ISSN 1725-5120

Europos Sąjungos

oficialusis leidinys

L 175

European flag  

Leidimas lietuvių kalba

Teisės aktai

49 tomas
2006m. birželio 29d.


Turinys

 

I   Aktai, kuriuos skelbti privaloma

Puslapis

 

*

2006 m. birželio 19 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 953/2006, iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1673/2000 dėl pagalbos pluoštiniams linams ir kanapėms perdirbti ir Reglamentą (EB) Nr. 1782/2003 dėl bendrosios išmokos schemos reikalavimus atitinkančių kanapių

1

 

*

2006 m. birželio 27 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 954/2006, nustatantis galutinį antidempingo muitą Kroatijos, Rumunijos, Rusijos ir Ukrainos tam tikrų besiūlių vamzdžių ir vamzdelių iš geležies arba plieno importui, panaikinantis Tarybos reglamentus (EB) Nr. 2320/97 ir (EB) Nr. 348/2000, baigiantis antidempingo muitų, taikomų inter alia Rusijos ir Rumunijos tam tikrų besiūlių vamzdžių ir vamzdelių iš geležies arba nelegiruoto plieno importui, tarpinę ir priemonių galiojimo termino peržiūras ir baigiantis antidempingo muitų, taikomų inter alia Rusijos, Rumunijos, Kroatijos ir Ukrainos tam tikrų besiūlių vamzdžių ir vamzdelių iš geležies arba nelegiruoto plieno importui, tarpines peržiūras

4

 

 

2006 m. birželio 28 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 955/2006, nustatantis kai kurių vaisių ir daržovių standartines importo vertes, kad būtų galima nustatyti įvežimo kainą

39

 

*

2006 m. birželio 28 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 956/2006, iš dalies keičiantis Reglamentą (EEB) Nr. 94/92 dėl trečiųjų šalių, iš kurių turi būti kilę tam tikri ekologiškai pagaminti žemės ūkio produktai, kad jais būtų galima prekiauti Bendrijoje, sąrašo ( 1 )

41

 

*

2006 m. birželio 28 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 957/2006, dėl tam tikrų prekių klasifikavimo Kombinuotojoje nomenklatūroje ir iš dalies keičiantis Reglamentą (EEB) Nr. 48/90

45

 

*

2006 m. birželio 28 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 958/2006, dėl 2006–2007 prekybos metais vykdomo nuolatinio konkurso siekiant nustatyti eksporto grąžinamąsias išmokas už baltojo cukraus eksportą

49

 

 

2006 m. birželio 28 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 959/2006, pataisantis Reglamentą (EB) Nr. 647/2006 dėl ryžių importo licencijų išdavimo pagal paraiškas, pateiktas per 2006 m. balandžio mėn. pirmąsias dešimt darbo dienų pagal Reglamentą (EB) Nr. 327/98

54

 

 

2006 m. birželio 28 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 960/2006, nustatantis kai kurių pieno ir pieno produktų sektoriaus produktų galimą kiekį antram 2006 m. pusmečiui pagal Bendrijos atidarytas kvotas, remiantis vien licencija

56

 

 

2006 m. birželio 28 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 961/2006, dėl cukranendrių cukraus importo licencijų išdavimo pagal kai kurias tarifines kvotas ir susitarimus dėl lengvatinių sąlygų

58

 

*

2006 m. birželio 28 d. Komisijos direktyva 2006/59/EB, iš dalies keičianti Tarybos direktyvų 76/895/EEB, 86/362/EEB, 86/363/EEB ir 90/642/EEB priedus dėl didžiausios leistinos karbarilo, deltametrino, endosulfano, fenitrotiono, metidationo ir oksamilo likučių koncentracijos ( 1 )

61

 

 

II   Aktai, kurių skelbti neprivaloma

 

 

Taryba

 

*

2006 m. birželio 1 d. Tarybos sprendimas, iš dalies keičiantis Bendrųjų konsulinių instrukcijų 12 priedą ir Bendrojo vadovo 14a priedą dėl taikytinų mokesčių, atitinkančių prašymų išduoti vizą tvarkymo administracines išlaidas

77

 

 

Komisija

 

*

2006 m. birželio 23 d. Komisijos sprendimas, priimantis pasiūlytus įsipareigojimus, susijusius su antidempingo tyrimu dėl tam tikrų besiūlių vamzdžių ir vamzdelių iš geležies arba plieno, kurių kilmės šalis yra, inter alia, Rumunija, importo

81

 

 

Komisija
Europos Bendrijų darbuotojų migrantų socialinės apsaugos administracinė komisija

 

*

2006 m. balandžio 7 d. Sprendimas Nr. 207, dėl Reglamento (EEB) Nr. 1408/71 76 straipsnio ir 79 straipsnio 3 dalies bei Reglamento (EEB) Nr. 574/72 10 straipsnio 1 dalies dėl išmokų ir pašalpų šeimai sutapimo aiškinimo ( 2 )

83

 

 

EUROPOS EKONOMINĖ ERDVĖ

 

 

EEE jungtinis komitetas

 

*

2006 m. balandžio 28 d. EEE jungtinio komiteto sprendimas Nr. 42/2006, iš dalies keičiantis EEE susitarimo I priedą (Veterinarijos ir fitosanitarijos reikalai)

86

 

*

2006 m. balandžio 28 d. EEE jungtinio komiteto sprendimas Nr. 43/2006, iš dalies keičiantis EEE susitarimo I priedą (Veterinarijos ir fitosanitarijos reikalai)

89

 

*

2006 m. balandžio 28 d. EEE jungtinio komiteto sprendimas Nr. 44/2006, iš dalies keičiantis EEE susitarimo II priedą (Techniniai reglamentai, standartai, tyrimai ir sertifikavimas)

91

 

*

2006 m. balandžio 28 d. EEE jungtinio komiteto sprendimas Nr. 45/2006, iš dalies keičiantis EEE susitarimo II priedą (Techniniai reglamentai, standartai, tyrimai ir sertifikavimas)

92

 

*

2006 m. balandžio 28 d. EEE jungtinio komiteto sprendimas Nr. 46/2006, iš dalies keičiantis EEE susitarimo II priedą (Techniniai reglamentai, standartai, tyrimai ir sertifikavimas)

94

 

*

2006 m. balandžio 28 d. EEE jungtinio komiteto sprendimas Nr. 47/2006, iš dalies keičiantis EEE susitarimo II priedą (Techniniai reglamentai, standartai, tyrimai ir sertifikavimas)

95

 

*

2006 m. balandžio 28 d. EEE jungtinio komiteto sprendimas Nr. 48/2006, iš dalies keičiantis EEE susitarimo XX priedą (Aplinka)

97

 

*

2006 m. balandžio 28 d. EEE jungtinio komiteto sprendimas Nr. 49/2006, iš dalies keičiantis EEE susitarimo XX priedą (Aplinka)

99

 

*

2006 m. balandžio 28 d. EEE jungtinio komiteto sprendimas Nr. 50/2006, iš dalies keičiantis EEE susitarimo XX priedą (Aplinka)

100

 

*

2006 m. balandžio 28 d. EEE jungtinio komiteto sprendimas Nr. 51/2006, iš dalies keičiantis EEE susitarimo XXI priedą (Statistika)

101

 

*

2006 m. balandžio 28 d. EEE jungtinio komiteto sprendimas Nr. 52/2006, iš dalies keičiantis EEE susitarimo XXI priedą (Statistika)

103

 

*

2006 m. balandžio 28 d. EEE jungtinio komiteto sprendimas Nr. 53/2006, iš dalies keičiantis EEE susitarimo XXII priedą (Bendrovių teisė)

104

 

*

2006 m. balandžio 28 d. EEE jungtinio komiteto sprendimas Nr. 54/2006, iš dalies keičiantis EEE susitarimo XXII priedą (Bendrovių teisė)

105

 


 

(1)   Tekstas svarbus EEE

 

(2)   Tekstas svarbus EEE ir ES-Šveicarijos susitarimui

LT

Aktai, kurių pavadinimai spausdinami paprastu šriftu, yra susiję su kasdieniu žemės ūkio reikalų valdymu ir paprastai galioja ribotą laikotarpį.

Visų kitų aktų pavadinimai spausdinami ryškesniu šriftu ir prieš juos dedama žvaigždutė.


I Aktai, kuriuos skelbti privaloma

29.6.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 175/1


TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 953/2006

2006 m. birželio 19 d.

iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1673/2000 dėl pagalbos pluoštiniams linams ir kanapėms perdirbti ir Reglamentą (EB) Nr. 1782/2003 dėl bendrosios išmokos schemos reikalavimus atitinkančių kanapių

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 37 straipsnio 2 dalies trečią pastraipą,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę (1),

kadangi:

(1)

2000 m. liepos 27 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1673/2000 dėl bendro pluoštinių linų ir kanapių rinkų organizavimo (2) 15 straipsnio 2 dalyje reikalaujama, kad Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateiktų pranešimą apie perdirbimo pagalbą, prireikus kartu su pasiūlymais. Remiantis tuo pranešimu, būtų tikslinga, kad dabartinė sistema ir toliau galiotų iki 2007/2008 prekybos metų ir juos įskaitant.

(2)

Pagalba trumpam linų pluoštui ir kanapių pluoštui, kurio sudėtyje yra ne daugiau kaip 7,5 % priemaišų ir spalių, perdirbti galioja iki 2005/2006 prekybos metų. Vis dėlto atsižvelgiant į palankias šios pluošto rūšies rinkos tendencijas, kai taikoma dabartinė pagalbos schema, ir siekiant prisidėti prie naujoviškų produktų ir jų rinkų konsolidavimo, šios pagalbos galiojimą reikėtų pratęsti iki 2007/2008 prekybos metų.

(3)

Reglamente (EB) Nr. 1673/2000 numatomas perdirbimo pagalbos lygio padidėjimas ilgam linų pluoštui nuo 2006/2007 prekybos metų. Kadangi pagalba trumpam pluoštui perdirbti teikiama iki 2007/2008 prekybos metų, dabartinis pagalbos ilgam linų pluoštui perdirbti lygis turėtų išlikti iki 2007/2008 prekybos metų.

(4)

Siekiant skatinti geros kokybės trumpo linų ir kanapių pluošto gamybą, pagalba teikiama pluoštams, kurių sudėtyje yra ne daugiau kaip 7,5 % priemaišų ir spalių, perdirbti. Tačiau valstybės narės gali nukrypti nuo šio apribojimo ir teikti pagalbą trumpam linų pluoštui, kurio sudėtyje yra nuo 7,5 % iki 15 % priemaišų ir spalių, perdirbti ir kanapių pluoštui, kurio sudėtyje yra nuo 7,5 % iki 25 % priemaišų ir spalių, perdirbti. Kadangi šia galimybe galima pasinaudoti tik iki 2005/2006 prekybos metų, valstybėms narės būtina suteikti galimybę nukrypti nuo šio apribojimo dar dvejus prekybos metus.

(5)

Kad būtų užtikrinti priimtini gamybos lygiai kiekvienoje valstybėje narėje, būtina pratęsti laikotarpį, kuriuo taikomi nacionaliniai garantuojami kiekiai.

(6)

Papildoma pagalba buvo teikiama tolesnei tradicinei lino gamybai remti kai kuriuose Nyderlandų, Belgijos ir Prancūzijos regionuose. Siekiant ir toliau užtikrinti laipsnišką ūkių struktūrų prisitaikymą prie naujų rinkos sąlygų, būtina pratęsti pereinamojo laikotarpio pagalbos galiojimą iki 2007/2008 prekybos metų.

(7)

Likus pakankamai laiko iki 2008/2009 prekybos metų pradžios, Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai turėtų pateikti ataskaitą, kad būtų galima nustatyti ar dabartinę sistemą reikėtų pritaikyti ar ji gali būti toliau taikoma.

(8)

2003 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1782/2003, nustatančiame bendrąsias tiesioginės paramos schemų pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatančiame tam tikras paramos schemas ūkininkams (3) 52 straipsnyje nustatyta, kad tik pluoštinės kanapės atitinka bendrosios išmokos schemos reikalavimus pagal to reglamento III antraštinę dalį. Tikslinga nustatyti, kad kanapių auginimas pramoniniais tikslais taip pat atitinka minėtus reikalavimus.

(9)

Atsižvelgiant į kasmetinį tiesioginių išmokų valdymą, tikslinga, kad atitikimo bendrosios išmokos schemos reikalavimams sąlygų pakeitimai būtų taikomi nuo 2007 m. sausio 1 d.

(10)

Reglamentus (EB) Nr. 1673/2000 ir (EB) Nr. 1782/2003 reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamentas (EB) Nr. 1673/2000 iš dalies keičiamas taip:

1)

2 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:

„3.   Už pluošto toną nustatomas toks perdirbimo pagalbos dydis:

a)

už ilgą linų pluoštą:

100 EUR 2001/2002 prekybos metais,

160 EUR nuo 2002/2003 iki 2007/2008 prekybos metų,

200 EUR nuo 2008/2009 prekybos metų;

b)

už trumpą linų pluoštą ir kanapių pluoštą, kurio sudėtyje yra ne daugiau kaip 7,5 % priemaišų ir spalių: 90 EUR nuo 2001/2002 iki 2007/2008 prekybos metų.

Tačiau nuo 2001/2002 iki 2007/2008 prekybos metų valstybė narė, atsižvelgdama į tradicinę pardavimo rinką, gali taip pat nuspręsti teikti pagalbą:

už trumpą linų pluoštą, kurio sudėtyje yra nuo 7,5 % iki 15 % priemaišų ir spalių,

už kanapių pluoštą, kurio sudėtyje yra nuo 7,5 % iki 25 % priemaišų ir spalių.

Antroje pastraipoje nurodytais atvejais valstybė narė pagalbą teikia už tokį kiekį, kuris yra ne didesnis už kiekį, gautą skaičiuojant remiantis 7,5 % priemaišų ir spalių.“;

2)

3 straipsnio 2 dalies antra pastraipa pakeičiama taip:

„Nacionaliniai garantuojami kiekiai trumpam linų pluoštui ir kanapių pluoštui nebegalioja nuo 2008/2009 prekybos metų.“;

3)

4 straipsnio pirmoje dalyje „2005/2006“ pakeičiami „2007/2008“;

4)

12 straipsnis išbraukiamas;

5)

15 straipsnis papildomas šia dalimi:

„3.   Per pagrįstą laikotarpį, kad būtų įmanoma įgyvendinti siūlomas priemones 2008/2009 prekybos metais, Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia pranešimą, jei reikia, kartu su pasiūlymais.

Pranešime pateikiamas perdirbimo pagalbos poveikis gamintojams, perdirbimo pramonei ir tekstilės pluoštų rinkai. Jame nagrinėjama galimybė pratęsti pagalbos trumpam linų pluoštui ir kanapių pluoštui perdirbti ir papildomos pagalbos po 2007/2008 prekybos metų galiojimą, o taip pat galimybė įtraukti šią pagalbos schemą į bendrą paramos ūkininkams pagal bendrą žemės ūkio politiką sistemą, nustatytą Reglamentu (EB) Nr. 1782/2003.“.

2 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 52 straipsnis pakeičiamas taip:

„52 straipsnis

Kanapių auginimas

1.   Jei auginamos kanapės, naudojamose veislėse tetrahidrokanabinolio kiekis negali viršyti 0,2 %. Valstybės narės sukuria sistemą, taikomą tikrinant tetrahidrokanabinolio kiekį augaluose, auginamuose ne mažiau kaip 30 % kanapėms skirtų plotų. Vis dėlto, jei valstybė narė įdiegia tokio auginimo išankstinio patvirtinimo sistemą, tikrinama ne mažiau kaip 20 % ploto.

2.   144 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka išmokos skiriamos atsižvelgiant į tam tikrų veislių sertifikuotos sėklos naudojimą.“.

3 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja septintą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo jo įsigaliojimo dienos, išskyrus 2 straipsnį, kuris taikomas nuo 2007 m. sausio 1 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Liuksemburge, 2006 m. birželio 19 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

J. PRÖLL


(1)  Dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje.

(2)  OL L 193, 2000 7 29, p. 16. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2005 m. Stojimo aktu.

(3)  OL L 270, 2003 10 21, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 319/2006 (OL L 58, 2006 2 28, p. 32).


29.6.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 175/4


TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 954/2006

2006 m. birželio 27 d.

nustatantis galutinį antidempingo muitą Kroatijos, Rumunijos, Rusijos ir Ukrainos tam tikrų besiūlių vamzdžių ir vamzdelių iš geležies arba plieno importui, panaikinantis Tarybos reglamentus (EB) Nr. 2320/97 ir (EB) Nr. 348/2000, baigiantis antidempingo muitų, taikomų inter alia Rusijos ir Rumunijos tam tikrų besiūlių vamzdžių ir vamzdelių iš geležies arba nelegiruoto plieno importui, tarpinę ir priemonių galiojimo termino peržiūras ir baigiantis antidempingo muitų, taikomų inter alia Rusijos, Rumunijos, Kroatijos ir Ukrainos tam tikrų besiūlių vamzdžių ir vamzdelių iš geležies arba nelegiruoto plieno importui, tarpines peržiūras

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1995 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 384/96 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (toliau – pagrindinis reglamentas) (1), ypač į jo 8, 9 straipsnius ir 11 straipsnio 2 ir 3 dalis,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą, pateiktą pasikonsultavus su Patariamuoju komitetu,

kadangi:

1.   PROCEDŪRA

1.1.   Inicijavimas

(1)

2005 m. kovo 31 d. Komisija pranešimu Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (toliau – pranešimas apie tyrimo inicijavimą) (2) paskelbė apie antidempingo tyrimo dėl tam tikrų besiūlių vamzdžių ir vamzdelių (toliau – BVV) iš geležies ar plieno (toliau – išplėstinis produkto apibrėžimas), kurių kilmės šalys yra Kroatija, Rumunija, Rusija ir Ukraina, importo į Bendriją inicijavimą ir apie dviejų tarpinių peržiūrų dėl antidempingo muitų, taikomų BVV iš geležies arba nelegiruoto plieno (toliau – pradinis produkto apibrėžimas), kurių kilmės šalys, inter alia, yra Rusija, Rumunija, Kroatija ir Ukraina, importui, inicijavimą.

(2)

Antidempingo tyrimas buvo inicijuotas 2005 m. vasario 14 d. gavus Europos Sąjungos besiūlių plieno vamzdžių pramonės apsaugos komiteto (toliau – skundo pateikėjas) skundą, pateiktą gamintojų, kurių pagaminama produkcija sudaro didesniąją dalį, šiuo atveju daugiau nei 50 %, visų Bendrijoje pagaminamų išplėstinį produkto apibrėžimą atitinkančių produktų, vardu. Skunde buvo pateikti šio produkto dempingo ir dėl to daromos materialinės žalos įrodymai, kurių pakako pagrįsti tyrimo inicijavimą.

(3)

Pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalį Komisija savo iniciatyva pradėjo tarpines peržiūras, siekdama sudaryti sąlygas atlikti visus dalinius pakeitimus arba panaikinti būtinas galutines antidempingo priemones, nustatytas Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2320/97 (3) ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 348/2000 (4), taikomas pradinį produkto apibrėžimą atitinkančių produktų, kurių kilmės šalys, inter alia, yra Kroatija, Rumunija, Rusija ir Ukraina, importui (toliau – galutinės priemonės). Gali prireikti atlikti būtinus dalinius pakeitimus ar panaikinti priemones nustačius, kad priemonės turi būti nustatytos išplėstinį produkto apibrėžimą atitinkantiems produktams, nes produktai, kuriems Reglamentu (EB) Nr. 2320/97 ir Reglamentu (EB) Nr. 348/2000 buvo nustatytos priemonės, priklauso išplėstinį produkto apibrėžimą atitinkančių produktų grupei.

1.2.   Galiojančios priemonės pradinį produkto apibrėžimą atitinkantiems produktams

(4)

Reglamentu (EB) Nr. 2320/97 buvo nustatyti antidempingo muitai pradinį produkto apibrėžimą atitinkančių produktų, kurių kilmės šalys, inter alia, yra Rumunija ir Rusija, importui. Komisijos sprendimais 97/790/EB (5) ir 2000/70/EB (6) buvo priimti, inter alia, Rumunijos ir Rusijos eksportuotojų įsipareigojimai. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1322/2004 (7) buvo nuspręsta toliau nebetaikyti galiojančių priemonių pradinį produkto apibrėžimą atitinkančių produktų, kurių kilmės šalys yra Rumunija ir Rusija, importui dėl atsargumo, susijusio su tam tikrų Bendrijos gamintojų veiksmais, pažeidžiančiais konkurencijos taisykles praeityje (Žr. Reglamento (EB) Nr. 1322/2004 9 ir tolesnes konstatuojamąsias dalis). To paties reglamento 20 konstatuojamojoje dalyje patvirtinta, kad 2002 m. lapkričio mėn. inicijavimo pranešimu (8) inicijuotos tarpinės ir priemonių galiojimo termino peržiūros bus tęsiamos iki tol, kol bus pateiktos naujos išvados, leisiančios įvertinti padėtį ateityje, remiantis naujais duomenimis, kuriems neturėjo įtakos konkurencijos taisykles pažeidžiantys veiksmai.

(5)

Pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalį atlikus peržiūros tyrimą, Taryba Reglamentu (EB) Nr. 258/2005 (9) iš dalies pakeitė Reglamentu (EB) Nr. 348/2000 nustatytas galutines priemones, panaikino galimybę atleisti nuo muitų, kaip nustatyta to paties reglamento 2 straipsnyje, ir nustatė 38,8 % antidempingo muitą pradinį produkto apibrėžimą atitinkančių produktų importui iš Kroatijos ir 64,1 % antidempingo muitą pradinį produkto apibrėžimą atitinkančių produktų importui iš Ukrainos, išskyrus importą iš Dnipropetrovsk Tube Works (toliau – DTW), kuriam nustatytas 51,9 % antidempingo muitas.

(6)

Sprendimu 2005/133/EB (10) Komisija iš dalies sustabdė galutinių priemonių taikymą devynių mėnesių laikotarpiui, kuris prasideda 2005 m. vasario 18 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1866/2005 (11) dalinis sustabdymas buvo pratęstas vienerių metų laikotarpiui. Todėl galioja Reglamentu (EB) Nr. 348/2000 nustatyti muitai, t. y. Kroatijai – 23 % ir Ukrainai – 38,5 %.

1.3.   Laikinosios priemonės

(7)

Atsižvelgiant į būtinybę toliau nagrinėti tam tikrus tyrimo aspektus ir į sąsają su pirmiau pateiktame 1.2 skirsnyje minimomis tarpine ir priemonių galiojimo termino peržiūromis, buvo nuspręsta tęsti tyrimą nenustatant laikinųjų priemonių.

1.4.   Su tyrimu susijusios šalys

(8)

Komisija apie tyrimo inicijavimą oficialiai informavo Kroatijos, Rumunijos, Rusijos ir Ukrainos eksportuojančius gamintojus, importuotojus ir (arba) prekybininkus, naudotojus, tiekėjus ir žinomas suinteresuotas asociacijas, tiriamųjų eksportuojančiųjų šalių atstovus ir skundą pateikusius Bendrijos gamintojus bei kitus žinomus suinteresuotus Bendrijos gamintojus. Suinteresuotosios šalys turėjo galimybę raštu pareikšti savo nuomonę ir prašyti jas išklausyti per pranešime apie tyrimo inicijavimą nustatytą terminą.

(9)

Atsižvelgiant į didelį skunde išvardytų Rusijos ir Ukrainos eksportuojančių gamintojų skaičių, didelį aptariamo produkto Bendrijos importuotojų skaičių ir didelį skundą remiančių Bendrijos gamintojų skaičių, pranešime apie tyrimo inicijavimą buvo numatyta taikyti atranką siekiant nustatyti dempingą ir žalą pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį.

(10)

Kad galėtų nuspręsti, ar reikalinga atranka ir, jeigu taip, atrinkti bendroves, Komisija paprašė visų Rusijos ir Ukrainos eksportuojančių gamintojų, Bendrijos importuotojų ir Bendrijos gamintojų pateikti apie save informaciją ir, kaip nurodyta pranešime apie tyrimo inicijavimą, pateikti pagrindinius duomenis apie savo veiklą, susijusią su aptariamu produktu per tiriamąjį laikotarpį (2004 m. sausio 1 d. – 2004 m. gruodžio 31 d.).

1.4.1.   Eksportuotojų ir (arba) gamintojų atranka

(11)

Išnagrinėjus Rusijos ir Ukrainos eksportuojančių gamintojų pateiktą informaciją ir atsižvelgiant į tai, kad abiejose šalyse dauguma bendrovių priklauso didelėms gamintojų grupėms, buvo nuspręsta, kad atranka Rusijai ir Ukrainai nėra būtina.

1.4.2.   Bendrijos pramonės atstovų ir importuotojų atranka

(12)

Pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį Bendrijos gamintojas buvo pasirinktas remiantis didžiausia tipiška Bendrijos gamintojų gamybos ir pardavimo apimtimi, kurią galima tinkamai ištirti per turimą laiką. Remdamasi iš Bendrijos gamintojų gauta informacija, Komisija atrinko penkias bendroves keturiose skirtingose valstybėse narėse. Vienas per pirmą atranką atrinktų Bendrijos gamintojų nebendradarbiavo, todėl jį pakeitė kitas Bendrijos gamintojas. Penkių atrinktų bendrovių gamybos apimtis sudarė 49 % visos Bendrijos gamybos. Pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 2 dalį buvo konsultuojamasi su suinteresuotosiomis šalimis, kurios tam neprieštaravo. Be to, likę Bendrijos gamintojai turėjo pateikti tam tikrus bendruosius duomenis žalos analizei atlikti. Atsižvelgiant į nedidelį importuotojų pateiktą atsakymų skaičių buvo nuspręsta, kad importuotojų atranka nėra būtina.

1.5.   Rinkos ekonomikos režimas ir (arba) individualaus režimo taikymo prašymo formos

(13)

Siekiant, kad Ukrainos eksportuojantys gamintojai panorėję galėtų pateikti prašymą dėl rinkos ekonomikos režimo (toliau – RER) arba dėl individualaus režimo (toliau – IR) taikymo, Komisija suinteresuotiems Ukrainos eksportuojantiems gamintojams išsiuntė prašymo formas. Prašymai dėl RER arba IR, jei ištyrus paaiškėja, kad prašymas neatitinka RER keliamų reikalavimų, buvo gauti iš trijų eksportuojančių gamintojų grupių ir su jomis susijusių bendrovių.

1.6.   Klausimynai

(14)

Komisija išsiuntė klausimynus visoms suinteresuotosioms šalims ir visoms kitoms bendrovėms, kurios apie save pranešė per pranešime apie tyrimo inicijavimą nustatytą terminą. Atsakymus pateikė trys Rumunijos eksportuojantys gamintojai ir dvi su jais susijusios bendrovės, dvi Rusijos eksportuojančių gamintojų grupės ir penkios su jomis susijusios bendrovės (trys iš jų yra įsikūrusios Bendrijoje) ir trys Ukrainos eksportuojančių gamintojų grupės bei su jomis susijusios bendrovės. Atsakymus taip pat pateikė penki Bendrijos gamintojai. Nors šeši importuotojai užpildė atrankos formas, tik trys iš jų atsakė į visus klausimyno klausimus. Kitas importuotojas sutiko, kad patikrinimas būtų atliktas bendrovės patalpose, nepaisant to, kad jis nepateikė atsakymų į klausimyno klausimus.

(15)

Komisija rinko ir tikrino visą informaciją, kuri, jos manymu, buvo reikalinga norint nustatyti dempingą, jo daromą žalą ir Bendrijos interesus. Patikrinimai buvo atlikti šių bendrovių patalpose:

 

Bendrijos gamintojai

Dalmine S.p.A., Bergamas, Italija

Rohrwerk Maxhütte GmbH, Sulzbach-Rosenberg, Vokietija

Tubos Reunidos S.A., Amurrio, Ispanija

Vallourec & Mannesmann France S.A., Boulogne Billancourt, Prancūzija

V & M Deutschland GmbH, Diuseldorfas, Vokietija

 

Rumunijos eksportuojantys gamintojai

S.C. T.M.K. – Artrom S.A., Slatina

S.C. Silcotub S.A., Zalau

S.C. Mittal Steel Roman S.A., Roman

 

Rusijos eksportuojantys gamintojai

Volzhsky Pipe Works Open Joint Stock Company („Volzhsky“), Volžskij

Joint Stock Company Taganrog Metallurgical Works („Tagmet“), Taganrogas

Joint Stock Company Pervouralsky Novotrubny Works („Pervouralsky“), Pervouralskas

Joint Stock Company Chelyabinsk Tube Rolling Plant („Chelyabinsk“), Čeliabinskas

 

Susijusi Rusijos bendrovė

CJSC Trade House TMK, Maskva

 

Ukrainos eksportuojantys gamintojai

CJSC Nikopolsky Seamless Tubes Plant Niko Tube, Nikopolis

CJSC Nikopol Steel Pipe Plant Yutist (Yutist), Nikopolis

OJSC Dnepropetrovsk Tube Works (DTW), Dnepropetrovskas

OJSC Nizhnedneprovsky Tube Rolling Plant (NTRP), Dnepropetrovskas

 

Susijęs Ukrainos prekybininkas

SPIG Interpipe, Dnepropetrovskas, susijęs su NTRP ir Niko Tube

 

Susijęs Šveicarijos prekybininkas

SEPCO S.A., Luganas, susijęs su NTRP ir Niko Tube

 

Susijęs importuotojas

Sinara Handel GmbH, Kelnas, susijęs su Artrom

 

Nesusiję importuotojai

Thyssen Krupp Energostal S.A., Torūnė, Lenkija

Assotubi S.P.A., Čezena, Italija

Bandini Sider S.R.L., Imola, Italija.

1.7.   Tiriamasis laikotarpis

(16)

Tyrimas dėl dempingo ir žalos apėmė laikotarpį nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2004 m. gruodžio 31 d. (toliau – tiriamasis laikotarpis arba TL). Su žalos įvertinimu susijusios tendencijos buvo nagrinėjamos nuo 2001 m. sausio 1 d. iki TL pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

2.   APTARIAMAS PRODUKTAS IR PANAŠUS PRODUKTAS

2.1.   Aptariamas produktas

(17)

Aptariamas produktas yra tam tikri besiūliai vamzdžiai ir vamzdeliai (toliau – BVV) iš geležies arba plieno, skritulio formos skerspjūvio, kurių išorinis skersmuo yra ne didesnis kaip 406,4 mm, o anglies ekvivalentas, remiantis Tarptautinio suvirinimo instituto (TSI) formule ir chemine analize yra ne didesnis kaip 0,86. Šiuo metu aptariamo produkto KN kodai yra ex 7304 10 10, ex 7304 10 30, ex 7304 21 00, ex 7304 29 11, ex 7304 31 80, ex 7304 39 58, ex 7304 39 92, ex 7304 39 93, ex 7304 51 89, ex 7304 59 92 ir ex 7304 59 93 (12) (TARIC kodai 7304101020, 7304103020, 7304210020, 7304291120, 7304318030, 7304395830, 7304399230, 7304399320, 7304518930, 7304599230 ir 7304599320).

(18)

Aptariamas produktas naudojamas įvairiems tikslams, pvz., vamzdynų vamzdžiuose skysčiams transportuoti, statybose atraminėms konstrukcijoms, mechaniniam naudojimui, dujų vamzdžiams, katilų vamzdžiams ir gręžimo vamzdžiams, vadinamiems – OCTG (oil and country tubular goods), naudojamiems naftos pramonėje gręžimui, apsaugai ir vamzdynams.

(19)

BVV, juos pristatant naudotojams, gali būti įvairių formų, pvz., galvanizuoti, įsriegti arba neužbaigti (t. y. termiškai neapdoroti), turėti specialius galus, skirtingus skerspjūvius, supjaustyti pagal matmenis arba ne. Vamzdžiams netaikomi bendri standartiniai matmenys, todėl galima paaiškinti, kodėl daugiausia BVV yra pagaminta pagal klientų užsakymus. BVV paprastai sujungiami juos suvirinant. Tačiau, konkrečiais atvejais jie gali būti sujungiami juos susriegiant arba naudojant atskirai, nors jie gali būti suvirinami. Tyrimas parodė, kad visi BVV pasižymi tomis pačiomis pagrindinėmis fizinėmis, cheminėmis ir techninėmis savybėmis bei naudojami tiems patiems tikslams.

(20)

Kai kurios suinteresuotosios šalys užginčijo šiame tyrime taikomą produkto apibrėžimą. Visų pirma, kai kurios šalys teigė, kad kelios į produkto aprašymą įtrauktos produkto rūšys pasižymi skirtingomis pagrindinėmis mechaninėmis ir cheminėmis savybėmis (žr. 21–26 konstatuojamąsias dalis). Antra, kelios šalys suabejojo dėl suvirinamumo kriterijaus ir anglies ekvivalento ribos, kurie yra susiję (žr. 27–36 konstatuojamąsias dalis). Be to, viena šalis pareikalavo, kad vadinami „patvirtintais BVV“ turėtų būti neįtraukti į produkto apibrėžimą (žr. 37 konstatuojamąją dalį).

(21)

Buvo tvirtinama, kad kelios į produkto aprašymą įtrauktos rūšys, būtent OCTG ir dujų vamzdžiai, pasižymi skirtingomis pagrindinėmis mechaninėmis ir cheminėmis savybėmis ir jų galutinis naudojimas skiriasi, palyginti su kitais BVV, ir jų negalima pakeisti viena kitomis.

(22)

Apibrėžtas produktas yra sudaryta iš skirtingų produktų rūšių. Tačiau skirtingiems segmentams priklausančios produkto rūšys (įskaitant paskutiniuosius ir pirmuosius segmentus) bus laikomos vienu produktu, jeigu nebus aiškaus įvairių segmentų skirtumo, t. y. jeigu panašūs segmentai iš dalies sutaps ir konkuruos. Taip yra šio tyrimo atveju, kadangi buvo pateikti įrodymai, kad šiame tyrime aptariamų legiruoto ir nelegiruoto plieno vamzdelių galutinis naudojimas gali būti vienodas ir kad nėra aiškaus skirtumo tarp nelegiruoto ir legiruoto plieno vamzdelių kategorijų.

(23)

Tyrimu parodyta, kad OCTG ir dujų vamzdžių, inter alia, cheminės savybės yra panašios su likusių BVV rūšių savybėmis, kadangi jų anglies ekvivalento riba yra 0,86. Be to, jiems ir likusioms produkto rūšims būdingos kitos pagrindinės savybės, pvz., išorinis skersmuo ir sienelių storumas.

(24)

Kadangi aptariamas OCTG ir dujų vamzdžių galutinis naudojimas, tam tikri eksportuojantys gamintojai teigė, kad OCTG ir dujų vamzdžius būtų galima naudoti skirtingoms paskirtims ir jų negalima pakeisti su likusiomis BVV rūšimis. Šiuo atžvilgiu nustatyta, kad statybos sektoriuje naudojami lygūs OCTG vamzdžiai, kurių KN kodas šiuo metu yra 7304 21 00, yra sukeičiami su kitais nelegiruoto plieno vamzdžiais, kurių KN kodas šiuo metu yra 7304 39 58. Todėl nustatyta, kad bent iš dalies sutapo įvairių BVV rūšių galutinis naudojimas.

(25)

Remiantis tuo, kas išdėstyta pirmiau, tvirtinimas, kad OCTG ir dujų vamzdžiai bei kitos BVV rūšys nėra sukeičiami, atmetamas.

(26)

Kitas eksportuojantis gamintojas teigė, kad anglies ekvivalentas nėra produkto cheminė savybė, nes tai nėra tiesiogiai susiję su BVV chemine sudėtimi, tai – tik jų funkcija. Kadangi anglies ekvivalentas yra formulė, ši formulė yra tiesiogiai susijusi su produkto chemine sudėtimi, ir leidžia palyginti skirtingų rūšių plieną, atsižvelgiant į jo suvirinamumą. Anglies ekvivalentas nėra susijęs su jokiomis techninėmis ir mechaninėmis plieno savybėmis, jis priklauso tik nuo cheminės sudėties. Tuo remiantis manoma, kad anglies ekvivalentas yra produkto cheminė savybė, taigi šis tvirtinimas buvo atmestas.

(27)

Tam tikros šalys įrodinėjo, kad suvirinamumas yra nereikšminga aptariamo produkto savybė, kadangi teigiama, jog didelė į produkto apibrėžimą patenkančių produktų dalis (vamzdžiai su įsriegtais sriegiais ir OCTG vamzdžiai) nebus suvirinama. Todėl buvo tvirtinama, kad taikant suvirinamumo kriterijų, skirtingi produktai buvo dirbtinai laikomi vienu produktu.

(28)

Visų pirma, reikėtų pažymėti, kad suvirinamumas iš tiesų yra cheminė ir techninė savybė (nes jis priklauso nuo plieno cheminės sudėties ir sąlygoja jo suvirinamumą), būdinga visiems BVV. Kadangi dauguma BVV yra sujungiami suvirinant, tai yra pagrindinė savybė produktui apibrėžti. Antra, kalbant apie vamzdžius su įsriegtais sriegiais ir OCTG vamzdžius, kurie paprastai gali nebūti suvirinami, tyrimu nustatyta, kad juos vis dėlto galima suvirinti, todėl jiems taip pat būdinga ši pagrindinė cheminė ir techninė savybė. Be to, negalima neigti, kad BVV su įsriegtais sriegiais arba kuriuose sriegiai gali būti įsriegti ir OCTG vamzdžius būtų galima pakeisti į suvirinamus BVV juos tiesiog sukeičiant. Visų pirma kalbant apie OCTG vamzdžius, yra įrodymų, kad tie patys vamzdžiai gali būti priskirti dviems skirtingoms kategorijoms (ir net KN kodams) tik dėl jų galutinio naudojimo, t. y. naudojant statybos ir (arba) naftos gręžimo pramonėje. Galiausiai buvo nustatyta, kad tam tikri iš tiriamųjų šalių importuojami produktai, t. y. OCTG vamzdžiai, nebuvo naudojami naftos ar dujų sektoriuose.

(29)

Eksportuotojas teigė, kad remiantis Europos normomis, tik viena plieno rūšis tinka vamzdžiams, kuriuose sriegiai gali būti įsriegti, ir kad tokiu būdu šiuos produktus galima atskirti nuo kitų BVV. Tačiau analizuojant įvairias OCTG vamzdžiams taikomas normas visų pirma paaiškėjo, kad nėra unikalios plieno rūšies, kuri būtų naudojama gaminant vamzdžius, kuriuose sriegiai gali būti įsriegti.

(30)

Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytus faktus, BVV suvirinamumas vertinamas kaip tinkamas kriterijus siekiant apibrėžti produktą. Todėl argumentas, kad remiantis pasiūlytu produkto apibrėžimu skirtingi produktai dirbtinai suskirstomi, yra atmetamas.

(31)

Teigta, kad anglies ekvivalento riba nėra kriterijus, kuriuo remiantis būtų galima apibrėžti produktą, nes šis kriterijus netinka siekiant apibrėžti įvairių BVV rūšių suvirinamumą.

(32)

Tyrimu parodyta, kad anglies ekvivalentas iš tiesų yra rodiklis, kuris yra tiesiogiai susijęs su plieno chemine sudėtimi ir su jo suvirinamumu. Didelis anglies ekvivalentas reiškia, kad plieno sudėtyje yra daugiau anglies ir (arba) lydinių ir tokį plieną sunkiau suvirinti. Kita vertus, mažesnis anglies ekvivalentas reiškia, kad plieno sudėtyje yra mažiau anglies ir (arba) lydinių ir jį lengviau suvirinti. Kitaip tariant – skirtingas anglies ekvivalento dydis reikalauja skirtingų suvirinimo sąlygų. Plienas, kurio anglies ekvivalentas yra 0,86, suvirinamas specialiomis sąlygomis, todėl negali būti suvirintas paprastai. Kadangi anglies ekvivalentas yra suvirinamumo rodiklis, anglies ekvivalento riba buvo vertinama kaip svarbus kriterijus apibrėžiant produktą.

(33)

Eksportuojantis gamintojas teigė, kad anglies ekvivalentas yra tik viena iš daugelio plieno cheminių, techninių ir mechaninių savybių, todėl jo negalima atskirti siekiant apibrėžti produktą. Šiuo atveju reikia pažymėti, kad anglies ekvivalentas vertinamas kaip tinkamas kriterijus siekiant apibrėžti produktą. Be to, pagal produkto apibrėžimą anglies ekvivalentas nėra vienintelis naudojamas kriterijus. Pagaliau, produkto rūšys buvo atidžiai lyginamos, atsižvelgiant į įvairias produkto savybes (pvz. matmenis ir termišką apdorojimą).

(34)

Be to, kelių suinteresuotųjų šalių teigimu 0,86 anglies ekvivalento riba buvo nustatyta savavališkai, nes gero suvirinamumo riba būtų mažesnė nei 0,86. Tačiau 0,86 anglies ekvivalentas nėra susijęs su gero suvirinamumo sąvoka. Iš tiesų, skundą pateikę Bendrijos pramonės atstovai ginčijosi ir pateikė įrodymų, kad jis sudaro didžiausią nelegiruoto plieno anglies ekvivalentą, kurį galima panaudoti BVV pagal Europos normas.

(35)

Todėl daroma išvada, kad anglies ekvivalentas ir nustatyta 0,86 riba apima produktų asortimentą, į kurį įtraukti produktai gali būti laikomi vienu produktu, nors ir į apibrėžimą nėra įtraukti, pvz., vamzdeliai iš nerūdijančio plieno arba su rutuliniais guoliais, kurių anglies ekvivalentas yra didesnis nei 0,86.

(36)

Remiantis tuo, kas išdėstyta pirmiau, anglies ekvivalento riba, pareiškėjo pasiūlymu, buvo palikta aptariamo produkto apibrėžime.

(37)

Vienas importuotojas į Bendriją tvirtino, kad vadinamų „patvirtintais“ BVV nereikėtų įtraukti į produkto apibrėžimą. Šie BVV yra gaminami pagal patvirtintą procedūrą, kuriai pritarė Italijos viešųjų darbų ministerija ir kuri buvo taikoma statybų projektuose sutvirtinimo darbuose Italijoje. Tačiau buvo nustatyta, kad visos aptariamo produkto rūšys, įskaitant patvirtintus BVV, pasižymi tomis pačiomis pagrindinėmis fizinėmis, cheminėmis ir techninėmis savybėmis ir naudojamos tiems patiems tikslams. Nebuvo įrodymų (ir bendrovė nepateikė tokių įrodymų), kuriais remiantis būtų galima daryti išvadą, kad patvirtinti vamzdžiai būtų skirtingas produktas ir todėl jiems nereikėtų taikyti priemonių. Todėl šį tvirtinimą reikėjo atmesti.

(38)

Remiantis tuo, kas išdėstyta pirmiau, padaryta išvada, kad visi BVV, nepaisant skirtingų galimų produkto rūšių, šio tyrimo tikslais laikomi vienu produktu, nes jie pasižymi tomis pačiomis pagrindinėmis fizinėmis, cheminėmis ir techninėmis savybėmis ir naudojami tiems patiems tikslams.

2.2.   Panašus produktas

(39)

Buvo nustatyta, kad iš Kroatijos, Rumunijos, Rusijos ir Ukrainos į Bendriją eksportuojamas produktas, šiose šalyse pagamintas bei jų vidaus rinkoje parduotas produktas ir Bendrijos gamintojų Bendrijoje pagamintas bei parduotas produktas pasižymi tomis pačiomis pagrindinėmis fizinėmis, cheminėmis ir techninėmis savybėmis ir naudojama tiems patiems tikslams, todėl šie produktai laikomi panašiais, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

3.   DEMPINGAS

3.1.   Bendrieji metodai

(40)

Toliau nustatyti bendrieji metodai buvo taikomi visiems Kroatijos, Rumunijos, Rusijos bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams ir Ukrainos eksportuojantiems gamintojams, kuriems buvo taikomas RER. Dėl to, išvadose apie kiekvienos tiriamosios šalies dempingą apibūdinama tik tai, kas būdinga kiekvienai eksportuojančiai šaliai.

3.1.1.   Normalioji vertė

(41)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalį, pirmiausia buvo tikrinama, ar kiekvieno bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo aptariamo produkto pardavimas vidaus rinkoje buvo tipiškas, t. y., ar bendra tokio pardavimo apimtis sudarė ne mažiau kaip 5 % viso gamintojo eksporto į Bendriją apimties. Vėliau Komisija nustatė tas vidaus rinkoje bendrovių (kurių pardavimas vidaus rinkoje buvo tipiškas) parduodamo aptariamo produkto rūšis, kurios yra identiškos arba kurias galima tiesiogiai palyginti su parduodamomis eksportui į Bendriją rūšimis.

(42)

Buvo nustatyta, ar kiekvienos rūšies, kurią eksportuojantys gamintojai pardavė savo vidaus rinkoje ir kurią, kaip nustatyta, galima tiesiogiai palyginti su aptariamo produkto rūšimi, parduodama eksportui į Bendriją, pardavimas vidaus rinkoje buvo pakankamai tipiškas, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalyje. Buvo nustatyta, kad tam tikros aptariamo produkto rūšies pardavimas vidaus rinkoje yra pakankamai tipiškas, jei bendra tos rūšies pardavimo vidaus rinkoje apimtis per TL siekė 5 % ar daugiau bendros panašios aptariamo produkto rūšies, eksportuojamos į Bendriją, pardavimo apimties.

(43)

Vėliau, nustačius aptariamo produkto rūšies pelningo pardavimo nepriklausomiems pirkėjams vidaus rinkoje dalį, buvo nagrinėjama, ar kiekvienos aptariamo produkto rūšies pardavimas vidaus rinkoje tipišku kiekiu galėjo būti laikomas pardavimu įprastomis prekybos sąlygomis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 4 dalį.

(44)

Tais atvejais, kai atitinkamos produkto rūšies, parduodamos grynąja pardavimo kaina, kuri prilygsta arba yra didesnė už nustatytas gamybos sąnaudas, pardavimo apimtis buvo didesnė nei 80 % tos rūšies bendros pardavimo apimties, ir kai tos rūšies svertinis kainos vidurkis prilygo arba buvo didesnis už gamybos sąnaudas, normalioji vertė buvo pagrįsta faktine vidaus kaina, apskaičiuota kaip viso tos rūšies pardavimo vidaus rinkoje kainos svertinis vidurkis per TL, nepaisant to, ar pardavimas buvo pelningas ar ne. Tais atvejais, kai produkto rūšies pelningo pardavimo apimtis siekė 80 % ar mažiau visos tos rūšies pardavimo apimties arba tos rūšies svertinis kainos vidurkis buvo mažesnis už gamybos sąnaudas, normalioji vertė buvo nustatyta remiantis faktine kaina vidaus rinkoje, apskaičiuota kaip svertinis tik tos rūšies pelningo pardavimo vidurkis, su sąlyga, kad šis pardavimas siekė 10 % ar daugiau visos tos rūšies pardavimo apimties. Tais atvejais, kai bet kurios produkto rūšies pelningo pardavimo apimtis siekė mažiau nei 10 % bendros pardavimo apimties, buvo manoma, jog už vidaus kainą buvo parduotas nepakankamas tos rūšies kiekis, kad ja būtų galima remtis, nustatant normaliąją vertę.

(45)

Kai eksportuojančio gamintojo parduodamos konkrečios produkto rūšies vidaus kainos nebuvo galima panaudoti nustatant normaliąją vertę, reikėjo naudoti kitą metodą. Tuomet Komisija naudojo apskaičiuotą normaliąją vertę. Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 dalį normalioji vertė buvo apskaičiuota prie eksportuotos rūšies produkto gamybos sąnaudų, kai reikia pakoreguotų, pridedant pagrįstą procentą už pardavimo, bendrąsias ir administracines sąnaudas (toliau – PBA) ir pagrįstą pelno skirtumą. Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalį PBA procentai ir pelno skirtumas buvo pagrįsti panašaus produkto PBA vidurkiu ir pardavimo pelno skirtumu įprastomis prekybos sąlygomis.

3.1.2.   Eksporto kaina

(46)

Visais atvejais, kai aptariamas produktas buvo eksportuota nepriklausomiems Bendrijos pirkėjams, eksporto kaina buvo nustatoma pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį, būtent, remiantis faktiškai sumokėtomis arba mokėtinomis eksporto kainomis.

(47)

Jeigu pardavimas eksportui buvo atliekamas per susijusius importuotojus, eksporto kaina buvo apskaičiuota remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalimi, t. y. remiantis kaina, už kurią importuoto produkto buvo pirmą kartą perparduotos nepriklausomam pirkėjui ją atitinkamai pakoregavus, atsižvelgiant į visas sąnaudas, patirtas nuo importo iki perpardavimo, ir pagrįstą PBA bei pelno skirtumą. Šiuo atveju buvo remiamasi pačių susijusių importuotojų patirtomis PBA sąnaudomis. Pelno skirtumas buvo nustatytas remiantis bendradarbiaujančių nesusijusių importuotojų pateikta informacija.

3.1.3.   Palyginimas

(48)

Normalioji vertė ir eksporto kaina buvo lyginamos gamintojų kainų pagrindu. Siekiant užtikrinti teisingą normaliosios vertės ir eksporto kainos palyginimą pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį koreguojant buvo deramai atsižvelgta į skirtumus, darančius poveikį kainoms ir kainų palyginamumui. Atitinkami koregavimai buvo daromi visais atvejais nustačius, kad jie yra tinkami, tikslūs ir pagrįsti patikrintais įrodymais.

3.1.4.   Tiriamų bendrovių dempingo skirtumas

(49)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 ir 12 dalis kiekvieno eksportuojančio gamintojo normaliosios vertės svertinis vidurkis buvo palygintas su kiekvienos produkto rūšies svertiniu eksporto kainos vidurkiu.

(50)

Eksportuojančių gamintojų, kurių bendrovės laikomos susijusiomis, dempingo skirtumo svertinis vidurkis buvo nustatytas pagal standartinę Komisijos praktiką, taikomą susijusiems eksportuojantiems gamintojams.

3.1.5.   Likutinis dempingo skirtumas

(51)

Nebendradarbiaujančių bendrovių likutinis dempingo skirtumas buvo nustatytas pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį, remiantis turimais faktais.

3.2.   Kroatija

3.2.1.   Kroatijos eksportuotojo nebendradarbiavimas

(52)

Vienintelis gamintojas Kroatijoje, Mechel Željezara Ltd., 2004 m. rugsėjo mėn. buvo likviduota. Vietoje jo, Kroatijos privatizavimo fondas, vyriausybinė įstaiga atsakinga už privatizacijos procesą Kroatijoje, įkūrė naują juridinį subjektą, pavadinimu Valjaonica Cijevi Sisak d.o.o. (toliau – VCS).

(53)

VCS pranešė Komisijai, kad negalėjo bendradarbiauti dabartiniame tyrime, nes juridinis pirmtakas oficialiai nebeegzistuoja, o BVV gamyba sustabdyta 2004 m. liepos mėn. Bendrovės teigimu, ji neturėjo leidimo atskleisti jokių buvusių savininkų prekybinės, apskaitos arba gamybos duomenų. Taigi, kadangi dempingo skirtumo nebuvo galima nustatyti remiantis bendrovės duomenimis, jis buvo apskaičiuotas remiantis turimais faktais pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį.

(54)

Remiantis pateikta informacija aišku, kad 2005 m. birželio mėn. VCS atnaujino BVV gamybą. Pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalį bendrovė gali pateikti prašymą atlikti tarpinę peržiūrą.

3.2.2.   Normalioji vertė

(55)

Neturint jokios kitos informacijos, normalioji vertė buvo apskaičiuota remiantis turimais faktais, t. y. skunde pateikta informacija.

3.2.3.   Eksporto kaina

(56)

Eksporto kaina buvo apskaičiuota remiantis TL Eurostato duomenimis.

3.2.4.   Palyginimas

(57)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį eksporto kainos koregavimai buvo atlikti atsižvelgiant į transporto ir draudimo išlaidas bei komisinius, remiantis skunde pateikta informacija.

3.2.5.   Dempingo skirtumas

(58)

Dempingo skirtumas, išreikštas CIF importo kainos prie Bendrijos sienos, prieš sumokant muitą, procentais, yra toks:

Bendrovė

Dempingo skirtumas

Valjaonica Cijevi Sisak d.o.o.

29,8 %

(59)

Kadangi VCS yra vienintelis aptariamo produkto gamintojas Kroatijoje, likutinis dempingo skirtumas buvo nustatytas vienodo dydžio.

3.3.   Rumunija

(60)

Trys eksportuojantys gamintojai atsiuntė atsakymus į klausimyno klausimus, du iš jų yra susiję su aptariamo produkto importuotojais Bendrijoje.

3.3.1.   Normalioji vertė

(61)

Visų trijų eksportuojančių gamintojų bendra panašaus produkto pardavimo vidaus rinkoje apimtis buvo tipiška, kaip apibrėžta 41 konstatuojamojoje dalyje. Daugumos produkto rūšių normalioji vertė buvo pagrįsta nepriklausomų pirkėjų Rumunijoje sumokėtomis arba mokėtinomis kainomis įprastomis prekybos sąlygomis. Tačiau tam tikrų produkto rūšių vidaus pardavimas buvo nepakankamas, kad jį būtų galima laikyti tipišku, arba jis nebuvo vykdomas įprastomis prekybos sąlygomis, todėl normalioji vertė buvo apskaičiuota, kaip apibrėžta 45 konstatuojamojoje dalyje.

3.3.2.   Eksporto kaina

(62)

Vieno eksportuojančio gamintojo didžioji eksporto į Bendriją dalis per TL teko dviems susijusiems importuotojams. Taigi eksporto kaina buvo nustatyta, kaip apibrėžta 46 konstatuojamojoje dalyje.

(63)

Šis eksportuotojas nesutiko su Komisijos atliktais skaičiavimais ir teigė, kad naudotas pelno skirtumas buvo pernelyg didelis. Jis teigė, kad pelno skirtumo vidurkis, nustatytas remiantis trijų bendradarbiaujančių nesusijusių importuotojų Bendrijoje pateiktais skaičiais, nebuvo tipiškas, nes jis niekada nepardavė produktų šioms bendrovėms. Be to, jis teigė, kad trys bendrovės buvo didesnės nei importuotojų bendrovės, kurioms jis pardavė produktus, kad per paskutinį tyrimą buvo naudotas mažesnis pelno skirtumas ir kad faktinis dviejų susijusių importuotojų pelnas buvo mažesnis nei vidutinis pelno dydis, kurį naudojo Komisija.

(64)

Šiuo atžvilgiu reikėtų pažymėti, kad institucijos nuolat naudoja nesusijusių importuotojų pelno svertinį vidurkį (pagrįstais atvejais) siekiant atlikti koregavimus, kaip numatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalyje. Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį nustatant pagrįstą pelno skirtumą reikšmės neturi, ar eksportuotojas iš tiesų pardavė produktus šioms bendrovėms. Be to, nebuvo pateikta įrodymų, kokiu būdu importuotojų bendrovės dydis darytų įtakos pelno dydžiui. Pagaliau, dėl eksportuotojų ir susijusių importuotojų santykių, šiuo atveju negalima remtis susijusių importuotojų pelnu, nes susijusio importuotojo pelno lygis priklausys nuo perdavimo kainos tarp susijusių šalių. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(65)

Kito eksportuojančio gamintojo didžioji eksporto į Bendriją dalis teko dviems bendrovėms, kurių viena yra susijusi su eksportuotoju, o kita buvo susijusi su juo per tam tikrą TL dalį. Pastaroji tyrime nebendradarbiavo, tad jos perpardavimo kainos nepriklausomam pirkėjui Bendrijoje nebuvo pateiktos Komisijai. Vienintelės eksporto kainos sandoriuose su importuotoju, kuris per tam tikrą TL dalį buvo susijęs su eksportuotoju, buvo tos kainos, dėl kurių susitarė eksportuotojas ir su juo susijęs importuotojas. Nustatyta, kad tos kainos atitiko rinkos kainas. Iš tiesų, palyginus laikotarpių, kai abi bendrovės buvo susijusios ir kai jos nebuvo susijusios, kainas paaiškėjo, kad vieneto kainos nedaug skyrėsi. Be to, susijusiam importuotojui nustatytos kainos buvo palygintos su nesusijusiems pirkėjams EB nustatytoms kainoms ir šios kainos buvo panašios. Taigi sandoriuose eksporto kainos buvo pagrįstos Rumunijos eksportuojančio gamintojo pardavimo kainomis susijusiai prekybos bendrovei.

(66)

Kalbant apie sandorius su kita susijusia bendrove, kuri bendradarbiavo tyrime, buvo nustatyta, kad susijusi bendrovė transformavo aptariamą produktą prieš ją perparduodant Bendrijoje. Tokiu atveju nebuvo galima nustatyti aptariamo produkto perpardavimo kainos nepriklausomam pirkėjui Bendrijoje. Tačiau yra pakankamai įrodymų, kad perdavimo kaina tarp Rumunijos eksportuojančio gamintojo ir susijusios bendrovės Bendrijoje galėjo atitikti rinkos kainą, jeigu pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies d ir i punktus buvo atliktas tikrųjų įrangos gamintojų (toliau – TĮG) pardavimo prekybos lygio koregavimas. Iš tiesų, buvo palygintos susijusiam ir nesusijusiems importuotojams nustatytos visų modelių kainos. Todėl eksporto kaina buvo pagrįsta perdavimo kaina.

(67)

Tyrimu parodyta, kad trečio eksportuojančio gamintojo pardavimas eksportui buvo vykdomas tiesiogiai nesusijusiems pirkėjams Bendrijoje. Todėl eksporto kaina buvo nustatyta remiantis faktiškai sumokėta arba mokėtina eksporto kaina už aptariamą produktą, kai parduodama pirmajam nepriklausomam pirkėjui Bendrijoje, kaip apibrėžta 46 konstatuojamojoje dalyje.

(68)

Šis eksportuojantis gamintojas paprašė apskaičiuojant dempingą neįtraukti dalies aptariamo produkto pardavimo Bendrijai, remdamasis tuo, kad tam tikrų BVV modelių gamyba buvo sustabdyta tam tikru TL metu. Tačiau, kaip paaiškinta pirmiau, institucijos paprastai atsižvelgia į aptariamo produkto pardavimo nesusijusioms šalims eksporto kainos svertinį vidurkį. Taip pat reikėtų pažymėti, kad šio tipo aptariamo produkto pardavimas didele apimtimi buvo vykdomas per TL ir be to buvo nustatyta, kad šiai BVV rūšiai naudota gamybos įranga nebuvo išmontuota, todėl gamybą vėl buvo galima pradėti ateityje. Atsižvelgiant į tai, šis tvirtinimas buvo atmestas.

3.3.3.   Palyginimas

(69)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį, prireikus, buvo daromi skirtingų kiekių nuolaidų, transporto, draudimo, tvarkymo, krovimo ir papildomų išlaidų, kredito, komisinių mokesčių išlaidų ir prekybos lygio skirtumų koregavimai.

(70)

Vienas eksportuojantis gamintojas prašė atlikti prekybos lygio skirtumų, papildomų logistikos sąnaudų, neva patirtų parduodant vidaus rinkoje, o ne pardavimo eksportui, ir skirtingų kiekių koregavimus. Tačiau eksportuotojas nepagrindė šių tvirtinimų, tyrimu taip pat nebuvo nustatyta, kad jie buvo pagrįsti. Todėl juos reikėjo atmesti. Prašymas dėl skirtingų kiekių buvo tik iš dalies atmestas, nes remiantis vietoje surinktais įrodymais ir eksportuojančio gamintojo pateiktais atsakymais į klausimyno klausimus nebuvo galima patvirtinti prašytos sumos.

(71)

Kitas eksportuojantis gamintojas prašė atlikti infliacijos skirtumų, valiutos konvertavimo, prekybos lygio ir netiesioginių pardavimo išlaidų skirtumų koregavimus.

(72)

Atsižvelgiant į prašymą atlikti koregavimus dėl infliacijos, reikėtų pažymėti, kad infliacijos lygis Rumunijoje per tyrimo laikotarpį buvo 10,8 %, o tai dar toli iki hiperinfiliacijos lygio. Kadangi nebuvo nustatyta, kad tai darė įtakos kainų palyginamumui, prašymas buvo atmestas. Eksportuotojas prieštaravo tokioms išvadoms ir pakartojo prašymą atlikti koregavimus. Tačiau nebuvo pateikta naujų argumentų arba įrodymų, paneigiančių preliminarias išvadas, todėl patvirtinta, kad prašymas yra atmetamas. Reikėtų taip pat pažymėti, kad buvo numatyta galimybė atlikti ketvirčio įvertinimą, kurios eksportuotojas atsisakė.

(73)

Kalbant apie valiutos konvertavimą, eksportuojantis gamintojas prašė suteikti 60 dienų laikotarpį tam, kad būtų atspindėti valiutos keitimo kurso pokyčiai pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies j punkto nuostatą. Nustatyta, kad šiuo atveju negalima taikyti tokios nuostatos, nes buvo įrodyta, kad per TL nebuvo ilgalaikių valiutos keitimo kurso pokyčių, o tik nedideli svyravimai. Todėl reikėjo atmesti šį prašymą. Valiutos konvertavimas visais atvejais buvo pagrįstas valiutų keitimo kursu, nurodytu tos dienos sąskaitoje faktūroje kaip numatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies j punkte.

(74)

Kalbant apie prašymą nustatyti prekybos lygio skirtumus, tyrimu parodyta, kad tam tikroms pirkėjų kategorijoms, dėl kurių buvo pateiktas prašymas, pastovūs ir dideli funkcijų ir kainų skirtumai vyravo eksportuojančio gamintojo nurodytame lygyje. Todėl buvo priimtas prašymas dėl pirkėjų kategorijų, kurioms buvo galima nustatyti skirtumus, o prašymas dėl kitų pirkėjų kategorijų, kurioms nustatyta, kad skirtumas buvo mažesnis nei eksportuojantis gamintojas reikalavo, – priimtas tik iš dalies. Pastaruoju atveju, apskaičiuojant koregavimą buvo remiamasi eksportuojančio gamintojo patalpose surinktais įrodymais.

(75)

Prašymas nustatyti netiesioginio pardavimo išlaidų skirtumą laikomas nereikalingu, nes atlikti prekybos lygio skirtumų koregavimai, ir todėl jis buvo atmestas.

(76)

Be to, remiantis eksportuotojų pateiktomis pastabomis, ištaisytos kelios kanceliarijos klaidos ir atitinkamai perskaičiuotas dempingo skirtumas.

3.3.4.   Dempingo skirtumas

(77)

Normaliosios vertės ir eksporto kainos palyginimas parodė, jog egzistuoja dempingas. Dempingo skirtumai, išreikšti CIF importo kainos prie Bendrijos sienos, nesumokėjus muito, procentais, yra tokie:

Bendrovė

Dempingo skirtumas

S.C. T.M.K. – Artrom S.A.

17,8 %

S.C. Mittal Steel Roman S.A.

17,7 %

S.C. Silcotub S.A.

11,7 %

(78)

Kadangi buvo glaudžiai bendradarbiaujama (daugiau nei 80 % aptariamo produkto eksporto iš Rumunijos į Bendriją) ir nebuvo priežasties manyti, kad kuris nors eksportuojantis gamintojas sąmoningai nebendradarbiavo, likutinis dempingo skirtumas, taikomas visiems kitiems eksportuotojams Rumunijoje, buvo nustatytas tokiu pat lygiu kaip ir vienam bendradarbiaujančiam eksportuojančiam gamintojui S.C. T.M.K. – Artrom S.A., o konkrečiai – 17,8 %.

3.4.   Rusija

(79)

Dvi eksportuojančių gamintojų grupės pateikė atsakymus į klausimyno klausimus, vienoje iš jų yra keturi gamintojai ir penkios susijusios bendrovės – TMK grupė, kitoje vienas iš dviejų gamintojų – Pervouralskas ir Čeliabinskas.

3.4.1.   TMK grupės nebendradarbiavimas

(80)

Keturių gamintojų ir penkių susijusių bendrovių atsakymai į klausimyno klausimus buvo neišsamūs ir nenuoseklūs ir, išskyrus dvi susijusias bendroves, buvo pateikti pasibaigus nurodytam laikotarpiui.

(81)

Patikrinimai buvo atlikti dviejų iš keturių gamintojų ir vienos bendrovės Rusijoje patalpose, tačiau po jų kilo naujų neaiškumų dėl atsakymų į klausimyno klausimus. Kalbant apie du gamintojus, kurių patalpose buvo atlikti patikrinimai, nebuvo galima nustatyti patikimos normaliosios vertės ir eksporto kainos, kadangi pardavimo vidaus rinkoje ir eksportui sąrašai nebuvo išsamūs, vertė ir kiekiai neatitiko sąskaitų faktūrų, o produkto kontrolės numeriai (toliau – PKN) buvo neteisingi. Be to, nebuvo galima gauti patikimų gamybos sąnaudų.

(82)

Atsižvelgiant į nepatenkinamą dviejų gamintojų, kurių patalpose buvo atlikti patikrinimai, bendradarbiavimą, neišsamius dviejų tos grupės gamintojų atsakymus į klausimyno klausimus, ypač į tai, kad vienas gamintojas nepateikė jokių pardavimo sąrašų, ir į tai, kad iki nurodyto termino nebuvo gauta atsakymų į Komisijos perspėjimo laiškus, buvo nuspręsta neatlikti patikrinimų kitų dviejų grupės gamintojų patalpose.

(83)

Tik du iš trijų susijusių importuotojų pateikė išsamesnius atsakymus į klausimyno klausimus, tačiau tik vieną iš jų buvo galima patikrinti, o kito susijusio importuotojo perpardavimo operacijų sąrašas buvo neišsamus. Taigi susiję importuotojai bendradarbiavo tik iš dalies ir tam nedėjo daug pastangų.

(84)

TMK grupė teigė, kad ji negalėjo bendradarbiauti dėl PKN pasirinkimo, kuris, pasak jų, neatitiko įvairaus keturių gamintojų produkto asortimento. Tačiau reikėtų pažymėti, kad aptariamo produkto klasifikacija pagal pasiūlytą PKN struktūrą nesudarė jokių problemų Bendrijos gamintojams ir kitiems eksportuojantiems gamintojams, kurių keletas taip pat gamina įvairius BVV. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(85)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, buvo manoma, kad, remiantis TMK grupės duomenimis, negalima nustatyti dempingo skirtumo. Todėl pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį dempingo skirtumas buvo nustatytas remiantis turimais faktais.

3.4.1.1.   Normalioji vertė

(86)

Šiuo atveju buvo nustatyta, kad informacija apie Pervouralskui ir Čeliabinskui nustatytą normaliąją vertę, bus tinkami duomenys pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį. Iš tiesų ši informacija geriausiai atspindėtų Rusijos rinkos padėtį.

(87)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalį skaičiuojant skunde nurodytas gamybos sąnaudas naudota dujų kaina buvo koreguojama tokiu pat būdu kaip dviems bendradarbiaujantiems gamintojams, kaip apibrėžta toliau pateiktose 94–99 konstatuojamosiose dalyse, siekiant atspindėti dujų rinkos kainas per TL.

3.4.1.2.   Eksporto kaina

(88)

Eksporto kaina buvo apskaičiuota remiantis TL Eurostato duomenimis, sumažinta pagal kiekius ir vertę, kuriuos pateikė du bendradarbiaujantys gamintojai, nurodyti 91 konstatuojamojoje dalyje.

3.4.1.3.   Palyginimas

(89)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį buvo atlikti eksporto kainos koregavimai, atsižvelgiant į transporto ir draudimo išlaidas bei komisinius, remiantis skunde pateikta informacija.

3.4.1.4.   Dempingo skirtumas

(90)

Normaliosios vertės ir eksporto kainos palyginimas parodė, jog egzistuoja dempingas. Dempingo skirtumas, išreikštas CIF importo kainos prie Bendrijos sienos, prieš sumokant muitą, procentais, yra toks:

Bendrovė

Dempingo skirtumas

Volzhsky Pipe Works Open Joint Stock Company, Joint Stock Company Taganrog Metallurgical Works, Sinarsky Pipe Works Open Joint Stock Company ir Seversky Tube Works Open Joint Stock Company

35,8 %

3.4.2.   Pervouralskas ir Čeliabinskas

(91)

Pervouralskas ir Čeliabinskas per TL buvo atskiri juridiniai subjektai, bet nuo 2004 m. pabaigos jie yra susiję, nes Čeliabinskas turi daugumą Pervouralsko akcijų ir jai tiesiogiai vadovauja. Todėl šią grupę reikėtų apmokestinti tik vienu muitu.

3.4.2.1.   Normalioji vertė

(92)

Abiejų eksportuojančių gamintojų pardavimas vidaus rinkoje buvo tipiškas, kaip apibrėžta 41 konstatuojamojoje dalyje. Remiantis 42–45 konstatuojamosiose dalyse pateiktais metodais, normalioji vertė buvo nustatyta (atsižvelgiant į eksportuojamą produkto rūšį) remiantis pardavimo kainomis, tik pelningo pardavimo kainomis arba nustatyta normaliąja verte.

(93)

Nustatyta, kad bendrovės sąnaudų paskirstymas tam tikroms atskiroms produkto rūšims neatspindėjo didelių vidaus pardavimo kainų pokyčių ir svarbios sąnaudų dalies. Taigi, jis buvo laikomas nepatikimu. Buvo panaudoti turimi duomenys, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 18 straipsnyje. Šiuo atveju visos grupės pelną reikėjo apskaičiuoti remiantis aptariamo produkto pardavimu, kuris po to buvo naudojamas nustatant normaliąją vertę.

(94)

Atsižvelgiant į gamybos sąnaudas, ypač į energijos, per tyrimą buvo nustatyta, kad elektros kainos, kurias sumokėjo abi bendrovės, atspindėjo pirktos elektros energijos faktines gamybos sąnaudas. Šiuo atveju tai buvo įrodyta tuo, kad elektros kainos atitiko tarptautines rinkos kainas, palyginti su, pvz., Norvegija ir Kanada, kurios taip pat naudoja hidroelektrinėse pagamintą energiją. Tačiau to paties nebuvo galima pasakyti apie dujų kainas. Iš tiesų buvo nustatyta, kad dujų kainos, kurias mokėjo abi bendrovės, neatspindėjo dujų sąnaudų.

(95)

Remiantis Rusijos dujų tiekėjo AB Gazprom 2004 m. metinėje ataskaitoje paskelbtais duomenimis buvo nustatyta, kad dviejų Rusijos gamintojų už dujas mokama vidaus kaina buvo daug mažesnė nei vidutinė eksporto iš Rusijos į vakarines ir rytines Europos dalis kaina. Šioje ataskaitoje teigiama, kad „Gazprom Group reikalaujama tiekti gamtines dujas Rusijos vartotojams Federalinės tarifų tarnybos reguliuojamomis kainomis. Šiuo metu Rusijos kainos yra daug mažesnės nei tarptautinės gamtinių dujų kainos“, ir „AB Gazprom ir Rusijos Federacijos vyriausybė daug bendradarbiauja, siekdamos optimizuoti reguliuojamas dujų didmenines kainas“. Be to, dviejų Rusijos gamintojų už dujas mokama kaina buvo žymiai mažesnė nei Rumunijos ir Bendrijos gamintojų už dujas mokama kaina.

(96)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, manoma, kad dviejų Rusijos BVV gamintojų už dujas mokama kaina tyrimo laikotarpiu negalėjo atspindėti su gamyba ir dujų tiekimu susijusių sąnaudų.

(97)

Todėl, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalyje, dviejų Rusijos eksportuojančių gamintojų dujų sąnaudos buvo koreguotos remiantis į Vakarų Europą eksportuojamų dujų kaina, atėmus transporto sąnaudas ir akcizą, siekiant atspindėti dujų rinkos kainas per TL.

(98)

Abu gamintojai teigė, kad dujų sąnaudos buvo pateiktos apskaitos įrašuose ir kad koregavimas pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalį nėra pagrįstas. Šiuo atveju nėra abejojama, kad bendrovės teisingai įtraukė dujų tiekėjui sumokėtas kainas. Tačiau koregavimas grindžiamas tuo, kad pirktų dujų kainoje nepagrįstai atspindimos dujų gamybos ir platinimo sąnaudos.

(99)

Vėliau du gamintojai teigė, kad nebuvo įrodyta, jog Gazprom pramonės naudotojams nustatytos kainos yra žemesnės, kad jos padengtų sąnaudas. Tačiau keletas viešųjų šaltinių patvirtino Komisijos metodą, būtent dokumentą „Rusijos Federacijos ekonominis tyrimas, 2004 m.“, kurį 2004 m. liepos mėn. paskelbė EBPO.

3.4.2.2.   Eksporto kaina

(100)

Visas eksportas į Bendriją buvo vykdomas tiesiogiai nepriklausomiems pirkėjams, todėl eksporto kaina buvo nustatyta, kaip apibrėžta 46 konstatuojamojoje dalyje.

3.4.2.3.   Palyginimas

(101)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį atlikti transporto, tvarkymo, krovimo ir papildomų sąnaudų, pakavimo ir komisinių koregavimai.

3.4.2.4.   Dempingo skirtumas

(102)

Normaliosios vertės ir eksporto kainos palyginimas parodė, jog egzistuoja dempingas. Dempingo skirtumas, išreikštas CIF importo kainos prie Bendrijos sienos, prieš sumokant muitą, procentais, yra toks:

Bendrovė

Dempingo skirtumas

Joint Stock Company Chelyabinsk Tube Rolling Plant ir Joint Stock Company Pervouralsky Novotrubny Works

24,1 %

3.4.3.   Išvados dėl dempingo Rusijos atveju

(103)

Kadangi 79 konstatuojamojoje dalyje minėtos bendrovės sudaro visą eksportą iš Rusijos į Bendriją, likutinis dempingo skirtumas buvo nustatytas tuo pačiu lygiu kaip ir bendrovei iš nebendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų grupės, konkrečiai – 35,8 %.

3.5.   Ukraina

3.5.1.   RER

(104)

Tuo metu kai tyrimas buvo inicijuojamas, Ukrainoje buvo taikomas pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies b punktas. Šiame straipsnyje nurodyta, kad vykdant antidempingo tyrimo dėl importo iš Ukrainos procedūrą, normalioji vertė pagal minėto straipsnio 1–6 dalis nustatoma tiems gamintojams, kurie atitinka pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkte nustatytus kriterijus.

(105)

Trumpumo ir aiškumo sumetimais (bendrovės pareiškėjos privalo įrodyti, kad juos atitinka) toliau pateikiami apibendrinti kriterijai:

verslo sprendimai priimami atsižvelgiant į rinkos sąlygas be jokio reikšmingo valstybės kišimosi, o sąnaudos atspindi rinkos vertes;

įmonės turi vieną aiškų svarbiausių apskaitos dokumentų, kurių nepriklausomas auditas buvo atliktas pagal tarptautinius apskaitos standartus ir kurie yra taikomi įvairiems tikslams, rinkinį;

nėra jokių reikšmingų iškraipymų, perkeltų iš ankstesnės ne rinkos ekonomikos sistemos;

teisinį tikrumą ir stabilumą užtikrina bankroto ir nuosavybės įstatymai;

valiuta konvertuojama pagal rinkos kursą.

(106)

Trys Ukrainos eksportuojantys gamintojai paprašė suteikti RER pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies b punktą ir užpildė prašymo dėl RER taikymo eksportuojantiems gamintojams formas.

(107)

Komisija gavo ir tų įmonių patalpose patikrino visą RER paraiškose pateiktą būtiną informaciją.

(108)

Tyrimu parodyta, kad trys pirmiau minėtos Ukrainos eksportuojančių gamintojų grupės atitinka visus reikalaujamus kriterijus, todėl joms buvo suteiktas RER.

(109)

Bendrijos pramonės atstovams buvo suteikta galimybė teikti pastabas ir jie nesutiko, kad visi eksportuojantys gamintojai atitiko visus pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkte nustatytus penkis reikalavimus. Tiksliau tariant, Bendrijos pramonės atstovai teigė, kad i) valstybė galėtų vėl perimti tam tikrų privatizuotų eksportuojančių gamintojų bendrovių kontrolę; ii) valstybė kišosi į jų kasdienius sprendimus; iii) TL Ukrainoje galiojantys darbo, bankroto ir nuosavybės teisės aktai ir įstatymai neužtikrino tinkamų rinkos ekonomikos sąlygų; ir iv) valstybė kišosi sprendžiant eksporto kainų ir gamybos sąnaudų klausimus. Buvo tinkamai atsižvelgta į Bendrijos pramonės atstovų pastabas.

(110)

Tačiau šios pastabos nepateikia pakankamai įrodymų, kad bet kuris iš pirmiau pateiktų penkių kriterijų, pagal kuriuos Ukrainos eksportuojančių gamintojų prašymai dėl RER buvo analizuojami pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punktą, nebuvo įvykdytas. Iš tiesų, tyrimu parodyta, kad valstybė per daug nesikišo bendrovėms priimant verslo sprendimus.

(111)

Šiuo atžvilgiu reikia priminti, kad remiantis Komisijos praktika, jeigu valstybė yra dalinė savininkė, tai nėra pakankamas įrodymas, kad pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkto1 kriterijus nėra įvykdytas.

(112)

Taip pat buvo nustatyta, kad pagrindinės gamybos sąnaudos atspindėjo rinkos vertę.

(113)

Kalbant apie dujų ir elektros energijos kainas, nustatyta, kad jos atitiko vidutines kainas Ukrainoje, net jei jos yra mažesnės už kainas Europoje ir kitose rinkose. Tačiau to nepakanka įrodyti, kad 1 kriterijus nebuvo įvykdytas, kadangi dujos ir elektra sudaro pakankamai mažą BVV gamybos sąnaudų dalį ir kadangi tos kainos (nustačius, kad jos buvo iškraipytos) buvo koreguotos iki rinkos kainų siekiant apskaičiuoti dempingą (žr. 119–127 konstatuojamąsias dalis).

(114)

Be to, tyrimu parodyta, kad Ukrainoje galiojantys įstatymai dėl užimtumo ir darbo sąlygų atitiko rinkos ekonomikos principus. Visų pirma, nustatyta, kad trys eksportuojančių gamintojų grupės galėjo laisvai įdarbinti ar atleisti iš darbo savo darbuotojus.

(115)

Be to, Bendrijos pramonės atstovų argumentais nebuvo galima paneigti Komisijos išvadų, kad bankroto ir nuosavybės teisės aktai ir įstatymai užtikrino tinkamas rinkos ekonomikos sąlygas trims eksportuotojų grupėms.

(116)

Todėl nebuvo pagrindo nesuteikti RER trims Ukrainos eksportuojantiems gamintojams. Buvo konsultuotasi su Patariamuoju komitetu, kuris neprieštaravo Komisijos išvadoms.

3.5.2.   Dempingo skaičiavimas

(117)

Trys eksportuojančių gamintojų grupės pateikė atsakymus į klausimyno klausimus. Vieną grupę sudaro du gamintojai ir du susiję prekybininkai, kitą – vienas gamintojas ir du susiję prekybininkai, nors pastarasis eksportuojantis gamintojas neturi susijusios bendrovės, dalyvaujančios aptariamo produkto gamybos arba pardavimo procese.

3.5.3.   Normalioji vertė

(118)

Trijų eksportuojančių gamintojų grupių bendra panašaus produkto pardavimo vidaus rinkoje apimtis buvo tipiška, kaip apibrėžta 41 konstatuojamojoje dalyje. Vienai produkto rūšies daliai normalioji vertė buvo pagrįsta nepriklausomų pirkėjų Ukrainoje sumokėtomis arba mokėtinomis kainomis įprastomis prekybos sąlygomis, o produkto rūšių, kurių pardavimas vidaus rinkoje buvo nepakankamas, kad jį būtų galima laikyti tipišku arba jis nebuvo vykdomas įprastomis prekybos sąlygomis, normalioji vertė buvo apskaičiuota, kaip apibrėžta 45 konstatuojamojoje dalyje.

(119)

Atsižvelgiant į gamybos sąnaudas, ypač energijos, per tyrimą buvo nustatyta, kad energijos kainas, kurias sumokėjo trys bendrovių grupės, reguliavo valstybė ir jos buvo gerokai mažesnės už tarptautines kainas.

(120)

Trims eksportuojančių gamintojų grupėms Ukrainos valstybei priklausančių ir (arba) valstybės reguliuojamų elektros tiekėjų nustatytos kainos buvo palygintos su kainomis Rumunijoje ir Bendrijoje pagal tą pačią elektros naudotojų kategoriją. Visais atvejais nustatyta, kad kainos buvo gerokai mažesnės nei kainos Rumunijoje ir Bendrijoje ir padaryta išvada, kad elektros kainos, kurias sumokėjo Ukrainos eksportuotojai, neatspindėjo pirktos elektros energijos faktinių gamybos ir pardavimo sąnaudų.

(121)

Trys bendradarbiaujantys Ukrainos eksportuotojai nepritarė šioms išvadoms ir teigė, kad jų apskaitos dokumentuose pateiktos sąnaudos atspindėjo elektros energijos tiekėjams faktiškai sumokėtą kainą. Tačiau nė vienu šių argumentų nebuvo galima paaiškinti kainų skirtumo Rumunijoje ir vidutinių kainų Bendrijoje, todėl pirmiau pateiktos išvados buvo patvirtintos.

(122)

To paties principo buvo laikomasi kalbant apie dujų kainas. Atlikus palyginimą paaiškėjo, kad Ukrainos eksportuotojams valstybei priklausančių ir (arba) valstybės reguliuojamų tiekėjų nustatytos dujų kainos buvo maždaug perpus mažesnės už kainas Rumunijoje ir taip pat gerokai mažesnės nei tai pačiai bendrai naudotojų kategorijai Bendrijoje nustatytos vidutinės dujų kainos.

(123)

Per TL didžioji Ukrainos dujų tiekėjų dalis buvo iš Rusijos. OAO Gazprom 2004 m. metinėje ataskaitoje teigiama, kad „tiekdamas dujas NVS valstybėms, OAO „Gazprom“ tęsia (tęsė) savo pagrindinį strateginį tikslą – sukurti sąlygas siekiant be kliūčių per jų teritoriją pervežti Rusijos dujas į Europą“ ir, kad „ataskaitiniais metais 84,9 % bendro Ukrainai tiekto dujų kiekio […] nustatyti, kaip mokestis už pervežimo paslaugas“. Dujų eksporto iš Rusijos į Ukrainą kaina negalėjo būti palyginimo pagrindu siekiant nustatyti, ar dujų kainos, kurias sumokėjo Ukrainos eksportuotojai atspindėjo sąnaudas, susijusias su pirktų dujų gamyba ir pardavimu, nes eksporto kainai galėjo daryti įtakos mainų prekybos susitarimas.

(124)

Be to, kainos, kurias mokėjo Ukrainos eksportuojantys gamintojai, buvo palygintos su eksporto iš Rusijos į Vakarų ir Rytų Europą kainos vidurkiu, kaip nurodyta pirmiau, ir su dujų kainų vidurkiu Šiaurės Amerikoje, kurios buvo nustatytos pagal dujoms taikomą Nymex Henry Hub indeksą. Abiem atvejais kainos buvo gerokai mažesnės.

(125)

Atsižvelgiant į tai, padaryta išvada, kad dujų kainos, kurias mokėjo Ukrainos eksportuojantys gamintojai, kurios buvo tiesiogiai susijusios su OAO Gazprom paskelbta eksporto kaina eksportui į Ukrainą ir kuriai, kaip nustatyta, darė įtakos mainų prekybos susitarimas, neatspindėjo pirktų dujų susijusių gamybos ir pardavimo sąnaudų.

(126)

Ir vėl trys bendradarbiaujantys Ukrainos eksportuotojai nepritarė šioms išvadoms ir teigė, kad jų apskaitos dokumentuose pateiktos sąnaudos atspindėjo dujų tiekėjams faktiškai sumokėtą kainą. Tačiau šiais argumentais nebuvo galima paneigti pirmiau pateiktų išvadų, kadangi Rusijos tiekiamų dujų Ukrainai kainai didelę įtaką darė per TL galiojantis susitarimas dėl dujų pervežimo per Ukrainą, kaip patvirtinta „OAO Gazprom“ 2004 m. metinėje ataskaitoje.

(127)

Todėl, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalyje, Ukrainos eksportuojančių gamintojų elektros ir dujų sąnaudos buvo pakoreguotos siekiant atspindėti su elektros ir dujų gamyba bei pardavimu susijusias sąnaudas per TL. Koreguojant buvo remiamasi kainų vidurkiu per TL Rumunijoje, kuri yra rinkos ekonomikos šalis taip pat importuojanti dujas iš Rusijos ir nuo kurios atstumas iki Rusijos dujų telkinių yra beveik tas pats. Vidutinė kaina Rumunijai buvo pagrįsta patikrintais duomenimis, surinktais iš aptariamo produkto Rumunijos eksportuojančių gamintojų. Reikia pažymėti, kad ši vidutinė kaina nedaug skiriasi nuo vidutinės dujų eksporto kainos, pirmiau nustatytos Rusijai.

(128)

Vienas eksportuotojas teigė, kad pelno skirtumas, naudotas nustatant normaliąją vertę, skyrėsi nuo vidutinio pelno, kurį gavo šis eksportuotojas iš pardavimo vidaus rinkos, ir buvo pernelyg didelis. Reikėjo atmesti šį teiginį, nes pelnas, naudotas apskaičiuojant normaliąją vertę buvo apskaičiuotas pagal taikomą nuostatą, t. y. pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalies pirmą sakinį. Kitaip tariant, naudotas pelno skirtumas buvo lygus panašaus produkto gamybos ir pardavimo pelno skirtumui įprastomis prekybos sąlygomis Ukrainos vidaus rinkoje. Apskaičiuojant buvo remiamasi informacija, kurią pateikė bendrovė atsakymuose į klausimyno klausimus, ir kurią buvo galima patikrinti.

3.5.4.   Eksporto kaina

(129)

Dvi eksportuojančių gamintojų grupės daugiausia eksportavo per susijusią prekybos bendrovę, įsikūrusią trečiojoje šalyje. Eksporto kaina šioms dviems eksportuojančių gamintojų grupėms buvo nustatyta remiantis susijusių prekybos bendrovių perpardavimo kainomis pirmiesiems nepriklausomiems pirkėjams Bendrijoje, išskyrus keletą sandorių, kurie atitiko šių eksportuojančių gamintojų tiesioginį pardavimą nepriklausomiems pirkėjams Bendrijoje. Pastaruoju atveju, eksporto kaina buvo nustatyta kaip faktiškai sumokėta arba mokėtina kaina už produktą, parduotą eksportui iš Ukrainos į Bendriją.

(130)

Kitas eksportuojantis gamintojas visą pardavimą vykdė nepriklausomiems pirkėjams Bendrijoje, todėl eksporto kaina buvo nustatyta pagal faktiškai sumokėtą arba mokėtiną kainą už produktą, parduotą eksportui iš Ukrainos į Bendriją, kaip apibrėžta 46 konstatuojamojoje dalyje.

3.5.5.   Palyginimas

(131)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį, prireikus, buvo daromi koregavimai, atsižvelgiant į transporto nuolaidų, draudimo, tvarkymo, pakrovimo, papildomų sąnaudų, kredito ir komisinių mokesčių nuolaidas.

(132)

Dviems eksportuojančių gamintojų grupėms, kurios didžiąją savo pardavimo dalį vykdė per susijusius prekybininkus, eksporto kainos dėl komisinių mokesčių koregavimas buvo atliktas pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies i punktą tais atvejais, kai pardavimas vykdomas per susijusius prekybininkus, nes susijusių prekybininkų funkcijos buvo panašios į komisinius gaunančio atstovo. Komisinių lygis buvo apskaičiuojamas remiantis tiesioginiais tokias funkcijas patvirtinančiais duomenimis. Šiame kontekste apskaičiuojant komisinius buvo atsižvelgta į susijusių prekybininkų PBA išlaidas, patirtas parduodant aptariamą produktą, kurią pagamino Ukrainos gamintojai, ir į pagrįstą pelno skirtumą. Pastaroji buvo pagrįsta svertiniu pelno skirtumo vidurkiu parduodant panašų produktą nesusijusiems pirkėjams, nustatytu trims nesusijusiems importuotojams Bendrijoje, kurie tyrime bendradarbiavo ir pateikė informaciją, kuri buvo patikrinta.

(133)

Dvi eksportuotojų grupės nesutiko su Komisijos atliktais apskaičiavimais ir teigė, kad koreguojant naudotas pelno skirtumas buvo pernelyg didelis. Viena eksportuotojų grupė teigė, kad vienas nesusijusių importuotojų importavo ir perpardavė tik vieną vamzdžių rūšį, kurios Ukrainos eksportuotojas nepardavė EB. Be to, abi eksportuotojų grupės teigė, kad pelno skirtumo vidurkis, apskaičiuotas remiantis trijų bendradarbiaujančių nesusijusių importuotojų Bendrijoje pateiktais duomenimis buvo nepagrįstas, nes nustatytas svertinis pelno skirtumo vidurkis buvo didesnis nei Bendrijos pramonės tikslinis pelnas.

(134)

Šiuo atžvilgiu pažymėtina, kad tvirtinimas, jog koregavimui pagrįsti naudotas pelno skirtumas buvo didesnis nei Bendrijos pramonės tikslinis pelnas, yra nepagrįstas. Abu pelno skirtumai yra nustatyti skirtingais atvejais ir skirtingiems tikslams. Be to, tai neįrodo, kad naudotas pelno skirtumas nėra pagrįstas. Šiuo atveju reikėtų priminti, kad naudotas pelno skirtumas buvo pagrįstas bendradarbiaujančių bendrovių pateikta patikrinta informacija ir susijęs su TL. Be to, nebuvo pateikta įrodymų, kaip panašių produktų rūšys, kurias pardavė bendradarbiaujančios bendrovės, būtų iškreipusios pelno skirtumo skaičiavimą. Tokiomis aplinkybėmis, pardavimo, atlikto per susijusias prekybos bendroves, koregavimas pagal 2 straipsnio 10 dalies i punktą yra išlaikomas.

(135)

Be to, remiantis eksportuotojų pateiktomis pastabomis, ištaisytos kelios kanceliarijos klaidos ir atitinkamai perskaičiuotas dempingo skirtumas.

3.5.6.   Dempingo skirtumas

(136)

Normaliosios vertės ir eksporto kainos palyginimas parodė, jog egzistuoja dempingas. Dempingo skirtumai, išreikšti CIF importo kainos prie Bendrijos sienos, prieš sumokant muitą, procentais, yra tokie:

Bendrovė

Dempingo skirtumas

OJSC Dnepropetrovsk Tube Works

12,3 %

CJSC Nikopolsky Seamless Tubes Plant Niko Tube ir OJSC Nizhnedneprovsky Tube Rolling Plant

25,1 %

CJSC Nikopol Steel Pipe Plant Yutist

25,7 %

(137)

Kadangi buvo glaudžiai bendradarbiaujama (daugiau nei 80 % aptariamo produkto eksporto iš Ukrainos į Bendriją) ir nebuvo priežasties manyti, kad kuris nors eksportuojantis gamintojas sąmoningai nebendradarbiavo, likutinis dempingo skirtumas, taikomas visiems kitiems eksportuotojams Ukrainoje, buvo nustatytas tokiu pat lygiu kaip ir vienam bendradarbiaujančiam eksportuojančiam gamintojui CJSC Nikopol Steel Pipe Plant Yutist, konkrečiai – 25,7 %.

4.   ŽALA

4.1.   Bendrijos gamyba

(138)

Yra žinoma, kad Bendrijoje aptariamą produktą gamina aštuoni gamintojai, kurių vardu buvo pateiktas skundas. Jie įsikūrę Vokietijoje, Italijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje ir Austrijoje, o jų produkcija sudaro 62 % Bendrijos produkcijos, ir per TL buvo lygi 2 618 771 tonai.

(139)

Be to, inicijuojant tyrimą buvo žinomi dvylika Bendrijos gamintojų, nesančių skundo pateikėjais, įsikūrusių Jungtinėje Karalystėje, Lenkijoje, Čekijos Respublikoje, Švedijoje, Italijoje ir Slovakijoje. Taip pat buvo susisiekta su kitais Bendrijos gamintojais, kurie nebuvo žinomi inicijuojant tyrimą, daugiausia įsikūrusiais naujose valstybėse narėse. Tik du iš šių gamintojų pateikė pagrindinius duomenis apie panašaus produkto gamybą ir pardavimą per nagrinėjamąjį laikotarpį. Atsižvelgiant į tai, per TL Bendrija pagamino 2 618 771 toną panašaus produkto.

4.2.   Bendrijos pramonė

(140)

Skundą parėmė šie Bendrijos gamintojai:

Dalmine S.p.A., Bergamas, Italija

Rohrwerk Maxhütte GmbH, Sulzbach-Rosenberg, Vokietija

Tubos Reunidos S.A., Amurrio, Ispanija

Vallourec & Mannesmann France S.A, Boulogne Billancourt, Prancūzija

V&M Deutschland GmbH, Diuseldorfas, Vokietija

Voest Alpine Tubulars GmbH, Kinderberg-Aumuehl, Austrija.

(141)

Kadangi šių šešių bendradarbiaujančių skundą pateikusių Bendrijos gamintojų pagaminama produkcija sudaro 61 % Bendrijos aptariamo produkto produkcijos, jie sudaro Bendrijos pramonę, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje ir 5 straipsnio 4 dalyje.

(142)

Pažymima, kad vienas iš skundą pateikusių gamintojų (Dalmine) yra susijęs su vienu iš bendradarbiaujančių Rumunijos eksportuojančių gamintojų (Silcotub) ir iš pastarojo importavo aptariamą produktą. Tačiau patikrinus buvo nustatyta, kad šis importas, palyginti su Dalmine gamybos apimtimi, buvo nedidelis ir daugiausia papildė produktų asortimentą. Dėl šios priežasties buvo padaryta išvada, kad šis sąryšis nebuvo toks, kad šio Bendrijos gamintojo būtų galima neįtraukti į Bendrijos pramonės apibrėžimą.

4.3.   Bendrijos suvartojimas

(143)

Bendrijos suvartojimas buvo nustatytas remiantis penkių atrinktų Bendrijos gamintojų ir visų kitų gamintojų Bendrijoje, kurie pateikė tokią informaciją, pardavimo Bendrijos rinkoje apimtimi bei atitinkamiems KN kodams priskiriamų produktų importu iš visų trečiųjų šalių pagal Eurostatą.

(144)

Remiantis šiais duomenimis buvo nustatyta, kad per nagrinėjamąjį laikotarpį suvartojimas sumažėjo 8 % nuo 2 149 024 tonų 2001 m. iki 1 985 361 tonos 2004 m. Pirmiausia 2002 m. suvartojimas labai sumažėjo, t. y. 14 %, palyginti su 2001 m., 2003 m. išliko pastovus, po to vėl padidėjo 2004 m. ir buvo lygus 1 985 361 tonai. BVV suvartojimas yra susijęs su visu ekonominiu ciklu ir pirmiausia su pokyčiais naftos ir dujų sektoriuje. Suvartojimo padidėjimą per TL galima paaiškinti tuo, kad 2004 m. didelės naftos ir dujų kainos paskatino investicijas į šiuos sektorius ir todėl padidėjo tam tikrų BVV pasiūla.

1   lentelė

 

2001

2002

2003

2004 (TL)

Bendrijos suvartojimas (tonomis)

2 149 024

1 855 723

1 851 502

1 985 361

Indeksas

100

86

86

92

4.4.   BVV importas iš tiriamųjų šalių

(145)

Komisija svarstė, ar BVV, kurių kilmės šalys yra Kroatija, Ukraina, Rumunija ir Rusija, importo poveikį reikėtų vertinti bendrai pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalį.

(146)

Kaip nurodyta pirmiau, šis tyrimas parodė, kad vidutinis dempingo skirtumas, nustatytas kiekvienai iš keturių tiriamųjų šalių, viršija de minimis ribą, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 9 straipsnio 3 dalyje, o importo iš kiekvienos iš šių šalių apimtis nėra nereikšminga, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 5 straipsnio 7 dalyje (jų rinkos dalis per TL siekė atitinkamai 1,3 % Kroatijoje, 4,3 % Rumunijoje, 4,6 % Ukrainoje ir 11,3 % Rusijoje).

(147)

Padidėjo importo iš visų tiriamųjų šalių, išskyrus Ukrainą, kuri per nagrinėjamąjį laikotarpį išlaikė didelį importo lygį, apimtis. Panaši importo iš visų tiriamųjų šalių kainų raida, t. y. Bendrijos pramonės kainos buvo labai sumažintos. Importo iš tiriamųjų šalių vidutinės kainos buvo daug mažesnės už Bendrijos pramonės kainas. Importo iš Kroatijos, Ukrainos ir Rumunijos kainos buvo maždaug vienodo lygio. Rusijos kainos buvo daug mažesnės, tačiau taip galėjo atsitikti dėl skirtingo į Bendriją eksportuotų produktų asortimento. Kaip minėta pirmiau, buvo nustatyta, kad iš keturių tiriamųjų šalių importuota aptariamas produktas ir Bendrijos pramonės pagamintas ir parduotas panašus produktas pasižymi tomis pačiomis pagrindinėmis techninėmis, fizinėmis ir cheminėmis savybėmis bei naudojamos tiems patiems galutiniams tikslams. Be to, visi produktai buvo parduoti per panašius prekybos kanalus tiems patiems pirkėjams ir buvo nustatyta, kad jie tarpusavyje konkuravo.

(148)

Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes buvo padaryta išvada, kad buvo įvykdytos visos BVV, kurių kilmės šalys yra keturios tiriamosios šalys, importo bendro vertinimo sąlygos.

(149)

Kai kurie Ukrainos ir Rumunijos eksportuojantys gamintojai teigė, kad importas iš jų šalių neturėtų būti vertinamas bendrai su kitų šalių, tiriamų siekiant išnagrinėti žalą ir priežastinį ryšį, importu, nes importo apimties tendencijos buvo skirtingos. Šiuo klausimu pažymima, kad importo tendencijos yra tik vienas iš daugelio šiuo atveju nagrinėjamų parametrų. Faktas, kad importo iš įvairių šalių lygis nėra identiškas, pats savaime nėra priežastis vertinimą atlikti atskirai. Iš tiesų 147 konstatuojamojoje dalyje aprašyti importo iš keturių tiriamųjų šalių panašumai. Tuo remiantis ir atsižvelgiant į tai, kad nėra tolesnių nuorodų apie konkurencijos trūkumą, neįmanoma atskirti importo iš šių keturių šalių poveikio paprasčiausiai remiantis atitinkamomis apimties tendencijomis. Priešingai, pirmiau aprašyti panašumai leidžia atlikti bendrą vertinimą.

(150)

Šiuo atveju visoms keturioms šalims, įskaitant Ukrainą ir Rumuniją, buvo nustatyta, kad importuoti produktai ir Bendrijoje pagaminti produktai pasižymėjo tokiomis pačiomis pagrindinėmis fizinėmis ir (arba) cheminėmis savybėmis (žr. 39 konstatuojamąją dalį dėl panašaus produkto). Be to, importas iš kiekvienos iš keturių tiriamųjų šalių buvo didelis, t. y. viršijo pagrindinio reglamento 5 straipsnio 7 dalyje apibrėžtą nereikšmingos apimties ribą. Šiuo klausimu pastebima, kad importo iš Ukrainos ir Rumunijos rinkos dalis sudarė atitinkamai daugiau kaip 4,5 % ir 4,3 %. Galiausiai, papildant pirmiau išdėstytus argumentus, importas iš visų keturių šalių labai sumažino Bendrijos pramonės kainas (22–43 %), o importas iš Ukrainos ir Rumunijos Bendrijos pramonės kainas sumažino 36 % ir 22 % (žr. toliau). Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes, daroma išvada, kad įvykdytos visos importo iš keturių šalių, tiriamų siekiant išnagrinėti žalą ir priežastinį ryšį, bendro vertinimo sąlygos. Todėl atskiro vertinimo prašymas buvo atmestas.

(151)

Importas iš keturių tiriamųjų šalių padidėjo nuo 304 268 tonų 2001 m. iki 426 186 tonų per TL. Bendra rinkos dalis padidėjo nuo 14,2 % 2001 m. iki 21,5 % per TL. Šią raidą reikėtų vertinti atsižvelgiant į mažėjantį suvartojimą.

2   lentelė

 

2001

2002

2003

2004 (TL)

Importas (tonomis)

304 268

307 441

342 626

426 186

Indeksas

100

101

113

140

Rinkos dalis

14,2 %

16,6 %

18,5 %

21,5 %

(152)

Vidutinė svertinė BVV, kurių kilmės šalys yra keturios tiriamosios šalys, importo kaina padidėjo 16 %, t. y. nuo 433 EUR už toną 2001 m. iki 501 EUR už toną per TL. Nuo 2001 m. iki 2002 m. kainos šiek tiek sumažėjo, t. y. 3 % nuo 433 EUR iki 418 EUR, ir 2003 m. toliau mažėjo iki 397 EUR, tada smarkiai padidėjo iki 501 EUR, t. y. pasiekė daug didesnį lygį negu 2001 m. Kainų padidėjimas per TL gali būti daugiausia susijęs su TL padidėjusiomis žaliavų kainomis.

3   lentelė

 

2001

2002

2003

2004 (TL)

Vidutinė svertinė CIF kaina prie Bendrijos sienos (EUR/t)

433

418

397

501

Indeksas

100

97

92

116

(153)

Siekdama nustatyti kainų sumažinimą, Komisija išanalizavo TL duomenis. Atitinkamos Bendrijos pramonės pardavimo kainos buvo pardavimo nepriklausomiems pirkėjams kainos, prireikus pakoreguotos pagal gamintojų kainų lygį, t. y. išskyrus vežimo Bendrijoje išlaidas ir atėmus nuolaidas ir grąžinimus. Klausimynuose apibrėžtų skirtingų besiūlių vamzdžių ir vamzdelių rūšių kainos buvo palygintos su eksportuotojų nustatytomis pardavimo kainomis, atėmus nuolaidas, ir jeigu reikia, pakoregavus pagal CIF kainą prie Bendrijos sienos, atitinkamai jas patikslinus, atsižvelgiant į antidempingo muitus ir sąnaudas po importo.

(154)

Apskaičiuojant svertinį vidutinį kainų sumažinimo skirtumą, buvo atsižvelgiama į bendradarbiaujančių gamintojų eksporto kainas ir Eurostato duomenis. Per TL Rusijos svertinis vidutinis kainų sumažinimo skirtumas sudarė 43 %, Ukrainos – 36 %, Rumunijos – 22 % ir Kroatijos – 26 %.

4.5.   Bendrijos pramonės padėtis

(155)

Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalį nagrinėjant importo dempingo kaina poveikį Bendrijos pramonei buvo įvertinti visi ekonominiai veiksniai, turintys įtakos pramonės būklei per nagrinėjamąjį laikotarpį.

(156)

Gamybos apimtis kito panašiai kaip ir suvartojimas, nors sumažėjimas 2002 m. ir 2003 m. bei padidėjimas per TL santykine prasme buvo didesnis nei suvartojimo sumažėjimas ir padidėjimas per tuos pačius laikotarpius. Ji smarkiai sumažėjo, t. y. 21 % nuo 1 495 278 tonų 2001 m. iki 1 174 414 tonų 2002 m. 2003 m. gamybos apimtis sudarė tik tris ketvirtadalius 2001 m. gamybos apimties. Tačiau dėl investicijų į naftos ir dujų pramonę per TL padidėjus paklausai, gamybos apimtis vėl padidėjo ir per TL sudarė 1 290 258 tonas.

4   lentelė

 

2001

2002

2003

2004 (TL)

Gamyba (tonomis)

1 495 278

1 174 414

1 126 188

1 290 258

Indeksas

100

79

75

86

(157)

Gamybos pajėgumai buvo nustatyti remiantis nominaliais Bendrijos pramonei priklausančių gamybos vienetų pajėgumais, atsižvelgiant į gamybos nutraukimo laikotarpius bei tai, kad kai kuriais atvejais dalis pajėgumų buvo panaudota kitiems produktams, pagamintiems naudojant tas pačias gamybos linijas.

(158)

BVV gamybos pajėgumai per nagrinėjamąjį laikotarpį nesikeitė. Tačiau sumažėjus gamybos apimčiai pajėgumų panaudojimo rodikliai sumažėjo 12 procentinių punktų nuo 87 % iki 75 %. Pajėgumų panaudojimas per TL padidėjo dėl per TL padidėjusios gamybos apimties ir pastovių gamybos pajėgumų.

5   lentelė

 

2001

2002

2003

2004 (TL)

Gamybos pajėgumai (tonomis)

1 722 350

1 717 919

1 709 605

1 709 078

Indeksas

100

100

99

99

Pajėgumų panaudojimas

87 %

68 %

66 %

75 %

(159)

Kalbant apie atsargas, didžioji dalis produkcijos pagaminama vykdant užsakymus. Todėl nors per nagrinėjamąjį laikotarpį pastebėtas 13 % atsargų kiekio padidėjimas, laikoma, kad šiuo atveju atsargos nebuvo svarbus žalos rodiklis.

6   lentelė

 

2001

2002

2003

2004 (TL)

Atsargos (tonomis)

95 032

100 471

90 979

107 521

Indeksas

100

106

96

113

(160)

Nuo 2001 m. iki TL investicijos į panašaus produkto gamybą sumažėjo nuo 66 852 644 EUR iki 26 101 700 EUR ir jomis buvo palaikomas tik esamas gamybos pajėgumų lygis, o ne siekiama padidinti gamybos apimtį.

7   lentelė

 

2001

2002

2003

TL

Investicijos (EUR)

66 852 644

56 581 829

45 518 515

26 101 700

Indeksas

100

85

68

39

(161)

Buvo nustatyta, kad Bendrijos pramonės produktai susijusiems pirkėjams buvo parduodami rinkos kainomis, todėl į šį pardavimą buvo taip pat atsižvelgiama analizuojant Bendrijos pramonės pardavimą ir rinkos dalį.

(162)

BVV pardavimo Bendrijos rinkoje apimtis sumažėjo nuo 862 054 tonų 2001 m. iki 725 145 tonų 2002 m., t. y. 16 %, ir toliau iki 683 985 tonų 2003 m., kuomet Bendrijos pramonės teigimu paklausa buvo nepaprastai maža. Per TL pardavimas vėl padidėjo ir pasiekė 729 555 tonas, t. y. vis dar daug mažesnį nei 2001 m. lygį.

(163)

Visa BVV pardavimo Bendrijos rinkoje apimtis nuo 2001 m. iki TL sumažėjo 15 %, o Bendrijos suvartojimas sumažėjo tik 8 %, todėl Bendrijos pramonė neteko rinkos dalies, lygios 3 procentiniams punktams. Rinkos dalis sumažėjo nuo 40,1 % 2001 m. iki 36,7 % per TL.

8   lentelė

 

2001

2002

2003

TL

Pardavimas EB (tonomis)

862 054

725 145

683 985

729 555

Indeksas

100

84

79

85

Rinkos dalis

40,1 %

39,1 %

36,9 %

36,7 %

(164)

Padidėjus žaliavų kainoms (tai turėjo įtakos visai pramonei) per nagrinėjamąjį laikotarpį vidutinė Bendrijos pramonės vieneto pardavimo kaina padidėjo 10 %.

(165)

Po to, kai vidutinės kainos padidėjo 4 % nuo 672 EUR 2001 m. iki 701 EUR 2002 m., 2003 m. kainos pasiekė žemiausią ribą ir nukrito iki 651 EUR, po to vėl smarkiai padidėjo per TL ir siekė 736 EUR.

(166)

Priklausomai nuo gamybos proceso, Bendrijos pramonė kaip žaliavą BVV gamybai naudojo atliekas arba ruošinius ir luitus. Žaliava sudaro pagrindinę BVV gamybos kainos sudedamąją dalį, bei daro tiesioginę įtaką pardavimo kainų raidai. 2001 m. ir 2002 m. žaliava sudarė 35 % visos Bendrijos pramonės BVV gamybos kainos, 2003 m. – 38 %, o per TL žaliavos kainos sudarė jau 47 % visos kainos.

(167)

Iš tiesų buvo nustatyta, kad per 2004 m. vidutinės žaliavų kainos smarkiai padidėjo ir tai atsispindėjo didesnėse Bendrijos pramonės pardavimo kainose ir didesnėse importo kainose.

9   lentelė

 

2001

2002

2003

TL

Vidutinė svertinė kaina (EUR/t)

672

701

651

736

Indeksas

100

104

97

110

(168)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį vidutinis svertinis Bendrijos pramonės grynosios apyvartos pelningumas smarkiai sumažėjo nuo 3 % 2001 m. iki – 10 % per TL. Pelningumo tendencija neatitinka pardavimo vertės tendencijos. Iš tiesų aptariamo produkto pelningumas per TL buvo labiau neigiamas nei per bet kuriuos trejus ankstesnius metus, o pardavimas per TL net padidėjo, palyginti su 2002 m. ir 2003 m. Šią raidą paaiškina tai, kad žaliavų kainų padidėjimas negalėjo visiškai atsispindėti pardavimo kainose. Iš tiesų padidėjusios žaliavų kainos negalėjo būti perduotos galutiniams pirkėjams dėl žemų importo iš tiriamųjų šalių kainų.

10   lentelė

 

2001

2002

2003

TL

Ikimokestinio pelno skirtumas

3 %

–9 %

–5 %

–10 %

(169)

Bendrijos pramonės sukurtas neigiamas grynųjų pinigų srautas per TL siekė –16 735 140 EUR. Bendrijos pramonės likvidumas tapo labai neigiamas 2003 m., po to grynųjų pinigų srauto padėtis šiek tiek pagerėjo, tačiau vis dar buvo labai nutolusi nuo teigiamo lygio. Grynųjų pinigų srautas turėjo būti apskaičiuotas remiantis grynuoju ikimokestiniu pelnu už Bendrijoje ir už jos ribų parduotą produktą, kuris 2002 m. buvo teigiamas (26 milijonai EUR), tačiau 2003 m. tapo didžiuliu grynuoju nuostoliu (minus 86 milijonai), o tai paaiškina didžiulį grynųjų pinigų srauto sumažėjimą nuo 2002 m. iki 2003 m. Grynųjų pinigų srauto tendencija neatitiko pelningumo tendencijos, nes nuvertėjimas, kuris paprastai šioje intensyvaus kapitalo pramonėje yra didelis, nuo 2002 m. iki 2003 m. sumažėjo nuo 51 795 853 EUR iki 48 276 850 EUR, tačiau per TL vėl padidėjo iki 58 820 712 EUR. Vis dėlto, grynųjų pinigų srauto padėtis per TL išliko neigiama.

11   lentelė

 

2001

2002

2003

TL

Grynųjų pinigų srautas (EUR)

68 221 405

83 464 355

–35 612 924

–16 735 140

Indeksas

100

122

–52

–25

(170)

Grynojo turto grąža buvo apskaičiuota grynąjį ikimokestinį pelną už Bendrijoje ir už jos ribų parduotą panašų produktą išreiškus ilgalaikio turto, priskirto EB ir už jos ribų parduotai panašiam produktui, grynosios buhalterinės vertės procentais. Neigiamą šio rodiklio raidą po 2001 m. sukėlė nuo 2001 m. iki TL sumažėjusios investicijos į panašų produktą ir ikimokestinis pelnas už Bendrijoje ir už jos ribų parduotą panašų produktą, kuris 2001 m. ir 2002 m. buvo vis dar teigiamas, tačiau 2003 m. tapo neigiamas. Nors per TL, palyginti su 2003 m., turto grąža didėjo, per TL ji siekė tik – 11 %. Pelno suma, panaudota šiam veiksniui nustatyti, buvo pelnas, gautas tiek iš Bendrijos pramonės pardavimo vidaus rinkoje, tiek iš pardavimo eksportui. Tai buvo būtina, nes turtas buvo naudojamas abiems prekybos kanalams ir nebuvo įmanoma jo paskirstyti.

12   lentelė

 

2001

2002

2003

TL

Grynojo turto grąža

10 %

6 %

–18 %

–11 %

(171)

Išskyrus vieną bendrovę, Bendrijos pramonė neteigė, ir nebuvo jokių požymių, kad Bendrijos pramonei būtų kilę sunkumų pritraukti kapitalo savo veiklai, ir todėl buvo padaryta išvada, kad per nagrinėjamąjį laikotarpį Bendrijos pramonė kaip visuma galėjo pritraukti kapitalo savo veiklai.

(172)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį užimtumas Bendrijos pramonėje sumažėjo 13 %, o darbo sąnaudos – 9 %.

13   lentelė

 

2001

2002

2003

TL

Darbuotojai

6 058

5 424

5 276

5 245

Indeksas

100

90

87

87

Darbo sąnaudos (EUR per metus)

275 296 896

251 059 144

244 153 692

249 190 971

Indeksas

100

91

89

91

(173)

Produktyvumas, matuojamas kaip produkcija vienam darbuotojui per metus, per TL siekė tą patį lygį kaip 2001 m., po sumažėjimo 2002 m. ir 2003 m.

14   lentelė

 

2001

2002

2003

TL

Produktyvumas (tonomis vienam darbuotojui)

247

217

213

246

Indeksas

100

88

86

100

(174)

Nuo 2001 m. iki TL Bendrijos suvartojimas sumažėjo 8 %, o Bendrijos pramonės pardavimo nesusijusiems ir susijusiems pirkėjams apimtis sumažėjo 15 %. Kita vertus, importo iš keturių tiriamųjų šalių rinkos dalis padidėjo 7,3 procentiniais punktais. Taigi per nagrinėjamąjį laikotarpį Bendrijos pramonės pardavimas sumažėjo daug daugiau negu paklausa.

(175)

Atsižvelgiant į importo iš keturių tiriamųjų šalių apimtį ir kainas, faktinio dempingo skirtumo dydžio poveikio Bendrijos pramonei negalima laikyti nereikšmingu.

(176)

Kaip parodė pirmiau išdėstytų žalos rodiklių analizė, nustačius antidempingo priemones aptariamo produkto dalių importui 1997 m. iš Rusijos ir Rumunijos bei 2000 m. vasario mėn. iš Kroatijos ir Ukrainos, ekonominė ir finansinė Bendrijos pramonės padėtis nepagerėjo. Be to, šie rodikliai rodo, kad Bendrijos padėtis išlieka labai silpna ir pažeidžiama.

4.6.   Išvada dėl žalos

(177)

Žalos rodiklių analizė parodė, kad po 2001 m. Bendrijos pramonės padėtis labai pablogėjo ir 2003 m. pasiekė žemiausią ribą. Per TL žalos rodikliai parodė pagerėjimą, palyginti su nepaprastai bloga padėtimi 2003 m. Pagerėjusią padėtį per TL galima sieti su apskritai geresne rinkos padėtimi per TL ir ypač su didesne BVV produktų paklausa naftos ir dujų pramonėje. Tačiau Bendrijos pramonė buvo smarkiai nutolusi nuo 2001 m. lygio, t. y. prieš importo dempingo kaina padidėjimą. Šiuo klausimu pažymima, kad per TL pastebėto pardavimo kainų padidėjimo net nepakako visiškai atspindėti padidėjusias žaliavų kainas, jau nekalbant apie Bendrijos pramonės padėties pagerinimą.

(178)

Tiesa, iš pirmo žvilgsnio kai kurie žalos rodikliai rodė pastovią (gebėjimas pritraukti kapitalą, užimtumas) ar net teigiamą (vidutinės pardavimo kainos) raidą. Tačiau dauguma kitų žalos rodiklių (pvz., pelningumas, investicijos, gamyba ir pardavimo apimtis) per nagrinėjamąjį laikotarpį rodė aiškiai neigiamą raidą, nors ji šiek tiek pagerėjo per TL, palyginti su ankstesniais metais. Tačiau šis pagerėjimas nepakeičia bendro padėties vaizdo, nes svarbiausi žalos rodikliai išlieka neigiami.

(179)

Kalbant apie teigiamą kainų raidą, kainų padidėjimo per TL negalima priskirti pagerėjusiai Bendrijos pramonės padėčiai, tai paprasčiausia padidėjusių žaliavų kainų pasekmė. Be to, pirmiau minėti pastovią raidą rodantys veiksniai nenulemia visos Bendrijos pramonės padėties. Iš tiesų, atsižvelgiant į labai neigiamą su pelnu susijusių rodiklių raidą, pramonės gyvybingumui net gresia pavojus, jeigu – per vidutinės trukmės laikotarpį, jei ne anksčiau – esama padėtis nebus ištaisyta.

(180)

Atskleidus galutines išvadas kai kurie eksportuojantys gamintojai teigė, kad Bendrijos pramonei per TL nebuvo padaryta materialinė žala. Buvo teigiama, kad viešai prieinami duomenys rodė, kad Bendrijos pramonės finansinė padėtis buvo gera, o Bendrijos pramonės pardavimas ir pelningumas per TL vystėsi pagal teigiamą tendenciją.

(181)

Pažymima, kad kai kurių Bendrijos gamintojų metiniai finansiniai rezultatai per TL iš tiesų buvo teigiami, padidėjo pardavimo apimtis ir buvo pasiekti pelningi rezultatai. Tačiau nors bendra kai kurių Bendrijos gamintojų finansinė padėtis per TL iš tiesų buvo palanki, analizė turi būti paremta finansiniais Bendrijos pramonės veiklos rezultatais, susijusiais su panašaus produkto gamyba ir pardavimu Bendrijos rinkoje. Kadangi panašus produktas nesudaro visos Bendrijos pramonės gamybos apimties ir viso Bendrijos pardavimo, buvo nustatyta, kad nepaisant bendrų gerų kai kurių Bendrijos BVV gamintojų veiklos rezultatų, buvo daroma materialinė žala, susijusi su Bendrijoje parduota panašiu produktu.

(182)

Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes daroma išvada, kad Bendrijos pramonei buvo padaryta materialinė žala, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 dalyje.

5.   PRIEŽASTINIS RYŠYS

5.1.   Įžanga

(183)

Remdamasi pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 ir 7 dalimis, Komisija ištyrė, ar aptariamo produkto, kurio kilmės šalys yra tiriamosios šalys, importas dempingo kaina Bendrijos pramonei padarė tokią žalą, jog ją būtų galima laikyti materialine. Be to, Komisija išnagrinėjo kitus be importo dempingo kaina žinomus veiksnius, kurie galėjo tuo pat metu daryti žalą Bendrijos pramonei, kad įsitikintų, jog galima žala, kurią galėjo padaryti šie kiti veiksniai, nebuvo priskirta importui dempingo kaina.

5.2.   Importo dempingo kaina poveikis

(184)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį žymiai padidėjo importo iš keturių tiriamųjų šalių apimtis, t. y. 40 %, o rinkos dalis išaugo 7,3 procentinio punkto. Tuo pat metu vidutinės importo, kurio kilmės šalys yra keturios tiriamosios šalys, kainos vidutines Bendrijos pramonės kainas per TL sumažino 32 %. Per TL pastebėtas importo dempingo kaina kainų padidėjimas paprasčiausiai atspindėjo žaliavų kainų padidėjimą. Didelis keturių tiriamųjų šalių importo apimties ir jų rinkos dalies padidėjimas per nagrinėjamąjį laikotarpį kainomis, kurios išliko daug mažesnės už Bendrijos pramonės kainas, sutapo su akivaizdžiu bendros Bendrijos pramonės finansinės padėties pablogėjimu per tą patį laikotarpį.

(185)

Be to, Bendrijos pramonės vieneto kainos per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo 10 %. Tačiau šios kainos buvo sumažintos ir net negalėjo padengti didžiulio žaliavų kainų padidėjimo, kaip matyti iš didelių Bendrijos pramonės patirtų nuostolių.

(186)

Remiantis pirmiau minėtomis aplinkybėmis galima teigti, kad importas mažomis kainomis iš keturių tiriamųjų šalių suvaidino lemiamą vaidmenį pabloginant Bendrijos pramonės padėtį, kurią pirmiausia atspindi nepakankama pardavimo kainų raida bei sumažėjusi gamyba, pardavimo apimtis, rinkos dalis ir didelis pelningumo sumažėjimas bei mažėjančios investicijos.

5.3.   Kitų veiksnių poveikis

(187)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį Bendrijos suvartojimas sumažėjo 8 %. Tačiau paties suvartojimo sumažėjimo negalima laikyti lemiama žalingos Bendrijos pramonės padėties priežastimi, nes per nagrinėjamąjį laikotarpį Bendrijos pramonės pardavimas santykine prasme sumažėjo labiau negu suvartojimas (atitinkamai – 16 % ir – 14 % nuo 2001 iki TL pabaigos). Be to, buvo įrodyta, kad per nagrinėjamąjį laikotarpį importas iš tiriamųjų šalių padidėjo ir tokiu būdu perėmė Bendrijos pramonės prarastą rinkos dalį. Dėl šių priežasčių buvo nustatyta, kad suvartojimo sumažėjimas negalėjo būti svarbia Bendrijos pramonės patirtos žalos priežastimi.

(188)

Pagal Eurostatą ir tyrimo metu surinktą informaciją, pagrindinės trečiosios šalys, iš kurių yra importuojami BVV, yra Japonija, Argentina ir JAV.

(189)

Importas iš Japonijos 2001 m. sudarė 52 960 tonų ir per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo 34 % iki 34 857 tonų. Aptariamo produkto importo iš Japonijos rinkos dalis 2001 m. sudarė 2,5 % ir per TL sumažėjo iki 1,8 %. Importas iš Japonijos buvo parduodamas bent du kartus didesnėmis negu Bendrijos pramonės kainomis. Taigi importas iš Japonijos nebuvo laikomas turėjusiu neigiamą poveikį Bendrijos pramonės padėčiai.

(190)

Importas iš Argentinos padidėjo 52 %, nuo 30 962 tonų 2001 m. iki 46 918 tonų per TL. Tai atitinka rinkos dalį, kuri padidėjo vienu procentiniu punktu nuo 1,4 % 2001 m. iki 2,4 % per TL. Importo iš Argentinos kainos per nagrinėjamąjį laikotarpį išliko daug didesnės už keturių tiriamųjų šalių kainas, pvz., per TL vidutinė importo iš Argentinos CIF kaina už toną buvo lygi 660 EUR, o vidutinė svertinė keturių tiriamųjų šalių CIF kaina buvo lygi 501 EUR už toną. Atliekant analizę buvo atsižvelgta į tai, kad vienas Bendrijos gamintojas yra susijęs su eksportuojančiu gamintoju Argentinoje. Tačiau buvo įrodyta, kad šio Bendrijos gamintojo iš susijusios bendrovės Argentinoje importuoti BVV nei kiekio, nei kainos atžvilgiu negalėjo būti lemiama priežastis, dėl kurios susidarė žalinga šiam konkrečiam Bendrijos gamintojui ar Bendrijos pramonei kaip visumai padėtis.

(191)

Kalbant apie JAV, Eurostato statistiniai duomenys rodo, kad BVV importo iš JAV rinkos dalis padidėjo nuo 0,6 % 2001 m. iki 1,8 % per TL. Vidutinės JAV pardavimo kainos, kurios nagrinėjamojo laikotarpio pradžioje buvo 2 414 EUR už toną, t. y. beveik keturis kartus didesnės negu Bendrijos pramonės kainos, vėliau per TL smarkiai sumažėjo, t. y. 77 % iki 797 EUR už toną, ir vis dar 8 % viršijo Bendrijos pramonės kainas. Todėl nepaisant padidėjusio importo iš JAV, atsižvelgiant į kainų lygį, jų negalima laikyti svarbia Bendrijos pramonės patirtos žalos priežastimi.

(192)

Buvo teigiama, kad importas iš Argentinos ir Jungtinių Amerikos Valstijų nuo 2001 m. nuolat didėjo bei jų bendra rinkos dalis per TL viršijo 4 %, o JAV kainos išliko mažesnės negu eksportuojančių gamintojų kainos nustatytos trijose iš keturių tiriamųjų šalių.

(193)

Tvirtinimas, kad JAV kainos buvo mažesnės negu nustatytos trijose iš keturių tiriamųjų šalių, nėra paremtas faktais. Apskritai buvo padaryta išvada, kad pirmiausia atsižvelgiant į dideles kainas, šio importo negalima laikyti lemiama žalos priežastimi.

(194)

Vienas eksportuojantis gamintojas tvirtino, kad Bendrijos pramonės pagrindinė veikla buvo aukščiausios kokybės kategorijų produktų (OCTG), kurie konkuruotų su importu iš Japonijos, Argentinos ir Jungtinių Amerikos Valstijų, gamyba ir pardavimas. Buvo teigiama, kad bendra importo iš šių trijų šalių rinkos dalis nuo 2001 m. iki TL padidėjo 1,5 procentinio punkto, ir kad importas iš šių trijų šalių pakeitė Bendrijos pramonės pagamintus BVV, o ne iš Rusijos ir Ukrainos importuotus BVV.

(195)

Nurodoma, jog nepaisant to, kad Bendrijos pramonė skiria daugiau dėmesio aukščiausios kokybės pridėtinės vertės produktų gamybai, ji toliau gamina visų skirtingų rūšių BVV, įskaitant didelius kiekius žemos kokybės produktų. Iš tiesų OCTG sudaro tik mažą Bendrijos pramonės veiklos dalį, t. y. 5 % bendros per TL Bendrijos rinkoje parduoto panašaus produkto pardavimo apimties ir 7 % bendros šio pardavimo vertės. Bendros Japonijos, Argentinos ir Jungtinių Amerikos Valstijų rinkos dalies padidėjimas 1,5 procentinio punkto nuo 4,5 % 2001 m. iki 6,0 % per TL gali, jei iš viso gali, būti tik nežymiai susijęs su didesniu Bendrijos pramonės rinkos dalies praradimu per tą patį laikotarpį, t. y. nuo 40,1 % iki 36,7 %. Todėl teiginys, kad šių trijų šalių importas padarė materialinę žalą Bendrijos pramonei, turi būti atmestas.

(196)

Vienas eksportuojantis gamintojas teigė, kad Komisijos tarnybos neatsižvelgė į BVV importo iš naujųjų valstybių narių poveikį. Daugiausia Slovakijos atveju, buvo teigiama, kad anksčiau buvo nustatyta, kad iš šios šalies į EB buvo importuojama žalingomis dempingo kainomis. Tokiam importui buvo taikomi antidempingo muitai, kuriuos buvo nustota taikyti TL viduryje į ES įstojus naujoms valstybėms narėms. Be to, buvo teigiama, kad toks importas buvo Bendrijos pramonės rinkos dalies praradimo priežastis.

(197)

Tačiau pažymima, kad Bendrijos pramonės ir kitų Europos gamintojų (įskaitant Slovakiją) pardavimo apimtis nuo 2001 m. iki 2004 m. atitinkamai sumažėjo maždaug 133 000 tonų ir 112 000 tonų, o importas iš keturių tiriamųjų šalių padidėjo maždaug 120 000 tonų (13).

(198)

Kalbant apie importą iš Slovakijos prieš jai įstojant į ES, negalima teigti, kad toks importas laikotarpiu nuo 2001 m. iki įstojimo (t. y. 2004 m. gegužės 1 d.) galėjo sukelti Bendrijos pramonei žalingą dempingą, nes jam buvo taikomi antidempingo muitai, atkuriantys vienodas su Bendrijos pramone veikimo sąlygas. Nelaikoma, kad bet koks galimas šio pardavimo 25 ES valstybėse nuo gegužės 1 d. poveikis galėtų pakeisti išvadas dėl žalos arba panaikinti priežastinį importo iš keturių tiriamųjų šalių dempingo kaina ir Bendrijos pramonės žalingos padėties ryšį. Iš tiesų Eurostato duomenimis paremta aptariamo produkto importo iš Slovakijos į Bendrijos rinką analizė prieš įstojimą ir po jo parodė, kad stojimo metais šis aptariamo produkto importas likusioje Bendrijos rinkoje (24 ES valstybėse) padidėjo 7 % arba 5 911 tonų, palyginti su metais prieš įstojimą. Šis apimties padidėjimas yra labai mažas, palyginti su importo iš keturių tiriamųjų šalių raida.

(199)

Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes daroma išvada, kad Bendrijos pramonės rinkos dalis dėl konkurencijos Bendrijoje nesumažėjo.

(200)

Todėl teiginys, kad konkurencija Bendrijoje galėtų būti Bendrijos pramonės rinkos dalies praradimo priežastis, yra atmetamas.

(201)

Atsakydamas į paskelbtas galutines išvadas vienas eksportuojantis gamintojas pareiškė, kad nebuvo atsižvelgta į plieno rinkos cikliškumo aplinkybę, kaip reikalaujama pagrindinio reglamento 3 straipsnio 7 dalyje.

(202)

Šiuo klausimu pažymima, kad eksportuojantis gamintojas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių tvirtinimą, kad plieno rinkos cikliškumas sukėlė žalingą Bendrijos pramonės padėtį. Be to, pažymima, kad plieno rinkos cikliškumas turėtų daryti poveikį tiek Bendrijos pramonei, tiek eksportuojantiems gamintojams. Todėl žemėjantis ciklas BVV rinkoje, kuris tariamai turėjo neigiamą poveikį Bendrijos pramonės padėčiai, taip pat turėjo turėti neigiamą poveikį BVV importo apimčiai, t. y. importo iš keturių tiriamųjų šalių apimtis turėjo sumažėti. Tačiau kaip aprašyta 151 konstatuojamojoje dalyje, bendra importo iš keturių tiriamųjų šalių apimtis didėjo kiekvienais metais nuo 2001 m. iki 2004 m. Todėl daroma išvada, kad negalima laikyti, jog plieno rinkos cikliškumas sukėlė žalingą Bendrijos pramonės padėtį.

(203)

Viena bendrovė teigė, kad JAV dolerio vertės sumažėjimas, palyginti su euru, nuo 2001 m. iki TL turėjo poveikio Bendrijos pramonės padėčiai, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kad šie valiutos keitimo kurso svyravimai iš tikrųjų turėjo neigiamą poveikį Bendrijos pramonės veiklos rezultatams. Neturint pagrįstos informacijos, rodančios, kad žalingai Bendrijos pramonės padėčiai turėjo įtakos euro pabrangimas JAV dolerio atžvilgiu, daroma išvada, kad valiutos keitimo kurso svyravimas nepanaikino priežastinio importo dempingo kaina ir žalingos Bendrijos pramonės padėties ryšio. Be to, Bendrijos pramonės analizė buvo paremta finansiniais Bendrijos rinkoje pagaminto ir parduoto panašaus produkto veiklos rezultatais. Kadangi didžiosios dalies panašaus produkto pardavimo Bendrijos rinkoje sąskaitose faktūrose kainos buvo nurodomos eurais, o visos pagrindinės gamybos išlaidos buvo taip pat pirmiausiai patiriamos eurais, valiutos keitimo kurso svyravimai bet kuriuo atveju neturėjo didelės įtakos žalingai Bendrijos pramonės padėčiai.

(204)

Atsižvelgiant į pirmiau aprašytą importo, kurio kilmės šalys yra kitos trečiosios šalys, apimties, kainos ir rinkos dalies raidą daroma išvada, kad materiali Bendrijos pramonės patirta žala negali būti priskiriama šiam importui.

(205)

Du eksportuojantys gamintojai teigė, kad pelningumas sumažėjo padidėjus žaliavų kainoms ir todėl jo negalima sieti su importu dempingo kaina iš tiriamųjų šalių. Iš tiesų atliekų arba ruošinių, kurie yra pagrindinės BVV gamybos žaliavos, kaina per nagrinėjamąjį laikotarpį labai padidėjo. Du Bendrijos gamintojai nurodė, kad atliekų kaina nuo paskutinio 2003 m. ketvirčio iki paskutinio TL ketvirčio padidėjo vieno Bendrijos gamintojo atveju 66 %, o kito Bendrijos gamintojo atveju – 77 %. Vienas Bendrijos gamintojas įrodė, kad per visą nagrinėjamąjį laikotarpį nuo 2001 m. iki TL atliekų kaina išaugo daugiau kaip du kartus nuo 99 EUR už toną 2001 m. iki 253 EUR už toną per TL. Pagal panašią kainų tendenciją kito ir vidutinės ruošinių kainos.

(206)

Tačiau materialinę žalą Bendrijos pramonei darė ne padidėjusios žaliavų kainos pačios savaime, bet kaip paaiškinta 168 konstatuojamojoje dalyje, tai, kad Bendrijos pramonė negalėjo šių didesnių sąnaudų perduoti pirkėjams. Iš tiesų dėl importo dempingo kaina iš tiriamųjų šalių, kuris labai sumažino Bendrijos pramonės kainas, Bendrijos pramonė negalėjo padidinti savo pardavimo kainų iki sumos, kuri būtų tinkamai atspindėjusi žaliavų kainų padidėjimą.

(207)

Atskleidus galutines išvadas vienas eksportuojantis gamintojas teigė, kad buvo neteisinga tvirtinti, jog pelningumas per TL sumažėjo todėl, kad Bendrijos gamintojai negalėjo dėl importo dempingo kaina daromo kainų spaudimo padidinti kainų iki tokio lygio, kuris padengtų žaliavų kainų padidėjimą. Šios bendrovės teigimu, žaliavų (atliekų) kaina per TL padidėjo 15,8 %. Buvo teigiama, kad importo dempingo kaina produktų kainos padidėjo daugiau negu žaliavų kainos.

(208)

Tačiau kaip minėta pirmiau, atliekant tyrimą gauti įrodymai parodė, kad Bendrijos gamintojų žaliavų kainų padidėjimas per TL buvo daug didesnis nei tariamai 15,8 %. Be to, remiantis kai kurių Bendrijos gamintojų pateikta informacija, buvo nustatyta, kad žaliavų kainų padidėjimas viršijo vidutinės svertinės BVV iš keturių tiriamųjų šalių kainos padidėjimą per nagrinėjamąjį laikotarpį. Todėl argumentas, kad dėl importo dempingo kaina daromo kainų spaudimo Bendrijos gamintojai negalėjo padidinti kainų ir pardavimo padaryti pelningu, yra patvirtinamas.

(209)

Atsargumo sumetimais, susijusiais su tam tikrų Bendrijos gamintojų konkurencijos taisykles pažeidžiančiais veiksmais praeityje, nuo 2004 m. liepos mėn. daugiau netaikomos pradinį produkto apibrėžimą atitinkantiems produktams Rumunijos ir Rusijos atžvilgiu nuo 1997 m. galiojusios antidempingo priemonės.

(210)

Kai kurie eksportuojantys gamintojai ir importuotojai reikalavo, kad būtų ištirta, kokiu mastu kai kurių Bendrijos gamintojų sudarytas kartelis galėjo turėti poveikio visos Bendrijos pramonės veiklos rezultatams.

(211)

Šiuo atžvilgiu buvo nustatyta, kad kai kurių Bendrijos gamintojų pažeidimo trukmė (nuo 1990 m. iki 1995 m., ir tam tikriems produktams iki 1999 m.) nesutapo su šio antidempingo tyrimo nagrinėjamuoju laikotarpiu (nuo 2001 m. iki 2004 m.). Be to, atliekant tyrimą negauta informacijos, kad Bendrijos pramonės kainoms arba kitiems žalos rodikliams turėjo įtakos konkurencijos taisykles pažeidžiantys veiksmai. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes ir neturint prieštaraujančios informacijos arba nuorodų, galima daryti išvadą, kad tam tikrų Bendrijos gamintojų prieš 2001 m. sudarytas kartelis per nagrinėjamąjį laikotarpį neturėjo poveikio žalingai Bendrijos pramonės padėčiai.

(212)

Atskleidus galutines išvadas vienas eksportuojantis gamintojas teigė, kad Komisijos tarnybos neišnagrinėjo galimo įprastų Bendrijos pramonės konkurencijos sąlygų atkūrimo poveikio po kartelinės elgsenos pabaigos 1999 m. Buvo teigiama, kad kartelinės elgsenos laikotarpio ir šio tyrimo nagrinėjamojo laikotarpio sutapimas yra nesvarbus, ir kad Komisijos tarnybos suklydo atlikdamos įvertinimą žalos ir priežastinio ryšio analizėje bei galėjo pažeisti pagrindinio reglamento 3 straipsnio 7 dalį.

(213)

Pirmiausia, pabrėžiama, kad tik nedidelė dalis aptariamo produkto, t. y. OCTG (kurių KN kodas yra 7304210020 ir 7304291120), buvo susijusi su kartelio tyrimu. Per TL Bendrijos rinkoje parduotų OCTG apimtis sudarė tik 5 % visos Bendrijos pramonės pardavimo apimties.

(214)

Be to, laikoma, kad dvejų metų laikotarpis nuo kartelinės elgsenos pabaigos iki žalos nustatymui naudojamo laikotarpio pradžios yra pakankamas, kad Bendrijos pramonė galėtų grįžti prie įprastų konkurencijos sąlygų. Tačiau padėtis per TL buvo žalinga.

(215)

Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes šis teiginys yra atmetamas.

5.4.   Išvada dėl priežastinio ryšio

(216)

Importo dempingo kaina iš tiriamųjų šalių padidėjimo, rinkos dalies padidėjimo ir nustatyto kainų sumažinimo bei akivaizdaus Bendrijos pramonės padėties pablogėjimo laikotarpių sutapimas leidžia daryti išvadą, kad importas dempingo kaina darė materialinę žalą Bendrijos pramonei, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 dalyje.

6.   BENDRIJOS INTERESAI

(217)

Remiantis pagrindinio reglamento 21 straipsniu turi būti išnagrinėta, ar, nepaisant išvadų dėl žalingo dempingo, yra įtikinamų priežasčių, leidžiančių daryti išvadą, kad dėl Bendrijos interesų nereikia priimti priemonių šiuo konkrečiu atveju. Šiuo atveju turi būti atsižvelgta į poveikį, kurį galimos priemonės gali turėti visoms tyrime dalyvaujančioms šalims, taip pat į pasekmes, jei priemonių nebūtų imtasi.

6.1.   Bendrijos pramonė

(218)

Žalinga Bendrijos pramonės padėtis susidarė dėl sunkumų, kuriuos ji patyrė konkuruodama su importu mažomis dempingo kainomis.

(219)

Laikoma, kad nustačius priemones Bendrijos pramonė galės padidinti pardavimo apimtį ir rinkos dalį, bei tokiu būdu sukurti geresnę masto ekonomiją, ir todėl pelno dydį, reikalingą pritraukti tolesnes investicijas į gamybos įrangą.

(220)

Jeigu priemonės nebus nustatytos, Bendrijos pramonės padėtis ir toliau blogės. Nebūtų įmanoma investuoti į naujus gamybos pajėgumus ir veiksmingai konkuruoti su importu iš trečiųjų šalių. Kai kurios bendrovės turėtų nutraukti panašaus produkto gamybą ir atleisti darbuotojus. Todėl daroma išvada, kad antidempingo priemonių nustatymas atitiktų Bendrijos pramonės interesus.

(221)

Vienas skundo nepateikęs Bendrijos gamintojas, susijęs su eksportuojančiu gamintoju Rumunijoje, teigė, kad Bendrijos gamintojai dirbtų jau pilnu gamybos pajėgumu ir negalėtų patenkinti didelės BVV paklausos Bendrijos rinkoje ir trečiosiose šalyse. Bendrovė tvirtino, kad dėl šios priežasties nustačius muitus Bendrijos rinkoje atsiras pasiūlos trūkumas. Tačiau, kaip minėta pirmiau, tyrimas parodė, kad per nagrinėjamąjį laikotarpį Bendrijos pramonė nepanaudojo daug gamybos pajėgumų, kurie galėtų būti panaudoti ateityje aptariamam produktui gaminti, siekiant patenkinti BVV paklausą Bendrijos rinkoje.

(222)

Be to, buvo teigiama, kad nustačius priemones Bendrijos rinkoje būtų apribota konkurencija. Pažymima, kad be skundą pateikusių gamintojų, aptariamą produktą gamina keletas kitų svarbių gamintojų naujosiose valstybėse narėse, kaip minėta 139 konstatuojamojoje dalyje. Bendrijos gamintojų skaičius yra laikomas pakankamu, kad net nustačius antidempingo priemones šioje rinkoje užtikrintų konkurenciją. Be to, kaip minėta 188–195 konstatuojamosiose dalyse, gamintojai kitose trečiosiose šalyse (pvz., JAV) taip pat konkuruoja su Bendrijos pramone panašiais produktais ir kainomis. Todėl laikoma, kad nustačius priemones nekils pavojaus BVV pasiūlai ir nebus apribota konkurencija Bendrijos rinkoje.

6.2.   Nesusijusių importuotojų interesai

(223)

Kalbant apie importuotojus, tik trys nesusiję importuotojai atsakė į klausimyną ir vėliau dviejų iš jų patalpose buvo surengti patikrinimai. Ketvirtas nesusijęs importuotojas sutiko, kad jo patalpose būtų atliktas patikrinimas vėlesniame tyrimo etape. Šių keturių importuotojų importuoto aptariamo produkto apimtis sudarė 8 % viso Bendrijos importo ir 3 % Bendrijos suvartojimo.

(224)

Atsižvelgiant į tai, kad didžioji viso BVV importo į Bendriją dalis yra tiekiama per importuotojus, susijusius su eksportuojančiais gamintojais, ir mažiau negu pusė viso importo Bendrijos rinką pasiekia per nesusijusius importuotojus, keturių nesusijusių importuotojų importą galima laikyti tipišku visiems kitiems nesusijusiems importuotojams.

(225)

Vieno iš importuotojų aptariamo produkto importas sudarė 22 % jo viso BVV importo, o atitinkama pardavimo vertė – 3 % jo visos apyvartos per TL. Šis pardavimas per TL buvo labai pelningas. Atsižvelgiant į tai, kad dauguma šios bendrovės tiekėjų yra įsikūrę Bendrijoje arba šalyse, kurioms nebus nustatomi antidempingo muitai, antidempingo priemonių nustatymo poveikio negalima laikyti reikšmingu.

(226)

Antras importuotojas, kurio pagrindinė veikla buvo BVV importavimas ir transformavimas, visus BVV importavo iš tiriamųjų šalių, pirmiausia Rusijos. Nedidelę dalį šio importo sudarė „patvirtintais“ vadinami vamzdžiai. Todėl laikoma, kad nustačius importui iš Rusijos taikomus muitus, bus daromas neigiamas poveikis visai šios bendrovės veiklai, ypač pelningumui. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu Bendrijoje be šio importuotojo yra tik vienas kitas patvirtintų BVV tiekėjas, labai tikėtina, kad kainos padidėjimas dėl šiam produktui taikomo antidempingo muito galės būti perduotas galutiniam pirkėjui. Be to, bendrovė taip pat galėtų bent dalį produktų pirkti iš vietos tiekėjo Bendrijoje arba dalį produktų pakeisti kitais produktais negu aptariamas produktas.

(227)

Kiti du bendradarbiaujantys importuotojai, kurių importo apimtis taip pat sudarė tik nedidelę viso aptariamo produkto importo per TL apimties dalį, laikė, kad muitų nustatymas jiems neturės poveikio.

(228)

Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes laikoma, kad antidempingo priemonių nustatymas turės skirtingą poveikį importuotojams, priklausomai nuo jų individualios padėties. Todėl galima daryti išvadą, kad priemonių nustatymas gali iš tikrųjų turėti didelį neigiamą poveikį vieno importuotojo finansinei padėčiai. Tačiau apskritai nemanoma, kad priemonės turėtų didelį finansinį poveikį bendrai importuotojų padėčiai.

6.3.   Naudotojų interesai

(229)

Nė vienas aptariamo produkto naudotojas neatsakė į Komisijos išsiųstą klausimyną. Tačiau tyrimas parodė, kad BVV daugiausia naudoja statybos ir naftos bendrovės. Pagal turimą informaciją BVV yra sudėtinė didesnių projektų (katilų, vamzdynų, statybos) dalis ir sudaro tik ribotą jų dalį. Todėl buvo padaryta išvada, kad BVV nustačius antidempingo priemones, greičiausiai poveikis tokių naudotojų sąnaudoms nebus didelis, ir tai galbūt paaiškina, kodėl šiame tyrime nenori bendradarbiauti naudotojai.

(230)

Remiantis pirmiau išdėstytomis išvadomis ir neturint jokios kitos informacijos arba reakcijos iš vartotojų organizacijų, daroma išvada, kad siūlomų priemonių poveikis vartotojams greičiausiai bus nedidelis.

(231)

Todėl daroma išvada, jog nėra įtikinamų priežasčių, kad dėl Bendrijos interesų reikėtų netaikyti antidempingo priemonių.

7.   GALUTINĖS ANTIDEMPINGO PRIEMONĖS

7.1.   Žalai atlyginti reikalingų priemonių dydis

(232)

Tam, kad būtų užkirstas kelias tolesnei žalai, atsiradusiai dėl importo dempingo kaina, reikia priimti antidempingo priemones.

(233)

Nustatytos priemonės turėtų būti pakankamo masto, kad būtų atlyginta šiuo importu padaryta žala, neviršijant nustatyto dempingo skirtumo. Skaičiuojant muito dydį, būtiną žalingo dempingo poveikiui panaikinti, manoma, kad bet kokios priemonės turėtų padėti Bendrijos pramonei padengti gamybos sąnaudas ir gauti bendrą pelną, neatskaičius mokesčių, kas logiškai galėtų būti pasiekta tokios rūšies pramonės sektoriuje vyraujant normalioms konkurencijos sąlygoms, t. y. nesant importo dempingo kaina, parduodant panašų produktą Bendrijoje. Atsižvelgiant į Bendrijos pramonės 1999 m. pasiektą vidutinio dydžio pelningumą, buvo nustatyta, kad 3 % apyvartos pelno skirtumas yra minimalus dydis, kokio Bendrijos pramonė galėjo tikėtis, jeigu nebūtų importo dempingo kaina. Tuomet būtinas kainų pakėlimas buvo nustatytas lyginant vidutinę svertinę importo kainą, naudojamą apskaičiuojant kainų sumažinimą, ir Bendrijos pramonės Bendrijos rinkoje parduotų produktų nenuostolingą kainą. Nenuostolinga kaina buvo gauta patikslinus Bendrijos pramonės pardavimo kainą pagal faktinį nuostolį arba pelną per TL ir pridėjus pirmiau minėtą pelno skirtumą. Šiuo lyginimu nustatytas skirtumas po to buvo išreikštas visos CIF importo vertės procentu.

7.2.   Galutinės priemonės

(234)

Atsižvelgiant į pirmiau minėtas aplinkybes laikoma, kad pagal pagrindinio reglamento 9 straipsnį aptariamo produkto importui turėtų būti nustatytos galutinės antidempingo priemonės, kurių dydis lygus mažiausiam dempingo ir žalos skirtumui, vadovaujantis mažesniojo muito taisykle.

(235)

Kadangi žalai atlyginti reikalingų priemonių dydis yra didesnis negu nustatytas dempingo skirtumas, galutinės priemonės turėtų būti paremtos pastaruoju. Likutinis dempingo skirtumas kiekvienai šaliai buvo nustatytas pagal bendrovę, kurios individualus skirtumas buvo didžiausias.

(236)

Siūlomi muito dydžiai, išreikšti CIF kainos prie Bendrijos sienos, nesumokėjus muito, procentais, yra tokie:

Šalis

Bendrovė

Muito dydis

Kroatija

Visoms bendrovėms

29,8 %

Rumunija

S.C. T.M.K. – Artrom S.A.

17,8 %

S.C. Mittal Steel Roman S.A.

17,7 %

S.C. Silcotub S.A.

11,7 %

Visoms kitoms bendrovėms

17,8 %

Rusija

Joint Stock Company Chelyabinsk Tube Rolling Plant ir Joint Stock Company Pervouralsky Novotrubny Works

24,1 %

Visoms kitoms bendrovėms

35,8 %

Ukraina

OJSC Dnepropetrovsk Tube Works

12,3 %

CJSC Nikopolsky Seamless Tubes Plant Niko Tube ir OJSC Nizhnedneprovsky Tube Rolling Plant

25,1 %

CJSC Nikopol Steel Pipe Plant Yutist

25,7 %

Visoms kitoms bendrovėms

25,7 %

(237)

Šiame reglamente nurodyti individualūs kiekvienos bendrovės antidempingo muitai buvo nustatyti remiantis šio tyrimo išvadomis. Todėl jie atspindi tyrimo metu nustatytą šių bendrovių padėtį. Todėl šie muitai (priešingai nei visos šalies muitas, taikomas „visoms kitoms bendrovėms“) yra išimtinai taikomi produktų, kurių kilmės šalis yra tiriamoji šalis, pagamintų bendrovių, todėl konkrečių minėtų juridinių subjektų, importui. Importuotiems produktams, pagamintoms bet kurios kitos bendrovės, kurios pavadinimas konkrečiai nepaminėtas vykdomojoje šio reglamento dalyje, įskaitant subjektus, susijusius su konkrečiai paminėtosiomis, negali būti taikomi šie muitai ir joms taikomi „visoms kitoms bendrovėms“ taikomi muitai.

(238)

Bet koks prašymas taikyti šiuos individualius bendrovių antidempingo muito dydžius (pvz., pasikeitus subjekto pavadinimui arba įsteigus naujus gamybos arba pardavimo subjektus) turėtų būti adresuojamas Komisijai (14) kartu su visa susijusia informacija, pirmiausia apie bet kokį bendrovės veiklos, susijusios su gamyba, pardavimu vidaus rinkoje ir eksportui, pasikeitimą, pavyzdžiui, susijusį su šiuo pavadinimo pasikeitimu arba šiuo gamybos ir pardavimo subjektų pasikeitimu. Jeigu prašymas bus patenkintas, bus imtasi atitinkamų pasirengimo priemonių, taip pat bus atnaujintas bendrovių, kurioms taikomi individualūs muito dydžiai, sąrašas. Siekiant užtikrinti tinkamą antidempingo muito įgyvendinimą, šalies muito dydis neturėtų būti taikomas vien tik nebendradarbiaujančiam eksportuotojui, bet ir toms bendrovėms, kurios per TL nevykdė jokio eksporto. Tačiau pastarosios bendrovės, joms įvykdžius pagrindinio reglamento 11 straipsnio 4 dalies antroje pastraipoje pateiktus reikalavimus, raginamos pateikti prašymą peržiūrai pagal tą straipsnį, kad jų padėtis būtų išnagrinėta individualiai.

(239)

Kalbant apie muitinės atliekamą anglies ekvivalento ribos nustatymą prie Bendrijos sienos, anglies ekvivalentas gali būti nustatomas netiesiogiai patikrinant 11 KN kodų, kuriems yra priskiriamas aptariamas produktas. Per nagrinėjamąjį laikotarpį 99,9 % viso aptariamo produkto importo buvo BVV, kurių anglies ekvivalentas neviršijo 0,86 ribos. Todėl buvo padaryta išvada, kad visas BVV importas iš tiriamųjų šalių, priskiriamas 11 KN kodų, turėtų būti laikomas aptariamu produktu, išskyrus tais labai retais atvejais, kai importuotojas gali įrodyti, kad importuotų produktų anglies ekvivalentas viršija 0,86 ribą.

7.3.   Prašymas atleisti nuo muito

(240)

Vienas importuotojas, į Bendriją importavęs „patvirtintais“ vadinamus BVV, užsiminė, kad jo bendrovei turėtų būti netaikomas antidempingo muitas. Tačiau bendrovė nenurodė priežasčių, kuriomis remiantis būtų galima pateisinti tokį individualų atleidimą nuo muito. Reikėtų pažymėti, kad šis importuotojas importavo BVV dempingo kaina, kurie padarė žalą Bendrijos pramonei, ir todėl nebuvo priežasčių šiai bendrovei suteikti individualų atleidimą nuo muito. Be to, buvo laikoma, kad atleidus šį importuotoją nuo antidempingo muitų susidarytų netinkamai didelė priemonių išvengimo rizika. Iš tiesų, kadangi daugeliui tikslų taip pat gali būti naudojami patvirtinti vamzdžiai, nebuvo įmanoma pakankamai užtikrinti, kad šis importas būtų naudojamas tik statybų darbams Italijoje.

7.4.   Dalinio sustabdymo prašymas

(241)

Atskleidus galutines išvadas vienas importuotojas pareikalavo dalinai devyniems mėnesiams (su galimybe pratęsti 12 mėnesių) sustabdyti muitus tam tikram aptariamo produkto, pagaminto Rusijos eksportuojančio gamintojo TMK, priskiriamos KN kodui 7304 39 92 ir patvirtintos Italijos darbo ministerijos naudojimui viešųjų statybų darbams Italijoje, importui.

(242)

Importuotojas teigė, kad dalinis sustabdymas būtų pagrįstas dėl Bendrijos interesų pagal pagrindinio reglamento 14 straipsnio 4 dalį. Buvo tvirtinama, kad dalinai nesustabdžius priemonių importuotojas nutrauktų patvirtintų vamzdžių importą ir galiausiai Italijoje liktų tik viena bendrovė, gaminanti patvirtintus BVV, o tai reikštų monopoliją.

(243)

Importuotojas teigė, kad dalinai sustabdžius priemones nebus padaryta žalos tariamam vienam Bendrijos gamintojui, kurio patvirtintų BVV gamybos apimtis tariamai sudaro tik du trečdalius metinės patvirtintų BVV paklausos Italijoje. Importuotojas toliau teigė, kad dalinį priemonių sustabdymą būtų nesudėtinga stebėti Italijos muitinei, atliekant paprastą sertifikavimo dokumentų, kurie turi būti pateikti muitinei atliekant kiekvieną importo sandorį, patikrinimą.

(244)

Kalbant apie argumentą, kad nedalinis priemonių sustabdymas Bendrijos rinkoje sukurtų monopoliją, pažymima, kad TL patvirtintus BVV Italijoje gamino du gamintojai, o nuo 2005 m. pabaigos iš tiesų liko tik viena bendrovė. Tačiau galima įrodyti, kad per TL patvirtintų vamzdžių importas dempingo kaina iš Rusijos sumažino Bendrijos pramonės pagamintų patvirtintų vamzdžių kainas tiek, kad Bendrijos gamintojai negalėjo konkuruoti su šiuo importu dempingo kaina ir galiausiai turėjo nutraukti arba smarkiai sumažinti patvirtintų BVV gamybą. Kadangi tai, kad tik vienas Bendrijos patvirtintų BVV gamintojas išliko Bendrijos rinkoje, iš tiesų buvo patvirtintų BVV importo dempingo kaina iš Rusijos pasekmė, argumentas, kad dalinai sustabdžius muitus nebūtų padaryta žalos Bendrijos pramonei turi būti atmestas. Priešingai, tikimasi, kad nustačius muitus padidės konkurencija ir kiti Bendrijos patvirtintų vamzdžių gamintojai galės grįžti į Bendrijos rinką.

(245)

Nors pripažįstama, kad iš esmės dalinį sustabdymą galėtų stebėti Italijos muitinė, dalinio sustabdymo prašymas taip pat turi būti atmestas dėl tų pačių priežasčių kaip ir pirmiau 240 konstatuojamojoje dalyje minėtas prašymas atleisti nuo muito. Dalinai sustabdžius priemones vienam atskiram importuotojui susidarytų netinkamai didelė priemonių išvengimo rizika, nes šios bendrovės importuoti patvirtinti BVV galėtų taip pat būti naudojami kitiems tikslams negu statybos darbai Italijoje.

7.5.   Įsipareigojimai

(246)

Tas pats importuotojas pasiūlė, kad būtų priimtas jam produktus tiekiančio Rusijos eksportuojančio gamintojo įsipareigojimas. Įsipareigojimu turėtų būti nustatyta neapmuitinama importo apimtis ir kiekybinė jos riba. Importuotojas teigė, kad tokio kiekio neviršijantis importas būtų naudojamas išimtinai viešųjų statybų projektams Italijoje. Todėl šis importas nepadarytų žalos Bendrijos pramonei. Be to, Bendrijoje atsirastų patvirtintų BVV paklausos trūkumas. Tačiau reikėtų pažymėti, kad pagal pagrindinio reglamento 8 straipsnio 1 dalį įsipareigojimus gali siūlyti tik eksportuojantys gamintojai, bet ne importuotojai. Todėl šis prašymas buvo atmestas.

(247)

Atskleidus pagrindinius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis buvo ketinama rekomenduoti nustatyti galutinius antidempingo muitus, dauguma eksportuojančių gamintojų iš tiriamųjų šalių pasiūlė įsipareigojimus dėl kainų pagal pagrindinio reglamento 8 straipsnio 1 dalį.

(248)

Tačiau aptariamam produktui būdingas didelis skaičius produktų rūšių, ir kai kurias savybes yra sunku atskirti importuojant. Dėl to tampa beveik neįmanoma nustatyti prasmingų minimalių kainų kiekvienai produkto rūšiai, kurias importuojant galėtų tinkamai stebėti Komisija ir valstybių narių muitinė. Be to, per praėjusius metus aptariamo produkto kainai buvo būdingi dideli svyravimai, todėl aptariamas produktas netinka ilgesnio laikotarpio įsipareigojimui dėl fiksuotos kainos. Kainos svyravo dėl nepastovių žaliavų, t. y. metalo ruošinių, luitų arba plieno atliekų, kainų, kurios yra pagrindinė tačiau kintanti sudėtinė gamybos sąnaudų dalis. Jeigu minimalios importo kainos būtų perskaičiuotos pagal vienos iš žaliavų kainą, skirtingiems produktų pogrupiams turėtų būti taikomos skirtingos indeksavimo formulės, todėl būtų nepaprastai sudėtinga nustatyti indeksavimo formulės parametrus ir stebėti įsipareigojimus.

(249)

Be to, primenama, kad praeityje įsipareigojimai buvo priimti tam tikroms šio tyrimo produkto apibrėžimą atitinkantiems produktams. Paaiškėjo, kad Komisijai labai sunku stebėti tuos įsipareigojimus, kurie buvo pagrįsti principu, kad kainos produktų grupei bus suderintos su Bendrijoje naudojama kainų struktūra, arba šie įsipareigojimai nepadidino kainų iki nenuostolingo lygio, kuris Bendrijos rinkoje atkurtų sąžiningą prekybą (15).

(250)

Be to, daugeliu atvejų siūloma produktų klasifikacija nebuvo pakankamai išsami, kad būtų sudarytos sąlygos tinkamai stebėsenai, arba siūlomas kainų lygis nesudarė sąlygų panaikinti žalingą dempingą.

(251)

Atsižvelgiant į tai, pirmiausia skirtingų minimalių importo kainų stebėsenos sunkumus, laikoma, kad įsipareigojimai yra iš esmės neįvykdomi. Tačiau atsižvelgiant į būsimą Rumunijos narystę Bendrijoje, Rumunijai taikomų priemonių trukmė bus ribota. Todėl rizika, kad Rumunijos eksportuotojai išvengs minimalių importo kainų yra nedidelė, kaip ir galimybė, kad kainos labai pasikeis. Komisija atitinkamai savo 2006 m. birželio 23 d. Sprendimu 2006/441/EB (16), priimančiu pasiūlytus įsipareigojimus, susijusius su antidempingo tyrimu dėl tam tikrų besiūlių vamzdžių ir vamzdelių iš geležies arba plieno, kurių kilmės šalis yra inter alia Rumunija, importo, priėmė Rumunijos eksportuojančių gamintojų įsipareigojimo pasiūlymus. Šio įsipareigojimo priėmimo priežastys yra išsamiau išdėstytos tame sprendime. Komisija pripažįsta, kad įsipareigojimo pasiūlymais pašalinamas žalingas dempingo poveikis ir iki pakankamo lygio apribojama išvengimo rizika.

(252)

Kad Komisija ir muitinės galėtų veiksmingai stebėti, kaip bendrovės vykdo įsipareigojimus, kai atitinkamai muitinei pateikiamas prašymas išleisti prekes į laisvą apyvartą, sprendimas atleisti nuo antidempingo muito priklauso nuo i) pateiktos įsipareigojimo sąskaitos faktūros, kuri yra prekybinė sąskaita faktūra, kurioje pateikta bent priede nurodyta informacija ir deklaracija; ii) fakto, kad jas pagamino, išsiuntė ir joms sąskaitas tiesiogiai išrašė minėtos bendrovės pirmam nepriklausomam pirkėjui Bendrijoje; ir iii) fakto, kad deklaruotos ir muitinei pristatytos prekės tiksliai atitinka įsipareigojimo sąskaitoje faktūroje esantį aprašymą. Jeigu neįvykdomos pirmiau minėtos sąlygos, atitinkamas antidempingo muitas taikomas priimant deklaraciją prekių išleidimui į laisvą apyvartą.

(253)

Kai Komisija pagal pagrindinio reglamento 8 straipsnio 9 dalį panaikina priimtą įsipareigojimą dėl pažeidimo, nurodydama konkrečius sandorius, ir atitinkamas įsipareigojimo sąskaitas faktūras paskelbia negaliojančiomis, skola muitinei atsiranda šiems sandoriams priimant deklaraciją prekių išleidimui į laisvą apyvartą.

(254)

Importuotojai turėtų žinoti, kad skola muitinei gali atsirasti kaip normali verslo rizika priimant deklaraciją prekių išleidimui į laisvą apyvartą, kaip aprašyta 252 ir 253 konstatuojamosiose dalyse, net jeigu gamintojo, iš kurio jie tiesiogiai arba netiesiogiai pirko, pasiūlytas įsipareigojimas buvo priimtas Komisijos.

(255)

Pagal pagrindinio reglamento 14 straipsnio 7 dalį muitinės turėtų nedelsdamos informuoti Komisiją visais atvejais, kai nustatomi galimi įsipareigojimo pažeidimai.

(256)

Todėl dėl pirmiau nurodytų priežasčių Komisija Rumunijos eksportuojančių gamintojų pasiūlytus įsipareigojimus laiko priimtinais ir susijusioms bendrovėms buvo pranešti pagrindiniai faktai, aplinkybės ir įsipareigojimai, kuriais pagrįstas šis priėmimas. Tačiau dėl pirmiau nurodytų priežasčių Rusijos ir Ukrainos eksportuojančių gamintojų pasiūlyti įsipareigojimai laikomi nepriimtinais.

(257)

Reikėtų pažymėti, kad pažeidus arba atšaukus įsipareigojimą arba įtarus, kad jis buvo pažeistas, vadovaujantis pagrindinio reglamento 8 straipsnio 9 ir 10 dalimis, gali būti nustatytas antidempingo muitas.

7.6.   Išvada dėl dviejų tarpinių peržiūrų ir galiojančių priemonių

(258)

Primenama, kad, kaip minėta 3 konstatuojamojoje dalyje, Komisija savo iniciatyva pradėjo dvi tarpines peržiūras, siekdama sudaryti sąlygas atlikti visus dalinius pakeitimus arba panaikinti galiojančias galutines antidempingo priemones, taikomas pradinį produkto apibrėžimą atitinkantiems produktams iš Kroatijos, Rumunijos, Rusijos ir Ukrainos.

(259)

Remiantis šio tyrimo išvadomis turėtų būti nustatytos priemonės besiūlių vamzdžių ir vamzdelių, apibrėžtų 17 konstatuojamojoje dalyje, kurių kilmės šalys yra Kroatija, Rumunija, Rusija ir Ukraina, importui. Kadangi 2.1 skirsnyje apibrėžta aptariamas produktas taip pat apima jau galiojančių priemonių produkto apibrėžimą, toliau taikyti priemones, taikomas pradinį produkto apibrėžimą atitinkantiems produktams, nustatytas Reglamentu (EB) Nr. 2320/97 ir Reglamentu (EB) Nr. 348/2000, nebetikslinga, ir šie reglamentai su pakeitimais turėtų būti panaikinti.

(260)

Kartu turėtų būti nutrauktos dvi pirmiau minėtos tarpinės peržiūros, taip pat 2002 m. lapkričio mėn. inicijuotos ir 1.2 skirsnyje minėtos tarpinė ir priemonių galiojimo termino peržiūros.

(261)

Be to, atšaukus Reglamentą (EB) Nr. 348/2000, Reglamentas (EB) Nr. 1866/2005, pratęsiantis priemonių, taikomų pradinį produkto apibrėžimą atitinkantiems produktams iš Kroatijos ir Ukrainos, sustabdymą iš dalies, tampa pasenęs,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Galutinis antidempingo muitas nustatomas Kroatijos, Rumunijos, Rusijos ir Ukrainos kilmės tam tikrų BVV iš geležies arba plieno, skritulio formos skerspjūvio, kurių išorinis skersmuo yra ne didesnis kaip 406,4 mm, o anglies ekvivalentas, remiantis Tarptautinio suvirinimo instituto (TSI) formule ir chemine analize yra ne didesnis kaip 0,86 (17), priskiriamų KN kodams ex 7304 10 10, ex 7304 10 30, ex 7304 21 00, ex 7304 29 11, ex 7304 31 80, ex 7304 39 58, ex 7304 39 92, ex 7304 39 93, ex 7304 51 89, ex 7304 59 92 ir ex 7304 59 93 (18) (TARIC kodai 7304101020, 7304103020, 7304210020, 7304291120, 7304318030, 7304395830, 7304399230, 7304399320, 7304518930, 7304599230 ir 7304599320), importui.

Galutinio antidempingo muito dydis, taikomas pirmiau aprašytų produktų, kurias pagamino toliau išvardytos bendrovės, grynajai kainai prie Bendrijos sienos, prieš sumokant muitą, yra toks:

Šalis

Bendrovė

Antidempingo muitas

TARIC papildomas kodas

Kroatija

Visoms bendrovėms

29,8 %

 

Rumunija

S.C. T.M.K. – Artrom S.A.

17,8 %

A738

S.C. Mittal Steel Roman S.A.

17,7 %

A739

S.C. Silcotub S.A.

11,7 %

A740

Visoms kitoms bendrovėms

17,8 %

A999

Rusija

Joint Stock Company Chelyabinsk Tube Rolling Plant ir Joint Stock Company Pervouralsky Novotrubny Works

24,1 %

A741

Visoms kitoms bendrovėms

35,8 %

A999

Ukraina

OJSC Dnepropetrovsk Tube Works

12,3 %

A742

CJSC Nikopolsky Seamless Tubes Plant Niko Tube ir OJSC Nizhnedneprovsky Tube Rolling Plant

25,1 %

A743

CJSC Nikopol Steel Pipe Plant Yutist

25,7 %

A744

Visoms kitoms bendrovėms

25,7 %

A999

Nepaisant pirmos pastraipos, galutinis antidempingo muitas netaikomas pagal 2 straipsnį į laisvą apyvartą išleistų prekių importui.

Jeigu nenurodyta kitaip, taikomos muitams galiojančios nuostatos.

2 straipsnis

1.   Prekių, kurių išleidimas į laisvą apyvartą deklaruojamas pagal sąskaitas, išduotas bendrovių, iš kurių Komisija priėmė įsipareigojimus ir kurių pavadinimai yra įtraukti į 2006 m. birželio 23 d. Komisijos sprendime 2006/441/EB (19) pateiktą kartais atnaujinamą sąrašą, importas atleidžiamas nuo 1 straipsniu nustatyto antidempingo muito, jeigu:

jas pagamino, išsiuntė ir joms sąskaitas tiesiogiai išrašė minėtos bendrovės pirmam nepriklausomam pirkėjui Bendrijoje; ir

kartu su tokiu importu pateikiama įsipareigojimo sąskaita faktūra, kuri yra prekybinė sąskaita faktūra, kurioje pateikta bent šio reglamento priede nurodyta informacija ir deklaracija; ir

deklaruotos ir muitinei pristatytos prekės tiksliai atitinka įsipareigojimo sąskaitoje faktūroje esantį aprašymą.

2.   Skola muitinei atsiranda priimant deklaraciją prekių išleidimui į laisvą apyvartą:

kai 1 dalyje aprašyto importo atžvilgiu nustatoma, kad neįvykdyta viena ar daugiau tos dalies sąlygų; arba

kai Komisija pagal pagrindinio reglamento 8 straipsnio 9 dalį panaikina priimtą įsipareigojimą reglamente arba sprendime nurodydama konkrečius sandorius, ir paskelbia atitinkamas įsipareigojimo sąskaitas faktūras negaliojančiomis.

3 straipsnis

Reglamentas (EB) Nr. 2320/97 ir (EB) Nr. 348/2000 yra panaikinami.

4 straipsnis

Nutraukiamos 2005 m. kovo mėn. inicijuotos tarpinės peržiūros dėl antidempingo muitų, taikomų BVV iš geležies arba nelegiruoto plieno, kurių kilmės šalys, inter alia, yra Rusija, Rumunija, Kroatija ir Ukraina, importui.

Nutraukiamos 2002 m. lapkričio mėn. inicijuotos ir Reglamento (EB) Nr. 1322/2004 20 konstatuojamojoje dalyje patvirtintos tarpinė ir priemonių galiojimo termino peržiūros.

5 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Liuksemburge, 2006 m. birželio 27 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

J. PRÖLL


(1)  OL L 56, 1996 3 6, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 2117/2005 (OL L 340, 2005 12 23, p. 17).

(2)  OL C 77, 2005 3 31, p. 2.

(3)  OL L 322, 1997 11 25, p. 1, Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1322/2004 (OL L 246, 2004 7 20, p. 10).

(4)  OL L 45, 2000 2 17, p. 1, Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 258/2005 (OL L 46, 2005 2 17, p. 7).

(5)  OL L 322, 1997 11 25, p. 63.

(6)  OL L 23, 2000 1 28, p. 78.

(7)  OL L 246, 2004 7 20, p. 10.

(8)  OL C 288, 2002 11 23, p. 2.

(9)  OL L 46, 2005 2 17, p. 7.

(10)  OL L 46, 2005 2 17, p. 46.

(11)  OL L 300, 2005 11 17, p. 1.

(12)  Kaip apibrėžta 2005 m. spalio 27 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 1719/2005, iš dalies keičiančiame Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės prekių nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo (OL L 286, 2005 10 28, p. 1). I priedą. Prekės aprėptis nustatoma sujungiant 1 straipsnio 1 dalyje pateikiamą prekės apibrėžimą ir pagal atitinkamus KN kodus pateikiamą prekės apibrėžimą.

(13)  Atkreipkite dėmesį, kad suvartojimas nuo 2001 m. iki 2004 m. sumažėjo 165 000 tonų.

(14)  

Commission européenne

Direction Générale du Commerce

B-1049 Bruxelles.

(15)  Žr. Reglamento (EB) Nr. 258/2005 137 konstatuojamąją dalį.

(16)  Žr. šio Oficialiojo leidinio p. 81.

(17)  Anglies ekvivalentas nustatomas pagal Tarptautinio suvirinimo instituto (TSI) paskelbtą Techninę ataskaitą, 1967 m., IIW doc. IX-535-67.

(18)  Kaip apibrėžta 2005 m. spalio 27 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 1719/2005, iš dalies keičiančiame Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės prekių nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo (OL L 286, 2005 10 28, p. 1) I priedą. Prekės aprėptis nustatoma sujungiant 1 straipsnio 1 dalyje pateikiamą prekės apibrėžimą ir pagal atitinkamus KN kodus pateikiamą prekės apibrėžimą.

(19)  Žr. šio Oficialiojo leidinio p. 81.


PRIEDAS

Prekybinėje sąskaitoje faktūroje, kurią bendrovė pateikia kartu su Bendrijai parduodamais tam tikrais besiūliais vamzdžiais ir vamzdeliais iš geležies arba plieno, kuriems taikomas įsipareigojimas, turi būti nurodyta ši informacija:

1)

Antraštė „PREKYBINĖ SĄSKAITA FAKTŪRA, PATEIKIAMA SU PREKĖMIS, KURIOMS YRA TAIKOMAS ĮSIPAREIGOJIMAS“.

2)

Komisijos sprendimo 2006/441/EB, kuriuo priimamas įsipareigojimas, 1 straipsnyje minimos prekybinę sąskaitą faktūrą išdavusios bendrovės pavadinimas.

3)

Prekybinės sąskaitos faktūros numeris.

4)

Prekybinės sąskaitos faktūros išdavimo data.

5)

Papildomas TARIC kodas, pagal kurį sąskaitoje faktūroje įrašytos prekės turi būti įformintos Bendrijos pasienio muitinėje.

6)

Tikslus prekių aprašymas, įskaitant:

Tyrimo ir įsipareigojimo tikslais naudojamą prekės kodo numerį (PKN) (pvz., PKN 1, PKN 2 ir t. t.),

aiškų prekių aprašymą, kuris atitiktų konkretų PKN,

bendrovės produkto kodą (BPK) (jei reikia),

KN kodą,

kiekį (metrinėmis tonomis).

7)

Pardavimo sąlygų aprašymas, įskaitant:

kainą už metrinę toną,

taikomas mokėjimo sąlygas,

taikomas pristatymo sąlygas,

bendrą nuolaidų ir lengvatų sumą.

8)

Bendrovės, kuri vykdo importuotojo į Bendriją funkciją ir kuriai bendrovė tiesiogiai išdavė prekybinę sąskaitą faktūrą, pateikiamą kartu su prekėmis, kurioms taikomas įsipareigojimas, pavadinimas.

9)

Sąskaitą faktūrą išdavusios bendrovės darbuotojo vardas ir pavardė bei toliau pateikta pasirašyta deklaracija:

„Aš, toliau pasirašęs, patvirtinu, kad į šią sąskaitą faktūrą įrašytos tiesiogiai į Europos bendriją eksportuojamos prekės parduodamos tokia apimtimi ir pagal tokias sąlygas, kaip nurodyta [BENDROVĖS] pasiūlytame ir Europos Komisijos Sprendimu 2006/441/EB priimtame įsipareigojime. Patvirtinu, kad šioje sąskaitoje faktūroje pateikta informacija yra išsami ir teisinga.“.


29.6.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 175/39


KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 955/2006

2006 m. birželio 28 d.

nustatantis kai kurių vaisių ir daržovių standartines importo vertes, kad būtų galima nustatyti įvežimo kainą

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1994 m. gruodžio 21 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 3223/94 dėl vaisių ir daržovių importo taisyklių (1), ypač į jo 4 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

(1)

Vadovaujantis Urugvajaus raundo daugiašalių prekybos derybų rezultatais Reglamentas (EB) Nr. 3223/94 numato kriterijus, pagal kuriuos Komisija nustato standartines importo vertes iš trečiųjų šalių importuojamiems jo priede išvardintiems produktams ir laikotarpiams.

(2)

Laikantis aukščiau nurodytų kriterijų, standartinės importo vertės turi būti nustatytos tokios, kaip nurodyta šio reglamento priede,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 3223/94 4 straipsnyje nurodytos standartinės importo vertės nustatomos šio reglamento priede.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 2006 m. birželio 29 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2006 m. birželio 28 d.

Komisijos vardu

J. L. DEMARTY

Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktorius


(1)  OL L 337, 1994 12 24, p. 66. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 386/2005 (OL L 62, 2005 3 9, p. 3).


PRIEDAS

prie 2006 m. birželio 28 d. Komisijos reglamento, nustatančio kai kurių vaisių ir daržovių standartines importo vertes, kad būtų galima nustatyti įvežimo kainą

(EUR/100 kg)

KN kodas

Trečiosios šalies kodas (1)

Standartinė importo vertė

0702 00 00

052

45,8

096

65,4

204

44,1

999

51,8

0707 00 05

052

72,2

096

30,2

999

51,2

0709 90 70

052

93,9

999

93,9

0805 50 10

388

60,9

528

57,3

999

59,1

0808 10 80

388

88,8

400

114,5

404

105,3

508

92,8

512

84,4

524

50,0

528

76,5

720

108,8

800

180,6

804

100,4

999

100,2

0809 10 00

052

215,7

999

215,7

0809 20 95

052

323,9

068

127,8

999

225,9

0809 40 05

624

193,2

999

193,2


(1)  Šalių nomenklatūra yra nustatyta Komisijos Reglamentu (EB) Nr. 750/2005 (OL L 126, 2005 5 19, p. 12). Kodas „999“ žymi „kitą kilmę“.


29.6.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 175/41


KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 956/2006

2006 m. birželio 28 d.

iš dalies keičiantis Reglamentą (EEB) Nr. 94/92 dėl trečiųjų šalių, iš kurių turi būti kilę tam tikri ekologiškai pagaminti žemės ūkio produktai, kad jais būtų galima prekiauti Bendrijoje, sąrašo

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1991 m. birželio 24 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 2092/91 dėl ekologinės žemės ūkio produktų gamybos ir nuorodų apie tokią gamybą ant žemės ūkio ir maisto produktų (1), ypač į jo 11 straipsnio 1 dalies a punktą,

kadangi:

(1)

Trečiųjų šalių, iš kurių turi būti kilę tam tikri ekologiškai pagaminti žemės ūkio produktai, kad jais būtų galima prekiauti Bendrijoje, sąrašas, numatytas Reglamento (EEB) Nr. 2092/91 11 straipsnio 1 dalyje (toliau – sąrašas), yra pateiktas 1992 m. sausio 14 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 94/92, nustatančio išsamias Reglamente (EEB) Nr. 2092/91 dėl ekologinės žemės ūkio produktų gamybos ir nuorodų apie tokią gamybą ant žemės ūkio ir maisto produktų numatytas importo iš trečiųjų šalių tvarkos įgyvendinimo taisykles (2), priede.

(2)

Tam tikrais iš Indijos importuotais žemės ūkio produktais šiuo metu Bendrijoje prekiaujama remiantis Reglamento (EEB) Nr. 2092/91 11 straipsnio 6 dalyje numatyta leidžiančia nukrypti nuostata.

(3)

Indija pateikė Komisijai prašymą įtraukti ją į sąrašą. Ji pateikė pagal Reglamento (EEB) Nr. 94/92 2 straipsnio 2 dalį reikalaujamą informaciją.

(4)

Šios informacijos nagrinėjimas ir vėlesnės diskusijos su Indijos valdžios institucijomis leido padaryti išvadą, kad toje šalyje galiojančios žemės ūkio produktų gamybos ir kontrolės taisyklės yra lygiavertės Reglamente (EEB) Nr. 2092/91 nustatytoms taisyklėms.

(5)

Komisija, remdamasi Reglamento (EEB) Nr. 2092/91 11 straipsnio 5 dalimi, patikrino vietoje, kaip Indijoje faktiškai yra taikomos gamybos taisyklės ir vykdoma kontrolė.

(6)

Kosta Rikos ir Naujosios Zelandijos įtraukimo į sąrašą terminas baigiasi 2006 m. birželio 30 d. Kad prekyba nenutrūktų, šių šalių įtraukimo į sąrašą laiką reikėtų pratęsti.

(7)

Australija pranešė Komisijai apie vienos kontrolės įstaigos pavadinimo pakeitimą ir kitos kontrolės įstaigos pavadinimo pataisymą.

(8)

Šveicarija paprašė Komisijos jos įtraukimo į sąrašą sąlygas pakeisti pagal Tarybos ir Komisijos sprendimu 2002/309/EB (3) patvirtintą Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimą dėl prekybos žemės ūkio produktais (4), ypač pagal susitarimo 9 priedą dėl ekologiškai pagamintų žemės ūkio ir maisto produktų.

(9)

Šveicarija pateikė informaciją, kurios reikalaujama pagal Reglamento (EEB) Nr. 94/92 2 straipsnio 5 dalį. Išnagrinėjus pateiktą informaciją, padaryta išvada, kad reikalavimai yra lygiaverčiai Bendrijos teisės aktų reikalavimams.

(10)

Naujoji Zelandija pranešė Komisijai apie vienos kontrolės įstaigos pavadinimo pakeitimą.

(11)

Todėl Reglamentas (EEB) Nr. 94/92 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas.

(12)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Reglamento (EEB) Nr. 2092/91 14 straipsniu įsteigto Komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EEB) Nr. 94/92 priedas iš dalies keičiamas pagal šio reglamento priedą.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja septintą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2006 m. birželio 28 d.

Komisijos vardu

Mariann FISCHER BOEL

Komisijos narė


(1)  OL L 198, 1991 7 22, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 780/2006 (OL L 137, 2006 5 25, p. 9).

(2)  OL L 11, 1992 1 17, p. 14. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 746/2004 (OL L 122, 2004 4 26, p. 10).

(3)  OL L 114, 2002 4 30, p. 1.

(4)  OL L 114, 2002 4 30, p. 132.


PRIEDAS

Reglamento (EEB) Nr. 94/92 priedas iš dalies keičiamas taip:

1)

Australijai skirto teksto 3 punktas pakeičiamas taip:

„3.

Kontrolės įstaigos:

Australian Quarantine and Inspection Service (AQIS) (Department of Agriculture, Fisheries and Forestry),

Bio-dynamic Research Institute (BDRI),

Organic Growers of Australia Inc. (OGA),

Organic Food Chain Pty Ltd (OFC),

National Association of Sustainable Agriculture, Australia (NASAA),

Australian Certified Organic Pty. Ltd.“;

2)

Kosta Rikai skirto teksto 5 punktas pakeičiamas taip:

„5.

Įtraukimo laikotarpis: iki 2011 m. birželio 30 d.“;

3)

Po Kosta Rikai skirto teksto įrašomas šis tekstas:

„INDIJA

1.

Produkto kategorijos:

a)

neperdirbti augalininkystės produktai, kaip apibrėžta Reglamento (EEB) Nr. 2092/91 1 straipsnio 1 dalies a punkte;

b)

maisto produktai, kurių sudėtyje yra iš esmės vienas ar daugiau augalinės kilmės ingredientų, kaip apibrėžta Reglamento (EEB) Nr. 2092/91 1 straipsnio 1 dalies b punkte.

2.

Kilmė: Indijoje išauginti 1 punkto a papunktyje nurodytos kategorijos produktai ir 1 punkto b papunktyje nurodytos kategorijos produktuose esantys ekologiški ingredientai.

3.

Kontrolės įstaigos:

BVQI (India) Pvt. Ltd,

Ecocert SA (India Branch Office),

IMO Control Private Limited,

Indian Organic Certification Agency (INDOCERT),

International Resources for Fairer Trade,

Lacon Quality Certification Pvt. Ltd,

Natural Organic Certification Association,

OneCert Asia Agri Certification private Limited,

SGS India Pvt. Ltd.,

Skal International (India),

Uttaranchal State Organic Certification Agency (USOCA).

4.

Sertifikatus išduodančios institucijos: kaip 3 dalyje.

5.

Įtraukimo laikotarpis: iki 2009 m. birželio 30 d.“;

4)

Šveicarijai skirtas tekstas iš dalies keičiamas taip:

a)

1 punktas pakeičiamas taip:

„1.

Produkto kategorijos:

a)

neperdirbti augalininkystės produktai ir gyvuliai bei neperdirbti gyvulininkystės produktai, kaip apibrėžta Reglamento (EEB) Nr. 2092/91 1 straipsnio 1 dalies a punkte, išskyrus:

pertvarkymo laikotarpiu pagamintus produktus, kaip nurodyta to reglamento 5 straipsnio 5 dalyje;

b)

perdirbti žemės ūkio augalininkystės ir gyvulininkystės produktai, skirti žmonėms vartoti, kaip apibrėžta Reglamento (EEB) Nr. 2092/91 1 straipsnio 1 dalies b punkte, išskyrus:

to reglamento 5 straipsnio 5 dalyje nurodytus produktus, kurių sudėtyje yra žemės ūkio kilmės ingredientų, išaugintų pertvarkymo laikotarpiu.“;

b)

3 punktas pakeičiamas taip:

„3.

Kontrolės įstaigos:

Institut für Marktökologie (IMO),

bio.inspecta AG,

Schweizerische Vereinigung für Qualitäts- und Management-Systeme (SQS),

Bio Test Agro (BTA).“;

5)

Naujajai Zelandijai skirtas tekstas iš dalies keičiamas taip:

a)

3 punktas pakeičiamas taip:

„3.

Kontrolės įstaigos:

AgriQuality,

BIO-GRO New Zealand.“;

b)

5 punktas pakeičiamas taip:

„5.

Įtraukimo laikotarpis: iki 2011 m. birželio 30 d.“.


29.6.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 175/45


KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 957/2006

2006 m. birželio 28 d.

dėl tam tikrų prekių klasifikavimo Kombinuotojoje nomenklatūroje ir iš dalies keičiantis Reglamentą (EEB) Nr. 48/90

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1987 m. liepos 23 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo (1), ypač į jo 9 straipsnio 1 dalies a punktą,

kadangi:

(1)

Siekiant užtikrinti, kad Reglamento (EEB) Nr. 2658/87 priede pateikta Kombinuotoji nomenklatūra būtų taikoma vienodai, būtina patvirtinti priemones, susijusias su šio reglamento priede nurodytų prekių klasifikacija.

(2)

Reglamente (EEB) Nr. 2658/87 nustatytos Kombinuotosios nomenklatūros bendrosios aiškinimo taisyklės. Šios taisyklės taip pat taikomos bet kuriai kitai specialiomis Bendrijos teisės aktų nuostatomis įteisintai nomenklatūrai, kuri visiškai ar iš dalies parengta pagal Kombinuotąją nomenklatūrą arba pagal kurią ji papildomai detalizuojama atsižvelgiant į tarifų ir kitų su prekyba susijusių priemonių taikymo poreikius.

(3)

Laikantis šių bendrųjų taisyklių, šio reglamento priede pateiktos lentelės 1 skiltyje aprašytos prekės turėtų būti klasifikuojamos priskiriant KN kodus, nurodytus 2 skiltyje, remiantis šios lentelės 3 skiltyje išdėstytais motyvais.

(4)

Reikėtų numatyti, kad privalomąja tarifine informacija apie prekių klasifikavimą Kombinuotojoje nomenklatūroje, išduota valstybių narių muitinių remiantis 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą (2), 12 straipsnio 6 dalies nuostatomis, bet neatitinkančia šio reglamento nuostatų, jos turėtojas galėtų remtis dar tris mėnesius.

(5)

„Taškinės matricos ekranų“ klasifikavimas, nustatytas 1990 m. sausio 9 d. Komisijos reglamente (EEB) Nr. 48/90 dėl tam tikrų prekių klasifikavimo Kombinuotojoje nomenklatūroje (3), buvo sudarytas neteisingai ir todėl šio reglamento priedo lentelės 2 punktas turėtų būti išbrauktas.

(6)

Muitinės kodekso komitetas per jo pirmininko nustatytą laikotarpį oficialiai nepareiškė savo nuomonės dėl šio reglamento priedo lentelėje nurodytos 3 prekės.

(7)

Šio reglamento priedo lentelėje nurodytų 1 ir 2 prekių priemonės atitinka Muitinės kodekso komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Šio reglamento priede pateiktos lentelės 1 skiltyje aprašytos prekės Kombinuotojoje nomenklatūroje klasifikuojamos priskiriant šios lentelės 2 skiltyje nurodytus KN kodus.

2 straipsnis

Valstybių narių muitinių pagal Reglamento (EEB) Nr. 2913/92 12 straipsnio 6 dalies nuostatas išduota privalomąja tarifine informacija, neatitinkančia šio reglamento nuostatų, galima remtis dar tris mėnesius.

3 straipsnis

Reglamento (EEB) Nr. 48/90 priedo 2 punktas išbraukiamas.

4 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2006 m. birželio 28 d.

Komisijos vardu

László KOVÁCS

Komisijos narys


(1)  OL L 256, 1987 9 7, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 838/2006 (OL L 154, 2006 6 8, p. 1).

(2)  OL L 302, 1992 10 19, p. 1 Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 648/2005 (OL L 117, 2005 5 4, p. 13).

(3)  OL L 8, 1990 1 11, p. 16. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 705/2005 (OL L 118, 2005 5 5, p. 18).


PRIEDAS

Prekių aprašymas

Klasifikavimas

(KN kodas)

Motyvai

(1)

(2)

(3)

1.

Grafinis ir raidinis skaitmeninis vaizduoklis, pagamintas naudojant vienspalvių pasyviosios matricos skystųjų kristalų vaizduoklių technologiją.

Vaizduoklį sudaro skystųjų kristalų sluoksnis, įterptas tarp dviejų stiklo lakštų arba plokščių su tam tikru taškų skaičiumi (išdėstytų 64 eilutėse ir 240 stulpeliuose), ir elektroninė sąsajos plokštė, pagaminta naudojant C-MOS technologiją.

Jį galima prijungti prie kitų gaminių.

Juo neįmanoma rodyti televizijos vaizdų.

8531 20 95

Klasifikuojama vadovaujantis Kombinuotosios nomenklatūros 1 ir 6 bendrosiomis aiškinimo taisyklėmis bei KN kodus 8531, 8531 20 ir 8531 20 95 atitinkančiais prekių aprašymais.

Vaizduoklyje yra elektroninė sąsajos plokštė, todėl jis nelaikytinas skystųjų kristalų įtaisu ir priskirtinas 9013 pozicijai (žr. SS paaiškinimų 9013 pozicijos paaiškinimų 1 dalį).

Vaizduoklyje nėra elektroninės įrangos vaizdo signalams atkurti, todėl jis nelaikytinas vaizdo monitoriumi ir nepriskirtinas 8528 pozicijai.

Vaizduoklis – švieslentė, priskirtina 8531 pozicijai, nes jis geba atkurti tik grafinius vaizdus ir raidinius skaitmeninius ženklus (taip pat žr. SS paaiškinimų 8531 pozicijos paaiškinimų D punktą).

2.

Gaminys, žinomas kaip „skystųjų kristalų vaizduoklio modulis (jutiklinis ekranas)“, kuri sudaro aktyviosios matricos pavidalo skystųjų kristalų įtaisas su įmontuotu vidinio apšvietimo įtaisu, apgręžikliai, spausdintinės plokštės, turinti tik vaizdo elementų adresavimo elektroninius valdymo mazgus. Skystųjų kristalų įtaisas sudarytas iš skystųjų kristalų sluoksnio, įterpto tarp dviejų stiklo lakštų. Išorinis stiklo narvelių sluoksnis padengtas plonu elektrai laidžiu ir turinčiu varžą metalo sluoksniu.

Modulis pagamintas naudojant plonasluoksnių tranzistorių (TFT) technologiją. Jo matmenys: 34,5 (plotis) x 35,3 (aukštis) x 16,5 (gylis) cm, ekrano įstrižainės ilgis – 38,1 cm (15″).

Modulyje nėra kitų elektroninių komponentų (pavyzdžiui, maitinimo bloko, vaizdo keitiklio, skaitiklio (scaler), derintuvo ir t. t.) arba jungimo prie kitų aparatų sąsajų.

8548 90 90

Klasifikuojama vadovaujantis Kombinuotosios nomenklatūros 1 ir 6 bendrosiomis aiškinimo taisyklėmis, XVI skyriaus 2 pastabos c punktu bei KN kodus 8548, 8548 90 ir 8548 90 90 atitinkančiais prekių aprašymais.

Modulis – dalis, kuri netinkama naudoti vien arba daugiausia su tam tikros rūšies mašina, nurodyta XVI skyriuje, todėl remiantis XVI skyriaus 2 pastabos c punktu jis priskirtinas 8548 pozicijai.

3.

Gaminys, žinomas kaip „skystųjų kristalų vaizduoklio modulis“, kurį sudaro aktyviosios matricos skystųjų kristalų pavidalo įtaisas su įmontuotu vidinio apšvietimo įtaisu, apgręžikliai ir spausdintinės plokštės, turinčios tik vaizdo elementų adresavimo elektroninius valdymo mazgus.

Modulis pagamintas naudojant plonasluoksnių tranzistorių (TFT) technologiją. Jo matmenys: 75,9 (plotis) x 44,9 (aukštis) x 4,9 (gylis) cm, ekrano įstrižainės ilgis – 81,6 cm (32″), skiriamoji geba –1 366 x 768 vaizdo elementai (taškai).

Modulyje nėra kitų elektroninių komponentų (pavyzdžiui, maitinimo bloko, vaizdo keitiklio, skaitiklio (scaler), derintuvo ir t. t.) arba jungimo prie kitų aparatų sąsajų.

8529 90 81

Klasifikuojama vadovaujantis Kombinuotosios nomenklatūros 1 ir 6 bendrosiomis aiškinimo taisyklėmis, XVI skyriaus 2 pastabos b punktu bei KN kodus 8529, 8529 90 ir 8529 90 81 atitinkančiais prekių aprašymais.

Gaminys nepriskirtinas 9013 pozicijai, nes jis sudarytas iš vidinio apšvietimo įtaiso, apgręžiklių ir spausdintinių plokščių, turinčių tik vaizdo elementų adresavimo elektroninius valdymo mazgus (taip pat žr. SS paaiškinimų 9013 pozicijos paaiškinimų 1 dalį).

Modulis nepriskirtinas 8473 pozicijai kaip automatinio duomenų apdorojimo mašinos vaizduoklio dalis, nes jis netinkamas naudoti vien tik arba daugiausia su automatinio duomenų apdorojimo mašinomis, nurodytomis 8471 pozicijoje.

Modulis negali būti priskirtinas 8531 pozicijai, nes, atsižvelgiant į jo charakteristikas, jis nelaikytinas elektriniu vaizdo signalizacijos aparatu, nurodytu 8531 pozicijoje, arba tokio aparato dalimi (taip pat žr. SS paaiškinimų 8531 pozicijos paaiškinimus).

Dėl savo charakteristikų (pavyzdžiui, matmenų ir skiriamosios gebos) modulis priskirtinas 8529 pozicijai, nes jis skirtas naudoti vien arba daugiausia su aparatais, nurodytais 8528 pozicijoje.


29.6.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 175/49


KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 958/2006

2006 m. birželio 28 d.

dėl 2006–2007 prekybos metais vykdomo nuolatinio konkurso siekiant nustatyti eksporto grąžinamąsias išmokas už baltojo cukraus eksportą

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2006 m. vasario 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 318/2006 dėl bendro cukraus sektoriaus rinkų organizavimo (1), ypač į jo 23 straipsnio 4 dalį ir 40 straipsnio 1 dalies g punktą,

kadangi:

(1)

Atsižvelgiant į padėtį Bendrijos cukraus rinkoje ir padėtį pasaulio cukraus rinkoje reikėtų kiek įmanoma greičiau pradėti nuolatinį baltojo cukraus eksporto 2006–2007 prekybos metais konkursą; šis konkursas sudarytų galimybę nustatyti, atsižvelgiant į pasaulinių kainų svyravimą, eksporto grąžinamąsias išmokas.

(2)

Nustatant grąžinamąsias išmokas už eksportuojamą cukrų reikia taikyti bendrąsias konkurso tvarkos taisykles, nustatytas Reglamento (EB) Nr. 318/2006 32 straipsnyje.

(3)

Tam tikriems cukraus sektoriaus produktams tebėra taikomi Bendrijos tarpusavio, iš vienos pusės, ir Bulgarijos, ir Rumunijos, iš kitos pusės, prekybos muitai bei eksporto grąžinamosios išmokos, o grąžinamųjų išmokų dydis gerokai viršija importo muitų dydį. Atsižvelgiant į minėtų šalių stojimą į Europos Sąjungą šis skirtumas gali lemti spekuliacinį prekybos pobūdį.

(4)

Siekiant išvengti piktnaudžiavimo, kuris pasireikštų cukraus sektoriaus produktų, už kuriuos skirta eksporto grąžinamoji išmoka, reimportu ar pakartotiniu įvežimu į Bendriją, visoms Balkanų šalims nereikėtų nustatyti grąžinamosios išmokos.

(5)

Atsižvelgiant į veiklos ypatumus reikėtų priimti atitinkamas nuostatas dėl nuolatinio konkurso tvarka išduodamų eksporto licencijų, visų pirma dėl licencijų išdavimo termino, jų galiojimo trukmės, užstato dydžio ir kiekio, dėl kurio įvykdoma prievolė pagal eksporto licenciją. Tačiau 2000 m. birželio 9 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1291/2000, nustatančio bendrąsias išsamiąsias taisykles dėl importo ir eksporto licencijų bei išankstinio nustatymo sertifikatų sistemos taikymo žemės ūkio produktams (2), nuostatos bei 1989 m. sausio 19 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 120/89, nustatančio bendrąsias išsamias taisykles dėl eksporto mokesčių ir privalomųjų mokėjimų taikymo žemės ūkio produktams (3), nuostatos turi ir toliau būti taikomos.

(6)

Šio reglamento nuostatos pakeičia, kai kalbama apie 2006 m. liepos mėn. konkurso etapus, 2005 m. liepos 15 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1138/2005 dėl nuolatinio konkurso dėl privalomųjų mokėjimų ir (ar) grąžinamųjų išmokų taikymo baltojo cukraus eksportui 2005–2006 m. (4) nuostatas. Todėl siekiant skaidrumo ir teisinio aiškumo nuo 2006 m. liepos 1 d. minėtą reglamentą reikėtų panaikinti.

(7)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Cukraus vadybos komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

1.   Siekiant nustatyti grąžinamąsias išmokas už baltojo cukraus, kurio KN kodas 1701 99 10, eksportą į visas šalis, išskyrus Albaniją, Bulgariją, Kroatiją, Bosniją ir Hercegoviną, Serbiją ir Juodkalniją (5), Buvusiąją Jugoslavijos Respubliką Makedoniją bei Rumuniją, skelbiamas nuolatinis konkursas. Vykstant šiam nuolatiniui konkursui skelbiami atskiri konkurso etapai.

2.   Nuolatinis konkursas vyksta iki 2007 m. rugsėjo 27 d.

2 straipsnis

1.   Kvietimas dalyvauti konkurse paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Juo remdamosi valstybės narės parengia kvietimą dalyvauti konkurse, kurį jos gali skelbti ar užsakyti jį skelbti kitur.

2.   Kvietime dalyvauti konkurse nurodomos konkurso sąlygos.

3.   Tuo laiku, kai vyksta nuolatinis konkursas, kvietimas dalyvauti konkurse gali būti keičiamas. Jis keičiamas, jei tuo laiku, kai vyksta konkursas, pasikeičia konkurso sąlygos.

3 straipsnis

1.   Paraiškų dalyvauti pirmajame konkurso etape teikimo terminas:

a)

prasideda 2006 m. liepos 5 d.;

b)

baigiasi 2006 m. liepos 13 d., ketvirtadienį, 10 val. Briuselio laiku.

2.   Paraiškų dalyvauti kiekviename kitame konkurso etape teikimo terminas:

a)

prasideda pirmąją darbo dieną po to, kai pasibaigia prieš tai skelbto konkurso paraiškų teikimo terminas;

b)

pasibaigia 10 val. Briuselio laiku šiomis dienomis:

2006 m. liepos 27 d.,

2006 m. rugpjūčio 10 ir 31 d.,

2006 m. rugsėjo 14 ir 28 d.,

2006 m. spalio 5 ir 19 d.,

2006 m. lapkričio 9 ir 23 d.,

2006 m. gruodžio 7 ir 21 d.,

2007 m. sausio 11 ir 25 d.,

2007 m. vasario 8 ir 22 d.,

2007 m. kovo 8 ir 29 d.,

2007 m. balandžio 19 ir 26 d.,

2007 m. gegužės 10 ir 24 d.,

2007 m. birželio 14 ir 28 d.,

2007 m. liepos 12 ir 19 d.,

2007 m. rugpjūčio 9 ir 30 d.,

2007 m. rugsėjo 13 ir 27 d.

4 straipsnis

1.   Suinteresuotosios šalys konkurse gali dalyvauti vienu iš šių būdų:

a)

kompetentingai valstybės narės institucijai pateikdamos raštišką paraišką su gavimo patvirtinimu;

b)

atsiųsdamos šiai institucijai registruotą laišką ar telegramą;

c)

kreipdamosi į ją telefonograma, faksu ar elektronine žinute, jei ši institucija sutinka su tokiomis komunikacijos formomis.

2.   Paraiška laikoma galiojančia, jei ji atitinka šias sąlygas:

a)

paraiškoje nurodyta:

i)

kvietimo dalyvauti konkurse nuoroda;

ii)

konkurso dalyvio pavardė (pavadinimas) ir adresas bei PVM registracijos numeris;

iii)

eksportuotinas baltojo cukraus kiekis;

iv)

eksporto grąžinamosios išmokos suma eurais už 100 kg baltojo cukraus, nurodyta tūkstantųjų tikslumu;

v)

užstato už iii punkte nurodytą cukraus kiekį dydis pagal 5 straipsnio 1 dalį, nurodytas tos valstybės narės, kurioje teikiama paraiška, valiuta;

b)

eksportuotino baltojo cukraus kiekis – ne mažesnis nei 250 tonų;

c)

konkurso dalyvis pateikia įrodymą, kad iki paraiškų pateikimo termino pabaigos jis yra pateikęs paraiškoje nurodytą užstatą;

d)

paraiškoje yra pareiškėjo deklaracija, kuria jis įsipareigoja laimėjęs konkursą per 11 straipsnio 2 dalies 2 pastraipoje nurodytą terminą prašyti išduoti jam eksporto licenciją ar licencijas eksportuoti paskirtam cukraus kiekiui;

e)

paraiškoje yra pareiškėjo deklaracija, kuria jis įsipareigoja laimėjęs konkursą:

i)

papildyti užstatą sumokėdamas 12 straipsnio 3 dalyje nurodytą sumą, jei nebuvo įvykdyta prievolė pagal 11 straipsnio 2 dalyje nurodytą eksporto licenciją;

ii)

per trisdešimt dienų nuo eksporto licencijos galiojimo pabaigos pranešti šią licenciją išdavusiai institucijai apie nepanaudotą (-us) eksporto kiekį (-ius), kuriam (-iems) buvo išduota eksporto licencija.

3.   Paraiškoje gali būti nurodoma, kad ji bus laikoma pateikta tik tuomet, kai bus įgyvendintos viena ar abi šios sąlygos:

a)

šių paraiškų teikimo termino paskutinę dieną turi būti priimtas sprendimas dėl didžiausios grąžinamosios eksporto išmokos sumos;

b)

sutartį galima sudaryti dėl viso paraiškoje nurodyto kiekio arba nurodytos jo dalies.

4.   Paraiškos, pateiktos nesilaikant 1 ir 2 dalies nuostatų arba kuriose nurodytos kitos, nei reikalaujama šiame konkurse, sąlygos, nesvarstomos.

5.   Pateikta paraiška negali būti atsiimta.

5 straipsnis

1.   Kiekvienas pareiškėjas pateikia 11 EUR už 100 kg baltojo cukraus, eksportuotino pagal šį konkursą, užstatą.

Konkurso laimėtojams šis užstatas, nepažeidžiant 12 straipsnio 3 dalies nuostatų, virsta užstatu už eksporto licenciją, kai pateikiamas 11 straipsnio 2 dalyje nurodytas prašymas.

2.   Šio straipsnio 1 dalyje nurodytą užstatą konkurso dalyviai gali pasirinkti mokėti grynaisiais arba pateikdami valstybės narės, kurioje paraiška buvo pateikta, nustatytus kriterijus atitinkančios institucijos garantiją.

3.   1 dalyje nurodytas užstatas grąžinamas:

a)

konkurso dalyviams už tuos kiekius, kurių atžvilgiu jie nebuvo paskirti konkurso laimėtojais;

b)

konkurso laimėtojams, kurie per 11 straipsnio 2 dalies 2 pastraipoje nurodytą terminą nepaprašė išduoti reikalingos eksporto licencijos – iki 10 EUR už 100 kg baltojo cukraus;

c)

konkurso laimėtojams už tuos kiekius, dėl kurių jie įvykdė pagal Reglamento (EB) Nr. 1291/2000 31 straipsnio b punktą ir 32 straipsnio 1 dalies b punkto i papunktį prievolę eksportuoti, kurią sukuria to reglamento 11 straipsnio 2 dalyje nurodyta eksporto licencija, laikantis sąlygų, numatytų Reglamento (EB) Nr. 1291/2000 35 straipsnyje.

Pirmos pastraipos b punkte nurodytu atveju, jei reikia, grąžinama užstato dalis sumažinama atimant atitinkamame konkurso etape nustatytos didžiausios eksporto grąžinamosios išmokos sumos ir vėlesniame konkurso etape nustatytos didžiausios eksporto grąžinamosios išmokos sumos skirtumą, jeigu pastaroji suma yra didesnė už pirmąją.

Išskyrus force majeure atvejus, užstato dalis ar užstatas už tą cukraus kiekį, dėl kurio atitinkami įsipareigojimai nebuvo įvykdyti, negrąžinamas.

4.   Force majeure atveju kompetentinga atitinkamos valstybės narės institucija nustato priemones, reikalingas užstatui grąžinti, atsižvelgdama į aplinkybes, kuriomis remiasi suinteresuotoji šalis.

6 straipsnis

1.   Minėta kompetentinga institucija paraiškas nagrinėja uždaruose posėdžiuose. Asmenys, dalyvaujantys svarstymuose, prisaikdinami saugoti paslaptį.

2.   Paraiškas (jeigu jos priimtinos), pateiktas laikantis šio reglamento nuostatų, valstybės narės privalo atsiųsti Komisijai neįvardydamos pareiškėjų ir ne vėliau nei praėjus 1 val. 30 min. nuo kvietime dalyvauti konkurse nurodyto savaitinio paraiškų teikimo termino pabaigos.

Jei paraiškų nepateikta, valstybės narės apie tai praneša Komisijai laikydamosi tų pačių terminų.

7 straipsnis

1.   Išnagrinėjus pateiktas paraiškas nustatomas didžiausias kiekis konkurso etapui.

2.   Gali būti priimtas sprendimas neskirti konkretaus konkurso etapo laimėtojų.

8 straipsnis

1.   Jeigu Komisija nusprendžia tęsti konkurso etapo procedūrą, remdamasi Reglamento (EB) Nr. 318/2006 39 straipsnio 2 dalimi ji nustato didžiausią eksporto grąžinamosios išmokos sumą. Ši suma nustatoma atsižvelgiant į padėtį Bendrijos ir pasaulio cukraus rinkose bei jose numatomus pokyčius.

2.   Nepažeidžiant 9 straipsnio nuostatų, konkurso laimėtoju skelbiamas tas arba tie konkurso dalyviai, kurių pasiūlymas yra lygus arba mažesnis už didžiausią eksporto grąžinamosios išmokos sumą.

9 straipsnis

1.   Kai konkurso etape buvo nustatytas didžiausias kiekis, konkurso laimėtoju skelbiamas tas konkurso dalyvis, kurio pasiūlyme nurodyta mažiausia eksporto grąžinamoji išmoka. Jei šioje paraiškoje yra nurodytas mažesnis nei didžiausias kiekis, to kiekio likutis paskirstomas kitiems konkurso dalyviams atsižvelgiant į jų nurodytus grąžinamosios išmokos dydžius, pradedant nuo mažiausiojo.

2.   Jeigu, taikant 1 dalyje numatytą sutarčių sudarymo tvarką, yra svarstoma paraiška, kurioje nurodytas didesnis nei didžiausias kiekis, sutartis su tuo konkurso dalyviu sudaroma tik dėl didžiausiojo kiekio. Paraiškos, kuriose nurodytos tokio paties dydžio grąžinamosios išmokos ir kuriose nurodyti kiekiai kartu sudėjus yra didesni už maksimalųjį kiekį, tenkinamos vienu iš šių būdų:

a)

proporcingai visam kiekvienoje paraiškoje numatytam kiekiui;

b)

paskirstoma po didžiausią kiekį, dėl kurio susitariama;

c)

traukiant burtus.

10 straipsnis

1.   Kompetentinga atitinkamos valstybės narės institucija nedelsdama informuoja konkurso dalyvius apie jų dalyvavimo konkurse rezultatus. Be to, ši institucija konkurso laimėtojams išsiunčia pranešimus apie konkurso laimėjimą.

2.   Pranešime apie konkurso laimėjimą turi būti nurodoma bent jau ši informacija:

a)

konkurso nuoroda;

b)

eksportuotino baltojo cukraus kiekis;

c)

skirtinos eksporto grąžinamosios išmokos dydis eurais už kiekvieną b punkte nurodyto kiekio 100 kilogramų baltojo cukraus.

11 straipsnis

1.   Konkurso laimėtojui suteikiama teisė 2 dalyje nustatyta tvarka gauti licenciją eksportuoti paskirtą cukraus kiekį, kurioje nurodomas paraiškoje įrašytas eksporto grąžinamosios išmokos dydis.

2.   Konkurso nugalėtojas pagal atitinkamas Reglamento (EB) Nr. 1291/2000 nuostatas privalo pateikti prašymą gauti licenciją eksportuoti jam paskirtą cukraus kiekį. Pagal Reglamento (EEB) Nr. 120/89 12 straipsnio išlygą šio prašymo atsiimti negalima.

Prašymą būtina pateikti ne vėliau nei vieną iš čia nurodytų dienų:

a)

paskutinę darbo dieną prieš kitos savaitės konkurso etapą;

b)

paskutinę kitos savaitės darbo dieną, jei tą savaitę nėra numatyta skelbti atskiro konkurso etapo.

3.   Konkurso laimėtojas privalo eksportuoti paraiškoje nurodytą cukraus kiekį ir, jei reikia, už šio įsipareigojimo nevykdymą sumokėti 12 straipsnio 3 dalyje nurodytą sumą.

4.   1, 2 ir 3 dalyje nurodytos teisė ir pareigos negali būti perleidžiamos.

12 straipsnis

1.   Nustatant licencijų galiojimo trukmę taikoma Reglamento (EB) Nr. 1291/2000 23 straipsnio 1 dalis.

2.   Pagal konkurso etapo rezultatus išduotos eksporto licencijos galioja nuo jų išdavimo dienos iki penktojo mėnesio skaičiuojant nuo mėnesio, kurį vyko tas konkurso etapas, pabaigos.

Tačiau eksporto licencijos, išduotos po konkurso etapų, vykstančių nuo 2007 m. gegužės 1 d., galioja tik iki 2007 m. rugsėjo 30 d.

3.   Išskyrus force majeure atvejus, už kiekį, dėl kurio nebuvo įvykdyta prievolė pagal 11 straipsnio 2 dalyje nurodytą licenciją, licencijos savininkas kompetentingai institucijai sumoka nustatytą sumą, jei 5 straipsnio 1 dalyje nurodytas užstatas yra mažesnis nei Reglamento (EB) Nr. 318/2006 33 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytos eksporto grąžinamosios išmokos, galiojančios paskutinę licencijos galiojimo dieną, ir minėtoje licencijoje nurodytos grąžinamosios išmokos skirtumas.

Pirmoje pastraipoje nurodyta mokėtina suma yra lygi toje pastraipoje nurodyto skirtumo ir 5 straipsnio 1 dalyje nurodyto užstato skirtumui.

13 straipsnis

Reglamentas (EB) Nr. 1138/2005 panaikinamas.

14 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2006 m. birželio 28 d.

Komisijos vardu

Mariann FISCHER BOEL

Komisijos narė


(1)  OL L 58, 2006 2 28, p. 1.

(2)  OL L 152, 2000 6 24, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 410/2006 (OL L 71, 2006 3 10, p. 7).

(3)  OL L 16, 1989 1 20, p. 19. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 910/2004 (OL L 163, 2004 4 30, p. 63).

(4)  OL L 185, 2005 7 16, p. 3.

(5)  Įskaitant Jungtinių Tautų globojamą Kosovą, pagal 1999 m. birželio 10 d. Saugumo tarybos rezoliuciją Nr. 1244.


29.6.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 175/54


KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 959/2006

2006 m. birželio 28 d.

pataisantis Reglamentą (EB) Nr. 647/2006 dėl ryžių importo licencijų išdavimo pagal paraiškas, pateiktas per 2006 m. balandžio mėn. pirmąsias dešimt darbo dienų pagal Reglamentą (EB) Nr. 327/98

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2003 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1785/2003 dėl bendro ryžių rinkos organizavimo (1),

atsižvelgdama į 1998 m. vasario 10 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 327/98, atidarantį tam tikras ryžių ir skaldytų ryžių importo tarifines kvotas ir numatantį jų administravimą (2), ypač į jo 5 straipsnio 2 dalį,

kadangi:

(1)

Komisijos reglamente (EB) Nr. 647/2006 (3) buvo nustatyti sumažinimo koeficientai, taikytini pagal 2006 m. balandžio mėn. dalį visiškai arba iš dalies nulukštentų ryžių, kurių KN kodas yra 1006 30, kiekiui, ir į 2006 m. liepos mėn. dalį perkeliamas kiekis.

(2)

Dėl vienos valstybės narės padarytos administracinės klaidos į 2006 m. liepos mėn. perkeltinas kvotos 09.4128 kiekis neatitinka faktiškai perkelto kiekio.

(3)

Todėl Reglamentas (EB) Nr. 647/2006 turėtų būti pataisytas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 647/2006 priedo a punktas keičiamas šio reglamento priede esančia lentele.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 2006 m. birželio 29 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2006 m. birželio 28 d.

Komisijos vardu

J. L. DEMARTY

Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktorius


(1)  OL L 270, 2003 10 21, p. 96. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 797/2006 (OL L 144, 2006 5 31, p. 1).

(2)  OL L 37, 1998 2 11, p. 5. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 2152/2005 (OL L 342, 2005 12 24, p. 30).

(3)  OL L 115, 2006 4 28, p. 18.


PRIEDAS

„a)

Reglamento (EB) Nr. 327/98 1 straipsnio 1 dalies a punkte numatytų visiškai arba iš dalies nulukštentų ryžių, kurių KN kodas yra 1006 30, kvota:

Kilmės šalis

Eilės numeris

2006 m. balandžio mėn. daliai taikomas sumažinimo koeficientas

2006 m. liepos mėn. daliai perkeliamas kiekis

(t)

Jungtinės Amerikos Valstijos

09.4127

0 (1)

11 635

Tailandas

09.4128

0 (1)

1 161,419

Australija

09.4129

0 (1)

531,5

Kitos kilmės šalys

09.4130

98,7985

0


(1)  Išduodama paraiškoje nurodytam kiekiui.“


29.6.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 175/56


KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 960/2006

2006 m. birželio 28 d.

nustatantis kai kurių pieno ir pieno produktų sektoriaus produktų galimą kiekį antram 2006 m. pusmečiui pagal Bendrijos atidarytas kvotas, remiantis vien licencija

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1999 m. gegužės 17 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1255/1999 dėl bendro pieno ir pieno produktų rinkos organizavimo (1),

atsižvelgdama į 2001 m. gruodžio 14 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 2535/2001, nustatantį Tarybos reglamento (EB) Nr. 1255/1999 taikymo taisykles dėl pieno bei pieno produktų importo tvarkos ir tarifinių kvotų atidarymo (2), ypač į jo 16 straipsnio 2 dalį,

kadangi:

Skirstant importo licencijas pirmam 2006 m. pusmečiui dėl kai kurių Reglamento (EB) Nr. 2535/2001 numatytų kvotų, paraiškose gauti licencijas tam tikrų produktų buvo prašoma mažesnių kiekių negu galimi. Todėl kiekvienai atitinkamai kvotai reikėtų nustatyti galimą kiekį laikotarpiui nuo 2006 m. liepos 1 d. iki gruodžio 31 d., atsižvelgiant į nepaskirtus kiekius, susidariusius pagal Komisijos reglamentą (EB) Nr. 160/2006 (3), nustatančius, kokia dalimi galima patenkinti importo licencijų paraiškas, pateiktas 2006 m. sausio mėn. dėl Reglamento (EB) Nr. 2535/2001 atidarytų kai kurių tarifinių kvotų,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Laikotarpiui nuo 2006 m. liepos 1 d. iki gruodžio 31 d. per kai kurių Reglamento (EB) Nr. 2535/2001 numatytų kvotų antrąjį importo metų pusmetį galimi kiekiai yra nurodyti priede.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 2006 m. birželio 29 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2006 m. birželio 28 d.

Komisijos vardu

J. L. DEMARTY

Generalinis direktorius žemės ūkio ir kaimo plėtros reikalams


(1)  OL L 160, 1999 6 26, p. 48. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1913/2005 (OL L 307, 2005 11 25, p. 2).

(2)  OL L 341, 2001 12 22, p. 29. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 926/2006 (OL L 170, 2006 6 23, p. 8).

(3)  OL L 25, 2006 1 28, p. 21.


I.C PRIEDAS

Produktai, kurių kilemės šalys yra AKR

Kvotos numeris

Kiekis (t)

09.4026

1 000

09.4027

1 000


I.D PRIEDAS

Produktai, kurių kilemės šalis yra Jordanija

Kvotos numeris

Kiekis (t)

09.4101

1 500


I.E PRIEDAS

Produktai, kurių kilemės šalis yra Pietų Afrika

Kvotos numeris

Kiekis (t)

09.4151

6 500


29.6.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 175/58


KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 961/2006

2006 m. birželio 28 d.

dėl cukranendrių cukraus importo licencijų išdavimo pagal kai kurias tarifines kvotas ir susitarimus dėl lengvatinių sąlygų

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2001 m. birželio 19 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1260/2001 dėl bendro cukraus sektoriaus rinkos organizavimo (1),

atsižvelgdama į 1996 m. birželio 18 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1095/96 dėl nuolaidų, numatytų CXL sąraše, sudarytame pasibaigus deryboms dėl GATT XXIV.6 straipsnio, įgyvendinimo (2),

atsižvelgdama į 2003 m. birželio 30 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1159/2003, nustatantį išsamias tam tikrų tarifinių kvotų ir lengvatinių susitarimų, taikomų cukranendrių cukraus importui 2003–2004, 2004–2005 ir 2005–2006 prekybos metais, taikymo taisykles ir iš dalies pakeičiantį Reglamentus (EB) Nr. 1464/95 ir (EB) Nr. 779/96 (3), ypač į jo 5 straipsnio 3 dalį,

kadangi:

(1)

Reglamento (EB) Nr. 1159/2003 9 straipsnyje yra numatyta tvarka, kaip turi būti nustatomi įsipareigojimai pristatyti importuojamus, taikant nulinį muito tarifą, KN kodu 1701 klasifikuojamus AKR protokolą ir Indijos susitarimą pasirašiusių šalių kilmės produktus, kurių masė nurodoma baltojo cukraus ekvivalentu.

(2)

Reglamento (EB) Nr. 1159/2003 16 straipsnyje numatyta tvarka, kaip turi būti nustatomos nulinio muito tarifo importo kvotos KN kodu 1701 11 10 klasifikuojamiems produktams, kurių kilmės šalis yra AKR protokolą ir Indijos susitarimą pasirašiusios valstybės ir kurių masė nurodoma baltojo cukraus ekvivalentu.

(3)

Reglamento (EB) Nr. 1159/2003 22 straipsnyje atidaromos tarifinės kvotos, kurioms taikomas 98 eurų dydžio muitas už toną, Brazilijos, Kubos ir kitų trečiųjų šalių kilmės importuojamiems produktams, klasifikuojamiems KN kodu 1701 11 10.

(4)

Pagal Reglamento (EB) Nr. 1159/2003 5 straipsnio 1 dalies nuostatas per savaitę nuo 2006 m. birželio 19 iki 23 d. kompetentingoms įstaigoms buvo pateiktos paraiškos gauti importo licencijas dėl AKR-Indijos lengvatinėmis sąlygomis įvežamo cukraus kiekio, kuris visas viršija kiekį, įsipareigojamą pristatyti iš konkrečios šalies, numatytos Reglamento (EB) Nr. 1159/2003 9 straipsnyje.

(5)

Tokiomis aplinkybėmis Komisija privalo nustatyti mažinimo koeficientą, kuriuo remiantis būtų galima proporcingai paskirstyti licencijas pagal turimą kiekį, ir nurodyti, kad atitinkama riba yra pasiekta,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Pagal prašymus, pateiktus nuo 2006 m. birželio 19 iki 23 d. gauti importo licencijas remiantis Reglamento (EB) Nr. 1159/2003 5 straipsnio 1 dalies nuostatomis, licencijos išduodamos ne didesniems negu šio reglamento priede nurodytiems kiekiams.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 2006 m. birželio 29 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2006 m. birželio 28 d.

Komisijos vardu

J. L. DEMARTY

Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktorius


(1)  OL L 178, 2001 6 30, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 987/2005 (OL L 167, 2005 6 29, p. 12).

(2)  OL L 146, 1996 6 20, p. 1.

(3)  OL L 162, 2003 7 1, p. 25. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 568/2005 (OL L 97, 2005 4 15, p. 9).


PRIEDAS

AKR–INDIJOS lengvatinėmis sąlygomis įvežamas cukrus

Reglamento (EB) Nr. 1159/2003 II antraštinė dalis

2005–2006 prekybos metai

Šalis

Licencija išduodama … % kiekio, prašomo 2006 6 19–23 savaitei

Riba

Barbadosas

100

 

Belizas

0

Pasiekta

Kongas

100

 

Fidžis

0

Pasiekta

Gajana

0

Pasiekta

Indija

0

 

Dramblio Kaulo Krantas

100

 

Jamaika

0

Pasiekta

Kenija

0

Pasiekta

Madagaskaras

100

 

Malavis

100

 

Mauricijus

0

Pasiekta

Mozambikas

0

Pasiekta

Sent Kitsas ir Nevis

0

Pasiekta

Svazilandas

0

Pasiekta

Tanzanija

100

 

Trinidadas ir Tobagas

100

 

Zambija

64,1347

Pasiekta

Zimbabvė

0

Pasiekta


2006–2007 prekybos metai

Šalis

Licencija išduodama … % kiekio, prašomo 2006 6 19–23 savaitei

Riba

Barbadosas

100

 

Belizas

100

 

Kongas

100

 

Fidžis

100

 

Gajana

100

 

Indija

100

 

Dramblio Kaulo Krantas

100

 

Jamaika

100

 

Kenija

100

 

Madagaskaras

100

 

Malavis

100

 

Mauricijus

100

 

Mozambikas

100

 

Sent Kitsas ir Nevis

100

 

Svazilandas

100

 

Tanzanija

100

 

Trinidadas ir Tobagas

100

 

Zambija

100

 

Zimbabvė

100

 

Ypatingasis lengvatinėmis sąlygomis įvežamas cukrus

Reglamento (EB) Nr. 1159/2003 III antraštinė dalis

2005–2006 prekybos metai

Šalis

Licencija išduodama … % kiekio, prašomo 2006 6 19–23 savaitei

Riba

Indija

0

Pasiekta

AKR

100

 


CXL lengvatinis cukrus

Reglamento (EB) Nr. 1159/2003 IV antraštinė dalis

2005–2006 prekybos metai

Šalis

Licencija išduodama … % kiekio, prašomo 2006 6 19–23 savaitei

Riba

Brazilija

0

Pasiekta

Kuba

100

 

Kitos trečiosios šalys

0

Pasiekta


29.6.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 175/61


KOMISIJOS DIREKTYVA 2006/59/EB

2006 m. birželio 28 d.

iš dalies keičianti Tarybos direktyvų 76/895/EEB, 86/362/EEB, 86/363/EEB ir 90/642/EEB priedus dėl didžiausios leistinos karbarilo, deltametrino, endosulfano, fenitrotiono, metidationo ir oksamilo likučių koncentracijos

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1976 m. lapkričio 23 d. Tarybos direktyvą 76/895/EEB dėl vaisiuose ir daržovėse bei ant jų išlikusių pesticidų likučių didžiausių koncentracijų nustatymo (1), ypač į jos 5 straipsnį,

atsižvelgdama į 1986 m. liepos 24 d. Tarybos direktyvą 86/362/EEB dėl pesticidų likučių grūduose ir ant jų didžiausių koncentracijų nustatymo (2), ypač į jos 10 straipsnį,

atsižvelgdama į 1986 m. liepos 24 d. Tarybos direktyvą 86/363/EEB dėl didžiausių pesticidų likučių koncentracijų gyvūninės kilmės maisto produktuose ir ant jų nustatymo (3), ypač į jos 10 straipsnį,

atsižvelgdama į 1990 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyvą 90/642/EEB dėl didžiausių pesticidų likučių koncentracijų tam tikruose augalinės kilmės produktuose ir ant jų, įskaitant vaisius ir daržoves, nustatymo (4), ypač į jos 7 straipsnį,

atsižvelgdama į 1991 m. liepos 15 d. Tarybos direktyvą 91/414/EEB dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką (5), ypač į jos 4 straipsnio 1 dalies f punktą,

kadangi:

(1)

Likučių koncentracija grūduose ir augalinės kilmės produktuose, įskaitant vaisius ir daržoves, rodo mažiausio pesticidų kiekio, reikalingo efektyviai augalų apsaugai, naudojimą, taikant juos taip, kad likučio kiekis būtų mažiausias įmanomas ir toksikologiškai priimtinas, ypač atsižvelgiant į gamtos apsaugą ir į apskaičiuotą leistinąją normą vartotojams. Didžiausia likučių koncentracija gyvūninės kilmės produktuose rodo, kiek gyvūnai suvartoja pesticidais apdorotų grūdų ir augalinės kilmės produktų, ir, kai tinka, tiesiogines veterinarinių vaistų naudojimo pasekmes. Bendrijos didžiausia likučių koncentracija (DLK) atitinka likučių, kurių gali būti rasta produktuose, viršutinę tokių likučių koncentracijos ribą, gamintojams laikantis geros žemės ūkio praktikos.

(2)

Pesticidų DLK vertės yra visą laiką tikslinamos ir gali būti keičiamos, atsižvelgiant į naują informaciją ir duomenis. Kaip DLK nustatoma apatinė analizinio nustatymo riba, jei dėl leidžiamų naudoti augalų apsaugos priemonių pesticidų likučių koncentracija maisto produkte arba ant jo yra mažesnė nei galima rasti, arba jei nėra leidimo naudoti, arba jei valstybių narių leidimai naudoti nebuvo patvirtinti reikiamais duomenimis, arba jei trečiosiose šalyse naudojamų pesticidų likučių kiekis maisto produktuose, galinčiuose patekti į Bendrijos rinką, arba ant jų nebuvo patvirtintas reikiamais duomenimis.

(3)

Komisijai pranešta, kad atsižvelgiant į naują turimą informaciją, susijusią su toksikologija ir poveikiu vartotojams, gali reikėti peržiūrėti tam tikrų pesticidų dabartinę DLK. Komisija paprašė tam tikrų valstybių narių vertinimo ataskaitų rengėjų teikti siūlymus peržiūrėti Bendrijos DLK. Tokie siūlymai buvo pateikti Komisijai.

(4)

Pesticidų poveikis vartotojams per maisto produktus visą gyvenimą ir trumpą laiką yra iš naujo apskaičiuotas ir įvertintas pagal Bendrijos metodiką ir praktiką, atsižvelgiant į Pasaulio sveikatos organizacijos paskelbtas rekomendacijas (6). Šiuo pagrindu reikėtų nustatyti naujas DLK, kurios nesukels nepageidautino poveikio vartotojui.

(5)

Ūmus pesticidų poveikis vartotojams per kiekvieną iš maisto produktų, kuriuose gali būti likučių, prireikus buvo įvertintas ir pateiktas skaičiais pagal Bendrijos metodiką ir praktiką, atsižvelgiant į Pasaulio sveikatos organizacijos paskelbtas rekomendacijas. Padaryta išvada, kad jei pesticidų likučių koncentracijos vertės yra lygios naujai DLK vertei arba mažesnės, jie nesukels stipraus toksiško poveikio.

(6)

Su Bendrijos prekybos partneriais per Pasaulio prekybos organizaciją vyko konsultacijos dėl naujų DLK verčių, ir yra atsižvelgta į jų pastabas apie šias koncentracijos vertes.

(7)

Todėl reikėtų iš dalies atitinkamai pakeisti Direktyvų 76/895/EEB, 86/362/EEB, 86/363/EEB ir 90/642/EEB priedus.

(8)

Šioje direktyvoje numatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Direktyvos 76/895/EEB II priedo įrašai apie karbarilą ir fenitrotioną išbraukiami.

2 straipsnis

Direktyva 86/362/EEB iš dalies keičiama taip:

a)

II priedo A dalis papildoma oksamilui skirta eilute, kaip nurodyta šios direktyvos I priede;

b)

II priedo A dalyje deltametrinui ir metidationui skirtos eilutės pakeičiamos šios direktyvos II priedo tekstu.

3 straipsnis

Direktyva 86/363/EEB iš dalies keičiama taip:

a)

II priedo A dalis papildoma šios direktyvos III priede nurodyta oksamilui skirta eilute;

b)

II priedo B dalyje deltametrinui skirta eilutė pakeičiama šios direktyvos IV priedo tekstu.

4 straipsnis

Direktyva 90/642/EEB iš dalies keičiama taip:

a)

II priedas papildomas karbarilui ir oksamilui skirtomis eilutėmis, kaip nurodyta šios direktyvos V priede;

b)

II priedo deltametrinui, endosulfanui, fenitrotionui ir metidationui skirtos eilutės pakeičiamos šios direktyvos VI priedo tekstu.

5 straipsnis

1.   Valstybės narės priima ir skelbia įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie, įsigalioję ne vėliau kaip 2006 m. gruodžio 29 d., įgyvendina šią direktyvą. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų nuostatų tekstus bei tų nuostatų ir šios direktyvos koreliacijos lentelę.

Jos taiko tas nuostatas nuo 2006 m. gruodžio 30 d., išskyrus su oksamilu susijusias nuostatas, kurios taikomos nuo 2007 m. gruodžio 30 d.

Valstybės narės, tvirtindamos šias nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

2.   Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.

6 straipsnis

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

7 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje, 2006 m. birželio 28 d.

Komisijos vardu

Markos KYPRIANOU

Komisijos narys


(1)  OL L 340, 1976 12 9, p. 26. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos direktyva 2005/70/EB (OL L 276, 2005 10 21, p. 35).

(2)  OL L 221, 1986 8 7, p. 37. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos direktyva 2006/30/EB (OL L 75, 2006 3 14, p. 7).

(3)  OL L 221, 1986 8 7, p. 43. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos direktyva 2006/30/EB.

(4)  OL L 350, 1990 12 14, p. 71. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos direktyva 2006/53/EB (OL L 154, 2006 6 8, p. 11).

(5)  OL L 230, 1991 8 19, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos direktyva 2006/45/EB (OL L 130, 2006 5 18, p. 27).

(6)  Rekomendacijos dėl su maistu suvartojamų pesticidų likučių normos vertinimo (pataisytos). Parengta pagal GEMS/Maisto programą bendradarbiaujant su Pesticidų likučių kodekso komitetu. Pasaulio sveikatos organizacija, 1997 m. (WHO/FSF/FOS/97.7).


I PRIEDAS

Pesticidų likučiai

Didžiausios koncentracijos mg/kg

„Oksamilas

0,01 (1)  (2)

JAVAI


(1)  Rodo apatinę analizinio nustatymo ribą.

(2)  Rodo pagal Direktyvos 91/414/EEB 4 straipsnio 1 dalies f punktą nustatytą laikiną didžiausią likučių koncentraciją: jei ši vertė nebus pakeista, ji taps galutinė nuo 2010 m. liepos 19 d.“.


II PRIEDAS

Pesticidų likučiai

Didžiausios koncentracijos mg/kg

„Deltametrinas

2

JAVAI

Metidationas

0,02 (1)

JAVAI


(1)  Rodo apatinę analizinio nustatymo ribą.“.


III PRIEDAS

Pesticidų likučiai

Didžiausios koncentracijos mg/kg

 

Mėsoje esančių riebalų, mėsos gaminiuose, subproduktuose ir gyvūnų taukuose, kurie klasifikuojami I priedo ex 0201, 0202, 0203, 0204, 0205 00 00, 0206, 0207, ex 0208, 0209 00, 0210, 1601 00 ir 1602 (1) (4) pozicijose

Karvių piene ir nenugriebtame piene, kuris klasifikuojamas I priedo 0401 pozicijoje; kituose maisto produktuose, kurie klasifikuojami 0401, 0402, 0405 00 ir 0406 pozicijose pagal (2) (4)

Šviežiuose kiaušiniuose be lukštų, paukščių kiaušiniuose ir kiaušinių tryniuose, kurie klasifikuojami I priedo 0407 00 ir 0408 (3) (4) pozicijose

„karbarilas

0,05 (1)

0,05 (1)

0,05 (1)


(1)  Rodo apatinę analizinio nustatymo ribą“.


IV PRIEDAS

Pesticidų likučiai

Didžiausios koncentracijos mg/kg

 

Mėsoje esančių riebalų, mėsos gaminiuose, subproduktuose ir gyvūnų taukuose, kurie klasifikuojami I priedo ex 0201, 0202, 0203, 0204, 0205 00 00, 0206, 0207, ex 0208, 0209 00, 0210, 1601 00 ir 1602 (1) (4) pozicijose

Karvių piene ir nenugriebtame piene, kuris klasifikuojamas I priedo 0401 pozicijoje; kituose maisto produktuose, kurie klasifikuojami 0401, 0402, 0405 00 ir 0406 pozicijose pagal (2) (4)

Šviežiuose kiaušiniuose be lukštų, paukščių kiaušiniuose ir kiaušinių tryniuose, kurie klasifikuojami I priedo 0407 00 ir 0408 (3) (4) pozicijose

„deltametrinas

(cis-deltametrinas) (2)

kepenyse ir inkstuose – 0,03 (1), paukštienoje ir paukštienos produktuose – 0,1, kitur – 0,5

0,05

0,05 (1)


(1)  Rodo apatinę analizinio nustatymo ribą.

(2)  Laikina DLK, galiojanti iki 2007 m. lapkričio 1 d., kol bus atlikta III priedo peržiūra pagal Direktyvą 91/414/EEB ir deltametrino sudėtis bus pakartotinai įregistruota valstybėse narėse.“.


V PRIEDAS

Atskirų produktų, kuriems taikomos DLK, grupės ir pavyzdžiai

Karbarilas

Oksamilas (3)

„1.   

Vaisiai, švieži, džiovinti arba nevirti, užkonservuoti šaldant, be cukraus; riešutai

i)

CITRUSŲ VAISIAI

0,05 (1)

 

Greipfrutai

 

 

Citrinos

 

 

Persinės citrinos

 

 

Mandarinai (įskaitant klementinus ir panašius hibridus)

 

0,02 (2)

Apelsinai

 

 

Greipfrutai (angl. pomelos)

 

 

Kiti

 

0,01 (1)  (2)

ii)

MEDŽIŲ RIEŠUTAI (su kevalais arba be jų)

0,05 (1)

0,01 (1)  (2)

Migdolai

 

 

Braziliniai riešutai

 

 

Anakardžio riešutai

 

 

Kaštainiai

 

 

Kokoso riešutai

 

 

Lazdyno riešutai

 

 

Makadamijos riešutai

 

 

Pekanai

 

 

Kedro riešutai

 

 

Pistacijos

 

 

Graikiniai riešutai

 

 

Kiti

 

 

iii)

SĖKLAVAISIAI

0,05 (1)

0,01 (1)  (2)

Obuoliai

 

 

Kriaušės

 

 

Svarainiai

 

 

Kiti

 

 

iv)

KAULAVAISIAI

0,05 (1)

0,01 (1)  (2)

Abrikosai

 

 

Vyšnios

 

 

Persikai (įskaitant nektarinus ir panašius hibridus)

 

 

Slyvos

 

 

Kiti

 

 

v)

UOGOS IR SMULKŪS VAISIAI

0,05 (1)

0,01 (1)  (2)

a)

Valgomosios vynuogės ir vynuogės vynui gaminti

 

 

Valgomosios vynuogės

 

 

Vynuogės vynui gaminti

 

 

b)

Braškės (išskyrus laukines)

 

 

c)

Uogos, augančios ant stiebų (išskyrus laukines)

 

 

Gervuogės (Rubus fruticosus)

 

 

Gervuogės (Rubus flagellaris)

 

 

Loganberijos

 

 

Avietės

 

 

Kiti

 

 

d)

Kitos uogos ir smulkūs vaisiai (išskyrus laukinius)

 

 

Mėlynės

 

 

Spanguolės

 

 

Serbentai (raudonieji, juodieji ir baltieji)

 

 

Agrastai

 

 

Kiti

 

 

e)

Miško uogos ir vaisiai

 

 

vi)

KITI VAISIAI

 

0,01 (1)  (2)

Avokadai

 

 

Bananai

 

 

Datulės

 

 

Figos

 

 

Kiviai

 

 

Kinkanai

 

 

Ličiai

 

 

Mangai

 

 

Alyvuogės (valgomosios)

5

 

Alyvuogės (aliejui spausti)

5

 

Papajos

 

 

Pasifloros vaisiai

 

 

Ananasai

 

 

Granatai

 

 

Kiti

0,05 (1)

 

2.   

Daržovės, šviežios arba neapvirtos, šaldytos arba džiovintos

i)

ŠAKNIAVAISIAI IR GUMBIAVAISIAI

0,05 (1)

0,01 (1)  (2)

Burokėliai

 

 

Morkos

 

 

Manijokai

 

 

Salierai

 

 

Valgomieji krienai

 

 

Bulvinės saulėgrąžos

 

 

Pastarnokai

 

 

Petražolių šaknys

 

 

Ridikai

 

 

Gelteklės

 

 

Valgomieji batatai

 

 

Griežčiai

 

 

Ropės

 

 

Dioskorėjos

 

 

Kiti

 

 

ii)

SVOGŪNINĖS DARŽOVĖS

0,05 (1)

0,01 (1)  (2)

Česnakai

 

 

Svogūnai

 

 

Svogūnėliai

 

 

Svogūnlaiškiai

 

 

Kiti

 

 

iii)

VAISINĖS DARŽOVĖS

 

 

a)

Bulvinių šeimos

 

 

Pomidorai

0,5

0,02 (2)

Paprikos

 

0,02 (2)

Baklažanai

 

0,02 (2)

Valgomosios ybiškės

 

 

Kiti

0,05 (1)

0,01 (1)  (2)

b)

Moliūginių šeimos (valgoma luoba)

0,05 (1)

 

Agurkai

 

0,02 (2)

Kornišonai

 

0,02 (2)

Cukinijos

 

0,03 (2)

Kiti

 

0,01 (1)  (2)

c)

Moliūginių šeimos (nevalgoma luoba)

0,05 (1)

0,01 (1)  (2)

Melionai

 

 

Moliūgai

 

 

Arbūzai

 

 

Kiti

 

 

d)

Cukriniai kukurūzai

 

0,01 (1)  (2)

iv)

KOPŪSTINĖS DARŽOVĖS

0,05 (1)

0,01 (1)  (2)

a)

Žiedinės

 

 

Brokoliniai kopūstai

 

 

Žiediniai kopūstai

 

 

Kiti

 

 

b)

Gūžinės

 

 

Briuselio kopūstai

 

 

Gūžiniai kopūstai

 

 

Kiti

 

 

c)

Lapinės

 

 

Kininiai bastučiai

 

 

Lapiniai kopūstai

 

 

Kiti

 

 

d)

Kaliaropės

 

 

v)

LAPINĖS DARŽOVĖS IR ŠVIEŽIOS PRIESKONINĖS ŽOLĖS

0,05 (1)

0,01 (1)  (2)

a)

Salotos ir panašios daržovės

 

 

Pipirnės

 

 

Sultenės

 

 

Salotos

 

 

Salotinės trūkažolės

 

 

Rukolos salotos

 

 

Kopūstinių daržovių lapai ir stiebai

 

 

Kiti

 

 

b)

Špinatai ir panašios daržovės

 

 

Špinatai

 

 

Mangoldai

 

 

Kiti

 

 

c)

Rėžiukai

 

 

d)

Salotinės trūkažolės

 

 

e)

Prieskoninės žolės

 

 

Daržiniai builiai

 

 

Laiškiniai česnakai

 

 

Petražolės

 

 

Salierų lapai

 

 

Kiti

 

 

vi)

ANKŠTINĖS DARŽOVĖS (šviežios)

0,05 (1)

0,01 (1)  (2)

Pupelės (su ankštimis)

 

 

Pupelės (be ankščių)

 

 

Žirniai (su ankštimis)

 

 

Žirniai (be ankščių)

 

 

Kiti

 

 

vii)

STIEBINĖS DARŽOVĖS (šviežios)

0,05 (1)

0,01 (1)  (2)

Šparagai

 

 

Dygieji artišokai

 

 

Salierai

 

 

Pankoliai

 

 

Artišokai

 

 

Porai

 

 

Rabarbarai

 

 

Kiti

 

 

viii)

GRYBAI

0,05 (1)

0,01 (1)  (2)

a)

Grybai (išskyrus miško)

 

 

b)

Miško grybai

 

 

3.

Ankštiniai

0,05 (1)

0,01 (1)  (2)

Pupos

 

 

Lęšiai

 

 

Žirniai

 

 

Kiti

 

 

4.

Aliejinių augalų sėklos

0,05 (1)

0,02 (1)  (2)

Sėmenys

 

 

Žemės riešutai

 

 

Aguonos

 

 

Sezamo sėklos

 

 

Saulėgrąžos

 

 

Rapsų sėklos

 

 

Sojos pupelės

 

 

Garstyčių sėklos

 

 

Medvilnės sėklos

 

 

Kanapių sėklos

 

 

Kiti

 

 

5.

Bulvės

0,05 (1)

0,01 (1)  (2)

Ankstyvosios bulvės

 

 

Bulvės sandėliavimui

 

 

6.

Arbatžolės (džiovinti lapeliai ir stiebeliai, fermentuoti ar kitaip apdoroti Camellia sinensis)

0,1 (1)

0,02 (2)

7.

Apyniai (džiovinti), įskaitant apynių granules ir nekoncentruotus miltelius

0,1 (1)

0,02 (2)


(1)  Rodo apatinę analizinio nustatymo ribą.

(2)  Rodo pagal Direktyvos 91/414/EEB 4 straipsnio 1 dalies f punktą nustatytą laikiną didžiausią likučių koncentraciją: jei ši vertė nebus pakeista, ji taps galutinė nuo 2010 m. liepos 19 d.

(3)  Laikina DLK, galiojanti iki 2008 m. sausio 1 d., kol bus pateikti tyrimų duomenys.“.


VI PRIEDAS

Atskirų produktų, kuriems taikomos DLK, grupės ir pavyzdžiai

Deltametrinas (cis-deltametrinas) (1)

Endosulfanas (α- ir β-endosulfano bei endosulfano sulfato, išreikšto endosulfanu, suminis kiekis)

Fenitrotionas

Metidationas

„1.

Vaisiai, švieži, džiovinti arba nevirti, užkonservuoti šaldant, be cukraus; riešutai

 

 

0,01 (2)

 

i)

CITRUSŲ VAISIAI

0,05 (2)

0,05 (2)

 

2

Greipfrutai

 

 

 

 

Citrinos

 

 

 

 

Persinės citrinos

 

 

 

 

Mandarinai (įskaitant klementinus ir panašius hibridus)

 

 

 

 

Apelsinai

 

 

 

 

Greipfrutai (angl. pomelos)

 

 

 

 

Kiti

 

 

 

 

ii)

MEDŽIŲ RIEŠUTAI (su kevalais arba be jų)

0,05 (2)

0,1 (2)

 

0,05 (2)

Migdolai

 

 

 

 

Braziliniai riešutai

 

 

 

 

Anakardžio riešutai

 

 

 

 

Kaštainiai

 

 

 

 

Kokoso riešutai

 

 

 

 

Lazdyno riešutai

 

 

 

 

Makadamijos riešutai

 

 

 

 

Pekanai

 

 

 

 

Kedro riešutai

 

 

 

 

Pistacijos

 

 

 

 

Graikiniai riešutai

 

 

 

 

Kiti

 

 

 

 

iii)

SĖKLAVAISIAI

 

 

 

0,02 (2)

Obuoliai

0,2

 

 

 

Kriaušės

 

0,3

 

 

Svarainiai

 

 

 

 

Kiti

0,1

0,05 (2)

 

 

iv)

KAULAVAISIAI

 

0,05 (2)

 

 

Abrikosai

 

 

 

 

Vyšnios

0,2

 

 

 

Persikai (įskaitant nektarinus ir panašius hibridus)

 

 

 

0,05

Slyvos

 

 

 

0,2

Kiti

0,1

 

 

0,02 (2)

v)

UOGOS IR SMULKŪS VAISIAI

 

 

 

 

a)

Valgomosios vynuogės ir vynuogės vynui gaminti

0,2

0,5

 

0,02 (2)

Valgomosios vynuogės

 

 

 

 

Vynuogės vynui gaminti

 

 

 

 

b)

Braškės (išskyrus laukines)

0,2

0,05 (2)

 

0,02 (2)

c)

Uogos, augančios ant stiebų (išskyrus laukines)

 

0,05 (2)

 

0,02 (2)

Gervuogės (Rubus fruticosus)

0,5

 

 

 

Gervuogės (Rubus flagellaris)

 

 

 

 

Loganberijos

 

 

 

 

Avietės

0,5

 

 

 

Kiti

0,05 (2)

 

 

 

d)

Kitos uogos ir smulkūs vaisiai (išskyrus laukinius)

 

0,05 (2)

 

0,02 (2)

Mėlynės

 

 

 

 

Spanguolės

 

 

 

 

Serbentai (raudonieji, juodieji ir baltieji)

0,5

 

 

 

Agrastai

0,2

 

 

 

Kiti

0,05 (2)

 

 

 

e)

Miško uogos ir vaisiai

0,05 (2)

0,05 (2)

 

0,02 (2)

vi)

KITI VAISIAI

 

0,05 (2)

 

 

Avokadai

 

 

 

 

Bananai

 

 

 

 

Datulės

 

 

 

 

Figos

 

 

 

 

Kiviai

0,2

 

 

 

Kinkanai

 

 

 

 

Ličiai

 

 

 

 

Mangai

 

 

 

 

Alyvuogės (valgomosios alyvuogės)

1

 

 

1

Alyvuogės (aliejui spausti)

1

 

 

1

Papajos

 

 

 

 

Pasifloros vaisiai

 

 

 

 

Ananasai

 

 

 

 

Granatai

 

 

 

 

Kiti

0,05 (2)

 

 

0,02 (2)

2.

Daržovės, šviežios arba neapvirtos, šaldytos arba džiovintos

 

 

0,01 (2)

0,02 (2)

i)

ŠAKNIAVAISIAI IR GUMBIAVAISIAI

0,05 (2)

0,05 (2)

 

 

Burokėliai

 

 

 

 

Morkos

 

 

 

 

Manijokai

 

 

 

 

Salierai

 

 

 

 

Valgomieji krienai

 

 

 

 

Bulvinės saulėgrąžos

 

 

 

 

Pastarnokai

 

 

 

 

Petražolių šaknys

 

 

 

 

Ridikai

 

 

 

 

Gelteklės

 

 

 

 

Valgomieji batatai

 

 

 

 

Griežčiai

 

 

 

 

Ropės

 

 

 

 

Dioskorėjos

 

 

 

 

Kiti

 

 

 

 

ii)

SVOGŪNINĖS DARŽOVĖS

 

0,05 (2)

 

 

Česnakai

0,1

 

 

 

Svogūnai

0,1

 

 

 

Svogūnėliai

0,1

 

 

 

Svogūnlaiškiai

0,1

 

 

 

Kiti

0,05 (2)

 

 

 

iii)

VAISINĖS DARŽOVĖS

 

 

 

 

a)

Bulvinių šeimos

 

 

 

 

Pomidorai

0,3

0,5

 

 

Paprikos

 

1

 

 

Baklažanai

0,3

 

 

 

Valgomosios ybiškės

0,3

 

 

 

Kiti

0,2

0,05 (2)

 

 

b)

Moliūginių šeimos (valgoma luoba)

0,2

0,05 (2)

 

 

Agurkai

 

 

 

 

Kornišonai

 

 

 

 

Cukinijos

 

 

 

 

Kiti

 

 

 

 

c)

Moliūginių šeimos (nevalgoma luoba)

0,2

0,05 (2)

 

 

Melionai

 

 

 

 

Moliūgai

 

 

 

 

Arbūzai

 

 

 

 

Kiti

 

 

 

 

d)

Cukriniai kukurūzai

0,05 (2)

0,05 (2)

 

 

iv)

KOPŪSTINĖS DARŽOVĖS

 

0,05 (2)

 

 

a)

Žiedinės

0,1

 

 

 

Brokoliniai kopūstai

 

 

 

 

Žiediniai kopūstai

 

 

 

 

Kiti

 

 

 

 

b)

Gūžinės

0,1

 

 

 

Briuselio kopūstai

 

 

 

 

Gūžiniai kopūstai

 

 

 

 

Kiti

 

 

 

 

c)

Lapinės

0,5

 

 

 

Kininiai bastučiai

 

 

 

 

Lapiniai kopūstai

 

 

 

 

Kiti

 

 

 

 

d)

Kaliaropės

0,05 (2)

 

 

 

v)

LAPINĖS DARŽOVĖS IR ŠVIEŽIOS PRIESKONINĖS ŽOLĖS

 

0,05 (2)

 

 

a)

Salotos ir panašios daržovės

0,5

 

 

 

Pipirnės

 

 

 

 

Sultenės

 

 

 

 

Salotos

 

 

 

 

Salotinės trūkažolės

 

 

 

 

Rukolos salotos

 

 

 

 

Kopūstinių daržovių lapai ir stiebai

 

 

 

 

Kiti

 

 

 

 

b)

Špinatai ir panašios daržovės

0,5

 

 

 

Špinatai

 

 

 

 

Mangoldai

 

 

 

 

Kiti

 

 

 

 

c)

Rėžiukai

0,05 (2)

 

 

 

d)

Salotinės trūkažolės

0,05 (2)

 

 

 

e)

Prieskoninės žolės

0,5

 

 

 

Daržiniai builiai

 

 

 

 

Laiškiniai česnakai

 

 

 

 

Petražolės

 

 

 

 

Salierų lapai

 

 

 

 

Kiti

 

 

 

 

vi)

ANKŠTINĖS DARŽOVĖS (šviežios)

0,2

0,05 (2)

 

 

Pupelės (su ankštimis)

 

 

 

 

Pupelės (be ankščių)

 

 

 

 

Žirniai (su ankštimis)

 

 

 

 

Žirniai (be ankščių)

 

 

 

 

Kiti

 

 

 

 

vii)

STIEBINĖS DARŽOVĖS (šviežios)

 

0,05 (2)

 

 

Šparagai

 

 

 

 

Dygieji artišokai

 

 

 

 

Salierai

 

 

 

 

Pankoliai

 

 

 

 

Artišokai

0,1

 

 

 

Porai

0,2

 

 

 

Rabarbarai

 

 

 

 

Kiti

0,05 (2)

 

 

 

viii)

GRYBAI

0,05 (2)

0,05 (2)

 

 

a)

Grybai (išskyrus miško)

 

 

 

 

b)

Miško grybai

 

 

 

 

3.

Ankštiniai

1

0,05 (2)

0,01 (2)

0,02 (2)

Pupos

 

 

 

 

Lęšiai

 

 

 

 

Žirniai

 

 

 

 

Kiti

 

 

 

 

4.

Aliejinių augalų sėklos

 

 

0,01 (2)

 

Sėmenys

 

 

 

 

Žemės riešutai

 

 

 

 

Aguonos

 

 

 

 

Sezamo sėklos

 

 

 

 

Saulėgrąžos

 

 

 

 

Rapsų sėklos

0,1

 

 

0,05

Sojos pupelės

 

0,5

 

 

Garstyčių sėklos

0,1

 

 

 

Medvilnės sėklos

 

5

 

 

Kanapių sėklos

 

 

 

 

Kiti

0,05 (2)

0,1 (2)

 

0,02 (2)

5.

Bulvės

0,05 (2)

0,05 (2)

0,01 (2)

0,02 (2)

Ankstyvosios bulvės

 

 

 

 

Bulvės sandėliavimui

 

 

 

 

6.

Arbatžolės (džiovinti lapeliai ir stiebeliai, fermentuoti ar kitaip apdoroti Camellia sinensis)

5

30

0,5

0,1 (2)

7.

Apyniai (džiovinti), įskaitant apynių granules ir nekoncentruotus miltelius

5

0,1 (2)

0,02 (2)

0,1 (2)


(1)  Laikina DLK, galiojanti iki 2007 m. lapkričio 1 d., kol bus atlikta III priedo peržiūra pagal Direktyvą 91/414/EEB, ir deltametrino sudėtis bus pakartotinai įregistruota valstybėse narėse.

(2)  Rodo apatinę analizinio nustatymo ribą.“.


II Aktai, kurių skelbti neprivaloma

Taryba

29.6.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 175/77


TARYBOS SPRENDIMAS

2006 m. birželio 1 d.

iš dalies keičiantis Bendrųjų konsulinių instrukcijų 12 priedą ir Bendrojo vadovo 14a priedą dėl taikytinų mokesčių, atitinkančių prašymų išduoti vizą tvarkymo administracines išlaidas

(2006/440/EB)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į 2001 m. balandžio 24 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 789/2001, paliekantį Tarybai įgyvendinimo įgaliojimus dėl tam tikrų išsamių nuostatų ir praktinės tvarkos nagrinėjant prašymus išduoti vizą (1),

atsižvelgdama į 2001 m. balandžio 24 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 790/2001, paliekantį Tarybai įgyvendinimo įgaliojimus dėl tam tikrų išsamių nuostatų ir praktinės tvarkos vykdant pasienio kontrolę bei priežiūrą (2),

atsižvelgdama į Prancūzijos Respublikos iniciatyvą,

kadangi:

(1)

2001 m. gruodžio 20 d. Tarybos sprendimu 2002/44/EB, iš dalies keičiančiu Bendrųjų konsulinių instrukcijų VII dalį bei 12 priedą ir Bendrojo vadovo 14a priedą (3), nustatyta, kad mokesčiai, imtini pateikus prašymą išduoti vizą, turi atitikti patiriamas administracines išlaidas. Todėl Bendrosios konsulinės instrukcijos ir Bendrasis vadovas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeisti.

(2)

2003 m. birželio 13 d. Tarybos sprendime 2003/454/EB, iš dalies keičiančiame Bendrųjų konsulinių instrukcijų 12 priedą ir Bendrojo vadovo 14a priedą dėl mokesčio už vizas (4), nustatyta, kad mokėtinas mokestis, atitinkantis administracines prašymo išduoti vizą tvarkymo išlaidas, yra 35 EUR.

(3)

Sprendimo 2003/454/EB 2 konstatuojamoje dalyje nustatyta, kad mokėtina suma turėtų būti reguliariai peržiūrima.

(4)

35 EUR suma nebepadengia dabartinių prašymo išduoti vizą tvarkymo išlaidų. Be to, reikėtų atsižvelgti į Europos vizų informacijos sistemos (VIS) įdiegimo pasekmes ir į tai, kad VIS įdiegimui į prašymų išduoti vizą nagrinėjimo procesą būtina įdiegti biometrinius duomenis.

(5)

Dabartinė 35 EUR suma turėtų būti atitinkamai pakoreguota, kad būtų padengtos papildomos prašymo išduoti vizą tvarkymo išlaidos, atsiradusios pradėjus naudoti biometrinius duomenis ir VIS.

(6)

Pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. …/2006 (5), nustatantį pasienio vietinio eismo prie valstybių narių išorės sausumos sienų taisykles ir iš dalies keičiantį Šengeno konvencijos nuostatas, pasienio vietinio eismo leidimą galima išduoti nemokamai.

(7)

2005 m. rugsėjo 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacija 2005/761/EB siekiant supaprastinti valstybių narių vykdomą vienodų trumpalaikių vizų išdavimą trečiųjų šalių mokslo darbuotojams, keliaujantiems Bendrijoje mokslinių tyrimų vykdymo tikslais (6) skatinama mokslo darbuotojams išduoti vizas be administracinių mokesčių.

(8)

Europos bendrija ir tam tikros trečiosios šalys, laikydamosi Bendrijos bendrojo požiūrio į vizų režimo supaprastinimą, gali sudaryti susitarimus dėl atitinkamų trečiųjų šalių piliečių atleidimo nuo vizų mokesčių ar jų sumažinimo, papildomai prie šio sprendimo 2 straipsnyje paminėtų išimčių.

(9)

Valstybės narės turėtų maksimaliai išnaudoti Šengeno acquis teikiamas galimybes, siekdamos plėtoti kaimyninių šalių žmonių asmeninius ryšius, laikydamosi bendrų ES politikos tikslų.

(10)

Pagal Protokolo dėl Danijos pozicijos, pridedamo prie Europos Sąjungos sutarties ir Europos bendrijos steigimo sutarties, 1 ir 2 straipsnius Danija nedalyvauja priimant šį sprendimą, ji nėra jo saistoma ir jis jai netaikomas. Šis sprendimas grindžiamas Šengeno acquis remiantis Europos bendrijos steigimo sutarties IV antraštinės dalies trečiosios dalies nuostatomis, todėl Danija pagal minėto protokolo 5 straipsnį per šešis mėnesius nuo tos dienos, kai Taryba priims šį sprendimą, turės nuspręsti, ar įgyvendins jį savo nacionalinėje teisėje.

(11)

Islandijos ir Norvegijos atžvilgiu šiuo sprendimu plėtojamos Šengeno acquis, kaip apibrėžta Europos Sąjungos Tarybos ir Islandijos Respublikos bei Norvegijos Karalystės sudarytame susitarime dėl šių dviejų šalių asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis  (7), nuostatos, kurios patenka į 1999 m. gegužės 17 d. Tarybos sprendimo 1999/437/EB dėl tam tikrų priemonių taikant tą susitarimą (8) 1 straipsnio A punkte nurodytas sritis.

(12)

Šveicarijos atžvilgiu šiuo sprendimu plėtojamos Šengeno acquis, kaip apibrėžta Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos pasirašytame susitarime dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis, nuostatos, priskiriamos sričiai, nurodytai Sprendimo 1999/437/EB 1 straipsnio A punkte siejant jį su 2004 m. spalio 25 d. Tarybos sprendimų dėl to susitarimo pasirašymo Europos Sąjungos vardu ir Europos bendrijos vardu bei tam tikrų nuostatų laikino taikymo 4 straipsnio 1 dalimi.

(13)

Šis sprendimas yra Šengeno acquis nuostatų plėtojimas, kuriame Jungtinė Karalystė nedalyvauja pagal 2000 m. gegužės 29 d. Tarybos sprendimą 2000/365/EB dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės prašymo dalyvauti įgyvendinant tam tikras Šengeno acquis nuostatas (9); todėl Jungtinė Karalystė nedalyvauja priimant šį sprendimą, ir jis nėra jai privalomas ar taikomas.

(14)

Šis sprendimas yra Šengeno acquis nuostatų plėtojimas, kuriame Airija nedalyvauja pagal 2002 m. vasario 28 d. Tarybos sprendimą 2002/192/EB dėl Airijos prašymo dalyvauti įgyvendinant kai kurias Šengeno acquis nuostatas (10); todėl Airija nedalyvauja priimant šį sprendimą, ir jis nėra jai privalomas ar taikomas.

(15)

Šis sprendimas yra teisės aktas, grindžiamas Šengeno acquis arba kitaip su juo susijęs, kaip apibrėžta 2003 m. Stojimo akto 3 straipsnio 2 dalyje,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Bendrųjų konsulinių instrukcijų 12 priedo lentelė ir Bendrojo vadovo 14a priedo lentelė, pakeičiamos šia lentele:

„Imtinas mokestis, atitinkantis prašymo išduoti vizą tvarkymo administracines išlaidas

Vizos rūšis

Imtinas mokestis (eurais)

Oro uosto tranzitinė viza (A kategorija)

60

Tranzitinė viza (B kategorija)

60

Trumpalaikė viza (nuo 1 iki 90 dienų) (C kategorija)

60

Riboto teritorinio galiojimo viza (B ir C kategorijos)

60

Pasienyje išduodama viza (B ir C kategorijos)

60

Ši viza gali būti išduodama nemokamai

Grupinė viza (A, B ir C kategorijos)

60 + 1 asmuo

Nacionalinė ilgalaikė viza (D kategorija)

Mokestį nustato valstybės narės, kurios gali nuspręsti išduoti šias vizas nemokamai

Nacionalinė ilgalaikė viza, kartu galiojanti kaip trumpalaikė viza (D ir C kategorijos)

Mokestį nustato valstybės narės, kurios gali nuspręsti išduoti šias vizas nemokamai“

2 straipsnis

Bendrųjų konsulinių instrukcijų 12 priedo ir Bendrojo vadovo 14a priedo skyriaus „Taisyklės“ II punktas pakeičiamas taip:

„II.1.

Atskirais atvejais pagal nacionalinę teisę gali būti atleidžiama nuo mokėtino mokesčio arba jo suma gali būti sumažinama, kai ši priemonė padeda skatinti kultūrinius, taip pat užsienio politikos srities, plėtros politikos, kitų visuomenei svarbių sričių interesus ar dėl humanitarinių priežasčių.

II.2.

Nuo mokėtino mokesčio atleidžiami prašymus išduoti vizą pateikę tokių kategorijų asmenys:

vaikai iki 6 metų amžiaus,

moksleiviai, studentai, podiplominių studijų studentai ir lydintys mokytojai, keliaujantys mokymosi ar švietimo tikslais ir

trečiųjų šalių mokslo darbuotojai, keliaujantys Bendrijoje mokslinių tyrimų vykdymo tikslais, kaip apibrėžta 2005 m. rugsėjo 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacijoje 2005/761/EB siekiant supaprastinti valstybių narių vykdomą vienodų trumpalaikių vizų išdavimą trečiųjų šalių mokslo darbuotojams, keliaujantiems Bendrijoje mokslinių tyrimų vykdymo tikslais (11).

II.3.

Mokesčio sumažinimas trečiosios šalies piliečiams arba jų atleidimas nuo jo taip pat galimas dėl vizų režimo supaprastinimo susitarimo, kurį, laikydamosi Bendrijos bendro požiūrio į vizų režimo supaprastinimo susitarimus, yra sudariusios Europos bendrija ir ta trečioji šalis.

II.4.

Iki 2008 m. sausio 1 d. šis sprendimas neturės poveikio trečiųjų šalių, dėl kurių Taryba iki 2007 m. sausio 1 d. yra suteikusi Komisijai įgaliojimą derėtis siekiant sudaryti vizų režimo supaprastinimo susitarimą, piliečių mokėtiniems mokesčiams.

3 straipsnis

Šis sprendimas taikomas nuo 2007 m. sausio 1 d.

Valstybės narės gali pradėti taikyti šį sprendimą iki 2007 m. sausio 1 d., tačiau ne anksčiau kaip nuo 2006 m. spalio 1 d., su sąlyga, kad jos praneš Tarybos Generaliniam sekretoriatui datą, nuo kurios jos yra pasirengusios tai daryti.

4 straipsnis

Šis sprendimas yra skirtas valstybėms narėms pagal Europos bendrijos steigimo sutartį.

Priimta Liuksemburge, 2006 m. birželio 1 d.

Tarybos vardu

Pirmininkė

L. PROKOP


(1)  OL L 116, 2001 4 26, p. 2.

(2)  OL L 116, 2001 4 26, p. 5.

(3)  OL L 20, 2002 1 23, p. 5.

(4)  OL L 152, 2003 6 20, p. 82.

(5)  Dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje.

(6)  OL L 289, 2005 11 3, p. 23.

(7)  OL L 176, 1999 7 10, p. 36.

(8)  OL L 176, 1999 7 10, p. 31.

(9)  OL L 131, 2000 6 1, p. 43.

(10)  OL L 64, 2002 3 7, p. 20.

(11)  OL L 289, 2005 11 3, p. 23.“.


TARYBOS IR KOMISIJOS PAREIŠKIMAS

Taryba ir Komisija pareiškia, kad vizų režimo supaprastinimas, tai yra vizų išdavimo procedūrų supaprastinimas trečiųjų šalių piliečiams, kurie privalo turėti vizą, gali suteikti papildomų galimybių skatinti ES ir kaimyninių šalių ryšius, be kita ko tam tikras trečiųjų šalių piliečių kategorijas atleidžiant nuo šių mokesčių arba sumažinant juos.

Taryba ir Komisija taip pat pareiškia, kad bendras požiūris į vizų režimo supaprastinimą sudaro galimybę, įvertinus kiekvieną atskirą atvejį, pradėti derybas dėl vizų režimo supaprastinimo su trečiosiomis šalimis, atsižvelgiant į visaapimančius Europos Sąjungos ryšius su šalimis kandidatėmis, „Europos perspektyvos“ šalimis, šalimis, kurioms taikoma Europos kaimynystės politika, taip pat su strateginėmis partnerėmis.

Taryba ir Komisija patvirtina pritariančios vizų režimo supaprastinimo susitarimų su trečiosiomis šalimis rengimui pagal bendrajame požiūryje į vizų režimo supaprastinimą nustatytą tvarką ir aplinkybes, pabrėždamos poreikį tuo pačiu derėtis dėl readmisijos susitarimų, siekiant, kad tokie susitarimai įsigaliotų tuo pačiu metu.

Taryba ir Komisija primena, kad valstybės narės, skatindamos kaimyninių šalių žmonių asmeninius ryšius, laikydamosi bendrų ES politikos tikslų, turėtų išnaudoti Šengeno acquis teikiamas galimybes, ypač tais atvejais, kai tokie ryšiai gali padėti stiprinti pilietinę visuomenę ir demokratijos įgyvendinimą tose šalyse. Taryba ir Komisija taip pat reikalauja, kad būtų nuolat peržiūrimas naujų priemonių, kuriomis siekiama šių tikslų, poveikis.


TARYBOS PAREIŠKIMAS

Remdamasi bendrame požiūryje į vizų režimo supaprastinimą nustatyta tvarka ir sąlygomis, atsižvelgdama į kiekvienos atitinkamos šalies atvejo įvertinimą, ir laikydamasi šio sprendimo II.3 taisyklės, Taryba prašo Komisijos pateikti rekomendacijas dėl įgaliojimų pradėti derybas dėl vizų režimo supaprastinimo ir readmisijos susitarimų, pirmiausia su „Europos perspektyvos“ šalimis, nurodytomis 2003 m. birželio mėn. ir 2005 m. birželio mėn. įvykusių Europos Vadovų Tarybos susitikimų išvadose.


Komisija

29.6.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 175/81


KOMISIJOS SPRENDIMAS

2006 m. birželio 23 d.

priimantis pasiūlytus įsipareigojimus, susijusius su antidempingo tyrimu dėl tam tikrų besiūlių vamzdžių ir vamzdelių iš geležies arba plieno, kurių kilmės šalis yra, inter alia, Rumunija, importo

(2006/441/EB)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1995 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 384/96 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (1), ypač jo 8 straipsnio 1 dalį,

pasitarusi su Patariamuoju komitetu,

kadangi:

A.   PROCEDŪRA

(1)

2005 m. kovo 31 d. Komisija pranešimu, paskelbtu Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (2), paskelbė apie, inter alia, antidempingo tyrimo dėl tam tikrų besiūlių vamzdžių ir vamzdelių iš geležies arba plieno (toliau – besiūliai vamzdžiai ir vamzdeliai), kurių kilmės šalys yra Kroatija, Rumunija, Rusija ir Ukraina, importo į Bendriją inicijavimą.

(2)

Galutiniai tyrimo duomenys ir išvados yra pateikiami Tarybos reglamente (EB) Nr. 954/2006 (3) nustatančiame, inter alia, galutinį antidempingo muitą tam tikrų besiūlių vamzdžių ir vamzdelių iš geležies arba plieno, kurių kilmės šalys yra Kroatija, Rumunija, Rusija ir Ukraina, importui.

B.   ĮSIPAREIGOJIMAS

(3)

Prieš priimant galutines antidempingo priemones šie bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai Rumunijoje (toliau – eksportuojantys gamintojai) pateikė su kaina susijusius įsipareigojimus pagal Reglamento (EB) Nr. 384/96 (toliau – pagrindinis reglamentas) 8 straipsnio 1 dalį:

SC Artrom SA,

SC Silcotub SA,

SC Mittal Steel Roman SA.

(4)

Tuose įsipareigojimuose eksportuojantys gamintojai pasiūlė parduoti ribotą didžiausią kiekį atitinkantį svarstomosios prekės rūšių skaičių, kaip apibrėžta Reglamente (EB) Nr. 954/2006, už kainą, lygią žalingą dempingo poveikį panaikinančiam kainų lygiui arba už jį didesnę. Didžiausią kiekį viršijančiam importui bus taikomas antidempingo muitas. Atsižvelgiant į apribojimus, susijusius su šių įsipareigojimų stebėjimu, įsipareigojimuose numatytų rūšių skaičius visais atvejais neviršija šešių, o svarstomosios rūšys sudaro apie 75 % viso eksportuojančių gamintojų pardavimo į Bendriją. Eksportuojantys gamintojai taip pat įsipareigoja atsižvelgti į skirtingas minimalias skirtingų prekių rūšių, minimų įsipareigojimuose, importo kainas. Kitoms svarstomosios prekės rūšims, kurias eksportuojantys gamintojai eksportuoja į Bendriją, bus taikomas galiojantis antidempingo muitas.

(5)

Reikia pažymėti, kad svarstomosios prekės ir pagrindinių žaliavų, naudojamų jos gamybai, kainos pastaraisiais metais labai svyravo ir šio svyravimo nebuvo galima išlyginti taikant indeksuotą minimalią importo kainą. Tačiau tikimybę, kad kainos labai svyruos, būtų galima sumažinti, jei įsipareigojimų priėmimui būtų nustatytos laiko ribos. Visais atvejais šių įsipareigojimų galiojimo trukmę riboja artėjanti Rumunijos stojimo į Bendriją data, nes nuo stojimo dienos eksportuojantiems gamintojams nebebus taikomos antidempingo priemonės, nustatytos Reglamentu (EB) Nr. 954/2006.

(6)

Eksportuojantys gamintojai Komisijai taip pat reguliariai teiks išsamią informaciją apie savo eksportą į Bendriją tam, kad Komisija galėtų veiksmingai stebėti įsipareigojimus. Be to, šių bendrovių pardavimo struktūra yra tokia, kad, Komisijos manymu, pavojus, jog bus bandoma nesilaikyti prisiimtų įsipareigojimų, yra ribotas.

(7)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, įsipareigojimai yra priimtini. Tačiau dėl 5 konstatuojamojoje dalyje nurodytų priežasčių įsipareigojimų priėmimo laikas yra apribojamas iki devynių mėnesių, nepažeidžiant įprastos antidempingo priemonių, nustatytų Reglamentu (EB) Nr. 954/2006, galiojimo trukmės. Be to, Komisija pasilieka galimybę, pasitarusi su valstybėmis narėmis, laiku iš naujo įvertinti šių įsipareigojimų priimtinumą.

(8)

Kad Komisija galėtų veiksmingai stebėti, kaip eksportuojantys gamintojai laikosi prisiimtų įsipareigojimų, jie atleidžiami nuo muito su sąlyga, kad pateikę prašymą išleisti į laisvą apyvartą prekes pagal įsipareigojimus atitinkamai muitinei pridės sąskaitą faktūrą su bent Reglamento (EB) Nr. 954/2006 priede nurodyta informacija. Tokia informacija reikalinga taip pat tam, kad muitinės galėtų pakankamai tiksliai nustatyti, ar siunta atitinka prekybos dokumentus. Jei tokia sąskaita faktūra nepateikiama arba nesilaikoma kitų sąlygų, nustatytų minėtame Tarybos reglamente, turi būti sumokėtas atitinkamo dydžio antidempingo muitas.

(9)

Siekiant užtikrinti, kad įsipareigojimų bus laikomasi, minėtu Tarybos reglamentu importuotojai buvo informuoti, kad nesilaikant minėtame reglamente nustatytų sąlygų arba jei Komisija atsiima įsipareigojimo pripažinimą, už atitinkamus sandorius gali susidaryti skola muitinei.

(10)

Jeigu įsipareigojimai pažeidžiami arba atsiimami, arba jei Komisija atsiima įsipareigojimo pripažinimą, antidempingo muitas, nustatytas pagal pagrindinio reglamento 9 straipsnio 4 dalį, yra automatiškai taikomas laikantis pagrindinio reglamento 8 straipsnio 9 dalies.

C.   PAVADINIMO PAKEITIMAS

(11)

Bendrovė SC Artrom SA informavo Komisiją, kad 2006 m. gegužės 22 d. ji pasikeitė pavadinimą į SC TMKArtrom SA siekdama parodyti, kad bendrovė priklauso bendrovių grupei.

(12)

Komisija ištyrė pateiktą informaciją ir padarė išvadą, kad pavadinimo pakeitimas neturi jokio poveikio bendrovės struktūrai ir juridiniam statusui arba Komisijos išvadoms. Todėl visos nuorodos, skirtos SC Artrom SA, turėtų būti taikomos SC TMKArtrom SA,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Toliau nurodytų eksportuojančių gamintojų pasiūlyti įsipareigojimai, susiję su antidempingo tyrimu dėl tam tikrų besiūlių vamzdžių ir vamzdelių iš geležies arba plieno, kurių kilmės šalis yra, inter alia, Rumunija, importo yra priimami.

Šalis

Bendrovė

TARIC papildomas kodas

Rumunija

SC TMK – Artrom SA

Draganesti Street No 30

230119 Slatina

A738

SC Silcotub SA

93, Mihai Viteazu Bvd.

450131 Zalau

Salaj County

A739

SC Mittal Steel Roman SA

Stefan cel Mare Street No 246

611040 Roman

Neamt County

A740

2 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja kitą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir taikomas devynis mėnesius.

Priimta Briuselyje, 2006 m. birželio 23 d.

Komisijos vardu

Peter MANDELSON

Komisijos narys


(1)  OL L 56, 1996 3 6, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 2117/2005, (OL L 340, 2005 12 23, p. 17).

(2)  OL C 77, 2005 3 31, p. 2.

(3)  Žr. šio Oficialiojo leidinio p 4.


Komisija Europos Bendrijų darbuotojų migrantų socialinės apsaugos administracinė komisija

29.6.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 175/83


SPRENDIMAS Nr. 207

2006 m. balandžio 7 d.

dėl Reglamento (EEB) Nr. 1408/71 76 straipsnio ir 79 straipsnio 3 dalies bei Reglamento (EEB) Nr. 574/72 10 straipsnio 1 dalies dėl išmokų ir pašalpų šeimai sutapimo aiškinimo

(Tekstas svarbus EEE ir ES–Šveicarijos susitarimui)

(2006/442/EB)

EUROPOS BENDRIJŲ DARBUOTOJŲ MIGRANTŲ SOCIALINĖS APSAUGOS ADMINISTRACINĖ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Tarybos Reglamento (EEB) Nr. 1408/71 1971 m. birželio 14 d. dėl socialinės apsaugos sistemų taikymo pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, savarankiškai dirbantiems asmenims ir jų šeimos nariams, judantiems Bendrijoje (1), 81 straipsnio a punktą, pagal kurį ji privalo nagrinėti visus administracinius klausimus, kylančius iš Reglamento (EEB) Nr. 1408/71 ir vėliau priimtų reglamentų,

atsižvelgdama į minėto reglamento 76 straipsnį ir 79 straipsnio 3 dalį bei į Tarybos Reglamento (EEB) Nr. 574/72 (2) 10 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

(1)

Būtina žinoti dėl darbinės arba profesinės veiklos mokamų šeimos išmokų arba pašalpų, nustatytų Reglamento (EEB) Nr. 1408/71 76 straipsnyje ir 79 straipsnio 3 dalyje, taikymo sritį.

(2)

Jeigu per tą patį laikotarpį išmokos šeimai mokamos dviem atskiriems asmenims už tą patį šeimos narį pagal vienos valstybės teisės aktus bei pagal valstybės, kurios teritorijoje šeimos nariai gyvena, teisės aktus, teisė į išmokas arba pašalpas pagal pirmosios valstybės teisės aktus šeimai sumažinama iki tokio šeimos išmokų dydžio, kuris mokamas pagal antrosios valstybės narės teisės aktus, vadovaujantis Reglamento (EEB) Nr. 1408/71 76 straipsniu, jeigu „dėl darbinės arba profesinės veiklos“ išmokos šeimai taip pat mokėtinos pagal pastarosios valstybės teisės aktus. Reglamento (EEB) Nr. 1408/71 79 straipsnio 3 dalyje yra panaši nuostata apie išmokas pensininkams ir našlaičiams.

(3)

Reglamento (EEB) Nr. 1408/71 76 straipsnyje ir 79 straipsnio 3 dalyje neišskiriami išmokų arba pašalpų, mokamų už neapmokamą darbinę arba profesinę veiklą ir mokamų už apmokamą darbinę arba profesinę veiklą, skirtumai.

(4)

Be to, tam tikrų valstybių narių teisės aktai nustato, kad faktinės darbinės arba profesinės veiklos sustabdymo arba nutraukimo dėl atostogų, nedarbo, laikino nedarbingumo, streikų arba lokautų laikotarpiai laikomi darbinės arba profesinės veiklos laikotarpiais teisei į išmokas arba pašalpas šeimai gauti arba laikomi neveiklos laikotarpiais, kurie atitinkamomis aplinkybėmis sudaro sąlygas per se arba dėl ankstesnės darbinės arba profesinės veiklos, šeimos išmokų arba pašalpų išmokėjimui.

(5)

Siekiant išvengti dviprasmybės arba skirtingų aiškinimų, būtina apibrėžti sąvokų „darbinei veiklai tęsti“ ir „dėl darbinės arba profesinės veiklos“ taikymo sritį.

(6)

Be to, būtina žinoti Reglamento (EEB) Nr. 574/72 10 straipsnio 1 dalyje vartojamo termino „profesinė arba darbinė veikla“ taikymo sritį.

(7)

Jei šeimos išmokos arba pašalpos mokamos dviem atskiriems asmenims per tą patį laikotarpį už tą patį šeimos narį pagal vienos valstybės teisės aktus bei pagal kitos valstybės teisės aktus, pagal kuriuos teisė į išmokas nepriklauso nuo draudimo, darbo sutarties arba savarankiško darbo sąlygų, pagal Reglamento (EEB) Nr. 574/72 10 straipsnio 1 dalies b punkto i papunktį teisė gauti šeimos išmokas pagal pirmosios valstybės teisės aktus sumažinama iki tokio šeimos pašalpų dydžio, kuris mokamas pagal antrosios valstybės narės teisės aktus, jei darbinė arba profesinė veikla vykdoma antrojoje šalyje. Reglamento (EEB) Nr. 574/72 10 straipsnio 1 dalies b punkto ii papunktyje yra panaši nuostata apie pensininkų ir našlaičių išmokas.

(8)

Kai šeimos išmokos arba pašalpos sutampa, 10 straipsnio 1 dalimi siekiama profesinės arba prekybinės veiklos vykdymui valstybėje narėje, kurioje užsiimant tokia veikla neįgyjama teisės gauti šeimos išmokas arba pašalpas, suteikti tokį patį poveikį kaip valstybėse narėse, kur vykdant tokią veiklą ši teisė įgyjama. Reglamento (EEB) Nr. 1408/71 76 straipsnis ir 79 straipsnio 3 dalis bei Reglamento (EEB) Nr. 574/72 10 straipsnio 1 dalis turėtų būti aiškinami taip pat.

(9)

Byloje, kurioje darbuotojo dirbančiojo statusas buvo sustabdytas dėl šio asmens nemokamų atostogų gimus vaikui ir dėl jo auginimo, Europos Bendrijų Teisingumo Teismas rėmėsi Reglamento (EEB) Nr. 1408/71 73 straipsniu ir Reglamento (EEB) Nr. 1408/71 13 straipsnio 2 dalies a punktu (3). Todėl tokios nemokamos atostogos pagal Reglamento (EEB) Nr. 1408/71 76 straipsnį ir 79 straipsnio 3 dalį bei Reglamento (EEB) Nr. 574/72 10 straipsnio 1 dalį turėtų būti vertinamos kaip darbinės arba profesinės veiklos vykdymas. Šiuo atveju Teismas pakartojo, kad pirmiau minėtos nuostatos gali būti taikomos tik tol, kol konkretus asmuo turi pagal darbo sutartį arba savarankiškai dirbančio asmens statusą pagal Reglamento (EEB) Nr. 1408/71 1 straipsnio a dalį, kurioje reikalaujama, kad konkretus asmuo būtų apdraustas bent viena socialinio draudimo rūšimi. Tai netaikoma asmenims, turintiems nemokamų atostogų, kurie nebėra apdrausti pagal susijusios valstybės narės draudimo sistemą.

(10)

Dėl daugybės nemokamų atostogų valstybėse narėse sistemų ir keičiamų nacionalinių teisės aktų, gali būti pateiktas tik neišsamus atvejų, kai atostogų metu laikoma, kad asmuo užsiima darbine arba profesine veikla, sąrašas. Todėl netikslinga kalbėti apie visus atvejus, kai tokios nemokamos atostogos prilyginamos darbinei arba profesinei veiklai, ir atvejus, kur nėra būtino glaudaus ryšio su apmokama veikla.

Atsižvelgus į Reglamento (EEB) Nr. 1408/71 80 straipsnio 3 dalyje nustatytas sąlygas,

NUSPRENDĖ:

1)

Taikant Reglamento (EEB) Nr. 1408/71 76 straipsnį ir 79 straipsnio 3 dalį, šeimos išmokos arba pašalpos mokėtinos „darbinei veiklai tęsti“ arba „dėl darbinės arba profesinės veiklos“, visų pirma:

a)

faktiškai vykdant darbinę veiklą arba vykdant darbinę arba profesinę veiklą, apmokamą arba ne; taip pat

b)

visais tokios darbinės arba profesinės veiklos laikino sustabdymo laikotarpiais:

i)

dėl ligos, motinystės, nelaimingo atsitikimo darbe, profesinės ligos arba nedarbo, jei tokiais nenumatytais atvejais mokami atlyginimai arba išmokos, išskyrus pensijas; arba

ii)

per mokamas atostogas, streikus arba lokautus; arba

iii)

per nemokamas vaiko auginimo atostogas, jei pagal atitinkamus teisės aktus tokios atostogos prilyginamos tokiai darbinei arba profesinei veiklai.

2)

Taikant Reglamento (EEB) Nr. 574/72 10 straipsnio 1 dalį, darbine arba profesine veikla laikoma, visų pirma:

a)

faktinė bet kokia profesinė arba darbinė veikla, apmokama arba ne; taip pat

b)

laikinas tokios darbinės arba profesinės veiklos sustabdymas:

i)

dėl ligos, motinystės, nelaimingo atsitikimo darbe, profesinės ligos arba nedarbo, jei tokiais nenumatytais atvejais mokami atlyginimai arba išmokos, išskyrus pensijas; arba

ii)

per mokamas atostogas, streikus arba lokautus; arba

iii)

per nemokamas vaiko auginimo atostogas, jei pagal atitinkamus įstatymus tokios atostogos prilyginamos tokiai darbinei arba profesinei veiklai.

3)

Šiuo sprendimu pakeičiamas 1983 m. vasario 24 d. Sprendimas Nr. 119. Jis įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Administracinės komisijos pirmininkas

Bernhard SPIEGEL


(1)  OL L 149, 1971 7 5, p. 2. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 629/2006 (OL L 114, 2006 4 27., p. 1).

(2)  OL L 74, 1972 3 27, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos Reglamentu (EB) Nr. 629/2006.

(3)  2005 m. birželio 7 d. sprendimas, priimtas byloje C-543/03, „Dodl and Oberhollenzer/Tiroler Gebietskrankenkasse“.


EUROPOS EKONOMINĖ ERDVĖ

EEE jungtinis komitetas

29.6.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 175/86


EEE JUNGTINIO KOMITETO SPRENDIMAS

Nr. 42/2006

2006 m. balandžio 28 d.

iš dalies keičiantis EEE susitarimo I priedą (Veterinarijos ir fitosanitarijos reikalai)

EEE JUNGTINIS KOMITETAS,

atsižvelgdamas į Europos ekonominės erdvės susitarimą su pakeitimais, padarytais protokolu, patikslinančiu Europos ekonominės erdvės susitarimą (toliau – Susitarimas), ypač į jo 98 straipsnį,

kadangi:

(1)

Susitarimo I priedas buvo iš dalies pakeistas 2006 m. sausio 27 d. EEE jungtinio komiteto sprendimu Nr. 1/2006 (1).

(2)

Į Susitarimą turi būti įtrauktas 2003 m. birželio 19 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1053/2003, iš dalies keičiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 999/2001 dėl greitųjų tyrimo metodų (2).

(3)

Į Susitarimą turi būti įtrauktas 2003 m. birželio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1128/2003, iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 999/2001 dėl pereinamojo laikotarpio priemonių pratęsimo (3).

(4)

Į Susitarimą turi būti įtrauktas 2003 m. birželio 27 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1139/2003, iš dalies keičiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 999/2001 dėl stebėsenos programų ir nurodytos pavojingos medžiagos (4).

(5)

Į Susitarimą turi būti įtrauktas 2003 m. liepos 10 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1234/2003, iš dalies keičiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 999/2001 I, IV ir XI priedus ir Reglamentą (EB) Nr. 1326/2001 dėl užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų ir gyvūnų šėrimo (5).

(6)

Į Susitarimą turi būti įtrauktas 2003 m. spalio 15 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1809/2003, iš dalies keičiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 999/2001 dėl gyvų galvijų ir jautienos, avienos bei ožkienos produktų importo iš Kosta Rikos ir Naujosios Kaledonijos taisyklių (6).

(7)

Į Susitarimą turi būti įtrauktas 2003 m. spalio 30 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1915/2003, iš dalies keičiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 999/2001 dėl prekybos ir importo avimis ir ožkomis bei priemonių, taikomų patvirtinus galvijų, avių ir ožkų užkrečiamąsias spongiformines encefalopatijas, VII, VIII ir IX priedus (7).

(8)

Į Susitarimą turi būti įtrauktas 2003 m. gruodžio 19 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 2245/2003, iš dalies keičiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 999/2001 III priedą dėl avių ir ožkų užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų monitoringo (8).

(9)

Į Susitarimą turi būti įtrauktas 2004 m. balandžio 29 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 876/2004, iš dalies keičiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 999/2001 VIII priedą dėl prekybos veislinėmis avimis ir ožkomis (9).

(10)

Reglamentu (EB) Nr. 1234/2003 panaikinamas į Susitarimą įtrauktas Tarybos sprendimas 2000/766/EB (10) ir Komisijos sprendimas 2001/9/EB (11), kurie turi būti išbraukti pagal Susitarimą.

(11)

Šis sprendimas netaikomas Islandijai ir Lichtenšteinui,

NUSPRENDĖ:

1 straipsnis

Susitarimo I priedo I skyrius iš dalies keičiamas taip, kaip nurodyta toliau:

1)

7.1 dalies 12 punktas (Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 999/2001) papildomas šiomis įtraukomis:

„—

32003 R 1053: 2003 m. birželio 19 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1053/2003 (OL L 152, 2003 6 20, p. 8),

32003 R 1128: 2003 m. birželio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1128/2003 (OL L 160, 2003 6 28, p. 1),

32003 R 1139: 2003 m. birželio 27 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1139/2003 (OL L 160, 2003 6 28, p. 22),

32003 R 1234: 2003 m. liepos 10 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1234/2003 (OL L 173, 2003 7 11, p. 6),

32003 R 1809: 2003 m. spalio 15 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1809/2003 (OL L 265, 2003 10 16, p. 10),

32003 R 1915: 2003 m. spalio 30 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1915/2003 (OL L 283, 2003 10 31, p. 29),

32003 R 2245: 2003 m. gruodžio 19 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 2245/2003 (OL L 333, 2003 12 20, p. 28),

32004 R 0876: 2004 m. balandžio 29 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 876/2004 (OL L 162, 2004 4 30, p. 52).“;

2)

7.1 dalies 12 punkto (Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 999/2001) adaptacinis tekstas keičiamas taip, kaip nurodyta toliau:

1)

adaptaciniai B ir C tekstai panaikinami,

2)

dabartinis adaptacinis D tekstas tampa adaptaciniu B tekstu;

3)

7.1 dalies 11 punkto tekstas (Tarybos sprendimas 2000/766/EB) ir 7.2 dalies 16 punktas (Komisijos sprendimas 2001/9/EB) panaikinami.

2 straipsnis

Reglamentų (EB) Nr. 1053/2003, (EB) Nr. 1128/2003, (EB) Nr. 1139/2003, (EB) Nr. 1234/2003, (EB) Nr. 1809/2003, (EB) Nr. 1915/2003, (EB) Nr. 2245/2003 ir (EB) Nr. 876/2004 tekstai norvegų kalba, kurie turi būti paskelbti Europos Sąjungos oficialiojo leidinio EEE priede, yra autentiški.

3 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja 2006 m. balandžio 29 d., jei EEE jungtiniam komitetui buvo pateikti visi pranešimai pagal Susitarimo 103 straipsnio 1 dalį (12).

4 straipsnis

Šis sprendimas skelbiamas Europos Sąjungos oficialiojo leidinio EEE dalyje ir EEE priede.

Priimta Briuselyje, 2006 m. balandžio 28 d.

EEE jungtinio komiteto vardu

Pirmininkas

R. WRIGHT


(1)  OL L 92, 2006 3 30, p. 17.

(2)  OL L 152, 2003 6 20, p. 8.

(3)  OL L 160, 2003 6 28, p. 1.

(4)  OL L 160, 2003 6 28, p. 22.

(5)  OL L 173, 2003 7 11, p. 6.

(6)  OL L 265, 2003 10 16, p. 10.

(7)  OL L 283, 2003 10 31, p. 29.

(8)  OL L 333, 2003 12 20, p. 28.

(9)  OL L 162, 2004 4 30, p. 52.

(10)  OL L 306, 2000 12 7, p. 32.

(11)  OL L 2, 2001 1 5, p. 32.

(12)  Konstituciniai reikalavimai nenurodyti.


29.6.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 175/89


EEE JUNGTINIO KOMITETO SPRENDIMAS

Nr. 43/2006

2006 m. balandžio 28 d.

iš dalies keičiantis EEE susitarimo I priedą (Veterinarijos ir fitosanitarijos reikalai)

EEE JUNGTINIS KOMITETAS,

atsižvelgdamas į Europos ekonominės erdvės susitarimą su pakeitimais, padarytais protokolu, patikslinančiu Europos ekonominės erdvės susitarimą (toliau – Susitarimas), ypač į jo 98 straipsnį,

kadangi:

(1)

Susitarimo I priedas buvo iš dalies pakeistas 2006 m. kovo 10 d. EEE jungtinio komiteto sprendimu Nr. 19/2006 (1).

(2)

Į Susitarimą turi būti įtrauktas 2005 m. lapkričio 4 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1810/2005 dėl naujo leidimo naudoti dešimt metų pašarų priedą, dėl nuolatinio leidimo naudoti tam tikrus pašarų priedus ir dėl laikino leidimo tam tikrus leidžiamus pašarų priedus naudoti pagal kitą paskirtį (2).

(3)

Į Susitarimą turi būti įtrauktas 2005 m. lapkričio 4 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1811/2005 dėl laikino ir nuolatinio leidimų naudoti tam tikrus pašarų priedus ir dėl laikino leidimo naudoti jau leidžiamą pašarų priedą nauja paskirtimi (3) su klaidų ištaisymu OL L 10, 2006 1 14, p. 72.

(4)

Į Susitarimą turi būti įtrauktas 2005 m. lapkričio 4 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1812/2005, iš dalies keičiantis Reglamentus (EB) Nr. 490/2004, (EB) Nr. 1288/2004, (EB) Nr. 521/2005 ir (EB) Nr. 833/2005 dėl leidimo naudoti pašaruose tam tikrus fermentų ir mikroorganizmų grupėms priklausančius priedus sąlygų (4),

NUSPRENDĖ:

1 straipsnis

Susitarimo I priedo II skyrius iš dalies keičiamas taip, kaip nurodyta toliau:

1)

1zm punktas (Komisijos reglamentas (EB) Nr. 490/2004), 1zt punktas (Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1288/2004), 1zzi punktas (Komisijos reglamentas (EB) Nr. 521/2005) ir 1zzk punktas (Komisijos reglamentas (EB) Nr. 833/2005) papildomi taip:

„su pakeitimais, padarytais:

32005 R 1812: 2005 m. lapkričio 4 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1812/2005 (OL L 291, 2005 11 5, p. 18).“;

2)

po 1zzp punkto (Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1459/2005) įterpiami šie punktai:

„1zzq.

32005 R 1810: 2005 m. lapkričio 4 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1810/2005 dėl naujo leidimo naudoti dešimt metų pašarų priedą, dėl nuolatinio leidimo naudoti tam tikrus pašarų priedus ir dėl laikino leidimo tam tikrus leidžiamus pašarų priedus naudoti pagal kitą paskirtį (OL L 291, 2005 11 5, p. 5).

1zzr.

32005 R 1811: 2005 m. lapkričio 4 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1811/2005, dėl laikino ir nuolatinio leidimų naudoti tam tikrus pašarų priedus ir dėl laikino leidimo naudoti jau leidžiamą pašarų priedą nauja paskirtimi (OL L 291, 2005 11 5, p. 12) su klaidų ištaisymu OL L 10, 2006 1 14, p. 72.“.

2 straipsnis

Reglamentų (EB) Nr. 1810/2005, (EB) Nr. 1811/2005 su klaidų ištaisymu OL L 10, 2006 1 14, p. 72, ir (EB) Nr. 1812/2005 tekstai islandų ir norvegų kalbomis, kurie turi būti paskelbti Europos Sąjungos oficialiojo leidinio EEE priede, yra autentiški.

3 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja 2006 m. balandžio 29 d., jei EEE jungtiniam komitetui buvo pateikti visi pranešimai pagal Susitarimo 103 straipsnio 1 dalį (5).

4 straipsnis

Šis sprendimas skelbiamas Europos Sąjungos oficialiojo leidinio EEE dalyje ir EEE priede.

Priimta Briuselyje, 2006 m. balandžio 28 d.

EEE jungtinio komiteto vardu

Pirmininkas

R. WRIGHT


(1)  OL L 147, 2006 6 1, p. 43.

(2)  OL L 291, 2005 11 5, p. 5.

(3)  OL L 291, 2005 11 5, p. 12.

(4)  OL L 291, 2005 11 5, p. 18.

(5)  Konstituciniai reikalavimai nenurodyti.


29.6.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 175/91


EEE JUNGTINIO KOMITETO SPRENDIMAS

Nr. 44/2006

2006 m. balandžio 28 d.

iš dalies keičiantis EEE susitarimo II priedą (Techniniai reglamentai, standartai, tyrimai ir sertifikavimas)

EEE JUNGTINIS KOMITETAS,

atsižvelgdamas į Europos ekonominės erdvės susitarimą su pakeitimais, padarytais protokolu, patikslinančiu Europos ekonominės erdvės susitarimą (toliau – Susitarimas), ypač į jo 98 straipsnį,

kadangi:

(1)

Susitarimo II priedas buvo iš dalies pakeistas 2005 m. rugsėjo 30 d. EEE jungtinio komiteto sprendimu Nr. 113/2005 (1).

(2)

Į Susitarimą turi būti įtraukta 2005 m. spalio 18 d. Komisijos direktyva 2005/67/EB, iš dalies keičianti Tarybos direktyvos 86/298/EEB I ir II priedus, Tarybos direktyvos 87/402/EEB I ir II priedus ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/37/EB I, II ir III priedus, susijusius su žemės ūkio ar miškų ūkio traktorių tipo patvirtinimu, jų suderinimo tikslais (2).

NUSPRENDĖ:

1 straipsnis

Susitarimo II priedo II dalies 20 punktas (Tarybos direktyva 86/298/EEB), 22 punktas (Tarybos direktyva 87/402/EEB) ir 28 punktas (Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/37/EB) papildomi šia įtrauka:

„—

32005 L 0067: 2005 m. spalio 18 d. Komisijos direktyva 2005/67/EB (OL L 273, 2005 10 19, p. 17).“

2 straipsnis

Direktyvos 2005/67/EB tekstai islandų ir norvegų kalbomis, kurie turi būti paskelbti Europos Sąjungos oficialiojo leidinio EEE priede, yra autentiški.

3 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja 2006 m. balandžio 29 d., jei EEE jungtiniam komitetui buvo pateikti visi pranešimai pagal Susitarimo 103 straipsnio 1 dalį (3).

4 straipsnis

Šis sprendimas skelbiamas Europos Sąjungos oficialiojo leidinio EEE dalyje ir EEE priede.

Priimta Briuselyje, 2006 m. balandžio 28 d.

EEE jungtinio komiteto vardu

Pirmininkas

R. WRIGHT


(1)  OL L 339, 2005 12 22, p. 12.

(2)  OL L 273, 2005 10 19, p. 17.

(3)  Konstituciniai reikalavimai nenurodyti.


29.6.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 175/92


EEE JUNGTINIO KOMITETO SPRENDIMAS

Nr. 45/2006

2006 m. balandžio 28 d.

iš dalies keičiantis EEE susitarimo II priedą (Techniniai reglamentai, standartai, tyrimai ir sertifikavimas)

EEE JUNGTINIS KOMITETAS,

atsižvelgdamas į Europos ekonominės erdvės susitarimą su pakeitimais, padarytais protokolu, patikslinančiu Europos ekonominės erdvės susitarimą (toliau – Susitarimas), ypač į jo 98 straipsnį,

kadangi:

(1)

Susitarimo II priedas buvo iš dalies pakeistas 2006 m. kovo 10 d. EEE jungtinio komiteto sprendimu Nr. 23/2006 (1).

(2)

Į Susitarimą turi būti įtraukta 2005 m. spalio 20 d. Komisijos direktyva Nr. 2005/70/EB, iš dalies keičianti Tarybos direktyvas 76/895/EEB, 86/362/EEB, 86/363/EEB ir 90/642/EEB dėl didžiausios kai kurių pesticidų likučių koncentracijos grūduose ir tam tikruose gyvūninės ir augalinės kilmės produktuose ir ant jų (2).

(3)

Į Susitarimą turi būti įtraukta 2005 m. spalio 25 d. Komisijos direktyva Nr. 2005/74/EB, iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 90/642/EEB dėl didžiausios toje direktyvoje nustatytos etofumezato, lambda-cihalotrino, metomilo, pimetrozino ir tiabendazolo likučių koncentracijos (3).

(4)

Į Susitarimą turi būti įtraukta 2005 m. lapkričio 8 d. Komisijos direktyva Nr. 2005/76/EB, iš dalies keičianti Tarybos direktyvas 90/642/EEB ir 86/362/EEB dėl jose nustatytos didžiausios metilkrezoksimo, ciromazino, bifentrino, metalaksilo ir azoksistrobino likučių koncentracijos (4).

(5)

Į Susitarimą turi būti įtrauktas 2005 m. lapkričio 18 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1895/2005 dėl kai kurių epoksidų darinių naudojimo medžiagose ir gaminiuose, skirtuose liestis su maisto produktais, apribojimo (5).

(6)

Į Susitarimą turi būti įtraukta 2005 m. lapkričio 18 d. Komisijos direktyva Nr. 2005/79/EB, iš dalies keičianti Direktyvą 2002/72/EB dėl plastikinių medžiagų ir gaminių, galinčių liestis su maisto produktais (6),

NUSPRENDĖ:

1 straipsnis

Susitarimo II priedo XII skyrius iš dalies keičiamas taip, kaip nurodyta toliau:

1)

13 punktas (Tarybos direktyva 76/895/EEB), 38 punktas (Tarybos direktyva 86/362/EEB), 39 punktas (Tarybos direktyva 86/363/EEB) ir 54 punktas (Tarybos direktyva 90/642/EEB) papildomi šia įtrauka:

„—

32005 L 0070: 2005 m. spalio 20 d. Komisijos direktyva 2005/70/EB (OL L 276, 2005 10 21, p. 35).“;

2)

38 punktas (Tarybos direktyva 86/362/EEB) ir 54 punktas (Tarybos direktyva 90/642/EEB) papildomi šia įtrauka:

„—

32005 L 0076: 2005 m. lapkričio 8 d. Komisijos direktyva 2005/76/EB (OL L 293, 2005 11 9, p. 14).“.

3)

54 punktas (Tarybos direktyva 90/642/EEB) papildomas šia įtrauka:

„—

32005 L 0074: 2005 m. spalio 25 d. Komisijos direktyva 2005/74/EB (OL L 282, 2005 10 26, p. 9).“.

4)

54zzb punktas (Komisijos direktyva 2002/72/EB) papildomas šia įtrauka:

„—

32005 L 0079: 2005 m. lapkričio 18 d. Komisijos direktyva 2005/79/EB (OL L 302, 2005 11 19, p. 35).“.

5)

Po 54zzv punkto (Komisijos direktyva 2005/38/EB) įterpiamas šis punktas:

„54zzw.

32005 R 1895: 2005 m. lapkričio 18 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1895/2005 dėl kai kurių epoksidų darinių naudojimo medžiagose ir gaminiuose, skirtuose liestis su maisto produktais, apribojimo (OL L 302, 2005 11 19, p. 28).“.

2 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 1895/2005 ir Direktyvų 2005/70/EB, 2005/74/EB, 2005/76/EB ir 2005/79/EB tekstai islandų ir norvegų kalbomis, kurie turi būti paskelbti Europos Sąjungos oficialiojo leidinio EEE priede, yra autentiški.

3 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja 2006 m. balandžio 29 d., jei EEE jungtiniam komitetui buvo pateikti visi pranešimai pagal Susitarimo 103 straipsnio 1 dalį (7).

4 straipsnis

Šis sprendimas skelbiamas Europos Sąjungos oficialiojo leidinio EEE dalyje ir EEE priede.

Priimta Briuselyje, 2006 m. balandžio 28 d.

EEE jungtinio komiteto vardu

Pirmininkas

R. WRIGHT


(1)  OL L 147, 2006 6 1, p. 36.

(2)  OL L 276, 2005 10 21, p. 35.

(3)  OL L 282, 2005 10 26, p. 9.

(4)  OL L 293, 2005 11 9, p. 14.

(5)  OL L 302, 2005 11 19, p. 28.

(6)  OL L 302, 2005 11 19, p. 35.

(7)  Konstituciniai reikalavimai nenurodyti.


29.6.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 175/94


EEE JUNGTINIO KOMITETO SPRENDIMAS

Nr. 46/2006

2006 m. balandžio 28 d.

iš dalies keičiantis EEE susitarimo II priedą (Techniniai reglamentai, standartai, tyrimai ir sertifikavimas)

EEE JUNGTINIS KOMITETAS,

atsižvelgdamas į Europos ekonominės erdvės susitarimą su pakeitimais, padarytais protokolu, patikslinančiu Europos ekonominės erdvės susitarimą (toliau – Susitarimas), ypač į jo 98 straipsnį,

kadangi:

(1)

Susitarimo II priedas buvo iš dalies pakeistas 2006 m. kovo 10 d. EEE jungtinio komiteto sprendimu Nr. 23/2006 (1).

(2)

Į Susitarimą turi būti įtraukta 2005 m. spalio 3 d. Komisijos direktyva 2005/63/EB, pataisanti Direktyvą 2005/26/EB, nustatančią laikinai iš Direktyvos 2000/13/EB IIIa priedo išbraukiamų maisto ingredientų ar medžiagų sąrašą (2),

NUSPRENDĖ:

1 straipsnis

Susitarimo II priedo XII skyriaus 54zzu punktas (Komisijos direktyva 2005/26/EB) papildomas šia įtrauka:

„su pakeitimais, padarytais:

32005 L 0063: 2005 m. spalio 3 d. Komisijos direktyva 2005/63/EB (OL L 258, 2005 10 4, p. 3).“.

2 straipsnis

Direktyvos 2005/63/EB tekstai islandų ir norvegų kalbomis, kurie turi būti paskelbti Europos Sąjungos oficialiojo leidinio EEE priede, yra autentiški.

3 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja 2006 m. balandžio 29 d., jei EEE jungtiniam komitetui buvo pateikti visi pranešimai pagal Susitarimo 103 straipsnio 1 dalį (3).

4 straipsnis

Šis sprendimas skelbiamas Europos Sąjungos oficialiojo leidinio EEE dalyje ir EEE priede.

Priimta Briuselyje, 2006 m. balandžio 28 d.

EEE jungtinio komiteto vardu

Pirmininkas

R. WRIGHT


(1)  OL L 147, 2006 6 1, p. 36.

(2)  OL L 258, 2005 10 4, p. 3.

(3)  Konstituciniai reikalavimai nenurodyti.


29.6.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 175/95


EEE JUNGTINIO KOMITETO SPRENDIMAS

Nr. 47/2006

2006 m. balandžio 28 d.

iš dalies keičiantis EEE susitarimo II priedą (Techniniai reglamentai, standartai, tyrimai ir sertifikavimas)

EEE JUNGTINIS KOMITETAS,

atsižvelgdamas į Europos ekonominės erdvės susitarimą su pakeitimais, padarytais protokolu, patikslinančiu Europos ekonominės erdvės susitarimą (toliau – Susitarimas), ypač į jo 98 straipsnį,

kadangi:

(1)

Susitarimo II priedas buvo iš dalies pakeistas 2006 m. kovo 10 d. EEE jungtinio komiteto sprendimu Nr. 28/2006 (1).

(2)

Į Susitarimą turi būti įtrauktas 2005 m. spalio 21 d. Komisijos sprendimas 2005/747/EB, suderinimo su technikos pažanga tikslais iš dalies keičiantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/95/EB priedo nuostatas dėl tam tikrų pavojingų medžiagų naudojimo elektros ir elektroninėje įrangoje apribojimo (2).

(3)

Į Susitarimą turi būti įtraukta 2005 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/59/EB, 28 kartą iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 76/769/EEB dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su tam tikrų pavojingų medžiagų ir preparatų pardavimo ir naudojimo apribojimais, suderinimo (toluenas ir trichlorbenzenas) (3),

NUSPRENDĖ:

1 straipsnis

Susitarimo II priedo XV skyrius iš dalies keičiamas taip, kaip nurodyta toliau:

1.

4 punktas (Tarybos direktyva 76/769/EEB) papildomas šia įtrauka:

„—

32005 L 0059: 2005 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/59/EB (OL L 309, 2005 11 25, p. 13).“;

2.

12q punktas (Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/95/EB) papildomas šia įtrauka:

„—

32005 D 0747: 2005 m. spalio 21 d. Komisijos sprendimas 2005/747/EB (OL L 280, 2005 10 25, p. 18).“.

2 straipsnis

Direktyvos 2005/59/EB ir Sprendimo 2005/747/EB tekstai islandų ir norvegų kalbomis, kurie turi būti paskelbti Europos Sąjungos oficialiojo leidinio EEE priede, yra autentiški.

3 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja 2006 m. balandžio 29 d., jei EEE jungtiniam komitetui buvo pateikti visi pranešimai pagal Susitarimo 103 straipsnio 1 dalį (4).

4 straipsnis

Šis sprendimas skelbiamas Europos Sąjungos oficialiojo leidinio EEE dalyje ir EEE priede.

Priimta Briuselyje, 2006 m. balandžio 28 d.

EEE jungtinio komiteto vardu

Pirmininkas

R. WRIGHT


(1)  OL L 147, 2006 6 1, p. 42.

(2)  OL L 280, 2005 10 25, p. 18.

(3)  OL L 309, 2005 11 25, p. 13.

(4)  Konstituciniai reikalavimai nenurodyti.


29.6.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 175/97


EEE JUNGTINIO KOMITETO SPRENDIMAS

Nr. 48/2006

2006 m. balandžio 28 d.

iš dalies keičiantis EEE susitarimo XX priedą (Aplinka)

EEE JUNGTINIS KOMITETAS,

atsižvelgdamas į Europos ekonominės erdvės susitarimą su pakeitimais, padarytais protokolu, patikslinančiu Europos ekonominės erdvės susitarimą (toliau – Susitarimas), ypač į jo 98 straipsnį,

kadangi:

(1)

Susitarimo XX priedas buvo iš dalies pakeistas 2006 m. kovo 10 d. EEE jungtinio komiteto sprendimu Nr. 36/2006 (1).

(2)

Į Susitarimą turi būti įtrauktas 2002 m. rugsėjo 3 d. Komisijos sprendimas 2002/739/EB, nustatantis patikslintus ekologinius kriterijus, taikomus suteikiant patalpų vidaus apdailos dažams ir lakams Bendrijos ekologinius ženklus, ir iš dalies keičiantis Sprendimą 1999/10/EB (2).

(3)

Į Susitarimą turi būti įtrauktas 2002 m. rugsėjo 3 d. Komisijos sprendimas 2002/740/EB, nustatantis patikslintus ekologinius kriterijus, taikomus suteikiant lovų čiužiniams Bendrijos ekologinius ženklus, ir iš dalies keičiantis Sprendimą 98/634/EB (3).

(4)

Į Susitarimą turi būti įtrauktas 2002 m. rugsėjo 4 d. Komisijos sprendimas 2002/741/EB, nustatantis patikslintus ekologinius kriterijus, taikomus suteikiant ekologinius ženklus kopijavimo ir rašomajam popieriui, ir iš dalies keičiantis Sprendimą 1999/554/EB (4),

NUSPRENDĖ:

1 straipsnis

Susitarimo XX priede po 2u punkto (Komisijos sprendimas 2005/360/EB) įterpiami šie punktai:

„2v.

32002 D 0739: 2002 m. rugsėjo 3 d. Komisijos sprendimas 2002/739/EB, nustatantis patikslintus ekologinius kriterijus, taikomus suteikiant patalpų vidaus apdailos dažams ir lakams Bendrijos ekologinius ženklus, ir iš dalies keičiantis Sprendimą 1999/10/EB (OL L 236, 2002 9 4, p. 4).

2w.

32002 D 0740: 2002 m. rugsėjo 3 d. Komisijos sprendimas 2002/740/EB, nustatantis patikslintus ekologinius kriterijus, taikomus suteikiant lovų čiužiniams Bendrijos ekologinius ženklus, ir iš dalies keičiantis Sprendimą 98/634/EB (OL L 236, 2002 9 4, p. 10).

2x.

32002 D 0741: 2002 m. rugsėjo 4 d. Komisijos sprendimas 2002/741/EB, nustatantis patikslintus ekologinius kriterijus, taikomus suteikiant ekologinius ženklus kopijavimo ir rašomajam popieriui, ir iš dalies keičiantis Sprendimą 1999/554/EB (OL L 237, 2002 9 5, p. 6).“.

2 straipsnis

Sprendimų 2002/739/EB, 2002/740/EB ir 2002/741/EB tekstai islandų ir norvegų kalbomis, kurie turi būti paskelbti Europos Sąjungos oficialiojo leidinio EEE priede, yra autentiški.

3 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja 2006 m. balandžio 29 d., jei EEE jungtiniam komitetui pateikti visi pranešimai pagal Susitarimo 103 straipsnio 1 dalį (5).

4 straipsnis

Šis sprendimas skelbiamas Europos Sąjungos oficialiojo leidinio EEE dalyje ir EEE priede.

Priimta Briuselyje, 2006 m. balandžio 28 d.

EEE jungtinio komiteto vardu

Pirmininkas

R. WRIGHT


(1)  OL L 147, 2006 6 1, p. 55.

(2)  OL L 236, 2002 9 4, p. 4.

(3)  OL L 236, 2002 9 4, p. 10.

(4)  OL L 237, 2002 9 5, p. 6.

(5)  Konstituciniai reikalavimai nenurodyti.


29.6.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 175/99


EEE JUNGTINIO KOMITETO SPRENDIMAS

Nr. 49/2006

2006 m. balandžio 28 d.

iš dalies keičiantis EEE susitarimo XX priedą (Aplinka)

EEE JUNGTINIS KOMITETAS,

atsižvelgdamas į Europos ekonominės erdvės susitarimą su pakeitimais, padarytais protokolu, patikslinančiu Europos ekonominės erdvės susitarimą (toliau – Susitarimas), ypač į jo 98 straipsnį,

kadangi:

(1)

Susitarimo XX priedas buvo iš dalies pakeistas 2006 m. kovo 10 d. EEE jungtinio komiteto sprendimu Nr. 36/2006 (1).

(2)

Į Susitarimą turi būti įtraukta 2005 m. liepos 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/33/EB, iš dalies keičianti Direktyvą 1999/32/EB (2),

NUSPRENDĖ:

1 straipsnis

Susitarimo XX priedas iš dalies keičiamas taip:

1.

21ad punktas (Tarybos direktyva 1999/32/EB) papildomas taip:

„su pakeitimais, padarytais:

32005 L 0033: 2005 m. liepos 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/33/EB (OL L 191, 2005 7 22, p. 59).“;

2.

21ad punkto adaptacijos tekstas (Tarybos direktyva 1999/32/EB) papildomas taip:

„2 straipsnio 3l punkte žodžiai „ir visa Islandijos teritorija“ įterpiami po žodžių „Sutarties 299 straipsnyje“.“.

2 straipsnis

Direktyvos 2005/33/EB tekstai islandų ir norvegų kalbomis, kurie turi būti paskelbti Europos Sąjungos oficialiojo leidinio EEE priede, yra autentiški.

3 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja 2006 m. balandžio 29 d., jei EEE jungtiniam komitetui buvo pateikti visi pranešimai pagal Susitarimo 103 straipsnio 1 dalį (3).

4 straipsnis

Šis sprendimas skelbiamas Europos Sąjungos oficialiojo leidinio EEE dalyje ir EEE priede.

Priimta Briuselyje, 2006 m. balandžio 28 d.

EEE jungtinio komiteto vardu

Pirmininkas

R. WRIGHT


(1)  OL L 147, 2006 6 1, p. 55.

(2)  OL L 191, 2005 7 22, p. 59.

(3)  Konstituciniai reikalavimai nenurodyti.


29.6.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 175/100


EEE JUNGTINIO KOMITETO SPRENDIMAS

Nr. 50/2006

2006 m. balandžio 28 d.

iš dalies keičiantis EEE susitarimo XX priedą (Aplinka)

EEE JUNGTINIS KOMITETAS,

atsižvelgdamas į Europos ekonominės erdvės susitarimą su pakeitimais, padarytais protokolu, patikslinančiu Europos ekonominės erdvės susitarimą (toliau – Susitarimas), ypač į jo 98 straipsnį,

kadangi:

(1)

Susitarimo XX priedas buvo iš dalies pakeistas 2006 m. kovo 10 d. EEE jungtinio komiteto sprendimu Nr. 36/2006 (1).

(2)

Į Susitarimą turi būti įtrauktas 2005 m. rugsėjo 20 d. Tarybos sprendimas 2005/673/EB, iš dalies keičiantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/53/EB dėl eksploatuoti netinkamų transporto priemonių II priedą (2),

NUSPRENDĖ:

1 straipsnis

Susitarimo XX priedo 32e punktas (Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/53/EB) papildomas šia įtrauka:

„—

32005 D 0673: 2005 m. rugsėjo 20 d. Tarybos sprendimas 2005/673/EB (OL L 254, 2005 9 30, p. 69).“.

2 straipsnis

Sprendimo 2005/673/EB tekstai islandų ir norvegų kalbomis, kurie turi būti paskelbti Europos Sąjungos oficialiojo leidinio EEE priede, yra autentiški.

3 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja 2006 m. balandžio 29 d., jei EEE jungtiniam komitetui buvo pateikti visi pranešimai pagal Susitarimo 103 straipsnio 1 dalį (3).

4 straipsnis

Šis sprendimas skelbiamas Europos Sąjungos oficialiojo leidinio EEE dalyje ir EEE priede.

Priimta Briuselyje, 2006 m. balandžio 28 d.

EEE jungtinio komiteto vardu

Pirmininkas

R. WRIGHT


(1)  OL L 147, 2006 6 1, p. 55.

(2)  OL L 254, 2005 9 30, p. 69.

(3)  Konstituciniai reikalavimai nenurodyti.


29.6.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 175/101


EEE JUNGTINIO KOMITETO SPRENDIMAS

Nr. 51/2006

2006 m. balandžio 28 d.

iš dalies keičiantis EEE susitarimo XXI priedą (Statistika)

EEE JUNGTINIS KOMITETAS,

atsižvelgdamas į Europos ekonominės erdvės susitarimą su pakeitimais, padarytais protokolu, patikslinančiu Europos ekonominės erdvės susitarimą (toliau – Susitarimas), ypač į jo 98 straipsnį,

kadangi:

(1)

Susitarimo XXI priedas buvo iš dalies pakeistas 2006 m. sausio 27 d. EEE jungtinio komiteto sprendimu Nr. 16/2006 (1).

(2)

2005 m. liepos 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1158/2005, iš dalies keičiantis Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1165/98 dėl trumpojo laikotarpio statistikos (2), turi būti įtraukas į Susitarimą.

(3)

2005 m. liepos 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1161/2005 dėl ketvirtinių nefinansinių sąskaitų rengimo pagal institucinius sektorius (3) turi būti įtrauktas į Susitarimą,

NUSPRENDĖ:

1 straipsnis

Susitarimo XXI priedas iš dalies keičiamas taip:

1)

2 punktas (Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1165/98) papildomas taip:

„su pakeitimais, padarytais:

32005 R 1158: 2005 m. liepos 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1158/2005 (OL L 191, 2005 7 22, p. 1).“;

2)

po 19s punkto (Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 184/2005) įterpiamas šis punktas:

„19t.

32005 R 1161: 2005 m. liepos 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1161/2005 dėl ketvirtinių nefinansinių sąskaitų rengimo pagal institucinius sektorius (OL L 191, 2005 7 22, p. 22).

Reglamento nuostatos šio Susitarimo tikslais adaptuojamos taip:

Šis reglamentas netaikomas Lichtenšteinui“.

2 straipsnis

Reglamentų (EB) Nr. 1158/2005 ir (EB) Nr. 1161/2005 tekstai islandų ir norvegų kalbomis, kurie turi būti paskelbti Europos Sąjungos oficialiojo leidinio EEE priede, yra autentiški.

3 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja 2006 m. balandžio 29 d., jei EEE jungtiniam komitetui pateikti visi pranešimai pagal Susitarimo 103 straipsnio 1 dalį (4).

4 straipsnis

Šis sprendimas skelbiamas Europos Sąjungos oficialiojo leidinio EEE dalyje ir EEE priede.

Priimta Briuselyje, 2006 m. balandžio 28 d.

EEE jungtinio komiteto vardu

Pirmininkas

R. WRIGHT


(1)  OL L 92, 2006 3 30, p. 45.

(2)  OL L 191, 2005 7 22, p. 1.

(3)  OL L 191, 2005 7 22, p. 22.

(4)  Konstituciniai reikalavimai nurodyti.


29.6.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 175/103


EEE JUNGTINIO KOMITETO SPRENDIMAS

Nr. 52/2006

2006 m. balandžio 28 d.

iš dalies keičiantis EEE susitarimo XXI priedą (Statistika)

EEE JUNGTINIS KOMITETAS,

atsižvelgdamas į Europos ekonominės erdvės susitarimą su pakeitimais, padarytais protokolu, patikslinančiu Europos ekonominės erdvės susitarimą (toliau – Susitarimas), ypač į jo 98 straipsnį,

kadangi:

(1)

Susitarimo XXI priedas buvo iš dalies pakeistas 2006 m. sausio 27 d. EEE jungtinio komiteto sprendimu Nr. 16/2006 (1).

(2)

2005 m. rugsėjo 5 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1445/2005, nustatantis atitinkamus kokybės vertinimo kriterijus ir atliekų statistikos ataskaitų kokybės turinį Europos Parlamento ir Tarybos reglamentui (EB) Nr. 2150/2002 (2) įgyvendinti, turi būti įtrauktas į Susitarimą,

NUSPRENDĖ:

1 straipsnis

Susitarimo XXI priede po 27a punkto (Komisijos reglamentas (EB) Nr. 782/2005) įterpiamas toks punktas:

„27b.

32005 R 1445: 2005 m. rugsėjo 5 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1445/2005, nustatantis atitinkamus kokybės vertinimo kriterijus ir atliekų statistikos ataskaitų kokybės turinį Europos Parlamento ir Tarybos reglamentui (EB) Nr. 2150/2002 įgyvendinti (OL L 229, 2005 9 6, p. 6).“.

2 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 1445/2005 tekstai islandų ir norvegų kalbomis, kurie turi būti paskelbti Europos Sąjungos oficialiojo leidinio EEE priede, yra autentiški.

3 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja 2006 m. balandžio 29 d., jei EEE jungtiniam komitetui buvo pateikti visi pranešimai pagal Susitarimo 103 straipsnio 1 dalį (3).

4 straipsnis

Šis sprendimas skelbiamas Europos Sąjungos oficialiojo leidinio EEE dalyje ir EEE priede.

Priimta Briuselyje, 2006 m. balandžio 28 d.

EEE jungtinio komiteto vardu

Pirmininkas

R. WRIGHT


(1)  OL L 92, 2006 3 30, p. 45.

(2)  OL L 229, 2005 9 6, p. 6.

(3)  Konstituciniai reikalavimai nenurodyti.


29.6.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 175/104


EEE JUNGTINIO KOMITETO SPRENDIMAS

Nr. 53/2006

2006 m. balandžio 28 d.

iš dalies keičiantis EEE susitarimo XXII priedą (Bendrovių teisė)

EEE JUNGTINIS KOMITETAS,

atsižvelgdamas į Europos ekonominės erdvės susitarimą su pakeitimais, padarytais protokolu, patikslinančiu Europos ekonominės erdvės susitarimą (toliau – Susitarimas), ypač į jo 98 straipsnį,

kadangi:

(1)

Susitarimo XXII priedas buvo iš dalies pakeistas 2006 m. kovo 10 d. EEE jungtinio komiteto sprendimu Nr. 37/2006 (1).

(2)

Į Susitarimą turi būti įtrauktas 2005 m. gruodžio 21 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 2106/2005, iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1725/2003, priimantį tam tikrus tarptautinius apskaitos standartus pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1606/2002, dėl 39 tarptautinio apskaitos standarto (TAS) (2),

NUSPRENDĖ:

1 straipsnis

Susitarimo XXII priedo 10ba punktas (Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1725/2003) papildomas šia įtrauka:

„—

32005 R 2106: 2005 m. gruodžio 21 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 2106/2005 (OL L 337, 2005 12 22, p. 16).“.

2 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 2106/2005 tekstai islandų ir norvegų kalbomis, kurie turi būti paskelbti Europos Sąjungos oficialiojo leidinio EEE priede, yra autentiški.

3 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo priėmimo, jei EEE jungtiniam komitetui buvo pateikti visi pranešimai pagal Susitarimo 103 straipsnio 1 dalį (3).

4 straipsnis

Šis sprendimas skelbiamas Europos Sąjungos oficialiojo leidinio EEE dalyje ir EEE priede.

Priimta Briuselyje, 2006 m. balandžio 28 d.

EEE jungtinio komiteto vardu

Pirmininkas

R. WRIGHT


(1)  OL L 147, 2006 6 1, p. 56.

(2)  OL L 337, 2005 12 22, p. 16.

(3)  Konstituciniai reikalavimai nenurodyti.


29.6.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 175/105


EEE JUNGTINIO KOMITETO SPRENDIMAS

Nr. 54/2006

2006 m. balandžio 28 d.

iš dalies keičiantis EEE susitarimo XXII priedą (Bendrovių teisė)

EEE JUNGTINIS KOMITETAS,

atsižvelgdamas į Europos ekonominės erdvės susitarimą su pakeitimais, padarytais protokolu, patikslinančiu Europos ekonominės erdvės susitarimą (toliau – Susitarimas), ypač į jo 98 straipsnį,

kadangi:

(1)

Susitarimo XXII priedas buvo iš dalies pakeistas 2006 m. kovo 10 d. EEE jungtinio komiteto sprendimu Nr. 37/2006 (1).

(2)

Į Susitarimą turi būti įtrauktas 2006 m. sausio 11 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 108/2006, iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1725/2003, priimantį tam tikrus tarptautinius apskaitos standartus pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1606/2002, dėl 1, 4, 6 ir 7 tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų (TFAS), 1, 14, 17, 32, 33 ir 39 tarptautinių apskaitos standartų (TAS), Tarptautinės finansinės atskaitomybės aiškinimų komiteto (TFAAK) 6 aiškinimo (2),

NUSPRENDĖ:

1 straipsnis

Susitarimo XXII priedo 10ba punktas (Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1725/2003) papildomas šia įtrauka:

„—

32006 R 0108: 2006 m. sausio 11 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 108/2006 (OL L 24, 2006 1 27, p. 1).“.

2 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 108/2006 tekstai islandų ir norvegų kalbomis, kurie turi būti paskelbti Europos Sąjungos oficialiojo leidinio EEE priede, yra autentiški.

3 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo priėmimo, jei EEE jungtiniam komitetui buvo pateikti visi pranešimai pagal Susitarimo 103 straipsnio 1 dalį (3).

4 straipsnis

Šis sprendimas skelbiamas Europos Sąjungos oficialiojo leidinio EEE dalyje ir EEE priede.

Priimta Briuselyje, 2006 m. balandžio 28 d.

EEE jungtinio komiteto vardu

Pirmininkas

R. WRIGHT


(1)  OL L 147, 2006 6 1, p. 56.

(2)  OL L 24, 2006 1 27, p. 1.

(3)  Konstituciniai reikalavimai nenurodyti.