—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2004 finansinių metų bendrąjį biudžetą (1),

—

atsižvelgdamas į Europos Bendrijų galutines ataskaitas (2004 finansiniai metai, I tomas, Konsoliduotos biudžeto vykdymo ataskaitos ir konsoliduota finansinė atskaitomybė) (SEK(2005)1158 – C6-0352/2005 – SEK(2005)1159 – C6-0351/2005) (2),

—

atsižvelgdamas į Komisijos pranešimą dėl tolesnių veiksmų priėmus sprendimus dėl 2003 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo (KOM(2005)0449, KOM(2005)0448) ir Komisijos tarnybų darbo dokumentą – Komisijos pranešimo Europos Parlamentui dėl tolesnių veiksmų priėmus sprendimus dėl 2003 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo priedą (SEK(2005)1161),

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „2004 m. sintezė“ (KOM(2005)0256),

—

atsižvelgdamas į Komisijos metinę vidaus auditų, atliktų 2004 m., ataskaitą Biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai (KOM(2005)0257),

—

atsižvelgdamas į Audito Rūmų nuomonę Nr. 2/2004 dėl vieningo audito modelio (ir į pasiūlymą dėl Bendrijos vidaus kontrolės sistemos) (3),

—

atsižvelgdamas į 2005 m. birželio 15 d. Komisijos komunikatą Tarybai, Europos Parlamentui ir Audito Rūmams dėl integruotos vidaus kontrolės sistemos plano (KOM(2005)0252),

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Tarybai, Europos Parlamentui ir Europos Audito Rūmams – Komisijos veiksmų planą dėl integruotos vidaus kontrolės sistemos (KOM(2006)0009),

—

atsižvelgdamas į Audito Rūmų metų pranešimą dėl 2004 finansinių metų kartu su audituotų institucijų atsakymais (4),

—

atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal EB sutarties 248 straipsnį pateiktą patikinimo pareiškimą dėl ataskaitų patikimumo ir jose nurodytų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo (5),

—

atsižvelgdamas į 2006 m. kovo 14 d. Tarybos rekomendacijas (5971/2006 – C6-0092/2006),

—

atsižvelgdamas į EB sutarties 274, 275 ir 276 straipsnius ir Euratomo sutarties 179a straipsnį ir 180b straipsnį,

—

atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento (6), ir ypač į jo 145, 146 ir 147 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklių 70 straipsnį ir V priedą,

—

atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir kitų susijusių komitetų nuomones (A6-0108/2006),

A.

kadangi aukštos kokybės finansinė informacija siejama su aukštos kokybės finansinio valdymo gebėjimais ir kadangi aukštos kokybės finansinis valdymas kuria realią ekonominę naudą,

B.

kadangi aiškių finansinės informacijos sudarymo pareigų Komisijoje skyrimas ir atitinkamo šios informacijos patvirtinimo centriniame lygmenyje reikalavimas pagerins pateikiamos informacijos kokybę,

C.

kadangi savo 2005 m. balandžio 12 d. 2003 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo rezoliucijoje (7) Parlamentas pasiūlė kiekvienai valstybei narei pateikti ex-ante atskleidimo pareiškimą ir kasmetinį ex-post patikinimo pareiškimą (DAS (8)) dėl jų naudojamo ES finansavimo,

D.

kadangi šiam tikslui reikalingos procedūros nustatytos 1999 m. birželio 21 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1260/1999, nustatančiu bendrąsias nuostatas dėl struktūrinių fondų (9) ir įgyvendintos Komisijos reglamentu (EB) Nr. 438/2001 (10) ir 2005 m. birželio 21 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1290/2005 dėl bendrosios žemės ūkio politikos finansavimo (11), kuriuose aptariami Europos žemės ūkio garantijų fondas (EŽŪGF) ir Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai (EŽŪFKP),

E.

kadangi Reglamentu (EB) Nr. 1290/2005 nustatoma tokia trijų lygių kasmečių ex-post pareiškimų, kurias turi pateikti valstybės narės, sistema: pirma, mokėjimų agentūros metinės ataskaitos pateikimas; antra, mokėjimų agentūros patikinimo pareiškimo pateikimas; ir trečia, ankstesnių deklaracijų patvirtinimas, kurį pateikia laiduojanti institucija; kadangi šie valstybių narių parašai papildo kitus, kurių reikalaujama dėl mėnesinių išmokų ir ex-ante vertinimų,

F.

kadangi Reglamento (EB) Nr. 1260/1999 38 straipsnio 1 dalies f punkte ir Reglamento (EB) Nr. 438/2001 15 straipsnyje numatoma, kad kiekvienu Bendrijos įsikišimo atveju valstybė narė turi pateikti deklaraciją galutinai nutraukus finansavimą ir šią deklaraciją turi pateikti institucija, kuri turi būti nepriklausoma nuo įvairių valdymo ir mokėjimo institucijų,

G.

kadangi ECOFIN Taryba 2005 m. lapkričio 8 d. nepriėmė Parlamento pasiūlymo deklaracijų nacionaliniu lygmeniu (12),

H.

kadangi Parlamentas siekė pagrindinio principo, jog atitinkamos valstybių narių politinės valdžios institucijos perimtų atsakomybę už į jų dispoziciją perduotas lėšas,

I.

kadangi 80 proc. Bendrijos išlaidų de facto kontroliuoja valstybės narės ir todėl tinkamos atskaitomybės centriniu valstybių narių lygmeniu nebuvimas taptų nuolatine teigiamo DAS gavimo kliūtimi,

J.

kadangi visa Parlamento Biudžeto kontrolės komiteto veikla, o ypač biudžeto įgyvendinimo patvirtinimo procedūra yra procesas, kuriuo siekiama sukurti pilną visos Komisijos ir visų kitų susijusių subjektų atskaitomybę pagal Sutartį, sudaryti sąlygas jai įgyvendinti ir patobulinti ES finansinį valdymą ir tuo pačiu sudaryti solidesnę bazę sprendimų priėmimui atsižvelgiant į Audito Rūmų audito rezultatus,

K.

kadangi organizacijoje gali būti geras valdymas tik tuomet, kai aukščiausi valdininkai rodo gerą pavyzdį,

L.

kadangi geras valdymas reiškia ir tai, kad tarp kontrolierių, finansininkų ir vidaus auditorių iš vienos pusės ir vykdančiųjų valdininkų iš kitos pusės veikia teisinga patikrų ir balanso pateikimo sistema,

M.

kadangi efektyvi vidaus kontrolė turi būti įtraukta į finansinio reglamento biudžeto principus (13), kaip Komisija siūlo savo pirmiau minėtame Komunikate – Veiksmų plane dėl integruotos vidaus kontrolės sistemos,

N.

kadangi Komisijos direktyvos ir rekomendacijos privačiojo sektoriaus buhalterijai ir auditui rodo Komisijos tikėjimą aukštos kokybės finansinės atskaitomybės ir audito svarba,

O.

kadangi galingiausias būdas, kuriuo Komisija gali pademonstruoti savo tikrąjį įsipareigojimą dėl skaidrumo ir aukštos kokybės finansinės informacijos sudarymo bei pateikimo yra pavyzdžio rodymas ir teigiamo Audito Rūmų DAS gavimas,

1.

pažymi, kaip ir pernai, kad nepaisant efektyvių įvairių įplaukų ir avansų vidaus kontrolės procedūrų nebūvimo, Audito Rūmų nuomone konsoliduotos metinės Europos Bendrijų ataskaitos ir jų pastabos tiksliai atspindi Bendrijų įplaukas ir išlaidas 2004 m. ir jų finansinę padėtį metų pabaigoje (DAS, II ir III straipsniai);

2.

taip pat pažymi, kad Komisijos nuomone problemos bus sprendžiamos 2005 m. naudojantis naująja finansinės atskaitomybės sistema (Audito Rūmų metų pranešimo 1.17 punktas);

3.

pažymi pasiektą naujų apskaitos sistemos metmenų įgyvendinimo pažangą, tačiau reiškia rimtą susirūpinimą dėl Audito Rūmų pastabų dėl uždelsto 2005 m. balanso atidarymo; ragina Komisiją kuo greičiau apsvarstyti Audito Rūmų nurodytus trūkumus siekiant išvengti neigiamų pasekmių 2005 m. finansinių ataskaitų patikimumui;

4.

pažymi, kad patvirtinantieji pareigūnai turi patvirtinti 2005 m. balanso atidarymui reikalingus skaičius, o apskaitos pareigūnas turi pateikti šią finansinę informaciją ir užtikrinti jos „tikrą ir teisingą vaizdą“ (Audito Rūmų metų pranešimo 1.45 punktas) bei suteikti Komisijos pirmininkui galimybę pasirašyti sąskaitas Komisijos, kaip kolegijos, vardu, remiantis Sutarties nuostatomis;

5.

pastebi, kad galutinės šių skaičių sudarymo atsakomybės neapibrėžtumas yra nepriimtinas; tikisi, kad šie sunkumai bus pašalinti 2006 m. ir kad vėlavimas nebus traktuojamas kaip patvirtinančiųjų pareigūnų ir apskaitos pareigūno tarpusavio veiklos disfunkcija;

6.

tikisi, kad su Komisijos veikla susijusių nežinomų banko sąskaitų peržiūros, kurią Komisija pradėjo 2005 m. spalio mėn., rezultatai bus išsamiai pateikti Parlamentui ir bus imtasi tolesnių veiksmų;

7.

tikisi, kad tuo tikslu sukurtos sąskaitos bus audituojamos, o į sąskaitas pervedamos lėšos bus įraytos į bendrąjį biudžetą;

8.

pažymi, kad išankstinio finansavimo sumos yra: piniginės sumos, kurios išmokėtos iš biudžeto, tačiau dar nėra galutinai patvirtintos kaip atitinkančios reikalavimus ar panaudotos. Tai turėtų būti apie 64 000 000 EUR (Audito Rūmų metų pranešimo 1.30 punktas), sudarantis maždaug dvi trečiąsias biudžeto;

9.

mano, kad Komisija turi užtikrinti patikimą politiką (vengti pernelyg dosnių išankstinių mokėjimų ir pernelyg vilkinti programų ir projektų uždarymą) išankstinio finansavimo srityje, siekiant sumažinti nepanaudotų sumų ir (arba) galutinai nepatvirtintų kaip atitinkančios reikalavimus išlaidų finansinę svarbą; ragina Komisiją atsakingam Parlamento komitetui pateikti pasiūlymą, kaip ji ketina ateityje užtikrinti išankstinį finansavimą, kad būtų laikomasi minėtųjų įsipareigojimų;

10.

sveikina pirmiau minėtą Audito Rūmų nuomonę Nr. 2/2004, kurioje yra pasiūlymas dėl Bendrijos vidaus kontrolės sistemos – sistemos, nagrinėsiančios finansinės kontrolės silpnąsias vietas ir nustatančios reikiamus pataisomuosius veiksmus bei primena 57 punkte nurodytus pagrindinius principus:

11.

sveikina J. M. Barroso Komisijos sprendimą savo strateginiu tikslu padarius teigiamo Audito Rūmų patikinimo pareiškimo siekimą, išdėstytą 2005 m. sausio 26 d. Komisijos Komunikate „2005-2009 m. Strateginiai tikslai. Europa 2010: Partnerystė Europos atsinaujinimo vardan. Gerovė, solidarumas ir saugumas“ (KOM(2005)0012);

12.

taip pat sveikina pirmiau minėtą Komisijos komunikatą dėl integruotos vidaus kontrolės sistemos plano, ekspertų grupę ir Veiksmų planą, pateiktą kaip atsakas į Parlamento 2003 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo rezoliuciją ir Audito Rūmų nuomonę Nr. 2/2004;

13.

pritaria Komisijos pastangoms dabar teikti pirmenybę šiam klausimui; tačiau pripažįsta, kad nors Komisija pagal Sutartį viena atsako už biudžeto vykdymą, keturis penktadalius biudžeto eurų valstybės narės valdo kartu; todėl pabrėžia, kad itin svarbu užtikrinti valstybių narių aktyvų dalyvavimą iniciatyvoje ir kad Tarybai pirmininkaujančios valstybės šiam tikslui skirtų pirmenybę ir kaip atskirą klausimą įtrauktų į pusmetines darbo programas;

14.

pabrėžia, kad Komisija turi būti atskaitinga dėl išlaidų ir privalo turėti mechanizmus, suteikiančius galimybę pateikti šią atskaitomybę ir kad jei tokių mechanizmų nėra, Komisijos atskaitomybę reikia keisti;

15.

pabrėžia, kad Europos Sąjungos finansinio valdymo trūkumų negalima numenkinti iki klausimo apie teigiamą arba neigiamą DAS; tačiau perspėja dėl teigiamo DAS nepatobulinus finansinio valdymo gavimo pavojaus;

16.

pabrėžia, kad finansinio valdymo atsakomybę dalijasi Komisija ir valstybės narės ir kad Komisija ir valstybės narės turi kartu užtikrinti, kad Audito Rūmai galėtų rasti auditinių tinkamo klaidų pavojaus valdymo pažangos įrodymų;

17.

atkreipia dėmesį į tai, kad Sąjungos finansinio valdymo patobulinimo siekimą turi paremti ir suteikti jam impulsą atidi pažangos Komisijos ir valstybių narių veikloje stebėsena;

18.

pažymi, kad valstybės narės turi būti laikomos atskaitingomis už panaudojamas ES lėšas ir kad pirmiausia jos turi būti atskaitingos savo parlamentams ir žiniasklaidai; ragina Audito Rūmus ir valstybių audito įstaigas imtis tolesnių priemonių, kad jiems būtų suteikiama itin kokybiška ir lengvai prieinama informacija apie vietinės finansų kontrolės silpnąsias vietas;

19.

ragina Komisiją paskelbti ir pristatyti Parlamento biudžeto kontrolės komitete detalius kiekvienos Finansinės perspektyvos srities rodiklius su tiksliai nurodytais pasiektinais tikslais ir nustatytais laikotarpiais, skirtais priemonių, nurodytų kaip būtinos integruotos vidaus kontrolės sistemai sukurti, įgyvendinimui, ir kas šešerius mėnesius pateikti ataskaitą apie pažangą Parlamento atsakingam komitetui; taip pat tikisi, kad integruotos kontrolės sistema bus įdiegta nuo 2009 m. gegužės 1 d., jog būtų sudarytos sąlygos Komisijai paskirti teigiamo DAS pateikimo datą;

20.

prašo pateikti detalesnės informacijos Komisijos lygmeniu ir valstybių narių bei, jei reikia, regioniniu lygmeniu apie įgyvendintas ir neįgyvendintas priemones, dėl šios priežastis, galutinius terminus, įgyvendinimo efektyvumą ir pan., kad galėtų gauti pilną pasiektų rezultatų ir neišspręstų klausimų apžvalgą; ragina Komisiją pateikti EP minėtą informaciją rengiantis 2005 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrai;

21.

ragina Audito Rūmus:

22.

džiaugiasi, kad veiksmų plane numatyta 16 konkrečių veiksmų; ragina Komisiją užtikrinti sėkmingą rezultatą Europos Sąjungai ir jos piliečiams; pabrėžia, kad Parlamento ex-ante pritarimas susitarimo arba pozicijų suvienodinimo forma prieštarauja jo nepriklausomos biudžeto įvykdymo patvirtinimo institucijos vaidmeniui ir kad Parlamentas gali tik ex-post vertinti Komisijos pasiektus rezultatus;

23.

pažymi, kad dabartiniame bendrame patikinimo pareiškime tinkamai nenurodomi teigiami ir neigiami aspektai; pažymi, kad daugelis lygiaverčių nacionalinių audito sistemų veikia atskirų sričių pagrindu; siūlo, kad Audito Rūmai perimtų DAS sistemos tikrinimą siekiant konkrečius atskirų Komisijos generalinių direktoratų pareiškimus pateikti vienu bendru DAS;

24.

pažymi, kad minėtoji sistema, sujungta su ekvivalentiška valstybių pareiškimų sistema, sukurtų pagrindą pripažinti daugiausia nerimo keliančias sritis tiek horizontaliai Komisijos programos, tiek vertikaliai valstybių narių atsakomybė;

25.

sveikina Komisijos iniciatyvą supaprastinti teisinę aplinką; iniciatyva ypač siekiama sumažinti biurokratinius reikalavimus inter alia asmenims ir MVĮ, tiki, kad galutinis integruotos vidaus kontrolės sistemos tikslas bus pasiektas tik ženkliai sumažinus pernelyg didelio valdymo ir pernelyg stipriai reglamentuojančių teisės aktų naštą;

26.

pabrėžia, kad paprastumas ir skaidrumas – tai du svarbiausi finansinės priežiūros principai; primygtinai reikalauja, kad Komisija, kurdama schemas ir programas, turėtų atsižvelgti į siekiamo rezultato ir atskiros schemos santykį, tai reglamentuojančių aktų kompleksiškumą ir klaidos įsivėlimo tikimybę;

27.

prašo Komisiją parengti esamų reglamentavimo gairių valdymo, valstybių narių įvairių įstaigų pareiškimų patikinimo ir sertifikavimo sistemų veiksmingumo ataskaitą atsižvelgiant į:

priklausomai nuo minėtosios ataskaitos rezultatų, ragina Komisiją pateikti reikiamus teisėkūros pasiūlymus;

28.

apgailestauja dėl Tarybos sprendimo atsisakyti svarstyti ex-ante pareiškimus ir ex-post deklaracijas nacionalinės politikos lygmeniu; tačiau ragina nacionalinius viešosios atskaitomybės komitetus bei nacionalinius parlamentus siekti informacijos iš savo vyriausybių ir surengti parlamentinius debatus dėl nacionalinių vyriausybių požiūrio į pirmiau minėtų Tarybos ECOFIN išvadų 12 straipsnį, kuriame rašoma:

„Atsižvelgdama į poreikį nekvestionuoti esamos pusiausvyros tarp Komisijos ir valstybių narių bei nekompromituoti vykdomojo lygmens atsakomybės ir atskaitomybės, Taryba tiki, kad esamos vykdomojo lygmens deklaracijos gali suteikti svarbių užtikrinimo priemonių Komisijai ir galiausiai Audito Rūmams bei kad jos turi būti naudingos ir ekonomiškos bei kad į jas turi atsižvelgti Komisija ir galiausiai Audito Rūmai, išduodami teigiamą DAS“;

29.

atmeta Tarybos išvadas, neva Parlamento siūlomos priemonės gali „kvestionuoti esamą pusiausvyrą tarp Komisijos ir valstybių narių“, nes jomis tiesiog pabrėžiama valstybių narių atsakomybė, kaip nurodoma Sutarties 274 straipsnio antrame sakinyje;

30.

džiaugiasi, kad Taryba ėmėsi iniciatyvų, skirtų didinti valstybių narių atsakomybę už bendrai valdomos veiklos kontrolės gerinimą siekiant gauti palankų patikimumo pareiškimą, ir ypač kad Tarybos įsipareigojo parengti atitinkamo nacionalinio lygio auditų ir deklaracijų metinę suvestinę;

31.

primena, kad nors Komisija atsakinga už biudžeto įgyvendinimą pagal Sutarties 274 straipsnį, valstybės narės atsako už finansavimo lėšų kontrolę taikant pasidalijamąjį valdymą, kaip tai numato sektoriaus nuostatai ir jų detalios taisyklės;

32.

atkreipia dėmesį į tai, kad valstybės narės gali laisvai organizuoti šią kontrolę joms priimtiniausiu būdu, kurį suteikia jų institucinės ir administravimo struktūros ir kuris atitinka tarptautinius standartus, atsižvelgiant į tai, kad valstybės narės, kaip ir Komisija, turi laikytis tarptautinių normų ir kad praktiškai atsakomybė suteikiama daugeliui skirtingų valdžios institucijų, kurios atskaitingos nacionalinių vyriausybių ministerijoms arba regioninėms vyriausybėms;

33.

tikisi, kad Komisija sieks įsteigti mokėjimo agentūras (bendroji žemės ūkio politika) ir valdymo institucijas (struktūriniai fondai) tose pačiose geografinėse vietovėse ir jei galima, įsteigti abiejų institucijų derinį kiekvienoje valstybėje narėje, siekiant užtikrinti Komisijai tinkamą stebėseną, kada ir kiek ES lėšų išleidžiama kiekvienoje valstybėje narėje;

34.

mano, kadangi atsakomybė yra skiriama daugeliui esamų audito įstaigų, reikia džiaugtis iniciatyva, skirta audito tvarkai norminti, ir ją remti;

35.

pažymi, kad EB sutarties 274 straipsnis reikalauja, kad valstybės narės bendradarbiautų su Komisija siekiant panaudoti asignavimus, vadovaujantis patikimo finansinio valdymo principais;

36.

tačiau mano, kad Komisija privalo turėti galimybę pareikalauti kiekvienos valstybės narės garantijos, kad visapusiškai vykdomi minėti kontrolės įsipareigojimai, ypač dėl klaidos įsivėlimo nurodytose operacijose pavojaus tinkamo valdymo;

37.

tikisi, kad deklaracija, politiniame lygmenyje apimanti visas Bendrijos lėšas, sudaryta bendro valdymo būdu ir pasirašyta finansų ministro, kaip siūloma Parlamento pirmiau minėtoje 2003 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo rezoliucijoje, tebėra reikalinga ir bus didelis žingsni pirmyn;

38.

su džiaugsmu pažymi, kad Taryba ir Komisija sutaria, jog svarbu stiprinti vidaus kontrolę; mano, kad šį tikslą privalu pasiekti nedidinant administracinių sunkumų ir todėl būtina supaprastinti pagrindinius teisės aktus; mano, kad siekiant gauti palankų patikimumo pareiškimą, pirmenybę reikia teikti tinkamam bendrai valdomų fondų finansų tvarkymui; mano, kad siekiant šio tikslo atitinkamas nuostatas galima numatyti susijusiuose pagrindiniuose teisės aktuose; pažymi, kad atitinkamos valstybių narių audito institucijos, prisiimdamos savo padidėjusią atsakomybę už struktūrinius fondus ir atsižvelgdamos į šalies konstitucinius reikalavimus, įvertins, ar valdymo ir kontrolės sistemos atitinka Bendrijos reikalavimus; džiaugiasi tuo, kad valstybės narės įsipareigojo parengti atitinkamo nacionalinio lygio auditų ir deklaracijų metinę suvestinę;

39.

atkreipia dėmesį, kad pasirašymo galimybės valstybės narės lygiu lygmens problema yra ne forma, bet visų pirma ir daugiausia tai yra signalas, rodantis, kad iš pasirašančiųjų priežiūros ir kontrolės sistemų laukiama aukštos kokybės paslaugų; primena 2006 m. vasario 2 d. EP rezoliuciją dėl nacionalinių lėšų valdymo deklaracijų (14), kurioje pripažįstama, „kad kai kuriais atvejais šios nacionalinės deklaracijos turėtų būti pateikiamos ne vienos, o praktiškai susidaryti iš keleto deklaracijų pagal nacionalinę sistemą, taip pripažįstant kai kurių valstybių narių federalinę ir decentralizuotą politinę sistemą“;

40.

pastebi valstybių narių pasipriešinimą bei stengiasi veikti pragmatiškai ir konstruktyviai bei pažymi, kad svarbiausia atrasti būdą dabartinių kontrolės ir priežiūros sistemų silpnosioms pusėms nustatyti ir imtis tinkamų pataisomųjų veiksmų, atsižvelgiant į geresnio ES lėšų finansinio valdymo siekimą;

41.

džiaugiasi diskusija dėl geriausiai šiam tikslui tinkamos valdžios institucijos ir ragina Komisiją bei Tarybą nustatyti alternatyvų būdą, paskatintas Tarybos intereso sektoriaus lygio deklaracijomis, kaip nurodyta ECOFIN Tarybos išvadų 9 straipsnyje (15);

42.

atkreipia dėmesį į šiuos skaičius:

43.

pilnai sutinka su Audito Rūmų teiginiu, kad „pagrindiniai būdingi išlaidų teisėtumo ir taisyklingumo struktūrinių priemonių pavojai kyla dėl valdymo procese dalyvaujančių institucijų ir įstaigų įvairovės, didelio kiekio per kelis metus įgyvendinamų programų ir projektų ir potencialiai silpnų vietų valdymo ir kontrolės sistemose“, taip pat sutinka su teiginiu, kad „yra daug sąlygų, reglamentuojančių išlaidų atitikimą reikalavimams, tačiau jos ne visada pakankamai aiškios ir kelia skirtingo interpretavimo pavojų“ (Audito Rūmų metų pranešimo 5.10 punktas);

44.

pabrėžia, kad nei Komisija, nei galiausiai Audito Rūmai neturi galimybės kruopščiai patikrinti kiekvieną atskirą pažymą ir (arba) audito ataskaitą, pateiktą pirminio ar antrinio kontrolės lygmens dėl labai didelio projektų, programų ir mokėjimo agentūrų kiekio;

45.

tačiau atsižvelgia į tai, kad esamas didelis atskirų pažymų ir (arba) audito ataskaitų kiekis kiekvienoje pagrindinėje srityje turi būti konsoliduojamas centriniu valstybės narės lygiu, tad atskirų deklaracijų informacijos kokybę turi garantuoti žemesnis lygmuo; todėl siūlo, kad valstybės narės turėtų aktyviai dalyvauti stiprinant naudojimąsi nepriklausomo audito rezultatais kontrolės grandinėje; tikisi, kad šis metodas padės supaprastinti ir suteiks vertingą nacionaliniu lygiu atliktų operacijų teisėtumo ir taisyklingumo apžvalgą ir atitinkamai pasitarnaus sudaromai garantijai;

46.

ragina Komisiją pateikti pasiūlymus pagal šių papildomų susitarimų reikalaujamą formą ir turinį, vykdant pirmiau minėtą veiksmų planą dėl integruotos vidaus kontrolės sistemos įgyvendinimo, ir kaip laikiną priemonę ragina valstybes nares nurodyti įstaigą centriniu valstybės narės lygiu, kuri būtų atsakinga ir atskaitinga už deklaracijų pateikimą bei perduoti šią informaciją Komisijai;

47.

pakartotinai primena, kad formalus ex-ante atskleidimo pareiškimas turi patvirtinti valstybės narės paskirtų organizacinių struktūrų atitiktį Bendrijos teisės aktų reikalavimams ir kad jos gali efektyviai valdyti sukčiavimo ir klaidų nurodytose operacijose pavojų pagal subsidiarumo principą;

48.

išreiškia požiūrį, kad ex-ante atskleidimo pareiškimas centriniu valstybės narės lygiu gali būti pagrįstas lygiaverčiais kiekvienos mokėjimo agentūros (BŽŪP) arba valdymo agentūros (Struktūriniai Fondai) direktoriaus, atsakingo už Bendrijos lėšų valdymą ir kontrolę, pareiškimu;

49.

pažymi, kad ex-post patikinimo deklaracijose centriniu valstybės narės lygiu turi būti atsižvelgiama į daugiamečius atskaitomybės proceso aspektus ir daugiametį daugumos Bendrijos programų pobūdį, tačiau tuo pat metu patikinti, kad kontrolės sistemos einamaisiais metais veikė efektyviai;

50.

tikisi, kad ex-post deklaracija centriniu valstybės narės lygiu remsis kiekvienos mokėjimo agentūros (BŽŪP) ir valdymo agentūros (Struktūriniai Fondai) direktorių pareiškimais ir ataskaitinėmis pažymomis, išduotomis sertifikavimo įstaigų direktorių;

51.

primygtinai reikalauja, kad kol vykdoma tokia kiekvienos finansinių perspektyvų srities konsolidacija pagal sektorius centriniu valstybės narės lygiu ir dėl pastebimo valstybių narių nenoro pateikti Komisijai reikiamų garantijų, Komisija turi pilnai taikyti Finansinio reglamento 53 straipsnio 5 dalį, pagal kurią Komisija, atlikdama „finansinį sąskaitų patikrinimą arba taikydama finansinių pataisų mechanizmus“, prisiima galutinę atsakomybę už biudžeto vykdymą pagal Sutarties 274 straipsnį;

52.

ragina valstybes nares pateikti savanorišką deklaraciją nacionaliniu lygiu, kaip aprašyta 45 straipsnyje; rekomenduoja, kad kiekvienai tokią deklaraciją pateikusiai valstybei narei būtų taikoma supaprastinta audito programa, jeigu Komisijos nuomone tokia deklaracija tikrai užtikrina mažesnį klaidos pavojų lyginant su valstybėmis narėmis, nepateikiančiomis šios deklaracijos;

53.

taip pat ragina Komisiją sudaryti intensyvesnę ex-post sąskaitų patikrinimo auditų programą ir pilnai išnaudoti mokėjimų sustabdymo ar finansinių pataisų galimybes, jeigu Komisija negali gauti valstybių narių garantijos;

54.

nuoširdžiai ragina nacionalinius parlamentus (ypač nacionalinius viešosios atskaitomybės komitetus ir komitetus, dalyvaujančius Europos Sąjungos parlamentų komitetų, atsakingų už Europos ir Bendrijos reikalus, konferencijoje (COSAC)) apsvarstyti šį klausimą su nacionalinėmis vyriausybėmis;

55.

ragina Komisiją ir Audito Rūmus konkrečiais įrodymais patvirtinti, kad konsolidacija valstybės narės lygiu ir kiekvienai finansinės perspektyvos sričiai, kuria garantuojama atskirų ataskaitų ir (arba) audito ataskaitų kokybė, bus efektyvi priemonė, remianti visuotinę deklaraciją, politiniu lygiu apimančią visas Bendrijos lėšas ir sudarytą bendro valdymo būdu;

56.

džiaugiasi Komisijos iniciatyva siekti skaidrumo ir tikisi, kad iš jos kils konkretūs veiksmai ir teisėkūros iniciatyvos, leisiančios pasiekti ES lėšų naudojimo ir valdymo būdų skaidrumo

57.

ragina Komisiją padaryti viską, kas yra jos galioje, kad paskatintų valstybes nares suteikti viešą prieiga prie informacijos apie projektus ir ES fondų gavėjus, kai šie fondai valdomi kartu;

58.

mano, kad dabartinė padėtis, kai valstybėms narėms nesuteikta vieša prieiga prie informacijos apie projektus ir ES fondų gavėjus, kai šie fondai valdomi kartu, neprisideda prie bendro skaidrumo Europos Sąjungoje; primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares išspręsti šią problemą;

59.

pabrėžia, kad yra problemų dėl dabartinio būdo, kuriuo Komisija taiko taisykles dėl ex ante ir ex post informacijos apie lėšas, kurios valdomos centralizuotai ir tiesiogiai, nes gauti šią informaciją yra sunku dėl to, kad generaliniai direktoratai skelbia duomenis internete skirtingais būdais;

60.

atkreipia dėmesį į didesnio atvirumo būtinybę, susijusią su įvairaus pobūdžio ekspertų grupėmis, patariančiomis Komisijai, ir su komitetais, atliekančiais komitologijos procedūras;

61.

reikalauja, kad Komisija padarytų informaciją apie įvairaus pobūdžio ekspertų grupes, įskaitant duomenis apie jų veiklą ir narystę jose, lengvai pasiekiamą visuomenei;

62.

primena, kad savo 2003 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo rezoliucijoje Parlamentas nurodė „ištyrimo, kaip nacionalinės audito institucijos galėtų atlikti veiksmingesnį vaidmenį procese“ svarbą (77 punktas);

63.

tiki, kad nacionalinės audito institucijos suinteresuotos žinoti, ir tuo pačiu prisiimti ištyrimo atsakomybę, ar nacionalinėse ataskaitose nėra aktualių ar galimų įsipareigojimų, kylančių iš neprilygstančio nustatytam standartui ES reglamentų taikymo;

64.

tiki, kad nacionalinės audito institucijos galėtų audituoti nacionalinės administracijos sukurtas vidaus kontrolės sistemas bei atskaitose nurodytų operacijų teisėtumą ir taisyklingumą savo krašte;

65.

ragina valstybių narių audito institucijas prisiimti atsakomybę ir kontroliuoti, kaip ES lėšos naudojamos vietose, kad svarstymai dėl Audito Rūmų biurų steigimo valstybėse narėse taptų nereikalingi;

66.

tiki, kad toks į veiksmus nacionaliniu lygiu nukreiptas auditas prisidėtų prie geresnio veiksmingos kontrolės poreikio patenkinimo ir paskatintų nacionalinių parlamentų narius nustatyti vyriausybės poziciją ECOFIN; taip pat ragina nacionalinius viešosios atskaitomybės komitetus aptarti šį klausimą su nacionaliniu audito biuru;

67.

pataria apsvarstyti galimybę pakviesti valstybių narių audito institucijų ir valstybių narių biudžeto kontrolės komiteto atstovus į Audito Rūmų metų pranešimo pristatymą atitinkamam Parlamento komitetui;

68.

pažymi, kad nepaisant tam tikros pažangos, Audito Rūmai ir toliau perspėja dėl galimybių atlikti patobulinimus;

69.

ragina valstybes nares, pasinaudojant kai kurių iš jų gerąja patirtimi, užtikrinti, kad valstybių narių audito institucijos, o kur taikytina – ir regionų audito institucijos skelbtų metines ES lėšų panaudojimo audito ataskaitas;

70.

reiškia susirūpinimą dėl pakartotinio Audito Rūmų perspėjimo, kad „Komisijos naudojamų indikacinių priemonių vis dar nepakanka nuolat stebėti vidaus kontrolės sistemų kokybę bei ataskaitose nurodytų veiksmų teisėtumą ir taisyklingumą“ (1.53 straipsnis); pilnai palaiko INTOSAI standartais paremtai Audito Rūmų nuostatai, kad administracija atsako už tiksliai įvertinti procesą leidžiančių indikacinių priemonių sukūrimą;

71.

tikisi, kad Komisija ir ypač centriniai skyriai, atsakingi už metinių veiklos ataskaitų ir deklaracijų gaires, skirs pirmenybę indikacinių priemonių, tiesiogiai susijusių su teisėtumu ir taisyklingumu, sukūrimui;

72.

sveikina Audito Rūmų atsaką į 2003 ir 2004 m. generalinių direktorių išreikštas išlygas (1.2 lentelė) ir pažymi:

73.

ragina Komisijos Generalinius Direktoratus geriau apibūdinti garantijų gavimo šaltinius ir užtikrinti, kad jų deklaracijos suteiktų tikrą ir teisingą jų ataskaitose nurodytų operacijų klaidų pavojaus tinkamo valdymo vaizdą;

74.

primena, kad savo 2003 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo rezoliucijoje Parlamentas paragino Komisiją „tarnybų metinių veiklos ataskaitų metinę sintezę pakeisti konsoliduota Komisijos bendro finansinio valdymo ir kontrolės patikinimo deklaracija“ (62 skyrius);

75.

su nusivylimu pažymi, kad Komisija „nesiims rekomenduojamų veiksmų“, nes pirmiau minėtame Priede prie Komisijos ataskaitos Europos Parlamentui dėl tolesnių veiksmų priėmus sprendimus dėl 2003 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo teigiama, kad:

„Naudodamasi sinteze, Komisija vykdo savo politinius įsipareigojimus analizuodama metines veiklos ataskaitas ir jų deklaracijas, taip pat priimdama poziciją dėl pagrindinių horizontaliųjų klausimų, įskaitant atitinkamus veiksmus, susijusius su Komisijos lygmeniu spręstinomis problemomis. Šis metodas yra paremtas reforma, pagal kurią valdymo įpareigojimai, prižiūrint atitinkamam Komisijos nariui, suteikiami generaliniams direktoriams ir tarnybų vadovams“;

76.

pabrėžia, kad nors didžiausia atsakomybė už veiksmus po reformos dabar perduota (ir taip yra) tiesioginiams valdytojams (generaliniams direktoriams), galutinė atsakomybė už kontrolės sistemas turi būti sukaupta centre, o ne periferijoje; pažymi, kad Audito Rūmai remia šį požiūrį ir pateikia aiškią su tuo susijusią rekomendaciją (1.57 straipsnis);

77.

nėra įsitikinęs, kad pavojus yra pakankamai kontroliuojamas ir mano, kad Komisija neturi pakankamo pagrindo teigti, jog situacija yra „iš esmės patenkinama“, kaip parašyta pirmiau minėtame Komisijos komunikate „2004 m. sintezė“ (7 psl.);

78.

pažymi, kad metinės veiklos ataskaitos ir pirmiau minėtas Komunikatas „2004 m. sintezė“ yra vidaus kontrolės sistemos elementai ir kad Komisijos vidaus kontrolė niekada nebus stipresnė už jos siekiančią politinę valią;

79.

daro išvadą, tačiau nenurodo vieno galimo sprendimo, kad toliau pateiktos minimalios priemonės, būtinos nukreipti Komisiją reikiama kryptimi, kad atitiktų Sutarties 274 straipsnį, atsižvelgiant į Komisijos institucijos vidinę situaciją:

80.

todėl ragina Komisiją detalios ir išsamios ataskaitos forma perduoti savo poziciją šiais klausimais Parlamento kompetentingam komitetui, kurioje būtų išaiškinti ir išdėstyti visi susiję klausimai; tikisi, kad Komisija (jei ji nesutinka su pirmiau pateiktomis išvadomis) išsamiai paaiškins, kokiu kitu būdu ji ketina gauti garantijas, reikalingas įsipareigojimams pagal Sutarties 274 straipsnį įvykdyti;

81.

primena, kad savo pirmiau minėtoje 2003 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo rezoliucijos 10 straipsnyje Parlamentas ragino Komisiją esamą apskaitos pareigūną paaukštinti pareigose, paskiriant jį vyriausiuoju finansų pareigūnu (VFP), kuris perimtų administracijos institucinės atsvaros vaidmenį teikiant 39 jos paslaugas; apgailestauja, kad pasiūlytas Finansinio reglamento pakeitimas toli gražu neatitinka Parlamento rekomendacijos; pilnai sutinka su Audito Rūmų pareiškimu, pateiktu nuomonės Nr. 10/2005 dėl Tarybos Reglamento, kuriuo iš dalies pakeičiamas 2002 m. birželio 25 d. Reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Finansinio reglamento, taikomo bendrajam Europos Bendrijų biudžetui, projekto 53 punkte, kad „siūlomi pakeitimai [dėl apskaitos pareigūno vaidmens] nepakankamai radikalūs, kad išspręstų problemas, kurioms spręsti jie yra skirti“;

82.

pabrėžia, kad profesionalaus apskaitos pareigūno vaidmuo yra svarbesnis, negu iš patvirtinančiųjų pareigūnų gautų skaičių rinkimas ir kaupimas; atkreipia dėmesį, kad paprastas apskaitos pareigūno parašas tebus grynai kosmetinis patobulinimas, jeigu apskaitos pareigūnas neturės teisės patvirtinti savo atsakomybe, o ne tik remdamasis iš generalinių direktorių gauta informacija, kad atskaitomybė rodo tikrą ir teisingą vaizdą;

83.

pakartotinai pateikia rekomendaciją, atitinkančią pažangiausią privačiojo sektoriaus praktiką, kad apskaitos pareigūnas būtų paaukštintas pareigose, paskiriant jį vyriausiuoju finansų pareigūnu, kuris būtų atsakingas už Komisijos finansinės atskaitomybės kokybę ir bendrąją Komisijos vidaus kontrolės sistemą;

84.

pabrėžia, kad vyriausiasis finansų pareigūnas, atsakingas už Komisijos finansinės atskaitomybės kokybę ir bendrąją Komisijos vidaus kontrolės sistemą, turi būti pakankamai kompetentingas ir turėti reikiamų išteklių, kad galėtų užtikrinti šią kokybę ir sukurti generalinių direktorių pateikiamų patikinimų patikros priemones;

85.

džiaugiasi Komisijos iniciatyvomis, kuriomis siekiama padidinti valstybių narių atsakomybės pagal Sutarties 274 straipsnį suvokimą, tačiau nėra patenkintas dėl Komisijos nenoro kritiškai pažvelgti į savo pačios pareigas pagal šį straipsnį; todėl ragina Audito Rūmus pateikti nuomonę dėl 1) Komisijos atitikimo straipsniui ir 2) apskaitos pareigūno bei būsimo vyriausiojo finansų pareigūno pareigybės bei vaidmens aktyvėjančioje finansinės atskaitomybės aplinkoje;

86.

taip pat norėtų sužinoti, ar Audito Rūmų nuomone Komisijos vidaus kontrolės struktūros atitinka rekomendacijas, kurias Komisija teikia privačiam sektoriui, pavyzdžiui, Komisijos komunikate Tarybai ir Europos Parlamentui „Bendrovių teisės modernizavimas ir įmonių valdymo tobulinimas Europos Sąjungoje – veiksmų planas“ (KOM(2003)0284), ir ar to reikia;

87.

ragina Audito Rūmus informuoti Parlamento kompetentingą komitetą (prieš baigiantis antram mėnesiui po šios rezoliucijos priėmimo) dėl savo ketinimo pateikti tokią nuomonę ir, teigiamo sprendimo atveju, pateikti orientacinius dokumento išleidimo terminus;

88.

ragina Komisiją sukurti finansinės kontrolės įstaigų ir institucijų tinklą (įskaitant kasmetinius posėdžius dalyvaujant Biudžeto kontrolės komiteto nariams), skirtą aptarti bendrosioms ES vidaus kontrolės sistemoms (įskaitant vidaus auditą) ir atskaitomybės problemoms bei pasidalinti patirtimi šiais klausimais ir tuo pačiu paskatinti veiksmingesnį valstybių narių ir Europos Sąjungos bendradarbiavimą;

89.

ragina Parlamento kompetentingą komitetą pateikti specialių ES biudžeto išteklių šiam tinklui sukurti;

90.

tiki, kad bendrasis klaidų kiekis tik nurodys, kad esama problemų, tačiau nnurodys kokia yra problema, ir mano, kad reikia tikslios informacijos apie klaidų kilmę, dažnį, pobūdį ir finansinį poveikį ir apie faktorius, dėl kurių reikia imtis veiksmų siekiant išvengti naujų klaidų ateityje;

91.

sveikina Audito Rūmų pakartotinį dėmesio sutelkimą į DAS metodą ir kad pagrindinis klausimas dabar yra ar Bendrijoje ir nacionaliniu lygiu įdiegtos priežiūros sistemos ir kontrolės priemonės Komisijai pateikia pakankamą patikinimą dėl ūkinių operacijų teisėtumo ir tvarkingumo.

92.

išreiškia požiūrį, kad ex-ante toleruotino klaidos pavojaus apibrėžtis būtų būtinas žingsnis nustatant veiksmingą ir produktyvią vidaus kontrolės sistemą;

93.

taip pat tiki, kad ataskaitos pateiktų operacijų toleruotino klaidos pavojaus vertę galima nustatyti tik žinant išlaidas, kurios būtų naudojamos atskaitomybės patikrai; todėl džiaugiasi veiksmais, pradėtais vykdyti įgyvendinant pirmiau minėtą Veiksmų planądėl integruotos vidaus kontrolės sistemos, skirtą įvertinti tikrinimų sąnaudas ir naudą;

94.

mano, kaip nurodyta pirmiau minėtos Audito Rūmų nuomonės Nr. 2/2004 55 punkte, kad kritinis programos ar politikos kontrolės strategijos aspektas yra kontrolės priemonės sąnaudų ir jų naudos santykis ir kad šis santykis turi būti nustatomas „atvirai ir skaidriai“;

95.

tačiau tiki, kad kontrolės priemonių sąnaudų ir naudos balansą turi patvirtinti politinės ir biudžetinės valdžios institucijos (Parlamentas ir Taryba), remdamosi detaliu Komisijos pasiūlymu ir šiuo priimdamos tam tikrą toleruotino klaidos pavojaus vertę; todėl palaiko Komisijos iniciatyvą pradėti tarpinstitucinį dialogą 2006 m.;

96.

taip pat tiki, kad skirtingos biudžeto sritims gali būti taikomos skirtingos toleruotino klaidos pavojaus vertės, priklausomai nuo susijusių ūkinių operacijų tipo ir pavojaus;

97.

ragina Komisiją kuo detaliau nurodyti, kurias biudžeto sritis ji priskirtų prie DP (didelio pavojaus), VP (vidutinio pavojaus) arba MP (mažo pavojaus) sričių ir atitinkamai pritaikyti savo kontrolės priemones ir audito veiksmus;

98.

ragina Audito Rūmus sudarant audito nuomonę atsižvelgti į pavojaus sritį, nustatytą biudžetinių ir politinių institucijų;

99.

primena, kad Audito Rūmų pirmininkas savo kalboje Parlamento kompetentingame komitete 2005 m. lapkričio 14 d. Strasbūre sakė, kad Audito Rūmai šiuo metu atlieka savarankišką savo organizacijos ir metodų vertinimą, o po to bus sudaryta kolegų atliekamos patikros apžvalga; pažymi, kad nuo 1977 m. nebuvo nepriklausomo Audito Rūmų veiklos vertinimo; sveikina šią iniciatyvą ir supranta, kad kolegų atliekamos patikros apžvalga bus išorinė apžvalga (būdas, dabar praktikuojamas kai kuriose valstybės narėse) ir kad jos tikslas yra patikrinti Audito Rūmų veiklos kokybę ir atitiktį reikalavimams bei aiškiai nurodyti, kur Audito Rūmai gali pasimokyti iš kitų, įskaitant valstybes nares ir kitas valstybes, pvz., Jungtines Amerikos Valstijas ir Naująją Zelandiją;

100.

ragina, kad šioje apžvalgoje būtų atsižvelgta ir į klausimą, ar Audito Rūmai turi pakankamai išteklių, kad galėtų pasiekti savo tikslus;

101.

ragina Audito Rūmus (kaip kolegų atliekamos patikros ataskaitos sudarymo dalis) nusiųsti Parlamento kompetentingam komitetui ataskaitą, kurioje Audito Rūmai kritiškai ir profesionaliai aprašytų savo veiklos stipriąsias ir silpnąsias puses ir išreikštų nuomonę, ar Audito Rūmų administracinė struktūra leidžia įstaigai atitikti keliamus veiksmingumo ir produktyvumo, nuosavybės ir vadovavimo kriterijus; bei ragina Audito Rūmus nuolat informuoti Parlamento kompetentingą komitetą ir pagrindinį klientą apie pagrindinius šio proceso žingsnius ir pateikti komitetui galutinę bei tarpines atskaitas;

102.

ragina Audito Rūmus šioje ataskaitoje rimtai ir išsamiai apsvarstyti galimybę pradėti taikyti savo darbo programoje sustiprintas metodikas, skirtas matuoti ir vertinti pažangai, pasiektai kuriant efektyvią finansinę kontrolę;

103.

džiaugiasi Audito Rūmų pastangomis pagerinti savo audito rezultatų pateikti, ypač lentelių ir rodiklių naudojimą, pavyzdžiui, valdymo ir kontrolės sistemų valstybėse narėse įvertinimą pagal struktūrines priemones (metų pranešimo 2 priedo 4 skyrius ir 1 priedo 5 skyrius); tikisi, kad būsimose ataskaitose tokių lentelių ir rodiklių bus naudojama daugiau;

104.

mano, kad rodiklių naudojimas gali būti efektyvi priemonė vertinant valstybių narių pastangas, skirtas ES lėšų valdymo pagerinimui; taigi reikalauja, kad Komisija ir Audito Rūmai viešai pateiktų informaciją apie valstybių narių kontrolės sistemų trūkumus ir privalumus;

105.

apgailestauja, kad 1 priedo 5 lentelėje yra tik nedidelis kiekis valstybių narių ir ragina Audito Rūmus rasti būdų ir priemonių įtraukti išsamesnę ir labiau specializuotą informaciją apie skirtingų valstybių narių sektorių silpnąsias vietas;

106.

primena, kad savo 2003 m. biudžeto įvykdymo ataskaitoje Parlamentas jau yra prašęs, kad DAS skaičiavimo metodika būtų tobulinama toliau, siekiant gauti informacijos apie pagerėjimą, kasmet atsirandantį kiekviename sektoriuje skirtingose valstybėse narėse;

107.

primena Audito Rūmams, kad galima labai padidinti jų operacinių paslaugų kiekį, sumažinus Parlamento narių kabinetus iki vieno asmens;

108.

pažymi, kad įmokos, paskaičiuotos pagal bendrąsias nacionalines pajamas (BNP) šiuo metu yra svarbiausias Bendrijos įplaukų šaltinis (2004 m. sudarė du trečdalius visų įplaukų) ir reiškia susirūpinimą, kad Audito Rūmai praneša apie žymius valstybių narių statistikos tarnybų priežiūros ir kontrolės sistemų skirtumus (3.47 punktas), nes tai gali turėti neigiamos įtakos duomenų, naudojamų skaičiuojant valstybių narių įmokas, kokybei;

109.

ragina Komisiją informuoti Parlamento atsakingąjį komitetą, kokiomis priemonėmis ketinama tobulinti nacionalinės atskaitomybės patikimumą, palyginamumą ir išsamumą;

110.

džiaugiasi, kad Audito Rūmai pirmąkart pateikė teigiamą pareiškimą dėl integruotos administravimo ir kontrolės sistemos (IACS) išlaidų ir kad jie mano, jog veiksmingai įgyvendinama šį sistema gali būti stipri neteisėtų išlaidų pavojaus sumažinimo priemonė;

111.

taip pat pažymi, kad sistema nėra pilnai įdiegta Graikijoje, ir kad Audito Rūmai taip pat pirmąkart nurodė priežastį: „ūkininkų sąjungos kontroliuoja visų duomenų įvestį į kompiuterį“, taip pat pažymi, kad „šių neteisėtų pakeitimų finansinis poveikis yra ne mažesnis kaip 10 000 000 EUR, o ši suma per visą aptariamą laikotarpį žymiai didesnė“ (4.8 punktas); mano, kad duomenų įvestį turi kontroliuoti Graikijos vyriausybė, o ne ūkininkų sąjungos;

112.

pažymi, kad pagal dabartinę sistemą dėl biudžeto pataisymų per dažnai moka mokesčių mokėtojai, o ne galutinis naudos gavėjas, kuris padarė klaidą; pareiškia nuomonę, kad pataisymai turėtų ribotą prevencinį ir koreguojamąjį poveikį naudos gavėjams ir vykdytojams;

113.

pažymi Audito Rūmų nepasitenkinimą sertifikavimo tarnybų apliekamų darbų apimtimi (4.60 punktas), nes jos nesuteikia tiesioginio patikinimo, kad pareiškėjų pateikiama informacija, kurią mokėjimo agentūros naudoja mokėtinoms sumoms apskaičiuoti, yra teisinga ir šia informacija pagrįsti mokėjimai yra teisėti ir taisyklingi; todėl ragina Komisiją aiškiai pareikalauti sertifikavimo tarnybų atlikti pirminio lygio kontrolės priemonių veikimo patikrą;

114.

visiškai remia Audito Rūmų požiūrį, kad Komisijos vėlesnio mokėjimo čekiai, kuriuose įtraukti vizitai tik į tris valstybes nares, yra pernelyg riboti (4.58 punktas), kad suteiktų Komisijai galimybę teigti, jog ji turi pagrįstą patikinimą dėl atitikties Bendrijos išlaidas reglamentuojantiems teisės aktams;

115.

pritaria kritiškai Audito Rūmų nuomonei dėl miško ir kitų miškingų vietovių bendrųjų sąvokų nebuvimo ES, tuo tarpu kai JT dar prieš 10 metų pateikė bendrąsias miško ir miškingų vietovių apibrėžtis; primygtinai rekomenduoja Komisijai pristatyti minimalią bendrąją terminologiją; pvz., sąvokų rinkinį apie skirtingas Sąjungos klimato zonas; skatina Komisiją vartoti šias bendrąsias sąvokas, siekiant geriau nukreipti ES paramos miškininkystei priemones ir finansavimą;

116.

mano, kad nepriimtina, jog Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo mokėjimo agentūros kai kuriose naujosiose valstybėse narėse dar yra nepilnos nuo jų įstojimo; ragina Komisiją kuo greičiau baigti savo darbą, nes didelė suma bus paskirta Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondui ateinančiais metais ir tolesnis delsimas neabejotinai sąlygos mokėjimų šioms valstybėms narėms vėlavimus arba atidėjimus;

117.

pastebi nuoseklumo trūkumą tarp ES miškų atkūrimo priemonių ir skirtų lėšų per 7 metų programavimo periodą nuo 2000 iki 2006 m., tačiau pagrindinė miškų atkūrimo priemonė yra metinė priemoka hektarui, kuri naudos gavėjams mokama virš 20 metų, siekiant kompensuoti pajamų praradimą, jei jie žemės ūkio lauką apsodina mišku; nerimauja dėl Audito Rūmų išvados, kad priemokų kiekis smarkiai viršija programai skirtas lėšas; reiškia susirūpinimą, kad Komisijos žmogiškieji resursai nėra sutelkti į einamuosius tikslus, o turi administruoti priemokas; pateikia išvadą, kad 2005 m. rugsėjo 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1698/2005 dėl paramos kaimo plėtrai naudojant Europos žemės ūkio kaimo plėtros fondą (EAFRD) (16) yra pirmasis žingsnis teisinga kryptimi, nes sumažina kompensacijų schemą nuo 20 metų iki 15; prašo Komisijos pateikti kitų pasiūlymų situacijai pataisyti;

118.

pastebi, kad žemės ūkio ir aplinkosaugos priemonės sudaro neatsiejamą ES reformuojamos BŽŪP dalį, nors aplinkosaugos išlaidų patvirtinimas turi tam tikrų problemų dėl savo intensyvaus darbo pobūdžio ir itin specializuotų žinių poreikio;

119.

pažymi, kad pažangi kai kurių valstybių narių patirtis gali pasitarnauti kaip pavyzdys visoms valstybėms narėms, pvz., Vokietijos 2 etapų pažangaus ūkininkavimo patirties (PŪP) nustatymo metodas, kai bendrai tikrinami 5 proc. ūkininkų, o papildomai ir detaliau tikrinamas 1 proc. ūkininkų; kviečia atsakingas institucijas patobulinti naudojimąsi vietinėmis žiniomis ir indikacinėmis priemonėmis ir geriau jomis naudotis, galbūt dalinai panaudojant techninei paramai skirtas kaimo plėtros reglamento lėšas, siekiant pagilinti šias žinias;

120.

ragina Komisiją, siekiant geriau paskirstyti pareigas, įvertinti įrodomą pagalbinių priemonių pobūdį kaimo plėtros programų patvirtinimo metu;

121.

skiria didžiausią svarbą ES biudžeto veiksmingam ir atsakingam naudojimui ir principo, kad nepakankamai įrodoma iniciatyva negali būti finansuojama iš visuomeninių pinigų, taikymui;

122.

todėl mano, kad Komisija, Taryba ir Parlamentas turėtų užtikrinti, kad šio principo būtų geriau laikomasi įgyvendinant žemės ūkio ir aplinkosaugos išlaidų pasiūlymus 2007–2013 m. planavimo periodu, nedidinant išlaidų kontrolės ir biurokratinėms priemonėms;

123.

visiškai pritaria Audito Rūmų teiginiui, kad valstybės narės visų pirma atsako už operacijų valdymą ir išlaidų kontrolę ir už ataskaitos pateiktų ūkinių operacijų teisingumą ir teisėtumą, sukurdamos sistemas, patvirtintas nacionalinių audito institucijų (5.7 punktas); tvirtina Komisijai ir Audito Rūmams, kad nesant atitinkamo struktūrinių programų sekimo naudojant auditą, nėra tiesioginio ir skaidraus pagrindo paliudyti valstybių narių išlaidas;

124.

atsižvelgia į šias Audito rūmų pateiktas labai svarbias išvadas (5.48 punktas):

125.

ragina Komisiją ir valstybes nares nedelsiant imtis visų būtinų priemonių, kad kasdieninis valdymas atitiktų keliamus reikalavimus;

126.

pažymi, kad BŽŪP srityje mokėjimo agentūros gali skirti tam tikras užduotis įgaliotosioms institucijoms, bet pačių mokėjimų atlikti įgaliotieji atstovai negali; pastebi, kad taip mokėjimo agentūra išsaugo pirminę atsakomybę už visus sprendimus, kuriais remiantis atliktas mokėjimas; mano, kad dabartinė struktūrinių priemonių padėtis, kai valdančiosioms institucijoms suteikiama teisė perduoto įgaliojimus priimti sprendimus dėl mokėjimų, kenkia patikrų ir balansų sudarymo veiksmingumui; todėl prašo Komisijos skubiai ir atitinkamai reaguoti į šią problemą;

127.

tiki, kad reikia geresnių kontrolės priemonių, o ne daugiau kontrolės priemonių ir kad ataskaitose pateiktų ūkinių operacijų teisingumą ir teisėtumą užtikrinti turėtų patobulintos pirminės kontrolės priemonės, taikomos prieš patvirtinant paraiškas, ūkinių operacijų atlikimo metu ir prieš galutinį mokėjimą, o ne Komisijos kontrolės priemonės, taikomos vietoje;

128.

ragina valstybes nares užtikrinti, kad į šias kontrolės priemones būtų investuojami atitinkami ištekliai ir būtų pateiktos tinkamos gairės; ragina Komisiją remti šiuos veiksmus naudojant pažangiąją patirtį šioje srityje;

129.

skatina valstybes nares daugiau investuoti į informacinę veiklą, skirtą naudos gavėjams, siekiant juos informuoti apie finansavimo sąlygas, galimas jų veiklos patikras ir pažeidimų pasekmes;

130.

pažymi, kad dėl daugelio valstybių narių, regionų ir vietos biurų bei skyrių valstybėse narėse įtraukimo į struktūrinių priemonių valdymą ir kontrolę, audito ataskaitų konsolidavimas, kaip siūloma, centriniu valstybės narės lygiu, yra būtinas ir veiksmingas būdas atlikti geresnę kontrolę;

131.

pažymi, kad ateityje struktūrinėms priemonėms galėtų būti skiriama apie pusė Bendrijos biudžeto asignavimų ir todėl ragina Komisiją ir valstybes nares įdiegti siūlomą deklaracijų pagal sektorius pateikimą centriniu valstybės narės lygiu;

132.

tiki, kad valdymo ir kontrolės įstaigų nepriklausomybė yra esminės svarbos ir ragina Komisiją pasirengti valdymo ir kontrolės įstaigų organizavimo Komisijos patvirtinimui nacionaliniu lygiu;

133.

ragina Komisiją kuo greičiau pristatyti pasiūlymą, kurio reikės audito įstaigai, siūlomai 2007–2013 m. reglamentuose, skirtai tvirtinti paraiškas, pateiktas visiems ES struktūriniams fondams per bet kuriuos vienus metus, o ne tik paraiškoms 2007–2013 m. programoms, nes 2000–2006 m. skirtos išlaidos išmokamos iki 2010 m.;

134.

pabrėžia, kad Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, turėtų užtikrinti, kad pamokos, išmoktos baigiant 1994-1999 laikotarpio programas, būtų pritaikytos 2000 — 2006 m. laikotarpiu ir būsimais struktūrinių fondų programų ir sanglaudos fondų projektų įgyvendinimo laikotarpiais; pažymi, kad taip pat būtina, jog valstybė narės užtikrintų, kad baigiamieji dokumentai būtų pateikti tokie, kokių reikia, ir laiku;

135.

ragina Komisiją kas šeši mėnesiai pateikti rodiklių suvestinę, atspindinčią valstybių narių pažangą veiksmingai diegiant priežiūros ir kontrolės sistemas, aprašytas reglamentuose;

136.

prašo Komisiją kuo labiau standartizuoti vidaus politikos procedūras, siekiant palengvinti finansinės kontrolės priemones ir sumažinti administracinę naštą naudos gavėjams; ypač ragina Komisiją atsižvelgti į Audito Rūmų pakartotinį patarimą įsteigti bendrąją arba integruotą IT sistemą, skirtą penktosios, šeštosios ir tolesnių mokslinių tyrimų pagrindų programų valdymui, technologiniam vystymui ir demonstracinei veiklai;

137.

pažymi, kad Komisija pritaria Audito Rūmų nuogąstavimams dėl nuolatinio didelio klaidų pavojaus, kurį kelia neteisingos galutinių gavėjų kaštų deklaracijos; yra įsitikinęs, kad procedūrų supaprastinimas padės išspręsti šią problemą; prašo Komisiją nuodugniai išnagrinėti Audito Rūmų pasiūlymus šiuo klausimu;

138.

atsižvelgia į tai, kad Audito Rūmai vėl nustatė struktūrinių priemonių valdymo ir kontrolės sistemos trūkumų, ir ragina valstybes nares, jų audito institucijas ir atitinkamas nepriklausomas įstaigas nedelsiant imtis priemonių šiems trūkumams pašalinti;

139.

pritaria Audito Rūmų rekomendacijai sustiprinti projektų kontrolę jų vykdymo vietoje; todėl apgailestauja, kad Užimtumo generalinis direktoratas neatliko tinkamo vertinimo, kuriuo remiantis būtų galima apibendrinti 2000-2006 m. laikotarpio valstybių narių valdymo ir kontrolės sistemų veiklą;

140.

ragina valstybes nares, Komisiją ir ypač atitinkamus generalinius direktoratus veiksmingai bendradarbiauti vadovaujantis geros valios ir sąžiningo finansų valdymo principais siekiant užtikrinti, kad ypač struktūrinių fondų asignavimai būtų tinkamai skirstomi;

141.

sutinka su tuo, kad Užimtumo generalinio direktorato įdiegta elektroninė sistema, skirta rekomendacijų dėl kontrolės įgyvendinimo stebėsenai, nėra veiksminga, ir ragina Komisiją paskelbti memorandumą dėl pažangiosios patirties valstybių narių išlaidų valdymo kontrolės ir finansinių išteklių panaudojimo rezultatų vertinimo;

142.

iš esmės yra patenkintas lėšų panaudojimo srityje pasiekta pažanga; konstatuoja, kad tikriausiai tai pavyko pasiekti todėl, kad buvo taikoma n+2 taisyklė;

143.

pritaria išvadoms, padarytoms vertinant Bendrijos iniciatyvą INTEGRA, skirtą socialinei atskirčiai darbo vietoje mažinti, ir ragina valstybes nares ir Komisiją toliau dėti pastangas, kad būtų užtikrinta didesnė socialinė sanglauda;

144.

iš esmės patenkintas užimtumui ir socialiniams reikalams skirtų biudžeto lėšų panaudojimo rodikliais ir mano, kad tai pavyko pasiekti dėl geresnio Komisijos valdymo;

145.

konstatuoja, kad vis dar nėra patikimai užtikrintas vidaus politikai skirtų mokėjimų teisėtumas ir tvarkingumas; ragina Komisiją nuodugniai patikrinti, ar galima būtų supaprastinti išlaidų kompensavimo sistemą ir aiškiau apibrėžti įvairių programų procedūras ir taisykles;

146.

ragina Komisiją, atsižvelgiant į neapibėžtumą priimant pasiūlymus dėl dalyvavimo Bendrijos programose, imtis praktinių veiksmų siekiant supaprastinti procedūrą;

147.

mano, kad bendras aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos biudžeto antraštinių dalių įgyvendinimo lygis yra patenkinamas;

148.

ragina Komisiją toliau plėtoti pagalbą pareiškėjams, dalyvaujantiems daugiametėse programose; sveikina pastangas pagerinti kvietimus dalyvauti konkursuose ir suteikti daugiau pagalbos pareiškėjams siekiant išvengti, kad nebūtų pateikiamos projektų paraiškos, kurios akivaizdžiai neatitinka finansavimui skirti reikalingų kriterijų arba yra prastos kokybės, bet pažymi, kad reikia ir toliau dirbti siekiant patenkinamos padėties;

149.

pažymi, kad tiek aplinkos, tiek sveikatos ir maisto saugos srityse mokėjimai buvo mažesni nei 80 proc.; pripažįsta asignavimų poreikio planavimo sunkumus, kadangi paramos gavėjų ir rangovų sąskaitų pateikimas dažniausiai yra už Komisijos kontrolės ribų; tačiau ragina Komisiją atidžiai peržiūrėti savo darbo tvarką siekiant išsiaiškinti, ar galima pagerinti mokėjimų asignavimų įgyvendinimą;

150.

pabrėžia, kad laikantis administracinių ir finansinių Finansinio reglamento nuostatų neturėtų be reikalo vėluoti paramos teikimas ar finansuotinų projektų atranka;

151.

džiaugiasi priemonėmis, kurių Komisija ėmėsi iki šiol siekdama išvengti klaidų rizikos teikiant subsidijas, ir dėl kurių su vartotojais susiję veiksmai nebėra Audito Rūmų stebėjimo objektas; taip pat džiaugiasi, kad nėra kritinių pastabų dėl vidaus rinkos politikos veiksmų ir muitų politikos;

152.

pripažįsta, kad yra praktinių sunkumų, su kuriais susiduria Komisija bandydama suderinti reikalavimą sumažinti pareiškėjų, pageidaujančių gauti paramą pagal atitinkamas programas, administracinė naštą su įsipareigojimu užtikrinti patikimą finansų valdymą laikantis Finansinio reglamento įgyvendinimo nuostatų;

153.

pabrėžia, kad reikia užtikrinti tinkamą kasmetę konkursų dėl specialių vartotojų apsaugos projektų skelbimo procedūrą; ragina Komisiją pasinaudoti savo patirtimi, įgyta vykdant esamą vartotojų programą, ir pritaikyti ją rengiant bei įgyvendinant naują 2007–2013 metų programą, kuri užtikrintų, kad alternatyvūs paramos gavėjai būtų geriau pasirengę imtis nustatytų veiksmų;

154.

pabrėžia svarbą efektyvių priemonių, kurių imamasi gavus Audito Rūmų stebėjimų išvadas, susijusias su vidaus audito galimybėmis ir nesugebėjimu laikytis priimtų standartų;

155.

pabrėžia, kad savo 2004 m. pranešime Audito Rūmai nurodė, jog Transporto ir energetikos generaliniame direktorate (DG TREN) labai padidėjo vidinio audito apimtis, t. y. patikrintų sutarčių vertė išaugo nuo 52 920 000 EUR (2003 m.) iki 504 000 000 EUR ir bendra patikslinimų Komisijos naudai vertė padidėjo nuo 2 530 000 EUR (2003 m.) iki 14 910 000 EUR;

156.

taip pat pabrėžia, kad DG TREN, Audito Rūmų nuomone, turėtų ir toliau stengtis siekti savo audito tikslo – patikrinti 20 proc. projektų ir 35 proc. visų projektų išlaidų, nustatyti pavyzdines išlaidų ataskaitas ir atskirti tyrimus nuo audito tikslais atliekamų darbų;

157.

džiaugiasi, kad atsižvelgdama į Audito Rūmų pastabas, pareikštas ankstesniuose metiniuose pranešimuose, Komisija 2004 m. priėmė naują sprendimą dėl pavyzdinių ataskaitų, kuriame pateikti griežtesni remiamų ir neremiamų išlaidų apibrėžimai;

158.

reiškia susirūpinimą, kad panaudota tik 60 proc. transporto saugai skirtų asignavimų mokėjimams, nors asignavimų įsipareigojimams panaudota 93 proc.;

159.

reiškia nusivylimą, kad iš keleivių teisių apsaugai skirtų lėšų buvo panaudota tik 25 proc. asignavimų įsipareigojimams ir 11 proc. asignavimų mokėjimams;

160.

pabrėžia, kad kita sritis, kur lėšų panaudojimas prastas, – tai asignavimai Marco Polo programos mokėjimams, ir tam darė įtaką nuo Bendrijos nepriklausančios priežastys; didelė dalis avansinių mokėjimų iš tikrųjų nebuvo įvykdyta, kadangi kai kuriems projektams nebuvo pateiktos reikalaujamos banko garantijos arba panaudotos netinkamos banko garantijų formos;

161.

su džiaugsmu atkreipia dėmesį į tai, kad buvo panaudota 100 proc. asignavimų įsipareigojimams ir 95,82 proc. asignavimų mokėjimams skirtų lėšų, numatytų itin svarbioje TEN-T biudžeto eilutėje, todėl akivaizdu, kad ateityje būtinai reikės didinti šiam tikslui skiriamas lėšas;

162.

pritaria Audito Rūmų metų pranešimo 6 skyriuje pateiktoms rekomendacijoms dėl poreikio sumažinti klaidų galimybės riziką, ypač dėl tikslumo apibūdinant ES mokslo, kultūros, jaunimo ir žiniasklaidos programų paramos gavėjus;

163.

džiaugiasi Komisijos pateiktais atsakymais ir toliau dėti pastangas gerinant vidaus kontrolės sistemas priemonėmis, numatytomis Komunikate dėl integruotos vidaus kontrolės sistemos plano įgyvendinimo;

164.

pabrėžia Komisijos procedūrinių sunkumų, su kuriais susiduria paramos gavėjai, ir projektų valdymo silpnųjų vietų išnaudojimo svarbą; ragina atitinkamas Komisijos tarnybas rasti sprendimus ir jas pateikti kaip pamokas, kurias reikia išmokti, sprendimus išplatinti paramos gavėjams ir panaudoti gerinant vidaus procedūras;

165.

primena, kad ateityje teiks daug didesnę reikšmę tarpiniams ir ex-post įvertinimo pranešimams apie visą gyvenimą trunkantį mokymąsi, kultūrą, žiniasklaidą, jaunimo ir „Piliečiai Europai“ programas, ir pataria naudoti daugiau ir įvairesnių vertinimo rodiklių;

166.

pabrėžia daugiakalbių procedūrų, susijusių su kvietimais piliečiams ir potencialiems ES programų paramos gavėjams teikti pasiūlymus, stiprinimo svarbą;

167.

pažymi netinkamą kai kurių biudžeto eilučių, susijusių su spauda ir ryšiais, įgyvendinimo lygį ir mano, kad tai kenkia veiksmingai ryšių politikai, kuri galėtų tinkamai atspindėti šiandienos diskusijų apie Europos Sąjungos ateitį poreikį;

168.

kadangi 2004 m. buvo plėtros metai ir svarbiausia biudžeto užduotis buvo palengvinti naujųjų valstybių narių integraciją;

169.

apgailestauja, kad biudžeto įvykdymo ataskaitose nepateikta pakankamai svarios informacijos apie tai, kaip buvo biudžeto įvykdyta ši užduotis, ypač vyrų ir moterų lygių galimybių padidėjusioje Sąjungoje aspektu;

170.

primena Komisijai, kad Nicos sutartyje teigiama, jog daugumą Bendrijos politikos krypčių reikia vertinti lygių galimybių požiūriu;

171.

pakartoja savo prašymą Komisijai, pateiktą 2003 m. liepos 3 d. rezoliucijoje dėl lyčių lygybės klausimų įtraukimo į biudžetą, (17) ir apgailestauja, kad biudžeto įvykdymo ataskaitos nesuteikia galimybės įvertinti biudžeto poveikį sprendžiant lyčių lygybės klausimus; apgailestauja, kad biudžete nėra duomenų apie tai, kiek lėšų lyčių lygybei propaguoti skirta atskirose biudžeto eilutėse;

172.

reikalauja, kad svarbi informacija apie lyčių lygybės politikos kryptis būtų įtraukiama į kiekvieną biudžeto įvykdymo ataskaitą; apgailestauja, kad Komisija nepateikė šios informacijos; pakartoja savo reikalavimą pateikti biudžeto įvykdymo ataskaitose duomenis, susijusius su lyčių aspektu;

173.

džiaugiasi pažanga, pasiekta įgyvendinant visus 2004 m. biudžeto tikslus ir struktūrinių fondų laikotarpio planus, – mokėjimų įvykdymas siekia 99 proc. ir jis yra daug didesnis nei 2003 m. (89 proc.);

174.

pažymi, kad mažai panaudota lėšų, skirtų Daphne programos mokėjimams, tačiau sutinka su Komisijos argumentais dėl aukštų šios programos remiamų projektų standartų išlaikymo;

175.

ragina valstybes nares, Komisiją ir atitinkamus Komisijos generalinius direktoratus veiksmingai bendradarbiauti siekiant, kad būtų laikomasi sąžiningumo ir tinkamo finansų valdymo taisyklių, ir kad būtų tinkamai panaudoti skirtieji asignavimai, ypač struktūriniams fondams;

176.

kadangi yra tam tikrų abejonių dėl pasiūlymų dalyvauti įvairiose Bendrijos programose priėmimo, ragina Komisiją imtis praktinių priemonių, kad šis procesas taptų paprastesnis ir kad sumažėtų išlaidos, kurių atsiranda teikiant minėtus pasiūlymus;

177.

džiaugiasi pasiekta pažanga įgyvendinant laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės biudžeto dalį; tačiau labai apgailestauja, kad mokėjimų vykdymo lygis vis dar labai žemas (83,8 proc. palyginimui 68 proc. remiantis Audito Rūmų 2003 m. duomenimis), ir dėl to gerokai padidėja neišmokėti asignavimai (RAL – reste à liquider) (nuo 160 000 000 iki 238 000 000 EUR); kviečia Teisingumo, laisvės ir saugumo generalinį direktoratą ir toliau tobulinti biudžeto vykdymą ir sumažinti RAL;

178.

apgailestauja, kad Audito Rūmai savo 2004 m. biudžeto ataskaitoje turėjo pakartoti savo susirūpinimą dėl valstybių narių įgyvendinamų Pabėgėlių fondo tikslų ir ypač dėl kontrolės sistemos trūkumų; pabrėžia, kad valstybės narės turi pritaikyti atitinkamus kontrolės mechanizmus, tam, kad bendru valdymu užtikrintų naujos finansinės perspektyvos tinkamą programų įgyvendinimą; kviečia Komisiją tinkamai ir laiku apmokyti valstybių narių pareigūnus, kad būtų pasiruošta naujoms programoms;

179.

apgailestauja, kad Komisija dar nepatvirtino Eurojusto finansinio reglamento;

180.

atsižvelgdamas į Audito Rūmų rekomendacijas ragina Komisiją iš esmės išsiaiškinti su JT agentūromis Audito Rūmų teisę į jų valdomų projektų prieigą, kad Audito Rūmai galėtu atlikti reikiamas patikras vietoje;

181.

ragina Komisiją informuoti Parlamento atsakingą komitetą, kada ir kodėl ji mokės JT agentūroms;

182.

ragina Audito Rūmus pranešti, kaip ES įmokos gali išsaugoti savo tapatybę JT šeimoje ir ragina Audito Rūmus pranešti apie finansavimo veiksmų per JT privalumus, lyginant su Komisijos veiksmais, susijusiais su išoriniais santykiais;

183.

reiškia susirūpinimą dėl Audito Rūmų pastebėjimų apie projektų vykdymo organizacijas; pvz., jų vidaus kontrolės silpnąsias vietas ir didelį jų ūkinių operacijų klaidų kiekį; ragina EuropeAid agentūrą atkreipti ypatingą dėmesį į savo bendrojo rizikos įvertinimo įgyvendinimo lygį bei suaktyvinti savo atliekamą vykdančiųjų organizacijų auditą;

184.

prašo Komisiją užtikrinti, kad visų auditų informacija, įskaitant ir atliktuosius įgaliotų įstaigų bei vykdomųjų organizacijų, būtų pateikiama EuropeAid CRIS finansinės informacijos sistemoje ir susieta su atitinkama projektų stebėsenos informacija, informacija turi būti prieinama tarnybų būstinėse; džiaugiasi Komisijos noru ištirti šį pasiūlymą, bet primygtinai ragina Komisiją, kad Audito Rūmai kuo greičiau įgyvendintų šią rekomendaciją;

185.

pripažindamas, kad EuropeAid bendradarbiavimo tarnyba reagavo į Europos Parlamento didesnio skaidrumo reikalavimus, ir visiškai sutikdamas su tuo, kad reikalinga geresnė kontrolės sistema, apgailestauja dėl labai padidėjusio naujų procedūrų sudėtingumo, nes joms atlikti reikia pernelyg daug laiko; pabrėžia, kad procedūras reikia tikrai supaprastinti, nepamirštant pirminio tikslo; todėl džiaugiasi EuropeAid sprendimu nuo 2006 m. vasario 1 d. supaprastinti jai pateiktų pasiūlymų vertinimo procedūrą, siekiant palengvinti pasiūlymus teikiančių organizacijų prievoles pristatyti patvirtinamuosius dokumentus ir suteikti reikalavimų atitikimo garantijas;

186.

primygtinai reikalauja, kad būtų rodomas vienodas dėmesys ir programos kokybei, ir įsipareigojimų bei išmokų dydžiams;

187.

ragina Komisiją informuoti Parlamento kompetentingą komitetą apie savo dabartines konkrečias priemones ir ateities planus, skirtus sumažinti įgyvendinimo ir finansavimo projektų vykdymo riziką gana stipriai į korupciją linkusioje aplinkoje su menka kontrole, balansais ir valdymo struktūromis; taip pat įvertintų Komisijos išreikštą požiūrį į tai, kaip ir kokiu mastu galima valdyti išplaukiančią riziką remiantis Sutarties sąlygomis;

188.

ir toliau mano, kad didelės papildomos išlaidas, atsiradusios dėl pasiskirstymo, turi būti pagrįstos akivaizdžiais rezultatais; todėl džiaugiasi Audito Rūmų paskelbtu įvertinimu ir jame pateikiama informacija, kurios Parlamento Užsienio reikalų komitetas prašė savo nuomonėje dėl 2002 m. biudžeto įvykdymo, apie tai, koks veiksmingas pasiskirstymas delegacijose; tačiau pažymi, kad Audito Rūmai tvirtina, jog kai kurioms keblioms planavimo proceso sritims, kuriose atsirado sunkumų, reikia skirti daugiau dėmesio;

189.

pripažįsta, kad sunku pristatyti vieno rėmėjo veiklos rezultatus aplinkoje, kai kartu esama daugiau paramos teikėjų; apgailestauja dėl Komisijos ketinimo įgyvendinant vystymosi politiką nenustačius atskirų Bendrijos bendradarbiavimo rezultatų vertinimo metodikos pereiti prie rezultatais grįsto požiūrio, siekiant pagrindinių Tūkstantmečio vystymosi tikslų (TVT);

190.

pritaria Audito Rūmų nuomonei, kad reikia nustatyti objektyvius, naudingus ir aiškius rodiklius, pagal kuriuos būtų įmanoma įvertinti paramos rezultatus (Specialuas pranešimo Nr. 4/2005 63 punktas); tiki, kad jie bus įgyvendinti 2007–2013 m. laikotarpiu;

191.

apgailestauja, kad, anot Komisijos pranešimo, pagrindiniam išsilavinimui ir pirminei sveikatos priežiūrai 2004 m. buvo skirta tik 4,98 proc., t. y. nebuvo pasiektas Parlamento nustatytas tikslas skirt 20 proc. lėšų; ragina tęsti prasmingą dialogą su Komisiją apie tai, kaip galima patobulinti šį rodiklį;

192.

primygtinai reikalauja, kad ateityje rengiant šalių strategijas pirmenybė būtų teikiama pagrindiniams TVT sektoriams – sveikatai ir išsilavinimui;

193.

teigiamai vertina tai, kad buvo rastas biudžeto paramos sektoriams (18) būdas, padėjęs padidinti finansavimo apimtį išsilavinimui ir sveikatos priežiūrai; mano, kad ši alternatyva veiksmingesnė nei bendras finansavimas iš biudžeto, net kai jis susijęs su pažanga šiuose sektoriuose;

194.

teigiamai vertina Komisijos įnašą į Viešųjų išlaidų ir finansinės atskaitomybės programą (VIFA), kuri padeda sumažinti su biudžeto parama siejamą riziką; tačiau pažymi, kad, Audito Rūmų nuomone, pasidalyti atsakomybę tarp EuropeAid bendradarbiavimo agentūros ir Vystymosi generalinio direktorato už Viešųjų finansų valdymo programą puikiai sekasi tik dėl gerų asmeninių santykių (Specialaus pranešimo Nr. 2/2005 65 punktas);

195.

džiaugiasi, kad Komisija kiekvienais metais nuo išorės paramos valdymo reformos pradžios didino įsipareigojimų ir mokėjimų lygį, EuropeAid agentūrai reorganizuoti siekiant teikti daugiau paramos pavienėms delegacijoms; kaip ir Komisija, nerimauja (19) dėl kompetentingų darbuotojų delegacijose, ypač finansų, sutarčių ir audito sektoriuose, stokos;

196.

teigiamai vertina tai, kad vidutiniškai padidėjo darbuotojų skaičius: kai skirta 10 000 000 EUR valdomų lėšų – nuo 4,1 darbuotojo 1999 m. iki 4,8 darbuotojo 2004 m.; apgailestauja, kad šis skaičius daug mažesnis už Europos paramos teikėjų vidurkį ir šiuo metu dar mažėja;

197.

ragina Komisiją užtikrinti, kad būtų sustiprinti vystymosi politikos administracinio valdymo pajėgumai Bulgarijoje ir Rumunijoje, prieš joms stojant į ES;

198.

ragina Komisiją patobulinti savo kaštų indikacines priemones ir paskubinti indikacinių priemonių kūrimą paramos teikimo greičio ir kokybės srityje, siekiant geresnio perdavimo proceso ekonominės naudos įvertinimo;

199.

ragina Komisiją toliau tobulinti paramos, būstinių teikiamos įgaliotiesiems, kokybę;

200.

ragina Komisiją tęsti pastangas užtikrinant personalo poreikius ir būstinėse, ir įgaliotose institucijose, ir toliau tobulinti apmokymą;

201.

ragina Komisiją didinti pastangas siekiant sumažinti projektų vykdymo vilkinimą, atsirandantį už įgaliotųjų institucijų ribų;

202.

džiaugiasi Komisijos žingsniais siekiant supaprastinti ir harmonizuoti finansavimo ir kontraktų sudarymo procedūras;

203.

pabrėžia, kad 24 išorinės kontrolės vietoje reikalavimai įgaliotose institucijose turi būti taikomi efektyviau;

204.

prašo Audito Rūmus pateikti ataskaitą dėl nevyriausybinių organizacijų (NVO) finansavimo, atsižvelgiant į NVO sąvoką pagal Audito Rūmus, kokį procentą NVO išteklių finansuoja Komisija, kokią dalį lėšų jos gauna iš privačių struktūrų, nesusijusių su vyriausybinėmis institucijomis. Taip pat Audito Rūmai raginami išanalizuoti projektų vykdymo per NVO privalumus, lyginant su privačiomis bendrovėmis;

205.

taip pat ragina Audito Rūmus atlikti atskirą tinkamo 19-04 (Europos iniciatyva demokratijos ir žmogaus teisių srityje – EIDŽT) biudžeto eilutės įgyvendinimo patikrą bendru mastu, kaip nurodė Europos Parlamentas 1992 m.;

206.

džiaugiasi specialia Audito Rūmų ataskaita apie Komisijos vadovavimą ekonominiam bendradarbiavimui Azijoje; pažymi, kad Audito Rūmai nustatė, jog išlaidoms trūko sutelktumo ir pastebi, kad visos Azijos mastu vykdyti projektai patyrė sunkumų dėl per daug sudėtingos prašymų pateikimo tvarkos; džiaugiasi tvirtinimu, kad tikrinti projektai pasiekė daugelį paramos gavėjų; pritaria rekomendacijai, kad Komisija turėtų užtikrinti, jog prašymų pateikimo tvarka nebūtų pernelyg sudėtinga, delegacijos suteiktų reikiamą pagalbą prašantiems paramos ir būtų skiriama daugiau dėmesio projektų ilgalaikiškumui;

207.

kviečia Komisiją išaiškinti operatyvinį pagrindų teisės aktą dėl ES paramos Azijai, atsižvelgiant į mažesnį kiekį tiksliau apibrėžtų pagrindinių prioritetų, kurių vykdymas sukurtų pagrindą, reikalingą veiksmingam paramos teikimui ir sudarytų sąlygas pasiekti geresnį rezultatą bei įgyvendinti poveikio siekiantį metodą;

208.

ragina Komisiją paspartinti atitinkamų indikacinių priemonių, skirtų pažangai įvertinti, kūrimo procesą ir užtikrinti reikiamą stebėseną, siekiant įvertinti pasiektus rezultatus;

209.

tikisi, kad Komisija atitinkamai supaprastins dabartinio Finansinio reglamento ir 2002 m. gruodžio 23 d. Komisijos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002, nustatantį išsamias Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento (20) jo vykdymo taisyklių apžvalgos kontraktų sudarymo procedūras ir išdavimo procedūras, ypač taikomas smulkiems projektams, siekiant ankstaus taisyklių taikymo bei efektyvaus ir patikimo finansinio valdymo;

210.

ragina Komisiją persvarstyti pasirengimo narystei projektus, siekiant pagerinti tikslingumą ir supaprastinti tikslus ir sąlygas; pritaria Audito Rūmams, kad tai sumažins įgyvendinimo klaidų riziką; yra įsitikinęs, kad supaprastinta projektų struktūra pagerins ir rezultatų vertinimą;

211.

pripažįsta, kad Komisija turi remti narystės siekiančių šalių nacionalines valdžios institucijų savarankišką ES finansavimo kontrolę visiškai decentralizuotu būdu; tuo pačiu pastebi, kad Komisijai tebereikia kompensuoti narystės siekiančių šalių finansų valdymo kontrolės spragas atliekant ex-ante patikras per ES delegacijas; mano, kad teisingas rizikos valdymas šioje srityje padės Komisijai išlaikyti pusiausvyrą tarp šių dviejų polių;

212.

atkreipia dėmesį į Teismo išvadą, kad Bulgarijos ir Rumunijos valdymo pajėgumai dar turi trūkumų, džiaugiasi jau padaryta pažanga bei ragina Bulgarijos ir Rumunijos valdžios institucijas ir toliau tobulinti pasirengimo narystei pagalbos kontrolę siekiant pasiruošti veiksmingiau išnaudoti struktūrinius fondus; taip pat ragina Komisiją tobulinti Struktūrinių fondų valdymą ir jų skirstymo tvarką;

213.

džiaugiasi galėdamas pastebėti, kad Komisija pasistūmėjo pirmyn su pasiūlymu dėl tarpinstitucinio susitarimo dėl agentūrų, kaip prašė Parlamentas 2003 m. agentūrų biudžeto įvykdymo patvirtinimo atskaitoje; ragina Tarybą kuo greičiau pradėti derybas siekiant sudaryti susitarimą remiantis Komisijos projekto tekstu, atsižvelgiant į 2004 m. sausio 13 d. Parlamento rezoliucijoje dėl Europos reguliavimo agentūrų veiklos sistemos (21) ir 2005 m. gruodžio 1 d. Parlamento rezoliucijos dėl Europos reguliavimo agentūrų (22) išdėstytus principus;

214.

pastebi, kad Finansinio reglamento pirminė paskirtis buvo Komisijai; žino, kad agentūrų pagrindų finansinis reglamentas (23) ir iš jo išplaukiantys kiekvienai agentūrai skirti finansiniai reglamentai (24) sudaryti siekiant kuo mažiau nutolti nuo bendrojo finansinio reglamento; pažymi, kad Komisijai tinkantis finansinis reglamentas ne visuomet tinka daug mažesnėms agentūroms; prašo Komisijos užtikrinti, kad dabartinėje finansinio reglamento reformoje bus tinkamai atsižvelgta į agentūrų poreikius;

215.

mano, kad būtina padidinti agentūrų atsakomybę už veiksmingą Europos Sąjungos mokesčių mokėtojų pinigų naudojimą ir todėl teigia, kad agentūros turėtų atsiskaityti atitinkamiems Parlamento komitetams;

216.

daro išvadą, kad agentūroms gali reikėti daugiau pagalbos samdant darbuotojus nei didesnėms institucijoms, turinčioms didesnę ir labiau patyrusią administraciją, galinčią susidoroti su tokiomis užduotimis savarankiškai; skatina Europos personalo atrankos tarnybą (EPSO) teigiamai atsakyti į agentūrų prašymą padėti parenkant darbuotojus; prašo Komisiją taip pat suteikti agentūroms galimybę naudotis kitomis horizontaliosiomis paslaugomis, pavyzdžiui, mokymo ir teisinių tarnybų paslaugomis;

217.

prašo Komisiją pateikti ataskaitą apie proceso, susijusio su vidaus auditu agentūrose būseną, su kiekvienos agentūros turimų vidaus audito pajėgumų ir Komisijos teikiamų vidaus audito paslaugų aprašymu pagal gairių pateikimą ir pagal pačių vidaus auditų atlikimą;

218.

pažymi, kad JT akivaizdžiai nesugeba tinkamai taikyti finansavimo susitarimo, pasirašyto tarp Komisijos ir JT dėl Europos rekonstrukcijos agentūros, dėl ko Audito Rūmai dažnai negali vykdyti tinkamos mokėjimų ir juos pagrindžiančių dokumentų, susijusių su UNMIK vykdomais arba prižiūrimais kontraktais, finansinės kontrolės; pabrėžia, kad Jungtinių Tautų Generalinio Sekretoriaus specialiojo atstovo pavaduotojas savo pranešime teigė, jog būtina suteikti prieigą prie visų bylų, jei paprašo Audito Rūmai; tačiau ragina Komisiją vėl apsvarstyti finansavimo susitarimą su JT; mano, kad galimas laipsniškas Europos rekonstrukcijos agentūros likvidavimas turi būti atliekamas ne pagal iš anksto nustatytą grafiką, o turi priklausyti nuo ekonominių ir politinių rodiklių ir raidos, kiek įmanoma naudojantis agentūros teikiamomis galimybėmis, t. y. per kelerius metus sukaupta patirtimi ir žiniomis, ir prašo Komisiją, atlikus tinkamą galutinį įvertinimą, pateikti pasiūlymą ištirti, ar galima pakeisti Rekonstrukcijos agentūros įgaliojimus taip, kad sukauptos žinios ir patirtis galėtų būti naudojami rekonstrukcijos pagalbai reikiamose vietose teikti, pvz., Irake, Afganistane, Pakistane, Indijoje ir cunamio nusiaubtuose kraštuose, kaip antrasis etapas po to, kai Humanitarinės pagalbos tarnyba bus pasirūpinusi skubiausiais humanitariniais poreikiais;

219.

ragina Komisiją padėti Europos aplinkos agentūrai išspręsti ginčą su Danijos valdžios institucijomis dėl kompensacijos dėl netinkamai sumokėtų mokesčių;

220.

su nusivylimu pažymi, kad Komisijos konfliktas su Europos Sąjungos įstaigų vertimų centru dėl darbuotojų pensijų įmokų mokėjimo lieka neišspręstas; ragina Komisiją paspartinti šio ginčo sprendimą.

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2004 finansinių metų bendrąjį biudžetą (1),

—

atsižvelgdamas į Europos Bendrijų 2004 finansinių metų galutines metines ataskaitas, III tomas (N6-0027/2005 – C6-0359/2005),

—

atsižvelgdamas į Audito Rūmų metų pranešimą dėl 2004 finansinių metų kartu su audituotų institucijų atsakymais (2),

—

atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal EB sutarties 248 straipsnį pateiktą sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą (3),

—

atsižvelgdamas į EB sutarties 272 straipsnio 10 dalį ir 275 bei 276 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento (4), ypač į jo 50, 86, 145, 146 ir 147 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į 1977 m. gruodžio 21 d. Finansinį reglamentą, taikytiną Europos Bendrijų bendrajam biudžetui (5),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 71 straipsnį ir V priedą,

—

atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomonę (A6-0111/2006),

1.

atkreipia dėmesį į tai, kad 2004 metais Taryba valdė 541 916 200 EUR dydžio biudžetą ir panaudojo 98,10 proc.;

2.

atsižvelgia į Audito Rūmų pateiktas pastabas ir ragina Tarybą į jas atsižvelgti bei gerinti savo finansų administravimą;

3.

pažymi, kad pagal Audito Rūmų metinio pranešimo 9.4 punktą, po to, kai 2002 m. birželį buvo priimtas Finansinis reglamentas, 2004 m. Taryba vis dar nebuvo nustačiusi jokių vidaus kontrolės standartų; ir kad pagal Tarybos atsakymą į 9.4 punktą, vidaus kontrolės standartai galiausiai buvo patvirtinti 2005 m. liepos 20 d.

4.

primena, kad 2005 m. birželio 15 d. Komisijos komunikatas dėl integruotos vidaus kontrolės sistemos plano (KOM(2005)0252) vienodai taikomas visoms institucijoms, ir todėl Taryba turėtų rodyti pavyzdį;

5.

atkreipia dėmesį į tai, kad pagal Audito Rūmų metų pranešimo 9.18 punktą iki 1997 m. gruodžio 31 d. kaip kompensacija už viršvalandžius suteiktos papildomos kasmetės atostogos buvo apmokamos pareigūnui išėjus į pensiją, jei pareigūnas šių papildomų atostogų nebuvo panaudojęs; pažymi, kad Tarybos atsakyme nepaaiškinta, kodėl tokios išmokos buvo mokamos A ir B kategorijų darbuotojams, kurie pagal Tarnybos nuostatus neturi teisės gauti kompensacijos už viršvalandžius;

6.

pažymi, kad Taryba pasinaudojo metų pabaigos priemone ir sukauptus asignavimus perkėlė į metų pradžios mokėjimus, skirtus LEX pastatui, todėl 333 proc., t. y. iki 58 449 000 EUR, padidino biudžeto 206 straipsnyje iš pradžių numatytą 1 350 000 EUR sumą; taip pat pažymi, kad Europos Parlamentas susiduria su panašiomis problemomis;

7.

pažymi, kad 225 proc. padidėjo pradiniai asignavimai specialiesiems patarėjams Europos saugumo ir gynybos politikos klausimais (biudžeto 3 1 3 straipsnis);

8.

pakartoja savo 2005 m. spalio 27 d. rezoliucijoje dėl 2006 m. bendrojo biudžeto projekto (6) įrašytą pastabą, kad administravimo išlaidas reikia dengti iš kitų institucijų biudžetų;

9.

mano, kad didesnis ES kovos su terorizmu koordinatoriaus įstaigos išlaidų ir finansavimo aiškumas padidintų skaidrumą; primena, kad iš principo tik Komisija turėtų spręsti dėl veiklos išlaidų.

10.

ragina Tarybą pagerinti savo ataskaitų rengimo pajėgumus pasirūpinant, kad kasmetė veiklos ataskaita, minima Finansinio reglamento 60 straipsnio 7 dalyje, būtų pateikiama biudžeto įvykdymą patvirtinančiai institucijai ankstyvoje stadijoje, kaip tai daro visos kitos institucijos, įskaitant Europos Parlamentą;

11.

pažymi, kad Taryba šiuo metu vykdo LEX pastato statybos projektą pagal numatytą 233 000 000 EUR sąmatą (2003 metų kainos);

12.

primena, kad 2004 m. lapkričio 18 d. laiške dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūros Taryba, remdamasi Džentelmenų 1970 m. balandžio 22 d. susitarimu, atsisakė kvietimo dalyvauti Biudžeto kontrolės komiteto posėdyje; taip pat primena Tarybos nenorą ankstesniais metais pateikti išsamesnius atsakymus į Biudžeto kontrolės komiteto kitoms institucijoms siunčiamo klausimyno klausimus, rengiantis priimti biudžeto įvykdymo patvirtinimo sprendimą; įsitikinęs, kad atsižvelgdamas į neformalų Tarybos ir atsakingo komiteto pirmininko ir pranešėjo dialogą, kuriuo siekiama kompromiso, atsakingas komitetas turi šį dialogą išplėsti ir įtraukti kitus neformaliame dialoge norinčius dalyvauti narius.

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2004 finansinių metų bendrąjį biudžetą (1),

—

atsižvelgdamas į Europos Bendrijų galutines metų sąskaitas, III tomas (N6-0027/2005 – C6-0360/2005),

—

atsižvelgdamas į Audito Rūmų metų pranešimą dėl 2004 finansinių metų kartu su audituotų institucijų atsakymais (2),

—

atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal EB sutarties 248 straipsnį pateiktą sąskaitų patikimumo ir atliktų operacijų teisėtumo bei tvarkingumo patikinimo pareiškimą (3),

—

atsižvelgdamas į 2006 m. kovo 14 d. Tarybos rekomendaciją (5971/2006 – C6-0092/2006),

—

atsižvelgdamas į EB sutarties 272 straipsnio 10 dalį, 275 ir 276 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento (4), ir ypač į jo 50, 86, 145, 146 ir 147 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į 1977 m. gruodžio 21 d. Finansinį reglamentą, taikytiną Europos Bendrijų bendrajam biudžetui (5),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 71 straipsnį ir V priedą,

—

atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomonę (A6-0112/2006),

1.

pažymi, kad 2004 m. Europos Teisingumo Teismas (ETT) valdė 235 041 565 EUR biudžetą, kurio panaudojo 94 proc.;

2.

pažymi, kad dėl plėtros 2004 m. ETT darbuotojų skaičius padidėjo 40 proc. (6);

3.

pažymi, kad nepalankiai žiūri į tai, kad 2004 m. ETT vėl neįgyvendino keleto vidaus kontrolės standartų;

4.

atkreipia dėmesį į Audito Rūmų metinio pranešimo 9.13, kad ETT vidaus auditorius atlieka „tikrinimo padalinio“ vadovo, kuris vykdo leidimus išduodančių pareigūnų operacijų ex ante kontrolę, pareigas; pritaria Audito Rūmų nuomonei, kad toks dalyvavimas vykdant finansines operacijas nesuderinamas su nepriklausomo vidaus auditoriaus užduotimis; išreiškia susirūpinimą, kad vidaus auditorius nuo 2003 m., kai buvo paskirtas į šias pareigas, neatliko nė vieno į jo darbo programą įtraukto audito; ragina ETT gauti paramą iš išorės siekiant užtikrinti, kad darbo programos auditas būtų laiku užbaigtas;

5.

apgailestauja, kad rengiant Audito Rūmų metinę ataskaitą nebuvo galima atsižvelgti į ETT metinę veiklos ataskaitą, nes jos galutinis variantas buvo parengtas po to, kai Audito Rūmai baigė atlikti auditą; mano, kad rengiant 2005 m. metinės veiklos ataskaitą šis klausimas išspręstas;

6.

pažymi, kad ETT, skirtingai negu daugelis institucijų, prie savo metinės veiklos ataskaitos neprideda deleguoto įgaliojimus suteikiančio pareigūno pasirašyto patikinimo pareiškimo; pažymi, kad nepaisant to ETT sekretorius parengė ir 2005 m. birželio 21 d. pasirašė memorandumą, kuriuo patikino ETT Pirmininką, kad 2004 m. sąskaitos yra tvarkingos; prašo ETT rengti tokius pareiškimus ateinančiais metais ir tikisi, kad šis klausimas bus aptartas naujai patikslintame Finansiniame reglamente;

7.

palankiai vertina ETT metinės ataskaitos struktūrą, turinį ir aiškumą ir ypač kiekvieno skyriaus pabaigoje pateikiamą ataskaitoje aprašytų operacijų rizikos pobūdžio ir laipsnio analizę; mano, kad metinių veikos ataskaitų nauda padidėtų, jei visos institucijos sektų šiuo pavyzdžiu;

8.

su džiaugsmu atkreipia dėmesį į tai, kad nepaisant nuolat didėjančio bylų skaičiaus vidutinė bylų nagrinėjimo ETT trukmė sumažėjo nuo 25 mėnesių 2003 m. iki 20 mėnesių 2004 m.; mano, kad 20 mėnesių vis dar per ilga trukmė vienai bylai nagrinėti; ragina ETT toliau mažinti vidutinę bylų nagrinėjimo trukmę;

9.

pažymi, kad 2004 m. nebuvo atlikta ex post patikrinimo, nes ex ante patikrinimo tarnyba privalėjo susitelkti naujai finansinei schemai sukurti;

10.

pažymi, kad ETT šiuo metu vykdo svarbų naujų pastatų, t. y. dviejų bokštų ir žiedo pavidalo pastatų, skirtų darbuotojų kabinetams, kurių prireiks po kitų plėtros etapų, įskaitant 40 teisėjų ir jų kabinetus, statybos projektą, kurio apytikrė sąmatinė vertė sudarys 296 924 590 EUR (2000 m. kainomis); prašo ETT pateikti sąskaitų faktūrų patikrinimo ir projektų audito tvarkos aprašą ir kartu paaiškinimus apie tai, kuri susijusi šalis prisiima atsakomybę už galimą didesnių, nei numatyta, išlaidų riziką; ragina ETT įsteigti atitinkamas kontrolės tarnybas, kurios nuolat tikrintų šiuos stambius statybos projektus, kontroliuotų darbų vykdymą pagal planą ir išlaidas ir darytų reikalingus pataisymus;

11.

atkreipia dėmesį į tai, kad pagal Komisijos tarnybų 2005 m. liepos mėn. parengtus institucijų išlaidų, susijusių su pastatais, palyginimo duomenis, ETT išlaidos vienam darbuotojui (250 EUR/m2 yra didžiausios, tačiau tai paaiškinama tuo, kad ETT pasirinko trumpesnį negu vidutinis grąžinimo laikotarpį (15 metų);

12.

mano, kad siekiant skaidrumo reikėtų plačiau viešinti, galbūt paskelbti ETT interneto svetainėje, 1967 m. liepos 25 d. Tarybos reglamentą Nr. 422/67/EEB, Nr. 5/67/Euratomas, kuriuo nustatomos Komisijos pirmininko ir narių bei Teisingumo Teismo pirmininko, teisėjų, generalinių advokatų ir sekretoriaus bei Pirmosios instancijos teismo pirmininko, narių ir sekretoriaus tarnybinės pajamos (7);

13.

pažymi, kad šiuo metu Europos Teisingumo Teismas neįpareigoja teisėjų deklaruoti finansinių interesų, pvz., turimų akcijų, direktoriaus pareigų ir konsultacijų teikimo sutarčių; atkreipia dėmesį į tai, kad Komisijos nariai ir EP nariai privalo deklaruoti tokius interesus viešajame registre, o Audito Rūmų nariai finansinių interesų deklaraciją pristato Audito Rūmų pirmininkui; rekomenduoja siekiant skaidrumo, net ir šiuo metu nesant teisinio reikalavimo, Europos Teisingumo Teismui priimti tokias privalomas reglamentuojančias taisykles;

14.

Tarnybinių automobilių, kuriuos naudoja ETT, klausimu primena, kad 2005 m. spalio 27 d. Parlamento rezoliucijoje (8) ETT buvo paragintas iki 2005 m. lapkričio 1 d. pakeisti 2004 m. kovo 31 d. savo administracinį sprendimą siekiant, kad tarnybiniai automobilių nebūtų naudojami asmeniniais tikslais.

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2004 finansinių metų bendrąjį biudžetą (1),

—

atsižvelgdamas į 2004 finansinių metų Europos Bendrijų galutines metines ataskaitas, III tomas (N6-0027/2005 – C6-0361/2005),

—

atsižvelgdamas į Audito Rūmų metų pranešimą dėl 2004 finansinių metų kartu su audituotų institucijų atsakymais (2),

—

atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal EB sutarties 248 straipsnį pateiktą sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo bei tvarkingumo patikinimo pareiškimą (3),

—

atsižvelgdamas į 2006 m. kovo 14 d. Tarybos rekomendaciją (5971/2006 – C6-0092/2006),

—

atsižvelgdamas į EB sutarties 272 straipsnio 10 dalį, 275 bei 276 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento (4), ypač į jo 50, 86, 145, 146 ir 147 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į 1977 m. gruodžio 21 d. Finansinį reglamentą, taikytiną Europos Bendrijų bendrajam biudžetui (5),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 71 straipsnį ir V priedą,

—

atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A6-0113/2006),

1.

atkreipia dėmesį į tai, kad 2004 metais Audito Rūmai (AR) valdė 96 925 410 EUR dydžio biudžetą ir panaudojo 81,5 % lėšų;

2.

primena, jog AR 2004 m. sąskaitų auditą atliko nepriklausoma įmonė KPMG (6), kuri padarė išvadą, kad:

„Mūsų nuomone, [...] buhalterinės apskaitos duomenys ir finansinės ataskaitos, atsižvelgiant į finansinį reglamentą, jo įgyvendinimo taisykles, visuotinai priimtus apskaitos principus ir Audito Rūmų vidaus taisykles, teisingai atspindi Audito Rūmų turtą ir finansinę būklę 2004 m. gruodžio 31 d., taip pat šią dieną pasibaigusių finansinių metų ekonominio rezultato bei pajamų ir išlaidų sąskaitas“;

3.

susidomėjęs atkreipia dėmesį į AR auditoriaus KPMG pateiktą pažymą (7), kurioje pirmą kartą atkreipiamas dėmesys į:

„informaciją, pateiktą finansinių ataskaitų priedo 1 pastaboje, kur sakoma, kad pagal 12 apskaitos taisyklę „Personalo lengvatos“, kuri pagal Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento 133 straipsnį buvo priimta 2004 m. gruodžio 28 d. Komisijos apskaitos pareigūno sprendimu, Audito Rūmai 2004 m. gruodžio 31 d. pirmą kartą įrašė 43 689 621 EUR dydžio atidėjimą Audito Rūmų narių pensijoms ir ilgalaikę iš valstybių narių gautiną sumą. Atidėjimo suma buvo nustatyta Europos Komisijos atlikto statistinio tyrimo pagrindu“;

4.

atkreipia dėmesį į tai, kad AR būstinės Liuksemburge priestatas, pradėtas statyti 2001 m., buvo pradėtas naudoti 2003 m. spalio mėn., t. y. anksčiau nei numatyta data (2004 m. birželio mėn.); atkreipia dėmesį į tai, kad projekto apskaita baigiama rengti, ir išsami ataskaita bus reikiamu laiku pateikta biudžeto valdymo institucijai;

5.

taip pat atkreipia dėmesį į KPMG pateiktoje audito ataskaitoje, būtent nebalansiniams įsipareigojimams skirtoje dalyje, nurodytą AR įsipareigojimą įsigyti žemės kitiems priestatams statyti (K3 projektas); atkreipia dėmesį į tai, kad K3 projektu siekiama patenkinti numatomus AR poreikius, kurių kils dėl būsimo Bulgarijos, Rumunijos ir dar vienos valstybės įstojimo, už apytikrę 26 450 000 EUR sumą (2003 m. balandžio mėn. kainomis) (8); atkreipia dėmesį į AR norą „labiau paskirstyti su tokiu projektu susijusią riziką siekiant, kad galiausiai tiek daug šios rizikos neprisiimtų Europos mokesčių mokėtojai“; ragina informuoti Parlamentą, kaip šio tikslo bus siekiama, visų pirma nurodant su didesnėmis nei numatyta išlaidomis susijusius finansinius įsipareigojimus;

6.

pritaria tam, kad laikotarpis tarp kvietimų pateikti pasiūlymus siekiant paskirti nepriklausomą įmonę, kuri atliktų AR sąskaitų auditą, būtų pastovus, ir reiškia susirūpinimą, kad Liuksemburge ir kitur dominuoja kelios didelės apskaitos įmonės; ragina, kad kvietimų pateikti pasiūlymus procedūra siekiant paskirti nepriklausomą auditorių, būtų skaidri, teisinga ir suprantama Parlamentui;

7.

atkreipia dėmesį į tai, jog po 2004 m. įvykusios plėtros, kai AR narių skaičius padidėjo iki 25, AR pertvarkė savo struktūrą ir sudarė keturias audito grupes ir koordinavimo grupę; abejoja, ar 25 narių ir jų kabinetų struktūra yra veiksmingiausia; ragina AR įvertinti galimybę sumažinti narių skaičių iki trečdalio valstybių narių skaičiaus;

8.

primena Lordų Rūmų Europos Sąjungos reikalų specialiojo komiteto išreikštą požiūrį (susijusį su derybomis Konvente dėl Europos ateities), kad:

„Dabartinę AR struktūrą – 15 vienodą statusą turinčių narių iš kiekvienos valstybės narės, kurie veikia kolegialiai, – reikia keisti, ir po plėtros ši struktūra turės būti pakeista. Rūmus, kuriuose visu etatu dirbtų daugiau kaip 20 vykdomuosius įgaliojimus turinčių narių, būtų sunku valdyti, jie lėtai veiktų ir būtų neveiksmingi. Pasiūlymas sukurti „kolegijų“ sistemą (tokia tvarka jau numatyta Nicos sutartyje) tikriausiai yra tik būdas įdarbinti naujus narius nepadidinant veiksmingumo ir neužtikrinant esminių pokyčių, reikalingų minėtai problemai išspręsti“;

9.

primena, kad AR Pirmininkas H. Weber, 2005 m. lapkričio 14 d. sakydamas kalbą Strasbūre vykusiame Biudžeto kontrolės komiteto posėdyje, pareiškė, kad AR atlieka savo struktūros ir veiklos būdų vertinimą, po kurio bus atliekama „partnerių peržiūra“; tikisi, kad prieš kitą plėtros etapą bus įmanoma sukurti racionalesnę AR struktūrą;

10.

siūlo, atliekant minėtą AR veiklos būdų peržiūrą, atsižvelgti (kaip į vieną iš galimybių) į Jungtinės Karalystės Lordų Rūmų pasiūlymą pakeisti dabartinę struktūrą ir paskirti „itin kvalifikuotą vadovą, kuriam padėtų pajėgus auditorių personalas ir kuris atsiskaitytų ne visu etatu dirbančių ir vykdomųjų įgaliojimų neturinčių kiekvienos valstybės narės atstovų valdybai“;

11.

džiaugiasi, kad biudžeto įvykdymo patvirtinimo institucijai buvo perduota metinė veiklos ataskaita kartu su įgalioto leidimus duodančio pareigūno pasirašyta deklaracija;

12.

yra dėkingas už tai, kad biudžeto įvykdymo patvirtinimo institucijai buvo perduota metinė vidaus audito ataskaita, tačiau apgailestauja, kad, nepaisant 2005 m. balandžio 12 d. Parlamento rezoliucijos (9) 15 punkte išdėstyto prašymo, šioje vieno puslapio ataskaitoje nebuvo paaiškinta dabartinė kontrolės sistema;

13.

tarnybinių automobilių, kuriuos naudoja AR nariai, klausimu primena, kad 2005 m. spalio 27 d. Parlamento rezoliucijoje (10) AR buvo paraginti iki 2005 m. lapkričio 1 d. iš dalies pakeisti 2004 m. birželio 15 d. savo administracinį sprendimą siekiant, kad tarnybiniai automobilių nebūtų naudojami asmeniniais tikslais;

14.

ragina AR apsvarstyti galimybę skelbti narių finansinių interesų deklaracijas EAR interneto svetainėje, taip padedant didinti ES institucijų skaidrumą; mano, kad skaidrumas padidėtų, jei būtų daugiau galimybių viešai susipažinti su Tarybos reglamentu (EEB, Euratomas, EAPB) Nr. 2290/77, nustatančiu Audito Rūmų narių tarnybines pajamas (11), galbūt paskelbiant jį AR interneto svetainėje;

15.

primena, kad, Europos kovos su sukčiavimu tarnybai (OLAF) atlikus tyrimą, Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės teismuose jau ilgą laiką svarstoma buvusio AR nario byla; apgailestauja, kad galutinės atskirų atvejų tyrimo ataskaitos, kurias OLAF perduoda valstybių narių institucijoms, pernelyg dažnai tiesiog kaupiamos ir nesiimama tolesnių veiksmų; mano, kad teisinis vilkinimas nėra priimtinas gavus informacijos, kuri gali sukelti keblumų; atidžiai stebės, kaip Liuksemburgo teisminės institucijos svarstys minėtąją bylą.

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2004 finansinių metų bendrąjį biudžetą (1),

—

atsižvelgdamas į 2004 finansinių metų Europos Bendrijų galutines metines ataskaitas, III tomas (N6-0027/2005 – C6-0362/2005),

—

atsižvelgdamas į Audito Rūmų metų pranešimą dėl 2004 finansinių metų kartu su audituotų institucijų atsakymais (2),

—

atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal EB sutarties 248 straipsnį pateiktą sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą (3),

—

atsižvelgdamas į 2006 m. kovo 14 d. Tarybos rekomendaciją (5971/2006 – C6-0092/2006),

—

atsižvelgdamas į EB sutarties 272 straipsnio 10 dalį, 275 bei 276 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento (4), ypač į jo 50, 86, 145, 146 ir 147 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į 1977 m. gruodžio 21 d. Finansinį reglamentą, taikytiną Europos Bendrijų bendrajam biudžetui (5),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 71 straipsnį ir V priedą,

—

atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A6-0114/2006),

1.

atkreipia dėmesį į tai, kad 2004 m. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESK) valdė 103 000 000 EUR dydžio biudžetą ir panaudojo – 88,56 proc. (2003 m. – 98,12 proc.);

2.

pabrėžia, kaip nurodyta Audito Rūmų metų pranešimo 9.23 punkte, kad vidinės kontrolės standartai buvo patvirtinti 2004 m., tačiau buvo imtasi ne visų priemonių, kurios būtinos visiškai juos atitikti;

3.

atkreipia dėmesį į tai, kad, remiantis Audito Rūmų metinio pranešimo 9.23 punktu, dėl dalies personalo uždarbio pervedimo taikant koregavimo koeficientą daugeliu atveju buvo atlikti pervedimai, kurie tam tikrų tarnautojų prašymuose nebuvo pakankamai argumentuoti reikalingais dokumentais; pabrėžia, kad remiantis EESK pateikta informacija 2005 m. buvo imtasi korekcinių priemonių;

4.

primena apie 2004 m. EESK duotą patikinimą (6), kad nebuvo jokių tolimesnių tvarkos pažeidimų, susijusių su jo narių kelionių išlaidų apmokėjimu; nurodo, kad nepaisant to, Audito Rūmai savo metų pranešime dėl 2003 finansinių metų, kuris buvo paskelbtas 2004 m. lapkritį, mini 3 atvejus, kai išmoka už kelionės išlaidas išmokėta EESK nariams buvo du kartus didesnė nei Komiteto taisyklėse nustatyta suma; atkreipia dėmesį į tai, kad Belgijos prokuratūra pradėjo oficialų tyrimą, kuris remiasi akivaizdžiomis OLAF išvadomis, kad EESK narys per šešerių metų laikotarpį pateikė neteisėtų pretenzijų sumai, kuri siekia iki 45 000 EUR; yra informuotas apie tai, kad EESK nubalsavo panaikinti susijusio nario neliečiamybę, o kompetentingo Belgijos teismo sprendimo laukiama iki 2006 m. pabaigos;

5.

atkreipia dėmesį į tai, kad EESK pakeitė savo vidines taisykles ir už biudžeto klausimus bei ryšius su Parlamentu atsakingu paskyrė Pirmininko pavaduotoją;

6.

džiaugiasi tuo, kad EESK pateikė metinį veiklos pranešimą kartu su vidinio auditoriaus pranešimu ir įgaliotojo leidimą suteikiančio pareigūno garantiniu patvirtinimu;

7.

atkreipia dėmesį į EESK Generalinio sekretoriaus sąlygas dėl darbo užmokesčio apskaičiavimo užtikrinimo 2004 finansiniais metais naudojant naują algalapio (NAP) programinę įrangą, kas taip pat aprašoma Audito Rūmų pranešimo 9.5 punkte;

8.

atkreipia dėmesį į šias išvadas, kylančias iš kasmetinio veiklos pranešimo:

9.

atkreipia dėmesį į tai, kad be šios tarnybos persikėlimo į neseniai užbaigtą Belliard pastatą EESK (kartu su Regionų komitetu) numatęs dar keturis pastatus (Belliard 68, Belliard 96, Treves ir Remorqueur) ir reikalaus daugiau patalpų biurams, kurie reikalingi atsižvelgiant į būsimą plėtrą;

10.

laukia Audito Rūmų patikrinimo dėl pirkimų ir remonto veiklos, susijusios su visais Regionų komiteto ir EESK užimamais pastatais, įskaitant Belliard I ir Belliard II pastatus; mano, kad būtina atlikti ir pastato Montoyer remonto darbų auditą; atkreipia dėmesį į tai, kad nedidelės institucijos, nuomodamos pastatus, patirtų kur kas mažesnę riziką, ir mano, kad šią galimybę reikia apsvarstyti kaip puikią būsimų statybų projektų alternatyvą; pritaria nuostatai, kad jautrių klausimų politikos vykdymo rezultatas buvo tai, kad Infrastruktūros padalinio vadovas išėjo iš pareigų ir šiuo metu vyksta naujas konkursas į šias pareigas;

11.

džiaugiasi tuo, kad EESK metiniame veiklos pranešime pateikiami ex-post kontrolės rezultatai vadovaujantis 2002 m. gruodžio 23 d. Komisijos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002, nustatančio išsamias Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento įgyvendinimo taisykles (7), 52 straipsniu, kuriame nurodoma:

„ex post patikrinimo rezultatas kartu su kitais klausimais pateikiamas metiniame veiklos pranešime, kurį savo institucijai pateikia įgaliotasis pareigūnas“.

12.

mano, kad šiuo atžvilgiu EESK pavyzdžiu galėtų pasinaudoti kitos institucijos.

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2004 finansinių metų bendrąjį biudžetą (1),

—

atsižvelgdamas į 2004 finansinių metų Europos Bendrijų galutines metines ataskaitas, III tomas (N6-0027/2005 – C6-0363/2005),

—

atsižvelgdamas į Audito Rūmų metų pranešimą dėl 2004 finansinių metų kartu su audituotų institucijų atsakymais (2),

—

atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal EB sutarties 248 straipsnį pateiktą sąskaitų patikimumo ir atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą (3),

—

atsižvelgdamas į Tarybos 2006 m. kovo 14 d. rekomendaciją (5971/2006 – C6-0092/2006),

—

atsižvelgdamas į EB sutarties 272 straipsnio 10 dalį, 275 bei 276 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į Tarybos 2002 m. birželio 25 d. reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo Finansinio reglamento (4), ypač į jo 50 straipsnį, 86, 145, 146 ir 147 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į 1977 m. gruodžio 21 d. Finansinį reglamentą, taikytiną Europos Bendrijų bendrajam biudžetui (5),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 71 straipsnį ir V priedą,

—

atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A6-0115/2006),

1.

atkreipia dėmesį į tai, kad Regionų komitetas (RK) 2004 m. valdė 59 413 031 EUR biudžetą ir panaudojo 83,57 proc.;

2.

atkreipia dėmesį Audito Rūmų (AR) pastabą, kad vidaus kontrolės standartai buvo patvirtinti tik 2004 m. lapkričio mėn. (Audito Rūmų metų pranešimo 9.24 punktas); ypač pažymi, kad 2004 m. pernelyg mažai kartų atlikta ex-post kontrolė ir patikrinimai;

3.

pabrėžia, kad Audito Rūmų metų pranešime RK minimas kaip labiausiai iš visų kritikuojama institucija (ataskaitos 9.4, 9.5, 9.6, 9.7, 9.9, 9.11a, 11b ir 9.13 punktai);

4.

kritikuoja tai, kad vidaus auditą atliko laikinas, pagal trumpalaikę tęsiamą sutartį įdarbintas darbuotojas; džiaugiasi jau rastu sprendimu;

5.

pažymi, kad pagal informaciją, pateiktą per 2006 m. sausio 25 d. Biudžeto kontrolės komiteto organizuotus kitų institucijų klausymus, kai kuriuos klausimus šiuo metu tiria OLAF;

6.

pabrėžia, kad RK profesinės sąjungos protestuoja dėl paskutinės RK reorganizacijos, atliktos nepaisant tam tikrų nesutarimų, į kuriuos jau buvo atkreiptas dėmesys ankstesnėse rezoliucijose dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo;

7.

apgailestauja, kad AR negalėjo atsižvelgti į RK metinės veiklos ataskaitą, kadangi ji buvo parengta vėliau, negu baigtas AR auditas;

8.

laukia AR audito, atlikto visų RK ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto (ESRK) bendrai naudojamų pastatų, įskaitant pastatus Belliard I ir Belliard II, įsigijimo ir remonto darbams, rezultatų; mano, kad būtina atlikti ir pastato Montoyer remonto darbų auditą; pažymi, kad tuo metu Parlamentas rekomendavo pirkti pastatus; atkreipia dėmesį į tai, kad nedidelės institucijos nuomodamos pastatus patirtų kur kas mažesnę riziką, ir mano, kad šią galimybę reikia apsvarstyti kaip puikią būsimų statybų projektų alternatyvą; pritaria tam, kad atsižvelgdamas į strategiją dėl svarbių funkcijų, Infrastruktūros padalinio vadovas pakeitė postą ir šiuo metu įdarbinamas kitas pareigūnas šioms pareigoms eiti;

9.

skatina AR, esant minėtų RK finansinio valdymo problemų, išsamiai išanalizuoti RK vadovavimo patirtį, susijusią su nebiudžetinėmis sąskaitomis, ir palyginti ją su kitų institucijų patirtimi;

10.

pabrėžia, kad nors įgaliotas leidimus duodantis pareigūnas į savo patikinimo pareiškimą neįtraukė jokių formalių abejonių, tačiau pateikė daug pastabų:

11.

pripažįsta, kad NAP sistemos trūkumai kėlė problemų ne tik Regionų komitetui, bet ir visoms institucijoms; tikisi, kad, nuo NAP sistemos įdiegimo praėjus šiems pereinamiesiems metams, ji veiks nepriekaištingai;

12.

mano, kad RK, suvokdamas dėl plėtros atsiradusias problemas, privalėjo atkreipti dėmesį į tai, kaip svarbu 2004 m. sukurti tinkamai veikiančią vidaus audito tarnybą; pabrėžia šiuos svarbius aspektus: 2004 m. biudžeto padidėjimas (iki 50 proc.), darbuotojų skaičiaus padidėjimas (iki 63 proc.), naujųjų narių atvykimas (iki 43 proc.), naujųjų Tarnybos nuostatų finansinis ir reglamentuojamasis poveikis, naujojo Finansinio reglamento tolesnis įgyvendinimas, taip pat ir 2004 m. birželio mėn. vykęs daugumos RK tarnybų kraustymas į naujus pastatus (Belliard 99-101 ir Belliard 68);

13.

pažymi, kad 2004 m. RK iš dalies pakeitė kelionių išlaidų kompensavimo ir su kelionėmis bei susitikimais susijusių išlaidų mokėjimo savo nariams taisykles; be to, RK pertvarkė savo Finansinių ir administracinių reikalų komitetą, RK priklausantį ir už svarbius finansinius ir administracinius sprendimus, pvz., susijusius su biudžetu, biudžeto įvykdymo patvirtinimu ir vidaus taisyklėmis, atsakingą politinį organą ir jo narių skaičių sumažino nuo 15 iki 8;

14.

primena, kad 2005 m. kovo mėn. Briuselio apeliacinio teismo prokuroras, atsižvelgdamas į OLAF tyrimo išvadas, padarė išvadą, kad neužtenka įrodymų, kad būtų galima patraukti baudžiamojon atsakomybėn, ir nusprendė baigti bylą ir nesiimti jokių veiksmų, vis dėlto Regionų komitetui 2004 m. nesiėmus tinkamų priemonių, pagal kurias būtų atsižvelgta į OLAF ataskaitą dėl RK nustatyto sukčiavimo ir pažeidimų, reikalauja, kad RK liautųsi taikęs avansinių sąskaitų sistemą narių kelionių išlaidoms kompensuoti ir nustatytų tokią pačią sistemą, kaip taikoma ESRK.

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2004 finansinių metų bendrąjį biudžetą (1),

—

atsižvelgdamas į 2004 finansinių metų Europos Bendrijų galutines metines ataskaitas, III tomas (N6-0027/2005 – C6-0364/2005),

—

atsižvelgdamas į Audito Rūmų metų pranešimą dėl 2004 finansinių metų kartu su audituotų institucijų atsakymais (2),

—

atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal EB sutarties 248 straipsnį pateiktą sąskaitų patikimumo ir atliktų operacijų teisėtumo bei tvarkingumo patikinimo pareiškimą (3),

—

atsižvelgdamas į 2006 m. kovo 14 d. Tarybos rekomendaciją (5971/2006 – C6-0092/2006),

—

atsižvelgdamas į EB sutarties 272 straipsnio 10 dalį, 275 bei 276 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento (4), ypač į jo 50, 86, 145, 146 ir 147 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į 1977 m. gruodžio 21 d. Finansinį reglamentą, taikytiną Europos Bendrijų bendrajam biudžetui (5),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 71 straipsnį ir V priedą,

—

atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A6-0116/2006),

1.

pažymi, kad 2004 m. Europos ombudsmenas (ombudsmenas) administravo 5 782 988 EUR biudžetą, kurio 88,05 proc. panaudojo; taip pat pažymi, kad 2004 m. buvo pirmieji metai, kai ombudsmeno institucija naudojosi visiška autonomija ir todėl buvo pilnai atsakinga už finansinius reikalus;

2.

pažymi, kad Audito Rūmų metų pranešime dėl 2004 finansinių metų nurodyta, jog atlikus ombudsmeno institucijos auditą pastabų teikti nereikėjo;

3.

pažymi, kad ombudsmeno pasirašytame ir prie jo metinės veiklos ataskaitos pridėtame patikinimo pareiškime nėra išlygų ar pastabų dėl valdymo ar kontrolės;

4.

pažymi, kad 2003 m. įsigaliojus naujajam Finansiniam reglamentui, ombudsmenas, nepriklausoma institucija, turinti savo biudžetą, turėjo laikytis taisyklių, nustatančių su finansinėmis operacijomis susijusių pareigų atskyrimą ir jas vykdančių pareigūnų nepriklausomumą, užtikrinti ekonominį veiksmų efektyvumą ir veiksmingumą bei sukurti tinkamus vidinės kontrolės mechanizmus;

5.

primena, kad ombudsmenas biudžeto tvirtinimo institucijos paprašė leidimo įdarbinti daugiau darbuotojų, tvarkysiančių finansinius ir administracinius reikalus ir šį leidimą gavo; be to, primena, kad naujieji darbuotojai 2004 m. padėjo ombudsmeno institucijai atlikti visas finansines užduotis, kurias 2003 m. atliko Parlamento tarnybos pagal bendradarbiavimo susitarimus; pabrėžia, kad prie šių užduočių galima priskirti inter alia komandiruočių išlaidų valdymą, skaičiavimą ir dokumentavimą, mokėjimo pavedimų darbuotojų algoms ir ombudsmeno išmokoms išmokėti rengimą;

6.

pažymi, kad 2004 m. ombudsmenas visiškai kontroliavo su jo biudžeto dalimi susijusias finansines operacijas;

7.

pažymi, kad vidaus auditoriai, atlikdami ombudsmeno institucijos 2004 m. biudžeto panaudojimo įvertinimą, nenustatė jokių didelės rizikos sričių, tačiau su vadovais sutarta dėl keleto veiklos planų siekiant toliau mažinti riziką ir tobulinti veikiančią sistemą, ypač viešųjų pirkimų klausimais;

8.

pažymi, kad 2004 m. skundų ombudsmenui padaugėjo 51 proc. (iš viso 2004 m. pateikti 3 688 skundai), taip iki šiol dar nebuvo, tai rodo, jog žmonės geriau informuoti apie ombudsmeno teikiamas paslaugas ir Europos institucijos teikia išsamesnę informaciją; pažymi, kad pusė padažnėjusių skundų pateikiami iš 10 naujųjų valstybių narių;

9.

pastebi, kad paties ombudsmeno nuomone, 74,8 proc. šių skundų nepriklausė jo kompetencijai; pažymi, kad vis dėlto, 2004 m. ombudsmenas pradėjo 351 tyrimą, kurių didžioji dalis buvo susijusi su Komisija, su jos netinkamu administravimu dėl nepakankamo skaidrumo, įskaitant atsisakymą teikti informaciją (22 proc.);

10.

mano kad ombudsmenas gali būti pavyzdys kitoms institucijoms ir dėl aiškiai apibrėžtos kompetencijos, ir dėl gerai administruojamo biudžeto.

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2004 finansinių metų bendrąjį biudžetą (1),

—

atsižvelgdamas į 2004 finansinių metų Europos Bendrijų galutines metines ataskaitas, III tomas (N6-0027/2005 – C6-0365/2005),

—

atsižvelgdamas į Audito Rūmų metų pranešimą dėl 2004 finansinių metų kartu su audituotų institucijų atsakymais (2),

—

atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal EB sutarties 248 straipsnį pateiktą sąskaitų patikimumo ir atliktų operacijų teisėtumo bei tvarkingumo patikinimo pareiškimą (3),

—

atsižvelgdamas į Tarybos 2006 m. kovo 14 d. rekomendaciją (5971/2006 – C6-0092/2006),

—

atsižvelgdamas į EB sutarties 272 straipsnio 10 dalį, 275 bei 276 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento (4), ypač į jo 50 straipsnį, 86 straipsnio 4 dalį ir 145, 146 bei 147 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į 1977 m. gruodžio 21 d. Finansinį reglamentą, taikytiną Europos Bendrijų bendrajam biudžetui (5),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 71 straipsnį ir V priedą,

—

atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomonę (A6-0117/2006),

1.

atkreipia dėmesį į tai, kad 2004 m. Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas (EDAPP) valdė 1 942 279 EUR dydžio biudžetą, kurio lėšų buvo panaudota 54,67 proc.;

2.

pažymi, kad Audito Rūmai, atlikę EDAPP auditą, nepateikė jokių pastabų (Audito Rūmų metų pranešimo 9.24 punktas);

3.

pažymi, kad 2004 m. birželio 24 d. Komisijos, Europos Parlamento ir Tarybos generaliniai sekretoriai su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu pasirašė administracinio bendradarbiavimo susitarimą, kuriuo siekiama padėti EDAPP pradiniu trejų metų laikotarpiu. Pagal šį susitarimą:

4.

mano, kad atsižvelgiant į nedidelį EDAPP administracijos personalą būtų pageidautina pratęsti bendradarbiavimo susitarimą;

5.

ragina EDAPP ir toliau kurti instituciją visapusiškai laikantis teisėtumo, tvarkingumo ir patikimo finansų valdymo principų.