30.12.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 399/1

(1)

Bendrijos tikslas yra išlaikyti ir plėtoti laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę, kurioje užtikrinamas laisvas asmenų judėjimas. Tam, kad palaipsniui sukurtų tokią erdvę, Bendrija turi priimti, inter alia, tarpvalstybinį poveikį turinčias priemones teisminio bendradarbiavimo civilinėse bylose srityje, kurių reikia tinkamam vidaus rinkos veikimui.

(2)

Pagal Sutarties 65 straipsnio c punktą šios priemonės apima priemones, skirtas šalinti kliūtis, trukdančias civiliniam procesui gerai veikti, ir, jei reikia, skatinti civilinio proceso normų suderinamumą valstybėse narėse.

(3)

1999 m. spalio 15–16 d. Tamperėje įvykusio Europos Vadovų Tarybos susitikimo metu Taryba ir Komisija buvo paragintos parengti naujus teisės aktus, tais klausimais, kurie svarbūs sklandžiam teisminiam bendradarbiavimui geresnių sąlygų susipažinti su teisės aktais sudarymui bei atsižvelgiant į šį kontekstą, buvo konkrečiai nurodytas mokėjimo įsakymas.

(4)

2000 m. lapkričio 30 d. Taryba patvirtino Komisijos ir Tarybos bendrą programą dėl sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose tarpusavio pripažinimo principo įgyvendinimo priemonių (3). Programoje numatyta galimybė nustatyti Bendrijoje konkrečią, vienodą ar suderintą procedūrą, kuria siekiama, kad būtų priimtas teismo sprendimas įvairiose srityse, taip pat ir neginčytinų reikalavimų atveju. Šis darbas buvo pradėtas 2004 m. lapkričio 5 d. Europos Vadovų Tarybai priėmus Hagos programą, kurioje raginama imtis aktyvių veiksmų dėl Europos mokėjimo įsakymo.

(5)

2002 m. gruodžio 20 d. Komisija patvirtino Žaliąją knygą dėl Europos mokėjimo įsakymo procedūros ir priemonių, skirtų bylų dėl nedidelių sumų reikalavimų nagrinėjimui supaprastinti ir pagreitinti. Žaliąja knyga buvo pradėtos konsultacijos dėl galimų vienodos ar suderintos neginčytinų reikalavimų atveju taikomos Europos išieškojimo procedūros tikslų ir ypatybių.

(6)

Greitas ir efektyvus skolų, dėl kurių nėra teisinio ginčo, grąžinimas ypač svarbus Europos Sąjungos ūkio subjektams, nes pavėluoti mokėjimai yra viena iš pagrindinių nemokumo priežasčių, kelianti grėsmę įmonių, ypač smulkių ir vidutinių, egzistavimui, ir dėl to prarandama daug darbo vietų.

(7)

Visos valstybės narės bando spręsti masinio neginčytinų reikalavimų įvykdymo klausimą (dauguma valstybių narių – nustatydamos supaprastintą mokėjimo įsakymo išdavimo procedūrą), bet tiek nacionalinės teisės aktai, tiek taikomos vidaus procedūros iš esmės skiriasi. Be to, daugumos šiuo metu naudojamų procedūrų dažnai negalima ar neįmanoma taikyti tarptautinio pobūdžio bylose.

(8)

Dėl kliūčių veiksmingai naudotis teise kreiptis į teismą tarptautinio pobūdžio bylose ir konkurencijos iškraipymo vidaus rinkoje, susijusio su procedūrinių priemonių, kuriomis skirtingose valstybėse narėse gali naudotis kreditoriai, veikimo disbalansų, atsiranda poreikis priimti Bendrijos teisės aktus, užtikrinančius vienodas sąlygas kreditoriams ir skolininkams visoje Europos Sąjungoje.

(9)

Šiuo reglamentu siekiama supaprastinti, pagreitinti tarpvalstybinio pobūdžio bylinėjimąsi dėl neginčytinų piniginių reikalavimų bei sumažinti jo išlaidas, nustatant Europos mokėjimo įsakymo procedūrą ir užtikrinti Europos mokėjimo įsakymų laisvą judėjimą valstybėse narėse nustatant minimalius reikalavimus, kurių laikantis nebėra būtina vykdančioje valstybėje narėje iki pripažinimo ir vykdymo imtis tarpinių procesinių veiksmų.

(10)

Šiuo reglamentu nustatyta procedūra ieškovui turėtų būti papildoma ir jo nuožiūra pasirenkama priemonė; jis gali imtis veiksmų pagal nacionaliniuose teisės aktuose numatytą procedūrą. Dėl šios priežasties esami nacionalinėje teisėje numatyti neginčytinų reikalavimų išieškojimo mechanizmai šiuo reglamentu nėra nei keičiami, nei derinami.

(11)

Procedūra turėtų būti kuo didesniu mastu grindžiama bet kokiam teismų ir šalių susirašinėjimui skirtų standartinių formų naudojimu siekiant palengvinti jos įgyvendinimą ir sudaryti sąlygas naudoti automatinį duomenų apdorojimą.

(12)

Valstybės narės, priimdamos sprendimą dėl to, kurie teismai turi jurisdikciją išduoti Europos mokėjimo įsakymą, turėtų deramai atsižvelgti į poreikį užtikrinti galimybę kreiptis į teismus.

(13)

Prašyme išduoti Europos mokėjimo įsakymą ieškovui turėtų būti privaloma pateikti informaciją, kurios pakaktų reikalavimui aiškiai apibrėžti ir pagrįsti, kad atsakovas galėtų priimti gerai apsvarstytą sprendimą pareikšti prieštaravimą dėl reikalavimo ar jo neginčyti.

(14)

Šiuo atžvilgiu ieškovas privalėtų pateikti reikalavimą patvirtinančių įrodymų apibūdinimą. Tuo tikslu į prašymo formą turėtų būti įtrauktas kuo išsamesnis įrodymų, kurie paprastai pateikiami piniginiams reikalavimams pagrįsti, rūšių sąrašas.

(15)

Pateikus prašymą išduoti Europos mokėjimo įsakymą turėtų būti sumokėti visi nustatyti teismo mokesčiai.

(16)

Teismas turėtų išnagrinėti prašymą, įskaitant jurisdikcijos klausimą ir įrodymų apibūdinimą, remdamasis prašymo formoje pateikta informacija. Tai sudarytų sąlygas teismui prima facie išnagrinėti reikalavimo esmę ir, inter alia, atmesti aiškiai nepagrįstus reikalavimus ar nepriimtinus prašymus. Tokį vertinimą nebūtinai turėtų atlikti tiesėjas.

(17)

Prašymo atmetimas neskundžiamas. Tačiau tai nesudaro kliūčių galimybei peržiūrėti sprendimą atmesti prašymą tos pačios instancijos teisme pagal nacionalinius teisės aktus.

(18)

Europos mokėjimo įsakymu atsakovas turėtų būti informuojamas apie galimybę sumokėti nurodytą sumą arba per 30 dienų laikotarpį išsiųsti prieštaravimą, jei jis nori ginčyti reikalavimą. Be to, atsakovas, be ieškovo pateiktos išsamios informacijos, susijusios su reikalavimu, taip pat turėtų būti informuojamas apie Europos mokėjimo įsakymo teisinę reikšmę, ypač apie reikalavimo neginčijimo padarinius.

(19)

Dėl valstybių narių civilinio proceso taisyklių, ypač reglamentuojančių dokumentų įteikimą, skirtumų būtina konkrečiai ir išsamiai apibrėžti minimalius reikalavimus, kurie turėtų būti taikomi Europos mokėjimo įsakymo procedūroje. Visų pirma, laikantis tų reikalavimų, jokie teisine fikcija grindžiami būdai neturėtų būti laikomi pakankamais Europos mokėjimo įsakymui įteikti.

(20)

Visiems 13 ir 14 straipsniuose išvardytiems įteikimo būdams būdingas arba visiškas tikrumas (13 straipsnis), arba labai didelė tikimybė (14 straipsnis), kad dokumentai, kuriuos reikia įteikti, pasiekė adresatą.

(21)

Turėtų būti laikoma, kad įteikimas asmeniškai tam tikriems asmenims, išskyrus patį atsakovą, pagal 14 straipsnio 1 dalies a ir b punktus atitinka šių nuostatų reikalavimus tik tuo atveju, jei šie asmenys iš tikrųjų priėmė (gavo) Europos mokėjimo įsakymą.

(22)

15 straipsnis turėtų būti taikomas tais atvejais, kai atsakovas pats negali sau atstovauti teisme, kaip tai yra juridinio asmens atveju ir kai jam atstovaujantis įgaliotas asmuo nustatytas įstatymu, taip pat tais atvejais, kai atsakovas įgalioja kitą asmenį, ypač teisininką, atstovauti jam konkrečiame teismo procese.

(23)

Atsakovas gali pateikti savo prieštaravimą naudodamas standartinę formą, nustatytą šiame reglamente. Tačiau teismai turėtų atsižvelgti į bet kuria kita rašytine forma pateiktą prieštaravimą, jei jis yra aiškiai suformuluotas.

(24)

Nustatytu laiku atsakovui pateikus prieštaravimą Europos mokėjimo įsakymo procedūra turėtų būti nutraukta ir byla automatiškai turėtų būti perduodama nagrinėti bendra tvarka, jei ieškovas aiškiai nenurodė tokiu atveju nutraukti procesą. Šio reglamento taikymo tikslais įprasto civilinio proceso sąvoka nebūtinai turėtų būti aiškinama pagal nacionalinę teisę.

(25)

Pasibaigus terminui, per kurį turėjo būti pateiktas prieštaravimas, tam tikrais išimtiniais atvejais atsakovas turėtų turėti teisę kreiptis dėl Europos mokėjimo įsakymo peržiūros. Peržiūra išimtinais atvejais neturėtų reikšti, kad atsakovui suteikiama antra galimybė paprieštarauti reikalavimui. Peržiūros procedūros metu reikalavimo esmė neturi būti svarstoma daugiau nei to reikia atsakovo nurodytų išimtinių aplinkybių pagrindu. Kitos išimtinės aplinkybės galėtų apimti atvejus, kai Europos mokėjimo įsakymas buvo pagrįstas prašymo formoje pateikta neteisinga informacija.

(26)

Teismo mokesčiai, kuriems taikomas 25 straipsnis, neturėtų apimti, pavyzdžiui, išlaidų advokatui ar dokumentų įteikimo išlaidų, jei tai atlieka ne teismas, o kitas subjektas.

(27)

Vienoje valstybėje narėje išduotas vykdytinas Europos mokėjimo įsakymas vykdymo tikslais turėtų būti prilyginamas išduotam valstybėje narėje, kurioje prašoma jį įvykdyti. Abipusis pasitikėjimas vykdant teisingumą valstybėse narėse pateisina vienos valstybės narės teismo įvertinimą, kad yra įvykdytos visos Europos mokėjimo įsakymui išduoti būtinos sąlygos ir visose kitose valstybėse narėse jis turi būti vykdomas, neatliekant minimalių procedūrinių reikalavimų tinkamo taikymo teisinės peržiūros valstybėje narėje, kurioje įsakymas turi būti vykdomas. Nepažeidžiant šio reglamento nuostatų, visų pirma 22 straipsnio 1 ir 2 dalyse ir 23 straipsnyje nustatytų minimalių reikalavimų, Europos mokėjimo įsakymo vykdymo procedūrą ir toliau turėtų reglamentuoti nacionalinės teisės aktai.

(28)

Apskaičiuojant terminus turėtų būti taikomas 1971 m. birželio 3 d. Tarybos reglamentas (EEB, Euratomas) Nr. 1182/71, nustatantis terminams, datoms ir laikotarpiams taikytinas taisykles (4). Atsakovas turėtų būti apie tai informuojamas ir jam turėtų būti pranešta, kad bus atsižvelgta į valstybės narės, kurioje yra teismas, išduodantis Europos mokėjimo įsakymą, valstybines šventes.

(29)

Kadangi šio reglamento tikslo, t.y. nustatyti vienodą, greitą ir efektyvų neginčytinų piniginių reikalavimų išieškojimo visoje Europos Sąjungoje mechanizmą, valstybės narės negali deramai pasiekti, ir todėl šiuos tikslus dėl reglamento masto ir poveikio galima geriau pasiekti Bendrijos lygiu, Bendrija gali priimti priemones vadovaudamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatytu subsidiarumo principu. Laikantis tame straipsnyje nustatyto proporcingumo principo šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti.

(30)

Šiam reglamentui įgyvendinti būtinos priemonės turėtų būti priimtos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (5).

(31)

Pagal Protokolo dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos, pridedamo prie Europos Sąjungos sutarties ir Europos bendrijos steigimo sutarties, 3 straipsnį, Jungtinė Karalystė ir Airija pranešė apie savo pageidavimą dalyvauti priimant ir taikant šį reglamentą.

(32)

Pagal Protokolo dėl Danijos pozicijos, pridedamo prie Europos Sąjungos sutarties ir Europos bendrijos steigimo sutarties, 1 ir 2 straipsnius Danija nedalyvauja priimant šį reglamentą ir jis nėra jai privalomas ir joje netaikomas,

a)

supaprastinti, pagreitinti tarptautinio pobūdžio bylų dėl neginčytinų piniginių reikalavimų procesą bei sumažinti jo išlaidas nustatant Europos mokėjimo įsakymo procedūrą;

ir

b)

sudaryti sąlygas Europos mokėjimo įsakymų laisvam judėjimui valstybėse narėse nustatant minimalius reikalavimus, kurių laikantis nebėra būtina vykdančioje valstybėje narėje iki pripažinimo ir vykdymo imtis tarpinių procesinių veiksmų.

a)

nuosavybės teisėms, atsirandančioms iš santuokos, testamentų ir paveldėjimo;

b)

bankroto, bylų, susijusių su nemokių bendrovių ar kitų juridinių asmenų likvidavimu, susitarimų tarp teismų ir susitarimų tarp kreditorių ir skolininkų ir analogiškoms procedūroms;

c)

socialiniam draudimui;

d)

reikalavimams, kylantiems iš nesutartinių prievolių, nebent:

1)

„kilmės valstybė narė“ – valstybė narė, kurioje išduotas Europos mokėjimo įsakymas;

2)

„vykdančioji valstybė narė“ – valstybė narė, kurioje prašoma vykdyti Europos mokėjimo įsakymą;

3)

„teismas“ – bet kuri valstybės narės valdžios institucija, kurios kompetencija apima Europos mokėjimo įsakymą ir kitus susijusius dalykus;

4)

„kilmės teismas“ – Europos mokėjimo įsakymą išduodantis teismas.

a)

šalių bei, kai tai taikoma, jų atstovų, vardai, pavardės ar pavadinimai ir adresai, bei teismas, kuriam pateiktas prašymas;

b)

reikalavimo suma, įskaitant pagrindinį reikalavimą ir, kai tai taikoma, palūkanas, sutartines netesybas ir išlaidas;

c)

jei prašoma palūkanų nuo reikalaujamos sumos, palūkanų norma ir laikotarpis, už kurį prašoma tų palūkanų, išskyrus atvejus, kai pagal kilmės valstybės narės teisės aktus prie pagrindinės sumos automatiškai pridedamos įstatymų numatytos palūkanos;

d)

ieškinio pagrindas, įskaitant aplinkybių, kuriomis grindžiamas reikalavimas ir, jei tai taikoma, reikalaujamos palūkanos, apibūdinimas;

e)

reikalavimą pagrindžiančių įrodymų apibūdinimas;

f)

jurisdikcijos pagrindai;

ir

g)

tarptautinis bylos pobūdis pagal 3 straipsnį.

a)

neįvykdomi 2, 3, 4, 6 ir 7 straipsniuose nustatyti reikalavimai;

arba

b)

reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas;

arba

c)

ieškovas neišsiunčia atsakymo per teismo pagal 9 straipsnio 2 dalį nustatytą terminą;

arba

d)

ieškovas neišsiunčia savo atsakymo per teismo nustatytą terminą ar nesutinka su teismo pasiūlymu pagal 10 straipsnį.

a)

sumokėti ieškovui įsakyme nurodytą sumą;

arba

b)

paprieštarauti įsakymui pateikiant kilmės teismui prieštaravimo pareiškimą, kuris išsiunčiamas per 30 dienų nuo įsakymo įteikimo jam.

a)

įsakymas išduotas remiantis vien ieškovo pateikta informacija, kurios teismas nepatikrino;

b)

įsakymas taps vykdytinas, jei teismui pagal 16 straipsnį nebus pateiktas prieštaravimo pareiškimas;

c)

jei pateiktas prieštaravimo pareiškimas, teismo procesas tęsiamas kilmės valstybės narės kompetentinguose teismuose, laikantis įprasto civilinio proceso taisyklių, išskyrus atvejus, kai ieškovas aiškiai nurodo tuo atveju nutraukti teismo procesą.

a)

įteikiant asmeniškai, kai atsakovas gavimą patvirtina, įskaitant gavimo datą, ir pasirašo;

b)

įteikiant asmeniškai, kai šį įteikimą patvirtina dokumentą įteikusio kompetentingo asmens pasirašytas dokumentas, patvirtinantis, kad atsakovas gavo dokumentą arba be jokio teisinio pagrindo atsisakė jį priimti, ir kuriame įrašoma įteikimo data;

c)

įteikiant paštu, kai atsakovas gavimą patvirtinančiame dokumente įrašo gavimo datą, jį pasirašo ir grąžina;

d)

įteikiant elektroninėmis priemonėmis, pavyzdžiui, faksu arba elektroniniu paštu, kai atsakovas gavimą patvirtinančiame dokumente įrašo gavimo datą, jį pasirašo ir grąžina.

a)

atsakovo adresu asmeniškai įteikiant asmenims, gyvenantiems tame pačiame namų ūkyje, kaip ir atsakovas, arba jame dirbantiems;

b)

kai atsakovas yra savarankiškai dirbantis asmuo arba juridinis asmuo: atsakovo verslo patalpose asmeniškai įteikiant jo įdarbintiems asmenims;

c)

įsakymą paliekant atsakovo pašto dėžutėje;

d)

įsakymą paliekant pašte arba kompetentingoje valdžios institucijoje ir į atsakovo pašto dėžutę įdedant rašytinį pranešimą apie įsakymo palikimą, jei rašytiniame pranešime aiškiai nurodomas teisminis dokumento pobūdis arba pranešimo teisinis poveikis, t.y. tai, kad jis prilygsta įsakymo įteikimui ir pradedamas skaičiuoti nustatytų terminų laikas;

e)

įteikiant paštu be patvirtinimo pagal 3 dalį, kai atsakovo adresas yra kilmės valstybėje narėje;

f)

elektroninėmis priemonėmis, kai automatiškai patvirtinamas pristatymas, jei atsakovas iš anksto aiškiai sutiko su šiuo įteikimo būdu.

a)

įteikusio kompetentingo asmens pasirašytu dokumentu, kuriame nurodoma:

arba

b)

dokumentą gavusio asmens patvirtinimu, jei įteikiama pagal 1 dalies a ir b punktus.

a)

arba

b)

atsakovas negalėjo paprieštarauti reikalavimui dėl force majeure arba dėl ypatingų aplinkybių ne dėl savo kaltės,

a)

autentiškumui nustatyti būtinas sąlygas atitinkančią Europos mokėjimo įsakymo, kurį kilmės teismas paskelbė vykdytinu, kopiją;

ir

b)

jei būtina, Europos mokėjimo įsakymo vertimą į vykdančiosios valstybės narės oficialią kalbą arba, jei toje valstybėje narėje yra kelios oficialios kalbos, laikantis tos valstybės narės teisės aktų, į oficialią kalbą ar vieną iš oficialių kalbų, vartojamų teismo procese toje vietoje, kur prašoma vykdyti įsakymą, arba į kitą vykdančiosios valstybės narės nurodytą jai priimtiną kalbą. Kiekviena valstybė narė gali nurodyti ne savo, o kitą oficialią Europos Sąjungos institucijų kalbą ar kalbas, kuri (-ios) jai priimtinos Europos mokėjimo įsakymui vykdyti. Vertimą patvirtina asmuo, turintis teisę tai daryti vienoje iš valstybių narių.

a)

ankstesnis teismo sprendimas ar įsakymas buvo priimtas remiantis tuo pačiu ieškinio pagrindu ir ginčo šalys buvo tos pačios;

ir

b)

ankstesnis teismo sprendimas ar įsakymas atitinka sąlygas, būtinas jam pripažinti vykdančiojoje valstybėje narėje;

ir

c)

kilmės valstybėje narėje teismo proceso metu negalėjo būti prieštaraujama dėl nesuderinamumo.

a)

apriboti vykdymo procesą – vykdyti tik apsaugos priemones;

arba

b)

nustatyti vykdymo sąlygą – reikalavimą pateikti jo nustatytą garantiją;

arba

c)

esant išimtinėms aplinkybėms – sustabdyti vykdymo procesą.

a)

ieškovui – dėl prašymo išduoti Europos mokėjimo įsakymą;

b)

atsakovui – dėl prieštaravimo Europos mokėjimo įsakymui pareiškimo.

a)

dokumentų įteikimo kainą;

ir

b)

kurios institucijos yra kompetentingos vykdymo srityje taikant 21, 22 ir 23 straipsnius,

a)

kurių teismų jurisdikcijai priklauso išduoti Europos mokėjimo įsakymą;

b)

peržiūros tvarką ir teismus, kompetentingus taikant 20 straipsnį;

c)

ryšio priemones, kurios priimtinos taikant Europos mokėjimo įsakymo procedūrą ir kuriomis gali naudotis teismai;

d)

kalbas, priimtinas pagal 21 straipsnio 2 dalies b punktą.