PRIEDAS

Techninė sąveikos specifikacija Posistemis: riedmenys Taikymo sritis: prekiniai vagonai

1.

Įzanga

1.1.	TAIKYMO TECHNINE SRITIS

1.2.	TAIKYMO GEOGRAFINĖ SRITIS

1.3.	ŠIOS TSS TURINYS

2.	Posistemio (taikymo srities) apibrėžimas

2.1.	POSISTEMIO APIBRĖŽIMAS

2.2.	POSISTEMIO FUNKCIJOS

2.3.	POSISTEMIO SĄSAJOS

3.	Pagrindiniai reikalavimai

3.1.	BENDROSIOS NUOSTATOS

3.2.	PAGRINDINIAI REIKALAVIMAI, KURIE YRA SUSIJĘ SU:

3.3.	BENDRIEJI REIKALAVIMAI

3.3.1.

Sauga

3.3.2.

Patikimumas ir prieinamumas

3.3.3.

Sveikata

3.3.4.

Aplinkosauga

3.3.5.

Techninis suderinamumas

3.4.	KONKRETŪS REIKALAVIMAI RIEDMENŲ POSISTEMIUI

3.4.1.

Sauga

3.4.2.

Patikimumas ir prieinamumas

3.4.3.

Techninis suderinamumas

3.5.	KONKRETŪS TECHNINĖS PRIEŽIŪROS REIKALAVIMAI

3.5.1.

Sveikata ir sauga

3.5.2.

Aplinkosauga

3.5.3.

Techninis suderinamumas

3.6.	KONKRETŪS REIKALAVIMAI KITIEMS POSISTEMIAMS, KARTU AKTUALŪS IR RIEDMENŲ POSISTEMIUI

3.6.1.

Infrastruktūros posistemis

3.6.1.1.

Sauga

3.6.2.

Energijos posistemis

3.6.2.1.

Sauga

3.6.2.2.

Aplinkosauga

3.6.2.3.

Techninis suderinamumas

3.6.3.

Kontrolė ir valdymas bei signalizacija

3.6.3.1.

Sauga

3.6.3.2.

Techninis suderinamumas

3.6.4.

Eismo organizavimas ir valdymas

3.6.4.1.

Sauga

3.6.4.2.

Patikimumas ir prieinamumas

3.6.4.3.

Techninis suderinamumas

3.6.5.

Telematikos taikymas krovinių ir keleivių vežimui

3.6.5.1.

Techninis suderinamumas

3.6.5.2.

Patikimumas ir prieinamumas

3.6.5.3.

Sveikata

3.6.5.4.

Sauga

4.	Posistemio apibūdinimas

4.1.

ĮŽANGA

4.2.	FUNKCINĖS IR TECHNINĖS POSISTEMIO SPECIFIKACIJOS

4.2.1.

Bendrosios nuostatos

4.2.2.

Konstrukcijos ir mechaninės dalys

4.2.2.1.

Riedmenų sujungimai (pvz., sankabos), jų sąstatų ir traukinių sujungimai

4.2.2.1.1.

Bendrosios nuostatos

4.2.2.1.2.

Funkcinės ir techninės specifikacijos

4.2.2.1.2.1.

Taukšai

4.2.2.1.2.2.

Tempimo įranga

4.2.2.1.2.3.

Tempimo ir taukšų įrangos sąveika

4.2.2.2.

Saugi prieiga ir pasitraukimas nuo riedmenų

4.2.2.3.

Riedmens pagrindinės konstrukcijos stipris ir krovinio tvirtinimas

4.2.2.3.1.

Bendrosios nuostatos

4.2.2.3.2.

Išimtinės apkrovos

4.2.2.3.2.1.

Išilginės projektinės apkrovos

4.2.2.3.2.2.

Didžiausia vertikali apkrova

4.2.2.3.2.3.

Apkrovų deriniai

4.2.2.3.2.4.

Kėlimas ir kilstelėjimas (domkratais)

4.2.2.3.2.5.

Įrenginių priklausiniai (įskaitant kėbulą ir vežimėlį)

4.2.2.3.2.6.

Kitos išimtinės apkrovos

4.2.2.3.3.

Eksploatacinės (nuovargio) apkrovos

4.2.2.3.3.1.

Apkrovų šaltiniai

4.2.2.3.3.2.

Atsparumo nuovargiui parodymas

4.2.2.3.4.

Pagrindinės riedmens konstrukcijos standis

4.2.2.3.4.1.

Deformacijos

4.2.2.3.4.2.

Vibracijos režimai

4.2.2.3.4.3.

Sąsūkos standis

4.2.2.3.4.4.

Įrenginiai

4.2.2.3.5.

Krovinio tvirtinimas

4.2.2.4.

Durų uždarymas ir rakinimas

4.2.2.5.

Prekinių vagonų ženklinimas

4.2.2.6.

Pavojingi kroviniai

4.2.2.6.1.

Bendrosios nuostatos

4.2.2.6.2.

Pavojingus krovinius gabenančius riedmenis reglamentuojantys teisės aktai

4.2.2.6.3.

Cisternoms taikytini papildomi teisės aktai

4.2.2.6.4.

Techninės priežiūros taisyklės

4.2.3.

Riedmens ir bėgių sąveika ir gabarito nustatymas

4.2.3.1.

Kinematinis gabaritas

4.2.3.2.

Statinė ašies apkrova ir tiesinė apkrova

4.2.3.3.

Riedmenų parametrai, kurie turi įtakos antžeminėms traukinių monitoringo sistemoms

4.2.3.3.1.

Elektrinė varža

4.2.3.3.2.

Įkaitusios ašidėžės aptikimas

4.2.3.4.

Riedmens dinaminės savybės

4.2.3.4.1.

Bendrosios nuostatos

4.2.3.4.2.

Funkcinės ir techninės specifikacijos

4.2.3.4.2.1.

Sauga nuo nuriedėjimo nuo bėgių ir važiavimo stabilumas

4.2.3.4.2.2.

Sauga nuo nuriedėjimo nuo bėgių važiuojant susuktais bėgiais

4.2.3.4.2.3.

Techninės priežiūros taisyklės

4.2.3.4.2.4.

Pakaba

4.2.3.5.

Išilginės gniuždymo jėgos

4.2.3.5.1.

Bendrosios nuostatos

4.2.3.5.2.

Posistemio funkcinės ir techninės specifikacijos

4.2.4.

Stabdymas

4.2.4.1.

Stabdymo savybės

4.2.4.1.1.

Bendrosios nuostatos

4.2.4.1.2.

Funkcinės ir techninės specifikacijos

4.2.4.1.2.1.

Kontrolinė traukinio linija

4.2.4.1.2.2.

Stabdymo charakteristikų elementai

4.2.4.1.2.3.

Mechaninės sudedamosios dalys

4.2.4.1.2.4.

Energijos kaupimas

4.2.4.1.2.5.

Energijos apribojimai

4.2.4.1.2.6.

Apsauga nuo ratų slydimo (ARS)

4.2.4.1.2.7.

Oro tiekimas

4.2.4.1.2.8.

Postovio stabdys

4.2.5.

Informacijos perdavimas

4.2.5.1.

Galimybė perduoti informaciją iš riedmens į riedmenį

4.2.5.2.

Informacijos perdavimo galimybė tarp žemės ir riedmens

4.2.5.2.1.

Bendrosios nuostatos

4.2.5.2.2.

Funkcinės ir techninės specifikacijos

4.2.5.2.3.

Techninės priežiūros taisyklės

4.2.6.

Aplinkos sąlygos

4.2.6.1.

Aplinkos sąlygos

4.2.6.1.1.

Bendrosios nuostatos

4.2.6.1.2.

Funkcinės ir techninės specifikacijos

4.2.6.1.2.1.

Aukštis virš jūros lygio

4.2.6.1.2.2.

Temperatūra

4.2.6.1.2.3.

Drėgnis

4.2.6.1.2.4.

Oro judėjimas

4.2.6.1.2.5.

Lietus

4.2.6.1.2.6.

Sniegas, ledas ir kruša

4.2.6.1.2.7.

Saulės spinduliuotė

4.2.6.1.2.8.

Atsparumas taršai

4.2.6.2.

Aerodinaminiai efektai

4.2.6.3.

Šoniniai vėjai

4.2.7.

Sistemos apsauga

4.2.7.1.

Priemonės avarijos atveju

4.2.7.2.

Priešgaisrinė sauga

4.2.7.2.1.

Bendrosios nuostatos

4.2.7.2.2.

Funkcinės ir techninės specifikacijos

4.2.7.2.2.1.

Apibrėžimai

4.2.7.2.2.2.

Norminės nuorodos

4.2.7.2.2.3.

Projektavimo taisyklės

4.2.7.2.2.4.

Reikalavimai medžiagoms

4.2.7.2.2.5.

Priešgaisrinės apsaugos priemonių techninė priežiūra

4.2.7.3.

Apsauga nuo elektros

4.2.7.3.1.

Bendrosios nuostatos

4.2.7.3.2.

Funkcinės ir techninės specifikacijos

4.2.7.3.2.1.

Prekinio vagono įžeminimo jungtys

4.2.7.3.2.2.

Prekinių vagonų elektros įrangos įžeminimas

4.2.7.4.

Galinių žibintų tvirtinimas

4.2.7.4.1.

Bendrosios nuostatos

4.2.7.4.2.

Funkcinės ir techninės specifikacijos

4.2.7.4.2.1.

Charakteristikos

4.2.7.4.2.2.

Vieta

4.2.7.5.

Nuostatos dėl prekinių vagonų hidraulinių ir (arba) pneumatinių įrenginių

4.2.7.5.1.

Bendrosios nuostatos

4.2.7.5.2.

Funkcinės ir techninės specifikacijos

4.2.8.

Techninė priežiūra: techninės priežiūros byla

4.2.8.1.

Techninės priežiūros bylos apibrėžimas, turinys ir kriterijai

4.2.8.1.1.1.

Techninės priežiūros byla

4.2.8.1.2.

Techninės priežiūros bylos tvarkymas

4.3.	SĄSAJŲ FUNKCINĖS IR TECHNINĖS SPECIFIKACIJOS

4.3.1.

Bendrosios nuostatos

4.3.2.

Kontrolės ir valdymo bei signalizacijos posistemis

4.3.2.1.

Statinė ašies apkrova, dinaminė rato apkrova ir tiesinė apkrova (4.2.3.2 punktas)

4.3.2.2.

Ratai

4.3.2.3.

Riedmenų parametrai, kurie turi įtakos antžeminėms traukinių monitoringo sistemoms

4.3.2.4.

Stabdymas

4.3.2.4.1.

Stabdymo charakteristikos

4.3.3.

Eismo organizavimo ir valdymo posistemis

4.3.3.1.

Riedmenų, jų sąstatų ir traukinių sujungimai

4.3.3.2.

Durų uždarymas ir rakinimas

4.3.3.3.

Krovinio tvirtinimas

4.3.3.4.

Prekinių vagonų ženklinimas

4.3.3.5.

Pavojingi kroviniai

4.3.3.6.

Išilginės gniuždymo jėgos

4.3.3.7.

Stabdymo charakteristikos

4.3.3.8.

Ryšiai

4.3.3.8.1.

Informacijos perdavimo galimybė tarp žemės ir riedmens

4.3.3.9.

Aplinkos sąlygos

4.3.3.10.

Aerodinaminiai efektai

4.3.3.11.

Šoniniai vėjai

4.3.3.12.

Avarinės priemonės

4.3.3.13.

Priešgaisrinė sauga

4.3.4.

Telematikos taikmenys krovinių vežimo posistemiui

4.3.5.

Infrastruktūros posistemis

4.3.5.1.

Riedmenų, jų sąstatų ir traukinių sujungimai

4.3.5.2.

Vagono pagrindinės konstrukcijos stipris ir krovinio tvirtinimas

4.3.5.3.

Kinematinis gabaritas

4.3.5.4.

Statinė ašies apkrova, dinaminė rato apkrova ir tiesinė apkrova

4.3.5.5.

Riedmens dinaminės savybės

4.3.5.6.

Išilginės gniuždymo jėgos

4.3.5.7.

Aplinkos sąlygos

4.3.5.8.

Priešgaisrinė sauga

4.3.6.

Energijos posistemis

4.3.7.

Tarybos direktyva 96/49/EB ir jos priedas (RID)

4.3.7.1.

Pavojingi kroviniai

4.3.8.

Paprastųjų geležinkelių triukšmo TSS

4.4.	EKSPLOATAVIMO TAISYKLĖS

4.5.	TECHNINĖS PRIEŽIŪROS TAISYKLĖS

4.6.	PROFESINĖS KVALIFIKACIJOS

4.7.	SVEIKATOS IR SAUGOS SĄLYGOS

4.8.	INFRASTRUKTŪROS IR RIEDMENŲ REGISTRAS

4.8.1.

Infrastruktūros registras

4.8.2.

Riedmenų registras

5.	Sąveikos sudedamosios dalys

5.1.	APIBRĖŽIMAS

5.2.	INOVACINIAI SPRENDIMAI

5.3.	SUDEDAMŲJŲ DALIŲ SĄRAŠAS

5.3.1.

Konstrukcijos ir mechaninės dalys

5.3.1.1.

Taukšai

5.3.1.2.

Tempimo įranga

5.3.1.3.

Atvaizdai ženklinimui

5.3.2.

Riedmens ir bėgių kelio sąveika ir reglamentuojami dydžiai

5.3.2.1.

Vežimėlis ir važiuoklė

5.3.2.2.

Aširačiai

5.3.2.3.

Ratai

5.3.2.4.

Ašys

5.3.3.

Stabdymas

5.3.3.1.

Skirstytuvas

5.3.3.2.

Perjungimo vožtuvas stabdžiui su kintamos apkrovos/automatinio perjungimo „tuščia“ arba „pakrauta“ padėtimis

5.3.3.3.

Rato apsaugos nuo slydimo įtaisas

5.3.3.4.

Stabdžių įtempiklis

5.3.3.5.

Stabdžių cilindras/pavara

5.3.3.6.

Pneumatinė pusmovė

5.3.3.7.

Galiniai čiaupai

5.3.3.8.

Skirstytuvo išjungimo prietaisas

5.3.3.9.

Diskinių stabdžių trinkelės

5.3.3.10.

Ratinių stabdžių trinkelės

5.3.3.11.

Stabdžių magistralės išleidimo greitintuvo vožtuvas

5.3.3.12.

Automatinis apkrovos jutimo ir perjungimo „tuščia“ arba „pakrauta“ įtaisas

5.3.4.

Ryšiai

5.3.5.

Aplinkos sąlygos

5.3.6.

Sistemos apsauga

5.4.	SUDEDAMŲJŲ DALIŲ VEIKIMAS IR SPECIFIKACIJOS

5.4.1.

Konstrukcijos ir mechaninės dalys

5.4.1.1.

Taukšai

5.4.1.2.

Tempimo įranga

5.4.1.3.

Atvaizdai ženklinimui

5.4.2.

Riedmens ir bėgių kelio sąveika ir reglamentuojami dydžiai

5.4.2.1.

Vežimėlis ir važiuoklė

5.4.2.2.

Aširačiai

5.4.2.3.

Ratai

5.4.2.4.

Ašys

5.4.3.

Stabdymas

5.4.3.1.

Sąveikos sudedamosios dalys, patvirtintos šios TSS paskelbimo metu

5.4.3.2.

Pneumatinis stabdžių skirstytuvas

5.4.3.3.

Perjungimo vožtuvas stabdžiui su kintamos apkrovos/automatinio perjungimo „tuščia“ arba „pakrauta“ padėtimis

5.4.3.4.

Ratų apsaugos nuo slydimo įtaisas

5.4.3.5.

Stabdžių įtempiklis

5.4.3.6.

Stabdžių cilindras (stabdžių pavara)

5.4.3.7.

Pneumatinė pusmovė

5.4.3.8.

Galiniai čiaupai

5.4.3.9.

Skirstytuvo išjungimo prietaisas

5.4.3.10.

Diskinių stabdžių trinkelės

5.4.3.11.

Ratinių stabdžių trinkelės

5.4.3.12.

Stabdžių magistralės išleidimo greitintuvo vožtuvas

5.4.3.13.

Automatinis apkrovos jutimo ir perjungimo „tuščia“ arba „pakrauta“ įtaisas

6.	Sudedamųjų dalių atitkties ir tinkamumo naudoti įvertinimas ir posistemio patikra

6.1.	SĄVEIKOS SUDEDAMOSIOS DALYS

6.1.1.

Įvertinimo procedūros

6.1.2.

Moduliai

6.1.2.1.

Bendrosios nuostatos

6.1.2.2.

Esami sąveikos sudedamųjų dalių sprendimai

6.1.2.3.

Sąveikos sudedamųjų dalių inovaciniai sprendimai

6.1.2.4.

Tinkamumo naudoti įvertinimas

6.1.3.

SSD įvertinimo specifikacija

6.1.3.1.

Konstrukcijos ir mechaninės dalys

6.1.3.1.1.

Taukšai

6.1.3.1.2.

Tempimo įranga

6.1.3.1.3.

Prekinių vagonų ženklinimas

6.1.3.2.

Riedmens ir bėgių kelio sąveika ir reglamentuojami dydžiai

6.1.3.2.1.

Vežimėlis ir važiuoklė

6.1.3.2.2.

Aširačiai

6.1.3.2.3.

Ratai

6.1.3.2.4.

Ašis

6.1.3.3.

Stabdymas

6.2.	POSISTEMIS „PAPRASTIEJI GELEŽINKELIO RIEDMENYS, PREKINIAI VAGONAI“

6.2.1.

Įvertinimo procedūros

6.2.2.

Moduliai

6.2.2.1.

Bendrosios nuostatos

6.2.2.2.

Inovaciniai sprendimai

6.2.2.3.

Techninė priežiūra

6.2.3.

Posistemio įvertinimo specifikacijos

6.2.3.1.

Konstrukcijos ir mechaninės dalys

6.2.3.1.1.

Vagono pagrindinės konstrukcijos stipris ir krovinio tvirtinimas

6.2.3.2.

Riedmens ir bėgių kelio sąveika ir reglamentuojami dydžiai

6.2.3.2.1.

Riedmens dinaminės savybės

6.2.3.2.1.1.

Tipo dalinio patvirtinimo procedūros taikymas

6.2.3.2.1.2.

Naujų vagonų sertifikavimas

6.2.3.2.1.3.

Dinaminių savybių bandymų išimtys vagonams, pagamintiems ar pertvarkytiems važiuoti iki 100 km/h arba 120 km/h greičiu

6.2.3.2.2.

Išilginės gniuždymo jėgos prekiniams vagonams su šoniniais taukšais

6.2.3.2.3.

Prekinių vagonų matavimai

6.2.3.3.

Stabdymas

6.2.3.3.1.

Stabdymo charakteristikos

6.2.3.3.2.

Minimalus stabdymo sistemos bandymas

6.2.3.4.

Aplinkos sąlygos

6.2.3.4.1.

Temperatūra ir kitos aplinkos sąlygos

6.2.3.4.1.1.

Temperatūra

6.2.3.4.1.2.

Kitos aplinkos sąlygos

6.2.3.4.2.

Aerodinaminiai efektai

6.2.3.4.3.

Šoninis vėjas

7.	Įgyvendinimas

7.1.	BENDROSIOS NUOSTATOS

7.2.	TSS SVARSTYMAS IŠ NAUJO

7.3.	ŠIOS TSS TAIKYMAS NAUJIEMS RIEDMENIMS

7.4.	ESAMI RIEDMENYS

7.4.1.

Šios TSS taikymas esamiems riedmenims

7.4.2.

Esamų prekinių vagonų modernizavimas ir rekonstravimas

7.4.3.

Papildomi reikalavimai vagonų ženklinimui

7.5.	SUSISIEKIMUI PAGAL NACIONALINIUS, DVIŠALIUS, DAUGIAŠALIUS AR TARPTAUTINIUS SUSITARIMUS NAUDOJAMI VAGONAI

7.5.1.

Esami susitarimai

7.5.2.

Būsimi susitarimai

7.6.	VAGONŲ PRADĖJIMAS EKSPLOATUOTI

7.7.	ATSKIRI ATVEJAI

7.7.1.

Įvadas

7.7.2.

Specifinių atvejų sąrašas

7.7.2.1.

Konstrukcijos ir mechaninės dalys:

7.7.2.1.1.

Riedmenų sujungimai (pvz., sankabos), jų sąstatų ir traukinių sujungimai

7.7.2.1.1.1.

1 520 mm pločio vėžės kelias

7.7.2.1.1.2.

1 520 mm vėžės kelias

7.7.2.1.1.3.

1 520/1 524 mm pločio vėžės kelias

7.7.2.1.1.4.

1 520 mm pločio vėžės kelias

7.7.2.1.1.5.

1 668 mm pločio vėžės kelias – atstumas tarp taukšų vidurio linijų

7.7.2.1.1.6.

Riedmenų sujungimai

7.7.2.1.1.7.

Bendros nuostatos atskiram 1 000 mm pločio ir siauresnio pločio vėžės tinklo atvejui

7.7.2.1.2.

Saugi prieiga prie riedmenų ir pasitraukimas nuo jų

7.7.2.1.2.1.

Saugi prieiga prie riedmenų ir pasitraukimas nuo jų Airijos Respublikoje ir Šiaurės Airijoje

7.7.2.1.3.

Vagono pagrindinės konstrukcijos ir krovinio tvirtinimas

7.7.2.1.3.1.

1 520 mm pločio vėžės geležinkelių linijos

7.7.2.1.3.2.

1 668 mm vėžės geležinkelių linijos – Kėlimas ir pakylėjimas keltuvais

7.7.2.2.

Riedmens ir kelio sąveika bei reglamentuojami dydžiai

7.7.2.2.1.

Kinematinis gabaritas

7.7.2.2.1.1.

Kinematinis gabaritas Didžiojoje Britanijoje

7.7.2.2.1.2.

Vagonai 1 520 ir 1 435 mm pločio vėžės keliams

7.7.2.2.1.3.

Kinematinis gabaritas Suomijoje

7.7.2.2.1.4.

Kinematinis gabaritas Ispanijoje ir Portugalijoje

7.7.2.2.1.5.

Kinematinis gabaritas Airijoje

7.7.2.2.2.

Statinė ašies apkrova, dinaminė rato apkrova ir tiesinė apkrova

7.7.2.2.2.1.

Statinė ašies apkrova, dinaminė rato apkrova ir tiesinė apkrova Suomijoje

7.7.2.2.2.2.

Statinė ašies apkrova, dinaminė rato apkrova ir tiesinė apkrova Didžiojoje Britanijoje

7.7.2.2.2.3.

Statinė ašies apkrova, dinaminė rato apkrova ir tiesinė apkrova Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje

7.7.2.2.2.4.

Statinė ašies apkrova, dinaminė rato apkrova ir tiesinė apkrova Airijos Respublikoje ir Šiaurės Airijoje

7.7.2.2.3.

Riedmenų parametrai, kurie turi įtakos antžeminėms traukinių monitoringo sistemoms

7.7.2.2.4.

Riedmens dinaminės savybės

7.7.2.2.4.1.

Rato skersmens ir įvairių kelio vėžių atskirų atvejų sąrašas

7.7.2.2.4.2.

Ratų medžiaga:

7.7.2.2.4.3.

Atskiri apkrovų atvejai:

7.7.2.2.4.4.

Riedmens dinaminės savybės Ispanijoje ir Portugalijoje

7.7.2.2.4.5.

Riedmens dinaminės savybės Airijos Respublikoje ir Šiaurės Airijoje

7.7.2.2.5.

Išilginės gniuždymo jėgos

7.7.2.2.5.1.

Išilginės gniuždymo jėgos Lenkijos ir Slovakijos rinktinėse 1 520 mm vėžės geležinkelių linijose, Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje

7.7.2.2.6.

Vežimėliai ir važiuoklė

7.7.2.2.6.1.

Vežimėliai ir važiuoklė Lenkijos ir Slovakijos rinktinėse 1 520 mm vėžės geležinkelių linijose, Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje

7.7.2.2.6.2.

Vežimėliai ir važiuoklė Ispanijoje ir Portugalijoje

7.7.2.3.

Stabdymas

7.7.2.3.1.

Stabdymo charakteristikos

7.7.2.3.1.1.

Stabdymo charakteristikos Didžiojoje Britanijoje

7.7.2.3.1.2.

Stabdymo charakteristikos Lenkijos ir Slovakijos rinktinėse 1 520 mm vėžės geležinkelių linijose, Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje

7.7.2.3.1.3.

Stabdymo charakteristikos Suomijoje

7.7.2.3.1.4.

Stabdymo charakteristikos Ispanijoje ir Portugalijoje

7.7.2.3.1.5.

Stabdymo charakteristikos Suomijoje, Švedijoje, Norvegijoje, Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje

7.7.2.3.1.6.

Stabdymo charakteristikos Airijos Respublikoje ir Šiaurės Airijoje

7.7.2.3.2.

Postovio stabdys

7.7.2.3.2.1.

Postovio stabdys Didžiojoje Britanijoje

7.7.2.3.2.2.

Postovio stabdys Airijos Respublikoje ir Šiaurės Airijoje

7.7.2.4.

Aplinkos sąlygos

7.7.2.4.1.

Aplinkos sąlygos

7.7.2.4.1.1.

Aplinkos sąlygos Ispanijoje ir Portugalijoje

7.7.2.4.2.

Priešgaisrinė sauga

7.7.2.4.2.1.

Priešgaisrinė sauga Ispanijoje ir Portugalijoje

7.7.2.4.3.

Apsauga nuo elektros

7.7.2.4.3.1.

Apsauga nuo elektros Lenkijos ir Slovakijos rinktinėse 1 520 mm vėžės geležinkelių linijose, Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje

7.7.3.

Valstybių narių atskirų atvejų lentelė

Turinio lentelė: Priedai

Žymė-jimas	Pavadinimas
A	Konstrukcijos ir mechaninės dalys
B	Konstrukcijos ir mechaninės dalys, prekinių vagonų ženklinimas
C	Riedmens ir kelio sąveika ir reglamentuojami dydžiai, kinematinis gabaritas
D	Riedmens ir kelio sąveika ir reglamentuojami dydžiai, statinė ašies apkrova, dinaminė rato apkrova ir tiesinė apkrova
E	Riedmens ir kelio sąveika ir reglamentuojami dydžiai, aširačio matmenys ir leistini nuokrypiai nuo standartinio gabarito
F	Ryšiai, informacijos perdavimo galimybė tarp žemės ir riedmens
G	Aplinkos sąlygos, drėgnis
H	Infrastruktūros ir riedmenų registras, reikalavimai prekinių vagonų registrui
I	Stabdymas, stabdymo sąveikos sudedamųjų dalių sąsajos
J	Riedmens ir kelio sąveika ir reglamentuojami dydžiai, vežimėlis ir važiuoklė
K	Riedmens ir kelio sąveika ir reglamentuojami dydžiai, aširatis
L	Riedmens ir kelio sąveika ir reglamentuojami dydžiai, ratai
M	Riedmens ir kelio sąveika ir reglamentuojami dydžiai, ašys
N	Konstrukcijos ir mechaninės dalys, Leistini įtempiai statinių bandymų metodams
O	Aplinkos sąlygos, TRIV reikalavimai
P	Stabdymo charakteristikos, sąveikos sudedamųjų dalių įvertinimas
Q	Įvertinimo procedūros, sąveikos sudedamosios dalys
R	Riedmens ir kelio sąveika ir reglamentuojami dydžiai, Išilginės jėgos
S	Stabdymas, stabdymo charakteristikos
T	Atskiri atvejai, kinematinis gabaritas, Didžioji Britanija
U	Atskiri atvejai, Kinematinis gabaritas, 1 520 mm vėžė
V	Atskiri atvejai, stabdymo charakteristikos, Didžioji Britanija
W	Atskiri atvejai, kinematinis gabaritas, Suomija, statinis gabaritas FIN1
X	Atskiri atvejai, valstybės narės Ispanija ir Portugalija
Y	Sudedamosios dalys, vežimėliai ir važiuoklė
Z	Konstrukcijos ir mechaninės dalys, smūginio poveikio (taukšų) bandymas
AA	Įvertinimo procedūros, posistemių patikra
BB	Konstrukcijos ir mechaninės dalys, galinių žibintų įrengimas
CC	Konstrukcijos ir mechaninės dalys, Nuovargio apkrovos šaltiniai
DD	Techninės priežiūros priemonių įvertinimas
EE	Struktūros ir mechaninės dalys, laipteliai ir turėklai
FF	Stabdymas, patvirtintų stabdžių komponentų sąrašas
GG	Konkretūs atvejai, Airijos geležinkelių sistemoje taikomi pakrovos gabaritai
HH	Konkretūs atvejai, riedmenų sujungimai Airijoje ir Šiaurės Airijoje
II	Įvertinimo procedūra: prekinių vagonų pertvarkymo ribos, kurioms nereikalingas naujas patvirtinimas
JJ	Galutinai nenustatyti reikalavimai
KK	Infrastruktūros ir riedmenų registras: infrastruktūros registras
YY	Konstrukcijos ir mechaninės dalys, stiprio reikalavimai tam tikrų tipų vagonų komponentams
ZZ	Konstrukcijos ir mechaninės dalys, pagal tąsumo kriterijų leistinas įtempis

TRANSEUROPINĖ PAPRASTŲJŲ GELEŽINKELIŲ SISTEMA

Techninė sąveikos specifikacija Posistemis „Riedmenys“ Taikymo sritis „Prekiniai vagonai“

1.   ĮŽANGA

1.1.   TAIKYMO TECHNINĖ SRITIS

Ši TSS skirta riedmenų posistemiui, kaip apibrėžta Direktyvos 2001/16/EEB II priedo 1 punkte.

Daugiau informacijos apie riedmenų posistemį pateikta 2 skyriuje.

Ši TSS apima tik prekinius vagonus.

1.2.   TAIKYMO GEOGRAFINĖ SRITIS

Šios TSS taikymo geografinė sritis yra transeuropinė paprastųjų geležinkelių sistema, kaip aprašyta Direktyvos 2001/16/EEB I priede.

1.3.   ŠIOS TSS TURINYS

Pagal Direktyvos 2001/16/EEB 5 straipsnio 3 dalį šioje TSS:

a)	nurodoma numatyta jos taikymo sritis (direktyvos I priede nurodyta tinklo ar riedmenų dalis; direktyvos II priede nurodytas posistemis ar jo dalis) – 2 skyrius;

b)	nustatomi kiekvieno atitinkamo posistemio ir jo sąsajų su kitais posistemiais pagrindiniai reikalavimai – 3 skyrius;

c)	nustatomos funkcinės ir techninės specifikacijos, kurias turi atitikti posistemis ir jo sąsajos su kitais posistemiais. Prireikus šios specifikacijos gali skirtis pagal posistemio paskirtį, pvz., pagal direktyvos I priede numatytas linijų, mazgų ir (arba) riedmenų kategorijas, – 4 skyrius;

d)	nustatomos sąveikos sudedamosios dalys ir sąsajos, kurioms turi būti taikomos Europos specifikacijos, įskaitant Europos standartus, būtinos sąveikai transeuropinėje paprastųjų geležinkelių sistemoje pasiekti, – 5 skyrius;

e)

kiekvienu nagrinėjamu atveju nustatomos atitikties arba tinkamumo naudoti įvertinimo procedūros. Tai visų pirma apima Sprendime 93/465/EEB apibūdintus modulius arba tam tikrais atvejais – specifines procedūras, kurios turi būti taikomos arba sąveikos sudedamųjų dalių atitikčiai, arba jų tinkamumui naudoti ir posistemių „EB“ patikrai įvertinti, – 6 skyrius;

f)	nurodyta TSS įgyvendinimo strategija. Visų pirma reikia nurodyti etapus, kurie turi būti užbaigti, kad būtų galima palaipsniui pereiti iš esamos padėties į galutinę padėtį, kurioje TSS laikymasis tampa norma, – 7 skyrius;

g)	atitinkamiems darbuotojams nurodyta profesinė kvalifikacija bei profesinės sveikatos ir darbo saugos sąlygos, kurios reikalingos minėtiems posistemiams eksploatuoti ir techniškai prižiūrėti, taip pat TSS specifikacijoms įgyvendinti, – 4 skyrius.

Be to, kaip numatyta 5 straipsnio 5 dalyje, galima numatyti atskirus taikymo atvejus kiekvienai TSS; tokios TSS nurodytos 7 skyriuje.

Galiausiai ši TSS taip pat apima (4 skyrius) eksploatacijos ir techninės priežiūros taisykles, kurios būdingos taikymo sričiai, nurodytai pirmiau 1.1 ir 1.2 skirsniuose.

2.   POSISTEMIO (TAIKYMO SRITIES) APIBRĖŽIMAS

2.1.   POSISTEMIO APIBRĖŽIMAS

Riedmenys, kurie yra šios TSS taikymo objektas, apima prekinius vagonus, galinčius važinėti po visą transeuropinę paprastųjų geležinkelių sistemą arba jos dalį. Prekiniai vagonai taip pat apima riedmenis, kurie skirti vežti sunkvežimius.

Ši TSS taikoma naujiems, modernizuotiems arba restauruotiems vagonams, kurie eksploatuoti perduodami įsigaliojus šiai TSS.

Ši TSS netaikoma vagonams, dėl kurių naudojimo sutartys buvo sudarytos iki šios TSS įsigaliojimo.

7.3, 7.4 ir 7.5 skirsniuose parašyta, kokiomis sąlygomis ir su kokiomis išimtimis turi būti tenkinami TSS reikalavimai.

Riedmenų prekinių vagonų posistemis apima struktūrą, susidedančią iš vagonų, stabdymo įrangos, sankabų ir važiuoklių (vežimėlių, aširačių ir kt.), pakabų, durų ir ryšių sistemų.

Ši TTS taip pat nustato techninės priežiūros darbų procedūras, kurios leistų atlikti būtinąją taisomąją ir profilaktinę priežiūrą, kad būtų užtikrinta saugi eksploatacija ir veiksmingumas. Jos apibūdintos 4.2.8 punkte.

Į šią TSS nepateko reikalavimai prekinių vagonų keliamam triukšmui, išskyrus techninės priežiūros sričiai priskiriamus klausimus, kadangi dėl prekinių vagonų, lokomotyvų, keleivinių traukinių ir vagonų keliamo triukšmo yra priimta atskira direktyva.

2.2.   POSISTEMIO FUNKCIJOS

Prekiniai vagonai padeda atlikti šias funkcijas:

„Pakrauti krovinį“ – prekiniai vagonai yra priemonė saugiai atlikti pakrovimo ir iškrovimo operacijas ir gabenti krovinį.

„Varyti riedmenis“ – prekiniai vagonai gali būti saugiai varinėjami po tinklą ir prisidėti prie traukinio stabdymo.

„Išlaikyti ir teikti duomenis apie riedmenis, infrastruktūrą ir tvarkaraštį“ – Techninės priežiūros bylos specifikacija ir techninės priežiūros darbuotojų sertifikavimas leidžia kontroliuoti prekinių vagonų techninę priežiūrą. Duomenys apie prekinius vagonus teikiami riedmenų registrui, jais vagonai yra ženklinami ir galiausiai duomenys perduodami iš riedmens į riedmenį ir iš riedmens į antžeminius ryšių prietaisus.

„Valdyti traukinį“ – prekinis vagonas yra saugiai valdomas visomis tikėtinomis aplinkos sąlygomis ir tam tikrose tikėtinose situacijose.

„Teikti paslaugas krovinių vežimo vartotojams“ – duomenys apie prekinį vagoną, padedantys kurti krovinių vežimo paslaugas vartotojams, teikiami riedmenų registrui, jais vagonai ženklinami ir galiausiai duomenys perduodami iš riedmens į antžeminius ryšių prietaisus.

2.3.   POSISTEMIO SĄSAJOS

Riedmenų prekinių vagonų posistemis turi sąsajas su:

Kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemiu –

—	riedmenų parametrai, kurie turi įtakos antžeminėms traukinių monitoringo sistemoms: — įkaitusių ašies guolių detektoriai, — aširačių elektrinis aptikimas, — ašies skaitikliai;

—	stabdymo charakteristikos;

Eismo organizavimo ir valdymo posistemiu –

—	riedmenų, jų sąstatų ir traukinių sujungimai,

—	durų uždarymas ir rakinimas,

—	krovinio tvirtinimas,

—	pakrovos taisyklės,

—	pavojingi kroviniai,

—	išilginės gniuždymo jėgos,

—	stabdymo charakteristikos,

—	aerodinaminiai efektai,

—	techninė priežiūra;

Prekių vežimo posistemio telematika –

—	riedmenų standartinių duomenų bazės,

—	vagonų ir intermodalinių traukinių eksploatacinių duomenų bazė;

Infrastruktūros posistemiu –

—	riedmenų, jų sąstatų ir traukinių sujungimai,

—

taukšai,

—	kinematinis sąstato gabaritas,

—	statinė ašies apkrova, dinaminė rato apkrova ir tiesinė apkrova,

—	riedmens dinaminės savybės,

—	stabdymo charakteristikos,

—	priešgaisrinė sauga;

Energijos posistemiu –

—	apsauga nuo elektros;

Triukšmu –

—	techninė priežiūra;

Tarybos direktyva 96/49/EB ir jos priedu (RID) –

—	pavojingi kroviniai.

3.   PAGRINDINIAI REIKALAVIMAI

3.1.   BENDROSIOS NUOSTATOS

Šios TSS taikymo srityje pažymėtina, kad suderinamumas su specifikacijomis, aprašytomis:

—	4 skyriuje posistemiui

—	ir 5 skyriuje sąveikos sudedamosioms dalims,

kaip parodė teigiami rezultatai, gauti įvertinus:

—	sąveikos sudedamųjų dalių atitiktį ir (arba) tinkamumą naudoti,

—	posistemio patikrą, kaip aprašyta 6 skyriuje,

užtikrina atitinkamų pagrindinių reikalavimų, nurodytų šios TSS 3 skyriuje, tenkinimą.

Vis dėlto, jeigu dalį pagrindinių reikalavimų nustato nacionaliniai teisės aktai, nes:

—	TSS deklaruojami klausimai nėra galutinai nustatyti arba atidėti ateičiai,

—	taikytina nukrypti leidžianti nuostata pagal Direktyvos 2001/16/EB 7 straipsnį,

—	turima reikalo su atskirais atvejais, aprašytais šios TSS 7.7 skirsnyje,

tai atitinkamos atitikties įvertinimas atliekamas konkrečios valstybės narės nustatyta tvarka.

Pagal Direktyvos 2001/16/EB 4 straipsnio 1 dalį transeuropinė paprastųjų geležinkelių sistema, posistemiai ir sąveikos sudedamosios dalys, įskaitant sąsajas, turi atitikti atitinkamus pagrindinius reikalavimus, išdėstytus Direktyvos 2001/16/EB III priede.

3.2.   PAGRINDINIAI REIKALAVIMAI, KURIE YRA SUSIJĘ SU:

—

sauga,

—	patikimumu ir prieinamumu,

—

sveikata,

—	aplinkosauga,

—	techniniu suderinamumu.

Šie reikalavimai apima bendruosius ir konkrečius reikalavimus kiekvienam posistemiui.

3.3.   BENDRIEJI REIKALAVIMAI

3.3.1.   SAUGA

Direktyvos 2001/16/EB 3 priedo 1.1.1 pagrindinis reikalavimas.

Saugai svarbių sudedamųjų dalių ir, dar konkrečiau, sudedamųjų dalių, susijusių su traukinio judėjimu, projektavimas, konstravimas ar surinkimas, techninė priežiūra ir monitoringas turi garantuoti tokį saugos lygį, kuris atitinka tinklui nustatytus tikslus, įskaitant tuos, kurie numatyti atskiriems ypatingiems atvejams.

Šis pagrindinis reikalavimas tenkinamas funkcinėmis ir techninėmis specifikacijomis, pateiktomis šiuose punktuose:

—	4.2.2.1 (riedmenų sąsajos),

—	4.2.2.2 (saugi prieiga ir pasitraukimas),

—	4.2.2.3 (pagrindinės riedmens konstrukcijos stipris),

—	4.2.2.5 (prekinių vagonų ženklinimas),

—	4.2.3.4 (riedmens dinaminės savybės),

—	4.2.3.5 (išilginės gniuždymo jėgos),

—	4.2.4 (stabdymas),

—	4.2.6 (aplinkos sąlygos),

—	4.2.7 (sistemos apsauga), išskyrus 4.2.7.3 (apsauga nuo elektros) punktą,

—	4.2.8 (techninė priežiūra).

1.1.2 pagrindinis reikalavimas:

Parametrai, susiję su ratų ir bėgių sąlyčiu, turi atitikti stabilumo reikalavimus, reikalingus siekiant garantuoti saugų judėjimą didžiausiu leistinu greičiu.

Šį pagrindinį reikalavimą tenkina funkcinės ir techninės specifikacijos, pateiktos šiuose punktuose:

—	4.2.3.2 (ašies ir rato apkrova),

—	4.2.3.4 (riedmens dinaminės savybės),

—	4.2.3.5 (išilginės gniuždymo jėgos).

Direktyvos 2001/16/EB III priedo 1.1.3 pagrindinis reikalavimas

Naudojamos sudedamosios dalys turi išlaikyti bet kuriuos įprastinius ar išskirtinius įtempius, kurie buvo nurodyti per jų naudojimo laikotarpį. Kiekvieno atsitiktinio gedimo neigiamos pasekmės saugai turi būti apribotos tinkamomis priemonėmis.

Šį pagrindinį reikalavimą tenkina funkcinės ir techninės specifikacijos, pateiktos šiuose punktuose:

—	4.2.2.1 (riedmenų sąsajos),

—	4.2.2.2 (saugi prieiga ir pasitraukimas nuo riedmenų),

—	4.2.2.3 (pagrindinės riedmens konstrukcijos stipris),

—	4.2.2.4 (durų uždarymas),

—	4.2.2.6 (pavojingi kroviniai),

—	4.2.3.3.2 (įkaitusios ašidėžės aptikimas),

—	4.2.4. (stabdymas),

—	4.2.6 (aplinkos sąlygos),

—	4.2.8 (techninė priežiūra).

Direktyvos 2001/16/EB III priedo 1.1.4 pagrindinis reikalavimas

Projektuojant stacionarius įrenginius bei riedmenis ir parenkant naudojamas medžiagas turi būti siekiama riboti ugnies ir dūmų atsiradimą, sklidimą ir poveikį kilus gaisrui.

Šį pagrindinį reikalavimą tenkina funkcinės ir techninės specifikacijos, pateiktos šiame punkte:

—	4.2.7.2 (priešgaisrinė sauga).

Direktyvos 2001/16/EB III priedo 1.1.5 pagrindinis reikalavimas

Visi naudotojams skirti įtaisai turi būti suprojektuoti taip, kad juos naudojant kokiu nors numanomu būdu, ne pagal iškabintas instrukcijas, nebūtų pakenkta saugiam įtaisų veikimui arba naudotojų sveikatai ir saugai.

Šį pagrindinį reikalavimą tenkina funkcinės ir techninės specifikacijos, pateiktos šiuose punktuose:

—	4.2.2.1 (riedmenų sąsajos),

—	4.2.2.2 (saugi prieiga ir pasitraukimas nuo riedmenų),

—	4.2.2.4 (durų uždarymas),

—	4.2.4 (stabdymas).

3.3.2.   PATIKIMUMAS IR PRIEINAMUMAS

Direktyvos 2001/16/EB III priedo1.2 pagrindinis reikalavimas

Traukiniui judant, dalyvaujančių stacionarių ar judančių sudedamųjų dalių monitoringas ir techninė priežiūra turi būti organizuojama, atliekama ir įvertinama taip, kad būtų išlaikytas jų veikimas numatytomis sąlygomis.

Šį pagrindinį reikalavimą tenkina funkcinės ir techninės specifikacijos, pateiktos šiuose punktuose:

—	4.2.2.1 (riedmenų sujungimai),

—	4.2.2.2 (saugi prieiga ir pasitraukimas nuo riedmenų),

—	4.2.2.3 (pagrindinės riedmens konstrukcijos stipris),

—	4.2.2.4 (durų uždarymas),

—	4.2.2.5 (vagonų ženklinimas),

—	4.2.2.6 (pavojingi kroviniai),

—	4.2.4.1 (stabdymo sistema),

—	4.2.7.2.2.5 (priešgaisrinės saugos priemonių techninės priežiūra),

—	4.2.8 (techninė priežiūra).

3.3.3.   SVEIKATA

Direktyvos 2001/16/EB III priedo 1.3.1 pagrindinis reikalavimas

Traukiniuose ir geležinkelių infrastruktūroje negali būti naudojamos medžiagos, dėl jų naudojimo būdo galinčios kelti pavojų tų, kuriems jos yra prieinamos, sveikatai.

Šį pagrindinį reikalavimą tenkina funkcinės ir techninės specifikacijos, pateiktos šiame punkte:

—	4.2.8 (techninė priežiūra).

Direktyvos 2001/16/EB III priedo 1.3.2 pagrindinis reikalavimas

Tos medžiagos turi būti atrenkamos, laikomos ir naudojamos taip, kad būtų galima apriboti žalingų ir pavojingų dūmų ar dujų išmetimą, ypač kilus gaisrui.

Šį pagrindinį reikalavimą tenkina funkcinės ir techninės specifikacijos, pateiktos šiuose punktuose:

—	4.2.7.2 (priešgaisrinė sauga),

—	4.2.8 (techninė priežiūra).

3.3.4.   APLINKOSAUGA

Direktyvos 2001/16/EB III priedo 1.4.1 pagrindinis reikalavimas

Transeuropinės paprastųjų geležinkelių sistemos sukūrimo ir eksploatavimo poveikis aplinkai turi būti įvertintas ir pagal galiojančias Bendrijos nuostatas į jį turi būti atsižvelgta dar projektuojant sistemą.

Šis pagrindinis reikalavimas nepatenka į šios TSS taikymo sritį.

Direktyvos 2001/16/EB III priedo1.4.2 pagrindinis reikalavimas

Traukiniuose ir infrastruktūroje naudojamos medžiagos turi neleisti atsirasti aplinkai kenksmingiems ir pavojingiems dūmams ir dujoms, ypač kilus gaisrui.

Šį pagrindinį reikalavimą tenkina funkcinės ir techninės specifikacijos, pateiktos šiuose punktuose:

—	4.2.7.2 (priešgaisrinė sauga),

—	4.2.8 (techninė priežiūra).

Direktyvos 2001/16/EB III priedo 1.4.3 pagrindinis reikalavimas

Riedmenų ir energijos tiekimo sistemos turi būti suprojektuotos ir pagamintos taip, kad elektromagnetiniu atžvilgiu būtų suderinamos su įrenginiais, įranga ir viešaisiais ar privačiais tinklais, kuriems jos galėtų trukdyti.

Šį pagrindinį reikalavimą tenkina funkcinės ir techninės specifikacijos, pateiktos šiame punkte:

—	4.2.3.3 (ryšys tarp riedmens ir žemės).

Direktyvos 2001/16/EB III priedo 1.4.4 pagrindinis reikalavimas

Eksploatuojant transeuropinę paprastųjų geležinkelių sistemą turi būti laikomasi esamų akustinės taršos taisyklių.

Šį pagrindinį reikalavimą tenkina funkcinės ir techninės specifikacijos, pateiktos šiuose punktuose:

—	4.2.8 (techninė priežiūra),

—	4.2.3.4 (riedmens dinaminės savybės).

Direktyvos 2001/16/EB III priedo 1.4.5 pagrindinis reikalavimas

Transeuropinės paprastųjų geležinkelių sistemos eksploatavimas neturi sukelti neleistino lygio žemės virpesių netoli infrastruktūros esančiose tvarkingai prižiūrimose vietose ir jose vykdomai veiklai.

Šį pagrindinį reikalavimą tenkina funkcinės ir techninės specifikacijos, pateiktos šiuose punktuose:

—	4.2.3.2 (statinė ašies apkrova, dinaminė rato apkrova ir tiesinė apkrova),

—	4.2.3.4 (riedmens dinaminės savybės),

—	4.2.8 (techninė priežiūra).

3.3.5.   TECHNINIS SUDERINAMUMAS

Direktyvos 2001/16/EB III priedo 1.5 pagrindinis reikalavimas

Infrastruktūros ir stacionarių įrenginių techninės charakteristikos turi būti suderinamos tarpusavyje ir su transeuropinėje paprastųjų geležinkelių sistemoje naudojamų traukinių charakteristikomis.

Jei tam tikruose tinklo ruožuose šių charakteristikų atitiktis pasirodytų esanti sunkiai pasiekiama, gali būti įgyvendinami laikini sprendimai, užtikrinantys atitiktį ateityje.

Šį pagrindinį reikalavimą tenkina funkcinės ir techninės specifikacijos, pateiktos šiuose punktuose:

—	4.2.3.1 (kinematinis gabaritas),

—	4.2.3.2 (statinė ašies apkrova, dinaminė rato apkrova ir tiesinė apkrova),

—	4.2.3.4 (riedmens dinaminės savybės),

—	4.2.3.5 (išilginės gniuždymo jėgos),

—	4.2.4 (stabdymas),

—	4.2.8 (techninė priežiūra).

3.4.   KONKRETŪS REIKALAVIMAI RIEDMENŲ POSISTEMIUI

3.4.1.   SAUGA

Direktyvos 2001/16/EB III priedo 2.4.1 pagrindinis reikalavimas

Riedmenų ir transporto priemonių jungčių konstrukcija turi būti suprojektuota taip, kad įvykus susidūrimui ar nuvažiavus nuo bėgių būtų apsaugotos keleivių kupė ir mašinisto kabina.

Šis pagrindinis reikalavimas nepatenka į šios TSS taikymo sritį.

Elektros įranga negali pabloginti kontrolės ir valdymo bei signalizacijos įrenginių saugos ir veikimo.

Šis pagrindinis reikalavimas nepatenka į šios TSS taikymo sritį.

Stabdymo metodai ir įtempiai turi būti suderinami su kelio, inžinerinių statinių ir signalizacijos sistemų konstrukcija.

Šį pagrindinį reikalavimą tenkina funkcinės ir techninės specifikacijos, pateiktos šiuose punktuose:

—	4.2.3.5 (išilginės gniuždymo jėgos),

—	4.2.4 (stabdymas).

Siekiant nekelti pavojaus asmenų saugai, turi būti imamasi priemonių, kad jiems nebūtų pasiekiamos elektra veikiančios sudedamosios dalys.

Šį pagrindinį reikalavimą tenkina funkcinės ir techninės specifikacijos, pateiktos šiuose punktuose:

—	4.2.2.5 (prekinių vagonų ženklinimas),

—	4.2.7.3 (apsauga nuo elektros),

—	4.2.8 (techninė priežiūra).

Kilus pavojui, įtaisai turi sudaryti sąlygas keleiviams pranešti apie tai mašinistui, o palydovams – su juo susisiekti.

Šis pagrindinis reikalavimas nepatenka į šios TSS taikymo sritį.

Įėjimo durys turi turėti keleivių saugą užtikrinančią atidarymo ir uždarymo sistemą.

Šis pagrindinis reikalavimas nepatenka į šios TSS taikymo sritį.

Turi būti įrengti ir nurodyti avariniai išėjimai.

Šis pagrindinis reikalavimas nepatenka į šios TSS taikymo sritį.

Turi būti numatytos atitinkamos atsargos priemonės, kad būtų atsižvelgta į ypatingas saugos sąlygas labai ilguose tuneliuose.

Šis pagrindinis reikalavimas nepatenka į šios TSS taikymo sritį.

Traukiniuose privaloma įrengti pakankamo galingumo ir trukmės avarinio apšvietimo sistemą.

Šis pagrindinis reikalavimas nepatenka į šios TSS taikymo sritį.

Traukiniai turi būti aprūpinti keleivių informavimo sistema, kad traukinio personalas ir pagrindinis valdymo centras turėtų ryšį su keleiviais.

Šis pagrindinis reikalavimas nepatenka į šios TSS taikymo sritį.

3.4.2.   PATIKIMUMAS IR PRIEINAMUMAS

Direktyvos 2001/16/EB III priedo 2.4.2 pagrindinis reikalavimas

Svarbiausios įrangos, važiavimo, traukos ir stabdymo įrangos bei kontrolės ir valdymo sistemos konstrukcija turi būti tokia, kad leistų traukiniui toliau važiuoti esant atskiram ypatingam atvejui ir nesukeltų neigiamų padarinių tebeveikiančiai įrangai.

Šį pagrindinį reikalavimą tenkina funkcinės ir techninės specifikacijos, pateiktos šiuose punktuose:

—	4.2.4.1.2.6 (rato apsauga nuo slydimo, taip pat žr. 5.3.3.3 punktą ir I priedą),

—	5.4.1.2 (tempimo įranga),

—	5.4.2.1 (vežimėlis ir važiuoklė),

—	5.4.2.2 (aširačiai),

—	5.4.3.8 (pneumatinio stabdo oro skirstytuvo išjungimo prietaisas).

3.4.3.   TECHNINIS SUDERINAMUMAS

Direktyvos 2001/16/EB III priedo 2.4.3 pagrindinis reikalavimas

Elektros įranga turi būti suderinama su kontrolės ir valdymo bei signalizacijos įrenginių veikimu

Šis pagrindinis reikalavimas nepatenka į šios TSS taikymo sritį.

Elektrinės traukos atveju srovės imtuvai turi būti tokie, kad traukiniai galėtų važiuoti naudodamiesi transeuropinės paprastųjų geležinkelių sistemos energijos tiekimo sistemomis.

Šis pagrindinis reikalavimas nepatenka į šios TSS taikymo sritį.

Riedmenų charakteristikos turi būti tokios, kad leistų jiems važiuoti visomis linijomis, kuriomis važiuoti jie numatyti.

Šį pagrindinį reikalavimą tenkina funkcinės ir techninės specifikacijos, pateiktos šiuose punktuose:

—	4.2.2.3 (riedmens pagrindinės konstrukcijos stipris),

—	4.2.3.1 (kinematinis gabaritas),

—	4.2.3.2 (statinė ašies apkrova, dinaminė rato apkrova ir tiesinė apkrova),

—	4.2.3.3 (riedmenų parametrai, kurie turi įtakos antžeminėms traukinių monitoringo sistemoms),

—	4.2.3.4 (riedmens dinaminės savybės),

—	4.2.3.5 (išilginės gniuždymo jėgos),

—	4.2.4 (stabdymas),

—	4.2.6 (aplinkos sąlygos),

—	4.2.8 (techninė priežiūra),

—	4.8.2 (riedmenų registras).

3.5.   KONKRETŪS TECHNINĖS PRIEŽIŪROS REIKALAVIMAI

3.5.1.   SVEIKATA IR SAUGA

Direktyvos 2001/16/EB III priedo 2.5.1 pagrindinis reikalavimas

Techniniai įrenginiai ir techninės priežiūros centruose taikomos procedūros turi užtikrinti saugų posistemio veikimą ir nekelti pavojaus sveikatai ir saugai.

Šį pagrindinį reikalavimą tenkina funkcinės ir techninės specifikacijos, pateiktos šiame punkte:

—	4.2.8 (techninė priežiūra).

3.5.2.   APLINKOSAUGA

Direktyvos 2001/16/EB III priedo 2.5.2 pagrindinis reikalavimas

Techniniai įrenginiai ir techninės priežiūros centruose taikomos procedūros negali viršyti leistinų kenksmingo poveikio artimai aplinkai dydžių.

Šios TSS taikymo srities funkcinės ir techninės specifikacijos šio pagrindinio reikalavimo netenkina.

3.5.3.   TECHNINIS SUDERINAMUMAS

Direktyvos 2001/16/EB III priedo 2.5.3 pagrindinis reikalavimas

Paprastųjų riedmenų techninės priežiūros įrenginiai turi būti tokie, kad su sauga, sveikata ir komfortu susijusius darbus būtų galima atlikti visiems riedmenims, kuriems tie darbai buvo numatyti.

Šį pagrindinį reikalavimą tenkina funkcinės ir techninės specifikacijos, pateiktos šiame punkte:

—	4.2.8 (techninė priežiūra).

3.6.   KONKRETŪS REIKALAVIMAI KITIEMS POSISTEMIAMS, KARTU AKTUALŪS IR RIEDMENŲ POSISTEMIUI

3.6.1.   INFRASTRUKTŪROS POSISTEMIS

3.6.1.1.   Sauga

Direktyvos 2001/16/EB III priedo 2.1.1 pagrindinis reikalavimas

Turi būti imamasi tinkamų priemonių, kad būtų neleidžiama patekti arba be leidimo nebūtų patenkama į įrenginius.

Turi būti imamasi priemonių, kad būtų apriboti asmenims kylantys pavojai, ypač traukiniams pravažiuojant pro stotis.

Viešai prieinama infrastruktūra turi būti suprojektuota ir pastatyta taip, kad būtų apriboti žmonių saugai kylantys pavojai (stabilumas, priešgaisrinė sauga, prieinamumas, evakuacija, platformos ir kt.).

Turi būti nustatytos atitinkamos nuostatos, kad būtų atsižvelgta į ypatingas saugos sąlygas labai ilguose tuneliuose.

Šis pagrindinis reikalavimas nepatenka į šios TSS taikymo sritį.

3.6.2.   ENERGIJOS POSISTEMIS

3.6.2.1.   Sauga

Direktyvos 2001/16/EB III priedo 2.2.1 pagrindinis reikalavimas

Energijos tiekimo sistemos eksploatavimas neturi pabloginti nei traukinių, nei asmenų (naudotojų, personalo, aplinkinių gyventojų ir trečiųjų asmenų) saugos.

Šis pagrindinis reikalavimas nepatenka į šios TSS taikymo sritį.

3.6.2.2.   Aplinkosauga

Direktyvos 2001/16/EB III priedo 2.2.2 pagrindinis reikalavimas

Elektros ar šilumos tiekimo sistemų darbas negali kelti aplinkai didesnio poveikio, nei nustato konkrečios ribos.

Šis pagrindinis reikalavimas nepatenka į šios TSS taikymo sritį.

3.6.2.3.   Techninis suderinamumas

Direktyvos 2001/16/EB III priedo 2.2.3 pagrindinis reikalavimas

Naudojamos elektros ar šiluminės energijos tiekimo sistemos turi:

—	sudaryti sąlygas traukinius eksploatuoti pagal apibrėžtus tokių traukinių galingumo lygius,

—	naudojant elektros energijos tiekimo sistemas, būti suderinamos su traukiniuose esančiais elektra maitinamais įtaisais.

Šis pagrindinis reikalavimas nepatenka į šios TSS taikymo sritį.

3.6.3.   KONTROLĖ IR VALDYMAS BEI SIGNALIZACIJA

3.6.3.1.   Sauga

Direktyvos 2001/16/EB III priedo 2.3.1 pagrindinis reikalavimas

Kontrolės ir valdymo bei signalizacijos įrenginiai ir taikomos procedūros turi sudaryti sąlygas pasiekti tokį traukinių važiavimo saugos lygį, kuris atitiktų tinklui nustatytus tikslus. Pablogėjus sąlygoms, kontrolės ir valdymo bei signalizacijos sistemos turėtų ir toliau leisti saugų traukinių, kuriems leidžiama važiuoti, judėjimą.

Šis pagrindinis reikalavimas nepatenka į šios TSS taikymo sritį.

3.6.3.2.   Techninis suderinamumas

Direktyvos 2001/16/EB III priedo 2.3.2 pagrindinis reikalavimas

Visa nauja infrastruktūra ir visi nauji riedmenys, pagaminti ar sukurti patvirtinus suderinamas kontrolės ir valdymo bei signalizacijos sistemas, turi būti pritaikyti naudoti tose sistemose. Mašinistų kabinoje įrengta kontrolės ir valdymo bei signalizacijos įranga turi leisti visoje transeuropinėje paprastųjų geležinkelių sistemoje užtikrinti normalų darbą esant nustatytoms sąlygoms.

Šį pagrindinį reikalavimą tenkina funkcinės ir techninės specifikacijos, pateiktos šiuose punktuose:

—	4.2.3.3.1 (elektrinė varža),

—	4.2.4 (stabdymas).

3.6.4.   EISMO ORGANIZAVIMAS IR VALDYMAS

3.6.4.1.   Sauga

Direktyvos 2001/16/EB III priedo 2.6.1 pagrindinis reikalavimas

Tinklo eksploatacijos taisyklių darna ir mašinistų, traukinio personalo ir valdymo centrų darbuotojų kvalifikacija turi būti tokia, kad užtikrintų saugią eksploataciją atsižvelgiant į įvairius tarptautinio ir vidaus vežimo reikalavimus.

Techninės priežiūros darbai ir jų periodiškumas, techninės priežiūros ir valdymo centrų darbuotojų mokymas bei kvalifikacija ir atitinkamų operatorių sudaryta kokybės užtikrinimo sistema valdymo ir techninės priežiūros centruose turi užtikrinti aukšto lygio saugą.

Šį pagrindinį reikalavimą tenkina funkcinės ir techninės specifikacijos, pateiktos šiuose punktuose:

—	4.2.2.5 (prekinių vagonų ženklinimas),

—	4.2.4 (stabdymas),

—	4.2.8 (techninė priežiūra).

3.6.4.2.   Patikimumas ir prieinamumas

Direktyvos 2001/16/EB III priedo 2.6.2 pagrindinis reikalavimas

Techninės priežiūros darbai ir jų periodiškumas, techninės priežiūros ir valdymo centrų darbuotojų mokymas bei kvalifikacija ir atitinkamų operatorių sudaryta kokybės užtikrinimo sistema valdymo ir techninės priežiūros centruose turi užtikrinti aukšto lygio saugą.

Šį pagrindinį reikalavimą tenkina funkcinės ir techninės specifikacijos, pateiktos šiame punkte:

—	4.2.8 (techninė priežiūra).

3.6.4.3.   Techninis suderinamumas

Direktyvos 2001/16/EB III priedo 2.6.3 pagrindinis reikalavimas

Tinklo eksploatacijos taisyklių darna ir mašinistų, traukinio personalo ir traukinių eismo valdymo darbuotojų kvalifikacija turi užtikrinti transeuropinės paprastųjų geležinkelių sistemos eksploatacinį efektyvumą atsižvelgiant į įvairius tarptautinio ir vidaus vežimo reikalavimus.

Šis pagrindinis reikalavimas nepatenka į šios TSS taikymo sritį.

3.6.5.   TELEMATIKOS TAIKYMAS KROVINIŲ IR KELEIVIŲ VEŽIMUI

3.6.5.1.   Techninis suderinamumas

Direktyvos 2001/16/EB III priedo 2.7.1 pagrindinis reikalavimas

Pagrindiniai reikalavimai telematikos priemonėms garantuoja būtiniausią keleivių ir krovinių vežėjų aptarnavimo kokybę, ypač techninio suderinamumo atžvilgiu.

Turi būti imtasi priemonių siekiant užtikrinti:

—	kad duomenų bazės, programinė įranga ir duomenų perdavimo protokolai būtų rengiami taip, kad būtų sudarytos sąlygos maksimaliems duomenų mainams tarp įvairių programų ir veiklos vykdytojų, išskyrus konfidencialius komercinius duomenis,

—	lengvą prieigą prie informacijos vartotojams.

Šis pagrindinis reikalavimas nepatenka į šios TSS taikymo sritį.

3.6.5.2.   Patikimumas ir prieinamumas

Direktyvos 2001/16/EB III priedo 2.7.2 pagrindinis reikalavimas

Tokių duomenų bazių naudojimo, tvarkymo, atnaujinimo ir techninės priežiūros būdai, programinė įranga ir duomenų perdavimo protokolai turi garantuoti šių sistemų veiksmingumą ir paslaugų kokybę.

Šis pagrindinis reikalavimas nepatenka į šios TSS taikymo sritį.

3.6.5.3.   Sveikata

2.7.3 pagrindinis reikalavimas:

Šių sistemų ir naudotojų sąsajos turi atitikti būtiniausias ergonomikos ir sveikatos apsaugos taisykles.

Šis pagrindinis reikalavimas nepatenka į šios TSS taikymo sritį.

3.6.5.4.   Sauga

Direktyvos 2001/16/EB III priedo 2.7.4 pagrindinis reikalavimas

Kaupiant ar perduodant su sauga susijusią informaciją turi būti užtikrintas tinkamas sąžiningumo ir patikimumo lygis.

Šis pagrindinis reikalavimas nepatenka į šios TSS taikymo sritį.

4.   POSISTEMIO APIBŪDINIMAS

4.1.   ĮŽANGA

Transeuropinė paprastųjų geležinkelių sistema, kuriai taikoma direktyva 2001/16/EB ir kurios dalis yra riedmenų prekiniai vagonai, yra integruota sistema, kuriai atliekama suderinamumo patikra. Šis suderinamumas ypač tikrinamas pagal posistemio specifikacijas, pagal jo sąsajas su sistema, į kurią jis yra integruotas, taip pat pagal eksploatavimo ir techninės priežiūros taisykles.

Funkcinės ir techninės posistemio ir jo sąsajų specifikacijos, aprašytos 4.2 ir 4.3 skirsniuose, nereikalauja taikyti ypatingų technologijų ar techninių spredimų, išskyrus atvejus, kai tai yra būtina transeuropinių paprastųjų geležinkelių tinklo sąveikai. Tačiau dėl sąveikos inovacinių sprendimų gali prireikti naujų specifikacijų ir naujų įvertinimo metodų. Kad technologinės inovacijos būtų įmanomos, tokios specifikacijos ir įvertinimo metodai kuriami taip, kaip aprašyta 6.1.2.3 ir 6.2.2.2 punktuose.

Šiame 4 skyriuje riedmenų prekinių vagonų posistemis apibūdinamas atsižvelgiant į visus taikytinus pagrindinius reikalavimus.

4.2.   FUNKCINĖS IR TECHNINĖS POSISTEMIO SPECIFIKACIJOS

4.2.1.   BENDROSIOS NUOSTATOS

Laikantis 3 skyriuje pateiktų pagrindinių reikalavimų, funkcinės ir techninės riedmenų prekinių vagonų posistemio specifikacijos išdėstytos taip:

—	Struktūros ir mechaninės dalys,

—	Riedmens sąveika su keliu ir kalibravimas,

—	Stabdymas,

—

Ryšiai,

—	Aplinkos sąlygos,

—	Sistemos apsauga,

—	Techninė priežiūra.

Šios kategorijos apima šiuos pagrindinius parametrus:

Struktūros ir mechaninės dalys

Riedmenų sujungimai (pvz., sankabos), jų sąstatų ir traukinių sujungimai

Saugi prieiga ir pasitraukimas nuo riedmenų

Riedmens pagrindinės konstrukcijos stipris

Krovinio tvirtinimas

Durų uždarymas ir rakinimas

Prekinių vagonų ženklinimas

Pavojingi kroviniai

Riedmens ir kelio sąveika ir reglamentuojami dydžiai

Kinematinis gabaritas

Statinė ašies apkrova, dinaminė rato apkrova ir tiesinė apkrova

Riedmenų parametrai, kurie turi įtakos antžeminėms traukinių monitoringo sistemoms

Riedmens dinaminės savybės

Išilginės gniuždymo jėgos

Stabdymas

Stabdymo charakteristikos

Ryšiai

Riedmens galimybė perduoti informaciją iš riedmens į riedmenį

Riedmens galimybė perduoti informaciją iš riedmens į riedmenį

Aplinkos sąlygos

Aplinkos sąlygos

Aerodinaminiai efektai

Šoninis vėjas

Sistemos apsauga

Avarinės priemonės

Priešgaisrinė sauga

Apsauga nuo elektros

Techninė priežiūra

Techninės priežiūros byla

Kiekvienam pagrindiniam parametrui skirtas bendras punktas turi toliau pateikiamus smulkesnius punktus.

Šie toliau pateikiami punktai išsamiau apibūdina sąlygas, kurias reikia tenkinti, kad būtų įvykdyti bendrame punkte iškelti reikalavimai.

4.2.2.   KONSTRUKCIJOS IR MECHANINĖS DALYS

4.2.2.1.   Riedmenų sujungimai (pvz., sankabos), jų sąstatų ir traukinių sujungimai

4.2.2.1.1.   Bendrosios nuostatos

Vagonai iš abiejų galų turi tamprią taukšų ir tempimo įrangą.

Sąstatas vagonų, kurie susisiekimui visada naudojami kaip vienas traukinys, pagal šį reikalavimą laikomi vieninteliu vagonu. Šių vagonų sujungimai turi tampriąją sukabinimo sistemą, kuri turi gebą atlaikyti eksploatacijoje numatytas jėgas.

Traukiniai, kurie susisiekimui visada naudojami kaip vienas traukinys, pagal šį reikalavimą laikomi vieninteliu vagonu. Jie taip pat turi pirmiau minėtą tampriąją sukabinimo sistemą. Jeigu jie neturi standartinės sraigtinės sankabos ir taukšų, juose turi būti įmanoma iš abiejų galų įrengti avarines sankabas.

4.2.2.1.2.   Funkcinės ir techninės specifikacijos

4.2.2.1.2.1.   Taukšai

Jeigu vagono konstrukcijoje numatyti taukšai, vagono gale įrengiami du visiškai vienodi taukšai. Jie turi būti suspaudžiamo tipo. Taukšų įrangos vidurio linijos aukštis yra nuo 940 mm ir 1 065 mm virš bėgio galvutės lygio visomis krovimo sąlygomis.

Standartinis nominalus atstumas tarp taukšų vidurio linijų yra 1 750 mm, ir šios linijos yra simetriškos prekinio vagono vidurio linijai.

Taukšai būna tokio dydžio, kad gulsčiosiose geležinkelio kreivėse ir geležinkelio kreivėmis judant į priešingą pusę atskirų riedmenų taukšai nesusikabintų. Mažiausia leistina užlaida yra 50 mm.

Infrastruktūros TSS konkrečiai nustato mažiausio posūkio spindulį ir atbulinės eigos kreivių charakteristikas.

Vagonai su taukšais, kurių eiga viršija 105 mm, turi turėti keturis visiškai vienodus taukšus (tamprias sistemas, eigą), kurių projektinės charakteristikos vienodos.

Jeigu taukšai keičiami, prie vagono rėmsijės turi būti numatyta laisvos vietos atraminei plokštei. Taukšas prie vagono rėmsijės tvirtinamas keturiais varžtais, kurių kokybės klasė tokia, kad pasiekiamas bent 640 N/mm2 stipris (žr. A priedo A1 pav.).

—

Taukšų charakteristikos Mažiausia taukšo eiga yra 105 mm 0 –5 mm ir mažiausia dinaminė energijos sugėrimo geba – 30 kJ. Taukšų galvutės yra išgaubtos ir jų sferinio darbinio paviršiaus kreivumo spindulys yra 2 750 mm ± 50 mm. Mažiausias taukšo galvutės aukštis yra 340 mm ir jos galai yra vienodai nutolę nuo išilginės taukšo ašies. Taukšai turi identifikacijos žymę. Joje turi būti mažiausia taukšo eiga milimetrais ir jo energijos sugėrimo gebos vertė.

4.2.2.1.2.2.   Tempimo įranga

Standartinė tempimo įranga tarp riedmenų nėra ištisinė ir apima sraigtinę sankabą, visą laiką prijungtą prie kablio, tempimo kablį ir tempimo ašį su tampriąja sistema.

Tempimo kablio vidurio linijos aukštis yra nuo 920 mm ir 1 045 mm virš bėgio galvutės lygio visomis pakrovų sąlygomis.

Kiekvieno vagono galas turi turėti galimybę palaikyti sankabą, kai ji nenaudojama. Jokia sankabos mazgo dalis negali nusileisti žemiau kaip 140 mm virš bėgio galvutės lygio, kai sankaba yra žemiausioje padėtyje dėl išdilimų ir pakabos judėjimo.

—

Tempimo įrangos charakteristikos: Tempimo įrangos tamprioji sistema turi 8 kJ mažiausią statinę sugėrimo gebą. Tempimo kablys ir tempimo ašis turi atlaikyti 1 000 kN jėgą nelūždami. Sraigtinė sankaba turi atlaikyti 1 000 kN jėgą nelūždama. Sraigtinės sankabos lūžimo stipris yra mažesnis nei kitų tempimo įrangos dalių. Sraigtinė sankaba projektuojama taip, kad traukinyje savaiminės atsirandančios jėgos negalėtų atsitiktinai atsukti sraigto. Didžiausia sraigtinės sankabos masė neviršija 36 kg. Sraigtinių sankabų ir tempimo kablių (žr. A priedo A6 pav.) matmenys turi būti tokie, kaip parodyta A priedo A2 ir A3 paveiksluose. Sankabos ilgis matuojamas nuo jos priekinio galo vidinio paviršiaus iki tempimo ašies vidurio linijos ir yra lygus: — 986 mm +10 -5 mm su visiškai atsuktu sraigtu, — 750 mm ± 10 mm su visiškai įsuktu sraigtu.

4.2.2.1.2.3.   Tempimo ir taukšų įrangos sąveika

Tempimo ir taukšų įrangos charakteristikos projektuojamos taip, kad užtikrintų saugų važiavimą posūkiais, kurių spindulys 150 m.

Du vagonai su vežimėliais, kurių taukšai tiesiame kelyje nesiliečia, 150 m spindulio posūkyje gali sukurti ne didesnes kaip 250 kN gniuždymo jėgas.

Dviašiams vagonams nėra nustatyta jokių reikalavimų.

—	Tempimo įrangos ir taukšų įrangos charakteristikos Atstumas tarp tempimo kablio kiaurymės priekinio krašto ir visiškai ištemptų taukšų priekinio paviršiaus yra 355 mm + 45/-20 mm naujoje sąlygoje, kuri parodyta A priedo A4 pav.

4.2.2.2.   Saugi prieiga ir pasitraukimas nuo riedmenų

Riedmenys projektuojami taip, kad darbuotojai sukabinimo ir atkabinimo metu nepatirtų pernelyg didelio pavojaus. Jeigu naudojamos sraigtinės sankabos ir šoniniai taukšai, reikia palikti laisvus protarpius, parodytus A priedo A5 paveiksle, kuriuose nebūtų stacionariai tvirtinamų dalių. Į juos gali patekti sujungimo trosai ir lanksčios žarnos. Po taukšais negali būti jokių įtaisų, kurie trukdytų prieigai prie šių protarpių.

Protarpis virš tempimo kablio matyti A priedo A7 paveiksle.

Jeigu įrengiama mišri automatinė ir sraigtinė sankaba, leidžiama automatinės sankabos galvutei įsiterpti į Berne stačiakampį kairiosios rankos pusėje (kaip matyti A priedo A5 paveiksle), jeigu ji telpa į stačiakampį ir yra naudojamas sraigtas.

Po kiekvienu taukšu yra turėklas. Turėklai turi atlaikyti apkrovas, kurias sukuria sukabinėtojai, patekę į tarpą tarp taukšų.

Vagono galuose 40 mm atstumu nuo vertikalios plokštumos, einančios per visiškai suspaustų taukšų galą, negali būti jokių pritvirtintų dalių.

Vagonuose, išskyrus nekintamo formavimo traukinių vagonus, yra bent po vieną laiptelį ir turėklą sukabinėtojams kiekviename vagono šone. Virš laiptelių ir apie juos turi būti pakankamai laisvos erdvės, kad būtų užtikrinta sukabinėtojo sauga. Laipteliai ir turėklai turi būti suprojektuoti taip, kad atlaikytų sukabinėtojo sukuriamas apkrovas. Laiptelio atstumas nuo vertikalios plokštumos, einančios per visiškai suspaustų taukšų galą, yra mažiausiai 150 mm (žr. A priedo A5 pav.). Laipteliai ir zonos, sudarančios prieigą eksploatacijai, pakrovimui ir iškrovimui, yra atsparios slydimui (žr. E priedą).

Kiekvieno vagono, kuris gali būti traukinio galiniu vagonu, abiejuose galuose yra įtaisai galiniam žibintui įmontuoti. Jeigu reikia lengvos prieigos prie šių įtaisų, vagone įrengiami laipteliai ir turėklai.

Turėklai ir laipteliai tikrinami normalios techninės priežiūros periodais ir remontuojami, jeigu aptinkami didelio apgadinimo požymių, ištrupėjimo ir korozijos ženklų.

4.2.2.3.   Riedmens pagrindinės konstrukcijos stipris ir krovinio tvirtinimas

4.2.2.3.1.   Bendrosios nuostatos

Vagono struktūra projektuojama pagal EN12663 3 skyriaus reikalavimus ir ji turi tenkinti šio standarto 3.4–3.6 straipsniuose apibrėžtus kriterijus.

Papildomai, kartu su nurodytais kriterijais, leidžiama parenkant saugos koeficientą, apibrėžtą EN12663 3.4.3 straipsnyje, įvertinti medžiagų tąsumą gedimo metu. ZZ priede paaiškinta, kaip nustatomas saugos koeficientas ir leistinas įtempis.

Atliekant nuovargio per eksploatacijos laikotarpį įvertinimą svarbu, kad apkrovų atvejai būtų reprezentatyvūs numatomam taikymui ir būtų išreikšti patvirtintą konstrukcijos kodą atitinkančia forma. Reikėtų kiek įmanoma vadovautis pasirinkto konstrukcijos kodo paaiškinimais ir atitinkamomis jo taikymo rekomendacijomis.

Vagonų konstravimui naudojamų medžiagų leistini įtempiai nustatomi taip, kaip nurodyta EN12663 5 skyriuje.

Vagono struktūra reguliariai apžiūrima atliekant įprastą techninę priežiūrą ir, aptikus aiškių sugadinimo, ištrupėjimo ar korozijos žymių, yra atliekamas remontas.

Šioje dalyje apibrėžiami minimalūs konstrukcijos reikalavimai, taikomi pagrindinei krovinį laikančiai (pirminei) vagono struktūrai ir sąsajoms su įrenginiais bei naudinguoju kroviniu.

Šie reikalavimai taikomi:

—	išimtinėms apkrovoms: — išilginėms projektinėms apkrovoms, — didžiausioms vertikaliosioms apkrovoms, — apkrovų deriniams, — kėlimui ir pakylėmui keltuvais, — įrenginių prijungimui (įskaitant kėbulo ir vežimėlio sujungimą), — kitoms išimtinėms apkrovoms;

—

eksploatacijos (nuovargio) apkrovoms: — apkrovos šaltiniams, — naudingojo krovinio spektrui, — bėgių kelio sukuriamai apkrovai, — traukai ir stabdymui, — aerodinaminėms apkrovoms, — ssujungimų nuovargio apkrovoms, — kėbulo ir vežimėlio jungtims, — įrenginių prijungimams, — sankabos apkrovoms, — nuovargio apkrovų deriniui;

—	vagono pagrindinės konstrukcijos standžiui: — deformacijai, — vibracijos režimui, — susukimo standžiui, — įrenginiams;

—	krovinio tvirtinimui. Imamasi priemonių, kad krovinys arba jo dalis atsitiktinai neatsiskirtų nuo prekinio vagono.

Šios TSS reikalavimai nėra privalomi tvirtinimo sistemoms ar įtaisams, pvz., kaiščiams ar tvirtinimo žiedams.

4.2.2.3.2.   Išimtinės apkrovos

4.2.2.3.2.1.   Išilginės projektinės apkrovos

Kaip nustatyta EN12663, skirtingų kategorijų vagonams taikomos skirtingos dydžio apkrovos, būtent:

F-I	Vagonams, kurie gali būti skirstomi be apribojimų;
F-II	Vagonams, kurie negali būti skirstomi kalneliais arba tuščiaeigio skirstymo būdu.

Struktūros pagrindiniuose projektiniuose reikalavimuose daroma prielaida, kad vagonai turi tinkamai veikiančius taukšus ir sankabas.

Struktūra turi tenkinti EN12663 3.4 straipsnio reikalavimus išimtinių apkrovų atvejams.

Jeigu tikslinga, vagonų kėbulai turi tenkinti EN12663 1, 2, 3 ir 4 lentelėse nurodytus išilginio stiprio reikalavimus, kuriuos galima taikyti, jeigu susidaro apkrovos jėgų trajektorijos.

1 PASTABA	Jėga į vieną vagono kėbulo galą sukuria atoveiksmio jėgą atitinkamame priešingo galo taške.
2 PASTABA	Jėgos pridedamos horizontaliai prie tvirtinimo struktūros ir pasidalija į lygius komponentus kiekvieno šoninio taukšo ašyje arba sankabos ašyje.
3 PASTABA	Jeigu neatliekamas smūgio slopinimo taukšais bandymas (žr. Z priedą), skaičiavimais parodoma, kad vagono struktūra galės atlaikyti didžiausias taukšų apkrovas, kurių galima tikėtis eksploatavimo metu.

4.2.2.3.2.2.   Didžiausia vertikali apkrova

Vagono kėbulas turi tenkinti EN12663 8 lentelės reikalavimus su pakeitimais, nurodytais toliau 1 pastaboje.

Vagono kėbulas projektuojamas taip, kad galėtų atlaikyti didžiausias tikėtinas apkrovas, priklausomas nuo jo pakrovos arba iškrovimo būdo. Leidžiama apkrovas apibūdinti jėgomis arba pagreičiais, kuriuos įgauna pridedama masė ir kėbulo masė kartu su naudinguoju kroviniu. Projektiniai atvejai turi atspindėti pačias nepalankiausias sąlygas, kuriomis operatorius norėtų ištirti vagono naudojimą (įskaitant ir piktavališkų veiksmų aplinkybes).

1 PASTABA	Naudojamas daugiklis 1,3 vietoj EN 12663 8 lentelėje nurodyto 1,95 ir netaikoma a pastaba.
2 PASTABA	Krovinys gali būti paskirstomas tolygiai visame krovinį laikančiame paviršiuje, apribotoje zonoje arba diskretiškai. Projektinis (-iai) atvejis (-ai) grindžiamas numatomais dažniausiais taikymo atvejais.
3 PASTABA	Jeigu numatoma, kad vagono grindimis važiuos ratinės transporto priemonės (įskaitant ir pakeliamo kėbulo sunkvežimius), projektas koreguojamas taip, kad vagonas atlaikytų didžiausią vietinį tokių priemonių daromą slėgį.

4.2.2.3.2.3.   Apkrovų deriniai

Struktūra taip pat turi atitikti EN12663 3.4 straipsnio reikalavimus, taikomus nepalankiausių apkrovų deriniui, apibūdintam EN12663 4.4 straipsnyje.

4.2.2.3.2.4.   Kėlimas ir kilstelėjimas (domkratais)

Vagono kėbulas turi kėlimo taškus, kuriuose galima visą vagoną saugiai pakelti arba kilstelėti (domkratu). Taip pat turi būti galima pakelti vieną vagono galą (kartu su jo važiuokle), kitam galui liekant atremtam į važiuoklę.

EN12663 4.3.2 straipsnyje nurodytos apkrovos taikomos kėlimui ir kilstelėjimui (domkratu) dirbtuvėse ir geležinkelio linijose.

Jeigu vagonas keliamas tik gelbstint žmones jam nuriedėjus nuo bėgių ar po kito nenormalaus įvykio ir jeigu tam tikra konstrukcijos liekamoji deformacija yra priimtina, leidžiama 9 ir 10 lentelėse pateiktą apkrovos koeficientą sumažinti nuo 1,1 iki 1,0.

Jeigu pripažinimo bandymui naudojamas koeficientas lygus 1,0, išmatuotos deformacijos ekstrapoliuojamos siekiant parodyti, kad jos tinka didesnėms koeficiento vertėms.

Vagonas keliamas kėlimo taškuose. Šių taškų išdėstymą nulemia vartotojo eksploataciniai poreikiai.

4.2.2.3.2.5.   Įrenginių priklausiniai (įskaitant kėbulą ir vežimėlį)

Įrenginių priklausinių paskirtis yra:

—	laikyti apkrovas, kurios apibūdintos EN12663 4.5 skyriaus 12, 13 ir 14 lentelėse

arba (kita alternatyva)

—	būti pripažintiems atlikus bandymą smūgio slopinimo taukšais, kaip aprašyta Z priede.

4.2.2.3.2.6.   Kitos išimtinės apkrovos

Pagal vagono konstrukcinėms dalims, kaip antai kėbului, šoninėms ir galinėms sienoms, durims, statramsčiams, ir apkrovų ribojimo sistemoms keliamus apkrautumo reikalavimus jos turi atlaikyti didžiausias apkrovas, kurios gali susidaryti vykdant numatytas funkcijas. Apkrovų dydžiai nustatomi pagal EN12663 pateiktus struktūrinio projektavimo principus.

YY priede pateikiami projektiniai reikalavimai, kuriuos reikia tenkinti, kad būtų sukurtos visuotinai taikomos bendro pobūdžio vagonų savybės. Tačiau šie reikalavimai taikomi tik tada, kai tinka nagrinėjamam atvejui.

Apkrovų dydžius naujų tipų vagonams projektuotojai nustato pagal konkrečius reikalavimus, vadovaudamiesi EN12663 pateiktais principais.

4.2.2.3.3.   Eksploatacinės (nuovargio) apkrovos

4.2.2.3.3.1.   Apkrovų šaltiniai

Nustatomi visi ciklinių apkrovų, galinčių nulemti nuovargio sukeliamus gedimus, šaltiniai. Kaip nurodyta EN12663 4.6 straipsnyje, išanalizuojami N priede pateikti pradiniai parametrai ir parenkamas jų įdiegimo ir suderinimo būdas, atitinkantis numatomas prekinio vagono naudojimo sąlygas. Apkrovų dydžiai taip pat nustatomi pagal medžiagų nuovargio konstrukcinį kodą, aprašytą EN12663 5.2 straipsnyje, ir pripažinimo metodą, aprašytą 6.3 straipsnyje. Jeigu nuovargio apkrovos veikia kaip kelių apkrovų derinys, jos įvertinamos atsižvelgiant į apkrovų charakteristikas ir taikant projektinę analizę kartu su nuovargio konstrukciniu kodu.

EN12663 16 lentelėje apibūdintas apkrovų režimas labiausiai paplitusioms vagonų konstrukcijoms gali būti laikomas pakankamai atitinkančiu visą nuovargio apkrovų ciklų derinį.

Jeigu neįmanoma gauti išsamių duomenų, pagrindiniams nuovargio apkrovų šaltiniams nustatyti naudojamas CC priedas.

4.2.2.3.3.2.   Atsparumo nuovargiui parodymas

Kaip nurodyta EN12663 5.2 straipsnyje, nuovargio apkrovų veikiamos medžiagos turi turėti savybes, kurios atitinka Europos standartus arba jiems alternatyvius lygiaverčius šaltinius, jeigu tokių šaltinių yra. Priimtini medžiagų nuovargio konstrukciniai kodai yra 3 Eurokodas ir 9 Eurokodas, taip pat ir N priede aprašytas metodas.

4.2.2.3.4.   Pagrindinės riedmens konstrukcijos standis

4.2.2.3.4.1.   Deformacijos

Apkrovų ar jų derinių sukeltos deformacijos negali būti tokios, kad vagonas ar jo naudingasis krovinys išsikištų už leistino erdvinio kontūro (žr. P priedą ir T priedą).

Deformacijos taip pat negali pakenkti vagono kaip vieneto arba jo bet kurio komponento ar sistemos funkcionalumui.

4.2.2.3.4.2.   Vibracijos režimai

Projektuojant numatoma, kad vagono kėbulo savaiminiai vibracijos režimai visų apkrovų sąlygomis, įskaitant ir taros atvejus, būtų pakankamai izoliuoti ar kitaip atskirti nuo pakabų svyravimų ir esant bet kokiam eksploataciniam greičiui būtų išvengta nepageidautinos reakcijos.

4.2.2.3.4.3.   Sąsūkos standis

Vagono kėbulo sąsūkos standis turi atitikti pakabų charakteristikas, kad nuriedėjimo nuo bėgių kriterijai būtų tenkinami visų apkrovų atvejais, įskaitant ir tarą.

4.2.2.3.4.4.   Įrenginiai

Įrenginių savaiminiai vibracijos režimai jų įmontavimo vietose turėtų būti pakankamai izoliuoti arba kitaip atskirti nuo vagono kėbulo ar pakabų svyravimų, kad esant bet kokiam eksploataciniam greičiui būtų išvengta nepageidautinos reakcijos.

4.2.2.3.5.   Krovinio tvirtinimas

YY priede pateikiami projektiniai reikalavimai, kuriuos reikia tenkinti, kad būtų sukurtos visuotinai taikomos bendro pobūdžio vagonų savybės. Tačiau šie reikalavimai taikomi tik tada, kai tinka nagrinėjamam atvejui.

4.2.2.4.   Durų uždarymas ir rakinimas

Prekinių riedmenų durys ir liukai turi užsidaryti ir rakintis. Ši sąlyga galioja riedmenims važiuojančiame traukinyje (išskyrus atvejus, kai važiavimas yra naudingojo krovinio iškrovimo procedūros dalis). Naudojami rodantys būseną (atidaryta arba uždaryta) užraktai, kuriuos operatorius gali matyti nebūdamas traukinyje.

Užraktai turi būti saugūs, kad netikėtai neatsidarytų važiavimo metu. Uždarymo ir rakinimo sistemos projektuojamos taip, kad eksploatuojantys darbuotojams neiškiltų pernelyg didelis pavojus.

Prie kiekvieno užrakto dedamos tinkamos ir aiškios instrukcijos, kurias vizualiai gali matyti operatorius.

Uždarymo ir rakinimo įtaisai turi atlaikyti apkrovas, kurias naudingasis krovinys sukelia įprastomis ir reguliariomis sąlygomis, taip pat iškeliamas ar perkeliamas numatytu būdu.

Uždarymo ir rakinimo įtaisai turi atlaikyti apkrovas, kurios atsiranda riedmenims prasilenkant su kitu traukiniu visomis sąlygomis, taip pat ir tuneliuose.

Uždarymo ir rakinimo įtaisų aktyvavimo jėgos turi būti tokio dydžio, kad operatorius galėtų jas sukelti be papildomų įrankių. Išimtys taikomos tais atvejais, kai papildomi įrankiai yra konkrečiai numatyti tokiai paskirčiai arba yra naudojamos variklinės sistemos.

Uždarymo ir rakinimo sistemos apžiūrimos įprastais techninės priežiūros periodais ir, jeigu aptinkama gedimų ar pastebima klaidingo veikimo požymių, yra imamasi taisomųjų veiksmų.

4.2.2.5.   Prekinių vagonų ženklinimas

Vagonai ženklinami, kad:

—	kiekvienas paskiras vagonas būtų atpažįstamas pagal jo unikalų numerį, kaip nurodyta TSS „Eismo organizavimas ir valdymas“, ir įtrauktas į registrą;

—	būtų žinoma informacija, kuri reikalinga sudarant traukinio sąstatą, apimanti stabdžių masę, ilgį išilgai taukšų, greičio ir krovinio priklausomybės lentelę įvairioms linijų kategorijoms;

—	būtų nustatyti eksploataciniai apribojimai darbuotojams, įskaitant geografinius apribojimus ir draudimą naudotis skirstomuoju kalneliu;

—

vagonus eksploatuojantiems darbuotojams arba avarinių tarnybų darbuotojams laiku ir vietoje būtų teikiama su sauga susijusi informacija, įskaitant įspėjamuosius ženklus apie orinius elektros laidus, kuriais teka elektros srovė ir elektros įrenginius, kėlimo ar pakylėjimo taškus, konkrečiam riedmeniui skirtas instrukcijas. Šių ženklų sąrašas yra B priede ir, kur reikia, yra pridėtos piktogramos. Ženklai dedami ant vagono karkaso praktiniu požiūriu patogiame aukštyje, iki 1 600 mm virš bėgio galvutės lygio. Perspėjamieji pavojaus ženklai dedami tokioje padėtyje, kad būtų pastebėti prieš pasiekiant pavojaus zoną. Vagonams, neturintiems vertikalių sienų su +/- 10 laipsnių nuokrypiu, ženklai dedami ant specialių skydų. Ženklai uždažomi arba dedami naudojant atvaizdus. Reikalavimai pavojingų krovinių ženklinimui yra nustatyti Tarybos direktyvoje 96/49/EB kartu su jos priedo aktualia versija. Jeigu vagonas pertvarkomas taip, kad reikia keisti ir jo ženklus, yra keičiama taip, kad pokyčiai atitiktų riedmenų registre įrašytus duomenis. Ženklai turi būti nuvalomi arba pakeičiami naujais, jeigu reikia užtikrinti, kad jie būtų įskaitomi.

4.2.2.6.   Pavojingi kroviniai

4.2.2.6.1.   Bendrosios nuostatos

Pavojingus krovinius gabenantys vagonai tenkina šios TSS reikalavimus ir, be to, RID reikalavimus.

Šios teisės srities plėtrai toliau vadovauja tarptautinė darbo grupė (RID komitetas), sudaryta iš vyriausybių, kurios yra COTIF narės, atstovų.

4.2.2.6.2.   Pavojingus krovinius gabenančius riedmenis reglamentuojantys teisės aktai

Riedmenys	Tarybos direktyvos 96/49/EB ir jos priedo aktuali versija
Ženklinimas ir žymėjimas	Tarybos direktyvos 96/49/EB ir jos priedo aktuali versija
Taukšai	Tarybos direktyvos 96/49/EB ir jos priedo aktuali versija
Apsauga nuo kibirkščiavimo	Tarybos direktyvos 96/49/EB ir jos priedo aktuali versija
Vagonų, pavojingus krovinius gabenančių labai ilguose tuneliuose, naudojimas	Tikrinama Europos Komisijos paskirtų darbo grupių (AEIF ir RID)

4.2.2.6.3.   Cisternoms taikytini papildomi teisės aktai

Cisterna	Tarybos direktyvos 1999/36/EB dėl gabenamųjų slėginių įrenginių (TPED) aktuali versija
Cisternų tikrinimas, apžiūra ir ženklinimas	EN 12972 Cisternos pavojingų krovinių gabenimui – metalinių cisternų bandymai, apžiūros ir ženklinimas, 2001 m. balandis

4.2.2.6.4.   Techninės priežiūros taisyklės

Cisternų arba prekinių vagonų techninė priežiūra atitinka šį Europos standartą ir Tarybos direktyvą:

— Bandymai ir apžiūros	EN 12972 Cisternos pavojingų krovinių gabenimui – metalinių cisternų bandymai, apžiūros ir ženklinimas, 2001 m. balandis
— Cisternos ir jos priklausinių techninė priežiūra	Tarybos direktyvos 96/49/EB ir jos priedo aktuali versija
— Bendri susitarimai dėl techninių inspektorių	Tarybos direktyvos 96/49/EB ir jos priedo aktuali versija

4.2.3.   RIEDMENS IR BĖGIŲ SĄVEIKA IR GABARITO NUSTATYMAS

4.2.3.1.   Kinematinis gabaritas

Šiame punkte apibrėžiami didžiausi išoriniai vagonų matmenys, kuriems esant galima garantuoti, kad vagonas nepažeis infrastruktūros gabarito. Dėl to įvertinamas didžiausias leistinas vagono poslinkis, kuris vadinamas kinematiniu kontūru.

Riedmenų kinematinį kontūrą apibrėžia etaloninis profilis ir su juo susijusios taisyklės. Jis nustatomas pagal šias formules apskaičiuojant etaloninio profilio nuomažius ir užtikrinant, kad įvairios riedmenų dalys neišsikištų už šio profilio.

Šie sumažėjimai priklauso nuo:

—	nagrinėjamų riedmenų geometrinių charakteristikų,

—	skerspjūvio padėties vežimėlio sukimosi arba aširačių atžvilgiu,

—	nagrinėjamo taško aukščio virš važiuojamojo paviršiaus,

—	konstrukcinių leistinų nuokrypių,

—	didžiausios leistinos nusidėvėjimo užlaidos,

—	pakabos tamprumo charakteristikų.

Nagrinėjant didžiausią konstrukcijos gabaritą yra įvertinami riedmenų skersiniai ir vertikalūs poslinkiai, naudojant riedmens geometrines ir pakabų charakteristikas įvairiomis apkrovų sąlygomis.

Pasirinktame geležinkelio linijos ruože važiuojančių riedmenų konstrukcijos gabaritas yra atitinkamu saugos atsargos dydžiu mažesnis, nei tos linijos įrenginių gabaritas.

Riedmenų gabaritą sudarošie du pagrindiniaių elementai: paties etaloninio profilio ir jo taisyklių. Šie elementai leidžia nustatyti didžiausius riedmenų matmenis ir nejudamų įrenginių padėtį linijoje.

Kad būtų galima riedmenų gabaritą praktiškai taikyti, konkrečiai apibrėžiamos trys to gabarito dalys:

—	etaloninis profilis;

—	didžiausio statinių artumo gabarito nustatymo taisyklės vagonams;

—	linijos įrenginių artumo atstumo ir tarpukelės pločio nustatymo taisyklės.

C priede apibūdintas etaloninis profilis ir didžiausio konstrukcijos gabarito nustatymo taisyklės vagonams.

Su etaloniniu profiliu susijusios įrenginių artumo atstumo nustatymo taisyklės pateiktos infrastruktūros TSS.

Visi įrenginiai ir vagonų dalys, galintys sukelti skersinius ir vertikalius poslinkius, tikrinami tam tikrais techninės priežiūros intervalais.

Siekiant išlaikyti vagoną kinematinio gabarito viduje, techninės priežiūros plane numatomos šios apžiūros:

—	ratų profilių ir išdilimų,

—	vežimėlio rėmo,

—	spyruoklių,

—	šoninių atramų,

—	kėbulo ir jo dalių,

—	konstrukcinių artumo atstumų,

—	didžiausios nusidėvėjimo užlaidos,

—	pakabos tamprumo charakteristikos,

—	ašies kreiptuvo išdilimų,

—	elementų, kurie turi poveikį riedmens tamprumo moduliui,

—	elementų, kurie turi poveikį šoninių svyravimų centrui,

—	prietaisų, kurie sukelia gabaritui reikšmingus poslinkius.

4.2.3.2.   Statinė ašies apkrova ir tiesinė apkrova

Riedmenų ašies apkrova ir atstumas tarp ašių nulemia kvazistatinės apkrovos poveikį bėgių keliui.

Vagono pakrovos ribos priklauso nuo jo geometrinių charakteristikų, nuo ašiai tenkančio svorio ir nuo linijiniam metrui tenkančio svorio.

Jos turi atitikti geležinkelio linijų ar jų ruožų klasifikaciją pagal A, B1, B2, C2, C3, C4, D2, D3, D4 kategorijas, kaip nurodyta toliau pateiktoje lentelėje.

Šioje TSS nenustatytos ašies apkrovos, viršijančios 22,5 tonos; tokiu atveju ir toliau taikomi galiojantys nacionaliniai teisės aktai, jeigu tik linijos gali atlaikyti tokias dideles apkrovas.

Klasifika-cija	Ašiai tenkanti masė = P
	A	B	C	D	E	F	G
Masė ilgio vienetui = p	16 t	18 t	20 t	22,5 t	25,0 t	27,5 t	30 t
5,0 t/m	A	B1
6,4 t/m		B2	C2	D2
7,2 t/m			C3	D3
8,0 t/m			C4	D4	E4
8,8 t/m					E5
10 t/m

p =	masė ilgio vienetui, tai yra vagono masė kartu su pakrovos mase, padalytos iš vagono ilgio metrais, matuojamo išilgai nesuspaustų taukšų,
P =	ašiai tenkanti masė.

D priedo D.1 lentelėje yra duomenys, taikytini traukiniui, sudarytam iš vagonų su dviašiais vežimėliais; pagal šiuos duomenis galima nustatyti linijos klasifikacinę kategoriją.

Linija arba linijos ruožas yra klasifikuojami pagal vieną iš šių kategorijų, jeigu gali praleisti neribotą skaičių vagonų, kurių masės charakteristikos tokios, kaip pirmiau pateiktoje lentelėje.

Klasifikacija pagal didžiausią ašiai tenkančią masę P yra reiškiama didžiosiomis raidėmis (A, B, C, D, E, F, G); klasifikacija pagal didžiausią masę ilgio vienetui p yra reiškiama arabiškais skaitmenimis (1, 2, 3, 4, 5, 6), išskyrus A kategoriją.

Šitaip klasifikuotos linijos gali praleisti toliau išvardijamus vagonus:

—	dviašius ir triašius vagonus, vagonus su dviašiais vežimėliais, jeigu a ir b matavimų vertės ne mažesnės už D priedo D.1 lentelėje esančias vertes ir jeigu P ir p vertės neviršija verčių pirmiau pateiktoje lentelėje;

—	vagonus su dviem dviašiais vežimėliais, jeigu a ir b matavimų vertės mažesnės už D priedo D.2 lentelėje esančias vertes, jeigu jie turi sumažintą ašiai tenkančią masę Pr, atitinkančią D priedo D.3 lentelėje esančias vertes pagal a ir b matavimų vertes;

—	vagonus su dviem vežimėliais, turinčiais tris arba keturias ašis, jeigu jie turi sumažintą ašiai tenkančią masę Pr, atitinkančią D priedo D.4 ir D.5 lentelėse esančias vertes pagal a ir b matavimų vertes;

—	vagonus su trim arba keturiais dviašiais vežimėliais, jeigu jie turi sumažintą ašiai tenkančią Pr, neviršijančią D priedo D.6 lentelėje esančių verčių pagal jų geometrines charakteristikas, taip pat jeigu atitinka specialias tokių tipų vagonams nustatytas taisykles.

PASTABA:

Išimtis daroma 20 t ašies apkrovoms, kurioms esant leidžiama šią ribą iki 0,5 t viršyti C kategorijos linijose: — dviašiams ilgiems vagonams, kurių LOB (ilgis išilgai taukšų) ne didesnis kaip 14,10 m ir mažesnis kaip 15,50 m, naudingoji pakrova gali siekti iki 25 t; — vagonams su projektine 22,5 t ašies apkrova, kad būtų kompensuojama papildomos taros masė.

Vagonai su skirtingais intervalais tarp ratų ašių, kurie netenkina D priedo D.3, D.4 ir D.5 skyrių sąlygų, turėtų būti tikrinami atliekant papildomus skaičiavimus, kad būtų įsitikinta, jog didžiausi lenkimo momentai ir plėšimo jėgos atskirai sijai bet kurioje jos dalyje neviršys skaičiuojamųjų verčių vagonams pagal D priedo D.1 skyrių. Ši sąlyga taikoma bet kokiam vagonų skaičiui.

Didžiausias vagono naudingas krovinys, kuris leidžiamas bėgių keliui ir struktūroms, lygus mažiausiam iš dydžių, gaunamų pagal šias formules:

X = n × P - T

Y = L × p - T

Z = n × Pr - T

čia:

n:	vagono ratų poros ašių skaičius,
p:	masė ilgio vienetui t/m,
L:	ilgis išilgai taukšų metrais,
T:	vagono tara tonomis, suapvalinta iki pirmo skaičiaus po kablelio tikslumu,
P:	ašiai tenkanti masė tonomis,
Pr:	sumažinta ašiai tenkanti masė tonomis.

Tara, kurią reikia įvertinti, yra normali, įprastinė tara, ir jos masė nustatoma šioms vagonų grupėms kiekvienoje pagrindinėje gamybos serijoje:

—	vagonai su pneumatiniais stabdžiais,

—	vagonai su oriniais stabdžiais ir nuleidžiamu tilteliu, su sraigtiniais stabdžiais.

Prekinių vagonų pertvarkymo ribos, kurioms nereikalingas naujas patvirtinimas, yra nurodytos II priede.

D priedo D.6 ir D.7 skyriuose yra pateikiamos apkrovų ribos dviašiams vagonams ir bendriausiems vagonų su dviašiais vežimėliais tipams (a = 1,80 m, b = 1,50 m (žr. apibrėžimą D priede)), gautos atlikus palyginimą.

Atlikus palyginimą parinktos X, Y ar Z vertės suapvalinamos iki artimiausios pusės tonos arba artimiausios vienos dešimtosios tonos dalies, kiekvienam užsakovui suapvalinimo variantą laisvai pasirenkant pagal vagono tipą.

Tačiau izoliuotiems vagonams, vagonams šaldytuvams ar mechaniškai šaldomiems vagonams, cisternoms ir uždariems vagonams, gabenantiems miltelių pavidalo krovinius, X, Y ar Z vertės suapvalinamos iki artimiausios vienos dešimtosios tonos dalies.

Ant vagono nebūtinai žymima didžiausia dydžio vertė. Jeigu dėl vagono struktūrinių charakteristikų arba RID taisyklių (COTIF susitarimo D priedo D.3 skyrius) aktualios yra krovinio vertės žemutinės ribos, tai yra rodomos šios žemutinės vertės:

Mažiausia aširačio apkrova vagonams su:

2 ir daugiau ašių	5,0 t,
4 ašimis ir turintiems ratinių stabdžių trinkeles	4,0 t,
daugiau nei su 4 ašimis ir turintiems ratinių stabdžių trinkeles	3,5 t.

Jeigu leidžiama infrastruktūros registre (pvz., konkrečiu rollende Landstrasse atveju):

su 8 ašimis	2,0 t,
su 12 ašių	1,3 t.

4.2.3.3.   Riedmenų parametrai, kurie turi įtakos antžeminėms traukinių monitoringo sistemoms

4.2.3.3.1.   Elektrinė varža

Kiekvieno aširačio varža, išmatuota tarp abiejų ratų riedėjimo paviršių, neviršija 0,01 omo naujiems aširačiams arba naujų komponentų turintiems perrinktiems aširačiams.

Šie varžos matavimai atleikami esant nuolatinės srovės 1,8–2,0 V įtampai.

4.2.3.3.2.   Įkaitusios ašidėžės aptikimas

Galutinai nenustatytas reikalavimas, kuris bus nustatytas artimiausiu metu iš naujo svarstant šią TSS.

4.2.3.4.   Riedmens dinaminės savybės

4.2.3.4.1.   Bendrosios nuostatos

Riedmens dinaminės savybės turi didelę įtaką saugai nuo nuriedėjimo nuo bėgių ir važiavimo stabilumui. Riedmens dinamines savybes apibrėžia:

—	didžiausiasis greitis;

—	statinės bėgių savybės (lygiavimas, vėžės plotis, pakyla, pokrypis, atskiri ir periodiniai bėgių netolygumai);

—	dinaminės bėgių savybės (horizontalus ir vertikalus bėgių standis ir bėgių amortizacija);

—	rato ir bėgio sąlyčio parametrai (rato ir bėgio profilis, vėžės plotis);

—	rato defektai (iščiuožos plokštumos, neapvalumas);

—	kėbulo, vežimėlių ir aširačių masė ir inercija;

—	riedmenų pakabos savybės;

—	naudingojo krovinio paskirstymas.

Saugai ir važiavimo stabilumui užtikrinti reikia atlikti matavimus įvairiomis darbo sąlygomis ar palyginimo su patvirtinta konstrukcija studijas (pvz., imitavimą/skaičiavimą), skirtus dinaminėms savybėms įvertinti.

Riedmenų savybės turi užtikrinti stabilų važiavimą neviršijant taikomų greičio ribų.

4.2.3.4.2.   Funkcinės ir techninės specifikacijos

4.2.3.4.2.1.   Sauga nuo nuriedėjimo nuo bėgių ir važiavimo stabilumas

Siekiant garantuoti saugą nuo nuriedėjimo nuo bėgių ir važiavimo stabilumą turi būti apribotos rato ir bėgio sąveikos jėgos. Tai visų pirma yra skersinės bėgių jėgos Y ir vertikalios jėgos Q.

—

Horizontali bėgių jėga Y Bėgių poslinkiui išvengti sąveikai tinkami riedmenys turi atitikti didžiausios skersinės jėgos Prud ‘ homme kriterijus: (ΣY)lim = α (10 + P/3), kai α = 0,85 ir P = didžiausia statinė ašies apkrova, arba (H2m)lim ((H2m) yra horizontalios jėgos ašyje nepastovioji vidutinė vertė, išmatuota 2 m atkarpoje). Šią vertę turi pateikti Infrastruktūros TSS. Posūkiuose išorinį ratą veikianti kvazistatinė horizontali jėga yra: Yqst, lim Šią vertę turi pateikti Infrastruktūros TSS.

—	Y/Q jėgos Rato užvažiavimo ant bėgio pavojui apriboti ratą veikiančios horizontalios jėgos Y ir jo vertikalios apkrovos Q dalmuo neturi viršyti: (Y/Q)lim = 0,8 – didelio spindulio posūkiams, kurių R ≥ 250 m; (Y/Q)lim = 1,2 – mažo spindulio posūkiams, kurių R < 250 m .

—	Vertikali jėga Didžiausia bėgį veikianti dinaminė vertikali jėga yra: Qmax Šią vertę turi pateikti Infrastruktūros TSS. Posūkiuose išorinį ratą veikianti kvazistatinė vertikali jėga yra: Qqst, lim Šią vertę turi pateikti Infrastruktūros TSS.

4.2.3.4.2.2.   Sauga nuo nuriedėjimo nuo bėgių važiuojant susuktais bėgiais

Vagonai gali važiuoti ant sąsūkos bėgių 150 m spindulio posūkiuose, kai (Y/Q) neviršija 4.2.3.4.2.1 punkte nurodytos ribos, o tam tikriems susuktiems bėgiams:

kai tarpuratis 1,3 m < 2a*:

—	g lim= 7 ‰, kai 2a+ <4m,

—	g lim = 20/2a+ + 2, kai 2a+>4m,

—	g lim = 20/2a*+2, kai 2a*<20m,

—	g lim = 3 ‰, kai 2a*>20 m.

Tarpuratis 2a* – tai atstumas tarp ašių dviašiuose vagonuose arba atstumas tarp vagono su vežimėliais sukimosi centrų. Tarpuratis 2a+ – tai atstumas tarp vežimėlio ašių.

4.2.3.4.2.3.   Techninės priežiūros taisyklės

Toliau nurodytų pagrindinių parametrų, svarbių saugai ir važiavimo stabilumui, reikia laikytis pagal techninės priežiūros planą:

—	pakabos savybės;

—	kėbulo ir vežimėlio jungtys;

—	apvadų profilis.

Didžiausi ir mažiausi standartinio vėžės pločio aširačių ir ratų matmenys pateikti E priede.

Kitus vėžės pločio variantus galima rasti 7 skyriuje.

4.2.3.4.2.4.   Pakaba

Prekinių vagonų pakaba turi būti sukonstruota taip, kad atitiktų 4.2.2.1.2.2 ir 4.2.2.1.2.3 punktuose nurodytus dydžius, kai vagonas yra „tuščias“ ir „pakrautas iki didžiausios leistinos ribos“. Pakaba turi būti apskaičiuota taip, kad esant didžiausiai vagonų apkrovai ji visiškai nenusėstų ir būtų įvertintas poveikis jos dinaminėms savybėms.

4.2.3.5.   Išilginės gniuždymo jėgos

4.2.3.5.1.   Bendrosios nuostatos

Šis parametras apibūdina didžiausias išilgines gniuždymo jėgas, kurios gali veikti sąveikai tinkamą prekinį vagoną ar sąveikai tinkamo traukinio sąstato atskirą riedmenį arba tam tikru būdu sukabintų riedmenų grupę stabdant ar stumiant, kad nekiltų nuriedėjimo nuo bėgių pavojus.

Veikiamas išilginių gniuždymo jėgų vagonas turi toliau saugiai važiuoti. Siekiant garantuoti saugą nuo nuriedėjimo nuo bėgių, vagonas arba sujungtų vagonų sistema turi būti įvertinti bandymais, skaičiavimais ar palyginant su jau patvirtintų (sertifikuotų) vagonų savybėmis.

Išilginė jėga, kuri gali veikti vagoną ir nepriversti jo nuriedėti nuo bėgių, turi būti didesnė už ribinę vertę, priklausančią nuo riedmens konstrukcijos (dviašė, vagonas su vežimėliais, nekintama riedmenų grupė, Combirail, Riad-Railer™ ir kt.), su UIC mova arba patvirtinta centrine mova arba jungiamosiomis strypinėmis/trumposiomis movomis.

Vagonų, nekintamų vagonų grupių ir sujungtų vagonų grupių sertifikavimo reikalavimai pateikiami tolesniame 4.2.3.5.2 punkte.

Didžiausiai išilginei gniuždymo jėgai, kurią vagonas gali išlaikyti nenuriedėdamas nuo bėgių, turi įtakos tokie veiksniai:

—	išorinio bėgio pakylos nepakankamumas;

—	traukinio ir vagono stabdymo sistema;

—	vagono arba specialiai sujungtų vagonų grupių tempimo įrangos ir taukšų sistema;

—	vagono konstrukcijos savybės;

—	linijos savybės;

—	mašinisto atliekamas traukinio valdymas, ypač stabdymas;

—	rato ir bėgio sąlyčio parametrai (rato ir bėgio profilis, vėžės plotis);

—	atskirų prekinių vagonų apkrovos paskirstymas.

Išilginės gniuždymo jėgos turi didelę įtaką saugai nuo riedmens nuriedėjimo nuo bėgių. Todėl matavimai turi būti atliekami įvairiomis darbo sąlygomis, kad būtų nustatytos priimtinos išilginės gniuždymo jėgos, kuri gali veikti riedmenį nesant nuriedėjimo nuo bėgių pavojaus, ribos. Bandymams išvengti vagonai turi atitikti nacionalinių saugos institucijų arba jų vardu anksčiau patvirtintų vagonų savybes arba būti sukonstruoti pagal patvirtintas vagonų projektavimo charakteristikas ir turėti patvirtintus komponentus, pvz., sertifikuotus vežimėlius.

Standartinis bandymas pateiktas 6.2 skirsnyje. Patirtis atliekant bandymus su įvairių tipų vagonais nulėmė skirtingus priimtinumo nustatymo metodus, atsižvelgiant į tokius veiksnius kaip taros masė, ilgis, tarpuratis, iškyša, atstumas tarp sukimosi centrų ir kt.

4.2.3.5.2.   Posistemio funkcinės ir techninės specifikacijos

Posistemis turi išlaikyti išilgines traukinio gniuždymo jėgas jam nenuriedant nuo bėgių arba neapgadinant riedmens. Svarbiausi lemiami veiksniai yra šie:

—	skersinės ratų ir bėgių sąveikos jėgos Y;

—	vertikalios jėgos Q;

—	ašidėžę veikiančios horizontalios jėgos Hij;

—	stabdymo jėgos (dėl rato ir bėgio sąlyčio, dinaminio stabdymo ir vagonų bei traukinių įvairių stabdymo grupių);

—	įstrižinės ir vertikalios taukšų jėgos;

—	sankabos jėgos ± Z;

—	taukšų ir sankabos jėgų slopinimas;

—	sankabos standžio padarinys;

—	sankabos laisvumo padarinys;

—	truktelėjimai dėl išilginių traukinių judesių ir sankabos laisvumo;

—	rato pakilimas;

—	ašies kreiptuvo poslinkis.

Išilginėms gniuždymo jėgoms (IGJ) įtakos turi daug veiksnių. Vagonų konstrukcijos ir eksploatavimo sąlygų dokumentuose pateikiami įvairūs veiksniai, pagal kuriuos būtina sertifikuoti vagonus normaliam eismui skirtingose linijose ir skirtingomis sąlygomis.

Vagonams sertifikuoti mišraus eismo Europos tinkle ir siekiant užtikrinti, kad vagonai išlaikytų mažiausią išilginę jėgą nenuriedėdami nuo bėgių, buvo atlikti bandymai specialiame bandymų kelyje ir su skirtingomis linijomis važinėjančiais traukiniais. Buvo suformuluotas toks apibrėžimas:

Vagonai ir vagonų grupės (vagonai sukabinti jungiamosiomis strypinėmis/trumposiomis movomis) su varžtinėmis movomis ir šoniniais taukšais išoriniuose galuose turi atlaikyti mažiausią išilginę jėgą, matuojamą standartinio bandymo sąlygomis ir lygią:

—	dviašiams prekiniams vagonams su UIC mova: 200 kN;

—	prekiniams vagonams su dviem dviašiais vežimėliais ir UIC mova: 240 kN;

—	prekiniams vagonams su visų tipų vidurinės sijos movomis ir be taukšų: 500 kN.

Kitoms sankabų sistemoms ribinės vertės dar nenustatytos.

Taukšų galvučių trinties koeficientas turi atitikti šioje TSS numatytus didžiausių horizontalių jėgų reikalavimus.

Techninės priežiūros taisyklės

Jei taukšų galvutės turi būti tepamos tam, kad būtų užtikrintas reikalingas trinties koeficientas, tada techninės priežiūros planas turi apimti trinties koeficiento palaikymo tokiu lygiu nuostatas.

4.2.4.   STABDYMAS

4.2.4.1.   Stabdymo savybės

4.2.4.1.1.   Bendrosios nuostatos

Traukinio stabdymo sistemos tikslas – užtikrinti, kad būtų galima traukinio greitį sumažinti arba traukinį sustabdyti neviršijant ilgiausio leistino stabdymo kelio. Svarbiausi veiksniai, kurie turi įtakos stabdymo procesui, yra stabdymo galia, traukinio masė, greitis, leistinas stabdymo kelias, sukibimas ir kelio nuolydis.

Traukinio arba riedmens stabdymas – tai stabdymo galios, skirtos traukinio greičiui sumažinti iki nustatytų ribų, ir visų veiksnių, turinčių įtakos energijos, įskaitant traukinio pasipriešinimo, virsmui ir išsklaidymui, rezultatas. Atskiro riedmens stabdymas turi būti nustatytas taip, kad būtų galima užtikrinti bendrą traukinio stabdymo veiksmingumą.

Riedmenyse turi būti įrengtas ištisinis automatinis stabdys.

Stabdys yra ištisinis, jei iš centrinio valdymo skyriaus leidžia perduoti signalus ir energiją visam traukiniui.

Ištisinis stabdys yra automatinis, jei jis išsyk visame traukinyje suveikia kiekvieną kartą, kai savaime nutrūksta kontrolinė traukinio linija, pvz., stabdžių magistralė.

Jei stabdžio būsenos pamatyti neįmanoma, abiejose riedmens pusėse turi būti tą būseną rodantis indikatorius.

Stabdžio energijos sankaupos (pvz., netiesioginės pneumatinės stabdymo sistemos tiekimo rezervuarai, oras stabdžių magistralėje) ir stabdymui naudojama energija (pvz., netiesioginės pneumatinės stabdymo sistemos stabdymo cilindrų oras) turi būti naudojamos tik stabdymui.

4.2.4.1.2.   Funkcinės ir techninės specifikacijos

4.2.4.1.2.1.   Kontrolinė traukinio linija

Aktyvinimo signalo greitis turi būti ne mažesnis kaip 250 m/s.

4.2.4.1.2.2.   Stabdymo charakteristikų elementai

Stabdymo charakteristikos turi priklausyti nuo vidutinės stabdymo trukmės, momentinio lėtėjimo, masės ir pradinio greičio. Stabdymo charakteristikas apibrėžia lėtėjimo funkcijos ir stabdžių masės procentinė dalis.

Lėtėjimo funkcija

Lėtėjimo funkcija apibūdina numatomą momentinį riedmens (riedmens lygiu) arba traukinio (traukinio lygiu) lėtėjimą įprastomis sąlygomis.

Turint atskiro riedmens lėtėjimo funkcijų duomenis galima apskaičiuoti viso traukinio lėtėjimo funkciją.

Lėtėjimo funkcija aprėpia:

a)	reakcijos laiką tarp stabdymo poreikio ir visiško stabdymo tikslo pasiekimo. Te – tai tolygiai didėjanti stabdymo trukmė, apibrėžiama taip: Te = t1 + (t2/2). Pneumatiniams stabdžiams periodo pabaiga t2 atitinka 95 % nustatyto stabdžių cilindro slėgio.

b)	atitinkamą funkciją ( lėtėjimas = F(greitis) ), apibrėžiamą kaip pastovaus lėtėjimo atkarpų seka. Pastaba: a reiškia momentinį lėtėjimą, o V – momentinį greitį.

Stabdžių masės procentinė dalis

Stabdžių masės procentinė dalis (lambda) – tai bendros stabdžių masės ir bendros riedmenų masės santykis.

Stabdžių masės ir stabdžių masės procentinės dalies nustatymo metodas taikomas kartu su funkcijų metodu; šiuos dydžius pateikia gamintojas. Šią informaciją būtina įrašyti į riedmenų registrą.

Atskiro riedmens staigiojo stabdymo galia nustatoma kiekvienam stabdymo režimui (pvz., G, P, R, P + Ep), kuris gali būti numatytas riedmenyje ir keletui apkrovos būsenų, įskaitant bent jau tuščią ir visiškai pakrautą riedmenį.

G stabdymo režimas Prekinių traukinių stabdymo režimas su nustatyta stabdžių veikimo trukme ir stabdžių atleidimo laiku.

P stabdymo režimas Prekinių traukinių stabdymo režimas su nustatyta stabdžių veikimo trukme, stabdžių atleidimo laiku ir stabdžių masės procentine dalimi.

R stabdymo režimas Keleivinių ir greitųjų krovininių traukinių stabdymo režimas su nustatyta stabdžių veikimo trukme bei stabdžių atleidimo laiku pagal P režimą ir nustatyta mažiausia stabdžių masės procentine dalimi.

Ep stabdžiai (netiesioginiai elektriniai pneumatiniai stabdžiai) Pagalba netiesioginiams oriniams stabdžiams, aktyvinamiems elektriniu traukinio signalu ir elektriniais pneumatiniais vožtuvais ir pradedantiems veikti greičiau bei mažesniais trūkčiojimais nei paprasti pneumatiniai stabdžiai.

Avarinis stabdymas Avarinis stabdymas – tai stabdymo komanda, kuria sustabdomas traukinys, kad būtų užtikrintas nustatytas saugos lygis, nepakenkiant stabdžių sistemai.

Stabdymas G ir P režimais turi atitikti lentelėje pateiktus minimalius reikalavimus:

Stabdymo režimas — Te diapazonas (s)	Vagono tipas	Valdymo įranga	Apkrova	Reikalavimai, kai greitis 100 km/h		Reikalavimai, kai greitis 120km/h
				Maksimalūs reikalavimai	Minimalūs reikalavimai	Maksimalūs reikalavimai	Minimalūs reikalavimai
P stabdymo režimas –1,5 ≤Te≤ 3 s	Visi	Visos	TUŠČIA	S = 480 m λ = 100 % (1) γ = 0,91 m/s2  (1)	A atvejis – kompozicinės trinkelės: S = 390 m, λ = 125 %, γ  = 1,15 m/s2 B atvejis – kiti atvejai: S = 380 m, λ = 130 %, γ = 1,18 m/s2	S = 700 m λ = 100 % γ = 0,88 m/s2	A atvejis – kompozicinės trinkelės: S = 580 m, λ = 125 %, γ = 1,08 m/s2 B atvejis – kiti atvejai: S = 560 m, λ = 130 %, γ = 1,13 m/s2
	S1 (2)	Į apkrovą („tuščia“ arba „pakrauta“) reaguojantis įrenginys	Vidutinė apkrova	S = 810 m λ = 55 % γ = 0,51 m/s2	A atvejis – kompozicinės trinkelės: S = 390 m, λ = 125 %, γ = 1,15 m/s2 B atvejis – kiti atvejai: S = 380 m, λ = 130 %, γ = 1,18 m/s2
			PAKRAUTA (maksimali vertė = 22,5 t į ašį)	S = 700 m λ = 65 % γ = 0,60 m/s2	A atvejis – stabdymas tik į ratus (ratų stabdžių trinkelės) : S= didesnioji vertė iš (S = 480 m, λ = 100 %, γ = 0,91 m/s2) arba (S, kai vidutinė stabdymo jėga lygi 16,5 kN į ašį  (5)) B atvejis – kiti atvejai: S = 480 m, λ = 100 %, γ = 0,91 m/s2
	S2 (3)	Kintamos apkrovos perjungimo vožtuvas	PAKRAUTA (maksimali vertė =22,5 t į ašį)	S = 700 m λ = 65 % γ = 0,60 m/s2	A atvejis – stabdymas tik į ratus (ratų stabdžių trinkelės) : S= didesnioji vertė iš (S = 480 m, λ = 100 %, γ = 0,91 m/s2) arba (S, kai vidutinė stabdymo jėga lygi 16,5 kN į ašį  (5)) B atvejis – kiti atvejai: S = 480 m, λ = 100 %, γ = 0,91 m/s2
	SS (4)	Kintamos apkrovos perjungimo vožtuvas	PAKRAUTA (maksimali vertė = 22,5 t į ašį)			A atvejis – stabdymas tik į ratus (ratų stabdžių trinkelės) : S= didesnioji vertė iš (S = 700 m, λ = 100 %, γ = 0,88 m/s2) arba (S, kai vidutinė stabdymo jėga lygi 16 kN į ašį  (6)) B atvejis – kiti variantai: S = 700 m, λ = 100 %, γ = 0,88 m/s2
G stabdymo režimas – 9 ≤Te≤ 15 s				G režimu stabdančių vagonų stabdymo galia atskirai nevertinama. Vagono stabdoma masė G režimu turi būti tokia pat, kaip ir P režimu.

Ši lentelė pagrįsta standartiniu 100 km/h greičiu ir 22,5 t ašies apkrova bei 120 km/h greičiu ir 20 t ašies apkrova. Pagal nacionalinius teisės aktus tam tikromis darbo sąlygomis gali būti priimtina didesnė ašies apkrova. Leistina didžiausia ašies apkrova turi atitikti infrastruktūros reikalavimus.

Jei vagone yra įrengta ARS, pirmiau pateiktos savybės turi būti pasiekiamos jos nenaudojant ir laikantis S priede nustatytų sąlygų.

Kiti stabdymo režimai (pvz., R stabdymo režimas) leidžiami pagal nacionalinius teisės aktus, o privalomas ARS naudojimas apibrėžtas 4.2.4.1.2.6 punkte.

Stabdžių magistralės oro išleidimo greitintuvo vožtuvas

Jei vagone įrengtas atskiras stabdžių magistralės oro išleidimo greitintuvo vožtuvas, specialiu įtaisu jį turi būti galima atskirti nuo stabdžių magistralės. Ant vagono turi būti aiškiai pažymėta šio atskyrimo įtaiso vieta arba šis įtaisas įrengiamas atviroje padėtyje užplombuotas.

4.2.4.1.2.3.   Mechaninės sudedamosios dalys

Stabdžių sudedamosios dalys turi būti surenkamos taip, kad būtų išvengta dalinio arba visiško šių sudedamųjų dalių atsikabinimo.

—

Įtempiklis (svertinis pavaros perdavimo reguliatorius) Turi būti numatytas įtaisas, tarp trinkelių poros automatiškai palaikantis projektinį protarpį. Tarp įtempiklio erdvinio kontūro ir kitų sudedamųjų dalių turi būti ne mažesnis kaip 15 mm protarpis. Įtempiklio kraštiniams taškams ir jungtims visuomet turi būti numatyti laisvi protarpiai. Vežimėlyje esantiems įtempikliams erdvinis kontūras nenustatomas. Tačiau visoms konstrukcijoms keliama sąlyga, kad, siekiant išvengti įtempiklio ir kitų detalių sąlyčio, būtina palikti minimalų protarpį. Jei reikia mažesnių protarpių, būtina įrodyti, kad sąlyčio bus išvengta.

—

Pneumatinė pusmovė Automatinės pneumatinių stabdžių jungiamosios movos anga į riedmenis žiūrint iš galo turi išeiti į kairę pusę. Pagrindinio rezervuaro jungiamosios movos anga į riedmenis žiūrint iš galo turi išeiti į dešinę pusę. Riedmenyse turi būti sumontuoti įtaisai, nenaudojamas movas laikantys ne mažesniu kaip 140 mm atstumu nuo bėgių galvutės lygio ir padedantys išvengti žalos bei, kiek įmanoma, pašalinių daiktų patekimo į movos vidų.

4.2.4.1.2.4.   Energijos kaupimas

Sukauptos energijos turi būti pakankamai, kad, staigiai stabdant didžiausiu greičiu važiuojantį riedmenį su bet kokia apkrova, būtų užtikrintas didžiausias stabdymo darbas be jokio papildomo energijos tiekimo (pvz., netiesioginėje pneumatinio stabdymo sistemoje – tik iš stabdžių magistralės be pripildymo iš pagrindinio rezervuaro magistralės). Kai riedmenyje įrengta ARS, pirmiau minėtas reikalavimas taikomas ARS visiškai veikiant (pvz., ARS oro sąnaudos).

4.2.4.1.2.5.   Energijos apribojimai

Stabdymo sistema turi būti suprojektuota taip, kad riedmenys galėtų važinėti visomis esamomis transeuropinės paprastųjų geležinkelių sistemos linijomis.

Stabdymo sistema turi sustabdyti pakrautą riedmenį ir išlaikyti riedmens greitį be jokio šiluminio ar mechaninio pažeidimo tokiomis sąlygomis:

1.	du sėkmingi staigieji stabdymai paeiliui nuo didžiausio greičio iki sustojimo tiesiame ir lygiame kelyje, pučiant silpnam vėjui ir esant sausiems bėgiams;

2.	80 km/h greičio išlaikymas 21 ‰ statumo 46 km ilgio nuokalnėje (pavyzdinė nuokalnė – pietinis St Gotthardo linijos šlaitas tarp Airolo ir Biasca).

4.2.4.1.2.6.   Apsauga nuo ratų slydimo (ARS)

Apsauga nuo ratų slydimo (ARS) yra sistema, skirta geriausiai išnaudoti turimą sukibimą mažinant arba didinat stabdymo jėgą, kad aširačiai nesiblokuotų ir neslystų nekontroliuojami, taip sumažinant stabdymo kelią. ARS neturi keisti stabdžių funkcinių savybių. Riedmens pneumatinė įranga turi būti tokių matmenų, kad ARS oro sąnaudos nepablogintų pneumatinių stabdžių veikimo. Projektuojant ARS būtina atsižvelgti į tai, kad ARS neturi kenkti riedmens sudedamosioms dalims (stabdymo įrangai, rato apvadui, ašidėžėms ir kt.).

ARS įrengiama šiuose vagonuose:

a)

kuriuose įrengtos ratinių stabdžių trinkelės iš ketaus ar metalizuotos medžiagos, kurių didžiausiasis vidutinis sukibimo išnaudojimas (δ) yra didesnis kaip 12 % (lambda > 135 %). Didžiausias vidutinis sukibimo išnaudojimas yra nustatomas apskaičiuojant didžiausią vidutinį sukibimą (δ) pagal atskiras stabdymo kelio vertes, gaunamas pagal galimą riedmens masės diapazoną. Taigi δ yra susijęs su išmatuoto stabdymo kelio vertėmis, būtinomis stabdymo savybėms nustatyti (δ = f (V, Te, stabdymo kelias));

b)	kuriuose įrengti tik diskiniai stabdžiai, kurių didžiausias sukibimo išnaudojimas (žr. pirmiau pateiktą didžiausio sukibimo išnaudojimo (δ) apibrėžimą) esant 120 km/h greičiui yra didesnis kaip 11 % ir mažesnis kaip 12 % (125 < lambda </= 135 %);

c)	kurių didžiausias darbinis greitis yra didesnis kaip 160 km/h.

4.2.4.1.2.7.   Oro tiekimas

Prekiniai vagonai turi būti suprojektuoti taip, kad jiems tiktų suslėgtas oras, atitinkantis bent ISO 8573-1 apibrėžtą 4.4.5 klasę.

4.2.4.1.2.8.   Postovio stabdys

Postovio stabdys – tai stabdys, naudojamas stovintiems riedmenims apsaugoti nuo judėjimo tam tikromis sąlygomis, atsižvelgiant į vietą, vėją, nuolydį ir riedmenų apkrovos būklę, iki bus apgalvotai išjungtas.

Nėra privaloma postovio stabdžius įrengti visuose vagonuose. Eksploatacijos taisyklės, atsižvelgiant į tai, kad ne visi traukinio vagonai turi tokius stabdžius, aprašytos Eismo organizavimo ir valdymo TSS.

Jei vagonas turi postovio stabdį, jis turi atitikti toliau nurodytus reikalavimus.

Postovio stabdžio veikimo galios šaltinis turi būti kitoks nei automatinių darbinių ar staigiųjų stabdžių.

Postovio stabdys turi veikti bent pusę aširačių, ne mažiau kaip 2 aširačius viename vagone.

Jei postovio stabdžio būsenos pamatyti neįmanoma, abiejose riedmens pusėse turi būti tą būseną rodantis indikatorius.

Vagono postovio stabdys turi būti pasiekiamas ir valdomas nuo žemės arba iš riedmens. Postovio stabdžiui valdyti turi būti naudojamos rankenos arba suktuvai, tačiau, jei stabdžiai valdomi nuo žemės, turi būti naudojami tik suktuvai. Nuo žemės pasiekiami postovio stabdžiai turi būti abiejose riedmens pusėse. Rankenos ar suktuvai turi įjungti stabdžius sukant juos laikrodžio rodyklės kryptimi.

Kai postovio stabdžio valdykliai sumontuoti riedmens viduje, jie turi būti prieinami iš abiejų riedmens pusių. Kai postovio stabdį galima naudoti kartu su kitais stabdžiais, riedmeniui arba judant, arba stovint, riedmens įranga turi gebėti išlaikyti sudaromas apkrovas visą jos eksploatacijos laiką.

Avariniu atveju turi būti įmanoma nejudančio riedmens postovio stabdį atlaisvinti rankiniu būdu.

Postovio stabdys turi atitikti toliau esančioje lentelėje pateiktus reikalavimus.

Kitokių nei toliau išvardytų tipų vagonai	Bent 20 % parko turi būti su postovio stabdžiu, valdomu iš vagono (platformos ar nuleidžiamo tiltelio) arba nuo žemės
Vagonai, specialiai sukonstruoti vežti toliau išvardytiems kroviniams, kuriems reikalingos papildomos atsargumo priemonės ir (arba) kurie atitinka Tarybos direktyvą 96/49/EB (RID): gyvuliai; trapūs kroviniai; suslėgtos arba suskystintos dujos; medžiagos, kurios, sąveikaudamos su vandeniu, išskiria degias dujas; rūgštys; koroziją sukeliantys arba degūs skysčiai; savaime užsiliepsnojantys, degūs arba lengvai sprogstantys kroviniai	Po vieną vagone, valdomą iš riedmens (platformos ar nuleidžiamo tiltelio)
Vagonai, su kurių krovinio laikymo įtaisais reikia elgtis atsargiai, t. y. apipintų butelių, stiklinių indų ar statinių vagonai; aliuminio cisternos; ebonitu ar emaliu padengtos cisternos; vagonai su kranais (ir (arba) atitinkantys Tarybos direktyvą 96/49/EB (RID))	Po vieną vagone, valdomą iš riedmens (platformos ar perėjimo)
Vagonai su viršutine konstrukcija, specialiai sukonstruoti kelių riedmenims vežti, įskaitant daugiaaukščius vagonus varikliniams riedmenims vežti	Po vieną vagone, valdomą iš riedmens (platformos ar nuleidžiamo tiltelio), o 20 % iš jų su postovio stabdžiu, taip pat valdomu nuo vagono grindų
Vagonai, skirti išmontuojamiems keičiamiems kėbulams, skirtiems horizontaliam perkėlimui	Po vieną vagone, valdomą nuo žemės
Vagonai, sudaryti iš kelių nuolatos sujungtų vienetų	Mažiausiai dviejų ašių (viename vienete)

Postovio stabdys turi būti suprojektuotas taip, kad visiškai pakrauti vagonai galėtų būti išlaikomi vietoje ant 4,0 % nuokalnės, kur didžiausias sukibimas 0,15 ir nėra vėjo.

4.2.5.   INFORMACIJOS PERDAVIMAS

4.2.5.1.   Galimybė perduoti informaciją iš riedmens į riedmenį

Prekiniams vagonams šis parametras dar netaikomas.

4.2.5.2.   Informacijos perdavimo galimybė tarp žemės ir riedmens

4.2.5.2.1.   Bendrosios nuostatos

Žymenų taikymas neprivalomas. Jei vagone sumontuoti radijo dažnio identifikavimo įtaisai (RDIF žymena), taikoma toliau nurodyta specifikacija.

4.2.5.2.2.   Funkcinės ir techninės specifikacijos

Turi būti pritvirtintos dvi „pasyviosios“ žymenos, po vieną iš abiejų vagono pusių, F priedo 1 paveiksle nurodytose vietose, kad unikalų vagono identifikacijos numerį galėtų nuskaityti šalikelės prietaisas (žymenų skaitytuvas).

Kai įrengiami, šalikelės prietaisai (žymenų skaitytuvai) turi gebėti nuskaityti iki 30 km/h greičiu judančias žymenas ir pateikti iškoduotą informaciją antžeminei duomenų perdavimo sistemai.

Tipiniai įrenginio apribojimai nurodyti F priedo 2 paveiksle, kur skaitytuvo padėtis apibrėžta kūgiu.

Fizinė sąveika tarp skaitytuvo ir žymenų, protokolai bei komandos ir susidūrimų arbitražo schemos turi atitikti ISO 18000-6 A tipą.

Jei įrengti, žymenų skaitytuvai turi būti išdėstyti ties vietų, kuriose traukinio sudėtis gali būti keičiama, įvažiavimo ir išvažiavimo punktais.

Žymenų skaitytuvas į bet kokios duomenų sistemos sąsają turi perduoti bent tokią informaciją:

—	vienareikšmę žymenų skaitytuvo identifikaciją tarp kitų, kurie gali būti įrengti toje pačioje vietoje, kad būtų galima nustatyti, koks bėgių kelias stebimas;

—	unikalią kiekvieno pravažiuojančio vagono identifikaciją;

—	kiekvieno vagono pravažiavimo laiką ir datą.

Laiko ir datos informacija turi būti pakankamai tiksli, kad paskesnė apdorojimo sistema galėtų nustatyti tikrąją fizinę traukinio sudėtį.

4.2.5.2.3.   Techninės priežiūros taisyklės

Patikrinimai pagal techninės priežiūros planą turi aprėpti:

—	žymenų buvimą;

—	tinkamą atsaką;

—	procesus, užtikrinančius, kad žymenos per techninės priežiūros operacijas nebus pažeistos.

4.2.6.   APLINKOS SĄLYGOS

4.2.6.1.   Aplinkos sąlygos

4.2.6.1.1.   Bendrosios nuostatos

Projektuojant būtina atsižvelgti į tai, kad riedmenys, taip pat ir juose sumontuota įranga, turi būti tinkami perduoti eksploatuoti ir normaliai veikti tokiomis sąlygomis ir tokiose klimato zonose, kurioms įranga yra skirta ir kurioje tikėtina ją naudoti, kaip nurodyta šioje TSS.

Aplinkos sąlygos gali būti išreikštos temperatūros ir kitomis klasėmis, taip suteikiant operatoriui pasirinkimą įsigyti visoje Europoje tinkamus naudoti arba riboto naudojimo riedmenis.

Infrastruktūros registre bus apibūdintos aplinkos sąlygų, kurios tikėtinos atskirose geležinkelio linijose, kitimo srityss. Kad būtų lengviau naudoti eksploatacijos taisykles, jose bus taikomos tos pačios sritys.

Nurodomos tokios srities ribos, kurias peržengti yra maža tikimybė. Visos nurodytos vertės yra didžiausios arba ribinės. Šias vertes galima pasiekti, tačiau jos nebus nuolatos. Nelygu situacija, per tam tikrą laikotarpį pasireiškimo dažnis gali būti įvairus.

4.2.6.1.2.   Funkcinės ir techninės specifikacijos

4.2.6.1.2.1.   Aukštis virš jūros lygio

Vagonai eksploatacines savybes turi išlaikyti iki 2 000 m aukščio virš jūros lygio.

4.2.6.1.2.2.   Temperatūra

Visi tarptautiniam eismui skirti prekiniai vagonai turi atitikti bent TRIV temperatūros klasę.

TRIV klasė yra identiška su RIV suderintų vagonų, esančių iki šios TSS įgyvendinimo, temperatūros projektiniam lygiui. TRIV klasės projektinis lygis pateiktas O priede.

Be projektinio lygio klasės TRIV, dar yra išorinės temperatūros klasės Ts ir Tn.

Klasės	Projektinio lygio klasės
TRIV	Posistemiai ir komponentai, kuriems taikomi skirtingi temperatūros reikalavimai. Išsamiau nurodyta O priede.
	Oro temperatūros ribos riedmens išorėje [ oC]:
Tn	- 40 + 35
Ts	- 25 + 45

TRIV klasės vagoną leidžiama:

—	nuolatos naudoti Ts linijose;

—	nuolatos naudoti Tn linijose tuo metų laikotarpiu, kai numatoma aukštesnė kaip - 25 oC temperatūra;

—	ne nuolatos naudoti Tn linijose tuo metų laikotarpiu, kai numatoma žemesnė kaip - 25 oC temperatūra.

Pastaba: užsakovas gali savo nuožiūra pasirinkti didesnes vagono temperatūros ribas (Tn, Ts, Tn + Ts arba ne daugiau kaip TRIV).

4.2.6.1.2.3.   Drėgnis

Turi būti atsižvelgta į tokius išorinio drėgnio lygius:

metinis santykinio drėgnio vidurkis: ≤ 75 %;

per metus 30 dienų be pertraukos būna 75–95 % santykinis drėgnis;

kitomis dienomis retsykiais būna 95–100 % santykinis drėgnis;

didžiausiasis absoliutinis drėgnis tuneliuose: 30 g/m3.

Dėl eksploatacijos susidaranti nedažna ir nedidelė drėgmės kondensacija neturi sukelti jokių gedimų ar sutrikimų.

G priedo G1 ir G2 paveiksluose pateiktose psichometrinėse schemose nurodytos santykinio drėgnio kitimo ribos skirtingoms temperatūros klasėms, kurios neturėtų būti viršytos daugiau kaip 30 dienų per metus.

Ant aušinamų paviršių gali susidaryti 100 % santykinis drėgnis ir dėl to ant įrangos dalių susidaro kondensatas; tai neturi sukelti jokių gedimų ar sutrikimų.

Staigūs oro temperatūros ties riedmeniu pokyčiai ant įrangos dalių gali sukelti vandens kondensaciją esant 3 K/s spartai ir ne didesniam kaip 40  K pokyčiui.

Tokios sąlygos, dažnai susidarančios įvažiuojant ar išvažiuojant iš tunelio, neturi sukelti jokių įrangos gedimų ar klaidingų poveikių.

4.2.6.1.2.4.   Oro judėjimas

Dėl vėjo greičių, į kuriuos reikia atsižvelgti projektuojant prekinius vagonus, žr. skirsnį „Aerodinaminiai veiksniai“.

4.2.6.1.2.5.   Lietus

Turi būti įvertintas 6 mm/min. stiprumo lietus. Lietaus poveikis nagrinėjamas atsižvelgiant į įrangos komponuotę ir vėją bei riedmens judėjimą.

4.2.6.1.2.6.   Sniegas, ledas ir kruša

Reikia įvertinti visų rūšių sniego, ledo ir (arba) krušos poveikį. Didžiausias numatomas ledėkų skersmuo – 15 mm, retkarčiais ledėkai gali būti didesni.

4.2.6.1.2.7.   Saulės spinduliuotė

Įrangos konstrukcija turi būti atspari 1120 W/m2 stiprumo saulės spinduliuotei ne ilgiau kaip 8 h.

4.2.6.1.2.8.   Atsparumas taršai

Projektuojant įrangą ir komponentus būtina įvertinti taršos padarinius. Taršos dydis priklauso nuo įrangos vietos. Gali būti įrengtos veiksmingos apsaugos nuo taršos priemonės. Turi būti įvertintos tokios taršos rūšys:

Chemiškai aktyvios medžiagos	5C2 klasė pagal EN 60721-3-5:1997.
Teršiantys skysčiai	5F2 klasė pagal EN 60721-3-5:1997 (elektros variklis) 5F3 klasė pagal EN 60721-3-5:1997 (šiluminis variklis)
Biologiškai aktyvios medžiagos	5B2 klasė pagal EN 60721-3-5:1997.
Dulkės	5S2 klasė pagal EN 60721-3-5:1997.
Akmenys ir kiti objektai	Ne daugiau kaip 15 mm skersmens skalda ir kt.
Žolė ir lapai, žiedadulkės, skraidantys vabzdžiai, plaušeliai ir kt.	Projektuojant ventiliacijos kanalus
Smėlis	Pagal EN 60721-3-5:1997.
Jūros vandens purslai	5C2 klasė pagal EN 60721-3-5:1997

4.2.6.2.   Aerodinaminiai efektai

Galutinai nenustatytas reikalavimas, kuris bus nustatytas per artimiausią šios TSS svarstymą iš naujo.

4.2.6.3.   Šoniniai vėjai

Galutinai nenustatytas reikalavimas, kuris bus nustatytas per artimiausią šios TSS svarstymą iš naujo

4.2.7.   SISTEMOS APSAUGA

4.2.7.1.   Priemonės avarijos atveju

Prekiniams vagonams nekeliami avarinių išėjimų ar su jais susijusių ženklų reikalavimai. Tačiau avarijos atveju reikalaujama turėti gelbėjimo planą ir susijusius informacinius pranešimus.

4.2.7.2.   Priešgaisrinė sauga

4.2.7.2.1.   Bendrosios nuostatos

—	Konstrukcija turi riboti ugnies įsiliepsnojimą ir sklidimą.

—	Šiose TSS reikalavimai dėl nuodingų garų nenurodyti.

—	Į prekiniais vagonais vežamus krovinius neturėtų būti žiūrima nei kaip į pirminį užsidegimo šaltinį, nei kaip į ugnies sklidimo skatinimo priemonę. Jei prekiniais vagonais vežami pavojingi kroviniai, visais priešgaisrinės saugos atžvilgiais turi būti taikomi RID reikalavimai.

—	Prekinių vagonų kroviniai turi būti apsaugoti nuo numatomų užsidegimo šaltinių riedmenyje.

—	Kilus gaisrui, prekiniuose vagonuose naudojamos medžiagos turi apriboti liepsnos susidarymą bei sklidimą ir dūmų skyrimąsi 7 kW pirminiame degimo šaltinyje 3 minutes.

—	Projektavimo taisyklės taikomos bet kokiai nejudamai riedmens įrangai, jei ji yra potencialus užsidegimo šaltinis, pvz., aušinimo įtaisai, kuriuose yra degalų.

—	Valstybė narė neturi reikalauti prekiniuose vagonuose įrengti dūmų detektorių.

—	Lanksčioms dangoms neturi būti keliami jokie priešgaisriniai reikalavimai.

—	Lubų medžiagoms neturi būti keliami jokie priešgaisriniai reikalavimai, jei jos yra apsaugotos pagal 4.2.7.2.2.3 punkto pirmąjį sakinį.

4.2.7.2.2.   Funkcinės ir techninės specifikacijos

4.2.7.2.2.1.   Apibrėžimai

Ugnies nepralaidumas

Skiriamojo konstrukcijos elemento savybė vienoje jo pusėje degant ugniai neleisti pereiti per jį liepsnai, karštoms dujoms ir kitoms degant susidarančioms medžiagoms arba užsiliepsnoti kitoje jo pusėje.

Šiluminė izoliacija

Skiriamojo konstrukcijos elemento savybė apsaugoti nuo per didelio šilumos perdavimo.

4.2.7.2.2.2.   Norminės nuorodos

1	EN 1363-1 1999 m. spalis	Atsparumo ugniai bandymai. 1 dalis. Bendrieji reikalavimai
2	EN ISO 4589-2 1998 m. spalis	Degumo įvertinimas pagal deguonies indeksą. 2 dalis. Bandymas aplinkos temperatūroje
3	ISO 5658-2 1996-08-01	Degumo bandymai. Liepsnos sklidimas. 2 dalis. Horizontalus sklidimas vertikalaus išdėstymo statybos produktuose
4	EN ISO 5659-2 1998 m. spalis	Plastikai. Dūmų susidarymas. 2 dalis. Optinio tankio nustatymas atskiroje kameroje
5	EN 50355 2002 m. lapkritis	Geležinkelio taikmenys. Geležinkelio riedmenų kabeliai su specialiu ugniai atspariu apvalkalu. Plonasienis ir standartinis apvalkalas. Naudojimosi vadovas

4.2.7.2.2.3.   Projektavimo taisyklės

Turi būti įrengta atskira krovinio apsauga nuo kibirkščių, jei nuo to neapsaugo grindys.

Riedmens grindų apatinėje pusėje, tose vietose, kuriose gali potencialiai kilti gaisras ir jose neįrengta apsauga nuo kibirkščių, turi būti įrengta šiluminė izoliacija ir pagal EN 1363-1 [1] pateiktą karščio kreivę užtikrintas 15 minučių trukmės ugnies nepralaidumas.

4.2.7.2.2.4.   Reikalavimai medžiagoms

Toliau pateiktoje lentelėje išvardyti reikalavimams ir savybėms apibrėžti taikomi parametrai. Taip pat nurodyta, ar lentelėse pateikiama reikalavimų skaitinė vertė yra didžiausia, ar mažiausia.

Priimtinas yra reikalavimo vertei lygus gautas rezultatas.

Bandymo metodas	Parametras	Vienetai	Reikalavimo apibūdinimas
EN ISO 4589-2 [2]	LOI	% deguonies	mažiausias
ISO 5658 [3]	CFE	KWm-2	mažiausias
EN ISO 5659-2 [4]	Ds max	bematis	didžiausias

Toliau pateiktas trumpas bandymo metodų paaiškinimas:

—

EN ISO 4589-2 [2] Degumo įvertinimas pagal deguonies indeksą Šis bandymas skirtas išmatuoti mažiausiai deguonies koncentracijai, kurios, jai susimaišius su azotu, užtektų mažiems vertikalaus išdėstymo pavyzdžiams sudeginti esant nustatytoms bandymo sąlygoms. Bandymo rezultatų išraiška – deguonies kiekis procentais.

—

ISO 5658 –2 [3] Degumo bandymai – Liepsnos sklidimas – 2 dalis – Horizontalus sklidimas vertikalaus išdėstymo produktuose Šis bandymas skirtas horizontaliam ugnies sklidimui vertikaliai pastatyto produkto pavyzdžio paviršiumi išmatuoti. Jo metu gaunami duomenys, tinkantys iš esmės plokščių medžiagų, jų mišinių ir junginių, kurie pirmiausia naudojami kaip neapsaugoti sienų paviršiai, savybėms palyginti.

—	EN-ISO 5659-2 [4] Dūmų susidarymas – 2 dalis – Optinio tankio nustatymas atskiroje kameroje Produkto pavyzdys kameroje įmontuojamas horizontaliai ir jo paviršius veikiamas pasirinkto stiprio šilumos spinduliais, kurių pastovi apšvita 50 kW/m2, nenaudojant liepsnos.

Minimalūs reikalavimai

Dalys ar medžiagos, kurių paviršiaus plotas yra mažesnis už toliau nurodytą paviršiaus klasifikaciją, turi būti išbandomi pagal minimalius reikalavimus.

Bandymo metodas	Parametras	Vienetai	Reikalavimas
EN ISO 4589-2 [2]	LOI	% deguonies	≥ 26

Reikalavimai paviršiaus medžiagoms

Bandymo metodas (sąlygos ir parametras)	Parametras	Vienetai	Reikalavimas
ISO 5658-2 [3] CFE	CFE	kWm-2	≥ 18
EN ISO 5659-2 [4] 50kWm-2	Ds max	bematis	≤ 600

Paviršiaus klasifikacija

Visos naudojamos medžiagos turi atitikti minimalius reikalavimus, jei medžiagos arba objekto paviršiaus plotas yra mažesnis kaip 0,25 m2 ir:

ant lubų:

—	didžiausias paviršiaus matmuo bet kuria kryptimi yra mažesnis kaip 1 m; ir

—	atstumas nuo kito paviršiaus yra didesnis už didžiausią paviršiaus matmenį (matuojant horizontaliai bet kuria kryptimi ant to paviršiaus);

ant sienos:

—	didžiausias matmuo vertikalia kryptimi yra mažesnis kaip 1 m; ir

—	atstumas nuo kito paviršiaus yra didesnis už didžiausią paviršiaus matmenį (matuojant vertikaliai).

Reikalavimai paviršiaus medžiagoms taikomi tuomet, kai paviršiaus plotas yra didesnis kaip 0,25 m2.

Reikalavimai kabeliams

Prekinių vagonų elektros instaliacijai naudojami kabeliai turi atitikti EN 50355 [5]. Jiems taikomi 3 pavojingumo lygio priešgaisrinės apsaugos reikalavimai.

4.2.7.2.2.5.   Priešgaisrinės apsaugos priemonių techninė priežiūra

Ugnies nepralaidumas ir šiluminės izoliacijos priemonės (pvz., grindų apsauga, apsauga nuo kibirkščių iš ratų) turi būti tikrinamos kiekvieno remonto metu ir dažniau, jei tai reikalinga dėl konstrukcinio sprendimo ir šios srities patirties.

4.2.7.3.   Apsauga nuo elektros

4.2.7.3.1.   Bendrosios nuostatos

Visose prekinio vagono metalinės dalyse, kurioms kyla per didelės kontaktinės įtampos pavojus arba kurios gali sukelti avarijas dėl bet kokios kilmės elektros iškrovų, turi būti tokia pat įtampa, kaip ir bėgiuose.

4.2.7.3.2.   Funkcinės ir techninės specifikacijos

4.2.7.3.2.1.   Prekinio vagono įžeminimo jungtys

Elektrinė varža tarp prekinių vagonų metalinių dalių ir bėgių neturi viršyti 0,15 Ω.

Šios vertės matuojamos tekant 50 A nuolatinei srovei.

Jei dėl naudojamų mažo laidumo medžiagų pirmiau minėtų verčių pasiekti neįmanoma, pačiuose riedmenyse turi būti sumontuotos tokios apsauginės jungtys:

—	kėbulas bent dviejose skirtingose vietose turi būti sujungtas su rėmu;

—	rėmas turi būti bent viena jungtimi sujungtas su kiekvienu vežimėliu.

Kiekvienas vežimėlis turi būti patikimai įžemintas bent per vieną ašidėžę. Jei vežimėlių nėra, įžeminimo jungtys nereikalingos.

Kiekviena įžeminimo jungtis turi būti iš lanksčios ir korozijai atsparios arba nuo jos apsaugotos medžiagos ir turėti naudojamą medžiagą atitinkantį mažiausią leistiną skerspjūvį (pvz., vario laidai – 35 mm2).

Itin griežtos apsaugos priemonės pavojų pašalinimo požiūriu taikomos naudojant specialius riedmenis, pvz., skirtus vežti keleiviams nuosavuose lengvuosiuose automobiliuose, pavojingiems kroviniams skirtus vežti riedmenis (išvardytus Direktyvoje 96/49/EB ir jos galiojančiame RID priede).

4.2.7.3.2.2.   Prekinių vagonų elektros įrangos įžeminimas

Prekiniuose vagonuose su įmontuota elektros įranga turi būti įrengta pakankamai veiksminga apsauga nuo elektros smūgių. Jei prekiniame vagone yra elektros įrangos, bet kokios jos metalinės dalys, kurias gali paliesti žmonės, turi būti patikimai įžemintos, jei standartinė įtampa jose gali būti didesnė kaip:

—	50 V (nuolatinė srovė);

—	24 V (kintamoji srovė);

—	24 V tarp fazių, kai neutralioji jungtis neįžeminta;

—	42 V tarp fazių, kai neutralioji jungtis įžeminta.

Įžeminimo kabelio skerspjūvio plotas priklauso nuo elektros įranga tekančios srovės stiprio, tačiau jis turi būti pakankamai didelis, kad užtikrintų patikimą grandinės apsaugos įtaisų veikimą sutrikimo atveju.

Bet kokios prekinių vagonų išorėje pritvirtintos antenos turi būti visiškai apsaugotos nuo kontaktinių laidų ar trečiojo bėgio įtampos, o sistema turi sudaryti atskirą elektrinį vienetą, įžemintą viename atskirame taške. Prekinio vagono išorėje pritvirtinta antena, neatitinkanti pirmiau nurodytų reikalavimų, turi būti izoliuota.

4.2.7.4.   Galinių žibintų tvirtinimas

4.2.7.4.1.   Bendrosios nuostatos

Visų traukiamų riedmenų abiejuose galuose turi būti po du lempų laikiklius.

4.2.7.4.2.   Funkcinės ir techninės specifikacijos

4.2.7.4.2.1.   Charakteristikos

Galinių žibintų laikiklis turi turėti tvirtinimo angą, kaip nustatyta BB priedo BB1 paveiksle.

4.2.7.4.2.2.   Vieta

Riedmens galuose galinių žibintų laikiklių įrengimo reikalavimai:

—	jei įmanoma, įrengiami tarp taukšų ir riedmenų kampų;

—	kiekvieno plotas turi būti didesnis kaip 1 300 mm;

—	angos pagrindinė vidurio linija turi būti statmena vagono pagrindinei vidurio linijai;

—	viršutinis galinio žibinto laikiklio kraštas turi būti žemiau kaip 1 600 mm virš bėgio galvutės lygio. Jei riedmenyse sumontuoti elektriniai galiniai žibintai, galinio žibinto vidurio linija turi būti žemiau kaip 1 800 mm virš bėgio galvutės lygio;

—	bendrieji galinio žibinto gabaritai turi būti tokie, kaip nustatyta BB priedo BB2 paveiksle.

Galinių žibintų laikikliai turi būti tokioje padėtyje, kad prie jo pritvirtintas žibintas nebūtų užstojamas ir būtų lengvai pasiekiamas.

4.2.7.5.   Nuostatos dėl prekinių vagonų hidraulinių ir (arba) pneumatinių įrenginių

4.2.7.5.1.   Bendrosios nuostatos

Turi būti suprojektuotas toks hidraulinių ir pneumatinių įrenginių konstrukcinis stipris ir naudojamos tokios detalės, kad esant įprastinėms darbo sąlygoms jie nesutrūktų.

Vagone sumontuotos hidraulinės sistemos turi būti suprojektuotos taip, kad nebūtų matyti jokių hidraulinio skysčio nuotėkio žymių.

4.2.7.5.2.   Funkcinės ir techninės specifikacijos

Tinkamomis apsaugos priemonėmis turi būti užtikrinta, kad hidraulinių ir (arba) pneumatinių sistemų nebūtų galima įjungti netyčiomis.

Jei yra hidrauliniu arba pneumatiniu būdu valdomų sklendžių ir (arba) vožtuvų, turi būti indikatorius, parodantis, kad jie yra tinkamai uždaryti.

4.2.8.   TECHNINĖ PRIEŽIŪRA: TECHNINĖS PRIEŽIŪROS BYLA

Bet kokia riedmenų techninė priežiūra turi būti vykdoma pagal šios TSS nuostatas.

Bet kokia techninė priežiūra turi būti vykdoma pagal riedmens techninės priežiūros bylą.

Techninės priežiūros byla turi būti tvarkoma pagal šioje TSS apibrėžtas nuostatas.

Tiekėjui pristačius riedmenį ir jį priėmus, už riedmens techninę priežiūrą ir techninės bylos tvarkymą atsako tik pats ūkio subjektas.

Kiekvienoje valstybėje narėje esančiame riedmenų registre turi būti nurodytas už riedmens ir techninės priežiūros bylos tvarkymą atsakingas ūkio subjektas.

4.2.8.1.   Techninės priežiūros bylos apibrėžimas, turinys ir kriterijai

4.2.8.1.1.1.   Techninės priežiūros byla

Techninės priežiūros byla turi būti pateikta kartu su riedmeniu, kuris, kaip nurodyta šios TSS 6.2.2.3 skirsnyje, prieš perduodant į eksploataciją pristatomas patikrinti.

Šiame straipsnyje pateikti techninės priežiūros bylos patikrinimo kriterijai.

Toliau pateikiama techninės priežiūros bylos struktūra.

—

Techninės priežiūros apimties byla Techninės priežiūros apimties byloje aprašomi techninės priežiūros planavimo būdai, atlikti bandymai, tyrimai, skaičiavimai; joje pateikiami atitinkami duomenys ir paaiškinama jų kilmė. Šioje byloje turi būti: — už techninės priežiūros planavimą atsakinga organizacija; — riedmens techninės priežiūros planavimo precedentai, principai ir metodai; — trumpas eksploatacijos aprašas (riedmens normalios eksploatacijos ribos (km/mėn., klimatinės ribos, leistinos krovinių rūšys ir kt.), į kurias reikia atsižvelgti planuojant techninę priežiūrą); — atlikti bandymai, tyrimai ir skaičiavimai; — su techninės priežiūros planavimu susiję duomenys ir jų kilmė (remiantis patirtimi, bandymais ir kt.); — atsakomybė už planavimą ir jo atsekamumas (kiekvieną dokumentą parengusio asmens bei jį patvirtinusio asmens pavardė, kvalifikacija ir pareigos).

—

Techninės priežiūros dokumentacija Techninės priežiūros dokumentaciją sudaro visi riedmens techninei priežiūrai vykdyti ir vadovauti reikalingi dokumentai. Techninės priežiūros dokumentaciją sudaro: — Sisteminis ir (arba) funkcinis aprašymas (konstrukcijos schema) Konstrukcijos schemoje pateikiami prekinio vagono kontūrai ir išvardijamos visos jo konstrukciją sudarančios dalys bei pateikiamos kelios atskiros schemos, kuriose parodoma atskirų riedmens sudedamųjų dalių tarpusavio sąveika. Taip pat nurodoma, kurios iš išvardytų sudedamųjų dalių yra keičiamos. — Detalių sąrašas Jame pateikiamas atsarginių detalių (keičiamų dalių) techninis aprašas, kad jas būtų galima identifikuoti ir jomis apsirūpinti. — Apribojimai, susiję su saugos ir sąveikos reikalavimais Šiame dokumente turi būti pateikti saugai ir sąveikai svarbių sudedamųjų dalių ar detalių matmenų ribojimai, kurių eksploatacijos metu negalima viršyti (įskaitant nusidėvėjusių dalių eksploataciją). — Teisiniai reikalavimai Kai kurioms sudedamosioms dalims arba sistemoms taikomi teisiniai reikalavimai (pavyzdžiui, stabdžių rezervuarams, pavojingų krovinių cisternoms ir kt.). Šie reikalavimai turi būti nurodyti. — Techninės priežiūros planas: — o suplanuotų profilaktinės techninės priežiūros darbų sąrašas, grafikas ir kriterijai, — o sąlyginai profilaktinės techninės priežiūros darbų sąrašas ir kriterijai, — o taisomosios techninės priežiūros darbų sąrašas, — o techninės priežiūros darbai, kuriems taikomos specifinės eksploatacijos sąlygos. Turi būti aprašytas techninės priežiūros darbų lygis. Be to, turi būti aprašyti techninės priežiūros darbai, kuriuos turi atlikti geležinkelio įmonė (techninė apžiūra, patikros, stabdžių bandymai ir kt.). Pastaba: kai kurie techninės priežiūros darbai, pvz., remontas (4 lygio) ir atnaujinimas, pakeitimai arba kapitalinis remontas (5 lygio), gali būti sunkiai numatomi perduodant riedmenį eksploatuoti. Tuo atveju turi būti aprašyta atsakomybė ir tokių techninės priežiūros darbų numatymo procedūros. — Techninės priežiūros instrukcijos ir lapai Instrukcijoje turi būti paaiškintos užduotys, kurias reikia atlikti vykdant bet kokius techninės priežiūros plane numatytus techninės priežiūros darbus. Kai kurios techninės priežiūros užduotys skirtingiems darbams arba skirtingiems riedmenų gali sutapti. Šios užduotys paaiškinamos specialiuose techninės priežiūros lapuose. Instrukcijose ir lapuose turi būti ši informacija: — specialūs įrankiai ir įranga; — standartizuota arba teisės aktais numatyta būtina darbuotojų kompetencija (suvirinimo darbai, sugebėjimas nesugadinti bandinio bandymų metu ir kt.); — bendrieji kvalifikacijos reikalavimai mechanikos, elektros, gamybos ir kitose techninėse srityse; — profesinės ir darbų saugos bei sveikatingumo nuostatos (įskaitant, bet ne vien tik, taikomus teisės aktus, susijusius su sveikatai ir saugai pavojingų medžiagų naudojimo kontrole); — nuostatos dėl aplinkos; — atliktinos užduoties išsamus aprašymas, pateikiant bent: — išardymo ir (arba) surinkimo instrukcijas, — techninės priežiūros kriterijus, — patikras ir bandymus, — užduočiai atlikti būtinas dalis, — užduočiai atlikti būtinus vartojimo reikmenis; — bandymai ir procedūros, kurias reikia atlikti po kiekvienos techninės priežiūros prieš perduodant eksploatuoti; — atsekamumas ir įrašai; — Gedimų nustatymo instrukcija. Be to, turi būti funkciniai ir scheminiai sistemų brėžiniai.

4.2.8.1.2.   Techninės priežiūros bylos tvarkymas

Tuo atveju, kai geležinkelio įmonė vykdo savo eksploatuojamų riedmenų techninę priežiūrą, ji privalo taikyti visas riedmenų techninei priežiūrai ir eksploataciniam patikimumui užtikrinti reikalingas technines priemones, įskaitant:

—	informaciją riedmenų registre;

—	turto valdymo apskaitą, įskaitant įrašus apie visems riedmenims suteiktas techninės priežiūros paslaugas, kurias privalu teikti (informacija turi būti saugoma nustatytą laiką, atsižvelgiant į skirtingus saugojimo archyvuose lygius);

—	kur reikia – programinę įrangą;

—	specialios informacijos priėmimo ir apdorojimo procedūras; ši informacija susijusi su riedmenų eksploataciniu patikimumu, ir jai svarbios visos aplinkybės, įskaitant eksploatacijos ir techninės priežiūros įvykius, kurios gali pakenti riedmenų bendrajai saugai;

—

specialios informacijos identifikavimo, parengimo ir platinimo procedūras; ši informacija susijusi su riedmenų eksploataciniu patikimumu ir jai svarbios visos aplinkybės, įskaitant ir eksploatacijos ir techninės priežiūros įvykius, kurios gali pakenkti riedmenų bendrajai saugai ir yra nustatomos kievienoje techninės priežiūros veikloje;

—	riedmens eksploatacinį našumą (įskaitant tonkilometrius tonai, bendrąjį kilometražą ir kitus rodiklius);

—	technines priemones, reikalingas šių sistemų saugai užtikrinti ir joms pripažinti.

Pagal Direktyvos 2004/49 III priedo nuostatas geležinkelio įmonės saugos valdymo sistemos turi parodyti, kad yra parengtos ir vydomos reikiamos techninės priežiūros priemonės ir tokiu būdu yra laikomasi pagrindinių reikalavimų, šios TSS reikalavimų bei techninės priežiūros byloje numatytų reikalavimų.

Jei už geležinkelio įmonės eksploatuojamų riedmenų techninę priežiūrą yra atsakingos kitos įmonės, riedmenis eksploatuojanti geležinkelio įmonė privalo įsitikinti, kad atitinkamos techninės priežiūros priemonės yra parengtos ir tikrai taikomos. Tai taip pat turi būti tinkamai parodyta geležinkelio įmonės saugos valdymo sistemoje.

Už vagonų techninę priežiūrą atsakinga įmonė privalo užtikrinti, kad eksploatuojančiai GĮ būtų teikiama patikima informacija ir duomenys apie techninės priežiūros vykdymą, kaip numatyta atitinkamose TSS, ir eksploatuojančiai GĮ paprašius įrodyti, kad šios priemonės užtikrina, jog vagonas atitinka pagrindinius reikalavimus, numatytus Direktyvoje 2001/16/EB su pakeitimais, padarytaisDirektyva 2004/50/EB.

4.3.   SĄSAJŲ FUNKCINĖS IR TECHNINĖS SPECIFIKACIJOS

4.3.1.   BENDROSIOS NUOSTATOS

Atsižvelgiant į 3 skyriaus pagrindinius reikalavimus, kiekvieno posistemio sąsajų funkcinės ir techninės specifikacijos parengiamos šia tvarka:

—	kontrolės ir valdymo bei signalizacijos posistemis;

—	eismo organizavimo ir valdymo posistemis;

—	telematinių taikmenų krovinių vežimo paslaugoms posistemis;

—	infrastruktūros posistemis;

—	energijos posistemis. Papildomas posistemis nustatytas šioje Tarybos direktyvoje:

—	Tarybos direktyva 96/49/EB ir jos priedas (RID).

Taip pat yra sąsaja su paprastųjų geležinkelių triukšmo TSS.

Kiekvienos iš šių sąsajų specifikacijos parengiamos ta pačia tvarka, kaip nustatyta 4.2 skirsnyje, t. y.:

—	konstrukcijos ir mechaninės dalys;

—	riedmens ir bėgių sąveika ir bėgių gabaritai;

—	stabdymas;

—	informacijos perdavimas;

—	aplinkos sąlygos;

—	sistemos apsauga;

—	techninė priežiūra.

Toliau pateiktame sąraše pažymima, kurių posistemių sąsajų pagrindiniai parametrai yra nurodyti šioje TSS:

Konstrukcijos ir mechaninės dalys (4.2.2 punktas):   Riedmenų sujungimai (pvz., sankabos), jų sąstatų ir traukinių sujungimai (4.2.2.1 punktas): • Eismo organizavimo ir valdymo posistemis ir Infrastruktūros posistemis   Saugi prieiga prie riedmenų ir pasitraukimas nuo jų (4.2.2.2 punktas): Eismo organizavimo ir valdymo posistemis   Pagrindinio riedmens konstrukcijos stipris (4.2.2.3.1 punktas): Infrastruktūros posistemis   Darbinės (nuovargio) apkrovos (4.2.2.3.3 punktas): sąsajų nenustatyta.   Pagrindinio riedmens konstrukcijos standis (4.2.2.3.4 punktas): sąsajų nenustatyta.   Krovinio tvirtinimas (4.2.2.3.5 punktas): Eismo organizavimo ir valdymo posistemis   Durų uždarymas ir užrakinimas (4.2.2.4 punktas): sąsajų nenustatyta   Krovininių vagonų ženklinimas (4.2.2.5 punktas): Eismo organizavimo ir valdymo posistemis   Pavojingi kroviniai (4.2.2.6 punktas): Eismo organizavimo ir valdymo posistemis ir Tarybos direktyva 96/49/EB bei jos priedas (RID)

Riedmens ir bėgių sąveika ir bėgių gabaritai (4.2.3 punktas):   Kinematiniai gabaritai (4.2.3.1 punktas): Infrastruktūros posistemis   Statinė ašies apkrova, dinaminė ratų apkrova ir tiesinė apkrova (4.2.3.2 punktas) (Kontrolės ir valdymo bei signalizacijos posistemis ir Infrastruktūros posistemis)   Riedmens parametrai, turintys įtakos antžeminėms traukinių kontrolės sistemoms (4.2.3.3 punktas): Kontrolės ir valdymo bei signalizacijos posistemis   Riedmens dinaminės savybės (4.2.3.4 punktas) (Infrastruktūros posistemis)   Išilginės gniuždymo jėgos (4.2.3.5 punktas): Eismo organizavimo ir valdymo posistemis ir Infrastruktūros posistemis

Stabdymas (4.2.4 punktas):   Stabdymo savybės (4.2.4.1 punktas): Kontrolės ir valdymo bei signalizacijos posistemis ir Eismo organizavimo ir valdymo posistemis

Informacijos perdavimas (4.2.5 punktas):   Galimybė perduoti informaciją iš riedmens į riedmenį (4.2.5.1 punktas): prekiniams vagonams dar netaikoma   Informacijos perdavimo galimybė tarp žemės ir riedmens (4.2.5.2 punktas): sąsajų nenustatyta

Aplinkos sąlygos (4.2.6 punktas)   Aplinkos sąlygos (4.2.6.1 punktas): Eismo organizavimo ir valdymo posistemis ir Infrastruktūros posistemis   Aerodinaminiai efektai (4.2.6.2 punktas): Eismo organizavimo ir valdymo posistemis   Šoniniai vėjai (4.2.6.2 punktas): Eismo organizavimo ir valdymo posistemis

Sistemos apsauga (4.2.7 punktas):   Priemonės avarijos atveju (4.2.7.1 punktas): Eismo organizavimo ir valdymo posistemis   Priešgaisrinė sauga (4.2.7.2 punktas): Infrastruktūros posistemis   Apsauga nuo elektros (4.2.7.3 punktas): sąsajų nenustatyta

Techninė priežiūra   Techninės priežiūros byla (4.2.8 punktas): Eismo organizavimo ir valdymo posistemis ir Triukšmo TSS

4.3.2.   KONTROLĖS IR VALDYMO BEI SIGNALIZACIJOS POSISTEMIS

4.3.2.1.   Statinė ašies apkrova, dinaminė rato apkrova ir tiesinė apkrova (4.2.3.2 punktas)

Šios TSS 4.2.3.2 punkte apibūdinamos mažiausios ašių apkrovos. Atitinkama specifikacija yra išdėstyta Kontrolės ir valdymo bei signalizacijos TSS A priedo 1 priedėlio 3.1 skirsnyje.

Kontrolės ir valdymo bei signalizacijos TSS apibūdinami didžiausi ašių atstumai, kurių reikia, kad būtų tenkinami bėgių elektros grandinėms nustatyti reikalavimai. Atitinkamos specifikacijos yra išdėstytos Kontrolės ir valdymo bei signalizacijos TSS A priedo 1 priedėlio 2.1 skirsnyje.

4.3.2.2.   Ratai

Ratai apibūdinti 5.4.2.3 punkte. Atitinkamos specifikacijos yra išdėstytos Kontrolės ir valdymo bei signalizacijos TSS 4.2.11 punkte.

4.3.2.3.   Riedmenų parametrai, kurie turi įtakos antžeminėms traukinių monitoringo sistemoms

—	Įkaitusių ašidėžių detektoriai (žr. 4.2.3.3.2 punktą) (bus nustatytas per artimiausią šios TSS svarstymą iš naujo). Atitinkama specifikacija išdėstyta Kontrolės ir valdymo bei signalizacijos TSS 4.2.10 punkte.

—	Elektrinis aširačių aptikimas (4.2.3.3.1 punktas). Reikalavimai elektriniam aširačių aptikimui yra aprašyti Kontrolės ir valdymo bei signalizacijos TSS A priedo 1 priedėlio 3.5 punkte.

—	Riedmenų suderinamumas su traukinių nustatymo sistemomis. Atitinkamos specifikacijos yra išdėstytos Kontrolės ir valdymo bei signalizacijos TSS 4.2.11 punkte.

4.3.2.4.   Stabdymas

4.3.2.4.1.   Stabdymo charakteristikos

Kontrolės ir valdymo bei signalizacijos posistemio TSS A priedo 4 rodyklėje gali būti nustatomas greičio lėtėjimo funkcijos kreivės didžiausias pakopų skaičius (žr. 4.2.4.1.2.2 b).

4.3.3.   EISMO ORGANIZAVIMO IR VALDYMO POSISTEMIS

Sąsajos su Eismo organizavimo ir valdymo posistemiu yra nagrinėjamos (nuorodos į šią TSS yra galutinai nenustatyti reikalavimai).

4.3.3.1.   Riedmenų, jų sąstatų ir traukinių sujungimai

Eismo organizavimo ir valdymo TSS arba skirstymą reglamentuojančios nacionalinės eksploatavimo taisyklėse nurodomi skirstymo greičiai, priklausantys nuo taukšų energijos sugėrimo gebos, kaip nurodyta 4.2 skirsnyje.

Eismo organizavimo ir valdymo TSS nurodoma didžiausia traukinio masė, atitinkanti geografines sąlygas ir priklausanti nuo 4.2 skirsnyje nurodyto sankabos stiprio.

4.3.3.2.   Durų uždarymas ir rakinimas

Sąsajų nėra.

4.3.3.3.   Krovinio tvirtinimas

—	Reikia parengti pakrovos taisykles, kurios nustatytų, kaip pakraunami prekiniai vagonai, įvertinus projekte numatytą ypatingų krovinių vežimo būdą.

4.3.3.4.   Prekinių vagonų ženklinimas

Eismo organizavimo ir valdymo TSS nustatomi riedmenų numeravimo ypatumai.

4.3.3.5.   Pavojingi kroviniai

Eismo organizavimo ir valdymo posistemio TSS nustatoma, kad jeigu į traukinio sudėtį įtraukiami pavojingus krovinius gabenantys prekiniai vagonai, traukinio konfigūracija turi tenkinti Tarybos direktyvos ir jos priedo aktualioje versijoje pateiktus reikalavimus.

4.3.3.6.   Išilginės gniuždymo jėgos

Įvertinus išilginių gniuždymo jėgų veikimą, Eismo organizavimo ir valdymo posistemio techninės sąveikos specifikacijoje yra nustatyti eksploatavimo reikalavimai:

—	varantiems traukiniams,

—	mašinistų atliekamam traukinių valdymui, įskaitant stabdymą įvairiomis geležinkelio linijų sąlygomis,

—	traukinių sustūmimui ir skirstymui geležinkelių linijose ir tinkle,

—	specialių tipų (Road-Railer™, Kombirail) riedmenų sukabinimo ir valdymo traukiniuose operacijoms,

—	traukinyje išdėstytiems lokomotyvams.

4.3.3.7.   Stabdymo charakteristikos

Šioje TSS naudojant techninius riedmens parametrus yra aprašytas naujo vagono greičio mažėjimo funkcijos skaičiavimo metodas.

Traukinio eksploatavimo sąlygas atitinkančios stabdymo galios skaičiavimo metodas bus aprašytas Eismo organizavimo ir valdymo TSS.

Eismo organizavimo ir valdymo TSS apibrėžiamos taisyklės, kaip tvarkytina:

—	traukinių manevravimas,

—	stabdžių atjungimas, atleidimas ir stabdymo režimo parinkimas,

—	pranešimų perdavimas traukinio įgulai ir antžeminiams darbuotojams apie vagonų postovio būdus ir sąlygas,

—	greičio mažinimas pagal faktines sukibimo sąlygas linijoje,

—	ties bėgių keliais įrengiamos šliužės (jeigu tikslinga). Prekiniuose vagonuose nereikalaujama įrengti šliužių,

—	sprendimas dėl pablogėjusios padėties, ypač trumpų traukinių,

—	stabdžių tikrinimas (eksploatacinė apžiūra),

—	stabdžio atskyrimas vagone su per dideliu stabdymo greičiu, palyginti su likusia traukinio dalimi.

4.3.3.8.   Ryšiai

Sąsajų nėra.

4.3.3.8.1.   Informacijos perdavimo galimybė tarp žemės ir riedmens

Sąsajų nėra.

4.3.3.9.   Aplinkos sąlygos

Jeigu pažeidžiamos šios TSS 4.2.6.1.2 punkte apibrėžtų klimato sąlygų ribos, sistemos padėtis pablogėja. Tokiu atveju įvertinami eismo apribojimai ir informacija perduodama geležinkelių įmonei arba traukinio mašinistui. Riedmenų registre ir infrastruktūros registre yra nurodytos normaliam eismui tinkamos temperatūros vertės.

4.3.3.10.   Aerodinaminiai efektai

Bus nustatyta per artimiausią šios TSS svarstymą iš naujo.

4.3.3.11.   Šoniniai vėjai

Bus nustatyta per artimiausią šios TSS svarstymą iš naujo.

4.3.3.12.   Avarinės priemonės

Eismo organizavimo ir valdymo TSI nustatoma, kad turi būti numatomos avarinės priemonės ir sudaromi gelbėjimo planai. Atitinkamose instrukcijose detaliai nurodoma, kaip užkelti traukinį ant bėgių ir kokios procedūros reikalingos, kad apgadinti riedmenys vėl galėtų saugiai važiuoti. Geležinkelių įmonė taip pat sprendžia, kaip mokyti savo ir civilinių avarinių tarnybų darbuotojus, įskaitant praktines imitacines pratybas.

Avarinėms situacijoms skirtose instrukcijose įvertinama rizika, kuri tenka avarijų likvidavimo darbuotojams, ir pateikiami išsamūs nurodymai, kaip tokią riziką valdyti. Geležinkelių įmonei išsamiai apibūdinama rizika, kylanti iš prekinių vagonų konstrukcijos, ir patarimas, kaip ją sumažinti, kad įmonė galėtų parengti išsamias instrukcijas prekinių vagonų projektuotojams ar gamintojams (arba jų vardu).

Šiose instrukcijose taip pat yra sąrašas parametrų, kuriuos apgadintiems arba nuvažiavusiems nuo bėgių prekiniams vagonams reikia patikrinti pablogėjus situacijai.

4.3.3.13.   Priešgaisrinė sauga

Infrastruktūros valdytojo teikiama informacija mašinistams

Pateikiamos taisyklės ir gelbėjimo važiuojančiame traukinyje kilus gaisrui planas

4.3.4.   TELEMATIKOS TAIKMENYS KROVINIŲ VEŽIMO POSISTEMIUI

Tarp dviejų posistemių nėra jokių sąsajų.

4.3.5.   INFRASTRUKTŪROS POSISTEMIS

Bus apibūdinta vėliau, kai toks posistemis pateks į TSS.

4.3.5.1.

Riedmenų, jų sąstatų ir traukinių sujungimai

4.3.5.2.

Vagono pagrindinės konstrukcijos stipris ir krovinio tvirtinimas

4.3.5.3.

Kinematinis gabaritas

4.3.5.4.

Statinė ašies apkrova, dinaminė rato apkrova ir tiesinė apkrova

4.3.5.5.

Riedmens dinaminės savybės

4.3.5.6.

Išilginės gniuždymo jėgos

4.3.5.7.

Aplinkos sąlygos

4.3.5.8.

Priešgaisrinė sauga

4.3.6.   ENERGIJOS POSISTEMIS

Tarp dviejų posistemių nėra jokių sąsajų.

4.3.7.   TARYBOS DIREKTYVA 96/49/EB IR JOS PRIEDAS (RID)

4.3.7.1.   Pavojingi kroviniai

Visos pavojingų krovinių vežimui skirtos specialios taisyklės yra nustatytos Tarybos direktyvos 96/49/EB ir jos priedo (RID) aktualioje redakcijoje. Visos nukrypti leidžiančios nuostatos, apribojimai ir išimtys taip pat yra išvardytos Tarybos direktyvos 96/49/EB II skyriaus aktualioje redakcijoje.

4.3.8.   PAPRASTŲJŲ GELEŽINKELIŲ TRIUKŠMO TSS

Kad ir toliau būtų laikomasi Paprastųjų geležinkelių triukšmo TSS nustatytų lygių (žr. jos 4.5 skirsnį), vagonus reikia tinkamai prižiūrėti.

Į 4.2.8 punkte nusakytą techninės priežiūros bylą įtraukiamos atitinkamos priemonės, susijusios su ratų riedėjimo paviršių defektais.

4.4.   EKSPLOATAVIMO TAISYKLĖS

Projektuojant riedmenis reikia atidžiai įvertinti TRIV klasės aplinkos sąlygas (žr. šios TSS 4.2.6.1 punktą) esant žemai temperatūrai (nuo – 25 oC iki – 40 oC) ir (arba) esant sniegui ar ledui. Net ir tai padarius reikėtų nustatyti ir eksploatuojant taikyti žemesnį funkcinį lygį. Jis kompensuojamas taikant eksploatavimo procedūras, padedančias palaikyti tą patį bendrą saugos lygį. Taip pat yra svarbu, kad operatoriai turėtų pakankamą kvalifikaciją ar įgūdžių dirbti tokiomis sąlygomis.

4.5.   TECHNINĖS PRIEŽIŪROS TAISYKLĖS

Atsižvelgus į 3 skyriaus pagrindinius reikalavimus, techninės priežiūros taisyklės riedmenų prekinių vagonų posistemiui, kurias apima ši TSS, yra aprašytos šiuose punktuose:

—	4.2.2.2 Saugi prieiga prie riedmenų ir pasitraukimas nuo jų,

—	4.2.2.3 Vagono pagrindinės konstrukcijos stipris ir krovinio tvirtinimas,

—	4.2.2.4 Durų uždarymas ir rakinimas,

—	4.2.2.6 Pavojingi kroviniai,

—	4.2.3.1 Kinematinis gabaritas,

—	4.2.3.4 Riedmens dinaminės savybės,

—	4.2.3.4.2.3 Techninės priežiūros taisyklės,

—	4.2.3.5 Išilginės gniuždymo jėgos,

—	4.2.5.2 Informacijos perdavimo galimybė tarp žemės ir riedmens,

—	4.2.7.2 Priešgaisrinė sauga

ir ypač punkte

—	4.2.8 Techninė priežiūra.

Techninės priežiūros taisyklės turi būti tokios, kad leistų vagonams per jų eksploatacijos laikotarpį tenkinti 6 skyriuje išdėstytus įvertinimo kriterijus.

Už techninės priežiūros bylos tvarkymą atsakinga šalis, kaip apibrėžta 4.2.8 punkte, nustato leistinus nuokrypius ir intervalus, kad išliktų suderinamumas. Ši šalis yra įgaliota priimti sprendimą dėl eksploatuojant taikomų dydžių, kurie nenustatyti šioje TSS.

Tai reiškia, kad tipo patvirtinimui yra taikomos šioje TSS aprašytos įvertinimo procedūros, ir jos ne visada tinka techninei priežiūrai. Neįmanoma atlikti visų kiekvieno techninės priežiūros įvykio bandymų, o atliekamiems bandymams turi būti nustatyti didesni leistini nuokrypiai.

Pirmiau pateiktų sąlygų visuma leidžia per riedmens eksploatacijos laikotarpį nuolatos išlaikyti suderinamumą su pagrindiniais reikalavimais.

4.6.   PROFESINĖS KVALIFIKACIJOS

Profesinės kvalifikacijos, kurių reikia paprastųjų geležinkelių riedmenų posistemiui eksploatuoti, bus aprašytos Eismo organizavimo ir valdymo TSS.

Kompetencijos reikalavimai paprastųjų geležinkelių riedmenų posistemio techninei priežiūrai detalizuojami techninės priežiūros plane (žr. 4.2.8 punktą). Kadangi techninės priežiūros 1 lygmens veiklos rūšys pateko ne į šios TSS, bet į Eismo organizavimo ir valdymo TSS taikymo sritį, su šiomis veiklos rūšimis susijusios profesinės kvalifikacijos šioje Riedmenų TSS neapibūdinamos.

4.7.   SVEIKATOS IR SAUGOS SĄLYGOS

Išskyrus šios TSS techninės priežiūros plane (žr. 4.2.8 punktą) nurodytus reikalavimus, jokių kitų papildomų reikalavimų taikomiems Europos teisės aktams ir galiojantiems nacionaliniams teisės aktais, kurie yra suderinti su Europos teisės aktais, nustatančiais techninės priežiūros ir valdymo darbuotojų sveikatos ir saugos klausimus, nėra.

Į šios TSS taikymo sritį nepatenka techninės priežiūros 1 lygiui priskiriamos veiklos rūšys – jas reglamentuoja Eismo organizavimo ir valdymo TSS. Šioje Riedmenų TSS nenustatomos su jomis susijusius sveikatos ir saugos darbe sąlygos.

4.8.   INFRASTRUKTŪROS IR RIEDMENŲ REGISTRAS

4.8.1.   INFRASTRUKTŪROS REGISTRAS

Infrastruktūros registre turi būti šie privalomi duomenys, kurių sąrašas yra KK priede.

Reikalavimai paprastųjų geležinkelių infrastruktūros registro turiniui riedmenų posistemio atžvilgiu yra apibrėžti 4.2.6.1 punkte (aplinkos sąlygos). Infrastruktūros valdytojas atsako už į infrastruktūros registrą įrašomų duomenų teisingumą.

4.8.2.   RIEDMENŲ REGISTRAS

Riedmenų registre yra toliau nurodyti prekiniams vagonams privalomi duomenys, kurie išvardijami šios TSS H priede.

Jeigu keičiasi registracijos valstybė narė, tokiam vagonui skirtas riedmenų registro turinys perkeliamas iš pradinės valstybės narės registro į naujos valstybės narės registrą.

Riedmenų registro duomenys yra reikalingi:

—	valstybei narei, kad patvirtintų, jog prekinis vagonas tenkina šios TSS reikalavimus,

—	infrastruktūros valdytojui, kad patvirtintų, jog prekinis vagonas yra suderintas su infrastruktūra, kurioje jis turės dirbti,

—	geležinkelių įmonei, kad patvirtintų, jog prekinis vagonas yra tinkamas pagal traukinių eismo reikalavimus.

Visų valstybių narių teritorijoje galioja reikalavimai, kaimyninėse trečiosiose šalyse taikomi prekiniams vagonams, atvykstantiems iš šitų trečiųjų šalių arba į jas vykstantiems; jiems taikomi papildomi reikalavimai, kuriais nusakomi minimalūs kriterijai sąsajoms tarp prekinių vagonų ir infrastruktūros ir tarp prekinių vagonų ir lokomotyvų.

Jeigu duomenų apie prekinius vagonus yra mažiau negu reikia riedmenų registrui, geležinkelių įmonė imasi priemonių, kad užtikrintų saugų riedmenų darbą suderintoje su TSS infrastruktūroje.

5.   SĄVEIKOS SUDEDAMOSIOS DALYS

5.1.   APIBRĖŽIMAS

Pagal Direktyvos 2001/16/EB 2 straipsnio d punktą:

Sąveikos sudedamosios dalys -„tai bet kuri nedaloma sudedamoji dalis, mazgas, sukomplektuotas blokas, įtraukti arba ketinami įtraukti į posistemį, nuo kurių tiesiogiai ar netiesiogiai priklauso transeuropinės paprastųjų geležinkelių sistemos sąveika. Sąvoka „sudedamoji dalis“ apima ir materialius objektus, ir nematerialius objektus, pvz., programinę įrangą“.

5.3 punkte aprašytos sąveikos sudedamosios dalys yra tokios, kurių technologiniai, projektavimo, medžiagų parinkimo ir įvertinimo procesai yra apibrėžti, todėl šias dalis galima apibūdinti konkrečiai ir įvertinti.

5.2.   INOVACINIAI SPRENDIMAI

Kaip pareikšta šios TSS 4.1 skirsnyje, dėl inovacinių sprendimų gali prireikti naujų specifikacijų ir (arba) naujų įvertinimo metodų. Tokios specifikacijos ir įvertinimo metodai kuriami taip, kaip aprašyta 6.1.2.3 (ir 6.2.2.2) punkte.

5.3.   SUDEDAMŲJŲ DALIŲ SĄRAŠAS

Toliau nurodytoms sąveikos sudedamosioms dalims yra taikomos atitinkamos Direktyvos 2001/16/EB nuostatos.

5.3.1.

KONSTRUKCIJOS IR MECHANINĖS DALYS

5.3.1.1.

Taukšai

5.3.1.2.

Tempimo įranga

5.3.1.3.

Atvaizdai ženklinimui

5.3.2.

RIEDMENS IR BĖGIŲ KELIO SĄVEIKA IR REGLAMENTUOJAMI DYDŽIAI

5.3.2.1.

Vežimėlis ir važiuoklė

5.3.2.2.

Aširačiai

5.3.2.3.

Ratai

5.3.2.4.

Ašys

5.3.3.

STABDYMAS

5.3.3.1.

Skirstytuvas

5.3.3.2.

Perjungimo vožtuvas stabdžiui su kintamos apkrovos/automatinio perjungimo „tuščia“ arba „pakrauta“ padėtimis

5.3.3.3.

Rato apsaugos nuo slydimo įtaisas

5.3.3.4.

Stabdžių įtempiklis

5.3.3.5.

Stabdžių cilindras/pavara

5.3.3.6.

Pneumatinė pusmovė

5.3.3.7.

Galiniai čiaupai

5.3.3.8.

Skirstytuvo išjungimo prietaisas

5.3.3.9.

Diskinių stabdžių trinkelės

5.3.3.10.

Ratinių stabdžių trinkelės

5.3.3.11.

Stabdžių magistralės išleidimo greitintuvo vožtuvas

5.3.3.12.

Automatinis apkrovos jutimo ir perjungimo „tuščia“ arba „pakrauta“ įtaisas

5.3.4.

RYŠIAI

5.3.5.

APLINKOS SĄLYGOS

5.3.6.

SISTEMOS APSAUGA

5.4.   SUDEDAMŲJŲ DALIŲ VEIKIMAS IR SPECIFIKACIJOS

5.4.1.   KONSTRUKCIJOS IR MECHANINĖS DALYS

5.4.1.1.   Taukšai

Sąveikos sudedamosios dalies taukšų specifikacijos yra aprašytos 4.2.2.1.2.1 punkte „Taukšai“, pastraipoje „Taukšų charakteristikos“.

Sąveikos sudedamosios dalies taukšų sąsajos yra aprašytos eismo organizavimui ir valdymui skirtame 4.3.3.1 punkte ir infrastruktūrai skirtame 4.3.5.1 punkte.

5.4.1.2.   Tempimo įranga

Sąveikos sudedamosios dalies tempimo įrangos specifikacijos yra aprašytos 4.2.2.1.2.2 punkte „Tempimo įranga“, pastraipoje „Tempimo įrangos charakteristikos“, ir 4.2.2.1.2.3 punkte „Tempimo įrangos ir taukšų įrangos sąveika“, pastraipoje „Tempimo įrangos ir taukšų įrangos charakteristikos“.

Sąveikos sudedamosios dalies tempimo įrangos sąsajos yra aprašytos eismo organizavimui ir valdymui skirtame 4.3.3.1 punkte ir infrastruktūrai skirtame 4.3.5.1 punkte.

5.4.1.3.   Atvaizdai ženklinimui

Jeigu ženklinama naudojant ženklų atvaizdus, jie laikomi sąveikos sudedamosiomis dalimis. Tokie ženklai nurodomi B priede.

5.4.2.   RIEDMENS IR BĖGIŲ KELIO SĄVEIKA IR REGLAMENTUOJAMI DYDŽIAI

5.4.2.1.   Vežimėlis ir važiuoklė

Vežimėlio ir važiuoklės struktūros vientisumas yra svarbus saugiam geležinkelio sistemos veikimui.

Vežimėlio ir važiuoklės apkrovos sąlygas nulemia:

—	didžiausias greitis,

—	statinės bėgių kelio savybės (bėgių lygiavimas, kelio vėžė, kelio pakyla, bėgių nuolydis, kelio nelygumai),

—	dinaminės bėgių kelio savybės (kelio horizontalus ir vertikalus standis ir svyravimų slopinimas),

—	bėgių ir ratų kontakto parametrai (ratų ir bėgio profilis, kelio vėžė),

—	ratų defektai (pvz., ratų paplatėjimai, apskritumo nuokrypiai),

—	vagono kėbulo, vežimėlių ir aširačių masė, inertiškumas ir standis,

—	riedmenų pakabų charakteristikos,

—	naudingo krovinio pasiskirstymas,

—	stabdymo charakteristikos.

Sąveikos sudedamųjų dalių vežimėlio ir važiuoklės specifikacijos aprašytos 4.2.3.4.1, 4.2.3.4.2.1 punktuose ir 4.2.3.4.2.2 punkte „Riedmens ir bėgių kelio sąveika ir reglamentuojami dydžiai“.

Leidžiama vežimėlius ir kitose taikymo srityse naudoti be pripažinimo (bandymų), jeigu jų parametrų kitimo diapazonas naujoje taikymo srityje yra toks pat, kaip ir ankstesnėse srityse.

Kad vežimėliai ir važiuoklė būtų eksploatuojami saugiai, jie projektuojami taip, kad atlaikytų tikėtinas apkrovų sąlygas. Pažymėtina, kad vežimėliai ir važiuoklė turi tenkinti 6 skyriuje aprašytas bandymų sąlygas.

Vežimėlių konstrukcijų, kurios paskelbimo metu laikomos kai kuriose taikymo srityse tenkinančiomis šios TSS reikalavimus, sąrašas yra įdėtas Y priede.

Sąveikos sudedamųjų dalių vežimėlio ir važiuoklės sąsajos su kontrolės ir valdymo bei signalizacijos posistemiu atstumo tarp ašių požiūriu yra aprašytos 4.3.2.1 punkte „Statinė ašies apkrova, dinaminė rato apkrova ir tiesinė apkrova“.

Prekiniai vagonai projektuojami taip, kad galėtų kreivėmis, nuožulniomis plokštumomis ir keltų prieigomis važiuoti vežimėliams neliečiant vagonų kėbulų. Šoninės vagonų su vežimėliais atramos turi turėti pakankamą užlaidą mažiausiems projektiniams kreivumo spinduliams. Jeigu vagonas tinka naudoti keltuose tik esant mažesniam kaip 2,5 laipsnio nuolydžiui, jį reikia ženklinti, kaip parodyta B priedo B25 paveiksle. Jeigu vagonas gali įveikti didesnio nei 35 m spindulio posūkius, jis ženklinamas, kaip parodyta B priedo B24 paveiksle.

5.4.2.2.   Aširačiai

Riedmens ir bėgių kelio sąveikos 4.2.4.1.2.5 Stabdymas ir 4.2.7.3.2.1 Sistemos apsauga.

Išsami specifikacija aprašyta 4.2.3.3.1 punkte „Elektrinė varža“, 4.2.4.1.2.5 punkte „Energijos poreikių ribos (stabdymui)“, K ir E prieduose, kuriuose yra ir sprendimų pavyzdžių kai kuriems elementams.

Visa sąveikos sudedamosios dalies aširačio funkcinė specifikacija bus parengta iki artimiausio šios TSS svarstymo iš naujo.

Sąveikos sudedamosios dalies aširačio sąsajos su kontrolės ir valdymo bei signalizacijos posistemiu yra aprašytos 4.3.2.1 punkte „Statinė ašies apkrova, dinaminė rato apkrova ir tiesinė apkrova“.

5.4.2.3.   Ratai

Išsami specifikacija kartu su sprendimų pavyzdžiais kai kuriems elementams yra aprašyta L priede.

Visa sąveikos sudedamosios dalies rato funkcinė specifikacija bus parengta iki artimiausio šios TSS svarstymo iš naujo.

Sąveikos sudedamosios dalies rato sąsajos su kontrolės ir valdymo bei signalizacijos posistemiu yra aprašytos 4.3.2.1 punkte „Statinė ašies apkrova, dinaminė rato apkrova ir tiesinė apkrova“.

5.4.2.4.   Ašys

Išsami specifikacija kartu su sprendimų pavyzdžiais kai kuriems elementams yra aprašyta M priede.

Visa sąveikos sudedamosios dalies ašies funkcinė specifikacija bus parengta iki artimiausio šios TSS svarstymo iš naujo.

Sąveikos sudedamosios dalies ašies sąsajos su kontrolės ir valdymo bei signalizacijos posistemiu yra aprašytos 4.3.2.1 punkte „Statinė ašies apkrova, dinaminė rato apkrova ir tiesinė apkrova“.

5.4.3.   STABDYMAS

5.4.3.1.   Sąveikos sudedamosios dalys, patvirtintos šios TSS paskelbimo metu

Stabdžių sistemos ir stabdžių sudedamųjų dalių konstrukcijų, kurios paskelbimo metu laikomos kai kuriose srityse tenkinančiomis šios TSS reikalavimus, sąrašas yra įdėtas FF priede.

5.4.3.2.   Pneumatinis stabdžių skirstytuvas

Sąveikos sudedamosios dalies skirstytuvo funkcinė specifikacija yra aprašyta 4.2.4.1.2.2 punkte „Stabdymo charakteristikų elementai“ ir 4.2.4.1.2.7 punkte „Oro tiekimas“.

Sąveikos sudedamosios dalies sąsajos yra aprašytos I priedo I.1 skyriuje.

5.4.3.3.   Perjungimo vožtuvas stabdžiui su kintamos apkrovos/automatinio perjungimo „tuščia“ arba „pakrauta“ padėtimis

Sąveikos sudedamosios dalies perjungimo vožtuvo stabdžiui su kintamos apkrovos/automatinio perjungimo „tuščia“ arba „pakrauta“ padėtimis funkcinė specifikacija yra aprašyta 4.2.4.1.2.2 punkte „Stabdymo charakteristikų elementai“ ir 4.2.4.1.2.7 punkte „Oro tiekimas“.

Sąveikos sudedamosios dalies sąsajos yra aprašytos I priedo I.2 skyriuje.

5.4.3.4.   Ratų apsaugos nuo slydimo įtaisas

Sąveikos sudedamosios dalies rato apsaugos nuo slydimo įtaiso funkcinė specifikacija yra aprašyta 4.2.4.1.2.6 punkte „Rato apsauga nuo slydimo“ ir 4.2.4.1.2.7 punkte „Oro tiekimas“.

Sąveikos sudedamosios dalies specifikacija yra aprašyta I priedo I.3 skyriuje.

5.4.3.5.   Stabdžių įtempiklis

Sąveikos sudedamosios dalies stabdžių reguliatoriaus funkcinė specifikacija yra aprašyta 4.2.4.1.2.3 punkte „Mechaniniai komponentai“.

Sąveikos sudedamosios dalies specifikacija yra aprašyta I priedo I.4 skyriuje.

5.4.3.6.   Stabdžių cilindras (stabdžių pavara)

Sąveikos sudedamosios dalies stabdžių cilindro/stabdžių pavaros funkcinė specifikacija yra aprašyta 4.2.4.1.2.2 punkte „Stabdymo charakteristikų elementai“, 4.2.4.1.2.8 punkte „Postovio stabdys“, 4.2.4.1.2.5 punkte „Energijos ribos“ ir 4.2.4.1.2.7 punkte „Oro tiekimas“.

Sąveikos sudedamosios dalies specifikacija yra aprašyta I priedo I.5 skyriuje.

5.4.3.7.   Pneumatinė pusmovė

Sąveikos sudedamosios dalies specifikacija yra aprašyta I priedo I.6 skyriuje.

5.4.3.8.   Galiniai čiaupai

Sąveikos sudedamosios dalies specifikacija yra aprašyta I priedo I.7 skyriuje.

5.4.3.9.   Skirstytuvo išjungimo prietaisas

Sąveikos sudedamosios dalies specifikacija yra aprašyta I priedo I.8 skyriuje.

5.4.3.10.   Diskinių stabdžių trinkelės

Sąveikos sudedamosios dalies specifikacija yra aprašyta I priedo I.9 skyriuje.

5.4.3.11.   Ratinių stabdžių trinkelės

Sąveikos sudedamosios dalies specifikacija yra aprašyta I priedo I.10 skyriuje.

5.4.3.12.   Stabdžių magistralės išleidimo greitintuvo vožtuvas

Sąveikos sudedamosios dalies specifikacija yra aprašyta I priedo I.11 skyriuje.

5.4.3.13.   Automatinis apkrovos jutimo ir perjungimo „tuščia“ arba „pakrauta“ įtaisas

Sąveikos sudedamosios dalies specifikacija yra aprašyta I priedo I.12 skyriuje.

6.   SUDEDAMŲJŲ DALIŲ ATITKTIES IR TINKAMUMO NAUDOTI ĮVERTINIMAS IR POSISTEMIO PATIKRA

6.1.   SĄVEIKOS SUDEDAMOSIOS DALYS

6.1.1.   ĮVERTINIMO PROCEDŪROS

Sąveikos sudedamųjų dalių atitikties ar tinkamumo naudoti įvertinimo procedūra grindžiama Europos specifikacijomis arba specifikacijomis, patvirtintomis pagal Direktyvą 2001/16/EB.

Vertinant tinkamumą naudoti, šios specifikacijos nurodo visus parametrus, kurie turi būti matuojami, kontroliuojami ar stebimi, ir pateikia bandymų metodų ir matavimo procedūrų aprašus stendiniams bandymams arba bandymams realioje geležinkelių aplinkoje.

Prieš pateikdamas sąveikos sudedamąją dalį (SSD) į rinką, gamintojas arba Bendrijoje įsisteigęs jo įgaliotasis atstovas pagal Direktyvos 2001/16/EB 13 straipsnio 1 dalį ir IV priedą parengia „EB“ atitikties arba „EB“ tinkamumo naudoti deklaraciją.

SSD atitikties įvertinimo procedūros, apibrėžtos šios TSS 5 skyriuje, atliekamos naudojant 6.1.2 punkte nurodytus modulius.

SSD atitikties arba tinkamumo naudoti įvertinimą atlieka notifikuotoji įstaiga, kuriai gamintojas arba Bendrijoje įsisteigęs jo įgaliotasis atstovas buvo pateikę paraišką.

Moduliai jungiami arba naudojami atrankos būdu pagal konkrečią sudedamąją dalį.

Moduliai yra aprašyti šios TSS Q priede.

Paraiškų atlikti sąveikos sudedamųjų dalių atitikties ir tinkamumo naudoti įvertinimo procedūras teikimo etapai, kaip apibrėžta šios TSS 5 skyriuje, yra nurodyti šios TSS Q priedo Q1 lentelėje.

6.1.2.   MODULIAI

6.1.2.1.   Bendrosios nuostatos

Norėdamas atlikti sąveikos sudedamųjų dalių riedmenų posistemyje atitikties įvertinimo procedūrą, gamintojas arba Bendrijoje įsisteigęs jo įgaliotasis atstovas gali pasirinkti:

a)	ekspertizės tipo procedūrą (B modulis) projektavimo ir konstravimo etapui, sujungtą su gamybos etapo moduliu: arba produkcijos kokybės valdymo sistemos procedūrą (D modulis), arba gaminio patikros procedūrą (F modulis),

arba pasirinktinai

b)	visapusišką kokybės valdymo sistemą su projekto ekspertize procedūra (H2 modulis) visuose etapuose,

arba

c)	visapusiškos kokybės valdymo sistemos procedūrą (H1 modulis).

D modulis pasirenkamas tik tada, kai gamintojas naudoja kokybės sistemą gamybai, galutinio gaminio ištyrimą ir bandymus, notifikuotajai įstaigai patvirtinant ir stebint jos pačios pasirinkimu. Suvirinimo procesų įvertinimas atliekamas pagal nacionalinius teisės aktus.

H1 arba H2 modulis pasirenkamas tik tada, kai gamintojas naudoja kokybės sistemą gamybai, galutinio gaminio ištyrimą ir bandymus, notifikuotajai įstaigai patvirtinant ir stebint jos pačios pasirinkimu.

Atitikties įvertinimas apima visus etapus ir charakteristikas, šios TSS Q priedo Q1 lentelėje pažymėtas „X“ ženklu.

6.1.2.2.   Esami sąveikos sudedamųjų dalių sprendimai

Jeigu esami sąveikos sudedamųjų dalių sprendimai Europos rinkoje jau yra iki šios TSS įsigaliojimo, eiga yra tokia, kaip toliau aprašyta .

Gamintojas parodo, kad SSD bandymai ir patikros, palyginamomis sąlygomis atlikti ankstesnėms SSD taikymo sritims, buvo sėkmingi. Tokių įvertinimų rezultatai galioja ir naujai taikymo sričiai.

Tokiais atvejais galima laikyti, kad tipas yra patvirtintas ir nėra būtina atlikti tipo įvertinimą.

Kaip numatyta įvairių SSD įvertinimo procedūrose, gamintojas arba Bendrijoje įsisteigęs jo įgaliotasis atstovas gali taikyti:

—	vidinės gamybos kontrolės procedūrą (A modulis),

—	arba vidinės projektavimo kontrolės su gamybos patikra procedūrą,

—	arba visapusiškos kokybės valdymo sistemos procedūrą (H1 modulis).

Jeigu neįmanoma parodyti, kad sprendimas praeityje pasiteisino, taikomas 6.1.2.1 punktas.

6.1.2.3.   Sąveikos sudedamųjų dalių inovaciniai sprendimai

Jeigu siūlomas sąveikos sudedamosios dalies sprendimas yra inovacinis, kaip apibrėžta 5.2 skyriuje, gamintojas parodo jo nuokrypį nuo atitinkamo TSS skirsnio (punkto). Europos geležinkelių agentūra baigia rengti suderintas sudedamųjų dalių funkcines ir sąsajų specifikacijas bei įvertinimo metodus.

Suderintos sudedamųjų dalių funkcinės ir sąsajų specifikacijos bei įvertinimo metodai į TSS įtraukiami ją iš naujo svarstant. Iki tokių dokumentų paskelbimo gamintojas arba Bendrijoje įsisteigęs jo įgaliotasis atstovas gali pasirinkti sąveikos sudedamųjų dalių įvertinimo procedūrą, kaip nurodyta 6.1.2.1 punkte.

Įsigaliojus Komisijos sprendimui, priimtam pagal Direktyvos 2001/16/EB 21 straipsnio 2 dalį, inovacinį sprendimą galima naudoti iki jo įtraukimo į TSS.

6.1.2.4.   Tinkamumo naudoti įvertinimas

Jeigu įvertinimo procedūra pradedama remiantis riedmenų posistemiui priskiriamos sąveikos sudedamosios dalies eksploatavimo patirtimi, gamintojas arba Bendrijoje įsisteigęs jo įgaliotasis atstovas eksploatavimo patirties procedūrai taiko tipo pripažinimą (V modulis).

6.1.3.   SSD ĮVERTINIMO SPECIFIKACIJA

6.1.3.1.   Konstrukcijos ir mechaninės dalys

6.1.3.1.1.   Taukšai

Taukšai įvertinami pagal specifikaciją, pateiktą 4.2.2.1.2.1 punkto „Taukšai“ pastraipoje „Taukšų charakteristikos“.

6.1.3.1.2.   Tempimo įranga

Tempimo įranga įvertinama pagal specifikaciją, pateiktą 4.2.2.1.2.2 punkto „Tempimo įranga“ pastraipoje „Tempimo įrangos charakteristikos“ ir 4.2.2.1.2.3 punkto „Tempimo įrangos ir taukšų įrangos sąveika“ pastraipoje „Tempimo įrangos ir taukšų įrangos charakteristikos“.

6.1.3.1.3.   Prekinių vagonų ženklinimas

Ženklų atvaizdai yra įvertinami pagal B priede pateiktą specifikaciją.

6.1.3.2.   Riedmens ir bėgių kelio sąveika ir reglamentuojami dydžiai

6.1.3.2.1.   Vežimėlis ir važiuoklė

Reikia garantuoti kėbulo ir vežimėlio jungties, vežimėlio rėmo, ašidėžės ir visų sukabintų riedmenų struktūros vientisumą. Tai garantuojama naudojant pakankamus adekvačius metodus, pavyzdžiui, demonstravimą stendiniais bandymais, pripažintąjį modeliavimą, palyginimą su esamomis konstrukcijomis, kurios buvo patvirtintos nacionalinėmis patvirtinimo taisyklėmis, jeigu eksploatavimo ir kitos sąlygos panašios, ir kitus metodus.

J priede yra apibrėžtos vežimėlių, važiuojančių standartinės vėžės keliais normaliomis greičio ir kelio kokybės sąlygomis, bandymų sąlygos. Jos atspindi tik visos visų tipų vežimėlių rėmų bandymų srities bendrąją dalį.

Neįmanoma detaliai apibrėžti bendro pobūdžio bandymų kiekvienam konkrečiam vežimėlio komponentui, ypač ašių guoliams, vežimėlio ir kėbulo jungtims, slopintuvams ir stabdžiams. Tokie bandymai parengiami kiekvienam konkrečiam atvejui, pirmiau minėtais bandymais naudojantis kaip gairėmis. Toliau yra išsamiai pateikti jau apibrėžtų bandymų tikslai ir parametrų apibrėžimai.

Ši pastaba taip pat tinka vežimėlių rėmams, skirtiems naudoti skirtingos vėžės keliams arba numatytiems eksploatuoti labai skirtingomis sąlygomis, arba naujos konstrukcijos vežimėliams.

J priedo J1, J2 ir J3 skyriuose aprašyti trys bandymai, kurie atliekami siekiant:

—	optimizuoti vežimėlio rėmų konstrukciją (svorį, greitį),

—	papildyti skaičiavimais gautą informaciją,

—	užtikrinti, kad vežimėlio rėmai eksploatacijos apkrovas galės atlaikyti be liekamosios deformacijos ar ištrupų, kurios sumažintų saugą ar padidintų techninės priežiūros sąnaudas.

Patirtis parodė, kad jeigu negali būti palyginamojo sprendimo, reikia atlikti tris bandymus: du statinius (J priedo J1 ir J2 skyriai) ir vieną dinaminį (J priedo J3 skyrius).

Pirmiausia atliekami du statiniai bandymai; pažymėtina, kad jie leidžia atmesti kiekvieną vežimėlį, kuris netenkina mažiausio stiprio reikalavimų.

Dinaminio bandymo (nuovargio bandymo) tikslas – patikrinti, ar vežimėlio konstrukcija yra pagrįsta ir ar tikėtina, kad eksploatacijos metu dėl nuovargio susidarys ištrupų.

Apkrovų vertės, naudotos bandymams apibrėžti, buvo gautos daugiausia iš važiavimo bandymų.

Tariama, kad J priedo J1 skyriaus bandymai atitinka didžiausias apkrovas, kurios gali pasitaikyti eksploatacijoje, neįskaitant avarijų metu susidarančių apkrovų.

Tariama, kad J priedo J2 ir J3 skyrių bandymai atitinka visų kintamų apkrovų, kurias vežimėlis gali patirti per eksploatacijos laikotarpį, suminę lygiavertę apkrovą.

Nuovargio bandymo ciklų skaičius buvo parinktas imituojant 30 metų eksploatacijos laikotarpį esant 100 000 km ridai per metus. Jeigu šis skaičius nereprezentatyvus numatomam eksploatacijos laikotarpiui, apkrovas reikia iš naujo svarstyti.

Šie ciklai trijuose skirtinguose apkrovimo etapuose buvo paskirstyti siekiant optimizuoti vežimėlio rėmų struktūras. Pažymėtina, kad ištrupų atsiradimas paskutiniame apkrovimo etape leidžia nustatyti didžiausių apkrovų zonas, į kurias atkreiptinas dėmesys gamybos, gaminio bandymų ir techninės priežiūros operacijų metu.

Kad būtų užtikrintas J priedo J1, J2 ir J3 skyriuose aprašytų bandymų taikymo pagrįstumas, ypatingas dėmesys skirtinas praktiniams įgyvendinimo aspektams, būtent:–

Atliekant J priedo J1 ir J2 skyriuose aprašytus statinius bandymus, vežimėlio rėmuose vienkrypčiai įtempimo matuokliai įrengiami tose vietose, kuriose įražos susidaro išilgai vienos aiškiai nustatomos krypties; visose kitose vietose įrengiami trikrypčiai įtempimo matuokliai (rozetės).

Šių matuoklių aktyvioji dalis neviršija 10 mm.

Įtempimo matuokliai ir įtempimo rozetės pridedamos prie vežimėlio rėmo visuose didelių apkrovų taškuose, visų pirma koncentruotų apkrovų zonose.

Bandymai planuojami taip, kad būtų imituojamos eksploatavimo metu tikėtinos vežimėlio rėmą veikiančios jėgos ir rėmo deformacijos. Ypatingas dėmesys skirtinas vertikalių ir horizontalių apkrovų perdavimui, kurios kai kuriais atvejais pasiskirsto keliuose elementuose (pvz., ašyse, spyruoklėse, stabdikliuose…).

Statiniai bandymai atliekami sukomplektuotam vežimėliui, turinčiam savo pakabą. Nuovargio bandymui dažnai tai būna neįmanoma dėl praktinių priežasčių; tokiais atvejais reikia parengti atskirą bandymų plano studiją.

Minėti trys bandymai atliekami sukomplektuotiems vežimėlio rėmams, turintiems visus jungiamuosius elementus (slopintuvams, stabdžiams ir kt.). Jie turi visiškai atitikti gamybos brėžinius ir būti pagaminti tokiomis pat sąlygomis, kaip ir serijomis gaminami vežimėlių rėmai.

Jeigu atliekant nuovargio bandymus ištrupų ir lūžių atsiranda dėl gamybos defektų, kurie atliekant ankstesnius vežimėlio rėmų statinius bandymus nebuvo pastebėti, bandymas kartojamas su kitu rėmu. Jeigu paaiškėja tie patys defektai, konstrukcija laikoma nepatenkinama.

6.1.3.2.2.   Aširačiai

Aširačio įvertinimas yra aprašytas K priede.

6.1.3.2.3.   Ratai

Konstrukcijos ir gaminio įvertinimas yra aprašytas L priede.

6.1.3.2.4.   Ašis

Konstrukcijos ir gaminio įvertinimas yra aprašytas M priede.

6.1.3.3.   Stabdymas

Žr. P priedą.

6.2.   POSISTEMIS „PAPRASTIEJI GELEŽINKELIO RIEDMENYS, PREKINIAI VAGONAI“

6.2.1.   ĮVERTINIMO PROCEDŪROS

Užsakovo arba Bendrijoje įsisteigusio jo atstovo prašymu notifikuotoji įstaiga atlieka „EB“ patikrą pagal Direktyvos 2001/16/EB VI priedą.

Jeigu užsakovas gali parodyti, kad bandymų ar patikrų, taikomų paprastųjų geležinkelių riedmenų posistemiui, rezultatai visais ankstesniais taikymo atvejais buvo teigiami, į šiuos įvertinimus atsižvelgiama atliekant atitikties įvertinimą.

Pertvarkytiems prekiniams vagonams, pakeistiems laikantis II priede nurodytų ribų, nereikia atlikti naujo atitikties įvertinimo.

Visais atvejais reikia įvertinti masės pokyčių įtaką saugos kritiniams komponentams, su sauga susijusiems komponentams, infrastruktūros ir prekinių vagonų sąveikai ir geležinkelio linijų klasifikacijai pagal 4.2.3.2 punktą.

Kiek nustatyta šioje TSS, paprastųjų geležinkelių riedmenų posistemio „EB“ patikroje atsižvelgiama į jo sąsajas su kitais paprastųjų geležinkelių geležinkelių sistemos posistemiais.

Užsakovas pagal Direktyvos 2001/16/EB 18 straipsnio 1 dalį ir V priedą riedmenų posistemiui parengia „EB“ patikros deklaraciją.

6.2.2.   MODULIAI

6.2.2.1.   Bendrosios nuostatos

Patikros procedūroms parenkami moduliai yra apibrėžti AA priede.

Prekiniams vagonams taikomų reikalavimų patikros procedūrai atlikti, kaip nurodyta 4 skyriuje, užsakovas arba Bendrijoje įsisteigęs jo įgaliotasis atstovas gali rinktis šiuos modulius:

a)	ekspertizės tipo procedūrą (SB modulis) projektavimo ir konstravimo etapui, sujungtą su gamybos etapo moduliu, arba: — produkcijos kokybės valdymo sistemos procedūrą (SD modulis), — arba gaminio patikros procedūrą (SF modulis); arba

b)	visapusiškos kokybės valdymo sistemos su projekto ekspertize procedūrą (HS2 modulis).

SD modulis pasirenkamas tik tada, kai užsakovas arba pagrindiniai jo rangovai kokybės sistemą naudoja gamybai, galutinio gaminio ištyrimui ir bandymams patvirtinant ir stebint notofikuotajai įstaigai jos pačios pasirinkimu. Suvirinimo procesų įvertinimas atliekamas pagal nacionalines taisykles.

SH2 modulis pasirenkamas tik tada, kai užsakovas arba pagrindiniai jo rangovai kokybės sistemą naudoja projektavimui, gamybai, galutinio gaminio ištyrimui ir bandymams patvirtinant ir stebint notofikuotajai įstaigai jos pačios pasirinkimu

Naudojant modulius yra atsižvelgiama į šiuos papildomus reikalavimus:

—	SB moduliui: remiantis nuoroda į modulio 4.3 skyrių, projektą reikia iš naujo svarstyti.

—

Gamybos etapui, SD, SF ir SH2 moduliams: šių modulių taikymas turi užtikrinti vagonų atitiktį patvirtintam tipui, aprašytam tipo ekspertizės sertifikate. Pažymėtina, kad modulių taikymas rodo, jog gamybai ir surinkimui buvo naudoti tie patys komponentai ir techniniai sprendimai, kaip ir patvirtintam tipui.

6.2.2.2.   Inovaciniai sprendimai

Jeigu prekiniam vagonui siūlomas inovacinis sprendimas, kaip apibrėžta 4.1 skirsnyje, gamintojas arba užsakovas parodo jo nuokrypį nuo atitinkamo TSS skirsnio (punkto).

Tokiam sprendimui Europos geležinkelių agentūra baigia rengti suderintas funkcines ir sąsajų specifikacijas ir įvertinimo metodus.

Suderintos funkcinės ir sąsajų specifikacijos ir įvertinimo metodai į TSS įtraukiami ją iš naujo svarstant. Iki tokių dokumentų paskelbimo gamintojas ar užsakovas arba Bendrijoje įsisteigęs jo įgaliotasis atstovas gali pasirinkti prekinio vagono įvertinimo procedūrą, kaip nurodyta 6.2.2.1 punkte.

Įsigaliojus Komisijos sprendimui, priimtam pagal Direktyvos 2001/16/EB 21 straipsnio 2 dalį, inovacinį sprendimą galima naudoti iki jo įtraukimo į TSS.

6.2.2.3.   Techninė priežiūra

Pagal Direktyvos 2001/16/EB 18 straipsnio 3 dalį notifikuotoji įstaiga pildo techninę bylą, kurioje yra techninės priežiūros byla.

Techninės priežiūros atitikties įvertinimą atlieka kiekviena valstybė narė. DD priede (kuris tebėra galutinai nenustatytas reikalavimas) aprašoma procedūra, kuria kiekviena valstybė narė nustato, ar techninės priemonės tenkina šios TSS sąlygas, ir užtikrina, kad per posistemio eksploatacijos laikotarpį bus laikomasi pagrindinių parametrų ir pagrindinių reikalavimų.

6.2.3.   POSISTEMIO ĮVERTINIMO SPECIFIKACIJOS

6.2.3.1.   Konstrukcijos ir mechaninės dalys

6.2.3.1.1.   Vagono pagrindinės konstrukcijos stipris ir krovinio tvirtinimas

Projektas pripažįstamas galiojančiu pagal EN12663 6 skyriaus reikalavimus.

Bandymų programoje turi būti manevravimo poveikio bandymas, kaip apibrėžta Z priede, jeigu skaičiavimais nebuvo įrodytas konstrukcijos vientisumas.

Jeigu anksčiau buvo atlikti bandymai su panašiais komponentais ir posistemiais, kartoti bandymų nebūtina, kai aiškiai matyti, kad saugos lygį galima pagrįsti ankstesnių bandymų tinkamumu.

6.2.3.2.   Riedmens ir bėgių kelio sąveika ir reglamentuojami dydžiai

6.2.3.2.1.   Riedmens dinaminės savybės

6.2.3.2.1.1.   Tipo dalinio patvirtinimo procedūros taikymas

Jeigu vagonui buvo suteiktas tipo patvirtinimą, tai pakeitus kai kurias jo charakteristikas (žr. 4.2.3.4.1 punktą) arba eksploatavimo sąlygas, kai dėl to pasikeičia jo dinaminės savybės, gali prireikti papildomo bandymo.

6.2.3.2.1.2.   Naujų vagonų sertifikavimas

Kai naujus vagonus reikia patvirtinti tinkamumo važiuoti bandymais, šie bandymai atliekami:

1)	matuojant ratų ir bėgių sąveikos jėgas

arba

2)	matuojant pagreičius,

arba

3)	pripažintuoju modeliavimu,

arba

4)	palyginimu su esamais riedmenimis.

Tikslios ribinės vertės įvairuoja priklausomai nuo bandymų ir analizės metodo.

6.2.3.2.1.3.   Dinaminių savybių bandymų išimtys vagonams, pagamintiems ar pertvarkytiems važiuoti iki 100 km/h arba 120 km/h greičiu

Prekiniams vagonams leidžiama važiuoti iki 100 km/h arba 120 km/h greičiu neatlikus dinaminių savybių bandymo, jeigu jie tenkina sąlygas, apibrėžtas:

—	4.2.3.5 punkte – išilginėms gniuždymo jėgoms,

—	4.2.3.2 punkte – statinei ašies apkrovai, dinaminei rato apkrovai ir tiesinei apkrovai,

ir jeigu jieturi toliau nurodytus pakabą arba vežimėlį.

Dviašiai vagonai

Prekiniuose vagonuose įrengiamos pakabos, kurių tipas turi būti toks, kaip nurodyta Y priedo lentelėje, skirtoje dviašiams vagonams.

Vagonai su dviašiais vežimėliais

Prekiniuose vagonuose įrengiami tokių tipų vežimėliai arba jų variantai, kad jų nuokrypis nuo pagrindinio tipo darytų poveikį tik tiems elementams, kurie neturi įtakos dinaminėms savybėms. Šių vežimėlių sąrašas pateiktas Y priede dviejose lentelėse, skirtose vagonams su dviašiais vežimėliais.

Vagonai su triašiais vežimėliais

Prekiniuose vagonuose įrengiami tokių tipų vežimėliai arba jų variantai, kad jų nuokrypis nuo pagrindinio tipo darytų poveikį tik tiems elementams, kurie neturi įtakos dinaminėms savybėms. Šių vežimėlių sąrašas pateiktas Y priede dviejose lentelėse, skirtose vagonams su triašiais vežimėliais.

6.2.3.2.2.   Išilginės gniuždymo jėgos prekiniams vagonams su šoniniais taukšais

Jeigu yra reikalaujama bandymais nustatyto išilginės gniuždymo jėgos leistino dydžio pažymėjimo, tokie bandymai atliekami taikant R priede aprašytą metodą, ne mažesniu negu priede nurodyta matavimų diapazonu.

6.2.3.2.3.   Prekinių vagonų matavimai

Matuojant prekinių vagonų apatinius rėmus ir vežimėlius reikia aiškiai parodyti, kad nuokrypiai nuo nominalių matmenų neviršija leistinų nuokrypių (EN 13775 1–3 dalys ir prEN 13775 4–6 dalys).

6.2.3.3.   Stabdymas

6.2.3.3.1.   Stabdymo charakteristikos

Stabdymo galios nustatymo metodai yra aprašyti S priede.

6.2.3.3.2.   Minimalus stabdymo sistemos bandymas

Toliau pateikti bandymai ir ribos taikomi vagonams, turintiems paprastus prekiniams vagonams skirtus orinius stabdžius.

Šie bandymai atliekami tik vienintelės magistralės būdu (stabdžių magistralė). Taip pat atliekami papildomo rezervuaro bandymai, kai šis rezervuaras nenutrūkstamai pildomas iš pagrindinio rezervuaro magistralės, siekiant parodyti, kad stabdžių darbui nedaroma neigiamos įtakos.

Paprastų orinių stabdžių normalus darbinis slėgis (režiminis slėgis) yra 5 bar. Bandymai atliekami būtent tokiu slėgiu. Papildomai atliekami atrinktų pavyzdžių bandymai siekiant įsitikinti, kad kai darbinio slėgio pokytis neviršija 1 bar, stabdžių darbui nedaroma neigiamos įtakos.

Bandymai atliekami „P“ ir „G“ stabdymo režimais, jeigu tik jie tinka. Jeigu yra įrengtos kintamos apkrovos arba padėties „tuščia“ stabdymo sistemos, bandymai atliekami „pakrauta“ ir „tuščia“ padėtyse, ir yra išlaikomas suderinamumas su šia TSS.

Leidžiama stabdžiams kontroliuoti naudoti elektros energiją ar kitas priemones, jei nepažeidžiami šios TSS principai. Parodama, kad išlaikomas lygiavertis saugos lygis.

Toliau pateiktoje lentelėje išvardijami bandymai, kurie atliekami atskirame stovinčiame riedmenyje arba stovinčiame traukinyje.

Atskirų sąveikos sudedamųjų dalių konstrukcijos ir gaminio atitikties įvertinimas aprašytas P priede.

Pneumatinių stabdžių charakteristikos
Nr.	Charakteristika	Ribinė vertė
1	Stabdžių cilindro pripildymo iki 95 % didžiausio slėgio laikas	P režimas 3–5 sekundės (3–6 sekundės „tuščia“/„pakrauta“ sistemos atveju) G režimas 18–30 sekundžių
2	Stabdžių cilindro atleidimo iki 0,4 bar slėgio laikas	P režimas 15–20 sekundžių Kai visa masė yra 70 tonų ir daugiau, leistinas atleidimo laikas yra 15–25 sekundžių. G režimas 45–60 sekundžių Pneumatiškai valdomiems stabdžiams, esant kintamai stabdymo galiai, atleidimo laikas yra toks, kurio reikia, kad slėgis perjungimo vožtuvo kameroje nukristų iki vizualiai matomų 0,4 bar (bandomasis slėgis)
3	Slėgio nuomažis stabdžių magistralėje, leidžiantis stabdžių cilindre pasiekti didžiausią slėgį	1,5 ± 0,1 bar
4	Didžiausias slėgis stabdžių cilindre	3,8 ± 0,1 bar
5	Jautrumas/nejautrumas Stabdžiai nejautrūs lėtam slėgio stabdžių magistralėje mažėjimui, jeigu neaktyvuojami normaliam darbiniam slėgiui mažėjant iki 0,3 bar per minutę. Stabdžiai jautrūs slėgio stabdžių magistralėje mažėjimui, jeigu aktyvuojami per 1,2 sekundės normaliam darbiniam slėgiui per 6 sekundes nukritus 0,6 bar.	Stabdžiai neaktyvuojami slėgiui mažėjant iki 0,3 bar per minutę. Stabdžiai aktyvuojami per 1,2 sekundės, slėgiui per 6 sekundes nukritus 0,6 bar.
6	Nuotėkis stabdžių magistralėje pradedant 5 bar slėgiu	Didžiausi slėgio nuostoliai 0,2 bar per 5 minutes.
7	Nuotėkis stabdžių cilindre papildomame rezervuare ir valdymo rezervuare, pradedant 3,8 + arba – 0,1 bar slėgiu stabdžių cilindre ir esant 0 bar slėgiui stabdžių magistralėje	Didžiausi slėgio nuostoliai yra 0,15 bar per 5 minutes, išmatuoti papildomame rezervuare.
8	Automatinių orinių stabdžių rankinis atleidimas	Stabdžiai atsileidžia.
9	Slėgio stabdžių magistralėje laipsniškas kitimas įjungimo metu ir svyravimai atleidimo metu:	Mažiau kaip arba lygu 0,1 bar.
10	Slėgis atitinka grįžimą į pradinę padėtį stabdžių atleidimo metu	Stabdžių magistralėje: 0,15 bar mažiau už faktinį eksploatacinį slėgį Stabdžių cilindre: <0,3 bar.
11	Automatinis orinių stabdžių indikatorius	Įsitikinama, ar indikatorius rodo stabdžio būseną – įjungta ar atleista.
12	Stabdžių įtempiklis tikrinamas, sukuriant perteklinį stabdžių trinties poros protarpį ir parodant, kad kartotiniai įjungimo ir atleidimo ciklai atkuria tinkamą protarpį	Projektinis diskinių stabdžių trinties poros trinkelių ar ratinių stabdžių trinkelių protarpis.
13	Suderinamumas su diskinių stabdžių/ratinių stabdžių trinkelių apkrovomis	Diskinių stabdžių/ratinių stabdžių trinkelių apkrovos atitinka projektines.
14	Stabdžiai įrengiami su galimybe laisvai judėti, stabdžių trinkelėms neliesti stabdžių diskų ar ratų atleistoje padėtyje ir nesumažinti prispaudimo jėgų žemiau projektinių verčių	Stabdžiai įrengiami laisvi.
15	Postovio stabdžio komponentės juda laisvai ir, jeigu reikia, patepamos	Laisva eiga: įsitikinama, kad jis įjungiamas ir atleidžiamas be jokių suvaržymų.
16	Postovio stabdžio valdymas ir veiksmingumas turi būti tokie, kad, pridėjus 500 N jėgą prie stabdžių svirties galo arba liestinės kryptimi prie rankinio suktuvo, postovio stabdys įjungiamas iki galo.	500 N veikimo jėga
17	Postovio stabdžio rankinis atleidimas	Postovio stabdys atleidžiamas
18	Postovio stabdžio indikatorius atspindi stabdžio būseną	Indikatorius tiksliai rodo stabdžio būseną – įjungta ar atleista

Pastabos pirmiau pateiktai lentelei:

Nr. 1.	Laiko nustatymai gaunami atlikus vieno riedmens staigaus stabdymo bandymą. Po „smūginio“ slėgio padidėjimo stabdžių cilindre 10 % slėgio galutinio dydžio, slėgis toliau didėja laipsniškai. Pripildymo laikas prasideda, kai oras pradeda pildyti cilindrą, ir baigiasi, kai slėgis pasiekia 95 % galutinio dydžio; šis laikas turi būti toks, kaip nustatyta.
Nr. 2.	Vykstant visiškam ir nenutrūkstamam stabdžių atleidimui atskirame riedmenyje po staigaus stabdymo, slėgis stabdžių cilindre laipsniškai mažėja. Turi būti nustatytas atleidimo laikas, matuojant nuo oro išleidimo iš cilindro pradžios momento iki tol, kol slėgis pasiekia 0,4 bar
Nr. 3.	Siekiant gauti didžiausią slėgį stabdžių cilindre, slėgis stabdžių magistralėje mažinamas 1,4–1,6 bar žemiau režiminio slėgio.
Nr. 4.	Didžiausias slėgis stabdžių cilindre, gautas dėl 1,4–1,6 bar slėgio nuomažio stabdžių magistralėje, yra 3,7–3,9 bar.
Nr. 5.	Stabdžių nejautrumas lėtam slėgio stabdžių magistralėje mažėjimui turi būti toks, kad jie nebūtų aktyvuojami, kai normalus darbinis slėgis mažėja iki 0,3 bar per minutę. Stabdžių jautrumas slėgio stabdžių magistralėje mažėjimui turi būti toks, kad jie būtų aktyvuojami per 1,2 sekundės, normaliam darbiniam slėgiui per 6 sekundes nukritus 0,6 bar.
Nr. 6.	Užpildžius stabdžių magistralę iki 5 slėgio, jis izoliuojamas, paliekama laiko būsenai nusistovėti ir po to įsitikinama, kad oro nuotėkis neviršija nustatytojo dydžio.
Nr. 7.	Po staigaus stabdymo slėgiui stabdžių magistralėje nukritus iki 0 bar, pradedami matavimai po stabilizavimo laikotarpio ir įsitikinama, kad oro nuotėkis neviršija nustatytojo dydžio.
Nr. 8.	Stabdžiai turi įtaisą, leidžiantį atleisti stabdžius rankiniu būdu.
Nr. 9.	Stabdžiai turi būti tokie, kad slėgis stabdžių cilindre tolydžiai kistų pagal slėgio svyravimus stabdžių magistralėje. Slėgio +/- 0,1 bar svyravimai stabdžių magistralėje priverčia skirstytuvą atitinkamai keisti slėgį stabdžių cilindre. Vieną slėgio stabdžių magistralėje vertę atitinkantis slėgis stabdžių cilindre svyruoja ne daugiau kaip 0,1 bar stabdžio įjungimo ir atleidimo metu. (Kai stabdymui naudojami pneumatiškai valdomi perjungimo vožtuvai, skirti stabdymo galios svyravimams mažinti, bandomojo slėgio vertė imama 0,1 bar.)
Nr. 10.	Stabdžiams su perjungimo vožtuvais, skirtais stabdymo galios svyravimams mažinti, 0,3 bar slėgis atitinka pneumatinių vožtuvų valdymo įtaiso slėgį (bandomojo rezervuaro slėgį).
Nr. 11.	Vagonuose, kuriuose automatinių orinių stabdžių įjungimo arba atleidimo padėties negalima patikrinti nepalindus po vagonu (pvz., vagonuose su diskiniais ant ašies sumontuotais stabdžiais), įrengiami automatinių stabdžių padėties indikatoriai.
Nr. 12.	Kad stabdžių įtempiklis dirba tiksliai, įrodoma sukuriant perteklinį stabdžių trinties poros protarpį ir pademonstruojant, kad kartotiniai įjungimo ir atjungimo ciklai atkuria reikalingą protarpį.
Nr. 13.	Pirmajai vagonų serijai matuojama diskinių aba ratinių stabdžių trinkelių prispaudimo jėga, siekiant patvirtinti jų suderinamumą su projektiniais reikalavimais.
Nr. 14.	Stabdžiai įrengiami su galimybe laisvai judėti, stabdžių trinkelėms neliesti stabdžių diskų ar ratų atleistoje padėtyje ir nesumažinti prispaudimo jėgų žemiau projektinių verčių.
Nr. 15.	Postovio stabdžio komponentai, jų įrengimas, žingsniniai sraigtai ir veržlės ir kt. turi laisvai judėti ir leisti juos patepti, jeigu tai numatyta projekte.
Nr. 16.	Pirmajai vagonų serijai matuojama vagono stabdymo jėga, atsirandanti pridėjus 500 N jėgą prie stabdžių svirties galo arba liestinės kryptimi prie rankinio suktuvo. Išmatuotos jėgos dydis turi tenkinti projekto sąlygas.
Nr. 17.	Postovio stabdys įjungiamas ir atjungiamas rankiniu būdu, nedarant neigiamo poveikio stabdžių trinties poros protarpiui.
Nr. 18.	Įrengiamas postovio stabdžio indikatorius, tiksliai atspindintis postovio stabdžio padėtį: „įjungta“ ar „atleista“.

Bandymų procedūros turi atitikti Europos standartus.

Prekiniams vagonams, stabdomiems R stabdymo režimu, atliekami specialūs bandymai. Šie bandymai turi atitikti Europos standartus.

6.2.3.4.   Aplinkos sąlygos

6.2.3.4.1.   Temperatūra ir kitos aplinkos sąlygos

6.2.3.4.1.1.   Temperatūra

Visi komponentai ir komponentų grupės turi būti bandomi pagal 4.2 skirsnyje ir 6 (skyriuje?) išdėstytus reikalavimus su nuorodomis į Europos standartus, atsižvelgiant į 4.2.6.1.2.2 punkte nustatytą temperatūrų klasę, pagal kurią vagoną reikia patvirtinti.

6.2.3.4.1.2.   Kitos aplinkos sąlygos

Pakanka, kad tiekėjas pateiktų atitikties deklaraciją, iš kurios būtų matyti, kaip vagono konstrukcijoje aplinkos sąlygos yra įvertintos pagal šiuos punktus:

4.2.6.1.2.1 (Aukštis)

4.2.6.1.2.3 (Drėgnis)

4.2.6.1.2.5 (Lietus)

4.2.6.1.2.6 (Sniegas, ledas ir kruša)

4.2.6.1.2.7 (Saulės spinduliuotė)

4.2.6.1.2.8 (Atsparumas taršai)

Notifikuotoji įstaiga patikrina, ar tokia deklaracija egzistuoja ir ar jos turinys yra priimtinas.

Tai netaikoma konkretiems reikalavimų bandymams, susijusiems su 4 arba 6 skyriuose nurodytomis aplinkos sąlygomis. Reikalavimai turi būti įvykdyti ir patikrinti. Deklaracijoje daromos nuorodos į tokius bandymus.

6.2.3.4.2.   Aerodinaminiai efektai

Galutinai nenustatytas reikalavimas, kuris bus nustatytas per artimiausią šios TSS svarstymą iš naujo.

6.2.3.4.3.   Šoninis vėjas

Galutinai nenustatytas reikalavimas, kuris bus nustatytas per artimiausią šios TSS svarstymą iš naujo.

7.   ĮGYVENDINIMAS

7.1.   BENDROSIOS NUOSTATOS

Įgyvendinant šią TSS reikia atsižvelgti į bendrą paprastųjų geležinkelių raidos visiškos sąveikos link tendenciją.

Siekiant skatinti šią raidą, techninės sąveikos specifikacijose turi būti numatyta, kad jos bus pritaikomos etapais, laipsniškai ir jų įgyvendinimas bus koordinuojamas su kitomis TSS.

Šios TSS įgyvendinimas turi būti glaudžiai koordinuojamas su Triukšmo TSS.

7.2.   TSS SVARSTYMAS IŠ NAUJO

Pagal Direktyvos 2001/16/EB, pakeistos Direktyva 2004/50/EB, 6 straipsnio 3 dalį Agentūra yra atsakinga už techninės sąveikos specifikacijų svarstymą iš naujo ir atnaujinimą ir atitinkamų rekomendacijų teikimą šios direktyvos 21 straipsnyje nurodytam komitetui, kad būtų atsižvelgta į technologijos raidą ar socialinius reikalavimus. Be to, šiai TSS gali turėti įtakos ir kitų TSS laipsniškas priėmimas ir svarstymas iš naujo. Šiai TSS siūlomi pakeitimai yra griežtos kritikos objektas, ir atnaujintos TSS bus skelbiamos, preliminariu požiūriu, reguliariai kas 3 metai.

Agentūrai pranešama apie visus inovacinius sprendimus, kurie jau yra nagrinėjami siekiant juos vėliau įtraukti į TSS.

7.3.   ŠIOS TSS TAIKYMAS NAUJIEMS RIEDMENIMS

2–6 skyriai ir visos konkrečios toliau pateiktos 7.7 skirsnio nuostatos taikomos visiems naujiems prekiniams vagonams, kurie pradedami eksploatuoti, išskyrus šias išimtis:

—	4.2.4.1.2.2 punkto (stabdymo charakteristikų elementai) nuostatos dėl stabdymo galios mažėjimo profilio, kurių įgyvendinimo data bus nustatyta vėliau iš naujo svarstant šią TSS.

Ši TSS netaikoma vagonams, kurie į jau pasirašytas sutartis arba į viešųjų konkursų baigiamąjį etapą pateko iki šios TSS įsigaliojimo dienos.

7.4.   ESAMI RIEDMENYS

7.4.1.   ŠIOS TSS TAIKYMAS ESAMIEMS RIEDMENIMS

Esami prekiniai vagonai – tai susisiekimui iki šios TSS įsigaliojimo naudoti prekiniai vagonai.

Ši TSS netaikoma esamiems nerekonstruotiems arba nemodernizuotiems riedmenims.

7.4.2.   ESAMŲ PREKINIŲ VAGONŲ MODERNIZAVIMAS IR REKONSTRAVIMAS

Modernizuoti arba rekonstruoti prekiniai vagonai, kuriems, kad būtų pradėti eksploatuoti, reikia naujo leidimo, kaip nurodyta Direktyvos 2001/16/EB 14 straipsnio 3 dalyje, turi atitikti:

—	4.2, 5.3, 6.1.1 ir 6.2 skirsnius ir visas konkrečias tolesnio 7.7 skirsnio sąlygas, kol įsigalios ši TSS, ir

taikomos šios išimtys:

—	4.2.3.3.2 Įkaitusios ašidėžės aptikimas (bus sukonkretinta pataisytoje šios TSS versijoje);

—	4.2.4.1.2.2 Stabdymo galios mažėjimo profilis;

—	4.2.6 Aplinkos sąlygos;

—	4.2.6.2 Aerodinaminiai efektai (bus sukonkretinta pataisytoje šios TSS versijoje);

—	4.2.6.3 Šoninis vėjas (bus sukonkretinta pataisytoje šios TSS versijoje);

—	4.2.8 Techninės priežiūros byla.

Vietoje šių išimčių taikomi nacionaliniai teisės aktai.

Vagonams, kurie naudojami susisiekimui pagal toliau 7.5 skirsnyje apibrėžtus susitarimus, taikomos tais susitarimais nustatytos rekonstravimo ar modernizavimo sąlygos, jeigu tokios buvo nustatytos. Jeigu jų nėra, taikoma ši TSS.

7.4.3.   PAPILDOMI REIKALAVIMAI VAGONŲ ŽENKLINIMUI

Be pirmiau pateikto rekonstruotų arba modernizuotų prekinių vagonų bendro atvejo, visi sąveikai tinkami prekiniai vagonai turės tenkinti šios TSS reikalavimus, nustatytus vagonų ženklinimo dizainui, pradedant artimiausia visuotinio ženklų perdažymo data, be notifikuotosios įstaigos įsikišimo. Valstybei narei leidžiama nustatyti ir ankstesnę suderinamumo datą.

7.5.   SUSISIEKIMUI PAGAL NACIONALINIUS, DVIŠALIUS, DAUGIAŠALIUS AR TARPTAUTINIUS SUSITARIMUS NAUDOJAMI VAGONAI

7.5.1.   ESAMI SUSITARIMAI

Valstybės narės per 6 mėnesius nuo šios TSS įsigaliojimo dienos praneša Komisijai apie toliau nurodytus susitarimus, pagal kuriuos susisiekimui naudojami prekiniai vagonai, patenkantys į šios TSS taikymo sritį (konstravimas, restauravimas, modernizavimas, atidavimas eksploatuoti, eksploatavimas ir valdymas, kaip apibrėžta šios TSS 2 skyriuje):

—	nacionaliniai, dvišaliai, daugiašaliai susitarimai tarp valstybių narių ir geležinkelio įmonių arba infrastruktūros valdytojų, sudaryti nuolatinai arba laikinai, kurių reikalingumas grindžiamas numatomo susisiekimo dideliu specifiškumu arba vietine svarba;

—	dvišaliai ar daugiašaliai susitarimai tarp ir geležinkelio įmonių, infrastruktūros valdytojų arba tarp geležinkelio saugos tarnybų, kuriuose numatoma didelio masto vietinė ar regioninė sąveika;

—

tarptautinius susitarimai tarp vienos ar daugiau valstybių narių ir bent vienos trečiosios šalies arba tarp valstybių narių geležinkelio įmonių ar infrastruktūros valdytojų ir bent vienos trečiosios šalies geležinkelio įmonių ar infrastruktūros valdytojų, kuriuose numatoma didelio masto vietinė ar regioninė sąveika.

Šiais susitarimais nustatytų vagonų eksploatavimas ir techninė priežiūra leistini, kol neprieštarauja Bendrijos teisei.

Komisija įvertina šių susitarimų suderinamumą su ES teise, įskaitant ir nediskriminacijos patikrinimą, ypač šios TSS, ir imasi reikalingų priemonių, pavyzdžiui, šiai TSS iš naujo svarstyti, kad į ją būtų įtraukti galimi atskiri atvejai arba pereinamosios priemonės.

Apie RIV susitarimą arba COTIF priemones Komisijai nepranešama.

7.5.2.   BŪSIMI SUSITARIMAI

Kiekviename būsimame susitarime abar esamų susitarimų pakeitimuose atsižvelgiama į ES teisę ir ypač į šią TSS. Valstybės narės Komisijai praneša apie tokius susitarimus ar pakeitimus. Tokiu atveju taikoma ta pati 7.5.1 punkte nurodyta tvarka.

7.6.   VAGONŲ PRADĖJIMAS EKSPLOATUOTI

Pagal Direktyvos 2001/16/EB 16 straipsnio 1 dalį pasiekus prekinių vagonų suderinamumą su TSS ir vienai valstybei suteikus prekiniams vagonams „EB“ patikros deklaraciją, ją bendrai pripažįsta visos valstybės narės.

Jeigu siekiama gauti saugos sertifikatą pagal Direktyvos 2004/49 10 straipsnį (sertifikato B dalis) arba leidimą pradėti eksploatuoti pagal Direktyvos 2001/16 14 straipsnio 1 dalį, geležinkelių įmonės gali siekti gauti sertifikato arba leidimo pradėti eksploatuoti vagonų grupuotę. Vagonai grupuojami pagal seriją ir tipą.

Jeigu vienoje valstybėje narėje vagonų grupuotei buvo išduotas saugos sertifikatas arba leidimas pradėti eksploatuoti, jį bendrai pripažįsta visos valstybės narės, kad išvengtų geležinkelio saugos tarnybos atliekamų saugos ar sąveikumo patikrinimų dubliavimo.

Kol šioje TSS bus galutinai nenustatytų reikalavimų, leidimas pradėti eksploatuoti priimamas bendru sutarimu, išskyrus JJ priede nurodytus atvejus.

Kita vertus, būtina patikrinti, ar vagonai valdomi suderintose infrastruktūrose; tai galima padaryti pasinaudojant infrastruktūros ir riedmenų registrais.

7.7.   ATSKIRI ATVEJAI

7.7.1.   ĮVADAS

Toliau pateikiamos specialiosios nuostatos, kurias leidžiama taikyti atskiriems toliau apibūdintiems atvejams.

Šie atskiri atvejai priklauso dviem kategorijoms: kai nuostatos taikomos nuolatos („P“ atvejis) arba laikinai („T“ atvejis). Laikinuoju atveju rekomenduojama valstybėms narėms iki 2010 m. prisiderinti prie atitinkamo posistemio („T1“ atvejis), nes toks tikslas buvo iškeltas 1996 m. birželio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendime Nr. 1692/96/EB, pateikiančiame Bendrijos gaires dėl transeuropinio transporto tinklo plėtros, arba iki 2020 m. („T2“ atvejis).

7.7.2.   SPECIFINIŲ ATVEJŲ SĄRAŠAS

Bendros nuostatos atskiram 1 524 mm vėžės tinklo atvejui

Valstybė narė: Suomija

„P“ atvejis:

Suomijos teritorijoje ir Švedijos pasienio stotyje Haparanda (1 524 mm), vežimėliai, aširačiai ir kitos su bėgių vėžės sąsajomis susijusios sąveikos sudedamosios dalys arba (ir) 1 520 mm vėžės keliui skirti posistemiai priimtini tik tada, jeigu atitinka toliau pateiktus Suomijos atskirus bėgių vėžės sąsajų atvejus. Nepažeidžiant pirmiau minėto apribojimo (1 524 mm vėžės), visos sąveikos sudedamosios dalys ir (arba) posistemiai, atitinkantys TSS reikalavimus 1 435 mm vėžės keliui, yra priimtini Suomijos pasienio stočiai Tornio (1 435 mm) ir traukinių keltų uostams su 1 435 mm vėžės geležinkeliu.

7.7.2.1.   Konstrukcijos ir mechaninės dalys:

7.7.2.1.1.   Riedmenų sujungimai (pvz., sankabos), jų sąstatų ir traukinių sujungimai

7.7.2.1.1.1.   1 520 mm pločio vėžės kelias

Valstybė narė: Suomija

„P“ atvejis:

Geležinkelių eismui Suomijoje skirtiems riedmenims leistinas atstumas tarp taukšų vidurio linijų yra 1 830 mm. Šiuose vagonuose leidžiama pasirinktinai įrengti SA-3 tipo sankabas arba SA-3 tipo sutaikomas sankabas, su šoniniais taukšais arba be jų.

Geležinkelių eismui Suomijoje skirtiems riedmenims keliamas reikalavimas, kad atstumas tarp taukšų vidurio linijų būtų 1 790 mm ir taukšo plokščių plotis būtų padidintas 40 mm išorės kryptimi.

7.7.2.1.1.2.   1 520 mm vėžės kelias

Valstybė narė: Lenkija, Slovakija, Lietuva, Latvija, Estija, Vengrija

„P“ atvejis

Visi vagonai, skirti nereguliariam susiesiekimui Lenkijos ir Slovakijos rinktinėse 1 520 mm vėžės geležinkelių linijose, Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje, tenkina šiuos reikalavimus:

Visuose 1 520 mm ir 1 435 mm pločio vėžių keliams skirtuose vagonuose pagal šią TSS automatinės sankabos ir sraigtinės sankabos gali būti įrengtos pagal vieną iš šių būdų:

—	1 435 mm ir 1 520 mm pločio vėžių tinklų riboje sankabą galima pakeisti kito tipo sankaba arba

—	vagone galima įrengti taukšus su SA3 tipo automatine sankaba ir tarpine sankaba, arba

—	vagone galima įrengti paslėptus taukšus ir automatinę sankabę; taukšai priešakinėje padėtyje leidžia valdyti vagoną su sraigtine mova arba tarpine sankaba.

Taukšai ir sankabos – C versija

D sankabos versija

Taukšų ir sankabų D versija

Pavojingiems kroviniams vežti skirtose cisternose įrengiami šių parametrų smūgio sankabai slopintuvai:

—	dinaminio slopinimo minimumas 130 kJ,

—	galinė jėga veikiant kvazistatinės apkrovos minimumui yra 1 000 kN.

7.7.2.1.1.3.   1 520/1 524 mm pločio vėžės kelias

Valstybė narė: Lietuva, Latvija Estija, Lenkija ir Suomija

„P“ atvejis

Vagonams, kurie naudojami ar numatomi nuolatos naudoti dvišaliam susisiekimui tarp valstybių narių ir trečiųjų šalių 1 520 mm/1 524 mm vėžės linijose, šios TSS 4 ir 5 skyriai netaikomi.

7.7.2.1.1.4.   1 520 mm pločio vėžės kelias

Valstybė narė: Lietuva, Latvija ir Estija

„T1“ atvejis

Vagonams, kurie tarp valstybių narių nuolatos važinėja 1 520 mm vėžės linijomis, šios TSS 4 ir 5 skyriai netaikomi iki artimiausio šios TSS svarstymo iš naujo. Tokio svarstymo metu bus atsižvelgta į atskirus atvejus, nustatytus vykstant šios TSS 7.5.1 punkte aprašytam procesui.

7.7.2.1.1.5.   1 668 mm pločio vėžės kelias – atstumas tarp taukšų vidurio linijų

Valstybė narė: Ispanija ir Portugalija

„P“ atvejis

Geležinkelių eismui Ispanijoje ar Portugalijoje skirtiems riedmenims leidžiamas 1 850 mm (± 10 mm) atstumas tarp taukšų vidurio linijų. Šiuo atveju turi būti parodytas suderinamumas su standartinės konstrukcijos taukšais.

Taukšų plokščių matmenys dviašiams vagonams ir vagonams su vežimėliais:

Suvienodintas taukšų plokščių plotis vagonams, skirtiems geležinkelių eismui Ispanijoje ar Portugalijoje (atstumas tarp vidurio linijų 1 850 mm) turi būti 550 mm ar 650 mm priklausomai nuo vagonų charakteristikų, nurodytų taikytinuose nacionaliniuose teisės aktuose.

7.7.2.1.1.6.   Riedmenų sujungimai

Valstybė narė: Airijos Respublika ir Šiaurės Airija

„P“ atvejis

Airijoje atstumas tarp taukšų centrų yra 1 905 mm, o taukšo ir tempimo įrangos centrų aukščiai turi būti mažiausiai nuo 1 067 mm iki daugiausia 1 092 mm, kai vagonas nepakrautas. Siekiant palengvinti sukabinimą ir atkabinimą skirstymo metu, prekiniams vagonams leidžiama naudoti „instantor“ tipo sankabas (žr. HH priedą).

7.7.2.1.1.7.   Bendros nuostatos atskiram 1 000 mm pločio ir siauresnio pločio vėžės tinklo atvejui

Valstybė narė: Graikija

„T1“ atvejis

Esamiems izoliuotiems 1 000 mm vėžės geležinkeliams, kurie nepateko į šios TSS taikymo sritį, taikomi nacionaliniai teisės aktai.

7.7.2.1.2.   Saugi prieiga prie riedmenų ir pasitraukimas nuo jų

7.7.2.1.2.1.   Saugi prieiga prie riedmenų ir pasitraukimas nuo jų Airijos Respublikoje ir Šiaurės Airijoje

Valstybė narė: Airijos Respublika ir Šiaurės Airija

„P“ atvejis

Airijoje suformuluotas reikalavimas, kad „laipteliai ir turėklai, jeigu yra, naudotini tik prieigai ir pasitraukimui, ir sukabinėtojas negali jais naudotis išsikišdamas iš važiuojančio vagono“.

EE priedas netaikomas Airijos Respublikai ir Šiaurės Airijai.

7.7.2.1.3.   Vagono pagrindinės konstrukcijos ir krovinio tvirtinimas

7.7.2.1.3.1.   1 520 mm pločio vėžės geležinkelių linijos

Valstybė narė:Lenkija, Slovakija, Lietuva, Latvija, Estija, Vengrija

„P“ atvejis

Visi vagonai, skirti naudoti 1 520 mm pločio vėžės keliuose, turi tenkinti šiuos reikalavimus:

Projektinės apkrovos

Išilginės projektinės apkrovos

Kategorija	Mažiausios vertės [kN]
Gniuždymo jėga automatinės sankabos lygyje	3 000
Traukos jėga automatinės sankabos lygyje	2 500
Gniuždymo jėga, veikianti ašyje kiekvieną taukšą	1 000
Gniuždymo jėga, veikianti ekscentriškai (50 mm) iš ašies kiekvieną taukšą	750
Gniuždymo jėga, veikianti įžambinės kryptimi per šoninius taukšus (jeigu tokie yra)	400

Šiuos reikalavimus tenkinantys riedmenys gali būti be apribojimų skirstomi.

—	Didžiausia vertikali apkrova Vagono ribinė projektinė apkrova, lygi 150 % didžiausios apkrovos, neturi sukelti plastinės deformacijos. Postovio metu vagono rėmo deformacija neviršija 3 ‰ šerdeso pasukamojo kakliuko ilgio.

—

Apkrovų deriniai Karkasas turi atitikti nepalankiausią apkrovų derinį, kurį sudaro vertikali apkrova, 3000 kN gniuždymo jėga automatinėje sankaboje ir jėga, veikianti kiekvieno taukšo ašį. Skaičiavimais įvertinama vertikali, dinaminė perteklinė jėga, atsirandanti dėl krovinio inercinės atoveiksmio jėgos, veikiančios vagono kėbulą, ir jos horizontalūs komponentai, veikiantys bėgių kelią skersine kryptimi. Cisternoms papildomai nagrinėjama vidinis slėgis, dalinis vakuumas ir hidraulinio smūgio slėgis.

—	Apkrovos kėlimo metu Vagonas turi būti atsparus kėlimo metu susidarančioms jėgoms ir nepatirti plastinės deformacijos. Reikėtų panagrinėti papildomus atramos taškus, kaip numatyta 1 520 mm vėžės vagonams nustatytose normose.

Reikalavimai automatinę sankabą veikiančioms dinaminėms jėgoms

—

Bendrosios nuostatos Ir pakrautas, ir nepakrautas prekinis vagonas turi būti atsparus trenkiančio vagono smūgiui. Tai pademonstruojama bandymu tiesių bėgių kelyje. Trenkiančio vagono masė turi būti ne mažesnė, kaip bandomojo vagono masė. Dviašių vagonų bandymams rekomenduojama trenkiančio vagono masė yra 100 ± 3 t. Trenkiančiame vagone įrengiama SA3 tipo automatinė sankaba su smūgio slopintuvu. Automatinių sankabų ašių skirtumas ne didesnis kaip 50 mm. Bandymas atliekamas pagal šias sąlygas: — vienas bandomasis vagonas, nestabdomas; — trenkimą atlaikantis 3 ar 4 vagonų sąstatas, mažiausiai 300 t masės. Taikytina jėga esant būsenai „pakrauta“ yra 3 000 kN ±10 %. Trenkimą atlaikanti vagonų grupė nuo riedėjimo saugoma rankiniu stabdžiu arba stabdymo šliužėmis.

—

Smūginis poveikis esant būsenai„nepakrauta“ Trenkiančio vagono greitis yra 12 km/h. Bandomasis vagonas nestabdomas. Apkrovos nesukelia plastinės deformacijos. Fiksuojami įtempiai pasirinktuose kritiniuose taškuose: vežimėlio ir rėmo jungtyje, rėmo ir vagono kėbulo jungtyje ir viršutinėje konstrukcijos dalyje.

—

Smūginis poveikis esant būsenai„pakrauta“ Bandomasis vagonas pakraunamas didžiausia pakrova. Didžiausias trenkiančio vagono greitis yra 12 km/h. Smūginiai poveikiai pradedami laipsniškai didinant greitį nuo 2 iki 3 km/h. Bandymas atliekamas šiuose diapazonuose: — iki 5 km/h, — nuo 5 iki 10 km/h, — per 10 km/h. Kiekviename greičių diapazone bandoma mažiausiai 5 poveikiais. Dar papildomai atliekami 3 smūginių poveikių 3 000 kN išilgine gniuždymo jėga bandymai. Tokios smūginio poveikio jėgos bandymus reikia patvirtinti skaičiavimais. Bandymų metu leistina, kad poveikį sukelianti gniuždymo jėga viršytų savo ribą, bet ne daugiau kaip 10 %. Jeigu kraštinė 3 000 kN ± 10 % vertė pasiekiama dar nepasiekus 12 km/h, greitis daugiau nedidinamas. Papildomai, siekiant modeliuoti ilgalaikį patvarumą, atliekama dar 40 smūginio poveikio bandymų esant 12 km/h greičiui arba veikiant 3 000 kN gniuždymo jėga. Apkrovos nesukelia plastinės deformacijos.

—	Dinaminio stiprio sąlyga vagono judėjimo metu Vagonai turi 1 000 kN išilginę gniuždymo ir traukos jėgas atlaikyti judėdami 120 km/h greičiu.

7.7.2.1.4.2.   1 668 mm vėžės geležinkelių linijos – Kėlimas ir pakylėjimas keltuvais

Valstybė narė: Ispanija ir Portugalija

„P“ atvejis

Dviašiams vagonams :

—	Reikia numatyti priemones, kaip riboti spyruoklių nusėdimą, kai vagonas yra pakeltas. Sprendimo pavyzdys pateiktas X priedo 3 projekcijoje.

—

Pakylėjant keltuvais (didžiausią pakėlimą riboja „jungtys“), kiekvienas vagonas turi turėti keturias atramines plokštes, po dvi žemiau kiekvienos apatinio rėmo vidurinės sijos, išdėstytas simetriškai skersinės vagono ašies atžvilgiu. Ši priemonė gali praversti ir įrengiant naują ašies pakeitimui reikalingą įdubą (taip pat ir keleiviniams vagonams bei sukabintiems prekiniams vagonams, neribojant šių vagonų skaičiaus). Atraminių plokščių matmenys: — ilgis vagono išilgine kryptimi: mažiausiai 150 mm, — plotis vagono skersine kryptimi: 100 mm, — storis: 15 mm. Jose yra išdrožti susikertantys grioveliai, lygiagretūs ir statmeni vagono išilginės ašies atžvilgiu: — griovelio gylis: maždaug 5–7 mm, — griovelio plotis: maždaug 4–6 mm. Vagono infrastruktūroje numatomas artumo atstumas aširačiams, kai atraminės plokštės, būdamos pakeltoje padėtyje (esant normaliai 800 mm domkrato eigai), pasiekia didžiausią 1 550 mm virš bėgių galvutės lygio aukštį. X priedo 6 projekcijoje parodyti artumo vagonuose atstumai, kurių reikia, kad būtų vietos domkratų pakeliamoms dalims.

Vagonams su vežimėliais:

—	Vežimėliai su keičiamomis ašimis įrengiami su įtaisu, kuriuo būtų ribojamas spyruoklių nusėdimas keliant vagoną kartu su jo vežimėliais. Patartina pasirinkti įtaisą, parodytą X priedo 1 projekcijoje.

—	Didžiausias vagono ilgis tarp taukšų galų negali viršyti 24,486 m. Karkaso apatinis rėmas pakėlimo metu turi atlaikyti vežimėlių rėmų svorį tolesnėje pastraipoje apibrėžtomis sąlygomis.

—

Domkratų išdėstymas darbo vietoje turi atitikti diagramą, parodytą X priedo 13 projekcijoje. Šios priemonės tinka visiems vagonams, kurių bendras ilgis neviršija 24,480 m. Vagono pakėlimo operacijos atliekamos vienu metu keliant apatinį rėmą ir vežimėlių rėmus. Vagonuose naudojami trosai, kuriais vežimėlių rėmai minėtų operacijų metu pritvirtinami prie kėbulo. X priedo 14 projekcijoje parodyta, kaip šie įtaisai primontuojami prie vežimėlių 4 taškuose ir vagono apatinio rėmo 8 taškuose, kad pakėlimo metu būtų įmanomas minėtas pritvirtinimas ir būtų vietos neįtemptiems trosams jų nedarbinėje padėtyje. Vagonų apatiniai rėmai įrengiami su atraminėmis plokštėmis, kurių matmenys tokie: — ilgis vagono išilgine kryptimi: mažiausiai 250 mm, — plotis vagono skersine kryptimi: 100 mm, — storis: 15 mm. Atraminių plokščių kontaktiniame paviršiuje pagal nurodymus, pateiktus dviašiams vagonams skirtoje pastraipoje, yra išdrožiami grioveliai. X priedo 15 projekcijoje pavaizduota atraminių plokščių padėtis ant vagono apatinio rėmo ir artumo atstumai, kad būtų vietos domkratų pakeliamoms dalims. Ši padėtis gali būti patogi įrengiant naują ašies pakeitimui reikalingą įdubą (taip pat ir keleiviniams vagonams bei sukabintiems prekiniams vagonams, neribojant šių vagonų skaičiaus). Vagono infrastruktūroje numatomas artumo atstumas aširačiams, kai atraminės plokštės, būdamos pakeltos (esant normaliai 900 mm domkrato eigai), pasiekia didžiausią 1 650 mm virš bėgių lygio aukštį.

7.7.2.2.   Riedmens ir kelio sąveika bei reglamentuojami dydžiai

7.7.2.2.1.   Kinematinis gabaritas

7.7.2.2.1.1.   Kinematinis gabaritas Didžiojoje Britanijoje

Valstybė narė: Didžioji Britanija

„P“ atvejis

Vagonai, skirti eismui Britanijos geležinkelių tinkle, yra aprašyti T priede.

7.7.2.2.1.2.   Vagonai 1 520 ir 1 435 mm pločio vėžės keliams

Valstybė narė: Lenkija, Slovakija, Lietuva, Latvija ir Estija

„P“ atvejis

Vagonai, skirti 1 520 ir 1 435 mm pločio vėžės keliams, yra aprašyti U priede.

7.7.2.2.1.3.   Kinematinis gabaritas Suomijoje

Valstybė narė: Suomija

„P“ atvejis

Vagonams, kurie skirti eismui tik Suomijoje, įskaitant Švedijos pasienio stotį Haparanda (1 524 mm), riedmens gabaritas neviršija FIN 1 gabarito, apibrėžto W priede.

7.7.2.2.1.4.   Kinematinis gabaritas Ispanijoje ir Portugalijoje

Valstybė narė: Ispanija ir Portugalija

„P“ atvejis

Važiavimas vertikaliomis intarpų kreivėmis (tarp jų ir manevravimo stoties kalneliais) ir pervažiuojant stabdymo, rūšiavimo ir sustabdymo įtaisus.

Riedmenys su vežimėliais turi gebėti įveikti įkalnę, kad įvažiuotų į keltą, kai 120 m ilgio įkalnės didžiausias nuolydžio kampas yra 2o30’.

Važiavimas posūkiais.

Negilūs vagonai turi galėti važiuoti 60 m spindulio posūkiais, o kitų tipų vagonai – 75 m spindulio posūkiais standartinės vėžės keliuose ir 120 m spindulio posūkiais plačiosios vėžės keliuose.

7.7.2.2.1.5.   Kinematinis gabaritas Airijoje

Valstybė narė: Airijos Respublika ir Šiaurės Airija

„P“ atvejis

Dinaminis vagono pakrovos gabaritas:

Prekiniai vagonai, judantys tarp Airijos Respublikos ir Šiaurės Airijos, atitinka Iarnród Éireann dinaminį vagono krovinio gabaritą ir Šiaurės Airijos (GNR) dinaminį vagono krovinio gabaritą, kaip parodyta HH priedo sudėtiniame gabarito brėžinyje Nr. 07000/121. Taip pat reikia atsižvelgti į tame brėžinyje pateiktus vagono statinio gabarito matmenis.

Vagono konstrukcija:

Didžiausias vagonų konstrukcijos gabaritas yra nustatomas pagal nacionalinius teisės aktus.

7.7.2.2.2.   Statinė ašies apkrova, dinaminė rato apkrova ir tiesinė apkrova

7.7.2.2.2.1.   Statinė ašies apkrova, dinaminė rato apkrova ir tiesinė apkrova Suomijoje

Valstybė narė: Suomija

„P“ atvejis

Geležinkelių eismui Suomijoje skirtiems riedmenims leistina ašies apkrova yra 22,5 tonos esant didžiausiam 120 km/h greičiui ir 25 tonos esant didžiausiam 100 km/h greičiui, kai rato skersmuo yra 920–840 mm.

7.7.2.2.2.2.   Statinė ašies apkrova, dinaminė rato apkrova ir tiesinė apkrova Didžiojoje Britanijoje

Valstybė narė: Didžioji Britanija

„P“ atvejis

Geležinkelių linijos ir linijų ruožai klasifikuojami pagal Notifikuotąjį nacionalinį standartą (Geležinkelių grupės standartas GE/RT8006 „Sąsajos tarp bėginių transporto priemonių masės ir geležinkelių tiltų su aukštesnėmis nei 1,8 m perdangomis“). Riedmuo, numatytas naudoti Didžiosios Britanijos geležinkelių tinkle, klasifikuojamas pagal šį standartą.

Vagonas klasifikuojamas pagal geometrinę padėtį ir kiekvienos ašies apkrovas.

7.7.2.2.2.3.   Statinė ašies apkrova, dinaminė rato apkrova ir tiesinė apkrova Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje

Valstybė narė: Lietuva, Latvija ir Estija

„P“ atvejis

Riedmens gabaritui yra taikomi nacionaliniai teisės aktai.

7.7.2.2.2.4.   Statinė ašies apkrova, dinaminė rato apkrova ir tiesinė apkrova Airijos Respublikoje ir Šiaurės Airijoje

Valstybė narė: Airijos Respublika ir Šiaurės Airija

„P“ atvejis

Vagonų ašies statinės apkrovos riba Airijos geležinkelių tinkle yra 15,75 tonos, tačiau kai kuriuose maršrutuose vagonams su vežimėliais leidžiama 18,8 tonos ašies apkrova.

7.7.2.2.3.   Riedmenų parametrai, kurie turi įtakos antžeminėms traukinių monitoringo sistemoms

7.7.2.2.4.   Riedmens dinaminės savybės

„P“ kategorija – nuolatinė

7.7.2.2.4.1.   Rato skersmens ir įvairių kelio vėžių atskirų atvejų sąrašas

Paskirtis	Rato skersmuo (mm)	Vėžė (mm)	Mažiausia vertė (mm)	Didžiausia vertė (mm)
Atstumas tarp ratlankio antbriaunių išorinių paviršių (SR)	≥ 840	1 520	1 487	1 509
		1 524	1 487	1 514
		1 602
		1 668	1 643	1 659
Atstumas tarp ratų vidinių briaunų (AR)	≥840	1 520	1 437	1 443
		1 524	1 442	1 448
		1 602
		1 668	1 590	1 596
Ratlankio plotis (BR)	≥ 330	1 520	133	140 (7)
Ratlankio antbriaunių storis (Sd)	≥840	1 520	24	33
	< 840 ir ≥ 330	kiti	27,5	33
Ratlankio antbriaunių aukštis(Sh)	≥760		28	36
	< 760 ir ≥ 630		30	36
	< 630 ir ≥ 330		32	36
Ratlankio antbriaunio paviršius (QR)	≥ 330		6,5
Pirmiau pateikti dydžiai yra viršutinio bėgio lygio aukščio funkcija, juos turi atitikti ir tušti, ir pakrauti vagonai. Prekinių vagonų, kurie nuolatos važinėja 1 520 mm vėžės keliais, aširačiai matuojami taikant matavimų procedūrą, nustatytą 1 520 mm vėžei skirtiems prekiniams vagonams.

7.7.2.2.4.2.   Ratų medžiaga:

Atsižvelgiant į šiaurės klimato sąlygas, Suomijoje ir Norvegijoje naudojami ratai gaminami iš specialios medžiagos. Jis panaši į ER8, tačiau turi didesnį mangano ir silikono kiekį, kad pagerėtų atsparumo eižėjimui savybė. Ši medžiaga gali būti naudojama vidaus susisiekimui, jeigu šalys dėl to susitaria.

7.7.2.2.4.3.   Atskiri apkrovų atvejai:

Naudojamos papildomos jėgos, jeigu linijoje dėl jos parametrų sukuriamos didesnės jėgos.

(pvz., mažose kreivėse …)

7.7.2.2.4.4.   Riedmens dinaminės savybės Ispanijoje ir Portugalijoje

Valstybė narė: Ispanija ir Portugalija

„P“ atvejis

Ratlankio plotis.

Ašiai, kurios projektinė apkrova 22,5 t, galima taikyti pločius, kurie nurodyti X priedo 1 projekcijos brėžiniuose ir buvo gauti ERRI standartinės ašies konstrukcijai. Tam tikrais atvejais reikia papildomų priemonių, kad būtų nepažeistas rato antbriaunių aktyviųjų paviršių gabaritas; tokios priemonės yra įtrauktos į šią TSS.

7.7.2.2.4.5.   Riedmens dinaminės savybės Airijos Respublikoje ir Šiaurės Airijoje

Valstybė narė: Airijos Respublika ir Šiaurės Airija

„P“ atvejis

Riedmenys projekuojami taip, kad saugiai važiuotų iki 17 o/oo dydžio bėgių sąsūkomis per 2,7 m pagrindą ir iki 4 o/oo – per 11,2 m pagrindą.

Didžiausios ir mažiausios SR ir AR vertės yra šios:

SR	Visi ratų skersmenys	mažiausiai 1 571 mm	daugiausia 1 588 mm
AR	Visi ratų skersmenys	mažiausiai 1 523 mm	daugiausia 1 524 mm
BR	Visi ratų skersmenys	mažiausiai 127 mm	daugiausia 135 mm
Sd	Visi ratų skersmenys	mažiausiai 24 mm	daugiausia 32 mm
Sh	Visi ratų skersmenys	mažiausiai 30,5 mm	daugiausia 38 mm
QR	Visi ratų skersmenys	6,5

7.7.2.2.5.   Išilginės gniuždymo jėgos

7.7.2.2.5.1.   Išilginės gniuždymo jėgos Lenkijos ir Slovakijos rinktinėse 1 520 mm vėžės geležinkelių linijose, Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje

Valstybė narė: Lenkijos ir Slovakijos rinktinės 1 520 mm pločio vėžės geležinkelių linijos, Lietuva, Latvija ir Estija

„P“ atvejis

Reikalavimai 1 520 mm pločio vėžei skirtiems vagonams taikomi 1 435 mm vėžei skirtiems vagonams, važiuojantiems 1 520 mm vėžės geležinkelių tinkle.

Šalys: Lenkijos ir Slovakijos rinktinės 1 520 mm vėžės geležinkelių linijos, Lietuva, Latvija ir Estija.

Vagonai su automatinėmis sankabomis turi atlaikyti 1 000 kN išilginę gniuždymo ir traukos jėgas judėdami 120 km/h greičiu.

7.7.2.2.6.   Vežimėliai ir važiuoklė

7.7.2.2.6.1.   Vežimėliai ir važiuoklė Lenkijos ir Slovakijos rinktinėse 1 520 mm vėžės geležinkelių linijose, Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje

Valstybė narė: Lenkijos ir Slovakijos rinktinės 1 520 mm pločiovėžės geležinkelių linijos, Lietuva, Latvija ir Estija

„P“ atvejis

Lenkijos ir Slovakijos rinktinėse 1 520 mm pločio vėžės geležinkelių linijose, Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje vagonams su keičiama 1 435 mm/1 520 mm pločio vėžės važiuokle keliami šie jų eksploatacijos 1 520 mm pločio vėžės tinkle reikalavimai.

a)

Bendrosios nuostatos Dviašiams vežimėliams leidžiamas 1 800–2 400 mm dydžio atstumas tarp aširačių. Važiuoklė, skirta Europos 1 520 mm vėžės geležinkelių tinklams, turi atlaikyti lauko temperatūras (-40 oC, + 40 oC) intervale. Azijos 1 520 mm vėžės geležinkelių tinklams skirta važiuoklė turi tikti (-60 oC, + 45 oC) temperatūrų intervalui, esant 0–100 % santykiniam oro drėgniui.

b)

Važiuoklių rėmai Važiuoklių rėmai gali būti suvirinti arba išlieti. Jie gaminami iš suvirinimui be išankstinio įkaitinimo tinkamo plieno, kurio mažiausias tempimo stipris yra 370 N/mm2. Laiptuotos sijos stiprio smūginiam poveikiui mažiausios vertės (V laipto, kaip nurodyta ISO bandymui) atrinktos į šią lentelę: Laiptuotos sijos stipris smūginiam poveikiui [J] - 20 oC - 40 oC - 60 oC 27 27 21

Reikalingas tik 1 520 mm vėžės riedmenų bandymas.

7.7.2.2.6.2.   Vežimėliai ir važiuoklė Ispanijoje ir Portugalijoje

Valstybė narė: Ispanija ir Portugalija

„P“ atvejis

Vežimėlio gabaritiniai matmenys

Vežimėliai su keičiamomis ašimis turi mažiausią 1,80 m tarpuratį, ir atstumas tarp pakabų plokštumų lygus 2,170 m. Vežimėlio gabaritiniai matmenys pateikti X priedo 7 projekcijoje. Tokie gabaritiniai matmenys taikomi S stabdymo sąlygoms skirtiems vežimėliams. Bus tariamasi su Prancūzijos ir Ispanijos nacionalinėmis institucijomis dėl jų taikomumo SS stabdymo sąlygoms.

Sukimosi centro aukštis turi būti 925 mm nuo bėgio galvutės lygio ir šerdeso guolio spindulys standartinio gabarito vežimėliams yra 190 mm. Šerdesas turi atitikti X priedo 8 projekcijoje pateiktą brėžinį.

Vagono vežimėlių ašidėžė

Ašidėžės atitinka X priedo 9 projekcijoje pateiktą brėžinį.

Ištraukiamas saugos įtaisas, jungiantis ašį su vežimėlio rėmu

Ašidėžių viduje yra saugos sistema, leidžianti pritvirtinti aširačius prie vežimėlio rėmo. Toks įtaisas, kaip parodyta X priedo 11 projekcijoje, gali būti ištraukiamas aširačių keitimo metu.

Ratai

Dviašiams vagonams:

Naujų ratų ratlankių apvadų skersmuo yra daugiausia 1 000 mm.

Vagonams su vežimėliais:

Naujų ratų ratlankių apvadų skersmuo yra 920 mm.

Aširačiai

Aširačiai turi turėti serijos numerį, tipo numerį ir savininko ženklą.

Šie žymenys kartu su paskutinės aširačių patikros data (mėnuo, metai), riedmenį valdančios arba įregistravusios geležinkelių įmonės kodo indeksu, patikros atlikimo vietovės indeksu dedami ant ašies veleno slankiojančio žiedo.

Riedmenį valdančios arba įregistravusios geležinkelių įmonės indeksas ir paskutinės patikros data (mėnuo, metai) atkartojami uždažant žymenis baltais dažais ant kiekvienos ašidėžės priekinio paviršiaus.

Ašidėžės apsaugos įtaiso plokštelės

Ašidėžės, ašių apsaugos įtaisai ir spyruoklių sąvaros projektuojamos atsižvelgiant į 2 projekcijos nuorodas (kiaurymės skersmuo viršutinėje ašidėžės dalyje turi leisti naudoti žiedą ar kaištį pakabai reguliuoti, kaip parodyta X priede).

Kai plačiosios vėžės aširačio ratas yra visai arti vagono apatinio rėmo, naudojama sąvara su 14 ar 10 mm ašies apsaugos įtaisu: žr. 18 projekciją.

Patartina naudoti ašies apsaugos įtaiso stovelius, kuriuos galima greitai išimti ir surinkti. Jie tvirtinami dviem M-20 × 55 varžtais kartu su skečiamomis poveržlėmis. Konstrukcinis atstumas tarp skylių centrų yra 483 +1/0 mm.

Aširačių visuminis paviršius

Riedmenų apatiniai rėmai turi visiškai neužstotą ir neužkištą erdvę ties kiekvienu ratu, kaip parodyta 4 projekcijoje.

Ašies konstrukcija

Ašys turi gebėti atlaikyti didžiausią apkrovą geležinkelių linijoms, pritaikytoms 20 t ašies apkrovoms (C kategorijos linijoms) arba 22,5 t ašies apkrovoms (D kategorijos linijoms). Jos montuojamos su ritininių guolių ašidėžėmis ir gali būti pakeičiamos esamomis ašimis. Naujos ašys projektuojamos pagal šioje TSS išdėstytas sąlygas. Naudoti automatinius kintamos vėžės aširačius, tinkamus 1 435 ir 1 668 mm vėžėms, leidžiama tik susitarus su Ispanijos arba Prancūzijos kompetetingomis institucijomis dėl tarptautinio vežimo per atitinkamos valstybės narės teritoriją.

7.7.2.3.   Stabdymas

7.7.2.3.1.   Stabdymo charakteristikos

7.7.2.3.1.1.   Stabdymo charakteristikos Didžiojoje Britanijoje

Valstybė narė: Didžioji Britanija

„P“ atvejis

Prekiniai vagonai, skirti vežimui Britanijos geležinkelių tinkle, – žr. V priedo V2 dalį.

7.7.2.3.1.2.   Stabdymo charakteristikos Lenkijos ir Slovakijos rinktinėse 1 520 mm vėžės geležinkelių linijose, Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje

Valstybė narė: Lenkijos ir Slovakijos rinktinės 1 520 mm vėžės geležinkelių linijos, Lietuva, Latvija ir Estija

„P“ atvejis

—

Pneumatinių stabdžių oro skirstytuvai Sąveikai tinkamiems 1 435 mm vėžei skirtiems vagonams, kad galėtų važiuoti 1 520 mm vėžės tinkle, įrengiamos papildomos stabdymo sistemos pagal šias sąlygas: 1 variantas: įtaisyti du skirstytuvus su apkrovos perjungimo įtaisu — 1 435 mm vėžei: skirstytuvas pagal I priedą, — 1 520 mm vėžei: 483 tipo skirstytuvas. 2 variantas: įtaisyti standartinį skirstytuvą arba patvirtintą KE/483 skirstytuvų derinį vagone, kuris tenkina techninius stabdymo reikalavimus 1 435 ir 1 520 mm vėžės geležinkeliams, kartu su apkrovos perjungimo įtaisu, leidžiančiu perjungti sistemą į atitinkamą darbo režimą. Taikant 1 variantą vagono stabdymo įranga turi turėti „įjungtų/atleistų stabdžių“ padėties perjungimo ir „krovinių/keleivių“ padėties perjungimo įtaisus, taip pat ir „tuščia“/„pakrauta“ padėties perjungimo įtaisą, jeigu nėra įrengtoautomatinio apkrovai proporcingo stabdymo, kaip nurodyta I priede, „įjungtų/atleistų stabdžių“ padėties perjungimo ir „tuščia/iš dalies pakrauta/visiškai pakrauta“ padėties perjungimo įtaisų standartuose, skirtuose 1 520 mm vėžės keliams, ir „Techniniuose reikalavimuose RF geležinkelių dirbtuvėse pagamintų vagonų stabdymo įrangai“. Kiekvienas skirstytuvas turi turėti savo atleidimo vožtuvą su traukoma juosta su rankenomis abiejuose vagono šonuose. Taikant 2 variantą skirstytuvas naudotinas su automatine apkrovai proporcingo stabdymo sistema. Jeigu stabdymo padėtis perjungiama rankiniu būdu pagal pakrovos dydį, turėtų būti bent dvi stabdymo jėgos padėčių pakopos.

—

Apkrovai proporcingas stabdymas, stabdymo galia ir stabdymo charakteristikos Vagonų stabdžiai turi garantuoti numatytąsias stabdymo masės vertes ir teorinius stabdymo jėgos koeficientus 1 435 ir 1 520 mm vėžių keliuose esant atitinkamai didžiausiems judėjimo greičiams. 1 435 mm vėžės keliais judantys vagonai įrengiami su rankiniu apkrovos padėties perjungimo įtaisu arba su automatine apkrovai proporcinga stabdymo sistema, tenkinančia I priedo reikalavimus. 1 520 mm vėžės keliais judantys vagonai įrengiami su automatine apkrovai proporcinga stabdymo sistema arba su rankiniu pakrovos padėties perjungimo įtaisu, turinčiu bent dvi padėtis. Naudojant automatinę sistemą ir jos konfigūraciją 1 520 mm vėžės bėgiams yra pakankamai tiksliai įvertinama vežimėlio konstrukcija ir perėjimo iš vienos vėžės į kitą tipas. Stabdymo charakteristikos skaičiuojamas pagal „Standartinį stabdymo skaičiavimą prekiniams vagonams ir vagonams šaldytuvams“. Čia teorinis koeficientas, kuris skaičiuojamas vagono stabdžių trinkelių prispaudimo jėgai, kai stabdžių sistema yra nustatyta 1 520 mm vėžei, turi tenkinti šias vertes: — K (kompozicinėms) stabdžių trinkelėms: mažiausiai 0,14 ir daugiausia 0,31 visiškai pakrautiems vagonams ir mažiausiai 0,22 ir daugiausia 0,37 tuštiems vagonams; — GG (ketaus) stabdžių trinkelėms: mažiausiai 0,36 ir daugiausia 0,70 visiškai pakrautiems vagonams ir mažiausiai 0,62 ir daugiausia 0,81 tuštiems vagonams. Skirtingas vagonų stabdymo jėgas, apibūdintas standartuose 1 435 ir 1 520 mm vėžių keliams, galima priderinti vieną prie kitos atitinkamai pareguliuojant stabdžių įrangą arba stabdžių cilindrą.

—

Perjungimo įtaisas perėjimui iš 1 435 mm vėžės į 1 520 mm vėžę Perjungimas iš vienos skirstytuvo sistemos į kitą atliekamas vėžės keitimo metu naudojant perjungimo iš 1 435 mm vėžės į 1 520 mm vėžę įtaisą. Šio įtaiso paleidimui turi užtekti minimalių pastangų, ir pervedimas į galutinę padėtį turi būti patikimas. Pasirinktoji galutinė padėtis turi atitikti vieną stabdymo sistemą, o antroji stabdymo sistema turi būti neveikimo padėtyje. Jeigu vagonas turi du atskirus skirstytuvus, sugedus vienai sistemai, antroji turi būti veiksminga. Perjungimas iš vienos stabdymo sistemos leidžiamas tik vėžių perėjimo stotyje rankiniu būdu (specialiu įtaisu) arba automatiškai. Pasirinkta stabdymo sistema turi būti aiškiai rodoma net ir esant automatiniam perjungimui. Jeigu perjungimas automatinis, pirmenybė teiktina apkrovai proporcingai automatinei stabdymo sistemai.

7.7.2.3.1.3.   Stabdymo charakteristikos Suomijoje

Valstybė narė: Suomija

„P“ atvejis

Suomijos tinkle riedmenims, skirtiems 1 524 mm vėžei, stabdymo galia nustatoma pagal mažiausią 1 200 m atstumą tarp signalų daviklių. Mažiausia stabdymo masė yra 55 % esant 100 km/h ir 85 % esant 120 km/h.

Ribiniai energijos poreikiai važiuojant nuokalne, kurios vidutinis nuolydis 21 ‰ ir ilgis 46 km (St Gothardo geležinkelio linijos nuokalnė), negalioja riedmenims, skirtiems tik 1 524 mm vėžei.

Riedmenims, skirtiems tik 1 524 mm vėžei, postovio stabdžiai projektuojami taip, kad laikytų visiškai pakrautą vagoną esant 2,5 % nuolydžiui ir 0,15 didžiausiam sukibimui, kai nėra vėjo. Vagonų, skirtų kelio riedmenims vežti, postovio stabdys valdomas nuo žemės.

7.7.2.3.1.4.   Stabdymo charakteristikos Ispanijoje ir Portugalijoje

Valstybės narės: Ispanija ir Portugalija

„P“ atvejis

Stabdžių trinkelių įrengimas.

Dviašiams vagonams:

Stabdžių trinkelės surenkamos pagal 5 projekcijos reikalavimus. Vagonams su vežimėliais taip pat galima taikyti surinkimą pagal 12 projekciją.

Vagonams su vežimėliais:

Stabdžių trinkelės surenkamos pagal 12 projekcijos sąlygas.

7.7.2.3.1.5.   Stabdymo charakteristikos Suomijoje, Švedijoje, Norvegijoje, Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje

Valstybė narė: Suomija, Švedija, Norvegija, Estija, Latvija ir Lietuva

„T1“ atvejis

Šios TSS reikalavimai dėl kompozicinių trinkelių, patvirtintų pagal galiojančias UIC specifikacijas ir bandymų metodus, naudojimo negalioja Suomijoje, Švedijoje, Norvegijoje, Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje.

Stabdžių kompozicinės trinkelės įvertinamos pagal nacionalinius teisės aktus atsižvelgiant į lauko sąlygas žiemos metu.

Šis atskiras atvejis galioja, kol bus patobulintos ir patikrintos Šiaurės žiemos sąlygoms pakankamos specifikacijos ir įvertinimo metodai.

Tai nekliudo kitų valstybių narių prekiniams vagonams važinėti Šiaurės ir Baltijos valstybėse.

7.7.2.3.1.6.   Stabdymo charakteristikos Airijos Respublikoje ir Šiaurės Airijoje

Valstybė narė: Airijos Respublika ir Šiaurės Airija

„P“ atvejis

Paprastieji stabdžiai:

Naujo vagono, judančio tiesiais bėgiais horizontaliu keliu, sustabdymo atstumas Airijos geležinkelių tinkle neturi viršyti:

sustabdymo atstumas = (v2/(2*0,55) m

(čia v = didžiausias vagono judėjimo greitis IR tinkle, m/s)

Didžiausias judėjimo greitis neturi viršyti 120 km/h. Šios sąlygos turi būti tenkinamos visoms pakrovoms.

7.7.2.3.2.   Postovio stabdys

7.7.2.3.2.1.   Postovio stabdys Didžiojoje Britanijoje

Valstybė narė: JK

„P“ atvejis

Prekiniams vagonams, skirtiems judėjimui Britanijos tinkle – žr. V priedo V1 dalį.

7.7.2.3.2.2.   Postovio stabdys Airijos Respublikoje ir Šiaurės Airijoje

Valstybė narė: Airijos Respublika ir Šiaurės Airija

„P“ atvejis

Nauji vagonai, naudojami tik Airijos geležinkelių tinkle, turi turėti postovio stabdį, kad laikytų visiškai pakrautą vagoną esant 2,5 % nuolydžiui ir 10 % didžiausiam sukibimui, kai nėra vėjo.

Airija pageidauja išimties reikalavimui, pagal kurį postovio stabdys valdomas „iš riedmens“, siekdama jį pakeisti reikalavimu „postovio stabdys valdomas iš riedmens arba nuo žemės“.

7.7.2.4.   Aplinkos sąlygos

7.7.2.4.1.   Aplinkos sąlygos

7.7.2.4.1.1.   Aplinkos sąlygos Ispanijoje ir Portugalijoje

Valstybės narės: Ispanija ir Portugalija

„P“ atvejis

Ispanijoje ir Portugalijoje viršutinės temperatūros riba yra + 50, o ne + 45, kaip Ts nustatyta temperatūrų klasėje, nurodytoje 4.2.6.1.2.2 punkte.

7.7.2.4.2.   Priešgaisrinė sauga

7.7.2.4.2.1.   Priešgaisrinė sauga Ispanijoje ir Portugalijoje

Valstybės narės: Ispanija ir Portugalija

„P“ atvejis

Kibirkščių gesintuvas.

„P“ kategorija – nuolatinė

Dviašiams vagonams:

Kibirkščių gesintuvo ekranas turi būti sukonstruotas ir įrengtas pagal 16 projekciją.

Išorinės šių ekranų dalys turi būti nukreiptos žemyn, viršutinės dalis turi būti lenktos.

Viršutinės dalies plotis yra 415 +5/0 mm; atstumas tarp vidinių pakraščių – 1 120 mm.

Vertikalios šių ekranų dalys turi būti 32 mm aukščio, žemyn nukreipta 32 mm dalis turi 30o posvyrį. Šių ekranų atstumas nuo grindų yra 20 mm, ir lenktosios dalies kreivumo spindulys 1 800 mm. Ašiniuose vagonuose, važiuojančiuose iš Prancūzijos į Ispaniją ir atvirkščiai ir vežančiuose pavojingus RID 1a ir 1b klasių krovinius, stabdžiai važiavimo metu turi būti atskirti.

Vagonams su vežimėliais:

—	Kibirkščių gesintuvo ekranai turi būti sukonstruoti ir įrengti pagal 17 projekciją. — Jie yra glotnūs ir 500 mm pločio. — Atstumas tarp vidinių pakraščių yra 1 100 mm ± 10. — Šių ekranų mažiausias atstumas nuo grindų yra 80 mm.

7.7.2.4.3.   Apsauga nuo elektros

7.7.2.4.3.1.   Apsauga nuo elektros Lenkijos ir Slovakijos rinktinėse 1 520 mm vėžės geležinkelių linijose, Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje

Valstybė narė: Lenkijos ir Slovakijos rinktinės 1 520 mm vėžės geležinkelių linijos, Lietuva, Latvija ir Estija

„P“ atvejis

Papildomi reikalavimai 1 520 mm vėžės vagonams ir 1 435 mm vėžės vagonams, judantiems 1 520 mm vėžės tinkle

7.7.3.   VALSTYBIŲ NARIŲ ATSKIRŲ ATVEJŲ LENTELĖ

Valstybė	Punktas	Parametras	Atskiras atvejis	Kategorija
Visos valstybės	4.2.3.4	Riedmens dinaminės savybės	7.7.2.2.4.1.	P
Suomija	4.2.2.1	Sujungimas (pvz., sankaba) tarp riedmenų	7.7.2.1.1.1	P
Suomija	4.2.3.1	Kinematinis gabaritas	7.7.2.2.1.3	P
Suomija	4.2.3.2	Statinė ašies apkrova, dinaminė rato apkrova ir tiesinė apkrova	7.7.2.2.2.1	P
Suomija	4.2.4.1	Stabdymo charakteristikos	7.7.2.3.1.3	P
Suomija, Švedija, Norvegija, Estija, Latvija, Lietuva	6.2.3.3. (P priedas)	Stabdymo charakteristikos	7.7.2.3.1.5	T1
Suomija, Estija, Latvija, Lietuva, Lenkija	4 ir 5 skyriai	Posistemio apibūdinimas ir sąveikos sudedamosios dalys	7.7.2.1.1.3	P
Suomija ir Norvegija	5.3.2.3	Ratai	7.7.2.2.4.2	P
Didžioji Britanija	4.2.3.1	Kinematinis gabaritas	7.7.2.2.1.1	P
Didžioji Britanija	4.2.3.2	Statinė ašies apkrova, dinaminė rato apkrova ir tiesinė apkrova	7.7.2.2.2.2	P
Didžioji Britanija	4.2.4.1.2.2	Stabdymo charakteristikos	7.7.2.3.1.1	P
Didžioji Britanija	4.2.4.1.2.8	Postovio stabdys	7.7.2.3.2	P
Graikija	4.2.3.4	Riedmens dinaminės savybės	7.7.2.1.1.6	T1
Lenkija, Slovakija, Lietuva, Latvija ir Estija	4.2.2.1	Sujungimas (pvz., sankaba) tarp riedmenų	7.7.2.1.1.2	P
Lenkija, Slovakija, Lietuva, Latvija ir Estija	4.2.2.3	Riedmens pagrindinės konstrukcijos stipris	7.7.2.1.3.1	P
Lenkija, Slovakija, Lietuva, Latvija ir Estija	4.2.3.1	Kinematinis gabaritas	7.7.2.2.1.2	P
Lietuva, Latvija ir Estija	4.2.3	Statinė ašies apkrova, dinaminė rato apkrova ir tiesinė apkrova	7.7.2.2.2.3	P
Lietuva, Latvija ir Estija	4 ir 5 skyriai	Posistemio apibūdinimas ir sąveikos sudedamosios dalys	7.7.2.1.1.4	T
Lenkija, Slovakija, Lietuva, Latvija ir Estija	4.2.3.4	Riedmens dinaminės savybės	7.7.2.2.4	P
Lenkija, Slovakija, Lietuva, Latvija ir Estija	4.2.3.5	Išilginės gniuždymo jėgos	7.7.2.2.5.1	P
Lenkija, Slovakija, Lietuva, Latvija ir Estija	5.3.2.1	Vežimėliai ir važiuoklė	7.7.2.2.6.1	P
Lenkija, Slovakija, Lietuva, Latvija ir Estija	4.2.4.1	Stabdymo charakteristikos	7.7.2.3.1.2	P
Lenkija, Slovakija, Lietuva, Latvija ir Estija	4.2.7.3	Apsauga nuo elektros	7.7.2.4.3.1	P
Airijos Respublika ir Šiaurės Airija	4.2.1	Sujungimas (pvz., sankaba) tarp riedmenų	7.7.2.1.1.5	P
Airijos Respublika ir Šiaurės Airija	4.2.2.2	Saugi prieiga ir pasitraukimas	7.7.2.1.2.1	P
Airijos Respublika ir Šiaurės Airija	4.2.3	Statinė ašies apkrova, dinaminė rato apkrova ir tiesinė apkrova	7.7.2,2.2.4	P
Airijos Respublika ir Šiaurės Airija	4.2.3.4	Riedmens dinaminės savybės	7.7.2.2.4.5	P
Airijos Respublika ir Šiaurės Airija	4.2.4.1	Stabdymo charakteristikos	7.7.2.3.1.5	P
Airijos Respublika ir Šiaurės Airija	4.2.4.1.2.8	Postovio stabdys	7.7.2.3.2.2	P
Ispanija ir Portugalija	4.2.2.1	Sujungimas (pvz., sankaba) tarp riedmenų	7..2.1.1.4	P
Ispanija ir Portugalija	4.2.2.3	Riedmens pagrindinės konstrukcijos stipris	7.7.2.1.3.2	P
Ispanija ir Portugalija	4.2.3.1	Kinematinis gabaritas	7.7.2.2.1.4	P
Ispanija ir Portugalija	4.2.3.4	Riedmens dinaminės savybės	7.7.2.2.4.4	P
Ispanija ir Portugalija	5.3.2.1	Vežimėliai ir važiuoklė	7.7.2.2.6.2	P
Ispanija ir Portugalija	4.2.4.1	Stabdymo charakteristikos	7.7.2.3.1.4	P
Ispanija ir Portugalija	4.2.6.1.2.2	Aplinkos sąlygos	7.7.2.4.1.1	P
Ispanija ir Portugalija	4.2.7.2	Priešgaisrinė sauga	7.7.2.4.2.1	P

---

(1)  : S reikšmė gaunama iš S priedo, „λ“ = ((C/S)-D) pagal S priedą, „γ“ = ((greitis (km/h))/3,6)2)/(2 × (S-((Te) × (greitis (km/h)/3,6)))), kai Te = 2 s;

(2)  S1 vagonas – tai vagonas, kuriame įrengtas į apkrovą („tuščia“ arba „pakrauta“) reaguojantis įtaisas;

(3)  S2 vagonas – tai vagonas, kuriame įrengtas kintamos apkrovos perjungimo vožtuvas;

(4)  SS vagone turi būti įrengtas kintamos apkrovos perjungimo vožtuvas;

(5)  didžiausia leistina vidutinė stabdymo jėga (kai greitis 100 km/h) yra 18 ×0,91 = 16,5 kN į vieną ašį. Ši reikšmė gaunama didžiausia leistina stabdymo energija paveikus dviejų trinkelių suspaudimu stabdomą ratą, kurio naujas nominalus skersmuo stabdymo metu yra 920 –1 000 mm (stabdymo masė ribojama iki 18 tonų). Ratai, kurių naujas nominalus skersmuo mažesnis kaip 920 mm, ir (arba) suspaudžiamieji stabdžiai leidžiami remiantis nacionaliniais teisės aktais;

(6)  didžiausia leistina vidutinė stabdymo jėga (kai greitis 120 km/h) yra 18 × 0,88 = 16 kN į vieną ašį. Ši reikšmė gaunama didžiausia leistina stabdymo energija paveikus dviejų trinkelių suspaudimu stabdomą ratą, kurio naujas nominalus skersmuo stabdymo metu yra 920–1 000 mm (stabdymo masė ribojama iki 18 tonų). Ratai, kurių naujas nominalus skersmuo mažesnis kaip 920 mm, ir (arba) suspaudžiamieji stabdžiai leidžiami remiantis nacionaliniais teisės aktais.

(7)  Su atplaišų dydžiu.

Prekinių vagonų, kurie nuolatos važinėja 1 520 mm vėžės keliais, aširačiai matuojami taikant matavimų procedūrą, nustatytą 1 520 mm vėžei skirtiems prekiniams vagonams.