2.8.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 212/1

(1)

Vadovaujantis Urugvajaus raundo daugiašalių prekybos derybų rezultatais Reglamentas (EB) Nr. 3223/94 numato kriterijus, pagal kuriuos Komisija nustato standartines importo vertes iš trečiųjų šalių importuojamiems jo priede išvardintiems produktams ir laikotarpiams.

(2)

Laikantis aukščiau nurodytų kriterijų, standartinės importo vertės turi būti nustatytos tokios, kaip nurodyta šio reglamento priede,

2.8.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 212/3

(1)

Reglamentu (EB) Nr. 2160/2003 nustatytos naminių paukščių salmonelių nustatymo ir kontrolės taisyklės. Pagal Reglamento (EB) Nr. 2160/2003 8 straipsnio 1 dalies d punktą gali būti nuspręsta, kad tam tikri specialūs kontrolės metodai nebūtų naudojami kaip nacionalinių kontrolės programų, valstybių narių sukurtų siekiant Bendrijos tikslų, nustatytų remiantis minėtu reglamentu, dalis.

(2)

Pagal Reglamento (EB) Nr. 2160/2003 8 straipsnio 1 dalies a ir b punktus gali būti nuspręsta, kad, siekiant sumažinti zoonozių ir zoonozių sukėlėjų paplitimą pirminės gyvūnų gamybos etape ar kituose maisto grandinės etapuose, gali arba turi būti taikomi specialūs kontrolės metodai, ir gali būti priimtos taisyklės, reglamentuojančios šių metodų taikymo sąlygas.

(3)

Pagal Reglamento (EB) Nr. 2160/2003 15 straipsnį Komisija, prieš siūlydama taisykles dėl specialių kontrolės metodų, turi konsultuotis su Europos maisto saugos tarnyba (EMST).

(4)

Komisija konsultavosi su EMST dėl antimikrobinių medžiagų ir vakcinų, skirtų salmonelėms naminiuose paukščiuose kontroliuoti, naudojimo. Po šios konsultacijos EMST 2004 m. spalio 21 d. paskelbė dvi atskiras nuomones šiais klausimais.

(5)

EMST savo nuomonėje dėl antimikrobinių medžiagų, skirtų salmonelėms naminiuose paukščiuose kontroliuoti, naudojimo rekomendavo neskatinti naudoti antimikrobinių medžiagų dėl pavojaus visuomenės sveikatai, susijusio su atsparumo išsivystymu, atranka ir paplitimu. Antimikrobinių medžiagų naudojimui turėtų būti taikomos oficialiai nustatytos sąlygos, kurios užtikrintų visuomenės sveikatos apsaugą, būtų iš anksto visiškai pagrįstos ir kompetentingos institucijos užrašytos.

(6)

Todėl, remiantis EMST nuomone, reikėtų nustatyti, kad, išskyrus EMST pateiktoje nuomonėje nurodytas išimtines aplinkybes, antimikrobinės medžiagos neturėtų būti naudojamos kaip nacionalinių kontrolės programų, kurias ketinama patvirtinti pagal Reglamento (EB) Nr. 2160/2003 6 straipsnį, dalis.

(7)

Bet kokiu atveju, turėtų būti naudojami tik tie veterinariniai vaistai, kuriuos leidžiama naudoti pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/82/EB dėl Bendrijos kodekso, reglamentuojančio veterinarinius vaistus (2), arba 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 726/2004, nustatantį Bendrijos leidimų dėl žmonėms skirtų ir veterinarinių vaistų išdavimo ir priežiūros tvarką ir įsteigiantį Europos vaistų agentūrą (3).

(8)

Antimikrobiniai veterinariniai vaistai šiame reglamente vadinami „antimikrobinėmis medžiagomis“. Tačiau antimikrobinėmis medžiagomis laikomi ir tie produktai, kuriuos leidžiama naudoti kaip pašarų priedus pagal 2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1831/2003 dėl priedų, skirtų naudoti gyvūnų mityboje (4). Jiems neturėtų būti taikomas šis reglamentas, nes šių priedų naudojimas gali būti užsikrėtimą salmonelėmis per maistą ribojanti priemonė, kai jie nėra susiję su atsparumo išsivystymu, atranka ir paplitimu.

(9)

Savo nuomonėje dėl vakcinų, skirtų salmonelėms naminiuose paukščiuose kontroliuoti, naudojimo EMST padarė išvadą, kad naminių paukščių skiepijimas laikomas papildoma priemone, skirta padidinti paukščių atsparumą salmonelėms ir sumažinti jų paplitimą.

(10)

Be to, EMST savo nuomonėje pirmiausia pareiškė, kad jei nustatymo metodais vakcinines padermes įmanoma atskirti nuo natūraliai paplitusių padermių, tuomet abi šiuo metu taikomos inaktyvuotos ir gyvos vakcinos gali būti saugiai naudojamos per visą paukščių gyvenimą, išskyrus išlaukos laikotarpį prieš pjovimą, o gyva vakcina – vištoms dedeklėms tuo laikotarpiu, kai jos deda kiaušinius. Dedeklių skiepijimas laikomas naudinga priemone, mažinančia salmonelių paplitimą ir kiaušinių užkrėtimą, kai siekiama sumažinti didelį paplitimą. Salmonella enteritidis yra svarbiausia protrūkių, kylančių žmonėms vartojant kiaušinius, priežastis.

(11)

Todėl, remiantis EMST nuomone, reikėtų nustatyti, kad šiuo metu taikomos gyvos vakcinos nebūtų skiriamos vištoms dedeklėms kiaušinių dėjimo laikotarpiu pagal nacionalines kontrolės programas, patvirtintas pagal Reglamento (EB) Nr. 2160/2003 6 straipsnį. Gyvos vakcinos neturėtų būti naudojamos, jei gamintojas nenurodė tinkamo metodo, pagal kurį būtų galima bakteriologiškai atskirti natūraliai paplitusias salmonelių padermes nuo vakcininių padermių.

(12)

Remiantis naujausiais mokslo duomenimis, gyvų arba inaktyvuotų vakcinų naudojimas nuo Salmonella enteritidis turėtų būti privalomas valstybėse narėse, kuriose paplitimas yra didelis, siekiant pagerinti visuomenės sveikatos apsaugą. Pradiniame tyrime, atliktame pagal Komisijos sprendimą 2004/665/EB (5) ir tikrinimo sistemų srityje pagal Reglamento (EB) Nr. 2160/2003 4 straipsnio 2 dalies d punktą, parodytas Salmonella enteritidis paplitimas turėtų būti laikomas privalomo skiepijimo pradžia.

(13)

Kalbant apie veislinius paukščių pulkus, Komisijos reglamente (EB) Nr. 1091/2005, įgyvendinančiame Reglamentą (EB) Nr. 2160/2003 dėl specialių kontrolės metodų naudojimo reikalavimų vykdant nacionalines salmoneliozės kontrolės programas (6), yra pateiktos nuostatos dėl antimikrobinių medžiagų ir vakcinų naudojimo įtraukiant jas į nacionalines salmonelių kontrolės veisliniuose Gallus gallus rūšies paukščių pulkuose programas.

(14)

Aiškumo sumetimais Reglamentą (EB) Nr. 1091/2005 reikia panaikinti ir pakeisti šiuo reglamentu.

(15)

Šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

a)

naminiams paukščiams pasireiškia salmonelių infekcija su tokiais klinikiniais požymiais, kurie gali sukelti per dideles kančias; antimikrobinėmis medžiagomis gydomi užsikrėtę pulkai toliau laikomi užsikrėtusiais salmonelėmis; dėl veislinių paukščių pulkų imamasi atitinkamų priemonių siekiant kiek galima sumažinti salmonelių išplitimo grėsmę tarp kitų paukščių veislinėje piramidėje;

b)

išsaugoma vertinga veislinių paukščių pulkų genetinė medžiaga, siekiant išvesti naujus salmonelių neturinčius pulkus, įskaitant „elitinius pulkus“, nykstančių veislių pulkus ir moksliniams tyrimams laikomus pulkus; auginimo etape kas dvi savaites imami viščiukų, išsiritusių iš kiaušinių, kuriuos padėjo antimikrobinėmis medžiagomis gydyti naminiai paukščiai, mėginiai ir tikrinami pagal sistemą, kuria siekiama nustatyti 1 % atitinkamų salmonelių paplitimą, esant 95 % pasikliautinajam lygmeniui;

c)

kiekvienu konkrečiu atveju kompetentingos institucijos išduotas leidimas, skirtas ne salmonelėms kontroliuoti pulke, kuris įtariamas užsikrėtęs salmonelėmis, ypač po epidemiologinio su maistu susijusio protrūkio tyrimo ar aptikus salmonelių perykloje arba ūkyje; tačiau kritinėse situacijose valstybės narės gali nuspręsti leisti gydyti be išankstinio leidimo, tik Reglamento (EB) Nr. 854/2004 (7) 2 straipsnio g punkte apibūdintas įgaliotasis veterinarijos gydytojas turi paimti mėginius ir nedelsiant pranešti apie gydymą kompetentingai institucijai; jei mėginiai buvo paimti ne taip, kaip reikalaujama šios dalies nuostatose, pulkai laikomi užsikrėtusiais salmonelėmis.

—

ją tenkina ūkyje, kuriame auginami paukščiai arba gaminami kiaušiniai, taikomos prevencinės priemonės, ir

—

įrodyta, kad ūkyje, kuriame auginami paukščiai arba gaminami kiaušiniai, Salmonella enteritidis nebuvo 12 mėn. iki gyvūnų įvežimo.

2.8.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 212/6

(1)

2003 m. rugpjūčio 29 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1535/2003 dėl Tarybos reglamento (EB) Nr. 2201/96 taikymo pagal pagalbos perdirbtiems vaisių ir daržovių produktams schemą išsamių taisyklių nustatymo (2) 3 straipsnio 1 dalies c punkte numatyta džiovintų figų prekybos metų trukmė.

(2)

1999 m. liepos 19 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1573/1999, nustatančio išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 2201/96 taikymo taisykles dėl džiovintų figų charakteristikų, už kurias suteikiama pagalba pagal pagalbos gamybai schemą (3), 1 straipsnis nustato kriterijus, kuriems turi atitikti produktai tam, kad už juos būtų mokama minimali kaina.

(3)

Atsižvelgiant į Reglamento (EB) Nr. 2201/96 6b ir 6c straipsniuose nustatytus kriterijus, turėtų būti nustatyta minimali kaina ir pagalbos gamybai dydis 2006–2007 prekybos metams.

(4)

Šiame reglamente numatytoms priemonėms pritaria Iš vaisių ir daržovių pagamintų produktų vadybos komitetas,

2.8.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 212/7

(1)

Komisijos Reglamentu (EB) Nr. 1251/96 (2) numatomas tarifinių kvotų paukštienos sektoriuje atidarymas bei nustatomas jų administravimas.

(2)

Europos bendrijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų susitarime pasikeičiant laiškais pagal 1994 m. Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos (GATT) (3), patvirtinto Tarybos sprendimu 2006/333/EB (4), XXIV straipsnio 6 dalį ir XXVIII straipsnį numatoma padidinti paukštienos, erga omnes, importo tarifinę kvotą 49 tonomis šviežiai, atšaldytai arba sušaldytai viščiukų skerdenai, 4 070 tonų šviežiems, atšaldytiems arba sušaldytiems viščiukų gabalams, 1 605 tonomis vištų gabalams ir 201 tona šviežiai, atšaldytai arba sušaldytai kalakutienai.

(3)

Padidinus kvotą vištų gabalams, Reglamento (EB) Nr. 1251/96 2 straipsnio antroje pastraipoje numatyta priemonė tampa nebereikalinga.

(4)

Atsižvelgiant į galimą Bulgarijos ir Rumunijos įstojimą į Europos Sąjungą 2007 m. sausio 1 d., patartina numatyti kitokį 2007 m. pirmojo ketvirčio licencijos paraiškų pateikimo laikotarpį.

(5)

Reglamentą (EB) Nr. 1251/96 reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti.

(6)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Paukštienos ir kiaušinių vadybos komiteto nuomonę,

1)

2 straipsnio antroji pastraipa išbraukiama;

2)

5 straipsnio 1 dalis papildoma šia pastraipa:

„Licencijos paraiškos laikotarpiui nuo 2007 m. sausio 1 d. iki kovo 31 d. pateikiamos per 2007 m. pirmąsias penkiolika sausio mėnesio dienų.“;

3)

priedai keičiami šio reglamento priedų tekstu.

2.8.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 212/12

(1)

Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1173/2006 (3) nustatyti grūdų sektoriaus importo muitų mokesčiai.

(2)

Reglamento (EB) Nr. 1249/96 2 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu importo muito mokesčių taikymo laikotarpiu apskaičiuotas importo muito mokesčių vidurkis ir nustatytas mokestis ima skirtis 5 EUR už toną arba daugiau, tuomet daromas atitinkamas patikslinimas. Toks skirtumas atsirado. Todėl būtina patikslinti Reglamente (EB) Nr. 1173/2006 nustatytus importo muitus,

2.8.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 212/15

(1)

Atsistatydinus Europolo direktoriaus pavaduotojui reikia skirti direktoriaus pavaduotoją.

(2)

Tarnybos nuostatai, taikomi Europolo darbuotojams (2), ypač jų 8 priedėlis, numato ypatingas nuostatas dėl Europolo direktoriaus ar direktoriaus pavaduotojo atrankos tvarkos.

(3)

Valdyba pateikė Tarybai trumpą tinkamų skirti kandidatų sąrašą, o taip pat išsamią kiekvieno iš tų kandidatų bylą bei visą kandidatų sąrašą.

(4)

Remdamasi visa valdybos pateikta atitinkama informacija, Taryba nori skirti kandidatą, kuris, Tarybos nuomone, atitinka visus kandidatui į laisvą direktoriaus pavaduotojo vietą keliamus reikalavimus,

2.8.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 212/16

(1)

Paukščių gripas yra užkrečiama virusinė naminių ir kitų paukščių liga, sukelianti mirtį ir sutrikimus, kurie greitai gali pasiekti epizootinį mastą ir taip sukelti rimtą grėsmę gyvūnų ir visuomenės sveikatai bei smarkiai sumažinti paukštininkystės pelningumą. Yra pavojaus, kad ligos sukėlėjas gali būti įvežtas vykstant tarptautinei prekybai gyvais naminiais ir kitais paukščiais ar paukštienos produktais.

(2)

2006 m. birželio 29 d. Pietų Afrika patvirtino labai patogeninio paukščių gripo protrūkį bėgiojančiųjų paukščių ūkyje vakarinėje Keipo provincijos dalyje.

(3)

Šio per protrūkį nustatyto paukščių gripo viruso štamo potipis yra H5N2, todėl jis skiriasi nuo viruso, kuris šiuo metu yra sukėlęs epidemiją Azijoje, Šiaurės Afrikoje ir Europoje, štamo. Remiantis šiuo metu turimomis žiniomis galima spręsti, kad šio potipio keliama rizika visuomenės sveikatai yra mažesnė negu rizika, kurią kelia Azijoje plintantis H5N1 potipio štamas.

(4)

Remiantis galiojančiais Bendrijos teisės aktais, Pietų Afrika į Bendriją eksportuoti gali tik gyvus bėgiojančiuosius paukščius, perinti skirtus jų kiaušinius, šviežią mėsą, mėsos pusgaminius ir mėsos produktus, kuriuose yra šių rūšių paukščių mėsos.

(5)

Atsižvelgiant į pavojų gyvūnų sveikatai, jei labai patogeninio paukščių gripo sukėlėjas patektų į Bendriją, reikėtų nedelsiant imtis priemonių sustabdant gyvų bėgiojančiųjų paukščių ir šios rūšies perinti skirtų kiaušinių importą iš Pietų Afrikos Respublikos.

(6)

Be to, tikslinga sustabdyti bėgiojančiųjų paukščių šviežios mėsos ir perinti skirtų jų kiaušinių, mėsos pusgaminių ir mėsos produktų, kurie pagaminti iš šių rūšių paukščių arba kuriuose yra jų mėsos, importą iš Pietų Afrikos Respublikos į Bendriją. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad liga prasidėjo užkrėstuose ūkiuose birželio viduryje, tikslinga numatyti išlygą šviežiai mėsai, mėsos pusgaminiams ir mėsos produktams, kurie pagaminti iš šių rūšių paukščių arba kuriuose yra jų mėsos, jeigu paukščiai buvo paskersti iki 2006 m. gegužės 1 d. pagal tam tikras sąlygas.

(7)

Pietų Afrikos Respublika ėmėsi griežtų ligos kontrolės priemonių ir išsamesnę informaciją apie su liga susijusią padėtį nusiuntė Komisijai. Šios informacijos pagrindu galima pagrįstai sustabdyti importą tik iš užkrėstos Pietų Afrikos Respublikos teritorijos dalies.

(8)

2005 m. birželio 3 d. Komisijos sprendime 2005/432/EB, nustatančiame gyvūnų sveikatos ir tinkamumo žmonių maistui reikalavimus ir veterinarijos sertifikatų pavyzdžius importuojant mėsos produktus žmonių vartojimui iš trečiųjų šalių ir panaikinančiame Sprendimus 97/41/EB, 97/221/EB ir 97/222/EB (3), pateikiamas trečiųjų šalių, iš kurių valstybės narės gali leisti importuoti tam tikrus mėsos produktus, sąrašas ir nustatoma apdorojimo tvarka, kuri laikoma veiksminga neutralizuojant atitinkamus tam tikrų gyvūnų ligų patogenus. Siekiant išvengti ligos plitimo per tokius produktus, juos būtina tinkamai apdoroti atsižvelgiant į sveikatos padėtį kilmės šalyje ir rūšį, iš kurios gaminami produktai. Todėl reikėtų toliau leisti importuoti Pietų Afrikos Respublikos kilmės mėsos produktus ir mėsos pusgaminius, kurie pagaminti iš šių rūšių paukščių arba kuriuose yra jų mėsos, kurie specialiai apdorojami tame sprendime numatyta tvarka.

(9)

Kai tik Pietų Afrikos Respublika praneš daugiau informacijos apie padėtį, susidariusią dėl labai patogeninio paukščių gripo, ir kontrolės priemones, kurių dėl to buvo imtasi, Komisijos priemonės, pradėtos taikyti dėl šio ligos protrūkio Pietų Afrikos Respublikoje, turėtų būti patikslintos. Todėl šį sprendimą reikėtų taikyti tik iki 2006 m. spalio 31 d.

(10)

Šiame sprendime nustatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

a)

gyvi bėgiojantieji paukščiai ir perinti skirti jų kiaušiniai;

b)

bėgiojančių paukščių šviežia mėsa;

c)

mėsos produktai ir mėsos pusgaminiai, kurie pagaminti iš šių rūšių paukščių mėsos arba kuriuose yra jų mėsos.

2.8.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 212/19

(1)

Paukščių gripas yra užkrečiama virusinė naminių ir kitų paukščių liga, sukelianti mirtį ir sutrikimus, kurie greitai gali pasiekti epizootinį mastą ir taip sukelti rimtą grėsmę gyvūnų ir visuomenės sveikatai bei smarkiai sumažinti paukštininkystės pelningumą. Yra pavojus, kad ligos sukėlėjas gali pasklisti vykdant tarptautinę prekybą gyvais naminiais ir kitais paukščiais ar jų produktais.

(2)

Po paukščių gripo epidemijos protrūkio, kurį pirmiausiai 2003 m. gruodžio mėn. pietryčių Azijoje sukėlė didelio patogeniškumo viruso štamas H5N1, Komisija priėmė kai kurias su paukščių gripu susijusias apsaugos priemones. Tokios priemonės visų pirma buvo 2005 m. spalio 27 d. Komisijos sprendimas 2005/758/EB dėl tam tikrų apsaugos priemonių, susijusių su įtarimu dėl labai patogeniško paukščių gripo Kroatijoje ir panaikinantis Sprendimą 2005/749/EB (3). Tame sprendime nustatyta, kad valstybės narės turi sustabdyti gyvų naminių paukščių, bėgiojančių paukščių, ūkiuose auginamų bei laukinių medžiojamųjų plunksnuočių ir kai kurių kitų gyvų paukščių, įskaitant kambarinius paukščius, ir šių rūšių perinti skirtų kiaušinių bei tam tikrų paukščių produktų importą iš tam tikrų Kroatijos teritorijos dalių. Sprendimas 2005/758/EB taikomas iki 2006 m. liepos 31 d.

(3)

Be to, Kroatija pranešė Komisijai, kad šios šalies kompetentingos institucijos šiuo metu taiko apsaugos priemones, kurios yra lygiavertės valstybių narių kompetentingų institucijų taikomoms priemonėms pagal 2006 m. vasario 17 d. Komisijos sprendimą 2006/115/EB dėl tam tikrų apsaugos priemonių, susijusių su labai patogenišku laukinių paukščių gripu Bendrijoje, ir panaikinantį Sprendimus 2006/86/EB, 2006/90/EB, 2006/91/EB, 2006/94/EB, 2006/104/EB ir 2006/105/EB (4).

(4)

Kroatija pranešė Komisijai, kad ji nedelsdama Komisiją informuos apie bet kokius vėlesnius gyvūnų sveikatos padėties Kroatijoje pasikeitimus, įskaitant visų pirma bet kokius naujus paukščių gripo protrūkius, kurių gali pasitaikyti tarp laukinių paukščių. Komisija nedelsdama apie tai informuos valstybes nares ir joms perduos visą iš Kroatijos valdžios institucijų gautą informaciją.

(5)

Atsižvelgiant į tai, kad Kroatijos kompetentingos institucijos taiko šias apsaugos priemones, ir į Kroatijos įsipareigojimą nedelsiant pranešti Komisijai apie visus vėlesnius gyvūnų sveikatos padėties pasikeitimus dėl paukščių gripo, taikomos Bendrijos teisės aktuose nustatytos priemonės dėl ligos protrūkių šioje šalyje turi būti iš dalies pakeistos, kad būtų galima importuoti produktus iš tų Kroatijos teritorijos dalių, kuriose Kroatijos kompetentingos institucijos nenustatė lygiaverčių Sprendime 2006/115/EB nustatytų apsaugos priemonių po to, kai buvo patvirtintas paukščių gripo, kurį tarp laukinių paukščių sukėlė labai patogeniško viruso H5N1 štamas, protrūkis.

(6)

2005 m. birželio 3 d. Komisijos sprendime 2005/432/EB, nustatančiame gyvūnų sveikatos ir tinkamumo žmonių maistui reikalavimus ir veterinarijos sertifikatų pavyzdžius importuojant mėsos produktus žmonių vartojimui iš trečiųjų šalių ir panaikinančiame Sprendimus 97/41/EB, 97/221/EB ir 97/222/EB (5), pateikiamas trečiųjų šalių, iš kurių valstybės narės gali leisti importuoti tam tikrus mėsos produktus, sąrašas ir nustatoma apdorojimo tvarka, kuri laikoma veiksminga neutralizuojant atitinkamus patogenus. Siekiant išvengti ligos perdavimo per tokius produktus, juos būtina tinkamai apdoroti atsižvelgiant į sveikatos padėtį kilmės šalyje ir rūšį, iš kurios gaminami produktai. Todėl yra tikslinga ir toliau leisti importuoti laukinių medžiojamųjų plunksnuočių mėsos produktus, kurių kilmės šalis yra Kroatija ir kurie visu savo tūriu yra apdoroti ne mažesne kaip 70 °C temperatūra.

(7)

Atsižvelgiant į epidemiologinę padėtį Kroatijoje bei kaimyninėse šalyse ir į paukščių gripo tebekeliamą pavojų, šiame sprendime nustatytos apsaugos priemonės turi būti taikomos iki 2006 m. gruodžio 31 d.

(8)

Siekiant Bendrijos teisės aktų aiškumo ir nuoseklumo, Sprendimas 2005/758/EB turėtų būti panaikintas ir pakeistas šiuo sprendimu.

(9)

Šiame sprendime nustatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

a)

gyvų naminių paukščių, bėgiojančiųjų paukščių, ūkiuose auginamų bei laukinių medžiojamųjų plunksnuočių, gyvų paukščių, išskyrus naminius, kaip apibrėžta Komisijos sprendimo 2000/666/EB (6) 1 straipsnio trečioje įtraukoje, įskaitant paukščius, vykstančius kartu su šeimininku (kambarinius paukščius), ir šios rūšies perinti skirtų kiaušinių;

b)

šviežios laukinių medžiojamųjų plunksnuočių;

c)

mėsos preparatų ir mėsos produktų, pagamintų iš laukinių medžiojamųjų plunksnuočių mėsos arba kuriuose yra šių rūšių paukščių mėsos;

d)

žaliavos naminių gyvūnėlių maistui ir neapdorotos pašarinės žaliavos, kurioje yra bet kokių laukinių medžiojamųjų plunksnuočių dalių, bei

e)

visų medžiojamų paukščių neapdorotų trofėjų.