PRIEDAS

Transeuropinės paprastųjų geležinkelių sistemos kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemio techninės sąveikos specifikacijos

TURINYS

1.

ĮVADAS

1.1.	TECHNINĖ TAIKYMO SRITIS

1.2.	GEOGRAFINĖ TAIKYMO SRITIS

1.3.	ŠIOS TSS TURINYS

2.	POSISTEMIO APIBRĖŽTIS IR TAIKYMO SRITIS

2.1.	BENDROSIOS NUOSTATOS

2.2.

APŽVALGA

2.2.1.

Sąveika

2.2.2.

Kontrolės ir valdymo sistemų klasės

2.2.3.

Taikymo lygiai

2.2.4.

Infrastruktūros tinklo ribos

3.	KONTROLĖS IR VALDYMO POSISTEMIO ESMINIAI REIKALAVIMAI

3.1.	BENDROSIOS NUOSTATOS

3.2.	KONKRETŪS KONTROLĖS IR VALDYMO POSISTEMIO ASPEKTAI

3.2.1.

Sauga

3.2.2.

Patikimumas ir tinkamumas

3.2.3.

Sveikata

3.2.4.

Aplinkosauga

3.2.5.

Techninis suderinamumas

4.	POSISTEMIO APIBŪDINIMAS

4.1.

ĮVADAS

4.2.	FUNKCINĖS IR TECHNINĖS POSISTEMIO SPECIFIKACIJOS

4.2.1.

Sąveikai svarbios kontrolės ir valdymo saugos charakteristikos

4.2.2.

Lokomotyvo ETCS funkcijos

4.2.3.

Bėgių kelio ETCS funkcijos

4.2.4.

EIRENE funkcijos

4.2.5.

ETCS ir EIRENE oro tarpo sąsajos

4.2.6.

Vidinės kontrolės ir valdymo posistemio lokomotyvui sumontuotos įrangos sąsajos

4.2.7.

Vidinės kontrolės ir valdymo posistemio bėgių kelio įrangos sąsajos

4.2.8.

Raktų paskirstymas

4.2.9.

ETCS identifikatorių tvarkymas

4.2.10.

Įkaitusių ašidėžių nustatymo prietaisas (HABD)

4.2.11.

Suderinamumas su bėgių kelio traukinio buvimo vietos nustatymo sistemomis

4.2.12.

Elektromagnetinis suderinamumas

4.2.13.

ETCS mašinisto ir įrangos sąsaja (DMI)

4.2.14.

EIRENE mašinisto ir įrangos sąsaja (DMI)

4.2.15.

Sąsaja su kontrolei vykdyti skirtų duomenų registravimu

4.2.16.

Bėgių kelio kontrolės ir valdymo objektų matomumas

4.3.	FUNKCINĖS IR TECHNINĖS SĄSAJŲ SU KITAIS POSISTEMIAIS SPECIFIKACIJOS

4.3.1.

Sąsajos su traukinių eismo valdymo ir eksploatavimo posistemiu

4.3.2.

Sąsaja su riedmenų posistemiu

4.3.3.

Sąsajos su posistemio infrastruktūra

4.3.4.

Sąsajos su energetikos posistemiu

4.4.	EKSPLOATACIJOS TAISYKLĖS

4.5.	TECHNINĖS PRIEŽIŪROS TAISYKLĖS

4.5.1.

Įrangos gamintojo atsakomybė

4.5.2.

Perkančiųjų organizacijų atsakomybe

4.5.3.

Infrastruktūros valdytojo arba geležinkelio įmonės pareigos

4.5.4.

Techninės priežiūros planas

4.6.	PROFESINĖS KVALIFIKACIJOS

4.7.	SVEIKATOS IR SAUGOS SĄLYGOS

4.8.	INFRASTRUKTŪROS IR RIEDMENŲ REGISTRAI

5.	SĄVEIKOS SUDEDAMOSIOS DALYS

5.1.	APIBRĖŽTYS

5.2.	SĄVEIKOS SUDEDAMŲJŲ DALIŲ SĄRAŠAS

5.2.1.

Pagrindinės sąveikos sudedamosios dalys

5.2.2.

Sąveikos sudedamųjų dalių grupavimas

5.3.	SUDEDAMŲJŲ DALIŲ EKSPLOATACINĖS SAVYBĖS IR SPECIFIKACIJOS

6.	SUDEDAMŲJŲ DALIŲ ATITIKTIES IR (ARBA) TINKAMUMO NAUDOTI VERTINIMAS IR POSISTEMIO PATIKRA

6.0.

ĮVADAS

6.1.	SĄVEIKOS SUDEDAMOSIOS DALYS

6.1.1.

Vertinimo procedūros

6.1.2.

Moduliai

6.2.	KONTROLĖS IR VALDYMO POSISTEMIS

6.2.1.

Vertinimo procedūros

6.2.2.

Moduliai

7.	KONTROLĖS IR VALDYMO POSISTEMIO TSS ĮGYVENDINIMAS

7.1.	BENDROSIOS NUOSTATOS

7.2.	SPECIALŪS KONTROLĖS IR VALDYMO POSISTEMIO TSS ĮGYVENDINIMO KLAUSIMAI

7.2.1.

Bendrieji perėjimo kriterijai

7.2.2.

Vykdymo laiko suderinimo kriterijai

7.2.3.

Įgyvendinimas: infrastruktūra (stacionarioji įranga)

7.2.4.

Įgyvendinimas: riedmenys (lokomotyvo įranga)

7.2.5.

Konkretūs perėjimo būdai

7.2.6.

Sąlygos, kuriomis turi būti įdiegtos neprivalomos funkcijos

7.3.	PAKEITIMŲ VALDYMAS

7.3.1.

Įvadas

7.3.2.

Atskaitos taško nustatymas

7.3.3.

ERTMS suvestinės versijos rengimo etapas

7.3.4.

Atskaitos rodiklių leidimas

7.3.5.

Naujo atskaitos taško sistemos diegimas

7.3.6.

Pakeitimų valdymo procesas – reikalavimai

7.3.7.

Sąrankos valdymo planas – reikalavimai

7.3.8.

Valdymas

7.4.	SPECIFINIAI ATVEJAI

7.4.1.

Įvadas

7.4.2.

Specialių atvejų sąrašas

7.5.	PEREINAMOJO LAIKOTARPIO NUOSTATOS

A PRIEDAS

A PRIEDO 1 PRIEDĖLIS

A PRIEDO 2 PRIEDĖLIS

B PRIEDAS

C PRIEDAS

BENDRIEJI REIKALAVIMAI

INFRASTRUKTŪROS REGISTRAS

RIEDMENŲ REGISTRAS

SPECIALIŲ CHARAKTERISTIKŲ IR REIKALAVIMŲ SĄRAŠAI

D PRIEDAS

E PRIEDAS

F PRIEDAS

G PRIEDAS

H PRIEDAS

1.   ĮVADAS

1.1.   Techninė taikymo sritis

Ši TSS taikoma kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemiui, nurodytam Direktyvos 2001/16/EB II priedo 1 punkto sąraše. Jis šiame dokumente vadinamas „kontrolės ir valdymo posistemiu“.

Daugiau informacijos apie kontrolės ir valdymo posistemį yra pateikta 2 skyriuje („Posistemio apibrėžtis ir taikymo sritis“).

1.2.   Geografinė taikymo sritis

Geografinė šios TSS taikymo sritis – transeuropinė paprastųjų geležinkelių sistema kaip aprašyta Direktyvos 2001/16/EB I priede.

1.3.   Šios TSS turinys

Pagal Direktyvos 2001/16/EB 5 straipsnio 3 dalį ši TSS:

a)	nurodo numatomą specifikacijos taikymo sritį (geležinkelio tinklo dalį arba riedmenis, nurodytus direktyvos I priede; posistemį arba posistemio dalį, nurodytą direktyvos II priede) – 2 skyrius („Posistemio apibrėžtis ir taikymo sritis“);

b)	nustato esminius atitinkamo kontrolės ir valdymo posistemio reikalavimus ir jo sąsajas su kitais posistemiais – 3 skyrius („Esminiai kontrolės ir valdymo posistemio reikalavimai“);

c)

nustato funkcines ir technines specifikacijas, kurias turi atitikti posistemis ir jo sąsajos su kitais posistemiais. Jei būtina, šios specifikacijos gali skirtis atsižvelgiant į posistemio taikymą, pavyzdžiui, priklausomai nuo direktyvos I priede nustatytos geležinkelio linijos, transporto mazgo ir (arba) riedmens kategorijos – 4 skyrius („Posistemio apibūdinimas“);

d)	nustato sudedamąsias sąveikos dalis ir sąsajas, kurioms taikomos Europos specifikacijos, įskaitant Europos standartus, kurie yra būtini transeuropinės paprastųjų geležinkelių sistemos sąveikai užtikrinti, – 5 skyrius („Sudedamosios sąveikos dalys“);

e)

nurodo kiekvienu svarstomu atveju taikomas atitikties arba tinkamumo naudoti vertinimo procedūras. Tos procedūros – visų pirma Sprendime 93/465/EB nustatyti moduliai arba, tam tikrais atvejais, – specialiosios procedūros, taikytinos siekiant įvertinti sąveikos sudedamųjų dalių atitiktį arba tinkamumą naudoti ir posistemių EB patikrą, – 6 skyrius („Sudedamųjų dalių atitikties ir (arba) tinkamumo naudoti vertinimas ir posistemio patikra“);

f)	nurodo TSS įgyvendinimo strategiją. Visų pirma būtina nurodyti etapus, kurie turi būti įgyvendinti siekiant nuo dabartinės palaipsniui pereiti prie galutinės padėties, kai TSS reikalavimų vykdymas bus visiems privalomas, – 7 skyrius („Kontrolės ir valdymo posistemio TSS įgyvendinimas“);

g)	nustato atitinkamų darbuotojų profesinę kvalifikaciją bei sveikatos ir darbo saugos sąlygas, kurių privaloma laikytis eksploatuojant atitinkamą posistemį ir atliekant techninę jo priežiūrą bei įgyvendinant TSS, – 4 skyrius („Posistemio apibūdinimas“).

Be to, pagal Direktyvos 2001/16/EB 5 straipsnio 5 dalį galima numatyti specialius atvejus kiekvienai TSS; jie yra aprašyti 7 skyriuje („Kontrolės ir valdymo posistemio TSS įgyvendinimas“).

Galiausiai šios TSS 4 skyriuje („Posistemio apibūdinimas“) taip pat yra pateikiamos 1.1 („Techninė taikymo sritis“) ir 1.2 („Geografinė taikymo sritis“) skirsniuose nurodytai konkrečiai taikymo sričiai skirtos eksploatacijos ir techninės priežiūros taisyklės.

2.   POSISTEMIO APIBRĖŽTIS IR TAIKYMO SRITIS

2.1.   Bendrosios nuostatos

Kontrolės ir valdymo posistemis – tai saugų traukinių eismą užtikrinantis funkcijų rinkinys ir jų taikymas.

Kontrolės ir valdymo posistemio TSS nustato esminius tų kontrolės ir valdymo posistemio dalių, kurios yra svarbios sąveikai ir kurioms dėl to taikoma EB patikros deklaracija, reikalavimus.

Kontrolės ir valdymo posistemio ypatybės, kurios yra susijusios su transeuropinės paprastųjų geležinkelių sistemos sąveika, yra nustatomos pagal:

1.	FUNKCIJAS, kurios yra būtinos siekiant saugiai valdyti geležinkelių eismą ir kurios yra būtinos eksploatuojant, įskaitant tas funkcijas, kurias privaloma taikyti susiklosčius nevisaverčiui veikimo režimui.

2.

SĄSAJAS.

3.	EKSPLOATAVIMO CHARAKTERISTIKŲ lygį, kuris būtinas esminiams reikalavimams vykdyti.

Šių funkcijų specifikacija, sąsajos ir eksploatacinių charakteristikų reikalavimai yra pateikti 4 skyriuje („Posistemio apibūdinimas“), kuriame pateikiamos nuorodos į papildomus standartus.

2.2.   Apžvalga

Transeuropinio paprastųjų geležinkelių tinklo sąveika iš dalies priklauso nuo lokomotyvui sumontuotos kontrolės ir valdymo įrangos tinkamumo veikti kartu su įvairia bėgių kelio įranga.

Atsižvelgiant į lokomotyvui sumontuotos įrangos dalies mobilumą kontrolės ir valdymo posistemis skirstomas į dvi dalis: lokomotyvui sumontuota įranga ir bėgių kelio įranga (žr. D priedo 8 pav.).

2.2.1.   Sąveika

Ši TSS nustato funkcijas, sąsajas ir eksploatacinių charakteristikų reikalavimus, turinčius užtikrinti techninę sąveiką. Ji yra būtina sąlyga užtikrinti eksploatacinę sąveiką, kurią įdiegus traukiniai valdomi atsižvelgiant į mašinisto kabinoje nuoseklią pateikiamą informaciją ir kuri atitinka vienodus paprastųjų geležinkelių tinklui nustatytus eksploatacinius reikalavimus. Šioje TSS taip pat nustatytos eksploatacinei sąveikai užtikrinti būtinos funkcijos (žr. 4.3.1 skirsnį „Sąsajos su traukinių eismo valdymo ir eksploatavimo posistemiu“).

2.2.2.   Kontrolės ir valdymo sistemų klasės

Kontrolės ir valdymo posistemyje išskiriamos traukinio automatinio sustabdymo ir radijo ryšio sistemų klasės:

A klasė:	vieningoji kontrolės ir valdymo sistema.
B klasė:	kontrolės ir valdymo sistemos bei taikmenys, eksploatuoti iki Direktyvos 2001/16/EB įsigaliojimo (B klasei priskiriamos tik B priede aprašytos kontrolės ir valdymo sistemos bei taikmenys).

Siekiant užtikrinti sąveiką, traukiniams sumontuota kontrolės ir valdymo įranga turi užtikrinti:

—	A klasės radijo ryšio ir duomenų perdavimo sąsajas su infrastruktūra, jeigu eksploatuojama A klasės infrastruktūra,

—

B klasės radijo ryšio ir duomenų perdavimo sąsajas su infrastruktūra, jeigu eksploatuojama B klasės infrastruktūra. Jei tai signalizacijos duomenys, sąveika galima užtikrinti specialiu perdavimo moduliu (STM), leidžiančiu lokomotyvui sumontuotą A klasės įrangą eksploatuoti lokomotyvui važiuojant geležinkelio linijomis, prie kurių bėgių kelio yra įrengta B klasės įranga, naudojanti B klasės duomenis Lokomotyvui sumontuotos A klasės sistemos ir STM sąsaja yra apibrėžta šioje TSS.

Valstybės narės turi užtikrinti, kad B klasės sistemos per visą tų sistemų eksploatavimo trukmę būtų tinkamos naudoti; jeigu tos specifikacijos būtų kaip nors keičiamos, tie pokyčiai neturi kliudyti užtikrinti sąveiką.

2.2.3.   Taikymo lygiai

Šioje TSS nurodytomis sąsajomis nustatomos priemonės duomenims perduoti į traukinius ir kartais – iš traukinių. A klasės specifikacijomis, į kurias daroma nuoroda šioje TSS, yra numatomos galimybės rengiant projektą pasirinkti tų specifikacijų reikalavimus atitinkančias perdavimo priemones. Apibrėžiami trys taikymo lygiai:

Pirmas lygis:	Duomenys perduodami taškinio perdavimo sistema (t. y. „Eurobalise“ sistema) ir tam tikrais atvejais – pusiau nepertraukiama perdavimo sistema („Euroloop“ sistema arba informacijos atnaujinimas radijo ryšio priemonėmis). Traukinio buvimo vieta nustatoma bėgių kelio įranga – paprastai elektrine bėgių grandine arba ašių skaitikliu. Signalizavimo informacija mašinistui perduodama lokomotyvo mašinisto kabinos įranga ir, šis antrasis reikalavimas nėra privalomas, prie geležinkelio linijos sumontuotos įrangos siunčiamais signalais.
Antras lygis:	Duomenys nenutrūkstamai siunčiami duomenų perdavimo radijo ryšiu priemonėmis (Pasaulinė geležinkelio judriojo ryšio sistema (PSJRS) (angl. GSM-R). Atliekant tam tikras funkcijas radijo ryšiu perduodamą informaciją būtina papildyti taškinio perdavimo („Eurobalise“ sistema) sistema. Traukinių buvimo vieta nustatoma bėgių kelio įranga, paprastai elektrine bėgių grandine arba ašių skaitikliu. Signalizavimo informacija mašinistui perduodama lokomotyvo (mašinisto kabinos) įranga ir (neprivaloma) geležinkelio linijos (bėgių kelio įranga) signalais.
Trečias lygis:	Duomenų perdavimo reikalavimai patenkinami ištisiniu perdavimu radijo ryšiu (GSM-R). Atliekant tam tikras funkcijas radijo ryšiu perduodamą informaciją būtina papildyti taškinio perdavimo („Eurobalise“ sistema) sistema. Traukinių buvimo vieta nustatoma lokomotyvui sumontuota įranga, siunčiančia pranešimus bėgių kelio kontrolės ir valdymo įrangai. Signalizavimo informacija mašinistui perduodama lokomotyvo (mašinisto kabinos) įranga.

Šios TSS reikalavimai taikomi visiems taikymo lygiams. Įgyvendinimas aptartas 7 skyriuje („Kontrolės ir valdymo posistemio TSS įgyvendinimas“). Traukiniai, kuriuose įrengta A klasės lokomotyvui montuojama sistema, skirta nurodytam taikymo lygiui, turi būti tinkami eksploatuoti tuo taikymo lygiu ir visais kitais žemesniais lygiais.

2.2.4.   Infrastruktūros tinklo ribos

Gretimų infrastruktūrų bėgių kelio kontrolės ir valdymo mazgų vietinės techninės sąsajos turi netrukdyti ribas tarp jų kertantiems traukiniams važiuoti be sustojimų.

Jokiam greitajam arba paprastajam traukiniui, kuriame pagal atitinkamą TSS yra įrengta A klasės lokomotyvui montuojama sistema, dėl kurios nors iš abiejų TSS neturi būti taikomi apribojimai važiuoti greitųjų arba paprastųjų geležinkelių maršrutu, kuriame yra infrastruktūra, kurioje pagal atitinkamą TSS yra įrengta su A klasės bėgių kelio sistema, iškart, kai tik buvo atlikta kryžminė sąveikos patikra to traukinio riedmenų registre ir to maršruto infrastruktūros registre.

3.   KONTROLĖS IR VALDYMO POSISTEMIO ESMINIAI REIKALAVIMAI

3.1.   Bendrosios nuostatos

Sąveikos direktyvos 2001/16/EB 4 straipsnio 1 dalyje reikalaujama, kad transeuropinė paprastųjų geležinkelių sistema, posistemiai ir sąveikos sudedamosios dalys, įskaitant sąsajas, atitiktų direktyvos III B priedo bendrosiose sąlygose nustatytus esminius reikalavimus. Esminiai reikalavimai – tai:

—

sauga,

—	patikimumas ir tinkamumas,

—

sveikata,

—	aplinkosauga,

—	techninis suderinamumas.

Direktyva numato, kad esminiai reikalavimai gali būti taikomi visai transeuropinei greitųjų geležinkelių sistemai arba būdingi kiekvienam posistemiui ir jo sąveikos sudedamosioms dalims.

Toliau esminiai reikalavimai apžvelgiami iš eilės. Už B klasės sistemų reikalavimus yra atsakinga atitinkama valstybė narė.

3.2.   Konkretūs kontrolės ir valdymo posistemio aspektai

3.2.1.   Sauga

Kiekvienu projektu, kuriam taikoma ši specifikacija, turi būti įgyvendinamos priemonės, reikalingos norint įrodyti, kad taikant kontrolės ir valdymo posistemį galinčio nutikti incidento rizikos lygis nėra didesnis už būtinąjį teikiant paslaugas. Kad sprendimai, skirti saugai užtikrinti, nekeltų pavojaus sąveikai, laikomasi 4.2.1 skirsnyje („Sąveikai svarbios kontrolės ir valdymo saugos charakteristikos“) apibrėžto pagrindinio parametro reikalavimų.

Jei tai yra A klasės įranga, iškelti bendrieji posistemio saugos tikslai proporcingai paskirstomi tarp sumontuotos lokomotyvui ir bėgių kelio įrangos. Išsamūs reikalavimai yra nurodyti 4.2.1 skirsnyje („Sąveikai svarbios kontrolės ir valdymo saugos charakteristikos“), kuriame apibrėžiamas pagrindinis parametras. Šio saugos reikalavimo turi būti laikomasi kartu su tinkamumo reikalavimais, kaip apibrėžta 3.2.2 skirsnyje („Patikimumas ir tinkamumas“).

B klasės sistemos yra naudojamos eksploatuojant paprastuosius geležinkelius, atsakingos valstybės narės (nustatyta B priede) atsakomybė yra:

—	užtikrinti, kad B klasės sistemos projektas atitiktų nacionalinius saugos tikslus,

—	užtikrinti, kad B klasės sistemos taikymas atitiktų nacionalinius saugos tikslus,

—	nustatyti saugaus eksploatavimo kriterijus (parametrus) ir B klasės sistemos naudojimo sąlygas (be kita ko, įskaitant techninę priežiūrą ir nevisaverčius veikimo režimus).

3.2.2.   Patikimumas ir tinkamumas

a)

Jei tai yra A klasės sistema, bendrieji posistemio patikimumo ir tinkamumo tikslai proporcingai paskirstomi tarp lokomotyvui sumontuotos ir bėgių kelio įrangos. Išsamius reikalavimus nustato 4.2.1 skirsnyje („Sąveikai svarbios kontrolės ir valdymo saugos charakteristikos“) aprašytas pagrindinis parametras.

b)

Visų kontrolės ir valdymo posistemį sudarančių sistemų techninės priežiūros organizavimo kokybė turi užtikrinti, kad rizikos lygis būtų kontroliuojamas atsižvelgiant į sudedamųjų dalių amžių ir susidėvėjimą. Techninės priežiūros kokybė turi užtikrinti, kad vykdant tų rūšių veiklą nebūtų pažeidžiama sauga. Žr. 4.5 skirsnį („Techninės priežiūros taisyklės“).

3.2.3.   Sveikata

Pagal Europos teisės aktus ir juos atitinkančius nacionalinius teisės aktus yra imamasi atsargumo priemonių, siekiant užtikrinti, kad naudojamos medžiagos ir kontrolės ir valdymo sistemų posistemių konstrukcija nekeltų pavojaus prieigą prie jų turintiems asmenims.

3.2.4.   Aplinkosauga

Pagal Europos teisės aktus ir juos atitinkančius nacionalinius teisės aktus:

—	kontrolės ir valdymo sistemos, veikiamos didele šiluma arba ugnimi, neturi viršyti aplinkai pavojingų garų arba dujų didžiausių leistinų išmetimų ribų,

—	kontrolės ir valdymo įrangoje neturi būti naudojamos medžiagos, kurios, jeigu būtų naudojamos įprastu būdu, galėtų pernelyg užteršti aplinką,

—	kontrolės ir valdymo įrangai taikomi galiojantys Europos teisės aktai, nustatantys pageležinkelės zonoje elektromagnetinių trukdžių spinduliavimo ir jutos tiems trukdžiams apribojimus,

—	kontrolės ir valdymo įranga turi atitikti galiojančius triukšmingumui skirtus teisės aktus,

—	kontrolės ir valdymo įranga neturi sukelti neleistino dydžio vibracijos, kuri galėtų kelti pavojų infrastruktūros vientisumui (kai infrastruktūra nėra tinkamos techninės priežiūros būklės).

3.2.5.   Techninis suderinamumas

Techninis suderinamumas apima sąveikai užtikrinti būtinas funkcijas, sąsajas ir eksploatacines ypatybes.

Techninio suderinamumo reikalavimai yra suskirstyti į tris kategorijas:

—	pirmosios kategorijos reikalavimai: nustato bendruosius sąveiką užtikrinančius techninius reikalavimus, numatančius aplinkos sąlygas, vidinį elektromagnetinį suderinamumą (EMC) neperžengiant geležinkelio linijos ribų ir montavimą. Tie suderinamumo reikalavimai yra apibrėžiami šiame skyriuje,

—	antrosios kategorijos reikalavimai: aprašo, kaip turi būti taikomas ir kokias funkcijas turi atlikti kontrolės ir valdymo posistemis, kad būtų užtikrinta sąveika. Ši kategorija yra apibrėžta 4 skyriuje,

—	trečiosios kategorijos reikalavimai: aprašo, kaip turi būti eksploatuojamas kontrolės ir valdymo posistemis, kad būtų užtikrinta sąveika. Šis kategorija yra apibrėžta 4 skyriuje.

3.2.5.1.   Techninis suderinamumas

3.2.5.1.1.   Fizinės aplinkos sąlygos

Sistemas, atitinkančias A klasės sistemos reikalavimus, turi būti galima eksploatuoti transeuropinio paprastųjų geležinkelių tinklo atitinkamose atkarpose esančiomis klimato ir fizinėmis sąlygomis. Apie sąsajas su riedmenimis žr. 4.3.2.5 skirsnį („Fizinės aplinkos sąlygos“), o apie sąsajas su infrastruktūra – 4.3.3.3 skirsnį („Fizinės aplinkos sąlygos“).

Sistemos, atitinkančios B klasės sistemos reikalavimus, turi atitikti bent fizines aplinkos specifikacijas, kurios taikomos atitinkamai B klasės sistemai, siekiant, kad ji būtų tinkama eksploatuoti atitinkamoje paprastųjų geležinkelių linijoje esančiomis klimato ir fizinėmis sąlygomis.

3.2.5.1.2.   Geležinkelio vidinis elektromagnetinis suderinamumas

Pagrindinis parametras yra aprašytas 4.2.12 skirsnyje („Elektromagnetinis suderinamumas“). Apie sąsajas su riedmenimis žr. 4.3.2.6 skirsnį („Elektromagnetinis suderinamumas“), apie sąsajas su infrastruktūra – 4.3.3.4 skirsnį („Elektromagnetinis suderinamumas“), o apie sąsajas su energijos tiekimo sistema – 4.3.4.1 skirsnį („Elektromagnetinis suderinamumas“).

3.2.5.2.   Kontrolės ir valdymo posistemių suderinamumas

4 skyriuje kartu su A ir B priedais yra nustatomi kontrolės ir valdymo posistemio sąveikos reikalavimai.

Be to, ši TSS kartu su transeuropinės greitųjų geležinkelių sistemos kontrolės ir valdymo posistemio TSS užtikrina, kiek tai taikoma kontrolės ir valdymo posistemiui, techninę sąveiką tarp transeuropinių greitųjų geležinkelių ir paprastųjų geležinkelių sistemų, kai jose abiejose yra įrengta A klasės sistema.

4.   POSISTEMIO APIBŪDINIMAS

4.1.   Įvadas

Transeuropinė paprastųjų geležinkelių sistema, kuriai taikoma Direktyva 2001/16/EB ir kurios sudedamoji dalis yra kontrolės ir valdymo posistemis – tai vientisa transeuropinė paprastųjų geležinkelių sistema, kurios nuoseklumas turi būti patikrintas. Visų pirma turi būti patikrintas posistemio nuoseklumas atsižvelgiant į jo specifikacijas, jo sąsajų suderinimas su sistema, į kurią jis yra integruotas, bei eksploatacijos ir techninės priežiūros taisyklės.

Atsižvelgiant į visus taikomus esminius reikalavimus, kontrolės ir valdymo posistemis apibūdinamas šiais pagrindiniais parametrais:

—	Sąveikai svarbios kontrolės ir valdymo saugos charakteristikos (4.2.1 skirsnis)

—	Lokomotyvui sumontuotos ETCS funkcijos (4.2.2 skirsnis)

—	Bėgių kelio ETCS funkcijos (4.2.3 skirsnis)

—	EIRENE funkcijos (4.2.4 skirsnis)

—	ETCS ir EIRENE oro tarpo sąsajos (4.2.5 skirsnis)

—	Vidinės kontrolės ir valdymo posistemio lokomotyvui sumontuotos įrangos sąsajos (4.2.6 skirsnis)

—	Vidinės kontrolės ir valdymo posistemio bėgių kelio įrangos sąsajos (4.2.7 skirsnis)

—	Raktų paskirstymas (4.2.8 skirsnis)

—	ETCS identifikatorių tvarkymas (4.2.9 skirsnis)

—	Įkaitusių ašidėžių nustatymo prietaisas (HABD) (4.2.10 skirsnis)

—	Suderinamumas su bėgių kelio traukinio buvimo vietos nustatymo sistemomis (4.2.11 skirsnis)

—	Elektromagnetinis suderinamumas (4.2.12 skirsnis)

—	ETCS mašinisto ir įrangos sąsaja (DMI) (4.2.13 skirsnis)

—	EIRENE mašinisto ir įrangos sąsaja (DMI) (4.2.14 skirsnis)

—	Sąsaja su kontrolei vykdyti skirtų duomenų registravimu (4.2.15 skirsnis)

—	Bėgių kelio kontrolės ir valdymo objektų matomumas (4.2.16 skirsnis)

Skirsnių reikalavimai:

—	4.2.10 („Įkaitusių ašidėžių nustatymo prietaisas (HABD)“),

—	4.2.11 („Suderinamumas su bėgių kelio traukinio buvimo vietos nustatymo sistemomis“),

—	4.2.12 („Elektromagnetinis suderinamumas“),

—	4.2.16 („Bėgių kelio kontrolės ir valdymo objektų matomumas“)

taikomi visuomet, neatsižvelgiant į sistemos klasę.

Visi kiti 4.2 skirsnio („Funkcinės ir techninės posistemio specifikacijos“) reikalavimai visuomet taikomi tik A klasės sistemai. Už B klasės sistemų reikalavimus atsako atitinkama valstybė narė. B priede yra aprašytos B klasės sistemos charakteristikos ir nustatytos atsakingos valstybės narės.

STM, kuris leidžia A klasės lokomotyvui sumontuotą sistemą eksploatuoti B klasės infrastruktūroje, yra taikomi B klasės reikalavimai.

Kad būtų užtikrinta sąveika, nebūtina standartizuoti visų viso kontrolės ir valdymo posistemio funkcijas. 4 skyriuje aptariamos Traukinio automatinio sustabdymo ir automatinės traukinio kontrolės funkcijos yra tokios:

—	lokomotyvui sumontuotos įrangos standartinės funkcijos, užtikrinančios, kad kiekvienas traukinys iš bėgių kelio perduodamus duomenis apdorotų numatytu būdu,

—	bėgių kelio standartinės funkcijos, galinčios apdoroti duomenis iš nacionalinių blokuotės ir signalizacijos sistemų ir paversti tokius duomenis standartiniais pranešimais traukiniams,

—	standartinės bėgių kelio bei traukinio ir traukinio bei bėgių kelio ryšio sąsajos.

Kontrolės ir valdymo funkcijos skirstomos į kategorijas, nurodančias, pavyzdžiui, ar jos yra neprivalomos, ar privalomas. Kategorijos yra apibrėžtos A priedo 1 rodyklėje ir A priedo 32 rodyklėje, o funkcijų klasifikacija yra pateikta jų tekste.

A priedo 3 rodyklėje yra pateiktas ETCS terminų ir apibrėžčių, vartojamų A priede nurodytose specifikacijose, žodynėlis.

Atsižvelgiant į 3 skyriuje nurodytus esminius reikalavimus, kontrolės ir valdymo posistemio funkcinės ir techninės specifikacijos yra tokios:

4.2.   Funkcinės ir techninės posistemio specifikacijos

4.2.1.   Sąveikai svarbios kontrolės ir valdymo saugos charakteristikos

Šiuo pagrindiniu parametru apibūdinami saugos reikalavimai lokomotyvui sumontuotai įrangai ir saugos reikalavimai bėgių kelio įrangai.

Darant nuorodą į pagrindinį reikalavimą „sauga“ (žr. 3.2.1 skirsnį „Sauga“), šis pagrindinis parametras nustato privalomus sąveikos reikalavimus:

—	siekiant užtikrinti, kad sprendimai saugai užtikrinti nekeltų pavojaus sąveikos reikalavimų vykdymui, turi būti laikomasi A priedo 47 rodyklės.

—

Jei tai yra kokia nors dalis, užtikrinanti vieno iš lokomotyvui sumontuotos arba bėgių kelio įrangos mazgo saugą, Europos traukinių valdymo sistemai (ETCS) nustatomas šis pirmo arba antro lygio (1) saugos reikalavimas: 10–9/h leistinas gedimų dažnio (THR) (jei tai yra atsitiktiniai gedimai), atitinkantis ketvirtą saugos integruotumo lygį. Išsamūs reikalavimai A klasės įrangai pateikiami A priedo 27 rodyklėje. Jei užtikrinama teikiant paslaugas privaloma sauga, galima taikyti ne tokius griežtus su bėgių kelio įrangos THR dydžiais susijusius saugos reikalavimus.

—	Turi būti laikomasi A priedo 28 rodyklės patikimumo ir tinkamumo reikalavimų.

4.2.2.   Lokomotyvo ETCS funkcijos

Šiuo pagrindiniu parametru apibūdinamos lokomotyvui sumontuotos ETCS funkcijos. Jos apima visas funkcijas, kurių reikia traukiniui saugiai eksploatuoti. Funkcijos turi būti taikomos pagal A priedo 14 rodyklę. Šios funkcijos įgyvendinamos pagal A priedo 1, 2, 4, 13, 23, 24, 53 rodykles ir toliau nurodytas technines specifikacijas:

—

Ryšys su bėgių kelio kontrolės ir valdymo įranga. ETCS pirmo lygio priemonių informaciją atnaujinančio duomenų perdavimo funkcija pagal 7 skyriuje apibrėžtas sąlygas yra privaloma tik lokomotyvui. ETCS duomenų radijo funkcijos yra privalomos tik ETCS antro lygio arba ETCS trečio lygio priemonėse. — Priėmimas „Eurobalise“ sistema. Žr. A priedo 9, 36, 43 rodykles. — Priėmimas „Euroloop“ sistema. Žr. A priedo 15, 16, 50 rodykles. — Radijo ryšio ir radijo pranešimų protokolų valdymas. Žr. A priedo 10, 11, 12, 18, 19, 22, 39, 40 rodykles.

—	Ryšys su mašinistu — Pagalbinės lokomotyvo valdymo priemonės. Žr. A priedo 51 rodyklę. — Nuvažiuoto atstumo ir greičio informacijos teikimas. Žr. A priedo 51 rodyklę.

—	Ryšys su STM. Žr. A priedo 8, 25, 26, 36, 52 rodykles. Ši funkcija apima: — STM išvesties tvarkymą, — STM naudoti skirtų duomenų pateikimą, — STM perėjimų tvarkymą.

—

Traukinio automatinio sustabdymo ir lokomotyvo signalizacijos užtikrinimas. Žr. A priedo 6, 7, 31, 37 rodykles. Ši funkcija apima: — traukinio padėties nustatymą „Eurobalise“ koordinavimo sistemoje, kuri yra dinaminio greičio profilio kontrolės pagrindas, — dinaminio greičio profilio apskaičiavimą pagal jo užduotį, — dinaminio greičio profilio kontrolę jo užduoties vykdymo metu, — greičio kontrolės režimo pasirinkimą, — traukinio kontrolę pagal nacionalinius dydžius, — įsikišimo funkcijos apibrėžimą ir jos taikymą, — traukinio charakteristikų nustatymą.

—	Traukinio užbaigtumo (traukinio sąstato vientisumo) įrodymas – privalomas trečiam lygiui, pirmam arba antram lygiui nereikalaujama.

—	Įrangos darbinės būklės kontrolė ir veikimo gedimo režimo sąlygomis užtikrinimas. Ši funkcija apima: — lokomotyvo ETCS funkcijų įjungimą, — gedimo režimo techninės priežiūros užtikrinimą, — lokomotyvo ETCS funkcijų izoliavimą.

—	Kontrolei skirtų duomenų registravimo užtikrinimas. Žr. A priedo 5, 41, 55 rodykles.

—	Budrinamojo signalo funkcija. Žr. A priedo 42 rodyklę. Gali būti diegiama: — ne lokomotyve sumontuotoje ERTMS/ETCS sistemoje (žr. 5 skyrių) su neprivaloma sąsaja su lokomotyvui sumontuota ERTMS/ETCS sistema, arba — lokomotyve sumontuotoje ERTMS/ETCS sistemoje.

4.2.3.   Bėgių kelio ETCS funkcijos

Šiuo pagrindiniu parametru apibūdinamos bėgių kelio ETCS funkcijos. Jos apima visas ETCS funkcijas, reikalingas, kad tam tikras traukinys galėtų saugiai važiuoti keliu. Funkcijų taikymas turi atitikti A priedo 14 rodyklę. Šios funkcijos diegiamos pagal A priedo 1, 2, 4, 13, 23, 24, 31, 37, 53 rodykles ir toliau nurodytas technines specifikacijas:

—	ryšys su bėgių kelio signalizacijos įranga (blokavimas, signalas),

—	konkretaus traukinio vietos nustatymas „Eurobalise“ koordinavimo sistemoje (2 ir 3 lygiai),

—	bėgių kelio signalizacijos įrangos informacijos konvertavimas į standartinį formatą, skirtą lokomotyvui sumontuotai kontrolės ir valdymo įrangai,

—	eismo leidimų formavimas, įskaitant bėgių kelio aprašymą ir konkrečiam traukiniui skirtus įsakymus,

—

ryšys su lokomotyvui sumontuota kontrolės ir valdymo įranga. Jis apima: — perdavimą „Eurobalise“ sistema. Žr. A priedo 9, 43 rodykles, — informacijos atnaujinimą radijo ryšio įrangos priemonėmis. Žr. A priedo 18, 19, 21 rodykles. Informacijos atnaujinimas radijo ryšio įrangos priemonėmis yra svarbus tik pirmame lygyje, kuriame jis yra neprivalomas (taip pat žr. 7.2.6 skirsnį), — „Euroloop“ sistemą. Žr. A priedo 16, 50 rodykles. „Euroloop“ sistema yra svarbi tik pirmame lygyje, kuriame ji yra neprivaloma (taip pat žr. 7.2.6 skirsnį), — RBC radijo ryšį. Žr. A priedo 10, 11, 12, 39, 40 rodykles. RBC radijo ryšys yra svarbus tik pirmame ir trečiame lygyje,

—	informacijos apie laisvą bėgių kelią teikimas blokuotės sistemai. Ši funkcija būtina tik trečiame lygyje.

4.2.4.   EIRENE funkcijos

Šiuo pagrindiniu parametru apibūdinamos EIRENE balso ryšio ir duomenų perdavimo funkcijos:

—	su mašinisto kvietimais susijusios funkcijos,

—	operatyvinio radijo ryšio funkcijos,

—	duomenų perdavimas.

Šios funkcijos diegiamos pagal A priedo 32, 33 ir 48 rodyklėse nurodytas technines specifikacijas, o jų taikymas turi atitikti A priedo 54 rodyklę.

4.2.5.   ETCS ir EIRENE oro tarpo sąsajos

Išsamią šios sąsajos specifikaciją sudaro dvi dalys:

—	informacijos perkėlimo iš ERTMS funkcijų ir į jas ir ryšio protokolų saugos užtikrinimo specifikacija,

—

sąsajų tarp atskirų įrenginių specifikacija. Įrangos sąsajos yra aprašytos: — lokomotyvui sumontuotos įrangos – 4.2.6 skirsnyje („Vidinės kontrolės ir valdymo posistemio lokomotyvui sumontuotos įrangos sąsajos“), — bėgių kelio įrangos – 4.2.7 skirsnyje („Vidinės kontrolės ir valdymo posistemio bėgių kelio įrangos sąsajos“).

Šiuo pagrindiniu parametru apibūdinamas oro tarpas tarp bėgių kelio ir lokomotyvo kontrolės ir valdymo įrangos. Jis apima:

—	fizinių, elektros ir elektromagnetinių parametrų vertes, kurių turi būti laikomasi, kad įranga saugiai veiktų,

—	naudotiną ryšio protokolą,

—	ryšio kanalo tinkamumą.

Taikomos šios specifikacijos:

—	Radijo ryšys su traukiniu. A klasės radijo ryšio sąsajos turi veikti R-GSM dažnių juosta. Žr. A priedo 35 rodyklę. Protokolai turi atitikti A priedo 10, 18, 19, 39, 40 rodykles.

—	„Eurobalise“ ir „Euroloop“ sistemų ryšys su traukiniu. „Eurobalise“ sistemos ryšio sąsajos turi atitikti A priedo 9, 43 rodykles. „Euroloop“ sistemos ryšio sąsajos turi atitikti A priedo 16, 50 rodykles.

4.2.6.   Vidinės kontrolės ir valdymo posistemio lokomotyvui sumontuotos įrangos sąsajos

Šį pagrindinį parametrą sudaro trys dalys.

4.2.6.1.   ETCS ir STM sąsaja

Specialus perdavimo modulis (STM) leidžia lokomotyvui sumontuotai ETCS veikti geležinkelio linijose, kuriose yra įrengtos B klasės sistemos.

Lokomotyvui sumontuotos ETCS funkcijų ir B klasės sistemų STM sąsaja yra apibrėžta A priedo 4, 8, 25, 26 rodyklėse. A priedo 45 rodyklėje aprašoma K sąsaja. K sąsajos diegimas yra neprivalomas, tačiau jei ji diegiama, tai turi būti daroma pagal A priedo 45 rodyklę.

4.2.6.2.   GSM-R/ETCS

Sąsaja tarp A klasės radijo ir lokomotyvui sumontuotos ETCS funkcijų. Šie reikalavimai yra nurodyti A priedo 4, 7, 20, 22, 34 rodyklėse.

4.2.6.3.   Nuvažiuoto atstumo ir greičio matavimas

Nuvažiuoto atstumo ir greičio matavimo funkcijos ir lokomotyvui sumontuotos ERTMS/ETCS sąsajos turi atitikti A priedo 44 rodyklės reikalavimus. Ši sąsaja tik papildo šį pagrindinį parametrą, jei nuvažiuoto atstumo ir greičio matavimo įranga įrengiama kaip atskira sąveikos sudedamoji dalis (žr. 5.2.2 skirsnį „Sąveikos sudedamųjų dalių grupavimas“).

4.2.7.   Vidinės kontrolės ir valdymo posistemio bėgių kelio įrangos sąsajos

Šį pagrindinį parametrą sudaro šešios dalys.

4.2.7.1.   Funkcinė sąsaja tarp RBC centrų

Ši sąsaja skirta apibrėžti duomenims, kuriais turi būti keičiamasi tarp gretimų radijo ryšio blokų centrų (RBC), siekiant užtikrinti, kad traukinių eismas iš vienos RBC teritorijos į kitos būtų saugus. Juo aprašoma:

—	„perduodančiosios“ RBC „priimančiajai“ RBC perduodama informacija,

—	„priimančiosios“ RBC „perduodančiajai“ RBC perduodama informacija.

Šie reikalavimai yra nurodyti A priedo 12 rodyklėje.

4.2.7.2.   Techninė sąsaja tarp RBC centrų

Tai – techninė sąsaja tarp dviejų RBC centrų. Šie reikalavimai yra nurodyti A priedo 58 rodyklėje.

4.2.7.3.   GSM-R/RBC

Tai – sąsaja tarp A klasės radijo ryšio sistemos ir bėgių kelio ETCS funkcijos. Šie reikalavimai yra nurodyti A priedo 4, 20, 22, 34 rodyklėse.

4.2.7.4.   „Eurobalise“ sistema ir LEU blokas

Tai – sąsaja tarp „Eurobalise“ sistemos ir bėgių kelio elektroninės įrangos bloko (LEU). Šie reikalavimai yra nurodyti A priedo 9 rodyklėje. Ši sąsaja tik papildo šį pagrindinį parametrą, jei „Eurobalise“ sistema ir LEU blokai yra įrengiami kaip atskira sąveikos sudedamoji dalis (žr. 5.2.2 skirsnį „Sąveikos sudedamųjų dalių grupavimas“).

4.2.7.5.   „Euroloop“ sistema ir LEU blokas

Tai – sąsaja tarp „Euroloop“ sistemos ir LEU. Šie reikalavimai yra nurodyti A priedo 16 rodyklėje. Ši sąsaja tik papildo šį pagrindinį parametrą, jei „Euroloop“ sistema ir LEU blokai yra įrengiami kaip atskira sąveikos sudedamoji dalis (žr. 5.2.2 skirsnį  „Sąveikos sudedamųjų dalių grupavimas“).

4.2.7.6.   ERTMS bėgių kelio įrangos parengiamojo montavimo reikalavimai

Tai – sąsaja tarp bėgių kelio A klasės įrangos ir bėgių kelio kontrolės ir valdymo posistemio infrastruktūros. Šie reikalavimai yra nurodyti A priedo 59 rodyklėje. Šioje rodyklėje aprašomos parengiamojo A klasės įrangos montavimo bėgių keliui priemonės.

4.2.8.   Raktų paskirstymas

Šis pagrindinis parametras skirtas su sauga susijusiems radijo ryšiu perduodamiems duomenims, apsaugotiems mechanizmais, kuriems reikia šifravimo raktų. Infrastruktūros valdytojai ir geležinkelio įmonės turi užtikrinti, kad būtų valdymo sistema, kuri kontroliuoja ir paskirsto raktus. Raktų paskirstymo sąsaja turi būti:

—	tarp įvairių infrastruktūros valdytojų raktų paskirstymo sistemų,

—	tarp geležinkelio įmonių ir infrastruktūros valdytojų raktų paskirstymo sistemų,

—	tarp raktų paskirstymo sistemos ir lokomotyvui sumontuotos bei bėgių kelio ETCS įrangos.

Reikalavimai, taikomi raktų paskirstymui sąveikių regionų raktų paskirstymo sistemoms, yra nurodyti A priedo 11 rodyklėje.

4.2.9.   ETCS identifikatorių tvarkymas

Šis pagrindinis parametras skirtas bėgių kelio ir lokomotyvui sumontuotų mazgų įrangos unikaliems ETCS identifikatoriams. Reikalavimai yra nurodyti A priedo 23 rodyklėje. Šių kintamųjų dydžių skyrimas yra apibrėžtas A priedo 53 rodyklėje.

Lokomotyvui sumontuotos kontrolės ir valdymo įrangos tiekėjai yra atsakingi už unikalių identifikatorių tvarkymą skirtame intervale, kaip apibrėžta A priedo 53 rodyklėje. Riedmenų valdytojai turi suteikti tvarkymo sistemą, kuri kontroliuoja ir tvarko įrangos identifikatorius visą jos eksploatacijos trukmę.

A priedo 53 rodyklėje valstybėms narėms yra paskirti identifikatorių intervalai. Valstybės narės yra atsakingos už šių intervalų skyrimo perkančiosioms organizacijoms jų valstybėje valdymą.

Bėgių kelio įrangą perkančios organizacijos yra atsakingas už unikalių identifikatorių tvarkymą joms paskirtame intervale. Infrastruktūros valdytojas turi suteikti tvarkymo sistemą, kuri kontroliuoja ir tvarko įrangos identifikatorius visą jos eksploatacijos trukmę.

4.2.10.   Įkaitusių ašidėžių nustatymo prietaisas (HABD)

Šiuo pagrindiniu parametru nurodomi reikalavimai bėgių kelio įrangai, naudojamai tikrinti, ar pravažiuojančių riedmenų ašių guolių temperatūra neviršijo tam tikro dydžio, ir šiai informacijai perduoti į valdymo centrą. Reikalavimai yra apibrėžti A priedo 2 priedėlyje.

Reikalavimai riedmenims, kuriuose įrengta lokomotyvo traukinio buvimo vietos nustatymo įranga, taip pat yra aprašyti TSS RS HS 4.2.11 skirsnyje.

4.2.11.   Suderinamumas su bėgių kelio traukinio buvimo vietos nustatymo sistemomis

Šiuo pagrindiniu parametru apibūdinamos bėgių kelio traukinio buvimo vietos nustatymo sistemų, kurias turi sužadinti riedmenys, atitinkantys riedmenų TSS, charakteristikos.

Riedmenų charakteristikos turi būti tokios, kad riedmenys būtų tinkami naudoti su bėgių kelio traukinio buvimo vietos nustatymo sistemomis. Reikalavimai dėl riedmens charakteristikų yra nurodyti A priedo 1 priedėlyje. Šios charakteristikos yra apibrėžtos lentelėje nurodytuose HS riedmenų TSS ir riedmenų prekinių vagonų TSS skyriuose ir bus įtraukti į būsimas riedmenų TSS.

Parametras	Kontrolės ir valdymo posistemio TSS 1 priedas	HS riedmenų TSS	Riedmenų TSS, prekiniai vagonai	Riedmenų TSS, traukos vienetai – lokomotyvai, elektriniai bei dyzeliniai traukos riedmenys ir keleiviniai vagonai	Traukinių eismo valdymo ir eksploatavimo TSS (HS)	Traukinių eismo valdymo ir eksploatavimo TSS (CR)
Atstumai tarp ašių	2.1 įskait. 6 pav.	Dar nenurodyta	4.2.3.2	?		—
Rato geometrija	2.2 įskait. 7 pav.	4.2.10	5.4.2.3	?		—
Riedmens masė (mažiausia ašies apkrova)	3.1	4.1.2	4.2.3.2	?		—
Erdvė aplink ratus, kurioje negali būti metalinių dalių	3.2	Dar nenurodyta	6 (2) skyriuje	?		—
Metalinės riedmenų dalies masė	3.3	Dar nenurodyta	Galutinai nenustatytas reikalavimas	?		—
Rato medžiaga	3.4	Dar nenurodyta	5.4.2.3	?		—
Tariamoji varža tarp ratų	3.5	4.2.10e	4.2.3.3.1	?		—
Riedmens tariamoji varža	3.6	Dar nenurodyta	Nėra	?		—
Smėlio barstymo įrangos naudojimas	4.1	Dar nenurodyta	Nėra	?		Dar nenustatyta
Kompozicinių stabdžių trinkelės	4.2	Dar nenurodyta	Galutinai nenustatytas reikalavimas	?		—
Traukos srovė	5.1	Dar nenurodyta	Nėra	?		—
Elektromagnetinių stabdžių naudojimas	5.2	4.1.5, 4.2.15, 4.3.6	Nėra	?		(3)
Elektros, magnetiniai, elektromagnetiniai laukai	5.3	4.1.9	Nėra	?		—

4.2.12.   Elektromagnetinis suderinamumas

Šis pagrindinis parametras yra sudarytas iš dviejų dalių.

4.2.12.1.   Vidinis kontrolės ir valdymo posistemio elektromagnetinis suderinamumas

Kontrolės ir valdymo įranga neturi kelti kitos kontrolės ir valdymo įrangos veikimo trikdžių.

4.2.12.2.   Riedmenų ir bėgių kelio kontrolės ir valdymo įrangos elektromagnetinis suderinamumas

Jis apima elektromagnetinio suderinamumo (EMC) spinduliuotės intervalą (perduodama ir sukeliama traukos srovė ir kitos traukinyje sukeliamos srovės, elektromagnetinio lauko charakteristikos bei statiniai laukai), kurio turi būti laikomasi riedmenyse, kad būtų užtikrintas tinkamas bėgių kelio kontrolės ir valdymo įrangos veikimas. Jis apima verčių matavimo aprašymą.

Bėgių kelio traukinio buvimo vietos nustatymo sistemos turi turėti charakteristikas, būtinas tam, kad jos būtų suderinamos su riedmenų TSS atitinkančiu riedmeniu.

A priedo 1 priede nurodomos traukinio buvimo vietos nustatymo sistemos charakteristikos, būtinos, kad jos būtų suderinamos su riedmenimis. Šios charakteristikos bus įtrauktos į riedmenų TSS.

4.2.13.   ETCS mašinisto ir įrangos sąsaja (DMI)

Šiuo pagrindiniu parametru apibūdinama iš lokomotyvui sumontuotos ETCS sistemos mašinistui teikiama ir mašinisto į lokomotyvo ERTMS/ETCS įvedama informacija. Žr. A priedo 51 rodyklę.

Jis apima:

—	ergonomiką (įskaitant matomumą),

—	rodytinas ETCS funkcijas,

—	ETCS funkcijas, paleidžiamas mašinisto įvestimi.

4.2.14.   EIRENE mašinisto ir įrangos sąsaja (DMI)

Šiuo pagrindiniu parametru apibūdinama iš lokomotyvui sumontuotos EIRENE sistemos mašinistui teikiama ir mašinisto į lokomotyvo EIRENE įvedama informacija. Žr. A priedo 32, 33, 51 rodykles.

Jis apima:

—	ergonomiką (įskaitant matomumą),

—	rodytinas EIRENE funkcijas,

—	siunčiamą su kvietimu susijusią informaciją,

—	gaunamą su kvietimu susijusią informaciją.

4.2.15.   Sąsaja su kontrolei vykdyti skirtų duomenų registravimu

Šiuo pagrindiniu parametru apibūdinami:

—	duomenų registravimo įrenginio ir duomenų atsisiuntimo priemonės keitimasis duomenimis,

—	ryšio protokolai,

—	fizinė sąsaja,

—	duomenų registravimo ir jų naudojimo funkciniai reikalavimai.

Kiekvienoje valstybėje narėje tyrimo institucijos turi turėti galimybę pasinaudoti prieiga prie užregistruotų duomenų, atitinkančių privalomus oficialiosios ir tyrimo paskirties duomenų registravimo reikalavimus.

Žr. A priedo 4, 5, 41, 55 rodykles.

4.2.16.   Bėgių kelio kontrolės ir valdymo objektų matomumas

Šiuo pagrindiniu parametru yra apibūdinama:

—	šviesą atspindinčiųjų ženklų charakteristikos,

—	išorinis mašinisto regos laukas. Bėgių kelio kontrolės ir valdymo objektai, kuriuos turi stebėti mašinistas, turi būti išdėstyti atsižvelgiant į išorinį mašinisto regos lauką, kaip apibrėžta geležinkelio eismo organizavimo ir valdymo TSS.

4.3.   Funkcinės ir techninės sąsajų su kitais posistemiais specifikacijos

4.3.1.   Sąsajos su traukinių eismo valdymo ir eksploatavimo posistemiu

Visos nuorodos į TSS OPE CR yra dar galutinai nenustatyti reikalavimai, kurie dar turi būti patvirtinti po to, kai bus patvirtinta ši TSS.

4.3.1.1.   Eksploatacijos taisyklės

Europos paprastųjų geležinkelių tinklams bus taikomi kai kurie suvienodinti eksploatacijos reikalavimai, kurie bus aprašyti CR TSS „Traukinių naudojimas ir eismo valdymas“ (taip pat žr. 4.4 skirsnį „CCS TSS Eksploatacijos taisyklės“).

TSS OPE CR: 4.4 skirsnis (dar turi būti patvirtinta)

4.3.1.2.   ETCS mašinisto ir įrangos sąsaja

Šia sąsaja apibūdinama iš lokomotyvui sumontuotos ERTMS ETCS mašinistui teikiama ir mašinisto į lokomotyvui sumontuotą ERTMS ETCS įvedama informacija. Kontrolės ir valdymo pagrindinis parametras yra aprašytas 4.2.13 skirsnyje („ETCS mašinisto ir įrangos sąsaja (DMI)“).

Ši sąsaja yra svarbi A klasės sistemai. B klasės sistemų reikalavimus apibrėžia atitinkama valstybė narė (žr. B priedą).

TSS OPE CR: 4.4 skirsnis (dar turi būti patvirtinta)

4.3.1.3.   EIRENE mašinisto ir įrangos sąsaja

Šia sąsaja apibūdinama iš lokomotyvui sumontuotos EIRENE mašinistui teikiama ir mašinisto į lokomotyvui sumontuotą EIRENE įvedama informacija. Kontrolės ir valdymo pagrindinis parametras yra aprašytas 4.2.14 skirsnyje („EIRENE mašinisto ir įrangos sąsaja (DMI)“).

Ši sąsaja yra svarbi A klasės sistemoms. Atitinkamus B klasės sistemų reikalavimus apibrėžia atitinkama valstybė narė (žr. B priedą).

TSS OPE CR: 4.4 skirsnis (dar turi būti patvirtintas)

4.3.1.4.   Sąsaja su duomenų, skirtų kontrolei vykdyti, registravimu

Ši sąsaja yra susijusi su duomenų registravimo ir jų naudojimo funkciniais reikalavimais. Kontrolės ir valdymo pagrindinis parametras yra aprašytas 4.2.15 skirsnyje („Sąsaja su duomenų, skirtų kontrolei vykdyti, registravimu“).

Ši sąsaja yra svarbi A klasės sistemoms. Atitinkamus B klasės sistemų reikalavimus apibrėžia atitinkama valstybė narė (žr. B priedą).

TSS OPE CR: 4.2.3.5 skirsnis (dar turi būti patvirtintas)

4.3.1.5.   Garantuojamieji traukinio darbiniai stabdymo parametrai ir charakteristikos

Kontrolės ir valdymo posistemis numato, kad turi būti užtikrinti garantuojamieji traukinio darbiniai stabdymo parametrai. Traukinių naudojimas ir eismo valdymo TSS bus apibrėžtos taisyklės garantuojamiesiems traukinio darbiniams stabdymo parametrams nustatyti. Riedmenų TSS turi būti apibrėžtas riedmenų darbinių stabdymo parametrų nustatymo būdas.

Ši sąsaja yra svarbi A klasės sistemai. Atitinkamus B klasės sistemų reikalavimus apibrėžia atitinkama valstybė narė (žr. B priedą).

TSS OPE CR: 4.2.2.4 skirsnis (dar turi būti patvirtintas)

4.3.1.6.   Lokomotyvui sumontuotos ETCS funkcijų izoliavimas

Ši sąsaja yra susijusi su eksploatacijos reikalavimais lokomotyvui sumontuotos ETCS funkcijų izoliavimui gedimo atveju. Kontrolės ir valdymo reikalavimai yra nustatyti 4.2.2 skirsnyje („Lokomotyvo ETCS funkcijos“).

Ši sąsaja yra svarbi A klasės sistemai. Atitinkamus B klasės sistemų reikalavimus apibrėžia atitinkama valstybė narė (žr. B priedą).

TSS OPE CR: 4.4 skirsnis (dar turi būti patvirtinta)

4.3.1.7.   Raktų paskirstymas

Ši sąsaja yra susijusi su raktų paskirstymui taikomais reikalavimais. Kontrolės ir valdymo pagrindinis parametras yra aprašytas 4.2.8 skirsnyje („Raktų paskirstymas“).

Ši sąsaja taikoma A klasės sistemai.

TSS OPE CR: Dar turi būti patvirtinta

4.3.1.8.   Įkaitusių ašidėžių nustatymo prietaisai

Ši sąsaja yra susijusi su įkaitusių ašidėžių nustatymo prietaisų eksploatacijos reikalavimais. Kontrolės ir valdymo pagrindinis parametras yra aprašytas 4.2.10 skirsnyje („Įkaitusių ašidėžių nustatymo prietaisas (HABD)“).

TSS OPE CR: 4.2.3.5.1 skirsnis (dar turi būti patvirtinta)

4.3.1.9.   Mašinisto budrinamasis signalas

Ši sąsaja yra susijusi su mašinisto budrinamojo signalo eksploatacijos reikalavimais. Kontrolės ir valdymo pagrindinis parametras yra aprašytas 4.2.2 skirsnyje („Lokomotyvo ETCS funkcijos“).

TSS OPE CR: 4.3.3.7 skirsnis (dar turi būti patvirtinta)

4.3.1.10.   Smėlio barstymo įtaiso naudojimas

Ši sąsaja yra susijusi su eksploatacijos reikalavimais, kurių turi laikytis mašinistas, siekiant užtikrinti, kad smėlis nepablogintų bėgių kelio traukinio buvimo vietos nustatymo įrangos veikimo. Kontrolės ir valdymo pagrindinis parametras yra aprašytas 4.2.11 skirsnyje („Suderinamumas su bėgių kelio traukinio buvimo vietos nustatymo sistemomis“).

TSS OPE CR: šiuo metu į OPE TSS neįtraukta dėl kitokio išsamumo lygio: dar turi būti patvirtinta

4.3.1.11.   Išorinis mašinisto regos laukas

Ši sąsaja yra susijusi su išoriniu mašinisto regos lauku per kabinos priekinį stiklą. Kontrolės ir valdymo reikalavimai yra aprašyti 4.2.16 skirsnyje („Bėgių kelio kontrolės ir valdymo objektų matomumas“).

TSS OPE CR: 4.3.2.2 skirsnis (dar turi būti patvirtinta)

4.3.2.   Sąsaja su riedmenų posistemiu

Visos nuorodos į sąsajas su CR riedmenų traukos vienetų ir keleivinių vagonų TSS ir toliau yra galutinai nenustatyti reikalavimai. Traukos vienetai – tai lokomotyvai, elektriniai bei dyzeliniai traukos vienetai.

4.3.2.1.   Suderinamumas su bėgių kelio traukinio buvimo vietos nustatymo sistemomis

Bėgių kelio traukinio buvimo vietos nustatymo sistemų charakteristikos turi būti tokios, kad tas sistemas įjungtų riedmenų TSS atitinkantys riedmenys. Kontrolės ir valdymo pagrindinis parametras yra aprašytas ir nuorodos į atitinkamas riedmenų TSS yra pateiktos 4.2.11 skirsnyje („Suderinamumas su bėgių kelio traukinio buvimo vietos nustatymo sistemomis“).

4.3.2.2.   Riedmenų ir bėgių kelio kontrolės ir valdymo įrangos elektromagnetinis suderinamumas

Ši sąsaja – tai elektromagnetinio suderinamumo (EMC) spinduliuotės intervalas (perduodama ir sukeliama traukos srovė ir kitos traukinyje sukeliamos srovės, elektromagnetinio lauko charakteristikos bei statiniai laukai), kurio turi būti laikomasi riedmenyse, kad būtų užtikrintas tinkamas bėgių kelio kontrolės ir valdymo įrangos veikimas. Kontrolės ir valdymo pagrindinis parametras yra aprašytas 4.2.12.2 skirsnyje („Riedmenų ir bėgių kelio kontrolės ir valdymo įrangos elektromagnetinis suderinamumas“).

Riedmenų prekinių vagonų TSS: netaikoma

HS riedmenų TSS: 4.1.9 skirsnis:

Riedmenų traukos vienetų ir keleivinių vagonų TSS:

4.3.2.3.   Garantuojamieji traukinio darbiniai stabdymo parametrai ir charakteristikos

Kontrolės ir valdymo posistemis nustato, kad turi būti užtikrinti garantuojamieji traukinio darbiniai stabdymo parametrai. Riedmenų TSS turi būti apibrėžtas riedmenų darbinių stabdymo parametrų nustatymo būdas. Traukinių eksploatacijos ir eismo valdymo TSS bus apibrėžtos taisyklės, skirtos garantuojamiesiems traukinio darbiniams stabdymo parametrams nustatyti.

Ši sąsaja taikoma A klasės sistemai. Atitinkamus B klasės sistemų reikalavimus apibrėžia atitinkama valstybė narė (žr. B priedą).

Riedmenų prekinių vagonų TSS: 4.2.4.1.2 skirsnis

HS riedmenų TSS: 4.1.5, 4.3.7, 4.3.9 skirsniai

Riedmenų traukos vienetų ir keleivinių vagonų TSS:

4.3.2.4.   Lokomotyvui sumontuotų kontrolės ir valdymo antenų padėtis

„Eurobalise“ ir „Euroloop“ sistemų antenų padėtis riedmenyse turi būti tokia, kad būtų užtikrintas patikimas duomenų ryšys didžiausiuose leistinuose bėgių kelio geometrijos taškuose, kuriuos galima kirsti riedmenims. Turi būti atsižvelgta į riedmenų važiavimą ir būklę. Kontrolės ir valdymo pagrindinis parametras yra aprašytas 4.2.2 skirsnyje („Lokomotyvo ETCS funkcijos“).

Ši sąsaja taikoma A klasės sistemai. B klasės sistemų reikalavimus apibrėžia atitinkama valstybė narė (žr. B priedą).

GSM-R antenos padėtis ant riedmenų stogo daugiausia priklauso nuo matavimų, kurie turi būti atlikti visų tipų riedmenyse, kartu atsižvelgiant į kitos antenos (naujos arba esamos) padėtį. Pagal bandymo sąlygas antenos bandymo rezultatas turi atitikti reikalavimus, aprašytus 4.2.5 skirsnyje („ETCS ir EIRENE oro tarpo sąsajos“). Bandymo sąlygos taip pat yra aprašytos 4.2.5 skirsnyje („ETCS ir EIRENE oro tarpo sąsajos“).

„Riedmenų TSS – Prekiniai vagonai“ (netaikoma)

„Riedmenų TSS – Greitieji riedmenys“: 0, 0.5 priedo 4.2.4 skirsnis.

„Riedmenų TSS – Traukos riedmenys ir keleiviniai vagonai“:

4.3.2.5.   Fizinės aplinkos sąlygos

Kontrolės ir valdymo įrangos, kuri turi būti traukinyje, klimato ir fizinės aplinkos sąlygos turi būti apibrėžtos remiantis geležinkelio linijų, kuriose traukinys yra skirtas eksploatuoti, infrastruktūros registrais ir A priedo A4 rodykle.

HS riedmenų TSS: 4.3.12 skirsnis

Riedmenų prekinių vagonų TSS: netaikoma

Riedmenų traukos vienetų ir keleivinių vagonų TSS:

4.3.2.6.   Elektromagnetinis suderinamumas

Siekiant palengvinti visuotinį įrangos naudojimą naujų riedmenų, kuriuos leidžiama eksploatuoti transeuropiniame paprastųjų geležinkelių tinkle, lokomotyvui sumontuotame kontrolės ir valdymo mazge, elektromagnetinės sąlygos, kurios turi būti traukinyje, turi būti apibrėžtos vadovaujantis A priedo A6 rodykle. „Eurobalise“ ryšio sistemai taikomos A priedo 9 rodyklėje nurodytos specialios nuostatos.

B klasės sistemų reikalavimus apibrėžia atitinkama valstybė narė (žr. B priedą).

HS riedmenų TSS:

Riedmenų prekinių vagonų TSS netaikoma.

Riedmenų traukos vienetų ir keleivinių vagonų TSS:

4.3.2.7.   Lokomotyvui sumontuotos ETCS funkcijų izoliavimas

Ši sąsaja yra susijusi su lokomotyvui sumontuotos ETCS funkcijų izoliavimu. Kontrolės ir valdymo reikalavimai yra nustatyti 4.2.2 skirsnyje („Lokomotyvo ETCS funkcijos“).

Ši sąsaja yra svarbi A klasės sistemai. Atitinkamus B klasės posistemių reikalavimus apibrėžia atsakingos valstybės narės (žr. B priedą).

HS riedmenų TSS: 4.2.4 skirsnis (turi būti papildyta)

Riedmenų prekinių vagonų TSS netaikoma.

Riedmenų traukos vienetų ir keleivinių vagonų TSS:

4.3.2.8.   Duomenų sąsajos

Traukinio ir lokomotyvui sumontuotos kontrolės ir valdymo įrangos duomenų sąsaja yra apibrėžta A priedo 7 rodyklėje.

Ši sąsaja yra svarbi A klasės sistemai. Atitinkamus B klasės sistemų reikalavimus apibrėžia atitinkama valstybė narė (žr. B priedą).

HS riedmenų TSS: 4.2.4, 4.3.13 skirsniai

Riedmenų prekinių vagonų TSS nėra taikoma pirmo ir antro lygio ETCS.

Riedmenų traukos vienetų ir keleivinių vagonų TSS:

Radijo ryšio ir riedmenų posistemio sąsajos reikalavimai yra nurodyti A priedo 33 rodyklėje.

Ši sąsaja yra svarbi A klasės sistemai. Atitinkamus B klasės sistemų reikalavimus apibrėžia atitinkama valstybė narė (žr. B priedą).

Atitinkamą specifikaciją nustato:

—	Riedmenų prekinių vagonų TSS: netaikoma

—	HS riedmenų TSS: skirsnis

—	Riedmenų traukos vienetų ir keleivinių vagonų TSS:

4.3.2.9.   Įkaitusių ašidėžių nustatymo prietaisai

Ši sąsaja yra susijusi su, įkaitusių ašidėžių nustatymo prietaisų techniniais reikalavimais. Kontrolės ir valdymo pagrindinis parametras yra aprašytas 4.2.10 skirsnyje („Įkaitusių ašidėžių nustatymo prietaisas (HABD)“).

Atitinkamą specifikaciją nustato:

—	Riedmenų prekinių vagonų TSS: 4.2.3.3.2 skirsnis

—	HS riedmenų TSS: 4.2.11, 4.3.13 skirsniai

—	Riedmenų traukos vienetų ir keleivinių vagonų TSS:

4.3.2.10.   Riedmens priekiniai žibintai

Ši sąsaja yra susijusi su riedmens priekinių žibintų spalvos ir šviesos ryškumo techniniais reikalavimais, skirtais užtikrinti tinkamą bėgių kelio įrangos ženklų ir drabužių su atšvaitais matomumą. Kontrolės ir valdymo reikalavimai yra aprašyti 4.2.16 skirsnyje („Bėgių kelio kontrolės ir valdymo objektų matomumas“).

Riedmenų prekinių vagonų TSS netaikoma.

HS riedmenų TSS: 4.2.20 skirsnis

Riedmenų traukos vienetų ir keleivinių vagonų TSS:

4.3.2.11.   Mašinisto budrinamasis signalas

Ši sąsaja yra susijusi su mašinisto budrinamojo signalo techniniais reikalavimais. Kontrolės ir valdymo pagrindinis parametras yra aprašytas 4.2.2 skirsnyje („Lokomotyvo ETCS funkcijos“).

Riedmenų prekinių vagonų TSS netaikoma.

HS riedmenų TSS: 4.2.2 skirsnis

Riedmenų traukos vienetų ir keleivinių vagonų TSS:

4.3.2.12.   Nuvažiuoto atstumo ir greičio matavimas

Tai – nuvažiuoto atstumo ir greičio matavimo įtaiso ir nuvažiuoto atstumo ir greičio matavimo funkcijų sąsaja, reikalinga lokomotyvui sumontuotos ETCS funkcijoms užtikrinti.

Ši sąsaja su riedmenų TSS yra susijusi tik su pagrindiniu parametru, aprašytu 4.2.6.3 skirsnyje („Nuvažiuoto atstumo ir greičio matavimas“), jei nuvažiuoto atstumo ir greičio matavimo įranga yra tiekiama kaip atskira sąveikos sudedamoji dalis (žr. 5.2.2 skirsnį „Sąveikos sudedamųjų dalių grupavimas“).

Ši sąsaja yra svarbi A klasės sistemai. Atitinkamus B klasės sistemų reikalavimus apibrėžia atitinkama valstybė narė (žr. B priedą).

HS riedmenų TSS: 4.2.4 skirsnis

Riedmenų prekinių vagonų TSS netaikoma.

Riedmenų traukos vienetų ir keleivinių vagonų TSS:

4.3.2.13.   Sąsaja su kontrolei vykdyti skirtų duomenų registravimu

Ši sąsaja yra susijusi su duomenų registravimo techniniais reikalavimais. Kontrolės ir valdymo pagrindinis parametras yra aprašytas 4.2.15 skirsnyje („Sąsaja su kontrolei vykdyti skirtų duomenų registravimu“).

Ši sąsaja yra svarbi A klasės sistemai. B klasės sistemų reikalavimus apibrėžia atitinkama valstybė narė (žr. B priedą).

Riedmenų prekinių vagonų TSS netaikoma.

HS riedmenų TSS: 4.3.13 skirsnis

Riedmenų traukos vienetų ir keleivinių vagonų TSS:

4.3.2.14.   Parengiamasis montavimas lokomotyve

Ši sąsaja yra susijusi su parengiamojo montavimo apimtimi riedmenyse su A klasės įranga, kaip aprašyta A priedo 57 rodyklėje.

Ši sąsaja yra svarbi A klasės sistemoms.

HS riedmenų TSS: 4.2.4 skirsnis

4.3.3.   Sąsajos su posistemio infrastruktūra

4.3.3.1.   Traukinio buvimo vietos nustatymo sistemos

Infrastruktūros įrenginiai užtikrina, kad traukinio buvimo vietos nustatymo sistema atitiktų 4.2.11 skirsnyje („Suderinamumas su bėgių kelio traukinio buvimo vietos nustatymo sistemomis“) nurodytus reikalavimus.

Infrastruktūros TSS: nuoroda į CCS TSS bus įtraukta į būsimąją TSS siekiant užtikrinti, kad infrastruktūra galėtų atitikti CCS reikalavimus.

4.3.3.2.   Bėgių kelio antena

Bėgių kelio posistemių antenų padėtis turi būti tokia, kad būtų užtikrintas patikimas duomenų perdavimas didžiausiuose leistinuose bėgių kelio geometrijos taškuose, kuriuos galima kirsti riedmenims. Turi būti atsižvelgta į riedmenų važiavimą ir elgseną. Žr. 4.2.5 skirsnį („ETCS ir EIRENE oro tarpo sąsajos“).

Ši sąsaja yra svarbi A klasės sistemai. Atitinkamus B klasės sistemų reikalavimus apibrėžia atitinkama valstybė narė (žr. B priedą).

Infrastruktūros TSS: turi būti nustatyta atsižvelgiant į vėžės plotį.

4.3.3.3.   Fizinės aplinkos sąlygos

Klimato ir fizinės aplinkos sąlygos, kurios nusistovi eksploatuojant infrastruktūrą, infrastruktūros registre turi būti nurodytos remiantis A priedo A5 rodykle.

4.3.3.4.   Elektromagnetinis suderinamumas

Elektromagnetinės sąlygos, kurios turi būti infrastruktūroje, turi būti apibrėžtos remiantis A priedo A7 rodykle. „Eurobalise“ ryšio sistemai taikomos A priedo 9 rodyklėje pateiktos specialios nuostatos. Lokomotyvui sumontuota kontrolės ir valdymo įranga, atitinkanti A priedo A6 rodyklę ir A priedo 9 rodyklėje „Eurobalise“ sistemai pateiktus specialius reikalavimus, laikoma atitinkančia atitinkamus esminius reikalavimus.

4.3.4.   Sąsajos su energetikos posistemiu

4.3.4.1.   Elektromagnetinis suderinamumas

Elektromagnetinės sąlygos, kurios turi būti stacionariuose įrenginiuose, turi būti apibrėžtos remiantis A priedo A7 rodykle. „Eurobalise“ ryšio sistemai taikomos A priedo 9 rodyklėje pateiktos specialios nuostatos. Lokomotyvui sumontuota kontrolės ir valdymo įranga, atitinkanti A priedo A6 rodyklę ir A priedo 9 rodyklėje „Eurobalise“ sistemai pateiktus specialius reikalavimus, laikoma atitinkančia atitinkamus esminius reikalavimus.

4.4.   Eksploatacijos taisyklės

Specialiosios kontrolės ir valdymo posistemio eksploatacijos taisyklės yra išsamiai išdėstytos traukinių eismo organizavimo ir valdymo TSS.

4.5.   Techninės priežiūros taisyklės

Posistemio, kuriam taikoma ši TSS, techninės priežiūros taisyklės užtikrina 4 skyriuje nurodytuose pagrindiniuose parametruose pateiktų verčių atitiktį reikalaujamoms riboms visą įrangos eksploatacijos trukmę. Tačiau profilaktinės arba remonto techninės priežiūros metu posistemyje neturi būti galima pasiekti pagrindiniuose parametruose nurodytas vertes; techninės priežiūros taisyklės užtikrina, kad šių darbų metu nebūtų pažeidžiama sauga.

Kad būtų pasiekti šie rezultatai, turi būti laikomasi šių reikalavimų.

4.5.1.   Įrangos gamintojo atsakomybė

Posistemyje panaudotos įrangos gamintojas turi nurodyti:

—

visus techninės priežiūros reikalavimus ir procedūras (įskaitant tinkamo veikimo kontrolę, diagnozavimą ir bandymo metodus bei priemones), būtinas esminiams reikalavimams vykdyti ir šios TSS privalomuose reikalavimuose nurodytoms vertėms užtikrinti visą įrangos eksploatacijos trukmę (vežimas ir laikymas prieš įrengiant, įprastinis naudojimas, gedimai, remonto veiksmai, patikros ir techninės priežiūros veiksmai, eksploatacijos nutraukimas ir t. t.),

—	visus sveikatos ir saugos rizikos veiksnius, kurie gali daryti poveikį visuomenės ir techninės priežiūros personalui,

—	pirmosios geležinkelio linijos techninės priežiūros sąlygas (t. y. apibrėžiami geležinkelio linijos keičiamieji įrenginiai (LRU), patvirtintos suderinamos kompiuterinės ir programinės įrangos versijos, sugedusių LRU keitimas ir, pvz., LRU laikymo ir sugedusių LRU remonto sąlygos,

—	traukinio su sugedusia įranga eksploatavimo iki jo kelionės pabaigos arba iki dirbtuvių technines sąlygas (nevisavertis veikimo režimas techniniu požiūriu, pvz., iš dalies arba visiškai išjungtos, atskirtos nuo kitų funkcijas funkcijos ir t. t.),

—	patikras, atliktinas, kai įranga yra veikiama išskirtiniu įtempiu (pvz., viršijami aplinkos sąlygų apribojimai arba ypač stiprių smūgių atveju).

4.5.2.   Perkančiųjų organizacijų atsakomybė

Perkančiosios organizacijos turi:

—	užtikrinti, kad būtų apibrėžti visų komponentų, priklausančių šios TSS taikymo sričiai (nesvarbu, ar tai sąveikos sudedamosios dalys), techninės priežiūros reikalavimai, kaip aprašyta 4.5.1 skirsnyje („Įrangos gamintojo atsakomybė“),

—	nustatyti būtinas techninės priežiūros taisykles, svarbias visiems komponentams, priklausantiems šios TSS taikymo sričiai, atsižvelgiant į riziką dėl skirtingos posistemio vidaus įrangos sąveikos ir sąsajų su kitais posistemiais.

4.5.3.   Infrastruktūros valdytojo arba geležinkelio įmonės pareigos

Už lokomotyvui sumontuotos arba bėgių kelio įrangos eksploatavimą atsakingas infrastruktūros valdytojas arba geležinkelio įmonė:

—	parengia techninės priežiūros planą, kaip nurodyta 4.5.4 skirsnyje („Techninės priežiūros planas“).

4.5.4.   Techninės priežiūros planas

Techninės priežiūros planas turi būti grindžiamas nuostatomis, nurodytomis 4.5.1 („Įrangos gamintojo atsakomybė“), 4.5.2 („Perkančiųjų organizacijų“) ir 4.5.3 skirsniuose („Infrastruktūros valdytojo arba geležinkelio įmonės pareigos“), ir jame turi būti bent šie dalykai:

—	įrangos naudojimo sąlygos pagal gamintojų nurodytus reikalavimus,

—

techninės priežiūros programų specifikacija (pvz., apibrėžiamos profilaktinės ir remonto techninės priežiūros kategorijos, didžiausias laiko tarpas tarp profilaktinės techninės priežiūros veiksmų ir atitinkamų atsargumo priemonių, kurių turi būti imtasi siekiant užtikrinti posistemio ir techninės priežiūros personalo saugą, atsižvelgiant į techninės priežiūros veiksmų trukdymą kontrolės ir valdymo posistemio naudojimas),

—	atsarginių dalių laikymo reikalavimai,

—	pirmosios geležinkelio linijos techninės priežiūros apibrėžtis,

—	sugedusios įrangos valdymo taisyklės,

—	reikalavimai dėl mažiausios techninės priežiūros personalo kompetencijos, atsižvelgiant į sveikatos ir saugos rizikos veiksnius,

—	techninės priežiūros personalo pareigų apibrėžtis (pvz., prieigai prie įrangos, apribojimų ir (arba) sistemos eksploatacijos pertrūkių valdymui, LRU keitimui, sugedusių LRU remontui, normalios sistemos eksploatacijos atkūrimui),

—	ETCS identifikatorių tvarkymo procedūros. Žr. 4.2.9 skirsnį („ETCS identifikatorių tvarkymas“),

—	būdai pateikti gamintojui informaciją apie saugai lemiamą svarbą turinčius įrangos defektus ir dažnus sistemos gedimus.

4.6.   Profesinės kvalifikacijos

Profesinės kvalifikacijos, būtinos kontrolės ir valdymo posistemiui eksploatuoti, yra nurodytos traukinių eismo valdymo ir eksploatavimo TSS.

Kontrolės ir valdymo posistemio techninės priežiūros kompetencijos reikalavimai turi būti išsamiai aprašyti techninės priežiūros plane (žr. 4.5.4 skirsnį „Techninės priežiūros planas“).

4.7.   Sveikatos ir saugos sąlygos

Be techninės priežiūros planuose nurodytų reikalavimų, žr. 4.5 skirsnį („Techninės priežiūros taisyklės“), turi būti imamasi atsargumo priemonių, kad būtų užtikrinta techninės priežiūros ir eksploatacijos personalo sveikata ir sauga pagal Europos teisės aktus ir su jais suderintus nacionalinius teisės aktus.

4.8.   Infrastruktūros ir riedmenų registrai

Kontrolės ir valdymo posistemis yra laikomas sudarytu iš dviejų sudedamųjų dalių:

—	lokomotyvui sumontuotos įrangos,

—	bėgių kelio įrangos.

Paprastųjų geležinkelių infrastruktūros ir riedmenų registro turinio reikalavimai, susiję su kontrolės ir valdymo įranga, yra nurodyti C priede („Geležinkelio linijoms ir traukiniams būdingos charakteristikos“).

5.   SĄVEIKOS SUDEDAMOSIOS DALYS

5.1.   Apibrėžtys

Pagal Direktyvos 2001/16/EB 2 straipsnio d dalį:

Sąveikos sudedamosios dalys – tai bet kuri nedaloma sudedamoji dalis, sudedamųjų dalių grupė, mazgas arba sukomplektuotas įrangos blokas, įtraukti arba ketinami įtraukti į posistemį, nuo kurių tiesiogiai ar netiesiogiai priklauso transeuropinės paprastųjų geležinkelių sistemos sąveika. Sąvoka „sudedamoji dalis“ apima ir materialius objektus, ir nematerialius objektus, pvz., programinę įrangą.

Kaip aprašyta 2 skyriuje, Kontrolės ir valdymo posistemį sudaro dviejų rūšių įranga, todėl direktyvos bendroji apibrėžtis gali būti patikslinta taip:

Kontrolės ir valdymo sąveikos sudedamosios dalys – tai nedaloma sudedamoji įrangos dalis, sudedamųjų dalių grupė arba įrangos mazgas, įtraukti arba ketinami įtraukti į bėgių kelio arba lokomotyvui sumontuotą įrangą, nuo kurių tiesiogiai ar netiesiogiai priklauso transeuropinės paprastųjų geležinkelių sistemos sąveika. Sąvoka „sudedamoji dalis“ apima ir materialius objektus, ir nematerialius objektus, pvz., programinę įrangą.

5.2.   Sąveikos sudedamųjų dalių sąrašas

5.2.1.   Pagrindinės sąveikos sudedamosios dalys

Kontrolės ir valdymo posistemio sąveikos sudedamosios dalys yra išvardytos:

—	5.1.a lentelėje – lokomotyvui sumontuotos įrangos,

—	5.2.a lentelėje – bėgių kelio įrangos.

Sąveikos sudedamoji dalis „saugos platforma“ yra apibrėžiama kaip statybinis blokas (bendrosios paskirties produktas, nepriklausantis nuo taikomosios sistemos), kurį sudaro kompiuterinė įranga ir pagrindo programinė įranga (programinė aparatinė įranga ir (arba) operacinė sistema ir (arba) pagalbinės priemonės), kuri gali būti naudojama sudėtingesnėms sistemoms kurti (bendrosios paskirties taikomosioms sistemoms, t. y. taikomųjų sistemų klasėms).

5.2.2.   Sąveikos sudedamųjų dalių grupavimas

5.1.a ir 5.2.a lentelėse nurodytos kontrolės ir valdymo pagrindinės sąveikos sudedamosios dalys gali būti jungiamos į didesnius vienetus. Po to grupė aprašoma pagal integruotų sąveikos sudedamųjų dalių funkcijas ir likusias sąsajas su grupei nepriklausiančia dalimi. Jei grupė yra šitaip sudaroma, ji laikoma sąveikos sudedamąja dalimi.

—	5.1.b lentelėje yra išvardytos lokomotyvui sumontuotos įrangos sąveikos sudedamųjų dalių grupės.

—	5.2.b lentelėje yra išvardytos bėgių kelio įrangos sąveikos sudedamųjų dalių grupės.

Jei nėra šioje TSS nurodytų privalomų specifikacijų sąsajai užtikrinti, atitikties deklaraciją galima gauti sugrupavus sąveikos sudedamąsias dalis.

5.3.   Sudedamųjų dalių eksploatacinės savybės ir specifikacijos

5 skyriaus lentelėse aprašoma kiekviena pagrindinė sąveikos sudedamoji dalis arba sąveikos sudedamųjų dalių grupė:

—	3 skiltyje – funkcijos ir sąsajos. Atkreiptinas dėmesys, kad kai kurios sąveikos sudedamosios dalys turi funkcijų ir (arba) sąsajų, kurios yra neprivalomos.

—	4 skiltyje – privalomos kiekvienos funkcijos arba sąsajos atitikties vertinimo specifikacijos, kiek tai svarbu pagal atitinkamą 4 skyriaus skirsnį.

—	5 skiltyje – moduliai, kurie turi būti taikomi atliekant atitikties vertinimą, aprašytą šios TSS 6 skyriuje.

Atkreiptinas dėmesys, kad 4.5.1 skirsnio („Įrangos gamintojo atsakomybė“) reikalavimai yra taikomi kiekvienai pagrindinei sąveikos sudedamajai daliai arba sąveikos sudedamųjų dalių grupei.

5.1.a lentelė

Pagrindinės lokomotyvui sumontuotos kontrolės ir valdymo įrangos sąveikos sudedamosios dalys

1	2	3	4	5
Nr.	Sąveikos sudedamoji dalis (SSD)	Charakteristikos	Konkretūs reikalavimai, vertintini remiantis A priedo n rodykle	Modulis
1	Lokomotyvui sumontuota ERTMS ETCS	Sauga	4.2.1
		Lokomotyvui sumontuotos ETCS funkcijos	4.2.2	H2 arba B su D arba B su F
		Išskyrus: — nuvažiuoto atstumo ir greičio matavimą — kontrolei vykdyti skirtų duomenų registravimą
		ETCS ir EIRENE oro tarpo sąsajos	4.2.5
		RBC (antras ir trečias lygis)
		Informacijos atnaujinimo radijo ryšio įrangos priemonėmis įrenginys (neprivalomas pirmas lygis)
		„Eurobalise“ sistemos oro tarpas
		„Euroloop“ sistemos oro tarpas (neprivalomas pirmas lygis)
		Sąsajos
		STM (K sąsajos diegimas neprivalomas)	4.2.6.1
		Lokomotyvui sumontuota ERTMS GSM-R	4.2.6.2
		Nuvažiuoto atstumo ir greičio matavimas	4.2.6.3
		Raktų paskirstymo sistema	4.2.8
		ETCS identifikatorių tvarkymas	4.2.9
		ETCS mašinisto ir įrangos sąsaja	4.2.13
		Raktų paskirstymas	4.3.1.7
		Fizinės aplinkos sąlygos	4.3.2.5
		EMC	4.3.2.6
		Duomenų sąsajos. Tai taip pat apima budrinamąjį signalą (neprivalomas) ir traukinio sąstato vientisumą (tik trečias lygis)	4.3.2.8
		Saugos informacijos įrašymo įrenginys	nėra
2	Lokomotyvui sumontuota saugos platforma	Sauga	4.2.1	H2 arba B su D arba B su F
3	Saugos informacijos įrašymo įrenginys	Lokomotyvui sumontuotos ETCS funkcijos	4.2.2	H2 arba B su D arba B su F
		Tik duomenų registravimas kontrolei vykdyti
		Sąsajos
		JRU duomenų atsisiuntimo priemonė	4.2.15
		Lokomotyvui sumontuota ERTMS/ETCS sistema	nėra
		Aplinkos sąlygos	4.3.2.5
		EMC	4.3.2.6
4	Nuvažiuoto atstumo ir greičio matavimas	Sauga	4.2.1	H2 arba B su D arba B su F
		Lokomotyvui sumontuotos ETCS funkcijos	4.2.2
		Tik nuvažiuoto atstumo ir greičio matavimas
		Sąsajos
		Lokomotyvui sumontuota ERTMS ETCS sistema	4.2.6.3
		Aplinkos sąlygos	4.3.2.5
		EMC	4.3.2.6
5	Išorinis STM	Funkcijos ir sauga	nėra	H2 arba B su D arba B su F
		Pagal nacionalines specifikacijas
		Sąsajos
		Lokomotyvui sumontuota ERTMS ETCS sistema	4.2.6.1
		B klasės sistemos oro tarpas Pagal nacionalines specifikacijas	nėra
		Aplinkos sąlygos Pagal nacionalines specifikacijas	nėra
		EMC Pagal nacionalines specifikacijas	nėra
6	Lokomotyvui sumontuota ERTMS/GSM-R	EIRENE funkcijos	4.2.4	H2 arba B su D arba B su F
		Duomenų ryšys tik antrame lygyje arba trečiame arba pirmame lygyje su informacijos atnaujinimu radijo ryšio įrangos priemonėmis
		Sąsajos
		Lokomotyvui sumontuota ERTMS ETCS Tik antrame lygyje arba trečiame arba pirmame lygyje su informacijos atnaujinimu radijo ryšio įrangos priemonėmis	4.2.6.2
		GSM-R	4.2.5
		EIRENE mašinisto ir įrangos sąsaja	4.2.14
		Aplinkos sąlygos	4.3.2.5
		EMC	4.3.2.6

5.1.b lentelė

Lokomotyvui sumontuotos kontrolės ir valdymo įrangos sąveikos sudedamųjų dalių grupės

Ši lentelė – tai tik struktūros pavyzdys. gali būti siūlomos kitos grupės

1	2	3	4	5
Nr.	Sąveikos sudedamoji dalis SSD	Charakteristikos	Konkretūs reikalavimai, vertintini remiantis A priedo n rodykle	Modulis
1	Lokomotyvui sumontuota saugos platforma Lokomotyvui sumontuota ERTMS ETCS Saugos informacijos įrašymo įrenginys Nuvažiuoto atstumo ir greičio matavimas	Sauga	4.2.1
		Lokomotyvui sumontuotos ETCS funkcijos	4.2.2	H2 arba B su D arba B su F
		ETCS ir EIRENE oro tarpo sąsajos	4.2.5
		RBC (antras ir trečias lygis)
		Informacijos atnaujinimo radijo ryšio įrangos priemonėmis įrenginys (neprivalomas pirmas lygis)
		„Eurobalise“ sistemos oro tarpas
		„Euroloop“ sistemos oro tarpas (neprivalomas pirmas lygis)
		Sąsajos
		STM (K sąsajos diegimas neprivalomas)	4.2.6.1
		Lokomotyvui sumontuota ERTMS GSM-R	4.2.6.2
		Raktų paskirstymo sistema	4.2.8
		ETCS identifikatorių tvarkymas	4.2.9
		ETCS mašinisto ir įrangos sąsaja	4.2.13
		Fizinės aplinkos sąlygos	4.3.2.5
		EMC	4.3.2.6
		Duomenų registravimo įrenginio (JRU) duomenų atsisiuntimo priemonė	4.2.15
		Duomenų sąsajos. Tai taip pat apima budrinamąjį signalą (neprivalomas) ir traukinio sąstato vientisumą (tik trečias lygis)	4.3.2.8

5.2.a lentelė

Pagrindinės bėgių kelio kontrolės ir valdymo įrangos sąveikos sudedamosios dalys

1	2	3	4	5
Nr.	Sąveikos sudedamoji dalis SSD	Charakteristikos	Konkretūs reikalavimai, vertintini remiantis 4 skirsniu	Modulis
1	RBC	Sauga	4.2.1
		Bėgių kelio ETCS funkcijos	4.2.3	H2 arba B su D arba B su F
		Neįvertintas ryšys „Eurobalise“ sistemomis, informacijos atnaujinimas radijo ryšio įrangos priemonėmis ir „Euroloop“ sistema
		ETCS ir EIRENE oro tarpo sąsajos	4.2.5
		Tik radijo ryšys su traukiniu
		Sąsajos
		Gretima RBC	4.2.7.1, 4.2.7.2
		Bėgių kelio ERTMS GSM-R	4.2.7.3
		Raktų paskirstymo sistema	4.2.8
		ETCS identifikatorių tvarkymas	4.2.9
		Blokuotė	nėra
		Aplinkos sąlygos	4.3.3.3
		EMC	4.3.3.4
2	Informacijos atnaujinimo radijo ryšio įrangos priemonėmis įrenginys	Sauga	4.2.1
		Bėgių kelio ETCS funkcijos	4.2.3	H2 arba B su D arba B su F
		Neįvertintas ryšys „Eurobalise“ sistemomis, „Euroloop“ sistema ir antro ir trečio lygio funkcijos
		ETCS ir EIRENE oro tarpo sąsajos	4.2.5
		Tik radijo ryšys su traukiniu
		Sąsajos
		Bėgių kelio ERTMS GSM-R	4.2.7.3
		Raktų paskirstymo sistema	4.2.8
		ETCS identifikatorių tvarkymas	4.2.9
		Blokuotė ir LEU	4.2.3
		Aplinkos sąlygos	4.3.3.3
		EMC	4.3.3.4
3	„Eurobalise“ sistema	Sauga	4.2.1
		ETCS ir EIRENE oro tarpo sąsajos	4.2.5	H2 arba B su D arba B su F
		Tik „Eurobalise“ sistemos ryšys su traukiniu
		Sąsajos
		LEU „Eurobalise“ sistema	4.2.7.4
		ETCS identifikatorių tvarkymas	4.2.9
		Aplinkos sąlygos	4.3.3.3
		EMC	4.3.3.4
4	„Euroloop“ sistema	Sauga	4.2.1
		ETCS ir EIRENE oro tarpo sąsajos	4.2.5	H2 arba B su D arba B su F
		Tik „Euroloop“ sistemos ryšys su traukiniu
		Sąsajos
		LEU „Euroloop“ sistema	4.2.7.5
		ETCS identifikatorių tvarkymas	4.2.9
		Aplinkos sąlygos	4.3.3.3
		EMC	4.3.3.4
5	LEU „Eurobalise“ sistema	Sauga	4.2.1
		Bėgių kelio ETCS funkcijos	4.2.3	H2 arba B su D arba B su F
		Neįvertintas ryšys informacijos atnaujinimo radijo ryšio įrangos priemonėmis, „Euroloop“ sistema ir antro bei trečio lygio funkcijos
		Sąsajos
		Bėgių kelio signalizacija	Nėra
		„Eurobalise“ sistema	4.2.7.4
		ETCS identifikatorių tvarkymas	4.2.9
		Aplinkos sąlygos	4.3.3.3
		EMC	4.3.3.4
6	LEU „Euroloop“ sistema	Sauga	4.2.1
		Bėgių kelio ETCS funkcijos	4.2.3	H2 arba B su D arba B su F
		Neįvertintas ryšys informacijos atnaujinimo radijo ryšio įrangos priemonėmis, „Eurobalise“ sistema ir antro bei trečio lygio funkcijos
		Sąsajos
		Bėgių kelio signalizacija	Nėra
		„Euroloop“ sistema	4.2.7.5
		ETCS identifikatorių tvarkymas	4.2.9
		Aplinkos sąlygos	4.3.3.3
		EMC	4.3.3.4
7	Bėgių kelio saugos platforma	Sauga	4.2.1	H2 arba B su D arba B su F

5.2.b lentelė

Bėgių kelio kontrolės ir valdymo įrangos sąveikos sudedamųjų dalių grupės

Ši lentelė – tai tik struktūros pavyzdys. Gali būti siūlomos kitos grupės

1	2	3	4	5
Nr.	Sąveikos sudedamoji dalis SSD	Charakteristikos	Konkretūs reikalavimai, vertintini remiantis 4 skirsniu	Modulis
1	Bėgių kelio saugos platforma „Eurobalise“ sistema LEU „Eurobalise“ sistema	Sauga	4.2.1
		Bėgių kelio ETCS funkcijos	4.2.3	H2 arba B su D arba B su F
		Neįvertintas ryšys „Euroloop“ sistema ir antro bei trečio lygio funkcijos
		ETCS ir EIRENE oro tarpo sąsajos	4.2.5
		Tik „Eurobalise“ sistemos ryšys su traukiniu
		Sąsajos
		Bėgių kelio signalizacija	Nėra
		ETCS identifikatorių tvarkymas	4.2.9
		Aplinkos sąlygos	4.3.3.3
		EMC	4.3.3.4
2	Bėgių kelio saugos platforma „Euroloop“ sistema LEU „Euroloop“ sistema	Sauga	4.2.1
		Bėgių kelio ETCS funkcijos	4.2.3	H2 arba B su D arba B su F
		Neįvertintas ryšys „Eurobalise“ sistema ir antro bei trečio lygio funkcijos
		ETCS ir EIRENE oro tarpo sąsajos	4.2.5
		Tik „Euroloop“ sistemos ryšys su traukiniu
		Sąsajos
		Bėgių kelio signalizacija	Nėra
		ETCS identifikatorių tvarkymas	4.2.9
		Aplinkos sąlygos	4.3.3.3
		EMC	4.3.3.4

6.   SUDEDAMŲJŲ DALIŲ ATITIKTIES IR (ARBA) TINKAMUMO NAUDOTI VERTINIMAS IR POSISTEMIO PATIKRA

6.0.   Įvadas

Šios TSS taikymo srityje atitinkamų šios TSS 3 skyriuje nurodytų esminių reikalavimų vykdymą užtikrins 4 skyriuje ir sąveikos sudedamosioms dalims skirtame patikslinančiame 5 skyriuje nurodyta atitikties specifikacija, kurios vykdymą įrodo sąveikos sudedamosios dalies atitikties ir (arba) tinkamumo naudoti vertinimo teigiamas rezultatas bei posistemio patikra, kaip aprašyta 6 skyriuje.

Vis dėlto, jei dalis esminių reikalavimų yra įvykdoma pagal nacionalines taisykles dėl:

a)	B klasės sistemų naudojimo (įskaitant nacionalines STM funkcijas);

b)	galutinai TSS nenustatytų reikalavimų;

c)	pagal Direktyvos 2001/16/EB 7 straipsnį nukrypti leidžiančių nuostatų;

d)	7.3 skirsnyje aprašytų specialių atvejų,

atliekamas atitikties vertinimas, už kurį pagal notifikavimo procedūras yra atsakingos atitinkamos valstybės narės.

6.1.   Sąveikos sudedamosios dalys

6.1.1.   Vertinimo procedūros

Sąveikos sudedamosios dalies (SSD) (ir (arba) sąveikos sudedamųjų dalių grupių) gamintojas arba Bendrijoje įsisteigęs jo įgaliotasis atstovas prieš pateikdami ją į rinką parengia EB atitikties deklaraciją pagal Direktyvos 2001/16/EB 13.1 straipsnį ir IV priedą.

Sąveikos sudedamųjų dalių ir (arba) sąveikos sudedamųjų dalių grupių atitikties vertinimo procedūra, kaip apibrėžta šios TSS 5 skyriuje, atliekama taikant modulius, kaip nurodyta 6.1.2 skirsnyje („Moduliai“).

Kai kuriose šios TSS specifikacijose yra numatytos privalomos ir (arba) neprivalomos funkcijos. Notifikuotoji įstaiga:

—	patikrina, ar įdiegtos visos sąveikos sudedamajai daliai svarbios privalomos funkcijos,

—	patikrina, kurios neprivalomos funkcijos buvo įdiegtos,

ir atlieka atitikties vertinimą.

Tiekėjas EB deklaracijoje nurodo, kurios neprivalomos funkcijos yra įdiegtos.

Notifikuotoji įstaiga patikrina, kad sudedamojoje dalyje įdiegtos papildomos funkcijos nebūtų nesuderinamos su įdiegtomis privalomomis ar neprivalomomis funkcijomis.

6.1.1.1.   Specialus perdavimo modulis (STM)

STM turi atitikti nacionalinius reikalavimus, o už jo patvirtinimą yra atsakingos atitinkamos valstybės narės kaip nurodyta B priede.

STM sąsajos su lokomotyvui sumontuota ERTMS/ETCS sistema patikra reikalaujama, kad notifikuotoji įstaiga atliktų atitikties vertinimą. Notifikuotoji įstaiga patikrina, ar valstybė narė patvirtino nacionalinę STM dalį.

6.1.1.2.   EB tinkamumo naudoti deklaracija

Kontrolės ir valdymo posistemio sąveikos sudedamųjų dalių EB tinkamumo naudoti deklaracija nėra privaloma.

6.1.2.   Moduliai

Kontrolės ir valdymo posistemio sąveikos sudedamųjų dalių vertinimui atlikti gamintojas arba Bendrijoje įsisteigęs jo įgaliotasis atstovas gali iš 5.1A, 5.1B, 5.2A ir 5.2B lentelių pasirinkti modulius:

—	projektavimo ir kūrimo etapui taikomą tipo patikros procedūrą (B modulis) kartu su gamybos etapui taikoma produkcijos kokybės valdymo sistemos procedūra (D modulis), arba

—	projektavimo ir kūrimo etapui taikomą tipo patikros procedūrą (B modulis) kartu su produktų patikros procedūra (F modulis), arba

—	visiško kokybės valdymo sistemą su projekto patikros procedūra (H2 modulis).

Modulių aprašymas pateiktas šios TSS E priede.

D modulį (produkcijos kokybės valdymo sistema) galima pasirinkti, jei gamintojas gamybai, galutinei produkto patikrai ir bandymui taiko notifikuotosios įstaigos patvirtintą ir patikrintą kokybės sistemą.

H2 modulį (visiško kokybės valdymo sistema su projekto patikra) galima pasirinkti tik tuomet, jei gamintojas projektavimui, gamybai, galutinei produkto patikrai ir bandymui taiko notifikuotosios įstaigos patvirtintą ir patikrintą kokybės sistemą.

Kai kurie moduliai taikomi laikantis šių papildomų paaiškinimų:

—

Dėl E priede pateikto „B modulio“ (tipo patikra) aprašymo 4 skyriaus: a) turi būti atliekamas projekto patikrinimas ir įvertinimas; b) gamybos proceso patikrinimas ir įvertinimas neturi būti atliekamas, jei „B modulis“ (tipo patikra) yra taikomas kartu su „D moduliu“ (produkcijos kokybės valdymo sistema); c) gamybos proceso patikrinimas ir įvertinimas turi būti atliekamas, jei „B modulis“ (tipo patikra) yra taikomas kartu su „F moduliu“ (produktų patikra).

—	Dėl E priede pateikto „F modulio“ (produktų patikra) aprašymo 3 skyriaus statistinė patikra nėra leidžiama, t. y. visos sąveikos sudedamosios dalys turi būti išnagrinėtos atskirai.

—	Dėl „H2 modulio“ (visiško kokybės valdymo sistema su projekto patikra) 6.3 skirsnio turi būti atliekamas tipinis bandymas.

Kad ir koks modulis būtų pasirinktas, sąveikos sudedamųjų dalių, kurioms taikomi pagrindinio saugos parametro (4.2.1 skirsnis „Sąveikai svarbios kontrolės ir valdymo saugos charakteristikos“) reikalavimai, sertifikavimui yra taikomos A priedo 47, A1, A2 ir A3 rodyklių nuostatos.

Kad ir kuris modulis buvo pasirinktas, turi būti tikrinama, ar tiekėjo nurodymai dėl sąveikos sudedamosios dalies techninės priežiūros atitinka šios TSS 4.5 skirsnio („Techninės priežiūros taisyklės“) reikalavimus.

Jei taikomas B modulis (tipo patikra), tai daroma atliekant techninių dokumentų tyrimą (žr. B modulio (tipo patikra) aprašymo 3 skyrių ir 4.1 skirsnį).

Jei taikomas H2 modulis (visiško kokybės valdymo sistema su projekto patikra), paraiškoje atlikti projekto patikrą turi būti visų elementų patvirtinamieji įrodymai, kad šios TSS 4.5 skirsnio („Techninės priežiūros taisyklės“) reikalavimai buvo įvykdyti.

6.2.   Kontrolės ir valdymo posistemis

6.2.1.   Vertinimo procedūros

Šiame skirsnyje aprašoma kontrolės ir valdymo posistemio patikros EB deklaracija. Kaip nurodyta 2 skyriuje, taikoma kontrolės ir valdymo posistemio įranga yra laikoma dviems mazgams:

—	lokomotyvui sumontuotai įrangai,

—	bėgių kelio įrangai.

Reikalaujama jų abiejų patikros EB deklaracijų.

Perkančiosios organizacijos arba jos Bendrijoje įsisteigusio atstovo prašymu notifikuotoji įstaiga atlieka lokomotyvo arba bėgių kelio įrangos EB patikrą pagal Direktyvos 2001/16/EB VI priedą.

Perkančioji organizacija pagal Direktyvos 2001/16/EB 18 straipsnio 1 dalį ir V priedą parengia kontrolės ir valdymo įrangos EB patikros deklaraciją.

EB patikros deklaracijos turinys turi atitikti Direktyvos 2001/16/EB V priedą. Į ją turi būti įtraukta sąveikos sudedamųjų dalių, kurios yra įrangos dalis, integravimo patikra; 6.1 ir 6.2 lentelėse yra nustatytos tikrintinos charakteristikos ir nurodytos privalomos taikyti specifikacijos.

Kai kuriose šioje TSS nurodytose specifikacijose yra numatytos privalomos ir (arba) neprivalomos funkcijos. Notifikuotoji įstaiga:

—	patikrina, ar įdiegtos visos įrangai privalomos funkcijos,

—	patikrina, ar įdiegtos visos neprivalomos funkcijos, kurių reikia diegiant konkrečią bėgių kelio arba lokomotyvo įrangą.

Notifikuotoji įstaiga patikrina, kad įrangoje įdiegtos papildomos funkcijos nebūtų nesuderinamos su įdiegtomis privalomomis ar neprivalomomis funkcijomis.

Informacija apie konkrečią įdiegtą bėgių kelio ir lokomotyvo įrangą pagal C priedą yra pateikiama infrastruktūros ir riedmenų registruose.

Bėgių kelio ir lokomotyvo įrangos EB patikros deklaracijoje turi būti visa informacija, kurią reikalaujama įtraukti į pirma nurodytus registrus. Registrai tvarkomi pagal sąveiką reglamentuojančios Direktyvos 2001/16/EB 24 straipsnį.

Lokomotyvo ir bėgių kelio įrangos EB patikros deklaracijos kartu su atitikties sertifikatais pakanka užtikrinti, kad bėgių kelio įranga veiks su atitinkamų charakteristikų lokomotyvui sumontuota įranga, kaip apibrėžta riedmenų ir infrastruktūros registruose, be papildomos posistemio EB patikros deklaracijos.

6.2.1.1.   Funkcinio lokomotyvui sumontuotos įrangos integravimo patikra

Turi būti atliekama riedmens lokomotyvui sumontuotos kontrolės ir valdymo įrangos patikra. Į šią TSS įtraukti tik su sąveika susiję kontrolės ir valdymo įrangos, kuri nėra apibrėžta kaip A klasės įranga, patikros reikalavimai (pavyzdžiui, STM ir lokomotyvui sumontuotos ERTMS ETCS sąsaja).

Lokomotyvui sumontuotos įrangos funkcinė patikra gali būti atliekama tik pirma pagal 6.1 skyrių įvertinus įrangoje panaudotas sąveikos sudedamąsias dalis ir joms gavus EB atitikties deklaraciją. Notifikuotoji įstaiga įvertina, ar jos yra tinkamos taikyti (pvz., įdiegtos neprivalomos funkcijos).

Jei A klasės funkcijos galimybės jau patikrintos sąveikos sudedamosios dalies lygiu, papildomos patikros atlikti nereikalaujama.

Integravimo patikros bandymai atliekami siekiant įrodyti, jog įrangos komponentai buvo tinkamai sujungti ir susieti su traukiniu, kad būtų užtikrinta, jog reikalaujamos funkcijos ir tokiam įrangos naudojimui taikomos eksploatacinės savybės yra įdiegtos. Jei vienoda lokomotyvui montuojama kontrolės ir valdymo įranga yra sumontuota vienodose riedmenų dalyse, tų riedmenų dalių integravimo patikra turi būti atliekama tik kartą.

Turi būti tikrinama:

—	lokomotyvui montuojamos kontrolės ir valdymo įrangos montavimo teisingumas (pvz., atitiktis projektavimo taisyklėms, sujungtos įrangos tarpusavio ryšys, nesaugių sąveikų nebuvimas ir prireikus – konkrečios sistemos duomenų saugojimas),

—	sąsajų su riedmenimis veikimo teisingumas (pvz., traukinio stabdžių, budrinamojo signalo, traukinio sąstato vientisumo),

—	sąsajos su atitinkamų charakteristikų bėgių kelio kontrolės ir valdymo įranga veikimas (pvz., ETCS taikymo lygio, įdiegtų neprivalomų funkcijų),

—	gebėjimas saugos duomenų registruotuve skaityti visą reikiamą informaciją ir ją saugoti (prireikus diegiama ir ne ETCS sistemose).

Ši patikra gali būti atliekama depe.

Lokomotyvui sumontuotos įrangos sąsajos su bėgių kelio įranga patikrą sudaro gebėjimo suprasti sertifikuotos „Eurobalise“ sistemos ir (jei funkcijos lokomotyvui yra įdiegtos) „Euroloop“ sistemos duomenis bei gebėjimo užmegzti GSM-R ryšį patikra, jei tai yra balso ir (jei yra įdiegtos funkcijos) duomenų perdavimas.

Jei B klasės įranga taip pat yra įdiegta, notifikuotoji įstaiga patikrina, ar buvo įvykdyti atitinkamos valstybės narės nustatyti integravimo bandymo reikalavimai.

6.2.1.2.   Bėgių kelio įrangos funkcinio integravimo patikra

Turi būti atliekama infrastruktūroje sumontuotos bėgių kelio kontrolės ir valdymo įrangos patikra. Šioje TSS pateikiami tik kontrolės ir valdymo įrangos, kuri nėra apibrėžiama kaip A klasės įranga, patikros reikalavimai, susiję su sąveika (pvz., EMC).

Bėgių kelio įrangos funkcinė patikra gali būti atliekama tik pirma pagal 6.1 skirsnį („Sąveikos sudedamosios dalys“) įvertinus įrangoje panaudotas sąveikos sudedamąsias dalis ir joms gavus EB atitikties deklaraciją. Notifikuotoji įstaiga įvertina, ar jos yra tinkamos taikyti (pvz., įdiegtos neprivalomos funkcijos).

Jei A klasės funkcijos galimybės jau patikrintos sąveikos sudedamosios dalies lygiu, papildomos patikros atlikti nereikalaujama.

Bėgių kelio kontrolės ir valdymo įrangos ERTMS/ETCS dalies projekto TSS reikalavimai turi būti papildyti nacionalinėmis specifikacijomis, į kurias įtraukiama, pvz.:

—	geležinkelio linijos aprašymas, tokios charakteristikos, kaip nuolydžiai, atstumai, maršruto sudedamųjų dalių vieta ir „Eurobalise“ („Euroloop“) sistemos, saugotinos vietovės ir t. t.,

—	signalizacijos duomenys ir taisyklės, kurie turi būti tvarkomi ERTMS/ETCS sistema.

Integravimo patikros bandymai atliekami siekiant įrodyti, jog įrangos komponentai buvo tinkamai sujungti ir susieti su nacionalinio bėgių kelio įranga, kad būtų užtikrinta, jog reikalaujamos funkcijos ir tokiam įrangos naudojimui taikomos eksploatacinės savybės yra įdiegtos.

Turi būti išnagrinėtos šios bėgių kelio sąsajos:

—	A klasės radijo ryšio sistemos ir ERTMS/ETCS (prireikus – RBC arba informacijos atnaujinimo radijo ryšio įrangos priemonėmis įrenginio),

—	„Eurobalise“ sistemos ir LEU,

—	„Euroloop“ sistemos ir LEU,

—	tarp gretimų RBC,

—	ERTMS/ETCS (RBC, LEU, informacijos atnaujinimo radijo ryšio įrangos priemonėmis įrenginio) ir prireikus – blokuotės arba nacionalinės signalizacijos.

Turi būti tikrinama:

—	bėgių kelio kontrolės ir valdymo įrangos ERTMS/ETCS dalies montavimo teisingumas (pvz., atitiktis projektavimo taisyklėms, sujungtos įrangos tarpusavio ryšys, nesaugių sąveikų nebuvimas ir prireikus – konkrečios sistemos duomenų saugojimas pagal pirma paminėtas nacionalines specifikacijas),

—	sąsajų su nacionalinio bėgių kelio įranga veikimo teisingumas,

—	sąsajos su atitinkamų charakteristikų lokomotyvui sumontuota įranga veikimas (pvz., ETCS taikymo lygio).

6.2.1.3.   Vertinimas pereinamaisiais etapais

Eksploatuojama bėgių kelio arba lokomotyvui sumontuota kontrolės ir valdymo įranga gali būti modernizuojama nuosekliais etapais pagal 7.2.3 ir 7.2.4 skirsnius. Kiekviename etape turi būti pasiekta tik jam taikomų TSS reikalavimų atitiktis, o kiti likusių etapų reikalavimai nėra vykdomi.

Šiame etape perkančioji organizacija notifikuotajai įstaigai gali pateikti paraišką atlikti įrangos vertinimą.

Neatsižvelgdama į tai, kuriuos modulius pasirinko perkančioji organizacija, notifikuotoji įstaiga patikrina, ar:

—	yra laikomasi šiam etapui taikomų TSS reikalavimų,

—	nepažeisti jau įvertinti TSS reikalavimai.

Jau įvertintų ir nepakeistų funkcijų, kurioms šis etapas neturi įtakos, iš naujo tikrinti nereikia.

Prie teigiamai įvertinus įrangą notifikuotosios įstaigos išduoto (-ų) sertifikato (-ų) yra pridedamos išlygos, nurodančios sertifikato (-ų) apribojimus pagal tai kurie TSS reikalavimai įvykdyti, o kurie – ne.

Išlygos nurodomos atitinkamai riedmenų ir (arba) infrastruktūros registre.

6.2.2.   Moduliai

Visi toliau nurodyti moduliai yra pateikti šios TSS E priede.

6.2.2.1.   Lokomotyvui sumontuota įranga

Lokomotyvui montuojamos įrangos patikros procedūrai atlikti perkančioji organizacija arba Bendrijoje įsisteigęs jos įgaliotasis atstovas gali pasirinkti:

—	projektavimo ir kūrimo etapui taikomą tipo patikros procedūrą (SB modulis) kartu su gamybos etapui taikoma produkcijos kokybės valdymo sistemos procedūra (SD modulis), arba

—	projektavimo ir kūrimo etapui taikomą tipo patikros procedūrą (SB modulis) kartu su produktų patikros procedūra (SF modulis), arba

—	visiško kokybės valdymo sistemą su projekto patikros procedūra (SH2 modulis).

6.2.2.2.   Bėgių kelio įranga

Bėgių kelio įrangos patikros procedūrai atlikti perkančioji organizacija arba Bendrijoje įsisteigęs jos įgaliotasis atstovas gali pasirinkti:

—	vieneto patikros procedūrą (SG modulis), arba

—	projektavimo ir kūrimo etapui taikomą tipo patikros procedūrą (SB modulis) kartu su gamybos etapui taikoma produkcijos kokybės valdymo sistemos procedūra (SD modulis), arba

—	projektavimo ir kūrimo etapui taikomą tipo patikros procedūrą (SB modulis) kartu su produktų patikros procedūra (SF modulis), arba

—	visiško kokybės valdymo sistemą su projekto patikros procedūra (SH2 modulis).

6.2.2.3.   Sąlygos, kuriomis taikomi lokomotyvui sumontuotos ir bėgių kelio įrangos patikros moduliai

SD modulį (produkcijos kokybės valdymo sistema) galima pasirinkti, jei perkančioji organizacija perka tik iš gamintojų, kurie gamybai, galutinei produkto patikrai ir bandymui taiko notifikuotosios įstaigos patvirtintą ir patikrintą kokybės sistemą.

SH2 modulį (visiško kokybės valdymo sistema su projekto patikra) galima pasirinkti tik tuomet, jei visiems tikrintino posistemio projekto darbams (projektavimo, gamybos, surinkimo, montavimo) taikoma notifikuotosios įstaigos patvirtinta ir ištirta projektavimui, gamybai, galutinei produkto patikrai ir bandymui skirta kokybės sistema.

Kad ir kuris modulis būtų pasirinktas, projekto patikrinimas ir vertinimas apima patikrinimą, ar buvo įvykdyti šios TSS 4.5 skirsnio („Techninės priežiūros taisyklės“) reikalavimai.

Kad ir kuris modulis būtų pasirinktas, taikomos A priedo 47, A1 ir, jei būtina, A2 bei A3 rodyklių nuostatos.

Pagal SB modulio (tipo patikros) 4 skyrių reikalaujama atlikti projekto patikrinimą ir įvertinimą.

Pagal SH2 modulio (visiško kokybės valdymo sistema su projekto patikra) 4.3 skirsnį reikalaujama atlikti tipinį bandymą.

Pagal

—	SD modulio (produkcijos kokybės valdymo sistema) 5.2 skirsnį,

—	SF modulio (produktų patikra) 7 skyrių,

—	SG modulio (vieneto patikra) 4 skyrių,

—	SH2 modulio (visiško kokybės valdymo sistema su projekto patikra) 5.2 skirsnį patikimumo tikrinimas visomis eksploatacinėmis sąlygomis yra apibrėžtas 0 („Lokomotyvui sumontuotos įrangos patikra“) ir 0 skyriuose („Bėgių kelio įrangos patikra“).

Lokomotyvui sumontuotos įrangos tinkamumo patvirtinimas

Lokomotyvui sumontuotos įrangos tinkamumo patvirtinimas visomis eksploatacinėmis sąlygomis turi būti tipinis bandymas. Jis gali būti atliekamas su vienu įrenginiu, atliekant bandomuosius važiavimus, kuriais siekiama patikrinti:

—	nuvažiuoto atstumo ir greičio matavimo matuoklių eksploatacines savybes,

—	kontrolės ir valdymo įrangos suderinamumą su riedmenų įranga ir aplinka (pvz., EMC), kad lokomotyvui montuojamą įrangą būtų galima montuoti kitiems tokio pat tipo lokomotyvams,

—	riedmenų suderinamumą su bėgių kelio kontrolės ir valdymo įranga (pvz., EMC aspektai, bėgių grandinių ir ašių skaitiklių veikimas).

Bandomieji važiavimai taikomi infrastruktūroje, kurioje patikras galima atlikti Europos paprastųjų geležinkelių tinklo charakteristikoms būdingomis sąlygomis (pvz., nuolydžiai, traukinio greitis, vibracija, traukos galia, temperatūra).

Jei bandymų rezultatai patvirtina, kad specifikacijų reikalavimai vykdomi ne visais atvejais (pvz., TSS atitiktis tik iki tam tikro greičio), išvados dėl atitikties TSS įrašomos atitikties sertifikate ir riedmenų registre.

Bėgių kelio įrangos tinkamumo patvirtinimas

Bėgių kelio įrangos tinkamumo patvirtinimas visomis eksploatacinėmis sąlygomis atliekamas taikant žinomų charakteristikų riedmenų bandomuosius važiavimus, o jo tikslas turi būti patikrinti riedmenų ir bėgių kelio kontrolės ir valdymo įrangos suderinamumą (pvz., EMC aspektai, bėgių grandinių ir ašių skaitiklių veikimas). Šie bandomieji važiavimai taikomi su tinkamais žinomų charakteristikų riedmenimis, kad būtų galima patikrinti sąlygas, eksploatacijos metu galinčias pasitaikyti (pvz., traukinio greitis, traukos galia).

Bandomaisiais važiavimais taip pat yra tikrinamas traukinio mašinistui iš bėgių kelio įrangos teikiamos informacijos suderinamumas su fiziniu maršrutu (pvz., greičio apribojimai ir t. t.).

Jei šioje TSS numatytų bėgių kelio įrangos patikros specifikacijų dar nėra, bėgių kelio įrangos patikimumas tikrinamas atitinkamais eksploataciniais bandymais (turi apibrėžti šią bėgių kelio įrangą perkančioji organizacija).

6.2.2.4.   Techninės priežiūros vertinimas

Už techninės priežiūros atitikties vertinimą yra atsakinga valstybės narės įgaliota institucija. F priede yra aprašoma procedūra, kuria ši institucija nustato, kad techninės priežiūros priemonės atitinka šios TSS nuostatas, ir užtikrina, kad visą posistemio eksploatavimo trukmę būtų laikomasi pagrindinių parametrų ir esminių reikalavimų.

6.1 lentelė

Lokomotyvui sumontuotos kontrolės ir valdymo įrangos patikros reikalavimai

1	2	2a	3	4	5
Nr.	Aprašymas	Pastabos	CC sąsajos	Sąsajomis susieti TSS posistemiai	Charakteristikos, vertintinos remiantis šios TSS 4 skyriumi
1	Sauga	Notifikuotoji įstaiga užtikrina saugos patvirtinimo proceso išsamumą, įskaitant saugos atvejį			4.2.1
2	Lokomotyvui sumontuotos ETCS funkcijos	Šias funkcijas atlieka lokomotyvui sumontuota ERTMS/ETCS SSD			4.2.2
		Pastabos:
		Budrinamojo signalo kontrolė	Jei budrinamojo signalo kontrolė yra išorinė, gali būti sąsaja tarp budrinamojo signalo įtaiso ir lokomotyvui sumontuotos ERTMS/ETCS jam sustabdyti	OPE RST	4.3.1.9 4.3.2.11
		Traukinio sąstato vientisumo kontrolė: jei traukinio nustatymai yra skirti trečiam lygiui, traukinio sąstato vientisumo kontrolės funkcija turi būti užtikrinta riedmenų buvimo vietos nustatymo įranga	Sąsaja tarp lokomotyvui sumontuotos ERTMS/ETCS ir riedmenų buvimo nustatymo įrangos	RST	4.3.2.8
3	EIRENE funkcijos	Šias funkcijas atlieka lokomotyvui sumontuotos ERTMS/GSM-R SSD			4.2.4
		Duomenų ryšys tik pirmame lygyje su informacijos atnaujinimu radijo ryšio įrangos priemonėmis (neprivalomas) arba antrame ir trečiame lygyje
4	ETCS ir EIRENE oro tarpo sąsajos	Šias funkcijas atlieka lokomotyvui sumontuotos ERTMS/ETCS ir ERTMS/GSM-R SSD	CC bėgių kelio įranga		4.2.5
		Radijo ryšys tik pirmame lygyje su informacijos atnaujinimu radijo ryšio įrangos priemonėmis (neprivalomas) arba antrame ir trečiame lygyje
		„Euroloop“ sistemos ryšys yra neprivalomas
5	Raktų paskirstymas	Raktų paskirstymo saugumo nuostatos		OPE	4.2.8 4.3.1.7
6	ETCS identifikatorių tvarkymas	ETCS identifikatorių tvarkymo nuostatos		OPE	4.2.9
7	Sąsajos
	STM	Notifikuotoji įstaiga turi patikrinti, ar atitinkamos valstybės narės išduoti integravimo bandymo reikalavimai buvo įvykdyti	Lokomotyvui sumontuotos ERTMS/ETCS ir išorinio STM SSD		4.2.6.1
	Lokomotyvui sumontuota ERTMS/GSM-R		Lokomotyvui sumontuotos ERTMS/ETCS ir ERTMS/GSM-R SSD		4.2.6.2
	Nuvažiuoto atstumo ir greičio matavimas	Ši sąsaja nėra svarbi, jei įranga yra tiekiama kaip sudedamųjų dalių grupė	Lokomotyvui sumontuotos ERTMS/ETCS ir nuvažiuoto atstumo ir greičio matavimo SSD	RST	4.2.6.3
					4.3.2.12
	ETCS DMI	Lokomotyvui sumontuotos ERTMS/ETCS SSD dalis		OPE	4.2.13
	EIRENE DMI	Lokomotyvui sumontuotos ERTMS/GSM-R SSD dalis			4.3.1.2 4.2.14
				OPE	4.3.1.3
	Sąsaja su kontrolei vykdyti skirtų duomenų registravimu	Saugos informacijos registruotuvo SSD dalis			4.2.15
				OPE RST	4.3.1.4 4.3.2.13
	Darbiniai traukinio stabdymo parametrai	Pritaikymo prie atitinkamų riedmenų patikra		OPE	4.3.1.5
				RST	4.3.2.3
	Izoliavimas			OPE	4.3.1.6
				RST	4.3.2.7
	Antenos įrenginys			RST	4.3.2.4
	Aplinkos sąlygos	Tinkamo kontrolės ir valdymo veikimo patikra aplinkos sąlygomis. Šis patikrinimas turi būti atliekamas siekiant patikrinti tinkamumą naudoti visomis eksploatacijos sąlygomis.		RST	4.3.2.5
	EMC	Tinkamo kontrolės ir valdymo veikimo patikra aplinkos sąlygomis. Šis patikrinimas turi būti atliekamas siekiant patikrinti tinkamumą naudoti visomis eksploatacijos sąlygomis.		RST	4.3.2.6
	Duomenų sąsajos	Lokomotyvui sumontuotos ERTMS/ETCS SSD dalis.		RST	4.3.2.8; 4.3.2.11
		Tinkamas sąsajos su traukiniu veikimas. Ši sąsaja apima budrinamąjį signalą (neprivalomas) ir traukinio sąstato vientisumą (tik trečias lygis)		OPE	4.3.1.9

6.2 Lentelė

Bėgių kelio kontrolės ir valdymo įrangos patikros reikalavimai

1	2	2a	3	4	5
Nr.	Aprašymas	Pastabos	CC sąsajos	Sąsajomis susieti TSS Posistemiai	Charakteristikos, vertintinos remiantis šios TSS 4 skyriumi
1	Sauga	Notifikuotoji įstaiga užtikrina saugos patvirtinimo proceso išsamumą, įskaitant saugos atvejį			4.2.1
2	Bėgių kelio ETCS funkcijos	Šias funkcijas atlieka diegiamos RBC centrų, LEU įrenginių ir informacijos atnaujinimo radijo ryšio įrangos priemonėmis įrenginių SSD			4.2.3
3	EIRENE funkcijos	Duomenų ryšys tik pirmame lygyje su informacijos atnaujinimu arba antrame ir trečiame lygyje			4.2.4
4	ETCS ir EIRENE oro tarpo sąsajos	Šias funkcijas atlieka diegiama RBC centrų, informacijos atnaujinimo radijo ryšio įrangos priemonėmis įrenginių, „Eurobalise“ sistemų, „Euroloop“ sistemos ir GSM-R bėgių kelio įranga	CC lokomotyvui sumontuota įranga		4.2.5
		Radijo ryšys tik pirmame lygyje su informacijos atnaujinimu radijo ryšio įrangos priemonėmis (neprivalomas) arba antrame ir trečiame lygyje
		„Euroloop“ sistemos ryšys yra neprivalomas
5	Raktų paskirstymas	Raktų paskirstymo saugumo nuostatos		OPE	4.2.8 4.3.1.7
6	ETCS identifikatorių tvarkymas	ETCS identifikatorių tvarkymo nuostatos		OPE	4.2.9
7	HABD			OPE	4.2.10
				RST	4.3.1.8 4.3.2.9
8	Sąsajos RBC ir RBC	Tik antrame ir trečiame lygyje	Tarp gretimų RBC		4.2.7.1
	GSM-R bėgių kelio	Tik antrame ir trečiame lygyje arba antrame lygyje su informacijos atnaujinimu radijo ryšio įrangos priemonėmis (neprivalomas)	Tarp RBC arba informacijos atnaujinimo radijo ryšio įrangos priemonėmis įrenginių ir bėgių kelio GSM-R		4.2.7.3
	„Eurobalise“ sistema/LEU	Ši sąsaja nėra svarbi, jei įranga yra tiekiama kaip sudedamųjų dalių grupė	Tarp kontrolės ir valdymo SSD		4.2.7.4
	„Euroloop“ sistema/LEU	„Euroloop“ sistema yra neprivaloma	Tarp kontrolės ir valdymo SSD		4.2.7.5
		Ši sąsaja nėra svarbi, jei įranga yra tiekiama kaip sudedamųjų dalių grupė
	Antenos įrenginys			IN	4.3.3.2
	Aplinkos sąlygos	Tinkamo kontrolės ir valdymo įrangos veikimo patikra aplinkos sąlygomis. Šis patikrinimas turi būti atliekamas siekiant patikrinti tinkamumą naudoti visomis eksploatacijos sąlygomis.		IN	4.3.3.3
	EMC	Tinkamo kontrolės ir valdymo įrangos veikimo patikra aplinkos sąlygomis. Šis patikrinimas turi būti atliekamas siekiant patikrinti tinkamumą naudoti visomis eksploatacijos sąlygomis.		IN ENE	4.3.3.4 4.3.4.1
9	Traukinio buvimo vietos nustatymo sistemų suderinamumas	Charakteristikas turi sužadinti riedmenys		RST	4.2.11 4.3.1.10
				IN	4.3.2.1 4.3.3.1
10	Riedmenų ir traukinio buvimo vietos nustatymo sistemų elektromagnetinis suderinamumas			RST	4.2.12.2 4.3.2.2
	Suderinamumas su traukinio žibintais	Šviesą atspindinčių prie bėgių kelio įrengtų ženklų ir atšvaitus turinčių drabužių charakteristikos		RST	4.2.16 4.3.2.10
	Suderinamumas su išoriniu mašinisto regos lauku	Bėgių kelio įrangos, kuri turi būti matoma mašinistui, montavimas		OPE	4.2.16 4.3.1.11

7.   KONTROLĖS IR VALDYMO POSISTEMIO TSS ĮGYVENDINIMAS

7.1.   Bendrosios nuostatos

Šiame skyriuje bendrais bruožais aprašoma TSS įgyvendinimo strategija ir su tuo susiję techniniai sprendimai, t. y. sąlygos, kuriomis turėtų būti pereinama prie A klasės sistemų. Turi būti atsižvelgta į tai, kad TSS įgyvendinimas retkarčiais turi būti derinamas su kitų TSS įgyvendinimu.

2–6 skyriai ir visos specialiosios 7.3 punkto nuostatos toliau visiškai taikomos kontrolės ir valdymo posistemiui kaip apibrėžta Direktyvoje 2001/16/EB.

7.2.   Specialūs kontrolės ir valdymo posistemio TSS įgyvendinimo klausimai

7.2.1.   Bendrieji perėjimo kriterijai

Kontrolės ir valdymo posistemyje išskiriamos dvi traukinio automatinio sustabdymo ir radijo ryšio sistemų klasės (A ir B).

Suprantama, kad A klasės sistemų negalima sumontuoti iš karto visuose esamuose paprastųjų geležinkelių maršrutuose dėl tokių priežasčių kaip ekonominės aplinkybės ir diegimo pajėgumo aspektai. Perėjimo nuo esamos padėties (nevienodų sistemų) (B klasė) prie A klasės sistemų laikotarpiu bus galimi keli sąveikos sprendimai, kurie galėtų būti įgyvendinti pagal šią TSS. Šie sprendimai taikomi ir Europos paprastųjų geležinkelių infrastruktūrai, įskaitant jungiamąsias geležinkelių linijas, ir Europos paprastųjų geležinkelių traukiniams. Toliau pateikiami keli iliustruojamieji pavyzdžiai:

—

ERTMS/ETCS sistemose numatomi moduliai, vadinami STM (Specialūs perdavimo moduliai), kuriais turi būti papildyta ETCS, kad traukiniuose būtų galima įrengti atitinkamus STM, kad jų eismas galėtų vykti eksploatuojama dar nesuvienodinta infrastruktūra. Pagal kitą sprendimą infrastruktūroje gali būti sumontuotos ir A, ir B klasės sistemos.

—

Daugelyje iš 15 senųjų ES valstybių narių jau pradėtas GSM-R sistemų diegimas visos šalies mastu. Pirmąsias šių nacionalinių tinklų tarpusavio sąsajas numatoma sukurti iki 2004 m., o netrukus ir kituose tinkluose. Kai kurie geležinkeliai pasirinko sprendimą, pagal kurį judrioji įranga yra suprojektuojama taip, kad ji gali veikti abiejose sistemose (dviejų režimų = GSM-R ir >=1 analoginis radijo ryšys), kiti nusprendė pasirinkti abiejų klasių įrangą tinkle, bet tik vienos klasės įrangą traukiniuose. GSM-R sistema neturi „STM“. Lokomotyvų radijo ryšio įranga, turinti papildomus sąsajos su B klasės radijo ryšio sistemomis mazgus (dviejų režimų), gali veikti ir B klasės geležinkelių tinklo linijose, jei yra būtent tam suprojektuota. Šis sprendimas – tai tik tarpinis sprendimas, leidžiantis greitai pakeisti tarptautinio eismo traukinius.

7.2.1.1.   Perėjimo būdai

Eksploatuojamos sistemos ir būsimoji suvienodinta sistema sudarytos iš infrastruktūros ir lokomotyvui montuojamų sistemos komponentų. Todėl turi būti numatytos abiejų rūšių įrangos perėjimo strategijos. Šioje dalyje aptariami perėjimo nuo B prie A klasės būdai ir pateikiami pavyzdžiai.

Perėjimo strategijose ypatingas dėmesys turi būti atkreiptas į šių dalių skirtumus:

—	traukinio radijo ryšio (B klasės įrangos su A klasės įranga),

—	traukinio automatinio sustabdymo (B klasės įrangos su A klasės įranga),

—	traukinio buvimo vietos nustatymo sistemos,

—	įkaitusių ašidėžių nustatymo sistemos,

—

EMC.

Kiekvienai iš pirmiau nurodytų dalių gali būti taikomas kitoks perėjimo būdas.

Galimi perėjimo nuo B klasės prie A klasės traukinio automatinio sustabdymo sistemos būdai yra apibūdinti toliau pateiktais pavyzdžiais.

1 paveikslas

1 paveiksle nurodytas perėjimas iš pradinės būklės, kai yra tik nesuderinamos sistemos (pažymėta „PRADŽIA“), į galutinę būklę (pažymėta „TIKSLAS“).

Toliau pateiktuose dviejuose paveiksluose nurodyti du galimi kraštutiniai perėjimo iš dabartinės būklės į būsimąją būklę būdai.

2 paveikslas

2 paveiksle nurodytas perėjimo procesas, kai iš pradžių yra investuojama tik į lokomotyvui montuojamą įrangą. Galimas techninis sprendimas yra vadinamasis STM, kurį galima susieti su lokomotyvui montuojamos ETCS pagrindiniais įtaisais ir kuris iš eksploatuojamų sistemų gaunamą informaciją paverčia tokia forma, kurią gali apdoroti ETCS branduolys. Visuose nagrinėjamo geležinkelių parko riedmenyse įdiegus ETCS branduolį kartu su atitinkamomis B klasės sistemomis, bėgių kelio įranga gali būti pakeista į ETCS arba naujai įrengtos geležinkelių linijos gali būti tiesiamos remiantis ETCS sistema. Šiose linijose gali būti išmontuota eksploatuojama B klasės sistema.

3 paveikslas

3 paveiksle nurodytas kitas kraštutinis perėjimo procesas. Šiuo atveju atitinkamų geležinkelių eksploatuojamose geležinkelio linijose būtų papildomai įrengiama ETCS sistema. Be nacionalinės sistemos, visose geležinkelio linijose įrengus ETCS sistemą, riedmenų lokomotyvui sumontuota įranga gali būti keičiama ETCS sistema. Visuose nagrinėjamuose riedmenyse įrengus ETCS sistemą, gali būti išmontuojama nacionalinės sistemos bėgių kelio įranga.

4 paveikslas

4 paveiksle nurodytas abiejų pirma aprašytų kraštutinių būdų derinys. Galimi perėjimo būdai turi būti tarp šių dviejų ribų. Praktiškai tai turėtų būti abiejų būdų derinys.

5 paveikslas

5 paveiksle nurodytas pavyzdys, kai riedmenų lokomotyvui montuojama ETCS įranga ir bėgių kelio ETCS įranga sumontuojama kai kuriose geležinkelio linijų atkarpose. Šis metodas sumažintų pradines investicijas, būtinas norint pasinaudoti sistema kaip visuma (t. y. lokomotyvui sumontuota ir bėgių kelio įranga atkarpose, kuriose ji yra įrengta). Tačiau kartu tai reiškia tam tikrą riedmenų naudojimo tinkle apribojimą.

Tinkamos perėjimo strategijos pasirinkimas iš esmės priklauso nuo įrengtų geležinkelio linijų, įrengtų riedmenų ir planuojamo naujų riedmenų bei papildomos geležinkelio linijų įrangos įsigijimo derinio.

Kartu turėtų būti apsvarstyti tarptautiniai koridoriai ir riedmenų naudojimas tarptautiniam susisiekimui. Jei geležinkelio linijos perėjimas nenumatomas ir joje yra tik B klasės įranga, sąveikus atitinkamos B klasės sistemos naudojimas gali būti užtikrintas STM.

Tačiau perėjimo etapais kitoms geležinkelio įmonėms bet kuriuo metu turi būti suteikta prieiga prie to tinklo. Riedmuo su tinkama ETCS lokomotyvui sumontuota įranga ir eksploatuojama sistema, kaip aprašyta B ir C prieduose, visuomet turi būti tinkamas važiuoti atitinkama geležinkelio linija.

7.2.2.   Vykdymo laiko suderinimo kriterijai

7.2.2.1.   Įvadas

ETCS ir GSM-R – tai kompiuterinės sistemos, kurių technologijos raida yra spartesnė ir dėl to galima trumpesnė jų naudojimo trukmė, palyginti su dabartine tradicine geležinkelio signalizacijos ir ryšių įranga. Todėl joms reikia taikyti aktyviais, o ne atsakomaisiais veiksmais grindžiamą diegimo strategiją, kad sistema nepasentų anksčiau nei ji būtų visiškai įdiegta.

Neatsižvelgiant į tai, priėmus sprendimą dėl pernelyg išskaidyto diegimo visame Europos geležinkelių tinkle, daugiausia išilgai transeuropinių geležinkelių koridorių, poreikis užtikrinti atgalinį suderinamumą ir sąsajas su įvairiausia senstelėjusia įranga labai padidintų sąnaudas ir eksploatacines pridėtines išlaidas. Be to, sutaupyti laiko bei sąnaudų ir sumažinti riziką būtų galima suderinus bendruosius įvairių nacionalinių įgyvendinimo strategijų elementus, pvz., bendromis pirkimų iniciatyvomis, bendradarbiaujant atliekant sistemų patikimumo tikrinimą ir sertifikavimo darbus.

Kadangi, atrodo, tokia aktyviais veiksmais grindžiama įgyvendinimo strategija yra būtina visam perėjimo procesui įgyvendinti, konkrečiomis patvirtintinomis paprastųjų geležinkelių tinklo galimybėmis turi būti atsižvelgta į dabartinį šių technologijų diegimo lygį, planuojamą spartą ir svarbius ekonominius, eksploatacinius, techninius ir finansinius veiksnius, turinčius įtakos minėtam diegimui.

Šiomis aplinkybėmis akivaizdu, kad ETCS ir GSM-R sistemos turi aiškiai būti skiriamos, atsižvelgiant į dabartinę perėjimo visoje Europoje būklę ir jo kliūčių mastą bei apimtį – tai GSM-R ir ETCS diegimui paprastųjų geležinkelių tinkle suteikia skirtingą loginį pagrindą. Minėtas skirtingas pagrindas išsamiau bus aprašytas kituose šios dalies skyriuose.

7.2.2.2.   GSM-R – diegimo pagrindas

Dabartinis GSM-R diegimo veiklos mastas visame Europos geležinkelių tinkle (šiuo metu apie 100 000 km 11-oje iš senųjų 15 ES valstybių narių) ir 4–5 metų perspektyva, kurios paprastai reikia tokiems diegimo darbams atlikti, rodo, kad pagrindžiant diegimą reikės išspręsti tris svarbiausius klausimus:

—	užtikrinti GSM-R paslaugų nenutrūkstamumą tarp valstybių, išvengiant „juodųjų kelio ruožų“ kai kuriuose Bendrijos regionuose,

—	suderinti perėjimo vykdymo laiko derinimą visoje Europoje, siekiant labai sumažinti lėšų ir laiko sąnaudas, susijusias su galimu poreikiu išlaikyti dvi analoginio ir skaitmeninio ryšio infrastruktūras bei lokomotyvo įrangą,

—	išvengti „dviejų greičių“ Europos tarp 15 senųjų ir naujųjų ES valstybių narių. Turi būti pasiektas suartėjimas – tikslas, kurio siekti padeda vykdomos esminio naujų valstybių narių geležinkelio tinklų modernizavimo programos.

7.2.2.3.   GSM-R – diegimo taisyklės

Šiomis aplinkybėmis ir atsižvelgiant į tai, kad GSM-R infrastruktūra užtikrinamas greitųjų ir paprastųjų geležinkelių sistemų ryšys, dabar ankstesnėms sistemoms taikomi diegimo kriterijai turėtų būti vienodai taikomi paprastiesiems geležinkeliams.

Bėgių kelio įrenginiai:GSM-R įrengimas yra privalomas, jei tai:

—	nauji CCS įrangos radijo ryšio dalies įrenginiai,

—	jau eksploatuojama modernizuota CCS įrangos radijo ryšio dalis, pakeičianti posistemio funkcijas arba eksploatacines savybes.

Lokomotyvui sumontuoti įrenginiai:GSM-R sumontavimas riedmenims, skirtiems naudoti geležinkelio linijoje, kurioje yra bent vienas ruožas, kuriame įrengtos A klasės sąsajos (net jei jos sumontuotos prie B klasės sistemos), yra privalomas, jei tai:

—	nauji CCS įrangos radijo ryšio dalies įrenginiai,

—	jau eksploatuojama modernizuota CCS įrangos radijo ryšio dalis, pakeičianti posistemio funkcijas arba eksploatacines savybes.

Senosios sistemos:Valstybės narės užtikrina, kad TSS B priede nurodytų senųjų sistemų funkcijos ir jų sąsajos turi likti tokios, kokios šiuo metu nurodytos, išskyrus pakeitimus, kurie galėtų būti laikomi būtinais šių sistemų su sauga susijusiems trūkumams sumažinti. Valstybės narės suteikia būtiną informaciją apie savo senąsias sistemas, kurios reikia įrangai, užtikrinančiai A klasės įrangos sąveiką su jų senąja B klasės įranga, kurti ir sertifikuoti.

Kad būtų galima vykdyti aktyviais veiksmais grindžiamą diegimą, valstybės narės taip pat yra raginamos skatinti ir remti GSM-R sistemų montavimą vykdant rekonstrukcijos arba techninės priežiūros darbus, turinčius įtakos visai jau eksploatuojamai infrastruktūrai, kuriems reikia ne mažiau kaip dešimt kartų didesnių investicijų nei GSM-R įrangai diegti.

7.2.2.4.   ERTMS/ETCS – diegimo pagrindas

7.2.2.4.1.   Įvadas

Šiandieninėmis aplinkybėmis turi būti numatytas kitoks ERTMS/ETCS diegimo paprastosiose sistemose pagrindimas, kuriuo būtų atsižvelgta į visokeriopą signalizacijos sistemų perėjimo sudėtingumą, su tuo susijusias išlaidas ir numatomą ilgesnę turto eksploatavimo trukmę, palyginti su GSM-R. Tačiau tokios kliūtys jokiu būdu neturėtų sumenkinti bendrųjų diegimo principų, aprašytų 7.2.2.1 punkte, visų pirma būtinumo išlaikyti pakankamą diegimo spartą, ypač pagrindiniuose Transeuropinio geležinkelių tinklo (TEN) koridoriuose ir magistralinėse linijose.

7.2.2.4.2.   ETCS-Net koridoriaus principas

Siekiant suderinti lyg ir nesuderinamus uždavinius – išvengti padriko diegimo su pastebimu investicijų suvaržymu – manoma, kad būtina apibrėžti pradinį geležinkelių projektų branduolį, kuriame ERTMS/ETCS diegimą iš tiesų galima pagrįsti „ištisinio“ verslo (paslaugų) požiūriu, kadangi tai nesukuria tokių nepriimtinų kliūčių, pvz., didelių diegimo išlaidų. Atsižvelgus į tokius pagrindinius uždavinius ir pasitarus su šio ūkio sektoriaus atstovais buvo pripažinta, kad toks branduolys turėtų būti kuriamas remiantis susieta svarbiausių transeuropinio geležinkelių tinklo koridorių grupe. Šiuo metodu siekiama trijų tikslų:

i)

leisti sukurti sąveikią visą Europą apimančią geležinkelių magistralę (toliau – ETCS-Net), kuri leistų kurti naujas ir geresnės kokybės geležinkelių paslaugas, galinčias padidinti geležinkelių eismo konkurencingumą, visų pirma tų rinkos segmentų, kuriuose yra didžiausios augimo galimybės, pvz., tarptautinio krovinių vežimo;

ii)	sutelkti tarpvalstybines koordinavimo pastangas ir finansavimo priemones, atsižvelgiant į paspartėjusį ir didesnio masto ERTMS/ETCS diegimą visuose pagrindiniuose transeuropinio geležinkelių tinklo maršrutuose;

iii)	siekti „kritinės masės“, kad ERTMS/ETCS taptų rinkos pasirenkamu naujos ir modernizuojamos paprastųjų geležinkelių tinklo signalizacijos projektų sprendimu visoje Europoje.

Toliau pateikta ETCS-Net schema. Išsamus jį sudarančių koridorių sąrašas yra pateiktas H priede.

Siekiant užtikrinti, kad būtų sukurtas darnus tinklas, tapsiantis pagrindu geresnėms ištisinio eismo paslaugoms kurti, kaip aprašyta pirma, ETCS-Net kuriamas greitųjų (4) ir paprastųjų geležinkelių linijose. ERTMS/ETCS diegimą pirmosiose reglamentuoja Sprendimas 2002/731/EB, o toliau apibūdinti antrosioms taikomi diegimo principai.

Siekiant, kad tokia magistralė padėtų iš esmės perprojektuoti tarptautinio vežimo geležinkeliais paslaugas per klientų manymu pagrįstą laiką, būtina nustatyti gana ambicingą visiško įgyvendinimo trukmę. Atsižvelgiant į įvairius tam įtakos turinčius veiksnius (pvz., turimi investicijų ištekliai, geležinkelių ir tiekimo įmonių projektavimo (projektų valdymo) gebėjimai, tarpvalstybinio veiksmų koordinavimo poreikis), 10–12 metų laikotarpį būtų galima nurodyti kaip orientacinę šio darbo trukmę.

7.2.2.4.3.   Pradinis branduolys

Kad visą ETCS-Net būtų galima sukurti per tokį laikotarpį, manoma, jog būtina diegimo procesą pagreitinti išrenkant keletą projektų (toliau – pradinis branduolys), pagal kuriuos ETCS diegimas būtų privalomas. Taikant tokį metodą iš esmės diegimas vyksta pagal trijų lygių principą, t. y.:

Siekiant sumažinti tokio privalomo etapo finansinį poveikį, pagal į pradinį branduolį įtrauktinų projektų atrankos kriterijus turėtų būti atsižvelgiama į jų tinkamumą gauti kur kas didesnį Bendrijos finansavimą nei paprastai numatoma signalizacijos darbams. Paprastųjų geležinkelių prioritetinių projektų sąrašas, nustatytas transeuropinio tinklo gairėse (Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 884/2004/EB (5), ir visi kapitalinės geležinkelių statybos (modernizavimo) darbai, kuriuos finansuoja Struktūriniai fondai (Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1260/1999 (6) ir (arba) sanglaudos fondai (Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1264/1999 (7), turi būti laikomi sudarančiais tokį „pradinį branduolį“.

Pradinis branduolys turi tapti pirmuoju žingsniu visiškai ETCS-Net įdiegti kaip pirma aprašyta. Tačiau kad šis tikslas būtų pasiektas, reikia, jog būtų matoma diegimo strategija (darbų vykdymo laikas ir planavimas), kuria bus remiamos kitų koridorių nacionalinės atkarpos, neatitinkančios „pradinio branduolio“ kriterijų. Kad užtikrintų tokį matomumą, valstybės narės turės parengti nacionalinius ERTMS įgyvendinimo planus, kuriuose bus numatyti įvairūs 7.2.2.6 punkte apibūdinti diegimo klausimai.

Dabartinės ETCS-Net magistralės dydis vėlesniame etape galėtų būti persvarstytas (galbūt ateityje iš naujo nagrinėjant šią TSS), kad būtų atsižvelgta į iš tiesų ją diegiant padarytą pažangą ir nuolat kintančius vežimo rinkų poreikius.

Pagrindžiant diegimą riedmenų požiūriu turi būti atsižvelgta į tai, kad iš esmės ERTMS/ETCS – tai sistema, sudaryta iš infrastruktūros ir lokomotyvui montuojamų sudedamųjų dalių. Todėl labai svarbu, kad iš naujo pagrindžiant diegimą nuosekliai būtų apsvarstytos šios dvi sistemos sudedamosios dalys, nes jos turi būti suderintos, kad sistema galėtų veikti. Be to, infrastruktūros atveju turi būti tinkamai apvarstyta, kaip sumažinti visų privalomų etapų, kurie galėtų būti nustatyti, finansinį poveikį.

„Ribinių išlaidų“ metodas, pagal kurį lokomotyvo ERTMS/ETCS montavimas susiejamas su pagrindiniais sprendimais dėl investicijų, – geriausias galimas būdas užtikrinti, kad toks tikslas būtų pasiektas. Tai pirmiausia taikoma naujų riedmenų arba kapitalinio modernizavimo darbų, kurių tik nedidelę visų investicijų dalį sudaro signalizacijos įrangos, kuri turi būti pradėta eksploatuoti, ir jos montavimo vertė, pirkimui. Patvirtinus tokią strategiją ilgesniu laikotarpiu bus skatinamas scenarijus, kai, jei tai nauji riedmenys, lokomotyvui sumontuota ETCS įranga yra parduodamas turtas.

7.2.2.4.4.   Parengiamojo montavimo strategija

Parengiamasis montavimas – tai lokomotyvo arba bėgių kelio ERTMS/ETCS ir GSM-R įrangos arba kitos ETCS ir GSM-R veikti reikalingos įrangos montavimas (pvz., kabelių ir elektros laidų, vamzdžių, mechaninės įrenginio armatūros, sąsajų, elektros tiekimo arba kitos specialiosios signalizacijos arba ryšių įrangos montavimas), kurio tikslas – užtikrinti tam tikrą ERTMS parengties visiškam A klasės reikalavimų įgyvendinimui etapą.

Šio metodo tikslas – ERTMS parengtį užtikrinti atliekant parengiamojo montavimo darbus dideliuose infrastruktūros statybos arba modernizavimo objektuose arba riedmenų montavimą gamykloje (8). Tai leidžia vėliau sumažinti visos ERTMS/ETCS arba GSM-R įrangos, atitinkančios A klasės reikalavimus, diegimo sąnaudas. Tačiau ERTMS parengties lygis turi būti nustatytas pagal konkrečias kiekvieno projekto technines, eksploatacijos bei ekonomines ypatybes ir A klasės reikalavimus atitinkančios įrangos montavimo terminus.

Todėl yra manoma, kad būtina nustatyti hierarchinį parengiamojo montavimo metodą, grindžiamą „parengiamojo montavimo etapų“ principu. Numatoma, kad tai turėtų apimti etapus nuo paprasčiausio išankstinio ploto užsakymo, vamzdynų ir mechaninės armatūros montavimo (1 etapas) iki visų komponentų, kurie per nominaliąją įrangos montavimo trukmę nepasensta (3 etapas). Išsamūs parengiamojo montavimo reikalavimai turi būti nustatyta 57 (lokomotyvui montuojama įranga) ir 59 pogrupiuose (bėgių kelio įranga), kurie turi būti pridėti prie A priedo.

7.2.2.5.   ERTMS/ETCS – diegimo taisyklės

Visos pirmesniame punkte pateiktos išvados turi būti apibrėžtos taip:

Bėgių kelio įrenginiai:ERTMS/ETCS montavimas yra privalomas, jei tai yra:

—	nauji CCS įrangos traukinio automatinio sustabdymo dalies įrenginiai,

—	jau eksploatuojama modernizuota CCS įrangos traukinio automatinio sustabdymo dalis, pakeičianti posistemio funkcijas arba eksploatacines savybes.

Geležinkelio infrastruktūros projektų, atitinkančių vieną iš šių kriterijų, sąrašas:

—	turi būti įtraukti į pagal Transeuropinio tinklo gaires nustatytą paprastųjų geležinkelių prioritetinių projektų sąrašą, pateiktą Sprendimo Nr. 884/2004/EB II priede,

—	turi būti tinkami daugiau 30 % bendrų projekto išlaidų sudarančiai paramai iš struktūrinių fondų (Reglamentas (EB) Nr. 1260/1999) ir (arba) Sanglaudos fondų (Reglamentas (EB) Nr. 1264/1999) gauti.

Kitų į sąrašą pagal pirma išvardytus kriterijus neįtrauktų ir transeuropinio paprastųjų geležinkelių tinklo, kaip nurodyta 2004 m. birželio 7 d. Sprendimo Nr. 884/2004/EB pataisyme, dalį sudarančių naujų arba modernizavimo projektų atveju atliekamas parengiamasis įrangos montavimas iki 1 parengiamojo montavimo etapo, kaip apibrėžta 7.2.2.4.4 ir 7.2.3.2 punktuose. Į pradinį branduolį neįtrauktos ETCS-Net magistralės linijos turi atitikti 3 parengiamojo montavimo etapą tiek, kiek tai siejasi su minėtu parengiamuoju montavimu.Kad būtų galima vykdyti aktyviais veiksmais grindžiamą diegimą, valstybės narės taip pat yra raginamos skatinti ir remti ERTMS/ETCS sistemų montavimą vykdant rekonstrukcijos arba techninės priežiūros darbus, turinčius įtakos visai jau eksploatuojamai infrastruktūrai, kuriems reikia ne mažiau kaip dešimt kartų didesnių nei ERTMS/ETCS įrangai diegti investicijų.Lokomotyvui sumontuoti įrenginiai:Jei ERTMS/ETCS montavimas yra privalomas, riedmenys, skirti eksploatuoti paprastųjų geležinkelių infrastruktūrose, montuojami pagal nacionalinę perėjimo strategiją, ją suderinus su bendruoju ES planu, kaip aprašyta 7.2.2.6 punkte, taikant toliau nurodytas išimtis.ERTMS/ETCS montavimas, jei būtina papildomai montuojant atitinkamus specialius perdavimo modulius (STM), reikalingus B klasės sistemoms veikti, yra privalomas, jei tai yra:

—	nauji CCS įrangos traukinio automatinio sustabdymo dalies įrenginiai,

—	jau eksploatuojama modernizuota CCS įrangos traukinio automatinio sustabdymo dalis, pakeičianti posistemio funkcijas arba eksploatacines savybes,

—	jau eksploatuojamų riedmenų „kapitalinis modernizavimas“ (9).

Pradiniam branduoliui priklausantys tarpvalstybinio susisiekimo riedmenys.ERTMS/ETCS parengiamasis montavimas iki 1 parengiamojo montavimo etapo, kaip apibrėžta 7.2.2.4.4 ir 7.2.4.4 punktuose, jei tai yra:

—	nauji CCS įrangos traukinio automatinio sustabdymo dalies įrenginiai,

—	jau eksploatuojama modernizuota CCS įrangos traukinio automatinio sustabdymo dalis, pakeičianti posistemio funkcijas arba eksploatacines savybes.

Riedmenys, numatyti eksploatuoti transeuropiniame paprastųjų geležinkelių tinkle, kaip apibrėžta 2004 m. birželio 7 d. Sprendimo Nr. 884/2004/EB pataisyme. 3 parengiamojo montavimo etapas taikomas riedmenims, numatytiems eksploatuoti ETCS-Net magistralėje.Senosios sistemos:Valstybės narės užtikrina, kad TSS B priede nurodytų senųjų sistemų funkcijos bei jų sąsajos liktų tokios, kokios šiuo metu yra nurodytos, išskyrus pakeitimus, kurie galėtų būti laikomi būtinais šių sistemų su sauga susijusiems trūkumams sumažinti. Valstybės narės suteikia būtiną informaciją apie savo senąsias sistemas, kurios reikia įrangai, užtikrinančiai A klasės įrangos sąveiką su jų senąja B klasės įranga, kurti ir jos saugai sertifikuoti.

7.2.2.6.   Nacionaliniai ERTMS diegimo planai ir bendrasis ES planas

Atsižvelgiant į pirma išdėstytą diegimo pagrindimą ir 7.2.2.3 bei 7.2.2.4.4 punktuose nurodytas privalomąsias taisykles, valstybės narės turi parengti oficialų nacionalinį ERTMS įgyvendinimo paprastųjų geležinkelių tinkle planą, kuriame būtų numatytas ERTMS/ETCS ir GSM-R diegimas.

ERTMS/ETCS įgyvendinimas ETCS-Net magistralėje, kaip aprašyta 7.2.2.4 punkte, yra atskaitos taškas minėtam nacionaliniam planui parengti. Pagrindinis to plano tikslas – nustatyti specialiai pritaikytą ERTMS/ETCS diegimo įpareigojimų sąrašą „vietoj“ bendrųjų nurodymų, įgyvendintų „pradiniame branduolyje“. Tačiau numačius tokį lankstumą negali sumažėti „pradiniame branduolyje“ jau nustatytų įpareigojimų (10) mastas.

Nacionaliniuose planuose visų pirma turi būti numatytos šios dalys:

—

tiestinos geležinkelio linijos: aiškiai nurodytos nacionalinės linijos arba atkarpos, kuriose numatytas įgyvendinimas. Tai pirmiausia taikoma ETCS-Net plane pažymėtų (11) tarpvalstybinių koridorių nacionalinėms atkarpoms. Atsižvelgiant į aplinkybes greitųjų geležinkelių atkarpų, įtrauktų į ETCS-Net magistralę, požiūriu turi būti tinkamai apsvarstyti nacionaliniai ERTMS/ETCS diegimo planai, apie kuriuos pranešta pagal Sprendimą 2002/731/EB,

—	techniniai reikalavimai: būtinos įvairių diegiamų sistemų techninės charakteristikos (pvz., balso arba duomenų kokybės tinklo, skirto diegiamoms GSM-R sistemoms, ERTMS/ETCS funkcinis lygis, tik ERTMS/ETCS arba tipiniai įrenginiai),

—	diegimo strategija ir planavimas: įgyvendinimo plano schema (įskaitant darbų sekos ir atlikimo laiko nustatymą),

—

perėjimo strategija: numatoma pasirinktų nacionalinių geležinkelio linijų arba atkarpų infrastruktūros ir riedmenų posistemių perėjimo strategija (pvz., A klasės ir B klasės sistemų įrengimas greta, perėjimas nuo B klasės prie A klasės įrangos numatytą dieną, perėjimu grindžiamas, ETCS pagrįstų sprendimų spragoms užpildyti, tokių kaip SCMT (12) arba ribota kontrolė, įgyvendinimas),

—	galimi apribojimai: galimų veiksnių, kurie galėtų turėti įtakos įgyvendinimo plano vykdymui, apžvalga (pvz., signalizacijos darbai, į kuriuos įtraukti didesnio masto infrastruktūros darbai, tarpvalstybinio eismo nenutrūkstamumo užtikrinimas).

Šie nacionaliniai planai į bendrąjį ES planą turi būti galutinai įtraukti per šešis mėnesius nuo paskelbimo apie juos. Minėto bendrojo plano tikslas turėtų būti suteikti atitinkamas žinias, turinčias padėti įvairiems suinteresuotiems asmenims priimti sprendimus, visų pirma Komisijai skiriant finansinę paramą geležinkelių projektams ir tam tikrais atvejais – įvairių nacionalinių įgyvendinimo planų vykdymo laikui arba įgyvendinimo strategijoms suderinti, jei manoma, kad būtina užtikrinti susietą visumą. Šį bendrą procesą galima pavaizduoti taip:

Be to, bendrajame ES plane pateikiami diegimo programos, skirtos įvairiems numatomiems įgyvendinimo darbams nuo planavimo iki įgyvendinimo, metmenys.

Bendrasis ES planas bus pridėtas prie šios TSS, svarstymo metu juo pakeičiant pradiniame branduolyje dabar apibrėžtas privalomas įgyvendinamas dalis. Po to:

—	Visi su kontrolės ir valdymo posistemių montavimu susiję darbai turi būti perkančiųjų organizacijų pagrįsti pagal šį bendrąjį ES planą, be visų kitų taikomų galiojančių teisės aktų reikalavimų.

—

Valstybės narės turės laiku patikslinti nacionalinius ERTMS įgyvendinimo planus, jei manoma, kad tai yra būtina suderinimui su bendruoju ES planu užtikrinti. Visų pirma tokiu patikslinimu užtikrinama, kad valstybės narės patvirtinta perėjimo strategija, ypač taikomoji riedmenims, netrukdytų siekti ETCS-Net strateginio tikslo ir neatimtų galimybės dalyvauti naujiems dalyviams laikantis bendruoju ES planu numatytų terminų ir reikalavimų.

—	Jei suderinti nacionalinį planą ir bendrąjį ES planą nėra tikslinga, privalomas pradinio branduolio planas toliau taikomas atskirai valstybei narei.

Bendrasis ES planas ir nacionaliniai ERTMS įgyvendinimo planai turi būti nuolatos tikslinami dokumentai, kurie turėtų būti atnaujinami, kad būtų atsižvelgta į tikrąją diegimo eigą kiekvienos valstybės narės ir visos Europos geležinkelių tinkle.

7.2.3.   Įgyvendinimas: infrastruktūra (stacionarioji įranga)

Direktyvoje 2001/16/EB apibrėžtų kategorijų geležinkelio linijoms taikomi šie reikalavimai:

—	linijos, skirtos keleiviniam susisiekimui,

—	linijos, skirtos mišriajam vežimui (keleivių ir krovinių),

—	specialiai suprojektuotos arba modernizuotos linijos, skirtos krovinių vežimui,

—	keleivių mazgai,

—	krovinių mazgai, įskaitant mišriojo vežimo terminalus,

—	linijos, jungiančius pirma paminėtas sudedamąsias dalis.

Kontrolės ir valdymo posistemyje numatyta dviejų klasių (A ir B) traukinio automatinio sustabdymo ir radijo ryšio sistemos. Pirmiau minėtose geležinkelio linijose, kuriose šiuo metu nėra A klasės įrangos, bus įdiegtos:

—	A klasės funkcijos ir sąsajos pagal A priede nurodytas specifikacijas arba

—	A klasės funkcijos ir sąsajos pagal A priede nurodytas specifikacijas su B klasės funkcijomis ir sąsajomis pagal B priedą, arba

—	B klasės funkcijos ir sąsajos pagal B priedą ir A klasės parengiamasis montavimas, arba

—	tik B klasės funkcijos ir sąsajos pagal B priedą.

Jei geležinkelio linijose pagal šios TSS taikymo sritį nebus įdiegtos A klasės sistemos, valstybė narė turi imtis visų būtinų priemonių, kad užtikrintų jos senajai B klasės sistemai arba sistemoms skirtą išorinį specialų perdavimo modulį (STM). To paisant turi būti deramai atsižvelgiama į tai, kad būtų užtikrinta atvira STM rinka teisingomis komercinėmis sąlygomis. Tais atvejais, kai dėl techninių arba komercinių priežasčių (13) STM diegimas per atitinkamą laiką negali būti užtikrintas (14), atitinkama valstybė narė turi komitetui pranešti tokios problemos priežastis ir apie jai sušvelninti skirtas priemones, kurias ji numato vykdyti, kad suteiktų galimybę, ypač užsienio operatoriams, patekti į jos infrastruktūrą.

7.2.3.1.   Papildoma B klasės įranga geležinkelio linijoje, kurioje įrengta A klasės įranga

Geležinkelio linijai, kuriai įrengta ETCS ir (arba) GSM-R sistema, galima įrengti papildomą B klasės įrangą, kad pereinamuoju etapu būtų galima eksploatuoti su A klasės įranga nesuderinamus riedmenis. Eksploatuojamą lokomotyvui sumontuotą B klasės įrangą leidžiama naudoti kaip atsarginę įrangą, papildančią A klasės sistemą: tai neleidžia infrastruktūros valdytojui reikalauti, kad tokia geležinkelio linija važiuotų sąveikūs traukiniai su lokomotyvui sumontuotomis B klasės sistemomis.

Jei sumotuojamos ir vienu metu eksploatuojamos A ir B klasės sistemos, lokomotyve vienu metu gali veikti abi sistemos, jei tai numatyta nacionaliniuose techniniuose reikalavimuose ir eksploatacijos taisyklėse ir nekliudo sąveikai. Nacionalinius techninius reikalavimus ir eksploatacijos taisykles pateiks valstybė narė.

7.2.3.2.   A klasės įrangos parengiamasis montavimas

Bėgių kelio įrangos parengiamasis montavimas yra apibrėžiamas kaip ETCS ir GSM-R įrangos arba kitos ETCS ir GSM-R veikti reikalingos įrangos (pvz., kabelių ir elektros laidų, blokuotės sąsajų, LEU arba optinio pluošto magistralinių linijų montavimas), kuri yra įrengiama, bet nebūtinai pradedama eksploatuoti, montavimas siekiant vėliau sumažinti visos A klasės reikalavimus atitinkančios ERTMS/ETCS arba GSM-R infrastruktūros įgyvendinimo sąnaudas. Trijų lygmenų ETCS parengiamojo montavimo struktūra pagal parengiamojo montavimo etapus, apibrėžtus 7.2.2.4.4 punkte, apimtis turėtų atitikti reikalavimus, išdėstytus A priedo 59 rodyklėje (svarstoma).

Atliktino parengiamojo montavimo apimtis turėtų būti nustatyta planuojant signalizacijos arba ryšių objektus, kurie turi būti įdiegti. Visų pirma planuojant GSM-R tinklą kuo anksčiau turi būti numatyta įtraukti visas paslaugas, kurios turi būti numatomos ir ateityje (balso, ne lemiamos svarbos saugai duomenų ir ETCS).

7.2.3.3.   Bėgių kelio kontrolės ir valdymo įrangos arba jos dalių modernizavimas arba rekonstrukcija

Gali būti numatytas šių atskirų bėgių kelio įrangos dalių modernizavimas arba rekonstrukcija:

—	radijo ryšio sistema (B klasės, galima tik rekonstrukcija),

—	traukinio automatinio sustabdymo sistema,

—	traukinio buvimo vietos nustatymo sistemos sąsaja,

—	įkaitusių ašidėžių nustatymo sistema,

—	EMC charakteristikos.

Todėl įvairios bėgių kelio kontrolės ir valdymo įrangos dalys gali būti modernizuojamos arba rekonstruojamos atskirai (jei tai nekliudo užtikrinti sąveikos). Tai gali būti skirta:

—	EIRENE funkcijoms ir sąsajoms (žr. 4.2.4 ir 4.2.5 skirsnius),

—	ETCS/ERTMS funkcijoms ir sąsajoms (žr. 4.2.1, 4.2.3, 4.2.5, 4.2.7, 4.2.8 skirsnius),

—	traukinio buvimo vietos nustatymo sistemai (žr. 4.2.11 skirsnį),

—	įkaitusių ašidėžių nustatymo prietaisui (žr. 4.2.10 skirsnį),

—	EMC charakteristikoms (žr. 4.2.12 skirsnį).

Modernizavus A klasės sistemą, eksploatuojama B klasės įranga gali būti toliau naudojama vienu metu su A klasės įranga.

7.2.3.4.   Infrastruktūros registrai

Pagal C priedo reikalavimus infrastruktūros registras geležinkelio įmonėms turi teikti A klasės ir B klasės informaciją. Infrastruktūros registre nurodoma, ar ji skirta privalomoms, ar neprivalomoms (15) funkcijoms; turi būti nurodomi lokomotyvo įrangos sąrankos apribojimai.

Jei montavimo metu nėra kurios (-ių) nors sąsajos (-ų) tarp kontrolės ir valdymo bei signalizacijos ir kitų posistemių Europos specifikacijų (pvz., elektromagnetinio suderinamumo tarp traukinio buvimo vietos nustatymo sistemos ir riedmenų), atitinkamos charakteristikos ir taikomi standartai turi būti nurodyti infrastruktūros registruose. Bet kuriuo atveju tai turi būti įmanoma tik taikant C priede išvardytus punktus.

7.2.4.   Įgyvendinimas: riedmenys (lokomotyvo įranga)

Pagal Direktyvą 2001/16/EB kiekvienos kategorijos riedmenys, kurie gali važiuoti visu transeuropiniu paprastųjų geležinkelių tinklu arba jo dalimi, tinkamai atsižvelgus į riedmenų naudojimą vietiniam, regioniniam arba tolimajam susisiekimui, turi būti skirstomi į:

—	riedmenis, skirtus tarptautiniam susisiekimui,

—	riedmenis, skirtus nacionaliniam susisiekimui.

Pirma minėtuose riedmenyse turi būti:

—	A klasės funkcijos ir sąsajos pagal A priede nurodytas specifikacijas arba

—	A klasės funkcijos ir sąsajos pagal A priede nurodytas specifikacijas su B klasės funkcijomis ir sąsajomis pagal B priedą, arba

—	B klasės funkcijos ir sąsajos pagal B priedą ir iš anksto sumontuota A klasės įranga, arba

—	tik B klasės funkcijos ir sąsajos pagal B priedą, arba

—	kaip nurodyta 7.2.5.2 skirsnyje,

kad riedmuo galėtų važiuoti bet kuria geležinkelio linija, kurioje jį numatoma eksploatuoti.

7.2.4.1.   Riedmenys tik su A klasės įranga

A klasės įranga užtikrina, kad pagal šią TSS reikalaujamos lokomotyvui sumontuotos įrangos funkcijos, sąsajos ir minimalios eksploatacinės savybės būtų suderintos su atitinkamomis geležinkelio linijomis, kaip aprašyta C priede. Montuojat A klasės įrangą galima pasinaudoti papildomos riedmenų ir kontrolės ir valdymo įrangos sąsajos specifikacijomis.

7.2.4.2.   Riedmenys tik su B klasės įranga

B klasės įranga užtikrina, kad pagal šią TSS reikalaujamos lokomotyvui sumontuotos įrangos funkcijos, sąsajos ir minimalios eksploatacinės savybės būtų suderintos su atitinkamomis geležinkelio linijomis, kaip aprašyta C priede.

7.2.4.3.   Riedmenys su A ir B klasės įranga

Riedmenyse gali būti įrengta A ir B klasės sistemos, kad juos būtų galima naudoti keliose geležinkelio linijose. B klasės sistemos gali būti įdiegtos:

—	naudojant STM, kuris gali būti prijungiamas prie A klasės įrangos (išorinis STM), arba

—	integruotos į A klasės įrangą.

Be to, B klasės sistema galėtų būti įdiegta atskirai (arba modernizacijos ar rekonstrukcijos atveju būti palikta „tokia, kokia yra“), jei B klasės sistemose STM nėra ekonomiškai tikslingas sprendimas riedmenų savininko požiūriu. Tačiau jei STM nenaudojamas, geležinkelio įmonė turi užtikrinti, kad nesant „patvirtinimo“ (t. y. ETCS valdomų perėjimų iš A klasės į B klasės įrangą bėgių kelyje ir atvirkščiai) ji vis dėlto būtų tinkamai tvarkoma. Valstybė narė gali tam taikomus reikalavimus nustatyti infrastruktūros registre.

Važiuojant geležinkelio linija, kurioje yra įrengtos ir A, ir B klasės sistemos, B klasės sistemos gali veikti kaip atsarginės priemonės, papildančios A klasės sistemą, jei traukinyje yra įrengtos ir A, ir B klasės sistemos. Tai negali būti reikalavimas sąveikai ir netaikoma GSM-R sistemoms.

7.2.4.4.   Parengiamasis A klasės įrangos montavimas

Lokomotyvo įrangos parengiamasis montavimas yra apibrėžiamas kaip ETCS ir GSM-R įrangos montavimas arba kitos ETCS ir GSM-R veikti reikalingos įrangos montavimas (pvz., kabelių ir elektros laidų, antenų, daviklių, elektros tiekimo linijų arba įrenginio armatūros montavimas), kuri yra įrengiama, bet nebūtinai pradedama eksploatuoti, siekiant vėliau sumažinti visos A klasės reikalavimus atitinkančios ERTMS/ETCS arba GSM-R infrastruktūros įgyvendinimo sąnaudas. Trijų lygmenų ETCS struktūros parengiamojo montavimo apimtis pagal 7.2.2.4.4 punkte apibrėžtus parengiamojo montavimo etapus turėtų atitikti reikalavimus, išdėstytus A priedo 57 rodyklėje (svarstoma).

Atliktino parengiamojo montavimo apimtis turėtų būti nustatyta projektuojant lokomotyvui montuojamą signalizacijos arba ryšių įrangą. Parengiamojo montavimo metu galima pasinaudoti papildomomis riedmenų ir kontrolės ir valdymo posistemių sąsajos specifikacijomis.

7.2.4.5.   Atgalinės krypties STM

Žr. 7.2.5.2 skirsnį.

7.2.4.6.   Lokomotyvui montuojamos kontrolės ir valdymo įrangos arba jos dalių modernizavimas arba rekonstrukcija

Gali būti numatytas šių atskirų lokomotyvui sumontuotos įrangos dalių modernizavimas arba rekonstrukcija:

—	radijo ryšio sistemos (B klasės su A klasės įranga),

—	traukinio automatinio sustabdymo sistemos (B klasės su A klasės įranga).

Todėl atskiros lokomotyvui montuojamos kontrolės ir valdymo įrangos dalys gali būti montuojamos arba modernizuojamos atskirai (jei tai nekliudo sąveikai). Tai gali būti skirta:

—	EIRENE funkcijoms ir sąsajoms (žr. 4.2.4 ir 4.2.5 skirsnius),

—	ETCS/ERTMS funkcijoms ir sąsajoms (žr. 4.2.1, 4.2.3, 4.2.5, 4.2.7, 4.2.8 skirsnius);

Modernizavus A klasės sistemą, eksploatuojama B klasės įranga gali toliau būti naudojama vienu metu su A klasės įranga.

7.2.4.7.   Riedmenų registrai

Riedmenų registre turi būti pateikiama informacija pagal C priedo reikalavimus.

Jei montavimo metu nėra kurios (-ių) nors sąsajos (-ų) tarp kontrolės ir valdymo bei signalizacijos ir kitų posistemių TSS reikalavimų (pvz., elektromagnetinio suderinamumo tarp traukinio buvimo vietos nustatymo sistemos ir riedmenų, klimato sąlygų ir fizinių sąlygų, kuriomis traukinys gali būti eksploatuojamas, geometrinių traukinio parametrų, pvz., ilgis, didžiausias atstumas tarp traukinio ašių, ilgis nuo pirmo iki paskutinio traukinio vagono iškyšos, stabdymo parametrai), atitinkamos charakteristikos ir taikomi standartai turi būti nurodyti riedmenų registruose. Tai įmanoma tik C priede išvardytų punktų atveju.

Pastaba: dėl kiekvieno įgyvendinamo kontrolės ir valdymo posistemio tam tikroje geležinkelio linijoje C priede yra pateikiamas lokomotyvui montuojamos įrangos reikalavimų, kurie turi būti aprašyti infrastruktūros registruose, nurodant, ar šie reikalavimai skirti privalomoms, ar neprivalomoms (16) funkcijoms ir nurodant traukinio sąrankos apribojimus, sąrašas.

7.2.5.   Konkretūs perėjimo būdai

7.2.5.1.   Konkretus papildomo dalies A klasės sistemos naudojimo sprendimas

Pereinamajame etape, kai tik dalyje riedmenų parko yra įrengta lokomotyvo sistema, galinti veikti su A klasės sistema, gali būti būtina visas sistemas ar jų dalį sumontuoti geležinkelio linijoje.

Tarp dviejų lokomotyvui sumontuotų ETCS sistemų nėra funkcinio ryšio, išskyrus ryšį traukiniui valdyti perėjimų metu (ir išskyrus atvejus, kai reikia užtikrinti STM ryšio su B klasės sistemomis poreikius, jei naudojami STM).

Visiškai funkciniu požiūriu ETCS sistema taip pat gali būti kuriama derinant suvienodintos ir dar nesuvienodintos sistemos komponentus. Pavyzdžiui, pirmo lygio ETCS sistemos derinys, kuriame „Eurobalise“ sistema naudojama kaip taškinio perdavimo priemonė, o informacijos atnaujinimo funkcija yra grindžiama ne vienodu sprendimu, bet nacionaline sistema. Šiam sprendimui reikia, kad tarp suvienodintos ir nesuvienodintos sistemos būtų lokomotyvo duomenų ryšys. Todėl sprendimas nėra grindžiamas A arba B klasės įranga ir nėra sąveikus.

Tačiau yra galimybė naudoti derinį, atskirose šalyse pagerinantį sąveikią geležinkelio liniją. Tai yra leidžiama tik jei traukiniai, kuriuose nėra duomenų ryšio tarp abiejų sistemų, gali būti eksploatuojami naudojant suvienodintą arba dar nesuvienodintą sistemą ir negaunant informacijos iš kitos sistemos. Jei tai nėra įmanoma, geležinkelio linija negali būti skelbiama sąveikia su kontrolės ir valdymo posistemiu.

7.2.5.2.   Konkretus alternatyvaus dalies A klasės ETCS oro tarpo sistemos naudojimo sprendimas

Infrastruktūra taip pat gali būti naudojama traukinių, šios TSS reikalavimų neatitinkančių pagal Direktyvos 2001/16/EB 5 straipsnio 6 dalį, eismui, jei tai netrukdo vykdyti esminių reikalavimų.

Tokie traukiniai informaciją iš B klasės signalizacijos infrastruktūros gauna per A klasės bėgių kelio ir traukinio ryšio įrangą.

7.2.5.3.   Konkurencijos kriterijai

Visais veiksmais, kuriais siekiama užtikrinti sąveikių traukinių eismą kitose infrastruktūrose arba nesąveikių traukinių eismą sąveikiose infrastruktūrose, turi būti užtikrinta, kad nebūtų pažeidžiama laisva tiekėjų konkurencija.

Svarbiausia, visiems suinteresuotiems tiekėjams turi būti suteiktos žinios apie atitinkamas numatomas įsigyti jau sumontuotos įrangos ir naujos įrangos sąsajas.

7.2.6.   Sąlygos, kuriomis turi būti įdiegtos neprivalomos funkcijos

Pagal bėgių kelio kontrolės ir valdymo įrangos charakteristikas ir jos sąsajas su kitais posistemiais, kad būtų įvykdyti esminiai reikalavimai, tam tikrose sistemose gali tekti įdiegti kai kurias bėgių kelio funkcijas, kurios nėra priskirtos privalomosioms.

Nacionalinių arba neprivalomų funkcijų diegimas bėgių kelio įrangoje turi tik nekliudyti privalomus lokomotyvui sumontuotos A klasės sistemos reikalavimus atitinkančiam traukiniui įvažiuoti į tą infrastruktūrą, išskyrus toliau nurodytų neprivalomų įrangos lokomotyvo funkcijų reikalavimus:

—	trečio lygio bėgių kelio ETCS sistemai būtina, kad lokomotyvui būtų įdiegta traukinio sąstato vientisumo kontrolė,

—	pirmo lygio bėgių kelio ETCS sistemai su informacijos atnaujinimo galimybe būtina, kad lokomotyvui būtų įdiegtos atitinkamos informacijos atnaujinimo funkcijos, jei dėl saugos nustatytas nuliui lygus paleidimo greitis (pvz., pavojų taškų apsauga),

—	jei ETCS sistemai būtina, kad duomenys būtų perduodami radijo ryšiu, GSM-R duomenų perdavimo paslaugos turi atitikti ETCS duomenų perdavimo reikalavimus,

—	lokomotyvui sumontuota įrangai, į kurios sudėtį įeina KER STM, gali būti būtina įdiegti K sąsają.

7.3.   Pakeitimų valdymas

7.3.1.   Įvadas

Pakeitimai yra neatsiejamas visų kompiuterinių sistemų, naudojamų realaus pasaulio terpėje, ypatumas. Jie daromi nustačius naujus arba pakeitus galiojančius reikalavimus dėl praneštų eksploatavimo klaidų arba poreikio gerinti veikimą arba kitas nefunkcines charakteristikas.

Tačiau pakeitimai turi būti tvarkomi, nes to reikia norint užtikrinti saugą ir atgalinį suderinamumą, kad jau įdiegtai ERTMS (17) įrangai (t. y. senajai ERTMS įrangai) eksploatuoti reikėtų kuo mažiau papildomo laiko ir sąnaudų. Todėl, kad nebūtų nutrauktas geležinkelio naudojimas, būtina numatyti aiškią senosios ERTMS įrangos pakeitimų darymo ir valdymo strategiją, netrukdant siekti pagrindinių tikslų – užtikrinti saugą ir sąveiką. Tokios strategijos numatymas grindžiamas dviem pagrindiniais dalykais:

—	sąrankos valdymo sistemos, apibrėžiančios sistemos raidos valdymo standartus ir procedūras, nustatymas. Joje turėtų būti numatyta, kaip registruoti ir tvarkyti siūlomus sistemos pakeitimus, kaip šiuos pakeitimus susieti su sudedamosiomis sistemos dalimis ir kaip sekti sistemos leidimus,

—	sistemos atskaitos taško rodiklių leidimo politika.

7.3.2.   Atskaitos taško nustatymas

Sistemos stabilumo svarba yra lemiama, norint, kad pats diegimas ir įgyvendinimas būtų patikimas. Šio stabilumo vienodai reikia visoms šalims:

—	infrastruktūros valdytojams ir geležinkelio operatoriams, kurie turės dirbti su įvairiomis ERTMS/ETCS arba GSM-R sistemų versijomis,

—	geležinkelių ūkio įmonėms, kurioms reikia laiko nuolatinei sąveikai nustatyti, sukurti ir išbandyti.

Atskaitos taškas iš esmės apima stabilaus branduolio principus sistemos funkcijų, veikimo ir kitų nefunkcinių charakteristikų (pvz., RAM) (18) požiūriu. Tačiau tokių sistemų naudojimo patirtis rodo, kad pastoviems ir įgyvendinti tinkamiems atskaitos taško rodikliams pasiekti prireikia kelių versijos leidimų (19). Tai galima pavaizduoti tokiu pakopų procesu:

Toks procesas, vykdomas grįžtamojo ryšio ciklais, yra labai persipynęs. Dėl to negalima keleto iš šių procesų taikyti vienu metu, nes tokiu metodu būtų sukurtos nestabilios, painios ir naudojimąsi kliudančios sąlygos. Po to kiekvienu specialiu ERTMS/ETCS atveju (20) atskaitos taško rodikliai turi būti apdorojami iš eilės, o ne vienu metu, kaip pavaizduota toliau:

7.3.3.   ERTMS suvestinės versijos rengimo etapas

Pirma ERTMS specifikacijų atskaitos versija (ir ETCS, ir GSM-R) buvo pridėta prie greitųjų geležinkelių valdymo bei kontrolės ir signalizacijos posistemio TSS (žr. Sprendimą 2002/731/EB). Neseniai buvo išleistas naujas šių specifikacijų versijos leidimas (Sprendimas 2004/447/EB). Jame pateikti nedideli funkciniai ir sistemos pakeitimai, taip sukuriant pagrindą susistemintam lokomotyvui sumontuotos valdymo ir kontrolės įrangos atitikties vertinimo metodui.

Dabar rengiant suvestinę ERTMS versiją (ir ETCS, ir GSM-R) daugiausia dėmesio, be jokios abejonės, skiriama dviem pagrindiniams klausimams:

—	galiojančios atskaitos sistemos suvestinės versijos rengimas, kad ji taptų patikimesnė nuoroda siekiant sąveikos, ir

—	galutinis dar galutinai nenustatytų eksploatacijos ir techninių reikalavimų nustatymas.

Šis darbas priklauso nuo grįžtamojo ryšio, kurį užtikrina vykstančių bandomųjų projektų, pirmųjų komercinių sistemų ir susistemintų įvairių tiekėjų produktų kryžminių bandymų programos. Galutinis šio darbo rezultatas turėtų būti naujos atskaitos versijos leidimas, kurio sąranka turėtų būti nustatoma 2005 m. pirmąjį pusmetį.

Šiame etape infrastruktūros valdytojams ir geležinkelio įmonėms gali tekti sudaryti specialius tarpusavio susitarimus dėl A klasės sistemų naudojimo.

7.3.4.   Atskaitos rodiklių leidimas

Sukaupta patirtis rodo, kad tarp skirtingų ETCS sistemos atskaitos taško rodiklių numatomas laikotarpis gali būti maždaug ketveri penkeri metai, o GSM-R – apie dveji metai.

Nauji atskaitos taško rodikliai iš esmės turėtų būti susieti su dideliais sistemos funkcijų arba sistemos veikimo pakeitimais. Tai galėtų apimti tokius aspektus:

—	šiandieninių nacionalinių funkcijų rinkinio įtraukimas į sąveikų branduolį, jei jas galima apibendrinti,

—	papildomų sąveikos sudedamųjų dalių diegimas lokomotyvo ir bėgių kelio ETCS sistemoje,

—	GSM-R sistema grindžiamos papildomos naudos duodančios paslaugos.

Kiekvienas atskaitos taško rodiklis taip pat turėtų apimti ankstesnio atskaitos rodiklio funkcijas. Versijų derinimas siekiant ištaisyti sistemos gedimus arba saugumo trūkumus turėtų būti atliekamas kaip tam tikro atskaitos taško versijos leidimas. Jei saugumo sumetimais tam neprieštaraujama, minėti versijų leidimai to paties atskaitos taško intervale turi būti atgaliniu būdu suderinami.

Papildomos funkcijos, kurias gali turėti skirtingi atskaitos taškai, būtinai reiškia, kad skirtingi atskaitos taškai nėra atgaliniu būdu suderinami. Tačiau, siekiant palengvinti perėjimą, kiek tai įmanoma techniniu požiūriu, skirtingi atskaitos taškai, kurių atgalinis suderinamumas turėtų būti užtikrintas, turėtų apimti bendrąjį funkcijų branduolį. Toks bendrasis branduolys turėtų būti mažiausias branduolys, kuriam esant galimas sąveikų naudojimas esant priimtinam veikimui.

7.3.5.   Naujo atskaitos taško sistemos diegimas

Infrastruktūros valdytojai ir geležinkelio operatoriai niekuomet negalės pereiti iš vienos atskaitos sistemos į kitą per trumpą laiko tarpą. Todėl kiekviena atskaitos sistema turi būti kuriama kartu su tinkama perėjimo strategija. Tai reiškia, kad turi būti sprendžiamos tokios problemos kaip ETCS ir GSM-R sistemų, atitinkančių įvairias ETCS arba GSM-R sistemų specifikacijų versijas, sambūvis, pageidautini perėjimo būdai (pvz., bėgių kelių prioritetiškumas, riedmenų prioritetiškumas arba ir viena, ir kita kartu), orientaciniai perėjimo terminai ir prioritetai.

7.3.6.   Pakeitimų valdymo procesas – reikalavimai

Kaip aptarta anksčiau, pakeitimai yra neatsiejama didelių programine įranga grindžiamų sistemų dalis. Todėl turėtų būti sukurtos pakeitimų valdymo procedūros, užtikrinančios, kad pakeitimų kaina ir nauda būtų tinkamai išnagrinėtos ir kad pakeitimų įgyvendinimas būtų reguliuojamas. Dėl to reikia apibrėžti pakeitimų valdymo procesą ir su juo susijusias priemones, siekiant užtikrinti, kad pakeitimai būtų registruojami ir taikomi specifikacijoms sąnaudų požiūriu veiksmingu būdu. Kad ir kokios galiausiai būtų konkrečios tokio proceso dalys, susistemintas ir apibendrintas jis turėtų būti išdėstytas taip:

Kaip minėta pirmiau, visas pakeitimų valdymo procesas turėtų būti grindžiamas sąrankos valdymo planu, kuriame numatomas standartų ir procedūrų rinkinys pakeitimams valdyti. Bendrieji tokio plano reikalavimai yra aprašyti toliau 7.3.7 punkte. Patvirtintų pakeitimų įgyvendinimo strategija turėtų būti oficialiai numatyta (remiantis atitinkamu procesu ir atitinkama dokumentacija) pakeitimų valdymo plane, kuriame yra:

—	nurodomi techniniai apribojimai, dėl kurių reikalingi pakeitimai,

—	nurodoma, kas imsis atsakomybės už pakeitimų įgyvendinimo procedūras,

—	įgyvendintinų pakeitimų patikimumo tikrinimo tvarka,

—	pakeitimų valdymo, leidimo, perėjimo ir diegimo nuostatos.

7.3.7.   Sąrankos valdymo planas – reikalavimai

Sąrankos valdymo plane turėtų būti pateiktas pakeitimų valdymo standartų ir procedūrų sąrašas, t. y.:

—	apibrėžiama, kokios įmonės turi būti valdomos, ir pateikta oficiali šių įmonių identifikavimo schema,

—	nurodoma, kas imasi atsakomybės už sąrankos valdymo procedūras ir už kontroliuojamų įmonių pateikimą sąrankos valdymo sprendimų struktūrai,

—	sąrankos valdymo nuostatos, taikytinos pakeitimų kontrolės ir versijų valdymui,

—	aprašomi tvarkytini sąrankos valdymo proceso įrašai,

—	aprašomos naudotinos sąrankos valdymo priemonės ir šias priemones naudojant taikytinas procesas,

—	apibrėžiama sąrankos duomenų bazė, kuri bus naudojama sąrankos informacijai įrašyti.

Konkrečiai ETCS ir GSM-R sistemų sąrankos valdymo procesai oficialiai nustatomi specifikacijose, kurios turi būti įtrauktos į šios TSS A priede išvardytų specifikacijų sąrašą, atitinkamai 60 rodyklėje (ETCS) ir 61 rodyklėje (GSM-R).

7.3.8.   Valdymas

ERTMS/ETCS ir GSM-R specifikacijų pakeitimų valdymą turi prižiūrėti Europos geležinkelių agentūra (EGA), įsteigta Reglamentu (EB) Nr. 881/2004. EGA bus atsakinga už pakeitimų valdymo proceso priežiūrą, įskaitant specifikacijų rengimą, jų kokybės užtikrinimą ir sąrankos valdymą.

Taigi EGA veiks kaip sistemos valdymo institucija, centralizuotai prižiūrinti ir užtikrinanti bendrą proceso, kurį šiuo metu atskirai vykdo kelios skirtingos šalys kaip nurodyta toliau lentelėje darną:

Įpareigojimas	ERTMS/ETCS	GSM-R
Specifikacijų rengimas	ERTMS naudotojų grupė, UIC ir UNISIG	EIRENE grupė, ERIG ir GSM-R ūkio šakos atstovų grupė
Kokybės užtikrinimas	ERTMS naudotojų grupė	EIRENE grupė, ERIG ir ERTMS naudotojų grupė
Sąrankos valdymas	AEIF

Veikdama kaip sistemos valdymo institucija, EGA užtikrina visų procesu suinteresuotų grupių – infrastruktūros valdytojų, geležinkelio įmonių, įmonių tiekėjų, notifikuotųjų įstaigų ir saugos institucijų – bendradarbiavimą, siekdama, kad būtų vykdomi jų įsipareigojimai. Šios šalys turėtų:

i)

taikyti procesą, t. y.: — nustatyti sąveikos funkcinius ir eksploatacijos reikalavimus. Tai daugiausia darys geležinkelio įmonės ir infrastruktūros valdytojai, — nustatyti techninius standartus, įskaitant standartus, kuriais užtikrinama techninė ERTMS/ETCS ir GSM-R sistemų sąveika, kuriuos teikia šiai ūkio šakai atstovaujančios grupės, tokios kaip UNISIG ir GSM-R ūkio šakos įmonių grupė;

ii)	Dalyvauti Pakeitimų kontrolės valdyboje (PKV), kuri turi būti įsteigta pakeitimų prašymams valdyti, kaip nurodytas 7.3.6 punkte. PKV turėtų užtikrinti, kad darytini pakeitimai būtų vertinami sistemos požiūriu ir kad būtų atliekamas bendrasis jų poveikio vertinimas.

Turi būti užtikrinta, kad dabartinė AEIF vadovaujama pakeitimų valdymo struktūra būtų koordinuotai perduota EGA. Kad šis perdavimas vyktų sklandžiai, būtina:

—	įforminti ir dokumentais aprašyti dabartinį pakeitimų valdymo procesą, parengiant dokumentus pagal A priede nurodytą sąrašą ir siekiant, kad jis būtų laikomas atskaitos procesu, kuriuo užtikrinamas pakeitimų valdymo darbo nenutrūkstamumas ir kokybė,

—	numatyti maždaug 12 mėnesių perėjimo laikotarpį, per kurį vienu metu būtų taikomos dvi struktūros pagal modus operandi, dėl kurio turi susitarti šios dvi šalys.

EGA pakeitimų valdymo veiklą oficialiai pradės nuo 2005 m. sistemos atskaitos versijos, kuri bus parengta baigus suvestinės versijos rengimą, kaip nurodyta 7.3.3 punkte.

7.4.   Specifiniai atvejai

7.4.1.   Įvadas

Specialiais toliau aprašytais atvejais leidžiama taikyti šias specialiąsias nuostatas.

Šie specifiniai atvejai skirstomi į dvi kategorijas: nuolat (P atvejis) arba laikinai (T atvejis) taikomos nuostatos. Laikinais atvejais rekomenduojama, kad atitinkamos valstybės narės atitinkamo posistemio reikalavimus įvykdytų iki 2010 m. (T1 atvejis) – tikslo, numatyto 1996 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendime Nr. 1692/96/EB, pateikiančiame Bendrijos gaires dėl transeuropinio transporto tinklo plėtros (21), arba iki 2020 m. (T2 atvejis) (22).

Šioje TSS laikinas atvejis T3 yra apibrėžiamas kaip laikini atvejai, kurie bus taikomi ir po 2020 m.

7.4.2.   Specialių atvejų sąrašas

7.4.2.1.   Kiekvieno specialaus atvejo kategorija yra nurodyta A priedo 1 priedėlyje.

Nr.	Specialus atvejis	Pagrindimas	Trukmė
1.	Atstumo tarp Vokietijoje eksploatuojamų riedmenų ašių ir rato skersmens santykis yra nurodytas A priedo 1 priedėlio 2.1.5 punkte	Eksploatuojama ašių skaitiklių įranga, nurodyta infrastruktūros registre	P
2.	Didžiausias Lenkijoje eksploatuojamo riedmens iškyšos ilgis yra nurodytas A priedo 1 priedėlio 2.1.6 punkte	Eksploatuojamų bėgių grandinės įrangos geometrija	T3
3.	Mažiausi atstumai tarp Vokietijoje eksploatuojamų traukinių pirmų 5 ašių yra nurodyti A priedo 1 priedėlio 2.1.7 punkte	Taikoma geležinkelio linijoms su vienodo lygio geležinkelio pervaža pagal infrastruktūros registrą	T3
4.	Mažiausias atstumas tarp atskiro greitosiose Prancūzijos geležinkelio linijose ir greitojoje Belgijos geležinkelio linijoje „L1“ eksploatuojamo riedmens arba traukinio sąstato pirmos ir paskutinės ašies yra nurodytas A priedo 1 priedėlio 2.1.8 punkte	Eksploatuojama bėgių grandinių įranga, nurodyta infrastruktūros registre	Prancūzija T3 Belgija T3
5.	Mažiausias atstumas tarp atskiro Belgijoje eksploatuojamo riedmens arba traukinio sąstato pirmos ir paskutinės ašies yra nurodytas TSS CCS CR A priedo 1 priedėlio 2.1.9 punkte	Eksploatuojama bėgių grandinių įranga, nurodyta infrastruktūros registre	T3
6.	Mažiausias Prancūzijoje eksploatuojamų riedmenų ratų skersmuo yra nurodytas A priedo 1 priedėlio 2.2.2 punkte	Eksploatuojama ašių skaitiklių įranga, nurodyta infrastruktūros registre	T3
7.	Mažiausia Vokietijoje, Austrijoje, Švedijoje eksploatuojamų riedmenų ašies apkrova yra nurodyta A priedo 1 priedėlio 3.1.3 punkte	Mažiausia ašies apkrova, būtina tam tikroms bėgių grandinėms manevruoti, yra nustatoma EBA (Eisenbahn-Bundesamt) reikalavime, taikoma kai kuriose pagrindinėse Vokietijos buvusio DR (Deutsche Reichsbahn) tinklo geležinkelio linijose su 42 Hz ir 100 Hz bėgių grandinėmis pagal infrastruktūros registrą. Nerekonstruojama. Austrijos ir Švedijos turi būti baigta rengti	T3
8.	Mažiausia atskiro greitosiose Prancūzijos geležinkelio linijose ir greitojoje Belgijos geležinkelio linijoje „L1“ eksploatuojamo riedmens arba traukinio sąstato masė yra nurodyta A priedo 1 priedėlio 3.1.4 punkte	Eksploatuojama bėgių grandinės įranga	Prancūzija T3 Belgija T3
9.	Mažiausia atskiro greitosiose Belgijos geležinkelio linijose eksploatuojamo riedmens arba traukinio masė (išskyrus greitąją geležinkelio liniją „L1“) yra nurodyta TSS CCS CR A priedo 1 priedėlio 3.1.5 punkte	Greitųjų geležinkelio linijų riedmenys yra labiau vienarūšiai. Šių geležinkelių riedėjimo paviršius yra labiau ribotas nei paprastųjų geležinkelių tinklo. Bet kokio tipo eismo nustatymas riedmeniui važiuojant arba stovint yra užtikrinamas bet kuriuo metu, jei atskiro riedmens arba traukinio sąstato masė yra didesnė nei 90 tonų	T3
10.	Mažiausias Vokietijoje ir Lenkijoje eksploatuojamų riedmenų metalo dalių masės matmuo ir tvirtinimo sąlygos yra nurodyta A priedo priedėlio 3.3.1 punkte	Taikoma geležinkelio linijoms su vienodo lygio geležinkelio pervaža su nustatymo kilpomis sistema pagal infrastruktūros registrą.	Vokietija P Lenkija P
11.	Didžiausia reaktyvioji varža tarp Lenkijoje eksploatuojamų riedmenų aširačio riedėjimo paviršių yra nurodyta A priedo 1 priedėlio 3.5.3 punkte	Eksploatuojama bėgių grandinių įranga	T3
12.	Didžiausia reaktyvioji varža tarp Prancūzijoje eksploatuojamų riedmenų aširačio riedėjimo paviršių yra nurodyta A priedo 1 priedėlio 3.5.4 punkte	Eksploatuojama bėgių grandinių įranga	T3
13.	Papildomi reikalavimai dėl Nyderlanduose eksploatuojamų riedmenų manevravimo parametrų yra nurodyti A priedo 1 priedėlio 3.5.5 punkte	Eksploatuojama mažos įtampos bėgių grandinių įranga, nurodyta infrastruktūros registre	T3
14.	Mažiausia tariamoji varža tarp pantografo ir Belgijoje eksploatuojamų riedmenų ratų yra nurodyta A priedo 1 priedėlio 3.6.1 punkte	Eksploatuojama B klasės įranga	T3
15.	Magnetiniai stabdžiai ir elektromagnetiniai stabdžiai nėra leidžiami Vokietijoje eksploatuojamo priekinio riedmens pirmame vežimėlyje, apibrėžti A priedo 1 priedėlio 5.2.3 punkte	Taikoma geležinkelio linijų su vienodo lygio geležinkelio pervaža pagal infrastruktūros registrą	T3
16.	Jungtinėje Karalystėje neleidžiama barstyti smėlio dėl traukos prieš po kelis sukabintų riedmenų priešakinę ašį, kai greitis mažesnis nei 40 km/h, kaip apibrėžta A priedo 1 priedėlio 4.1.4 punkte	Negalima teigti, kad bėgių grandinės eksploatuojamos saugiai, jei smėlis barstomas prieš po kelis sukabinto riedmens priešakinę ašį	T3

7.4.2.2.   Specialus atvejis – Graikija

Kategorija „T1 – laikinas“: 1 000 mm arba siauresnei vėžei skirti riedmenys ir geležinkelio linijos, kurių vėžės plotis yra 1 000 mm arba mažesnis. Šioms geležinkelio linijoms taikomos nacionalinės taisyklės.

7.4.2.3.   Specialus atvejis – Baltijos šalys (Latvija, Lietuva, Estija)

Kategorija „T atvira data“ – dabartinės 1 520 mm vėžės koridoriuose įdiegtos B klasės įrangos funkcinis ir techninis modernizavimas leidžiamas, jei manoma, jog tai būtina, kad vyktų Rusijos Federacijos ir Baltarusijos geležinkelio įmonių lokomotyvų eismas. Pastarųjų lokomotyvui sumontuotai įrangai netaikomi 7.2.2.5 punkte nurodyti atitikties reikalavimai. Šie koridoriai turi būti nurodyti infrastruktūros registre.

7.5.   Pereinamojo laikotarpio nuostatos

Šioje TSS nurodyti galutinai nenustatyti reikalavimai bus nustatomi vykstant svarstymui.

---

(1)  ERTMS/ETCS trečio lygio saugos reikalavimai dar turi būti nustatyti.

(2)  Šio reikalavimo turi būti laikomasi kaip riedmenų projektavimo parametro ir atliekant riedmenų posistemio vertinimą.

(3)  Kito lygio specifikacija: turi būti mašinisto mokymo ir žinių apie maršrutą specifikacijos dalis.

(4)  Greitųjų geležinkelių linijos pažymėtos taškeliais.

(5)  OL L 167, 2004 4 30, p. 1.

(6)  OL L 161, 1999 6 26, p. 1. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 173/2005 (OL L 29, 2005 2 2, p. 3).

(7)  OL L 161, p. 1999 6 26, p. 57.

(8)  Tai apima montavimą gamykloje, panašų į su kapitalinės techninės priežiūros darbais susijusius darbus.

(9)  Kalbant apie ETCS įrangos montavimą „kapitalinė modernizacija“ – tai techninės priežiūros darbai, kuriems reikia ne mažiau kaip 10 kartų didesnių nei ETCS įrangos įrengimo tam tikro tipo riedmenyse vertė investicijų.

(10)  Pareigų lygis turi būti nustatytas pagal šiuos kriterijus: i) koridorių, kuriuose numatoma įdiegti ERTMS/ETCS, svarba rinkai; ii) ERTMS/ETCS linijos apimtis.

(11)  Numatoma, kad tai bus visų koridorių analizės, kurią turi bendrai atlikti atitinkami suinteresuoti asmenys, t. y. valstybės narės, infrastruktūros valdytojai, geležinkelio įmonės ir galbūt įmonės tiekėjos, rezultatas.

(12)  Sistema „Controllo Marcia Treno“ – Italijos B klasės sistema, sukurta naudojant ETCS komponentus.

(13)  Pvz., negalima garantuoti techninio išorinio STM principo tikslingumo arba galimi B klasės sistemų intelektinės nuosavybės teisių klausimai neleidžia laiku sukurti STM produkto.

(14)  2007 m. gruodžio 31 d.

(15)  Funkcijų klasifikacija: žr. 4 skirsnį.

(16)  Funkcijų klasifikacija: žr. 4 skirsnį.

(17)  Ir ERTMS/ETCS, ir GSM-R.

(18)  Atskaitos taškas – tai atskaitos taškas, pagal kurį kontroliuojant yra valdoma sistemos raida.

(19)  Versijos leidimas – tai sistemos versija, platinama geležinkelių užsakovams. Sistemos versijos gali būti įvairaus funkcionalumo, charakteristikų arba jomis gali būti ištaisyti sistemos defektai arba saugos ar saugumo trūkumai.

(20)  Papildoma su šiuo klausimu susijusi informacija pateikta tolesnėse dalyse.

(21)  OL L 228, 1996 9 9, p. 1. Sprendimas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Sprendimu Nr. 884/2004/EB (OL L 167, 2004 4 30, p. 1).

(22)  Kitos datos (Tx) gali būti nurodytos pagal TSS ir atskirą atvejį.