ISSN 1725-5120 |
||
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 389 |
|
Leidimas lietuvių kalba |
Teisės aktai |
49 tomas |
Turinys |
|
I Aktai, kuriuos skelbti privaloma |
Puslapis |
|
* |
||
|
* |
LT |
Aktai, kurių pavadinimai spausdinami paprastu šriftu, yra susiję su kasdieniu žemės ūkio reikalų valdymu ir paprastai galioja ribotą laikotarpį. Visų kitų aktų pavadinimai spausdinami ryškesniu šriftu ir prieš juos dedama žvaigždutė. |
I Aktai, kuriuos skelbti privaloma
30.12.2006 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 389/1 |
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA
2006 m. gruodžio 12 d.
nustatanti techninius reikalavimus vidaus vandenų laivams ir panaikinanti Tarybos direktyvą 82/714/EEB
(2006/87/EB)
EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 71 straipsnio 1 dalį,
atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,
atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),
pasikonsultavę su Regionų komitetu,
laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos (2),
kadangi:
(1) |
1982 m. spalio 4 d. Tarybos direktyva 82/714/EEB, nustatanti techninius reikalavimus vidaus vandenų laivams (3), įvedė suderintas techninių sertifikatų vidaus vandenų laivams išdavimo sąlygas visose valstybėse narėse, išskyrus plaukiojimą Reino upe. Nepaisant to, Europos lygiu vidaus vandenų laivams tebegalioja įvairūs techniniai reikalavimai. Iki šiol įvairių tarptautinių ir nacionalinių taisyklių koegzistavimas kliudė pastangoms užtikrinti tarpusavio nacionalinių laivybos sertifikatų pripažinimą be papildomo užsienio laivų patikrinimo. Be to, Direktyvoje 82/714/EEB nustatyti standartai iš dalies nebeatspindi naujausių technologinių pasiekimų. |
(2) |
Iš esmės Direktyvos 82/714/EEB prieduose įtvirtinti techniniai reikalavimai apima nuostatas, išdėstytas Reglamente dėl Reino upe plaukiojančių laivų tikrinimo, pateiktas 1982 m. Laivybos Reino upe centrinės komisijos patvirtintoje redakcijoje. Nuo to laiko vidaus vandenų laivybos sertifikatų išdavimo pagal peržiūrėtos Konvencijos dėl laivybos Reino upe 22 straipsnį sąlygos ir techniniai reikalavimai buvo reguliariai peržiūrimi ir yra pripažinti atspindinčiais naujausius technologinius pasiekimus. Dėl konkurencijos ir saugos priežasčių pageidautina, ypač siekiant suderinimo Europos mastu, tokių techninių reikalavimų taikymo sritį ir turinį nustatyti visam Bendrijos vidaus vandenų kelių tinklui. Dėl to reikėtų atsižvelgti į tame tinkle įvykusius pokyčius. |
(3) |
Bendrijos vidaus vandenų laivybos sertifikatai, patvirtinantys, kad laivai visiškai atitinka minėtus peržiūrėtus techninius reikalavimus, turėtų galioti visuose Bendrijos vidaus vandenų keliuose. |
(4) |
Pageidautina užtikrinti didesnį sąlygų, kurias valstybės narės taiko išduodamos papildomus Bendrijos vidaus vandenų laivybos sertifikatus laivybai 1 ir 2 zonų vandenų keliuose (upių žiotys), taip pat laivybai 4 zonos vandenų keliuose, suderinimą. |
(5) |
Keleivių vežimo saugos sumetimais pageidautina, kad Direktyvos 82/714/EEB taikymo sritis būtų išplėsta, siekiant šią direktyvą taikyti keleiviniams laivams, skirtiems vežti daugiau kaip 12 keleivių, atsižvelgiant į Reglamentą dėl Reino upe plaukiojančių laivų tikrinimo. |
(6) |
Saugos sumetimais standartų derinimas turėtų vykti aukštu lygiu ir taip, kad Bendrijos vidaus vandenų keliuose nebūtų sumažinti saugos standartai. |
(7) |
Tikslinga numatyti pereinamojo laikotarpio nuostatas eksploatuojamiems laivams, dar neturintiems Bendrijos vidaus vandenų laivybos sertifikato tuo metu, kai atliekamas pirmas jų techninis patikrinimas pagal šioje direktyvoje nustatytus peržiūrėtus techninius reikalavimus. |
(8) |
Tikslinga, neviršijant tam tikrų apribojimų ir atsižvelgiant į atitinkamo laivo kategoriją, nustatyti Bendrijos vidaus vandenų laivybos sertifikatų galiojimo laiką kiekvienu konkrečiu atveju. |
(9) |
Šios direktyvos įgyvendinimui būtinos priemonės turėtų būti priimtos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (4). |
(10) |
Būtina, kad 1976 m. sausio 20 d. Tarybos direktyvoje 76/135/EEB dėl vidaus vandenų laivų tinkamumo plaukioti liudijimų abipusio pripažinimo (5) numatytos priemonės tebegaliotų tiems laivams, kuriems nėra taikoma ši direktyva. |
(11) |
Kadangi kai kurie laivai priklauso ir 1994 m. birželio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/25/EB dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su pramoginiais laivais, suderinimo (6), ir šios direktyvos taikymo sričiai, jei šių direktyvų nuostatos kuriuo nors aspektu yra prieštaringos arba nesuderinamos, pasitelkus atitinkamas komitetų procedūras abiejų direktyvų priedai turėtų būti kuo greičiau patikslinti. |
(12) |
Pagal Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisės aktų leidybos (7) 34 punktą valstybės narės skatinamos savo ir Bendrijos interesų labui parengti lenteles, kurios kuo geriau iliustruotų šios direktyvos ir perkėlimo į nacionalinę teisę priemonių atitiktį, ir viešai jas paskelbti. |
(13) |
Direktyva 82/714/EEB turėtų būti panaikinta, |
PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:
1 straipsnis
Vandenų kelių klasifikavimas
1. Šioje direktyvoje Bendrijos vidaus vandenų keliai skirstomi taip:
a) |
1, 2, 3 ir 4 zonos:
|
b) |
R zona: tie a punkte nurodyti vandenų keliai, kuriems sertifikatai turi būti išduoti pagal tokią peržiūrėtos Konvencijos dėl laivybos Reino upe 22 straipsnio formuluotę, kokia yra šios direktyvos įsigaliojimo metu. |
2. Pasikonsultavusi su Komisija, valstybė narė gali keisti savo vandenų kelių suskirstymą į I priede išvardytas zonas. Komisijai apie tokius pakeitimus pranešama likus ne mažiau kaip šešiems mėnesiams iki jų įsigaliojimo, ir Komisija informuoja kitas valstybes nares.
2 straipsnis
Taikymo sritis
1. Ši direktyva, laikantis II priedo 1.01 punkto, taikoma šioms plaukiojančioms priemonėms:
a) |
laivams, kurių ilgis (L) yra 20 ar daugiau metrų; |
b) |
laivams, kurių ilgio (L), pločio (B) ir grimzlės (T) sandauga yra 100 m3 ar daugiau. |
2. Ši direktyva, laikantis II priedo 1.01 punkto, taip pat taikoma:
a) |
vilkikams ir stūmikams, kurių paskirtis — vilkti arba stumti 1 dalyje nurodytas vidaus vandenų transporto priemones ar plūduriuojančius įrenginius, arba judėti kartu su tokiomis vidaus vandenų transporto priemonėmis ar plūduriuojančiais įrenginiams esant greta jų; |
b) |
keleiviniams laivams, kuriuose gali būti vežama daugiau kaip 12 žmonių ir įgula; |
c) |
plūduriuojantiems įrenginiams. |
3. Ši direktyva netaikoma šioms plaukiojančioms priemonėms:
a) |
keltams; |
b) |
kariniams laivams; |
c) |
jūrų laivams, įskaitant jūrų vilkikus ir stūmikus, kurie:
|
3 straipsnis
Pareiga turėti sertifikatą
1. Plaukiojančios priemonės, plaukiojančios Bendrijos vidaus vandenų keliais, nurodytais 1 straipsnyje, privalo turėti:
a) |
plaukiodamos R zonos vandenų keliais:
|
b) |
plaukiodamos kitais vandenų keliais, Bendrijos vidaus vandenų laivybos sertifikatą, įskaitant, jei taikoma, 5 straipsnyje nurodytas specifikacijas. |
2. Bendrijos vidaus vandenų laivybos sertifikatas parengiamas pagal V priedo I dalyje pateiktą pavyzdį ir išduodamas laikantis šios direktyvos.
4 straipsnis
Papildomi Bendrijos vidaus vandenų laivybos sertifikatai
1. Visos plaukiojančios priemonės, turinčios galiojantį sertifikatą, išduotą pagal peržiūrėtos Konvencijos dėl laivybos Reino upe 22 straipsnį, jeigu laikomasi šios direktyvos 5 straipsnio 5 dalies, gali plaukioti Bendrijos vandenų keliais, turėdamos vien tą sertifikatą.
2. Tačiau visoms plaukiojančioms priemonėms, turinčioms 1 dalyje nurodytą sertifikatą, taip pat išduodamas papildomas Bendrijos vidaus vandenų laivybos sertifikatas:
a) |
kai plaukiojama 3 ir 4 zonos vandenų keliais, jeigu jos pageidauja pasinaudoti tuose vandenų keliuose taikomais mažesniais techniniais reikalavimais; |
b) |
kai plaukiojama 1 ir 2 zonų vandenų keliais, arba, jei tai yra keleivinis laivas, kai plaukiojama 3 zonos vandenų keliais, kurie nesusisieja su kitos valstybės narės laivybai tinkamais vidaus vandenų keliais, jei atitinkama valstybė narė yra priėmusi papildomus techninius reikalavimus, taikomus tuose vandenų keliuose, pagal 5 straipsnio 1, 2 ir 3 dalis. |
3. Papildomas Bendrijos vidaus vandenų laivybos sertifikatas parengiamas pagal V priedo II dalyje nurodytą pavyzdį ir kompetentingų institucijų išduodamas pateikus 1 dalyje nurodytą sertifikatą bei pagal institucijų, kurių kompetencijai priklauso atitinkami vandenų keliai, nustatytas sąlygas.
5 straipsnis
Papildomi ar mažesni techniniai reikalavimai tam tikroms zonoms
1. Kiekviena valstybė narė, pasikonsultavusi su Komisija, ir, jei taikoma, atsižvelgdama į peržiūrėtos Konvencijos dėl laivybos Reino upe reikalavimus, plaukiojančioms priemonėms, plaukiojančioms 1 ir 2 zonos vandenų keliais, esančiais jos teritorijoje, gali nustatyti papildomus techninius reikalavimus, papildančius išvardytuosius II priede.
2. Kiekviena valstybė narė keleiviniams laivams, plaukiojantiems 3 zonos vandenų keliais, esančiais jos teritorijoje, kurie nesusisieja su kitos valstybės narės laivybai tinkamais vidaus vandenų keliais, gali taikyti papildomus techninius reikalavimus be jau nustatytų II priede. Tokių techninių reikalavimų pakeitimams būtinas išankstinis Komisijos pritarimas.
3. Papildomi reikalavimai taikomi tik III priede išvardytiems objektams. Komisijai apie šiuos papildomus pakeitimus pranešama likus mažiausiai šešiems mėnesiams iki jų įsigaliojimo, ir Komisija atitinkamai informuoja kitas valstybes nares.
4. Atitiktis šiems papildomiems reikalavimams pažymima 3 straipsnyje nurodytame Bendrijos vidaus vandenų laivybos sertifikate arba, jeigu taikoma 4 straipsnio 2 dalis, papildomame Bendrijos vidaus vandenų laivybos sertifikate. Toks atitiktiems įrodymas pripažįstamas atitinkamos zonos Bendrijos vandenų keliuose.
5. |
|
6. Plaukiojančioms priemonėms, plaukiojančioms tik 4 zonos vandenų keliais, visuose tos zonos vandenų keliuose taikomi mažesni II priedo 19b skyriuje nurodyti reikalavimai. Atitiktis šiems mažesniems reikalavimams pažymima 3 straipsnyje nurodytame Bendrijos vidaus vandenų laivybos sertifikate.
7. Kiekviena valstybės narė, pasikonsultavusi su Komisija, gali leisti sumažinti II priede nustatytus techninius reikalavimus plaukiojančioms priemonėms, kurios plaukioja jos teritorijoje vien 3 ir 4 zonų vandenų keliais.
Toks sumažinimas taikomas tik IV priede išvardytiems objektams. Tais atvejais, kai plaukiojančios priemonės techninės charakteristikos atitinka mažesnius techninius reikalavimus, tai pažymima Bendrijos vidaus vandenų laivybos sertifikate, arba, jei taikoma 4 straipsnio 2 dalis, papildomame Bendrijos vidaus vandenų laivybos sertifikate.
Apie II priede nustatytų techninių reikalavimų sumažinimą likus mažiausiai šešiems mėnesiams iki jų įsigaliojimo pranešama Komisijai ir ji formuoja kitas valstybes nares.
6 straipsnis
Pavojingi kroviniai
Plaukiojanti priemonė, turinti pagal Reglamentą dėl pavojingų medžiagų vežimo Reino upe (toliau — ADNR) išduotą sertifikatą, gali vežti pavojingus krovinius visoje Bendrijos teritorijoje tame sertifikate nurodytomis sąlygomis.
Valstybė narė gali reikalauti, kad plaukiojančioms priemonėms, neturinčioms tokio sertifikato, būtų leista vežti pavojingus krovinius jos teritorijoje tik tuomet, jei tos plaukiojančios priemonės atitinka reikalavimus, papildančius šioje direktyvoje nustatytus reikalavimus. Apie šiuos reikalavimus pranešama Komisijai ir ji informuoja kitas valstybes nares.
7 straipsnis
Leidžiančios nukrypti nuostatos
1. Valstybės narės gali leisti nukrypti nuo šios direktyvos arba jos dalies:
a) |
laivams, vilkikams, stūmikams ir plūduriuojantiems įrenginiams, plaukiojantiems laivybai tinkamais vandenų keliais, kurie vidaus vandenų keliu nesisieja su kitų valstybių narių vandenų keliais; |
b) |
plaukiojančioms priemonėms, kurių dedveitas neviršija 350 tonų, arba plaukiojančioms priemonėms, kurios nėra skirtos kroviniams vežti ir kurių vandentalpa yra mažesnė nei 100 m3, ir kurios buvo pradėtos statyti iki 1950 m. sausio 1 d. ir yra eksploatuojamos tik nacionaliniuose vandenų keliuose. |
2. Laivybai nacionaliniuose vandenų keliuose valstybės narės gali nukrypti nuo vienos ar kelių šios direktyvos nuostatų riboto atstumo vietinės svarbos reisams arba reisams uosto teritorijoje. Šios leidžiančios nukrypti nuostatos ir reisai ar plotai, kuriems joms taikomos, nurodomos laivo sertifikate.
3. Komisijai pranešama apie pagal 1 ir 2 dalis numatytas išimtis ir ji informuoja kitas valstybes nares.
4. Valstybė narė, kuri dėl išimčių, numatytų pagal 1 ir 2 dalis, neturi nė vienos plaukiojančios priemonės, kuriai taikomos šios direktyvos nuostatos ir kuri plaukioja jos vandenų keliais, neprivalo laikytis 9, 10 ir 12 straipsnių.
8 straipsnis
Bendrijos vidaus vandenų laivybos sertifikatų išdavimas
1. Bendrijos vidaus vandenų laivybos sertifikatas plaukiojančioms priemonėms, pradėtoms statyti po 2008 m. gruodžio 30 d., išduodamas po techninio patikrinimo, atliekamo prieš pradedant eksploatuoti plaukiojančią priemonę, ir kurio paskirtis — nustatyti, ar plaukiojanti priemonė atitinka II priede nustatytus techninius reikalavimus.
2. Toms plaukiojančioms priemonėms, kurioms Direktyva 82/714/EEB nebuvo taikoma ir kurioms ši direktyva taikoma pagal 2 straipsnio 1 ir 2 dalis, Bendrijos vidaus vandenų laivybos sertifikatas išduodamas po techninio patikrinimo, atliekamo pasibaigus plaukiojančios priemonės esamo sertifikato galiojimo laikui, tačiau bet kuriuo atveju ne vėliau nei 2018 m. gruodžio 30 d., siekiant nustatyti, ar plaukiojanti priemonė atitinka II priede nustatytus techninius reikalavimus. Valstybėse narėse, kuriose esamo plaukiojančios priemonės nacionalinio sertifikato galiojimo laikas yra trumpesnis nei 5 metai, toks sertifikatas gali būti išduotas penkerius metus nuo 2008 m. gruodžio 30 d..
Bet koks II priede nustatytų techninių reikalavimų neatitikimas nurodomas Bendrijos vidaus vandenų laivybos sertifikate. Jeigu kompetentingos institucijos mano, kad šie trūkumai nekelia akivaizdaus pavojaus, pirmoje pastraipoje nurodytos plaukiojančios priemonės gali plaukioti toliau, kol tos plaukiojančios priemonės dalys arba zonos, kurios buvo sertifikuotos kaip neatitinkančios tų reikalavimų, yra pertvarkomos arba pakeičiamos ir po to tos dalys arba zonos turi atitikti II priedo reikalavimus.
3. Šiame straipsnyje akivaizdžiu pavojumi visų pirma yra laikomi tie atvejai, kai pažeidžiami reikalavimai, susiję su plaukiojančios priemonės struktūriniu patvarumu, navigacija arba manevringumu ar tik jai būdingomis savybėmis pagal II priedą. Pagal II priedą leidžiamos išimtys nelaikomos trūkumais, dėl kurių kiltų akivaizdus pavojus.
Esamų dalių pakeitimas identiškomis arba lygiavertės technologijos ir konstrukcijos dalimis įprastinių remonto ir priežiūros darbų metu nelaikomas pakeitimu, kaip apibrėžta šiame straipsnyje.
4. Ar plaukiojanti priemonė atitinka 5 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse pateiktus papildomus reikalavimus, prireikus turi būti nustatoma atliekant šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytus techninius patikrinimus arba atliekant techninį patikrinimą laivo savininko prašymu.
9 straipsnis
Kompetentingos institucijos
1. Bendrijos vidaus vandenų laivybos sertifikatus gali išduoti bet kurios valstybės narės kompetentingos institucijos.
2. Kiekviena valstybė narė parengia savo kompetentingų institucijų, galinčių išduoti Bendrijos vidaus vandenų laivybos sertifikatus, sąrašą ir apie jį praneša Komisijai. Komisija informuoja kitas valstybes nares.
10 straipsnis
Techninių patikrinimų atlikimas
1. 8 straipsnyje nurodytą techninį patikrinimą atlieka kompetentingos institucijos, kurios gali atsisakyti atlikti visos plaukiojančios priemonės ar jos dalies techninį patikrinimą, jeigu pagal galiojantį liudijimą, kurį išdavė pripažinta klasifikacinė bendrovė pagal II priedo 1.01 punktą, akivaizdu, kad visa plaukiojanti priemonė ar jos dalis atitinka II priedo techninius reikalavimus. Klasifikacinės bendrovės pripažįstamos tik jei jos atitinka VII priedo I dalyje išvardytus kriterijus.
2. Kiekviena valstybė narė parengia sąrašą, nurodantį kuri iš jos institucijų yra kompetentinga atlikti techninius patikrinimus, ir šį sąrašą pateikia Komisijai. Komisija informuoja kitas valstybes nares.
11 straipsnis
Bendrijos vidaus vandenų laivybos sertifikatų galiojimas
1. Bendrijos vidaus vandenų laivybos sertifikatų galiojimo laiką kiekvienu konkrečiu atveju nustato institucija, turinti įgaliojimus išduoti tokius sertifikatus pagal II priedą.
2. Kiekviena valstybė narė 12 ir 16 straipsniuose ir II priede nurodytais atvejais gali išduoti laikinus Bendrijos vidaus vandenų laivybos sertifikatus. Laikini Bendrijos vidaus vandenų laivybos sertifikatai parengiami pagal V priedo III dalyje nurodytą pavyzdį.
12 straipsnis
Bendrijos vidaus vandenų laivybos sertifikatų pakeitimas
Kiekviena valstybė narė nustato prarasto ar sugadinto Bendrijos vidaus vandenų laivybos sertifikato pakeitimo sąlygas.
13 straipsnis
Bendrijos vidaus vandenų laivybos sertifikatų atnaujinimas
1. Bendrijos vidaus vandenų laivybos sertifikatas atnaujinamas pasibaigus jo galiojimo laikui pagal tokių sertifikatų išdavimo sąlygas, nustatytas 8 straipsnyje.
2. Bendrijos vidaus vandenų laivybos sertifikatų, išduotų iki 2008 m. gruodžio 30 d., atnaujinimui taikomos II priedo pereinamojo laikotarpio nuostatos.
3. Bendrijos vidaus vandenų laivybos sertifikatų, išduotų po 2008 m. gruodžio 30 d., atnaujinimui taikomos II priedo pereinamojo laikotarpio nuostatos, įsigaliojusios po tokių sertifikatų išdavimo.
14 straipsnis
Bendrijos vidaus vandenų laivybos sertifikatų galiojimo pratęsimas
Išimties tvarka Bendrijos vidaus vandenų laivybos sertifikato galiojimą pratęsti neatlikus techninio patikrinimo gali sertifikatą išdavusi arba jį atnaujinusi institucija pagal II priedą. Toks pratęsimas nurodomas tame sertifikate.
15 straipsnis
Naujų Bendrijos vidaus vandenų laivybos sertifikatų išdavimas
Jeigu atlikus esminius pertvarkymus ar remontą pakinta plaukiojančios priemonės struktūrinis patvarumas, navigacija arba manevringumas ar tik jai būdingos savybės pagal II priedą, prieš išplaukiant į bet kokį kitą reisą, atliekamas 8 straipsnyje numatytas šios plaukiojančios priemonės techninis patikrinimas. Atlikus šį patikrinimą, plaukiojančiai priemonei išduodamas naujas Bendrijos vidaus vandenų laivybos sertifikatas, kuriame nurodomos laivo techninės charakteristikos, arba atitinkamai pakeičiamas esamas sertifikatas. Jeigu šis sertifikatas yra išduodamas kitoje valstybėje narėje nei ta, kuri išdavė ar atnaujino pirminį sertifikatą, išdavusiai ar atnaujinusiai sertifikatą kompetentingai institucijai atitinkamai pranešama per vieną mėnesį.
16 straipsnis
Atsisakymas išduoti ar atnaujinti Bendrijos vidaus vandenų laivybos sertifikatus ir jų panaikinimas
Kiekviename sprendime neišduoti arba neatnaujinti Bendrijos vidaus vandenų laivybos sertifikato nurodomos priežastys, kuriomis toks sprendimas grindžiamas. Suinteresuotam asmeniui pranešama apie minėtas priežastis, apie apeliacinio apskundimo tvarką ir jos terminą atitinkamoje valstybėje narėje.
Bendrijos vidaus vandenų laivybos sertifikatą išdavusi ar atnaujinusi kompetentinga institucija gali panaikinti sertifikatą, jeigu plaukiojanti priemonė nebeatitinka sertifikate nurodytų techninių reikalavimų.
17 straipsnis
Papildomi patikrinimai
Pagal VIII priedą valstybės narės kompetentingos institucijos bet kuriuo metu gali patikrinti, ar plaukiojanti priemonė turi pagal šios direktyvos sąlygas galiojantį sertifikatą ir atitinka reikalavimus, išdėstytus tame sertifikate, ir ar nekelia akivaizdaus pavojaus laive esantiems asmenims, aplinkai arba laivybai. Kompetentingos institucijos imasi būtinų priemonių pagal VIII priedą.
18 straipsnis
Laivų iš trečiųjų šalių tinkamumo plaukioti sertifikatų pripažinimas
Kol nėra sudaryti Bendrijos ir trečiųjų šalių susitarimai dėl tinkamumo plaukioti sertifikatų abipusio pripažinimo, valstybės narės kompetentingos institucijos gali pripažinti plaukiojančių priemonių iš trečiųjų šalių tinkamumo plaukioti sertifikatus laivybai tos valstybės narės vandenų keliais.
Bendrijos vidaus vandenų laivybos sertifikatai plaukiojančioms priemonėms iš trečiųjų šalių išduodami pagal 8 straipsnio 1 dalį.
19 straipsnis
Komiteto procedūra
1. Komisijai padeda Komitetas, įsteigtas pagal 1991 m. gruodžio 16 d. Tarybos direktyvos 91/672/EEB dėl vidaus vandenų keliais krovinius ir keleivius vežančių laivų kapitonams išduotų nacionalinių pažymėjimų abipusio pripažinimo (9) 7 straipsnį (toliau — Komitetas).
2. Darant nuorodą į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 3 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas.
20 straipsnis
Priedų patikslinimas ir rekomendacijos dėl laikinųjų sertifikatų
1. Pakeitimus, būtinus šios direktyvos priedams priderinti prie technikos pažangos ar pokyčių šioje srityje, atsirandančių dėl kitų tarptautinių organizacijų, visų pirma dėl Laivybos Reino upe centrinės komisijos, darbo, siekiant užtikrinti, kad abu 3 straipsnio 1 dalies a punkte nurodyti sertifikatai būtų išduodami atsižvelgiant į techninius reikalavimus, garantuojančius lygiavertį saugos lygį, arba siekiant atsižvelgti į 5 straipsnyje nurodytus atvejus, priima Komisija pagal 19 straipsnio 2 dalyje numatytą procedūrą.
Siekiant užtikrinti, kad laivybai Reino upe pripažįstamo Bendrijos vidaus vandenų laivybos sertifikato išdavimui būtini techniniai reikalavimai užtikrintų saugos lygį, lygiavertį tam lygiui, kurio reikalaujama išduodant peržiūrėtos Konvencijos dėl laivybos Reino upe 22 straipsnyje nurodytą sertifikatą, tie pakeitimai turi būti daromi greitai.
2. Komisija priima sprendimus dėl Komiteto rekomendacijų dėl laikinų Bendrijos vidaus vandenų laivybos sertifikatų išdavimo pagal II priedo 2.19 punktą.
21 straipsnis
Tolesnis Direktyvos 76/135/EEB taikymas
Toms plaukiojančioms priemonėms, kurioms netaikomos šios direktyvos 2 straipsnio 1 ir 2 dalys, tačiau kurioms taikomas Direktyvos 76/135/EEB 1 straipsnio a punktas, taikomos pastarosios direktyvos nuostatos.
22 straipsnis
Papildomi arba mažesni nacionaliniai reikalavimai
Papildomi reikalavimai, kurie galiojo valstybėje narėje iki 2008 m. gruodžio 30 d., plaukiojančioms priemonėms, plaukiojančioms jos teritorijoje 1 ir 2 zonų vandenų keliais, arba mažesni techniniai reikalavimai plaukiojančioms priemonėms, plaukiojančioms jos teritorijoje 3 ir 4 zonų vandenų keliais, galioję valstybėje narėje iki minėtos datos, lieka galioti tol, kol pagal 5 straipsnio 1 dalį neįsigalios papildomi reikalavimai arba pagal 5 straipsnio 7 dalį — mažesni II priedo techniniai reikalavimai, tačiau tik iki 2009 m. birželio 30.
23 straipsnis
Perkėlimas į nacionalinę teisę
1. Valstybės narės, kurios turi vidaus vandenų kelius, nurodytus 1 straipsnio 1 dalyje, priima įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie, įsigalioję iki 2008 m. gruodžio 30 d., įgyvendina šią direktyvą. Apie tai jos praneša Komisijai.
Valstybės narės, tvirtindamos šias priemones, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.
2. Valstybės narės nedelsdamos pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės nuostatų tekstus. Komisija apie tai praneša kitoms valstybėms narėms.
24 straipsnis
Sankcijos
Valstybės narės nustato sankcijas už nacionalinių nuostatų, priimtų pagal šią direktyvą, pažeidimus ir imasi visų būtinų priemonių užtikrinti, kad šios sankcijos būtų taikomos. Nustatytos sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios.
25 straipsnis
Direktyvos 82/714/EEB panaikinimas
Direktyva 82/714/EEB panaikinama nuo 2008 m. gruodžio 30 d.
26 straipsnis
Įsigaliojimas
Ši direktyva įsigalioja jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.
27 straipsnis
Adresatai
Ši direktyva skirta valstybėms narėms, kurios turi vidaus vandenų kelius, nurodytus 1 straipsnio 1 dalyje.
Priimta Strasbūre, 2006 m. gruodžio 12 d.
Europos Parlamento vardu
Pirmininkas
Josep BORRELL FONTELLES
Tarybos vardu
Pirmininkas
Mauri PEKKARINEN
(1) OL C 157, 1998 5 25, p. 17.
(2) 1999 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento nuomonė (OL C 54, 2000 2 25, p. 79), 2006 m. vasario 23 d. Tarybos bendroji pozicija (OL C 166 E, 2006 7 18, p. 1), 2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2006 m. spalio 23 d. Tarybos sprendimas.
(3) OL L 301, 1982 10 28, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2003 m. Stojimo aktu.
(4) OL L 184, 1999 7 17, p. 23. Sprendimas su pakeitimais, padarytais Sprendimu 2006/512/EB (OL L 200, 2006 7 22, p. 11).
(5) OL L 21, 1976 1 29, p. 10. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 78/1016/EEB (OL L 349, 1978 12 13, p. 31).
(6) OL L 164, 1994 6 30, p. 15. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1882/2003 (OL L 284, 2003 10 31, p. 1).
(7) OL C 321, 2003 12 31, p. 1.
(8) OL L 144, 1998 5 15, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos direktyva 2003/75/EB (OL L 190, 2003 7 30, p. 6).
(9) OL L 373, 1991 12 31, p. 29. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1882/2003.
PRIEDŲ SĄRAŠAS
I priedas |
Bendrijos vidaus vandenų kelių, suskirstytų į 1, 2, 3 ir 4 geografines zonas, sąrašas | 10 |
II priedas |
Minimalūs techniniai reikalavimai, taikomi laivams, plaukiojantiems 1, 2, 3 ir 4 zonų vidaus vandenų keliais | 29 |
III priedas |
1 ir 2 zonų vidaus vandenų keliais plaukiojantiems laivams taikomų galimų papildomų techninių reikalavimų objektai | 175 |
IV priedas |
3 ir 4 zonų vidaus vandenų keliais plaukiojantiems laivams taikomų galimų mažesnių techninių reikalavimų objektai | 176 |
V priedas |
Bendrijos vidaus vandenų laivybos sertifikatų pavyzdys | 177 |
VI priedas |
Bendrijos vidaus vandenų laivybos sertifikatų registro pavyzdys | 194 |
VII priedas |
Klasifikacinės bendrovės | 197 |
VIII priedas |
Patikrinimų atlikimo tvarkos taisyklės | 199 |
IX priedas |
Signaliniams žiburiams, radiolokaciniams įrenginiams ir posūkio kampinio greičio indikatoriams taikomi reikalavimai | 200 |
I PRIEDAS
BENDRIJOS VIDAUS VANDENŲ KELIŲ, SUSKIRSTYTŲ Į 1, 2, 3 IR 4 GEOGRAFINES ZONAS, SĄRAŠAS
1 SKYRIUS
1 zona
Vokietijos Federacinė Respublika
Ems |
Nuo linijos, jungiančios buvusį Greetsiel švyturį ir Eemshaven įplaukos į uostą vakarinę prieplauką, jūros link iki 53° 30' šiaurės platumos ir 6° 45' rytų ilgumos, t. y. šiek tiek toliau jūros link nuo Alte Ems (*) esančios pervežimo lichteriu zonos, skirtos sausakrūviams transportiniams laivams |
Lenkijos Respublika
Pomorska įlankos dalis į pietus nuo linijos, jungiančios Riugeno salos Nord Perd ir Niechorze švyturį.
Gdansko įlankos dalis į pietus nuo linijos, jungiančios Hel švyturį ir įplaukos į Baltijsko uostą bują.
Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė
ŠKOTIJA |
|||||||
Blue Mull Sound |
Tarp Gutcher ir Belmont |
||||||
Yell Sound |
Tarp Tofts Voe ir Ulsta |
||||||
Sullom Voe |
Teritorija, ribojama linijos nuo šiaurės rytinio Gluss salos taško iki šiaurinio Calback Ness taško |
||||||
Dales Voe |
Žiemą:
|
||||||
Dales Voe |
Vasarą:
|
||||||
Lerwick |
Žiemą:
|
||||||
Lerwick |
Vasarą:
|
||||||
Kirkwall |
Tarp Kirkwall ir Rousay, tačiau rytuose tik iki linijos tarp Point of Graand (Egilsay) ir Galt Ness (Shapinsay) arba tarp Head of Work (Mainland) — per Helliar Holm žiburį — ir Shapinsay pakrantės; šiaurės vakaruose tik iki Eynhallow salos pietrytinio taško, ne jūros link ir tik iki linijos tarp Rousay pakrantės 59° 10.5' šiaurės platumos ir 002° 57.1' vakarų ilgumos bei Egilsay pakrantės 59° 10.0' šiaurės platumos ir 002° 56.4' vakarų ilgumos |
||||||
Stromness |
Iki Scapa, bet ne už Scapa Flow ribų |
||||||
Scapa Flow |
Teritorija, ribojama linijų nuo Point of Cletts (Hoy saloje) iki Thomson's Hill trianguliacijos taško Fara saloje ir nuo ten iki Gibraltaro prieplaukos Flotta saloje; nuo St Vincent prieplaukos Flotta saloje iki labiausiai į vakarus nutolusio Calf of Flotta taško; nuo labiausiai į rytus nutolusio Calf of Flotta taško iki Needle Point (South Ronaldsay saloje) ir nuo Ness on Mainland iki Point of Oxan švyturio (Graemsay saloje) ir nuo ten iki Bu Point (Hoy saloje); ir esanti jūros link nuo 2 zonos vandenų |
||||||
Balnakiel įlanka |
Tarp Eilean Dubh ir A'Chleit |
||||||
Cromarty Firth (Cromarty įlanka) |
Teritorija, ribojama linijos nuo North Sutor iki Nairn molo ir esanti jūros link nuo 2 zonos vandenų |
||||||
Inverness |
Teritorija, ribojama linijos nuo North Sutor iki Nairn molo ir esanti jūros link nuo 2 zonos vandenų |
||||||
Tay upė — Dundee |
Teritorija, ribojama linijos nuo Broughty pilies iki Tayport ir esanti jūros link nuo 2 zonos vandenų |
||||||
Firth of Forth (Forth įlanka) ir Forth upė |
Teritorija, ribojama linijos nuo Kirkcaldy iki Portobello upės ir esanti jūros link nuo 2 zonos vandenų |
||||||
Solway Firth (Solway įlanka) |
Teritorija, ribojama linijos nuo Southerness Point iki Silloth |
||||||
Loch Ryan |
Teritorija, ribojama linijos nuo Finnart's Point iki Milleur Point ir esanti jūros link nuo 2 zonos vandenų |
||||||
The Clyde |
Išorinė riba:
Vidinė riba žiemą:
Vidinė riba vasarą:
Pastaba: pirmiau nurodyta vidinė riba vasarą nuo birželio 5 d. iki rugsėjo 5 d. (imtinai) išplečiama linija nuo taško už dviejų mylių nuo Ayrshire pakrantės ties Skelmorlie pilimi iki Tomont End (Cumbrae) ir linija nuo Portachur Point (Cumbrae) iki Inner Brigurd Point, Ayrshire |
||||||
Oban |
Teritorija, šiaurėje ribojama linijos nuo Dunollie Point žiburio iki Ard na Chruidh, o pietuose — linijos nuo Rudha Seanach iki Ard na Cuile |
||||||
Kyle of Lochalsh |
Per Loch Alsh iki Loch Duich ištakos |
||||||
Loch Gairloch |
Žiemą:
Vasarą:
|
||||||
ŠIAURĖS AIRIJA |
|||||||
Belfast Lough |
Žiemą:
Vasarą:
ir esanti jūros link nuo 2 zonos vandenų |
||||||
Loch Neagh |
Didesniu atstumu negu 2 mylios nuo kranto |
||||||
RYTINĖ ANGLIJOS PAKRANTĖ |
|||||||
Humber upė |
Žiemą:
Vasarą:
ir esanti jūros link nuo 2 zonos vandenų |
||||||
VELSAS IR VAKARINĖ ANGLIJOS PAKRANTĖ |
|||||||
Severn upė |
Žiemą:
Vasarą:
ir esanti jūros link nuo 2 zonos vandenų |
||||||
Wye upė |
Žiemą:
Vasarą:
ir esanti jūros link nuo 2 zonos vandenų |
||||||
Newport |
Žiemą:
Vasarą:
ir esanti jūros link nuo 2 zonos vandenų |
||||||
Cardiff |
Žiemą:
Vasarą:
ir esanti jūros link nuo 2 zonos vandenų |
||||||
Barry |
Žiemą:
Vasarą:
ir esanti jūros link nuo 2 zonos vandenų |
||||||
Swansea |
teritorija, ribojama linijos, jungiančios į jūrą nukreiptus molo galus |
||||||
Menai sąsiauris |
Menai sąsiaurio teritorija nuo linijos, jungiančios Llanddwyn salos žiburį ir Dinas Dinlleu, ir linijų, jungiančių Puffin salos pietinį kraštą iki Trwyn DuPoint ir Llanfairfechan geležinkelio stoties, ir esanti jūros link nuo 2 zonos vandenų |
||||||
Dee upė |
Žiemą:
Vasarą:
ir esanti jūros link nuo 2 zonos vandenų |
||||||
Mersey upė |
Žiemą:
Vasarą:
ir esanti jūros link nuo 2 zonos vandenų |
||||||
Preston ir Southport |
Teritorija, ribojama linijos nuo Southport iki Blackpool vidinių krantų ribose, ir esanti jūros link nuo 2 zonos vandenų |
||||||
Fleetwood |
Žiemą:
Vasarą:
ir esanti jūros link nuo 2 zonos vandenų |
||||||
Lune upė |
Žiemą:
Vasarą:
ir esanti jūros link nuo 2 zonos vandenų |
||||||
Heysham |
Žiemą:
Vasarą:
|
||||||
Morecambe |
Žiemą:
Vasarą:
|
||||||
Workington |
Teritorija, ribojama linijos nuo Southerness Point iki Silloth, ir esanti jūros link nuo 2 zonos vandenų |
||||||
PIETŲ ANGLIJA |
|||||||
Colne upė, Colchester |
Žiemą:
Vasarą:
|
||||||
Blackwater upė |
Žiemą:
Vasarą:
ir esanti jūros link nuo 2 zonos vandenų |
||||||
Crouch ir Roach upės |
Žiemą:
Vasarą:
ir esanti jūros link nuo 2 zonos vandenų |
||||||
Temzės upė ir jos intakai |
Žiemą:
Vasarą:
ir esanti jūros link nuo 2 zonos vandenų |
||||||
Medway ir Swale upės |
Žiemą:
Vasarą:
ir esanti jūros link nuo 2 zonos vandenų |
||||||
Chichester |
Vaito salos teritorija, ribojama linijų į rytus nuo West Wittering bažnyčios smailės iki Trinity Church (Bembridge) ir į vakarus nuo Needles iki Hurst Point, ir esanti jūros link nuo 2 zonos vandenų |
||||||
Langstone uostas |
Vaito salos teritorija, ribojama linijų į rytus nuo West Wittering bažnyčios smailės iki Trinity Church (Bembridge) ir į vakarus nuo Needles iki Hurst Point, ir esanti jūros link nuo 2 zonos vandenų |
||||||
Portsmouth |
Vaito salos teritorija, ribojama linijų į rytus nuo West Wittering bažnyčios smailės iki Trinity Church (Bembridge) ir į vakarus nuo Needles iki Hurst Point, ir esanti jūros link nuo 2 zonos vandenų |
||||||
Bembridge (Vaito sala) |
Vaito salos teritorija, ribojama linijų į rytus nuo West Wittering bažnyčios smailės iki Trinity Church (Bembridge) ir į vakarus nuo Needles iki Hurst Point, ir esanti jūros link nuo 2 zonos vandenų |
||||||
Cowes (Vaito sala) |
Vaito salos teritorija, ribojama linijų į rytus nuo West Wittering bažnyčios smailės iki Trinity Church (Bembridge) ir į vakarus nuo Needles iki Hurst Point, ir esanti jūros link nuo 2 zonos vandenų |
||||||
Southampton |
Vaito salos teritorija, ribojama linijų į rytus nuo West Wittering bažnyčios smailės iki Trinity Church (Bembridge) ir į vakarus nuo Needles iki Hurst Point, ir esanti jūros link nuo 2 zonos vandenų |
||||||
Beaulieu upė |
Vaito salos teritorija, ribojama linijų į rytus nuo West Wittering bažnyčios smailės iki Trinity Church (Bembridge) ir į vakarus nuo Needles iki Hurst Point, ir esanti jūros link nuo 2 zonos vandenų |
||||||
Keyhaven ežeras |
Vaito salos teritorija, ribojama linijų į rytus nuo West Wittering bažnyčios smailės iki Trinity Church (Bembridge) ir į vakarus nuo Needles iki Hurst Point, ir esanti jūros link nuo 2 zonos vandenų |
||||||
Weymouth |
Portland uosto teritorija ir teritorija nuo Wey upės iki Portland uosto |
||||||
Plymouth |
Teritorija, ribojama linijos nuo Cawsand iki molo ir iki Staddon, ir esanti jūros link nuo 2 zonos vandenų |
||||||
Falmouth |
Žiemą:
Vasarą:
ir esanti jūros link nuo 2 zonos vandenų |
||||||
Camel upė |
Teritorija, ribojama linijos nuo Stepper Point iki Trebetherick Point, ir esanti jūros link nuo 2 zonos vandenų |
||||||
Bridgewater |
Pylimo teritorija ir jūros link nuo 2 zonos vandenų |
||||||
Avon upė (Avon) |
Žiemą:
Vasarą:
ir esanti jūros link nuo 2 zonos vandenų |
2 zona
Čekijos Respublika
Dirbtinis Lipno ežeras
Vokietijos Federacinė Respublika
Ems |
Nuo linijos, išvestos per Ems šalia įplaukos į Papenburg uostą nuo Diemen siurblinės iki užtvankos angos ties Halte, iki linijos, jungiančios buvusį Greetsiel švyturį ir Eemshaven įplaukos į uostą vakarinę prieplauką. |
||||||
Jade |
Teritorija, ribojama linijos, jungiančios Schillig vedlinės švyturį ir Langwarden bažnyčios bokštą |
||||||
Weser |
Nuo Bremeno geležinkelio tilto šiaurės vakarų krašto iki linijos, jungiančios Langwarden ir Cappel bažnyčių bokštus, įskaitant Westergate, Rekumer Loch, Rechter Nebenarm ir Schweiburg atšakas |
||||||
Elbe |
Nuo Hamburgo uosto žemutinės ribos iki linijos, jungiančios Döse švyturį ir vakarinį Friedrichskoog užtvankos (Dieksans) kraštą, įskaitant Nebenelbe ir Este, Lühe, Schwinge, Oste, Pinnau, Krückau ir Stör intakus (nuo jų visų žiočių iki užtvaros) |
||||||
Meldorfer Bucht |
Teritorija, ribojama linijos, jungiančios vakarinį Friedrichskoog užtvankos (Dieksand) krantą ir vakarinį prieplaukos galą ties Büsum |
||||||
Eider |
Nuo Gieselau kanalo iki Eider užtvaros |
||||||
Flensburger Förde |
Teritorija, ribojama linijos, jungiančios Kegnäs švyturį ir Birknack |
||||||
Schlei |
Teritorija, ribojama linijos tarp Schleimünde prieplaukos galų |
||||||
Eckernförder Bucht |
Teritorija, ribojama linijos, jungiančios Boknis-Eck su žemyno šiaurės rytiniu tašku ties Dänisch Nienhof |
||||||
Kieler Förde |
Teritorija, ribojama linijos, jungiančios Bülk švyturį ir jūrų laivyno paminklą Laboe |
||||||
Nord-Ostsee-Kanal (Kylio kanalas) |
Nuo linijos, jungiančios prieplaukos galus ties Brunsbüttel, iki linijos, jungiančios Kiel-Holtenau įplaukos žiburius, įskaitant Obereidersee ir Enge, Audorfer See, Borgstedter See ir Enge, Schirnauer See, Flemhuder See ir Achterwehrer kanalą |
||||||
Trave |
Nuo pakeliamojo geležinkelio tilto šiaurės vakarinio krašto ir Holstenbrücke (Stadttrave) Liubeke šiaurinio krašto iki linijos, jungiančios pietinį vidinį ir šiaurinį išorinį prieplaukos galus ties Travemünde, įskaitant Pötenitzer Wiek, Dassower See ir Altarmen (Teerhof saloje) |
||||||
Leda |
Nuo įplaukos į Leer jūrų šliuzo išorinį reidą iki žiočių |
||||||
Hunte |
Nuo Oldenburg uosto ir už 140 m pasroviui nuo Oldenburg esančio Amalienbrücke iki žiočių |
||||||
Lesum |
Nuo Bremen-Burg geležinkelio tilto iki žiočių |
||||||
Este |
Nuo Buxtehude šliuzo žemutinio bjefo iki Este užtvaros |
||||||
Lühe |
Nuo Horneburg esančio Au-Mühle žemutinio bjefo iki Lühe užtvaros |
||||||
Schwinge |
Nuo Stade esančio Salztor šliuzo iki Schwinge užtvaros |
||||||
Oste |
Nuo šiaurės rytinio Bremervörde malūno užtvankos krašto iki Oste užtvaros |
||||||
Pinnau |
Nuo pietvakarinio Pinneberg geležinkelio tilto krašto iki Pinnau užtvaros |
||||||
Krückau |
Nuo Elmshorn esančio tilto į/iš Wedenkamp pietvakarinio krašto iki Krückau užtvaros |
||||||
Stör |
Nuo Rensing vandenrodžio iki Stör užtvaros |
||||||
Freiburger Hafenpriel |
Nuo rytinio Freiburg an der Elbe šliuzo krašto iki žiočių |
||||||
Wismarbucht, Kirchsee, Breitling, Salzhaff ir Wismar uosto teritorija |
Jūros link iki linijos nuo Hoher Wieschendorf Huk iki Timmendorf žiburio ir linijos, jungiančios Gollwitz žiburį Poel saloje su pietiniu Wustrow pusiasalio tašku |
||||||
Warnow, įskaitant Breitling ir atšakas |
Pasroviui nuo Mühlendamm, nuo Geinitzbrücke (Rostock) šiaurinio krašto jūros link iki linijos, jungiančios šiaurinius vakarinės ir rytinės Warnemünde prieplaukų taškus |
||||||
Vandenys, apsupti žemyno ir Darß bei Zingst pusiasalių, ir Hiddensee bei Rügen salų (įskaitant Stralsund uosto teritoriją) |
Jūros link tarp
|
||||||
Greifswalder Bodden ir Greifswald uosto teritorija, įskaitant Ryck |
Jūros link iki linijos nuo rytinio Thiessower Haken (Südperd) taško iki rytinio Ruden salos taško ir toliau iki šiaurinio Usedom salos taško (54° 10' 37'' šiaurės platumos, 13° 47' 51'' rytų ilgumos) |
||||||
Vandenys, apsupti žemyno ir Usedom salos (Peenestrom, įskaitant Wolgast uosto teritoriją bei Achterbuvoser ir Stettiner Haff) |
Rytuose iki sienos su Lenkijos Respublika ties Stettiner Haff |
Pastaba: Tuo atveju, kai laivų prirašymo uostas yra kitoje valstybėje, turi būti atsižvelgiama į 1960 m. balandžio 8 d. Ems–Dollart sutarties 32 straipsnį (Federacinis oficialus leidinys (BGB) l. 1963 II p. 602).
Prancūzijos Respublika
Dordogne |
Pasroviui nuo Libourne mūrinio tilto |
Garonne ir Gironde |
Pasroviui nuo Bordeaux mūrinio tilto |
Loire |
Pasroviui nuo Madeleine atšakos Haudaudine tilto ir pasroviui nuo Pirmil atšakos Pirmil tilto |
Rhône |
Pasroviui nuo Trinquetaille tilto (Arles) ir toliau Marseille kryptimi |
Seine |
Pasroviui nuo Jeanne d'Arc tilto (Rouen) |
Vengrijos Respublika
Balatono ežeras
Nyderlandų Karalystė
Dollard
Eems
Waddenzee: įskaitant atšakas, jungiančias su Šiaurės jūra
Ijsselmeer: įskaitant Markermeer ir Ijmeer, tačiau išskyrus Gouwzee
Nieuwe Waterweg ir Scheur
Caland Kanaal į vakarus nuo Beniliukso uosto
Hollands Diep
Breeddiep, Beerkanaal ir juo jungiami uostai
Haringvliet ir Vuile Gat: įskaitant vandenų kelius nuo Goeree-Overflakkee iki Voorne-Putten bei Hoeksche Waard
Hellegat
Volkerak
Krammer
Grevelingenmeer ir Brouwerschavensche Gat: įskaitant visus vandenų kelius tarp Schouwen-Duiveland ir Goeree-Overflakkee
Keten, Mastgat, Zijpe, Krabbenkreek, rytų Scheldt ir Roompot: įskaitant vandenų kelius tarp Walcheren, Noord-Beveland bei Zuid-Beveland ir Schouwen-Duiveland bei Tholen, išskyrus Scheldt-Rhine kanalą
Scheldt ir vakarų Scheldt bei jos žiotys pajūryje: įskaitant vandenų kelius nuo Zeeland Flanders iki Walcheren ir Zuid-Beveland, išskyrus Scheldt–Rhine kanalą
Lenkijos Respublika
Szczecin lagūna
Kamień lagūna
Wisła lagūna
Puck įlanka
Włocławski rezervuaras
Śniardwy ežeras
Niegocin ežeras
Mamry ežeras
Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė
ŠKOTIJA |
|
Scapa Flow |
Teritorija, ribojama linijų nuo Wharth (Flotta saloje) iki Martello bokšto (South Walls) ir nuo Point Cletts (Hoy saloje) iki Thomson kalno trianguliacijos taško Fara saloje, o nuo ten — iki Gibraltaro prieplaukos Flotta saloje |
Kyle of Durness |
Į pietus nuo Eilean Dubh |
Cromarty Firth (Cromarty įlanka) |
Teritorija, ribojama linijos nuo North Sutor iki South Sutor |
Inverness |
Teritorija, ribojama linijos nuo Fort George iki Chanonry Point |
Findhorn įlanka |
Nerijos teritorija |
Aberdeen |
Teritorija, ribojama linijos nuo Pietinio molo iki Abercromby molo |
Montrose baseinas |
į vakarus nuo linijos, einančios į šiaurės pietus per įplauką į uostą ties Scurdie Ness švyturiu |
Tay upė — Dundee |
Teritorija, ribojama linijos nuo Dundee potvynių baseino (žuvų doko) iki Craig Head (East Newport) |
Firth of Forth (Forth įlanka) ir Forth upė |
Firth of Forth teritorija, bet ne į rytus nuo Forth geležinkelio tilto |
Dumfries |
Teritorija, ribojama linijos nuo Airds Point iki Scar Point |
Loch Ryan |
Teritorija, ribojama linijos nuo Cairn Point iki Kircolm Point |
Ayr uostas |
Pylimo teritorija |
Clyde |
Aukščiau 1 zonos vandenų |
Kyles of Bute |
Nuo Colintraive iki Rhubodach |
Campbeltown uostas |
Teritorija, ribojama linijos nuo Macringan's Point iki Ottercharach Point |
Loch Etive |
Loch Etive teritorija aukščiau Falls of Lora |
Loch Leven |
Aukščiau Ballachulish tilto |
Loch Linnhe |
Į šiaurę nuo Corran Point žiburio |
Loch Eil |
Visas ežeras |
Caledonian Canal |
Lochy, Oich ir Ness ežerai |
Kyle of Lochalsh |
Kyle Akin teritorija, bet ne į vakarus nuo Eilean Ban žiburio ar į rytus nuo Eileanan Dubha |
Loch Carron |
Nuo Stromemore iki Strome perkėlos |
Loch Broom, Ullapool |
Teritorija, ribojama linijos nuo Ullapool Point žiburio iki Aultnaharrie |
Kylesku |
Loch Cairnbawn teritorijoje nuo labiausiai į rytus nutolusio Garbh Eilean taško iki labiausiai į vakarus nutolusio Eilean na Rainich taško |
Stornoway uostas |
Teritorija, ribojama linijos nuo Arnish Point iki Sandwick įlankos švyturio, šiaurės vakarų pusėje |
Sound of Scalpay |
Ne į rytus nuo Berry Cove (Scalpay) ir ne į vakarus nuo Croc a Loin (Harris) |
North Harbour, Scalpay ir Tarbert Harbour |
Viena mylia nuo Harris salos pakrantės |
Loch Awe |
Visas ežeras |
Loch Katrine |
Visas ežeras |
Loch Lomond |
Visas ežeras |
Loch Tay |
Visas ežeras |
Loch Loyal |
Visas ežeras |
Loch Hope |
Visas ežeras |
Loch Shin |
Visas ežeras |
Loch Assynt |
Visas ežeras |
Loch Glascarnoch |
Visas ežeras |
Loch Fannich |
Visas ežeras |
Loch Maree |
Visas ežeras |
Loch Gairloch |
Visas ežeras |
Loch Monar |
Visas ežeras |
Loch Mullardach |
Visas ežeras |
Loch Cluanie |
Visas ežeras |
Loch Loyne |
Visas ežeras |
Loch Garry |
Visas ežeras |
Loch Quoich |
Visas ežeras |
Loch Arkaig |
Visas ežeras |
Loch Morar |
Visas ežeras |
Loch Shiel |
Visas ežeras |
Loch Earn |
Visas ežeras |
Loch Rannoch |
Visas ežeras |
Loch Tummel |
Visas ežeras |
Loch Ericht |
Visas ežeras |
Loch Fionn |
Visas ežeras |
Loch Glass |
Visas ežeras |
Loch Rimsdale/nan Clar |
Visas ežeras |
ŠIAURĖS AIRIJA |
|
Strangford Lough |
Teritorija, ribojama linijos nuo Cloghy Point iki Dogtail Point |
Belfast Lough |
Teritorija, ribojama linijos nuo Holywood iki Macedon Point |
Larne |
Teritorija, ribojama linijos nuo Larne prieplaukos iki Magee salos keltų prieplaukos |
Bann upė |
Nuo molo galų jūros kryptimi iki Toome tilto |
Lough Erne |
Aukštutinis ir žemutinis Lough Erne |
Lough Neagh |
Dviejų mylių atstumu nuo kranto |
RYTINĖ ANGLIJOS PAKRANTĖ |
|
Berwick |
Molo teritorija |
Warkworth |
Molo teritorija |
Blyth |
Teritorija iki išorinių prieplaukos galų |
Tyne upė |
Dunston Staithes iki Tyne prieplaukos galų |
Wear upė |
Fatfield iki Sunderland prieplaukos galų |
Seaham |
Molo teritorija |
Hartlepool |
Teritorija, ribojama linijos nuo Middleton molo iki senosios prieplaukos galo Teritorija, ribojama linijos, jungiančios šiaurinį prieplaukos galą su pietiniu prieplaukos galu |
Tees upė |
Teritorija, ribojama linijos į vakarus nuo Government molo iki Tees užtvaros |
Whitby |
Teritorija iki Whitby prieplaukos galų |
Humber upė |
Teritorija, ribojama linijos nuo North Ferriby iki South Ferriby |
Grimsby dokas |
Teritorija, ribojama linijos nuo potvynių baseino vakarų prieplaukos iki žuvų dokų rytinės prieplaukos (šiaurės krantinė) |
Boston |
New Cut teritorijoje |
Dutch upė |
Visas kanalas |
Hull upė |
Nuo Beverley Beck iki Humber upės |
Kielder Water |
Visas ežeras |
Ouse upė |
Žemiau Naburn šliuzo |
Trent upė |
Žemiau Cromwell šliuzo |
Wharfe upė |
Nuo santakos su Ouse upe iki Tadcaster tilto |
Scarborough |
Teritorija iki Scarborough prieplaukos galų |
VELSAS IR VAKARINĖ ANGLIJOS PAKRANTĖ |
|
Severn upė |
Į šiaurę nuo linijos į vakarus nuo Sharpness Point (51° 43,4' šiaurės platumos) iki Llanthony ir Maisemore slenksčių ir jūros link nuo 3 zonos vandenų. |
Wye upė |
Ties Chepstow į šiaurę nuo platumos linijos (51° 38,0' šiaurės platumos) iki Monmouth |
Newport |
Į šiaurę nuo Fifoots Points susikertančių antžeminių elektros kabelių |
Cardiff |
Teritorija, ribojama linijos nuo Pietinio molo iki Penarth Head ir uždari vandenys į vakarus nuo Cardiff įlankos užtvaros |
Barry |
Teritorija, ribojama linijos, jungiančios į jūrą nukreiptus molo galus |
Talbot uostas |
Teritorija, ribojama linijos, jungiančios į jūrą nukreiptus Afran upės molo galus, bet ne uždaruose dokuose. |
Neath |
Teritorija, ribojama linijos į šiaurę nuo į jūrą nukreipto Baglan įlankos tanklaivių molo galo (51° 37,2' šiaurės platumos, 3° 50,5' vakarų ilgumos) |
Llanelli ir Burry uostas |
Teritorija, ribojama linijos nuo Burry uosto vakarinės prieplaukos iki Whiteford Point |
Milford Haven |
Teritorija, ribojama linijos nuo pietinio Hook Point iki Thorn Point |
Fishguard |
Teritorija, ribojama linijos, jungiančios į jūrą nukreiptus šiaurinio ir rytinio molo galus |
Cardigan |
Siaurumų ties Pen-Yr-Ergyd teritorija |
Aberystwyth |
Teritorija iki į jūrą nukreiptų molo galų |
Aberdyfi |
Teritorija, ribojama linijos nuo Aberdyfi geležinkelio stoties iki Twyni Bach švyturio |
Barmouth |
Teritorija, ribojama linijos nuo Barmouth geležinkelio stoties iki Penrhyn Point |
Portmadoc |
Teritorija, ribojama linijos nuo Harlech Point iki Graig Ddu |
Holyhead |
Teritorija, ribojama pagrindinio molo ir linijos nuo molo galo iki Brynglas Point (Towyn įlanka) |
Menai sąsiauris |
Menai sąsiaurio teritorija nuo linijos, jungiančios Aber Menai Point su Belan Point, ir linijos, jungiančios Beaumaris prieplauką su Pen-y-Coed Point |
Conway |
Teritorija, ribojama linijos nuo Mussel Hill iki Tremlyd Point |
Llandudno |
Molo teritorija |
Rhyl |
Molo teritorija |
Dee upė |
Aukščiau Connah krantinės iki Barrelwell Hill vandenvietės |
Mersey upė |
Teritorija, ribojama linijos nuo Rock švyturio iki šiaurės vakarų Seaforth doko, bet išskyrus kitus dokus |
Preston ir Southport |
Teritorija, ribojama linijos nuo Lytham iki Southport ir Preston dokų teritorija |
Fleetwood |
Teritorija, ribojama linijos nuo Low žiburio iki Knott |
Lune upė |
Teritorija, ribojama linijos nuo Sunderland Point iki Chapel Hill, iki Glasson doko, pastarąjį įskaitant |
Barrow |
Teritorija, ribojama linijos, jungiančios Haws Point (Walney sala) su Slipway (Roa sala) |
Whitehaven |
Molo teritorija |
Workington |
Molo teritorija |
Maryport |
Molo teritorija |
Carlisle |
Teritorija, ribojama linijos, jungiančios Point Carlisle su Torduff |
Coniston Water |
Visas ežeras |
Derwentwater |
Visas ežeras |
Ullswater |
Visas ežeras |
Windermere |
Visas ežeras |
PIETŲ ANGLIJA |
|
Blakeney ir Morston uostas ir jo prieigos |
Į rytus nuo linijos, vedančios į pietus nuo Blakeney Point iki įplaukimo į Stiffkey upę vietos |
Orwell ir Stour upės |
Orwell upė, ribojama linijos nuo Blackmanshead molo iki Landguard Point, ir jūros link nuo 3 zonos vandenų. |
Blackwater upė |
Visi vandenų keliai teritorijoje, ribojamoje linijos nuo toliausiai į pietvakarius nutolusio Mersea salos taško iki Sales Point |
Crouch ir Roach upės |
Crouch upė, ribojama linijos nuo Holliwell Point iki Foulness Point, įskaitant Roach upę |
Temzės upė ir jos intakai |
Temzės upė aukščiau linijos šiaurės–pietų kryptimi per labiausiai į rytus nutolusį Denton Wharf prieplaukos tašką (Gravesend) iki Teddington šliuzo |
Medway ir Swale upės |
Medway upė, ribojama linijos nuo Garrison Point iki Grain bokšto, iki Allington šliuzo; ir Swale upė nuo Whitstable iki Medway |
Stour upė (Kent) |
Stour upė aukščiau žiočių iki išlaipinimo vietos ties Flagstaff Reach |
Dover uostas |
Teritorija, ribojama linijų, išvestų per rytinę ir vakarinę įplauką į uostą |
Rother upė |
Rother aukščiau virš potvynio signalų posto ties Camber iki Scots Float šliuzo ir iki įleidžiamojo šliuzo Brede upėje |
Adur upė ir Southwick kanalas |
Teritorija, ribojama linijos, išvestos per įplauką į Shoreham uostą iki Southwick kanalo šliuzo ir iki vakarinio Tarmac prieplaukos galo |
Arun upė |
Arun upė aukščiau Littlehampton prieplaukos iki Littlehampton marinos |
Ouse upė (Sussex) Newhaven |
Ouse upė nuo linijos, išvestos per įplaukos į Newhaven uostą pirsų iki šiaurės krantinės šiaurinio galo |
Brighton |
Brighton marinos išorinis reidas, ribojamas linijos nuo vakarų krantinės pietinio galo iki pietų krantinės šiaurinio galo |
Chichester |
Teritorija, ribojama linijos nuo Eastoke point iki West Wittering bažnyčios smailės, ir esanti jūros link nuo 3 zonos vandenų. |
Langstone uostas |
Teritorija, ribojama linijos nuo Eastney Point iki Gunner Point |
Portsmouth |
Teritorija, ribojama linijos, išvestos per įplauką į uostą nuo Port Blockhouse iki Round Tower |
Bembridge (Vaito sala) |
Brading uosto teritorija |
Cowes (Vaito sala) |
Medina upė, ribojama linijos nuo molo žiburio rytiniame krante iki švyturio žiburio vakarų krante |
Southampton |
Teritorija, ribojama linijos nuo Calshot pilies iki Hook švyturio |
Beaulieu upė |
Beaulieu upė, tačiau ne į rytus nuo linijos šiaurės–pietų kryptimi, einančios per Inchmery House |
Keyhaven ežeras |
Teritorija, ribojama linijos į šiaurę nuo Hurst Point žemutinio žiburio iki Keyhaven Marshes |
Christchurch |
Run |
Poole |
Teritorija, ribojama Chain perkėlos linijos nuo Sandbanks iki South Haven Point |
Exeter |
Teritorija, ribojama rytų–vakarų krypties linijos nuo Warren Point iki pakrantės gelbėjimo valčių stoties, esančios prieš Checkstone Ledge |
Teignmouth |
Uosto teritorija |
Dart upė |
Teritorija, ribojama linijos nuo Kettle Point iki Battery Point |
Salcombe upė |
Teritorija, ribojama linijos nuo Splat Point iki Limebury Point |
Plymouth |
Teritorija, ribojama linijos nuo Mount Batten prieplaukos iki Raveness Point per Drake salas. Yealm upė, ribojama linijos nuo Warren Point iki Misery Point |
Fowey |
Uosto teritorija |
Falmouth |
Teritorija, ribojama linijos nuo St. Anthony Head iki Pendennis Point |
Camel upė |
Teritorija, ribojama linijos nuo Gun Point to Brea Hill |
Taw ir Torridge upės |
Teritorija, ribojama linijos, einančios 200° nuo Crow Point švyturio iki kranto ties Skern Point |
Bridgewater |
Į pietus nuo linijos, nubrėžtos į rytus nuo Stert Point (51° 13,0' šiaurės platumos) |
Avon upė (Avon) |
Teritorija, ribojama linijos nuo Avonmouth prieplaukos iki Wharf Point, iki Netham užtvankos |
2 SKYRIUS
3 zona
Belgijos Karalystė
Maritime Scheldt (pasroviui nuo Antverpeno atvirosios stovėjimo nuleidus inkarą vietos)
Čekijos Respublika
Labe: nuo Ústí nad Labem-Střekov šliuzo iki Lovosice šliuzo
Dirbtiniai ežerai: Baška, Brněnská (Kníničky), Horka (Stráž pod Ralskem), Hracholusky, Jesenice, Nechranice, Olešná, Orlík, Pastviny, Plumov, Rozkoš, Seč, Skalka, Slapy, Těrlicko, Žermanice
Máchovo ežeras
Vandens teritorija Velké Žernoseky
Tvenkiniai: Oleksovice, Svět, Velké Dářko
Žvyro gavybos ežerai: Dolní Benešov, Ostrožná Nová Ves a Tovačov
Vokietijos Federacinė Respublika
Dunojus |
Nuo Kelheim (2 414,72 km) iki Vokietijos ir Austrijos sienos |
Reinas |
Nuo Vokietijos ir Šveicarijos sienos iki Vokietijos ir Nyderlandų sienos |
Elbė |
Nuo Elbe-Seiten kanalo žiočių iki Hamburgo uosto žemutinės ribos |
Müritz |
|
Prancūzijos Respublika
Reinas
Vengrijos Respublika
Dunojus: nuo 1 812 upės kilometro iki 1 433 upės kilometro
Dunojus Moson: nuo 14 upės kilometro iki 0 upės kilometro
Dunojus Szentendre: nuo 32 upės kilometro iki 0 upės kilometro
Dunojus Ráckeve: nuo 58 upės kilometro iki 0 upės kilometro
Tisza upė: nuo 685 upės kilometro iki 160 upės kilometro
Dráva upė: nuo 198 upės kilometro iki 70 upės kilometro
Bodrog upė: nuo 51 upės kilometro iki 0 upės kilometro
Kettős Körös upė: nuo 23 upės kilometro iki 0 upės kilometro
Hármas Körös upė: nuo 91 upės kilometro iki 0 upės kilometro
Sió kanalas: nuo 23 upės kilometro iki 0 upės kilometro
Velence ežeras
Fertő ežeras
Nyderlandų Karalystė
Reinas
Sneekermeer, Koevordermeer, Heegermeer, Fluessen, Slotermeer, Tjeukemeer, Beulakkerwijde, Belterwijde, Ramsdiep, Ketelmeer, Zwartemeer, Veluwemeer, Eemmeer, Alkmaardermeer, Gouwzee, Buiten Ij, afgesloten Ij, Noordzeekanaal, Ijmuiden uostas, Roterdamo uosto teritorija, Nieuwe Maas, Noord, Oude Maas, Beneden Merwede, Nieuwe Merwede, Dordische Kil, Boven Merwede, Waal, Bijlandsch kanalas, Boven Rijn, Pannersdensch kanalas, Geldersche Ijssel, Neder Rijn, Lek, Amsterdamo–Reino kanalas, Veerse Meer, Schelde-Rhine kanalas iki žiočių Volkerak, Amer, Bergsche Maas, Meuse žemiau Venlo, Gooimeer, Europort, Calandkanaal (į rytus nuo Beniliukso uosto), Hartelkanaal
Austrijos Respublika
Dunojus: nuo sienos su Vokietija iki sienos su Slovakija
Inn: nuo žiočių iki Passau-Ingling elektrinės
Traun: nuo žiočių iki 1,80 km
Enns: nuo žiočių iki 2,70 km
March: iki 6,00 km
Lenkijos Respublika
— |
Biebrza upė nuo Augustowski kanalo žiočių iki Narwia upės žiočių |
— |
Brda upė nuo susijungimo su Bydgoski kanalu Bydgoszcz mieste iki Wisła upės žiočių |
— |
Bug upė nuo Muchawiec upės žiočių iki Narwia upės žiočių |
— |
Dąbie ežeras iki ribos su vidaus jūros vandenimis |
— |
Augustowski kanalas nuo susijungimo su Biebrza upe iki valstybės sienos, įskaitant ežerus, išsidėsčiusius palei šį kanalą |
— |
Bartnicki kanalas nuo Ruda Woda ežero iki Bartężek ežero, įskaitant Bartężek ežerą |
— |
Bydgoski kanalas |
— |
Elbląski kanalas nuo Druzno ežero iki Jeziorak ežero ir Szeląg Wielki ežero, kartu su šiais ežerais ir ežerais palei kanalą bei atšaka Zalewo kryptimi nuo Jeziorak ežero iki Ewingi ežero, įskaitant šiuos ežerus |
— |
Gliwicki kanalas kartu su Kędzierzyński kanalu |
— |
Jagielloński kanalas nuo susijungimo su Elbląg upe iki Nogat upės |
— |
Łączański kanalas |
— |
Ślesiński kanalas kartu su ežerais palei šį kanalą ir Gopło ežeras |
— |
Żerański kanalas |
— |
Martwa Wisła upė nuo Wisła upės Przegalina gyvenvietėje iki ribos su vidaus jūros vandenimis |
— |
Narew upė nuo Biebrza upės žiočių iki Wisła upės žiočių, įskaitant Zegrzyński ežerą |
— |
Nogat upė nuo Wisła upės iki Wisła lagūnos žiočių |
— |
Noteć upė (aukštupys) nuo Gopło ežero iki susijungimo su Górnonotecki kanalu, ir Górnonotecki kanalas bei Noteć upė (žemupys) nuo Bydgoski kanalo susijungimo su Warta upės žiotimis |
— |
Nysa Łużycka upė nuo Gubin iki Odra upės žiočių |
— |
Odra upė nuo Racibórz miesto iki susijungimo su Rytų Odros upe, kuri įsilieja į Regalica upę nuo Piercing Klucz-Ustowo, kartu su ta upe ir jos atšakomis iki Dąbie ežero, taip pat Odros upės atšaka nuo Opatowice šliuzo iki šliuzo Wrocław mieste |
— |
Vakarų Odra upė nuo slenksčio Widuchowa (Odra upės 704,1 km) iki ribos su vidaus jūros vandenimis, įskaitant atšakas bei Piercing Klucz-Ustowo, sujungiantį Rytų Odra upę su Vakarų Odra upe |
— |
Parnica upė ir Piercing Parnicki nuo Vakarų Odra upės iki ribos su vidaus jūros vandenimis |
— |
Pisa upė nuo Roś ežero iki Narew upės žiočių |
— |
Szkarpawa upė nuo Wisła upės iki Wisła lagūnos žiočių |
— |
Warta upė nuo Ślesińskie ežero iki Odros upės žiočių |
— |
Wielkie Jeziora Mazurskie sistema, apimanti ežerus, sujungtus upėmis ir kanalais, sudarančiais pagrindinį kelią nuo Roś ežero (jį įskaitant) Pisz mieste iki Węgorzewski kanalo (įskaitant tą kanalą) Węgorzewo mieste kartu su šiais ežerais: Seksty, Mikołajskie, Tałty, Tałtowisko, Kotek, Szymon, Szymoneckie, Jagodne, Boczne, Tajty, Kisajno, Dargin, Łabap, Kirsajty ir Święcajty kartu su Giżycki kanalu, Niegociński kanalu bei Piękna Góra kanalu, ir Ryńskie ežero (jį įskaitant) atšaka Ryn mieste iki Nidzkie ežero (iki 3 km, ties riba su „Nidzkie ežero“ gamtos draustiniu) kartu su šiais ežerais: Bełdany, Guzianka Mała ir Guzianka Wielka |
— |
Wisła upė nuo Przemsza upės žiočių iki susijungimo su Łączański kanalu, taip pat nuo to kanalo žiočių Skawina mieste iki Wisła upės žiočių į Gdańsk įlanką, išskyrus Włocławski rezervuarą |
Slovakijos Respublika
Dunojus: nuo Devín (1 880,26 upės kilometras) iki Slovakijos ir Vengrijos sienos
Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė
ŠKOTIJA |
|
Leith (Edinburgas) |
Molo teritorija |
Glazgas |
Strathclyde Loch |
Crinan kanalas |
Nuo Crinan iki Ardrishaig |
Caledonian Canal |
Kanalo ruožai |
ŠIAURĖS AIRIJA |
|
Lagan upė |
Nuo Lagan slenksčio iki Stranmillis |
RYTŲ ANGLIJA |
|
Wear upė (nepatvinstanti) |
Nuo senojo geležinkelio tilto (Durham) iki Prebends tilto (Durham) |
Tees upė |
Prieš srovę nuo Tees užtvaros |
Grimsby dokas |
Šliuzų teritorija |
Immingham dokas |
Šliuzų teritorija |
Hull dokai |
Šliuzų teritorija |
Boston dokas |
Šliuzo vartų zona |
Aire ir Calder Navigation |
Goole dokai iki Leeds; sankirta su Leeds ir Liverpool kanalu; Bank Dole sankirta su Selby (Ouse upės šliuzu); Castleford sankirta su Wakefield (Falling šliuzu) |
Ancholme upė |
Nuo Ferriby šliuzo iki Brigg |
Calder ir Hebble kanalas |
Nuo Wakefield (Falling šliuzo) iki Broadcut Top šliuzo |
Foss upė |
Nuo (Blue tilto) sankirtos su Ouse upe iki Monk tilto |
Fossdyke kanalas |
Nuo santakos su Trent upe iki Brayford tvenkinio |
Goole dokas |
Šliuzo vartų zona |
Hornsea Mere |
Visas kanalas |
Hull upė |
Nuo Struncheon Hill šliuzo iki Beverley Beck |
Market Weighton kanalas |
Nuo Humber upės šliuzo iki Sod Houses šliuzo |
New Junction kanalas |
Visas kanalas |
Ouse upė |
Nuo Naburn šliuzo iki Nun Monkton |
Sheffield ir South Yorkshire kanalas |
Nuo Keadby šliuzo iki Tinsley šliuzo |
Trent upė |
Nuo Cromwell šliuzo iki Shardlow |
Witham upė |
Nuo Boston šliuzo iki Brayford Poole (Lincoln) |
VELSAS IR VAKARŲ ANGLIJA |
|
Severn upė |
Aukščiau Llanthony ir Maisemore slenksčių |
Wye upė |
Aukščiau Monmouth |
Cardiff |
Roath parko ežeras |
Talbot uostas |
Uždarų dokų teritorija |
Swansea |
Uždarų dokų teritorija |
Dee upė |
Aukščiau Barrelwell Hill vandenvietės |
Mersey upė |
Dokai (išskyrus Seaforth doką) |
Lune upė |
Aukščiau Glasson doko |
Avon upė (Midland) |
Nuo Tewkesbury šliuzo iki Evesham |
Gloucester |
Gloucester miesto dokai, Gloucester (Sharpness) kanalas |
Hollingworth ežeras |
Visas ežeras |
Manchester laivų kanalas |
Visas kanalas ir Salford dokai, įskaitant Irwell upę |
Pickmere ežeras |
Visas ežeras |
Tawe upė |
Nuo jūros užtvaros (marinos) iki Morfa sporto stadiono |
Rudyard ežeras |
Visas ežeras |
Weaver upė |
Žemiau Northwich |
PIETŲ ANGLIJA |
|
Nene upė |
Wisbech kanalas ir Nene upė iki Dog-in-a-Doublet šliuzo |
Great Ouse upė |
Kings Lynn kanalas ir Great Ouse upė žemiau West Lynn Road tilto |
Yarmouth |
Yare upės žiotys nuo linijos, išvestos per šiaurinio ir pietinio įplaukos pirsų galus, įskaitant Breydon Water |
Lowestoft |
Lowestoft uostas žemiau Mutford šliuzo iki linijos, išvestos per išorinių įplaukos į uostą pirsų |
Alde ir Ore upės |
Aukščiau įplaukos į Ore upę iki Westrow Point |
Deben upė |
Aukščiau įplaukos į Deben upę iki Felixstowe perkėlos |
Orwell ir Stour upės |
Nuo linijos, išvestos nuo Fagbury Point iki Shotley Point (Orwell upėje), iki Ipswich doko; ir nuo linijos šiaurės-pietų krytimi per Erwarton iškyšulį Stour upėje iki Manningtree |
Chelmer ir Blackwater kanalas |
Į rytus nuo Beeleigh šliuzo |
Temzės upė ir jos intakai |
Temzės upė aukščiau Teddington šliuzo iki Oksfordo |
Adur upė ir Southwick kanalas |
Adur upė aukščiau vakarinio Tarmac prieplaukos galo, ir Southwick kanalas |
Arun upė |
Arun upė aukščiau Littlehampton marinos |
Ouse upė (Sussex) Newhaven |
Ouse upė aukščiau šiaurės krantinės šiaurinio galo |
Bewl Water |
Visas ežeras |
Grafham Water |
Visas ežeras |
Rutland Water |
Visas ežeras |
Thorpe parko ežeras |
Visas ežeras |
Chichester |
Į rytus nuo linijos, jungiančios Cobnor Point su Chalkdock Point |
Christchurch |
Christchurch uosto teritorija, išskyrus Run |
Exeter kanalas |
Visas kanalas |
Avon upė (Avon) |
Bristolio miesto dokai Netham užtvanka iki Pulteney slenksčio |
3 SKYRIUS
4 zona
Belgijos Karalystė
Visas Belgijos tinklas, išskyrus 3 zonos vandenų kelius
Čekijos Respublika
Visi kiti vandenų keliai, neįtraukti į 1, 2 ir 3 zonas
Vokietijos Federacinė Respublika
Visi vidaus vandenų keliai, išskyrus 1, 2 ir 3 zonų vandenų kelius
Prancūzijos Respublika
Visas Prancūzijos tinklas, išskyrus 1, 2 ir 3 zonų vandenų kelius
Italijos Respublika
Po upė: nuo Piacenza iki žiočių
Milan-Cremona kanalas, Po upė: paskutinis 15 km ruožas iki Po
Mincio upė: nuo Mantua, Governolo iki Po
Ferrara vandenų kelias: nuo Po (Pontelagoscuro), Ferrara iki Porto Garibaldi
Brondolo ir Valle kanalai: nuo rytinės Po iki Venecijos lagūnos
Fissero kanalas-Tartaro-Canalbianco: nuo Adria iki rytinės Po
Venecijos pakrantė: nuo Venecijos lagūnos iki Grado
Lietuvos Respublika
Visas Lietuvos tinklas
Liuksemburgo Didžioji Hercogystė
Moselle
Vengrijos Respublika
Visi kiti vandenų keliai, neįtraukti į 2 ir 3 zonas
Nyderlandų Karalystė
Visos kitos upės, kanalai ir vidaus vandenys, neįtraukti į 1, 2 ir 3 zonas
Austrijos Respublika
Thaya: iki Bernhardsthal
March: aukščiau nuo 6,00 km
Lenkijos Respublika
Visi kiti vandenų keliai, neįtraukti į 1, 2 ir 3 zonas
Slovakijos Respublika
Visi kiti vandenų keliai, neįtraukti į 3 zoną
Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė
ŠKOTIJA |
|
Ratho ir Linlithgow Union kanalas |
Visas kanalas |
Glazgas |
Forth ir Clyde kanalas Monkland kanalas, Faskine ir Drumpellier ruožai Hogganfield Loch |
RYTŲ ANGLIJA |
|
Ancholme upė |
Nuo Brigg iki Harram Hill šliuzo |
Calder ir Hebble kanalas |
Nuo Broadcut Top šliuzo iki Sowerby tilto |
Chesterfield kanalas |
Nuo Vakarų Stockwith iki Worksop |
Cromford kanalas |
Visas kanalas |
Derwent upė |
Nuo santakos su Ouse upe iki Stamford tilto |
Driffield Navigation |
Nuo Struncheon Hill šliuzo iki Great Driffield |
Erewash kanalas |
Nuo Trent šliuzo iki Langley malūno šliuzo |
Huddersfield kanalas |
Nuo santakos su Calder ir Hebble prie Coopers tilto iki Huddersfield Narrow kanalo prie Huddersfield Nuo Ashton-under-Lyne iki Huddersfield |
Leeds ir Liverpool kanalas |
Nuo Leeds upės šliuzo iki Skipton prieplaukos |
Light Water Valley ežeras |
Visas ežeras |
Mere (Scarborough) |
Visas ežeras |
Ouse upė |
Aukščiau Nun Monkton užtvankos |
Pocklington kanalas |
Nuo susijungimo su Derwent upe iki Melbourne užtvankos |
Sheffield ir South Yorkshire kanalas |
Nuo Tinsley šliuzo iki Sheffield |
Soar upė |
Nuo Trent sankirtos iki Loughborough |
Trent ir Mersey kanalas |
Nuo Shardlow iki Dellow Lane šliuzo |
Ure upė ir Ripon kanalas |
Nuo susijungimo su Ouse upe iki Ripon kanalo (Ripon baseino) |
Ashton kanalas |
Visas kanalas |
VELSAS IR VAKARŲ ANGLIJA |
|
Avon upė (Midland) |
Aukščiau Evesham |
Birmingham Canal Navigation |
Visas kanalas |
Birmingham ir Fazeley kanalas |
Visas kanalas |
Coventry kanalas |
Visas kanalas |
Grand Union kanalas (nuo Napton sankirtos iki Birmingham ir Fazeley) |
Visas kanalo ruožas |
Kennet ir Avon kanalas (nuo Bath iki Newbury) |
Visas kanalo ruožas |
Lancaster kanalas |
Visas kanalas |
Leeds ir Liverpool kanalas |
Visas kanalas |
Llangollen kanalas |
Visas kanalas |
Caldon kanalas |
Visas kanalas |
Peak Forest kanalas |
Visas kanalas |
Macclesfield kanalas |
Visas kanalas |
Monmouthshire ir Brecon kanalas |
Visas kanalas |
Montgomery kanalas |
Visas kanalas |
Rochdale kanalas |
Visas kanalas |
Swansea kanalas |
Visas kanalas |
Neath ir Tennant kanalas |
Visas kanalas |
Shropshire Union kanalas |
Visas kanalas |
Staffordshire ir Worcester kanalas |
Visas kanalas |
Stratford upon Avon kanalas |
Visas kanalas |
Trent upė |
Visa upė |
Trent ir Mersey kanalas |
Visas kanalas |
Weaver upė |
Aukščiau Northwich |
Worcester ir Birmingham kanalas |
Visas kanalas |
PIETŲ ANGLIJA |
|
Nene upė |
Aukščiau Dog–in–a–Doublet šliuzo |
Great Ouse upė |
Kings Lynn aukščiau vakarinio Lynn kelio tilto. Great Ouse upė ir visi su ja sujungti Fenland vandenų keliai, įskaitant Cam upę ir Middle Level Navigation zoną |
Norfolk ir Suffolk Broads (Norfolk ir Suffolk ežerų ir juos jungiančių upių tinklas) |
Visos laivybai tinkamos patvinstančios ir nepatvinstančios upės, ežerai ir juos jungiančios upės, kanalai ir vandenų keliai Norfolk ir Suffolk Broads, įskaitant Oulton Broad ir Waveney, Yare, Bure, Ant ir Thurne upes, išskyrus tai, kas nurodyta Yarmouth ir Lowestoft |
Blyth upė |
Nuo įplaukos į Blyth upę iki Blythburgh |
Alde ir Ore upės |
Alde upė aukščiau Westrow Point |
Deben upė |
Deben upė aukščiau Felixstowe perkėlos |
Orwell ir Stour upės |
Visi vandenų keliai Stour upės aukštupyje virš Manningtree |
Chelmer ir Blackwater kanalas |
Į vakarus nuo Beeleigh šliuzo |
Temzės upė ir jos intakai |
Stort ir Lee upės aukščiau Bow Creek; Grand Union kanalas aukščiau Brentford šliuzo ir Regents kanalas aukščiau Limehouse baseino ir visi su jais sujungti kanalai; Wey upė aukščiau Temzės šliuzo; Kennet ir Avon kanalas; Temzės upė aukščiau Oksfordo; Oksfordo kanalas |
Medway ir Swale upės |
Medway upė aukščiau Allington šliuzo |
Stour upė (Kent) |
Stour upė aukščiau išlaipinimo vietos ties Flagstaff ruožu |
Dover uostas |
Visas uostas |
Rother upė |
Rother upė ir Royal Military kanalas aukščiau Scots Float šliuzo ir Brede upė aukščiau įleidžiamojo šliuzo |
Brighton |
Brighton marinos vidinis reidas aukščiau šliuzo |
Wickstead parko ežeras |
Visas ežeras |
Kennet ir Avon kanalas |
Visas kanalas |
Grand Union kanalas |
Visas kanalas |
Avon upė (Avon) |
Aukščiau Pulteney slenksčio |
Bridgewater kanalas |
Visas kanalas |
(*) Tuo atveju, kai laivų prirašymo uostas yra kitur, turi būti atsižvelgiama į 1960 m. balandžio 8 d. Ems–Dollart sutarties 32 straipsnį (BGBl. 1963 II p. 602).
II PRIEDAS
MINIMALŪS TECHNINIAI REIKALAVIMAI LAIVAMS, PLAUKIOJANTIEMS 1, 2, 3 IR 4 ZONŲ VIDAUS VANDENŲ KELIAIS
TURINYS
I DALIS | 38 |
1 SKYRIUS | 38 |
BENDROJI DALIS | 38 |
1.01 straipsnis — |
Sąvokų apibrėžimai | 38 |
1.02 straipsnis — |
(Palikta tuščia) | 42 |
1.03 straipsnis — |
(Palikta tuščia) | 42 |
1.04 straipsnis — |
(Palikta tuščia) | 42 |
1.05 straipsnis — |
(Palikta tuščia) | 42 |
1.06 straipsnis — |
Laikinieji reikalavimai | 42 |
1.07 straipsnis — |
Administraciniai nurodymai | 42 |
2 SKYRIUS | 42 |
PROCEDŪRA | 42 |
2.01 straipsnis — |
Tikrinimo įstaigos | 42 |
2.02 straipsnis — |
Prašymas dėl patikrinimo | 43 |
2.03 straipsnis — |
Plaukiojančios priemonės pateikimas patikrinimui | 43 |
2.04 straipsnis — |
(Palikta tuščia) | 43 |
2.05 straipsnis — |
Laikinasis Bendrijos sertifikatas | 43 |
2.06 straipsnis — |
Bendrijos sertifikato galiojimas | 44 |
2.07 straipsnis — |
Bendrijos sertifikate nurodomi duomenys ir jo pakeitimai | 44 |
2.08 straipsnis — |
(Palikta tuščia) | 44 |
2.09 straipsnis — |
Periodiškas patikrinimas | 44 |
2.10 straipsnis — |
Savanoriškas patikrinimas | 44 |
2.11 straipsnis — |
(Palikta tuščia) | 44 |
2.12 straipsnis — |
(Palikta tuščia) | 44 |
2.13 straipsnis — |
(Palikta tuščia) | 44 |
2.14 straipsnis — |
(Palikta tuščia) | 45 |
2.15 straipsnis — |
Išlaidos | 45 |
2.16 straipsnis — |
Informavimas | 45 |
2.17 straipsnis — |
Bendrijos sertifikatų registras | 45 |
2.18 straipsnis — |
Oficialus numeris | 45 |
2.19 straipsnis — |
Lygiavertiškumas ir leidžiančios nukrypti nuostatos | 45 |
II DALIS | 46 |
3 SKYRIUS | 46 |
LAIVŲ STATYBOS REIKALAVIMAI | 46 |
3.01 straipsnis — |
Pagrindinis reikalavimas | 46 |
3.02 straipsnis — |
Stipris ir stovumas | 46 |
3.03 straipsnis — |
Laivo korpusas | 47 |
3.04 straipsnis — |
Mašinų skyriai, katilinės ir bunkeriai | 47 |
4 SKYRIUS | 48 |
SAUGUS ATSTUMAS, VIRŠVANDENINIS BORTAS IR GRIMZLĖS ŽYMĖS | 48 |
4.01 straipsnis — |
Saugus atstumas | 48 |
4.02 straipsnis — |
Viršvandeninis bortas | 48 |
4.03 straipsnis — |
Mažiausias viršvandeninis bortas | 50 |
4.04 straipsnis — |
Grimzlės žymės | 50 |
4.05 straipsnis — |
Didžiausia laivų su kroviniu, kurių triumai ne visuomet yra uždaryti taip, kad būtų nelaidūs purslams ir atsparūs oro sąlygoms, grimzlė | 51 |
4.06 straipsnis — |
Grimzlės skalės | 51 |
5 SKYRIUS | 52 |
MANEVRINGUMAS | 52 |
5.01 straipsnis — |
Bendroji dalis | 52 |
5.02 straipsnis — |
Navigaciniai bandymai | 52 |
5.03 straipsnis — |
Bandymų zonos | 52 |
5.04 straipsnis — |
Laivų ir vilkstinių apkrovos dydis atliekant navigacinius bandymus | 52 |
5.05 straipsnis — |
Laivo įrangos naudojimas navigaciniams bandymams | 52 |
5.06 straipsnis — |
Nustatytas (tiesioginės eigos) greitis | 53 |
5.07 straipsnis — |
Gebėjimas sustoti | 53 |
5.08 straipsnis — |
Gebėjimas plaukti atbuline eiga | 53 |
5.09 straipsnis — |
Gebėjimas atlikti išsisukamuosius manevrus | 53 |
5.10 straipsnis — |
Gebėjimas suktis | 53 |
6 SKYRIUS | 53 |
VAIRAVIMO SISTEMA | 53 |
6.01 straipsnis — |
Bendrieji reikalavimai | 53 |
6.02 straipsnis — |
Vairo mechanizmo pavaros įtaisas | 54 |
6.03 straipsnis — |
Hidraulinis vairo mechanizmo pavaros įtaisas | 54 |
6.04 straipsnis — |
Energijos šaltinis | 54 |
6.05 straipsnis — |
Rankinė pavara | 55 |
6.06 straipsnis — |
Laivo vairo sraigto, didelio slėgio vandens srovės, cikloidinio laivo sraigto ir laivapriekio privairavimo sistemos | 55 |
6.07 straipsnis — |
Indikatoriai ir kontroliniai prietaisai | 55 |
6.08 straipsnis — |
Posūkio kampinio greičio reguliavimo įtaisai | 55 |
6.09 straipsnis — |
Priėmimo tvarka | 55 |
7 SKYRIUS | 56 |
VAIRINĖ | 56 |
7.01 straipsnis — |
Bendroji dalis | 56 |
7.02 straipsnis — |
Neribotas matomumas | 56 |
7.03 straipsnis — |
Bendrieji valdymo, indikatorių ir kontrolinės įrangos reikalavimai | 57 |
7.04 straipsnis — |
Konkretūs pagrindinių variklių ir vairavimo sistemos valdymo, indikatorių ir kontrolinės įrangos reikalavimai | 57 |
7.05 straipsnis — |
Navigaciniai žiburiai, šviesos ir garso signalai | 58 |
7.06 straipsnis — |
Radiolokaciniai įrenginiai ir posūkio kampinio greičio indikatoriai | 58 |
7.07 straipsnis — |
Radijo ryšio sistemos, skirtos laivams su vairinėmis, kuriose radiolokacinį valdymą vykdo vienas asmuo | 59 |
7.08 straipsnis — |
Laivo vidinio ryšio įranga | 59 |
7.09 straipsnis — |
Avarinės signalizacijos sistema | 59 |
7.10 straipsnis — |
Šildymas ir vėdinimas | 59 |
7.11 straipsnis — |
Laivagalio inkaro valdymo įranga | 59 |
7.12 straipsnis — |
Įtraukiamosios vairinės | 59 |
7.13 straipsnis — |
Bendrijos sertifikato įrašas, skirtas laivams su vairinėmis, kuriose radiolokacinį valdymą vykdo vienas asmuo | 60 |
8 SKYRIUS | 60 |
VARIKLIO KONSTRUKCIJA | 60 |
8.01 straipsnis — |
Bendroji dalis | 60 |
8.02 straipsnis — |
Saugos įranga. | 60 |
8.03 straipsnis — |
Jėgainė | 60 |
8.04 straipsnis — |
Variklio išmetamųjų dujų šalinimo sistema | 61 |
8.05 straipsnis — |
Kuro talpyklos, vamzdžiai ir priedai | 61 |
8.06 straipsnis — |
Tepalinės alyvos laikymas, jos talpyklų vamzdžiai ir priedai | 62 |
8.07 straipsnis — |
Energijos perdavimo sistemose, valdymo ir paleidžiamosiose sistemose bei šildymo sistemose naudojamų alyvų laikymas, jų talpyklų vamzdžiai ir priedai | 62 |
8.08 straipsnis — |
Triumo vandens išsiurbimo ir drenažo sistemos | 63 |
8.09 straipsnis — |
Tepaluoto vandens ir panaudotos alyvos saugyklos | 64 |
8.10 straipsnis — |
Laivų keliamas triukšmas | 64 |
8a SKYRIUS |
(Palikta tuščia) | 64 |
9 SKYRIUS | 64 |
ELEKTROS ĮRANGA | 64 |
9.01 straipsnis — |
Bendroji dalis | 64 |
9.02 straipsnis — |
Elektros tiekimo sistemos | 65 |
9.03 straipsnis — |
Apsauga nuo fizinio sąlyčio, kietųjų objektų ir vandens patekimo | 65 |
9.04 straipsnis — |
Apsauga nuo sprogimo | 66 |
9.05 straipsnis — |
Įžeminimas | 66 |
9.06 straipsnis — |
Didžiausia leistinoji įtampa | 66 |
9.07 straipsnis — |
Paskirstymo sistemos | 67 |
9.08 straipsnis — |
Sujungimas su kranto arba kitais išoriniais tinklais | 67 |
9.09 straipsnis — |
Elektros energijos tiekimas į kitas plaukiojančias priemones | 68 |
9.10 straipsnis — |
Generatoriai ir varikliai | 68 |
9.11 straipsnis — |
Akumuliatoriai | 68 |
9.12 straipsnis — |
Skirstomieji įrenginiai | 69 |
9.13 straipsnis — |
Avariniai srovės pertraukikliai | 70 |
9.14 straipsnis — |
Instaliacijų jungiamosios detalės | 70 |
9.15 straipsnis — |
Kabeliai | 70 |
9.16 straipsnis — |
Apšvietimo įrenginiai | 71 |
9.17 straipsnis — |
Navigaciniai žiburiai | 71 |
9.18 straipsnis — |
(Palikta tuščia) | 71 |
9.19 straipsnis — |
Mechaninės įrangos avarinės signalizacijos ir saugos sistemos | 71 |
9.20 straipsnis — |
Elektroninė įranga | 72 |
9.21 straipsnis — |
Elektromagnetinis suderinamumas | 73 |
10 SKYRIUS | 73 |
ĮRANGA | 73 |
10.01 straipsnis — |
Inkaro įranga | 73 |
10.02 straipsnis — |
Kita įranga | 75 |
10.03 straipsnis — |
Nešiojamieji gesintuvai | 76 |
10.03a straipsnis — |
Stacionarios gaisro gesinimo sistemos gyvenamosiose patalpose, vairinėse ir keleivių zonose | 76 |
10.03b straipsnis — |
Stacionarios gaisro gesinimo sistemos mašinų skyriuose, katilinėse ir siurblinėse | 77 |
10.04 straipsnis — |
Laivo valtys | 81 |
10.05 straipsnis — |
Gelbėjimo plūdurai ir gelbėjimo liemenės | 81 |
11 SKYRIUS | 81 |
DARBO VIETOS SAUGA | 81 |
11.1 straipsnis — |
Bendroji dalis | 81 |
11.02 straipsnis — |
Apsauga nuo kritimo | 81 |
11.03 straipsnis — |
Darbo patalpų dydis | 82 |
11.04 straipsnis — |
Šoniniai deniai | 82 |
11.05 straipsnis — |
Patekimas į darbo vietas | 82 |
11.06 straipsnis — |
Išėjimai ir avariniai išėjimai | 83 |
11.07 straipsnis — |
Kopėčios, pakopos ir panašūs įtaisai | 83 |
11.08 straipsnis — |
Vidaus patalpos | 83 |
11.09 straipsnis — |
Apsauga nuo triukšmo ir vibracijos | 83 |
11.10 straipsnis — |
Liukų dangčiai | 83 |
11.11 straipsnis — |
Suktuvai | 84 |
11.12 straipsnis — |
Kranai | 84 |
11.13 straipsnis — |
Degiųjų skysčių laikymas | 85 |
12 SKYRIUS | 85 |
GYVENAMOSIOS PATALPOS | 85 |
12.01 straipsnis — |
Bendroji dalis | 85 |
12.02 straipsnis — |
Ypatingi projektavimo reikalavimai gyvenamosioms patalpoms | 86 |
12.03 straipsnis — |
Sanitariniai įrenginiai | 86 |
12.04 straipsnis — |
Laivo virtuvės | 87 |
12.05 straipsnis — |
Geriamasis vanduo | 87 |
12.06 straipsnis — |
Šildymas ir vėdinimas | 88 |
12.07 straipsnis — |
Kita gyvenamųjų patalpų įranga | 88 |
13 SKYRIUS | 88 |
KURĄ DEGINANTI ŠILDYMO, MAISTO RUOŠIMO IR ŠALDYMO ĮRANGA | 88 |
13.01 straipsnis — |
Bendroji dalis | 88 |
13.02 straipsnis — |
Skystąjį kurą ir mazutą naudojančios įrangos naudojimas | 88 |
13.03 straipsnis — |
Garinamieji mazuto šildytuvai su degikliais ir šildymo prietaisai su purškiamaisiais mazuto degikliais | 89 |
13.04 straipsnis — |
Garinamieji oro šildytuvai su degikliais | 89 |
13.05 straipsnis — |
Šildymo prietaisai su purškiamaisiais mazuto degikliais | 89 |
13.06 straipsnis — |
Šildymo dirbtiniu oro srautu prietaisai | 89 |
13.07 straipsnis — |
Šildymas kietuoju kuru | 90 |
14 SKYRIUS | 90 |
BUITINĖS PASKIRTIES SUSKYSTINTŲJŲ DUJŲ ĮRENGINIAI | 90 |
14.01 straipsnis — |
Bendroji dalis | 90 |
14.02 straipsnis — |
Įrenginiai | 90 |
14.03 straipsnis — |
Talpyklos | 91 |
14.04 straipsnis — |
Tiekimo blokų vieta ir išdėstymas | 91 |
14.05 straipsnis — |
Atsarginės ir tuščios talpyklos | 91 |
14.06 straipsnis — |
Slėgio reguliatoriai | 91 |
14.07 straipsnis — |
Slėgis | 92 |
14.08 straipsnis — |
Vamzdynai ir lankstieji vamzdžiai | 92 |
14.09 straipsnis — |
Skirstomoji sistema | 92 |
14.10 straipsnis — |
Dujas naudojantys prietaisai ir jų montavimas | 92 |
14.11 straipsnis — |
Vėdinimas ir degimo dujų šalinimas | 93 |
14.12 straipsnis — |
Eksploatacijos ir saugos reikalavimai | 93 |
14.13 straipsnis — |
Priėmimo bandymas | 93 |
14.14 straipsnis — |
Bandymai | 93 |
14.15 straipsnis — |
Atestavimas | 94 |
15 SKYRIUS | 94 |
KONKRETŪS REIKALAVIMAI KELEIVINIAMS LAIVAMS | 94 |
15.01 straipsnis — |
Bendrosios nuostatos | 94 |
15.02 straipsnis — |
Laivų korpusai | 94 |
15.03 straipsnis — |
Stovumas | 96 |
15.04 straipsnis — |
Saugus atstumas ir viršvandeninis bortas | 100 |
15.05 straipsnis — |
Didžiausias leistinas keleivių skaičius | 101 |
15.06 straipsnis — |
Keleiviams skirtos patalpos ir zonos | 101 |
15.07 straipsnis — |
Varomoji sistema | 104 |
15.08 straipsnis — |
Saugumą užtikrinantys įtaisai ir įranga | 104 |
15.09 straipsnis — |
Gelbėjimo įranga | 105 |
15.10 straipsnis — |
Elektros įranga | 106 |
15.11 straipsnis — |
Priešgaisrinė sauga | 107 |
15.12 straipsnis — |
Gaisro gesinimas | 111 |
15.13 straipsnis — |
Saugos organizavimas | 112 |
15.14 straipsnis — |
Nuotekų surinkimo ir šalinimo įranga | 113 |
15.15 straipsnis — |
Tam tikriems keleiviniams laivams taikomos leidžiančios nukrypti nuostatos | 113 |
15a SKYRIUS | 114 |
KONKRETŪS REIKALAVIMAI KELEIVINIAMS BURLAIVIAMS | 114 |
15a.01 straipsnis — |
II dalies taikymas | 114 |
15a.02 straipsnis — |
Tam tikriems keleiviniams burlaiviams taikomos išimtys | 115 |
15a.03 straipsnis — |
Stovumo reikalavimai laivams, plaukiantiems iškėlus bures | 115 |
15a.04 straipsnis — |
Laivų statybos ir mechaniniai reikalavimai | 115 |
15a.05 straipsnis — |
Bendros takelažui taikomos nuostatos | 116 |
15a.06 straipsnis — |
Bendros laivo stiebams ir rangautams taikomos nuostatos | 116 |
15a.07 straipsnis — |
Specialios laivo stiebams taikomos nuostatos | 116 |
15a.08 straipsnis — |
Specialios stengoms taikomos nuostatos | 117 |
15a.09 straipsnis — |
Specialios bugšpritams taikomos nuostatos | 118 |
15a.10 straipsnis — |
Specialios kliverio gikams taikomos nuostatos | 118 |
15a.11 straipsnis — |
Specialios grotgikams taikomos nuostatos | 118 |
15a.12 straipsnis — |
Specialios gafeliams taikomos nuostatos | 119 |
15a.13 straipsnis — |
Bendros judamajam ir stovimajam takelažui taikomos nuostatos | 119 |
15a.14 straipsnis — |
Specialios stovimajam takelažui taikomos nuostatos | 119 |
15a.15 straipsnis — |
Specialios judamajam takelažui taikomos nuostatos | 120 |
15a.16 straipsnis — |
Takelažo jungiamosios detalės ir dalys | 121 |
15a.17 straipsnis — |
Burės | 122 |
15a.18 straipsnis — |
Įranga | 122 |
15a.19 straipsnis — |
Bandymai | 122 |
16 SKYRIUS | 122 |
KONKRETŪS REIKALAVIMAI PLAUKIOJANČIOMS PRIEMONĖMS, KURIOS GALI BŪTI STUMIAMOS ARBA VELKAMOS VILKSTINĖS ARBA BORTAIS SUKABINTŲ PLAUKIOJANČIŲ PRIEMONIŲ VILKSTINĖS DALIS | 122 |
16.01 straipsnis — |
Stumti galinčios plaukiojančios priemonės | 122 |
16.02 straipsnis — |
Plaukiojančios priemonės, kurios gali būti stumiamos | 123 |
16.03 straipsnis — |
Plaukiojančios priemonės, kurios gali stumti bortais sukabintų plaukiojančių priemonių vilkstines | 123 |
16.04 straipsnis — |
Plaukiojančios priemonės, kurios gali būti stumiamos vilkstinėse | 123 |
16.05 straipsnis — |
Vilkimui naudojamos plaukiojančios priemonės | 123 |
16.06 straipsnis — |
Vilkstinių navigaciniai bandymai | 124 |
16.07 straipsnis — |
Įrašai Bendrijos sertifikate | 124 |
17 SKYRIUS | 124 |
KONKRETŪS REIKALAVIMAI, TAIKOMI PLŪDURIUOJANTIEMS ĮRENGINIAMS | 124 |
17.01 straipsnis — |
Bendroji dalis | 124 |
17.02 straipsnis — |
Leidžiančios nukrypti nuostatos | 124 |
17.03 straipsnis — |
Papildomi reikalavimai | 125 |
17.04 straipsnis — |
Liekamasis saugus atstumas | 125 |
17.05 straipsnis — |
Liekamasis viršvandeninis bortas | 125 |
17.06 straipsnis — |
Šoninio svirimo bandymas | 126 |
17.07 straipsnis — |
Stovumo patvirtinimas | 126 |
17.08 straipsnis — |
Stovumo patvirtinimas, jei sumažinamas liekamasis viršvandeninis bortas | 127 |
17.09 straipsnis — |
Grimzlės žymės ir grimzlės skalės | 128 |
17.10 straipsnis — |
Plūduriuojantis įrenginys, kurios stovumas nėra patvirtintas | 128 |
18 SKYRIUS | 128 |
KONKRETŪS REIKALAVIMAI, TAIKOMI STATYBVIETĖS PLAUKIOJANČIOMS PRIEMONĖMS | 128 |
18.01 straipsnis — |
Eksploatacijos sąlygos | 128 |
18.02 straipsnis — |
II dalies taikymas | 128 |
18.03 straipsnis — |
Leidžiančios nukrypti nuostatos | 128 |
18.04 straipsnis — |
Saugus atstumas ir viršvandeninis bortas | 129 |
18.05 straipsnis — |
Laivo valtys | 129 |
19 SKYRIUS | 129 |
KONKRETŪS REIKALAVIMAI SENOVINIAMS LAIVAMS (Palikta tuščia) | 129 |
19a SKYRIUS | 129 |
KONKRETŪS REIKALAVIMAI KANALŲ BARŽOMS (Palikta tuščia) | 129 |
19b SKYRIUS | 129 |
KONKRETŪS REIKALAVIMAI 4 ZONOS VANDENŲ KELIAIS PLAUKIOJANTIEMS LAIVAMS | 129 |
19b.01 straipsnis — |
4 skyriaus taikymas | 129 |
20 SKYRIUS | 129 |
KONKRETŪS REIKALAVIMAI JŪRŲ LAIVAMS (Palikta tuščia) | 129 |
21 SKYRIUS | 129 |
KONKRETŪS REIKALAVIMAI PRAMOGINIAMS LAIVAMS | 129 |
21.01 straipsnis — |
Bendroji dalis | 129 |
21.02 straipsnis — |
II dalies taikymas | 130 |
21.03 straipsnis — |
(Palikta tuščia) | 130 |
22 SKYRIUS | 131 |
KONTEINERIUS PLUKDANČIŲ LAIVŲ STOVUMAS | 131 |
22.01 straipsnis — |
Bendroji dalis | 131 |
22.02 straipsnis — |
Nepritvirtintų konteinerių vežimo ribinės sąlygos ir stovumo patvirtinimo apskaičiavimo metodas | 131 |
22.03 straipsnis — |
Pritvirtintų konteinerių vežimo ribinės sąlygos ir stovumo patvirtinimo apskaičiavimo metodas | 133 |
22.04 straipsnis — |
Laivo stovumo vertinimo tvarka | 134 |
22a SKYRIUS | 134 |
KONKRETŪS REIKALAVIMAI ILGESNĖMS NEI 110 M PLAUKIOJANČIOMS PRIEMONĖMS | 134 |
22a.01 straipsnis — |
I dalies taikymas | 134 |
22a.02 straipsnis — |
II dalies taikymas | 134 |
22a.03 straipsnis — |
Stiprumas | 134 |
22a.04 straipsnis — |
Plūdrumas ir stovumas | 134 |
22a.05 straipsnis — |
Papildomi reikalavimai | 135 |
22a.06 straipsnis — |
IV daleis taikymas, kai atliekamas perstatymas | 136 |
22b SKYRIUS | 136 |
KONKRETŪS REIKALAVIMAI GREITAEIGIAMS LAIVAMS | 136 |
22b.01 straipsnis — |
Bendroji dalis | 136 |
22b.02 straipsnis — |
I dalies taikymas | 137 |
22b.03 straipsnis — |
II dalies taikymas | 137 |
22b.04 straipsnis — |
Sėdimosios vietos ir saugos diržai | 137 |
22b.05 straipsnis — |
Viršvandeninis bortas | 137 |
22b.06 straipsnis — |
Plūdrumas, stovumas ir padalijimas pertvaromis | 137 |
22b.07 straipsnis — |
Vairinė | 137 |
22b.08 straipsnis — |
Papildoma įranga | 138 |
22b.09 straipsnis — |
Uždaros zonos | 138 |
22b.10 straipsnis — |
Išėjimai ir evakuacijos keliai | 138 |
22b.11 straipsnis — |
Priešgaisrinė sauga ir gaisro gesinimas | 139 |
22b.12 straipsnis — |
Pereinamojo laikotarpio nuostatos | 139 |
III DALIS | 139 |
23 SKYRIUS | 139 |
LAIVŲ ĮRENGIMAS ATSIŽVELGIANT Į LAIVO ĮGULOS SUKOMPLEKTAVIMĄ | 139 |
23.01 straipsnis — |
(Palikta tuščia) | 139 |
23.02 straipsnis — |
(Palikta tuščia) | 139 |
23.03 straipsnis — |
(Palikta tuščia) | 139 |
23.04 straipsnis — |
(Palikta tuščia) | 139 |
23.05 straipsnis — |
(Palikta tuščia) | 139 |
23.06 straipsnis — |
(Palikta tuščia) | 139 |
23.07 straipsnis — |
(Palikta tuščia) | 139 |
23.08 straipsnis — |
(Palikta tuščia) | 139 |
23.09 straipsnis — |
Laivų įranga | 140 |
23.10 straipsnis — |
(Palikta tuščia) | 141 |
23.11 straipsnis — |
(Palikta tuščia) | 141 |
23.12 straipsnis — |
(Palikta tuščia) | 141 |
23.13 straipsnis — |
(Palikta tuščia) | 141 |
23.14 straipsnis — |
(Palikta tuščia) | 141 |
23.15 straipsnis — |
(Palikta tuščia) | 141 |
IV DALIS | 141 |
24 SKYRIUS | 141 |
PEREINAMOJO LAIKOTARPIO IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS | 141 |
24.01 straipsnis — |
Pereinamojo laikotarpio nuostatų taikymas jau eksploatuojamoms plaukiojančioms priemonėms | 141 |
24.02 straipsnis — |
Leidžiančios nukrypti nuostatos, taikomos jau eksploatuojamoms plaukiojančioms priemonėms | 141 |
24.03 straipsnis — |
Leidžiančios nukrypti nuostatos, taikomos plaukiojančioms priemonėms, pradėtoms statyti 1976 m. balandžio 1 d. arba anksčiau | 152 |
24.04 straipsnis — |
Kitos leidžiančios nukrypti nuostatos | 154 |
24.05 straipsnis — |
(Palikta tuščia) | 154 |
24.06 straipsnis — |
Leidžiančios nukrypti nuostatos, taikomos plaukiojančioms priemonėms, kurioms netaikomas 24.01 straipsnis | 154 |
24.07 straipsnis — |
(Palikta tuščia) | 163 |
24a SKYRIUS | 163 |
PEREINAMOJO LAIKOTARPIO NUOSTATOS, TAIKOMOS PLAUKIOJANČIOMS PRIEMONĖMS, NEPLAUKIOJANČIOMS R ZONOS VANDENŲ KELIAIS | 163 |
24a.01 straipsnis — |
Pereinamojo laikotarpio nuostatų taikymas jau eksploatuojamoms plaukiojančioms priemonėms ir ankstesnių Bendrijos sertifikatų galiojimas | 163 |
24a.02 straipsnis — |
Leidžiančios nukrypti nuostatos, taikomos jau eksploatuojamoms plaukiojančioms priemonėms | 163 |
24a.03 straipsnis — |
Leidžiančios nukrypti nuostatos, taikomos plaukiojančioms priemonėms, pradėtoms statyti iki 1985 m. sausio 1 d. | 169 |
24a.04 straipsnis — |
Kitos leidžiančios nukrypti nuostatos | 171 |
I PRIEDĖLIS — |
SAUGOS ŽENKLAI | 172 |
II PRIEDĖLIS — |
ADMINISTRACINIAI NURODYMAI | 174 |
I DALIS
1 SKYRIUS
BENDROJI DALIS
1.01 straipsnis
Sąvokų apibrėžimai
Šioje direktyvoje taikomi tokie sąvokų apibrėžimai:
|
Plaukiojančių priemonių rūšys
|
|
Plaukiojančių priemonių dariniai
|
|
Konkrečios laivo zonos
|
|
Laivų mašinų ir mechanizmų projektavimo ir gamybos terminai
|
|
Vairavimo sistema
|
|
Konstrukcijos elementų ir medžiagų savybės
|
|
Kiti apibrėžimai
|
1.02 straipsnis
(Palikta tuščia)
1.03 straipsnis
(Palikta tuščia)
1.04 straipsnis
(Palikta tuščia)
1.05 straipsnis
(Palikta tuščia)
1.06 straipsnis
Laikinieji reikalavimai
Laikinieji reikalavimai gali būti priimti pagal šios direktyvos 19 straipsnio 2 dalyje numatytą procedūrą, kai tai skubiai būtina vidaus vandenų kelių transportui suderinti su technikos pažanga, numatyti nuo šios direktyvos nuostatų leidžiančias nukrypti nuostatas prieš numatomą pačios direktyvos pakeitimą arba kad būtų galima atlikti bandymus. Reikalavimai yra skelbiami ir galioja ne ilgiau kaip trejus metus. Visose valstybėse narės jie įsigalioja vienu metu ir panaikinami tokiomis pat sąlygomis.
1.07 straipsnis
Administraciniai nurodymai
Siekiant lengviau ir vienodai įgyvendinti šią direktyvą, pagal šios direktyvos 19 straipsnio 2 dalyje numatytą procedūrą gali būti priimti privalomi administraciniai nurodymai dėl patikrinimo.
2 SKYRIUS
PROCEDŪRA
2.01 straipsnis
Tikrinimo įstaigos
1. Tikrinimo įstaigas įsteigia valstybės narės.
2. Tikrinimo įstaigas sudaro pirmininkas ir ekspertai.
Kiekvienoje įstaigoje yra šie ekspertai, jais neapsirobojant:
a) |
administraciją atstovaujantis pareigūnas, atsakingas už laivybą vidaus vandenų keliais; |
b) |
vidaus vandenų laivų ir jų variklių projektavimo ekspertas; |
c) |
laivybos sertifikatą turintis laivybos ekspertas. |
3. Kiekvienos įstaigos pirmininką ir ekspertus skiria valstybės, kurioje įstaiga yra įsteigta, valdžios institucijos. Pradėdami eiti pareigas, pirmininkas ir ekspertai raštu pateikia pareiškimą, kad jas vykdys visiškai nepriklausomai. Pareigūnai tokio pareiškimo pateikti neprivalo.
4. Tikrinimo įstaigoms pagal taikomas nacionalines nuostatas gali padėti tam tikrų sričių ekspertai.
2.02 straipsnis
Prašymas dėl patikrinimo
1. Prašymo dėl patikrinimo pateikimo tvarką ir patikrinimo vietą bei laiką nustato Bendrijos sertifikatą išduodančios institucijos. Kompetentinga institucija nustato, kokius dokumentus reikia pateikti. Ši tvarka turi būti įgyvendinama taip, kad užtikrintų, jog patikrinimas būtų atliekamas per priimtiną laikotarpį nuo prašymo pateikimo.
2. Plaukiojančios priemonės, kuriai ši direktyva netaikoma, savininkas arba jo atstovas gali prašyti Bendrijos sertifikato. Jo prašymas patenkinamas, jei laivas atitinka šios direktyvos reikalavimus.
2.03 straipsnis
Plaukiojančios priemonės pateikimas patikrinimui
1. Savininkas arba jo atstovas plaukiojančią priemonę tikrinimui turi pateikti be krovinio, išvalytą ir su įranga. Jis privalo teikti atliekant tikrinimą būtiną pagalbą, pavyzdžiui, parūpinti reikiamą valtį bei personalą ir atidengti laivo korpuso ar įrangos dalis, kurios nėra tiesiogiai prieinamos arba matomos.
2. Tikrinimo įstaiga reikalauja, kad pirmas patikrinimas būtų atliekamas sausumoje esant pirmai galimybei. Patikrinimas sausumoje nebūtinas, jei pateikiamas klasifikacinis sertifikatas arba patvirtintos klasifikacinės bendrovės išduotas sertifikatas, liudijantis, kad laivo konstrukcija atitinka jai keliamus reikalavimus, arba jei pateikiamas sertifikatas, rodantis, kad kompetentinga institucija jau atliko patikrinimą sausumoje kitu tikslu. Jei atliekamas periodiškas patikrinimas arba jei atliekamas šios direktyvos 15 straipsnyje numatytas patikrinimas, tikrinimo įstaiga gali reikalauti, kad laivas būtų tikrinamas iškeltas iš vandens.
Tikrinimo įstaiga turi vykdyti motorinių laivų arba vilkstinių bandomuosius reisus pradinio patikrinimo metu arba jei buvo atlikti esminiai varomosios arba vairavimo įrangos pakeitimai.
3. Tikrinimo įstaiga gali reikalauti atlikti papildomus eksploatacinius bandymus ir pateikti kitus patvirtinamuosius dokumentus. Ši nuostata taip pat taikoma, kai plaukiojanti priemonė statoma.
2.04 straipsnis
(Palikta tuščia)
2.05 straipsnis
Laikinasis Bendrijos sertifikatas
1. Kompetentinga institucija laikinąjį Bendrijos sertifikatą gali išduoti:
a) |
plaukiojančioms priemonėms, kurios ketina, kompetentingai institucijai leidus, plaukti į tam tikrą vietą, kad gautų Bendrijos sertifikatą; |
b) |
plaukiojančioms priemonėms, kurių Bendrijos sertifikatas buvo laikinai panaikintas vienu iš 2.07 straipsnyje arba šios direktyvos 12 ir 16 straipsniuose nurodytų atvejų; |
c) |
plaukiojančioms priemonėms, kurių Bendrijos sertifikatas yra rengiamas po sėkmingo patikrinimo; |
d) |
plaukiojančioms priemonėms, kurios atitiko ne visas sąlygas Bendrijos sertifikatui gauti, kaip nustatyta V priedo I dalyje; |
e) |
plaukiojančioms priemonėms, kurios buvo taip sugadintos, kad jų būklė nebeatitinka Bendrijos sertifikato; |
f) |
plūduriuojančiai įrangai arba įrenginiams, jei už specialiąsias transporto operacijas atsakingos valdžios institucijos išduoda leidimą atlikti specialią transporto operaciją, kaip numatyta taikomose valstybių narių laivybos institucijos taisyklėse, jei bus gautas toks Bendrijos sertifikatas; |
g) |
plaukiojančioms priemonėms, kurios nukrypsta nuo II dalies nuostatų, kaip numatyta 2.19 straipsnio 2 dalyje. |
2. Laikinasis Bendrijos sertifikatas rengiamas pagal V priedo III dalyje pateiktą pavyzdį, jei manoma, kad plaukiojančių priemonių, plūduriuojančių įrenginių arba plūduriuojančių mechanizmų tinkamumas plaukioti užtikrintas pakankamai.
Juo nustatomos sąlygos, kurias kompetentinga institucija laiko būtinomis. Jis galioja:
a) |
vieną konkretų reisą, kuris turi būti atliktas per atitinkamą ne ilgesnį kaip vieno mėnesio laikotarpį, 1 dalies a, d–f punktuose nurodytais atvejais; |
b) |
atitinkamą laikotarpį 1 dalies b ir c punktuose nurodytais atvejais; |
c) |
šešis mėnesius 1 dalies g punkte nurodytais atvejais. Laikinasis Bendrijos sertifikatas gali būti pratęsiamas kaskart šešiems mėnesiams, kol Komitetas priims sprendimą. |
2.06 straipsnis
Bendrijos sertifikato galiojimas
1. Bendrijos sertifikatų, pagal šios direktyvos nuostatas išduotų naujiems laivams, galiojimo laikotarpį nustato kompetentinga institucija. Jis yra ne ilgesnis negu:
a) |
penkeri metai — keleiviniams laivams; |
b) |
dešimt metų — visoms kitoms plaukiojančioms priemonėms. |
Galiojimo laikotarpis turi būti nurodomas Bendrijos sertifikate.
2. Dar neatlikus patikrinimo jau eksploatuojamų laivų Bendrijos sertifikatų galiojimo laikotarpį kompetentinga institucija kiekvienu konkrečiu atveju nustato pagal patikrinimo rezultatus. Vis dėlto, jų galiojimas negali viršyti 1 dalyje nurodytų laikotarpių.
2.07 straipsnis
Bendrijos sertifikate nurodomi duomenys ir jo pakeitimai
1. Plaukiojančios priemonės savininkas arba jo atstovas turi informuoti kompetentingą instituciją apie visus plaukiojančios priemonės pavadinimo arba plaukiojančios priemonės nuosavybės pasikeitimus, visus iš naujo atliktus plaukiojančios priemonės išmatavimus bei visus oficialaus numerio, registracijos arba prirašymo uosto pasikeitimus ir nusiųsti Bendrijos sertifikatą minėtai institucijai, kad ši padarytų pakeitimus.
2. Bendrijos sertifikatą papildyti informacija arba pakeisti gali bet kuri kompetentinga institucija.
3. Jei kompetentinga institucija Bendrijos sertifikatą pakeičia arba papildo jį informacija, apie tai ji turi informuoti tą Bendrijos sertifikatą išdavusią kompetentingą instituciją.
2.08 straipsnis
(Palikta tuščia)
2.09 straipsnis
Periodiškas patikrinimas
1. Plaukiojančios priemonės turi būti patikrinamos periodiškai prieš baigiantis jų Bendrijos sertifikato galiojimui.
2. Savininkui arba jo atstovui pagrįstai paprašius, kompetentinga institucija išimties tvarka ir be papildomų patikrinimų gali pratęsti Bendrijos sertifikato galiojimą ne ilgiau negu šešiems mėnesiams. Šis galiojimo pratęsimas suteikiamas raštu ir laikomas plaukiojančioje priemonėje.
3. Kompetentinga institucija iš naujo nustato Bendrijos sertifikato galiojimo laikotarpį pagal tokio patikrinimo rezultatus.
Galiojimo laikotarpis įrašomas Bendrijos sertifikate ir pranešamas jį išdavusiai institucijai.
4. Jei Bendrijos sertifikato galiojimo laikotarpis nepratęsiamas, o pakeičiamas nauju, ankstesnis Bendrijos sertifikatas gražinamas jį išdavusiai kompetentingai institucijai.
2.10 straipsnis
Savanoriškas patikrinimas
Plaukiojančios priemonės savininkas arba jo atstovas bet kuriuo metu gali savanoriškai paprašyti atlikti patikrinimą.
Pagal minėtą prašymą dėl patikrinimo imamasi veiksmų.
2.11 straipsnis
(Palikta tuščia)
2.12 straipsnis
(Palikta tuščia)
2.13 straipsnis
(Palikta tuščia)
2.14 straipsnis
(Palikta tuščia)
2.15 straipsnis
Išlaidos
Plaukiojančios priemonės savininkas arba jo atstovas padengia visas laivo patikrinimo ir Bendrijos sertifikato išdavimo išlaidas pagal kiekvienos valstybės narės sudarytą specialų mokesčių sąrašą.
2.16 straipsnis
Informavimas
Kompetentinga institucija asmenims, galintiems pagrįsti, kad jiems būtina sužinoti Bendrijos sertifikato turinį, gali leisti su juo susipažinti ir gali jiems išduoti tikromis patvirtintas ir tokiomis nurodytas Bendrijos sertifikato ištraukas ar kopijas.
2.17 straipsnis
Bendrijos sertifikatų registras
1. Kompetentingos institucijos savo išduodamiems Bendrijos sertifikatams skiria eilės numerį. Visų savo išduotų Bendrijos sertifikatų registrą jos tvarko pagal VI priede nurodytą pavyzdį.
2. Kompetentingos institucijos saugo visų savo išduotų Bendrijos sertifikatų originalus arba kopijas ir juose pažymi visą informaciją bei pakeitimus, taip pat visus Bendrijos sertifikato panaikinimus bei pakeitimus naujais.
2.18 straipsnis
Oficialus numeris
1. Bendrijos sertifikatą išdavusi kompetentinga institucija jame įrašo valstybės narės, kurioje plaukiojanti priemonė yra registruota arba kurioje yra jos prirašymo uostas, kompetentingos institucijos tai plaukiojančiai priemonei skirtą oficialų numerį.
Bendrijos sertifikate nurodomą oficialų numerį ne valstybių narių plaukiojančioms priemonėms skiria tą Bendrijos sertifikatą išduodanti kompetentinga institucija.
Šie reikalavimai netaikomi pramoginiams laivams.
2. (Palikta tuščia)
3. (Palikta tuščia)
4. Plaukiojančios priemonės savininkas arba jo atstovas dėl oficialaus numerio skyrimo turi kreiptis į kompetentingas institucijas. Savininkas arba jo atstovas taip pat yra atsakingi už Bendrijos sertifikate įrašyto oficialaus numerio uždėjimą ir nuėmimą iškart jam netekus galios.
2.19 straipsnis
Lygiavertiškumas ir leidžiančios nukrypti nuostatos
1. Jei II dalies nuostatomis reikalaujama plaukiojančioje priemonėje naudoti arba turėti tam tikras medžiagas, įrenginius arba įrangą, arba naudoti tam tikrus konstrukcijos elementus ar tam tikras priemones, kompetentinga institucija minėtoje plaukiojančioje priemonėje gali leisti naudoti arba turėti kitas medžiagas, įrenginius arba įrangą, arba naudoti kitas konstrukcijos projekto ypatybes ar kitas priemones, jei pagal šios direktyvos 19 straipsnio 2 dalyje numatytą procedūrą jie yra pripažinti lygiaverčiais.
2. Jei pagal šios direktyvos 19 straipsnio 2 dalyje numatytą procedūrą Komitetas nepriima sprendimo dėl lygiavertiškumo, kaip numatyta 1 dalyje, kompetentinga institucija gali išduoti laikinąjį Bendrijos sertifikatą.
Pagal šios direktyvos 19 straipsnio 2 dalyje numatytą procedūrą kompetentingos institucijos per vieną mėnesį Komitetui praneša apie laikinojo Bendrijos sertifikato išdavimą pagal 2.05 straipsnio 1 dalies g punktą, nurodydamos plaukiojančios priemonės pavadinimą ir oficialų numerį, nukrypimo pobūdį ir valstybę, kurioje plaukiojanti priemonė yra registruota arba kurioje yra jos prirašymo uostas.
3. Pagal šios direktyvos 19 straipsnio 2 dalyje numatytą procedūrą kompetentinga institucija, remdamasi komiteto rekomendacija, Bendrijos sertifikatą konkrečiai plaukiojančiai priemonei gali išduoti ribotam bandomajam laikotarpiui, įtraukdama į jį naujus techninius reikalavimus, kurie nukrypsta nuo II dalies reikalavimų, jei tie reikalavimai užtikrina lygiavertišką saugą.
4. 1 ir 3 dalyse nurodytas lygiavertiškumas ir leidžiančios nukrypti nuostatos nurodomos Bendrijos sertifikate. Apie tai informuojama Komisija.
II DALIS
3 SKYRIUS
LAIVŲ STATYBOS REIKALAVIMAI
3.01 straipsnis
Pagrindinis reikalavimas
Laivai statomi vadovaujantis gera laivų statybos praktika.
3.02 straipsnis
Stipris ir stovumas
1. Korpusas turi būti pakankamai stiprus, kad išlaikytų visus įtempius, kurie jį paprastai veikia.
a) |
Jei laivai yra nauji arba iš esmės rekonstruoti taip, kad tai turi įtakos laivo stiprumui, pateikiamais projektiniais skaičiavimais įrodomas titinkamas jų stipris. Šių įrodymų nereikalaujama, jei pateikiamas klasifikacinis sertifikatas arba patvirtintos klasifikacinės bendrovės pareiškimas. |
b) |
Jei atliekamas patikrinimas, kaip nurodyta 2.09 straipsnyje, mažiausias dugno, korpuso žiaunų ir šonų apkalos lakštų storis tikrinamas laikantis šių sąlygų: Jei laivai pagaminti iš plieno, nurodomas mažiausias storis tmin pagal didžiausias vertes, apskaičiuotas pagal šias formules:
|
c) |
Laivų su dvigubu dugnu ir sparno tuštumomis ir su išilginiais rėmais mažiausia apkalos lakštų storio vertė, apskaičiuojama pagal šio straipsnio b punkte nurodytas formules, gali būti sumažinta iki apskaičiuotos vertės, klasifikacinės bendrovės patvirtintos kaip užtikrinančios pakankamą korpuso stiprį (išilginį, šoninį ir atskirų vietų stiprį). Jei dugno, korpuso žiaunų arba šonų apkalos lakštų storis yra mažesnis už šiuo būdu nustatytą leistiną vertę, apkalos lakštai atnaujinami. |
Šiuo būdu apskaičiuotos mažiausios vertės yra ribinės vertės, atsižvelgus į įprastą, tolygų nusidėvėjimą, jei plokštės yra iš laivų statybos plieno, o vidaus konstrukcijos elementai, pavyzdžiui, rėmai, rėmų pagrindas, pagrindiniai išilginiai ir skersiniai konstrukcijos elementai yra geros būklės ir jei korpuse nesimato jokių išilginio stiprio perkrovos požymių.
Kai atitinkamos apkalos plokštės nebeatitinka šių verčių, jos remontuojamos arba pakeičiamos. Tačiau ne daugiau negu 10 % už apskaičiuotas vertes mažesnis storis yra leidžiamas, jei toks jis yra atskirose vietose ir mažuose plotuose.
2. Jei korpuso konstrukcijoje naudojama medžiaga yra ne plienas, skaičiavimais įrodoma, kad korpuso stipris (išilginis, šoninis ir atskirų vietų) yra ne mažesnis už stiprį, kuris būtų, jei būtų naudojamas plienas, tariant, kad jo mažiausias storis yra toks, kaip numatyta 1 dalyje. Jei pateikiamas pripažintos klasifikacinės bendrovės išduotas klasės sertifikatas arba pareiškimas, įrodymas skaičiavimais nebūtinas.
3. Laivų stovumas turi atitikti numatytąją naudojimo paskirtį.
3.03 straipsnis
Laivo korpusas
1. Denį arba, jei denio nėra, planšyrą siekiančios pertvaros įrengiamos šiose vietose:
a) |
Taraninėje pertvaroje tinkamu atstumu nuo laivapriekio taip, kad būtų užtikrintas laivo su kroviniu plūdrumas, o liekamasis saugus atstumas būtų 100 mm, jei vanduo patektų į vandeniui nelaidų skyrių prieš taraninę pertvarą. Paprastai laikoma, kad 1 pastraipoje nurodytas reikalavimas įvykdytas, jei taraninė pertvara įrengta 0,04 L–0,04 L + 2 m atstumu nuo laivapriekio statmens didžiausios grimzlės plokštumoje. Jei šis atstumas viršija 0,04 L + 2 m, 1 pastraipoje nurodytas reikalavimas įrodomas skaičiavimu. Atstumas gali būti sumažintas iki 0,03 L. Tuomet 1 pastraipoje nurodytas reikalavimas turi būti įrodomas skaičiavimu, tariant, kad prieš taraninę pertvarą esantis skyrius ir gretimi skyriai yra apsemti vandens. |
b) |
Achterpiko pertvaroje tinkamu atstumu nuo laivagalio, jei laivo ilgis L viršija 25 m. |
2. Prieš taraninės pertvaros plokštumą negali būti gyvenamųjų patalpų arba įrenginių, būtinų laivo saugai arba eksploatavimui. Šis reikalavimas netaikomas inkaro įrenginiui.
3. Gyvenamosios patalpos, mašinų skyriai ir katilinės bei jose esančios darbo vietos nuo triumų atskiriamos vandeniui nelaidžiomis denį siekiančiomis skersinėmis pertvaromis.
4. Gyvenamosios patalpos nuo mašinų skyrių, katilinių ir triumų atskiriamos taip, kad būtų nelaidžios dujoms ir kad į jas būtų galima patekti tiesiai iš denio. Jei į minėtas patalpas iš denio patekti neįmanoma, tiesiai į denį turi būti galima patekti per jų atsarginius išėjimus.
5. 1 ir 3 dalyse nurodytose pertvarose ir 4 dalyje nurodytoje atskiriamojoje zonų pertvaroje neturi būti angų.
Tačiau durys achterpiko pertvaroje ir išgrąžos, visų pirma šachtų ir vamzdynų išgrąžos, yra leidžiamos, jei yra suprojektuotos taip, kad nepablogintų pertvarų ir zonų atskyrimo veiksmingumo. Durys achterpiko pertvaroje gali būti tik tuo atveju, jei nuotolinio stebėjimo būdu iš vairinės galima nustatyti, ar jos atviros, ar uždarytos, o ant durų iš abiejų pusių turi būti šis lengvai įskaitomas nurodymas:
„Pasinaudoję durimis, iš karto jas uždarykite“.
6. Vandens įleidžiamieji bei išleidžiamieji vamzdžiai ir su jais sujungti vamzdynai turi būti tokie, kad į laivą netyčia negalėtų patekti vanduo.
7. Laivapriekio zonos pastatomos taip, kad inkarai ar jų dalys neišsikištų už šoninės apkalos.
3.04 straipsnis
Mašinų skyriai, katilinės ir bunkeriai
1. Mašinų skyriai arba katilinės išdėstomos taip, kad būtų galima lengvai ir saugiai eksploatuoti, remontuoti ir prižiūrėti juose esančius įrengimus.
2. Skystojo kuro arba alyvos bunkeriai su keleivių zonomis ir gyvenamosiomis patalpomis negali turėti bendrų sienų, kurias įprastos eksploatacijos sąlygomis slėgtų statinis skysčio slėgis.
3. Mašinų skyriaus, katilinės ir bunkerio pertvaros, lubos ir durys turi būti iš plieno arba kitos lygiavertiškos nedegios medžiagos.
Mašinų skyriuose naudojama izoliacinė medžiaga apsaugoma nuo kuro ir kuro garų prasiskverbimo.
Visos angos mašinų skyrių, katilinių ir bunkerinių sienose, lubose ir duryse turi būti tokios, kad jas būtų galima uždaryti iš išorės. Užraktai turi būti iš plieno arba lygiavertiškos nedegios medžiagos.
4. Mašinų skyrius ir katilines bei kitas patalpas, iš kurių gali nutekėti degiosios ar toksiškos dujos, turi būti galima tinkamai išvėdinti.
5. Trapai ir kopėčios, kuriais galima patekti į mašinų skyrius, katilines ir bunkerius, turi būti tvirtai pritvirtinti ir pagaminti iš plieno arba kitos smūgiams atsparios ir nedegios medžiagos.
6. Mašinų skyriuose ir katilinėse turi būti du išėjimai, iš kurių vienas gali būti atsarginis.
Antrasis išėjimas nebūtinas, jei:
a) |
bendrasis mašinų skyriaus arba katilinės plotas (vidutinis ilgis x vidutinis plotis grindų apkalos aukštyje) neviršija 35 m2 ir |
b) |
atstumas nuo kiekvienos vietos, kurioje turi būti atliekami apžiūros ir einamojo remonto arba techninės priežiūros darbai, iki išėjimo arba trapo prie išėjimo, per kurį patenkama į lauką, apačios nėra didesnis negu 5 m ir |
c) |
apžiūros ir einamojo remonto vietoje, kuri yra toliausiai nuo išėjimo durų, yra gesintuvas ir, nukrypstant nuo 10.03 straipsnio 1 dalies e punkto, variklių įrengtoji galia neviršija 100 kW. |
7. Didžiausias leistinas garsinio slėgio lygis mašinų skyriuose turi būti 110 dB(A). Garso matavimo vietos pasirenkamos atliekant techninės priežiūros darbus, kurie reikalingi įprasto juose esančios įrangos eksploatavimo metu.
4 SKYRIUS
SAUGUS ATSTUMAS, VIRŠVANDENINIS BORTAS IR GRIMZLĖS ŽYMĖS
4.01 straipsnis
Saugus atstumas
1. Saugus atstumas yra ne mažiau kaip 300 mm.
2. Saugus atstumas laivuose, kurių angų negalima uždaryti purslams nelaidžiais ir oro sąlygoms atspariais įtaisais, ir laivuose, plaukiančiuose atidengtais triumais, padidinamas tiek, kad kiekviena iš tokių angų būtų ne mažiau kaip 500 mm atstumu nuo didžiausios grimzlės plokštumos.
4.02 straipsnis
Viršvandeninis bortas
1. Laivų su ištisiniu deniu ir deniu be balniškumo ir antstatų, viršvandeninio borto aukštis yra 150 mm.
2. Laivų su balniškumu ir antstatais viršvandeninio borto aukštis apskaičiuojamas pagal šią formulę:
kur:
α |
koreguojamasis koeficientas, kuriuo atsižvelgiama į visus atitinkamus antstatus; |
ßv |
koreguojamasis koeficientas, taikomas dėl laivapriekio balniškumo, kuris atsiranda, kai laivo ilgio L priekinėje ketvirtinėje dalyje yra antstatų; |
ßa |
koreguojamasis koeficientas, taikomas dėl laivagalio balniškumo, kuris atsiranda, kai laivo ilgio L galinėje ketvirtinėje dalyje yra antstatų; |
Sev |
tikrasis laivapriekio balniškumas, mm; |
Sea |
tikrasis laivagalio balniškumas, mm. |
3. Koeficientas a apskaičiuojamas pagal šią formulę:
kur:
lem |
tikrasis antstatų, esančių laivo viduryje, atitinkančiame laivo ilgio L pusiaukelę, ilgis metrais; |
lev |
tikrasis laivo ilgio L priekinėje ketvirtinėje dalyje esančio antstato ilgis metrais; |
lea |
tikrasis laivo ilgio L galinėje ketvirtinėje dalyje esančio antstato ilgis metrais. |
Tikrasis antstato ilgis apskaičiuojamas pagal šią formulę:
kur:
l |
tikrasis atitinkamo antstato ilgis metrais; |
b |
atitinkamo antstato plotis metrais; |
B1 |
laivo plotis metrais, išmatuotas vertikalios šoninės apkalos plokštės išorėje denio aukštyje išilgai atitinkamo antstato vidurio; |
h |
atitinkamo antstato aukštis metrais. Tačiau, jei yra liukų, h nustatomas iš komingsų aukščio vertės atėmus pusę saugaus atstumo vertės pagal 4.01 straipsnio 1 ir 2 dalis. h vertė jokiu būdu neturi būti didesnė už 0,36 m. |
ar
vertė yra mažesnė negu 0,6, tikrasis antstato ilgis le yra lygus nuliui.
4. Koeficientai ßv ir ßa apskaičiuojami pagal šias formules:
5. Tikrasis laivagalio (laivapriekio) balniškumas Sev/Sea apskaičiuojamas pagal šias formules:
|
Sev = Sv · p |
|
Sea = Sa · p |
kur:
Sv |
tikrasis laivapriekio balniškumas (mm); tačiau Sv negali būti didesnis negu 1 000 mm; |
Sa |
tikrasis laivagalio balniškumas (mm); tačiau Sa negali būti didesnis negu 500 mm; |
p |
koeficientas, apskaičiuojamas pagal šią formulę: |
x |
abscisė, matuojama nuo kraštinio taško, kuriame balniškumas yra lygus 0,25 Sv (Sa) (žr. paveikslą). |
Tačiau koeficientas p negali būti didesnis už 1.
6. Jei ßa · Sea yra daugiau už ßv · Sev, ßv ·Sev vertė laikoma ßa · Sea verte.
4.03 straipsnis
Mažiausias viršvandeninis bortas
Atsižvelgiant į 4.02 straipsnyje nurodytą vertės sumažinimą, mažiausias viršvandeninis bortas yra ne mažesnis negu 0 mm.
4.04 straipsnis
Grimzlės žymės
1. Didžiausios grimzlės plokštuma nustatoma taip, kad atitiktų mažiausio viršvandeninio borto ir mažiausio saugaus atstumo specifikacijas. Tačiau saugai užtikrinti tikrinimo įstaiga gali nustatyti didesnę saugaus atstumo arba viršvandeninio borto vertę. Didžiausios grimzlės plokštuma nustatoma bent 3 zonai.
2. Didžiausios grimzlės plokštuma nurodoma aiškiai matomomis, nenuplaunamomis grimzlės žymėmis.
3. 3 zonos grimzlės žymės — tai 300 mm ilgio ir 40 mm gylio stačiakampis, kurio pagrindas yra horizontalus ir sutampa su didžiausios leidžiamos grimzlės plokštuma. Toks stačiakampis nurodomas visose kitokiose grimzlės žymėse.
4. Laivuose turi būti ne mažiau kaip trys grimzlės žymių poros, iš kurių viena yra viduryje, o kitos dvi yra atitinkamai tokiu atstumu nuo laivapriekio ir laivagalio, kuris yra apytiksliai lygus ilgio šeštadaliui.
Tačiau
a) |
jei laivo ilgis yra mažesnis negu 40 m, užtenka dviejų žymių porų, esančių atitinkamai tokiu atstumu nuo laivapriekio ir laivagalio, kuris yra lygus ilgio ketvirčiui; |
b) |
jei laivai nėra skirti kroviniams vežti, užtenka vienos žymių poros, esančios apytiksliai pusiaukelėje išilgai laivo. |
5. Žymės arba nuorodos, kurios po papildomo patikrinimo nebegalioja, prižiūrint tikrinimo įstaigai turi būti panaikinamos arba pažymimos nebegaliojančiomis. Jei grimzlės žymės neliktų, ją galima pakeisti nauja tik prižiūrint tikrinimo įstaigai.
6. Jei laivas buvo išmatuotas įgyvendinant 1966 m. Konvenciją dėl vidaus vandenų laivų matavimo ir jei matavimo žymių plokštuma atitinka šios direktyvos reikalavimus, tokios matavimo žymės naudojamos vietoj grimzlės žymių; tai nurodoma Bendrijos sertifikate.
7. Be 4 dalyje numatytų laivapriekio ir laivagalio grimzlės žymių porų, ant laivų, plaukiojančių ne 3 zonos vidaus vandenų keliais (1, 2 arba 4 zonose), nubrėžiama vertikali linija, prie kurios laivapriekio kryptimi nuo 3 zonos grimzlės žymės pažymimos viena arba, jei laivas plaukioja keliose zonose, kelios papildomos 150 mm ilgio grimzlės linijos.
Ši vertikali linija ir horizontali linija yra 30 mm storio. Be grimzlės žymės laivapriekio kryptimi, 60 mm aukščio × 40 mm gylio rašmenimis nurodomi atitinkami zonų numeriai (žr. 1 paveikslą).
1 paveikslas
4.05 straipsnis
Didžiausia laivų su kroviniu, kurių triumai ne visuomet yra uždaryti taip, kad būtų nelaidūs purslams ir atsparūs oro sąlygoms, grimzlė
Jei 3 zonoje galiojanti didžiausios laivo grimzlės plokštuma yra nustatoma darant prielaidą, kad triumai gali būti uždaryti taip, kad būtų nelaidūs purslams ir atsparūs oro sąlygoms, ir jei atstumas nuo didžiausios grimzlės plokštumos iki viršutinio komingsų krašto yra mažesnis negu 500 mm, nustatoma laivo plaukimo neuždengtais triumais didžiausia grimzlė.
Bendrijos sertifikate įrašoma:
„Jei triumo liukai yra visiškai arba iš dalies neuždengti, laivas gali būti kraunamas tik iki ... mm žemiau 3 zonoje galiojančių grimzlės žymių.“
4.06 straipsnis
Grimzlės skalės
1. Ant laivų, kurių grimzlė gali viršyti 1 m, abiejų šonų laivagalio pusėje pažymima grimzlės skalė; ant jų gali būti ir papildomos grimzlės skalės.
2. Kiekvieno grimzlės skalės nulio taškas pažymimas vertikaliai plokštumoje, lygiagrečioje didžiausios grimzlės plokštumai, einančiai per žemiausią korpuso ar kilio, jei jis yra, tašką. Vertikalus atstumas virš nulinio taško žymimas padalomis — decimetrais. Tokia skalė sužymima perforuotomis arba iškaltomis padalomis nuo laivo be krovinio vaterlinijos iki 100 mm virš didžiausios grimzlės ir nudažyta dviejų spalvų aiškiai matoma dryžuota juosta. Padalos kas penki decimetrai pažymimos skaičiais, nurodomais šalia skalės ir virš jos.
3. Vietoj grimzlės skalių gali būti dvi laivagalio matavimo skalės, pritvirtintos pagal 4.04 straipsnio 6 dalyje nurodytą konvenciją, jei jos turi reikalavimus atitinkančias padalas ir jei tam tikrais atvejais yra pažymėtos grimzlę rodančiais skaičiais.
5 SKYRIUS
MANEVRINGUMAS
5.01 straipsnis
Bendroji dalis
Laivai ir vilkstinės turi būti tinkami plaukioti ir manevringi.
Laivai be variklių, skirti būti velkami, turi atitikti konkrečius tikrinimo įstaigos nustatytus reikalavimus.
Laivai su varikliais ir vilkstinės turi atitikti 5.02–5.10 straipsniuose nustatytus reikalavimus.
5.02 straipsnis
Navigaciniai bandymai
1. Tinkamumas plaukioti ir manevringumas tikrinami navigaciniais bandymais. Visų pirma tikrinama atitiktis 5.06–5.10 straipsniuose nustatytiems reikalavimams.
2. Jei atitiktis tinkamumo plaukioti ir manevringumo reikalavimams įrodoma kitu būdu, tikrinimo įstaiga gali neatlikti visų arba dalies bandymų.
5.03 straipsnis
Bandymų zonos
1. 5.02 straipsnyje nurodyti navigaciniai bandymai atliekami kompetentingų institucijų nurodytose vidaus vandenų kelių zonose.
2. Bandymų zonos turi būti tekančio arba stovinčio vandens ruože, kuris, jei įmanoma, yra tiesus, ne mažiau kaip 2 km ilgio ir pakankamai platus, kuriame įrengiami lengvai atskiriami orientyrai laivo padėčiai nustatyti.
3. Tikrinimo įstaiga turi turėti galimybę pažymėti hidrologinius duomenis, pavyzdžiui, vandens gylį, laivybai tinkamo kanalo plotį ir vidutinį srovės greitį laivybos zonoje pagal įvairius vandens lygius.
5.04 straipsnis
Laivų ir vilkstinių apkrovos dydis atliekant navigacinius bandymus
Atliekant navigacinius bandymus kroviniams vežti skirtų laivų ir vilkstinių krovinys yra lygus ne mažiau kaip 70 % jų tonažo, o apkrova paskirstoma taip, kad garantuotų kuo horizontalesnį išdėstymą. Jei bandymai atliekami su mažesne apkrova, leidimas plaukti pasroviui suteikiamas tik esant tokiai apkrovai.
5.05 straipsnis
Laivo įrangos naudojimas navigaciniams bandymams
1. Atliekant navigacinius bandymus gali būti naudojama visa Bendrijos sertifikato 34 ir 52 dalyse nurodyta įranga, kurią galima paleisti iš vairinės, išskyrus inkarus.
2. Tačiau atliekant 5.10 straipsnyje nurodytą bandymą, kurio metu laivas įsuka į srovę, gali būti naudojami priekio inkarai.
5.06 straipsnis
Nustatytas (tiesioginės eigos) greitis
1. Laivai ir vilkstinės plaukia ne mažesniu negu 13 km/h greičiu vandens atžvilgiu. Ši sąlyga nėra privaloma, kai vilkikai-stūmikai plaukia vieni.
2. Tikrinimo įstaiga nuo šio reikalavimo gali atleisti laivus ir vilkstines, plaukiojančius tik upių žiotyse ir uostuose.
3. Tikrinimo įstaiga tikrina, ar laivas be krovinio gali plaukti didesniu negu 40 km/h greičiu vandens atžvilgiu. Jei tai patvirtinama, Bendrijos sertifikato 52 punkte įrašoma:
„Laivas gali plaukti didesniu negu 40 km/h greičiu vandens atžvilgiu.“
5.07 straipsnis
Gebėjimas sustoti
1. Laivai ir vilkstinės, nukreipti pasroviui, turi sugebėti laiku sustoti ir kartu likti pakankamai manevringi.
2. Jei laivai ir vilkstinės yra ne ilgesni negu 86 m ir ne platesni negu 22,90 m, vietoj pirmiau nurodyto gebėjimo sustoti gali būti tikrinamas gebėjimas suktis.
3. Gebėjimas sustoti įrodomas 5.03 straipsnyje nurodytoje bandymų zonoje atliekant sustojimo manevrus, o gebėjimas suktis — atliekant posūkio manevrus pagal 5.10 straipsnį.
5.08 straipsnis
Gebėjimas plaukti atbuline eiga
Jei sustojimo manevras pagal 5.07 straipsnį atliekamas stovinčiame vandenyje, po jo atliekamas navigacinis bandymas plaukiant atbuline eiga.
5.09 straipsnis
Gebėjimas atlikti išsisukamuosius manevrus
Laivai ir vilkstinės turi sugebėti laiku atlikti išsisukamuosius manevrus. Šis gebėjimas įrodomas 5.03 straipsnyje nurodytoje bandymų zonoje atliekant išsisukamuosius manevrus.
5.10 straipsnis
Gebėjimas suktis
Ne ilgesni negu 86 m arba ne platesni negu 22,90 m laivai ir vilkstinės turi sugebėti laiku pasisukti.
Gebėjimas suktis gali būti pakeičiamas 5.07 straipsnyje nurodytu gebėjimu sustoti.
Gebėjimas suktis įrodomas posūkio manevrais prieš srovę.
6 SKYRIUS
VAIRAVIMO SISTEMA
6.01 straipsnis
Bendrieji reikalavimai
1. Laivuose įrengiama patikima vairavimo sistema, kuri užtikrina ne mažesnį manevringumą negu reikalaujama 5 skyriuje.
2. Vairavimo sistemos su varikliais suprojektuojamos taip, kad laivo vairas negalėtų netyčia pakeisti padėties.
3. Visa vairavimo sistema suprojektuojama veikti esant iki 15° nuolatiniam pasvirimui ir nuo — 20°C iki +50°C aplinkos temperatūrai.
4. Vairavimo sistemos sudedamosios dalys turi būti pakankamai tvirtos, kad visada galėtų išlaikyti įtempius, galimus įprastos eksploatacijos metu. Laivo vairą veikiančios išorinės jėgos neturi sumažinti vairo mechanizmo ir jo pavaros įtaiso eksploatacinio pajėgumo.
5. Vairavimo sistemoje turi būti mechanizuotas pavaros įtaisas, jei to reikia siekiant užtikrinti laivo vairui įjungti būtiną jėgą.
6. Vairo mechanizmas su mechanizuotu pavaros įtaisu nuo perkrovos apsaugomas pavaros įtaiso sukuriamą sukimo momentą apribojančia sistema.
7. Laivo vairo balerio išgrąžos suprojektuojamos taip, kad neleistų sklisti vandenį teršiančioms alyvoms.
6.02 straipsnis
Vairo mechanizmo pavaros įtaisas
1. Jei vairo mechanizme yra mechanizuotas pavaros įtaisas, sugedus vairo mechanizmo pavaros įtaisui arba sutrikus jo darbui, per penkias sekundes turi būti galima pradėti naudoti antrąjį savarankišką pavaros įtaisą arba rankinę pavarą.
2. Jei antrasis pavaros įtaisas arba rankinė pavara neįsijungia automatiškai, vairininkas turi turėti galimybę iškart tai atlikti vienu paprastu ir greitu veiksmu.
3. Antrasis pavaros įtaisas arba rankinė pavara taip pat turi užtikrinti 5 skyriuje reikalaujamą manevringumą.
6.03 straipsnis
Hidraulinis vairo mechanizmo pavaros įtaisas
1. Prie hidraulinio vairo mechanizmo pavaros įtaiso negali būti prijungta kita elektros energiją vartojanti įranga. Tačiau jei yra du savarankiški pavaros įtaisai, tokią įrangą prijungti prie vieno iš įtaisų leidžiama, jei ji prijungiama prie grįžtamosios linijos ir nuo pavaros įtaiso gali būti atjungiama atskiriamuoju įtaisu.
2. Jei yra du hidrauliniai pavaros įtaisai, kiekviename iš jų būtinas atskiras hidraulinis rezervuaras. Tačiau gali būti naudojami ir dvigubi rezervuarai. Hidrauliniuose rezervuaruose įrengiama avarinė signalizacijos sistema, skirta stebėti, ar alyvos lygis nenukrito žemiau patikimai eksploatacijai būtino mažiausio lygio.
3. Antras valdomasis vožtuvas nėra būtinas, jei vožtuvą galima paleisti iš vairinės rankiniu būdu arba rankiniu būdu valdoma hidrauline pavara.
4. Vamzdyno matmenys, projektas ir išdėstymas turi kuo labiau saugoti nuo mechaninio apgadinimo arba gaisro keliamos žalos.
5. Antrajam hidraulinės pavaros įtaisui nebūtina atskira vamzdyno sistema, jei užtikrinamas savarankiškas abiejų įtaisų veikimas ir jei vamzdyno sistema gali išlaikyti slėgį, kuris yra ne mažiau kaip 1,5 karto didesnis už didžiausią eksploatacinį slėgį .
6. Lankstūs vamzdžiai leidžiami tik tada, jei juos naudoti yra būtina vibracijai slopinti arba kad detalės galėtų laisvai judėti. Jie suprojektuojami taip, kad išlaikytų slėgį, kuris yra ne mažesnis už didžiausią eksploatacinį slėgį.
6.04 straipsnis
Energijos šaltinis
1. Vairavimo sistemos, kuriose yra du mechanizuoti pavaros įtaisai, turi turėti ne mažiau kaip du energijos šaltinius.
2. Jei laivui plaukiant antruoju mechanizuoto pavaros įtaiso energijos šaltiniu negalima naudotis nuolat, pakankamo galingumo buferinis įrenginys paleidimo laikotarpiu naudojamas kaip atsarginis.
3. Jei naudojami elektros energijos šaltiniai, pagrindinis vairavimo sistemos energijos šaltinis negali tiekti energijos kitai elektros energiją vartojančiai įrangai.
6.05 straipsnis
Rankinė pavara
1. Rankinis vairaratis neturi būti varomas mechanizuotos pavaros įtaisu.
2. Neatsižvelgiant į laivo vairo padėtį, automatiškai įjungus rankinę pavarę neturi būti vairaračio atatrankos.
6.06 straipsnis
Laivo vairo sraigto, didelio slėgio vandens srovės, cikloidinio laivo sraigto ir laivapriekio privairavimo sistemos
1. Jei laivo vairo sraigto, didelio slėgio vandens srovės, cikloidinio laivo sraigto arba laivapriekio privairavimo įrenginiai yra paleidžiami nuotoliniu būdu elektrinėmis, hidraulinėmis arba pneumatinėmis priemonėmis, tarp vairinės ir laivo sraigto arba privairavimo įrenginių turi būti dvi viena nuo kitos nepriklausomos įjungimo sistemos, mutatis mutandis atitinkančios 6.01–6.05 straipsnių reikalavimus.
Ši dalis tokioms sistemoms netaikoma, jei jos nėra būtinos 5 skyriuje reikalaujamam manevringumui užtikrinti arba jei jos yra būtinos tik sustojimo bandymui.
2. Jei yra du arba daugiau vienas nuo kito nepriklausomų laivo vairo sraigto, didelio slėgio vandens srovės, cikloidinio laivo sraigto arba laivapriekio privairavimo įrenginių, antroji įjungimo sistema nėra būtina, jei sugedus vienai iš šių sistemų laivas išlaiko 5 skyriuje reikalaujamą manevringumą.
6.07 straipsnis
Indikatoriai ir kontroliniai prietaisai
1. Laivo vairo padėtis turi būti aiškiai matoma laivo vairavimo vietoje. Jei laivo vairo padėties indikatorius yra elektrinis, jis turi turėti savo elektros energijos tiekimo šaltinį.
2. Laivo vairavimo vietoje turi būti bent šie indikatoriai ir kontroliniai prietaisai:
a) |
alyvos lygio hidrauliniuose rezervuaruose pagal 6.03 straipsnio 2 dalį ir hidraulinės sistemos eksploatacinio slėgio; |
b) |
elektros energijos tiekimo vairo valdymo įrangai sutrikimo; |
c) |
elektros energijos tiekimo pavaros įtaisams sutrikimo; |
d) |
posūkio kampinio greičio reguliavimo įtaiso darbo sutrikimo; |
e) |
privalomų buferinių įrenginių darbo sutrikimo. |
6.08 straipsnis
Posūkio kampinio greičio reguliavimo įtaisai
1. Posūkio kampinio greičio reguliavimo įtaisai ir jų sudedamosios dalys turi atitikti 9.20 straipsnyje nustatytus reikalavimus.
2. Tinkamas posūkio kampinio greičio reguliavimo įtaiso veikimas vairavimo vietoje turi būti rodomas žalia indikatoriaus lempute.
Turi būti stebima, ar ne per maža tiekiamos elektros srovės įtampa, ar ne per dideli jos svyravimai ir ar ne per daug sumažėja giroskopo sukimosi greitis.
3. Jei be posūkio kampinio greičio reguliavimo įtaiso yra kitų vairavimo sistemų, laivo vairavimo vietoje turi būti aiškiai matoma, kuri iš šių sistemų buvo paleista. Turi būti galima iš vienos sistemos nedelsiant persijungti į kitą. Posūkio kampinio greičio reguliavimo įtaisas negali turėti įtakos minėtoms kitoms vairavimo sistemoms.
4. Elektros energijos tiekimas posūkio kampinio greičio reguliavimo įtaisui neturi priklausyti nuo kitos elektros energiją vartojančios įrangos.
5. Posūkio kampinio greičio reguliavimo įtaisuose naudojami giroskopai, detektoriai ir posūkio kampinio greičio indikatoriai turi atitikti mažiausius vidaus vandenų laivuose naudojamų posūkio kampinio greičio indikatorių minimalių specifikacijų ir bandymo sąlygų reikalavimus, kaip nustatyta IX priede.
6.09 straipsnis
Priėmimo tvarka
1. Įrengtos vairavimo sistemos atitiktį turi tikrinti tikrinimo įstaiga. Šiuo tikslu ji gali paprašyti šių dokumentų:
a) |
vairavimo sistemos aprašymo; |
b) |
pavaros įtaisų ir vairo valdymo įrangos brėžinių ir informacijos apie juos; |
c) |
informacijos apie vairo mechanizmą; |
d) |
elektros instaliacijos schemos; |
e) |
posūkio kampinio greičio reguliavimo įtaiso aprašymo; |
f) |
vairavimo sistemos eksploatavimo instrukcijų. |
2. Visos vairavimo sistemos veikimas tikrinamas navigaciniu bandymu. Jei yra įrengtas posūkio kampinio greičio reguliavimo įtaisas, tikrinama, ar laivas gali patikimai plaukti iš anksto nustatytu kursu ir saugiai suktis.
7 SKYRIUS
VAIRINĖ
7.01 straipsnis
Bendroji dalis
1. Vairinės išdėstomos taip, kad laivui plaukiant vairininkas visada galėtų atlikti savo darbą.
2. Įprastos eksploatacijos sąlygomis laivo sukelto garsinio slėgio lygis laivo vairavimo vietoje ties vairininko galva neturi viršyti 70 dB(A).
3. Jei vairinė suprojektuota taip, kad radiolokacinį valdymą vykdytų vienas asmuo, vairininkas turi turėti galimybę dirbti atsisėdęs, o visi laivo eksploatacijai būtini indikatoriai arba kontroliniai prietaisai ir visos valdymo rankenėlės išdėstomos taip, kad laivui plaukiant vairininkui būtų patogu jomis naudotis savo vietoje arba nepametant iš akių radaro ekrano.
7.02 straipsnis
Neribotas matomumas
1. Iš laivo vairavimo vietos visomis kryptimis matomumas turi būti neribotas.
2. Vairininkui riboto matomumo plotas prieš laivą be krovinio, su puse atsargų, bet be balasto, neturi viršyti mažesniojo iš šių dydžių — dviejų laivo ilgių arba 250 m nuo statmens laivo kursui iš abiejų pusių iki vandens paviršiaus tiesiai prieš laivą.
Patikrinimo metu neatsižvelgiama į optines ir elektronines priemones riboto matomumo plotui mažinti.
Riboto matomumo plotui dar labiau sumažinti naudojami tik tinkami elektroniniai prietaisai.
3. Vairininko neriboto matomumo laukas jam esant įprastoje vietoje turi būti ne mažiau kaip 240° horizonto ir ne mažiau kaip 140° pusrutulio laivapriekio link.
Įprastoje vairininko matymo lauko ašyje neturi būti langų rėmų, stulpų arba antstatų.
Net jei neriboto matomumo laukas yra 240° horizonto, tikrinimo įstaiga gali reikalauti taikyti kitas priemones, visų pirma sumontuoti tinkamus pagalbinius optinius arba elektroninius prietaisus, jei matomumas laivagalio kryptimi yra pakankamai ribotas.
Šoninių langų apatinio krašto aukštis turi būti kuo mažesnis, o šoninių ir galinių langų viršutinio krašto aukštis — kuo didesnis.
Nustatant, ar vykdomi šio straipsnio reikalavimai dėl matomumo iš vairinės, remiamasi prielaida, kad laivo vairavimo vietoje esančio vairininko akys yra 1 650 mm aukštyje virš denio.
4. Į laivapriekį nukreiptų vairinės langų viršutinis kraštas turi būti tokiame aukštyje, kad laivo vairavimo vietoje esantis asmuo, kurio akys yra 1 800 mm aukštyje, akių lygyje aiškiai matytų vaizdą laivapriekio kryptimi ne mažiau kaip 10 laipsnių virš horizontalės.
5. Geras matomumas per priekinį stiklą tinkamomis priemonėmis turi būti užtikrinamas visomis oro sąlygomis.
6. Vairinėse naudojamas saugos langų stiklas, praleidžiantis ne mažiau kaip 75 % šviesos.
Kad nebūtų atspindžių, priekiniai tiltelio langai turi būti neatspindintys ir nuo vertikalios plokštumos pasvirę ne mažiau negu 10° ir ne daugiau negu 25° kampu taip, kad jų viršus būtų labiau išsikišęs į išorę.
7.03 straipsnis
Bendrieji valdymo, indikatorių ir kontrolinės įrangos reikalavimai
1. Laivui valdyti būtiną valdymo įrangą turi būti galima lengvai perjungti į darbo padėtį. Ši padėtis turi būti pažymėta nedviprasmiškai ir aiškiai.
2. Kontrolinių prietaisų rodmenys turi būti lengvai įskaitomi. Jų apšvietimas turi būti reguliuojamas ne pakopomis, jį mažinant tol, kol išsijungia. Šviesos šaltiniai neturi būti pernelyg ryškūs ir negali riboti kontrolinių prietaisų rodmenų matomumo.
3. Turi būti įrengta įspėjamųjų lempučių ir indikatorių lempučių bandymo sistema.
4. Turi būti galima aiškiai nustatyti, ar sistema veikia. Jei sistema veikia, turi degti žalia indikatoriaus lemputė.
5. Sistemų darbo sutrikimą arba gedimą, kuris turi būti stebimas, rodo raudonos įspėjamosios lemputės.
6. Užsidegus raudonai įspėjamajai lemputei, tuo pačiu metu turi įsijungti garsinis įspėjamasis signalas. Garsiniai įspėjimai gali būti duodami vienkartiniu bendruoju signalu. Šio signalo garsinio slėgio lygis turi būti bent 3 dB(A) didesnis už didžiausią aplinkos triukšmo garsinio slėgio lygį laivo vairavimo vietoje.
7. Garsinio įspėjimo signalą turi būti galima išjungti, kai patvirtinamas darbo sutrikimas ar gedimas. Toks išjungimas neturi trukdyti avarinei signalizacijai įsijungti, jei įvyktų kitų darbo sutrikimų. Raudonos įspėjamosios lemputės išsijungia tik sutrikimą pašalinus.
8. Kontroliniai prietaisai ir indikatoriai, sutrikus jų elektros energijos tiekimui, turi automatiškai persijungti į alternatyvų elektros energijos šaltinį.
7.04 straipsnis
Konkretūs pagrindinių variklių ir vairavimo sistemos valdymo, indikatorių ir kontrolinės įrangos reikalavimai
1. Pagrindinius variklius ir vairavimo sistemas turi būti galima valdyti ir stebėti iš laivo vairavimo vietos. Pagrindiniai varikliai su sankaba, kurią galima įjungti iš laivo vairavimo vietos, arba reguliuojamo aukščio laivo sraigtas, kurį galima valdyti iš laivo vairavimo vietos, turi būti paleidžiamas ir sustabdomas iš mašinų skyriaus.
2. Kiekvienas pagrindinis variklis turi būti valdomas viena svirtimi, kuri brėžia lanką vertikalioje plokštumoje, kuri yra maždaug lygiagreti išilginei laivo ašiai. Kai svirtis juda laivapriekio link, laivas juda į priekį, o svirčiai judant laivagalio link, laivas plaukia atbuline eiga. Sankaba įjungiama ir judėjimo kryptis apgręžiama, kai svirtis yra neutralioje padėtyje. Neutralioje padėtyje svirtis turi užsifiksuoti.
3. Laivui perduodamos varomosios jėgos kryptis ir laivo sraigto arba pagrindinių variklių sukimosi greitis turi būti rodomi vairinėje, kurioje radiolokacinį valdymą vykdo vienas asmuo.
4. 6.07 straipsnio 2 dalyje, 8.03 straipsnio 2 dalyje ir 8.05 straipsnio 13 dalyje nustatyti indikatoriai ir kontroliniai prietaisai turi būti laivo vairavimo vietoje.
5. Laivai su vairinėmis, kuriose radiolokacinį valdymą vykdytų vienas asmuo, vairuojami svirtimi. Svirtis turi būti lengvai valdoma ranka. Svirties padėtis laivo išilginės ašies atžvilgiu turi tiksliai atitikti laivo vairo plokščių padėtį. Svirtį turi būti galima paleisti bet kurioje padėtyje, nesikeičiant laivo vairo plokščių padėčiai. Neutrali svirties padėtis turi būti aiškiai pastebima.
6. Jei laive yra laivapriekio vairai arba specialieji laivo vairai, ypač skirti plaukti atbuline eiga, jie turi būti įjungiami vairinėse, kuriose radiolokacinį valdymą vykdytų vienas asmuo, specialiomis svirtimis, kurios mutatis mutandis atitinka 5 dalyje išdėstytus reikalavimus.
Šis reikalavimas taip pat taikomas, jei vilkstinėse yra naudojama vairavimo sistema, įrengta ne vilkstinę varančiose plaukiojančiose priemonėse.
7. Jei naudojami posūkio kampinio greičio reguliavimo įtaisai, posūkio kampinio greičio valdymo svirtis turi būti paleidžiama bet kurioje padėtyje nekeičiant pasirinkto greičio.
Valdymo svirtis sukdamasi turi brėžti pakankamai didelį lanką, kad padėtis būtų nustatyta pakankamai tiksliai. Neutrali padėtis turi aiškiai skirtis nuo kitų padėčių. Padalų apšvietimas turi būti keičiamas ne pagal nustatytas padėtis.
8. Visos vairavimo sistemos nuotolinio valdymo įranga turi būti įrengiama visam laikui ir išdėstoma taip, kad pasirinktas kursas būtų aiškiai matomas. Jei nuotolinio valdymo įrangą galima išjungti, joje turi būti atitinkamas eksploatacijos sąlygas rodantis indikatorius „veikia“ arba „neveikia“. Valdymo rankenėlių išdėstymas ir valdymas turi būti funkcionalus.
Pagalbinės vairavimo sistemos, pavyzdžiui, aktyvūs laivapriekio privairavimo įrenginiai, nestacionari nuotolinio valdymo įranga, leidžiamos, jei tokį pagalbinį įrenginį bet kuriuo metu galima rankiniu būdu įjungti vairinėje.
9. Laivo vairo sraigto, didelio slėgio vandens srovės, cikloidinio laivo sraigto ir laivapriekio vairo sistemų atveju leidžiama naudoti lygiaverčius valdymo, indikatorių ir kontrolinius prietaisus.
1–8 dalyse išdėstyti reikalavimai taikomi mutatis mutandis atsižvelgiant į pasirinktas konkrečias pirmiau nurodytų aktyvių vairavimo ir varomųjų įtaisų charakteristikas ir išdėstymą. Indikatoriaus padėtis turi aiškiai rodyti kiekvieno įrenginio laivą veikiančios jėgos kryptį arba vandens srovės kryptį.
7.05 straipsnis
Navigaciniai žiburiai, šviesos ir garso signalai
1. Šiame straipsnyje:
a) |
„navigaciniai žiburiai“ — stiebo viršūnės, šoniniai bei laivagalio žiburiai ir aplink šviečiantys žiburiai, mėlynieji blyksintys žiburiai, greitaeigiuose laivuose naudojami geltonieji ryškieji greitai blyksintys žiburiai ir vežant pavojingus krovinius naudojami mėlynieji žiburiai; |
b) |
„šviesos signalai“ — garso signalus lydintys žiburiai ir mėlynajam pultui priskirtas žiburys. |
2. Srovės šviesiniai indikatoriai arba kiti lygiaverčiai įtaisai, pavyzdžiui, šviesiniai indikatoriai navigaciniams žiburiams stebėti, turi būti įrengti vairinėje, jei negalima žiburių stebėti tiesiai iš vairinės.
3. Vairinėse, kuriose radiolokacinį valdymą vykdytų vienas asmuo, šviesiniai indikatoriai turi būti įrengiami valdymo pulte, kad būtų galima stebėti navigacinius žiburius ir šviesos signalus. Navigacinių žiburių jungikliai turi būti integruoti šviesiniuose indikatoriuose arba įrengti greta jų ir aiškiai jiems priskirti.
Navigacinių žiburių ir šviesos signalų šviesinių indikatorių išdėstymas ir spalva turi atitikti tikrąją žiburių ir signalų padėtį ir spalvą.
Neveikiant navigaciniam žiburiui arba šviesos signalui, atitinkamas šviesinis indikatorius turi išsijungti arba signalas duodamas kitu būdu.
4. Vairinėse, kuriose radiolokacinį valdymą vykdo vienas asmuo, garso signalai įjungiami koja valdomu jungikliu. Šis reikalavimas netaikomas signalui „nesiartinti“ pagal taikomas valstybių narių laivybos institucijų taisykles.
5. Navigaciniai žiburiai turi atitikti IX priedo I dalyje išdėstytus reikalavimus.
7.06 straipsnis
Radiolokaciniai įrenginiai ir posūkio kampinio greičio indikatoriai
1. Radiolokacinė įranga ir posūkio kampinio greičio indikatoriai turi būti kompetentingos institucijos patvirtinto tipo. Radiolokacinės įrangos ir posūkio kampinio greičio indikatorių įrengimas ir eksploataciniai bandymai turi atitikti IX priede nustatytus reikalavimus. Vidaus vandenų ECDIS įranga, kuri gali veikti navigacijos režimu, laikoma radiolokacine įranga. Be to, turi būti laikomasi vidaus vandenų ECDIS standarto reikalavimų.
Posūkio kampinio greičio indikatorius turi būti įrengtas prieš vairininką jo regėjimo lauke.
2. Vairinėse, kuriose radiolokacinį valdymą vykdo vienas asmuo:
a) |
radaro ekranas neturi būti labai nukreiptas į šoną nuo vairininko žiūrėjimo ašies jam esant įprastoje vietoje; |
b) |
jei nėra apsauginių priemonių ar uždangos, vaizdas radaro ekrane turi būti puikiai matomas nepriklausomai nuo apšvietimo sąlygų vairinės išorėje; |
c) |
posūkio kampinio greičio indikatorius turi būti įrengtas tiesiai virš radaro ekrano, po juo arba į jį integruotas. |
7.07 straipsnis
Radijo ryšio sistemos, skirtos laivams su vairinėmis, kuriose radiolokacinį valdymą vykdyto vienas asmuo
1. Jei laivo vairinės buvo suprojektuotos taip, kad radiolokacinį valdymą vykdytų vienas asmuo, pranešimai iš laivų tinklo ir navigacinės informacijos tinklo turi būti priimami garsiakalbiu, o perduodami pranešimai — naudojantis stacionariu mikrofonu. Siuntimo ir gavimo režimai turi būti perjungiami paspaudus mygtuką.
Šių tinklų mikrofonų negalima naudoti viešojo ryšio tinkle.
2. Jei laivo vairinėse, kuriose radiolokacinį valdymą vykdo vienas asmuo, yra viešojo ryšio tinklo radijo telefono sistema, pranešimus turi būti galima priimti sėdint vairininko kėdėje.
7.08 straipsnis
Laivo vidinio ryšio įranga
Laivuose su vairinėmis, kuriose radiolokacinį valdymą vykdo vienas asmuo, turi būti laivo vidaus ryšio įranga.
Iš laivo vairavimo vietos turi būti galima užmegzti ryšį:
a) |
su laivo arba vilkstinės laivapriekiu; |
b) |
su laivo arba vilkstinės laivagaliu, jei iš laivo vairavimo vietos neįmanomas tiesioginis ryšys; |
c) |
su įgulos gyvenamosiomis patalpomis; |
d) |
su laivo kapitono kajute. |
Visose vidinio ryšio vietose pranešimai turi būti priimami garsiakalbiu, o perduodami — stacionariu mikrofonu. Ryšys su laivo arba vilkstinės laivapriekiu ir laivagaliu gali būti radiotelefoninis.
7.09 straipsnis
Avarinės signalizacijos sistema
1. Turi būti įrengta savarankiška avarinės signalizacijos sistema, kurios signalas pasiektų gyvenamąsias patalpas, mašinų skyrius ir tam tikrais atvejais atskiras siurblines.
2. Avarinės signalizacijos įjungimo ir išjungimo jungiklis turi būti vairininkui pasiekiamoje vietoje; negalima naudoti jungiklių, kuriuos atleidus jie automatiškai gįžta į poziciją „išjungta“.
3. Avarinės signalizacijos garsinio slėgio lygis gyvenamųjų patalpų zonoje turi būti ne mažesnis kaip 75 dB(A).
Mašinų skyriuose ir siurblinėse avarinė signalizacija turi būti mirksintis šviesos signalas, matomas iš visų pusių ir aiškiai pastebimas visose vietose.
7.10 straipsnis
Šildymas ir vėdinimas
Vairinėse turi būti įrengta veiksminga šildymo ir vėdinimo sistema, kurią galima reguliuoti.
7.11 straipsnis
Laivagalio inkaro valdymo įranga
Laivuose su vairine, kurioje radiolokacinį valdymą vykdo vienas asmuo, ir kurie yra ilgesni negu 86 m arba platesni negu 22.90 m, bei jų vilkstinėse vairininkas turi turėti galimybę laivagalio inkarus išmesti iš savo vietos.
7.12 straipsnis
Įtraukiamosios vairinės
Įtraukiamosiose vairinėse turi būti įrengta avarinė nuleidimo sistema.
Prasidėjus nuleidimo veiksmams, turi automatiškai įsijungti gerai girdimas įspėjamasis signalas. Šis reikalavimas netaikomas, jei apsaugą nuo galimų sužeidimų nuleidimo metu užtikrina atitinkamos konstrukcijos ypatybės.
Iš bet kurioje padėtyje esančios vairinės turi būti galima saugiai išeiti.
7.13 straipsnis
Bendrijos sertifikato įrašas, skirtas laivams su vairinėmis, kuriose radiolokacinį valdymą vykdo vienas asmuo
Jei laivas atitinka specialiąsias nuostatas, taikomas vairinėms, kuriose radiolokacinį valdymą vykdo vienas asmuo, kaip nurodyta 7.01, 7.04 to 7.08 ir 7.11 straipsniuose, į Bendrijos sertifikatą įrašoma:
„Laive yra vairinė, kurioje radiolokacinį valdymą vykdo vienas asmuo“.
8 SKYRIUS
VARIKLIO KONSTRUKCIJA
8.01 straipsnis
Bendroji dalis
1. Varikliai ir jų pagalbiniai įrenginiai suprojektuojami, pagaminami ir sumontuojami vadovaujantis geriausia praktika.
2. Įrenginiai, kurie turi būti reguliariai tikrinami, ypač garo katilai, kiti slėginiai indai bei jų priedai, taip pat keltuvai turi atitikti vienoje iš Bendrijos valstybių narių taikomas taisykles.
3. Gali būti montuojami tik vidaus degimo varikliai, naudojantys degalus, kurių pliūpsnio temperatūra yra didesnė negu 55°C.
8.02 straipsnis
Saugos įranga
1. Varikliai sumontuojami ir įrengiami taip, kad būtų deramai prieinami eksploatuoti bei atlikti techninę priežiūrą ir kad nekeltų pavojaus asmenims, paskirtiems atlikti šias užduotis. Turi būti galimybė užtikrinti, kad jie nebus paleisti netyčia.
2. Pagrindiniuose varikliuose, pagalbiniuose įrenginiuose, katiluose ir slėginiuose induose bei jų prieduose įmointuojami saugumą užtikrinantys įtaisai.
3. Įvykus avarijai, pūtimo ir traukos ventiliatorių variklius turi būti galima išjungti iš kitų patalpų negu jie yra ir ne iš mašinų skyriaus.
4. Prireikus, vamzdžių, kuriais teka mazutas, tepalinė alyva ir alyva, naudojama energijos perdavimo, valdymo bei įjungimo ir šildymo sistemose, sujungimai uždengiami arba kitaip tinkamai apsaugomi, kad šios medžiagos nebūtų užpurkštos arba nutekėjusios nepatektų ant įkaitusių paviršių, į mašinų oro įleidžiamuosius vamzdžius arba kitus užsiliepsnojimo šaltinius. Tokiose vamzdžių sistemose turi būti kuo mažiau sujungimų.
5. Išoriniai dyzelinių variklių didelio slėgio kuro tiekimo vamzdžiai nuo didelio slėgio kuro siurblių iki kuro purkštuvų apgaubiami apsaugine vamzdžių sistema, galinčia sulaikyti kurą iš sugedusio didelio slėgio vamzdžio. Apsauginėje vamzdžių sistemoje turi būti ištekėjusių skysčių surinkimo priemonės, taip pat turi būti numatytos priemonės avariniam signalui duoti įvykus kuro vamzdžių avarijai, tačiau avarinis signalas nebūtinas, jei varikliai turi ne daugiau kaip du cilindrus. Apsauginės vamzdžių sistemos nebūtinos varikliuose, kuriais atviruose deniuose varomi suktuvai ir kabestanai.
6. Variklio dalių izoliacija turi atitikti 3.04 straipsnio 3 dalies antros pastraipos reikalavimus.
8.03 straipsnis
Jėgainė
1. Laivo varomąją jėgą turi būti galima patikimai ir greitai paleisti, sustabdyti arba apgręžti.
2. Tinkamais prietaisais turi būti stebimi šie parametrai, kuriems pasiekus kritinį lygį įsijungia avarinė signalizacija:
a) |
pagrindinio variklio aušinimo vandens temperatūra; |
b) |
pagrindinių variklių ir pavarų tepalo slėgis; |
c) |
pagrindinio variklio reversavimo agregatų, reversinių pavarų transmisijų arba laivo sraigtų tepalo ir oro slėgis. |
3. Jei laive yra tik vienas pagrindinis variklis, jis neturi būti išjungiamas automatiškai, išskyrus atvejus, kai taip apsaugoma nuo greičio viršijimo.
4. Jei laive yra tik vienas pagrindinis variklis, jame automatinis įtaisas variklio greičiui sumažinti gali būti tik tuomet, jei automatinis variklio greičio mažinimas vaizdo ir garso signalais rodomas vairinėje ir jei variklio greičio mažinimo įtaisą galima išjungti iš vairininko vietos.
5. Veleno įdėklai turi būti tokios konstrukcijos, kad neleistų pasklisti vandenį teršiančioms tepalinėms alyvoms.
8.04 straipsnis
Variklio išmetamųjų dujų šalinimo sistema
1. Išmetamosios dujos vamzdžiais turi būti visiškai pašalinamos iš laivo.
2. Turi būti imamasi visų tinkamų priemonių, kad išmetamosios dujos nepatektų į įvairius laivo skyrius. Per gyvenamąsias patalpas arba vairinę einantys išmetamieji vamzdžiai turi būti padengti apsauginiu dujoms nelaidžiu apvalkalu. Į tarpą tarp išmetamojo vamzdžio ir šio apvalkalo turi patekti oras iš išorės.
3. Išmetamieji vamzdžiai turi būti išdėstyti ir apsaugoti taip, kad nesukeltų gaisro.
4. Mašinų skyriuose esantys išmetamieji vamzdžiai turi būti tinkamai izoliuoti arba aušinami. Ne mašinų skyriuose užtenka apsaugos nuo fizinio sąlyčio.
8.05 straipsnis
Kuro talpyklos, vamzdžiai ir priedai
1. Skystasis kuras turi būti laikomas plieno talpyklose, kurios yra neatskiriama laivo korpuso dalis arba kurios yra tvirtai prie jo pritvirtintos. Jei to reikia dėl laivo konstrukcijos, gali būti naudojama atsparumo ugniai požiūriu lygiavertė medžiaga. Šie reikalavimai netaikomi talpykloms, kurių talpa ne didesnė kaip 12 litrų, ir kurios buvo integruotos į pagalbinius įrenginius juos gaminant. Kuro talpyklos negali turėti bendrų skiriamųjų sienų su geriamojo vandens talpyklomis.
2. Talpyklos ir jų vamzdynas bei kiti priedai klojami ir išdėstomi taip, kad nei kuras, nei kuro garai negalėtų netyčia patekti į laivo vidų. Talpyklų sklendės, skirtos kuro bandiniams imti arba vandeniui nubėgti, turi užsidaryti automatiškai.
3. Kuro talpyklų negali būti prieš taraninę pertvarą.
4. Kuro talpyklos ir jų jungiamosios detalės negali būti montuojamos tiesiai virš variklių arba išmetamųjų vamzdžių.
5. Kuro talpyklų įleidžiamieji liečiai turi būti aiškiai pažymėti.
6. Kuro talpyklos įleidžiamųjų kaklelių lietis turi būti denyje, išskyrus vienos dienos atsargų talpyklas. Įleidžiamasis kaklelis turi būti prijungtas jungiamąja detale, atitinkančia Europos standartą EN 12827:1999.
Talpyklose turi būti alsuokliai, kurių galas yra atvirame ore virš denio ir kurie turi būti išdėstyti taip, kad į juos negalėtų patekti vanduo. Alsuoklių skerspjūvis turi būti ne mažiau kaip 1,25 karto didesnis už įleidžiamojo kaklelio skerspjūvį.
Jei talpyklos yra tarpusavyje sujungtos, jungiamųjų vamzdžių skerspjūvis turi būti ne mažiau kaip 1,25 karto didesnis už įleidžiamojo kaklelio skerspjūvį.
7. Kurui skirstyti skirtame vamzdyne tiesiai prie talpyklų išleidžiamųjų angų turi būti sumontuotas uždaromasis įtaisas, kurį galima valdyti iš denio.
Šis reikalavimas netaikomas tiesiai ant variklio sumontuotoms talpykloms.
8. Kuro vamzdžiai, jų sujungimai, tarpikliai ir jungiamosios detalės turi būti iš medžiagų, kurios gali išlaikyti galimus mechaninius, cheminius ir šiluminius įtempius. Kuro vamzdžiai turi būti apsaugoti nuo neigiamo šilumos poveikio. Turi būti galima apžiūrėti visą jų ilgį.
9. Kuro talpyklose įrengiamas tinkamas talpos matavimo prietaisas. Talpos matavimo prietaisų rodmenys turi būti įskaitomi iki pat didžiausio kuro lygio. Stikliniai matavimo prietaisai veiksmingai apsaugomi nuo smūgių, prie jų pagrindo sumontuojamas automatinis uždaromasis įtaisas, o viršutinis galas prijungiamas prie talpyklų virš didžiausio kuro lygio. Stikliniams matavimo prietaisams gaminti naudojama medžiaga, kuri nesideformuoja esant normaliai aplinkos temperatūrai. Matavimo vamzdžių galas neturi būti gyvenamosiose patalpose. Matavimo vamzdžiuose, kurių galas yra mašinų skyriuje arba katilinėje, įrengiami tinkami automatiniai uždaromieji įtaisai.
10. |
|
11. Jei kuro talpyklose yra sumontuotas automatinis uždaromasis įtaisas, pripildžius 97 % talpyklos, davikliai turi sustabdyti kuro pylimą; ši įranga turi atitikti „veikimo be gedimų“ reikalavimus.
Jei daviklis įjungia elektros įtaisą, kuris gali pertraukti grandinę, kurią kuro atsargų pildymo stotis sujungia dvinariu signalu, signalą į kuro atsargų pildymo stotį turi būti galima perduoti per vandeniui nelaidų jungiamąjį kištuką, atitinkantį IEC leidinio 60309–1:1999 reikalavimus, taikomus 40–50 V DC baltos korpuso spalvos įtaisams, kurių įžeminimo kontakto padėtis atitinka dešimtos valandos rodyklę.
12. Kuro talpyklose turi būti angos, kurias galima sandariai uždaryti, kad talpyklas būtų galima valyti ir tikrinti.
13. Kuro talpyklose, iš kurių kuras tiesiogiai tiekiamas pagrindiniams varikliams ir varikliams, būtiniems saugiai laivo eksploatacijai užtikrinti, turi būti įtaisas, įjungiantis vaizdo ir garso signalus vairinėje, jei jose nepakanka kuro tolesnei saugiai eksploatacijai užtikrinti.
8.06 straipsnis
Tepalinės alyvos laikymas, jos talpyklų vamzdžiai ir priedai
1. Tepalinė alyva laikoma plieno talpyklose, kurios yra neatskiriama laivo korpuso dalis arba kurios yra tvirtai prie jo pritvirtintos. Jei to reikia dėl laivo konstrukcijos, gali būti naudojama atsparumo ugniai požiūriu lygiavertė medžiaga. Šie reikalavimai netaikomi talpykloms, kurių talpa neviršija 25 litrų. Tepalinės alyvos talpyklos negali turėti bendrų skiriamųjų sienų su geriamojo vandens talpyklomis.
2. Tepalinės alyvos talpyklos ir jų vamzdynas bei kiti priedai klojami ir išdėstomi taip, kad nei tepalinė alyva, nei jos garai negalėtų netyčia patekti į laivo vidų.
3. Tepalinės alyvos talpyklų negali būti prieš taraninę pertvarą.
4. Tepalinės alyvos talpyklos ir jų jungiamosios detalės negali būti montuojamos tiesiai virš variklių arba išmetamųjų vamzdžių.
5. Tepalinės alyvos talpyklų įleidžiamieji liečiai turi būti aiškiai pažymėti.
6. Tepalinės alyvos vamzdžiai, jų sujungimai, tarpikliai ir jungiamosios detalės turi būti iš medžiagų, kurios gali išlaikyti galimus mechaninius, cheminius ir šiluminius įtempius. Šie vamzdžiai turi būti apsaugoti nuo neigiamo šilumos poveikio. Turi būti galima apžiūrėti visą jų ilgį.
7. Tepalinės alyvos talpyklose sumontuojamas tinkamas talpos matavimo prietaisas. Talpos matavimo prietaisų rodmenys turi būti įskaitomi iki pat didžiausio kuro lygio. Stikliniai matavimo prietaisai turi būti veiksmingai apsaugoti nuo smūgių, prie jų pagrindo sumontuojamas automatinis uždaromasis įtaisas, o viršutinis galas prijungiamas prie talpyklų virš didžiausio kuro lygio. Stikliniams matavimo prietaisams gaminti naudojama medžiaga, kuri nesideformuoja esant normaliai aplinkos temperatūrai. Matavimo vamzdžių galas neturi būti gyvenamosiose patalpose. Matavimo vamzdžiuose, kurių galas yra mašinų skyriuje arba katilinėje, įrengiami tinkami automatiniai uždaromieji įtaisai.
8.07 straipsnis
Energijos perdavimo sistemose, valdymo ir paleidžiamosiose sistemose bei šildymo sistemose naudojamų alyvų laikymas, jų talpyklų vamzdžiai ir priedai
1. Alyvos, naudojamos energijos perdavimo, valdymo bei įjungimo ir šildymo sistemose, laikomos plieno talpyklose, kurios yra neatskiriama laivo korpuso dalis arba kurios yra tvirtai prie jo pritvirtintos. Jei to reikia dėl laivo konstrukcijos, gali būti naudojama atsparumo ugniai požiūriu lygiavertė medžiaga. Šie reikalavimai netaikomi talpykloms, kurių talpa neviršija 25 litrų. Šios alyvų talpyklos negali turėti bendrų skiriamųjų sienų su geriamojo vandens talpyklomis.
2. Šios alyvų talpyklos ir jų vamzdynas bei kiti priedai klojami ir išdėstomi taip, kad nei šios alyvos, nei jų garai negalėtų netyčia patekti į laivo vidų.
3. Tokios alyvų talpyklos negali būti prieš taraninę pertvarą.
4. Tokios alyvų talpyklos ir jų jungiamosios detalės neturi būti sumontuotos tiesiai virš variklių arba išmetamųjų vamzdžių.
5. Tokių alyvų talpyklų įleidžiamieji liečiai turi būti aiškiai pažymėti.
6. Tokie alyvų vamzdžiai, jų sujungimai, tarpikliai ir jungiamosios detalės turi būti iš medžiagų, kurios gali išlaikyti galimus mechaninius, cheminius ir šiluminius įtempius. Šie vamzdžiai turi būti apsaugoti nuo neigiamo šilumos poveikio. Turi būti galima apžiūrėti visą jų ilgį.
7. Tokiose alyvų talpyklose sumontuojamas tinkamas talpos matavimo prietaisas. Talpos matavimo prietaisų rodmenys turi būti įskaitomi iki didžiausio pripildymo lygio. Stikliniai matavimo prietaisai turi būti veiksmingai apsaugoti nuo smūgių, prie jų pagrindo sumontuojamas automatinis uždaromasis įtaisas, o viršutinis galas prijungiamas prie talpyklų virš didžiausio pripildymo lygio. Stikliniams matavimo prietaisams gaminti naudojama medžiaga, kuri nesideformuoja esant normaliai aplinkos temperatūrai. Matavimo vamzdžių galas neturi būti gyvenamosiose patalpose. Matavimo vamzdžiuose, kurių galas yra mašinų skyriuje arba katilinėje, įrengiami tinkami automatiniai uždaromieji įtaisai.
8.08 straipsnis
Triumo vandens išsiurbimo ir drenažo sistemos
1. Iš kiekvieno vandeniui nelaidaus skyriaus vandenį turi būti galima išsiurbti atskirai. Tačiau šis reikalavimas netaikomas vandeniui nelaidiems skyriams, kurie paprastai eksploatacijos metu yra sandariai uždaryti.
2. Laivuose, kuriuose būtina įgula, turi būti du nepriklausomi triumo siurbliai, esantys skirtingose vietose. Bent vienas iš jų turi būti motorinis. Tačiau laivuose, kurių galia yra mažesnė negu 225 kW arba kurių dedveitas yra mažesnis negu 350 t, arba laivuose, kurie nėra skirti kroviniams vežti ir kurių tonažas yra mažesnis negu 250 m3, pakanka vieno siurblio, kuris gali būti rankinis arba motorinis.
Kiekvieną iš reikalaujamų siurblių turi būti galima naudoti bet kuriame vandeniui nelaidžiame skyriuje.
3. Mažiausias pirmojo triumo siurblio siurbimo pajėgumas Q1 apskaičiuojamas pagal šią formulę:
|
Q1 = 0,1 · d1 2 [l/min] |
d1 apskaičiuojamas pagal šią formulę:
Mažiausias antrojo triumo siurblio siurbimo pajėgumas Q2 apskaičiuojamas pagal šią formulę:
|
Q2 = 0,1 · d2 2 [l/min] |
d2 apskaičiuojamas pagal šią formulę:
Tačiau d2 vertė neturi būti didesnė už d1 vertę.
Apskaičiuojant Q2 laikoma, kad l yra ilgiausio vandeniui nelaidaus skyriaus ilgis.
Šiose formulėse:
l |
atitinkamo vandeniui nelaidaus skyriaus ilgis [m]; |
d1 |
apskaičiuotas pagrindinio drenažo vamzdžio vidinis skersmuo [mm]; |
d2 |
apskaičiuotas vamzdžio atšakos vidinis skersmuo [mm]. |
4. Jei triumo siurbliai yra prijungti prie drenažo sistemos, drenažo vamzdžių vidinis skersmuo turi būti ne mažesnis negu d1 (mm), o vamzdžių atšakų vidinis skersmuo — ne mažesnis negu d2 [mm].
Jei laivų ilgis yra mažesnis negu 25 m, d1 ir d2 vertes galima sumažinti iki 35 mm.
5. Leidžiama naudoti tik savipildžius triumo siurblius.
6. Visų platesnių negu 5 m plokščiadugnių nusausinamų skyrių dešiniojo ir kairiojo borto pusėje turi būti ne mažiau kaip po vieną siurbimo filtrą.
7. Achterpiką turi būti galima nusausinti iš pagrindinio mašinų skyriaus lengvai prieinamu automatiniu uždaromuoju įtaisu.
8. Atskirų skyrių vamzdžių atšakos su pagrindiniu drenažo vamzdžiu sujungiamos atgaliniais vožtuvais, kuriuos galima uždaryti.
Skyriai arba kitos patalpos, į kurias galima patalpinti balastą, su drenažo sistema sujungiamos paprastais uždaromaisiais įtaisais. Šis reikalavimas netaikomas triumams, į kuriuos galima patalpinti balastą. Šie triumai balastiniu vandeniu užpildomi balasto vamzdynu, kuris yra stacionarus ir atskirtas nuo drenažo vamzdžių, arba vamzdžių atšakomis, kurias prie pagrindinio drenažo vamzdžio galima prijungti lanksčiais vamzdžiais arba lanksčiomis jungtimis. Šiuo tikslu neleidžiama naudoti triumo dugne esančių vandens įleidžiamųjų sklendžių.
9. Balasto triumuose sumontuojami matavimo įtaisai.
10. Jei drenažo sistemoje sumontuotas stacionarus vamzdynas, triumo dugno drenažo vamzdžiuose tepaluotam vandeniui nubėgti sumontuojami uždaromieji įtaisai, kuriuos jų vietoje užplombuoja tikrinimo įstaiga. Šių uždaromųjų įtaisų skaičius ir vieta įrašoma Bendrijos sertifikate.
11. Uždaromųjų įtaisų užrakinimas jų vietoje prilyginamas plombavimui pagal 10 dalį. Raktas arba raktai uždaromiesiems įtaisams užrakinti atitinkamai pažymėti ir laikomi pažymėtoje ir lengvai prieinamoje mašinų skyriaus vietoje.
8.09 straipsnis
Tepaluoto vandens ir panaudotos alyvos saugyklos
1. Laive turi būti galima laikyti eksploatacijos metu susikaupusį tepaluotą vandenį. Mašinų skyriaus triumas yra laikomas tam skirta saugykla.
2. Mašinų skyriuje panaudotai alyvai saugoti turi būti viena arba kelios tam skirtos talpyklos, kurių talpa turi būti ne mažiau kaip 1,5 karto didesnė už bendrą panaudotų alyvų iš visų įrengtų vidaus degimo variklių ir pavarų rinktuvių kartu su hidraulinio skysčio iš hidraulinio skysčio talpyklų kiekį.
Pirmiau nurodytoms talpykloms ištuštinti naudojamos jungtys turi atitikti Europos standartą EN 1305:1996.
3. Jei laivai plaukia tik į trumpojo nuotolio reisus, tikrinimo įstaiga gali juos atleisti nuo 2 dalies reikalavimų.
8.10 straipsnis
Laivų keliamas triukšmas
1. Laivo plaukiant keliamas triukšmas, ypač variklio oro ėmimo ir išleidimo įtaisų keliamas triukšmas, turi būti slopinamas atitinkamomis priemonėmis.
2. Laivo plaukiant keliamas triukšmas neturi viršyti 75 dB(A) 25 m šoniniu atstumu nuo laivo borto.
3. Išskyrus krovinių perkrovimo darbus, stovinčio laivo keliamas triukšmas neturi viršyti 65 dB(A) 25 m šoniniu atstumu nuo laivo borto.
8a SKYRIUS
(Palikta tuščia)
9 SKYRIUS
ELEKTROS ĮRANGA
9.01 straipsnis
Bendroji dalis
1. Jei nėra nustatyta tam tikroms instaliacijų dalims taikomų konkrečių reikalavimų, saugos lygis laikomas patenkinamu, jei minėtos dalys yra pagamintos pagal galiojantį Europos standartą arba pagal patvirtintos klasifikacinės bendrovės reikalavimus.
Atitinkami dokumentai pateikiami tikrinimo įstaigai.
2. Laive laikomi deramai tikrinimo įstaigos antspaudu patvirtinti dokumentai, kuriuose turi būti:
a) |
bendrieji visos elektros instaliacijos brėžiniai; |
b) |
pagrindinio skirstomojo skydo, avarinio skirstomojo skydo ir skirstomojo skydo komutavimo schemos kartu su svarbiausiais techniniais duomenimis, pavyzdžiui, srovės stiprumas amperais ir apsaugos bei valdymo įtaisų nominalioji srovė; |
c) |
elektros mechanizmų ir įrangos galios duomenys; |
d) |
kabelių rūšys ir informacija apie laidų skerspjūvius. |
Šiuos dokumentus laikyti plaukiojančiose priemonėse be įgulos nėra būtina, tačiau juos visuomet turi turėti savininkas.
3. Įranga turi būti suprojektuota naudoti esant nuolatiniam iki 15° pasvirimui ir nuo 0°C iki +40°C aplinkos temperatūrai laivo viduje, o denyje — nuo -20°C iki +40°C. Šiose ribose ji turi veikti nepriekaištingai.
4. Elektros ir elektroninė įranga bei prietaisai turi būti visiškai prieinami ir lengvai prižiūrimi.
9.02 straipsnis
Elektros tiekimo sistemos
1. Jei plaukiojančioje priemonėje yra įrengta elektros sistema, ji iš esmės turi turėti bent du energijos šaltinius tam, kad, jei vienas energijos šaltinis sugestų, kitas šaltinis bent 30 minučių galėtų aprūpinti saugiai laivybai būtinas elektros energiją naudojančią įrangą.
2. Pakankama elektros energijos tiekimo nominalioji vertė įrodoma galios balansu. Gali būti atsižvelgiama į atitinkamą vienalaikiškumo koeficientą.
3. Neatsižvelgiant į 1 dalį, 6.04 straipsnis taikomas vairavimo sistemai (laivo vairo įrenginiams) skirtam energijos šaltiniui.
9.03 straipsnis
Apsauga nuo fizinio sąlyčio, kietųjų objektų ir vandens patekimo
Mažiausios stacionarių įrenginių dalių apsaugos tipas nustatomas pagal šią lentelę:
Vieta |
Mažiausios apsaugos tipas (pagal IEC leidinį 60529: 1992) |
|||||
Generatoriai |
Varikliai |
Transformatoriai |
Pultai Skirstytuvai Jungikliai |
Jungiamosios detalės |
Apšvietimo įranga |
|
Valdymo kabinos, mašinų skyriai, vairavimo įtaisų skyriai |
IP 22 |
IP 22 |
IP (2) 22 |
IP 44 |
IP 22 |
|
Triumai |
|
|
|
|
IP 55 |
IP 55 |
Baterijų ir dažų sandėliai |
|
|
|
|
|
IP 44 u. (buvęs) (3) |
Atvirieji deniai ir atvirosios vairavimo vietos |
|
IP 55 |
|
IP 55 |
IP 55 |
IP 55 |
Vairinė |
|
IP 22 |
IP 22 |
IP 22 |
IP 22 |
IP 22 |
Gyvenamosios patalpos, išskyrus sanitarines patalpas ir prausyklas |
|
|
|
IP 22 |
IP 20 |
IP 20 |
Sanitarinės patalpos ir prausyklos |
|
IP 44 |
IP 44 |
IP 44 |
IP 55 |
IP 44 |
9.04 straipsnis
Apsauga nuo sprogimo
Patalpose, kuriose gali kauptis sprogstamosios dujos arba dujų mišiniai, pavyzdžiui, akumuliatoriams arba labai lengvai užsidegantiems produktams laikyti skirtuose skyriuose, galima įrengti tik nuo sprogimų apsaugotą (sertifikuotos saugos) elektros įrangą. Šiose patalpose negali būti montuojami šviesos jungikliai arba kitų elektros prietaisų jungikliai. Įrengiant apsaugą nuo sprogimo atsižvelgiama į galinčių sprogti dujų arba dujų mišinių, kurie gali susidaryti, charakteristikas (sprogimo potencialo grupę, temperatūros klasę).
9.05 straipsnis
Įžeminimas
1. Didesnės negu 50 V įtampos sistemos turi būti įžemintos.
2. Metalinės dalys, su kuriomis galimas fizinis sąlytis ir kuriomis įprastos eksploatacijos metu neteka elektros srovė, pavyzdžiui, variklių rėmai ir korpusai, prietaisai ir apšvietimo įranga, turi būti įžeminamos atskirai, jei jas sumontavus jos neturi elektros kontakto su laivo korpusu.
3. Kilnojamosios elektros energiją naudojančios įrangos ir nešiojamų prietaisų korpusai juos įprastai naudojant įžeminami papildomu elektros kabelyje esančiu įžeminimo laidu.
Ši nuostata netaikoma, jei naudojamas apsauginis grandinės atskiriamasis transformatorius ir jei prietaisai izoliuoti apsaugine izoliacija (dviguba izoliacija).
4. Įžeminimo laidų skerspjūvis turi būti ne mažesnis negu nurodyta šioje lentelėje:
Išorinių laidų skerspjūvis (mm2) |
Mažiausias įžeminimo laidų skerspjūvis |
|
Izoliuotuose kabeliuose (mm2) |
Įrengtų atskirai (mm2) |
|
0,5–4 |
toks pat kaip išorinio laido skerspjūvis |
4 |
daugiau nei 4–16 |
toks pat kaip išorinio laido skerspjūvis |
toks pat kaip išorinio laido skerspjūvis |
daugiau nei 16–35 |
16 |
16 |
daugiau nei 35–120 |
pusė išorinio laido skerspjūvio |
pusė išorinio laido skerspjūvio |
daugiau nei 120 |
70 |
70 |
9.06 straipsnis
Didžiausia leistinoji įtampa
1. Turi būti neviršijama ši įtampa:
Įrenginio tipas |
Didžiausia leistinoji įtampa |
||||
Nuolatinė srovė |
Vienafazė kintamoji srovė |
Trifazė kintamoji srovė |
|||
|
250 V |
250 V |
500 V |
||
|
250 V |
250 V |
- |
||
|
|
|
|
||
|
50 V (4) |
50 V (4) |
- |
||
|
- |
250 V (5) |
- |
||
|
250 V |
250 V |
- |
||
|
- |
250 V |
500 V |
||
|
250 V |
250 V |
500 V |
||
|
50 V (4) |
50 V (4) |
- |
2. Jei taikomos būtinos apsaugos priemonės, nukrypstant nuo 1 dalies, leidžiama didesnė įtampa:
a) |
elektros įrenginiuose, jei to reikia pagal jų galią; |
b) |
specialiuose laivo įrenginiuose, pavyzdžiui, radijo ir uždegimo sistemose. |
9.07 straipsnis
Paskirstymo sistemos
1. Leidžiamos šios nuolatinės srovės ir vienafazės kintamosios srovės paskirstymo sistemos:
a) |
dviejų laidų, iš kurių vienas yra įžemintas, sistemos (L1/N/PE); |
b) |
vieno laido sistemos pagal „iki laivo korpuso ir atgal“ principą, skirtos tik vietos įrenginiams (pavyzdžiui, vidaus degimo variklių paleidžiamajam įrenginiui, katodinei apsaugai) (L1/PEN); |
c) |
dviejų laidų sistemos, kurios yra izoliuotos nuo laivo korpuso (L1/L2/PE). |
2. Leidžiamos šios trifazės kintamosios srovės paskirstymo sistemos:
a) |
keturių laidų sistemos su neutralaus taško įžeminimu ne pagal „iki laivo korpuso ir atgal“ principą (L1/L2/L3/N/PE) = (TN-S tinklas) arba (TT tinklas)); |
b) |
nuo laivo korpuso izoliuotos trijų laidų sistemos (Ll/L2/L3/PE) = (IT tinklas); |
c) |
trijų laidų sistemos su neutralaus taško įžeminimu pagal „iki laivo korpuso ir atgal“ principą, tačiau tai draudžiama galinėse grandinėse (L1/L2/L3/PEN). |
3. Tikrinimo įstaiga gali leisti naudoti kitas sistemas.
9.08 straipsnis
Sujungimas su kranto arba kitais išoriniais tinklais
1. Elektros energijos tiekimo linijos iš kranto tinklų arba kitų išorinių tinklų į laivo tinklo įrenginius laive sujungiamos nuolatiniu jungimu, pavyzdžiui, stacionariais gnybtais arba stacionariais kištukiniais lizdais. Kabelių sujungimai apsaugomi nuo traukiamosios apkrovos.
2. Jei sujungimo įtampa viršija 50 V, korpusą turi būti galima veiksmingai įžeminti. Įžeminimo sujungimas turi būti specialiai pažymėtas.
3. Sujungimo perjungiamieji įtaisai išdėstomi taip, kaip laivo tinklo generatoriai ir kranto tinklas arba kitas išorinis tinklas nebūtų naudojami vienu metu. Juos naudoti vienu metu leidžiama trumpai, kai persijungiama iš vieno sistemos į kitą, kad nebūtų įtampos pertrūkio.
4. Sujungimas turi būti apsaugotas nuo trumpojo jungimo ir perkrovos.
5. Pagrindinis skydas turi rodyti, ar sujungime yra įtampa.
6. Įrengiami indikatoriai, skirti poliariškumui palyginti, kai srovė yra nuolatinė, ir fazių sekai, kai srovė yra trifazė kintamoji, tarp sujungimo ir laivo tinklo.
7. Greta sujungimo esantis pultas turi rodyti:
a) |
priemones, kurių reikia tinklams sujungti; |
b) |
srovės rūšį bei nominaliąją įtampą ir kintamosios srovės dažnį. |
9.09 straipsnis
Elektros energijos tiekimas į kitas plaukiojančias priemones
1. Elektros energijai tiekti į kitas plaukiojančias priemones naudojamas atskiras sujungimas. Jei elektrai tiekti į kitas plaukiojančias priemones naudojami elektros energijos lizdai, kurių nominalioji srovė yra didesnė negu 16 A, turi būti sumontuojami įtaisai (pavyzdžiui, jungikliai arba blokuojamieji įtaisai), skirti užtikrinti, kad liniją sujungti ir atjungti būtų galima tik tuomet, kai ja neteka srovė.
2. Kabelių sujungimai turi būti apsaugoti nuo traukiamosios apkrovos.
3. 9.08 straipsnio 3–7 dalys taikomos mutatis mutandis.
9.10 straipsnis
Generatoriai ir varikliai
1. Generatoriai, elektros varikliai ir jų prijungiamosios dėžutės turi būti prieinami patikrinimams, matavimams ir remonto darbams atlikti. Apsaugos tipas turi atitikti vietą, kurioje jie yra (žr. 9.03 straipsnį).
2. Generatoriai, kuriuos suka pagrindinis laivo variklis, laivasraigčio velenas arba pagalbinis įrenginys, skirti kitoms funkcijoms atlikti, turi būti suprojektuojami atsižvelgiant į įprastos eksploatacijos metu galimą sukimosi greičio diapazoną.
9.11 straipsnis
Akumuliatoriai
1. Akumuliatoriai turi būti prieinami ir išdėstomi taip, kad dėl plaukiojančios priemonės judėjimo nepasislinktų. Jie turi būti išdėstomi taip, kad būtų apsaugoti nuo pernelyg didelio karščio ar šalčio, purslų, garo ar garų.
Jų negalima statyti vairinėje ar gyvenamosiose patalpose arba triumuose. Šis reikalavimas netaikomas nešiojamųjų prietaisų akumuliatoriams arba akumuliatoriams, kuriems įkrauti reikalinga mažesnė negu 0,2 kW galia.
2. Akumuliatoriai, kuriems įkrauti būtina didesnė negu 2,0 kW galia (skaičiuojama pagal didžiausią įkrovimo srovę bei nominaliąją akumuliatoriaus įtampą ir atsižvelgiant į tipinę įkraunamojo prietaiso krovimo kreivę), turi būti statomi specialiose patalpose. Jeigu jie statomi denyje, juos užtenka įrengti spintoje.
Akumuliatorius, kurių įkrovimo galia neviršija 2,0 kW, galima įrengti spintoje ar dėžėje, statomose ne tik denyje, bet ir po deniu. Juos taip pat galima įrengti mašinų skyriuje ar kitoje gerai vėdinamoje patalpoje, jeigu jie apsaugomi nuo krintančių daiktų ir vandens lašų.
3. Visų akumuliatoriams skirtų patalpų, spintų ar dėžių, lentynų ar kitų integruotų talpyklų vidiniai paviršiai turi būti apsaugomi nuo ardančio elektrolitų poveikio.
4. Jei akumuliatoriai įrengiami uždarame skyriuje, spintose ar dėžėse, numatomas veiksmingas jų vėdinimas. Numatomas vėdinimas dirbtiniu skersvėju nikelio ir kadmio akumuliatoriams, kuriems įkrauti reikia daugiau negu 2 kW galios, ir švino rūgšties akumuliatoriams, kuriems įkrauti reikia daugiau negu 3 kW galios.
Oras turi būti tiekiamas iš apačios ir šalinamas per viršų taip, kad būtų visiškai ištraukiamos dujos.
Vėdinimo vamzdžiuose neturi būti oro srautui kliudyti galinčių įtaisų, pavyzdžiui, uždaromųjų vožtuvų.
5. Būtinas oro srautas (Q) apskaičiuojamas pagal šią formulę:
|
Q = 0,11 · I · n [m3/h] |
kurioje:
I |
= |
didžiausios įkroviklio tiekiamos srovės amperais; |
n |
= |
sekcijų skaičius. |
Jei laivo tinkle naudojami pagalbiniai akumuliatoriai, tikrinimo įstaiga gali leisti naudoti kitus skaičiavimo būdus, taikomus atsižvelgiant į įkroviklio krovimo kreivę, jei šie būdai yra pagrįsti patvirtintų klasifikacinių bendrovių nuostatomis arba atitinkamais standartais.
6. Jei vėdinama natūraliu oro srautu, vėdinimo kanalai turi būti pakankamo skerspjūvio, kad oro srauto greitis būtų 0,5 m/s. Naudojant švino rūgšties akumuliatorius, vėdinimo kanalų skerspjūvis turi būti bent 80 cm2, o naudojant nikelio ir kadmio akumuliatorius — 120 cm2.
7. Jei vėdinama dirbtiniu skersvėju, turi būti įrengiamas ventiliatorius, geriausia ištraukiamasis, kurio variklis veikdamas neišskiria dujų arba nekuria oro srauto.
Ventiliatoriai turi būti tokios konstrukcijos, kad jų mentei atsitrenkus į ventiliatoriaus korpusą nepažirtų kibirkštys ir neatsirastų elektrostatinių krūvių.
8. Ant skyrių, spintų ir dėžių, kuriose yra akumuliatoriai, durų arba uždangalų turi būti pritvirtinami I priedėlio 2 pav. pavaizduoti bent 10 cm skersmens ženklai „Atsargiai su ugnimi. Draudžiama rūkyti“.
9.12 straipsnis
Skirstomieji įrenginiai
1. Skirstomieji elektros skydai
a) |
Prietaisai, jungikliai, lydieji saugikliai ir skirstomojo skydo prietaisai turi būti aiškiai išdėstomi ir prieinami techninei priežiūrai ir remonto darbams atlikti. Gnybtai, skirti iki 50 V ir didesnei negu 50 V įtampai, laikomi atskirai ir tinkamai pažymimi. |
b) |
Prie skirstomųjų skydų pritvirtinamos žymeklių lentelės, žyminčios visų jungiklių ir prietaisų grandinę. Turi būti nurodytas nominalus srovės stiprumas amperais ir lydžiųjų saugiklių grandinė. |
c) |
Jei prietaisai, kurių eksploatacinė įtampa yra didesnė negu 50 V, yra sumontuoti už durų, šių prietaisų įtampą turinčios sudedamosios dalys turi būti apsaugotos nuo atsitiktinio sąlyčio, kai durys yra atidarytos. |
d) |
Medžiagos, iš kurių gaminami skirstomieji elektros skydai, turi būti tinkamo mechaninio patvarumo, ilgaamžės, turėti antipireno savybių ir savaime gesinti ugnį; šios medžiagos neturi būti hidroskopiškos. |
e) |
Jei skirstomuosiuose elektros skyduose yra sumontuoti didelės atjungiamosios gebos (HRC) lydieji saugikliai, jų montavimui ir išmontavimui būtina turėti priedus ir asmeninės apsaugos įrangą. |
2. Jungikliai, apsauginiai įtaisai
a) |
Visi neįžeminti generatorių grandinės ir elektros energiją naudojančios įrangos grandinės laidai turi būti apsaugoti nuo trumpojo sujungimo ir perkrovos. Tam gali būti naudojami perjungiamieji įtaisai arba lydieji saugikliai, įsijungiantys trumpojo jungimo ir perkrovos atveju. Pavaros įtaisų (vairavimo sistemos) elektros varikliams elektrą tiekiančios grandinės ir jų valdymo grandinės turi būti apsaugotos tik nuo trumpojo jungimo. Jei grandinėse sumontuoti terminiai srovės pertraukikliai, jie turi būti išjungiami arba nustatomi veikti esant bent dvigubam nominaliosios srovės stiprumui amperais. |
b) |
Pagrindinio skirstomojo skydo išvaduose, skirtuose esant didesnei negu 16 A srovei veikiančiai elektros energiją naudojančiai įrangai, turi būti sumontuotas krūvio arba srovės jungiklis. |
c) |
Plaukiojančios priemonės varomosios jėgos, vairavimo sistemos, vairo padėties indikatorių, laivybos arba saugumo sistemų elektros energiją naudojančiai įrangai ir elektros energiją naudojančiai įrangai, kurios nominalusis srovės stiprumas amperais yra didesnis negu 16 A, elektra turi būti tiekiama atskiromis grandinėmis. |
d) |
Elektros energiją naudojančios įrangos, skirtos laivams varyti ir manevruoti, grandinėms elektra tiekiama tiesiai iš pagrindinio skirstomojo skydo. |
e) |
Srovės pertraukiamoji įranga pasirenkama pagal nominalųjį srovės stiprumą amperais, šiluminį arba dinaminį stiprį ir pertraukiamąją gebą. Jungikliai vienu metu turi galėti atjungti visus įtampą turinčius laidus. Perjungimo vieta turi būti aiškiai nurodyta. |
f) |
Lydieji saugikliai turi būti uždarojo lydymosi rūšies ir pagaminti iš keramikinės arba lygiavertės medžiagos. Juos turi būti galima pakeisti be fizinio sąlyčio pavojaus operatoriui. |
3. Matavimo ir kontrolės prietaisai
a) |
Generatorių, akumuliatorių ir skirstomosios grandinės turi būti aprūpintos matavimo ir kontrolės prietaisais, kurių reikia, kad įrenginys būtų eksploatuojamas saugiai. |
b) |
Neįžemintuose tinkluose, kurių įtampa yra didesnė negu 50 V, sumontuojamas įžeminimo nustatymo įtaisas, galintis įjungti vaizdo ir garso įspėjimo signalą. Antriniuose įrenginiuose, pavyzdžiui, valdymo grandinėse, šio įtaiso gali nebūti. |
4. Skirstomųjų elektros skydų įrengimo vieta
a) |
Skirstomieji skydai montuojami prieinamose ir gerai vėdinamose vietose bei apsaugomi nuo vandens ir mechaninio sugadinimo. Vamzdynas ir ortakiai išdėstomi taip, kad nutekėjimo atveju nebūtų sugadinti skirstomieji skydai. Jei jų neįmanoma nemontuoti netoli skirstomųjų elektros skydų, netoli jų esančiuose vamzdžiuose negali būti nuimamųjų sujungimų. |
b) |
Spintos ir nišos, kuriose yra sumontuoti neapsaugoti perjungimo įtaisai, turi būti iš antipireno savybių turinčios medžiagos arba apsaugoti metaliniu arba kitu antipireno savybių turinčiu apvalkalu. |
c) |
Jei įtampa yra didesnė negu 50 V, operatoriaus darbo vietoje prieš pagrindinį skirstomąjį skydą padedamos izoliuojamosios grotelės arba kilimėliai. |
9.13 straipsnis
Avariniai srovės pertraukikliai
Mazuto degiklių, kuro siurblių, kuro skirtuvų ir mašinų skyriaus ventiliatorių avariniai srovės pertraukikliai montuojami centralizuotai; jie neturi būti montuojami patalpose, kuriose yra įranga.
9.14 straipsnis
Instaliacijų jungiamosios detalės
1. Kabelių įvadų dydis nustatomas pagal prijungtinus kabelius ir turi atitikti naudojamų kabelių rūšis.
2. Skirtingos įtampos arba dažnių skirstomųjų grandinių kištukinių lizdų turi būti neįmanoma supainioti.
3. Jungikliai vienu metu turi galėti perjungti visus neįžemintus grandinės laidus. Tačiau neįžemintų grandinių vieno poliaus jungiklius leidžiama montuoti gyvenamųjų patalpų apšvietimo grandinėse, išskyrus skalbyklų, vonios kambarių, prausyklų ir kitų patalpų, kuriose yra vandens tiekimo įrangos.
4. Jei srovės stiprumas amperais viršija 16 A, kištukinius lizdus turi būti galima jungikliu užrakinti taip, kad kištuką būtų galima įkišti ir ištraukti tik tuomet, kai srovė išjungta.
9.15 straipsnis
Kabeliai
1. Kabeliai turi turėti antipireno savybių, savaime gesinti ugnį bei būti atsparūs vandeniui ir tepalui.
Gyvenamosiose patalpose gali būti naudojami kitų rūšių kabeliai, jei jie yra veiksmingai apsaugoti, turi antipireno savybių ir savaime gesina ugnį.
Elektros kabelių antipireno savybių standartai nustatomi pagal:
a) |
IEC leidinius 60332-1:1993, 60332–3:2000 arba |
b) |
vienos iš valstybių narių pripažintas lygiavertes taisykles. |
2. Mažiausias energijos tiekimo ir apšvietimo grandinėse naudojamų kabelių laidų skerspjūvis turi būti 1,5 mm2.
3. Metalinis kabelių šarvas ir apvalkalas įprastomis eksploatacijos sąlygomis negali būti naudojami kaip laidininkai arba įžeminimui.
4. Bent vienas energijos ir apšvietimo įrenginiuose esančių kabelių metalinio apvalkalo galas turi būti įžeminamas.
5. Pasirenkant laidų skersmenį turi būti atsižvelgiama į jų didžiausią leistiną galutinę temperatūrą (srovės perdavimo gebą) ir leistiną įtampos mažėjimą. Palyginti su nominaliąja įtampa, nuo pagrindinio skirstomojo skydo iki nepalankiausio instaliacijos taško apšvietimo grandinėse įtampa neturi sumažėti daugiau negu 5 %, o energijos tiekimo arba šildymo grandinėse — daugiau negu 7 %.
6. Kabeliai turi būti apsaugoti nuo mechaninio apgadinimo.
7. Kabeliai tvirtinami taip, kad tempiamoji apkrova atitiktų leistinas ribas.
8. Jei kabeliai pakloti per pertvaras arba denius, išgrąžos turi nepakenkti šių pertvarų ir denių mechaniniam atsparumui, nelaidumui vandeniui ir atsparumui ugniai.
9. Visų laidų galai ir sandūros jungiami taip, kad būtų išsaugotos pradinės elektros, mechaninio atsparumo, antipireno ir, kai būtina, atsparumo ugniai savybės.
10. Prie įtraukiamųjų vairinių prijungti kabeliai turi būti pakankamai lankstūs ir izoliuoti izoliacija, išliekančia pakankamai lanksčia iki -20°C temperatūros ir atsparia garui bei garams, ultravioletiniams spinduliams ir ozonui.
9.16 straipsnis
Apšvietimo įrenginiai
1. Apšvietimo prietaisai įrengiami taip, kad jų išskiriama šiluma neuždegtų netoli šių prietaisų esančių lengvai užsiliepsnojančių objektų ar sudedamųjų dalių.
2. Apšvietimo prietaisai atviruose deniuose įrengiami taip, kad netrukdytų atpažinti navigacinių žiburių.
3. Jei mašinų skyriuje arba katilinėje yra įrengti du arba daugiau apšvietimo prietaisų, jiems elektros energija turi būti tiekiama bent dviem atskiromis grandinėmis. Šis reikalavimas taip pat taikomas patalpoms, kuriose yra įrengti aušinimo įrenginiai, hidrauliniai mechanizmai arba elektros varikliai.
9.17 straipsnis
Navigaciniai žiburiai
1. Navigacinių žiburių skirstomieji skydai montuojami vairinėje. Jiems elektra tiekiama atskira linija iš pagrindinio skirstomojo skydo arba dviejų nepriklausomų antrinių skirstomųjų skydų.
2. Navigaciniams žiburiams elektra turi būti tiekiama, jie apsaugomi ir įjungiami atskirai iš navigacinių žiburių skirstomojo skydo.
3. Kontrolinio įrenginio, kaip numatyta 7.05 straipsnio 2 dalyje, gedimai neturi turėti įtakos juo kontroliuojamo žiburio veikimui.
4. Keliems žiburiams, sudarantiems funkcinį vienetą ir įrengtiems kartu vienoje vietoje, elektros srovė gali būti tiekiama, jungiama ir kontroliuojama bendra elektros grandine. Kontroliniu įrenginiu turi būti galima nustatyti bet kurio iš šių žiburių gedimą. Tačiau dvigubas žiburys (du vienas virš kito arba viename korpuse sumontuoti žiburiai) negali vienu metu naudoti abiejų šviesos šaltinių.
9.18 straipsnis
(Palikta tuščia)
9.19 straipsnis
Mechaninės įrangos avarinės signalizacijos ir saugos sistemos
Mechaninei įrangai stebėti ir apsaugoti skirtos avarinės signalizacijos ir saugos sistemos turi atitikti šiuos reikalavimus:
a) |
Avarinės signalizacijos sistemos Avarinės signalizacijos sistemos suprojektuojamos taip, kad dėl avarinės signalizacijos sistemos gedimo negalėtų sugesti stebimas prietaisas arba įrenginys. Dvejetainiai siųstuvai suprojektuojami remiantis inertiškos srovės arba stebimos krūvio srovės principu. Vaizdo avariniai signalai turi būti matomi tol, kol neištaisomas gedimas; avarinį signalą, kurio gavimas patvirtintas, turi būti galima atskirti nuo avarinio signalo, kurio gavimas dar nepatvirtintas. Kiekvieną avarinį signalą turi lydėti ir garsinis įspėjimas. Garso įspėjimo signalus turi būti galima išjungti. Tai, kad buvo išjungtas vienas garsinis avarinis signalas, turi nekliudyti dėl kitos priežasties įsijungti kitam signalui. Jei avarinės signalizacijos sistemose yra mažiau negu penki matavimo taškai, šiam reikalavimui gali būti taikomos išimtys. |
b) |
Saugos sistemos Saugos sistemos suprojektuojamos sustabdyti arba sulėtinti apgadintos įrangos darbą arba siųsti įspėjimą į darbo vietas, kuriose nuolat yra įgula, kad tai būtų padaryta prieš įrangai pasiekiant kritinę būklę. Dvejetainiai siųstuvai suprojektuojami remiantis krūvio srovės principu. Jei saugos sistemos nėra suprojektuotos vykdyti savistabą, turi būti galima patikrinti, ar jos veikia tinkamai. Saugos sistemos turi nepriklausyti nuo kitų sistemų. |
9.20 straipsnis
Elektroninė įranga
1. Bendroji dalis
2 dalyje pateiktos bandymų sąlygos taikomos tik elektroniniams prietaisams, kurie yra būtini vairavimo sistemai ir plaukiojančių priemonių jėgainėms, įskaitant jų pagalbinius įrenginius.
2. Bandymų sąlygos
a) |
Šiuos bandymus atliekant atsirandantys įtempiai turi nesugadinti elektroninių prietaisų arba nesukelti jų darbo sutrikimų. Bandymai pagal atitinkamus tarptautinius standartus, pavyzdžiui, IEC leidinį 60092-504:2001, išskyrus atsparumo šalčiui bandymą, turi būti atliekami įjungus įtaisus. Atliekant šiuos bandymus turi būti patikrinama, ar įtaisas veikia tinkamai. |
b) |
Įtampos ir dažnio svyravimai
|
c) |
Atsparumo karščiui bandymas Bandinys per pusę valandos įkaitinamas iki 55°C temperatūros. Ją pasiekus, tokia jo temperatūra išlaikoma 16 valandų. Tada atliekamas eksploatacinis bandymas. |
d) |
Atsparumo šalčiui bandymas Bandinys išjungiamas, šaldomas iki -25°C temperatūros ir tokios temperatūros laikomas dvi valandas. Tuomet temperatūra padidinama iki 0°C ir atliekamas eksploatacinis bandymas. |
e) |
Atsparumo vibracijai bandymas Atsparumo vibracijai bandymas atliekamas išilgai trijų įtaisų arba sudedamųjų dalių ašių veikiant rezonansiniu dažniu kaskart po 90 sekundžių. Jei neatsiranda aiškaus rezonanso, atsparumo vibracijai bandymas atliekamas 30 Hz dažniu. Atsparumo vibracijai bandymas atliekamas sukeliant sinusoidinius virpesius, atitinkančius šias ribas: Bendrosios nuostatos: f = nuo 2,0 iki 13,2 Hz; a = ± 1 mm (amplitudė a = vibracijos pločio) f = nuo 13,2 Hz iki 100 Hz; pagreitis ± 0,7 g. Įranga, skirta montuoti dyzeliniuose varikliuose arba vairo mechanizme, išbandoma taip: f = nuo 2,0 iki 25 Hz; a = ± 1,6 mm (amplitudė a = vibracijos pločio) f = nuo 25 Hz iki 100 Hz; pagreitis ± 4 g. Daviklius, skirtus montuoti dyzelinių variklių išmetamuosiuose vamzdžiuose, gali veikti daug didesni įtempiai. Į tai turi būti atsižvelgiama atliekant šiuos bandymus. |
f) |
Elektromagnetinio suderinamumo bandymas atliekamas pagal IEC leidinius 61000-4-2:1995, 61000-4-3:2002, 61000-4-4:1995, bandymo laipsnio numeris — 3. |
g) |
Įrodymus, kad elektroninė įranga atitinka šias bandymų sąlygas, turi pateikti gamintojas. Klasifikacinės bendrovės sertifikatas taip pat laikomas įrodymu. |
9.21 straipsnis
Elektromagnetinis suderinamumas
Elektromagnetiniai trikdžiai neturi bloginti elektros ir elektroninių sistemų darbo. Bendrosios priemonės vienodai taikomos:
a) |
trikdžių perdavimo iš trikdžių šaltinio į trikdomus įtaisus kelių atjungimui; |
b) |
trikdžių priežasčių mažinimas prie šaltinio; |
c) |
trikdomų įtaisų jautrumo trikdžiams mažinimui. |
10 SKYRIUS
ĮRANGA
10.01 straipsnis
Inkaro įranga
1. Laivuose, skirtuose kroviniams vežti, išskyrus laivu pervežamus lichterius, kurių ilgis L neviršija 40 m, turi būti sumontuoti laivapriekio inkarai, kurių bendra masė P apskaičiuojama pagal šią formulę:
|
P = k · B · T [kg] |
kurioje:
k |
koeficientas, kuriuo atsižvelgiamą į ilgio L ir bimso B santykį bei laivo tipą: tačiau lichterių k = c; |
c |
empirinis koeficientas, pateiktas šioje lentelėje:
|
Jei laivų dedveito tonažas yra ne didesnis negu 400 t ir dėl jų konstrukcijos bei naudojimo paskirties jie plaukioja tik iš anksto nustatytuose trumpojo nuotolio ruožuose, tikrinimo įstaiga gali sutikti, kad būtų privalomi tik du trečdaliai bendros laivapriekio inkarų masės P.
2. Keleiviniuose laivuose ir laivuose, kurie nėra skirti kroviniams vežti, išskyrus stūmikus, turi būti sumontuoti laivapriekio inkarai, kurių bendra masė P apskaičiuojama pagal šią formulę:
|
P = k · B · T [kg] |
kurioje:
k |
koeficientas, atitinkantis 1 dalyje nurodytą koeficientą, tačiau vietoj dedveito tonažo empirinio koeficiento (c) dydžiui apskaičiuoti imama Bendrijos sertifikate įrašyta vandentalpa (m3). |
3. 1 dalyje nurodytuose laivuose, kurių didžiausias ilgis neviršija 86 m, turi būti sumontuoti laivagalio inkarai, kurių bendra masė yra lygi 25 % masės P.
Laivuose, kurių didžiausias ilgis viršija 86 m, turi būti sumontuoti laivagalio inkarai, kurių bendra masė yra lygi 50 % masės P, apskaičiuotos pagal 1 arba 2 dalį.
Laivagalio inkarai nėra būtini:
a) |
laivuose, kurių laivagalio inkaro masė bus mažesnė negu 150 kg; 1 dalies paskutinėje pastraipoje nurodytų laivų atveju atsižvelgiama į mažesnę inkarų masę; |
b) |
lichteriuose. |
4. Laivuose, skirtuose varyti ne ilgesnes kaip 86 m ilgio standžiąsias laivų vilkstines, turi būti sumontuoti laivagalio inkarai, kurių bendra masė yra lygi 25 % didžiausios masės P, apskaičiuotos pagal 1 dalį, jei sąstatai (laikomi laivybos vienetu) yra leidžiami ir įrašyti Bendrijos sertifikate.
Laivuose, skirtuose pasroviui varyti ilgesnes nei 86 m ilgio standžiąsias laivų vilkstines, turi būti sumontuoti laivagalio inkarai, kurių bendra masė yra lygi 50 % didžiausios masės P, apskaičiuotos pagal 1 dalį, jei sąstatai (laikomi laivybos vienetu) yra leidžiami ir įrašyti Bendrijos sertifikate.
5. Pagal 1–4 dalis nustatyta tam tikrų specialių inkarų masė gali būti sumažinta.
6. Nurodyta bendra laivapriekio inkarų masė P gali būti paskirstyta vienam arba dviem inkarams. Ji gali būti sumažinta 15 %, jei laive yra vienas laivapriekio inkaras, o lyno vamzdis yra laivo viduryje.
Nustatyta stūmikų ir laivų, kurių didžiausias ilgis viršija 86 m, laivagalio inkarų bendra masė gali būti pasiekiama vienu arba paskirstyta dviem inkarams.
Lengviausio inkaro masė turi būti ne mažesnė negu 45 % bendros inkarų masės.
7. Ketaus inkarai draudžiami.
8. Ant inkarų iškilaus reljefo ilgaamžiškais ženklais turi būti nurodoma jų masė.
9. Jei inkarų masė didesnė negu 50 kg, turi būti sumontuoti suktuvai.
10. Kiekvienos laivapriekio inkaro grandinės mažiausias ilgis turi būti:
a) |
40 m, jei laivo ilgis neviršija 30 m; |
b) |
10 m ilgesnis už laivą, jei šio ilgis yra didesnis negu 30 m, bet mažesnis negu 50 m; |
c) |
60 m, jei laivas yra ilgesnis negu 50 m. |
Kiekviena laivagalio inkaro grandinė turi būti ne mažesnio negu 40 m ilgio. Tačiau jei laivai turi sustoti laivapriekiu pasroviui, juose turi būti sumontuotos laivagalio inkaro grandinės, kurių kiekviena yra ne mažesnio negu 60 m ilgio.
11. Mažiausias inkaro grandinių atsparumas tempimui R apskaičiuojamas pagal šias formules:
a) |
inkarų, kurių masė yra iki 500 kg: R = 0,35 · P' [kN]; |
b) |
inkarų, kurių masė yra daugiau negu 500 kg, bet neviršija 2 000 kg: ; |
c) |
inkarų, kurių masė yra daugiau negu 2 000 kg: R = 0,25 · P' [kN]; |
kurioje:
P' |
teorinė kiekvieno inkaro masė, nustatyta pagal 1–4 dalis ir 6 dalį. |
Inkaro grandinių atsparumas tempimui turi būti nurodomas pagal valstybėje narėje galiojantį standartą.
Jei inkarų masė yra didesnė negu reikalaujama 1–6 dalyse, inkaro grandinės atsparumas tempimui turi būti nustatomas pagal tikrąją inkaro masę.
12. Jei laive yra sunkesnių inkarų su atitinkamai stipresnėmis inkaro grandinėmis, Bendrijos sertifikate turi būti įrašoma tik mažiausia masė ir mažiausias atsparumas tempimui, reikalaujami pagal 1–6 dalis ir 11 dalį.
13. Inkaro ir grandinės jungiamosios detalės (šarnyriniai sujungimai) turi išlaikyti 20 % už atitinkamos grandinės atsparumą tempimui didesnę tempiamąją apkrovą.
14. Vietoj inkaro grandinių leidžiama naudoti lynus. Lynai turi būti tokio pat atsparumo tempimui, koks nustatytas grandinėms, tačiau jie turi būti 20 % ilgesni.
10.02 straipsnis
Kita įranga
1. Pagal valstybėse narėse taikomas galiojančias laivybos institucijos taisykles laive turi būti sumontuota bent ši įranga:
a) |
radiotelefoninė sistema; |
b) |
prietaisai ir įtaisai, skirti vaizdo ir garso signalams duoti bei laivo ženklinimui dieną ir naktį nustatyti; |
c) |
privalomų švartavimosi žiburių autonominiai atsarginiai žiburiai; |
d) |
ugniai atspari pažymėta talpykla su dangčiu, skirta tepaluotiems valymo skudurams; |
e) |
ugniai atspari pažymėta talpykla su dangčiu, skirta pavojingoms arba aplinką teršiančioms kietosioms atliekoms, ir ugniai atspari pažymėta talpykla su dangčiu, skirta pavojingoms arba aplinką teršiančioms skystosioms atliekoms, pagal atitinkamas taikomas laivybos institucijos taisykles; |
f) |
ugniai atspari pažymėta pamazgoms skirta talpykla su dangčiu. |
2. Be to, laive turi būti bent ši įranga:
a) |
Švartavimosi lynai: Laivuose turi būti trys švartavimosi lynai. Mažiausias jų ilgis turi būti ne mažesnis negu:
Trumpiausias lynas nebūtinas laivuose, kurių ilgis L yra mažesnis negu 20 m. Lynų atsparumas tempimui Rs turi būti lygus pagal šias formules apskaičiuotam atsparumui: jei L · B · T yra iki 1 000 m3: ; jei L ·B ·T yra daugiau negu 1 000 m3: . Laive turi būti laikomas privalomų lynų sertifikatas pagal Europos standartą EN 10 204:1991, pagal Nr. 3.1. Vietoj šių lynų gali būti tokio pat ilgio ir atsparumo tempimui virvės. Mažiausias virvių atsparumas tempimui turi būti nurodomas sertifikate. |
b) |
Vilkimo trosai:
|
c) |
Metamasis lynas; |
d) |
Laipinimo trapas, ne mažesnio negu 0,4 m pločio ir 4 m ilgio, kurio šoniniai kraštai yra apibrėžti ryškiaspalve juosta; trapas turi būti su turėklais. Tikrinimo įstaiga gali leisti, kad mažuose laivuose būtų trumpesni trapai; |
e) |
Gafelio kablys; |
f) |
Tinkamas pirmosios pagalbos rinkinys, kurio turinys atitiktų atitinkamą valstybės narės standartą. Pirmosios pagalbos rinkinys turi būti laikomas gyvenamojoje patalpoje arba vairinėje taip, kad prireikus būtų lengvai ir saugiai prieinamas. Jei pirmosios pagalbos rinkiniai laikomi uždengti, dangtis pagal I priedėlio 8 pav. turi būti pažymimas pirmosios pagalbos rinkinio simboliu, kurio šoninis ilgis yra bent 10 cm; |
g) |
Žiūronai, 7 x 50 arba didesnio lęšių skersmens; |
h) |
Instrukcija dėl žmonių už borto gelbėjimo ir gaivinimo; |
i) |
Prožektorius, kurį galima valdyti iš vairinės. |
3. Laivuose, kurių borto aukštis virš vaterlinijos be krovinio viršija 1,50 m, turi būti įlaipinimo laiptai arba kopėčios.
10.03 straipsnis
Nešiojamieji gesintuvai
1. Pagal Europos standartą EN 3:1996 kiekvienoje iš šių vietų turi būti bent vienas nešiojamasis gesintuvas:
a) |
vairinėje; |
b) |
netoli kiekvieno įėjimo iš denio į gyvenamąsias patalpas; |
c) |
netoli kiekvieno įėjimo į tarnybines patalpas, į kurias negalima patekti iš gyvenamųjų patalpų ir kuriose yra šildymo, maisto ruošimo arba šaldymo įranga, kurioje naudojamas kietasis arba skystasis kuras arba suskystintosios dujos; |
d) |
prie kiekvieno įėjimo į mašinų skyrius ir katilines; |
e) |
tinkamose mašinų skyrių ir katilinių vietose po deniu taip, kad nė vienas patalpos taškas einant pėsčiomis nebūtų toliau negu už 10 metrų nuo gesintuvo. |
2. Pagal 1 dalį reikalaujami nešiojamieji gesintuvai gali būti tik milteliniai gesintuvai, kurių talpa yra ne mažesnė negu 6 kg, arba kiti tokios pat gesinamosios gebos nešiojamieji gesintuvai. Jie turi būti tinkami A, B ir C kategorijos gaisrams ir iki 1 000 V įtampos elektros sistemų gaisrams gesinti.
3. Be to, gali būti naudojami milteliniai, vandens arba putų gesintuvai, kurie yra tinkami bent tokios kategorijos gaisrui gesinti, kuris yra labiausiai tikėtinas patalpoje, kuriai jie skirti.
4. Nešiojamieji gesintuvai, kurių gesinamoji medžiaga yra CO2, gali būti naudojami tik gaisrams laivo virtuvėse ir elektros įrenginiuose gesinti. Šiuose gesintuvuose turi būti ne daugiau negu 1 kg gesinamosios medžiagos 15 m3 patalpos, kurioje jie yra padėti naudotis.
5. Nešiojamieji gesintuvai turi būti tikrinami ne rečiau kaip kas dveji metai. Tikrintojas turi išduoti pasirašytą patikrinimo sertifikatą, kuriame būtų nurodyta patikrinimo data.
6. Jei nešiojamieji gesintuvai yra įrengti taip, kad jų nesimato, juos dengiantis skydas turi būti pažymimas I priedėlio 3 pav. pavaizduotu gesintuvo simboliu, kurio šoninis ilgis yra bent 10 cm.
10.03a straipsnis
Stacionarios gaisro gesinimo sistemos gyvenamosiose patalpose, vairinėse ir keleivių zonose
1. Priešgaisrinė sauga gyvenamosiose patalpose, vairinėse ir keleivių zonose turi būti užtikrinama tik tinkamais automatiniais didelio slėgio vandens purkštuvais, kurie yra įrengti kaip stacionarios gaisro gesinimo sistemos.
2. Sistemas turi įrengti arba pertvarkyti tik specializuotos įmonės.
3. Sistemos turi būti iš plieno arba lygiavertės nedegios medžiagos.
4. Sistemos per minutę turi galėti išpurkšti bent 5 l vandens vienam didžiausios apsaugotinos patalpos ploto kvadratiniam metrui.
5. Sistemos, išpurškiančios mažiau vandens, turi būti pagal TJO rezoliuciją A 800(19) arba kitą šios direktyvos 19 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka pripažintą standartą patvirtinto tipo. Tipą tvirtina patvirtinta klasifikacinė bendrovė arba akredituota bandymų institucija. Akredituota bandymų institucija laikosi darniųjų bandymų laboratorijų eksploatacijos standartų (EN ISO/IEC 17025:2000).
6. Sistemas turi tikrinti ekspertas:
a) |
prieš pradedant eksploatuoti; |
b) |
prieš pradedant iš naujo eksploatuoti po to, kai jos buvo įsijungusios; |
c) |
po pakeitimo arba remonto; |
d) |
reguliariai ne rečiau kaip kas dveji metai. |
7. Atlikdamas tikrinimą pagal 6 dalį, ekspertas turi patikrinti, ar sistemos atitinka šios dalies reikalavimus.
Tikrinimą turi sudaryti bent šios dalys:
a) |
išorinis visos sistemos apžiūrėjimas; |
b) |
funkciniai saugos sistemų ir purkštukų bandymai; |
c) |
funkciniai slėgio talpyklų ir išsiurbimo sistemos bandymai. |
8. Tikrintojas turi išduoti pasirašytą patikrinimo sertifikatą, kuriame būtų nurodyta patikrinimo data.
9. Įrengtų sistemų skaičius turi būti įrašomas Bendrijos sertifikate.
10. Objektams gyvenamosiose patalpose, vairinėse ir keleivių zonose apsaugoti stacionarios gaisro gesinimo sistemos leidžiamos tik rekomendavus Komitetui.
10.03b straipsnis
Stacionarios gaisro gesinimo sistemos mašinų skyriuose, katilinėse ir siurblinėse
1. Gesinamosios medžiagos
Mašinų skyriams, katilinėms ir siurblinėms apsaugoti stacionariose gaisro gesinimo sistemose gali būti naudojamos šios gesinamosios medžiagos:
a) |
CO2 (anglies dioksidas); |
b) |
HFC 227ea (heptafluoropropanas); |
c) |
IG-541 (52 % azoto, 40 % argono, 8 % anglies dioksido). |
Naudoti kitas gesinamąsias medžiagas gali būti leidžiama tik šios direktyvos 19 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
2. Vėdinimas, oro įleidimas
a) |
Varomųjų variklių degimui reikalingas oras neturi būti ištraukiamas iš patalpų, kurios apsaugomos stacionariomis gaisro gesinimo sistemomis. Šis reikalavimas netaikomas, jei yra du vienas nuo kito nepriklausantys ir sandariai atskirti pagrindiniai mašinų skyriai arba jei greta pagrindinio mašinų skyriaus yra atskiras mašinų skyrius su laivapriekio privairavimo įrenginiu, užtikrinant, kad pagrindiniame mašinų skyriuje kilus gaisrui laivas galėtų plaukti varomas sava galia. |
b) |
Įsijungus gaisro gesinimo sistemai, apsaugotinos patalpos mechaninis vėdinimas turi automatiškai išsijungti. |
c) |
Turi būti įrengiami įtaisai, kuriais būtų galima greitai uždaryti visas angas, per kurias į apsaugotiną patalpą gali patekti oras arba iš jos nutekėti dujos. Turi būti aiškiai matoma, ar jie yra atidaryti ar uždaryti. |
d) |
Iš mašinų skyriuose įrengtų suslėgto oro talpyklų per apsauginius vožtuvus nutekantis oras turi būti išleidžiamas į aplinką. |
e) |
Dėl ištekėjusios gesinamosios medžiagos susidaręs per didelis arba per mažas slėgis neturi suardyti apsaugotiną patalpą supančių skiriamųjų sienų dalių. Slėgį turi būti galima išlyginti nesukeliant pavojaus. |
f) |
Saugomose patalpose turi būti įranga gesinamajai medžiagai ir degimo metu susidariusioms dujoms ištraukti. Šią įrangą turi būti galima valdyti iš darbo vietų saugomų patalpų išorėje, dėl šiose patalpose kilusio gaisro ji neturi tapti neprieinama. Jei yra stacionarių trauktuvų, jų turi būti neįmanoma įjungti tol, kol gesinamas gaisras. |
3. Priešgaisrinės signalizacijos sistema
Apsaugotina patalpa turi būti stebima atitinkama priešgaisrinės signalizacijos sistema. Pavojaus signalas turi būti pastebimas vairinėje, gyvenamosiose patalpose ir apsaugotinoje patalpoje.
4. Vamzdynų sistema
a) |
Gesinamoji medžiaga į apsaugotiną patalpą turi būti tiekiama ir joje paskirstoma stacionaria vamzdynų sistema. Apsaugotinoje patalpoje esantis vamzdynas ir susijusios jungiamosios detalės turi būti pagamintos iš plieno. Šis reikalavimas netaikomas talpyklų jungiamiesiems vamzdžiams ir plėtimosi sandūroms, jei naudojamos medžiagos gaisro atžvilgiu yra lygiaverčių savybių. Vamzdžiai iš vidaus ir išorės turi būti apsaugomi nuo korozijos. |
b) |
Išleidžiamieji purkštukai turi būti tokio dydžio ir įrengti taip, kad gesinamąją medžiagą purkštų tolygiai. |
5. Įjungiamasis įtaisas
a) |
Automatiškai įsijungiančios gaisro gesinimo sistemos yra draudžiamos. |
b) |
Gaisro gesinimo sistemą turi būti galima įjungti iš atitinkamos vietos apsaugotinos patalpos išorėje. |
c) |
Įjungiamieji įtaisai įrengiami taip, kad juos būtų galima valdyti net kilus gaisrui ir kad gaisrui arba sprogimui padarius žalos apsaugotinoje patalpoje, į ją vis tiek būtų galima tiekti būtiną gesinamosios medžiagos kiekį. Nemechaniniai įjungiamieji įtaisai turi būti varomi dviejų vienas nuo kito nepriklausančių energijos šaltinių. Šie energijos šaltiniai negali būti apsaugotinoje patalpoje. Valdymo linijos apsaugotinoje patalpoje turi būti suprojektuotos taip, kad kilus gaisrui galėtų veikti ne trumpiau kaip 30 minučių. Šis reikalavimas yra įvykdytas, jei naudojama elektros laidų instaliacija atitinka standartą IEC 60331-21:1999. Jei įjungiamieji įtaisai yra įrengti taip, kad jų nesimato, juos dengiantis skydas, kaip pavaizduota I priedėlio 6 pav., pažymimas simboliu „gaisro gesinimo įrenginys“, kurio šoninis ilgis yra bent 10 cm ir kuriame raudonomis raidėmis baltame fone užrašyta: „Feuerlöscheinrichtung Installation d'extinction Brandblusinstallatie Fire-fighting installation“. |
d) |
Jei gaisro gesinimo sistema yra skirta kelioms patalpoms apsaugoti, kiekvienai patalpai turi būti skiriami atskiri ir aiškiai pažymėti įjungiamieji įtaisai. |
e) |
Greta kiekvieno įjungiamojo įtaiso matomoje vietoje turi būti pakabinamos neištrinamos naudojimo instrukcijos viena iš valstybių narių kalbų. Jose visų pirma turi būti šios instrukcijos:
|
f) |
Eksploatavimo instrukcijose turi būti nurodoma, kad prieš paleidžiant gaisro gesinimo sistemą išjungiami iš apsaugotinos patalpos orą imantys vidaus degimo varikliai. |
6. Avarinės signalizacijos sistema
a) |
Stacionarios gaisro gesinimo sistemose turi būti garso ir vaizdo avarinės signalizacijos sistemos. |
b) |
Avarinė signalizacijos sistema turi automatiškai įsijungti iškart, pirmą kartą įsijungus gaisro gesinimo sistemai. Prieš pradedant purkšti gesinamąją medžiagą, tam tikrą laiką skamba įspėjamasis signalas, kurio neįmanoma išjungti. |
c) |
Įspėjamieji signalai turi būti aiškiai matomi apsaugotinose patalpose bei įėjimų, pro kuriuos galima į jas patekti, išorėje ir turi būti aiškiai girdimi netgi eksploatacijos sąlygomis, kuriomis sukeliamas garsiausias įprastas triukšmas. Jie turi aiškiai išsiskirti iš visų kitų garso ir vaizdo signalų apsaugotinoje patalpoje. |
d) |
Įspėjamieji garso signalai turi būti aiškiai girdimi gretimose patalpose netgi tuomet, kai jungiamosios durys yra uždarytos ir eksploatacijos sąlygomis, kuriomis sukeliamas garsiausias įprastas triukšmas. |
e) |
Jei įspėjimo sistema nėra trumpojo jungimo, laidų nutraukimo ir įtampos mažėjimo savistabos, turi būti galima patikrinti, ar ji tinkamai veikia. |
f) |
Prie kiekvieno įėjimo į patalpą, į kurią gali būti tiekiama gesinamoji medžiaga, turi būti pakabinamas aiškiai matomas įspėjimas, kuriame raudonomis raidėmis baltame fone užrašyta: „Vorsicht, Feuerlöscheinrichtung! Bei Ertönen des Warnsignals (Beschreibung des Signals) den Raum sofort verlassen! Attention, installation d'extinction d'incendie! Quitter immédiatement ce local au signal (description du signal) Let op, brandblusinstallatie! Bij het in werking treden van het alarmsignaal (omschrijving van het signaal) deze ruimte onmiddellijk verlaten! Warning, fire-fighting installation! Leave the room as soon as the warning signal sounds (description of signal)“. |
7. Slėginės talpyklos, jungiamosios detalės ir slėginiai vamzdžiai
a) |
Slėginės talpyklos, jungiamosios detalės ir slėginiai vamzdžiai turi atitikti vienoje iš valstybių narių galiojančias nuostatas. |
b) |
Slėginės talpyklos turi būti įrengiamos pagal gamintojo nurodymus. |
c) |
Slėginės talpyklos, jungiamosios detalės ir slėginiai vamzdžiai neturi būti įrengiami gyvenamosiose patalpose. |
d) |
Temperatūra spintose ir įrenginio zonose, kuriose yra slėginės talpyklos, neturi viršyti 50°C. |
e) |
Denyje esančios spintos ir įrenginio zonos turi būti tvirtai pritvirtintos ir turėti orlaides, kurios išdėstomos taip, kad iš slėginės talpyklos nutekėjusios dujos negalėtų patekti į laivo vidų. Draudžiami tiesioginiai sujungimai su kitomis patalpomis. |
8. Gesinamosios medžiagos kiekis
Jei gesinamosios medžiagos kiekis yra skirtas daugiau negu vienai patalpai apsaugoti, bendras turimas gesinamosios medžiagos kiekis turi būti ne didesnis negu didžiausiai patalpai apsaugoti būtinas kiekis.
9. Įrengimas, tikrinimas ir dokumentacija
a) |
Sistemą turi įrengti arba rekonstruoti tik tokia įmonė, kurios specializacija — gaisro gesinimo sistemos. Tai darant turi būti laikomasi gesinamosios medžiagos gamintojo ir sistemos gamintojo nurodytų reikalavimų (produkto duomenų lapas, saugos duomenų lapas). |
b) |
Sistemą turi patikrinti ekspertas:
|
c) |
Tikrindamas ekspertas turi nustatyti, ar sistema atitinka šio skyriaus reikalavimus. |
d) |
Tikrinimą turi sudaryti bent šios dalys:
|
e) |
Tikrintojas turi išduoti pasirašytą patikrinimo sertifikatą, kuriame būtų nurodyta patikrinimo data. |
f) |
Įrengtų stacionarių gaisro gesinimo sistemų skaičius turi būti įrašomas Bendrijos sertifikate. |
10. CO2 naudojančios gaisro gesinimo sistemos
Gaisro gesinimo sistemos, kuriose kaip gesinamoji medžiaga yra naudojama CO2, be 1–9 dalių reikalavimų, turi atitikti šias nuostatas:
a) |
CO2 rezervuarai negali būti sudedami apsaugotinoje patalpoje, o talpinami sandariai nuo kitų patalpų atskirtoje patalpoje arba spintoje. Durys į šias įrengimo patalpas ir spintas turi atsidaryti į išorę ir būti rakinamos, o iš išorės ant jų turi būti I priedėlio 4 pav. pavaizduotas simbolis „Bendras įspėjimas apie pavojų“, kurio aukštis yra bent 5 cm, kartu su tokios pat spalvos ir tokio pat aukščio ženklu „CO2“. |
b) |
Į CO2 rezervuarų įrengimo patalpas po deniais turi būti galima patekti tik iš lauko. Šiose patalpose turi būti atskira atitinkama dirbtinio vėdinimo sistema su ištraukiamaisiais ortakiais, visiškai atskirta nuo kitų laivo vėdinimo sistemų. |
c) |
CO2 rezervuarai turi būti užpildomi daugiau negu 0,75 kg/l. Savitasis nesuslėgtų CO2 dujų tūris laikomas lygus 0,56 m3/kg. |
d) |
Apsaugotinai patalpai skirto CO2 tūris turi būti ne mažesnis negu 40 % viso jo tūrio. Šį kiekį turi būti įmanoma išleisti per 120 sekundžių ir patikrinti, ar jis visas buvo išleistas. |
e) |
Rezervuaro sklendžių atidarymas bei užtvindomosios sklendės valdymas turi būti atskiros operacijos. |
f) |
6 dalies b punkte nurodytas tinkamas laikas turi būti ne trumpesnis negu 20 sekundžių. Turi būti įrengiamas patikimas įtaisas, kuris šį laiką sulaikytų CO2 dujas prieš pradedant jas tiekti. |
11. HFC-227ea gaisro gesinimo sistemos
Gaisro gesinimo sistemos, kuriose naudojama gesinamoji medžiaga HFC 227ea, be 1–9 dalių reikalavimų, turi atitikti šias nuostatas:
a) |
Jei yra kelios apsaugotinos patalpos ir visos jos yra skirtingo bendro tūrio, kiekvienai patalpai turi būti skiriama atskira gaisro gesinimo sistema. |
b) |
Kiekviename apsaugotinoje patalpoje įrengtame HFC 227ea rezervuare turi būti apsauginis vožtuvas, apsaugantis nuo per didelio slėgio. Jei rezervuarą veikia gaisro padariniai, o gaisro gesinimo sistema nesuveikė, juo rezervuaro turinys nedarant žalos turi būti išleidžiamas į apsaugotiną patalpą. |
c) |
Kiekviename rezervuare turi būti sumontuotas įtaisas dujų slėgiui tikrinti. |
d) |
Rezervuarai negali būti užpidomi iki daugiau negu 1,15 kg/l. Savitasis nesuslėgto HFC 227ea tūris laikomas lygus 0,1374 m3/kg. |
e) |
Apsaugotinai patalpai skirto HFC 227ea tūris turi būti ne mažesnis negu 8 % bendro patalpos tūrio. Šis kiekis turi būti išleidžiamas per 10 sekundžių. |
f) |
HFC 227ea rezervuaruose turi būti slėgio kontrolės prietaisas, kuriuo, jei be leidimo sumažėja suslėgtųjų dujų slėgis, vairinėje įjungiamas garso ir vaizdo avarinis signalas. Jei vairinės nėra, šis avarinis signalas turi būti įjungiamas apsaugotinos patalpos išorėje. |
g) |
Po užtvindymo koncentracija apsaugotinoje patalpoje neturi viršyti 10,5 %. |
h) |
Gaisro gesinimo sistemoje neturi būti detalių iš aliuminio. |
12. IG-541 gaisro gesinimo sistemos
Gaisro gesinimo sistemos, kuriose naudojama gesinamoji medžiaga IG-541, be 1–9 dalių reikalavimų, turi atitikti šias nuostatas:
a) |
Jei yra kelios apsaugotinos patalpos ir visos jos yra skirtingo bendro tūrio, kiekvienai patalpai turi būti skiriama atskira gaisro gesinimo sistema. |
b) |
Kiekviename apsaugotinoje patalpoje įrengtame IG-541 rezervuare turi būti apsauginis vožtuvas, skirtas apsaugoti nuo per didelio slėgio. Jei rezervuarą veikia gaisro padariniai, o gaisro gesinimo sistema nesuveikė, juo rezervuaro turinys nedarant žalos turi būti išleidžiamas į apsaugotiną patalpą. |
c) |
Kiekviename rezervuare turi būti sumontuotas įtaisas jame esančios medžiagos tūriui tikrinti. |
d) |
Rezervuaro pildymo slėgis neturi viršyti 200 barų esant +15 °C temperatūrai. |
e) |
Apsaugotinai patalpai skirto IG-541 tūris turi būti ne mažesnis negu 44 % ir ne didesnis negu 50 % bendro patalpos tūrio. Šis kiekis turi būti išleidžiamas per 120 sekundžių. |
13. Atskiriems objektams skirtos gaisro gesinimo sistemos
Stacionarios gaisro gesinimo sistemos objektams mašinų skyriuose, katilinėse ir siurblinėse apsaugoti leidžiamos tik rekomendavus Komitetui.
10.04 straipsnis
Laivo valtys
1. Šiose plaukiojančiose priemonėse turi būti laivo valtys, atitinkančios Europos standartą EN 1914:1997:
a) |
motoriniuose laivuose ir baržose, kurių dedveitas viršija 150 t; |
b) |
vilkikuose ir stūmikuose, kurių vandentalpa yra didesnė negu 150 m3; |
c) |
plūduriuojančiame įrenginyje; |
d) |
keleiviniuose laivuose. |
2. Laivo valtis vienas asmuo turi sugebėti saugiai nuleisti per 5 minutes nuo pirmo būtino rankinio veiksmo. Jei naudojamas mechanizuotas nuleidimo įtaisas, jis turi būti toks, kad ir sutrikus jo aprūpinimui elektros energija būtų galima saugiai ir greitai nuleisti valtis.
3. Pripučiamos laivo valtys turi būti tikrinamos pagal gamintojo nurodymus.
10.05 straipsnis
Gelbėjimo plūdurai ir gelbėjimo liemenės
1. Plaukiojančiose priemonėse turi būti bent trys gelbėjimo plūdurai, atitinkantys Europos standartą EN 14144:2002. Jie turi būti parengti naudoti ir pritvirtinti prie atitinkamų denio vietų, bet ne prie jų įtvarų. Bent vienas gelbėjimo plūduras turi būti prie pat vairinės ir turėti savaime užsidegantį žiburį, veikiantį su baterija, kurio negali užgesinti vanduo.
2. Turi būti specialiai pritaikyta automatiškai pripučiama gelbėjimo liemenė, atitinkanti Europos standartą EN 395: 1998 arba EN 396: 1998.
Pagal šiuos standartus nepripučiamos gelbėjimo liemenės taip pat turi būti tinkamos naudotis vaikams.
3. Gelbėjimo liemenės turi būti tikrinamos pagal gamintojo nurodymus.
11 SKYRIUS
DARBO VIETOS SAUGA
11.01 straipsnis
Bendroji dalis
1. Laivai turi būti statomi, išplanuojami ir įrengiami taip, kad jame asmenys galėtų saugiai dirbti ir judėti.
2. Stacionari įranga, kuri yra būtina darbui laive, turi būti įrengiama, išdėstoma ir pritvirtinama taip, kad ją būtų galima saugiai ir lengvai valdyti, naudoti ir prižiūrėti. Prireikus mobiliose arba didelės temperatūros sudedamosiose dalyse turi būti sumontuojami apsauginiai įtaisai.
11.02 straipsnis
Apsauga nuo kritimo
1. Deniai ir šoniniai deniai turi būti lygūs, neturėtų būti tikimybės ant jų suklupti ir ant jų neturi būti galimybės susidaryti baloms.
2. Deniai, šoniniai deniai, mašinų skyrių grindys, laiptų aikštelės, laiptai ir šoninių denių knechtų viršūnės turi būti padengti neslidžiais paviršiais.
3. Šoninių denių knechtų viršūnės ir kliūtys koridoriuose, pavyzdžiui, pakopų kraštai, turi būti nudažomi nuo juos supančio denio išsiskiriančia spalva.
4. Išoriniuose denių kraštuose bei darbo vietose, kur asmenims yra pavojus kristi daugiau negu 1 m, turi būti ne mažesnio negu 0,70 m aukščio turėklai arba komingsai, arba Europos standartą EN 711:1995 atitinkantis apsauginis turėklas, kurį sudaro turėklas rankoms, skersinis kelių ir pėdų aukštyje. Šoniniuose deniuose turi būti apatinis aptvaras ir prie komingso pritvirtintas ištisinis turėklas rankoms. Komingso turėklai rankoms nebūtini, jei šoniniuose deniuose yra įrengti neįtraukiami apsauginiai laivo borto turėklai.
5. Jei darbo vietose yra pavojus kristi daugiau negu 1 m, tikrinimo įstaiga gali reikalauti atitinkamų įtaisų ir įrangos saugiam darbui užtikrinti.
11.03 straipsnis
Darbo patalpų dydis
Darbo patalpos turi būti pakankamai didelės, kad kiekvienas jose dirbantis asmuo turėtų pakankamai vietos laisvai judėti.
11.04 straipsnis
Šoniniai deniai
1. Šoninio denio pločio prošvaisa turi būti ne mažesnė negu 0,60 m. Šį skaičių galima sumažinti iki 0,50 m tam tikrose laivo vietose, pavyzdžiui, būtinose denio plovimo sklendėms eksploatuoti. Prie knechtų ir antelių jį galima sumažinti iki 0,40 m.
2. Iki 0,90 m aukščio virš šoninio denio, šoninio denio pločio prošvaisą galima sumažinti iki 0,54 m, jei pločio prošvaisa viršuje tarp išorinio laivo korpuso krašto ir vidinio triumo krašto yra ne mažesnė negu 0,65 m. Šiuo atveju šoninio denio pločio prošvaisą galima sumažinti iki 0,50 m, jei išoriniame šoninio denio krašte yra įrengtas nukristi neleidžiantis apsauginis turėklas, atitinkantis Europos standartą EN 711:1995. 55 m ilgio arba trumpesniuose laivuose, kuriuose gyvenamosios patalpos yra tik laivagalyje, apsauginio turėklo gali nebūti.
3. 1 ir 2 dalių reikalavimai taikomi iki 2,00 m aukščio virš šoninio denio.
11.05 straipsnis
Patekimas į darbo vietas
1. Patekimo vietos ir asmenų bei daiktų judėjimui skirti koridoriai turi būti pakankamo dydžio ir išdėstyti taip, kad:
a) |
prieš įėjimo angą būtų pakankamai erdvės, kad nebūtų trukdoma judėjimui; |
b) |
koridoriaus pločio prošvaisa būtų tinkama numatytai darbo patalpos paskirčiai ir būtų ne mažesnė negu 0,60 m, išskyrus mažesnio negu 8 m pločio plaukiojančias priemones, kuriose ją galima sumažinti iki 0,50 m; |
c) |
koridoriaus, įskaitant slenkstį, aukščio prošvaisa būtų ne mažesnė negu 1,90 m. |
2. Durys išdėstomos taip, kad jas iš abiejų pusių būtų galima saugiai atidaryti ir uždaryti. Jos turi būti apsaugomos nuo atsitiktinio atsidarymo ir užsidarymo.
3. Jei įėjimų, išėjimų ir koridorių grindų lygis skiriasi daugiau negu 0,50 m, juose turi būti įrengiami tinkami laiptai, kopėčios arba pakopos.
4. Jei darbo patalpų, kuriose nuolat dirba įgula, grindų lygis skiriasi daugiau negu 1,00 m, jose turi būti įrengiami laiptai. Šis reikalavimas netaikomas avariniams išėjimams.
5. Laivuose su triumais iš kiekvieno triumo galo turi būti įrengiama bent viena stacionari priemonė į jį patekti.
Nukrypstant nuo pirmo sakinio, stacionarios priemonės patekti į vidų gali nebūti, jei yra bent dvi kilnojamos kopėčios, kuriomis galima užlipti bent 3 laiptelius virš liuko komingso 60° pasvirimo kampu.
11.06 straipsnis
Išėjimai ir avariniai išėjimai
1. Išėjimų, įskaitant avarinius išėjimus, skaičius, išdėstymas ir matmenys turi atitikti atitinkamos patalpos paskirtį ir matmenis. Jei vienas iš išėjimų yra avarinis, tai aiškiai pažymima.
2. Avarinių išėjimų arba kaip avariniai išėjimai naudotinų langų ar stoglangių liukų kiaurymės prošvaisa turi būti ne mažesnė negu 0,36 m2, o mažiausias matmuo — ne mažesnis negu 0,50 m.
11.07 straipsnis
Kopėčios, pakopos ir panašūs įtaisai
1. Laiptai ir kopėčios turi būti tvirtai pritvirtinami. Laiptai turi būti ne mažesnio negu 0,60 m pločio, pločio prošvaisa tarp turėklų rankoms turi būti ne mažesnė negu 0,60 m, pakopos — ne mažesnio negu 0,15 m gylio, pakopų paviršius turi būti neslidus, o daugiau negu trijų pakopų laiptuose turi būti įtaisyti turėklai rankoms.
2. Kopėčių ir atskirai pritvirtintų skersinių pločio prošvaisa turi būti ne mažesnė negu 0,30 m, atstumas tarp skersinių turi būti ne didesnis negu 0,30 m, o atstumas tarp skersinių ir konstrukcijų — ne mažesnis negu 0,15 m.
3. Kopėčios ir atskirai pritvirtinti skersiniai turi būti aiškiai matomi iš viršaus ir virš išėjimo angų turi būti įtaisytos apsauginės rankenos.
4. Kilnojamos kopėčios turi būti ne mažesnio negu 0,40 m pločio, o jų pagrindo plotis turi būti ne mažesnis negu 0,50 m; turi būti galima užtikrinti, kad jos neapvirs arba neslys; skersiniai turi būti tvirtai įtaisomi į statramsčius.
11.08 straipsnis
Vidaus patalpos
1. Vidaus darbo patalpų matmenys, išdėstymas ir išplanavimas turi atitikti atliktiną darbą ir sveikatos bei saugos reikalavimus. Jų apšvietimas turi būti pakankamas ir neakinti, jose turi būti tinkamos vėdinimo priemonės. Prireikus jose turi būti įrengiami šildymo prietaisai, galintys užtikrinti pakankamą temperatūrą.
2. Vidaus darbo patalpų grindys turi būti kietos bei tvirtos ir suprojektuotos taip, kad ant jų nebūtų galima suklupti arba paslysti. Denių ir grindų angos, kai jos yra atidarytos, turi būti apsaugomos nuo pavojaus kristi, o langai ir stoglangiai išdėstomi ir įrengiami taip, kad juos būtų galima saugiai valdyti ir valyti.
11.09 straipsnis
Apsauga nuo triukšmo ir vibracijos
1. Darbo patalpos turi būti išsidėstytos, įrengtos ir suprojektuotos taip, kad įgulos nariai būtų apsaugoti nuo kenksmingos vibracijos.
2. Be to, nuolatinės darbo patalpos turi būti pastatomos ir nuo garso izoliuojamos taip, kad triukšmas nekenktų įgulos narių sveikatai ir saugai.
3. Įgulos nariai, kuriuos kasdien gali veikti 85 dB(A) viršijantis triukšmas, turi turėti asmenines apsaugos nuo triukšmo priemones. Jei triukšmo lygis darbo patalpose viršija 90 dB(A), I priedėlio 7 paveiksle pavaizduotu simboliu „Užsidėti apsaugos nuo triukšmo priemonę“, kurio skersmuo yra ne mažesnis negu 10 cm, turi būti nurodoma, kad privaloma dėvėti apsaugos nuo triukšmo priemones.
11.10 straipsnis
Liukų dangčiai
1. Liukų dangčiai turi būti lengvai prieinami ir saugiai valdomi. Daugiau negu 40 kg sveriančios liuko dangčių dalys turi būti suprojektuotos taip, kad slankiotų, suktųsi arba turėtų mechaninius atidaromuosius įtaisus. Keliamąja įranga valdomuose liukų dangčiuose turi būti sumontuoti tinkami ir lengvai prieinami tvirtinimo įtaisai. Nesukeičiami liukų dangčiai ir viršutinės atramos turi būti pažymėti taip, kad būtų aišku, kurio liuko jie yra ir kaip teisingai juos ant liukų uždėti.
2. Liukų dangčiai turi būti pritvirtinami taip, kad jų nenulenktų vėjas arba krovimo įranga. Slankiuosiuose dangčiuose turi būti sumontuojami fiksuojamieji įtaisai, kad jie negalėtų atsitiktinai horizontaliai pasislinkti daugiau negu 0,40 m; galutinėje padėtyje juos turi būti galima užrakinti. Atitinkami įtaisai turi būti įrengiami vienas ant kito sukrautiems liukų dangčiams laikyti.
3. Elektros energijos tiekimas mechaniškai valdomiems liukų dangčiams automatiškai turi būti išjungiamas paleidus valdymo jungiklį.
4. Liukų dangčiai turi išlaikyti tikėtinai susidarysiančias apkrovas. Liukų dangčiai, per kuriuos galima vaikščioti, turi išlaikyti ne mažesnes negu 75 kg į vieną tašką sutelktas apkrovas. Liukų dangčiai, per kuriuos negalima vaikščioti, turi būti atitinkamai pažymimi. Ant liukų dangčių, ant kurių galima krauti denio krovinį, turi būti pažymima leistinoji apkrova (t/m2). Jei tam, kad būtų pasiekta didžiausia leistinoji apkrova, reikia atramų, tai turi būti nurodoma atitinkamoje vietoje, o atitinkami brėžiniai turi būti laikomi laive.
11.11 straipsnis
Suktuvai
1. Suktuvai turi būti suprojektuoti taip, kad būtų galima saugiai atlikti darbą. Juose turi būti sumontuojami įtaisai, kurie neleistų netyčia paleisti krovinio. Suktuvuose, kurie neužsirakina automatiškai, turi būti stabdis, kurio pakanka jų traukos jėgai įveikti.
2. Rankiniai suktuvai turi įtaisus, apsaugančius nuo skriejiko atatrankos. Suktuvai, kurie yra varomi ir varikliais, ir rankiniu būdu, turi būti suprojektuoti taip, kad varomosios jėgos valdymo įtaisas negalėtų įjungti rankinio valdymo įtaiso.
11.12 straipsnis
Kranai
1. Kranai turi būti statomi remiantis geriausia praktika. Juos eksploatuojant sukuriamos jėgos turi būti saugiai perduodamos laivo konstrukcijai; jos neturi pabloginti laivo stovumo.
2. Ant kranų turi būti pritvirtinama gamintojo lentelė su šia informacija:
a) |
gamintojo pavadinimas ir adresas; |
b) |
CE ženklas kartu su pagaminimo metais; |
c) |
serijos arba tipo nuoroda; |
d) |
tam tikrais atvejais serijos numeris. |
3. Didžiausios leistinosios apkrovos ant kranų turi būti pažymimos taip, kad užrašai nenusitrintų ir būtų aiškiai įskaitomi.
Jei saugi krano darbinė apkrova neviršija 2 000 kg, užtenka, kad ant krano būtų pažymėta saugi darbo apkrova esant didžiausiam pasiekiamam atstumui taip, kad užrašai nenusitrintų ir būtų aiškiai įskaitomi.
4. Kranuose turi būti įtaisai, skirti apsaugoti nuo sužalojimo sutraiškant arba nupjaunant. Į viršų, į apačią ir į šonus nuo išorinių krano dalių turi būti paliekamas saugus 0,5 m atstumas iki visų aplinkinių objektų. Saugus atstumas į šonus būtinas tik darbo vietose ir koridoriuose.
5. Varikliu varomus kranus turi būti galima apsaugoti nuo naudojimo be leidimo. Juos paleisti turi būti įmanoma tik iš krano vairuotojo vietos. Valdymo įtaisas yra automatinis grįžtamasis (mygtukai be tarpinių fiksuojamųjų padėčių); jų valdymo kryptis turi būti nurodoma vienareikšmiškai aiškiai.
Varomajai jėgai sugedus, nevaldomas krovinio kritimas turi būti neįmanomas. Kranas negali netyčia pajudėti.
Keliamojo įtaiso judėjimas į viršų ir saugios darbo apkrovos viršijimas turi būti ribojamas atitinkamu įtaisu. Keliamojo įtaiso judėjimas žemyn turi būti ribojamas, jei bet kokiomis numatomomis eksploatacijos sąlygomis kablio prikabinimo momentu ant būgno gali būti mažiau negu dvi troso apvijos. Atitinkamas priepriešinis judėjimas ir toliau turi būti galimas įjungus automatinius ribojamuosius įtaisus.
Takelažui valdyti skirtų trosų atsparumas tempimui turi būti penkis kartus didesnis už leistinąją troso apkrovą. Trosas turi būti nepriekaištingos konstrukcijos ir dėl savo sandaros tinkamas turi būti naudoti kranuose.
6. Prieš pirmą kartą eksploatuojant arba po didelio pakeitimo pradedant eksploatuoti, skaičiavimais ir apkrovos bandymais turi būti įrodoma, kad stiprumas ir stovumas yra pakankami.
Jei saugi krano darbinė apkrova neviršija 2 000 kg, ekspertas gali nuspręsti, kad įrodymą skaičiavimu galima visiškai arba iš dalies pakeisti viso darbinio intervalo bandymu už saugią darbinę apkrovą 1,25 kartus didesne apkrova.
Priėmimo bandymą pagal pirmą arba antrą šios dalies pastraipą turi atlikti tikrinimo įstaigos pripažintas ekspertas.
7. Kranus reguliariai, tačiau bet kuriuo atveju ne rečiau negu kas 12 mėnesių turi patikrinti ekspertas. Atliekant patikrinimą saugi krano darbinė būklė nustatoma apžiūra ir veikimo patikrinimu.
8. Kas dešimt metų ir vėliausiai po priėmimo bandymo kraną vėl turi patikrinti tikrinimo įstaigos pripažintas ekspertas.
9. Kranai, kurių saugi darbinė apkrova viršija 2 000 kg ir kurie yra naudojami kroviniui perkrauti arba yra sumontuoti kėlikliuose, pontonuose ir kituose plūduriuojančiuose įrenginiuose arba statybviečių plaukiojančiose priemonėse, turi atitikti vienos iš valstybių narių reikalavimus.
10. Laive turi būti laikomi bent šie visų kranų dokumentai:
a) |
krano gamintojo eksploatacijos instrukcijos, kuriose būtų bent ši informacija:
|
b) |
pagal 6–8 dalis arba 9 dalį atliktų patikrinimų sertifikatai. |
11.13 straipsnis
Degiųjų skysčių laikymas
Degiesiems skysčiams, kurių pliūpsnio temperatūra yra mažesnė negu 55°C, laikyti denyje turi būti įrengiama iš nedegios medžiagos pagaminta vėdinama spinta. Iš išorės ant jos turi būti I priedėlio 2 pav. pavaizduotas ne mažesnio negu 10 cm skersmens simbolis „Atsargiai su ugnimi. Draudžiama rūkyti“.
12 SKYRIUS
GYVENAMOSIOS PATALPOS
12.01 straipsnis
Bendroji dalis
1. Laivuose turi būti nuolat laive gyvenantiems asmenims skirtos gyvenamosios patalpos, kurių užtektų bent mažiausiai įgulai.
2. Gyvenamosios patalpos turi būti suprojektuotos, išdėstytos ir įrengtos taip, kad atitiktų laive esančių asmenų sveikatos, saugos ir patogumo poreikius. Į jas turi būti galima saugiai ir lengvai patekti bei jos turi būti tinkamai apsaugotos nuo karščio ir apšiltintos.
3. Jei laive esančių asmenų sveikata ir sauga yra užtikrinama kitomis priemonėmis, tikrinimo įstaiga gali leisti nukrypti nuo šio skyriaus nuostatų.
4. Tikrinimo įstaiga Bendrijos sertifikate įrašo visus apribojimus, taikomus vienos dienos laivo darbo laikotarpiams ir darbo režimui pagal 3 dalyje nurodytas nukrypti leidžiančias nuostatas.
12.02 straipsnis
Ypatingi projektavimo reikalavimai gyvenamosioms patalpoms
1. Gyvenamosios patalpos turi būti pakankamai vėdinamos, net kai durys yra uždarytos; be to, į bendro naudojimo gyvenamąsias patalpas turi patekti pakankamai dienos šviesos ir, kiek tai įmanoma, jose turi būti langas į išorę.
2. Jei iš denio lygio nėra įėjimo į gyvenamąsias patalpas, o grindų lygio skirtumas yra 0,30 m arba daugiau, patekti į gyvenamąsias patalpas turi būti įrengiami laiptai.
3. Laivo pirmagalio zonoje grindys turi būti ne daugiau negu 1,20 m žemiau didžiausios grimzlės plokštumos.
4. Gyvenamosiose ir miegamosiose patalpose turi būti bent du išėjimus, kurie būtų kuo toliau vienas nuo kito ir būtų naudojami kaip evakuacijos keliai. Vienas išėjimas gali būti suprojektuotas kaip avarinis išėjimas. Tai netaikoma patalpoms, kurių išėjimas veda tiesiai į denį arba į koridorių, kuris naudojamas kaip evakuacijos kelias, jei koridoriuje yra du vienas nuo kito toli esantys išėjimai į kairiojo ir dešiniojo borto pusę. Avarinių išėjimų, kuriais gali būti ir stoglangiai bei langai, kiaurymės prošvaisa yra bent 0,36 m2, trumpiausia kraštinė — ne trumpesnė negu 0,50 m, o avarijos atveju per juos turi būti galima greitai evakuotis. Evakuacijos kelių izoliacija ir plakiruotė turi būti iš antipireno savybių turinčių medžiagų, o evakuacijos kelių tinkamumas naudoti visuomet turi būti užtikrinamas atitinkamomis priemonėmis, pavyzdžiui, kopėčiomis arba atskirai pritvirtintais skersiniais.
5. Gyvenamosios patalpos apsaugomos nuo neleistino triukšmo ir vibracijos. Garsinio slėgio lygis turi neviršyti:
a) |
70 dB(A) bendro naudojimo gyvenamosiose patalpose; |
b) |
60 dB(A) miegamosiose patalpose. Ši nuostata netaikoma laivams, plaukiantiems tik ne įgulos poilsio laikotarpiu, atitinkančiu valstybių narių nacionalinius teisės aktus. Dienos plaukiojimo laikotarpio apribojimas įrašomas Bendrijos sertifikate. |
6. Gyvenamųjų patalpų aukštis turi būti ne mažesnis negu 2,00 m.
7. Paprastai laivuose yra turi būti bent viena nuo miegamųjų patalpų atitverta bendro naudojimo gyvenamoji patalpa.
8. Laisvasis bendro naudojimo gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis negu 2 m2 vienam žmogui ir bet kuriuo atveju ne mažesnis negu 8 m2 iš viso (neįskaitant baldų, išskyrus stalus ir kėdes).
9. Kiekvienos privačios gyvenamosios ir miegamosios patalpos tūris turi būti ne mažesnis negu 7 m3.
10. Privačių gyvenamųjų patalpų oro erdvės tūris vienam žmogui turi būti ne mažesnis negu 3,5 m3. Miegamosiose patalpose pirmajam gyventojui turi tekti bent 5 m3, o kiekvienam papildomam gyventojui — bent 3 m3 (neskaitant baldų tūrio). Miegamosios kajutės, kiek tai įmanoma, turi būti skiriamos ne daugiau negu dviem asmenims. Gultai turi būti bent 0,30 m virš grindų. Jei vienas gultas yra virš kito, laisvasis patalpos aukštis virš kiekvieno gulto turi būti ne mažesnis negu 0,60 m.
11. Duryse turi būti anga, kurios viršutinis kraštas turi būti bent 1,90 m virš denio arba grindų, o pločio prošvaisa — ne mažesnė negu 0,60 m. Būtiną aukštį galima užtikrinti slankiaisiais arba atlenkiamaisiais skydais arba atvartais. Durys turi atsidaryti į išorę, jas turi būti galima atidaryti iš abiejų pusių. Slenksčiai turi būti ne didesnio negu 0,40 m aukščio, tačiau bet kuriuo atveju turi atitikti kitų saugos taisyklių nuostatas.
12. Laiptai turi būti pritvirtinami stacionariai, jais turi būti galima saugiai lipti. Laikoma, kad jie tokie yra, jei:
a) |
jie yra bent 0,60 m pločio; |
b) |
pakopos yra bent 0,15 m gylio; |
c) |
pakopos yra neslidžios; |
d) |
daugiau negu trijų pakopų laiptai turi bent turėklą rankoms arba rankeną. |
13. Vamzdžiai, kuriais teka pavojingos dujos arba skysčiai, ypač tokio didelio slėgio, kad jų nutekėjimas galėtų kelti pavojų asmenims, turi būti ne gyvenamosiose patalpose arba koridoriuose, vedančiuose į gyvenamąsias patalpas. Tai netaikoma garo ir hidraulinės sistemos vamzdžiams, jei jie yra įrengti metalo įvorėse, ir buitinės paskirties suskystintųjų dujų įrenginių vamzdžiams.
12.03 straipsnis
Sanitariniai įrenginiai
1. Laivuose su gyvenamosiomis patalpomis turi būti bent šie sanitariniai įrenginiai:
a) |
vienas tualetas vienai gyvenamajai patalpai arba šešiems įgulos nariams, kurį galima vėdinti grynu oru; |
b) |
viena kriauklė su atliekų šalinimo vamzdžiu, sujungta su karšto ir šalto geriamojo vandens vandentiekiu, vienai gyvenamajai patalpai arba keturiems įgulos nariams; |
c) |
vienas dušas arba vonia, sujungta su karšto ir šalto geriamojo vandens vandentiekiu, vienai gyvenamajai patalpai arba šešiems įgulos nariams. |
2. Sanitariniai įrenginiai turi būti šalia gyvenamųjų patalpų. Iš tualetų turi būti negalima patekti tiesiai į laivo virtuves, valgyklos patalpas arba sujungtas bendro naudojimo gyvenamąsias patalpas ir laivo virtuves.
3. Tualeto patalpos turi būti ne mažesnio negu 1 m2 ploto, ne mažesnio negu 0,75 m pločio ir ne mažesnio negu 1,10 m ilgio. Tualeto patalpos kajutėse, skirtose ne daugiau negu dviem asmenims, gali būti mažesnės. Jei tualete įrengiama kriauklė ir (arba) dušas, jo plotas turi būti padidinamas ne mažesniu negu kriauklės ir (arba) dušo (arba vonios) užimamu plotu.
12.04 straipsnis
Laivo virtuvės
1. Laivo virtuvės gali būti sujungtos su bendro naudojimo gyvenamosiomis patalpomis.
2. Laivo virtuvėse turi būti:
a) |
viryklė; |
b) |
kriauklė su atliekų šalinimo vamzdžiu; |
c) |
geriamojo vandens vandentiekis; |
d) |
šaldytuvas; |
e) |
pakankamai sandėliavimo ir darbo vietos. |
3. Sujungtų laivo virtuvių ir bendro naudojimo gyvenamųjų patalpų valgomojo zona turi būti pakankamai didelė, kad joje tilptų visi įgulos nariai, kurie paprastai ja naudojasi vienu metu. Sėdimosios vietos turi būti ne mažesnio negu 0,60 m pločio.
12.05 straipsnis
Geriamasis vanduo
1. Laivuose su gyvenamosiomis patalpomis turi būti geriamojo vandens įrenginys. Geriamojo vandens talpyklos įleidžiamosios angos ir geriamojo vandens žarnos turi būti pažymimos esančios skirtos tik geriamajam vandeniui. Geriamojo vandens įleidžiamieji kakleliai turi būti įrengiami virš denio.
2. Geriamojo vandens įrenginiai:
a) |
vidiniai jų paviršiai turi būti iš korozijai atsparios medžiagos, kuri nekeltų fiziologinio pavojaus; |
b) |
juose turi nebūti vamzdžių atkarpų, kuriose nėra užtikrinamas nuolatinis vandens tekėjimas, ir |
c) |
turi būti apsaugoti nuo pernelyg didelio įkaitimo. |
3. Be to, kas numatyta 2 dalyje, geriamojo vandens talpyklos:
a) |
turi būti bent 150 l talpos vienam paprastai laive gyvenančiam asmeniui ir bent kiekvienam mažiausios įgulos nariui; |
b) |
turi turėti tinkamą užrakinamą angą, kad būtų galima išvalyti jų vidų; |
c) |
turi turėti vandens lygio indikatorių; |
d) |
turi turėti vėdinimo vamzdžius, kurie išeina į atvirą orą arba turi atitinkamus filtrus. |
4. Geriamojo vandens talpyklos turi neturėti bendrų sienų su kitomis talpyklomis. Geriamojo vandens vamzdžiai turi būti neklojami per talpyklas, kuriose yra kitų skysčių. Draudžiami sujungimai tarp geriamojo vandens tiekimo sistemos ir kitų vamzdžių. Vamzdžiai, kuriais teka dujos arba kiti skysčiai, išskyrus geriamąjį vandenį, turi būti neklojami per geriamojo vandens talpyklas.
5. Geriamojo vandens slėginiai indai turi veikti tik su neužterštu suslėgtu oru. Jei jis slegiamas kompresoriais, tiesiai prieš slėgio indą turi būti įrengiami atitinkami oro filtrai ir tepalo skirtuvai, jei vanduo ir oras nėra atskirti membrana.
12.06 straipsnis
Šildymas ir vėdinimas
1. Gyvenamąją patalpą turi būti galima šildyti pagal jos naudojimo paskirtį. Šildymo įrenginiai turi būti tinkami galimoms oro sąlygoms.
2. Gyvenamosios ir miegamosios patalpos turi pakankamai vėdintis, net kai durys yra uždarytos. Vėdinimas turi užtikrinti pakankamą oro apytaką visomis klimato sąlygomis.
3. Gyvenamosios patalpos turi būti suprojektuotos ir išdėstytos taip, kad, kiek tai įmanoma, į jas iš kitų laivo zonų, pavyzdžiui, mašinų skyrių arba triumų, nepatektų užterštas oras; jei vėdinama dirbtiniu oro srautu, oro įleidimo angos turi būti išdėstomos taip, kad atitiktų pirma nustatytus reikalavimus.
12.07 straipsnis
Kita gyvenamųjų patalpų įranga
1. Kiekvienas laive gyvenantis įgulos narys turi turėti asmeninį gultą ir asmeninę drabužių spintelę su užraktu. Vidiniai gulto matmenys turi būti ne mažesni negu 2,00 x 0,90 m.
2. Turi būti įrengtos tinkamos vietos darbo drabužiams laikyti ir džiovinti, tačiau jos turi būti ne miegamosiose patalpose.
3. Visose gyvenamųjų patalpų zonose turi būti elektros apšvietimas. Papildomi dujiniai arba skystojo kuro žibintai gali būti naudojami tik bendro naudojimo gyvenamosiose patalpose. Skystąjį kurą naudojantys prietaisai turi būti iš metalo ir deginti tik tokį kurą, kurio pliūpsnio temperatūra yra didesnė negu 55 °C, arba pramoninį žibalą. Jie turi būti padedami arba pritvirtinami taip, kad nekeltų gaisro pavojaus.
13 SKYRIUS
KURĄ DEGINANTI ŠILDYMO, MAISTO RUOŠIMO IR ŠALDYMO ĮRANGA
13.01 straipsnis
Bendroji dalis
1. Šildymo, maisto ruošimo ir šaldymo įranga, deginanti suskystintąsias dujas, turi atitikti 14 skyriaus reikalavimus.
2. Šildymo, maisto ruošimo ir šaldymo įranga kartu su priedais turi būti suprojektuota ir įrengta taip, kad netgi perkaitusi nekeltų pavojaus. Ji turi būti įrengiama taip, kad negalėtų netyčia apsiversti arba judėti.
3. 2 dalyje nurodyta įrangos turi nebūti zonose, kuriose yra naudojamos arba laikomos medžiagos, kurių pliūpsnio temperatūra yra mažesnė už 55 °C. Šių įrenginių dūmtakiai turi būti neklojami per tokias zonas.
4. Turi būti užtikrinamas degimui būtino oro tiekimas.
5. Šildymo prietaisai turi būti tvirtai prijungiami prie dūmtakių, kurie turi tinkamus gaubtus arba įtaisus, apsaugančius nuo vėjo. Jie turi būti išdėstomi taip, kad juos būtų galima valyti.
13.02 straipsnis
Skystąjį kurą ir mazutą naudojančios įrangos naudojimas
1. Šildymo, maisto ruošimo ir šaldymo įrangoje, naudojančioje skystąjį kurą, galima naudoti tik tokį kurą, kurio pliūpsnio temperatūra yra didesnė negu 55 °C.
2. Nukrypstant nuo 1 dalies, maisto ruošimo ir šildymo bei šaldymo prietaisus, turinčius degiklius su dagčiais ir deginančius pramoninį žibalą, galima naudoti gyvenamosiose patalpose ir vairinėje, jei kuro talpyklos talpa neviršija 12 litrų.
3. Prietaisai, turintys degiklius su dagčiais:
a) |
turi turėti metalinę kuro talpyklą, kurios įleidžiamąją angą galima užrakinti ir kurioje žemiau didžiausio pripildymo lygio nėra žemoje temperatūroje sulituotų sandūrų, ir turi būti suprojektuoti ir įrengti taip, kad kuro talpyklos nebūtų galima netyčia atidaryti arba išpilti jos turinio; |
b) |
juos turi būti galima uždegti papildomai nenaudojant kito skystojo kuro; |
c) |
turi būti įrengiami taip, kad degimo dujos būtų saugiai pašalinamos. |
13.03 straipsnis
Garinamieji mazuto šildytuvai su degikliais ir šildymo prietaisai su purškiamaisiais mazuto degikliais
1. Garinamieji mazuto šildytuvai su degikliais ir šildymo prietaisai su purškiamaisiais mazuto degikliais turi būti pagaminti vadovaujantis geriausia praktika.
2. Jei garinamasis mazuto šildytuvas su degikliu arba šildymo prietaisas su purškiamuoju mazuto degikliu yra įrengti mašinų skyriuje, oro tiekimas į šildymo prietaisą ir variklius turi būti suprojektuojamas taip, kad šildymo prietaisas ir varikliai galėtų tinkamai ir saugiai veikti atskirai vienas nuo kito. Prireikus turi būti įrengiamas atskiras ortakis. Įranga turi būti sumontuojama taip, kad degiklio liepsna negalėtų pasiekti kitų mašinų skyriaus įrenginių dalių.
13.04 straipsnis
Garinamieji oro šildytuvai su degikliais
1. Garinamuosius oro šildytuvus su degikliais turi būti galima uždegti nenaudojant kito degaus skysčio. Jie turi būti pritvirtinami virš metalinio padėklo, kuris yra po visomis dalimis, kuriose yra kuras, ir kurio kraštai yra ne mažesnio negu 20 mm aukščio, o talpa ne mažesnė negu 2 litrai.
2. 1 dalyje nurodyto mašinų skyriuje įrengtų garinamųjų mazuto šildytuvų su degikliais metalinio padėklo kraštai turi būti ne mažesnio negu 200 mm aukščio. Apatinis garinamojo degiklio kraštas turi būti virš padėklo krašto. Viršutinis padėklo kraštas turi būti bent 100 mm virš grindų.
3. Garinamieji mazuto šildytuvai su degikliais turi turėti tinkamą reguliatorių, kuris esant visiems nustatymo parametrams užtikrintų iš esmės ištisinį kuro tekėjimą į degiklį ir kuris užgesus liepsnai neleistų kurui nutekėti. Tinkamais laikomi reguliatoriai, kurie tinkamai veikia, net veikiami vibracijos ir pasvirę iki 12° kampu ir kuriuose, be lygio reguliavimo plūdės, yra
a) |
antroji plūdė, kuri viršijus leistiną lygį saugiai ir patikimai uždaro kuro tiekimo vamzdį, arba |
b) |
nutekamasis vamzdis, tačiau tik tuomet, jei padėklas yra pakankamos talpos, kad į jį tilptų bent kuro talpyklos turinys. |
4. Jei mazuto šildytuvo su garinamuoju degikliu kuro talpykla yra įrengta atskirai:
a) |
nuolydis nuo talpyklos ir degiklio tiekimo kanalo negali viršyti gamintojo eksploatacijos instrukcijose nustatyto nuolydžio; |
b) |
ji turi būti įrengiama taip, kad būtų apsaugota nuo netinkamo šildymo; |
c) |
kuro tiekimą turi būti galima nutraukti iš denio. |
5. Garinamųjų mazuto šildytuvų su degikliais dūmtakiuose turi būti įtaisas, apsaugantis nuo atgalinės traukos.
13.05 straipsnis
Šildymo prietaisai su purškiamaisiais mazuto degikliais
Šildymo prietaisai su purškiamaisiais mazuto degikliais visų pirma turi atitikti šiuos reikalavimus:
a) |
prieš tiekiant kurą turi būti užtikrinamas pakankamas degiklio vėdinimas; |
b) |
kuro tiekimas turi būti reguliuojamas termostatu; |
c) |
kuras turi būti uždegamas elektros įtaisu arba nuolat įjungtu degikliu; |
d) |
liepsnai užgesus liepsnos kontrolinis įtaisas turi nutraukti kuro tiekimą; |
e) |
pagrindinis jungiklis turi būti lengvai prieinamoje vietoje ne įrenginio patalpoje. |
13.06 straipsnis
Šildymo dirbtiniu oro srautu prietaisai
Šildymo dirbtiniu oro srautu prietaisai, sudaryti iš degimo kameros, aplink kurią šildomasis oras yra slėgiu perduodamas į skirstomąją sistemą arba į patalpą, turi atitikti šiuos reikalavimus:
a) |
Jei slegiamas kuras yra purškiamas, degimo oras turi būti pučiamas pūtikliu. |
b) |
Prieš uždegant degiklį degimo kamera turi būti gerai išvėdinama. Ją galima laikyti visiškai išvėdinta, jei liepsnai užgesus degimo oro pūtikais toliau veikia. |
c) |
Kuro tiekimas turi būti automatiškai nutraukiamas, jei:
|
d) |
Degimo oro ir šildomojo oro pūtiklius turi būti galima išjungti iš patalpos, kurioje yra šildymo prietaisas, išorės. |
e) |
Jei šildomasis oras yra įtraukiamas iš išorės, oro įleidžiamosios angos turi būti, kiek tai įmanoma, virš denio. Jos turi būti įrengiamos taip, kad į jas nepatektų lietus ir vandens purslai. |
f) |
Šildomojo oro vamzdžiai turi būti iš metalo. |
g) |
Šildomojo oro išleidimo angų turi būti neįmanoma visiškai uždaryti. |
h) |
Nutekėjęs kuras turi negalėti pasiekti šildomojo oro vamzdžių. |
i) |
Šildymo dirbtiniu oro srautu prietaisai turi negalėti įtraukti šildomojo oro iš mašinų skyriaus. |
13.07 straipsnis
Šildymas kietuoju kuru
1. Šildymo kietuoju kuru prietaisai turi būti padedami ant metalinės plokštės su taip paaukštintais kraštais, kad nuo jos negalėtų nukristi degantis kuras arba karštos žarijos.
Šis reikalavimas netaikomas prietaisams, įrengtiems skyriuose, pastatytiems iš nedegios medžiagos ir skirtiems tik katilams laikyti.
2. Kietojo kuro katiluose turi būti termostatiniai reguliatoriai degimo oro srautui reguliuoti.
3. Greta kiekvieno šildymo prietaiso turi būti padedamos priemonės, kuriomis galima greitai užgesinti žarijas.
14 SKYRIUS
BUITINĖS PASKIRTIES SUSKYSTINTŲJŲ DUJŲ ĮRENGINIAI
14.01 straipsnis
Bendroji dalis
1. Suskystintųjų dujų įrenginius iš esmės turi sudaryti tiekimo blokas iš vienos ar kelių dujų talpyklų, vienas ar keli slėgio reguliatoriai, skirstomoji sistema ir keli dujas naudojantys prietaisai.
Ne tiekimo bloke esančios atsarginės ir tuščios talpyklos nėra laikomos įrenginio dalimi. Jiems 14.05 straipsnis taikomas mutatis mutandis.
2. Įrenginiuose galima deginti tik pramoninį propaną.
14.02 straipsnis
Įrenginiai
1. Suskystintųjų dujų įrenginiai visą eksploatacijos laiką turi būti tinkami propanui deginti ir turi būti pagaminti ir įrengti vadovaujantis geriausia praktika.
2. Suskystintųjų dujų įrenginiai gali būti naudojami tik buitinės paskirties gyvenamosiose patalpose bei vairinėje ir atitinkamai paskirčiai keleiviniuose laivuose.
3. Laive gali būti keli atskiri įrenginiai. Gyvenamųjų patalpų zonoms, atskirtoms triumu arba stacionaria talpykla, aprūpinti nenaudojamas vienas įrenginys.
4. Nė viena suskystintųjų dujų įrenginio dalis negali būti montuojama mašinų skyriuje.
14.03 straipsnis
Talpyklos
1. Leidžiama naudoti tik patvirtintas 5–35 kg talpos talpyklas. Tikrinimo įstaiga keleiviniuose laivuose gali leisti naudoti didesnės talpos talpyklas.
2. Ant talpyklų turi būti oficialus antspaudas, liudijantis, kad jos buvo priimtos atlikus privalomus bandymus.
14.04 straipsnis
Tiekimo blokų vieta ir išdėstymas
1. Tiekimo blokai turi būti įrengiami denyje atskirai stovinčioje arba sieninėje spintoje, pastatytoje ne gyvenamosiose patalpose taip, kad netrukdytų judėjimui laive. Tačiau jie negali būti įrengiami prie pirmagalio arba laivagalio apsauginio borto. Juos galima montuoti į antstatą įleidžiamoje sieninėje spintoje, jei ji yra nelaidi dujoms ir gali būti atidaryta tik iš antstato išorės. Ji turi būti padedama taip, kad skirstomieji vamzdžiai į dujų naudojimo vietas būtų kaip įmanoma trumpesni.
Vienu metu galima eksploatuoti ne daugiau talpyklų, negu būtina įrenginiui veikti. Kelias talpyklas galima sujungti tik tuomet, jei naudojama apgręžiamoji jungiamoji mova. Viename tiekimo bloke galima sujungti iki keturių talpyklų. Laive turi būti ne daugiau negu šešios talpyklos, įskaitant atsargines, vienam įrenginiui.
Keleiviniuose laivuose su keleiviams skirtomis laivo virtuvėmis arba valgyklomis galima sujungti iki šešių talpyklų. Laive turi būti ne daugiau negu devynios talpyklos, įskaitant atsargines, vienam įrenginiui.
Slėgio reguliatoriai arba, jei reguliavimas yra dviejų etapų, pirmasis slėgio reguliatorius turi būti įmontuojami tos pačios spintos, kurioje yra talpykla, sienoje.
2. Tiekimo blokai turi būti įrengiami taip, kad nutekėjusios dujos iš spintos galėtų patekti į atvirą erdvę be pavojaus, kad jos prasiskverbs į laivo vidų arba pasieks uždegimo šaltinį.
3. Spintos turi būti pagamintos iš antipireno savybių turinčių medžiagų ir būti pakankamai vėdinamos per viršuje ir apačioje esančias angas. Talpyklos spintose turi būti pastatomos stačiai taip, kad negalėtų apvirsti.
4. Spintos turi būti pagamintos ir pastatytos taip, kad talpyklų temperatūra negalėtų viršyti 50 °C.
5. Žodžiai „Suskystintosios dujos“ ir I priedėlio 2 paveiksle pavaizduotas bent 10 cm skersmens simbolis „Atsargiai su ugnimi. Draudžiama rūkyti“ turi būti pritvirtinami prie išorinės spintos sienelės.
14.05 straipsnis
Atsarginės ir tuščios talpyklos
Ne tiekimo bloke esančios atsarginės ir tuščios talpyklos turi būti laikomos pagal 14.04 straipsnį pastatytoje spintoje, esančioje ne gyvenamosiose patalpose ir ne vairinėje.
14.06 straipsnis
Slėgio reguliatoriai
1. Dujas naudojančius prietaisus prie talpyklų galima prijungti tik per skirstomąją sistemą, kurioje yra sumontuoti vienas ar keli slėgio reguliatoriai dujų slėgiui sumažinti iki naudojimo slėgio. Slėgis gali būti mažinamas vienu arba dviem etapais. Visų slėgio reguliatorių slėgis nuolat turi būti toks, kaip nustatyta 14.07 straipsnyje.
2. Galutiniuose slėgio reguliatoriuose arba tiesiai už jų turi būti sumontuojamas įtaisas, skirtas vamzdžiui automatiškai apsaugoti nuo per didelio slėgio sutrikus slėgio reguliatoriaus darbui. Turi būti užtikrinama, kad iš apsauginio įtaiso nutekėjusios dujos galėtų patekti į atvirą orą be pavojaus, kad jos prasiskverbs į laivo vidų arba pasieks uždegimo šaltinį; prireikus tam įrengiamas specialus vamzdis.
3. Apsauginiai įtaisai ir ventiliacijos angos turi būti apsaugomos nuo vandens patekimo.
14.07 straipsnis
Slėgis
1. Jei naudojamos dviejų etapų reguliuojamosios sistemos, vidutinis slėgis turi būti ne daugiau negu 2,5 barais didesnis už oro slėgį.
2. Slėgis paskutinio slėgio reguliatoriaus išleidžiamojoje angoje turi būti ne daugiau negu 0,05 barų didesnis už atmosferos slėgį, o leistinasis nuokrypis yra 10 %.
14.08 straipsnis
Vamzdynai ir lankstieji vamzdžiai
1. Vamzdynus sudaro stacionariai sumontuoti plieniniai ar variniai vamzdžiai.
Tačiau su talpyklomis jungiami vamzdžiai — propanui tinkami didelio slėgio lankstieji arba spiraliniai vamzdžiai. Dujas naudojantys prietaisai, jei jie nėra montuojami stacionariai, turi būti prijungiami tinkamais ne didesnio negu 1 m ilgio lanksčiaisiais vamzdžiais.
2. Vamzdžiai turi būti atsparūs, ypač normaliomis eksploatavimo laive sąlygomis galimai korozijai ir įtempiams, o jų charakteristikos bei išdėstymas turi būti tokie, kad į dujas naudojančius prietaisus būtų tiekiama pakankamai tinkamo slėgio dujų.
3. Vamzdžiuose turi būti kuo mažiau sujungimų. Vamzdžiai ir sujungimai turi būti nelaidūs dujoms ir nepraleisti dujų, net ir veikiami vibracijos ar plėtimosi.
4. Vamzdžiai turi būti lengvai prieinami, tinkamai pritvirtinti ir apsaugoti visose vietose, kuriose galimi smūgiai ar trintis, ypač jeigu vamzdžiai yra pakloti per plienines pertvaras arba metalines sieneles. Visi plieninių vamzdžių paviršiai turi būti apdoroti, kad nerūdytų.
5. Lankstieji vamzdžiai ir jų sujungimai turi galėti išlaikyti visus normaliomis eksploatacijos sąlygomis laive galimus įtempius. Šie vamzdžiai turi būti montuojami taip, kad nebūtų įtempti, negalėtų pernelyg įkaisti ir kad būtų galima patikrinti visą jų ilgį.
14.09 straipsnis
Skirstomoji sistema
1. Visą skirstomąją sistemą turi būti galima atjungti pagrindine sklende, kuri būtų visuomet lengvai ir greitai prieinama.
2. Dujos į kiekvieną dujas naudojantį prietaisą turi būti tiekiamos atskira skirstomosios sistemos atšaka, o kiekviena atšaka yra valdoma atskiru uždaromuoju įtaisu.
3. Sklendės turi būti įrengiamos tokiose vietose, kuriose jos būtų apsaugotos nuo oro sąlygų poveikio ir nuo smūgių.
4. Tikrinimui skirtas sujungimas turi būti įrengiamas po kiekvieno slėgio reguliatoriaus. Uždaromuoju įtaisu turi būti užtikrinama, kad atliekant slėgio bandymus slėgio reguliatoriaus neveiktų bandomasis slėgis.
14.10 straipsnis
Dujas naudojantys prietaisai ir jų montavimas
1. Montuoti galima tik vienoje iš valstybių narių patvirtintus propaną naudojančius prietaisus, turinčius įtaisus, kurie užgesus pagrindinio ir mažojo degiklio liepsnai veiksmingai apsaugo nuo dujų nutekėjimo.
2. Prietaisai turi būti statomi tokioje vietoje ir prijungiami taip, kad negalėtų apvirsti ar būti netyčia pastumti ir kad jungiamųjų vamzdžių nebūtų galima netyčia atsukti.
3. Šildymo bei vandens šildymo prietaisai ir šaldytuvai turi būti prijungiami prie dūmtakio degimo dujoms šalinti į atvirą orą.
4. Dujas naudojančius prietaisus vairinėje leidžiama montuoti tik tuomet, jei ji yra pastatyta taip, kad nutekėjusios dujos negalėtų patekti į apatines plaukiojančios priemonės dalis, ypač per išgrąžas, per kurias paklotos valdymo linijos — į mašinų skyrių.
5. Dujas naudojančius prietaisus miegamosiose patalpose galima montuoti tik tuomet, jei degimas juose vyksta nenaudojant patalpose esančio oro.
6. Dujas naudojantys prietaisai, kuriuose degimo procesas priklauso nuo aplinkos oro, turi būti montuojami pakankamai didelėse patalpose.
14.11 straipsnis
Vėdinimas ir degimo dujų šalinimas
1. Į patalpas, kuriose yra dujas naudojantys prietaisai, kurių degimo procesas priklauso nuo aplinkos oro, grynas oras turi būti tiekiamas ir degimo dujos iš jų šalinamos per pakankamo dydžio vėdinimo angas, kiekvienos iš kurių skerspjūvio prošvaisa turi būti ne mažesnė negu 150 cm2.
2. Vėdinimo angose neturi būti uždaromųjų įtaisų ir jos negali būti išvestos į miegamąsias patalpas.
3. Šalinimo įtaisai turi būti suprojektuoti taip, kad užtikrintų saugų degimo dujų šalinimą. Jie turi veikti patikimai ir turi būti iš nedegių medžiagų. Jų veikimui neturi daryti įtakos vėdinimas dirbtiniu srautu.
14.12 straipsnis
Eksploatacijos ir saugos reikalavimai
Eksploatacijos instrukcija turi būti pritvirtinama tinkamoje laivo vietoje. Joje turi būti pateikiama bent ši informacija:
„Talpyklų, kurios nėra prijungtos prie skirstomosios sistemos, sklendės turi būti uždarytos, net jei manoma, kad talpyklos yra tuščios.“
„Lankstieji vamzdžiai turi būti keičiami iškart, kai tik to reikia dėl jų būklės.“
„Visi dujas naudojantys prietaisai turi būti sujungti arba atitinkami jungiamieji vamzdžiai turi būti užsandarinti.“
14.13 straipsnis
Priėmimo bandymas
Prieš atlikus pakeitimus arba remontą pradedant eksploatuoti suskystintųjų dujų įrenginį ir kaskart pratęsus 14.15 straipsnyje nurodytą atestavimą, visą įrenginį turi priimti tikrinimo įstaigos pripažintas ekspertas. Priėmimo bandymo metu ekspertas turi patikrinti, ar įrenginys atitinka šio skyriaus reikalavimus. Jis tikrinimo įstaigai pateikia priėmimo protokolą.
14.14 straipsnis
Bandymai
Įrenginio bandymai turi būti atliekami šiomis sąlygomis:
1. |
Vidutinio slėgio vamzdžių tarp pirmojo slėgio reguliatoriaus uždaromojo įtaiso, nurodyto 14.09 straipsnio 4 dalyje, ir prieš paskutinįjį slėgio reguliatorių sumontuotų sklendžių:
|
2. |
Eksploatacinio slėgio vamzdžių tarp vienintelio slėgio reguliatoriaus arba paskutinio slėgio reguliatoriaus uždaromojo įtaiso, nurodyto 14.09 straipsnio 4 dalyje, ir prieš dujas naudojančius prietaisus sumontuotų sklendžių:
|
3. |
Vamzdžių, esančių tarp vienintelio slėgio reguliatoriaus arba paskutinio slėgio reguliatoriaus uždaromojo įtaiso, nurodyto 14.09 straipsnio 4 dalyje, ir dujas naudojančių prietaisų reguliatorių:
|
4. |
Atliekant 1 dalies b punkte, 2 ir 3 dalyse nurodytus bandymus, laikoma, kad vamzdžiai yra nelaidūs dujoms, jeigu praėjus pakankamai laiko susilyginti su aplinkos temperatūra bandomas slėgis nesumažėja po papildomų 10 minučių bandymo. |
5. |
Talpyklų jungių, vamzdžių sandūrų ir kitų jungiamųjų detalių, kurias talpyklose veikia slėgis, ir sandūrų tarp slėgio reguliatorių bei skirstomojo vamzdžio:
|
6. |
Visi dujas naudojantys prietaisai turi būti pradedami naudoti nominaliu galingumu ir išbandoma, ar degimo procesas vyksta tinkamai ir ar, nustačius kitą galingumą, nesutrinka. Siekiant užtikrinti tinkamą veikimą, turi būti patikrinti nuo liepsnos užgesimo apsaugantys įtaisai. |
7. |
Atlikus 6 dalyje nurodytą bandymą turi būti patikrinama, ar po penkių minučių kiekvieno prie dūmtakio prijungto dujas naudojančio prietaiso veikimo nominaliu galingumu, uždarius langus bei duris ir veikiant vėdinimo įtaisams per oro įleidimo vamzdį į patalpą nesiskverbia degimo dujos. Nustačius, kad dujos skverbiasi ilgiau nei tik tam tikrą laiką, priežastis turi būti nedelsiant nustatoma ir pašalinama. Prietaiso neleidžiama naudoti tol, kol neištaisomi visi defektai. |
14.15 straipsnis
Atestavimas
1. Bendrijos sertifikate turi būti patvirtinimas, kad visi suskystintųjų dujų įrenginiai atitinka šio skyriaus reikalavimus.
2. Atestavimą išduoda 14.13 straipsnyje nurodytą priėmimo bandymą atlikusi tikrinimo įstaiga.
3. Atestavimas galioja ne ilgiau negu trejus metus. Jis gali būti pratęsiamas tik pagal 14.13 straipsnį atlikus kitą priėmimo bandymą.
Jei laivo savininkas arba jo atstovas pateikia pagrįstą prašymą, tikrinimo įstaiga išimties tvarka atestavimo galiojimą gali pratęsti ne ilgiau negu trims mėnesiams, neatlikdama 14.13 straipsnyje nurodyto priėmimo bandymo. Apie pratęsimą turi būti įrašoma Bendrijos sertifikate.
15 SKYRIUS
KONKRETŪS REIKALAVIMAI KELEIVINIAMS LAIVAMS
15.01 straipsnis
Bendrosios nuostatos
1. Netaikomos šios nuostatos:
a) |
3.02 straipsnio 1 dalies b punktas; |
b) |
4.01–4.03 straipsniai; |
c) |
8.08 straipsnio 2 dalies antras sakinys ir 7 dalis; |
d) |
didesnei negu 50V nominaliajai įtampai — 9.14 straipsnio 3 dalies antras sakinys. |
2. Keleiviniuose laivuose turi būti draudžiama ši įranga:
a) |
suskystintąsias dujas arba skystąjį kurą deginantys žibintai pagal 12.07 straipsnio 3 dalį; |
b) |
garinamieji mazuto šildytuvai su degikliais pagal 13.04 straipsnį; |
c) |
kietojo kuro šildytuvai pagal 13.07 straipsnį; |
d) |
degiklius su dagčiais turintys įtaisai pagal 13.02 straipsnio 2 ir 3 dalis, ir |
e) |
suskystintųjų dujų prietaisai pagal 14 skyrių. |
3. Laivams be nuosavo varomojo mechanizmo nesuteikiamos licencijos keleiviams vežti.
4. Keleiviniuose laivuose pagal šio skyriaus nuostatas turi būti numatytos zonos, skirtos riboto judrumo asmenims. Jei šio skyriaus nuostatas, kuriomis atsižvelgiama į ypatingus riboto judrumo asmenų saugos poreikius, yra sunku taikyti praktiškai arba jei dėl to būtų patiriamos nepagrįstai didelės išlaidos, remdamasi rekomendacija, tikrinimo įstaiga gali suteikti išimtis dėl šių nuostatų šios direktyvos 19 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Šios leidžiančios nukrypti nuostatos turi būti nurodomos Bendrijos sertifikate.
15.02 straipsnis
Laivų korpusai
1. Atliekant 2.09 straipsnyje nurodytus patikrinimus, plieninių keleivinių laivų išorės apkalos storis nustatomas taip:
a) |
keleivinių laivų išorinio korpuso dugno, korpuso žiaunų ir šoninės apkalos mažiausias storis tmin turi būti nustatomas pagal didesnę iš šių formulių vertę: ; . Šiose formulėse:
|
b) |
Leidžiamas už pagal pirmiau pateiktą a punktą nustatytą mažiausią vertę mažesnis apkalos plokštės storis, jei leistinoji vertė buvo nustatyta ir patvirtinta matematiniais pakankamo laivo korpuso stiprumo (išilginio, skersinio ir atskirų vietų) įrodymais. |
c) |
Pagal pirmiau pateiktą a arba b punktą apskaičiuotas išorės apkalos storis nė viename taške nėra mažesnis negu 3 mm. |
d) |
Apkalos plokštės atnaujinamos, jei dugno, korpuso žiaunų arba šoninės plokštės storis yra mažesnis už pagal pirmiau pateiktą a arba b punktą, jas siejant su c punktu, nustatytą mažiausią vertę. |
2. Pertvarų skaičius ir vieta turi būti pasirenkami taip, kad apsemtas laivas liktų plūdrus pagal 15.03 straipsnio 7–13 dalis. Kiekviena vidaus konstrukcijos dalis, turinti įtakos laivų atskyrimo pertvaromis veiksmingumui, turi būti nelaidi vandeniui ir suprojektuota taip, kad būtų išsaugotas atskyrimo pertvaromis vientisumas.
3. Atstumas tarp taraninės pertvaros ir laivapriekio statmens turi būti ne mažesnis negu 0,04 LWL ir ne didesnis negu 0,04 LWL + 2 m.
4. Skersinėje pertvaroje gali būti įrengta pertvaros niša, jei visos šio pertvaros susiaurėjimo dalys yra saugioje zonoje.
5. Pertvaros, į kurias atsižvelgiama pagal 15.03 straipsnio 7–13 dalis atliekant apgadinto laivo stovumo skaičiavimą, turi būti vandeniui nelaidžios ir montuojamos iki pertvarų denio. Jei pertvarų denio nėra, pertvaros turi siekti bent 20 cm virš ribinės grimzlės linijos.
6. Pertvarose turi būti įrengiama kuo mažiau angų, atsižvelgiant į konstrukcijos tipą ir įprastą laivo eksploataciją. Angos ir išgrąžos turi nemažinti pertvarų nelaidumo vandeniui.
7. Taraninėse pertvarose neturi būti angų ir durų.
8. Pertvarose, kuriomis pagal 5 dalį mašinų skyriai atskiriami nuo keleivių zonų arba įgulos ir laive dirbančio personalo gyvenamųjų patalpų, neturi būti durų.
9. 5 dalyje nurodytose pertvarose esančios rankomis atidaromos durys be nuotolinio valdymo turi būti leidžiamos tik zonose, į kurias negali patekti keleiviai. Jos:
a) |
visuomet turi būti uždarytos ir atidaromos trumpam tik tam, kad būtų galima įeiti; |
b) |
turi turėti tinkamus įtaisus, kad jas būtų galima greitai ir saugiai uždaryti; |
c) |
ant jų abiejų durų pusių turi būti šis užrašas: „Praėjus pro duris nedelsiant jas uždaryti“. |
10. 5 dalyje nurodytose pertvarose esančios durys, kurios būna ilgai atidarytos, turi atitikti šiuos reikalavimus:
a) |
Jas turi būti galima uždaryti iš abiejų pertvaros pusių ir iš lengvai prieinamos vietos virš pertvarų denio. |
b) |
Duris uždarius nuotolinio valdymo įtaisu, jas vėl turi būti galima vietoje saugiai atidaryti ir uždaryti. Kiliminė danga, apatiniai aptvarai ar kitos kliūtys turi netrukdyti jas uždaryti. |
c) |
Durų uždarymas nuotoliniu būdu trunka ne trumpiau negu 30, bet ne ilgiau negu 60 sekundžių. |
d) |
Uždarant duris turi įsijungti automatinis garso avarinės signalizacijos signalas. |
e) |
Durų pavara ir avarinės signalizacijos signalas taip pat turi galėti veikti nepriklausomai nuo laivo elektros energijos tiekimo. Nuotolinio valdymo vietoje turi būti įtaisas, rodantis, ar durys yra atidarytos ar uždarytos. |
11. 5 dalyje nurodytose pertvarose esančios durys ir jų pavaros turi būti saugioje zonoje.
12. Vairinėje turi būti avarinės signalizacijos sistema, rodanti, kurios iš 5 dalyje nurodytose pertvarose esančių durų yra atidarytos.
13. Vamzdžiai ir vėdinimo kanalai su atvirais galais turi būti taip susiaurinti, kad galimo apsėmimo atveju per juos nebūtų užtvindytos kitos patalpos arba talpyklos.
a) |
Jei keli skyriai yra sujungiami atvirais vamzdžiais arba vėdinimo kanalais, šie vamzdžiai arba vėdinimo kanalai turi būti klojami tinkamoje vietoje virš vaterlinijos, atitinkančios didžiausią galimą užtvindymo lygį. |
b) |
Vamzdynas gali neatitikti a punkto reikalavimo, jei tose vietose, kuriose jis kerta pertvaras, yra įrengti uždaromieji įtaisai, kuriuos galima valdyti nuotoliniu būdu iš virš pertvarų denio esančios vietos. |
c) |
Jei vamzdyno sistemoje nėra atviros išleidžiamosios angos į skyrių, laikoma, kad apgadinus šį skyrių vamzdynas bus nepažeistas, jei jis paklotas per saugią zoną ir yra daugiau negu 0,50 m virš laivo dugno. |
14. Pertvaros durų nuotolinio valdymo priemonės pagal 10 dalį ir uždaromieji įtaisai virš pertvarų denio pagal 13 dalies b punktą turi būti aiškiai atitinkamai pažymimi.
15. Jei yra įrengti dvigubi dugnai, jų aukštis turi būti ne mažesnis negu 0,60 m, o jei yra įrengtos sparno tuštumos, jų plotis turi būti ne mažesnis negu 0,60 m.
16. Langai gali būti po ribinės grimzlės linija, jei jie yra vandeniui nelaidūs, negali būti atidaryti, yra pakankamo stiprumo ir atitinka 15.06 straipsnio 14 dalį.
15.03 straipsnis
Stovumas:
1. Pareiškėjas, remdamasis skaičiavimu pagal rezultatus, gautus pritaikius neapgadinto laivo stovumo standartą, turi įrodyti, kad neapgadinto laivo stovumas yra tinkamas. Visi skaičiavimai turi būti atliekami pagal laisvą diferentą ir grimzdimą.
2. Neapgadinto laivo stovumas turi būti įrodomas šiomis standartinės apkrovos sąlygomis:
a) |
reiso pradžioje: 100 % keleivių, 98 % kuro ir gėlo vandens, 10 % nuotekų; |
b) |
reiso metu: 100 % keleivių, 50 % kuro ir gėlo vandens, 50 % nuotekų; |
c) |
reiso pabaigoje: 100 % keleivių, 10 % kuro ir gėlo vandens, 98 % nuotekų; |
d) |
laivas be krovinio: be keleivių, 10 % kuro ir gėlo vandens, be nuotekų. |
Visomis standartinės apkrovos sąlygomis laikoma, kad balasto talpyklos yra tuščios arba pripildytos esant normalioms eksploatacijos sąlygoms.
3 dalies d punkto reikalavimo vykdymas, kaip išankstinė sąlyga balastui keisti laivui plaukiant, turi būti įrodomas šiomis apkrovos sąlygomis:
100 % keleivių, 50 % kuro ir gėlo vandens, 50 % nuotekų, visų kitų skysčių (įskaitant balasto) talpyklos laikomos esančios užpildytomis 50 %.
Jei šios sąlygos negalima įvykdyti, Bendrijos sertifikato 52 langelyje įrašoma, kad laivui plaukiant balasto talpyklos gali būti tik tuščios arba pilnos ir kad plaukiant balasto sąlygos nekeičiamos.
3. Pakankamo neapgadinto laivo stovumo įrodymai skaičiavimais gaunami pagal šias 2 dalies a–d punktuose paminėto neapgadinto laivo stovumo ir standartinės apkrovos sąlygų apibrėžtis:
a) |
didžiausias atstatomasis petys hmax yra tada, kai laivo pasvirimo kampas φmax ≥ 15°, ir yra ne mažesnis negu 0,20 m. Tačiau jei φf < φmax, užtvindymo kampo φf atstatomasis petys turi būti ne mažesnis negu 0,20 m; |
b) |
užtvindymo kampas φf yra ne mažesnis negu 15°; |
c) |
plotas A po atstatomojo peties kreive, atsižvelgiant į φf ir φmax padėtį, turi būti už šias vertes ne mažesnio dydžio:
Kur
|
d) |
pradinis metacentrinis aukštis GMo, pakoreguotas atsižvelgiant į skysčio talpyklų laisvųjų paviršių poveikį, turi būti ne mažesnis negu 0,15 m; |
e) |
kiekvienu iš šių dviejų atvejų laivo pasvirimo kampas turi neviršyti 12°:
|
f) |
jei pasvirimo momentas atsiranda dėl pagal 4, 5 ir 6 dalis keleivių, vėjo ir laivo posūkio sukeltų momentų, liekamasis viršvandeninis bortas yra ne mažesnis negu 200 mm; |
g) |
laivų, kurių langai arba kitos korpuso angos yra po pertvarų deniais ir nėra sandariai uždarytos, liekamasis saugus atstumas yra ne mažesnis negu 100 mm, pritaikius pagal f punktą susidariusius tris pasvirimo momentus. |
4. Pasvirimo momentas, susidaręs dėl vienoje laivo pusėje susirinkusių asmenų, apskaičiuojamas pagal šią formulę:
Mp = g · P · y = g · Σ Pi · yi [kNm]
kurioje:
P |
= |
bendra laive esančių asmenų masė (t), apskaičiuota didžiausią leistiną keleivių skaičių sudėjus su didžiausią normaliomis eksploatacijos sąlygomis laive dirbančio personalo ir įgulos narių skaičiumi, darant prielaidą, kad vidutinė vieno asmens masė yra 0,075 t, |
|||||||||
y |
= |
horizontalus atstumas nuo vidurio linijos iki bendros asmenų masės P svorio centro [m], |
|||||||||
g |
= |
laisvasis pagreitis (g = 9,81 m/s2), |
|||||||||
Pi |
= |
plote Ai susirinkusių asmenų masė [t],
|
|||||||||
yi |
= |
horizontalus atstumas nuo vidurio linijos iki ploto Ai geometrinio centro [m]. |
Skaičiuojama darant prielaidą, kad asmenys yra susitelkę ir prie dešiniojo, ir prie kairiojo borto.
Asmenų pasiskirstymas atitinka stovumo požiūriu nepalankiusią pasiskirstymą. Skaičiuojant asmenų sukeliamą momentą daroma prielaida, kad kajutės yra tuščios.
Apskaičiuojant apkrovos atvejus laikoma, kad asmens svorio centras yra 1 m virš žemiausio denio taško, kai LWL yra lygus 0,5, neatsižvelgiant į denio išlinkį ir darant prielaidą, kad vieno asmens masė yra 0,075 t.
Išsamus asmenų užimamų denio plotų skaičiavimas nebūtinas, jei naudojamos šios vertės:
P |
= |
kurioje:
|
|||||||
y |
= |
B/2 [m] |
5. Vėjo slėgio (Mw) sukeltas momentas apskaičiuojamas taip:
|
Mw = pw · Aw · (lw+T/2) [kNm] |
kur
pw |
= |
savitasis vėjo slėgis, lygus 0,25 kN/m2; |
Aw |
= |
horizontali laivo plokštuma virš grimzlės plokštumos nagrinėjamomis apkrovos sąlygomis (m2); |
lw |
= |
atstumas nuo grimzlės plokštumos iki horizontalios plokštumos AW svorio centro nagrinėjamomis apkrovos sąlygomis (m). |
6. Dėl išcentrinės jėgos (Mdr), sukeltos dėl laivo posūkio, susidaręs momentas apskaičiuojamas taip:
|
Mdr = cdr · CB · v2 · D/LWL · (KG — T/2) [kNm] |
kurioje:
cdr |
= |
koeficientas, lygus 0,45; |
CB |
= |
valdentalpos koeficientas (jei jo vertė nežinoma, daroma prielaida, kad jis lygus 1,0); |
v |
= |
didžiausias laivo greitis (m/s); |
KG |
= |
atstumas nuo svorio centro iki kilio linijos (m). |
Keleivinių laivų su varomosiomis sistemomis pagal 6.06 straipsnį Mdr nustatomas eksploataciniais laivo ar modelio bandymais arba atitinkamais skaičiavimais.
7. Pareiškėjas sumažėjusio plūdrumo metodu pagrįstais skaičiavimais turi įrodyti, kad apgadinto laivo stovumas yra tinkamas laivo užtvindymo atveju. Visi skaičiavimai turi būti atliekami pagal laisvą diferentą ir grimzdimą.
8. Laivo plūdrumas užtvindymo atveju įrodomas 2 dalyje nurodytomis standartinėmis apkrovos sąlygomis. Atitinkamai pakankamas stovumas turi būti matematiškai įrodomas trijuose tarpiniuose užtvindymo etapuose (kai laivas apsemtas 25 %, 50 % ir 75 %) ir paskutiniame užtvindymo etape.
9. Keleiviniai laivai turi atitikti 1 skyriaus būseną ir 2 skyrių būseną.
Užtvindymo atveju turi būti atsižvelgiama į šias prielaidas dėl apgadinto ploto:
|
Vieno skyriaus būsena |
Dviejų skyrių būsena |
Apgadintų šonų matmenys |
|
|
išilginis l (m) |
1,20 + 0,07 · LWL |
|
skersinis b (m) |
B/5 |
0,59 |
vertikalus h (m) |
nuo laivo dugno iki viršaus, nenustatant ribų |
|
Apgadinto dugno matmenys |
|
|
išilginis l (m) |
1,20 + 0,07 · LWL |
|
skersinis b (m) |
B/5 |
|
vertikalus h (m) |
0,59; pagal 15.02 straipsnio 13 dalies c punktą įrengtas vamzdynas laikoms neapgadintu |
a) |
1 skyriaus būsenos atveju galima daryti prielaidą, kad pertvaros yra neapgadintos, jei atstumas tarp dviejų gretimų pertvarų yra didesnis negu apgadinimo ilgis. Atliekant skaičiavimus neatsižvelgiama į išilgines pertvaras, esančias mažesniu negu B/3 atstumu nuo išorinės apkalos, nustatomu statmenai nuo metalinės korpuso apkalos ties didžiausia grimzle iki vidurio linijos. |
b) |
2 skyrių būsenos atveju daroma prielaida, kad apgadintame plote apgadintos visos pertvaros. Tai reiškia, kad pertvarų padėtis turi būti pasirenkama taip, kad būtų užtikrinta, kad keleivinis laivas galėtų išsilaikyti vandens paviršiuje, jei būtų išilgai užtvindyti du arba daugiau gretimų skyrių. |
c) |
Žemiausias kiekvienos vandeniui nelaidžios angos (pvz., durys, langai, liukai) taškas turi būti bent 0,10 m virš apgadintos vaterlinijos. Pertvarų denis paskutiniame užtvindymo etape neturi būti po vandeniu. |
d) |
Daroma prielaida, kad laidumas yra lygus 95 %. Jei skaičiavimu įrodoma, kad vidutinis bet kurio skyriaus laidumas yra mažiau negu 95 %, galima naudoti apskaičiuotą vertę. Imtinos vertės turi būti ne mažesnės negu:
Laisvojo paviršiaus poveikis tarpiniuose užtvindymo etapuose turi būti apskaičiuojamas pagal bendrą apgadintų skyrių paviršiaus plotą. |
e) |
Jei dėl mažesnio negu pirmiau nurodyta dydžio apgadinimo pasvirimas yra didesnis arba metacentrinis aukštis sumažėja labiau, į tokį apgadinimą turi būti atsižvelgiama atliekant skaičiavimus. |
10. Visais 8 dalyje nurodytais tarpiniais užtvindymo etapais turi būti laikomasi šių kriterijų:
a) |
pasvirimo kampas j atitinkamo tarpinio etapo pusiausvyros padėtyje neturi viršyti 15°; |
b) |
viršijus atitinkamo tarpinio etapo pusiausvyros padėties pasvirimą, atstatomojo peties kreivės teigiamoje dalyje atstatomojo peties vertė turi būti GZ ≥ 0,02 m prieš pirmai neapsaugotai angai panyrant po vandeniu arba prieš laivo pasvirimo kampui φ pasiekiant 25°; |
c) |
angos, kurios nėra vandeniui nelaidžios, neturi panirti po vandeniu, kol nepasiekiamas atitinkamo tarpinio etapo pusiausvyros padėties pasvirimas. |
11. Paskutiniuoju užtvindymo etapu, atsižvelgiant į dėl asmenų atsiradusį pasvirimo momentą pagal 4 dalį, turi būti atitinkami šie kriterijai:
a) |
pasvirimo kampas φE neturi viršyti 10°; |
b) |
virš pusiausvyros padėties atstatomojo peties kreivės teigiamoje dalyje atstatomojo peties vertė turi būti GZR ≥ 0,05 m, kai plotas A ≥ 0,0065 mrad. Šios mažiausios stovumo vertės taikomos, kol apsemiama pirma neapsaugota anga arba bet kuriuo atveju, kol laivo pasvirimo kampas pasiekia φm ≤ 25°; |
c) |
vandeniui laidžios angos, neturi būti po vandeniu, kol nepasiekta pusiausvyros padėtis; jei iki tol šios angos yra apsemiamos, atliekant apgadinto laivo stovumo skaičiavimus, patalpos, į kurias angos išeina, laikomos apsemtomis. |
12. Uždaromieji įtaisai, kuriuos galima sandariai uždaryti, turi būti atitinkamai pažymimi.
13. Jei yra kompensuojamojo užtvindymo angos nesimetriškam užtvindymui išlyginti, joms taikomos šios sąlygos:
a) |
apskaičiuojant kompensuojamąjį užtvindymą taikoma TJO rezoliucija A.266 (VIII); |
b) |
jos turi būti automatinės; |
c) |
jose turi nebūti uždaromųjų įtaisų; |
d) |
bendras kompensavimui skiriamas laikas turi neviršyti 15 minučių. |
15.04 straipsnis
Saugus atstumas ir viršvandeninis bortas
1. Saugus atstumas turi būti ne mažesnis už šių dydžių sumą:
a) |
leistinojo laivo pasvirimo kampo sukelto papildomo horizontalaus nugrimzdimo, matuojamo ant išorės apkalos, pagal 15.03 straipsnio 3 dalies e punktą, ir |
b) |
liekamojo saugaus atstumo pagal 15.03 straipsnio 3 dalies g punktą. |
Laivuose be pertvarų denio saugus atstumas turi būti ne mažesnis negu 500 mm.
2. Viršvandeninis bortas turi būti ne mažesnis už šių dydžių sumą:
a) |
leistinojo laivo pasvirimo kampo sukelto papildomo horizontalaus nugrimzdimo, matuojamo ant išorės apkalos, pagal 15.03 straipsnio 3 dalies e punktą, ir |
b) |
liekamojo viršvandeninio borto pagal 15.03 straipsnio 3 dalies f punktą. |
Tačiau viršvandeninis bortas turi būti ne mažesnis negu 300 mm.
3. Didžiausios grimzlės plokštuma nustatoma taip, kad užtikrintų atitiktį saugiam atstumui pagal šio straipsnio 1 dalį ir viršvandeniniam bortui pagal 2 dalį ir 15.02 ir 15.03 straipsnius.
4. Saugai užtikrinti tikrinimo įstaiga gali nustatyti didesnį saugų atstumą arba didesnį viršvandeninį bortą.
15.05 straipsnis
Didžiausias leistinas keleivių skaičius
1. Tikrinimo įstaiga turi nustatyti didžiausią leistiną keleivių skaičių ir jį įrašyti Bendrijos sertifikate.
2. Didžiausia leistinas keleivių skaičius neturi viršyti nė vienos iš šių verčių:
a) |
keleivių skaičiaus, kuriam skirtos evakuacijos zonos buvimas įrodytas pagal 15.06 straipsnio 8 dalį; |
b) |
keleivių skaičiaus, į kurį buvo atsižvelgta atliekant stovumo apskaičiavimą pagal 15.03 straipsnį; |
c) |
turimo keleiviams skirtų gultų skaičiaus laivuose su kajutėmis, naudojamiems reisams su nakvyne. |
3. Laivų su kajutėmis, kurie yra naudojami ir kaip į vienos dienos reisus plaukiantys laivai, keleivių skaičius apskaičiuojamas ir tuo atveju, kai jie naudojami kaip į vienos dienos reisus plaukiantys laivai ir kaip laivai su kajutėmis, ir įrašomas Bendrijos sertifikate.
4. Didžiausias leistinas keleivių skaičius nurodomas aiškiai įskaitomais užrašais, esančiais gerai matomose laivo vietose.
15.06 straipsnis
Keleiviams skirtos patalpos ir zonos
1. Keleiviams skirtos patalpos:
a) |
visuose deniuose turi būti išdėstytos už taraninės pertvaros lygio laivagalio link ir, jei jos yra po pertvarų deniu, jos turi būti išdėstytos laivapriekio link nuo achterpiko pertvaros lygio ir |
b) |
turi būti atskirtos nuo mašinų skyrių ir katilinių taip, kad į jas negalėtų prasiskverbti dujos; |
c) |
turi būti išdėstytos taip, kad jų nekirstų žiūrėjimo linijos pagal 7.02 straipsnį. |
2. 11.13 straipsnyje nurodytos degiesiems skysčiams laikyti skirtos spintos ir patalpos turi būti ne keleivių zonoje.
3. Keleiviams skirtų patalpų išėjimų skaičius ir plotis turi atitikti šiuos reikalavimus:
a) |
Patalpos arba patalpų grupės, suprojektuotos arba suplanuotos 30 arba daugiau keleivių arba kuriose yra 12 arba daugiau keleivių skirti gultai, turi bent du išėjimus. Į vienos dienos reisus plaukiančiuose laivuose vietoj vieno iš šių dviejų išėjimų gali būti du avariniai išėjimai. |
b) |
Jei patalpos yra po pertvarų deniu, vienas iš išėjimų gali būti pagal 15.02 straipsnio 10 dalį vandeniui nelaidžios pertvaros durys į gretimą skyrių, iš kurio galima patekti tiesiai į viršutinį denį. Kitas išėjimas turi išeiti tiesiai arba, jei leidžiama pagal a punktą, yra avarinis išėjimas į atvirą orą arba į pertvarų denį. Šis reikalavimas netaikomos atskiroms kajutėms. |
c) |
Išėjimai pagal a ir b punktus turi būti tinkamai išdėstomi, jų pločio prošvaisa turi būti ne mažesnė negu 0,80 m, o aukščio prošvaisa — ne mažesnė negu 2,00 m. Keleivių kajučių ir kitų mažų patalpų durų pločio prošvaisa gali būti sumažinta iki 0,70 m. |
d) |
Visų daugiau negu 80 keleivių skirtų patalpų arba jų grupių atveju, keleiviams skirtų avarinių išėjimų, kuriais jie naudosis avarijos atveju, pločių suma turi būti ne mažesnė negu 0,01 m vienam keleiviui. |
e) |
Jei bendras išėjimų plotis nustatomas pagal keleivių skaičių, kiekvieno išėjimo plotis turi būti ne mažesnis negu 0,005 m vienam keleiviui. |
f) |
Avarinių išėjimų trumpiausia šoninė kraštinė turi būti ne mažesnė negu 0,60 m ilgio arba jų mažiausias skersmuo turi būti 0,70 m. Jie turi atsidaryti evakuacijos kryptimi ir turi būti pažymėti iš abiejų pusių. |
g) |
Patalpų, skirtų naudoti riboto judrumo asmenims, išėjimų pločio prošvaisa turi būti ne mažesnė negu 0,90 m. Išėjimų, paprastai naudojamų riboto judrumo asmenims įlipti į laivą ir iš jo išlipti, pločio prošvaisa turi būti ne mažesnė negu 1,50 m. |
4. Keleiviams skirtų patalpų durys turi atitikti šiuos reikalavimus:
a) |
Išskyrus duris į jungiamuosius koridorius, jas turi būti galima atsidaryti į lauko pusę arba jos turi būti stumdomosios. |
b) |
Kajutės durys turi būti pagamintos taip, kad jas taip pat būtų galima bet kuriuo metu atrakinti iš išorės. |
c) |
Mechanizuotas duris turi būti lengva atidaryti, jei sutriktų elektros energijos tiekimas į jų mechanizmą. |
d) |
Mažiausias atstumas iš riboto judrumo asmenims naudoti skirtų durų pusės, iš kurios jos atsidaro, nuo durų staktos vidinio krašto užrakto pusėje iki gretimos statmenos sienos turi būti 0,60 m. |
5. Jungiamieji koridoriai turi atitikti šiuos reikalavimus:
a) |
Jų pločio prošvaisa turi būti ne mažesnė negu 0,80 m arba, jei jie veda į patalpas, naudojamas daugiau negu 80 keleivių, ne mažesnė negu 0,01 m vienam keleiviui. |
b) |
Jų aukščio prošvaisa turi būti ne mažesnė negu 2,00 m. |
c) |
Jungiamųjų koridorių, skirtų naudoti riboto judrumo asmenims, pločio prošvaisa turi būti 1,30 m. Didesnio negu 1,50 m pločio jungiamuosiuose koridoriuose iš abiejų pusių turi būti turėklai rankoms. |
d) |
Jei keleiviams skirta laivo dalis arba patalpa yra sujungta vienu jungiamuoju koridoriumi, jo pločio prošvaisa turi būti ne mažesnė negu 1,00 m. |
e) |
Jungiamuosiuose koridoriuose neturi būti pakopų. |
f) |
Jie turi išeiti tik į atvirus denius, patalpas arba laiptus. |
g) |
Jungiamųjų koridorių aklavietės turi būti ne ilgesnės negu du metrai. |
6. Be 5 dalies nuostatų, evakuacijos keliai taip pat turi atitikti šiuos reikalavimus:
a) |
Laiptai, išėjimai ir avariniai išėjimai išdėstomi taip, kad bet kurioje atitinkamoje zonoje kilus gaisrui iš kitų zonų būtų galima saugiai evakuoti asmenis. |
b) |
Evakuacijos keliai turi būti trumpiausias kelias į evakuacijos vietas pagal 8 dalį. |
c) |
Evakuacijos keliai neturi eiti per mašinų skyrius arba laivo virtuves. |
d) |
Evakuacijos keliuose neturi būti įrengiami skersiniai, kopėčios ar pan. |
e) |
Durys į evakuacijos kelius turi būti įstatytos taip, kad nesumažintų 5 dalies a arba d punkte nurodyto evakuacijos kelio mažiausio pločio. |
f) |
Evakuacijos keliai ir avariniai išėjimai turi būti aiškiai paženklinti. Ženklai turi būti apšviečiami avarine apšvietimo sistema. |
7. Evakuacijos keliuose ir avariniuose išėjimuose turi būti tinkama saugos nuorodų sistema.
8. Visiems laive esantiems asmenims turi būti numatytos susirinkimo zonos, kurios atitinka šiuos reikalavimus:
a) |
bendras susirinkimo zonų plotas (m2 ) turi atitikti ne mažesnes vertes, negu apskaičiuota pagal šias formules:
Šiose formulėse:
|
b) |
Kiekviena atskira susirinkimo arba evakuacijos vieta turi būti didesnio negu 10 m2 ploto. |
c) |
Susirinkimo zonose neturi būti nei kilnojamų, nei pritvirtintų baldų. |
d) |
Jei kilnojamas baldas yra patalpoje, kurioje yra nustatytos susirinkimo zonos, jis turi būti tinkamai pritvirtintas, kad neslystų. |
e) |
Gelbėjimo prietaisai turi būti lengvai pasiekiami iš evakuacijos vietų. |
f) |
Iš šių evakuacijos vietų turi būti galima saugiai evakuoti asmenis per bet kurį laivo bortą. |
g) |
Susirinkimo zonos turi būti virš ribinės grimzlės linijos. |
h) |
Susirinkimo ir evakuacijos vietos turi būti pažymimos saugos plane ir turi būti pažymėtos laive. |
i) |
Jei pritvirtintos kėdės arba suolai yra patalpoje, kurioje yra nustatytos susirinkimo zonos, apskaičiuojant bendrą susirinkimo zonų plotą pagal a punktą į atitinkamą asmenų skaičių atsižvelgti nebūtina. Tačiau asmenų skaičius, į kuriam skirtas pritvirtintas kėdes arba suolus tam tikroje patalpoje yra atsižvelgta, neturi viršyti asmenų skaičiaus, kuriam šioje patalpoje yra skirtos susirinkimo zonos. |
j) |
d ir i punktų nuostatos taip pat taikomos laisviems deniams, kuriuose yra nustatytos susirinkimo zonos. |
k) |
Jei laive yra 15.09 straipsnio 5 dalį atitinkančių kolektyvinių gelbėjimo priemonių, apskaičiuojant bendrą a punkte nurodytų susirinkimo zonų paviršiaus plotą, į asmenų skaičių, kuriam jų užtenka, gali būti neatsižvelgiama. |
l) |
Tačiau visais atvejais, jei mažinami i–k punktų dydžiai, bendras plotas pagal a punktą turi būti pakankamas bent 50 % didžiausio leistino keleivių skaičiaus. |
9. Laiptai ir jų aikštelės keleivių zonose turi atitikti šiuos reikalavimus:
a) |
Jie turi būti pastatyti pagal Europos standartą EN 13056:2000. |
b) |
Jų pločio prošvaisa turi būti ne mažesnė negu 0,80 m arba, jei jie veda į daugiau negu 80 keleivių naudojamus jungiamuosius koridorius arba zonas, ne mažesnė negu 0,01 m vienam keleiviui. |
c) |
Jų pločio prošvaisa turi būti ne mažesnė negu 1,00 m, jei jie skirti tik patekti į keleiviams skirtą patalpą. |
d) |
Jei toje pat patalpoje nėra bent vienerių laiptų abiejose laivo pusėse, jie turi būti saugioje zonoje. |
e) |
Be to, laiptai, skirti naudoti riboto judrumo asmenims, turi atitikti šiuos reikalavimus:
|
Liftai, skirti riboto judrumo asmenims, ir keliamoji įranga, pavyzdžiui, laiptų keltuvai arba keliamosios platformos, turi būti pagaminti pagal atitinkamą standartą arba valstybės narės taisykles.
10. Denio dalys, kurios yra skirtos keleiviams ir kurios nėra uždaros, turi atitikti šiuos reikalavimus:
a) |
Aplink jas turi būti pritvirtinamas ne mažesnio negu 1,00 m aukščio apsauginis bortas arba apsauginis turėklas arba baliustrada, atitinkantys Europos standartą EN 711: 1995 ir esantys PF, PG arba PZ konstrukcijos tipo. Deniuose esantys apsauginiai bortai ir baliustrados, skirti naudoti riboto judrumo asmenims, turi būti ne mažesnio negu 1,10 m aukščio. |
b) |
Įlaipinimo ir išlaipinimo angos bei įranga ir angos kroviniui įkrauti arba iškrauti turi būti tokios, kad jas būtų galima pritvirtinti, o jų pločio prošvaisa būtų ne mažesnė negu 1,00 m. Angų, paprastai naudojamų riboto judrumo asmenims įlaipinti arba išlaipinti, pločio prošvaisa turi būti ne mažesnė negu 1,50 m. |
c) |
Jei įlaipinimo ir išlaipinimo angų ir įrangos negalima stebėti iš vairinės, turi būti numatomos optinės arba elektroninės priemonės. |
d) |
Susėdę keleiviai turi neužstoti žiūrėjimo linijų pagal 7.02 straipsnį. |
11. Keleiviams neskirtos laivo dalys, ypač įėjimai į vairinę, prie suktuvų ir į mašinų skyrius, turi būti tokios, kad jas būtų galima apsaugoti, kad į jas nepatektų pašaliniai. Prie visų tokių įėjimų gerai matomoje vietoje turi būti simbolis, pavaizduotas I priedėlio 1 paveiksle.
12. Trapai turi būti pagaminti pagal Europos standartą EN 14206: 2003. Nukrypstant nuo 10.02 straipsnio 2 dalies d punkto, jų ilgis gali būti mažesnis negu 4 m.
13. Eismo zonų, skirtų naudoti riboto judrumo asmenims, pločio prošvaisa turi būti 1,30 m, prie jų negali būti didesnio negu 0,025 m aukščio laiptelių ir slenksčių. Prie eismo zonų, skirtų naudoti riboto judrumo asmenims, sienų 0,90 m virš grindų turi būti pritvirtinami turėklai.
14. Eismo zonų stiklinės durys bei sienos ir lango stiklai turi būti iš grūdinto arba laminuoto stiklo. Jie taip pat gali būti iš sintetinės medžiagos, jei ją leidžiama naudoti pagal priešgaisrinės apsaugos reikalavimus.
Eismo zonų grindis siekiančios permatomos durys ir permatomos sienos turi būti gerai matomai pažymėtos.
15. Antstatai arba jų stogai vien tik iš panoraminių langų turi būti tik iš medžiagų, kurios, įvykus nelaimingam atsitikimui, kiek įmanoma labiau sumažintų laive esančių asmenų sužeidimo pavojų.
16. Geriamojo vandens sistemos turi atitikti bent 12.05 straipsnio reikalavimus.
17. Turi būti įrengti keleiviams skirti tualetai. Bent vienas tualetas turi būti įrengtas naudoti riboto judrumo asmenims pagal atitinkamą standartą arba valstybės narės taisykles ir turi būti prieinamas iš zonų, skirtų naudoti riboto judrumo asmenims.
18. Kajutės, kuriose nėra atsidarančių langų, turi būti prijungtos prie vėdinimo sistemos.
19. Patalpos, kuriose apgyvena įgulos nariai arba laive dirbantis personalas, lygiai taip pat turi atitikti šio straipsnio nuostatas.
15.07 straipsnis
Varomoji sistema
Siekiant užtikrinti, kad įvykus pagrindinei varomajai sistemai įtakos turinčiam gedimui, laivas galėtų toliau plaukti varomas nuosava energija laivui manevruoti būtinu mažiausiu greičiu, be pagrindinės varomosios sistemos laivuose turi būti antroji savarankiška varomoji sistema.
Antroji nepriklausoma varomoji sistema turi būti atskirame mašinų skyriuje. Jei mašinų skyriai turi bendrų skiriamųjų sienų, jos turi būti pastatytos pagal 15.11 straipsnio 2 dalį.
15.08 straipsnis
Saugumą užtikrinantys įtaisai ir įranga
1. Visuose keleiviniuose laivuose turi būti vidaus ryšio įranga pagal 7.08 straipsnį. Ši įranga taip pat turi būti valdymo punktuose ir, jei nėra tiesioginio ryšio iš vairinės, keleiviams skirtuose įėjimo ir evakuacijos vietose, kaip nurodyta 15.06 straipsnio 8 dalyje.
2. Visos keleivių zonos turi būti pasiekiamos garsiakalbių sistema. Sistema turi būti suprojektuota taip, jog užtikrintų, kad perduodamą informaciją būtų galima aiškiai išskirti iš aplinkos triukšmo. Garsiakalbiai nėra privalomi, jei galimas tiesioginis ryšys tarp vairinės ir keleivių zonos.
3. Laive turi būti avarinės signalizacijos sistema. Ją sudaro:
a) |
Avarinės signalizacijos sistema, kuria keleiviai, įgulos nariai ir laive dirbantis personalas galėtų įspėti laivo vadovybę ir įgulą. Šis avarinis signalas turėtų būti duodamas tik zonose, skirtose laivo vadovybei ir įgulai; avarinį signalą turi galėti išjungti tik laivo vadovybė. Avarinį signalą turi būti galima įjungti bent šiose vietose:
Avarinio signalo įjungiamieji įtaisai turi būti įrengiami 0,85 1,10 m virš grindų. |
b) |
Avarinės signalizacijos sistema, kuria laivo vadovybė galėtų įspėti keleivius. Šis avarinis signalas turi būti aiškiai girdimas visose keleiviams prieinamose patalpose, neturi būti galimybės jo supainioti su kitu garsu. Jį turi būti galima įjungti iš vairinės ir vietos, kurioje nuolat yra personalo. |
c) |
Avarinės signalizacijos sistema, kuria laivo vadovybė galėtų įspėti įgulą ir laive dirbantį personalą. 7.09 straipsnio 1 dalyje nurodyta avarinės signalizacijos sistema taip pat turi būti įrengta laive dirbančio personalo poilsio patalpose, šaldyklose ir kituose sandėliuose. |
Avarinio signalo įjungiamieji įtaisai turi būti apsaugomi nuo netyčinio įjungimo.
4. Kiekviename vandeniui nelaidžiame skyriuje turi būti triumo vandens lygio kontrolės signalas.
5. Turi būti įrengiami du motoriniai triumo siurbliai.
6. Laive turi būti stacionari drenažo sistema pagal 8.08 straipsnio 4 dalį.
7. Šaldyklų duris, net ir užrakintas, taip pat galima atidaryti iš vidaus.
8. Jei CO2 sistemos yra po deniu esančiose patalpose, jose turi būti įrengiama automatinė vėdinimo sistema, kuri automatiškai įsijungtų atidarius duris arba liuką į patalpą. Vėdinimo kanalai turi būti nuleidžiami iki 0,05 m virš šios patalpos grindų.
9. Be pirmosios pagalbos rinkinio pagal 10.02 straipsnio 2 dalies f punktą, turi būti užtikrinamas pakankamas papildomų pirmosios pagalbos rinkinių skaičius. Pirmosios pagalbos rinkiniai ir jų laikymas turi atitikti 10.02 straipsnio 2 dalies f punkte išdėstytus reikalavimus.
15.09 straipsnis
Gelbėjimo įranga
1. Be 10.05 straipsnio 1 dalyje nurodytų gelbėjimo plūdurų, visose keleiviams skirtose neuždarose denio dalyse iš abiejų laivo pusių ne didesniu negu 20 m atstumu vienas nuo kito turi būti gelbėjimo plūdurai, atitinantys Europos standartą EN 14144:2003.
Pusė visų privalomų gelbėjimo plūdurų turi turėti plūdriąją virvę, kuri būtų ne mažesnio negu 30 m ilgio ir 8–11 mm skersmens. Kita pusė privalomų gelbėjimo plūdurų turi turėti automatiškai užsidegančius žibintus su baterijomis, kurių negalėtų užgesinti vanduo.
2. Be 1 dalyje nurodytų gelbėjimo plūdurų, laive turi būti ši parengta naudoti įranga:
a) |
asmeninė gelbėjimo įranga pagal 10.05 straipsnio 2 dalį, skirta laive esančiam personalui, atsakingam už pareigų vykdymą pagal saugos tvarkaraštį; |
b) |
asmeninė gelbėjimo įranga, skirta kitam laive esančiam personalui pagal Europos standartą EN 395:1998 arba EN 396:1998. |
3. Keleiviniuose laivuose turi būti tinkama įranga, kuria asmenis būtų galima saugiai perkelti į seklumas, krantą arba į kitą plaukiojančią priemonę.
4. Be 1 ir 2 dalyse nurodytos gelbėjimo įrangos, laive turi būti asmeninė gelbėjimo įranga, atitinkanti Europos standartą EN 395: 1998 arba EN 396: 1998, kurios užtektų 100 % didžiausio leistino keleivių skaičiaus.
Jei asmeninė gelbėjimo įranga, kaip nurodyta pirmoje pastraipoje, nėra tinkama ir vaikams, laive turi būti asmeninė gelbėjimo įranga, atitinkanti Europos standartą EN 395:1998, skirta ne didesnio negu 30 kg svorio vaikams, kurios užtektų 10 % didžiausio leistino keleivių skaičiaus.
5. Sąvoka „kolektyvinė gelbėjimo įranga“ apima laivo valtis pagal 10.04 straipsnį ir gelbėjimo plaustus.
Gelbėjimo plaustai:
a) |
turi turėti užrašą, nurodantį jų paskirtį ir asmenų skaičių, kuriam leidžiama jais plaukti; |
b) |
turi turėti pakankamai vietos atsisėsti leistinam asmenų skaičiui; |
c) |
turi būti ne mažesnio negu 750 N plūdrumo vienam asmeniui gėlame vandenyje; |
d) |
turi turėti virvę, prikabintą prie keleivinio laivo, kad plaustai nebūtų nunešti; |
e) |
turi būti iš tinkamos medžiagos ir atsparūs naftai, naftos produktams ir iki 50 °C temperatūrai; |
f) |
turi pasiekti ir išlaikyti stovų diferentą; tam juose turi būti įrengiami atitinkami įtaisai, į kuriuos galėtų įsikabinti nurodytas asmenų skaičius; |
g) |
turi būti fluorescentinės oranžinės spalvos arba turėti iš visų pusių matomus ne mažesnio negu 100 cm2 ploto fluorescentinius paviršius; |
h) |
turi būti tokie, kad iš sukrovimo vietos juos galėtų atkabinti ir už borto greitai bei saugiai nuleisti vienas žmogus arba kad galėtų laisvai nuplaukti iš sukrovimo vietos; |
i) |
turi turėti tinkamas evakuacijos iš 15.06 straipsnio 8 dalyje nurodytų evakuacijos vietų į gelbėjimo plaustus priemones, jei vertikalus atstumas tarp evakuacijos vietų denio ir didžiausios grimzlės plokštumos yra didesnis negu 1 m. |
6. Papildomos kolektyvinės gelbėjimo priemonės — gelbėjimo įranga, užtikrinanti, kad keli asmenys galėtų išsilaikyti vandens paviršiuje. Jos:
a) |
turi turėti užrašą, nurodantį jų paskirtį ir asmenų skaičių, kuriam leidžiama jais plaukti; |
b) |
turi būti ne mažesnio negu 100 N plūdrumo vienam asmeniui gėlame vandenyje; |
c) |
turi būti iš tinkamos medžiagos ir atsparios naftai, naftos produktams ir iki 50 °C temperatūrai; |
d) |
turi pasiekti ir išlaikyti stovų diferentą; tam juose turi būti įrengiami atitinkami įtaisai, į kuriuos galėtų įsikabinti nurodytas skaičius asmenų; |
e) |
turi būti fluorescentinės oranžinės spalvos arba turėti iš visų pusių matomus ne mažesnio negu 100 cm2 ploto fluorescentinius paviršius; |
f) |
turi būti tokios, kad juos iš sukrovimo vietos galėtų atkabinti ir už borto greitai bei saugiai nuleisti vieno asmuo arba kad galėtų laisvai nuplaukti iš sukrovimo vietos. |
7. Pripučiamos kolektyvinės gelbėjimo priemonės:
a) |
turi turėti bent dvi atskiras oro kameras; |
b) |
nuleidus į vandenį turi automatiškai arba atlikus veiksmą ranka prisipūsti; |
c) |
turi pasiekti ir išlaikyti stovų diferentą, neatsižvelgiant į apkrovą, kurią turi išlaikyti, net jei pripūsta tik pusė oro kamerų. |
8. Gelbėjimo priemonės laive turi būti sukraunamos taip, kad prireikus jas būtų galima lengvai ir saugiai pasiekti. Paslėptos laikymo vietos turi būti aiškiai pažymimos.
9. Gelbėjimo įranga turi būti tikrinama pagal gamintojo nurodymus.
10. Laivo valtyje turi būti variklis ir paieškos prožektorius.
11. Laive turi būti tinkami neštuvai.
15.10 straipsnis
Elektros įranga
1. Apšvietimui turi būti leidžiama tik elektros įranga.
2. 9.16 straipsnio 3 dalis papildomai taip pat taikoma keleiviams skirtiems koridoriams ir poilsio patalpoms.
3. Pakankamas apšvietimas ir avarinis apšvietimas turi būti įrengiamas šiose patalpose ir vietose:
a) |
vietose, kuriose laikoma gelbėjimo įranga ir kuriose ši įranga paprastai yra parengiama naudoti; |
b) |
evakuacijos keliuose, keleiviams skirtose prieigos vietose, įskaitant trapus, įėjimus ir išėjimus, jungiamuosius koridorius, liftus ir gyvenamųjų patalpų zonų trapus, kajučių zonas ir gyvenamųjų patalpų zonas; |
c) |
prie evakuacijos kelių ir avarinių išėjimų ženklų; |
d) |
kitose zonose, skirtose naudoti riboto judrumo asmenims; |
e) |
valdymo kabinose, mašinų skyriuose, vairavimo įrangos patalpose ir jų išėjimuose; |
f) |
vairinėse; |
g) |
avarinėje elektros energijos tiekimo patalpoje; |
h) |
vietose, kuriose yra gesintuvai ir gaisro gesinimo įrangos valdymo svirtys; |
i) |
zonose, kuriose pavojaus atveju renkasi keleiviai, laive dirbantis personalas ir įgula. |
4. Laive turi būti įrengiama avarinė jėgainė, kurią sudaro avarinis energijos šaltinis ir avarinis skirstomasis skydas, kuri gali nedelsiant pradėti veikti kaip pakaitinis toliau išvardytos elektros įrangos energijos tiekimo šaltinis, nutrūkus energijos tiekimui į ją, jei pati įranga neturi atskiro energijos šaltinio:
a) |
signalinių žiburių; |
b) |
garsinių avarinės signalizacijos prietaisų; |
c) |
avarinio apšvietimo pagal 3 dalį; |
d) |
radiotelefono įrenginių; |
e) |
avarinio signalo, garsiakalbių ir laivo pranešimų ryšio sistemos; |
f) |
paieškos prožektorių pagal 10.02 straipsnio 2 dalies i punktą; |
g) |
priešgaisrinės signalizacijos sistemos; |
h) |
kitos saugumą užtikrinančios įrangos, pavyzdžiui, automatinės didelio slėgio purkštuvų sistemos arba gaisro gesinimo siurblių; |
i) |
liftų ir keliamosios įrangos, kaip apibrėžta 15.06 straipsnio 9 dalies antrame sakinyje. |
5. Avarinio apšvietimo šviestuvai turi būti atitinkamai pažymimi.
6. Avarinė jėgainė neturi būti įrengiama pagrindiniame mašinų skyriuje, ar patalpose, kuriose yra 9.02 straipsnio 1 dalyje nurodyti energijos šaltiniai, ar patalpoje, kurioje yra pagrindinis skirstomasis skydas; nuo šių patalpų ji turi būti atskiriama skiriamosiomis sienomis pagal 15.11 straipsnio 2 dalį.
Į elektros įrenginius avarijos atveju elektros energiją tiekiantys kabeliai turi būti paklojami taip ir tokia trasa, kad gaisro arba užtvindymo atveju elektros energijos tiekimas į šiuos įrenginius nenutrūktų. Šie kabeliai niekuomet netiesiami per pagrindinį mašinų skyrių, laivo virtuves arba patalpas, kuriose yra įrengtas pagrindinis energijos šaltinis ir su juo sujungta įranga, išskyrus, kiek tai būtina elektros energiją tiekti šiose zonose esančiai avarinei įrangai.
Avarinė jėgainė turi būti įrengiama virš ribinės grimzlės linijos.
7. Kaip avarinį energijos šaltinį leidžiama naudoti šią įrangą:
a) |
pagalbinę generatorių įrangą, turinčią atskirą savarankišką kuro tiekimo šaltinį ir savarankišką aušinimo sistemą, kuri nutrūkus elektros energijos tiekimui automatiškai įsijungtų ir per 30 sekundžių pradėtų tiekti elektros energiją arba, jei ji yra šalia vairinės arba bet kurios kitos vietos, kurioje nuolat yra įgulos narių, ją galima įjungti rankiniu būdu, arba |
b) |
akumuliatorių baterijas, kurios nutrūkus elektros energijos tiekimui automatiškai įsijungtų arba, jei jos yra šalia vairinės arba bet kurios kitos vietos, kurioje nuolat yra įgulos narių, jas galima įjungti rankiniu būdu. Jos turi galėti pakartotinai neįkrautos ir netinkamai nemažindamos įtampos nustatytą laikotarpį aprūpinti elektros energija pirmiau nurodytą elektros energiją naudojančią įrangą. |
8. Projektinis avarinio elektros energijos šaltinio darbo laikotarpis nustatomas pagal nustatytą keleivinio laivo paskirtį. Jis turi būti ne trumpesnis negu 30 minučių.
9. Elektros sistemos izoliacijos varža ir įžeminimas turi būti išbandomi atliekant patikrinimus pagal 2.09 straipsnį.
10. Pagal 9.02 straipsnio 1 dalį energijos šaltiniai veikia nepriklausomai vienas nuo kito.
11. Pagrindinės arba avarinės elektros įrangos gedimas turi abipusiškai nepakenkti saugiai įrenginių eksploatacijai.
15.11 straipsnis
Priešgaisrinė sauga
1. Medžiagų ir sudedamųjų dalių tinkamumą naudoti priešgaisrinės saugos požiūriu atitinkamais bandymų būdais turi nustatyti akredituota bandymų institucija.
a) |
Bandymų institucija atitinka:
|
b) |
Pripažinti bandymų būdai medžiagų nedegumui nustatyti yra šie:
|
c) |
Pripažinti bandymų būdai, skirti nustatyti, ar medžiaga turi antipireno savybių, yra šie:
|
d) |
Pripažinti bandymų būdai atsparumui ugniai nustatyti yra šie:
|
2. Skiriamosios sienos tarp patalpų projektuojamos pagal šias lenteles:
Skiriamųjų sienų tarp patalpų, kuriose nėra įrengtos didelio slėgio purkštuvų sistemos pagal 10.03a straipsnį, lentelė
Patalpos |
Valdymo centrai |
Trapų šachtos |
Susirinkimo zonos |
Holai |
Mašinų skyriai |
Laivo virtuvės |
Sandėliai |
Valdymo centrai |
- |
A0 |
A0/B15 (6) |
A30 |
A60 |
A60 |
A60 |
Trapų šachtos |
|
- |
A0 |
A30 |
A60 |
A60 |
A60 |
Susirinkimo zonos |
|
|
- |
A30/B15 (7) |
A60 |
A60 |
A60 |
Holai |
|
|
|
-/B15 (8) |
A60 |
A60 |
A60 |
Mašinų skyriai |
|
|
|
|
A60/A0 (9) |
A60 |
A60 |
Laivo virtuvės |
|
|
|
|
|
A0 |
A60/B15 (10) |
Sandėliai |
|
|
|
|
|
|
- |
Skiriamųjų sienų tarp patalpų, kuriose yra įrengtos didelio slėgio purkštuvų sistemos pagal 10.03a straipsnį, lentelė
Patalpos |
Valdymo centrai |
Trapų šachtos |
Susirinkimo zonos |
Holai |
Mašinų skyriai |
Laivo virtuvės |
Sandėliai |
Valdymo centrai |
- |
A0 |
A0/B15 (11) |
A0 |
A60 |
A60 |
A30 |
Trapų šachtos |
|
- |
A0 |
A0 |
A60 |
A30 |
A0 |
Susirinkimo zonos |
|
|
- |
A30/B15 (12) |
A60 |
A60 |
A60 |
Holai |
|
|
|
-/B0 (13) |
A60 |
A30 |
A0 |
Mašinų skyriai |
|
|
|
|
A60/A0 (14) |
A60 |
A60 |
Laivo virtuvės |
|
|
|
|
|
- |
B15 |
Sandėliai |
|
|
|
|
|
|
- |
a) |
A tipo skiriamosios sienos — laivo pertvaros, sienos ir deniai, kurie atitinka šiuos reikalavimus:
|
b) |
B tipo skiriamosios sienos — laivo pertvaros, sienos, deniai, lubos arba dangos, kurios atitinka šiuos reikalavimus:
|
c) |
Pagal Atsparumo ugniai bandymų kodeksą tikrinimo įstaiga gali nurodyti atlikti skiriamosios sienos bandinio bandymą, kad būtų užtikrinta atitiktis pirmiau pateiktoms nuostatoms dėl atsparumo ir temperatūros padidėjimo. |
3. Patalpose, išskyrus mašinų skyrius ir sandėlius, naudojami dažai, lakas ir kitos medžiagos paviršiui apdoroti bei denio dangos turi turėti antipireno savybių. Kilimai, audiniai, užuolaidos ir kitos kabinamosios tekstilės medžiagos bei apmušti baldai ir patalynės sudedamosios dalys turi turėti antipireno savybių, jei patalpose, kuriose jie yra, neįrengta didelio slėgio purkštuvų sistema pagal 10.03a straipsnį.
4. Holų lubų ir sienų plakiruotė, įskaitant jų pagrindą, turi būti iš nedegios medžiagos, išskyrus jų paviršius, kurie turi turėti bent antipireno savybių, jei šiuose holuose nėra didelio slėgio purkštuvų sistemos pagal 10.03a straipsnį.
5. Holų, kurie naudojami kaip susirinkimo zonos, baldai ir įranga turi būti iš nedegių medžiagų, jei patalpose nėra didelio slėgio purkštuvų sistemos pagal 10.03a straipsnį.
6. Dažai, lakas ir kitos medžiagos, naudojamas atvirose vidaus zonose, turi neišskirti pernelyg didelio dūmų arba nuodingųjų medžiagų kiekio. Tai įrodoma pagal Atsparumo ugniai bandymų kodeksą.
7. Holuose naudojamos izoliacinės medžiagos turi būti nedegios. Tai netaikoma aušinamojo skysčio vamzdžiams izoliuoti naudojamai izoliacijai. Šiems vamzdžiams naudojamų izoliacinių medžiagų paviršius turi turėti bent antipireno savybių.
8. Pagal 2 dalį skiriamosiose sienose įstatytos durys turi atitikti šiuos reikalavimus:
a) |
Jos, kaip ir pačios skiriamosios sienos, turi atitikti tuos pačius 2 dalyje nustatytus reikalavimus. |
b) |
Jos turi užsidaryti automatiškai, jei tai durys, įstatytos skiriamosiose sienose pagal 10 dalį arba jos yra uždarose patalpose aplink mašinų skyrius, laivo virtuves ir trapų šachtas. |
c) |
Automatiškai užsidarančias duris, kurios yra atidarytos normaliomis eksploatacijos sąlygomis, turi būti įmanoma galima uždaryti iš vietos, kurioje nuolat yra laive dirbantis personalas arba įgulos nariai. Nuotoliniu būdu uždarius duris, jas turi būti galima nedelsiant saugiai atidaryti ir uždaryti. |
d) |
Vandeniui nelaidžių durų pagal 15.02 straipsnį nebūtina izoliuoti. |
9. Sienos pagal 2 dalį turi būti ištisinės nuo denio iki denio arba baigtis prie ištisinių lubų, kurios atitinka tokius pat reikalavimus, kaip nurodyta 2 dalyje.
10. Šios keleivių zonos turi būti atskirtos vertikaliomis skiriamosiomis sienomis, kaip nurodyta 2 dalyje:
a) |
keleivių zonos, kurių bendras paviršiaus plotas turi būti didesnis negu 800 m2; |
b) |
keleivių zonos, kuriose yra kajutės, turi būti nutolusios viena nuo kitos ne didesniu negu 40 m atstumu. |
Vertikalios pertvaros normaliomis eksploatacijos sąlygomis turi būti nelaidžios dūmams ir būti ištisinės nuo denio iki denio.
11. Ertmės virš lubų, po grindimis ir už sienų plakiruotės ne daugiau negu kas 14 m turi būti atskirtos nedegiomis priešgaisrinėmis pertvaromis, kurios net kilus gaisrui būtų veiksminga, atspari ugniai atitvara.
12. Laiptai turi būti iš plieno arba kitos lygiavertės nedegios medžiagos.
13. Vidiniai laiptai ir liftai visuose lygiuose turi būti atitverti sienomis pagal 2 dalį. Leidžiamos šios išimtys:
a) |
tik du denius jungiantys laiptai neprivalo būti atitverti, jei vieno iš denių laiptai yra uždari pagal 2 dalį; |
b) |
holuose laiptai neprivalo būti atitverti, jei jie visi yra šios patalpos viduje, ir
|
14. Vėdinimo sistemos ir oro tiekimo sistemos turi atitikti šiuos reikalavimus:
a) |
Jos turi būti suprojektuotos taip, kad pačios nebūtų gaisro ir dūmų plitimo priežastimi. |
b) |
Oro įleidimo bei ištraukimo ir oro tiekimo sistemų angos turi būti tokios, kad jas būtų galima uždaryti. |
c) |
Vėdinimo kanalai turi būti iš plieno arba lygiavertės nedegios medžiagos ir turi būti tvirtai sujungti vienas su kitu ir su laivo antstatu. |
d) |
Jei vėdinimo kanalai, kurių skerspjūvis yra didesnis negu 0,02 m2, kerta A tipo skiriamąsias sienas pagal 2 dalį arba skiriamąsias sienas pagal 10 dalį, juose turi būti sumontuotos automatinės gaisrinės sklendės, kurias galima valdyti iš vietos, kurioje nuolat yra laive dirbantis personalas arba įgulos nariai. |
e) |
Laivo virtuvių ir mašinų skyrių vėdinimo sistemos turi būti atskirtos nuo kitas zonas vėdinančių vėdinimo sistemų. |
f) |
Oro ištraukimo kanaluose turi būti užrakinamos angos, skirtos jiems tikrinti ir valyti. Šios angos turi būti netoli gaisrinių sklendžių. |
g) |
Integruotieji ventiliatoriai turi būti tokie, kad juos būtų galima išjungti iš centrinio pulto, esančio ne mašinų skyriuje. |
15. Laivo virtuvėse turi būti vėdinimo sistemos ir viryklės su gartraukiais. Gartraukių oro ištraukimo kanalai turi atitikti 14 dalies reikalavimus ir, be to, prie jų įleidžiamųjų angų turi būti rankiniu būdu valdomos gaisrinės sklendės.
16. Valdymo centruose, trapų šachtose ir vidaus evakuacijos vietose turi būti natūralaus arba mechaninio dūmų ištraukimo sistemos. Dūmų ištraukimo sistemos turi atitikti šiuos reikalavimus:
a) |
Jos turi būti pakankamai galingos ir patikimos. |
b) |
Jos turi atitikti keleiviniams laivams taikomas eksploatacijos sąlygas. |
c) |
Jei dūmų ištraukimo sistemos naudojamos ir kaip patalpų bendrosios paskirties ventiliatoriai, kilus gaisrui tai neturi kliudyti joms veikti kaip dūmų ištraukimo sistemoms. |
d) |
Dūmų ištraukimo sistemos turi turėti rankiniu būdu valdomą įjungiamąjį įtaisą. |
e) |
Be to, mechaninio dūmų ištraukimo sistemos turi būti tokios, kad jas būtų galima valdyti iš vietos, kurioje nuolat yra laive dirbantis personalas arba įgulos nariai. |
f) |
Natūralaus dūmų ištraukimo sistemose turi būti atidaromasis mechanizmas, valdomas rankiniu būdu arba naudojantis ištraukimo sistemos viduje esančiu energijos šaltiniu. |
g) |
Rankiniu būdu valdomi įjungiamieji įtaisai ir atidaromieji mechanizmai turi būti prieinami iš jais apsaugomos patalpos vidaus arba išorės. |
17. Holai, kurių nuolat neprižiūri laive dirbantis personalas arba įgulos nariai, laivo virtuvės, mašinų skyriai ir kitos patalpos, kuriose yra gaisro grėsmė, turi būti prijungti prie atitinkamos priešgaisrinės signalizacijos sistemos. Tai, kad kilo gaisras, ir tiksli jo vieta turi būti automatiškai rodoma vietoje, kurioje nuolat yra laive dirbantis personalas arba įgulos nariai.
15.12 straipsnis
Gaisro gesinimas
1. Be nešiojamų gesintuvų pagal 10.03 straipsnį, laive yra bent šie kilnojamieji gesintuvai:
a) |
keleivių zonose vienas kilnojamasis gesintuvas 120 m2 bendro patalpų ploto; |
b) |
vienas nešiojamas gesintuvas vienai 10 kajučių grupei, skaičių apvalinant iki didesnio skaičiaus; |
c) |
vienas nešiojamas gesintuvas kiekvienoje laivo virtuvėje ir netoli bet kurios patalpos, kurioje yra laikomi arba naudojami degieji skysčiai. Laivo virtuvėse naudojama gesinamoji medžiaga turi būti tinkama ir degantiems riebalams gesinti. |
Šie papildomi gesintuvai turi atitikti 10.03 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus ir turi būti laive įrengiami ir paskirstomi taip, kad kilus gaisrui gesintuvą būtų galima nedelsiant pasiekti iš bet kurios vietos ir bet kuriuo metu. Kiekvienoje laivo virtuvėje ir kirpyklose bei parfumerijos parduotuvėse turi būti po ranka padėta gaisro gesinimo antklodė.
2. Keleiviniuose laivuose turi būti įrengiama hidrantų sistema, kurią sudaro:
a) |
du pakankamos galios motoriniai gaisro gesinimo siurbliai, iš kurių bent vienas yra stacionarus; |
b) |
viena gesinimo linija, turinti pakankamą skaičių hidrantų, nuolat prijungtas bent 20 m ilgio gaisro gesinimo žarnas ir vandens miglą ir srovę galintį purkšti purkštuką bei uždaromąjį įtaisą. |
3. Hidrantų sistemos turi būti suprojektuotos taip ir yra tokio dydžio, kad:
a) |
bet kurią laivo vietą galėtų pasiekti bent du skirtingose vietose esantys hidrantai, kurių kiekvieno vienos žarnos ilgis būtų ne didesnis negu 20 m; |
b) |
slėgis hidrantuose būtų ne mažesnis negu 300 kPa, ir |
c) |
visuose deniuose būtų galima purkšti bent 6 m ilgio vandens srovę. |
Jei yra hidrantų dėžė, prie dėžės iš išorės turi būti pritvirtinamas ne mažesnio negu 10 cm ilgio šoninės kraštinės simbolis „gesintuvo žarna“, panašus į pavaizduotąjį I priedėlio 5 pav.
4. Hidranto sklendės su sraigtų galvutėmis arba čiaupais turi būti tokios, kad jas galima nustatyti taip, kad kiekvieną gaisro žarną būtų galima atskirti ir nuimti veikiant gaisro gesinimo siurbliams.
5. Laivo viduje gesintuvas žarnos turi būti suvyniotos ant išilgai ašies sujungtos ritės.
6. Medžiagos, iš kurių pagaminta gaisro gesinimo įranga, turi būti karščiui atsparios arba tinkamai apsaugotos nuo darbo sutrikimų veikiant aukštai temperatūrai.
7. Vamzdžiai ir hidrantai turi būti išdėstomi taip, kad negalėtų užšalti.
8. Gaisro gesinimo siurbliai:
a) |
turi būti įrengti arba laikomi atskirose patalpose; |
b) |
turi būti tokie, kad juos būtų galima valdyti nepriklausomai vienas nuo kito; |
c) |
visuose deniuose turi išlaikyti būtiną hidrantų slėgį ir užtikrinti būtino ilgio vandens srovę; |
d) |
turi būti įrengti prieš laivagalio pertvarą. |
Gaisro gesinimo siurbliai taip pat gali būti naudojami bendrai paskirčiai.
9. Mašinų skyriuose turi būti stacionari gaisro gesinimo sistema pagal 10.03b straipsnį.
10. Laivuose su kajutėmis turi būti:
a) |
du savarankiškai veikiančių kvėpavimo aparatų komplektai, atitinkantys Europos standartą EN 137:1993 su visą veidą dengiančiomis kaukėmis, atitinkančiomis Europos standartą EN 136:1998; |
b) |
du įrangos komplektai, kuriuos sudaro bent apsauginis kombinezonas, šalmas, auliniai batai, pirštinės, kirvis, laužtuvas, žibintas ir apsauginė virvė, ir |
c) |
keturi dūmų gaubtai. |
15.13 straipsnis
Saugos organizavimas
1. Keleiviniuose laivuose turi būti saugos tvarkaraštis. Saugos tvarkaraštyje aprašomos įgulos ir laive dirbančio personalo pareigos šiais galimais atvejais:
a) |
avarijos, |
b) |
gaisro laive, |
c) |
keleivių evakuacijos, |
d) |
žmogaus už borto. |
Atsižvelgiama į ypatingas riboto judrumo asmenims skirtas saugos priemones.
Saugos tvarkaraštyje nurodytiems įgulos nariams ir laive dirbančiam personalui pareigos turėtų būti skiriamos atsižvelgiant į jų užimamas pareigas. Specialiais nurodymais įgulai užtikrinama, kad pavojaus atveju nedelsiant būtų sandariai uždarytos visos 15.02 straipsnyje nurodytų vandeniui nelaidžių pertvarų durys ir angos.
2. Saugos tvarkaraštis apima saugos planą, kuriame turi būti aiškiai ir tiksliai nurodyti bent šie dalykai:
a) |
zonos, skirtos naudoti riboto judrumo asmenims; |
b) |
evakuacijos keliai, avariniai išėjimai ir susirinkimo bei evakuacijos zonos, kaip nurodyta 15.06 straipsnio 8 dalyje; |
c) |
gelbėjimo įranga ir laivo valtys; |
d) |
gesintuvai ir gaisro gesinimo bei didelio slėgio purkštuvų sistemos; |
e) |
kita saugumą užtikrinanti įranga; |
f) |
avarinės signalizacijos sistema, nurodyta 15.08 straipsnio 3 dalies a punkte; |
g) |
avarinės signalizacijos sistema, nurodyta 15.08 straipsnio 3 dalies b ir c punktuose; |
h) |
pertvarų durys, nurodytos 15.02 straipsnio 5 dalyje, ir jų valdymo rankenėlių vieta bei kitos angos, nurodytos 15.02 straipsnio 9, 10 ir 13 dalyse ir 15.03 straipsnio 12 dalyje; |
i) |
durys, nurodytos 15.11 straipsnio 8 dalyje; |
j) |
gaisrinės sklendės; |
k) |
priešgaisrinės signalizacijos sistemos; |
l) |
avarinė jėgainė; |
m) |
vėdinimo sistemos valdymo pultai; |
n) |
ryšys su krantu; |
o) |
kuro vamzdžių uždaromieji įtaisai; |
p) |
suskystintųjų dujų įrenginiai; |
q) |
keleivių informavimo sistemos; |
r) |
radiotelefonų įranga; |
s) |
pirmosios pagalbos rinkiniai. |
3. Saugos tvarkaraštis pagal 1 dalį ir saugos planas pagal 2 dalį:
a) |
turi turėti deramą tikrinimo įstaigos antspaudą, ir |
b) |
turi būti atitinkamoje gerai matomoje vietoje kiekviename denyje. |
4. Keleiviams skirtos elgesio taisyklės turi būti pakabinamos kiekvienoje kajutėje kartu su supaprastintu saugos planu, kuriame yra tik 2 dalies a–f punktuose nurodyta informacija.
Šiose elgesio taisyklėse turi būti bent šie dalykai:
a) |
avarinių situacijų ženklai:
|
b) |
įvairių pavojaus signalų aprašymas; |
c) |
instrukcijos:
|
d) |
instrukcijos:
|
Ši išsami informacija turi būti iškabinta olandų, anglų, prancūzų ir vokiečių kalbomis.
15.14 straipsnis
Nuotekų surinkimo ir šalinimo įranga
1. Keleiviniuose laivuose turi būti įrengiamos nuotekų surinkimo talpyklos arba atitinkamos laivo nuotekų valymo sistemos.
2. Nuotekų surinkimo talpyklos turi būti pakankamos talpos. Talpyklose turi būti įtaisas jų pripildymo lygiui rodyti. Turi būti įrengiami laivo siurbliai ir vamzdžiai talpykloms ištuštinti, kuriais nuotekos galėtų tekėti iš abiejų laivo pusių. Turi būti galimybė nuotekoms pratekėti iš kitų laivų.
Vamzdžiuose turi būti sumontuotas ištekamasis tarpvamzdis, atitinkantis Europos standartą EN 1306:1996.
15.15 straipsnis
Tam tikriems keleiviniams laivams taikomos leidžiančios nukrypti nuostatos
1. Vietoje reikalavimo įrodyti pakankamą stovumą po apgadinimo pagal 15.03 straipsnio 7–13 dalis, keleiviniai laivai, kurių ilgis yra ne didesnis negu 25 m ir kuriais leidžiama vežti iki 50 keleivių, turi atitikti šiuos kriterijus:
a) |
po simetriško užtvindymo laivas turi nenugrimzti žemiau ribinės grimzlės linijos, ir |
b) |
metacentrinis aukštis GMR turi būti ne mažesnis negu 0,10 m. |
Būtinas liekamasis plūdrumas turi būti užtikrinamas tinkamai korpuso konstrukcijai pasirinkta medžiaga arba prie laivo korpuso tvirtai pritvirtintomis labai akyto putplasčio plūdėmis. Laivų, kurių ilgis yra didesnis negu 15 m, liekamasis plūdrumas gali būti užtikrinamas plūdėmis ir atskyrimu pagal 1 skyriaus būseną pagal 15.03 straipsnį.
2. Pagal 1 dalį tikrinimo įstaiga keleiviniams laivams gali leisti nedideles nukrypti leidžiančias nuostatas nuo aukščio prošvaisos, nustatytos 15.06 straipsnio 3 dalies c punkte ir 5 dalies b punkte. Nukrypimas turi būti ne didesnis negu 5 %. Nukrypti leidžiančios nuostatos atveju atitinkamos dalys turi būti pažymimos tam tikra spalva.
3. Nukrypstant nuo 15.03 straipsnio 9 dalies, ne didesnio negu 45 m ilgio ir daugiausia 250 keleivių vežti leidimą turintys keleiviniai laivai neprivalo būti 2 skyrių būsenos.
4. (Palikta tuščia)
5. Tikrinimo įstaiga gali atšaukti 10.04 straipsnio taikymą daugiausia 250 keleivių vežti leidimą turintiems ir ne didesnio negu 25 m ilgio keleiviniams laivams, jei juose tiesiai virš vaterlinijos yra įrengta iš kiekvienos laivo pusės prieinama platforma taip, kad būtų galima saugiai iš vandens ištraukti žmones. Keleiviniuose laivuose gali būti įrengtas panašus įrenginys, laikantis šių sąlygų:
a) |
įrenginį turi sugebėti valdyti vienas asmuo; |
b) |
yra leidžiami kilnojamieji įrenginiai; |
c) |
įrenginiai negali būti varomųjų sistemų pavojaus zonoje, ir |
d) |
tarp laivo kapitono ir už įrenginį atsakingo asmens turi būti įmanomas veiksmingas ryšys. |
6. Tikrinimo įstaiga gali atšaukti 10.04 straipsnio taikymą leidimą daugiausia 600 keleivių vežti turintiems ir ne didesnio negu 45 m ilgio keleiviniams laivams, jei keleiviniame laive yra pagal 5 dalies pirmą sakinį įrengta platforma arba lygiavertis įrenginys pagal 5 dalies antrą sakinį. Be to, keleivinis laivas turi turėti:
a) |
laivo vairo sraigtą, cikloidinį laivo sraigtą arba vandens srovės įtaisą, naudojamus kaip pagrindinę varomąją jėgą, arba |
b) |
pagrindinę varomąją sistemą su 2 varomaisiais blokais, arba |
c) |
pagrindinę varomąją sistemą ir laivapriekio privairavimo įrenginį. |
7. Nukrypstant nuo 15.02 straipsnio 9 dalies, keleiviniuose laivuose, kurių ilgis neviršija 45 m ir kuriais daugiausia leidžiama vežti laivo ilgį metrais atitinkantį keleivių skaičių, yra leidžiama keleivių zonoje įrengti rankiniu būdu valdomas pertvaros duris be nuotolinio valdymo pagal 15.02 straipsnio 5 dalį, jei:
a) |
laivas turi tik vieną denį; |
b) |
šios durys yra prieinamos tiesiai iš denio ir nėra toliau negu 10 m nuo denio; |
c) |
apatinis durų angos kraštas yra bent 30 cm virš keleivių zonos grindų ir |
d) |
kiekviename iš durimis atskirtų skyrių yra įrengtas triumo vandens lygio kontrolės signalo įtaisas. |
8. Pagal 7 dalį, nukrypstant nuo 15.06 straipsnio 6 dalies c punkto, keleiviniuose laivuose vienas evakuacijos kelias gali eiti per laivo virtuvę, jei yra antras evakuacijos kelias.
9. Keleiviniams laivams, kurių ilgis neviršija 45 m, netaikomos šios nuostatos: 15.01 straipsnio 2 dalies e punktas, jei suskystintųjų dujų įrenginiuose yra atitinkamos signalizacijos sistemos, įspėjančios apie sveikatai grėsmę keliančią CO koncentraciją ir galinčius sprogti dujų ir oro mišinius.
10. Šios nuostatos netaikomos keleiviniams laivams, kurių ilgis neviršija 25 m:
a) |
15.04 straipsnio 1 dalies paskutinis sakinys; |
b) |
laivo virtuvėms 15.06 straipsnio 6 dalies c punktas, jei yra antras evakuacijos kelias; |
c) |
15.07 straipsnis. |
11. 15.12 straipsnio 10 dalis netaikoma laivams su kajutėmis, kurių ilgis neviršija 45 m, jei kiekvienoje kajutėje yra gultų skaičių atitinkantis lengvai prieinamų dūmų gaubtų skaičius.
15a SKYRIUS
KONKRETŪS REIKALAVIMAI KELEIVINIAMS BURLAIVIAMS
15a.01 straipsnis
II dalies taikymas
Be II dalies nuostatų, keleiviniams burlaiviams turi būti taikomi šio skyriaus reikalavimai.
15a.02 straipsnis
Tam tikriems keleiviniams burlaiviams taikomos išimtys
1. Keleiviniams burlaiviams, kurių LWL neviršija 45 m ir kurių didžiausias leistinas keleivių skaičius neviršija LWL sveikais metrais, netaikomas šios nuostatos:
a) |
3.03 straipsnio 7 dalis, jei inkarai nėra vežami inkaro vamzdžiuose; |
b) |
ilgiui — 10.02 straipsnio 2 dalies d punktas; |
c) |
15.08 straipsnio 3 dalies a punktas; |
d) |
15.15 straipsnio 9 dalies a punktas. |
2. Nukrypstant nuo 1 dalies, keleivių skaičius gali būti 1,5 karto didesnis už LWL sveikais metrais, jei tai galima atsižvelgiant į bures, takelažą ir denio įrangą.
15a.03 straipsnis
Stovumo reikalavimai laivams, plaukiantiems iškėlus bures
1. Pasvirimo momentui pagal 15.03 straipsnio 3 dalį apskaičiuoti, nustatant laivo svorio centrą atsižvelgiama į suvyniotas ir pritvirtintas bures.
2. Atsižvelgiant į visas apkrovos sąlygas pagal 15.03 straipsnio 2 dalį ir esant standartiniam burių išdėstymui, vėjo slėgio sukeltas pasvirimo momentas negali būti toks didelis, kad viršytų 20° laivo pasvirimo kampą. Taip pat
a) |
skaičiuojant laikoma, kad pastovus vėjo slėgis yra 0,07 kN/m2, |
b) |
liekamasis saugus atstumas turi būti ne mažesnis negu 100 mm, ir |
c) |
liekamasis viršvandeninis bortas negali būti neigiamas. |
3. Statinio stovumo atstatomasis petys
a) |
yra didžiausios vertės, kai laivo pasvirimo kampas yra 25° arba daugiau, |
b) |
yra ne mažesnis negu 200 mm, kai laivo pasvirimo kampas yra 30° arba daugiau, |
c) |
yra teigiamas, kai laivo pasvirimo kampas yra iki 60°. |
4. Plotas po atstatomojo peties kreive yra ne mažesnis negu
a) |
0,055 mrad iki 30°; |
b) |
0,09 mrad iki 40° arba kampo, kuriam esant neapsaugota anga pasiekia vandens paviršių ir kuris yra mažesnis negu 40°. |
Tarp
c) |
30° ir 40°, arba |
d) |
30° ir kampo, kuriam esant anga pasiekia vandens paviršių ir kuris yra mažesnis negu 40°, |
šis plotas turi būti ne mažesnis negu 0,03 mrad.
15a.04 straipsnis
Laivų statybos ir mechaniniai reikalavimai
1. Nukrypstant nuo 6.01 straipsnio 3 dalies ir 9.01 straipsnio 3 dalies, įranga turi būti suprojektuota nuolatiniams pasvirimams iki 20°.
2. Nukrypdama nuo 15.06 straipsnio 5 dalies a punkto ir 15.06 straipsnio 9 dalies b punkto, tikrinimo įstaiga gali leisti, kad ne didesnio negu 25 m ilgio keleivinių burlaivių jungiamųjų koridorių ir trapų pločio prošvaisa būtų mažesnė negu 800 mm. Tačiau pločio prošvaisa negali būti mažesnė negu 600 mm.
3. Nukrypdama nuo 15.06 straipsnio 10 dalies a punkto, tikrinimo įstaiga tam tikrais atvejais zonose, kuriose tai yra būtina burėms valdyti, gali leisti naudoti nuimamus apsauginius turėklus.
4. Burės pripažįstamos pagrindine varomąja sistema, kaip apibrėžta 15.07 straipsnyje.
5. Nukrypstant nuo 15.15 straipsnio 7 dalies c punkto, apatinio durų angos krašto aukštį virš keleivių zonos grindų galima sumažinti iki 200 mm. Atidarius duris, jos turi automatiškai užsidaryti ir užsirakinti.
6. Jei yra galimybė, kad laivui plaukiant iškėlus bures laivo sraigtas dirbs tuščiąja eiga, visos varomosios sistemos dalys, kurioms kyla grėsmė, turi būti apsaugomos nuo galimo apgadinimo.
15a.05 straipsnis
Bendros takelažui taikomos nuostatos
1. Takelažo dalys turi būti išdėstomos taip, kad nederamai nesitrintų.
2. Jei naudojama medžiaga yra ne medis arba jei naudojamas ypatingų tipų takelažas, tokios konstrukcijos turi užtikrinti tokio pat lygio saugą pagal šiame skyriuje nustatytus matmenis ir stiprio vertes. Stipris įrodomas taip:
a) |
atliekamas stiprumo skaičiavimas arba |
b) |
pakankamo stiprio patvirtinimas gaunamas iš pripažintos klasifikacinės bendrovės, arba |
c) |
matmenys nustatomi pripažintoje norminėje bazėje nurodyta tvarka (pvz., Middendorf, Kusk-Jensen). |
Įrodymai turi būti pateikiami tikrinimo įstaigai.
15a.06 straipsnis
Bendros laivo stiebams ir rangautams taikomos nuostatos
1. Visi rangautai turi būti iš aukštos kokybės medžiagų.
2. Laivo stiebams naudojamas medis:
a) |
turi būti be šakelių sankaupų; |
b) |
nustatyto dydžio plotas turi būti be jaunos medienos sluoksnio; |
c) |
kiek tai įmanoma turi būti tiesių rievių; |
d) |
turi kaip įmanoma mažiau susisukusių ataugų. |
3. Jei pasirenkama Pinus rigida P. Mill arba Duglaso pocūgės Pseudotsuga menziesii mediena, kuri yra „lygi ir geresnės“ kokybės, 15a.07–15a.12 straipsnių lentelėse pateiktus skersmenis galima sumažinti 5 %.
4. Jei laivo stiebams, stengoms, rėjų atšakoms, gikams ir bugšpritams naudojami rastai nėra apvalaus skerspjūvio, tokie rastai turi būti lygiaverčio stiprumo.
5. Stiebų cokoliai, stiebų vamzdžiai ir tvirtinimai ant denio, pajoluose ir laivapriekyje arba laivagalyje turi būti montuojami taip, kad galėtų amortizuoti jas veikiančias jėgas arba perduoti jas kitoms sujungtoms konstrukcijos dalims.
6. Atsižvelgdama į laivo stovumą ir jį veikiančias išorines jėgas bei turimo burių ploto paskirstymą, tikrinimo įstaiga pagal 15a.07–15a.12 straipsniuose nustatytus matmenis gali leisti mažesnio skerspjūvio rangautus ir tam tikrais atvejais takelažą. Įrodymai turi būti pateikiami pagal 15a.05 straipsnio 2 dalį.
7. Jei laivo virpėjimo (šoninio supimosi) laikotarpis sekundėmis yra mažesnis negu trys jo pločio ketvirtadaliai metrais, 15a.07–15a.12 straipsniuose nurodyti matmenys turi būti padidinami. Įrodymai turi būti pateikiami pagal 15a.05 straipsnio 2 dalį.
8. 15a.07–15a.12 ir 15a.14 straipsnių lentelėse pateikiamos galimos tarpinės vertės turi būti interpoliuojamos.
15a.07 straipsnis
Specialios laivo stiebams taikomos nuostatos
1. Mediniai laivo stiebai turi atitikti šiuos būtiniausius reikalavimus:
Ilgis (*) (m) |
Skersmuo ant denio (cm) |
Skersmuo ties salingu (cm) |
Skersmuo ties stiebo gaubtu (cm) |
10 |
20 |
17 |
15 |
11 |
22 |
17 |
15 |
12 |
24 |
19 |
17 |
13 |
26 |
21 |
18 |
14 |
28 |
23 |
19 |
15 |
30 |
25 |
21 |
16 |
32 |
26 |
22 |
17 |
34 |
28 |
23 |
18 |
36 |
29 |
24 |
19 |
39 |
31 |
25 |
20 |
41 |
33 |
26 |
21 |
43 |
34 |
28 |
22 |
44 |
35 |
29 |
23 |
46 |
37 |
30 |
24 |
49 |
39 |
32 |
25 |
51 |
41 |
33 |
Jei laivo stiebas turi dvi rėjas, skersmenys turi būti padidinami bent 10 %.
Jei laivo stiebas turi daugiau negu dvi rėjas, skersmenys turi būti padidinami bent 15 %.
Jei laivo stiebai kerta denį, skersmuo laivo stiebo apačioje turi būti ne mažesnis negu 75 % laivo stiebo skersmens denio lygyje.
2. Stiebų sujungimai, stiebų bugeliai, salingai ir stiebų gaubtai turi būti tokių matmenų, kad būtų pakankamai tvirti. Jie turi būti tvirtai pritvirtinami.
15a.08 straipsnis
Specialios stengoms taikomos nuostatos
1. Medinės stengos turi atitikti šiuos būtiniausius reikalavimus:
Ilgis (**) (m) |
Skersmuo ties pagrindu (cm) |
Skersmuo ties viduriu (cm) |
Skersmuo ties tvirtinimo vieta (***) (cm) |
4 |
8 |
7 |
6 |
5 |
10 |
9 |
7 |
6 |
13 |
11 |
8 |
7 |
14 |
13 |
10 |
8 |
16 |
15 |
11 |
9 |
18 |
16 |
13 |
10 |
20 |
18 |
15 |
11 |
23 |
20 |
16 |
12 |
25 |
22 |
17 |
13 |
26 |
24 |
18 |
14 |
28 |
25 |
20 |
15 |
31 |
27 |
21 |
Jei kvadrato formos burės yra pritvirtintos prie stengos, lentelėje nurodyti matmenys turi būti padidinami 10 %.
2. Stengos ir laivo stiebo užlaida turi būti bent 10 kartų didesnė už būtiną stengos pagrindo skersmenį.
15a.09 straipsnis
Specialios bugšpritams taikomos nuostatos
1. Mediniai bugšpritai turi atitikti šiuos mažiausius reikalavimus:
Ilgis (****) (m) |
Skersmuo ties foršteveniu (cm) |
Skersmuo ties viduriu (cm) |
4 |
14,5 |
12,5 |
5 |
18 |
16 |
6 |
22 |
19 |
7 |
25 |
23 |
8 |
29 |
25 |
9 |
32 |
29 |
10 |
36 |
32 |
11 |
39 |
35 |
12 |
43 |
39 |
2. Laivo viduje esančios bugšprito dalies ilgis turi būti bent keturis kartus didesnis už bugšprito skersmenį ties foršteveniu.
3. Bugšprito skersmuo ties viršūne turi būti ne mažesnis negu 60 % bugšprito skersmens ties foršteveniu.
15a.10 straipsnis
Specialios kliverio gikams taikomos nuostatos
1. Mediniai kliverio gikai turi atitikti šiuos būtiniausius reikalavimus:
Ilgis (*****) (m) |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
7 |
8 |
9 |
10 |
Skersmuo ties foršteveniu (cm) |
7 |
10 |
14 |
17 |
21 |
24 |
28 |
31 |
35 |
2. Kliverio giko skersmuo ties viršūne turi būti ne mažesnis negu 60 % skersmens ties foršteveniu.
15a.11 straipsnis
Specialios grotgikams taikomos nuostatos
1. Mediniai grotgikai turi atitikti šiuos būtiniausius reikalavimus:
Ilgis (******) (m) |
5 |
6 |
7 |
8 |
9 |
10 |
11 |
12 |
13 |
14 |
15 |
16 |
Skersmuo (cm) |
14 |
15 |
16 |
17 |
18 |
20 |
21 |
23 |
24 |
25 |
26 |
27 |
2. Skersmuo ties šarnyriniu pirštu turi būti ne mažesnis negu 72 % lentelėje nurodyto skersmens.
3. Skersmuo ties burės metaline kilpa turi būti ne mažesnis negu 85 % lentelėje nurodyto skersmens.
4. Didžiausias skersmuo turi būti ties dviem trečdaliais ilgio nuo laivo stiebo.
5. Jei:
a) |
kampas tarp grotgiko ir laisvojo burės krašto turi būti mažesnis negu 65°, o pagrindinis šotas turi būti pritvirtintas prie giko galo, arba |
b) |
šoto tvirtinimo taškas turi būti ne vienoje linijoje su burės metaline kilpa, |
pagal 15a.05 straipsnio 2 dalį tikrinimo įstaiga gali nustatyti didesnį skersmenį.
6. Jei burių plotas yra mažesnis negu 50 m2, tikrinimo įstaiga gali leisti sumažinti lentelėje nurodytus matmenis.
15a.12 straipsnis
Specialios gafeliams taikomos nuostatos
1. Mediniai gafeliai turi atitikti šiuos būtiniausius reikalavimus:
Ilgis (*******) (m) |
4 |
5 |
6 |
7 |
8 |
9 |
10 |
Skersmuo (cm) |
10 |
12 |
14 |
16 |
17 |
18 |
20 |
2. Gafelio be atramos ilgis turi būti ne didesnis negu 75 %.
3. Sąvaržų atsparumas trūkimui turi būti bent 1,2 karto didesnis už didžiausio falo atsparumą trūkimui.
4. Viršutinis sąvaržos kampas turi būti daugiausia 60°.
5. Jei, nukrypstant nuo 4 dalies, viršutinis sąvaržos kampas yra didesnis negu 60°, jos atsparumas tempimui turi būti koreguojamas, kad ji išlaikytų šiomis sąlygomis veiksiančias jėgas.
6. Jei burių plotas yra mažesnis negu 50 m2, tikrinimo įstaiga gali leisti sumažinti lentelėje nurodytus matmenis.
15a.13 straipsnis
Bendros judamajam ir stovimajam takelažui taikomos nuostatos
1. Judamasis ir stovimasis takelažas turi atitikti 15a.14 ir 15a.15 straipsnių stiprumo reikalavimus.
2. Plieniniai lynai gali būti sujungiami:
a) |
rezginiais, |
b) |
suveržiamosiomis movomis, arba |
c) |
sandarinamosiomis movomis. |
Lyno galų rezginiai turi būti iš kelių spalvų vijų lynų, o galai turi būti užtaisomi, kad neirtų.
3. Lyno kilpos turi būti su žiedais.
4. Virvės turi būti rišamos taip, kad neužstotų prieigos vietų ir trapų.
15a.14 straipsnis
Specialios stovimajam takelažui taikomos nuostatos
1. Forštagai ir vantai turi atitikti šiuos būtiniausius reikalavimus:
Laivo stiebo ilgis (********) (m) |
11 |
12 |
13 |
14 |
15 |
16 |
17 |
18 |
Forštago atsparumas tempimui (kN) |
160 |
172 |
185 |
200 |
220 |
244 |
269 |
294 |
Vantų atsparumas tempimui (kN) |
355 |
415 |
450 |
485 |
525 |
540 |
630 |
720 |
Trosų ir lynų virvėms sutvirtinti skaičius vienai pusei |
3 |
3 |
3 |
3 |
3 |
3 |
4 |
4 |
2. Bakštagai, stengos, bėgamieji kliverštagai, kliverio gikai ir bugšprito vantai turi atitikti šiuos būtiniausius reikalavimus:
Laivo stiebo ilgis (*********) (m) |
<13 |
13-18 |
>18 |
Bakštago atsparumas tempimui (kN) |
89 |
119 |
159 |
Stengos atsparumas tempimui (kN) |
89 |
119 |
159 |
Stengos ilgis (m) |
<6 |
6-8 |
>8 |
Bėgamojo kliverštago atsparumas tempimui (kN) |
58 |
89 |
119 |
Kliverio giko ilgis (m) |
<5 |
5-7 |
>7 |
Bugšprito vantų atsparumas tempimui (kN) |
58 |
89 |
119 |
3. Pasirinkta virvės konstrukcija turi atitikti 6 x 7 FE virvių konstrukcijos metodą ir turi būti 1550 N/mm2 stiprumo kategorijos, arba gali būti naudojamos tokios pat stiprumo kategorijos virvės, atitinkančios 6 x 36 SE arba 6 x 19 FE konstrukcijos metodą. Kadangi 6 x 19 konstrukcijos metodą atitinkančios virvės yra tampresnės, lentelėje nurodytas atsparumas tempimui turi būti padidinamas 10 %. Skirtingos konstrukcijos virves leidžiama naudoti, jei jų savybės yra panašios.
4. Jei naudojamas standusis takelažas, lentelėje nurodytas atsparumas tempimui turi būti padidinamas 30 %.
5. Takelažui gali būti naudojami tik patvirtintos šakutės, apvaliosios ąsos ir varžtai.
6. Varžtus, šakutes, apvaliąsias kilpas ir sriegines sąvaržas turi būti galima tinkamai pritvirtinti.
7. Vaterštago atsparumas tempimui turi būti bent 1,2 karto didesnis už atitinkamų kliverštago ir bėgamojo kliverštago atsparumą.
8. Mažesniuose negu 30 m3 vandentalpos laivuose tikrinimo įstaiga gali leisti sumažinti toliau lentelėje nurodytą atsparumą tempimui:
Vandentalpa, padalinta iš laivo stiebų skaičiaus (m3) |
Mažinimas (%) |
> 20 ir iki 30 |
20 |
nuo 10 iki 20 |
35 |
< 10 |
60 |
15a.15 straipsnis
Specialios judamajam takelažui taikomos nuostatos
1. Judamajam takelažui turi būti naudojamos pluošto virvės arba plieniniai vieliniai trosai. Judamojo takelažo mažiausias atsparumas tempimui ir skersmuo pagal burių plotą turi atitikti šiuos būtiniausius reikalavimus:
Judamojo takelažo tipas |
Virvės medžiaga |
Burių plotas (m2) |
Mažiausias atsparumas tempimui (KN) |
Virvės skersmuo (mm) |
Stakselio falai |
Plieninė viela |
iki 35 |
20 |
6 |
> 35 |
38 |
8 |
||
Pluoštas (polipropileno (PP)) |
Virvės skersmuo ne mažesnis negu 14 mm ir vienas virvių skriemulys kiekvieniems 25 m2 arba jų daliai |
|||
Gafelio falai Topselio falai |
Plieninė viela |
iki 50 |
20 |
6 |
> 50 iki 80 |
30 |
8 |
||
> 80 iki 120 |
60 |
10 |
||
> 120 iki 160 |
80 |
12 |
||
Pluoštas (PP) |
Virvės skersmuo ne mažesnis negu 18 mm ir vienas virvių skriemulys kiekvieniems 30 m2 arba jų daliai |
|||
Stakselio šotai |
Pluoštas (PP) |
iki 40 |
14 |
|
> 40 |
18 |
|||
Jei burių plotai didesni negu 30 m2, vietoj šoto naudojamas kabamasis keltuvas arba šotą galima valdyti suktuvu |
||||
Gafelio (topselio) šotai |
Plieninė viela |
< 100 |
60 |
10 |
nuo 100 iki 150 |
85 |
12 |
||
> 150 |
116 |
14 |
||
Topselio šotams yra būtinos tamprios jungiamosios detalės (priekinės pavažos). |
||||
Pluoštas (PP) |
Virvės skersmuo ne mažesnis negu 18 mm ir bent trys virvių skriemuliai. Jei burių plotas yra didesnis negu 60 m2, vienas virvių skriemulys kiekvieniems 20 m2 |
2. Judamasis takelažas, sudarantis stovų dalį, turi būti tokio atsparumo tempimui, kuris atitinka atitinkamų štagų arba vantų atsparumą.
3. Jei naudojamos kitos medžiagos negu nurodyta 1 dalyje, turi būti laikomasi 1 dalies lentelėje pateiktų stiprumo verčių.
Turi būti nenaudojamos polietileno pluošto virvės.
15a.16 straipsnis
Takelažo jungiamosios detalės ir dalys
1. Jei naudojamos plieninės vielos arba pluošto virvės, nuo vienos virvės centro iki kitos matuojamas virvių skriemulių skersmuo turi atitikti šiuos būtiniausius reikalavimus:
Plieninė viela (mm) |
6 |
7 |
8 |
9 |
10 |
11 |
12 |
Pluoštas (mm) |
16 |
18 |
20 |
22 |
24 |
26 |
28 |
Virvės skriemuly (mm) |
100 |
110 |
120 |
130 |
145 |
155 |
165 |
2. Nukrypstant nuo 1 dalies, virvių skriemulių skersmuo gali būti iki šešių kartų didesnis už plieninės vielos skersmenį, jei plieninė viela nėra nuolat traukiama per skriemulius.
3. Jungiamųjų detalių (pvz., šakučių, apvaliųjų ąsų, srieginių sąvaržų, asų antsiuvų, varžtų, žiedų ir apkabų) atsparumas tempimui turi atitikti stovimojo arba judamojo takelažo, kuris yra prie jų pritvirtintas, atsparumą tempimui.
4. Štagų ir vantų futoksų jungiamosios detalės turi būti suprojektuotos taip, kad išlaikytų jas veikiančias jėgas.
5. Prie kiekvienos kilpos gali būti tvirtinama tik viena apkaba kartu su atitinkamu štagu arba vantu.
6. Falų ir topenantų blokai turi būti tvirtai pritvirtinami prie laivo stiebo, tam naudojamos geros būklės sukamosios sąvaržos.
7. Asų antsiuvų, antelių, virvių tvirtinamųjų kaiščių ir laivastiebių atitvarų tvirtinimas turi būti suprojektuotas taip, kad jie išlaikytų jas veikiančias jėgas.
15a.17 straipsnis
Burės
1. Turi būti užtikrinama, kad bures būtų galima nesunkiai, greitai ir saugiai sulankstyti.
2. Burių plotas turi atitikti laivo tipą ir vandentalpą.
15a.18 straipsnis
Įranga
1. Laivuose, kuriuose yra kliverio gikas arba bugšpritas, turi būti kliverio tinklelis ir pakankamas skaičius atitinkamą laikomųjų ir įtempiamųjų įtaisų.
2. Įrangos pagal 1 dalį gali nebūti, jei kliverio gike arba bugšprite yra rankinis seisingas ir pakankamo dydžio liktrosai, kad būtų galima pritvirtinti saugos diržų įrangą, kuris turi būti laive.
3. Takelažo darbams atlikti turi būti įrengta kabamoji sėdynė.
15a.19 straipsnis
Bandymai
1. Takelažą kas 2,5 metų turi išbandyti tikrinimo įstaiga. Turi būti atliekami bent šie bandymai:
a) |
burių, įskaitant burių kraštus, metalines kilpas ir rifų kilpas; |
b) |
laivo stiebų ir rangautų būklės; |
c) |
stovimojo ir judamojo takelažo kartu su jungiamaisiais vieliniais trosais būklės; |
d) |
įrangos burėmis greitai ir saugiai rifuoti; |
e) |
patikimo falų ir topenantų blokų tvirtinimo; |
f) |
laivo stiebų vamzdžių tvirtinimo ir kitų prie laivo pritvirtinto stovimojo ir judamojo takelažo tvirtinimo vietų; |
g) |
suktuvų burėms valdyti; |
h) |
kitos įrangos, sumontuotos plaukti iškėlus bures, pavyzdžiui, šoniniai iškišamieji kiliai ir įranga joms valdyti; |
i) |
priemonių, kurių buvo imtasi, kad rangautai, judamasis ir stovimasis takelažas bei burės nesitrintų; |
j) |
įrangos pagal 15a.18 straipsnį. |
2. Medinio stiebo dalis, kertanti denį ir esanti po deniu, turi būti iš naujo tikrinama tokiu dažnumu, kurį nustato tikrinimo įstaiga, tačiau ne rečiau negu kaskart atliekant periodinį patikrinimą pagal 2.09 straipsnį. Tam laivo stiebas turi būti ištraukiamas.
3. Pagal 1 dalį atlikto paskutinio patikrinimo sertifikatas, kurį išdavė ir pasirašė, nurodant datą, tikrinimo įstaiga, turi būti saugomas laive.
16 SKYRIUS
KONKRETŪS REIKALAVIMAI PLAUKIOJANČIOMS PRIEMONĖMS, KURIOS GALI BŪTI STUMIAMOS ARBA VELKAMOS VILKSTINĖS ARBA BORTAIS SUKABINTŲ PLAUKIOJANČIŲ PRIEMONIŲ VILKSTINĖS DALIS
16.01 straipsnis
Stumti galinčios plaukiojančios priemonės
1. Plaukiojančiose priemonėse, kurias numatoma naudoti kitiems laivams stumti, turi būti tinkamas stumiamasis įtaisas. Jos turi būti suprojektuotos ir įrengtos taip, kad:
a) |
įgulos galėtų lengvai ir saugiai perlipti į stumiamą plaukiojančią priemonę, kai yra sukabinti sukabinamieji įtaisai; |
b) |
jos galėtų būti pastovioje padėtyje sujungtų plaukiojančių priemonių atžvilgiu; |
c) |
plaukiojančios priemonės negalėtų judėti viena kitos atžvilgiu. |
2. Jei plaukiojančios priemonės yra sukabintos trosais, stūmikuose turi būti bent du specialūs suktuvai arba lygiaverčiai sukabinamieji įtaisai trosams įtempti.
3. Sukabinamaisiais įtaisais su stumiamomis plaukiojančiomis priemonėmis turi būti galima suformuoti standųjį sąstatą.
Jei vilkstines sudaro stūmikas ir viena stumiama plaukiojanti priemonė, sukabinamaisiais įtaisais turi būti galima reguliuoti sujungimą. Būtini pavaros įtaisai turi lengvai amortizuoti perduotinas jėgas ir turi būti lengvai bei saugiai valdomi. Šiems pavaros įtaisams 6.02–6.04 straipsniai taikomi mutatis mutandis.
4. 3.03 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytos taraninės pertvaros stūmikuose gali nebūti.
16.02 straipsnis
Plaukiojančios priemonės, kurios gali būti stumiamos
1. Lichteriams, neturintiems vairavimo sistemos, gyvenamųjų patalpų, mašinų skyrių arba katilinių netaikomos šios nuostatos:
a) |
5–7 ir 12 skyriai; |
b) |
8.08 straipsnio 2–8 dalys, 10.02 straipsnis ir 10.05 straipsnio 1 dalis. |
Jei vairavimo sistemos, gyvenamosios patalpos, mašinų skyriai arba katilinės juose yra, jiems taikomi atitinkami šio priedo reikalavimai.
2. Be to, laivu pervežami lichteriai, kurių ilgis L neviršija 40 m, turi atitikti šiuos reikalavimus:
a) |
3.03 straipsnio 1 dalyje nurodytų taraninių pertvarų gali nebūti, jei jų priekinės pusės gali išlaikyti apkrovą, kuri yra bent 2,5 karto didesnė nei nustatyta tokios pat grimzlės vidaus vandenų kelių laivų, pastatytų pagal pripažintos klasifikacinės bendrovės reikalavimus, taraninėms pertvaroms. |
b) |
Nukrypstant nuo 8.08 straipsnio 1 dalies, dvigubo dugno skyriai, į kuriuos sunktu patekti, neturi būti nusausinami, jei jų tūris neviršija 5 % laivu pervežamo lichterio vandentalpos esant didžiausiai leidžiamai pakrauto lichterio grimzlei. |
3. Plaukiojančiose priemonėse, kurios gali būti stumiamos, turi būti sukabinamieji įtaisai, užtikrinantys saugų prikabinimą prie kitų plaukiojančių priemonių.
16.03 straipsnis
Plaukiojančios priemonės, kurios gali stumti bortais sukabintų plaukiojančių priemonių vilkstines
Plaukiojančiose priemonėse, skirtose stumti bortais sukabintų plaukiojančių priemonių vilkstines, turi būti knechtai arba lygiaverčiai įtaisai, kuriais, esant pakankamam jų skaičiui ir tinkamam išdėstymui, vilkstinę būtų galima saugiai sukabinti.
16.04 straipsnis
Plaukiojančios priemonės, kurios gali būti stumiamos vilkstinėse
Plaukiojančiose priemonėse, kurios gali būti stumiamos vilkstinėse, turi būti sukabinamieji įtaisai, knechtai arba lygiaverčiai įtaisai, kuriais, esant pakankamam jų skaičiui ir tinkamam išdėstymui, būtų galima užtikrinti saugų prikabinimą prie kitų vilkstinės plaukiojančių priemonių.
16.05 straipsnis
Vilkimui naudojamos plaukiojančios priemonės
1. Vilkimui naudojamos plaukiojančios priemonės turi atitikti šiuos reikalavimus:
a) |
Vilkimo įtaisai turi būti išdėstyti taip, kad jų naudojimas nekeltų pavojaus plaukiojančiai priemonei, įgulai arba kroviniui. |
b) |
Laivuose buksyruose ir vilkikuose turi būti vilkimo kablys, kurį būtų galima saugiai atkabinti iš vairinės; ši nuostata netaikoma, jei dėl konstrukcijos arba kitų jungiamųjų detalių jie negali apsiversti. |
c) |
Vilkimo įtaisus turi sudaryti suktuvai arba vilkimo kablys. Vilkimo įtaisai turi būti montuojami prieš laivo sraigto plokštumą. Šis reikalavimas netaikomas plaukiojančioms priemonėms, vairuojamoms naudojant nuosavą varomąją įrangą, pavyzdžiui, vairo sraigtus arba cikloidinius sraigtus. |
d) |
Nukrypstant nuo c punkto reikalavimų, plaukiojančioms priemonėms, kurios pagal taikomas valstybių narių laivybos institucijos taisykles velka tik motorinius laivus, užtenka vilkimo įtaiso, pavyzdžiui, knechto arba lygiaverčio įtaiso. b punktas taikomas mutatis mutandis. |
e) |
Jei vilkimo trosai gali užkliūti už laivagalio, turi būti sumontuojami nukreipiamieji trosų fiksatorius turintys lankai. |
2. Plaukiojančioms priemonėmis, kurių ilgis L viršija 86 m, draudžiama vilkti pasroviui.
16.06 straipsnis
Vilkstinių navigaciniai bandymai
1. Kad stūmikui arba motoriniam laivui būtų leista stumti standžiąją vilkstinę ir kad tai būtų įrašyta Bendrijos sertifikate, tikrinimo įstaiga nusprendžia, su kuriais sąstatais turi būti atlikti bandymai, ir atlieka 5.02 straipsnyje nurodytus tokio vilkstinės sąstato (-ų), dėl kurio (-ių) pateikta paraiška ir kurį (-iuos) tikrinimo įstaiga laiko mažiausiai palankiu (-iais), navigacinius bandymus. Ši vilkstinė turi atitikti 5.02–5.10 straipsniuose nustatytus reikalavimus.
Tikrinimo įstaiga patikrina, ar atliekant 5 skyriuje nustatytus manevrus visos vilkstinės plaukiojančios priemonės išlieka standžiai sukabintos.
2. Jei atliekant 1 dalyje nurodytus navigacinius bandymus, plaukiojančiose priemonėse, kurios yra stumiamos arba sujungtos bortais, turi būti tam tikrų įrenginių, pavyzdžiui, vairavimo sistema, varomieji įtaisai, manevravimo įranga ar šarnyrinės sankabos, kad atitiktų 5.02–5.10 straipsniuose nustatytus reikalavimus, vilkstinę stumiančių plaukiojančių priemonių Bendrijos sertifikate įrašoma ši informacija: plaukiojančių priemonių, kuriose naudojami specialūs įrenginiai, sąstatas, padėtis, pavadinimas ir oficialus numeris.
16.07 straipsnis
Įrašai Bendrijos sertifikate
1. Jei plaukiojanti priemonė yra skirta vilkstinei stumti arba gali būti joje stumiama, apie jos atitiktį atitinkamiems 16.01–16.06 straipsniuose nustatytiems reikalavimams įrašoma Bendrijos sertifikate.
2. Stumiančių plaukiojančių priemonių Bendrijos sertifikate įrašoma ši informacija:
a) |
vilkstinės ir sąstatai, kurie buvo patvirtinti; |
b) |
sukabinimo būdai; |
c) |
nustatytos didžiausios sukabinimo jėgos ir |
d) |
tam tikrais atvejais, mažiausias sukabinamųjų trosų, naudojamų išilginiam sukabinimui, atsparumas tempimui bei troso apvijų skaičius. |
17 SKYRIUS
KONKRETŪS REIKALAVIMAI, TAIKOMI PLŪDURIUOJANTIEMS ĮRENGINIAMS
17.01 straipsnis
Bendroji dalis
Plūduriuojančių įrenginių konstrukcijai ir įrangai taikomas 3 skyrius, 7–14 ir 16 skyriai. Plūduriuojantis įrenginys, turintis nuosavą varomąją įrangą, taip pat turi atitikti 5 ir 6 skyrių reikalavimus. Varomieji įtaisai, kurie leidžia plaukti tik trumpaisiais nuotoliais, nelaikomi nuosava varomąja įranga.
17.02 straipsnis
Leidžiančios nukrypti nuostatos
1. Tikrinimo įstaiga gali leisti nukrypti nuo šių reikalavimų:
a) |
3.03 straipsnio 1 ir 2 dalys taikomos mutatis mutandis; |
b) |
7.02 straipsnis taikomas mutatis mutandis; |
c) |
12.02 straipsnio 5 dalies antrame sakinyje nustatyti didžiausi garsinio slėgio lygiai gali būti viršyti veikiant plūduriuojančio įrenginio mechanizmui, jei reiso metu naktį laive niekas nemiega; |
d) |
gali būti leidžiama nukrypti nuo kitų konstrukcijos, mechanizmų arba įrangos reikalavimų, jei kiekvienu atveju užtikrinama ne mažesnė sauga. |
2. Tikrinimo įstaiga gali netaikyti šių reikalavimų:
a) |
10.01 straipsnio 1 dalis netaikoma, jei plūduriuojančio įrenginio eksploatacijos metu jį galima tvirtai pritvirtinti darbiniu inkaru arba poliais. Tačiau plūduriuojantis įrenginys, turintis nuosavą varomąją įrangą, turi turėti bent vieną inkarą, atitinkantį 10.01 straipsnio 1 dalies reikalavimus, jei laikoma, kad empirinis koeficientas k yra lygus 45, o T yra mažiausias aukštis. |
b) |
12.02 straipsnio 1 dalies antra sakinio dalis netaikoma, jei gyvenamąsias patalpas galima pakankamai apšviesti elektra. |
3. Papildomai taikomos šios nuostatos:
a) |
8.08 straipsnio 2 dalies antram sakiniui: triumo siurblys turi būti motorinis; |
b) |
8.10 straipsnio 3 daliai: stacionaraus plūduriuojančio įrenginio atveju, veikiant jo mechanizmui, 25 m atstumu horizontaliai nuo jo borto triukšmas gali viršyti 65 dB(A); |
c) |
10.03 straipsnio 1 daliai: būtina turėti bent vieną papildomą nešiojamą gesintuvą, jei denyje yra mechanizmas, kuris nėra stabiliai pritvirtintas prie plaukiojančios priemonės; |
d) |
14.02 straipsnio 2 daliai: be buitinės paskirties suskystintųjų dujų įrangos, taip pat gali būti kita suskystintųjų dujų įranga. Ši įranga ir jos priedai turi atitikti vienos iš valstybių narių reikalavimus. |
17.03 straipsnis
Papildomi reikalavimai
1. Plūduriuojančiame įrenginyje, kuriame eksploatacijos metu yra asmenų, turi būti sumontuota bendroji avarinės signalizacijos sistema. Avarinės signalizacijos signalas turi būti aiškiai atskiriamas nuo kitų signalų, ir gyvenamosiose patalpose bei visose darbo vietose pasiekti garsinio slėgio lygį, kuris yra bent 5 dB(A) didesnis už didžiausią vietos garsinio slėgio lygį. Avarinės signalizacijos sistemą turi būti galima įjungti iš vairinės ir pagrindinių darbo vietų.
2. Darbo įranga turi būti pakankamai tvirta, kad atlaikytų ją veikiančias apkrovas, ir turi atitikti 1998 m. birželio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 98/37/EB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su mašinomis, suderinimo (15) nustatytus reikalavimus.
3. Darbo įrangos ir tam tikrais atvejais jos papildomų įtaisų stabilumas (pasipriešinimas išvedimui iš pusiausvyros) ir stiprumas turi būti tokie, kad ji galėtų atlaikyti jėgas, atsirandančias dėl plūduriuojančio įrenginio numatomo pasvirimo, diferento ir judėjimo.
4. Jei krovinys nukeliamas keltuvais, pagal stabilumą ir stiprumą didžiausia leidžiama apkrova turi būti nurodyta gerai matomoje vietoje denyje ir valdymo stotyse esančiuose skyduose. Jei keliamąją galią galima padidinti prikabinus papildomas plūdes, turi būti aiškiai nurodomos leidžiamos vertės naudojant šias papildomas plūdes ar jų nenaudojant.
17.04 straipsnis
Liekamasis saugus atstumas
1. Taikant šį skyrių ir nukrypstant nuo šio priedo 1.01 straipsnio, liekamasis saugus atstumas — trumpiausias vertikalus atstumas tarp vandens paviršiaus ir žemiausios plūduriuojančio įrenginio dalies, žemiau kurios ji jau yra laidi vandeniui, atsižvelgiant į diferentą ir pasvirimą, susidarantį dėl 17.07 straipsnio 4 dalyje nurodytų momentų.
2. Pagal 17.07 straipsnio 1 dalį purslams nelaidžios ir oro sąlygoms atsparios angos liekamasis saugus atstumas yra pakankamas, jei jis yra bent 300 mm.
3. Angos, kuri yra laidi purslams ir neatspari oro sąlygoms, liekamasis saugus atstumas turi būti bent 400 mm.
17.05 straipsnis
Liekamasis viršvandeninis bortas
1. Taikant šį skyrių ir nukrypstant nuo šio priedo 1.01 straipsnio, liekamasis viršvandeninis bortas — mažiausias vertikalus atstumas tarp vandens paviršiaus ir viršutinio denio paviršiaus prie jo krašto, atsižvelgiant į diferentą ir pasvirimą, susidarantį dėl 17.07 straipsnio 4 dalyje nurodytų momentų.
2. Pagal 17.07 straipsnio 1 dalį liekamasis viršvandeninis bortas yra pakankamas, jei jis yra bent 300 mm.
3. Liekamasis viršvandeninis bortas gali būti mažesnis, jei įrodoma, kad įvykdyti 17.08 straipsnio reikalavimai.
4. Jei plūdės forma pastebimai skiriasi nuo pontono formos, kaip cilindrinės plūdės atveju, arba jei plūdės skerspjūvis turi daugiau nei keturias kraštines, tikrinimo įstaiga gali reikalauti arba leisti, kad nebūtų laikomasi 2 dalyje nustatytų reikalavimų liekamajam viršvandeniniam bortui. Ši nuostata taip pat taikoma plūduriuojančiam įrenginiui, kurį sudaro kelios plūdės.
17.06 straipsnis
Šoninio svirimo bandymas
1. Pagal 17.07 ir 17.08 straipsnius stovumo patvirtinimas grindžiamas tinkamai atliktu šoninio svirimo bandymu.
2. Jei atliekant šoninio svirimo bandymą neįmanoma pasiekti pakankamų pasvirimo kampų arba jei šoninio svirimo bandymas sukelia pernelyg didelių techninių sunkumų, vietoj jo galima atlikti plaukiojančios priemonės svorio centro ir svorio apskaičiavimą. Svorio apskaičiavimo rezultatas patikrinamas išmatuojant grimzlę, o gautas skirtumas turi neviršyti ± 5 %.
17.07 straipsnis
Stovumo patvirtinimas
1. Turi būti patvirtinta, kad, atsižvelgiant į mechanizmų apkrovas eksploatacijos metu ir plaukiant, liekamasis viršvandeninis bortas ir liekamasis saugus atstumas yra pakankami. Kad tai būtų padaryta, diferento ir pasvirimo kampų suma turi neviršyti 10°, o plūdės dugnas neišnirti.
2. Stovumo patvirtinimą sudaro šie duomenys ir dokumentai:
a) |
sumažinto mastelio plūdžių bei mechanizmų brėžiniai ir išsamūs duomenys apie juos, kurie yra būtini stovumui patvirtinti, įskaitant talpyklų turinį, angas, per kurias galima patekti į laivo vidų; |
b) |
hidrostatiniai duomenys arba kreivės; |
c) |
statinio stovumo atstatomojo peties kreivės, kiek tai būtina pagal 5 dalį arba 17.08 straipsnį; |
d) |
eksploatacijos sąlygų aprašymas bei atitinkami svorio ir svorio centro duomenys, įskaitant nepakrauto laivo ir įrangos padėtį laivo atžvilgiu; |
e) |
pasvirimo, diferento ir atstatomųjų momentų apskaičiavimas, nurodant diferentą bei pasvirimo kampus ir atitinkamą liekamąjį viršvandeninį bortą bei liekamuosius saugius atstumus; |
f) |
skaičiavimo rezultatų suvestinė, nurodant eksploatacijos ir didžiausių apkrovų ribas. |
3. Stovumo patvirtinimas grindžiamas bent šiomis apkrovos prielaidomis:
a) |
žemsiurbių iškasamų medžiagų savitoji masė:
|
b) |
griebiamųjų žemsiurbių atveju a punkte pateiktos vertės padidinamos 15 %; |
c) |
hidraulinių žemsiurbių atveju atsižvelgiama į didžiausią keliamąją galią. |
4.1. Patvirtinant stovumą atsižvelgiama į momentus, atsirandančius dėl:
a) |
apkrovos; |
b) |
nesimetriškos konstrukcijos; |
c) |
vėjo slėgio; |
d) |
savaeigio plūduriuojančio įrenginio posūkio plaukiant; |
e) |
prireikus skersinės srovės; |
f) |
balasto ir atsargų; |
g) |
denio apkrovų ir tam tikrais atvejais krovinio; |
h) |
skysčių laisvųjų paviršių; |
i) |
inercijos jėgų; |
j) |
kitos mechaninės įrangos. |
Momentai, kurie gali veikti vienu metu, sudedami.
4.2. Vėjo slėgio sukeltas momentas apskaičiuojamas pagal šią formulę:
kurioje:
c |
= |
nuo formos priklausantis pasipriešinimo koeficientas laivo griaučių c = 1,2, o ištisinio profilio sijų c = 1,6. Apskaičiuojant abi vertes atsižvelgiama į vėjo gūsius. Visas rėmo kontūro linijos apibrėžtas plotas laikomas paviršiaus plotu, į kurį pučia vėjas. |
pw |
= |
savitasis vėjo slėgis; jis paprastai laikomas lygiu 0,25 kN/m2; |
A |
= |
šoninė plokštuma virš didžiausios grimzlės plokštumos (m2); |
lw |
= |
atstumas nuo A šoninės plokštumos ploto centro iki didžiausios grimzlės, m. |
4.3. Savaeigio plūduriuojančio įrenginio posūkio plaukiant sukurtiems momentams nustatyti pagal 4.1 dalies d punktą naudojama 15.03 straipsnio 6 dalyje pateikta formulė.
4.4. Į skersinės srovės sukurtą momentą, nurodytą 4.1 dalies e punkte, atsižvelgiama tik plūduriuojančio įrenginio, kuris eksploatuojant pritvirtinamas inkaru arba pririšamas skersai srovės, atveju.
4.5. Nustatomas stovumo požiūriu nepalankiausias talpyklos užpildymo lygis ir atitinkamas momentas, kuris įskaičiuojamas apskaičiuojant momentus, susidarančius dėl skystojo balasto ir skystųjų atsargų pagal 4.1 dalies f punktą.
4.6. Turi būti deramai atsižvelgta į inercijos jėgų sukeltą momentą, nurodytą 4.1 dalies i punkte, jei krovinio ir mechanizmo judėjimas gali turėti įtakos stovumui.
5. Vertikalias šonines sienas turinčių plūdžių atstatomieji momentai gali būti apskaičiuojami pagal šią formulę
|
Ma = 10 · D · · sinφ [kNm] |
kurioje:
|
= |
metacentrinis aukštis (m); |
φ |
= |
pasvirimo kampas laipsniais. |
Ši formulė taikoma ne didesniems nei 10° pasvirimo kampams arba pasvirimo kampui, atitinkančiam denio krašto nugrimzdimą arba dugno krašto išnirimą; mažiausias kampas laikomas lemiamu. Formulė gali būti taikoma ne didesniu nei 5° kampu pasvirusioms nuožulnioms šoninėms sienoms; taip pat taikomos 3 ir 4 dalyse nustatytos ribinės sąlygos.
Jei dėl tam tikros (-ų) plūdės (-džių) formos apskaičiavimo negalima taip supaprastinti, būtinos atstatomojo peties kreivės, nurodytos 2 dalies c punkte.
17.08 straipsnis
Stovumo patvirtinimas, jei sumažinamas liekamasis viršvandeninis bortas
Jei liekamasis viršvandeninis bortas yra sumažintas pagal 17.05 straipsnio 3 dalį, turi būti įrodoma, kad visomis eksploatacijos sąlygomis:
a) |
po koregavimo atsižvelgiant į skysčių laisvuosius paviršius, metacentrinis aukštis yra ne mažesnis nei 0,15 m; |
b) |
0–30° pasvirimo kampų atveju atstatomasis petys yra bent h = 0,30 – 0,28 · φn [m] φn — pasvirimo kampas, nuo kurio atstatomojo peties kreivės vertės yra neigiamos (stovumo intervalas); jis turi būti ne mažesnis nei 20° arba 0,35 rad ir nėra įrašomas į formulę, jei yra didesnis nei 30° arba 0,52 rad, φn vienetu laikant radianą (rad) (1° = 0,01745 rad); |
c) |
diferento ir pasvirimo kampų suma neviršija 10°; |
d) |
išlaikomas 17.04 straipsnio reikalavimus atitinkantis liekamasis saugus atstumas; |
e) |
išlaikomas bent 0,05 m liekamasis viršvandeninis bortas; |
f) |
0–30° pasvirimo kampų atveju liekamasis atstatomasis petys išlieka bent h = 0,20 – 0,23 · φn [m] φn — pasvirimo kampas, nuo kurio atstatomojo peties kreivės vertės yra neigiamos; jis neįrašomas į formulę, jei yra didesnis nei 30° arba 0,52 rad. |
Liekamasis atstatomasis petys — didžiausias skirtumas tarp 0° ir 30° pasvirimo tarp atstatomojo peties kreivės ir pasvirimo peties kreivės. Jei vanduo pasiekia angą į laivo vidų, kai pasvirimo kampas yra mažesnis nei kampas, atitinkantis didžiausią skirtumą tarp peties kreivių, turi būti atsižvelgta į tą pasvirimo kampą atitinkantį petį.
17.09 straipsnis
Grimzlės žymės ir grimzlės skalės
Grimzlės žymės ir grimzlės skalės turi būti pritvirtintos pagal 4.04 ir 4.06 straipsnius.
17.10 straipsnis
Plūduriuojantis įrenginys, kurio stovumas nėra patvirtintas
1. 17.04–17.08 straipsniai gali būti netaikomi plūduriuojančiam įrenginiui:
a) |
kurio mechanizmas jokiomis aplinkybėmis negali pakeisti jo pasvirimo arba diferento, ir |
b) |
jei pagrindžiama, kad negali pasislinkti svorio centras. |
2. Tačiau
a) |
esant didžiausiai apkrovai saugus atstumas turi būti bent 300 mm, o viršvandeninis bortas — bent 150 mm; |
b) |
angų, kurių negalima uždaryti taip, kad jos būtų nelaidžios purslams ir atsparios oro sąlygoms, saugus atstumas turi būti bent 500 mm. |
18 SKYRIUS
KONKRETŪS REIKALAVIMAI, TAIKOMI STATYBVIETĖS PLAUKIOJANČIOMS PRIEMONĖMS
18.01 straipsnis
Eksploatacijos sąlygos
Statybvietės plaukiojančios priemonės, kurios yra atitinkamai įvardytos Bendrijos sertifikate, nurodytame V priedo I arba II dalyse, gali plaukioti ne statybvietėse tik nepakrautos. Šis apribojimas įrašomas Bendrijos sertifikate.
Todėl statybvietės plaukiojančios priemonės turi turėti kompetentingos institucijos išduotą sertifikatą, kuriame nurodyta darbų trukmė ir statybvietės, kuriose plaukiojančios priemonės gali būti eksploatuojamos, geografinės ribos.
18.02 straipsnis
II dalies taikymas
Jei šiame skyriuje nenurodyta kitaip, statybvietės plaukiojančių priemonių konstrukcija ir įranga turi atitikti II dalies 3–14 skyrius.
18.03 straipsnis
Leidžiančios nukrypti nuostatos
1. |
|
2. Tikrinimo įstaiga gali netaikyti šių nuostatų:
a) |
8.08 straipsnio 2–8 dalių, jei laivams nebūtina įgula; |
b) |
10.01 straipsnio 1 ir 3 dalių, jei statybvietės plaukiojančias priemones galima tvirtai pritvirtinti darbiniais inkarais arba poliais. Tačiau savaeigės statybvietės plaukiojančios priemonės turi turėti bent vieną inkarą, atitinkantį 10.01 straipsnio 1 dalyje numatytus reikalavimus, kai laikoma, kad koeficientas k yra lygus 45, o T yra mažiausias aukštis; |
c) |
10.02 straipsnio 1 dalies c punkto, jei statybvietės plaukiojančios priemonės nėra savaeigės. |
18.04 straipsnis
Saugus atstumas ir viršvandeninis bortas
1. Jei statybvietės plaukiojanti priemonė naudojama kaip rekultyvuojamoji barža arba grunto gabenimo barža, saugus atstumas iš triumo zonos išorės turi būti bent 300 mm, o viršvandeninis bortas — bent 150 mm. Tikrinimo įstaiga gali leisti mažesnį viršvandeninį bortą, jei skaičiavimu įrodoma, kad stovumas yra pakankamas, kai krovinio savitoji masė yra 1,5 t/m3, o denio bortai nesiekia vandens. Turi būti atsižvelgiama į suskystintojo krovinio poveikį.
2. 4.01 ir 4.02 straipsnių nuostatos statybvietės plaukiojančioms priemonėms, kurioms netaikoma 1 dalis, taikomos mutatis mutandis. Tikrinimo įstaiga gali nustatyti saugaus atstumo ir viršvandeninio borto vertes, kurios nukryptų nuo pirmiau pateiktų verčių.
18.05 straipsnis
Laivo valtys
Statybvietės plaukiojančiose priemonėse nereikalaujama turėti laivo valtį, jei:
a) |
jos nėra savaeigės arba |
b) |
laivo valtis laikoma kitoje statybvietės vietoje. |
Ši leidžianti nukrypti nuostata įrašoma Bendrijos sertifikate.
19 SKYRIUS
KONKRETŪS REIKALAVIMAI SENOVINIAMS LAIVAMS
(Palikta tuščia)
19a SKYRIUS
KONKRETŪS REIKALAVIMAI KANALŲ BARŽOMS
(Palikta tuščia)
19b SKYRIUS
KONKRETŪS REIKALAVIMAI 4 ZONOS VANDENŲ KELIAIS PLAUKIOJANTIEMS LAIVAMS
19b.01 straipsnis
4 skyriaus taikymas
1. Nukrypstant nuo 4.01 straipsnio 1 ir 2 dalių, 4 zonos vandenų keliais plaukiojančių laivų durų ir angų, išskyrus triumo liukus, saugus atstumas sumažinamas taip:
a) |
angų, kurias galima uždaryti taip, kad jos būtų nelaidžios purslams ir atsparios oro sąlygoms — iki 150 mm; |
b) |
angų, kurių negalima uždaryti taip, kad jos būtų nelaidžios purslams ir atsparios oro sąlygoms — iki 200 mm. |
2. Nukrypstant nuo 4.02 straipsnio, 4 zonos vandenų keliais plaukiojančių laivų mažiausias viršvandeninis bortas yra 0 mm, jei laikomasi saugaus atstumo pagal 1 dalį.
20 SKYRIUS
KONKRETŪS REIKALAVIMAI JŪRŲ LAIVAMS
(Palikta tuščia)
21 SKYRIUS
KONKRETŪS REIKALAVIMAI PRAMOGINIAMS LAIVAMS
21.01 straipsnis
Bendroji dalis
Pramoginių laivų konstrukcijai ir įrangai taikomi tik 21.02 ir 21.03 straipsniai.
21.02 straipsnis
II dalies taikymas
1. Pramoginiai laivai turi atitikti šiuos reikalavimus:
a) |
3 skyriaus:
|
b) |
5 skyrių; |
c) |
6 skyriaus:
|
d) |
7 skyriaus:
|
e) |
8 skyriaus:
|
f) |
9 skyriaus:
|
g) |
10 skyriaus:
|
h) |
13 skyrių; |
i) |
14 skyrių. |
2. Pramoginių laivų, kuriems taikoma 1994 m. birželio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 94/25/EB dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su pramoginiais laivais, suderinimo (16), pirmajam ir periodiniams tikrinimams taikomi tik:
a) |
6.08 straipsnis, jei yra posūkio kampinio greičio indikatorius; |
b) |
7.01 straipsnio 2 dalis, 7.02 straipsnis, 7.03 straipsnio 1 dalis ir 7.13 straipsnis, jei laive yra vairinė, kurioje naudodamas radiolokacinę įrangą laivą galėtų vesti vienas asmuo; |
c) |
8.01 straipsnio 2 dalis, 8.02 straipsnio 1 dalis, 8.03 straipsnio 3 dalis, 8.05 straipsnio 5 dalis, 8.08 straipsnio 2 dalis, 8.10 straipsnis; |
d) |
10.01 straipsnio 2, 3, 6 ir 14 dalys, 10.02 straipsnio 1 dalies b ir c punktai, 2 dalies a punktas ir e–h punktai, 10.03 straipsnio 1 dalies b ir d punktai bei 2–6 dalys ir 10.07 straipsnis; |
e) |
13 skyrių; |
f) |
14 skyriaus:
|
21.03 straipsnis
(Palikta tuščia)
22 SKYRIUS
KONTEINERIUS PLUKDANČIŲ LAIVŲ STOVUMAS
22.01 straipsnis
Bendroji dalis
1. Šio skyriaus nuostatos taikomos konteinerius plukdantiems laivams, kai stovumo dokumentai yra privalomi pagal valstybėse narėse galiojančias taikomas laivybos institucijos taisykles.
Stovumo dokumentus tikrina arba pateikia patikrinti kitoje vietoje ir deramai antspauduoja tikrinimo įstaiga.
2. Stovumo dokumentuose laivo kapitonui pateikiama suprantama informacija apie laivo stovumą visomis apkrovos sąlygomis.
Stovumo dokumentuose pateikiama bent ši informacija:
a) |
informacija apie leistinus stovumo koeficientus, leidžiamas vertes arba leistinus krovinio svorio centro aukščius; |
b) |
duomenys apie erdves, kurias galima užpildyti balasto vandeniu; |
c) |
stovumo tikrinimo būdai; |
d) |
laivo kapitonui skirtos naudojimo instrukcijos arba skaičiavimo pavyzdys. |
3. Laivų, kuriuose galima pasirinkti, ar konteinerius vežti nepritvirtintus ar pritvirtintus, stovumui patvirtinti, kai vežami nepritvirtinti ir pritvirtinti konteinerių kroviniai, numatomi atskiri apskaičiavimo metodai.
4. Konteinerių krovinys laikomas pritvirtintu tik tuomet, jei kiekvienas atskiras konteineris prie laivo korpuso yra tvirtai pritvirtintas konteinerio kreiptuvais arba tvirtinamąja įranga ir jei jo padėtis reiso metu negali pasikeisti.
22.02 straipsnis
Nepritvirtintų konteinerių vežimo ribinės sąlygos ir stovumo patvirtinimo apskaičiavimo metodas
1. Visi laivo, kuriame yra nepritvirtintų konteinerių, stovumo apskaičiavimo metodai turi atitikti šias ribines sąlygas:
a) |
Metacentrinis aukštis turi būti ne mažesnis nei 1,00 m. |
b) |
Veikiant bendrai išcentrinei jėgai, kurią sukelia laivo posūkis, vėjo slėgis ir skysčių laisvieji paviršiai, pasvirimo kampas turi neviršyti 5°, o denio kraštas turi nepanirti. |
c) |
Pasvirimo petys, susidaręs dėl laivo posūkio sukeltos išcentrinės jėgos, nustatomas pagal šią formulę: kurioje:
|
d) |
Pasvirimo petys, susidaręs dėl vėjo slėgio, nustatomas pagal šią formulę: kurioje:
|
e) |
Pasvirimo petys, susidaręs dėl lietaus vandens ir triume arba dvigubame dugne esančio likutinio vandens laisvųjų paviršių, nustatomas pagal šią formulę: kurioje:
|
f) |
Visomis apkrovos sąlygomis atsižvelgiama į pusę kuro ir gėlo vandens atsargų. |
2. Laivo, kuriame vežami nepritvirtinti konteineriai, stovumas laikoms pakankamu, jei faktinis neviršija zul, apskaičiuoto pagal toliau pateikiamas formules. zul apskaičiuojamas esant įvairiai vandentalpai ir apima visą grimzlių intervalą.
a) |
apskaičiuoti imama tik didesnė nei 11,5 (11,5 = 1/tan5°) vertė. |
b) |
zul = – 1,00 [m] |
zul vertė, apskaičiuota pagal a arba b formulę laikoma lemiama.
Formulėse:
zul |
didžiausias leistinas pakrauto laivo svorio centro aukštis virš jo pagrindo [m]; |
|
metacentrinis aukštis virš pagrindo [m] pagal 3 dalyje pateiktą apytikslio apskaičiavimo formulę; |
F |
atitinkamas faktinis viršvandeninis bortas ties 1/2 L [m]; |
Z |
posūkio sukeltos išcentrinės jėgos parametras |
v |
didžiausias laivo greitis vandens atžvilgiu [m/s]; |
Tm |
atitinkama vidutinė grimzlė [m]; |
hKW |
pasvirimo petys, susidarantis dėl horizontalaus vėjo slėgio pagal 1 dalies d punktą [m]; |
hKfO |
pasvirimo pečių, susidarančių dėl skysčių laisvųjų paviršių pagal 1 dalies e punktą, suma [m]. |
nustatyti
Jei nėra hidrostatinių kreivių lentelės, skaičiavimams pagal 2 dalį ir 22.03 straipsnio 2 dalį atlikti reikalingą vertę galima nustatyti pagal šias apytikslio apskaičiavimo formules:
a) |
pontono formos laivų: |
b) |
kitų laivų: |
22.03 straipsnis
Pritvirtintų konteinerių vežimo ribinės sąlygos ir stovumo patvirtinimo apskaičiavimo metodas
1. Visi laivo, kuriame yra pritvirtintų konteinerių, stovumo apskaičiavimo metodai turi atitikti šias ribines sąlygas:
a) |
Metacentrinis aukštis turi būti ne mažesnis nei 0,50 m. |
b) |
Nė viena korpuso anga neturi būti panirusi dėl bendros išcentrinės jėgos, sukeltos laivo posūkio, vėjo slėgio ir skysčių laisvųjų paviršių. |
c) |
pasvirimo pečiai, susidarantys dėl laivo posūkio, vėjo slėgio ir skysčių laisvųjų paviršių sukeltos išcentrinės jėgos, nustatomi pagal formules, nurodytas 22.02 straipsnio 1 dalies c–e punktuose. |
d) |
Visomis apkrovos sąlygomis atsižvelgiama į pusę kuro ir gėlo vandens atsargų. |
2. Laivo, kuriuo vežami pritvirtinti konteineriai, stovumas laikoms pakankamu, jei faktinis neviršija pagal toliau pateiktas formules gauto zul, kuris apskaičiuojamas esant įvairiai vandentalpai ir apima visą grimzlių intervalą.
a) |
Tekstas paveikslėlio apskaičiuoti imama tik didesnė nei 6,6 o Tekstas paveikslėlio apskaičiuoti — didesnė nei 0 vertė. |
b) |
zul = - 0,50 [m]. |
zul vertė, apskaičiuota pagal a arba b formulę, laikoma lemiama.
Šiose formulėse, išskyrus pirma apibrėžtas sąvokas:
I |
vaterlinijos ploto skersinis inercijos momentas aukštyje Tm [m4] (žr. apytikslio apskaičiavimo formulę 3 dalyje); |
i |
pagrindui lygiagretaus vaterlinijos ploto skersinis inercijos momentas viršūnėje |
|
laivo vandentalpa aukštyje Tm [m3]; |
F' |
teorinis viršvandeninis bortas F' = H' — Tm [m] arba , mažiausia vertė laikoma lemiama; |
a |
vertikalus atstumas nuo apatinio angos krašto, kuris pirmasis apsemiamas laivui pasvirus, iki tiesiai stovinčio laivo vaterlinijos [m]; |
b |
atstumas nuo laivo centro iki tos pačios angos [m]; |
H' |
teorinis šoninis aukštis ; |
q |
denio kabinų, liukų, dėžių denių ir kitų antstatų, kurių didžiausias aukštis yra 1,0 m virš H arba iki žemiausios atitinkamo tūrio angos, tūrių suma kai mažiausia vertė laikoma lemiama. Į 0,05 L atstumu nuo laivo tolimiausių taškų esančias tūrių dalis neatsižvelgiama [m3]. |
3. I apytikslio apskaičiavimo formulė
Jei nėra hidrostatinių kreivių lentelės, vaterlinijos ploto skersinio inercijos momento I vertę galima apskaičiuoti pagal šias apytikslio apkaičiavimo formules:
a) |
pontono formos laivų: Tekstas paveikslėlio |
b) |
kitų laivų: Tekstas paveikslėlio |
22.04 straipsnis
Laivo stovumo vertinimo tvarka
Stovumo vertinimo tvarka gali būti nustatyta remiantis 22.01 straipsnio 2 dalyje nurodytais dokumentais.
22a SKYRIUS
KONKRETŪS REIKALAVIMAI ILGESNĖMS NEI 110 M PLAUKIOJANČIOMS PRIEMONĖMS
22a.01 straipsnis
I dalies taikymas
Be 2.03 straipsnio 3 dalyje išdėstytų reikalavimų, prieš pradėdami statyti ilgesnes nei 110 m plaukiojančias priemones, išskyrus jūrų laivus, statyti naują laivą arba rekonstruoti jau eksploatuojamą laivą, savininkas arba jo atstovas apie tai turi informuoti tikrinimo įstaigą, kuri vėliau išduoda Bendrijos sertifikatą. Ši tikrinimo įstaiga laivo statybos metu atlieka patikrinimus. Ji gali laivo statybos metu patikrinimų neatlikti, jei prieš pradedant statyti pateikiamas sertifikatas, kuriuo patvirtinama, kad patvirtinta klasifikacinė bendrovė pareiškia, jog ji prižiūrės šio laivo statybą.
22a.02 straipsnis
II dalies taikymas
Be II dalies, ilgesnėms nei 110 m plaukiojančioms priemonėms taikomi 22a.03–22a.05 straipsniai.
22a.03 straipsnis
Stiprumas
Pakankamas korpuso stiprumas pagal 3.02 straipsnio 1 dalies a punktą (išilginis, horizontalus ir atskirų vietų stiprumas) patvirtinamas patvirtintos klasifikacinės bendrovės išduotu sertifikatu.
22a.04 straipsnis
Plūdrumas ir stovumas
1. Ilgesnėms nei 110 m plaukiojančioms priemonėms, išskyrus keleivinius laivus, taikomos 2–9 dalys.
2. Pakankamo stovumo, įskaitant stovumą po apgadinimo, įrodymas patikrinamas nepalankiausiomis apkrovos sąlygomis.
Pagrindinės stovumui apskaičiuoti reikalingos vertės — nepakrauto laivo vandentalpa ir svorio centro vieta nustatomos:
— |
atliekant pasvirimo eksperimentą arba |
— |
detaliu masės ir momento apskaičiavimu, kurį atliekant patikrinama nepakrauto laivo vandentalpa išmatuojant grimzlę, kai apskaičiuotos masės ir pagal grimzlės rodmenis nustatytos vandentalpos leistinas nuokrypis yra +5 %. |
3. Patikrinamas visiškai pakrautos plaukiojančios priemonės plūdrumo po apgadinimo įrodymas.
Šiuo tikslu apskaičiavimais turi būti įrodytas kritinių tarpinių etapų ir paskutinio užtvindymo etapo pakankamas stovumas. Kompetentinga institucija gali patvirtinti neigiamas tarpinių užtvindymo etapų stovumo vertes, jei įrodomas pakankamas stovumas vėlesniais tarpiniais etapais.
4. Nustatant apgadinimo būklę atsižvelgiama į šias prielaidas:
a) |
Šoninio apgadinimo mastas:
|
b) |
Dugno apgadinimo mastas:
|
c) |
Laikoma, kad visos apgadintoje zonoje esančios pertvaros yra apgadintos, vadinasi laivas padalijimas taip, kad jis liktų ant vandens apsėmus du arba daugiau išilgai išdėstytų gretimų skyrių. Pagrindinio mašinų skyriaus atveju turi būti atsižvelgta tik vieno skyriaus standartą, t. y. daroma prielaida, kad mašinų skyriaus galinės pertvaros nėra apgadintos. Dugno apgadinimo atveju taip pat daroma prielaida, kad gretimi skyriai yra apsemti skersai. |
d) |
Laidumas Daroma prielaida, kad laidumas yra 95 %. Nukrypstant nuo šios prielaidos, galima laikyti, kad laidumas yra toks:
Jei skaičiavimu įrodoma, kad bet kurio skyriaus vidutinis laidumas yra mažesnis, galima naudoti apskaičiuotą vertę. |
e) |
bet kurių vandeniui laidžių angų (pvz., durų, langų, įėjimo liukų) apatinis kraštas paskutiniu užtvindymo etapu yra ne mažiau nei 100 mm virš apgadintos vaterlinijos. |
5. Stovumas po apgadinimo yra pakankamas, jei pagal 4 dalyje nurodytas prielaidas:
a) |
paskutiniu užtvindymo etapu išlieka ne mažesnis nei 100 mm saugus atstumas ir pasvirimo kampas neviršija 5°; arba |
b) |
skaičiavimais pagal ADNR 9 dalyje nurodytą stovumo po apgadinimo skaičiavimo tvarką, gaunamas teigiamas rezultatas. |
6. Jei yra numatytos skersinio arba žemyn nukreipto užtvindymo angos nesimetriškam užtvindymui sumažinti, laikas jam išlyginti neviršija 15 minučių, jei buvo patvirtintas pakankamas stovumas po apgadinimo tarpiniais užtvindymo etapais.
7. Jei angas, per kurias į nepažeistus skyrius gali pradėti tekėti vanduo, galima uždaryti taip, kad jos būtų nelaidžios vandeniui, uždaromieji prietaisai turi būti pažymėti pagal jų eksploatacijos instrukcijas.
8. Jei atlikus apgadinto laivo stovumo apskaičiavimus pagal ADNR 9 dalį gaunamas teigiamas rezultatas, laikoma, kad skaičiavimu pagal 2–5 dalis gautas įrodymas yra pateiktas.
9. Prireikus, kad būtų įvykdyti 2 ar 3 dalyse nustatyti reikalavimai, iš naujo nustatoma didžiausios grimzlės plokštuma.
22a.05 straipsnis
Papildomi reikalavimai
1. Ilgesnėse nei 110 m plaukiojančiose priemonėse:
a) |
turi būti daugiasraigtė varomoji sistema, sudaryta iš bent dviejų savarankiškų vienodos galios variklių ir laivapriekio privairavimo įrenginio, kuris būtų valdomas iš vairinės ir taip pat veiktų, kai plaukiojanti priemonė yra nepakrauta, arba turi būti vieno sraigto varomoji sistema ir iš vairinės valdomas laivapriekio privairavimo įrenginys, kuris turėtų atskirą energijos šaltinį ir taip pat veiktų, kai plaukiojanti priemonė yra nepakrauta, o sugedus pagrindinei varomajai sistemai leistų jai plaukti varomai savo energija; |
b) |
turi būti radiolokacinė navigacijos sistema ir posūkio kampinio greičio indikatorius, nurodytas 7.06 straipsnio 1 dalyje; |
c) |
turi būti stacionari triumų ištuštinimo sistema pagal 8.08 straipsnį; |
d) |
jos turi atitikti 23.09 straipsnio 1.1 dalies reikalavimus. |
2. Be 1 dalies reikalavimų, ilgesnių nei 110 m. plaukiojančių priemonių, išskyrus keleivinius laivus:
a) |
kurios įvykus avarijai viduriniame laivo trečdalyje gali būti atskirtos nenaudojant sunkiosios gelbėjimo įrangos, o atskirtos laivo dalys po atskyrimo laikosi ant vandens; |
b) |
kuriose yra laive laikomas patvirtintos klasifikacinės bendrovės sertifikatas, patvirtinantis atskirų laivo dalių plūdrumą, diferento padėtį ir stovumą bei nurodantis apkrovą, kurią viršijus nebeužtikrinamas dviejų dalių plūdrumas; |
c) |
kurios yra pastatytos kaip dvikorpusiai laivai pagal ADNR, kurio 9.1.0.91–9.1.0.95 dalys taikomos motoriniams laivams, o 9.3.2.11.7 dalis ir 9.3.2.13–9.3.2.15 dalys — tanklaiviams; |
d) |
kuriose yra daugiasraigtė varomoji sistema pagal 1 dalies a punkto pirmą sakinio pusę, atveju; |
Bendrijos sertifikato 52 langelyje įrašoma, kad jos atitinka visus a–d punktuose nustatytus reikalavimus.
3. Be 1 dalies reikalavimų, ilgesnių nei 110 m keleivinių laivų:
a) |
kurie yra pastatyti kaip aukščiausios klasės laivai arba perstatyti į tokius laivus prižiūrint patvirtintai klasifikacinei bendrovei, tokiu atveju atitiktį patvirtinant klasifikacinės bendrovės išduotu sertifikatu, kai tuo tarpu esamai klasei tai nėra būtina; |
b) |
arba turinčių bent 600 mm aukščio dvigubą dugną ir padalintų pertvaromis, kad būtų užtikrinta, jog užtvindžius bet kuriuos du gretimus vandeniui nelaidžius skyrius laivas nepanirs žemiau ribinės grimzlės linijos ir bus išlaikytas 100 mm liekamasis saugus atstumas, arba turinčių bent 600 mm aukščio dvigubą dugną ir dvigubą korpusą, o atstumas tarp šoninės laivo sienos ir išilginės pertvaros yra bent 800 mm; |
c) |
turinčių daugiasraigtę varomąją sistemą, sudarytą iš bent dviejų savarankiškų vienodos galios variklių ir laivapriekio privairavimo įrenginio, kuria būtų valdomas iš vairinės ir taip pat veiktų išilgai bei skersai; |
d) |
turinčių laivagalio inkarą, valdomą tiesiai iš vairinės, atveju |
Bendrijos sertifikato 52 langelyje įrašoma, kad jie atitinka visus a–d punktuose nustatytus reikalavimus.
22a.06 straipsnis
IV dalies taikymas, kai atliekamas perstatymas
Tikrinimo įstaiga plaukiojančioms priemonėms, perstatytoms į ilgesnes nei 110 m plaukiojančias priemones, 24 skyrių gali taikyti tik remdamasi konkrečiomis Komiteto rekomendacijomis.
22b SKYRIUS
KONKRETŪS REIKALAVIMAI GREITAEIGIAMS LAIVAMS
22b.01 straipsnis
Bendroji dalis
1. Greitaeigių laivų negalima statyti kaip laivų su kajutėmis.
2. Greitaeigiuose laivuose draudžiami šie įrenginiai:
a) |
prietaisai su degikliais su dagčiais pagal 13.02 straipsnį; |
b) |
garinamieji mazuto šildytuvai su degikliais pagal 13.03 ir 13.04 straipsnius; |
c) |
kietojo kuro šildymo prietaisai pagal 13.07 straipsnį; |
d) |
suskystintųjų dujų įrenginiai pagal 14 skyrių. |
22b.02 straipsnis
I dalies taikymas
1. Be 2.03 straipsnio nuostatų, greitaeigiai laivai turi būti statomi ir priskiriami tam tikrai klasei prižiūrint patvirtintai klasifikacinei bendrovei ir pagal jos nustatytas konkrečias taisykles, taikomas greitaeigiams laivams. Turi būti išlaikoma nustatyta klasė.
2. Nukrypstant nuo 2.06 straipsnio, pagal šio skyriaus nuostatas išduoti Bendrijos sertifikatai galioja ne ilgiau kaip penkerius metus.
22b.03 straipsnis
II dalies taikymas
1. Nepaisant 2 dalies ir 22b.02 straipsnio 2 dalies, greitaeigiams laivams taikomi 3–15 skyriai, išskyrus šias nuostatas:
a) |
3.04 straipsnio 6 dalies antrą pastraipą; |
b) |
8.08 straipsnio 2 dalies antrą sakinį; |
c) |
11.02 straipsnio 4 dalies antrą ir trečią sakinius; |
d) |
12.02 straipsnio 4 dalies antrą sakinį; |
e) |
15.06 straipsnio 3 dalies a punkto antrą sakinį. |
2. Nukrypstant nuo 15.02 straipsnio 9 dalies ir 15.15 straipsnio 7 dalies, visas duris vandeniui nelaidžiose pertvarose turi būti galima valdyti nuotoliniu būdu.
3. Nukrypstant nuo 6.02 straipsnio 1 dalies, sugedus vairo mechanizmo pavaros įtaisui arba sutrikus jo darbui, nedelsiant turi įsijungti antras savarankiškas pavaros įtaisas arba rankiniu būdu valdomas pavaros įtaisas.
4. Be II dalies reikalavimų, greitaeigiai laivai turi atitikti 22b.04–22b.12 straipsnių reikalavimus.
22b.04 straipsnis
Sėdimosios vietos ir saugos diržai
Laive turi būti įrengiamos sėdimosios vietos didžiausiam laive leidžiamam keleivių skaičiui. Sėdimosiose vietose turi būti įrengti saugos diržai. Saugos diržų gali nebūti, jei yra numatyta tinkama apsauga nuo smūgių arba jei jie nėra būtini pagal 2000 m. greitaeigių laivų saugos kodekso 4 skyriaus 6 dalį.
22b.05 straipsnis
Viršvandeninis bortas
Nukrypstant nuo 4.02 ir 4.03 straipsnių, viršvandeninis bortas turi būti bent 500 mm.
22b.06 straipsnis
Plūdrumas, stovumas ir padalijimas pertvaromis
Turi būti parengta tinkama greitaeigių laivų dokumentacija:
a) |
apie plūdrumo ir stovumo charakteristikas, kurių pakanka saugai užtikrinti, jei plaukiojanti priemonė yra eksploatuojama vandentalpos režimu, būdama neapgadinta ir apgadinta; |
b) |
apie stovumo charakteristikas ir stabilizuojamąsias sistemas, užtikrinančias plaukiojančios priemonės saugą, kai ji eksploatuojama dinaminio plūdrumo ir pereinamajame etapuose; |
c) |
apie stovumo charakteristikas ne vandentalpos ir pereinamuoju režimais, kurių sistemos darbo sutrikimo atveju plaukiojančioms priemonėms pakanka saugiai pereiti į vandentalpos režimą. |
22b.07 straipsnis
Vairinė
1. Įrengimas
a) |
Nukrypstant nuo 7.01 straipsnio 1 dalies, vairinės turi būti įrengtos taip, kad vairininkas ir antrasis įgulos narys visuomet laivui plaukiant galėtų atlikti savo užduotis. |
b) |
Laivo vairavimo vieta turi būti įrengta taip, kad joje tilptų a punkte paminėtų asmenų darbo vietos. Navigaciniai, manevravimo, kontrolės bei ryšio prietaisai ir kitos svarbios valdymo svirtys turi būti pakankamai arti viena kitos, kad antrasis įgulos narys bei vairininkas sėdėdami gautų būtiną informaciją ir atitinkamai valdytų valdymo svirtis ir įrenginius. Visais atvejais taikomi šie reikalavimai:
|
c) |
a punkte paminėtiems asmenims turi būti sudarytos sąlygos nekliudomai valdyti b punkte paminėtus įrenginius net tuomet, kai jie yra tinkamai užsisegę saugos diržus. |
2. Neribotas matomumas
a) |
Nukrypstant nuo 7.02 straipsnio 2 dalies, sėdinčiam vairininkui užstojamo vaizdo į priekį nuo laivapriekio plotas turi būti ne didesnis nei vienas laivo ilgis, neatsižvelgiant į krovinio dydį. |
b) |
Nukrypstant nuo 7.02 straipsnio 3 dalies, bendras nematomų sektorių plotas nuo tiesiai priešais esančios linijos iki 22,5° už kiekvieno borto traverso turi neviršyti 20°. Kiekvienas atskiras nematomas plotas turi neviršyti 5°. Matomas plotas tarp dviejų nematomų plotų turi būti ne mažesnis nei 10°. |
3. Prietaisai
22b.11 straipsnyje paminėtų įrenginių valdymo ir kontrolės prietaisų pultai vairinėje turi būti sumontuoti atskirose ir aiškiai pažymėtose vietose. Ši nuostata taip pat tam tikrais atvejais taikoma valdymo svirtims, skirtoms kolektyvinei gelbėjimo įrangai nuleisti į vandenį.
4. Apšvietimas
Įrangos zonose arba įrangos dalims, kurios naudojant apšviečiamos, turi būti naudojama raudona šviesa.
5. Langai
Turi būti vengiama atspindžių. Turi būti numatoma priemonė apakinimui saulės šviesa išvengti.
6. Paviršiaus medžiagos
Vairinėje turi būti vengiama naudoti atspindinčias paviršiaus medžiagas.
22b.08 straipsnis
Papildoma įranga
Greitaeigiuose laivuose turi būti ši įranga:
a) |
radiolokacinis įrenginys ir posūkio kampinio greičio indikatorius, nurodytas 7.06 straipsnio 1 dalyje, |
b) |
lengvai prieinama asmeninė gelbėjimo įranga, atitinkanti Europos standartą EN 395:1998, kurios pakaktų didžiausiam laive leidžiamam asmenų skaičiui. |
22b.09 straipsnis
Uždaros zonos
1. Bendroji dalis
Viešosios bei gyvenamosios patalpos ir jose esanti įranga turi būti suprojektuotos taip, kad bet kuris tinkamai jomis besinaudojantis asmuo nebūtų sužeistas normalaus ir avarinio laivo pajudėjimo arba stabdymo metu arba laivui manevruojant normaliu plaukimo režimu ir gedimo arba sutrikimo sąlygomis.
2. Ryšys
a) |
Keleiviams informuoti apie saugos priemones visuose keleiviniuose laivuose turi būti įrengti garso ir vaizdo įrenginiai, matomi ir girdimi visiems laive esantiems asmenims. |
b) |
Laivo kapitonas a punkte aprašytais įrenginiais turi galėti duoti nurodymus keleiviams. |
c) |
Kiekvienas keleivis netoli savo sėdimosios vietos turi galėti rasti instrukcijas dėl veiksmų avarinės padėties atveju, įskaitant laivo planą, kuriame nurodyti visi išėjimai, evakuacijos keliai, avarinė įranga, gelbėjimo įranga ir gelbėjimo liemenių naudojimo instrukcijos. |
22b.10 straipsnis
Išėjimai ir evakuacijos keliai
Išėjimai ir evakuacijos keliai turi atitikti šiuos reikalavimus:
a) |
iš laivo vairavimo vietos turi būti galima lengvai, saugiai ir greitai patekti į keleiviams prieinamas patalpas ir gyvenamąsias patalpas; |
b) |
evakuacijos keliai, vedantys prie avarinių išėjimų, turi būti pažymėti aiškiai ir taip, kad nenusitrintų; |
c) |
visi išėjimai turi būti tinkamai pažymėti. Turi būti aišku, kaip angos mechanizmas yra valdomas iš išorės ir iš vidaus; |
d) |
turi būti naudojama tinkama naudojimosi evakuacijos keliais ir avariniais išėjimais saugos nuorodų sistema; |
e) |
prie išėjimų turi būti palikta pakankamai vietos įgulos nariui. |
22b.11 straipsnis
Priešgaisrinė sauga ir gaisro gesinimas
1. Keleiviams prieinami koridoriai, patalpos bei gyvenamosios patalpos ir laivo virtuvės bei mašinų skyriai turi būti prijungti prie tinkamos priešgaisrinės signalizacijos sistemos. Apie gaisrą ir jo vietą turi būti automatiškai pranešama vietoje, kurioje nuolat yra įgula.
2. Mašinų skyriuose turi būti įrengta stacionari gaisro gesinimo sistema pagal 10.03b straipsnį.
3. Keleiviams prieinamose patalpose bei gyvenamosiose patalpose ir evakuacijos iš jų keliuose turi būti įrengta didelio slėgio vandens purkštuvų sistema pagal 10.03a straipsnį. Turi būti įmanoma greitai ir tiesiai į išorę išleisti panaudotą vandenį.
22b.12 straipsnis
Pereinamojo laikotarpio nuostatos
Pagal 1.01 straipsnio 22 dalį greitaeigiai laivai, kurie 2003 m. kovo 31 d. turėjo galiojantį Bendrijos sertifikatą, turi atitikti šias šio skyriaus nuostatas:
a) |
22b.01, 22b.04, 22b.08, 22b.09, 22b.10 straipsnius, 22b.11 straipsnio 1 dalį, kai Bendrijos sertifikatas yra pratęsiamas; |
b) |
2013 m. balandžio 1 d. 22b.07 straipsnio 1, 3, 4, 5 ir 6 dalis; |
c) |
2023 m. sausio 1 d. visas kitas nuostatas. |
III DALIS
23 SKYRIUS
LAIVŲ ĮRENGIMAS ATSIŽVELGIANT Į LAIVO ĮGULOS SUKOMPLEKTAVIMĄ
23.01 straipsnis
(Palikta tuščia)
23.02 straipsnis
(Palikta tuščia)
23.03 straipsnis
(Palikta tuščia)
23.04 straipsnis
(Palikta tuščia)
23.05 straipsnis
(Palikta tuščia)
23.06 straipsnis
(Palikta tuščia)
23.07 straipsnis
(Palikta tuščia)
23.08 straipsnis
(Palikta tuščia)
23.09 straipsnis
Laivų įranga
1. Bendrijos sertifikato 47 langelyje tikrinimo įstaiga nurodo motorinių laivų, stūmikų, stumiamų vilkstinių ir keleivinių laivų atitiktį 1.1 arba 1.2 dalių nuostatoms arba įrašo, kad šių nuostatų yra nesilaikoma.
1.1. Standartas S1
a) |
Varomosios sistemos turi būti sumontuotos taip, kad iš laivo vairavimo vietos būtų galima keisti greitį ir apgręžti laivo sraigto eigos kryptį. Eksploatacijai būtinus pagalbinius variklius turi būti galima įjungti arba išjungti iš laivo vairavimo vietos, nebent tai gali būti padaryta automatiškai arba jei varikliai kiekvieno reiso metu nuolat dirba. |
b) |
Pavojaus zonose:
stebimi prietaisais, kurie gedimo atveju vairinėje įjungia garso ir vaizdo signalus. Garsiniai avariniai signalai gali sklisti iš vieno garsinio avarinės signalizacijos prietaiso. Juos turi būti galima išjungti iškart patvirtinus, kad signalas apie sutrikimą gautas. Vaizdinius avarinius signalus turi būti galima išjungti tik ištaisius sutrikimus, dėl kurių jie įsijungė. |
c) |
Kuras turi būti tiekiamas, o pagrindinis variklis aušinamas automatiškai. |
d) |
Vairavimo sistemą turi galėti valdyti vienas asmuo ir net esant didžiausiai grimzlei tam turi nereikėti ypač didelės jėgos. |
e) |
Tam tikrais atvejais iš laivo vairavimo vietos turi būti galima įjungti vaizdinius ir garso signalus, privalomus pagal nacionalinės arba tarptautinės laivybos institucijos taisykles. |
f) |
Jei tarp laivo vairavimo vietos ir laivo pirmagalio zonos, laivagalio, gyvenamųjų patalpų ir mašinų skyrių nėra tiesioginio ryšio, turi būti įrengta žodinių pranešimų perdavimo sistema. Ryšys su mašinų skyriais gali būti užtikrinamas optiniu arba garsiniu signalu. |
g) |
Būtiną laivo valtį įgulos narys turi galėti nuleisti pats vienas ir per tinkamą laiką. |
h) |
Laive turi būti iš laivo vairavimo vietos valdomas paieškos prožektorius. |
i) |
Svirtims ir panašioms sukamosioms keliamųjų įtaisų dalims valdyti turi nereikėti didesnės negu 160 N jėgos. |
k) |
Bendrijos sertifikate įrašyti vilkimo suktuvai turi būti motoriniai. |
l) |
Triumo ir denio plovimo siurbliai turi būti motoriniai. |
m) |
Pagrindiniai valdymo blokai ir kontrolės prietaisai turi būti išdėstyti ergonomiškai. |
n) |
Pagal 6.01 straipsnio 1 dalį būtiną įrangą turi būti galima valdyti nuotoliniu būdu iš laivo vairavimo vietos. |
1.2. Standartas S2
a) |
Atskirai eksploatuojamuose motoriniuose laivuose:
|
b) |
Motoriniuose laivuose, varomuose bortais sukabintų plaukiojančių priemonių sąstate:
|
c) |
Motoriniuose laivuose, varančiuose stumiamas vilkstines, kurias sudaro pats motorinis laivas ir kita prieš jį esanti plaukiojanti priemonė:
|
d) |
Stūmikuose, varančiuose stumiamą vilkstinę:
|
e) |
Keleiviniuose laivuose:
|
23.10 straipsnis
(Palikta tuščia)
23.11 straipsnis
(Palikta tuščia)
23.12 straipsnis
(Palikta tuščia)
23.13 straipsnis
(Palikta tuščia)
23.14 straipsnis
(Palikta tuščia)
23.15 straipsnis
(Palikta tuščia)
IV DALIS
24 SKYRIUS
PEREINAMOJO LAIKOTARPIO IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
24.01 straipsnis
Pereinamojo laikotarpio nuostatų taikymas jau eksploatuojamoms plaukiojančioms priemonėms
1. 24.02–24.04 straipsnių nuostatos taikomos tik plaukiojančioms priemonėms, kurios 2008 m. gruodžio 30 d. turi galiojantį laivo sertifikatą pagal reglamentą dėl Reino upe plaukiojančių laivų tikrinimo, galiojusį 1994 m. gruodžio 31 d., arba kurios 1994 m. gruodžio 31 d. buvo statomos arba perstatomos.
2. Plaukiojančioms priemonėms, kurioms netaikoma 1 dalis, taikomos 24.06 straipsnio nuostatos.
24.02 straipsnis
Leidžiančios nukrypti nuostatos, taikomos jau eksploatuojamoms plaukiojančioms priemonėms
1. Nepažeidžiant 24.03 ir 24.04 straipsnių, plaukiojančios priemonės, kurios atitinka ne visas šios direktyvos nuostatas, turi
a) |
būti pritaikytos, kad šias nuostatas atitiktų pagal toliau lentelėje išvardytas pereinamojo laikotarpio nuostatas, ir |
b) |
kol nebus pritaikytos, atitikti reglamentą dėl Reino upe plaukiojančių laivų tikrinimo, galiojusį 1994 m. gruodžio 31 d. |
2. Toliau pateiktoje lentelėje vartojami šie sąvokų apibrėžimai:
— |
„N.R.C.“: nuostata netaikoma plaukiojančioms priemonėms, kurios jau yra eksploatuojamos, nebent atitinkamos jų dalys yra pakeistos arba perstatytos, t. y. nuostata taikoma tik neseniai pastatytoms plaukiojančioms priemonėms ir atitinkamų dalių arba zonų pakeitimui arba perstatymui. Jei esamos dalys pakeičiamos tokios pat rūšies atsarginėmis dalimis naudojant tokią pat technologiją, tai nėra pakeitimas („R“), kaip apibrėžta pereinamojo laikotarpio nuostatose. |
— |
„Išduodant ar atnaujinant Bendrijos sertifikatą“: Šios nuostatos turi būti laikomasi išduodant kitą Bendrijos sertifikatą arba jį atnaujinant po nurodytos datos. |
Straipsnis ir dalis |
Turinys |
Galutinis terminas ir pastabos |
|
3 SKYRIUS |
|||
3.03 straipsnio 1 dalies a punktas |
Taraninės pertvaros įrengimo vieta |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2035 1 1 |
|
2 dalis |
Gyvenamosios patalpos |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1 |
|
Saugos įranga |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015 1 1 |
||
4 dalis |
Dujoms nelaidus gyvenamųjų patalpų atitvėrimas nuo mašinų skyrių, katilinių ir triumų |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1 |
|
5 dalies 2 pastraipa |
Achterpiko pertvarų durų stebėsena |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1 |
|
7 dalis |
Laivapriekio zonose esantys neišsikišantys inkarai |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2041 1 1 |
|
3.04 straipsnio 3 dalies antras sakinys |
Mašinų skyriuose naudojama izoliacinė medžiaga |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą |
|
3 dalies trečias ir ketvirtas sakiniai |
Angos ir užraktai |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą |
|
3.04 straipsnio 6 dalis |
Mašinų skyrių išėjimai |
Mašinų skyriuose, kurie iki 1995 m. pagal 1.01 straipsnį nebuvo laikomi mašinų skyriais, N.R.C. turi būti įrengtas antras išėjimas ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2035 1 1 |
|
5 SKYRIUS |
|||
5.06 straipsnio 1 dalies pirmas sakinys |
Mažiausias greitis |
Iki 1996 m. pradėtoms statyti plaukiojančioms priemonėms, ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2035 1 1 |
|
6 SKYRIUS |
|||
6.01 straipsnio 1 dalis |
5 skyriuje nustatytas manevringumas |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2035 1 1 |
|
3 dalis |
Nuolatinis pasvirimas ir aplinkos temperatūra |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1 |
|
7 dalis |
Laivo vairo balerių konstrukcija |
Iki 1996 m. pradėtoms statyti plaukiojančioms priemonėms: N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015 1 1 |
|
6.02 straipsnio 2 dalis |
Viena operacija, kurios pakanka antrajam pavaros įtaisui valdyti |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1 |
|
3 dalis |
5 skyriuje nustatytas manevringumas, užtikrinamas antruoju pavaros įtaisu (rankinė eksploatacija) |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2035 1 1 |
|
6.03 straipsnio 1 dalis |
Kitų naudotojų prijungimas prie hidraulinio vairo mechanizmo pavaros įtaiso |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1 |
|
2 dalis |
Atskiri hidrauliniai rezervuarai |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1 |
|
6.05 straipsnio 1 dalis |
Rankinės pavaros vairaratis, kuris nėra varomas mechanizuotu pavaros įtaisu |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1 |
|
6.06 straipsnio 1 dalis |
Dvi nepriklausomos įjungimo sistemos |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015 1 1 |
|
6.07 straipsnio 2 dalies a punktas |
Hidraulinio rezervuaro ir eksploatacinio slėgio lygio kontrolės prietaisai |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1 |
|
2 dalies e punktas |
Buferinių įtaisų stebėsena |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą |
|
6.08 straipsnio 1 dalis |
Reikalavimai elektros įrangai pagal 9.20 straipsnį |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015 1 1 |
|
7 SKYRIUS |
|||
7.02 straipsnio 3 dalies antra pastraipa |
Neribotas matomumas įprastoje vairininkui matomo vaizdo ašyje |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015 1 1 |
|
5 dalis |
Mažiausias laidumas šviesai |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1 |
|
7.03 straipsnio 7 dalis |
Avarinių signalų išjungimas |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą, nebent vairinė buvo suprojektuota taip, kad naudodamas radiolokacinę įrangą laivą galėtų veisti vienas asmuo |
|
8 dalis |
Automatinis perjungimas į kitą elektros energijos šaltinį |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1 |
|
7.04 straipsnio 1 dalis |
Pagrindinių variklių ir vairavimo sistemų valdymas |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą |
|
2 dalis |
Pagrindinio variklio valdymas |
Nebent vairinės buvo suprojektuotos taip, kad naudodamas radiolokacinę įrangą laivą galėtų vesti vienas asmuo: N.R.C., ne vėliau išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2035 1 1, jei eigos kryptį galima nustatyti tiesiogiai; 2010 1 1 — kitiems varikliams |
|
7.09 straipsnis |
Avarinės signalizacijos sistema |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1 |
|
7.12 straipsnio pirma pastraipa |
Įtraukiamosios vairinės |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą Nehidraulinė nuleidimo sistema: ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2035 1 1 |
|
antra ir trečia pastraipos |
|
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą |
|
8 SKYRIUS |
|||
8.01 straipsnio 3 dalis |
Tik vidaus degimo varikliai, deginantys kurą, kurio pliūpsnio temperatūra yra didesnė nei 55 °C |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015 1 1 |
|
8.02 straipsnio 1 dalis |
Variklių apsauga nuo netyčinio įjungimo |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1 |
|
4 dalis |
Automatinė variklio detalių apsauga |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą |
|
8.03 straipsnio 2 dalis |
Kontrolės prietaisai |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1 |
|
3 dalis |
Automatinė apsauga nuo greičio viršijimo |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1 |
|
5 dalis |
Veleno įdėklų konstrukcija |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015 1 1 |
|
8.05 straipsnio 1 dalis |
Plieninės skystojo kuro talpyklos |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015 1 1 |
|
2 dalis |
Automatinis talpyklų sklendžių uždarymas |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą |
|
3 dalis |
Draudimas įrengti kuro talpyklas prieš taraninę pertvarą |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1 |
|
4 dalis |
Draudimas įrengti kuro talpyklas ir jų armatūrą virš variklių arba išmetamųjų vamzdžių |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1. Iki tol saugus kuro šalinimas užtikrinamas atitinkamais įtaisais. |
|
6 dalies trečias–penktas sakiniai |
Alsuoklių ir jungiamųjų vamzdžių montavimas ir matavimai |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1 |
|
8.05 straipsnio 7 dalis |
Uždaromasis įtaisas turi būti valdomas iš denio |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015 1 1 |
|
9 dalies pirmas sakinys |
Talpos matavimo prietaisų rodmenys turi būti įskaitomi iki didžiausio pripildymo lygio |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1 |
|
13 dalis |
Ne tik pagrindinių variklių, bet ir kitų variklių, būtinų saugiai laivo eksploatacijai, kuro talpyklų lygio kontrolė |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015 1 1 |
|
8.08 straipsnio 8 dalis |
Paprasto uždaromojo įtaiso nepakanka balasto patalpoms sujungti su triumų, kuriuose galima vežti balastą, nusausinimo vamzdžiais |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1 |
|
9 dalis |
Matavimo įtaisai triumuose |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1 |
|
8.09 straipsnio 2 dalis |
Įrenginiai tepaluotam vandeniui surinkti ir panaudoto tepalo saugyklos |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1 |
|
8.10 straipsnio 3 dalis |
65 dB(A) stovinčių laivų keliamo triukšmo riba |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015 1 1 |
|
|
8a SKYRIUS |
|
|
|
Taikomos reglamento dėl Reino upe plaukiojančių laivų tikrinimo pereinamojo laikotarpio nuostatos dėl 8a skyriaus |
|
|
9 SKYRIUS |
|||
9.01 straipsnio 1 dalies antras sakinys |
Atitinkami dokumentai, kurie turi būti pateikti tikrinimo įstaigai |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2035 1 1 |
|
2 dalies antra įtrauka |
Pagrindinio skirstomojo skydo, avarinio skirstomojo skydo ir skirstomojo skydo komutavimo schemos, kurios turi būti laikomos laive |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1 |
|
3 dalis |
Vidaus ir denio aplinkos temperatūra |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1 |
|
9.02 straipsnio 1–3 dalys |
Elektros tiekimo sistemos |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1 |
|
9.05 straipsnio 4 dalis |
Įžeminimo laidų skerspjūvis |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015 1 1 |
|
9.11 straipsnio 4 dalis |
Veiksmingas vėdinimas, kai akumuliatoriai įrengti uždarame skyriuje, spintoje ar dėžėje |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą |
|
9.12 straipsnio 2 dalies d punktas |
Skirstomieji įrenginiai |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015 1 1 |
|
3 dalies b punktas |
Įžeminimo nustatymo įtaisas, galintis duoti vaizdo ir garso avarinį signalą |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1 |
|
9.13 straipsnis |
Avariniai srovės pertraukikliai |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1 |
|
9.14 straipsnio 3 dalies antras sakinys |
Draudimas vieno poliaus perjungiklius montuoti skalbyklose, vonios kambariuose, prausyklose ir kitose patalpose, kuriose yra vandens tiekimo įrangos |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1 |
|
9.15 straipsnio 2 dalis |
Mažiausias vieno kabelio skerspjūvis, lygus 1,5 mm2 |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1 |
|
9 dalis |
Prie įtraukiamųjų vairinių prijungti kabeliai |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1 |
|
9.16 straipsnio 3 dalies antras sakinys |
Antra grandinė |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015 1 1 |
|
9.19 straipsnis |
Mechaninės įrangos avarinės signalizacijos ir saugos sistemos |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015 1 1 |
|
9.20 straipsnis |
Elektroninė įranga |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2035 1 1 |
|
9.21 straipsnis |
Elektromagnetinis suderinamumas |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2035 1 1 |
|
10 SKYRIUS |
|||
10.01 straipsnis |
Inkaro įranga |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1 |
|
10.02 straipsnio 2 dalies a punktas |
Švartavimosi ir kitų lynų sertifikatas |
Pirmasis lynas laive pakeičiamas: N.R.C., ne vėliau kaip 2008 1 1 Antrasis ir trečiasis lynai: 2013 1 1 |
|
10.03 straipsnio 1 dalis |
Europos standartas |
Pakeitus — ne vėliau kaip 2010 1 1 |
|
2 dalis |
Tinkamumas A, B ir C kategorijos gaisrams gesinti |
Pakeitus — ne vėliau kaip 2010 1 1 |
|
4 dalis |
CO2 kiekio ir patalpos dydžio santykis |
Pakeitus — ne vėliau kaip 2010 1 1 |
|
10.03a straipsnis |
Stacionarios gaisro gesinimo sistemos gyvenamosiose patalpose, vairinėse ir keleivių zonose |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2035 1 1 |
|
10.03b straipsnis |
Stacionarios gaisro gesinimo sistemos mašinų skyriuose, katilinėse ir siurblinėse |
||
10.04 straipsnis |
Europos standarto taikymas valtims |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015 1 1 |
|
10.05 straipsnio 2 dalis |
Pripučiamos gelbėjimo liemenės |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1. Gelbėjimo liemenės, kurios laive buvo 2003 9 30, gali būti naudojamos iki Bendrijos sertifikato išdavimo arba atnaujinimo po 2010 1 1. |
|
11 SKYRIUS |
|||
11.02 straipsnio 4 dalis |
Išorinių denių kraštų bei darbo vietų įrengimas |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015 1 1 |
|
11.04 straipsnis |
Šoniniai deniai |
(18) Bendrijos sertifikato išdavimas arba atnaujinimas pirmą kartą po 2035 1 1, jei jų plotis didesnis negu 7,30 m |
|
11.05 straipsnio 1 dalis |
Patekimas į darbo vietas |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2035 1 1 |
|
2 ir 3 dalys |
Durys ir įėjimai, išėjimai ir koridoriai, kurių grindų lygio skirtumas yra didesnis nei 0,50 m |
Išduodant ar atnaujinant Bendrijos sertifikatą |
|
4 dalis |
Laiptai darbo patalpose, kuriose nuolat yra įgula |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2035 1 1 |
|
11.06 straipsnio 2 dalis |
Išėjimai ir avariniai išėjimai |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2035 1 1 |
|
11.07 straipsnio 1 dalies antras sakinys |
Kopėčios, pakopos ir panašūs įtaisai |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2035 1 1 |
|
2 ir 3 dalys |
|
Išduodant ar atnaujinant Bendrijos sertifikatą |
|
11.10 straipsnis |
Liukų dangčiai |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1 |
|
11.11 straipsnis |
Suktuvai |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1 |
|
11.12 straipsnio 2–6 dalys ir 8–10 dalys |
Kranai: gamintojo lentelė, didžiausios leistinos apkrovos, apsauginiai įtaisai, apskaičiavimo bandymas, ekspertų atliekamas patikrinimas, laive laikomi sertifikatai |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015 1 1 |
|
11.13 straipsnis |
Degiųjų skysčių laikymas |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą |
|
12 SKYRIUS |
|||
12.01 straipsnio 1 dalis |
Gyvenamosios patalpos, skirtos nuolat laive gyvenantiems asmenims |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2035 1 1 |
|
12.02 straipsnio 3 dalis |
Grindų padėtis |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2035 1 1 |
|
4 dalis |
Gyvenamosios ir miegamosios patalpos |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2035 1 1 |
|
6 dalis |
Gyvenamųjų patalpų aukštis |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2035 1 1 |
|
8 dalis |
Laisvasis bendro naudojimo gyvenamųjų patalpų plotas |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2035 1 1 |
|
9 dalis |
Patalpų tūris |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2035 1 1 |
|
10 dalis |
Oro erdvės tūris vienam asmeniui |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2035 1 1 |
|
11 dalis |
Durų dydis |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2035 1 1 |
|
12 dalies a ir b punktai |
Laiptų padėtis |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2035 1 1 |
|
13 dalis |
Vamzdžiai, kuriais teka pavojingos dujos arba skysčiai |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2035 1 1 |
|
12.03 straipsnis |
Sanitariniai įrenginiai |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2035 1 1 |
|
12.04 staraipsnis |
Laivo virtuvės |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2035 1 1 |
|
12.05 straipsnis |
Geriamasis vanduo |
N.R.C., ne vėliau kaip 2006 12 31 |
|
12.06 straipsnis |
Šildymas ir vėdinimas |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2035 1 1 |
|
12.07 straipsnio 1 dalies antras sakinys |
Kita gyvenamųjų patalpų įranga |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2035 1 1 |
|
15 SKYRIUS |
|||
15.01 straipsnio 1 dalies d punktas |
9.14 straipsnio 3 dalies antro sakinio netaikymas didesnei nei 50V nominaliajai įtampai |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1 |
|
2 dalies c punktas |
Draudimas naudoti kietojo kuro šildytuvus pagal 13.07 straipsnį |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1 Ši nuostata netaikoma plaukiojančioms priemonėms, turinčioms kietojo kuro variklius (garo variklius). |
|
e punktas |
Draudimas naudoti suskystintųjų dujų prietaisus pagal 14 skyrių |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
|
15.02 straipsnio 2 dalis |
Pertvarų skaičius ir vieta |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
|
5 dalies antras sakinys |
Ribinės grimzlės linija, jei nėra pertvarų denio |
Keleiviniams laivams, pradėtiems statyti iki 1996 1 1, reikalavimas taikomas N.R.C. atveju ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
|
10 dalies c punktas |
Uždarymo trukmė |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015 1 1 |
|
12 dalis |
Optinė avarinė signalizacijos sistema |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą |
|
15 dalis |
Mažiausias dvigubų dugnų aukštis arba bortinės erdvės plotis |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
|
15.03 straipsnio 1–6 dalys |
Neapgadinto laivo stovumas |
N.R.C. ir padidinus didžiausią keleivių skaičių, ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
|
7 ir 8 dalys |
Apgadinto laivo stovumas |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
|
9 dalis |
dviejų skyrių būsena |
N.R.C. |
|
10–13 dalys |
Apgadinto laivo stovumas |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
|
15.05 straipsnio 2 dalies a punktas |
Keleivių skaičius, kuriam skirtos evakuacijos zonos buvimas buvo įrodytas pagal 15.06 straipsnio 8 dalį |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
|
b punktas |
Keleivių skaičius, į kurį buvo atsižvelgta atliekant stovumo apskaičiavimą pagal 15.03 straipsnį |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
|
15.06 straipsnio 1 dalies a punktas |
Keleiviams skirtos patalpos visuose deniuose laivagalio link nuo taraninės pertvaros lygio ir laivapriekio link nuo achterpiko pertvaros lygio |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
|
3 dalies c punkto pirmas sakinys |
Išėjimų aukščio prošvaisa |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
|
antras sakinys |
Keleivių kajučių ir kitų mažų patalpų pločio prošvaisa |
0,7 m dydžiui — N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
|
15.06 straipsnio 3 dalies f punkto pirmas sakinys |
Avarinių išėjimų dydis |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
|
g punktas |
Išėjimai iš patalpų, skirtų riboto judrumo asmenims |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
|
4 dalies d punktas |
Durys, skirtos naudoti riboto judrumo asmenims |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
|
5 dalis |
Reikalavimai jungiamiesiems koridoriams |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
|
6 dalies b punktas |
Evakuacijos keliai į evakuacijos zonas |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
|
d punktas |
Draudimas evakuacijos keliuose įrengti skersinius, kopėčias ar pan. |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
|
7 dalis |
Tinkama saugos nuorodų sistema |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
|
8 dalis |
Reikalavimai susirinkimo zonoms |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
|
9 dalis |
Reikalavimai keleivių zonų laiptams ir jų aikštelėms |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
|
10 dalies a punkto pirmas sakinys |
Turėklai pagal Europos standartą EN 711:1995 |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
|
antras sakinys |
Riboto judrumo asmenims skirtų falšbortų ir denio turėklų aukštis |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
|
15.06 straipsnio 10 dalies b punkto antras sakinys |
Angų, paprastai naudojamų riboto judrumo asmenims įlaipinti arba išlaipinti, pločio prošvaisa |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
|
13 dalis |
Riboto judrumo asmenims naudoti skirtos eismo zonos ir jų sienos |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
|
14 dalies pirmas sakinys |
Eismo zonų stiklo durų bei sienų ir langų stiklų konstrukcija |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
|
15 dalis |
Reikalavimai antstatams arba jų stogams, sudarytiems tik iš panoraminių langų |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
|
16 dalis |
Geriamojo vandens sistemos pagal 12.05 straipsnį |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2006 12 31 |
|
17 dalies antras sakinys |
Reikalavimai tualetams, skirtiems naudoti riboto judrumo asmenims |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
|
18 dalis |
Kajučių, kuriose nėra atsidarančių langų, vėdinimo sistema |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
|
19 dalis |
15.06 straipsnio reikalavimai patalpoms, kuriose gyvena įgulos nariai arba laive dirbantis personalas |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
|
15.07 straipsnis |
Reikalavimai varomajai sistemai |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
|
15.08 straipsnio 2 dalis |
Reikalavimai keleivių zonų garsiakalbių sistemoms |
Keleiviniams laivams, kurių LWL mažesnis nei 40 m arba skirtiems ne daugiau nei 75 asmenims, nuostata taikoma N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1 |
|
3 dalis |
Reikalavimai avarinei signalizacijos sistemai |
Į vienos dienos reisus plaukiantiems laivams nuostata taikoma N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1 |
|
4 dalis |
Kiekvieno vandeniui nelaidaus skyriaus triumo vandens lygio kontrolės signalas |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1 |
|
5 dalis |
Du motoriniai triumo siurbliai |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1 |
|
6 dalis |
Stacionari triumo vandens pašalinimo sistema |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015 1 1 |
|
8 dalis |
Patalpose po deniu esančių CO2 sistemų vėdinimo sistemos |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1 |
|
15.09 straipsnio 3 dalis |
Tinkama perkėlimo iš laivo įranga |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1 |
|
15.09 straipsnio 4 dalis |
Vaikams skirta asmeninė gelbėjimo įranga |
Iki Bendrijos sertifikato išdavimo arba atnaujinimo po 2010 1 1 ši įranga laikoma asmeninės gelbėjimo įrangos pakaitalu |
|
Gelbėjimo įranga |
Keleiviniuose laivuose, kuriuose kolektyvinės gelbėjimo priemonės pagal 15.09 straipsnio 5 dalį buvo įrengtos iki 2005 1 1, šios priemonės laikomos asmeninių gelbėjimo priemonių pakaitalu. Keleiviniuose laivuose, kuriuose kolektyvinės gelbėjimo priemonės pagal 15.09 straipsnio 6 dalį buvo įrengtos iki 2005 1 1, jos laikomos asmeninių gelbėjimo priemonių pakaitalu iki Bendrijos sertifikato išdavimo arba atnaujinimo po 2010 1 1. |
||
5 dalies b ir c punktai |
Pakankamai vietos atsisėsti esant bent 750 N plūdrumui |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1 |
|
f punktas |
Stovus diferentas ir tinkami greiferiniai įtaisai |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1 |
|
i punktas |
Tinkamos priemonės persikelti iš evakuacijos zonų į gelbėjimo plaustus |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1 |
|
10 dalis |
Gelbėjimo valtis, turinti variklį ir paieškos prožektorių |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1 |
|
15.10 straipsnio 2 dalis |
9.16 straipsnio 3 dalis taip pat taikoma koridoriams ir keleiviams skirtoms poilsio patalpoms |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015 1 1 |
|
3 dalis |
Pakankamas avarinis apšvietimas |
Avariniam apšvietimui — N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015 1 1 |
|
15.10 straipsnio 4 dalis |
Avarinė jėgainė |
Į vienos dienos reisus plaukiantiems laivams, kurių LWL yra 25 m arba mažesnis, nuostata taikoma N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015 1 1 |
|
f punktas |
Avarinis energijos tiekimas paieškos prožektoriams pagal 10.02 straipsnio 2 dalies i punktą |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015 1 1 |
|
i punktas |
Avarinis energijos tiekimas liftams ir keliamajai įrangai pagal 15.06 straipsnio 9 dalies antrą sakinį |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015 1 1 |
|
6 dalis |
Reikalavimai avarinei jėgainei: |
|
|
|
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015 1 1 |
||
|
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015 1 1 |
||
|
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015 1 1 |
||
15.11 straipsnis |
Priešgaisrinė sauga |
|
|
1 dalis |
Medžiagų ir sudedamųjų dalių tinkamumas priešgaisrinei saugai |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
|
2 dalis |
Pertvarų konstrukcija |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
|
3 dalis |
Patalpose, išskyrus mašinų skyrius ir saugyklas, naudojami dažai, lakas ir kitos medžiagos paviršiui apdoroti bei denio dangos turi turėti antipireno savybių |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015 1 1 |
|
4 dalis |
Holų lubos ir sienų plakiruotė pagaminta iš nedegių medžiagų |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
|
5 dalis |
Susirinkimo zonų baldai ir įranga, pagaminti iš nedegios medžiagos |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
|
6 dalis |
Išbandyta pagal kodeksą |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
|
7 dalis |
Holų izoliacinės medžiagos |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
|
8 dalis |
Reikalavimai pertvarose įstatytoms durims |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
|
9 dalis |
Sienos |
Laivų su kajutėmis, neturintiems automatinių didelio slėgio vandens purškimo sistemų — sienų tarp kajučių galams: N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1 |
|
10 dalis |
Pertvaros |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
|
15.11 straipsnio 11 dalis |
Priešgaisrinės pertvaros |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
|
12 dalies antras sakinys |
Laiptai iš plieno arba kitos lygiavertės nedegios medžiagos |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
|
13 dalis |
Vidinių laiptų atitvėrimas |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
|
14 dalis |
Vėdinimo sistemos ir oro tiekimo sistemos |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
|
15 dalis |
Laivo virtuvių vėdinimo sistemos ir viryklės su gartraukiais |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
|
16 dalis |
Valdymo centrai, trapo šachtos, susirinkimo zonos ir dūmų ištraukimo sistemos |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
|
17 dalis |
Priešgaisrinės signalizacijos sistema |
Į vienos dienos reisus plaukiantiems laivams: N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1 |
|
15.12 straipsnio 1 dalis |
Nešiojami gesintuvai |
Gesintuvams ir gesinimo medžiagoms laivo virtuvėse, kirpyklose ir parfumerijos parduotuvėse: N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą |
|
2 dalis |
Hidrantų sistema |
Antrajam gaisro gesinimo siurbliui: N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1 |
|
3 dalis |
Reikalavimai hidrantų sistemoms |
Slėgiui ir vandens srovės ilgiui: N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1 |
|
6 dalis |
Medžiagos, apsauga nuo darbo sutrikimų |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1 |
|
15.12 straipsnio 7 dalis |
Vamzdžių ir hidrantų apsauga nuo užšalimo |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1 |
|
8 dalies b punktas |
Savarankiškas gaisro gesinimo siurblių veikimas |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1 |
|
c punktas |
Vandens srovės ilgis visuose deniuose |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1 |
|
d punktas |
Gaisro gesinimo siurblių įrengimas |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1 |
|
9 dalis |
Gaisro gesinimo sistema mašinų skyriuose |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
|
15.14 straipsnio 1 dalis |
Nuotekų surinkimo ir šalinimo įranga |
Laivams su kajutėmis, kuriuose yra ne daugiau nei 50 gultų, ir į vienos dienos reisus plaukiantiems laivams: N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
|
2 dalis |
Reikalavimai nuotekų surinkimo talpykloms |
Laivams su kajutėmis, kuriuose yra ne daugiau nei 50 gultų, ir į vienos dienos reisus plaukiantiems laivams, kuriuose telpa ne daugiau nei 50 keleivių: N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
|
15.15 straipsnio 1 dalis |
Apgadinto laivo stovumas |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
|
4 dalis |
(Paliekama tuščia) |
|
|
5 dalis |
Gelbėjimo valties, platformos arba lygiaverčio įrenginio įrengimas |
Keleiviniams laivams, turintiems leidimą vežti ne daugiau nei 250 keleivių arba įrengti 50 gultų: N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1 |
|
15.15 straipsnio 6 dalis |
Gelbėjimo valties, platformos arba lygiaverčio įrenginio įrengimas |
Keleiviniams laivams, turintiems leidimą vežti ne daugiau nei 250 keleivių arba įrengti 50 gultų: N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1 |
|
9 dalies a punktas |
Suskystintųjų dujų įrenginių avarinės signalizacijos sistemos |
N.R.C., ne vėliau kaip atnaujinant sertifikatą pagal 14.15 straipsnį |
|
b punktas |
Kolektyvinės gelbėjimo priemonės pagal 15.09 straipsnio 5 dalį |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1 |
|
16 SKYRIUS |
|||
16.01 straipsnio 2 dalis |
Specialūs suktuvai arba lygiaverčiai sukabinamieji įtaisai |
Reikalavimas taikoma plaukiojančioms priemonėms, kurioms licencijos stumti neturint tinkamos tvirtinamosios įrangos buvo išduotos iki 1995 1 1, tik N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2035 1 1. |
|
16.01 straipsnio 3 dalies paskutinis sakinys |
Reikalavimai pavaros įtaisams |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2035 1 1 |
|
17 SKYRIUS |
|||
17.02 straipsnio 3 dalis |
Papildomi reikalavimai |
Taikomos tokios pat pereinamojo laikotarpio nuostatos, kaip nurodyta atitinkamame straipsnyje. |
|
17.03 straipsnio 1 dalis |
Bendroji avarinės signalizacijos sistema |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą |
|
4 dalis |
Didžiausia leidžiama apkrova |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą |
|
17.04 straipsnio 2 ir 3 dalys |
Liekamasis saugus atstumas |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą |
|
17.05 straipsnio 2 ir 3 dalys |
Liekamasis viršvandeninis bortas |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą |
|
17.06, 17.07 ir 17.08 straipsniai |
Šoninio svirimo bandymas ir stovumo patvirtinimas |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą |
|
17.09 straipsnis |
Grimzlės žymės ir grimzlės skalės |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą |
|
20 SKYRIUS |
|||
|
Taikomos reglamento dėl Reino upe plaukiojančių laivų tikrinimo pereinamojo laikotarpio nuostatos dėl 20 skyriaus |
|
|
21 SKYRIUS |
|||
21.01–21.02 straipsniai |
|
Reikalavimai taikomi iki 1995 1 1 pastatytiems pramoginiams laivams, tik N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2035 1 1. |
24.03 straipsnis
Leidžiančios nukrypti nuostatos, taikomos plaukiojančioms priemonėms, pradėtoms statyti 1976 m. balandžio 1 d. arba anksčiau
1. Be 24.02 straipsnio nuostatų plaukiojančioms priemonėms, pradėtoms statyti 1976 m. balandžio 1 d. arba anksčiau, gali būti taikomos toliau išdėstytos nuostatos.
Toliau pateiktoje lentelėje vartojami šie sąvokų apibrėžimai:
— |
„R.C.“: nuostata, netaikoma plaukiojančioms priemonėms, kurios jau yra eksploatuojamos, nebent atitinkamos jų dalys yra pakeistos arba perstatytos, t. y. nuostata taikoma tik atitinkamų dalių arba zonų pakeitimui arba perstatymui. Jei esamos dalys pakeičiamos tokios pat rūšies atsarginėmis dalimis naudojant tokią pat technologiją, tai nėra pakeitimas („R“), kaip apibrėžta pereinamojo laikotarpio nuostatose. |
— |
„Išduodant ar atnaujinant Bendrijos sertifikatą“: Šios nuostatos turi būti laikomasi iki kito Bendrijos sertifikato išdavimo arba jo atnaujinimo po nurodytos datos. |
Straipsnis ir dalis |
Turinys |
Galutinis terminas ir pastabos |
3 SKYRIUS |
||
3.03 straipsnio 1 dalies a punktas |
Taraninės pertvaros įrengimo vieta |
R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2035 1 1 |
3.04 straipsnio 2 dalis |
Bunkerių, gyvenamųjų patalpų ir keleivių zonų bendrieji paviršiai |
R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2035 1 1 |
7 dalis |
Didžiausias leistinas garsinio slėgio lygis |
Išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015 1 1 |
4 SKYRIUS |
||
4.01 straipsnio 2 dalis, 4.02 ir 4.03 straipsniai |
Saugus atstumas, viršvandeninis bortas, mažiausias viršvandeninis bortas |
Išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015 1 1 |
7 SKYRIUS |
||
7.01 straipsnio 2 dalis |
Laivo sukeltas garsinis slėgis |
R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015 1 1 |
7.05 straipsnio 2 dalis |
Navigacinių žiburių stebėsena |
Išduodant ar atnaujinant Bendrijos sertifikatą |
8 SKYRIUS |
||
8.08 straipsnio 3 ir 4 dalys |
Mažiausias siurbimo pajėgumas ir vidinis nusausinimo vamzdžių skersmuo |
Išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015 1 1 |
8.10 straipsnio 2 dalis |
Plaukiančio laivo sukeltas triukšmas |
R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015 1 1 |
9 SKYRIUS |
||
9.01 straipsnis |
Reikalavimai elektros įrangai |
R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015 1 1 |
9.03 straipsnis |
Apsauga nuo fizinio sąlyčio, kietųjų objektų ir vandens patekimo |
R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015 1 1 |
9.06 straipsnis |
Didžiausia leistinoji įtampa |
R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015 1 1 |
9.10 straipsnis |
Generatoriai ir varikliai |
R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015 1 1 |
9.11 straipsnio 2 dalis |
Akumuliatorių įrengimas |
R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015 1 1 |
9.12 straipsnis |
Skirstomieji įrenginiai |
R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015 1 1 |
9.14 straipsnis |
Instaliacijų jungiamosios detalės |
R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015 1 1 |
9.15 straipsnis |
Kabeliai |
R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015 1 1 |
9.17 straipsnis |
Navigaciniai žiburiai |
R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015 1 1 |
12 SKYRIUS |
||
12.02 straipsnio 5 dalis |
Triukšmas ir vibracija gyvenamosiose patalpose |
Išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015 1 1 |
15 SKYRIUS |
||
15.02 straipsnio 5 dalis, 6 dalies pirmas sakinys, 7–11 dalys ir 13 dalis |
Ribinės grimzlės linija, jei nėra pertvarų denio |
R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
15.02 straipsnio 16 dalis |
Vandeniui nelaidūs langai |
R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
15.04 straipsnis |
Saugus atstumas, viršvandeninis bortas, nugrimzdimo priemonės |
R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
15.05 straipsnis |
Keleivių skaičius |
Išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015 1 1 |
15.10 straipsnio 4 dalis, 6 dalis, 7 dalis, 8 dalis ir 11 dalis |
Avarinė jėgainė |
R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
2. 15.11 straipsnio 3 dalies a punktas į vienos dienos reisus plaukiantiems laivams, pradėtiems statyti 1976 m. balandžio 1 d. arba anksčiau, taikomas iki pirmojo Bendrijos sertifikato išdavimo arba atnaujinimo po 2045 1 1 tik tada, jei į evakuacijos kelius atgręžtų paviršių dažai, lakas, dangos bei kitos medžiagos ir kitos skydų paviršiams apdoroti naudojamos medžiagos yra atsparios ugniai ir negali išskirti pavojingo dūmų arba nuodingųjų garų kiekio.
3. 15.11 straipsnio 12 dalis į vienos dienos reisus plaukiantiems laivams, pradėtiems statyti 1976 m. balandžio 1 d. arba anksčiau, taikoma iki pirmojo Bendrijos sertifikato išdavimo arba atnaujinimo po 2045 1 1 tik tada, jei pakanka to, kad vietoj atraminės plieno konstrukcijos laiptų įrengiami evakuacijos kelio funkciją atliekantys laiptai, kurie suprojektuojami taip, kad kilus gaisrui jais būtų galima naudotis maždaug tiek pat laiko, kiek atraminės plieno konstrukcijos laiptais.
24.04 straipsnis
Kitos leidžiančios nukrypti nuostatos
1. Plaukiojančių priemonių, kurių mažiausias viršvandeninis bortas buvo nustatytas pagal 1983 m. kovo 31 d. galiojusio reglamento dėl Reino upe plaukiojančių laivų tikrinimo 4.04 straipsnį, savininko prašymu tikrinimo įstaiga viršvandeninį bortą gali nustatyti pagal 1995 m. sausio 1 d. galiojusio reglamento dėl Reino upe plaukiojančių laivų tikrinimo 4.03 straipsnį.
2. Iki 1983 m. liepos 1 d. pradėtos statyti plaukiojančios priemonės neprivalo atitikti 9 skyriaus, tačiau turi atitikti bent 1983 m. kovo 31 d. galiojusio reglamento dėl Reino upe plaukiojančių laivų tikrinimo 6 skyrių.
3. 15.06 straipsnio 3 dalies a–e punktai ir 15.12 straipsnio 3 dalies a punktas vienos žarnos ilgio taisyklės atžvilgiu taikomi tik po 1984 m. rugsėjo 30 d. pradėtoms statyti plaukiojančioms priemonėms ir atitinkamų zonų perstatymui ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 m. sausio 1 d.
4. Jei pereinamojo laikotarpio nuostatoms netekus galios šio skyriaus nuostatas sunku taikyti praktiškai arba dėl jų taikymo patiriamos nepagrįstai didelės išlaidos, tikrinimo įstaiga gali leisti nukrypti nuo šių nuostatų remdamasi nurodyto komiteto rekomendacijomis. Šios leidžiančios nukrypti nuostatos turi būti įrašomos Bendrijos sertifikate.
5. Jei šioje nuostatoje dėl įrangos konstrukcijos reikalavimų nurodomas Europos arba tarptautinis standartas, peržiūrėjus standartą tokia įranga gali būti toliau naudojama dar 20 metų nuo standarto peržiūros.
24.05 straipsnis
(Palikta tuščia)
24.06 straipsnis
Leidžiančios nukrypti nuostatos, taikomos plaukiojančioms priemonėms, kurioms netaikomas 24.01 straipsnis
1. Šios nuostatos taikomos:
a) |
plaukiojančioms priemonėms, kurių laivo sertifikatas pagal reglamentą dėl Reino upe plaukiojančių laivų tikrinimo buvo pirmą kartą išduotas nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 30 d., jei 1994 m. gruodžio 31 d. jos nebuvo statomos arba perstatomos; |
b) |
plaukiojančioms priemonėms, kurioms nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 30 d. buvo išduoda kita eismo licencija. |
2. Turi būti įrodoma, kad šios plaukiojančios priemonės atitinka reglamentą dėl Reino upe plaukiojančių laivų tikrinimo, galiojusį tą dieną, kurią buvo išduotas laivo sertifikatas arba kita eismo licencija.
3. Plaukiojančios priemonės turi būti pritaikytos, kad atitiktų nuostatas, kurios įsigalioja pirmą kartą išduodant laivo sertifikatą arba kitą eismo licenciją, pagal toliau pateiktoje lentelėje išdėstytas pereinamojo laikotarpio nuostatas.
4. 24.04 straipsnio 4 ir 5 dalys taikomos mutatis mutandis.
5. Toliau pateiktoje lentelėje vartojami šie sąvokų apibrėžimai:
— |
„N.R.C.“: nuostata netaikoma plaukiojančioms priemonėms, kurios jau yra eksploatuojamos, nebent atitinkamos jų dalys yra pakeistos arba perstatytos, t. y. nuostata taikoma tik neseniai pastatytoms plaukiojančioms priemonėms ir atitinkamų dalių arba zonų pakeitimui arba perstatymui. Jei esamos dalys pakeičiamos tokios pat rūšies atsarginėmis dalimis naudojant tokią pat technologiją, tai nėra pakeitimas („R“), kaip apibrėžta pereinamojo laikotarpio nuostatose. |
— |
„Išduodant ar atnaujinant Bendrijos sertifikatą“: Šios nuostatos turi būti laikomasi iki kito Bendrijos sertifikato išdavimo arba jo atnaujinimo po nurodytos datos. |
Straipsnis ir dalis |
Turinys |
Galutinis terminas ir pastabos |
Taikoma plaukiojančioms priemonėms, kurių laivo sertifikatas arba eismo licencija išduoti iki |
|
3 SKYRIUS |
||||
3.03 straipsnio 7 dalis |
Laivapriekio zonose esantys neišsikišantys inkarai |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2041 1 1 |
1999 10 1 |
|
3.04 straipsnio 3 dalies antras sakinys |
Izoliacija mašinų skyriuose |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą |
2003 4 1 |
|
3 dalies trečias ir ketvirtas sakiniai |
Angos ir uždaromieji įtaisai |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą |
2003 10 1 |
|
8 SKYRIUS |
||||
8.02 straipsnio 4 dalis |
Variklio detalių apsauga |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą |
2003 4 1 |
|
8.03 straipsnio 3 dalis |
Apsauga nuo greičio viršijimo |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1 |
2004 4 1 |
|
8.05 straipsnio 9 dalies pirmas sakinys |
Matavimo įtaisų rodmenis turi būti galima perskaityti iki didžiausio talpyklų pripildymo lygio |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1 |
1999 4 1 |
|
13 dalis |
Pagrindinių variklių ir kitų variklių, būtinų saugiai laivo eksploatacijai, kuro talpyklų lygio kontrolė |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015 1 1 |
1999 4 1 |
|
8a SKYRIUS |
||||
|
Taikomos Reglamento dėl Reino upe plaukiojančių laivų tikrinimo 8a skyriuje išdėstytos pereinamojo laikotarpio nuostatos. |
|
|
|
10 SKYRIUS |
||||
10.02 straipsnio 2 dalies a punktas |
Vielinių trosų ir kitų lynų sertifikavimas |
Pirmas lynas laive pakeistas: N.R.C., ne vėliau kaip 2008 1 1. Antras ir trečias lynas: 2013 1 1. |
2003 4 1 |
|
10.03 straipsnio 1 dalis |
Europos standartas |
Pakeitus — ne vėliau kaip 2010 1 1 |
2002 4 1 |
|
2 dalis |
Tinkamas A, B ir C gaisro kategorijoms |
Pakeitus — ne vėliau kaip 2010 1 1 |
2002 4 1 |
|
10.03a straipsnis |
Stacionarios gaisro gesinimo sistemos kajutėse, vairinėse ir keleivių zonose |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2035 1 1 |
2002 4 1 |
|
10.03b straipsnis |
Stacionarios gaisro gesinimo sistemos mašinų skyriuose, katilinėse ir siurblinėse |
(19) ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2035 1 1 |
2002 4 1 |
|
10.04 straipsnis |
Europos standarto taikymas valtims |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015 1 1 |
2003 10 1 |
|
10.05 straipsnio 2 dalis |
Pripučiamos gelbėjimo liemenės |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1. Gelbėjimo liemenės, kurios laive buvo 2003 9 30, gali būti naudojamos iki Bendrijos sertifikato išdavimo arba atnaujinimo po 2010 1 1. |
2003 10 1 |
|
11 SKYRIUS |
||||
11.13 straipsnis |
Degiųjų skysčių laikymas |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą |
2002 10 1 |
|
15 SKYRIUS |
||||
15.01 straipsnio 1 dalies c punktas |
8.06 straipsnio 2 dalies antro sakinio netaikymas |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą |
2006 1 1 |
|
d punktas |
9.14 straipsnio 3 dalies antro sakinio netaikymas didesnei nei 50 V nominaliajai įtampai |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1 |
2006 1 1 |
|
2 dalies b punktas |
Draudimas naudoti garinamuosius mazuto šildytuvus su degikliais pagal 13.04 straipsnį |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą |
2006 1 1 |
|
c punktas |
Draudimas naudoti kietojo kuro šildytuvus pagal 13.07 straipsnį |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1 |
2006 1 1 |
|
e punktas |
Draudimas naudoti suskystintųjų dujų prietaisus pagal 14 skyrių |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
2006 1 1 |
|
15.02 straipsnio 2 dalis |
Pertvarų skaičius ir vieta |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
2006 1 1 |
|
5 dalies antras sakinys |
Ribinės grimzlės linija, jei nėra pertvarų denio |
Keleiviniams laivams, pradėtiems statyti iki 1996 1 1, reikalavimas taikomas N.R.C. atveju ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
2006 1 1 |
|
15 dalis |
Mažiausias dvigubų dugnų aukštis arba bortinės erdvės plotis |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
2006 1 1 |
|
15.03 straipsnio 1–6 dalys |
Neapgadinto laivo stovumas |
N.R.C. ir padidinus didžiausią keleivių skaičių, ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
2006 1 1 |
|
15.03 straipsnio 7 ir 8 dalys |
Apgadinto laivo stovumas |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
2006 1 1 |
|
9 dalis |
Dviejų skyrių būsena |
N.R.C. |
2007 1 1 |
|
10–13 dalys |
Apgadinto laivo stovumas |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
2006 1 1 |
|
15.05 straipsnio 2 dalies a punktas |
Keleivių skaičius, kuriam skirtos evakuacijos zonos buvimas buvo įrodytas pagal 15.06 straipsnio 8 dalį |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
2006 1 1 |
|
b punktas |
Keleivių skaičius, į kurį buvo atsižvelgta atliekant stovumo apskaičiavimą pagal 15.03 straipsnį |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
2006 1 1 |
|
15.06 straipsnio 1 dalis |
Keleiviniams skirtos patalpos visuose deniuose yra laivapriekio link nuo achterpiko pertvaros lygio |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
2006 1 1 |
|
2 dalis |
11.13 straipsnyje nurodytos spintos ir patalpos, skirtos degiesiems skysčiams laikyti |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą |
2006 1 1 |
|
3 dalies c punkto pirmas sakinys |
Išėjimų aukščio prošvaisa |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
2006 1 1 |
|
antras sakinys |
Keleivių kajučių ir kitų mažų patalpų pločio prošvaisa |
0,7 m dydžiui — N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
2006 1 1 |
|
15.06 straipsnio 3 dalies f punkto pirmas sakinys |
Avarinių išėjimų dydis |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
2006 1 1 |
|
g punktas |
Išėjimai, skirti naudoti riboto judrumo asmenims |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
2006 1 1 |
|
4 dalies d punktas |
Durys, skirtos naudoti riboto judrumo asmenims |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
2006 1 1 |
|
5 dalis |
Reikalavimai jungiamiesiems koridoriams |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
2006 1 1 |
|
6 dalies b punktas |
Evakuacijos keliai į evakuacijos zonas |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
2006 1 1 |
|
c punktas |
Draudimas numatyti evakuacijos kelius, einančius per mašinų skyrius ir laivo virtuves |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą |
2006 1 1 |
|
d punktas |
Draudimas evakuacijos keliuose įrengti skersinius, kopėčias ar pan. |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
2006 1 1 |
|
7 dalis |
Tinkama saugos nuorodų sistema |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
2006 1 1 |
|
8 dalis |
Reikalavimai susirinkimo zonoms |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
2006 1 1 |
|
9 dalies a–c punktai, e punktas ir paskutinis sakinys |
Reikalavimai keleivių zonų laiptams ir jų aikštelėms |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
2006 1 1 |
|
10 dalies a punkto pirmas sakinys |
Turėklai pagal Europos standartą EN 711:1995 |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
2006 1 1 |
|
antras sakinys |
Riboto judrumo asmenims skirtų falšbortų ir denio turėklų aukštis |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
2006 1 1 |
|
b punkto paskutinis sakinys |
Angų, naudojamų riboto judrumo asmenims įlaipinti arba išlaipinti, pločio prošvaisa |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
2006 1 1 |
|
12 dalis |
Trapai pagal Europos standartą EN 14206:2003 |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą |
2006 1 1 |
|
13 dalis |
Riboto judrumo asmenims naudoti skirtos eismo zonos ir jų sienos |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
2006 1 1 |
|
14 dalies pirmas sakinys |
Eismo zonų stiklo durų bei sienų ir langų stiklų konstrukcija |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
2006 1 1 |
|
15 dalis |
Reikalavimai antstatams arba jų stogams, sudarytiems tik iš panoraminių langų |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
2006 1 1 |
|
16 dalis |
Geriamojo vandens sistemos pagal 12.05 straipsnį |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą |
2006 1 1 |
|
17 dalies antras sakinys |
Reikalavimai tualetams, skirtiems naudoti riboto judrumo asmenims |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
2006 1 1 |
|
18 dalis |
Kajučių, kuriose nėra atsidarančių langų, vėdinimo sistema |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
2006 1 1 |
|
15.07 straipsnis |
Reikalavimai varomajai sistemai |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
2007 1 1 |
|
15.08 straipsnio 2 dalis |
Reikalavimai keleivių zonų garsiakalbių sistemoms |
Keleiviniams laivams, kurių LWL mažesnis nei 40 m arba skirtiems ne daugiau nei 75 asmenims, nuostata taikoma N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1 |
2006 1 1 |
|
3 dalis |
Reikalavimai avarinei signalizacijos sistemai |
Į vienos dienos reisus plaukiantiems laivams nuostata taikoma N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1 |
2006 1 1 |
|
3 dalies c punktas |
Avarinės signalizacijos sistema, kuria laivo vadovybė apie pavojų galėtų įspėti įgulą ir laive dirbantį personalą |
Laivams su kajutėmis nuostata taikoma N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą |
2006 1 1 |
|
4 dalis |
Kiekvieno vandeniui nelaidaus skyriaus triumo vandens lygio kontrolės signalas |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1 |
2006 1 1 |
|
5 dalis |
Du motoriniai triumo siurbliai |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1 |
2006 1 1 |
|
6 dalis |
Stacionari triumo vandens pašalinimo sistema pagal 8.06 straipsnio 4 dalį |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015 1 1 |
2006 1 1 |
|
7 dalis |
Šaldomųjų sandėlių atidarymas iš vidaus |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą |
2006 1 1 |
|
8 dalis |
Patalpose po deniu esančių CO2 sistemų vėdinimo sistemos |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1 |
2006 1 1 |
|
9 dalis |
Pirmosios pagalbos rinkiniai |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą |
2006 1 1 |
|
15.09 straipsnio 1 dalies pirmas sakinys |
Gelbėjimo plūdurai |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą |
2006 1 1 |
|
2 dalis |
Asmeninė gelbėjimo įranga |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą |
2006 1 1 |
|
3 dalis |
Tinkama perkėlimo iš laivo įranga |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1 |
2006 1 1 |
|
15.09 straipsnio 4 dalis |
Asmeninė gelbėjimo įranga pagal Europos standartą EN 395:1998 arba EN 396:1998., kuria gali naudotis 100 % keleivių |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą |
2006 1 1 |
|
|
Vaikams skirta asmeninė gelbėjimo įranga |
Iki Bendrijos sertifikato išdavimo arba atnaujinimo po 2010 1 1 ši įranga laikoma asmeninės gelbėjimo įrangos pakaitalu |
2006 1 1 |
|
|
Gelbėjimo įranga |
Keleiviniuose laivuose, kuriuose kolektyvinės gelbėjimo priemonės pagal 15.09 straipsnio 5 dalį buvo įrengtos iki 2005 1 1, šios priemonės laikomos asmeninių gelbėjimo priemonių pakaitalu. Keleiviniuose laivuose, kuriuose kolektyvinės gelbėjimo priemonės pagal 15.09 straipsnio 6 dalį buvo įrengtos iki 2005 1 1, jos laikomos asmeninių gelbėjimo priemonių pakaitalu iki Bendrijos sertifikato išdavimo arba atnaujinimo po 2010 1 1. |
2006 1 1 |
|
5 dalies b ir c punktai |
Pakankamai vietos atsisėsti esant bent 750 N plūdrumui |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1 |
2006 1 1 |
|
f punktas |
Stovus diferentas ir tinkami greiferiniai įtaisai |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1 |
2006 1 1 |
|
i punktas |
Tinkamos priemonės persikelti iš evakuacijos zonų į gelbėjimo plaustus |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1 |
2006 1 1 |
|
9 dalis |
Gelbėjimo įrangos patikrinimas pagal gamintojo nurodymus |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą |
2006 1 1 |
|
10 dalis |
Gelbėjimo valtis, turinti variklį ir paieškos prožektorių |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1 |
2006 1 1 |
|
11 dalis |
Neštuvai |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą |
2006 1 1 |
|
|
Elektros įranga |
|
2006 1 1 |
|
15.10 straipsnio 2 dalis |
9.16 straipsnio 3 dalis taip pat taikoma koridoriams ir keleiviams skirtoms poilsio patalpoms |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015 1 1 |
2006 1 1 |
|
3 dalis |
Pakankamas avarinis apšvietimas |
Avariniam apšvietimui — N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015 1 1 |
2006 1 1 |
|
4 dalis |
Avarinė jėgainė |
Į vienos dienos reisus plaukiantiems laivams, kurių LWL yra 25 m arba mažesnis, nuostata taikoma N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015 1 1 |
2006 1 1 |
|
f punktas |
Avarinis energijos tiekimas paieškos prožektoriams pagal 10.02 straipsnio 2 dalies i punktą |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015 1 1 |
2006 1 1 |
|
i punktas |
Avarinis energijos tiekimas liftams ir keliamajai įrangai pagal 15.06 straipsnio 9 dalies 2 sakinį |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015 1 1 |
2006 1 1 |
|
6 dalis |
Reikalavimai avarinei jėgainei: |
|
2006 1 1 |
|
|
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015 1 1 |
2006 1 1 |
||
|
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015 1 1 |
2006 1 1 |
||
|
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015 1 1 |
2006 1 1 |
||
15.11 |
Priešgaisrinė sauga |
|
2007 1 1 |
|
1 dalis |
Medžiagų ir sudedamųjų dalių tinkamumas priešgaisrinei saugai |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
2006 1 1 |
|
15.11 straipsnio 2 dalis |
Pertvarų konstrukcija |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
2006 1 1 |
|
3 dalis |
Patalpose, išskyrus mašinų skyrius ir saugyklas, naudojami dažai, lakas ir kitos medžiagos paviršiui apdoroti bei denio dangos turi turėti antipireno savybių |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015 1 1 |
2006 1 1 |
|
4 dalis |
Holų lubos ir sienų plakiruotė pagaminta iš nedegių medžiagų |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
2006 1 1 |
|
5 dalis |
Susirinkimo zonų baldai ir įranga, pagaminti iš nedegios medžiagos |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
2006 1 1 |
|
6 dalis |
Išbandyta pagal kodeksą |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
2006 1 1 |
|
7 dalis |
Nedegios holų izoliacinės medžiagos |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
2006 1 1 |
|
8 dalies a ir b punktai, c punkto antras sakinys ir d punktas |
Reikalavimai pertvarose įstatytoms durims |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
2006 1 1 |
|
9 dalis |
Sienos |
Laivų su kajutėmis, neturintiems automatinių didelio slėgio vandens purškimo sistemų — sienų tarp kajučių galams: N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1 |
2006 1 1 |
|
10 dalis |
Pertvaros |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
2006 1 1 |
|
12 dalies antras sakinys |
Laiptai iš plieno arba kitos lygiavertės nedegios medžiagos |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
2006 1 1 |
|
13 dalis |
Vidinių laiptų atitvėrimas sienomis pagal 2 skyrių |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
2006 1 1 |
|
14 dalis |
Vėdinimo sistemos ir oro tiekimo sistemos |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
2006 1 1 |
|
15 dalis |
Laivo virtuvių vėdinimo sistemos ir viryklės su gartraukiais |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
2006 1 1 |
|
16 dalis |
Valdymo centrai, trapo šachtos, susirinkimo zonos ir dūmų ištraukimo sistemos |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
2006 1 1 |
|
17 dalis |
Priešgaisrinės signalizacijos sistema |
Į vienos dienos reisus plaukiantiems laivams: N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1 |
2006 1 1 |
|
15.12 straipsnio 1 dalis |
Nešiojami gesintuvai |
Gesintuvams ir gesinimo antklodėms laivo virtuvėse, kirpyklose ir parfumerijos parduotuvėse: N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą |
2006 1 1 |
|
2 dalis |
Hidrantų sistema |
Antrajam gaisro gesinimo siurbliui: N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1 |
2006 1 1 |
|
4 dalis |
Hidrantų sklendės |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą |
2006 1 1 |
|
5 dalis |
Išilgai ašies sujungta ritė |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą |
2006 1 1 |
|
6 dalis |
Medžiagos, apsauga nuo darbo sutrikimų |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1 |
2006 1 1 |
|
7 dalis |
Vamzdžių ir hidrantų apsauga nuo užšalimo |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1 |
2006 1 1 |
|
8 dalies b punktas |
Savarankiškas gaisro gesinimo siurblių veikimas |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1 |
2006 1 1 |
|
d punktas |
Gaisro gesinimo siurblių įrengimas |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1 |
2006 1 1 |
|
9 dalis |
Gaisro gesinimo sistema mašinų skyriuose |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1 |
2006 1 1 |
|
15.12 straipsnio 9 dalis |
Gaisro gesinimo sistema mašinų skyriuose, pagaminta iš plieno arba turinti lygiaverčių savybių |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1. Pereinamasis laikotarpis netaikomas keleiviniams laivams, pradėtiems statyti po 1995 12 31, kurių korpusas yra pagamintas iš medžio, aliuminio arba plastiko, ir mašinų skyriams, kurie nėra pagaminti iš medžiagos, numatytos 3.04 straipsnio 3 ir 4 dalyse. |
2006 1 1 |
|
15.13 straipsnis |
Saugos organizavimas |
Į vienos dienos reisus plaukiantiems laivams: N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą |
2006 1 1 |
|
15.14 straipsnio 1 dalis |
Nuotekų surinkimo ir šalinimo įranga |
Laivams su kajutėmis, kuriuose yra ne daugiau nei 50 gultų, ir į vienos dienos reisus plaukiantiems laivams: N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
2006 1 1 |
|
2 dalis |
Reikalavimai nuotekų surinkimo talpykloms |
Laivams su kajutėmis, kuriuose yra ne daugiau nei 50 gultų, ir į vienos dienos reisus plaukiantiems laivams, kuriais leidžiama vežti ne daugiau nei 50 keleivių: N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
2006 1 1 |
|
15.15 straipsnis |
Tam tikriems keleiviniams laivams taikomos leidžiančios nukrypti nuostatos |
|
2006 1 1 |
|
1 dalis |
Apgadinto laivo stovumas |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
2006 1 1 |
|
4 dalis |
(Palikta tuščia) |
|
|
|
5 dalis |
Gelbėjimo valties, platformos arba lygiaverčio įrenginio įrengimas |
Keleiviniams laivams, turintiems leidimą vežti ne daugiau nei 250 keleivių arba įrengti 50 gultų: N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1 |
2006 1 1 |
|
6 dalis |
Gelbėjimo valties, platformos arba lygiaverčio įrenginio įrengimas |
Keleiviniams laivams, turintiems leidimą vežti ne daugiau nei 250 keleivių arba įrengti 50 gultų: N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1 |
2006 1 1 |
|
15.15 straipsnio 9 dalies a punktas |
Suskystintųjų dujų įrenginių avarinės signalizacijos sistemos |
N.R.C., ne vėliau kaip atnaujinant atestavimą pagal 14.15 straipsnį |
2006 1 1 |
|
b punktas |
Kolektyvinės gelbėjimo priemonės pagal 15.09 straipsnio 5 dalį |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1 |
2006 1 1 |
24.07 straipsnis
(Palikta tuščia)
24a SKYRIUS
PAPILDOMOS PEREINAMOJO LAIKOTARPIO NUOSTATOS, TAIKOMOS PLAUKIOJANČIOMS PRIEMONĖMS, NEPLAUKIOJANČIOMS R ZONOS VANDENŲ KELIAIS
24a.01 straipsnis
Pereinamojo laikotarpio nuostatų taikymas jau eksploatuojamoms plaukiojančioms priemonėms ir ankstesnių Bendrijos sertifikatų galiojimas
1. Šios nuostatos taikomos:
a) |
plaukiojančioms priemonėms, kurioms Bendrijos sertifikatas pirmą kartą buvo išduotas iki 2008 m. gruodžio 30 d., ir |
b) |
plaukiojančioms priemonėms, kurioms iki 2008 m. gruodžio 30 d. buvo išduota kita eismo licencija, |
neplaukiojančioms R zonos vandenų keliu.
2. Turi būti įrodyta, kad tą dieną, kurią išduodamas Bendrijos sertifikatas arba kita eismo licencija, šios plaukiojančios priemonės atitinka Direktyvos 82/714/EEB II priedo 1–12 skyrių nuostatas.
3. Iki 2008 m. gruodžio 30 d. išduoti Bendrijos sertifikatai lieka galioti iki sertifikate nurodytos galiojimo dienos. Toliau taikoma 2.09 straipsnio 2 dalis.
24a.02 straipsnis
Leidžiančios nukrypti nuostatos, taikomos jau eksploatuojamoms plaukiojančioms priemonėms
1. Nepažeidžiant 24a.03 ir 24a.04 straipsnių, plaukiojančios priemonės, kurios atitinka ne visas šios direktyvos nuostatas, turi būti pritaikytos, kad atitiktų nuostatas, kurios įsigalioja išduodant pirmąjį Bendrijos sertifikatą arba kitą eismo licenciją, pagal toliau pateiktoje lentelėje išdėstytas pereinamojo laikotarpio nuostatas.
2. Toliau pateiktoje lentelėje vartojami šie sąvokų apibrėžimai:
— |
„N.R.C.“: nuostata netaikoma plaukiojančioms priemonėms, kurios jau yra eksploatuojamos, nebent atitinkamos jų dalys yra pakeistos arba perstatytos, t. y. nuostata taikoma tik neseniai pastatytoms plaukiojančioms priemonėms ir atitinkamų dalių arba zonų pakeitimui arba perstatymui. Jei esamos dalys pakeičiamos tokios pat rūšies atsarginėmis dalimis naudojant tokią pat technologiją, tai nėra pakeitimas („R“), kaip apibrėžta pereinamojo laikotarpio nuostatose. |
— |
„Išduodant ar atnaujinant Bendrijos sertifikatą“: Šios nuostatos turi būti laikomasi iki kito Bendrijos sertifikato išdavimo arba jo atnaujinimo po 2008 m. gruodžio 30 d.. Jei sertifikato galiojimas baigiasi laikotarpiu nuo 2008 m. gruodžio 30 d. iki likus dienai iki 2009 m. gruodžio 30 d., minėtas reikalavimas yra privalomas tik nuo 2009 m. gruodžio 30 d.. |
Straipsnis ir dalis |
Turinys |
Galutinis terminas ir pastabos |
3 SKYRIUS |
||
3.03 straipsnio 1 dalies a punktas |
Taraninės pertvaros įrengimo vieta |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2049 m. gruodžio 30 d. |
3.03 straipsnio 2 dalis |
Gyvenamosios patalpos |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2024 m. gruodžio 30 d. |
3.03 straipsnio 2 dalis |
Saugos įranga |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2029 m. gruodžio 30 d. |
3.03 straipsnio 4 dalis |
Patalpų atskyrimas, kad jos būtų nelaidžios dujoms |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2024 m. gruodžio 30 d. |
3.03 straipsnio 5 dalies antra pastraipa |
Achterpiko pertvaroje įstatytų durų stebėsena |
|
3.03 straipsnio 7 dalis |
Laivapriekio zonose esantys neišsikišantys inkarai |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2049 m. gruodžio 30 d. |
3.04 straipsnio 3 dalies antras sakinys |
Izoliacija mašinų skyriuose |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą |
3.04 straipsnio 3 dalies trečias ir ketvirtas sakiniai |
Angos ir užraktai |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą |
3.04 straipsnio 6 dalis |
Išėjimai iš patalpų, priskiriamų mašinų skyriams dėl šios direktyvos |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2049 m. gruodžio 30 d. |
4 SKYRIUS |
||
4.04 straipsnis |
Grimzlės žymės |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2024 m. gruodžio 30 d. |
5 SKYRIUS |
||
5.06 straipsnio 1 dalies pirmas sakinys |
Mažiausias greitis |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2049 m. gruodžio 30 d. |
6 SKYRIUS |
||
6.01 straipsnio 1 dalis |
5 skyriuje nustatytas manevringumas |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2049 m. gruodžio 30 d. |
3 dalis |
Nuolatinis pasvirimas ir aplinkos temperatūra |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2024 m. gruodžio 30 d. |
6.01 straipsnio 7 dalis |
Laivo vairo veleno konstrukcija |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2029 m. gruodžio 30 d. |
6.02 straipsnio 2 dalis |
Antrojo pavaros įtaiso paleidimas vienu veiksmu |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2024 m. gruodžio 30 d. |
3 dalis |
5 skyriuje nustatytas manevringumas, užtikrinamas antruoju pavaros įtaisu (rankinė eksploatacija) |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2049 m. gruodžio 30 d. |
6.03 straipsnio 1 dalis |
Kitų energijos naudotojų prijungimas prie hidraulinės vairo mechanizmo pavaros įtaiso |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2024 m. gruodžio 30 d. |
2 dalis |
Atskiri hidrauliniai rezervuarai |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2024 m. gruodžio 30 d. |
6.05 straipsnio 1 dalis |
Rankinės pavaros vairaratis, kuris nėra varomas mechanizuotu pavaros įtaisu |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2024 m. gruodžio 30 d. |
6.06 straipsnio 1 dalis |
Dvi nepriklausomos įjungimo sistemos |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2029 m. gruodžio 30 d. |
6.07 straipsnio 2 dalies a punktas |
Hidraulinio rezervuaro ir eksploatacinio slėgio lygio kontrolės prietaisai |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2024 m. gruodžio 30 d. |
e punktas |
Buferinių įtaisų stebėsena |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą |
6.08 straipsnio 1 dalis |
Reikalavimai elektroninei įrangai pagal 9.20 straipsnį |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2029 m. gruodžio 30 d. |
7 SKYRIUS |
||
7.02 straipsnio 2–7 dalys |
Neribotas matomumas iš vairinės, išskyrus šiuos skyrius: |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2049 m. gruodžio 30 d. |
7.02 straispnio 3 dalies antra pastraipa |
Neribotas matomumas vairininko žiūrėjimo linijoje |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2029 m. gruodžio 30 d |
5 dalis |
Mažiausias langų stiklo šviesos praleidimas |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2024 m. gruodžio 30 d. |
7.03 straipsnio 7 dalis |
Avarinių signalų išjungimas |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą |
8 dalis |
Automatinis perjungimas į kitą elektros energijos šaltinį |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2024 m. gruodžio 30 d. |
7.04 straipsnio 1 dalis |
Pagrindinių variklių ir vairavimo įtaisų valdymas |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą |
7.04 straipsnio 2 dalis |
Pagrindinių variklių valdymas |
Jei vairinės nebuvo suprojektuotos taip, kad naudodamas radiolokacinę įrangą laivą galėtų vesti vienas asmuo: N.R.C., ne vėliau išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2049 m. gruodžio 30 d., jei eigos kryptį galima nustatyti tiesiogiai; kitiems varikliams — ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2024 m. gruodžio 30 d. |
7.09 straipsnis |
Avarinės signalizacijos sistema |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2024 m. gruodžio 30 d. |
7.12 straipsnio 1 pastraipa |
Įtraukiamosios vairinės |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą. Neturint automatinio įtraukimo: N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2049 m. gruodžio 30 d. |
antra ir trečia pastraipos |
|
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą |
8 SKYRIUS |
||
8.01 straipsnio 3 dalis |
Tik vidaus degimo varikliai, deginantys kurą, kurio pliūpsnio temperatūra yra didesnė nei 55 °C |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2029 m. gruodžio 30 d. |
8.02 straipsnio 1 dalis |
Variklių apsauga nuo netyčinio įjungimo |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2024 m. gruodžio 30 d. |
4 dalis |
Mašinų dalių apsauga |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą |
8.03 straipsnio 2 dalis |
Kontrolės prietaisai |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2024 m. gruodžio 30 d. |
3 dalis |
Automatinė apsauga nuo greičio viršijimo |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2024 m. gruodžio 30 d. |
5 dalis |
Veleno įdėklų konstrukcija |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2029 m. gruodžio 30 d. |
8.05 straipsnio 1 dalis |
Skystojo kuro plieno talpyklos |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2029 m. gruodžio 30 d. |
8.05 straipsnio 2 dalis |
Automatinis talpyklų sklendžių uždarymas |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą |
3 dalis |
Draudimas kuro talpyklas įrengti prieš taraninę pertvarą |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2024 m. gruodžio 30 d. |
4 dalis |
Draudimas įrengti kuro talpyklas ir jų armatūrą virš variklių arba išmetamųjų vamzdžių |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2024 m. gruodžio 30 d.. Iki tol saugus kuro šalinimas turi būti užtikrinamas atitinkamais įtaisais. |
6 dalies trečias–penktas sakiniai |
Alsuoklių ir jungiamųjų vamzdžių montavimas ir matavimai |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2024 m. gruodžio 30 d. |
7 dalis |
Uždaromasis įtaisas turi būti valdomas iš denio |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2029 m. gruodžio 30 d. |
9 dalies pirmas sakinys |
Talpos matavimo prietaisų rodmenys turi būti įskaitomi iki didžiausio pripildymo lygio |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2024 m. gruodžio 30 d. |
13 dalis |
Pagrindinių variklių ir kitų variklių, būtinų saugiai laivo eksploatacijai, kuro talpyklų lygio kontrolė |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2029 m. gruodžio 30 d. |
8.06 straipsnis |
Tepimui naudojamos alyvos, vamzdžių ir priedų laikymas |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2049 m. gruodžio 30 d. |
8.07 straipsnis |
Energijos perdavimo sistemose, valdymo ir paleidžiamosiose sistemose ir šildymo sistemose naudojamų tepalų, vamzdžių ir priedų laikymas |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2049 m. gruodžio 30 d. |
8.08 straipsnio 8 dalis |
Paprasto uždaromojo įtaiso nepakanka balasto patalpoms sujungti su triumų, kuriuose galima vežti balastą, nusausinimo vamzdžiais |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2024 m. gruodžio 30 d. |
8.08 straipsnio 9 dalis |
Matavimo įtaisai triumuose |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2024 m. gruodžio 30 d. |
8.09 straipsnio 2 dalis |
Įrenginiai tepaluotam vandeniui surinkti ir panaudoto tepalo saugyklos |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2024 m. gruodžio 30 d. |
8.10 straipsnio 3 dalis |
65 dB(A) stovinčių laivų keliamo triukšmo riba |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2029 m. gruodžio 30 d. |
9 SKYRIUS |
||
9.01 straipsnio 1 dalies antras sakinys |
Atitinkami dokumentai, kurie turi būti pateikti tikrinimo įstaigai |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2049 m. gruodžio 30 d. |
9.01 straipsnio 2 dalies antra įtrauka |
Pagrindinio skirstomojo skydo, avarinio skirstomojo skydo ir skirstomojo skydo komutavimo schemos turi būti laikomos laive |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2024 m. gruodžio 30 d. |
3 dalis |
Vidaus ir denio aplinkos temperatūra |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2024 m. gruodžio 30 d. |
9.02 straipsnio 1–3 dalys |
Elektros tiekimo sistemos |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2024 m. gruodžio 30 d. |
9.03 straipsnis |
Apsauga nuo fizinio sąlyčio, kietųjų objektų ir vandens patekimo |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2029 m. gruodžio 30 d. |
9.05 straipsnio 4 dalis |
Įžeminimo laidų skerspjūvis |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2029 m. gruodžio 30 d. |
9.11 straipsnio 4 dalis |
Veiksmingas vėdinimas, kai akumuliatoriai įrengti uždarame skyriuje, spintoje ar dėžėje |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą |
9.12 straipsnis |
Skirstomieji įrenginiai |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2029 m. gruodžio 30 d. |
9.12 straipsnio 3 dalies b punktas |
Įžeminimo nustatymo įtaisas, galintis duoti vaizdo ir garso avarinį signalą |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2024 m. gruodžio 30 d. |
9.13 straipsnis |
Avariniai srovės pertraukikliai |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2024 m. gruodžio 30 d. |
9.14 straipsnis |
Instaliacijų jungiamosios detalės |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2029 m. gruodžio 30 d. |
9.14 straipsnio 3 dalies antras sakinys |
Draudimas vieno poliaus perjungiklius montuoti skalbyklose, vonios kambariuose, prausyklose ir kitose drėgnose patalpose, kuriose yra drėgnos įrangos |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2024 m. gruodžio 30 d. |
9.15 straipsnio 2 dalis |
Mažiausias vieno kabelio skerspjūvis, lygus 1,5 mm2 |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2024 m. gruodžio 30 d. |
10 dalis |
Prie įtraukiamųjų vairinių prijungti kabeliai |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2024 m. gruodžio 30 d. |
9.16 straipsnio 3 dalies antras sakinys |
Antra grandinė |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2029 m. gruodžio 30 d. |
9.19 straipsnis |
Mechaninės įrangos avarinės signalizacijos ir saugos sistemos |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2029 m. gruodžio 30 d. |
9.20 straipsnis |
Elektroninė įranga |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2049 m. gruodžio 30 d. |
9.21 straipsnis |
Elektromagnetinis suderinamumas |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2049 m. gruodžio 30 d. |
10 SKYRIUS |
||
10.01 straipsnis |
Inkaro įranga |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2024 m. gruodžio 30 d. |
10.02 straipsnio 2 dalies a punktas |
Švartavimosi ir kitų lynų sertifikatas |
Pirmasis lynas laive pakeičiamas: N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2024 m. gruodžio 30 d. Antrasis ir trečiasis lynas: 2029 m. gruodžio 30 d. |
10.03 straipsnio 1 dalis |
Europos standartas |
Padarius pakeitimą ne vėliau kaip 2024 m. gruodžio 30 d. |
2 dalis |
Tinkamumas A, B ir C kategorijos gaisrams gesinti |
Padarius pakeitimą ne vėliau kaip 2024 m. gruodžio 30 d. |
4 dalis |
CO2 kiekio ir patalpos dydžio santykis |
Padarius pakeitimą ne vėliau kaip 2024 m. gruodžio 30 d. |
10.03a straipsnis |
Stacionarios gaisro gesinimo sistemos gyvenamosiose patalpose, vairinėse ir keleivių zonose |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2049 m. gruodžio 30 d. |
10.03b straipsnis |
Stacionarios gaisro gesinimo sistemos mašinų skyriuose, katilinėse ir siurblinėse |
Stacionarios CO2 naudojančios gaisro gesinimo sistemos, sumontuotos iki 1985 m. spalio 1 d., gali būti toliau naudojamos iki Bendrijos sertifikato išdavimo ar atnaujinimo po 2049 m. gruodžio 30 d., jei jos atitinka Direktyvos 82/714/EEB II priedo 13.03 straipsnio reikalavimus. |
10.04 straipsnis |
Europos standarto taikymas valtims |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2029 m. gruodžio 30 d. |
10.05 straipsnio 2 dalis |
Pripučiamos gelbėjimo liemenės |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2024 m. gruodžio 30 d. Gelbėjimo liemenės, kurios laive buvo dieną iki 2008 m. gruodžio 30 d., gali būti naudojamos iki Bendrijos sertifikato atnaujinimo po 2024 m. gruodžio 30 d. |
11 SKYRIUS |
||
11.02 straipsnio 4 dalis |
Išorinių denių kraštų, šoninių denių ir darbo vietų įrengimas |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2029 m. gruodžio 30 d. |
11.04 straipsnis |
Šoniniai deniai |
(20) Bendrijos sertifikato išdavimas arba atnaujinimas pirmą kartą po 2049 m. gruodžio 30 d., jei jų plotis viršija 7,30 m |
11.05 straipsnio 1 dalis |
Patekimas į darbo vietas |
N.R.C., [ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2049 m. gruodžio 30 d. |
2 ir 3 dalys |
Durys ir įėjimai, išėjimai ir koridoriai, kurių grindų lygio skirtumas yra didesnis nei 0,50 m |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą |
4 dalis |
Laiptai darbo patalpose, kuriose nuolat yra įgula |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2049 m. gruodžio 30 d. |
11.06 straipsnio 2 dalis |
Išėjimai ir avariniai išėjimai |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2049 m. gruodžio 30 d. |
11.07 straipsnio 1 dalies antras sakinys |
Kopėčios, pakopos ir panašūs įtaisai |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2049 m. gruodžio 30 d. |
2 ir 3 dalys |
|
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą |
11.10 straipsnis |
Liukų dangčiai |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2024 m. gruodžio 30 d. |
11.11 straipsnis |
Suktuvai |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2024 m. gruodžio 30 d. |
11.12 straipsnio 2–6 dalys ir 8–10 dalys |
Kranai: gamintojo lentelė, didžiausios leistinos apkrovos, apsauginiai įtaisai, apskaičiavimo bandymas, ekspertų atliekamas patikrinimas, laive laikomi sertifikatai |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2029 m. gruodžio 30 d. |
11.13 straipsnis |
Degiųjų skysčių laikymas |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą |
12 SKYRIUS |
||
12.01 straipsnio 1 dalis |
Gyvenamosios patalpos, skirtos nuolat laive gyvenantiems asmenims |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2049 m. gruodžio 30 d. |
12.02 straipsnio 3 dalis |
Grindų padėtis |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2049 m. gruodžio 30 d. |
4 dalis |
Gyvenamosios ir miegamosios patalpos |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2049 m. gruodžio 30 d. |
12.02 straipsnio 5 dalis |
Triukšmas ir vibracija gyvenamosiose patalpose |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2029 m. gruodžio 30 d. |
6 dalis |
Gyvenamųjų patalpų aukštis |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2049 m. gruodžio 30 d. |
8 dalis |
Laisvasis bendro naudojimo gyvenamųjų patalpų plotas |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2049 m. gruodžio 30 d. |
9 dalis |
Patalpų tūris |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2049 m. gruodžio 30 d. |
10 dalis |
Oro erdvės tūris vienam asmeniui |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2049 m. gruodžio 30 d. |
11 dalis |
Durų dydis |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2049 m. gruodžio 30 d. |
12 dalies a ir b punktai |
Laiptų padėtis |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2049 m. gruodžio 30 d. |
13 dalis |
Vamzdžiai, kuriais teka pavojingos dujos arba skysčiai |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2049 m. gruodžio 30 d. |
12.03 straipsnis |
Sanitariniai įrenginiai |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2049 m. gruodžio 30 d. |
12.04 straipsnis |
Laivo virtuvės |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2049 m. gruodžio 30 d. |
12.05 straipsnis |
Geriamasis vanduo |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą |
12.06 straipsnis |
Šildymas ir vėdinimas |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2049 m. gruodžio 30 d. |
12.07 straipsnio 1 dalies antras sakinys |
Kita gyvenamųjų patalpų įranga |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2049 m. gruodžio 30 d. |
15 SKYRIUS |
||
|
Keleiviniai laivai |
Žr. šios direktyvos 8 str. |
15a SKYRIUS |
||
|
Keleiviniai burlaiviai |
Žr. šios direktyvos 8 str. |
16 SKYRIUS |
||
16.01 straipsnio 2 dalis |
Specialūs suktuvai arba lygiaverčiai sukabinamieji įtaisai |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2049 m. gruodžio 30 d. |
3 dalies paskutinis sakinys |
Reikalavimai pavaros įtaisams |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2049 m. gruodžio 30 d. |
17 SKYRIUS |
||
|
Plūduriuojantis įrenginys |
Žr. šios direktyvos 8 str. |
21 SKYRIUS |
||
|
Pramoginiai laivai |
Žr. šios direktyvos 8 str. |
22b SKYRIUS |
||
22b.03 straipsnis |
Antrasis savarankiškas vairo mechanizmo pavaros įtaisas |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2024 m. gruodžio 30 d. |
24a.03 straipsnis
Leidžiančios nukrypti nuostatos, taikomos plaukiojančioms priemonėms, pradėtoms statyti iki 1985 m. sausio 1 d.
1. Be 24a.02 straipsnio nuostatų, plaukiojančios priemonės, pradėtos statyti iki 1985 m. sausio 1 d., gali būti atleistos nuo toliau išvardytų nuostatų taikymo toliau pateiktos lentelės 3 skiltyje išdėstytomis sąlygomis, jei laivo ir jo įgulos sauga užtikrinama kitu tinkamu būdu:
2. Toliau pateiktoje lentelėje vartojami šie sąvokų apibrėžimai:
— |
„N.R.C.“: nuostata netaikoma plaukiojančioms priemonėms, kurios jau yra eksploatuojamos, nebent atitinkamos jų dalys yra pakeistos arba perstatytos, t. y. nuostata taikoma tik neseniai pastatytoms plaukiojančioms priemonėms ir atitinkamų dalių arba zonų pakeitimui arba perstatymui. Jei esamos dalys pakeičiamos tokios pat rūšies atsarginėmis dalimis naudojant tokią pat technologiją, tai nėra pakeitimas („R“), kaip apibrėžta šiose pereinamojo laikotarpio nuostatose. |
— |
„Išduodant ar atnaujinant Bendrijos sertifikatą“: Šios nuostatos turi būti laikomasi iki kito pirmojo Bendrijos sertifikato išdavimo arba kito jo atnaujinimo po 2008 m. gruodžio 30 d.. Jei sertifikato galiojimas baigiasi laikotarpiu nuo 2008 m. gruodžio 30 d. iki likus dienai iki 2009 m. gruodžio 30 d., minėtas reikalavimas yra privalomas tik nuo 2009 m. gruodžio 30 d.. |
Straipsnis ir dalis |
Turinys |
Galutinis terminas ir pastabos |
3 SKYRIUS |
||
3.03 straipsnio 1 dalis |
Vandeniui nelaidžios taraninės pertvaros |
N.R.C. |
3.03 straipsnio 2 dalis |
Gyvenamosios patalpos, saugumą užtikrinanti įranga |
N.R.C. |
3.03 straipsnio 5 dalis |
Angos vandeniui nelaidžiose pertvarose |
N.R.C |
3.04 straipsnio 2 dalis |
Bunkerių paviršiai |
N.R.C. |
3.04 straipsnio 7 dalis |
Didžiausias leistinasis garsinio slėgio lygis mašinų skyriuose |
N.R.C. |
4 SKYRIUS |
||
4.01 straipsnis |
Saugus atstumas |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2019 m. gruodžio 30 d. |
4.02 straipsnis |
Viršvandeninis bortas |
N.R.C. |
6 SKYRIUS |
||
6.01 straipsnio 3 dalis |
Reikalavimai vairavimo sistemai |
N.R.C. |
7 SKYRIUS |
||
7.01 straipsnio 2 dalis |
Didžiausias leistinasis garsinio slėgio lygis vairinėje |
N.R.C. |
7.05 straipsnio 2 dalis |
Navigacinių žiburių stebėsena |
N.R.C. |
7.12 straipsnis |
Įtraukiamosios vairinės |
N.R.C. |
8 SKYRIUS |
||
8.01 straipsnio 3 dalis |
Tam tikrų skystojo kuro rūšių draudimas |
N.R.C. |
8.04 straipsnis |
Variklio išmetamųjų dujų šalinimo sistema |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą |
8.05 straipsnio 13 dalis |
Kuro lygio avarinio signalo įtaisas |
N.R.C. |
8.08 straipsnio 2 dalis |
Triumo siurblių įrengimas |
N.R.C. |
8.08 straipsnio 3 ir 4 dalys |
Triumo siurblių skersmuo ir mažiausias siurbimo pajėgumas |
N.R.C. |
8.08 straipsnio 5 dalis |
Savaiminio įsiurbimo triumo siurbliai |
N.R.C. |
8.08 straipsnio 6 dalis |
Įranga su filtrais |
N.R.C. |
8.08 straipsnio 7 dalis |
Automatiškai užsidarantis įtaisas, skirtas achterpikui nusausinti |
N.R.C. |
8.10 straipsnio 2 dalis |
Plaukiojančios priemonės keliamas triukšmas |
N.R.C. |
9 SKYRIUS |
||
9.01 straipsnio 2 dalis |
Elektros įrangos sertifikatai |
N.R.C. |
9.01 straipsnio 3 dalis |
Elektros įrangos įrengimas |
N.R.C. |
9.06 straipsnis |
Didžiausia leistinoji įtampa |
N.R.C. |
9.10 straipsnis |
Generatoriai ir varikliai |
N.R.C. |
9.11 straipsnio 2 dalis |
Akumuliatoriai |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2029 m. gruodžio 30 d. |
9.12 straipsnio 2 dalis |
Jungikliai, apsauginiai įtaisai |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2029 m. gruodžio 30 d. |
9.14 straipsnio 3 dalis |
Perjungimas vienu metu |
N.R.C. |
9.15 straipsnis |
Kabeliai |
N.R.C. |
9.16 straipsnio 3 dalis |
Mašinų skyrių apšvietimas |
N.R.C. |
9.17 straipsnio 1 dalis |
Skirstomieji skydai, skirti navigaciniams žiburiams |
N.R.C. |
9.17 straipsnio 2 dalis |
Elektros energijos tiekimas navigaciniams žiburiams |
N.R.C. |
10 SKYRIUS |
||
10.01 straipsnio 9 dalis |
Inkarų suktuvai |
N.R.C. |
10.04 straipsnio 1 dalis |
Gelbėjimo valtys pagal standartą |
N.R.C. |
10.05 straipsnio 1 dalis |
Gelbėjimo plūdurai pagal standartą |
N.R.C. |
10.05 straipsnio 2 dalis |
Gelbėjimo liemenės pagal standartą |
N.R.C. |
11 SKYRIUS |
||
11.11 straipsnio 2 dalis |
Suktuvų sauga |
N.R.C. |
12 SKYRIUS |
||
12.02 straipsnio 13 dalis |
Vamzdžiai, kuriais teka pavojingos dujos arba skysčiai |
N.R.C. |
24a.04 straipsnis
Kitos leidžiančios nukrypti nuostatos
Jei pereinamojo laikotarpio nuostatoms netekus galios šio skyriaus nuostatas sunku taikyti praktiškai arba dėl jų taikymo patiriamos nepagrįstai didelės išlaidos, tikrinimo įstaiga gali leisti nukrypti nuo šių nuostatų remdamasi Komiteto rekomendacijomis. Šios išimtys turi būti įrašomos Bendrijos sertifikate.
(1) Jei prietaisai išskiria didelį šilumos kiekį: IP 12.
(2) Jei prietaisuose arba pultuose nėra šio tipo apsaugos, jie atitinka šiam apsaugos tipui taikomas sąlygas.
(3) Patvirtinto saugos tipo elektros įranga pagal
a) |
Europos standartus EN 50014: 1997; 50015:1998; 50016:2002; 50017: 1998; 50018:2000; 50019:2000 ir 50020:2002 arba |
b) |
nuo 2003 m. spalio 1 d. pagal IEC leidinį 60079. |
(4) Jei įtampa tiekiama iš didesnės įtampos tinklų, naudojamas galvaninis atskyrimas (saugos transformatorius).
(5) Visi antrinės grandinės stulpai izoliuojami nuo žemės.
(6) Skiriamosios sienos tarp valdymo centrų ir vidinių susirinkimo zonų turi atitikti A0 tipą, tačiau išorinės susirinkimo vietos atitinka tik tipą B15.
(7) Skiriamosios sienos tarp holų ir vidinių susirinkimo zonų turi atitikti A 30 tipą, tačiau išorinės susirinkimo vietos atitinka tik tipą B15.
(8) Skiriamosios sienos tarp kajučių, tarp kajučių ir koridorių ir vertikaliosios skiriamosios sienos, atskiriančios holus pagal 10 dalį, turi atitikti B15 tipą patalpose, kuriose yra įrengtos didelio slėgio purkštuvų sistemos B0.
(9) Skiriamosios sienos tarp mašinų skyrių pagal 15.07 ir 15.10 straipsnių 6 dalį atitinka A60 tipą. Kitais atvejais jos atitinka A0 tipą.
(10) Pakanka, kad skiriamosios sienos tarp laivo virtuvių bei skiriamosios sienos tarp šaldyklų ir maisto sandėlių atitiktų B15.
(11) Skiriamosios sienos tarp valdymo centrų ir vidinių susirinkimo zonų turi atitikti A0 tipą, tačiau išorinės susirinkimo vietos atitinka tik tipą B15.
(12) Skiriamosios sienos tarp holų ir vidinių susirinkimo zonų turi atitikti A 30 tipą, tačiau išorinės susirinkimo vietos atitinka tik tipą B15.
(13) Skiriamosios sienos tarp kajučių, tarp kajučių ir koridorių ir vertikaliosios skiriamosios sienos, atskiriančios holus pagal 10 dalį, turi atitikti B15 tipą patalpose, kuriose yra įrengtos didelio slėgio purkštuvų sistemos B0.
(14) Skiriamosios sienos tarp mašinų skyrių pagal 15.07 ir 15.10 straipsnių 6 dalį atitinka A60 tipą. Kitais atvejais jos atitinka A0 tipą.
(*) Atstumas nuo salingo iki denio.
(**) Bendras stengos ilgis be stiebo viršūnės.
(***) Stengos skersmuo stiebo viršūnės tvirtinimo lygyje.
(****) Bendras bugšprito ilgis.
(*****) Bendras kliverio giko ilgis
(******) Bendras grotgiko ilgis
(*******) Bendras gafelio ilgis.
(********) Atstumas iki denio nuo viršūnės arba salingo
(*********) atstumas iki denio nuo viršūnės arba salingo
(15) OL L 207, 1998 7 23, p. 1. Direktyva su pakeitimais, padarytais Direktyva 98/79/EB (OL L 331, 1998 12 7, p. 1).
(16) OL L 164, 1994 6 30, p. 15. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1882/2003.
(**********) Triumo skyriuose susidaro skysčių laisvieji paviršiai, kai vandeniui nelaidžiomis išilginėmis ir (arba) skersinėmis pertvaromis skysčių laisvieji paviršiai suskirstomi į tarpusavyje nesusisiekiančias dalis.
1. |
Stacionarios CO2 naudojančios gaisro gesinimo sistemos, įrengtos iki 1980 m. spalio 1 d., gali būti toliau naudojamos iki Bendrijos sertifikato išdavimo ar atnaujinimo po 2035 m. sausio 1 d., jei jos atitinka 7.03 straipsnio 5 dalies reikalavimus pagal Laivyvbos Reino upe centrinės komisijos rezoliuciją 1975-I-23. |
2. |
Stacionarios CO2 naudojančios gaisro gesinimo sistemos, įrengtos 1992 m. balandžio 1 d. — 1994 m. gruodžio 31 d., gali būti toliau naudojamos iki Bendrijos sertifikato išdavimo ar atnaujinimo po 2035 m. sausio 1 d., jei jos atitinka 1994 m. gruodžio 31 d. galiojančio Reino upe plaukiojančių laivų tikrinimo reglamento 7.03 straipsnio 5 dalies reikalavimus. |
1. |
Stacionarios CO2 naudojančios gaisro gesinimo sistemos, įrengtos iki 1980 m. spalio 1 d., gali būti toliau naudojamos iki Bendrijos sertifikato išdavimo ar atnaujinimo po 2035 m. sausio 1 d., jei jos atitinka 7.03 straipsnio 5 dalies reikalavimus pagal Laivyvbos Reino upe centrinės komisijos rezoliuciją 1975-I-23. |
2. |
Stacionarios CO2 naudojančios gaisro gesinimo sistemos, įrengtos 1992 m. balandžio 1 d. — 1994 m. gruodžio 31 d., gali būti toliau naudojamos iki Bendrijos sertifikato išdavimo ar atnaujinimo po 2035 m. sausio 1 d., jei jos atitinka 1994 m. gruodžio 31 d. galiojančio Reino upe plaukiojančių laivų tikrinimo reglamento 7.03 straipsnio 5 dalies reikalavimus. |
3. |
Laivybos Reino upe centrinės komisijos rekomendacijos dėl 1994 m. gruodžio 31 d. galiojančio Reino upe plaukiojančių laivų tikrinimo reglamento 7.03 straipsnio 5 dalies, priimtos 1992 m. balandžio 1 d. — 1994 m. gruodžio 31 d., galioja iki Bendrijos sertifikato išdavimo ar atnaujinimo po 2035 m. sausio 1 d. |
1. |
Stacionarios CO2 naudojančios gaisro gesinimo sistemos, įrengtos iki 1980 m. spalio 1 d., gali būti toliau naudojamos iki Bendrijos sertifikato išdavimo ar atnaujinimo po 2035 m. sausio 1 d., jei jos atitinka 7.03 straipsnio 5 dalies reikalavimus pagal Laivyvbos Reino upe centrinės komisijos rezoliuciją 1975-I-23. |
2. |
Stacionarios CO2 naudojančios gaisro gesinimo sistemos, įrengtos 1992 m. balandžio 1 d. — 1994 m. gruodžio 31 d., gali būti toliau naudojamos iki Bendrijos sertifikato išdavimo ar atnaujinimo po 2035 m. sausio 1 d., jei jos atitinka 1994 m. gruodžio 31 d. galiojančio Reino upe plaukiojančių laivų tikrinimo reglamento 7.03 straipsnio 5 dalies reikalavimus. |
3. |
Laivybos Reino upe centrinės komisijos rekomendacijos dėl 1994 m. gruodžio 31 d. galiojančio Reino upe plaukiojančių laivų tikrinimo reglamento 7.03 straipsnio 5 dalies, priimtos 1992 m. balandžio 1 d. — 1994 m. gruodžio 31 d., galioja iki Bendrijos sertifikato išdavimo ar atnaujinimo po 2035 m. sausio 1 d. |
1. |
Stacionarios CO2 naudojančios gaisro gesinimo sistemos, įrengtos iki 1980 m. spalio 1 d., gali būti toliau naudojamos iki Bendrijos sertifikato išdavimo ar atnaujinimo po 2035 m. sausio 1 d., jei jos atitinka 7.03 straipsnio 5 dalies reikalavimus pagal Laivyvbos Reino upe centrinės komisijos rezoliuciją 1975-I-23. |
2. |
Stacionarios CO2 naudojančios gaisro gesinimo sistemos, įrengtos 1992 m. balandžio 1 d. — 1994 m. gruodžio 31 d., gali būti toliau naudojamos iki Bendrijos sertifikato išdavimo ar atnaujinimo po 2035 m. sausio 1 d., jei jos atitinka 1994 m. gruodžio 31 d. galiojančio Reino upe plaukiojančių laivų tikrinimo reglamento 7.03 straipsnio 5 dalies reikalavimus. |
3. |
Laivybos Reino upe centrinės komisijos rekomendacijos dėl 1994 m. gruodžio 31 d. galiojančio Reino upe plaukiojančių laivų tikrinimo reglamento 7.03 straipsnio 5 dalies, priimtos 1992 m. balandžio 1 d. — 1994 m. gruodžio 31 d., galioja iki Bendrijos sertifikato išdavimo ar atnaujinimo po 2035 m. sausio 1 d. |
4. |
10.03b straipsnio 2 dalies a punktas taikomas tik iki Bendrijos sertifikato išdavimo ar atnaujinimo po 2035 m. sausio 1 d., jei šie įrenginiai buvo sumontuoti laivuose, pradėtuose statyti po 1992 m. spalio 1 d. |
1. |
Stacionarios CO2 naudojančios gaisro gesinimo sistemos, įrengtos iki 1980 m. spalio 1 d., gali būti toliau naudojamos iki Bendrijos sertifikato išdavimo ar atnaujinimo po 2035 m. sausio 1 d., jei jos atitinka 7.03 straipsnio 5 dalies reikalavimus pagal Laivyvbos Reino upe centrinės komisijos rezoliuciją 1975-I-23. |
2. |
Stacionarios CO2 naudojančios gaisro gesinimo sistemos, įrengtos 1992 m. balandžio 1 d. — 1994 m. gruodžio 31 d., gali būti toliau naudojamos iki Bendrijos sertifikato išdavimo ar atnaujinimo po 2035 m. sausio 1 d., jei jos atitinka 1994 m. gruodžio 31 d. galiojančio Reino upe plaukiojančių laivų tikrinimo reglamento 7.03 straipsnio 5 dalies reikalavimus. |
3. |
Laivybos Reino upe centrinės komisijos rekomendacijos dėl 1994 m. gruodžio 31 d. galiojančio Reino upe plaukiojančių laivų tikrinimo reglamento 7.03 straipsnio 5 dalies, priimtos 1992 m. balandžio 1 d. — 1994 m. gruodžio 31 d., galioja iki Bendrijos sertifikato išdavimo ar atnaujinimo po 2035 m. sausio 1 d. |
4. |
10.03b straipsnio 2 dalies a punktas taikomas tik iki Bendrijos sertifikato išdavimo ar atnaujinimo po 2035 m. sausio 1 d., jei šie įrenginiai buvo sumontuoti laivuose, pradėtuose statyti po 1992 m. spalio 1 d. |
(18) Ši nuostata taikoma laivams, pradėtiems statyti po 1994 12 31, ir laivams, eksploatuojamiems laikantis šių išlygų:
Renovuojant visą denio zoną, turi būti laikomasi 11.04 straipsnio reikalavimų.
Tais atvejais, kai perstatant šoninio denio pločio prošvaisos pakeitimas apima visą šoninių denių ilgį:
a) |
turi būti laikomasi 11.04 straipsnio, jei prieš šoninių denių perstatymą iki 0,90 m aukščio, šoninio denio pločio prošvaisa arba virš šio aukščio esanti pločio prošvaisa turi būti sumažinta, |
b) |
prieš šoninių denių perstatymą iki 0,90 m aukščio, šoninio denio pločio prošvaisa arba virš šio aukščio esanti pločio prošvaisa turi būti ne mažesnė už 11.04 straipsnyje nurodytus dydžius. |
1. |
Stacionarios CO2 naudojančios gaisro gesinimo sistemos, įrengtos 1995 m. spalio 1 d.–2003 m. kovo 31 d., gali būti toliau naudojamos iki Bendrijos sertifikato išdavimo ar atnaujinimo po 2035 m. sausio 1 d., jei jos atitinka 2002 m. kovo 31 d. galiojančio Reino upe plaukiojančių laivų tikrinimo reglamento 10.03 straipsnio 5 dalies reikalavimus. |
1. |
Stacionarios CO2 naudojančios gaisro gesinimo sistemos, įrengtos 1995 m. spalio 1 d.–2003 m. kovo 31 d., gali būti toliau naudojamos iki Bendrijos sertifikato išdavimo ar atnaujinimo po 2035 m. sausio 1 d., jei jos atitinka 2002 m. kovo 31 d. galiojančio Reino upe plaukiojančių laivų tikrinimo reglamento 10.03 straipsnio 5 dalies reikalavimus. |
2. |
Laivybos Reino upe centrinės komisijos rekomendacijos dėl 2002 m. kovo 31 d. galiojančio Reino upe plaukiojančių laivų tikrinimo reglamento 10.03 straipsnio 5 dalies, priimtos 1995 m. sausio 1 d.–2002 m. kovo 31 d., galioja iki Bendrijos sertifikato išdavimo ar atnaujinimo po 2035 m. sausio 1 d. |
1. |
Stacionarios CO2 naudojančios gaisro gesinimo sistemos, įrengtos 1995 m. spalio 1 d.–2003 m. kovo 31 d., gali būti toliau naudojamos iki Bendrijos sertifikato išdavimo ar atnaujinimo po 2035 m. sausio 1 d., jei jos atitinka 2002 m. kovo 31 d. galiojančio Reino upe plaukiojančių laivų tikrinimo reglamento 10.03 straipsnio 5 dalies reikalavimus. |
2. |
Laivybos Reino upe centrinės komisijos rekomendacijos dėl 2002 m. kovo 31 d. galiojančio Reino upe plaukiojančių laivų tikrinimo reglamento 10.03 straipsnio 5 dalies, priimtos 1995 m. sausio 1 d.–2002 m. kovo 31 d., galioja iki Bendrijos sertifikato išdavimo ar atnaujinimo po 2035 m. sausio 1 d. |
1. |
Stacionarios CO2 naudojančios gaisro gesinimo sistemos, įrengtos 1995 m. spalio 1 d.–2003 m. kovo 31 d., gali būti toliau naudojamos iki Bendrijos sertifikato išdavimo ar atnaujinimo po 2035 m. sausio 1 d., jei jos atitinka 2002 m. kovo 31 d. galiojančio Reino upe plaukiojančių laivų tikrinimo reglamento 10.03 straipsnio 5 dalies reikalavimus. |
2. |
Laivybos Reino upe centrinės komisijos rekomendacijos dėl 2002 m. kovo 31 d. galiojančio Reino upe plaukiojančių laivų tikrinimo reglamento 10.03 straipsnio 5 dalies, priimtos 1995 m. sausio 1 d.–2002 m. kovo 31 d., galioja iki Bendrijos sertifikato išdavimo ar atnaujinimo po 2035 m. sausio 1 d. |
3. |
10.05 straipsnio 2 dalies a punktas taikomas tiki iki Bendrijos sertifikato išdavimo ar atnaujinimo po 2035 m. sausio 1 d., jei šios sistemos buvo sumontuotos laivuose, pradėtuose statyti po 1992 m. spalio 1 d. |
1. |
Stacionarios CO2 naudojančios gaisro gesinimo sistemos, įrengtos 1995 m. spalio 1 d.–2003 m. kovo 31 d., gali būti toliau naudojamos iki Bendrijos sertifikato išdavimo ar atnaujinimo po 2035 m. sausio 1 d., jei jos atitinka 2002 m. kovo 31 d. galiojančio Reino upe plaukiojančių laivų tikrinimo reglamento 10.03 straipsnio 5 dalies reikalavimus. |
2. |
Laivybos Reino upe centrinės komisijos rekomendacijos dėl 2002 m. kovo 31 d. galiojančio Reino upe plaukiojančių laivų tikrinimo reglamento 10.03 straipsnio 5 dalies, priimtos 1995 m. sausio 1 d.–2002 m. kovo 31 d., galioja iki Bendrijos sertifikato išdavimo ar atnaujinimo po 2035 m. sausio 1 d. |
3. |
10.05 straipsnio 2 dalies a punktas taikomas tiki iki Bendrijos sertifikato išdavimo ar atnaujinimo po 2035 m. sausio 1 d., jei šios sistemos buvo sumontuotos laivuose, pradėtuose statyti po 1992 m. spalio 1 d. |
(20) Ši nuostata taikoma laivams, pradėtiems statyti po dviejų metų nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos, ir laivams, eksploatuojamiems laikantis šių išlygų:
Renovuojant visą denio zoną, turi būti laikomasi 11.04 straipsnio reikalavimų.
Tais atvejais, kai perstatant šoninio denio pločio prošvaisos pakeitimas apima visą šoninių denių ilgį,
a) |
turi būti laikomasi 11.04 straipsnio, jei prieš šoninių denių perstatymą iki 0,90 m aukščio, šoninio denio pločio prošvaisa arba virš šio aukščio esanti pločio prošvaisa turi būti sumažinta; |
b) |
prieš šoninių denių perstatymą iki 0,90 m aukščio, šoninio denio pločio prošvaisa arba virš šio aukščio esanti pločio prošvaisa turi būti ne mažesnė už 11.04 straipsnyje nurodytus dydžius. |
I priedėlis
Saugos ženklai
1 paveikslas Be leidimo įeiti draudžiama |
|
Spalva: raudona, balta, juoda |
2 paveikslas Atsargiai su ugnimi. Draudžiama rūkyti |
|
Spalva: raudona, balta, juoda |
3 paveikslas Gesintuvas |
|
Spalva: raudona, balta |
4 paveikslas Bendras įspėjimas apie pavojų |
|
Spalva: juoda, geltona |
5 paveikslas Gesintuvo žarna |
|
Spalva: raudona, balta |
6 paveikslas Gaisro gesinimo įrenginys |
|
Spalva: raudona, balta |
7 paveikslas Užsidėti apsaugos nuo triukšmo priemonę |
|
Spalva: mėlyna, balta |
8 paveikslas Pirmosios pagalbos rinkinys |
|
Spalva: žalia, balta |
Iš tiesų naudojami simboliai gali šiek tiek skirtis nuo šiame priedėlyje pateiktų grafinių atvaizdų arba būti smulkesni, jei dėl to nepasikeičia jų reikšmė ir dėl skirtumų bei pakeitimų jie netampa nesuprantami.
II priedėlis
Administraciniai nurodymai
Nr. 1 |
: |
Reikalavimai, susiję su išsisukamojo manevravimo ir posūkio geba |
Nr. 2 |
: |
Nustatyto mažiausio greičio, gebėjimo sustoti ir gebėjimo plaukti atbuline eiga reikalavimai |
Nr. 3 |
: |
Reikalavimai, taikomi plaukiojančių priemonių, stumiančių standųjį sąstatą arba stumiamų jame, sukabinimo sistemoms ir sukabinamiesiems įtaisams |
Nr. 4 |
: |
Triukšmo matavimai |
Nr. 5 |
: |
Specialūs mažesnės masės inkarai |
Nr. 6 |
: |
Vandeniui nelaidžių borto iliuminatorių stiprumas |
Nr. 7 |
: |
Reikalavimai, taikomi automatinėms didelio slėgio vandens purškimo sistemoms |
Nr. 8 |
: |
Laivo sertifikato išdavimas |
Nr. 9 |
: |
Plaukiojančių priemonių kuro talpyklos |
Nr. 10 |
: |
Mažiausias baržų korpuso storis |
Nr. 11 |
: |
Panaudoto tepalo surinkimo įranga |
Nr. 12 |
: |
Savo galia varomo laivo judėjimas |
Nr. 13 |
: |
Tinkama priešgaisrinės signalizacijos sistema |
Nr. 14 |
: |
Atskirų laivo dalių plūdrumo, diferento ir stovumo įrodymas |
Nr. 15 |
: |
Laivų, kuriuos gali valdyti minimalios sudėties įgula, įranga |
Nr. 16 |
: |
Elektros kabeliai |
Nr. 17 |
: |
Matomumas iš vairinės |
III PRIEDAS
GALIMŲ PAPILDOMŲ TECHNINIŲ REIKALAVIMŲ 1 IR 2 ZONŲ VIDAUS VANDENŲ KELIAIS PLAUKIOJANTIEMS LAIVAMS OBJEKTAI
Papildomi techniniai reikalavimai, priimti valstybės narės pagal šios direktyvos 5 straipsnio 1 dalį, taikomi tik šiems tos valstybės narės teritorijos 1 ir (arba) 2 zonose eksploatuojamų laivų aspektams:
1. |
Sąvokų apibrėžimams
|
2. |
Stovumui
|
3. |
Saugiam atstumui ir viršvandeniniam bortui
|
4. |
Korpuso angų ir antstatų nelaidumui vandeniui
|
5. |
Įrangai
|
6. |
Papildomoms keleiviniams laivams taikomoms nuostatoms
|
7. |
Laivų vilkstinėms ir konteinerių vežimui
|
IV PRIEDAS
GALIMŲ MAžESNIŲ TECHNINIŲ REIKALAVIMŲ 3 IR 4 ZONŲ VIDAUS VANDENŲ KELIAIS PLAUKIOJANTIEMS LAIVAMS OBJEKTAI
Mažiau griežti techniniai reikalavimai, kuriuos pagal šios direktyvos 5 straipsnio 7 dalį leidžia taikyti valstybė narė, taikomi tik šiems tos valstybės narės teritorijos vandenų kelių 3 arba 4 zonose eksploatuojamų laivų aspektams:
|
3 zona
|
|
4 zona
|
V PRIEDAS
BENDRIJOS VIDAUS VANDENŲ LAIVYBOS SERTIFIKATŲ PAVYZDYS
I dalis
BENDRIJOS VIDAUS VANDENŲ LAIVYBOS SERTIFIKATO PAVYZDYS
Tekstas paveikslėlio
Tekstas paveikslėlio
Tekstas paveikslėlio
Tekstas paveikslėlio
Tekstas paveikslėlio
Tekstas paveikslėlio
Tekstas paveikslėlio
Tekstas paveikslėlio
Tekstas paveikslėlio
Tekstas paveikslėlio
Tekstas paveikslėlio
Tekstas paveikslėlio
Tekstas paveikslėlio
II dalis
PAPILDOMO BENDRIJOS VIDAUS VANDENŲ LAIVYBOS SERTIFIKATO PAVYZDYS
Tekstas paveikslėlio
Tekstas paveikslėlio
III dalis
LAIKINOJO BENDRIJOS VIDAUS VANDENŲ LAIVYBOS SERTIFIKATO PAVYZDYS
Tekstas paveikslėlio
Tekstas paveikslėlio
VI PRIEDAS
BENDRIJOS VIDAUS VANDENŲ LAIVYBOS SERTIFIKATŲ REGISTRO PAVYZDYS
Tekstas paveikslėlio
Tekstas paveikslėlio
Tekstas paveikslėlio
VII PRIEDAS
KLASIFIKACINĖS BENDROVĖS
TURINYS
I dalis: |
Klasifikacinių bendrovių tvirtinimo kriterijai |
II dalis: |
Klasifikacinių bendrovių tvirtinimo tvarka |
III dalis: |
Patvirtintų klasifikacinių bendrovių sąrašas |
I dalis
Klasifikacinių bendrovių tvirtinimo kriterijai
Klasifikacinės bendrovės, prašančios patvirtinimo pagal šios direktyvos 10 straipsnį, turi atitikti visus šiuos kriterijus:
1) |
Klasifikacinė bendrovė gali dokumentais pagrįsti didelę patirtį, įgytą vertinant vidaus vandenų laivų, įskaitant laivus pavojingiems kroviniams vežti, projektus ir konstrukcijas. Klasifikacinė bendrovė turi išsamias vidaus vandenų laivų, įskaitant laivus pavojingiems kroviniams vežti, projektavimo, statybos ir periodinio tikrinimo taisykles ir nuostatus, kurie skelbiami bent anglų, prancūzų, olandų arba vokiečių kalbomis ir yra nuolat atnaujinami bei tobulinami vykdant mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos programas. Taisyklės ir nuostatai turi neprieštarauti Bendrijos teisės nuostatoms arba galiojantiems tarptautiniams susitarimams. |
2) |
Klasifikacinė bendrovė kasmet skelbia savo laivų registrą. |
3) |
Klasifikacinės bendrovės nekontroliuoja laivų savininkai ar statytojai arba kiti asmenys, kurių komercinė veikla yra susijusi su laivų projektavimu, gamyba, įrengimu, remontu, eksploatavimu ar draudimu. Klasifikacinė bendrovė pajamas gauna ne iš vienos įmonės. |
4) |
Klasifikacinės bendrovės buveinė arba filialas, įgaliotas priimti sprendimus ir veikti visose atitinkamose srityse pagal vidaus vandenų transportą reglamentuojančius teisės aktus, yra vienoje iš valstybių narių. |
5) |
Klasifikacinė bendrovė ir jos ekspertai turi gerą reputaciją vidaus vandenų transporto srityje; ekspertai gali pateikti savo profesinių gebėjimų įrodymą. Už jų veiklą atsako klasifikacinė bendrovė. |
6) |
Klasifikacinė bendrovė turi gausų techninį, vadybos, pagalbinį, tikrinimo ir mokslinį personalą, atitinkantį jos uždavinius bei klasifikuojamus laivus, kuris taip pat rūpinasi pajėgumų plėtra ir taisyklių atnaujinimu. Ji turi turėti inspektorius bent vienoje valstybėje narėje. |
7) |
Klasifikacinės bendrovės veiklą reglamentuoja etikos kodeksas. |
8) |
Klasifikacinė bendrovė yra valdoma ir administruojama taip, kad būtų užtikrintas valstybės narės reikalaujamos informacijos konfidencialumas. |
9) |
Klasifikacinė bendrovė yra pasirengusi valstybei narei teikti atitinkamą informaciją. |
10) |
Klasifikacinės bendrovės vadovybė apibrėžia ir dokumentais pagrindžia savo politiką bei tikslus ir įsipareigojimus dėl kokybės bei užtikrina, kad ši politika būtų suprantama, įgyvendinama ir kad jos būtų laikomasi visais klasifikacinės bendrovės lygiais. |
11) |
Klasifikacinė bendrovė parengia bei įdiegia ir taiko veiksmingą vidaus kokybės sistemą, grindžiamą atitinkamomis tarptautiniu mastu pripažintų kokybės standartų dalimis ir atitinkančią EN 45004 (tikrinimo įstaigos) bei EN 29001 standartus, aiškinamus pagal IACS Kokybės sistemos sertifikavimo schemos reikalavimus. Kokybės sistema turi būti sertifikuota nepriklausomos audito įstaigos, pripažintos valstybės, kurioje yra klasifikacinės bendrovės buveinė arba jos filialas, kaip numatyta 4 punkte, administracijos, kuri inter alia užtikrina, kad:
|
12) |
Kokybės sistema turi būti sertifikuota nepriklausomos audito įstaigos, pripažintos valstybės, kurioje yra klasifikacinės bendrovės buveinė arba jos filialas, kaip numatyta 4 punkte, administracijos. |
13) |
Klasifikacinė bendrovė įsipareigoja savo reikalavimus suderinti su atitinkamomis Europos Sąjungos direktyvomis ir Komitetui laiku teikti visą atitinkamą informaciją. |
14) |
Klasifikacinė bendrovė įsipareigoja periodiškai konsultuotis su jau patvirtintomis klasifikacinėmis bendrovėmis, kad būtų užtikrintas jų techninių standartų bei jų įgyvendinimo lygiavertiškumas, ir jos taisyklių bei nuostatų rengime turėtų leisti dalyvauti valstybės narės ir kitų suinteresuotų šalių atstovams. |
II dalis
Klasifikacinių bendrovių tvirtinimo tvarka
Sprendimą pagal direktyvos 10 straipsnį patvirtinti klasifikacinę bendrovę šios direktyvos 19 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka priima Komisija. Be to, turi būti laikomasi šios tvarkos:
1) |
Paraišką dėl patvirtinimo Komisijai pateikia valstybės, kurioje yra klasifikacinės bendrovės buveinė arba filialas, įgaliotas priimti sprendimus ir veikti visose atitinkamose srityse pagal vidaus vandenų laivams taikomus teisės aktus, atstovai. Be to, šios valstybės atstovai nusiunčia visą informaciją ir dokumentus, kurių reikia norint patikrinti, ar įvykdyti patvirtinimo kriterijai. |
2) |
Bet kuris komiteto narys gali pareikalauti, kad būtų surengtas susitikimas su atitinkama klasifikacine bendrove arba pateikta papildoma informacija ar dokumentai. |
3) |
Patvirtinimas panaikinamas panašia tvarka. Bet kuris komiteto narys gali paprašyti panaikinti patvirtinimą. Jį panaikinti prašančios valstybės atstovai pateikia jų prašymą pagrindžiančią informaciją ir dokumentus. |
4) |
Priimdama sprendimus Komisija atsižvelgia į Laivybos Reino upe centrinės komisijos sprendimus dėl atitinkamos klasifikacinės bendrovės patvirtinimo. Prieš patvirtindama klasifikacinę bendrovę, kuri nebuvo patvirtinta Laivybos Reino upe centrinės komisijos, Komisija pasitaria su Centrinės komisijos sekretoriatu. |
5) |
Priėmus kiekvieną sprendimą dėl klasifikacinės bendrovės patvirtinimo arba patvirtinimo panaikinimo, iš dalies keičiamas patvirtintų bendrovių sąrašas. |
6) |
Komisija atitinkamoms klasifikacinėms bendrovėms praneša savo sprendimus. |
III dalis
Patvirtintų klasifikacinių bendrovių sąrašas
Remiantis I ir II dalyse išdėstytais kriterijais, pagal šios direktyvos 10 straipsnį šiuo metu yra patvirtintos šios bendrovės:
1) |
„Bureau Veritas“, |
2) |
„Germanischer Lloyd“, |
3) |
„Lloyd's Register of Shipping“. |
Iki klasifikacinių bendrovių patvirtinimo pagal I ir II dalis tos klasifikacinės bendrovės, kurios yra valstybių narių pripažįstamos, patvirtintos ir įgaliotos pagal 1994 m. lapkričio 22 d. Tarybos direktyvą 94/57/EB dėl laivų apžiūros ir tikrinimo organizacijų ir atitinkamos jūrų administracijų veiklos bendrųjų taisyklių ir standartų (1), šiuo metu laikomos patvirtintomis pagal šios direktyvos 10 straipsnį tikrinti tik tuos laivus, kurie yra eksploatuojami tik tos valstybės narės vandenų keliuose.
(1) OL L 319, 1994 12 12, p. 20. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/84/EB (OL L 324, 2002 11 29, p. 53).
VIII PRIEDAS
PATIKRINIMŲ ATLIKIMO TVARKOS TAISYKLĖS
1 straipsnis
Jei atlikus patikrinimą valdžios institucijos nustato, kad laive turimas sertifikatas yra negaliojantis arba kad laivas neatitinka sertifikate numatytų reikalavimų, tačiau minėtas negaliojimas arba neatitiktis reikalavimams nekelia akivaizdaus pavojaus, laivo savininkas arba jo atstovas imasi visų būtinų priemonių padėčiai ištaisyti. Sertifikatą išdavusi arba paskutinį kartą jį pratęsusi institucija informuojama per septynias dienas.
2 straipsnis
Jei atlikus 1 straipsnyje nurodytą patikrinimą valdžios institucijos nustato, kad sertifikato laive nėra arba kad laivas kelia akivaizdų pavojų, jos gali uždrausti laivui plaukioti, kol nebus imtasi būtinų veiksmų padėčiai ištaisyti.
Jos taip pat gali nustatyti priemones, kurios leistų laivui, tam tikrais atvejais užbaigus transporto operacijas, saugiai nuplaukti į vietą, kurioje jį bus galima patikrinti arba suremontuoti. Sertifikatą išdavusi arba paskutinį kartą jį pratęsusi institucija informuojama per septynias dienas.
3 straipsnis
Valstybė narė, kuri uždraudė laivui plaukioti arba pranešė savininkui apie ketinimą tai padaryti, jei nebus pašalinti nustatyti trūkumai, sertifikatą išdavusiai arba paskutinį kartą jį pratęsusiai valstybės narės institucijai per septynias dienas praneša apie sprendimą, kuri ji priėmė arba ketina priimti.
4 straipsnis
Sprendime nutraukti laivo plaukiojimą, priimtame pagal įgyvendinant šią direktyvą priimtas priemones, smulkiai nurodomos priežastys, kuriomis jis grindžiamas. Apie jį nedelsiant pranešama atitinkamai šaliai, kuri kartu informuojama apie apskundimo tvarką, kuria ji gali pasinaudoti pagal valstybėse narėse galiojančius įstatymus, ir jos terminus.
IX PRIEDAS
SIGNALINIAMS ŽIBURIAMS, RADIOLOKACINIAMS ĮRENGINIAMS IR POSŪKIO KAMPINIO GREIČIO INDIKATORIAMS TAIKOMI REIKALAVIMAI
TURINYS
I dalis: |
Vidaus vandenų laivų žiburių spalvos bei stiprio ir signalinių žibintų patvirtinimo reikalavimai |
II dalis: |
Vidaus vandenų laivų signalinių žibintų bandymo ir patvirtinimo sąlygų reikalavimai |
III dalis: |
Būtiniausi reikalavimai, taikomi vidaus vandenų laivuose laivybai naudojamai radiolokacinei įrangai, ir jos bandymų sąlygos |
IV dalis: |
Būtiniausi reikalavimai, taikomi vidaus vandenų laivuose naudojamiems posūkio kampinio greičio indikatoriams, ir jų bandymų sąlygos |
V dalis: |
Vidaus vandenų laivuose naudojamos radiolokacinės įrangos ir posūkio kampinio greičio indikatorių įrengimo ir eksploatacinių bandymų reikalavimai |
VI dalis: |
Pavyzdinis bandymų institutų, patvirtintos įrangos ir patvirtintų įrengimo įmonių sąrašas |
I DALIS
VIDAUS VANDENŲ LAIVŲ ŽIBURIŲ SPALVOS BEI STIPRIO IR SIGNALINIŲ ŽIBINTŲ PATVIRTINIMO REIKALAVIMAI
TURINYS
1 skyrius |
Sąvokų apibrėžimai |
1.01 straipsnis |
Signaliniai žibintai |
1.02 |
Signaliniai žiburiai |
1.03 |
Šviesos šaltiniai |
1.04 |
Optiniai prietaisai |
1.05 |
Filtras |
1.06 |
IO, IB ir t santykis |
2 skyrius |
Reikalavimai signaliniams žiburiams |
2.01 straipsnis |
Signalinių žiburių spalva |
2.02 |
Signalinių žiburių šviesos stipris ir matomumo atstumas |
2.03 |
Signalinio žiburio šviesos sklaida |
3 skyrius |
Reikalavimai signaliniams žibintams |
3.01 straipsnis |
Techniniai reikalavimai |
4 skyrius |
Bandymai, patvirtinimas ir ženklinimas |
4.01 straipsnis |
Tipo bandymai |
4.02 |
Bandymų tvarka |
4.03 |
Patvirtinimo sertifikatas |
4.04 |
Patikrinimai vietoje |
4.05 |
Ženklinimas |
Priedėlis |
Vidaus vandenų laivų signalinių žibintų patvirtinimo sertifikato pavyzdys |
1 SKYRIUS
SĄVOKŲ APIBRĖŽIMAI
1.01 straipsnis
Signaliniai žibintai
1. „Žibintas“ — tai įtaisas dirbtinės šviesos šaltinio srautui skleisti; jame taip pat yra sudedamosios dalys šviesos spinduliams filtruoti, laužti arba atspindėti ir šviesos šaltiniui įtvirtinti arba valdyti.
2. Laive signalams duoti skirti žibintai yra vadinami signaliniais žibintais.
1.02 straipsnis
Signaliniai žiburiai
1. |
„Signaliniai žiburiai“ — signalinių žibintų skleidžiami šviesos signalai. |
2. |
„Topo žiburys“ — baltas žiburys, matomas 225° horizonto lanku ir spinduliuojantis tolygią nenutrūkstamą šviesą 112°30' lanku iš abiejų pusių, t. y. nuo laivapriekio iki 22°30' už kiekvieno borto traverso. |
3. |
„Bortų žiburiai“ — žalias žiburys dešiniame borte ir raudonas žiburys kairiame borte; kiekvienas iš šių žiburių yra matomas 112°30' horizonto lanku ir spinduliuoja tolygią nenutrūkstamą šviesą, t. y. nuo laivapriekio iki 22°30' už borto traverso. |
4. |
„Laivagalio žiburys“ — baltas žiburys, matomas 135° horizonto lanku ir spinduliuojantis tolygią nenutrūkstamą šviesą nuo laivagalio 67°30' lanku į abi laivo puses. |
5. |
„Geltonas laivagalio žiburys“ — geltonas žiburys, matomas 135° horizonto lanku ir spinduliuojantis tolygią nenutrūkstamą šviesą nuo laivagalio 67°30' lanku į abi laivo puses. |
6. |
„Aplink šviečiantis žiburys“ — žiburys, matomas 360° horizonto lanku ir spinduliuojantis tolygią nenutrūkstamą šviesą. |
7. |
Blyksintis žiburys — tai reguliarių šviesos blyksnių seka per laiko vienetą. |
8. |
Signaliniai žiburiai pagal šviesos stiprį skirstomi taip:
|
1.03 straipsnis
Šviesos šaltiniai
Šviesos šaltiniai — elektriniai arba neelektriniai įtaisai, suprojektuoti signalinių žibintų šviesos srautui gaminti.
1.04 straipsnis
Optiniai prietaisai
1. |
Optinis prietaisas — prietaisas, susidedantis iš šviesą laužiančių, atspindinčių arba laužiančių ir atspindinčių sudedamųjų dalių, įskaitant laikiklius. Šių sudedamųjų dalių paskirtis — nukreipti šviesos šaltinio spindulius tam tikromis kryptimis. |
2. |
Spalvotasis optinis prietaisas — optinis prietaisas, kuris pakeičia spinduliuojamos šviesos spalvą ir stiprį. |
3. |
Neutralusis optinis prietaisas — optinis prietaisas, kuris pakeičia spinduliuojamos šviesos stiprį. |
1.05 straipsnis
Filtras
1. |
Spalvotasis filtras — atrankusis filtras, kuris keičia spinduliuojamos šviesos spalvą ir stiprį. |
2. |
Neutralusis filtras — tai neatrankioji sudedamoji dalis, kuri keičia spinduliuojamos šviesos stiprį. |
1.06 straipsnis
IO, IB ir t santykis
IO |
tai fotometrinis elektrinių žiburių šviesos stipris kandelomis (cd), išmatuotas esant normaliai įtampai. |
IB |
tai eksploatacinis šviesos stipris kandelomis (cd). |
t |
tai matomumo atstumas kilometrais (km). |
Atsižvelgiant, pavyzdžiui, į šviesos šaltinio senėjimą, optinių prietaisų nešvarumą ir laivo tinklo įtampos svyravimus, laikoma, kad IB yra 25 procentais mažesnis už IO.
Todėl:
|
IB = 0,75 · IO |
Signalinių žiburių IB ir t santykis yra išreiškiamas šia lygtimi:
|
IB = 0,2. t2 · q-t |
Atmosferinio perdavimo koeficientas q yra laikomas lygiu 0,76 ir atitinka 14,3 km meteorologinį matomumą.
2 SKYRIUS
REIKALAVIMAI SIGNALINIAMS ŽIBURIAMS
2.01 straipsnis
Signalinių žiburių spalva
1. Žiburiams taikoma penkių spalvų signalų sistema, kurią sudaro šios spalvos:
— |
balta, |
— |
raudona, |
— |
žalia, |
— |
geltona, |
— |
mėlyna. |
Šis sistema turi atitikti Tarptautinės apšvietimo komisijos rekomendacijas, „Signalinių žiburių spalvos“, IEC leidinys Nr. 2.2. (TC-1.6) 1975.
Spalvos taikomos signalinio žibinto spinduliuojamiems šviesos srautams.
2. Signalinių žiburių spalvų ribos pagal IEC leidinyje Nr. 2.2 (TC-1.6) 1975 pateiktos spalvių diagramos sankirtos taškų koordinates (žr. spalvių diagramą) nustatomos taip:
Signalinio žiburio spalva |
Sankirtos taškų koordinatės |
||||||
Balta |
x |
0,310 |
0,443 |
0,500 |
0,500 |
0,453 |
0,310 |
y |
0,283 |
0,382 |
0,382 |
0,440 |
0,440 |
0,348 |
|
Raudona |
x |
0,690 |
0,710 |
0,680 |
0,660 |
|
|
y |
0,290 |
0,290 |
0,320 |
0,320 |
|||
Žalia |
x |
0,009 |
0,284 |
0,207 |
0,013 |
|
|
y |
0,720 |
0,520 |
0,397 |
0,494 |
|||
Geltona |
x |
0,612 |
0,618 |
0,575 |
0,575 |
|
|
y |
0,382 |
0,382 |
0,425 |
0,406 |
|||
Mėlyna |
x |
0,136 |
0,218 |
0,185 |
0,102 |
|
|
y |
0,040 |
0,142 |
0,175 |
0,105 |
IEC spalvių diagrama
kurioje |
2 930 K atitinka vakuuminės kaitinamosios lempos šviesą. 2 856 K atitinka dujomis užpildytos kaitinamosios lempos šviesą. |
2.02 straipsnis
Signalinių žiburių stipris ir matomumo atstumas
Toliau lentelėje pateikiamos skirtingų signalinių žiburių rūšių leistinosios IO, IB ir t ribos (dieną ir naktį). Nurodytos vertės taikomos signalinių žibintų spinduliuojamam šviesos srautui.
IO ir IB yra nurodyti cd, o t — km.
Didžiausios ir mažiausios vertės
Signalinių žiburių rūšis |
Signalinio žiburio spalva |
||||||||
Balta |
Žalia, raudona |
Geltona |
Mėlyna |
||||||
min. |
max. |
min. |
max. |
min. |
max. |
min. |
max. |
||
paprastieji |
IO |
2.7 |
10.0 |
1.2 |
4.7 |
1.1 |
3.2 |
0.9 |
2.7 |
IB |
2.0 |
7.5 |
0.9 |
3.5 |
0.8 |
2.4 |
0.7 |
2.0 |
|
t |
2.3 |
3.7 |
1.7 |
2.8 |
1.6 |
2.5 |
1.5 |
2.3 |
|
ryškieji |
IO |
12.0 |
33.0 |
6.7 |
27.0 |
4.8 |
20.0 |
6.7 |
27.0 |
IB |
9.0 |
25.0 |
5.0 |
20.0 |
3.6 |
15.0 |
5.0 |
20.0 |
|
t |
3.9 |
5.3 |
3.2 |
5.0 |
2.9 |
4.6 |
3.2 |
5.0 |
|
stiprieji |
IO |
47.0 |
133.0 |
- |
- |
47.0 |
133.0 |
- |
- |
IB |
35.0 |
100.0 |
- |
- |
35.0 |
100.0 |
- |
- |
|
t |
5.9 |
8.0 |
- |
- |
5.9 |
8.0 |
- |
- |
Tačiau taikomas mažiausias geltonųjų blyksinčių žiburių šviesos stipris (IO) dieną yra 900 cd.
2.03 straipsnis
Signalinio žiburio šviesos sklaida
1. Horizontalioji šviesos stiprio sklaida
1.1 |
2.02 straipsnyje nurodytas šviesos stipris taikomas visoms horizontalios plokštumos, kertančios optinio prietaiso centrą arba vertikaliai padėto signalinio žibinto tinkamai sureguliuoto šviesos šaltinio šviesos svorio centrą, kryptims. |
1.2 |
Nustatytas topo, laivagalio ir borto žiburių šviesos stipris turi būti išlaikytas visame nustatyto ruožo horizonto lanke ne mažiau negu iki 5° atstumu iki ribų. Šviesos stipris nustatytame ruože nuo 5° iki ribos gali sumažėti 50 procentų; toliau jis palaipsniui turi mažėti taip, kad nuo 5° už ruožo ribų liktų tik labai nedidelis šviesos kiekis. |
1.3 |
Borto žiburio šviesos stipris laivo judėjimo ašiai lygiagrečia kryptimi turi būti lygus nustatytajam. Tarp 1° ir 3° už nustatytojo ruožo ribų stipris turi sumažėti beveik iki nulio. |
1.4 |
Dvispalvių arba trispalvių žibintų šviesos stiprio sklaida turi būti tolygi, kad 3° iš abiejų pusių nuo nustatytojo ruožo ribų nebūtų viršytas didžiausias leistinas stipris ir būtų pasiektas mažiausias nustatytas stipris. |
1.5 |
Horizontalioji žibintų šviesos stiprio sklaida turi būti tolygi visame ruože, kad taikomos mažiausios ir didžiausios fotometrinio šviesos stiprio vertės nesiskirtų daugiau negu 1,5 karto. |
2. Vertikalioji šviesos stiprio sklaida
Kai pasvirimo kampas nuo horizontalės yra iki ± 5° arba ± 7,5°, pirmuoju atveju šviesos stipris turi būti lygus bent 80 %, o antruoju — 60 % šviesos stiprio, kai pasvirimo kampas lygus 0°, tačiau negali jo viršyti daugiau kaip 1,2 karto.
3 SKYRIUS
REIKALAVIMAI SIGNALINIAMS ŽIBINTAMS
3.01 straipsnis
Techniniai reikalavimai
1. Signalinių žibintų ir šviesos šaltinių konstrukcija ir medžiagos turi būti tokios, kad būtų užtikrinta jų sauga ir ilgaamžiškumas.
2. Žibintų detalės (pavyzdžiui, skersinės sąvaržos) turi nekenkti šviesos stipriui, spalvoms arba sklaidai.
3. Laive signalinius žibintus turi būti galima lengvai ir tinkamoje padėtyje sumontuoti.
4. Šviesos šaltinį turi būti lengva pakeisti.
4 SKYRIUS
BANDYMAI, PATVIRTINIMAS IR ŽENKLINIMAS
4.01 straipsnis
Tipo bandymai
Tipo bandymų pagal „Vidaus vandenų laivų signalinių žibintų bandymo ir patvirtinimo sąlygas“ paskirtis — nustatyti, ar signaliniai žibintai ir jų šviesos šaltinis atitinka šiuos reikalavimus.
4.02 straipsnis
Bandymų tvarka
1. Paraiška dėl tipo bandymo pateikiama kompetentingai bandymų institucijai, kartu pateikiant ne mažiau kaip du planų egzempliorius ir du žibinto bei reikiamų šviesos šaltinių pavyzdžius.
2. Jei atlikus bandymą nėra pagrindo prieštaravimams, vienas prie paraiškos pridėtų planų egzempliorius, kuriame įrašomas patvirtinimas, ir vienas patvirtintas žibinto pavyzdys gražinami pareiškėjui. Antrasis planų egzempliorius ir antrasis žibinto pavyzdys lieka bandymų institucijoje.
3. Gamintojas bandymų institucijai pateikia pareiškimą, kad visos masinės gamybos žibinto detalės atitinka žibinto, kurio tipo bandymas buvo atliktas, detales.
4.03 straipsnis
Patvirtinimo sertifikatas
1. Jei tipo bandymo rezultatai rodo, kad šie reikalavimai buvo įvykdyti, signalinio žibinto tipas patvirtinamas ir pareiškėjui pagal priedėlyje pateiktą pavyzdį išduodamas patvirtinimo sertifikatas, pažymėtas 4.05 straipsnyje nurodytais ženklais.
2. Patvirtinimo sertifikato turėtojas:
— |
gali įvairias žibintų dalis pažymėti 4.05 straipsnyje nurodytais ženklais, |
— |
žibintus gali gaminti tik laikydamasis bandymų institucijos patvirtintų planų ir gamybos būdo, naudoto gaminant žibintus, kurių tipo bandymai buvo atlikti, |
— |
gali keisti patvirtintus planus ir žibintų modelius tik pritarus bandymų institucijai. Ši taip pat sprendžia, ar išduotas patvirtinimo sertifikatas turi būti tik papildytas, ar turi būti pateikta nauja paraiška dėl patvirtinimo. |
4.04 straipsnis
Patikrinimai vietoje
1. Bandymų institucija yra įgaliota iš gamybos serijos imti signalinių žibintų pavyzdžius bandymams atlikti.
2. Jei bandymais nustatomi dideli trūkumai, patvirtinimas gali būti panaikintas.
4.05 straipsnis
Ženklinimas
1. Patvirtinti signaliniai žibintai, optiniai prietaisai ir šviesos šaltiniai paženklinami, kaip toliau nurodyta:
|
e. X. YY. nnn |
e — patvirtinimo ženklas,
X — patvirtinimo šalis:
1 |
= |
Vokietija |
2 |
= |
Prancūzija |
3 |
= |
Italija |
4 |
= |
Nyderlandai |
5 |
= |
Švedija |
6 |
= |
Belgija |
7 |
= |
Vengrija |
8 |
= |
Čekija |
9 |
= |
Ispanija |
11 |
= |
Jungtinė Karalystė |
12 |
= |
Austrija |
13 |
= |
Liuksemburgas |
17 |
= |
Suomija |
18 |
= |
Danija |
20 |
= |
Lenkija |
21 |
= |
Portugalija |
23 |
= |
Graikija |
24 |
= |
Airija |
26 |
= |
Slovėnija |
27 |
= |
Slovakija |
29 |
= |
Estija |
32 |
= |
Latvija |
36 |
= |
Lietuva |
49 |
= |
Kipras |
50 |
= |
Malta |
YY — du paskutiniai patvirtinimo metų skaitmenys,
nnn — bandymų institucijos suteiktas patvirtinimo numeris.
2. Ženklinamieji užrašai turi būti aiškiai įskaitomi ir padaryti taip, kad jų nebūtų galima nutrinti.
3. Ženklinamieji užrašai ant korpusų turi būti tokie, kad jiems surasti laive nereikėtų išardyti signalinio žibinto. Jei optinio prietaiso negalima atskirti nuo korpuso, pakanka ženklinamojo užrašo ant korpuso.
4. Tik patvirtinti signaliniai žibintai, optiniai prietaisai ir šviesos šaltiniai gali būti paženklinti, kaip nurodyta 1 punkte.
5. Bandymų institucija apie suteiktą ženklinimą nedelsdama informuoja Komitetą.
II DALIS
VIDAUS VANDENŲ LAIVŲ SIGNALINIŲ ŽIBINTŲ BANDYMO IR PATVIRTINIMO SĄLYGŲ REIKALAVIMAI
TURINYS
1 skyrius |
Bendrosios nuostatos |
1.01 straipsnis |
Standartinė įtampa |
1.02 |
Eksploataciniai reikalavimai |
1.03 |
Montavimas |
1.04 |
Fotometriniai reikalavimai |
1.05 |
Detalės |
1.06 |
Techninė priežiūra |
1.07 |
Saugos reikalavimai |
1.08 |
Priedai |
1.09 |
Neelektriniai signaliniai žibintai |
1.10 |
Dvigubi žibintai |
2 skyrius |
Fotometriniai ir kolorimetriniai reikalavimai |
2.01 straipsnis |
Fotometriniai reikalavimai |
2.02 |
Kolorimetriniai reikalavimai |
3 skyrius |
Gamybos reikalavimai |
3.01 straipsnis |
Elektriniai žibintai |
3.02 |
Filtrai ir optiniai stiklai |
3.03 |
Elektriniai šviesos šaltiniai |
4 skyrius |
Bandymų ir patvirtinimo tvarka |
4.01 straipsnis |
Bendrosios darbo tvarkos taisyklės |
4.02 |
Paraiška |
4.03 |
Bandymas |
4.04 |
Patvirtinimas |
4.05 |
Patvirtinimo galiojimo pasibaigimas |
Priedėlis |
Atsparumo aplinkos sąlygoms bandymai |
1. |
Apsaugos nuo vandens purslų ir dulkių bandymas |
2. |
Atsparumo drėgno oro sąlygoms bandymas |
3. |
Atsparumo šalčiui bandymas |
4. |
Atsparumo karščiui bandymas |
5. |
Atsparumo vibracijai bandymas |
6. |
Paspartintasis atsparumo oro sąlygoms bandymas |
7. |
Atsparumo sūriam vandeniui ir oro sąlygoms bandymas (atsparumo jūros rūkui bandymas). |
1 SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1.01 straipsnis
Standartinė įtampa
Standartinė vidaus vandenų laivų signalinių žibintų įtampa yra 230 V, 115 V, 110 V, 24 V ir 12 V. Jei įmanoma, turėtų būti naudojami 24 V įtampos prietaisai.
1.02 straipsnis
Eksploataciniai reikalavimai
Signalinių žibintų ir jų priedų įprastai eksploatacijai neturi kliudyti einamieji laive atliekami darbai. Visų pirma visos naudojamos optinės detalės bei joms montuoti ir sureguliuoti skirtos pagrindinės dalys turi būti pagamintos taip, kad, kartą nustačius jų padėtį, jos nebūtų galima pakeisti eksploatacijos metu.
1.03 straipsnis
Montavimas
Signaliniams žibintams montuoti laive skirtos detalės turi būti pagamintos taip, kad, kartą jas sureguliavus, pritvirtintų žibintų padėties nebūtų galima pakeisti eksploatacijos metu.
1.04 straipsnis
Fotometriniai reikalavimai
Signaliniai žibintai turi užtikrinti nustatytą šviesos stiprio sklaidą; žiburio atpažinimo spalva ir stipris turi būti tokie, kaip nustatyta, iškart įjungus žiburį.
1.05 straipsnis
Detalės
Signaliniuose žibintuose turi būti naudojamos tik jiems skirtos detalės.
1.06 straipsnis
Techninė priežiūra
Signalinių žibintų ir jų priedų konstrukcija turi būti tokia, kad būtų galima reguliariai atlikti jų techninę priežiūrą ir prireikus lengvai net tamsoje pakeisti šviesos šaltinius.
1.07 straipsnis
Saugos reikalavimai
Signaliniai žibintai ir jų priedai turi būti taip pagaminti taip ir būti tokio dydžio, kad juos būtų galima valdyti, kontroliuoti ir stebėti nekeliant pavojaus žmonėms.
1.08 straipsnis
Priedai
Žibintų priedai turi būti suprojektuoti ir pagaminti taip, kad jų išdėstymas, montavimas ir sujungimas nekliudytų įprastam žibintų naudojimui ir tinkamam jų veikimui.
1.09 straipsnis
Neelektriniai signaliniai žibintai
Neelektriniai žibintai projektuojami ir gaminami laikantis šio skyriaus 1.02–1.08 straipsnių, kad jie atitiktų 3 skyriaus reikalavimus. Mutatis mutandis taikomi šių bandymo ir tvirtinimo sąlygų 2 skyriuje numatyti reikalavimai.
1.10 straipsnis
Dvigubi žibintai
Du vienas virš kito viename korpuse sumontuotus žibintus (dvigubą žibintą) galima naudoti kaip vieną žibintą. Abu dvigubo žibinto šviesos šaltiniai jokiomis aplinkybėmis neturi būti naudojami vienu metu.
2 SKYRIUS
FOTOMETRINIAI IR KOLORIMETRINIAI REIKALAVIMAI
2.01 straipsnis
Fotometriniai reikalavimai
1. Fotometrinės signalinių žibintų specifikacijos išdėstytos I dalyje.
2. Signalinių žibintų konstrukcija turi užtikrinti, kad žiburio nebūtų galima atspindėti arba užstoti. Draudžiama naudoti atšvaitus.
3. Naudojant dvispalvius arba trispalvius žiburius, veiksmingai užtikrinama, kad spalvos šviesa nebūtų spinduliuojama už nustatytų tos spalvos ruožo ribų, įskaitant plotą viduje už stiklo.
4. Šie reikalavimai mutatis mutandis taikomi neelektriniams žiburiams.
2.02 straipsnis
Kolorimetriniai reikalavimai
1. Kolorimetrinės signalinių žibintų specifikacijos išdėstytos I dalyje.
2. Signalinių žibintų spinduliuojamos šviesos spalva pagal šviesos šaltinio naudojamos spalvos temperatūrą turi būti atitinkamame spalviniame taške, nustatytame I dalyje.
3. Signalinių žiburių spalva priklauso tik nuo filtrų (optinių prietaisų, stiklų) ir ištisai spalvotų optinių stiklų, jei skleidžiamos šviesos spalviniai taškai daugiau negu 0,01 nenukrypsta nuo koordinačių pagal IEC spalvių diagramą. Naudoti spalvotas lemputes yra draudžiama.
4. Spalvotieji stiklai (filtrai) turi būti tokio skaidrumo, kad, esant naudojamos šviesos šaltinio spalvos temperatūrai, šviesos stipris būtų toks, kaip nustatyta.
5. Šaltinio šviesos atsispindėjimas ant signalinio žibinto dalių neturi būti atrankinis, t. y. signaliniame žibinte naudojamo šaltinio trichromatinės koordinatės x ir y, esant naudojamos spalvos temperatūrai, šviesai atsispindėjus neturi nukrypti daugiau negu 0,01.
6. Bespalvis stiklas, esant naudojamos spalvos temperatūrai, neturi daryti atrankinio poveikio spinduliuojamai šviesai. Lygiai taip pat, po ilgo eksploatacijos laikotarpio signaliniame žibinte naudojamo šaltinio trichromatinės koordinatės x ir y šviesai prasiskverbus per stiklą neturi nukrypti daugiau negu 0,01.
7. Neelektrinių signalinių žibintų šviesos spalva, esant naudojamos spalvos šaltinio temperatūrai, turi būti atitinkamame spalviname taške, nustatytame I dalyje.
8. Neelektrinių spalvotųjų signalinių žibintų šviesos spalva priklauso tik nuo ištisai spalvoto silikatinio stiklo. Visas neelektrinių spalvotųjų žibintų spalvotasis silikatinis stiklas turi būti toks, kad, esant artimiausiai neelektrinio šviesos šaltinio spalvos temperatūrai, būtų pasiektas nustatytas šviesos stipris.
3 SKYRIUS
GAMYBOS REIKALAVIMAI
3.01 straipsnis
Elektriniai signaliniai žibintai
1. Visos žibintų dalys turi atlaikyti tam tikrus eksploatacinius įtempius, susidarančius dėl laivo judėjimo, vibracijos, korozijos, temperatūros svyravimų, smūgių kraunant krovinius ir laivui plaukiant per ledą bei kito poveikio, kuris jas gali veikti laive.
2. Žibinto konstrukcija, medžiagos ir darbo kokybė turi užtikrinti jo patvarumą ir tai, kad veikiant mechaniniams bei šiluminiams įtempiams ir ultravioletiniams spinduliams jo eksploatacinės savybės pagal šiuos reikalavimus nepasikeistų; visų pirma turi būti išlaikomos fotometrinės ir kolorimetrinės savybės.
3. Korozijos veikiamos detalės turi būti iš korozijai atsparių medžiagų arba veiksmingai apsaugotos nuo korozijos.
4. Naudojamos medžiagos turi būti ne higroskopiškos, jei tai galėtų pakenkti įrenginių, prietaisų ir priedų veikimui.
5. Naudojamos medžiagos turi būti labai atsparios ugniai.
6. Bandymų institucija gali atleisti nuo reikalavimų dėl naudojamų medžiagų savybių, jei sauga užtikrinama gaminant.
7. Kad būtų užtikrintas signalinių žibintų tinkamumas naudoti laive, jie turi būti išbandomi. Bandymai atliekami pagal aplinkos ir eksploatacinius reikalavimus.
8. Aplinkos reikalavimai:
a) |
aplinkos kategorijos
Aplinkos sąlygos yra skirstomos į tris atšiaurumo kategorijas:
Bandymai normaliomis aplinkos sąlygomis vadinami „normalios aplinkos bandymais“, bandymai kraštutinėmis aplinkos sąlygomis — „kraštutinės aplinkos bandymais“, o bandymai transportavimo aplinkos sąlygomis — „transportavimo aplinkos bandymais“. |
b) |
Reikalavimai Signaliniai žibintai ir jų priedai turi būti tinkami ilgai eksploatuoti veikiant laive tikėtinam jūros supimui ir vibracijai, drėgmei bei temperatūros svyravimams. Priedėlyje išvardytų aplinkos sąlygų veikiami signaliniai žibintai ir jų priedai turi atitikti jų aplinkos kategorijos, kaip apibrėžta 8 dalies a punkte, reikalavimus. |
9. Tinkamumas eksploatuoti
a) |
Elektros energijos tiekimas: kai tiekiamos srovės įtampa ir dažniai svyruoja ir nukrypsta nuo nominaliųjų verčių (1), bet neviršijamos toliau lentelėje nurodytos ribos, o tiekiamos kintamosios elektros srovės įtampos virpesiai yra 5 %, signaliniai žibintai ir jų priedai turi veikti neviršijant pagal bandymus ir patvirtinimo sąlygas jiems taikomų leistinų laivo eksploatacijos nuokrypių. Teoriškai žibintams tiekiamos elektros srovės įtampa nuo pasirinktos nominaliosios įtampos neturi nukrypti daugiau negu ±5 %.
Maksimali įtampa iki ±1 200 V, kai padidėjimo laikas — nuo 2 iki 10 μs, o ilgiausia trukmė — 20 μs, ir tiekiamos srovės įtampos krypties pasikeitimas neturi padaryti žalos signaliniams žibintams ir jų priedams. Jei taip atsitinka ir galbūt įsijungia saugumą užtikrinantys įtaisai, signaliniai žibintai ir jų priedai turi veikti neviršijant pagal bandymo ir patvirtinimo sąlygas leistinų laivo eksploatacijos nuokrypių. |
b) |
Elektromagnetinis suderinamumas: turi būti imamasi visų pagrįstų ir tikslingų priemonių žibintų bei jų priedų ir kitų laivų įrangos dalimi esančių įrenginių ir prietaisų abipusiam elektromagnetiniam poveikiui panaikinti arba sumažinti. |
10. Aplinkos sąlygos laivuose
8 dalies a punkte nurodytos normalios, kraštutinės ir transportavimo aplinkos sąlygos yra grindžiamos siūlomais IEC leidinių 92-101 ir 92-504 papildymais. Kitos nuo jų nukrypstančios vertės pažymėtos *.
|
Normalios |
Kraštutinės |
Transportavimo |
Aplinkos sąlygos |
|||
a) Aplinkos oro temperatūra: |
|||
Oro sąlygų kategorijos: |
nuo — 25 iki |
nuo — 25 iki |
nuo — 25 iki |
X ir S oro sąlygų kategorijos pagal 8 dalies a punktą |
+ 55 °C* |
+ 55 °C* |
+70 °C* |
b) Aplinkos oro drėgnumas: |
|||
Pastovi temperatūra |
+20 °C |
+35 °C |
+45 °C |
Didžiausias santykinis drėgnumas |
95 % |
75 % |
65 % |
Temperatūros pokytis |
Gali būti pasiekiamas rasos taškas |
||
c) Oro sąlygos denyje: |
|||
Saulės šviesa |
1 120 W/m2 |
||
Vėjas |
50 m/s |
||
Krituliai |
15 mm/min |
||
Vandens greitis judėjimo metu (bangos) |
10 m/s |
||
Vandens sūrumas |
30 kg/m3 |
||
d) Magnetinis laukas: |
|||
Bet kurios krypties magnetinis laukas |
80 A/m |
||
e) Vibracijos: Bet kurios krypties sinusoidinės vibracijos V vibracijų klasė pagal 8 dalies a punktą (didelis įtempis, pvz., veikiantis laivo stiebus) |
|||
Dažniai |
2–10 Hz |
2–13,2 Hz* |
|
Intervalas |
± 1,6 mm |
± 1,6 mm |
|
Dažniai |
10–100 Hz |
13,2–100 Hz* |
|
Pagreičio intervalas |
± 7 m/s2 |
± 11 m/s2* |
11. Turi būti atlikti signalinių žibintų atsparumo aplinkos sąlygoms bandymai, nustatyti priedėlyje.
12. Iš organinių medžiagų pagamintos žibintų detalės turi būti atsparios ultravioletiniams spinduliams.
Po 720 valandų trukusių bandymų laikantis priedėlio 6 dalies kokybė turi nepablogėti ir trichromatinės koordinatės x ir y neturi daugiau negu 0,01 nukrypti nuo permatomų dalių, kurių neveikė nei spinduliai, nei vanduo, koordinačių.
13. Permatomos žibintų dalys ir ekranai turi būti suprojektuoti ir pagaminti taip, kad, atsižvelgiant į įprastus laivo reikalavimus, kai įtampos perviršis yra 10 %, o aplinkos temperatūra — + 45 °C, ilgai naudojami nesideformuotų, juose neatsirastų pakitimų arba jie nebūtų visiškai sugadinti.
14. Ilgai naudojami, kai įtampos perviršis yra 10 %, o aplinkos temperatūra yra + 60 °C, žibintai turi likti nesugadinti savo laikikliuose, kai juos aštuonias valandas veikia 1 000 N (niutonų) jėga.
15. Žibintai turi būti atsparūs laikinam panardinimui. Ilgai naudojami, kai įtampos perviršis yra 10 %, o aplinkos temperatūra yra + 45 °C, jie turi likti nesugadinti visiškai užpylus juos talpyklos, kurioje yra 10 litrų + 15°–+ 20 °C temperatūros vandens, turiniu.
16. Turi būti užtikrinamas naudojamų medžiagų ilgaamžiškumas eksploatacinėmis sąlygomis; visų pirma eksploatacijos metu medžiagos turi atlaikyti didžiausią nuolatinio naudojimo temperatūrą.
17. Jei žibintuose yra nemetalinių detalių, nustatoma jų nuolatinio naudojimo temperatūra laivo sąlygomis, kai aplinkos temperatūra yra + 45 °C.
Jei nustatoma, kad nemetalinių medžiagų ištisinio naudojimo temperatūra viršija didžiausią IEC leidinio 598 1 dalies X ir XI lentelėse nurodytą temperatūrą, atliekami specialūs tyrimai jų atsparumui šias žibintų dalis veikiantiems nuolatiniams mechaniniams, šiluminiams ir oro sąlygų įtempiams nustatyti.
18. Atliekant dalių atsparumo deformacijai esant nuolatinio naudojimo temperatūrai bandymus, žibintas padedamas eksploatacinėje padėtyje nestipriame nuolatiniame oro sraute (v = apytiksliai 0,5 m/s), aplinkos temperatūrai esant + 45 °C ir laive esančiomis sąlygomis. Šylančios ir pasiekusios eksploatacinę temperatūrą nemetalinės dalys turi būti veikiamos jų paskirtį arba galimas manipuliacijas atitinkančiu mechaniniu įtempiu. Permatomos žibintų dalys iš kitų negu silikatinis stiklas medžiagų per vidurį tarp viršutinės ir apatinės permatomos dalies pusės veikiamos 5 mm x 6 mm metaliniu perforatoriumi nuolatine 6,5 N jėga (lygiaverte spaudimui pirštais).
Dėl tokių mechaninių įtempių bandomoje dalyje neturi atsirasti nuolatinės deformacijos.
19. Atliekant sudedamųjų dalių atsparumo atmosferos veiksniams bandymą, jų veikiami nemetalinių detalių turintys žibintai patalpinami į klimatinę kamerą ir 12 valandų iš eilės pakaitomis laikomi 45 °C ir 95 % santykinio drėgnumo -20 °C temperatūros aplinkoje ir protarpiais naudojami laive esančiomis sąlygomis taip, kad būtų jų darbo trukmę atitinkančiais ciklais veikiami karšto bei drėgno ir šalto oro, taip pat žemos temperatūros pakeitimo aukšta.
Bendra šio bandymo trukmė turi būti mažiausiai 720 valandų. Bandymas neturi turėti įtakos nemetalinių žibinto dalių eksploatacinėms savybėms.
20. Aplinkos temperatūrai esant + 45 °C, lengvai pasiekiamos žibintų dalys neturi įkaisti daugiau kaip iki + 70 °C temperatūros, jei jos yra pagamintos iš metalo, arba + 85 °C, jei jos pagamintos ne iš metalo.
21. Žibintai turi būti suprojektuoti ir pagaminti pagal pripažintus standartus ir visų pirma atitikti IEC 598 leidinio 1 dalį „Laivai, žiburiai — Bendrosios specifikacijos ir bandymai“. Turi būti laikomasi šių dalių reikalavimų:
— |
Sujungimų apsauga (Nr. 7.2), |
— |
Apsauga nuo elektros smūgių (Nr. 8.2), |
— |
Izoliacijos varža ir įtampos pastovumas (Nr. 10.2 ir 10.3), |
— |
Žemės ir antžeminės linijos (Nr. 11.2), |
— |
Ilgaamžiškumas ir šildymas (Nr. 12.1, X, XI ir XII lentelės), |
— |
Atsparumas šilumai, ugniai ir klaidžiojančiajai srovei (Nr. 13.2, 13.3 ir 13.4), |
— |
Srieginiai sujungimai (Nr. 14.2, 14.3 ir 14.4). |
22. Elektros laidų skerspjūvis paprastai turi būti ne mažesnis negu 1,5 mm2. Sujungimui naudojama viela turi būti bent HO 7 RN-F tipo arba jai lygiavertė.
23. Sprogimo pavojaus zonoms skirtų žibintų apsaugos rūšį nustato ir tai paskirčiai sertifikuoja kompetentingos bandymų institucijos.
24. Žibintų gamybos būdu turi būti numatyta, kad:
1) |
žibintą, įskaitant jo vidų, būtų lengva valyti ir net tamsoje pakeisti šviesos šaltinį, |
2) |
nesikauptų kondensatas, |
3) |
būtų naudojamos tik patvarios elastinės jungiamosios detalės, siekiat užtikrinti, kad išmontuojamos dalys būtų nepralaidžios, |
4) |
būtų užtikrinta, jog iš žibinto nesiskverbtų kitos spalvos šviesa, negu numatyta. |
25. Prie visų įrengtinų žibintų pridedamos išdėstymo ir įrengimo instrukcijos, kuriose nurodoma, kur žiburys yra montuojamas, taip pat sukeičiamų dalių paskirtis bei tipas. Kilnojamus žibintus turi būti galima lengvai ir saugiai pastatyti į vietą.
26. Būtini stovai turi būti tokie, kad numatytoje padėtyje esančio žibinto horizontali simetrijos plokštuma būtų lygiagreti laivo vaterlinijai.
27. Ant kiekviena žibinto tokioje vietoje, kuri būtų matoma jį laive sumontavus, turi būti aiškiai ir patvariai pažymėta:
1) |
nominalioji šaltinio galia, jei dėl skirtingų nominaliųjų galių galimi skirtingi matomumo atstumai, |
2) |
tam tikrą ruožą apšviečiančių žiburių žibinto tipas, |
3) |
nulinės krypties nuoroda ant tam tikrą ruožą apšviečiančių žiburių, kurios ženklas turi būti tiesiai virš permatomos dalies arba po ja, |
4) |
žiburio tipas, pvz., „stiprusis“, |
5) |
prekės ženklas, |
6) |
vieta patvirtinimo ženklui, pavyzdžiui, .F.91.235. |
3.02 straipsnis
Filtrai ir optiniai stiklai
1. Filtrai (optiniai ir stikliniai) ir optiniai stiklai gali būti iš organinio stiklo (sintetinio stiklo) arba neorganinio stiklo (silikatinio stiklo).
Filtrai ir optiniai stiklai iš silikatinio stiklo turi būti iš ne mažesnės negu IV klasės hidrolitinio tipo stiklo, nurodyto ISO standarte 719, užtikrinančio ilgalaikį atsparumą vandeniui.
Filtrų ir optinių stiklų iš sintetinio stiklo ilgalaikis atsparumas vandeniui turi būti panašus į pagamintų iš silikatinio stiklo atsparumą.
Optiniai stiklai turi būti pagaminti iš mažo vidinio įtempio stiklo.
2. Filtruose ir optiniuose stikluose, kiek tai įmanoma, neturi būti pūslių, burbulų ir priemaišų. Jie turi būti be paviršiaus defektų, pavyzdžiui, nenupoliruotų (matinių) ruožų, gilių įbrėžimų ir t. t.
3. Filtrai ir optiniai stiklai turi atitikti 3.01 straipsnio reikalavimus. Šios sąlygos neturi turėti įtakos jų fotometrinėms ir kolorimetrinėms savybėms.
4. Borto žiburių raudono ir žalio optinių stiklų negalima sukeisti tarpusavyje.
5. Be gamintojo ženklo, ant filtrų ir optinių stiklų vietos, kuri bus matoma juos įstačius į žibintus, turi būti įskaitomai ir patvariai pažymėtas patvirtinimo numeris ir tipo aprašymas.
Dėl šio ženklinimo fotometrinių ir kolorimetrinių savybių vertės neturi būti mažesnės negu nustatyta būtiniausiais reikalavimais.
3.03 straipsnis
Elektriniai šviesos šaltiniai
1. Signaliniuose žibintuose turi būti naudojamos tik tam specialiai pagamintos kaitinamosios lempos. Jos turi būti standartinės įtampos. Ypatingais atvejais gali būti leidžiamos išimtys.
2. Kaitinamąsias lempas signaliniuose žibintuose turi būti galima sumontuoti tik numatytoje padėtyje. Leidžiamos daugiausia dvi aiškios jų padėtys signaliniuose žibintuose. Netikslios ir tarpinės padėtys turi būti neįmanomos. Bandymams atlikti pasirenkama mažiau palanki padėtis.
3. Kaitinamosios lempos neturi turėti ypatingų savybių, kurios turėtų neigiamos įtakos jų efektyvumui, pavyzdžiui, ant jų korpuso neturi būti įbrėžimų, dėmių ir kaitinamojo siūlo padėtis turi būti tinkama.
4. Darbinė kaitinamųjų lempų spalvos temperatūra turi būti ne mažesnė kaip 2 360 K.
5. Naudojami įtvarai ir lempų laikikliai turi atitikti specialius optinės sistemos reikalavimus ir atlaikyti laivo eksploatacijos metu susidarančius mechaninius įtempius.
6. Kaitinamosios lempos cokolis turi būti tvirtas ir gerai pritvirtintas prie korpuso taip, kad po 100 darbo valandų esant 10 % įtampos perviršiui atlaikytų tolygų sukimą, kurio momentas yra 25 kg/cm.
7. Prekės ženklas, nominalioji įtampa bei nominalioji galia ir (arba) nominalusis šviesos stipris bei patvirtinimo numeris turi būti įskaitomai ir patvariai pažymėti ant kaitinamųjų lempų korpuso arba cokolio.
8. Kaitinamosios lempos turi neviršyti šių leistinų nuokrypių:
a) |
Kaitinamosios lempos, kurių nominalioji įtampa yra 230 V, 115 V, 110 V ir 24 V 45 ± 2 mm1) Tekstas paveikslėlio
|
b) |
Kaitinamosios lempos, kurių nominalioji įtampa yra 24 V ir 12 V 35 ± 1 mm Tekstas paveikslėlio
|
c) |
Ant kaitinamųjų lempų cokolio pažymimi atitinkami dydžiai. Jei ženklinama ant lemputės, tai neturi turėti įtakos lempos eksploatacijai. |
d) |
Jei vietoj kaitinamųjų lempų yra naudojamos dujinės iškrovos lempos, joms taikomi tokie pat reikalavimai, kaip ir kaitinamosioms lempoms. |
4 SKYRIUS
BANDYMŲ IR PATVIRTINIMO TVARKA
4.01 straipsnis
Bendrosios darbo tvarkos taisyklės
Bandymų ir patvirtinimo tvarkai taikoma I dalis.
4.02 straipsnis
Paraiška
1. Prie gamintojo arba jo įgalioto atstovo pateikiamos paraiškos dėl patvirtinimo pridedami šie duomenys bei dokumentai ir žibintų bei jų priedų, jei jų yra, pavyzdžiai:
a) |
žiburio tipas (pvz., „stiprusis“); |
b) |
prekės ženklas ir žibinto tipo, jo šviesos šaltinių ir priedų, jei jų yra, aprašymas; |
c) |
laive signaliniams elektros žibintams būtina įtampa, atsižvelgiant į jų paskirtį; |
d) |
visų charakteristikų ir galingumo specifikacijos; |
e) |
trumpas techninis aprašymas, kuriame nurodomos medžiagos, iš kurių žibinto pavyzdys yra pagamintas, ir elektros schema su trumpu techniniu aprašymu, jei žibinto priedai gali turėti įtakos eksploatacijai; |
f) |
Po du šių žibintų pavyzdžių ir tam tikrais atvejais jų priedų dokumentų egzempliorius:
|
2. Su paraiška pateikiami du paruošti naudoti pavyzdžiai, kiekvienas iš jų su dešimčia kiekvienos nominaliosios įtampos šviesos šaltinių ir, tam tikrais atvejais, penki kiekvienos signalinės spalvos spalvotieji filtrai, kartu su montavimo arba įstatymo įtaisu.
Paprašius taip pat pateikiami konkretūs patvirtinimo bandymams būtini papildomi priedai.
3. Pavyzdys turi visais atžvilgiais atitikti numatomus gaminti modelius. Prie jo pridedami visi priedai, būtini jam sumontuoti ir įprastai jo darbo padėčiai, kurioje jis turi būti naudojamas laive pagal paskirtį, nustatyti. Kai kurie priedai gali būti nepateikiami, jei su tuo sutinka kompetentinga bandymų institucija.
4. Paprašius pateikiami papildomi pavyzdžiai, dokumentai ir duomenys.
5. Dokumentai pateikiami bandymų ir patvirtinimo institucijos šalies kalba.
6. Jei pateikiama paraiška dėl papildomo įtaiso patvirtinimo, mutatis mutandis taikomos šio straipsnio 1–5 dalys; tokiu atveju papildomos dalys gali būti patvirtintos tik kartu su patvirtintais žibintais.
7. Tam tikrą ruožą apšviečiantys žiburiai iš esmės pateikiami kaip visas komplektas.
4.03 straipsnis
Bandymas
1. Atliekant naujo arba pakeisto patvirtinto žibinto arba priedo modelio bandymus, nustatoma, ar pavyzdys atitinka šių bandymų ir patvirtinimo sąlygų reikalavimus ir 4.02 straipsnio 1 dalies f punkte nurodytus dokumentus.
2. Patvirtinimo bandymas grindžiamas laivuose vyraujančiomis sąlygomis. Bandymas atliekamas su visais šviesos šaltiniais, optiniais stiklais ir priedais, kurie turi būti pateikti ir kurie yra skirti signaliniams žibintams.
3. Fotometrinis ir kolorimetrinis bandymas atliekamas esant nominaliajai įtampai.
Vertinant žibintą atsižvelgiama į horizontalųjį eksploatacinį šviesos stiprį IB ir eksploatacinę spalvos temperatūrą.
4. Dalys arba priedai išbandomi tik su to tipo žibintu, kuriam jie yra skirti.
5. Kitų kompetentingų institucijų atlikti bandymai gali būti pripažinti atitikties 3 skyriaus reikalavimams įrodymu, jei patvirtinta, kad jie yra lygiaverčiai priedėlyje numatytiems bandymams.
4.04 straipsnis
Patvirtinimas
1. Signalinių žibintų patvirtinimas grindžiamas I dalies 4.01–4.05 straipsniais.
2. Žibintų ir priedų, kurie yra arba bus gaminami masiškai, patvirtinimas pareiškėjui gali būti išduotas pareiškėjo sąskaita atlikus bandymą, jei pareiškėjas užtikrina, kad patvirtinimu suteiktomis teisėmis bus tinkamai naudojamasi.
3. Jei patvirtinimas suteikiamas, atitinkamam žibinto tipui išduodamas I dalies 4.03 straipsnyje nurodytas patvirtinimo sertifikatas ir pagal I dalies 4.05 straipsnį skiriamas patvirtinimo ženklinimas.
Patvirtinimo ženklai ir serijos numeris turi būti įskaitomi ir patvariai pritvirtinti prie tokios kiekvieno pagal pavyzdį pagaminto žibinto vietos, kuri yra visiškai matoma jį sumontavus laive. Pirminiai ženklinamieji užrašai ir tipo aprašymai turi būti aiškiai įskaitomi ir užrašyti taip, kad jų nebūtų galima ištrinti. Prie žibintų draudžiama tvirtinti ženklus, kurie gali būti supainioti su patvirtinimo ženklais.
4. Patvirtinimas gali būti suteikiamas ribotam laikotarpiui ir nustatant sąlygas.
5. Patvirtinto žibinto ir patvirtintų žibintų priedų pakeitimai daromi pritarus bandymų institucijai.
6. Jei žibinto patvirtinimas panaikinamas, pareiškėjas apie tai informuojamas tiesiogiai.
7. Vienas kiekvieno patvirtinto tipo žibinto pavyzdys lieka jį patvirtinusioje bandymų institucijoje.
4.05 straipsnis
Patvirtinimo galiojimo pasibaigimas
1. Patvirtinimas netenka galios pasibaigus nustatytam laikotarpiui arba jį atšaukus ar panaikinus.
2. Patvirtinimas gali būti atšauktas, jei:
— |
vėliau visam laikui nebelieka sąlygų, pagal kurias jis išduotas, |
— |
nebetenkinamos bandymų ir patvirtinimo sąlygos, |
— |
žibintas neatitinka patvirtinto pavyzdžio, |
— |
nesilaikoma nustatytų sąlygų, arba |
— |
patvirtinimo turėtojas pasirodo esąs nepatikimas. |
Jei nevykdomos jį išduodant nustatytos sąlygos, jis panaikinamas.
3. Jei patvirtinto tipo signalinio žibinto gamyba nutraukiama, apie tai nedelsiant informuojama patvirtinimą išdavusi bandymų institucija.
4. Patvirtinimo panaikinimas arba atšaukimas reiškia, kad suteiktą patvirtinimo numerį draudžiama naudoti.
5. Patvirtinimui netekus galios, sertifikatas pateikiamas panaikinti jį išdavusiai bandymų institucijai.
Priedėlis
Atsparumo aplinkos sąlygoms bandymai
1. Apsaugos nuo vandens purslų ir dulkių bandymas
1.1. |
Žibinto apsaugos tipas užtikrinamas pagal IEC leidinio 598-1 dalyje pateiktą IP 55 klasifikaciją. Pavyzdžio apsaugos nuo vandens purslų ir nuo dulkių bandymas ir rezultatų įvertinimas atliekamas pagal IEC leidinio 529 IP 55 klasifikaciją. Pirmasis skaičius „5“ žymi apsaugą nuo dulkių. Tai reiškia: visiška įtampą turinčių sudedamųjų dalių apsauga nuo dulkių ir apsauga nuo žalingų dulkių apnašų. Nuo dulkių skvarbos nėra visiškai apsaugoma. Antrasis skaičius „5“ žymi apsaugą nuo vandens purslų. Tai reiškia, kad į žibintą iš visų pusių nukreipta vandens srovė turi jo nesugadinti. |
1.2. |
Pavyzdžio apsauga nuo vandens vertinama taip: apsauga yra laikoma pakankama, jei patekęs vanduo nekenkia pavyzdžio veikimui. Ant izoliacinių medžiagų turi nesusidaryti vandens nuosėdų, jei dėl to bus nukrypstama nuo mažiausių išnykimo taško verčių. Įtampą turinčios sudedamosios dalys turi nesušlapti, ir joms turi nepakenkti žibinto viduje susikaupęs vanduo. |
2. Atsparumo drėgno oro sąlygoms bandymas
2.1. Tikslas ir taikymas
Šio bandymo tikslas — nustatyti drėgno karščio ir drėgmės poveikį laivybos įrenginiams, įtaisams ir prietaisams keičiantis temperatūrai, kaip aprašyta 3.01 straipsnio 10 dalies b punkte, eksploatacijos, transportavimo arba sandėliavimo metu, atsižvelgiant į tai, kad jų paviršių gali veikti dėl kondensacijos susidariusi drėgmė.
Kondensacijos poveikis korpusu neapsaugotoms sudedamosioms dalims yra panašus į eksploatacijos metu susidarančių dulkių apnašų arba higroskopinės druskos plėvelės poveikį.
Ši specifikacija yra grindžiama IEC 68 leidinio 2-30 dalimi, ją siejant su 3.01 straipsnio 10 dalies a ir b punktais. Papildomos informacijos galima rasti tame leidinyje.
Sudedamosios dalys ir jų grupės, pateiktos tvirtinti kaip korpusu neapsaugoti tipo modeliai, išbandomi tokios neapsaugotos būklės arba, jei tai neįmanoma dėl sudedamųjų dalių pobūdžio, jas minimaliai apsaugant apsauginiais įtaisais, kuriuos pareiškėjas mano esant būtina naudoti laive.
2.2. Eiga
1) |
Bandymas atliekamas bandymų kameroje, kurios visuose taškuose, prireikus oro cirkuliavimo įtaisu, užtikrinama beveik vienoda temperatūra ir drėgnumas. Oro srautas turi pastebimai neatvėsinti bandomo pavyzdžio, tačiau turėtų būti pakankamas užtikrinti, kad šalia jo oro temperatūra ir drėgnumas išliktų nustatyto dydžio. Kondensatas nuolat šalinamas iš bandymų kameros. Kondensatas turi nelašėti ant pavyzdžio. Kondensatas pakartotinai gali būti panaudojamas tik drėkinimui po pakartotinio apdorojimo, visų pirma nuo pavyzdžio pašalinus chemines medžiagas. |
2) |
Pavyzdys apsaugomas nuo kamerą šildant spinduliuojamos šilumos. |
3) |
Pavyzdys prieš pat bandymą turi būti pakankamai ilgai buvęs nenaudotas, kad visos jo dalys būtų aplinkos temperatūros. |
4) |
Pavyzdys patalpinamas į bandymų kamerą, kurios +25 ± 10 °C aplinkos temperatūra atitinka jo įprasto naudojimo laive temperatūrą. |
5) |
Kamera uždaroma. Nustatoma -25 ± 3 °C oro temperatūra ir 45–75 % santykinis drėgnumas, ir šios sąlygos yra palaikomos tol, kol pavyzdys pasiekia tokią pat temperatūrą. |
6) |
Santykinis oro drėgnumas ne ilgiau kaip per vieną valandą padidinamas ne mažiau negu iki 95 %, o oro temperatūra lieka nepakitusi. Jį padidinti galima per paskutinę valandą, kai laukiama, kol pavyzdys pasieks nustatytą temperatūrą. |
7) |
Kameros oro temperatūra palaipsniui per 3 h ± 0,5 h didinama iki +40 ± 2 °C temperatūros. Temperatūrai kylant palaikomas ne mažesnis negu 95 %, o paskutines 15 minučių — ne mažesnis negu 90 % santykinis oro drėgnumas. Temperatūrai šitaip kylant, pavyzdys sudrėksta. |
8) |
12 h ± 0,5 h nuo 7 etapo pradžios palaikoma + 40 ± 2 °C oro temperatūra, o santykinis oro drėgnumas — 93 % ± 3 %. Laikotarpio, kuriuo temperatūra yra + 40 ± 2 °C, pirmąsias 15 ir paskutiniąsias 15 minučių santykinis oro drėgnumas gali būti 90–100 %. |
9) |
Oro temperatūra per 3–6 valandas sumažinama iki + 25 ± 3 °C. Santykinis oro drėgnumas visą laiką turi būti didesnis kaip 80 %. |
10) |
24 valandas nuo 7 etapo pradžios yra palaikoma + 25 ± 3 °C oro temperatūra, o santykinis oro drėgnumas visą laiką turi būti didesnis kaip 95 %. |
11) |
Kartojamas 7 etapas. |
12) |
Kartojamas 8 etapas. |
13) |
Ne anksčiau kaip po 10 valandų nuo 12 etapo pradžios įjungiama pavyzdžio oro kondicionavimo įranga. Gavus gamintojo nurodytus pavyzdžio oro sąlygų duomenis, pavyzdys pradedamas naudoti pagal gamintojo instrukcijas esant nominaliajai laivo tinklo įtampai, kurios leistinas nuokrypis yra ± 3 %. |
14) |
Praėjus tiek laiko, kiek pagal gamintojo instrukcijas būtina, kad pavyzdys pradėtų įprastai veikti, tikrinamos funkcijos ir registruojami bei pažymimi svarbūs įrangai naudoti laive eksploataciniai duomenys. Jei tam turi būti atidaryta kamera, ji turi būti kuo greičiau vėl uždaryta. Jei tam, kad pavyzdys pradėtų įprastai veikti, reikia daugiau negu 30 minučių, šis etapas turi būti tęsiamas pakankamai ilgai, kas pasiekus eksploatacinę būklę būtų galima ne mažiau negu 30 minučių stebėti funkcijas ir matuoti eksploatacinius duomenis. |
15) |
1–3 valandas, kai pavyzdys vėl naudojamas, oro temperatūra sumažinama iki aplinkos temperatūros, kurios leistinas nuokrypis yra ± 3 °C, o santykinis oro drėgnumas — iki mažesnio kaip 75 %. |
16) |
Kamera atidaroma, ir pavyzdį ima veikti normalios temperatūros ir drėgnumo aplinkos oras. |
17) |
Po 3 valandų, ir kai visa ant pavyzdžio matoma drėgmė išgaruoja, pavyzdžio funkcijos yra vėl stebimos ir registruojami bei pažymimi svarbūs įrangai naudoti laive eksploataciniai duomenys. |
18) |
Pavyzdys apžiūrimas. Žibinto korpusas yra atidaromas ir jo vidus apžiūrimas, kad būtų nustatyta, ar bandymas klimatinėje kameroje nepadarė jam poveikio ir ar jame nėra liekamojo kondensato. |
2.3. Gautini rezultatai
2.3.1. |
Pavyzdys 12–18 etapuose nustatytomis sąlygomis turi veikti normaliai. Jo būklė turi nepablogėti. |
2.3.2. |
12 ir 18 etapų pavyzdžio eksploataciniai duomenys turi neviršyti pagal šias bandymų ir patvirtinimo sąlygas leistinų nuokrypių. |
2.3.3. |
Žibinto viduje turi nebūti korozijos požymių arba liekamojo kondensato, kurie dėl ilgalaikio didelio oro drėgnumo poveikio galėtų būti jo darbo sutrikimo priežastimi. |
3. Atsparumo šalčiui bandymas
3.1. Tikslas
Šio bandymo tikslas — nustatyti šalčio poveikį eksploatacijos arba transportavimo ir sandėliavimo metu pagal 3.01 straipsnio 8 ir 10 dalis. Papildomos informacijos galima rasti IEC 68 leidinio 3-1 dalyje.
3.2. Eiga
1) |
Bandymas atliekamas bandymų kameroje, kurios visuose taškuose, prireikus oro cirkuliavimo įtaisu, užtikrinama beveik vienoda temperatūra. Oro drėgnumas turi būti pakankamai mažas, kad būtų užtikrinta, jog nė vienu iš etapų pavyzdys nesudrėktų dėl kondensacijos. |
2) |
Pavyzdys patalpinamas į bandymų kamerą, kurios +25 ± 10 °C aplinkos temperatūra atitinka jo įprasto naudojimo laive temperatūrą. |
3) |
Temperatūra kameroje ne greičiau kaip 45 °C/h sumažinama iki -25 ± 3 °C. |
4) |
-25 ± 3 °C temperatūra kameroje palaikoma tol, kol pavyzdžio temperatūra susilygina su jos temperatūra, ir ne mažiau negu dar 2 valandas. |
5) |
Temperatūra kameroje ne greičiau kaip 45 °C/h didinama iki 0 ± 2 °C. |
Visiems 3.01 straipsnio 10 dalies a punkte nurodytiems pavyzdžiams taip pat taikomos šios nuostatos:
6) |
Bandymo pagal oro sąlygų klasę X 4 etapo paskutinę valandą pavyzdys pradedamas naudoti pagal gamintojo instrukcijas esant nominaliajai laivo tinklo įtampai, kurios leistinas nuokrypis yra ± 3 %. Turi būti įjungti pavyzdyje esantys šilumos šaltiniai. Praėjus tiek laiko, kiek būtina, kad pavyzdys pradėtų įprastai veikti, tikrinamos funkcijos ir registruojami bei pažymimi svarbūs įrangai naudoti laive eksploataciniai duomenys |
7) |
Temperatūra kameroje yra ne greičiau kaip 45 °C/h didinama iki aplinkos temperatūros. |
8) |
Pavyzdžio temperatūrai susilyginus su aplinkos temperatūra, kamera atidaroma. |
9) |
Vėl tikrinamos pavyzdžio funkcijos ir registruojami bei pažymimi svarbūs įrangai naudoti laive eksploataciniai duomenys. |
3.3. Gautini rezultatai
Pavyzdys turi normaliai veikti 7, 8 ir 9 etapuose nurodytomis sąlygomis. Jo būklė turi nepablogėti.
7 ir 9 etapų pavyzdžio eksploataciniai duomenys turi neviršyti pagal šias bandymų ir patvirtinimo sąlygas leistinų nuokrypių.
4. Atsparumo karščiui bandymas
4.1. Tikslas ir taikymas
Šio bandymo tikslas — nustatyti karščio poveikį eksploatacijos, transportavimo ir sandėliavimo metu pagal 3.01 straipsnio 8 dalies a punktą ir 10 dalies a punktą. Ši specifikacija yra grindžiama IEC 68 leidinio 2-2 dalimi, ją siejant su 3.01 straipsnio 10 dalies a punktu. Papildomos informacijos galima rasti tame IEC leidinyje.
|
Normalios |
Kraštutinės |
Atsparumo aplinkos sąlygoms bandymai |
||
X ir S oro sąlygų klasės |
+55 °C |
+70 °C |
Leistinas nuokrypis ± 2 °C |
Bandymas kraštutinėmis aplinkos sąlygomis iš esmės turi būti atliekamas pirmiausia. Jei eksploataciniai duomenys neviršija normaliomis aplinkos sąlygomis taikomų leistinų nuokrypių, bandymas normaliomis aplinkos sąlygomis gali būti neatliekamas.
4.2. Eiga
1) |
Bandymas atliekamas bandymų kameroje, kurios visuose taškuose, prireikus oro cirkuliavimo įtaisu, užtikrinama beveik vienoda temperatūra. Oro srautas turi pastebimai neatvėsinti bandomo pavyzdžio. Pavyzdys apsaugomas nuo kamerą šildant spinduliuojamos šilumos. Oro drėgnumas turi būti pakankamai mažas, kad būtų užtikrinta, jog nė vienu iš etapų pavyzdys nesudrėktų dėl kondensacijos. |
2) |
Pavyzdys patalpinamas į bandymų kamerą, kurios + 25 ± 10 °C temperatūra atitinka jo įprasto naudojimo laive temperatūrą. Pavyzdys pradedamas naudoti pagal gamintojo instrukcijas esant nominaliajai laivo tinklo įtampai, kurios leistinas nuokrypis yra ± 3 %. Praėjus tiek laiko, kiek būtina, kad pavyzdys pradėtų įprastai veikti, tikrinamos funkcijos ir registruojami bei pažymimi svarbūs įrangai naudoti laive eksploataciniai duomenys |
3) |
Oro temperatūra kameroje ne greičiau kaip 45 °C/h yra didinama iki 3.01 straipsnio 10 dalies a punkte nurodytos bandymo temperatūros. |
4) |
Oro temperatūra yra palaikoma lygi bandymo temperatūrai tol, kol pavyzdžio temperatūra su ja susilygina, ir dar dvi valandas. Paskutines dvi valandas vėl tikrinamos funkcijos ir registruojami bei pažymimi eksploataciniai duomenys. |
5) |
Temperatūra ne mažiau kaip per vieną valandą sumažinama iki aplinkos temperatūros. Tuomet kamera atidaroma. Pavyzdžiui atvėsus iki aplinkos temperatūros, vėl tikrinamos funkcijos ir registruojami bei pažymimi svarbūs įrangai naudoti laive eksploataciniai duomenys. |
4.3. Gautini rezultatai
Pavyzdys turi normaliai veikti visuose bandymo etapuose nurodytomis sąlygomis. Jo būklė turi nepablogėti. 2, 4 ir 5 etapų pavyzdžio eksploataciniai duomenys turi neviršyti pagal šias bandymų ir patvirtinimo sąlygas leistinų atsparumo aplinkos sąlygoms bandymų normaliomis sąlygomis nuokrypių.
5. Atsparumo vibracijai bandymas
5.1. Tikslas ir taikymas
Šio bandymo tikslas — nustatyti 3.01 straipsnio 10 dalies e punkte nurodytos vibracijos poveikį funkcijoms ir konstrukcijai. Poveikis konstrukcijai yra susijęs su mechaninių sudedamųjų dalių darbu, ypač rezonansine vibracija ir medžiagų įtempiu, lemiančiu nuovargį, bet nebūtinai turi tiesioginės įtakos veikimui arba eksploataciniams duomenims.
Poveikis funkcijoms yra tiesiogiai susijęs su pavyzdžio veikimu ir eksploataciniais duomenimis. Jis gali būti susijęs su poveikiu konstrukcijai.
Ši specifikacija grindžiama IEC 68 leidinio 2-6 dalimi, ją siejant su 3.01 straipsnio 10 dalies e punktu. Nuo pirmiau minėtose nuostatose nurodytų verčių nukrypstančios vertės pažymėtos *. Papildomos informacijos galima rasti IEC 68 leidinio 2-6 dalyje.
Bandymo reikalavimai:
Bandymas atliekamas veikiant šių dažnių ir amplitudės sinusoidinėmis vibracijomis:
|
Normalios |
Kraštutinės |
Atsparumo aplinkos sąlygoms bandymai |
||
V vibracijos klasė: |
|
|
Dažniai |
2–10 Hz |
2–13,2 Hz * |
Amplitudė |
± 1,6 mm |
± 1,6 mm |
Dažniai |
10–100 Hz |
13,2–100 Hz * |
Pagreičio amplitudė |
± 7 m/s2 |
± 11 m/s2 |
Bandymas kraštutinėmis aplinkos sąlygomis iš esmės turi būti atliekamas pirmiausia. Jei eksploataciniai duomenys neviršija normaliomis aplinkos sąlygomis taikomų leistinų nuokrypių, bandymas normaliomis aplinkos sąlygomis gali nebūti atliekamas.
Pavyzdžiai, kurie turi būti naudojami su amortizuojamaisiais įtaisais, išbandomi su šiais įtaisai. Jei išimtiniais atvejais jų nėra įmanoma išbandyti su normaliai eksploatacijai skirtais amortizatoriais, įtaisai išbandomi be amortizatorių, o įtempis pakoreguojamas taip, kad būtų atsižvelgta į amortizatoriaus poveikį.
Bandymas be amortizatorių taip pat gali būti atliekamas būdingiems dažniams nustatyti.
Atsparumo vibracijai bandymas atliekamas trimis pagrindinėmis viena kitai statmenoms kryptimis. Pavyzdžių, kurie dėl konstrukcijos gali būti veikiami ypatingų įtempių dėl smailiu kampu pagrindinėms kryptims veikiančių vibracijų, bandymas taip pat atliekamas ypatingo jautrumo kryptimis.
5.2. Eiga
1) |
Bandymų prietaisai Bandymas atliekamas naudojant vibruojantį įtaisą, vadinamą vibrostendu, kurį naudojant pavyzdį galima veikti mechaninėmis vibracijomis laikantis šių sąlygų:
Būdingiems dažniams nustatyti galima keisti vibracijos amplitudę mažomis pakopomis nuo nulio iki teorinės vertės.
Kad būdingus dažnius būtų galima palyginti, vibracijos bandymo pradžioje ir pabaigoje juos galima koreguoti taip:
Dažnių keitimui vibracijos dažnį turėtų būti įmanoma nuolat ir eksponentiškai keisti abiem kryptimis tarp 5.1 dalyje nurodytų dažnių diapazonų apatinės ir viršutinės ribų, kai keitimo greitis yra 1 oktava/min ± 10 %. Norint nustatyti būdingus dažnius, turi būti galima sumažinti vibracijos dažnio kitimo greitį iki norimo greičio.
|
2) |
Pirmasis patikrinimas, montavimas ir naudojimo pradžia Pavyzdys apžiūrimas ir iš jo išvaizdos nustatoma, ar jis yra nepriekaištingos būklės ir ar nepriekaištinga visų detalių ir jų grupių konstrukcija. Pavyzdys sumontuojamas ant vibrostendo, naudojant laive montuoti numatyto tipo stovą. Pavyzdžiai, kurių veikimas ir eksploatacinės savybės veikiant vibracijoms priklauso nuo jų padėties vertikalės atžvilgiu, bandomi įprastoje eksploatacinėje padėtyje. Montuoti naudojami stovai ir įtaisai neturi pastebimai pakeisti pavyzdžio amplitudės ir judesių bandymui atlikti naudojamame dažnių diapazone. Pavyzdys pradedamas naudoti pagal gamintojo instrukcijas esant nominaliajai laivo tinklo įtampai, kurios leistinas nuokrypis yra ± 3 %. Praėjus tiek laiko, kiek būtina, kad pavyzdys pradėtų įprastai veikti, tikrinamos funkcijos ir registruojami bei pažymimi svarbūs įrangai naudoti laive eksploataciniai duomenys. |
3) |
Preliminarus vibracijų veikiamo pavyzdžio eksploatacinių savybių patikrinimas Šis bandymo etapas atliekamas su visais pavyzdžiais. Jei pavyzdžiai gali būti naudojami įvairioms paskirtims, ir tokiu atveju vibracijos poveikis skiriasi, bandymas atliekamas jas naudojant visoms arba kai kurioms paskirtims. Dažnių ciklas vibrostendu sukuriamas taip, kad nuo 5.1 dalyje nurodyto dažnių diapazono žemiausio dažnio ir atitinkamų jų amplitudžių būtų pereinama iki didžiausio ir atvirkščiai vienos oktavos per minutę greičiu. Šio etapo metu pavyzdys stebimas atitinkamomis matavimo priemonėmis ir apžiūrimas, prireikus naudojant stroboskopą, kad būtų kruopščiai nustatyti veikimo sutrikimai, eksploatacinių duomenų pasikeitimai ir mechaniniai reiškiniai, pavyzdžiui, esant tam tikriems dažniams pasitaikančios rezonansinės vibracijos ir barškėjimas. Šie dažniai yra vadinami „būdingais“. Prireikus norint nustatyti būdingus dažnius ir vibracijos poveikį, dažnių kaita sulėtinama, sustabdoma arba apgręžiama, o vibracijų amplitudė sumažinama. Laipsniškai keičiantis eksploataciniams duomenims, toliau veikiant vibracijos dažniu būtina palaukti, kol bus pasiekta galutinė vertė, tačiau ne ilgiau kaip penkias minutes. Keičiant dažnius registruojami bent pavyzdžiui naudoti laive svarbūs dažniai bei eksploataciniai duomenys ir pažymimi visi būdingi dažniai bei jų poveikis, kad vėliau 7 etape juos būtų galima palyginti. Jei pavyzdžio reakcijos į mechanines vibracijas negalima tinkamai nustatyti pavyzdžiui veikiant, atliekamas papildomas reakcijos į vibraciją bandymas neprijungus pavyzdžio. Jei keičiant dažnius eksploataciniai duomenys pastebimai viršija leistinus nuokrypius, pavyzdys veikia su nepriimtinais sutrikimais arba, jei konstrukcijos rezonansinės vibracijos gali jį suardyti tuo atveju, jei atsparumo vibracijai bandymas būtų tęsiamas, bandymą galima nutraukti. |
4) |
Perjungimo funkcijų bandymas Šis bandymo etapas atliekamas su visais pavyzdžiais, jei vibracijos įtempis gali turėti įtakos perjungimo funkcijoms, pavyzdžiui, relėms. Pavyzdys veikiamas 5.1 dalyje nurodytų dažnių diapazonų vibracijomis, kai dažnių svyravimo pakopos atitinka E-12 seką (4) ir atitinkamas amplitudes. Kiekvienoje dažnio pakopoje visos perjungimo funkcijos, kurios gali būti jautrios vibracijai, prireikus įskaitant įjungimą ir išjungimą, atliekamos ne mažiau negu du kartus. Perjungimo funkcijos taip pat gali būti išbandytos tarp E-12 sekos verčių pasitaikančiais dažniais. |
5) |
Ištęstinis bandymas Šis bandymo etapas atliekamas su visais pavyzdžiais. Jei pavyzdžiai gali būti naudojami įvairioms paskirtims, ir tokiu atveju vibracijos poveikis skiriasi, pirma šio etapo dalis (kai pavyzdys veikia) gali būti atliekama kelis kartus pavyzdį naudojant visoms arba kai kurioms paskirtims. Kai pavyzdys veikia, kaip aprašyta 2 etape, jis veikiamas penkiais ciklais, kurių metu nuo 5.1 dalyje nurodyto įtempį sukuriančio dažnių diapazono žemiausio dažnio ir atitinkamų jų amplitudžių vienos oktavos per minutę greičiu pereinama iki didžiausio ir atvirkščiai. Po penktojo ciklo vibrostendą galima išjungti, išbandomos funkcijos ir užregistruojami bei pažymimi svarbūs pavyzdžiui laive naudoti eksploataciniai duomenys. |
6) |
Ištęstinis pastovaus dažnio bandymas Šis bandymo etapas atliekamas, jei išnagrinėjus vibracines eksploatacines savybes 3 etapo metu keičiant dažnius didesnių negu 5 Hz dažnių diapazone pastebimas mechaninis rezonansas, kuriam esant pagal gamintojo arba jo įgalioto atstovo nurodymus ilgalaikis įrangos naudojimas laive yra leidžiamas, tačiau atitinkamų dalių stiprumu negalima pasikliauti. Šis etapas visų pirma skirtas prietaisams su amortizatoriais, kurių rezonanso dažnis 5.1 dalyje nurodytame dažnių diapazone yra didesnis negu 5 Hz. Kai pavyzdys veikia, kaip aprašyta 2 etape, esant kiekvienam atitinkamam rezonanso dažniui jis dvi valandas veikiamas numatytos kraštutinės aplinkos bandymo amplitudės ir atitinkamo dažnio vibracijų, kaip nurodyta 5.1 dalyje; vibracijos nukreipiamos ta kryptimi, kuriai esant įprastos eksploatacijos sąlygomis sukuriamas didžiausias atitinkamų dalių įtempis. Prireikus veikiantis dažnis turi būti pakoreguotas taip, kad toliau rezonansinių vibracijų amplitudė būtų ne mažesnė negu 70 % jų didžiausios amplitudės, arba kad dažnis nuolat svyruotų tarp dviejų verčių — 2 % mažesnių ir 2 % didesnių už iš pradžių nustatytą rezonanso dažnį — ne mažesniu negu 0,1, bet ne didesniu negu 1 oktava per minutę greičiu. Vibracinio įtempio veikiamo pavyzdžio funkcijos stebimos tol, kol prasideda jo darbo sutrikimai dėl to, kad nukrenta mechaninės dalys arba pasikeičia jų padėtis, arba dėl elektros grandinės nutraukimo ar trumpojo jungimo. Pavyzdžiai, kuriems šis bandymo etapas svarbus išjungus, gali būti išbandomi tos būklės, jei atitinkamų dalių mechaninis įtempis yra ne mažesnis negu įprastos eksploatacijos metu. |
7) |
Galutinis vibracijos veikiamo pavyzdžio eksploatacinių savybių patikrinimas Šis bandymo etapas atliekamas prireikus. 3 etape nurodytas vibracijos veikiamo pavyzdžio eksploatacinių savybių patikrinimas kartojamas naudojant tame etape taikytus dažnius ir amplitudes. Nustatyti būdingi dažniai ir nustatytas vibracijos įtempio poveikis palyginami su 3 etapo rezultatais ir nustatomi vibracijos bandymo metu įvykę pasikeitimai. |
8) |
Patikrinimo išvados Išjungus vibrostendą ir praėjus tiek laiko, kiek būtina eksploatacinei būsenai be vibracinio įtempio pasiekti, išbandomos funkcijos ir užregistruojami bei pažymimi naudoti laive svarbūs eksploataciniai duomenys. Pabaigoje pavyzdys apžiūrimas ir nustatoma, ar jis yra nepriekaištingos būklės. |
5.3. Gautini rezultatai
5.1 dalyje nurodytuose dažnių diapazonuose neturėtų būti pavyzdžio ir jo detalių bei jų grupių mechaninių rezonansinių vibracijų. Jei tokios rezonansinės vibracijos yra neišvengiamos, turi būti imamasi konstrukcinių priemonių užtikrinti, kad pavyzdys, jo detalės ir jų grupės nebūtų apgadinti.
Atsparumo vibracijai bandymo metu ir po jo turi nebūti pastebimo vibracinio įtempio poveikio, visų pirma turi nesiskirti 7 etape nustatyti būdingi dažniai ir 3 etape nustatytos vertės ir turi nebūti ilgesnės vibracijos sukeltų apgadinimų arba sutrikimų.
Atliekant bandymą normaliomis aplinkos sąlygomis 3–8 etapuose užregistruoti eksploataciniai duomenys turi neviršyti pagal šias bandymų ir patvirtinimo sąlygas leistinų nuokrypių.
4 etapo metu, kai atliekamas perjungimo funkcijų bandymas, turi nebūti perjungimo sutrikimų arba gedimų.
6. Paspartintasis atsparumo oro sąlygoms bandymas
6.1. Tikslas ir taikymas
Paspartintasis atsparumo oro sąlygoms bandymas (natūralių oro sąlygų poveikio imitavimas ksenono lempų su filtrais spinduliavimu ir purškimu) atliekamas pagal IEC 68 leidinio 2-3, 2-5 ir 2-9 dalis bei šiuos papildymus:
Pagal šį leidinį paspartintojo atsparumo oro sąlygoms bandymo tikslas — bandymų prietaisais imituoti natūralias oro sąlygas konkrečiomis atkuriamomis sąlygomis taip, kad būtų sukelti spartūs medžiagų savybių pasikeitimai.
Paspartintasis bandymas atliekamas bandymų prietaise, kuriame filtruojamas ksenono lempų spinduliavimas ir su pertrūkiais purškiama. Po oro sąlygų poveikio, išmatuojamo spinduliavimo stiprį padauginus iš jo trukmės, suderintos pavyzdžių savybės palyginamos su tokios pat kilmės pavyzdžių, kurie nebuvo veikiami oro sąlygų, savybėmis. Pirma nurodomos savybės, kurios yra lemiamos svarbos praktiniam naudojimui, pavyzdžiui, spalva, paviršiaus kokybė, atsparumas smūgiams bei tempimui ir tvirtumas.
Kad rezultatus būtų galima palyginti su natūralių oro sąlygų poveikiu, daroma prielaida, kad medžiagų savybių pasikeitimas dėl oro sąlygų visų pirma vyksta dėl natūralaus spinduliavimo ir deguonies, vandens ir karščio poveikio vienu metu.
Atliekant paspartintąjį bandymą visų pirma atsižvelgiama į tai, kad spinduliavimas bandymo prietaise yra labai panašus į natūralų spinduliavimą (žr. IEC leidinį). Ksenono lempa su specialiu filtru imituoja natūralų spinduliavimą.
Patirtis parodė, kad nurodytomis bandymų sąlygomis atsparumas oro sąlygoms atliekant paspartintąjį bandymą ir atsparumas natūralioms oro sąlygoms yra glaudžiai susiję. Nuo vietos, klimato ir metų laiko nepriklausantis paspartintasis bandymas yra pranašesnis už natūraliomis oro sąlygomis atliekamą bandymą, nes jį galima pakartoti ir atlikti per trumpesnį bandymo laiką, nes jis nepriklauso nuo paros laiko ir metų laikų kaitos.
6.2. Pavyzdžių skaičius
Jei kitaip nesusitarta, atsparumo oro sąlygoms bandymas atliekamas su pakankamu pavyzdžių skaičiumi. Palyginimui atlikti pateikiamas pakankamas pavyzdžių, kurie nėra veikiami oro sąlygomis, skaičius.
6.3. Pavyzdžių paruošimas
Jei kitaip nesusitarta, pavyzdžiai išbandomi tos būklės, kokios jie yra pristatomi. Palyginimui atlikti skirti pavyzdžiai visą bandymų laiką yra laikomi tamsoje, aplinkos temperatūroje.
6.4. Bandymų įranga
Bandymų įrangą iš esmės sudaro vėdinama bandymų kamera su spinduliavimo šaltiniu centre. Aplink spinduliavimo šaltinį išdėstomi optiniai filtrai. Pavyzdžių stovai yra sukami aplink išilginę bandymo įrenginio ašį tam tikru atstumu nuo šaltinio ir filtrų, kad spinduliavimo stipris būtų toks, kaip nustatyta 6.4.1 dalyje.
Spinduliavimo į bet kurią viso veikiamo pavyzdžių paviršiaus dalį stipris nuo spinduliavimo į atskirus paviršius stiprio aritmetinio vidurkio turi nesiskirti daugiau negu ± 10 %.
6.4.1. Spinduliavimo šaltinis
Naudojamas spinduliavimo šaltinis yra ksenono lempa. Spinduliavimo srautas pasirenkamas taip, kad paviršiaus švitinimo stipris būtų 1 000 ± 20O W. m-2 300–830 nm bangų juostoje (žr. 6.9 dalį apie švitinimo matavimo prietaisus).
Jei naudojamos oru aušinamos ksenono lempos, panaudotas oras, kuriame yra ozono, turi nepatekti į bandymų kamerą ir turi būti šalinamas atskirai.
Pagal eksperimentais nustatytas vertes, maždaug po 1 500 eksploatacijos valandų spinduliavimo iš ksenono lempų srautas sumažėja iki 80 % pradinio dydžio; praėjus šiam laikui ultravioletinio spinduliavimo dalis taip pat pastebimai sumažėja palyginti su kitomis spinduliavimo rūšimis. Todėl praėjus šiam laikui ksenono lempą reikia pakeisti (taip pat žr. ksenono lempų gamintojo pateiktus duomenis).
6.4.2. Optiniai filtrai
Optiniai filtrai tarp spinduliavimo šaltinio ir pavyzdžių stovų padedami taip, kad filtruojamas ksenono lempų spinduliavimas būtų kuo panašesnis į natūralų spinduliavimą (žr. IEC 68 leidinio 2-9 dalis).
Visi stiklo filtrai turi būti reguliariai valomi, kad būtų išvengta nepageidaujamo spinduliavimo stiprio sumažėjimo. Filtrai pakeičiami, jei jais nebegalima užtikrinti panašaus į natūralų spinduliavimo.
Pasirenkant tinkamus optinius filtrus turi būti laikomasi bandymų įrangos gamintojo pateiktų duomenų. Pristatęs bandymų įrangą, gamintojas turi užtikrinti, kad ji atitiktų 6.4 dalyje numatytus reikalavimus.
6.5. Purškiamasis ir drėkinimasis įtaisas
Pavyzdys sušlapinamas taip, kad poveikis būtų toks pat kaip natūralaus lietaus ir rasos. Įtaisas pavyzdžiui apipurkšti sukonstruojamas taip, kad purškiant sušlaptų visi išoriniai pavyzdžių paviršiai. Jis turi būti reguliuojamas taip, kad būtų laikomasi 6.10.3 dalyje nustatyto purškimo ir sausųjų laikotarpių cikliškumo. Oras bandymų kameroje drėkinamas taip, kad joje būtų 6.10.3 dalyje nurodytas santykinis drėgnumas. Purkšti ir orui drėkinti turi būti naudojamas distiliuotas arba visiškai gėlintas vanduo (savitasis laidumas < 5 μS/cm).
Distiliuotam arba visiškai gėlintam vandeniui skirtos talpyklos, vamzdžiai ir purkštuvai turi būti iš korozijai atsparių medžiagų. Santykinis oro drėgnumas bandymų kameroje matuojamas nuo purškimo ir tiesioginio spinduliavimo apsaugotu drėgmėmačiu ir yra pagal jį reguliuojamas.
Naudojant visiškai gėlintą arba uždarame kontūre esantį vandenį kyla pavojus (pavyzdžiui, atliekant lako bandymus), kad ant pavyzdžių paviršiaus susidarys apnašos arba dėl jame esančių medžiagų nusidėvės paviršius.
6.6. Vėdinimo įtaisas
6.10.2 dalyje nustatyta juodosios plokštės temperatūra bandymų kameroje užtikrinama virš pavyzdžių cirkuliuojant švarų, filtruotą, sudrėkintą ir prireikus tam tikros temperatūros orą. Oro srautas ir greitis pasirenkami taip, kad būtų užtikrintas tolygus poveikis visiems sistemos pavyzdžių stovų išoriniams paviršiams.
6.7. Pavyzdžių stovai
Pavyzdžiams pritvirtinti, kaip nurodyta 6.10.1 dalyje, gali būti naudojami bet kokie nerūdijančio plieno stovai.
6.8. Juodosios plokštės termometras
Juodosios plokštės temperatūrai išmatuoti sausuoju ciklo laikotarpiu naudojamas juodosios plokštės termometras. Šį termometrą sudaro nuo stovų šilumine izoliacija izoliuota nerūdijančio plieno plokštė, tokio pat dydžio kaip pavyzdžių stovai ir 0,9 ± 0,1 mm storio. Abi plokštės pusės padengtos blizgiu juodu laku, kuris yra labai atsparus oro sąlygoms ir kurio didžiausia atspindėjimo galia yra 5 %, kai bangos yra ilgesnės negu 780 nm. Plokštės temperatūra matuojama naudojant bimetalinį termometrą, kurio jutiklis padedamas gerą šiluminį kontaktą užtikrinančios plokštės viduryje.
Termometro nerekomenduojama bandymų prietaise laikyti viso 6.10 dalyje nurodyto bandymo metu. Į bandymų prietaisą jį pakanka įdėti maždaug 30 minučių kas 250 valandų ir juodosios plokštės temperatūrai sausuoju laikotarpiu nustatyti.
6.9. Švitinimo matavimo prietaisas
Švitinimas (matavimo vienetas — W. s m-2) yra lygus švitinimo stiprio (matavimo vienetas — W. m-2) ir švitinimo trukmės (matavimo vienetas — s) sandaugai. Pavyzdžio paviršių švitinimas bandymų prietaise matuojamas tinkamu švitinimo matavimo prietaisu, pritaikytu sistemos, kurią sudaro spinduliavimo šaltinis ir filtras, spinduliavimui. Švitinimo matavimo prietaisas turi būti sugraduotas arba kalibruotas taip, kad nebūtų matuojami ilgesni negu 830 nm infraraudonieji spinduliai.
Švitinimo matavimo prietaiso geba iš esmės priklauso nuo to, ar jo jutiklis yra labai atsparus oro sąlygoms ir senėjimui, ir ar jis yra pakankamo spektrinio jautrio natūraliam spinduliavimui.
Švitinimo matavimo prietaise gali būti šios dalys, pavyzdžiui:
a) |
silicio fotoelementas, naudojamas kaip spinduliavimo jutiklis; |
b) |
optinis filtras, esantis priešais fotoelementą, ir |
c) |
kulonmetras, kuriuo nustatoma fotoelemente sukurtos spinduliavimo stipriui proporcingos srovės stiprio (matavimo vienetas — A) ir spinduliavimo trukmės (matavimo vienetas — s) sandauga (matavimo vienetas — C=A.s). |
Švitinimo matavimo prietaiso skalė kalibruojama. Kalibravimo tikslumas tikrinamas po vienerių prietaiso naudojimo metų ir prireikus tikslinamas.
Pavyzdžių paviršių švitinimo stipris priklauso nuo atstumo iki spinduliavimo šaltinio. Todėl pavyzdžių paviršiai, kiek tai įmanoma, turi būti tokiu pat atstumu nuo šaltinio, kaip švitinimo matavimo prietaiso jutiklis. Jei tai nėra įmanoma, matavimo prietaiso rodoma švitinimo vertė padauginama iš koreguojamojo koeficiento.
6.10. Eiga
6.10.1. |
Pavyzdžiai stovuose padedami taip, kad ant jų galinio paviršiaus negalėtų kauptis vanduo. Pavyzdžių stovai turi sukurti tik kuo mažesnį mechaninį įtempį. Kad švitinimas ir purškimas būtų kuo tolygesni, atliekant bandymą pavyzdžiai 1–5 apsisukimų per minutę greičiu sukami aplink šaltinio ir filtro įrenginį ir purškimo įtaisą. Paprastai oro sąlygos veikia tik vieną pavyzdžio pusę. Atsižvelgiant į taikomas IEC leidinio nuostatas arba jei susitarta kitaip, taip pat gali būti veikiamas priekinis ir galinis vieno pavyzdžio paviršius. Šiuo atveju abu paviršiai turi būti veikiami vienodu spinduliavimu ir vienodai purškiami. Pavyzdžio priekinį ir galinį paviršių galima veikti vienodu spinduliavimu ir vienodai apipurkšti periodiškai apsukant pavyzdį. Tai galima daryti automatiškai, naudojant sukamuosius prietaisus, jei stovas yra atviro rėmo konstrukcijos. |
6.10.2. |
Juodosios plokštės temperatūra toje vietoje, kurioje sausuoju laikotarpiu padedami pavyzdžiai, yra nustatoma ir reguliuojama pagal atitinkamai įrangai taikomus IEC leidinius. Jei nesusitarta kitaip, turi būti palaikoma + 45 °C vidutinė juodosios plokštės temperatūra. Vidutinė juodosios plokštės temperatūra — tai juodosios plokštės temperatūros sausojo laikotarpio pabaigoje aritmetinis vidurkis. Sausuoju laikotarpiu yra leidžiamas ±5 °C vietos nuokrypis, o tarpiniais atvejais — ±3 °C. Kad būtų užtikrinama reikalaujama juodosios plokštės temperatūra ir prireikus vienodo stiprio spinduliavimas į pavyzdžio priekinį ir galinį paviršių (žr. 6.10.1 dalį), pavyzdžiai po kiekvieno apsisukimo gali būti automatiškai pasukami 180°. Šiuo atveju juodosios plokštės termometras ir švitinimo matavimo prietaisas taip pat turi pasisukti. |
6.10.3. |
Ant stovų pritvirtinti pavyzdžiai ir 6.9 dalyje nurodytas švitinimo matavimo prietaiso jutiklis tolygiai veikiami spinduliais ir apipurškiami toliau nustatytu nuosekliai kartojamu ciklu:
Santykinis oro drėgnumas sausuoju laikotarpiu turi būti 60–80 %. |
6.11. Bandymo trukmė ir tvarka
Bandymas atliekamas IEC 68 leidinio 2-9 dalyje nustatyta B tvarka. Bandymo trukmė — 720 valandų, o purškimo ciklas nustatytas 6.10.3 dalyje.
Atsparumo oro sąlygoms bandymą rekomenduojama atlikti su tuo pačiu pavyzdžiu (atliekant neardomąjį tiriamų savybių pasikeitimo bandymą, pavyzdžiui, atsparumo oro sąlygoms) arba su keliais pavyzdžiais (atliekant ardomąjį bandymą, pavyzdžiui, atsparumo smūgiams), įvairiais švitinimo lygiais, dėl kurių turi būti susitarta. Tai leidžia nustatyti įrangos savybių keitimosi eigą viso atsparumo oro sąlygoms bandymo metu.
6.12. Įvertinimas
Baigus veikti blogo oro sąlygomis, pavyzdys ne mažiau kaip 24 valandas laikomas tamsoje, kai oro temperatūra yra +23 °C, rasos taškas — +12 °C, santykinis oro drėgnumas — 50 %, oro cirkuliavimo greitis — 1 m/s, o atmosferos slėgis — 860–1 060 hPa. (Leistinasis oro temperatūros skirtumas gali būti ±2 °C, o santykinio drėgnumo — ±6 %).
Šie ir 6.2 bei 6.3 dalyse nurodyti palyginimui naudojami pavyzdžiai apžiūrimi ir nustatomos jų savybės pagal 2.01 straipsnio 1 ir 2 dalyse ir 3.01 straipsnio 12 dalyje nurodytus reikalavimus.
7. Atsparumo sūriam vandeniui ir oro sąlygoms bandymas
(atsparumo jūros rūkui bandymas)
7.1. Tikslas ir taikymas
Šio bandymo tikslas — nustatyti sūraus vandens ir druskingo oro sąlygų poveikį eksploatacijos ir transportavimo bei sandėliavimo metu pagal 3.01 straipsnį.
Jį galima atlikti tik su naudojamų medžiagų mėginiu arba bandiniais.
Šios specifikacijos yra grindžiamos IEC 68 leidinio 2-52 dalimi. Papildomos informacijos galima rasti tame leidinyje.
7.2. Eiga
1) |
Bandymų prietaisai Bandymas atliekamas bandymų kameroje, naudojant purškiklį ir sūrų tirpalą laikantis šių reikalavimų:
|
2) |
Preliminarus patikrinimas Pavyzdys apžiūrimas ir nustatoma, ar jis yra nepriekaištingos būklės, visų pirma ar jis yra tinkamai surinktas ir ar visos angos tinkamai užsidaro. Tepalu, alyva arba purvu ištepti išoriniai paviršiai nuvalomi. Visos valdymo rankenėlės ir judančios dalys pajudinamos ir patikrinama, ar jos tinkamai veikia. Turi būti patikrinamas visų uždaromųjų įtaisų, dangčių ir judančių dalių, kurie turi būti nuimami arba judinami eksploatacijos arba techninės priežiūros metu, judrumas ir jie turi būti tinkamai uždaromi. Pavyzdys pradedamas naudoti pagal gamintojo instrukcijas esant nominaliajai laivo tinklo įtampai, kurios leistinas nuokrypis yra ± 3 %. Praėjus tiek laiko, kiek reikia, kad pavyzdys įprastai veiktų, išbandomos funkcijos ir užregistruojami bei pažymimi laive naudoti ir sūrios miglos oro sąlygų poveikiui įvertinti svarbūs eksploataciniai duomenys. Tuomet pavyzdys yra išjungiamas, kad jį būtų galima apipurkšti. |
3) |
Purškimo etapas Pavyzdys patalpinamas į sūrios miglos kamerą ir dvi valandas laikomas sūrioje migloje temperatūrai esant +15–+35 °C. |
4) |
Drėgmės laikotarpis Pavyzdys patalpinamas į kondicionuojamą kamerą taip, kad nuo jo lašėtų kiek įmanoma mažiau sūraus tirpalo. Kondicionuojamoje kameroje, kurioje oro temperatūra yra +40 ± 2 °C, o santykinis drėgnumas — 93 ± 3 %, jis laikomas septynias dienas. Jis turi nesiliesti su jokiu kitu pavyzdžiu ar metaliniu objektu. Keli pavyzdžiai gali būti išdėstyti taip, kad vienas kitam nedarytų įtakos. |
5) |
Bandymo ciklo kartojimas Bandymo ciklas, įskaitant 3 ir 4 etapus, kartojamas tris kartus. |
6) |
Tolesnis apdorojimas Po ketvirtojo bandymo ciklo pavyzdys išimamas iš kondicionuojamos kameros ir nedelsiant penkias minutes plaunamas iš čiaupo tekančiu vandeniu bei nuskalaujamas distiliuotu arba gėlintu vandeniu. Ant pavyzdžio esantys lašai nupučiami oro srove arba nupurtomi. Prieš atliekant galutinį patikrinimą, pavyzdys ne mažiau kaip tris valandas ir bet kuriuo atveju pakankamai ilgai laikomas normaliomis aplinkos oro sąlygomis, kol išgaruos matoma drėgmė. Praskalavus pavyzdys valandą džiovinamas + 55 ± 2 °C temperatūroje. |
7) |
Patikrinimo išvados Pavyzdžio išorė apžiūrima. Jo pradinės būklės pablogėjimo pobūdis ir mastas užregistruojami bandymo protokole, prireikus pridedant patvirtinamąsias nuotraukas. Pavyzdys pradedamas naudoti pagal gamintojo instrukcijas esant nominaliajai laivo tinklo įtampai, kurios leistinas nuokrypis yra ± 3 %. Praėjus tiek laiko, kiek reikia, kad pavyzdys įprastai veiktų, išbandomos funkcijos ir užregistruojami bei pažymimi laive naudoti ir sūrios miglos oro sąlygų poveikiui įvertinti svarbūs eksploataciniai duomenys. Visos valdymo rankenėlės ir judančios dalys pajudinamos ir patikrinama, ar jos tinkamai veikia. Patikrinamas visų uždaromųjų įtaisų, dangčių ir judančių dalių, kurie turi būti nuimami arba judinami eksploatacijos arba techninės priežiūros metu, judrumas. |
7.3. Gautini rezultatai
Pavyzdyje turi nebūti pakitimų, kurie galėtų:
— |
kliudyti jį naudoti ir jam veikti, |
— |
labai kliudyti nuimti uždaromuosius įtaisus ir dangčius arba judamosioms dalims judėti tiek, kiek tai yra būtina jam naudoti arba prižiūrėti, |
— |
pabloginti korpuso nelaidumą vandeniui, |
— |
ilgainiui sukelti darbo sutrikimus. |
3 ir 7 etapuose užregistruoti eksploataciniai duomenys turi neviršyti šiose bandymų ir patvirtinimo sąlygose nustatytų leistinų nuokrypių.
III DALIS
BŪTINIAUSI REIKALAVIMAI, TAIKOMI VIDAUS VANDENŲ LAIVUOSE LAIVYBAI NAUDOJAMAI RADIOLOKACINEI ĮRANGAI, IR JOS BANDYMŲ SĄLYGOS
TURINYS
1 skyrius: |
Bendroji dalis |
1.01 straipsnis |
Taikymo sritis |
1.02 straipsnis |
Radiolokacinės įrangos paskirtis |
1.03 straipsnis |
Patvirtinimo bandymai |
1.04 straipsnis |
Paraiška dėl patvirtinimo bandymo |
1.05 straipsnis |
Tipo patvirtinimas |
1.06 straipsnis |
Įrangos ženklinimas ir patvirtinimo numeris |
1.07 straipsnis |
Gamintojo pareiškimas |
1.08 straipsnis |
Patvirtintos įrangos pakeitimai |
2 skyrius |
Bendrieji būtiniausi reikalavimai, taikomi radiolokacinei įrangai |
2.01 straipsnis |
Konstrukcija, projektas |
2.02 straipsnis |
Parazitinis spinduliavimas ir elektromagnetinis suderinamumas |
2.03 straipsnis |
Valdymas |
2.04 straipsnis |
Eksploatacijos instrukcijos |
2.05 straipsnis |
Įrengimas ir eksploataciniai bandymai |
3 skyrius: |
Būtiniausi eksploataciniai reikalavimai, taikomi radiolokacinei įrangai |
3.01 straipsnis |
Radiolokacinės įrangos eksploatacinė parengtis |
3.02 straipsnis |
Skiriamoji geba |
3.03 straipsnis |
Nuotolio skalės |
3.04 straipsnis |
Kintamasis nuotolio žymeklis |
3.05 straipsnis |
Kurso linija |
3.06 straipsnis |
Nukreipimas nuo centro |
3.07 straipsnis |
Pelengo skalė |
3.08 straipsnis |
Pelengavimo priemonės |
3.09 straipsnis |
Priemonės trukdžiams dėl atspindžių nuo jūros paviršiaus ir dėl lietaus mažinti |
3.10 straipsnis |
Kitos radiolokacinės įrangos keliamų trikdžių mažinimas |
3.11 straipsnis |
Suderinamumas su radiolokaciniais švyturiais |
3.12 straipsnis |
Stiprinimo reguliavimas |
3.13 straipsnis |
Dažnių reguliavimas |
3.14 straipsnis |
Ekrane rodomos orientacinės laivybos linijos ir informacija |
3.15 straipsnis |
Sistemos jautris |
3.16 straipsnis |
Orientyro maršrutas |
3.17 straipsnis |
Pagalbiniai indikatoriai |
4 skyrius: |
Būtiniausi techniniai reikalavimai, taikomi radiolokacinei įrangai |
4.01 straipsnis |
Valdymas |
4.02 straipsnis |
Displėjus |
4.03 straipsnis |
Radiolokacinio atvaizdo charakteristikos |
4.04 straipsnis |
Displėjaus spalva |
4.05 straipsnis |
Vaizdo atnaujinimo dažnis ir pošvytis |
4.06 straipsnis |
Displėjaus tiesiškumas |
4.07 straipsnis |
Nuotolio ir azimuto matavimų tikslumas |
4.08 straipsnis |
Antenos charakteristikos ir spinduliavimo spektras |
5 skyrius |
Radiolokacinės įrangos bandymų sąlygos ir metodai |
5.01 straipsnis |
Sauga, apkrovos geba ir trikdžių sklaidymas |
5.02 straipsnis |
Parazitinis spinduliavimas ir elektromagnetinis suderinamumas |
5.03 straipsnis |
Bandymų tvarka |
5.04 straipsnis |
Antenų matavimai |
1 priedėlis |
Kampinė skiriamoji geba iki 1 200 m nuotolio imtinai |
2 priedėlis |
Bandymų laukas radiolokacinės įrangos skiriamajai gebai nustatyti |
1 SKYRIUS
BENDROJI DALIS
1.01 straipsnis
Taikymo sritis
Šiose nuostatose išdėstomi vidaus vandenų laivuose laivybai naudojamai radiolokacinei įrangai taikomi būtiniausi techniniai ir eksploataciniai reikalavimai bei bandymų atitikčiai šiems būtiniausiems reikalavimams nustatyti sąlygos. Vidaus vandenų ECDIS įranga, kuri gali būti naudojama navigacijos režimu, laikoma navigacine radiolokacine įranga, kaip apibrėžta šiose nuostatose.
1.02 straipsnis
Radiolokacinės įrangos paskirtis
Radiolokacinė įranga palengvina laivavedybą, pateikdama aiškų laivo padėties radiolokacinį atvaizdą plūdurų, kranto linijų ir laivybos konstrukcijų atžvilgiu bei leisdama patikimai ir laiku atpažinti kitus laivus bei virš vandens paviršiaus kyšančias kliūtis.
1.03 straipsnis
Patvirtinimo bandymai
Radiolokacinė įranga laivuose negali būti montuojama tol, kol tipo bandymu nebus nustatyta, kad ji atitinka šiomis nuostatomis nustatytus būtiniausius reikalavimus.
1.04 straipsnis
Paraiška dėl patvirtinimo bandymo
1. Paraiškos dėl radiolokacinės įrangos tipo bandymo pateikiamos vienos iš valstybių narių kompetentingai bandymų institucijai.
Kompetentingos bandymų institucijos nurodomos Komitetui.
2. Prie kiekvienos paraiškos pridedami šie dokumentai:
a. |
du išsamaus techninio aprašymo egzemplioriai; |
b. |
du visų įrengimo ir eksploatacijos dokumentų rinkiniai; |
c. |
du išsamaus naudojimo vadovo egzemplioriai; ir |
d. |
du naudojimo vadovo santraukų egzemplioriai. |
3. Pareiškėjas bandymais nustato arba pasirūpina, kad būtų nustatyta, ar radiolokacinė įranga atitinka šių nuostatų būtiniausius reikalavimus.
Prie paraiškos pridedami horizontaliojo ir vertikaliojo antenos spinduliavimo dėsningumo bandymo rezultatai ir matavimo protokolai.
Šiuos dokumentus ir bandymo metu gautą informaciją saugo kompetentinga bandymų institucija.
4. Atliekant patvirtinimo bandymą, „pareiškėjas“ — tai juridinis arba fizinis asmuo, kurio pavadinimas (vardas, pavardė), prekės ženklas arba kitas tapatybės nustatymo ženklas naudojamas gaminant išbandyti pateiktą įrangą arba ja prekiaujant.
1.05 straipsnis
Tipo patvirtinimas
1. Jei įrangos tipo bandymo rezultatai teigiami, kompetentinga bandymų institucija išduoda atitikties liudijimą.
Jei įranga būtiniausių reikalavimų neatitinka, pareiškėjui raštu pranešamos jos atmetimo priežastys.
Patvirtinimą suteikia kompetentinga institucija.
Kompetentinga institucija apie jos patvirtintą įrangą praneša Komitetui.
2. Kiekviena bandymų institucija turi teisę bet kuriuo metu iš produkcijos serijos pasirinkti įrangą patikrinimui atlikti.
Jei šiuo patikrinimu nustatomi įrangos defektai, tipo patvirtinimas gali būti panaikintas.
Tipo patvirtinimą panaikina jį išdavusi institucija.
3. Tipo patvirtinimas galioja 10 metų; paprašius jo galiojimas gali būti pratęstas.
1.06 straipsnis
Įrangos ženklinimas ir patvirtinimo numeris
1. Ant kiekvienos įrangos sudedamosios dalies taip, kad nebūtų galima ištrinti, pažymimas gamintojo pavadinimas, prekybinė įrangos paskirtis, įrangos tipas ir serijos numeris.
2. Kompetentingos institucijos suteiktas patvirtinimo numeris ant displėjaus pažymimas taip, kad nebūtų galima ištrinti ir kad sumontavus įrangą būtų aiškiai matomas.
Patvirtinimo numerio sudedamosios dalys:
e-NN-NNN
(e |
= |
Europos Sąjunga |
NN |
= |
patvirtinimo šalies kodas, kuriame |
1 |
= |
Vokietija |
2 |
= |
Prancūzija |
3 |
= |
Italija |
4 |
= |
Nyderlandai |
5 |
= |
Švedija |
6 |
= |
Belgija |
7 |
= |
Vengrija |
8 |
= |
Čekija |
9 |
= |
Ispanija |
11 |
= |
Jungtinė Karalystė |
12 |
= |
Austrija |
13 |
= |
Liuksemburgas |
17 |
= |
Suomija |
18 |
= |
Danija |
20 |
= |
Lenkija |
21 |
= |
Portugalija |
23 |
= |
Graikija |
24 |
= |
Airija |
26 |
= |
Slovėnija |
27 |
= |
Slovakija |
29 |
= |
Estija |
32 |
= |
Latvija |
36 |
= |
Lietuva |
49 |
= |
Kipras |
50 |
= |
Malta |
NNN |
= |
triženklis numeris, kurį nustato kompetentinga institucija.) |
3. Patvirtinimo numeris naudojamas tik kartu su atitinkamu patvirtinimu.
Pagaminti ir pritvirtinti patvirtinimo numerį yra pareiškėjo pareiga.
4. Kompetentinga institucija apie suteiktą patvirtinimo numerį nedelsdama informuoja Komitetą.
1.07 straipsnis
Gamintojo pareiškimas
Prie kiekvieno įrangos vieneto pridedamas gamintojo pareiškimas, kad įranga atitinka galiojančius būtiniausius reikalavimus ir kad ji visais atžvilgiais yra tokia pat kaip bandymams pateikta įranga.
1.08 straipsnis
Patvirtintos įrangos pakeitimai
1. Jau patvirtintoje įrangoje padarius pakeitimą, tipo patvirtinimas panaikinamas. Jei planuojama daryti pakeitimus, išsami informacija apie tai raštu siunčiama kompetentingai bandymų institucijai.
2. Kompetentinga bandymų institucija sprendžia, ar patvirtinimą galima taikyti toliau, ar būtina atlikti patikrinimą arba naują tipo bandymą.
Jei suteikiamas naujas patvirtinimas, skiriamas naujas patvirtinimo numeris.
2 SKYRIUS
BENDRIEJI BŪTINIAUSI REIKALAVIMAI, TAIKOMI RADIOLOKACINEI ĮRANGAI
2.01 straipsnis
Konstrukcija, projektas
1. Radiolokacinė įranga turi būti tinkama eksploatuoti vidaus vandenų laivuose.
2. Įrangos konstrukcija ir projektas turi atitikti šiuolaikinius techninius reikalavimus, tiek mechaniniu, tiek elektros požiūriu.
3. Jei direktyvos II priede arba šiose nuostatose tai nėra konkrečiai numatyta, elektros energijos tiekimui, saugai, laivų įrangos tarpusavio trikdžiams, saugiam atstumui nuo kompaso, atsparumui oro sąlygų poveikiui, mechaniniam stipriui, poveikiui aplinkai, girdimo triukšmo emisijai ir įrangos ženklinimui taikomi IEC 945 leidinyje „Bendrieji reikalavimai jūrų navigacinei įrangai“ pateikiami reikalavimai ir bandymo metodai.
Be to, taikomi Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos (TTS) radijo reglamentų reikalavimai. Įranga turi atitikti visus šių nuostatų reikalavimus esant 0–40 °C radaro displėjaus aplinkos temperatūrai.
2.02 straipsnis
Parazitinis spinduliavimas ir elektromagnetinis suderinamumas
1. 30–2 000 MHz dažnių diapazone parazitinio spinduliavimo lauko stiprumas turi neviršyti 500 μV/m.
156–165 MHz, 450–470 MHz ir 1,53–1,544 GHz dažnių diapazonuose lauko stiprumas turi neviršyti 15 μV/m. Šis lauko stiprumas taikomas 3 metrų bandymo atstumu nuo bandomos įrangos.
2. Įranga turi atitikti būtiniausius reikalavimus, kai elektromagnetinio lauko stiprumas šalia bandomos įrangos 30–2 000 MHz dažnių diapazone yra iki 15 V/m.
2.03 straipsnis
Valdymas
1. Įranga neturi turėti daugiau valdymo rankenėlių negu būtina jai tinkamai valdyti.
Valdymo rankenėlių konstrukcija, ženklinimas ir valdymas turi būti toks, kad jas būtų galima paprastai, aiškiai ir greitai valdyti. Jos išdėstomos taip, kad būtų kuo labiau išvengta įrangos valdymo klaidų.
Įprastai eksploatacijai nebūtinos valdymo rankenėlės neturi nebūti tiesiogiai prieinamos.
2. Visos valdymo rankenėlės ir indikatoriai turi būti paženklinti simboliais ir (arba) ženklais anglų kalba. Simboliai turi atitikti TJO rekomendacijos Nr. A.278 (VIII) „Jūrų laivybos radiolokacinės įrangos valdymo rankenėlių simboliai“ reikalavimus arba IEC 417 leidinyje pateikiamus reikalavimus; visi skaitmenys ir raidės turi būti ne mažiau kaip 4 mm aukščio.
Jei galima įrodyti, kad dėl techninių priežasčių nėra įmanoma pažymėti 4 mm aukščio skaitmenimis ir raidėmis ir jei eksploatacijos požiūriu priimtini mažesni skaitmenys ir raidės, juos leidžiama sumažinti iki 3 mm.
3. Įranga turi būti suprojektuota taip, kad dėl įrangos valdymo klaidų negalėtų atsirasti gedimų.
4. Pagal būtiniausius reikalavimus nebūtinos papildomos funkcijos, pavyzdžiui, prijungimo prie kitos įrangos priemonės, įdiegiamos taip, kad įranga visomis sąlygomis atitiktų būtiniausius reikalavimus.
2.04 straipsnis
Eksploatacijos instrukcijos
1. Išsamus naudojimo vadovas pridedamas prie kiekvieno įrangos vieneto. Jis pateikiamas anglų, prancūzų, olandų ir vokiečių kalbomis, ir jame turi būti bent ši informacija:
a) |
įjungimas ir eksploatacija; |
b) |
techninė priežiūra ir einamasis remontas; |
c) |
bendrosios saugos instrukcijos (pavojus sveikatai, pvz., elektromagnetinio spinduliavimo įtaka širdies stimuliatoriams ir pan.); |
d) |
tinkamo techninio įrengimo instrukcijos. |
2. Kartu su kiekvienu įrangos vienetu pateikiamos patvarios formos naudojimo vadovo santraukos.
Jos pateikiamos anglų, prancūzų, olandų ir vokiečių kalbomis.
2.05 straipsnis
Įrengimas ir eksploataciniai bandymai
Įranga įrengiama, keičiama ir jos eksploataciniai bandymai atliekami pagal V dalies reikalavimus.
3 SKYRIUS
BŪTINIAUSI EKSPLOATACINIAI REIKALAVIMAI, TAIKOMI RADIOLOKACINEI ĮRANGAI
3.01 straipsnis
Radiolokacinės įrangos eksploatacinė parengtis
1. Praėjus keturioms minutėms po įjungimo radiolokacinė įranga turi būti visiškai parengta dirbti. Praėjus šiam laikui turi būti galima nedelsiant nutraukti ir įjungti siuntimą.
2. Turi būti galimybė vienam asmeniui vienu metu valdyti radiolokacinę įrangą ir stebėti displėjų.
Jei valdymo pultas yra atskiras, jame turi būti visos laivybai naudojant radarą tiesiogiai naudojamos valdymo svirtys.
Bevielės nuotolinio valdymo priemonės draudžiamos.
3. Displėjų turi būti galima įskaityti ir esant dideliam aplinkos skaisčiui. Prireikus turi būti galima naudotis atitinkamomis pagalbinėmis matomumą gerinančiomis priemonėmis, kurios turi būti paprastai ir lengvai pritvirtinamos ir nuimamos.
Pagalbinės matomumą gerinančios priemonės turi būti pritaikytos naudoti akinius nešiojantiems asmenims.
3.02 straipsnis
Skiriamoji geba
1. Kampinė skiriamoji geba
Kampinė skiriamoji geba yra susijusi su nuotolio skale ir atstumu. Reikalaujama mažiausia trumpesnių nuotolių iki 1 200 m imtinai skiriamoji geba nurodyta 1 priedėlyje.
Mažiausia skiriamąja geba laikomas mažiausias azimutinis atstumas tarp dviejų standartinių atšvaitų (žr. 5.03 straipsnio 2 dalį)), kuriuo radiolokaciniame atvaizde jie yra rodomi aiškiai atskirti.
2. Mažiausias nuotolis ir nuotolio skiriamoji geba
Visais 15–1 200 m atstumais, kai nuotolio skalės yra iki 1 200 m imtinai, 15 m vienas nuo kito ta pačia krytimi esantys standartiniai atšvaitai radaro ekrane turi būti rodomi aiškiai atskirti.
3. Funkcijų, dėl kurių gali sumažėti skiriamoji geba, turi nebūti galima įjungti, kai naudojamos nuotolio skalės iki 2 000 m.
3.03 straipsnis
Nuotolio skalės
1. Radiolokacinėje įrangoje turi būti šios nuosekliai perjungiamos nuotolio skalės ir žiedai:
1 nuotolio skalė |
500 m, vienas žiedas kas 100 m |
2 nuotolio skalė |
800 m, vienas žiedas kas 200 m |
3 nuotolio skalė |
1 200 m, vienas žiedas kas 200 m |
4 nuotolio skalė |
1 600 m, vienas žiedas kas 400 m |
5 nuotolio skalė |
2 000 m, vienas žiedas kas 400 m |
2. Papildomos nuosekliai perjungiamos nuotolio skalės yra leidžiamos.
3. Pasirinkta nuotolio skalė, atstumas tarp nuotolio žiedų ir kintamojo nuotolio žymeklio atstumas nurodomi metrais arba kilometrais.
4. Nuotolio žiedų ir kintamojo nuotolio žymeklio plotis, kai nustatytas normalus skaistis, turi neviršyti 2 mm.
5. Pazonių displėjus ir padidinti atvaizdai yra draudžiami.
3.04 straipsnis
Kintamasis nuotolio žymeklis
1. Radiolokacinė įranga turi turėti kintamąjį nuotolio žymeklį.
2. Nuotolio žymeklį bet kokiu atstumu turi būti galima nustatyti per aštuonias sekundes.
3. Atstumas, kuriuo yra nustatytas kintamasis nuotolio žymeklis, turi nepasikeisti net perjungus kitas nuotolio skales.
4. Nuotolis turi būti rodomas kaip triženklis arba keturženklis skaičius.
Nuotolių iki 2 000 m tikslumas turi būti iki 10 metrų. Nuotolio žymeklio skersmuo turi atitikti skaitmeninį displėjų.
3.05 straipsnis
Kurso linija
1. Kurso linija turi tęstis nuo radaro displėjaus taško, kuris atitinka antenos padėtį, iki radaro ekrano krašto.
2. Kurso linijos plotis ekrano krašte turi būti ne didesnis kaip 0,5°.
3. Radaro bloke turi būti reguliuojamas įtaisas azimutinei kampinei antenos montavimo paklaidai ištaisyti.
4. Ištaisius kampinę paklaidą ir įjungus radaro bloką, kurso linijos nukrypimas nuo kilio linijos turi neviršyti 0,5°.
3.06 straipsnis
Nukreipimas nuo centro
1. Kad būtų matomas ištęstinis atvaizdas į priekį, visų 3.03 straipsnio 1 dalyje nurodytų nuotolio skalių radiolokacinį atvaizdą turi būti įmanoma nukreipti nuo centro.
Radiolokacinį atvaizdą nukreipus nuo centro turi būti ištęsiamas tik atvaizdas į priekį, o nukreipimas nuo centro turi būti reguliuojamas iki ne mažesnio negu 0,25 ir ne didesnio negu 0,33 faktinio ekrano skersmens dydžio.
2. Kai ištęsiamas atvaizdas į priekį, pagal jo nuotolį turi būti pratęsiami nuotolio žiedai, o kintamasis nuotolio žymeklis turi būti reguliuojamas ir įskaitomas iki didžiausio rodomo nuotolio.
3. Pastovus rodomo nuotolio ištęsimas į priekį pagal 1 dalį yra leidžiamas, jei faktinis vidurinės atvaizdo dalies skersmuo yra ne mažesnis nei nurodytasis 4.03 straipsnio 1 dalyje, ir jei pelengo skalė yra suprojektuota taip, kad pagal 3.08 straipsnį būtų galima nustatyti kryptį.
Tuomet 1 punkte nurodyta nukreipimo nuo centro priemonė yra nebūtina.
3.07 straipsnis
Pelengo skalė
1. Radiolokacinės įrangos ekrano krašte turi būti pelengo skalė.
2. Pelengo skalė turi būti suskirstyta ne mažiau kaip į 72 padalas po 5 laipsnius. 10 laipsnių žyminčios padalos turi būti akivaizdžiai ilgesnės už 5 laipsnius žyminčias padalas.
Pelengo skalės žymuo „000“ turi būti ekrano viršutinio krašto viduryje.
3. Pelengo skalė turi būti sužymėta triženkliais skaičiais nuo 000 iki 360 laipsnių pagal laikrodžio rodyklę. Numeruojama arabiškais skaitmenimis kas 10 arba kas 30 laipsnių.
Vietoj skaičiaus „000“ gali būti aiškiai matoma rodyklė.
3.08 straipsnis
Pelengavimo priemonės
1. Priemonės krypčiai į orientyrus nustatyti yra leidžiamos.
2. Jei šios priemonės yra, jomis per apytiksliai 5 sekundes su ne didesne negu ± 1 laipsnio paklaida turi būti galima nustatyti kryptį į bet kurį orientyrą.
3. Jei yra elektroninė pelengo linija:
a) |
ją turi būti galima aiškiai atskirti nuo kurso linijos; |
b) |
ji turi būti rodoma beveik nuolat; |
c) |
ją turi būti galima laisvai pasukti 360 laipsnių į kairę ir į dešinę; |
d) |
prie ekrano krašto ji turi būti daugiausia 0,5 laipsnių pločio; |
e) |
ji turi tęstis nuo išeities taško iki pelengo skalės; |
f) |
ir turi būti galima nustatyti triženklį arba keturženklį dešimtainį laipsnių rodmenį. |
4. Jei naudojama mechaninė pelengo linija:
a) |
ją turi būti galima laisvai pasukti 360 laipsnių į kairę ir į dešinę; |
b) |
ji turi tęstis nuo pažymėto išeities taško iki pelengo skalės; |
c) |
ant jos neturi būti kitų ženklų; ir |
d) |
ji turi būti brėžiama taip, kad be reikalo nebūtų užstojami radijo aido rodmenys. |
3.09 straipsnis
Priemonės trukdžiams dėl atspindžių nuo jūros paviršiaus ir dėl lietaus mažinti
1. Radiolokacinėje įrangoje turi būti priemonės su rankinėmis valdymo svirtimis trukdžiams dėl atspindžių nuo jūros paviršiaus ir dėl lietaus sumažinti.
2. Trukdžių dėl atspindžių nuo jūros paviršiaus reguliatorius (STC), kai nustatyta didžiausia jo parinktis, veikia apytiksliai iki 1 200 m atstumu.
3. Radiolokacinėje įrangoje neturi būti automatinių priemonių trukdžiams dėl atspindžių nuo jūros paviršiaus ir dėl lietaus sumažinti.
3.10 straipsnis
Kitos radiolokacinės įrangos keliamų trikdžių mažinimas
1. Turi būti įrengiama priemonė, kurią galima įjungti ir išjungti, kitos radiolokacinės įrangos keliamiems trikdžiams mažinti.
2. Šios priemonės naudojimas turi neslopinti naudingų orientyrų rodymo.
3.11 straipsnis
Suderinamumas su radiolokaciniais švyturiais
TJO rezoliuciją A.423 (XI) atitinkančių radiolokacinių švyturių signalai turi būti rodomi aiškiai net išjungus lietaus trukdžių slopinimą (FTC).
3.12 straipsnis
Stiprinimo reguliavimas
Stiprinimo reguliatoriaus intervalas turi būti toks, kad nustačius mažiausią trukdžių dėl atspindžių nuo jūros paviršiaus slopinimo parinktį, vandens paviršiaus judėjimas būtų aiškiai matomas ir kad stiprūs radijo aidai, kurių atspindinčiojo paviršiaus plotas yra 10 000 m2, galėtų būti nepraleidžiami bet kokiu atstumu.
3.13 straipsnis
Dažnių reguliavimas
Displėjuje turi būti reguliavimo indikatorius. Reguliavimo skalė turi būti ne trumpesnė negu 30 mm. Indikatorius turi veikti visais nuotoliais, net be radijo aidų. Indikatorius turi vienodai gerai veikti įjungus arti esančių objektų aidų stiprinimą arba slopinimą.
Turi būti įrengiamas rankinis reguliatorius reguliavimui koreguoti.
3.14 straipsnis
Ekrane rodomos orientacinės laivybos linijos ir informacija
1. Radaro ekrane gali būti nubrėžiama tik kurso linija, pelengo linijos ir nuotolio žiedai.
2. Be radiolokacinio atvaizdo ir informacijos apie radiolokacinės įrangos darbą, gali būti rodoma tik laivybos informacija, pavyzdžiui, tokia, kaip toliau išvardyta:
a) |
posūkio kampinis greitis; |
b) |
laivo greitis; |
c) |
laivo vairo padėtis; |
d) |
vandens gylis; |
e) |
kursas pagal kompasą. |
3. Visa ekrane esanti informacija, išskyrus radiolokacinį atvaizdą, turi būti rodoma beveik statiškai, o jos atnaujinimo dažnis turi atitikti eksploatacinius reikalavimus.
4. Displėjui ir laivybos informacijos tikslumui taikomi tie patys reikalavimai, kurie taikomi pagrindinei įrangai.
3.15 straipsnis
Sistemos jautris
Sistemos jautris turi būti toks, kad 1 200 m atstumu esantis standartinis atšvaitas po kiekvieno antenos apsisukimo būtų aiškiai matomas radiolokaciniame atvaizde. Jei tokiu pat atstumu yra 1 m2 atšvaitas, antenos apsisukimų su radijo aidu skaičiaus konkrečiu laikotarpiu ir bendro antenos apsisukimų skaičiaus per tokį pat laikotarpį, grindžiamą 100 apsisukimų, santykis (orientyrų paieškos greitis) turi būti ne mažesnis negu 0,8.
3.16 straipsnis
Orientyro maršrutas
Ankstesnės orientyrų padėtys turi būti nurodomos pažymint maršrutą.
Orientyro maršruto atvaizdas turi būti beveik ištisinis, o skaistis turi būti mažesnis negu atitinkamo orientyro; orientyro maršrutas ir radiolokacinis atvaizdas turi būti tokios pat spalvos. Maršruto pošvytis turi būti reguliuojamas pagal eksploatacinius reikalavimus, tačiau neturi trukti ilgiau negu 2 antenos apsisukimus.
Orientyro maršrutas turi nepabloginti radiolokacinio atvaizdo.
3.17 straipsnis
Pagalbiniai indikatoriai
Pagalbiniai indikatoriai turi atitikti visus navigacinei radiolokacinei įrangai taikomus reikalavimus.
4 SKYRIUS
BŪTINIAUSI TECHNINIAI REIKALAVIMAI, TAIKOMI RADIOLOKACINEI ĮRANGAI
4.01 straipsnis
Valdymas
1. Visos valdymo rankenėlės turi būti išdėstytos taip, kad jas naudojant nebūtų užstojama informacija ir nebūtų kliudoma laivavedybai naudojant radarą.
2. Valdymo rankenėlės, kurios gali būti naudojamos įrangai išjungti arba kurios įjungtos galėtų sukelti darbo sutrikimų, turi būti apsaugomos nuo atsitiktinio naudojimo.
3. Visos valdymo rankenėlės ir indikatoriai turi turėti neakinantį apšvietimo šaltinį, tinkamą visomis aplinkos apšvietimo sąlygomis, kurio stiprumas atskira valdymo rankenėle gali būti sumažinamas iki nulio.
4. Turi būti atskiros tiesiogiai prieinamos šių funkcijų valdymo rankenėlės:
a) |
Parengtis/įjungta; |
b) |
Nuotolis; |
c) |
Reguliavimas; |
d) |
Stiprinimas; |
e) |
Trukdžiai dėl atspindžių nuo jūros paviršiaus (STC); |
f) |
Trukdžiai dėl lietaus (FTC); |
g) |
Kintamasis nuotolio žymeklis (VRM); |
h) |
Žymeklis arba elektroninė pelengo linija (EBL) (jei yra); |
i) |
Laivo kurso rodyklės slopinimas (SHM). |
Jei pirma nurodytoms funkcijoms valdyti naudojamos sukamosios valdymo rankenėlės, draudžiamas koncentriškas valdymo rankenėlių išdėstymas viena virš kitos.
5. Bent stiprinimo, trukdžių dėl atspindžių nuo jūros paviršiaus ir trukdžių dėl lietaus valdymo rankenėlės turi būti reguliuojamos sukamąja rankenėle, kurios pasukimo poveikis prietaisams yra proporcingas pasukimo kampui.
6. Valdymo rankenėlės turi būti įrengtos taip, kad joms judant į dešinę arba į viršų jomis valdomas kintamasis būtų didinamas, o joms judant į kairę arba žemyn — mažinamas.
7. Jei naudojami mygtukai, juos turi būti galima apčiuopti ir valdyti pirštais. Jų išjungimas taip pat turi būti aiškiai apčiuopiamas.
8. Šių kintamųjų skaistį turi būti galima atskirai reguliuoti nuo nulio iki eksploatacijai reikiamo dydžio:
a) |
radiolokacinio atvaizdo; |
b) |
pastoviųjų nuotolio žiedų; |
c) |
kintamųjų nuotolio žiedų; |
d) |
pelengo skalės; |
e) |
pelengo linijos; |
f) |
laivybos informacijos, kaip nurodyta 3.14 straipsnio 2 dalyje. |
9. Jei kai kurių iš rodomų dydžių skaistis nelabai skiriasi ir jei pastovųjį nuotolio žiedą, kintamąjį nuotolio žiedą ir pelengo liniją galima išjungti atskirai vieną nuo kito, gali būti keturios skaisčio reguliavimo rankenėlės, po vieną kiekvienai iš šių dydžių grupių:
a) |
radiolokacinio atvaizdo ir kurso linijos; |
b) |
pastoviųjų nuotolio žiedų; |
c) |
kintamųjų nuotolio žiedų; |
d) |
pelengo linijos bei pelengo skalės ir laivybos informacijos, kaip nurodyta 3.14 straipsnio 2 dalyje. |
10. Kurso linijos skaistis turi būti reguliuojamas, tačiau negali būti sumažinamas iki nulio.
11. Kurso linijai išjungti turi būti valdymo rankenėlė su automatine grįžtimi.
12. Apsaugos nuo trukdžių įtaisus turi būti galima nuosekliai reguliuoti nuo nulio.
4.02 straipsnis
Displėjus
1. Radiolokacinis atvaizdas — pagal mastelį sumažintas aplinkos radijo aidų ir jų judėjimo laivo atžvilgiu, nustatytų pagal vieną antenos apsisukimą, kai laivo kilio linija ir kurso linija visuomet sutampa, atvaizdavimas displėjaus ekrane.
2. Displėjus — tai įrangos dalis, kurioje yra ekranas.
3. Ekranas — mažos atspindžio gebos displėjaus dalis, kurioje rodomas vien radiolokacinis atvaizdas arba radiolokacinis atvaizdas kartu su papildoma laivybos informacija.
4. Faktinis radiolokacinio atvaizdo skersmuo — didžiausio visiškai apskrito radiolokacinio atvaizdo, kuris gali būti rodomais pelengo skalės ribose, skersmuo.
5. Rastrinės skleisties atvaizdavimas — beveik statiškas viso antenos apsisukimo radiolokacinio atvaizdo atvaizdavimas televiziniu vaizdu.
4.03 straipsnis
Radiolokacinio atvaizdo charakteristikos
1. Faktinis radiolokacinio atvaizdo skersmuo turi būti ne mažesnis kaip 270 mm.
2. Išorinio nuotolio žiedo skersmuo 3.03 straipsnyje nurodytose nuotolio skalėse turi būti ne mažesnis kaip 90 % faktinio radiolokacinio atvaizdo skersmens.
3. Antenos padėtis turi būti matoma visų nuotolio skalių radiolokaciniame atvaizde.
4.04 straipsnis
Displėjaus spalva
Displėjaus spalva pasirenkama pagal fiziologinius veiksnius. Jei ekrane gali būti atgaminamos įvairios spalvos, pats radiolokacinis atvaizdas turi būti vienspalvis. Jei atgaminamos skirtingos spalvos, jos niekur ekrane neturi susilieti dėl to, kad viena spalva uždengia kitą.
4.05 straipsnis
Vaizdo atnaujinimo dažnis ir pošvytis
1. Displėjuje rodomas radiolokacinis atvaizdas naujausiu radiolokaciniu atvaizdu turi būti pakeičiamas per 2,5 sekundės.
2. Kiekvienas radijo aidas ekrane turi šviesti ne trumpiau negu vieną ir ne ilgiau negu du antenos apsisukimus.
Radiolokacinio atvaizdo pošvytį galima užtikrinti dviem būdais: ištisiniu rodymu arba periodišku atvaizdo atnaujinimu. Atvaizdas turi būti periodiškai atnaujinamas ne mažesniu negu 50 Hz dažniu.
3. Radijo aido įrašo ir jo pošvyčio skaisčio skirtumas vieno antenos apsisukimo metu turi būti kuo mažesnis.
4.06 straipsnis
Displėjaus tiesiškumas
1. Radiolokacinio atvaizdo tiesiškumo paklaida turi neviršyti 5 %.
2. Visais nuotoliais iki 2 000 m nejudanti tiesi kranto linija 30 m atstumu nuo radaro antenos turi būti rodoma kaip tiesi ištisinė radijo aido konfigūracija be pastebimų iškraipymų.
4.07 straipsnis
Nuotolio ir azimuto matavimų tikslumas
1. Atstumas iki orientyro kintamaisiais arba pastoviaisiais nuotolio žiedais turi būti nustatomas ± 10 m arba ± 1,5 % tikslumu, pasirenkant didesniąją iš šių verčių.
2. Objekto pelengo kampo vertė nuo tikrosios vertės turi nesiskirti daugiau kaip 1 laipsniu.
4.08 straipsnis
Antenos charakteristikos ir spinduliavimo spektras
1. Antena ir jos varomoji sistema turi būti tokios, kad užtikrintų tinkamą veikimą, kai vėjo greitis yra ne didesnis kaip 100 km per valandą.
2. Antenos varomoji sistema turi turėti avarinį jungiklį, kuriuo galima išjungti siųstuvą ir sukamojo mechanizmo pavarą.
3. Horizontalusis antenos spinduliavimas viena kryptimi turi atitikti šiuos reikalavimus:
a) |
-3 dB, pagrindinės skilties plotis — daugiausia 1,2 laipsnio; |
b) |
-20 dB, pagrindinės skilties plotis — daugiausia 3,0 laipsniai; |
c) |
šoninės skilties silpninimas ± 10 laipsnių plote aplink pagrindinę skiltį — ne mažiau negu -25 dB; |
d) |
šoninės skilties silpninimas toliau negu ± 10 laipsnių aplink pagrindinę skiltį — ne mažiau negu -32 dB. |
4. Vertikalusis antenos spinduliavimas viena kryptimi turi atitikti šiuos reikalavimus:
a) |
-3 dB, pagrindinės skilties plotis — daugiausia 30 laipsnių; |
b) |
pagrindinės skilties didžiausias plotis turi būti horizontalioje ašyje; |
c) |
šoninės skilties silpninimas — ne mažesnis negu -25 dB. |
5. Spinduliuojama aukštų dažnių energija turi būti horizontaliai poliarizuota.
6. Įrangos eksploatacinis dažnis turi būti daugiau kaip 9 GHz diapazone, kuris pagal galiojančius TTS radijo reglamentus skirtas laivybos radiolokacinei įrangai.
7. Antenos spinduliuojamos aukštų dažnių energijos dažnių spektras turi atitikti TTS radijo reglamentus.
5 SKYRIUS
RADIOLOKACINĖS ĮRANGOS BANDYMŲ SĄLYGOS IR METODAI
5.01 straipsnis
Sauga, apkrovos geba ir trikdžių sklaidymas
Elektros energijos tiekimas, sauga, laivų įrangos tarpusavio trikdžiai, saugus atstumas nuo kompaso, atsparumas oro sąlygų įtakai, mechaninis stipris, poveikis aplinkai ir girdimo triukšmo emisija išbandomi pagal IEC 945 leidinį „Bendrieji reikalavimai jūrų navigacinei įrangai“.
5.02 straipsnis
Parazitinis spinduliavimas ir elektromagnetinis suderinamumas
1. Parazitinis spinduliavimas matuojamas 30–2 000 MHz dažnių diapazone pagal IEC 945 leidinį „Jūrų navigacinės įrangos trikdžiai“.
Turi būti laikomasi 2.02 straipsnio 1 dalies reikalavimų.
2. Turi būti laikomasi 2.02 straipsnio 2 dalies elektromagnetinio suderinamumo reikalavimų.
5.03 straipsnis
Bandymų tvarka
1. 2 priede pavaizduotas radiolokacinės įrangos bandymo laukas turi būti ne mažiau negu 1,5 km ilgio ir 0,3 km pločio nebanguoto vandens plote arba lygiaverčių atspindžio savybių vietovėje.
2. Standartinis atšvaitas — tai radaro atšvaitas, kurio ekvivalentinis radaro skerspjūvis yra 10 m2, kai bangų ilgis yra 3,2 cm.
Triašio radaro atšvaito su trikampėmis paviršiaus plokštumomis ekvivalentinis radaro skerspjūvis (sigma), kai dažnis lygus 9 GHz (3,2 cm), apskaičiuojamas pagal šią formulę:
a |
= |
kraštinės ilgis, m |
Standartinio atšvaito su trikampėmis paviršiaus plokštumomis kraštinės ilgis a = 0,222 m.
Nuotolio ir nustatymo gebos bandymui naudojamų atšvaitų matmenys, kai bangų ilgis yra 3,2 cm, taip pat naudojami, kai bandomos radiolokacinės įrangos bangų ilgis yra ne 3,2 cm.
3. Standartiniai atšvaitai išdėstomi 15 m, 30 m, 45 m, 60 m, 85 m, 300 m, 800 m, 1 170 m, 1 185 m ir 1 200 m atstumu nuo antenos.
Šalia 85 m atstumu esančio standartinio atšvaito 5 m atstumu stačiu kampu į pelengo liniją abiejose pusėse pastatomi standartiniai atšvaitai.
Šalia 300 m atstumu esančio standartinio atšvaito 18 m atstumu stačiu kampu į pelengo liniją pastatomas atšvaitas, kurio ekvivalentinis radaro skerspjūvis yra 300 m2.
Kiti atšvaitai, kurių ekvivalentinis radaro skerspjūvis yra 1 m2 ir 1 000 m2, išdėstomi ne mažiau kaip 15 laipsnių azimutiniu kampu vienas kito atžvilgiu tokiu pat 300 m atstumu nuo antenos.
Šalia 1 200 m atstumu esančio standartinio atšvaito 30 m atstumu stačiu kampu į pelengo liniją abiejose pusėse išdėstomi standartiniai atšvaitai ir atšvaitas, kurio radaro skerspjūvis yra 1 m2.
4. Radiolokacinė įranga sureguliuojama taip, kad atvaizdas būtų kuo geresnės kokybės. Stiprinimas sureguliuojama taip, kad iškart už apsaugos nuo trukdžių veikimo nuotolio zonos triukšmas nebebūtų matomas.
Nustatoma mažiausia trukdžių dėl atspindžių nuo jūros paviršiaus slopinimo valdymo rankenėlės (STC) parinktis, o trukdžių dėl lietaus slopinimo valdymo rankenėlė (FTC) turi būti išjungta.
Visų atvaizdo kokybei įtakos turinčių valdymo rankenėlių padėtis nustačius konkretų antenos aukštį nekeičiama visą bandymą; jos tinkamai užfiksuojamos.
5. Nustatomas pageidaujamas antenos aukštis 5–10 m virš vandens arba žemės paviršiaus. Atšvaitai statomi tokiame aukštyje virš vandens arba žemės paviršiaus, kad jų faktinis radiolokacinis atsakas atitiktų 2 punkte nurodytą vertę.
6. Visi pasirinktu nuotoliu išdėstyti atšvaitai visais atstumais iki 1 200 m imtinai turi būti rodomi ekrane vienu metu, kaip aiškiai atskirti orientyrai, neatsižvelgiant į bandymo lauko azimutinę padėtį kurso linijos atžvilgiu.
Radiolokacinių švyturių signalai, kaip aprašyta 3.11 straipsnyje, turi būti rodomi aiškiai.
Visi šiose nuostatose nurodyti reikalavimai turi būti įvykdyti, kai antenos aukštis yra 5–10 m; leidžiamas tik būtinas valdymo rankenėlių reguliavimas.
5.04 straipsnis
Antenų matavimai
Antenos charakteristikos matuojamos pagal IEC 936 leidinį „Laivų radaras“.
1 priedėlis
Kampinė skiriamoji geba iki 1 200 m nuotolio imtinai
Priedėlis
Didžiausios leistinos posūkio kampinio greičio indikatorių rodmenų paklaidos
IV DALIS
BŪTINIAUSI REIKALAVIMAI, TAIKOMI VIDAUS VANDENŲ LAIVUOSE NAUDOJAMIEMS POSŪKIO KAMPINIO GREIČIO INDIKATORIAMS, IR JŲ BANDYMŲ SĄLYGOS
TURINYS
1 skyrius: |
Bendroji dalis |
1.01 straipsnis |
Taikymo sritis |
1.02 straipsnis |
Posūkio kampinio greičio indikatoriaus paskirtis |
1.03 straipsnis |
Patvirtinimo bandymai |
1.04 straipsnis |
Paraiška dėl patvirtinimo bandymo |
1.05 straipsnis |
Tipo tvirtinimas |
1.06 straipsnis |
Įrangos ženklinimas ir patvirtinimo numeris |
1.07 straipsnis |
Gamintojo pareiškimas |
1.08 straipsnis |
Patvirtintos įrangos pakeitimai |
2 skyrius: |
Bendrieji būtiniausi reikalavimai, taikomi posūkio kampinio greičio indikatoriams |
2.01 straipsnis |
Konstrukcija, projektas |
2.02 straipsnis |
Parazitinis spinduliavimas ir elektromagnetinis suderinamumas |
2.03 straipsnis |
Valdymas |
2.04 straipsnis |
Eksploatacijos instrukcijos |
2.05 straipsnis |
Įrengimas ir eksploataciniai bandymai |
3 skyrius: |
Būtiniausi eksploataciniai reikalavimai, taikomi posūkio kampinio greičio indikatoriams |
3.01 straipsnis |
Posūkio kampinio greičio indikatoriaus eksploatacinė parengtis |
3.02 straipsnis |
Posūkio kampinio greičio rodmuo |
3.03 straipsnis |
Matavimo ribos |
3.04 straipsnis |
Rodomo posūkio kampinio greičio tikslumas |
3.05 straipsnis |
Jautris |
3.06 straipsnis |
Darbo stebėsena |
3.07 straipsnis |
Nejautrumas kitiems įprastiems laivo manevrams |
3.08 straipsnis |
Nejautrumas magnetiniams laukams |
3.09 straipsnis |
Pagalbiniai indikatoriai |
4 skyrius: |
Būtiniausi techniniai reikalavimai, taikomi posūkio kampinio greičio indikatoriams |
4.01 straipsnis |
Valdymas |
4.02 straipsnis |
Slopintuvai |
4.03 straipsnis |
Papildomos įrangos prijungimas |
5 skyrius: |
Posūkio kampinio greičio indikatorių bandymų sąlygos ir tvarka |
5.01 straipsnis |
Sauga, apkrovos geba ir trikdžių sklaidymas |
5.02 straipsnis |
Parazitinis spinduliavimas ir elektromagnetinis suderinamumas |
5.03 straipsnis |
Bandymų tvarka |
Priedėlis |
Didžiausios leistinos posūkio kampinio greičio indikatorių rodmenų paklaidos |
1 SKYRIUS
BENDROJI DALIS
1.01 straipsnis
Taikymo sritis
Šiose nuostatose išdėstomi vidaus vandenų laivuose naudojamų posūkio kampinio greičio indikatorių būtiniausi techniniai ir eksploataciniai reikalavimai bei bandymų atitikčiai šiems būtiniausiems reikalavimams nustatyti sąlygos.
1.02 straipsnis
Posūkio kampinio greičio indikatoriaus paskirtis
Posūkio kampinio greičio indikatoriaus paskirtis — palengvinti laivo vedimą naudojant radarą ir išmatuoti bei rodyti laivo posūkio į kairiojo arba dešiniojo borto pusę kampinį greitį.
1.03 straipsnis
Patvirtinimo bandymai
Posūkio kampinio greičio indikatoriai laivuose negali būti montuojami tol, kol tipo bandymu nebus nustatyta, kad jie atitinka šiose nuostatose nustatytus būtiniausius reikalavimus.
1.04 straipsnis
Paraiška dėl patvirtinimo bandymo
1. Paraiškos dėl posūkio kampinio greičio indikatorių tipo bandymo pateikiamos vienos iš valstybių narių kompetentingai bandymų institucijai.
Kompetentingos bandymų institucijos nurodomos Komitetui.
2. Prie kiekvienos paraiškos pridedami šie dokumentai:
a) |
du išsamaus techninio aprašymo egzemplioriai; |
b) |
du visų įrengimo ir eksploatacijos dokumentų rinkiniai; |
c) |
du naudojimo vadovo egzemplioriai. |
3. Pareiškėjas bandymais nustato arba pasirūpina, kad būtų nustatyta, kad radiolokacinė įranga atitinka šių nuostatų būtiniausius reikalavimus.
Bandymo rezultatai ir matavimo protokolai turi būti pridėti prie paraiškos.
Šiuos dokumentus ir bandymo metu gautą informaciją saugo kompetentinga bandymų institucija.
4. Atliekant patvirtinimo bandymą, „pareiškėjas“ — tai juridinis arba fizinis asmuo, kurio pavadinimas (vardas, pavardė), prekės ženklas arba kitas tapatybės nustatymo ženklas naudojamas gaminant išbandyti pateiktą įrangą arba ja prekiaujant.
1.05 straipsnis
Tipo patvirtinimas
1. Jei įrangos tipo bandymo rezultatai teigiami, kompetentinga bandymų institucija išduoda atitikties liudijimą.
Jei įranga būtiniausių reikalavimų neatitinka, pareiškėjui raštu pranešamos atsisakymo išduoti tipo patvirtinimą priežastys.
Patvirtinimą suteikia kompetentinga institucija.
Kompetentinga institucija apie jos patvirtintą įrangą praneša Komitetui.
2. Kiekviena bandymų institucija turi teisę bet kuriuo metu iš produkcijos serijos pasirinkti įrangą patikrinimui atlikti.
Jei šiuo patikrinimu nustatomi įrangos defektai, tipo patvirtinimas gali būti panaikintas.
Tipo patvirtinimą panaikina jį išdavusi institucija.
3. Tipo patvirtinimas galioja 10 metų; paprašius jo galiojimas gali būti pratęstas.
1.06 straipsnis
Įrangos ženklinimas ir patvirtinimo numeris
1. Ant kiekvienos įrangos sudedamosios dalies taip, kad nebūtų galima ištrinti, pažymimas gamintojo pavadinimas, prekybinė įrangos paskirtis, įrangos tipas ir serijos numeris.
2. Kompetentingos institucijos suteiktas patvirtinimo numeris ant valdymo pulto pažymimas taip, kad jo nebūtų galima ištrinti ir kad sumontavus įrangą jis būtų aiškiai matomas.
Patvirtinimo numerio sudedamosios dalys:
e-NN-NNN
(e |
= |
Europos Sąjunga |
NN |
= |
patvirtinimo šalies kodas, kuriame |
1 |
= |
Vokietija |
2 |
= |
Prancūzija |
3 |
= |
Italija |
4 |
= |
Nyderlandai |
5 |
= |
Švedija |
6 |
= |
Belgija |
7 |
= |
Vengrija |
8 |
= |
Čekija |
9 |
= |
Ispanija |
11 |
= |
Jungtinė Karalystė |
12 |
= |
Austrija |
13 |
= |
Liuksemburgas |
17 |
= |
Suomija |
18 |
= |
Danija |
20 |
= |
Lenkija |
21 |
= |
Portugalija |
23 |
= |
Graikija |
24 |
= |
Airija |
26 |
= |
Slovėnija |
27 |
= |
Slovakija |
29 |
= |
Estija |
32 |
= |
Latvija |
36 |
= |
Lietuva |
49 |
= |
Kipras |
50 |
= |
Malta |
NNN |
= |
triženklis numeris, kurį nustato kompetentinga institucija.) |
3. Patvirtinimo numeris naudojamas tik kartu su atitinkamu patvirtinimu.
Pagaminti ir pritvirtinti patvirtinimo numerį yra pareiškėjo pareiga.
4. Kompetentinga institucija apie suteiktą patvirtinimo numerį nedelsdama informuoja Komitetą.
1.07 straipsnis
Gamintojo pareiškimas
Prie kiekvieno įrangos vieneto pridedamas gamintojo pareiškimas, kad ji atitinka galiojančius būtiniausius reikalavimus ir kad ji visais atžvilgiais yra tokia pat kaip bandymams pateikta įranga.
1.08 straipsnis
Patvirtintos įrangos pakeitimai
1. Jau patvirtintoje įrangoje padarius pakeitimą, tipo patvirtinimas panaikinamas.
Jei planuojama daryti pakeitimus, išsami informacija apie tai raštu siunčiama kompetentingai bandymų institucijai.
2. Kompetentinga bandymų institucija sprendžia, ar patvirtinimą galima taikyti toliau, ar būtina atlikti patikrinimą arba naują tipo bandymą. Jei suteikiamas naujas patvirtinimas, skiriamas naujas patvirtinimo numeris.
2 SKYRIUS
BENDRIEJI BŪTINIAUSI REIKALAVIMAI, TAIKOMI POSŪKIO KAMPINIO GREIČIO INDIKATORIAMS
2.01 straipsnis
Konstrukcija, projektas
1. Posūkio kampinio greičio indikatoriai turi būti tinkami eksploatuoti vidaus vandenų laivuose.
2. Įrangos konstrukcija ir projektas turi atitikti šiuolaikinius techninius reikalavimus, tiek mechaniniu, tiek elektros požiūriu.
3. Jei šios direktyvos II priede arba šiose nuostatose tai nėra konkrečiai numatyta, elektros energijos tiekimui, saugai, laivų įrangos tarpusavio trikdžiams, saugiam atstumui nuo kompaso, atsparumui oro sąlygų poveikiui, mechaniniam stipriui, poveikiui aplinkai, girdimo triukšmo emisijai ir įrangos ženklinimui taikomi IEC 945 leidinyje „Bendrieji reikalavimai jūrų navigacinei įrangai“ pateikiami reikalavimai ir bandymo metodai.
Be to, įranga turi atitikti visus šių nuostatų reikalavimus esant 0–40 °C aplinkos temperatūrai.
2.02 straipsnis
Parazitinis spinduliavimas ir elektromagnetinis suderinamumas
1. 30–2 000 MHz dažnių diapazone parazitinio spinduliavimo lauko stiprumas turi neviršyti 500 μV/m.
156–165 MHz, 450–470 MHz ir 1,53–1,544 GHz dažnių diapazonuose lauko stiprumas turi neviršyti 15 μV/m. Šis lauko stiprumas taikomas 3 metrų bandymo atstumu nuo bandomos įrangos.
2. Įranga turi atitikti būtiniausius reikalavimus, kai elektromagnetinio lauko stiprumas šalia bandomos įrangos 30–2 000 MHz dažnių diapazone yra iki 15 V/m.
2.03 straipsnis
Valdymas
1. Įranga neturi turėti daugiau valdymo rankenėlių negu būtina jai tinkamai valdyti.
Valdymo rankenėlių konstrukcija, ženklinimas ir valdymas turi būti toks, kad jas būtų galima paprastai, aiškiai ir greitai valdyti. Jos išdėstomos taip, kad būtų kuo labiau išvengta įrangos valdymo klaidų.
Įprastai eksploatacijai nebūtinos valdymo rankenėlės neturi nebūti tiesiogiai prieinamos.
2. Visos valdymo rankenėlės ir indikatoriai turu būti paženklinti simboliais ir (arba) ženklais anglų kalba. Simboliai turi atitikti IEC leidinio Nr. 417 reikalavimus.
Visi skaitmenys ir raidės turi būti ne mažesni kaip 4 mm aukščio. Jei galima įrodyti, kad dėl techninių priežasčių nėra įmanoma pažymėti 4 mm aukščio skaitmenimis ir raidėmis ir jei eksploatacijos požiūriu priimtini mažesni skaitmenys ir raidės, juos leidžiama sumažinti iki 3 mm.
3. Įranga turi būti suprojektuota taip, kad dėl įrangos valdymo klaidų negalėtų atsirasti gedimų.
4. Pagal būtiniausius reikalavimus nebūtinos papildomos funkcijos, pavyzdžiui, prijungimo prie kitos įrangos priemonės, įdiegiamos taip, kad įranga visomis sąlygomis atitiktų būtiniausius reikalavimus.
2.04 straipsnis
Eksploatacijos instrukcijos
Išsamus naudojimo vadovas pridedamas prie kiekvieno įrangos vieneto. Jis pateikiamas anglų, prancūzų, olandų ir vokiečių kalbomis, ir jame turi būti bent ši informacija:
a) |
įjungimas ir eksploatacija; |
b) |
techninė priežiūra ir einamasis remontas; |
c) |
bendrosios saugos instrukcijos. |
2.05 straipsnis
Įrengimas ir eksploataciniai bandymai
1. Įranga įrengiama, keičiama ir jos eksploataciniai bandymai atliekami pagal V dalies reikalavimus.
2. Įrenginio kryptis kilio linijos atžvilgiu turi būti nurodoma posūkio kampinio greičio indikatoriaus jutiklio bloke. Kad būtų užtikrintas kuo didesnis nejautrumas kitiems įprastiems laivo manevrams, turi būti pateikiamos įrengimo instrukcijos.
3 SKYRIUS
BŪTINIAUSI EKSPLOATACINIAI REIKALAVIMAI, TAIKOMI POSŪKIO KAMPINIO GREIČIO INDIKATORIAMS
3.01 straipsnis
Posūkio kampinio greičio indikatoriaus eksploatacinė parengtis
1. Praėjus keturioms minutėms nuo įjungimo posūkio kampinio greičio indikatorius turi būti visiškai parengtas dirbti ir veikti taip, kad neviršytų privalomų leistinų tikslumo nuokrypių.
2. Įspėjamasis signalas turi rodyti, kad indikatorius yra įjungtas. Posūkio kampinio greičio indikatorių turi būti galima vienu metu stebėti ir valdyti.
3. Bevielės nuotolinio valdymo priemonės draudžiamos.
3.02 straipsnis
Posūkio kampinio greičio rodmuo
1. Posūkio kampinis greitis rodomas sugraduotoje tiesinėje skalėje, kurios nulio taškas yra viduryje. Žiūrint į indikatorių turi būti galima reikalingu tikslumu nustatyti kryptį ir posūkio kampinį greitį. Leidžiami rodykliniai indikatoriai ir histogramos.
2. Indikatoriaus skalė turi būti ne mažiau kaip 20 cm ilgio ir gali būti apvali arba tiesinė.
Tiesinės skalės gali būti išdėstomos tik horizontaliai.
3. Vien skaitmeniniai indikatoriai draudžiami.
3.03 straipsnis
Matavimo ribos
Posūkio kampinio greičio indikatoriuose gali būti viena ar kelios matavimo ribos. Rekomenduojamos šios matavimo ribos:
|
30°/min, |
|
60°/min, |
|
90°/min, |
|
180°/min, |
|
300°/min. |
3.04 straipsnis
Rodomo posūkio kampinio greičio tikslumas
Rodomas posūkio kampinis greitis nuo išmatuojamos didžiausios vertės turi nesiskirti daugiau kaip 2 % arba nuo tikrosios vertės turi nesiskirti daugiau kaip 10 %, pasirenkant didesniąją iš jų (žr. priedėlį).
3.05 straipsnis
Jautris
Eksploatacinė riba turi būti mažesnė už kampinio greičio pokytį, lygų l % nurodytos vertės, arba jam lygi.
3.06 straipsnis
Darbo stebėsena
1. Jei posūkio kampinio greičio indikatoriaus tikslumas neatitinka reikalaujamo tikslumo intervalo, tai turi būti nurodyta.
2. Jei naudojamas giroskopas, indikatorius duoda signalą apie kritinį giroskopo sukimosi greičio sumažėjimą. Kritinis giroskopo sukimosi greičio sumažėjimas yra toks, dėl kurio tikslumas sumažėja 10 %.
3.07 straipsnis
Nejautrumas kitiems įprastiems laivo manevrams
1. Dėl šoninio laivo supimo iki 10°, kai jo posūkio kampinis greitis yra iki 4° per sekundę, neturi atsirasti nustatytus leistinus nuokrypius viršijančių matavimo paklaidų.
2. Dėl smūgių, pavyzdžiui, galinčių pasitaikyti laivui priplaukiant prie krantinės, neturi atsirasti nustatytus leistinus nuokrypius viršijančių matavimo paklaidų.
3.08 straipsnis
Nejautrumas magnetiniams laukams
Posūkio kampinio greičio indikatorius turi būti nejautrus laive paprastai sukuriamiems magnetiniams laukams.
3.09 straipsnis
Pagalbiniai indikatoriai
Pagalbiniai indikatoriai turi atitikti visus posūkio kampinio greičio indikatoriams taikomus reikalavimus.
4 SKYRIUS
BŪTINIAUSI TECHNINIAI REIKALAVIMAI, TAIKOMI POSŪKIO KAMPINIO GREIČIO INDIKATORIAMS
4.01 straipsnis
Valdymas
1. Visos valdymo rankenėlės turi būti išdėstytos taip, kad jas naudojant nebūtų užstojama informacija ir nebūtų kliudoma laivavedybai naudojant radarą.
2. Visos valdymo rankenėlės ir indikatoriai turi turėti neakinantį apšvietimo šaltinį, tinkamą visomis aplinkos apšvietimo sąlygomis, kurio stiprumas atskira valdymo rankenėle gali būti sumažinamas iki nulio.
3. Valdymo rankenėlės turi būti įrengtos taip, kad joms judant į dešinę arba į viršų jomis valdomas kintamasis būtų didinamas, o joms judant į kairę arba žemyn — mažinamas.
4. Jei naudojami mygtukai, juos turi būti galima apčiuopti ir valdyti pirštais. Jų išjungimas taip pat turi būti aiškiai apčiuopiamas.
4.02 straipsnis
Slopintuvai
1. Esant kritinėms vertėms, jutiklių sistema turi būti slopinama. Slopinimo konstanta (63 % ribinės vertės) turi neviršyti 0,4 sekundės.
2. Esant kritinėms vertėms, indikatorius turi būti slopinamas.
Leidžiamos valdymo rankenėlės slopinimui didinti.
Slopinimo konstanta jokiomis aplinkybėmis negali viršyti penkių sekundžių.
4.03 straipsnis
Papildomos įrangos prijungimas
1. Jei posūkio kampinio greičio indikatorių galima prijungti prie pagalbinių indikatorių arba panašios įrangos, posūkio kampinio greičio rodmenis turi būti galima toliau naudoti kaip elektros signalą.
Posūkio kampinis greitis turi būti toliau rodomas esant galvaninei įžeminimo izoliacijai, atitinkančiai 20 mV/laipsniui ± 5 % analoginę įtampą, ir 100 omų didžiausiai vidinei varžai.
Poliškumas turi būti teigiamas, kai laivas sukasi į dešiniojo borto pusę, ir neigiamas, kai jis sukasi į kairiojo borto pusę.
Eksploatacinė riba turi neviršyti 0,3°/min.
Nulinė paklaida turi neviršyti 1°/min, kai temperatūra yra 0–40 °C.
Išeinamojo signalo parazitinė įtampa, matuojama 10 Hz praleidimo juostos žemų dažnių filtru, įjungus indikatorių ir kai jutiklio neveikia judėjimas, turi neviršyti 10 mV.
Posūkio kampinio greičio signalas turi būti gaunamas be papildomo slopinimo, viršijančio 4.02 straipsnio 1 dalyje nurodytas ribas.
2. Turi būti įrengtas išorinio pavojaus signalo jungiklis. Šis jungiklis turi būti įrengtas kaip indikatoriaus galvaninės izoliacijos išjungiklis.
Išorinio pavojaus signalas įjungiamas kontaktų jungimu:
a) |
jei posūkio kampinio greičio indikatorius yra atjungtas arba |
b) |
jei posūkio kampinio greičio indikatorius neveikia, arba |
c) |
jei dėl per didelės klaidos suveikė valdymo priemonė (3.06 straipsnis). |
5 SKYRIUS
POSŪKIO KAMPINIO GREIČIO INDIKATORIŲ BANDYMŲ SĄLYGOS IR TVARKA
5.01 straipsnis
Sauga, apkrovos geba ir trikdžių sklaidymas
Elektros energijos tiekimas, sauga, laivų įrangos tarpusavio trikdžiai, saugus atstumas nuo kompaso, atsparumas oro sąlygų įtakai, mechaninis stipris, poveikis aplinkai ir girdimo triukšmo emisija išbandomi pagal IEC 945 leidinį „Bendrieji reikalavimai jūrų navigacinei įrangai“.
5.02 straipsnis
Parazitinis spinduliavimas ir elektromagnetinis suderinamumas
1. Parazitinis spinduliavimas matuojamas 30–2 000 MHz dažnių diapazone pagal IEC 945 leidinį „Jūrų navigacinės įrangos trikdžiai“.
Turi būti laikomasi 2.02 straipsnio 1 dalies reikalavimų.
2. Turi būti laikomasi 2.02 straipsnio 2 dalies elektromagnetinio suderinamumo reikalavimų.
5.03 straipsnis
Bandymų tvarka
1. Posūkio kampinio greičio indikatoriai turi būti pradedami naudoti ir išbandomi nominaliomis ir ribinėmis sąlygomis. Tai darant iki nustatytos ribinės vertės būti išbandoma eksploatacinės įtampos ir aplinkos temperatūros įtaka.
Be to, radijo siųstuvais netoli indikatorių sukuriami didžiausi magnetiniai laukai.
2. 1 punkte aprašytomis sąlygomis indikatoriaus paklaidos turi neviršyti priedėlyje nurodytų leistinų nuokrypių.
Turi būti įvykdyti visi kiti reikalavimai.
2 priedėlis
Bandymų laukas radiolokacinės įrangos skiriamajai gebai nustatyti
V DALIS
VIDAUS VANDENŲ LAIVUOSE NAUDOJAMOS RADIOLOKACINĖS ĮRANGOS IR POSŪKIO KAMPINIO GREIČIO INDIKATORIŲ ĮRENGIMO IR EKSPLOATACINIŲ BANDYMŲ REIKALAVIMAI
TURINYS
1 straipsnis |
Taikymo sritis |
2 straipsnis |
Įrangos patvirtinimas |
3 straipsnis |
Patvirtintos specializuotos įmonės |
4 straipsnis |
Reikalavimai laivo elektros energijos tiekimui |
5 straipsnis |
Radaro antenos įrengimas |
6 straipsnis |
Displėjaus ir valdymo blokų įrengimas |
7 straipsnis |
Posūkio kampinio greičio indikatoriaus įrengimas |
8 straipsnis |
Padėties jutiklio įrengimas |
9 straipsnis |
Įrengimas ir eksploatacinis bandymas |
10 straipsnis |
Įrengimo ir eksploatacinių savybių sertifikatas |
Priedėlis |
Radiolokacinės įrangos ir posūkio kampinio greičio indikatorių įrengimo ir eksploatacinių savybių sertifikato pavyzdys |
1 straipsnis
Taikymo sritis
Šių reikalavimų tikslas — užtikrinti, kad siekiant Bendrijos vidaus vandenų keliuose užtikrinti saugą ir tvarkingą laivavedybą naudojant radarus, navigacinė radiolokacinė įranga ir posūkio kampinio greičio indikatoriai būtų įdiegti pagal optimalius techninius bei ergonominius standartus ir kad įdiegus būtų atliekami eksploataciniai bandymai. Vidaus vandenų ECDIS įranga, kuri gali būti naudojama navigacijos režimu, laikoma navigacine radiolokacine įranga, kaip apibrėžta šiose nuostatose.
2 straipsnis
Įrangos patvirtinimas
Laivavedybai Bendrijos vidaus vandenų keliais naudojant radarą leidžiama įrengti tik pagal taikomas šios direktyvos arba Laivybos Reino upe centrinės komisijos nuostatas patvirtintą ir patvirtinimo numeriu pažymėtą įrangą.
3 straipsnis
Patvirtintos specializuotos įmonės
1. Radiolokacinę įrangą ir posūkio kampinio greičio indikatorius įrengia, keičia, remontuoja arba jų techninę priežiūrą atlieka tik pagal 1 straipsnį kompetentingos institucijos patvirtintos specializuotos įmonės.
2. Kompetentinga institucija gali suteikti patvirtinimą ribotam laikotarpiui ir bet kuriuo metu gali jį panaikinti, jei nebevykdomi 1 straipsnio reikalavimai.
3. Kompetentinga institucija apie jos patvirtintas įmones nedelsdama praneša Komitetui.
4 straipsnis
Reikalavimai laivo elektros energijos tiekimui
Visi elektros energijos tiekimo radiolokacinei įrangai ir posūkio kampinio greičio indikatoriams laidai turi turėti atskirus saugą užtikrinančius įtaisus ir, jei įmanoma, turi būti apsaugoti nuo gedimų.
5 straipsnis
Radaro antenos įrengimas
1. Radaro antena įrengiama kuo arčiau išilginės laivo linijos. Netoli antenos turi nebūti kliūčių, sukeliančių klaidinančius aidus arba nepageidaujamus šešėlius; prireikus antenos montuojamos ant priekinio antstato. Radaro antena turi būti pakankamai tvirtai sumontuojama ir įtvirtinama eksploatacinėje padėtyje, kad radiolokacinė įranga galėtų veikti laikantis reikalaujamų tikslumo ribų.
2. Ištaisius montavimo kampinę paklaidą ir įjungus įrangą, skirtumas tarp kurso linijos ir laivo išilginės linijos turi būti ne didesnis kaip 1 laipsnis.
6 straipsnis
Displėjaus ir valdymo bloko įrengimas
1. Displėjus ir valdymo blokas vairinėje įrengiami taip, kad nebūtų sunkumų vertinant radiolokacinį atvaizdą ir valdant įrangą. Azimutinė radiolokacinio atvaizdo padėtis turi atitikti normalią apylinkių padėtį. Spaustuvai ir reguliuojamieji valdymo pultai turi būti tokios konstrukcijos, kad juos būtų galima užfiksuoti bet kokioje padėtyje taip, kad nevibruotų.
2. Vedant laivą naudojant radarą dirbtinis apšvietimas turi neatsispindėti radaro operatoriaus kryptimi.
3. Jei valdymo blokas nėra displėjaus bloko dalis, jis turi būti įmontuotas į korpusą ne toliau kaip 1 metro atstumu nuo displėjaus. Bevielės nuotolinio valdymo priemonės draudžiamos.
4. Jei yra sumontuoti pagalbiniai indikatoriai, jie turi atitikti navigacinei radiolokacinei įrangai taikomus reikalavimus.
7 straipsnis
Posūkio kampinio greičio indikatoriaus įrengimas
1. Jutiklių sistema įrengiama horizontaliai, kuo arčiau laivo vidurio ir sulygiuota su išilgine laivo linija. Jos įrengimo vieta turi būti kuo labiau apsaugota nuo vibracijos ir veikiama nedidelių temperatūros svyravimų. Jei įmanoma, indikatoriaus blokas turi būti montuojamas virš radaro displėjaus.
2. Jei yra sumontuoti pagalbiniai indikatoriai, jie turi atitikti posūkio kampinio greičio indikatoriams taikomus reikalavimus.
8 straipsnis
Padėties jutiklio įrengimas
Padėties jutiklis (pvz., DGPS antena) turi būti įrengiamas taip, kad būtų užtikrintas jo veikimas kuo didesniu tikslumu ir kad jam neigiamos įtakos neturėtų laivo antstatai ir perdavimo įranga.
9 straipsnis
Įrengimas ir eksploatacinis bandymas
Prieš pirmą kartą įjungiant įrangą, ją įrengus arba pratęsus ar iš naujo išdavus laivo apžiūros sertifikatą (išskyrus, kai tai daroma pagal šios direktyvos II priedo 2.09 straipsnio 2 dalį) bei po kiekvieno laive padaryto pakeitimo, kuris gali turėti įtakos įrangos eksploatacinėms sąlygoms, kompetentinga institucija arba įgaliota įmonė pagal 3 straipsnį atlieka įrengimo ir eksploatacinį bandymą. Turi būti įvykdytos šios sąlygos:
a) |
elektros energijos tiekimas turi turėti atskirą saugos įtaisą; |
b) |
eksploatacinė įtampa turi neviršyti leistino nuokrypio (III dalies 2.01 straipsnis); |
c) |
laidai ir jų instaliacija turi atitikti šios direktyvos II priedo ir prireikus ADNR nuostatas; |
d) |
antenos apsisukimų per minutę skaičius turi būti ne mažesnis kaip 24; |
e) |
netoli antenos turi nebūti kliūčių, kurios kliudytų laivybai; |
f) |
antenos apsauginis išjungiklis turi būti geros eksploatacinės būklės; |
g) |
displėjai, posūkio kampinio greičio indikatoriai ir valdymo pultai turi būti išdėstyti ergonomiškai; juos turi būti lengva naudoti; |
h) |
radiolokacinės įrangos kurso linija nuo išilginės laivo linijos turi nenukrypti daugiau kaip 1 laipsniu; |
i) |
nuotolio ir azimutinių displėjų tikslumas turi atitikti reikalavimus (matavimai naudojant žinomus orientyrus); |
k) |
trumpųjų nuotolių teisiškumas (stūmimas ir traukimas) turi būti teisingas; |
l) |
rodomas mažiausias nuotolis turi būti 15 metrų arba mažesnis; |
m) |
atvaizdo centras turi būti matomas, o jo skersmuo turi neviršyti 1 mm; |
n) |
turi nebūti klaidinančių aidų, kuriuos sukelia atspindžiai, ir nepageidaujamų šešėlių kurso linijoje, arba jie turi nepabloginti laivybos saugos; |
o) |
trukdžių dėl atspindžių nuo jūros paviršiaus ir trukdžių dėl lietaus slopintuvai (STC ir FTC išankstinė parinktis) ir su jais susijusios valdymo rankenėlės turi tinkamai veikti; |
p) |
stiprinimo reguliatorius turi būti tinkamos eksploatacinės būklės; |
q) |
vaizdo fokusavimas ir ryškumas turi būti tinkamas; |
r) |
laivo posūkio kryptis turi būti tokia, kaip nurodyta posūkio kampinio greičio indikatoriuje, o nulinė padėtis tiesiai į priekį turi būti teisinga; |
s) |
radiolokacinė įranga turi būti nejautri laivo radijo įrangos siunčiamiems signalams arba kitų laive esančių šaltinių keliamiems trikdžiams; |
t) |
radiolokacinė įranga ir (arba) posūkio kampinio greičio indikatorius turi netrikdyti kitos laivo įrangos darbo. |
Be to, vidaus vandenų ECDIS įrangos atveju:
u) |
statistinė padėties paklaida, turinti įtakos jūrlapiui, turi neviršyti 2 m; |
v) |
statistinė fazinio kampo paklaida, turinti įtakos jūrlapiui, turi neviršyti 1 laipsnio. |
10 straipsnis
Įrengimo ir eksploatacinių savybių sertifikatas
Sėkmingai pagal 8 straipsnį atlikusi bandymą kompetentinga institucija arba patvirtinta įmonė pagal priedėlyje pateiktą pavyzdį išduoda sertifikatą. Šis sertifikatas visą laiką turi būti laive.
Jei bandymų sąlygos neįvykdytos, parengiamas trūkumų sąrašas. Patvirtinta įmonė galiojantį sertifikatą panaikina arba nusiunčia kompetentingai institucijai.
VI DALIS
PAVYZDINIS BANDYMŲ INSTITUTŲ, PATVIRTINTOS ĮRANGOS IR PATVIRTINTŲ ĮRENGIMO ĮMONIŲ SĄRAŠAS
numatytas IV dalyje ir V dalyje
A. KOMPETENTINGOS BANDYMŲ INSTITUCIJOS
pagal I dalies 1.04 straipsnio 1 dalį
B. PATVIRTINTA RADIOLOKACINĖ ĮRANGA
pagal IV dalies 1.06 straipsnio 4 dalį
Tekstas paveikslėlio
C. PATVIRTINTI POSŪKIO KAMPINIO GREIČIO INDIKATORIAI
pagal IV dalies 1.06 straipsnio 4 dalį
Tekstas paveikslėlio
D. RADIOLOKACINĖS ĮRANGOS IR POSŪKIO KAMPINIO GREIČIO INDIKATORIŲ ĮRENGIMO ARBA KEITIMO PATVIRTINTOS SPECIALIZUOTOS ĮMONĖS
pagal V dalies 3 straipsnį
Tekstas paveikslėlio
(1) Nominaliąją įtampą ir dažnį nurodo gamintojas.
Taip pat gali būti nurodomi įtampos ir (arba) dažnio intervalai.
(2) Prieš matuojant vertes bandymo pradžioje kaitinamosios lempos jau turi būti eksploatuotos 60 minučių esant nominaliajai įtampai.
(3) Šių ribų turi būti laikomasi ± 30° plote iš abiejų horizontalios linijos, einančios per žibinto korpuso vidurinį tašką, pusių, kai lempa apsukama 360° aplink savo ašį.
(4) IEC E-12 sekos pagrindinės vertės: 1,0; 1,2; 1,5; 1,8; 2,2; 2,7; 3,3; 3,9; 4,7; 5,6; 6,8; 8,2.
30.12.2006 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 389/261 |
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA
2006 m. gruodžio 18 d.
iš dalies keičianti Direktyvą 2006/87/EB, nustatančią techninius reikalavimus vidaus vandenų kelių laivams
(2006/137/EC)
EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 71 straipsnio 1 dalį,
atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,
atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę,
pasikonsultavę su Regionų komitetu,
laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos (1),
kadangi:
(1) |
Direktyva 2006/87/EB (2) yra nustatomos suderintos sąlygos visų Bendrijos vidaus vandenų kelių laivų techniniams sertifikatams gauti. |
(2) |
Direktyvos 2006/87/EB prieduose nurodytuose techniniuose reikalavimuose pateikiamos pagrindinės nuostatos, nurodytos 2004 m. valstybių narių ir Laivybos Reino upe centrinės komisijos (CCNR) patvirtintoje Reglamento dėl Reino upe plaukiojančių laivų tikrinimo redakcijoje. Sąlygos ir techniniai reikalavimai vidaus vandenų kelių laivų techniniams sertifikatams gauti pagal peržiūrėtos Konvencijos dėl laivybos Reino upe 22 straipsnį yra nuolatos atnaujinami ir yra pripažįstama, kad jie atspindi techninę pažangą. |
(3) |
Siekiant išvengti konkurencijos iškraipymo ir nevienodo saugos lygio, bei siekiant suderinimo Europos lygmeniu tikslinga nustatyti vienodus techninius reikalavimus visame Bendrijos vidaus vandenų tinkle ir vėliau juos nuolatos atnaujinti, kad išliktų jų vienodumas. |
(4) |
Direktyva 2006/87/EB Komisijai suteikia teisę priderinti tuos techninius reikalavimus, atsižvelgiant į techninę pažangą ir dėl kitų tarptautinių organizacijų, ypač CCNR, darbo rezultatų atsirandančius pokyčius. |
(5) |
Siekiant užtikrinti, kad laivybai Reino upe pripažįstamo Bendrijos vidaus vandenų laivybos sertifikato išdavimui būtini techniniai reikalavimai užtikrintų saugos lygį, lygiavertį tam lygiui, kurio reikalaujama išduodant peržiūrėtos Konvencijos dėl laivybos Reino upe 22 straipsnyje nurodytą sertifikatą, būtina greitai padaryti tuos pakeitimus. |
(6) |
Turėtų būti patvirtintos priemonės, būtinos Direktyvai 2006/87/EB įgyvendinti laikantis 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimo 1999/468/EB, nustatančio Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (3). |
(7) |
Visų pirma Komisija turėtų būti įgaliota suteikti įgaliojimus nustatyti tvarką, pagal kurią galėtų būti iš dalies keičiami Direktyvos 2006/87/EB prieduose išdėstyti bendrieji techniniai reikalavimai ir administracinė tvarka. Kadangi šios priemonės yra bendro pobūdžio ir yra skirtos iš dalies pakeisti neesmines Direktyvos 2006/87/EB nuostatas, jos turi būti patvirtintos taikant Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnyje numatytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu. |
(8) |
Įprastai reguliavimo procedūrai su tikrinimu taikomas laikotarpis tokiai priemonei, iš dalies keičiančiai Direktyvos 2006/87/EB priedus, priimti dėl veiksmingumo turėtų būti sutrumpintas |
(9) |
Dėl skubos priežasčių būtina taikyti Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 6 dalyje numatytą skubos procedūrą iš dalies keičiant Direktyvos 2006/87/EB priedus siekiant priderinti prie techninės pažangos ar pokyčių šioje srityje, atsirandančių dėl kitų tarptautinių organizacijų, visų pirma CCNR, darbo, bei priimant laikinuosius reikalavimus. |
(10) |
Todėl atitinkamai reikia iš dalies pakeisti Direktyvą 2006/87/EB, |
PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:
1 straipsnis
Direktyva 2006/87/EB iš dalies keičiama taip:
1. |
19 straipsnis papildomas šiomis dalimis: „3. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomos Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 1–4 dalys ir 5 dalies b punktas bei 7 straipsnis, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas. Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 3 dalies c punkte ir 4 dalies b ir e punktuose minimi laikotarpiai yra atitinkamai dvidešimt viena diena, penkiolika dienų ir vienas mėnuo. 4. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomos Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 1, 2, 4 ir 6 dalys bei 7 straipsnis, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas.“ |
2. |
20 straipsnis pakeičiamas taip: „20 straipsnis Priedų patikslinimas ir rekomendacijos dėl laikinųjų sertifikatų 1. Pakeitimai, būtini šios direktyvos priedams priderinti prie technikos pažangos ar pokyčių šioje srityje, atsirandančių dėl kitų tarptautinių organizacijų, visų pirma dėl Laivybos Reino upe centrinės komisijos (toliau — CCNR), darbo, siekiant užtikrinti, kad abu 3 straipsnio 1 dalies a punkte nurodyti sertifikatai būtų išduodami atsižvelgiant į techninius reikalavimus, garantuojančius lygiavertį saugos lygį, arba kad būtų atsižvelgta į 5 straipsnyje nurodytus atvejus, priimami pagal 19 straipsnio 3 dalyje numatytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu. Dėl neišvengiamų skubos priežasčių Komisija gali taikyti 19 straipsnio 4 dalyje nurodytą skubos procedūrą. Siekiant užtikrinti, kad laivybai Reino upe pripažįstamo Bendrijos vidaus vandenų laivybos sertifikato išdavimui techniniai reikalavimai užtikrintų saugos lygį, lygiavertį tam lygiui, kurio reikalaujama išduodant peržiūrėtos Konvencijos dėl laivybos Reino upe 22 straipsnyje nurodytą sertifikatą, tie pakeitimai turi būti daromi greitai. 2. Nepaisant 1 dalies nuostatų, Komisija priima 5 straipsnio 2 dalyje nurodytus patvirtinimus, laikydamasi 19 straipsnio 2 dalyje nurodytos procedūros. 3. Komisija priima sprendimus dėl Komiteto rekomendacijų dėl laikinųjų Bendrijos vidaus vandenų laivybos sertifikatų išdavimo pagal II priedo 2.19 punktą.“ |
3. |
II priedas iš dalies keičiamas taip:
|
2 straipsnis
1. Valstybės narės, kurios turi vidaus vandenų kelius, nurodytus Direktyvos 2006/87/EB 1 straipsnio 1 dalyje, priima įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie, įsigalioję iki 2008 m. gruodžio 30 d., įgyvendina šią direktyvą. Apie tai jos praneša Komisijai.
Valstybės narės, tvirtindamos šias priemones, daro jose nuorodą į šią direktyvą, arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai paskelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.
2. Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų pagrindinių nacionalinės teisės nuostatų tekstus. Komisija apie tai praneša kitoms valstybėms narėms.
3 straipsnis
Ši direktyva įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.
4 straipsnis
Ši direktyva skirta valstybėms narėms, turinčioms tokius vidaus vandenų kelius, kaip nurodyta Direktyvos 2006/87/EB 1 straipsnio dalyje.
Priimta Briuselyje, 2006 m. gruodžio 18 d.
Europos Parlamento vardu
Pirmininkas
J. BORRELL FONTELLES
Tarybos vardu
Pirmininkas
J.-E. ENESTAM
(1) 2006 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2006 m. gruodžio 18 d. Tarybos sprendimas.
(2) Žr. šio Oficialiojo leidinio p. 1.
(3) OL L 184, 1999 7 17, p. 23. Sprendimas su pakeitimais, padarytais Sprendimu 2006/512/EB (OL L 200, 2006 7 22, p. 11).