16.9.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 253/1

(1)

2001 m. gegužės 22 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1035/2001, nustatančiu Dissostichus spp. sugavimo dokumentavimo tvarką (2), įgyvendinama sugavimo dokumentavimo tvarka, kurią 1999 m. lapkričio mėn. aštuonioliktajame kasmetiniame susitikime patvirtino Antarkties jūrų gyvųjų išteklių apsaugos komisija (toliau – CCAMLR).

(2)

CCAMLR keletą kartų keitė tvarką ir su ja susijusią rezoliuciją, siekdama pagerinti Dissostichus spp. iškrovimo, importo, eksporto, reeksporto ir perkrovimo kontrolę bei suderinti jos įgyvendinimą.

(3)

Todėl atitinkamai reikėtų iš dalies pakeisti Reglamentą (EB) Nr. 1035/2001,

1)

3 straipsnis papildomas šiais punktais:

2)

4 straipsnis pakeičiamas taip:

„4 straipsnis

1.   Kaip licencijos ar leidimo, suteikiančio laivui teisę žvejoti Dissostichus spp., išdavimo sąlygą, valstybės narės reikalauja, kad laivas iškrautų sugautą žuvį tik valstybėse, kurios yra CCAMLR susitariančiosios šalys arba kurios kitaip taiko sugavimo dokumentavimo sistemą.

2.   Valstybės narės prie licencijų ir leidimų, suteikiančių laivams teisę žvejoti Dissostichus spp., prideda visų CCAMLR susitariančiųjų šalių ir valstybių, pranešusių CCAMLR sekretoriatui apie sugavimo dokumentavimo sistemos taikymą, pavadinimus.

3.   Valstybės narės imasi visų būtinų priemonių, siekdamos užtikrinti, kad laivai, plaukiojantys su jų vėliava, kuriems leidžiama žvejoti Dissostichus spp., iškraudami ar perkraudami Dissostichus spp. būtų tinkamai užpildę sugavimo dokumentą.“;

3)

10 straipsnio 1 dalies b punkto pirma įtrauka pakeičiama taip:

4)

12 straipsnio 1 dalies pirma įtrauka pakeičiama taip:

5)

22 straipsnis pakeičiamas taip:

„22 straipsnis

Valstybės narės kiekvienais metais iki kovo 15 d., birželio 15 d., rugsėjo 15 d. ir gruodžio 15 d. pateikia Komisijai jų teritorijoje išduotų ar gautų sugavimo dokumentų apibendrintus duomenis apie iškrovimą, importą, eksportą, reeksportą ir perkrovimą, įskaitant šiuos duomenis: dokumento identifikacijos numerius; iškrovimo, importo, eksporto, reeksporto ar perkrovimo datą; iškrautą, importuotą, eksportuotą, reeksportuotą ar importuotą kiekį pagal svorį; pagal kilmę ir paskirties vietą“;

6)

I, II ir III priedai pakeičiami šio reglamento I, II ir III priedais.

16.9.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 253/7

(1)

Vadovaujantis Urugvajaus raundo daugiašalių prekybos derybų rezultatais Reglamentas (EB) Nr. 3223/94 numato kriterijus, pagal kuriuos Komisija nustato standartines importo vertes iš trečiųjų šalių importuojamiems jo priede išvardintiems produktams ir laikotarpiams.

(2)

Laikantis aukščiau nurodytų kriterijų, standartinės importo vertės turi būti nustatytos tokios, kaip nurodyta šio reglamento priede,

16.9.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 253/9

(1)

Taisyklės dėl eksporto grąžinamųjų išmokų už tam tikrus žemės ūkio produktus, eksportuojamus kaip į Sutarties I priedą neįtrauktos prekės, sistemos nustatytos 1999 m. balandžio 15 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 800/1999, nustatančiu bendrąsias išsamias eksporto grąžinamųjų išmokų sistemos taikymo žemės ūkio produktams taisykles (3), ir 2005 m. birželio 30 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1043/2005, įgyvendinančiu Tarybos reglamentą (EB) Nr. 3448/93 dėl eksporto grąžinamųjų išmokų už tam tikrus žemės ūkio produktus, eksportuojamus kaip į Sutarties I priedą neįtrauktos prekės, skyrimo sistemos ir tokių grąžinamųjų išmokų sumos nustatymo kriterijų (4).

(2)

Dėl Libane susiklosčiusių išskirtinių aplinkybių buvo padaryta didelė žala tam tikrų eksportuotojų ekonominiams interesams ir susidarius tokiai padėčiai buvo padarytas neigiamas poveikis galimybėms eksportuoti laikantis Reglamentais (EB) Nr. 800/1999 ir (EB) Nr. 1043/2005 nustatytų sąlygų.

(3)

Todėl būtina apriboti šį neigiamą poveikį priimant specialiąsias priemones ir pratęsiant kai kuriuos Reglamentuose (EB) Nr. 800/1999 ir (EB) Nr. 1043/2005 nustatytus terminus, taikomus eksporto procedūroms, kurių nebūtų galima užbaigti dėl pirmiau minėtų aplinkybių. Visų pirma reikėtų pratęsti Reglamente (EB) Nr. 800/1999 nustatytą terminą, per kurį prekės turi būti išvežtos iš Bendrijos muitų teritorijos, kad ekonominių operacijų vykdytojai, kurie jau atliko reikiamus muitinės eksporto formalumus arba perdavė atitinkamas prekes muitinės priežiūrai, galėtų pasinaudoti lankstesnėmis sąlygomis. Panašiai tam tikrais atvejais reikėtų pratęsti Reglamentu (EB) Nr. 1043/2005 nustatytą grąžinamųjų išmokų sertifikatų galiojimo laikotarpį.

(4)

Pasinaudoti šiomis nukrypti leidžiančiomis nuostatomis turėtų būti leidžiama tik tiems ekonominių operacijų vykdytojams, kurie, visų pirma remdamiesi eksporto dokumentais arba 1989 m. gruodžio 21 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 4045/89 dėl valstybių narių atliekamo sandorių, sudarančių Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo Garantijų skyriaus finansavimo sistemos dalį, patikrinimo ir panaikinančio Direktyvą 77/435/EEB (5) 1 straipsnio 2 dalyje nurodytais dokumentais nepažeidžiant to reglamento kitų taikomų nuostatų, gali įrodyti, kad dėl pirmiau minėtų aplinkybių per nurodytą laikotarpį jie negalėjo vykdyti eksporto operacijų.

(5)

Siekiant sumažinti neigiamą poveikį, kurį dėl išskirtinių aplinkybių Libane galėjo patirti visi ekonominių operacijų vykdytojai, šis reglamentas turėtų būti taikomas nuo 2006 m. liepos 1 d.

(6)

Šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Horizontaliųjų klausimų dėl prekybos perdirbtais žemės ūkio produktais, neįtrauktais į Sutarties I priedą, valdymo komiteto nuomonę,

16.9.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 253/11

(1)

Pagal 2005 m. lapkričio 9 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1898/2005, nustatantį išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1255/1999 įgyvendinimo taisykles, taikomas grietinėlės, sviesto ir koncentruoto sviesto realizavimo Bendrijos rinkoje priemonėms (2), intervencinės agentūros gali nuolatinio konkurso tvarka parduoti tam tikrus sviesto iš jų saugomų intervencinių atsargų kiekius ir teikti pagalbą už grietinėlę, sviestą ir koncentruotą sviestą. To reglamento 25 straipsnyje nustatyta, kad, atsižvelgiant į kiekvienam atskiram konkursui gautas paraiškas, yra nustatoma mažiausia sviesto pardavimo kaina ir didžiausia pagalba už grietinėlę, sviestą ir koncentruotą sviestą Be to, nustatyta, kad kaina arba pagalba gali skirtis priklausomai nuo numatomo sviesto panaudojimo, jo riebalų kiekio ir įdėjimo procedūros. Atitinkamai turi būti nustatyta perdirbimo užstato suma, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1898/2005 28 straipsnyje.

(2)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Pieno ir pieno produktų vadybos komiteto nuomonę,

16.9.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 253/13

(1)

Pagal 2005 m. lapkričio 9 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1898/2005, nustatantį išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1255/1999 įgyvendinimo taisykles, taikomas grietinėlės, sviesto ir koncentruoto sviesto realizavimo Bendrijos rinkoje priemonėms (2), intervencinės agentūros gali nuolatinio konkurso tvarka parduoti tam tikrus sviesto iš jų saugomų intervencinių atsargų kiekius ir teikti pagalbą už grietinėlę, sviestą ir koncentruotą sviestą. To reglamento 25 straipsnyje nustatyta, kad, atsižvelgiant į paraiškas, gautas kiekvienam atskiram konkursui, yra nustatoma mažiausia sviesto pardavimo kaina ir didžiausia pagalba už grietinėlę, sviestą ir koncentruotą sviestą. Be to, nustatyta, kad kaina arba pagalba gali skirtis priklausomai nuo numatomo sviesto panaudojimo, jo riebalų kiekio ir įdėjimo procedūros. Atitinkamai turi būti nustatyta perdirbimo užstato suma, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1898/2005 28 straipsnyje.

(2)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Pieno ir pieno produktų vadybos komiteto nuomonę,

16.9.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 253/15

(1)

Pagal 2005 m. lapkričio 9 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1898/2005, nustatančio išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1255/1999 įgyvendinimo taisykles, taikomas grietinėlės, sviesto ir koncentruoto sviesto realizavimo Bendrijos rinkoje priemonėms (2), 47 straipsnį intervencinės agentūros skelbia nuolatinį konkursą pagalbai už koncentruotą sviestą teikti. To reglamento 54 straipsnyje numatyta, kad, atsižvelgiant į paraiškas, gautas kiekvienam specialiam konkursui, turi būti nustatyta didžiausia pagalbos suma už koncentruotą sviestą, kurio sudėtyje yra mažiausiai 96 % riebalų.

(2)

Siekiant užtikrinti koncentruoto sviesto perdavimą į mažmeninę prekybą, turi būti pateiktas Reglamento (EB) Nr. 1898/2005 53 straipsnio 4 dalyje numatytas sunaudojimą garantuojantis užstatas.

(3)

Atsižvelgiant į gautas paraiškas, didžiausia pagalba turėtų būti nustatyta atitinkamu lygiu ir atitinkamai turėtų būti nustatytas sunaudojimą garantuojantis užstatas.

(4)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Pieno ir pieno produktų vadybos komiteto nuomonę,

16.9.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 253/16

(1)

Pagal 1999 m. gruodžio 16 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 2771/1999, nustatančio išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1255/1999 taikymo taisykles dėl intervencijos sviesto ir grietinėlės rinkoje (2), 21 straipsnį, intervencinės agentūros paskelbė parduodančios tam tikrus savo turimų sviesto ir grietinėlės atsargų kiekius nuolatinio kvietimo dalyvauti konkurse tvarka.

(2)

Atsižvelgiant į pasiūlymus, gautus atsakant į kiekvieną individualų kvietimą dalyvauti konkurse, nustatoma minimali pardavimo kaina arba nutariama neskirti sutarties vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 2771/1999 24a straipsnyje numatyta tvarka.

(3)

Atsižvelgiant į gautus pasiūlymus, reikia nustatyti minimalią pardavimo kainą.

(4)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Pieno ir pieno produktų vadybos komiteto nuomonę,

16.9.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 253/17

(1)

Reglamento (EB) Nr. 1784/2003 10 straipsnyje numatyta, kad importuojant to reglamento 1 straipsnyje išvardytus produktus imamas Bendrajame muitų tarife nustatytas mokestis. Tačiau to straipsnio 2 dalyje nurodytų produktų muito mokestis yra lygus tiems produktams importavimo metu taikomai intervencinei kainai, padidintai 55 procentais ir sumažintai CIF importo kainos, taikomos atitinkamai siuntai, dydžiu. Tačiau šis muito mokestis negali būti didesnis už Bendrojo muitų tarifo mokestį.

(2)

Pagal Reglamento (EB) Nr. 1784/2003 10 straipsnio 3 dalies nuostatas CIF importo kainos apskaičiuojamos pagal atitinkamo produkto reprezentatyvias kainas pasaulinėje rinkoje.

(3)

Reglamente (EB) Nr. 1249/96 išdėstytos Tarybos reglamento (EB) Nr. 1784/2003 taikymo taisyklės grūdų sektoriaus importo muitų mokesčių srityje.

(4)

Importo teisės taikomos tol, kol bus nustatytos naujos.

(5)

Kad būtų užtikrintas sklandus importo muitų sistemos veikimas, apskaičiuojant muitus reikėtų remtis reprezentatyviais rinkos kursais, nustatytais per ataskaitinį laikotarpį.

(6)

Taikant Reglamentą (EB) Nr. 1249/96 reikėtų nustatyti tokius importo muitus, kokie nurodyti šio reglamento priede,

16.9.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 253/20

(1)

Ši byla yra susijusi su E.ON (Vokietija) ketinimu įsigyti dvi Vengrijos integruotos naftos ir dujų bendrovės MOL pavaldžiąsias bendroves, kurios verčiasi didmenine prekyba, rinkodara ir prekyba dujomis bei dujų laikymu. MOL taip pat turi dvejus metus galiosiantį pasirenkamąjį pardavimo sandorį, suteikiantį teisę parduoti E.ON bendrovei savo dujų perdavimo pavaldžiąją įmonę.

(2)

MOL jau prieš sandorį turi beveik išimtinę prieigos prie dujų išteklių ir dujų infrastruktūros kontrolę Vengrijoje. MOL valdo dujų perdavimo tinklą, visas Vengrijos dujų saugyklas ir užima beveik monopolinę padėtį didmeninės prekybos dujomis rinkoje. Jau šiuo metu MOL kontroliuoja dujų išteklius (importą ir vidaus gavybą) ir dujų infrastruktūrą. Dabar E.ON perims šią kontroliuotojo padėtį.

(3)

Siūlomu sandoriu bus įgyvendintas šis esminis pasikeitimas: E.ON, skirtingai nei MOL, turi stiprią padėtį Vengrijos mažmeninio dujų ir elektros tiekimo rinkoje. Todėl, išskyrus MOL bendrovės dujų ir elektros perdavimo ir dujų gavybos verslą, šiuo sandoriu bus sukurtas vertikaliai integruotas subjektas kartu su dujų ir elektros tiekimo grandinėmis Vengrijoje.

(4)

Komisijos atliktu rinkos tyrimu nustatyta, kad dėl naujo subjekto beveik išimtinės Vengrijoje prieinamų dujų (daugiausia importuotų iš Rusijos) išteklių kontrolės ir jo vertikalios integracijos dujų ir elektros rinkose, sandoriu galėtų būti keliamas rimtas pavojus, kad konkurencija antrinėse dujų ir elektros rinkose bus slopinama. Kaip minėta, skirtingai nei MOL, E.ON veikia antrinėse rinkose: didmeninės prekybos dujomis rinkoje, mažmeninėje prekybos dujomis ir elektra bei jų skirstymo rinkoje (kontroliuodama dvi iš šešių regioninių dujų skirstomųjų bendrovių ir tris iš šešių regioninių elektros skirstomųjų bendrovių) ir elektros gamybos rinkoje. Tai pakeis naujo subjekto veiklos motyvus antrinėje rinkoje veikiančių konkurentų atžvilgiu. Todėl naujas subjektas turės galimybę ir motyvą diskriminuoti konkurentus tiek dujų, tiek elektros sektorių antrinėse rinkose.

(5)

2005 m. spalio 20 d.E.ON, siekdama pašalinti per procedūrą nustatytas konkurencijos problemas, pateikė įsipareigojimų paketą. 2005 m. lapkričio 16 d.E.ON pateikė persvarstytus įsipareigojimus. 2005 m. gruodžio 8 d. buvo pateikti galutiniai įsipareigojimai. Komisija laikosi nuomonės, kad atlikus rinkos tyrimą E.ON iš esmės pagerino įsipareigojimus lyginant juos su pirminiu pasiūlymu, ir jais išsklaidomas trečiųjų šalių išreikštas susirūpinimas dėl būtinybės užtikrinti pakankamą dujų likvidumą Vengrijos didmeninės prekybos dujomis rinkoje tokia kaina ir tokiomis sąlygomis, kurios suteiktų galimybę trečiosioms šalims veiksmingai konkuruoti su nauju subjektu Vengrijos antrinėse dujų ir elektros rinkose.

(6)

Todėl siūlomas priimti susijungimą leidžiantis sprendimas su sąlygomis ir įsipareigojimais pagal Susijungimų reglamento 8 straipsnio 2 dalį.

(7)

E.ON Ruhrgas International AG (toliau – E.ON) priklauso E.ON bendrovių grupei, kuri yra privati energetikos grupė, daugiausia besiverčianti elektros ir dujų tiekimu.

(8)

Vengrijos naftos ir dujų bendrovė MOL (toliau – MOL, Vengrija) yra integruota naftos ir dujų grupė, kuri visų pirma veikia Vengrijos gamtinių dujų, alyvų, degalų ir chemikalų rinkoje. Tai valstybinė bendrovė, kurios akcijomis prekiaujama Budapešto vertybinių popierių biržoje. Vengrijos valstybė vis dar turi 12 % bendrovės akcijų ir „auksinę akciją“.

(9)

Ši byla yra susijusi su koncentracija, kuria E.ON įsigyja MOL Földgázellátó Rt. (toliau – MOL DPRP (didmeninė prekyba, rinkodara, prekyba)) ir MOL Földgáztároló Rt. (toliau – MOL dujų laikymas). E.ON taip pat įsigis MOL turimas bendros OAO Gazprom ir MOL įmonės Panrusgáz Magyar-Orosz Gázipari Rt. (toliau – Panrusgáz) akcijas.

(10)

Šiuo sandoriu E.ON neįsigyja kitos tik MOL kontroliuojamos pavaldžiosios įmonės MOL Földgázszállító Rt. (toliau – MOL dujų perdavimas). MOL vietoj to suteiktas pasirenkamasis pardavimo sandoris, pagal kurį per kitus dvejus metus MOL gali pareikalauti, kad E.ON pirktų „25 % plius 1 akciją“ arba „75 % minus 1 akciją“MOL dujų perdavime.

(11)

Galiausiai MOL pasilieka savo dujų paieškos ir gavybos verslo kontrolę (MOL pirminėje rinkoje veikiantis dujų paieškos ir gavybos padalinys (toliau – MOL paieška ir gavyba)). Vis dėlto MOL ir MOL DPRP sudarė naują ilgalaikį dujų tiekimo susitarimą dėl MOL paieškos ir gavybos išgaunamų dujų (toliau – tiekimo susitarimas).

(12)

Atsižvelgdama į Vengrijos dujų rinkų ypatybes Komisija nustatė šias atitinkamas dujų sektoriaus rinkas:

(13)

Nuo 2004 m. liepos 1 d. pagal Vengrijos teisę visi klientai, išskyrus gyventojus, tapo turinčiais teisę laisvai pasirinkti tiekėją laisvaisiais klientais. Gyventojai turės šią teisę vėliausiai nuo 2007 m. liepos 1 d.

(14)

Vengrijos gamtinių dujų sektorius yra apibūdintinas kaip mišrus modelis, kuriame derinamas reguliuojamos rinkos segmentas (arba komunalinių paslaugų rinka), kuris yra ankstesnio Vengrijos dujų režimo padarinys, ir liberalizuotas rinkos segmentas (arba atviros rinkos segmentas). Reguliuojamos rinkos segmente komunalinių paslaugų didmenininkas (MOL DPRP) teisės aktais įpareigotas visiškai patenkinti RSB komunalinėms paslaugoms skirtų dujų poreikį, o RSB yra įpareigotos gauti savo komunalinėms paslaugoms reikalingas gamtines dujas tik iš komunalinių paslaugų didmenininko (reguliuojamomis kainomis). Komunalinių paslaugų tiekėjai RSB turi išimtinę teisę ir įpareigojimą tiekti dujas reguliuojamomis kainomis jų teritorijose esantiems klientams. Laisvieji klientai turi teisę rinktis: toliau gauti dujas pagal jų sutartį su dabartiniu dujų tiekėju (jų RSB arba komunalinių paslaugų didmenininku MOL DPRP, jei MOL DPRP tiesiogiai tiekia dujas klientui) arba nutraukti komunalinių paslaugų sutartį ir pirkti jiems reikalingas dujas iš prekiautojo arba importuoti gamtines dujas patiems. Numatoma, kad mišrus modelis išnyks po 2007 m. liepos mėn.

(15)

Rinkos tyrimu patvirtinta, kad Vengrijoje yra atskira dujų tiekimo prekiautojams produktų rinka, kurioje importuotojai ir (arba) gavyba besiverčiantys subjektai parduoda prekiautojams dujas, o prekiautojai parduoda jas vieni kitiems tiekdami dujas atviros rinkos segmentui. Reguliuojamos rinkos segmente RSB yra įpareigotos pirkti komunalinėms paslaugoms skirtas dujas iš komunalinių paslaugų didmenininko (MOL DPRP).

(16)

Šioje byloje tyrimu nustatyta, kad visų paveiktų rinkų apimtis yra nacionalinė, išskyrus dujų skirstymo ir dujų tiekimo gyventojams rinkas, kurių dabartinė apimtis yra regioninė (t. y. apribota konkrečiomis dujų skirstymo teritorijomis Vengrijoje).

(17)

Atsižvelgdama į Vengrijos rinkų ypatybes Komisija nustatė šias atitinkamas elektros sektoriaus rinkas:

(18)

Vengrijos elektros sektorius taip pat yra apibūdintinas kaip mišrus modelis, kuriame yra reguliuojamos rinkos ir atviros rinkos segmentai. Nuo 2004 m. liepos 1 d. visi klientai, išskyrus gyventojus, tapo turinčiais teisę pasirinkti tiekėją laisvaisiais klientais. Gyventojai turės šią teisę nuo 2007 m. liepos 1 d. Kaip ir dujų sektoriuje, turintys tokią pasirinkimo laisvę klientai turi teisę pakeisti tiekėją, tačiau nėra įpareigoti tai daryti ir todėl gali ir toliau gauti elektrą iš atitinkamo regioninio tiekėjo pagal komunalinių paslaugų sutartį. Vis dėlto daugiau klientų perėjo į atviros rinkos segmentą elektros sektoriuje nei dujų sektoriuje. 2005 m. birželio mėn. 32 % bendro Vengrijos elektros vartojimo teko atviros rinkos segmentui.

(19)

Šioje byloje tyrimu nustatyta, kad daugumos paveiktų rinkų apimtis yra nacionalinė, išskyrus elektros skirstymo ir elektros mažmeninio tiekimo gyventojams rinkas, kurių dabartinė apimtis yra regioninė (t. y. apribota konkrečiomis elektros skirstymo teritorijomis Vengrijoje).

(20)

MOL DPRP užima dominuojančią padėtį Vengrijos didmeninio dujų tiekimo RSB ir prekiautojams rinkoje dėl anksčiau turėtos teisėtos monopolininkės padėties. MOL DPRP tebeturint buvusios monopolininkės teises reguliuojamos rinkos segmente, Komisijos atliktu tyrimu nustatyta, kad yra didelės kliūtys patenkant į Vengrijos dujų rinkos atviros rinkos segmentą. Pagrindinė kliūtis Vengrijos rinkos naujokams – sunki prieiga prie konkurencingų dujų išteklių ir likvidumo stoka Vengrijos didmeninėje dujų rinkoje.

(21)

Visų pirma MOL DPRP kontroliuoja ir kontroliuos prieigą prie šalies viduje išgaunamų dujų išteklių ir konkurencingo importo.

(22)

Vengrijos dujų vidaus gavyba nėra maža – 2004 m. ji siekė apytikriai 3 milijardų m3 dujų sudarydama apie 20 % bendro nacionalinio dujų vartojimo. Tyrimu taip pat nustatyta, kad Vengrijos dujos yra konkurencingos importuojamų dujų atžvilgiu.

(23)

Nors pagal siūlomą sandorį E.ON neįsigyja MOL paieškos ir gavybos, MOL paieška ir gavyba ir MOL DPRP sudarė 10 metų tiekimo susitarimą, kuris yra sandorio dalis, dėl MOL paieškos ir gavybos šalies viduje išgaunamų dujų. Pagal šio tiekimo susitarimo sąlygas dujų apimtis, kurią MOL paieška ir gavyba tieks MOL DPRP, yra nustatyta nurodant MOL paieškos ir gavybos gavybos prognozes. Komisija nustatė, kad šalies viduje išgaunamų dujų negali pirkti trečiosios šalys […], nes apimtis, dėl kurios susitarta, atitinka MOL paieškos ir gavybos prognozes ir kad kiekiai, kurie įgyvendinant susitarimą liks prieinami trečiosioms šalims, sieks daugiausia [27 %–37 %] pagal MOL paieškos ir gavybos gavybos prognozes.

(24)

Importas sudaro 80 % bendro dujų vartojimo Vengrijoje, ir yra numatoma, kad importas didės, nes vidaus gavyba mažėja. Yra du punktai, per kuriuos į Vengriją patenka importuojamos dujos: Rytų punktas (Beregovo Ukrainos pasienyje) ir Vakarų punktas (Vengrijos–Austrijos dujotiekio linija Austrijos pasienyje).

(25)

Tyrimu nustatyta, kad visos į Vengriją importuojamos (ir vienintelės konkurencingos) dujos yra iš Rusijos (t.y. gaunamos iš Gazprom) arba tranzitu per Rusiją ir Ukrainą (t.y. Gazprom kontroliuojamais tranzitiniais dujotiekiais) gabenamos dujos iš NVS šalių (visų pirma Turkmėnistano). Vengrijoje alternatyvaus prieinamo šaltinio nenumatoma iki 2012 m., kai pradės veikti NABUCCO dujotiekis, kuriuo bus gabenamos dujos iš Vidurio Rytų ir Kaspijos regiono.

(26)

Iki rinkos liberalizavimo MOL buvo į Vengriją importuojamų dujų monopolininkė. MOL DPRP, siekdama užtikrinti dujų tiekimą, sudarė ilgalaikius tiekimo susitarimus, kurių trukmė yra iki [….] (iki [….] su Panrusgáz, Gaz de France (GdF), E.ON ir Bothli-Trade (Bothli-Trade perleido šią sutartį iki šiol vieninteliam naujam Vengrijos dujų rinkos dalyviui EMFESZ). MOL DPRP iš E.ON ir GdF pirktos ir per Vakarų punktą importuotos dujos iš tikrųjų yra Rusijos dujos, kurios yra apytikriai [27 %–37 %] brangesnės nei iš Gazprom per Panrusgáz arba iš EMFESZ pirktos dujos.

(27)

Rinkos tyrimu nustatyta, kad šiuo metu naujiems dalyviams yra sunku gauti prieigą prie Rusijos dujų lygiagrečiai su MOL DPRP galiojančiomis sutartimis. Atrodo, kad Gazprom neturėtų motyvo parduoti daugiau į Vengriją eksportuojamų dujų nei būtina ateityje padidėsiančio Vengrijos poreikio ir jau įtrauktos į galiojančias MOL DPRP ilgalaikes importo sutartis tiekimo apimties skirtumui panaikinti.

(28)

Gazprom jau tiekia per savo ir MOL bendrą įmonę Panrusgáz beveik visą Vengrijai reikalingą dujų kiekį. Komisija laikosi nuomonės, kad neįmanoma konkuruoti su MOL DPRP perkant dujas iš Gazprom. Pirma, Gazprom neturi motyvo pigiau parduoti dujas kitam prekiautojui dujomis, nes tokių parduotų dujų kiekis tiesiog pakeistų Vengrijos rinkoje jau Gazprom parduodamų dujų kiekį. Antra, dujos, kurias Gazprom parduotų brangiau, nebūtų konkurencingos Vengrijoje.

(29)

Be to, dėl plataus klientų rato ir didelės pardavimų apimties MOL DPRP turi ir turės daug svarbių pranašumų prieš galimus naujus dalyvius tiekimo saugumo ir išlaidų, susijusių su dujų perdavimu ir laikymu, srityse.

(30)

Dėl šių priežasčių MOL DPRP, dar nesudarius sandorio, dominuoja įvairiose Vengrijos didmeninės prekybos dujomis rinkose (dujų tiekimas RSB, dujų tiekimas prekiautojams, dujų tiekimas elektrinėms).

(31)

Esminis sandoriu sukurtas pokytis – E.ON, skirtingai nei MOL, per savo RSB verčiasi mažmeniniu dujų tiekimu smulkiems pramonės ir prekybos klientams. Todėl susijungimu bus sukurta besiverčianti didmenine ir mažmenine dujų prekyba vertikaliai integruota bendrovė. Kai tik bus sudarytas sandoris, tikėtina, kad naujas subjektas turės galimybę ir motyvą neleisti dabartiniams ir galimiems konkurentams konkuruoti antrinėje dujų tiekimo smulkiems pramonės ir prekybos klientams rinkoje, nes konkurentai būtų priklausomi nuo didmeninėje rinkoje jiems dujas tiekiančio naujo subjekto.

(32)

Po susijungimo naujas subjektas turės galimybę neteikti konkurentams prieigos prie dujų išteklių ir įvairiais būdais didinti konkurentų išlaidas. Naujas subjektas galėtų taikyti su kainomis tiesiogiai nesusijusią diskriminaciją (pvz., tiekimo vilkinimas, prastesnės kokybės aptarnavimas, nelankstumas, nenoras derėtis iš naujo ir t. t.) reguliuojamos rinkos segmente, kuriame kainos yra reguliuojamos. Jis galėtų tiesiogiai padidinti dujų didmeninę kainą prekiautojams ir (arba) taikyti su kainomis tiesiogiai nesusijusią diskriminaciją atviros rinkos segmente.

(33)

E.ON per savo RSB užima apie [15 %–25 %] dujų tiekimo smulkiems pramonės ir prekybos klientams rinkos. Komisijos tyrimu nustatyta, kad naujo subjekto motyvas kelti konkurentų išlaidas ir jam palankiausia konkurencijos slopinimo strategija gali skatinti reguliuojamos rinkos aplinkos plėtojimą.

(34)

Todėl naujo subjekto konkurentai gali būti nustumti į šalį – tai suteiktų galimybę naujam subjektui įgyti didesnę įtaką antrinėje dujų tiekimo smulkiems pramonės ir prekybos klientams rinkoje. Šiuo trukdymu prieiti prie dujų tiekimo taip pat bus trukdoma naujiems dalyviams patekti į šią rinką, nes galimi dalyviai negali tikėtis sudaryti su nauju subjektu dujų tiekimo sutartis pagal panašias sąlygas, kurios taikomos su E.ON susijusioms įmonėms. Todėl Komisija laikosi nuomonės, kad susijungimu bus labai trukdoma konkurencijai dujų tiekimo smulkiems pramonės ir prekybos klientams rinkoje.

(35)

Šiuo metu E.ON užimamos rinkos dalis sudaro apie [15 %–25 %] dujų tiekimo Vengrijos gyventojams rinkoje. Kaip ir dujų tiekimo smulkiems pramonės klientams ir gyventojams rinkoje, naujas subjektas turės galimybę ir motyvą varžyti konkurentų prieigą prie dujų tiekimo antrinėje dujų tiekimo gyventojams rinkoje, o tai labai trukdys konkurencijai.

(36)

Kadangi 2007 m. liepos mėn., t. y. praėjus tik 18 mėnesių nuo šio sprendimo priėmimo, gyventojai gaus teisę pasirinkti tiekėją, šioje byloje Komisija laikosi nuomonės, kad didžiausias susijungimu sukeltas neigiamas poveikis konkurencijai atsiras po tos datos.

(37)

Be šio neigiamo poveikio konkurencijai tuoj pat po susijungimo taip pat gali būti sukeltas neigiamas poveikis, kuriuo i) silpninama konkurentų mažmenininkų (kurie galėtų tapti naujais dalyviais dujų tiekimo gyventojams rinkoje) padėtis kaimyninių šalių artimai susijusioje dujų tiekimo smulkiems pramonės ir prekybos klientams rinkoje ir ii) trukdoma galimiems naujiems dalyviams pasiruošti įeiti į rinką (nes įėjimui į rinką reikia pasiruošti iš anksto).

(38)

MOL DPRP ir RSB buvo tik netiesioginiai konkurentai dujų tiekimo dideliems pramonės klientams rinkoje, nes MOL DPRP gali tiekti dujas tik tiesiogiai prie perdavimo tinklo prisijungusiems klientams reguliuojamos rinkos segmente. Be to, RSB privalo apsirūpinti MOL DPRP tiekiamomis dujomis. Iki šiol nedaug klientų galėjo gauti geresnius pasiūlymus atviros rinkos segmente iš prekiautojų, pvz., EMFESZ, nes reguliuojamos kainos liko gana žemos.

(39)

Nuo 2007 m. liepos mėn. mišrus modelis ir reguliuojamos kainos nebebus taikomi dideliems pramonės klientams. Nors MOL DPRP, kaip prekiautojas dujomis, galėtų įsigyti daugiau didelių prisijungusių prie skirstomojo tinklo pramonės klientų, tačiau dėl susijungimo bus sujungti dideli MOL DPRP ir E.ON turimų klientų kiekiai (E.ON atveju – per jos kontroliuojamas RSB (KÖGÁZ, DDGÁZ) ir, tikriausiai, FŐGÁZ, apie kurią ji turi slaptos informacijos), todėl naujas subjektas tuoj pat gaus prieigą prie didelės klientų bazės (sudaranti [40 %–50 %] bendra rinkos dalis bus priešpastatyta esamam konkurentui EMFESZ ir galimiems naujiems dalyviams).

(40)

Todėl Komisija laikosi nuomonės, kad susijungimu užėmus dominuojančią padėtį bus labai trukdoma konkurencijai dujų tiekimo dideliems pramonės klientams rinkoje.

(41)

MOL dujų laikymas yra vienintelė galinti teikti dujų laikymo paslaugas bendrovė Vengrijoje. Prieiga prie saugyklų yra svarbi kiekvienam dujų tiekėjui, kad jis galėtų veikti dujų didmeninėje ir mažmeninėje rinkose, ypač sprendžiant susijusių su klientų poreikiais sezoninių svyravimų klausimą. Komisija laikosi nuomonės, kad dėl susijungimo naujasis subjektas turės galimybę ir motyvą stiprinti konkurencijos slopinimo strategiją diskriminuodamas konkurentus prieigos prie saugyklų srityje net esant visiškai reguliuojamoms dujų laikymo paslaugų kainoms (kaip reikalaujama sandoriui pritariančiame Vengrijos energetikos tarnybos sprendime).

(42)

Naujas subjektas gali taip pat kontroliuoti naujų Vengrijos dujų saugyklų įrengimą, nes i) MOL dujų laikymas turi pasirenkamąjį pirkimo sandorį pirkti išnaudotus laukus iš MOL paieškos ir gavybos ir ii) MOL motyvas teikti pirmenybę MOL dujų laikymui parduodant MOL paieškai ir gavybai priklausančius išnaudotus laukus yra susijęs su MOL dujų laikyme turima 25 % akcijų dalimi.

(43)

MOL dujų perdavimas valdo ir vadovauja aukšto slėgio tinklui Vengrijoje. MOL tebeturės „25 % plius 1“MOL DPRP akcijų dalį – tai bus motyvas MOL dujų perdavimui stiprinti E.ON konkurentams antrinėje rinkoje nuostolingą konkurencijos slopinimo strategiją dujų tiekimo srityje diskriminuojant juos prieigos prie perdavimo tinklo atžvilgiu.

(44)

Komisijos rinkos tyrimu taip pat nustatytos konkurencijos problemos įvairiose elektros rinkose, atsirasiančios dėl MOL DPRP veiklos pirminėje dujų tiekimo didelėms elektrinėms rinkoje ir E.ON veiklos antrinėse elektros gamybos ir didmeninės bei mažmeninės prekybos rinkose vertikalios integracijos.

(45)

Kadangi MOL nedalyvauja elektros rinkose, E.ON nuo 1995 m. daug investavo į Vengrijos elektros sektorių. Šiuo metu ši grupė verčiasi elektros gamyba mažoje dujinėje elektrinėje Debrecene (95 MW) ir didmeniniu bei mažmeniniu tiekimu valdydama tris iš šešių elektros RSB ir elektros prekybos bendrovę E.ON EK. Be to, E.ON kontroliuoja įvairias bendroves, susijusias su mažmeniniu elektros tiekimu kaimyninėse šalyse.

(46)

Iki sandorio sudarymo MOL DPRP jau dominuoja dujų tiekimo didelėms elektrinėms rinkoje. Sandoriu sukurtas esminis pokytis bus šis: naujas subjektas turės ne tik galimybę, bet ir motyvą išnaudoti savo kontroliuojančią padėtį Vengrijos dujų išteklių srityje neleisdamas esamiems ir galimiems konkurentams antrinėse elektros rinkose verstis didmeniniu elektros tiekimu prekiautojams, mažmeniniu elektros tiekimu vidutiniams ir dideliems pramonės ir prekybos klientams, mažmeniniu elektros tiekimu smulkiems pramonės ir prekybos klientams ir mažmeniniu elektros tiekimu gyventojams.

(47)

2005 m. bendri Vengrijos gamybos pajėgumai sudarė apytikriai 8 000 MW, o 2004 m. per didžiausią apkrovą šalyje – 6 350 MW. Vengrijos elektros gamybą sudaro branduolinė energija (1 800 MW instaliuoto galingumo) ir kūrenamų rusvosiomis anglimis, dujomis bei akmens anglimis elektrinių gaminama energija (5 700 MW instaliuoto galingumo). Beveik 40 % Vengrijoje naudojamos elektros gamina Paksi branduolinė jėgainė, o likusius 60 % daugiausia sudaro angliavandeniliais (rusvosiomis anglimis, dujomis ir akmens anglimi) kūrenamų elektrinių gaminama elektra ir importuojama elektra. Didžioji dalis didelių elektrinių galingumų yra užsakomi pagal ilgalaikius energijos pirkimo susitarimus (EPS) su įsitvirtinusiu Vengrijos elektros operatoriumi ir komunalinių paslaugų didmenininku MVM. Rinkos tyrimu nustatyta, kad 2005 m. bendras pagal EPS užsakyto galingumo dydis sudarė 4 000–5 000 MW.

(48)

Numatoma, kad iki 2020 m. reikės didelių naujų gamybos pajėgumų (5 000 MW arba 60 % šiuo metu instaliuoto galingumo) siekiant pakeisti senas elektrines (3 500 MW) ir patenkinti didėjantį elektros poreikį Vengrijoje. Atitinkamai Vengrijos elektros gamybos pajėgumai turėtų padidėti nuo 8 000 MW iki apytikriai 10 500 MW.

(49)

Komisijos atliktu rinkos tyrimu dėl naujų Vengrijos elektrinių projektų nustatyta, kad dujos bus pagrindinis naujų elektrinių kuras. Vengrijos energetikos reguliavimo institucija laikosi nuomonės, kad dujomis kūrenamų elektrinių pajėgumai siektų apytikriai 60 % naujų gamybos pajėgumų.

(50)

Elektrą į Vengriją importuoja daugiausia prekiautojai, perduodantys elektrą toliau tranzitu arba tiekiantys ją vidutiniams ir stambiems klientams. 2003 m. komunalinių paslaugų didmenininko MVM importuota elektra sudarė [30 %–40 %] bendro elektros importo. E.ON, kurios dalis sudarė [10 %–20 %] bendro importo, buvo antra pagal dydį importuotoja lenkdama kitus prekiautojus elektra. Pagal 2005 m. elektros perdavimo operatoriaus MAVIR tyrimą numatoma, kad Vengrijos elektros importas sumažės per kitus dešimt metų, o bendras Vengrijos elektros poreikis ir toliau didės. Todėl elektros importo dalis bendrame elektros poreikyje sumažės, o vidaus gamybos dalis padidės.

(51)

Iki sandorio sudarymo MOL DPRP jau užima dominuojančią padėtį dujų tiekimo didelėms elektrinėms rinkoje. Todėl sudarius sandorį naujas subjektas turės galimybę nustatyti konkurentų elektrinėms dujų tiekimo sąlygas (kainas, tiekimo suteikimo taisykles, „imk arba mokėk“ (angl. „take-or-pay“) baudas, galimybę nutraukti tiekimą ir kt.) ir diskriminuoti konkurentų elektrines įvairiais būdais.

(52)

Komisijos atliktu tyrimu nustatyta, kad sudarius sutartį E.ON gali nedelsdamas pradėti vykdyti dvejopą strategiją stiprindama savo padėtį Vengrijos elektros gamybos ir didmeninio bei mažmeninio elektros tiekimo rinkose.

(53)

Naujų elektrinių atžvilgiu E.ON gali pakelti dujų kainas konkurentų naujoms dujomis kūrenamoms elektrinėms siekdama priversti šiuos konkurentus nestatyti naujų dujomis kūrenamų elektrinių ir suteikdama pirmenybę savo naujų elektrinių projektams. Ši strategija būtų patraukli E.ON, nes ji labai domisi dideliu jos energijos gamybos pajėgumų didinimu Vengrijoje. E.ON taip pat gali diskriminuoti naujas dujomis kūrenamas elektrines, kurios netiekia elektros su ja susijusioms bendrovėms antrinėje mažmeninėje elektros rinkoje. Ši strategija būtų ekonomiškai racionali, nes ją naudodamas E.ON įgytų tam tikrą elektros gamybos ir didmeninės prekybos kontrolę ir papildomą konkurencinį pranašumą elektros mažmeninėje rinkoje.

(54)

Esamų elektrinių atžvilgiu naujas subjektas gali įgyvendinti tą pačią konkurencijos slopinimo strategiją siekdamas riboti konkurentų galimybę konkuruoti atviros rinkos elektros gamybos ir didmeninės prekybos segmente ir galiausiai priversti juos pasitraukti iš rinkos. Keli rinkos dalyviai išreiškė susirūpinimą, kad po to E.ON siektų įsigyti jų turtą.

(55)

Ateityje liberalizavus reguliuojamą sistemą, kuriai bus būdinga didesnė prieiga prie atviros rinkos segmente esamų energijos gamybos pajėgumų (ir E.ON didesnė dalis elektros gamybos rinkoje), pirmiau apibūdinta konkurencijos slopinimo strategija bus dar veiksmingesnė, ir todėl ši strategija bus dar kenksmingesnė. Šia strategija būtų sumažinta konkurentų dujomis kūrenamų elektrinių galimybė konkuruoti ir ribojama konkurencingos elektros didmeninės rinkos vystymosi apimtis.

(56)

Netrukus po sandorio sudarymo (skirtingai nuo aplinkybių, jei naujas elektrines statytų kiti rinkos dalyviai) dėl E.ON strategijos naujų Vengrijos elektros gamybos pajėgumų vystymasis taptų lėtesnis ir mažiau konkurencingas, o galiausiai kiltų didmeninės elektros kainos. Todėl tai kenktų veiksmingai konkurencijai elektros gamybos ir didmeninio elektros tiekimo prekiautojams rinkoje.

(57)

E.ON neabejotinai yra pirmaujantis Vengrijos mažmeninės elektros tiekimo rinkos dalyvis. Tai yra vienintelė grupė, užimanti tvirtą padėtį tiek reguliuojamos rinkos (turi tris iš šešių RSB), tiek atviros rinkos (E.ON EK yra viena iš trijų didžiausių prekiautojų elektra Vengrijoje) segmentuose, o grupės rinkos dalis sudaro apie [40 %–50 %].

(58)

E.ON strategija elektros gamybos ir didmeninio pardavimo rinkoje labai pakenktų konkurencijai visose mažmeninio elektros tiekimo rinkose. Pirma, dėl šio poveikio nauji gamybos pajėgumai būtų vystomi be konkurencijos, o didmeninės kainos pakiltų. Antra, naujas subjektas tikriausiai įgyvendins strategiją sujungti dujų tiekimą ir dujomis kūrenamų elektrinių gaminamos elektros pirkimą – tai sumažintų konkurentų mažmeninėje rinkoje galimybę gauti konkurencingą elektrą ir sustiprintų naujo subjekto jau turimą didelę įtaką mažmeninėje elektros rinkoje. Galiausiai Komisijos atliktu rinkos tyrimu nustatyta, kad dvigubiems pasiūlymams (dujų ir elektros) tikriausiai teks svarbus vaidmuo Vengrijoje. Komisijos nuomone, netrukus po sutarties sudarymo E.ON turės galimybę ir motyvą neleisti visoms kitoms mažmeniniu elektros pardavimu besiverčiančioms bendrovėms teikti dvigubus pasiūlymus neleisdama šios rinkos strategijos norintiems laikytis konkurentams prieiti prie dujų išteklių – tai labai trukdytų konkurencijai elektros tiekimo smulkiems pramonės ir prekybos klientams bei gyventojams rinkose.

(59)

2005 m. spalio 20 d.E.ON, siekdama pašalinti pirmiau nurodytas konkurencijos problemas dujų ir elektros rinkose, pateikė įsipareigojimų paketą. 2005 m. lapkričio 16 d.E.ON pateikė persvarstytus įsipareigojimus, o gruodžio 8 d. – galutinį įsipareigojimų variantą. Komisija laikosi nuomonės, kad atlikus rinkos tyrimą E.ON iš esmės pagerino įsipareigojimus lyginant juos su pirminiu pasiūlymu, ir jais išsklaidomas trečiųjų šalių išreikštas susirūpinimas dėl būtinybės užtikrinti pakankamą dujų likvidumą Vengrijos didmeninės prekybos dujomis rinkoje tokia kaina ir tokiomis sąlygomis, kurios suteiktų galimybę trečiosioms šalims veiksmingai konkuruoti su nauju subjektu Vengrijos antrinėse dujų ir elektros rinkose.

(60)

Pirma, įsipareigojimais numatyta, kad per šešis mėnesius nuo sandorio sudarymo dienos MOL atsisakys likusios akcijų dalies („25 % plius 1 akcijos“) MOL dujų laikyme ir MOL DPRP. Be to, 10 metų laikotarpiu MOL tiesiogiai arba netiesiogiai neįsigis MOL DPRP ir MOL dujų laikymo mažosios akcijų dalies, kol E.ON bus pagrindinė šių bendrovių akcininkė.

(61)

MOL turimos MOL dujų laikymo ir MOL DPRP 25 % akcijų dalies pardavimu, kuris numatytas įsipareigojimuose, pašalinami dėl MOL ir E.ON struktūrinių ryšių kylantys rūpesčiai. Rinkos tyrimu gana palankiai įvertintas šalių struktūrinių ryšių atsiejimas.

(62)

Antra, įsipareigojimais nustatyta, kad MOL neįgyvendins pasirenkamojo pardavimo sandorio MOL dujų perdavime turimos „25 % plius 1“ akcijų dalies atžvilgiu. Be to, 10 metų laikotarpiu, kol E.ON bus didžiosios MOL DPRP ir MOL dujų laikymo akcijų dalies akcininke, MOL neparduos E.ON arba su ja susijusioms bendrovėms MOL dujų perdavimo akcijų dalies – dėl to E.ON neįsigytų išskirtinės arba bendros MOL dujų perdavimo kontrolės.

(63)

Šia priemone bus suteikta galimybė kompetetingoms konkurencijos institucijoms išnagrinėti bet kokį naujo subjekto ir MOL dujų perdavimo struktūrinį ryšį (ypač pasirenkamojo pardavimo sandorio įgyvendinimo atveju) atsižvelgiant į tuo metu vyraujančias rinkos sąlygas.

(64)

E.ON įsipareigoja įgyvendinti Vengrijoje dujų perdavimo programą per verslo įmonėms skirtus interneto aukcionus. Šia dujų perdavimo programa, kuri tęsis 9 metus iki 2015 m. liepos mėn., numatyti aštuoni 1 milijardo m3 dujų metiniai aukcionai (2006, 2007, 2008, 2009, 2010, 2011, 2012 ir 2013 metais). Vengrijos energetikos tarnyba ir stebėseną atliekantis patikėtinis vadovaus aukcionams ir stebės dujų perdavimo programos įgyvendinimą.

(65)

Be to, per šešis mėnesius nuo sandorio sudarymo dienos E.ON įsipareigoja perduoti teisę į pusę MOL DPRP ir MOL paieškos ir gavybos sutarties dėl šalies viduje išgaunamų dujų tiekimo (toliau – tiekimo sutartis) trečiajai šaliai (toliau – trečioji šalis). Įsigaliojus sutarties perdavimui trečioji šalis perims visas MOL DPRP teises ir įsipareigojimus pagal tiekimo sutartį (pagal sutarties dalį, kuri bus perduota). Perdavimas įsigalios 2007 dujų tiekimo metų pradžioje (2007 m. liepos mėn.) ir galios per visą tiekimo sutarties galiojimo trukmę (iki 2015 m. liepos mėn.). Tiekimo sutarties dalyje, kuri bus perduota, numatyta patiekti iš viso apytikriai 7,6–10 milijardų m3 dujų, o pirmaisiais metais perduotų dujų kiekis siektų 1,2 milijardų m3.

(66)

Siekdama teisingai įvertinti, ar šalių pateikti įsipareigojimai dėl dujų perdavimo programos ir sutarties perdavimo yra tinkami per procedūrą nustatytoms konkurencijos problemoms pašalinti, Komisija išnagrinėjo panašias programas, esamas įvairiose Europos šalyse, ir atliko rinkos tyrimą su Vengrijos dujų ir elektros rinkos subjektais.

(67)

Komisija priėjo prie išvados, kad šalių pasiūlyta dujų perdavimo programa, įtraukus per rinkos tyrimą trečiosios šalies respondentų pasiūlytus pakeitimus ir pagerinimus, yra pakankama visoms dėl sandorio kylančioms konkurencijos problemoms pašalinti. Visų pirma šia dujų perdavimo programa ir sutarties perdavimu bus užtikrinta, kad visi rinkos dalyviai (dujas perkantys klientai arba prekiautojai) turės galimybę gauti jiems reikalingas dujas – bent jau didelę jų dalį nepriklausomai nuo susijungusio subjekto – konkurencingomis ir nediskriminacinėmis sąlygomis.

(68)

Komisija laikosi nuomonės, kad bendras dujų kiekis, kuris bus perduotas, yra tinkamas pakankamam dujų likvidumui Vengrijos didmeninėse dujų rinkose sukurti užtikrinant galimybę konkurencijai veiksmingai vystytis ir likti tvaria antrinėse dujų ir elektros rinkose. Bendras dujų kiekis, kuris bus patiektas taikant abi priemones, yra didelis lyginant su kitomis esamomis dujų perdavimo programomis (2 milijardai m3 dujų per metus arba 14 % bendro vartojimo Vengrijoje).

(69)

Dujų perdavimo programos ir sutarties perdavimo trukmė (iki 2015 m. liepos mėn.) užtikrins, kad pakankamas likvidumas būtų prieinamas pakankamai ilgą laiką, kol pasikeis rinkos struktūra ir konkurencijos sąlygos. Be to, šia dujų perdavimo programa ir sutarties perdavimu bus užtikrinta, kad aukciono laimėtojas įsigis dujas tokiomis pačiomis (arba geresnėmis dujų perdavimo programos atveju) konkurencinėmis sąlygomis, kaip ir naujas subjektas. Komisija laikosi nuomonės, kad kainodaros mechanizmas yra patrauklus trečiosioms šalims ir juo bus skatinama aktyviai dalyvauti pagal dujų perdavimo programą rengiamuose aukcionuose.

(70)

Dujų perdavimo programos atžvilgiu Komisija laikosi nuomonės, kad šalių siūloma programa, atsižvelgiant į jos pagrindinius bruožus (kiekius, trukmę, kainodaros mechanizmą) ir daugiau techninio pobūdžio bruožus (aukcione parduodamas dujų partijas, sutarčių trukmę, lankstumo taisykles), didžiąja dalimi atitinka kriterijus, kurie laikomi tinkamiausiais sėkmingam dujų perdavimo programų įgyvendinimui. Šalys, prižiūrint Vengrijos energetikos tarnybai, parengs išsamias aukciono ir dujų tiekimo sutarčių taisykles, kurias pateiks Komisijai patvirtinti.

(71)

Sutarties perdavimo atžvilgiu Komisija laikosi nuomonės, kad perduotą sutartį perėmusi trečioji šalis taps didele ir tvaria konkurencinga jėga Vengrijos dujų rinkoje. Ji turės pakankamai ilgalaikių dujų išteklių įtvirtinti savo padėtį Vengrijos dujų rinkose ir užtikrinti likvidumą tose rinkose.

(72)

E.ON įsipareigoja suteikti prieigą prie saugyklų reguliuojamomis kainomis ir sąlygomis dujas perkantiems klientams ir prekiautojams, kurie tiesiogiai perka dujas pagal dujų tiekimo programą arbą sutarties perdavimą. Visų pirma E.ON įsipareigoja suteikti prieigą prie pakankamos talpos saugyklų net tiems galutiniams naudotojams ir didmenininkams, kurie perka dujas pirmą kartą (nauji klientai) arba kuriems dėl didesnio poreikio reikia didesnių laikymo talpų (pagal galiojančią reguliavimo sistemą garantuojamas saugyklų teikėjo pakeitimas tik esamiems klientams, o jie gali laikyti dujų kiekius ne didesnius nei esamus).

(73)

Komisija laikosi nuomonės, kad įsipareigojimas yra pakankamas siekiant užtikrinti veiksmingą ir nediskriminacinę prieigą prie saugyklų, kuriose telpa atitinkami dujų kiekiai, ir suteiks galimybę prekiautojams ir klientams skirstyti įsigytas dujas pagal savo pačių ir klientų poreikius. Įsipareigojimas dėl saugyklų padės dujų ir sandorio perdavimą padaryti patrauklesniais trečiosioms šalims.

(74)

Dėl pirmiau nurodytų atskirai arba kartu svarstytų priežasčių Komisija priėjo prie išvados, kad E.ON pateikė pakankamus įsipareigojimus sprendžiant dėl šios koncentracijos kylančias konkurencijos problemas.

(75)

Todėl Komisijos sprendimu sandoris, apie kurį pranešta, skelbiamas atitinkančiu bendrąją rinką ir EEE susitarimo veikimą pagal Susijungimų reglamento 8 straipsnio 2 dalį.

16.9.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 253/29

(1)

Pagal Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliuciją (JTSTR)1244 procesas, kuriuo siekiama nustatyti būsimą Kosovo statusą ir kuriam vadovauja JT specialusis pasiuntinys Martti Ahtisaari, buvo pradėtas 2005 m. lapkričio mėn. pradžioje. Šio proceso sėkmė yra svarbi ne tik siekiant suteikti aiškesnę perspektyvą Kosovo gyventojams, bet taip pat siekiant visuotinio stabilumo regione.

(2)

Jungtinės Tautos ir toliau vykdys numatytą veiklą Kosove iki JTSTR 1244 galiojimo pabaigos. Tačiau Jungtinės Tautos nurodė, kad nustačius statusą jos nebevadovaus procesui. ES gyvybiškai svarbus šio proceso teigiamas rezultatas, taip pat atsakomybė ir priemonės tokiam rezultatui pasiekti. ES pareiškė esanti pasirengusi nustačius statusą stiprinti savo vaidmenį Kosove. Taigi ES turės imtis svarbaus vaidmens sudėtingoje Kosovo aplinkoje.

(3)

Stabilizacijos ir asociacijos procesas yra Vakarų Balkanų regionui skirtos ES politikos strateginė sistema, o Kosovas gali naudotis jo priemonėmis, įskaitant Europos partnerystę, politinį ir techninį dialogą pagal SAP stebėjimo mechanizmą bei susijusias Bendrijos pagalbos programas.

(4)

2006 m. liepos 12 d. generalinis sekretorius-vyriausiasis įgaliotinis J. Solana ir Komisijos narys O. Rehn pateikė Tarybai pranešimą „Būsimas ES vaidmuo ir įnašas Kosove“. Pranešime nagrinėjami būsimo tarptautinio dalyvavimo pobūdis, mastas ir atsakomybė, ES vaidmuo nustačius statusą bei praktinės priemonės siekiant įgyvendinti Kosovo būsimą ES perspektyvą, nepažeidžiant derybų dėl statuso rezultatų.

(5)

Pranešime pabrėžiama, kad būsima tarptautinė civilinė misija Kosove (TCM) turėtų būti grindžiama JT ST Rezoliucija. Ji turėtų užtikrinti statuso nustatymo nekarinių aspektų įgyvendinimą. TCM metu bus dirbama su Kosovo valdžios institucijomis, padedant įgyvendinti statuso nustatymą, prireikus panaudojant intervencijos įgaliojimus.

(6)

Pranešime buvo rekomenduojama, kad TCM vadovas, kuris bus JTST paskirtas tarptautinės bendruomenės įgaliotinis (TBĮ), turėtų vykdyti dvejopas funkcijas, tai yra būti ir ES specialiuoju įgaliotiniu (ESSĮ). TBĮ/ESSĮ atliks pagrindinio koordinatoriaus pareigas dirbdamas su kitais tarptautiniais dalyviais visose srityse, susijusiose su statuso nustatymo įgyvendinimu ir reikiamų mechanizmų sukūrimu. TBĮ/ESSĮ bus ES pilietis (-ė), paskirtas (-a) statuso nustatymo metu. Svarbi jo įgaliojimų dalis turėtų būti aktyviai dalyvauti steigiant TCM pereinamuoju laikotarpiu tarp sprendimo dėl statuso priėmimo ir JT laikinosios administracijos misijos Kosove (UNMIK) įgaliojimų pabaigos.

(7)

Pranešime taip pat buvo rekomenduojama, kad būtų kuo greičiau įsteigta ES grupė, kurios paskirtis – prisidėti prie TCM, kurioje dalyvautų ir ESSĮ, parengiamųjų darbų. Europos Komisija turėtų visapusiškai dalyvauti šioje veikloje. TCM parengiamieji darbai turėtų būti vykdomi glaudžiai bendradarbiaujant su kitais pagrindiniais tarptautiniais dalyviais (visų pirma, UNOSEK, UNMIK, JAV).

(8)

2006 m. rugpjūčio 11 d. laikinai einantis JT Generalinio Sekretoriaus specialiojo įgaliotinio pareigas Kosove Steven P. Schook generaliniam sekretoriui-vyriausiajam įgaliotiniui adresuotame laiške palankiai įvertino ES dalyvavimą diskusijose dėl būsimo tarptautinio dalyvavimo Kosove ir paragino ES nusiųsti į Prištiną TCM/ESSĮ parengiamąją grupę.

(9)

2006 m. balandžio 10 d. Taryba priėmė Bendruosius veiksmus 2006/304/BUSP (1) dėl ES planavimo grupės (EUPT Kosovo) įsteigimo galimai ES krizių valdymo operacijai Kosove teisinės valstybės srityje ir galimose kitose srityse; TCM/ESSĮ parengiamosios grupės veiksmai turėtų būti glaudžiai derinami su „EUPT Kosovo“ veiksmais.

(10)

Pagal 2000 m. gruodžio 7–9 d. Nicoje įvykusiame Europos Vadovų Tarybos susitikime nustatytas gaires šiais bendraisiais veiksmais pagal Sutarties 18 straipsnio 3 dalį ir 26 straipsnį turėtų būti nustatytas generalinio sekretoriaus-vyriausiojo įgaliotinio vaidmuo.

(11)

Sutarties 14 straipsnio 1 dalyje reikalaujama nurodyti finansinę orientacinę sumą visam bendrųjų veiksmų įgyvendinimo laikotarpiui. Nurodžius sumas, kurios turi būti finansuojamos iš bendrojo Europos Sąjungos biudžeto, parodoma teisėkūros institucijos valia, o tos sumos priklauso nuo turimų asignavimų įsipareigojimams atitinkamais biudžetiniais metais.

(12)

TCM/ESSĮ parengiamosios grupės įgaliojimai bus vykdomi aplinkoje, kurioje stabilumas nėra visiškai užtikrintas, ir tai galėtų pakenkti bendros užsienio ir saugumo politikos tikslams, nustatytiems Sutarties 11 straipsnyje,

—

prisidėti prie galimos tarptautinės civilinės misijos įsteigimo parengiamųjų darbų, bendradarbiaujant su tarptautine bendruomene ir Kosovo institucijomis bei glaudžiai derinant savo veiksmus su UNMIK dėl planų baigti įgyvendinti JTSTR 1244 ir dėl bet kokių būtinų pereinamojo laikotarpio priemonių rengiant galimą TCM,

—

visapusiškai bendradarbiaujant su Europos Komisija ir konsultuojantis su tarptautine bendruomene bei Kosovo institucijomis parengti būsimo ES įnašo į galimą TCM elementus,

—

nepažeidžiant Bendrijos kompetencijos ir „EUPT Kosovo“ mandato, užtikrinti visapusišką, darnų ir integruotą ES vaidmenį Kosove, atsižvelgiant į ES pasirengimą laiku remti statuso nustatymo įgyvendinimą.

1)

palaikyti glaudų dialogą, visų pirma per neoficialią TCM darbo grupę, su visais pagrindiniais vietos ir tarptautiniais partneriais dėl jų nuomonės apie galimos TCM parengiamuosius darbus;

2)

kartu su tarptautiniais partneriais ir konsultuojantis su UNOSEK pradėti su TCM susijusių funkcijų, struktūros, personalo pajėgumų, įskaitant pareigų ir įnašų paskirstymą tarp tarptautinių dalyvių bei visas pereinamojo laikotarpio priemones, galimų elementų nustatymo darbą;

3)

pradėti visų būtinų elementų, susijusių su ES įnašu į galimą TCM, įskaitant ESSĮ dalyvavimą, nustatymo darbą;

4)

glaudžiai derinti veiksmus su visais atitinkamais vietos ir tarptautiniais partneriais, kaip nustatyta 10 straipsnyje.

16.9.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 253/34

(1)

2005 m. balandžio 18 d. Jungtinių Tautų Saugumo Tarybai priėmus Rezoliuciją Nr. 1596 (2005) (toliau – JTST rezoliucija Nr. 1596 (2005)), 2005 m. birželio 13 d. Taryba priėmė Bendrąją poziciją 2005/440/BUSP (1) dėl ribojančių priemonių Kongo Demokratinei Respublikai.

(2)

2005 m. lapkričio 29 d. Taryba priėmė Sprendimą 2005/846/BUSP (2), įgyvendinantį Bendrąją poziciją 2005/440/BUSP, tos bendrosios pozicijos priedą papildydama asmenų, kuriems taikomos JTST rezoliucijoje Nr. 1596 (2005) nustatytos priemonės, sąrašu.

(3)

2005 m. gruodžio 21 d. Jungtinių Tautų Saugumo Taryba priėmė Rezoliuciją Nr. 1649 (2005) (toliau – JTST rezoliucija Nr. 1649 (2005)) dėl JTST rezoliucijoje Nr. 1596 (2005) nustatytų priemonių taikymo Kongo Demokratinėje Respublikoje veikančių užsienio valstybių ginkluotųjų grupuočių politiniams ir kariniams lyderiams, trukdantiems šioms grupuotėms priklausančių kovotojų nusiginklavimui ir savanoriškai repatriacijai ar persikėlimui, bei Kongo karinių grupuočių, gaunančių paramą ne iš Kongo Demokratinės Respublikos, pirmiausia veikiančių Ituri, politiniams ir kariniams lyderiams, trukdantiems jų kovotojams dalyvauti nusiginklavimo, demobilizacijos ir reintegracijos procesuose.

(4)

2006 m. liepos 31 d. Jungtinių Tautų Saugumo Taryba priėmė Rezoliuciją Nr. 1698 (2006) (toliau – JTST rezoliucija Nr. 1698 (2006)) dėl JTST rezoliucija Nr. 1596 (2005) nustatytų priemonių taikymo politiniams ir kariniams lyderiams, verbuojantiems vaikus dalyvauti ginkluotuose konfliktuose ar juos naudojantiems tokiuose ginkluotuose konfliktuose pažeidžiant taikomą tarptautinę teisę, ir asmenims, darantiems sunkius tarptautinės teisės pažeidimus, įskaitant vaikų įtraukimą į ginkluotus konfliktus, įskaitant žudymą ir žalojimą, seksualinį smurtą, grobimą ir priverstinį perkėlimą.

(5)

Todėl atitinkamai reikėtų iš dalies pakeisti Bendrąją poziciją 2005/440/BUSP.

(6)

Bendrijos priemonės, taikomos asmenims, kuriems yra skirta ši bendroji pozicija, yra išdėstytos 2005 m. liepos 18 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 1183/2005, nustatančiame tam tikras konkrečias ribojančias priemones asmenims, kurie savo veiksmais pažeidžia ginklų embargą Kongo Demokratinei Respublikai (3),

16.9.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 253/36

(1)

2006 m. rugpjūčio 7 d. Libano Vyriausybė nusprendė dislokuoti Libano ginkluotąsias pajėgas Pietų Libane ir prireikus prašyti papildomų pajėgų pagalbos Jungtinių Tautų laikinosioms pajėgoms Libane (UNIFIL), siekiant padėti Libano ginkluotosioms pajėgoms patekti į regioną, ir pakartojo savo ketinimą sustiprinti Libano ginkluotąsias pajėgas reikmenimis, kurie yra reikalingi jų pareigoms atlikti.

(2)

2006 m. rugpjūčio 11 d. Jungtinių Tautų Saugumo Taryba priėmė Rezoliuciją Nr. 1701 (2006) (toliau – JTST rezoliucija Nr. 1701 (2006), kurioje palankiai įvertino Libano Vyriausybės sprendimą dislokuoti ginkluotąsias pajėgas Pietų Libane ir Libano Vyriausybės įsipareigojimą išplėsti savo valdžią visoje šalies teritorijoje pasitelkiant savo teisėtas ginkluotąsias pajėgas. Siekiant Libano Vyriausybei sudaryti sąlygas visapusiškai naudotis suverenitetu visoje Libano teritorijoje, kad be Libano Vyriausybės sutikimo nebūtų naudojami ginklai ir nebūtų kitos valdžios nei Libano Vyriausybė, JTST rezoliucijoje Nr. 1701 (2006), inter alia, draudžiama parduoti ar tiekti visų rūšių ginklus ir susijusius reikmenis bei organizuoti techninį mokymą ar teikti pagalbą, susijusią su ginklų ir susijusių reikmenų tiekimu, gamyba, priežiūra ar naudojimu, bet kokiam subjektui ar asmeniui Libane, nebent gaunamas Libano Vyriausybės leidimas arba to prašo UNIFIL savo misijai vykdyti.

(3)

Draudimas tiekti pagalbą, susijusią su ginklų ir susijusių reikmenų pardavimu ar tiekimu, taip pat turėtų būti taikomas finansavimui bei finansinei pagalbai.

(4)

Tam tikroms priemonėms įgyvendinti yra reikalingi Bendrijos veiksmai,

a)

tiesiogiai ar netiesiogiai teikti techninę pagalbą, tarpininkavimo paslaugas ir kitas paslaugas, susijusias su karine veikla ir su visų rūšių ginklų ir su jais susijusių reikmenų, įskaitant šaunamuosius ginklus ir šaudmenis, karines transporto priemones ir įrangą, sukarintą įrangą bei šių objektų atsargines dalis, tiekimu, gamyba, priežiūra ir naudojimu, bet kokiam fiziniam ar juridiniam asmeniui, subjektui ar organizacijai Libane arba naudoti šioje valstybėje;

b)

teikti finansavimą ar finansinę pagalbą, susijusią su karine veikla, įskaitant pirmiausia negrąžinamas paskolas, paskolas ir eksporto kredito draudimą, kurie būtų skirti tiesiogiai ar netiesiogiai parduoti, tiekti, perduoti ar eksportuoti ginklus ir susijusius reikmenis arba teikti susijusią techninę pagalbą, tarpininkavimo paslaugas bei kitas paslaugas bet kokiam fiziniam ar juridiniam asmeniui, subjektui ar organizacijai Libane arba naudoti šioje valstybėje;

c)

sąmoningai ar apgalvotai dalyvauti veikloje, kuria siekiama apeiti arba dėl kurios apeinami a ar b punkte nurodyti draudimai.

a)

prekės tiekiamos ar paslaugos teikiamos tiesiogiai ar netiesiogiai bet kokiai milicijai, kurią JT Saugumo Taryba paragino nusiginkluoti savo rezoliucijose Nr. 1559 (2004) ir Nr. 1680 (2006) ir

b)

Libano Vyriausybė arba UNIFIL davė leidimą sandoriui arba

c)

prekės ar paslaugos yra skirtos naudoti UNIFIL jų misijai vykdyti arba Libano ginkluotosioms pajėgoms.