(1)

2005 m. balandžio 18 d.Whirlpool Europe s.r.l., atstovaujantis pagrindinę Bendrijos dvejų durų šaldytuvų gamintojų dalį, (toliau – skundo pateikėjas) pateikė skundą dėl tam tikrų dvejų durų šaldytuvų, kurių kilmės šalis yra Korėjos Respublika, importo.

(2)

Skunde buvo pateikti minėtos prekės dempingo ir dėl to atsirandančios materialios žalos įrodymai, kurie buvo laikomi pakankamu pagrindu tyrimui pradėti.

(3)

Tyrimas buvo pradėtas 2005 m. birželio 2 d., paskelbus pranešimą apie tyrimo inicijavimą Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (2).

(4)

Komisija oficialiai pranešė skundo pateikėjui, Korėjos eksportuojantiems gamintojams, prekiautojams, importuotojams, tiekėjams ir mažmenininkams bei asociacijoms, kurie, kiek jai žinoma, buvo suinteresuoti, bei Korėjos Respublikos atstovams apie procedūros inicijavimą. Suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė raštu pareikšti savo nuomonę ir pareikalauti jų išklausyti per tyrimo inicijavimo pranešime nustatytą terminą.

(5)

Komisija pareikalavo pateikti ir patikrino visą informaciją, kurią laikė būtina, kad galėtų padaryti preliminarias išvadas dėl dempingo, padarytos žalos ir Bendrijos interesų. Šiuo tikslu Komisija išsiuntė klausimynus visoms šalims, apie kurių suinteresuotumą buvo žinoma, ir visoms kitoms bendrovėms, kurios apie save buvo pranešusios per tyrimo inicijavimo pranešime nurodytą terminą. Atsakymus atsiuntė trys Korėjos eksportuojantys gamintojai ir su jais susiję Bendrijos importuotojai, skundo pateikėjas, nesusijęs importuotojas, du tiekėjai ir du mažmenininkai iš Bendrijos.

(6)

Patikrinimai buvo atlikti šių bendrovių patalpose:

(7)

Visoms suinteresuotosioms šalims, kurios to prašė ir įrodė, kad yra svarbių priežasčių joms būti išklausytoms, tokia galimybė buvo suteikta.

(8)

Tyrimas dėl dempingo ir žalos vyko nuo 2004 m. balandžio 1 d. iki 2005 m. kovo 31 d. (toliau – tyrimo laikotarpis arba TL). Nagrinėdama su žalos vertinimu susijusias tendencijas, Komisija analizavo laikotarpio nuo 2002 m. sausio 1 d. iki 2005 m. kovo 31 d. (toliau – svarstomasis laikotarpis) duomenis.

(9)

Svarstomoji prekė yra dvejų durų šaldytuvai, t. y. kombinuoti šaldytuvai-šaldikliai, kurių talpa didesnė kaip 400 litrų, mažiausiai su dvejomis atskiromis viena šalia kitos esančiomis išorinėmis durimis, kurių kilmės šalis yra Korėjos Respublika ir kurių klasifikacinis kodas šiuo metu yra KN ex 8418 10 20 .

(10)

Vienas Bendrijos buitinės technikos gamintojas paprašė į prekės apibrėžimą įtraukti šaldytuvų ir šaldiklių komplektus, kuriuos kartus sudėjus galima sujungti į vieną sistemą naudojant specialius prietaisus. Klausimas buvo išnagrinėtas ir padaryta išvada, kad šią prekę sudaro du atskiri aparatai, kurie gali būti perkami ir veikti nepriklausomai vienas nuo kito. Todėl ši prekė nėra kombinuotas šaldytuvas-šaldiklis ir prekės apibrėžimas jai netaikomas.

(11)

Anot vieno eksportuojančio gamintojo, į tyrimą turėjo būti įtraukti visi šaldytuvai, kadangi jie visi turi tą pačią maisto ir gėrimų saugojimo paskirtį, be to, daugumoje jų yra ir šaldytuvo, ir šaldiklio skyriai.

(12)

Toliau ta pati bendrovė tvirtino, kad pranešime apie tyrimo inicijavimą buvo pateiktas klaidingas prekės apibrėžimas. Kaip teigė ši bendrovė, pramonėje „dvejų durų šaldytuvai“ suprantami kaip šaldytuvai, kuriuose šalia vienas kito yra šaldytuvo ir šaldiklio skyriai, su atskiromis kiekvieno skyriaus durimis. Bendrovė prašė, kad jei pranešime apie tyrimo inicijavimą svarstomosios prekės apibrėžimas nebus keičiamas, tam tikri šaldytuvai su šaldikliais apačioje, t. y. kombinuoti šaldytuvai-šaldikliai su dvejomis viršuje esančio šaldytuvo skyriaus durimis ir vieneriomis apačioje esančio šaldiklio durimis, turėtų būti įtraukti į tyrimą, o iš tyrimo išbraukiami panašūs modeliai su vieneriomis kiekvieno skyriaus durimis. Todėl bendrovė prašė, kad visos šaldytuvų-šaldiklių kombinacijos su trejomis arba daugiau durų turėtų būti išbrauktos iš tyrimo arba tyrimas turėtų būti išplėstas ir taikomas visiems kombinuotiems šaldytuvams-šaldikliams.

(13)

Kalbant apie argumentą, kad į tyrimą turėjo būti įtraukti visi šaldytuvai, nes jie turi vienodą paskirtį, pabrėžiama, kad dvejų durų šaldytuvų rinka yra akivaizdžiai atskiras ir skirtingas rinkos segmentas. Dėl ypatingų fizinių savybių, ypač dėl dvejų vienų šalia kitų esančių didelių durų, kombinuotų šaldytuvų-šaldiklių rinkoje dvejų durų šaldytuvai turi savo aiškią vietą. Tokį faktą taip pat pripažįsta gamintojai, platintojai ir pardavėjai, kurie prekiauja šia preke atskirai kaip „aukščiausios kokybės“ kombinuotais šaldytuvais-šaldikliais.

(14)

Kalbant apie antrąjį argumentą, tyrime buvo nustatyta, kad nėra bendrai vartojamo dvejų durų šaldytuvų apibrėžimo. Trejų durų kombinuoti šaldytuvai-šaldikliai, paminėti 12 konstatuojamojoje dalyje, rinkoje gali būti greta visų kitų dvejų durų šaldytuvų modelių. Pirmiau minėtus argumentus pateikęs eksportuojantis gamintojas anksčiau taip pat pardavinėjo šiuos kombinuotus šaldytuvus-šaldiklius aiškiai įvardydamas juos kaip „trejų durų šaldytuvai“.

(15)

Todėl daroma preliminari išvada, kad nepaisant kiekio skirtumų, neprivalomų požymių ir naudojamų medžiagų, visų rūšių dvejų durų šaldytuvai, įskaitant trejų durų kombinuotus šaldytuvus-šaldiklius su apačioje esančiais šaldikliais, turi tas pačias pagrindines fizines ir technines savybes ir iš esmės turi tą pačią paskirtį.

(16)

Todėl šio eksportuojančio gamintojo komentarai nebuvo pakankamu pagrindu keisti svarstomosios prekės apibrėžimo, kuris pateiktas pranešimo apie tyrimo inicijavimą 2 dalyje. Tačiau buvo nuspręsta padaryti vieną būtiną, tačiau nedidelį formuluotės pakeitimą, nedarant įtakos tyrime nagrinėjamai prekių grupei, siekiant suderinti prekės apibrėžimą su Kombinuotosios nomenklatūros apibrėžimu.

(17)

Buvo nustatyta, kad svarstomoji prekė, Bendrijos pramonėje gaminami ir Bendrijoje parduodami dvejų durų šaldytuvai ir Korėjos Respublikoje gaminami ir ten parduodami dvejų durų šaldytuvai turi iš esmės tas pačias fizines ir technines savybes yra skirti toms pačioms reikmėms. Todėl šios prekės preliminariai yra laikomos panašiomis, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

(18)

Siekdama nustatyti normaliąją vertę, Komisija pirmiausia kiekvienam eksportuojančiam gamintojui nustatė, ar bendras panašios prekės pardavimo vidaus rinkoje kiekis yra tipiškas palyginti su bendru į Bendriją eksportuojamų tokių prekių kiekiu. Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalį, vidaus pardavimas buvo laikomas tipišku, kai visas atskiro eksportuojančio gamintojo vidaus pardavimo kiekis siekė mažiausiai 5 % jo viso eksporto pardavimo kiekio Bendrijoje. Buvo nustatyta, kad visų eksportuojančių gamintojų vidaus pardavimas yra tipiškas, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalyje.

(19)

Vėliau Komisija nustatė tas vidaus rinkoje parduodamos panašios prekės rūšis, kurios yra identiškos arba kurias galima tiesiogiai palyginti su parduodamomis eksportui į Bendriją rūšimis. Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalies tikslais buvo nustatyta, ar atskirų šių rūšių vidaus pardavimas buvo pakankamai tipiškas. Buvo laikoma, kad tam tikros rūšies vidaus pardavimas yra pakankamai tipiškas, jei visas tos rūšies vidaus pardavimo kiekis per TL sudarė 5 % ar daugiau viso panašios į Bendriją eksportuojamos rūšies pardavimo kiekio.

(20)

Po to Komisija tikrino, ar kiekvienos svarstomosios prekės rūšies vidaus rinkoje parduodamos pakankamu kiekiu vidaus pardavimas galėjo būti vykdomas įprastomis prekybos sąlygomis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 4 dalį. Tai buvo atliekama nustatant kiekvienos eksportuojamos prekės rūšies pelningo vidaus pardavimo dalį nepriklausomiems klientams: a) toms prekių rūšims, kurių daugiau kaip 80 % pardavimo vidaus rinkoje buvo parduodama kainomis, nemažesnėmis už vieneto kainą, ir kurių svertinė vidutinė pardavimo kaina buvo lygi arba didesnė už vieneto kainą, normalioji vertė pagal prekės rūšį buvo skaičiuojama kaip atitinkamos prekės rūšies visų vidaus pardavimo kainų svertinis vidurkis; b) prekės rūšims, kurių ne mažiau kaip 10 %, bet ne daugiau kaip 80 % pardavimo vidaus rinkoje buvo parduodama kainomis, ne mažesnėmis už vieneto kainą, normalioji vertė pagal prekės rūšį buvo skaičiuojama tik kaip atitinkamos rūšies prekės vidaus pardavimo kainų, kurios, kaip buvo nustatyta, buvo lygios arba didesnės už vieneto kainą, svertinis vidurkis; c) prekės rūšims, kurių mažiau nei 10 % pardavimo kiekio vidaus rinkoje buvo parduodama kainomis, ne mažesnėmis už vieneto kainą, buvo daroma išvada, kad svarstomosios prekės rūšis nebuvo parduodama įprastomis prekybos sąlygomis.

(21)

Prekės rūšims, kurios nebuvo parduodamos įprastomis prekybos sąlygomis, taip pat prekės rūšims, kurios vidaus rinkoje nebuvo parduodamos tipišku kiekiu, turėjo būti apskaičiuota normalioji vertė.

(22)

Skaičiuojant normaliąją vertę pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 dalį, panašios prekės pardavimo, bendrosios bei administracinės išlaidos (toliau – PBA) ir kiekvieno tiriamo bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo vidaus rinkoje realizuoto pelno svertinis vidurkis įprastomis prekybos sąlygomis per TL buvo susumuoti su jų vidutinėmis gamybos sąnaudomis per TL. Prireikus nurodytos gamybos sąnaudos ir PBA išlaidos buvo koreguojamos prieš naudojant jas įprastoms prekybos sąlygoms patikrinti ir normaliosioms vertėms apskaičiuoti.

(23)

Tiriami eksportuojantys gamintojai didžiąją savo gamybos dalį parduodavo susijusiems Bendrijos importuotojams. Tokio pardavimo eksporto kaina buvo apskaičiuojama remiantis perpardavimo nepriklausomiems pirkėjams kaina, kaip numatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalyje. Buvo pakoreguota perpardavimo pirmajam nepriklausomam Bendrijos pirkėjui kaina pagal visas išlaidas, įskaitant muitus ir mokesčius, patirtus tarp importavimo ir perpardavimo, siekiant nustatyti patikimą eksporto prie Bendrijos muitų sienos kainą. Išlaidas sudarė krovinių gabenimas, priežiūra, krovimas, draudimas, papildomos išlaidos ir PBA išlaidos, kurias patyrė susiję importuotojai. Perpardavimo kaina buvo toliau koreguojama iki pakankamo pelno skirtumo, kurį, kaip nustatyta tyrimo metu, pasiekė nepriklausomas svarstomosios prekės importuotojas.

(24)

Kiekvieno eksportuojančio gamintojo likęs svarstomosios prekės eksportas buvo parduodamas tiesiogiai nepriklausomiems Bendrijos pirkėjams. Tokio pardavimo eksporto kaina buvo nustatyta, vadovaujantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalimi pagal faktiškai sumokėtą ar mokėtiną eksporto kainą.

(25)

Normalioji vertė ir eksporto kaina buvo lyginamos remiantis gamykline verte. Siekiant užtikrinti teisingą palyginimą, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį buvo atsižvelgta į kainos palyginamumą lemiančių veiksnių skirtumus. Kur derėjo ir buvo pagrįsta, buvo atsižvelgta į pakavimo, transporto, jūrų frachto ir draudimo, tvarkymo, krovimo ir papildomų išlaidų, muito grąžinimo, prekybos lygio, išlaidų po prekių pardavimo, komisinių mokesčių ir kainų mažinimo, nuolaidų, marketingo išlaidų skirtumus bei atitinkamai pakoreguota.

(26)

Visi trys eksportuojantys gamintojai pateikė vidaus rinkoje parduodamų modelių ir iš dalies palyginamų modelių, parduodamų eksportui į Bendriją, palyginimo lentelę, prašydami (pagal 2 straipsnio 10 dalies a punktą) pakoreguoti likusius fizinių savybių skirtumus. Reikėjo atsižvelgti į pateiktus dviejų bendrovių modelių fizinių savybių skirtumus ir juos pakoreguoti, kad tinkamai atsispindėtų rinkos vertė. Tokiu pagrindu buvo atsižvelgta į visų trijų eksportuojančių gamintojų prekių fizinių savybių skirtumus.

(27)

Viena bendrovė pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies b punktą reikalavo pakoreguoti muito grąžinimą, grįsdama savo reikalavimą vien tik muitais, sumokėtais už žaliavas, kurios neva naudojamos svarstomosios prekės gamybai. Tačiau ši bendrovė eksportuodama svarstomąją prekę nepagrindė šių muitų grąžinimo, todėl nebuvo įmanoma apskaičiuoti importo muitų grąžinimo pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies b punktą. Todėl ši pretenzija buvo atmesta.

(28)

Du eksportuojantys gamintojai vykdė tam tikrą vidaus pardavimą per susijusius mažmenininkus. Vadovaudamiesi 2 straipsnio 10 dalies d punkto i papunkčiu jie reikalavo, kad skaičiuojant normaliąją vertę būtų neatsižvelgiama į šių mažmenininkų pardavimą, kadangi jis vykdomas Bendrijos rinkoje neegzistuojančiu prekybos lygmeniu. Tyrime paaiškėjo, kad šie susiję mažmenininkai panašią prekę pardavinėjo daugiausiai arba vien tik naudotojams prekybos lygmeniu, kuris neegzistavo Bendrijos rinkoje. Taip pat buvo nustatyta, kad kainos naudotojams buvo visą laiką kitokios, palyginti su kainomis kitoms pirkėjų kategorijoms. Atsižvelgiant į pirmiau minėtas išvadas ir į tai, kad likęs abiejų bendrovių vidaus pardavimas buvo pakankamai tipiškas, buvo nuspręsta skaičiuojant normaliąją vertę neįtraukti tokio pardavimo naudotojams.

(29)

Vienas eksportuojantis gamintojas naudojosi susijusios bendrovės paslaugomis transportuodamas svarstomąją prekę jūromis. Šios susijusios šalies kainos už jūrų frachtą buvo kur kas žemesnės nei rinkoje. Todėl šios kainos buvo pakeistos į nesusijusio ekspeditoriaus, kurio jūrų transporto kainos už svarstomosios prekės vežimą į Bendriją buvo gautos tyrimo metu, kainas.

(30)

Visi trys eksportuojantys gamintojai, remdamiesi 2 straipsnio 10 dalies g punktu, prašė pakoreguoti kredito sąnaudas, kurias neva patyrė parduodami vidaus rinkoje. Tokie prašymai buvo grindžiami faktiniu kredito laikotarpiu, kuriuo naudojosi pirkėjai pagal Korėjos vidaus rinkoje naudojamą „atviros sąskaitos“ mokėjimo sistemą. Buvo nustatyta, kad, apskritai, pagal tokią sistemą, eksportuojantys gamintojai iš tikrųjų nesuteikdavo konkrečių kredito periodų, o imamų kreditų periodų nebuvo įmanoma tiksliai nustatyti, kadangi kvitai neatitiko konkrečių sąskaitų faktūrų. Todėl eksportuojančių gamintojų pretenzijos turėjo būti atmestos.

(31)

Visiems trims eksportuojantiems gamintojams buvo nustatytas aiškus eksporto kainų modelis, kuris reikšmingai skyrėsi tarp regionų. Iš tikrųjų buvo nustatyta, kad didžiausias kiekis mažomis kainomis yra sutelktas JK ir Prancūzijos rinkose. Šioms dviems rinkoms per TL teko daugiau nei 50 % viso Bendrijos svarstomosios prekės importo.

(32)

Šiose rinkose nustatytas dempingas būtų netinkamai užslėptas lyginant normaliosios vertės svertinį vidurkį ir eksporto į visas Europos Sąjungos valstybes nares kainų svertinį vidurkį, kadangi nustatytas visų trijų eksportuojančių į JK ir Prancūzijos rinkas gamintojų dempingo kainas visiškai ar iš dalies atsvėrė aukštesnės ir daugiausiai ne dempingo kainos kitose Bendrijos rinkose. Todėl tokia metodologija neatspindėtų tikrojo dempingo masto. Taigi atitinkamai buvo nuspręsta skaičiuojant dempingą parodyti didelius eksporto kainų modelio skirtumus tarp įvairių regionų.

(33)

Tokiu atveju buvo nuspręsta, kad sandorio palyginimas su sandoriu nėra tinkama palyginimo metodo alternatyva, kadangi atskirų sandorių atranka, siekiant atlikti tokį lyginimą, yra per daug nepraktiška ir aiškiai neapibrėžta, nes egzistuoja dešimtys tūkstančių eksporto ir vidaus sandorių.

(34)

Taigi pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 dalį, kiekvieno bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo vidutinė svertinė normalioji vertė buvo palyginta su visų atskirų sandorių į Bendriją kainomis.

(35)

Tokiu būdu laikini dempingo skirtumai, išreikšti CIF importo kainos prie Bendrijos sienos procentu nesumokėjus muito, yra tokie:

(36)

Kadangi buvo glaudžiai bendradarbiaujama (100 % svarstomosios prekės eksporto iš Korėjos į Bendriją), liekamasis laikinasis dempingo skirtumas buvo nustatytas aukščiausio dempingo skirtumo, nustatyto bendradarbiaujančiai bendrovei, lygiu, t. y. LG Electronics Corporation nustatytu lygiu, o konkrečiai – 14,3 %.

(37)

Bendrijoje panašią prekę gamina tik skundo pateikėjas.

(38)

Skundo pateikėjas visapusiškai bendradarbiavo tyrime. Atsižvelgiant į tai, kad skundo pateikėjas yra vienintelis panašios prekės gamintojas Bendrijoje, jo gamyba per TL sudarė 100 % Bendrijos panašios prekės gamybos.

(39)

Todėl skundo pateikėjas sudaro Bendrijos gamybą pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalį ir Bendrijos pramonę pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalį ir 5 straipsnio 4 dalį. Skundo pateikėjas taip pat bus vadinamas „Bendrijos pramone“.

(40)

Pradiniame etape (2002 m.) Bendrijos pramonei teko importuoti panašią prekę, kurią jai tiekdavo ją gaminanti pagrindinė bendrovė JAV. Iš šio šaltinio tiekiamas kiekis smarkiai sumažėjo nuo 2003 m., kadangi gamyba buvo pradėta naujai pastatytoje gamykloje (žr. 80 ir 81 konstatuojamąsias dalis). Vertinant Bendrijos pramonės padėtį (žr. 48 konstatuojamąją dalį), analizuojama tik pačios Bendrijos pramonės gamyba, o ne pirkimas iš pagrindinės bendrovės.

(41)

Vartojimas Bendrijoje buvo nustatytas remiantis pačios Bendrijos pramonės gamybos pardavimo kiekiu Bendrijos rinkoje, trijų bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų iš Korėjos pateiktais duomenimis apie importo dydį Bendrijos rinkoje ir iš populiariausios šios konkretaus verslo duomenų bazės gautais duomenimis apie importo iš JAV į Bendrijos rinką dydį. Per svarstomąjį laikotarpį panaši prekė nebuvo importuojama į Bendriją iš bet kurios kitos pasaulio šalies.

(42)

Atsižvelgiant į tai, kad Bendrijos pramonę sudaro tik vienas gamintojas, taip pat į tai, kad į Bendrijos rinką svarstomąją prekę ir panašią prekę tiekia tik trys šaltiniai (Bendrijos pramonė, Korėjos gamintojai ir JAV), duomenys, susiję su Bendrijos pramonės ir JAV rinkos dalimis pateikiami indeksais, kad pagal pagrindinio reglamento 19 straipsnį būtų išsaugotas pateiktų duomenų konfidencialumas apie Bendrijos pramonę.

(43)

Nuo 2002 m. iki TL svarstomosios prekės ir panašios prekės Bendrijos rinka išaugo daugiau nei dvigubai. 2002 m. Bendrijoje buvo naudojami 213 000 vienetai, o per TL – apie 456 000. Tiksliau sakant, 2003 m. jis padidėjo 51 %, 2004 m. toliau kilo 54 procentiniais punktais ir 10 procentinių punktų per TL.

(44)

Svarstomosios prekės importo iš Korėjos Respublikos į Bendriją dydis intensyviai ir stabiliai didėjo nuo 2002 m. iki TL. Nuo 2002 m. iki TL jis padidėjo 157 %. Pateikiant konkrečius duomenis, importas iš tiriamosios šalies nuo 2002 m. iki 2003 m. padidėjo 66 %, 2004 m. dar 77 procentiniais punktais ir dar 14 procentinių punktų per TL.

(45)

Eksportuotojų užimama tiriamosios šalies rinkos dalis padidėjo apie 13 procentinių punktų per svarstomąjį laikotarpį, o per TL pasiekė beveik 80 % lygį. Korėjos eksportuotojai 2003 m. savo rinkos dalį išplėtė 7 procentiniais punktais, o 2004 m. – dar beveik 6 procentiniais punktais. Todėl Bendrijos rinkoje išskirtinai dominuoja Korėjos gamintojai.

(46)

Nuo 2002 m. iki TL vidutinė svarstomosios prekės, kurios kilmės šalis yra Korėjos Respublika, importo kaina sumažėjo 11 %, nors parduodamų modelių funkcijos kiekvienas metais vis tobulėjo. Kainų kritimas buvo ypatingai ryškus 2002 ir 2003 m. Po 2003 m. vidutinės kainos nekito (žr. lentelę pirmiau).

(47)

Buvo palygintos eksportuojančių gamintojų ir Bendrijos pramonės svarstomosios prekės ir panašios prekės palyginamų modelių vidutinės pardavimo kainos Bendrijoje. Šiuo tikslu Bendrijos pramonės gamyklinės vertės kainos nesusijusiems pirkėjams, atskaičiavus visus permokos grąžinimus ir mokesčius, buvo palygintos su Korėjos Respublikos eksportuojančių gamintojų CIF prie Bendrijos sienos kainomis, atitinkamai pakoregavus pagal muitinės procedūrų atlikimo išlaidas bei išlaidas po iškrovimo. Palyginus paaiškėjo, kad per TL svarstomoji prekė, kurios kilmės šalis yra Korėjos Respublika, parduodama Bendrijoje sumažino Bendrijos pramonės kainas 34 % – 42 %, priklausomai nuo tiriamojo eksportuotojo.

(48)

Vadovaudamasi pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalimi, Komisija ištyrė visus susijusius ekonominius veiksnius ir rodiklius, dariusius poveikį Bendrijos pramonei.

(49)

Atsižvelgiant į tai, kad Bendrijos pramonei priklauso tik vienas gamintojas, su Bendrijos pramone susiję duomenys pateikiami indeksais ir (arba) intervalais, kad pagal pagrindinio reglamento 19 straipsnį būtų išlaikomas konfidencialumas. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį, kad Bendrijos pramonė pradėjo veikti 2002 m. balandžio mėn., todėl, kaip matosi iš toliau pateiktų žalos tendencijų, rodo staigius didėjimo (pvz., gamybos kiekis) arba mažėjimo (pvz., investicijos) pokyčius nuo 2002 iki 2003 m.

(50)

2003 m. Bendrijos pramonės gamyba išaugo 205 %, 2004 m. – dar 136 procentiniais punktais ir pasiekė aukščiausią tašką, po to per TL sumažėjo 36 procentiniais punktais. Per TL Bendrijos pramonės gamybos kiekis siekė nuo 70 000 iki 100 000 vienetų.

(51)

Gamybos pajėgumai pirmą kartą padidėjo 125 % 2003 m., po to, 2004 m., dar padidėjo 113 procentiniais punktais ir tokie išliko per TL. Per TL Bendrijos pramonės gamybos pajėgumai siekė nuo 100 000 iki 150 000 vienetų.

(52)

Pajėgumų panaudojimas 2003 m. išaugo 36 % ir pasiekė aukščiausią tašką. 2004 m. jis sumažėjo 5 procentiniais punktais ir toliau per TL sumažėjo dar 11 procentinių punktų. Per TL Bendrijos pramonės pajėgumų panaudojimas siekė nuo 60 % iki 90 %.

(53)

Per TL gatavos prekės sąraše sudarė apie 30 % visos Bendrijos pramonės gamybos kiekio; tai yra lygis, kuris yra laikomas aukštu ir viršijančiu normą. Bendrijos pramonės galutinių atsargų lygis pirmą kartą sumažėjo 2003 m. 29 %, o po to, 2004 m., smarkiai padidėjo 140 procentinių punktų ir, palyginti su 2004 m., per TL dar padidėjo 27 procentiniais punktais. Per TL Bendrijos pramonės atsargos siekė nuo 10 000 vienetų iki 30 000 vienetų.

(54)

Bendrijos pramonės gamybos pardavimas Bendrijos rinkoje nesusijusiems pirkėjams pirmą kartą padidėjo 2003 m. 284 %, toliau išaugo 37 procentiniais punktais 2004 m., tačiau per TL sumažėjo 6 procentiniais punktais. Per TL Bendrijos pramonės pardavimo kiekis siekė nuo 50 000 vienetų iki 90 000 vienetų.

(55)

Bendrijos pramonės užimamos rinkos dalies raidos rodiklis 2003 m. padidėjo 154 % ir pasiekė aukščiausią tašką, po to, 2004 m., sumažėjo 48 procentiniais punktais ir dar 13 procentinių punktų per TL. Per TL Bendrijos pramonės rinkos dalis siekė nuo 10 % iki 20 %.

(56)

Nuo 2003 m. iki TL, kai Bendrijos vartojimas padidėjo 64 procentiniais punktais, Bendrijos pramonės pardavimo Bendrijos rinkoje kiekis padidėjo tik 31 procentiniu punktu. Bendrijos pramonė prarado apie 4 procentinius punktus rinkos dalies, o importas dempingo kaina nuo 2003 m. iki TL padidino savo rinkos dalį 6 procentiniais punktais.

(57)

Bendrijos pramonės užimtumo lygis pirmą kartą padidėjo 2002 m. – 2003 m. 110 %, toliau pakilo 102 procentiniais punktais 2004 m., bet per TL sumažėjo 14 procentinių punktų. Per TL Bendrijos pramonės užimtumas buvo vertinamas nuo 300 iki 500 asmenų.

(58)

Bendrijos pramonės darbo jėgos produktyvumas, skaičiuojamas vieno asmens per metus pagamintų vienetų kiekiu pirmą kartą smarkiai padidėjo 2002 m. – 2003 m. 46 %, po to, 2004 m. sumažėjo 5 procentiniais punktais ir per TL dar sumažėjo 5 procentiniais punktais. Per TL Bendrijos pramonės produktyvumas siekė nuo 100 iki 300 asmens pagamintų vienetų.

(59)

Nuo 2002 m. iki TL vidutinis darbuotojų darbo užmokestis sumažėjo 16 %. Konkrečiai kalbant, jis sumažėjo 3 % 2003 m, 2004 m. krito dar 11 procentinių punktų ir galų gale per TL sumažėjo dar 2 procentiniais punktais.

(60)

Bendrijos pramonės gamybos Bendrijoje parduodamo vieneto kaina nesusijusiems pirkėjams sumažėjo 4 % nuo 2002 iki TL, nors kiekvienais metais pardavimui siūlomų modelių funkcijos nuolat tobulėjo. Tiksliau sakant, kainos išliko maždaug tokios pačios nuo 2002 m. iki 2004 m., tačiau per TL sumažėjo 4 procentiniais punktais. Per TL vidutinė Bendrijos pramonės pagaminto vieneto kaina siekė nuo 500 iki 1 500 EUR.

(61)

Tyrime paaiškėjo, kad importas dempingo kaina per TL sumažino vidutinę Bendrijos pramonės sumažinto pardavimo kainą 34 % – 42 %. Tačiau remiantis prekės rūšimi buvo nustatyta, kad kai kuriais atvejais tiriamų eksportuojančių gamintojų siūlomos kainos buvo reikšmingai mažesnės nei pirmiau minėtos Bendrijos pramonės sumažėjusios vidutinės kainos. Toks kainų sumažinimas, nustatytas labiau pagal atskiras prekės rūšis, kartu su augančia importo dempingo kaina rinkos dalimi, neabejotinai padidino kainų spaudimą ir taip paveikė Bendrijos pramonės vidaus kainas.

(62)

Per svarstomąjį laikotarpį Bendrijos pramonės pardavimo Bendrijoje pelningumas, išreikštas procentais nuo grynosios pardavimo kainos, išliko neigiamas per 2002 m. iki TL. 2002 m. buvo patirti labai dideli nuostoliai, kadangi tais pačiais metais pradėjo veikti įrengimai. Pelningumas 2003 m. beveik pasiekė rentabilumo slenkstį, tačiau 2004 m. vėl sumažėjo ir patyrė didelius nuostolius per TL.

(63)

Investicijų grąža (toliau – IG), išreikšta investicijų grynosios buhalterinės vertės procentiniu pelnu, beveik atitiko pirmiau nurodytą pelningumo tendenciją. Ji taip pat išliko neigiama per svarstomąjį laikotarpį. Iš pradžių ji ryškiai padidėjo 2003 m., tačiau po to sumažėjo 2004 m. ir per TL.

(64)

Veiklos grynieji pinigų srautai taip pat per svarstomąjį laikotarpį buvo neigiami. Nuo labai mažo 2002 m. lygio, jie beveik buvo pasiekę nulį, tačiau 2004 m. ir per TL vėl sumažėjo. Dėl mažos grąžos Bendrijos pramonė negalėjo pritraukti daugiau kapitalo iš savo grupės ir turėjo atidėti savo tolesnės gamybos plėtros planus. Iš tikrųjų tarptautinėje grupėje, tokioje, kuriai priklauso Bendrijos pramonė, finansiniai ištekliai paprastai skiriami pelningiausiems subjektams.

(65)

Bendrijos pramonės metinės investicijos į svarstomosios prekės gamybą smarkiai sumažėjo 2003 m., palyginti su 2002 m., t. y. tais metais, kai parsidėjo gamyba ir buvo daromos pagrindinės investicijos. Per 2004 m. ir TL metinių investicijų į panašios prekės gamybą srautas išliko labai stabilus.

(66)

Kalbant apie esamų dempingo skirtumų dydžio poveikį Bendrijos pramonei ir atsižvelgiant į importo iš tiriamosios šalies kiekį ir kainas, šio poveikio negalima laikyti nereikšmingu.

(67)

Negavus jokios informacijos apie dempingą prieš šiame tyrime vertinamą padėtį, šis klausimas laikomas nereikšmingu.

(68)

Nuo 2002 m. iki TL svarstomosios prekės, kurios kilmės šalis yra Korėjos Respublika, importo dempingo kaina dydis reikšmingai padidėjo 157 %, o jų Bendrijos rinkos dalis padidėjo apie 13 procentinių punktų. Per svarstomąjį laikotarpį vidutinės importo iš Korėjos Respublikos dempingo kainos nuolat buvo mažesnės nei Bendrijos pramonės kainos. Be to, per TL dėl importo iš tiriamosios šalies kainų buvo labai sumažintos Bendrijos pramonės kainos. Pagal svertinį vidurkį TL kainos sumažėjo 34 % – 42 %, priklausomai nuo tiriamojo eksportuotojo, o kai kurių modelių kainos buvo dar labiau sumažintos.

(69)

Bendrijos pramonės padėtis pablogėjo per svarstomąjį laikotarpį. Nevertinant 2002 m., kai pradėjo veikti Bendrijos pramonė, dauguma žalos rodiklių pablogėjo nuo 2003 m. iki TL. Pajėgumų panaudojimas sumažėjo 16 procentinių punktų, atsargos pabaigoje/atsargų kiekis pabaigoje padidėjo 167 procentiniais punktais, Bendrija prarado 61 procentinį punktą rinkos dalies, produktyvumas sumažėjo 10 procentinių punktų, vieneto pardavimo kaina sumažėjo 5 procentiniais punktais, pelningumas, investicijų grąža ir grynųjų pinigų srautai dar labiau pablogėjo, palyginti su neigiama pradžia.

(70)

Kai kurie rodikliai akivaizdžiai pagerėjo nuo 2003 m. iki TL. Produktyvumas padidėjo 100 procentinių punktų, Bendrijos pramonės pardavimo Bendrijos pramonėje kiekis padidėjo 31 procentiniu punktu, o užimtumas padidėjo 88 procentiniais punktais. Tokia raida yra normali naujai pradėtoje gamybinėje veikloje, kurioje siekiama maksimaliai panaudoti pagrindinį kapitalą, kad būtų sunaudotos nustatytos sąnaudos. Tačiau tokio padidėjimo neužteko išlaikyti rinkos dalį, kadangi rinka augo dar sparčiau, ir pasiekti priimtiną pelno skirtumą.

(71)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, daroma preliminari išvada, kad Bendrijos pramonė patyrė didelę žalą, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnyje.

(72)

Remiantis pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 ir 7 dalimis, Komisija ištyrė, ar importas dempingo kaina sukėlė Bendrijos pramonei tokią žalą, jog ją galima klasifikuoti kaip materialinę. Komisija taip pat išnagrinėjo žinomus veiksnius, kitus nei importas dempingo kaina, kad įsitikintų, jog galimos žalos, kurią padarė šie kiti veiksniai, negalima priskirti importui dempingo kaina.

(73)

Nuo 2002 iki TL, tuo pačiu metu, kai pablogėjo Bendrijos pramonės ekonominė situacija, importo dempingo kaina dydis padidėjo 157 %, atitinkama jo Bendrijos rinkos dalis išaugo beveik 13 procentinių punktų, o kainos buvo sumažintos (32 % – 42 % per TL). Nuo 2003 m. iki TL pajėgumų panaudojimas sumažėjo 16 procentinių punktų, galutinių atsargų kiekis padidėjo 167 procentiniais punktais, Bendrija prarado 61 procentinį punktą rinkos dalies, produktyvumas sumažėjo 10 procentinių punktų, o vieneto pardavimo kaina sumažėjo 5 procentiniais punktais. Šiuos pokyčius reikia vertinti, atsižvelgiant į tai, kad nuo 2002 m. iki TL Bendrijos rinka sparčiai augo. Be to, dempingo kainos per svarstomąjį laikotarpį buvo vidutiniškai mažesnės už Bendrijos pramonės kainas ir darė neigiamą įtaką Bendrijos pramonės kainoms. Dėl tokių priežasčių sumažėjusios Bendrijos pramonės kainos tada, kai gamybos sąnaudos nekito, sąlygojo užregistruotą pelningumo, investicijų grąžos ir grynųjų pinigų srautų mažėjimą, palyginti su ir taip neigiama pradžia. Todėl buvo daroma preliminari išvada, kad importas dempingo kainomis turėjo didelį neigiamą poveikį Bendrijos pramonei.

(74)

Viena suinteresuotoji šalis pareiškė, kad bet kokia Bendrijos pramonės patirta žala buvo susijusi su tam tikros žaliavos kainų padidėjimu, užfiksuotu nuo 2003 m.

(75)

Iš tiesų, tam tikros žaliavos, pavyzdžiui, plieno ir poliuretano, kaina nuo 2003 m. kilo. Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį, kad toms žaliavoms, kurias tiekė tiekėjai, kurių atsiskaitymo valiuta yra JAV doleriai, šis poveikis buvo kiek prislopintas dėl tuo metu užregistruoto euro vertės padidėjimo JAV dolerio atžvilgiu. Be to, pagrindinės žaliavos, naudojamos panašios prekės gamyboje yra prekės, kurių kaina nustatoma tarptautiniu mastu, ir tiek Bendrijos pramonė, tiek Korėjos konkurentai yra didelės grupės, kurios turi panašią perkamąją galią. Todėl jie įsigyja savo žaliavas už panašias kainas. Jei jau taip, gamintojai, kurių atsiskaitymo valiuta yra euras, kaip Bendrijos pramonė, turi privalumą prieš savo Korėjos konkurentus perkant iš tiekėjų, kurių atsiskaitymo valiuta yra JAV doleris, atsižvelgiant į Korėjos vono kurso JAV dolerio atžvilgiu svyravimą per svarstomąjį laikotarpį. Be to, tyrimas parodė, kad Bendrijos pramonės vieneto gamybos sąnaudos pirmąkart smarkiai sumažėjo 2003 m., palyginti su 2002 m., dėl naujai pastatytos gamyklos veiklos augimo, o po to, nuo 2003 m. iki TL, nesikeitė. Todėl smarkus pelningumo sumažėjimas užregistruotas nuo 2003 m. iki TL priskiriamas ne gamybos kainų nesutapimui, o pardavimo kainų smukimui. Iš tikrųjų Bendrijos pramonės pardavimo kainos sumažėjo 5 procentiniais punktais nuo 2003 m. iki TL dėl importo dempingo kaina sukelto kainų mažėjimo ir slopinimo. Todėl jei pakilusios žaliavų kainos darė poveikį Bendrijos pramonės patirtai žalai, tai tik ribotą ir tik tokį, kuris nėra pakankamu pagrindu priežastiniam ryšiui tarp importo dempingo kaina ir Bendrijos pramonės patirtos materialinės žalos panaikinti.

(76)

Viena suinteresuotoji šalis pareiškė, kad bet kokia Bendrijos pramonės patirta žala buvo susijusi su Bendrijos pramonės pardavimo grupėje didėjimu.

(77)

Kaip ir bet kuri bendrovė, kuri priklauso tarptautinei grupei, Bendrijos pramonė nuo 2002 m. iki TL kelis kartus pardavė susijusioms šalims perdavimo kaina. 2002, 2003, 2004 m. ir per TL toks pardavimas tarp bendrovių sudarė atitinkamai tik 2 %, 5 %, 15 % ir 12 % viso Bendrijos pramonės pardavimo. Be to, toks pardavimas buvo 100 % skirtas ne ES rinkai. Pardavimo kiekis, nagrinėtas 54 konstatuojamojoje dalyje, pardavimo kainos, nagrinėtos 60 konstatuojamojoje dalyje ir pelningumas, nagrinėtas 62 konstatuojamojoje dalyje, aiškiai byloja apie savo pramonėje pagamintų prekių pardavimą nesusijusiems klientams. Todėl bet koks neigiamas kainų poveikis, susijęs su pardavimu susijusiems pirkėjams, gali būti apdairiai išbraukiamas iš žalos analizės. Dėl to minėtas argumentas atmestas.

(78)

Viena suinteresuotoji šalis pareiškė, kad importuodama iš tiriamosios šalies TĮG Bendrijos pramonė pati sau padarė žalos.

(79)

Priešingai nei pareiškė pirmiau minėta šalis, Bendrijos pramonė nuo 2002 m. iki TL neimportavo svarstomosios prekės iš tiriamosios šalies, nesvarbu, ar ji buvo tiekiama pagal TĮG sutartį, ar kitais kanalais. Dėl to minėtas argumentas atmestas.

(80)

Kaip nurodyta 42 konstatuojamojoje dalyje, į Bendrijos rinką prekės patenka tik iš trijų kilmės šalių: Korėjos eksportuojančių gamintojų, Bendrijos pramonės ir JAV. Viso importo dydis (įskaitant Bendrijos pramonės importą), kurio kilmės šalis yra JAV, 2003 m. sumažėjo 49 %, toks pat išliko 2004 m. ir truputį padidėjo 4 procentiniais punktais per TL. Atitinkama rinkos dalis, kurią užėmė importas iš JAV, 2003 m. sumažėjo 66 %, 2004 m. – dar 9 procentiniais punktais ir per TL nepakito. Per TL rinkos dalis, kurią užėmė JAV importas (įskaitant Bendrijos pramonės importą), siekė nuo 5 iki 10 %. Tokią dydžio ir rinkos dalies raidą sąlygoja šios dvi priežastys: skundo pateikėjo panašios prekės pirkimas iš pagrindinės bendrovės, esančios JAV, pradiniame etape ir didėjančio importo dempingo kaina iš Korėjos gamintojų į Bendrijos rinką.

(81)

Bendrijos pramonės produkcija įgavo pagreitį 2002 ir 2003 m. Todėl skundo pateikėjas dramatiškai sumažino pirkimą iš pagrindinės bendrovės, esančios JAV. 2002 m. Bendrijos pramonė įsigijo 62 % iš viso savo JAV pagrindinės bendrovės pardavimo. Toks santykis smarkiai sumažėjo 2003 m. iki 3 %, o 2004 m. buvo 6 % ir per TL buvo 8 %. Bendrijos pramonės importas iš JAV pagrindinės bendrovės 2002 m. sudarė apie 57 % viso statistinio importo, kurio kilmės šalis yra JAV, dydžio, 2003 m. – 6 %, 2004 m. – 19 % ir per TL – 23 %. Pabrėžiama, kad nuo 2003 m. iki TL, skundo pateikėjo importo dydis iš JAV buvo ribotas ir, kaip parodyta tolesnėje lentelėje, viso importo iš JAV kainos (paties skundo pateikėjo importas ir kitas importas) buvo nustatytos pagal kainas, kurios buvo aukštesnės nei Korėjos ir Bendrijos pramonės kainos.

(82)

Atsižvelgiant į mažėjantį dydį, rinkos dalį ir santykinai aukštas kainas, daroma išvada, kad importas iš JAV, nesvarbu, ar iš pačio Whirlpool, ar iš nepriklausomo konkurento, Bendrijos pramonei nepadarė jokios žalos.

(83)

Viena suinteresuotoji šalis pareiškė, kad bet kokia Bendrijos pramonės patirta žala buvo susijusi su naujai pastatytų gamybinių įrenginių pradinio etapo veikla.

(84)

Minėta suinteresuotoji šalis toliau teigė, kad pirmosios panašios prekės, kurias pagamino Bendrijos pramonės įrenginiai, pateko į rinką apie 2003 m. balandžio mėn. Tai netiesa. Įrenginiai pradėjo veikti 2002 m. balandžio mėn., o šios prekės buvo parduodamos jau 2002 m. Kaip parodyta 62 konstatuojamojoje dalyje, pradiniame etape (2002 m.) Bendrijos pramonės pelningumas buvo iš tiesų labai neigiamas. Tačiau jau 2003 m. pelningumas ryškiai pagerėjo ir beveik pasiekė rentabilumo slenkstį. 2004 m. ir per TL, pelningumas vėl sumažėjo. Šios suinteresuotosios šalies argumente nepaaiškinama, kodėl po tokio, iš tiesų lengvai numatomo sunkaus pradinio etapo 2002 m., pelningumas ryškiai pagerėjo (2003 m.), o po to pablogėjo (2004 m. ir per TL). Dėl to minėtas argumentas buvo atmestas.

(85)

Viena suinteresuotoji šalis pareiškė, kad vertinant Bendrijos pramonei padarytą žalą taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į kitų rūšių šaldytuvų pardavimo pasekmes, kadangi naudotojai, ieškantys ir spręsdami, kokį šaldytuvą pirkti, gali rinktis iš visų jo rūšių.

(86)

9–17 konstatuojamosiose dalyse buvo nustatyta, kad svarstomosios prekės ir panašios prekės Bendrijos rinka yra autonomiška ir skiriasi nuo kitų šaldytuvų rinkos. Todėl šios rinkos ir bet kurios kitos prekės rinkos konkurencijos klausimas neturi prasmės ir šis argumentas atmetamas. Bet kuriuo atveju Bendrijos pramonės analizė 48–71 konstatuojamosiose dalyse buvo daroma remiantis vien tik dviejų durų šaldytuvų duomenimis.

(87)

Viena suinteresuotoji šalis teigė, kad Bendrijos pramonės patirtą žalą sąlygojo ne dempingas, bet greičiau pati Bendrijos pramonė sau pakenkė priimdama neteisingų strateginių sprendimų. Konkrečiai, ši šalis minėjo neva blogą durų dizainą (apvalintos durys), brangią išorinę medžiagą (pvz., nerūdijantis plienas) ir ilgesnį prekės atnaujinimo ciklą.

(88)

Kalbant apie pirmąjį punktą, reikėtų atkreipti dėmesį, kad Bendrijos pramonė visą laiką gamino ir siūlė prekes tiek su plokščiomis, tiek su apvalintomis durimis. Be to, Bendrijos pramonės pardavimo duomenys ir rinkos analizė rodo, kad naudotojams akivaizdžiai labiau patinka apvalintos durys, t. y. atvirkščiai, nei teigia minėtoji šalis. Be to, pabrėžiama, kad minėtoji šalis pati neseniai pradėjo gaminti apvalintų durų šaldytuvus, o tai prieštarauja minėtam jų pačių teiginiui.

(89)

Kalbant apie antrąjį punktą, tyrime buvo nustatyta, kad Bendrijos pramonė išorinei panašios prekės apdailai naudoja ne tik nerūdijantį plieną, bet ir kitas pigesnes medžiagas. Bet kuriuo atveju Bendrijos pramonės naudojamo nerūdijančio plieno kainų palyginimas su artimiausiu Korėjos eksportuojančių gamintojų naudojamu pakaitalu parodė, kad skirtumas sudarytų apie 1 % visos gamybos išlaidų. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, nerūdijančio plieno išorinei apdailai kaina negali būti vienintelė Bendrijos pramonės patirtos žalos priežastis.

(90)

Kalbant apie trečiąjį punktą, Bendrijos pramonė daro 1–2 metų prekės atnaujinimo ciklą, o pirmiau minėta suinteresuotoji šalis modelius keičia kasmet. Reikia pripažinti, kad Bendrijos pramonės prekės atnaujinimo ciklas yra truputį lėtesnis nei pirmiau minėtos suinteresuotosios šalies, tačiau jis suderintas su JAV gamintojais. Pirmiau minėta suinteresuotoji šalis nepateikė jokių esminių įrodymų, kodėl ir kokiu būdu trumpesnis vienerių metų prekės atnaujinimo ciklas, vietoje dvejų, tiesiogiai sąlygotų didesnį pardavimo kiekį ir didesnį pelną. Tačiau Bendrijos pramonė pateikė įrodymų, kad prekybos partneriams ir mažmenininkams nepatinka pernelyg dažnas prekės grupės atnaujinimo intervalas, kadangi tai susiję su didelėmis eksponavimo ir katalogų kainomis.

(91)

Todėl neva nesėkmingo dizaino ir rinkodaros sprendimų klausimas, jei ir sąlygojo Bendrijos pramonės patirtą žalą, tai tik labai mažai ir jo nepakanka priežastiniam ryšiui panaikinti.

(92)

Viena suinteresuotoji šalis pareiškė, kad: i) ji nekonkuravo su Bendrijos rinka toje pačioje prekių grupėje; ii) buvo klaidinga daryti išvadas remiantis vidutinėmis kainomis; ir iii) todėl ji negalėjo padaryti žalos Bendrijos pramonei.

(93)

Svarstomosios ir panašios prekės apimties homogeniškumas buvo apibrėžtas 9–17 aukščiau konstatuojamosiose dalyse. Akivaizdu, kad kiekvienoje taip apibūdintoje rinkoje yra keletas prekės rūšių, modelių arba požymių. Tačiau visi šie modeliai turi tas pačias pagrindines fizines bei technines savybes bei paskirtį ir segmentų negalima griežtai skirstyti, kadangi šalia vienas kito esantys segmentai iš dalies sutampa. Kainų mažinimo skaičiavimas buvo atliekamas pagal modelius (žr. 47 konstatuojamąją dalį), o ne paprasčiausiai pagal vidutines kainas. Kad šio eksportuojančio gamintojo eksporto kainomis buvo sumažintos Bendrijos pramonės kainos buvo matyti iš beveik visų palygintų modelių. Dėl to minėtas argumentas atmestas.

(94)

Apibendrinant, pirmiau pateikta analizė parodė, kad nuo 2002 m. iki TL importo iš tiriamosios šalies dydis ir rinkos dalis labai padidėjo, o jo pardavimo kaina labai sumažėjo ir labai sumažino kainas per TL. Toks mažomis kainomis parduodamo Korėjos importo rinkos dalies padidėjimas sutapo su Bendrijos pramonės rinkos dalies bei vieneto pardavimo kainos sumažėjimu ir su veiklos pelningumo, investicijų grąžos bei grynųjų pinigų srauto mažėjimu.

(95)

Iš kitos pusės kitų veiksnių, kurie galėjo padaryti žalos Bendrijos pramonei analizė parodė, kad nei vienas iš jų negalėjo padaryti reikšmingos neigiamos žalos.

(96)

Atsižvelgiant į pirmiau pateiktą analizę, tinkamai atskleidusią visų žinomų Bendrijos pramonės būklę įtakojusių veiksnių poveikį, kurį pavyko atskirti nuo importo dempingo kaina žalingo poveikio, laikinai daroma išvada, kad importas iš tiriamosios šalies padarė materialinės žalos Bendrijos pramonei pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 dalį.

(97)

Komisija išnagrinėjo, ar, nepaisant išvadų dėl dempingo, žalos ir jo priežasčių, yra įtikinamų priežasčių, leidžiančių daryti išvadą, kad dėl Bendrijos interesų nereikia taikyti priemonių šiuo konkrečiu atveju. Šiuo tikslu, vadovaudamasi pagrindinio reglamento 21 straipsnio 1 dalimi, Komisija atsižvelgė į galimą poveikį visoms suinteresuotosioms šalims.

(98)

Kaip nurodyta 39 konstatuojamojoje dalyje, Bendrijos pramonę sudaro viena bendrovė, turinti gamybinę įrangą Italijoje ir kurioje dirba nuo 300 iki 500 asmenų, tiesiogiai susijusių su panašios prekės gamyba, pardavimu ir administravimu. Jei priemonės bus įvestos, galima tikėtis, kad Bendrijos pardavimo Bendrijos rinkoje kiekis išaugs. Todėl manoma, kad gamybos padidėjimas, didesnis pajėgumų panaudojimas ir produktyvumas bei galimas vieneto kainos sumažėjimas sudarys Bendrijos pramonei sąlygas gerinti savo finansinę padėtį ir tuo pačiu metu siūlyti konkurencingesnes kainas. Tai sumažintų nustatytą didelį skirtumą tarp Bendrijos pramonės ir Korėjos gamintojų kainų.

(99)

Kita vertus, jeigu antidempingo priemonės nebus įvestos, tikėtina, kad neigiama tendencija Bendrijos pramonėje didės ir toliau. Bendrijos pramonė greičiausiai ir toliau praras rinkos dalis, o jos pelningumas sumažės. Dėl šių priežasčių Bendrijoje tikriausiai sumažės gamyba ir investicijos, sustos gamyba ir dar labiau sumažės darbo vietų skaičius.

(100)

Taigi, įvedus antidempingo priemones, Bendrijos gamyba atsigautų nuo žalingo dempingo poveikio.

(101)

Tyrime bendradarbiavo du Bendrijos pramonės tiekėjai, kurie tiekia dvi pagrindines Bendrijos pramonės naudojamas žaliavas, ir pritarė Bendrijos pramonės pateiktam skundui. Šie du tiekėjai yra tipiški, kadangi pirmiau minėtos dvejos žaliavos sudarė apie 30 % viso Bendrijos pramonės žaliavų pirkimo. Žaliavos ir sudedamųjų dalių tiekimas Bendrijos pramonei atsižvelgiant į panašios prekės gamybą sudarė vidutiniškai apie 2 % šių dviejų bendrovių bendros apyvartos ir 22 tiesioginių šios srities darbo vietų.

(102)

Įvedus priemones šie du bendradarbiaujantys tiekėjai galėtų padidinti savo apyvartą, pelną ir užimtumą.

(103)

Įvairios pramonės federacijos (Conseil Européen de la construction d’appareils domestiques-CECED ir Associazione Nazionale Industrie Apparecchi Domestici e Professionali-ANIE) raštu pareiškė pritariančios antidempingo priemonių įvedimui šiame konkrečiame tyrime.

(104)

Lygiai taip pat siekdamos geriau informuoti visuomenę apie kainų mažinimo efektą, kurį sukelia iš Korėjos Respublikos vežamas importas, pagrindiniai buitinės technikos gamintojai (Electrolux, Bosch-Siemens), nors ir negaminantys panašios prekės Bendrijoje, pareiškė pritariantys skundo pateikėjo pateiktam skundui. Viena iš šių bendrovių nurodė, kad yra rimtai svarsčiusi pati pradėti gaminti panašią prekę Bendrijoje, tačiau šis planas buvo atidėtas dėl Korėjos Respublikos importo dempingo kaina. Reikėtų pažymėti, kad Electrolux ir Bosch-Siemens per TL importavo panašią prekę iš JAV ir todėl taip pat tiesiogiai nukentėjo nuo nesąžiningos Korėjos eksportuojančių gamintojų veiklos. Abiejose pirmiau minėtose bendrovėse apie 30–50 Bendrijos darbo vietų gali būti priskiriamos panašios prekės importui ir perpardavimui.

(105)

Todėl buitinės technikos pramonė pritartų antidempingo priemonių įvedimui.

(106)

Didžioji svarstomosios prekės importo dalis vykdoma per susijusius importuotojus, kurie yra trijų bendradarbiaujančių Korėjos gamintojų dukterinės bendrovės. Šie susiję importuotojai nepritaria jokioms antidempingo priemonėms. Per TL 26 bendradarbiaujantys susiję importuotojai įvežė apie 96 % viso Bendrijos svarstomosios prekės iš tiriamosios šalies importo. Svarstomosios prekės importas ir perpardavimas sudaro apie 4 % šių bendrovių apyvartos. Kalbant apie darbo jėgą, iš beveik 4 000 asmenų, iš viso dirbančių susijusiems importuotojams, 170 asmenų yra tiesiogiai susiję su svarstomosios prekės pardavimu ir perpardavimu Bendrijoje.

(107)

Kalbant apie galimą priemonių poveikį šiems importuotojams, pirmiausiai reikėtų pabrėžti, kad tyrimo metu buvo nustatyta, jog susijusios ir panašios prekės rinka Bendrijoje sparčiai didėja. Be to, nustatomų muitų dydis yra nedidelis ir, kadangi priemonės grindžiamos pagal dempingo skirtumus, jie galutinai nepanaikins didžiulio Korėjos eksporto ir Bendrijos pramonės kainų skirtumo. Kitaip tariant, net ir kompensavus nustatytą dempingą, Korėjos eksporto kainos vis dar mažintų dabartines Bendrijos pramonės kainas. Dėl pirmiau minėtų išvadų nėra visiškai aišku, ar priemonės sumažins Korėjos eksportuojančių gamintojų pardavimą. Priešingai, atsižvelgiant į sparčiai augančią rinką, būtų galima tikėtis šio pardavimo kiekio išlyginimo, o tai neturėtų daryti reikšmingo poveikio dabartinei susijusių importuotojų padėčiai. Be to, kaip nurodyta pirmiau pateiktoje konstatuojamojoje dalyje, svarstomosios prekės importas bet kuriuo atveju tesudaro apie 4 % šių bendrovių apyvartos.

(108)

Atsižvelgiant į šias priežastis, daroma laikinoji išvada, kad antidempingo priemonių įvedimas neturėtų daryti didelės neigiamos įtakos Bendrijos importuotojų padėčiai.

(109)

Per TL vienintelis nesusijęs bendradarbiaujantis importuotojas įvežė apie 2 % viso tiriamosios šalies kilmės svarstomosios prekės EB importo. Todėl šis importuotojas importavo apie 50 % importo, kuris nėra importuojamas per susijusius Korėjos Respublikos importuotojus, dydžio. Manoma, kad jis yra tipiškas nesusijusiems importuotojams. Ši bendradarbiaujanti šalis, kuri importavo svarstomąją prekę pagal pirminės įrangos gamintojo susitarimą dėl tiekimo iš vieno Korėjos Respublikos bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų perpardavimui Bendrijoje su savo prekiniais vardais, nurodė, jog ji norinti išlikti neutrali dėl skundo pateikėjo pateikto skundo, ir kad ji svarstanti apie savo panašios prekės gamybos pradžią Bendrijoje, priklausomai nuo dabartinio tyrimo rezultatų. Svarstomosios prekės perpardavimas sudaro menką visos bendrovės apyvartos dalį. Kalbant apie darbo jėgą, mažiau nei 10 asmenų yra tiesiogiai susiję su svarstomosios prekės prekyba ir perpardavimu.

(110)

Kaip minėta pirmiau 107 konstatuojamojoje dalyje, šiuo atveju antidempingo priemonės gali sąlygoti ne svarstomosios prekės pardavimo sumažėjimą, o labiau importo dydžio išlyginimą. Dėl tokios neryžtingos šio nesusijusio importuotojo pozicijos šiame tyrime ir menkos jo apyvartos dalies, susijusios su perpardavimu Bendrijoje, laikinai daroma išvada, kad antidempingo priemonių nustatymas greičiausiai turėtų nereikšmingą poveikį nesusijusiems Bendrijos importuotojams.

(111)

Atsižvelgiant į tai, kad šiame tyrime nagrinėjama rinka yra specifiška, bendradarbiauti buvo pakviesti mažmenininkai ir vartotojų asociacijos. Tačiau bendradarbiavimas buvo nepakankamas. Tik du mažmenininkai sutiko bendradarbiauti. Nei vienas iš jų atvirai neprieštaravo skundui. Per TL dviejų bendradarbiaujančių mažmenininkų parduodamų dvejų durų šaldytuvų kiekis sudarė apie 4 % viso Bendrijos pramonės naudojimo. Svarstomosios ir panašios prekės pardavimo apyvarta sudarė 0,1 % visos šių mažmenininkų apyvartos ir davė apie 10 % bendrojo pelno nuo grynojo pardavimo per TL. Remiantis atitinkama apyvarta, buvo paskaičiuota, kad su svarstomąja preke per TL buvo susiję apie 50 darbo vietų.

(112)

Kaip minėta 107 konstatuojamojoje dalyje, šiuo atveju antidempingo priemonės gali išlyginti tiriamosios šalies pardavimo kiekį. Tokia įvykių eiga kainoms greičiausiai atsilieptų taip: Korėjos eksporto CIF prie Bendrijos sienos kainoms būtų nustatytas nuo 4,4 % iki 14,3 % muito mokestis. Tarp šio pristatymo etapo ir galutinės naudotojų kainos, turės būti pridėtos įvairios išlaidos, įskaitant, inter alia, pristatymo ir importuotojo antkainio išlaidas bei pristatymo ir antkainio mažmenininkams išlaidas. Galiausiai šios sumos gali sudaryti galutinę naudotojų kainą, kuri gali būti apie 100 % didesnė nei pirmiau minėta CIF kaina. Todėl antidempingo muito poveikis procentais galutinei naudotojų kainai būtų perpus mažesnis nei antidempingo muito tarifas. Atsižvelgiant į tai, kad didžiąją rinkos dalį užima Korėjos eksportuojantys gamintojai, jie nustato ir greičiausiai ateityje nustatys atskaitinę pardavimo kainą Bendrijos rinkoje. Kaip minėta 98–107 konstatuojamosiose dalyse, įvedus priemones Bendrijos pramonė galėtų nustatyti konkurencingesnes kainas. Tačiau atsižvelgiant į santykinai mažą jos rinkos dalį, tai nedarys didelės įtakos vidutinei šios konkrečios prekės Bendrijos naudotojų kainai. Nepanašu, kad siūlomos priemonės paveiks importo iš JAV kainas. Viską apibendrinus, galima tikėtis, kad įvedus priemones naudotojų kainos daugiausiai padidėtų tik nuo 2 % iki 7 %.

(113)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, ir dėl nepakankamo bendradarbiavimo atrodo, kad Bendrijos mažmenininkų ir naudotojų padėtis, įvedus siūlomas priemones, mažai pasikeistų.

(114)

Įvedus priemones Bendrijos pramonė galėtų vėl atgauti prarastą pardavimą ir rinkos dalis bei pagerinti savo pelningumą. Atsižvelgiant į blogėjančią Bendrijos pramonės padėtį, neįvedus priemonių, rizikuojama, kad vienintelis Bendrijos gamintojas nutrauks savo gamybą ir iš darbo atleis darbuotojus. Priemonės taip pat būtų naudingos Bendrijos rinkos tiekėjams. Buitinės technikos gamintojai pritaria priemonių įvedimui. Nesusiję bendradarbiaujantys importuotojai ir mažmenininkai šiame tyrime išliko neutralūs. Nors gali būti ir nedidelių neigiamų pasekmių išlyginant importo dydį, tačiau jį gerokai atsvertų tikėtinas teigiamas rezultatas Bendrijos pramonei. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus faktus, daroma laikinoji išvada, kad šiuo atveju nėra įtikinamų priežasčių neįvesti priemonių, ir kad įvedus priemones būtų palaikomi Bendrijos interesai.

(115)

Atsižvelgiant į padarytas išvadas dėl dempingo, žalos ir jo priežasčių bei Bendrijos interesų, reikėtų priimti laikinąsias priemones tam, kad būtų sustabdyta tolesnė žala, kurią Bendrijos pramonei daro importas dempingo kaina.

(116)

Laikinųjų antidempingo priemonių dydis turėtų būti toks, kad pašalintų žalą, kurią Bendrijos pramonei daro importas dempingo kaina, tačiau neviršijant nustatytų dempingo skirtumo. Apskaičiuojant muito, kurio reikia pašalinti žalingam dempingo poveikiui, dydį, atsižvelgiama į tai, kad visos priemonės turėtų padėti Bendrijos pramonei gauti pelną prieš mokesčius normaliomis konkurencijos sąlygomis, t. y. jeigu nebūtų importo dempingo kaina.

(117)

Remiantis turima informacija preliminariai buvo nustatyta, kad 6 % apyvartos pelno dydis turėtų būti laikoma tinkamu tokiu pelno dydžiu, kokį Bendrijos pramonė galėtų gauti, jeigu nebūtų žalingo dempingo. Tyrime buvo nustatyta, kad Whirlpool pasiekė panašų pelno skirtumą JAV parduodamas dvejų durų šaldytuvus ir taip pat gavo tokį pelną kituose panašiuose Bendrijos segmentuose, kuriuose nebuvo importo dempingo kainomis.

(118)

Būtinas kainų pakėlimas tuomet buvo nustatytas lyginant sandorių importo kainos svertinį vidurkį, naudojamą nustatant dirbtinį kainų sumažinimą, ir Bendrijos rinkoje Bendrijos pramonės parduodamų panašių prekių nežalingą kainą. Nežalinga kaina buvo gauta nustatant tokią Bendrijos pramonės pardavimo kainą, kad ji atspindėtų aukščiau minėtą procentinį pelną. Visi skirtumai, gauti iš šio palyginimo, buvo išreikšti procentais nuo bendros CIF importo vertės.

(119)

Pirmiau minėtas kainų palyginimas atskleidė tokius žalos dydžius:

(120)

Kadangi priemonių žalai likviduoti dydis buvo didesnis negu nustatytas dempingo skirtumas, laikinosios priemonės turi būti grindžiamos pastaruoju.

(121)

Atsižvelgiant į pirmiau minėtus argumentus ir remiantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalimi, manoma, kad laikinojo antidempingo muito dydis turėtų būti mažiausio nustatyto dempingo ir žalos skirtumo lygiu pagal mažesnio muito taisyklę.

(122)

Atitinkamai laikinieji antidempingo muitai turėtų būti tokie:

(123)

Šiame reglamente nurodytoms bendrovėms atskiros antidempingo muito normos buvo nustatytos remiantis atlikto tyrimo duomenimis. Todėl šios normos atspindi šiose bendrovėse tyrimo metu buvusią padėtį. Tai reiškia, kad šios muitų normos (skirtingai nei muitas, šalies mastu taikomas „visoms kitoms bendrovėms“) taikomos tik Korėjos Respublikos kilmės ir jų bendrovių, kartu ir paminėtų konkrečių juridinių asmenų pagamintų prekių importui. Importuojamoms prekėms, pagamintoms kitų bendrovių, kurių pavadinimai ir adresai konkrečiai nepaminėti šio reglamento rezoliucinėje dalyje, įskaitant subjektus, susijusius su konkrečiai paminėtomis bendrovėmis, šie tarifai nebus taikomi, ir joms galios šalies mastu taikomi muitų tarifai.

(124)

Bet koks prašymas taikyti bendrovėms individualiai nustatytas antidempingo muito normas (pvz., pasikeitus subjekto pavadinimui arba įkūrus naują gamybos arba prekybos subjektą) turi būti nedelsiant siunčiamas Komisijai, pateikiant jame visą susijusią informaciją, ypač apie bendrovės veiklos pasikeitimus, kaip, pvz., gamyba, prekyba vidaus rinkoje ir eksportas, susijusius su šiuo pavadinimo arba gamybos ir prekybos subjektų pasikeitimu. Prireikus, reglamentas bus atitinkamai iš dalies pakeistas, atnaujinant bendrovių, kurioms taikomas individualus muito dydis, sąrašą.

(125)

Siekiant užtikrinti gerą administravimą, reikėtų nustatyti laikotarpį, per kurį suinteresuotosios šalys, per tyrimo inicijavimo pranešime nustatytą laiką pranešusios apie save, raštu pareikštų savo nuomonę ir prašytų būti išklausytos. Be to, reikėtų pažymėti, kad šiame reglamente išvados dėl muitų įvedimo yra laikinos ir gali būti peržiūrėtos nustatant bet kokias kitas galutines priemones,