčių aspekto integravimą stojančiose šalyse ir šalyse kandidatėse. |
2. Institutas skelbia savo veiklos metinę ataskaitą.
4 straipsnis
Veiklos sritys ir darbo metodai
1. Institutas savo uždavinius atlieka neviršydamas Bendrijos kompetencijos ribų, vadovaudamasis patvirtintais tikslais bei metų programoje nustatytomis prioritetinėmis sritimis ir tinkamai atsižvelgdamas į turimus biudžeto išteklius.
2. Instituto darbo programa atitinka Bendrijos prioritetus lyčių lygybės srityje ir Komisijos darbo programą, įskaitant jo statistinį ir mokslinį darbą.
3. Vykdydamas savo veiklą ir siekdamas vengti funkcijų dubliavimo bei užtikrinti kuo geresnį išteklių panaudojimą, Institutas atsižvelgia į informaciją, esančią bet kokiuose šaltiniuose, ypač į informaciją apie veiklą, kurią jau atlieka Bendrijos institucijos ir kitos institucijos, įstaigos ir kompetentingos nacionalinės bei tarptautinės organizacijos, ir glaudžiai bendradarbiauja su kompetentingomis Komisijos tarnybomis, įskaitant Eurostatą. Institutas užtikrina tinkamą veiklos koordinavimą su visomis atitinkamomis Bendrijos agentūromis ir Sąjungos įstaigomis; kai tinkama, jis nustatomas supratimo memorandumu.
4. Institutas užtikrina, kad platinama informacija būtų suprantama galutiniams (-ėms) vartotojams (-oms).
5. Institutas gali sudaryti sutartis, visų pirma subrangos susitarimus, su kitomis organizacijomis, kad būtų įgyvendinti uždaviniai, kuriuos jis gali joms patikėti.
5 straipsnis
Juridinio asmens statusas ir subjektiškumas
Institutas yra juridinis asmuo. Kiekvienoje valstybėje narėje jis naudojasi didžiausiu subjektiškumu, kuris suteikiamas juridiniams asmenims pagal jų teisės aktus. Visų pirma jis gali įsigyti kilnojamojo ar nekilnojamojo turto bei juo disponuoti ir būti šalimi teismo procese.
6 straipsnis
Instituto nepriklausomumas
Vykdydamas savo veiklą Institutas yra nepriklausomas ir veikia visuomenės interesais.
7 straipsnis
Galimybė susipažinti su dokumentais
1. Instituto turimiems dokumentams taikomas Reglamentas (EB) Nr. 1049/2001.
2. Valdymo taryba per šešis mėnesius nuo Instituto įsteigimo patvirtina priemones Reglamentui (EB) Nr. 1049/2001 įgyvendinti.
3. Dėl sprendimų, kuriuos Institutas priima pagal Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 8 straipsnį, gali būti pateiktas skundas ombudsmenui arba pareikštas ieškinys Teisingumo Teisme pagal Sutarties atitinkamai 195 ir 230 straipsniuose nustatytas sąlygas.
4. Instituto tvarkomiems duomenims taikomas Reglamentas (EB) Nr. 45/2001.
8 straipsnis
Bendradarbiavimas su organizacijomis nacionaliniu ir Europos lygiais, tarptautinėmis organizacijomis ir trečiosiomis šalimis
1. Siekdamas užsitikrinti paramą savo uždavinių vykdymui, Institutas bendradarbiauja su valstybių narių organizacijomis ir ekspertais (-ėmis), pavyzdžiui, lygybės įstaigomis, tyrimų centrais, universitetais, nevyriausybinėmis organizacijomis, socialiniais partneriais, taip pat su atitinkamomis organizacijomis Europos arba tarptautiniu lygiais ir su trečiosiomis šalimis.
2. Jeigu veiksmingam Instituto uždavinių vykdymui yra būtini susitarimai su tarptautinėmis organizacijomis arba trečiosiomis šalimis, Bendrija Sutarties 300 straipsnyje nustatyta tvarka, atsižvelgdama į Instituto interesus, sudaro tokius susitarimus su tarptautinėmis organizacijomis arba su trečiosiomis šalimis. Ši nuostata nekliudo ad hoc bendradarbiavimui su tokiomis organizacijomis arba trečiosiomis šalimis.
9 straipsnis
Instituto sudėtis
Institutą sudaro:
a) |
Valdymo taryba; |
b) |
Ekspertų forumas; |
c) |
direktorius (-ė) ir jo (-jos) personalas. |
10 straipsnis
Valdymo taryba
1. Valdymo tarybą sudaro:
a) |
aštuoniolika atstovų (-ių), kuriuos (-ias) skiria Taryba remdamasi kiekvienos susijusios valstybės narės pasiūlymu; |
b) |
vienas (-a) Komisijai atstovaujantis narys (-ė), kurį (-ią) skiria Komisija; |
2. Valdymo tarybos nariai (-ės) skiriami (-os) taip, kad būtų užtikrinti aukščiausi kompetencijos standartai ir įvairiapusė svarbi tarpdisciplininė profesinė patirtis lyčių lygybės srityje.
Taryba ir Komisija siekia užtikrinti, kad Valdymo taryboje būtų išlaikyta moterų ir vyrų dalyvavimo pusiausvyra.
Pakeičiantys(-čios) nariai (-ės), kurie (-ios) atstovauja nariui (-ei), kai jo (jos) nėra, skiriami (-os)_tokia pat tvarka.
Tarybos narių ir pakaitinių narių sąrašą Valdymo taryba skelbia Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, Instituto tinklalapyje ir kituose atitinkamuose tinklalapiuose.
3. Nariai (-ės) skiriami (-os) trejų metų kadencijai. Kiekvienos kadencijos metu Tarybos skiriami nariai (-ės) pagal Tarybai pirmininkaujančių valstybių rotacijos tvarką atstovaus aštuoniolikai valstybių narių; kiekvieną narį (-ę) skirs atitinkama valstybė narė.
4. Valdymo taryba renka pirmininką (-ę) ir pirmininko (-ės) pavaduotoją trejų metų laikotarpiui.
5. Kiekvienas 1 dalies a arba b punktuose nurodytas Valdymo tarybos narys (-ė) arba, kai jo (jos) nėra, jį (ją) pakeičiantis (-i) narys (-ė) turi vieną balsą.
6. Valdymo taryba priima Instituto veiklai būtinus sprendimus. Visų pirma ji:
a) |
pasikonsultavusi su Komisija ir remdamasi 12 straipsnyje nurodyto (-os) direktoriaus (-ės) parengtu projektu, tvirtina metinę darbo programą ir vidutinės trukmės darbo programą trejų metų laikotarpiui, atsižvelgdama į biudžetą ir turimus išteklius; prireikus programos gali būti peržiūrimos; pirmoji metinė darbo programa patvirtinama ne vėliau kaip per devynis mėnesius nuo direktoriaus (-ės) paskyrimo; |
b) |
tvirtina 3 straipsnio 2 dalyje nurodytą metinę ataskaitą, visų pirma lygindama pasiektus rezultatus su metinės darbo programos tikslais; ši ataskaita ne vėliau kaip iki birželio 15 d. siunčiama Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai, Audito Rūmams, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui bei Regionų komitetui ir skelbiama Instituto tinklalapyje; |
c) |
taiko drausmines priemones direktoriui (-ei), skiria arba atleidžia jį (ją) pagal 12 straipsnį; ir |
d) |
tvirtina Instituto metinio biudžeto projektą ir galutinį metinį biudžetą. |
7. Valdymo taryba, pasikonsultavusi su Komisija, remdamasi direktoriaus (-ės) parengtu pasiūlymu, patvirtina Instituto vidaus taisykles.
8. Sprendimus Valdymo taryba priima narių balsų dauguma. Pirmininko (-ės) balsas yra lemiamas. 6 dalyje ir 12 straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais sprendimai priimami dviejų trečdalių narių balsų dauguma.
9. Valdymo taryba, pasikonsultavusi su Komisija, remdamasi direktoriaus (-ės) parengtu pasiūlymu, patvirtina savo darbo tvarkos taisykles.
10. Pirmininkas (-ė) ne rečiau kaip vieną kartą per metus sušaukia Valdymo tarybos posėdį. Pirmininkas (-ė) papildomus posėdžius sušaukia savo iniciatyva arba ne mažiau kaip trečdalio Valdymo tarybos narių prašymu.
11. Institutas Europos Parlamentui ir Tarybai (toliau — biudžeto valdymo institucija) kasmet siunčia visą informaciją, susijusią su vertinimo procedūrų rezultatais.
12. Siekiant koordinuoti atitinkamas darbo programas lyčių aspekto integravimo srityje, dalyvauti Valdymo tarybos posėdžiuose stebėtojų teisėmis tam tikrais atvejais gali būti kviečiami (-os) Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo, Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūros, Europos profesinio mokymo plėtros centro ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros direktoriai (-ės).
11 straipsnis
Ekspertų forumas
1. Ekspertų forumą sudaro kompetentingų įstaigų, kurios specializuojasi lyčių lygybės srityje, nariai (-ės), kurių po vieną skiria kiekviena valstybė narė, du narius (dvi nares), atstovaujančius (-ias) kitoms svarbioms organizacijoms, kurios specializuojasi lyčių lygybės srityje skiria Europos Parlamentas, o taip pat tris narius (-es), Europos lygiu atstovaujančius susijusias šalis, skiria Komisija, po vieną atstovą (-ę) iš:
a) |
atitinkamos nevyriausybinės organizacijos Bendrijos lygiu, kuri turi teisėtą interesą prisidėti prie kovos su diskriminacija dėl lyties ir prie lyčių lygybės skatinimo; |
b) |
darbdavių organizacijų Bendrijos lygiu; ir |
c) |
darbuotojų organizacijų Bendrijos lygiu. |
Valstybės narės ir Komisija siekia moterų ir vyrų dalyvavimo pusiausvyros Ekspertų forume.
Atstovus (-es) gali pakeisti tuo pačiu metu paskirti pakaitiniai (-ės) atstovai (-ės).
2. Ekspertų forumo nariai (-ės) nėra Valdymo tarybos nariai.
3. Ekspertų forumas remia direktoriaus (-ės) pastangas užtikrinti Instituto veiklos kokybę ir nepriklausomumą.
4. Ekspertų forumas sudaro galimybę keistis informacija lyčių lygybės klausimais ir kaupti žinias. Jis užtikrina glaudų Instituto ir valstybių narių kompetentingų institucijų bendradarbiavimą.
5. Ekspertų forumui pirmininkauja direktorius (-ė), o kai jo (jos) nėra — pavaduotojas (-a), kuris (-i) yra vienas (-a) iš Instituto darbuotojų. Direktoriaus (-ės) kvietimu arba ne mažiau kaip trečdalio jo narių prašymu forumas susitinka reguliariai ir ne rečiau kaip kartą per metus. Jo darbo tvarka apibrėžiama Instituto vidaus taisyklėse ir skelbiama viešai.
6. Ekspertų forumo darbe dalyvauja Komisijos departamentų atstovai (-ės).
7. Institutas suteikia Ekspertų forumui būtiną techninę ir logistinę pagalbą bei parūpina sekretoriatą jo posėdžiams.
8. Direktorius (-ės) gali pakviesti atitinkamų ekonominių sektorių, darbdavių organizacijų, profesinių sąjungų, profesinių arba mokslo tyrimų organų ar nevyriausybinių organizacijų, turinčių pripažintos patirties su Instituto darbu susijusiose srityse, ekspertus (-es) ir atstovus (-es) bendradarbiauti atliekant konkrečius uždavinius ir dalyvauti svarbioje Ekspertų forumo veikloje.
12 straipsnis
Direktorius (-ė)
1. Institutui vadovauja direktorius (-ė), kurį (-ią) skiria Valdymo taryba, vadovaudamasi Komisijos pasiūlytu kandidatų (-čių) sąrašu, sudarytu po atviro konkurso, vadovaujantis Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba kitur paskelbtu kvietimu pareikšti susidomėjimą. Prieš paskyrimą Valdymo tarybos parinkto (-os) kandidato (-ės) prašoma padaryti pareiškimą Europos Parlamento kompetentingam (-iems) komitetui (-ams) ir atsakyti į jo (jų) narių klausimus.
2. Direktorius (-ė) skiriamas (-a) 5 metų kadencijai. Remiantis Komisijos pasiūlymu ir atlikus įvertinimą, jis (ji) gali būti paskirtas (-a) dar vienai ne ilgesnei kaip 5 metų kadencijai. Atlikdama šį įvertinimą, Komisija visų pirma vertina:
a) |
pirmosios kadencijos metu pasiektus rezultatus ir tai, kaip jie buvo pasiekti; |
b) |
tolesnių metų Instituto pareigas ir poreikius. |
3. Valdymo tarybos prižiūrimas (-a) direktorius (-ė) atsako už:
a) |
3 straipsnyje nurodytų uždavinių vykdymą; |
b) |
Instituto metinės ir vidutinės trukmės veiklos programų parengimą ir įgyvendinimą; |
c) |
Valdymo tarybos ir Ekspertų forumo posėdžių rengimą; |
d) |
3 straipsnio 2 dalyje nurodytos metinės ataskaitos parengimą ir paskelbimą; |
e) |
visus su personalu susijusius klausimus, visų pirma naudojimąsi 13 straipsnio 3 dalyje numatytais įgaliojimais; |
f) |
kasdienio administravimo klausimus; ir |
g) |
veiksmingų stebėsenos ir įvertinimo procedūrų, susijusių su Instituto tikslų vykdymu, įgyvendinimą taikant pripažintus profesinius standartus. Direktorius (-ė) Valdymo tarybai kasmet pateikia stebėsenos sistemos rezultatų ataskaitą. |
4. Direktorius (-ė) už savo veiklos vykdymą atsiskaito Valdymo tarybai ir dalyvauja jos posėdžiuose be balsavimo teisės. Europos Parlamentas taip pat gali jį (ją) pakviesti posėdžio metu pateikti pranešimą dėl svarbių su Instituto veikla susijusių klausimų.
5. Direktorius (-ė) yra teisinis (-ė) Instituto atstovas (-ė).
13 straipsnis
Personalas
1. Instituto darbuotojams (-oms) taikomi Europos Bendrijų pareigūnų tarnybos nuostatai ir kitų Europos Bendrijų tarnautojų įdarbinimo sąlygos, nustatytos Reglamentu (EEB, EAPB, Euratomas) Nr. 259/68 (12), bei Europos Bendrijų institucijų bendrai priimtos taisyklės, skirtos šiems Tarnybos nuostatams ir įdarbinimo sąlygoms įgyvendinti.
2. Valdymo taryba, suderinusi su Komisija ir laikydamasi Tarnybos nuostatų 110 straipsnyje numatytos tvarkos, tvirtina būtinas įgyvendinimo priemones. Valdymo taryba gali priimti nuostatas, leidžiančias Institute įdarbinti komandiruotus (-as) valstybių narių nacionalinius (-es) ekspertus (-es).
3. Savo darbuotojų atžvilgiu Institutas naudojasi paskyrimų tarnybai suteiktais įgaliojimais.
14 straipsnis
Biudžeto sudarymas
1. Instituto pajamų ir išlaidų sąmatos rengiamos kiekvieniems finansiniams metams, atitinkantiems kalendorinius metus, ir yra nurodomos Instituto biudžete.
2. Instituto biudžete turi būti išlaikyta pajamų ir išlaidų pusiausvyra.
3. Neapribojant kitų išteklių, Instituto pajamas sudaro:
a) |
Bendrijos subsidija, įtraukta į Europos Sąjungos bendrąjį biudžetą (skirsnis — Komisija); |
b) |
mokėjimai už suteiktas paslaugas; |
c) |
visi finansiniai įnašai, gauti iš 8 straipsnyje nurodytų organizacijų arba trečiųjų šalių; ir |
d) |
valstybių narių savanoriški įnašai. |
4. Instituto išlaidas sudaro užmokestis personalui, administraciniai bei infrastruktūros kaštai ir veiklos išlaidos.
5. Kiekvienais metais Valdymo taryba, remdamasi direktoriaus (-ės) parengtu projektu, pateikia kitų finansinių metų Instituto pajamų ir išlaidų sąmatą. Valdymo taryba ne vėliau kaip iki kovo 31 d. nusiunčia Komisijai šią sąmatą, kurioje taip pat pateikiamas jos personalo etatų plano projektas.
6. Komisija siunčia sąmatą biudžeto valdymo institucijai kartu su preliminariu Europos Sąjungos bendrojo biudžeto projektu.
7. Remdamasi šia sąmata, Komisija į preliminarų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto projektą įtraukia jos manymu būtinas sąmatas etatų planui ir iš bendrojo biudžeto mokamai subsidijos sumai, kurias ji pateikia biudžeto valdymo institucijai pagal Sutarties 272 straipsnį.
8. Biudžeto valdymo institucija nustato asignavimus Institutui skirtai subsidijai ir patvirtina Instituto etatų planą.
9. Instituto biudžetą tvirtina Valdymo taryba. Jis tampa galutinis, galutinai patvirtinus Europos Sąjungos bendrąjį biudžetą. Tam tikrais atvejais jis atitinkamai koreguojamas.
10. Valdymo taryba kuo skubiau praneša biudžeto valdymo institucijai apie savo ketinimą įgyvendinti kiekvieną projektą, kuris gali turėti svarbių finansinių padarinių jos biudžeto finansavimui, visų pirma jei projektai yra susiję su nuosavybe, pavyzdžiui, pastatų nuoma arba pirkimu. Ji apie tai praneša Komisijai.
Kai kuri nors biudžeto valdymo institucijų praneša apie savo ketinimą pateikti nuomonę, ji savo nuomonę Valdymo tarybai perduoda per šešias savaites nuo pranešimo apie projektą dienos.
15 straipsnis
Biudžeto vykdymas
1. Instituto biudžetą vykdo direktorius (-ė).
2. Pasibaigus kiekvieniems finansiniams metams, ne vėliau kaip iki kovo 1 d. Instituto apskaitos pareigūnas (-ė) Komisijos apskaitos pareigūnui (-ei) pateikia preliminarias finansines ataskaitas kartu su tų finansinių metų biudžeto ir finansų valdymo ataskaita. Komisijos apskaitos pareigūnas (-ė) konsoliduoja institucijų ir decentralizuotų organų preliminarias finansines ataskaitas pagal Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 128 straipsnį.
3. Pasibaigus kiekvieniems finansiniams metams, ne vėliau kaip iki kovo 31 d. Komisijos apskaitos pareigūnas (-ė) Instituto preliminarias finansines ataskaitas kartu su 2 dalyje minėta ataskaita siunčia Audito Rūmams. Ataskaita taip pat perduodama Europos Parlamentui ir Tarybai.
4. Gavęs (-usi) Audito Rūmų pastabas dėl Instituto preliminarių finansinių ataskaitų, pagal Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 129 straipsnį direktorius (-ė) savo atsakomybe parengia Instituto galutines finansines ataskaitas ir nusiunčia jas Valdymo tarybai, kad gautų jos nuomonę.
5. Valdymo taryba pateikia nuomonę apie Instituto galutines finansines ataskaitas.
6. Pasibaigus kiekvieniems finansiniams metams, ne vėliau kaip iki liepos 1 d. direktorius (-ė) Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams pateikia galutines finansines ataskaitas kartu su Valdymo tarybos nuomone.
7. Galutinės finansinės ataskaitos yra skelbiamos.
8. Direktorius (-ė) ne vėliau kaip iki rugsėjo 30 d. nusiunčia Audito Rūmams atsakymą į jų pastabas. Jis (ji) taip pat nusiunčia šį atsakymą Valdymo tarybai.
9. Direktorius (-ė) Europos Parlamento prašymu teikia jam visą informaciją, kurios reikia sklandžiai sprendimo dėl atitinkamų metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrai, kaip nustatyta Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 146 straipsnio 3 dalyje.
10. Europos Parlamentas, remdamasis Tarybos rekomendacija, kvalifikuota balsų dauguma iki N+2 m. balandžio 30 d. priima sprendimą, kuriuo direktoriui (-ei) patvirtinama, kad N metų biudžetas įvykdytas.
11. Institutui taikomas finansines taisykles tvirtina Valdymo taryba, pasikonsultavusi su Komisija. Šios taisyklės negali nukrypti nuo Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002, nebent tai būtų konkrečiai reikalinga Instituto veikimui ir gaunamas išankstinis Komisijos sutikimas.
16 straipsnis
Kalbos
1. Institutui taikomos 1958 m. balandžio 15 d. Reglamento Nr. 1, nustatančio kalbas, kurios turi būti vartojamos Europos ekonominėje bendrijoje (13), nuostatos.
2. Instituto darbui reikalingas vertimo raštu paslaugas iš esmės teikia Europos Sąjungos įstaigų vertimų centras, įsteigtas Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2965/94 (14).
17 straipsnis
Privilegijos ir imunitetai
Institutui taikomas Protokolas dėl Europos Bendrijų privilegijų ir imunitetų.
18 straipsnis
Atsakomybė
1. Instituto sutartinę atsakomybę reglamentuoja konkrečiai sutarčiai taikoma teisė.
Europos Bendrijų Teisingumo Teismas turi jurisdikciją pagal bet kurios Instituto sudarytos sutarties arbitražinę išlygą.
2. Nesutartinės atsakomybės atveju pagal valstybių narių teisei būdingus bendruosius principus Institutas kompensuoja visą žalą, kurią jis arba jo tarnautojai (-os) padaro atlikdami (-os) savo pareigas.
Ginčų dėl tokios žalos atlyginimo sprendimas priklauso Teisingumo Teismo jurisdikcijai.
19 straipsnis
Trečiųjų šalių dalyvavimas
1. Instituto veikloje gali dalyvauti šalys, sudariusios su Europos bendrija susitarimus, pagal kuriuos jos yra priėmusios ir taiko srities, kuriai taikomas šis Reglamentas, Bendrijos teisės aktus.
2. Pagal atitinkamas tų susitarimų nuostatas nustatomos priemonės, kuriomis visų pirma apibrėžiama, kokias atvejais, kokiu mastu ir kokiu būdu šalys gali dalyvauti Instituto darbe, įskaitant nuostatas dėl dalyvavimo Instituto iniciatyvose, finansinių įnašų ir personalo. Su personalu susijusiais klausimais šie susitarimai bet kokiu atveju turi atitikti Europos Bendrijų pareigūnų tarnybos nuostatus ir kitų Europos Bendrijų tarnautojų įdarbinimo sąlygas.
20 straipsnis
Įvertinimas
1. Iki 2010 m. sausio 18 d. Institutas paveda atlikti nepriklausomą jo pasiekimų išorės vertinimą remiantis Valdymo tarybos, suderinus su Komisija, suteiktais įgaliojimais. Įvertinamas Instituto poveikis lyčių lygybės skatinimui ir pateikiama sinergijos poveikio analizė. Visų pirma skiriamas dėmesys galimam poreikiui keisti arba išplėsti Instituto uždavinius, įskaitant tokio uždavinių keitimo ar išplėtimo finansinį poveikį. Vertinant taip pat analizuojama, ar valdymo struktūra yra tinkama Instituto uždavinių vykdymui. Įvertinime atsižvelgiama į suinteresuotų subjektų nuomones Bendrijos ir nacionaliniu lygiu.
2. Valdymo taryba, suderinusi su Komisija, nustato būsimų įvertinimų grafiką, atsižvelgdama į 1 dalyje minimos įvertinimo ataskaitos rezultatus.
21 straipsnis
Nuostata dėl peržiūros
Valdymo taryba išnagrinėja 20 straipsnyje minėtas įvertinimo išvadas ir prireikus pateikia Komisijai rekomendacijas dėl pakeitimų Institute, jo darbo praktikos ir misijos pakeitimų. Komisija nusiunčia įvertinimo ataskaitą ir rekomendacijas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui, taip pat paskelbia jas viešai. Komisija, išnagrinėjusi įvertinimo ataskaitą ir rekomendacijas, gali pateikti, jos manymu, būtinus su šiuo reglamentu susijusius pasiūlymus.
22 straipsnis
Administracinė kontrolė
Pagal Sutarties 195 straipsnio nuostatas Instituto veiklą prižiūri ombudsmenas.
23 straipsnis
Instituto veiklos pradžia
Institutas pradeda veiklą kuo greičiau, bet kokiu atveju ne vėliau kaip 2008 m. sausio 19 d..
24 straipsnis
Įsigaliojimas
Šis reglamentas įsigalioja 20 dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Briuselyje, 2006 m. gruodžio 20 d.
Europos Parlamento vardu
Pirmininkas
J. BORRELL FONTELLES
Tarybos vardu
Pirmininkas
J. KORKEAOJA
(1) OL C 24, 2006 1 31, p. 29.
(2) 2006 m. kovo 14 d. Europos Parlamento nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje), 2006 m. rugsėjo 18 d. Tarybos bendroji pozicija (OL C 295 E, 2006 12 5, p. 57) ir 2006 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje). 2006 m. gruodžio 19 d. Tarybos sprendimas.
(3) Europos Komisijos Europos lyčių lygybės instituto galimybių studija (atlikta PLS Ramboll Management, DK, 2002).
(4) OL C 102 E, 2004 4 28, p. 638.
(5) 1975 m. gegužės 26 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 1365/75 dėl Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo įsteigimo (OL L 139, 1975 5 30, p. 1). Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1111/2005 (OL L 184, 2005 7 15, p. 1).
(6) 1994 m. liepos 18 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2062/94 dėl Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūros įsteigimo (OL L 216, 1994 8 20, p. 1). Reglamentas su paskutiniais su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1112/2005 (OL L 184, 2005 7 15, p. 5).
(7) 1975 m. vasario 10 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 337/75 dėl Europos profesinio mokymo plėtros centro įsteigimo (OL L 39, 1975 2 13, p. 1). Reglamentas su paskutiniais su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 2051/2004 (OL L 355, 2004 12 1, p. 1).
(8) 2003 m. gruodį Europos Vadovų Taryboje susirinkusios valstybės narės paprašė Komisijos parengti pasiūlymą dėl Žmogaus teisių agentūros įsteigimo išplečiant Europos rasizmo ir ksenofobijos kontrolės centro įgaliojimus.
(9) 2001 m. gegužės 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (OL L 145, 2001 5 31, p. 43).
(10) 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 8, 2001 1 12, p. 1).
(11) OL L 357, 2002 12 31, p. 72.
(12) OL L 56, 1968 3 4, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimai, padarytais Reglamentu (EB, Euratomas) Nr. 723/2004 (OL L 124, 2004 27, p. 1).
(13) OL 17, 1958 10 6, p. 385. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2003 m. Stojimo aktu.
(14) 1994 m. lapkričio 28 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2965/94, įsteigiantis Europos Sąjungos įstaigų vertimo centrą (OL L 314, 1994 12 7, p. 1). Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 920/2005 (OL L 156, 2005 6 18, p. 3).
30.12.2006 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 403/18 |
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA 2006/126/EB
2006 m. gruodžio 20 d.
dėl vairuotojo pažymėjimų (nauja redakcija)
(Tekstas svarbus EEE)
EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 71 straipsnį,
atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,
atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),
pasikonsultavę su Regionų komitetu,
laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos (2),
kadangi:
(1) |
1991 m. liepos 29 d. Tarybos direktyva 91/439/EEB dėl vairuotojo pažymėjimų (3) keletą kartų buvo iš esmės keista. Dar kartą keičiant minėtą direktyvą, siekiant aiškumo atitinkamos nuostatos turėtų būti išdėstytos nauja redakcija. |
(2) |
Vairuotojo pažymėjimų taisyklės — pagrindinis bendros transporto politikos elementas siekiant pagerinti kelių eismo saugumą, taip pat palengvinant laisvą asmenų, apsigyvenančių kitoje valstybėje narėje nei pažymėjimą išdavusioji, judėjimą. Atsižvelgiant į individualių transporto priemonių svarbą priimančioje valstybėje narėje tinkamai pripažįstamas turimas vairuotojo pažymėjimas užtikrina laisvą asmenų judėjimą ir jų įsisteigimo laisvę. Nors taisyklių dėl vairuotojo pažymėjimų suderinimo srityje pasiekta pažanga, vis dar yra esminių skirtumų tarp valstybių narių taisyklių dėl pažymėjimų atnaujinimo periodiškumo ir dėl transporto priemonių pakategorių, kurios turėtų būti labiau suderintos siekiant prisidėti prie Bendrijos politikos krypčių įgyvendinimo. |
(3) |
Dėl Direktyvoje 91/439/EEB numatytos galimybės nustatyti nacionalines galiojimo laikotarpio nuostatas įvairiose valstybėse narėse tuo pat metu galioja skirtingos taisyklės ir daugiau kaip 110 vairuotojo pažymėjimo pavyzdžių. Tai kelia skaidrumo problemų piliečiams, policijos pajėgoms ir už vairuotojo pažymėjimų administravimą atsakingoms žinyboms ir todėl klastojami dokumentai, kurie kartais yra kelių dešimčių metų senumo. |
(4) |
Siekdamos užkirsti kelią tam, kad vieningas europinis vairuotojo pažymėjimo pavyzdys netaptų dar vienu šalia 110 jau egzistuojančių vairuotojo pažymėjimo pavyzdžiu, valstybės narės turėtų imtis visų reikiamų priemonių, kad pažymėjimų savininkams būtų išduoti vieningo pavyzdžio pažymėjimai. |
(5) |
Ši direktyva neturėtų pažeisti iki jos taikymo datos suteiktos arba įgytos teisės vairuoti. |
(6) |
Vairuotojo pažymėjimai yra tarpusavyje pripažįstami. Valstybėms narėms turėtų būti suteikta galimybė taikyti šia direktyva nustatytą galiojimo laikotarpį kitos valstybės narės be riboto administracinio galiojimo laikotarpio išduotam vairuotojo pažymėjimui, kurio savininkas jų teritorijoje gyvena ilgiau nei dvejus metus. |
(7) |
Naujiems vairuotojo pažymėjimams įvedus administracinio galiojimo laikotarpį būtų galima reguliariai atnaujinant vairuotojo pažymėjimus taikyti naujausias priemones prieš klastojimą ir atlikti medicininį patikrinimą arba taikyti kitas valstybių narių numatytas priemones. |
(8) |
Dėl kelių eismo saugumo turėtų būti nustatyti minimalūs vairuotojo pažymėjimo išdavimo reikalavimai. Reikėtų suderinti vairuotojams privalomus išlaikyti egzaminus ir vairuotojo pažymėjimų išdavimo standartus. Šiuo tikslu reikia nustatyti su motorinių transporto priemonių vairavimu susijusias žinias, įgūdžius ir elgseną, taip pat nustatyti vairavimo egzamino struktūrą atsižvelgiant į šias sąvokas ir iš naujo nustatyti minimalias fizinio ir psichinio tinkamumo vairuoti šias transporto priemones normas. |
(9) |
Išduodant vairuotojo pažymėjimą ir reguliariai po jo išdavimo vairuotojai turėtų pateikti įrodymus, kad jie atitinka minimalias fizinio ir psichinio tinkamumo normas, taikomas vairuojantiems transporto priemones, kurios naudojamos žmonių vežimui arba prekių gabenimui. Tokia reguliari pagal nacionalines taisykles vykdoma kontrolė dėl minimalių normų atitikimo prisidės prie laisvo asmenų judėjimo, padės išvengti konkurencijos iškraipymų ir geriau atsižvelgs į specifinę šių transporto priemonių vairuotojų atsakomybę. Valstybėms narėms turėtų būti leidžiama nustatyti medicininį patikrinimą, kuris garantuotų, jog yra laikomasi minimalių fizinio ir psichinio tinkamumo normų vairuojantiems kitas motorines transporto priemones. Siekiant skaidrumo šie patikrinimai turėtų sutapti su vairuotojo pažymėjimų atnaujinimu ir todėl jie turėtų būti nustatomi atsižvelgiant į pažymėjimo galiojimo laikotarpį. |
(10) |
Būtina toliau stiprinti nuoseklaus perėjimo prie dviračių transporto priemonių kategorijų ir prie keleiviams bei prekėms vežti naudojamų transporto priemonių kategorijų principą. |
(11) |
Vis dėlto siekiant labiau prisidėti prie kelių eismo saugumo valstybėms narėms turėtų būti leidžiama nustatyti aukštesnę minimalaus amžiaus ribą vairuoti tam tikras transporto priemonių kategorijas; išskirtiniais atvejais valstybei narei siekiant atsižvelgti į situaciją šalyje turėtų būti leidžiama nustatyti žemesnę amžiaus ribą. |
(12) |
Kategorijų apibrėžimai turėtų plačiau atspindėti tam tikrų transporto priemonių technines charakteristikas ir transporto priemonei vairuoti būtinus įgūdžius. |
(13) |
Įvedus mopedų kategorijos vairuotojo pažymėjimus, ypač pagerės kelių eismo saugumas jauniausiems vairuotojams, kurie, statistikos duomenimis, eismo įvykių metu nukenčia labiausiai. |
(14) |
Turėtų būti priimtos konkrečios nuostatos, lengvinančios fizinę negalią turintiems asmenims vairuoti transporto priemones. |
(15) |
Dėl priežasčių, susijusių su kelių eismo saugumu, valstybės narės visiems vairuotojo pažymėjimų savininkams, kurių įprastinė gyvenamoji vieta yra jų teritorijoje, turėtų galėti taikyti savo nacionalines vairuotojo pažymėjimų atėmimo, sustabdymo, atnaujinimo ir panaikinimo nuostatas. |
(16) |
Direktyvoje 91/439/EEB nustatyto pavyzdžio vairuotojo pažymėjimas turėtų būti pakeistas vieningu pavyzdžiu, kuris būtų plastikinės kortelės pavidalo. Tuo pat metu šio pavyzdžio pažymėjimas turi būti pritaikytas atsižvelgiant į naujos mopedų kategorijos vairuotojo pažymėjimo ir naujos motociklų kategorijos vairuotojo pažymėjimo įvedimą. |
(17) |
Laisvai pasirenkamos mikroschemos įdiegimas vairuotojo pažymėjimo naujo pavyzdžio plastikinėje kortelėje leistų valstybėms narėms toliau gerinti kovos su sukčiavimu lygį. Valstybėms narėms turėtų būti suteikta galimybė į mikroschemą įtraukti nacionalinius duomenis, jei jie netrukdo bendrai prieinamiems duomenims. Padedama vairuotojo pažymėjimų komiteto, Komisija turėtų nustatyti techninius reikalavimus mikroschemai. |
(18) |
Siekiant pagerinti egzaminuotojų žinias bei įgūdžius, tokiu būdu užtikrinant objektyvesnį kandidatų vairuotojo pažymėjimams gauti įvertinimą ir pasiekiant didesnį vairavimo egzaminų suderinimą, turėtų būti nustatyti minimalūs teisės verstis egzaminuotojo profesija standartai ir egzaminuotojų mokymo reikalavimai. |
(19) |
Komisijai turi būti leidžiama I–VI priedus pritaikyti prie mokslinės ir technikos pažangos. |
(20) |
Šiai direktyvai įgyvendinti būtinos priemonės turi būti patvirtintos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (4). |
(21) |
Visų pirma Komisijai reikėtų suteikti įgaliojimus nustatyti kriterijus, būtinus šios direktyvos taikymui. Kadangi šios priemonės yra bendro pobūdžio ir yra skirtos iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas, jos turi būti patvirtintos taikant Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnyje numatytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu. |
(22) |
Kadangi šios direktyvos tikslų valstybės narės negali deramai pasiekti, ir kadangi dėl siūlomų veiksmų masto ir poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Bendrijos lygiu, laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo, Bendrija gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti. |
(23) |
Ši direktyva neturėtų prieštarauti valstybių narių įsipareigojimams dėl galutinių VII priedo B dalyje išvardytų direktyvų taikymo ir jų perkėlimo į nacionalinę teisę galutinių terminų, |
PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:
1 straipsnis
Pažymėjimo pavyzdys
1. Pagal šios direktyvos nuostatas valstybės narės įveda I priede pateiktu Bendrijos pavyzdžiu grindžiamą nacionalinį vairuotojo pažymėjimą. Bendrijos pavyzdžio vairuotojo pažymėjimų 1 pusėje esančioje emblemoje yra pažymėjimą išduodančios valstybės narės skiriamasis ženklas.
2. Nepažeisdamos duomenų apsaugos taisyklių valstybės narės vairuotojo pažymėjime gali įdiegti laikmeną (mikroschemą), kai tik 9 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka Komisija nustatys I priede numatytus reikalavimus mikroschemai, kuriais siekiama iš dalies keisti neesmines šios direktyvos nuostatas ir ją papildyti. Šie reikalavimai numato EB tipo patvirtinimą, kuris suteikiamas tik tada, kai įrodoma, kad į mikroschemą įrašytų duomenų neįmanoma klastoti arba pakeisti.
3. Mikroschemoje saugomi I priede nurodyti suderinti vairuotojo pažymėjimo duomenys.
Pasitarusios su Komisija valstybės narės gali įrašyti papildomus duomenis, jei tai jokiu būdu netrukdo šios direktyvos įgyvendinimui.
Siekdama užtikrinti pažymėjimų tarpusavio sąveiką ateityje, Komisija gali iš dalies keisti I priedą 9 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.
4. Pritarus Komisijai valstybės narės gali I priede pateiktame pavyzdyje daryti pakeitimus, kurie reikalingi vairuotojo pažymėjimo duomenis tvarkyti kompiuteriu.
2 straipsnis
Tarpusavio pripažinimas
1. Valstybių narių išduodami vairuotojo pažymėjimai yra tarpusavyje pripažįstami.
2. Tais atvejais, kai vienos valstybės narės išduoto galiojančio nacionalinio vairuotojo pažymėjimo, kuriame nenurodytas 7 straipsnio 2 dalyje numatytas administracinio galiojimo laikotarpis, savininkas pasirenka įprastinę gyvenamąją vietą kitoje negu išdavusioje vairuotojo pažymėjimą valstybėje narėje, keisdama vairuotojo pažymėjimą priimančioji valstybė narė gali po 2 metų nuo tos dienos, kai savininkas įprastai apsigyveno jos teritorijoje, jam taikyti tame straipsnyje numatytus administracinio galiojimo laikotarpius.
3 straipsnis
Apsaugos nuo klastojimo priemonės
1. Valstybės narės imasi visų reikiamų priemonių, kad išvengtų bet kokios vairuotojo pažymėjimų klastojimo rizikos, įskaitant iki šios direktyvos įsigaliojimo išleisto pavyzdžio pažymėjimų. Jos praneša apie tai Komisijai.
2. I priede pateikta vairuotojo pažymėjimų gamybai naudojama medžiaga yra apsaugojama nuo klastojimo taikant reikalavimus, kuriuos turi nustatyti Komisija 9 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka, siekiant iš dalies keisti neesmines šios direktyvos nuostatas ir ją papildyti. Valstybėms narėms leidžiama taikyti papildomas apsaugines savybes.
3. Valstybė narė užtikrina, kad ne vėliau kaip iki 2033 m. sausio 19 d. visi išduodami ar esantys apyvartoje vairuotojo pažymėjimai atitiktų šios direktyvos reikalavimus.
4 straipsnis
Kategorijos, sąvokų apibrėžimai ir minimalus amžius
1. 1 straipsnyje numatytas vairuotojo pažymėjimas leidžia vairuoti toliau apibrėžtų kategorijų variklio varomas transporto priemones. Jis gali būti išduodamas asmenims, sulaukusiems kiekvienai kategorijai nurodyto minimalaus amžiaus. „Variklio varoma transporto priemonė“ — bet kokia savaeigė transporto priemonė, važiuojanti keliu savarankiškai, išskyrus bėgiais važiuojančią transporto priemonę.
2. mopedai:
|
AM kategorija
|
3. motociklai su priekaba arba be priekabos ir triračiai motociklai
— |
„motociklai“ — dviratės transporto priemonės be priekabos arba su priekaba, kaip apibrėžta Direktyvos 2002/24/EB 1 straipsnio 2 dalies b punkte, |
— |
„triračiai motociklai“ — transporto priemonės su trimis simetriškai išdėstytais ratais, kaip apibrėžta Direktyvos 2002/24/EB 1 straipsnio 2 dalies c punkte. |
a) |
A1 kategorija:
|
b) |
A2 kategorija:
|
c) |
A kategorija:
|
4. motorinės transporto priemonės:
— |
„motorinė transporto priemonė“ — variklio varoma transporto priemonė, skirta važiuoti keliu ir vežti keleivius ar gabenti prekes arba vilkti transporto priemones, skirtas keleiviams vežti ar prekėms gabenti. Šis terminas apima troleibusus, t. y. prie elektros laidų prijungtas ne bėgiais važiuojančias transporto priemones. Jis neapima žemės ūkio ar miškų ūkio traktorių, |
— |
„žemės ūkio ar miškų ūkio traktorius“ — variklio varoma ratinė ar vikšrinė bent dvi ašis turinti transporto priemonė, kurios pagrindinė funkcija yra vilkimo galia, specialiai skirta tam tikriems žemės ūkio ar miškininkystės darbams naudojamiems padargams, mašinoms ar priekaboms vilkti, stumti, vežti ar kitaip naudoti, o jos naudojimas keleiviams vežti ar prekėms gabenti arba vilkti keliu transporto priemones, naudojamas keleiviams vežti ar prekėms gabenti, yra tik antrinė funkcija; |
a) |
B1 kategorija:
|
b) |
B kategorija: motorinės transporto priemonės, kurių leidžiama maksimali masė neviršija 3 500 kg ir kurios skirtos ir suprojektuotos vežti ne daugiau kaip 8 keleivius, neįskaitant vairuotojo; šios kategorijos motorinės transporto priemonės gali būti sujungtos su priekaba, kurios leidžiama maksimali masė ne didesnė kaip 750 kg. Nepažeidžiant atitinkamoms transporto priemonėms taikomų tipo patvirtinimo taisyklių nuostatų, šios kategorijos motorinės transporto priemonės gali būti sujungtos su priekaba, kurios leidžiama maksimali masė didesnė kaip 750 kg, jeigu šio junginio leidžiama maksimali masė neviršija 4 250 kg. Jei toks junginys viršija 3 500 kg, valstybės narės pagal V priedo nuostatas reikalauja, kad toks junginys būtų vairuojamas tik:
Valstybės narės taip pat gali reikalauti ir pabaigti tokį mokymą, ir išlaikyti įgūdžių bei elgsenos patikrinimo egzaminą. Valstybės narės vairuotojo pažymėjime atitinkamu Bendrijos kodu nurodo teisę vairuoti tokį junginį. Nustatytas minimalus amžius gauti B kategorijos vairuotojo pažymėjimą yra 18 metų; |
c) |
BE kategorija:
|
d) |
C1 kategorija: motorinės transporto priemonės, išskyrus D1 arba D kategorijų motorines transporto priemones, kurių leidžiama maksimali masė didesnė kaip 3 500 kg, tačiau ne didesnė kaip 7 500 kg ir kurios skirtos ir suprojektuotos vežti ne daugiau kaip 8 keleivius, neįskaitant vairuotojo; šios kategorijos motorinės transporto priemonės gali būti sujungtos su priekaba, kurios leidžiama maksimali masė ne didesnė kaip 750 kg; |
e) |
C1E kategorija:
|
f) |
C kategorija: motorinės transporto priemonės, išskyrus D1 arba D kategorijų motorines transporto priemones, kurių leidžiama maksimali masė didesnė kaip 3 500 kg ir kurios skirtos bei suprojektuotos vežti ne daugiau kaip 8 keleivius, neįskaitant vairuotojo; šios kategorijos transporto priemonės gali būti sujungtos su priekaba, kurios leidžiama maksimali masė ne didesnė kaip 750 kg; |
g) |
CE kategorija:
|
h) |
D1 kategorija: motorinės transporto priemonės, kurios skirtos ir suprojektuotos vežti ne daugiau kaip 16 keleivių, neįskaitant vairuotojo, ir kurios ne ilgesnės kaip 8 metrai; šios kategorijos motorinės transporto priemonės gali būti sujungtos su priekaba, kurios leidžiama maksimali masė ne didesnė kaip 750 kg; |
i) |
D1E kategorija:
|
j) |
D kategorija: motorinės transporto priemonės, kurios skirtos ir suprojektuotos vežti daugiau kaip 8 keleivius, neįskaitant vairuotojo, ir motorinės transporto priemonės, kurias galima vairuoti turint D kategorijos vairuotojo pažymėjimą, gali būti sujungtos su priekaba, kurios leidžiama maksimali masė ne didesnė kaip 750 kg; |
k) |
DE kategorija:
|
5. Pritarus Komisijai valstybės narės gali netaikyti šio straipsnio tam tikroms specialios paskirties variklio varomoms transporto priemonėms, pavyzdžiui, specialioms neįgaliesiems skirtoms transporto priemonėms.
Valstybės narės gali netaikyti šios direktyvos ginkluotųjų pajėgų ir civilinės gynybos struktūrų naudojamoms arba kontroliuojamoms transporto priemonėms.
6. Valstybės narės gali padidinti arba sumažinti minimalų amžių vairuotojo pažymėjimui gauti:
a) |
AM kategorijai — sumažinti iki 14 metų arba padidinti iki 18 metų; |
b) |
B1 kategorijai — padidinti iki 18 metų; |
c) |
A1 kategorijai — padidinti iki 17 ar 18 metų,
|
d) |
B ir BE kategorijoms — sumažinti iki 17 metų. |
Valstybės narės gali sumažinti minimalų amžių C kategorijos vairuotojo pažymėjimui gauti iki 18 metų ir D kategorijos — iki 21 metų:
a) |
transporto priemonėms, kurias naudoja ugniagesiai ir transporto priemonėms, naudojamoms viešajai tvarkai palaikyti; |
b) |
transporto priemonėms, kurios išbandomos keliuose turint tikslą jas remontuoti arba techniškai prižiūrėti. |
Pagal šią dalį vairuotojo pažymėjimai, išduoti jaunesniems nei numatyta 2–4 dalyse numatytiems asmenims, galioja tik išduodančios valstybės narės teritorijoje, kol pažymėjimo savininkui sukaks 2–4 dalyse numatytas minimalus amžius.
Valstybės narės savo teritorijoje gali pripažinti galiojančiais vairuotojo pažymėjimus, išduotus jaunesniems nei 2–4 dalyse numatyto minimalaus numatyto amžiaus vairuotojams.
5 straipsnis
Sąlygos ir apribojimai
1. Vairuotojo pažymėjimuose nurodomos sąlygos, kurioms esant vairuotojui leidžiama vairuoti.
2. Jei dėl fizinės negalios leidžiama vairuoti tik tam tikrų tipų ar specialiai pritaikytas transporto priemones, 7 straipsnyje nurodytas įgūdžių ir elgsenos patikrinimo egzaminas rengiamas būtent tokioje transporto priemonėje.
6 straipsnis
Skirstymas ir kategorijų atitikmenys
1. Vairuotojo pažymėjimai išduodami laikantis šių sąlygų:
a) |
C1, C, D1 ir D kategorijų pažymėjimai išduodami tik vairuotojams, jau turintiems teisę vairuoti B kategorijos transporto priemones; |
b) |
BE, C1E, CE, D1E ir DE kategorijos pažymėjimai išduodami tik vairuotojams, jau turintiems teisę vairuoti atitinkamai B, C1, C, D1 ir D kategorijų transporto priemones. |
2. Vairuotojo pažymėjimų galiojimas nustatomas taip:
a) |
C1E, CE, D1E arba DE kategorijų išduoti pažymėjimai galioja BE kategorijos transporto priemonių junginiams; |
b) |
CE kategorijos išduoti vairuotojo pažymėjimai galioja DE kategorijai tol, kol jų savininkai turi teisę vairuoti D kategorijos transporto priemones; |
c) |
CE ir DE kategorijų išduoti pažymėjimai galioja atitinkamai C1E ir D1E kategorijos transporto priemonių junginiams; |
d) |
visų kategorijų išduoti vairuotojo pažymėjimai galioja AM kategorijos transporto priemonėms. Tačiau valstybė narė gali savo teritorijoje išduotiems vairuotojų pažymėjimams įvesti apribojimą, kad AM kategoriją atitinka tik A1, A2 ir A kategorijos, jei toje valstybė narėje privalomas praktikos egzaminas AM kategorijos vairuotojo pažymėjimui gauti; |
e) |
A2 kategorijos išduoti pažymėjimai taip pat galioja A1 kategorijos transporto priemonėms; |
f) |
A, B, C arba D kategorijų išduoti pažymėjimai galioja atitinkamai A1, A2, B1, C1 arba D1 kategorijų transporto priemonėms. |
3. Vairavimui savo teritorijoje valstybės narės gali taikyti tokius atitikmenis:
a) |
vairuoti triračius motociklus turint B kategorijos išduotą pažymėjimą, galingesniems kaip 15 kW galios triračiams motociklams, jei B kategorijos pažymėjimo savininkas yra ne jaunesnis kaip 21 metų; |
b) |
vairuoti A1 kategorijos motociklus turint B kategorijos išduotą pažymėjimą. |
Kadangi ši dalis galioja tik valstybių narių teritorijoje, valstybių narių išduotuose vairuotojų pažymėjimuose nenurodoma, kad savininkas turi teisę vairuoti tokias transporto priemones.
4. Pasikonsultavusios su Komisija valstybės narės savo teritorijoje gali leisti vairuoti:
a) |
D1 kategorijos transporto priemones (kurios leidžiama maksimali masė yra 3 500 kg, neįskaitant specialios neįgaliems keleiviams vežti skirtos įrangos) vyresniems kaip 21 metų asmenims, turintiems bent prieš du metus įgytą B kategorijos vairuotojo pažymėjimą, tik tuo atveju, jei tos transporto priemonės naudojamos nekomercinių organizacijų socialiniams tikslams, o vairuotojas teikia savo paslaugas savanoriškai; |
b) |
transporto priemones, kurių leidžiama maksimali masė didesnė kaip 3 500 kg, vyresniems kaip 21 metų asmenims, turintiems bent prieš dvejus metus įgytą B kategorijos vairuotojo pažymėjimą, tik tuo atveju, jeigu tų transporto priemonių pagrindinė paskirtis — naudoti jas tik kaip nejudamas mokymo ar pramogų aikšteles, jos naudojamos nekomercinių organizacijų socialiniams tikslams ir yra pakeistos taip, kad jomis nebūtų galima vežti daugiau kaip devynių keleivių ar gabenti jokių kitų prekių, kurios nėra tikrai reikalingos toms organizacijoms. |
7 straipsnis
Pažymėjimų išdavimas, galiojimas ir atnaujinimas
1. Vairuotojo pažymėjimai yra išduodami tik tiems kandidatams į vairuotojus, kurie:
a) |
išlaikė įgūdžių ir elgsenos patikrinimo bei teorijos egzaminus ir atitinka medicininius reikalavimus pagal II ir III priedų nuostatas; |
b) |
išlaikė tik AM kategorijai būtiną teorijos egzaminą; valstybės narės gali reikalauti, kad kandidatai laikytų įgūdžių ir elgsenos patikrinimo egzaminą, taip pat atliktų medicininį patikrinimą šios kategorijos vairuotojo pažymėjimui gauti; Šiai kategorijai priskiriamiems triračiams ir ketrurračiams motociklams valstybės narės gali nustatyti konkretų įgūdžių ir elgsenos patikrinimo egzaminą. Siekiant atskirti AM kategorijai priklausančias transporto priemones, į vairuotojo pažymėjimą gali būti įrašomas nacionalinis kodas. |
c) |
A2 kategorijos ar A kategorijos atveju, turėdami mažiausiai 2 metų atitinkamai A1 kategorijos ar A2 kategorijos motociklo vairavimo patirtį, išlaikė tik įgūdžių ir elgsenos patikrinimo egzaminą ar baigė mokymą pagal VI priedą. |
d) |
baigė mokymą ar išlaikė įgūdžių ir elgsenos patikrinimo egzaminą arba baigė mokymą ir išlaikė įgūdžių ir elgsenos patikrinimo egzaminą pagal V priedą B kategorijos pažymėjimui, suteikiančiam teisę vairuoti transporto priemonės junginį, apibrėžtą 4 straipsnio 4 dalies b punkto antroje pastraipoje. |
e) |
turi įprastinę gyvenamąją vietą pažymėjimą išduodančios valstybės narės teritorijoje arba gali pateikti įrodymų, kad jie ten studijuoja bent šešis mėnesius. |
2. |
|
3. Atnaujinant vairuotojo pažymėjimus, kurių administracinio galiojimo laikotarpis baigėsi:
a) |
C, CE, C1, C1E, D, DE, D1, D1E kategorijų transporto priemonių vairuotojai turi nuolat atitikti III priede nustatytas minimalias fizinio ir psichinio tinkamumo normas vairuojantiems transporto priemones; ir |
b) |
įprastinė gyvenamoji vieta turi būti pažymėjimą išduodančios valstybės narės teritorijoje arba privaloma pateikti įrodymų, kad ten studijuojama mažiausiai šešis mėnesius. |
Atnaujindamos AM, A, A1, A2, B, B1 ir BE kategorijų vairuotojo pažymėjimus valstybės narės gali reikalauti, kad būtų tikrinama III priede nustatytų minimalių fizinio ir psichinio tinkamumo vairuoti normų atitiktis.
Valstybės narės gali sutrumpinti 2 dalyje nustatytą administracinio galiojimo laikotarpį vairuotojo pažymėjimams, išduotiems bet kurios kategorijos pradedantiesiems vairuotojams siekiant tokiems vairuotojams taikyti konkrečias priemones, gerinančias kelių eismo saugumą.
Valstybės narės gali sutrumpinti administracinio galiojimo laikotarpį pirmajam pažymėjimui, išduodamam C ir D kategorijų pradedantiesiems vairuotojams, iki 3 metų siekiant turėti galimybę tokiems vairuotojams taikyti konkrečias priemones, kurių tikslas — geresnis jų kelių eismo saugumas.
Valstybės narės gali sutrumpinti 2 dalyje nustatytą administracinio galiojimo laikotarpį bet kurios kategorijos konkretiems vairuotojo pažymėjimams tuo atveju, jeigu būtina dažniau atlikti medicinines apžiūras arba taikyti kitas konkrečias priemones, tokias kaip kelių eismo taisyklių pažeidėjams taikomi apribojimai.
Valstybės narės gali sutrumpinti 2 dalyje nustatytą administracinio galiojimo laikotarpį vairuotojo pažymėjimams, išduotiems jų teritorijoje gyvenantiems savininkams, sulaukusiems 50 metų, siekdamos dažniau atlikti medicinines apžiūras arba taikyti kitas konkrečias priemones, tokias kaip žinių atnaujinimo kursai. Šis sutrumpintas administracinio galiojimo periodo laikotarpis gali būti taikomas tik atnaujinant vairuotojo pažymėjimą.
4. Nepažeisdamos nacionalinės baudžiamosios teisės ir policijos įstatymų, valstybės narės, pasikonsultavusios su Komisija, gali taikyti nacionalines vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisykles dėl kitų nei šioje direktyvoje nurodytų sąlygų.
5. |
|
Nepažeisdamos 2 straipsnio, vairuotojo pažymėjimą išduodančios valstybės narės išsamiai tikrina, siekdamos užtikrinti, kad asmuo atitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus bei nacionalines nuostatas dėl teisės vairuoti panaikinimo arba atėmimo, jeigu nustatoma, kad vairuotojo pažymėjimas buvo išduotas nesilaikant reikalavimų.
8 straipsnis
Derinimas su mokslo ir technikos pažanga
I–VI priedams pritaikyti prie mokslo ir technikos pažangos būtini pakeitimai priimami 9 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.
9 straipsnis
Komitetas
1. Komisijai padeda Vairuotojo pažymėjimų reikalų komitetas.
2. Darant nuorodą į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 1–4 dalys ir 7 straipsnis, atsižvelgiant į to sprendimo 8 straipsnio nuostatas.
10 straipsnis
Egzaminuotojai
Įsigaliojus šiai direktyvai, vairavimo egzaminuotojai turi atitikti minimalius reikalavimus, nustatytus IV priede.
Vairavimo egzaminuotojams, šiose pareigose jau dirbusiems iki 2013 m. sausio 19 d., taikomi tik reikalavimai kokybei užtikrinti ir reguliarios periodinės mokymo priemonės.
11 straipsnis
Įvairios vairuotojo pažymėjimo pakeitimo, atėmimo, naujo pažymėjimo išdavimo ir pripažinimo nuostatos
1. Tais atvejais, kai vienos valstybės narės išduoto galiojančio nacionalinio vairuotojo pažymėjimo savininkas pasirenka įprastinę gyvenamąją vietą kitoje valstybėje narėje, jis gali prašyti, kad jo vairuotojo pažymėjimas būtų pakeistas lygiaverčiu pažymėjimu. Pažymėjimą keičianti valstybė narė gali patikrinti kuriai kategorijai pateiktas vairuotojo pažymėjimas iš tikrųjų tebegalioja.
2. Laikydamasi baudžiamosios teisės ir policijos įstatymų teritorinio galiojimo principo, valstybės narės, kuriose yra įprastinė gyvenamoji vieta, gali taikyti nacionalines nuostatas dėl teisės vairuoti apribojimo, sustabdymo, atėmimo ar panaikinimo kitos valstybės narės išduoto vairuotojo pažymėjimo savininkui ir prireikus tuo tikslu pakeisti vairuotojo pažymėjimą.
3. Pažymėjimą keičianti valstybė narė grąžina senąjį vairuotojo pažymėjimą tos valstybės narės, kuri jį išdavė, institucijai ir paaiškina šio keitimo priežastis.
4. Valstybė narė atsisako išduoti vairuotojo pažymėjimą pareiškėjui, kurio vairuotojo pažymėjimo galiojimas yra apribotas, sustabdytas arba atimtas kitoje valstybėje narėje.
Valstybė narė atsisako pripažinti galiojančiu kitos valstybės narės išduotą vairuotojo pažymėjimą asmeniui, kurio vairuotojo pažymėjimo galiojimas yra apribotas, sustabdytas ar atimtas ankstesnės valstybės teritorijoje.
Valstybė narė taip pat gali atsisakyti išduoti vairuotojo pažymėjimą pareiškėjui, kurio vairuotojo pažymėjimas yra panaikintas kitoje valstybėje narėje.
5. Išduoti naują vairuotojo pažymėjimą vietoje to, kuris, pavyzdžiui, buvo pamestas ar pavogtas, gali tik tos valstybės narės, kurioje yra įprastinė savininko gyvenamoji vieta, kompetentingos institucijos; tos institucijos naują pažymėjimą išduoda pagal turimą informaciją arba prireikus įrodymais, gautais iš pradinį vairuotojo pažymėjimą išdavusios valstybės narės kompetentingų institucijų.
6. Tuo atveju, kai valstybė narė keičia trečiosios šalies išduotą vairuotojo pažymėjimą Bendrijos pavyzdžio vairuotojo pažymėjimu, pastarajame įrašomas šis keitimas ir vėlesnis atnaujinimas ar naujo pažymėjimo išdavimas.
Keičiama gali būti tik tada, kai trečiosios šalies išduotas vairuotojo pažymėjimas jau yra atiduotas jį keičiančios valstybės narės kompetentingai institucijai. Jei šio vairuotojo pažymėjimo savininkas pakeičia įprastinę gyvenamąją vietą į kitą valstybę narę, pastaroji neprivalo taikyti 2 straipsnyje nustatyto abipusio pripažinimo principo.
12 straipsnis
Įprastinė gyvenamoji vieta
Šioje direktyvoje „įprastinė gyvenamoji vieta“ yra vieta, kurioje asmuo paprastai gyvena, t. y. bent 185 dienas kiekvienais kalendoriniais metais, dėl asmeninių ir darbo ryšių arba, darbo ryšių neturintis asmuo, dėl asmeninių ryšių, kurie artimai sieja asmenį su vieta, kurioje jis gyvena.
Tačiau įprastine gyvenamąja vieta asmens, kurio darbo ryšiai siejasi su kita vieta, negu jo asmeniniai ryšiai, ir kuris dėl to gyvena pakaitomis skirtingose vietose, esančiose dviejose ar keliose valstybėse narėse, yra laikoma asmeninių ryšių vieta tik tada, jei tas asmuo ten nuolat sugrįžta. Šios paskutinės sąlygos nebūtina laikytis, kai asmuo valstybėje narėje gyvena, kad atliktų ten apibrėžtos trukmės užduotį. Universiteto ar mokyklos lankymas nereiškia įprastinės gyvenamosios vietos pakeitimo.
13 straipsnis
Ne Bendrijos pavyzdžio pažymėjimų atitikmenys
1. Pritarus Komisijai valstybės narės nustato prieš šios direktyvos įgyvendinimą įgytų teisių ir 4 straipsnyje apibrėžtų kategorijų atitikmenis.
Pasikonsultavusios su Komisija valstybės narės savo nacionalinės teisės aktuose gali daryti pakeitimus, reikalingus 11 straipsnio 4, 5 ir 6 dalių nuostatoms įgyvendinti.
2. Bet kuri iki 2013 m. sausio 19 d. suteikta teisė vairuoti negali būti atimta arba kitaip apribota pagal šios direktyvos nuostatas.
14 straipsnis
Peržiūra
Iki 2018 m. sausio 19 d. Komisija praneša apie šios direktyvos įgyvendinimą, įskaitant jos poveikį kelių eismo saugumui.
15 straipsnis
Tarpusavio pagalba
Valstybės narės padeda viena kitai įgyvendinti šią direktyvą ir keičiasi informacija apie jų išduotus, pakeistus, naujai išduotus, atnaujintus arba atšauktus pažymėjimus. Jos naudojasi tam tikslui įkurtu ES vairuotojo pažymėjimų tinklu, jam pradėjus veikti.
16 straipsnis
Perkėlimas į nacionalinę teisę
1. Ne vėliau kaip iki 2011 m. sausio 19 d. valstybės narės priima ir paskelbia įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie įgyvendina 1 straipsnio 1 dalį, 3 straipsnį, 4 straipsnio 1, 2, 3 dalis ir 4 dalies b–k punktus, 6 straipsnio 1 dalį, 2 dalies a, c, d ir e punktus, 7 straipsnio 1 dalies b, c ir d punktus ir 2, 3 bei 5 dalis, 8 straipsnį, 10 straipsnį, 13 straipsnį, 14 straipsnį, 15 straipsnį bei I priedo 2 punktą, II priedo 5.2 punktą dėl A1, A2 ir A kategorijų, IV, V bei VI priedus. Jos nedelsdamos praneša Komisijai tų nuostatų tekstus.
2. Tas nuostatas jos taiko nuo 2013 m. sausio 19 d..
3. Valstybės narės, tvirtindamos šias nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Jos taip pat nurodo, kad galiojančiuose įstatymuose ir kituose teisės aktuose padaryta nuoroda į šia direktyva panaikintas direktyvas yra laikoma nuoroda į šią direktyvą. Šios nuorodos darymo tvarką ir formuluotę nustato valstybės narės.
4. Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.
17 straipsnis
Panaikinimas
Direktyva 91/439/EEB panaikinama nuo 2013 m. sausio 19 d. nepažeidžiant valstybių narių įsipareigojimų dėl VII priedo B dalyje nurodytų direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę terminų.
Direktyvos 91/439/EEB 2 straipsnio 4 dalis panaikinama nuo 2007 m. sausio 19 d..
Nuorodos į panaikintą direktyvą yra laikomos nuorodomis į šią direktyvą ir aiškinamos naudojantis VIII priede pateikta atitikmenų lentele.
18 straipsnis
Įsigaliojimas
Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
2 straipsnio 1 dalis, 5 straipsnis, 6 straipsnio 2 dalies b punktas, 7 straipsnio 1 dalies a punktas, 9 straipsnis, 11 straipsnio 1, 3, 4, 5 ir 6 dalys, 12 straipsnis bei I, II ir III priedai taikomi nuo 2009 m. sausio 19 d..
19 straipsnis
Adresatai
Ši direktyva skirta valstybėms narėms.
Priimta Briuselyje, 2006 m. gruodžio 20 d.
Europos Parlamento vardu
Primininkas
J. BORRELL FONTELLES
Tarybos vardu
Primininkas
J. KORKEAOJA
(1) OL C 112, 2004 4 30, p. 34.
(2) 2005 m. vasario 23 d. Europos Parlamento nuomonė (OL C 304 E, 2005 12 1, p. 202), 2006 m. rugsėjo 18 d. Tarybos bendroji pozicija (OL C 295 E, 2006 12 5, p. 1) ir 2006 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje). 2006 m. gruodžio 19 d. Tarybos sprendimas.
(3) OL L 237, 1991 8 24, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1882/2003 (OL L 284, 2003 10 31, p. 41).
(4) OL L 184, 1999 7 17, p. 23. Sprendimas su pakeitimais, padarytais Sprendimu 2006/512/EB (OL L 200, 2006 7 22, p. 11).
(5) OL L 124, 2002 5 9, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos direktyva 2005/30/EB (OL L 106, 2005 4 27, p. 17).
(6) OL L 226, 2003 9 10, p. 4. Direktyva su pakeitimais, padarytais Tarybos direktyva 2004/66/EB (OL L 168, 2004 5 1, p. 35).
I PRIEDAS
NUOSTATOS DĖL BENDRIJOS PAVYZDŽIO VAIRUOTOJO PAŽYMĖJIMO
1. |
Bendrijos pavyzdžio vairuotojo pažymėjimo kortelės fizinės savybės atitinka ISO 7810 ir ISO 7816-1 standartus. Kortelė gaminama iš polikarbonato. Patikrinimo būdai, kuriais vertinamos vairuotojo pažymėjimų savybės siekiant užtikrinti, kad jos atitiktų tarptautinius standartus, turi atitikti ISO 10373 standartą. |
2. |
Fizinis vairuotojo pažymėjimų saugumas Fiziniam vairuotojo pažymėjimo saugumui grėsmę kelia:
Bendrą saugumą būtina užtikrinti visoje sistemoje, kurią sudaro prašymo pažymėjimui gauti procesas, duomenų perdavimas, kortelės pagrindui pagaminti naudojama medžiaga, spausdinimo būdas, įvairių apsauginių savybių minimalus kiekis ir personalizavimo procesas.
|
3. |
Pažymėjimas turi dvi puses. 1 pusėje pateikiama:
2 pusėje pateikiama:
|
4. Specialios nuostatos
a) |
Tais atvejais, kai valstybės narės pagal šį priedą išduoto vairuotojo pažymėjimo savininkas turi įprastinę gyvenamąją vietą kitoje valstybėje narėje, ta valstybė narė gali į pažymėjimą įrašyti jo administravimui reikalingą informaciją, jeigu šio tipo informaciją ji įrašo ir savo išduodamuose pažymėjimuose ir jeigu šiam tikslui yra pakankamai vietos. |
b) |
Pasikonsultavusios su Komisija valstybės narės gali papildomai naudoti spalvas ar ženklus, pavyzdžiui, brūkšninius kodus, nacionalinius simbolius, nepažeisdamos kitų šio priedo nuostatų. Abipusiškai pripažįstant pažymėjimus brūkšniniame kode negali būti pateikiama kita informacija, kurios nebūtų vairuotojo pažymėjime arba kuri nėra svarbi pažymėjimą išduodant. |
BENDRIJOS PAVYZDŽIO VAIRUOTOJO PAŽYMĖJIMAS
1 pusė VAIRUOTOJO PAŽYMĖJIMAS [VALSTYBĖ NARĖ]
2 pusė |
1. Pavardė 2. Vardas 3. Gimimo data ir vieta 4a. Vairuotojo pažymėjimo išdavimo data 4b. Formaliai galioja iki 4c. Išdavė 5. Pažymėjimo serijos numeris 8. Gyvenamoji vieta 9 .Kategorija (1)10. Kategorijos suteikimo data 11. Kategorijos galiojimo pabaigos data 12. Apribojimai |
BENDRIJOS PAVYZDŽIO PAŽYMĖJIMO PAVYZDYS
BELGIJOS PAŽYMĖJIMAS (informavimo tikslais)
Pastaba: bus papildyta piktograma ir eilute AM kategorijai.
Pastaba: Skirsnis apie motociklų kategorijas bus papildytas terminu „A2“.
II PRIEDAS
I. VAIRAVIMO EGZAMINAMS TAIKOMI MINIMALŪS REIKALAVIMAI
Valstybės narės imasi reikiamų priemonių užtikrinti, kad kandidatai į vairuotojus turėtų žinių bei įgūdžių ir pademonstruotų transporto priemonei vairuoti reikalingą elgseną. Egzaminą, įvestą siekiant šio tikslo, sudaro:
— |
teorijos egzaminas ir |
— |
įgūdžių bei elgsenos patikrinimo egzaminas. |
Kokiomis sąlygomis bus rengiamas šis egzaminas nurodyta toliau.
A. TEORIJOS EGZAMINAS
1. Forma
Pasirinkta forma turi užtikrinti, kad kandidatas į vairuotojus žino šio priedo 2, 3 ir 4 punktuose išvardytus dalykus.
Kandidatui į vairuotojus, kuris jau yra išlaikęs vienos kategorijos vairuotojo pažymėjimui gauti skirtą teorijos egzaminą ir pageidauja įsigyti kitos kategorijos vairuotojo pažymėjimą, gali būti netaikomos 2, 3 ir 4 punktų bendrosios nuostatos.
2. Teorijos egzamino, skirto visoms transporto priemonių kategorijoms, turinys
2.1. |
Klausimai turi būti pateikti pagal kiekvieną žemiau nurodytą punktą; klausimų turinį ir formą kiekviena valstybė narė nustato savo nuožiūra:
|
3. Konkrečios nuostatos, susijusios su A1, A2 ir A kategorijomis
3.1. |
Privalomas patikrinimas bendrų žinių apie:
|
4. Konkrečios nuostatos, susijusios su C, CE, C1, C1E, D, DE, D1 ir D1E kategorijomis
4.1. |
Privalomas patikrinimas bendrų žinių apie:
|
4.2. |
bendrų žinių apie toliau nurodytas papildomas nuostatas, susijusias su C, CE, D ir DE kategorijomis, privalomą patikrinimą:
|
B. ĮGŪDŽIŲ IR ELGSENOS PATIKRINIMO EGZAMINAS
5. Transporto priemonė ir jos įranga
5.1. |
Vairuoti transporto priemonę su rankine pavarų dėže galima tik išlaikius vairavimo įgūdžių bei elgsenos patikrinimo egzaminą transporto priemone, kurioje yra rankinė pavarų dėžė. Jei kandidatas į vairuotojus įgūdžių ir elgsenos patikrinimo egzaminą laiko transporto priemone su automatine pavarų dėže, jam išduotame vairuotojo pažymėjime šis faktas turi būti nurodytas. Vairuotojo pažymėjimas su tokiu įrašu galioja tik vairuojant transporto priemonę su automatine pavarų dėže. „Transporto priemonė su automatine pavarų dėže“ yra tokia transporto priemonė, kurioje pavaros santykis tarp variklio ir ratų gali būti keičiamas tik akceleratoriaus ar stabdžių pedalais. |
5.2. |
Transporto priemonės, kuriomis laikomi įgūdžių bei elgsenos patikrinimo egzaminai, turi atitikti toliau nurodytus minimalius reikalavimus. Valstybės narės gali numatyti griežtesnius arba taikyti papildomus kriterijus. A1 kategorija: A1 kategorijos motociklai be priekabos, kurių darbinis tūris ne mažesnis kaip 120 cm3, galintys išvystyti ne mažesnį kaip 90 km/h greitį. A2 kategorija: motociklai be priekabos, kurių cilindro darbinis tūris ne mažesnis kaip 400 cm3, o variklio galia ne mažesnė kaip 25 kW. A kategorija: motociklai be priekabos, kurių cilindro darbinis tūris ne mažesnis kaip 600 cm3, o variklio galia ne mažesnė kaip 40 kW. B kategorija: keturratės B kategorijos transporto priemonės, galinčios išvystyti ne mažesnį kaip 100 km/h greitį; BE kategorija: junginiai, kurių leidžiama maksimali masė ne mažesnė kaip 1 000 kg, galintys išvystyti ne mažesnį kaip 100 km/h greitį, sudaryti iš B kategorijos egzaminavimui skirtos transporto priemonės ir priekabos, ir kurie nepriskiriami prie B kategorijos; kroviniui skirta priekabos dalis yra uždaros dėžės formos, ne siauresnė ir ne žemesnė už transporto priemonę; uždaros dėžės formos korpusas gali būti šiek tiek siauresnis už transporto priemonę, jeigu galinis vaizdas yra įmanomas tik naudojant transporto priemonės išorinius galinio vaizdo veidrodžius; priekaba pateikiama su ne mažesne kaip 800 kg faktine bendrąja mase; B1 kategorija: variklio varomi keturračiai, galintys išvystyti ne mažesnį kaip 60 km/h greitį; C kategorija: C kategorijos transporto priemonės, kurių leidžiama maksimali masė ne mažesnė kaip 12 000 kg, ne trumpesnės kaip aštuoni metrai ir ne siauresnės kaip 2,40 metrų, galinčios išvystyti ne mažesnį kaip 80 km/h greitį; turinčios stabdžius su ABS, pavarų dėžę su ne mažiau kaip aštuoniais pavaros perdavimo skaičiais ir tachografą, kaip apibrėžta Reglamente (EEB) Nr. 3821/85; kroviniui skirta dalis yra uždaros dėžės formos, ne siauresnė ir ne žemesnė už vairuotojo kabiną; transporto priemonė pateikiama su ne mažesne kaip 10 000 kg faktine bendrąja mase; CE kategorija: arba sujungtos transporto priemonės arba junginiai, sudaryti iš C kategorijos egzaminavimui skirtos transporto priemonės ir priekabos, ne trumpesnės kaip 7,5 metrai; tiek sujungtų transporto priemonių, tiek junginių leidžiama maksimali masė ne mažesnė kaip 20 000 kg, ne trumpesni kaip 14 metrų ir ne siauresni kaip 2,40 metrų, galintys išvystyti ne mažesnį kaip 80 km/h greitį, turintys stabdžius su ABS, pavarų dėžę su ne mažiau kaip aštuoniais pavaros perdavimo skaičiais ir tachografą, kaip apibrėžta Reglamente (EEB) Nr. 3821/85; kroviniui skirta dalis yra uždaros dėžės formos, ne siauresnė ir ne žemesnė už vairuotojo kabiną; tiek sujungtos transporto priemonės, tiek junginiai pateikiami su ne mažesne kaip 15 000 kg faktine bendrąja mase; C1 kategorija: C1 pakategorės transporto priemonės, kurių leidžiama maksimali masė ne mažesnė kaip 4 000 kg, ne trumpesnės kaip penki metrai ir galinčios išvystyti ne mažesnį kaip 80 km/h greitį; turinčios stabdžius su ABS ir tachografą, kaip apibrėžta Reglamente (EEB) Nr. 3821/85; kroviniui skirta dalis yra uždaros dėžės formos, ne siauresnė ir ne žemesnė už vairuotojo kabiną; C1E kategorija: junginiai, sudaryti iš C1 pakategorės egzaminavimui skirtos transporto priemonės ir priekabos, kurių leidžiama maksimali masė ne mažesnė kaip 1 250 kg; tokie junginiai yra ne trumpesni kaip aštuoni metrai, galintys išvystyti ne mažesnį kaip 80 km/h greitį; kroviniui skirta priekabos dalis yra uždaros dėžės formos, ne siauresnė ir ne žemesnė už vairuotojo kabiną; uždaros dėžės formos korpusas gali būti šiek tiek siauresnis už vairuotojo kabiną, jeigu galinis vaizdas yra įmanomas tik naudojant transporto priemonės išorinius galinio vaizdo veidrodžius; priekaba pateikiama su ne mažesne kaip 800 kg faktine bendrąja mase; D kategorija: D kategorijos transporto priemonės, ne trumpesnės kaip 10 metrų, ne siauresnės kaip 2,40 metrų ir galinčios išvystyti ne mažesnį kaip 80 km/h greitį; turinčios stabdžius su ABS ir įrašymo įrangą, kaip numatyta Reglamente (EEB) Nr. 3821/85; DE kategorija: junginiai, kurių leidžiama maksimali masė ne mažesnė kaip 1 250 kg, ne siauresni kaip 2,40 metrų, galintys išvystyti ne mažesnį kaip 80 km/h greitį, sudaryti iš D kategorijos egzaminavimui skirtos transporto priemonės ir priekabos; kroviniui skirta priekabos dalis yra uždaros dėžės formos, ne siauresnė kaip du metrai ir ne žemesnė kaip du metrai; priekaba pateikiama su ne mažesne kaip 800 kg faktine bendrąja mase; D1 kategorija: D1 pakategorės transporto priemonės, kurių leidžiama maksimali masė ne mažesnė kaip 4 000 kg, ne trumpesnės kaip penki metrai ir galinčios išvystyti ne mažesnį kaip 80 km/h greitį; turinčios stabdžius su ABS ir tachografą, kaip apibrėžta Reglamente (EEB) Nr. 3821/85; D1E kategorija: junginiai, kurių leidžiama maksimali masė ne mažesnė kaip 1 250 kg, galintys išvystyti ne mažesnį kaip 80 km/h greitį, sudaryti iš D1 pakategorės egzaminavimui skirtos transporto priemonės ir priekabos; kroviniui skirta priekabos dalis yra uždaros dėžės formos, ne siauresnė kaip du metrai ir ne žemesnė kaip du metrai; priekaba pateikiama su ne mažesne kaip 800 kg faktine bendrąja mase; BE, C, CE, C1, C1E, D, DE, D1 ir D1E kategorijų egzaminavimui skirtos transporto priemonės, kurios neatitinka pirmiau minėtų minimalių kriterijų, bet buvo naudojamos Direktyvos įsigaliojimo metu ar anksčiau, gali būti ir toliau naudojamos, bet ne ilgiau kaip dešimt metų po tos datos. Valstybės narės gali įgyvendinti reikalavimus, susijusius su tokiomis transporto priemonėmis vežamais kroviniais, per dešimt metų nuo Komisijos direktyvos 2000/56/EB (3) įsigaliojimo. |
6. Įgūdžių ir elgsenos patikrinimas A1, A2 ir A kategorijoms.
6.1. Transporto priemonės paruošimas ir techninis patikrinimas atsižvelgiant į kelių eismo saugumą
Kandidatai į vairuotojus privalo pademonstruoti, ar jie sugeba pasiruošti saugiai vairuoti, patenkindami tokius reikalavimus:
6.1.1. |
prisitaikyti tokias saugos priemones kaip pirštines, batus, drabužius ir saugos šalmą; |
6.1.2. |
atlikti pasirinktinį padangų, stabdžių, vairo mechanizmo, avarinės šviesos signalizacijos (jeigu tokia yra), rato grandinės, tepalų lygio, žibintų, atšvaitų, posūkių rodiklių ir garso signalų įtaiso būklės patikrinimą. |
6.2. Specialūs manevrai tikrintini atsižvelgiant į kelių eismo saugumą
6.2.1. |
pastatyti motociklą ant stovo ir nukelti jį nuo stovo, taip pat, einant šalia transporto priemonės, varyti ją neveikiant varikliui; |
6.2.2. |
pastatyti motociklą ant stovo; |
6.2.3. |
atlikti ne mažiau kaip du manevrus mažu greičiu, taip pat ir slalomą; tai turėtų leisti įvertinti sugebėjimą valdyti sankabą kartu su stabdžiu, pusiausvyrą, matymo lauką ir padėtį ant motociklo bei kojų padėtį ant pakojų; |
6.2.4. |
atlikti ne mažiau kaip du manevrus didesniu greičiu, iš kurių vienas manevras atliekamas įjungus antrą ar trečią pavarą, važiuojant ne mažesniu kaip 30 km/h greičiu, o kitas manevras atliekamas aplenkiant kliūtį, važiuojant ne mažesniu kaip 50 km/h greičiu; tai turėtų leisti įvertinti sugebėjimą valdyti padėtį ant motociklo, matymo lauką, pusiausvyrą, vairavimo techniką ir pavarų keitimo techniką; |
6.2.5. |
stabdymas: atliekami ne mažiau kaip du stabdymo manevrai, įskaitant avarinį stabdymą ne mažesniu kaip 50 km/h greičiu; tai turėtų leisti įvertinti sugebėjimą valdyti priekinį ir užpakalinį stabdį, matymo lauką ir padėtį ant motociklo. 6.2.3–6.2.5 punktuose minėti specialūs manevrai turi būti įgyvendinti ne vėliau kaip per penkerius metus nuo Direktyvos 2000/56/EB įsigaliojimo. |
6.3. Elgsena eismo metu
Kandidatai į vairuotojus, imdamiesi visų reikiamų atsargumo priemonių, visus šiuos veiksmus turi atlikti visiškai saugiai esant normalioms eismo sąlygoms:
6.3.1. |
manevravimo pradžia: pajudėti iš stovėjimo vietos, po sustojimo; išvažiuoti į kelią iš šalia esančių teritorijų; |
6.3.2. |
važiuoti tiesiais keliais; prasilenkti su priešinga kryptimi važiuojančiomis transporto priemonėmis, taip pat ir siaurose vietose; |
6.3.3. |
važiuoti kelio vingiu; |
6.3.4. |
sankryžos: artėti prie kelių susikirtimų ir susijungimų bei važiuoti per juos; |
6.3.5. |
keisti kryptį: posūkiai į kairę ir į dešinę; keisti eismo juostas; |
6.3.6. |
privažiuoti prie greitkelių ar panašių kelių (jeigu tokių yra) arba išvažiuoti iš jų; įvažiuoti iš greitėjimo juostos; išvažiuoti lėtėjimo juosta; |
6.3.7. |
pasivyti arba aplenkti: pasivyti kitas transporto priemones (jeigu įmanoma); aplenkti kliūtis, pvz., stovinčius automobilius; būti aplenktam (prireikus) kitų transporto priemonių; |
6.3.8. |
kelio ypatumai (jeigu tokių yra): kelio žiedai; geležinkelio pervažos; tramvajų arba autobusų stotelės; pėsčiųjų perėjos; užvažiuoti į didelę įkalnę, nuvažiuoti didele nuokalne; |
6.3.9. |
imtis reikiamų atsargumo priemonių išlipant iš transporto priemonės. |
7. Įgūdžių ir elgsenos patikrinimas B, B1 ir BE kategorijoms
7.1. Transporto priemonės paruošimas ir techninis patikrinimas atsižvelgiant į kelių eismo saugumą
Kandidatai į vairuotojus privalo pademonstruoti, ar jie sugeba pasiruošti saugiai vairuoti, patenkindami tokius reikalavimus:
7.1.1. |
sureguliuoti sėdynę į taisyklingo sėdėjimo padėtį; |
7.1.2. |
sureguliuoti galinio vaizdo veidrodžius, saugos diržus ir galvos atramas, jeigu tokių yra; |
7.1.3. |
patikrinti, ar uždarytos durys; |
7.1.4. |
atlikti pasirinktinį padangų, vairo mechanizmo, stabdžių, skysčių (pvz., variklio alyvos, aušinimo skysčio, valymo skysčio), žibintų, atšvaitų, posūkių rodiklių ir garso signalų įtaiso būklės patikrinimą; |
7.1.5. |
patikrinti saugaus transporto priemonės pakrovimo veiksnius: kėbulą, apkalas, krovinio duris, kabinos užrakinimą, krovinio pakrovimo ir apsaugos būdą (tik BE kategorijai); |
7.1.6. |
patikrinti sukabinimo mechanizmą ir stabdžius bei elektros laidus (tik BE kategorijai); |
7.2. B ir B1 kategorijos: specialūs manevrai tikrintini atsižvelgiant į kelių eismo saugumą
Pasirinktinai patikrinamas sugebėjimas atlikti tokius manevrus (ne mažiau kaip du manevrai už keturis taškus, taip pat ir vienas manevras važiuojant atbuline eiga):
7.2.1. |
važiuoti atbuline eiga tiesia linija ir atbuline eiga sukant į dešinę ar į kairę už kampo, tuo pačiu metu laikantis teisingos eismo juostos; |
7.2.2. |
apsukti transporto priemonę priešinga kryptimi, naudojant priekinės ir atbulinės eigos pavaras; |
7.2.3. |
pastatyti transporto priemonę stovėjimo vietoje (lygiagrečiai, įstrižai ar stačiu kampu, priekiu ar galu, lygioje vietoje, įkalnėje ir nuokalnėje) ir pajudėti iš jos; |
7.2.4. |
sklandžiai stabdyti, kol visiškai sustos; o avarinis stabdymas — neprivalomas. |
7.3. BE kategorija: specialūs manevrai tikrintini atsižvelgiant į kelių eismo saugumą
7.3.1. |
prikabinti ir atkabinti arba atkabinti ir vėl prikabinti priekabą prie transporto priemonės; manevro metu vilkikas turi būti pastatytas šalia priekabos (t. y. ne vienoje linijoje); |
7.3.2. |
važiuoti atbuline eiga kelio lanku, kurį savo nuožiūra nustato valstybės narės; |
7.3.3. |
saugiai pastatyti transporto priemonę pakrovimui arba iškrovimui. |
7.4. Elgsena eismo metu
Kandidatai į vairuotojus, imdamiesi visų reikiamų atsargumo priemonių, visus šiuos veiksmus turi atlikti visiškai saugiai esant normalioms eismo sąlygoms:
7.4.1. |
manevravimo pradžia: pajudėti iš stovėjimo vietos, po sustojimo; išvažiuoti į kelią iš šalia esančių teritorijų; |
7.4.2. |
važiuoti tiesiais keliais; prasilenkti su priešinga kryptimi važiuojančiomis transporto priemonėmis, taip pat ir siaurose vietose; |
7.4.3. |
važiuoti kelio vingiu; |
7.4.4. |
sankryžos: artėti prie kelių susikirtimų ir susijungimų bei važiuoti per juos; |
7.4.5. |
keisti kryptį: posūkiai į kairę ir į dešinę; keisti eismo juostas; |
7.4.6. |
privažiuoti prie greitkelių ar panašių kelių (jeigu tokių yra) arba išvažiuoti iš jų; įvažiuoti iš greitėjimo juostos; išvažiuoti lėtėjimo juosta; |
7.4.7. |
pasivyti arba aplenkti: pasivyti kitas transporto priemones (jeigu įmanoma); aplenkti kliūtis, pvz., stovinčius automobilius; būti aplenktam (prireikus) kitų transporto priemonių; |
7.4.8. |
kelio ypatumai (jeigu tokių yra): kelio žiedai; geležinkelio pervažos; tramvajų arba autobusų stotelės; pėsčiųjų perėjos; užvažiuoti į didelę įkalnę, nuvažiuoti didele nuokalne; |
7.4.9. |
imtis reikiamų atsargumo priemonių išlipant iš transporto priemonės. |
8. Įgūdžių ir elgsenos patikrinimas C, CE, C1, C1E, D, DE, D1 ir D1E kategorijoms
8.1. Transporto priemonės paruošimas ir techninis patikrinimas atsižvelgiant į kelių eismo saugumą
Kandidatai į vairuotojus privalo pademonstruoti, ar jie sugeba pasiruošti saugiai vairuoti, patenkindami tokius reikalavimus:
8.1.1. |
sureguliuoti sėdynę į taisyklingo sėdėjimo padėtį; |
8.1.2. |
sureguliuoti galinio vaizdo veidrodžius, saugos diržus ir galvos atramas, jeigu tokių yra; |
8.1.3. |
atlikti pasirinktinį padangų, vairo mechanizmo, žibintų, atšvaitų, posūkių rodiklių ir garso signalų įtaiso būklės patikrinimą; |
8.1.4. |
patikrinti elektra valdomas stabdžių ir vairo mechanizmo sistemas; patikrinti ratų, ratų tvirtinimo veržlių, purvasargių, priekinio stiklo, langų ir valytuvų būklę, skysčius (pvz., variklio alyvą, aušinimo skystį, valymo skystį); patikrinti ir naudoti prietaisų skydą, taip pat ir tachografą, kaip apibrėžta Reglamente (EEB) Nr. 3821/85; |
8.1.5. |
patikrinti oro slėgį, oro resiverius ir pakabą; |
8.1.6. |
patikrinti saugaus transporto priemonės pakrovimo veiksnius: kėbulą, apkalas, krovinio duris, pakrovimo mechanizmą (jeigu toks yra), kabinos užrakinimą (jeigu toks yra), krovinio pakrovimo ir apsaugos būdą (tik C, CE, C1, C1E kategorijoms); |
8.1.7. |
patikrinti sukabinimo mechanizmą ir stabdžius bei elektros laidus (tik CE, C1E, DE, D1E kategorijoms); |
8.1.8. |
sugebėti imtis specialių transporto priemonės saugos priemonių; tikrinti kėbulą, darbines duris; avarinius išėjimus, pirmosios pagalbos priemones, ugnies gesintuvus ir kitas saugos priemones (tik D, DE, D1, D1E kategorijoms); |
8.1.9. |
skaityti kelio žemėlapį, planuoti maršrutą naudojant ir elektronines navigacijos sistemas (pasirenkamai). |
8.2. Specialūs manevrai tikrintini atsižvelgiant į kelių eismo saugumą
8.2.1. |
prikabinti ir atkabinti arba atkabinti ir vėl prikabinti priekabą prie transporto priemonės; manevro metu vilkikas turi būti pastatytas šalia priekabos (t.y. ne vienoje linijoje) (tik CE, C1E, DE, D1E kategorijoms); |
8.2.2. |
važiuoti atbuline eiga kelio lanku, kurį savo nuožiūra nustato valstybės narės; |
8.2.3. |
saugiai pastatyti transporto priemonę pakrovimui arba iškrovimui prie pakrovimo arba iškrovimo platformos ar panašaus įrenginio (tik C, CE, C1, C1E kategorijoms); |
8.2.4. |
pastatyti autobusą taip, kad keleiviai galėtų saugiai įlipti ar išlipti (tik D, DE, D1, D1E kategorijoms). |
8.3. Elgsena eismo metu
Kandidatai į vairuotojus, imdamiesi visų reikiamų atsargumo priemonių, visus šiuos veiksmus turi atlikti visiškai saugiai esant normalioms eismo sąlygoms:
8.3.1. |
manevravimo pradžia: pajudėti iš stovėjimo vietos, po sustojimo; išvažiuoti į kelią iš šalia esančių teritorijų; |
8.3.2. |
važiuoti tiesiais keliais; prasilenkti su priešinga kryptimi važiuojančiomis transporto priemonėmis, taip pat ir siaurose vietose; |
8.3.3. |
važiuoti kelio vingiu; |
8.3.4. |
sankryžos: artėti prie kelių susikirtimų ir susijungimų bei važiuoti per juos; |
8.3.5. |
keisti kryptį: posūkiai į kairę ir į dešinę; keisti eismo juostas; |
8.3.6. |
privažiuoti prie greitkelių ar panašių kelių (jeigu tokių yra) arba išvažiuoti iš jų; įvažiuoti iš greitėjimo juostos; išvažiuoti lėtėjimo juosta; |
8.3.7. |
pasivyti arba aplenkti: pasivyti kitas transporto priemones (jeigu įmanoma); aplenkti kliūtis, pvz., stovinčius automobilius; būti aplenktam (prireikus) kitų transporto priemonių; |
8.3.8. |
kelio ypatumai (jeigu tokių yra): kelio žiedai; geležinkelio pervažos; tramvajų arba autobusų stotelės; pėsčiųjų perėjos; užvažiuoti į didelę įkalnę, nuvažiuoti didele nuokalne; |
8.3.9. |
imtis reikiamų atsargumo priemonių išlipant iš transporto priemonės. |
9. Įgūdžių ir elgsenos egzamino vertinimas
9.1. |
Kiekvienos pirmiau minėtos vairavimo situacijos vertinimas turi atspindėti kandidato į vairuotojus sugebėjimo naudotis transporto priemonės valdymo mechanizmais laipsnį ir jo parodytą sugebėjimą eismo situacijose vairuoti visiškai saugiai. Egzamino metu egzaminuotojas privalo jaustis saugus. Kandidatas į vairuotojus egzamino neišlaiko, jei vairavimo klaidos ar elgsena kelia pavojų transporto priemonei, kuria laikomas egzaminas, jos keleiviams ar kitiems eismo dalyviams, nepaisant to, ar egzaminuotojas arba lydintis asmuo turi įsikišti, ar ne. Egzaminuotojas savo nuožiūra gali nuspręsti, kada užbaigti egzaminą. Vairavimo egzaminuotojai privalo būti išmokyti teisingai įvertinti kandidato sugebėjimą saugiai vairuoti. Valstybės narės įgaliota institucija stebi ir prižiūri vairavimo egzaminuotojų darbą, kad būtų užtikrintas teisingas bei nuoseklus vertinimas pagal šiame priede nustatytus reikalavimus. |
9.2. |
Vertindamas vairavimo egzaminuotojas ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, ar kandidatas į vairuotojus kitų atžvilgiu demonstruoja saugią ir draugišką elgseną. Tai turėtų atspindėti bendrą vairavimo stilių, į kurį vairavimo egzaminuotojas turėtų atsižvelgti spręsdamas apie kandidatą į vairuotojus. Jis apima prisitaikantį ir ryžtingą (saugų) vairavimą, atsižvelgiant į kelio bei oro sąlygas, kitus eismo dalyvius, kitų eismo dalyvių (ypač labiau pažeidžiamų) interesus ir numatant veiksmus. |
9.3. |
Be to, vairavimo egzaminuotojas įvertins, ar kandidatas į vairuotojus:
|
10. Egzamino trukmė
Egzamino trukmė ir nuvažiuotas atstumas turi būti tokie, kad pakaktų laiko įvertinti šio priedo B skirsnyje nurodytus įgūdžius bei elgseną. Bet kokiu atveju A, A1, A2, B, B1 ir BE kategorijoms vairavimo kelyje trukmė turi būti ne trumpesnė kaip 25 minutės, o kitoms kategorijoms ne trumpesnė kaip 45 minutės. Į ši laiką neįeina kandidato į vairuotojus priėmimas, transporto priemonės paruošimas, techninis transporto priemonės patikrinimas atsižvelgiant į kelių eismo saugumą, specialūs manevrai ir praktikos egzamino rezultatų paskelbimas.
11. Egzamino vieta
Egzamino dalis, skirta įvertinti specialius manevrus, gali būti surengta specialiai įrengtoje egzaminavimo aikštelėje. Kai įmanoma, egzamino dalis, skirta įvertinti elgseną eismo situacijose, turėtų vykti keliuose, toliau nuo gyvenamųjų rajonų, autostradose ir greitkeliuose (ar panašiose vietose), taip pat tose miesto gatvėse (gyvenamuose rajonuose, vietose, kur greitis ribojamas iki 30 ir 50 km/h, miesto autostradose), kuriose vairuotojai galėtų susidurti su įvairaus pobūdžio sunkumais. Taip pat pageidautina, kad egzaminas vyktų įvairaus intensyvumo eismo sąlygomis. Vairavimo kelyje metu praleistas laikas turi būti panaudotas optimaliai, kad būtų galima įvertinti kandidato į vairuotojus sugebėjimus įvairiose galimose eismo situacijose, ypatingą dėmesį skiriant šių situacijų pokyčiams.
II. ŽINIOS, ĮGŪDŽIAI IR ELGSENA VAIRUOJANT VARIKLIO VAROMĄ TRANSPORTO PRIEMONĘ
Visų variklio varomų transporto priemonių vairuotojai bet kuriuo metu privalo turėti 1–9 punktuose nurodytų žinių, įgūdžių ir elgtis taip, kad sugebėtų:
— |
pastebėti eismo pavojus ir įvertinti jų sudėtingumą; |
— |
pakankamai gerai valdyti savo transporto priemonę, kad nesukeltų avarinių situacijų ir tinkamai reaguotų patekę į tokias situacijas; |
— |
laikytis kelių eismo taisyklių, ypač skirtų išvengti eismo nelaimių ir išlaikyti nenutrūkstamą eismą; |
— |
nustatyti bet kokius didesnius savo transporto priemonės techninius gedimus, ypač keliančius pavojų saugai, ir pasirūpinti, kad jie būtų tinkamu būdu pašalinti; |
— |
atsižvelgti į visus vairavimui poveikio turinčius veiksnius (pvz., alkoholį, nuovargį, silpną regėjimą ir pan.), kad galėtų išlikti nuovokūs ir pasinaudoti visais sugebėjimais vairuoti saugiai; |
— |
padėti užtikrinti visų kelių eismo dalyvių saugumą, ypač silpniausiųjų ir labiausiai neapsaugotų, rodyti kitiems deramą pagarbą. |
Valstybės narės gali įgyvendinti atitinkamas priemones siekdamos užtikrinti, kad 1–9 punktuose nurodytas žinias, įgūdžius ir elgseną praradę vairuotojai galėtų atnaujinti žinias ir įgūdžius ir toliau demonstruoti motorinės transporto priemonės vairavimui reikalingą elgseną.
(1) OL L 370, 1985 12 31, p. 1. Reglamentas, panaikintas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 561/2006 (OL L 102, 2006 4 11, p. 1).
(2) OL L 370, 1985 12 31, p. 8. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 561/2006.
(3) 2000 m. rugsėjo 14 d. Komisijos direktyva 2000/56/EB iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 91/439/EEB dėl vairuotojo pažymėjimų (OL L 237, 2000 9 21, p. 45).
III PRIEDAS
MINIMALIOS FIZINIO IR PSICHINIO TINKAMUMO NORMOS, TAIKOMOS ASMENIMS, VAIRUOJANTIEMS VARIKLIO VAROMĄ TRANSPORTO PRIEMONĘ
APIBRĖŽIMAI
1. |
Šiame priede vairuotojai skirstomi į dvi grupes:
|
2. |
Lygiai taip pat kandidatai į vairuotojus, norintys įsigyti pirmąjį vairuotojo pažymėjimą, arba norintys jį atnaujinti vairuotojai priskiriami tai grupei, kuriai jie priklausys, kai jiems bus išduotas pirmasis ar atnaujintas vairuotojo pažymėjimas. |
MEDICININIAI PATIKRINIMAI
3. |
1 grupė: Reikalaujama, kad kandidatai į vairuotojus pasitikrintų sveikatą, jei atlikus būtinus formalumus ar egzaminų, kuriuos jie turi išlaikyti prieš gaudami vairuotojo pažymėjimą, metu tampa akivaizdu, jog jie turi vieną ar daugiau sveikatos sutrikimų, išvardytų šiame priede. |
4. |
2 grupė: Kandidatai į vairuotojus pasitikrina sveikatą prieš tai, kai jiems bus išduotas pirmasis vairuotojo pažymėjimas, ir vėliau vairuotojų sveikata tikrinama pagal valstybėje narėje, kurioje yra jų įprastinė gyvenamoji vieta, veikiančią nacionalinę sistemą, kai atnaujinamas jų vairuotojo pažymėjimas. |
5. |
Valstybių narių nustatyti vairuotojo pažymėjimo išdavimo ar vėlesnio atnaujinimo reikalavimai gali būti griežtesni negu šiame priede nustatyti reikalavimai. |
REGĖJIMAS
6. |
Visi kandidatai į vairuotojus atitinkamai pasitikrina, siekiant užtikrinti, kad jų regėjimas yra pakankamai aštrus variklio varomoms transporto priemonėms vairuoti. Kilus pagrįstoms abejonėms dėl kandidato į vairuotojus regėjimo, jį tikrina kompetentinga medicinos institucija. Patikrinimo metu dėmesys ypač kreipiamas į: regėjimo aštrumą, regėjimo lauką, regėjimą prieblandoje bei progresuojančias akių ligas. Šiame priede intraokuliariniai lęšiai nelaikomi korekciniais lęšiais. |
1 grupė:
6.1. |
Kandidatų vairuotojo pažymėjimui gauti arba tokiam pažymėjimui atnaujinti binokuliarinio regėjimo aštrumas, jeigu reikia, su korekciniais lęšiais, žiūrint abiem akimis turi būti ne mažesnis kaip 0,5. Vairuotojo pažymėjimas neišduodamas ar neatnaujinamas, jei medicininio patikrinimo metu paaiškėja, jog regėjimo horizontalus laukas mažesnis kaip 120o, išskyrus atskirus atvejus, pripažintus leistinais medikų ar praktinio egzamino metu, arba jei asmuo skundžiasi bet kokiu kitu akių sutrikimu, kuris keltų pavojų saugiam vairavimui. Jei nustatoma ar konstatuojama progresuojanti akių liga, vairuotojo pažymėjimas gali būti išduotas ar atnaujintas reikalaujant, kad kandidatas į vairuotojus būtų reguliariai tikrinamas kompetentingos medicinos institucijos. |
6.2. |
Kandidatų vairuotojo pažymėjimui gauti arba tokiam pažymėjimui atnaujinti, visai nematančių viena akimi arba matančių tik viena akimi, pavyzdžiui, sergant diplopija, regėjimo aštrumas privalo būti, jeigu reikia, su korekciniais lęšiais, ne mažesnis kaip 0,6. Kompetentinga medicinos institucija privalo patvirtinti, jog tokia monokuliarinio regėjimo būklė tęsiasi pakankamai ilgai, kad prie jos būtų galima prisitaikyti ir kad tos akies regėjimo laukas yra normalus. |
2 grupė:
6.3. |
Kandidatų vairuotojo pažymėjimui gauti arba tokiam pažymėjimui atnaujinti sveikesnės akies regėjimo aštrumas, jeigu reikia, su korekciniais lęšiais, privalo būti ne mažesnis kaip 0,8, o silpnesnės akies — ne mažesnis kaip 0,5. Jei korekciniai lęšiai naudojami tam, kad regėjimo aštrumas būtų 0,8 ir 0,5, regėjimo aštrumas kiekviena akimi be korekcinių lęšių privalo būti 0,05 arba minimalus regėjimo aštrumas (0,8 ir 0,5) privalo būti pasiektas nešiojant akinius, kurių stiprumas neturi būti didesnis kaip plius ar minus aštuonios dioptrijos, arba nešiojant kontaktinius lęšius (nekoreguotas regėjimas = 0,05). Korekcija turi būti gerai toleruojama. Vairuotojo pažymėjimai neišduodami tiems kandidatams į vairuotojus ar neatnaujinami tiems vairuotojams, kurių binokuliarinis regėjimo laukas nėra normalus arba kurie serga diplopija. |
KLAUSA
7. |
Vairuotojo pažymėjimai gali būti išduoti kandidatams į vairuotojus ar atnaujinti vairuotojams, priklausantiems 2 grupei, atsižvelgiant į kompetentingų medicinos institucijų išvadas; medicininių patikrinimų metu ypač atsižvelgiama į kurtumo laipsnį. |
ASMENYS SU JUDĖJIMO SUTRIKIMAIS
8. |
Vairuotojo pažymėjimai neišduodami kandidatams į vairuotojus ar neatnaujinami vairuotojams, kurie skundžiasi judėjimo sistemos negalavimais ar sutrikimais, kurie kelia pavojų saugiam variklio varomos priemonės vairavimui. |
1 grupė:
8.1. |
Vairuotojo pažymėjimai, kuriems taikomi tam tikri apribojimai, prireikus gali būti išduodami fiziškai neįgaliems kandidatams į vairuotojus ar vairuotojams po to, kai savo išvadą pateikia kompetentinga medicinos institucija. Ši išvada turi remtis atitinkamo negalavimo ar sutrikimo medicininiu įvertinimu, ir, jei būtina, praktiniu patikrinimu. Taip pat joje turi būti nurodyta, kokia automobilio modifikacija reikalinga ir ar vairuotojui reikalingas ortopedinis įrenginys, kuriuo naudojantis, kaip rodo įgūdžių ir elgsenos patikrinimas, vairavimas nekeltų pavojaus. |
8.2. |
Vairuotojo pažymėjimai bet kuriam kandidatui į vairuotojus su progresuojančia negalia gali būti išduodami ar atnaujinami tik tokiu atveju, jei toks asmuo reguliariai tikrinsis sveikatą, kad būtų nustatyta, ar jis dar gali visiškai saugiai vairuoti transporto priemonę. Kai negalia neprogresuoja, vairuotojo pažymėjimas gali būti išduotas ar atnaujintas nereikalaujant reguliarios medicininės apžiūros. |
2 grupė:
8.3. |
Kompetentinga medicinos institucija tinkamai įvertina papildomą riziką ir pavojus, kurie kyla, kai vairuojamos prie šios grupės priskiriamos transporto priemonės. |
ŠIRDIES IR KRAUJAGYSLIŲ LIGOS
9. |
Liga, dėl kurios kandidatas į vairuotojus, pateikęs prašymą pirmajam vairuotojo pažymėjimui gauti, ar vairuotojas, pateikęs prašymą pažymėjimui atnaujinti, gali patirti staigų širdies ar kraujagyslių sistemos sutrikimą, dėl kurio staiga sutrinka cerebralinės funkcijos, kelia pavojų kelių eismo saugumui. |
1 grupė:
9.1. |
Vairuotojo pažymėjimai neišduodami kandidatams į vairuotojus ar neatnaujinami vairuotojams, kurie serga sunkia aritmija. |
9.2. |
Vairuotojo pažymėjimai gali būti išduodami kandidatams į vairuotojus ar atnaujinami vairuotojams su širdies stimuliatoriumi, pateikus kompetentingos medicinos institucijos išvadą ir reguliariai atliekant medicinines apžiūras. |
9.3. |
Išduoti ar neišduoti vairuotojo pažymėjimą kandidatams į vairuotojus ar vairuotojams, kurie skundžiasi nenormaliu arteriniu kraujospūdžiu, sprendžiama remiantis kitais apžiūros rezultatais, atsižvelgiant į galimas komplikacijas ir pavojų, kurį jos galėtų sukelti kelių eismo saugumui. |
9.4. |
Apskritai vairuotojo pažymėjimas neišduodamas kandidatams į vairuotojus ar neatnaujinamas vairuotojams, kuriuos ramybės būsenoje ar susijaudinus gali ištikti stenokardijos priepuolis. Kandidatams į vairuotojus ar vairuotojams, kurie patyrė miokardo infarktą, vairuotojo pažymėjimai išduodami ar atnaujinami pateikus kompetentingos medicinos institucijos išvadą ir prireikus reguliariai atliekant medicinines apžiūras. |
2 grupė:
9.5. |
Kompetentinga medicinos institucija tinkamai įvertina papildomą riziką ir pavojus, kurie kyla, kai vairuojamos prie šios grupės priskiriamos transporto priemonės. |
CUKRINIS DIABETAS
10. |
Vairuotojo pažymėjimai gali būti išduodami kandidatams į vairuotojus ar atnaujinami vairuotojams, sergantiems cukriniu diabetu, pateikus kompetentingos medicinos institucijos išvadą ir reguliariai atliekant medicinines apžiūras kiekvienu atitinkamu atveju. |
2 grupė:
10.1. |
Tik ypač išskirtiniais atvejais vairuotojo pažymėjimai gali būti išduodami ar atnaujinami tiems šiai grupei priklausantiems kandidatams į vairuotojus ar vairuotojams, kurie serga cukriniu diabetu ir kuriuos reikia gydyti insulinu, ir tik tuo atveju, kai tai tinkamai pagrindžiama kompetentingos medicinos institucijos išvada ir reguliariai atliekamos medicininės apžiūros. |
NEUROLOGINĖS LIGOS
11. |
Vairuotojo pažymėjimai neišduodami kandidatams į vairuotojus ar neatnaujinami vairuotojams, sergantiems sunkiomis nervų ligomis, išskyrus atvejus, kai prie prašymo pridedama kompetentingos medicinos institucijos išvada. Neurologiniai sutrikimai, susiję su turinčiomis įtakos centrinei ar periferinei nervų sistemai ligomis ar chirurgine intervencija, dėl kurių atsiranda sensoriniai ar motoriniai sutrikimai, darantys poveikį pusiausvyrai bei koordinacijai, privalo būti tinkamai įvertinti atsižvelgiant į jų funkcinius padarinius ir progresavimo riziką. Jei yra ligos progresavimo rizika, vairuotojo pažymėjimai gali būti išduodami ar atnaujinami tik periodiškai įvertinant sveikatos būklę. |
12. |
Epilepsijos priepuoliai ar kiti staigūs sąmonės sutrikimai kelia rimtą pavojų kelių eismo saugumui, jei jie ištinka asmenį vairuojant variklio varomą transporto priemonę. |
1 grupė:
12.1. |
Vairuotojo pažymėjimai gali būti išduodami ar atnaujinami kompetentingai medicinos institucijai atlikus patikrinimą ir reguliariai atliekant medicinines apžiūras. Kompetentinga medicinos institucija įvertina epilepsijos ar kitų sąmonės sutrikimų būklę, klinikinę formą ir progresavimą, pavyzdžiui, jei pastaruosius dvejus metus nebuvo priepuolių, atliktą gydymą ir jo rezultatus. |
2 grupė:
12.2. |
Vairuotojo pažymėjimai neišduodami kandidatams į vairuotojus ar neatnaujinami vairuotojams, kuriuos ištinka ar gali ištikti epilepsijos priepuoliai ar kiti staigūs sąmonės sutrikimai. |
PSICHINIAI SUTRIKIMAI
1 grupė:
13.1. |
Vairuotojo pažymėjimai neišduodami kandidatams į vairuotojus ar neatnaujinami vairuotojams, turintiems:
išskyrus atvejus, kai kartu su prašymu pateikiama kompetentingos medicinos institucijos išvada ir prireikus reguliariai atliekant medicinines apžiūras. |
2 grupė:
13.2. |
Kompetentinga medicinos institucija tinkamai įvertina papildomą riziką ir pavojus, kurie kyla, kai vairuojamos prie šios grupės priskiriamos transporto priemonės. |
ALKOHOLIS
14. |
Alkoholio vartojimas kelia didžiulį pavojų kelių eismo saugumui. Atsižvelgiant į problemos mastą, medikai turi būti ypač budrūs. |
1 grupė:
14.1. |
Vairuotojo pažymėjimai neišduodami kandidatams į vairuotojus ar neatnaujinami vairuotojams, priklausomiems nuo alkoholio arba negalintiems susilaikyti negėrus ir nevairavus esant neblaiviems. Praėjus įrodytam abstinencijos laikotarpiui ir pateikus kompetentingos medicinos institucijos išvadą bei reguliariai atliekant medicinines apžiūras, vairuotojo pažymėjimai gali būti išduodami kandidatams į vairuotojus ar atnaujinami vairuotojams, kurie praeityje buvo priklausomi nuo alkoholio. |
2 grupė:
14.2. |
Kompetentinga medicinos institucija tinkamai įvertina papildomą riziką ir pavojus, kurie kyla, kai vairuojamos prie šios grupės priskiriamos transporto priemonės. |
NARKOTIKAI IR VAISTAI
15. |
Piktnaudžiavimas: Vairuotojo pažymėjimai neišduodami kandidatams į vairuotojus ar neatnaujinami vairuotojams, kurie priklauso nuo psichotropinių medžiagų arba nuo jų nepriklauso, bet reguliariai jomis piktnaudžiauja, nesvarbu, kokios kategorijos vairuotojo pažymėjimo yra prašoma. |
Reguliarus vartojimas:
1 grupė:
15.1. |
Vairuotojo pažymėjimai neišduodami kandidatams į vairuotojus ar neatnaujinami vairuotojams, kurie reguliariai bet kokia forma vartoja psichotropines medžiagas, galinčias trukdyti saugiai vairuoti, kai suvartotas kiekis gali turėti neigiamą poveikį vairavimui. Tai taikoma ir visiems kitiems vaistams ar vaistų deriniams, turintiems poveikį gebėjimui vairuoti. |
2 grupė:
15.2. |
Kompetentinga medicinos institucija tinkamai įvertina papildomą riziką ir pavojus, kurie kyla, kai vairuojamos prie šios grupės priskiriamos transporto priemonės. |
INKSTŲ SUTRIKIMAI
1 grupė:
16.1. |
Vairuotojo pažymėjimai gali būti išduodami kandidatams į vairuotojus ar atnaujinami vairuotojams, sergantiems sunkiu inkstų nepakankamumu, pateikus kompetentingos medicinos institucijos išvadą ir reguliariai atliekant medicinines apžiūras. |
2 grupė:
16.2. |
Išskyrus išskirtinius atvejus, kurie tinkamai pagrindžiami kompetentingos medicinos institucijos išvada ir reguliariai atliekant medicinines apžiūras, vairuotojo pažymėjimai neišduodami kandidatams į vairuotojus ar neatnaujinami vairuotojams, sergantiems sunkiu ir nepagydomu inkstų nepakankamumu. |
KITOS NUOSTATOS
1 grupė:
17.1. |
Pateikus kompetentingos medicinos institucijos išvadą ir prireikus reguliariai atliekant medicinines apžiūras, vairuotojo pažymėjimai gali būti išduodami kandidatams į vairuotojus ar atnaujinami vairuotojams, kuriems buvo persodinti organai ar įdėtas dirbtinis organas, darantys poveikį gebėjimui vairuoti. |
2 grupė:
17.2. |
Kompetentinga medicinos institucija tinkamai įvertina papildomą riziką ir pavojus, kurie kyla, kai vairuojamos prie šios grupės priskiriamos transporto priemonės. |
18. |
Paprastai tais atvejais, kai kandidatai į vairuotojus ar vairuotojai turi bet kokių kitų sutrikimų, neišvardytų pirmesniame punkte, bet tikėtina, kad jie gali sukelti funkcinių sutrikimų, keliančių pavojų saugiam vairavimui, vairuotojo pažymėjimai neišduodami ar neatnaujinami, išskyrus atvejus, kai kartu su prašymu pateikiama kompetentingos medicinos institucijos išvada ir prireikus reguliariai atliekant medicinines apžiūras. |
IV PRIEDAS
MINIMALŪS REIKALAVIMAI PRAKTINIO VAIRAVIMO EGZAMINUS VYKDANTIEMS ASMENIMS
1. Kompetencija, kurios reikalaujama iš vairavimo egzaminuotojo
1.1. |
Asmuo, įgaliotas atlikti kandidato motorinės transporto priemonės vairavimo praktinį įvertinimą, privalo turėti žinių, įgūdžių ir išmanymą, susijusius su 1.2–1.6 punktuose išvardytais klausimais. |
1.2. |
Egzaminuotojas privalo turėti pakankamą kompetenciją kandidato, norinčio gauti atitinkamos kategorijos vairuotojo pažymėjimą, laikomam egzaminui įvertinti. |
1.3. |
Vairavimo žinios ir išmanymas bei vertinimas:
|
1.4. |
Vertinimo įgūdžiai:
|
1.5. |
Asmeniniai vairavimo įgūdžiai:
|
1.6. |
Paslaugų kokybė:
|
1.7. |
Žinios apie transporto priemonės technines ir fizines savybes
|
1.8. |
Vairavimas naudojant mažai kuro ir nekenkiant aplinkai. |
2. Bendrosios sąlygos
2.1. |
B kategorijos vairavimo egzaminuotojas:
|
2.2. |
Kitų kategorijų vairavimo egzaminuotojai:
|
2.3. Atitikmenys
2.3.1. |
Valstybės narės gali įgalioti egzaminuotoją vykdyti vairavimo egzaminus AM, A1, A2 ir A kategorijoms, po to, kai jis įgis 3 punkte apibrėžtą pradinę kvalifikaciją vienai iš šių kategorijų. |
2.3.2. |
Valstybės narės gali įgalioti egzaminuotoją vykdyti vairavimo egzaminus C1, C, D1 ir D kategorijoms, po to, kai jis įgis 3 punkte apibrėžtą pradinę kvalifikaciją vienai iš šių kategorijų. |
2.3.3. |
Valstybės narės gali įgalioti egzaminuotoją vykdyti vairavimo egzaminus BE, C1E, CE, D1E ir DE kategorijoms, po to, kai jis įgis 3 punkte apibrėžtą pradinę kvalifikaciją vienai iš šių kategorijų. |
3. Pradinė kvalifikacija
3.1. Pradinis mokymas
3.1.1. |
Prieš tai, kai asmenį galima įgalioti vykdyti vairavimo egzaminus, tas asmuo turi patenkinamai užbaigti tokią mokymo programą, kokią valstybė narė gali nurodyti, siekiant įgyti 1 punkte nustatytą kompetenciją. |
3.1.2. |
Valstybės narės turi nuspręsti, ar konkrečios mokymo programos turinys bus susijęs su įgaliojimu vykdyti vairavimo egzaminus vienos ar daugiau nei vienos kategorijos vairuotojo pažymėjimui gauti. |
3.2. Egzaminai
3.2.1. |
Prieš tai, kai asmenį galima įgalioti vykdyti vairavimo egzaminus, tas asmuo turi pademonstruoti žinių, išmanymo, įgūdžių ir tinkamumo patenkinamą lygį 1 punkte išvardytų klausimų atžvilgiu. |
3.2.2. |
Valstybės narės vykdo egzaminavimo procesą, kurio metu tinkamu pedagoginiu metodu įvertinama 1 punkte, ypač jos 1.4 punkte, apibrėžta asmens kompetencija. Egzaminavimo procesas turi apimti teorinį ir praktinį elementus. Tam tikrais atvejais gali būti naudojamas įvertinimas kompiuteriu. Kiekviena valstybė narė savo nuožiūra parenka konkrečius egzaminavimo ir įvertinimų egzaminų metu pobūdį bei trukmę. |
3.2.3. |
Valstybės narės turi nuspręsti, ar konkretaus egzamino turinys bus susijęs su įgaliojimu vykdyti vairavimo egzaminus vienos ar daugiau nei vienos kategorijos vairuotojo pažymėjimui gauti. |
4. Kokybės užtikrinimas ir periodinis mokymas
4.1. Kokybės užtikrinimas
4.1.1. |
Valstybės narės parengia kokybės užtikrinimo priemones, siekiant įtvirtinti vairavimo egzaminuotojų standartus. |
4.1.2. |
Kokybės užtikrinimo priemonės turėtų apimti egzaminuotojų priežiūrą darbe, jų tolesnį mokymą ir naują akreditavimą, nuolatinį profesinį tobulinimąsi ir jų vykdytų vairavimo egzaminų rezultatų periodišką peržiūrą. |
4.1.3. |
Valstybės narės turi numatyti, kad kiekvienas egzaminuotojas būtų metus prižiūrimas, panaudojant 4.1.2 punkte išvardytas kokybės užtikrinimo priemones. Be to, valstybės narės turi numatyti, kad kartą per penkerius metus kiekvienas egzaminuotojas būtų stebimas vykdant egzaminus, iš viso mažiausiai pusę dienos, leisdamas stebėti keletą egzaminų. Nustačius problemas turėtų būti imamasi koregavimo veiksmų. Priežiūrą atliekantis asmuo turi būti tuo tikslu įgaliotas valstybės narės. |
4.1.4. |
Tais atvejais, kai egzaminuotojas yra įgaliotas vykdyti vairavimo egzaminus daugiau nei vienai kategorijai, valstybės narės gali numatyti, kad priežiūros reikalavimo, susijusio su egzaminais vienai kategorijai, įvykdymas atitinka šito reikalavimo įvykdymą daugiau nei vienai kategorijai. |
4.1.5. |
Darbą vairavimo egzamino metu turi stebėti ir prižiūrėti valstybės narės įgaliota institucija, siekdama užtikrinti teisingą ir nuoseklų įvertinimo atlikimą. |
4.2. Periodinis mokymas
4.2.1. |
Valstybės narės numato, jog tam, kad vairavimo egzaminuotojai išlaikytų įgaliojimus, nepaisant kategorijų, kurioms jie yra akredituoti, jie turi lankyti:
|
4.2.2. |
Valstybės narės imasi atitinkamų priemonių, siekdamos užtikrinti, kad tiems egzaminuotojams, kurių darbas vietos kokybės užtikrinimo sistemos buvo įvertintas labai blogai, būtų nedelsiant suteikiamas konkretus mokymas. |
4.2.3. |
Periodinis mokymas gali būti informavimo, mokymo klasėje, tradicinio ar elektroninio mokymo formos ir teikiamas individualiai ar grupėms. Jis gali apimti tuos naujo akreditavimo reikalavimus, kuriuos valstybės narės laiko tinkamais. |
4.2.4. |
Tais atvejais, kai egzaminuotojas yra įgaliotas vykdyti vairavimo egzaminus daugiau nei vienai kategorijai, valstybės narės gali numatyti, kad periodiško mokymo reikalavimo, susijusio su egzaminais vienai kategorijai, įvykdymo pakanka ir daugiau nei vienai kategorijai, jei įvykdoma 4.2.5 punkte nustatyta sąlyga. |
4.2.5. |
Jei egzaminuotojas 24 mėnesius nevykdė egzaminų tam tikrai kategorijai, prieš tai, kai jam leidžiama vykdyti vairavimo egzaminus tai kategorijai, atliekamas atitinkamas jo naujas įvertinimas. Šis naujas įvertinimas gali būti atliekamas kaip 4.2.1 punkte nustatyto reikalavimo dalis. |
5. Įgytos teisės
5.1. |
Įgaliotiems vykdyti vairavimo egzaminus asmenims valstybės narės gali leisti prieš pat įsigalint šioms nuostatoms toliau vykdyti vairavimo egzaminus, nepaisant to, kad jie nebuvo įgalioti pagal 2 dalyje nustatytas bendrąsias sąlygas ar 3 punkte numatytą pradinės kvalifikacijos procesą. |
5.2. |
Nepaisant to, šiems egzaminuotojams taikomos 4 punkte nustatytos reguliarios priežiūros ir kokybės užtikrinimo priemonės. |
(1) OL L 199, 1985 7 31, p. 56.
V PRIEDAS
VAIRUOTOJŲ MOKYMO IR EGZAMINAVIMO MINIMALŪS REIKALAVIMAI JUNGINIAMS, KAIP APIBRĖžTA 4 STRAIPSNIO 4 DALIES B PUNKTO ANTROJE PASTRAIPOJE
1. |
Valstybės narės imasi būtinų priemonių, skirtų:
|
2.1. |
Vairuotojų mokymo trukmė
|
3. |
Vairuotojų mokymo turinys Vairuotojų mokymas apima žinias, įgūdžius ir elgseną, kaip aprašyta II priedo 2 ir 7 punktuose. Ypatingas dėmesys skiriamas:
praktinė dalis apima šiuos veiksmus: greitinimą, lėtinimą, važiavimą atbuline eiga, stabdymą, stabdymo atstumą, eismo juostų keitimą, stabdymą/kliūties išvengimą, priekabos nukrypimą, priekabos atkabinimą ir sukabinimą su motorine transporto priemone, pastatymą;
|
4. |
Įgūdžių ir elgsenos patikrinimo egzamino trukmė ir turinys |
Egzamino trukmė ir nuvažiuotas atstumas turi būti pakankami, kad būtų galima įvertinti 3 punkte nustatytus įgūdžius ir elgseną.
VI PRIEDAS
VAIRUOTOJŲ MOKYMO IR EGZAMINAVIMO MINIMALŪS REIKALAVIMAI A KATEGORIJOS MOTOCIKLAMS (NUOSEKLUS PERĖJIMAS)
1. |
Valstybės narės imasi būtinų priemonių, skirtų:
|
2. |
Vairuotojų mokymo trukmė
|
3. |
Vairuotojų mokymo turinys
|
4. |
Įgūdžių ir elgsenos patikrinimo egzamino trukmė ir turinys |
Egzamino trukmė ir nuvažiuotas atstumas turi būti pakankami, kad būtų galima įvertinti šio priedo 3 punkte nustatytus įgūdžius ir elgseną.
VII PRIEDAS
A dalis
PANAIKINTA DIREKTYVA SU PAKEITIMAIS
(nurodyta 17 straipsnyje)
Tarybos direktyva 91/439/EEB (1) |
|
Tarybos direktyva 94/72/EB |
|
Tarybos direktyva 96/47/EB |
|
Tarybos direktyva 97/26/EB |
|
Komisijos direktyva 2000/56/EB |
|
Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/59/EB, tik 10 straipsnio 2 dalis |
|
Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1882/2003, tik II priedo 24 punktas |
B dalis
PERKĖLIMO Į NACIONALINĘ TEISĘ IR TAIKYMO TERMINAI
(nurodyti 17 straipsnyje)
Direktyva |
Perkėlimo terminas |
Taikymo data |
Direktyva 91/439/EEB |
1994 m. liepos 1 d. |
1996 m. liepos 1 d. |
Direktyva 94/72/EB |
- |
1995 m. sausio 1 d. |
Sprendimas 96/427/EB |
- |
1996 m. liepos 16 d. |
Direktyva 96/47/EB |
1996 m. liepos 1 d. |
1996 m. liepos 1 d. |
Direktyva 97/26/EB |
1998 m. sausio 1 d. |
1998 m. sausio 1 d. |
Direktyva 2000/56/EB |
2003 m. rugsėjo 30 d. |
2003 m. rugsėjo 30 d., 2008 m. rugsėjo 30 d. (II priedo 6.2.5 punktas) ir 2013 m. rugsėjo 30 d. (II priedo 5.2. punktas) |
Direktyva 2003/59/EB |
2006 m. rugsėjo 10 d. |
2008 m. rugsėjo 10 d. (keleivinis transportas) ir 2009 m. rugsėjo 10 d. (krovininis transportas) |
(1) Direktyva 91/439/EEB taip pat buvo pakeista šiuo aktu, kuris nebuvo panaikintas: 1994 m. Stojimo aktas.
VIII PRIEDAS
KORELIACIJOS LENTELĖ
Tarybos direktyva 91/439/EEB |
Ši direktyva |
1 straipsnio 1 dalies pirmas sakinys |
1 straipsnio 1 dalies pirmas sakinys |
1 straipsnio 1 dalies antras sakinys |
- |
- |
1 straipsnio 2 dalis |
1 straipsnio 2 dalis |
2 straipsnio 1 dalis |
- |
2 straipsnio 2 dalis |
1 straipsnio 3 dalis |
- |
2 straipsnio 1 dalis |
1 straipsnio 1 dalies antras sakinys |
2 straipsnio 2 dalis |
3 straipsnio 1 dalis |
|
3 straipsnio 2 dalis |
|
3 straipsnio 3 dalis |
2 straipsnio 3 dalis |
- |
2 straipsnio 4 dalis |
- |
3 straipsnio 1 dalies 1 pastraipos įvadiniai žodžiai |
4 straipsnio 1 dalies pirmas sakinys |
- |
4 straipsnio 2 dalies pirma įtrauka |
- |
4 straipsnio 2 dalies antra įtrauka |
3 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos pirma įtrauka |
4 straipsnio 3 dalies pirma įtrauka |
3 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos antra įtrauka |
4 straipsnio 4 dalies b punkto pirma pastraipa |
3 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos trečia įtrauka |
4 straipsnio 4 dalies b punkto antra pastraipa |
3 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos ketvirta įtrauka |
4 straipsnio 4 dalies c punktas |
3 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos penkta įtrauka |
4 straipsnio 4 dalies f punktas |
3 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos šešta įtrauka |
4 straipsnio 4 dalies g punktas |
3 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos septinta įtrauka |
4 straipsnio 4 dalies j punktas |
3 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos aštunta įtrauka |
4 straipsnio 4 dalies k punktas |
3 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos įvadiniai žodžiai |
- |
3 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos pirma įtrauka |
4 straipsnio 3 dalies a punktas |
3 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos antra įtrauka |
4 straipsnio 4 dalies a punktas |
3 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos trečia įtrauka |
4 straipsnio 4 dalies d punktas |
3 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos ketvirta įtrauka |
4 straipsnio 4 dalies e punktas |
3 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos penkta įtrauka |
4 straipsnio 4 dalies h punktas |
3 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos šeštos įtraukos įvadiniai žodžiai |
4 straipsnio 4 dalies i punktas |
3 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos šeštos įtraukos pirma subįtrauka |
- |
3 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos šeštos įtraukos antra subįtrauka |
- |
3 straipsnio 3 dalies įvadiniai žodžiai |
- |
3 straipsnio 3 dalies pirma įtrauka |
4 straipsnio 1 dalies trečias sakinys |
3 straipsnio 3 dalies antros įtraukos pirma pastraipa |
4 straipsnio 3 dalies antra įtrauka |
3 straipsnio 3 dalies antros įtraukos antra pastraipa |
- |
3 straipsnio 3 dalies trečia įtrauka |
4 straipsnio 3 dalies pirma įtrauka |
3 straipsnio 3 dalies ketvirta įtrauka |
4 straipsnio 4 dalies pirma įtrauka |
3 straipsnio 3 dalies penkta įtrauka |
4 straipsnio 4 dalies antra įtrauka |
- |
4 straipsnio 3 dalis |
3 straipsnio 4 dalis |
- |
3 straipsnio 5 dalis |
- |
3 straipsnio 6 dalis |
4 straipsnio 5 dalies pirmas sakinys |
- |
4 straipsnio 5 dalies antras sakinys |
4 straipsnis |
5 straipsnis |
5 straipsnio 1 dalis |
6 straipsnio 1 dalis |
5 straipsnio 1 dalies a punktas |
6 straipsnio 1 dalies a punktas |
5 straipsnio 1 dalies b punktas |
6 straipsnio 1 dalies b punktas |
5 straipsnio 2 dalies įvadiniai žodžiai |
6 straipsnio 2 dalies įvadiniai žodžiai |
5 straipsnio 2 dalies a punktas |
6 straipsnio 2 dalies a punktas |
5 straipsnio 2 dalies b punktas |
6 straipsnio 2 dalies b punktas |
- |
6 straipsnio 2 dalies c punktas |
- |
6 straipsnio 2 dalies d punktas |
- |
6 straipsnio 2 dalies e punktas |
- |
6 straipsnio 2 dalies f punktas |
5 straipsnio 3 dalis |
- |
5 straipsnio 4 dalis |
6 straipsnio 4 dalis |
6 straipsnio 1 dalies įvadiniai žodžiai |
4 straipsnio 1 dalies antras sakinys |
6 straipsnio 1 dalies a punkto pirma įtrauka |
4 straipsnio 3 dalies a punkto trečia įtrauka |
6 straipsnio 1 dalies a punkto antra įtrauka |
4 straipsnio 4 dalies a punkto antra įtrauka |
6 straipsnio 1 dalies b punkto pirma įtrauka |
4 straipsnio 3 dalies b punkto antra įtrauka |
|
4 straipsnio 3 dalies c punkto antra įtrauka |
6 straipsnio 1 dalies b punkto antros įtraukos pirma alternatyva |
4 straipsnio 4 dalies b punkto penkta pastraipa |
6 straipsnio 1 dalies b punkto antros įtraukos antra alternatyva |
4 straipsnio 4 dalies c punkto antra įtrauka |
6 straipsnio 1 dalies b punkto trečios įtraukos pirma ir antra alternatyvos |
4 straipsnio 4 dalies g punkto antra įtrauka |
6 straipsnio 1 dalies b punkto trečios įtraukos trečia ir ketvirta alternatyvos |
4 straipsnio 4 dalies e punkto trečia įtrauka |
6 straipsnio 1 dalies c punkto pirmos įtraukos pirma ir antra alternatyvos |
4 straipsnio 4 dalies k punkto antra įtrauka |
6 straipsnio 1 dalies c punkto pirmos įtraukos trečia ir ketvirta alternatyvos |
4 straipsnio 4 dalies i punkto antra įtrauka |
6 straipsnio 2 dalis |
4 straipsnio 6 dalies pirma pastraipa |
- |
4 straipsnio 6 dalies antra pastraipa |
6 straipsnio 3 dalis |
4 straipsnio 6 dalies trečia ir ketvirta pastraipos |
7 straipsnio 1 dalies įvadiniai žodžiai |
7 straipsnio 1 dalies įvadiniai žodžiai |
7 straipsnio 1 dalies a punktas |
7 straipsnio 1 dalies a punktas |
- |
7 straipsnio 1 dalies b punktas |
- |
7 straipsnio 1 dalies c punktas |
- |
7 straipsnio 1 dalies d punktas |
7 straipsnio 1 dalies b punktas |
7 straipsnio 1 dalies e punktas |
7 straipsnio 2 dalis |
- |
7 straipsnio 3 dalis |
- |
- |
7 straipsnio 2 dalis |
- |
7 straipsnio 3 dalis |
7 straipsnio 4 dalis |
7 straipsnio 4 dalis |
7 straipsnio 5 dalis |
7 straipsnio 5 dalies a punktas |
- |
7 straipsnio 5 dalies b punktas |
- |
7 straipsnio 5 dalies c punktas |
— |
7 straipsnio 5 dalies d punktas |
7a straipsnio 1 dalis |
- |
7a straipsnio 2 dalis |
8 straipsnis |
7b straipsnis |
9 straipsnis |
- |
10 straipsnis |
8 straipsnis |
11 straipsnis |
9 straipsnis |
12 straipsnis |
10 straipsnis |
13 straipsnio 1 dalis |
- |
13 straipsnio 2 dalis |
11 straipsnis |
14 straipsnis |
12 straipsnio 1 dalis |
- |
12 straipsnio 2 dalis |
- |
12 straipsnio 3 dalis |
15 straipsnis |
- |
16 straipsnis |
13 straipsnis |
17 straipsnio pirma pastraipa |
- |
17 straipsnio antra pastraipa |
- |
18 straipsnis |
14 straipsnis |
19 straipsnis |
I priedas |
- |
Ia priedas |
I priedas |
II priedas |
II priedas |
III priedas |
III priedas |
- |
IV priedas |
- |
V priedas |
- |
VI priedas |
II Aktai, kurių skelbti neprivaloma
Valstybių narių vyriausybių atstovų konferencija
30.12.2006 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 403/61 |
VALSTYBIŲ NARIŲ VYRIAUSYBIŲ ATSTOVŲ BENDRU SUTARIMU PRIIMTAS SPRENDIMAS
2006 m. gruodžio 11 d.
dėl Europos lyčių lygybės instituto buveinės nustatymo
(2006/996/EB)
VALSTYBIŲ NARIŲ VYRIAUSYBIŲ ATSTOVAI,
atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutarties 289 straipsnį,
kadangi:
(1) |
Europos lyčių lygybės instituto įsteigimas yra numatytas remiantis 2005 m. kovo 10 d. Komisijos pateiktu pasiūlymu, iš dalies pakeistu jos 2006 m. gegužės 8 d. pasiūlymu. |
(2) |
Turėtų būti paskirta šio Instituto buveinė, |
NUSPRENDĖ:
1 straipsnis
Europos lyčių lygybės instituto buveinė yra Vilniuje.
2 straipsnis
Šis sprendimas, kuris bus paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, įsigalioja nuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, įsteigiančio Europos lyčių lygybės institutą, įsigaliojimo datos.
Priimta Briuselyje, 2006 m. gruodžio 11 d.
Pirmininkas
E. TUOMIOJA