PRIEDAS

prie 2006 m. liepos 5 d. Komisijos reglamento, nustatančio kai kurių vaisių ir daržovių standartines importo vertes, kad būtų galima nustatyti įvežimo kainą

(EUR/100 kg)
KN kodas	Trečiosios šalies kodas (1)	Standartinė importo vertė
0702 00 00	052	67,5
	204	28,7
	999	48,1
0707 00 05	052	81,0
	999	81,0
0709 90 70	052	91,1
	999	91,1
0805 50 10	388	56,4
	528	55,5
	999	56,0
0808 10 80	388	84,2
	400	113,4
	404	102,8
	508	86,5
	512	76,0
	524	54,3
	528	78,9
	720	115,7
	800	145,8
	804	97,3
	999	95,5
0808 20 50	388	112,2
	512	95,3
	528	84,9
	720	39,0
	999	82,9
0809 10 00	052	190,0
	999	190,0
0809 20 95	052	314,6
	068	107,3
	608	218,2
	999	213,4
0809 40 05	624	146,3
	999	146,3

---

(1)  Šalių nomenklatūra yra nustatyta Komisijos Reglamentu (EB) Nr. 750/2005 (OL L 126, 2005 5 19, p. 12). Kodas „999“ žymi „kitą kilmę“.

PRIEDAS

Į Reglamento (EB) Nr. 1071/2005 II priedą įterpiamos šios paukštienos sektoriaus gairės:

PRIEDAS

Paraiškų išduoti B eksporto licencijas, pateiktų tarp 2006 m. gegužės 16 d. ir birželio 30 d., patenkinimo procentas ir taikomi eksporto grąžinamųjų išmokų tarifai (pomidorai, apelsinai, citrinos ir obuoliai)

Produktas	Gražinamųjų išmokų dydžiai (EUR/t neto)	Paraiškose nurodytų kiekių patenkinimo procentas
Pomidorai	30	100 %
Apelsinai	39	100 %
Citrinos	60	100 %
Obuoliai	33	100 %

I PRIEDAS

II PRIEDAS

APIBRĖŽIMAI, SUSIJĘ SU STATISTINĖS ATSKAITOMYBĖS REIKALAVIMAIS

Bendro pobūdžio apibrėžimai

Statistikos tikslais PŽI konsoliduoja visų toje pačioje nacionalinėje teritorijoje esančių savo skyrių (registruotos arba pagrindinės buveinės ir (arba) skyrių), veiklą. Statistikos tikslais duomenys apie veiklą, išeinančią už nacionalinės teritorijos ribų, nekonsoliduojami.

Kai kontroliuojanti bendrovė ir jos antrinės bendrovės yra vienoje nacionalinėje teritorijoje esančios PŽI, kontroliuojanti bendrovė statistikos ataskaitose gali konsoliduoti duomenis apie minėtų antrinių bendrovių veiklą. Antrinės bendrovės yra juridinio asmens statusą turinčios bendrovės, kuriose daugumą ar visas turtines teises turi kita bendrovė, tuo tarpu skyriai nėra juridiniai asmenys (neturi nepriklausomo juridinio statuso) ir yra visiškai valdomi kontroliuojančios bendrovės.

Jeigu PŽI skyriai yra kitų dalyvaujančių valstybių narių teritorijoje, atitinkamoje dalyvaujančioje valstybėje narėje esanti registruota arba pagrindinė buveinė pozicijas su visais šiais skyriais privalo vertinti kaip pozicijas su kitose dalyvaujančiose valstybėse narėse esančiais rezidentais. Ir atvirkščiai, atitinkamoje dalyvaujančioje valstybėje narėje esantis skyrius pozicijas su registruota ar pagrindine buveine arba su kitais tos pačios institucijos skyriais, esančiais kitose dalyvaujančiose valstybėse narėse, privalo vertinti kaip pozicijas su kitose dalyvaujančiose valstybėse narėse esančiais rezidentais.

Jeigu PŽI turi skyrius, esančius ne dalyvaujančių valstybių narių teritorijoje, atitinkamoje dalyvaujančioje valstybėje narėje esanti registruota arba pagrindinė buveinė pozicijas su visais šiais skyriais privalo vertinti kaip pozicijas su likusios pasaulio dalies rezidentais. Ir atvirkščiai, atitinkamoje dalyvaujančioje valstybėje narėje esantis skyrius pozicijas su registruota ar pagrindine buveine arba kitais tos pačios institucijos skyriais, esančiais ne dalyvaujančiose valstybėse narėse, privalo vertinti kaip pozicijas su likusios pasaulio dalies rezidentais.

Ypač palankų mokesčių režimą numatančių valstybių finansiniuose centruose esančios PŽI statistiniu požiūriu vertinamos kaip teritorijų, kuriose šie centrai yra, rezidentės.

Sektorių apibrėžimai

ESS 95 pateikiama standartinė sektorių klasifikacija. PŽI priešingos šalys, esančios dalyvaujančių valstybių narių teritorijoje, nurodomos pagal jų vidaus sektorių arba institucinę klasifikaciją, remiantis PFI sąrašu statistikos tikslais ir klientų statistinės klasifikacijos gairėmis, nustatytomis ECB „Pinigų ir bankų statistikos sektoriaus vadove“ („Klientų statistinės klasifikacijos gairės“), kurios remiasi klasifikavimo principais, kiek galima suderintais su ESS 95.

PFI apima šiuos sektorius ir subsektorius:

—   pinigų finansinės institucijos (PFI): kredito įstaigos rezidentės, apibrėžtos Bendrijos teisėje, ir visos kitos finansinės įstaigos rezidentės, kurios verčiasi priimdamos indėlius ir (arba) indėliams artimus pakaitus iš subjektų, kurie nėra PFI, ir savo sąskaita (bent jau ekonomine prasme) teikdamos kreditus ir (arba) investuodamos į vertybinius popierius,

—   kredito įstaigos: kaip apibrėžta Bendrijos teisėje (1), a) įmonė, kuri verčiasi indėlių ar kitų grąžintinų lėšų priėmimu iš visuomenės (2) ir paskolų teikimu savo sąskaita; arba b) elektroninių pinigų įstaiga, apibrėžiama 2000 m. rugsėjo 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2000/46/EB dėl elektroninių pinigų įstaigų steigimosi, veiklos ir riziką ribojančios priežiūros (3),

—   centriniai bankai: dalyvaujančių valstybių narių nacionaliniai centriniai bankai ir ECB,

—   pinigų rinkos fondai: tokios kolektyvinio investavimo įmonės, kurių finansinės priemonės pagal likvidumą yra artimi indėlių pakaitai ir kurios daugiausia investuoja į pinigų rinkos finansines priemones ir (arba) į PRF akcijas/vienetus, ir (arba) į kitas perleidžiamas skolos finansines priemones, kurių likęs grąžinimo terminas yra iki vienerių metų imtinai, ir (arba) bankų indėlius, ir (arba) kurių pajamingumo norma panaši į pinigų rinkos finansinių priemonių palūkanų normas,

—   kitos pinigų finansinės institucijos: kitos rezidentės finansinės institucijos, kurios atitinka PFI apibrėžimą, nepriklausomai nuo veiklos pobūdžio.

Bankinės institucijos, esančios ne valstybėse narėse, vadinamos ne PFI, o „bankais“. Panašiai sąvoka „ne PFI“ vartojama tik kalbant apie valstybes nares; kalbant apie kitas šalis, tinka sąvoka „ne bankai“. „Ne PFI“ sudaro šie sektoriai ir subsektoriai:

—   valdžios sektorius: subjektai rezidentai, kurių pagrindinė veikla – individualiam ir kolektyviniam vartojimui skirtų ne rinkos prekių gamyba ir paslaugų teikimas ir (arba) nacionalinių pajamų bei turto perskirstymas (ESS 95, 2.68–2.70 pastraipos),

—   centrinė valdžia: administraciniai valstybės departamentai ir kitos centrinės agentūros, kurių kompetencija apima visą ekonominę teritoriją, išskyrus socialinės apsaugos fondų administravimą (ESS 95, 2.71 pastraipa),

—   regioninė valdžia: atskiri instituciniai vienetai, vykdantys kai kurias valdymo funkcijas žemesniu nei centrinės valdžios ir aukštesniu nei vietinės valdžios lygiu, išskyrus socialinės apsaugos fondų administravimą (ESS 95, 2.72 pastraipa),

—   vietos savivaldos institucijos: viešojo administravimo institucijos, kurių kompetencija apima tik vietinę ekonominės teritorijos dalį, išskyrus vietines socialinės apsaugos fondų agentūras (ESS 95, 2.73 pastraipa),

—   socialinės apsaugos fondai: centriniai, regioniniai ir vietos instituciniai vienetai, kurių pagrindinė veikla yra teikti socialines išmokas (ESS 95, 2.74 pastraipa).

Kitus rezidentų sektorius, t. y. rezidentus ne PFI, išskyrus valdžios sektorių, sudaro:

—   kiti finansiniai tarpininkai + finansinės pagalbinės įmonės: ne pinigų finansinės korporacijos ir kvazikorporacijos (išskyrus draudimo korporacijas ir pensijų fondus), kurių pagrindinė veikla yra finansinis tarpininkavimas, prisiimant įsipareigojimus įvairia forma, išskyrus įsipareigojimus grynaisiais pinigais, indėliais ir (arba) artimais indėliams pakaitais, iš institucinių vienetų, išskyrus PFI (ESS 95, 2.53–2.56 pastraipos). Taip pat įeina finansinės pagalbinės įmonės, kurias sudaro visos finansinės korporacijos ir kvazikorporacijos, kurių pagrindinė veikla – pagalbinės finansinės paslaugos (ESS 95, 2.57–2.59 pastraipos),

—   draudimo korporacijos ir pensijų fondai: ne pinigų finansinės korporacijos ir kvazikorporacijos, kurių pagrindinė veikla - finansinis tarpininkavimas subendrinant rizikas (ESS 95, 2.60–2.67 pastraipos),

—   nefinansinės korporacijos: finansiniu tarpininkavimu nesiverčiančios korporacijos ir kvazikorporacijos, kurių pagrindinė veikla – rinkos prekių gamyba ir nefinansinių paslaugų teikimas (ESS 95, 2.21–2.31 pastraipos),

—   namų ūkiai: asmenys arba asmenų grupės kaip vartotojai, ir savo pačių galutiniam suvartojimui skirtų prekių gamintojai bei nefinansinių paslaugų teikėjai ir kaip rinkos prekių gamintojai ir nefinansinių bei finansinių paslaugų teikėjai, jeigu jų veikla nėra kvazikorporacijų veikla. Šiam sektoriui priskiriamos namų ūkius aptarnaujančios ne pelno institucijos, kurių pagrindinė veikla yra konkrečioms namų ūkių grupėms skirtų ne rinkos prekių gamyba bei paslaugų teikimas (ESS 95, 2.75–2.88 pastraipos).

Daugiau nurodymų dėl priešingų šalių ne PFI, esančių už vidaus teritorijos ribų, sektorių klasifikacijos galima rasti ECB „Pinigų ir bankų statistikos sektoriaus vadove“.

Finansinių priemonių kategorijų apibrėžimas

Apibrėžiant turto ir įsipareigojimų kategorijas, atsižvelgiama į įvairių finansinių sistemų ypatumus. Kai kurios turto ir įsipareigojimų kategorijos paskirstomos pagal jų trukmę. Trukmė (pradinė trukmė) – tai nustatytas terminas, kuriam nepasibaigus finansinė priemonė negali būti išpirkta (pvz., skolos vertybiniai popieriai) arba gali būti išpirkta, tik sumokėjus tam tikros rūšies baudą (pvz., kai kurių rūšių indėliai). Įspėjimo laikotarpis prasideda nuo momento, kada finansinės priemonės turėtojas praneša apie savo ketinimą išpirkti finansinę priemonę, ir baigiasi data, kurią turėtojui leidžiama ją konvertuoti į grynuosius pinigus, nemokant baudos. Pagal įspėjimo laikotarpį skirstomos tik tos finansinės priemonės, kurių sutartinė trukmė nėra nustatyta.

Toliau pateikiamose lentelėse nurodytas išsamus standartinis finansinių priemonių kategorijų, kurias NCB pagal šį reglamentą perkelia į nacionaliniu lygiu taikomas kategorijas, apibūdinimas (4).

Išsamus mėnesio agreguoto balanso finansinių priemonių kategorijų apibūdinimas

TURTO KATEGORIJOS

Kategorija	Pagrindinių požymių aprašymas
1. Grynieji pinigai	Banknotai ir monetos eurais ir kita valiuta apyvartoje, paprastai naudojami mokėjimams
2. Paskolos	Pagal šią atskaitomybės sistemą jas sudaro atskaitingų agentų skolininkams paskolintos lėšos, nepatvirtintos dokumentais arba patvirtintos vienu dokumentu (net jeigu jis yra tapęs apyvartiniu). Į paskolas įeina turtas indėlių forma — indėliai PFI — blogos paskolos, kurios dar negrąžintos arba nenurašytos Blogoms paskoloms priskiriamos paskolos, kurios negrąžinamos laiku arba kurių būklė yra bloga dėl kitų priežasčių. NCB nustato, ar blogos paskolos turi būti apskaitomos bendrąja ar grynąja verte — turimi neapyvartiniai vertybiniai popieriai Turimi vertybiniai popieriai, išskyrus akcijas ir kitą nuosavybę, kurie yra neapyvartūs ir kuriais negalima prekiauti antrinėse rinkose, taip pat žr. „paskolas, kuriomis prekiaujama“ — paskolos, kuriomis prekiaujama Paskolos, de facto tapusios apyvarčios, turi būti klasifikuojamos turto straipsnyje „paskolos“, jeigu jos lieka patvirtintos vienu dokumentu ir jeigu paprastai jomis prekiaujama tik kartais — indėlių ir paskolų formos subordinuota skola Subordinuotos skolos finansinės priemonės yra antrinis reikalavimas institucijai emitentei, kuris gali būti įvykdytas tik įvykdžius visus pirmumo teisę turinčius reikalavimus (pvz., indėlius, paskolas) ir dėl kurio jos įgyja kai kurias „akcijų ir kitos nuosavybės“ ypatybes. Statistikoje subordinuota skola turi būti apskaitoma pagal finansinės priemonės pobūdį, t.y. klasifikuojama kaip „paskolos“ arba „vertybiniai popieriai, išskyrus akcijas“ pagal finansinės priemonės pobūdį. Kai statistikos tikslais apskaitant visas PFI turimos subordinuotos skolos formas nurodomas vienas skaičius, jis turi būti įrašomas straipsnyje „vertybiniai popieriai, išskyrus akcijas“, kadangi didžiausią subordinuotos skolos dalį sudaro ne paskolos, o vertybiniai popieriai — reikalavimai pagal atgalinio atpirkimo sandorius Grynųjų pinigų, sumokėtų už atskaitingų agentų įsigytus vertybinius popierius, priešinys Toliau nurodytas straipsnis neklasifikuojamas kaip paskola: — paskolos, suteiktos patikos pagrindu Paskolos, suteiktos patikos pagrindu („patikos paskolos“/„pasitikėjimu paremtos paskolos“) – tai paskolos, suteikiamos vienos šalies („patikėtinio“) vardu trečiosios šalies („naudos gavėjo“) naudai. Statistikos tikslais patikos paskolų nereikia apskaityti patikėtinio balanse, jeigu lėšų nuosavybės riziką ir naudą prisiima naudos gavėjas. Lėšų nuosavybės riziką ir naudą prisiima naudos gavėjas, jeigu: i) naudos gavėjas prisiima paskolos kredito riziką (t. y. patikėtinis yra atsakingas tik už paskolos administravimą); arba ii) naudos gavėjo investicijos yra apsaugotos nuo nuostolio, jeigu patikėtinis bankrutuotų (t. y. patikos paskola nepriskiriama tai daliai patikėtinio turto, kuris gali būti išmokėtas įvykus bankrotui)
3. Vertybiniai popieriai (ne akcijos)	Turimi vertybiniai popieriai, išskyrus akcijas ir kitą nuosavybę, kurie yra apyvartūs ir kuriais paprastai prekiaujama antrinėse rinkose, arba kurie gali būti užskaityti rinkoje ir kurie turėtojui nesuteikia jokių nuosavybės teisių į instituciją emitentę. Į šį straipsnį įeina: — turimi vertybiniai popieriai, suteikiantys turėtojui besąlygišką teisę į pastovias arba sutartines pajamas, gaunamas atkarpų ir (arba) nustatytos pastovios sumos forma nustatytą datą (arba datomis) arba nuo datos, nustatytos emisijos metu — apyvarčios paskolos, kurios buvo pertvarkytos į daug tapačių dokumentų ir kuriomis gali būti prekiaujama antrinėse rinkose (taip pat žr. „paskolos, kuriomis prekiaujama“ 2 kategoriją) — subordinuota skola skolos vertybinių popierių forma (taip pat žiūrėkite „indėlių arba paskolų formos subordinuotos skolos“ 2 kategoriją) — siekiant užtikrinti nuoseklumą su atpirkimo pobūdžio operacijomis, vertybinių popierių skolinimo operacijų metu paskolinti vertybiniai popieriai ir toliau apskaitomi pradinio turėtojo balanse (ir neturi būti perkeliami į laikinai juos įsigijusios sandorio šalies balansą), jeigu yra tvirtai įsipareigojama atlikti atvirkštinę operaciją (o ne vien tik numatant tokią galimybę)
3a. Vertybiniai popieriai, išskyrus akcijas, kurių pradinis terminas – iki vienerių metų imtinai	— Turimi apyvartūs skolos vertybiniai popieriai (patvirtinti arba nepatvirtinti dokumentais), kurių pradinis terminas – iki vienerių metų imtinai — Apyvarčios paskolos, kurių pradinis terminas iki vienerių metų imtinai, pertvarkytos į daug tapačių dokumentų, kuriais prekiaujama antrinėse rinkose — Subordinuota skola skolos vertybinių popierių, kurių pradinis terminas – iki vienerių metų imtinai, forma
3b. Vertybiniai popieriai, išskyrus akcijas, kurių pradinis terminas – nuo vienerių iki dvejų metų imtinai	— Turimi apyvartūs skolos vertybiniai popieriai (patvirtinti arba nepatvirtinti dokumentais), kurių pradinis terminas – nuo vienerių iki dvejų metų imtinai — Apyvarčios paskolos, kurių pradinis terminas – nuo vienerių iki dvejų metų imtinai, pertvarkytos į daug tapačių dokumentų, kuriais prekiaujama antrinėse rinkose — Subordinuota skola skolos vertybinių popierių, kurių pradinis terminas – nuo vienerių iki dvejų metų imtinai, forma
4. Pinigų rinkos fondų akcijos/vienetai	Į šį turto straipsnį įeina turimos akcijos/vienetai, išleistos PRF. PRF – tai kolektyvinio investavimo įmonės, kurių akcijos/vienetai pagal likvidumą yra artimi indėlių pakaitai ir kurios didžiąją dalį lėšų investuoja į pinigų rinkos finansines priemones ir (arba) į PRF akcijas/vienetus, ir (arba) kitas perleidžiamas skolos finansines priemones, kurių likęs terminas yra iki vienerių metų imtinai, ir (arba) į bankų indėlius, ir (arba) kurių gaunamo pelno norma prilygsta pinigų rinkos finansinių priemonių palūkanų normoms

ĮSIPAREIGOJIMŲ KATEGORIJOS

Kategorija	Pagrindinių požymių aprašymas
9. Indėliai	Atskaitingų agentų kreditoriams mokėtinos sumos, išskyrus sumas, susijusias su apyvartinių vertybinių popierių emisija. Pagal šią atskaitomybės sistemą ši kategorija skirstoma į vienos nakties indėlius, sutartinės trukmės indėlius, indėlius, grąžinamus įspėjus, ir atpirkimo sandorius „Indėliai“ taip pat apima „paskolas“ kaip PFI įsipareigojimus. Paskolos apibrėžiamos kaip sumos, kurias PŽI gauna ne „indėlių“ forma. ESS 95 „paskolas“ ir „indėlius“ skiria pagal tą šalį, kuri imasi iniciatyvos (jeigu iniciatyvą rodo skolininkas, tuomet tai yra „paskola“, o jeigu iniciatyvą rodo skolintojas, tuomet tai „indėlis“, nors praktiškai šio skirtumo svarba priklauso nuo nacionalinės finansų struktūros. Pagal šią atskaitomybės sistemą „paskolos“ nepripažįstamos atskira kategorija balanso įsipareigojimų pusėje. „Paskoloms“ priskiriami likučiai turi būti neišskiriamai apskaitomi „indėlių įsipareigojimų“ straipsnyje, jeigu jie nėra susiję su apyvartinėmis finansinėmis priemonėmis. Tokia klasifikacija atitinka pirmiau pateiktą „indėlių įsipareigojimų“ apibrėžimą Atskaitingų agentų išleistos neapyvartinės skolos finansinės priemonės paprastai turi būti klasifikuojamos kaip „indėlių įsipareigojimai“. Finansinės priemonės gali būti vadinamos „neapyvartinėmis“ ta prasme, kad yra tam tikri apribojimai teisėtai perleidžiant priemonės nuosavybę, ir tai reiškia, kad tokios priemonės negalima parduoti, arba, nors finansinė priemonė yra techniškai apyvarti, ja negalima prekiauti dėl to, kad nėra organizuotos rinkos. Atskaitingų agentų išleistos neapyvartinės skolos finansinės priemonės, kurios vėliau tampa apyvarčios ir jomis gali būti prekiaujama antrinėse rinkose, turėtų būti perklasifikuotos kaip „skolos vertybiniai popieriai“ Privalomųjų įnašų indėliai (privalomieji įnašai) pagal išvestinių finansinių priemonių sutartis turėtų būti klasifikuojami kaip „indėlių įsipareigojimai“, jeigu jie yra grynųjų pinigų užstatas, pateikiamas PŽI, ir išlieka indėlininko nuosavybe bei turi būti jam grąžintas, įvykdžius sutartį. Atsižvelgiant į dabartinę rinkos praktiką, atskaitingo agento gautus privalomuosius įnašus taip pat siūloma klasifikuoti kaip „indėlių įsipareigojimus“, jeigu indėlio lėšas PŽI gali laisvai naudoti perskolinimui. Jeigu dalį PŽI gauto privalomojo įnašo reikia perduoti kitam išvestinių finansinių priemonių rinkos dalyviui (pvz., kliringo įstaigai), tik likusi privalomojo įnašo dalis, kuria disponuoja PŽI, turėtų būti klasifikuojama kaip „indėlių įsipareigojimai“. Dėl sudėtingos dabartinės rinkos praktikos gali būti sunku nustatyti tuos privalomuosius įnašus, kuriuos tikrai reikia grąžinti, kadangi toje pačioje sąskaitoje neatskiriamai yra laikomi skirtingų rūšių privalomieji įnašai, arba tuos privalomuosius įnašus, kuriuos PŽI gali naudoti kaip lėšas perskolindama. Tokiais atvejais minėtus privalomuosius įnašus derėtų klasifikuoti kaip „likusius įsipareigojimus“ arba kaip „indėlių įsipareigojimus“ pagal nacionalinę praktiką „Atidėti likučiai, susiję, pavyzdžiui, su lizingo sutartimis“, yra klasifikuojami kaip indėlių įsipareigojimai straipsnyje „sutartinės trukmės indėliai“ arba „indėliai, grąžinami įspėjus“, atsižvelgiant į grąžinimo terminą ir pagrindinės sutarties nuostatas Patikos teise gautos lėšos (indėliai) PŽI statistiniame balanse neapskaitomi (žr. „Paskolos, suteiktos patikos pagrindu“ 2 kategoriją)
9.1. Vienos nakties indėliai	Indėliai, kuriuos galima pasiimti pinigais ir (arba) kurie pervedami pareikalavus pagal čekį, banko pavedimą, debeto įrašą arba panašiomis priemonėmis be ilgo uždelsimo laikotarpio, apribojimo ar baudos. Šiame straipsnyje nurodomi išankstinių mokėjimų likučiai elektroniniais pinigais, esančiais PŽI išleistose kietose elektroninėse kortelėse (pvz., iš anksto apmokėtose kortelėse) arba programinės įrangos elektroninių pinigų forma. Šiame straipsnyje nenurodomi nepervedamieji indėliai, kuriuos techniškai galima atsiimti pareikalavus, tačiau kuriems taikomos didelės baudos — likučiai (nuo kurių skaičiuojamos arba neskaičiuojamos palūkanos), pervedami pagal čekį, banko pavedimą, debeto įrašą ar panašiu būdu, netaikant didelės baudos ar apribojimo — likučiai (nuo kurių skaičiuojamos arba neskaičiuojamos palūkanos), kuriuos reikia iš karto išmokėti pagal pareikalavimą arba iki kitos dienos, einančios po indėlio įskaitymo dienos, darbo pabaigos, netaikant didelės baudos ar apribojimo, tačiau kurių negalima pervesti — iš anksto sumokėtų elektroninių pinigų aparatinės arba programinės įrangos pagrindu likučiai (nuo kurių skaičiuojamos arba neskaičiuojamos palūkanos) (pvz., iš anksto apmokėtos kortelės) — paskolos, kurias reikia grąžinti iki kitos dienos, einančios po paskolos suteikimo dienos, darbo pabaigos
9.2. Sutartinės trukmės indėliai	Nepervedamieji indėliai, kurių negalima išmokėti iki sutartinio nustatyto termino arba kuriuos galima išmokėti nepasibaigus sutartiniam terminui, jeigu jų turėtojas sumoka tam tikros rūšies baudą. Į šį straipsnį taip pat įeina administraciniu būdu reguliuojami taupomieji indėliai, kurių trukmė nėra svarbus kriterijus (kurie priskiriami trukmei „nuo dvejų metų“). Finansinės priemonės, kurioms taikomos reguliarus pratęsimas, turi būti klasifikuojamos pagal anksčiausią terminą. Nors sutartinės trukmės indėliai gali būti išmokami anksčiau, apie tai iš anksto įspėjus arba pareikalavus, taikant tam tikras baudas, į šiuos požymius neatsižvelgiama klasifikuojant indėlius
9.2a. Indėliai, kurių sutartinė trukmė iki vienerių metų imtinai	— Likučiai, kurių nustatytas grąžinimo terminas yra ne daugiau kaip vieneri metai (išskyrus indėlius, kurių pradinis terminas yra viena diena) ir kurių negalima pervesti ir išmokėti prieš nustatytą terminą — Likučiai, kurių nustatytas grąžinimo terminas yra ne daugiau kaip vieneri metai, kurių negalima pervesti, tačiau galima išmokėti prieš nustatytą terminą, iš anksto apie tai įspėjus; gavus įspėjimą apie ketinimą atsiimti, minėti likučiai turėtų būti klasifikuojami 9.3a straipsnyje — Likučiai, kurių nustatytas grąžinimo terminas yra ne daugiau kaip vieneri metai, kurių negalima pervesti, tačiau galima išmokėti pareikalavus, taikant tam tikras baudas. — Privalomieji įnašai pagal išvestinių finansinių priemonių sutartis, kurios turi būti įvykdytos per vienerius metus, mokami kaip užstatas grynaisiais pinigais, kuris skirtas apsisaugoti nuo kredito rizikos, tačiau lieka indėlininko nuosavybe ir jam grąžinami, įvykdžius sutartį — Paskolos, patvirtintos vienu dokumentu, kurių pradinis terminas yra iki vienerių metų imtinai — PŽI išleisti neapyvartūs skolos vertybiniai popieriai (patvirtinti arba nepatvirtinti dokumentais), kurių pradinis terminas yra iki vienerių metų imtinai — Subordinuota skola, išleista PŽI indėlių ar paskolų forma, kurios pradinis terminas yra iki vienerių metų imtinai
9.2b. Indėliai, kurių sutartinė trukmė yra nuo vienerių iki dvejų metų imtinai	— Likučiai, kurių nustatytas grąžinimo terminas yra nuo vienerių iki dvejų metų imtinai, kurių negalima pervesti ir išmokėti prieš nustatytą terminą — Likučiai, kurių nustatytas grąžinimo terminas yra nuo vienerių iki dvejų metų imtinai, kurių negalima pervesti, tačiau galima išmokėti prieš nustatytą terminą, iš anksto apie tai įspėjus; gavus įspėjimą apie ketinimą atsiimti lėšas, minėti likučiai turėtų būti klasifikuojami 9.3a straipsnyje — Likučiai, kurių nustatytas grąžinimo terminas yra nuo vienerių iki dvejų metų imtinai, kurių negalima pervesti, tačiau galima išmokėti pareikalavus, taikant tam tikras baudas. — Privalomi įnašai pagal išvestinių finansinių priemonių sutartis, kurios turi būti įvykdytos per laikotarpį nuo vienerių iki dvejų metų imtinai, mokami kaip užstatas grynaisiais pinigais, kuris skirtas apsisaugoti nuo kredito rizikos, tačiau lieka indėlininko nuosavybė ir jam grąžinamas, įvykdžius sutartį — Paskolos, patvirtintos vienu dokumentu, kurių pradinis terminas yra nuo vienerių iki dvejų metų imtinai — PŽI išleisti neapyvartūs skolos vertybiniai popieriai (patvirtinti arba nepatvirtinti dokumentais), kurių pradinis terminas yra nuo vienerių iki dvejų metų imtinai — Subordinuota skola, išleista PŽI indėlių ar paskolų forma, kurios pradinis terminas yra nuo vienerių iki dvejų metų imtinai
9.3. Indėliai grąžinami įspėjus	Nepervedamieji indėliai be nustatytos sutartinės trukmės, kurių negalima išmokėti be išankstinio įspėjimo, iki kurio termino pavertimas grynaisiais pinigais yra negalimas arba galimas tik sumokėjus baudą. Šiems indėliams priskiriami indėliai, kurie nors teisiškai galėtų būti atsiimti pareikalavus, tačiau kuriuos atsiimant taikomos baudos ir apribojimai pagal nacionalinę praktiką (klasifikuojami terminų grupėje „iki trijų mėnesių imtinai“) ir investicinės sąskaitos, kurioms netaikomas išankstinio įspėjimo arba sutartinės trukmės reikalavimas, tačiau kurių atsiėmimui taikomos ribojančios nuostatos (klasifikuojamos trukmės grupėje „daugiau kaip trys mėnesiai“)
9.3a. Indėliai, grąžinami įspėjus prieš tris ir mažiau kaip tris mėnesius	— Likučiai, kurių sutartinis terminas nenustatytas ir kuriuos galima atsiimti tik įspėjus prieš tris ir mažiau kaip tris mėnesius; atsiimti juos, nepasibaigus išankstinio įspėjimo laikotarpiui (ar net pareikalavus), galima, tačiau mokama bauda — Nepervedamieji taupomieji indėliai iki pareikalavimo ir kitų rūšių mažmeniniai indėliai, kurie juridiškai gali būti išmokėti pareikalavus, tačiau tik taikant dideles baudas — Likučiai, kurių sutartinė trukmė yra nustatyta, kurių negalima pervesti, tačiau apie kurių atsiėmimą pirma laiko reikalaujama įspėti mažiau kaip prieš tris mėnesius

---

(1)  2000 m. kovo 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/12/EB dėl kredito įstaigų veiklos pradėjimo ir vykdymo (OL L 126, 2000 5 26, p. 1) 1 straipsnio 1 dalis. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2006/29/EB (OL L 70, 2006 3 9, p. 50), ir su pakeitimais, kurie kartais gali būti joje daromi.

(2)  Įskaitant pajamas, gaunamas parduodant banko obligacijas visuomenei.

(3)  OL L 275, 2000 10 27, p. 39. Direktyva su pakeitimais, kurie kartais gali būti joje daromi.

(4)  Kitaip tariant, šios lentelės nėra atskirų finansinių priemonių sąrašai.

III PRIEDAS

BŪTINIAUSI REIKALAVIMAI, KURIŲ PRIVALO LAIKYTIS FAKTINĖ ATSKAITOMYBĖS VISUMA

Atskaitingi agentai, teikdami ECB reikalaujamas statistines ataskaitas, privalo laikytis šių būtiniausių reikalavimų:

1.   Būtiniausi duomenų perdavimo reikalavimai

a)	ataskaitos NCB privalo būti teikiamos laiku ir laikantis jų nustatytų terminų;

b)	statistinių ataskaitų forma ir formatas privalo atitikti NCB nustatytus techninius reikalavimus;

c)	privaloma nurodyti atskaitingo agento asmenį (-is) ryšiams palaikyti;

d)	privaloma laikytis duomenų perdavimo NCB techninių specifikacijų.

2.   Būtiniausi duomenų tikslumo reikalavimai

e)	Statistinė informacija privalo būti teisinga: — privaloma laikytis visų tiesinių reikalavimų (pvz., tarpinių sumų suma turi atitikti galutinę sumą), — visose įvairiu dažnumu teikiamose ataskaitose duomenys privalo būti nuoseklūs;

f)	atskaitingi agentai privalo turėti galimybę teikti informaciją apie teikiamų duomenų pasikeitimus;

g)	visa statistinė informacija privalo būti išsami; esamos spragos turi būti patvirtintos, paaiškintos NCB ir prireikus kuo greičiau užpildytos;

h)	statistinėje informacijoje negali būti nuolatinių ir struktūrinių spragų;

i)	atskaitingi agentai turi laikytis NCB nustatytų techninio duomenų perdavimo matmenų ir dešimtainių skilčių;

j)	atskaitingi agentai privalo laikytis NCB techniniam duomenų perdavimui nustatytos skaičių apvalinimo tvarkos.

3.   Būtiniausi sąvokų atitikties reikalavimai

k)	statistinė informacija privalo atitikti šiame reglamente nustatytus apibrėžimus ir klasifikacijas;

l)	jeigu pateikti duomenys neatitinka minėtų apibrėžimų ir klasifikacijų, atskaitingi agentai prireikus privalo nuolat stebėti skirtumą tarp naudojamos ir šiame reglamente nustatytos priemonės ir skaičiais įvertinti jo dydį;

m)	atskaitingi agentai privalo sugebėti paaiškinti pateiktų duomenų lūžius palyginti su ankstesnio laikotarpio skaičiais.

4.   Būtiniausi pataisymų reikalavimai

n)	Privaloma laikytis pataisymų tvarkos ir procedūrų, kurias nustato ECB ir NCB. Pataisymai, kurie skiriasi nuo įprastųjų pataisymų, privalo būti paaiškinti paaiškinamosiose pastabose.

Europos bendrijos ir Naujosios Zelandijos

SUSITARIMAS

dėl oro susisiekimo paslaugų tam tikrų aspektų

EUROPOS BENDRIJA

ir

NAUJOJI ZELANDIJA

(toliau – Susitariančiosios Šalys),

PAŽYMĖDAMOS, kad dvišaliuose susitarimuose dėl oro susisiekimo paslaugų, sudarytuose tarp kelių Europos bendrijos valstybių narių ir Naujosios Zelandijos, yra nuostatų, prieštaraujančių Europos bendrijos teisei,

PAŽYMĖDAMOS, kad Europos bendrija turi išskirtinę kompetenciją kelių aspektų, kurie gali būti įtraukti į Europos bendrijos valstybių narių ir trečiųjų šalių dvišalius susitarimus dėl oro susisiekimo paslaugų, atžvilgiu,

PAŽYMĖDAMOS, kad pagal Europos bendrijos teisę Bendrijos oro vežėjai, įsisteigę valstybėje narėje, turi teisę be diskriminacijos naudotis oro maršrutais tarp Europos bendrijos valstybių narių ir trečiųjų šalių,

ATSIŽVELGDAMOS į Europos bendrijos ir tam tikrų trečiųjų šalių susitarimus, numatančius galimybę tokių trečiųjų šalių nacionaliniams subjektams įgyti nuosavybės teises į oro vežėjų, turinčių pagal Europos bendrijos teisę išduotas licencijas, bendroves,

PRIPAŽINDAMOS, kad Europos bendrijos valstybių narių ir Naujosios Zelandijos dvišalių susitarimų dėl oro susisiekimo paslaugų nuostatos, prieštaraujančios Europos bendrijos teisei, turi būti visiškai suderintos su Bendrijos teise, kad būtų sukurtas tvirtas teisinis pagrindas oro susisiekimo paslaugoms tarp Europos bendrijos ir Naujosios Zelandijos bei užtikrintas tokių oro susisiekimo paslaugų tęstinumas,

PAŽYMĖDAMOS, kad Europos bendrija, dalyvaudama šiose derybose, nesiekia padidinti oro eismo tarp Europos bendrijos ir Naujosios Zelandijos masto, daryti poveikį pusiausvyrai tarp Bendrijos oro vežėjų ir Naujosios Zelandijos oro vežėjų, arba derėtis dėl esamų dvišalių susitarimų dėl oro susisiekimo paslaugų nuostatų, susijusių su skrydžių teisėmis, pakeitimų,

SUSITARĖ:

1 straipsnis

Bendrosios nuostatos

1.   Šiame Susitarime „valstybės narės“ – Europos bendrijos valstybės narės; „Susitariančioji Šalis“ – šio Susitarimo Susitariančioji Šalis; „šalis“ – atitinkamo dvišalio susitarimo dėl oro susisiekimo paslaugų susitariančioji šalis; „oro vežėjas“ taip pat reiškia aviakompaniją; „Europos bendrijos teritorija“ – valstybių narių, kurioms taikoma Europos bendrijos steigimo sutartis, teritorijos.

2.   Kiekviename iš I priede išvardytų susitarimų daroma nuoroda į valstybės narės, kuri yra to susitarimo šalis, nacionalinius subjektus, yra suprantama kaip nuoroda į Europos bendrijos valstybių narių nacionalinius subjektus.

3.   Kiekviename iš I priede išvardytų susitarimų daroma nuoroda į valstybės narės, kuri yra to susitarimo šalis, oro vežėjus ar aviakompanijas, yra suprantama kaip nuoroda į tos valstybės narės paskirtus oro vežėjus ar aviakompanijas.

2 straipsnis

Paskyrimas, įgaliojimų ar leidimų suteikimas ir atšaukimas

1.   Šio straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatos pakeičia atitinkamai II priedo a ir b punktuose išvardytų straipsnių atitinkamas nuostatas dėl atitinkamos valstybės narės oro vežėjo paskyrimo, Naujosios Zelandijos jam suteiktų įgaliojimų ar leidimų bei, atitinkamai, atsisakymo išduoti įgaliojimus ar leidimus oro vežėjui, jų atšaukimo, laikino galiojimo sustabdymo ar apribojimo.

2.   Šio straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatos pakeičia atitinkamai II priedo a ir b punktuose išvardytų straipsnių atitinkamas nuostatas dėl Naujosios Zelandijos oro vežėjo paskyrimo, atitinkamos valstybės narės jam suteiktų įgaliojimų ar leidimų bei, atitinkamai, atsisakymo išduoti įgaliojimus ar leidimus oro vežėjui, jų atšaukimo, laikino galiojimo sustabdymo ar apribojimo.

3.   Gavusi tokį paskyrimo dokumentą ir paskirtojo (-ųjų) oro vežėjo (-ų) paraiškas pagal leidimams vykdyti skrydžius ir techniniams leidimams nustatytą formą ir procedūrą, kita šalis, atsižvelgdama į 4 ir 5 dalis, kuo greičiau suteikia atitinkamus įgaliojimus ir leidimus, jeigu:

a)

tuo atveju, kai oro vežėją paskyrė valstybė narė: i) oro vežėjas yra įsisteigęs pagal Europos bendrijos steigimo sutartį paskiriančiosios valstybės narės teritorijoje ir turi galiojančią licenciją oro susisiekimui vykdyti pagal Europos bendrijos teisę; ir ii) už vežėjo pažymėjimo išdavimą atsakinga valstybė narė vykdo ir užtikrina veiksmingą oro vežėjo veiklos kontrolę, ir paskyrimo dokumente yra aiškiai nurodyta atitinkama aviacijos institucija; ir iii) pagrindinė oro vežėjo verslo vieta yra valstybės narės, jam išdavusios galiojančią licenciją oro susisiekimui vykdyti, teritorijoje; ir iv) oro vežėją tiesiogiai arba jo kontrolinį akcijų paketą valdo bei veiksmingai kontroliuoja valstybės narės ir (arba) valstybių narių nacionaliniai subjektai, ir (arba) III priede išvardytos kitos valstybės ir (arba) jų nacionaliniai subjektai.

b)	tuo atveju, kai oro vežėją paskyrė Naujoji Zelandija: i) Naujoji Zelandija nustato ir užtikrina veiksmingą oro vežėjo veiklos kontrolę; ir ii) jo pagrindinė verslo vieta ir įmonės įregistravimo vieta yra Naujojoje Zelandijoje.

4.   Bet kuri šalis gali atsisakyti išduoti kitos šalies paskirtam oro vežėjui leidimą vykdyti skrydžius ar techninius leidimus, juos atšaukti, laikinai sustabdyti ar apriboti jų galiojimą, jeigu:

a)

kai oro vežėją paskyrė valstybė narė: i) oro vežėjas nėra įsisteigęs pagal Europos bendrijos steigimo sutartį paskiriančiosios valstybės narės teritorijoje arba neturi galiojančios licencijos oro susisiekimui vykdyti pagal Europos bendrijos teisę; arba ii) už vežėjo pažymėjimo išdavimą atsakinga valstybė narė nevykdo ar neužtikrina veiksmingos oro vežėjo veiklos kontrolės, arba paskyrimo dokumente nėra aiškiai nurodyta atitinkama aviacijos institucija; arba iii) pagrindinė oro vežėjo verslo vieta nėra valstybės narės, jam išdavusios licenciją oro susisiekimui vykdyti, teritorijoje; arba iv) oro vežėjo tiesiogiai arba jo kontrolinio akcijų paketo nevaldo bei jo veiksmingai nekontroliuoja valstybės narės ir (arba) jų nacionaliniai subjektai, ir (arba) III priede išvardytos kitos valstybės ir (arba) jų nacionaliniai subjektai; arba v) oro vežėjas jau yra gavęs leidimą vykdyti skrydžius pagal dvišalį Naujosios Zelandijos ir kitos valstybės narės susitarimą ir Naujoji Zelandija gali įrodyti, kad laikydamasi skrydžių teisių pagal šį Susitarimą, kai naudojamasi punktą toje kitoje valstybėje narėje apimančiu maršrutu, ji pažeistų tuo kitu susitarimu nustatytus skrydžių teisių apribojimus; arba vi) paskirtas oro vežėjas turi valstybės narės išduotą vežėjo pažymėjimą ir nėra sudarytas dvišalis Naujosios Zelandijos bei tos valstybės narės susitarimas dėl oro susisiekimo paslaugų, ir ta valstybė narė nesuteikė skrydžių teisių Naujosios Zelandijos paskirtam oro vežėjui;

b)	kai oro vežėją paskyrė Naujoji Zelandija: i) Naujoji Zelandija neužtikrina veiksmingos oro vežėjo veiklos kontrolės; arba ii) jo pagrindinė verslo vieta ir įmonės įregistravimo vieta yra ne Naujojoje Zelandijoje.

5.   Naudodamasi savo teisėmis, numatytomis 4 dalyje, ir nepažeidžiant jos teisių pagal šio straipsnio 4 dalies a punkto v ir vi papunkčius, Naujoji Zelandija nediskriminuoja valstybių narių oro vežėjų dėl nacionalinės priklausomybės.

3 straipsnis

Teisės vykdyti oro vežėjo veiklos kontrolę

1.   Šio straipsnio 2 dalies nuostatos papildo II priedo c punkte išvardytus straipsnius.

2.   Jeigu valstybė narė paskyrė oro vežėją, kurio veiklos kontrolę vykdo ir užtikrina kita valstybė narė, Naujosios Zelandijos teisės pagal oro vežėją paskyrusios valstybės narės bei Naujosios Zelandijos susitarimo saugą reglamentuojančias nuostatas taikomos ir tada, kai ta kita valstybė narė priima, įgyvendina ar užtikrina saugos standartus ir išduoda tam oro vežėjui leidimą vykdyti skrydžius.

4 straipsnis

Aviacinių degalų apmokestinimas

1.   Šio straipsnio 2 dalies nuostatos papildo II priedo d punkte išvardytų straipsnių atitinkamas nuostatas.

2.   Nepaisant jokių kitų priešingų nuostatų, nė viena II priedo d punkte išvardytų susitarimų nuostata nekliudo valstybėms narėms arba Naujajai Zelandijai nediskriminuojant nustatyti mokesčius, rinkliavas, muitus ar mokesčius už degalus, atitinkamose jų teritorijose tiekiamus naudoti valstybės narės ar Naujosios Zelandijos paskirto oro vežėjo orlaivyje, kai toks oro vežėjas vykdo skrydžius tarp dviejų atitinkamose Susitariančiųjų Šalių teritorijose esančių punktų.

5 straipsnis

Tarifai

1.   Šio straipsnio 2 dalies nuostatos papildo II priedo e punkte išvardytus straipsnius.

2.   Tarifams, kuriuos pagal I priede nurodytą susitarimą, kuriame yra II priedo e punkte nurodyta nuostata dėl vežimo vien Europos bendrijos teritorijoje, nustato Naujosios Zelandijos paskirtas (-i) oro vežėjas (-ai), taikoma Europos bendrijos teisė. Europos bendrijos teisė taikoma nediskriminuojant.

3.   Tarifams, kuriuos pagal I priede nurodytą susitarimą, kuriame yra II priedo e punkte nurodyta nuostata dėl vežimo vien Europos bendrijos teritorijoje, nustato valstybių narių paskirti oro vežėjai, taikoma Naujosios Zelandijos teisė. Naujosios Zelandijos teisė taikoma nediskriminuojant.

6 straipsnis

Susitarimo priedai

Šio Susitarimo priedai yra neatskiriama jo dalis.

7 straipsnis

Peržiūra ar pakeitimas

Susitariančiosios Šalys bet kuriuo metu abipusiu susitarimu gali peržiūrėti ar iš dalies pakeisti šį Susitarimą.

8 straipsnis

Įsigaliojimas

1.   Šis Susitarimas įsigalioja, kai Susitariančiosios Šalys raštu praneša viena kitai apie atitinkamų jų vidaus procedūrų, kurios yra būtinos šiam susitarimui įsigalioti, užbaigimą.

2.   Nepaisant 1 dalies, Susitariančiosios Šalys susitaria laikinai taikyti šį Susitarimą nuo kito mėnesio po to, kai Susitariančiosios Šalys praneša viena kitai apie šiam tikslui būtinų procedūrų užbaigimą, pirmos dienos.

3.   Valstybių narių ir Naujosios Zelandijos susitarimai ir kiti dokumentai, kurie šio Susitarimo pasirašymo dieną dar nėra įsigalioję ir nėra laikinai taikomi, yra išvardyti I priedo b punkte. Šis Susitarimas taikomas visiems tokiems susitarimams ir dokumentams, kai jie įsigalioja ar pradedami laikinai taikyti.

9 straipsnis

Nutraukimas

1.   Jeigu I priede nurodytas susitarimas yra nutraukiamas, tuo pat metu netenka galios visos šio Susitarimo nuostatos, susijusios su atitinkamu I priede nurodytu susitarimu.

2.   Jeigu nutraukiami visi I priede išvardyti susitarimai, tuo pat metu netenka galios ir šis Susitarimas.

VERTIMAS

Islandijos Respublikos ir Europos Sąjungos

SUSITARIMAS

dėl keitimosi įslaptinta informacija saugumo procedūrų

ISLANDIJOS RESPUBLIKA,

ir

EUROPOS SĄJUNGA, toliau – ES, atstovaujama Europos Sąjungos Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės,

toliau – Šalys,

ATSIŽVELGDAMOS Į TAI, kad Islandijos Respublika ir ES turi bendrus tikslus visais būdais stiprinti savo saugumą ir užtikrinti savo piliečiams aukštą saugos lygį saugumo srityje,

ATSIŽVELGDAMOS Į TAI, kad Islandijos Respublika ir ES sutaria, kad reikėtų plėtoti tarpusavio konsultacijas ir bendradarbiavimą su saugumu susijusiais bendro intereso klausimais,

ATSIŽVELGDAMOS Į TAI, kad šiomis aplinkybėmis yra nuolatinis poreikis Islandijos Respublikai ir ES keistis įslaptinta informacija,

PRIPAŽINDAMOS, kad visavertėms ir veiksmingoms konsultacijoms ir bendradarbiavimui gali būti reikalinga galimybė naudotis Islandijos ir ES įslaptinta informacija bei medžiaga, taip pat Islandijos Respublikai ir ES keistis įslaptinta informacija ir susijusia medžiaga,

SUPRASDAMOS, kad tokiai galimybei naudotis įslaptinta informacija bei susijusia medžiaga ir keitimuisi ja reikalingos atitinkamos saugumo priemonės,

SUSITARĖ:

1 straipsnis

Siekiant įgyvendinti tikslus visais būdais stiprinti kiekvienos iš Šalių saugumą, šis Susitarimas taikomas bet kuria forma Šalių viena kitai teikiamai ar pasikeistai įslaptintai informacijai ar medžiagai.

2 straipsnis

Šiame Susitarime „įslaptinta informacija“ – bet kokia informacija (t. y. žinios, kurios gali būti perduodamos bet kokia forma) ar medžiaga, kurią, kaip nustatyta, reikia saugoti nuo neleistino atskleidimo ir kuriai yra suteikta slaptumo žyma (toliau – įslaptinta informacija).

3 straipsnis

Šiame Susitarime „ES“ – Europos Sąjungos Taryba (toliau – Taryba), Tarybos Generalinis Sekretorius–vyriausiasis įgaliotinis ir Generalinis sekretoriatas, bei Europos Bendrijų Komisija (toliau – Europos Komisija).

4 straipsnis

Kiekviena Šalis:

a)	saugo kitos Šalies suteiktą ar su kita Šalimi pasikeistą šiuo Susitarimu reglamentuojamą įslaptintą informaciją;

b)

užtikrina, kad būtų išlaikyta informaciją teikiančios Šalies nustatyta įslaptintos informacijos, kuriai taikomas šis Susitarimas ir kuri buvo suteikta ar kuria buvo pasikeista, slaptumo žyma. Gaunančioji Šalis saugo įslaptintą informaciją pagal saugumą reglamentuojančiuose teisės aktuose dėl lygiaverte slaptumo žyma pažymėtos informacijos ar medžiagos išdėstytas nuostatas, kaip nustatyta saugumo priemonėse, kurios turi būti patvirtintos remiantis 11 ir 12 straipsniais;

c)	nenaudoja tokios įslaptintos informacijos, kuriai taikomas šis Susitarimas, kitais tikslais, išskyrus nustatytus informacijos teikėjo ir tuos, kuriais informacija suteikta ar ja pasikeista;

d)	be informacijos teikėjo išankstinio sutikimo neatskleidžia įslaptintos informacijos, kuriai taikomas šis Susitarimas, trečiosioms šalims ar bet kuriai ES institucijai ar subjektui, neišvardytiems 3 straipsnyje.

5 straipsnis

1.   Įslaptintą informaciją viena Šalis (teikiančioji Šalis) gali atskleisti arba teikti kitai Šaliai (gaunančiajai Šaliai) laikydamasi informacijos teikėjo kontrolės principo.

2.   Teikiant informaciją gavėjams, kurie nėra šio Susitarimo Šalys, sprendimą dėl įslaptintos informacijos atskleidimo ar teikimo priima gaunančioji Šalis, gavusi teikiančiosios Šalies sutikimą, laikydamasi informacijos teikėjo kontrolės principo, kaip apibrėžta jos saugumą reglamentuojančiuose teisės aktuose.

3.   Įgyvendinant šio straipsnio 1 ir 2 dalis neleidžiamas bendrasis perdavimas, išskyrus atvejus, kai Šalys nustato ir suderina jų veiklos reikalavimus atitinkančią tvarką dėl tam tikrų kategorijų informacijos.

6 straipsnis

Abi šio Susitarimo Šalys ir 3 straipsnyje nurodyti jų subjektai turi saugumo struktūrą ir saugumo programas, paremtas Šalių saugumo sistemose įgyvendinamais tokiais pagrindiniais principais ir būtiniausiais saugumo standartais, kurie turi būti nustatyti remiantis 11 ir 12 straipsniais, kad būtų užtikrinta, jog įslaptintai informacijai, kuriai taikomas šis Susitarimas, būtų taikoma lygiaverčio lygio apsauga.

7 straipsnis

1.   Šalys užtikrina, kad visų asmenų, kuriems vykdant jų oficialias pareigas yra būtina galimybė naudotis įslaptinta informacija, kuri teikiama arba kuria keičiamasi pagal šį Susitarimą, arba dėl kurių pareigų ar funkcijų ši galimybė gali būti suteikta, patikimumas būtų reikiamai patikrinamas prieš suteikiant jiems galimybę naudotis tokia informacija.

2.   Patikimumo patikrinimo tvarka turi sudaryti sąlygas nustatyti, ar asmuo, atsižvelgiant į jo lojalumą ir patikimumą, gali naudotis įslaptinta informacija.

8 straipsnis

Šalys teikia savitarpio pagalbą šiuo Susitarimu reglamentuojamos įslaptintos informacijos saugumo ir bendro saugumo intereso reikalų srityse. 11 straipsnyje nurodytos institucijos vykdo abipuses saugumo konsultacijas ir patikrinimus saugumo priemonių, kurių turi būti imtasi remiantis 11 ir 12 straipsniais, veiksmingumui įvertinti pagal savo atsakomybės sritis.

9 straipsnis

1.   Šiame Susitarime

a)

ES atveju: visa korespondencija siunčiama Tarybai šiuo adresu: Council of the European Union Chief Registry Officer Rue de la Loi/Wetstraat, 175 B–1048 Brussels . Visą korespondenciją Tarybos vyriausiasis registracijos padalinio pareigūnas perduoda valstybėms narėms ir Europos Komisijai, atsižvelgiant į šio straipsnio 2 dalį;

b)

Islandijos Respublikos atveju: visa korespondencija adresuojama Islandijos Respublikos užsienio reikalų ministerijos politikos departamento direktoriui ir atitinkamais atvejais perduodama per Islandijos misiją prie Europos Sąjungos šiuo adresu: Mission of Iceland to the European Union Registry Officer Rond Point Schuman 11 B–1040 Brussels .

2.   Išskirtinais atvejais vienos Šalies siunčiama korespondencija, kuria gali naudotis tik tam tikri tos Šalies kompetentingi pareigūnai, organai ar tarnybos, dėl operatyvinių priežasčių gali būti adresuojama ir prieinama tik tam tikriems kitos Šalies kompetentingiems pareigūnams, organams ar tarnyboms, kurie yra konkrečiai nurodyti gavėjais, atsižvelgiant į jų kompetenciją ir laikantis būtinumo žinoti principo. Europos Sąjungos atveju tokia korespondencija perduodama per Tarybos vyriausiąjį registracijos padalinio pareigūną.

10 straipsnis

Islandijos Respublikos užsienio reikalų ministerijos nuolatinis valstybės sekretorius ir Tarybos bei Europos Komisijos Generaliniai Sekretoriai prižiūri šio Susitarimo įgyvendinimą.

11 straipsnis

Šiam Susitarimui įgyvendinti:

1)	Islandijos Respublikos užsienio reikalų ministerija, veikianti Islandijos Respublikos Vyriausybės vardu ir jai prižiūrint, yra atsakinga už saugumo priemonių dėl Islandijos Respublikai pagal šį Susitarimą teikiamos įslaptintos informacijos apsaugos parengimą;

2)

Tarybos Generalinio sekretoriato saugumo tarnyba (toliau – TGS saugumo tarnyba), vadovaujama Tarybos Generalinio Sekretoriaus ir jo naudai, veikianti Tarybos vardu ir jai prižiūrint, yra atsakinga už saugumo priemonių dėl Europos Sąjungai pagal šį Susitarimą teikiamos įslaptintos informacijos apsaugos parengimą;

3)	Europos Komisijos saugumo direktoratas, veikiantis Europos Komisijos vardu ir jai prižiūrint, yra atsakingas už saugumo priemonių dėl įslaptintos informacijos, kuri teikiama arba kuria keičiamasi pagal šį Susitarimą, apsaugos Europos Komisijoje ir jos patalpose parengimą.

12 straipsnis

Saugumo priemonėse, kurios pagal 11 straipsnį turi būti patvirtintos susitarus trims atsakingoms saugumo institucijoms, nustatomi įslaptintos informacijos, kuriai taikomas šis Susitarimas, abipusio saugumo užtikrinimo standartai. ES šiuos standartus tvirtina Tarybos saugumo komitetas.

13 straipsnis

11 straipsnyje nurodytos atsakingos saugumo institucijos nustato tvarką, kurios reikia laikytis įrodžius arba įtarus šiuo Susitarimu reglamentuojamos įslaptintos informacijos neteisėtą atskleidimą.

14 straipsnis

Prieš Šalims viena kitai teikiant įslaptintą informaciją, kuriai taikomas šis Susitarimas, 11 straipsnyje nurodytos atsakingos saugumo institucijos turi patvirtinti, kad gaunančioji Šalis gali apsaugoti šiuo Susitarimu reglamentuojamą informaciją tokiu būdu, kuris atitiktų priemones, kurios turi būti patvirtintos pagal 11 ir 12 straipsnius.

15 straipsnis

Šis Susitarimas jokiu būdu nekliudo Šalims sudaryti kitus susitarimus, susijusios su įslaptintos informacijos, kuriai taikomas šis Susitarimas, teikimu ar keitimusi ja, jei tokie susitarimai neprieštarauja šio Susitarimo nuostatoms.

16 straipsnis

Visi Europos Sąjungos ir Islandijos Respublikos nesutarimai, kylantys aiškinant ar taikant šį Susitarimą, sprendžiami Šalių derybomis.

17 straipsnis

1.   Šis Susitarimas įsigalioja pirmą kito mėnesio dieną po to, kai Šalys praneša viena kitai apie šiuo tikslu būtinų vidaus procedūrų užbaigimą.

2.   Bet kurios Šalies prašymu šis Susitarimas gali būti peržiūrėtas siekiant apsvarstyti galimus pakeitimus.

3.   Bet koks šio Susitarimo pakeitimas sudaromas tik raštu ir bendru Šalių susitarimu. Jis įsigalioja įvykdžius 1 dalyje nustatytą savitarpio pranešimo sąlygą.

18 straipsnis

Šį Susitarimą viena Šalis gali denonsuoti pateikdama kitai Šaliai raštišką pranešimą. Toks denonsavimas įsigalioja praėjus šešiems mėnesiams nuo dienos, kurią kita Šalis gauna pranešimą, tačiau tai neturi poveikio pagal šio Susitarimo nuostatas jau prisiimtiems įsipareigojimams. Visų pirma visa įslaptinta informacija, kuri buvo suteikta ar kuria buvo pasikeista pagal šį Susitarimą, toliau saugoma laikantis šiame Susitarime išdėstytų nuostatų.