14.9.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 250/1

(1)

Vadovaujantis Urugvajaus raundo daugiašalių prekybos derybų rezultatais Reglamentas (EB) Nr. 3223/94 numato kriterijus, pagal kuriuos Komisija nustato standartines importo vertes iš trečiųjų šalių importuojamiems jo priede išvardintiems produktams ir laikotarpiams.

(2)

Laikantis aukščiau nurodytų kriterijų, standartinės importo vertės turi būti nustatytos tokios, kaip nurodyta šio reglamento priede,

14.9.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 250/3

(1)

Importo licencijų paraiškos kompetentingoms valdžios institucijoms buvo pateiktos per savaitę nuo 2006 m. rugsėjo 4 d. iki 8 d. pagal Reglamentą (EB) Nr. 950/2006 pagal 09.4343 eilės numerį turimam ar didesniam kiekiui.

(2)

Atsižvelgdama į šias aplinkybes, Komisija turi nustatyti paskirstymo koeficientą, leidžiantį proporcingai turimam kiekiui išduoti licencijas ir pranešti valstybėms narėms, jei reikia, kad atitinkama riba pasiekta,

14.9.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 250/6

(1)

Komisijos reglamentu (EB) Nr. 990/2006 (2) pradedami nuolatiniai valstybių narių intervencinių agentūrų turimų grūdų eksporto konkursai.

(2)

Patenkinus tam tikrų konkursų paraiškas, kai kuriose valstybėse narėse buvo išnaudotas beveik visas ekonominės veiklos vykdytojams skirtas kiekis. Atsižvelgiant į paklausą pastarosiomis savaitėmis ir į padėtį rinkoje, atitinkamose valstybėse narėse reikėtų pasiūlyti naujus kiekius ir leisti atitinkamoms intervencinėms agentūroms padidinti to konkurso tvarka eksportuotiną kiekį. Minėti kiekiai didinami:

(3)

Todėl Reglamentą (EB) Nr. 990/2006 reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti.

(4)

Grūdų vadybos komitetas nepateikė nuomonės per pirmininko nustatytą laiką,

14.9.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 250/10

(1)

2005 m. lapkričio 4 d. Komisija gavo skundą, kurį pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 384/96 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (toliau – pagrindinis reglamentas) 5 straipsnį gamintojo, kuris gamina didžiąją dalį (šiuo atveju daugiau nei 50 %) visos Bendrijoje gaminamos tam tikrų volframo elektrodų produkcijos, pateikė Eurometaux (toliau – skundo pateikėjas).

(2)

Šiame skunde buvo pateikti tam tikrų volframo elektrodų iš Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – KLR) dempingo ir dėl to daromos materialinės žalos įrodymai, kurių pakako pagrįsti tyrimo proceso pradžią.

(3)

Tyrimo procesas buvo pradėtas 2005 m. gruodžio 17 d., paskelbus pranešimą apie tyrimo inicijavimą Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (2).

(4)

Apie tyrimo proceso inicijavimą Komisija oficialiai informavo skundo pateikėją, kitą Bendrijos gamintoją, eksportuojančius gamintojus, importuotojus, žinomus su tyrimu susijusius vartotojus ir KLR atstovus. Suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė raštu pareikšti savo nuomonę ir prašyti jas išklausyti per pranešime apie tyrimo inicijavimą nustatytą laikotarpį.

(5)

Skundą pateikęs gamintojas, kitas Bendrijos gamintojas, eksportuojantys gamintojai, importuotojų ir eksportuotojų asociacija pareiškė savo nuomonę. Visoms suinteresuotosioms šalims, kurios to prašė ir įrodė, kad yra svarbių priežasčių joms būti išklausytomis, tokia galimybė buvo suteikta.

(6)

Kad KLR eksportuojantys gamintojai panorėję galėtų pateikti prašymą dėl rinkos ekonomikos režimo (toliau – RER) arba dėl individualaus režimo (toliau – IR) taikymo, Komisija žinomiems suinteresuotiesiems Kinijos eksportuojantiems gamintojams išsiuntė prašymo formas. Dvi bendrovės paprašė, kad joms būtų taikomas RER pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalį arba IR, jei atlikus tyrimą būtų nustatyta, kad jos neatitinka RER sąlygų. Kitos dvi bendrovės paprašė taikyti tik IR.

(7)

Pranešime apie tyrimo inicijavimą Komisija nurodė, kad tyrime eksportuotojams ir (arba) gamintojams gali būti taikoma atranka. Norą dalyvauti atrankoje pareiškė 11 bendrovių. Vis dėlto atsižvelgiant į tai, kad taikyti RER arba IR prašė tik keturios bendrovės, buvo nuspręsta, kad atranka nebūtina.

(8)

Klausimynai buvo išsiųsti visoms žinomoms suinteresuotosioms šalims ir visoms kitoms bendrovėms, kurios apie save pranešė per pranešime apie tyrimo inicijavimą nustatytą terminą. Buvo gauti vieno Bendrijos gamintojo, trijų su tyrimu nesusijusių importuotojų, keturių KLR eksportuojančių gamintojų, 13 su tyrimu susijusių Bendrijos bendrovių ir vieno analogiškos valstybės, Jungtinių Amerikos Valstijų (toliau – JAV), gamintojo atsakymai.

(9)

Komisija surinko ir patikrino visą informaciją, laikomą reikalinga siekiant padaryti laikinas išvadas dėl dempingo, jo daromos žalos ir Bendrijos interesų, bei atliko patikrinimus šių bendrovių patalpose:

(10)

Atsižvelgiant į būtinumą nustatyti normaliąją vertę KLR eksportuojantiems gamintojams, kuriems negalima taikyti RER, toliau nurodytos bendrovės patalpose buvo atliktas patikrinimas normaliajai vertei nustatyti pagal analogiškos valstybės, šiuo atveju JAV, pateiktus duomenis:

Analogiškos valstybės ( JAV) gamintojas:

(11)

Tyrimas dėl dempingo ir žalos truko nuo 2005 m. sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. (toliau – tiriamasis laikotarpis arba TL). Žalos įvertinimui svarbių tendencijų tyrimas buvo atliekamas nuo 2001 m. sausio 1 d. iki tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – aptariamasis laikotarpis).

(12)

Aptariamas produktas yra tam tikri volframo elektrodai (toliau – VE), įskaitant volframo strypus ir juostas, išskyrus pagamintus paprasto sukepinimo būdu, išilgai supjaustytus arba nesupjaustytus. Paprastai produkto KN kodas yra ex 8101 95 00 ir ex 8515 90 90.

(13)

Aptariamas produktas naudojamas suvirinimo ir panašiuose procesuose, įskaitant lankinį suvirinimą volframo elektrodu inertinėse dujose, plazminį lankinį suvirinimą ir pjaustymą bei terminį purškimą. VE naudojami įvairiuose pramonės sektoriuose, pavyzdžiui, statyboje, laivų statyboje, automobilių gamyboje, jūrų pramonėje, chemijos ir branduolinėje inžinerijoje, aviacijos ir kosmoso sektoriuje, naftotiekiuose bei dujotiekiuose. Remiantis įvairių produkto rūšių fizinėmis savybėmis ir pakeičiamumu vartotojo atžvilgiu, šiame tyrimo procese laikoma, kad bet kokie VE yra vienas produktas.

(14)

Atlikus tyrimą buvo nustatyta, kad Bendrijos pramonės gaminamų ir Bendrijoje parduodamų VE, Kinijos vidaus rinkoje gaminamų ir parduodamų VE, į Bendriją iš KLR importuojamų VE bei JAV gaminamų ir parduodamų VE pagrindinės cheminės, fizinės ir techninės savybės sutampa, ir šie produktai naudojami tai pačiai paskirčiai.

(15)

Dėl to laikinai buvo nuspręsta, kad visi šie produktai yra panašūs, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

(16)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies b punktą antidempingo tyrimuose dėl importuojamų KLR kilmės produktų normalioji vertė nustatoma vadovaujantis minėtojo straipsnio 1–6 dalimis tiems gamintojams, kurie, kaip buvo nustatyta, atitinka pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkte nustatytus kriterijus.

(17)

Siekiant trumpumo ir aiškumo RER kriterijai išdėstomi tokia sutrumpinta forma:

(18)

Du KLR eksportuojantys gamintojai paprašė jiems taikyti RER pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies b punktą ir per skirtą terminą užpildė eksportuojantiems gamintojams skirtą RER prašymo formą. Komisija šių bendrovių patalpose surinko ir patikrino visą, jos manymu, reikalingą informaciją, pateiktą gautuose prašymuose dėl RER.

(19)

Atlikus tyrimą buvo nustatyta, kad reikia atmesti vienos bendrovės prašymą taikyti RER. Patikrinus bendrovę pagal visus penkis kriterijus, išdėstytus pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkte, buvo nustatyta, kad ta bendrovė neatitinka pirmiau minėto antrojo kriterijaus reikalavimų. Bendrovės sąskaitose neatsispindėjo tikra finansinė padėtis, nes tam tikros operacijos į apskaitą buvo įtrauktos kaupiamuoju pagrindu, o kitos – ne. Tokia situacija ir faktas, kad bendrovės auditoriai nepareiškė jokių pastabų dėl nustatytos praktikos, buvo laikomi aiškiais tarptautinių apskaitos standartų pažeidimais.

(20)

Suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė pateikti pastabas dėl pirmiau pateiktų išvadų. Pastabos buvo gautos iš vieno eksportuojančio gamintojo, kuris pateikė prašymą taikyti RER.

(21)

Šiuo pagrindu RER buvo pradėtas taikyti vienam KLR VE eksportuojančiam gamintojui:

(22)

Remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktu, jei reikia, nustatomas muitas šiame straipsnyje minimoms valstybėms, išskyrus tuos atvejus, kai bendrovės pagal pagrindinio reglamento 9 straipsnio 5 dalį gali įrodyti, be kita ko, kad jų eksporto kainos, kiekiai ir pardavimo sąlygos yra laisvai nustatomi, valiuta keičiama pagal rinkos kursą ir valstybė nesikiša tiek, jog būtų galima išvengti nustatytų priemonių laikymosi, jei eksportuotojams nustatomos skirtingos muitų normos.

(23)

Eksportuojantis gamintojas, kuriam nebuvo galima taikyti RER, taip pat prašė taikyti IR, jeigu jam nebūtų taikomas RER. Remiantis turima informacija buvo nustatyta, kad bendrovė atitinka visus IR taikymo reikalavimus pagal pagrindinio reglamento 9 straipsnio 5 dalį.

(24)

Dar du eksportuojantys gamintojai, nepateikę prašymo taikyti RER, prašė taikyti tik IR. Abi bendrovės tiriamuoju laikotarpiu pardavinėjo Bendrijos nepriklausomiems pirkėjams ir bendradarbiavo atliekant tyrimą. Atlikus tyrimą buvo nustatyta, kad viena bendrovė atitinka visus IR taikymo reikalavimus, nustatytus pagrindinio reglamento 9 straipsnio 5 dalyje, o kita bendrovė neatitinka trečiojo IR kriterijaus, nes ji yra visiškai priklauso valstybei ir todėl negali laisvai be valstybės įsikišimo priimti verslo sprendimų, įskaitant eksporto kainų ir kiekių nustatymą.

(25)

Todėl buvo nuspręsta IR taikyti šiems dviems KLR eksportuojantiems gamintojams:

(26)

Apskaičiuodama normaliąją vertę Komisija pirmiausia nustatė, ar aptariamo eksportuojančio gamintojo bendras vidaus rinkoje parduodamas VE kiekis yra tipiškas palyginti su bendru eksportui į Bendriją parduodamu kiekiu. Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalį pardavimas vidaus rinkoje yra laikomas tipišku, jeigu bendras eksportuojančio gamintojo vidaus rinkoje parduodamas kiekis yra ne mažesnis nei 5 % jo bendro eksportui į Bendriją parduodamo kiekio.

(27)

Atsižvelgdama į tai, kad buvo nustatyta, jog bendras aptariamo eksportuojančio gamintojo pardavimas vidaus rinkoje yra tipiškas, Komisija vėliau nustatė vidaus rinkoje parduotas VE rūšis, kurios buvo identiškos arba jas buvo galima tiesiogiai palyginti su eksportui į Bendriją parduotomis šio produkto rūšimis.

(28)

Taikant pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalį buvo nustatyta, ar atskirų šių rūšių pardavimas vidaus rinkoje buvo pakankamai tipiškas. Tam tikros rūšies pardavimas vidaus rinkoje buvo laikomas pakankamai tipišku, jei visas tos rūšies vidaus rinkoje parduotas kiekis per TL buvo 5 % ar daugiau viso palyginamos į Bendriją eksportuojamos rūšies parduoto kiekio.

(29)

Taip pat buvo išnagrinėta, ar kiekvienos aptariamo produkto rūšies pardavimas vidaus rinkoje tipiškais kiekiais galėtų būti laikomas pardavimu įprastomis prekybos sąlygomis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 4 dalį, nustatant atitinkamos rūšies pelningo pardavimo nepriklausomiems pirkėjams vidaus rinkoje dalį.

(30)

Nustatyta, kad visų VE rūšių pelningai parduotas kiekis buvo mažesnis nei 10 % bendro šių rūšių parduoto kiekio ir todėl buvo laikoma, kad šios rūšys nebuvo parduodamos pakankamais kiekiais už vidaus rinkos kainą, kad būtų galima jas laikyti tinkamu pagrindu normaliajai vertei nustatyti.

(31)

Kadangi nebuvo galima naudoti visų tiriamojo eksportuojančio gamintojo rūšių pardavimo vidaus rinkoje kainų, reikėjo remtis apskaičiuotąja normaliąja verte.

(32)

Dėl tos priežasties, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 dalį, normalioji vertė buvo apskaičiuota prie eksportuotų rūšių gamybos sąnaudų pridedant pagrįstą pardavimo, bendrųjų ir administracinių išlaidų (toliau – PBA išlaidos) sumą bei pelną. Šiuo tikslu Komisija išnagrinėjo, ar duomenys apie tiriamojo eksportuojančio gamintojo vidaus rinkoje patirtas PBA išlaidas ir uždirbtą pelną buvo reprezentatyvūs.

(33)

Faktinės PBA išlaidos buvo laikytos patikimomis, kadangi visas tiriamosios bendrovės vidaus rinkoje parduotas kiekis buvo tipiškas palyginti su eksportui į Bendriją parduodamu kiekiu. Pelno atžvilgiu nė viena eksportuotų aptariamo produkto rūšių nebuvo parduota vidaus rinkoje įprastomis prekybos sąlygomis, ir tiriamasis eksportuojantis gamintojas negamina kitų nei VE produktų. Be to, negalėjo būti naudojami kitų Kinijos gamintojų duomenys, nes jokiam kitam KLR gamintojui nebuvo taikomas RER. Todėl pelną reikėjo nustatyti remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalies c punktu. Šiuo atžvilgiu pažymima, kad VE gamina tik kelios valstybės. Iš Japonijos gamintojų nebuvo gauta jokios informacijos nei apie aptariamą produktą nei apie panašius produktus. Be to, nebuvo galima naudotis atitinkamais JAV gamintojo skaičiais. Neturint pagrįsto pagrindo, buvo nutarta naudotis Bendrijos pramonės pelno marža, gauta prieš tai, kai rinkoje buvo pradėta jausti Kinijos importo poveikį. Be to, pažymima, kad šis pelnas taip pat atitinka vidutinį aptariamo produkto pelną, kurį gavo vienas eksportuojantis gamintojas, kuriam taikomas IR.

(34)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktą normaliąją vertę eksportuojantiems gamintojams, kuriems netaikomas RER, reikia nustatyti remiantis analogiškos valstybės kainomis arba apskaičiuotąja verte.

(35)

Siekdama nustatyti KLR normaliąją vertę, pranešime apie tyrimo inicijavimą Komisija nurodė ketinanti tinkama analogiška valstybe pasirinkti JAV ir paragino suinteresuotąsias šalis pateikti savo pastabas šiuo klausimu. Nė viena suinteresuotoji šalis neprieštaravo šiam pasiūlymui.

(36)

Be EB ir KLR, aptariamą produktą gamina tik kai kurie JAV ir Japonijos gamintojai. Taigi Komisija kvietė bendradarbiauti žinomus Japonijos gamintojus ir vienintelį JAV gamintoją.

(37)

Tik JAV gamintojas sutiko bendradarbiauti. Taigi šiam gamintojui buvo išsiųstas klausimynas, o atsakyme į jo klausimus pateikti duomenys buvo patikrinti vietoje. Nustatyta, kad nagrinėjamas gamintojas pardavinėja vidaus rinkoje ir kad į JAV rinką importuojama daug Kinijos produktų ir tik labai nedaug Japonijos produktų. Taigi aišku, kad JAV ir Kinijos produktai konkuruoja JAV rinkoje.

(38)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, daroma laikina išvada, kad JAV pasirinkimas analogiška valstybe pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalį yra pats tinkamiausias ir labiausiai pagrįstas.

(39)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktą normalioji vertė eksportuojantiems gamintojams, kuriems netaikomas RER, buvo nustatyta remiantis patikrinta informacija, gauta iš analogiškos valstybės gamintojo.

(40)

Komisija nagrinėjo, ar kiekvienos aptariamo produkto rūšies pardavimas analogiškos valstybės vidaus rinkoje tipiškais kiekiais galėtų būti laikomas pardavimu įprastomis prekybos sąlygomis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 4 dalį. Tai buvo atlikta nustatant kiekvienos rūšies produkto pelningo pardavimo nepriklausomiems pirkėjams dalį vidaus rinkoje per tiriamąjį laikotarpį.

(41)

Kai produkto rūšies, parduotos už grynąją pardavimo kainą, lygią apskaičiuotoms jos gamybos sąnaudoms, arba už jas didesnę, buvo parduota daugiau nei 80 % viso parduoto tos rūšies kiekio ir kai tos rūšies produkto svertinė vidutinė kaina buvo lygi jo gamybos sąnaudoms arba už jas didesnė, normalioji vertė buvo nustatoma pagal faktinę vidaus rinkos kainą. Ši kaina buvo apskaičiuota kaip viso tos rūšies pardavimo vidaus rinkoje per TL vidutinė svertinė kaina, neatsižvelgiant į tai, ar buvo parduota pelningai, ar ne.

(42)

Kai produkto rūšies pelningai buvo parduota 80 % viso parduoto tos rūšies kiekio ar mažiau, arba svertinė vidutinė tos rūšies kaina buvo mažesnė už gamybos sąnaudas, normalioji vertė buvo nustatyta remiantis faktine vidaus rinkos kaina, apskaičiuota kaip tik tos rūšies pelningo pardavimo svertinis vidurkis, su sąlyga, kad pelningai buvo parduota 10 % viso tos rūšies parduoto kiekio arba daugiau.

(43)

Kai bet kurios produkto rūšies pelningai buvo parduota mažiau nei 10 % viso parduoto tos rūšies kiekio, buvo laikoma, jog už vidaus rinkos kainą buvo parduota nepakankamai tos rūšies produktų, kad ja būtų galima tinkamai remtis, nustatant normaliąją vertę.

(44)

Taigi apie 90 % produkto rūšių normalioji vertė buvo nustatyta remiantis pardavimo kainomis įprastomis prekybos sąlygomis analogiškos valstybės vidaus rinkoje.

(45)

Kai gamintojo analogiškoje valstybėje parduodamo konkrečios rūšies produkto vidaus rinkos kainų nebuvo galima naudoti nustatant normaliąją vertę, reikėjo naudoti kitą metodą. Tuomet Komisija naudojo apskaičiuotąją normaliąją vertę pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 dalį. Normalioji vertė buvo apskaičiuota prie analogiškos valstybės gamintojo parduotų rūšių gamybos sąnaudų pridėjus pagrįstas PBA išlaidas bei pagrįstą pelno dydį. PBA ir pelnas buvo nustatyti taikant pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalyje nurodytus metodus. Buvo naudojamos su paties gamintojo panašaus produkto pardavimu vidaus rinkoje susijusios PBA išlaidos ir pelno marža, atitinkanti nustatyto pardavimo vidaus rinkoje įprastomis prekybos sąlygomis svertinę vidutinę pelno maržą.

(46)

Prireikus, ši normalioji vertė buvo pakoreguota atsižvelgiant į krovinių vežimo, kreditavimo ir pakavimo sąnaudas, kad būtų galima sąžiningai palyginti su tiriamųjų KLR gamintojų į Bendriją eksportuojamais VE.

(47)

Visais atvejais, kai aptariamas produktas buvo eksportuojamas nepriklausomiems Bendrijos pirkėjams, eksporto kaina buvo nustatoma pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį, būtent remiantis faktiškai sumokėtomis arba mokėtinomis eksporto kainomis.

(48)

Bendrovė, kuriai taikomas RER, eksportui į Bendriją parduodavo tik per susijusį importuotoją, o vėliau perparduodavo susijusioms ir nesusijusioms Bendrijos bendrovėms. Eksporto kaina buvo apskaičiuota remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalimi, remiantis kaina, už kurią importuoti produktai buvo pirmą kartą perparduoti nepriklausomam pirkėjui ją atitinkamai pakoregavus, atsižvelgiant į visas sąnaudas, patirtas nuo importo iki perpardavimo, ir į pagrįstą PBA išlaidų bei pelno skirtumą. Šiuo atveju buvo naudojamos pačių susijusių bendrovių patirtos PBA išlaidos. Pelno marža nustatyta remiantis bendradarbiaujančių nesusijusių importuotojų pateikta informacija.

(49)

Normalioji vertė ir eksporto kainos buvo lyginamos sandėlio kainos pagrindu. Siekiant sąžiningai palyginti normaliąją vertę ir eksporto kainą, buvo koreguojama pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį deramai atsižvelgiant į skirtumus, darančius poveikį kainoms ir kainų palyginamumui. Atitinkami koregavimai dėl transporto, draudimo, tvarkymo ir papildomų išlaidų, pakavimo, kreditavimo ir banko mokesčių buvo atliekami visais atvejais, kai buvo nustatyta, kad jie yra pagrįsti, tikslūs ir paremti patikrintais įrodymais.

(50)

Bendrovės, kuriai taikomas RER, kiekvienos į Bendriją eksportuoto aptariamo produkto rūšies vidutinė svertinė normalioji vertė buvo palyginta su atitinkamos rūšies aptariamo produkto vidutine svertine eksporto kaina, kaip numatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 ir 12 dalyse.

(51)

Šiuo pagrindu toliau pateikiamas laikinasis svertinis vidutinis dempingo skirtumas, išreikštas CIF kainos prie Bendrijos sienos, prieš sumokant muitą, procentais:

(52)

Bendrovių, kurioms buvo taikomas IR, analogiškai valstybei nustatyta vidutinė svertinė normalioji vertė buvo lyginama su vidutine svertine eksporto į Bendriją kaina pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 dalį.

(53)

Toliau yra nurodyti laikinieji svertiniai vidutiniai dempingo skirtumai, išreikšti CIF kainos prie Bendrijos sienos, procentais, prieš sumokant muitą:

(54)

Norėdama apskaičiuoti valstybės dempingo skirtumą, taikomą visiems kitiems KLR eksportuotojams, visų pirma, Komisija nustatė bendradarbiavimo lygį. Šiuo atžvilgiu primenama, kad 11 KLR eksportuojančių gamintojų pareiškė norą dalyvauti atrankoje, pateikdami duomenis apie, inter alia, į Bendriją eksportuojamą aptariamą produktą. Be to, primenama, kad abu pranešime apie tyrimo inicijavimą nurodyti KN kodai yra ex kodai, kurie taip pat yra suteikti ne tik aptariamam produktui. Be to, atlikus tyrimą, buvo nustatyta, kad dauguma bendradarbiaujančių KLR eksportuotojų eksportuojamus VE deklaruoja pagal nacionalinį Kinijos tarifų kodą, į kurį taip pat įtraukta daug kitų produktų. Todėl buvo manoma, kad neturint tikslių statistikos apie importą duomenų, iš atsakymuose į atrankos klausimynus pateiktų duomenų būtų galima nustatyti tinkamesnius aptariamo KLR kilmės produkto importo į Bendriją faktus. Buvo palyginti visi 11 atsakymų į atrankos klausimynus nurodyti eksportuojami kiekiai su skunde pateiktais apskaičiuotais kiekiais ir nustatyta, kad atsakymuose į atrankos klausimynus pateiktas didesnis importuotas kiekis. Šiuo pagrindu nustatytas aukštas bendradarbiavimo lygis.

(55)

Todėl nustatytas dempingo skirtumas buvo toks pat kaip ir bendradarbiaujančios bendrovės, kuriai netaikomas RER ir (arba) IR, nustatytas dempingo skirtumas, t. y. 204,9 %.

(56)

Šiuo pagrindu visai valstybei laikinai nustatytas 204,9 % CIF kainos prie Bendrijos sienos, prieš sumokant muitą, dempingo lygis.

(57)

Atlikus tyrimą buvo nustatyta, kad Bendrijoje panašų produktą gamina du gamintojai. Gamintojas, kurio vardu buvo pateiktas skundas, visapusiškai bendradarbiavo atliekant tyrimą. Vis dėlto kitas gamintojas išreiškė pritarimą tyrimo procesui ir pateikė bendruosius gamybos ir pardavimo duomenis. Kadangi visapusišką atsakymą į klausimyno klausimus pateikė tik viena bendrovė, visi duomenys apie Bendrijos pramonę bus pateikti indeksuota forma arba bus nurodyti svyravimo intervalai, kad būtų išsaugotas konfidencialumas.

(58)

Todėl Bendrijoje pagamintas kiekis pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalį buvo laikinai apskaičiuotas sudedant visapusiškai bendradarbiaujančio Bendrijos gamintojo pagamintą kiekį su kito gamintojo pagamintu kiekiu, remiantis pastarojo pateiktais duomenimis. Šiuo pagrindu visas Bendrijoje pagamintas kiekis per TL svyravo nuo 40 iki 50 metrinių tonų.

(59)

Tyrime visapusiškai bendradarbiavęs Bendrijos gamintojas gamina daugiau nei 50 % Bendrijoje pagaminamų volframo elektrodų. Todėl laikoma, kad ši bendrovė yra Bendrijos pramonės įmonė, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje ir 5 straipsnio 4 dalyje.

(60)

Bendrijos vartojimas buvo nustatytas remiantis žinomų Bendrijos gamintojų parduodamu kiekiu, prie jo pridėjus importą. Skaičiuojant nuo 2001 m. iki 2004 m. importuotą kiekį buvo remiamasi skundu, nes, kaip paaiškinta pirmiau, nebuvo pateikta patikimų statistikos apie importą duomenų. Per TL importuojamas kiekis buvo skaičiuojamas remiantis bendru 11 KLR eksportuojančių gamintojų, kurie pateikė šiuos duomenis, kad būtų įtraukti į atranką ir kad būtų galima juos laikyti svarbiais visam eksportui, eksportuojamu kiekiu. Nustatyta, kad importas iš kitų trečiųjų valstybių yra nereikšmingas. Iš duomenų buvo nustatyta, kad aptariamo produkto paklausa Bendrijoje per aptariamąjį laikotarpį padidėjo 50 %.

(61)

Kinijos importuotas kiekis dėl pirmiau minėtų priežasčių buvo nustatomas remiantis skunde ir atsakymuose į atrankos klausimynus pateiktais TL duomenimis.

(62)

Toliau pateikiama importo raida kiekio ir rinkos dalies atžvilgiu:

(63)

Tuo metu, kai volframo elektrodų naudojimas per aptariamąjį laikotarpį padidėjo 50 %, importas iš tiriamosios valstybės per tą patį laikotarpį išaugo daugiau kaip 400 %. Todėl KLR rinkos dalis per aptariamąjį laikotarpį padidėjo nuo 22,4 % iki 76,2 %.

(64)

Toliau pateikiamoje lentelėje matyti vidutinių importo iš KLR kainų raida. Per aptariamąjį laikotarpį dėl padidėjusios pagrindinės žaliavos kainos šios kainos sumažėjo 12 %, nepaisant jų padidėjimo 2005 m.

(65)

Siekiant nustatyti aptariamo produkto pardavimo Bendrijos rinkoje kainą per tiriamąjį laikotarpį, buvo palygintos Bendrijos pramonės ir KLR eksportuojančių gamintojų kainos. Atitinkamomis Bendrijos pramonės pardavimo kainomis buvo pasirinktos pardavimo nepriklausomiems pirkėjams kainos, prireikus pakoreguotos pagal sandėlio kainos lygį, t. y. išskyrus krovinių vežimo Bendrijoje išlaidas ir atėmus nuolaidas bei grąžinimus. Šios kainos buvo palygintos su Kinijos eksportuojančių gamintojų pardavimo kainomis, iš kurių buvo atimtos nuolaidos ir jos pakoreguotos, jei reikia, pagal CIF prie Bendrijos sienos kainas ir atitinkamai pagal muitinės procedūrų atlikimo išlaidas bei išlaidas po importo.

(66)

Palyginus buvo nustatyta, kad per TL aptariamo produkto importas Bendrijoje buvo parduodamas kainomis, kurios buvo 40 % mažesnės už Bendrijos pramonės kainas, išreiškus pastarosios procentais.

(67)

Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalį nagrinėjant KLR importo dempingo kaina poveikį Bendrijos pramonei, buvo išanalizuoti visi ekonominiai veiksniai ir rodikliai, darę poveikį pramonės padėčiai nuo 2001 m. iki TL. Kaip minėta pirmiau, dėl konfidencialumo ir atsižvelgiant į tai, kad analizuojama tik viena bendrovė, daugelis rodiklių pateikiami indeksuota forma arba nurodomas svyravimo intervalas.

(68)

Toliau pateikiama Bendrijos pramonės gamybos, gamybos pajėgumų ir pajėgumų panaudojimo raida:

(69)

Nepaisant padidėjusios paklausos, Bendrijos pramonės gamyba nuo 2001 m. iki TL stipriai sumažėjo, t. y. 60 %.

(70)

Gamybos pajėgumai išliko pastovūs, o tai reiškia, kad pajėgumų panaudojimas sumažėjo tiek pat, kiek sumažėjo gamyba.

(71)

Toliau pateikti skaičiai rodo atsargų kiekį kiekvieno laikotarpio pabaigoje.

(72)

Per aptariamąjį laikotarpį atsargos padidėjo 31 %, o tai reiškia, kad pramonei tampa vis sunkiau parduoti savo produktus Bendrijos rinkoje.

(73)

Toliau pateikiami duomenys rodo Bendrijos pramonės pardavimą nepriklausomiems Bendrijos pirkėjams.

(74)

Per aptariamąjį laikotarpį Bendrijos pramonės pardavimo kiekis sumažėjo daugiau kaip 50 %. Tuo pat metu Bendrijos vartojimas padidėjo 50 %, o Bendrijos pramonės rinkos dalis per tuos pačius penkerius metus sumažėjo dar daugiau, t. y. 70 %.

(75)

Taigi buvo nustatyta, kad Bendrijos pramonė negalėjo gauti naudos iš dėl išaugusio Bendrijos vartojimo vykstančio rinkos augimo proceso.

(76)

Vidutinės pardavimo kainos nesusijusiems pirkėjams Bendrijos rinkoje mažėjo iki 2003 m. Tuomet 2003–2004 m. kainos išaugo beveik 12 %, o 2004–2005 m. – 30 %. Kainų mažėjimas iki 2003 m. turėtų būti vertinamas atsižvelgiant į Bendrijos pramonės bandymus konkuruoti su importu dempingo kaina. 2003 m. kainos pasiekė tokį žemą lygį, kurio nebuvo galima išlaikyti, ir todėl jas reikėjo didinti 2004 m. Be to, 2004–2005 m. smarkiai išaugus žaliavos kainoms (daugiau kaip 100 %), 2005 m. reikėjo papildomai didinti pardavimo kainas Vis dėlto padidėjusios Bendrijos pramonės pardavimo kainos padidėjusias sąnaudas atspindėjo tik iš dalies.

(77)

Bendrijos pramonės volframo elektrodų pardavimo pelnas ir grynųjų pinigų srautai yra itin neigiami. Dėl konfidencialumo skaičiai pateikiami svyravimo intervaluose.

(78)

Per visą aptariamąjį laikotarpį pelningumas labai sumažėjo. 2003 m. jis pasiekė žemiausią lygį ir tuomet šiek tiek padidėjo. Tai iš dalies buvo susiję su Bendrijos pramonės racionalizavimo pastangomis ir su padidėjusia kaina.

(79)

Sumažėjus pelningumui, per aptariamąjį laikotarpį taip pat sumažėjo grynųjų pinigų srautai. Laikotarpio pabaigoje neigiami pinigų srautai absoliučiu dydžiu sumažėjo tik dėl sumažėjusio gaminamo ir parduodamo kiekio.

(80)

Aptariamojo laikotarpio pradžioje Bendrijos pramonė užregistravo aukštą investicijų lygį. Daugiausia buvo perkami nauji įrenginiai, skirti optimaliai sureguliuoti gamybą. Šios investicijos buvo pateisintos patenkinamais iki 2000 ir (arba) 2001 metų užregistruotais bendrais volframo elektrodų ir kitų volframo produktų naudojimo rezultatais. Vis dėlto laikotarpio pabaigoje šios investicijos nebuvo nutrauktos.

(81)

Dėl konfidencialumo svyravimo intervalais išreikšta panašaus produkto gamybos ir pardavimo investicijų grąža yra neigiama ir aptariamuoju laikotarpiu labai sumažėjo, taip atspindėdama pirmiau minėtą pardavimo pelningumo tendenciją.

(82)

Per aptariamąjį laikotarpį Bendrijos pramonės gebėjimui didinti kapitalą nebuvo padarytas didelis poveikis, nes su panašiu produktu susijusi veikla sudaro tik mažą visos grupės veiklos dalį.

(83)

Toliau pateikiami duomenys apie Bendrijos pramonės užimtumo, našumo ir darbo sąnaudų raidą:

(84)

Nuo 2001 m. iki TL Bendrijos pramonė labai sumažino savo darbuotojų skaičių. Tai buvo sumažėjusios produkcijos ir Bendrijos pramonės pastangų racionalizuoti gamybą ir skatinti našumą rezultatas. Be to, šio Bendrijos pramonėje vykstančio racionalizavimo proceso rezultatai buvo jaučiami našumo srityje, per aptariamąjį laikotarpį žymiai didėjant pastarojo tendencijoms.

(85)

Per aptariamąjį laikotarpį vidutinio darbo užmokesčio lygis išliko pastovus.

(86)

Dempingo skirtumai nurodyti pirmiau esančiame skirsnyje apie dempingą. Šie skirtumai yra akivaizdžiai didesni už de minimis dydį. Be to, atsižvelgiant į importuotą dempingo kaina kiekį ir kainą, negalima tvirtinti, kad dempingo faktinio skirtumo poveikis yra nereikšmingas.

(87)

Bendrija neatsigauna nuo ankstesnio dempingo arba subsidijavimo padarinių, nes anksčiau tokie tyrimai nebuvo atliekami.

(88)

Primenama, kad nuo 2001 m. iki TL aptariamo produkto, importuojamo iš KLR dempingo kaina, kiekis išaugo daugiau nei 400 % ir aptariamojo laikotarpio pabaigoje šiuo importu buvo užimta 76,2 % rinkos dalies. Be to, dėl dempingo kaina importuojamo aptariamo produkto per TL labai sumažėjo Bendrijos pramonės pardavimo kainos. Kainų sumažėjimo svertinis vidurkis buvo 40 %.

(89)

Tuo metu, kai Bendrijos vartojimas padidėjo 50 %, Bendrijos pramonės parduodamas kiekis sumažėjo daugiau nei 50 %. Jos rinkos dalis sumažėjo 68 %, ir ji visiškai negalėjo perkelti pirkėjams savo žaliavų kainų padidėjimo pasauliniu mastu. Dėl to pelningumas buvo itin neigiamas.

(90)

Todėl per aptariamąjį laikotarpį labai pablogėjo Bendrijos pramonės padėtis. Gamyba ir pajėgumų panaudojimas sumažėjo 60 %, ir per TL buvo pasiektas labai žemas jų lygis. Atsargos padidėjo 31 %.

(91)

Nepaisant didelių Bendrijos pramonės investicijų ankstyvajame aptariamojo laikotarpio etape ir jos tolesnių pastangų didinti našumą ir konkurencingumą, jos pelningumas, grynųjų pinigų srautai ir investicijų grąža taip pat smarkiai sumažėjo, ir buvo pasiekti ypač neigiami jų lygiai.

(92)

Prastėjančią Bendrijos pramonės padėtį per aptariamąjį laikotarpį taip pat patvirtina neigiamos užimtumo ir investicijų tendencijos.

(93)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, daroma laikina išvada, kad Bendrijos pramonė patyrė materialinę žalą, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnyje.

(94)

Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 ir 7 dalis buvo ištirta, ar egzistuoja priežastinis ryšys tarp KLR importo dempingo kaina ir Bendrijos pramonės patirtos materialinės žalos. Taip pat buvo ištirti kiti, be importo dempingo kaina, žinomi veiksniai, dėl kurių tuo pat metu Bendrijos pramonė būtų galėjusi patirti žalą, kad būtų užtikrinta, jog dėl šių veiksnių galinti atsirasti žala nepriskiriama importui dempingo kaina.

(95)

Didžiulis iš KLR dempingo kaina importuojamų produktų kiekio padidėjimas (daugiau nei 400 %) nuo 2001 m. iki TL ir užimamos Bendrijos rinkos dalies padidėjimas nuo 22,4 % iki 76,2 % sutapo su prastėjančia Bendrijos pramonės ekonomine padėtimi. Augant Bendrijos rinkai smarkiai sumažėjo gamyba ir pajėgumų panaudojimas, o galutinės atsargos padidėjo 31 %. Tuo metu, kai labai sumažėjo Bendrijos pramonės parduodami kiekiai ir užimamos rinkos dalis, staiga padidėjo dempingo kaina importuojami kiekiai ir tokio importo užimama rinkos dalis. Be to, dėl dempingo kaina importuojamų produktų kainų labai sumažėjo Bendrijos pramonės taikomos kainos. Stiprus mažinimo spaudimas Bendrijos pramonės taikomoms kainoms buvo daromas tuo metu, kai labai, t. y daugiau nei 100 % padidėjo žaliavų sąnaudos. Atlikus tyrimą, buvo nustatyta, kad dėl smarkaus kainų spaudimo, atsiradusio dėl didelių dempingo kaina iš KLR importuojamų produktų kiekių, Bendrijos pramonė negalėjo savo pirkėjams perkelti bet kokio sąnaudų padidėjimo. Dėl to smarkiai sumažėjo pelningumas, investicijų grąža ir grynųjų pinigų srautai.

(96)

Todėl buvo daroma laikina išvada, kad dėl importo dempingo kaina patiriamas spaudimas, dėl kurio nuo 2001 m. labai padidėjo dempingo kaina importuojamas kiekis ir užimama rinkos dalis, tapo lemiama Bendrijos pramonės užimamos rinkos dalies praradimo priežastimi, dėl kurios atsirado neigiama pelningumo tendencija.

(97)

Be KLR jokie kiti svarbūs eksportuotojai neeksportavo panašaus produkto į Bendriją per aptariamąjį laikotarpį. Atlikus tyrimą buvo patvirtinta, kad likusių JAV ir Japonijos gamintojų pagrindinė rinka buvo atitinkama jų vidaus rinka. Patikima informacija apie kitą panašaus produkto importą yra itin ribota, todėl negalima apskaičiuoti Bendrijos rinkoje parduoto kiekio (jeigu toks yra). Trūkstant įrodymų, patvirtinančių, kad iš tiesų yra vykdomas importas iš kitų trečiųjų valstybių, manoma, kad tokio importo kiekiai (jeigu jų yra) yra nereikšmingi. Atitinkamai manoma, kad Bendrijos pramonės patirtai žalai negalėjo būti daroma įtaka kitų trečiųjų valstybių kilmės importu.

(98)

Taip pat buvo išanalizuota, ar per aptariamąjį laikotarpį patirtai žalai galėjo būti daroma įtaka eksportu į ES nepriklausančias valstybes. Per aptariamąjį laikotarpį į ES nepriklausančias valstybes buvo eksportuojama apie pusę Bendrijos pramonės parduodamo panašaus produkto. Nuo 2001 m. iki TL toks eksportas sumažėjo apie 66 % ir TL pabaigoje buvo 41 % viso pramonės pardavimo. Pagrindinė eksporto rinkų, ypač JAV rinkos, praradimo priežastis – pasaulinėse rinkose auganti konkurencija su Kinijos gamintojais. Atsižvelgiant į tai, reikėtų pažymėti, kad dėl panašaus Kinijos gamintojų elgesio JAV rinkoje vienas arba du veiklą vykdantys volframo elektrodų JAV gamintojai turėjo sustabdyti savo gamybos veiklą.

(99)

Analizuojant rodiklius, kurių atžvilgiu negalima atskirti Bendrijos rinkos nuo eksporto rinkų, pavyzdžiui gamybos, pajėgumų panaudojimo, investicijų ir užimtumo rodiklius, buvo nustatyta, kad jų neigiamas pokytis buvo didesnis, nei tas, kuris galėtų atsirasti tik dėl pablogėjusių eksporto veiklos rezultatų. Iš tikrųjų, neigiamas tų rodiklių pokytis gali būti laikomas pardavimo Bendrijos rinkoje sumažėjimo ir, kiek mažiau, eksporto pardavimo sumažėjimo pasekme. Be to, šį pokytį reikėtų vertinti atsižvelgiant į didelį per aptariamąjį laikotarpį vykusį Bendrijos rinkos augimą.

(100)

Neigiamas pelningumo, grynųjų pinigų srautų ir investicijų grąžos pokytis daugiausia atsirado dėl to, kad Bendrijos pramonė buvo verčiama dėl neigiamo parduodamų kiekių Bendrijoje ir pirmiau minėtose eksporto rinkose pokyčio taikyti labai mažus pajėgumų panaudojimo dydžius. Be to, Bendrijos pramonės parduodamų produktų kainos patyrė spaudimą dėl importo dempingo kaina, o tai taip pat neigiamai paveikė šiuos rodiklius. Šiuo atžvilgiu reikėtų pažymėti, kad vieneto pardavimo kainos pokytis eksporto rinkose buvo daug palankesnis už tokį kainų pokytį Bendrijoje. Iš tikrųjų, per tą patį laikotarpį vidutinė pardavimo kaina į eksporto rinkas išaugo 20 %, o tai reiškia, kad kainų spaudimas tose rinkose buvo silpnesnis nei Bendrijos rinkoje. Nustatyta, kad šio eksporto pelningumas buvo šiek tiek didesnis, nors ir nepakankamas, nei pardavimo Bendrijos rinkoje, pelningumas nepaisant to, kad jis taip pat nukentėjo nuo mažėjančių kainų ir nuo Kinijos eksporto į trečiųjų valstybių rinkas konkurencijos. Be to, Bendrijos pramonė sugebėjo kontroliuoti ir net sumažinti savo ne dėl žaliavų atsiradusias sąnaudas. Todėl Bendrijos pramonės eksporto veiklos rezultatų poveikis pelningumui, grynųjų pinigų srautams ir investicijų grąžai buvo mažesnis nei dėl užimamų rinkos dalių ir kainų pokyčio Bendrijos rinkoje padarytas poveikis.

(101)

Šiuo pagrindu Komisija neatmeta galimybės, kad dėl neigiamo eksporto pardavimo pokyčio buvo padarytas poveikis visai Bendrijos pramonės ekonominei padėčiai. Vis dėlto atlikus pirmiau nurodytą analizę, buvo patvirtinta, kad blogėjančių eksporto veiklos rezultatų įtaka nėra tokia, kad būtų galima paneigti KLR importo dempingo kaina ir nustatytos žalos priežastinį ryšį.

(102)

Nuo 2001 m. iki TL kito vienintelio Bendrijos gamintojo pardavimas smarkiai sumažėjo, t. y. 54 %. Remiantis turima informacija, buvo nustatyta, kad kito Bendrijos gamintojo padėtis yra tokia pat kaip ir Bendrijos pramonės padėtis. Atitinkamai daroma laikina išvada, kad dėl tokio pardavimo Bendrijos pramonė negalėjo patirti žalos.

(103)

Vienas eksportuotojas įrodinėjo, kad pagrindinė žalos atsiradimo priežastis – padidėjusios pagrindinės žaliavos, amonio paravolframato (toliau – APT) kainos. Iš tikrųjų, aptariamojo laikotarpio pabaigoje, t. y. 2005 m. APT kainos padidėjo daugiau nei 100 %.

(104)

Šiuo atžvilgiu pirmiausia reikėtų pažymėti, kad Bendrijos pramonės padėties pablogėjimas sutapo su Kinijos importo padidėjimu nuo 2001 m. iki 2005 m., ir kad ši padėtis pablogėjo ne tik aptariamojo laikotarpio pabaigoje.

(105)

Be to, žaliavų kainos didėjo tik 2005 m. Vis dėlto tais konkrečiais metais faktinės Bendrijos pramonės kainos padidėjo šiek tiek daugiau (33 %) nei gamybos sąnaudos (30 %).

(106)

Iš šių laikotarpio tendencijų matyti, kad nors padidėjusiomis žaliavos kainomis buvo daroma įtaka bendram sąnaudų padidėjimui, kurios per aptariamąjį laikotarpį viršijo pardavimo kainas, žaliavos nebuvo lemiamas Bendrijos pramonės finansinės padėties blogėjimo veiksnys. Labiau tikėtina, kad šio pablogėjimo priežastis buvo dėl prarastos užimamos rinkos dalies padidėjusios vidutinės sąnaudos ir todėl, kaip pažymėta pirmiau, panaudoti maži gamybos pajėgumai.

(107)

Be to, Bendrijos pramonė negalėjo pakankamai padidinti savo atitinkamų kainų, kad galėtų kompensuoti padidėjusias sąnaudas. Šių nelanksčių kainų priežastis – tuo pat metu padidėjęs KLR kilmės importas dempingo kaina. Importuojamų produktų kainos buvo gerokai žemesnės už Bendrijos pramonės kainas. Šiomis aplinkybėmis reikia daryti išvadą, kad dėl šio importo dempingo kaina Bendrijos pramonė turėjo atremti didelį kainų spaudimą ir todėl jos galimybės didinant pardavimo kainas kompensuoti padidėjusias sąnaudas buvo ribotos.

(108)

Pagaliau reikėtų pažymėti, kad padidėjusių žaliavos kainų poveikį jautė visi operacijų vykdytojai rinkoje, įskaitant Kinijos eksportuojančius gamintojus, todėl jų negalima laikyti ypatingu veiksniu, dėl kurio buvo padaryta žala Bendrijos pramonei.

(109)

Remiantis pirmiau išdėstytais argumentais, daroma išvada, kad padidėjusių žaliavų kainų per se įtaka nėra tokia, kad būtų galima paneigti KLR importo dempingo kaina ir Bendrijos pramonei padarytos žalos priežastinį ryšį.

(110)

Bendrijos pramonės patirtos žalos pagrindinė išraiška – sumažėjęs pardavimo kiekis ir prarasta rinkos dalis, dėl kurių buvo jaučiamas neigiamas poveikis pelningumui. Dėl to kritusios kainos ir dėl žemo pajėgumų panaudojimo lygio patirti masto ekonomijos nuostoliai lėmė tokį žemą neigiamo pelningumo lygį, kurio nebuvo galima išlaikyti, ir dėl kurio Bendrijos pramonė patyrė didelių finansinių nuostolių.

(111)

Bendrijos pramonės daugelio žalos rodiklių pablogėjimas sutapo su staigiu iš KLR importuojamo kiekio ir užimamos rinkos dalies padidėjimu ir ženkliu dėl šio importo kainų mažinimu.

(112)

Nepaisant to, kad per tyrimą buvo nustatyta, jog negalima atmesti galimybės, kad žalai įtakos galėjo būti daroma Bendrijos pramonės eksporto į ES nepriklausančias valstybes neigiama raida, šios raidos galimas poveikis nėra toks, kad būtų galima paneigti KLR importo dempingo kaina ir Bendrijos pramonės patirtos žalos priežastinį ryšį.

(113)

Be to, nors žaliavos kainos padidėjimas per TL buvo padidėjimas be precedento, jo poveikį jautė visi operacijų vykdytojai rinkoje. Be to, iš žalos rodiklių laikotarpio tendencijų negalima nustatyti, kad tai buvo pagrindinė Bendrijos pramonės patirtos žalos priežastis.

(114)

Todėl daroma išvada, kad KLR kilmės importas dempingo kaina padarė materialinę žalą Bendrijos pramonei, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 dalyje.

(115)

Pagal pagrindinio reglamento 21 straipsnį buvo išnagrinėta, ar esama įtikinamų priežasčių, leidžiančių daryti išvadą, kad Bendrijai nėra naudinga nustatyti antidempingo priemones iš tiriamosios valstybės importuojamiems produktams. Komisija išsiuntė klausimynus visiems skunde paminėtiems importuotojams, prekybininkams ir pramonės vartotojams. Atsakymai į klausimyno klausimus buvo gauti iš trijų importuotojų.

(116)

Remiantis informacija, gauta iš bendradarbiaujančių šalių, buvo padarytos šios išvados.

(117)

Primenama, kad Bendrijos pramonę sudaro vienas gamintojas su Austrijoje veikiančiomis gamybos įmonėmis, kurio pelningumas per aptariamąjį laikotarpį labai sumažėjo. Tai turėjo neigiamą poveikį užimtumui ir investicijų lygiui.

(118)

Jei nebus nustatytos priemonės, yra tikimybė, kad Bendrijos pramonė bus priversta nutraukti strategiškai svarbių tam tikriems moderniųjų technologijų sektoriams volframo elektrodų gamybą dėl šios veiklos pelningumo trūkumo, atsiradusio dėl importo dempingo kaina patiriamo kainų spaudimo.

(119)

Reikėtų pažymėti, kad volframo elektrodų gamybos linija taip pat buvo naudojama kitiems apvaliesiems produktams, t. y. molibdeno strypams, vieloms ir purškiamuoju būdu metalizuotoms vieloms bei stiklo lydymui naudojamiems elektrodams. Vykstant gamybos procesui kai kurios šių produktų fiksuotos sąnaudos buvo tokios pat kaip ir volframo elektrodų. Kadangi per aptariamąjį laikotarpį volframo elektrodų gamyba sumažėjo 60 %, neigiamas poveikis buvo daromas ne tik volframo elektrodų gamybos sąnaudoms, bet ir kitiems Bendrijos pramonės gaminamiems apvaliesiems produktams.

(120)

Tai reikėtų įvertinti atsižvelgiant į augančią aptariamo produkto pasaulinę paklausą, kuri, jeigu būtų nustatytos priemonės, leistų Bendrijos pramonei padidinti pardavimą, pagerinti pelningumą ir taip užtikrinti šios pramonės ekonominį gyvybingumą.

(121)

Todėl buvo padaryta išvada, kad antidempingo priemonės atitiktų Bendrijos pramonės interesus.

(122)

Vienas eksportuojantis gamintojas ir eksportuotojų asociacija įrodinėjo, kad nustačius muitus Kinijos eksportuojantys gamintojai išnyktų iš Bendrijos rinkos dėl akivaizdaus importo iš kitų valstybių trūkumo. Dėl to ypač susilpnėtų konkurencija ir dar labiau sustiprėtų jau dabar dominuojanti Bendrijos pramonės padėtis.

(123)

Vis dėlto yra labiau tikėtina, kad nustačius priemones keletas tiriamųjų eksportuojančių gamintojų toliau pardavinės aptariamą produktą Bendrijoje, nors tik nenuostolinga kaina, nes jie turi tvirtą technologinį pagrindą ir užima stiprią padėtį Bendrijoje. Be to, jeigu antidempingo priemonės nebūtų nustatytos, negalima atmesti galimybės, kad Bendrijos pramonė nutrauktų volframo elektrodų gamybą Bendrijoje, dėl ko sustiprėtų eksportuojančių gamintojų padėtis ir ypač susilpnėtų konkurencija Bendrijos rinkoje.

(124)

Šiuo atžvilgiu primenama, kad yra du Bendrijos gamintojai, kurie jau užtikrina tam tikrą konkurencijos laipsnį Bendrijos rinkoje ir eksporto rinkose.

(125)

Toliau primenama, kad jokiomis antidempingo priemonėmis nesiekiama užkirsti kelio trečiųjų valstybių eksportuotojams patekti į Bendrijos rinką, veikiau – atkurti vienodas sąlygas, kurios buvo iškreiptos dėl nesąžiningos prekybos.

(126)

Klausimynai buvo išsiųsti visoms šalims, skunde įvardintoms kaip vartotojai, aviacijos ir kosmoso, branduoliniame, jūrų pramonės, automobilių, chemijos ir inžinerijos sektoriuose. Komisija negavo nė vieno atsakymo į klausimyno klausimus nei iš suinteresuotųjų vartotojų, nei iš atstovaujančių asociacijų.

(127)

Suvirinimas volframo elektrodu naudojamas kai itin svarbu išgauti kokybiškas suvirintąsias siūles (inter alia, orlaivių, karinių jūrų laivynų, branduolinėje ir chemijos pramonėje). Iš turimos informacijos matyti, kad pirkėjams svarbiausi kriterijai yra kokybė ir patikimumas ir kad elektrodų sąnaudos nėra labai reikšmingos palyginti su galutinio produkto verte.

(128)

Atsižvelgiant į tai, kad atliekant tyrimą aptariamo produkto vartotojai neišreiškė jokio susidomėjimo, galima daryti laikiną išvadą, kad nustačius bet kokias antidempingo priemones, neturėtų būti padarytas reikšmingas poveikis jų padėčiai.

(129)

Vienas importuotojas visapusiškai bendradarbiavo atliekant tyrimą, pateikdamas atsakymus į klausimyno klausimus, o kiti du bendradarbiavo iš dalies. Šie trys importuotojai importavo daugiau nei 30 % viso per TL importuoto Bendrijos aptariamo produkto. Visapusiškai bendradarbiavusiam importuotojui aptariamas produktas siekia 85 % jo apyvartos.

(130)

Nustačius antidempingo priemones, negalima atmesti galimybės, kad sumažės tiriamosios valstybės kilmės importo lygis ir taip bus daromas poveikis importuotojo ekonominei padėčiai. Vis dėlto padidinus importuojamo aptariamo produkto kainas, būtų atstatyta tik importuotojo konkurencija su Bendrijos gamintojais ir iš importuotojų nebūtų atimta galimybė parduoti aptariamą produktą. Be to, dėl menkos aptariamo produkto sąnaudų dalies visose vartotojo sąnaudose importuotojams turėtų būti lengviau nustatyti bet kokią didesnę kainą vartotojams. Šiuo pagrindu daroma laikina išvada, kad nustatant antidempingo priemones neturėtų būti daromas reikšmingas neigiamas poveikis Bendrijos importuotojų padėčiai.

(131)

Nustačius priemones būtų galima tikėtis, kad Bendrijos pramonė vėl galės pasiekti prarasto pardavimo lygį ir atgauti rinkos dalis bei pagerinti savo pelningumą. Atsižvelgiant į blogėjančią Bendrijos pramonės padėtį, nenustačius priemonių, labai rizikuojama, kad Bendrijos pramonė privalės nutraukti savo gamybos įmonių veiklą ir iš darbo atleis darbuotojus. Aptariamo produkto naudojimo moderniųjų technologijų sektoriuose, kuriuose elektrodų sąnaudos nėra labai reikšmingos palyginti su galutinių produktų verte, atžvilgiu antidempingo priemonių poveikis importuotojų ir (arba) prekybininkų padėčiai būtų tik nežymus.

(132)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, daroma laikina išvada, kad nėra įtikinamų priežasčių nenustatyti antidempingo muitų tam tikriems importuojamiems KLR kilmės volframo elektrodams.

(133)

Atsižvelgiant į padarytas išvadas dėl dempingo, jo daromos žalos, priežastinių ryšių ir Bendrijos interesų, reikėtų nustatyti laikinąsias priemones, kuriomis būtų užkirstas kelias tolesnei importu dempingo kaina Bendrijos pramonei daromai žalai.

(134)

Nustatytos priemonės turėtų būti pakankamo dydžio, kad būtų pašalinta šiuo importu padaryta žala, neviršijant per tyrimą nustatyto dempingo skirtumo. Skaičiuojant muito dydį, būtiną žalingo dempingo poveikiui panaikinti, manoma, kad bet kokios priemonės turėtų padėti Bendrijos pramonei padengti jos gamybos sąnaudas ir gauti bendrą ikimokestinį pelną, kurį logiškai galėtų pasiekti tokios rūšies pramonė sektoriuje vyraujant normalioms konkurencijos sąlygoms, t. y. parduodant panašią prekę Bendrijoje, kai nėra vykdomas importas dempingo kaina. Skaičiuojant buvo naudota 8 % apyvartos ikimokestinio pelno marža, nustatyta remiantis iki importo dempingo kaina gautais pelno dydžiais. Šiuo pagrindu Bendrijos pramonei buvo apskaičiuota panašaus produkto nenuostolinga kaina. Nenuostolinga kaina buvo apskaičiuota prie gamybos sąnaudų pridėjus pirmiau minėtą 8 % pelno maržą. Vienos per TL iš KLR eksportuotos produkto rūšies Bendrijos pramonė negamino ir nepardavinėjo per TL. Apskaičiuojant dydį, kurio pakaktų, kad būtų pašalinta šiuo importu padaryta žala, buvo atsižvelgiama į šios rūšies ir kitų Kinijos eksportuotojų eksportuojamų rūšių kainos santykį.

(135)

Tuomet reikalingas kainos padidėjimas buvo nustatytas remiantis svertinės vidutinės importo kainos palyginimu su svertine vidutine nenuostolinga panašaus Bendrijos pramonės Bendrijos rinkoje parduoto produkto kaina.

(136)

Lyginant buvo pakoreguotos importuotojų atliekamos funkcijos, būtent: pakavimo, sandėliavimo, kokybės kontrolės, ženklinimo prekės ženklu, o kai kuriais atvejais – elektrodų fizinio apdorojimo, kad importą būtų galima palyginti su Bendrijos pramonės pardavimu.

(137)

Taip lyginant gautas bet koks skirtumas buvo išreikštas vidutinės importo CIF vertės procentais.

(138)

Toliau pateikiami bendrovėms, kurioms buvo suteiktas IR arba RER, nustatyti laikinieji svertiniai vidutiniai žalos skirtumai:

(139)

Norint apskaičiuoti bendrą valstybės žalos pašalinimo dydį visiems kitiems KLR eksportuotojams, reikėtų prisiminti, kad bendradarbiavimo lygis buvo aukštas. Todėl žalos skirtumas buvo apskaičiuotas toks pat kaip ir bendradarbiaujančiai bendrovei, kuriai nebuvo taikomas RER ir (arba) IR, nustatytas žalos pašalinimo dydis, t. y. 86,8 %.

(140)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, laikoma, kad nustatomas laikinasis antidempingo muitas turėtų būti lygus nustatytam dempingo skirtumui, bet negali viršyti pirmiau apskaičiuoto žalos skirtumo pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalį.

(141)

Šiame reglamente nurodytos antidempingo muitų normos atskiroms bendrovėms buvo nustatytos remiantis šio tyrimo išvadomis. Todėl šios normos atspindi šiose bendrovėse tyrimo metu buvusią padėtį. Šios muito normos (kitokios, nei tos valstybės muito normos, taikomos „visoms kitoms bendrovėms“) taikomos išimtinai importuojamiems tiriamosios valstybės kilmės produktams, kuriuos pagamino bendrovės, t. y. konkretūs paminėti juridiniai asmenys. Importuojamiems produktams, pagamintiems kitų bendrovių, kurių pavadinimai ir adresai konkrečiai nepaminėti šio dokumento rezoliucinėje dalyje, įskaitant subjektus, susijusius su konkrečiai paminėtomis bendrovėmis, negali būti taikomos šios normos, ir jiems galios muitų normos, taikomos „visoms kitoms bendrovėms“.

(142)

Bet koks prašymas taikyti šias bendrovėms individualiai nustatytas antidempingo muito normas (pvz., pasikeitus subjekto pavadinimui arba įkūrus naują gamybos arba pardavimo subjektą) turėtų būti nedelsiant siunčiamas Komisijai (3), pateikiant jame visą susijusią informaciją, ypač apie bendrovės veiklos (gamybos, vidaus ir eksporto pardavimo) pasikeitimus, susijusius su, pavyzdžiui, šio pavadinimo arba gamybos ir pardavimo subjektų pasikeitimu. Prireikus, Komisija, pasitarusi su Patariamuoju komitetu, atitinkamai iš dalies pakeis reglamentą, atnaujindama bendrovių, kurioms taikomos individualios muito normos, sąrašą.

(143)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, nustatomos tokios laikinosios muito normos:

(144)

Siekiant sumažinti iki minimumo dėl didelio muito normų skirtumo ir ypač dėl nustatyto fakto, kad, vienas KLR bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas, kuriam yra pasiūlytas individualus muitas, taip pat eksportuoja į Bendriją bendradarbiaujančios valstybės valdomos bendrovės, kuriai negali būti taikomas IR, gaminamus volframo elektrodus, atsiradusią muito taikymo vengimo riziką, manoma, kad šiuo atveju reikia imtis specialių priemonių, kuriomis būtų užtikrintas tinkamas antidempingo muitų taikymas. Atitinkamam gamintojui apskaičiuotas specialusis dempingo skirtumas gali būti taikomas tik atitinkamo eksportuojančio gamintojo gaminamam importuojamam aptariamam produktui. Taikomos tokios specialiosios priemonės:

(145)

Valstybių narių muitinei pateikiama galiojanti komercinė sąskaita faktūra, kuri privalo atitikti šio reglamento priede nurodytus reikalavimus. Importuojant be šios sąskaitos faktūros, taikomas visoms kitoms bendrovėms nustatytas likutinis antidempingo muitas.

(146)

Primenama, kad jeigu nustačius antidempingo priemones labai padidėja bendrovių, kurioms taikomas žemesnės individualaus muito normos, eksportuojamas kiekis, tokį padidėjimą reikėtų laikyti prekybos tendencijų pokyčiu dėl nustatytų priemonių, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 13 straipsnio 1 dalyje. Tokiomis aplinkybėmis ir jeigu įvykdomos sąlygos gali būti inicijuojamas tyrimas dėl taikymo vengimo. Atliekant šį tyrimą galima, inter alia, išnagrinėti, ar būtina panaikinti individualias muito normas ir nustatyti visai valstybei taikomą muitą.

(147)

Kad būtų užtikrintas geras administravimas, reikia nustatyti laikotarpį, per kurį suinteresuotosios šalys, kurios apie save pranešė per pranešime apie tyrimo inicijavimą nustatytą laikotarpį, gali pareikšti savo nuomonę raštu ir reikalauti būti išklausytos. Be to, reikėtų pažymėti, kad šiame reglamente išvados dėl muitų nustatymo yra laikinos, ir jas gali reikėti persvarstyti, siekiant nustatyti bet kokį galutinį muitą,

14.9.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 250/34

(1)

Reglamentu (EB) Nr. 573/2003 buvo atidaryta 149 000 tonų kukurūzų tarifinė kvota (eilės Nr. 09.4767) 2006–2007 prekybos metams.

(2)

Kiekiai, prašyti pirmadienį, 2006 m. rugsėjo 11 d., remiantis Reglamento (EB) Nr. 573/2003 2 straipsnio 1 dalimi, viršija turimus kiekius. Todėl reikėtų nustatyti, kokiu mastu galima išduoti licencijas, prašomiems kiekiams taikant bendrą paskirstymo koeficientą,