27.7.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 205/1

(1)

2006 m. sausio 28 d. Reglamentu (EB) Nr. 134/2006 (2) Komisija nustatė laikinąjį antidempingo muitą Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – KLR) kilmės segtuvų arba bylų aptaisų mechanizmų importui į Bendriją (toliau – laikinasis reglamentas).

(2)

Primenama, kad dempingo ir žalos tyrimas vyko nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2004 m. gruodžio 31 d. (toliau – TL). Žalos analizei svarbių tendencijų tyrimas buvo atliekamas nuo 2001 m. sausio 1 d. iki TL pabaigos (toliau – aptariamasis laikotarpis).

(3)

Nustačius laikinąjį antidempingo muitą KLR kilmės segtuvų arba bylų aptaisų mechanizmų importui, kai kurios suinteresuotosios šalys pateikė savo pastabas raštu. Atitinkamus prašymus pateikusioms šalims taip pat buvo suteikta galimybė būti išklausytoms žodžiu.

(4)

Komisija ir toliau ieškojo ir tikrino visą informaciją, kuri, jos manymu, buvo reikalinga galutinėms išvadoms padaryti. Šalių pateiktos pastabos žodžiu ir raštu buvo nagrinėjamos, ir, prireikus, laikinosios išvados buvo atitinkamai pakeistos.

(5)

Primenama, kad laikinojo reglamento 12 konstatuojamojoje dalyje aptariamas produktas apibrėžtas kaip segtuvų arba bylų aptaisų mechanizmai (toliau – BAM), paprastai naudojami popieriaus lapams ir kitiems dokumentams segti į segtuvus ar bylas. Ji susideda iš arkos formos tvirto metalo elementų (paprastai dviejų), pritvirtintų ant užpakalinės plokštelės, ir turi bent vieną atidarymo spragtuką, leidžiantį įdėti ir saugoti popieriaus lapus bei kitokius dokumentus. Produkto kilmės šalis yra Kinijos Liaudies Respublika (toliau – aptariamas produktas), jo KN kodas paprastai yra ex 8305 10 00.

(6)

Viena suinteresuotoji šalis pareiškė, kad vieną konkrečią BAM rūšį reikėtų pašalinti iš aptariamo produkto apibrėžimo, nes i) ši rūšis gaminama pagal suinteresuotajai šaliai priklausantį ir jokio kito gamintojo neturimą patentuotą projektą, ii) su vienu Kinijos gamintoju yra sudaryta išskirtinė tiekimo sutartis, iii) ši rūšis išskirtinai naudojama aukščiausio lygio specialiuose segtuvuose (toliau – SS), jos kokybė ir projektas yra itin geri, palyginti su standartiniais BAM, iv) šios rūšies negalima ekonomiškai pakeisti standartiniais BAM atsižvelgiant į daug didesnes jos gamybos sąnaudas.

(7)

Tačiau kita suinteresuotoji šalis pareiškė, kad visi BAM turi vienodas savybes, galutinio vartojimo galimybes ir platinimo kanalus. Be to, ji pareiškė, kad gamybos procesai ir sąnaudos nėra svarbios nustatant aptariamą produktą. Ji taip pat teigė, kad dėl bet kokio lengvatinio režimo taikymo vienai tik vieno SS gamintojo naudojamai BAM rūšiai būtų labai iškreipta ne tik pati Bendrijos BAM, bet ir Bendrijos SS rinka.

(8)

Manoma, kad patentuotas projektas arba išskirtinė eksportuojančio gamintojo ir Europos vartotojo sutartis dėl tam tikro produkto rūšies iš esmės nepateisina šios rūšies pašalinimo iš aptariamo arba panašaus produkto apibrėžimo. Visas šias savybes turintys BAM lieka aptariamu produktu, nepriklausomai nuo to, ar jis yra patentuotas ar pirktas pagal išimtinių teisių sutartį. Taip pat reikėtų pažymėti, kad gamybos procesai, sąnaudos ir kokybės skirtumai iš esmės nėra svarbūs nustatant panašų produktą.

(9)

Atliekant tyrimą buvo įrodyta, kad visos produktų rūšys, įskaitant konkrečią BAM rūšį, kurią prašyta pašalinti, kaip nurodyta 6 konstatuojamojoje dalyje, turi vienodas technines ir fizines produktų savybes bei paskirtis ir kad BAM rinkoje neišskiriami aiškūs rinkos segmentai. Todėl visi BAM yra pakeičiami ir konkuruoja vieni su kitais Bendrijos rinkoje. Todėl visos BAM rūšys įtrauktos į aptariamo produkto ir panašaus produkto apibrėžimą. Taigi pirmiau pateiktoje 6 konstatuojamojoje dalyje išdėstytas tvirtinimas turėjo būti atmestas.

(10)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, laikinojo reglamento 11–16 konstatuojamosiose dalyse padarytos išvados patvirtinamos.

(11)

Bendrieji metodai, naudoti BAM importo į Bendriją dempingo kaina nustatyti, aprašyti laikinojo reglamento 17–50 konstatuojamosiose dalyse. Bendrieji metodai, kaip nustatyta laikinajame reglamente, patvirtinami tinkamai atsižvelgiant į toliau pateiktus pakeitimus.

(12)

Viena iš bendrovių, kurioms buvo suteiktas IR, pareiškė, kad jai turėjo būti suteiktas RER ir kad jos padėtis, ypač atsižvelgiant į antrąjį kriterijų (apskaita ir auditas) ir trečiąjį kriterijų (iškraipymas, perkeltas iš ankstesnės ne rinkos ekonomikos sistemos), tyrimo metu nebuvo tinkamai įvertinta. Tačiau bendrovė nepateikė naujų įrodymų šiam tvirtinimui pagrįsti.

(13)

Kadangi nėra naujų faktų ir kitų pastabų, patvirtinamos laikinojo reglamento 17–25 konstatuojamosiose dalyse nustatytos išvados dėl RER.

(14)

Patvirtinamos laikinojo reglamento 29 konstatuojamojoje dalyje nustatytos išvados dėl pirmosios bendrovės, kuriai suteiktas IR, t. y. „Dongguan Nanzha Leco Stationery“.

(15)

Kaip minėta laikinojo reglamento 30 konstatuojamojoje dalyje, kita bendrovė, kuriai suteiktas IR, vėliau buvo pašalinta iš tyrimo dėl atsisakymo bendradarbiauti. Kadangi bendrovė nepateikė jokių pastabų, patvirtinama laikinojo reglamento 30 konstatuojamojoje dalyje pateikta išvada.

(16)

Toliau pateiktos išvados yra susijusios su normaliosios vertės nustatymu visiems eksportuojantiems gamintojams, kuriems nesuteiktas RER.

(17)

Atlikus tolesnę visos Irano gamintojo pateiktos informacijos analizę reikėjo daryti išvadą, kad informacija buvo neišsami ir (arba) nenuosekli, todėl negalėjo būti naudojama kaip pagrindas galutinei normaliajai vertei apskaičiuoti. Todėl naudoti kiti tinkami duomenys normaliajai vertei apskaičiuoti, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punkte.

(18)

Dėl informacijos iš kitų trečiųjų šalių, kuriose gaminami BAM, stokos, nuspręsta, kad iš skundo ir Bendrijos pramonės gauti duomenys buvo tinkamiausi galutinei normaliajai vertei nustatyti. Koregavimai buvo atlikti tam, kad atsispindėtų konkretūs patikrinti duomenys, ypač susiję su žaliavomis ir krovinių gabenimu.

(19)

Eksportuojantis gamintojas, kuriam buvo suteiktas IR, pareiškė, kad apskaičiuojant bendrąsias ir administracines išlaidas bei pelną susijusiam importuotojui buvo padaryta klaidų, o nustatant gamintojo eksporto kainas iš įmonės bendrosios ir administracinės išlaidos buvo apskaičiuotos du kartus. Be to, šis eksportuotojas pareiškė, kad po naujų bendrovės pateiktų apskaičiavimų po apsilankymų vietose reikėtų peržiūrėti susijusių bendrovių bendrąsias ir administracines išlaidas bei pelną.

(20)

Nagrinėjant pirmiau išdėstytus tvirtinimus buvo patvirtinta, kad apskaičiuojant bendrąsias ir administracines išlaidas buvo padaryta kanceliarinė klaida. Ji buvo ištaisyta, tačiau naujus bendrovės pateiktus duomenis teko atmesti, nes jų buvo neįmanoma patikrinti per tyrimą.

(21)

Bendrieji metodai, kaip numatyta laikinojo reglamento 41 ir 42 konstatuojamosiose dalyse, patvirtinami.

(22)

Normalioji vertė, nustatyta 16–18 konstatuojamosiose dalyse aprašytu būdu ir eksporto kainos, peržiūrėtos, kaip paaiškinta 19–21 konstatuojamosiose dalyse, buvo palygintos remiantis gamintojo kaina ir tuo pačiu prekybos lygiu. Siekiant užtikrinti teisingą normaliosios vertės ir eksporto kainos palyginimą, remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalimi, buvo atsižvelgta į skirtingus veiksnius, kurie, kaip buvo tvirtinama ir įrodinėjama, turėjo poveikį kainoms ir jų palyginimui. Koregavimai buvo priimti dėl šių faktorių: komisinių, transporto, draudimo, tvarkymo ir pakrovimo sąnaudų, papildomų sąnaudų, ir kredito sąnaudų.

(23)

Atlikus normaliosios vertės ir eksporto kainos koregavimus galutinis dempingo skirtumas, procentine CIF importo kainos prie Bendrijos sienos nesumokėjus mokesčių išraiška ir taikomas eksportuotojui, kuriam suteiktas IR, turėtų būti toks:

(24)

Paskelbus laikinąsias išvadas nebuvo gauta pastabų dėl dempingo skirtumo skaičiavimo visiems kitiems eksportuojantiems gamintojams metodo. Tačiau dėl atliktų normaliosios vertės koregavimų pasikeitė 47,4 % galutinis dempingo skirtumas visiems kitiems eksportuojantiems gamintojams, nustatytas remiantis CIF kaina prie Bendrijos sienų.

(25)

Kai kurios suinteresuotosios šalys pareiškė, kad vienas į Bendrijos gamybos ir Bendrijos pramonės apibrėžimą laikinai įtrauktas gamintojas turėtų būti pašalintas dėl įtariamų ryšių su Kinijos eksportuojančiu gamintoju ir dėl didelio Kinijos BAM importo, ypač per TL. Todėl jos pareiškė, kad bendrovę reikia pašalinti iš Bendrijos gamybos, be to, tai reikia padaryti siekiant įvertinti žalą.

(26)

Primenama, kad minėto gamintojo padėtis buvo išsamiai aprašyta laikinojo reglamento 55–57 konstatuojamosiose dalyse. Dar kartą nagrinėjant jo padėtį atsižvelgiant į pagrindinio reglamento 4 straipsnio nuostatas būtina prisiminti, kad gamintojas nesielgė kitaip nei kiti skundą pateikę nesusiję Bendrijos gamintojai. Be to, buvo nustatyta, kad Bendrijos gamintojas negalėjo teisinėmis arba veiklos priemonėmis kontroliuoti eksportuojančio gamintojo, kurio produktus jis importavo. Todėl tvirtinimas atmestas.

(27)

Kadangi nepateikta naujų pastabų dėl Bendrijos gamybos, laikinosios išvados dėl bendrosios Bendrijos gamybos, kaip nurodyta laikinojo reglamento 51–58 konstatuojamosiose dalyse, patvirtinamos.

(28)

Viena suinteresuotoji šalis teigė, kad kitas Bendrijos gamintojas turėtų būti pašalintas iš Bendrijos pramonės apibrėžimo. Pirma, dėl to, kad įtariama, jog gamintojas parduoda didelius BAM kiekius susijusiems klientams ir taip pat naudoja BAM privalomosioms reikmėms. Antra, minėtas gamintojas nevisiškai bendradarbiavo atliekant tyrimą, be to, per nustatytą terminą nepateikė visoms suinteresuotosioms šalims prieinamų išsamių duomenų.

(29)

Išnagrinėjus šį tvirtinimą, buvo patvirtinta, kad minėtas gamintojas per tyrimą bendradarbiavo nepakankamai. Todėl šis gamintojas turėtų būti pašalintas iš Bendrijos pramonės apibrėžimo, o jo gamybos apimtis – iš Bendrijos gamybos.

(30)

Buvo nustatyta, kad per tyrimą visapusiškai bendradarbiavusių ir skundui pritarusių keturių likusių Bendrijos gamintojų gamyba tiriamuoju laikotarpiu siekė apie 205 mln. BAM vienetų.

(31)

Pirmiau minėtų keturių Bendrijos gamintojų pagaminama produkcija sudaro apie 75 % visos Bendrijos produkcijos. Todėl šios bendrovės yra pakankamai tipiškos, kad būtų priskirto Bendrijos pramonei, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje ir 5 straipsnio 4 dalyje.

(32)

Šiame reglamente toliau lentelėse pateikti absoliutūs skaičiai negalėjo būti pateikti visais atvejais. Šie duomenys negali būti atskleidžiami, nes vienas Bendrijos gamintojas buvo pašalintas tarp laikinojo ir galutinio etapo, ir todėl jo duomenis buvo galima gauti palyginimo būdu.

(33)

Kai kurios suinteresuotosios šalys įtarė, kad Bendrijos suvartojimo apimtis buvo apskaičiuota neteisingai. Pirmiausia jos pabrėžė, kad importo iš svarstomos šalies duomenys buvo pagrįsti skunde pateikta informacija. Jos teigė, kad tyrime dalyvavusios šalys, o pirmiausia SS gamintojai ir BAM importuotojai, Komisijai pateikė patikimesnius duomenis vartojimui nustatyti.

(34)

Taigi suvartojimas buvo perskaičiuotas remiantis tyrime bendradarbiavusių šalių pateiktais duomenimis. Toliau esančioje lentelėje pateikti skaičiai pagrįsti Europos gamintojų patikrintu pardavimu, importu iš KLR ir kitais tyrime dalyvavusių vartotojų bei importuotojų pateiktais šaltiniais. Atsižvelgiant į glaudų Bendrijos gamintojų, importuotojų ir vartotojų bendradarbiavimą, šie duomenys laikomi patikimiausiais, nors negalima nekreipti dėmesio į tai, kad yra nedaug kitų vartotojų ir (arba) importuotojų, todėl importas nepakankamai įvertintas.

1   lentelė

(35)

Iš palyginimo matyti, kad vartojimo apimties kaitos tendencijos panašios į aprašytąją laikinojo reglamento 63 konstatuojamojoje dalyje, bet jos tikrai atrodo tikslesnės. Pirmiausia paaiškėjo, kad nuo 2003 m. iki TL vartojimas labai padidėjo ir siekė 17 %. Tuo pačiu laikotarpiu Bendrijos pramonės pardavimo apimtis padidėjo tik 3 % (žr. 6 lentelę), o importas iš KLR padidėjo 28 %, t. y. daugiau nei 42 mln. vienetų (žr. 2 lentelę).

(36)

Remiantis 33 konstatuojamojoje dalyje pateiktu tvirtinimu, taip pat buvo peržiūrėta KLR kilmės BAM importo apimtis. Pastebėtos raidos tendencijos, palyginti panašios į minėtąsias laikinojo reglamento 65 konstatuojamoje dalyje. Šios tendencijos parodytos toliau 2 lentelėje.

2   lentelė

(37)

Pagrindinis skirtumas lyginant laikinajame reglamente nustatytą importo apimtį buvo pastebėtas 2001 m., kai siūlomas metodas atskleidė, kad Kinijos BAM importas neviršijo 100 mln. vienetų. Tačiau būtina pabrėžti, kad yra ir kitų importuotojų bei vartotojų, importavusių BAM į Bendrijos rinką, bet visai nedalyvavusių tyrime; todėl, kaip nustatyta 34 konstatuojamojoje dalyje, negalima paneigti, kad importo duomenys yra nepakankamai įvertinti.

(38)

Bet kokiu atveju minėtos šalys pareiškė, kad iš peržiūrėtų vartojimo ir importo duomenų būtų matyti, jog importo iš Kinijos rinkos dalis liko palyginti stabili nuo 2002 m. Toliau yra parodyta peržiūrėtais duomenimis pagrįsta rinkos dalies raida:

3   lentelė

(39)

Iš peržiūrėtų rinkos dalies duomenų matyti, kad importo iš Kinijos dalis Bendrijos rinkoje per aptariamąjį laikotarpį nuolat didėjo: 7 procentiniais punktais 2002 m., 4 procentiniais punktais 2003 m. ir vėl 4 procentiniais punktais per TL. Šios tendencijos panašios į minėtąsias laikinojo reglamento 65 konstatuojamojoje dalyje.

(40)

Apibendrinant šalių pateikti duomenys rodo, kad BAM vartojimas Bendrijoje aptariamuoju laikotarpiu itin padidėjo 41 %, arba 110 mln. vienetų. Tuo tarpu importas iš KLR gerokai ir nuolat didėjo daugiau už vartojimą. Iš peržiūrėtų duomenų matyti, kad importas padidėjo daugiau nei 97 mln. vienetų, o rinkos dalis – nuo 36 % iki 51 %.

(41)

Nors kai kurie importo skaičiavimai buvo peržiūrėti, pirmiau minėta analizė laikinojo reglamento 66 konstatuojamojoje dalyje padarytų išvadų, o pirmiausia dėl tendencijų 2002 m. – TL, nepaneigė, todėl jos gali būti patvirtintos.

(42)

Suinteresuotosioms šalims pateikus tvirtinimus, turimi importo kainų duomenys buvo iš naujo patikrinti. Tačiau buvo nustatyta, kad tyrime dalyvavusios šalys negalėjo pateikti išsamių, patikimų ir nuoseklių duomenų apie importo iš KLR kainas bei vertę. Buvo galima gauti tik dalinę informaciją, paremtą skirtingomis pardavimo sąlygomis. Todėl tokių neišsamių duomenų nebuvo galima naudoti norint patikimai nustatyti importo vertę ir importo iš Kinijos CIF kainas. Todėl patvirtinami remiantis Eurostato kainomis parengti duomenys, pateikti laikinojo reglamento 3 lentelėje.

(43)

Dėl pasikeitusios Bendrijos pramonės sudėties, kaip nurodyta 29 konstatuojamojoje dalyje, visų Kinijos eksportuojančių BAM gamintojų kainų mažinimas buvo perskaičiuotas. Laikinojo reglamento 69 konstatuojamojoje dalyje nustatytas kainų mažinimo skirtumas turi būti peržiūrėtas ir didinamas iki 38 %, išreiškus Bendrijos pramonės kainų procentais.

(44)

Tuo remiantis laikinojo reglamento 67–69 konstatuojamosiose dalyse nustatyti metodai ir padarytos išvados patvirtinamos.

(45)

Dėl pasikeitusios Bendrijos pramonės sudėties, kaip nurodyta 29 konstatuojamojoje dalyje, pagal laikinojo reglamento 70 konstatuojamojoje dalyje nustatytus metodus buvo patikrintas importo dempingo kaina poveikis naujai apibrėžtai Bendrijos pramonei.

(46)

Toliau pateiktos išvados padarytos remiantis suvestiniais patikrintais keturių likusių bendradarbiaujančių Bendrijos gamintojų duomenimis apie Bendrijos pramonę. Dėl to, kad vienas Bendrijos gamintojas buvo pašalintas ir kad laikinajame reglamente į žalos vertinimą buvo įtraukti penki gamintojai, palyginus laikinojo reglamento duomenis su galutinio reglamento duomenimis buvo galima gauti konfidencialius duomenis apie pašalintą Bendrijos gamintoją. Taigi šiame etape duomenys yra pateikti indeksuota forma. Tačiau reikėtų pažymėti, kad keturių likusių bendradarbiaujančių Bendrijos gamintojų žalos rodikliai nelabai skiriasi, palyginti su anksčiau penkiems gamintojams laikinajame reglamente nustatytaisiais.

(47)

Kai kurios suinteresuotosios šalys pateikė prieštaravimus, pagrįstus tuo, kad gamybos pajėgumų skaičiavimas laikinajame reglamente neatitiko tikrovės. Buvo teigiama, kad vertinant gamybos pajėgumus turėtų būti atsižvelgta į tikrąją kiekvieno Bendrijos pramonėje dalyvaujančio gamintojo rinkos padėtį ir jo tikrąsias gamybos galimybes. Šis tvirtinimas buvo priimtas atsižvelgiant į tai, kad Bendrijos pramonę sudaro tik mažos ir vidutinės įmonės, iš kurių tam tikra dalis yra šeimos įmonės, kurios paprastai dirba penkias darbo dienas per savaitę.

(48)

Remiantis pirmiau pateiktomis pastabomis, toliau pateikiamas naujas gamybos pajėgumų vertinimas. Jis buvo koreguotas siekiant nustatyti gamybos pajėgumus pagal penkias darbo dienas per savaitę vietoj septynių dienų, kuriomis remtasi pirmą kartą.

4   lentelė

(49)

Kaip nurodyta pirmiau, 29 konstatuojamojoje dalyje minėti pakeitimai Bendrijos pramonės sudėtyje neturėjo įtakos laikinojo reglamento 73 konstatuojamojoje dalyje padarytoms išvadoms.

(50)

Toliau pateikti skaičiai rodo atsargų kiekį kiekvieno laikotarpio pabaigoje.

5   lentelė

(51)

Tačiau, kaip jau paaiškinta laikinojo reglamento 75 konstatuojamojoje dalyje, manoma, kad Bendrijos pramonės atsargų lygis nėra svarbus rodiklis vertinant ekonominę Bendrijos pramonės padėtį.

(52)

Toliau pateikti duomenys apie Bendrijos pramonės pardavimo apimtį nepriklausomiems vartotojams Bendrijos rinkoje.

6   lentelė

(53)

Remiantis peržiūrėtais duomenimis galima patvirtinti laikinojo reglamento 77–80 konstatuojamosiose dalyse padarytas išvadas. Tai rodo, kad Bendrijos pramonė galėjo šiek tiek padidinti savo pardavimo apimtį aptariamuoju laikotarpiu, t. y. 6 %. Tuo pačiu laikotarpiu Bendrijos vartojimas išaugo 41 %, arba daugiau nei 110 milijonų vienetų, kaip parodyta pirmiau 1 lentelėje.

(54)

Bendrijos pramonė taip pat patyrė didelį vidutinių pardavimo kainų nuosmukį (14 %), kai į Bendrijos rinką pateko daugiau importo prekių maža dempingo kaina. Jų rinkos dalis taip pat sumažėjo.

(55)

Toliau pateikti pelningumo skirtumai nustatyti remiantis laikinojo reglamento 81 konstatuojamąja dalimi. Per TL skirtumai pasikeitė nežymiai:

7   lentelė

(56)

Visu aptariamuoju laikotarpiu pelningumas buvo neigiamas, o laikinojo reglamento 82 konstatuojamojoje dalyje padarytos išvados patvirtintos.

(57)

Peržiūrėtos investicijų grąžos, grynųjų pinigų srautų ir investicijų tendencijos pateiktos šioje lentelėje:

8   lentelė

(58)

Kaip jau nurodyta laikinojo reglamento 84–86 konstatuojamosiose dalyse, Bendrijos pramonės pardavimo kainų mažėjimo tendencija labai paveikė pelningumą. Dėl to tai turėjo neigiamą poveikį su pelningumo lygiu susijusiems žalos rodikliams. Galima pažymėti, kad pirmiau minėtos neigiamos investicijų grąžos ir grynųjų pinigų srautų tendencijos iš esmės atspindi pirmiau 7 lentelėje parodytą pelningumo tendenciją.

(59)

Bendrijos pramonė padidino investicijas tik 5 %. Taip pat matyti, kad laikotarpiu nuo 2003 m. iki TL investicijos labai sumažėjo.

(60)

Kalbant apie galimybę pritraukti kapitalą, laikinojo reglamento 86 konstatuojamosios dalies išvados patvirtinamos.

(61)

Parodyta, kad atsižvelgiant į naują Bendrijos pramonės sudėtį šiais rodikliais taip pat patvirtinamos laikinojo reglamento 87 ir 88 konstatuojamosiose dalyse padarytos išvados.

(62)

Nesant jokių pastabų dėl esamo dempingo skirtumo dydžio, laikinojo reglamento 89 konstatuojamosios dalies turinys patvirtinamas.

(63)

Kaip nurodyta laikinojo reglamento 90 konstatuojamojoje dalyje, Bendrijos pramonė neatsigauna nuo ankstesnio dempingo arba subsidijavimo poveikio.

(64)

Tyrimas parodė, kad aptariamuoju laikotarpiu importas iš KLR labai padidėjo tiek absoliučia, tiek sąlygine išraiška. Iš peržiūrėtų importo duomenų matyti, kad importo apimtis padidėjo 97 milijonais vienetų ir kad šiuo laikotarpiu rinkos dalis padidėjo net 15 procentinių punktų. Remiantis peržiūrėtais apskaičiavimais, kaip apibrėžta 43 konstatuojamojoje dalyje, iš KLR importuotų BAM kaina Bendrijos pramonės kainas sumažino 38 %.

(65)

Aptariamuoju laikotarpiu, atsižvelgiant į reikšmingą vartojimo padidėjimą, kuriame Bendrijos pramonė negalėjo dalyvauti, jos pardavimo apimtis padidėjo 6 %, bet jos rinkos dalis itin sumažėjo. Atsižvelgiant į importą mažomis dempingo kainomis Bendrijos pramonė taip pat nukentėjo dėl vidutinės kainos sumažėjimo 14 %. Tam tikrų kitų žalos rodiklių, tokių kaip grynųjų pinigų srautai ir investicijų grąža, raidos analizė taip pat patvirtina laikinojo reglamento 92 konstatuojamojoje dalyje pateiktas tendencijas.

(66)

Be to, patvirtinamos laikinojo reglamento 93 ir 94 konstatuojamosiose dalyse padarytos išvados.

(67)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, patvirtinama, kad Bendrijos pramonė patyrė materialinę žalą, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnyje.

(68)

Kaip nurodyta 2 lentelėje, bendradarbiaujančių šalių pateikti duomenys parodė, kad aptariamuoju laikotarpiu importo iš KLR apimtis padidėjo 99 %, o jų rinkos dalis padidėjo 15 procentinių punktų. Tuo pačiu laikotarpiu KLR kilmės BAM importo kainos sumažėjo 11 %, o bendras kainų numušimas, nustatytas visiems Kinijos eksportuojantiems gamintojams Bendrijos rinkoje, TL metu siekė net 38 %.

(69)

Kaip nurodyta laikinojo reglamento 97 konstatuojamojoje dalyje, tyrimas patvirtino, kad importo mažomis dempingo kainomis padidėjimas ir žymus Bendrijos pramonės padėties pablogėjimas sutapo laiko požiūriu. Ypač laikotarpiu tarp 2003 m. ir TL Kinijos importas išaugo daugiau nei 42 mln. vienetų ir buvo nustatytas žymus kainų numušimas. Taigi Kinijos importo rinkos dalis padidėjo 4 procentiniais punktais. Tuo pačiu laikotarpiu Bendrijos pramonė prarado 12 % rinkos dalies, nors sumažino savo kainas apytikriai 4 % ir sugebėjo padidinti pardavimo apimtį. Atsižvelgiant į šias išvadas, laikinojo reglamento 97 konstatuojamojoje dalyje padarytos išvados patvirtinamos.

(70)

Kaip minėta laikinojo reglamento 98 konstatuojamojoje dalyje, dempingą praktikuojantys Kinijos eksportuotojai sugebėjo padidinti savo rinkos dalį ir tapo pagrindiniais veikėjais Bendrijos rinkoje ir TL išstūmė Bendrijos pramonę.

(71)

Remiantis bendradarbiaujančių šalių pateiktais duomenimis ir, kaip nurodyta 34 konstatuojamojoje dalyje, importo iš trečiųjų šalių apimtys yra tokios:

10   lentelė

(72)

Remiantis pirmiau pateiktais duomenimis, buvo padaryta išvada, kad maži iš trečiųjų šalių importuojamų prekių kiekiai, 2001 m. siekę apytikriai 2 % rinkos dalies ir TL sumažėję iki 0 %, negalėjo lemti Bendrijos pramonės patirtos žalos.

(73)

Todėl laikinojo reglamento 99–101 konstatuojamosiose dalyse padarytos išvados patvirtinamos.

(74)

Kadangi naujos informacijos nebuvo pateikta, patvirtinama laikinojo reglamento 102–105 konstatuojamosiose dalyse padaryta išvada.

(75)

Atsižvelgiant į tai, kad buvo peržiūrėtas Bendrijos pramonės apibrėžimas, buvo iš naujo išnagrinėtas Bendrijos pramonės eksportas ir tai, ar Bendrijos pramonės BAM eksportas galėjo lemti TL metu patirtą žalą. Bendrijos pramonės eksporto kiekiai parodyti šioje lentelėje:

11   lentelė

(76)

Po šio pakartotinio nagrinėjimo pasitvirtino, kad pagrindinė Bendrijos pramonės rinka visada buvo Bendrijos rinka. Eksportas už Bendrijos ribų 2001 m. sudarė 17 % bendro pardavimo, o per TL – tik 7 %. Eksporto pardavimas labiausiai sumažėjo (34 %) 2001–2002 m. Vėliau eksporto apimtis nuolat mažėjo iki TL pabaigos. Iš turimos informacijos matyti, kad ši padėtis panaši į laikinojo reglamento 107–109 konstatuojamosiose dalyse aprašytą padėtį.

(77)

Viena šalis pareiškė, kad Bendrijos pramonė patyrė žalą dėl pardavimo eksporto rinkose sumažėjimo per TL. Ši šalis taip pat teigė, kad atsižvelgiant į konkurenciją pagrindinėje rinkoje, iš klestinčios pramonės būtų galima tikėtis, kad ji nukreiptų savo eksporto pardavimą į trečiąsias šalis. Tačiau tyrimas parodė, kad Bendrijos pramonė, susidūrusi su žalą darančiu dempingu Bendrijos rinkoje, negalėjo kompensuoti prarasto pardavimo apimties plėsdama savo eksportą į trečiąsias šalis.

(78)

Taip pat reikėtų pažymėti, kad Bendrija yra pagrindinė BAM ir vartotojui skirtos produktų, t. y. specialių, šiuos mechanizmu naudojančių segtuvų (SS) rinka visame pasaulyje. Be to, atliekant tyrimą pagrindinis dėmesys buvo skiriamas Bendrijos pramonės ekonominei padėčiai Bendrijos rinkoje. Taigi žalos rodiklių, tokių kaip pardavimo apimtis, pardavimo kainos ir pelningumas, analizė atlikta remiantis Bendrijos pramonės padėtimi tik Bendrijos rinkoje, o ne eksportu.

(79)

Be to, net jeigu eksporto pardavimo apimties sumažėjimas galėtų prisidėti prie tam tikrų žalos rodiklių, tokių kaip gamyba, pablogėjimo ir galėtų turėti įtakos visos Bendrijos pramonės padėčiai, tuo negalima paaiškinti didelio Bendrijos pramonės kainų ir rinkos dalies sumažėjimo bei mažesnio pelningumo, kurį Bendrijos pramonė patyrė per TL dėl EB rinkoje parduodamų BAM. Todėl eksportas nepanaikino priežastinio Bendrijos pramonės patirtos žalos ir KLR kilmės BAM importo dempingo kaina ryšio.

(80)

Taigi patvirtinama laikinojo reglamento 110 konstatuojamojoje dalyje padaryta išvada.

(81)

Kai kurios suinteresuotosios šalys nurodė, kad euro ir JAV dolerio keitimo kurso svyravimai, kurie 2001–2004 m. siekė apie 40 %, buvo pagrindinė priežastis, dėl kurios Bendrijos pramonė patyrė žalą. Padaryta prielaida, kad keitimo kurso svyravimai didžiąja dalimi lėmė vartotojų pasirinkimą tarp Bendrijos ir KLR gamintojų. Taip pat pareikšta, kad Kinijos eksportuotojai paprastai išrašo sąskaitas už pardavimą ES įsikūrusiems klientams JAV doleriais arba, jeigu sąskaita išrašyta eurais, kaina susiejama su euro ir JAV dolerio keitimo kursu, paprastai nustatytu užsakymo metu. Daroma prielaida, kad tokiu būdu buvo kompensuojamas Kinijos eksportuotojų to laikotarpio kainų JAV doleriais padidėjimas. Taigi teigiama, kad bet kokia nustatyta žala nebuvo susijusi su įtariamu dempingu iš KLR.

(82)

Patvirtinama, kad euro ir JAV dolerio keitimo kurso svyravimai aptariamuoju laikotarpiu buvo reikšmingi. Tačiau nustatyta, kad nuo 2003 m. iki TL svyravimai neviršijo 10 %. Bet kokiu atveju aišku, kad valiutos keitimo kurso svyravimais negalima paaiškinti per TL KLR pastebėto didelio dempingo skirtumo, nes tokie svyravimai neturėjo įtakos apskaičiuojant dempingą.

(83)

Sumodeliavus keitimo kurso poveikį Bendrijos rinkoje taikomoms pardavimo kainoms, nustatyta, kad net be valiutos keitimo kurso svyravimų Kinijos eksportuotojai vis tiek per TL labai mažintų kainas. Dar svarbiau tai, kad įtariamas valiutos keitimo kurso svyravimų poveikis negalėjo būti „kitas veiksnys“, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 7 dalyje. Iš tikrųjų kiti veiksniai, kaip apibrėžta pirmiau minėtoje nuostatoje, yra veiksniai, nesusiję su importu dempingo kaina. Tačiau taikomas valiutos keitimo kursas lemia importo dempingo kaina eksporto kainą, t. y. jis yra susijęs su pačiu importu dempingo kaina, o ne su kuo nors kitu, kas galėjo padaryti žalos Bendrijos pramonei.

(84)

Remiantis tuo, kas išdėstyta pirmiau, manoma, kad šalys nepateikė jokių įrodymų, kad valiutos keitimo kurso svyravimai galėjo paneigti priežastinį ryšį, nustatytą tarp Bendrijos pramonės patirtos materialinės žalos ir importo dempingo kaina.

(85)

Vienas vartotojas teigė, kad įvyko rimta plieno krizė, dėl kurios aptariamuoju laikotarpiu labai padidėjo pagrindinių BAM gamyboje naudojamų žaliavų kaina. Vartotojas teigė, kad 2004 m. pirmąjį ketvirtį plieno kaina padidėjo net 25–40 %.

(86)

Iš tiesų plieno sektoriuje kainos padidėjo visame pasaulyje ir turėjo įtakoti visus plieno vartotojus, visų pirma per TL. Taigi normali plieno vartotojų reakcija būtų atspindėti sąnaudų padidėjimą didinant jų vartotojui skirtų prekių pardavimo kainas. Tačiau iš turimų duomenų matyti, kad nuo 2003 m. iki TL, t. y. plieno krizės metu, bendros Kinijos eksporto kainos padidėjo tik 5 %. Ši išvada rodo, kad nepaisant plieno kainų didėjimo iki 40 %, Kinijos eksportuojantys gamintojai savo eksporto kainų nekeitė ir produktus per TL į Bendrijos rinką eksportavo maža dempingo kaina.

(87)

Tyrimas parodė, kad Bendrijos pramonės žaliavų sąnaudos labai padidėjo, ypač per TL, bet ji negalėjo atitinkamai keisti pardavimo kainų dėl iš KLR importuojamų prekių maža dempingo kaina į Bendrijos rinką.

(88)

Todėl patvirtinama, kad Bendrijos pramonės patirtos žalos nenulėmė padidėjusi plieno kaina.

(89)

Remiantis pirmiau išdėstyta analize, patvirtinama laikinojo reglamento 111 konstatuojamojoje dalyje padaryta išvada.

(90)

Kadangi nebuvo pateikta jokios informacijos, susijusios su Bendrijos ir tiekėjų interesais, patvirtinamos laikinojo reglamento 114–121 konstatuojamosiose dalyse padarytos išvados.

(91)

Primenama, kad buvo gauti aštuonių vartotojų ir dviejų Bendrijos rinkoje esančių importuotojų, kurių vartojimas sudaro 51 % bendro Bendrijos vartojimo, atsakymai. Vartotojai paprastai yra ir importuotojai, nes jie importuoja BAM ir gamina specialius segtuvus, naudojančius segtuvų ar bylų aptaisų mechanizmus (toliau – SS), t. y. vartotojui skirtą produktą. Bendras šių šalių verslas yra didelis, tačiau SS gamyba sudaro tik 22 % visos veiklos.

(92)

Kai kurie vartotojai pakartojo tvirtinimą, kad dėl bet kokių taikomų antidempingo priemonių sumažėja tiekimas Bendrijoje, nes nepakanka jos pramonės pajėgumų. Jie teigė, kad Europos gamybos pajėgumų sumažėjimas, palyginti su paklausos lygiu, buvo net 40–50 %. Jie teigė, kad yra priversti importuoti ir todėl mokėti didelius muitus, siekdami išsaugoti savo veiklos lygį.

(93)

Turėtų būti pažymėta, jog vartotojai nepateikė jokių pagrįstų įrodymų, kad Bendrijos rinkoje iki arba po laikinųjų priemonių taikymo BAM trūko. Be to, Bendrijos pramonė ir kiti Bendrijos rinkoje esantys gamintojai turi gamybos pajėgumų. Jei būtina, Bendrijos gamintojai galėjo daryti papildomas investicijas ir didinti darbo jėgą siekdami patenkinti paklausą dempingo praktikos neiškreiptoje rinkoje. Be to, Bendrijos rinka nėra uždaryta KLR importui – šie produktai bus toliau tiekiami visiems vartotojams ne dempingo kaina. Taip pat manoma, kad toks tvirtinimas pagrįstas tuo, kad baiminamasi sumažėjusio vartotojų pramonės konkurencingumo, apie kurį kalbama 94–97 konstatuojamosiose dalyse.

(94)

Priemonių taikymas neturėtų daryti didelės įtakos bendram vartotojų pramonės konkurencingumui, atsižvelgiant į tai, kad visi vartotojai Bendrijoje turėtų galimybę naudotis alternatyviais tiekimo šaltiniais. Antidempingo priemonės iš esmės neturėtų turėti jokio poveikio šios pramonės eksportui, o gamybos sąnaudos nedaug padidėtų.

(95)

Galimas sąnaudų padidėjimas gali turėti poveikį bendrovėms, daugiausia perkančioms mažomis dempingo kainomis parduodamus produktus iš Kinijos. Geriausiu atveju, atsižvelgiant į dabartinę Bendrijos pramonės rinkos dalį, dėl siūlomų priemonių galėtų vidutiniškai 2,0 % padidėti vartotojui skirtų produktų sąnaudos. Blogiausiu atveju sąnaudos padidėtų 3 %. Tačiau šis sąnaudų padidėjimas galėtų būti net sušvelnintas, jeigu vartotojai galėtų perkelti jo dalį savo klientams – negalima atmesti tokio varianto.

(96)

Tačiau, kaip paaiškinta laikinojo reglamento 128 konstatuojamojoje dalyje, įvedus antidempingo priemones Bendrijos rinkoje išaugtų veiksminga konkurencija, Bendrijos pramonė atgautų savo rinkos dalį ir pagerėtų jos ekonominė padėtis. Taip būtų galima greitai sustiprinti veiksmingą konkurenciją ir išvengti itin didelio Bendrijos rinkos kainų didėjimo.

(97)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, patvirtinama, kad neigiamas poveikis tam tikrų vartotojų sąnaudoms nėra toks didelis, kad nebūtų galima įvesti priemonių.

(98)

Tyrimas parodė, kad tikėtina, jog neįvedus jokių priemonių, taikomų dempingui importo kaina, Bendrijos pramonė išnyktų, nes jos finansinė padėtis jau dabar yra labai pažeidžiama. Tai, be abejo, reikštų, kad SS gamintojai priklausytų nuo išorės išteklių ir labai sumažėtų konkurencija. Įvedus antidempingo priemones turėtų būti atkurtos veiksmingos prekybos sąlygos be nereikalingos naštos arba nesuteikiant privalumų visoms SS Bendrijos rinkoje parduodančioms ir perkančioms šalims.

(99)

Todėl daroma išvada, kad galutinės priemonės nepakenktų Bendrijos interesams.

(100)

Remiantis laikinojo reglamento 133–136 konstatuojamosiose dalyse išdėstytais metodais, žalos pašalinimo dydis buvo apskaičiuotas taikytinų priemonių dydžiui nustatyti.

(101)

Apskaičiuojant žalos skirtumą laikinajame reglamente nustatytas siektinas Bendrijos pramonės pelno lygis buvo 5 %, šis dydis buvo laikomas konservatyviu dydžiu, kurio būtų galima pagrįstai tikėtis, jei nebūtų žalą darančio dempingo.

(102)

Viena šalis teigė, kad žalos skirtumas neturėtų būti pagrįstas Bendrijos pramonės gamybos sąnaudomis ir pagrįstu pelnu, atsižvelgiant į tai, kad Bendrijos pramonė nėra veiksminga, o jos gamybos sąnaudos – didesnės nei turėtų būti. Tačiau ši šalis nepateikė jokių įrodymų savo tvirtinimui pagrįsti. Tyrimo metu nenustatyta jokių priežasčių, dėl kurių reikėtų atsisakyti taikyti laikinojo reglamento 134 konstatuojamojoje dalyje nurodytų metodų.

(103)

Kadangi nėra jokių kitų pastabų šiuo klausimu, laikinojo reglamento 133–136 konstatuojamosiose dalyse nustatyti metodai patvirtinami.

(104)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, bei remiantis pagrindinio reglamento 9 straipsnio 4 dalimi, galutinis antidempingo muitas turi būti taikomas KLR kilmės BAM importui apskaičiuoto dempingo skirtumo lygiu, nes patvirtinta, kad visais atvejais žalos skirtumai buvo didesni už nustatytus dempingo skirtumus.

(105)

Remiantis tuo, kas išdėstyta pirmiau, galutiniai muitai turi būti tokie:

(106)

Šiame reglamente individualiai bendrovei nustatyta antidempingo muito norma buvo apskaičiuota remiantis šio tyrimo išvadomis. Taigi ji atspindi padėtį bendrovėje, nustatytą atliekant tokį tyrimą. Ši muito norma (kitokia, nei taikoma „likusioms tos šalies bendrovėms“) taikoma išimtinai produktų, kuriuos pagamino bendrovė ir konkretus paminėtas juridinis asmuo tiriamoje šalyje, importui. Importuojamiems produktams, pagamintiems kitų bendrovių, kurių pavadinimai ir adresai konkrečiai nepaminėti rezoliucinėje šio reglamento dalyje, įskaitant subjektus, susijusius su konkrečiai paminėta bendrove, ši norma nebus taikoma – joms galios muitų norma, taikoma „likusioms bendrovėms“.

(107)

Bet koks prašymas taikyti šiai bendrovei individualiai nustatytą antidempingo muito normą (pvz., pasikeitus subjekto pavadinimui arba įkūrus naują gamybos arba prekybos subjektą) turi būti nedelsiant siunčiamas Komisijai (3), pateikiant jame visą susijusią informaciją, ypač apie bendrovės veiklos pokyčius, kaip antai, gamybą, prekybą vidaus rinkoje ir eksportą, susijusius su šiuo pavadinimo arba gamybos ir prekybos subjektų pasikeitimu. Jeigu būtina, reglamentas bus atitinkamai iš dalies pakeistas papildant bendrovių, kurioms taikomos individualios muito normos, sąrašą.

(108)

Siekiant užtikrinti tinkamą antidempingo muito taikymą, likusioms bendrovėms taikomas muito dydis turėtų būti taikomas ne tik nebendradarbiaujantiems eksportuotojams, bet ir toms bendrovėms, kurios TL metu neeksportavo savo produktų. Tačiau pastarosios bendrovės, jeigu jos atitinka pagrindinio reglamento 11 straipsnio 4 dalies antrojoje pastraipoje nustatytus reikalavimus, kviečiamos teikti prašymą dėl peržiūros pagal minėtą straipsnį, kad jų padėtis būtų nagrinėjama individualiai.

(109)

Atsižvelgiant į nustatytų dempingo skirtumų dydį ir į Bendrijos pramonei padarytos materialinės žalos lygį, būtina surinkti sumas, gautas taikant Komisijos reglamentu (EB) Nr. 134/2006 įvestą laikinąjį antidempingo muitą, pagal galutinai nustatytą muito dydį. Jeigu galutiniai muitai yra mažesni nei laikinieji muitai, turėtų būti galutinai surenkamos tik sumos, gautos taikant galutinius muitus,

European Commission

Directorate-General for Trade

Direction B, office J-79 5/16

1049 Brussels/Belgium

27.7.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 205/13

(1)

Vadovaujantis Urugvajaus raundo daugiašalių prekybos derybų rezultatais Reglamentas (EB) Nr. 3223/94 numato kriterijus, pagal kuriuos Komisija nustato standartines importo vertes iš trečiųjų šalių importuojamiems jo priede išvardintiems produktams ir laikotarpiams.

(2)

Laikantis aukščiau nurodytų kriterijų, standartinės importo vertės turi būti nustatytos tokios, kaip nurodyta šio reglamento priede,

27.7.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 205/15

(1)

Komisijos reglamentu (EB) Nr. 990/2006 (2) pradedami nuolatiniai valstybių narių intervencinių agentūrų turimų grūdų eksporto konkursai.

(2)

Patenkinus tam tikrų konkursų paraiškas, kai kuriose valstybėse narėse buvo išnaudotas beveik visas ekonominės veiklos vykdytojams skirtas kiekis. Atsižvelgiant į paklausą pastarosiomis savaitėmis ir į padėtį rinkoje, atitinkamose valstybėse narėse reikėtų pasiūlyti naujus kiekius ir leisti atitinkamoms intervencinėms agentūroms padidinti to konkurso tvarka eksportuotiną kiekį. Minėti kiekiai didinami paprastųjų kviečių – 500 000 tonų Vengrijoje, 36 487 tonų Slovakijoje ir 15 863 tonų Čekijoje.

(3)

Todėl Reglamentą (EB) Nr. 990/2006 reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti.

(4)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Javų vadybos komiteto nuomonę,

27.7.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 205/19

(1)

Komisijos reglamentas (EB) Nr. 887/2006 (2) kviečia dalyvauti konkurse, nustatant orientacinių grąžinamųjų išmokų dydžius ir galimų išduoti A3 eksporto licencijų kiekius.

(2)

Atsižvelgiant į pateiktus pasiūlymus, nustatomi maksimalūs grąžinamųjų išmokų dydžiai ir kiekių, nurodytų pasiūlymuose, kuriuose nurodyti maksimalūs grąžinamųjų išmokų dydžiai, patenkinimo procentas.

(3)

Maksimalus grąžinamųjų išmokų dydis pomidorams, apelsinams, citrinoms, valgomosioms vynuogėms, obuoliams ir persikams reikalingas orientacinio kiekio licencijoms išduoti, neviršijant konkurse pasiūlytų kiekių, negali būti didesnis už orientacinį grąžinamųjų išmokų dydį daugiau nei pusantro karto,

27.7.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 205/21

(1)

Importo licencijų paraiškos kompetentingoms valdžios institucijoms buvo pateiktos per savaitę nuo 2006 m. liepos 17 d. iki 21 d. pagal Reglamentą (EB) Nr. 950/2006 pagal 09.4351 eilės numerį turimam ar didesniam kiekiui.

(2)

Atsižvelgdama į šias aplinkybes, Komisija turi nustatyti paskirstymo koeficientą, leidžiantį proporcingai turimam kiekiui išduoti licencijas ir pranešti valstybėms narėms, jei reikia, kad atitinkama riba pasiekta,

27.7.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 205/24

(1)

Šis sprendimas yra skirtas De Beers société anonyme (De Beers SA). Procedūros esmė buvo prekybos ryšys tarp De Beers bendrovių grupės (De Beers) ir antros pagal dydį pasaulio nešlifuotų deimantų, kurių didžioji dalis paskirstoma ir (arba) perdirbama Europos ekonominėje erdvėje, gamintojos ALROSA Company Ltd (ALROSA). Išankstiniame vertinime Komisija išreiškė susirūpinimą pagal EB sutarties 82 straipsnį ir EEE susitarimo 54 straipsnį dėl dešimtmečius gyvavusio prekybos ryšio tarp De Beers ir jos svarbiausio konkurento ALROSA. Komisijos susirūpinimas dėl konkurencijos yra susijęs su De Beers ir ARLOSA prekybos sutartimi dėl didelių nešlifuotų deimantų kiekių pirkimo ir laukiant, kol Komisija patvirtins prekybos sutartį, pagal „pasiruošęs pirkti – pasiruošęs parduoti“ susitarimą vykusiais pirkimais iš ALROSA.

(2)

Komisija mano, kad De Beers pasiūlytų įsipareigojimų pakanka, kad būtų sprendžiamos nustatytos konkurencijos problemos. Būtent, 2006–2008 m. pereinamuoju laikotarpiu, kuris yra būtinas konkurencingai paskirstymo sistemai ankščiau De Beers pardavinėtiems deimantų kiekiams sukurti, bus sumažinti De Beers pirkimų kiekiai. Nuo 2009 m. De Beers įsipareigoja visiškai nepirkti nešlifuotų deimantų iš ALROSA. Pagal įsipareigojimus atskiriant dalį ALROSA deimantų, kuriuos ankščiau perparduodavo De Beers, ir po pereinamojo laikotarpio visiškai nutraukiant prekybos ryšį su ALROSA, mažinamas susirūpinimas, kilęs dėl to, kad mažėja prieiga prie kito gyvybingo nešlifuotų deimantų tiekimo šaltinio ir antram pagal dydį konkurentui trukdoma visapusiškai konkuruoti su De Beers.

(3)

Sprendime prieinama prie išvados, kad atsižvelgiant į De Beers SA privalomus įsipareigojimus, nelieka pagrindo Komisijos veiksmams.

(4)

2006 m. vasario 10 d. Koncentraciją ribojančios veiklos ir dominuojančių padėčių patariamasis komitetas pateikė palankią nuomonę.

27.7.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 205/26

(1)

Po paukščių gripo epidemijos protrūkio, kurį pirmiausiai 2003 m. gruodžio mėn. pietryčių Azijoje sukėlė didelio patogeniškumo viruso štamas H5N1, Komisija patvirtino kelias su paukščių gripu susijusias apsaugos priemones. Tarp tokių priemonių pirmiausiai buvo 2005 m. spalio 6 d. Komisijos sprendimas 2005/692/EB dėl tam tikrų apsaugos priemonių, susijusių su paukščių gripu keliose trečiosiose šalyse (3), 2005 m. spalio 19 d. Komisijos sprendimas 2005/733/EB dėl tam tikrų apsaugos priemonių atsiradus įtarimui dėl labai patogeniško viruso sukelto paukščių gripo Turkijoje ir panaikinantis Sprendimą 2005/705/EB (4) ir 2006 m. sausio 9 d. Komisijos sprendimas 2006/7/EB dėl tam tikrų apsaugos priemonių, susijusių su plunksnų importu iš trečiųjų šalių (5).

(2)

2005 m. spalio 27 d. Komisijos sprendime 2005/759/EB dėl tam tikrų apsaugos priemonių, susijusių su labai patogeniniu paukščių gripu kai kuriose trečiosiose šalyse ir su paukščių, vykstančių kartu su šeimininkais, vežimu iš trečiųjų šalių (6) ir 2005 m. spalio 27 d. Komisijos sprendime 2005/760/EB dėl tam tikrų apsaugos priemonių, susijusių su labai patogenišku paukščių gripu tam tikrose trečiosiose šalyse, taikomų nelaisvėje laikomų paukščių importui (7), yra nustatytos tam tikros apsaugos priemonės, susijusios su neapdorotų plunksnų, paukščių, išskyrus naminius, paukščių, vykstančių kartu su šeimininkais, importu iš trečiųjų šalių.

(3)

Siekiant aiškumo ir skaidrumo, su šiuo importu susijusios Sprendimo 2005/692/EB nuostatos turėtų būti išbrauktos. Be to, reikėtų išbraukti visas nuorodas į produktų, pagamintų iki 2004 m. sausio 1 d., importą, nes šie produktai buvo daugiau nei dvejus metus laikomi šaldymo sandėliuose ir dauguma jų atsargų šiuo metu turėtų būti pasibaigę. Siekiant verslo subjektams suteikti laiko, reikalingo visoms galimai likusioms atsargoms likviduoti, bus nustatytas pereinamasis laikotarpis.

(4)

Sprendimas 2005/692/EB taikomas iki 2006 m. rugsėjo 30 d. Tačiau, kadangi pietryčių Azijoje ir Kinijoje vis dar pasitaiko Azijos kilmės paukščių gripo viruso protrūkio atvejų, Sprendimo taikymą reikėtų pratęsti iki 2007 m. gruodžio 31 d.

(5)

Sprendimas 2005/733/EB taikomas iki 2006 m. liepos 31 d. Tačiau regione vis dar pasitaiko Azijos kilmės paukščių gripo viruso protrūkio atvejų. Todėl šio Sprendimo taikymą reikėtų pratęsti iki 2006 m. gruodžio 31 d.

(6)

Siekiant Bendrijos teisės aktų aiškumo, Sprendimo 2006/7/EB pavadinimą reikėtų šiek tiek pakeisti patikslinant, kad jis taikomas visoms trečiosioms šalims.

(7)

Nuo Sprendimo 2006/7/EB priėmimo dienos Komisija vykdė galiojančių nuolatinių Bendrijos priemonių, susijusių su plunksnų importu, ypač neapdorotų plunksnų importo reikalavimų, nustatytų 2002 m. spalio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1774/2002, nustatančio sveikatos taisykles gyvūninės kilmės šalutiniams produktams, neskirtiems vartoti žmonėms (8), VIII priedo VIII skyriuje, persvarstymą. Tačiau teisėkūros procedūra nebuvo užbaigta.

(8)

Sprendimas 2006/7/EB taikomas iki 2006 m. liepos 31 d. Tačiau neseniai keletoje skirtinguose žemynuose esančių trečiųjų šalių buvo kelis kartus patvirtinti nauji paukščių pulkų ir laukinių paukščių sirgimo paukščių gripu atvejai. Todėl šio Sprendimo taikymo laikotarpį reikėtų pratęsti iki 2006 m. gruodžio 31 d.

(9)

Todėl reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti sprendimus 2005/692/EB, 2005/733/EB ir 2006/7/EB.

(10)

Šiame sprendime nustatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

1)

1 straipsnio 2 ir 3 dalys išbraukiamos;

2)

išbraukiamas 4 straipsnis;

3)

7 straipsnyje data „2006 m. rugsėjo 30 d.“ keičiama „2007 m. gruodžio 31 d.“.

1)

pavadinimas pakeičiamas taip:

;

2)

4 straipsnyje data „2006 m. liepos 31 d.“ keičiama „2006 m. gruodžio 31 d.“.

27.7.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 205/28

(1)

Po paukščių gripo epidemijos protrūkio, kurį 2004 m. pietryčių Azijoje sukėlė labai patogeninio viruso štamas, Komisija priėmė kai kurias su šia liga susijusias apsaugos priemones. Tarp tokių priemonių pirmiausiai buvo 2005 m. spalio 27 d. Komisijos sprendimas 2005/759/EB dėl tam tikrų apsaugos priemonių, susijusių su labai patogeniniu paukščių gripu kai kuriose trečiosiose šalyse ir su paukščių, vykstančių kartu su šeimininkais, vežimu iš trečiųjų šalių (5) ir 2005 m. spalio 27 d. Komisijos sprendimas 2005/760/EB dėl tam tikrų apsaugos priemonių, susijusių su labai patogenišku paukščių gripu tam tikrose trečiosiose šalyse, taikomų nelaisvėje laikomų paukščių importui (6).

(2)

Sprendimo 2005/759/EB 3 straipsnyje nurodyta, kad šis sprendimas netaikomas gyviems kambariniams paukščiams, vykstantiems kartu su šeimininkais į Bendrijos teritoriją iš šiame straipsnyje nurodytų šalių. Kroatija šiuo metu nėra nurodyta Sprendimo 2005/759/EB 3 straipsnyje, todėl apribojimai, taikomi kambarinių paukščių, vykstančių kartu su šeimininkais, importui iš šios trečiosios šalies turi būti tokie pat, kaip ir pirmiau minėtame sprendime kitoms trečiosioms šalims nustatyti apribojimai. Kroatija buvo viena iš pirmųjų šalių Europoje, Komisijai pranešusių apie aptiktus laukinių paukščių paukščių gripo atvejus, ir skaidriai veikdavo atsiradus kitiems ligos atvejams. Paskutiniu metu Kroatijoje nebuvo nustatyta naujų paukščių gripo atvejų.

(3)

Be to, Kroatija Komisijai pranešė, kad jos kompetentingos valdžios institucijos šiuo metu taiko valstybių narių valdžios institucijų taikomoms apsaugos priemonėms lygiavertes apsaugos priemones, kaip nurodyta 2006 m. vasario mėn. 17 d. Komisijos sprendime 2006/115/EB dėl tam tikrų apsaugos priemonių, susijusių su labai patogenišku laukinių paukščių gripu Bendrijoje, ir panaikinančiame Sprendimus 2006/86/EB, 2006/90/EB, 2006/91/EB, 2006/94/EB, 2006/104/EB ir 2006/105/EB (7).

(4)

Kadangi dėl pirmiau išvardytų priežasčių kambarinių paukščių importas iš Kroatijos kelia minimalų pavojų Bendrijos gyvūnų sveikatai, Kroatiją reikėtų įtraukti į Sprendimo 2005/759/EB 3 straipsnyje pateiktą trečiųjų šalių sąrašą.

(5)

Šiuo metu Sprendimas 2005/759/EB taikomas iki 2006 m. liepos 31 d. Nauji paukščių gripo atvejai buvo nustatyti kai kuriose Pasaulinės gyvūnų sveikatos organizacijos (PGSO) valstybėse narėse, todėl kambarinių paukščių, vykstančių kartu su šeimininkais, judėjimo apribojimų taikymas turėtų būti pratęstas. Todėl reikėtų pratęsti Sprendimo 2005/759/EB taikymą iki 2006 m. gruodžio 31 d.

(6)

2006 m. spalio mėn. Europos maisto saugos tarnybos (EMST) gyvūnų sveikatos ir gerovės grupė (AHAW) priims mokslinę nuomonę dėl pavojaus gyvūnų sveikatai ir gerovei, kylančio dėl gyvų paukščių, išskyrus naminius, importo į Bendriją. EMST buvo prašoma savo nuomonėje nurodyti galimas priemones ir sprendimo būdus, kuriais būtų galima sumažinti paukščių, išskyrus naminių, importo keliamą riziką. Šia nuomone bus vadovaujamasi vykdant būsimą ES politiką, susijusią su šio importo poveikio gyvūnų sveikatai ir gerovei aspektais.

(7)

Sprendimas 2005/760/EB taikomas iki 2006 m. liepos 31 d. Šiuo metu esminiai Sprendimuose 2005/759/EB ir 2005/760/EB nustatytų dabartinių taisyklių pakeitimai klaidintų ekonominės veiklos vykdytojus ir kitas suinteresuotąsias šalis dėl galimos vėlesnės ES politikos šioje srityje raidos. Atsižvelgiant į dabartinę gyvūnų sveikatos būklę, susijusią su paukščių gripu, ir laukiant nuomonės, kurią EMST ketina priimti spalį, paukščių, išskyrus naminių, importo apribojimų taikymas turėtų būti pratęstas. Todėl reikėtų pratęsti Sprendimo 2005/759/EB taikymą iki 2006 m. gruodžio 31 d.

(8)

Todėl Sprendimai 2005/759/EB ir 2005/760/EB turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeisti.

(9)

Šiame sprendime nustatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

1)

3 straipsnis pakeičiamas taip:

„3 straipsnis

Šis sprendimas netaikomas gyviems kambariniams paukščiams, vykstantiems kartu su šeimininkais į Bendrijos teritoriją iš Andoros, Kroatijos, Farerų salų, Grenlandijos, Islandijos, Lichtenšteino, Monako, Norvegijos, San Marino, Šveicarijos ir Vatikano Miesto Valstybės.“

2)

5 straipsnyje data „2006 m. liepos 31 d.“ keičiama į „2006 m. gruodžio 31 d.“

27.7.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 205/30

(1)

2005 m. gruodžio 14 d. Taikos įgyvendinimo tarybos vykdančioji valdyba paskyrė Christian Schwarz-Schilling vyriausiuoju įgaliotiniu Bosnijoje ir Hercegovinoje.

(2)

2006 m. sausio 30 d. Taryba priėmė Bendruosius veiksmus 2006/49/BUSP (1) dėl Christian Schwarz-Schilling paskyrimo Europos Sąjungos specialiuoju įgaliotiniu Bosnijoje ir Hercegovinoje.

(3)

Pagal 2006 m. birželio 22–23 d. Taikos įgyvendinimo tarybos vykdančiosios valdybos politinių vadovų sprendimą vyriausiojo įgaliotinio biuras (VĮB) pradės parengiamuosius uždarymo darbus 2007 m. birželio 30 d. Pasirengimas Europos Sąjungos specialiojo įgaliotinio (ESSĮ) biuro sustiprinimui turėtų vykti lygiagrečiai.

(4)

ESSĮ įgaliojimai turėtų būti iš dalies pakeisti, kad jam būtų sudaryta galimybė padėti vykdyti būsimo ESSĮ biuro sustiprinimo planavimą, atsižvelgiant į VĮB uždarymą,

1)

3 straipsnis papildomas šiuo punktu:

2)

6 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1.   Su ES specialiojo įgaliotinio įgaliojimų vykdymu susijusioms išlaidoms padengti skirta orientacinė finansavimo suma yra 1 090 000 EUR.“.