17.5.2006

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 129/1

KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 733/2006

2006 m. gegužės 16 d.

nustatantis kai kurių vaisių ir daržovių standartines importo vertes, kad būtų galima nustatyti įvežimo kainą

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1994 m. gruodžio 21 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 3223/94 dėl vaisių ir daržovių importo taisyklių (1), ypač į jo 4 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

(1)	Vadovaujantis Urugvajaus raundo daugiašalių prekybos derybų rezultatais Reglamentas (EB) Nr. 3223/94 numato kriterijus, pagal kuriuos Komisija nustato standartines importo vertes iš trečiųjų šalių importuojamiems jo priede išvardintiems produktams ir laikotarpiams.

(2)	Laikantis aukščiau nurodytų kriterijų, standartinės importo vertės turi būti nustatytos tokios, kaip nurodyta šio reglamento priede,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 3223/94 4 straipsnyje nurodytos standartinės importo vertės nustatomos šio reglamento priede.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 2006 m. gegužės 17 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2006 m. gegužės 16 d.

Komisijos vardu

J. L. DEMARTY

Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktorius

(1) OL L 337, 1994 12 24, p. 66. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 386/2005 (OL L 62, 2005 3 9, p. 3).

PRIEDAS

prie 2006 m. gegužės 16 d. Komisijos reglamento, nustatančio kai kurių vaisių ir daržovių standartines importo vertes, kad būtų galima nustatyti įvežimo kainą

(EUR/100 kg)
KN kodas	Trečiosios šalies kodas (1)	Standartinė importo vertė
0702 00 00	052	86,7
	204	63,6
	212	153,3
	999	101,2
0707 00 05	052	124,3
	628	155,5
	999	139,9
0709 90 70	052	124,8
	204	25,1
	999	75,0
0805 10 20	204	35,5
	212	64,4
	220	36,9
	400	20,3
	448	50,4
	624	49,1
	999	42,8
0805 50 10	052	42,4
	388	59,4
	508	40,3
	528	40,5
	624	54,7
	999	47,5
0808 10 80	388	85,2
	400	118,4
	404	110,0
	508	78,0
	512	81,6
	524	61,2
	528	95,6
	720	85,0
	804	109,7
	999	91,6

(1) Šalių nomenklatūra yra nustatyta Komisijos Reglamentu (EB) Nr. 750/2005 (OL L 126, 2005 5 19, p. 12). Kodas „999“ žymi „kitą kilmę“.

17.5.2006

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 129/3

KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 734/2006

2006 m. gegužės 16 d.

nustatantis išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1255/1999 įgyvendinimo taisykles, susijusias su Bendrijos pagalbos suteikimu privačiam tam tikrų sūrių rūšių saugojimui 2006–2007 saugojimo metais

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1999 m. gegužės 17 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1255/1999 dėl bendro pieno ir pieno produktų rinkos organizavimo (1), ypač į jo 10 straipsnį,

kadangi:

(1)

Reglamento (EB) Nr. 1255/1999 9 straipsnis numato, kad sprendimas dėl pagalbos suteikimo privačiam saugojimui gali būti priimtas ilgai nokinamiems sūriams ir sūriams, gaminamiems iš avies ir (arba) ožkos pieno, kuriems sunokinti reikia daugiau nei šešių mėnesių, jei dėl šių sūrių kainų ir atsargų svyravimų susidaro rimtas rinkos disbalansas, kurį galima panaikinti ar sumažinti sezoniniu saugojimu.

(2)

Kai kurių ilgai nokinamų bei Pecorino romano, Kefalotyri ir Kasseri sūrių gamybos sezoniškumą dar labiau komplikuoja atvirkštinis vartojimo sezoniškumas. Kita vertus, dėl šių sūrių gamybos pertraukiamumo minėto sezoniškumo padariniai tampa dar blogesni. Todėl būtina vykdyti sezoninį saugojimą tokio kiekio, kuris neviršytų apimčių, nustatomų pagal iš skirtumo tarp vasaros mėnesių produkcijos ir žiemos mėnesių produkcijos.

(3)	Reikia patikslinti sūrių tipus, už kuriuos galima teikti pagalbą, ir nustatyti pagalbą gauti galinčius maksimalius kiekius, taip pat sutarčių trukmę, atsižvelgiant į realius rinkos poreikius ir į galimybę atitinkamus sūrius saugoti.

(4)

Būtina patikslinti saugojimo sutarties turinį, taip pat svarbiausias priemones, leidžiančias užtikrinti sūrių – sutarties objektų identifikavimą ir kontrolę. Pagalbos dydžiai turėtų būti nustatyti atsižvelgiant į laikymo kaštus ir į būtinybę išlaikyti pusiausvyrą tarp šią sūrių, už kuriuos mokama pagalba, ir kitus rinkoje siūlomus sūrius. Atsižvelgiant į šią informaciją bei į turimus išteklius, sumos sandėliavimo išlaidoms už dieną turi būti sumažintos; suma finansinėms išlaidoms turi būti skaičiuojama taikant 2,5 % palūkanų normą. Fiksuotų išlaidų atveju pagalbos priemonė nebeturėtų atlyginti kitų išlaidų, išskyrus kasdienes sandėliavimo išlaidas ir finansines išlaidas, nes dėl sandėliavimo, kuris yra įprasta tų sūrių gamybos proceso dalis, neatsiranda papildomos fiksuotos išlaidos.

(5)	Svarbu patikslinti detalias dokumentacijos, apskaitos, taip pat patikrų dažnio ir sąlygų nuostatas. Todėl būtina numatyti, kad valstybės narės galėtų visą tikrinimo išlaidų naštą arba jos dalį skirti kontrahentui.

(6)	Reikėtų aiškiai nurodyti, kad pagalbą už privatų saugojimą gali būti teikiama tik sveikiems sūriams.

(7)	Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Pieno ir pieno produktų vadybos komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Dalykas

Šis reglamentas nustato išsamias Bendrijos pagalbos už privatų kai kurių sūrių rūšių saugojimą (toliau – pagalba), numatytos Reglamento (EB) Nr. 1255/1999 9 straipsnyje, skyrimo 2006–2007 m. saugojimo laikotarpį taisykles.

2 straipsnis

Sąvokų apibrėžimai

Šiame reglamente:

a)	„sandėliuojama partija“ – ne mažesnis kaip 2 tonų to paties tipo sūrio kiekis, pristatytas į tą patį sandėlį tą pačią dieną;

b)	„sandėliavimo pagal sutartį pradžia“ – kita po produktų patalpinimo į sandėlį diena;

c)	„sandėliavimo pagal sutartį pabaiga“ – diena prieš tą dieną, kai išvežama iš sandėlio;

d)	„saugojimo kampanija“ – laikotarpis, per kurį sūriui gali būti taikomas privataus saugojimo režimas, kaip nustatyta priede kiekvienam sūrio tipui.

3 straipsnis

Pagalbai rinktini sūriai

1. Pagalba teikiama kai kuriems ilgai nokinamiems sūriams, sūriams Pecorino romano ir sūriams Kefalotyri ir Kasseri priede nustatytomis sąlygomis. Pagalba gali būti teikiama tik sveikiems sūriams.

2. Sūriai turi būti pagaminti Bendrijoje ir atitikti šias sąlygas:

a)	ant jų neištrinamais ženklais turi būti nurodyta įmonė, kurioje jie buvo pagaminti, ir pagaminimo diena bei mėnuo; šios nuorodos gali būti koduotos;

b)	sūrių kokybės tyrimai patvirtina, kad po nokinimo juos bus galima priskirti vienai iš priede nustatytų kategorijų.

4 straipsnis

Saugojimo sutartis

1. Privataus sūrių saugojimo sutartys sudaromos tarp valstybės narės, kurios teritorijoje sūriai sandėliuojami, intervencinės agentūros ir privačių ar juridinių asmenų, toliau – kontrahentai.

2. Saugojimo sutartis sudaroma raštu pateikto prašymo sudaryti sutartį pagrindu.

Šis prašymas turi būti pateiktas intervencinei agentūrai ne vėliau kaip per 30 dienų nuo sūrių pristatymo į sandėlį pradžios ir gali būti taikomas tik toms sūrių partijoms, kurioms pristatymo į sandėlį operacijos yra baigtos. Intervencinė agentūra užregistruoja prašymo priėmimo dieną.

Jei prašymas ateina į intervencinę agentūrą praėjus mažiau kaip 10 darbo dienų po maksimalaus termino pabaigos, saugojimo sutartis dar gali būti sudaryta, tačiau pagalbos dydis sumažinamas 30 %.

3. Saugojimo sutartis yra sudaroma vienai ar kelioms sandėliuojamoms partijoms ir susideda iš nuostatų dėl:

a)	sūrių kiekio, kuriam sutartis taikoma;

b)	datų, susijusių su sutarties vykdymu;

c)	pagalbos dydžio;

d)	sandėlių identifikavimo.

4. Saugojimo sutartis yra sudaroma ne vėliau kaip per 30 dienų nuo prašymo sudaryti sutartį užregistravimo dienos.

5. Kontrolės priemonės ir ypač tos, kurios aprašytos 7 straipsnyje, yra nustatytos intervencinės agentūros sudarytoje specifikacijoje. Saugojimo sutartyje yra nuoroda į šią specifikaciją.

5 straipsnis

Pristatymas į sandėlį ir išėmimas iš jo

1. Pristatymo į sandėlį ir išėmimo iš jo laikotarpiai yra nurodyti priede.

2. Išėmimas iš sandėlio vykdomas sveikomis sandėliuojamomis partijomis.

3. Jei praėjus 60 pirmų sandėliavimo pagal sutartį dienų pasirodo, kad sūrių kokybė pablogėjo labiau nei paprastai būna saugant, kontrahentams gali būti leista po vieną kartą kiekvienai sandėliuojamai partijai savo lėšomis pakeisti sugedusius kiekius.

Kai sugedę kiekiai yra nustatomi per patikras, vykdomas sandėliavimo metu ar išimant iš sandėlio, už šiuos kiekius pagalba negali būti skirta. Kita vertus, likusioji pagalbos reikalavimus atitinkančios partijos dalis negali būti mažesnė nei dvi tonos.

Antroji pastraipa taikoma tuo atveju, kai dalis partijos išimama iš sandėlio iki išėmimo iš sandėlio periodo pradžios, nurodytos šio straipsnio 1 dalyje, arba iki pasibaigiant minimaliam sandėliavimo terminui, nurodytam 8 straipsnio 2 dalyje.

4. 3 dalies pirmojoje pastraipoje nagrinėjamu atveju apskaičiuojant pagalbą pakeistiesiems kiekiams, pirmoji saugojimo pagal sutartį diena yra saugojimo pagal sutartį pradžios diena.

6 straipsnis

Sandėliavimo sąlygos

1. Valstybė narė užtikrina, kad laikomasi visų sąlygų, suteikiančių teisę į pagalbos išmokėjimą.

2. Kontrahentas arba (valstybės narės prašymu ar jai leidus) sandėlio vadovas leidžia kompetentingai, kontroliuoti įgaliotai organizacijai susipažinti su visa dokumentacija, leidžiančia patikrinti šiuos privačiai saugumų produktų duomenis:

a)	nuosavybę pateikimo į sandėlį momentu;

b)	sūrių kilmę ir pagaminimo datą;

c)	pateikimo į sandėlį datą;

d)	buvimą sandėlyje ir sandėlio adresą;

e)	išėmimo iš sandėlio datą.

3. Kontrahentas arba prireikus sandėlio vadovas tvarko kiekvienai sutarčiai medžiagų apskaitą, kuri yra prieinama sandėlyje ir kurioje nurodoma:

a)	identifikacija pagal privačiam saugojimui atiduotų produktų sandėliuojamos partijos numerį;

b)	pristatymo į sandėlį ir išėmimo iš jo datos;

c)	sūrių skaičius ir jų svoris, nurodyti pagal sandėliuojamas partijas;

d)	produktų sandėlyje vieta.

4. Sandėliuojami produktai turi būti lengvai identifikuojami, lengvai prieinami ir individualizuoti pagal sutartis. Sandėliuojami sūriai turi būti pažymėti specialiu prie jų pritvirtintu ženklu.

7 straipsnis

Patikros

1. Pristatant į sandėlį, kompetentinga organizacija atlieka patikras, kurių tikslas – garantuoti, kad sandėliuoti produktai atitiktų pagalbos mokėjimo reikalavimus, ir užkirsti kelią bet kokiai galimybei pakeisti produktus saugojimo pagal sutartį metu.

2. Kompetentinga organizacija, iš anksto neįspėjusi, imdama mėginius tikrina, ar produktai yra sandėlyje. Pasirinktasis pavyzdys turi būti tipiškas ir sudaryti ne mažiau kaip 10 % viso sutartinio pagalbos privačiam saugojimui priemonės kiekio.

Ši patikra, be atitikties tyrimo, minimo 6 straipsnio 3 dalyje, apima fizinį produktų svorio ir rūšies patikrinimą bei jų identifikavimą. Šie fiziniai patikrinimai turi apimti ne mažiau kaip 5 % šiam netikėtam patikrinimui pateikto kiekio.

3. Pasibaigus saugojimo pagal sutartį laikotarpiui, kompetentinga organizacija tikrina, ar produktų esama. Tačiau jei produktai lieka sandėlyje pasibaigus maksimaliam saugojimo pagal sutartį terminui, šis tikrinimas turi būti vykdomas išimant iš sandėlio.

Pirmojoje pastraipoje minimai patikrai kontrahentas, likus ne mažiau kaip penkioms darbo dienoms iki saugojimo pagal sutartį laikotarpio pabaigos arba iki išėmimo operacijų pradžios, jei jos vyksta saugojimo laikotarpiu arba jam pasibaigus, kompetentingai organizacijai praneša apie atitinkamas sandėliuojamas partijas.

Valstybė narė gali sutikti, kad būtų nustatytas trumpesnis nei antrojoje pastraipoje minimas penkių darbo dienų laikotarpis.

4. Apie patikras, vykdomas pagal šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalis, turi būti parengta ataskaita, kurioje nurodoma:

a)	patikros data;

b)	jos trukmė;

c)	įvykdytos operacijos.

Patikros ataskaitą pasirašo atsakingasis agentas ir kontrasignuoja kontrahentas arba, esant reikalui, sandėlio vadovas, ir ji privalo būti nurodyta mokėjimo byloje.

5. Jei pažeidimai siejasi su 5 % arba didesniu patikrai pateiktų produktų kiekiu, patikros pavyzdžio apimtis yra padidinama, ir ją nustato kompetentinga organizacija.

Valstybės narės per keturias savaites praneša Komisijai apie tokius atvejus.

6. Valstybės narės gali numatyti, kad visas tikrinimo sąnaudas arba dalį jų padengtų kontrahentas.

8 straipsnis

Pagalba saugojimui

1. Pagalbos dydžiai nustatomi tokia tvarka:

a)	0,10 euro už toną ir už saugojimo pagal sutartį dieną sandėliavimo išlaidoms;

finansinėms išlaidoms už saugojimo pagal sutartį dieną:

i)	0,28 euro už toną ilgai nokinamiems sūriams;

ii)	0,35 euro už toną Pecorino romano sūriams;

iii)	0,49 euro už toną Kefalotyri ir Kasseri sūriams.

2. Pagalba nėra skiriama, kai saugojimo pagal sutartį trukmė yra trumpesnė nei 60 dienų. Maksimalus pagalbos dydis negali būti didesnis už sumą, atitinkančią 180 dienų saugojimo pagal sutartį trukmę.

Jei kontrahentas nesilaiko termino, kurį nustato 7 straipsnio 3 dalies antroji ar atitinkamai trečioji pastraipa, pagalba sumažinama 15 % ir yra mokama tik už tą laikotarpį, už kurį kontrahentas kompetentingai organizacijai pateikia įrodymą, kad sūriai buvo saugomi pagal sutartį.

3. Pagalba kontrahento prašymu yra išmokama pasibaigus saugojimo pagal sutartį laikotarpiui per 120 dienų, skaičiuojant nuo prašymo priėmimo dienos, jei buvo atliktos 7 straipsnio 3 dalyje nustatytos patikros ir buvo įvykdytos sąlygos, suteikiančios teisę į pagalbos išmokėjimą.

Tačiau jei vyksta administracinis tyrimas dėl teisės į pagalbą, ši išmokama tik po to, kai teisė į pagalbą yra pripažinta.

9 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2006 m. gegužės 16 d.

Komisijos vardu

Mariann FISCHER BOEL

Komisijos narė

(1) OL L 160, 1999 6 26, p. 48. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1913/2005 (OL L 307, 2005 11 25, p. 2).

PRIEDAS

Sūrių kategorijos

Kiekiai, už kuriuos gali būti mokama pagalba

Minimalus sūrių amžius

Pristatymo į sandėlį laikotarpis

Išėmimo iš sandėlio laikotarpis

Prancūziški ilgai nokinami sūriai:

—	kontroliuojama kilmės vieta Beaufort ar Comté tipams

—	raudona etiketė Emmental grand cru tipui

—	A arba B klasė Emmental ar Gruyère tipams

16 000 t

10 dienų

nuo 2006 m. birželio 1 d. iki rugsėjo 30 d.

nuo 2006 m. spalio 1 d. iki 2007 m. kovo 31 d.

Vokiški ilgai nokinami sūriai:

„Markenkäse“ ar „Klasse fein“Emmentaler/Bergkäse

1 000 t

10 dienų

nuo 2006 m. birželio 1 d. iki rugsėjo 30 d.

nuo 2006 m. spalio 1 d. iki 2007 m. kovo 31 d.

Airiški ilgai nokinami sūriai:

„Irish long keeping cheese. Emmental, special grade“

900 t

10 dienų

nuo 2006 m. birželio 1 d. iki rugsėjo 30 d.

nuo 2006 m. spalio 1 d. iki 2007 m. kovo 31 d.

Austriški ilgai nokinami sūriai:

1.	„Güteklasse Emmentaler/Bergkäse/Alpkäse“

1 700 t

10 dienų

nuo 2006 m. birželio 1 d. iki rugsėjo 30 d.

nuo 2006 m. spalio 1 d. iki 2007 m. kovo 31 d.

Suomiški ilgai nokinami sūriai:

„I luokka“

1 700 t

10 dienų

nuo 2006 m. birželio 1 d. iki rugsėjo 30 d.

nuo 2006 m. spalio 1 d. iki 2007 m. kovo 31 d.

Švediški ilgai nokinami sūriai:

„Västerbotten/Prästost/Svecia/Grevé“

1 700 t

10 dienų

nuo 2006 m. birželio 1 d. iki rugsėjo 30 d.

nuo 2006 m. spalio 1 d. iki 2007 m. kovo 31 d.

Lenkiški ilgai nokinami sūriai:

„Podlaski/Piwny/Emmentalski/Ser Corregio/Bursztyn/Wielkopolski“

3 000 t

10 dienų

nuo 2006 m. birželio 1 d. iki rugsėjo 30 d.

nuo 2006 m. spalio 1 d. iki 2007 m. kovo 31 d.

Slovėniški ilgai nokinami sūriai:

„Ementalec/Zbrinc“

200 t

10 dienų

nuo 2006 m. birželio 1 d. iki rugsėjo 30 d.

nuo 2006 m. spalio 1 d. iki 2007 m. kovo 31 d.

Lietuviški ilgai nokinami sūriai:

„Goja/Džiugas“

700 t

10 dienų

nuo 2006 m. birželio 1 d. iki rugsėjo 30 d.

nuo 2006 m. spalio 1 d. iki 2007 m. kovo 31 d.

Latviški ilgai nokinami sūriai:

„Rigamond, Ementāles tipa un Ekstra klases siers“

500 t

10 dienų

nuo 2006 m. birželio 1 d. iki rugsėjo 30 d.

nuo 2006 m. spalio 1 d. iki 2007 m. kovo 31 d.

Vengriški ilgai nokinami sūriai:

„Hajdú“

300 t

10 dienų

nuo 2006 m. birželio 1 d. iki rugsėjo 30 d.

nuo 2006 m. spalio 1 d. iki 2007 m. kovo 31 d.

Pecorino Romano

19 000 t

90 dienų ir pagamintiems po 2005 m. spalio 1 d.

nuo 2006 m. birželio 1 d. iki gruodžio 31 d.

iki 2007 m. kovo 31 d.

Kefalotyri ir Kasseri, pagaminti iš avies ar ožkos pieno arba iš abiejų mišinio

2 500 t

90 dienų ir pagamintiems po 2005 m. lapkričio 30 d.

nuo 2006 m. birželio 1 d. iki lapkričio 30 d.

iki 2007 m. kovo 31 d.

17.5.2006

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 129/10

KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 736/2006

2006 m. gegužės 16 d.

dėl Europos aviacijos saugos agentūros darbo metodų vykdant standartizacijos patikrinimus

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2002 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1592/2002 dėl bendrųjų taisyklių civilinės aviacijos srityje ir įsteigiantį Europos aviacijos saugos agentūrą (1), ypač į jo 16 straipsnį,

pasitarusi su Reglamento (EB) Nr. 1592/2002 54 straipsnio 1 dalyje nurodytu komitetu,

kadangi:

(1)	Reglamento (EB) Nr. 1592/2002 12 straipsnio 2 dalies d punkte reikalaujama, kad Europos aviacijos saugos agentūra (toliau – agentūra) vadovautų patikrinimams ir tyrimams, būtiniems jos uždaviniams įvykdyti.

(2)	Reglamento (EB) Nr. 1592/2002 16 straipsnio 1 dalyje ir 45 straipsnio 1 dalyje numatoma, kad agentūra padeda Komisijai kontroliuoti jo nuostatų ir jo įgyvendinimo taisyklių taikymą vykdydama valstybių narių kompetentingų valdžios institucijų standartizacijos patikrinimus.

(3)	Reglamento (EB) Nr. 1592/2002 45 straipsnio 4 dalyje nustatoma, kad kai valstybės narės kompetentingos institucijos patikrinimas yra įmonės arba įmonių asociacijos patikrinimo priežastis, agentūra turėtų laikytis reglamento 46 straipsnio nuostatų.

(4)	Agentūra turėtų pranešti Komisijai apie taikant Reglamento (EB) Nr. 1592/2002 45 straipsnį atliktus patikrinimus.

(5)	Reglamento (EB) Nr. 1592/2002 16 straipsnio 4 dalyje reikalaujama, kad Komisija nustatytų agentūros darbo metodus, taikomus vykdant standartizacijos patikrinimus.

(6)	Šiais darbo metodais reikėtų atsižvelgti į valstybių narių įstatymų nuostatas, susijusias su leidimų ir įgaliojimų suteikimu jų darbuotojams, dalyvaujantiems agentūros atliekamuose patikrinimuose.

(7)

2003 m. rugsėjo 24 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 1702/2003, nustatančiame orlaivio tinkamumo skraidyti ir orlaivio bei susijusių jo gaminių, dalių ir prietaisų tinkamumo naudoti aplinkos atžvilgiu pažymėjimų išdavimą bei projektavimo ir gamybinių organizacijų sertifikavimą įgyvendinančias taisykles (2), numatoma tvarka, kurios vykdydamos šias taisykles turi laikytis nacionalinės aviacijos institucijos.

(8)

2003 m. lapkričio 20 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 2042/2003 dėl orlaivių nepertraukiamojo tinkamumo skraidyti ir aviacijos produktų, dalių bei prietaisų tinkamumo naudoti ir šias užduotis atliekančių organizacijų bei darbuotojų patvirtinimo numatoma tvarka, kurios turi laikytis nacionalinės aviacijos institucijos (3), vykdydamos šias taisykles.

(9)	Šiame reglamente numatyti darbo metodai nepažeidžia Komisijai Sutartimi suteiktų vykdomųjų įgaliojimų,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Dalykas

Šiame reglamente nustatomi darbo metodai valstybių narių nacionalinių aviacijos institucijų standartizacijos patikrinimams vykdyti srityse, kurioms taikoma Reglamento (EB) Nr. 1592/2002 1 straipsnio 1 dalis.

2 straipsnis

Sąvokų apibrėžimai

Šiame reglamente taikomi tokie sąvokų apibrėžimai:

a)	„patikrinimas“ – Reglamento (EB) Nr. 1592/2002 16 straipsnio 1 dalyje ir 45 straipsnyje nurodytas standartizacijos patikrinimas, kurį atlieka agentūra siekdama stebėti, kaip nacionalinės aviacijos institucijos taiko šį reglamentą bei jo įgyvendinimo taisykles;

b)	„nacionalinės aviacijos institucijos“ – valstybių narių kompetentingos valdžios institucijos, nurodytos Reglamento (EB) Nr. 1592/2002 45 straipsnyje;

c)	„agentūros įgaliotieji darbuotojai“ – asmenys, teisiškai įgalioti agentūros atlikti valstybių narių kompetentingų institucijų bei įmonių arba įmonių asociacijos patikrinimus, siekiant patikrinti, kaip šios institucijos taiko Reglamentą (EB) Nr. 1592/2002;

d)	„valstybių narių įgaliotieji darbuotojai“ – asmenys, valstybių narių kompetentingų institucijų teisiškai įgalioti padėti agentūrai atlikti patikrinimus.

3 straipsnis

Patikrinimų atlikimo principai

1. Siekdama įvertinti atitiktį Reglamento (EB) Nr. 1592/2002 reikalavimams ir jo įgyvendinimo taisyklėms agentūra vykdo nacionalinių aviacijos institucijų patikrinimus, kurių metu ji visų pirma patikrina, kaip tos institucijos laikosi Reglamento (EB) Nr. 1702/2003 Priedo 21 dalies ir Reglamento (EB) Nr. 2042/2003 I priedo M dalies, II priedo 145 dalies, III priedo 66 dalies ir IV priedo 147 dalies ir pateikia apie tai ataskaitą.

2. 1 dalies tikslams standartizacijos patikrinimai gali būti įmonių arba įmonių asociacijų patikrinimai prižiūrint tikrinamai nacionalinei aviacijos institucijai.

3. Standartizacijos patikrinimai vykdomi skaidriai, veiksmingai, suderintai ir nuosekliai.

4. Standartizacijos patikrinimus reguliariai ir, kai tinkama, ad hoc pagrindu vykdo agentūra.

5. Šis reglamentas nepažeidžia Reglamento (EB) Nr. 1592/2002 11 ir 47 straipsni ir Komisijos sprendimo 2001/844/EB, EAPB, Euratomas (4).

4 straipsnis

Informacijos mainai

1. Agentūrai paprašius, nacionalinės aviacijos institucijos jai pateikia visą patikrinimams atlikti būtiną informaciją.

2. Pateikdama tokį informacijos prašymą valstybės narės nacionalinei aviacijos institucijai ir (arba) įmonei arba įmonių asociacijai, agentūra nurodo prašymo teisinį pagrindą ir tikslą, konkrečiai įvardija, kokios informacijos jai reikia, ir nustato terminą, per kurį informacija turi būti pateikta.

5 straipsnis

Mokymai ir kvalifikacijos kriterijai patikrinimo grupėms ir grupių vadovams

1. Agentūra sukuria mokymo programas, kad jos darbuotojai, kaip būsimi agentūros įgaliotieji darbuotojai, ir valstybių narių įgaliotieji darbuotojai įgytų tinkamą kvalifikaciją dalyvauti nacionalinių aviacijos institucijų ir, jei reikia, įmonių arba įmonių asociacijų patikrinimuose.

2. Agentūra nustato kvalifikacinius reikalavimus patikrinimo grupėse dalyvaujantiems savo darbuotojams ir valstybių narių darbuotojams. Tokius kvalifikacinius reikalavimus kriterijus sudaro žinios apie audito metodus ir įgyta jų patirtis bei teorinės žinios ir praktinė patirtis susijusiose techninėse srityse, kurioms taikomas Reglamentas (EB) Nr. 1592/2002 ir jo įgyvendinimo taisyklės.

3. Grupių vadovai turi pakankamą darbo patirtį Reglamento (EB) Nr. 1592/2002 ir jo įgyvendinimo taisyklių reglamentuojamose srityse ir yra mažiausiai 5 metus dirbę inspektoriais ir (arba) auditoriais standartizacijos srityje. Tiek grupių vadovai, tiek grupių nariai supažindinami su taikytinais standartizacijos reikalavimais ir tvarka. Grupių nariai turi mažiausiai 5 metus praktinės patirties atitinkamoje patikrinimo srityje ir yra gerai susipažinę su kokybės sistemų tyrimo sąvoka.

6 straipsnis

Patikrinimo grupių sukūrimas

1. Patikrinimus atlieka agentūros sudarytos grupės. Kiekvieną grupę sudaro vadovas ir mažiausiai du nariai. Ad hoc patikrinimų atveju agentūra gali pakoreguoti patikrinimo grupių dydį. Grupių vadovai yra agentūros įgalioti darbuotojai. Grupės nariai gali būti agentūros ir (arba) valstybių narių įgalioti darbuotojai.

2. Valstybių narių nacionalinės valdžios institucijos gali siųsti valstybių narių darbuotojus, tinkamai parengtus agentūros ir atitinkančius 5 straipsnyje nustatytus kvalifikacinius reikalavimus bei dalyvavusius nacionalinių aviacijos institucijų ir (arba) jų prižiūrimų įmonių arba įmonių asociacijų patikrinimuose, dalyvauti kaip įgaliotuosius valstybių narių darbuotojus agentūros vadovaujamose patikrinimo grupėse. Įgaliotieji valstybių narių darbuotojai nedalyvauja savo valstybės narės kompetentingos institucijos patikrinimuose.

3. Agentūra užtikrina, kad kuriant grupes nebus interesų konfliktų tiek su tikrinamomis nacionalinėmis institucijomis, tiek su tikrinamomis įmonėmis arba įmonių asociacijomis. Valstybių narių įgaliotų darbuotojų atveju pareigūną siunčianti nacionalinė aviacijos institucija deklaruoja, jog nėra interesų konflikto.

4. Valstybės narės skiria nacionalinį koordinatorių padėti agentūrai visuose proceso etapuose ir užtikrina, kad patikrinimo grupė (-ės) būtų lydimos viso patikrinimo metu.

5. Tinkamu laiku prieš pradėdama patikrinimą agentūra paprašo nacionalinių aviacijos institucijų informacijos, ar valstybių narių įgaliotieji darbuotojai galės jį vykdyti. Planuodama patikrinimus agentūra siekia, kad būtų išlaikyta iš skirtingų valstybių narių dalyvaujančių įgaliotųjų darbuotojų pusiausvyra.

6. Nacionalinių koordinatorių, kaip numatyta 9 straipsnio 1 dalies a punkte, ir valstybių narių įgaliotųjų darbuotojų dalyvavimo agentūros atliekamuose patikrinimuose ir tyrimuose išlaidas pagal Bendrijos taisykles ir nepažeisdama Bendrijos metinės biudžetinės procedūros atlygina agentūra.

7 straipsnis

Patikrinimų vykdymas ir patikrinimo ataskaitų rengimas

Nacionalinės aviacijos institucijos ir prireikus įmonės arba įmonių asociacijos standartizacijos patikrinimą sudaro tokie etapai:

a)	mažiausiai 10 savaičių prieš patikrinimą trunkantis parengiamasis etapas;

b)	apsilankymo etapas;

c)	daugiausiai 12 savaičių po patikrinimo trunkantis ataskaitos rengimo etapas ir

d)	daugiausiai 16 savaičių po ataskaitos rengimo etapo trunkantis priežiūros etapas;

e)	užbaigimo etapas, vykstantis pasibaigus priežiūros etapui.

8 straipsnis

Parengiamasis etapas

Parengiamojo etapo metu agentūra:

ne vėliau kaip prieš 10 savaičių iki patikrinimo praneša apie patikrinimą nacionalinei aviacijos institucijai, paskui surenka informaciją, reikalingą patikrinimui parengti, nustato patikrinimo apsilankymo programą ir nusprendžia dėl patikrinimo grupės sudėties, taip pat dėl bet kokių galimų jos pokyčių ir

ne vėliau kaip prieš 6 savaites iki patikrinimo apsilankymo drauge su pranešimu apie patikrinimą perduoda nacionalinei aviacijos institucijai patikrinimo klausimyną, kurį užpildo tikrinama nacionalinė aviacijos institucija ir, kai reikia, tos nacionalinės aviacijos institucijos patikrinimo metu tikrinama įmonė arba įmonių asociacija.

9 straipsnis

Apsilankymo etapas

1. Apsilankymo etapo metu agentūra:

rengia įžanginį ir baigiamąjį patikrinimo grupės ir tikrinamos nacionalinės aviacijos institucijos nacionalinio koordinatoriaus susitikimus tos nacionalinės aviacijos institucijos arba savo patalpose; tokių susitikimų paskirtis pirmiausia susijusi su patikrinimo organizaciniais aspektais ir bendru vykdymu;

b)	vykdo apsilankymus vietoje, įskaitant atidarymo ir baigiamąjį posėdžius, nacionalinės aviacijos institucijos pagrindinėje buveinėje ir prireikus regioniniuose biuruose; nacionalinių aviacijos institucijų patikrinimai taip pat gali apimti jų prižiūrimų įmonių arba įmonių asociacijų patikrinimus;

c)	rengia pokalbius su tikrinamos nacionalinės aviacijos institucijos darbuotojais ir tikrina dokumentus, duomenis, procedūras bei bet kokią kitą tinkamą medžiagą, naudodama pagal šio reglamento 18 straipsnį įsteigtinus mechanizmus, užtikrinančius patikrinimo skaidrumą ir nuoseklumą;

patikrintai nacionalinei aviacijos institucijai baigiamojo posėdžio metu pateikia preliminarią patikrinimo ataskaitą; šioje ataskaitoje turėtų būti pastabos, per patikrinimą pateiktos tikrinamos nacionalinės aviacijos institucijos, jeigu tokių yra, ir prašymas nacionalinei aviacijos institucijai imtis skubių veiksmingų korekcinių veiksmų pašalinti tiesioginį pavojų saugumui, kai toks pavojus nustatomas patikrinimo metu;

e)	a punkte nurodyto baigiamojo susitikimo metu reikalauja tikrinamos nacionalinės aviacijos institucijos korekcinių veiksmų įrodymų.

2. Be to, vykdydama savo užduotis 1 dalyje minimo etapo metu ir siekdama surinkti su patikrinimo objektu susijusią informaciją, šiame etape agentūra gali surengti pokalbį su bet kuriuo fiziniu arba juridiniu asmeniu. Kai toks pokalbis vyksta įmonės patalpose, agentūra apie tai prieš dvi savaites informuoja valstybės narės, kurios teritorijoje vyksta pokalbis, nacionalinę aviacijos instituciją bei nacionalinę aviacijos instituciją, kuri prižiūri atitinkamą įmonę. Valstybės narės nacionalinei aviacijos institucijai paprašius, jos darbuotojai gali padėti agentūros įgaliotiesiems darbuotojams vykdyti pokalbį.

10 straipsnis

Ataskaitos rengimo etapas

Ataskaitos rengimo etapo metu agentūra parengia galutinę patikrinimo ataskaitą, kurioje nurodomi duomenys apie patikrinimo vykdymą ir visų pirma pateikiamos patikrinimo metu padarytos išvados, kaip apibrėžta 13 straipsnyje. Šioje ataskaitoje taip pat pateikiamos tikrinamos nacionalinės aviacijos institucijos pastabos, jeigu tokių yra. Galutinė patikrinimo ataskaita adresuojama tikrinamai nacionalinei aviacijos institucijai, Komisijai ir atitinkamai valstybei narei. Komisija vėliau gali perduoti šią ataskaitą visoms nacionalinėms aviacijos institucijoms.

Jeigu preliminariose patikrinimo ataskaitose prašoma straipsnio 9 dalies 1 punkto d papunktyje numatytų neatidėliotinų korekcinių veiksmų, o atitinkama nacionalinė aviacijos institucija į tokius prašymus nereaguoja patenkinamai, galutinėje patikrinimo ataskaitoje pateikiami tokį neatsižvelgimą įrodantys faktai.

11 straipsnis

Priežiūros etapas

Priežiūros etapo metu agentūra:

a)	per 16 savaičių nuo tokio etapo pradžios su nacionaline aviacijos institucija susitaria dėl veiksmų plano, apibrėžiančio bet kokius korekcinius veiksmus ir tinkamą laikotarpį, per kurį turi būti imtasi tokių veiksmų siekiant pašalinti bet kokius pagal 7 straipsnį nustatytus trūkumus;

b)	pradeda stebėti sutartų korekcinių veiksmų eigą; patikrinta nacionalinė aviacijos institucija informuoja agentūrą, kai įgyvendinami korekciniai veiksmai.

12 straipsnis

Baigiamasis etapas

Baigiamojo etapo metu agentūra:

a)	tikrina ir patvirtina, ar veiksmų planas įgyvendinamas nuosekliai ir patenkinamai; tuo tikslu patikrinta nacionalinė aviacijos institucija informuoja agentūrą, kai įgyvendinami korekciniai veiksmai;

jeigu agentūrą tenkina veiksmai, kurių ėmėsi patikrinta nacionalinė aviacijos institucija, ji parengia pareiškimą su baigiamosiomis išvadomis. Toks pareiškiamas skiriamas tikrinamai aviacijos institucijai, atitinkamai valstybei narei ir Komisijai. Komisija vėliau gali perduoti šią ataskaitą visoms nacionalinėms aviacijos institucijoms.

13 straipsnis

Patikrinimo išvados

Vertinant atitiktį Reglamento (EB) Nr. 1592/2002 reikalavimams ir jo įgyvendinimo taisyklėms, atitinkamos galutinės ataskaitos išvados klasifikuojamos taip:

a)	visiškai atitinka;

b)	atitinka, tačiau siekiant didesnio veiksmingumo rekomenduojama gerinti šias sritis [nuoroda į pažeidžiamas taisykles];

c)	neatitinka, kai yra neatitikimą taikytiniems reikalavimams patvirtinantys objektyvūs nedidelių trūkumų įrodymai tose srityse [nuoroda į pažeidžiamas taisykles], kuriose gali kilti standartizacijos problemų;

d)	neatitinka, kai yra neatitikimą taikytiniems reikalavimams patvirtinantys objektyvūs didelių trūkumų įrodymai tose srityse [nuoroda į pažeidžiamas taisykles], kuriose be standartizacijos problemų gali kilti saugos problemos, jeigu pirmosios nebus skubiai išspręstos;

e)	netaikoma;

f)	nepatvirtinta, kai tikrinama nacionalinė aviacijos institucija įsipareigoja netrukus po apsilankymo pateikti esminius įrodymus, patvirtinančius atitiktį išvadų atžvilgiu, kitaip klasifikuojamų kaip c arba d punkte, kai tokių esminių įrodymų negalima tiesiogiai gauti vizito metu.

14 straipsnis

Teisė gauti patikrinimo ataskaitose pateiktą informaciją

Jei patikrinimo ataskaitoje pateikta informacija yra susijusi su įmone, pavaldžia trečiosios šalies reguliavimo institucijai, ir patenka į pagal Reglamento (EB) Nr. 1592/2002 9 straipsnį sudaryto Bendrijos susitarimo taikymo sritį, vadovaujantis atitinkamomis susitarimo nuostatomis, trečiajai šaliai, kaip tokio susitarimo šaliai, sudaroma galimybė susipažinti su tokia informacija.

15 straipsnis

Veiksmai, kurių imamasi po patikrinimo ataskaitos

1. Agentūra bet kuriuo metu arba paprašius Komisijai gali atlikti nacionalinių aviacijos institucijų ir, kai būtina, įmonių arba įmonių asociacijų patikrinimus siekiant įvertinti, ar patenkinamai įgyvendinami korekciniai veiksmai. Apie tokius patikrinimus būtina pranešti atitinkamai nacionalinei aviacijos institucijai prieš 2 savaites, tačiau jiems netaikomi 8–12 straipsniuose numatyti terminai ir tvarka, išskyrus būtinybę pateikti galutinę patikrinimo ataskaitą.

2. Kai ataskaitos rengimo etape galutinėse patikrinimo ataskaitose pagal 13 straipsnio c, d arba f punktus pateikiamos išvados dėl neatitikimo, agentūra pateikia prašymą dėl paaiškinimų ir (arba) prašymą imtis korekcinių veiksmų tikrinamos valstybės narės nacionalinei aviacijos institucijai, nustatydama terminą, kuris neviršija 2 savaičių, išvadoms, padarytoms pagal 13 straipsnio d ir f punktus, ir 10 savaičių išvadoms, padarytoms pagal 13 straipsnio c punktą.

3. Jei patikrintos valstybės narės nacionalinės aviacijos institucijos pateikti paaiškinimai agentūros netenkina arba jei ta institucija laiku nepasiūlo patenkinamų korekcinių veiksmų arba jų tinkamai neįgyvendina, agentūra atitinkamai nacionalinei aviacijos institucijai ir Komisijai ir atitinkamai valstybei narei nusiunčia papildomą ataskaitą. Komisija vėliau gali perduoti šią ataskaitą visoms nacionalinėms aviacijos institucijoms.

4. Pateikusi 3 dalyje numatytą ataskaitą ir nepažeisdama Sutarties 226 straipsnio, Komisija gali, jei padaromos išvados pagal šio reglamento 13 straipsnio c ir d punktus, imtis bet kokių išvardytų veiksmų:

a)	pateikti komentarus atitinkamai valstybei narei arba pareikalauti papildomų paaiškinimų visoms ar daliai išvadų patikslinti;

b)	paprašyti agentūros atlikti visus būtinus nacionalinės aviacijos institucijos patikrinimus dėl korekcinių veiksmų įgyvendinimo.

16 straipsnis

Ad hoc patikrinimai

Paprašius Komisijai, kada tai atrodo būtina saugos sumetimais Agentūra vykdo nacionalinių aviacijos institucijų ad hoc patikrinimus. Apie tokius patikrinimus būtina pranešti atitinkamai nacionalinei aviacijos institucijai prieš 2 savaites, tačiau jiems netaikomi 7–12 straipsniuose numatyti terminai ir tvarka, išskyrus būtinybę pateikti galutinę patikrinimo ataskaitą.

17 straipsnis

Standartizacijos patikrinimo programa ir metinė ataskaita

Agentūra apibrėžia metinę patikrinimų programą kiekvienai Reglamento (EB) Nr. 1592/2002 įgyvendinimo taisyklių reguliuojamai sričiai. Tokia metinė programa pateikiama Komisijai ir kitiems agentūros valdybos nariams kaip agentūros darbo programos dalis pagal Reglamento (EB) Nr. 1592/2002 24 straipsnio 2 dalies c punkto nuostatas.

Iki kiekvienų metų kovo 31 d. agentūra pateikia Komisijai metinę ataskaitą, kurioje pateikiama per ankstesnius metus atliktų standartizacijos patikrinimų analizė.

18 straipsnis

Darbo tvarka

Agentūra nustato tinkamą darbo tvarką šio reglamento 5–16 straipsnius suteiktoms užduotims įgyvendinti ne vėliau kaip per du mėnesius po reglamento įsigaliojimo.

19 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja pirmo mėnesio nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje pirmą dieną.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2006 m. gegužės 16 d.

Komisijos vardu

Jacques BARROT

Pirmininko pavaduotojas

(1) OL L 240, 2002 9 7, p. 1. Reglamentas, su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1701/2003 (OL L 243, 2003 9 27, p. 5).

(2) OL L 243, 2003 9 27, p. 6. Reglamentas, su paskutiniais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 706/2006 (OL L 122, 2006 5 9, p. 16).

(3) OL L 315, 2003 11 28, p. 1. Reglamentas, su paskutiniais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 707/2006 (OL L 122, 2006 5 9, p. 17).

(4) OL L 317, 2001 12 3, p. 1.

17.5.2006

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 129/16

KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 737/2006

2006 m. gegužės 16 d.

iš dalies keičiantis importo muitus grūdų sektoriuje taikomus nuo 2006 m. gegužės 17 d.

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2003 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1784/2003 dėl bendro grūdų rinkos organizavimo (1),

atsižvelgdama į 1996 m. birželio 28 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1249/96 dėl Tarybos reglamento (EEB) Nr. 1766/92 taikymo taisyklių (grūdų sektoriaus importo muitų mokesčių srityje) (2), ypač į jo 2 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

(1)	Komisijos reglamentu (EB) Nr. 731/2006 (3) nustatyti grūdų sektoriaus importo muitų mokesčiai.

(2)

Reglamento (EB) Nr. 1249/96 2 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu importo muito mokesčių taikymo laikotarpiu apskaičiuotas importo muito mokesčių vidurkis ir nustatytas mokestis ima skirtis 5 EUR už toną arba daugiau, tuomet daromas atitinkamas patikslinimas. Toks skirtumas atsirado. Todėl būtina patikslinti Reglamente (EB) Nr. 731/2006 nustatytus importo muitus,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 731/2006 I ir II priedai keičiami šio reglamento I ir II priedais.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 2006 m. gegužės 17 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2006 m. gegužės 16 d.

Komisijos vardu

J. L. DEMARTY

Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktorius

(1) OL L 270, 2003 9 29, p. 78. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1154/2005 (OL L 187, 2005 7 19, p. 11).

(2) OL L 161, 1996 6 29, p. 125. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1110/2003 (OL L 158, 2003 6 27, p. 12).

(3) OL L 128, 2006 5 16, p. 5.

I PRIEDAS

Produktų, išvardytų Reglamento (EB) Nr. 1784/2003 10 straipsnio 2 dalyje, importo muito mokesčiai dalyje, importo muito mokesčiai, taikomi nuo 2006 m. gegužės 17 d.

KN kodas	Prekių pavadinimas	Importo muito mokestis (1) (EUR/t)
1001 10 00	Kietieji kviečiai, aukščiausios kokybės	0,00
	Vidutinės kokybės	0,00
	Žemos kokybės	19,13
1001 90 91	Paprastieji kviečiai, skirti sėjai	0,00
ex 1001 90 99	Paprastieji kviečiai, aukščiausios kokybės, išskyrus skirtus sėjai	0,00
1002 00 00	Rugiai	56,42
1005 10 90	Kukurūzai, skirti sėjai, išskyrus hibridus	60,00
1005 90 00	Kukurūzai, išskyrus sėklą (2)	60,00
1007 00 90	Grūdinis sorgas, išskyrus hibridus, skirtus sėjai	56,42

(1) Prekių, kurios į Bendriją atgabenamos per Atlanto vandenyną arba per Sueco kanalą (Reglamento (EB) Nr. 1249/96 2 straipsnio 4 dalis), importuotojui muito mokestis gali būti sumažintas:

—	3 EUR/t, jei iškrovimo uostas yra Viduržemio jūroje, arba

—	2 EUR/t, jei iškrovimo uostas yra Airijoje, Jungtinėje Karalystėje, Danijoje, Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Lenkijoje, Suomijoje, Švedijoje arba Iberijos pusiasalio Atlanto vandenyno pakrantėje.

(2) Importuotojui muito mokestis gali būti sumažintas vienoda 24 EUR/t suma, jei laikomasi Reglamento (EB) Nr. 1249/96 2 straipsnio 5 dalyje nurodytų sąlygų.

II PRIEDAS

Muito mokesčio apskaičiavimo komponentai

(2006 5 15)

Vidutiniškai per laikotarpį, nurodyto Reglamento (EB) Nr. 1249/96 2 straipsnio 2 dalyje:

Prekių birža	Mineapolio birža	Čikagos birža	Mineapolio birža	Mineapolio birža	Mineapolio birža	Mineapolio birža
Produktai (baltymų procentas, esant 12 % drėgnumui)	Kietieji raudonieji pavasariniai Nr. 2	Kukurūzai Yellow corn Nr. 3	Kietieji gintariniai durum Nr. 2	Vidutinės kokybės (1)	Žemos kokybės (2)	JAV miežiai Nr. 2
Kotiruojama (EUR/t)	140,18 (3)	75,75	152,03	142,03	122,03	85,15
Meksikos įlankos priedas (EUR/t)	—	9,75	—			—
Didžiųjų ežerų priedas (EUR/t)	23,04	—	—			—

2)	Vidutiniškai per laikotarpį, nurodyto Reglamento (EB) Nr. 1249/96 2 straipsnio 2 dalyje: gabenimo išlaidos: Meksikos įlanka–Roterdamas 16,96 EUR/t; Didieji ežerai–Roterdamas 20,86 EUR/t.

Subsidijos, numatytos Reglamento (EB) Nr. 1249/96 4 straipsnio 2 dalies trečiojoje pastraipoje:

0,00 EUR/t (Kietieji raudonieji žieminiai)

0,00 EUR/t (Paprastieji raudonieji žieminiai Nr. 2).

(1) 10 EUR/t nuolaida (Reglamento (EB) Nr. 1249/96 4 straipsnio 3 dalis).

(2) 30 EUR/t nuolaida (Reglamento (EB) Nr. 1249/96 4 straipsnio 3 dalis).

(3) Įtraukta 14 EUR/t priemoka (Reglamento (EB) Nr. 1249/96 4 straipsnio 3 dalis).

17.5.2006

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 129/19

KOMISIJOS SPRENDIMAS

2006 m. sausio 3 d.

dėl nacionalinių nuostatų dėl didžiausio leistino kadmio kiekio trąšose, apie kurias Švedijos Karalystė pranešė remdamasi EB sutarties 95 straipsnio 4 dalimi

(pranešta dokumentu Nr. C(2005) 5532)

(autentiškas tik tekstas švedų kalba)

(Tekstas svarbus EEE)

(2006/347/EB)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 95 straipsnio 6 dalį,

kadangi:

I. FAKTAI

1. Bendrijos teisės aktai

(1)	1975 m. gruodžio 18 d. Tarybos direktyva 76/116/EEB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių trąšas, suderinimo (1) nustatyti reikalavimai, kuriuos turi atitikti trąšos, kad jas būtų galima tiekti į rinką su žymeniu “EB trąšos”.

(2)

Direktyvos 76/116/EEB I priede nurodytas rūšies pavadinimas ir atitinkami reikalavimai, pvz., sudėties, kuriuos turi atitikti visos EB žymeniu pažymėtos trąšos. Į šį sąrašą įtrauktos EB žymeniu pažymėtos trąšos yra suskirstytos į kategorijas pagal pagrindinių maistinių medžiagų, t. y. azoto, fosforo ir kalio, kiekį.

(3)

Remiantis Direktyvos 76/116/EEB 7 straipsniu, valstybėms narėms nebuvo leidžiama, remiantis trąšų sudėtimi, jų rūšies ir sudėties nustatymu, ženklinimu arba pakuote, uždrausti, trukdyti prekiauti “EB trąša” žymeniu pažymėtomis trąšomis, atitinkančiomis šios direktyvos nuostatas, arba apriboti prekybą šiomis trąšomis.

(4)

2002 m. gegužės 24 d. Komisijos sprendimu 2002/399/EB dėl Švedijos Karalystės nacionalinių nuostatų dėl didžiausio leistino trąšose esančio kadmio kiekio, apie kurias pranešta remiantis EB Sutarties 95 straipsnio 4 dalimi (2), pritarus Švedijos nuostatoms, kuriomis į Švedijos rinką draudžiama tiekti trąšas, kuriose kadmio kiekis viršija 100 g vienoje fosforo tonoje, leista taikyti nuo Direktyvos 76/116/EEB nukrypti leidžiančią nuostatą. Ši nukrypti leidžianti nuostata taikytina iki 2005 m. gruodžio 31 d.

(5)	Direktyva 76/116/EEB su pakeitimais, buvo pakeista 2003 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2003/2003 dėl trąšų (3).

(6)

Reglamento (EB) Nr. 2003/2003 35 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuostatos, leidžiančios nukrypti nuo Direktyvos 76/116/EEB 7 straipsnio, kurias Komisija leido taikyti pagal Sutarties 95 straipsnio 6 dalį, suprantamos kaip nuostatos, leidžiančios nukrypti nuo šio reglamento 5 straipsnio, ir turi būti taikomos neatsižvelgiant į šio reglamento įsigaliojimą.

(7)	Reglamento (EB) Nr. 2003/2003 15 konstatuojamojoje dalyje nurodyta, kad Komisija spręs atsitiktinio kadmio kiekio mineralinėse trąšose klausimą ir prireikus parengs bei Europos Parlamentui ir Tarybai pateiks reglamento pasiūlymą.

(8)	Komisijos pasiūlymas dėl kadmio kiekio trąšose šiuo metu yra rengiamas.

2. Švedijos įstojimas

(9)

1995 m. sausio 1 d Švedija įstojo į Europos Sąjungą. Stojimo akte (4) nustatytos pereinamojo laikotarpio nuostatos dėl kadmio naudojimo ir prekybos juo toje valstybėje. 112 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Akto XII priede nurodytos nuostatos, vadovaujantis minėtu priedu ir jame išdėstytomis sąlygomis, Švedijai netaikomos ketverius metus nuo įstojimo dienos. Stojimo akto 112 straipsnyje ir XII priedo 4 punkte numatyta, kad Direktyvos 76/116/EEB 7 straipsnis tiek, kiek tai susiję su kadmio kiekiu trąšose, Švedijai netaikomas iki 1999 m. sausio 1 d. ir kad Direktyvos 76/116/EEB nuostatos, vadovaujantis Bendrijos procedūromis, bus iš naujo apsvarstytos iki 1998 m. gruodžio 31 d.

(10)

Stojimo akto 2 straipsnyje numatyta, kad “nuo įstojimo dienos pirminių Sutarčių ir prieš įstojimą institucijų priimtų aktų nuostatos naujosioms valstybėms narėms yra privalomos ir tose valstybėse taikomos tose Sutartyse ir šiame Akte nustatytomis sąlygomis”. Stojimo akto 168 straipsnyje nustatyta, kad “naujosios valstybės narės taiko priemones, būtinas, kad nuo įstojimo dienos jos pradėtų laikytis direktyvų ir sprendimų, kaip apibrėžta EB sutarties 189 straipsnyje (dabartinis 249 straipsnis) (…), jei XIX priedo sąraše arba kitose šio Akto nuostatose nenustatytas koks nors terminas”.

(11)

Vėliau Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/97/EB (5) iš dalies buvo pakeistos Direktyvos 76/116/EEB nuostatas dėl prekybos trąšomis, kurių sudėtyje yra kadmio, Austrijoje, Suomijoje ir Švedijoje. 1 straipsnyje numatyta, kad Švedija, inter alia, savo teritorijoje gali uždrausti prekiauti trąšomis, kurių sudėtyje yra kadmio, jeigu jo koncentracija viršija nustatytąją nacionalinėmis nuostatomis ir galiojusią stojimo dieną, ir kad ši nukrypti leidžianti nuostata taikoma laikotarpiu nuo 1999 m. sausio 1 d. iki 2001 m. gruodžio 31 d.

(12)

2001 m. gruodžio 7 d. Švedijos Karalystė pranešė apie galiojančius nacionalinius teisės aktus, nukrypstančius nuo Direktyvos 76/116/EEB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių trąšas, suderinimo nuostatų. Kruopščiai apsvarsčius, Sprendimu 2002/399/EB nuo Direktyvos 76/116/EEB nukrypti leidžiančios nuostatos taikymas pratęstas iki 2005 m. gruodžio 31 d.

3. Nacionalinės nuostatos

(13)

“Potvarkyje dėl chemijos produktų (tvarkymo, importo ir eksporto draudimų)” (1998:944) (6) yra nuostatų, inter alia, dėl didžiausio leistino kadmio kiekio trąšose, įskaitant EB žymeniu paženklintas trąšas. Potvarkio 3 skirsnio 3 dalyje numatyta, kad trąšų, kurioms taikomi muito tarifų numeriai 25.10, 28.09, 28.35, 31.03 ir 31.05 ir kurių sudėtyje vienoje tonoje fosforo yra daugiau negu 100 g kadmio, negalima pateikti parduoti arba perleisti.

(14)	Nuostatos dėl didžiausio leistino kadmio kiekio trąšose įsigaliojo 1985 m., priėmus “Potvarkį dėl kadmio” (1985:839). “Chemijos produktų potvarkiu” (1998:944) susisteminamos įvairios nuostatos dėl aplinkos apsaugos, įskaitant “Potvarkyje dėl kadmio” (1985:839) išdėstytas nuostatas.

II. PROCEDŪRA

(15)

2005 m. birželio 29 d. Švedijos Karalystė raštu pranešė Komisijai, kad, vadovaudamasi EB Sutarties 95 straipsnio 4 dalimi, nuo 2006 m. sausio 1 d. ji ketina toliau taikyti nacionalines nuostatas dėl kadmio kiekio trąšose. Švedijos valdžios institucijos prašo pratęsti nukrypti leidžiančios nuostatos, kuri buvo suteikta Sprendimu 2002/399/EB, galiojimą.

(16)

2005 m. liepos 29 d. Komisija raštu pranešė Švedijos valdžios institucijoms, kad gavo jų pranešimą, pateiktą remiantis 95 straipsnio 4 dalimi, ir kad šešis mėnesius truksiantis jos nagrinėjimo laikotarpis, remiantis 95 straipsnio 6 dalimi, prasidėjo 2005 m. birželio 30 d., t. y. kitą dieną po pranešimo gavimo.

(17)	2005 m. rugpjūčio 10 d. raštu Komisija pranešė kitoms valstybėms narėms apie gautą Švedijos prašymą. Komisija apie prašymą taip pat paskelbė Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (7), siekdama informuoti kitas suinteresuotąsias šalis apie nacionalines priemones, kurias Švedija ketina išlaikyti.

III. VERTINIMAS

1. Leistinumo nagrinėjimas

(18)

Sutarties 95 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad, jeigu Tarybai arba Komisijai patvirtinus suderinimo priemonę valstybė narė mano, jog dėl 30 straipsnyje nurodytų arba su aplinkos ar darbo aplinkos apsauga susijusių labai svarbių priežasčių būtina išlaikyti nacionalines nuostatas, ji apie tas nuostatas ir jų išlaikymo motyvus praneša Komisijai.

(19)

2005 m. birželio 29 d. pateiktu Švedijos valdžios institucijų pranešimu siekiama gauti leidimą pratęsti šiuo metu taikomos nukrypti leidžiančios nuostatos, numatytos Sprendime 2002/399/EB, galiojimą po 2005 m. gruodžio 31 d. Šis sprendimas leidžia Švedijai toliau taikyti nacionalines nuostatas, kurios yra nesuderinamos su Reglamento (EB) Nr. 2003/2003 nuostatomis dėl EB žymeniu paženklintų trąšų sudėties.

(20)

Kaip jau nurodyta, Reglamento (EB) Nr. 2003/2003 5 straipsniu valstybėms narėms neleidžiama apriboti prekybą EB žymeniu pažymėtomis trąšomis dėl jų sudėties, tačiau sudėtį reglamentuojančiose taisyklėse nenustatyta jokia kadmio kiekio ribinė vertė. Tai reiškia, kad vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 2003/2003 5 straipsniu minėto Reglamento reikalavimus atitinkančios EB žymeniu pažymėtos trąšos gali būti tiekiamos į rinką neatsižvelgiant į jose esančio kadmio kiekį.

(21)

Atsižvelgus į tai, kas paminėta pirmiau, aišku, kad Švedijos nacionalinės nuostatos, apie kurias ji pranešė, draudžia tiekti į rinką EB žymeniu pažymėtas mineralines fosforo trąšas, kuriose esančio kadmio kiekis viršija 100 g vienoje fosforo tonoje, taigi jos yra griežtesnės negu Reglamento (EB) Nr. 2003/2003 nuostatos.

(22)

Nacionalinės nuostatos, apie kurias pranešė Švedijos valdžios institucijos, buvo priimtos 1985 m., prieš Švedijai įstojant į Europos Sąjungą. Kaip nurodyta pirmiau, Stojimo aktu yra nustatytos pereinamojo laikotarpio nuostatos, leidžiančios Švedijai nacionalines nuostatas dėl kadmio kiekio trąšose toliau taikyti ketverius metus produktams, kuriems taikoma Direktyva 76/116/EEB. Direktyva 98/97/EB Švedijai buvo leista pirmiau minėtas nacionalines nuostatas toliau taikyti iki 2001 m. gruodžio 31 d. Sprendimu 2002/399/EB nukrypti leidžiančios nuostatos taikymas pratęstas iki 2005 m. gruodžio mėn.

(23)

Kaip reikalaujama 95 straipsnio 4 dalyje, aiškinamoje atsižvelgiant į Stojimo akto 2 ir 168 straipsnius, Švedija Komisijai pranešė apie tikrąją prieš įstojant į Europos Sąjungą priimtų nacionalinių nuostatų, kurias ji ketina išlaikyti, formuluotę, prie prašymo pridėjusi priežasčių, dėl kurių, jos nuomone, šių nuostatų išlaikymas yra pagrįstas, paaiškinimą.

(24)

Švedijos valdžios institucijų nurodytos priežastys jau buvo pateiktos anksčiau. Dėl šių priežasčių Komisija Sprendimu 2002/399/EB leido taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą iki 2005 m. gruodžio 31 d. Šis laikotarpis buvo suteiktas remiantis prielaida, kad iki 2005 m. pabaigos bus priimti suderinti teisės aktai. Nors darbas vyksta, teisės aktai iki metų pabaigos Bendrijos lygiu nebus priimti.

(25)	Todėl 2005 m. birželio 29 d. Švedijos pranešimas, kuriuo siekiama, kad būtų pritarta nacionalinių nuostatų, nukrypstančių nuo Reglamento (EB) Nr. 2003/2003, išlaikymui, remiantis 95 straipsnio 4 dalimi, aiškintina atsižvelgiant į Stojimo akto 2 ir 168 straipsnius, turi būti laikomas leistinu.

2. Prašymo pagrįstumo vertinimas

(26)	Vadovaudamasi Sutarties 95 straipsniu, Komisija turi užtikrinti, kad būtų laikomasi visų sąlygų, leidžiančių valstybei narei pasinaudoti šiame straipsnyje numatytos nukrypti leidžiančios nuostatos galimybėmis.

(27)	Visų pirma Komisija turi įvertinti, ar nuostatos, apie kurias pranešė valstybė narė, yra pagrįstos dėl Sutarties 30 straipsnyje minimų labai svarbių arba su aplinkos apsauga ar darbo aplinka susijusių priežasčių.

(28)

Be to, vadovaudamasi Sutarties 95 straipsnio 6 dalimi, jei Komisija mano, kad nacionalinės nuostatos yra pagrįstos, ji privalo patikrinti, ar tos nacionalinės nuostatos nėra savavališkos diskriminacijos arba paslėpto prekybos tarp valstybių narių ribojimo priemonė ir ar jos nėra kliūtis vidaus rinkai veikti.

(29)

Švedija savo prašymą grindė būtinybe apsaugoti žmogaus sveikatą ir aplinką. Manoma, kad trąšose esantis kadmis kelia grėsmę aplinkai ir žmogaus sveikatai. Švedija savo prašymą grindžia 2000 m. spalio mėn. paskelbto Švedijoje atlikto tyrimo išvadomis (8), kuriose pateikiamas trąšų, kurių sudėtyje yra kadmio, keliamo pavojaus vertinimas.

2.1. Pagrindimas remiantis labai svarbiomis priežastimis

(30)

Atsižvelgiant į bendrąją informaciją apie kadmį, grindžiamą iki šiol surinktais mokslo duomenimis, galima daryti išvadą, kad kadmio metalas ir kadmio oksidas apskritai kelia didelį pavojų sveikatai. Kadmio oksidas buvo priskirtas 2 kategorijos karcinogenams, mutagenams arba reprodukcijai kenkiančioms nuodingoms medžiagoms. Paprastai taip pat sutariama, kad trąšos, kuriose yra kadmio, yra pats svarbiausias šaltinis, iš kurio kadmis patenka į dirvožemį ir maisto grandinę.

(31)

Svarbiausią informaciją apie Švedijoje atliktą kadmio kiekio trąšose rizikos vertinimą galima apibendrinti taip:

—

apie paviršiaus vandenį Švedijos rizikos vertinimo ataskaitoje teigiama, kad “pasirinkta PPNK (9) vertė leidžia manyti, jog daugelio pietų Švedijos upių tam tikra augmenija ir gyvūnija jau būtų patyrusi neigiamą kadmio poveikį, t. y. riziką apibūdinantys santykiai (10) yra didesni už vienetą (11). Jei būtų leistas didesnis kadmio kiekis trąšose, galima tikėtis tolesnio poveikio vandens aplinkai didėjimo ir rūpesčių dėl jo padarinių”,

—

apie dirvožemį Švedijos rizikos vertinimo ataskaitoje teigiama, kad “jei bendros Švedijos dirvos būtų 100 metų tręšiamos švediškomis trąšomis (PPNK 0,25 mg/kg), neprognozuojama jokių problemų dėl ekologinio poveikio auginant bulves arba kviečius. Prognozuojama, kad iškiltų problemų dėl auginamų morkų, tačiau šiuo metu šios problemos taip pat nėra. O jei būtų naudojamos EB trąšos, prognozuojama, kad problemų kiltų visais atvejais. Rūgščiose, smėlėtose dirvose, kuriose yra nedaug molio ir organinių medžiagų (PPNK 0,06 mg/kg), pavojus prognozuojamas netgi tada, jei kadmio kiekis trąšose yra lygus nuliui”.

(32)	Aišku, kad šiose išvadose turima galvoje konkreti Švedijos dirvožemio būklė bei Švedijoje vyraujančios klimato sąlygos.

(33)

Darytina išvada, kad Švedijoje atliktas rizikos vertinimas rodo, jog leidus naudoti trąšas su didesniu kadmio kiekiu, negu leidžiama šiuo metu, poveikis būtų toks:

—	labai padidėtų kadmio koncentracija dirvose, dėl to dirvožemio organizmai patirtų toksišką poveikį. Nepriimtina koncentracija taip pat galėtų susidaryti žemės ūkio regionų upių vagose,

—

labai padidėtų su maistu gaunamas kadmio kiekis. Saugos riba tarp dabartinio poveikio ir Pasaulio sveikatos organizacijos laikinojo toleruotino per savaitę gaunamo kiekio yra labai maža. Kai kurių didelės rizikos grupių, pavyzdžiui, moterų, kurių organizme yra mažai geležies atsargų, saugos ribų visai nėra nustatyta. Taigi dėl didelio su maistu gaunamo kadmio kiekio galėtų sutrikti didesnio skaičiaus žmonių inkstų veikla ir padidėti osteoporozė.

(34)	Švedijos valdžios pateiktas rizikos vertinimas buvo atliktas vadovaujantis Bendrijos lygiu nustatytomis procedūromis ir metodologija, kurios yra laikomos užtikrinančiomis didelį gautos informacijos patikimumą.

(35)	Komisija jau išnagrinėjo rizikos vertinimo informaciją, atsižvelgdama į Sprendimą 2002/399/EB, kuriuo Švedijai buvo leista išlaikyti nacionalines nuostatas iki 2005 m. gruodžio 31 d.

(36)	Kitų mokslo ir techninių duomenų Švedija 2005 m. nepateikė. Kaupimosi procesas yra lėtas ir per 3 metus labai nepasikeičia. Todėl galėtų būti manoma, kad padėtis yra panaši kaip 2002 m.

(37)

Švedijos pateiktų duomenų pagrįstumą patvirtina toliau pateikiamas mokslinis pagrindas, kuriuo buvo remtasi rengiant Komisijos pasiūlymą dėl kadmio kiekio trąšose:

—

2002 m. rugsėjo 24 d. TEAMK (12) (dabar pavadinimas pakeistas į SAPMK (13)) pateikta nuomonė dėl kadmio kaupimosi dirvose jas tręšiant. Ši nuomonė buvo grindžiama devynių valstybių narių rizikos vertinimo ataskaitomis, kuriose aptariamas tik kaupimasis, bet ne galimas pavojus sveikatai ir aplinkai; TEAMK padarė išvadą, kad kadmio kiekį trąšose būtina riboti tam, kad būtų išvengta jo kaupimosi dirvožemyje;

—

galutinis kadmio ir kadmio oksido keliamos rizikos bendrojo vertinimo projektas, parengtas 2004 m. rugsėjo mėn. vadovaujantis Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 793/93 (14), kuriame nagrinėjami visi kadmio šaltiniai. Projektas patvirtina TEAMK nuomonę dėl kadmio kaupimosi dirvožemyje. Nors jame teigiama, kad vien trąšose esančio kadmio kiekis gali būti nepakankamas, kad sukeltų didelį ir tiesioginį pavojų žmogaus sveikatai arba aplinkai, būtina elgtis atsargiai, nes dėl didelės kadmio koncentracijos maiste, mitybos įpročių ir mitybos būklės nepastovumo negalima tvirtinti, kad visose vietovėse ir regionuose nėra pavojaus žmogaus sveikatai.

Laukiant, kol bus baigtas kadmio ir kadmio oksido keliamos rizikos bendrasis vertinimas, bei galimų tolesnių veiksmų dėl rizikos mažinimo priemonių, Komisijos pasiūlymo dėl kadmio kiekio trąšose, pateikimas šiek tiek užtruko.

(38)

Todėl, atsižvelgusi į Švedijos prašymą ir iš naujo išnagrinėjusi mokslo duomenis, Komisija mano, kad Švedijos valdžios institucijos įrodė, jog trąšos, kurių sudėtyje yra kadmio, kelia pavojų aplinkai ir žmogaus sveikatai, ir kad nacionalinės nuostatos, apie kurias pranešė Švedijos valdžios institucijos ir kuriomis siekiama, kad į Švedijos aplinką patektų kuo mažiau trąšų, kurių sudėtyje yra kadmio, yra pagrįstos.

2.2. Savavališkos diskriminacijos nebuvimas

(39)

95 straipsnio 6 dalimi Komisija įpareigojama patikrinti, ar numatytos priemonės nėra nepagrįstai diskriminuojančios. Remiantis Teisingumo Teismo sprendimu, diskriminacijos nebuvimas reiškia, kad nacionaliniai prekybos apribojimai negali būti taikomi taip, kad būtų diskriminuojamos prekės, kurių kilmės šalys yra kitos valstybės narės.

(40)	Numatytos nacionalinės nuostatos yra bendrojo pobūdžio ir taikomos ir nacionalinėms, ir importuotoms EB žymeniu pažymėtoms fosforo trąšoms. Todėl nėra įrodymų, kad jos gali būti taikomos kaip savavališkos Bendrijos ūkio subjektų diskriminacijos priemonė.

2.3. Užslėpto prekybos ribojimo nebuvimas

(41)

Labiau ribojančios nacionalinės priemonės, reglamentuojančios EB žymeniu pažymėtų trąšų sudėtį, nukrypstančios nuo Bendrijos direktyvos nuostatų, paprastai yra kliūtis prekybai. Produktai, kurie gali būti teisėtai tiekiami į rinką likusioje Bendrijos dalyje, negali būti tiekiami į rinką atitinkamoje valstybėje narėje. 95 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta sąvoka yra skirta tam, kad nacionalinių nuostatų, grindžiamų to straipsnio 4 ir 5 dalyse išdėstytais kriterijais, nebūtų galima taikyti dėl netinkamų priežasčių ir taip sukurti realių ekonominių priemonių, numatomų taikyti siekiant apsunkinti produktų importą iš kitų valstybių narių ir netiesiogiai apsaugoti nacionalinę gamybą.

(42)	Kaip jau nustatyta, rūpesčių kelia aplinkos ir žmogaus sveikatos apsauga tręšiant dirvožemį trąšomis, kurių sudėtyje yra kadmio. Todėl atrodo, kad išlaikant nacionalines nuostatas siekiama apsaugoti aplinką ir žmogaus sveikatą, o ne sukurti užslėptas kliūtis prekybai.

2.4. Kliūčių vidaus rinkai veikti nebuvimas

(43)

Šios sąlygos negalima aiškinti taip, kad ji draudžia pritarti bet kuriai nacionalinei priemonei, galinčiai turėti įtakos vidaus rinkos kūrimui. Tiesą sakant, bet kuri nacionalinė priemonė, nukrypstanti nuo suderinimo priemonės, kuria siekiama sukurti vidaus rinką ir užtikrinti jos veikimą, iš esmės yra vidaus rinką galinti paveikti priemonė. Todėl, siekdama išsaugoti nukrypti leidžiančios nuostatos procedūros, numatytos EB Sutarties 95 straipsnyje, naudingumą, Komisija mano, kad, atsižvelgiant į 95 straipsnio 6 dalį, kliūties vidaus rinkai veikti sąvoka turi būti aiškinama kaip padarinys, neproporcingas siekiamam tikslui.

(44)

Atsižvelgiant į pavojų aplinkai ir žmogaus sveikatai dėl Švedijos dirvožemio tręšimo trąšomis, kurių sudėtyje yra kadmio, ir į tai, kad:

—	kaip nurodyta pirmiau, Stojimo aktu ir Direktyva 98/97/EB Švedijai leista toliau taikyti nacionalines nuostatas dėl kadmio kiekio trąšose, kol bus baigta persvarstyti Direktyva 76/116/EEB dėl kadmio kiekio trąšose, ir

—	Sprendimu 2002/399/EB Švedijai leista išlaikyti nacionalines nuostatas iki 2005 m. gruodžio 31 d., remiantis Švedijos valdžios institucijų pateiktu rizikos vertinimu, ir

—

Komisijoje tebevykstantis darbas, siekiant suderinti Bendrijos kadmio kiekio trąšose ribines vertes, nesuteikia pagrindo manyti, kad mažiau ribojanti priemonė užtikrintų pakankamą sveikatos ir aplinkos apsaugą Švedijoje. Rizikos vertinimas rodo, kad dėl ypatingų Švedijos dirvožemio ir klimato sąlygų reikalinga nacionalinė aplinkos apsaugos nuostata, nes į kai kurias sritis patekęs kadmis joms pakenkia labiau visų pirma dėl to, kad jose dirvožemis yra rūgštus. Dirvožemio rūgštumas didina kadmio tirpumą, todėl jį lengviau gali pasisavinti žemės ūkio augalai.

Komisija mano, kad šiame nagrinėjimo etape nėra duomenų, įrodančių, jog nacionalinės nuostatos yra siekiamiems tikslams neproporcinga kliūtis vidaus rinkai veikti.

2.5. Laiko apribojimas

(45)

Laikotarpis, kai yra leidžiama taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą, turėtų būti pakankamas Komisijai pasiūlyti Tarybai ir Europos Parlamentui Bendrijos lygiu priimti teisės aktą dėl kadmio kiekio trąšose. Siekiant išvengti galimo delsimo svarstymo institucijose metu, dabartinio sprendimo nuostatos turėtų galioti iki tol, kol ES lygiu bus pradėta taikyti suderintoji priemonė.

IV. IŠVADA

(46)	Atsižvelgiant į tai, kas buvo išdėstyta pirmiau, galima daryti išvadą, kad 2005 m. birželio 29 d. Švedijos Karalystės prašymas dėl nacionalinių nuostatų, kurios yra labiau ribojančios negu Direktyvos 76/116/EEB nuostatos dėl kadmio kiekio trąšose, išlaikymo yra leistinas.

(47)

Be to, Komisija mano, kad nacionalinės nuostatos:

—	atitinka žmogaus sveikatos ir aplinkos apsaugos poreikius,

—	yra proporcingos siekiamiems tikslams,

—	nėra savavališkos diskriminacijos priemonė, ir

—	nėra užslėptas prekybos tarp valstybių narių ribojimas.

Todėl Komisija mano, kad joms galima pritarti,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 2003/2003, Švedijos nuostatoms, kuriomis draudžiama į Švedijos rinką tiekti trąšas, kuriose kadmio kiekis viršija 100 g vienoje fosforo tonoje, pritariama.

Nukrypti leidžianti nuostata taikoma tol, kol Bendrijos lygiu bus taikomos suderintos priemonės dėl kadmio kiekio trąšose.

2 straipsnis

Šis sprendimas yra skirtas Švedijos Karalystei.

Priimta Briuselyje, 2006 m. sausio 3 d.

Komisijos vardu

Günter VERHEUGEN

Pirmininko pavaduotojas

(1) OL L 24, 1976 1 30, p. 21. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2003 m. Stojimo aktu.

(2) OL L 138, 2002 5 28, p. 24.

(3) OL L 304, 2003 11 21, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 2076/2004 (OL L 359, 2004 12 4, p. 25).

(4) OL C 241, 1994 8 29, p. 41 ir 316.

(5) OL L 18, 1999 1 23, p. 60.

(6) 1998 m. liepos 14 d. Švedijos įstatymų rinkinys (SFS Svensk Förattningssamling).

(7) OL C 197, 2005 8 12, p. 6.

(8) Švedijos nacionalinė cheminių medžiagų inspekcija, Trąšose esančio kadmio keliamo pavojaus sveikatai ir aplinkai Švedijoje vertinimas, 2000 m. spalio 4 d.

(9) PPNK – prognozuojama padarinių nesukelianti koncentracija.

(10) Šie santykiai – tai PKA/PPNK, kur PKA yra prognozuojama koncentracija aplinkoje.

(11) Didesnis už 1 PKA/PPNK santykis rodo, kad bus neigiamų padarinių.

(12) Toksiškumo, ekologinio toksiškumo ir aplinkos mokslinis komitetas.

(13) Sveikatos ir aplinkos pavojų mokslinis komitetas.

(14) OL L 84, 1993 4 5, p. 1. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1882/2003 (OL L 284, 2003 10 31, p. 1).

17.5.2006

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 129/25

KOMISIJOS SPRENDIMAS

2006 m. sausio 3 d.

dėl nacionalinių nuostatų dėl didžiausio leistino kadmio kiekio trąšose, apie kurias Suomijos Respublika pranešė remdamasi EB sutarties 95 straipsnio 4 dalimi

(pranešta dokumentu Nr. C(2005) 5542)

(autentiškas tik tekstas suomių ir švedų kalbomis)

(Tekstas svarbus EEE)

(2006/348/EB)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 95 straipsnio 6 dalį,

kadangi:

I. FAKTAI

1. Bendrijos teisės aktai

(1)	1975 m. gruodžio 18 d. Tarybos direktyva 76/116/EEB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių trąšas, suderinimo (1) nustatyti reikalavimai, kuriuos turi atitikti trąšos, kad jas būtų galima tiekti į rinką su žymeniu „EB trąšos“.

(2)

Direktyvos 76/116/EEB I priede nurodytas rūšies pavadinimas ir atitinkami reikalavimai, pavyzdžiui, sudėties, kuriuos turi atitikti visos EB žymeniu pažymėtos trąšos. Į šį sąrašą įtrauktos EB žymeniu pažymėtos trąšos yra suskirstytos į kategorijas pagal pagrindinių maistinių medžiagų, t. y. azoto, fosforo ir kalio, kiekį.

(3)

Remiantis Direktyvos 76/116/EEB 7 straipsniu, valstybėms narėms nebuvo leidžiama, remiantis trąšų sudėtimi, jų rūšies ir sudėties nustatymu, ženklinimu arba pakuote, uždrausti, trukdyti prekiauti „EB trąša“ žymeniu pažymėtomis trąšomis, atitinkančiomis šios direktyvos nuostatas, arba apriboti prekybą šiomis trąšomis.

(4)

2002 m. gegužės 24 d. Komisijos sprendimu 2002/398/EB (2) dėl nacionalinių nuostatų dėl didžiausio leistino kadmio kiekio trąšose, apie kurias Suomijos Respublika pranešė pagal EB sutarties 95 straipsnio 4 dalį, pritarus Suomijos nuostatoms, kuriomis į Suomijos rinką draudžiama tiekti mineralines fosforo trąšas, kuriose kadmio kiekis viršija 50 mg viename fosforo kilograme, leista taikyti nuo Direktyvos 76/116/EEB nukrypti leidžiančią nuostatą. Ši nukrypti leidžianti nuostata taikytina iki 2005 m. gruodžio 31 d.

(5)	Direktyva 76/116/EEB su pakeitimais, buvo pakeista 2003 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2003/2003 dėl trąšų (3).

(6)

(7)	Reglamento (EB) Nr. 2003/2003 15 konstatuojamojoje dalyje nurodyta, kad Komisija spręs atsitiktinio kadmio kiekio mineralinėse trąšose klausimą ir prireikus parengs bei Europos Parlamentui ir Tarybai pateiks reglamento pasiūlymą.

(8)	Komisijos pasiūlymas dėl kadmio kiekio trąšose šiuo metu yra rengiamas.

2. Suomijos įstojimas

(9)

1995 m. sausio 1 d. Suomija įstojo į Europos Sąjungą. Stojimo akte (4) nustatytos pereinamojo laikotarpio nuostatos dėl kadmio naudojimo ir prekybos juo toje valstybėje. 84 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Akto X priede nurodytos nuostatos, vadovaujantis minėtu priedu ir jame išdėstytomis sąlygomis, Suomijai netaikomos ketverius metus nuo įstojimo dienos. Stojimo akto X priedo 84 straipsnyje ir 2 punkte numatyta, kad Direktyvos 76/116/EEB 7 straipsnis tiek, kiek tai susiję su kadmio kiekiu trąšose, Suomijai netaikomas iki 1999 m. sausio 1 d. ir kad Direktyvos 76/116/EEB nuostatos, vadovaujantis Bendrijos procedūromis, bus iš naujo apsvarstytos iki 1998 m. gruodžio 31 d.

(10)

Stojimo akto 2 straipsnyje numatyta, kad „nuo įstojimo dienos pirminių Sutarčių ir prieš įstojimą institucijų priimtų aktų nuostatos naujosioms valstybėms narėms yra privalomos ir tose valstybėse taikomos tose Sutartyse ir šiame Akte nustatytomis sąlygomis“. Stojimo akto 168 straipsnyje nustatyta, kad „naujosios valstybės narės taiko priemones, būtinas, kad nuo įstojimo dienos jos pradėtų laikytis direktyvų ir sprendimų, kaip apibrėžta EB sutarties 189 straipsnyje (dabartinis 249 straipsnis) (…), jei XIX priedo sąraše arba kitose šio Akto nuostatose nenustatytas koks nors terminas“.

(11)

Vėliau Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/97/EB (5) iš dalies buvo pakeistos Direktyvos 76/116/EEB nuostatas dėl prekybos trąšomis, kurių sudėtyje yra kadmio, Austrijoje, Suomijoje ir Švedijoje. 1 straipsnyje numatyta, kad Suomija, inter alia, savo teritorijoje gali uždrausti prekiauti trąšomis, kurių sudėtyje yra kadmio, jeigu jo koncentracija viršija nustatytąją nacionalinėmis nuostatomis ir galiojusią stojimo dieną, ir kad ši nukrypti leidžianti nuostata taikoma laikotarpiu nuo 1999 m. sausio 1 d. iki 2001 m. gruodžio 31 d.

(12)

2001 m. gruodžio 7 d. Suomijos Respublika pranešė apie galiojančius nacionalinius teisės aktus, nukrypstančius nuo Direktyvos 76/116/EEB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių trąšas, suderinimo nuostatų. Kruopščiai apsvarsčius, Sprendimu 2002/398/EB nuo Direktyvos 76/116/EEB nukrypti leidžiančios nuostatos taikymas pratęstas iki 2005 m. gruodžio 31 d.

3. Nacionalinės nuostatos

(13)

1994 m. sausio 21 d. Suomijos Žemės ir miškų ūkio ministerijos sprendimu dėl trąšų (6) Nr. 45/1994, inter alia, nustatyta kadmio kiekio trąšose, įskaitant EB žymeniu paženklintas trąšas, ribinė vertė. Remiantis 3 dalimi, į Suomijos rinką draudžiama tiekti mineralines fosforo trąšas, kuriose kadmio kiekis viršija 50 mg viename fosforo kilograme.

II. PROCEDŪRA

(14)

2005 m. birželio 7 d. Suomijos Respublika raštu pranešė Komisijai, kad, vadovaudamasi EB Sutarties 95 straipsnio 4 dalimi, nuo 2006 m. sausio 1 d. ji ketina toliau taikyti nacionalines nuostatas dėl kadmio kiekio trąšose. Suomijos valdžios institucijos prašo pratęsti nukrypti leidžiančios nuostatos, kuri buvo suteikta Sprendimu 2002/398/EB, galiojimą.

(15)

2005 m. birželio 30 d. Komisija raštu pranešė Suomijos valdžios institucijoms, kad gavo jų pranešimą, pateiktą remiantis 95 straipsnio 4 dalimi ir kad šešis mėnesius truksiantis jos nagrinėjimo laikotarpis, remiantis 95 straipsnio 6 dalimi, prasidėjo 2005 m. birželio 8 d., t. y. kitą dieną po pranešimo gavimo.

(16)	2005 m. rugpjūčio 10 d. raštu Komisija pranešė kitoms valstybėms narėms apie gautą Suomijos prašymą. Komisija apie prašymą taip pat paskelbė Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (7), siekdama informuoti kitas suinteresuotąsias šalis apie nacionalines priemones, kurias Suomija ketina išlaikyti.

III. VERTINIMAS

1. Leistinumo nagrinėjimas

(17)

Sutarties 95 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad jeigu Tarybai arba Komisijai patvirtinus suderinimo priemonę valstybė narė mano, jog dėl 30 straipsnyje nurodytų arba su aplinkos ar darbo aplinkos apsauga susijusių labai svarbių priežasčių būtina išlaikyti nacionalines nuostatas, ji apie tas nuostatas ir jų išlaikymo motyvus praneša Komisijai.

(18)

2005 m. birželio 7 d. pateiktu Suomijos valdžios institucijų pranešimu siekiama gauti leidimą pratęsti šiuo metu taikomos nukrypti leidžiančios nuostatos, numatytos Sprendime 2002/398/EB, galiojimą po 2005 m. gruodžio 31 d. Šis sprendimas leidžia Suomijai toliau taikyti nacionalines nuostatas, kurios yra nesuderinamos su Reglamento (EB) Nr. 2003/2003 nuostatomis dėl EB žymeniu paženklintų trąšų sudėties.

(19)

(20)

Atsižvelgus į tai, kas paminėta pirmiau, aišku, kad Suomijos nacionalinės nuostatos, apie kurias ji pranešė, draudžia tiekti į rinką EB žymeniu pažymėtas mineralines fosforo trąšas, kuriose esančio kadmio kiekis viršija 50 mg viename fosforo kilograme, taigi jos yra griežtesnės negu Reglamento (EB) Nr. 2003/2003 nuostatos.

(21)

Nacionalinės nuostatos, apie kurias pranešė Suomijos valdžios institucijos, buvo priimtos prieš Suomijai įstojant į Europos Sąjungą. Kaip nurodyta pirmiau, Stojimo aktu yra nustatytos pereinamojo laikotarpio nuostatos, leidžiančios Suomijai nacionalines nuostatas dėl kadmio kiekio trąšose toliau taikyti ketverius metus produktams, kuriems taikoma Direktyva 76/116/EEB. Direktyva 98/97/EB Suomijai buvo leista pirmiau minėtas nacionalines nuostatas toliau taikyti iki 2001 m. gruodžio 31 d. Sprendimu 2002/398/EB nukrypti leidžiančios nuostatos taikymas pratęstas iki 2005 m. gruodžio mėn.

(22)

Kaip reikalaujama 95 straipsnio 4 dalyje, aiškinamoje atsižvelgiant į Stojimo akto 2 ir 168 straipsnius, Suomija Komisijai pranešė apie tikrąją prieš įstojant į Europos Sąjungą priimtų nacionalinių nuostatų, kurias ji ketina išlaikyti, formuluotę, prie prašymo pridėjusi priežasčių, dėl kurių, jos nuomone, šių nuostatų išlaikymas yra pagrįstas, paaiškinimą.

(23)

Suomijos valdžios institucijų nurodytos priežastys jau buvo pateiktos anksčiau. Dėl šių priežasčių Komisija Sprendimu 2002/398/EB leido taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą iki 2005 m. gruodžio 31 d. Šis laikotarpis buvo suteiktas remiantis prielaida, kad iki 2005 m. pabaigos bus priimti suderinti teisės aktai. Nors darbas vyksta, teisės aktai iki metų pabaigos Bendrijos lygiu nebus priimti.

(24)	Todėl 2005 m. birželio 7 d. Suomijos pranešimas, kuriuo siekiama, kad būtų pritarta nacionalinių nuostatų, nukrypstančių nuo Reglamento (EB) Nr. 2003/2003, išlaikymui, remiantis 95 straipsnio 4 dalimi, aiškintina atsižvelgiant į Stojimo akto 2 ir 168 straipsnius, turi būti laikomas leistinu.

2. Prašymo pagrįstumo vertinimas

(25)	Vadovaudamasi Sutarties 95 straipsniu Komisija turi užtikrinti, kad būtų laikomasi visų sąlygų, leidžiančių valstybei narei pasinaudoti šiame straipsnyje numatytos nukrypti leidžiančios nuostatos galimybėmis.

(26)	Visų pirma Komisija turi įvertinti, ar nuostatos, apie kurias pranešė valstybė narė, yra pagrįstos dėl Sutarties 30 straipsnyje minimų labai svarbių arba su aplinkos apsauga ar darbo aplinka susijusių priežasčių.

(27)

(28)

Suomija savo prašymą grindė būtinybe apsaugoti žmogaus sveikatą ir aplinką. Manoma, kad trąšose esantis kadmis kelia grėsmę aplinkai ir žmogaus sveikatai. Suomija savo prašymą grindžia 2000 m. balandžio mėn. paskelbto Suomijoje atlikto tyrimo išvadomis (8), kuriose pateikiamas trąšų, kurių sudėtyje yra kadmio, keliamo pavojaus vertinimas.

2.1. Pagrindimas remiantis labai svarbiomis priežastimis

(29)

(30)

Svarbiausią informaciją apie Suomijoje atliktą kadmio kiekio trąšose rizikos vertinimą galima apibendrinti taip:

—

apie vandenį Suomijos rizikos vertinimo ataskaitoje teigiama, kad „rizikos apibūdinimas rodo, jog pavojus vandens aplinkai didėja ir toliau didės ateityje, nepriklausomai nuo to, kokia bus apskaičiuotoji įvykių seka. Tai reiškia, kad neįmanoma praktiškai nustatyti saugos ribos ir bet koks natūralios foninės koncentracijos padidėjimas gali kelti pavojų vandens aplinkai“,

—

apie dirvožemį Suomijos rizikos vertinimo ataskaitoje teigiama, kad „remiantis turimais duomenimis, dabartinė kadmio koncentracija Suomijos žemės ūkio paskirties dirvose kelia pavojų dirvožemio aplinkai. Šią išvadą galima padaryti ir remiantis vidutine galimo išgauti kadmio koncentracija (9), ir 90 procentilio vertėmis 1987 m. penkiose Suomijos žemdirbystės zonose. Tik šiauriausioje zonoje PKA ir PPNK santykis (10), remiantis vidutine koncentracija, yra mažesnis už 1. Įvairiose žemdirbystės zonose rizikos santykis yra nuo 1,2 iki 2,8“,

—

apie žmogaus sveikatą Suomijos rizikos vertinimo ataskaitoje teigiama, kad „Suomijoje nėra rizikos grupės (blogiausių atvejų) saugos ribos tarp apskaičiuoto kiekio šlapime ir kritinio kiekio, siejamo su neigiamu kadmio poveikiu sveikatai“. Suomijos rizikos vertinimo ataskaitoje taip pat teigiama, kad „jei fosforo trąšos, kurių sudėtyje yra vidutinis Bendrijos kadmio kiekis, būtų naudojamos Suomijoje, remiantis modelio skaičiavimais, su maistu gaunamas kadmio kiekis per šimtą metų padidėtų daugiau negu 40 %“.

(31)	Aišku, kad šiose išvadose turima galvoje konkreti Suomijos dirvožemio būklė bei Suomijoje vyraujančios klimato sąlygos.

(32)

Darytina išvada, kad Suomijoje atliktas rizikos vertinimas rodo, jog Suomijos dirvožemyje dabartinė kadmio koncentracija kelia pavojų dirvožemio organizmams, o iš dirvožemio išplaunamas kadmis kelia pavojų vandens aplinkai. Suomija teigia, kad dėl šio rizikos vertinimo taip pat galima daryti išvadą, kad dėl dabartinio bendro kadmio poveikio kyla pavojus, kad tai turės neigiamų padarinių Suomijos gyventojų sveikatai. Nors vidutinis tik su maistu gaunamo kadmio kiekis Suomijoje pavojaus nekelia, tačiau pavojų patiria kai kurie gyventojų sluoksniai dėl didelio su maistu gaunamo kiekio, padidėjusio įsisavinimo ir (arba) rūkymo.

(33)	Suomijos valdžios pateiktas rizikos vertinimas buvo atliktas vadovaujantis Bendrijos lygiu nustatytomis procedūromis ir metodologija, kurios yra laikomos užtikrinančiomis didelį gautos informacijos patikimumą.

(34)	Komisija jau išnagrinėjo rizikos vertinimo informaciją, atsižvelgdama į Sprendimą 2002/398/EB, kuriuo Suomijai buvo leista išlaikyti nacionalines nuostatas iki 2005 m. gruodžio 31 d.

(35)	Kitų mokslo ir techninių duomenų Suomija 2005 m. nepateikė. Kaupimosi procesas yra lėtas ir per trejus metus labai nepasikeičia. Todėl galėtų būti manoma, kad padėtis yra panaši kaip 2002 m.

(36)

Suomijos pateiktų duomenų pagrįstumą patvirtina toliau pateikiamas mokslinis pagrindas, kuriuo buvo remtasi rengiant Komisijos pasiūlymą dėl kadmio kiekio trąšose:

—

2002 m. rugsėjo 24 d. TEAMK (11) (dabar pavadinimas pakeistas į SAPMK (12)) pateikta nuomonė dėl kadmio kaupimosi dirvose jas tręšiant. Ši nuomonė buvo grindžiama devynių valstybių narių rizikos vertinimo ataskaitomis, kuriose aptariamas tik kaupimasis, bet ne galimas pavojus sveikatai ir aplinkai; TEAMK padarė išvadą, kad kadmio kiekį trąšose būtina riboti tam, kad būtų išvengta jo kaupimosi dirvožemyje,

—

galutinis kadmio ir kadmio oksido keliamos rizikos bendrojo vertinimo projektas, parengtas 2004 m. rugsėjo mėn. vadovaujantis Tarybos reglamentu (EEB) 793/93 (13), kuriame nagrinėjami visi kadmio šaltiniai. Projektas patvirtina TEAMK nuomonę dėl kadmio kaupimosi dirvožemyje. Nors jame teigiama, kad vien trąšose esančio kadmio kiekis gali būti nepakankamas, kad sukeltų didelį ir tiesioginį pavojų žmogaus sveikatai arba aplinkai, būtina elgtis atsargiai, nes dėl didelės kadmio koncentracijos maiste, mitybos įpročių ir mitybos būklės nepastovumo negalima tvirtinti, kad visose vietovėse ir regionuose nėra pavojaus žmogaus sveikatai.

(37)

Todėl, atsižvelgusi į Suomijos prašymą ir iš naujo išnagrinėjusi mokslo duomenis, Komisija mano, kad Suomijos valdžios institucijos įrodė, jog trąšos, kurių sudėtyje yra kadmio, kelia pavojų aplinkai ir žmogaus sveikatai, ir kad nacionalinės nuostatos, apie kurias pranešė Suomijos valdžios institucijos ir kuriomis siekiama, kad į Suomijos aplinką patektų kuo mažiau trąšų, kurių sudėtyje yra kadmio, yra pagrįstos.

2.2. Savavališkos diskriminacijos nebuvimas

(38)

(39)	Numatytos nacionalinės nuostatos yra bendrojo pobūdžio ir taikomos ir nacionalinėms, ir importuotoms EB žymeniu pažymėtoms fosforo trąšoms. Todėl nėra įrodymų, kad jos gali būti taikomos kaip savavališkos Bendrijos ūkio subjektų diskriminacijos priemonė.

2.3. Užslėpto prekybos ribojimo nebuvimas

(40)

(41)	Kaip jau nustatyta, rūpesčių kelia aplinkos ir žmogaus sveikatos apsauga tręšiant dirvožemį trąšomis, kurių sudėtyje yra kadmio. Todėl atrodo, kad išlaikant nacionalines nuostatas siekiama apsaugoti aplinką ir žmogaus sveikatą, o ne sukurti užslėptas kliūtis prekybai.

2.4. Kliūčių vidaus rinkai veikti nebuvimas

(42)

(43)

Atsižvelgiant į pavojų aplinkai ir žmogaus sveikatai dėl Suomijos dirvožemio tręšimo trąšomis, kurių sudėtyje yra kadmio, ir į tai, kad:

—	kaip nurodyta pirmiau, Stojimo aktu ir Direktyva 98/97/EB Suomijai leista toliau taikyti nacionalines nuostatas dėl kadmio kiekio trąšose, kol bus baigta persvarstyti Direktyva 76/116/EEB dėl kadmio kiekio trąšose, ir

—	Sprendimu 2002/398/EB Suomijai leista išlaikyti nacionalines nuostatas iki 2005 m. gruodžio 31 d., remiantis Suomijos valdžios institucijų pateiktu rizikos vertinimu, ir

—

Komisijoje tebevykstantis darbas, siekiant suderinti Bendrijos kadmio kiekio trąšose ribines vertes, nesuteikia pagrindo manyti, kad mažiau ribojanti priemonė užtikrintų pakankamą sveikatos ir aplinkos apsaugą Suomijoje. Rizikos vertinimas rodo, kad dėl ypatingų Suomijos dirvožemio ir klimato sąlygų reikalinga nacionalinė aplinkos apsaugos nuostata, nes į kai kurias sritis patekęs kadmis joms pakenkia labiau visų pirma dėl to, kad jose dirvožemis yra rūgštus. Dirvožemio rūgštumas didina kadmio tirpumą, todėl jį lengviau gali pasisavinti žemės ūkio augalai.

Komisija mano, kad šiame nagrinėjimo etape nėra duomenų, įrodančių, jog nacionalinės nuostatos yra siekiamiems tikslams neproporcinga kliūtis vidaus rinkai veikti.

2.5. Laiko apribojimas

(44)

IV. IŠVADA

(45)	Atsižvelgiant į tai, kas buvo išdėstyta pirmiau, galima daryti išvadą, kad 2005 m. birželio 7 d. Suomijos Respublikos prašymas dėl nacionalinių nuostatų, kurios yra labiau ribojančios negu Direktyvos 76/116/EEB nuostatos dėl kadmio kiekio trąšose, išlaikymo yra leistinas.

(46)

Be to, Komisija mano, kad nacionalinės nuostatos:

—	atitinka žmogaus sveikatos ir aplinkos apsaugos poreikius,

—	yra proporcingos siekiamiems tikslams,

—	nėra savavališkos diskriminacijos priemonė, ir

—	nėra užslėptas prekybos tarp valstybių narių ribojimas.

Todėl Komisija mano, kad joms galima pritarti,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 2003/2003, Suomijos nuostatoms, kuriomis draudžiama į Suomijos rinką tiekti mineralines fosforo trąšas, kuriose esančio kadmio kiekis viršija 50 mg viename fosforo kilograme, pritariama.

Nukrypti leidžianti nuostata taikoma tol, kol Bendrijos lygiu bus pradėtos taikyti suderintos priemonės dėl kadmio kiekio trąšose.

2 straipsnis

Šis sprendimas yra skirtas Suomijos Respublikai.

Priimta Briuselyje, 2006 m. sausio 3 d.

Komisijos vardu

Günter VERHEUGEN

Pirmininko pavaduotojas

(1) OL L 24, 1976 1 30, p. 21. Direktyva u paskutiniais pakeitimais, padarytais 2003 m. Stojimo aktu.

(2) OL L 138, 2002 5 28, p. 15.

(3) OL L 304, 2003 11 21, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 2076/2004 (OL L 359, 2004 12 4, p. 25).

(4) OL C 241, 1994 8 29, p. 37 ir p. 308.

(5) OL L 18, 1999 1 23, p. 60.

(6) 1994 m. sausio 26 d. Suomijos įstatymas Nr. 45/1994, p. 117.

(7) OL C 197, 2005 8 12, p. 4.

(8) Suomijos žemės ir miškų ūkio ministerija, Kadmis trąšose, pavojai žmogaus sveikatai ir aplinkai, 2000 m. balandžio mėn.

(9) Kadmio koncentracija, kurią gali įsisavinti augalai.

(10) PKA – prognozuojama koncentracija aplinkoje, PPNK – prognozuojama poveikio neturinti koncentracija. Už vienetą didesnis PKA ir PPNK santykis rodo, kad bus neigiamų padarinių.

(11) Toksiškumo, ekologinio toksiškumo ir aplinkos mokslinis komitetas.

(12) Sveikatos ir aplinkos pavojų mokslinis komitetas.

(13) OL L 84, 1993 4 5, p. 1. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1882/2003 (OL L 284, 2003 10 31, p. 1).

17.5.2006

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 129/31

KOMISIJOS SPRENDIMAS

2006 m. sausio 3 d.

dėl nacionalinių nuostatų dėl didžiausio leistino kadmio kiekio trąšose, apie kurias Austrijos Respublika pranešė remdamasi EB sutarties 95 straipsnio 4 dalimi

(pranešta dokumentu Nr. C(2005) 5549)

(autentiškas tik tekstas vokiečių kalba)

(Tekstas svarbus EEE)

(2006/349/EB)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 95 straipsnio 6 dalį,

kadangi:

I. FAKTAI

1. Bendrijos teisės aktai

(1)	1975 m. gruodžio 18 d. Tarybos direktyva 76/116/EEB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių trąšas, suderinimo (1) nustatyti reikalavimai, kuriuos turi atitikti trąšos, kad jas būtų galima tiekti į rinką su žymeniu „EB trąšos“.

(2)

(3)

Remiantis Direktyvos 76/116/EEB 7 straipsniu, valstybėms narėms nebuvo leidžiama, remiantis trąšų sudėtimi, jų rūšies ir sudėties nustatymu, ženklinimu arba pakuote, uždrausti, trukdyti prekiauti „EB trąša“ žymeniu pažymėtomis trąšomis, atitinkančiomis šios direktyvos nuostatas, arba apriboti prekybą šiomis trąšomis.

(4)

2002 m. gegužės 15 d. Komisijos sprendimu 2002/366/EB dėl nacionalinių nuostatų dėl didžiausio leistino kadmio kiekio trąšose, apie kurias Austrijos Respublika pranešė remdamasi EB sutarties 95 straipsnio 4 dalimi (2) pritarus Austrijos nuostatoms, kuriomis į Austrijos rinką draudžiama tiekti mineralines fosforo trąšas (kurių sudėtyje yra 5 % arba daugiau P2O5), kuriose kadmio kiekis viršija 75 mg/kg P2O5, leista taikyti nuo Direktyvos 76/116/EEB nukrypti leidžiančią nuostatą. Ši nukrypti leidžianti nuostata taikyta iki 2005 m. gruodžio 31 d.

(5)	Direktyva 76/116/EEB su pakeitimais buvo pakeista 2003 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2003/2003 dėl trąšų (3).

(6)

(7)	Reglamento (EB) Nr. 2003/2003 15 konstatuojamojoje dalyje nurodyta, kad Komisija spręs atsitiktinio kadmio kiekio mineralinėse trąšose klausimą ir prireikus parengs bei Europos Parlamentui ir Tarybai pateiks reglamento pasiūlymą.

(8)	Komisijos pasiūlymas dėl kadmio kiekio trąšose šiuo metu yra rengiamas.

2. Austrijos įstojimas

(9)

1995 m. sausio 1 d Austrija įstojo į Europos Sąjungą. Stojimo akte (4) nustatytos pereinamojo laikotarpio nuostatos dėl kadmio naudojimo ir prekybos juo toje valstybėje. 69 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Akto VIII priede nurodytos nuostatos, vadovaujantis minėtu priedu ir jame išdėstytomis sąlygomis, Austrijai netaikomos ketverius metus nuo įstojimo dienos. Stojimo akto 69 straipsnyje ir VIII priedo 4 punkte numatyta, kad Direktyvos 76/116/EEB 7 straipsnis tiek, kiek tai susiję su kadmio kiekiu trąšose, Austrijai netaikomas iki 1999 m. sausio 1 d. ir kad Direktyvos 76/116/EEB nuostatos, vadovaujantis Bendrijos procedūromis, bus iš naujo apsvarstytos iki 1998 m. gruodžio 31 d.

(10)

(11)

Vėliau Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/97/EB (5) iš dalies buvo pakeistos Direktyvos 76/116/EEB nuostatas dėl prekybos trąšomis, kurių sudėtyje yra kadmio, Austrijoje, Austrijoje ir Švedijoje. 1 straipsnyje numatyta, kad Austrija, inter alia, savo teritorijoje gali uždrausti prekiauti trąšomis, kurių sudėtyje yra kadmio, jeigu jo koncentracija viršija nustatytąją nacionalinėmis nuostatomis ir galiojusią stojimo dieną, ir kad ši nukrypti leidžianti nuostata taikoma laikotarpiu nuo 1999 m. sausio 1 d. iki 2001 m. gruodžio 31 d.

(12)

2001 m. lapkričio 16 d. Austrijos Respublika pranešė apie galiojančius nacionalinius teisės aktus, nukrypstančius nuo Direktyvos 76/116/EEB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių trąšas, suderinimo nuostatų. Kruopščiai apsvarsčius, Sprendimu 2002/366/EB nuo Direktyvos 76/116/EEB nukrypti leidžiančios nuostatos taikymas pratęstas iki 2005 m. gruodžio 31 d.

3. Nacionalinės nuostatos

(13)

Austrijos 2004 m. potvarkiu dėl trąšų (6), inter alia, nustatoma kadmio kiekio trąšose, įskaitant EB žymeniu pažymėtas trąšas, ribinė vertė. Remiantis 2 straipsnio 4 dalimi, ją siejant su 2 priedo 2 skyriumi, į Austrijos rinką draudžiama tiekti mineralines fosforo trąšas (kurių sudėtyje yra 5 % arba daugiau P2O5), kuriose kadmio kiekis viršija 75 mg/kg P2O5.

(14)

Nuostatos dėl didžiausio leistino kadmio kiekio trąšose galioja nuo 1985 m. Tais metais buvo nustatyta 120 mg/kg P2O5 ribinė vertė. Dabar galiojantis 75 mg/kg P2O5 didžiausias leistinas kiekis buvo nustatytas 1994 m. Austrijos potvarkiu dėl trąšų (7), kuris vėliau buvo panaikintas 2004 m. potvarkiu, siekiant teisės aktus suderinti su Reglamentu 2003/2003/EB. Nuostatos dėl trąšų, kuriose yra kadmio, nebuvo pakeistos.

II. PROCEDŪRA

(15)

2005 m. birželio 14 d. Austrijos Respublika raštu pranešė Komisijai, kad, vadovaudamasi EB Sutarties 95 straipsnio 4 dalimi, nuo 2006 m. sausio 1 d. ji ketina toliau taikyti nacionalines nuostatas dėl kadmio kiekio trąšose. Austrijos valdžios institucijos prašo pratęsti nukrypti leidžiančios nuostatos, kuri buvo suteikta Sprendimu 2002/366/EB, galiojimą.

(16)

2005 m. birželio 30 d. Komisija raštu pranešė Austrijos valdžiai, kad gavo jos pranešimą, pateiktą remiantis 95 straipsnio 4 dalimi, ir kad šešis mėnesius truksiantis jos nagrinėjimo laikotarpis, remiantis 95 straipsnio 6 dalimi, prasidėjo 2005 m. birželio 15 d., t. y. kitą dieną po pranešimo gavimo.

(17)	2005 m. rugpjūčio 10 d. raštu Komisija pranešė kitoms valstybėms narėms apie gautą Austrijos prašymą. Komisija apie prašymą taip pat paskelbė Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (8) siekdama informuoti kitas suinteresuotąsias šalis apie nacionalines priemones, kurias Austrija ketina išlaikyti.

III. VERTINIMAS

1. Leistinumo nagrinėjimas

(18)

(19)

2005 m. birželio 7 d. pateiktu Austrijos valdžios institucijų pranešimu siekiama gauti leidimą pratęsti šiuo metu taikomos nukrypti leidžiančios nuostatos, numatytos Sprendime 2002/366/EB, galiojimą po 2005 m. gruodžio 31 d. Šis sprendimas leidžia Austrijai toliau taikyti nacionalines nuostatas, kurios yra nesuderinamos su Reglamento (EB) Nr. 2003/2003 nuostatomis dėl EB žymeniu paženklintų trąšų sudėties.

(20)

(21)

Atsižvelgus į tai, kas paminėta pirmiau, aišku, kad Austrijos nacionalinės nuostatos, apie kurias ji pranešė, draudžia tiekti į rinką EB žymeniu pažymėtas mineralines fosforo trąšas, kuriose esančio kadmio kiekis viršija 75 mg/kg P2O5, taigi jos yra griežtesnės negu Reglamento (EB) Nr. 2003/2003 nuostatos.

(22)

Nacionalinės nuostatos, apie kurias pranešė Austrijos valdžios institucijos, buvo priimtos prieš Austrijai įstojant į Europos Sąjungą. Kaip nurodyta pirmiau, Stojimo aktu yra nustatytos pereinamojo laikotarpio nuostatos, leidžiančios Austrijai nacionalines nuostatas dėl kadmio kiekio trąšose toliau taikyti ketverius metus produktams, kuriems taikoma Direktyva 76/116/EEB. Direktyva 98/97/EB Austrijai buvo leista pirmiau minėtas nacionalines nuostatas toliau taikyti iki 2001 m. gruodžio 31 d. Sprendimu 2002/366/EB nukrypti leidžiančios nuostatos taikymas pratęstas iki 2005 m. gruodžio mėn.

(23)

Kaip reikalaujama 95 straipsnio 4 dalyje, aiškinamoje atsižvelgiant į Stojimo akto 2 ir 168 straipsnius, Austrija Komisijai pranešė apie tikrąją prieš įstojant į Europos Sąjungą priimtų nacionalinių nuostatų, kurias ji ketina išlaikyti, formuluotę, prie prašymo pridėjusi priežasčių, dėl kurių, jos nuomone, šių nuostatų išlaikymas yra pagrįstas, paaiškinimą.

(24)

Austrijos valdžios institucijų nurodytos priežastys jau buvo pateiktos anksčiau. Dėl šių priežasčių Komisija Sprendimu 2002/366/EB leido taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą iki 2005 m. gruodžio 31 d. Šis laikotarpis buvo suteiktas remiantis prielaida, kad iki 2005 m. pabaigos bus priimti suderinti teisės aktai. Nors darbas vyksta, teisės aktai iki metų pabaigos Bendrijos lygiu nebus priimti.

(25)	Todėl 2005 m. birželio 14 d. Austrijos pranešimas, kuriuo siekiama, kad būtų pritarta nacionalinių nuostatų, nukrypstančių nuo Reglamento (EB) Nr. 2003/2003, išlaikymui, remiantis 95 straipsnio 4 dalimi, aiškintina atsižvelgiant į Stojimo akto 2 ir 168 straipsnius, turi būti laikomas leistinu.

2. Prašymo pagrįstumo vertinimas

(26)	Vadovaudamasi Sutarties 95 straipsniu, Komisija turi užtikrinti, kad būtų laikomasi visų sąlygų, leidžiančių valstybei narei pasinaudoti šiame straipsnyje numatytos nukrypti leidžiančios nuostatos galimybėmis.

(27)	Visų pirma Komisija turi įvertinti, ar nuostatos, apie kurias pranešė valstybė narė, yra pagrįstos dėl Sutarties 30 straipsnyje minimų labai svarbių arba su aplinkos apsauga ar darbo aplinka susijusių priežasčių.

(28)

(29)

Austrija savo prašymą grindė būtinybe apsaugoti žmogaus sveikatą ir aplinką. Manoma, kad trąšose esantis kadmis kelia grėsmę aplinkai ir žmogaus sveikatai. Austrija savo prašymą grindžia 2000 m. spalio mėn. paskelbto Austrijoje atlikto tyrimo išvadomis (9), kuriose pateikiamas trąšų, kurių sudėtyje yra kadmio, keliamo pavojaus vertinimas.

2.1. Pagrindimas remiantis labai svarbiomis priežastimis

(30)

(31)

Svarbiausią informaciją apie Austrijoje atliktą kadmio kiekio trąšose rizikos vertinimą galima apibendrinti taip:

—	dėl vandens ataskaitoje teigiama, kad „tręšiant vidutinės 25 mg Cd/kg P2O5 koncentracijos trąšomis, PPNK (10) vertė viršijama dabar ir bus viršijama po 100 metų“,

—	dėl dirvožemio ataskaitoje teigiama, kad „tręšiant vidutinės 25 mg Cd/kg P2O5 arba 90 mg Cd/kg P2O5 koncentracijos trąšomis, PPNK vertė viršijama dabar ir bus viršijama po 100 metų“.

(32)	Aišku, kad šiose išvadose turima galvoje konkreti Austrijos dirvožemio būklė bei Austrijoje vyraujančios klimato sąlygos.

(33)

Darytina išvada, kad Austrijoje atliktas rizikos vertinimas rodo, jog šioje šalyje PKA (prognozuojama koncentracija aplinkoje) vertė dėl mineralinėse trąšose esančio kadmio viršija PPNK (prognozuojama padarinių nesukelianti koncentracija) vertę (11) vandenyje daugelyje tirtų regionų. Remiantis biologinio tinkamumo vertėmis, tą patį galima pasakyti apie 5 % dirvožemio 52-uose Austrijos žemdirbystės regionuose. Austrijos valdžios institucijų nuomone, tai reiškia, kad, remiantis Europos bendrijos rizikos vertinimo metodologija, minėtos medžiagos kelia nerimą ir reikia imtis tolesnių veiksmų.

(34)	Austrijos valdžios pateiktas rizikos vertinimas buvo atliktas vadovaujantis Bendrijos lygiu nustatytomis procedūromis ir metodologija, kurios yra laikomos užtikrinančiomis didelį gautos informacijos patikimumą.

(35)	Komisija jau išnagrinėjo rizikos vertinimo informaciją, atsižvelgdama į Sprendimą 2002/366/EB, kuriuo Austrijai buvo leista išlaikyti nacionalines nuostatas iki 2005 m. gruodžio 31 d.

(36)	Kitų mokslo ir techninių duomenų Austrija 2005 m. nepateikė. Kaupimosi procesas yra lėtas ir per tris metus labai nepasikeičia. Todėl galėtų būti manoma, kad padėtis yra panaši kaip 2002 m.

(37)

Austrijos pateiktų duomenų pagrįstumą patvirtina toliau pateikiamas mokslinis pagrindas, kuriuo buvo remtasi rengiant Komisijos pasiūlymą dėl kadmio kiekio trąšose:

—

(38)

Todėl, atsižvelgusi į Austrijos prašymą ir iš naujo išnagrinėjusi mokslo duomenis, Komisija mano, kad Austrijos valdžios institucijos įrodė, jog trąšos, kurių sudėtyje yra kadmio, kelia pavojų aplinkai ir žmogaus sveikatai, ir kad nacionalinės nuostatos, apie kurias pranešė Austrijos valdžios institucijos ir kuriomis siekiama, kad į Austrijos aplinką patektų kuo mažiau trąšų, kurių sudėtyje yra kadmio, yra pagrįstos.

2.2. Savavališkos diskriminacijos nebuvimas

(39)

(40)	Numatytos nacionalinės nuostatos yra bendrojo pobūdžio ir taikomos ir nacionalinėms, ir importuotoms EB žymeniu pažymėtoms fosforo trąšoms. Todėl nėra įrodymų, kad jos gali būti taikomos kaip savavališkos Bendrijos ūkio subjektų diskriminacijos priemonė.

2.3. Užslėpto prekybos ribojimo nebuvimas

(41)

(42)	Kaip jau nustatyta, rūpesčių kelia aplinkos ir žmogaus sveikatos apsauga tręšiant dirvožemį trąšomis, kurių sudėtyje yra kadmio. Todėl atrodo, kad išlaikant nacionalines nuostatas siekiama apsaugoti aplinką ir žmogaus sveikatą, o ne sukurti užslėptas kliūtis prekybai.

2.4. Kliūčių vidaus rinkai veikti nebuvimas

(43)

(44)

Atsižvelgiant į pavojų aplinkai ir žmogaus sveikatai dėl Austrijos dirvožemio tręšimo trąšomis, kurių sudėtyje yra kadmio, ir į tai, kad:

—	kaip nurodyta pirmiau, Stojimo aktu ir Direktyva 98/97/EB Austrijai leista toliau taikyti nacionalines nuostatas dėl kadmio kiekio trąšose, kol bus baigta persvarstyti Direktyva 76/116/EEB dėl kadmio kiekio trąšose, ir

—	Sprendimu 2002/366/EB Austrijai leista išlaikyti nacionalines nuostatas iki 2005 m. gruodžio 31 d., remiantis Austrijos valdžios institucijų pateiktu rizikos vertinimu, ir

—

Komisijoje tebevykstantis darbas, siekiant suderinti Bendrijos kadmio kiekio trąšose ribines vertes, nesuteikia pagrindo manyti, kad mažiau ribojanti priemonė užtikrintų pakankamą sveikatos ir aplinkos apsaugą Austrijoje. Rizikos vertinimas rodo, kad dėl ypatingų Austrijos dirvožemio ir klimato sąlygų reikalinga nacionalinė aplinkos apsaugos nuostata, nes į kai kurias sritis patekęs kadmis joms pakenkia labiau visų pirma dėl to, kad jose dirvožemis yra rūgštus. Dirvožemio rūgštumas didina kadmio tirpumą, todėl jį lengviau gali pasisavinti žemės ūkio augalai.

Komisija mano, kad šiame nagrinėjimo etape nėra duomenų, įrodančių, jog nacionalinės nuostatos yra siekiamiems tikslams neproporcinga kliūtis vidaus rinkai veikti.

2.5. Laiko apribojimas

(45)

IV. IŠVADA

(46)	Atsižvelgiant į tai, kas buvo išdėstyta pirmiau, galima daryti išvadą, kad 2005 m. birželio 14 d. Austrijos Respublikos prašymas dėl nacionalinių nuostatų, kurios yra labiau ribojančios negu Direktyvos 76/116/EEB nuostatos dėl kadmio kiekio trąšose, išlaikymo yra leistinas.

(47)

Be to, Komisija mano, kad nacionalinės nuostatos:

—	atitinka žmogaus sveikatos ir aplinkos apsaugos poreikius,

—	yra proporcingos siekiamiems tikslams,

—	nėra savavališkos diskriminacijos priemonė, ir

—	nėra užslėptas prekybos tarp valstybių narių ribojimas.

Todėl Komisija mano, kad joms galima pritarti,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 2003/2003, Austrijos nuostatoms, kuriomis draudžiama į Austrijos rinką tiekti mineralines fosforo trąšas (kurių sudėtyje yra 5 % arba daugiau P2O5), kuriose esančio kadmio kiekis viršija 75 mg/kg P2O5, pritariama.

Nukrypti leidžianti nuostata taikoma tol, kol Bendrijos lygiu bus pradėtos taikyti suderintos priemonės dėl kadmio kiekio trąšose.

2 straipsnis

Šis sprendimas yra skirtas Austrijos Respublikai.

Priimta Briuselyje, 2006 m. sausio 3 d.

Komisijos vardu

Günter VERHEUGEN

Pirmininko pavaduotojas

(1) OL L 24, 1976 1 30, p. 21. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2003 m. Stojimo aktu.

(2) OL L 132, 2002 5 17, p. 65.

(3) OL L 304, 2003 11 21, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 2076/2004 (OL L 359, 2004 12 4, p. 25).

(4) OL C 241, 1994 8 29, p. 35 ir 305.

(5) OL L 18, 1999 1 23, p. 60.

(6) Austrijos Respublikos federalinės valstybės žinios, Nr. 100/2004, II serija, 2004 m. vasario 27 d.

(7) Austrijos Respublikos federalinės valstybės žinios, Nr. 1007/1994, 1994 m. gruodžio 21 d. serijinis leidimas 309, p. 7235.

(8) OL C 197, 2005 8 12, p. 2.

(9) Austrijos federalinė aplinkos agentūra, „Kadmio keliamos rizikos Austrijoje vertinimas, remiantis ERM rekomendacijomis“, 2000 m. spalio 10 d. (ERM – Environmental Resources Management – tai rizikos vertinimo metodologiją parengęs konsultantas).

(10) PPNK – prognozuojama padarinių nesukelianti koncentracija.

(11) Tai rodo, kad bus neigiamų padarinių.

(12) Toksiškumo, ekologinio toksiškumo ir aplinkos mokslinis komitetas.

(13) Sveikatos ir aplinkos pavojų mokslinis komitetas.

(14) OL L 84, 1993 4 5, p. 1. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1882/2003 (OL L 284, 2003 10 31, p. 1).

		ISSN 1725-5120
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		L 129

Leidimas lietuvių kalba	Teisės aktai	49 tomas 2006m. gegužės 17d.

Turinys		I Aktai, kuriuos skelbti privaloma	Puslapis
		2006 m. gegužės 16 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 733/2006, nustatantis kai kurių vaisių ir daržovių standartines importo vertes, kad būtų galima nustatyti įvežimo kainą	1
	*	2006 m. gegužės 16 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 734/2006, nustatantis išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1255/1999 įgyvendinimo taisykles, susijusias su Bendrijos pagalbos suteikimu privačiam tam tikrų sūrių rūšių saugojimui 2006–2007 saugojimo metais	3
	*	2006 m. gegužės 16 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 735/2006, iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 2659/94 dėl išsamių privataus saugojimo pagalbos skyrimo už Grana padano, Parmigiano-Reggiano ir Provolone sūrius taisyklių	9
	*	2006 m. gegužės 16 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 736/2006, dėl Europos aviacijos saugos agentūros darbo metodų vykdant standartizacijos patikrinimus ( 1 )	10
		2006 m. gegužės 16 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 737/2006, iš dalies keičiantis importo muitus grūdų sektoriuje taikomus nuo 2006 m. gegužės 17 d.	16

	II Aktai, kurių skelbti neprivaloma
	Komisija
*	2006 m. sausio 3 d. Komisijos sprendimas, dėl nacionalinių nuostatų dėl didžiausio leistino kadmio kiekio trąšose, apie kurias Švedijos Karalystė pranešė remdamasi EB sutarties 95 straipsnio 4 dalimi (pranešta dokumentu Nr. C(2005) 5532) ( 1 )	19
*	2006 m. sausio 3 d. Komisijos sprendimas, dėl nacionalinių nuostatų dėl didžiausio leistino kadmio kiekio trąšose, apie kurias Suomijos Respublika pranešė remdamasi EB sutarties 95 straipsnio 4 dalimi (pranešta dokumentu Nr. C(2005) 5542) ( 1 )	25
*	Komisijos sprendimas 2006 m. sausio 3 d. dėl nacionalinių nuostatų dėl didžiausio leistino kadmio kiekio trąšose, apie kurias Austrijos Respublika pranešė remdamasi EB sutarties 95 straipsnio 4 dalimi (pranešta dokumentu Nr. C(2005) 5549) ( 1 )	31


	(1) Tekstas svarbus EEE