26.9.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 266/1

(1)

Pageidautina suderinti nacionalines priemones dėl baterijų ir akumuliatorių bei baterijų ir akumuliatorių atliekų. Šios direktyvos pagrindinis tikslas yra sumažinti iki minimumo baterijų ir akumuliatorių bei baterijų ir akumuliatorių atliekų neigiamą poveikį aplinkai, šitaip prisidedant prie aplinkos apsaugos, išsaugojimo ir kokybės pagerinimo. Pasiūlymas remiasi Sutarties 175 straipsnio 1 dalimi. Tačiau taip pat tikslinga 95 straipsnio 1 dalies pagrindu imtis priemonių Bendrijos lygiu suderinti reikalavimus dėl baterijų ir akumuliatorių sudėtyje esančių sunkiųjų metalų ir baterijų bei akumuliatorių ženklinimo, šitaip užtikrinant sklandų vidaus rinkos funkcionavimą ir išvengiant konkurencijos iškraipymo Bendrijoje.

(2)

1996 m. liepos 30 d. Komisijos komunikate dėl Bendrijos atliekų tvarkymo strategijos peržiūros nubrėžtos Bendrijos būsimos atliekų politikos gairės. Komunikate pabrėžiamas poreikis sumažinti pavojingų medžiagų kiekį atliekose ir nurodomi visos Bendrijos taisyklių, ribojančių tokių medžiagų kiekį gaminiuose ir gamybos procesuose, potencialūs privalumai. Be to, jame pabrėžiama, kad tada, kai atliekų susidarymo negalima išvengti, jos turėtų būti pakartotinai naudojamos arba naudojamos dėl jų medžiagos arba energijos.

(3)

1988 m. sausio 25 d. Tarybos rezoliucijoje dėl Bendrijos veiksmų programos kovai su aplinkos tarša kadmiu (5) pabrėžiama, kad kadmio naudojimo apribojimas atvejais, kai nėra tinkamų alternatyvų, bei baterijų ir akumuliatorių, kurių sudėtyje yra kadmio, surinkimas bei perdirbimas yra pagrindiniai kovos su tarša kadmiu strategijos, kuria siekiama apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką, elementai.

(4)

1991 m. kovo 18 d. Tarybos direktyva 91/157/EEB dėl baterijų ir akumuliatorių, turinčių tam tikrų pavojingų medžiagų (6), sudarė sąlygas valstybių narių įstatymų derinimui šioje srityje. Tačiau tos direktyvos tikslai nebuvo įgyvendinti iki galo. 2002 m. liepos 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendime Nr. 1600/2002/EB, nustatančiame šeštąją Bendrijos aplinkosaugos veiksmų programą (7) ir 2003 m. sausio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2002/96/EB dėl elektros ir elektroninės įrangos atliekų (8) taip pat pabrėžiamas poreikis persvarstyti Direktyvą 91/157/EEB. Direktyva 91/157/EEB turėtų būti peržiūrėta ir pakeista siekiant aiškumo.

(5)

Kad būtų įgyvendinti šios direktyvos siekiai, joje draudžiama pateikti į rinką kai kurias baterijas ir akumuliatorius, kurių sudėtyje esama gyvsidabrio ar kadmio. Ja taip pat raginama pasiekti aukštą baterijų ir akumuliatorių surinkimo bei perdirbimo lygį ir gerinti visų ūkio subjektų, dalyvaujančių baterijų ir akumuliatorių gyvavimo cikle, pvz., gamintojų, platintojų ir galutinių vartotojų, ypač tų ūkio subjektų, kurie tiesiogiai susiję su baterijų ir akumuliatorių atliekų apdorojimu ir perdirbimu, aplinkosaugos veiklą. Tam reikalingos specialios taisyklės papildo esamus Bendrijos teisės aktus, reglamentuojančius atliekas, ypač 2006 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/12/EB dėl atliekų (9), 1999 m. balandžio 26 d. Tarybos direktyvą 1999/31/EB dėl atliekų sąvartynų (10) ir 2000 m. gruodžio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/76/EB dėl atliekų deginimo (11).

(6)

Siekiant užkirsti kelią baterijų ir akumuliatorių atliekų išmetimui į aplinką ją užteršiant ir nesupainioti galutinių vartotojų skirtingais atliekų tvarkymo reikalavimais, taikomais skirtingoms baterijoms ir akumuliatoriams, ši direktyva turėtų būti taikoma visoms Bendrijoje į rinką pateikiamoms baterijoms ir akumuliatoriams. Taip išplėtus taikymo sritį būtų taip pat užtikrinta, kad bus daug ekonomiškiau surenkama ir perdirbama bei kiek įmanoma taupomi ištekliai.

(7)

Baterijų ir akumuliatorių, kurie yra labai svarbus energijos šaltinis mūsų visuomenėje, patikimumas yra pagrindinė daugelio gaminių, prietaisų ir paslaugų saugumo sąlyga.

(8)

Tikslinga nešiojamas baterijas bei akumuliatorius skirti nuo pramoninių bei automobiliams skirtų baterijų ir akumuliatorių. Pramoninių ir automobiliams skirtų baterijų bei akumuliatorių šalinimas išmetant į sąvartynus arba juos deginant turėtų būti uždraustas.

(9)

Prie pramoninių baterijų ir akumuliatorių priskiriamos, pavyzdžiui, baterijos ir akumuliatoriai, naudojami kaip avarinio ar pagalbinio elektros energijos tiekimo šaltiniai ligoninėse, oro uostuose ar biuruose, baterijos ir akumuliatoriai, naudojami traukiniuose ar lėktuvuose ir baterijos bei akumuliatoriai, naudojami atviroje jūroje esančiose naftos gavybos platformose ar švyturiuose. Pavyzdžiai taip pat gali būti baterijos ir akumuliatoriai, sukurti išimtinai parduotuvėse ir restoranuose naudojamiems nešiojamiems mokėjimo terminalams, parduotuvėse naudojamiems brūkšninio kodo skaitytuvams, televizijose ir profesionaliose studijose naudojamai profesionaliai vaizdo aparatūrai, prie kalnakasių ir profesionalių nardytojų šalmų pritvirtinamoms kalnakasių ir nardymo lempoms, pagalbinės baterijos ir akumuliatoriai, neleidžiantys, kad elektra valdomos durys būtų blokuojamos ar suspaustų žmones, baterijos ir akumuliatoriai, naudojami valdymui ar įvairių rūšių matavimo ir valdymo įrangoje, bei baterijos ir akumuliatoriai, naudojami saulės pultuose, foto įtampą ir kitus atnaujinamos energijos šaltinius naudojančiuose įrengimuose. Prie pramoninių baterijų ir akumuliatorių taip pat priskiriamos baterijos ir akumuliatoriai, naudojami elektra varomose transporto priemonėse, pavyzdžiui, elektromobiliuose, invalidų vežimėliuose, dviračiuose, oro uostuose naudojamose transporto priemonėse ir automatinėse transporto priemonėse. Čia išvardyti ne visi pavyzdžiai, todėl bet kuri baterija ar akumuliatorius, kurie nėra sandarūs ir nėra skirti automobiliams, turėtų būti laikomi pramoniniais.

(10)

Prie nešiojamų baterijų ir akumuliatorių pavyzdžių, tai yra visų sandarių baterijų ir akumuliatorių, kuriuos vidutinis vartotojas galėtų nesunkiai nešti rankose ir kurie nėra nei automobiliams skirtos baterijos ar akumuliatoriai, nei pramoninės baterijos ar akumuliatoriai, priskiriamos vieno elemento baterijos (pavyzdžiui, AA ir AAA tipo baterijos) ir baterijos bei akumuliatoriai, kurias vartotojai ar specialistai naudoja mobiliuosiuose telefonuose, nešiojamuosiuose kompiuteriuose, bevieliuose elektros įrankiuose, žaisluose ir buitiniuose prietaisuose, pavyzdžiui, elektriniuose dantų šepetėliuose, skustuvuose ir rankiniuose dulkių siurbliuose (įskaitant panašią įrangą, naudojamą mokyklose, parduotuvėse, restoranuose, oro uostuose, biuruose ar ligoninėse), bei bet kuri baterija ar akumuliatorius, kurį vartotojai paprastai gali naudoti buityje.

(11)

Komisija turėtų įvertinti poreikį adaptuoti šią direktyvą atsižvelgdama į turimą techninę bei mokslinę informaciją. Ypač Komisija turėtų peržiūrėti išimtį dėl kadmio draudimo netaikymo nešiojamose baterijose ir akumuliatoriuose, skirtuose naudoti bevieliuose elektros įrankiuose. Bevielių elektros įrankių pavyzdžiai yra įrankiai, kuriais vartotojai ir specialistai tekina, frezuoja, šlifuoja, galanda, pjauna, raižo, karpo, gręžia, daro skyles, štampuoja, kala, kniedija, sriegia, poliruoja ar panašiai apdoroja medį, metalą ar kitą medžiagą, taip pat pjauna žolę, pjausto šakas ir daro kitus sodo darbus.

(12)

Komisija taip pat turėtų stebėti, o valstybės narės skatinti – be kita ko, skatindamos dalyvauti Bendrijos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemoje (EMAS) – technologijų pažangą, dėl kurios gerėja baterijų ir akumuliatorių aplinkosaugos veiksmingumas visuose jų gyvavimo etapuose.

(13)

Tam, kad būtų apsaugota aplinka, baterijų ir akumuliatorių atliekos turėtų būti surenkamos. Turėtų būti įdiegtos nešiojamų baterijų ir akumuliatorių surinkimo sistemos, garantuojančios didelį surinkimo procentą. Tai reiškia, kad turi būti diegiamos tokios surinkimo sistemos, kad galutiniai vartotojai galėtų patogiai ir nemokamai išmesti nešiojamų baterijų ir akumuliatorių atliekas. Skirtingo tipo baterijoms ir akumuliatoriams taikytinos skirtingos surinkimo sistemos bei finansavimo sąlygos.

(14)

Pageidautina, kad valstybės narės garantuotų didelį baterijų ir akumuliatorių atliekų surinkimo ir perdirbimo procentą ir taip pasiektų aukštą aplinkos apsaugos ir medžiagų naudojimo Bendrijoje lygį. Todėl šia direktyva turėtų būti valstybėms narėms nustatytos minimalios surinkimo ir perdirbimo užduotys. Surinkimo procentą reikėtų apskaičiuoti remiantis vidutiniais metiniais ankstesnių metų pardavimais, tam kad valstybėms narėms būtų nustatytos užduotys, kurias galima palyginti ir kurios būtų proporcingos baterijų ir akumuliatorių vartojimo lygiui atitinkamoje valstybėje.

(15)

Tam, kad būtų pasiektas aukštas medžiagų naudojimo lygis Bendrijoje ir būtų užkirstas kelias skirtumams tarp valstybių narių atsirasti, turėtų būti nustatyti specialūs kadmio ir švino baterijų ir akumuliatorių perdirbimo reikalavimai.

(16)

Visos suinteresuotos šalys turėtų turėti galimybę dalyvauti surinkimo, apdorojimo ir perdirbimo sistemose. Tos sistemos turėtų būti tokios, kad būtų išvengta diskriminacijos, prekybos barjerų ar konkurencijos iškraipymų importuotų baterijų ir akumuliatorių atžvilgiu.

(17)

Surinkimo ir perdirbimo sistemos turėtų būti kuo tinkamiau panaudojamos, ypač siekiant sumažinti iki minimumo išlaidas ir neigiamą transporto poveikį aplinkai. Apdorojimo ir perdirbimo sistemose turėtų būti naudojami geriausi prieinami gamybos būdai, kaip apibrėžta 1996 m. rugsėjo 24 d. Tarybos direktyvos 96/61/EB dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės 2 straipsnio 11 dalyje (12). Perdirbimo apibrėžimas neturėtų apimti energijos gavybos. Energijos gavybos sąvoka apibrėžta kituose Bendrijos teisės aktuose.

(18)

Baterijos ir akumuliatoriai gali būti surenkami individualiai pagal nacionalines baterijų surinkimo sistemas arba kartu su elektros ir elektroninės įrangos atliekomis pagal nacionalines surinkimo sistemas, nustatytas remiantis Direktyva 2002/96/EB. Pastaruoju atveju, laikantis privalomo minimalaus apdorojimo reikalavimo, baterijos ir akumuliatoriai turėtų būti išimami iš surinktų elektros ir elektroninės įrangos atliekų. Po jų išėmimo iš elektros ir elektroninės įrangos atliekų, baterijoms ir akumuliatoriams taikomi šios direktyvos reikalavimai, visų pirma, jie įskaičiuojami siekiant surinkimo užduočių ir jiems taikomi perdirbimo reikalavimai.

(19)

Pagrindiniai baterijų ir akumuliatorių atliekų tvarkymo finansavimo principai turėtų būti nustatyti Bendrijos lygiu. Finansavimo sistemos turėtų padėti garantuoti didelį surinkimo ir perdirbimo procentą ir įgyvendinti gamintojo atsakomybės principą. Visi šioje direktyvoje apibrėžti gamintojai turėtų būti registruojami. Gamintojai turėtų padengti visų surinktų baterijų ir akumuliatorių surinkimo, apdorojimo ir perdirbimo išlaidas, atėmus iš jų pelną, gautą pardavus išgautas medžiagas. Tačiau tam tikromis aplinkybėmis galėtų būti pateisinamas de minimis taisyklių taikymas smulkiems gamintojams.

(20)

Tam, kad surinkimas būtų sėkmingas, būtina, kad galutiniams vartotojams būtų teikiama informacija apie atskiro surinkimo naudą, apie esamas surinkimo sistemas ir galutinių vartotojų vaidmenį tvarkant baterijų ir akumuliatorių atliekas. Turėtų būti kruopščiai parengta ženklinimo sistema, kuri turėtų teikti galutiniams vartotojams skaidrią, patikimą ir aiškią informaciją apie baterijas ir akumuliatorius bei jų sudėtyje esančius sunkiuosius metalus.

(21)

Jei siekdamos šios direktyvos tikslų, visų pirma – didelio atskiro surinkimo ir perdirbimo procento, valstybės narės naudoja ekonomines priemones, pavyzdžiui, diferencinius mokesčių tarifus, jos turėtų apie tai informuoti Komisiją.

(22)

Patikimi ir palyginami duomenys apie tai, kiek surinkta ir perdirbta į rinką pateiktų baterijų ir akumuliatorių, yra būtini kontroliuojant, ar buvo pasiekti šios direktyvos tikslai.

(23)

Valstybės narės turėtų nustatyti taisykles dėl sankcijų, taikytinų už šios direktyvos nuostatų pažeidimus, bei užtikrinti jų įgyvendinimą. Minėtos sankcijos turėtų būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios.

(24)

Pagal Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisės aktų leidybos (13) 34 punktą valstybės narės skatinamos savo ir Bendrijos interesų labui parengti lenteles, kurios kuo geriau iliustruotų šios direktyvos ir perkėlimo į nacionalinę teisę priemonių tarpusavio atitikimą, ir viešai jas paskelbti.

(25)

Šios direktyvos įgyvendinimui reikalingos priemonės turėtų būti priimtos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (14).

(26)

Kadangi šios direktyvos tikslų – ypač apsaugoti aplinką ir užtikrinti tinkamą vidaus rinkos veikimą – valstybės narės negali deramai pasiekti, ir kadangi dėl siūlomų veiksmų masto arba poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Bendrijos lygmeniu, Bendrija gali patvirtinti priemones laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina minėtiems tikslams pasiekti.

(27)

Ši direktyva taikoma nepažeidžiant saugos, kokybės ir sveikatos apsaugos reikalavimus reglamentuojančių Bendrijos teisės aktų ir konkrečių atliekų tvarkymą reglamentuojančių Bendrijos teisės aktų, ypač 2000 m. rugsėjo 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/53/EB dėl eksploatuoti netinkamų transporto priemonių (15) ir Direktyvos 2002/96/EB.

(28)

Remiantis gamintojo atsakomybės principu, baterijų ir akumuliatorių gamintojai bei kitų gaminių su įmontuota baterija ar akumuliatoriumi gamintojai yra atsakingi už baterijų ir akumuliatorių, kuriuos jie teikia į rinką, atliekų tvarkymą. Reikalingas lankstus požiūris, kad finansavimo sistemos galėtų atspindėti skirtingus nacionalinius aspektus ir atsižvelgti į esamas sistemas, pirmiausia tas, kurios įsteigtos laikantis Direktyvos 2000/53/EB ir Direktyvos 2002/96/EB, kad būtų išvengta dvigubo apmokestinimo.

(29)

2003 m. sausio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/95/EB dėl tam tikrų pavojingų medžiagų naudojimo elektros ir elektroninėje įrangoje apribojimo (16) netaikoma baterijoms ir akumuliatoriams, naudojamiems elektros ir elektroninėje įrangoje.

(30)

Automobiliams skirtos ir pramoninės baterijos bei akumuliatoriai naudojami transporto priemonėse turėtų atitikti Direktyvos 2000/53/EB, ypač jos 4 straipsnio, reikalavimus. Todėl turėtų būti draudžiama elektra varomoms transporto priemonėms skirtose pramoninėse baterijose ir akumuliatoriuose naudoti kadmį, išskyrus kai galima pasinaudoti išimtimi remiantis tos direktyvos II priedu,

1)

baterijų ir akumuliatorių pateikimo į rinką taisyklės ir visų pirma draudimas teikti į rinką baterijas ir akumuliatorius, kurių sudėtyje yra pavojingų medžiagų; ir

2)

baterijų ir akumuliatorių atliekų surinkimo, apdorojimo, perdirbimo ir šalinimo konkrečios taisyklės, skirtos papildyti atitinkamus Bendrijos teisės aktus dėl atliekų bei skatinti baterijų ir akumuliatorių atliekų aukšto lygio surinkimą ir perdirbimą.

a)

įrangoje, susijusioje su valstybių narių gyvybinių saugumo interesų apsauga, ginkluose, amunicijoje ir karinės paskirties įrangoje, išskyrus produktus, kurie nėra konkrečiai skirti karo tikslams;

b)

įrangoje, skirtoje skrydžiams į kosmosą.

1)

baterija ar akumuliatorius – tai bet koks elektros energiją gaminantis šaltinis vykstant cheminės energijos tiesioginei konversijai, susidedantis iš vieno ar keleto pagrindinių (neperkraunamų) ar antrinių (perkraunamų) elementų;

2)

sudėtinė baterija – tai bet koks baterijų ar akumuliatorių komplektas, kuriame jie yra tarpusavyje sujungti ir (arba) padengti išoriniu korpusu taip suformuojant užbaigtą vienetą, kurio galutinis vartotojas neturėtų išardyti ar atidaryti;

3)

nešiojama baterija ar akumuliatorius – tai bet kokia baterija, sagos formos elementas, sudėtinė baterija ar akumuliatorius, kuris:

4)

sagos formos elementas – tai bet kokia maža apvali nešiojama baterija ar akumuliatorius, kurio skersmuo didesnis už aukštį ir kuris naudojamas specialiais tikslais, pavyzdžiui, klausos aparatuose, laikrodžiuose, mažuose nešiojamuose įrenginiuose ir kaip atsarginis energijos šaltinis;

5)

automobiliams skirta baterija ar akumuliatorius – tai bet kokia baterija ar akumuliatorius, naudojamas automobilio paleidimui, apšvietimui ar uždegimui;

6)

pramoninė baterija ar akumuliatorius – tai bet kokia baterija ar akumuliatorius, skirtas naudoti tik pramoninėje ar profesionalioje veikloje arba naudojamas visų rūšių elektrinėse transporto priemonėse;

7)

baterijos ar akumuliatoriaus atliekos – tai bet kokia baterija ar akumuliatorius, kuris yra priskiriamas Direktyvos 2006/12/EB 1 straipsnio 1 dalies a punkte apibrėžtoms atliekoms;

8)

perdirbimas – tai atliekų apdirbimas gamybos proceso metu, kad jos būtų naudojamos pirminėms arba kitoms reikmėms, išskyrus energijos gavybą;

9)

šalinimas – tai bet kokia taikytina operacija, numatyta Direktyvos 2006/12/EB IIA priede;

10)

apdorojimas – tai bet kokia veikla, atliekama perdavus baterijų ir akumuliatorių atliekas atliekų tvarkytojams rūšiuoti, paruošti perdirbti ar paruošti šalinti;

11)

prietaisas – tai bet kokia elektros ar elektroninė įranga, kaip apibrėžta Direktyvoje 2002/96/EB, kuriai visą ar dalinę energiją tiekia arba gali tiekti baterijos ar akumuliatoriai;

12)

gamintojas – tai bet kuris valstybėje narėje esantis asmuo, kuris, nepriklausomai nuo naudojamo pardavimo būdo, įskaitant 1997 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 97/7/EB dėl vartotojų apsaugos, susijusios su nuotolinės prekybos sutartimis (17), apibrėžtas nuotolinio ryšio priemones, pirmą kartą profesiniais pagrindais pateikia baterijas ar akumuliatorius, įskaitant tas baterijas ar akumuliatorius, kurie įmontuoti į prietaisus ar transporto priemones, į tos valstybės narės rinką;

13)

platintojas – tai bet kuris asmuo, tiekiantis baterijas ir akumuliatorius galutiniam vartotojui profesiniais pagrindais;

14)

pateikimas į rinką – tai tiekimas arba tiekimo galimybės sudarymas už tam tikrą mokestį arba nemokamai trečiajai šaliai Bendrijoje, įskaitant importą į Bendrijos muitų teritoriją;

15)

ūkio subjektai – tai visi gamintojai, platintojai, surinkėjai, perdirbėjai ir kiti apdorojimą atliekantys ūkio subjektai;

16)

bevielis elektros įrankis – tai bet koks nešiojamas prietaisas, kuriam energiją tiekia baterija ar akumuliatorius ir kuris skirtas techniniam aptarnavimui, darbui statybose ar sodo priežiūrai;

17)

surinkimo procentas – tai konkrečios valstybės narės konkrečių kalendorinių metų procentinis rodiklis, apskaičiuojamas dalijant nešiojamų baterijų ir akumuliatorių atliekų, surinktų pagal šios direktyvos 8 straipsnio 1 dalį arba pagal Direktyvą 2002/96/EB per tuos kalendorinius metus, svorį iš nešiojamų baterijų ir akumuliatorių, kuriuos gamintojas arba tiesiogiai parduoda galutiniam naudotojui, arba tiekia trečiosioms šalims tikslu parduoti juos galutiniam naudotojui toje valstybėje narėje per tuos kalendorinius metus ir ankstesnius dvejus kalendorinius metus, svorio vidurkio.

a)

visas į prietaisus įmontuotas arba neįmontuotas baterijas ar akumuliatorius, kurių daugiau kaip 0,0005 % svorio sudaro gyvsidabris; ir

b)

nešiojamas baterijas ar akumuliatorius, įskaitant į prietaisus įmontuotas baterijas ar akumuliatorius, kurių daugiau kaip 0,002 % svorio sudaro kadmis.

a)

avarinėse ir signalizacijos sistemose, įskaitant avarinį apšvietimą;

b)

medicinos įrangoje; arba

c)

bevieliuose elektros įrankiuose.

a)

kuriose galutiniams vartotojams suteikiama galimybė išmesti nešiojamų baterijų ir akumuliatorių atliekas prieinamuose surinkimo punktuose netoli jų gyvenamosios vietos, atsižvelgiant į gyventojų tankumą;

b)

kuriose reikalaujama, kad nešiojamas baterijas ar akumuliatorius tiekiantys platintojai nemokamai priimtų nešiojamų baterijų ar akumuliatorių atliekas, nebent įvertinimo rezultatai rodo, kad egzistuojančios alternatyvios sistemos yra bent jau tokios pat veiksmingos siekiant šios direktyvos aplinkosaugos tikslų. Valstybės narės tokius įvertinimus paskelbia viešai;

c)

kuriose galutiniams vartotojams nėra nustatomas mokestis už nešiojamų baterijų ir akumuliatorių atliekų išmetimą arba pareiga pirkti naują bateriją ar akumuliatorių;

d)

kurios gali veikti kartu su Direktyvos 2002/96/EB 5 straipsnio 2 dalyje nurodytomis sistemomis.

a)

reikalauti, kad gamintojai įdiegtų tokias sistemas;

b)

reikalauti, kad kiti ūkio subjektai dalyvautų tokiose sistemose;

c)

išlaikyti esamas sistemas.

a)

25 % iki 2012 m. rugsėjo 26 d.;

b)

45 % iki 2016 m. rugsėjo 26 d.

a)

gali būti nustatytos pereinamojo laikotarpio priemonės, skirtos spręsti dėl konkrečių nacionalinių aplinkybių tam tikroje valstybėje narėje atsiradusius sunkumus vykdant 2 punkto reikalavimus;

b)

iki 2007 m. rugsėjo 26 d. nustatoma bendra metodologija, skirta apskaičiuoti nešiojamų baterijų ir akumuliatorių, parduotų galutiniams vartotojams, metinį kiekį.

a)

gamintojai arba trečiosios šalys įdiegtų baterijų ir akumuliatorių atliekų apdorojimo ir perdirbimo sistemas naudodami geriausius prieinamus gamybos būdus žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugos srityje; ir

b)

visos identifikuotos baterijos ir akumuliatoriai, surinkti pagal šios direktyvos 8 straipsnį arba pagal Direktyvą 2002/96/EB, būtų apdorojami ir perdirbami sistemose, atitinkančiose bent jau Bendrijos teisės aktus, visų pirma susijusius su sveikata, sauga ir atliekų tvarkymu.

a)

išs amios perdirbimo veiksmingumo skaičiavimo taisyklės įtraukiamos ne vėliau kaip 2010 m. kovo 26 d.; ir

b)

minimalus perdirbimo veiksmingumas reguliariai įvertinamas ir pritaikomas pagal geriausius prieinamus gamybos būdus bei atsižvelgiant į 1 dalies antroje pastraipoje nurodytus veiksmus.

a)

surenkant, apdorojant ir perdirbant visas nešiojamų baterijų ir akumuliatorių, surinktų pagal 8 straipsnio 1 ir 2 dalis, atliekas; ir

b)

surenkant, apdorojant ir perdirbant visas pramoninių ir automobiliams skirtų baterijų ir akumuliatorių, surinktų pagal 8 straipsnio 3 ir 4 dalis, atliekas.

a)

potencialius baterijose ir akumuliatoriuose naudojamų medžiagų padarinius gamtai ir žmonių sveikatai;

b)

pageidavimą nešalinti baterijų ir akumuliatorių atliekų kaip nerūšiuotų komunalinių atliekų ir dalyvauti atskirai surenkant šias atliekas, kad būtų palengvintas jų apdorojimas ir perdirbimas;

c)

surinkimo ir perdirbimo sistemas, kuriomis jie gali naudotis;

d)

jų vaidmenį prisidedant prie baterijų ir akumuliatorių atliekų perdirbimo;

e)

perbrauktos šiukšlių dėžės su ratais simbolio, pavaizduoto II priede, ir cheminių medžiagų simbolių Hg, Cd ir Pb reikšmes.

a)

naujoves, įskaitant savanoriškas priemones, kurių imasi gamintojai, mažindami sunkiųjų metalų ir kitų pavojingų medžiagų kiekį baterijose ir akumuliatoriuose;

b)

naujas perdirbimo ir apdorojimo technologijas;

c)

ūkio subjektų dalyvavimą aplinkosaugos vadybos sistemose;

d)

tyrimus tose srityse; ir

e)

priemones, kuriomis skatinama atliekų prevencija.

a)

baterijų ir akumuliatorių, kurių sudėtyje yra sunkiųjų metalų, keliamai rizikai valdyti skirtų naujų priemonių tinkamumas;

b)

visoms nešiojamų baterijų ir akumuliatorių atliekoms nustatytų minimalių surinkimo užduočių, numatytų 10 straipsnio 2 dalyje, tinkamumas ir galimybė nustatyti kitas užduotis vėlesniems metams atsižvelgiant į valstybių narių pasiektą technikos pažangą ir praktinę patirtį;

c)

III priedo B dalyje nustatytų minimalių perdirbimo reikalavimų tinkamumas, atsižvelgiant į informaciją, kurią suteikia valstybės narės, valstybių narių pasiektą technikos pažangą ir įgytą praktinę patirtį.

a)

jie yra įgyvendinami;

b)

juose turi būti nurodyti tikslai ir jų įgyvendinimo terminai;

c)

jie turi būti spausdinami nacionaliniame oficialiajame leidinyje arba visuomenei panašiai prieinamame oficialiame dokumente ir perduodami Komisijai.