TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1755/2006

2006 m. lapkričio 23 d.

dėl tam tikrų Ukrainos kilmės plieno gaminių importo

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 133 straipsnį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

1.   Nepažeidžiant Reglamento (EB) Nr. 1440/2005, į Bendriją leidžiama importuoti iki 52 000 tonų papildomų I priede nurodytų Ukrainos kilmės plieno gaminių kiekių, kaip nustatyta V priede.

2.   Plieno gaminiai skirstomi į gaminių grupes, kaip nustatyta I priede.

3.   I priede išvardyti gaminiai klasifikuojami pagal Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 2658/87 (3) nustatytą Kombinuotąją nomenklatūrą (KN).

4.   1 dalyje minimų gaminių kilmė nustatoma pagal Bendrijoje galiojančias taisykles.

2 straipsnis

1.   I priede išvardytų Ukrainos kilmės plieno gaminių importui į Bendriją taikomos V priede nustatytos kvotos. I priede nurodyti Ukrainos kilmės gaminiai į laisvą apyvartą Bendrijoje išleidžiami tik pateikus II priede nurodytą kilmės sertifikatą ir valstybių narių valdžios institucijų pagal 4 straipsnio nuostatas išduotą importo licenciją.

2.   Siekdamos užtikrinti, kad kiekiai, kuriems išduotos importo licencijos, bet kuriuo metu neviršytų kiekvienai gaminių grupei nustatytų bendrų kvotų, IV priede išvardytos kompetentingos institucijos išduoda importo licencijas tik gavusios Komisijos patvirtinimą, kad dar yra neišnaudotų kiekių, neviršijančių atitinkamai plieno gaminių grupei pagal šalį tiekėją nustatytų kvotų, dėl kurių importuotojas arba importuotojai pateikė paraiškas minėtoms institucijoms.

3.   Leidžiamų importuoti gaminių kiekis atimamas iš V priede nustatytų kvotų. Gaminiai išsiunčiami tą dieną, kurią jie pakraunami į eksportuojančią transporto priemonę. Gaminiai išsiunčiami ne vėliau kaip 2006 m. gruodžio 31 d.

3 straipsnis

1.   V priede nustatytos kvotos netaikomos gaminiams, įvežtiems į laisvąją zoną ar padėtiems į laisvąjį sandėlį arba importuotiems pagal tvarką, reglamentuojančią muitinės sandėlius, laikiną importą ar laikiną įvežimą perdirbti (sąlyginio neapmokestinimo sistema).

2.   Jeigu 1 dalyje nurodyti gaminiai vėliau išleidžiami į laisvą apyvartą nepakeitus jų pavidalo arba juos apdorojus ar perdirbus, taikoma 2 straipsnio 2 dalis, o taip išleistų gaminių kiekis atimamas iš atitinkamos V priede nustatytos kvotos.

4 straipsnis

1.   2 straipsnio 2 dalies taikymo tikslais IV priede išvardytos valstybių narių kompetentingos institucijos, prieš išduodamos importo licencijas, praneša Komisijai apie jų gautuose importo licencijų prašymuose, pateiktuose kartu su eksporto licencijų originalais, nurodytus kiekius. Atsakydama Komisija chronologine tvarka, kuria buvo gauti valstybių narių pranešimai („pirmas atėjai, pirmas gavai“ principas), praneša, ar prašomas (-i) importuoti kiekis (-iai) dar neišnaudotas (-i).

2.   Prašymai, apie kuriuos pranešama Komisijai, galioja, jeigu kiekviename jų yra aiškiai nurodyta šalis eksportuotoja, atitinkamas gaminių kodas, numatomi importuoti kiekiai, eksporto licencijos numeris, kvotos metai ir valstybė narė, kurioje gaminius ketinama išleisti į laisvą apyvartą.

3.   Visada, jei įmanoma, Komisija valstybių narių institucijoms patvirtina visą kiekį, nurodytą prašymuose, apie kuriuos pranešta, kiekvienai gaminių grupei.

4.   Gavusios informaciją kompetentingos institucijos nedelsdamos praneša Komisijai apie visus kiekius, kurie buvo nepanaudoti per importo licencijos galiojimo laikotarpį. Nepanaudoti kiekiai automatiškai perkeliami į likusius kiekvienos gaminių grupės bendros Bendrijos kvotos kiekius.

5.   1–4 dalyse nurodyti pranešimai perduodami elektroniniu būdu per šiuo tikslu sukurtą integruotą tinklą, išskyrus atvejus, kai dėl svarbių techninių priežasčių reikia laikinai naudotis kitomis ryšių priemonėmis.

6.   Importo licencijos arba lygiaverčiai dokumentai išduodami vadovaujantis 12–16 straipsniais.

7.   Valstybių narių kompetentingos institucijos praneša Komisijai apie bet kokį jau išduotų importo licencijų arba lygiaverčių dokumentų anuliavimą tuo atveju, kai Ukrainos kompetentingos institucijos panaikina arba anuliuoja atitinkamas eksporto licencijas. Tačiau, jeigu Ukrainos kompetentingos institucijos Komisijai arba valstybių narių kompetentingoms institucijoms praneša apie eksporto licencijos panaikinimą arba anuliavimą po atitinkamų gaminių importo į Bendriją, joje nurodyti kiekiai atimami iš kvotos, nustatytos tiems metams, kuriais gaminiai buvo išsiųsti.

5 straipsnis

1.   Jei Komisija turi informacijos, kad I priede išvardyti Ukrainos kilmės gaminiai buvo perkrauti į kitą transporto priemonę, pakeistas jų maršrutas ar jie buvo kitokiu būdu importuoti į Bendriją apeinant 2 straipsnyje minėtas kvotas, ir kad reikia atlikti būtinus koregavimus, ji prašo pradėti konsultacijas, kad būtų pasiektas susitarimas dėl būtino atitinkamų kvotų koregavimo.

2.   Kol laukiama 1 dalyje nurodytų konsultacijų rezultato, Komisija gali paprašyti, kad Ukraina imtųsi būtinų atsargumo priemonių siekdama užtikrinti, jog po minėtų konsultacijų sutartas kvotų koregavimas galėtų būti atliktas.

3.   Jei Bendrija ir Ukraina neranda tinkamo sprendimo ir jei Komisija pažymi, kad yra pakankamai nuostatų apėjimo įrodymų, ji iš kvotos atima lygiavertį Ukrainos kilmės gaminių kiekį.

6 straipsnis

1.   Reikalaujama pateikti visų plieno gaminių krovinių, kuriems taikomos V priede nustatytos kvotos, eksporto licenciją (kurią turi išduoti Ukrainos kompetentingos institucijos), neviršijančią minėtų kvotų dydžio.

2.   Norėdamas gauti 12 straipsnyje nurodytą importo licenciją, importuotojas pateikia eksporto licencijos originalą.

7 straipsnis

1.   Kvotų eksporto licencija atitinka II priede pateiktą pavyzdį ir patvirtina, inter alia, kad atitinkamų prekių kiekis buvo atimtas iš atitinkamai gaminių grupei nustatytos kvotos.

2.   Kiekviena eksporto licencija išduodama tik vienai iš I priede išvardytų gaminių grupių.

8 straipsnis

Eksportuojami kiekiai atimami iš kvotų, nustatytų tiems metams, kuriais į eksporto licenciją įtraukti gaminiai buvo išsiųsti, kaip apibrėžta 2 straipsnio 3 dalyje.

9 straipsnis

1.   Gali būti ne vienas, o daugiau 6 straipsnyje nurodytų eksporto licencijų egzempliorių, bet turi būti aiškiai nurodyta, kad tai kopijos. Eksporto licencija ir kilmės sertifikatas bei jų kopijos surašomos anglų kalba.

2.   Jeigu 1 dalyje nurodyti dokumentai pildomi ranka, rašyti reikia rašalu spausdintinėmis raidėmis.

3.   Eksporto licencijų arba lygiaverčių dokumentų matmenys yra 210 × 297 mm. Jų popierius yra baltas rašomasis, nustatyto dydžio, kurio sudėtyje nėra mechaninių priemaišų ir kuris sveria ne mažiau kaip 25 g/m2. Abiejų lapo pusių fone turi būti atspausdintas apsauginis tinklelis, leidžiantis aiškiai pastebėti bet kokią klastotę, atliktą mechaninėmis ar cheminėmis priemonėmis.

4.   Bendrijos kompetentingos institucijos priima tik originalą kaip dokumentą, tinkamą importui pagal šio reglamento nuostatas.

5.   Kiekviena eksporto licencija ar lygiavertis dokumentas ir kilmės sertifikatas pažymimas atspausdintu arba neatspausdintu standartiniu serijos numeriu, pagal kurį dokumentas gali būti atpažintas.

6.   Šį numerį sudaro šios sudedamosios dalys:

10 straipsnis

Eksporto licencija gali būti išduota jau išsiuntus joje nurodytus gaminius. Tokiais atvejais juose įrašoma „retrospektyvusis išdavimas“.

11 straipsnis

Eksporto licencijos praradimo arba sunaikinimo atveju eksportuotojas gali kreiptis į dokumentą išdavusią kompetentingą instituciją prašydamas išduoti dublikatą jo turimų eksporto dokumentų pagrindu.

Taip išduotame licencijos dublikate turi būti žyma „dublikatas“. Dublikate nurodoma pirminės licencijos data.

12 straipsnis

1.   Jei Komisija, vadovaudamasi 4 straipsniu, patvirtino, kad prašomą kiekį galima gauti remiantis atitinkama kvota, valstybių narių kompetentingos institucijos išduoda importo licenciją ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo tos dienos, kai importuotojas pateikė atitinkamos eksporto licencijos originalą. Šį originalą reikia pateikti ne vėliau kaip kitų metų kovo 31 d. po to, kai buvo išsiųstos prekės, kurioms taikoma licencija. Importo licencijas išduoda bet kurios valstybės narės kompetentingos institucijos, neatsižvelgiant į tai, kuri valstybė narė yra nurodyta eksporto licencijoje, jeigu Komisija 4 straipsnyje nustatyta tvarka patvirtino, kad prašomi kiekiai neviršys atitinkamos kvotos.

2.   Importo licencijos galioja keturis mėnesius nuo jų išdavimo dienos. Jeigu importuotojas pateikia tinkamai motyvuotą prašymą, valstybės narės kompetentingos institucijos gali pratęsti galiojimo laiką, bet ne ilgiau kaip dar keturiems mėnesiams.

3.   Importo licencijos parengiamos pagal III priede pateiktą pavyzdį ir galioja visoje Bendrijos muitų teritorijoje.

4.   Norėdamas gauti importo licenciją, importuotojas savo deklaracijoje arba prašyme nurodo:

5.   Importuotojai neprivalo visą importo licencijoje nurodytą kiekį importuoti vienoje siuntoje.

13 straipsnis

Valstybių narių institucijų išduotų importo licencijų galiojimas priklauso nuo eksporto licencijų galiojimo ir nuo kiekių, nurodytų Ukrainos kompetentingų institucijų išduotose eksporto licencijose, kurių pagrindu buvo išduotos importo licencijos.

14 straipsnis

Nepažeidžiant kitų galiojančių taisyklių nustatytų sąlygų, importo licencijas ar lygiaverčius dokumentus valstybių narių kompetentingos institucijos išduoda pagal 2 straipsnio 2 dalį nediskriminuodamos nė vieno Bendrijos importuotojo dėl jo įsisteigimo Bendrijoje vietos.

15 straipsnis

1.   Jeigu Komisija nustato, kad bendri kiekiai, nurodyti Ukrainos tam tikrai gaminių grupei išduotose eksporto licencijose, kuriais nors metais viršija tai gaminių grupei nustatytą kvotą, apie tai nedelsiant pranešama valstybių narių kompetentingoms licencijas išduodančioms institucijoms, kad būtų sustabdytas tolesnis importo licencijų išdavimas. Šiuo atveju, Komisija nedelsdama pradeda konsultacijas.

2.   Valstybės narės kompetentingos institucijos atsisako išduoti importo licencijas tiems Ukrainos kilmės gaminiams, kuriems pagal 6–11 straipsnių nuostatas nebuvo išduotos eksporto licencijos.

16 straipsnis

1.   Blankai, kuriuos turi naudoti valstybių narių kompetentingos institucijos, išduodamos 12 straipsnyje nurodytas importo licencijas, atitinka III priede pateiktą importo licencijos pavyzdį.

2.   Importo licencijų blankai ir jų išrašai parengiami dviem egzemplioriais; vienas egzempliorius su užrašu „Turėtojo egzempliorius“ ir pažymėtas numeriu 1 išduodamas pareiškėjui, o kitą egzempliorių su užrašu „Dokumentą išdavusios institucijos egzempliorius“ su numeriu 2 saugo licenciją išdavusi institucija. Administraciniais tikslais kompetentingos institucijos prie 2 blanko gali pridėti papildomus egzempliorius.

3.   Blankams spausdinti naudojamas baltas rašomasis popierius, kurio sudėtyje nėra mechaninių priemaišų ir kuris sveria 55–65 g/m2. Jų matmenys – 210 × 297 mm; tarpas tarp eilučių 4,24 mm (viena šeštoji colio); griežtai laikomasi blankų formato. Egzempliorius Nr. 1, tai yra pati licencija, iš abiejų pusių turi būti padengta raudonai atspausdintu apsauginiu tinkleliu, leidžiančiu pastebėti bet kokią klastotę, atliktą mechaninėmis ar cheminėmis priemonėmis.

4.   Už blankų spausdinimą atsako valstybės narės. Blankus taip pat gali spausdinti spaustuvės, kurias paskiria valstybės narės, kuriose jos yra įsisteigusios. Pastaruoju atveju ant kiekvieno blanko turi būti nuoroda, kad spaustuvę paskyrė valstybė narė. Kiekviename blanke turi būti nurodytas spaustuvės pavadinimas bei adresas arba skiriamasis spaustuvės atpažinimo ženklas.

5.   Juos išduodant, importo licencijoms ar jų išrašams suteikiamas numeris, kurį nustato valstybės narės kompetentingos institucijos. Importo licencijos numeris pranešamas Komisijai elektroninėmis priemonėmis integruotu tinklu, sukurtu pagal 4 straipsnį.

6.   Licencijos ir išrašai užpildomi išduodančiosios valstybės narės oficialia kalba arba viena iš jos oficialių kalbų.

7.   10 langelyje kompetentingos institucijos nurodo atitinkamą plieno gaminių grupę.

8.   Dokumentą išdavusios įstaigos ir kiekius išskaitančios institucijos jį patvirtina dėdamos antspaudą. Tačiau vietoj išduodančiosios institucijos antspaudo gali būti naudojamas reljefinis įspaudimas kartu su raidėmis arba skaičiais, gautais perforavimo būdu, arba spausdinimas ant licencijos. Dokumentą išduodančios institucijos pasitelkia bet kokį apsaugos nuo suklastojimo būdą paskirtam kiekiui užfiksuoti taip, kad nebūtų įmanoma įterpti skaičių arba nuorodų.

9.   Kitoje egzemplioriaus Nr. 1 ir egzemplioriaus Nr. 2 pusėje turi būti langelis, kuriame muitinės, atlikdamos importo formalumus, arba kompetentingos administracijos institucijos, išduodamos išrašą, galėtų įrašyti kiekius. Jei kiekiams išskaityti skirtos vietos licencijoje arba jos išraše nepakanka, kompetentingos institucijos gali pridėti vieną arba kelis papildomus lapus, kuriuose būtų langeliai, atitinkantys kitoje licencijos arba išrašo egzemplioriaus Nr. 1 ir egzemplioriaus Nr. 2 pusėje esančius langelius. Kiekius išskaitančios institucijos antspaudą deda taip, kad pusė jo būtų ant licencijos ar išrašo, o kita pusė – ant papildomo lapo. Jei papildomi lapai yra keli, panašiu būdu toliau antspauduojamas kiekvienas lapas ir prieš tai einantis lapas.

10.   Vienos valstybės narės institucijų išduotos importo licencijos ir išrašai, taip jų padaryti įrašai ir žymos turi tokią pačią juridinę galią visose kitose valstybėse narėse kaip tų kitų valstybių narių institucijų išduoti dokumentai ir padaryti įrašai bei žymos.

11.   Atitinkamų valstybių narių kompetentingos institucijos gali, jei būtina, reikalauti išversti licencijos arba jos išrašo turinį į tos valstybės narės oficialią kalbą arba į vieną iš jos oficialių kalbų.

17 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

Jis taikomas iki 2006 m. gruodžio 31 d.

(1)  OL L 232, 2005 9 8, p. 43.

(2)  OL L 232, 2005 9 8, p. 1.

(3)  OL L 256, 1987 9 7, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1549/2006 (OL L 301, 2006 10 31, p. 1).

TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1756/2006

2006 m. lapkričio 28 d.

iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 2667/2000 dėl Europos rekonstrukcijos agentūros

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 181a straipsnio 2 dalies pirmą sakinį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę (1),

kadangi:

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 2667/2000 16 straipsnyje nurodyta data „2006 m. gruodžio 31 d.“ pakeičiama „2008 m. gruodžio 31 d.“ data.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

(1)  2006 m. spalio 12 d. pareikšta nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

(2)  OL L 306, 2000 12 7, p. 7. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 389/2006 (OL L 65, 2006 3 7, p. 5).

(3)  OL L 306, 2000 12 7, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 2112/2005 (OL L 344, 2005 12 27, p. 23).

KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1757/2006

2006 m. lapkričio 29 d.

nustatantis kai kurių vaisių ir daržovių standartines importo vertes, kad būtų galima nustatyti įvežimo kainą

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1994 m. gruodžio 21 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 3223/94 dėl vaisių ir daržovių importo taisyklių (1), ypač į jo 4 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 3223/94 4 straipsnyje nurodytos standartinės importo vertės nustatomos šio reglamento priede.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 2006 m. lapkričio 30 d.

(1)  OL L 337, 1994 12 24, p. 66. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 386/2005 (OL L 62, 2005 3 9, p. 3).

TARYBOS SPRENDIMAS

2006 m. lapkričio 13 d.

dėl Pinigų, finansų ir mokėjimų balanso statistikos komiteto įsteigimo

(kodifikuota redakcija)

(2006/856/EB)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę (1),

atsižvelgdama į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (2),

kadangi:

NUSPRENDĖ:

1 straipsnis

Įsteigiamas Pinigų, finansų ir mokėjimų balanso statistikos komitetas (toliau – Komitetas).

2 straipsnis

Komitetas padeda Komisijai sudaryti ir įgyvendinti daugiametę darbo, susijusio su pinigų, finansų ir mokėjimų balanso statistika, programą. Visų pirma Komitetas pareiškia nuomonę dėl pinigų, finansų ir mokėjimų balanso statistikos, reikalingos Tarybos, Komisijos ir įvairių joms padedančių komitetų įgyvendinamoms politikos kryptims, raidos ir koordinavimo.

Komiteto gali būti prašoma pareikšti savo nuomonę dėl sąsajų tarp pinigų, finansų ir mokėjimų balanso statistikos, iš vienos pusės, bei tam tikrų kitų ekonominių statistikų, ypač tų, kuriomis grindžiamos nacionalinės sąskaitos, iš kitos. Komiteto darbas derinamas su Statistikos programų komiteto darbu.

3 straipsnis

Komisija savo iniciatyva arba, reikalui esant, Tarybos ar joms padedančių komitetų prašymu, konsultuojasi su Komitetu dėl:

Komitetas gali savo iniciatyva pareikšti nuomonę bet kuriuo klausimu, susijusiu su statistikos programų kūrimu ar įgyvendinimu pinigų, finansų ir mokėjimų balanso srityse.

4 straipsnis

Komitetas savo iniciatyva gali pareikšti nuomones bet kuriais klausimais, susijusiais su statistika, bendrai dominančia Komisiją ir nacionalines statistikos institucijas, iš vienos pusės, bei Europos centrinį banką (ECB) ir nacionalinius centrinius bankus, iš kitos. Vykdydamas savo užduotis, Komitetas išreiškia savo požiūrį visoms suinteresuotoms šalims.

5 straipsnis

Komitetą sudaro po vieną, du arba tris kiekvienos valstybės narės atstovus, parinktus iš tiesiogiai su finansų, pinigų ir mokėjimų balanso statistika susijusių institucijų, ir ne daugiau kaip po tris Komisijos ir ECB atstovus. Be to, stebėtojo teisėmis Komiteto posėdžiuose gali dalyvauti vienas Ekonomikos ir finansų komiteto atstovas. Kiekviena valstybė narė, Komisija ir ECB turi po vieną balsą.

Komiteto sprendimu Komiteto posėdžiuose gali dalyvauti ir kitų organizacijų atstovai ir bet kurie asmenys, galintys prisidėti prie diskusijų.

6 straipsnis

Komitetas, vadovaudamasis išsamiomis taisyklėmis, nustatytomis jo darbo tvarkos taisyklėse, išrenka savo pirmininką.

7 straipsnis

Komitetas patvirtina savo darbo tvarkos taisykles.

8 straipsnis

Sprendimas 91/115/EEB yra panaikinamas.

Nuorodos į panaikintą sprendimą laikomos nuorodomis į šį sprendimą ir skaitomos pagal II priede pateiktą atitikmenų lentelę.

(1)  OL C 97 E, 2004 4 22, p. 68.

(2)  OL C 10, 2004 1 14, p. 27.

(3)  OL L 59, 1991 3 6, p. 19. Sprendimas su pakeitimais, padarytais Sprendimu 96/174/EB (OL L 51, 1996 3 1, p. 48).

(4)  Žr. I priedą.

(5)  OL L 181, 1989 6 28, p. 47.

KOMISIJOS SPRENDIMAS

2005 m. birželio 15 d.

dėl tyrimo pagal EB sutarties 82 straipsnį ir EEE susitarimo 54 straipsnį

(Byla COMP/A.37.507/F3 – AstraZeneca) (1)

(pranešta dokumentu Nr. C(2005) 1757)

(Tik tekstai anglų ir švedų kalbomis yra autentiški)

(Tekstas svarbus EEE)

(2006/857/EB)

2005 m. birželio 15 d. Komisija priėmė sprendimą dėl tyrimo pagal EB sutarties 82 straipsnį ir EEE susitarimo 54 straipsnį. Remdamasi Reglamento (EB) Nr. 1/2003 (2) 30 straipsnio nuostatomis, Komisija skelbia šalių pavadinimus ir pagrindinį sprendimo turinį, įskaitant skirtas nuobaudas, atsižvelgdama į teisėtą bendrovių interesą apsaugoti savo verslo paslaptis. Nekonfidencialią viso sprendimo teksto versiją autentiškomis kalbomis (anglų ir švedų) galima rasti Konkurencijos GD tinklalapyje http://europa.eu.int/comm/competition/index_en.html

1.   PAŽEIDIMŲ SANTRAUKA

Pažeidėjai ir pažeidimų pobūdis

Sprendimas skiriamas Švedijos įmonei AstraZeneca AB ir Jungtinės Karalystės įmonei AstraZeneca Plc (toliau – AZ), nes jos pažeidė EB sutarties 82 straipsnį ir EEE susitarimo 54 straipsnį.

Pažeidimai yra susiję su AZ piktnaudžiavimu vyriausybės procedūromis septyniose EEE susitariančiose valstybėse siekiant neleisti nepatentuotus vaistus gaminančioms įmonėms ir, antrojo pažeidimo atveju – lygiagretiems prekiautojams, sudaryti konkurencijos AZ medicininiam produktui Losec. Pirmuoju piktnaudžiavimo atveju buvo pažeistas Tarybos reglamentas (3) (toliau – Papildomos apsaugos liudijimo reglamentas), kuriuo remiantis medicinos produktams taikoma pagrindinio patento teikiama apsauga. Antruoju piktnaudžiavimo atveju buvo pažeista tvarka, susijusi su leidimu prekiauti medicinos produktais.

Atitinkama rinka ir dominavimas

Atitinkamą rinką sudaro nacionalinės protonų siurblio inhibitorių (toliau – PSI), kurie parduodami pagal receptą gydant ligas, susijusias su virškinamojo trakto rūgštingumu (pvz., opas) rinkos. AZ preparatas Losec buvo pirmasis PSI. Sprendime nustatyta, kad PSI rinka gali būti sukurta vėliausiai nuo 1993 m. Belgijoje, Danijoje, Vokietijoje, Nyderlanduose, Švedijoje ir Jungtinėje Karalystėje, o nuo 1992 m. – Norvegijoje.

Sprendime nustatoma, kad PSI rinkoje Belgijoje, Nyderlanduose, Švedijoje (nuo 1993 m. iki 2000 m. pabaigos), Norvegijoje (nuo 1994 m. iki 2000 m. pabaigos), Danijoje ir Jungtinėje Karalystėje (nuo 1993 m. iki 1999 m. pabaigos) ir Vokietijoje (nuo 1993 m. iki 1997 m. pabaigos) AZ padėtis buvo dominuojanti.

Pirmasis pažeidimas

EB sutarties 82 straipsnio ir EEE susitarimo 54 straipsnio pirmąjį pažeidimą sudaro bendras ir besitęsiantis AZ piktnaudžiavimas sąmoningai pateikiant klaidingą informaciją patentų biurams Belgijoje, Danijoje, Vokietijoje, Nyderlanduose, Norvegijoje ir Jungtinėje Karalystėje, ir nacionaliniams teismams Vokietijoje ir Norvegijoje.

AZ klaidingą informaciją iš pradžių teikė kreipdamasi į keletą patentų biurų 1993 m. birželio mėn. ir 1994 m. gruodžio mėn. EEE teritorijoje, siekdama suteikti papildomą apsaugą omeprazole (kuri yra aktyvi medžiaga AZ produkte Losec), įgydama vadinamuosius papildomos apsaugos liudijimus.

Antrasis pažeidimas

EB sutarties 82 straipsnio ir EEE susitarimo 54 straipsnio antrąjį pažeidimą sudaro bendras ir besitęsiantis AZ piktnaudžiavimas reikalaujant išregistruoti leidimą prekiauti Losec kapsulėmis Danijoje, Norvegijoje ir Švedijoje, kartu išimant iš apyvartos Losec kapsules ir pakeičiant jas Losec MUPS tabletėmis šiose trijose šalyse.

2.   BAUDOS

Sprendime prieinama prie išvados, kad dėl pažeidimų pobūdžio ir jų geografinės aprėpties pažeidimai laikomi rimtais.

Apibūdinant pažeidimus kaip rimtus atsižvelgiama į tai, kad šiuo atveju piktnaudžiavimas pasižymėjo specifiniais ir naujoviškais pasitelktų priemonių bruožais, kurių negalima pavadinti aiškiais.

Sprendime taip pat atsižvelgiama į tai, kad AstraZeneca Pls yra solidariai atsakinga tik už pažeidimus nuo 1999 m. balandžio 6 d., kai susijungė Astra AB (šiuo metu – AstraZeneca AB) ir Zeneca Plc.

60 000 000 EUR bauda dalinama taip: AstraZeneca AB ir AstraZeneca turi solidariai sumokėti 46 000 000 EUR, o AstraZeneca AB individualiai turi sumokėti 14 000 000 EUR baudą.

(1)  Patariamojo komiteto nuomonė (OL C 291, 2006 11 30).

(2)  OL L 1, 2003 1 4, p. 1. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 411/2004 (OL L 68, 2004 3 6, p. 1).

(3)  Papildomos apsaugos liudijimas yra suteikiamas pagal 1992 m. birželio 18 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 1768/92 dėl medicinos produktų papildomos apsaugos liudijimo sukūrimo (OL L 182, 1992 7 2, p. 1).

KOMISIJOS SPRENDIMAS

2006 m. lapkričio 28 d.

iš dalies keičiantis Sprendimo 2005/393/EB nuostatas dėl ribojimų taikymo zonų, susijusių su mėlynojo liežuvio liga

(pranešta dokumentu Nr. C(2006) 5607)

(Tekstas svarbus EEE)

(2006/858/EB)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2000 m. lapkričio 20 d. Tarybos direktyvą 2000/75/EB, nustatančią mėlynojo liežuvio ligos kontrolės ir likvidavimo reikalavimus (1), ypač į jos 8 straipsnio 3 dalį,

kadangi:

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Sprendimo 2005/393/EB I priedas iš dalies keičiamas pagal šio sprendimo priedą.

2 straipsnis

Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms.

(1)  OL L 327, 2000 12 22, p. 74.

(2)  OL L 130, 2005 5 24, p. 22. Sprendimas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Sprendimu 2006/761/EB (OL L 311, 2006 11 10, p. 51).

KOMISIJOS SPRENDIMAS

2006 m. lapkričio 28 d.

suteikiantis Maltai nuo tam tikrų Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/54/EB nuostatų leidžiančią nukrypti nuostatą

(pranešta dokumentu Nr. C(2006) 5642)

(Tik tekstas anglų kalba yra autentiškas)

(2006/859/EB)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2003 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/54/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinančią Direktyvą 96/92/EB (1), ypač į jos 26 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdama į 2005 m. lapkričio 15 d. Maltos pateiktą prašymą,

informavusi valstybes nares apie prašymą,

kadangi:

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Maltai suteikiama teisė nukrypti nuo Direktyvos 2003/54/EB IV skyriaus, 20 straipsnio 1 dalies bei 21 straipsnio 1 dalies nuostatų.

2 straipsnis

Komisija gali panaikinti arba pakeisti leidžiančią nukrypti nuostatą, jeigu Maltos elektros energetikos sektoriuje įvyktų esminių pokyčių.

Tuo tikslu Maltos vyriausybė stebi elektros energetikos sektoriaus raidą ir praneša Komisijai apie bet kokius esminius jo pokyčius, visų pirma informaciją apie naujus gamybos leidimus, naujus rinkos dalyvius, naujus infrastruktūros planus, dėl kurių gali atsirasti būtinybė peržiūrėti leidžiančią nukrypti nuostatą.

Be to, Malta kas dvejus metus pateikia Komisijai bendrąją ataskaitą; pirmą kartą ji pateikiama ne vėliau kaip 2008 m. gruodžio 31 d. Ataskaitose pateikiama informacija apie tarifų nustatymo ir kainodaros politiką bei apie dėl leidžiančios nukrypti nuostatos įgyvendintas priemones, kuriomis siekiama apsaugoti vartotojų interesus.

3 straipsnis

Šis sprendimas skirtas Maltos Respublikai.

(1)  OL L 176, 2003 7 15, p. 37. Direktyva su pakeitimais, padarytais Tarybos direktyva 2004/85/EB (OL L 236, 2004 7 7, p. 10).

ELPA VALSTYBIŲ NUOLATINIO KOMITETO SPRENDIMAS

Nr. 1/2004/SC,

2004 m. vasario 5 d.

kuriuo įsteigiamas EEE finansinio mechanizmo ir Norvegijos finansinio mechanizmo biuras

ELPA VALSTYBIŲ NUOLATINIS KOMITETAS,

atsižvelgdamas į Europos ekonominės erdvės susitarimą su pakeitimais, padarytais Protokolu, patikslinančiu Europos ekonominės erdvės susitarimą (toliau – EEE susitarimas),

atsižvelgdamas į Susitarimą dėl Čekijos Respublikos, Estijos Respublikos, Kipro Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Vengrijos Respublikos, Maltos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Slovėnijos Respublikos ir Slovakijos Respublikos dalyvavimo Europos ekonominėje erdvėje (toliau – EEE plėtros susitarimas),

atsižvelgdamas į 38a protokolą dėl EEE finansinio mechanizmo, EEE plėtros susitarimu įtraukto į EEE susitarimą,

atsižvelgdamas į Europos bendrijos ir Norvegijos Karalystės susitarimą dėl Norvegijos finansinio mechanizmo 2004–2009 m.,

atsižvelgdamas į 2003 m. gruodžio 4 d. ELPA Nuolatinio komiteto sprendimą Nr. 4/2003/SC, įsteigiantį EEE finansinio mechanizmo laikinąjį komitetą,

NUSPRENDĖ:

1 straipsnis

1.   Įsteigiamas 2004–2009 m. EEE finansinio mechanizmo ir Norvegijos finansinio mechanizmo biuras.

2.   Biuras padeda valdyti EEE finansinį mechanizmą ir Norvegijos finansinį mechanizmą.

3.   Biuras taip pat padeda valdyti 1999–2003 m. EEE finansinę priemonę ir 1994–1998 m. finansinį mechanizmą.

4.   Dabartinis ELPA sekretoriato finansinės priemonės padalinys integruojamas į naująjį biurą. Kol įsigalios EEE plėtros susitarimas dėl EEE finansinio mechanizmo Biuras atsiskaito EEE finansinio mechanizmo laikinajam komitetui, o vėliau – naujajam EEE finansinio mechanizmo komitetui.

5.   Dėl Norvegijos finansinio mechanizmo Biuras atsiskaito Norvegijos valdžios institucijoms.

6.   Administraciniu požiūriu Biuras yra ELPA sekretoriato dalis. Biuras turės atskirą administracinį biudžetą, finansuojamą fondų lėšomis pagal atitinkamų išlaidų santykį.

7.   Biuro direktorių EEE finansinio mechanizmo laikino komiteto siūlymu skiria Nuolatinis komitetas.

2 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja nedelsiant.

3 straipsnis

Šis sprendimas skelbiamas Europos Sąjungos oficialiojo leidinio EEE dalyje ir EEE priede.

ELPA VALSTYBIŲ NUOLATINIO KOMITETO SPRENDIMAS

Nr. 2/2005/SC

2005 m. balandžio 28 d.

dėl finansinės priemonės finansų valdymo ir pagal ją vykdomų projektų audito

ELPA VALSTYBIŲ NUOLATINIS KOMITETAS,

atsižvelgdamas į Europos ekonominės erdvės susitarimą su pakeitimais, padarytais Protokolu, patikslinančiu Europos ekonominės erdvės susitarimą (toliau – EEE susitarimas) ir 2000 m. gegužės 22 d. EEE jungtinio komiteto sprendimą Nr. 47/2000, nustatantį EEE finansinę priemonę,

atsižvelgdamas į 2000 m. spalio 2 d. ELPA valstybių nuolatinio komiteto Sprendimą Nr. 1/2000/SC, įsteigiantį Finansinės priemonės komitetą,

atsižvelgdamas į ELPA priežiūros institucijos ir Teismo komiteto sprendimą Nr. 5/2002 ir 2002 m. Tarybos sprendimą Nr. 2, pakeičiantį 1998 m. Tarybos bei ELPA priežiūros institucijos ir Teismo komiteto sprendimą Nr. 6,

NUSPRENDĖ:

1 straipsnis

Auditorių valdyba vadovauja atliekant finansinės priemonės finansų valdymo ir pagal ją vykdomų projektų auditą.

2 straipsnis

Kiekviena ELPA valstybė, kuri yra EEE susitarimo šalis, atlikdama finansinės priemonės finansų valdymo ir (arba) pagal ją vykdomų projektų auditus, yra atstovaujama Auditorių valdyboje.

3 straipsnis

Auditorių valdybą sudaro ELPA valstybių, kurios yra EEE susitarimo šalys, piliečiai, pageidautina esantys ELPA valstybių aukščiausiųjų audito institucijų nariais. Jų nepriklausomumas neturi kelti abejonių. ELPA pareigūnas negali būti paskirtas auditoriumi, jeigu po jo tarnybos pabaigos bet kurioje iš ELPA institucijų nėra praėję treji metai.

4 straipsnis

Auditorių valdybos nariai, kurie atlieka finansinės priemonės finansų valdymo ir (arba) pagal ją vykdomų projektų auditą, yra paskiriami ELPA valstybių nuolatinio komiteto. Jų kadencija yra ketveri metai. Narys paprastai gali būti skiriamas kitai kadencijai vieną kartą. ELPA valstybių nuolatinio komiteto paskirti nariai gali būti tie patys asmenys, kaip ir ELPA priežiūros institucijos ir Teismo komiteto pagal jo Sprendimą Nr. 5/2002 paskirti asmenys.

5 straipsnis

Auditorių valdybos nariai, atlikdami savo pareigas, yra visiškai nepriklausomi.

6 straipsnis

Pateisinamo ir proporcingo finansinės priemonės finansų valdymo ir (arba) pagal ją vykdomų projektų Auditorių valdybos atlikto audito išlaidos finansuojamos iš finansinės priemonės administracinio biudžeto. Nuolatinis komitetas, remdamasis Auditorių valdybos biudžeto pasiūlymu, priima sprendimą dėl šiam tikslui skirtinos sumos.

7 straipsnis

Auditorių valdyba gali pasitelkti pagalbai išorės ekspertus. Išorės ekspertai turi atitikti tuos pačius nepriklausomumo reikalavimus, kaip ir Auditorių valdybos nariai.

8 straipsnis

Auditorių valdyba pateikia ELPA valstybių nuolatiniam komitetui ataskaitą apie finansinės priemonės finansų valdymo ir pagal ją vykdomų projektų auditą. Ji gali pateikti pasiūlymus dėl veiksmų.

9 straipsnis

Auditorių valdyba teikia pasiūlymą dėl savo darbo tvarkos taisyklių, reglamentuojančių finansinės priemonės finansų valdymo ir pagal ją vykdomų projektų auditą, ELPA valstybių nuolatiniam komitetui priimti.

10 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja nedelsiant.

11 straipsnis

Šis sprendimas skelbiamas Europos Sąjungos oficialiojo leidinio EEE dalyje ir EEE priede.