21.12.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 366/1

(1)

2003 m. rugpjūčio 4 d. raštu Komisija paprašė informuoti apie valstybės pagalbos kontrolę Lenkijoje, taip pat apie galimą pagalbą, teikiama pagalbos gavėjui restruktūrizuoti. Vėliau tai buvo aptarta įvairiuose Komisijos institucijų ir Lenkijos valdžios institucijų techniniuose susitikimuose ir per intensyvų susirašinėjimą tarp Komisijos ir Lenkijos.

(2)

2004 m. sausio 23 d. konsultantas, atsakingas už nepriklausomą restruktūrizavimo programos Lenkijoje įvertinimą pagal 8 protokolą, pareiškė Komisijai savo nuomonę.

(3)

2004 gegužės 19 d. raštu Komisija informavo Lenkiją, kad nutarė pradėti pagalbos tyrimo procedūrą pagal EB Sutarties 88 straipsnio 2 dalį ir paprašė pateikti nurodytą informaciją.

(4)

Komisijos sprendimas pradėti procedūrą buvo paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (2). Komisija pakvietė suinteresuotąsias šalis teikti savo pastabas dėl pagalbos.

(5)

2004 m. birželio 26 d. Lenkija atsakė į pateiktus klausimus. Lenkija taip pat paprašė Komisijos sprendimo pagal 8 protokolo 10 punktą dėl sutikimo pakeisti Lenkijos plieno pramonės restruktūrizavimo programą.

(6)

Komisija gavo suinteresuotųjų šalių pastabas ir persiuntė jas Lenkijai 2004 m. rugsėjo 27 d.

(7)

2004 m. lapkričio 22 d. raštu Lenkija atsakė į suinteresuotųjų šalių pastabas. Vėliau Komisijos tarnybos kelis kartus susitiko su Lenkijos valdžios atstovais. Galutinė papildoma informacija pateikta 2005 m. birželio 8 d. raštu.

(8)

Pagalbos gavėja plieno gamintoja Huta Częstochowa S.A. (toliau – HCz, žr. 2 punkto a dalį) yra su sunkumais susidūrusi bendrovė. 2002 m. spalio mėn. HCz išnuomojo savo gamybinį turtą naujai bendrovei Huta Stali Częstochowa Sp. z o.o. (toliau – HSCz, žr. 2 punkto b dalį).

(9)

Tai dviejų rūšių pagalbos byla: finansinio HCz restruktūrizavimo (žr. 3 punktą) ir kelių kitų tiesioginių pagalbos priemonių (žr. 4 punktą).

(10)

„Restruktūrizavimas“ vyko trimis etapais, tačiau valstybės pagalbos kontrolės atžvilgiu domina tik paskutinysis etapas. Pirmasis restruktūrizavimo bandymas 2001 m. lapkričio mėn. per teismines derybas su kreditoriais nepavyko. Dėl to 2002 m. spalį HCz turėjo prašyti pradėti bankroto paskelbimo procedūrą. 2003 m. vasario mėn. pagal naują teisės aktą HCz gavo restruktūrizavimo leidimą. Tai sustabdė bankroto skelbimą. Pagal restruktūrizavimo planą numatomas aktyvų padalijimas tarp įvairių bendrovių ir bendrovių arba turto pardavimas. Viena bendrovė gaus plieno gamybos aktyvus, kad atsiskaitytų su komerciniais kreditoriais (bankais ir oficialiais paslaugų tiekėjais), o kita – daugiausia žemę, kad atsiskaitytų su viešojo sektoriaus kreditoriais (skolos viešosioms institucijoms, pvz., mokesčiai). Be to, kad būtų grąžinti nerestruktūrizuotini viešieji ir komerciniai įsiskolinimai, bus parduoti likę HCz filialai.

(11)

HCz – antras pagal dydį plieno gamintojas Lenkijoje. Daugiausia gamina legiruotą skardą „quarto“ (3), gatavo plieno rūšį, sudarančią 60 proc. bendrovės pardavimų. Šis gaminys naudojamas laivams statyti ir statyboje.

(12)

Pirmoji HCz gamykla buvo įkurta 1896–1902 metais. HCz sudaro gana šiuolaikiška plieno liejykla ir storų lakštų valcavimo cechas, kuriame yra elektrinė aukštakrosnė, nuolatinio veikimo liejimo prietaisas ir storų lakštų valcavimo staklynas su galutinio apdorojimo įrenginiais. Nominalusis plieno liejyklos (gaminančios pusfabrikačius, t. y. plokščiuosius bliumus) našumas – 700 000 tonų, o valcavimo cecho (gaminančio iš pusfabrikačių galutinę produkciją) – apie 780 000 tonų.

(13)

HCz turi 14 pavaldžių bendrovių, kurios jai teikia papildomas paslaugas, savininkė. Jai priklauso vamzdžių gamintoja Rurexpol Sp z o.o.  (4), kokso gamybos įmonė Koksownia Sp. z o.o., elektros įmonė Elsen Sp. z o.o. 2002 m. bendrovėje HCz ir jos filialuose dirbo apie 5 000 žmonių.

(14)

100 % HCz priklauso Lenkijos valstybės iždo ministerijai. Bendrovės įstatinis kapitalas yra 370 mln. PLN (apie 70 mln. eurų (5). 2003 m. gruodžio 31 d. bendrovės aktyvų apskaitinė vertė buvo 768,5 mln. PLN (apie 160 mln. eurų).

(15)

Nuo 2001 m. vasaros HCz finansinė padėtis buvo sunki. Įmonė negalėjo sumokėti skolos (kuri 2003 m. pabaigoje buvo 1,4 mlrd. PLN arba 310 mln. eurų); didesnė dalis jos turto, įskaitant visus plieno aktyvus, yra užstatyti pagrindinių kreditorių naudai.

(16)

2001 m. lapkričio 11 d. HCz pasiūlė pradėti teisminį derybų su kreditoriais procesą dėl HCz skolų grąžinimo atidėjimo. Proceso tikslas – restruktūrizuoti bendrovę iš dalies panaikinant įsiskolinimą kreditoriams. 2002 m. spalio mėn. teismas nutraukė teismo procesą, nes kreditoriai nesutiko dėl restruktūrizavimo paketo. Anot Lenkijos valdžios institucijų, derybos su kreditoriais nepavyko, nes kreditoriai reikalavo, kad HCz visas skolas sumokėtų iš valstybės skirtos pagalbos.

(17)

2002 m. spalio m. 28 d. HCz pranešė, kad pradeda bankroto procedūrą. Pagal Lenkijos įstatymus, pasibaigus deryboms su kreditoriais, HCz privalėjo paskelbti bankroto procedūros pradžią, nes negalėjo sumokėti skolų, kurių buvo reikalaujama derybų su kreditoriais nutraukimo metu. Nuo to laiko Hcz išnuomojo savo gamybinį turtą, nutraukė plieno gamybą ir veikia tik kaip holdingo susivienijimas savo filialams. Šiuo metu ją sudaro tik valdymo organas, kuriame dirba apie 40 žmonių.

(18)

Vykstant HCz bankroto procedūrai, siekiant įmonėje išlaikyti gamybos nenutrūkstamumą ir kad sindikatas nenutrauktų veiklos bankroto paskelbimo procedūros metu, buvo įsteigtas naujas ūkio subjektas – HSCz, valdomas Towarzystwo Finansowe Silesia Sp. z o.o. (toliau – TFS), ribotos atsakomybės bendrovės, veikiančios plieno pramonės srityje, kurioje daugumą akcininkų sudaro Lenkijos valstybės iždo ministerija.

(19)

2002 m. spalio 28 d. HSCz iš HCz išsinuomojo įrangą, reikalingą plieno gamybai (taip pat plieno liejyklą, storų lakštų valcavimo cechą, kokso gamybos cechą ir kai kurias pagrindines paslaugas). Pagal nuomos sutartį HSCz kas mėnesį turi mokėti [...] (6) mln. PLN nuomos mokesčio ir įdarbinti 2 057 HCz darbuotojų (šiuo metu – 1 950).

(20)

Nuomos sutartyje numatytas HSCz nuomos mokesčio atidėjimas 14 mėnesių. Nors sutartyje vienareikšmiškai neapibrėžtos palūkanos už mokėjimo atidėjimą, 2004 m. lapkričio 30 d. priskaičiuotos palūkanos už uždelstą mokėjimą – [...] PLN, kurias HSCz sumokėjo HCz.

(21)

TFS perdavė HSCz tik minimalų 50 000 PLN reikalaujamą kapitalą. Kad galėtų dirbti rinkoje be apyvartinio kapitalo, HSCz sutrumpino skolų mokėjimo laikotarpį iki 15 dienų ir pratęsė įsipareigojimų mokėjimo laikotarpį iki 50 dienų ir daugiau. Tai buvo įmanoma dėl to, kad visi pagrindiniai tiekėjai (išskyrus vieną) sutiko su tokiais įsipareigojimų mokėjimo terminais, nes norėjo išsaugoti HSCz kaip savo pagrindinį klientą. Iš tikrųjų daug tiekėjų sudarė vadinamąsias natūrinių mainų sutartis, pagal kurias už žaliavą, dažniausiai už laužą, mokėta gatava produkcija, pvz., plieno lakštais, skirtais konkretiems galutiniams vartotojams. Tos įmonės atidžiai stebėjo HSCz gamybą ir buhalteriją, o mainais už patiriamą riziką reikalavo nemažų kompensacijų.

(22)

Papildomų garantijų pareikalauta tik įsipareigojimų, susijusių su energijos tiekimu iš Polskie Sieci Energetyczne S.A. (toliau – PSE), atžvilgiu, pagal tris garantijas po [...] mln. PLN kiekviena, kurias pasirašė TSF. Viena vertus, tai garantija, kurią sudaro trys [...] mln. PLN vertės garantiniai vekseliai, kita vertus – trys sutikimo pareiškimai dėl neatidėliotino išieškojimo pagal Lenkijos civilinio proceso kodekso 777 straipsnį. Taip PSE gavo [...] mln. PLN garantiją. 2002 m. lapkričio 28 d. išduoti du vekseliai (garantijos) kiekvienas po [...] mln. PLN, galiojantys iki 2003 birželio 30 d., o [...] mln. PLN garantija, įpareigojanti iki 2005 m. kovo 31 d., suteikta 2002 m. gruodžio 30 d. Pagal visus vekselius ir garantijas HSCz sumokėjo [...] PLN dydžio pastovias palūkanas, tuo tarpu už [...] mln. PLN sumos garantiją – apie 0,8 %. Tačiau neapmokėtos sąskaitos už elektros energiją niekad neviršijo [...] mln. PLN, atsižvelgiant į tai, kad pagal garantinę sutartį HSCz įsipareigojo sumokėti uždelstas sumas per 5 savaites.

(23)

1998 m. birželio mėn. Lenkijos Ministrų Taryba priėmė pirmą Lenkijos geležies ir plieno pramonės restruktūrizavimo programą. Ji buvo atnaujinta 2001 m., o 2001 m. rugpjūčio 24 d. prie jos pridėtas geležies ir plieno pramonės restruktūrizavimo įstatymas (7), kuris suteikė įstatyminį pagrindą restruktūrizuoti Lenkijos plieno pramonę.

(24)

2002 m. lapkričio mėn. 5 d. Lenkijos Ministrų Taryba priėmė pirmos restruktūrizavimo programos pakeitimą. Buvo pakeistas programos pavadinimas – Lenkijos geležies ir plieno pramonės restruktūrizavimo ir vystymosi iki 2006 m. programa (toliau – Nacionalinė restruktūrizavimo programa arba NRP). Pagal programą nuo 1997 iki 2006 m. restruktūrizuojant Lenkijos plieno pramonę leidžiama suteikti daugiausiai 3,387 mlrd. PLN (713 mln. EUR) valstybės pagalbą.

(25)

NRP teigiama, kad Lenkijoje yra 17 plieno pramonės įmonių, kurias galima suskirstyti į tris grupes. Pirmai priklauso aštuonios įmonės, kurios pagal NRP gauna valstybės pagalbą. Iš esmės ši pagalba buvo skirta konsoliduoti keturioms pagrindinėms Lenkijos plieno pramonės bendrovėms, kurios sujungtos su didžiausiu šalyje plieno gamintoju Polskie Huty Stali S.A. (toliau – PHS), dabar vadinamu Mittal Steel Poland (toliau – MSP) po pardavimo kontroliuojančiajai bendrovei LNM (8), kuris pastaruoju metu pakeistas į Mittal Steel  (9). Kitai grupei priklauso dalis bendrovių, kurios nebuvo įtrauktos į restruktūrizavimo programą, nes plieno gamyba nebuvo jų pagrindinė veiklos sritis, arba dėl to, kad negavo pagalbos. Trečiajai grupei priklauso trys bendrovės, kurios gavo pagalbą, tačiau tam tikru metu joms buvo pradėta bankroto procedūra.

(26)

HCz priklausė trečiajai grupei. Atsižvelgiant į HCz siūlymą pradėti bankroto paskelbimo procedūrą, HCz klausimu NRP pažymėta, kad „tolesnis įmonės restruktūrizavimas vyks jos bankroto metu“ (3.12 ir 5.1 skyriai). Iš tikrųjų 3.1.3.3 skyriuje HCz įvardinta kaip viena iš bendrovių, „kurioms taikytos bankroto procedūros“, ir patvirtinama, kad įmonė yra valdoma „bankrutuojančios įmonės administratoriaus“. NRP 5.4.2 skyriuje pažymėta, kad „HCz restruktūrizavimui būtina suteikti apie 1 mlrd. PLN valstybės pagalbos. Bet tai neduotų laukiamų rezultatų. Todėl HCz bus restruktūrizuota bankroto metu, o įmonės gamybos turtas bus įsisavintas naujai sukurtos HSCz. Naujas ūkio subjektas tęs HCz gamybinę veiklą be valstybės pagalbos jos restruktūrizavimui. HCz turtas nebus perimtas jokių bendrovių, kurios yra valstybės pagalbos gavėjos.

(27)

NRP buvo pateiktas ES. 2003 m. kovo mėn. 25 d. intensyvios derybos su Komisija buvo užbaigtos. Po įvertinimo Komisija pateikė Tarybos sprendimą dėl viešosios pagalbos gavimo terminų pratęsimo Lenkijos plieno pramonės sektoriuje iki 2003 m. pabaigos pagal Europos sutartį (kuri iš pradžių įpareigojo tik iki 1997 m.), pasiekiant rentabilumą iki 2006 m.; tai 2003 m. liepos mėn. patvirtino Taryba (10).

(28)

Todėl ES padarė Lenkijai nuolaidą ir suteikė Lenkijos plieno pramonei pagalbą restruktūrizavimui (11). Pagrindiniai NRP apibrėžimai pateikti Stojimo sutarties 8 protokole dėl Lenkijos plieno pramonės restruktūrizavimo. 8 protokole pažymėta, kad 3 387 milijardų PLN pagalba teikiama aštuonioms nurodytoms įmonėms (HCz tame sąraše nebuvo). Kita vertus, protokole pažymėta, kad Lenkijos plieno pramonės restruktūrizavimui nenumatoma jokių papildomų lėšų.

(29)

2002 m. spalio 30 d., tuoj pat po HCz sprendimo paskelbti bankrotą, priimtas įstatymas dėl viešosios pagalbos įmonėms, ypač svarbioms darbo rinkai (pakeista 2003 m. lapkričio mėn. (12), toliau – 2002 m. spalio 30 d. įstatymas) (13). Įstatymas leido įmonėms pasinaudoti restruktūrizavimui skirtomis lėšomis ir išvengti likvidavimo. Šiuo tikslu įstatymas leido pažvelgti į restruktūrizavimą kitu kampu, t. y. numatyti viešosios skolos dalinį grąžinimą. Anksčiau skolų grąžinimo tvarkaraštį galima buvo tik pakeisti arba perkelti.

(30)

Pagal 2002 m. spalio 30 d. įstatymo 7 straipsnio 1 dalį restruktūrizuojama įmonė gauna teisę išvengti bankroto nuo restruktūrizavimo proceso pradžios iki jo pabaigos arba skolos grąžinimo. Restruktūrizavimo procesas turi būti užbaigtas per 24 mėnesius nuo sprendimo apie restruktūrizavimą (2002 m. spalio 30 d. įstatymo 19 straipsnio 2 dalis).

(31)

Pagal 2002 m. spalio 30 d. įstatymą organizuojamas įsipareigojimų viešojo sektoriaus komerciniams kreditoriams, atsiradusių iki 2002 m. liepos mėn., ir įsipareigojimų viešojo sektoriaus instituciniams kreditoriams, atsiradusių prieš 2002 m. birželio mėn., finansinis restruktūrizavimas (2002 m. spalio 30 d. įstatymo 3 straipsnis; be to, antras laikotarpis pratęstas vieneriems metams). Kitaip nei įsipareigojimų viešojo sektoriaus komerciniams kreditoriams, kurių privatus finansinis restruktūrizavimas įmanomas pagal restruktūrizavimo susitarimą, kuriam turi pritarti mažiausiai 50 proc. kreditorių (pagal 2002 m. spalio 30 d. įstatymo 4 skyrių), įsipareigojimus viešojo sektoriaus instituciniams kreditoriams galima iš dalies panaikinti pagal bendrovės Agencja Rozwoju Przemysłu S.A (toliau – ARP), atsakingos už įmonių restruktūrizavimo priežiūrą pagal 2002 m. spalio 30 d. įstatymo 5 skyrių, vadovo sprendimą.

(32)

Be to, pagal 2002 m. spalio 30 d. įstatymo pakeitimus, kurie įsigaliojo 2003 m. lapkričio 14 d., šio įstatymo 5 a skyriuje numatyta galimybė atgauti tam tikrą sumą pinigų iš viešojo sektoriaus institucinių kreditorių pretenzijų pagal ypatingų atvejų restruktūrizavimą, pagal kurį pagalbos gavėjas perduoda neužstatytos turto dalies, kuri sudaro bent 25 proc. visos skolos, nuosavybės teisę bendrovei, priklausančiai ARP (vadinamai Operatorius). Tas turtas vėliau parduodamas, kad būtų atsiskaityta su viešojo sektoriaus kreditoriais (2002 m. spalio 30 d. įstatymo 32 straipsnio d punktas). Tačiau viešojo sektoriaus kreditoriai turi pritarti ypatingam restruktūrizavimo atvejui (2002 m. spalio 30 d. įstatymo 32 straipsnio h punktas).

(33)

5a skyrius ir restruktūrizavimas ypatingais atvejais išplečia laiko ir materialinę restruktūrizuotinų pretenzijų sritis. Pretenzijos restruktūrizuojamos kitais metais (iki 2003 m. birželio 30 d.) ir pagal įstatymo 32 straipsnio a punktą jos gali apimti daugiau įsiskolinimų viešojo sektoriaus instituciniams kreditoriams rūšių pagal 2002 m. spalio 30 d. įstatymą (14).

(34)

2003 m. sausio mėn. 21 d. HCz kartu su ARP pasiūlė ją restruktūrizuoti pagal 2002 m. spalio 30 d. įstatymą. 2003 m. vasario 21 d. ARP vadovas priėmė pasiūlymą ir įpareigojo pradėti restruktūrizavimo procesą pagal 2002 m. spalio 30 d. įstatymo 10 straipsnio 1 dalį, todėl HCz nebegrėsė likvidavimas.

(35)

2003 m. balandžio mėn. 18 d. HCz pasiūlė ARP restruktūrizavimo planą. Pasiūlymo pagrindinė mintis buvo HCz aktyvų padalijimas į gamybinį turtą ir likusius aktyvus bei gamybinio turto pardavimas kaip pagrįstą veiklos tęstinumu koncerno perdavimą privačiam investuotojui. 2003 m. liepos 2 d. ARP patvirtino restruktūrizavimo planą. Po to planas buvo pateiktas Konkurencijos ir vartotojų apsaugos tarnybai (toliau –UOKiK), kuri 2003 m. liepos mėn. 25 d. planą priėmė su sąlyga, kad viešoji pagalba nebus teikiama (15).

(36)

2003 m. rugpjūčio mėn. 7 d. ARP pagal 2002 m. spalio 30 d. įstatymo 10 straipsnio 4 dalį priėmė sprendimą dėl restruktūrizavimo. 2003 m. spalio mėn. restruktūrizavimo planas buvo pakeistas atsižvelgus į UOKiK reikalavimus. 2003 m. gruodžio 1 d. planą priėmė APR, kuri pakeitė pirminį restruktūrizavimo sprendimą.

(37)

2004 m. balandžio mėn. 30 d. APR pateikė kitą pakeistą sprendimą dėl restruktūrizavimo. Jo pagrindas buvo 2004 m. balandžio mėn. 26 d. realizuotas verslo planas. Plano pakeitimas buvo būtinas atsižvelgiant į 2002 m. spalio 30 d. įstatymo pakeitimus. Jame teikiamas išsamesnis aktyvų padalijimo aprašymas (16).

(38)

Restruktūrizavimo plane, priklausomai nuo įsipareigojimų, apibrėžtos kelios kreditorių grupės:

(39)

Pirmai grupei priklauso įsipareigojimai viešojo sektoriaus instituciniams kreditoriams (sumos suskaičiuotos 2003 m. birželio mėn. 30 d.):

apie [...] mln. PLN socialinio draudimo įmokų socialinio draudimo įstaigai (toliau – ZUS) (restruktūrizuotinų – [...] mln., nerestruktūrizuotinų – [...] mln.);

Taigi „viešojo sektoriaus instituciniai kreditoriai“ yra ZUS, FGŚP ir PFRON, kurios yra pavaldžios Ūkio ir darbo ministerijai, Čenstakavos miesto savivaldybė, mokesčių inspekcija bei Miesto valdyba ir Silezijos vaivadija. Be to, mažesni mokėjimai susiję su įvairiais kitais valsčiais, pvz., Porajaus.

(40)

Antrai grupei priklauso įsipareigojimai komerciniams kreditoriams (sumos suskaičiuotos 2003 m. rugsėjo 30 d.), pagal kuriuos galima išskirti įsipareigojimus viešojo ir privačiojo sektorių kreditoriams. Pirmam pogrupiui (toliau – viešojo sektoriaus komerciniai kreditoriai) priklauso:

(41)

Antram pogrupiui, taip pat trečiai grupei, priklauso šie privatūs kreditoriai (sumos suskaičiuotos 2003 m. rugsėjo 30 d.)

(42)

Restruktūrizavimo planas numato anksčiau minėtų skolų finansinį restruktūrizavimą. Aktyvai buvo padalinti tarp trijų bendrovių.

(43)

Restruktūrizavimo planas numato, kad kreditoriai, valdantys komercines skolas, užuot jas atgavę, galėtų prisijungti prie plieno gamybos aktyvų valdymo. Tai turėtų įvykti skolos panaikinimo metu dalyvaujant naujai įkurtame filiale MH. MH būtų visų plieno gamybos įrenginių, kurie apima visą plieno gamybos, storų lakštu valcavimo įrangą ir administracinį pastatą, savininkas.

(44)

Aktyvų vertė nustatyta pagal Lenkijos įstatymus, taikomus valstybinėms įmonėms, kurios reikalauja aktyvų įvertinimo prieš pardavimą. Todėl 2003 m. rugpjūčio mėn. įmonė ATEST atliko aukštakrosnės (liejyklos) vertinimą (17). Tai leido gauti [...] mln. PLN sumą. Be to, Čenstakavos miesto įmonė PROFCENTR įvertino valcavimo gamybos cechą [...] mln. PLN. Tačiau, atsižvelgus į tai, kad komerciniai kreditoriai tuos vertinimus užginčijo dėl pernelyg optimistinių vertinimo metodų, 2003 m. gruodžio mėn. ATEST vertino iš naujo, remdamasi sumažėjusiu sujungtų valcavimo cecho ir liejyklos piniginių lėšų pervedimu, ir taip buvo gauta [...] mln. PLN. Be to, buvo atliktas vertinimas pagal šveicarų sistemą (2/3 sumažėję pervedimai, 1/3 aktyvų vertinimas) ir gauta [...] mln. PLN. Šią vertę daugmaž patvirtino 2003 m. gruodžio mėn. LNM pasiūlymas, kuriame šie aktyvai buvo įvertinti [...] mln. PLN, o 2003 m. pabaigoje pataisyta į [...] mln. PLN (tačiau 2005 m. kovo mėn. ši vertė beveik padvigubėjo iki [...tarp 600 ir 650] mln. PLN, atsižvelgiant į didelį plieno kainų augimą).

(45)

2003 m. spalio mėn. 13 d. komerciniai kreditoriai pasirašė susitarimą dėl skolų restruktūrizavimo nuo 2002 m. birželio mėn. (toliau – restruktūrizavimo susitarimas), kuris įsigaliojo 2003 m. gruodžio 9 d. Remiantis MH buhalterine verte, t. y. 320 mln. PLN, susitarime pirmiausiai nustatyta, kad skolos šiems kreditoriams, egzistavusios iki 2002 m. birželio 30 d., bus sureguliuotos per dalinę – 80,44 proc. – MH įmonės akcijų konversiją. 72,47 proc. bendro akcijų paketo išmokėta proporcingai pagal esamas civilinio įsiskolinimo kreditorių pretenzijas, o 7,97 proc. skirta proporcingai užstatams. Tai leido 2003 m. sumokėti apie 60 proc., o 2005 m. – apie 30 proc. skolos.

(46)

Antra, restruktūrizavimo susitarime nustatyta, kad likusius 19,56 proc. MH akcijų RFG panaudos visiškam grąžinimui – viena vertus, įsipareigojimų delspinigių, kurie buvo iki 2002 m. birželio mėn. iki susitarimo įsigaliojimo, t. y. 2003 m. gruodžio 9 d. (po šio laikotarpio jį pakeis restruktūrizavimo susitarimas), kita vertus, įsipareigojimų, kurie liko po 2002 m. birželio mėn., delspinigių.

(47)

Restruktūrizavimo susitarimas buvo kelis kartus keistas dėl galutinio termino, kuriuo kreditoriai gauna MH akcijas, pakeitimo ir strateginių investuotojų pasiūlymų teikimo grafiko pakeitimų.

(48)

Restruktūrizavimo susitarimą pirmiausiai sudarė kreditoriai, kuriems priklauso 54 proc. reikalaujamos skolos, t. y. viešojo sektoriaus komerciniai kreditoriai: PSE, Zaklad energetyczny ARP, PKP, PGNiG, ir privatūs kreditoriai: BPH Bank ir BPK Logo. Kredyt Bank, ING BSK, Citibank Handlowy, Bank Millenium, CZW Węglozbyt ir Kompania Węglowa iš pradžių susitarimui nepritarė. Tačiau pagal 2002 m. spalio 30 d. įstatymo antros dalies 23 straipsnį pasiektam susitarimui pritarė visi komerciniai kreditoriai.

(49)

2004 m. kovo mėn. Bank Millenium, CZW Węglozbyt ir Kompania Węglowa prisijungė prie restruktūrizavimo susitarimo. Be to, apie pritarimą restruktūrizavimo programos ekonominėms nuostatoms pranešė Kredyt Bank, ING BSK ir Citibank Handlowy.

(50)

Komisija supranta, kad MH bus parduota kartu su užstatais, esančiais įmonės aktyvuose, nes iš pardavimo gautos lėšos bus panaudotos likusiems nerestruktūrizuotiniems viešojo sektoriaus instituciniams ir komerciniams įsiskolinimams grąžinti, dėl to bus išlaisvinti užstatai.

(51)

Restruktūrizavimo plane, patvirtintame restruktūrizavimo sprendimu, nustatyta, kad Operator atsako už visus restruktūrizuotinus įsiskolinimus, buvusius iki 2003 m. birželio 30 d.

(52)

Pagal 2002 m. spalio 30 d. įstatymo 32 straipsnio d punktą HCz perduos įmonei Operator dalį neužstatyto turto, sudarančio mažiausiai 25 proc. įsiskolinimų, perkeltų Operator. Šie aktyvai nurodyti restruktūrizavimo plane, juos sudaro žemės sklypas, kurio dalyse bus įsteigtas pramoninis parkas, elektros energijos įmonė Elsen ir 10 mln. PLN įsiskolinimų. Operator bandys už aktyvus gauti kuo daugiau pinigų. Turto dalių pardavimo pabaiga numatyta 2005 m. rugsėjo mėn., vėliausiai – 2005 m. gruodžio mėn.

(53)

Operator gaunamo žemės sklypo vertę nepriklausomas auditorius įvertino 120,6 mln. PLN. Kartu su įmonės Elsen akcijomis, kurios įvertintos apie 25,4 mln. PLN ir 10 mln. PLN vertės įsiskolinimais, Operator turtas turėtų būti 156 mln. PLN (18). Šį įvertinimą ARP vardų atliko BRE Corporate Finance, Commerzbank investicinės bankininkystės skyrius Lenkijoje (19).

(54)

Įsiskolinimų perdavimas įmonei Operator automatiškai atleidžia nuo šių įsipareigojimų vykdymo. Tačiau kadangi yra nerestruktūrizuotinų skolų, kai kuriems kreditoriams liks garantijų tol, kol HCz/RFG turės galimybę išmokėti įsipareigojimus po MH pardavimo.

(55)

ZUS, Čenstakavos miesto savivaldybė, PFRON ir Silezijos vaivadija pritarė restruktūrizavimui kaip ypatingam atvejui. Kita vertus, Lenkija informavo, kad Čenstakavos mokesčių inspekcija, FGŚP ir Porajaus savivaldybė 2005 m. birželio mėn. pradžioje atmetė šią restruktūrizavimo formą, nes pripažino, kad likvidavimas atneš geresnių rezultatų. Todėl jų skolos bus pripažintos kaip nerestruktūrizuotinos ir HCz/RFG turės jas grąžinti. Lenkijos valdžios institucijos garantavo visišką šių skolų grąžinimą.

(56)

HCz pervadinama į RFG. RFG taps kelių dalių likusio turto savininkas, tarp jų – daugumos HCz filialų, tokių kaip Rurexpol ir kokso gamybos cechas, todėl dauguma bus parduota strateginiam investuotojui. Be to, kelios turto dalys, kurias nuomojo HSCz, bus perduotos filialui Majątek Hutniczy Plus (toliau – MH Plus), kad būtų perparduotos strateginiam investuotojui RFG naudai.

(57)

Pirmą kartą RFG turtą įvertino 2003 m. pabaigoje firmai (PROFCEN, Čenstakavos miestas) dirbantys konsultantai. Šis vertinimas pridėtas prie vėlesnių priklausomų bendrovių vertinimų, kuriuos vykdė firma ATEST. Po to MH ir HM Plus vertė dokumentais patvirtinta strateginių investuotojų pasiūlymuose. Kitas vertinimo pagrindas apibrėžtas 2005 m. pradžioje po pasiūlymo pirkti įvairių filialų akcijas (žr. 62 punktą), kuris rodo reikšmingą akcijų kurso kilimą plieno rinkoje. Filialų vertės pateiktos toliau:

1 lentelė.

Parduodamu RFG filialų vertės vertinimas

(58)

RFG privalės sumokėti visus nerestruktūrizuotinus viešuosius įsiskolinimus (apie […] mln. PLN) (21). Papildomai jis privalės sumokėti restruktūrizuotų į MH akcijas civilinių įsiskolinimų delspinigius už laikotarpį nuo 2002 m. liepos mėn. 1 d. iki 2003 m. gruodžio mėn. 9 d. ([...] mln. PLN) ir visus naujus įsiskolinimus viešajam sektoriui su delspinigiais, apskaičiuotais po 2002 m. birželio mėn. (įvertinti […] mln. PLN) (22). RFG už filialo pardavimą gaus […] mln. PLN, iš kurių [...] mln. PLN bus skirta nesureguliuotoms skoloms grąžinti, [...] mln. restruktūrizavimo sąnaudoms apmokėti, o apie [...] mln. PLN lieka RFG.

(59)

HCz ir TFS kartu su HCz kreditoriais, stebimi Lenkijos valstybės iždo ministerijos, planuoja parduoti MH, MH Plus, kokso gamybos įmonės, Rurexpol ir kai kurių kitų filialų akcijas kartu su HSCz akcijomis strateginiam investuotojui. Šis procesas turi vykti stebint derybų komitetui, kuriam priklauso HCz, TFS ir 9 kreditorių (BPH, Citibank Handlowy, Bank Millennium, Kredyt Bank, ING BSK, PSE, PKP, PGNiG ir ARP) atstovai.

(60)

Pirmo konkurso paskelbimo metu kontroliuojančioji bendrovė LNM N.V. (kuri dabar susijungė ir pavadinta Mittal Steel, toliau – LNM) ir Donbaso pramonės susivienijimas (toliau – Donbass ) buvo pasirinkti TFS ir HCz kaip pageidaujami pasiūlymų teikėjai ir gavo išskirtines teises deryboms. Įstojimo susitarimas buvo parafuotas 2004 m. kovo mėn. 31 d., o vėliau pripažintas negaliojančiu. 2004 m. rudenį konkursas atnaujintas dalyvaujant pirmenybę turintiems pasiūlymų teikėjams.

(61)

2005 m. vasario mėn. dėl pasiūlytos kainos pirmenybės teisę gavo LNM. Kaina žymiai padidėjo dėl akcijų kurso kilimo kokso ir plieno rinkoje. 2005 m. balandžio mėn. 15 d. parafuota sutartis su LNM. Tačiau 2005 m. gegužės mėn. 16 d. po nesėkmingų LNM derybų su profesinėmis sąjungomis buvo pradėtos derybos su Donbass. Pasak Lenkijos valdžios institucijų, šiuo metu tik Donbass pasiryžęs sumokėti LMN pasiūlytą kainą, todėl 2005 m. birželio mėn. 16 d. buvo parafuotas susitarimas, sudarantis pagrindą galutinei įmonių pardavimo sutarčiai Donbass naudai.

(62)

Pakete už MH ([...(tarp 600 ir 650) mln. PLN), MH Plus (apie [...] mln. PLN), kokso gamybos bendrovę (apie [...] mln. PLN), Rurexpol ir 8 kitus filialus HCz (kartu apie [...] mln. PLN) ir HSCz (apie [...] mln. PLN – šią sumą gaus TSF) bus sumokėta apie [...] mln. PLN. Pardavėjai nustatė minimalias sumas, bet, atsižvelgus į pasiūlytą kainą už visus sandorio objektus, jos buvo proporcingai padidintos (kitaip būtų rizika gauti iš įvairių pareiškėjų geresnius pasiūlymus atskiroms dalims).

(63)

2004 m. spalio mėn. TSF pateikė realizuotą Individualų verslo planą (toliau – IBP), skirtą HSCz 2004–2006 m. su sąlyga, kad HSCz veikla ir aktyvai bus sujungti į vieną įmonę (į kurią įeina MH, MH Plus ir HSCz). IBP numato esančioje įmonėje 252,6 mln. PLN investiciją. Be to, numatomi keli kiti restruktūrizavimo šaltiniai, tokie kaip sąnaudų mažinimas ir ekologijos programos. Pagal IBP atsižvelgiant į šias lėšas numatyta, kad 2004–2006 metais atsipirks per 10 proc. investicijų ir grįš daugiau kaip 5 proc. kapitalo.

(64)

Derybų metu buvo iškelta sąlyga, kad investuotojas realizuotų Investicinę programą per 24 mėn. nuo HSCz, MH ir MH Plus valdymo pradžios. Be to, pardavimo susitarimas įpareigoja investuotoją nemažinti gatavos produkcijos gamybos pajėgumų iki 2006 m. gruodžio mėn. 31 d. Tai galima įvykdyti investavus į naują karšto valcavimo lakštų gamybos liniją.

(65)

Restruktūrizavimo padariniams įvertinti bendrovė PriceWaterhouseCoopers Lenkijos vardu atliko pirminę ekonominę analizę (toliau – PWC analizė), kurioje palygintas skolų išmokėjimas restruktūrizavimo atveju ir likvidavimo atveju. Restruktūrizavimo duomenys paimti iš 2003 m. restruktūrizavimo sutarties ir iš 2003 m. rugpjūčio ir gruodžio mėn. sprendimo dėl restruktūrizavimo. Likvidavimo duomenys gaunami iš hipotetinio likvidavimo teisės taikymo (23), remiantis palankiausiu viešojo sektoriaus instituciniams kreditoriams scenarijumi.

(66)

Analizėje parodyta, kad likvidavimas ir restruktūrizavimas įvyks pirmu atveju – 2003 m. gruodžio 31 d. (žr. 2 lentelę), kitu atveju – 2005 m. kovo 31 d. (žr. 3 lentelę). Skolų sumos ir aktyvų vertė skaičiuojamos pagal šiuo momentu aktualias vertes (pvz., MH vertė 2003 m. yra [...(tarp 325 ir 375)] mln. PLN, o 2005 m. – jau [...(tarp 600 ir 650)] mln. PLN). Dviejų skirtingų laikotarpių analizė daroma todėl, kad viešojo sektoriaus komerciniai kreditoriai pritarė restruktūrizavimui pagal 2 lentelę, o viešojo sektoriaus instituciniai kreditoriai 2003 m. nesutiko, ir tik žymiai vėliau restruktūrizavimui pritarė, atsižvelgdami į 2005 m. kovo mėn. scenarijų. Per šį laikotarpį skaičiai žymiai pasikeitė: viena vertus, dėl papildomų procentų padidėjo kreditorių gautinos sumos, kita vertus, padidėjo įplaukos abiejų scenarijų atvejais, t. y. likvidavimo ir restruktūrizavimo, dėl nagrinėjamų aktyvų vertės padidėjimo.

2 lentelė.

2003 m. gruodžio mėn. pajamų palyginimas

3 lentelė.

2005 m. kovo mėn. pajamų palyginimas

(67)

Nuo 1997 m. iki 2002 m. gegužės mėn. HCz gavo 25 161 072,08 PLN (5,3 mln. EUR) valstybės finansinės pagalbos.

(68)

Pagal veiklos ir užimtumo restruktūrizavimo programą skirta 19 699 452 PLN (4,15 mln. EUR):

(69)

Be to, Mokslinių tyrimų komitetas (Komitet Badań Naukowych, toliau – KBN) skyrė HCz 5 461 620 PLN (1,15 mln. EUR). Ši dotacija buvo skirta pagal susitarimą tarp HCz ir KBN bei Geležies metalurgijos instituto Glivicuose dėl tyrimo ir plėtros programų pagalbos ir realizavimo (toliau – tyrimo ir plėtros programos). Skirtos tokios dotacijos:

(70)

Nuo 2002 m. lapkričio mėn. iki 2004 m. sausio mėn. HSCz naudojosi skirtingais finansavimo šaltiniais.

(71)

HCz atidėjo įsipareigojimų ZUS ir FGŚP mokėjimą, tačiau po tam tikro laiko sumokėjo. Susumavus visos skolos (sumokėtos vėliau nei po 2 savaičių nuo reikalaujamos datos) sudaro 18 155 302 PLN. Kitų skolų, kurių mokėjimo terminas bendrai neviršijo šešių mėnesių, atveju HSCz sumokėjo atitinkamai numatytas palūkanas, t. y. 560 383 PLN.

(72)

Čenstakavos mokesčių inspekcija sutiko atidėti 7 mln. PLN mokesčių mokėjimą mainais į reguliuotų palūkanų sumokėjimą. Tačiau Vyriausybė panaikino dėl įsiskolinimo priskaičiuotų palūkanų dalį. Skirtumas tarp sureguliuotų ir visų numatytų palūkanų sudaro 31 145 PLN.

(73)

PFRON panaikino HSCz 22 821 PLN įsipareigojimus ir sutiko, kad tie įsipareigojimai būtų sumokėti dalimis apie 350 000 PLN. Taip buvo suteikta 8 150 PLN pagalba. Kartu su pelnu dėl panaikintų finansinių įsiskolinimų (31 145 PLN) HSCz skola sumažėjo 62 116 PLN (apie 13 077 EUR).

(74)

2002 m. lapkričio mėn. 27 d. ir 2003 m. lapkričio mėn. 20 d. KBN skyrė 1 100 000 PLN ir 280 000 PLN dotacijas, kurių suma 1 380 000 PLN, kai visos lėšos sudarė 4 370 000 PLN (30,4 %), skirtas pramoniniams tyrimams ir veiklai, susijusiai su ikikonkurencine plėtra pagal projektą, kurio tikslas buvo teikti pagalbą analizuojant technologinio proceso, kurio metu dėl plieno kokybės ir našumo pagerinimo keičiamos jo sudedamųjų dalių paskirstymas, modernizavimo būdus (45).

(75)

Komisija savo sprendime pradėti tyrimo procedūrą suabejojo, ar Lenkijos realizuotos lėšos yra pagalba, dėl trijų priežasčių:

(76)

Be to, Komisija susirūpino ar pagal 8 protokolo 4 punkto a papunktį LNM turės teisę gauti HCz akcijas, nes LNM jau yra MSP savininkas, kuris pagal 8 protokolą yra valstybės pagalbos gavėjas.

(77)

2004 m. rugsėjo mėn. 9 d. rašte UK Steel, veikdama HCz konkurentų iš Jungtinės Karalystės vardu, teigia, kad, jų nuomone, skolų panaikinimas ir skolų mokėjimo atidėjimas iki jų visiško grąžinimo jau yra valstybės pagalba. Pritaria Komisijos susirūpinimui, kad esant normalioms rinkos sąlygoms HCz plieno aktyvai būtų likviduoti, o ne išnuomoti HSCz. Be to, UK Steel ragina Komisiją pritaikyti 8 protokolo 4 punkto b papunktį, pagal kurį LNM būtų uždrausta įsigyti HCz aktyvus.

(78)

2004 m. rugsėjo mėn. 10 d. rašte Čekijos Respublika, kaip plieno pramonės bendrovės Vítkovice Steel, gaminančios plieno lakštus, savininkė, pareiškė, kad yra suinteresuota Komisijos tyrimo eiga.

(79)

2004 m rugsėjo mėn. 10 d. raštu patvirtinta, kad įmonė LNM dalyvauja Komisijos tyrimo procedūroje kaip viena iš potencialių pasiūlymų teikėjų. LNM tvirtina, jog jos tikslas yra įrodyti, kad plieno įmonių HCz privatizavimas ir kitų LNM grupės įmonių ryšiai atitinka Stojimo sutartį ir valstybės pagalbos taisykles. Taip pat patvirtina, kad nuo jos priklausoma bendrovė MSP neįsigyja HCz įmonių. Pakartotinai vienareikšmiškai patvirtina, kad jeigu jai pavyktų įsigyti HCz įmones, ji valdys jas kaip nepriklausomus subjektus visiškai nepriklausomai nuo MSP ir užtikrins, kad tarp jų ir MSP nevyks valstybės pagalbos arba gamybinių pajėgumų perdavimo. Vieninteliai santykiai tarp šių bendrovių būtų prekybos santykiai, leidžiantys MSP tiekti HCz bliumą – tai būtų organizuota skaidriai ir pagal rinkos kainas, kurios nesiskirtų nuo konkurentų kainų.

(80)

2004 m. rugsėjo mėn. 13 d. raštu patvirtinta, kad bendrovė Donbass dalyvauja Komisijos tyrimo procedūroje kaip viena iš potencialių pareiškėjų. Donbass nuomone, restruktūrizavimas vyksta pagal rinkos sąlygas. Tačiau ji abejoja, ar likvidavimo atveju, atsižvelgiant į tai, kad jis yra ilgas ir kruopštus, ji būtų suinteresuota HCz aktyvų pirkimu.

(81)

Lenkijos Respublika suteikė papildomą informaciją. Lenkija teigia, kad nei per HCz restruktūrizavimą, nei HSCz vykdant veiklą nebuvo teikiama valstybės pagalba. Sutinka tik su tuo, kad iki 2002 m. pabaigos pagalba HCz faktiškai buvo suteikta. Pabaigoje Lenkija aiškina, kodėl Komisija turi pritarti KPR pakeitimui.

(82)

Lenkija pateikia naujus argumentus, kodėl per restruktūrizavimą HCz nebuvo skirta valstybės pagalba. Todėl prideda anksčiau minėtą likvidavimo scenarijaus analizę, kurią atliko PWC. Lenkija siekia įrodyti, kad per restruktūrizavimą visiems viešiesiems kreditoriams bus grąžinta daugiau skolų, nei per likvidavimą.

(83)

Analizėje remiamasi atitinkama skolų vertės tyrimu, kuris anksčiau nebuvo atliekamas. Iš tikrųjų PWC analizė patvirtina, kad skolos viešiesiems kreditoriams užtikrinamos daugiausia negamybiniu turtu ir tik maža jų dalis yra užtikrinta gamybos turtu, tačiau skolos privatiems kreditoriams yra daugiausia užtikrintos (vertingiausiu) gamybiniu turtu. Be to, net tuomet, kai viešojo sektoriaus kreditorių skolos yra užtikrintos gamybiniu HCz turtu, jos yra užregistruotos vėlesne data, nei privačių kreditorių skolos. Pagal Lenkijos bankroto įstatymą pirmiausiai išmokomos tos skolos, kurių kreditoriai buvo užregistruoti anksčiau.

(84)

Remdamasi analize Lenkija įrodo, kad restruktūrizavimas atitinka privataus kreditoriaus reikalavimus. Tik keli viešojo sektoriaus kreditoriai restruktūrizavimo atveju gaus mažiau nei likviduojant įmonę (tie, kurie 2 ir 3 lentelėse pažymėti minuso ženklu), tačiau daugiau nei realistinio likvidavimo scenarijaus atveju.

(85)

Lenkija pareiškė, kad viešojo sektoriaus instituciniams kreditoriams 2003 m. PWC analizė – labai optimistinis scenarijus. Iš tikrųjų tolimesnis pajamų sumažinimas bankroto metu yra pirmiausia teismo kontroliuojamų likvidavimo procesų Lenkijoje rezultatas. Šio proceso metu administratoriaus sąnaudos paprastai yra 5 proc. nuo pardavimo, o HCz atveju greičiausiai bus net 10 proc. Be to, likvidavimas tęsiasi ilgai; tai gali dar sumažinti vertę.

(86)

Lenkija taip pat tvirtina, kad dėl likvidavimo aktyvai gali būti išparduoti dalimis, nes kai kurie kreditoriai turi nuosavybės teisę į atskiras turto dalis ir gali jas parduoti. Dėl to investuotojai negali būti tikri, kad nusipirks sukomplektuotą gamybos liniją, o tai galį sumažinti jos kainą. Kaip pavyzdį Lenkija pateikė įmonės Huty Andrzej likvidavimą, per kurį teisių į gamybinį turtą padalijimas žymiai apsunkino įmonės pardavimą bei sumažino jos kainą. Be to, likvidavimo metu įmonė gali būti parduota už daug mažesnę kainą, negu ją parduodant restruktūrizavimo proceso metu.

(87)

Lenkija taip pat teigia, kad „deficitiniai“ viešojo sektoriaus kreditoriai nuolat turi geresnes pozicijas, negu privatūs kreditoriai, kurie pritardavo restruktūrizavimui (išsamesnės informacijos žr. 2 ir 3 lentelėse). (46)

(88)

Lenkija aiškina, kad kreditoriai nenori pasirašyti restruktūrizavimo susitarimo dažniausiai dėl to, kad netiki restruktūrizavimo programos teigiamais rezultatais ir tuo, kad pasiteisins lūkesčiai. Be to, Lenkija daro prielaidą, kad privatūs kreditoriai atsargiai žiūri į naujus pasiūlymus labiausiai dėl to, kad bankai bijo keisti skolas ir užstatytus aktyvus į įnašus, nes auditoriai arba Bankų kontrolės inspekcija sumažina skolų vertę ir įpareigoja trūkumus įrašyti apskaitoje. O esamos būklės išsaugojimas, priešingai, leidžia jiems išlaikyti apskaitos įrašuose aukštesnę vertę, net jeigu ji yra nereali.

(89)

Tačiau, kai restruktūrizavimas atrodo įgyvendinamas, o laikas, reikalingas rezultatams pasiekti, nėra labai ilgas ir yra didelė tikimybė gauti pinigines lėšas mainais už skolas, atsiranda tendencija pritarti tokiam sprendimui. Faktiškai Lenkija pateikė raštus iš Kredyt Bank ir ING BSK, kuriais patvirtinama, kad net daugiausiai dėl restruktūrizavimo prarandantys bankai pritaria restruktūrizavimo planui kaip geresniam sprendimui, nei likvidavimas. O privatūs civilinių įsiskolinimų kreditoriai patvirtino, kad yra pasiruošę tolimesniam palūkanų grąžinimo mažinimui, kad būtų užtikrinta, jog HCz disponuoja pakankamomis lėšomis sumokėti visas nerestruktūrizuotinas skolas bei apmokėti su jomis susijusias sąnaudas.

(90)

Kitoje dalyje Lenkija nurodo, kad viešojo sektoriaus komerciniai kreditoriai, kurie pagal PWC analizę atgautų dėl restruktūrizavimo mažiau nei per likvidavimą, bet kokiu atveju negalėtų užkirsti kelio deryboms su kreditoriais pagal Lenkijos įstatymus. Be to, priklausantieji nepatenkintų kreditorių mažumai faktiškai negalėtų reikalauti likvidavimo.

(91)

Viešojo sektoriaus institucinių kreditorių atžvilgiu Lenkija informuoja, kad užstatų, valdomų viešojo sektoriaus institucinių kreditorių, atlaisvinimas ir įsiskolinimų perkėlimas į naują objektą – įmonę Operator – nevyksta automatiškai. Šiuo atveju reikalautas išskirtinis ir individualus kiekvieno viešojo sektoriaus institucinio kreditoriaus sutikimas. Tai pagal Lenkijos įstatymus yra atliekama savanoriškai. Geriausi to pavyzdžiai yra trys viešojo sektoriaus instituciniai kreditoriai (Čenstakavos miesto mokesčių inspekcija, FGŚP ir Porajaus valsčius), kurie nepritarė restruktūrizavimui pagal ypatingus atvejus, pripažindami, kad likvidavimas jiems naudingesnis.

(92)

Lenkija taip pat pateikė informaciją apie HSCz veiklą. Tvirtinama, kad HCz plieno gamybos aktyvų nuomai įmonei HSCz paprastai neprieštarautų joks privatus kreditorius. Kadangi ilgalaikių teismo paskirtų administratorių veikla nutrauktų gamybą, turto nuoma prieš likvidavimą nepriklausomai firmai, nekontroliuojamai administratorių, yra būdas išsaugoti aktyvus nenutraukiant veiklos. Todėl privatus kreditorius pagal nuomos sutartį sutiktų atidėti mokėjimus.

(93)

Be to, Lenkija savo veikloje neįžiūri valstybės pagalbos požymių, nes finansavimas buvo vykdomas iš tiekėjų paskolų komercinėmis sąlygomis ir avansų iš plieno gamybos įmonės klientų, kurie nenorėjo parasti HCz/HSCz kaip klientų.

(94)

Dėl sąskaitų už elektros energiją apmokėjimo PSE Polska tvirtina, kad garantijos nėra valstybės pagalba, nes HSCz mokėjo TSF už garantijas pagal rinkos vertę, kuri lygi 2 proc. tikros vertės. Šį vertė buvo skaičiuojama atsižvelgiant į tai, kad garantuota suma niekada neviršytų 6 mln. PLN, dėl to 120 000 PLN palūkanos faktiškai turi būti lygios 2 proc. Palyginimui Lenkija teikia Valstybinio kreditų garantijų fondo pavyzdį: fondas teikia „paskolų garantijas“ daugiau nei 25 komercinių bankų klientams pagal palūkanų normą, kuri šiuo metu yra iki 1 proc. 1 metams, 1,2 proc. 2 metams ir 1,4 proc. 3 metams. Be to, Lenkija tvirtina, kad užstatų vertė ir jų sumos atitinka rinkos sąlygų reikalavimus.

(95)

Pirma, Lenkija pripažįsta, kad 19 699 452 PLN (4 147 332 EUR) pagalba HCz, suteikta 1997–2002 m. gegužės mėn., buvo restruktūrizavimo pagalba.

(96)

Antra, dėl KBN pagalbos Lenkija tvirtina, kad dotacijos atitinka pagrindinių Bendrijos nuostatų kriterijus teikiant pagalbą tyrimo darbams ir plėtrai (toliau – Pagrindinės tyrimo darbų ir plėtros taisyklės) (47) ir jas derėtų traktuoti kaip tokios rūšies pagalbą.

(97)

Lenkija tvirtina, kad iš dalies jas apima 2001 m. lapkričio 30 d. KBN pirmininko priimta programa dėl valstybės biudžete esančių mokslo finansavimo lėšų, kurios Stojimo sutartyje yra įrašytos esamų pajamų šaltinių suvestinėje, kriterijų ir jų skyrimo ir skaičiavimo būdų. Tai susiję su mažiausiai 1 380 000 PLN dotacijų įmonei HSCz, kurios skirtos, priėmus šią programą.

(98)

Toliau Lenkija taip pat tvirtina, kad KBN 5 461 620 PLN dydžio dotacijos įmonei HCz, nepaisant to, kad jos buvo skirtos ne pagal programą, turi būti pripažintos kaip pagrįstos, atitinkančios panašias pagrindinių nuostatų sąlygas dėl valstybės pagalbos skyrimo tyrimams ir plėtrai. Nors jos buvo skirtos iki įsigaliojo Programa, tai yra pagalba, įvertinta pagal tuos pačius Programos kriterijus ir dėl to pagal pagrindines nuostatas dėl tiriamųjų darbų ir plėtros. Lenkija teigia, kad trūksta išsamesnės informacijos apie pagalbą, aprašytą II dalyje, nes KBN buvo likviduota.

(99)

Trečia, Lenkija praneša, kad HSCz gavo skirtingų finansavimo lėšų. Atidėtas nuomos mokestis įmonei HCz ir palūkanų mokėjimas ZUS ir FGŚP buvo sureguliuoti kartu su nustatytomis 16 proc. palūkanomis nuo 2002 m. liepos iki 2003 m. sausio 21 d., kiti 13 proc. sumokėti iki 2003 m. rugsėjo 24 d. ir 12,25 proc. – iki 2004 m. lapkričio 25 d.

(100)

Pagaliau 62 116 PLN (apie 13 077 EUR) pagalba, kaip atleidimas nuo mokesčių, kurią suteikė PFRON ir mokesčių inspekcija, nebuvo grąžinta, nes mokesčių institucijos nepriima grąžinimo be skolos išieškojimo sprendimo. Lenkija vis dėlto tvirtina, kad ši pagalba atitinka de minimis taisykles.

(101)

Lenkija padarė išvadą dėl Komisijos pritarimo pakeisti KRP pagal 8 protokolo 10 punktą. Lenkija užtikrina, kad HCz tęs savo veiklą be pagalbos ir nebus likviduota. Mainais Lenkija pasižada, kad 1997–2006 m. HCz negaus papildomos valstybės pagalbos ir nepadidins anksčiau aprašytų gamybinių pajėgumų iki 2006 m., tai yra iki 8 protokole pažymėtos restruktūrizavimo pabaigos

(102)

Lenkijos valdžios institucijos paaiškina, kad 2002 m. rudenį rengiant KRP, HCz restruktūrizavimas be valstybės pagalbos pripažintas neįmanomu. Kol buvo galimybė grąžinti visas skolas padedant valstybei, joks kreditorius nesutiko anuliuoti savo skolų dalies. Tačiau kai KPR atmetė galimybę skirti HCz pagalbą, įmonės kreditoriai nusprendė sumažinti skolas. Be to, tik įsigaliojus 2002 m. spalio 30 d. įstatymui tapo įmanoma pagal Lenkijos įstatymus nurašyti civilinius įsiskolinimus ir sumokėti kreditoriams jų valdomo proceso metu.

(103)

Lenkija užtikrina Komisiją, kad susitarimas parduoti MH, HSCz ir kitas įmones strateginiam investuotojui neleis skirti HCz valstybės pagalbos pagal 8 protokolą. Todėl pardavimo susitarime su investuotoju bus numatyta atitinkama stebėjimo veikla.

(104)

8 protokolo 1 punkte teigiama, kad „nepažeidžiant EB sutarties 87 ir 88 straipsnių, valstybės pagalba, kurią Lenkija skyrė nustatytoms Lenkijos pramonės dalims restruktūrizuoti, atitinka bendrosios rinkos reikalavimus“, jeigu tarp kitų sąlygų yra įvykdytos sąlygos, apibrėžtos minėtame Protokole.

(105)

Pagal 8 protokolo 3 punktą valstybės pagalba gali būti skirta tik įmonėms, įvardintoms 1 priede. Lenkija pasirinko 8 bendrovės iš sąrašo. Jame nėra nei HCz, nei HSCz, nei jokio HCz filialo.

(106)

Pagal 8 protokolo 6 punkto trečią pastraipą Lenkijos metalurgijos pramonei restruktūrizuoti uždrausta bet kokia papildoma valstybės pagalba. Todėl 8 protokolo 18 punktu Komisija įgaliota pateikti „atitinkamas priemones, kurios užtikrintų, kad kiekviena bendrovė grąžintų gauta pagalbą“, jei restruktūrizavimo stebėjimo metu bus išaiškinti neatitikimai dėl „papildomos netinkamos valstybės pagalbos plieno pramonei“ skyrimo.

(107)

Pagalbos Lenkijos metalurgijos pramonei teikimo terminus pagal restruktūrizavimo programą pagal Europos susitarimą Taryba pratęsė iki 2006 m. gruodžio 31 d. Šis tvirtinimas pripažintas pagal 8 protokolą Lenkijai stojant į ES. Kad šį tikslą galima būtų pasiekti, jis apima laikotarpį iki ir po įstojimo. Tiksliau tariant, leidžia ribotos apimties pagalbą restruktūrizavimo tikslais 1997–2003 m. ir draudžia tolesnę valstybės pagalbą Lenkijos metalurgijos pramonės restruktūrizavimui 1997–2006 m. Šiuo atžvilgiu jis taip pat skiriasi nuo kitų Stojimo Sutarties nuostatų, tokių kaip perėjimo mechanizmas, pažymėtas IV skyriuje („esanti pagalbos procedūra“), kuris susijęs tik su prieš įstojimą skirta valstybės pagalba – tokio dydžio, koks „bus toliau taikomas po“ įstojimo datos. 8 protokolą galima suvokti kaip lex specialis, kuriuos, susijusiais klausimais, keičia kiti Stojimo sutarties dokumentai (48).

(108)

Dėl to, kad Europos Bendrijos steigimo sutarties 87 ir 88 straipsniai netaikomi suteiktai iki įstojimo valstybės pagalbai, kuri neteikiama po įstojimo, 8 protokolo nuostatos išplečia valstybės pagalbos kontrolę pagal Europos Bendrijos sutartį visokeriopos pagalbos, skirtos Lenkijos plieno pramonei restruktūrizuoti 1997–2006 m., atžvilgiu.

(109)

Pagal Europos Bendrijos sutarties 88 straipsnio 2 dalį sprendimą galima priimti Lenkijai įstojus į ES, nes 8 protokole trūksta išsamaus aprašymo ir būtina naudoti įprastas taisykles ir normas. Tam taikomas taip pat 1999 m. kovo mėn. 22 d. EB Tarybos potvarkis Nr. 659/1999, nustatantys išsamias EB Sutarties 93 straipsnio taikymo taisykles (49) (toliau – procedūrinis potvarkis)

(110)

Pagal EB Sutarties 87 straipsnio pirmą dalį valstybės pagalba arba bet kokia valstybės narės skirta pagalba, arba bet kokios formos valstybės rezervų naudojimas, kuris trukdo konkurencijai arba gali iškraipyti konkurenciją dėl pagalbos kai kurioms įmonėms, neatitinka bendrosios rinkos taisyklių toje srityje, kurioje daro įtaką prekybai tarp valstybių narių. EB Sutarties 86 straipsnio 1 dalyje patikslinama, kad EB Sutarties 87 straipsnis taikomas ir viešosioms įmonėms, t. y. įmonėms, kurias valdo valstybė.

(111)

Valdžiai panaikinus skolas, suteikiamas konkurencinis pranašumas, nes taip leidžiama netekti pajamų ir tai sudaro pagalbą iš valstybės lėšų. Tačiau pagal tradicinį paaiškinimą valstybės lėšos sudaro valstybės pagalbą pagal EB Sutarties 87 straipsnį tik tuomet, kai gaunanti jas įmonė įgauna konkurencinį pranašumą, kurio negautų esant normalioms rinkos sąlygoms. Iš tikrųjų nustatyta, kad investuotojas rinkos ekonomikos sąlygomis gali realizuoti struktūrinę politiką, pagal kurią vadovaujamasi ilgametėmis investuoto kapitalo rentabilumo perspektyvomis. Tačiau, kita vertus, kaip matyti iš esančio paaiškinimo, kreditorius rinkos ekonomikos sąlygomis siektų išieškoti skolas iš skolininko, esančio sunkioje finansinėje padėtyje, per realų laikotarpį (50).

(112)

Pirmos instancijos teismo nuomone, jeigu skolininkas, esantis sudėtingoje finansinėje padėtyje, siūlo skolos restruktūrizavimą, kad išvengtų likvidacijos, kiekvienas kreditorius privalo kuo išsamiau palyginti suteiktos sumos išieškojimo galimybes per restruktūrizavimą ir firmos likvidavimo metu (toks vertinimas toliau – privataus kreditoriaus testas). (51) Pirmos instancijos teismas nustatė, kad privataus kreditoriaus testą veikia daug veiksnių, tarp jų: kreditoriaus pretenzijų tipai (garantinės pretenzijos, pirmenybinės ar paprastos), turimos garantijos būdas ir apimtis, kreditoriaus vertinimas, per kokį laiką įmonė gali tapti rentabili, tai pat suma, kurią gaus likvidavimo atveju.

(113)

Komisija įvertino Lenkijos pateiktą informaciją ir dokumentaciją dėl HCz restruktūrizavimo ir nustatė, kad proceso pradžioje kilusios abejonės buvo išsklaidytos. Komisija mano, kad restruktūrizavimas atitinką privataus kreditoriaus testą.

(114)

Remdamasi PWC analize Komisija nemano, kad viešojo sektoriaus instituciniams kreditoriams likvidavimas būtų naudingesnis už restruktūrizavimą. Iš PWC analizės paaiškinimų Komisija supranta, kad viešojo sektoriaus kreditoriai turėjo panašias garantijas, kaip ir privatūs kreditoriai, pagrįstus tokiais pat gamybiniais aktyvais, tačiau jos buvo užregistruoti vėliau, nei privačių kreditorių garantijos. Todėl pirmiausia bus išmokėtos skolos privatiems kreditoriams, o tai sumažins išmokėjimus viešojo sektoriaus instituciniams kreditoriams.

(115)

Be to, dabar Komisija gali pripažinti, kad dabartinis HCz restruktūrizavimo pasiūlymas bus naudingas kiekvienam viešojo sektoriaus kreditoriui. Todėl Komisija tvirtina, kad valstybinės skolos turi būti įvertintos pagal 2003 m. gruodžio mėn. padėtį. Vėliau iš tikrųjų buvo pakeistas restruktūrizavimo susitarimas, bet jo pagrindiniai elementai tebegalioja. Tačiau valstybės kreditoriams galiojimo data yra 2005 m. birželio mėn., be to šie kreditoriai dar turi besąlygiškai pritarti restruktūrizavimo spendimo sąlygoms.

(116)

Analizė, pagal kurią restruktūrizavimas kreditoriams labiau apsimoka negu likvidavimas, valstybės kreditoriams pasitvirtina net geriausio galimo likvidavimo scenarijaus kontekste. Priėmus tokį scenarijų, 2005 m. tik tris viešojo sektoriaus instituciniai kreditoriai ir 2003 m. vienas viešojo sektoriaus komercinis kreditorius (52) restruktūrizavimo atveju galėtų gauti mažiau nei per likvidavimą. Tačiau visi trys viešojo sektoriaus komerciniai kreditoriai pasisakė prieš restruktūrizavimą, o Lenkijos valdžia garantavo visų skolų grąžinimą iš RFG aktyvų. Taigi šie valstybės kreditoriai nesuteikė skolininkui jokios naudos ir neįtraukė valstybės lėšų, todėl jų veiksmų negalima sieti su valstybės pagalba (53).

(117)

Kalbant apie viešojo sektoriaus komercinių kreditorių, bendrovę Zakład Energetyczny, kuris yra vietinis energijos tiekėjas Čenstakavos regione, būtina pirmiausia atkreipti dėmesį į tai, kad išmokėjimų skirtumas restruktūrizavimo ir likvidavimo metu yra labai mažas. Antra, Komisija supranta, kad privatus kreditorius, teikiantis HCz paslaugas daugeliu atvejų pasisakys prieš jos likvidavimą, nes HCz ilgesniam laikui arba visiškai nutraukus gamybą prarastų svarbų klientą. Tai ypač aktualu bendrovei Zakład Energetyczny, kuria tai reikštų didžiausio pirkėjo praradimą. Taigi kreditorius veikė savo prekybos interesų naudai ir nesuteikė HCz netinkamo pranašumo.

(118)

Be to, Komisija supranta, kad atsižvelgiant į anksčiau minėtą paaiškinimą (54), pagal kurį „sumą gautina likvidavimo atveju“ turi būti palyginta su „įmonės galimybės pasiekti rentabilumo vertinimu“, pagal privataus kreditoriaus testą reikalaujama realistiško likvidavimo vertinimo palyginti su restruktūrizavimu.

(119)

Šiuo atveju restruktūrizavimo galimybė yra akivaizdi. Civilinės teisės skolos bus parduotos strateginiam investuotojui, o dokumentų, patvirtinančių rimtus pasiūlymus, buvo (2003 m.) ir yra (2005 m.). Be to, skolos perdavimas įmonei Operator turi ekonominį pagrindimą. Aktyvų vertę patvirtina patikima vertinimo įmonė.

(120)

Komisija taip pat supranta, kad likvidavimo atveju nėra galimybės užtikrinti sumos, pateiktos kaip PWC analizės pavyzdys. Analizė atlikta pagal palankiausią viešiesiems kreditoriams scenarijų, ji remiasi panašiais lūkesčiais iš restruktūrizavimui skirtų aktyvų pardavimo. Tačiau nėra garantijos, kad administratorius pardavinės visus aktyvus vieno proceso metu. Pažymėtina, kad kai kurie kreditoriai gali atsiimti užstatytus aktyvus, dėl to pardavimo metu kaina tikriausiai bus žemesnė nei restruktūrizavimo metu. Šiai hipotezei patvirtinti Lenkija pateikė empirinius įrodymus.

(121)

Privačių kreditorių elgesys aiškiai rodo tokį jų rinkos santykiais grindžiamą mąstymą. Iš tikrųjų ir privatūs kreditoriai pritarė restruktūrizavimui, nepaisant rezultatų, pateiktų 2 ir 3 lentelėse, kurie rodo jų atveju likvidavimo naudą. Pavyzdžiui, privačių subjektų kontroliuojamas bankas BPH 2003 m. dėl likvidavimo iš suteikto 75 mln. PLN kredito turėjo 19 proc. (14 mln. PLN) nuostolių, o restruktūrizavimo metu turėtų prarasti 49 proc. (37 mln. PLN). Restruktūrizuojant, palyginti su palankiausiu likvidavimo scenarijumi, grąžinama tik 62 proc. Tačiau BPH pritarė restruktūrizavimui.

(122)

Jeigu tas pats kriterijus būtų pritaikytas viešiesiems kreditoriams, beveik kiekvienas iš jų pasisakytų už restruktūrizavimą, t. y. visi civilinių įsiskolinimų viešojo sektoriaus kreditoriai ir didžioji dalis viešojo sektoriaus institucinių kreditorių.

(123)

Komisija taip pat išsklaidė abejones dėl to, ar HCz produkcijos perdavimas HSCz reiškia pagalbos teikimą. Komisija mano, kad plieno aktyvų nuoma prieš skelbiant įmonės likvidavimą bendrovei, kuri nebus kontroliuojama likviduojamos įmonės administratoriaus, yra prasminga.

(124)

Be to, Komisija pripažino, kad HSCz gavo apyvartinį kapitalą ir garantiją iš TSF komercinėmis sąlygomis, kurios atitinką privataus kreditoriaus testą. Komisija supranta, kad HSCz buvo finansuojama iš suteiktų komercinėmis sąlygomis tiekėjų paskolų ir avansų iš bendrovės klientų, kurie buvo gyvybiškai suinteresuoti tolimesne plieno gamyba bendrovėje Huta Częstochowa.

(125)

Dėl suteiktos TSF garantijos, remdamasi individualių garantijų praktiniu vertinimu, Komisija pripažįsta, kad šį garantija nėra valstybės pagalba (55).

(126)

Pirma, HSCz neturėjo finansinių sunkumų, kaip apibrėžta Bendrijos gairėse dėl valstybės pagalbos sunkumus patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti (56). Be to, tai yra nauja neslegiama skolų bendrovė, kuri jau turi pakankamai daug užsakymų. Antra, bendrovė turėjo galimybę be valstybės įsikišimo gauti paskolų iš finansinių rinkų. Ir trečia, garantijos taikomos apibrėžtai maksimaliai sumai ir yra uždaros.

(127)

Dėl garantijos kainos, Komisija neranda įrodymų, kad sumokėtos palūkanos neatitinka rinkos kainos. Tai tampa akivaizdu nagrinėjant Lenkijos argumentą, kad garantinė suma pagal susitarimo apibrėžimus faktiškai neviršijo 6 mln. PLN sumos ir dėl to palūkanos buvo 2 proc. Tačiau net jei komisiniai sudarytų 0,8 proc., panašių garantijų pavyzdžiai, pagal kuriuos palūkanos buvo 1 proc., rodo kad tai rinkos vertę atitinkančios palūkanos, juo labiau, TFS turėjo visą informaciją apie HSCz ir galėjo pabranginti stebėjimo priemones, kurios ribotų garantinę sumą. Be to, Komisija primena, kad kitose plieno pramonės bylose galiojančiais buvo pripažintos palūkanos, kurios buvo mažesnės negu šiuo atveju (57).

(128)

Nuo 1997 m. birželio mėn. iki 2002 m. gegužės mėn. iš valstybės rezervo HCz gavo 25 161 072,08 PLN (apie 5,3 mln. EUR) lėšų. Kadangi stori plieno lakštai yra plačiai išvystytos prekybos objektas visoje Europoje, tokia Lenkijos pagalba galėjo sudaryti kliūčių konkurencijai, sudaryti HCz palankias sąlygas ir turėti įtakos prekybai tarp valstybių narių. Todėl pagal EB Sutarties 87 straipsnio 1 dalį tokios lėšos yra valstybės pagalba.

(129)

1 328 000 PLN dydžio KBN dotacija suteikė HSCz ekonominį pranašumą ir yra valstybės pagalba, be to, turi įtakos prekybos mainams ir gali sudaryti kliūčių konkurencijai.

(130)

Tačiau Komisija neįžvelgia jokios naudos dėl HCz pavėluotai sumokėtų prievolių viešajam sektoriui. Kadangi HSCz neturėjo sunkumų, Komisija neturi pagrindo tikėtis, kad privatus kreditorius viešųjų institucijų vietoje reikalautų skolų grąžinimo per trumpą laiką (58).

(131)

Be to, pagal Lenkijos įstatymus HSCz sumokėjo nustatytas palūkanas už įsiskolinimus, o jų dydis viršijo Komisijos nustatytą rekomenduojamą normą. Komisija primena, kad pagal procedūrinio potvarkio 14 straipsnį proceso dėl neteisėtai suteiktos pagalbos tikslas nustatyti sumą, kuria reikia atgauti, kad būtų nustatyta padėtis, kuri susiklostytų, jei pagalba nebūtų suteikta. Tačiau jei gavėjas išmokėjo sumą, lygią arba didesnę už palūkanas, priskaičiuotas nuo pagalbos sutekimo dienos iki jos grąžinimo momento, tokios lėšos pagal Komisijos praktiką ir EB Sutarties 87 straipsnio 1 dalį jau nėra valstybės pagalba.

(132)

Iš esmės nustatytos palūkanos, kurių dydis 2002–2004 m. svyravo nuo 16 iki 12,25 proc. (žr. 98 punktą), viršija orientacinę palūkanų normą, kurią taikė Komisija teikdama pagalbą. Pagal 2004 m. balandžio 21 d. Komisijos (EB) nutarimą Nr. 794/2004 dėl Tarybos (EB) potvarkio Nr. 659/1999, nustatančio ypatingus EB Sutarties 93 straipsnio taikymo principus, vykdymo (toliau – vykdymo potvarkis) (59), tai yra praeitų metų paskutinių trijų mėnesių tarpbankinių apsikeitimo sandorių už penkis metus normų vidurkis pridėjus 75 bazinius punktus. Lenkijai šį orientacinė norma 2004 m. gegužės 1 d. sudarė 7,62 proc (60). Iki 2004 m. Lenkijoje nebuvo tarpbankinių penkerių metų apsikeitimo sandorių normos. Bet kokiu atveju ir kiti rodikliai, tokie kaip metinių iždo obligacijų grąžinimo vidurkis, buvo žymiai mažesni (2002 m. – 8,24 proc., 2003 m. – 5,34 proc. ir 2004 m. – 6,63 proc.).

(133)

Valstybės pagalba gali būti tik kaip mokesčių Čenstakavos miesto mokesčių inspekcijai ir PFRON atidėjimas, kurie nesumokėti ir kartu sudaro 62 116,09 PLN.

(134)

25 161 072,08 PLN pagalba, kurią gavo HCz nuo 1997 m. birželio mėn. iki 2002 m. gegužės mėn., buvo suteikta atsižvelgiant į tai, kad pagal KPR ir 8 protokolą ji bus pripažinta kaip valstybės pagalba, tačiau HCz likvidavimo apskaitoje buvo nutylėtą. Tačiau pagal 8 protokolą tokia pagalba, restruktūrizacijos tikslams yra neleistina; tai yra draudžiama pagalba, išskyrus atvejus, kai pagal kitus, valstybės pagalbą reglamentuojančius dokumentus, tai yra leistina pagalba.

(135)

Komisija atkreipia dėmesį į tai, kad valstybės pagalbos principai plieno pramonės sektoriui iki 2002 m. liepos 23 d. buvo nustatyti 1996 m. gruodžio mėn. 18 d. Komisijos sprendimu Nr. 2496/ECSC, kuriuo nustatytos valstybės narės pagalbos plieno pramonei taisykles (61) (toliau – pagalbos plieno pramonei kodeksas) (62)

(136)

Pagal Pagalbos plieno pramonei kodekso 2 straipsnį leidžiama pagalba mokslinių tyrimų darbams ir plėtrai pagal pagrindinius principus. Remdamasi penkiomis KBN suteiktomis pagalbos priemonėmis, kurios siekė 5 461 620 PLN, Komisija neturi rimtų abejonių dėl jų atitikimo pagrindiniams principams dėl mokslo tyrimo darbų ir plėtros pagal Stojimo sutarties IV priedo 3 straipsnio 2 dalį (63).

(137)

Pirma, nors dotacijoms, skirtoms KBN bendrovei HCz, tiesiogiai netaikoma 2001 m. lapkričio 30 d. KBN Pirmininko programa dėl iš valstybės biudžeto mokslui skirtų lėšų kriterijų skyrimo ir skaičiavimo būdo (kurį komisiją priėmė kaip pagalbą iš pagalbos priemonės PL Nr. 6, Stojimo sutarties IV priedas), atrodo, kad ir Lenkija ne kitaip įvertino savo pagalbą prieš patvirtinant programą. Iš tikrųjų Lenkija jau KPR apibrėžę „KBN lėšas“ kaip „leistinus viešosios pagalbos įrankius, skiriant dotacijas moksliniams tyrimams ir plėtrai“ (64). Taip Komisija įvertino KPR ir patvirtino jį 2003 m. liepos mėn. Tarybos sprendimu (žr. 26 punktą).

(138)

Antra, pagalbos lėšos atitinka mokslinių tyrimų ir plėtros darbų pagrindinius principus. Suprantama, kad pagalba buvo skirta moksliniams tyrimams ir plėtrai. Juo labiau, kad ši pagalba yra mažesnė už didžiausią pagal laisvosios rinkos taisykles ribą, kuri nustatyta mokslinių tyrimų ir plėtros darbų pagrindiniuose principuose, atsižvelgiant į papildomą 10 proc. nuolaidą. Be to, pagalbos gavėjas yra 87 straipsnio 3 dalies a punkte pažymėtame regione. (65) Tai yra arba pagalba pramoniniams tyrimams, kuri neviršija 60 proc. (punktas 0 brūkšnys pirmas, antras ir ketvirtas), arba pagalba, skirta pramoniniams tyrimams arba veiklai, susijusiai su ikikonkurencine plėtra, kuri neviršija veiklos, susijusios su ikikonkurencine plėtra, ribos, sudarančios 35 proc. (punktas 0 brūkšnys trečias, ketvirtas ir penktas). Be to, pagalba padidino motyvaciją ir Lenkijos valdžia įtikino, kad be pagalbos HCz nesugebėtų atlikti mokslinių tyrimų bei plėtros darbų.

(139)

Komisija dėl to atsisakė svarstyti prieštaravimą dėl pagalbos, gautos iš KBN 1997–2001 m., ir pagal Stojimo sutarties IV priedą pripažįsta ją kaip leistiną mokslinio tyrimo ir plėtros programą, o ne restruktūrizavimui skirta pagalbą pagal 8 protokolą.

(140)

Tačiau likusiai 19 699 452 PLN pagalbos daliai, kuri buvo skirta veiklos ir užimtumo restruktūrizavimui, Pagalbos plieno pramonei kodekse Komisija nesurado nutarimų, pagal kuriuos jį būtų leista. Akivaizdu, kad tai nėra pagalba moksliniams tyrimams ir plėtrai arba įmonės uždarymui (4 str.). Be to, tai nėra leistina pagalba pagal EB direktyvas dėl valstybės pagalbos aplinkosaugai (66). Bet kokiu atveju Lenkijos valdžia neturėjo jokių išimčių, nei pagal Pagalbos plieno pramonei kodeksą, nei pagal EB direktyvas.

(141)

Atsižvelgdamos į tai, kad šios lėšos nepriklauso kitai išimčiai pagal Pagalbos plieno pramonei kodeksą, ECSC, Komisija pripažįsta, kad pagal Pagalbos plieno pramonei kodekso 1 straipsnį tai yra restruktūrizavimui skirta pagalba, kuri pagal 8 protokolą neatitinka bendrosios rinkos principų.

(142)

2002 ir 2003 m. KBN skyrė HSCz 1 380 000 PLN. Šią pagalbą galima laikyti pagalba PL Nr. 6 pagal Įstojimo sutarties IV priedą. Remdamasi penkiomis, suteiktomis KBN, pagalbos priemonėmis, kurių dydis nurodytas PL Nr. 6, Komisija neturi rimtų abejonių dėl jų atitikimo pagrindiniams tyrimo darbų ir plėtros principams pagal Stojimo sutarties IV priedo 3 straipsnio 2 dalį.

(143)

Atsižvelgiant į tai, kad pagalbą, kurią skyrė KBN bendrovei HCz yra leistina, potenciali neleistina pagalbos suma, kurią gavo HSCz, yra 62 116,09 PLN (apie 13 077 EUR). Tačiau tokia suma tenkina 2001 m. sausio 12 d. Komisijos reglamento Nr. 69/2001 sąlygas dėl EB Sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo pagalbai pagal de minimis taisykles  (67), todėl Komisija gali pripažinti, kad šios lėšos pagal EB sutarties 87 straipsnio 1 dalį nėra valstybės pagalba.

(144)

Dėl pirmiau išvardintų priežasčių Komisija pripažįsta, kad lėšos, kurias Lenkija skyrė iki HCz restruktūrizavimo pagal 2003 m. rugpjūčio mėn. 7 d. restruktūrizavimo planą, pakeistą 2003 m. gruodžio 1 d., nėra pagalba pagal EB sutarties 87 straipsnio 1 dalį. Be to, Lenkijos skirtos lėšos HSCz veiklai taip pat nėra pagalba pagal EB sutarties 87 straipsnio 1 dalį. Taip pat mokslinių tyrimų ir plėtros dotacijos, kurias KBN skyrė bendrovėms HCz ir HSCz, atitinka bendrosios rinkos principus.

(145)

Tačiau 19 699 452 PLN (4,1 mln. EUR) pagalba restruktūrizavimo tikslams, kurią HCz gavo 1997–2002 m., neatitinka bendrosios rinkos principų ir pagal 8 protokolo 18 punktą turi būti grąžinta.

(146)

Reikalavimas grąžinti bus taikomas tai įmonei, kuri pasinaudojo pagalba. Ūkio subjektas, gavęs šią pagalba, tuo metu buvo juridinio asmens HCz dalis. Kadangi pačios HCz aktyvai ir pasyvai dalijami tarp trijų bendrovių – RFG, MH ir Operator, kurios įvardijamos kaip HCz paveldėtojos – juridinis asmuo, kuris gavo pagalbą, yra ne tik HCz, bet ir tie subjektai, kurie gavo HCz aktyvus ir pasyvus. Todėl pagalbą grąžinti reikalaujama iš HCz, RFG, MH ir Operator, kurie privalo kartu už ją atsakyti.

(147)

Grąžintinų sumų atžvilgiu pagal įgyvendinimo reglamento nuostatas bus priskaičiuotos palūkanos. Įgyvendinimo reglamentas, ypač jo 9 straipsnio 4 dalis, nustato, kad jeigu nėra tarpbankinių penkerių metų apsikeitimo sandorių normų, Komisija, bendradarbiaudama su suinteresuota valstybe nare, gali nustatyti valstybės pagalbos grąžinimo procentinę normą pagal kitokią metodiką, remdamasi prieinama informacija. Kadangi Lenkijai nebuvo prieinamos tarpbankinių penkerių metų apsikeitimo sandorių normos tuo laikotarpiu, kai buvo suteikta pagalba, neatitinkanti bendrosios rinkos principų, taikoma pagalbos grąžinimo procentinė norma turi remtis prieinama procentine norma, kurią šiuo laikotarpiu reikia pripažinti galiojančia.

(148)

Lenkija pranešė, kad KPR pakeitimo tikslas yra išvengti HCz likvidavimo ir restruktūrizuoti ją be valstybės pagalbos. Pagal 8 protokolo 10 punktą tokiam pakeitimui Komisija neprieštarauja.

(149)

Pagal 8 protokolo 10 punktą „Bet kokiems vėlesniems bendro restruktūrizavimo plano ir individualių planų pakeitimams turi pritarti Komisija ir, tam tikrais atvejais, Taryba.“ Kadangi Komisijos sprendimas liečia valstybės pagalbą, derėtų remtis EB sutarties 88 straipsnio ir reglamento Nr. 659/99 darbo tvarkos taisyklėmis. Šiame kontekste sprendimus priima Komisija, išskyrus atvejus, kai pagal 88 straipsnio 2 dalies trečią pastraipą sprendimas dėl pagalbos, atitinkančios bendrosios rinkos principus, yra priimamas esant išskirtinėms aplinkybėms.

(150)

Be to, Komisija turi teisę patvirtinti pasiūlytą pakeitimą, jei nesikeičia pagrindinė vertė, nurodyta Protokole dėl valstybės pagalbos, gamybiniai pajėgumai ir valstybės pagalbos grafikas ir jos proporcingumas (68). KPR pakeitimas neturi jokios įtakos 8 protokolui. Pagal 8 protokolą HCz netaps pagalbos gavėja ir nepasikeis visi Lenkijos plieno pramonės gamybiniai pajėgumai, pateikti 7 punkte.

(151)

Be to, Lenkija pakankamai motyvavo šį pasikeitimą. HCz restruktūrizavimas bus rinkos sąlygomis paremta alternatyva. Be to, pagal ankstesnį vertinimą įrodyta, kad HCz, kitaip nei iki 2003 m., gali būti restruktūrizuota be valstybės pagalbos.

(152)

Tačiau Komisija remiasi prielaida, kad ji negali pritarti HCz skirtai pagalbai, kuri buvo suteikta 1997–2002 metais. Pritarimas reikštu, kad HCz atsiras pagalbos gavėjų sąraše, o tai leistų padidinti galimą valstybės pagalbą Lenkijos plieno pramonei kartu keičiant pusiausvyrą tarp įsipareigojimų dėl valstybės pagalbos ir konkurencijos iškreipimo. Tokio pakeitimo Komisija negalėtų patvirtinti be Tarybos pritarimo.

(153)

Komisija patvirtina, kad HCz ir HSCz priklausančių bendrovių pardavimas yra 8 protokolo 4 punkto pažeidimas.

(154)

Pagal 8 protokolo 4 punktą „Bendrovė gavėja negali:

KPR (p. 26) kartoja, kad ši nuostata turi apsaugoti nuo HCz turto arba jo dalių perdavimo pagalbos gavėjui, kuriam taikomas 8 protokolas.

(155)

Komisija mano, kad šiuo atveju būtina atsižvelgti į 4 punkto a papunktį, o ne į 4 punkto b papunktį, nes susidurta ne su aktyvų, o įmonės akcijų pardavimu, o tai laikoma susivienijimu (69). Strateginis investuotojas gaus tik įmonių akcijas, o ne jų aktyvus. Be to, 4 punkto b papunkčio pritaikymo pakanka HCz likvidavimui, kuris nebuvo paskelbtas.

(156)

Komisija nepastebėjo, kad būtų pažeistas 8 protokolo 4 punkto a papunktis, nes ši nuostata vienareikšmiškai nukreipta į pagalbos gavėjus pagal 8 protokolą, tačiau nei Donbass, nei LNM jiems nepriklauso.

(157)

Iš tikrųjų LNM įsigijo pagalbos gavėją – MSP. Tačiau Komisija turi įrodymų, kad LNM veikia MSP vardu arba kaip jos atstovas. Anaiptol, LNM ir MSP veikia kaip atskirtos, autonominės bendrovės. Net jeigu Komisija interpretuotų šio teisės akto prielaidas taip, kad jis draudžia kryžminį pagalbos gavėjų subsidijavimą (tikriausiai MSP) ir subjektų, kurie nebus gavėjais (šiuo atveju HCz), subsidijavimą, Komisija gavo pakankamas garantijas, kad laisvas pirkėjas susilaikys nuo kryžminio HCz subsidijavimo iš pagalbos, gautos pagal KPR. Šioms garantijoms patvirtinti Lenkijai ir LNM pateikė taikomus įsipareigojimus (žr. p. 78 ir p. 105).

21.12.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 366/32

(1)

2005 m. birželio 22 d. laišku, įregistruotu 2005 m. birželio 27 d., Belgija pranešė Komisijai apie savo pagalbos Genke esančiai bendrovei Ford projektą. Komisija 2005 m. liepos 27 d. laišku paprašė papildomos informacijos, į kurį Belgijos valdžios institucijos atsakė 2005 m. rugsėjo 15 d. laišku, įregistruotu tą pačią dieną.

(2)

2005 m. lapkričio 9 d. laišku Komisija pranešė Belgijai apie savo sprendimą pradėti Sutarties 88 straipsnio 2 dalyje numatytą procedūrą dėl šios pagalbos. 2005 m. lapkričio 25 d. įvyko susitikimas su Belgijos valdžios atstovais.

(3)

Belgijos valdžios institucijos savo pastabas pateikė 2006 m. sausio 13 d. laiške, įregistruotame tą pačią dieną.

(4)

Komisijos sprendimas pradėti procedūrą 2006 m. vasario 25 d. buvo paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (2) . Komisija paprašė suinteresuotąsias šalis pateikti savo pastabas dėl svarstomos priemonės, tačiau jokių pastabų negavo.

(5)

Pagalbos gavėjas yra Ford-Werke GmbH, Fabrieken te Genk (toliau – Ford Genk). Ford-Werke GmbH priklauso Ford Motor Company. Gamykla atidaryta 1964 m. 2003 m. pabaigoje, vykdant bendrą Ford Europe restruktūrizavimą, itin sumažinta jos darbuotojų – maždaug 3 000. Tuo pat metu bendrovė paskelbė apie maždaug 700 mln. EUR dydžio investicijų programą, daugiausia skirtą naujajai lanksčiai gamybos sistemai. Pagal šią programą buvo planuojama, kad be dabar gaminamo Mondeo modelio bus gaminamas naujos kartos Galaxy ir dar trečias automobilis. Dabar gamykloje dirba apie 5 000 darbuotojų. 2004 m. joje buvo pagaminti 207 163 automobiliai. Belgijoje Ford grupė taip pat veikia Gande, kur jai priklauso Volvo gamykla.

(6)

Pagal Belgijos pateiktą informaciją mokymo programos bendros tinkamos išlaidos siekia 33,84 mln. EUR. Į šią sumą įeina specialiojo mokymo išlaidos – 25,34 mln. EUR ir bendrojo mokymo išlaidos – 8,5 mln. EUR.

(7)

Tinkamas išlaidas ir atitinkamas jų sumas pagal programą sudaro:

(8)

Visą tinkamų išlaidų sumą pagal išlaidų rūšis galima išskaidyti taip:

(9)

Siūlomą pagalbą sudaro tiesioginė 12 279 423 EUR dotacija bendrovei Ford Genk per 2004–2006 m. laikotarpį. Iš šios sumos 4 677 408 EUR (38 %) skiriami bendrajam mokymui, 7 602 015 EUR (61 %) – pagalbai specialiajam mokymui. Pagalbą ad hoc forma turi skirti flamandų bendruomenė (Vlaamse Gemeenschap). Belgija patikino, kad be pagalbos mokymui nebus skiriama jokia kita pagalba, dengianti tas pačias išlaidas.

(10)

Svarstomos pagalbos suma pagalbos intensyvumo atžvilgiu – 55 % bendrajam mokymui ir 30 % specialiajam mokymui.

(11)

Sprendime pradėti oficialią tyrimo procedūrą Komisija pareiškė abejojanti dėl: 1) Belgijos valdžios institucijų pateikto tinkamų finansuoti išlaidų apimties aiškinimo ir dėl 2) siūlomo tam tikrų išlaidų priskyrimo specialiojo mokymo arba bendrojo mokymo kategorijoms.

(12)

Kalbant apie tinkamas finansuoti išlaidas, Komisijai svarstė, ar tam tikros Belgijos planuojamos išlaidos suderinamos su 2001 m. sausio 12 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 68/2001 dėl EB sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo pagalbai mokymui (3) 4 straipsnio 7 dalies nuostatomis:

(13)

Dėl skirstymo į „bendrąjį“ ir „specialųjį“ mokymą: Komisijai nuogąstavo, kad Belgijos valdžios institucijos kai kurioms projekto išlaidoms bus pritaikiusios perdėm plačią bendrojo mokymo apibrėžtį. Komisijos abejonės daugiausia yra susijusios su kategorijomis „konsultavimo paslaugų išlaidos“ ir „išlaidos personalui ne prie konvejerio dirbančiam personalui“. Belgijos valdžios institucijų teigimu, Ford Genk mokymo padalinys mano, kad maždaug 70 % šių išlaidų buvo susijusios su bendro pobūdžio mokymu. Tačiau jokio šį teiginį pagrindžiančio įrodymo pateikta nebuvo.

(14)

Atsakydamos į pranešimą apie oficialios tyrimo procedūros pradėjimą Belgijos valdžios institucijos pateikė šias pastabas:

(15)

Ford Genk skirta priemonė, apie kurią pranešė Belgija, yra valstybės pagalba pagal Sutarties 87 straipsnio 1 dalį. Ji skiriama valstybės arba iš valstybinių išteklių finansuojamos dotacijos forma. Ši priemonė yra atrankinė, nes taikoma tiktai Ford Genk, ir gali iškraipyti konkurenciją Bendrijoje, suteikdama įmonei pranašumą, palyginti su pagalbos negaunančiais konkurentais. Galiausiai būdingas automobilių rinkos ypatumas yra intensyvi prekyba tarp valstybių narių, taigi pagalba galėtų paveikti valstybių narių tarpusavio prekybą.

(16)

Belgija prašo patvirtinti pagalbą remiantis Reglamentu (EB) Nr. 68/2001. Pagalba yra susijusi su mokymo programa.

(17)

Pagal Reglamento (EB) Nr. 68/2001 5 straipsnį jei vienai įmonei vienam mokymo projektui skirtos pagalbos suma viršija 1 mln. EUR, pagalbai negali būti netaikomas išankstinio pranešimo reikalavimas, numatytas Sutarties 88 straipsnio 3 dalyje. Komisija pažymi, kad svarstomu atveju numatoma pagalbos suma yra 12 279 423 EUR, ji turi būti suteikta vienai įmonei ir kad mokymo projektas yra individualus projektas. Todėl Komisija mano, kad siūlomai pagalbai galioja išankstinio pranešimo reikalavimas ir kad Belgija jį įvykdė.

(18)

Reglamento (EB) Nr. 68/2001 16 konstatuojamojoje dalyje aiškinama, kodėl tokiai pagalbai negali būti netaikomas išankstinio pranešimo reikalavimas. „Komisija ir toliau turėtų atskirai vertinti kiekvieną didelės apimties pagalbą, prieš pradedant ją įgyvendinti.“

(19)

Vertindama individualią pagalbą mokymui, kuriai dėl jos apimties negali būti taikoma Reglamentu (EB) Nr. 68/2001 nustatyta išimtis ir kuri dėl to turi būti vertinama pagal Sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punktą, Komisija vadovaujasi tais pačiais svarbiausiais principais, kurie nurodyti Reglamente (EB) Nr. 68/2001. Atsižvelgdama į Reglamento (EB) Nr. 68/2001 4 konstatuojamąją dalį, kurioje sakoma, kad Komisija pranešimus vertins, ypač atsižvelgdama į šiame reglamente pateiktus kriterijus, Komisija taip pat patikrina, ar visos tinkamos finansuoti išlaidos gali būti patvirtintos, vėl pasinaudodama jai Sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punktu suteiktais dideliais vertinimo įgaliojimais. Tokios priemonės turi būti vertinamos siekiant užtikrinti sprendimų praktikos nuoseklumą ir vienodą aiškinimą (4).

(20)

Vertindama svarstomos priemonės suderinamumą su bendrąja rinka Komisija turi patikrinti, ar visi punktai, dėl kurių ji išreiškė abejonių pradėdama oficialią tyrimo procedūrą, pagal Reglamentą (EB) Nr. 68/2001 ir Sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punktą yra suderinami su bendrąja rinka. Būtent:

(21)

Komisija pažymi, kad pagal Reglamento (EB) Nr. 68/2001 4 straipsnio 7 dalį pagalbos mokymui projekto tinkamos finansuoti išlaidos yra:

(22)

Belgija pateikė trumpą mokymo išlaidų apžvalgą, pagal kurią Komisija gali nustatyti tinkamas finansuoti išlaidas. Pagal Belgijos pateiktą informaciją personalo mokymo išlaidos neviršija visų kitų tinkamų finansuoti išlaidų sumos.

(23)

Pagal Reglamento (EB) Nr. 68/2001 4 straipsnio 7 dalies d punktą tinkamos finansuoti išlaidos gali būti įrankių ir įrangos nusidėvėjimas, jeigu jie naudojami tik svarstomam mokymo projektui. Pastatai niekur nėra minimi kaip galimai tinkamos finansuoti išlaidos. Svarstomu atveju „mokymo patalpos“ – tai atskira įranga, įrengta stiklinių pertvarų ribojamose salėse. Šios salės naudojamos mokymo veiklai. Kadangi jos įrengtos pačioje gamykloje, jos nėra pastatai ir gali būti priskiriamos „įrankių ir įrangos“ kategorijai, apibrėžtai Reglamente (EB) Nr. 68/2001.

(24)

Atsižvelgdama į tai, Komisija mano, kad išlaidos šioms patalpoms yra tinkamos finansuoti.

(25)

Komisija pažymi, kad paprastai didžiosios įmonės turi nuosavą mokymo padalinį, todėl jos rečiau kreipiasi pagalbos į išorės konsultantus. Kad pagalba neprieštarautų Sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punkto nuostatoms, jos apimtis turi būti proporcinga siekiamam tikslui ir neiškraipyti konkurencijos taip, kad prieštarautų bendram interesui. Atsižvelgdama į šias sąlygas, Komisija mano, kad atsisakius taikyti Reglamento (EB) Nr. 68/2001 4 straipsnio 7 dalies e punkto nuostatas vidaus mokymo padalinių išlaidoms didžiosios įmonės būtų diskriminuojamos. Todėl Komisija sutinka laikyti šias išlaidas tinkamomis finansuoti.

(26)

Komisija visiems analogiškiems atvejams, apie kuriuos jai bus pranešta, taikys tuos pačius kriterijus, kaip ir šiame sprendime.

(27)

Tačiau Komisija nepritaria Belgijos valdžios institucijų teiginiui, kad visas svarstomas išlaidas reikia laikyti bendrojo mokymo kategorijos išlaidomis. Iš tiesų ji mano, kad konsultavimo paslaugos yra tokio pat pobūdžio (bendrojo ir (arba) specialiojo), kaip ir mokymo veikla, su kuria jos yra susijusios. Norint išvengti bet kokio konsultavimo paslaugų išlaidų dvigubo kompensavimo, mokymo padalinio išlaidoms, susijusioms su „bendruoju“ arba „specialiuoju“ mokymu, turi būti taikomas toks pat didžiausias pagalbos intensyvumas, kaip ir atitinkamai mokymo veiklai. Kalbant apie bendrąjį mokymo projektą, mokymo padalinio išlaidos bus suskirstytos į „bendrąsias“ ir „specialiąsias“ atsižvelgiant į „bendrosios“ ir „specialiosios“ mokymo veiklos, kuri vykdoma pagal projektą, apimtį. Šiuo atveju remiantis mokymo veikla, kuriai Komisija leidžia teikti pagalbą, bendrajam mokymui tektų 57,8 %, o specialiajam – 42,2 %.

(28)

Didesnis pagalbos intensyvumas neproporcingai iškraipytų konkurenciją. Komisija pažymi, kad dėl įmonių prievolės padengti pagrįstą išlaidų dalį didėja priemonės veiksmingumas ir įvykdomumas. Todėl Komisija mano, kad suteikus didesnio intensyvumo pagalbą pablogėtų tarpusavio prekybos sąlygos, priešingai bendrajam interesui. Todėl ši priemonės dalis pagal Sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punktą negali būti laikoma suderinama su bendrąja rinka.

(29)

Prieš apsispręsdama dėl restruktūrizavimo priemonių įmonė palygina dabartinę prognozuojamo išlaidų sumažėjimo vertę su restruktūrizavimo išlaidomis. Darbuotojų, po restruktūrizavimo vykdysiančių naujas funkcijas, mokymo išlaidos yra įprastinių ir būtinų restruktūrizavimo išlaidų dalis. Iš tiesų, kai įmonė apsisprendžia atleisti didelę dalį savo personalo, norint užtikrinti gamybos ir kokybės tęstinumą laikinas minėtų darbuotojų mokymas yra neišvengiamas. Įmonė neturi kito pasirinkimo: turi padengti šias pasiliekančios darbo jėgos mokymo išlaidas, kad kompensuotų atleistų darbuotojų įgūdžius. Taigi svarstoma pagalba paprasčiausiai būtų skirta subsidijuoti tik įprastinėms ir būtinoms įmonės restruktūrizavimo išlaidoms, kurias įmonė bet kuriuo atveju būtų turėjusi padengti, net jei nebūtų gavusi pagalbos. Taigi pagalba nėra būtina, ir bet kuriuo atveju ji nebus skiriama papildomam mokymui.

(30)

Be to, Reglamento (EB) Nr. 68/2001 10 konstatuojamojoje dalyje aiškinama valstybės pagalbos mokymui logika: mokymas dažniausiai turi teigiamą išorinį poveikį visai visuomenei, kadangi dėl mokymo susidaro didesnis kvalifikuotų darbuotojų ratas, iš kurių gali pasirinkti kitos įmonės, kyla Bendrijos pramonės konkurencingumas. Tačiau svarstomu atveju po restruktūrizavimo kvalifikuotų darbuotojų ratas sumažės; todėl restruktūrizavimas prieštarauja akivaizdžiam Reglamento (EB) Nr. 68/2001 tikslui.

(31)

Su Sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punkto nuostatomis suderinama pagalba turi būti proporcinga siekiamam tikslui ir neiškraipyti konkurencijos taip, kad prieštarautų bendram interesui. Tačiau Ford Europe yra vienas pagrindinių Bendrijos automobilių gamybos rinkos operatorių, todėl akivaizdu, kad mokymui vykdant minėtą restruktūrizavimą turėtų pakakti vien rinkos jėgų. Pagal Reglamento (EB) Nr. 68/2001 11 konstatuojamąją dalį bet kokia valstybės pagalba šiam mokymui būtų didesnė nei būtinas mažiausias dydis, kokio reikia pasiekti Bendrijos tikslams, kurių vien rinkos jėgos negalėtų pasiekti, todėl neteisėtai iškraipytų konkurenciją. Šiuo atžvilgiu Komisija pabrėžia, kad, nepaisant abejonių, išreikštų sprendime pradėti procedūrą, Belgija nepaaiškino, kodėl įmonė be pagalbos negalėtų pradėti mokymo.

(32)

Todėl Komisija mano, kad restruktūrizavimo išlaidoms negali būti teikiama valstybės pagalba mokymui.

(33)

Per vienerius metus Komisija surinko įrodymų, kad kai kurie automobilių gamintojai dėl naujų modelių gamybos verčia konkuruoti tarpusavyje savo gamyklas, esančias skirtingose valstybėse narėse. Jie keletą gamyklų palygina iš naujojo produkto gamybos perspektyvos ir išsirenka gamyklą atsižvelgdami į bendrąsias gamybos išlaidas, t. y. visų rūšių išlaidas, taip pat į visų rūšių vyriausybės pagalbą, taigi ir pagalbą mokymui. Turėdama galvoje šią ekonomikos realiją ir atsižvelgdama į riziką, kylančią dėl jos, kad pagalba mokymui gali netenkinti Reglamento (EB) Nr. 68/2001 10 konstatuojamojoje dalyje nurodyto bendrojo intereso tikslo ir būti paprasčiausia konkurenciją iškraipanti pagalba veiklai, Komisija turi atidžiau išnagrinėti pagalbos būtinumą, kad „valstybės pagalba būtų tik būtino mažiausio dydžio, kokio reikia pasiekti Bendrijos tikslams, kurių vien rinkos jėgos negalėtų pasiekti“ (Reglamento 11 konstatuojamoji dalis) (5). Toks vertinimas pateisinamas, juo labiau kad šiuo metu automobilių sektoriuje yra gamybos pajėgumų perteklius.

(34)

Ankstesnėse bylose Komisija išsamiai nenagrinėjo specialios pagalbos mokymui, skiriamos diegimo išlaidoms, būtinumo (6). Tačiau ji gali tai padaryti, jei nustato, kad atitinkamose rinkose ekonominės sąlygos pasikeitė. Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 2003 m. rugsėjo 30 d. sprendimo jungtinėje C-57/00 P ir C-61/00 P (7) byloje 52 punkte nurodoma, kad „neatsižvelgiant į tai, kaip Komisija praeityje aiškino Sutarties 92 straipsnio 2 dalies c punktą [dabar 87 straipsnio 2 dalies c punktas], tai neturi įtakos Komisijos tos pačios nuostatos aiškinimo pagrįstumui, taigi ir teisėtumui, ginčytino sprendimo atveju“. Lygiai taip pat Europos Bendrijų Pirmosios instancijos teismas 2005 m. birželio 15 d. sprendimo byloje T-171/02 (8) 177 punkte nurodė, kad „tik taikant EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punktą turi būti vertinamas Komisijos sprendimo, konstatuojančio, kad nauja valstybės pagalba neatitinka šios išimties taikymo sąlygų, teisėtumas, o ne atsižvelgiant į ankstesnę Komisijos sprendimų praktiką, jei tokia yra“.

(35)

Komisija pažymi, kad automobilių pramonėje naujo modelio gamyba yra būtina norint išlikti konkurencingam. Taigi naujo modelio diegimas yra normali ir įprasta automobilių pramonės savybė. Norėdami gaminti naujus modelius, automobilių gamintojai turi išmokyti savo darbuotojus naujų technologijų. Su naujo modelio diegimu susijusias būtinas mokymo išlaidas paprastai dengia automobilių gamintojai, skatinami vien rinkos dėsnių. Todėl svarstomą mokymo veiklą įmonė būtų vykdžiusi bet kuriuo atveju, taigi ir be pagalbos. Taigi šiuo atveju pagalba mokymui nėra būtina. Ji neskatina įmonės imtis „papildomos“ mokymo veiklos, be tos, kuri jau buvo organizuota vien rinkos jėgomis. Pagalba padengtų veiklos išlaidas, kurias paprastai apmoka įmonė, taigi tai būtų konkurenciją iškraipanti pagalba veiklai.

(36)

Be to, Genko gamykloje įrengus vieną platformą, naujųjų modelių gamyba, be abejo, būtų našesnė. Todėl įmonė gautų tiesioginės naudos iš vienos platformos. Taigi tam, kad bendrovė imtųsi šio gamybos proceso racionalizavimo ir padengtų atitinkamas mokymo išlaidas, pakaktų vien rinkos jėgų. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pagalba nėra būtina, nes ji padengtų įprastines įmonės reorganizavimo išlaidas.

(37)

Be to, tie patys argumentai, kurie buvo išdėstyti 31 konstatuojamojoje dalyje, dėl pagalbos proporcingumo ir draudimo nepagrįstai iškraipyti konkurenciją, kaip sąlygos suderinamumui su Sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punkto nuostatomis užtikrinti, galioja ir su naujų modelių diegimu susijusiam mokymui. Bet kokia valstybės pagalba šiam mokymui būtų didesnė nei būtinas mažiausias dydis, kokio reikia pasiekti Bendrijos tikslams, kurių vien rinkos jėgos negalėtų pasiekti, todėl neteisėtai iškraipytų konkurenciją ir prieštarautų bendram interesui. Šiuo atžvilgiu Komisija pabrėžia, kad, nepaisant abejonių, išreikštų sprendime pradėti procedūrą, Belgija nepaaiškino, kodėl įmonė be pagalbos negalėtų imtis mokymo veiklos.

(38)

Taigi diegimo išlaidoms negali būti taikoma valstybės pagalba mokymui.

(39)

Atsakydamos į sprendimą pradėti oficialią tyrimo procedūrą, Belgijos valdžios institucijos pateikė tvirtas ir išsamias garantijas, kad oficialus prašymas skirti pagalbą buvo pateiktas iki mokymo programos pradžios. Komisija mano, kad šių garantijų pakanka abejonėms, kurias ji buvo išreiškusi sprendime pradėti procedūrą, išsklaidyti.

(40)

Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytus argumentus, tinkamų finansuoti projekto išlaidų sumą reikia sumažinti iki 20,31 mln. EUR. Iš šios sumos 13,29 mln. EUR, arba 65 %, yra personalo mokymo išlaidos.

(41)

Komisija pažymi, kad pagal Reglamento (EB) Nr. 68/2001 4 straipsnio 7 dalies f punkto nuostatas šių išlaidų tinkama finansuoti suma turi būti ne didesnė nei visų kitų tinkamų finansuoti išlaidų suma. Atsižvelgiant į tai, šiuo atveju būtina iš naujo patikslinti, kad šios išlaidos atitiktų kitų išlaidų sumą (9). Po patikslinimo galutinė visų tinkamų finansuoti išlaidų suma yra 14,04 mln. EUR.

(42)

Reglamento (EB) Nr. 68/2001 4 straipsnyje nustatomas skirtumas tarp specialiojo ir bendrojo mokymo.

(43)

Reglamento (EB) Nr. 68/2001 2 straipsnio d punkte specialusis mokymas apibrėžiamas kaip mokymas, tiesiogiai ir iš esmės susijęs su esamomis ar būsimomis darbuotojo pareigomis pagalbą gaunančioje įmonėje ir suteikiantis įgūdžius, kurie negali arba gali būti tik nedideliu mastu perkeliami į kitas įmones arba kitas darbo sritis.

(44)

Reglamento (EB) Nr. 68/2001 2 straipsnio e punkte bendrasis mokymas apibrėžiamas kaip mokymas, kuris nėra tiktai ar iš esmės susijęs su esamomis ar būsimomis darbuotojo pareigomis pagalbą gaunančioje įmonėje, bet suteikia įgūdžius, kurie lengvai gali būti perkeliami į kitas įmones arba kitas darbo sritis ir tokiu būdu labai pagerina darbuotojo galimybes įsidarbinti. Mokymas laikomas bendruoju, jei, pavyzdžiui, jį kartu organizuoja kelios savarankiškos įmonės arba jei jis prieinamas skirtingų įmonių darbuotojams.

(45)

Su bendrąja rinka suderinama pagalba mokymui neturi būti didesnė nei didžiausias leistinas pagalbos intensyvumo dydis Reglamento (EB) Nr. 68/2001 4 straipsnio 2 ir 3 dalyse apibrėžtų tinkamų finansuoti išlaidų atžvilgiu. Šie didžiausi dydžiai priklauso dar ir nuo pagalbą gaunančios įmonės dydžio, regiono, kuriame ji įsikūrusi, ir nuo susijusių darbuotojų kategorijos. Komisija pažymi, kad Ford Genk yra didelė įmonė, kad projektas vykdomas regione (Limburgo provincijoje), kuriam pagal Sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punkto nuostatas gali būti skiriama pagalba, ir kad nė vienas iš mokyme dalyvaujančių darbuotojų nepriklauso kuriai nors iš Reglamento (EB) Nr. 68/2001 2 straipsnio g punkte apibrėžtų nepalankioje padėtyje esančių darbuotojų kategorijų. Tokiu atveju didžiausias leistinas pagalbos intensyvumas yra 30 % specialiajam mokymui ir 55 % bendrajam mokymui.

(46)

Komisija mano, kad atsakydama į sprendimą pradėti oficialią tyrimo procedūrą Belgija jai pateikė pakankamai informacijos ir garantijų dėl mokymo pobūdžio, būtent buvo nurodyti išorinių įmonių, atsakingų už bendrąjį mokymą, pavadinimai. Belgija taip pat įsipareigojo ex post ištaisyti visus nukrypimus nuo siūlomų bendrojo mokymo proporcijų. Šie patikslinimai bus atliekami vadovaujantis Flandrijos regiono ekonominių tarnybų audito išvadomis (kuriomis remiantis bus galutinai nustatyta tiksli bendrojo mokymo dalis procentais).

(47)

Komisija konstatuoja, kad šiuo pagalbos atveju negalioja išimtys, numatytos Sutarties 87 straipsnio 2 dalyje, nes pagalbos priemonė neatitinka nė vieno ten nurodyto tikslo; be to, Belgija nepateikė nė vieno argumento šiuo atžvilgiu. Pagalba, apie kurią pranešta, nėra skirta nei bendriems Europos interesams svarbių projektų vykdymui skatinti arba dideliems kurios nors valstybės narės ekonomikos sutrikimams šalinti, nei kultūrai remti ir paveldui išsaugoti. Todėl Komisija mano, kad pagalbai, skirtai 7 konstatuojamojoje dalyje nurodytoms išlaidoms finansuoti, pagal Sutarties 87 straipsnio 3 dalies b arba d punktų nuostatas negali būti taikoma išlyga dėl valstybės pagalbos priemonių esminio prieštaravimo bendrajai rinkai. Sutarties 87 straipsnio 3 dalies a punkte nurodyta išimtis taip pat netaikoma, nes pagalbos priemonės yra skirtos remti mokymui regione, kuriam negalioja ši Sutarties nuostata. Galiausiai Sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punktas taikytinas, nes jis aprėpia regionų mokymo ir plėtros skatinimą; į šį aspektą visame šiame tyrime jau buvo atsižvelgta.

(48)

Komisija mano, kad dalis 21–41 konstatuojamosiose dalyse aprašytų priemonių, apie kurias pranešė Belgija, yra susijusios su netinkamomis finansuoti išlaidomis arba su priemonėmis, kurios nėra būtinos norint pradėti nurodytą mokymo veiklą. Ši pagalba nesuderinama su bendrąja rinka visų Sutartyje numatytų išimčių atžvilgiu, todėl turi būti uždrausta. Belgijos valdžios institucijų teigimu, pagalba dar nėra paskirta, todėl jos grąžinti nereikia.

(49)

Kitos pasiūlytos priemonės, atitinkančios 14,04 mln. EUR tinkamų finansuoti išlaidų arba pagalbos priemonių už 6 240 555 EUR sumą, pagal Sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punkto nuostatas atitinka suderinamumo su bendrąja rinka kriterijus,

21.12.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 366/40

(1)

2004 m. sausio 26 d. raštu, registruotu 2004 m. vasario 11 d., Nyderlandų valdžios institucijos Komisijai pranešė apie savo ketinimą remiantis Bendrijos gairėmis dėl valstybės pagalbos sunkumus patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti (toliau – Gairės (2) teikti restruktūrizavimo pagalbą „KG Holding N. V.“ (toliau – „Kliq Holding“ arba KH). Gavusi šį pranešimą, Komisija 2004 m. balandžio mėn., rugpjūčio mėn. ir lapkričio mėn. kreipėsi į Nyderlandus, prašydama pateikti informacijos. 2004 m. gruodžio mėn. Nyderlandų valdžios institucijos paprašė pratęsti atsakymo terminą nurodydamos, kad minėtosios įmonės padėtis tebėra sunki ir kad kita įmonė gali būti suinteresuota ją perimti.

(2)

2005 m. rugpjūčio 5 d. raštu Komisija Nyderlandams pranešė apie sprendimą dėl nurodytos valstybės pagalbos priemonės pradėti EB sutarties 88 straipsnio 2 dalyje numatytą procedūrą.

(3)

Komisijos sprendimas pradėti tyrimo procedūrą buvo paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (3). Komisija pakvietė suinteresuotąsias šalis pateikti savo pastabas dėl pirmiau minėtos valstybės pagalbos priemonės.

(4)

2005 m. rugsėjo 7 d. raštu Nyderlandų valdžios institucijos paprašė pratęsti pastabų dėl Komisijos sprendimo pradėti tyrimo procedūrą pateikimo terminą. 2005 m. rugsėjo 15 d. raštu Komisija šį prašymą patenkino.

(5)

Nyderlandai savo pastabas ir papildomą informaciją pateikė 2005 m. rugsėjo 29 d. raštu, užregistruotu 2005 m. rugsėjo 30 d., 2006 m. sausio 13 d. raštu, užregistruotu 2006 m. sausio 18 d., ir 2006 m. vasario 17 d. raštu, užregistruotu 2006 m. vasario 23 d.

(6)

Kitų suinteresuotųjų šalių pastabų Komisija negavo.

(7)

KH buvo įsteigta 2002 m., kai Nyderlandų Socialinės apsaugos ir darbo ministerija reintegracijos paslaugų teikimą perleido privačiai bendrovei (4). 2003 m. pabaigoje augant įmonės patiriamiems nuostoliams, KH gerokai sumažėjo darbuotojų; įmonės nuostolių augimą nulėmė nepalankios rinkos sąlygos ir netinkamas valdymas.

(8)

2003 m. lapkričio mėn. Nyderlandai pranešė apie savo ketinimą remiantis Gairėmis kaip sanavimo pagalbą įmonei suteikti 45 mln. EUR paskolą, kad įmonė galėtų vykdyti veiklą, kol parengs platų restruktūrizavimo planą. 2003 m. gruodžio mėn. Komisija leido suteikti KH sanavimo pagalbą (5) ir nustatė 6 mėnesių laikotarpį, per kurį turėjo būti pateiktas išsamus restruktūrizavimo planas.

(9)

KH yra kontroliuojančioji bendrovė, kurios pagrindinė veikla – teikti grąžinimo į Nyderlandų darbo rinką paslaugas. Įmonė buvo įsteigta 2002 m. sausio 1 d. vietoje savarankiška tapusios valstybės įstaigos su maždaug 3 000 darbuotojų. Vienintelis įmonės akcininkas yra Nyderlandų Karalystė. Šiuo metu KH yra apie 700 darbuotojų.

(10)

Be 1 450 darbuotojų turinčios pavaldžiosios įmonės „Kliq Reïntegratie“ (toliau – „Oud Kliq“ arba „OK“), kuriai buvo perduotas reintegracijos paslaugų teikimas, buvo ir kita svarbi 200 darbuotojų turinti pavaldžioji įmonė „Kliq Employability“ (toliau – „KE“). Be to, KH buvo investavusi į 6 labai mažas pavaldžiąsias įmones ir bendrąsias įmones, kuriose dirbo nuo 4 iki 20 darbuotojų ir kurios kartu su KE bus vadinamos kitomis pavaldžiosiomis įmonėmis (toliau – „KP“): „Kliq Experts“, „Brug- en Instroomprojecten“, „Flexpay BV“, „Simnet BV“, „Kliq Match BV“ ir „Kliq Business School“.

(11)

Dviejų didžiausių pavaldžiųjų įmonių pagrindinė veikla buvo teikti reintegracijos ir įdarbinimo paslaugas asmenims, kuriems sunku įsidarbinti, tarp jų – neįgaliesiems, o taip pat ir įmonėms, kurioms nepavyksta rasti tinkamų darbuotojų konkretiems darbams atlikti.

(12)

Svarbiausia yra įdarbinimo paslaugų rinka. Įdarbinimo agentūrų paslaugomis naudojasi tiek valstybė, tiek privačios įmonės. Valstybės sektorius KH yra svarbiausioji rinka. Į tokias įmones kaip KH kreipiasi vietos valdžios institucijos ir UWV (Nyderlandų darbuotojų draudimo įgyvendinimo institutas). KH užėmė 16 proc. UWV rinkos, tuo tarpu kiti svarbūs rinkos dalyviai – atitinkamai 12 proc. („Alexander Calder“), 10 proc. („Argonaut“) ir 9 proc. („Randstad“). Antra pagal svarbą rinka KH yra paslaugos savivaldybėms, kur KH užimama rinkos dalis yra apie 38 proc. Kiti svarbūs šios rinkos dalyviai yra „Alexander Calder“ (25 proc.) ir TMP (25 proc.).

(13)

Pagal restruktūrizavimo planą KH turėtų panaikinti didžiausią ir nuostolingiausią pavaldžiąją įmonę OK, visas KP parduoti arba likviduoti ir įsteigti naują pavaldžiąją įmonę „Kliq BV“ (toliau – „Nieuw Kliq“ arba „NK“), kuri tęstų pagrindinę KH veiklą, t. y., teiktų reintegracijos paslaugas (6). Pagal restruktūrizavimo planą NK turėjo pailginti KH gyvavimo laiką.

(14)

Toliau aptariami svarbiausi restruktūrizavimo programos punktai:

(15)

Šioje schemoje pavaizduota KH struktūra ir nuosavybės santykiai pagal restruktūrizavimo planą:

(16)

Dėl patiriamų sunkumų KH ir OK kreipėsi prašydamos mokėjimo atidėjimo, kurį 2005 m. sausio 20 d. suteikė, atitinkamai, Roterdamo ir Utrechto teismas. 2005 m. vasario 7 d. KH ir OK administratoriai šių teismų paprašė vietoj mokėjimo atidėjimo paskelbti bankrotą. 2005 m. vasario 8 d. pirmiau minėti teismai paskelbė KH ir OK bankrotą.

(17)

Nuo 2003 m. pabaigos iki 2004 m. pabaigos NK patyrė apie 12 mln. EUR nuostolių, kai jos akcinis kapitalas, į kurį investavo KH, buvo 5,75 mln. EUR. Be to, NK ateitis buvo visiškai neužtikrinta, nes ši įmonė nepasiekė restruktūrizavimo plane keliamų tikslų ir susidūrė su dar nepalankesnėmis rinkos sąlygomis, nes tuo metu dėl pasikeitusių įstatymų, pagal kuriuos savivaldybės nebeprivalėjo dalies biudžeto skirti reintegravimo paslaugoms, sumažėjo rinka.

(18)

2005 m. rugpjūčio mėn. sprendime pradėti procedūrą Komisija padarė išvadą, kad pagalba restruktūrizavimui, kurią Nyderlandai ketino teikti KH suteikdami 45 mln. EUR sanavimo paskolą ir už ją mokėtinas palūkanas paversdami akciniu kapitalu, neatitiko Gairių reikalavimų. Be to, Komisijai kilo abejonių, kad valstybės pagalba liktų minimali ir kad pagalbos gavėja sugebėtų pakankamai prisidėti iš savų išteklių. Todėl Komisija iškėlė klausimą, ar pagalba restruktūrizavimui yra suderinama su bendrąja rinka pagal EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punktą.

(19)

2005 m. rugsėjo mėn. raštu Nyderlandų valdžios institucijos atsakė į Komisijos sprendimą pradėti procedūrą ir pateikė papildomos informacijos apie: i) KH ir OK bankroto procedūros eigą, ii) NK finansinę padėtį ir veiklos našumą, iii) teismo proceso tarp NK ir Nyderlandų Karalystės eigą. Paskutinis punktas yra susijęs su ieškiniu, kurį, bankrutavus KH ir OK, NK Nyderlandų teisme iškėlė valstybei reikalaudama 9,25 mln. EUR sanavimo paskolą, kurią iš Komisijos patvirtintos paskolos KH suteikė NK, paversti akciniu kapitalu. Nepaisant to, kad tokia pagalba pagal Gaires turi būti teikiama grynaisiais pinigais, ji turi būti trumpalaikė ir nuolatine gali būti laikoma tik turint Komisijos pritarimą restruktūrizavimo pagalbai, 2005 m. vasarą Nyderlandai Komisijai pranešė, kad Nyderlandų teismas nurodė paskolą paversti akciniu kapitalu.

(20)

2006 m. sausio mėn. raštu Nyderlandai Komisijai pranešė apie 2005 m. gruodžio 14 d. įvykusį NK bankrotą ir iš jo išplaukiantį procesą. Galiausiai, 2006 m. vasario mėn. raštu Nyderlandai pateikė naujausią informaciją apie KH ir OK bankroto procesą.

(21)

Pagal EB sutarties 87 straipsnio 1 dalį „valstybės narės arba iš jos valstybinių išteklių bet kokia forma suteikta pagalba, kuri, palaikydama tam tikras įmones arba tam tikrų prekių gamybą, iškraipo konkurenciją arba gali ją iškraipyti, yra nesuderinama su bendrąja rinka, kai ji daro poveikį valstybių narių tarpusavio prekybai“.

(22)

Visų pirma, valstybės KH suteikta sanavimo paskola ir už ją mokėtinos palūkanos yra paverčiamos akciniu kapitalu, todėl tai neabejotinai yra iš valstybės išteklių teikiama valstybės pagalba. Antra, KH suteikta sanavimo paskola ir jos pavertimas akciniu kapitalu suteikia šiai įmonei pranašumą, nes tokius sunkumus patirianti įmonė, balansuojanti ant bankroto ribos, negalėtų įeiti į rinką.

(23)

Nors KH veikia tik Nyderlandų rinkoje, negalima atmesti galimybės, kad KH suteiktas pranašumas iškraipo konkurenciją arba gali ją iškraipyti ir daryti neigiamą įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai. Kaip pranešė Nyderlandų valdžios institucijos, Nyderlandų rinkoje veikia mažesnės tarptautinės įmonės, pvz., TMP ir „Creyff’s“ (Belgijos įmonės „Solvus“ pavaldžioji įmonė). Vadinasi, įmonei yra suteikiamas pranašumas prieš jos konkurentes, todėl yra arba gali būti iškraipoma konkurencija ir daroma neigiama įtaka valstybių narių tarpusavio prekybai.

(24)

Remiantis pirmiau pateikta informacija, KH taikytą priemonę reikia laikyti valstybės pagalba pagal EB sutarties 87 straipsnio 1 dalį ir ją vertinti pagal šį straipsnį.

(25)

Komisija turi šią priemonę įvertinti kaip ad hoc valstybės pagalbą. EB sutarties 87 straipsnio 2 ir 3 dalyse yra numatytos šio straipsnio 1 dalyje nustatyto bendrojo draudimo teikti valstybės pagalbą išimtys.

(26)

Aptariamai valstybės pagalbos priemonei negalima taikyti 87 straipsnio 2 dalyje numatytų išimčių. Ši priemonė nėra socialinio pobūdžio pagalba individualiems vartotojams; tai taip pat nėra pagalba gaivalinių nelaimių ar kitų ypatingų įvykių padarytai žalai atitaisyti; dar mažiau ją galima laikyti pagalba, teikiama tam tikrų Vokietijos Federacinės Respublikos regionų, patyrusių žalą dėl Vokietijos padalijimo, ūkiui, jei tokia pagalba reikalinga dėl padalijimo atsiradusiam ekonominiam atsilikimui kompensuoti.

(27)

EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies a – d punktuose yra išvardytos kitos išimtys. Kadangi aptariama priemonė nėra regioninio pobūdžio pagalba; ji teikiama sunkumus patiriančiai įmonei restruktūrizuoti, todėl taikytina tik 87 straipsnio 3 dalies c punkte nustatyta išimtis, leidžianti teikti pagalbą, skirtą tam tikros ekonominės veiklos rūšių plėtrai skatinti, jei ji netrikdo prekybos sąlygų taip, kad prieštarautų bendram interesui.

(28)

Komisija parengė Gaires įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti teikiamai pagalbai vertinti. Nyderlandai paprašė Komisiją tiriant aptariamąją priemonę remtis šiomis Gairėmis.

(29)

Gairių 3.2 skyriuje (28 – 63 dalyse), konkrečiau 30 – 47 dalyse yra išvardytos sąlygos, kurias turi atitikti pagalba restruktūrizavimui, kad ją patvirtintų Komisija. Pagalbos vertinimas pateikiamas šio dokumento 30 – 55 punktuose.

(30)

Pagal Gairių 30 dalį įmonė turi atitikti šiose Gairėse pateiktą (žr. 4 – 8 dalis) sunkumus patiriančios įmonės apibrėžimą. Pagal Gairių 6 dalį įprasti sunkumus patiriančios įmonės požymiai yra didėjantys nuostoliai, mažėjanti apyvarta, didėjančios atsargos, per dideli pajėgumai, mažėjantys pinigų srautai, augančios skolos, kylančios palūkanos ir krintanti arba nulinė grynoji turto vertė.

(31)

Gairių 5 dalies a punkte įmonė apibrėžiama kaip neabejotinai patirianti sunkumus, kai daugiau kaip pusė ribotos turtinės atsakomybės bendrovės įregistruoto kapitalo yra prarasta ir daugiau nei ketvirtis to kapitalo prarasta per pastaruosius 12 mėnesių.

(32)

Pagal Nyderlandų pranešimą, kaip tik tokia ir yra KH padėtis. Patikrinus 2002 m. gruodžio 31 d. metinę finansinę ataskaitą galima daryti išvadą, kad 2002 m. sausio 1 d. kontroliuojančiosios bendrovės įregistruotasis kapitalas (konsoliduotas) buvo apie 73 mln. EUR. Tų pačių metų pabaigoje ši suma sumažėjo iki 22 mln. EUR, t. y., 70 proc. Be to, per devynis mėnesius iki 2003 m. rugsėjo mėn. įmonės kapitalas ir toliau sparčiai mažėjo.

(33)

Nyderlandų valdžios institucijos ketina KH suteikti pagalbą restruktūrizavimui. KH, savo ruožtu, šią pagalbą restruktūrizavimui įgyvendinti skirs dviems didžiausioms savo pavaldžiosioms įmonėms, NK ir OK.

(34)

Komisija mano, kad KH galima laikyti sunkumus patiriančia įmone, kaip apibrėžta 4 – 8 Gairių dalyse, todėl jai gali būti teikiama pagalba restruktūrizavimui.

(35)

Pagalbos suteikimas priklauso nuo restruktūrizavimo plano, kuriam turi pritarti Komisija visais atskiros pagalbos priemonių atvejais, įgyvendinimo. Kaip nustatyta Gairių 31 – 34 dalyse, tikimasi šių dalykų:

(36)

Reikia priminti, kad pateiktas restruktūrizavimo planas nebuvo išsamus: pvz., Nyderlandų valdžios institucijos nepateikė naujausių likvidumo duomenų. Restruktūrizavimo plane trūko duomenų, todėl Komisija negalėjo jo tiksliai įvertinti pagal Gaires. Komisija turėjo paprašyti KH likvidumo išlaidų ir įvairių veiklos scenarijų analizės. Per visą laiką Nyderlandų valdžios institucijos nė karto negalėjo suteikti visos reikalingos informacijos apie KH.

(37)

Iš pat pradžių Komisija suabejojo, kad restruktūrizavimo planas atitinka reikalavimus, nes įmonė buvo nepakankamai pelninga, palyginti su numatytu kapitalo pajamingumu, NK finansiniai rezultatai buvo mažesni, nei numatyti restruktūrizavimo plane, išliko KH sunkumus sukėlusios didelės struktūrinės problemos ir, galiausiai, Nyderlandų valdžios institucijos nesugebėjo nurodyti, kiek savų išteklių pagalbos gavėjos panaudojo restruktūrizavimui. Dėl šių didelių problemų pagalba restruktūrizavimui neatitiko Gairėse keliamų sąlygų.

(38)

Kaip minėta 16 punkte, Komisija atkreipia dėmesį į tai, kad 2005 m. vasario mėn. buvo paskelbtas KH bankrotas. Kadangi KH neįgyvendino plano reikalavimų, esamas ar pakeistas restruktūrizavimo planas nepadėjo atkurti ilgalaikio įmonės gyvybingumo. Be to, kaip pradėjus oficialų tyrimą nurodė Nyderlandų valdžios institucijos, NK, kuri buvo įsteigta specialiai ir turėjo pakeisti KH, taip pat bankrutavo. Tai patvirtina sprendime pradėti procedūrą išdėstytus NK patiriamus sunkumus ir restruktūrizavimo plano netikslingumą.

(39)

Kadangi nėra tenkinamos Gairėse keliamos sąlygos, Komisija restruktūrizavimo plano ir pagalbos restruktūrizavimui patvirtinti negali. Todėl nurodyta pagalbos priemonė yra nesuderinama su bendrąja rinka pagal EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punktą.

(40)

Remdamasi pirmiau pateikta informacija, Komisija mano, kad nebūtina toliau išsamiai tirti, ar tenkinamos kitos Gairėse keliamos sąlygos, tarp jų 40 dalyje numatytas reikalavimas, kad pagalbos suma ir intensyvumas būtų apribotas iki visiško minimumo ir kad pagalbos gavėjai prisidėtų prie restruktūrizavimo plano iš savo išteklių.

(41)

Iš pradžių pagal Gairių 24 dalį KH buvo suteikta pagalba sanavimui ne ilgesniam nei šešių mėnesių laikotarpiui. Per šešis mėnesius nuo pagalbos sanavimui suteikimo Nyderlandų valdžios institucijos pateikė KH restruktūrizavimo planą.

(42)

Pagal Nyderlandų valdžios institucijų pateiktą restruktūrizavimo planą KH gautą sanavimo paskolą skyrė OK (35,75 mln. EUR) ir NK (9,25 mln. EUR).

(43)

Nyderlandų valdžios institucijos pranešė Komisijai, kad Nyderlandų teismas nurodė joms pagal Nyderlandų bankroto įstatymo 53 ir 69 straipsnius 9,25 mln. EUR paskolos dalį paversti akciniu kapitalu. Tai buvo padaryta 2005 m. rugpjūčio 22 d. Šį veiksmą galima laikyti daliniu nurodytos pagalbos priemonės įgyvendinimu.

(44)

Komisija primena Nyderlandų valdžios institucijoms, kad laikantis principo, jog Bendrijos teisės aktai yra viršesni už nacionalinius, 43 punkte paminėtas nacionalinio teismo sprendimo įgyvendinimas prieštarauja draudimui teikti valstybės pagalbą, kol jos nepatvirtino Komisija pagal EB sutarties 88 straipsnio 3 dalį. Sanavimo paskolos pavertimas akciniu kapitalu laikytinas neteisėta pagalba restruktūrizavimui. Be to, nurodyta pagalba neatitinka Gairių sąlygų, todėl priemonė, kuria ši pagalba buvo iš dalies suteikta, yra nesuderinama su bendrąja rinka. Aplinkybė, kad ši priemonė buvo įgyvendinta nacionalinio teismo nurodymu, yra neaktuali, nes nacionaliniai teismai ir kitos valstybės institucijos privalo laikytis EB sutarties nuostatų.

(45)

Vadinasi, vykdant nacionalinio teismo sprendimą NK perleistos 9,25 mln. EUR sanavimo paskolos pavertimas akciniu kapitalu yra laikytinas neteisėtos ir nesuderinamos restruktūrizavimo pagalbos suteikimu NK. Kadangi šios pagalbos negalima patvirtinti, ji yra nesuderinama su bendrąja rinka.

(46)

Pagal 1999 m. kovo 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 659/1999, nustatančio išsamias EB sutarties 93 straipsnio taikymo taisykles (7) 14 straipsnį priėmus neigiamą sprendimą dėl neteisėtos pagalbos Komisija privalo nurodyti valstybei narei imtis visų priemonių pagalbai išieškoti iš pagalbos gavėjų. Komisija nereikalauja išieškoti pagalbos, jeigu tai prieštarautų bendrajam Bendrijos teisės principui. Šioje byloje tokiu principu remtis negalima. Vadinasi, būtina išieškoti visą pagalbą, suteiktą 9,25 mln. EUR sanavimo paskolą pavertus akciniu kapitalu.

(47)

Laikantis nurodyto restruktūrizavimo plano KH gyvybingumui atkurti, 35,75 mln. EUR suma iš visos valstybės KH suteiktos 45 mln. EUR sanavimo paskolos buvo perleista OK prieš sustabdant šios įmonės veiklą. Skirtingai nei 9,25 mln. EUR sanavimo paskola, perleista NK, ši paskola akciniu kapitalu paversta nebuvo, todėl ši priemonė yra laikoma pagalba sanavimui.

(48)

Pagal Gairių 23 dalies d punktą apie pagalbą turi būti pranešta Komisijai kartu su atitinkamos valstybės narės vardu duotu įsipareigojimu ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo tos dienos, kai pagalba sanavimui bus patvirtinta, Komisijai taip pat turi būti pateiktas restruktūrizavimo planas arba likvidavimo planas, arba įrodymai, kad paskola visiškai grąžinta.

(49)

Šiuo atveju, netrukus po restruktūrizavimo plano pateikimo Komisijai susijusios įmonės bankrutavo, todėl Komisija negalėjo plano patvirtinti.

(50)

Nyderlandų valdžios institucijos pranešė Komisijai apie pradėtą oficialią bankroto ir likvidavimo procedūrą. Tai atitinka Gairių 23 dalies d punktą, kuriame kaip alternatyva visiškam paskolos grąžinimui ar restruktūrizavimo plano pateikimui nurodomas likvidavimo plano pateikimas. Komisija pritaria likvidavimo planui su sąlyga, kad bus tenkinami šie du reikalavimai:

(51)

Nepaisant to, kad anksčiau KH suteiktos paskolos nėra pagalbos restruktūrizavimui dalis, todėl joms netaikoma ši procedūra (8), Komisija nori išdėstyti savo poziciją, kad būtų išvengta galimų prieštaravimų tarp valstybės pagalbos teikimą reguliuojančių Bendrijos teisės aktų ir teismų taikomų nacionalinių įstatymų, kaip įvyko su 43 – 46 punktuose aprašyta priemone. Ši pozicija yra išsamiau išaiškinta 52 – 55 punktuose aptariant Nyderlandų teisme vykstantį teismo procesą.

(52)

Vykdant pateiktą restruktūrizavimo planą, KH privalėjo iki 2016 m. visiškai grąžinti anksčiau suteiktas paskolas, kurių suma lygi 41 mln. EUR, įskaitant 17 mln. EUR atsiskaitomosios sąskaitos kreditą (toliau – kreditas), kurį 2002 m. po KH įsteigimo rinkos sąlygomis suteikė valstybė ir kuris nėra pagalbos restruktūrizavimui dalis.

(53)

2006 m. vasario mėn. raštu Nyderlandai pranešė Komisijai, kad pradėjus KH ir OK bankroto procedūrą paskirti kuratoriai kreipėsi į nacionalinį teismą, prašydami nurodyti valstybei išmokėti visą kreditą, kurį valstybė buvo įšaldžiusi po to, kai 2005 m. vasario mėn. laukiant bankroto KH ir OK buvo paskelbtas mokėjimo atidėjimas.

(54)

Komisija supranta, kad šios bylos sprendimas yra nacionalinio teismo galioje, kuris ir nuspręs, ar valstybės sprendimas nutraukti kreditavimą neprieštaravo sutarčiai.

(55)

Komisija laikosi pozicijos, kad jeigu valstybės sprendimas neprieštaravo sutarčiai, teismas turi patvirtinti valstybės sprendimą ir atmesti kuratorių ieškinį. Jeigu teismas nustatytų, kad nepaisant to, jog valstybė vykdė visas sutartyje numatytas teises ir pareigas, vykdant bankroto procedūrą ji privalo kuratoriams išmokėti kreditą, tokį teismo sprendimą būtų galima laikyti valstybės pagalbos teikimu KH kreditoriams ir apie tai turėtų būti pranešta Komisijai pagal EB sutarties 88 straipsnio 3 dalį.

(56)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija mano, kad ištirta priemonė pagal EB sutarties 87 straipsnio 1 dalį yra valstybės pagalba. Per oficialų tyrimą ir kitu metu Nyderlandų valdžios pateikta informacija patvirtina, kad pagalba restruktūrizacijai, kurią Nyderlandai ketina skirti KH, 45 mln. EUR sanavimo paskolą ir už ją mokėtinas palūkanas paverčiant akciniu kapitalu, netenkina Gairių reikalavimų, todėl yra nesuderinama su bendrąja rinka pagal EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punktą.

(57)

Kadangi pagalbos priemonė jau yra įgyvendinta, NK perduotą sanavimo paskolos dalį, lygią 9,25 mln. EUR, paverčiant akciniu kapitalu, reikia pareikalauti šią sumą grąžinti,

21.12.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 366/47

(1)

Siekdama kovoti su žalinga mokesčių konkurencija, 1997 m. Taryba priėmė Verslo apmokestinimo elgesio kodeksą (2). Įgyvendindama pagal šį kodeksą prisiimtus įsipareigojimus, Komisija 1998 m. paskelbė Pranešimą dėl valstybės pagalbos taisyklių taikymo su tiesioginiu verslo apmokestinimu susijusioms priemonėms (3), kuriame pabrėžė pasiryžimą griežtai taikyti šias taisykles ir laikytis vienodo vertinimo principo. Ši procedūra įgyvendinama pagal šį komunikatą.

(2)

1999 m. vasario 12 d. laiške D/50716 Komisija paprašė Liuksemburgo pateikti išankstinę informaciją apie „pagal 1929 m. įstatymą nuo mokesčių atleidžiamas bendroves“. 1999 m. kovo 26 d. laiške A/32604 Liuksemburgo valdžios institucijos aprašė schemą, pagal kurią finansų kontroliuojančiosios bendrovės atleidžiamos nuo mokesčių taikant 1929 m. įstatymą (toliau – 1929 m. įstatymo bendrovės), iš dalies pakeistą „1971 m. gruodžio 29 d. įstatymu“ ir „1978 m. lapkričio 30 d. įstatymu“.

(3)

2000 m. liepos 5 d. laiške D/53671 Komisija paprašė Liuksemburgo pateikti papildomą informaciją apie 1929 m. įstatymo bendroves, ypač apie „1938 m. gruodžio 17 d. įstatymą, reglamentuojantį vadinamųjų milijardinį kapitalą turinčių kontroliuojančiųjų bendrovių sistemą“ (toliau – milijardinį kapitalą turinčios bendrovės). 2000 m. liepos 20 d. laiške A/36150 Liuksemburgo valdžios institucijos pateikė prašytą papildomą informaciją.

(4)

2001 m. kovo 26 d. laiške D/51279 Komisija paprašė papildomos informacijos, pirmiausia įstatymų, kuriais nustatyta 1929 m. įstatymo bendrovių ir milijardinį kapitalą turinčių bendrovių apmokestinimo schema, tekstų. 2001 m. gegužės 11 d. laiške A/33928 Liuksemburgo valdžios institucijos pateikė prašytą informaciją.

(5)

2002 m. vasario 11 d. laiške D/50571 Komisija Liuksemburgo valdžios institucijoms pranešė, kad preliminariai šią priemonę ji laiko pagalba, ir pakvietė pateikti pastabas pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 659/1999, nustatančio išsamias EB sutarties 93 straipsnio (tapusio 88 straipsniu) taikymo taisykles (4), 17 straipsnio 2 dalyje numatytą bendradarbiavimo taikant esamas pagalbos schemas tvarką. 2002 m. balandžio 19 d. įvykus Komisijos ir Liuksemburgo valdžios institucijų susitikimui, Liuksemburgo valdžios institucijos 2002 m. gegužės 2 d. laiške A/33288 pateikė prašytą informaciją. Antrasis minėtų valdžios institucijų ir Komisijos susitikimas įvyko 2002 m. spalio 17 d.

(6)

Kad būtų baigtas išankstinis minėtos schemos tyrimas Reglamento (EB) Nr. 659/1999 17 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka, 2004 m. kovo 9 d. laiške A/51743 Komisija Liuksemburgo paprašė atnaujinti su aptariama schema susijusią informaciją ir atsiųsti jai visas naujai pateiktus ar jau priimtus pasiūlymus dėl 1929 m. įstatymo bendrovių apmokestinimo. 2004 m. gegužės 6 d. laiške Liuksemburgas atsiuntė Komisijai prašytą informaciją.

(7)

2004 m. rugsėjo 15 d. įvyko trečiasis Liuksemburgo valdžios institucijų ir Komisijos susitikimas, kuriame Komisijai pateikta tam tikra informacija apie įstatymo Nr. 5231 projektą, kuriame siūlomi kai kurie 1929 m. liepos 31 d. įstatymo dėl 1929 m. įstatymo bendrovių apmokestinimo schemos pakeitimai.

(8)

Kad papildytų išankstinį aptariamos schemos vertinimą, 2005 m. gegužės 4 d. laiške D/53536 Komisija paprašė atsiųsti jai visą informaciją apie 2005 m. balandžio 19 d. patvirtintą įstatymo Nr. 5231 projektą. 2005 m. birželio 1 d. laiške (A/34536) ir 2005 m. birželio 23 d. laiške (A/35047) Liuksemburgo valdžios institucijos atsiuntė Komisijai prašytą informaciją.

(9)

2005 m. liepos 11 d. laiške (D/55311) Komisija Liuksemburgui pranešė, kad išankstiniame vertinime aptariamą schemą (su daliniais pakeitimais, padarytais 2005 m. balandžio 19 d. parlamento patvirtintu įstatymo Nr. 5231, tapusio 2005 m. birželio 21 d. įstatymu, kuriuo iš dalies keičiamas 1929 m. liepos 31 d. įstatymo dėl finansų bendrovių apmokestinimo schemos 1 straipsnis, projektu) ji laiko su bendrąja rinka nesuderinama pagalba.

(10)

2005 m. liepos 25 d. įvyko ketvirtasis minėtų valdžios institucijų ir Komisijos susitikimas, kuriame byla nagrinėta pirmiausia remiantis 2005 m. birželio 21 d. įstatymu padarytais aptariamos schemos pakeitimais.

(11)

2005 m. liepos 28 d. laiške (D/55780) Komisija pranešė Liuksemburgui apie išankstinį vertinimą, kuriame 1929 m. liepos 31 d. įstatymas, iš dalies pakeistas 2005 m. birželio 21 d. įstatymu, laikomas nesuderinamu su bendrąja rinka, ir pakvietė Liuksemburgą pateikti pastabas pagal Reglamento (EB) Nr. 659/1999 17 straipsnio 2 dalį.

(12)

2005 m. rugsėjo 5 d. laiške (D/56729) ir 2005 m. rugsėjo 19 d. laiške (D/57172) Komisija Liuksemburgo valdžios institucijų paprašė atsiųsti prašytas pastabas.

(13)

Laiku negavusi atsakymo, Komisija 2005 m. lapkričio 25 d. laiške (5) pagal Sutarties 88 straipsnio 1 dalį pasiūlė Liuksemburgui tokias naudingas priemones:

(14)

Tame pačiame laiške Komisija Liuksemburgo valdžios institucijas taip pat pakvietė per vieną mėnesį nuo pasiūlymo gavimo raštu nurodyti, ar Liuksemburgas pagal Reglamento (EB) Nr. 659/1999 19 straipsnio 1 dalį aiškiai ir be išlygų pritaria visoms šioms naudingoms priemonėms, ir nurodyti galutinę schemos panaikinimo datą. Komisija nurodė, kad priešingu atveju ji pagal minėto reglamento 19 straipsnio 2 dalies nuostatas galės pradėti šio reglamento 4 straipsnio 4 dalyje numatytą procedūrą.

(15)

2005 m. gruodžio 9 d. laiške (A/40451) Liuksemburgas Komisijai pranešė, kad atsisako taikyti pasiūlytas naudingas priemones. Atsižvelgdama į Liuksemburgo atsisakymą ir į minėtame laiške Liuksemburgo valdžios institucijų išdėstytas pastabas, Komisija nusprendė pradėti Sutarties 88 straipsnio 2 dalyje numatytą procedūrą.

(16)

2006 m. vasario 9 d. laiške (SG D/200621) ir 2006 m. kovo 28 d. laiške (SG D/201345) Komisija pranešė Liuksemburgui apie sprendimą pradėti Sutarties 88 straipsnio 2 dalyje numatytą procedūrą ir apie šio sprendimo corrigendum.

(17)

Komisijos sprendimas (pataisyta jo redakcija) paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (6). Savo sprendime Komisija pakvietė suinteresuotąsias šalis pateikti pastabas. Komisija negavo jokių suinteresuotų trečiųjų šalių pastabų.

(18)

2006 m. balandžio 13 d. laiške (A/32917) Liuksemburgas pateikė savo pastabas.

(19)

2006 m. liepos 6 d. įvyko papildomas Liuksemburgo valdžios institucijų ir Komisijos susitikimas, kuriame minėtos valdžios institucijos pateikė papildomos informacijos apie 1929 m. įstatymo bendrovių finansavimo veiklą ir apie galimus teisėtus šių bendrovių lūkesčius pereinamuoju laikotarpiu naudotis atleidimo nuo mokesčių schema.

(20)

1929 m. liepos 31 d. pagrindiniame įstatyme dėl kontroliuojančiųjų bendrovių (holding companies), atleidžiamų nuo mokesčių, numatyta mokestinė priemonė, kuria siekiama skatinti paskirstyti tarptautinei bendrovių grupei priklausančių eksploatacinių bendrovių sukauptą pelną ir užkirsti kelią bendrovių gaunamo ir po to akcininkams paskirstyto pelno daugkartiniam apmokestinimui. 1937 m. iš dalies pakeitus 1929 m. liepos 31 d. įstatymą, Liuksemburgas numatė suteikti papildomą nuo mokesčių atleistos bendrovės statusą milijardinį kapitalą turinčioms bendrovėms, įsteigtoms sumokant ne mažiau nei 1 mlrd. Liuksemburgo frankų (LUF) vertės pradinio apmokėto akcinio kapitalo dalį. Be to, Liuksemburgas įvedė akcijų paketui taikomo atleidimo nuo mokesčių schemą, pagal kurią neapmokestinami dividendai, autoriniai atlyginimai, kapitalo prieaugis ir bendrovių, kuriose bendrovė turi akcijų paketą, akcijas pardavus gautos likvidavimo pajamos, jei laikomasi tam tikrų sąlygų. Todėl šiandien Liuksemburge be bendrosios akcijų paketui taikomo atleidimo nuo mokesčių schemos, kuri atitinka bendrosios teisės nuostatas (buvusio Pajamų mokesčio įstatymo (PMĮ) 166 straipsnį) ir kuria „patronuojančių ir dukterinių bendrovių“ ir „palūkanų ir autorinių atlyginimų mokėjimo“ direktyvos (7) perkeltos į nacionalinę teisę, 1929 m. įstatymo bendrovėms ir milijardinį kapitalą turinčioms bendrovėms taikoma ir konkreti atleidimo nuo mokesčių schema.

(21)

Laikantis 1929 m. liepos 31 d. įstatymo nuostatų, Liuksemburge 1929 m. įstatymo bendrovės neapmokestinamos jokiu tiesioginiu mokesčiu, tokiu kaip įstaigų pajamų mokestis, savivaldybių verslo mokestis (8) ir grynojo turto mokestis (9). Tačiau jos turi mokėti kapitalo mokesčius, tokius kaip nekilnojamojo turto (10) ir kasmetinį akcijų pasirašymo (11). Taigi 1929 m. įstatymo bendrovės gaunami dividendai, palūkanos, autoriniai atlyginimai ir kapitalo prieaugis Liuksemburge neapmokestinami. Prie 1929 m. įstatymo bendrovių dividendų, autorinių atlyginimų (12) ir palūkanų mokėjimų šaltinio išskaičiuojami mokesčiai (13). Pagaliau, prie 1929 m. įstatymo bendrovių ir kitų Liuksemburgo bendrovių užsienyje mokamų palūkanų šaltinio mokesčiai neišskaičiuojami, nors mokesčiais neapmokestinamų bendrovių rezidenčių gaunamos palūkanos laikomos apmokestinamomis pajamomis.

(22)

Pažymėtina, kad iš fiziniams asmenims, kurie yra valstybės narės rezidentai, – faktiniams savininkams pagal 2003 m. birželio 3 d. Tarybos direktyvą 2003/48/EB dėl palūkanų, gautų iš taupymo pajamų, apmokestinimo (14), – 1929 m. įstatymo bendrovių (kaip ir bet kurios kitos Liuksemburgo bendrovės) mokamų palūkanų Liuksemburge išskaičiuojamas minėtoje direktyvoje numatytas mokestis. Nuo 2006 m. sausio 1 d. Liuksemburge iš 1929 m. įstatymo bendrovių fiziniams asmenims rezidentams sumokėtų palūkanų panašiai išskaičiuojamas 10 % mokestis.

(23)

Liuksemburgo sudaryti dvišaliai susitarimai dėl dvigubo apmokestinimo ir sukčiavimo mokesčių srityje prevencijos 1929 m. įstatymo bendrovėms paprastai nėra taikomi.

(24)

Dėl kapitalo apmokestinimo: 1929 m. įstatymo bendrovė apmokestinama 1 % kapitalo mokesčiu, renkamu nuo įnašų grynaisiais pinigais ar turtu (15). Be to, jai taikomas ankstesnių finansinių metų pabaigoje nustatytas metinis akcijų pasirašymo mokestis, lygus 0,2 % apmokėto akcinio kapitalo ir akcijų priedų vertės (16). 1929 m. įstatymo bendrovė gali skolintis lėšų iš savo akcininkų, bankų ar kitų kredito įstaigų ir leisti obligacijas. Siekiant užkirsti kelią akcijų pasirašymo mokesčio nemokėjimui, kapitalo nepakankamumo taisyklės taikomos tuomet, kai finansavimas imant paskolas, palyginti su akcijų emisijos finansavimu, viršija tam tikrus finansinius santykius. Galiausiai 1929 m. įstatymo bendrovės direktorių valdybos nariams rezidentams ar nerezidentams, vadovams ar auditoriams išmokėti atlyginimai apmokestinami 20 % išskaičiuojamuoju mokesčiu.

(25)

1929 m. įstatymo bendrovėms galiojanti schema gali būti taikoma tik Liuksemburge registruotoms bendrovėms (17), tačiau ne individualioms įmonėms, bendrovės statuso neturinčioms pagal sutartį įsteigtoms bendrosioms įmonėms, nuolatinėms buveinėms ir vietiniams užsienio bendrovių filialams arba atstovybėms. 1929 m. įstatymo bendrovės pasirašytojo kapitalo suma priklauso nuo pasirinkto bendrovės statuso. Remiantis 1977 m. liepos 29 d. didžiojo hercogo dekretu, 1929 m. įstatymo bendrovė turi turėti ne mažesnį kaip 24 000 EUR visiškai apmokėtą akcinį kapitalą.

(26)

Liuksemburge pagal 1929 m. įstatymą įsisteigusios bendrovės gali būti registruojamos kaip nuo mokesčių atleidžiamos kontroliuojančiosios bendrovės, jei jos vykdo tik su kitų Liuksemburgo ar užsienio bendrovių bet kokiu akcijų paketo įgijimu, laikymu ir investavimu susijusią veiklą: teikia paskolas, laiko patentus ir teikia autoriaus teisių arba techninių žinių licencijas bendrovėms, kurių akcijų paketą jos turi. 1929 m. įstatymo bendrovė savo vardu negali vykdyti pramoninės veiklos ar eksploatuoti viešosios komercinės įmonės. Jei bendrovė išplečia savo veiklą už apibrėžtų ribų, ji praranda savo statusą ir laikoma visais mokesčiais apmokestinama komercine įmone.

(27)

Veikla, kurią 1929 m. įstatymo bendrovė gali vykdyti:

(28)

Draudžiama veikla:

(29)

1929 m. įstatymo bendroves prižiūri Liuksemburgo žemės registravimo ir domenų valdyba, kuri įgaliota tikrinti jų apskaitos knygas, bet tik siekdama įsitikinti, kad minėtų bendrovių veikla neperžengia 1929 m. įstatyme numatytų ribų.

(30)

Tarp 1929 m. įstatymo bendrovių yra atskirą statusą turinčių bendrovių – nuo mokesčių atleidžiamų milijardinį kapitalą turinčių kontroliuojančiųjų bendrovių (milijardinį kapitalą turinčių bendrovių). Jos gali būti įsteigtos įnešus užsienio bendrovių akcijų arba apmokėtą akcinį kapitalą ir rezervus padidinus ne mažiau kaip 24 mln. EUR (1 mlrd. LUF). Milijardinį kapitalą turinčios bendrovės gali pasirinkti apmokestinimo schemą, pagal kurią vietoj akcijų pasirašymo mokesčio mokamas vadinamasis „pajamų mokestis“. Pagal 1937 m. Liuksemburgo didžiojo hercogo dekretą dėl milijardinį kapitalą turinčių bendrovių, atleidžiamų nuo mokesčių, šis pajamų mokestis renkamas nuo obligacijų ir vertybinių popierių turėtojams mokamų palūkanų, akcininkams mokamų dividendų ir tokios bendrovės vadovams, auditoriams bei likvidatoriams mokamų atlyginimų.

(31)

Jei bendra obligacijų ar vertybinių popierių turėtojams susijusiais finansiniais metais sumokėtų palūkanų suma ne mažesnė nei 2,4 mln. EUR, mokestis apskaičiuojamas pagal skalę, į kurią įeina 3 % sumokėtų palūkanų, 1,8 % dividendų, atlyginimų ir užmokesčio, neviršijant bendros paskirstytos 1,2 mln. EUR sumos, ir 0,1 % šią ribą viršijančių dividendų, atlyginimų bei užmokesčio sumos. Jei bendra obligacijų ar vertybinių popierių turėtojams finansiniais metais sumokėtų palūkanų suma mažesnė nei 2,4 mln. EUR, mokestis apskaičiuojamas pagal skirtingą skalę, į kurią įeina 3 % sumokėtų palūkanų, 3 % dividendų, atlyginimų ir užmokesčio, neviršijant 2,4 mln. EUR ir bendros sumokėtų palūkanų sumos skirtumui lygios sumos, 1,8 % šią ribą viršijančių dividendų dalis, neviršijant 1,2 mln. EUR sumos, ir 0,1 % šią ribą viršijančių likusių dividendų, atlyginimų bei užmokesčio sumos. Taigi milijardinį kapitalą turinčioms bendrovėms negalioja įprastos kapitalo nepakankamumą reglamentuojančios taisyklės, kuriomis siekiama užtikrinti abonentinio mokesčio mokėjimą, o iš atlyginimų ir užmokesčio neišskaičiuojamas joks mokestis.

(32)

Veikla, kurią leidžiama vykdyti milijardinį kapitalą turinčiai bendrovei:

(33)

Atleisti nuo mokesčių, kaip aprašyta, tam tikromis sąlygomis leista ir „nuo mokesčių atleidžiamas finansų kontroliuojančiąsias bendroves“ (finansų bendroves), kurios yra 1929 m. įstatymo bendrovių padaliniai. Šios bendrovės įpareigotos finansuoti susijusių bendrovių arba bendrovių grupės pavaldžiųjų įmonių veiklą. Šiuo atžvilgiu bendrovė laikoma priklausančia grupei, jei naudoja bendrą pavadinimą – abipusio priklausomumo simbolį – arba jei tos pačios grupės bendrovės valdo svarbią savo akcinio kapitalo dalį (ne mažiau kaip 25 %) ir tarpusavyje palaiko nuolatinius ekonominius ryšius.

(34)

Finansų bendrovė, kaip ir milijardinį kapitalą turinčios bendrovės, gali vykdyti platesnę su grupės vidaus finansavimu susijusią veiklą nei 1929 m. įstatymo bendrovė. 1929 m. įstatymo bendrovės gali finansuoti tik bendroves, kurių kapitale tiesiogiai dalyvauja, o finansų bendrovės gali teikti paskolas bet kuriai jų grupei priklausančiai bendrovei. Veikla, kurią leidžiama vykdyti finansų bendrovei:

(35)

2003 m. lapkričio 6 d. Liuksemburgo vyriausybė pateikė parlamentui įstatymo Nr. 5231, kuriuo iš dalies keičiamas 1929 m. liepos 31 d. įstatymas dėl 1929 m. įstatymo bendrovių apmokestinimo schemos, projektą. Liuksemburgo parlamentas 2003 m. balandžio 19 d. sesijoje patvirtino minėtą įstatymo projektą su kai kuriais daliniais pakeitimais. Naujasis įstatymas buvo priimtas 2005 m. birželio 21 d. ir paskelbtas 2005 m. birželio 22 d. Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės oficialiajame leidinyje. 2005 m. birželio 21 d. įstatymas įsigaliojo 2005 m. liepos 1 d.

(36)

Pagal šį įstatymą ne mažiau nei 5 % visų finansiniais metais Liuksemburge nereziduojančių bendrovių, kurios neapmokestinamos Liuksemburgo pajamų mokesčiui lygiaverčiu pajamų mokesčiu, paskirstytų dividendų surenkančios bendrovės praranda 1929 m. įstatymo bendrovės statusą ir tampa bendrovėmis, kurioms taikoma bendrojoje teisėje numatyta apmokestinimo schema. Prie įstatymo projekto pridėtuose parlamento dokumentuose aiškinama, kad pajamų mokesčio norma turi būti ne mažesnė nei 11 % (t. y. 50 % Liuksemburge renkamo bendrovių mokesčio), o jo bazė – panaši į taikomą Liuksemburge, kad pajamų mokestį būtų galima lyginti su Liuksemburge taikomu pajamų mokesčiu.

(37)

Prie šio įstatymo pridėtos pastabos rodo, kad šie daliniai pakeitimai priimti siekiant 1929 m. įstatymo bendrovėms taikomą apmokestinimo schemą suderinti su rekomendacijomis, kurias 2003 m. birželio 3 d. Taryba, atlikdama vertinimą pagal Verslo apmokestinimo elgesio kodeksą, pateikė Liuksemburgo valdžios institucijoms. Šiuo atžvilgiu naujajame įstatyme numatyta pereinamojo laikotarpio schema, pagal kurią išlieka 1929 m. įstatymo bendrovių arba milijardinį kapitalą turinčių bendrovių statusą turinčių bendrovių gaunama nauda ir kuri taikoma nuo įstatymo įsigaliojimo dienos iki 2011 m. sausio 1 d.

(38)

2006 m. vasario 9 d. sprendime Komisija iš esmės nusprendė, kad 1929 m. įstatymo bendrovėms taikoma schema yra pagalba pagal Sutarties 87 straipsnio 1 dalį. Komisijos nuomone, ši schema keleriopą ekonominę naudą, gaunamą išimties tvarka atleidžiant bendroves nuo verslo mokesčio, išskaičiuojamųjų mokesčių, grynojo turto ir žemės mokesčių, teikia tik aptariamoms bendrovėms. Dėl šios naudos sumažėja bendrovių ir ekonominių grupių, kurioms jos priklauso, mokestinės prievolės Liuksemburgo iždui.

(39)

Komisijos nuomone, dėl šios naudos galėjo būti panaudoti valstybės ištekliai, t. y. Liuksemburgo iždas galėjo prarasti mokestinių pajamų. Schema atrodo atrankinė, nes skirta kontroliuojančiosios bendrovės statusą turinčioms bendrovėms, vykdančioms tik tam tikrą veiklą – daugiausia finansinę, valdymo, licencijavimo ir pinigų srauto valdymo. Schema taip pat skirta tik grupės vidaus veiklai, nes gavėjai turi veikti grupėje, kad ji būtų jiems taikoma. Ji atvira ne visoms įmonėms, o tik toms, kurios yra sudariusios grupę ir Liuksemburge turi įsteigtą kontroliuojančiąją bendrovę, vykdančią tik tam tikrą veiklą, pvz., finansavimą, akcijų paketo valdymą, licencijų ir patentų koordinavimą bei suteikimą.

(40)

Savo sprendime pradėti oficialią tyrimo procedūrą Komisija pažymėjo, kad dėl šios maudos iškreipiama konkurencija ir daroma įtaka valstybių narių tarpusavio prekybai, nes paprastai 1929 m. įstatymo bendrovės finansinę ir valdymo veiklą dažniausiai vykdo tarptautinėse rinkose, kuriose didelė konkurencija. Šiuo atžvilgiu konkurencija atrodo iškraipyta, nes 1929 m. įstatymo bendrovėms suteikiamas pranašumas, palyginti su nepriklausomais paslaugų teikėjais ir finansiniais tarpininkais – pirmiausia tradiciniais bankais ir konsultacinėmis įmonėmis. Prekybai daryta įtaka, nes dėl 1929 m. įstatymo bendrovėms suteiktos naudos palankios sąlygos sudaromos tik tam tikras tarpvalstybinio pobūdžio finansines funkcijas vykdančioms bendrovėms.

(41)

Negalėjo būti taikoma jokia Sutarties 87 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatyta leidžianti nukrypti nuostata, nes aptariama priemonė yra pagalba su projektų įgyvendinimu nesusijusiai veiklai ir ji tik sumažina iš jos naudą gaunančių subjektų einamąsias išlaidas, neprisidėdama prie Bendrijos tikslų įgyvendinimo.

(42)

Komisija taip pat padarė išvadą, kad pagalba yra esama pagalba pagal Reglamento (EB) Nr. 659/1999 1 straipsnio b punkto i papunktį. Šiuo atžvilgiu neatrodo, kad 2005 m. įstatyme, kuriuo iš dalies keičiama 1929 m. įstatymo bendrovėms taikoma atleidimo nuo mokesčių schema, padaryti daliniai pakeitimai keičia aptariamos pagalbos pobūdį, nes schemos teikiama nauda lieka tokia pati, pakeitimais laikinai apribojamas naudos gavėjų skaičius ir ji skiriama tiems, kurie negauna tam tikrų ne Liuksemburge sumažintu mokesčiu apmokestintų dividendų.

(43)

Pradėdama oficialią tyrimo procedūrą, Komisija pakvietė Liuksemburgo valdžios institucijas pateikti visą naudingą informaciją, reikalingą aptariamos schemos įtakai tarpusavio prekybai, ypač finansinių paslaugų sektoriuje, įvertinti. Ji taip pat pakvietė Liuksemburgą ir suinteresuotas trečiąsias šalis pateikti savo pastabas dėl galimų teisėtų gavėjų lūkesčių, pateisinančių pereinamojo laikotarpio priemonių priėmimą, jeigu būtų pateiktas prašymas panaikinti aptariamą schemą.

(44)

Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (18) paskelbus 2006 m. vasario 9 d. Komisijos sprendimą, nė viena suinteresuota trečioji šalis oficialiai nepateikė pastabų. Tačiau keli 1929 m. įstatymo bendrovių atstovai neoficialiai kreipėsi į Komisiją, pirmiausia norėdami sužinoti apie Komisijos oficialios tyrimo procedūros, pradėtos pagal Sutarties 88 straipsnio 2 dalį, teisines pasekmes privatiems asmenims ir apie jiems taikyto atleidimo nuo mokesčių teisėtumą.

(45)

Liuksemburgo valdžios institucijos pastabas pateikė 2006 m. balandžio 13 d. laiške. Jame Liuksemburgo valdžios institucijos pareiškė nesutinkančios, kad 1929 m. įstatymo bendrovėms taikoma atleidimo nuo mokesčių schema būtų pripažįstama pagalba pagal Sutarties 87 straipsnio 1 dalį. Liuksemburgas nepateikė pastabų dėl aptariamos atleidimo nuo mokesčių schemos suderinamumo su bendrąja rinka.

(46)

2006 m. balandžio 13 d. laiške Liuksemburgas taip pat atsisakė pateikti visą naudingą informaciją, reikalingą aptariamai priemonei ir jos pasekmėms konkurencijai bei tarpusavio prekybai, ypač finansinių paslaugų, grupių vidaus veiklos ir nematerialiųjų teisių valdymo sektoriuose, įvertinti. Neperduota jokios informacijos apie 1929 m. įstatymo bendrovių valdomas investicijas, taip pat neperduotas bendrovių sąrašas. Šiuo atžvilgiu Liuksemburgo valdžios institucijos paaiškino, kad 1929 m. įstatymo bendrovėms oficialus leidimas nėra išduodamas, todėl neįmanoma sudaryti šių bendrovių sąrašo.

(47)

Galiausiai, kalbant apie galimus teisėtus nuo mokesčių atleistų subjektų lūkesčius, pateisinančius pereinamojo laikotarpio priemonių priėmimą, Liuksemburgo valdžios institucijos pažymėjo, kad, jei galutinis sprendimas būtų neigiamas, panaikinus 1929 m. įstatymo bendrovėms taikomą schemą, Liuksemburgo mokesčių schemai būtų padaryta tokia įtaka, kad turėtų būti apsaugoti pagal šią schemą veikiančių subjektų lūkesčiai. Juk šie subjektai negalėjo numatyti, kad teisinis statusas staiga bus visiškai panaikintas.

(48)

2006 m. balandžio 13 d. laiške Liuksemburgo valdžios institucijos iš esmės nepritarė tam, kad aptariama mokesčių schema būtų pripažįstama pagalba.

(49)

Pirma, 1929 m. įstatymo bendrovėms taikoma schema nesuteikia naudos, palyginti su bendrojoje teisėje nustatyta bendrovių apmokestinimo schema. Ja tik siekiama užkirsti kelią per dideliems mokesčiams, susijusiems su eksploatacinių bendrovių paskirstomu pelnu. Netaikant aptariamos atleidimo nuo mokesčių schemos, 1929 m. įstatymo bendrovės patirtų mokestinę žalą, nes eksploatacinės įmonės pelnas pirmą kartą būtų apmokestintas kaip šios įmonės pelnas, antrą kartą – paskirstant jį – kaip bendrovės pajamos ir galiausiai vėlesnio paskirstymo atveju – kaip bendrovės akcininko dividendai.

(50)

Antra, Liuksemburgo valdžios institucijų teigimu, 1929 m. įstatymo bendrovėms taikoma schema nėra atrankinė, todėl neiškraipo konkurencijos ir neturi įtakos valstybių narių tarpusavio prekybai. Minėta schema gali būti taikoma visoms įmonėms, kurių faktinė ir teisinė padėtis panaši, – pirmiausia akcijų įgijimo ir bendrovėse turimo akcijų paketo valdymo, finansavimo bei investavimo atžvilgiu.

(51)

Galiausiai 1929 m. įstatymo bendrovėms taikoma schema negali iškraipyti konkurencijos ir daryti įtakos Bendrijos tarpusavio prekybai, nes ji taikoma tik pasyviąsias pajamas gaunančioms bendrovėms, kurių padėtis nėra lygiavertė kitų ūkio subjektų, kurie veikia kaip nepriklausomi paslaugų teikėjai, padėčiai. Bet kokiu atveju Komisija negali įrodyti, kad aptariama schema sustiprina 1929 m. įstatymo bendrovių padėtį, palyginti su kitų bendrovių padėtimi.

(52)

Pagal Sutarties 87 straipsnio 1 dalį „valstybės narės arba iš jos valstybinių išteklių bet kokia forma suteikta pagalba, kuri, palaikydama tam tikras įmones arba tam tikrų prekių gamybą, iškraipo konkurenciją arba gali ją iškraipyti, yra nesuderinama su bendrąja rinka, kai ji daro įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai“.

(53)

Remdamasi Liuksemburgo valdžios institucijų pateiktomis pastabomis, Komisija atidžiai išanalizavo 1929 m. įstatymo bendrovėms taikomą schemą. Dėl daugybės rastų prieštaravimų Komisija negalėjo iš dalies pakeisti išankstinio savo vertinimo, pagal kurį šioms bendrovėms schemos teikiamą mokestinę naudą ji laikė pagalba pagal Sutarties 87 straipsnio 1 dalį.

(54)

Reikėtų priminti, kad nacionalinę priemonę pripažįstant valstybės pagalba turi būti įgyvendintos visos toliau nurodytos sąlygos: 1) aptariama priemonė teikia naudą, 2) ši nauda teikiama iš valstybinių išteklių, 3) ši nauda atrankinė ir 4) aptariama priemonė iškraipo arba gali iškraipyti konkurenciją ir turėti įtakos valstybių narių tarpusavio prekybai (19).

(55)

Šiuo atveju Komisija pažymi, kad iš esmės 1929 m. įstatymu suteikiama mokestinė nauda, kuri neapsiriboja dvigubo pajamų, Liuksemburge gaunamų kitų bendrovių – paprastai apmokestinamų, bet dėl Liuksemburge arba užsienyje jau sumokėtų mokesčių mokančių sumažintus mokesčius, apmokestinimo panaikinimu.

(56)

Šiomis aplinkybėmis Komisija pažymi, kad schema suteikiama keleriopa nuo bendrosios teisės nukrypstanti mokestinė nauda ir kad dėl šios naudos skatinamos tam tikros įmonės, Liuksemburge vykdančios ribotą paprastai su finansų sritimi susijusią veiklą. Todėl schema yra atrankinio pobūdžio. Atsižvelgdama į Liuksemburgo pateiktus svarius prieštaravimus, Komisija mano, kad reikia išdėstyti tikslias priežastis, leidžiančias aprašytą schemą laikyti atitinkančia visas 53 konstatuojamojoje dalyje nurodytas sąlygas.

(57)

2006 m. balandžio 13 d. pastabose Liuksemburgas pareiškė nuomonę, kad 1929 m. įstatymo bendrovėms taikoma apmokestinimo schema yra bendra mokesčių schema, taikoma tik jau apmokestintas jų gavimo metu pasyviąsias pajamas gaunančioms bendrovėms, neatsižvelgiant į bendrovių dydį, veiklos sektorių ir teisinį statusą. Liuksemburgas taip pat nurodė, kad schema pagrįsta bendra Liuksemburgo mokesčių schemos, kurios tikslas – užkirsti kelią dvigubam apmokestinimui, jei visus mokesčius mokančioms bendrovėms taikomos kitos į dvigubo apmokestinimo prevenciją panašios formos, struktūra. Liuksemburgo atveju schema nesuteikia naudos dėl dviejų pagrindinių priežasčių.

(58)

Pirma, pagal Liuksemburgo bendrovių apmokestinimo schemą numatytos kelios panašioms padėtims alternatyviai taikomos schemos, prieinamos visiems ūkio subjektams jų nediskriminuojant. Todėl tokia schema negalėtų suteikti Teisingumo Teismo priimtame Banks sprendime (20) pripažintos naudos pagal Sutarties 87 straipsnio 1 dalį. Šiame sprendime Teisingumo Teismas nusprendė, kad pagalbos nėra, jei įvairūs apmokestinimo būdai, susiję su galima nauda dėl faktinio ekonominių subjektų pasirinkimo, gali būti taikomi visiems subjektams jų nediskriminuojant.

(59)

Antra, Liuksemburgo valdžios institucijų teigimu, 1929 m. įstatymo bendrovėms taikomų mokesčių našta turėtų būti įvertinta atsižvelgiant į visus schemos veiksnius – tiek naudingus, tiek nenaudingus. Tačiau Komisija neabejotinai šio metodo netaikė. Šiuo atžvilgiu Liuksemburgo valdžios institucijos primena, kad savo 2006 m. balandžio 13 d. laiške pateikė tris pavyzdžius, kada 1929 m. įstatymo bendrovėms pritaikius aptariamą schemą jos patyrė žalą, palyginti su apmokestinamomis bendrovėmis.

(60)

Komisija negali pritarti Liuksemburgo valdžios institucijų išvadoms. Priešingai nei teigia šios institucijos, taikant aptariamą schemą atleidžiama nuo keleto mokesčių: pajamų, savivaldybės verslo ir grynojo turto. Šis atleidimas nukrypsta nuo susijusių bendrovių apmokestinimo taisyklės. Be to, šiomis leidžiančiomis nukrypti nuostatomis siekiama ne tik užkirsti kelią daugkartiniam pajamų apmokestinimui, bet ir tam tikrų mokesčių netaikyti kai kurioms 1929 m. liepos 31 d. įstatyme numatytoms bendrovių vykdomos ekonominės veiklos rūšims.

(61)

Nors pagal kontroliuojančiosioms bendrovėms taikomą 1929 m. įstatyme numatytą atleidimo nuo mokesčių schemą nėra atleidžiama nuo visų mokesčių, kuriuos iš esmės turi mokėti Liuksemburgo bendrovės (21), šioje procedūroje nagrinėjamos tik nustatytos mokestinės išimtys ir keli neapmokestinami asmeniniai mokesčiai (22). Tiesioginiais mokesčiais, pirmiausia pajamų, savivaldybės verslo ir grynojo turto, 1929 m. įstatymo bendrovės visiškai nėra apmokestinamos.

(62)

Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytus argumentus, Komisija, priešingai nei teigė 2006 m. vasario 9 d. sprendime, sutinka, kad nekilnojamojo turto mokesčiu 1929 m. įstatymo bendrovės apmokestinamos pagal 1936 m. gruodžio 1 d. įstatymą ir kad šiuo atveju minėtoms bendrovėms nauda nesuteikiama.

(63)

Aptariant atleidimo nuo pajamų ir savivaldybės verslo mokesčio klausimą, 1929 m. įstatymo bendrovių iš akcijų gautų pajamų (dividendų ir kapitalo prieaugio) neapmokestinimas daug svarbesnis nei akcijų paketo neapmokestinimas, taikomas nuo mokesčių neatleidžiamų bendrovių gautiems dividendams ir kapitalo prieaugiui, kad būtų užkirstas kelias dvigubam jų apmokestinimui. 1929 m. įstatymo bendrovės nėra tuo apmokestinamos, neatsižvelgiant į tai, ar jos atitinka taikyti bendrą atleidimo nuo mokesčių schemos, kurios tikslas – užkirsti kelią dvigubam apmokestinimui, taikymo sąlygas (23). Taigi priešingai nei apmokestinamos bendrovės, nuo šio mokesčio jos atleidžiamos automatiškai. Komisija pažymi, kad įgyvendinant paprastai tenkančias mokestines prievoles sumažinantį aptariamą atleidimą nuo mokesčių, 1929 m. įstatymo bendrovėms suteikiama nauda (24).

(64)

Dėl pajamų mokesčio ir savivaldybės verslo mokesčio Komisija priduria, kad 1929 m. įstatymo bendrovių gaunamos palūkanos ir autoriniai atlyginimai šiais mokesčiais visiškai neapmokestinami, priešingai nei kitų bendrovių, kurios Liuksemburge apmokestinamos pagal bendrąją teisę. Šio atleidimo nuo mokesčių nebūtų galima pagrįsti siekiu užkirsti kelią dvigubam šių pajamų apmokestinimui, nes pirmiausia atitinkamus mokesčius išskaito jų mokėtojai. Todėl atleidimas nuo šių pajamų mokesčio pagal 1929 m. liepos 31 d. įstatymą nukrypsta nuo nuostatų ir prieštarauja principui, pagal kurį palūkanos ir autoriniai atlyginimai bent kartą apmokestinami pajamų mokesčiu. Todėl, atsižvelgdama į išimtinį šio atleidimo nuo mokesčių pobūdį, Komisija pažymi, kad šiuo atveju 1929 m. įstatymo bendrovėms paprastai tenkančios mokestinės prievolės taip pat sumažintos.

(65)

Dėl 1929 m. įstatymo bendrovių paskirstytoms pajamoms, dividendams ir autoriniams atlyginimams taikomo mokesčio, išskaičiuojamo prie šaltinio: Komisija teigia, kad minėtos bendrovės Liuksemburge neapmokestinamos išskaičiuojamuoju mokesčiu, paprastai taikomu gavėjų nerezidentų mokėjimams, kalbant apie milijardinį kapitalą turinčias bendroves – įskaitant atlyginimams taikomą mokestį. Todėl Komisija pažymi, kad 1929 m. įstatymo bendrovėms šiuo atveju taip pat sumažinamos paprastai tenkančios mokestinės prievolės.

(66)

Net ir spėdama, kad šis atleidimas nuo išskaičiuojamojo mokesčio tiesiogiai naudingas pajamų gavėjams ir tik netiesiogiai – 1929 m. įstatymo bendrovėms, Komisija teigia, kad dėl to šioms bendrovėms sumažėja mokesčiai, kuriuos paprastai moka Liuksemburge apmokestinamos paskirstančiosios bendrovės. Šį vertinimą patvirtina tai, kad išskaičiuojant mokestį prie šaltinio jo norma didesnė, jei paskirstytojas apmoka mokesčio išlaidas, ir tokiu atveju teisiškai neprivaloma perleisti mokesčio mokėjimo pajamų gavėjui. Be to, 1929 m. įstatymo bendrovės gauna netiesioginę naudą dėl to, kad atleidus investuotojus nuo šių mokesčių, pasiekiamas didesnis našumas ir lengviau galima naudoti rizikos ir (arba) paskolų kapitalą.

(67)

Galiausiai 1929 m. įstatymo bendrovės neapmokestinamos Liuksemburge apmokestinamoms bendrovėms taikomu grynojo turto mokesčiu. Net ir darant prielaidą, kad šio atleidimo nuo mokesčių ekonominė įtaką ribota, juo sumažinami Liuksemburge 1929 m. įstatymo bendrovių mokesčiai, kuriuos paprastai moka bendrovės.

(68)

Remdamasi išdėstytais argumentais Komisija teigia, kad aptariama nauda yra išimtinės priemonės, galinčios tam tikras įmones skatinti kitų įmonių, kurių faktinė ir teisinė padėtis, atsižvelgiant į minėtos schemos tikslą – užkirsti kelią daugkartiniam apmokestinimui, panaši, atžvilgiu. Šiuo atžvilgiu Komisija pažymi, kad Liuksemburgo valdžios institucijų argumentas dėl Banks sprendimo netinkamas. Minėtoje byloje iš įvairių galimų tam tikrų apmokestinimo taikymo būdų nė vienas a priori neatrodė naudingesnis. Tačiau šiuo atveju reikia manyti, kad atleidimas nuo mokesčių iš esmės naudingesnis nei pajamų apmokestinimas. Komisija iš to daro išvadą, kad 1929 m. įstatymo bendrovėms neabejotinai, o ne atsitiktinai, sumažinamos paprastai joms tenkančios mokestinės prievolės.

(69)

Visi trys Liuksemburgo valdžios institucijų 2006 m. balandžio 13 d. laiške pateikti pavyzdžiai neleidžia abejoti išvada, pagal kurią ginčytina schema suteikiama nuo bendrosios mokesčių teisės nukrypstanti ir Liuksemburgo mokesčių schemos pobūdžiu nepagrįsta nauda. Šios prielaidos neatspindi faktinio 1929 m. įstatymo bendrovėms taikomos schemos naudojimo. Antra vertus, minėtuose pavyzdžiuose pateiktos situacijos, kai pagal bendrąją schemą nuo pajamų mokesčių jau dabar visiškai atleidžiama. Tačiau Liuksemburgas neatsižvelgia į situacijas, kai pagal bendrąją teisę nuo mokesčių nėra atleidžiama, nors, kaip nurodyta pirmiau, tik tokiose situacijose aptariama schema besinaudojantys subjektai išsaugo konkrečią naudą bendrosios schemos atžvilgiu.

(70)

Todėl Komisija pažymi, kad į visus taikomus tiesioginius ir netiesioginius mokesčius neturėtų būti atsižvelgiama siekiant apibrėžti, ar 1929 m. įstatymo bendrovėms suteikiama faktinė mokestinė nauda, nes šios naudos buvimas jau buvo išsamiai įrodytas. Be to, Komisija teigia, kad tokios analizės nebūtų įmanoma atlikti, nes situacijų, į kurias turi būti atsižvelgiama, skaičius neapibrėžtas.

(71)

Darydama išvadą Komisija pažymi, kad aptariama schema suteikiama nauda 1929 m. įstatymo bendrovėms.

(72)

Reikėtų priminti, kad valstybės pagalbos priemonės savitumas, t. y. jos atrankinis pobūdis, yra vienas iš būtinų veiksnių norint pagalbą įvardyti valstybės pagalba pagal Sutarties 87 straipsnio 1 dalį. Tam turi būti patikrinta, ar aptariama mokesčių schema tik tam tikroms įmonėms ar tam tikriems veiklos sektoriams suteikia arba nesuteikia naudos (25). Liuksemburgo valdžios institucijų teigimu, šiuo atveju 1929 m. įstatymo bendrovėms taikoma atleidimo nuo mokesčių schema nėra atrankinė, nes ji gali būti taikoma visoms įmonėms, kurių padėtis panaši, t. y. jos vykdo tik su bendrovėse turimo akcijų paketo valdymu bei investavimu susijusią veiklą ir gauna iš šios veiklos pajamų.

(73)

Komisija pritaria Liuksemburgo valdžios institucijų nuomonei, kad priemonės, tokios kaip bendrovės veiklai taikomas atleidimas nuo mokesčių, atrankumas būtinai turi būti vertinamas lyginant su panašiomis priemonėmis (26). Vis dėlto Komisija pažymi, kad šiuo atveju turi būti lyginamos bendrovės, gaunančios į 1929 m. įstatymo bendrovių panašias pajamas. Tačiau Komisija pastebi, kad iš Liuksemburgo bendrovių tik 1929 m. įstatymo bendrovių visiškai neapmokestinamos gautos pajamos, neatsižvelgiant į tai, ar jų pajamų mokestį jau sumokėjo bendrovės, kurių akcijų jos turi.

(74)

Šiomis aplinkybėmis Komisija tegali daryti išvadą, kad tokia atleidimo nuo mokesčių schema yra atrankinė, nes skatinamos tik tokios įmonės, kurios vykdo tik kai kurią veiklą, tokią, kuri gali būti apmokestinta daug kartų.

(75)

Be to, šį vertinimą patvirtina tai, kad, Liuksemburgo valdžios institucijų teigimu, 1929 m. liepos 31 d. įstatymo tikslas – neleisti pernelyg išplėsti šios palankios schemos taikymo, t. y. imti ją taikyti bendrovėms, kurios nėra 1929 m. įstatymo bendrovės, kad ji nebūtų per didelė našta valstybės biudžetui. Šiuo atžvilgiu Komisija primena, kad teikiant mokesčių schemos pobūdžiu ar struktūra pagrįstą argumentą turi būti atsižvelgiama į konkrečios mokestinės priemonės derėjimą su bendra mokesčių schemos vidaus logika (27). Šiuo atveju to nedaryta, nes Liuksemburgas nepateikė argumentų, kodėl išimtinė schema nacionalinės mokesčių schemos pobūdžio arba struktūros atžvilgiu taikyta tik 1929 m. įstatymo bendrovėms.

(76)

Be to, Komisija pažymi, kad pagal 1929 m. liepos 31 d. įstatymą nuo mokesčių atleidžiama, jei vykdomos tam tikros sąlygos: turėti administracinei institucijai prižiūrint tvarkomą registravimo schemą, laikytis kai kurių teisinių reikalavimų dėl minimalaus grynojo turto ir faktiškai vykdyti tik kai kurią griežtai apibrėžtą veiklą. Komisijos nuomone, šių griežtų kriterijų buvimas paryškina aptariamos schemos atrankinį pobūdį.

(77)

Šiuo atžvilgiu Komisija pažymi, kad 1929 m. įstatymo bendrovės turi vykdyti tik veiklą, susijusią su bet kokiu akcijų paketo įgijimu kitose įmonėse ir šio paketo valdymu bei investavimu. 1929 m. liepos 31 d. įstatyme pateiktą glaustą akcijų investavimo apibrėžtį patikslino žemės registravimo ir domenų valdyba; plačiai aiškindama valdyba nurodė, kad investavimas turi apimti kelių rūšių ekonominę veiklą, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusią su akcijų investavimu ir pirmiausia vykdomą finansavimo srityje. Antai bendrovės avansus ir ilgalaikes ar trumpalaikes paskolas gali teikti bendrovėms, kurių kapitalą jos tiesiogiai valdo (28).

(78)

Pagal 1929 m. liepos 31 d. įstatymą į akcijų investavimo sąvoką taip pat patenka užstatų teikimas bendrovių, kuriose 1929 m. įstatymo bendrovės turi akcijų, kreditoriams ir jų kapitalo didinimo garantijos. Be akcijų paketo 1929 m. įstatymo bendrovės taip pat gali turėti valstybinių, privačių, reguliuojamose arba nereguliuojamose rinkose kotiruojamų arba nekotiruojamų, valstybinio arba nevalstybinio sektoriaus išleistų obligacijų. Be to, 1929 m. įstatymo bendrovės gali turėti tik obligacijų, neatsižvelgiant į akcijų valdymo veiklą, arba kartu vykdyti šią veiklą. Taip finansų bendrovės gali išplėsti potencialių finansuojamų subjektų ratą ir teikti paskolas visoms grupei priklausančioms bendrovėms, taigi visoms bendrą pavadinimą turinčioms bendrovėms, kurių bent 25 % akcijų turi bendra pagrindinė bendrovė.

(79)

Be to, kai kurių rūšių veikla laikoma lygiaverte akcijų įgijimui, net jei aptariama 1929 m. įstatymo bendrovė neturi akcijų. Antai bendrovė gali turėti patentų ir, nors negali jų eksploatuoti ar jais prekiauti, eksploatavimo licencijas gali teikti kitoms trečiosioms bendrovėms arba grupei, kuriai priklauso, taigi gauti autorinį atlyginimą ir likti neapmokestinta.

(80)

Veikla, kurią leidžiama vykdyti 1929 m. įstatymo bendrovėms, taip pat apima konsultavimą investicinių fondų vykdomo valdymo ir investavimo klausimais. Šios veiklos tikslas – kolektyvinio investavimo subjektams patarti dėl jiems patikėtų akcijų valdymo. Šią veiklą paprastai vykdo konsultacinė bendrovė, kuri iš principo apmokestinama taikant bendrąją mokesčių teisę. Tačiau, jei atitinka tam tikras konkrečias sąlygas, konsultacinė bendrovė gali pasirinkti 1929 m. įstatymo bendrovės statusą (29).

(81)

Pateikti faktai rodo, kad veikla, kurią gali vykdyti 1929 m. įstatymo bendrovė, griežtai apribota 1929 m. liepos 31 d. įstatyme; už kitų rūšių veiklos vykdymą baudžiama atimant nuo mokesčių atleidžiamos bendrovės statusą. Komisija pažymi, kad šie apribojimai patvirtina 1929 m. įstatymo bendrovėms taikomos atleidimo nuo mokesčių schemos atrankinį pobūdį. Be to, kaip Komisija nurodė 2006 m. vasario 9 d. sprendime, užtenka tik konstatuoti, kad šios schemos teikiama nauda negali naudotis keli ekonomikos sektoriai. Antai naudos iš minėtos schemos negauna įmonės, kurios vykdo kitokią nei leidžiamą veiklą, susijusią su akcijų investavimu ir keliais sektoriais, tokiais kaip apdirbamoji pramonė, žemės ūkis ar prekyba.

(82)

Komisija pažymi, kad tokio 1929 m. įstatymo bendrovėms taikomo apmokestinimo, kuriuo siekiama skatinti šias bendroves jų konkurentų atžvilgiu atleidžiant nuo mokesčių tik tam tikras įmones, negalima pateisinti jokiu objektyviu paaiškinimu.

(83)

Be to, šį vertinimą sustiprina aplinkybė, kad aptariama schema taikoma tik tam tikrą veiklą vykdančioms Liuksemburgo bendrovėms. Kad aptariama atleidimo nuo mokesčių schema būtų joms taikoma, visos iš savo investicijų pelną norinčios gauti įmonės Liuksemburge turi įsteigti atskirą struktūrą, kurios tikslas – vykdyti tik 1929 m. įstatyme leidžiamą veiklą. Tokiai struktūrai įsteigti skiriamos investicijos, kurios prisideda prie įprastų investicinės veiklos išlaidų. Ši schema gali būti taikoma tik grupėje veikiančioms įmonėms, turinčioms didelius ekonominius išteklius (30), kurių užtenka akcijų valdymo ir finansavimo veiklai skirtai struktūrai Liuksemburge sukurti. Pavyzdžiui, tokios yra nuo mokesčių atleidžiamos milijardinį kapitalą turinčios bendrovės.

(84)

Dėl taikant aptariamą schemą gaunamos naudos suteikimo iš valstybinių išteklių reikėtų priminti, kad valstybės pagalbos sąvoka platesnė nei subsidijų, nes ji apima ne tik pozityviąsias išmokas, kaip antai pačias subsidijas, bet ir priemones, įvairiais būdais sumažinančias įmonei paprastai tenkančias mokestines prievoles, ir kurios, nors ir nebūdamos subsidijos tiesiogine šio žodžio prasme, yra panašaus pobūdžio ir daro tokią pat įtaką (31). Dėl to, nors taikant šiame sprendime aptariamą schemą, kuria viešosios valdžios institucijos tam tikras įmones atleidžia nuo paprastai mokėtino mokesčio, nėra naudojami valstybiniai ištekliai, šių įmonių padėtis palankesnė nei kitų mokesčių mokėtojų, ir yra valstybės pagalba pagal Sutarties 87 straipsnio 1 dalį (32). Todėl nors šiuo atveju pagal 1929 m. įstatymą taikomas bendrovių atleidimas nuo mokesčių nėra susijęs su valstybinių išteklių naudojimu, negalima neigti, kad dėl jo prarandamos mokestinės pajamos ir todėl tai yra valstybės finansavimas.

(85)

Liuksemburgo teigimu, 1929 m. įstatymo bendrovėms taikoma schema negali iškraipyti konkurencijos ir Bendrijos tarpusavio prekybos, nes bendrovės, kurioms ji taikoma, gauna tik pasyviąsias pajamas ir jų padėtis neprilygsta kitų kaip nepriklausomi paslaugų teikėjai veikiančių ūkio subjektų padėčiai. Be to, Komisija neįrodė, kad schema sustiprina 1929 m. įstatymo bendrovių padėtį, palyginti su kitomis bendrovėmis.

(86)

Komisija pažymi, jog pagal nusistovėjusią Europos Bendrijų Teisingumo Teismo praktiką kad priemonė iškraipytų konkurenciją, užtenka to, kad pagalbos gavėjas konkuruoja su kitomis įmonėmis konkurencijai atvirose rinkose (33) ir, antra vertus, kad priemonė daro įtaką Bendrijos tarpusavio prekybai, kai valstybės suteikta finansinė pagalba sustiprina vienos įmonės padėtį, palyginti su kitomis konkuruojančiomis įmonėmis, Bendrijos tarpusavio prekyboje (34).

(87)

Komisija mano, kad 1929 m. įstatymo bendrovės priklauso finansų sektoriui, kuriame jos vykdo konkrečią veiklą – teikia paskolas kitiems grupės nariams, leidžia obligacijas, diskontuoja sąskaitas ir valdo tiesiogiai bei netiesiogiai jų kontroliuojamų bendrovių ir kitų grupės, kuriai priklauso 1929 m. įstatymo bendrovė, bendrovių indėlius grynaisiais pinigais arba pataria bendrų investicinių fondų valdymo klausimais. Kaip pažymėta pirmiau, nuo mokesčių atleidžiamoms finansų bendrovėms ir milijardinį kapitalą turinčioms bendrovėms vykdant šio pobūdžio finansinę veiklą pagal 1929 m. įstatymą taikoma lankstesnė schema. 1929 m. įstatymo bendrovės taip pat dalyvauja perkant bei valdant patentus ir teikiant licencijas pavaldžiųjų įmonių, kurios joms tiesiogiai ir netiesiogiai priklauso, arba kitų grupės bendrovių vardu.

(88)

Kaip ir Bendrijos finansinių paslaugų rinkai būdingas reglamentavimo mažinimo procesas, konkurencija šiame sektoriuje daugiausia grindžiama institucinių finansinės veiklos bendrojoje rinkoje apribojimų šalinimu ir panašios veiklos sąlygų skaidrumu bei vienodumu. Vis dėlto ši schema iškraipo konkurenciją, nes 1929 m. įstatymo bendrovės visiškai neapmokestinamos Liuksemburge iš šios veiklos gaunamoms pajamoms paprastai taikomais tiesioginiais mokesčiais, nors ši veikla apmokestinama, kai ją vykdo nepriklausomi arba konkretaus 1929 m. įstatymo bendrovės statuso neturintys paslaugų teikėjai.

(89)

Be to, atsižvelgiant į tai, kad 1929 m. įstatymo bendrovės statusą dažnai renkasi tarptautiniu lygmeniu arba keliuose sektoriuose, pirmiausia prekybos, veikiančios grupės, valstybių narių tarpusavio prekybai įtaka daroma, nes 1929 m. įstatymo bendrovės paslaugomis besinaudojančios tarptautinio verslo įmonės turi mokestinės naudos. Be to, 1929 m. įstatymo bendrovės teikia paslaugas pačioje grupėje ir tam tikromis sąlygomis gali dalyvauti pramoninėje bei komercinėje bendrovių, kurių akcijų jos turi, veikloje – kaip neseniai priimtame sprendime Fondazione Cassa di Risparmio di Firenze  (35) patvirtino Teisingumo Teismas, tai savarankiška ekonominė veikla. Dėl visų šių priežasčių įtaka prekybai daroma ir konkurencija iškraipoma taip pat grupėse, kurioms priklauso 1929 m. įstatymo bendrovės, ir dėl šių grupių vykdomos komercinės veiklos.

(90)

Šias išvadas dar labiau paremia tai, kad aptariamas atleidimas nuo mokesčių, kaip nustatyta, daro didelę įtaką pasirenkant Liuksemburgą kaip privilegijuotą finansinį centrą. Šiuo atžvilgiu Komisija mano esant tikslinga remtis spaudoje pasirodžiusiais straipsniais (36), kuriuose nurodyta, kad Liuksemburgo finansų schema pagrįsta bendrovėms taikoma atleidimo nuo mokesčių schema. Tai įrodymas, leidžiantis patvirtinti, kad tarptautinės finansų bendrovės Liuksemburge naudojasi bendrovių, įskaitant 1929 m. įstatymo bendroves, struktūromis, siekdamos turėti mažiau mokestinių prievolių. Kaip nurodyta šiuose spaudoje pasirodžiusiuose straipsniuose, Liuksemburge registruotų 1929 m. įstatymo bendrovių beveik 15 000.

(91)

Nors Liuksemburgo valdžios institucijos nepateikė duomenų, leidžiančių nustatyti 1929 m. įstatymo bendrovių bendrąją apyvartą, Komisija mano, kad negalima neigti šios schemos poveikio finansiniam sektoriui Liuksemburge ir dėl šios schemos atsirandančių konkurencijos bei tarpusavio prekybos iškraipymo svarbos.

(92)

Komisija mano, kad 1929 m. įstatymo bendrovių gaunama valstybės pagalba negali būti laikoma suderinama su bendrąja rinka. Šiuo atžvilgiu reikėtų pažymėti, kad Liuksemburgo valdžios institucijos nepateikė jokio argumento, pagal kurį šiuo atveju būtų taikoma viena iš Sutarties 87 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytų leidžiančių nukrypti nuostatų.

(93)

Akivaizdu, kad šiuo atveju Sutarties 87 straipsnio 2 dalyje numatytos dėl socialinio pobūdžio pagalbos individualiems vartotojams, pagalbos gaivalinių nelaimių ar kitų ypatingų įvykių padarytai žalai atitaisyti arba tam tikriems Vokietijos Federacinės Respublikos regionams teikiama pagalba negali būti taikomos.

(94)

Taip pat netaikoma Sutarties 87 straipsnio 3 dalies a punkte numatyta išimtis dėl pagalbos, skirtos regionų, kuriuose neįprastai žemas gyvenimo lygis arba didelis nedarbas, ekonominei plėtrai skatinti. Be to, schema negali būti laikoma bendriems Europos interesams svarbiu projektu ir priemone dideliems Liuksemburgo ekonomikos sutrikimams atitaisyti pagal Sutarties 87 straipsnio 3 dalies b punktą. Kita vertus, jos tikslas nėra remti kultūrą ir išsaugoti paveldą pagal minėtos Sutarties 87 straipsnio 3 dalies d punktą.

(95)

Dėl Sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punkto, pagal kurį leidžiama pagalba, skirta tam tikros ekonominės veiklos rūšių arba tam tikrų regionų ekonomikos sričių plėtrai skatinti: Komisija pažymi, kad jei ji netrikdo prekybos sąlygų taip, kad prieštarautų bendram interesui, 1929 m. įstatymo bendrovėms suteikta mokestinė nauda nėra susijusi su investicijomis, darbo vietų sukūrimu ar konkrečiais projektais. Ši nauda gaunama tik dėl to, kad sumažinamos vykdant veiklą suinteresuotosioms bendrovėms paprastai tenkančios mokestinės prievolės, todėl ji turi būti laikoma valstybės pagalba veiklai. Pagal nusistovėjusią Komisijos praktiką tokia pagalba negali būti laikoma suderinama su bendrąja rinka, jei ji neskatina tam tikros ekonominės veiklos rūšių arba tam tikrų ekonomikos sektorių plėtros ir jei ji nėra ribotos trukmės, laipsniškai mažinama ar proporcinga priemonėms, būtinoms konkrečioms ekonominėms problemoms spręsti.

(96)

Komisija pažymi, kad vien aptariamos mokestinės naudos teikimas tik Liuksemburge kaip 1929 m. įstatymo bendrovės registruotoms bendrovėms prieštarauja šioje šalyje ir kartu kitose valstybėse narėse įsisteigusių ekonominių subjektų įsisteigimo laisvei (37).

(97)

Šiuo klausimu Komisija pažymi, kad tik bendrovės statusą Liuksemburge turinčios įmonės gali gauti 1929 m. įstatymo bendrovėms taikomos Liuksemburgo mokesčių schemos teikiamą naudą ir kad šios aplinkybės negalima pateisinti minėtos mokesčių schemos pobūdžiu. Užsienio įmonė, vykdanti į 1929 m. įstatymo bendrovių panašią veiklą, pirmiausia per užsienio bendrovės nuolatinę buveinę, padalinį ir pavaldžiąją (dukterinę) bendrovę pagal Sutarties 43 straipsnį, negali gauti 1929 m. įstatymo bendrovėms taikomos atleidimo nuo mokesčių schemos teikiamos naudos. Šiomis aplinkybėmis Komisija negali pritarti Liuksemburgo valdžios institucijų įsipareigojimui nesipriešinti, kad nuo mokesčių pagal 1929 m. liepos 31 d. įstatymą būtų atleidžiamos ir nuolatinės Liuksemburge esančios užsienio bendrovių buveinės, atitinkančios 1929 m. liepos 31 d. įstatyme numatytas sąlygas. Sutarties 87 straipsnio 1 dalyje valstybės pagalba apibrėžiama pagal įtaką, o ne skirstoma pagal priežastis arba tikslus (38). Taigi Komisija patvirtina išankstinį savo vertinimą, pagal kurį dėl aptariamos schemos blogesnėje padėtyje, palyginti su Liuksemburge bendrovės statusą turinčiomis kontroliuojančiosiomis bendrovėmis, pirmiausia atsiduria Liuksemburge veikiančios užsienio įmonės, kurios nėra įsteigtos kaip bendrovės pagal Liuksemburgo teisę. Tokia diskriminacija gali kliudyti užsienio bendrovėms laisvai įsisteigti Liuksemburge, o tai prieštarauja Sutarčiai ir todėl nesuderinama su bendrąja rinka.

(98)

Šiuo atžvilgiu Komisija primena, kad Sutarties 88 straipsnyje numatyta procedūra niekada neturi lemti kitoms konkrečioms Sutarties nuostatoms priešingo rezultato. Todėl valstybės pagalbos, kurios tam tikros įgyvendinimo taisyklės prieštarauja kitoms Sutarties nuostatoms, Komisija negali skelbti suderinama su bendrąja rinka (39). Kaip nurodyta pirmiau, šiuo atveju aptariama schema nėra naudinga užsienio bendrovei, veikiančiai Liuksemburge per antrinę Liuksemburge apmokestinamą įmonę, kuri pagal Sutarties 43 straipsnį yra nuolatinė buveinė, padalinys ar pavaldžioji bendrovė. Jei valstybė narė, nors ir netiesiogiai, suteikia jos teritorijoje buveinę turinčioms įmonėms mokestinę naudą, atsisakydama tą pačią naudą suteikti kitoje valstybėje narėje savo buveinę turinčioms, bet Liuksemburge antrinę įmonę įsteigusioms bendrovėms, skirtingas šių dviejų kategorijų pagalbos gavėjų vertinimas Sutartyje iš esmės draudžiamas, nes nėra jokio objektyvaus jų padėties skirtumo.

(99)

Atsižvelgdama į visus pirmesnius teiginius, Komisija mano, kad aptariama schema negali būti laikoma suderinama su bendrąja rinka.

(100)

Komisija pažymi, kad 1929 m. įstatymo bendrovėms Liuksemburge taikoma apmokestinimo schema yra valstybės pagalba pagal Sutarties 87 straipsnio 1 dalį ir kad jai nėra taikoma nė viena iš minėtos Sutarties 87 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytų išimčių. Komisija taip pat pažymi, kad, nepaisant padarytų dalinių 1929 m. įstatymo bendrovėms taikomos atleidimo nuo mokesčių schemos pakeitimų, įtrauktų į 2005 m. birželio 21 d. įstatymą, schema toliau teikia visą aptariamą mokestinę naudą, nors ji taikoma tik bendrovėms, kurios iš bent 11 % verslo mokesčiu apmokestintų užsienio bendrovių gauna mažiau nei 5 % dividendų, ir bendrovėms, kurios gauna bent 11 % verslo mokesčiu apmokestintų užsienio arba Liuksemburgo bendrovių išmokamus dividendus. Komisija iš to daro išvadą, kad 1929 m. įstatymo bendrovėms taikoma atleidimo nuo mokesčių schema, iš dalies pakeista 2005 m. birželio 21 d. įstatymu, yra valstybės pagalba pagal Sutarties 87 straipsnio 1 dalį ir kad jai nėra taikoma nė viena iš minėtos Sutarties 87 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytų išimčių.

(101)

Komisijos pažymi, kad 1929 m. įstatyme numatyta atleidimo nuo mokesčių schema iš esmės nekeista nuo Sutarties įsigaliojimo. Komisija mano, kad ši schema yra esama pagalba pagal Reglamento (EB) Nr. 659/1999 1 straipsnio b punkto i papunktį. Komisija pažymi, kad daliniai 1929 m. įstatymo bendrovėms taikomos atleidimo nuo mokesčių schemos pakeitimai, numatyti 2005 m. birželio 21 d. įstatyme, neapima naujų pagalbos elementų ir nepadidina pagalbos gavėjų skaičiaus; dėl to priemonė išlaiko esamos pagalbos pobūdį.