11.4.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 102/1

(1)

Kelių transporto srityje 1985 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 3820/85 dėl tam tikrų su kelių transportu susijusių socialinių teisės aktų suderinimo (4) siekiama sudaryti vienodas konkurencijos sąlygas tarp sausumos transporto rūšių, ypač kelių transporto sektoriuje, bei pagerinti darbo sąlygas ir saugų eismą keliuose. Šiose srityse pasiekta pažanga turėtų būti įtvirtinama ir plečiama.

(2)

2002 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2002/15/EB dėl asmenų, kurie verčiasi mobiliąja kelių transporto veikla, darbo laiko organizavimo (5) reikalaujama, kad valstybės narės priimtų priemones, ribojančias maksimalų mobilių darbuotojų savaitės darbo laiką.

(3)

Visose valstybėse narėse iškilo sunkumų bandant vienodai aiškinti, taikyti, vykdyti ir kontroliuoti tam tikras Reglamento (EEB) Nr. 3820/85 nuostatas dėl vairavimo trukmės, pertraukų ir poilsio laikotarpių taisyklių kelių transporto vairuotojams, dalyvaujantiems nacionaliniame ir tarptautiniame kelių eisme Bendrijoje, kadangi šios nuostatos suformuluotos nepakankamai aiškiai.

(4)

Pageidautina, kad šios nuostatos būtų vykdomos veiksmingai ir vienodai, nes tai leistų pasiekti jų tikslus ir nesudaryti blogos nuomonės apie taisyklių taikymą. Todėl būtinos aiškesnės ir paprastesnės taisyklės, kurias kelių transporto pramonė ir vykdomosios valdžios institucijos galėtų lengviau suprasti, aiškinti ir taikyti.

(5)

Šiame reglamente numatytos priemonės dėl darbo sąlygų neturėtų pažeisti darbdavių ir darbuotojų teisės kolektyvinėse derybose ar kitokiu būdu numatyti darbuotojams palankesnes nuostatas.

(6)

Pageidautina aiškiai apibrėžti šio reglamento taikymo sritį, patikslinant transporto priemonių, kurioms jis taikomas, kategorijas.

(7)

Šis reglamentas turėtų būti taikomas vežimui keliais vien tik Bendrijos viduje arba tarp Bendrijos, Šveicarijos ir Europos ekonominės erdvės susitarimo šalių.

(8)

1970 m. liepos 1 d. Europos šalių susitarimas dėl kelių transporto priemonių ekipažų, važinėjančių tarptautiniais maršrutais, darbo (AETR) su pakeitimais ir toliau turėtų būti taikomas krovinių ir keleivių vežimui keliais transporto priemonėmis, registruotomis bet kurioje valstybėje narėje ar šalyje, kuri yra AETR šalis, visam reisui, kai tas reisas yra tarp Bendrijos ir trečiosios šalies, išskyrus Šveicariją ir šalių, kurios yra Europos ekonominės erdvės susitarimo šalys, arba per tokią šalį. Itin svarbu kiek įmanoma greičiau, geriausia – per dvejus metus nuo šio reglamento įsigaliojimo, pataisyti AETR, kad jis atitiktų šį reglamentą.

(9)

Tais vežimo keliais atvejais, kai transporto priemonės yra registruotos trečiojoje šalyje, kuri nėra AETR šalis, AETR nuostatos turėtų būti taikomos tik tai kelionės daliai, kai transporto priemonė vyksta per Bendriją ar šalis, kurios yra AETR šalys.

(10)

Kadangi šio reglamento taikymo sritis apima AETR, Bendrija turi teisę derėtis ir sudaryti susitarimą.

(11)

Kai pakeitus Bendrijos vidaus taisykles šioje srityje būtina atitinkamai pakeisti ir AETR nuostatas, valstybės narės turėtų imtis bendrų veiksmų, kad toks AETR pakeitimas pagal jo nuostatas būtų padarytas kuo greičiau.

(12)

Išimčių sąrašas turėtų būti atnaujintas, kad atspindėtų kelių transporto pasiekimus per pastaruosius devyniolika metų.

(13)

Siekiant palengvinti aiškinimą ir užtikrinti vienodą šio reglamento taikymą, turėtų būti pateikiami pilni visų pagrindinių sąvokų apibrėžimai. Be to, turėtų būti siekiama, kad nacionalinės priežiūros institucijos šį reglamentą vienodai aiškintų ir taikytų. Šiame reglamente pateiktas sąvokos „savaitė“ apibrėžimas neturėtų kliudyti vairuotojui pradėti jo darbo savaitę bet kurią savaitės dieną.

(14)

Siekiant užtikrinti efektyvų vykdymą, būtina, kad kompetentingos valdžios institucijos, atlikdamos patikrinimus keliuose bei po pereinamojo laikotarpio, galėtų įsitikinti, kad patikrinimo dieną ir prieš tai ėjusias 28 dienas buvo tinkamai laikomasi vairavimo trukmių ir poilsio laikotarpių taisyklių.

(15)

Reikia išaiškinti ir supaprastinti pagrindines vairavimo trukmių taisykles, kad jos būtų vykdomos efektyviai ir vienodai, naudojant skaitmeninius tachografus, kaip numatyta 1985 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamente (EEB) Nr. 3821/85 dėl kelių transporto priemonėse naudojamų tachografų (6) ir šiame reglamente. Be to, per nuolatinį komitetą valstybių narių kontrolės institucijos turėtų siekti bendro sutarimo dėl šio reglamento įgyvendinimo.

(16)

Paaiškėjo, kad vadovaujantis Reglamento (EEB) Nr. 3820/85 taisyklėmis galima sudaryti tokį vairavimo trukmės ir pertraukų grafiką, kuris leistų vairuotojui vairuoti per ilgai be pilnos pertraukos, taip sukeliant pavojų saugiam eismui keliuose ir pabloginant vairuotojų darbo sąlygas. Todėl būtina užtikrinti, kad skiriančių pertraukų eiliškumas būtų toks, kad padėtų išvengti piktnaudžiavimo.

(17)

Šio reglamento tikslas – pagerinti socialines sąlygas darbuotojams, kuriems jis taikomas, taip pat bendrai pagerinti saugų eismą keliuose. To iš esmės siekiama nuostatomis, susijusiomis su maksimaliomis vairavimo trukmėmis per dieną, per savaitę ir per dvi savaites paeiliui, nuostata, kuri įpareigoja suteikti vairuotojui normalų kassavaitinio poilsio laikotarpį mažiausiai vieną kartą per dvi paeiliui einančias savaites, ir nuostatomis, kurios nurodo, kad jokiomis aplinkybėmis kasdienio poilsio laikotarpis negali būti trumpesnis nei nepertraukiamas devynių valandų laikotarpis. Kadangi tos nuostatos garantuoja pakankamą poilsį, ir atsižvelgiant į pastarųjų metų vykdymo praktikos patirtį, sistema sutrumpintiems kasdienio poilsio laikotarpiams kompensuoti daugiau nebereikalinga.

(18)

Daugelyje kelių transporto operacijų Bendrijoje reiso daliai naudojamas keltas ar geležinkelis. Todėl šiems procesams turėtų būti numatytos aiškios, atitinkamos nuostatos, susijusios su kasdienio poilsio laikotarpiais ir pertraukomis.

(19)

Kadangi padidėjo tarpvalstybinis krovinių ir keleivių vežimas, saugiam eismui keliuose ir patikrinimų keliuose bei ūkio subjektų patalpose sustiprinimui pageidautina apimti kitose valstybėse narėse ar trečiosiose šalyse nustatytas vairavimo trukmes, poilsio laikotarpius ir pertraukas bei nustatyti, ar atitinkamų taisyklių visiškai ir tinkamai laikomasi.

(20)

Transporto ūkio subjektų atsakomybė turėtų apimti bent jau tuos transporto ūkio subjektus, kurios yra juridiniai ar fiziniai asmenys, ir turėtų numatyti procesinius veiksmus prieš fizinius asmenis, kurie yra šio reglamento nuostatų pažeidimų kaltininkai, kurstytojai ar bendrininkai, galimybės.

(21)

Būtina, kad keliuose transporto ūkio subjektuose dirbantys vairuotojai kiekvienai iš jų pateiktų pakankamai informacijos, kad ūkio subjektas galėtų vykdyti savo įsipareigojimus pagal šį reglamentą.

(22)

Siekiant skatinti socialinę pažangą ir pagerinti saugų eismą keliuose, kiekviena valstybė narė turėtų išlaikyti savo teisę priimti tam tikras atitinkamas priemones.

(23)

Nacionalinės leidžiančios nukrypti nuostatos turėtų atspindėti kelių transporto sektoriaus pokyčius ir apsiriboti tik tomis dalimis, kurios šiuo metu nepatiria konkurencinio spaudimo.

(24)

Valstybės narės turėtų nustatyti taisykles transporto priemonėms, teikiančioms keleivių vežimo reguliariais reisais paslaugas, kai kelionės maršrutas yra ne ilgesnis kaip 50 kilometrų. Šios taisyklės turėtų atitinkamai apsaugoti, kad nebūtų pažeidžiamos leistinos vairavimo trukmės bei privalomos pertraukos ir poilsio laikotarpiai.

(25)

Kad nuostatos būtų vykdomos veiksmingai, pageidautina, jog visos šalies vidaus ir tarptautiniais reguliariais reisais teikiamos transporto paslaugos keleiviams būtų tikrinamos naudojant standartinius įrašomuosius įtaisus.

(26)

Valstybės narės turėtų nustatyti už šio reglamento pažeidimus taikytinų sankcijų taisykles ir užtikrinti, kad jos būtų vykdomos. Šios sankcijos turi būti efektyvios, proporcingos, atgrasančios ir nediskriminuojančios. Į bendrą priemonių, kurias gali taikyti valstybės narės, sąrašą taip pat turėtų būti įtraukta galimybė sulaikyti transporto priemones, kai nustatomi rimti pažeidimai. Šio reglamento nuostatos, susijusios su sankcijomis ar procesiniais veiksmais, neturėtų turėti poveikio nacionalinėms taisyklėms, nustatančioms įrodinėjimo naštą.

(27)

Siekiant aiškaus ir veiksmingo vykdymo pageidautina už šio reglamento pažeidimus užtikrinti vienodas nuostatas transporto ūkio subjektų ir vairuotojų atsakomybei. Priklausomai nuo valstybių narių ši atsakomybė gali pasireikšti baudžiamosiomis, civilinėmis ar administracinėmis sankcijomis.

(28)

Kadangi šio reglamento tikslo, t. y. nustatyti aiškias bendras vairavimo trukmių, pertraukų ir poilsio laikotarpių taisykles, valstybės narės negali deramai pasiekti, ir kadangi, dėl suderintų veiksmų poreikio, to tikslo būtų geriau siekti Bendrijos lygmeniu, laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Bendrija gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti.

(29)

Šiam reglamentui įgyvendinti būtinos priemonės turėtų būti priimamos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (7).

(30)

Kadangi Direktyvoje 2003/59/EB (8) yra numatyti minimalaus vairuotojų amžiaus reikalavimai, kurie turi būti perkelti į nacionalinę teisę iki 2009 m., šiame reglamente reikalingos tik pereinamojo laikotarpio nuostatos dėl įgulos minimalaus amžiaus reikalavimų.

(31)

Siekiant išaiškinti konkrečias transporto ūkio subjektų ir vairuotojų pareigas, taip pat skatinti teisinį tikrumą bei patikrinimais keliuose prisidėti prie vairavimo trukmės ir poilsio laikotarpių laikymosi, Reglamentas (EEB) Nr. 3821/85 turėtų būti iš dalies pakeistas.

(32)

Siekiant užtikrinti teisinį tikrumą dėl naujos skaitmeninių tachografų įdiegimo datos ir vairuotojų kortelės tinkamumo, Reglamentas (EEB) Nr. 3821/85 taip pat turėtų būti iš dalies pakeistas.

(33)

Pagal Reglamentą (EB) Nr. 2135/98 įdiegus įrašymo įrangą, vairuotojo veiksmai bus elektroniniu būdu fiksuojami jo vairuotojo kortelėje 28 dienų laikotarpį, o elektroniniai transporto priemonės judėjimo duomenys apims 365 dienų laikotarpį, kas įgalins ateityje užtikrinti greitesnius ir nuoseklesnius patikrinimus keliuose.

(34)

Pagal Direktyvą 88/599/EEB (9) patikrinimai keliuose yra apriboti kasdienio vairavimo trukmės, kasdienio poilsio laikotarpių ir pertraukų tikrinimu. Įdiegus skaitmeninę įrašymo įrangą, duomenys apie vairuotoją ir transporto priemonę bus elektroniškai kaupiami ir galės būti elektroniniu būdu patikrinti vietoje. Tai turėtų suteikti galimybę lengvai tikrinti normalius ir sutrumpintus kasdienio poilsio laikotarpius bei normalius ir sutrumpintus kassavaitinio poilsio laikotarpius bei kompensuojamąjį poilsį.

(35)

Patirtis rodo, kad šio reglamento nuostatų, ypač apibrėžtos maksimalios vairavimo trukmės per dviejų savaičių laiko tarpą reikalavimo, laikymasis nebus užtikrintas, jei atliekant patikrinimus keliuose nebus pasiekta tinkama ir veiksminga viso šio laikotarpio kontrolė.

(36)

Siekiant optimaliai veiksmingai stebėti ir užtikrinti tam tikrų su kelių transportu susijusių socialinių nuostatų laikymąsi, teisinės nuostatos dėl skaitmeninių tachografų turi būti taikomos laikantis šio reglamento.

(37)

Dėl aiškumo ir racionalumo, Reglamentas (EEB) Nr. 3820/85 turėtų būti panaikintas ir pakeistas šiuo reglamentu,

a)

krovinius, kai maksimali leidžiama transporto priemonės masė kartu su priekaba ar puspriekabe viršija 3,5 tonos, arba

b)

keleivius transporto priemonėmis, kurios pagal savo konstrukciją gali vežti daugiau kaip devynis asmenis, įskaitant vairuotoją, arba yra tam pritaikytos tai nuolatos daryti, ir yra naudojamos būtent šiam tikslui.

a)

tik Bendrijoje arba

b)

tarp Bendrijos, Šveicarijos ir Europos ekonominės erdvės susitarimo šalių.

a)

transporto priemonėmis, registruotomis Bendrijoje ar šalyse, kurios yra AETR šalys, visai kelionei;

b)

transporto priemonėmis, registruotomis trečiojoje šalyje, kuri nėra AETR šalis, tik tai kelionės daliai, kurios metu transporto priemonė vyksta per Bendrijos ar šalių, kurios yra AETR šalys, teritoriją.

a)

transporto priemonėmis, vežančiomis keleivius reguliariais reisais, neviršijančiais 50 kilometrų;

b)

transporto priemonėmis, kurių maksimalus leistinas greitis neviršija 40 kilometrų per valandą;

c)

transporto priemonėmis, kurias naudoja ar be vairuotojo nuomojasi ir kontroliuoja ginkluotosios pajėgos, civilinė gynyba, ugniagesiai ir už viešosios tvarkos palaikymą atsakingos pajėgos, kai vežama vykdant šioms tarnyboms paskirtas užduotis;

d)

transporto priemonėmis, įskaitant transporto priemones, naudojamas nekomerciniam humanitarinės pagalbos transportavimui, naudojamas esant kritinėms padėtims ar vykdant gelbėjimo darbus;

e)

specializuotomis medicinos tikslams skirtomis transporto priemonėmis;

f)

specializuotomis avarinėmis transporto priemonėmis, dirbančiomis 100 kilometrų spinduliu nuo nuolatinės jų laikymo vietos;

g)

transporto priemonėmis, kurios išbandomos keliuose turint tikslą jas techniškai patobulinti, remontuoti ar techniškai prižiūrėti, taip pat naujomis ar suremontuotomis, bet nepradėtomis naudoti transporto priemonėmis;

h)

transporto priemonėmis ar jų junginiais, kurių maksimali leidžiama masė neviršija 7,5 t, ir kurios naudojamos krovinių vežimui ne komerciniais tikslais;

i)

komercinėmis transporto priemonėmis, pagal valstybės narės, kurioje yra važiuojama, įstatymus turinčiomis istorinį statusą, ir kurios yra naudojamos nekomerciniam keleivių ar krovinių vežimui.

a)

„vežimas keliais“ – bet koks pakrautos ar nepakrautos transporto priemonės reisas, kai keleiviai ar kroviniai per visą kelionę ar jos dalį vežami visuomeniniam naudojimui skirtais keliais;

b)

„transporto priemonė“ – tai motorinė transporto priemonė, vilkikas, priekaba ar puspriekabė arba šių transporto priemonių junginys, kuris toliau apibrėžiamas taip:

c)

„vairuotojas“ – tai asmuo, vairuojantis transporto priemonę net ir trumpą laiko tarpą arba vežamas transporto priemonėje, kai jo pareiga – prireikus ją vairuoti;

d)

„pertrauka“ – tai laikotarpis, kurio metu vairuotojas nevairuoja ar nedirba kitų darbų, ir kuris naudojamas tik jėgoms atgauti;

e)

„kiti darbai“ – tai visa veikla, Direktyvos 2002/15/EB 3 straipsnio a punkte apibrėžta kaip darbo laikas, išskyrus „vairavimą“, įskaitant bet kokį darbą tam pačiam ar kitam darbdaviui, atliekamą transporto sektoriuje ar už jo ribų;

f)

„poilsis“ – tai nepertraukiamas laiko tarpas, per kurį vairuotojas gali laisvai disponuoti savo laiku;

g)

„kasdienio poilsio laikotarpis“ – tai kasdienis laiko tarpas, per kurį vairuotojas gali laisvai disponuoti savo laiku, apimantis „normalų kasdienio poilsio laikotarpį“ arba „sutrumpintą kasdienio poilsio laikotarpį“:

h)

„kassavaitinio poilsio laikotarpis“ – tai kassavaitinis laiko tarpas, per kurį vairuotojas gali laisvai disponuoti savo laiku, apimantis „normalų kassavaitinio poilsio laikotarpį“ arba „sutrumpintą kassavaitinio poilsio laikotarpį“:

i)

„savaitė“ – laiko tarpas nuo pirmadienio 00.00 valandų iki sekmadienio 24.00 valandos;

j)

„vairavimo trukmė“ – tai trukmė vairavimo veiksmų, kurie įrašyti tokiais būdais:

k)

„kasdienio vairavimo trukmė“ – tai visa sudėta vairavimo trukmė nuo vieno kasdienio poilsio laikotarpio pabaigos iki kito kasdienio poilsio laikotarpio pradžios arba tarp kasdienio poilsio laikotarpio ir kassavaitinio poilsio laikotarpio;

l)

„kassavaitinio vairavimo trukmė“ – tai visa sudėta vairavimo trukmė per savaitę;

m)

„leidžiama maksimali masė“ – tai transporto priemonės su kroviniu didžiausia leidžiama darbinė masė;

n)

„reguliariais reisais teikiamos keleivių vežimo paslaugos“ – tai šalyje ar tarptautiniu mastu teikiamos paslaugos, kaip apibrėžta 1992 m. kovo 16 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 684/92 dėl bendrųjų tarptautinio keleivių vežimo tolimojo susisiekimo ir miesto autobusais taisyklių (10) 2 straipsnyje;

o)

„darbas su porininkais“ – tai padėtis, kai kiekvieno vairavimo laikotarpio tarp dviejų paeiliui einančių kasdienio poilsio laikotarpių arba tarp kasdienio poilsio laikotarpio ir kassavaitinio poilsio laikotarpio metu transporto priemonėje yra bent jau du vairuoti turintys vairuotojai. Pirmą darbo su porininkais valandą kitam vairuotojui ar vairuotojams dalyvauti nebūtina, tačiau likusį laikotarpį jų dalyvavimas privalomas;

p)

„transporto ūkio subjektas“ – tai bet koks fizinis ar juridinis asmuo, juridinio asmens statuso neturinti pelno ar ne pelno bendrija ar asmenų grupė, arba oficiali įstaiga, turinti savarankišką juridinio asmens statusą arba priklausanti nuo šį statusą turinčios institucijos, kurie užsiima vežimu keliais samdos pagrindais ar už atlygį arba savo sąskaita;

q)

„vairavimo laikotarpis“ – tai sudėta vairavimo trukmė nuo tada, kai vairuotojas pradeda vairuoti po poilsio laikotarpio ar pertraukos iki kito poilsio laikotarpio ar pertraukos. Vairavimo laikotarpis gali būti nepertraukiamas arba pertraukiamas.

a)

vežimas keliais vykdomas vienoje valstybėje narėje 50 kilometrų spinduliu nuo nuolatinės transporto priemonės laikymo vietos, įskaitant ir vietines administracines teritorijas, kurių centrai yra tame spindulyje;

b)

mažinama dėl profesinio mokymo ir

c)

laikomasi valstybės narės nacionalinėse taisyklėse nustatytų priėmimo į darbą amžiaus ribų.

—

dviem normaliais kassavaitinio poilsio laikotarpiais arba

—

vienu reguliariu kassavaitinio poilsio laikotarpiu ir vienu mažiausiai 24 valandų sutrumpintu kassavaitinio poilsio laikotarpiu; tačiau sutrumpinimas turi būti kompensuojamas lygiaverčiu poilsiui skirtu laiko tarpu, kuriuo visu iš karto pasinaudojama iki po atitinkamos savaitės praeis trys savaitės.

5.

a)

valstybės institucijoms priklausančiomis arba jų be vairuotojo išsinuomotomis transporto priemonėmis, jeigu vykdomas vežimas nekonkuruoja su privačiais transporto ūkio subjektais;

b)

žemės ūkio, sodininkystės, miškų ūkio, gyvulininkystės ar žuvininkystės ūkio subjektų naudojamomis arba jų be vairuotojo išsinuomotomis transporto priemonėmis kroviniams 100 kilometrų spinduliu nuo ūkio subjekto buvimo vietos išvežioti, kai tai sudaro šių ūkio subjektų verslo dalį;

c)

žemės ūkio ir miško darbams skirtais traktoriais atliekant žemės ūkio ir miško darbus 100 kilometrų spinduliu nuo ūkio subjekto, kuriam priklauso ši transporto priemonė arba kuris ją nuomojasi ar nuomoja, buvimo vietos;

d)

transporto priemonėmis ar transporto priemonių junginiais, kurių leidžiama maksimali masė neviršija 7,5 t ir kurias naudoja:

Šios transporto priemonės naudojamos ne toliau kaip 50 kilometrų spinduliu nuo ūkio subjekto buvimo vietos ir su sąlyga, kad transporto priemonės vairavimas nėra pagrindinė vairuotojo veikla;

e)

transporto priemonėmis, naudojamomis tik salose, kurių plotas neviršija 2 300 kvadratinių kilometrų ir kurios su likusia šalies teritorija nėra sujungtos tiltu, brasta ar tuneliu, kuriais galėtų važiuoti motorinės transporto priemonės;

f)

gamtinėmis ar suskystintomis dujomis arba elektra varomomis transporto priemonėmis, kurių leidžiama maksimali masė, įskaitant bet kokios priekabos ar puspriekabės masę, neviršija 7,5 tonos, ir kurios naudojamos kroviniams vežti 50 kilometrų spinduliu nuo įmonės buvimo vietos;

g)

transporto priemonėmis, naudojamomis mokymui vairuoti ar laikant egzaminą vairuotojo pažymėjimui įgyti, su sąlyga, kad jos nėra naudojamos kroviniams ar keleiviams vežti komerciniais tikslais;

h)

su kanalizacijos sistemų, apsaugos nuo potvynių, vandens dujų ir elektros priežiūros paslaugomis, kelių priežiūra ir kontrole, buitinių atliekų surinkimu nuo namų ir atliekų šalinimu, telegrafo ir telefono paslaugomis, radijo ir televizijos transliavimo bei radijo ir televizijos siųstuvų ar imtuvų paieška susijusiomis transporto priemonėmis;

i)

nuo 10 iki 17 vietų turinčiomis transporto priemonėmis, skirtomis keleiviams vežti tik nekomerciniais tikslais;

j)

specializuotomis transporto priemonėmis, skirtomis cirko ir pramoginiams parko įrenginiams vežti;

k)

išvažiuojamiesiems projektams įgyvendinti specialiai įrengtomis transporto priemonėmis, kurios stovėjimo metu tiesiogiai naudojamos kaip mokomosios patalpos;

l)

transporto priemonėmis, naudojamomis pienui surinkti iš ūkių ir pieno tarai tiems ūkiams grąžinti arba gyvūnų šėrimui skirtiems pieno produktams;

m)

specializuotomis pinigus ir (arba) vertybes gabenančiomis transporto priemonėmis;

n)

transporto priemonėmis, vežančiomis gyvūninės kilmės atliekas ir ne žmonių maistui skirtas gyvūnų skerdienas;

o)

tik centrinių infrastruktūrų, tokių kaip uostai, tarptautiniai uostai ir geležinkelio terminalai, keliuose naudojamomis transporto priemonėmis.

p)

transporto priemonėmis, kurios yra naudojamos pristatant gyvulius iš ūkių į vietines prekyvietes ir atvirkščiai arba iš prekyviečių į 50 kilometrų spinduliu esančias vietines skerdyklas.

—

išimtis, susijusias su vidaus reguliariaisiais reisais keleiviams, kai tvarkaraščiai patvirtinami valdžios institucijų (tokiu atveju leidžiamos tik su pertraukomis susijusios išimtys), ir

—

toms sau pasamdžius ar už atlygį atliekamoms vežimo operacijoms, kurios neturi poveikio vieningai rinkai bei yra būtinos tos teritorijos konkretiems pramonės sektoriams prižiūrėti, ir jei šio reglamento leidžiančiomis nukrypti nuostatomis nustatyta spindulio riba yra 100 kilometrų.

a)

reguliariaisiais reisais šalies viduje teikiamoms keleivių vežimo paslaugoms ir

b)

reguliariais tarptautiniais reisais teikiamoms keleivių vežimo paslaugoms, kurių galiniai maršruto sustojimai yra ne toliau kaip už 50 kilometrų tiesia kryptimi nuo dvi valstybes nares skiriančios sienos, o maršrutas neviršija 100 kilometrų.

a)

turi apimti visus 2 dalyje minimam laikotarpiui, apimančiam prieš tai ėjusias 28 dienas, nustatytus duomenis; šie duomenys turi būti reguliariai atnaujinami, o atnaujinimo laikotarpis neturi viršyti vieno mėnesio;

b)

turi būti pasirašytas transporto ūkio subjekto vadovo ar jam atstovauti įgalioto asmens;

c)

transporto ūkio subjekte turi būti saugomas vienerius metus nuo juo apimamo laikotarpio pabaigos. Susijusiems vairuotojams paprašius, transporto ūkio subjektas išduoda jiems darbo grafikų išrašus, ir

d)

turi būti parodomas ir perduodamas, kai to paprašo įgaliotas tikrinantis pareigūnas.

—

kuris buvo padarytas ne atitinkamos valstybės narės teritorijoje, ir

—

kurį padarė kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje šalyje įsteigtas ūkio subjektas ar vairuotojas, kurio darbo vieta yra kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje šalyje,

a)

II skyriuje nustatytų taisyklių pažeidimus, kuriuos padaro ne šalies gyventojai, ir už tuos pažeidimus paskirtas sankcijas;

b)

sankcijas, kurias valstybė narė paskiria savo rezidentams už kitose valstybėse narėse padarytus pažeidimus.

a)

tiria atvejus, kai atsiranda skirtumų taikant ir vykdant šio reglamento nuostatas, ypač dėl vairavimo trukmių, pertraukų ir poilsio laikotarpių;

b)

išaiškina šio reglamento nuostatas, kad kuo greičiau būtų susitarta dėl bendro požiūrio.

1.

2 straipsnis pakeičiamas taip:

„2 straipsnis

Šiame reglamente vartojami 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 561/2006 dėl tam tikrų su kelių transportu susijusių socialinių teisės aktų suderinimo ir iš dalies keičiančio Tarybos reglamentus (EEB) Nr. 3821/85 ir (EB) Nr. 2135/98 (13) 4 straipsnyje pateikti sąvokų apibrėžimai.

2.

3 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys pakeičiamos taip:

„1.   Įrašymo įranga įrengiama ir naudojama valstybėje narėje registruotose transporto priemonėse, naudojamose keleiviams ir kroviniams vežti keliais, išskyrus Reglamento (EB) Nr. 561/2006 3 straipsnyje nurodytas transporto priemones. Reglamento (EB) Nr. 561/2006 16 straipsnio 1 dalyje nurodytos transporto priemonės ir transporto priemonės, kurioms netaikomas Reglamentas (EEB) Nr. 3820/85, tačiau kurioms daugiau nebetaikomos išimtys pagal Reglamentą (EB) Nr. 561/2006, šio reikalavimo turi pradėti laikytis iki 2007 m. gruodžio 31 d.

2.   Nuo šio reglamento nuostatų taikymo valstybės narės gali atleisti Reglamento (EB) Nr. 561/2006 13 straipsnio 1 ir 3 dalyse paminėtas transporto priemones.

3.   Gavusios Komisijos leidimą, nuo šio reglamento nuostatų taikymo valstybės narės gali atleisti transporto priemones, naudojamas Reglamento (EB) Nr. 561/2006 14 straipsnyje nurodytoms transporto operacijoms.“

3.

14 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2.   Ūkio subjektas chronologine tvarka ir įskaitoma forma saugo registracijos lapus ir spaudinius, kurie buvo padaryti laikantis 15 straipsnio 1 dalies reikalavimų, ne mažiau kaip metus po jų panaudojimo ir, suinteresuotam vairuotojui paprašius, išduoda jų kopijas. Suinteresuotam vairuotojui paprašius ūkio subjektas taip pat išduoda iš šio vairuotojo kortelės perkeltų duomenų kopijas bei šių kopijų spausdintus lapus. Įgaliotam tikrinančiam pareigūnui paprašius, registracijos lapai, spaudiniai ir perkelti duomenys jam parodomi arba perduodami.“

4.

15 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

1.

2 straipsnio 1 dalies a punktas pakeičiamas taip:

2.

2 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2.   Valstybės narės imasi visų būtinų priemonių užtikrinti, kad vairuotojo korteles jos galės išduoti ne vėliau kaip dvidešimtą dieną po Reglamento (EB) Nr. 561/2006 paskelbimo“

11.4.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 102/15

(1)

Komisijos komunikate, pavadintame „Saugi kasybos veikla: priemonės, kurių reikia imtis atsižvelgiant į neseniai įvykusius nelaimingus atsitikimus kasyboje“, vienu iš prioritetinių veiksmų nurodoma iniciatyva reglamentuoti kasybos pramonės atliekų tvarkymą. Šiuo veiksmu siekiama papildyti iniciatyvas, susijusias su 2003 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/105/EB, iš dalies keičiančia Tarybos direktyvą 96/82/EB dėl didelių, su pavojingomis medžiagomis susijusių avarijų pavojaus kontrolės (4), taip pat parengti dokumentą, kuriame, remiantis 1996 m. rugsėjo 24 d. Tarybos direktyva 96/61/EB dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (5), aptariami geriausi dėl kasybos veiklos susidarančių uolienų atliekų ir apdorojimo atliekų tvarkymo metodai.

(2)

Europos Parlamentas savo 2001 m. liepos 5 d. rezoliucija (6) dėl minėto komunikato tvirtai parėmė siekį parengti direktyvą dėl kasybos pramonės atliekų.

(3)

2002 m. liepos 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendime Nr. 1600/2002/EB, nustatančiame Šeštąją Bendrijos aplinkosaugos veiksmų programą (7), nurodoma, kad reikėtų mažinti vis dar susidarančių atliekų pavojingumą, ir jos turėtų kelti kuo mažesnį pavojų, kad pirmenybę reikėtų teikti atliekų utilizavimui ir ypač atliekų perdirbimui, kad reikėtų iki minimumo sumažinti šalinamų atliekų kiekį ir atliekas saugiai pašalinti ir kad šalintinos atliekos turėtų būti apdorojamos kuo arčiau prie jų susidarymo vietos taip, kad dėl to nesumažėtų atliekų apdorojimo operacijų efektyvumas. Sprendime Nr. 1600/2002/EB prioritetiniais veiksmais taip pat laikoma, atsižvelgiant į nelaimingus atsitikimus ir nelaimes, papildomų priemonių, padėsiančių išvengti didelių nelaimingų atsitikimų grėsmės, ypač kylančios dėl kasybos, sukūrimas bei priemonių dėl kasybos atliekų parengimas. Sprendime Nr. 1600/2002/EB taip pat teikiamas prioritetas tvaraus tvarkymo skatinimui kasybos pramonės šakose siekiant sumažinti poveikį aplinkai.

(4)

Laikantis Bendrijos aplinkos apsaugos politikos tikslų, būtina nustatyti minimalius reikalavimus tam, kad būtų sustabdytas ar kiek galima sumažintas bet koks neigiamas poveikis aplinkai ar žmonių sveikatai, kurį sukelia kasybos pramonės atliekų – apdorojimo atliekų (t.y. kietų arba suspensijos pavidalo atliekų, kurios lieka naudingąsias iškasenas apdorojus įvairiais metodais), bergždo ir dangos uolienų (t. y. medžiagų, iškastų siekiant rūdos ar naudingųjų iškasenų, įskaitant pasirengimo eksploatacijai laikotarpiu) ir dirvožemio (t. y. viršutinio žemės sluoksnio) – tvarkymas, jeigu tai yra atliekos, kaip apibrėžta 1975 m. liepos 15 d. Tarybos direktyvoje 75/442/EEB dėl atliekų (8).

(5)

Pagal Jungtinių Tautų rėmuose 2002 m. Pasauliniame aukščiausiojo lygio susitikime dėl darnaus vystymosi priimto Johanesburgo darnaus vystymosi įgyvendinimo plano 24 punktą būtina apsaugoti ekonominio ir socialinio vystymosi gamtinių išteklių bazę ir pakeisti dabartinę gamtinių išteklių blogėjimo tendenciją darniai ir integruotai tvarkant gamtinių išteklių bazę.

(6)

Atitinkamai ši direktyva turėtų apimti žemėje vykdomos kasybos pramonės atliekų, tai yra atliekų, susidarančių ieškant ir žvalgant, išgaunant (įskaitant pasirengimo eksploatacijai darbų laikotarpį), apdorojant ir saugant naudingąsias iškasenas, ir atliekų iš veikiančių karjerų tvarkymą. Tačiau toks tvarkymas turėtų atspindėti principus ir prioritetus, nustatytus Direktyvoje 75/442/EEB, kuri, remiantis jos 2 straipsnio 1 dalies b punkto ii papunkčiu, ir toliau taikoma tiems kasybos pramonės atliekų tvarkymo aspektams, kurių neapima ši direktyva.

(7)

Kad būtų išvengta dubliavimo ir neproporcingų administracinių reikalavimų, šios direktyvos taikymo sritis turėtų būti apribota tais konkrečiais veiksmais, kurie laikomi prioritetiniais siekiant jos tikslų.

(8)

Atitinkamai šios direktyvos nuostatos neturėtų būti taikomos tiems atliekų srautams, kurie, nors ir susidarę naudingųjų iškasenų kasybos ar apdorojimo metu, nėra tiesiogiai susiję su kasybos ar apdorojimo procesu, pvz., maisto atliekoms, naftos produktų atliekoms, eksploatuoti netinkamoms transporto priemonėms, išnaudotoms baterijoms ir akumuliatoriams. Tvarkant tokias atliekas, taip pat atliekas, susidarančias paieškos ir žvalgymo, kasybos ar apdorojimo vietose ir gabenamas į vietą, kuri pagal šią direktyvą nėra atliekų įrenginys, turėtų būti taikomos Direktyvos 75/442/EEB ar 1999 m. balandžio 26 d. Tarybos direktyvos 1999/31/EB dėl atliekų sąvartynų (9) arba kitų atitinkamų Bendrijos teisės aktų nuostatos.

(9)

Taip pat šios direktyvos nuostatos neturėtų būti taikomos atliekoms, susidarančioms ieškant ir žvalgant, išgaunant ar apdorojant naudingąsias iškasenas atviroje jūroje, ar vandens suleidimui ir išsiurbto požeminio vandens suleidimui atgal, o inertinėms atliekoms, nepavojingoms paieškos ir žvalgymo metu susidarančioms atliekoms, neužterštam gruntui ir durpių kasybos, apdorojimo bei saugojimo metu susidarančioms atliekoms dėl jų mažesnio pavojaus aplinkai turėtų būti taikomas tik ribotas reikalavimų skaičius. Valstybės narės gali sumažinti arba atšaukti kai kuriuos reikalavimus nepavojingoms neinertinėms atliekoms. Tačiau šios išimtys neturėtų būti taikomos A kategorijos atliekų įrenginiams.

(10)

Be to, ši direktyva, apimdama kasybos pramonės atliekų, kurios gali būti radioaktyvios, tvarkymą, neturėtų apimti specifinių radioaktyvumo aspektų, kurie yra aptariami Europos atominės energijos bendrijos (Euratomo) sutartimi.

(11)

Gerbdamos Direktyvoje 75/442/EEB, visų pirma jos 3 ir 4 straipsniuose nustatytus principus ir prioritetus, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad kasybos veiklos vykdytojai imtųsi visų būtinų priemonių sustabdyti ar kiek galima sumažinti neigiamą – dabar egzistuojantį ar potencialų – poveikį aplinkai ar žmonių sveikatai, kurį sukelia kasybos pramonės atliekų tvarkymas.

(12)

Šios priemonės turėtų būti paremtos, inter alia, geriausių metodų samprata, kaip apibrėžta Direktyvoje 96/61/EB, o taikant tuos metodus valstybės narės turėtų pačios nuspręsti, kaip, esant reikalui, tam tikrais atvejais gali būti atsižvelgiama į atliekų įrenginio technines charakteristikas, jo geografinę padėtį ir vietos aplinkos sąlygas.

(13)

Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad kasybos veiklos vykdytojai sudarytų tinkamus atliekų tvarkymo planus kasybos atliekų prevencijai ar minimizavimui, apdorojimui, panaudojimui ir šalinimui. Tų planų struktūra turėtų būti tokia, kad būtų užtikrintas tinkamas atliekų tvarkymo galimybių planavimas siekiant iki minimumo sumažinti atliekų susidarymą ir jų pavojingumą bei skatinti atliekų utilizavimą. Be to, kasybos pramonės atliekos turėtų būti apibūdintos atsižvelgiant į jų sudėtį, kad būtų kiek įmanoma užtikrinta, jog tokios atliekos reaguoja tik taip, kaip numatyta.

(14)

Tam, kad būtų iki minimumo sumažintas nelaimingų atsitikimų pavojus ir garantuota aukšto lygio aplinkos bei žmonių sveikatos apsauga, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad A kategorijos atliekų įrenginio veiklos vykdytojas atliekų atžvilgiu nustatytų ir taikytų stambių avarijų prevencijos politiką. Kaip prevencinė priemonė turėtų būti įdiegta saugumo valdymo sistema, sudaryti avariniai planai nelaimingų atsitikimų atvejams ir su informacija apie saugumą supažindinti asmenys, kurie gali nukentėti nuo stambios avarijos. Įvykus nelaimingam atsitikimui, veiklos vykdytojams turėtų būti keliamas reikalavimas pateikti kompetentingoms institucijoms visą svarbią informaciją, kuri būtina siekiant sušvelninti daromą ar potencialią žalą aplinkai. Šie ypatingi reikalavimai neturėtų būti taikomi tiems kasybos pramonės atliekų įrenginiams, kuriems taikoma Direktyva 96/82/EB.

(15)

Atliekų įrenginys neturėtų būti priskirtas A kategorijai remiantis tik pavojais kasybos pramonės darbuotojų saugumui ir sveikatai, kuriuos apima kiti Bendrijos teisės aktai, visų pirma Direktyvos 92/91/EEB (10) ir 92/104/EEB (11).

(16)

Kasybos pramonės atliekų tvarkymas yra specifinio pobūdžio, todėl būtina nustatyti specialią paraiškų pateikimo ir leidimų suteikimo tvarką, taikomą atliekų įrenginiams, priimantiems tokias atliekas. Be to, valstybės narės turėtų imtis reikiamų priemonių garantuoti, kad kompetentingos institucijos periodiškai peržiūrėtų ir prireikus atnaujintų leidimo sąlygas.

(17)

Valstybės narės turėtų laikytis reikalavimų užtikrinti, kad pagal JT EEK 1998 m. birželio 25 d. Konvenciją dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais (Orhuso konvenciją) visuomenė būtų informuojama apie paraiškų gauti leidimą atliekų tvarkymui pateikimą ir su suinteresuota visuomene būtų konsultuojamasi prieš suteikiant leidimą atliekų tvarkymui.

(18)

Būtina aiškiai nurodyti reikalavimus, kurių kasybos pramonę aptarnaujantys atliekų įrenginiai turėtų laikytis vietos, valdymo, kontrolės, uždarymo, trumpalaikių ir ilgalaikių prevencinių bei apsaugos priemonių atžvilgiu, kad nekiltų grėsmė aplinkai, ypač kad požeminiai vandenys nebūtų teršiami besiskverbiančiu į gruntą filtratu.

(19)

Būtina aiškiai apibrėžti kasybos pramonės atliekoms kaupti skirtus A kategorijos atliekų įrenginius, atsižvelgiant į galimus tokio įrenginio eksploatacijos ar nelaimingo atsitikimo, kurio metu iš tokio įrenginio atliekos patenka į aplinką, sukeliamos taršos padarinius.

(20)

Taip pat turi būti nustatyti tam tikri reikalavimai kasybos atliekoms, supilamoms atgal į iškastas ertmes siekiant jas rekultivuoti arba statybos tikslais, susijusiais su naudingųjų iškasenų kasybos procesu, – pavyzdžiui, siekiant ertmėse įrengti ar prižiūrėti įrangą, palengvinančią naudojimąsi mechanizmais, rampas, pertvaras, saugumo užtvaras ar bermas, – tam, kad būtų apsaugoti paviršiaus ir požeminiai vandenys, užtikrintas tokių atliekų stabilumas ir garantuota atitinkama stebėsena pabaigus šią veiklą. Atitinkamai tokioms atliekoms neturėtų būti taikomi šios direktyvos reikalavimai, kurie išimtinai skirti „atliekų įrenginiams“, išskyrus tuos, kurie minimi specialioje nuostatoje dėl iškastų ertmių.

(21)

Siekiant užtikrinti tinkamą kasybos pramonės atliekas priimančių atliekų įrenginių įrengimą ir priežiūrą, valstybės narės turėtų imtis atitinkamų priemonių garantuoti, kad tokių įrenginių projektavimu, vietos parinkimu ir valdymu užsiima techniniu požiūriu kompetentingi asmenys. Būtina užtikrinti, kad veiklos vykdytojų ir darbuotojų apmokymo lygis bei įgytos žinios suteiktų jiems tinkamus įgūdžius. Be to, kompetentingos valdžios institucijos turėtų įsitikinti, kad veiklos vykdytojai imasi reikiamų priemonių, kai įrengia ir prižiūri naują atliekų įrenginį arba plečia ar keičia egzistuojantį atliekų įrenginį, įskaitant laikotarpiu po uždarymo.

(22)

Būtina nustatyti stebėsenos procedūras atliekų įrenginio eksploatacijos metu ir po jo uždarymo. Numatytas po A kategorijos atliekų įrenginio uždarymo stebėsenos ir kontrolės laikotarpis turėtų būti proporcingas konkretaus atliekų įrenginio keliamam pavojui, panašiai kaip to reikalaujama Direktyvoje 1999/31/EB.

(23)

Būtina apibrėžti, kada ir kaip turėtų būti uždaromas kasybos pramonę aptarnaujantis atliekų įrenginys, ir nurodyti įsipareigojimus bei atsakomybę, kurią turi prisiimti veiklos vykdytojas laikotarpiu po uždarymo.

(24)

Valstybės narės turėtų reikalauti, kad kasybos pramonės veiklos vykdytojai, siekdami užkirsti kelią vandens ir grunto taršai bei nustatyti neigiamą poveikį, kurį jų atliekų įrenginiai gali daryti aplinkai ar žmonių sveikatai, vykdytų stebėseną ir valdymo kontrolę. Be to, siekiant kiek įmanoma labiau sumažinti vandens taršą, atliekų šalinimas į priimantį vandens baseiną turėtų būti vykdomas laikantis 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/60/EB, nustatančios Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus (12). Be to, naudojant geriausius metodus turėtų būti, atsižvelgiant į jų kenksmingą ir toksišką poveikį, iki kiek įmanoma žemesnių lygių sumažinta kai kuriose kasybos pramonėse išskiriamo cianido ir cianido junginių koncentracija apdorojimo atliekų baseinuose. Kad būtų užkirstas kelias tokiam poveikiui, atitinkamai ir bet kuriuo atveju laikantis šios direktyvos reikalavimų turėtų būti nustatytos maksimalios koncentracijos ribos.

(25)

Kasybos pramonę aptarnaujančio atliekų įrenginio veiklos vykdytojas turėtų laikytis reikalavimų iš anksto pateikti finansinę garantiją ar jos ekvivalentą pagal tvarką, kurią turi nustatyti valstybės narės, užtikrinant, kad visi su leidimo suteikimu susiję įsipareigojimai būtų įvykdyti, įskaitant tuos, kurie susiję su atliekų įrenginio uždarymu ir priežiūra po uždarymo. Finansinės garantijos dydis turėtų būti pakankamas, kad būtų padengtos atliekų įrenginio paveiktos žemės, apimančios patį atliekų įrenginį, kaip apibrėžta atliekų valdymo plane, parengtame pagal 5 straipsnį ir reikalaujamame pagal 7 straipsnį, rekultivavimo, kurį atliktų tinkama, kvalifikuota ir nepriklausoma trečioji šalis, išlaidos. Taip pat būtina, kad tokia garantija būtų pateikta prieš pradedant kaupti atliekas atliekų įrenginyje ir kad ji būtų periodiškai patikslinama. Be to, laikantis principo „teršėjas moka“ ir 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento bei Tarybos direktyvos 2004/35/EB dėl atsakomybės už aplinkos apsaugą siekiant išvengti žalos aplinkai ir ją ištaisyti (atlyginti) (13), svarbu išaiškinti, kad kasybos pramonę aptarnaujančio atliekų įrenginio veiklos vykdytojas yra atitinkamai atsakingas už jo veikla padarytą žalą aplinkai arba sukeltą neišvengiamą tokios žalos grėsmę.

(26)

Jeigu kasybos pramonę aptarnaujančių atliekų įrenginių eksploatacija gali turėti reikšmingo tarpvalstybinio pobūdžio neigiamo poveikio aplinkai ir su tuo susijusio pavojaus žmonių sveikatai kitos valstybės narės teritorijoje, turėtų būti nustatyta bendra tvarka, palengvinanti kaimyninių valstybių konsultacijas. Tai turėtų būti padaryta siekiant užtikrinti, kad valdžios institucijos adekvačiai keistųsi informacija ir kad visuomenė būtų tinkamai informuojama apie tokius atliekų įrenginius, savo veikla galinčius turėti neigiamą poveikį tos kitos valstybės narės aplinkai.

(27)

Būtina, kad valstybės narės užtikrintų, jog kompetentingos valdžios institucijos sukurtų veiksmingą kasybos pramonę aptarnaujančių atliekų įrenginių tikrinimo ar lygiaverčių kontrolės priemonių sistemą. Nepažeidžiant leidimą turinčio veiklos vykdytojo įsipareigojimų, prieš pradedant atliekų kaupimo operacijas, turėtų būti patikrinta, ar laikomasi leidimo sąlygų. Be to, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad veiklos vykdytojai ir jų veiklos perėmėjai saugotų atnaujinamus įrašus, susijusius su tokiais atliekų įrenginiais, ir kad veiklos vykdytojai perduotų savo veiklos perėmėjams informaciją apie atliekų įrenginio būklę ir jo valdymą.

(28)

Valstybės narės turėtų siųsti reguliarius pranešimus Komisijai apie šios direktyvos įgyvendinimą, įskaitant informaciją apie įvykusius ar vos neįvykusius nelaimingus atsitikimus. Šių pranešimų pagrindu Komisija atsiskaitys Europos Parlamentui ir Tarybai.

(29)

Valstybės narės turėtų nustatyti taisykles dėl sankcijų už šios direktyvos pažeidimą ir užtikrinti, kad tos sankcijos būtų taikomos. Minėtos sankcijos turėtų būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios.

(30)

Būtina, kad valstybės narės užtikrintų, jog būtų sudarytas jų teritorijoje esančių uždarytų, įskaitant ir apleistų, atliekų įrenginių sąrašas, kad būtų nustatyti tie, kurie daro reikšmingą neigiamą poveikį aplinkai arba vidutiniu ar trumpu laikotarpiu gali kelti rimtą grėsmę žmonių sveikatai arba aplinkai. Šie sąrašai turėtų tapti pagrindu atitinkamoms priemonių programoms.

(31)

Komisija turėtų užtikrinti, kad būtų tinkamai keičiamasi moksline ir technine informacija apie tai, kaip sudaryti uždarytų atliekų įrenginių sąrašą valstybės narės lygiu ir parengti metodiką, padedančią valstybėms narėms laikytis šios direktyvos, rekultivuojant tokius atliekų įrenginius. Be to, turėtų būti užtikrintas pasikeitimas informacija apie žinomus metodus valstybės narės viduje ir tarp valstybių narių.

(32)

Kad būtų nuosekliai taikomas Sutarties 6 straipsnis, aplinkos apaugos reikalavimai, siekiant skatinti darnią plėtrą, privalo būti integruoti į Bendrijos politikos ir veiklos krypčių įgyvendinimą.

(33)

Ši direktyva galėtų būti naudinga priemonė, į kurią reikėtų atsižvelgti tikrinant, ar projektuose, gaunančiuose Bendrijos plėtrai skirtą finansavimą, yra numatytos priemonės sustabdyti ar kiek įmanoma sumažinti neigiamą poveikį aplinkai. Toks požiūris atitinka Sutarties 6 straipsnį, ypač aplinkos apsaugos reikalavimų integravimo į Bendrijos politiką vystymosi bendradarbiavimo srityje atžvilgiu.

(34)

Šios direktyvos tikslo – tobulinti kasybos pramonės atliekų tvarkymą – valstybės narės negali deramai pasiekti, nes prastas tokių atliekų tvarkymas gali būti tarpvalstybinio pobūdžio taršos priežastimi. Pagal principą „teršėjas moka“ būtina, inter alia, atsižvelgti į bet kokią kasybos pramonės atliekų daromą žalą aplinkai, o skirtingai taikant šį principą valstybėse narėse gali pradėti gerokai skirtis ekonominės veiklos vykdytojams tenkanti finansinė našta. Be to, skirtingos kasybos pramonės atliekų tvarkymo nacionalinės politikos trukdo siekti tikslo, kad būtų užtikrintas minimalus saugaus ir atsakingo tokių atliekų tvarkymo lygis ir padidintas jų utilizavimo lygis visoje Bendrijoje. Kadangi dėl šios direktyvos masto ir poveikio to tikslo būtų geriau siekti Bendrijos lygmeniu, laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Bendrija gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti.

(35)

Šios direktyvos įgyvendinimui reikalingos priemonės turėtų būti priimtos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (14).

(36)

Šios direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę metu egzistuojančių atliekų įrenginių eksploatavimas turėtų būti reglamentuojamas tam, kad per nustatytą laikotarpį būtų priimtos reikiamos priemonės juos pritaikyti prie šios direktyvos reikalavimų.

(37)

Pagal Tarpinstitucinio susitarimo dėl teisės aktų leidybos tobulinimo (15) 34 punktą valstybės narės skatinamos savo ir Bendrijos interesų labui parengti lenteles, kurios kuo geriau atskleistų direktyvos ir perkėlimo į nacionalinę teisę priemonių tarpusavio santykį, ir viešai jas paskelbti,

a)

atliekoms, susidarančioms ieškant ir žvalgant, išgaunant ir apdorojant naudingąsias iškasenas bei eksploatuojant karjerus, kurios atsiranda netiesiogiai iš tokios veiklos;

b)

atliekoms, susidarančioms atviroje jūroje ieškant ir žvalgant, išgaunant ir apdorojant naudingąsias iškasenas;

c)

suleistam vandeniui ir iš naujo suleistam išsiurbtam požeminiam vandeniui, kaip apibrėžta Direktyvos 2000/60/EB 11 straipsnio 3 dalies j punkto pirmoje ir antroje įtraukose, kiek tai leidžiama tuo straipsniu.

1)

atliekos suprantamos taip, kaip jos yra apibrėžtos Direktyvos 75/442/EEB 1 straipsnio a punkte;

2)

pavojingos atliekos suprantamos taip, kaip jos yra apibrėžtos 1991 m. gruodžio 12 d. Tarybos direktyvos 91/689/EEB dėl pavojingų atliekų (16) 1 straipsnio 4 dalyje;

3)

inertinės atliekos – tai atliekos, kuriose nevyksta jokie svarbesni fiziniai, cheminiai ar biologiniai pokyčiai. Inertinės atliekos netirpsta, nedega ir kitaip fiziškai ar chemiškai nereaguoja, nesiskaido biologiškai, kitoms medžiagoms, su kuriomis tiesiogiai liečiasi, nedaro tokio neigiamo poveikio, dėl kurio būtų teršiama aplinka ar keliamas pavojus žmonių sveikatai. Bendras atliekose susidariusio filtrato ir teršalų kiekis bei tokio filtrato ekologinis toksiškumas turi būti nedidelis ir, svarbiausia, neturi kelti pavojaus paviršinių ir (arba) požeminių vandenų kokybei;

4)

neužterštas gruntas – tai gruntas, kuris kasybos metu pašalinimas iš viršutinio žemės sluoksnio ir kuris nėra laikomas užterštu pagal valstybės narės, kurioje yra ta teritorija, nacionalinės teisės aktus ar pagal Bendrijos teisę;

5)

naudingųjų iškasenų ištekliai arba naudingosios iškasenos – tai žemės gelmėse esančių natūralių organinių ar neorganinių medžiagų sankaupų ištekliai, pvz., energetinis kuras, metalų rūdos, pramonei ir statybai naudojamos naudingosios iškasenos, išskyrus vandenį;

6)

kasybos pramonė – tai visos įmonės, kurios komerciniais tikslais verčiasi naudingųjų iškasenų antžemine ir požemine kasyba, įskaitant kasybą mechaniniais gręžiniais arba išgautų medžiagų apdorojimą;

7)

atvira jūra – tai ta jūros ir jūros dugno dalis, kuri prasideda nuo žemiausio vandens lygio žymos per įprastinius ar vidutinius potvynius ir besitęsianti tolyn į jūros akvatoriją;

8)

apdorojimas – tai mechaninis, fizinis, biologinis, terminis ar cheminis procesas ar jų derinys, įskaitant dydžio keitimą, klasifikavimą, separaciją ir filtratą, tačiau išskyrus lydymą, terminius gamybos procesus (kitus nei klinčių deginimas) ir metalurgijos procesus, kurie naudojami iš naudingųjų iškasenų, įskaitant išgautas iš eksploatuojamų karjerų, išgauti naudinguosius komponentus (mineralus), bei anksčiau išmestų atliekų pakartotinis apdorojimas;

9)

apdorojimo atliekos – tai kietos arba suspensijos pavidalo atliekos, kurios lieka naudingąsias iškasenas apdorojus separacijos technologija (pvz., trupinant, smulkinant (šlifuojant), rūšiuojant pagal dydį, flotacijos būdu ir kitokiais fiziniais bei cheminiais metodais), siekiant iš mažiau vertingų uolienų išskirti naudinguosius komponentus (mineralus);

10)

sąvarta – tai inžinierinis įrenginys kietų atliekų kaupimui žemės paviršiuje;

11)

damba – tai inžinerinė konstrukcija, suprojektuota išlaikyti ar izoliuoti vandenį ir (ar) atliekas nusodinimo baseine;

12)

nusodinimo baseinas – tai natūralus baseinas ar inžinerinis įrenginys, kuriame kartu su įvairiu laisvojo vandens kiekiu šalinamos smulkiagrūdės atliekos, paprastai apdorojimo atliekos, kurios susidaro dėl naudingųjų iškasenų apdorojimo ir naudoto vandens nuskaidrinimo bei jo perdirbimo;

13)

silpnąja rūgštimi skaidomas cianidas – tai cianidas ir cianido junginiai, kurie skyla veikiami silpnosios rūgšties esant nustatytai pH vertei;

14)

filtratas – tai bet koks skystis, kuris sunkiasi per saugomas atliekas, išteka iš atliekų įrenginio ar lieka jame, įskaitant teršiantį drenažą, kuris, jei netinkamai atliekamas, gali neigiamai paveikti aplinką;

15)

atliekų įrenginys – tai bet koks plotas, kuriame kaupiamos kietos, skystos, tirpalo ar suspensijos pavidalo kasybos atliekos tokiems laikotarpiams:

Laikoma, kad tokie įrenginiai apima bet kokias dambas ar kitas konstrukcijas, reikalingas išsaugoti, sulaikyti, izoliuoti arba kitaip sutvirtinti tokius įrenginius, taip pat sąvartas ir nusodinimo baseinus, bet neapsiriboja jais, išskyrus iškastas ertmes, į kurias, išgavus naudingąsias iškasenas, atliekos grąžinamos jų rekultivavimo ir konstrukcijos sutvirtinimo tikslais;

16)

stambi avarija – tai įvykis bet kuriame objekte, kuriam taikoma ši direktyva, veiklos, apimančios kasybos atliekų tvarkymą, metu, galintis tuoj pat ar per tam tikrą laiką sukelti rimtą pavojų žmonių sveikatai ir (arba) aplinkai objekte ar už jo ribų;

17)

pavojinga medžiaga – tai medžiaga, mišinys ar preparatas, kurie yra pavojingi, kaip tai yra apibrėžta Direktyvoje 67/548/EEB (17) arba Direktyvoje 1999/45/EB (18);

18)

geriausi prieinami gamybos būdai apibrėžiami taip, kaip apibrėžta Direktyvos 96/61/EB 2 straipsnio 11 dalyje;

19)

priimantysis vandens baseinas – tai paviršiniai vandenys, požeminiai vandenys, tarpiniai vandenys ir pakrančių vandenys, kaip apibrėžta Direktyvos 2000/60/EB 2 straipsnio atitinkamai 1, 2, 6 ir 7 dalyse;

20)

rekultivavimas – tai atliekų įrenginio paveiktos žemės apdorojimas siekiant atstatyti jos patenkinamą būklę, ypatingai atsižvelgiant į grunto kokybę, augaliją ir gyvūniją, natūralias buveines, gėlo vandens sistemas, kraštovaizdį ir atitinkamus naudingus panaudojimo būdus;

21)

paieška ir žvalgyba – tai ekonominę vertę turinčių naudingųjų iškasenų telkinių paieška, įskaitant mėginių ėmimą, jungtinių mėginių ėmimą, gręžimą ir žvalgybinių griovių bei tranšėjų kasimą, išskyrus bet kokius darbus, kurie yra atliekami ruošiant tokius telkinius eksploatuoti, ir bet kokią veiklą, tiesiogiai susijusią su vykstančiu kasybos darbu;

22)

visuomenė – tai vienas arba daugiau fizinių ar juridinių asmenų ir, pagal nacionalinės teisės aktus ar praktiką, jų asociacijos, organizacijos ar grupės;

23)

suinteresuota visuomenė – tai visuomenės dalis, kuriai turėjo ar gali turėti poveikio sprendimų aplinkos klausimais priėmimas pagal šios direktyvos 6 ir 7 straipsnius arba kuri yra juo suinteresuota; šiame apibrėžime nevyriausybinės organizacijos, skatinančios aplinkos apsaugą ir atitinkančios visus reikalavimus pagal nacionalinę teisę, yra laikomos suinteresuotomis;

24)

veiklos vykdytojas – tai fizinis ar juridinis asmuo, atsakingas už kasybos atliekų tvarkymą pagal valstybės narės, kurioje tvarkomos kasybos atliekos, nacionalinės teisės aktus, įskaitant laikiną kasybos atliekų saugojimą, taip pat eksploatacijos laikotarpį ir priežiūros po uždarymo laikotarpį;

25)

atliekų turėtojas – tai kasybos atliekų gamintojas arba fizinis ar juridinis asmuo, kuris turi atliekų;

26)

kompetentingas asmuo – tai fizinis asmuo, kuris turi techninių žinių ir patirties, kaip apibrėžta valstybės narės, kurioje veikia tas asmuo, nacionalinės teisės aktuose, vykdyti šioje direktyvoje numatytas pareigas;

27)

kompetentinga institucija – tai institucija ar institucijos, kurias valstybė narė paskiria atsakingomis už šioje direktyvoje numatytų pareigų vykdymą;

28)

teritorija – tai visa konkrečioje geografinėje vietoje esanti žemė, kurioje vykdomą veiklą kontroliuoja ir valdo veiklos vykdytojas;

29)

esminis pakeitimas – tai atliekų įrenginio struktūros ar veiklos pokytis, kuris, kompetentingos institucijos nuomone, gali turėti didelį neigiamą poveikį žmonių sveikatai arba aplinkai.

a)

užkirsti kelią arba sumažinti gaminamų atliekų kiekio susidarymą ir jų žalą, visų pirma atsižvelgiant į:

b)

skatinti kasybos atliekų naudojimą jas perdirbant, pakartotinai naudojant ar regeneruojant, kai tai aplinkosaugos požiūriu tinkama, laikantis esamų aplinkos standartų Bendrijos lygmeniu ir, kai tinka, šios direktyvos reikalavimų;

c)

užtikrinti trumpalaikį ir ilgalaikį saugų kasybos atliekų šalinimą, visų pirma, projektavimo laikotarpiu, atsižvelgiant į valdymą atliekų įrenginio eksploatacijos metu ir jį uždarius bei pasirenkant projektą:

a)

kai taikoma, siūloma atliekų įrenginio kategorija pagal III priede išdėstytus kriterijus:

b)

atliekų apibūdinimas pagal II priedą ir numatomas bendras kasybos atliekų, atsirasiančių eksploatacijos metu, kiekis;

c)

veiklos, kurios metu tokios atliekos susidaro, ir bet kokio vėlesnio jų apdorojimo aprašymas;

d)

aprašymas, kaip aplinką ir žmonių sveikatą gali neigiamai paveikti tokių atliekų kaupimas, ir prevencinės priemonės, kurių reikia imtis siekiant iki minimumo sumažinti poveikį aplinkai įrenginio eksploatavimo metu ir po jo uždarymo, įskaitant 11 straipsnio 2 dalies a, b, d ir e punktuose nurodytus aspektus;

e)

siūloma kontrolės ir stebėsenos tvarka pagal 10 straipsnį (kai taikoma) ir 11 straipsnio 2 dalies c punktą;

f)

siūlomas uždarymo planas, įskaitant rekultivavimą, priežiūros po uždarymo procedūras ir stebėseną, kaip numatyta 12 straipsnyje;

g)

priemonės vandens būklės pablogėjimo prevencijai pagal Direktyvą 2000/60/EB ir oro bei grunto taršos prevencijai ar sumažinimui iki minimumo pagal 13 straipsnį;

h)

žemės, kurią paveiks atliekų įrenginys, būklės tyrimas.

a)

apimti ir kontroliuoti stambias avarijas bei kitus incidentus, siekiant kuo labiau sumažinti jų poveikį, pirmiausia sumažinti žalą žmonių sveikatai ir aplinkai;

b)

įdiegti priemones, būtinas žmonių sveikatai ir aplinkai apsaugoti nuo stambių avarijų ir kitų incidentų poveikio;

c)

pateikti visuomenei ir atitinkamoms tarnyboms ar institucijoms toje teritorijoje būtiną informaciją;

d)

numatyti, kad po stambios avarijos būtų išvalyta, rekultivuota ir atkurta aplinka.

a)

veiklos vykdytojo tapatybė;

b)

siūloma atliekų įrenginio vieta, įskaitant galimas alternatyvias vietas;

c)

atliekų tvarkymo planas pagal 5 straipsnį;

d)

adekvačios priemonės finansinės garantijos ar lygiaverte forma, kaip reikalaujama pagal 14 straipsnį;

e)

veiklos vykdytojo pateikta informacija pagal Direktyvos 85/337/EEB (19) 5 straipsnį, jei pagal tą direktyvą yra reikalingas poveikio aplinkai vertinimas.

a)

veiklos vykdytojas atitinka taikytinus šios direktyvos reikalavimus;

b)

atliekų tvarkymas tiesiogiai ar kitaip nepažeidžia atitinkamo atliekų tvarkymo plano ar planų, paminėtų Direktyvos 75/442/EEB 7 straipsnyje įgyvendinimo.

—

kai yra esminių atliekų įrenginio eksploatavimo ar kaupiamų atliekų pasikeitimų,

—

vadovaudamosi veiklos vykdytojo stebėsenos rezultatais, pateiktais pagal 11 straipsnio 3 dalį, ar patikrinimais, atliktais pagal 17 straipsnį,

—

atsižvelgdamos į pasikeitimą informacija apie esminius geriausių žinomų gamybos metodų pakeitimus pagal 21 straipsnio 3 dalį.

a)

prašymą suteikti leidimą;

b)

kur taikytina, faktą, kad priimant sprendimą, susijusį su prašymu suteikti leidimą, valstybės narės turi konsultuotis tarpusavyje pagal 16 straipsnį;

c)

duomenis apie institucijas, atsakingas už sprendimo priėmimą, tas, iš kurių gali būti gaunama atitinkama informacija, tas, kurioms gali būti teikiamos pastabos ar klausimai, ir pastabų ar klausimų pateikimo tvarkaraščio duomenis;

d)

galimų sprendimų pobūdį;

e)

kur taikytina, duomenis apie pasiūlymą atnaujinti leidimą ar leidimo sąlygas;

f)

laiką ir vietą ar būdus atitinkamai informacijai gauti;

g)

duomenis apie visuomenės dalyvavimo tvarką, parengtą pagal 7 dalį.

a)

pagal nacionalinės teisės aktus – svarbiausios ataskaitos ir nuomonė, pateikta kompetentingai institucijai tuo metu, kai visuomenė buvo informuota pagal 1 dalį;

b)

pagal 2003 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/4/EB dėl visuomenės galimybės susipažinti su informacija apie aplinką (20) – bet kokia informacija, papildanti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją, kuri yra svarbi priimant sprendimą pagal šios direktyvos 7 straipsnį ir kuri tampa prieinama tik po to, kai visuomenė buvo informuota pagal šio straipsnio 1 dalį.

a)

sprendimo turinys, įskaitant leidimo kopiją;

b)

argumentai ir aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimas.

1)

užtikrinti kasybos atliekų stabilumą mutatis mutandis pagal 11 straipsnio 2 dalį;

2)

užkirsti kelią grunto, paviršinio ir požeminio vandens taršai mutatis mutandis pagal 13 straipsnio 1, 3 ir 5 dalis;

3)

užtikrinti kasybos atliekų ir kasybos ertmių stebėseną mutatis mutandis pagal 12 straipsnio 4 ir 5 dalis.

a)

atliekų įrenginys būtų tinkamoje vietoje, atsižvelgiant pirmiausia į Bendrijos ar nacionalinius įsipareigojimus dėl saugomų vietovių, geologinius, hidrologinius, hidrogeologinius, seisminius bei geotechninius veiksnius, ir suprojektuotas taip, kad atitiktų sąlygas, būtinas užkirsti kelią trumpu ir ilgu laikotarpiu grunto, oro, požeminio ar paviršinio vandens taršai, atsižvelgiant pirmiausia į Direktyvas 76/464/EEB (21), 80/68/EEB (22) ir 2000/60/EB, ir užtikrinti užteršto vandens bei filtrato surinkimą pagal leidimo reikalavimus, bei mažinti vandens ar vėjo eroziją tiek, kiek tai techniškai įmanoma ir ekonomiškai įgyvendinama;

b)

atliekų įrenginys būtų tinkamai pastatytas, valdomas ir prižiūrimas siekiant trumpu ir ilgu laikotarpiu užtikrinti jo fizinį stabilumą ir užkirsti kelią grunto, oro, paviršinio ar požeminio vandens taršai, taip pat kuo labiau sumažinti galimą žalą kraštovaizdžiui;

c)

būtų tinkami planai ir priemonės, skirtos reguliariai atliekų įrenginio stebėsenai ir kompetentingų asmenų atliekamiems patikrinimams bei skirtos imtis veiksmų esant rezultatams, rodantiems vandens ar grunto taršos nestabilumą;

d)

būtų tinkamos priemonės, skirtos rekultivuoti žemę ir uždaryti atliekų įrenginį;

e)

būtų tinkamos priemonės, skirtos atliekų įrenginio priežiūrai po uždarymo.

a)

įvykdomos leidime nurodytos atitinkamos sąlygos;

b)

veiklos vykdytojui prašant kompetentinga institucija suteikia leidimą;

c)

kompetentinga institucija dėl to priima pagrįstą sprendimą.

a)

visi įrenginiui priklausantys statiniai būtų stebimi ir užkonservuoti bei visada turėtų naudojimui paruoštus kontrolės ir matavimo prietaisus;

b)

kur taikytina, nutekamieji kanalai ir slenksčiai būtų švarūs ir neužtverti.

a)

įvertindamas saugomų atliekų potencialą išskirti filtratą, įskaitant filtrate esančius teršalus, atliekų įrenginio eksploatacijos laikotarpiu ir laikotarpiu po uždarymo bei nustatydamas atliekų įrenginio vandens pusiausvyrą;

b)

neleisdamas susidaryti filtratui ir atliekoms užteršti paviršinį ar požeminį vandenį ir gruntą arba kiek įmanoma tai sumažindamas;

c)

surinkdamas ir valydamas iš atliekų įrenginio surinktą užterštą vandenį ir filtratą iki jų išleidimui nustatyto atitinkamo standarto.

a)

būtų įvykdyti visi pagal šią direktyvą išduoto leidimo įpareigojimai, įskaitant po uždarymo taikomas nuostatas;

b)

lėšos atliekų įrenginio paveiktos žemės, kaip apibrėžta atliekų valdymo plane, parengtame pagal 5 straipsnį ir reikalaujamame pagal 7 straipsnį, rekultivavimui būtų lengvai prieinamos bet kuriuo metu.

a)

galimu atliekų įrenginio poveikiu aplinkai, pirmiausia atsižvelgiant į atliekų įrenginio kategoriją, atliekų savybes ir rekultivuotos žemės naudojimą ateityje;

b)

prielaida, kad nepriklausomos ir tinkamai kvalifikuotos trečiosios šalys įvertins reikiamus rekultivavimo darbus ir juos atliks.

a)

20 straipsnio įgyvendinimu;

b)

20 straipsnyje nurodytų uždarytų atliekų įrenginių rekultivavimu, siekiant atitikti 4 straipsnio reikalavimus. Naudojant tokią metodiką nustatoma tinkamiausia rizikos įvertinimo tvarka ir veiksmai padėčiai ištaisyti, atsižvelgiant į Europos geologinių, hidrogeologinių ir klimato sąlygų įvairovę.

a)

7 straipsnio 5 dalyje ir 12 straipsnio 6 dalyje nurodytos informacijos suderinimui ir reguliariam perdavimui;

b)

13 straipsnio 6 dalies įgyvendinimui, įskaitant techninius reikalavimus, susijusius su silpnąja rūgštimi skaidomo cianido apibrėžimu ir jo matavimo metodu;

c)

finansinės garantijos nustatymo techninėms gairėms pagal 14 straipsnio 2 dalies reikalavimus;

d)

techninėms patikrinimų gairėms pagal 17 straipsnį;

e)

II priede pateikiamo atliekų apibūdinimo techninių reikalavimų užbaigimui;

f)

3 straipsnio 3 punkte pateikiamo apibrėžimo aiškinimui;

g)

III priede pateikiamų atliekų įrenginių kategorijos nustatymo kriterijų apibrėžimui;

h)

mėginių ėmimo ir analizės metodų, būtinų šios direktyvos techniniam įgyvendinimui, suderintų standartų nustatymui.

—

kurie nustojo priiminėti atliekas prieš 2006 m. gegužės 1 d.,

—

kurių uždarymo procedūros baigiamos pagal taikomus Bendrijos arba nacionalinės teisės aktus ar kompetentingos institucijos patvirtintas programas, ir

—

kurie bus galutinai uždaryti iki 2010 m. gruodžio 31 d.

11.4.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 102/35

(1)

1985 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 3820/85 dėl tam tikrų su kelių transportu susijusių socialinių teisės aktų suderinimo (3) ir 1985 m. gruodžio 20 d. (EEB) Nr. 3821/85 dėl kelių transporto priemonėse naudojamų tachografų (4) bei 2002 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/15/EB dėl asmenų, kurie verčiasi mobiliąja kelių transporto veikla, darbo laiko organizavimo (5) yra svarbūs kuriant bendrą sausumos transporto paslaugų rinką, užtikrinant saugų eismą keliuose ir darbo sąlygas.

(2)

Baltojoje knygoje „Europos transporto politika 2010-siems: laikas nuspręsti“, Komisija nurodė, jog būtina sugriežtinti patikrinimus ir sankcijas, konkrečiai, su kelių transporto veikla susijusiuose socialiniuose teisės aktuose, ypač didinti patikrinimų skaičių, skatinti sistemingą valstybių narių keitimąsi informacija, koordinuoti patikrinimų veiklą ir skatinti vykdančiųjų pareigūnų mokymą.

(3)

Todėl būtina užtikrinti su kelių transportu susijusių socialinių teisės aktų nuostatų tinkamą taikymą ir suderintą interpretavimą įvedant būtiniausius reikalavimus, kad valstybės narės atitinkamų nuostatų laikymosi patikrinimą galėtų atlikti vienodai ir veiksmingai. Šie patikrinimai turėtų padėti sumažinti pažeidimų ir užkirsti jiems kelią. Be to, turėtų būti sukurtas mechanizmas, užtikrinantis, kad didelei rizikos grupei priklausančios įmonės būtų tikrinamos atidžiau ir dažniau.

(4)

Vykdant Direktyvą 2002/15/EB taip pat turėtų būti atkreiptas dėmesys į riziką, kylančią dėl vairuotojų nuovargio.

(5)

Šioje direktyvoje numatytos priemonės turėtų ne tik padidinti saugų eismą keliuose, bet ir prisidėti prie darbo sąlygų suderinimo Bendrijoje bei skatinti vienodas ir neiškreiptas konkurencijos sąlygas.

(6)

Analoginio tachografo pakeitimas skaitmeniniu palaipsniui leis greičiau ir tiksliau patikrinti daugiau duomenų, o valstybės narės, dėl šios priežasties, turės vis didesnę galimybę padidinti patikrinimų skaičių. Todėl, kiek tai susiję su patikrinimais, transporto priemonių vairuotojų, kuriems taikomi socialiniai teisės aktai, patikrintų darbo dienų procentinis skaičius palaipsniui turėtų būti padidintas iki 4 %.

(7)

Patikrinimų sistemų atveju reikia siekti, kad nacionalinės sistemos būtų suderintos ir įgyvendinamos Europos lygiu.

(8)

Todėl visos vykdomosios įstaigos turėtų turėti galimybę naudotis atitinkama standartine įranga ir atitinkamais teisiniais įgaliojimais, kad savo pareigas galėtų atlikti veiksmingai ir efektyviai.

(9)

Nepažeisdamos tinkamo šia direktyva nustatytų užduočių vykdymo, valstybės narės turėtų stengtis užtikrinti, kad patikrinimai keliuose būtų atliekami efektyviai ir greitai, siekiant, kad patikrinimas truktų ir vairuotojas būtų užlaikomas kaip galima trumpiau.

(10)

Ryšiams su kitomis atitinkamomis kompetentingomis institucijomis Bendrijoje palaikyti kiekvienoje valstybėje narėje turėtų būti atitinkama įstaiga. Ši įstaiga taip pat rinktų atitinkamus statistinius duomenis. Savo teritorijoje valstybės narės taip pat turėtų taikyti nuoseklią nacionalinę vykdymo strategiją ir gali paskirti atskirą įstaigą jos įgyvendinimui koordinuoti.

(11)

Valstybių narių vykdomųjų institucijų bendradarbiavimas ir toliau turėtų būti skatinamas, rengiant suderintus patikrinimus, imantis bendrų mokymo iniciatyvų, keičiantis informacija elektroninėmis priemonėmis bei keičiantis žiniomis ir patirtimi.

(12)

Geriausia vykdymo kelių transporto srityje praktika, ypač užtikrinant suderintą požiūrį į vairuotojo kasmetinių ir laikinojo nedarbingumo atostogų įrodymo klausimą, turėtų būti palengvinama ir skatinama surengiant valstybių narių vykdomųjų institucijų forumą.

(13)

Šiai direktyvai įgyvendinti būtinos priemonės turėtų būti priimamos pagal 1999 m. liepos 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (6).

(14)

Kadangi šios direktyvos tikslo – nustatyti aiškias bendras taisykles dėl būtiniausių teisingo ir vienodo Reglamentų (EEB) Nr. 3820/85 ir (EEB) Nr. 3821/85 bei 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 561/2006 dėl tam tikrų su kelių transportu susijusių socialinių teisės aktų suderinimo ir iš dalies keičiančio Tarybos reglamentus (EEB) Nr. 3821/85 ir (EB) Nr. 2135/98 bei panaikinančio Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 3820/85 (7) įgyvendinimo patikrinimo sąlygų, valstybės narės negali deramai pasiekti, ir kadangi, dėl suderintų tarptautinių veiksmų poreikio, to tikslo būtų geriau siekti Bendrijos lygiu, laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Bendrija gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą ši direktyva neviršija to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti.

(15)

Todėl Tarybos direktyva 88/599/EEB (8) dėl Reglamentų (EEB) Nr. 3820/85 ir (EEB) Nr. 3821/85 tipinių įgyvendinimo kontrolės procedūrų turėtų būti panaikinta,

a)

patikrinimams keliuose:

b)

patikrinimams įmonėse:

a)

esamuose ar planuojamuose keliuose ar prie jų būtų numatyta pakankamai patikrinimo postų ir, jei būtina, kad degalinės ir kitos saugios vietos prie greitkelių galėtų būti panaudotos kaip patikrinimo postai;

b)

patikrinimai vykdomi pagal atsitiktinio keitimo sistemą išlaikant tinkamą geografinę pusiausvyrą.

a)

šalies, kurioje yra registruota transporto priemonė;

b)

šalies, kurioje gyvena vairuotojas;

c)

šalies, kurioje įsteigta įmonė;

d)

kelionės pradžios ir paskirties vietos ir

e)

tachografo tipas, t. y. analoginis ar skaitmeninis.

a)

I priedo A dalyje nustatytų pagrindinių rodiklių, kuriuos reikia patikrinti, sąrašu;

b)

II priede nustatyta standartine patikrinimo įranga.

a)

I priedo A ir B dalyse nustatytų pagrindinių rodiklių, kuriuos reikia patikrinti, sąrašu;

b)

tam tikra II priede nustatyta standartine patikrinimo įranga.

a)

užtikrina veiksmų derinimą su lygiavertėmis kitų susijusių valstybių narių įstaigomis vykdant 5 straipsnyje numatytą veiklą;

b)

pagal Reglamento (EEB) Nr. 3820/85 16 straipsnio 2 dalį kas dveji metai Komisijai siunčia statistines ataskaitas;

c)

yra tiesiogiai atsakingi už pagalbą kitų valstybių narių kompetentingoms institucijoms pagal 4 straipsnio 6 dalį.

a)

mažiausiai vieną kartą kas šešis mėnesius nuo šios direktyvos įsigaliojimo;

b)

jei atskirais atvejais paprašo pati valstybė narė.

a)

remti bendrą požiūrį, skirtą šiai direktyvai įgyvendinti;

b)

skatinti vykdomųjų institucijų nuoseklų požiūrį ir suderintą Reglamento (EEB) Nr. 3820/85 nuostatų aiškinimą;

c)

palengvinti transporto sektoriaus ir vykdomųjų institucijų dialogą.