10.11.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 311/1

(1)

Po priemonių galiojimo termino pabaigos peržiūros Taryba Reglamentu (EB) Nr. 769/2002 (2) (toliau – pirminis reglamentas) nustatė 3 479 EUR už toną galutinį antidempingo muitą Kinijos Liaudies Respublikos (KLR) kilmės kumarino, klasifikuojamo KN kodu ex 2932 21 00, importui.

(2)

2004 m. gruodžio mėn., nustačius muitų mokėjimo vengimo praktiką per Indiją ir Tailandą, priemonių taikymas Reglamentu (EB) Nr. 2272/2004 (3) buvo išplėstas kumarino, siunčiamo iš Indijos ar Tailando, deklaruojamo arba nedeklaruojamo kaip Indijos ar Tailando kilmės, importui.

(3)

2006 m. vasario 13 d. Komisija gavo prašymą pagal pagrindinio reglamento 13 straipsnio 3 dalį ištirti tariamą antidempingo priemonių, taikomų KLR kilmės kumarino importui, apėjimą (toliau – prašymas). Prašymą vienintelio Bendrijos gamintojo vardu pateikė Europos chemijos pramonės taryba (CEFIC) (toliau – pareiškėjas).

(4)

Prašyme pateikta pakankamai prima facie įrodymų, kad po galiojančių antidempingo priemonių ir priemonių dėl antidempingo muitų mokėjimo vengimo nustatymo KLR kilmės kumarino importui pasikeitė prekybos modelis, nes labai padidėjo to pačio produkto importas iš Indonezijos ir Malaizijos.

(5)

Teigiama, kad prekybos modelis pakito dėl KLR kilmės kumarino gabenimo per Indoneziją ir Malaiziją. Taip pat buvo teigiama, kad tokiai praktikai nebuvo jokios kitos pagrįstos priežasties ar ekonominių sumetimų, išskyrus antidempingo priemonių KLR kilmės kumarino importui taikymą.

(6)

Galiausiai pareiškėjas pateikė įrodymų, kad KLR kilmės kumarinui taikomų antidempingo priemonių atitaisomasis poveikis nebe toks veiksmingas tiek kiekio, tiek kainų atžvilgiu. Didžiulis kumarino, įvežamo iš Indonezijos ir Malaizijos, kiekis pakeitė iš KLR importuojamą kumariną. Be to, buvo pakankamai įrodymų, kad padidėjęs importas buvo vykdomas daug mažesnėmis kainomis nei nežalinga kaina, nustatyta tyrimo, po kurio buvo nustatytos galiojančios priemonės, metu, ir kad, palyginti su normaliosiomis vertėmis, anksčiau nustatytomis KLR kilmės kumarinui, buvo vykdomas dempingas.

(7)

Komisija Reglamentu (EB) Nr. 499/2006 (4) (toliau – tyrimo pradžios reglamentas) pradėjo tyrimą dėl tariamo antidempingo priemonių, nustatytų KLR kilmės kumarino importui, apėjimo importuojant iš Indonezijos ar Malaizijos įvežamą kumariną, deklaruojamą arba nedeklaruojamą kaip Indonezijos ar Malaizijos kilmės, ir, remdamasi pagrindinio reglamento 13 straipsnio 3 dalimi ir 14 straipsnio 5 dalimi, nurodė muitinėms pradėti registruoti iš Indonezijos ar Malaizijos įvežamo kumarino, deklaruojamo arba nedeklaruojamo kaip Indonezijos ar Malaizijos kilmės, klasifikuojamo KN kodu ex 2932 21 00 (TARIC kodas 2932210016), importą.

(8)

Apie pradėtą tyrimą Komisija oficialiai pranešė KLR, Indonezijos ir Malaizijos valdžios institucijoms, žinomiems susijusiems gamintojams ir (arba) eksportuotojams, Bendrijos importuotojams bei pareiškėjui. Klausimynai buvo išsiųsti KLR gamintojams ir (arba) eksportuotojams bei prašyme įvardytiems Bendrijos importuotojams. Indonezijos ir Malaizijos gamintojai nebuvo žinomi. Suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė per tyrimo pradžios reglamente nurodytą laikotarpį pareikšti savo nuomonę raštu ir prašyti būti išklausytoms. Visoms šalims buvo pranešta, kad joms nebendradarbiaujant gali būti taikomas pagrindinio reglamento 18 straipsnis ir išvados daromos remiantis turimais faktais.

(9)

Nė vienas KLR, Indonezijos ar Malaizijos gamintojas ar eksportuotojas nepateikė atsakymo į klausimyną. Indonezijos valdžios institucijos atsakė, kad Indonezijoje nėra nė vieno žinomo kumarino gamintojo.

(10)

Tyrimas apėmė laikotarpį nuo 2005 m. kovo 1 d. iki 2006 m. vasario 28 d. (toliau – TL). Siekiant ištirti tariamą prekybos modelio pasikeitimą buvo surinkti duomenys nuo 2002 m. iki tiriamojo laikotarpio pabaigos.

(11)

Nė vienas Indonezijos ir Malaizijos kumarino gamintojas ar eksportuotojas apie save nepranešė ir nebendradarbiavo atliekant tyrimą. Todėl išvados dėl kumarino, įvežamo į Bendriją iš Indonezijos ir Malaizijos, eksporto buvo padarytos remiantis turimais faktais, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 18 straipsnyje. Tyrimo pradžioje Indonezijos ir Malaizijos valdžios institucijoms buvo pranešta apie nebendradarbiavimo padarinius, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 18 straipsnio 6 dalyje.

(12)

Nė vienas Kinijos gamintojas ar eksportuotojas atliekant tyrimą nebendradarbiavo.

(13)

Žinomoms bendrovėms buvo išaiškinta, kad nebendradarbiavimo atveju joms gali būti taikomas pagrindinio reglamento 18 straipsnis.

(14)

Aptariamas produktas, kuriam taikomos antidempingo priemonės yra tariamai apeinamos, yra, kaip apibrėžta pirminiame reglamente, kumarinas, šiuo metu klasifikuojamas KN kodu ex 2932 21 00. Kumarinas yra balkšvi, kristalų pavidalo milteliai, turintys jiems būdingą ką tik nupjauto šieno kvapą. Jis dažniausiai naudojamas kaip aromatinis cheminis preparatas ir kaip fiksatorius ruošiant aromatinius junginius; tokie junginiai naudojami valiklių, kosmetikos ir kvepalų gamyboje.

(15)

Kumarinas gali būti gaminamas laikantis dviejų skirtingų gamybos procesų: fenolio kelio, kuriame vyksta Perkino reakcija, ir o-krezolio kelio, kuriame vyksta Rašingo reakcija. Tačiau vykstant šiems dviems procesams pagamintas kumarinas turi tokias pačias pagrindines fizines ir chemines savybes bei tokią pačią paskirtį.

(16)

Kadangi Indonezijos ir Malaizijos šalys nebendradarbiavo ir nėra priešingų įrodymų, remiantis turima informacija daroma išvada, kad kumarinas, eksportuotas į Bendriją iš KLR ir atvežtas iš Indonezijos ir Malaizijos, turi tokias pačias pagrindines fizines ir chemines savybes bei tokią pačią paskirtį. Todėl šie produktai yra laikomi analogišku produktu, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

(17)

Kaip jau minėta, prekybos modelis tariamai pakito dėl produktų gabenimo per Indoneziją ir Malaiziją.

(18)

Kadangi tyrime nebendradarbiavo nė viena Indonezijos bendrovė, eksportą į Bendriją iš Indonezijos teko nustatyti remiantis turimais faktais pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį. Iš Indonezijos importuojamų produktų eksporto kainos ir kiekiai buvo nustatyti remiantis Eurostato duomenimis, kurie buvo patikimiausia turima informacija.

(19)

Didelis importo iš Indonezijos į Bendriją kiekis pradėtas įvežti iškart po ankstesnio tyrimo dėl Indijos ir Tailando veiksmų dėl priemonių apėjimo pradžios ir 2004 m. siekė 12,5 tonos, 2005 m. jis sudarė 15 tonų ir per tiriamąjį laikotarpį – 10 tonų (t. y. 1,7 % nuo bendro ES suvartojimo). Tuo pačiu metu Kinijos eksportas į Indoneziją padidėjo nuo 57 tonų 2003 m. iki 83,8 tonų per tiriamąjį laikotarpį.

(20)

Kadangi nebuvo bendradarbiaujama ir nėra priešingų įrodymų, daroma išvada, kad dėl KLR kilmės kumarino gabenimo per Indoneziją nuo 2004 m. iki tiriamojo laikotarpio pabaigos pasikeitė prekybos tarp KLR, Indonezijos ir Bendrijos modelis.

(21)

Kadangi tyrime nebendradarbiavo nė viena Malaizijos bendrovė, eksportą iš Malaizijos į Bendriją teko nustatyti remiantis turimais faktais pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį. Iš Malaizijos importuojamų produktų eksporto kainos ir kiekiai buvo nustatyti remiantis Eurostato duomenimis, kurie buvo patikimiausia turima informacija.

(22)

Importuoti iš Malaizijos į Bendriją buvo pradėta 2005 m., ir 2005 m. buvo įvežta 13 tonų, o per tiriamąjį laikotarpį – 23 tonos (t. y. 3,9 % bendro ES suvartojimo). Tuo pačiu metu Kinijos eksportas į Malaiziją padidėjo nuo 23,6 tonų 2004 m. iki 43,76 tonų per tiriamąjį laikotarpį.

(23)

Kadangi nebuvo bendradarbiaujama ir nėra priešingų įrodymų, daroma išvada, kad dėl KLR kilmės kumarino gabenimo per Malaiziją nuo 2005 m. iki tiriamojo laikotarpio pabaigos pasikeitė prekybos tarp KLR, Malaizijos ir Bendrijos modelis.

(24)

Kadangi nebuvo bendradarbiaujama ir nėra priešingų įrodymų, daroma išvada, kad atsižvelgiant į tai, kad didelis importuojamas kiekis pradėtas įvežti iškart po ankstesnio tyrimo dėl Indijos ir Tailando veiksmų dėl priemonių apėjimo pradžios, tuo pačiu metu padidėjus Kinijos kumarino eksportui į Indoneziją, prekybos modelis pakito dėl galiojančių antidempingo priemonių, o ne dėl jokių kitų pagrįstų priežasčių ar ekonominių sumetimų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 13 straipsnio 1 dalyje. Šiuo atžvilgiu taip pat pažymima, jog nėra įrodymų, kad kumarinas būtų iš tiesų gaminamas Indonezijoje.

(25)

Kadangi nebuvo bendradarbiaujama ir nėra priešingų įrodymų, daroma išvada, kad atsižvelgiant į tai, kad importuoti pradėta 2005 m. išplėtus priemonių taikymą iš Indijos arba Tailando įvežamo kumarino importui, kad tuo pačiu metu Kinijos eksportas į Malaiziją padidėjo nuo 23,6 tonų 2004 m. iki 43,76 tonų 2005 m., prekybos modelis pakito dėl galiojančių antidempingo priemonių, o ne dėl jokių kitų pagrįstų priežasčių ar ekonominių sumetimų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 13 straipsnio 1 dalyje. Šiuo atžvilgiu taip pat pažymima, jog nėra įrodymų, kad kumarinas būtų iš tiesų gaminamas Malaizijoje.

(26)

Remiantis pirmiau pateikta prekybos srauto analize nustatyta, kad Bendrijos importo modelio pasikeitimas yra susijęs su antidempingo priemonių ir priemonių dėl antidempingo muitų mokėjimo vengimo taikymu. Nors importo, deklaruojamo kaip Indonezijos kilmės, Bendrijos rinkoje nebuvo iki 2003 m., 2003 m. buvo įvežtos 4 tonos, 2004 m. – 12,5 tonos, 2005 m. – 15 tonų ir per tiriamąjį laikotarpį – 10 tonų, t. y. 1,7 % bendro ES suvartojimo.

(27)

Tyrimas parodė, kad importas iš Indonezijos buvo parduodamas už mažesnę nei pirminio tyrimo metu nustatyta eksporto kainą ir daug mažesnę nei pirminė normalioji vertė kainą.

(28)

Remiantis tuo, kas išdėstyta aukščiau, daroma išvada, kad prekybos srautų pasikeitimas kartu su neįprastai mažomis eksporto iš Indonezijos kainomis sumažino antidempingo priemonių atitaisomąjį poveikį tiek panašių produktų kiekio, tiek kainos atžvilgiu.

(29)

Remiantis pirmiau pateikta prekybos srauto analize nustatyta, kad Bendrijos prekybos modelio pasikeitimas yra susijęs su antidempingo priemonių ir priemonių dėl antidempingo muitų mokėjimo vengimo taikymu. Nors kumarinas į Bendriją iki 2005 m. nebuvo importuojamas, 2005 m. šio produkto buvo importuojama 13 tonų, o per tiriamąjį laikotarpį – 23 tonos.

(30)

Tyrimas parodė, kad importas iš Malaizijos buvo parduodamas už mažesnę nei pirminio tyrimo metu nustatyta eksporto kainą ir daug mažesnę nei pirminė normalioji vertė kainą.

(31)

Remiantis tuo, kas išdėstyta aukščiau, daroma išvada, kad prekybos srautų pasikeitimas kartu su neįprastai mažomis eksporto iš Malaizijos kainomis sumažino antidempingo priemonių atitaisomąjį poveikį tiek panašių produktų kiekio, tiek kainos atžvilgiu.

(32)

Siekiant nustatyti, ar gali būti rasta įrodymų dėl dempingo egzistavimo kumarino, per TL eksportuoto iš Indonezijos į Bendriją, atžvilgiu, buvo panaudoti Eurostato duomenys, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 18 straipsnyje.

(33)

Pagal pagrindinio reglamento 13 straipsnio 1 dalies nuostatas įrodymai dėl dempingo egzistavimo lyginami su anksčiau panašiems produktams nustatytomis normaliosiomis vertėmis.

(34)

Siekiant teisingai palyginti normaliąsias vertes ir eksporto kainas, atliekant koregavimus buvo deramai atsižvelgta į skirtumus, kurie turi įtakos kainoms ir kainų palyginamumui. Šie koregavimai buvo atlikti pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį transportavimo ir draudimo atžvilgiu, remiantis turimais, t. y. prašyme nurodytais, faktais pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį.

(35)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 dalį ir 2 straipsnio 12 dalį, lyginant per ankstesnį tyrimą nustatytą normaliosios vertės svertinį vidurkį su per dabartinio tyrimo TL nustatytu eksporto kainų svertiniu vidurkiu, išreikštu CIF kainos prie Bendrijos sienos prieš sumokant muitą procentine išraiška, buvo nustatytas iš Indonezijos į Bendriją įvežamo kumarino dempingas. Apskaičiuotas dempingo skirtumas, išreikštas CIF kainos prie Bendrijos sienos prieš sumokant muitą procentine išraiška, viršijo 100 %.

(36)

Siekiant nustatyti, ar gali būti rasta įrodymų dėl dempingo egzistavimo kumarino, per TL eksportuoto iš Malaizijos į Bendriją, atžvilgiu, buvo panaudoti Eurostato duomenys, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 18 straipsnyje.

(37)

Siekiant teisingai palyginti normaliąsias vertes ir eksporto kainas, atliekant koregavimus buvo deramai atsižvelgta į skirtumus, kurie turi įtakos kainoms ir kainų palyginamumui. Šie koregavimai buvo atlikti pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį transportavimo ir draudimo atžvilgiu, remiantis turimais, t. y. prašyme nurodytais, faktais pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį.

(38)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 dalį ir 2 straipsnio 12 dalį, lyginant per ankstesnį tyrimą nustatytą normaliosios vertės svertinį vidurkį su per dabartinio tyrimo TL nustatytu eksporto kainų svertiniu vidurkiu, išreikštu CIF kainos prie Bendrijos sienos prieš sumokant muitą procentine išraiška, buvo nustatytas iš Malaizijos į Bendriją įvežamo kumarino dempingas. Apskaičiuotas dempingo skirtumas, išreikštas CIF kainos prie Bendrijos sienos prieš sumokant muitą procentine išraiška, viršijo 100 %.

(39)

Atsižvelgiant į pirmiau minėtas išvadas dėl muitų mokėjimo vengimo, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 13 straipsnio 1 dalyje, galiojančių antidempingo priemonių taikymas KLR kilmės aptariamo produkto importui turėtų būti išplėstas tam pačiam produktui, įvežamam iš Indonezijos ar Malaizijos, deklaruojamam arba nedeklaruojamam kaip Indonezijos ar Malaizijos kilmės.

(40)

Išplėstas muitas turėtų būti toks, koks nustatytas pirminio reglamento 1 straipsnio 2 dalyje.

(41)

Pagal pagrindinio reglamento 13 straipsnio 3 dalį ir 14 straipsnio 5 dalį, kuriose nurodoma, kad visos išplečiamos priemonės yra taikomos registruotam importui nuo registracijos dienos, antidempingo muitas turėtų būti taikomas kumarino, įvežamo iš Indonezijos ar Malaizijos, importui, kuris buvo atgabentas į Bendriją jį įregistravus pagal tyrimo pradžios reglamento nuostatas.

(42)

Nors per šį tyrimą Indonezijoje ir Malaizijoje nebuvo nustatytas arba Komisijai apie save nebuvo pranešęs tikrasis kumarino gamintojas, naujiems gamintojams, kurie pageidautų pateikti prašymą dėl atleidimo nuo išplėstų antidempingo priemonių, pagal pagrindinio reglamento 13 straipsnio 4 dalį pranešama, kad jie turės atsakyti į klausimyną, kad Komisija galėtų nuspręsti, ar galima juos atleisti. Toks atleidimas gali būti suteiktas įvertinus, pavyzdžiui, aptariamo produkto padėtį rinkoje, gamybos pajėgumus ir pajėgumų panaudojimą, pirkimą ir pardavimą, tikėtiną praktikos, kurios negalima paaiškinti jokiomis kitomis pagrįstomis priežastimis ar ekonominiais sumetimais, tęsimąsi bei įrodymus dėl dempingo egzistavimo. Paprastai Komisija taip pat vykdo patikrinimus vietoje. Prašymas turėtų būti pateiktas Komisijai nedelsiant, nurodant visą svarbią informaciją, ypač informaciją apie visus bendrovės veiklos pokyčius, susijusius su gamyba ir pardavimu.

(43)

Importuotojai gali būti atleisti nuo priemonių taikymo, jei jie importuoja iš eksportuojančių gamintojų, kurie buvo atleisti nuo priemonių taikymo, pagal pagrindinio reglamento 13 straipsnio 4 dalį.

(44)

Jei bus suteikiamas atleidimas, Taryba atitinkamai iš dalies pakeis šį reglamentą. Vėliau visi suteikti atleidimai bus Komisijos stebimi, kad būtų užtikrinta, jog laikomasi nustatytų sąlygų.

(45)

Suinteresuotosioms šalims buvo pranešta apie esminius faktus ir išvadas, kuriomis remdamasi Taryba ketino išplėsti galiojančių galutinių antidempingo priemonių taikymą, ir joms buvo suteikta galimybė pareikšti pastabas bei būti išklausytoms. Nebuvo gauta pastabų, dėl kurių būtų galima keisti pirmiau pateiktas išvadas,

Commission Européenne

Direction Générale du Commerce

Direction B

Bureau J-79 05/17

B-1049 Bruxelles

Faksas (32 2) 295 65 05

10.11.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 311/6

(1)

Šiuo metu galiojančios priemonės yra galutiniai antidempingo muitai, Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1524/2000 (2) (toliau – pirminis reglamentas) nustatyti, inter alia, Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – KLR) kilmės dviračių importui.

(2)

2006 m. sausio 10 d.Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (3) paskelbusi pranešimą, Komisija savo iniciatyva pradėjo tyrimą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalį. Tarpinės peržiūros taikymo sritis – vieno eksportuojančio dviračių gamintojo, „Giant China Co. Ltd.“ (toliau – „Giant China“ arba bendrovė), dempingo aspektai.

(3)

Komisija turėjo pakankamai prima facie įrodymų, kad pasikeitė aplinkybės, kurių pagrindu buvo nustatytos galiojančios priemonės ir kad šie pokyčiai yra ilgalaikiai. Kaip matyti iš Komisijos turimos informacijos, bendrovė veikia rinkos ekonomikos sąlygomis, nes tai įrodo faktas, kad ji, atrodo, atitinka pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkte nustatytus kriterijus.

(4)

Todėl buvo inicijuota dalinė tarpinė peržiūra siekiant nustatyti, ar bendrovė veikia rinkos ekonomikos sąlygomis, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkte, arba, kitu atveju, ar bendrovė atitinka reikalavimus individualiam muitui nustatyti, numatytus pagrindinio reglamento 9 straipsnio 5 dalyje, ir, jei taip yra, nustatyti bendrovės individualų dempingo skirtumą, o jeigu būtų nustatytas dempingas – nustatyti muito, taikytino į Bendriją importuojamam aptariamam produktui, dydį.

(5)

Komisija apie tyrimo inicijavimą oficialiai pranešė „Giant China“, Bendrijos pramonės atstovams ir KLR valdžios institucijoms. Suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė pareikšti savo nuomonę raštu ir paprašyti, kad jas išklausytų per pranešime apie inicijavimą nustatytą laikotarpį.

(6)

Kad bendrovė galėtų pateikti prašymą dėl rinkos ekonomikos režimo (toliau – RER) arba individualaus režimo (toliau – IR) taikymo, Komisija bendrovei ir KLR valdžios institucijoms išsiuntė prašymo formas. Prašymus dėl RER vėliau pateikė „Giant China“ ir su ja susijusi bendrovė.

(7)

„Giant China“ ir su ja susijusios bendrovės „Giant Chengdu Co., Ltd.“ patalpose buvo atliktas patikrinimas.

(8)

Aptariamas produktas, kaip apibrėžta pirminio reglamento 1 straipsnyje, yra dviračiai ir kitos pedalinės transporto priemonės (įskaitant transportinius triračius, tačiau išskyrus vienračius) be variklio, KLR kilmės (toliau – aptariamas produktas), šiuo metu klasifikuojamas KN kodais ex 8712 00 10, 8712 00 30 ir ex 8712 00 80.

(9)

Tyrimas apėmė laikotarpį nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2005 m. gruodžio 31 d.

(10)

Tyrimo metu nustatyta, kad bendrovė buvo susijusi su kitu aptariamo produkto gamintoju KLR, kuris vis dėlto nepateikė atsakymo į RER formą per pranešime apie inicijavimą nustatytą laikotarpį.

(11)

Reikia pažymėti, kad Komisija nuolatos tikrina, ar visa susijusių bendrovių grupė laikosi RER sąlygų. Tai svarbu siekiant išvengti, kad, jei būtų nustatytos priemonės, bendrovių grupės nevykdytų pardavimo per vieną iš susijusių grupės bendrovių. Todėl tais atvejais, kai pavaldžioji ar kita susijusi bendrovė gamina ir (arba) parduoda aptariamą produktą, visos susijusios bendrovės turi užpildyti RER formą, norint išsiaiškinti, ar jos taip pat atitinka pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkte nustatytus kriterijus. Jei šis reikalavimas netenkinamas, negalima tvirtinti, kad ši grupė laikosi visų sąlygų RER gauti.

(12)

Be to, nebuvo galima nustatyti, ar bendrovė atitiko pagrindinio reglamento 9 straipsnio 5 dalies reikalavimus, kadangi remiantis turimais faktais to atlikti nebuvo negalima.

(13)

Komisija informavo bendrovę apie pirmiau pateiktas išvadas. Pastaroji pranešė apie savo ketinimą toliau nebendradarbiauti šioje peržiūros procedūroje.

(14)

Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytus faktus, padaryta išvada, kad dalinė tarpinė peržiūra dėl „Giant China“ pagaminto aptariamo produkto importo į Bendriją turėtų būti baigta, o priemonės, kaip nustatyta 1 konstatuojamojoje dalyje, taikomos toliau,

10.11.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 311/8

(1)

Šiuo metu galiojančios priemonės, taikomos į Bendriją importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – KLR) kilmės sintetiniams poliesterių štapelio pluoštams, yra Tarybos reglamentu (EB) Nr. 428/2005 (2) nustatyti galutiniai antidempingo muitai.

(2)

Nustačius galutinius antidempingo muitus importuojamiems KLR kilmės sintetiniams poliesterių štapelio pluoštams, Komisija iš Kinijos bendrovės „Huvis Sichuan“ (toliau – pareiškėjas) gavo prašymą inicijuoti Reglamento (EB) Nr. 428/2005 peržiūrą dėl naujo eksportuotojo pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 4 dalį.

(3)

Pareiškėjas teigė, kad jis neeksportavo aptariamo produkto į Bendriją tiriamuoju laikotarpiu, kurio pagrindu buvo nustatytos antidempingo priemonės, t. y. laikotarpiu nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2003 m. gruodžio 31 d. (toliau – pirminis tiriamasis laikotarpis), ir kad jis nebuvo susijęs su jokiais KLR sintetinius poliesterių štapelio pluoštus eksportuojančiais gamintojais, kuriems taikomos galiojančios antidempingo priemonės. Be to, jis tvirtino, kad sintetinių poliesterių štapelio pluoštų eksportą į Bendriją pradėjo pasibaigus pirminiam tiriamajam laikotarpiui.

(4)

Komisija išnagrinėjo pareiškėjo pateiktus prima facie įrodymus ir nusprendė, kad jų pakanka pagrįstai inicijuoti peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 4 dalį. Pasikonsultavusi su Patariamuoju komitetu ir suteikusi galimybę atitinkamai Bendrijos pramonės šakai pateikti pastabas, Komisija Reglamentu (EB) Nr. 342/2006 (3) inicijavo Reglamento (EB) Nr. 428/2005 peržiūrą pareiškėjo atžvilgiu ir pradėjo tyrimą.

(5)

Pagal Reglamento (EB) Nr. 342/2006 2 straipsnį buvo panaikintas 49,7 % antidempingo muitas, nustatytas Reglamentu (EB) Nr. 428/2005 importuojamiems, inter alia, pareiškėjo pagamintiems sintetiniams poliesterių štapelio pluoštams. Tuo pat metu pagal pagrindinio reglamento 14 straipsnio 5 dalį muitinėms buvo nurodyta pradėti pareiškėjo gaminamų sintetinių poliesterių štapelio pluoštų importo registravimą.

(6)

Šioje peržiūroje aptariamas produktas yra toks pats kaip ir tyrime, po kurio, inter alia, KLR kilmės importuojamiems sintetiniams poliesterių štapelio pluoštams buvo pradėtos taikyti galiojančios priemonės (toliau – pirminis tyrimas), t. y. Kinijos Liaudies Respublikos kilmės sintetiniai poliesterių štapelio pluoštai, nekaršti, nešukuoti ir kitu būdu neparuošti verpimui, kurie šiuo metu klasifikuojami KN kodu 5503 20 00.

(7)

Komisija oficialiai pranešė bendrijos pramonei, pareiškėjui ir eksportuojančios šalies atstovams apie peržiūros inicijavimą. Suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė pateikti savo nuomonę raštu ir būti išklausytoms.

(8)

Komisijos tarnybos taip pat išsiuntė pareiškėjui rinkos ekonomikos režimo (toliau – RER) paraiškų formą bei klausimyną ir per nustatytą terminą gavo atsakymus.

(9)

Dempingo tyrimas apėmė laikotarpį nuo 2004 m. spalio 1 d. iki 2005 m. gruodžio 31 d. (toliau – tiriamasis laikotarpis arba TL).

(10)

Atlikus tyrimą buvo nustatyta, kad pareiškėjas gamybos procesą pradėjo 2004 m. spalio mėn., t. y. pasibaigus pirminiam tiriamajam laikotarpiui, ir šiuo laikotarpiu aptariamo produkto į Bendriją neeksportavo. Todėl buvo padaryta išvada, kad pareiškėjas atitiko pagrindinio reglamento 11 straipsnio 4 dalies pirmajame sakinyje išdėstytus reikalavimus.

(11)

Tačiau taip pat buvo nustatyta, kad pareiškėjas buvo susijęs su iš dalies valstybei priklausančiu Kinijos gamintoju, kuris per pirminį tiriamąjį laikotarpį gamino aptariamą produktą, tačiau kuris tuo metu nebendradarbiavo. Atsižvelgiant į tai, kad susijusiam Kinijos gamintojui buvo taikomas galiojantis galutinis antidempingo muitas, buvo nustatyta, kad nesilaikoma pagrindinio reglamento 11 straipsnio 4 dalies antrajame sakinyje nustatyto kriterijaus, pagal kurį naujas eksportuotojas arba gamintojas turėtų įrodyti, kad nėra susijęs su jokiais eksportuojančios šalies eksportuotojais arba gamintojais, kurių produktams taikomos antidempingo priemonės.

(12)

Pareiškėjas teigė, kad susijęs gamintojas pirminiu tiriamuoju laikotarpiu aptariamo produkto į Bendriją neeksportavo. Siekdamas patvirtinti šį teiginį, pareiškėjas pateikė susijusio gamintojo audito patikrintas 2002–2004 m. laikotarpio sąskaitas, kuriose, pasak pareiškėjo, nebuvo nurodyta apie pardavimus eksportui, vykdytus pirminiu TL.

(13)

Tačiau pareiškėjo pateikti įrodymai neparodė, kad susijęs gamintojas iš tiesų neeksportavo aptariamo produkto pirminiu tiriamuoju laikotarpiu. Iš tiesų audito patikrintose sąskaitose buvo nurodyta tik tai, kad pagrindiniai produktai nebuvo eksportuojami, tačiau tiksli pagrindinių produktų apibrėžimo sritis nebuvo pateikta, pvz., visų pirma tai, ar aptariamas produktas laikomas „pagrindiniu produktu“. Šiuo atžvilgiu reikia pažymėti, kad susijęs gamintojas taip pat gamina kitas nei aptariamas produktas prekes. Be to, reikėtų pažymėti tai, kad susijęs gamintojas tik pateikė audito patikrintas sąskaitas ir atliekant dabartinį tyrimą nebendradarbiavo, todėl nebuvo galima patikrinti informacijos, kurią pateikė ši bendrovė. Taigi nebuvo įrodymų, kurie atspindėtų, kad pirminiu TL pardavimas vidaus rinkos pirkėjams, pvz., prekybininkams, buvo iš tikrųjų skirtas vidaus rinkai, o ne eksportui į Bendriją. Todėl nebuvo galima nustatyti, ar pirminiu TL buvo vykdomas pardavimas eksportui.

(14)

Atskleidus informaciją pareiškėjas teigė, kad paaiškinimų, susijusių su audito patikrintomis sąskaitomis, reikėjo prašyti anksčiau ar, bet kokiu atveju, prieš informacijos atskleidimą. Šiuo atžvilgiu reikia pažymėti, kad Kinijos susijusio gamintojo buvo paprašyta pateikti informaciją, jam buvo pranešta apie informacijos nepakankamumą ir paprašyta bendradarbiauti atliekamame tyrime, tačiau jis to nepadarė. Todėl išvados buvo grindžiamos turimais faktais pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį. Tokiomis aplinkybėmis visi prašymai suteikti papildomos informacijos pasibaigus nustatytam terminui laikomi netinkamais ir diskriminacinio pobūdžio, palyginti su Bendrijos institucijų įprastine praktika, taikoma nebendradarbiaujančioms šalims. Pažymima, kad išvados bet kokiu atveju buvo pateiktos pareiškėjui, kuriam buvo suteikta pakankama galimybė pateikti pastabas apie šias išvadas.

(15)

Bet kokiu atveju teiginys, kad susijęs gamintojas eksportavo į Bendriją ar ne, yra nereikšmingas, nes, kaip minėta 13 konstatuojamojoje dalyje ir nustatyta toliau pateiktose 18–31 konstatuojamosiose dalyse, susijęs gamintojas šioje peržiūroje nebendradarbiavo, todėl Komisija negalėjo nustatyti, ar iš pareiškėjo ir susijusio gamintojo sudaryta ekonominė grupė atitiko reikalavimus, kad ją būtų galima laikyti veikiančia rinkos ekonomikos sąlygomis.

(16)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies b punktą antidempingo tyrimuose dėl KLR kilmės importuojamų produktų normalioji vertė vadovaujantis minėtojo straipsnio 1–6 dalimis nustatoma tiems gamintojams, kurie, kaip buvo nustatyta, atitinka pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkte nustatytus kriterijus, t. y. kai įrodoma, kad gaminant ir parduodant panašų produktą vyrauja rinkos ekonomikos sąlygos. Pateikiama kriterijų santrauka:

(17)

Pareiškėjas pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies b punktą pateikė paraišką dėl RER ir jo buvo paprašyta užpildyti RER paraiškos formą.

(18)

Kaip minėta 11 konstatuojamojoje dalyje, atlikus tyrimą buvo nustatyta, kad pareiškėjas buvo susijęs su kitu aptariamo produkto gamintoju Kinijoje. Nors jo buvo paprašyta, susijęs gamintojas neužpildė atskiros RER paraiškos formos.

(19)

Reikia pažymėti, kad Komisija nuolatos tikrina, ar susijusių bendrovių grupė laikosi RER sąlygų. Tai svarbu siekiant išvengti, kad bendrovių grupės pardavimo, jei būtų nustatytos priemonės, nevykdytų tik viena iš susijusių grupės bendrovių. Todėl tais atvejais, kai pavaldžioji ar kita susijusi bendrovė gamina ir (arba) parduoda aptariamą produktą, visos šios susijusios bendrovės turi užpildyti RER paraiškos formą, norint nustatyti, ar jos taip pat atitinka pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkte nustatytus kriterijus. Jei šis reikalavimas netenkinamas, negalima tvirtinti, kad ši grupė laikosi visų sąlygų RER gauti.

(20)

Komisija nedelsdama pranešė pareiškėjui, kad susijusiam gamintojui nepateikus atsakymo, ji negali nustatyti, ar bendrovė veikia rinkos ekonomikos sąlygomis.

(21)

Pareiškėjas teigė, kad abi bendrovės konkuruoja vidaus rinkoje ir „nesutaria“. Be to, buvo teigiama, kad susijusi bendrovė atsisakė pateikti bet kokią šiam tyrimui reikalingą konfidencialią informaciją, nes ji bijojo, kad jos konkurentas, t. y. pareiškėjas, pagerins savo padėtį rinkoje.

(22)

Pažymima, kad pagal pagrindinio reglamento 19 straipsnį susijęs gamintojas galėjo prašyti konfidencialaus reikalaujamos informacijos tvarkymo, jei jis nenori, kad konfidencialūs verslo duomenys būtų viešai atskleisti konkurentams. Tačiau jis nusprendė nepateikti reikalaujamos informacijos nepaprašęs konfidencialaus tvarkymo. Todėl pareiškėjo argumentas turėjo būti atmestas.

(23)

Pareiškėjas taip pat teigė, kad susijęs gamintojas negali daryti įtakos jo verslo sprendimams. Nepaisant to, kad šis argumentas nebuvo pagrįstas jokiais įrodymais, tai nėra svarbu, nes, kaip paaiškinta pirmiau, bet kokiu atveju reikėtų atsisakyti taikyti RER pareiškėjui, jei su juo susijusi bendrovė neužpildo RER formos ir neatitinka RER sąlygų. Be to, net jei reikėtų tirti prašyme pateiktus argumentus, pažymima, kad šiuo atveju, priešingai nei teigė pareiškėjas, turimi faktai rodo, kad susijęs gamintojas darė įtaką pareiškėjui priimant sprendimus, kadangi vienas jo narys dalyvauja pareiškėjo bendrovės direktorių valdyboje. Iš tiesų susijęs gamintojas gali sustabdyti bendrovės sprendimų dėl įstatų pakeitimų, bendrosios įmonės veiklos nutraukimo, registruoto kapitalo pakeitimų, bendrovės susijungimo su kitomis organizacijomis ar skilimo priėmimą, nes šie sprendimai turi būti priimti visais balsais. Be to, bendrosios pareiškėjo ir susijusio gamintojo įmonės tikslas, kaip nustatyta Bendrosios įmonės susitarimo 5 skyriuje, buvo pasiekti „konkurencinę kokybės ir kainos padėtį pasaulio rinkoje“, „gaminti ir parduoti sintetinius poliesterių štapelio pluoštus“ ir „importuoti bei eksportuoti su sintetiniais poliesterių štapelio pluoštais susijusius produktus bei žaliavas“, tai rodo, kad abi bendrovės iš tiesų bendradarbiautų ir bent jau pakoreguotų savo sprendimus siekdamos maksimaliai padidinti padėtį pasaulio rinkoje. Todėl pareiškėjo argumentas turėjo būti atmestas.

(24)

Atskleidus šiuos faktus, pareiškėjas pakartojo, kad susijęs Kinijos gamintojas turėjo visai nedidelę ar nereikšmingą įtaką priimant verslo sprendimus, kadangi jo pritarimo reikia tik priimant sprendimus, susijusius su bendrovės veikla, pvz., sprendimus dėl susijusio Kinijos gamintojo investicijų, tuo tarpu verslo sprendimai priimami laikantis bendros pagrindinio akcininko strategijos. Tad šiuo atveju Kinijos gamintojas įtakos nedarė. Be to, susijęs Kinijos gamintojas bendrovės valdyme nedalyvauja.

(25)

Pareiškėjas dar teigė, kad sprendimas atmesti pareiškėjo prašymą dėl RER grindžiant tik tuo, kad susijęs Kinijos gamintojas nebendradarbiavo, būtų nepagrįstas, nes šie santykiai pareiškėjui buvo tik techninis reikalavimas, neturintis praktinės reikšmės. Taip pat buvo teigiama, kad bendrovė nebuvo susijusi su jokiu Kinijos sintetinių poliesterių štapelio pluoštų, kuriems taikomos galiojančios antidempingo priemonės, eksportuojančiu gamintoju, kadangi susijusi bendrovė pirminiu tiriamuoju laikotarpiu į Bendriją neeksportavo, todėl negalėjo bendradarbiauti pirminiame tyrime ir prašyti nustatyti individualų muitą.

(26)

Kaip išdėstyta 23 konstatuojamojoje dalyje, galimybė, kad susijusi Kinijos bendrovė galėjo daryti didelę įtaką pareiškėjo verslo veiklai negalėjo būti laikoma maža ar nereikšminga. Priešingai, ši įtaka yra susijusi su esminiais aspektais, kaip aprašyta minėtoje konstatuojamojoje dalyje. Be to, kadangi susijusi Kinijos bendrovė šiame tyrime nebendradarbiavo, Komisija negalėjo nustatyti, ar ši bendrovė neeksportavo į Bendriją pirminiu tiriamuoju laikotarpiu, kaip buvo teigiama. Remiantis pareiškėjo pateiktomis pastabomis, nebuvo galima peržiūrėti 13 konstatuojamojoje dalyje pateiktų išvadų. Bet kokiu atveju tai, kad susijusi bendrovė per pirminį tyrimą negalėjo prašyti suteikti RER arba IR nepaneigia, kad jai taikomos galiojančios priemonės, t. y. visoms tyrime nebendradarbiavusioms bendrovėms taikomas muitas.

(27)

Apskritai buvo teigiama, kad pagrindiniai elementai (t. y. santykiai su Kinijos susijusiu gamintoju), kuriais remiantis buvo nuspręsta atmesti pareiškėjo prašymą dėl RER, Komisijai buvo žinomi prieš tyrimo inicijavimą.

(28)

Šiuo atžvilgiu reikia pažymėti, kad pagrindinė priežastis, dėl kurios buvo atmestas pareiškėjo prašymas dėl RER suteikimo buvo ne susijęs Kinijos gamintojas, kaip nustatyta 13, 23 ir 31 konstatuojamosiose dalyse, bet jo nebendradarbiavimas, taigi tai, kad nebuvo įmanoma nustatyti, kokią įtaką iš tiesų darė valstybė priimant pareiškėjo verslo sprendimus ir ar susijęs gamintojas neeksportavo pirminiu TL, kaip teigta pirmiau.

(29)

Todėl pareiškėjo pretenzijos buvo atmestos.

(30)

Be to, nebuvo galima nustatyti, ar yra iškraipymų, perkeltų iš ankstesnės ne rinkos ekonomikos sistemos. Iš tiesų, iš dalies valstybei priklausantis gamintojas prisidėjo prie pareiškėjo registruoto kapitalo, suteikdamas teisę naudotis žeme. Nebendradarbiaujant susijusiam gamintojui, nebuvo įmanoma padaryti išvados, kad nebuvo tokių iškraipymų.

(31)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau ir pareiškėjo susijusiam gamintojui nepateikus tinkamai pagrįstos RER paraiškos formos, Komisija negalėjo padaryti išvados, ar bendrovių grupė, t. y. pareiškėjas ir su juo susijęs gamintojas, atitinka RER kriterijus.

(32)

Remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalimi, visoje šalies teritorijoje galiojantis muitas, jeigu jis yra, yra nustatytas šalims, kurioms taikomas minėtas straipsnis, išskyrus tuos atvejus, kai bendrovės gali įrodyti, kad jos atitinka visus pagrindinio reglamento 9 straipsnio 5 dalyje nustatytus kriterijus.

(33)

Pareiškėjas prašė suteikti ne tik RER, bet ir IR, jei RER nebūtų suteiktas. Kaip išdėstyta 11 konstatuojamojoje dalyje, iš dalies valstybei priklausantis sintetinių poliesterių štapelio pluoštų gamintojas yra susijęs su pareiškėju. Kadangi susijęs gamintojas nebendradarbiavo šiame tyrime, Komisijos tarnybos negalėjo nuspręsti, ar valstybės kišimasis padėjo išvengti priemonių. Taigi padaryta išvada, kad pareiškėjui negali būti suteiktas IR.

(34)

Pareiškėjas tvirtino, kad šiuo atveju nebūtų priemonių apėjimo, kadangi abi bendrovės konkuruoja, taigi susijęs gamintojas jokiu būdu neparduotų eksportui į Bendriją skirtos produkcijos pareiškėjui.

(35)

Reikėtų pažymėti, kad abi bendrovės yra susijusios, tad sunku numatyti susijusio gamintojo veiksmus. Be to, ir kaip minėta 23 konstatuojamojoje dalyje, bendrosios įmonės, kurią sudaro dvi bendrovės, tikslas buvo didinti abiejų bendrovių padėtį pasaulio rinkoje. Taigi priemonių apėjimo rizika, kuri atsiranda vienai bendrovei taikant mažesnį dempingo skirtumą nei kitai, buvo neišvengiama. Pareiškėjas nepateikė jokios informacijos, įrodančios, kad tokios rizikos galimybę galima atmesti.

(36)

Pareiškėjas prieštaravo sprendimui atmesti prašymą dėl IR teigdamas, kad galimą priemonių apėjimą reikėtų aptarti inicijuojant tyrimą pagal pagrindinio reglamento 13 straipsnį ir kad pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punktą niekas neverčia Kinijoje įsikūrusių bendrovių įrodyti, kad jos neapeis jokių antidempingo priemonių.

(37)

Šiuo atžvilgiu reikia pažymėti, kad pagrindinio reglamento 9 straipsnio 5 dalies antroje pastraipoje aiškiai nustatytos sąlygos, taikomos nustatant individualų muitą pagal 2 straipsnio 7 dalies a punktą, kuris yra taikomas šiuo atveju, kadangi nebuvo galima nustatyti, ar pareiškėjas atitiko 2 straipsnio 7 dalies c punkte nustatytus kriterijus. Visų pirma pagrindinio reglamento 9 straipsnio 5 dalies e punkte nustatyta, kad valstybės kišimasis neleistų apeiti priemonių. Kaip išdėstyta 35 konstatuojamojoje dalyje, nebendradarbiaujant vienai iš susijusių bendrovių, nebuvo įmanoma nuspręsti, ar buvo įvykdytos sąlygos IR gauti.

(38)

Taigi padaryta išvada, kad IR pareiškėjui neturėtų būti suteiktas.

(39)

Šios peržiūros tikslas buvo nustatyti pareiškėjo individualaus dempingo skirtumą, kuris tariamai skyrėsi nuo šiuo metu iš KLR importuojamam aptariamajam produktui taikomo visoms tyrime nebendradarbiavusioms bendrovėms taikomo dempingo skirtumo. Prašymas buvo pagrįstas teigimu, kad pareiškėjas atitiko RER kriterijus.

(40)

Kadangi atlikus tyrimą buvo padaryta išvada, kad susijusiam gamintojui nebendradarbiavus, pareiškėjui nebuvo suteiktas RER ir IR, Komisija negalėjo nustatyti, ar pareiškėjo individualus dempingo skirtumas iš tiesų skyrėsi nuo pirminiame tyrime nustatyto visoms tyrime nebendradarbiavusioms bendrovėms taikomo dempingo skirtumo. Todėl pareiškėjo prašymas turėtų būti atmestas, o naujo eksportuotojo peržiūra baigta. Per pirminį tyrimą nustatytas visoms tyrime nebendradarbiavusioms bendrovėms taikomas antidempingo muitas, t. y. 49,7 %, turėtų būti išlaikytas.

(41)

Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas išvadas, pareiškėjui taikytinas antidempingo muitas taikomas atgaline data importuojant aptariamą produktą, kuris buvo registruojamas pagal Reglamento (EB) Nr. 342/2006 3 straipsnį.

(42)

Visoms suinteresuotosioms šalims buvo pranešta apie esminius faktus ir svarstymus, kuriais remiantis buvo padarytos pirmiau pateiktos išvados, ir suteikta galimybė pateikti pastabas pagal pagrindinio reglamento 20 straipsnį. Prireikus buvo atsižvelgta į šalių pastabas.

(43)

Ši peržiūra neturi įtakos datai, nuo kurios Reglamentu (EB) Nr. 428/2005 su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1333/2005, nustatytų priemonių galiojimo laikas pasibaigs pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį,

10.11.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 311/13

(1)

Vadovaujantis Urugvajaus raundo daugiašalių prekybos derybų rezultatais Reglamentas (EB) Nr. 3223/94 numato kriterijus, pagal kuriuos Komisija nustato standartines importo vertes iš trečiųjų šalių importuojamiems jo priede išvardintiems produktams ir laikotarpiams.

(2)

Laikantis aukščiau nurodytų kriterijų, standartinės importo vertės turi būti nustatytos tokios, kaip nurodyta šio reglamento priede,

10.11.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 311/15

(1)

Reglamento (EB) Nr. 318/2006 32 straipsnyje numatyta, kad to reglamento 1 straipsnio 1 dalyje b punkte išvardytų produktų kainų skirtumas pasaulinėje rinkoje ir Bendrijoje gali būti padengiamas eksporto grąžinamosiomis išmokomis.

(2)

Atsižvelgiant į esamą padėtį cukraus rinkoje, eksporto grąžinamosios išmokos turėtų būti nustatomos laikantis Reglamento (EB) Nr. 318/2006 32 ir 33 straipsniuose numatytų taisyklių ir tam tikrų kriterijų.

(3)

Reglamento (EB) Nr. 318/2006 33 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad dėl pasaulinėje rinkoje susidariusios padėties arba dėl tam tikrų rinkų specialių reikalavimų, grąžinamosios išmokos gali skirtis priklausomai nuo paskirties vietos.

(4)

Grąžinamosios išmokos turėtų būti skiriamos tik už tuos produktus, kuriuos leidžiama laisvai vežti Bendrijoje ir kurie atitinka Reglamento (EB) Nr. 318/2006 reikalavimus.

(5)

Vykdant derybas pagal Europos susitarimus, sudarytus Europos bendrijos ir Rumunijos bei Bulgarijos, visų pirma siekiama liberalizuoti prekybą produktais, kuriems taikomas bendras atitinkamos rinkos organizavimas. Todėl šioms dviems šalims eksporto grąžinamosios išmokos turėtų būti panaikintos.

(6)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Cukraus vadybos komiteto nuomonę,

10.11.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 311/17

(1)

2006 m. birželio mėn. 28 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 958/2006 dėl 2006–2007 prekybos metais vykdomo nuolatinio konkurso siekiant nustatyti eksporto grąžinamąsias išmokas už baltojo cukraus eksportą (2) reikalaujama skelbti atskirus konkurso etapus.

(2)

Remiantis Reglamento (EB) Nr. 958/2006, 8 straipsnio 1 dalimi ir išnagrinėjus konkurso etapu, kurio galutinis terminas yra 2006 m. lapkričio 9 d., pateiktus pasiūlymus, reikėtų nustatyti maksimalias eksporto grąžinamąsias išmokas, skirtinas pagal šį kvietimo teikti pasiūlymus etapą.

(3)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Cukraus vadybos komiteto nuomonę,

10.11.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 311/18

(1)

Pagal Reglamento (EB) Nr. 1784/2003 13 straipsnio ir Reglamento (EB) Nr. 1785/2003 14 straipsnio nuostatas skirtumas tarp tų reglamentų 1 straipsnyje išvardytų produktų biržos kainų ar kitų pasaulinės rinkos kainų ir tų produktų kainų Bendrijoje gali būti padengiamas eksporto grąžinamosiomis išmokomis.

(2)

Remiantis Reglamento (EB) Nr. 1785/2003 14 straipsnio nuostatomis, grąžinamosios išmokos turi būti nustatytos, atsižvelgiant į dabartinę padėtį ir grūdų, ryžių bei skaldytų ryžių kainų ir jų prieinamumo Bendrijos rinkoje bei grūdų, ryžių, skaldytų ryžių ir grūdų sektoriaus produktų kainų pasaulinėje rinkoje ateities tendencijas. Remiantis tų pačių straipsnių nuostatomis, taip pat reikia grūdų ir ryžių rinkose užtikrinti pusiausvyrą ir natūralią kainų raidą bei prekybą šioje rinkoje, be to, atsižvelgti į siūlomo eksporto ekonominį aspektą ir būtinybę išvengti Bendrijos rinkos trikdymų.

(3)

Komisijos reglamento (EB) Nr. 1518/95 (3), dėl perdirbtų grūdų ir ryžių produktų importo ir eksporto tvarkos 4 straipsnyje apibrėžti konkretūs kriterijai, į kuriuos reikia atsižvelgti apskaičiuojant grąžinamąją išmoką už šiuos produktus.

(4)

Reikėtų laipsniuoti grąžinamąją išmoką, skirtiną už kai kuriuos perdirbtus produktus, atsižvelgiant į produktą, jame esantį pelenų, žaliosios ląstelienos, lukštų, baltymų, riebalų arba krakmolo kiekį. Pastarosios medžiagos kiekis yra ypač svarbus pagrindinio produkto kiekio perdirbtame produkte rodiklis.

(5)

Kalbant apie manijoko šaknis ir kitų tropinių augalų šakniavaisius ir gumbavaisius bei jų miltus, jei būtų planuojamas šių produktų eksportas, dėl tokio eksporto ekonominio aspekto šiuo metu nėra būtina jiems nustatyti eksporto grąžinamosios išmokos. Kadangi Bendrijos dalis pasaulinėje prekyboje kai kuriais perdirbtais grūdų produktais nėra didelė, dabar nėra būtina nustatyti jų eksporto grąžinamąją išmoką.

(6)

Dėl pasaulinės rinkos padėties arba kai kurių rinkų ypatingų poreikių būtina nustatyti diferencijuotas grąžinamąsias išmokas už kai kuriuos produktus pagal jų paskirties šalis.

(7)

Grąžinamoji išmoka turi būti nustatoma vieną kartą per mėnesį. Laikotarpiu iki kito nustatymo dienos ji gali būti iš dalies pakeista.

(8)

Kai kurie perdirbti kukurūzų produktai gali būti termiškai apdoroti, todėl produkto kokybė gali nebetenkinti grąžinamosios išmokos skyrimo reikalavimų. Todėl reikia patikslinti, kad šiems produktams eksporto grąžinamoji išmoka negali būti skiriama, jeigu juose yra gelifikuoto krakmolo.

(9)

Grūdų vadybos komitetas nepateikė nuomonės per pirmininko nustatytą laiką,

10.11.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 311/21

(1)

Reglamento (EB) Nr. 1784/2003 13 straipsnio 1 dalyje ir Reglamento (EB) Nr. 3072/95 13 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skirtumas tarp šių reglamentų 1 straipsnyje išvardytų produktų kainų pasaulinėje rinkoje arba biržos kainų ir Bendrijos vidaus rinkos kainų gali būti padengtas eksporto grąžinamosiomis išmokomis.

(2)

2005 m. birželio 30 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 1043/2005, įgyvendinančiame Tarybos reglamento (EB) Nr. 3448/93 nuostatas dėl eksporto grąžinamųjų išmokų už tam tikrus žemės ūkio produktus, eksportuojamus kaip į Sutarties I priedą neįtrauktas prekes, skyrimo sistemos ir tokių grąžinamųjų išmokų sumos nustatymo kriterijų (3), yra nurodyti produktai, kuriems turėtų būti nustatytas grąžinamosios išmokos dydis, taikomas, kai produktai eksportuojami kaip prekės, išvardytos Reglamento (EB) Nr. 1784/2003 III priede arba atitinkamai Reglamento (EB) Nr. 3072/95 B priede.

(3)

Pagal Reglamento (EB) Nr. 1043/2005 14 straipsnio pirmą pastraipą grąžinamosios išmokos dydis 100 kilogramų kiekvieno atitinkamo pagrindinio produkto turėtų būti nustatomas kiekvieną mėnesį.

(4)

Įsipareigojimai, prisiimti dėl grąžinamųjų išmokų, kurios gali būti suteiktos už eksportuojamus žemės ūkio produktus, įeinančius į prekių, neįtrauktų į Sutarties I priedą, sudėtį, gali būti rizikingi, kai iš anksto nustatomi dideli grąžinamųjų išmokų dydžiai. Todėl, tokiose situacijose, būtina imtis atsargumo priemonių, neužkertant kelio ilgalaikių sutarčių sudarymui. Konkretaus grąžinamosios išmokos dydžio nustatymas tuo atveju, kai minimos išmokos nustatomos iš anksto, yra priemonė, leidžianti įgyvendinti šiuos įvairius tikslus.

(5)

Atsižvelgiant į Europos bendrijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų susitarimą dėl tešlos gaminių eksporto iš Bendrijos į Jungtines Amerikos Valstijas, patvirtintą Tarybos sprendimu 87/482/EEB (4), KN kodais 1902 11 00 ir 1902 19 klasifikuojamas prekes reikėtų diferencijuoti pagal jų paskirties vietą.

(6)

Pagal Reglamento (EB) Nr. 1043/2005 15 straipsnio 2 ir 3 dalis konkrečiam pagrindiniam produktui, naudojamam per tariamą prekių gamybos laikotarpį, turi būti nustatytos sumažintas eksporto grąžinamosios išmokos dydis, atsižvelgiant į taikomų gamybos grąžinamųjų išmokų dydį pagal Komisijos reglamentą (EEB) Nr. 1722/93 (5).

(7)

Manoma, kad spiritiniai gėrimai yra mažiau jautrūs jų gamybai naudojamų grūdų kainai. Tačiau Jungtinės Karalystės, Airijos ir Danijos stojimo akto 19 protokole yra numatyta, kad turi būti nustatytos būtinos priemonės, palengvinančios Bendrijos grūdų naudojimą spiritinių gėrimų gamyboje. Todėl būtina pritaikyti grąžinamosios išmokos dydį, taikomą grūdams, eksportuojamiems spiritinių gėrimų pavidalu.

(8)

Grūdų vadybos komitetas nepateikė nuomonės per pirmininko nustatytą laiką,

10.11.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 311/25

(1)

Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1433/2006 (2) buvo nustatytas grąžinamųjų išmokų dydis, kuris nuo 2006 m. rugsėjo 29 d. taikomas priede išvardytiems produktams, eksportuojamiems kaip prekės, neįtrauktos į Sutarties I priedą.

(2)

Šiuo metu Komisijoje turimai informacijai taikomos taisyklės ir kriterijai, kurie nurodomi Reglamente (EB) Nr. 1433/2006. Tai reiškia, kad šiuo metu taikomos eksporto grąžinamosios išmokos turi būti keičiamos kaip nurodyta šio reglamento priede,

10.11.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 311/27

(1)

Reglamento (EB) Nr. 318/2006 32 straipsnyje numatyta, kad to reglamento 1 straipsnio 1 dalies c, d ir g punktuose išvardytų produktų kainų skirtumas pasaulinėje rinkoje ir Bendrijoje gali būti padengiamas eksporto grąžinamosiomis išmokomis.

(2)

Atsižvelgiant į esamą padėtį cukraus rinkoje, eksporto grąžinamosios išmokos turėtų būti nustatomos laikantis Reglamento (EB) Nr. 318/2006 32 ir 33 straipsniuose numatytų taisyklių ir tam tikrų kriterijų.

(3)

Reglamento (EB) Nr. 318/2006 33 straipsnio 2 dalyje numatoma, kad dėl pasaulinėje rinkoje susidariusios padėties arba dėl tam tikrų rinkų specialių reikalavimų, grąžinamosios išmokos gali skirtis priklausomai nuo paskirties vietos.

(4)

Grąžinamosios išmokos turėtų būti skiriamos tik už tuos produktus, kuriuos leidžiama laisvai vežti Bendrijoje ir kurie atitinka 2006 m. birželio 30 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 951/2006, nustatančio išsamias Reglamento (EB) Nr. 318/2006 įgyvendinimo taisykles dėl prekybos su trečiosiomis šalimis cukraus sektoriuje (2), reikalavimus.

(5)

Vykdant derybas pagal Europos susitarimus, sudarytus Europos bendrijos ir Rumunijos bei Bulgarijos, visų pirma siekiama liberalizuoti prekybą produktais, kuriems taikomas bendras atitinkamos rinkos organizavimas. Todėl šioms dviems šalims eksporto grąžinamosios išmokos turėtų būti panaikintos.

(6)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Cukraus vadybos komiteto nuomonę,

10.11.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 311/29

(1)

Komisijos reglamentu (EB) Nr. 935/2006 (2) pradėtas konkursas dėl grąžinamosios išmokos už miežių eksportą į kai kurias trečiąsias šalis.

(2)

Laikantis 1995 m. birželio 29 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1501/95 7 straipsnio nuostatų, nustatančių kai kurias išsamias Tarybos reglamento (EEB) Nr. 1766/92 taikymo taisykles dėl eksporto grąžinamųjų išmokų už grūdus skyrimo ir priemonių, taikytinų esant trikdymams grūdų rinkoje (3), Komisija nustatyta tvarka gali nuspręsti nesiimti tolesnių veiksmų dėl konkurso.

(3)

Atsižvelgiant visų pirma į kriterijus, nurodytus Reglamento (EB) Nr. 1501/95 1 straipsnyje, nereikėtų nustatyti maksimalios grąžinamosios išmokos.

(4)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Grūdų vadybos komiteto nuomonę,

10.11.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 311/30

(1)

Komisijos reglamentu (EB) Nr. 936/2006 pradėtas konkursas dėl grąžinamosios išmokos už paprastųjų kviečių eksportą į kai kurias trečiąsias šalis (2).

(2)

Laikantis 1995 m. birželio 29 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1501/95 7 straipsnio nuostatų, nustatančių kai kurias išsamias Tarybos reglamento (EEB) Nr. 1766/92 taikymo taisykles dėl eksporto grąžinamųjų išmokų už grūdus skyrimo ir priemonių, taikytinų esant trikdymams grūdų rinkoje (3), Komisija nustatyta tvarka gali nuspręsti nesiimti tolesnių veiksmų dėl konkurso.

(3)

Atsižvelgiant visų pirma į kriterijus, nurodytus Reglamento (EB) Nr. 1501/95 1 straipsnyje, nereikėtų nustatyti maksimalios grąžinamosios išmokos.

(4)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Grūdų vadybos komiteto nuomonę,

10.11.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 311/31

(1)

Likučių koncentracija grūduose ir augalinės kilmės produktuose, įskaitant vaisius ir daržoves, rodo, kad yra naudojamas mažiausias pesticidų, reikalingų veiksmingai augalų apsaugai, kiekis, pesticidus naudojant taip, kad likučio kiekis būtų kuo mažesnis ir toksikologiškai priimtinas, ypač atsižvelgiant į aplinkos apsaugą ir į apskaičiuotą su maistu suvartojamą kiekį. Didžiausia likučių koncentracija gyvūninės kilmės produktuose rodo, kiek gyvūnai suvartoja pesticidais apdorotų grūdų ir augalinės kilmės produktų, ir, kai tinka, tiesiogines veterinarinių vaistų naudojimo pasekmes. Bendrijos didžiausia likučių koncentracija (DLK) atitinka likučių, kurių gali būti rasta produktuose, viršutinę koncentracijos ribą, kai buvo laikomasi geros žemės ūkio praktikos.

(2)

Pesticidų DLK vertės yra nuolat tikslinamos ir keičiamos atsižvelgiant į naują informaciją ir duomenis. Kaip DLK nustatoma apatinė analizinio nustatymo riba, jei dėl leidžiamų naudoti augalų apsaugos priemonių pesticidų likučių koncentracija maisto produkte arba ant jo yra mažesnė nei galima nustatyti, arba jei nėra leidimo naudoti, arba jei valstybių narių leidimai naudoti nebuvo patvirtinti reikiamais duomenimis, arba jei trečiosiose šalyse naudojamų pesticidų likučių kiekis maisto produktuose, galinčiuose patekti į Bendrijos rinką, arba ant jų nebuvo patvirtintas reikiamais duomenimis.

(3)

Komisija informuota, kad atsižvelgiant į naują turimą informaciją, susijusią su toksikologija ir poveikiu vartotojams, gali reikėti peržiūrėti kelių pesticidų dabartinę DLK. Komisija paprašė tam tikrų valstybių narių vertinimo ataskaitų rengėjų teikti siūlymus peržiūrėti Bendrijos DLK. Tokie siūlymai buvo pateikti Komisijai.

(4)

Nurodytų šioje direktyvoje pesticidų poveikis vartotojams per maisto produktus, trunkantis visą gyvenimą ir trumpą laiką, yra iš naujo apskaičiuotas ir įvertintas pagal Bendrijos metodiką ir praktiką, atsižvelgiant į Pasaulio sveikatos organizacijos paskelbtas rekomendacijas (5). Atsižvelgiant į šiuos argumentus yra tikslinga nustatyti naujas didžiausias likučių koncentracijas, leidžiančias išvengti nepriimtino poveikio vartotojui.

(5)

Ūmus pesticidų poveikis vartotojams per kiekvieną iš maisto produktų, kuriuose gali būti likučių, prireikus buvo įvertintas ir pateiktas skaičiais pagal Bendrijos metodiką ir praktiką, atsižvelgiant į Pasaulio sveikatos organizacijos paskelbtas rekomendacijas. Padaryta išvada, kad jei pesticidų likučių koncentracijos vertės yra lygios naujai DLK vertei arba mažesnės, jie nesukels ūmaus toksiško poveikio.

(6)

Su Bendrijos prekybos partneriais per Pasaulio prekybos organizaciją vyko konsultacijos dėl naujų DLK verčių, ir yra atsižvelgta į jų pastabas apie šias koncentracijų vertes.

(7)

Todėl reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti Direktyvų 76/895/EEB, 86/362/EEB ir 90/642/EEB priedus.

(8)

Šioje direktyvoje nustatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

a)

II priedo A dalis papildoma kaptanui, etionui ir folpetui skirtomis eilutėmis, kaip nurodyta šios direktyvos I priede;

b)

II priedo A dalyje dichlorvosui skirta eilutė pakeičiama šios direktyvos II priedo tekstu.

a)

II priedas papildomas kaptanui ir folpetui skirtomis eilutėmis, kaip nurodyta šios direktyvos III priede;

b)

II priedo dichlorvosui ir etionui skirtos eilutės pakeičiamos šios direktyvos IV priedo tekstu.

10.11.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 311/46

(1)

Reglamento (EB) Nr. 2160/2003 tikslas – užtikrinti, kad siekiant sumažinti salmonelių ir kitų zoonozių sukėlėjų paplitimą ir visuomenės sveikatai keliamą pavojų būtų taikomos tinkamos ir veiksmingos priemonės, skirtos aptikti ir kontroliuoti šiuos sukėlėjus visuose susijusiuose gamybos, perdirbimo ir paskirstymo etapuose, ir ypač pagrindinės gamybos etape.