6.5.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 121/1

(1)

Reglamento (EB) Nr. 1346/2000 prieduose išvardyti valstybių narių nacionalinės teisės aktuose nurodytų bylų ir likvidatorių, kuriems taikomas tas reglamentas, pavadinimai. To reglamento A priede išvardytos to reglamento 2 straipsnio a punkte nurodytos bankroto bylos. To reglamento B priede išvardytos 2 straipsnio c punkte nurodytos likvidavimo bylos, o to reglamento C priede išvardyti to reglamento 2 straipsnio b punkte nurodyti likvidatoriai.

(2)

Reglamento (EB) Nr. 1346/2000 A, B ir C priedai buvo iš dalies pakeisti 2003 m. Stojimo aktu, į juos įtraukiant naujųjų valstybių narių bankroto bylas, likvidavimo bylas ir likvidatorius, ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 603/2005 (3) siekiant pakeisti pirmiau minėtų priedų nuostatas, susijusias su keliomis valstybėmis narėmis.

(3)

2005 m. lapkričio 29 d. Prancūzija pranešė Komisijai Reglamento (EB) Nr. 1346/2000 45 straipsnyje nustatyta tvarka apie to Reglamento A ir C prieduose pateiktų sąrašų pakeitimus.

(4)

2006 m. kovo 6 d. Slovakijos Respublika pranešė Komisijai Reglamento (EB) Nr. 1346/2000 45 straipsnyje nustatyta tvarka apie to Reglamento A, B ir C prieduose pateiktų sąrašų pakeitimus.

(5)

Europos Sąjungos ir Europos bendrijos steigimo sutarties priede pateikto Protokolo dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos 3 straipsnyje nustatyta tvarka Jungtinė Karalystė ir Airija pranešė apie savo ketinimą dalyvauti priimant ir taikant šį reglamentą.

(6)

Europos Sąjungos ir Europos bendrijos steigimo sutarties priede pateikto Protokolo dėl Danijos pozicijos 1 ir 2 straipsniuose nustatyta tvarka Danija nedalyvauja priimant šį reglamentą, dėl to neprivalo jo laikytis, ir šis reglamentas jai netaikomas.

(7)

Reglamentas (EB) Nr. 1346/2000 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

1)

A priedas pakeičiamas taip, kaip nurodyta šio reglamento I priede;

2)

B priedas pakeičiamas taip, kaip nurodyta šio reglamento II priede;

3)

C priedas pakeičiamas taip, kaip nurodyta šio reglamento III priede.

6.5.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 121/14

(1)

Taryba Reglamentu (EB) Nr. 397/2004 (2) (toliau – galutinis reglamentas) nustatė galutinį 13,1 % antidempingo muitą Pakistano kilmės patalynės, kuri išausta tik iš medvilnės ar įmaišius dirbtinio pluošto ar lino (tačiau linas nėra dominuojantis pluoštas), balintos, dažytos ar margintos, importui.

(2)

Ši priemonė buvo įvesta remiantis turimais faktais, kadangi dėl toliau aprašytų priežasčių buvo neįmanoma patikrinti vietoje labai neįtikimų duomenų, kuriuos atsakymuose į klausimynus pateikė šešios atrinktos bendrovės. Atlikdama antrosios bendrovės patikrinimą Komisija gavo patikrinimus atliekantiems pareigūnams asmeniškai adresuotą laišką, kuriame grasinama jų gyvybei. Atsižvelgdama į savitą, asmeninį šio laiško pobūdį, Komisija nusprendė, kad nėra reikiamų sąlygų patikrinimams atlikti ir kad šios aplinkybės labai apsunkino tyrimą. Taigi patikrinimai turėjo būti nutraukti.

(3)

Per laikotarpį po antidempingo priemonių įvedimo Komisija gavo pakankamai informacijos, rodančios, kad saugumo aplinkybės pasikeitė, t. y., kad trukdymas atlikti patikrinimus buvo pašalintas. Susiklosčius šioms aplinkybėms Komisija nusprendė inicijuoti tarpinę peržiūrą, kurios taikymo sritis apribojama dempingo aspektais, siekdama peržiūrėti išvadas, remiantis duomenimis, kurie buvo visapusiškai patikrinti ir geriau atspindi Pakistano eksportuotojų padėtį.

(4)

2004 m. rugpjūčio 3 d. Komisija, pasitarusi su Patariamuoju komitetu, paskelbė (3) apie galutiniu reglamentu nustatytų antidempingo priemonių ex-officio dalinės tarpinės peržiūros, kurios taikymo sritis apribojama dempingu, inicijavimą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalį.

(5)

Komisija apie tyrimo inicijavimą oficialiai pranešė suinteresuotiems eksportuojantiems gamintojams ir importuotojams bei žinomoms jų asociacijoms, Pakistano valdžios institucijoms ir Bendrijos gamintojų asociacijoms. Suinteresuotoms šalims buvo suteikta galimybė per laikotarpį, nurodytą pranešime apie inicijavimą, pareikšti savo nuomonę raštu ir prašyti jas išklausyti.

(6)

Savo nuomonę raštu pareiškė keletas eksportuojančių gamintojų ir Pakistano naktinių drabužių eksportuotojų asociacija, kuri yra viena iš keleto patalynės gamintojų asociacijų Pakistane, bei Bendrijos gamintojų asociacija (EUROCOTON), kuri pateikė skundą pirminiame tyrime. Buvo išklausytos visos šalys, kurios to prašė ir apie tai pranešė per nustatytą laikotarpį, bei įrodė, jog esama priežasčių, dėl kurių jos turėtų būti išklausytos.

(7)

Atsižvelgiant į tai, kad šiame tyrime dalyvauja didelis skaičius eksportuojančių gamintojų ir importuotojų, pranešime apie inicijavimą buvo numatyta organizuoti atranką pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį.

(8)

Siekiant suteikti Komisijai galimybę nuspręsti, ar atranka yra būtina, o jei būtina, atrinkti pavyzdžius, eksportuojančių gamintojų, importuotojų ir jų vardu veikiančių atstovų buvo prašoma per 15 dienų nuo pranešimo apie inicijavimą paskelbimo pranešti apie save Komisijai ir, kaip nurodyta pranešime apie inicijavimą, pateikti pagrindinę informaciją apie veiklą, susijusią su aptariamu produktu. Dėl eksportuotojų atrankos Komisija taip pat konsultavosi su Pakistano valdžios institucijomis ir apie save pranešusia gamintojų ir eksportuotojų asociacija.

(9)

Išnagrinėjus pateiktą informaciją, buvo nuspręsta, kad reikia organizuoti tik eksportuotojų atranką. Per nustatytą laikotarpį į atrankos klausimyną iš viso atsakė ir pateikė prašomą informaciją 110 bendrovių. Tačiau 11 iš jų negamino ir neeksportavo aptariamo produkto, todėl tyrime negalėjo būti laikomos suinteresuotomis šalimis. Be to, viena bendrovė bendradarbiavo tik iš dalies, kadangi nepateikė jokios informacijos apie gamybos apimtį. Iš viso bendradarbiaujančiomis buvo laikomos 98 bendrovės.

(10)

Atranka buvo atlikta pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 1 dalį, tiriant didžiausią tipišką eksporto iš Pakistano į Bendriją kiekį, kurį galima pagrįstai ištirti per turimą laiką.

(11)

Komisija pranešė Pakistano valdžios institucijoms ir gamintojų bei eksportuotojų asociacijoms apie ketinimą atrinkti aštuonias bendroves, sudarančias 31 % Pakistano eksporto į Bendriją. Tačiau Pakistano valdžios institucijos ir viena eksportuotojų asociacija prieštaravo šiam pasiūlymui ir prašė apriboti atranką iki šešių bendrovių, t. y., atlikti tokią pačią atranką kaip ir ankstesniame tyrime.

(12)

Pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 1 dalį po šių konsultacijų Komisija galiausiai nusprendė, kad norint pasiekti aukščiausią įmanomą atrankos reprezentatyvumą, tikslinga atrinkti aštuonias bendroves, kadangi i) tai leidžia ištirti didesnę eksporto apimtį, įskaitant bendroves, kurios parduoda ir vidaus rinkoje; ir ii) turimo laiko pakanka ištirti šias aštuonias bendroves.

(13)

Prašymus individualiam dempingo skirtumui nustatyti pateikė 22 neatrinktos bendrovės. Tačiau atsižvelgiant į labai dideles prašymų ir informacijos, kurią reikia ištirti, apimtis (dėl, inter alia, didelio skaičiaus aptariamo produkto rūšių), buvo manoma, kad tokie individualūs nagrinėjimai pernelyg apsunkintų tyrimą, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 17 straipsnio 3 dalyje, ir trukdytų užbaigti jį laiku. Todėl į prašymus nustatyti individualų dempingo skirtumą nebuvo atsižvelgiama.

(14)

Komisija atrinktoms bendrovėms išsiuntė klausimynus. Atsakymai į klausimyną buvo gauti iš visų aštuonių atrinktų eksportuojančių gamintojų. Komisija rinko ir tikrino informaciją, kuri jos manymu buvo reikalinga tyrimui atlikti. Tačiau dėl ypatingų saugumo suvaržymų buvo nuspręsta neatlikti patikrinimų bendrovių patalpose. Vietoj to, pateikti duomenys buvo tikrinami trečiojoje šalyje, šiuo konkrečiu atveju, Jungtiniuose Arabų Emyratuose (JAE), naudojant komunikacijų su nagrinėjamų bendrovių būstinėmis sistemas. Tai leido iškart gauti bet kurį prašomą dokumentą. Buvo patikrinti šių bendrovių pateikti duomenys:

(15)

Bendrijos pramonės atstovai pastebėjo, kad tyrimas turėjo būti nutrauktas, kadangi saugumo padėtis Pakistane nepakito. Todėl patikrinimas JAE neturėjo vykti. Šiuo atžvilgiu reikėtų pažymėti, kad per šiuos patikrinimus pateiktos informacijos pakako dempingo lygiui nustatyti. Tačiau į Bendrijos pramonės atstovų pateiktas pastabas buvo atsižvelgta įvertinant ilgalaikį pasikeitusių aplinkybių pobūdį, kaip nurodyta 64 konstatuojamoje dalyje.

(16)

Tyrimo laikotarpis (toliau – TL) apėmė laikotarpį nuo 2003 m. balandžio 1 d. iki 2004 m. kovo 31 d.

(17)

Peržiūroje aptariamas produktas yra toks pat kaip ir pirminiame tyrime, t. y., patalynė, kurios kilmės šalis yra Pakistanas, kuri išausta tik iš medvilnės ar įmaišius dirbtinio pluošto ar lino (tačiau linas nėra dominuojantis pluoštas), balinta, dažyta ar marginta, šiuo metu klasifikuojama KN kodų pozicijose ex 6302 21 00 (TARIC kodai 6302210081, 6302210089), ex 6302 22 90 (TARIC kodas 6302229019), 6302 31 00 (TARIC kodas 6302310090) ir ex 6302 32 90 (TARIC kodas 6302329019) (toliau – aptariamas produktas). Patalynė apima paklodes (užtempiamas ar lygias), antklodžių užvalkalus ir pagalvių užvalkalus, supakuotus parduoti atskirai arba komplektais.

(18)

Audinys iš medvilnės pluošto, naudojamas patalynei gaminti, žymimas dviem skaitmenų poromis. Pirmoji nurodo atitinkamai apmatams ir ataudams panaudotų išilginių siūlų skaičių (ar masę). Antroji nurodo skersinių siūlų skaičių centimetre ar colyje atitinkamai apmatuose ir atauduose.

(19)

Audiniai yra balinami, dažomi ar marginami. Tuomet jie sukarpomi ir susiuvami į įvairaus dydžio lygias ir užtempiamas paklodes, antklodžių ir pagalvių užvalkalus. Galutinis produktas supakuojamas parduoti atskirai arba komplektais.

(20)

Nepaisant galimų skirtingų produktų rūšių dėl skirtingo audimo, apipavidalinimo, pateikimo ir dydžio, pakuotės ir kt., šiame peržiūros tyrime visos jos sudaro vieną produktą, kadangi turi tokias pačias fizines savybes ir iš esmės naudojamos tam pačiam tikslui.

(21)

Keletas bendradarbiaujančių eksportuotojų užginčijo šią sąvokos apibrėžtį, tačiau nepateikė jokios savo argumentus pagrindžiančios informacijos, todėl tvirtinimai buvo atmesti.

(22)

Kaip ir pirminiame tyrime, buvo nustatyta, kad aptariamas produktas ir Pakistano vidaus rinkoje gaminama ir parduodama patalynė turi tokias pačias pagrindines fizines, technines savybes ir paskirtį. Todėl šie produktai yra laikomi panašiais, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

(23)

Keli bendradarbiaujantys eksportuotojai tvirtino, kad aptariamas produktas ir Pakistano vidaus rinkoje parduodama patalynė yra skirtingi produktai, kadangi jie neturi tokių pačių pagrindinių fizinių, techninių savybių ir paskirties. Tačiau nebuvo pateikta įrodymų, patvirtinančių šiuos argumentus, todėl jie buvo atmesti.

(24)

Normalioji vertė buvo apskaičiuota pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnį. Todėl pirmiausia buvo nustatyta, ar kiekvieno atrinkto eksportuojančio gamintojo bendras panašaus produkto pardavimas vidaus rinkoje buvo tipiškas palyginti su jo bendru į Bendriją eksportuoto aptariamo produkto pardavimu. Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalies pirmą sakinį buvo nustatyta, kad vienos atrinktos bendrovės panašaus produkto pardavimas vidaus rinkoje buvo tipiškas, nes šios bendrovės pardavimo vidaus rinkoje apimtis viršijo 5 % jos bendros į Bendriją eksportuotų produktų pardavimo apimties.

(25)

Be minėto eksportuotojo, kurio pardavimas vidaus rinkoje buvo tipiškas ir viršijo 5 % jo į Bendriją eksportuotų produktų pardavimo apimties, dar trys atrinkti eksportuotojai pardavė dalį aptariamo produkto vidaus rinkoje, tačiau tai sudarė atitinkamai tik 2,2 %, 0,5 % ir 0,2 % į Bendriją eksportuoto aptariamo produkto pardavimo apimties. Tinkamai ištyrus vidaus rinkos savybes ir nagrinėjamų bendrovių pardavimo struktūrą, galiausiai buvo padaryta išvada, kad šis pardavimas buvo labai nedidelės apimties ir negalėjo būti laikomas tipišku pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalį.

(26)

Eksportuojantis gamintojas, kurio pardavimas vidaus rinkoje iš esmės buvo tipiškas, buvo toliau tiriamas, siekiant nustatyti, ar vidaus rinkoje parduotos patalynės rūšys buvo identiškos, ar tiesiogiai palyginamos su rūšimis, parduodamomis eksportui į Bendriją. Tam tikros produkto rūšies pardavimas vidaus rinkoje buvo laikomas pakankamai tipišku, jei tos produkto rūšies pardavimo vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams per TL apimtis sudarė ne mažiau kaip 5 % bendros identiškos ir tiesiogiai palyginamos produkto rūšies, parduodamos eksportui į Bendriją, apimties.

(27)

Toliau buvo ištirta, ar bendrovės pardavimas vidaus rinkoje gali būti laikomas atliktu įprastomis prekybos sąlygomis. Toms produkto rūšims, kurių tos rūšies kainos svertinis vidurkis buvo lygus gamybos sąnaudoms arba jas viršijo, normalioji vertė buvo nustatyta remiantis faktiškai sumokėtos kainos svertiniu vidurkiu visam tos rūšies pardavimui vidaus rinkoje, nesvarbu, ar šis pardavimas buvo pelningas, ar ne. Toms produkto rūšims, kurių tos rūšies kainos svertinis vidurkis buvo mažesnis už gamybos sąnaudas, buvo laikoma, kad normalioji vertė turi būti nustatyta remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 dalimi.

(28)

Bendrovė užginčijo teiginį, kad jos pardavimas buvo atliekamas įprastomis prekybos sąlygomis, tvirtindama, kad vidaus rinkoje parduodami likučiai nėra palyginami su eksportui parduodamais produktais. Per tyrimą buvo nustatyta, kad likučiai buvo pertekliniai eksportui pagamintos patalynės kiekiai, ir todėl vidaus rinkoje ir eksportui parduodami produktai yra palyginami. Todėl laikoma, kad bendrovės pardavimas vidaus rinkoje yra tipiškas ir atliktas įprastomis prekybos sąlygomis.

(29)

Normalioji vertė buvo apskaičiuota prie eksportuotų rūšių gamybos sąnaudų pridėjus pagrįstas produkto pardavimo, bendrąsias ir administracines (toliau – PBA) sąnaudas bei pagrįstą pelną, remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalimi.

(30)

Šiuo atžvilgiu bendrovė tvirtino, kad PBA sąnaudos ir pelnas turėtų būti nustatyti remiantis visais sandoriais, nes dėl didelės produkto įvairovės (bendrovė pateikė informaciją apie daugiau kaip 500 skirtingų produkto rūšių) neįmanoma patikimai nustatyti, ar tam tikras sandoris yra pelningas, ar ne. Iš tiesų, aptariamą produktą sudaro daugybė įvairių rūšių, kurios skiriasi savo dydžiu, modeliais, spalvomis, audiniais ir kt. Nustatant įvairių produkto rūšių gamybos sąnaudas bendrovės taikyti bendri sąnaudų paskirstymo būdai nebuvo pakankamai tikslūs ir padėtis tapo dar painesnė, palyginti su įprastiniais sunkumais, su kuriais susiduriama sudėtingų produktų atveju. Todėl buvo laikoma, kad normaliajai vertei apskaičiuoti naudojamos PBA sąnaudos ir pelnas turi būti nustatyti remiantis visais visų aptariamo produkto pardavimo vidaus rinkoje apimčių sandoriais.

(31)

Bendrijos pramonės atstovai nuginčijo šios bendrovės atžvilgiu taikomą požiūrį, tvirtindami, kad siekiant nustatyti bendrovės įprastomis prekybos sąlygomis gauto pelno procentinį dydį turėjo būti naudojami tik pelningi sandoriai. Šis tvirtinimas buvo atmestas, kadangi dėl 30 konstatuojamojoje dalyje išdėstytų priežasčių neįmanoma patikimai nustatyti, ar tam tikras sandoris yra pelningas, ar ne. Be to, buvo nustatyta, kad apskritai sandoriai buvo atlikti įprastomis prekybos sąlygomis.

(32)

Kitiems septyniems atrinktiems eksportuojantiems gamintojams normaliosios vertės turėjo būti nustatytos remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 dalimi, nes nė vieno jų pardavimas vidaus rinkoje nebuvo tipiškas. Todėl visiems šiems eksportuotojams normalioji vertė buvo nustatyta prie kiekvienos į Bendriją eksportuotos rūšies gamybos sąnaudų, prireikus jas pakoregavus, kaip toliau paaiškinta 36 konstatuojamojoje dalyje, pridėjus pagrįstas PBA sąnaudas ir pagrįstą pelną. PBA sąnaudų ir pelno nebuvo įmanoma nustatyti remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalies a punktu, kadangi tik vienos bendrovės pardavimas vidaus rinkoje buvo tipiškas. Be to, jų nebuvo įmanoma nustatyti remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalies b punktu, nes tiriamų eksportuotojų įprastomis prekybos sąlygomis atlikti tos pačios produktų kategorijos pardavimai nebuvo tipiški.

(33)

PBA sąnaudos ir pelnas buvo atitinkamai nustatyti pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalies c punktą, remiantis vienintelės bendrovės, kurios pardavimas vidaus rinkoje buvo tipiškas, ir dviejų bendrovių, kurių pardavimas vidaus rinkoje sudarė atitinkamai 2,2 % ir 0,2 %, patirtų PBA sąnaudų ir gauto pelno svertiniu vidurkiu. Iš tiesų, buvo laikoma, kad nors šių dviejų pastarųjų bendrovių pardavimas vidaus rinkoje nebuvo tipiškas tam, kad būtų galima naudoti vidaus rinkos kainas jų normaliajai vertei apskaičiuoti, jis buvo pakankamas užtikrinti, kad susijusios PBA sąnaudos ir pelnas galėtų būti laikomi patikimais pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalies c punktui taikyti. Į trečiosios bendrovės, kurios pardavimas vidaus rinkoje buvo netipiškas, kaip nurodyta 25 konstatuojamojoje dalyje, PBA sąnaudas ir pelną nebuvo atsižvelgiama, nes ši bendrovė pranešė apie didelį to pardavimo nuostolį.

(34)

Viena bendrovė teigė, kad nustatydama šios bendrovės PBA sąnaudas Komisija turėtų taikyti pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalies b punktą. Bendrovė tvirtino, kad turėtų būti naudojamos visų bendrovės vidaus rinkoje parduotų produktų PBA sąnaudos, kadangi tie produktai yra panašūs į aptariamą produktą, nes priklauso tai pačiai produktų kategorijai. Šis tvirtinimas buvo atmestas, kadangi buvo nustatyta, kad produktai, kurie, kaip buvo teigiama, priklauso tai pačiai produktų kategorijai kaip ir patalynė, iš tiesų buvo daugiausia žalias audinys, t. y., tarpinis produktas, parduodamas pramoniniams vartotojams, o ne plataus vartojimo produktas, kaip patalynė.

(35)

Bendrovė toliau įrodinėjo, kad net taikant pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalies c punktą, turėtų būti naudojamos bent pačios bendrovės PBA sąnaudos ir pelnas. Ji pridūrė, kad normaliajai vertei nustatyti naudojamos PBA sąnaudos ir pelnas iš esmės imami iš kitokią struktūrą turinčios bendrovės, kurią tikriausiai būtų galima palyginti su universaline parduotuve. Tačiau reikia pažymėti, kad bendrovė pareiškėja parduoda produktus, kurie net nepriklauso tai pačiai produktų kategorijai, ir jų kiekis taip pat yra gana nedidelis. Todėl nėra pagrindo naudoti PBA sąnaudas ir pelną, nustatytus remiantis tokiais netinkamais duomenimis.

(36)

Keletas atrinktų bendrovių į PBA sąnaudas įtraukė įvairius straipsnius, kurie turėjo būti pranešami kaip gamybos sąnaudos. Todėl šie straipsniai buvo įrašyti į gamybos sąnaudas. Be to, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalį, sąnaudos paprastai skaičiuojamos remiantis tiriamosios šalies tvarkomais įrašais, jeigu tokie įrašai atitinka bendrai priimtus apskaitos principus tiriamoje valstybėje, su sąlyga, kad tie įrašai atspindi pagrįstas aptariamų produktų gamybos ir pardavimo sąnaudas. Taip pat atsižvelgiama į pateiktus įrodymus dėl tinkamo sąnaudų paskirstymo, jeigu matyti, kad taip paskirstytos lėšos buvo panaudotos. Penkių atrinktų bendrovių atsakymuose į klausimyną pateiktas sąnaudų paskirstymas buvo atliktas ad hoc tyrimo tikslams ir negalėjo būti laikomas pagrįstu, kadangi jis neatitiko bendrovių sąskaitų audito. Todėl buvo atlikti koregavimai, siekiant gamybos sąnaudas nustatyti nuosekliau minėtų bendrovių sąskaitų audito atžvilgiu.

(37)

Buvo nustatyti įvairūs šių penkių bendrovių į gamybos sąnaudas įtraukti sąnaudų straipsniai. Nustatyta, kiek procentų visos bendrovės apyvartos sudaro aptariamas produktas. Atsižvelgiant į turimą informaciją, kurią buvo galima patikrinti, siekiant nustatyti aptariamo produkto gamybos sąnaudas, šie procentai buvo pritaikyti kiekvieno sąnaudų straipsnio arba visų sąnaudų, nurodytų sąskaitų audite, vertei.

(38)

Vienai bendrovei buvo atliktas 37 konstatuojamojoje dalyje minimas koregavimas, atsižvelgiant į tai, kad labai skyrėsi patalynės ir kitų pagrindinių bendrovės parduodamų produktų, t. y. siūlų, sąnaudų struktūra. Tai, kad ši bendrovė atsakymuose į klausimyną pranešė patikrinamus duomenis, kurie leido aiškiau priskirti sąnaudas šioms dviems produktų kategorijoms, leido patobulinti apyvarta paremtą paskirstymą, tokiu būdu tinkamiau priskiriant gamybos sąnaudas.

(39)

Bendrijos pramonė nuginčijo šios bendrovės atžvilgiu taikomą požiūrį, tvirtindama, kad bendrovė neturi faktiškai panaudotų paskirstytų sąnaudų sistemos. Tačiau šis tvirtinimas buvo atmestas, kadangi 38 konstatuojamojoje dalyje minimas sąnaudų priskyrimas buvo paremtas ne bendrovės pateiktu sąnaudų paskirstymu, o patikrinta bendrovės reguliariai rengiama apskaitos informacija.

(40)

Vienai bendrovei buvo atliktas tolesnis koregavimas. Ši bendrovė vykdo gamybą dviejose skirtingose teritorijose, tačiau patalynė buvo pagaminta tik vienoje teritorijoje. Todėl buvo manoma, kad tinkamiausias požiūris yra remtis duomenimis, susijusiais su teritorija, kurioje buvo pagaminta patalynė.

(41)

Kelios kitos bendrovės prašė taikyti papildomus koregavimus Bendrijos institucijų atliktam sąnaudų paskirstymui. Tačiau pagal apyvarta paremtą sąnaudų paskirstymo metodą negalima taikyti skirtingos metodikos tik keliems sąnaudų straipsniams, nebent galima parodyti, kad tokia skirtinga metodika gali būti išimtinai taikoma tiems keliems sąnaudų straipsniams. Kadangi to nebuvo galima padaryti ir, kaip nurodyta 32 konstatuojamoje dalyje, šių bendrovių pateikta informacija ir įrodymai, susiję su gamybos sąnaudomis, nebuvo laikomi patikimais, pirmiau minėti tvirtinimai buvo atmesti.

(42)

Kitos bendrovės gamybos sąnaudos buvo apskaičiuotos iš apyvartos atėmus pelną ir PBA išlaidas, nustatytas per patikrinimą.

(43)

Dviejų likusių bendrovių gamybos sąnaudos buvo laikomos iš esmės patikimomis, tačiau reikėjo atlikti tam tikrus koregavimus, remiantis per patikrinimą surinkta informacija.

(44)

Kai kurie atrinkti eksportuojantys gamintojai tvirtino, kad kai kurias PBA sąnaudas jie jau buvo įtraukę į žaliavos (daugiausia žalio audinio) kainą, nurodytą gamybos sąnaudose. Kadangi bendrovės nebuvo visiškai integruotos, nes kai kurias perdirbimo paslaugas samdė iš šalies, jos tvirtino, kad šios PBA išlaidos turėtų būti išskaičiuotos iš gamybos sąnaudų, siekiant išvengti dvigubo PBA išlaidų skaičiavimo. Tačiau reikėtų pažymėti, kad normalioji vertė turėjo būti apskaičiuota naudojant vienintelės bendrovės, kurios pardavimas vidaus rinkoje buvo tipiškas, ir dviejų bendrovių, kurių pardavimas vidaus rinkoje sudarė atitinkamai 2,2 % ir 0,2 %, PBA sąnaudas ir pelną, ir kad šie trys eksportuotojai didžiąją dalį žaliavinio audinio pirko patys. Taip pat pažymėtina, kad kiekvienąkart perkant žaliavą į sumokėtą kainą įskaičiuojamos kai kurios PBA sąnaudos, tačiau tai tiekėjo sąnaudos, o ne nagrinėjamo eksportuotojo PBA sąnaudos. Todėl šis reikalavimas buvo atmestas.

(45)

Septyni atrinkti eksportuojantys gamintojai visą savo eksportą į Bendriją pardavė tiesiogiai nepriklausomiems pirkėjams. Todėl pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį jų eksporto kainos buvo nustatytos remiantis šių nepriklausomų pirkėjų Bendrijoje faktiškai sumokėtomis arba mokėtinomis kainomis.

(46)

Aštuntasis atrinktas eksportuojantis gamintojas Bendrijoje turėjo susijusį importuotoją. Šio importo kainos buvo apskaičiuotos remiantis kainomis, už kurias importuoti produktai buvo pirmą kartą perparduoti nepriklausomam pirkėjui, kaip numatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalyje.

(47)

Tačiau kelių bendrovių prašymu pasenusių atsargų ir prekių, pristatytų oro transportu (CIF arba CFR pagrindu), eksporto pardavimas nebuvo įtraukiamas į dempingo skaičiavimus, nes šis pardavimas nebuvo atliekamas įprastomis prekybos sąlygomis. Toks pardavimas sudarė labai nedidelę dalį (mažiau negu 2 %) viso eksporto pardavimo, apie kurį pranešta.

(48)

Šį požiūrį dėl prekių, pristatytų oro transportu, ir pasenusių atsargų užginčijo Bendrijos pramonė, teigdama, kad pagal prekių vežimo priemonę negalima nustatyti, ar pardavimas buvo atliekamas įprastomis prekybos sąlygomis ar ne, ir kad į šį pardavimą turėtų būti atsižvelgta, jeigu jis nagrinėjamame sektoriuje pasitaiko palyginti dažnai. Šis tvirtinimas buvo atmestas, nes, nepaisant to, kad daugumos bendrovių prekės buvo pristatomos oro transportu ir buvo parduodamos pasenusios atsargos, toks pardavimas šiame sektoriuje nėra labai dažnas, kadangi oro transportu pristatomos prekės ir pasenusių atsargų apimtys yra labai nedidelės, kaip aprašyta 47 konstatuojamojoje dalyje.

(49)

Siekiant užtikrinti teisingą normaliųjų verčių ir eksporto kainų palyginimą, vadovaujantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalimi, atlikus koregavimą, buvo tinkamai atsižvelgta į skirtumus, turinčius įtakos kainai ir kainų palyginamumui. Buvo atlikti pagrįsti, tikslūs ir patikrintais įrodymais pagrįsti koregavimai dėl importo mokesčių ir netiesioginių mokesčių, nuolaidų ir lengvatų, gabenimo, draudimo, aptarnavimo, krovimo ir pagalbinių išlaidų, kredito, komisinių, palūkanų ir valiutos konvertavimo. Taip pat buvo atliktas koregavimas dėl prekybos lygio, siekiant atspindėti faktą, kad vidaus rinkoje produktai buvo parduodami tiesiogiai galutiniams pirkėjams, o eksportuojami produktai buvo parduodami prekybininkams, mažmenininkams ir platintojams.

(50)

Vienas eksportuotojas ginčijo koregavimą dėl komisinių, argumentuodamas, kad susijęs prekybininkas, kurio funkcijos, kaip buvo nustatyta, buvo panašios į komisinius gaunančio atstovo, iš tiesų buvo tik paprastas bendrovės eksporto skyriaus padalinys, ir nevykdė atskiros veiklos. Koregavimas buvo patvirtintas, o tvirtinimas atmestas, kadangi buvo nustatyta, kad susijęs prekybininkas iš tiesų vykdė atskirą pardavimo veiklą (pvz., gaudavo ir valdydavo dalį kvotų), kurios negalėjo vykdyti pats eksportuotojas ir tai darydamas patirdavo dideles išlaidas. Be to, susijęs prekybininkas gavo didelį antkainį už veiklą, susijusią su aptariamo produkto pardavimu į Bendriją, kuris nesiskiria nuo komisinių.

(51)

Keletas eksportuotojų prašė taikyti tolesnius koregavimus dėl banko mokesčių ir kredito sąnaudų. Jie tvirtino, kad galutiniai vartotojai vidaus rinkoje mokėjimams atlikti paprastai naudojo kredito korteles. Tačiau tyrimas parodė, kad bendrovėms, kurios pardavė prekių vidaus rinkoje, galutiniai vartotojai paprastai mokėdavo grynaisiais. Todėl šis prašymas buvo atmestas.

(52)

Viena bendrovė prašė taikyti koregavimą dėl medvilnės kainų padidėjimo per TL. Tačiau medvilnės kainos padidėjo išaugus pasaulio rinkos kainoms ir todėl tai nebuvo tik Pakistanui būdingas reiškinys. Medvilnės kainų padidėjimas daugiausia turėjo įtakos per 3 TL mėnesius, o aptariamas produktas buvo parduodamas per visą TL. Be to, kainų padidėjimas buvo tik trumpalaikio pobūdžio, kadangi pasaulio rinkos kainos yra nepastovios, ir tai yra įprastas reiškinys šiai žaliavos rūšiai. Tokie žaliavos kainų pokyčiai turi būti laikomi įprasta verslo operacijų dalimi. Be to, bendrovės pateiktoje informacijoje (medvilnės pirkimo kainos nuo 1997 m. iki 2005 m. Pakistano rupijomis (PKR)) buvo matoma mažėjanti tendencija ir didžiausios kainos buvo 1997 m. Jei vyksta dideli sąnaudų svyravimai, paprastai juos galima išlyginti atlikus mėnesinį arba ketvirčio normaliosios vertės ir eksporto kainų palyginimą. Tačiau to nebuvo prašoma. Todėl šis prašymas buvo atmestas.

(53)

Visos bendrovės prašė taikyti koregavimus dėl muito grąžinimo pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies b punktą. Prašymai atlikti tokius koregavimus buvo patenkinti pirminiame tyrime su sąlyga, kad prašomos sumos buvo iš tiesų mokamos už panašų produktą arba jo gamybai panaudotas medžiagas, kai šis produktas skirtas vartoti eksportuojančioje valstybėje, ir grąžinamos, kai produktas eksportuojamas į Bendriją. Šiame tyrime buvo nustatyta, kad Pakistano vyriausybės grąžintos sumos smarkiai viršijo bendrovių faktiškai sumokėtas importo mokesčių arba netiesioginių mokesčių sumas už aptariamo produkto gamybai panaudotas medžiagas.

(54)

Atrinkti eksportuotojai argumentavo, kad Pakistano vyriausybė įvedė naują sistemą eksportuojančių gamintojų sumokėtų importo mokesčių grąžinimams apskaičiuoti. Šioje naujoje sistemoje naudojami tam tikri standartai grąžintinai sumai nustatyti.

(55)

Naujasis režimas buvo ištirtas siekiant išaiškinti, ar tarp eksportuojančių gamintojų sumokėto muito ir medžiagų, panaudotų panašaus produkto, skirto vartoti eksportuojančioje valstybėje, gamybai, galėtų būti nustatytas tiesioginis ryšys. Jei atrinkti eksportuotojai galėjo įrodyti, kad importo mokesčiai buvo grąžinti, Bendrijos institucijos prireikus patenkino prašymą taikyti normaliosios vertės koregavimą su sąlyga, kad prašomos sumos buvo iš tiesų mokamos už panašų produktą arba jo gamybai panaudotas medžiagas, kai šis produktas skirtas vartoti eksportuojančioje valstybėje, ir grąžinamos, kai produktas eksportuojamas į Bendriją.

(56)

Atrinktų eksportuojančių gamintojų individualus dempingo skirtumas buvo nustatytas pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 dalį, palyginant normaliosios vertės svertinį vidurkį su eksporto kainos svertiniu vidurkiu.

(57)

Dempingo skirtumas, išreikštas grynosios franko prie Bendrijos sienos kainos, prieš sumokant muitą, procentine išraiška, yra:

(58)

Remiantis pagrindinio reglamento 9 straipsnio 3 dalimi daroma išvada, kad Fairdeal Textiles (Pvt) Ltd dempingo skirtumas yra de minimis, nes šios bendrovės dempingo skirtumas yra mažesnis negu 2 %.

(59)

Neatrinktų bendradarbiaujančių bendrovių dempingo skirtumas buvo nustatytas pagal pagrindinio reglamento 9 straipsnio 6 dalį, remiantis atrinktų bendrovių dempingo skirtumo svertiniu vidurkiu. Šis dempingo skirtumo svertinis vidurkis, išreikštas grynosios franko prie Bendrijos sienos kainos, prieš sumokant muitą, procentine išraiška buvo 5,8 %.

(60)

Keletas tyrimui neatrinktų bendradarbiaujančių eksportuotojų tvirtino, kad jų atžvilgiu šališka taikyti atrinktų bendrovių muito svertinį vidurkį, o ne mažiausią muitą. Reikia pažymėti, kad šiuo atveju pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio nuostatas tyrimui buvo atrinkti aštuoni eksportuotojai. Rezultatai, gauti remiantis šių eksportuotojų pateiktais duomenimis, laikomi tipiškais Pakistano patalynės pramonei. Dėl neatrinktiems eksportuotojams taikytino muito, mažiausio nustatyto muito taikymas vienam iš atrinktų eksportuotojų vietoje muito svertinio vidurkio, kuris aiškiai labiau būdingas visai pramonei, prieštarautų atrankos tikslui. Bet kuriuo atveju, pagrindinio reglamento 9 straipsnio 6 dalyje reikalaujama, kad antidempingo muitas, taikomas eksportuotojų, pranešusių apie save, tačiau neatrinktų tyrimui, importui neviršytų dempingo skirtumo svertinio vidurkio, nustatyto atrinktoms šalims, ir pagal nusistovėjusią praktiką Bendrijos institucijos taiko tokį skirtumo svertinį vidurkį. Atsižvelgiant į tai, šis tvirtinimas buvo atmestas.

(61)

Siekiant nustatyti dempingo skirtumą likusiems tiriamosios šalies eksportuotojams, pirmiausia buvo nustatytas bendradarbiavimo lygis. Palyginus Eurostato duomenis apie Pakistano kilmės importą ir atsakymus į atrankos klausimyną, buvo nustatyta, kad bendradarbiavimo lygis buvo aukštas (daugiau negu 80 %). Kadangi nebuvo nuorodų, kad likusios bendrovės taikė dempingą žemesniu lygiu, buvo laikoma tikslinga nustatyti dempingo skirtumą likusioms tyrime nebendradarbiavusioms bendrovėms pagal aukščiausią atrinktoms bendrovėms nustatytą dempingo skirtumą. Šis požiūris atitinka Bendrijos institucijose nusistovėjusią tvarką ir taip pat buvo laikomas būtinu, siekiant išvengti skatinimo nebendradarbiauti. Taigi buvo apskaičiuotas 8,5 % dempingo skirtumas likusiems tiriamosios šalies eksportuotojams.

(62)

Kelios bendrovės, kurios buvo laikomos nebendradarbiaujančiomis, tvirtino, kad jos atsiuntė atsakymus į klausimynus nustatytu laikotarpiu per atitinkamą asociaciją arba tiesiogiai Komisijai. Šių bendrovių buvo paprašyta pateikti įrodymus, kad atsakymai iš tiesų buvo perduoti laiku. Nė viena iš šių bendrovių negalėjo pateikti pakankamai įrodymų šiems tvirtinimams pagrįsti, todėl jie buvo atmesti.

(63)

Šiame tyrime peržiūros tikslas buvo pagrįsti išvadą patikrintais duomenimis, ką padaryti tapo iš esmės įmanoma pasikeitus su saugumu susijusioms aplinkybėms. Nėra nuorodų, kad nauji patikrinti duomenys nebūtų ilgalaikio pobūdžio.

(64)

Tačiau reikėtų priminti, kad dėl tam tikrų išlikusių saugumo aplinkybių patikrinimai buvo atliekami JAE. Nepaisant bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų pastangų, patikrinimas trečiojoje šalyje neatitinka įprastos tvarkos, nes Komisijos tyrėjai neturėjo neribotos tiesioginės galimybės naudotis eksportuotojų apskaitos žurnalais ir apskaitos sistemomis. Todėl, nors rezultatai yra pakankamai patikimi, kad būtų galima pagrįsti antidempingo muitų lygio pakeitimą, savo iniciatyva arba suinteresuotųjų šalių prašymu Bendrijos institucijos gali atlikti pakeistų antidempingo muitų peržiūrą, jeigu turimi informacijos šaltiniai rodytų trečiojoje šalyje patikrintų duomenų pasikeitimą arba netikslumą.

(65)

Atsižvelgiant į tai, dabartinės antidempingo priemonės, taikomos Pakistano kilmės aptariamo produkto importui, turėtų būti iš dalies pakeistos, kad atspindėtų naują nustatytą dempingo skirtumą.

(66)

Pagal pagrindinio reglamento 9 straipsnio 4 dalį muitai turi neviršyti nustatyto dempingo skirtumo, bet turi būti mažesni už tokį skirtumą, jei tokio mažesnio muito dydžio pakaks pašalinti žalą Bendrijos pramonei. Atsižvelgiant į tai, kad šios tarpinės peržiūros taikymo sritis apribojama dempingo aspektais, nustatomų muitų dydis turėtų neviršyti žalos lygio, nustatyto pirminiame tyrime.

(67)

Kaip minėta galutinio reglamento 134 konstatuojamojoje dalyje, pirminis dempingo skirtumas buvo mažesnis negu galutinai nustatytas žalos pašalinimo lygis, todėl galutinis antidempingo muitas buvo grindžiamas mažesniu dempingo skirtumu, t. y., 13,1 %. Kadangi šioje tarpinėje peržiūroje nustatytas dempingo skirtumas yra vis dar mažesnis negu žalos skirtumas, iš dalies pakeisti antidempingo muitai turėtų būti grindžiami šiuo mažesniu dempingo skirtumu.

(68)

Todėl nustatomas muitų lygis turėtų atitikti nustatytą dempingo skirtumą, išskyrus vienai bendrovei, kuriai buvo nustatytas de minimis dempingo skirtumas, kaip apibrėžta 58 konstatuojamojoje dalyje:

(69)

Visoms suinteresuotosioms šalims buvo pranešta apie esminius faktus, kuriais remiantis buvo ketinama rekomenduoti iš dalies pakeisti galiojančias priemones, ir suteikta galimybė pateikti pastabas. Pastabos buvo gautos ir į jas buvo deramai atsižvelgta. Visoms suinteresuotosioms šalims taip pat buvo suteikta laiko kreiptis su pastabomis po faktų atskleidimo.

(70)

Siekiant užtikrinti vienodą požiūrį į naujus eksportuotojus ir neatrinktas bendradarbiaujančias bendroves, minimas šio reglamento priede, laikoma, kad turi būti priimta nuostata, numatanti, kad muito svertinis vidurkis, nustatomas pastarosioms bendrovėms turi būti taikomas naujiems eksportuotojams, kurie priešingu atveju turėtų teisę į peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 4 dalį.

(71)

Vienas Pakistano eksportuojantis gamintojas pateikė pasiūlymą įsipareigojimui dėl kainos. Tačiau patalynė turi šimtus skirtingų produkto rūšių, ir kai kurias savybes yra sunku išskirti importuojant. Dėl to tampa beveik neįmanoma nustatyti prasmingos minimalios importo kainos kiekvienai produkto rūšiai, kurią galėtų tinkamai stebėti Komisija ir kontroliuoti valstybių narių muitinės. Esant šioms aplinkybėms buvo nuspręsta, kad įsipareigojimas dėl kainos yra neįgyvendinamas, ir jis negali būti priimtas.

(72)

Vadovaujantis pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalimi, atlikta peržiūra nekeičia datos, iki kurios galioja galutinis reglamentas,

1)

1 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2.   Galutinis antidempingo muitas, taikomas grynosios franko prie Bendrijos sienos kainai, prieš sumokant muitą, už šių bendrovių pagamintus produktus, procentine išraiška yra:

2)

šio reglamento priede pateiktas tekstas tampa Reglamento (EB) Nr. 397/2004 priedu;

3)

1 straipsnis papildomas šia dalimi:

„4.   Kai naujas eksportuojantis gamintojas pateikia pakankamai įrodymų Komisijai, kad:

Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, pateiktu pasitarus su Patariamuoju komitetu, paprasta balsų dauguma gali iš dalies pakeisti 2 dalį, pridėdama naują eksportuojantį gamintoją prie bendrovių, kurioms taikomas 5,8 % muito dydžio svertinis vidurkis.“.

6.5.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 121/27

(1)

Vadovaujantis Urugvajaus raundo daugiašalių prekybos derybų rezultatais Reglamentas (EB) Nr. 3223/94 numato kriterijus, pagal kuriuos Komisija nustato standartines importo vertes iš trečiųjų šalių importuojamiems jo priede išvardintiems produktams ir laikotarpiams.

(2)

Laikantis aukščiau nurodytų kriterijų, standartinės importo vertės turi būti nustatytos tokios, kaip nurodyta šio reglamento priede,

6.5.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 121/29

(1)

Komisijos reglamente (EB) Nr. 343/2006 (3) nustatomas valstybių narių sąrašas, kuriose pradedamas sviesto supirkimas, kaip numatyta Reglamento (EB) Nr. 1255/1999 6 straipsnio 1 dalyje.

(2)

Remdamasi naujausiais Belgijos ir Liuksemburgo pranešimais, laikydamasi Reglamento (EB) Nr. 2771/1999 8 straipsnio nuostatų, Komisija nustatė, kad sviesto rinkos kainos dvi savaites paeiliui yra mažesnės nei 92 % intervencinės kainos. Todėl Belgijoje ir Liuksemburge turi būti pradėti intervenciniai supirkimai, kurie turėtų būti įtraukti į Reglamente (EB) Nr. 343/2006 nustatytą sąrašą.

(3)

Todėl Reglamentas (EB) Nr. 343/2006 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

6.5.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 121/30

(1)

Reglamentas (EB) Nr. 530/1999 buvo įgyvendintas Komisijos reglamentais (EB) Nr. 452/2000 (2) ir (EB) Nr. 72/2002 (3), kuriuose apibrėžiami po kiekvieno ataskaitinio laikotarpio Komisijai (Eurostatui) siunčiamos kokybės ataskaitos turinys ir vertinimo kriterijai.

(2)

Kokybės ataskaitoje pateikiama informacija turi būti grindžiama tam tikrais kintamaisiais. Šie kintamieji yra apibrėžti Komisijos reglamente (EB) Nr. 1726/1999 (4) ir Komisijos reglamente (EB) Nr. 1916/2000 (5).

(3)

Reglamentais (EB) Nr. 1737/2005 ir (EB) Nr. 1738/2005 padarius atitinkamai Reglamentų (EB) Nr. 1726/1999 ir (EB) Nr. 1916/2000 dalinius pakeitimus, būtina keisti darbo užmokesčio struktūros ir darbo kaštų statistikos kokybės vertinimo priemones. Siekiant aiškumo ir norint sumažinti nacionaliniams statistikos biurams tenkančią naštą taip pat būtina suderinti darbo kaštų ir darbo užmokesčio statistikos kokybės vertinimą.

(4)

Todėl Reglamentai (EB) Nr. 452/2000 ir (EB) Nr. 72/2002 turėtų būti keičiami šiuo reglamentu.

(5)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Statistikos programų komiteto nuomonę,

6.5.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 121/36

(1)

Pagal ekologinės žemdirbystės produktų gamybos metodą, naminiams gyvuliams turėtų būti sudaryta galimybė patekti į aptvarus po atviru dangumi arba ganyklas, kai tai leidžia oro sąlygos.

(2)

Galiojančiose ekologiškos gamybos taisyklėse numatoma išimtis, taikoma žinduoliams, jei pagal Bendrijos arba nacionalinius reikalavimus, susijusius su konkrečiomis gyvūnų sveikatos problemomis, šiems gyvūnams neleidžiama patekti į lauką. Tačiau tokia išimtis netaikoma ekologinei paukštininkystei.

(3)

Atsižvelgiant į tvyrančią paukščių gripo išplitimo grėsmę, būtina imtis atsargumo priemonių, dėl kurių naminius paukščius gali tekti laikyti uždarose patalpose. Siekiant nuoseklumo ir aiškumo bei siekiant užtikrinti tolesnį ekologiškos paukštininkystės gamybos sistemos veikimą, taip pat būtina gamintojams leisti jų naminius paukščius laikyti uždarose patalpose neprarandant ekologinio statuso, jei pagal apribojimus, įskaitant veterinarinius apribojimus, kurie taikomi pagal Bendrijos teisės aktus, siekiant apsaugoti visuomenės ir gyvūnų sveikatą, naminiams paukščiams neleidžiama patekti į aptvarus po atviru dangumi arba ganyklas.

(4)

Draudimas išeiti į aptvarus po atviru dangumi gali pakenkti nuolat ten būti įpratusių paukščių gerovei. Siekiant sumažinti neigiamą tokių priemonių poveikį, gyvūnams nuolat duodama pakankamai stambiųjų pašarų ir tinkamų medžiagų, suteikiančių galimybę įsisavinti stambiuosius pašarus, purentis ir maudytis dulkėse kiek jiems reikia.

(5)

Reglamentas (EEB) Nr. 2092/91 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas.

(6)

Kai kuriose valstybėse narėse šie apribojimai jau taikomi, todėl būtina imtis šiame reglamente nustatytų skubių priemonių. Todėl šis reglamentas turėtų įsigalioti jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

(7)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Reglamento (EEB) Nr. 2092/91 14 straipsniu įsteigto Komiteto nuomonę,

6.5.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 121/38

(1)

Iki 2002 m. gruodžio 28 d. Valstybės narės turėjo įgyvendinti Direktyvą 2000/76/EB ir turės pranešti apie įgyvendinimą, remdamosi Komisijos parengtu klausimynu.

(2)

Šio klausimyno svarbiausias tikslas, pasinaudojant valstybių narių atsakymais, surinkti informaciją apie Direktyvos 2000/76/EB įgyvendinimą ir nustatyti valstybių narių požiūrį į atliekų deginimo ir bendro atliekų deginimo įmonių veiklos reguliavimą.

(3)

Laikotarpis, už kurį atsiskaitoma, apima pirmuosius trejus metus po 2002 m. gruodžio 28 d. ir turi būti apibrėžtas atsižvelgiant į ataskaitų pateikimo reikalavimus, nustatytus Direktyvose 94/67/EB ir 96/61/EB. Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2005 m. gruodžio 28 d. yra taikoma visa visoms veikiančioms įmonėms, ir kadangi didžioji dauguma ES eksploatuojamų įmonių priklauso veikiančių įmonių grupei, ir kad nuo 2005 m. gruodžio 28 d. Direktyva 94/67/EB panaikinama, ir ataskaitos pagal Direktyvą 96/61/EB apima laikotarpį nuo 2006 m. iki 2008 m. imtinai, pats tinkamiausias pirmas ataskaitų pateikimo laikotarpis yra nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d.

(4)

Šiame sprendime numatytos priemonės atitinka Tarybos direktyvos 91/692/EEB 6 straipsniu įsteigto komiteto nuomonę (2),