15.11.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 315/1

(1)

2000 m. kovo 23 ir 24 d. Lisabonos Europos Vadovų Taryba į Sąjungos bendrąją strategiją kaip jos sudedamąją dalį įtraukė užimtumo ir socialinės įtraukties skatinimą, siekdama strateginio tikslo, kad kitą dešimtmetį žiniomis grindžiama ES ekonomika taptų konkurencingiausia ir dinamiškiausia pasaulyje, būtų pajėgi darniai augti sukuriant daugiau ir geresnių darbo vietų bei stiprinant socialinę sanglaudą. Joje nustatyti ambicingi tikslai ir užduotys, kad Sąjungoje vėl būtų sudarytos sąlygos visiškam užimtumui, gerinama darbo kokybė ir didinamas našumas, skatinama socialinė sanglauda ir imli darbo rinka. Be to, 2005 m. kovo 22 ir 23 d. Briuselio Europos Vadovų Taryba vėl akcentavo šią strategiją.

(2)

Atsižvelgiant į išreikštą Komisijos ketinimą konsoliduoti ir racionalizuoti Bendrijos finansavimo priemones, šiuo sprendimu turėtų būti nustatyta viena supaprastinta programa, kurioje būtų numatyta tęsti ir plėtoti veiklą, pradėtą remiantis 2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos sprendimu 2000/750/EB, nustatančiu Bendrijos kovos su diskriminacija veiksmų programą (2001–2006) (4), 2000 m. gruodžio 20 d. Tarybos sprendimu 2001/51/EB, patvirtinančiu programą, susijusią su Bendrijos pagrindų strategija dėl lyčių lygybės (2001–2005) (5), 2001 m. gruodžio 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 50/2002/EB (6) dėl Bendrijos veiksmų programos, skatinančios valstybių narių bendradarbiavimą, siekiant įveikti socialinę atskirtį, sukūrimo, 2002 m. birželio 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 1145/2002/EB (7) dėl užimtumą skatinančių Bendrijos priemonių ir 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 848/2004/EB (8), nustatančiu Bendrijos veiksmų programą skatinti vyrų ir moterų lygybės srityje Europos lygmeniu aktyvioms organizacijoms, taip pat su darbo sąlygomis susijusią veiklą, kuri vykdoma Bendrijos lygmeniu.

(3)

1997 m. lapkričio 20 ir 21 d. neeilinė Liuksemburgo Europos Vadovų Taryba inicijavo Europos užimtumo strategiją, pagal kurią numatyta koordinuoti valstybių narių užimtumo politiką remiantis suderintomis užimtumo gairėmis ir rekomendacijomis. Europos užimtumo strategija šiuo metu Europos lygmeniu yra pagrindinė Lisabonos strategijos užimtumo ir darbo rinkos tikslų įgyvendinimo priemonė.

(4)

Lisabonos Europos Vadovų Taryba nusprendė, kad Sąjungoje žemiau skurdo ribos gyvenančių žmonių skaičius ir socialinės atskirties lygis yra nepriimtinas, todėl nustatant atitinkamus tikslus būtina imtis priemonių siekiant lemiamos pažangos naikinant skurdą. 2000 m. gruodžio 7, 8 ir9 d. Nicos Europos Vadovų Taryba susitarė dėl šių tikslų. Taryba taip pat susitarė, kad kovos su socialine atskirtimi politika turi būti pagrįsta atviru koordinavimo metodu, derinančiu nacionalinius veiksmų planus ir Komisijos bendradarbiavimo iniciatyvą.

(5)

Demografiniai pokyčiai yra pagrindinis ilgalaikis sunkumas, neleidžiantis socialinės apsaugos sistemoms užtikrinti pakankamas pensijas ir aukštos kokybės sveikatos bei ilgalaikę priežiūrą, kurios būtų visiems prieinamos ir galėtų būti finansuojamos ateityje. Svarbu skatinti politikos kryptis, kuriomis galima pasiekti atitinkamą socialinę apsaugą ir socialinės apsaugos sistemų tvarumą. Lisabonos Europos Vadovų Taryba nusprendė, kad bendradarbiavimas šioje srityje turėtų būti grindžiamas atviru koordinavimo metodu.

(6)

Dėmesys turėtų būti atkreiptas į ypatingą migrantų padėtį šiame kontekste, o taip pat į veiksmų, kuriais būtų siekiama, kad nedeklaruotas darbas taptų legaliu, ėmimosi svarbą.

(7)

Būtiniausių standartų užtikrinimas ir nuolatinis darbo sąlygų gerinimas Sąjungoje yra vieni iš pagrindinių Europos socialinės politikos ypatumų ir svarbus Europos Sąjungos bendras tikslas. Bendrija atlieka svarbų vaidmenį remdama ir papildydama valstybių narių veiklą darbuotojų sveikatos ir saugos, darbo sąlygų, įskaitant poreikį suderinti darbą ir šeimos gyvenimą, darbuotojų apsaugos nutraukus darbo sutartį, darbuotojų informavimo, konsultavimosi su jais ir darbuotojų dalyvavimo, darbuotojų ir darbdavių interesų atstovavimo ir kolektyvinio gynimo srityse.

(8)

Nediskriminavimas yra pagrindinis Europos Sąjungos principas. Sutarties 13 straipsnyje numatomi veiksmai, kuriais siekiama kovoti su diskriminacija dėl lyties, rasės arba etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos. Nediskriminavimas taip pat įtvirtintas Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 21 straipsnyje. Turėtų būti tarpusavyje suderinti skirtingų diskriminacijos formų požymiai bei atitinkamai sukurtos tinkamos diskriminacijos dėl vienos ar kelių priežasčių prevencijos ar kovos su ja priemonės. Todėl, sprendžiant apie galimybes naudotis programa ir jos rezultatais, ypatingas dėmesys turėtų būti atkreiptas į žmonių su negalia poreikius, visų pirma užtikrinant jiems visišką ir lygiavertę prieigą prie šios programos finansuojamos veiklos ir naudojimąsi šios veiklos rezultatais bei jų vertinimu, įskaitant žmonių su negalia dėl jų negalios patirtas papildomas išlaidas. Per daugelį kovos su tam tikrų formų diskriminacija, įskaitant diskriminaciją dėl lyties, metų įgyta patirtis gali būti naudinga kovojant su kitų formų diskriminacija.

(9)

Vadovaudamasi Sutarties 13 straipsniu Taryba priėmė šias direktyvas: 2000 m. birželio 29 d. Direktyvą 2000/43/EB (9), įgyvendinančią vienodo požiūrio principą asmenims nepriklausomai nuo jų rasės arba etninės kilmės, draudžiančią diskriminaciją dėl rasės ar etninės priklausomybės, inter alia, užimtumo, profesinio mokymo, švietimo, prekių ir paslaugų bei socialinės apsaugos srityse, 2000 m. lapkričio 27 d. Direktyvą 2000/78/EB (10), nustatančią vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus, draudžiančią diskriminaciją užimtumo ir profesinėje srityje dėl religijos ar įsitikinimų, negalios, amžiaus ir seksualinės orientacijos, ir 2004 m. gruodžio 13 d. Direktyvą 2004/113/EB, įgyvendinančią vienodo požiūrio į moteris ir vyrus principą dėl galimybės naudotis prekėmis bei paslaugomis ir prekių tiekimo bei paslaugų teikimo (11).

(10)

Pagal Sutarties 2 ir 3 straipsnius vyrų ir moterų lygybės principas yra esminis Bendrijos teisės principas. Juo vadovaujantis priimtos direktyvos bei kiti aktai daug padeda gerinant moterų padėtį Sąjungoje. Veikiant Bendrijos lygiu sukaupta patirtis parodė, kad skatinant lyčių lygybę Bendrijos politikoje ir realiai kovojant su diskriminacija reikalauja priemonių, įskaitant teisės aktus, finansavimo ir integravimo priemones, derinimo, kad jos viena kita papildytų. Laikantis vyrų ir moterų lygybės principo lyčių aspekto integravimas turėtų būti skatinamas visuose šios programos skirsniuose bei veikloje.

(11)

Daugelis įvairiu lygiu veikiančių nevyriausybinių organizacijų (NVO) gali svariai prisidėti Europos lygiu naudodamosi pagrindiniais tinklais, kurie padeda keisti su šios programos bendrais tikslais susijusias politikos kryptis.

(12)

Kadangi šio sprendimo tikslų valstybės narės negali deramai pasiekti, nes būtina keistis informacija Europos lygmeniu ir platinti gerą praktiką visoje Bendrijoje, ir todėl tų tikslų, dėl daugiašalės Bendrijos veiksmų ir priemonių dimensijos, būtų geriau siekti Bendrijos lygmeniu, laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Bendrija gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo sprendimu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti.

(13)

Šiuo sprendimu visam programos trukmės laikotarpiui nustatomas finansinis paketas, kuris yra svarbiausias orientacinis dydis biudžeto institucijai kasmetinės biudžeto sudarymo procedūros metu, kaip apibrėžta 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo (12) 37 punkte.

(14)

Šiam sprendimui įgyvendinti būtinos priemonės turėtų būti patvirtintos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (13).

(15)

Programą sudaro penki skirsniai, todėl valstybės narės gali numatyti jų atstovų rotacijos tvarką pagal Komisijai padedančio komiteto nagrinėjamus klausimus,

a)

geriau pažinti ir suprasti padėtį valstybėse narėse ir kitose dalyvaujančiose šalyse analizuojant, vertinant ir atidžiai stebint politiką;

b)

remti statistinių priemonių bei metodų kūrimą ir bendrųjų rodiklių, prireikus suskirstytų pagal lytis ir amžiaus grupes, plėtojimą srityse, kuriose taikoma Programa;

c)

remti ir stebėti Bendrijos teisės, kai tai taikoma, bei Bendrijos politikos tikslų įgyvendinimą valstybėse narėse ir įvertinti jų efektyvumą ir poveikį;

d)

skatinti tinklų kūrimą, abipusį mokymąsi ir geros praktikos bei naujoviškų požiūrių nustatymą ir platinimą Europos lygmeniu;

e)

stiprinti suinteresuotų subjektų ir plačiosios visuomenės žinias apie pagal kiekvieną iš 5 skirsnių įgyvendinamas Bendrijos politikos kryptis ir siekiamus tikslus;

f)

gerinti pagrindinių Europos lygio tinklų pajėgumus skatinant, remiant ir toliau vystant Bendrijos politikos kryptis ir tikslus, kai tai taikoma.

1.

Užimtumas.

2.

Socialinė apsauga ir įtrauktis.

3.

Darbo sąlygos.

4.

Kova su diskriminacija ir įvairovė.

5.

Lyčių lygybė.

a)

gerinti padėties ir perspektyvų užimtumo srityje supratimą, visų pirma atliekant analizę bei tyrimus ir apdorojant statistinius duomenis bei plėtojant bendrus rodiklius pagal EUS;

b)

stebėti ir vertinti Europos užimtumo gairių ir rekomendacijų įgyvendinimą ir jų poveikį, visų pirma remiantis jungtine užimtumo ataskaita, ir analizuoti EUS, bendros ekonominės politikos, socialinės politikos bei kitų politikos sričių sąveiką;

c)

organizuoti su politikos sritimis, gera praktika bei naujoviškais metodais susijusius mainus ir skatinti abipusį mokymąsi EUS srityje;

d)

ugdyti, be kita ko, socialinių partnerių, regionų bei vietos dalyvių ir kitų suinteresuotų subjektų sąmoningumą, platinti jiems informaciją ir skatinti jų diskusijas apie užimtumo problemas ir politiką bei nacionalinių reformų programų įgyvendinimą.

a)

gerinti socialinės atskirties ir skurdo problemų, socialinės apsaugos ir įtraukties politikos supratimą, visų pirma atliekant analizę bei tyrimus ir apdorojant statistinius duomenis bei plėtojant bendrus rodiklius pagal AKM socialinės apsaugos ir įtraukties srityje;

b)

stebėti ir vertinti, kaip taikomas AKM socialinės apsaugos ir įtraukties srityje bei jo poveikį nacionaliniu ir Bendrijos lygmenimis, o taip pat analizuoti šio AKM ir kitų politikos sričių sąveiką;

c)

organizuoti su politikos sritimis, gera praktika bei naujoviškais metodais susijusius mainus ir skatinti abipusį mokymąsi socialinės apsaugos ir įtraukties strategijos srityje;

d)

ugdyti, be kita ko, socialinių partnerių, regionų bei vietos dalyvių, nevyriausybinių organizacijų (NVO) ir kitų suinteresuotų subjektų sąmoningumą, platinti jiems informaciją ir skatinti jų diskusijas apie svarbiausias problemas ir politikos klausimus, susijusius su Bendrijos koordinavimo procesu socialinės apsaugos ir įtraukties srityse;

e)

plėtoti pagrindinių Europos lygio tinklų pajėgumus remiant ir toliau vystant Bendrijos socialinės apsaugos ir įtraukties politikos krypčių tikslus ir strategijas.

a)

gerinti su darbo sąlygomis susijusios padėties supratimą, visų pirma atliekant analizę bei tyrimus ir atitinkamais atvejais apdorojant statistinius duomenis bei plėtojant rodiklius, taip pat įvertinti galiojančių teisės aktų, politikos ir praktikos efektyvumą ir poveikį;

b)

remti Bendrijos darbo teisės įgyvendinimą vykdant veiksmingą stebėseną, organizuojant seminarus šioje srityje dirbantiems asmenims, rengiant vadovus bei kuriant specializuotų organizacijų, įskaitant ir socialinius partnerius, tinklus;

c)

inicijuoti prevencinius veiksmus ir ugdyti prevencinę kultūrą darbuotojų saugos ir sveikatos srityje;

d)

ugdyti, be kita ko, socialinių partnerių ir kitų suinteresuotų subjektų sąmoningumą, platinti jiems informaciją ir skatinti jų diskusijas apie svarbiausias su darbo sąlygomis susijusias problemas ir politikos klausimus.

a)

gerinti su diskriminacija susijusios padėties supratimą, visų pirma atliekant analizę bei tyrimus ir atitinkamais atvejais apdorojant statistinius duomenis bei plėtojant rodiklius, taip pat įvertinti galiojančių teisės aktų, politikos ir praktikos efektyvumą ir poveikį;

b)

remti Bendrijos teisės aktų dėl kovos su diskriminacija įgyvendinimą vykdant veiksmingą stebėseną, rengiant seminarus šioje srityje dirbantiems asmenims ir kuriant su diskriminacija kovojančių specializuotų įstaigų tinklus;

c)

ugdyti, be kita ko, socialinių partnerių, NVO ir kitų suinteresuotų subjektų sąmoningumą, platinti jiems informaciją ir skatinti jų diskusijas apie svarbiausias problemas ir politikos klausimus, susijusius su diskriminacija ir kovos su diskriminacija integravimu į visas Bendrijos politikos sritis;

d)

plėtoti pagrindinių Europos lygio tinklų pajėgumus remiant ir toliau vystant Bendrijos kovos su diskriminacija politikos krypčių tikslus ir strategijas.

a)

gerinti su lyčių klausimais ir lyčių aspekto integravimu susijusios padėties supratimą, visų pirma atliekant analizę bei tyrimus ir apdorojant statistinius duomenis bei atitinkamais atvejais plėtojant rodiklius, taip pat įvertinti galiojančių teisės aktų, politikos ir praktikos efektyvumą ir poveikį;

b)

remti Bendrijos lyčių lygybės teisės aktų įgyvendinimą vykdant veiksmingą stebėseną, rengiant seminarus šioje srityje dirbantiems asmenims ir kuriant specializuotų įstaigų, dirbančių lyčių lygybės srityje, tinklus;

c)

ugdyti, be kita ko, socialinių partnerių, NVO ir kitų suinteresuotų subjektų sąmoningumą, platinti jiems informaciją ir skatinti jų diskusijas apie svarbiausias lyčių lygybės ir lyčių aspekto integravimo politikos problemas ir klausimus;

d)

plėtoti pagrindinių Europos lygio tinklų pajėgumus remiant ir toliau vystant Bendrijos lyčių lygybės politikos tikslus ir strategijas.

a)

Analitinė veikla:

b)

Abipusio mokymosi, sąmoningumo ir informacijos platinimo veikla:

c)

Pagrindiniams dalyviams skiriama parama:

a)

valstybės narės;

b)

valstybinės įdarbinimo tarnybos ir jų agentūros;

c)

vietos ir regioninės valdžios institucijos;

d)

pagal Bendrijos teisę numatytos specializuotos įstaigos;

e)

socialiniai partneriai;

f)

NVO, visų pirma veikiančios Europos lygmeniu;

g)

aukštojo mokslo įstaigos ir mokslinių tyrimų institutai;

h)

vertinimo ekspertai;

i)

nacionalinės statistikos tarnybos;

j)

žiniasklaida.

a)

sudarius paslaugų sutartį po konkurso; šiuo atveju bendradarbiavimui su nacionalinėmis statistikos tarnybomis taikoma Eurostato nustatyta tvarka;

b)

teikiant dalinę paramą po konkurso; šiuo atveju Bendrijos bendras finansavimas paprastai negali viršyti 80 % visų gavėjo patirtų išlaidų. Bet kokia šią ribą viršijanti finansinė parama gali būti suteikta tik esant išskirtinėms aplinkybėms ir atlikus nuodugnią analizę.

a)

Programos įgyvendinimo bendrosios gairės;

b)

Programos įgyvendinimo metinis veiksmų planas, padalintas į atskirus skirsnius;

c)

finansinė parama, kurią turi skirti Bendrija;

d)

metinis biudžetas, atsižvelgiant į 17 straipsnį;

e)

Bendrijos remiamų veiksmų atrankos tvarka ir Komisijos pateiktas veiksmų, kuriems skiriama tokia parama, sąrašo projektas;

f)

Programos vertinimo kriterijai, įskaitant su ekonominiu efektyvumu susijusius kriterijus ir rezultatų platinimo ir perdavimo tvarką.

—

ELPA/EEE šalys EEE susitarime nustatytomis sąlygomis,

—

su Europos Sąjunga asocijuotos stojančiosios šalys, šalys kandidatės ir Vakarų Balkanų šalys, dalyvaujančios stabilizacijos ir asociacijos procese.

15.11.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 315/9

(1)

Europos standartizacija yra savanoriška veikla, kurią vykdo suinteresuotos šalys, norinčios sukurti standartus ir, priklausomai nuo poreikių, kitus standartizacijos produktus, ar kuri vykdoma tokių šalių naudai. Šiuos standartizacijos produktus rengia Europos standartizacijos komitetas (CEN), Europos elektrotechnikos standartizacijos komitetas (CENELEC) ir Europos telekomunikacijų standartų institutas (ETSI), t. y. institucijos, išvardytos 1998 m. birželio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/34/EB, nustatančios informacijos apie techninius standartus, reglamentus ir informacinės visuomenės paslaugų taisykles teikimo tvarką (3), I priede (toliau – Europos standartizacijos institucijos).

(2)

Direktyva 98/34/EB leidžia Komisijai, pasikonsultavusiai su pagal tą direktyvą įsteigtu komitetu, teikti standartizacijos prašymus Europos standartizacijos institucijoms. 2003 m. kovo 28 d. Bendrosiose CEN, CENELEC ir ETSI bei Europos Komisijos ir Europos laisvosios prekybos asociacijos bendradarbiavimo gairėse (4) nustatyti Europos standartizacijos institucijų ir Bendrijos bei Europos laisvosios prekybos asociacijos, kuri taip pat remia Europos standartizaciją, partnerystės ryšiai.

(3)

Atsižvelgiant į standartizacijos naudą Bendrijos teisės aktams ir jos politikos sritims, Bendrijai būtina prisidėti prie Europos standartizacijos finansavimo. Viena vertus, Europos standartizacija prisideda prie vidaus rinkos funkcionavimo ir stiprinimo, ypač vadinamosiomis „naujojo požiūrio“ direktyvomis sveikatos, saugos ir aplinkos bei vartotojų apsaugos sektoriuose, ir prie sąveikos tokiose srityse kaip transportas užtikrinimo. Kita vertus, Europos standartizacija padeda pagerinti įmonių konkurencingumą, pirmiausia palengvindama laisvą prekių ir paslaugų judėjimą, tinklų, komunikacijos priemonių sąveiką, technologijų plėtrą ir inovaciją tokiose veiklos srityse kaip informacinės technologijos. Todėl į šį sprendimą reikėtų įtraukti Europos standartizacijos finansavimą informacinių technologijų ir telekomunikacijų srityje, kuri dar yra reglamentuojama 1986 m. gruodžio 22 d. Tarybos sprendimu 87/95/EEB dėl standartizacijos informacinių technologijų ir telekomunikacijų srityje (5).

(4)

Šis sprendimas turėtų sukurti aiškų, išsamų ir detalų teisinį pagrindą Bendrijai finansuoti bet kokią Europos standartizacijos veiklą, būtiną įgyvendinti Bendrijos politiką ir teisės aktus.

(5)

Būtina užtikrinti, kad mažosios ir vidutinės įmonės, ypač mažosios įmonės, mikroįmonės ir amatininkų įmonės galėtų taikyti Europos standartus. Todėl šie standartai turėtų būti sukurti ir pritaikyti atsižvelgiant į šių įmonių ypatybes ir aplinką.

(6)

Bendrijos finansavimas turėtų būti skirtas standartams ar kitiems standartizacijos produktams sukurti, palengvinti jų naudojimą įmonėse išverčiant juos į įvairias oficialias Bendrijos kalbas, Europos standartizacijos sistemos vienalytiškumui sustiprinti ir užtikrinti sąžiningą ir skaidrų Europos standartų prieinamumą visiems rinkos dalyviams visoje Europos Sąjungoje. Tai ypač svarbu tais atvejais, kai standartų naudojimas leidžia laikytis Bendrijos teisės aktų.

(7)

Europos standartizacijai skiriamus asignavimus kiekvienais metais turėtų nustatyti biudžeto valdymo institucija, atsižvelgdama į orientacinį finansinį paketą atitinkamos finansinės struktūros laikotarpiu, o Komisija kiekvienais metais turėtų priimti sprendimą, kuriuo nustatomos sumos ir, prireikus, didžiausios bendro finansavimo dalys pagal veiklos rūšis.

(8)

Atsižvelgiant į tai, kad Europos standartizacija labai plačiai naudojama remiant Bendrijos politikos sritis ir jos teisės aktus ir į tai, kad yra skirtingų standartizacijos veiklos rūšių, reikėtų numatyti skirtingas finansavimo taisykles. Tai yra pirmiausia susiję su dotacijomis Europos standartizacijos institucijoms neskelbiant kvietimo teikti pasiūlymus pagal 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento (6) (toliau – finansinis reglamentas) 110 straipsnio 1 dalies antros pastraipos nuostatas ir 2002 m. gruodžio 23 d. Komisijos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002, nustatančio išsamias Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 įgyvendinimo taisykles (7), 168 straipsnio 1 dalies d punktą.

(9)

Be to, tai turėtų būti taikoma ir toms įstaigoms, kurioms, nors jos ir nepripažintos Europos standartizacijos institucijomis pagal Direktyvos 98/34/EB I priedą, pagrindiniame teisės akte buvo suteikti įgaliojimai ir joms buvo patikėta bendradarbiaujant su Europos standartizacijos institucijomis vykdyti paruošiamąjį darbą remti Europos standartizaciją.

(10)

Valstybės narės skatinamos užtikrinti tinkamą nacionalinį finansavimą standartizacijos užduotims įgyvendinti.

(11)

Europos standartizacijos institucijos nuolat padeda Bendrijos veiklai, todėl reikėtų, kad jų centriniai sekretoriatai būtų efektyvūs ir veiksmingi. Todėl Komisija turėtų turėti galimybę toms bendro Europos tikslo siekiančioms įstaigoms skirti dotacijas, jei dotacijos skiriamos veiklai, netaikydama finansinio reglamento 113 straipsnio 2 dalyje numatyto laipsniško dotacijų mažinimo principo. Efektyvi Europos standartizacijos institucijų veikla galima, jei nacionaliniai tų institucijų nariai vykdo savo finansinio įnašo į Europos standartizacijos sistemą prievoles.

(12)

Standartizacijos veiklos finansavimas turėtų taip pat apimti paruošiamąją ar papildomą veiklą, reikalingą standartų ar kitų standartizacijos produktų sukūrimui. Tai pirmiausia reiškia tiriamuosius darbus, teisės aktų paruošiamųjų dokumentų rengimą, tarplaboratorinius tyrimus, standartų patvirtinimo ar įvertinimo darbus. Be to, standartizacijos Europoje ir tarptautiniu lygiu skatinimas turėtų apimti techninės pagalbos ir bendradarbiavimo su trečiosioms šalimis programų įgyvendinimą. Reikėtų numatyti galimybę skirti dotacijas kitoms organizacijoms, skelbiant kvietimus teikti pasiūlymus arba, prireikus, sudarant sutartis, kad būtų pagerintas patekimas į rinkas ir sustiprintas Europos Sąjungos įmonių konkurencingumas.

(13)

Komisija ir Europos standartizacijos institucijos reguliariai pasirašo partnerystės susitarimus, siekdamos nustatyti su standartizacijos veiklos finansavimu susijusias administracines ir finansines taisykles laikydamosi finansinio reglamento nuostatų. Europos Parlamentas ir Taryba turėtų būti informuojami apie tokių susitarimų turinį.

(14)

Atsižvelgiant į standartizacijos darbų specifiką ir į tai, kad daug įvairių suinteresuotų asmenų dalyvauja standartizacijos procese, reikėtų pripažinti, kad Europos standartų ar kitokių standartizacijos produktų kūrimo veiklos, kuriai skiriama Bendrijos dotacija, bendras finansavimas gali vykti darant neturtinius įnašus, pavyzdžiui, skiriant ekspertus.

(15)

Kad šis sprendimas būtų veiksmingai įgyvendintas, turėtų būti sudaryta galimybė naudotis ekspertinėmis žiniomis, ypač audito ir finansų valdymo srityse, taip pat administracinės paramos priemonėmis, galinčiomis palengvinti jo įgyvendinimą, ir kuriomis galima reguliariai vertinti veiklos, kuriai skiriamas Bendrijos finansavimas, tinkamumą siekiant įsitikinti jos nauda ir poveikiu.

(16)

Taip pat reikėtų imtis tinkamų priemonių, kad būtų išvengta sukčiavimo ir pažeidimų ir kad neteisėtai išmokėtas lėšas būtų galima išieškoti pagal 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (8), 1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų (9) ir 1999 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1073/1999 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų (10),

a)

Europos standartų ar kitokių standartizacijos produktų, būtinų ir tinkamų Bendrijos politikai ir jos teisės aktams įgyvendinti, kūrimą ir tikrinimą;

b)

paruošiamųjų ar papildomų darbų, reikalingų kuriant Europos standartus, atlikimą, pavyzdžiui, tyrimus, programų įgyvendinimą, vertinimus, lyginamąsias analizes, tiriamuosius darbus, laboratorinius darbus, tarplaboratorinius tyrimus, bandymus ir atitikties įvertinimo darbus;

c)

Europos standartizacijos institucijų centrinių sekretoriatų veiklą, pavyzdžiui, politikos formavimą, standartizacijos veiklos koordinavimą, techninio darbo apdorojimą ir informacijos suinteresuotoms šalims teikimą;

d)

Europos standartų ar bet kokio kito standartizacijos produkto kokybės ir atitikties atitinkamoms Bendrijos politikos kryptims ir teisės aktams tikrinimą;

e)

Europos standartų ar bet kokio kito Europos standartizacijos produkto, naudojamo remiant Bendrijos politikos sritis ir jos teisės aktus, vertimą, prireikus, į oficialias Bendrijos kalbas, kurios nėra Europos standartizacijos institucijų darbo kalbos; aiškinamųjų dokumentų parengimą, standartų aiškinimą ir supaprastinimą, taip pat vartotojo vadovų sudarymą ir geriausios praktikos sklaidą;

f)

veiklą, kuria siekiamą įgyvendinti techninės pagalbos ir bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis bei Europos standartizacijos sistemos ir Europos standartų propagavimo ir skatinimo Bendrijoje ir tarptautiniu mastu programas.

a)

skiriant dotacijas be kvietimo teikti pasiūlymus – Europos standartizacijos institucijoms vykdyti 3 straipsnyje numatytą veiklą ir įstaigoms, kurioms pagrindiniame teisės akte suteikti įgaliojimai, pagal finansinio reglamento 49 straipsnį, atlikti šio sprendimo 3 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytus darbus kartu su Europos standartizacijos institucijomis;

b)

skiriant dotacijas paskelbus kvietimą teikti pasiūlymus arba naudojant viešųjų pirkimų procedūras – kitoms įstaigoms bendradarbiaujant su Europos standartizacijos institucijomis atlikti 3 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytus standartizacijos darbus arba įgyvendinti 3 straipsnio 1 dalies f punkte nurodytas programas.