ISSN 1725-5120 |
||
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 42 |
|
Leidimas lietuvių kalba |
Teisės aktai |
49 tomas |
|
|
|
(1) Tekstas svarbus EEE |
LT |
Aktai, kurių pavadinimai spausdinami paprastu šriftu, yra susiję su kasdieniu žemės ūkio reikalų valdymu ir paprastai galioja ribotą laikotarpį. Visų kitų aktų pavadinimai spausdinami ryškesniu šriftu ir prieš juos dedama žvaigždutė. |
I Aktai, kuriuos skelbti privaloma
14.2.2006 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 42/1 |
TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 247/2006
2006 m. sausio 30 d.
nustatantis specialias žemės ūkio priemones atokiausiems Sąjungos regionams
EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 36 bei 37 straipsnius ir 299 straipsnio 2 dalį,
atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,
atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę (1),
atsižvelgdama į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (2),
atsižvelgdama į Regionų komiteto nuomonę (3),
kadangi:
(1) |
Dėl atokiausių regionų ypatingos geografinės padėties, tiekiant žmonėms vartoti, perdirbti arba žemės ūkyje naudoti būtiniausius produktus, atsiranda papildomų transporto išlaidų. Be to, dėl izoliuotumo ir atokumo atsirandantys objektyvūs veiksniai dar labiau suvaržo atokiausių regionų ūkio subjektus bei gamintojus ir labai kenkia jų veiklai. Tam tikrais atvejais ūkio subjektai ir gamintojai susiduria su dvigubu izoliuotumu. Šios kliūtys gali būti sušvelnintos sumažinant minėtų būtiniausių produktų kainą. Todėl tikslinga nustatyti specialią tiekimo tvarką, pagal kurią būtų užtikrinamas tiekimas į atokiausius regionus ir papildomų išlaidų, atsirandančias dėl šių regionų atokumo, izoliuotumo ir nutolimo, kompensavimas. |
(2) |
Šiuo tikslu, nepaisant Sutarties 23 straipsnio, tam tikrų žemės ūkio produktų importui iš trečiųjų šalių turėtų būti netaikomi importo muitai. Siekiant atsižvelgti į jų kilmę ir pagal Bendrijos nuostatas jiems taikomus muitinės formalumus, produktai, įvežti į Bendrijos muitų teritoriją pagal įvežimo perdirbti arba muitinės sandėliavimo procedūras, turėtų būti laikomi tiesiogiai importuotais, kad jiems galėtų būti taikoma speciali tiekimo tvarka. |
(3) |
Kad būtų pasiektas tikslas sumažinti kainas atokiausiuose regionuose ir sumažinti papildomas išlaidas, atsirandančias dėl jų atokumo, izoliuotumo ir nutolimo, tačiau išlaikant Bendrijos produktų konkurencingumą, pagalba turėtų būti teikiama Bendrijos kilmės produktų tiekimui į atokiausius regionus. Teikiant tokią pagalbą turėtų būti atsižvelgiama į papildomas vežimo į atokiausius regionus išlaidas bei eksportui į trečiąsias šalis taikomas kainas ir, jei tai yra žemės ūkyje naudojami ir perdirbimui skirti produktai, į papildomas išlaidas, atsirandančias dėl izoliuotumo ir nutolimo. |
(4) |
Atsižvelgiant į tai, kad kiekiai, kuriems taikoma speciali tiekimo tvarka, neviršija atokiausių regionų tiekimo poreikių, ši tvarka nekenkia tinkamam vidaus rinkos veikimui. Be to, specialios tiekimo tvarkos ekonominė nauda neturėtų sukelti susijusių produktų prekybos iškraipymų. Todėl turėtų būti uždrausta išsiųsti arba eksportuoti šiuos produktus iš atokiausių regionų. Tačiau šiuos produktus turėtų būti leidžiama išsiųsti arba eksportuoti, jeigu specialios tiekimo tvarkos teikiama ekonominė nauda yra kompensuojama arba, perdirbtų produktų atveju, siekiant sudaryti sąlygas regioninei prekybai arba prekybai tarp abiejų atokiausių Portugalijos regionų. Taip pat reikėtų atsižvelgti į visų atokiausių regionų tradicinius prekybos su trečiosiomis šalimis srautus ir todėl visiems šiems regionams leisti vykdyti perdirbtų produktų eksportą, atitinkantį tradicinį eksportą. Šis apribojimas neturėtų būti taikomas ir tradiciniam perdirbtų produktų išsiuntimui. Aiškumo sumetimais turėtų būti nurodytas referencinis laikotarpis šiems tradiciškai eksportuojamiems ar išsiunčiamiems kiekiams apibrėžti. |
(5) |
Tačiau turėtų būti imtasi tinkamų priemonių, kurios sudarytų sąlygas restruktūrizuoti Azorų salų cukraus gamybos sektorių. Šiose priemonėse turėtų būti atsižvelgiama į tai, kad Azorų salų cukraus sektorius gali būti gyvybingas tik užtikrinus tam tikrą gamybos ir perdirbimo lygį. Be to, pagal šį reglamentą Portugalija turės galimybę remti vietos cukraus runkelių auginimą. Atsižvelgiant į tai, išimties tvarka turėtų būti leidžiama, kad cukraus išsiuntimas iš Azorų salų į likusią Bendrijos dalį ribotu ketverių metų laikotarpiu viršytų tradicinius srautus, nustatant palaipsniui mažinamas metines ribas. Atsižvelgiant į tai, kad kiekiai, kuriuos galima persiųsti, bus proporcingi ir ribojami tuo, kas tikrai būtina vietos cukraus gamybos ir perdirbimo gyvybingumui užtikrinti, laikinas cukraus išsiuntimas iš Azorų salų neturės neigiamos įtakos Bendrijos vidaus rinkai. |
(6) |
C cukraus, tiekiamo Azorų, Maderos ir Kanarų saloms, atveju atleidimo nuo importo muitų priemonės, numatytos 1992 m. liepos 30 d. Komisijos reglamente (EEB) Nr. 2177/92, nustatančiame išsamias specialių cukraus tiekimo Azorų, Maderos ir Kanarų saloms priemonių taikymo taisykles (4), turėtų būti toliau taikomos 2001 m. birželio 19 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1260/2001 dėl bendro cukraus sektoriaus rinkų organizavimo (5) 10 straipsnio 1 dalyje nustatytu laikotarpiu. |
(7) |
Iki šiol taikant specialią tiekimo tvarką Kanarų saloms buvo tiekiami pramoninei gamybai skirti pieno pagrindo produktai, klasifikuojami KN 1901 90 99 ir KN 2106 90 92 pozicijose. Pereinamuoju laikotarpiu, kol bus restruktūrizuota vietos pramonė, turėtų būti leidžiama toliau tiekti šiuos produktus. |
(8) |
Kad būtų pasiekti specialios tiekimo tvarkos tikslai, šios tvarkos ekonominiai privalumai turi turėti įtakos gamybos sąnaudoms ir sumažinti kainas visoje gamybos ir paskirstymo grandinėje iki pat galutinio vartotojo. Todėl šie privalumai turėtų būti užtikrinami tik jei jais bus faktiškai pasinaudota, ir turi būti atliekami tinkami patikrinimai. |
(9) |
Bendrijos politika siekiant padėti vietos gamybai atokiausiuose regionuose buvo taikoma daugeliui produktų ir tų produktų gamybos, prekybos jais ar jų perdirbimo priemonių. Šios priemonės buvo veiksmingos ir užtikrino žemės ūkio veiklos tęstinumą bei plėtrą. Bendrija turėtų ir toliau remti tokią gamybą – pagrindinį veiksnį užtikrinant aplinkos, socialinę ir ekonominę pusiausvyrą atokiausiuose regionuose. Patirtis rodo, kad, kaip ir kaimo plėtros politikos atveju, glaudesnė partnerystė su vietos valdžios institucijomis gali padėti tikslingiau spręsti konkrečias atitinkamų regionų problemas. Todėl parama vietos gamybai ir toliau turėtų būti teikiama pagal bendras programas, parengiamas tinkamiausiam geografiniam regionui, kurias atitinkama valstybė narė perduotų tvirtinti Komisijai. |
(10) |
Kad būtų pasiekti vietinės žemės ūkio produktų gamybos plėtojimo ir žemės ūkio produktų tiekimo tikslai, tiekimo atitinkamiems regionams planavimas turėtų būti suvienodintas, o Komisijos ir valstybių narių partnerystė susisteminta. Todėl tiekimo programą turėtų sudaryti valstybės narės paskirtos valdžios institucijos, ir ji turėtų būti pateikiama Komisijai patvirtinti. |
(11) |
Atokiausių regionų ūkininkai turėtų būti skatinami tiekti kokybiškus produktus ir turėtų būti palengvinama prekyba jais. Šiuo tikslu gali būti naudingas Bendrijos nustatyto grafinio simbolio naudojimas. |
(12) |
1999 m. gegužės 17 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1257/1999 dėl Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo (EŽŪOGF) paramos kaimo plėtrai (6) apibrėžtos kaimo plėtros priemonės, kurioms gali būti teikiama Bendrijos parama, ir tokios paramos gavimo sąlygos. Atokiausiuose regionuose esančių tam tikrų ūkių arba perdirbimo ir prekybos įmonių struktūros turi didelių trūkumų ir susiduria su konkrečiais sunkumais. Todėl turėtų būti numatyta galimybė kai kurių rūšių investicijų atveju leisti nukrypti nuo nuostatų, ribojančių tam tikros Reglamente (EB) Nr. 1257/1999 numatytos struktūrinės pagalbos teikimą. |
(13) |
Reglamento (EB) Nr. 1257/1999 29 straipsnio 3 dalyje ribojamas paramos miškininkystei teikimas; ji teikiama tik miškams ir miškingoms vietovėms, kurie priklauso privatiems savininkams ir savivaldybėms bei jų asociacijoms. Dalis atokiausiuose regionuose esančių miškų ir miškingų vietovių priklauso ne savivaldybėms, o kitoms valdžios institucijoms. Šiomis aplinkybėmis pirmiau nurodytame straipsnyje nustatytos sąlygos turėtų būti pakeistos lankstesnėmis. |
(14) |
Reglamento (EB) Nr. 1257/1999 24 straipsnio 2 dalyje ir jo priede nustatyti Bendrijos agrarinės aplinkosaugos paramos didžiausi metiniai dydžiai. Siekiant atsižvelgti į tam tikrų labai pažeidžiamų ganyklų plotų Azorų salose konkrečią aplinkos padėtį ir gamtovaizdžio bei žemės ūkio paskirties žemės, ypač Maderoje esančių auginimui skirtų terasų, tradicinių savitumų išsaugojimą, turėtų būti numatyta galimybė tam tikrų specialių priemonių atveju iki dviejų kartų padidinti šiuos dydžius. |
(15) |
Gali būti taikoma nuostata, leidžianti nukrypti nuo Komisijos nuoseklios politikos neleisti teikti valstybės veiklos pagalbos Sutarties I priede nurodytų žemės ūkio produktų gamybai, perdirbimui ir prekybai jais, kad būtų galima sušvelninti konkrečias ūkininkavimo atokiausiuose regionuose kliūtis, atsirandančias dėl jų atokumo, izoliuotumo ir nutolimo, mažumo, kalnuotumo, klimato ir jų ekonominės priklausomybės nuo nedaugelio produktų. |
(16) |
Atokiausių regionų žemės ūkio pasėlių fitosanitarinei padėčiai turi įtakos konkrečios problemos, susijusios su klimatu ir šiuose departamentuose iki šiol taikytų kontrolės priemonių nepakankamumu. Todėl turėtų būti įgyvendinamos kovos su kenksmingais organizmais, taip pat ir naudojant organinius metodus, programos. Turėtų būti tiksliai nurodytas Bendrijos finansinis įnašas į tokias programas. |
(17) |
Vynuogynų, kurie Maderos ir Kanarų salų regione yra labiausiai paplitusi ūkininkavimo rūšis ir užima svarbią vietą Azorų salose, išsaugojimas yra būtinas tiek dėl ekonominių, tiek dėl aplinkosaugos priežasčių. Siekiant remti gamybą, šiuose regionuose neturėtų būti taikomos išmokos už auginimo nutraukimą ir rinkos mechanizmai, tačiau Kanarų salose turėtų būti galima taikyti distiliavimo krizės atveju priemones, jeigu rinka ypač sutrikdoma dėl kokybės problemų. Be to, techniniai, socialiniai ir ekonominiai sunkumai sutrukdė per nustatytą laiką visiškai pakeisti Maderos ir Azorų salų regionų plotus, apsodintus hibridinėmis vynmedžių veislėmis, kurios yra draudžiamos pagal bendrą vyno rinkos organizavimą. Šiuose vynuogynuose pagamintas vynas yra skirtas tik tradiciniam vietiniam vartojimui. Termino pratęsimas sudarys sąlygas tokius vynuogynus pakeisti, kartu išsaugant regiono ekonomikos struktūrą, kuri labai priklauso nuo vynininkystės. Portugalija kasmet turėtų pranešti Komisijai apie pažangą, padarytą keičiant atitinkamus plotus. |
(18) |
Azorų salose pieno sektoriaus restruktūrizavimas dar nėra baigtas. Atsižvelgiant į didelę Azorų salų priklausomybę nuo pieno gamybos, taip pat į kitas problemas, susijusias su jų nutolimu ir kitų pelningų gamybos galimybių nebuvimu, turėtų būti patvirtinta galimybė nukrypti nuo tam tikrų 2003 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1788/2003, nustatančio mokestį pieno ir pieno produktų sektoriuje (7), nuostatų, kuri buvo nustatyta 2001 m. birželio 28 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1453/2001, įvedančio specialiąsias priemones tam tikriems Azorų salų ir Maderos žemės ūkio produktams (Poseima) (8), 23 straipsniu ir atnaujinta Tarybos reglamentu (EB) Nr. 55/2004 (9), dėl papildomo mokesčio taikymo pieno ir pieno produktų sektoriuje Azorų salose. |
(19) |
Nepaisant skiriamos paramos karvės pieno gamybai Maderoje nepavyko išlaikyti vidaus ir išorės tiekimo pusiausvyros, visų pirma dėl didelių struktūrinių sunkumų, su kuriais susiduriama šiame sektoriuje, ir menkų šio sektoriaus galimybių prisitaikyti prie naujos ekonominės aplinkos. Todėl ir toliau turėtų būti leidžiama iš Bendrijos kilmės pieno miltelių gaminti ypač aukšta temperatūra apdorotą pieną, kad būtų galima geriau patenkinti vietinius vartojimo poreikius. |
(20) |
Poreikis išlaikyti vietos gamybą taikant paskatas pateisina Reglamento (EB) Nr. 1788/2003 netaikymą Prancūzijos užjūrio departamentuose ir Maderoje. Maderoje ši išimtis turėtų būti nustatyta daugiausia 4 000 tonų, atitinkančioms dabartinį 2 000 tonų gamybos lygį ir numatant pagrįstą galimybę padidinti gamybą, kuri šiuo metu numatoma daugiausia iki 2 000 tonų. |
(21) |
Turėtų būti remiama tradicinė gyvulininkystė. Siekiant patenkinti Prancūzijos užjūrio departamentų ir Maderos vietinio vartojimo poreikius, tam tikromis sąlygomis ir neviršijant didžiausios metinės ribos turėtų būti leidžiama iš trečiųjų šalių be muitų importuoti penėjimui skirtus bulius. Reikėtų atnaujinti 2003 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1782/2003, nustatančiu bendrąsias tiesioginės paramos schemų pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatančiu tam tikras paramos schemas ūkininkams (10), Portugalijai suteiktą galimybę perduoti Azorų saloms žemyne suteikiamą teisę į priemoką už karvę žindenę ir suderinti šią priemonę su nauja paramos atokiausiems regionams schema. |
(22) |
Tabako auginimas Kanarų salose yra istoriškai svarbus. Ekonominiu požiūriu tabako gamyba išlieka viena iš pagrindinių pramoninės veiklos sričių regione. Socialiniu požiūriu tabako auginimas reikalauja daug darbo ir juo užsiima maži ūkiai. Kadangi kultūra nėra pakankamai pelninga, kyla pavojus jai išnykti. Šiuo metu tabakas auginamas tik nedidelėje La Palmos salos dalyje ir yra skirtas nedidelio masto cigarų gamybai. Todėl Ispanijai turėtų būti ir toliau leidžiama teikti pagalbą, papildančią Bendrijos pagalbą, kad ši tradicinė kultūra būtų išsaugota remiant su ja susijusius amatus. Be to, siekiant išlaikyti tabako gaminių gamybą, žaliavinio ir pusiau perdirbto tabako importui į Kanarų salas ir toliau turėtų būti netaikomas muitas, bet ne daugiau kaip 20 000 tonų žaliavinio tabako, iš kurio pašalintos vidurinės gyslos, ekvivalento per metus. |
(23) |
Įgyvendinant šį reglamentą neturėtų būti sumažintas konkrečios paramos, kuri iki šiol buvo skiriama atokiausiems regionams, dydis. Tuo tikslu, kad galėtų įgyvendinti tinkamas priemones, valstybės narės turėtų disponuoti sumomis, lygiavertėmis paramai, kurią Bendrija jau suteikė pagal 2001 m. birželio 28 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1452/2001, įvedantį specialias priemones tam tikriems Prancūzijos užjūrio departamentų žemės ūkio produktams (Poseidom) (11), Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1453/2001 ir 2001 m. birželio 28 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1454/2001, įvedantį specialias priemones tam tikriems Kanarų salų žemės ūkio produktams (Poseican) (12), tuose regionuose įsisteigusiems ūkininkams jau skirtomis sumomis pagal 1999 m. gegužės 17 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1254/1999 dėl bendro galvijienos rinkos organizavimo (13), 2001 m. gruodžio 19 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2529/2001 dėl bendro avienos ir ožkienos rinkos organizavimo (14), 2003 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1784/2003 dėl bendro grūdų rinkos organizavimo (15), taip pat sumomis, pagal 2003 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1785/2003 dėl bendro ryžių rinkos organizavimo (16) 5 straipsnį skirtomis ryžių tiekimui Prancūzijos užjūrio departamentui Reunionui. Šiuo reglamentu nustatoma nauja paramos žemės ūkio produktų gamybai atokiausiuose regionuose sistema turėtų būti koordinuojama su likusioje Bendrijos dalyje galiojančia parama tiems patiems produktams. |
(24) |
Reglamentai (EB) Nr. 1452/2001, (EB) Nr. 1453/2001 ir (EB) Nr. 1454/2001 turėtų būti panaikinti. Reglamentas (EB) Nr. 1782/2003 ir Reglamentas (EB) Nr. 1785/2003 taip pat turėtų būti iš dalies pakeisti, kad būtų užtikrintas atitinkamų priemonių koordinavimas. |
(25) |
Šiam reglamentui įgyvendinti būtinos priemonės turėtų būti patvirtintos laikantis 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimo 1999/468/EB, nustatančio Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (17). |
(26) |
Šiame reglamente numatytos programos turėtų būti pradėtos taikyti Komisijai pranešus apie jų patvirtinimą. Kad programos galėtų prasidėti tuo metu, valstybėms narėms ir Komisijai nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos iki programų taikymo dienos turėtų būti leista imtis visų parengiamųjų priemonių, |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
I ANTRAŠTINĖ DALIS
DALYKAS
1 straipsnis
Dalykas
Šiuo reglamentu nustatomos specialios žemės ūkio priemonės, skirtos sumažinti sunkumus, kurie atsiranda dėl Sutarties 299 straipsnio 2 dalyje minimų Sąjungos regionų (toliau – atokiausi regionai) atokumo, izoliuotumo, nutolimo, mažumo, reljefo, nepalankaus klimato ir priklausomybės nuo nedaugelio produktų.
II ANTRAŠTINĖ DALIS
SPECIALI TIEKIMO TVARKA
2 straipsnis
Prognozuojamas tiekimo balansas
1. Nustatoma Sutarties I priede išvardytų žemės ūkio produktų, kurie atokiausiuose regionuose yra būtini žmonių maistui, kitų produktų gamybai arba naudoti žemės ūkyje, speciali tiekimo tvarka.
2. Parengiamas prognozuojamas tiekimo balansas, kuriame nurodomas 1 dalyje minimų žemės ūkio produktų kiekis, reikalingas metiniams poreikiams patenkinti. Gali būti parengtas atskiras įmonių, kuriose pakuojami ir perdirbami produktai, skirti vietos rinkai, tradiciniam siuntimui į likusią Bendrijos dalį, eksportui į trečiąsias šalis vykdant regioninę arba tradicinę prekybą, poreikių prognozuojamas balansas.
3 straipsnis
Tvarkos taikymas
1. Į atokiausius regionus iš trečiųjų šalių tiesiogiai importuojamų produktų, kuriems taikoma speciali tiekimo tvarka, prognozuojamame tiekimo balanse nustatytiems kiekiams netaikomi jokie muitai.
Produktai, įvežti į Bendrijos muitų teritoriją pagal įvežimo perdirbti arba muitinės sandėliavimo tvarką, taikant šią antraštinę dalį laikomi tiesiogiai importuotais iš trečiųjų šalių.
2. Siekiant užtikrinti, kad būtų patenkinti pagal 2 straipsnio 2 dalį nustatyti poreikiai, atsižvelgiant į kainą bei kokybę ir rūpinantis, kad būtų išlaikyta Bendrijos tiekimo dalis, turėtų būti teikiama pagalba tiekti atokiausiems regionams produktus, saugomus intervenciniuose sandėliuose, arba Bendrijos rinkoje esančius produktus.
Tokia pagalba nustatoma kiekvienai atitinkamai produktų rūšiai atsižvelgiant į vežimo į atokiausius regionus papildomas išlaidas, į eksportui į trečiąsias šalis taikomas kainas ir, jei tai yra perdirbti ir žemės ūkyje naudoti skirti produktai, į papildomas išlaidas dėl izoliuotumo ir nutolimo.
3. Įgyvendinant specialią tiekimo tvarką visų pirma turėtų būti atsižvelgiama į:
a) |
atokiausių regionų konkrečius poreikius ir, jei tai yra perdirbti ir žemės ūkyje naudoti skirti produktai, į konkrečius kokybės reikalavimus; |
b) |
prekybos su likusia Bendrijos dalimi srautus; |
c) |
siūlomos pagalbos ekonominį aspektą. |
4. Teisė naudotis specialia tiekimo tvarka suteikiama, jeigu ekonominė nauda, gaunama dėl importo muitų netaikymo arba dėl pagalbos, būtų faktiškai perduota galutiniam vartotojui.
4 straipsnis
Eksportas į trečiąsias šalis ir išsiuntimas į likusią Bendrijos dalį
1. Produktai, kuriems taikoma speciali tiekimo tvarka, gali būti eksportuojami į trečiąsias šalis arba išsiunčiami į likusią Bendrijos dalį tik laikantis 26 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka nustatytų sąlygų.
Šios sąlygos apima importo muito už 3 straipsnio 1 dalyje nurodytus produktus mokėjimą arba pagalbos, gautos už 3 straipsnio 2 dalyje nurodytus produktus pagal specialią tiekimo tvarką, grąžinimą.
Šios sąlygos netaikomos Prancūzijos užjūrio departamentų tarpusavio prekybos srautams.
2. 1 dalyje numatyti apribojimai netaikomi atokiausiuose regionuose iš produktų, kuriems taikoma speciali tiekimo tvarka, perdirbtiems produktams, kurie:
a) |
eksportuojami į trečiąsias šalis arba išsiunčiami į likusią Bendrijos dalį neviršijant tradicinio eksporto ir tradicinio išsiuntimo kiekių. Tokius kiekius 26 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka nustato Komisija, remdamasi 1989, 1990 ir 1991 m. eksportuotų ar išsiųstų kiekių vidurkiu; |
b) |
eksportuojami į trečiąsias šalis vykdant regioninę prekybą laikantis 26 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka nustatytų paskirties vietų ir sąlygų; |
c) |
išsiunčiami iš Azorų salų į Maderą arba atvirkščiai; |
d) |
išsiunčiami iš Maderos į Kanarų salas arba atvirkščiai. |
Už taip eksportuojamus produktus eksporto grąžinamoji išmoka nesuteikiama.
3. Nukrypstant nuo 2 dalies a punkto, toliau nurodytais metais iš Azorų salų į likusią Bendrijos dalį gali būti siunčiami šie didžiausi cukraus (klasifikuojamo KN 1701 pozicijoje) kiekiai:
— |
: |
2006 m. |
: |
3 000 tonų; |
— |
: |
2007 m. |
: |
2 285 tonos; |
— |
: |
2008 m. |
: |
1 570 tonų; |
— |
: |
2009 m. |
: |
855 tonos. |
5 straipsnis
Cukrus
1. Reglamento (EB) Nr. 1260/2001 10 straipsnio 1 dalyje nurodytu laikotarpiu to reglamento 13 straipsnyje nurodyto C cukraus kiekiui, nurodytam šio reglamento 2 straipsnyje minimame prognozuojamame tiekimo balanse, eksportuojamam laikantis atitinkamų 1981 m. rugsėjo 14 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2670/81, nustatančio išsamias įgyvendinimo taisykles dėl virškvotinės cukraus gamybos (18), nuostatų ir įvežtam suvartoti Maderoje bei Kanarų salose baltojo cukraus, klasifikuojamo KN 1701 pozicijoje, pavidalu, taip pat skirtam rafinuoti bei suvartoti Azorų salose žaliavinio cukraus, klasifikuojamo KN 1701 12 10 pozicijoje, pavidalu, šiame reglamente išdėstytomis sąlygomis netaikomi importo muitai.
2. Nustatant Azorų salų žaliavinio cukraus poreikius, atsižvelgiama į vietinės cukrinių runkelių gamybos pokyčius. Kiekiai, kuriems taikoma tiekimo tvarka, nustatomi taip, kad kiekvienais metais visas Azorų salose rafinuoto cukraus kiekis nebūtų didesnis kaip 10 000 tonų.
6 straipsnis
Pieno pagrindo produktai
Nukrypstant nuo 2 straipsnio, laikotarpiu nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. Kanarų saloms gali būti tiekiami pramoninei gamybai skirti pieno pagrindo produktai, klasifikuojami KN 1901 90 99 ir 2106 90 92 pozicijose, atitinkamai iki 800 tonų per metus ir 45 tonų per metus. Pagalba, suteikiama šių dviejų produktų tiekimui iš Bendrijos, negali viršyti atitinkamai 210 EUR už toną ir 59 EUR už toną ir įskaičiuojama į 23 straipsnyje nurodytą sumą.
7 straipsnis
Ryžių importas į Reunioną
Produktų, klasifikuojamų KN 1006 10, 1006 20 ir 1006 40 00 pozicijose, skirtų vietiniam vartojimui, importas į Prancūzijos užjūrio departamentą Reunioną neapmokestinamas.
8 straipsnis
Išsamios tvarkos taikymo taisyklės
Išsamios šios antraštinės dalies taikymo taisyklės priimamos 26 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Taisyklėse visų pirma apibrėžiamos sąlygos, kuriomis valstybės narės gali iš dalies keisti produktų kiekius ir išteklius, kasmet skiriamus įvairiems produktams, kuriems gali būti taikoma speciali tiekimo tvarka, ir prireikus nustatyti importo licencijų arba pristatymo sertifikatų sistemą.
III ANTRAŠTINĖ DALIS
PARAMOS VIETOS ŽEMĖS ŪKIO PRODUKTAMS PRIEMONĖS
9 straipsnis
Paramos programos
1. Parengiamos atokiausiems regionams skirtos Bendrijos paramos programos, kuriose pateikiamos konkrečios priemonės vietinei žemės ūkio produktų gamybai remti pagal Sutarties trečios dalies II antraštinę dalį.
2. Bendrijos paramos programos parengiamos tokiam geografiniam regionui, kurį suinteresuota valstybė narė mano esant tinkamiausiu. Programas rengia valstybės narės paskirtos kompetentingos institucijos; valstybė narė, pasikonsultavusi su atitinkamo teritorinio lygio kompetentingomis institucijomis ir organizacijomis, programas pateikia Komisijai.
3. Kiekvienam atokiausiam regionui gali būti pateikiama tik viena Bendrijos paramos programa.
10 straipsnis
Priemonės
Bendrijos paramos programos apima priemones, kurių reikia vietinės žemės ūkio produktų gamybos tęstinumui ir plėtrai kiekviename atokiausiame regione užtikrinti.
11 straipsnis
Atitikimas ir suderinamumas
1. Priemonės, kurių imamasi pagal paramos programas, turi atitikti Bendrijos teisę, būti suderinamos su kitomis Bendrijos politikos kryptimis ir priemonėmis, kurių pagal jas imamasi.
2. Turi būti užtikrintas priemonių, kurių imamasi pagal paramos programas, suderinamumas su priemonėmis, kurios įgyvendinamos pagal kitas bendros žemės ūkio politikos priemones, ypač bendrą rinkų organizavimą, kaimo plėtrą, produktų kokybės reikalavimus, gyvūnų gerovę ir aplinkos apsaugą.
Pagal šį reglamentą negali būti finansuojama jokia priemonė teikiant:
a) |
papildomą paramą išmokų ar pagalbos schemoms, nustatytoms pagal bendrą rinkos organizavimą, nebent remiantis objektyviais kriterijais įrodoma būtinybė daryti išimtį; |
b) |
paramą mokslinių tyrimų projektams arba priemonėms, kuriomis siekiama paremti mokslinių tyrimų projektus, arba priemonėms, kurioms Bendrijos finansavimas gali būti skirtas pagal 1990 m. birželio 26 d. Tarybos sprendimą 90/424/EEB dėl išlaidų veterinarijos srityje (19); |
c) |
paramą priemonėms, kurioms taikomas Reglamentas (EB) Nr. 1257/1999 ir 2005 m. rugsėjo 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1698/2005 dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) paramos kaimo plėtrai (20). |
12 straipsnis
Bendrijos paramos programų turinys
Bendrijos paramos programą sudaro:
a) |
kiekybiniais rodikliais apibūdinta esama žemės ūkio gamybos padėtis, atsižvelgiant į turimų įvertinimų rezultatus, kuriuose nurodomi skirtumai, trūkumai ir plėtros galimybės, naudojami finansiniai ištekliai ir veiksmų, kurių imtasi pagal Tarybos reglamentus (EB) Nr. 1452/2001, (EB) Nr. 1453/2001 ir (EB) Nr. 1454/2001, pagrindiniai rezultatai; |
b) |
siūlomos strategijos, pasirinktų prioritetų ir kiekybinių tikslų apibūdinimas, poveikio, kurio tikimasi ekonomikos, aplinkos ir socialinėje srityse, įskaitant užimtumą, įvertinimas; |
c) |
planuojamų priemonių, ypač programai įgyvendinti skirtų pagalbos schemų, apibūdinimas ir prireikus – informacijos apie poreikius atlikti tyrimus, demonstravimo projektus, mokymo ir techninės pagalbos veiksmus, susijusius su atitinkamų priemonių rengimu, įgyvendinimu ar pritaikymu, apibūdinimas; |
d) |
priemonių įgyvendinimo tvarkaraštis ir bendra orientacinė finansavimo lentelė, kurioje apibendrinami naudotini ištekliai; |
e) |
įvairių priemonių, kurių imamasi pagal programas, suderinamumo ir nuoseklumo patvirtinimas ir kriterijai bei kiekybiniai rodikliai, naudojami atliekant stebėseną ir įvertinimą; |
f) |
priemonės, kurių imtasi siekiant užtikrinti veiksmingą ir tinkamą programų įgyvendinimą, įskaitant reklamos, stebėsenos bei įvertinimo priemones, konkretūs kiekybiniai rodikliai, naudotini atliekant programos įvertinimą, ir nuostatos dėl patikrinimų bei sankcijų; |
g) |
kompetentingų institucijų ir už programos įgyvendinimą atsakingų įstaigų nurodymas ir atitinkamo lygio institucijų ar susijusių įstaigų ir socialinių bei ekonominių partnerių nurodymas, taip pat surengtų konsultacijų rezultatai. |
13 straipsnis
Stebėsena
Procedūros ir fiziniai bei finansiniai rodikliai siekiant užtikrinti veiksmingą Bendrijos programų įgyvendinimo stebėseną patvirtinami 26 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
IV ANTRAŠTINĖ DALIS
PAPILDOMOS PRIEMONĖS
14 straipsnis
Grafinis simbolis
1. Grafinis simbolis įvedamas siekiant užtikrinti atokiausiems regionams būdingų aukštos kokybės natūralių arba perdirbtų žemės ūkio produktų geresnį pažinimą ir vartojimą.
2. Sąlygas, kuriomis naudojamas 1 dalyje numatytas grafinis simbolis, pasiūlo atitinkamos profesinės organizacijos. Tokius pasiūlymus ir savo nuomonę nacionalinės valdžios institucijos siunčia tvirtinti Komisijai.
Tokio simbolio naudojimą stebi kompetentingų nacionalinių valdžios institucijų patvirtinta oficiali institucija arba įstaiga.
15 straipsnis
Kaimo plėtra
1. Nepaisant Reglamento (EB) Nr. 1257/1999 7 straipsnio, atokiausių regionų atveju bendra pagalbos investicijoms, visų pirma skirtoms paskatinti įvairinimą, restruktūrizavimą arba perėjimą prie tvaraus ūkininkavimo ekonomiškai mažuose ūkiuose, kurie turi būti apibrėžti 1999 m. birželio 21 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1260/1999, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl struktūrinių fondų (21), 18 straipsnio 3 dalyje ir 19 straipsnio 4 dalyje nurodytame programos priede, vertė, išreikšta remtinų investicijų procentu, negali būti didesnė kaip 75 %.
2. Nepaisant Reglamento (EB) Nr. 1257/1999 28 straipsnio 2 dalies, atokiausių regionų atveju bendra pagalbos investicijoms įmonėse, perdirbančiose daugiausia vietoje pagamintus žemės ūkio produktus bei prekiaujančiose jais ir vykdančiose veiklą sektoriuose, kurie turi būti apibrėžti Reglamento (EB) Nr. 1260/1999 18 straipsnio 3 dalyje ir 19 straipsnio 4 dalyje nurodytuose programos prieduose, vertė, išreikšta remtinų investicijų procentu, negali būti didesnė kaip 65 %. Bendra pagalbos mažoms ir vidutinėms įmonėms, kuriai taikomos tos pačios sąlygos, vertė negali būti didesnė kaip 75 %.
3. Reglamento (EB) Nr. 1257/1999 29 straipsnio 3 dalyje numatytas apribojimas netaikomas Azorų bei Maderos salose ir Prancūzijos užjūrio departamentų teritorijoje esantiems tropiniams arba subtropiniams miškams arba miškų plotams.
4. Nepaisant Reglamento (EB) Nr. 1257/1999 24 straipsnio 2 dalies, to reglamento priede nurodyti maksimalūs dydžiai, kuriems kasmet gali būti skiriama Bendrijos pagalba, gali būti padidinti iki dviejų kartų, jei tai yra priemonė, skirta Azorų salų ežerams apsaugoti, ir priemonė, skirta gamtovaizdžiui ir žemės ūkio žemės tradiciniams savitumams, ypač akmens sienoms, Maderoje palaikančioms terasas, išsaugoti.
5. Pagal šį straipsnį planuojamos priemonės prireikus įtraukiamos į šių regionų programas, nurodytas Reglamento (EB) Nr. 1260/1999 18 ir 19 straipsniuose.
16 straipsnis
Valstybės pagalba
1. Komisija gali leisti teikti veiklos pagalbą Sutarties I priede nurodytiems žemės ūkio produktams, kuriems taikomi Sutarties 87, 88 ir 89 straipsniai, šiuos produktus gaminančiuose, perdirbančiuose ir parduodančiuose sektoriuose, siekiant sušvelninti konkrečias ūkininkavimo atokiausiuose regionuose kliūtis, atsirandančias dėl jų atokumo, izoliuotumo ir nutolimo.
2. Valstybės narės gali skirti papildomą finansavimą šio reglamento III antraštinėje dalyje nurodytoms Bendrijos paramos programoms įgyvendinti. Tokiais atvejais jos turi pranešti Komisijai apie valstybės pagalbą, o Komisija pagal šio reglamento nuostatas turi ją patvirtinti kaip minėtų programų dalį. Tokiu būdu nusiųstas pranešimas apie pagalbą yra pranešimas pagal Sutarties 88 straipsnio 3 dalies pirmą sakinį.
17 straipsnis
Augalų sveikatos programos
1. Prancūzija ir Portugalija pateikia Komisijai augalams arba augalų produktams kenkiančių organizmų kontrolės atitinkamai Prancūzijos užjūrio departamentuose ir Azorų bei Maderos salose programas. Programose visų pirma tiksliai apibrėžiami siektini tikslai, vykdytinos priemonės, jų trukmė ir kaina. Pagal šį straipsnį pateikiamos programos nėra susijusios su bananų apsauga.
2. Bendrija prisideda prie 1 dalyje numatytų programų finansavimo remdamasi regiono padėties technine analize.
3. 2 dalyje numatytas Bendrijos finansinis įnašas ir pagalbos dydis nustatomas 26 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatyta tvarka. Laikantis tos pačios tvarkos apibrėžiamos priemonės, kurioms gali būti skirtas Bendrijos finansavimas.
Toks įnašas gali sudaryti iki 60 % remtinų išlaidų Prancūzijos užjūrio departamentuose ir iki 75 % – Azorų bei Maderos salose. Mokėjimas atliekamas remiantis Prancūzijos ir Portugalijos valdžios institucijų pateiktais dokumentais. Prireikus Komisija gali organizuoti patikrinimus, kuriuos jos vardu gali atlikti 2000 m. gegužės 8 d. Tarybos direktyvos 2000/29/EB dėl apsaugos priemonių, skirtų augalams arba augalų produktams kenksmingų organizmų patekimui į Bendriją ir jų plitimui Bendrijoje (22), 21 straipsnyje nurodyti ekspertai.
18 straipsnis
Vynas
1. 1999 m. gegužės 17 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1493/1999 dėl bendro vyno rinkos organizavimo (23) II antraštinės dalies II skyrius ir III antraštinės dalies I ir II skyriai bei 2000 m. gegužės 31 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1227/2000, nustatančio išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1493/1999 dėl bendro vyno rinkos organizavimo taikymo taisykles, taikomas gamybos potencialui (24), III skyrius Azorų ir Maderos saloms netaikomi.
2. Nepaisant Reglamento (EB) Nr. 1493/1999 19 straipsnio 1 dalies, Azorų ir Maderos salose išaugintos vynuogės iš draudžiamų tiesioginių hibridinių vynmedžių veislių (Noah, Othello, Isabelle, Jacquez, Clinton ir Herbemont) gali būti naudojamos gaminti vyną, kuris turi likti šiuose regionuose.
Iki 2013 m. gruodžio 31 d. Portugalija laipsniškai sunaikins vynuogynus, apsodintus draudžiamomis tiesioginėmis hibridinėmis vynmedžių veislėmis, tam tikrais atvejais naudodama Reglamento (EB) Nr. 1493/1999 II antraštinės dalies III skyriuje numatytą pagalbą.
Portugalija kasmet praneša Komisijai apie pažangą, padarytą keičiant ir pertvarkant plotus, apsodintus draudžiamomis tiesioginėmis hibridinėmis vynmedžių veislėmis.
3. Reglamento (EB) Nr. 1493/1999 II antraštinės dalies II skyrius ir III antraštinė dalis bei Reglamento (EB) Nr. 1227/2000 III skyrius Kanarų saloms netaikomi, išskyrus Reglamento (EB) Nr. 1493/1999 30 straipsnyje nurodytą distiliavimą krizės atveju, jeigu rinka ypač sutrikdoma dėl kokybės problemų.
19 straipsnis
Pienas
1. Nuo 1999–2000 prekybos metų siekiant, kad papildomą mokestį pasidalytų Reglamento (EB) Nr. 1788/2003 4 straipsnyje nurodyti gamintojai, tik Azorų salose įsisteigę ir gaminantys gamintojai, kaip apibrėžta to reglamento 5 straipsnio c punkte, kurie prekiauja didesniais kiekiais nei šios dalies trečioje pastraipoje nurodytu procentu padidintas referencinis kiekis, laikomi prisidėjusiais prie šio kiekio viršijimo.
Papildomas mokestis už kiekius, viršijančius pirmiau minėtu nurodytu procentu padidintą referencinį kiekį, taikomas po to, kai nepanaudoti kiekiai Azorų salose įsisteigusiems ir gaminantiems gamintojams, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1788/2003 5 straipsnio c punkte, perskirstomi neperžengiant šio padidinimo ribų ir proporcingai kiekvieno gamintojo turimam referenciniam kiekiui.
Pirmoje pastraipoje nurodytas procentas yra lygus 73 000 tonų kiekio (prekybos metams nuo 1999–2000 iki 2004–2005) ir 23 000 tonų kiekio (nuo 2005–2006 prekybos metų) ir kiekvieno ūkio 2000 m. kovo 31 d. visų turimų referencinių kiekių santykiui. Šis procentas taikomas tik 2000 m. kovo 31 d. turimiems referenciniams kiekiams.
2. Nustatant bet kokį viršijimą Portugalijoje, apskaičiuotą pagal Reglamento (EB) Nr. 1788/2003 1 straipsnį, neatsižvelgiama į parduotus pieno ar pieno ekvivalento kiekius, viršijančius referencinius kiekius, bet atitinkančius 1 dalyje nurodytą procentą, po toje pačioje straipsnio dalyje nurodyto perpaskirstymo.
3. Reglamente (EB) Nr. 1788/2003 numatyta karvės pieno gamintojams taikoma papildomo mokesčio sistema netaikoma Prancūzijos užjūrio departamentuose arba – jeigu vietos gamyba neviršija 4 000 tonų pieno – Maderoje.
4. Nepaisant 1997 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2597/97, nustatančio papildomas taisykles dėl bendro geriamam pienui skirto pieno ir pieno produktų rinkos organizavimo (25), 2 ir 3 straipsnių, neviršijant vietinio vartojimo poreikių, Maderoje leidžiama gaminti ypač aukšta temperatūra apdorotą pieną, gaminamą iš Bendrijos kilmės pieno miltelių, jei ši priemonė užtikrina, jog vietoje pagamintas pienas bus surinktas ir rasta realizavimo rinka. Šis produktas skiriamas tik vietiniam vartojimui.
Išsamios šios dalies taikymo taisyklės priimamos 26 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Išsamiose taisyklėse visų pirma nustatomas vietoje pagaminto šviežio pieno kiekis, kurį reikia pilti gaminant pirmoje pastraipoje nurodytą ypač aukšta temperatūra apdorotą pieną.
20 straipsnis
Gyvulininkystės produktai
1. Tol, kol vietoje auginamų buliukų skaičius pasieks lygį, kurio pakaktų vietinei jautienos gamybai Prancūzijos užjūrio departamentuose ir Maderoje išlaikyti ir plėsti, nustatoma galimybė iš trečiųjų šalių be muitų, nurodytų Reglamento (EB) Nr. 1254/1999 30 straipsnyje, importuoti galvijus, skirtus penėti ir vartoti Prancūzijos užjūrio departamentuose bei Maderoje.
3 straipsnio 4 dalis ir 4 straipsnio 1 dalis taikomos gyvuliams, kuriems gali būti taikoma šios dalies pirmoje pastraipoje nurodyta išimtis.
2. Gyvulių, kuriems gali būti taikoma 1 dalyje nurodyta išimtis, skaičius nustatomas kai, atsižvelgiant į vietos gamybos plėtrą, importo poreikis yra pagrįstas. Šie skaičiai ir išsamios šio straipsnio taikymo taisyklės, įskaitant visų pirma penėjimo laikotarpio minimalią trukmę, priimamos 26 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Dėl tokių gyvulių pirmenybė teikiama gamintojams, laikantiems bent 50 % vietinės kilmės penėjimui skirtų gyvulių.
3. Taikant Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 67 straipsnį ir 68 straipsnio 2 dalies a punkto i papunktį, Portugalija gali sumažinti nacionalinę aukščiausią ribą teisėms į išmoką už avis ir ožkas bei priemoką už karvę žindenę. Tokiu atveju, laikantis 26 straipsnio 2 dalyje nustatytos tvarkos, atitinkama suma yra perkeliama iš ribų, nustatytų taikant pirmiau nurodytas nuostatas, į finansinius išteklius, nurodytus 23 straipsnio 2 dalies antroje įtraukoje.
21 straipsnis
Valstybės pagalba tabako gamybai
Ispanijai leidžiama teikti pagalbą tabako gamybai Kanarų salose papildomai prie priemokos, numatytos 1992 m. birželio 30 d. Reglamento (EEB) Nr. 2075/92 dėl bendro žaliavinio tabako rinkos organizavimo (26) I antraštinėje dalyje. Dėl šios pagalbos suteikimo negali būti diskriminuojami skirtingų salų gamintojai.
Ši pagalbos suma negali viršyti 2 980,62 EUR už vieną toną. Papildoma pagalba mokama už ne daugiau kaip 10 tonų per metus.
22 straipsnis
Muitų netaikymas tabakui
1. Jokie muitai netaikomi tiesiogiai importuojant į Kanarų salas žaliavinį ir pusiau perdirbtą tabaką, kuris atitinkamai klasifikuojamas:
a) |
KN 2401 pozicijoje ir |
b) |
šiose subpozicijose:
|
Pirmoje pastraipoje numatytas atleidimas taikomas produktams, skirtiems vietinei tabako produktų gamybai, neviršijant metinės 20 000 tonų žaliavinio tabako su pašalintomis vidurinėmis gyslomis ekvivalento importo ribos.
2. Išsamios šio straipsnio taikymo taisyklės priimamos 26 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
V ANTRAŠTINĖ DALIS
FINANSINĖS NUOSTATOS
23 straipsnis
Finansiniai ištekliai
1. Šiame reglamente, išskyrus 15 straipsnį, numatytos priemonės yra intervencinės priemonės, skirtos stabilizuoti žemės ūkio rinkas, kaip apibrėžta 1999 m. gegužės 17 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1258/1999 dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo (27) 2 straipsnio 2 dalyje, laikotarpiu iki 2006 m. gruodžio 31 d. Nuo 2007 m. sausio 1 d. tos pačios priemonės yra intervencinės priemonės, skirtos reguliuoti žemės ūkio rinkas, kaip apibrėžta 2005 m. birželio 21 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1290/2005 dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo (28) 3 straipsnio 1 dalies b punkte.
2. Bendrijos kasmetinis finansavimas šio reglamento II ir III antraštinėse dalyse numatytoms priemonėms neviršija tokios didžiausios sumos:
— |
: |
Prancūzijos užjūrio departamentai |
: |
84,7 mln. EUR, |
— |
: |
Azorų ir Maderos salos |
: |
77,3 mln. EUR, |
— |
: |
Kanarų salos |
: |
127,3 mln. EUR. |
3. II antraštinėje dalyje numatytoms programoms kasmet skiriamos sumos negali viršyti:
— |
: |
Prancūzijos užjūrio departamentai |
: |
20,7 mln. EUR, |
— |
: |
Azorų ir Maderos salos |
: |
17,7 mln. EUR, |
— |
: |
Kanarų salos |
: |
72,7 mln. EUR. |
4. 2006 m. 2 ir 3 dalyje nurodytos kasmet skiriamos sumos sumažinamos atimant galimų išlaidų, patirtų pagal priemones, įgyvendinamas taikant 29 straipsnyje nurodytus reglamentus, sumą.
VI ANTRAŠTINĖ DALIS
BENDROSIOS IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
24 straipsnis
1. Atsižvelgdamos į 23 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytą finansavimą, valstybės narės iki 2006 m. balandžio 14 d. Komisijai pateikia bendros programos projektą.
Programos projektą sudaro 2 straipsnio 2 dalyje nurodytas prognozuojamo tiekimo balanso projektas, kuriame nurodomi produktai, jų kiekiai ir Bendrijos pagalbos tiekimui dydis, ir 9 straipsnio 1 dalyje nurodytas paramos vietos gamybai programos projektas.
2. Komisija ne vėliau kaip per keturis mėnesius nuo siūlomų bendrų programų pateikimo jas įvertina ir priima sprendimą dėl jų patvirtinimo 26 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
3. Kiekviena bendra programa taikoma nuo Komisijos pranešimo atitinkamai valstybei narei apie jos patvirtinimą dienos.
25 straipsnis
Įgyvendinimo taisyklės
Šiam reglamentui įgyvendinti būtinos priemonės priimamos 26 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Jos visų pirma apima:
— |
sąlygas, kuriomis valstybės narės gali iš dalies keisti tiekimo pagalbos kiekius ir dydžius, ir paramos priemones arba išteklių paskirstymą vietos gamybai remti, |
— |
nuostatas, susijusias su būtiniausiomis patikrinimų ir sankcijų, kurias turi taikyti valstybės narės, specifikacijomis, |
— |
12 straipsnio c punkte nurodytų tyrimų, demonstravimo projektų, mokymo bei techninės pagalbos veiksmų priemonių ir reikalavimus atitinkančių sumų nustatymą pagal 23 straipsnio 1 dalį ir šių priemonių finansavimo didžiausią procentą, apskaičiuojamą pagal visą kiekvienos programos sumą. |
26 straipsnis
Vadybos komitetas
1. Komisijai padeda pagal Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 144 straipsnį įsteigtas Tiesioginių išmokų vadybos komitetas, tačiau įgyvendinant šio reglamento 15 straipsnį Komisijai padeda pagal Reglamento (EB) Nr. 1260/1999 50 straipsnį įsteigtas Žemės ūkio struktūrų ir kaimo plėtros komitetas, o įgyvendinant šio reglamento 17 straipsnį jai padeda Sprendimu 76/894/EEB (29) įsteigtas Augalų sveikatos nuolatinis komitetas.
2. Darant nuorodą į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 4 ir 7 straipsniai.
Sprendimo 1999/468/EB 4 straipsnio 3 dalyje nustatytas laikotarpis – vienas mėnuo.
3. Darant nuorodą į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5 ir 7 straipsniai.
Sprendimo 1999/468/EEB 5 straipsnio 6 dalyje nustatytas laikotarpis – trys mėnesiai.
27 straipsnis
Nacionalinės priemonės
Valstybės narės imasi priemonių, būtinų šio reglamento laikymuisi užtikrinti, ypač dėl patikrinimų ir administracinių sankcijų, ir apie tai praneša Komisijai.
28 straipsnis
Pranešimai ir ataskaitos
1. Valstybės narės kiekvienais metais ne vėliau kaip vasario 15 d. Komisijai praneša apie savo turimus asignavimus, kuriuos kitais metais ketina panaudoti šiame reglamente numatytoms programoms įgyvendinti.
2. Valstybės narės ne vėliau kaip kiekvienų metų liepos 31 d. pateikia Komisijai ataskaitą už praėjusius metus dėl šiame reglamente numatytų priemonių įgyvendinimo.
3. Ne vėliau kaip 2009 m. gruodžio 31 d. ir po to kas penkeri metai Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia bendrą ataskaitą, kurioje apžvelgiamas veiksmų, kurių imtasi pagal šį reglamentą, poveikis ir prie kurios prireikus pridedami atitinkami pasiūlymai.
29 straipsnis
Panaikinimas
Reglamentai (EB) Nr. 1452/2001, (EB) Nr. 1453/2001 ir (EB) Nr. 1454/2001 panaikinami.
Nuorodos į panaikintus reglamentus laikomos nuorodomis į šį reglamentą ir skaitomos pagal I priede pateikiamą atitikmenų lentelę.
30 straipsnis
Pereinamojo laikotarpio priemonės
26 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka Komisija gali priimti reikiamas pereinamojo laikotarpio priemones, kad būtų užtikrintas sklandus perėjimas nuo 2005 m. galiojančios tvarkos prie šiuo reglamentu įdiegiamų priemonių.
31 straipsnis
Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 pakeitimas
Reglamentas (EB) Nr. 1782/2003 iš dalies keičiamas taip:
1) |
70 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
2) |
71 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip: „2. Nepažeisdama šio reglamento 70 straipsnio 2 dalies, pereinamuoju laikotarpiu atitinkama valstybė narė taiko VI priede nurodytas tiesiogines išmokas laikydamasi sąlygų, nustatytų atitinkamai šio reglamento IV antraštinės dalies 3, 6 ir 7–13 skyriuose ir Reglamento (EEB) Nr. 2019/93 6 straipsnyje, neviršydama biudžeto viršutinių ribų, atitinkančių šio reglamento 41 straipsnyje nurodytos nacionalinės viršutinės ribos šių tiesioginių išmokų komponentą, nustatytą šio reglamento 144 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.“; |
3) |
I ir VI priedai iš dalies keičiami, kaip išdėstyta šio reglamento II priede. |
32 straipsnis
Reglamento (EB) Nr. 1785/2003 pakeitimas
Reglamentas (EB) Nr. 1785/2003 iš dalies keičiamas taip:
1) |
5 straipsnis išbraukiamas; |
2) |
11 straipsnio 3 dalis išbraukiama. |
33 straipsnis
Įsigaliojimas
Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Tačiau kiekvienai atitinkamai valstybei narei jis taikomas nuo dienos, kurią Komisija praneša apie 24 straipsnio 1 dalyje nurodytos bendros programos patvirtinimą, išskyrus 24, 25, 26, 27 ir 30 straipsnius, kurie taikomi nuo jo įsigaliojimo dienos, ir 4 straipsnio 3 dalį, kuri taikoma nuo 2006 m. sausio 1 d.
Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Briuselyje, 2006 m. sausio 30 d.
Tarybos vardu
Pirmininkė
U. PLASSNIK
(1) Dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje.
(2) Žr. 1 pastabą.
(3) OL C 231, 2005 9 20, p. 75.
(4) OL L 217, 1992 7 31, p. 71. Reglamentas, panaikintas Reglamentu (EB) Nr. 21/2002 (OL L 8, 2002 1 11, p. 15).
(5) OL L 178, 2001 6 30, p. 1. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 39/2004 (OL L 6, 2004 1 10, p. 16).
(6) OL L 160, 1999 6 26, p. 80. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 2223/2004 (OL L 379, 2004 12 24, p. 1).
(7) OL L 270, 2003 10 21, p. 123. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 2217/2004 (OL L 375, 2004 12 23, p. 1).
(8) OL L 198, 2001 7 21, p. 26. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1690/2004 (OL L 305, 2004 10 1, p. 1).
(10) OL L 270, 2003 10 21, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 2183/2005 (OL L 347, 2005 12 30, p. 56).
(11) OL L 198, 2001 7 21, p. 11. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1690/2004 (OL L 305, 2004 10 1, p. 1).
(12) OL L 198, 2001 7 21, p. 45. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1690/2004.
(13) OL L 160, 1999 6 26, p. 21. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1913/2005 (OL L 307, 2005 11 25, p. 2).
(14) OL L 341, 2001 12 22, p. 3. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1913/2005.
(15) OL L 270, 2003 10 21, p. 78. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1154/2005 (OL L 187, 2005 7 19, p. 11).
(16) OL L 270, 2003 10 21, p. 96.
(17) OL L 184, 1999 7 17, p. 23.
(18) OL L 262, 1981 9 16, p. 14. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 95/2002 (OL L 17, 2002 1 19, p. 37).
(19) OL L 224, 1990 8 18, p. 19. Sprendimas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 806/2003 (OL L 122, 2003 5 16, p. 1).
(20) OL L 277, 2005 10 21, p. 1.
(21) OL L 161, 1999 6 26, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 173/2005 (OL L 29, 2005 2 2, p. 3).
(22) OL L 169, 2000 7 10, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos direktyva 2005/77/EB (OL L 296, 2005 11 12, p. 17).
(23) OL L 179, 1999 7 14, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 2165/2005 (OL L 345, 2005 12 28, p. 1).
(24) OL L 143, 2000 6 16, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1216/2005 (OL L 199, 2005 7 29, p. 32).
(25) OL L 351, 1997 12 23, p. 13. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1602/1999 (OL L 189, 1999 7 22, p. 43).
(26) OL L 215, 1992 7 30, p. 70. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1679/2005 (OL L 271, 2005 10 15, p. 1).
(27) OL L 160, 1999 6 26, p. 103. Reglamentas, panaikintas Reglamentu (EB) Nr. 1290/2005 (OL L 209, 2005 8 11, p. 1).
(28) OL L 209, 2005 8 11, p. 1.
(29) OL L 340, 1976 12 9, p. 25.
I PRIEDAS
ATITIKMENŲ LENTELĖ
Reglamentas (EB) Nr. 1452/2001 |
Reglamentas (EB) Nr. 1453/2001 |
Reglamentas (EB) Nr. 1454/2001 |
Reglamentas (EB) Nr. 1785/2003 |
Šis reglamentas |
1 straipsnis |
1 straipsnis |
1 straipsnis |
|
1 straipsnis |
2 straipsnis |
2 straipsnis |
2 straipsnis |
|
2 straipsnis |
3 straipsnio 1–4 dalys |
3 straipsnio 1–4 dalys |
3 straipsnio 1–4 dalys |
|
3 straipsnis |
3 straipsnio 5 dalis |
3 straipsnio 5 dalis |
3 straipsnio 5 dalis |
|
4 straipsnis |
|
3 straipsnio 6 dalies trečia pastraipa |
|
|
5 straipsnis |
|
|
|
11 straipsnio 3 dalis |
7 straipsnis |
3 straipsnio 6 dalies pirma ir antra pastraipos |
3 straipsnio 6 dalies pirma ir antra pastraipos |
3 straipsnio 6 dalies pirma ir antra pastraipos |
|
8 straipsnis |
5 straipsnis |
|
|
|
— |
6 straipsnis |
|
|
|
— |
8 straipsnis |
|
|
|
— |
9 straipsnis |
|
|
|
— |
11 straipsnis |
|
|
|
— |
12 straipsnis |
|
|
|
— |
13 straipsnis |
|
|
|
— |
14 straipsnis |
|
|
|
— |
15 straipsnis |
|
|
|
— |
16 straipsnis |
|
|
|
— |
17 straipsnis |
|
|
|
— |
18 straipsnis |
|
|
|
— |
|
5 straipsnis |
|
|
— |
|
6 straipsnis |
|
|
— |
|
7 straipsnis |
|
|
— |
|
9 straipsnis |
|
|
— |
19 straipsnis |
11 straipsnis |
18 straipsnis |
|
14 straipsnis |
|
13 straipsnis |
|
|
— |
|
14 straipsnis |
|
|
— |
|
15 straipsnis |
|
|
— |
|
16 straipsnis |
|
|
— |
|
17 straipsnis |
|
|
— |
|
18 straipsnis |
|
|
— |
|
19 straipsnis |
|
|
— |
|
20 straipsnis |
|
|
— |
|
22 straipsnio 1 ir 2 dalys, 3 dalies pirma ir antra pastraipos, 4 ir 5 dalys |
|
|
— |
|
24 straipsnis |
|
|
— |
|
25 straipsnis |
|
|
— |
|
26 straipsnis |
|
|
— |
|
27 straipsnis |
|
|
— |
|
27 straipsnis |
|
|
— |
|
30 straipsnis |
|
|
— |
|
|
4 straipsnis |
|
— |
|
|
5 straipsnis |
|
— |
|
|
7 straipsnis |
|
— |
|
|
8 straipsnis |
|
— |
|
|
9 straipsnis |
|
— |
|
|
10 straipsnis |
|
— |
|
|
11 straipsnis |
|
— |
|
|
13 straipsnis |
|
— |
|
|
14 straipsnis |
|
— |
|
|
17 straipsnis |
|
— |
|
31 straipsnis |
|
|
— |
21 straipsnio 1 ir 2 dalys |
33 straipsnio 1 ir 2 dalys |
19 straipsnio 1 ir 2 dalys |
|
15 straipsnio 1 ir 2 dalys |
21 straipsnio 3 dalis |
33 straipsnio 3 dalis |
|
|
15 straipsnio 3 dalis |
|
33 straipsnio 5 dalis |
|
|
15 straipsnio 4 dalis |
21 straipsnio 5 dalis |
33 straipsnio 6 dalis |
19 straipsnio 4 dalis |
|
15 straipsnio 5 dalis |
24 straipsnis |
36 straipsnis |
22 straipsnis |
|
16 straipsnio 1 dalis |
|
|
|
|
16 straipsnio 2 dalis |
20 straipsnis |
32 straipsnis |
|
|
17 straipsnis |
|
8 straipsnis |
|
|
18 straipsnio 1 dalis |
|
10 straipsnis |
|
|
18 straipsnio 2 dalis |
|
|
12 straipsnis |
|
18 straipsnio 3 dalis |
|
23 straipsnis |
|
|
19 straipsnio 1 ir 2 dalys |
10 straipsnio 2 dalis |
15 straipsnio 3 dalis |
|
|
19 straipsnio 3 dalis |
|
15 straipsnio 4 dalis |
|
|
19 straipsnio 4 dalis |
7 straipsnis |
12 straipsnis |
|
|
20 straipsnio 1 ir 2 dalys |
|
22 straipsnio 3 dalies trečia pastraipa |
|
|
20 straipsnio 3 dalis |
|
|
15 straipsnis |
|
21 straipsnis |
|
|
16 straipsnis |
|
22 straipsnis |
25 straipsnis |
37 straipsnis |
23 straipsnis |
|
23 straipsnio 1 dalis |
|
|
|
|
23 straipsnio 2, 3 ir 4 dalys |
22 straipsnis |
34 straipsnis |
20 straipsnis |
|
25 straipsnis |
23 straipsnis |
35 straipsnis |
21 straipsnis |
|
26 straipsnis |
26 straipsnis |
38 straipsnis |
24 straipsnis |
|
27 straipsnis |
27 straipsnis |
39 straipsnis |
25 straipsnis |
|
28 straipsnis |
|
|
|
|
29 straipsnis |
|
|
|
|
31 straipsnis |
|
|
|
|
32 straipsnis |
29 straipsnis |
41 straipsnis |
27 straipsnis |
|
33 straipsnis |
II PRIEDAS
Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 I ir VI priedai iš dalies keičiami taip:
1) |
I priedas pakeičiamas taip: „I PRIEDAS Paramos schemų, atitinkančių 1 straipsnyje nurodytus kriterijus, sąrašas
|
2) |
VI priedas pakeičiamas taip: „VI PRIEDAS Tiesioginių išmokų, susijusių su 33 straipsnyje nurodyta bendrąja išmoka, sąrašas
|
(1) Nuo 2005 m. sausio 1 d. arba taikant 71 straipsnį – nuo vėlesnės datos. Nuo 2004 m. arba taikant 71 straipsnį – nuo vėlesnės datos, VI priede išvardytos tiesioginės išmokos įtraukiamos į I priedą, išskyrus sausuosius pašarus.
(2) Taikant 70 straipsnį.
(3) Taikant 66, 67, 68 arba 68a straipsnį.
(4) Taikant 69 straipsnį.
(5) Taikant 71 straipsnį.
(6) OJ L 42, 2006 2 14, p. 1.“
(7) Išskyrus tuos atvejus, kai taikomas 70 straipsnis.
(8) Nuo 2007 m., išskyrus tuos atvejus, kai taikomas 62 straipsnis.“
14.2.2006 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 42/20 |
KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 248/2006
2006 m. vasario 13 d.
nustatantis kai kurių vaisių ir daržovių standartines importo vertes, kad būtų galima nustatyti įvežimo kainą
EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,
atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,
atsižvelgdama į 1994 m. gruodžio 21 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 3223/94 dėl vaisių ir daržovių importo taisyklių (1), ypač į jo 4 straipsnio 1 dalį,
kadangi:
(1) |
Vadovaujantis Urugvajaus raundo daugiašalių prekybos derybų rezultatais Reglamentas (EB) Nr. 3223/94 numato kriterijus, pagal kuriuos Komisija nustato standartines importo vertes iš trečiųjų šalių importuojamiems jo priede išvardintiems produktams ir laikotarpiams. |
(2) |
Laikantis aukščiau nurodytų kriterijų, standartinės importo vertės turi būti nustatytos tokios, kaip nurodyta šio reglamento priede, |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
1 straipsnis
Reglamento (EB) Nr. 3223/94 4 straipsnyje nurodytos standartinės importo vertės nustatomos šio reglamento priede.
2 straipsnis
Šis reglamentas įsigalioja 2006 m. vasario 14 d.
Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Briuselyje, 2006 m. vasario 13 d.
Komisijos vardu
J. L. DEMARTY
Generalinis direktorius žemės ūkio ir kaimo plėtros reikalams
(1) OL L 337, 1994 12 24, p. 66. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 386/2005 (OL L 62, 2005 3 9, p. 3).
PRIEDAS
prie 2006 m. vasario 13 d. Komisijos reglamento, nustatančio kai kurių vaisių ir daržovių standartines importo vertes, kad būtų galima nustatyti įvežimo kainą
(EUR/100 kg) |
||
KN kodas |
Trečiosios šalies kodas (1) |
Standartinė importo vertė |
0702 00 00 |
052 |
81,1 |
204 |
42,1 |
|
212 |
94,2 |
|
624 |
106,4 |
|
999 |
81,0 |
|
0707 00 05 |
052 |
153,9 |
204 |
101,2 |
|
999 |
127,6 |
|
0709 10 00 |
220 |
57,6 |
624 |
101,9 |
|
999 |
79,8 |
|
0709 90 70 |
052 |
123,6 |
204 |
76,1 |
|
999 |
99,9 |
|
0805 10 20 |
052 |
55,1 |
204 |
52,4 |
|
212 |
41,4 |
|
220 |
46,7 |
|
448 |
47,7 |
|
624 |
79,5 |
|
999 |
53,8 |
|
0805 20 10 |
204 |
91,9 |
999 |
91,9 |
|
0805 20 30, 0805 20 50, 0805 20 70, 0805 20 90 |
052 |
61,8 |
204 |
113,2 |
|
464 |
131,1 |
|
624 |
76,2 |
|
999 |
95,6 |
|
0805 50 10 |
052 |
43,1 |
999 |
43,1 |
|
0808 10 80 |
400 |
113,6 |
404 |
105,2 |
|
528 |
80,3 |
|
720 |
66,0 |
|
999 |
91,3 |
|
0808 20 50 |
388 |
96,2 |
400 |
86,9 |
|
512 |
67,9 |
|
528 |
85,9 |
|
720 |
73,7 |
|
999 |
82,1 |
(1) Šalių nomenklatūra yra nustatyta Komisijos Reglamentu (EB) Nr. 750/2005 (OL L 126, 2005 5 19, p. 12). Kodas „999“ žymi „kitą kilmę“.
14.2.2006 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 42/22 |
KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 249/2006
2006 m. vasario 13 d.
iš dalies keičiantis Reglamentus (EB) Nr. 2430/1999, (EB) Nr. 937/2001, (EB) Nr. 1852/2003 ir (EB) Nr. 1463/2004 dėl leidimo naudoti tam tikrus kokciodiostatų grupei ir kitoms vaistinėms medžiagoms priskiriamus pašarų priedus sąlygų
(Tekstas svarbus EEE)
EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,
atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,
atsižvelgdama į 2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1831/2003 dėl priedų, skirtų naudoti gyvūnų mityboje (1), ypač į jo 13 straipsnio 3 dalį,
kadangi:
(1) |
Reglamento (EB) Nr. 1831/2003 13 straipsnio 3 dalyje numatyta galimybė leidimo turėtojui pateikti prašymą pakeisti leidimo naudoti priedus sąlygas. |
(2) |
Komisijos reglamentu (EB) Nr. 2430/1999 (2) buvo leista 10 metų naudoti vištų dedeklių pašaruose 6 g/kg hidrobromido halofuginono priedą („Stenorol“), priskiriamą kokciodiostatų grupei ir kitoms vaistinėms medžiagoms. Leidimas buvo susietas su asmeniu, atsakingu už priedo išleidimą į apyvartą. |
(3) |
Komisijos reglamentu (EB) Nr. 937/2001 (3) buvo leista 10 metų naudoti triušių pašaruose 120 g/kg natrio salinomicino priedą („Sacox 120“), priskiriamą kokciodiostatų grupei ir kitoms vaistinėms medžiagoms. Leidimas buvo susietas su asmeniu, atsakingu už priedo išleidimą į apyvartą. |
(4) |
Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1852/2003 (4) buvo leista 10 metų naudoti viščiukų, iš kurių auginamos dedeklės, pašaruose 120 g/kg natrio salinomicino priedą („Sacox 120 microGranulate“), priskiriamą kokciodiostatų grupei ir kitoms vaistinėms medžiagoms. Leidimas buvo susietas su asmeniu, atsakingu už priedo išleidimą į apyvartą. |
(5) |
Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1463/2004 (5) buvo leista 10 metų naudoti mėsinių viščiukų pašaruose 120 g/kg natrio salinomicino priedą („Sacox 120 microGranulate“), priskiriamą kokciodiostatų grupei ir kitoms vaistinėms medžiagoms. Leidimas buvo susietas su asmeniu, atsakingu už priedo išleidimą į apyvartą, ir juo pakeistas ankstesnis leidimas naudoti šį priedą, kuris nebuvo susietas su jokiu konkrečiu asmeniu. |
(6) |
Leidimo turėtojas „Hoechst Roussel Vet GmbH and Intervet International bv“ pagal Reglamento (EB) Nr. 1831/2003 13 straipsnio 3 dalį pateikė prašymus, kuriuose siūloma pakeisti už 2–5 konstatuojamosiose dalyse nurodytų priedų išleidimą į apyvartą atsakingo asmens pavardę (pavadinimą). Kartu su prašymu jie pateikė duomenis, įrodančius, kad šių priedų prekybos teisės nuo 2005 m. rugpjūčio 1 d. buvo perduotos „Huvepharma nv“. |
(7) |
Su asmeniu, atsakingu už priedo išleidimą į apyvartą, susieto leidimo perdavimas kitam asmeniui yra pagrįstas tik administracine procedūra, todėl nėra būtinybės iš naujo įvertinti šiuos priedus. Apie šį prašymą pranešta Europos maisto saugos tarnybai. |
(8) |
Kad „Huvepharma nv“ galėtų naudotis nuosavybės teisėmis, būtina atitinkamai pakeisti asmens, atsakingo už priedų išleidimą į apyvartą, pavardę (pavadinimą). |
(9) |
Todėl Reglamentus (EB) Nr. 2430/1999, (EB) Nr. 937/2001, (EB) Nr. 1852/2003 ir (EB) Nr. 1463/2004 reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti. |
(10) |
Reikėtų numatyti pereinamąjį laikotarpį, kurio metu būtų sunaudotos esančios atsargos. |
(11) |
Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę, |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
1 straipsnis
Reglamento (EB) Nr. 2430/1999 I priede, 2-ame E 764 įrašo stulpelyje žodžiai „Hoechst Roussel Vet GmbH“ pakeičiami žodžiais „Huvepharma nv“.
2 straipsnis
Reglamento (EB) Nr. 937/2001 IV priede, 2-ame E 766 įrašo stulpelyje žodžiai „Intervet International bv“ pakeičiami žodžiais „Huvepharma nv“.
3 straipsnis
Reglamento (EB) Nr. 1852/2003 priede, 2-ame E 766 įrašo stulpelyje žodžiai „Intervet International bv“ pakeičiami žodžiais „Huvepharma nv“.
4 straipsnis
Reglamento (EB) Nr. 1463/2004 priede, 2-ame E 766 įrašo stulpelyje žodžiai „Intervet International bv“ pakeičiami žodžiais „Huvepharma nv“.
5 straipsnis
Esančias atsargas, atitinkančias iki šio reglamento įsigaliojimo taikomas nuostatas, galima pateikti į rinką ir naudoti iki 2006 m. liepos 31 d.
6 straipsnis
Šis reglamentas įsigalioja trečią dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Briuselyje, 2006 m. vasario 13 d.
Komisijos vardu
Markos KYPRIANOU
Komisijos narys
(1) OL L 268, 2003 10 18, p. 29. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 378/2005 (OL L 59, 2005 3 5, p. 8).
(2) OL L 296, 1999 11 17, p. 3. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1756/2002 (OL L 265, 2002 10 3, p. 1).
(3) OL L 130, 2001 5 12, p. 25.
(4) OL L 271, 2003 10 22, p. 13.
(5) OL L 270, 2004 8 18, p. 5.
14.2.2006 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 42/24 |
KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 250/2006
2006 m. vasario 13 d.
iš dalies keičiantis Tarybos reglamentą (EB) Nr. 560/2005, nustatantį tam tikras konkrečias ribojančias priemones, taikytinas tam tikriems asmenims ir subjektams atsižvelgiant į padėtį Dramblio Kaulo Krante
EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,
atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,
atsižvelgdama į 2005 m. balandžio 12 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 560/2005, nustatantį tam tikras konkrečias ribojančias priemones, taikytinas tam tikriems asmenims ir subjektams atsižvelgiant į padėtį Dramblio Kaulo Krante (1), ypač į jo 11 straipsnio a dalį,
kadangi:
(1) |
Reglamento (EB) Nr. 560/2005 I priede yra išvardyti fiziniai ir juridiniai asmenys bei subjektai, kurių lėšos ir ekonominiai ištekliai pagal tą reglamentą yra įšaldomi. |
(2) |
2006 m. vasario 7 d. Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos sankcijų komitetas priėmė sprendimą dėl pirmojo trijų fizinių asmenų, kuriems turėtų būti taikomas fondų ir ekonominių išteklių įšaldymas, sąrašo. Todėl I priedas turėtų būt atitinkamai iš dalies pakeistas. |
(3) |
Siekiant užtikrinti, kad šiame reglamente numatytos priemonės būtų veiksmingos, šis reglamentas turi įsigalioti nedelsiant, |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
1 straipsnis
Reglamento (EB) Nr. 560/2005 I priedas iš dalies keičiamas taip, kaip nurodyta šio reglamento priede.
2 straipsnis
Šis reglamentas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.
Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Briuselyje, 2006 m. vasario 13 d.
Komisijos vardu
Eneko LANDÁBURU
Ryšių su užsieniu generalinis direktorius
PRIEDAS
Reglamento (EB) Nr. 560/2005 I priedas iš dalies keičiamas taip:
Įrašomi šie fiziniai asmenys:
(a) |
Charles Blé Goudé. Gimimo data: 1972 1 1. Pilietybė: Dramblio Kaulo Krantas. Paso Nr.: PD. AE/088 DH 12. |
(b) |
Eugène Ngoran Kouadio Djué. Gimimo data: 1969 12 20 arba 1966 1 1. Pilietybė: Dramblio Kaulo Krantas. |
(c) |
Martin Kouakou Fofie. Gimimo data: 1968 1 1. Pilietybė: Dramblio Kaulo Krantas. |
II Aktai, kurių skelbti neprivaloma
Komisija
14.2.2006 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 42/26 |
KOMISIJOS REKOMENDACIJA
2006 m. vasario 6 d.
dėl dioksinų, furanų ir PCB sumažinimo pašaruose ir maisto produktuose
(pranešta dokumentu Nr. C(2006) 235)
(Tekstas svarbus EEE)
(2006/88/EB)
EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,
atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 211 straipsnio antrą įtrauką,
kadangi:
(1) |
2002 m. kovo 4 d. Komisijos rekomendacija 2002/201/EB dėl dioksinų, furanų ir PCB pašaruose bei maisto produktuose sumažinimo (1) yra bendros strategijos, kuria siekiama mažinti dioksinų, furanų ir PCB kiekį aplinkoje, pašaruose ir maisto produktuose. Jos tikslas – rekomenduoti veikimo koncentraciją ir, laikui bėgant, tikslinę koncentraciją pašaruose ir maisto produktuose. |
(2) |
Nors toksikologiniu požiūriu bet kokia didžiausia koncentracija turėtų būti taikoma dioksinams ir dioksinų tipo PCB, 2001 m. kovo 8 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 466/2001, nustatančiu didžiausius leistinus tam tikrų teršalų maisto produktuose kiekius (2), didžiausios maisto produktuose leistinos koncentracijos vertės buvo nustatytos tik dioksinams, o ne dioksinų tipo PCB, atsižvelgiant į tuo metu turimus labai ribotus duomenis apie dioksinų tipo PCB paplitimą. Taip pat 2001 metais buvo nustatytos tik dioksinų, bet ne dioksinų tipo PCB, didžiausios pašaruose leistinos koncentracijos vertės, nurodytos 2002 m. gegužės 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2002/32/EB dėl nepageidaujamų medžiagų gyvūnų pašaruose (3). |
(3) |
Pagal Reglamentą (EB) Nr. 466/2001 Komisija, atsižvelgdama į naują informaciją apie dioksinų ir dioksinų tipo PCB paplitimą, turėtų pirmą kartą iki 2004 m. pabaigos persvarstyti nuostatas dėl dioksinų maisto produktuose, ypač siekdama nustatytas koncentracijos vertes taikyti dioksinų tipo PCB. Direktyvoje 2002/32/EB numatyta panaši pašaruose esančių dioksinų koncentracijos persvarstymo sąlyga. |
(4) |
Pastaruoju metu gauta daugiau informacijos apie dioksinų tipo PCB kiekį pašaruose ir maisto produktuose. Todėl buvo nustatytos didžiausios leistinos dioksinų ir dioksinų tipo PCB sumos, išreikštos Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) toksiškumo ekvivalentais, taikant PSO-TEF, koncentracijos vertės, nes toksikologiniu požiūriu tai tinkamiausias metodas. Siekiant užtikrinti sklandų perėjimą prie naujų nuostatų, pereinamuoju laikotarpiu kartu su naujai nustatyta dioksinų ir dioksinų tipo PCB sumos koncentracija turėtų būti ir toliau taikoma esama didžiausia leistina dioksinų koncentracija. |
(5) |
2002 m. kovo 4 d. Komisijos rekomendacijoje 2002/201/EB dėl dioksinų, buranų ir PCB pašaruose bei maisto produktuose sumažinimo buvo nustatytos dioksinų veikimo koncentracijos vertės. Šios veikimo koncentracijos vertės yra priemonė, kuria naudodamosi kompetentingos institucijos ir ūkio subjektai gali nustatyti atvejus, kai būtina nustatyti taršos šaltinį ir imtis priemonių taršai sumažinti arba panaikinti. Kadangi dioksinų ir dioksinų tipo PCB šaltiniai yra skirtingi, dioksinams ir dioksinų tipo PCB reikėtų nustatyti atskiras veikimo koncentracijos vertes. Todėl Rekomendaciją 2002/201/EB reikia pakeisti. |
(6) |
Be to, atsižvelgiant į dioksinų ir dioksinų tipo PCB kiekio mažėjimo tendencijas ir aktyvų požiūrį siekiant palaipsniui mažinti jų kiekį pašaruose ir maisto produktuose, veikimo koncentracijos vertės turėtų būti periodiškai koreguojamos. |
(7) |
Direktyvoje 2002/32/EB numatyta galimybė nustatyti veikimo koncentraciją. Todėl Direktyvoje 2002/32/EB reikia nurodyti pašaruose esančių dioksinų ir dioksinų tipo PCB veikimo koncentracijų vertes. |
(8) |
Tikslinės koncentracijos vertės rodo pašarų bei maisto užterštumo lygį, kurio reikia siekti, kad dioksinų ir dioksinų tipo PCB poveikis didžiajai Bendrijos gyventojų daliai visiškai atitiktų Maisto produktų mokslinio komiteto (SCF) nustatytą dioksinų ir dioksinų tipo PCB leistiną savaitės normą (LSN). Jie turėtų būti nustatomi atsižvelgiant į tikslesnę informaciją apie aplinkosaugos priemonių ir į šaltinį nukreiptų priemonių, susijusių su pašarais bei maistu, poveikį mažinti dioksinų ir dioksinų tipo PCB koncentraciją įvairiose pašarinėse žaliavose, pašaruose bei maisto produktuose. Nustatant šias tikslines koncentracijos vertes reikia atsižvelgti į daugelį skirtingų veiksnių, todėl jų nustatymo terminą reikėtų atidėti iki 2008 metų pabaigos, |
REKOMENDUOJA:
(1) |
Kad valstybės narės proporcingai jų pašarinių žaliavų, pašarų ir maisto produktų gamybai, naudojimui bei vartojimui atliktų dioksinų, dioksinų tipo PCB ir, jei įmanoma, ne dioksinų tipo PCB žaliavose, pašaruose ir maisto produktuose atsitiktinę stebėseną. Ši stebėsena turėtų būti atliekama vadovaujantis 2004 m. spalio 11 d. Komisijos rekomendacija 2004/704/EB dėl dioksinų ir dioksinų tipo PCB foninės koncentracijos pašaruose stebėsenos (4) ir 2004 m. spalio 11 d. Komisijos rekomendacija 2004/705/EB dėl dioksinų ir dioksinų tipo PCB foninės koncentracijos maisto produktuose stebėsenos (5). |
(2) |
Kad tuomet, kai nesilaikoma Direktyvos 2002/32/EB ir Reglamento (EB) Nr. 466/2001 nuostatų, ir (atsižvelgiant į 3 punktą) tuomet, kai nustatoma, jog dioksinų ir (arba) dioksinų tipo PCB koncentracija maisto produktuose viršija šios rekomendacijos I priede nurodytas veikimo koncentracijos vertes, o jų koncentracija pašaruose – Direktyvos 2002/32/EB II priede nurodytas koncentracijos vertes, valstybės narės kartu su ūkio subjektais
|
(3) |
Kad valstybės narės, kuriose dioksinų ir dioksinų tipo PCB foninė koncentracija yra ypač didelė, vietinei pašarinių žaliavų, pašarų ir maisto produktų produkcijai nustatytų nacionalines veikimo koncentracijos vertes; jos turi būti tokios, kad bent 5 % 1 punkte nurodytos stebėsenos metu gautų rezultatų būtų taikomas tyrimas taršos šaltiniui nustatyti. |
(4) |
Kad valstybės narės Komisijai bei kitoms valstybėms narėms praneštų apie tyrimų išvadas, rezultatus ir priemones, kurių ėmėsi, kad sumažintų taršą arba pašalintų taršos šaltinį. |
(5) |
Kad valstybės narės kasmet ne vėliau kaip iki kovo 31 d. perduotų 4 punkte minėtą informaciją apie maisto produktus ir kartu su metine ataskaita, teikiama Komisijai pagal Tarybos direktyvos 95/53/EB (6) 22 straipsnio 2 dalį, apie pašarus, išskyrus tuos atvejus, kai ši informacija kitoms valstybėms yra ypač svarbi ir todėl turi būti perduota nedelsiant. Įgyvendinus 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 882/2004 dėl valstybinės kontrolės, kuri atliekama siekiant užtikrinti, kad būtų įvertinama, ar laikomasi pašarus ir maistą reglamentuojančių teisės aktų, gyvūnų sveikatos ir gerovės taisyklių (7), 41 ir 42 straipsniuose paminėtus daugiamečius nacionalinės kontrolės planus, informaciją galima perduoti su metine ataskaita, kuri pateikiama Komisijai pagal Reglamento (EB) Nr. 882/2004 44 straipsnį. Komisijos rekomendacija 2002/201/EB panaikinama nuo 2006 m. lapkričio 14 d. |
Priimta Briuselyje, 2006 m. vasario 6 d.
Komisijos vardu
Markos KYPRIANOU
Komisijos narys
(2) OL L 77, 2001 3 16, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1822/2005 (OL L 293, 2005 11 9, p. 11).
(3) OL L 140, 2002 5 30, p. 10. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos direktyva 2005/87/EB (OL L 318, 2005 12 6, p. 19).
(4) OL L 321, 2004 10 22, p. 38.
(5) OL L 321, 2004 10 22, p. 45.
(6) OL L 265, 1995 11 8, p. 17. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/46/EB (OL L 234, 2001 9 2, p. 55).
(7) OL L 165, 2004 4 30, p. 1.
PRIEDAS
Dioksinai (polichlorintų dibenzo-para-dioksinų (PCDD) ir polichlorintų dibenzofuranų (PCDF) suma, išreikšta Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) toksiškumo ekvivalentais taikant PSO-TEF (toksinio ekvivalentiškumo faktoriai, 1997 m.)) ir dioksinų tipo PCB (polichlorintų bifenilų suma, išreikšta Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) toksiškumo ekvivalentais taikant PSO-TEF (toksinio ekvivalentiškumo faktoriai, 1997 m.)).
Produktas |
Dioksinų + furanų (PSO-TEQ) veikimo koncentracija (1) |
Dioksinų tipo PCB (PSO-TEQ) veikimo koncentracija (1) |
(Dioksinų, furanų ir dioksinų tipo PCB (PSO-TEQ)) tikslinė koncentracija (1) |
||
Mėsa ir mėsos produktai (2) |
|||||
|
1,5 pg/g riebalų (3) |
1,0 pg/g riebalų (3) |
|||
|
1,5 pg/g riebalų (3) |
1,5 pg/g riebalų (3) |
|||
|
0,6 pg/g riebalų (3) |
0,5 pg/g riebalų (3) |
|||
Sausumos gyvūnų kepenys ir jų antriniai produktai |
4,0 pg/g riebalų (3) |
4,0 pg/g riebalų (3) |
|||
Žuvų raumenų mėsa, žuvininkystės produktai ir jų antriniai produktai, išskyrus ungurius (5) (6) (7) |
3,0 pg/g gyvojo svorio |
3,0 pg/g gyvojo svorio |
|||
Ungurio (Anguilla anguilla) raumenų mėsa ir jo produktai (5) (6) (7) |
3,0 pg/g gyvojo svorio |
6,0 pg/g gyvojo svorio |
|||
Pienas (8) ir pieno produktai, įskaitant sviesto riebalus |
2,0 pg/g riebalų (3) |
2,0 pg/g riebalų (3) |
|||
Vištų kiaušiniai ir kiaušinių produktai (9) |
2,0 pg/g riebalų (3) |
2,0 pg/g riebalų (3) |
|||
Aliejus ir riebalai |
|||||
– Gyvūniniai riebalai |
|||||
|
1,5 pg/g riebalų |
1,0 pg/g riebalų |
|||
|
1,5 pg/g riebalų |
1,5 pg/g riebalų |
|||
|
0,6 pg/g riebalų |
0,5 pg/g riebalų |
|||
|
1,5 pg/g riebalų |
0,75 pg/g riebalų |
|||
|
0,5 pg/g riebalų |
0,5 pg/g riebalų |
|||
|
1,5 pg/g riebalų |
6,0 pg/g riebalų |
|||
Vaisiai, daržovės ir grūdai |
0,4 ng/kg produkto |
0,2 ng/kg produkto |
(1) Viršutinė ribinė koncentracija: viršutinė ribinė koncentracija apskaičiuojama darant prielaidą, kad visos giminingų junginių vertės, mažesnės už kiekybinio nustatymo ribą, yra lygios kiekybinio nustatymo ribai.
(2) Galvijų, avių, kiaulių, naminių paukščių ir ūkiuose auginamų medžiojamųjų gyvūnų mėsa, kaip apibrėžta 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 853/2004, nustatančio konkrečius gyvūninės kilmės maisto produktų higienos reikalavimus, I priede (OL L 139, 2004 4 30), išskyrus tame priede apibrėžtus valgomuosius subproduktus.
(3) Veikimo koncentracija netaikoma maisto produktams, kurių sudėtyje yra < 1 % riebalų.
(4) Tikslinė koncentracija bus nustatyta iki 2008 m. pabaigos.
(5) Žuvų raumenų mėsa ir žuvininkystės produktai, apibrėžti Tarybos reglamento (EB) Nr. 104/2000 1 straipsnio sąrašo a, b, c, e ir f punktuose nurodytose kategorijose (OL L 17, 2000 1 21, p. 22. Reglamentas su pakeitimais, padarytais 2003 m. Stojimo aktu). Veikimo koncentracijos vertės taikomos vėžiagyviams, išskyrus rudąją krabų mėsą ir omarų bei panašių stambiųjų vėžiagyvių (Nephropidae ir Palinuridae) galvas ir krūtinės dalies mėsą ir galvakojams moliuskams be vidaus organų.
(6) Jei žuvis skirta valgyti visa, didžiausia leistina koncentracija taikoma visai žuviai.
(7) Kai viršijama veikimo koncentracija, tam tikrais atvejais nėra būtina atlikti su taršos šaltiniu susijusio tyrimo, nes kai kurioms žuvų rūšims tam tikruose rajonuose foninė koncentracija siekia arba viršija veikimo koncentraciją. Tačiau tais atvejais, kai veikimo koncentracija viršijama, reikia registruoti visą informaciją, tokią kaip mėginių ėmimo periodas, geografinė kilmė, žuvų rūšys ir pan., kad ateityje galima būtų imtis priemonių dėl dioksinų ir dioksinų tipo PCB junginių žuvyje ir žuvies produktuose.
(8) Pienas (Reglamento (EB) Nr. 853/2004 I priede apibrėžtas žalias pienas, pienas, skirtas produktams pieno pagrindu gaminti ir termiškai apdorotas pienas).
(9) Vištų kiaušiniai ir kiaušinių produktai, apibrėžti Reglamento (EB) Nr. 853/2004 I priede.
14.2.2006 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 42/29 |
KOMISIJOS SPRENDIMAS
2006 m. vasario 10 d.
patvirtinantis 2006 m. darbo planą, skirtą Bendrijos veiksmų visuomenės sveikatos srityje programos (2003–2008 m.) įgyvendinimui, kartu su metine subsidijų darbo programa
(Tekstas svarbus EEE)
(2006/89/EB)
EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,
atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,
atsižvelgdama į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento (1), ypač į jo 110 straipsnį,
atsižvelgdama į 2002 m. gruodžio 23 d. Komisijos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002, nustatantį išsamias Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento įgyvendinimo taisykles (2), ypač į jo 166 straipsnį,
atsižvelgdama į 2002 m. rugsėjo 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 1786/2002/EB, patvirtinantį Bendrijos veiksmų visuomenės sveikatos srityje programą (2003– 2008 m.) (3), ypač į jo 8 straipsnio 1 dalį,
atsižvelgdama į 2004 m. gruodžio 15 d. Komisijos sprendimą 2004/858/EB, įsteigiantį, taikant Tarybos reglamentą (EB) Nr. 58/2003, vykdomąją įstaigą „Visuomenės sveikatos programos vykdomoji įstaiga“, atsakingą už Bendrijos veiksmų visuomenės sveikatos srityje valdymą (4), ypač į jo 6 straipsnį,
kadangi:
(1) |
Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 110 straipsnyje nustatyta, kad subsidijos skiriamos pagal metų pradžioje skelbiamą darbo programą. |
(2) |
Remiantis Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002 166 straipsniu, metinėje darbo programoje nurodomas pagrindinis teisės aktas, tikslai ir pasiūlymų konkursų skelbimo tvarkaraštis, nurodant orientacinę sumą ir tikėtinus rezultatus. |
(3) |
Remiantis 2005 m. kovo 15 d. Komisijos sprendimo dėl Europos Bendrijų bendrojo biudžeto vykdymo vidaus taisyklių (Komisijos skyriaus) 15 straipsnio 2 dalimi, sprendimas, patvirtinantis Finansinio reglamento 110 straipsnyje nurodytą metinę darbo programą, gali būti laikomas Finansinio reglamento 75 straipsnyje apibrėžtu finansiniu sprendimu, jeigu tokiame sprendime yra išdėstyta pakankamai išsami programa. |
(4) |
Sprendimo Nr. 1786/2002/EB 8 straipsnyje yra numatyta, kad Komisija patvirtina metinį darbo planą, skirtą programai įgyvendinti, nustatantį prioritetus ir būsimus veiksmus, įskaitant išteklių paskirstymą. |
(5) |
Todėl reikia patvirtinti darbo planą 2006 metams. |
(6) |
Šiame sprendime numatytos priemonės atitinka Programos komiteto paskelbtą nuomonę. |
(7) |
Remiantis Komisijos sprendimo 2004/858/EB 6 straipsniu, Visuomenės sveikatos programos vykdomoji įstaiga gauna subsidiją, įtrauktą į Europos Sąjungos bendrąjį biudžetą, |
NUSPRENDĖ:
Vienintelis straipsnis
Patvirtinti 2006 m. darbo planą, skirtą Bendrijos veiksmų visuomenės sveikatos srityje programos (2003–2008 m.) įgyvendinimui. Planas pateikiamas priede.
Sveikatos ir vartotojų apsaugos reikalų generalinis direktorius užtikrina šios programos įgyvendinimą.
Pasirašyta Briuselyje, 2006 m. vasario 10 d.
Komisijos vardu
Markos KYPRIANOU
Komisijos narys
(1) OL L 248, 2002 9 16, p. 1.
(2) OL L 357, 2002 12 31, p. 1.
(3) OL L 271, 2002 10 9, p. 1.
(4) OL L 369, 2004 12 16, p. 73.
PRIEDAS
BENDRIJOS VEIKSMAI VISUOMENĖS SVEIKATOS SRITYJE
(2003–2008 m.)
2006 m. DARBO PLANAS
1. BENDROSIOS APLINKYBĖS
1.1. Politikos kryptys ir teisinė padėtis
Sutarties 152 straipsnio 1 dalyje teigiama, kad aukštas žmogaus sveikatos apsaugos lygis turi būti užtikrinamas apibrėžiant ir įgyvendinant visas Bendrijos politikos kryptis.
2002 m. rugsėjo 23 d. Europos Parlamentas ir Taryba priėmė sprendimą, patvirtinantį Bendrijos veiksmų visuomenės sveikatos srityje programą (2003–2008 m.) (1) (toliau – Programos sprendimas).
Pagrindinis pirmųjų trejų programos įgyvendinimo metų tikslas buvo suformuoti įvairiapusišką ir nuoseklų požiūrį, susitelkiant ties trimis svarbiausiais prioritetais: informacija apie sveikatą, sveikatai kylančiomis grėsmėmis ir sveikatą lemiančiais veiksniais. Pastangomis šiose prioritetinėse srityse buvo stengiamasi prisidėti prie aukšto fizinės ir psichikos sveikatos apsaugos lygio ir gerovės visoje ES. Veiksmais pagal šią programą siekta kurti savarankiškas sistemas, kuriomis valstybės narės galėtų koordinuoti su sveikatos apsauga susijusią savo veiklą.
Remiantis tuo, finansavimas jau suteiktas daugiau negu 200 projektų (2), sukūrusių tvirtą pagrindą tolesnei veiklai. Išnagrinėjus 2003–2005 m. darbo planų įgyvendinimą, veikla 2006 metams buvo geriau suplanuota, įtraukiant į ją iki tol neliestas sritis. Siekiant sinergijos ir papildomumo, darbas bus derinamas su susijusių sveikatos srityje dirbančių tarptautinių organizacijų, pavyzdžiui, Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO), Europos Tarybos, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) darbu. 2006 m. bus toliau stiprinamas bendradarbiavimas su šiomis organizacijomis.
1.2. Nauji 2006 m. prioritetai
2006 m. darbo plane, remiantis ankstesniuose darbo planuose įvardytais prioritetais, yra nustatomos naujos prioritetinės sritys. 2006 m. prioritetinis dėmesys bus skiriamas ir kai kuriomis jau anksčiau pradėtoms pagrindinėms veiksmų kryptims, ir naujomis sritims:
1) |
Informacija apie sveikatos apsaugą:
|
2) |
Grėsmės sveikatai:
|
3) |
Sveikatą lemiantys veiksniai:
|
1.3. Bendradarbiavimo su tarptautinėmis organizacijomis mechanizmai
Remiantis Programos sprendimo (1) 11 straipsniu, įgyvendinant šią programą bus skatinamas bendradarbiavimas su tarptautinėmis organizacijomis, kompetentingomis visuomenės sveikatos srityje:
Bendradarbiavimas su PSO
Bendradarbiavimas su PSO įgyvendinamas remiantis:
— |
1999 m. rugpjūčio 9 d. įsigaliojusia „Jungtinių Tautų ir Europos Bendrijos sutartimi dėl principų, taikomų finansavimui arba papildomam finansavimui, kurį Bendrija teikia Jungtinių Tautų administruojamoms programoms ir projektams“, ir 1995 m. sausio 1 d. įsigaliojusia Europos Bendrijos ir Jungtinių Tautų sutartimi dėl patikros su pakeitimais; |
— |
PSO ir Europos Komisijos apsikeistais raštais dėl bendradarbiavimo stiprinimo ir aktyvinimo (įskaitant į šiuos raštus įtrauktą memorandumą dėl PSO ir Europos Komisijos bendradarbiavimo pagrindų ir susitarimų) (5). |
Europos Komisija teikia finansinę paramą PSO veiklai remdamasi Europos Bendrijos ir Jungtinių Tautų finansavimo ir administravimo pagrindų susitarimu, įsigaliojusiu 2003 m. balandžio 29 d. (PSO prie jo prisijungė 2003 m. gruodžio 11 d.), nebent ypatingomis aplinkybėmis būtų susitarta kitaip.
2006 m. bendradarbiavimas su PSO bus grindžiamas jau vykdomomis bendromis šių dviejų organizacijų iniciatyvomis ir gali apimti naujas šiame darbo plane numatytas sritis, jeigu tinkamiausias būdas joms įgyvendinti yra bendradarbiaujant su PSO. Bendradarbiavimo sritys nurodomos specialiame Komisijos sprendime.
Bendradarbiavimas su EBPO
Europos Komisijos ir EBPO pasirašytas tiesioginių subsidijų sutartis numatoma taikyti tose Visuomenės sveikatos programos srityse, kurios yra suderinamos su EBPO 2005–2006 m. Visuomenės sveikatos darbo planu, ypač jei jos yra susijusios su:
— |
Sveikatos sąskaitų sistemos tobulinimu bei parama jos plėtrai tose srityse ir renkant tuos duomenis, kurių neapima Bendrijos statistikos programa (6), ypač duomenis apie išlaidas sveikatos priežiūrai pagal ligų grupes, ligonių lytį ir amžių (pastaruoju atveju reikėtų atsižvelgti į jau vykdomus bandomuosius tyrimus), |
— |
sveikatos priežiūros specialistų tarptautiniu mobilumu, nesusijusiu su šiuo metu vykdoma ES veikla. |
Bendradarbiavimas su ELPKC
2006 m. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ELPKC) jau vykdys visas savo funkcijas. Bus tęsiamas ir stiprinamas operatyvinis bendradarbiavimas. Užkrečiamųjų ligų srityje centras vykdys rizikos vertinimo, mokslinio ir techninio konsultavimo, užkrečiamųjų ligų stebėjimo, laboratorijų bendradarbiavimo ir sugebėjimų didinimo funkcijas. Savo moksline kompetencija ELPKC tiesiogiai rems Komisiją ir valstybes nares, taigi šios galės susitelkti ties rizikos valdymu. ELPKC funkcijos atsispindi ir šiame darbo plane. Prioritetinės srities „Skubus ir koordinuotas reagavimas į grėsmes sveikatai“ (2.2 skirsnis) projektai bus skirti ELPKC veiksmus papildančioms užduotimis: specifinių grėsmių valdymui, bendrojo pasirengimo planavimui, sveikatos saugai ir žmogaus kilmės medžiagų saugai.
1.4. Išteklių paskirstymas
1.4.1. Biudžeto metmenys
Veiksmais, atliekamais pagal šią programą, būtina prisidėti prie aukšto sveikatos apsaugos lygio kūrimo ir gerinti visuomenės sveikatą. Finansavimas gali būti paskirstomas subsidijomis projektams. Be to, Komisija gali viešųjų pirkimų (konkursų) tvarka srityse, kurias apima ši darbo programa, sudaryti sutartis, pagal kurias būtų vykdomi Bendrijos veiksmai. Šiame darbo plane pateikiama veiksmų, kurių bus imtasi 2006 metais, apžvalga.
Biudžeto eilutė veiklos kreditams yra 17 03 01 01 – Visuomenės sveikata (2003–2008 m.).
Biudžeto eilutė administravimo kreditams yra 17 01 04 02 – Visuomenės sveikata (2003–2008 m.) – Išlaidos administraciniam valdymui.
Biudžeto eilutė administravimo kreditams, susijusiems su Visuomenės sveikatos programos vykdomąja įstaiga, yra 17 01 04 30.
Finansinis programos paketas 2003–2008 m. yra 353,77 mln. EUR. 2006 m. skirtas biudžetas (įsipareigojimai) yra apytikriai lygus 53 400 000 EUR (7) (be administravimo kreditų, susijusių su Visuomenės sveikatos programos vykdomąja įstaiga). Prie šio biudžetą reikėtų pridėti:
— |
EEE/ELPA šalių įnašą, apytikriai lygų 1 100 040 EUR (7), |
— |
dviejų stojančiųjų šalių (Bulgarijos ir Rumunijos) ir vienos šalies kandidatės (Turkija) įnašą, apytikriai lygų 1 317 621 EUR (8). |
Taigi visas 2006 m. biudžetas yra apytikriai lygus 55 817 661 EUR (7) (8).
Į šią sumą įskaičiuojamos veiklos biudžetui skirtos lėšos (subsidijos ir viešųjų pirkimų konkursų skelbimas), taip pat techninės ir administracinės pagalbos lėšos:
— |
isas veiklos išlaidų biudžetas yra apytikriai lygus 53 863 521 (7) (8), |
— |
visas administracinių išlaidų biudžetas yra apytikriai lygus 1 954 140 EUR (7) (8). |
Skirstant lėšas bus išlaikoma pusiausvyra tarp programos prioritetinių sričių, taigi finansinis paketas bus padalytas po lygiai (9), nebent susidarytų nepaprastoji visuomenės sveikatos padėtis (pvz., visuotinė gripo epidemija), dėl kurios reikėtų perskirstyti lėšas.
1.4.2. Subsidijos
Biudžeto eilutė subsidijų finansavimui yra 17 03 01 01.
Orientacinė bendroji subsidijų suma, įskaitant tiesiogines subsidijas tarptautinėms organizacijoms, yra apytikriai lygi 47 798 344 EUR (7) (8).
Vienas kvietimas teikti pasiūlymus programai „Visuomenės sveikata – 2006“ bus paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje 2006 m. sausio mėn. (orientacinė data).
Bendrieji veiksmų pagal Visuomenės sveikatos programą atrankos bei finansavimo principai ir kriterijai, kuriuos Komisija patvirtino 2005 m. sausio 14 d., yra skelbiami atskirame dokumente (10). Jame pateikiami bendrieji principai (nurodyti 1 paragrafe), pasiūlymų atmetimo kriterijai (nurodyti 2 paragrafe), pasiūlymų atrankos kriterijai (nurodyti 3 paragrafe) ir pasiūlymų patvirtinimo kriterijai (nurodyti 4 paragrafe) yra taikomi 2006 m. kvietimui teikti pasiūlymus.
Orientacinė bendroji konkursui skiriama suma yra apytikriai lygi 43 018 510 EUR (7) (8).
Subsidijos gali būti skiriamos už visus šiame 2006 m. darbo plane nurodytus veiksmus.
Kandidatai turi pateikti pasiūlymus per tris mėnesius nuo tos dienos, kai kvietimas teikti pasiūlymus bus paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Manoma, kad pateikus visus pasiūlymus prireiks dar penkių mėnesių visoms su sprendimu dėl finansinės paramos susijusioms procedūroms atlikti.
Atsižvelgiant į papildomąjį ir skatinamąjį Bendrijos subsidijų pobūdį, bent 40 % projekto išlaidų turi būti finansuojama kitų šaltinių. Todėl visa svarstomųjų projektų finansavimo suma neturi viršyti 60 % reikalavimus atitinkančių išlaidų vienam gavėjui (t. y. pagrindiniam gavėjui ir su juo susijusiems gavėjams). Kiekvienu konkrečiu atveju Komisija nustato didžiausią procentinį skirtinos sumos dydį.
Didžiausias (80 %) bendras vieno gavėjo (t. y. pagrindinio ir su juo susijusių gavėjų) reikalavimus atitinkančių išlaidų finansavimas yra įmanomas tada, jeigu projektas turi didelės pridėtinės vertės visos Europos mastu. 60 % viršijančio bendro finansavimo turėtų gauti ne daugiau kaip 10 % visu finansuojamų projektų.
Paprastai visi bendrai finansuojami projektai vykdomi ne ilgiau kaip trejus metus.
Išsamiau apie tai, kokios išlaidos atitinka reikalavimus, yra išdėstyta šio darbo plano priede.
1.4.3. Subsidijos tarptautinėms organizacijoms
Biudžeto eilutė subsidijų tarptautinėms organizacijoms finansavimui yra 17 03 01 01. Su tuo susijusios užduotys vykdomos tiesioginio centralizuoto valdymo būdu.
Pagal tiesioginių subsidijų sutartis tarptautinėms organizacijoms (PSO, EBPO ir kt.) gali būti skiriama ne daugiau kaip 4 779 834 EUR (7) (8). Dėl tiesioginių subsidijų sutarčių pagerės Europos Komisijos ir tarptautinių organizacijų bendros veiklos sinergija ir tinkamas reagavimas tose srityse, kuriose jų veikla sutampa. Šios organizacijos turi tam tikrų sugebėjimų, susijusių su jų konkrečiomis misijomis ir įsipareigojimais, dėl kurių jos yra labai gerai pasirengusios atlikti konkrečius šiame darbo plane minimus veiksmus. Manoma, kad pati tinkamiausia tvarka tam įgyvendinti yra tiesioginių subsidijų sutartys.
Iki birželio mėn. pagal tiesioginių subsidijų sutartis su tarptautinėmis organizacijomis turėtų būti priimti sprendimai dėl papildomų subsidijų PSO ir EBPO. Šios tiesioginės subsidijos PSO ir EBPO turėtų būti išmokėtos iki rugsėjo mėn.
Šioms tiesioginių subsidijų sutartims taikomi 2005 m. sausio 14 d. Komisijos patvirtinti bendrieji principai, pasiūlymų atmetimo, atrankos ir patvirtinimo kriterijai (10).
1.4.4. Visuomenės sveikatos programos vykdomajai įstaigai skiriama subsidija
Biudžeto eilutė Visuomenės sveikatos programos vykdomajai įstaigai skiriamai subsidijai yra 17 01 04 30.
Visuomenės sveikatos programos vykdomosios įstaigos, kurią įsteigti nutarta 2004 m. gruodžio 15 d. sprendimu (11), administravimo kreditams reikėtų skirti bendrą 5 800 000 EUR sumą.
Iki 2006 m. sausio mėn. turėtų būti patvirtintas Vykdomosios įstaigos darbo planas.
1.4.5. Viešųjų pirkimų konkursai
Biudžeto eilutės paslaugų viešųjų pirkimų konkursų finansavimui yra 17 01 04 02 ir 17 03 01 01.
Viešųjų pirkimų konkursams rekomenduojama skirti ne daugiau kaip 10 % veiklos biudžeto. Bendra orientacinė viešųjų pirkimų konkursams skiriama suma neturėtų viršyti 5 310 927 EUR (7) (8).
Skelbiami konkursai bus priskirti konkrečiam šio darbo plano skyriui (arba skyriams).
Iki 2006 m. vasario mėn. turėtų būti priimtas papildomas sprendimas dėl viešųjų pirkimų sutarčių finansavimo.
1.4.6. Moksliniai komitetai
Biudžeto eilutės su Visuomenės sveikatos programa susijusių mokslinių komitetų finansavimui yra 17 03 01 01.
Iš bendros 254 250 EUR sumos bus kompensuojamos su mokslinių komitetų veikla susijusių susitikimų dalyvių išlaidos, taip pat šių komitetų galutines nuomones pateikiančių pranešėjų išlaidos, remiantis nuostatomis dėl mokslinių komitetų (12). Bus kompensuojamos visų su Visuomenės sveikatos programa susijusių sričių išlaidos, t. y. 100 % Sveikatos ir aplinkos pavojų mokslinio komiteto (SCHER) išlaidų ir 50 % Atsirandančių ir naujai nustatomų sveikatos pavojų mokslinio komiteto (SCENIHR) išlaidų bei koordinavimo veiklos išlaidų.
1.4.7. Eurostato generaliniam direktoratui perduodamų funkcijų finansavimas
Biudžeto eilutė kai kurių perduodamų funkcijų finansavimui yra 17 03 01 01.
Eurostato generaliniam direktoratui perduodamų funkcijų finansavimui skiriama didžiausia suma yra 500 000 EUR. Iš šios sumos direktoratas finansinėmis subsidijomis:
1) |
rems nacionalines statistikos institucijas, 2006–2008 m. įgyvendinsiančias Pagrindinių Europos sveikatos tyrimų modulius (kaip apibrėžta 2006 m. Statistikos programoje), |
2) |
rems nacionalines statistikos institucijas, įgyvendinančias kai kuriuos specialius (papildomus) minėtųjų sveikatos tyrimų modulius (kuriuos Europos sveikatos tyrimų sistemai apibrėžė SANCO/Eurostato stebėjimo komitetas), |
3) |
rems nacionalines statistikos institucijas, įgyvendinančias ir toliau plėtojančias ES sveikatos sąskaitų sistemą (bendradarbiaudamas su EBPO ir PSO), |
4) |
rems Sveikatos sąskaitų sistemos vystymą tose srityse, kurios nėra įtrauktos į tiesiogines sutartis su EBPO. |
Eurostato generaliniam direktoratui paskelbus kvietimą teikti pasiūlymus, su veiklos koordinatoriais susijusiai veiklai taikomi 2005 m. sausio 14 d. Komisijos patvirtinti bendrieji principai ir pasiūlymų atmetimo, atrankos bei patvirtinimo kriterijai (10). Tačiau 1, 2 ir 3 punktuose nurodytiems veiksmams skiriamos subsidijos neturi viršyti 80 % reikalavimus atitinkančių išlaidų vienam gavėjui, be to, tokie veiksmai turi būti atliekami tik vienoje reikalavimus atitinkančioje šalyje.
Šių veiksmų, kuriuos siūloma remti subsidijomis, rezultatai bus:
— |
sveikatos tyrimų modulių, kuriuos 2006 m. patvirtino Europos statistikos sistema (pagrindinių sveikatą lemiančių veiksnių modulių, sveikatos priežiūros naudojimo ir bendrojo modulio) ir Europos sveikatos tyrimų sistemos Priežiūros komitetas (specialiųjų modulių), perkėlimas į nacionalinius tyrimus, išbandymas ir rengimasis juos įgyvendinti 2006–2008 m. laikotarpiu, priklausomai nuo konkrečių situacijų atskirose valstybėse narėse; |
— |
parama bendro Eurostato, EBPO ir PSO duomenų rinkimo įgyvendinimui Sveikatos sąskaitų sistemoje (SHA), pvz., inventorizuojant šaltinius ir skaičiavimo metodus, pasitelkiant planą, rengiant mokymus, vystant duomenų rinkimą tuose sektoriuose, kurie kai kuriose šalyse dar nėra įtraukti į SHA (pvz., privačiajame sveikatos apsaugos sektoriuje), plėtojant paramą duomenų gavimui iš įvairių administracinių šaltinių ir kt. |
Galutinis šios veiklos tikslas yra aukštos kokybės nacionaliniai statistiniai duomenys, surinkti remiantis Europos sveikatos tyrimų moduliais ir sveikatos sąskaitų sistema. Šiuos duomenis renka ir platina Eurostatas (tinklalapis, leidiniai, susijusių Europos Bendrijų sveikatos rodiklių apskaičiavimas).
2. 2006 M. PRIORITETINĖS SRITYS
Visuose pasiūlymuose, kai reikia, turi būti aiškiai parodoma, kad juos įgyvendinant galima sukurti sinergiją su atitinkama mokslinių tyrimų veikla, ypač mokslo paramos politikai srityje. Tokią sinergiją turi užtikrinti Europos Bendrijos šeštoji pamatinė mokslinių tyrimų programa (13) ir ja grindžiama veikla (14). Su visuomenės sveikata susijusių užduočių yra Mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir demonstravimo veiklos konkrečioje programoje „Europos mokslinių tyrimų srities formavimas (2002–2006 m.)“ (15)„Politikai skirtų mokslinių tyrimų“ skyriaus 1 srityje „Tausojantis Europos gamtos išteklių valdymas“ ir 2 srityje „Sveikatos priežiūros, saugumo ir galimybių užtikrinimas Europos žmonėms“. Be to, tikėtina sinergija su šiuo metu svarstomais projektais (pasiūlymais) pagal 1 prioritetą „Gamtos mokslai, genomika ir sveikatos apsaugai skirtos biotechnologijos“ (16), 5 prioritetą „Maisto sauga“ ir 6 prioritetą „Tvari plėtra, pasauliniai pokyčiai ir ekosistemos“.
2.1. Informacija apie sveikatą
Visuomenės sveikatos programos tikslas – rengti palyginamą informaciją apie gyventojų sveikatą ir su sveikata susijusią elgseną. Šioje veiklos srityje vykdomais projektais siekiama prisidėti prie rodiklių apibrėžimo, duomenų rinkimo, analizės bei sklaidos ir palengvinti keitimąsi geriausia praktika (poveikio sveikatai vertinimo, medicinos technologijų vertinimo). Bendro arba specialaus pobūdžio reguliarioms ataskaitoms bus naudojami šitaip gauti duomenys ir informacija, taip pat platesnė informacijos sklaida ir nuorodos į informacijos šaltinius visuomenės sveikatos portale.
Bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis ir, kiek reikės, pasitelkiant Bendrijos statistikos programą (6) bus plėtojama statistinė informacijos apie sveikatą dalis.
2.1.1. Informacijos apie sveikatą bei sveikatos žinių sistemos plėtojimas ir koordinavimas (3 straipsnio 2 dalies d punktas, priedo 1.1 ir 1.3 punktai)
Glaudžiai bendradarbiaujant su Eurostatu, reikia įgyvendinti šiuos elementus:
— |
techniškai patobulinti Europos Bendrijos sveikatos rodiklių („Trumpojo ECHI sąrašo“) dabartinį pateikimo instrumentą, |
— |
nustatyti techninio ir mokslino darbo, susijusio su ES sveikatos rodikliais, prioritetus naujose srityse, |
— |
įgyvendinti ECHI sistemą regionų grupių arba regioniniu lygiu viešoje duomenų bazėje, naudojant interneto taikomąją programą. |
2.1.2. Informacijos apie sveikatą ir sveikatos žinių sistemos valdymas (3 straipsnio 2 dalies d punktas, priedo 1.1 ir 1.4 punktai)
Šiais veiksmais ketinama remti tinklus ir darbo grupes, kurie rengia konkrečių prioritetinių sričių informaciją apie sveikatą.
Ypač daug dėmesio reikėtų skirti ataskaitoms dėl:
— |
su lytimi susijusių sveikatos problemų (įskaitant nevaisingumą), |
— |
kitų svarbių sričių, pavyzdžiui, susijusių su jaunimu, pagyvenusiais žmonėmis, migrantais, etninėmis mažumomis ir specifinėmis nedideles pajamas gaunančių socialinių grupių problemomis, |
— |
seksualinės ir reprodukcinės sveikatos. |
2.1.3. Su sveikata susijusiems klausimams skiriamų ataskaitų bei analizės mechanizmų tobulinimas ir visuomenės sveikatos ataskaitų rengimas (3 straipsnio 2 dalies d punktas, priedo 1.3 ir 1.4 punktai)
Siekiant užtikrinti reikiamą informacijos kokybę ir palyginamumą, pirmenybė, susijusi su sveikatos ataskaitų mechanizmų tobulinimu, turi būti teikiama šiems veiksmams:
— |
išsamios mirčių priežasčių (COD) statistikos analizės rėmimui, siekiant įgyti naujų žinių apie mirtingumo tendencijas ir stebėti pokyčius visoje ES; |
— |
Europos sveikatos tyrimų sistemos plėtrai; tyrimų modulių, naudojamų renkant duomenis Europos Bendrijos sveikatos rodikliams, įgyvendinimui ir tobulinimui. Būtų galima įgyvendinti bandomąjį tyrimą; |
— |
sveikatos informacijos šaltinių inventorizacijos sistemos priežiūrai, atnaujinimui ir plėtrai, siekiant per vidutinės trukmės laikotarpį sukurti nuolat veikiančią statistinių duomenų bazę; |
— |
išsamios informacijos sistemos kūrimui, sujungiant Sužeidimų duomenų bazę (IDB) su kitais informacijos apie žmonių mirtis ir negalias šaltiniais, įtraukiant į šią sistemą visas valstybes nares, EEE ir šalis kandidates, stabilizuojant duomenų apie sužeidimus rinkimą IDB tose šalyse, kurios jau teikia ataskaitas, ir patenkinant produktų bei paslaugų saugos rizikos įvertinimo IDB poreikį; |
— |
informacijos apie sveikatą lemiančius veiksnius rinkimui, ypač remiantis reprezentatyviais gyventojų tyrimais; |
— |
įvairių gyventojų grupių fizinio aktyvumo vertinimo priemonių kūrimui; |
— |
informacijos apie aplinkos poveikį sveikatai rinkimo, analizės, ataskaitų ir sklaidos gerinimui, ypač daug dėmesio skiriant 2004–2010 m. Europos aplinkos ir sveikatos veiksmų plano (17) įgyvendinimui, jei reikia, bendradarbiaujant su Visuomenės sveikatos programos bei Europos aplinkos agentūros Aplinkos ir sveikatos darbo grupe (18); |
— |
iniciatyvų, įgyvendinančių Tarybos rekomendaciją dėl elektromagnetinių laukų poveikio visuomenės sveikatai apribojimo (0 Hz–300 GHz), rėmimui, informacinių pranešimų ir apžvalgų rengimui. |
2.1.4. Strategijų ir mechanizmų kūrimas, siekiant užkirsti kelią neužkrečiamųjų ligų grėsmių, įskaitant su lytimi susijusias grėsmes sveikatai ir retas ligas, atsiradimui, keistis informacija apie jas ir tinkamai reaguoti į jas (3 straipsnio 2 dalies d punktas, priedo 2.3 punktas)
Neužkrečiamųjų ligų rodiklius ir duomenis reikia rinkti taip, kad būtų galima sukurti ilgalaikę ir pastovią duomenų sistemą, atsižvelgiant į ECHI strategiją ir Eurostato standartus. Pasiūlymuose turėtų būti išdėstytos rekomendacijos ir metodai, kaip būtų galima palaikyti stabilų registrą arba tyrimų bazę, bei remtis būsimaisiais Europos sveikatos tyrimų sistemos moduliais arba derinti įvairius šaltinius.
— |
Prioritetinės sritys, kurių klausimus reikia spręsti ir (arba) kurioms reikia skirti itin daug dėmesio, yra šios: pastovaus bei reguliaraus informacijos ir duomenų apie ligas, kurių rodikliai turi aiškius pamatinius apibrėžimus, rinkimo pradžia arba plėtra (19); šios informacijos naudojimas vertinant Visuomenės sveikatos programas. |
— |
Iki šiol neįtrauktų sričių informacija apie ligas (20). |
— |
Informacija apie nervų sistemos degeneracines ligas, vystymosi sutrikimus ir ne psichines smegenų ligas, taip pat šių ligų rodiklių apibrėžimai, susiję su jų paplitimu, gydymu, rizikos veiksniais, rizikos mažinimo strategijomis, gydymo išlaidomis ir socialine pagalba (21). |
— |
Informacija apie žmogaus endokrininės sistemos sutrikimų poveikį sveikatai ir atitinkamų rodiklių apibrėžimas. |
— |
Informacija ir rodiklių apibrėžimas, siekiant pagerinti svarbios informacijos apie specifines moterų ginekologines ir menopauzės laikotarpio sveikatos problemas (pvz. endometriozę) kokybę. |
— |
Parama rengiant ataskaitas ir siekiant bendro sutarimo aukščiau išvardytais klausimais. |
— |
ES psichikos sveikatos strategiją, rengiamą pagal Komisijos žaliąją knygą apie psichikos sveikatą (14) (22), papildantys pasiūlymai:
|
— |
Retų ligų srityje pirmenybė teikiama bendriems informacijos, stebėsenos ir priežiūros tinklams. Prioritetiniai veiksmai yra šie:
|
— |
Mirtingumo srityje, jeigu nacionaliniu lygiu taikoma patirtis yra skirtinga arba jeigu sunkiai sekasi kaupti duomenis (pvz. rūkymo sukeliamų mirčių), pirmenybė teikiama mirčių priežasčių kodifikavimo veiklos plėtrai ir analizei. |
2.1.5. „E. sveikata“ (3 straipsnio 2 dalies d punktas, priedo 1.7 ir 1.8 punktai)
Pageidautini pasiūlymai rengti „E. sveikatai“ skirtas konferencijas, remiantis ankstesnių susitikimų išvadomis, kuriose būtų parengtos konkrečios su internetu susijusios iniciatyvos arba programos. Tokiuose pasiūlymuose galėtų būti numatytas parengiamasis ekspertų darbas ir atsižvelgta į politinį tikslą įtraukti į šį procesą visas suinteresuotąsias šalis. Reikėtų spręsti ir keitimosi duomenimis konfidencialumo klausimus.
— |
Užtikrinti didesnį visuomenei interneto tinklalapiuose teikiamos informacijos patikimumą, analizuojant geriausią praktiką ir siūlant bendrus sprendimus. |
— |
Remti geriausios praktikos projektų, skirtų nacionaliniams ir tarptautiniams elektroniniams medicinos registrams, e. siuntimams (23) ir e. receptams, vertinimą, analizę ir plėtrą. |
— |
Remti ES visuomenės sveikatos portalo populiarinimo veiklą, įskaitant nuorodas į svarbius informacijos šaltinius, kad specialistai ir besidomintys piliečiai galėtų gauti daugiau patikimos informacijos apie sveikatą. |
— |
Gerinti informacijos apie mirčių priežastis pateikimą laiku ir patikimumą, taip pat ištirti galimybes visoje ES įdiegti elektroninių mirties liudijimų sistemą. |
— |
Remti semantinių sveikatingumo skatinimo ir ligų prevencijos ontologijų, naudojamų su sveikata susijusiose IT priemonėse, kūrimą, siekiant suteikti „protingą informaciją“ specialistams ir piliečiams. |
— |
Remti šiuo metu vykdomas iniciatyvas, siekiant toliau stebėti ir plėtoti valstybių narių „E. sveikatos“ planus, taip pat, pvz., seminaruose, analizuoti būdus, kuriais valstybės narės gali ieškoti finansavimo šaltinių ir didinti savo įnašą į „E. sveikatą“. |
2.1.6. Parama keitimuisi informacija ir geros praktikos patirtimi (3 straipsnio 2 dalies d punktas, priedo 1.7 punktas)
Prioritetai yra:
— |
parama darnaus informacijos apie ligoninių veiklą rinkimo srities veiksmams, ypač gerinant informacijos apie gydymo metodikų kodifikavimą kokybę ir palyginamumą, taip pat vertinant bei planuojant tinkamų finansinių mechanizmų (kaip antai su diagnoze susijusių grupių (DRG)) panaudojimą Europos Sąjungoje; |
— |
pirminės sveikatos priežiūros tarptautinės klasifikacijos ES panaudojimo analizė. Jeigu pasiūlymuose taip pat kalbama apie išlaidas sveikatos apsaugai, reikėtų apsvarstyti jungtis su Sveikatos sąskaitų sistema; |
— |
keitimasis geriausia praktika, ligonių bei priežiūros darbuotojų ryšių tinklų sudarymas ir susiję mokymai dėl 2.1.4 punkte nurodytų ligų (pvz., išsėtinės sklerozės, Parkinsono ligos). Bus sukurti ryšiai su Socialinės apsaugos komitete atviro koordinavimo metodu vykdomais darbais sveikatos priežiūros ir senų žmonių ilgalaikės priežiūros srityse. |
2.1.7. Poveikio sveikatai vertinimas (3 straipsnio 2 dalies c punktas, priedo 1.5 punktas)
Remiantis anksčiau Komisijos prašymu parengta poveikio sveikatai vertinimo Bendrijos lygiu metodika, daugiausia dėmesio turi būti skiriama tolesniam metodikų kūrimui ir jų pritaikymui konkretiems pasiūlymams bei politikos kryptims, taip pat tinkamos paramos struktūros, teikiančios medžiagą ir duomenis poveikio įvertinimui, sukūrimui.
2.1.8. Valstybių narių bendradarbiavimas (3 straipsnio 2 dalies d punktas, priedo 1.5 punktas)
Tolesniu darbu bus tęsiama ligonių mobilumo bei sveikatos priežiūros pokyčių Europos Sąjungoje aukšto lygio analizė ir remiama Sveikatos paslaugų ir medicininės priežiūros aukšto lygio darbo grupės veikla. Šiame darbe ypač daug dėmesio bus skiriama tarptautinių sveikatos priežiūros srities pirkimų ir tiekimo mechanizmų plėtrai, bandomiesiems Europos informacijos centrų sistemos projektams, sveikatos priežiūros specialistų mobilumo klausimams, poveikio sveikatai vertinimo metodikų rengimui ir išbandymui, keitimuisi geriausia praktika ir žiniomis apie ligonių saugą, taip pat kitų sričių, kuriose įmanomas bendradarbiavimas Europos lygiu, pvz., paliatyvinės priežiūros arba tinkamo vaistų vartojimo, rėmimui. Be to, galima imtis tam tikrų veiksmų, siekiant užtikrinti papildomų duomenų bei žinių apie ligonių ir specialistų mobilumą ir apskritai apie sveikatos priežiūros bei ilgalaikės priežiūros sistemas teikimą. Dėmesio bus skiriama šiems prioritetams:
— |
informacijos ir žinių apie sveikatos priežiūros sistemų kokybę patikimumo gerinimui, ypač daug dėmesio skiriant ligonių saugai, t. y. kuriant ES tinkamus ligonių saugos didinimo mechanizmus, plečiant šios srities ryšių sistemas ir keičiantis geros praktikos pavyzdžiais; |
— |
ligonių mobilumo finansinio poveikio juos siunčiančioms ir priimančioms šalims, taip pat poveikio finansiniam susijusių sveikatos priežiūros sistemų stabilumui analizei. Ligonių mobilumo (ypač priežasčių, dėl kurių ligoniai vyksta gydytis į kitas šalis) tyrimų, taip pat įstaigų poreikių pirkti savo ligoniams medicinines paslaugas užsienyje tyrimų rėmimui (24); |
— |
informacijos apie sveikatos priežiūrą įvairiose šalyse, pirmiausiai – informacijos apie tokios priežiūros kokybę, saugą, patikimumą ir tęstinumą, ligonių teises, susijusias pareigas ir prisiimamą atsakomybę rinkimui ir pateikimui; |
— |
bandomųjų projektų, skirtų informacijos centrams, remiantis Aukšto lygio pareigūnų grupės Informacijos centrų darbo grupės rengiamomis gairėmis, kriterijais ir įtrauktomis sritimis, planavimui, analizei ir rėmimui; |
— |
ES medicinos technologijų vertinimo tinklo rėmimui; |
— |
keitimuisi informacija apie naujų vaistų terapinę pridėtinę vertę, taip pat modelio, apimančio veiksmingo vaistų ir medicinos technologijų skirstymo pagal svarbą Europos duomenų bazę (25), vystymui. Informacijos apie retus vaistus (jų receptus, veiksmingumą, naudingumą, kainas) ir ryšį su retomis ligomis gerinimui (26); |
— |
ekonomikos ir sveikatos tarpusavio sąsajų vertinimui, investicijoms į sveikatą, geresnės žmonių sveikatos įtakai ekonomikos augimui; |
— |
informacijos, skirtos pirminės sveikatos priežiūros veiklos ir išteklių informacinei sistemai, rinkimas ir pateikimas, siekiant gerinti duomenų palyginamumą ir sukurti pagrindą pastoviam duomenų rinkimui; |
— |
informacijos apie priežiūrą namuose ir gyvenamojoje vietovėje, taip pat informacijos apie finansavimo šaltinius, rinkimas ir pateikimas, siekiant gerinti duomenų palyginamumą ir kurti chronologinius duomenis, vystymui; |
— |
informacijos apie geriausią paliatyvinės priežiūros praktiką rinkimui ir pateikimui. |
2.2. Skubus ir koordinuotas reagavimas į grėsmes sveikatai
Šiame skyriuje aptariama veikla siekiama prisidėti prie sugebėjimų didinimo, kad būtų įmanoma tinkamai pasirengti visuomenės sveikatai iškylančioms grėsmėms bei nepaprastosioms padėtims ir skubiai reaguoti į jas. Ši veikla ypač palengvintų bendradarbiavimą, vykdomą remiantis Bendrijos užkrečiamųjų ligų tinklu (27) ir kitais EB visuomenės sveikatos srities teisės aktais, taip pat galėtų papildyti pagal Europos mokslinių tyrimų pamatinę programą vykdomą veiklą.
Kadangi 2005 m. pradėjo veikti Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ELPKC) (3), rizikos vertinimo veikla, kurią anksčiau rėmė visuomenės sveikatos programa ir kuri nuo šiol priklauso ELPKC kompetencijai (pvz., stebėsena), šiais metais, kviečiant teikti pasiūlymus, nebebus remiama. Šiais metais, kaip numatyta pasitarus su ELPKC, bus skatinama su rizikos valdymo tobulinimu susijusi veikla. Komisija ir ELPKC užtikrina, kad jų vykdoma veikla nebus ta pati.
Veikla, susijusi su tyčinio biologinių medžiagų išplatinimo pavojumi, bus derinama su šiuo metu užkrečiamųjų ligų srityje vykdoma veikla. Šios dvi veiklos sritys bei veikla, susijusi su tyčinio cheminių medžiagų išplatinimo pavojumi, šiuo metu yra tobulinamos remiantis 2001 m. lapkričio 15 d. sveikatos apsaugos ministrų padarytomis išvadomis ir vėliau patvirtinta „Bendradarbiavimo programa, skirta pasirengimui ir reagavimui biologinių ir cheminių medžiagų išplatinimo atveju“ (Sveikatos sauga) (28).
2.2.1. Pasirengimas visuotinei gripo epidemijai ir ypatingoms sveikatai kylančioms grėsmėms (3 straipsnio 2 dalies a punktas, priedo 2.1, 2.2, 2.3, 2.4 ir 2.8 punktai)
Šia veikla siekiama didinti sugebėjimus ir vystyti strategijas, kuriomis būtų galima padėti valstybėms narėms, šalims kandidatėms ir EEE/ELPA šalims bei visai Bendrijai įveikti tam tikras sveikatai iškylančias grėsmes. Ypač daug dėmesio skiriama visuotinės gripo epidemijos grėsmei, gripo prevencijos (kontrolės) veiklai, informavimo apie nepaprastąsias padėtis strategijai ir pasirengimui tokioms situacijoms bei aukštos kokybės priemonių ir informacijos, susijusių su kovos su epidemija priemonių pasekmėmis sveikatai, visuomenei ir ekonomikai, kūrimui ir bendram naudojimui, derinant šią veiklą su Europos mokslinių tyrimų pamatinės programos veikla (29). Kiti prioritetai yra:
— |
neužkrečiamųjų ligų grėsmės, pvz., susijusios su cheminiais ir aplinkos veiksniais, kurių atsiradimo atveju reikėtų imtis skubių veiksmų; |
— |
išankstinio įspėjimo apie chemines medžiagas sistemos ir visuomenės sveikatai pavojingų medžiagų gabenimo per valstybių sienas stebėjimo sistemos tolesnis vystymas; |
— |
užkrečiamųjų ligų kontrolės aspektai, susiję su migrantų sveikata ir tarptautine problematika; |
— |
naujų infekcinių ligų, susijusių su zoonozių sukėlėjais, rizikos ir grėsmės analizė, papildanti ELPKC vykdomus darbus. |
2.2.2. Bendras pasirengimas ir reagavimas (3 straipsnio 2 dalies a punktas, priedo 2.1, 2.2, 2.3 ir 2.4 punktai)
Šios srities veiksmais turėtų būti siekiama gerinti sveikatos apsaugos sektoriaus pasirengimą krizėms ir didinti sektorių tarpusavio bendradarbiavimą (pvz., bendradarbiavimą su civilinės apsaugos, maisto ir gyvūnų saugos sektoriais), siekiant užtikrinti darnų reagavimą į krizes. Ypač daug dėmesio reikėtų skirti paramai rizikos bei krizių valdymui ir pranešimo apie pavojų aspektams. Ypač svarbios yra šios veiklos sritys:
— |
veikla palaikanti bendrojo pasirengimo planavimo įgyvendinimą. Tai gali būti ligoninių bendras pasirengimas masiniams reiškiniams, masinių nudegimų atvejams sukurtas situacijos valdymo planas, mokymo bei ryšių platformų kūrimas ir krizių valdymo bei medicininės informacijos rinkimo iniciatyvos. Be to, tolesne veikla reikia remti atsekamumą, logistiką ir sklaidą, su gabenimu susijusius klausimus, psichologinio krizių poveikio vertinimą ir naujų diagnostikos sistemų taikymą; |
— |
veikla, remianti teisėsaugos ir sveikatos apsaugos institucijų sugebėjimų dalyvauti bendrose operacijose didinimą; |
— |
veikla, remianti sugebėjimų didinimą ir įgyvendinimą, kurių reikia, kad būtų laikomasi Pasaulio sveikatos asamblėjos priimtų Tarptautinių sveikatos taisyklių (30); |
— |
naujų IT priemonių naudojimas analizuojant grėsmes sveikatai, pavyzdžiui, geografinės informacijos sistemų (GIS), erdvės ir chronologinių veiksnių analizės, naujų išankstinio įspėjimo ir prognozių sistemų, automatizuotos diagnostikos duomenų analizės ir keitimosi šiais duomenimis. |
2.2.3. Sveikatos sauga ir strategijos, susijusios su užkrečiamųjų ligų kontrole (3 straipsnio 2 dalies a punktas, priedo 2.2, 2.4, 2.5 ir 2.9 punktai)
Šiuo metu yra vykdomi keli projektai, skirti galimam tyčiniam biologinių arba cheminių medžiagų išplatinimui modeliuoti ir stebėti. Tačiau kol kas trūksta informacijos ir žinių, susijusių su sveikatos saugos nepaprastaisiais atvejais politika ir planais, taigi tikimasi sulaukti pasiūlymų šioje srityje.
Kad būtų galima kontroliuoti užkrečiamąsias ligas, svarbu parengti tinkamas strategijas ir struktūras. Šiais veiksmais tikimasi skatinti su politikos įgyvendinimu susijusią veiklą bei strategijas, susijusias su pasirengimu užkrečiamosioms ligoms (pvz., prevencinį skiepijimą arba atsargų fondų kūrimą), šių ligų kontrole ir stabdymu. Pageidautini veiksmai, remiantys tarpdalykinius profesinius ryšius (pvz., su bendrosios praktikos gydytojais, vaistininkais, veterinarais ir susijusių ne medicinos sričių profesijų atstovais) ir palengvinantys platformų bei tinklų kūrimu grindžiamą bendradarbiavimą. Kiti prioritetai yra:
— |
veikla, skatinanti keitimąsi geriausia praktika skiepijimo ir imunizacijos strategijų srityje; |
— |
dalijimasis geriausia praktika ligonių saugos klausimais, ypač dėl infekcijų, susijusių su sveikatos priežiūra, ir atsparumo mikrobams valdymo ir kontrolės; |
— |
neigiamo poveikio (sukeliamo skiepų, cheminių medžiagų, antivirusinių preparatų, kitų vaistų ir medicinos prietaisų) kontrolė, bendradarbiaujant su Europos vaistų agentūra; |
— |
galimybių įsteigti Europos žmonių sveikatos srities informaciją teikiančias laboratorijas analizė. |
2.2.4. Kraujo, audinių, ląstelių ir organų sauga (3 straipsnio 2 dalies a punktas, priedo 2.6 ir 2.7 punktai)
Su žmogaus kilmės medžiagomis susijusios veiklos tikslas yra gerinti kokybę, saugą ir pakankamumą ne tik tam, kad būtų užkirstas kelias ligų perdavimui, bet ir tam, kad būtų sukuriamas pagrindas (būtų leidžiama) naudoti šias medžiagas ligoniams gydyti;
— |
didelės pažangos buvo pasiekta įsigaliojus teisės aktams dėl kraujo (31) (32). Tačiau dabar būtina suteikti impulsą tam, kad būtų užtikrintas vienodas kraujo įstaigų patikrų pripažinimas valstybėse narėse, vystant ir įgyvendinant visuotinai pripažįstamus kriterijus bei standartus; |
— |
ankstesnės pastangos optimaliai naudoti kraują nebuvo labai sėkmingos. Norint užtikrinti sėkmingesnį žmogaus kilmės medžiagų naudojimą gydymui, reikia remti informacijos apie įrodymais grindžiamą geriausią praktiką priemonių rengimą; |
— |
nepaisant to, kad buvo priimta Direktyva dėl audinių ir ląstelių (33), su jų paskirtimi ir naudojimu gydymui ES susijusioms nuostatoms trūksta bendrumo. Siekiant palengvinti keitimąsi žmogaus kilmės medžiagomis ir stebėti gyvųjų donorų sveikatą, reikia imtis veiksmų, padedančių gerinti priemones ir procedūras, pavyzdžiui, bendros terminologijos ir registrų kūrimo (14); |
— |
reikia skatinti donorystę ir optimalų kraujo produktų panaudojimą. Turi būti imamasi veiksmų, skirtų dalijimuisi geriausia donorų paieškos ir kraujo komponentų panaudojimo praktika ir informacija. |
2.3. Sveikatą lemiantys veiksniai
Šios srities projektų ir veiksmų tikslas – pagrįsti bei remti sveikatą lemiantiems veiksniams skiriamą ES politiką ir veiklą, remti geriausios praktikos teikimo ir keitimosi ja plėtotę, skatinti daugelį sričių apimantį ir integruotą požiūrį į kai kuriuos sveikatą lemiančius veiksnius, informuoti apie atskirų šalių pastangas ir skatinti šalis aktyviai veikti šioje srityje.
2006 m. pirmenybė bus skiriama projektams, kurie:
— |
susieja veiksmus su politikos prioritetais: Projektų pasiūlymai turėtų būti susiję su ES visuomenės sveikatos politikos kryptimis ir strategijomis, ypač dėl alkoholio, mitybos ir fizinio aktyvumo, arba juose turi būti atsižvelgiama į šias kryptis bei strategijas. Ypač daug dėmesio bus skiriama projektams, skirtiems nelygybės sveikatos srityje problemai spręsti ir bendresniems socialiniams bei ekonominiams veiksniams; |
— |
yra skiriami vaikams ir jaunimui – ypatingai tikslinei grupei, kuriai reikia skirti dėmesio visuomenės sveikatos srityje – bei įvairiems jų sveikatą lemiantiems veiksniams. Tokioje veikloje daugiausia dėmesio turėtų būti skirta jaunų žmonių gyvenimo būdo formavimosi laikotarpiui, su tuo susijusiems rizikos veiksniams ir padidėjusios rizikos laikotarpiams, taip pat apsaugantiems veiksniams, kurie turi įtakos jaunų žmonių gyvenimo būdui ir elgsenai. |
2006 m. numatomi šie prioritetai:
2.3.1. Parama svarbiausioms Bendrijos strategijoms dėl priklausomybę sukeliančių medžiagų
1) |
Tęsiant darbą, susijusį su tabako vartojimu, projektų pasiūlymuose daugiausia dėmesio reikėtų skirti šiems dalykams:
|
2) |
Alkoholio vartojimo kontrolės veikla turi būti siejama su bendra strategine pozicija – mažinti alkoholio daromą žalą. Pagrindinis tikslas bus remti įvairių šalių patirtimi paremtą vieningą darbą, imantis koordinuotos ir nuoseklios veiklos tokiose srityse, kaip moksliniai tyrimai, informacija, vartotojų apsauga, transportas, prekybos ryšiai ir kiti vidaus rinkos klausimai. Be to, gali būti vykdoma:
|
3) |
Kovos su narkotikais srityje, remiantis ES kovos su narkotikais strategija (35) ir Veiksmų planu (36), taip pat Tarybos rekomendacija dėl kovos su narkomanija (37), pirmenybė turėtų būti skiriama pasiūlymams dėl:
|
2.3.2. Integruoto požiūrio į gyvenimo būdą ir seksualinę bei reprodukcinę sveikatą
1) |
Mitybos ir fizinio aktyvumo srityse daugiausia dėmesio bus skiriama geros praktikos nustatymui ir tinklų kūrimui, ypač (14):
|
2) |
Seksualinės ir reprodukcinės sveikatos srityje daugiausia darbo bus skiriama naujų strategijų, skatinančių saugų lytinį gyvenimą ir padedančių spręsti didėjančio jaunimo polinkio rizikuoti problemą, kūrimui; |
3) |
ŽIV (AIDS) problemai skirta veikla toliau tęsiama remiantis bendrosiomis strategijomis (38) (39), daugiausia dėmesio skiriant visuomenės sveikatos srities veiksmams, siekiant parengti strategijas ir nustatyti geriausią praktiką dėl:
|
4) |
Bus remiami šie psichikos sveikatos srities veiksmai:
|
2.3.3. Visuomenės sveikatos srities veiksmai, kuriais siekiama atkreipti dėmesį į bendresnius sveikatą lemiančius veiksnius
1) |
Socialinių sveikatą lemiančių veiksnių srityje darbas bus sutelktas ties politikos kūrimu, naujų metodų vystymu ir vertinimu:
|
2) |
Remiantis Aplinkos ir sveikatos veiksmų planu (40), darbas aplinkos veiksnių srityje bus daugiausia sutelktas ties tinklų ir geros praktikos kūrimu:
|
2.3.4. Ligų ir sužeidimų prevencija
1) |
Bus remiamas gairių ir geriausios praktikos rekomendacijų rengimas, paremtas jau iki šiol nuveiktu darbu, kovai su aktualiausiomis visuomenės sveikatai ligomis, tokiomis, kaip širdies ir kraujagyslių sistemos ligos, vėžys, diabetas ir kvėpavimo takų ligos; |
2) |
Bus remiama vaikų saugai skirto veiksmų plano sklaida visose valstybėse narėse, EEE šalyse ir šalyse kandidatėse, ir raginimas siekti atkreipti visuomenės dėmesį į vaikų saugos problemas surengiant Europos konferenciją. Ypač daug dėmesio bus skiriama kovai su fiziniu smurtu ir pranešimui apie pavojų, organizuojant praktinę sužeidimų prevencijos veiklą. |
2.3.5. Sugebėjimų didinimas
1) |
Šios srities prioritetas yra skatinti bendradarbiauti švietimo įstaigas rengiant bendrųjų Europos mokymo kursų ir modulių, skirtų pagrindinėms visuomenės sveikatos sritims, turinį. Be to, pirmenybė bus skiriama taikomųjų mokymo programų, skiriamų sveikatos priežiūros darbuotojams ir kitiems specialistams, teikiantiems paslaugas ŽIV (AIDS) sergantiems žmonėms ir ypač ŽIV (AIDS) pažeidžiamoms žmonių grupėms (įskaitant intraveninius narkotikus vartojančius asmenis ir migrantus), rengimui; |
2) |
Kitas prioritetas – trumpalaikė parama sugebėjimų didinimui tuose išrinktuose Europos visuomenės sveikatos tinkluose, kurie yra labai svarbūs visuomenės sveikatai ir sukuria labai svarbios pridėtinės vertės visos Europos mastu, padedančios įveikti tam tikrus geografinius arba vystymosi trūkumus. Ypač daug dėmesio bus skiriama ŽIV (AIDS) prevencijos srityje veikiančių nevyriausybinių organizacijų sugebėjimų didinimui, kad šios galėtų prisidėti skatinant žmones gydytis antiretrovirusiniais vaistais. |
(1) 2002 m. rugsėjo 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1786/2002/EB, patvirtinantis Bendrijos veiksmų visuomenės sveikatos srityje programą (2003–2008 m.) (OL L 271, 2002 10 9).
(2) Žr. http://europa.eu.int/comm/health/ph_projects/project_en.htm
(3) 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 851/2004, įsteigiantis Europos ligų prevencijos ir kontrolės centrą (OL L 142, 2004 4 30, p. 1).
(4) http://www.diabeteskonferenz.at/
(5) http://europa.eu.int/comm/health/ph_international/int_organisations/who_en.htm
(6) 2002 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 2367/2002/EB dėl 2003–2007 m. Bendrijos statistikos programos (OL L 358, 2002 12 31, p. 1).
(7) Orientacinė suma, kurią patvirtina Biudžeto institucija.
(8) Orientacinė suma: šis skaičius yra didžiausia įmanoma suma, o tikroji suma priklausys nuo faktinio šalių kandidačių įnašo.
(9) Kiekvieno šių procentinių dydžių paklaida gali siekti iki 20 %.
(10) 2005 m. sausio 14 d. Komisijos sprendimas Nr. C(2005) 29, patvirtinantis 2005 m. darbo planą, skirtą Bendrijos veiksmų visuomenės sveikatos srityje programos (2003–2008 m.) įgyvendinimui, įskaitant metinę subsidijų darbo programą ir bendruosius veiksmų atrankos bei finansavimo pagal Visuomenės sveikatos programą principus ir kriterijus.
(11) 2004 m. gruodžio 15 d. Komisijos sprendimas Nr. 2004/858/EB, įsteigiantis, taikant Tarybos reglamentą (EB) Nr. 58/2003, vykdomąją įstaigą „Visuomenės sveikatos programos vykdomoji įstaiga“, atsakingą už Bendrijos veiksmų visuomenės sveikatos srityje valdymą (OL L 369, 2004 12 16, p. 73).
(12) 2004 m. kovo 3 d. Komisijos sprendimas Nr. 2004/210/EB, įsteigiantis mokslinius komitetus vartotojų saugos, visuomenės sveikatos ir aplinkos srityje (OL L 66, 2004 3 4, p. 45).
(13) 2002 m. birželio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1513/2002/EB (OL L 232, 2002 8 29, p. 1).
(14) Taip pat žr. penktąjį kvietimą FP6 politikai skirtiems moksliniams tyrimams, SSP-5A, 2.1 ir 2.2 sritis.
Žr. http://fp6.cordis.lu/index.cfm?fuseaction=UserSite.FP6ActivityCallsPage&ID_ACTIVITY=500
(15) 2002 m. rugsėjo 30 d. Tarybos sprendimas Nr. 2002/834/EB, priimantis mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir demonstravimo veiklos konkrečią programą „Europos mokslinių tyrimų srities formavimas“ (2002–2006 m.) (OL L 294, 2002 10 29, p. 1).
(16) CORDIS tinklalapio nuorodos, skirtos FP6 1 prioritetui: http://www.cordis.lu/lifescihealth/ssp.htm
(17) Komisijos komunikatas Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui – „2004–2010 m. Europos veiksmų planas aplinkos ir sveikatos srityje“ [SEC(2004) 729] – KOM(2004) 416 I dalis, galutinis.
(18) 1990 m. gegužės 7 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 1210/90 dėl Europos aplinkos agentūros bei Europos aplinkos informacijos ir stebėjimo tinklo įkūrimo (OL L 120, 1990 5 11, p. 1).
(19) Tai informacija apie psichikos ligas, burnos ertmės ligas, astmą, lėtines obstrukcines kvėpavimo takų ligas, kaulų ir raumenų sistemos ligas (ypač osteoporozę, artritą ir reumatą), taip pat širdies ir kraujagyslių sistemos ligas.
(20) Apima šaltinių inventorizacijos ir rodiklių apibrėžimo pagal ECHI strategiją užduotis šiose srityse: hematologinių ligų (taip pat ir hemofilijos), imuninės sistemos sutrikimų, alergijų (išskyrus astmą), lytinių ir šlapimtakių ligų, nefrologinių sutrikimų, gastroenterologinių ir endokrinologinių ligų, ausų, nosies ir gerklės ligų, oftalmologinių ir dermatologinių ligų, taip pat su aplinkos veiksniais susijusių ligų.
(21) Taip pat ligos, iki šiol neįtrauktos į Visuomenės sveikatos programą: Parkinsono liga, išsėtinė sklerozė, epilepsija, amiotrofinė lateralinė sklerozė, dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sindromas, pažinimo atsilikimas, judesių, suvokimo, kalbos ir socialinių bei emocinių funkcijų sutrikimai, insultas, migrena ir chroniškas skausmas (pvz., nuolatinio nuovargio sindromas ir fibromialgija).
(22) 2005 m. spalio 14 d., KOM(2005) 484 – Žalioji knyga „Gyventojų psichikos sveikatos gerinimas: Europos Sąjungos gyventojų psichikos sveikatos strategijos rengimas“. Žr. http://europa.eu.int/comm/health/ph_determinants/life_style/mental/green_paper/mental_gp_en.pdf
(23) Elektroninė ligonių siuntimo pas kitą sveikatos specialistą sistema, įskaitant siuntimus pas kitų šalių gydytojus ().
(24) Šiuo metu vykdomi ligonių mobilumo ir kokybės gerinimo strategijų srities tyrimai.
Žr. http://www.iese.edu/en/events/Projects/Health/Home/Home.asp ir http://www.marquis.be/Main/wp1114091605/wp1119867442
Taip pat žr. FP6 politikai skirtus mokslinių tyrimų 5-ojo kvietimo SSP-5A 2.1 ir 2.2 sritis.
Žr. http://fp6.cordis.lu/index.cfm?fuseaction=UserSite.FP6ActivityCallsPage&ID_ACTIVITY=500
(25) Naujų medicinos technologijų platforma. Žr. http://europa.eu.int/comm/research/fp6/index_en.cfm?p=1_innomed
(26) Atsižvelgiant į veiklą, vykdomą pagal 1999 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentą (EB) Nr. 141/2000 dėl retųjų vaistų, taip pat Europos vaistų agentūros Retųjų medicinos produktų komiteto (COMP) veiklą.
(27) 1998 m. rugsėjo 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 2119/98/EB dėl užkrečiamųjų ligų epidemiologinės priežiūros ir kontrolės tinklo Bendrijoje sukūrimo (OL L 268, 1998 10 3, p. 1).
1999 m. gruodžio 22 d. Komisijos sprendimas Nr. 2000/57/EB dėl užkrečiamųjų ligų prevencijai ir kontrolei pagal Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 2119/98/EB nustatytos skubaus įspėjimo ir reagavimo sistemos (pranešta dokumentu Nr. C(1999) 4016) (OL L 21, 2000 1 26, p. 32).
1999 m. gruodžio 22 d. Komisijos sprendimas Nr. 2000/96/EB dėl užkrečiamųjų ligų, kurios turi būti palaipsniui įtrauktos į Bendrijos tinklą pagal Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 2119/98/EB (pranešta dokumentu Nr. C(1999) 4015) (OL L 28, 2000 2 3, p. 50).
2002 m. kovo 19 d. Komisijos sprendimas Nr. 2002/253/EB, nustatantis ligų apibrėžimus, naudotinus pateikiant duomenis apie užkrečiamąsias ligas į Bendrijos tinklą pagal Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 2119/98/EB (praneštas dokumentu C(2002) 1043) (OL L 86, 2002 4 3, p. 44).
(28) Žr. http://europa.eu.int/comm/health/ph_threats/Bioterrorisme/bioterrorism01_en.pdf
(29) Taip pat žr. FP6 politikai skirtų mokslinių tyrimų 5-ąjį kvietimą, SSP-5B INFLUENZA.
Žr. http://fp6.cordis.lu/index.cfm?fuseaction=UserSite.FP6ActivityCallsPage&ID_ACTIVITY=500
(30) Žr. http://www.who.int/gb/ebwha/pdf_files/WHA58/WHA58_3-en.pdf
(31) 2003 m. sausio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva Nr. 2002/98/EB, nustatanti žmogaus kraujo ir kraujo komponentų surinkimo, ištyrimo, perdirbimo, laikymo bei paskirstymo kokybės ir saugos standartus bei iš dalies keičianti Direktyvą Nr. 2001/83/EB (OL L 33, 2003 2 8, p. 30).
(32) 2004 m. kovo 22 d. Komisijos direktyva Nr. 2004/33/EB, įgyvendinanti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą Nr. 2002/98/EB dėl tam tikrų kraujo ir kraujo komponentų techninių reikalavimų (OL L 91, 2004 3 30, p. 25).
(33) 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva Nr. 2004/23/EB, nustatanti žmogaus audinių ir ląstelių donorystės, įsigijimo, ištyrimo, apdorojimo, konservavimo, laikymo bei paskirstymo kokybės ir saugos standartus (OL L 102, 2004 4 7, p. 48).
(34) 2004 m. birželio 2 d. Tarybos sprendimas Nr. 2004/513/EB dėl PSO tabako kontrolės pagrindų konvencijos sudarymo (OL L 213, 2004 6 15, p. 8).
(35) ES kovos su narkotikais strategija (2005–2012 m.). Žr. http://europa.eu.int/comm/health/ph_determinants/life_style/keydo_drug_en.htm
(36) ES kovos su narkotikais veiksmų planas (2005–2008 m.). Žr. http://europa.eu.int/comm/health/ph_determinants/life_style/keydo_drug_en.htm
(37) 2003 m. birželio 18 d. Tarybos rekomendacija dėl narkomanijos žalos sveikatai prevencijos ir mažinimo (OL L 165, 2003 7 3, p. 31).
(38) Bendra pozicija dėl AIDS prevencijos Europos Sąjungoje ir kaimyninėse šalyse
http://europa.eu.int/comm/health/ph_threats/com/aids/docs/ev_20040916_rd01_en.pdf
(39) Komisijos komunikatas dėl ŽIV (AIDS) prevencijos Europos Sąjungoje ir kaimyninėse šalyse (ketinama priimti).
(40) Komisijos komunikatas Tarybai, Europos Parlamentui ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui – Europos veiksmų planas aplinkos ir sveikatos srityse 2004–2010 KOM(2004) 416 galutinis, 2004 m. birželio 9 d.
2006 m. darbo plano priedas
reikalavimus atitinkančios kelionės ir gyvenimo išlaidos
Šios orientacinės nuostatos turėtų būti taikomos kompensuojant kelionės ir gyvenimo išlaidas:
— |
subsidijų gavėjo (pagrindinio ir susijusių gavėjų) samdomų darbuotojų, taip pat gavėjo į darbo grupes kviečiamų ekspertų; |
— |
kai tokios išlaidos yra aiškiai nurodytos paslaugų sutartyse. |
(1) Pragyvenimui skirtos nustatyto dydžio išmokos, kurias sudaro visos misijų metu patirtos išlaidos, įskaitant išlaidas viešbučiui, restoranui ir vietos transportui (taksi ir (arba) viešajam transportui). Tokia išmoka yra skiriama už kiekvieną misijos dieną, jei ši misija vykdoma bent 100 km atstumu nuo nuolatinės darbo vietos. Pragyvenimui skirtos išmokos gali būti skirtingo dydžio, priklausomai nuo šalies, kurioje misija vykdoma. Vienos dienos išmoką sudaro dienpinigiai ir didžiausia viešbučio nakvynės kaina, nurodyta Komisijos sprendime C(2004) 1313 (1) su pakeitimais.
(2) Pasiūlymai rengti misijas ne 25 Europos Sąjungos valstybėse narėse, stojančiose šalyse ir šalyse kandidatėse arba ELPA/EEE šalyse, o kitose šalyse, pateikiami iš anksto, kad juos galėtų patvirtinti Komisijos tarnybos. Tokios misijos patvirtinimas priklauso nuo jos tikslų, išlaidų ir pagrįstumo.
(3) Kelionės išlaidos kompensuojamos vadovaujantis šiomis taisyklėmis:
— |
turi būti keliaujama tiesiausiu ir pigiausiu maršrutu; |
— |
tarp susitikimo vietos ir nuolatinės darbo vietos turi būti bent 100 km atstumas; |
— |
kelionė traukiniu – pirmąja klase; |
— |
kelionė lėktuvu – ekonomine klase, nebent yra pigesnių kitos klasės bilietų (pvz., Apex); kelionės lėktuvu išlaidos kompensuojamos tik tuo atveju, jeigu perkamas bilietas daugiau negu 800 km kelionei pirmyn ir atgal; |
— |
kelionės automobiliu išlaidos kompensuojamos remiantis atitinkama pirmosios klasės traukinio bilieto kaina. |
(1) 2004 m. balandžio 7 d. Komisijos sprendimas C(2004) 1313 – Bendrosios įgyvendinimo nuostatos, patvirtinančios Europos Komisijos pareigūnų ir kitų tarnautojų misijų vadovą.
14.2.2006 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 42/46 |
KOMISIJOS SPRENDIMAS
2006 m. vasario 13 d.
dėl tam tikrų laikinų apsaugos priemonių įtarus labai patogeniško laukinių paukščių gripo Italijoje atvejus
(pranešta dokumentu Nr. C(2006) 491)
(Tik tekstas italų kalba yra autentiškas)
(2006/90/EB)
EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,
atsižvelgdama į 1989 m. gruodžio 11 d. Tarybos direktyvą 89/662/EEB dėl veterinarinių patikrinimų, taikomų Bendrijos vidaus prekyboje, siekiant sukurti vidaus rinką (1), ypač į jos 9 straipsnio 3 dalį,
atsižvelgdama į 1990 m. birželio 26 d. Tarybos direktyvą 90/425/EEB dėl Bendrijos vidaus prekyboje tam tikrais gyvūnais ir produktais taikomų veterinarinių ir zootechninių patikrinimų, siekiant užbaigti vidaus rinkos kūrimą (2), ypač į jos 10 straipsnio 3 dalį,
atsižvelgdama į 2003 m. gegužės 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 998/2003 dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, taikomų ne komerciniam naminių gyvūnėlių judėjimui, ir iš dalies keičiantį Tarybos direktyvą 92/65/EEB (3), ypač į 18 straipsnį,
kadangi:
(1) |
Paukščių gripas yra užkrečiama virusinė naminių ir kitų paukščių liga, sukelianti mirtį ir sutrikimus, kurie greitai gali pasiekti epizootinį mastą ir taip sukelti rimtą grėsmę gyvūnų ir visuomenės sveikatai bei smarkiai sumažinti paukštininkystės pelningumą. Kyla pavojus, kad vykstant tarptautinei prekybai gyvais paukščiais ir jų produktais, laukiniai paukščiai gali perduoti ligos sukėlėją naminiams paukščiams, pirmiausia maistui skirtiems paukščiams, ir gali pasklisti kitose valstybėse narėse ir trečiosiose šalyse. |
(2) |
Italija pranešė Komisijai, kad buvo izoliuotas paukščių gripo virusas H5, aptiktas vieno laukinių paukščių klinikinio atvejo metu. Kol dar nenustatytas neuraminidazės (N) tipas ir patogeniškumo indeksas, iš klinikinio vaizdo ir epidemiologinių aplinkybių galima įtarti, kad tai yra labai patogeniškas paukščių gripas, sukeltas A tipo gripo viruso H5N1 potipio. |
(3) |
Italija nedelsdama įgyvendino tam tikras priemones, numatytas 1992 m. gegužės 19 d. Tarybos direktyvoje 92/40/EEB, nustatančioje Bendrijos paukščių gripo kontrolės priemones (4). |
(4) |
Atsižvelgiant į ligos pavojų reikėtų priimti laikinas apsaugos priemones siekiant užkirsti kelią konkrečiai rizikai įvairiose teritorijose. |
(5) |
Siekiant nuoseklumo, šiame sprendime reikėtų taikyti tam tikrus apibrėžimus, numatytus 2005 m. gruodžio 20 d. Tarybos direktyvoje 2005/94/EB dėl paukščių gripo kontrolės Bendrijoje priemonių ir panaikinančioje Direktyvą 92/40/EEB (5), 1990 m. spalio 15 d. Tarybos direktyvoje 90/539/EEB dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, reglamentuojančių Bendrijos vidaus prekybą naminiais paukščiais ir perinti skirtais kiaušiniais ir jų importą iš trečiųjų šalių (6), 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 853/2004 nustatančiame konkrečius gyvūninės kilmės maisto produktų higienos reikalavimus (7), 2003 m. gegužės 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 998/2003 dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, taikomų ne komerciniam naminių gyvūnėlių judėjimui, ir iš dalies keičiančiame Tarybos direktyvą 92/65/EEB (8). |
(6) |
Aplink vietą, kurioje buvo aptikta sergančių laukinių paukščių, turėtų būti nustatytos apsaugos ir priežiūros zonos. Šios zonos turėtų užimti tiek teritorijos, kiek yra būtina, kad būtų sutrukdyta perduoti virusą komerciniams ir nekomerciniams naminių paukščių pulkams. |
(7) |
Reikia kontroliuoti ir apriboti visų pirma gyvų paukščių ir perinti skirtų kiaušinių judėjimą, ir, esant tam tikroms sąlygoms, leisti, taikant kontrolę, išsiųsti iš zonų tokius paukščius ir paukštienos produktus. |
(8) |
Apsaugos ir priežiūros zonose turėtų būti įgyvendintos 2005 m. spalio 19 d. Komisijos sprendime 2005/734/EB, nustatančiame biologinio saugumo priemones naminių ir kitų nelaisvėje laikomų paukščių užsikrėtimo labai patogenišku paukščių gripu, kurį sukelia A gripo viruso H5N1 subtipas, nuo laukinių paukščių pavojui sumažinti ir nustatančiame ankstyvo ligos aptikimo sistemą ypač pažeidžiamose teritorijose (9) numatytos priemonės, neatsižvelgiant į nustatytą rizikos laipsnį toje vietoje, kurioje įtariamas arba patvirtintas labai patogeniškas laukinių paukščių gripas. |
(9) |
Pagal 2002 m. spalio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1774/2002, nustatantį sveikatos taisykles gyvūninės kilmės šalutiniams produktams, neskirtiems vartoti žmonėms (10), leidžiama pateikti į rinką Bendrijos kilmės kai kuriuos gyvūninės kilmės šalutinius produktus, pvz., techninės paskirties želatiną, farmacinės paskirties medžiagas ir kitus produktus, taikant su gyvūnų sveikata susijusius apribojimus, nes jie yra laikomi saugiais dėl ypatingų gamybos, perdirbimo ir naudojimo sąlygų, kurios veiksmingai nukenksmina galimus patogenus arba apsaugo nuo kontakto su ligai neatspariais gyvūnais. Todėl tikslinga leisti iš apsaugos zonų išvežti neperdirbtą panaudotą kraiką ar mėšlą perdirbimui pagal minėtą reglamentą ir gyvūninės kilmės šalutinius produktus, laikantis jame nustatytų sąlygų. |
(10) |
1992 m. liepos 13 d. Tarybos direktyvoje 92/65/EEB, nustatančioje gyvūnų sveikatos reikalavimus, reglamentuojančius prekybą Bendrijoje gyvūnais, sperma, kiaušialąstėmis bei embrionais, kuriems netaikomi gyvūnų sveikatos reikalavimai, nustatyti specialiose Bendrijos taisyklėse, nurodytose Direktyvos 90/425/EEB A priedo I dalyje, bei jų importą į Bendriją (11), numatytos patvirtintos įstaigos, institutai bei centrai ir numatytas sertifikato pavyzdys, pridedamas vežant gyvūnus ar jų gametas iš vienos patvirtintos įstaigos patalpų į kitas skirtingose valstybėse narėse. Gabenant paukščius iš vienos pagal minėtą direktyvą patvirtintos įstaigos, instituto ir centro į kitą, turėtų būti numatyta nuo paukščių vežimo apribojimų leidžianti nukrypti nuostata. |
(11) |
Laikantis tam tikrų sąlygų turėtų būti leidžiama iš apsaugos zonų vežti perinti skirtus kiaušinius. Perinti skirtus kiaušinius į kitas šalis galima leisti išsiųsti, visų pirma, jei yra laikomasi Direktyvoje 2005/94/EB nurodytų sąlygų. Tokiais atvejais Direktyva 90/539/EEB numatytuose veterinarijos sertifikatuose turėtų būti nuoroda į šį sprendimą. |
(12) |
Išsiųsti iš apsaugos zonų mėsą, maltą mėsą, mėsos pusgaminius ir mėsos produktus turėtų būti leidžiama laikantis tam tikrų sąlygų, visų pirma laikantis tam tikrų reikalavimų, numatytų Reglamente (EB) Nr. 853/2004 ir 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 854/2004, nustatančiame specialiąsias gyvūninės kilmės produktų, skirtų vartoti žmonėms, oficialios kontrolės taisykles (12). |
(13) |
2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos direktyvoje 2002/99/EB, nustatančioje gyvūnų sveikatos taisykles, reglamentuojančias žmonėms skirtų gyvūninės kilmės produktų gamybą, perdirbimą, paskirstymą ir importą (13), nustatytas iš kontroliuojamų teritorijų įvežamos mėsos apdorojimo metodų, kuriuos pritaikius ji tampa nekenksminga, sąrašas ir numatyta galimybė sukurti specialią sveikumo žymą bei sveikumo žymą, taikytiną mėsai, kurios neleidžiama pateikti į rinką dėl gyvūnų sveikatos priežasčių. Yra tikslinga leisti iš apsaugos zonų išsiųsti mėsą, paženklintą toje direktyvoje numatyta sveikumo žyma, bei toje direktyvoje nurodytu būdu apdorotus mėsos produktus. |
(14) |
Komisija, bendradarbiaudama su suinteresuotąja valstybe nare, iki Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto posėdžio turėtų imtis laikinų apsaugos nuo labai patogeniško laukinių paukščių gripo priemonių. |
(15) |
Šiame sprendime numatytos priemonės turėtų būti persvarstytos kitame Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto posėdyje, |
PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:
1 straipsnis
Objektas, taikymo sritis ir sąvokų apibrėžimai
1. Šiuo sprendimu nustatomos tam tikros laikinos apsaugos nuo labai patogeniško paukščių gripo priemonės Italijoje įtarus, kad tą gripą sukėlė A tipo H5 potipio neuraminidazės tipo N1 virusas, kad laukiniai paukščiai neužkrėstų naminių ar kitų nelaisvėje laikomų paukščių ir kad nebūtų užkrėsti paukštienos produktai.
2. Jeigu nenumatyta kitaip, taikomi Direktyvoje 2005/94/EB pateikiami sąvokų apibrėžimai. Be to, taikomi šie sąvokų apibrėžimai:
a) |
„perinti skirti kiaušiniai“ – tai kiaušiniai, kaip apibrėžta Direktyvos 90/539/EEB 2 straipsnio 2 dalyje |
b) |
„laukiniai medžiojamieji paukščiai“ – tai medžiojamieji gyvūnai, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 853/2004 I priedo 1.5 punkto antrojoje įtraukoje ir 1.7 punkte; |
c) |
„kiti nelaisvėje laikomi paukščiai“ – tai paukščiai, kaip apibrėžta Direktyvos 2005/94/EB 2 straipsnio 6 punkte, įskaitant:
|
2 straipsnis
Apsaugos ir priežiūros zonų nustatymas
1. Aplink vietovę, kurioje patvirtintas labai patogeniškas laukinių paukščių gripas, sukeltas A tipo gripo viruso H5 potipio, ir kurioje įtariamas ar patvirtintas neuraminidazės tipas N1, Italija nustato:
a) |
ne mažesnę kaip trijų kilometrų spindulio apsaugos zoną, ir |
b) |
ne mažesnę kaip 10 kilometrų spindulio priežiūros zoną, įskaitant apsaugos zoną. |
2. Nustatant 1 dalyje nurodytas apsaugos ir priežiūros zonas privalu atsižvelgti į geografinius, administracinius, ekologinius ir epizootinius veiksnius, susijusius su paukščiu gripu, bei į kontrolės struktūras.
3. Jei apsaugos arba priežiūros zonos užima kitų valstybių narių teritorijas, siekdama nustatyti tokias zonas Italija bendradarbiauja su tų valstybių narių valdžios institucijomis.
4. Italija Komisijai ir kitoms valstybėms narėms teikia išsamią informaciją apie pagal šį straipsnį nustatytas apsaugos ir priežiūros zonas.
3 straipsnis
Apsaugos zonoje taikomos priemonės
1. Italija užtikrina, kad apsaugos zonoje būtų taikomos bent jau šios priemonės:
a) |
visų zonoje esančių ūkių identifikavimas; |
b) |
periodiški ir dokumentais įforminami apsilankymai visuose komerciniuose ūkiuose, naminių paukščių ištyrimas klinikiniu būdu, jeigu reikalinga, mėginių paėmimas ištyrimui laboratorijoje; |
c) |
tinkamų biologinio saugumo ūkyje priemonių, įskaitant įvažiavimo ir išvažiavimo iš ūkio dezinfekavimą, naminių paukščių patalpinimą arba jų izoliavimą vietose, kuriose jie neturėtų tiesioginio bei netiesioginio kontakto su kitais naminiais paukščiais arba nelaisvėje laikomais paukščiais, įgyvendinimas; |
d) |
Sprendime 2005/734/EB nustatytų biologinio saugumo priemonių įgyvendinimas; |
e) |
pagal 9 straipsnį vykdoma produktų iš paukštienos judėjimo kontrolė; |
f) |
aktyvi laukinių paukščių populiacijos, visų pirmą vandens paukščių, stebėsena, prireikus bendradarbiaujant su medžiotojais ir paukščių stebėtojais, kurie buvo specialiai supažindinti su priemonėmis, kaip apsisaugoti nuo viruso ir kaip neleisti virusui plisti tarp ligai neatsparių gyvūnų; |
g) |
kampanijos savininkų, medžiotojų ir paukščių stebėtojų informuotumui apie ligą didinti. |
2. Italija užtikrina, kad apsaugos zonoje būtų uždrausta:
a) |
išvežti naminius ir kitus nelaisvėje laikomus paukščius iš ūkio, kuriame jie laikomi; |
b) |
telkti naminius ir kitus nelaisvėje laikomus paukščius mugėse, turguose, parodose ir kituose sambūriuose; |
c) |
vežti naminius ir kitus nelaisvėje laikomus paukščius zonos ribose, išskyrus vežimą tranzitu pagrindiniais keliais ir geležinkeliais bei vežimą į skerdyklas nedelsiant skersti; |
d) |
išsiųsti iš zonos perinti skirtus kiaušinius; |
e) |
išsiųsti iš zonos šviežią naminių paukščių bei kitų nelaisvėje laikomų paukščių ir laukinių medžiojamųjų paukščių mėsą, maltą mėsą, mėsos pusgaminius ir mėsos produktus; |
f) |
išvežti arba iškratyti neperdirbtą naudotą kraiką ar naminių paukščių mėšlą iš zonoje esančių ūkių, išskyrus vežamą apdoroti pagal Reglamentą (EB) Nr. 1774/2002; |
g) |
medžioti laukinius paukščius. |
4 straipsnis
Priežiūros zonoje taikomos priemonės
1. Italija užtikrina, kad priežiūros zonoje būtų taikomos bent jau šios priemonės:
a) |
visų zonoje esančių ūkių identifikavimas; |
b) |
tinkamų biologinio saugumo ūkyje priemonių, įskaitant tinkamas įvažiavimo ir išvažiavimo iš ūkio dezinfekavimo priemones, įgyvendinimas; |
c) |
Sprendime 2005/734/EB nustatytų biologinio saugumo priemonių įgyvendinimas; |
d) |
naminių paukščių bei kitų nelaisvėje laikomų paukščių ir perinti skirtų kiaušinių judėjimo zonoje kontrolė. |
2. Italija užtikrina, kad apsaugos zonoje būtų uždrausta:
a) |
per 15 pirmųjų dienų nuo zonos nustatymo vežti iš zonos naminius paukščius ir kitus nelaisvėje laikomus paukščius; |
b) |
telkti naminius ir kitus paukščius mugėse, turguose, parodose ir kituose sambūriuose; |
c) |
medžioti laukinius paukščius. |
5 straipsnis
Priemonių taikymo trukmė
3 ir 4 straipsniuose numatytos priemonės panaikinamos, jei būtų patvirtinta, kad neuraminidazės tipas yra ne N1.
Patvirtinus, kad laukiniai paukščiai serga paukščių gripu, sukeltu A tipo gripo viruso H5N1 potipio, 3 ir 4 straipsniuose numatytos priemonės taikomos tol, kol būtina, atsižvelgiant į geografinius, administracinius, ekologinius ir epizootinius veiksnius, susijusius su paukščių gripu, ir bent jau 21 dieną apsaugos zonoje ir 30 dienų priežiūros zonoje nuo tos dienos, kai buvo izoliuotas paukščių gripo virusas H5, aptiktas laukinių paukščių klinikinio atvejo metu.
6 straipsnis
Gyviems paukščiams ir vienadieniams viščiukams taikomos leidžiančios nukrypti nuostatos
1. Nukrypstant nuo 3 straipsnio 2 dalies a punkto, Italija gali leisti vežti jaunas dedekles ir mėsinius kalakutus į oficialiai prižiūrimus ūkius, esančius apsaugos arba priežiūros zonoje.
2. Nukrypstant nuo 3 straipsnio 2 dalies a punkto arba 4 straipsnio 2 dalies a punkto, Italija gali leisti vežti:
a) |
naminius paukščius, įskaitant neproduktyvias vištas dedekles, nedelsiant skersti į apsaugos arba priežiūros zonoje esančią skerdyklą, o jeigu tokios galimybės nėra – į kompetentingos institucijos paskirtą skerdyklą, esančią už šių zonų ribų; |
b) |
vienadienius viščiukus iš apsaugos zonos į Italijos teritorijoje esančius oficialiai prižiūrimus ūkius, kuriuose nėra kitų naminių paukščių arba nelaisvėje laikomų paukščių, išskyrus kambarinius paukščius, nurodytus 1 straipsnio 2 dalies c punkto i papunktyje, atskirtus nuo naminių paukščių; |
c) |
vienadienius viščiukus iš priežiūros zonos į Italijos teritorijoje esančius oficialiai prižiūrimus ūkius; |
d) |
jaunas dedekles ir mėsinius kalakutus iš priežiūros zonos į Italijos teritorijoje esančius oficialiai prižiūrimus ūkius; |
e) |
1 straipsnio 2 dalies c punkto i papunktyje nurodytus kambarinius paukščius į Italijos teritorijoje esančias patalpas, kuriose nelaikomi naminiai paukščiai, jei siuntoje yra penki arba mažiau nei penki narvelyje laikomi paukščiai, nepaisant Direktyvos 92/65/EEB 1 straipsnio 3 papunktyje nurodytų nacionalinių taisyklių; |
f) |
1 straipsnio 2 dalies c punkto ii papunktyje nurodytus paukščius iš įstaigų, institutų ir centrų į įstaigas, institutus ir centrus, patvirtintus pagal Direktyvos 92/65/EEB 13 straipsnį. |
7 straipsnis
Perinti skirtiems kiaušiniams taikomos leidžiančios nukrypti nuostatos
1. Nukrypstant nuo 3 straipsnio 2 dalies d punkto, Italija gali leisti:
a) |
vežti perinti skirtus kiaušinius iš apsaugos zonos į Italijos teritorijoje esančią paskirtą peryklą; |
b) |
vežti perinti skirtus kiaušinius iš apsaugos zonos į peryklas, esančias už Italijos teritorijos ribų, jeigu:
|
2. Prie šio straipsnio 1 dalies b punkte nurodytų perinti skirtų kiaušinių siuntų, siunčiamų į kitas valstybes nares, pridedamuose veterinarijos sertifikatuose pagal Tarybos direktyvos 90/539/EEB IV priede nustatytą 1 pavyzdį įrašomi šie žodžiai:
„Šios siuntos gyvūnų sveikatos sąlygos atitinka Komisijos sprendimo 2006/90/EB nuostatas“.
8 straipsnis
Mėsai, maltai mėsai, mėsos pusgaminiams ir mėsos produktams taikomos leidžiančios nukrypti nuostatos
1. Nukrypstant nuo 3 straipsnio 2 dalies e punkto, Italija gali leisti išvežti iš apsaugos zonos:
a) |
šviežią tos zonos ar jai nepriklausančios teritorijos kilmės naminių paukščių mėsą, įskaitant bėgiojančiųjų paukščių mėsą, gaminamą pagal Reglamento (EB) Nr. 853/2004 II priedo ir II priedo II ir III skirsnio reikalavimus bei kontroliuojamą pagal Reglamento (EB) Nr. 854/2004 I priedo I, II ir III skirsnių bei IV skirsnio V ir VII skyrių reikalavimus; |
b) |
maltą mėsą, mėsos pusgaminius ir mėsos produktus, kurių sudėtyje yra mėsos, nurodytos a punkte ir gaminamos pagal Reglamento (EB) Nr. 853/2004 III priedo V ir VI skirsnių reikalavimus; |
c) |
šviežią tos zonos kilmės laukinių medžiojamųjų paukščių mėsą, jeigu tokia mėsa pažymėta Direktyvos 2002/99/EB II priede numatyta sveikumo žyma ir yra skirta vežti į paukščių gripo viruso apdorojimo įstaigą, kaip reikalaujama minėtos direktyvos III priede; |
d) |
mėsos produktus, pagamintus iš laukinių medžiojamųjų paukščių mėsos, kurie buvo apdoroti nuo paukščių gripo pagal Direktyvos 2002/99/EB III priedą; |
e) |
šviežią laukinių medžiojamųjų paukščių mėsą ne iš apsaugos zonos, gaminamą apsaugos zonoje esančiose įmonėse pagal Reglamento (EB) Nr. 853/2004 III priedo IV skirsnio reikalavimus ir kontroliuojamą pagal Reglamento (EB) Nr. 854/2004 I priedo IV skirsnio VIII skyriaus reikalavimus; |
f) |
maltą mėsą, mėsos pusgaminius ir mėsos produktus, kurių sudėtyje yra mėsos, nurodytos e punkte ir gaminamos apsaugos zonoje esančiose įmonėse pagal Reglamento (EB) Nr. 853/2004 III priedo V ir VI skirsnių reikalavimus. |
2. Italija užtikrina, kad prie 1 dalies e ir f punktuose nurodytų produktų būtų pridėtas komercinis dokumentas, kuriame nurodyta:
„Šios siuntos gyvūnų sveikatos sąlygos atitinka Komisijos sprendimo 2006/90/EB nuostatas“.
9 straipsnis
Gyvūninės kilmės šalutiniams produktams taikomi reikalavimai
1. Pagal 3 straipsnio 1 dalies e punktą Italija gali leisti išsiųsti:
a) |
gyvūninės kilmės šalutinius produktus, atitinkančius Reglamento (EB) Nr. 1774/2002 VII priedo II skyriaus A dalyje, III skyriaus B dalyje, IV skyriaus A dalyje, VI skyriaus A ir B dalyse, VII skyriaus A dalyje, VIII skyriaus A dalyje, IX skyriaus A dalyje ir X skyriaus A dalyje ir VIII priedo II skyriaus B dalyje bei III skyriaus II poskyrio A dalyje nustatytus reikalavimus; |
b) |
neapdorotas plunksnas ir jų dalis pagal Reglamento (EB) Nr. 1774/2002 VIII priedo VIII skyriaus A dalies 1 punkto a papunktį, pagamintas iš naminių paukščių, įvežtų iš už apsaugos zonos ribų; |
c) |
apdorotas naminių paukščių plunksnas ir jų dalis, kurios buvo apdorotos garo srove arba kitu ligos sukėlėjų nukenksminimą užtikrinančiu metodu; |
d) |
produktus, pagamintus iš naminių paukščių arba kitų nelaisvėje laikomų paukščių, kuriems pagal Bendrijos teisės aktus netaikomi jokie gyvūnų sveikatos reikalavimai arba kuriems netaikomi jokie draudimai ar apribojimai dėl su gyvūnų sveikata susijusių priežasčių, įskaitant Reglamento (EB) Nr. 1774/2002 VIII priedo VII skyriaus A dalies 1 punkto a papunktyje nurodytus produktus. |
2. Italija užtikrina, kad prie 1 dalies b ir c punkte nurodytų produktų, laikantis Reglamento (EB) Nr. 1774/2002 II priedo X skyriaus nuostatų, būtų pridėtas komercinis dokumentas, kurio 6.1 punkte būtų nurodyta, jog tie produktai buvo apdoroti garo srove arba kitu ligos sukėlėjų nukenksminimą užtikrinančiu metodu.
Tačiau tokio komercinio dokumento nereikalaujama apdorotoms dekoratyvinėms plunksnoms, apdorotoms plunksnoms, kurias keliautojai vežasi asmeniniam naudojimui, arba apdorotų plunksnų siuntoms, siunčiamoms privatiems asmenims ne pramoniniais tikslais.
10 straipsnis
Judėjimui keliami reikalavimai
1. Kai pagal 6–9 straipsnius leidžiama vežti gyvūnus arba jų produktus, kuriems taikomas šis sprendimas, imamasi visų tinkamų biologinio saugumo priemonių paukščių gripo plitimui išvengti.
2. Kai pagal 7, 8 ir 9 straipsnius leidžiama išsiųsti, perkelti arba vežti produktus, nurodytus 1 dalyje, jie privalo būti pagaminti, sutvarkyti, apdoroti, laikomi ir vežami atskirai nuo kitų produktų, atitinkančių visus gyvūnų sveikatos reikalavimus, keliamus prekybai, pateikimui į rinką arba eksportui į trečiąsias šalis.
11 straipsnis
Vykdymas
Italija nedelsdama imasi šiam sprendimui įvykdyti reikalingų priemonių ir jas paskelbia. Apie jas ji nedelsdama praneša Komisijai.
12 straipsnis
Adresatas
Šis sprendimas skirtas Italijos Respublikai.
Priimta Briuselyje, 2006 m. vasario 13 d.
Komisijos vardu
Markos KYPRIANOU
Komisijos narys
(1) OL L 395, 1989 12 30, p. 13. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/41/EB (OL L 157, 2004 4 30, p. 33).
(2) OL L 224, 1990 8 18, p. 29. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/33/EB (OL L 315, 2002 11 19, p. 14).
(3) OL L 146, 2003 6 13, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 18/2006 (OL L 4, 2006 1 7, p. 3).
(4) OL L 167, 1992 6 22, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 806/2003.
(5) OL L 10, 2006 1 14, p. 16.
(6) OL L 303, 1990 10 31, p. 6. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2003 m. Stojimo aktu.
(7) OL L 139, 2004 4 30, p. 206. Ištaisyta versija OL L 226, 2004 6 25, p. 83. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 2076/2005 (OL L 338, 2005 12 22, p. 83).
(8) OL L 146, 2003 6 13, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 18/2006 (OL L 4, 2006 1 7, p. 3).
(9) OL L 274, 2005 10 20, p. 105. Sprendimas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Sprendimu 2005/855/EB (OL L 316, 2005 12 2, p. 21).
(10) OL L 273, 2002 10 10, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 416/2005 (OL L 66, 2005 3 12, p. 10).
(11) OL L 268, 1992 9 14, p. 54. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/68/EB (OL L 139, 2004 4 30, p. 321).
(12) OL L 139, 2004 4 30, p. 55. Ištaisyta versija OL L 226, 2004 6 25, p. 22. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 2076/2005 (OL L 338, 2005 12 22, p. 83).
(13) OL L 18, 2003 1 23, p. 11.
14.2.2006 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 42/52 |
KOMISIJOS SPRENDIMAS
2006 m. vasario 13 d.
dėl tam tikrų laikinų apsaugos priemonių įtarus labai patogeniško laukinių paukščių gripo Slovėnijoje atvejus
(pranešta dokumentu Nr. C(2006) 492)
(Tik tekstas slovėnų kalba yra autentiškas)
(2006/91/EB)
EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,
atsižvelgdama į 1989 m. gruodžio 11 d. Tarybos direktyvą 89/662/EEB dėl veterinarinių patikrinimų, taikomų Bendrijos vidaus prekyboje, siekiant sukurti vidaus rinką (1), ypač į jos 9 straipsnio 3 dalį,
atsižvelgdama į 1990 m. birželio 26 d. Tarybos direktyvą 90/425/EEB dėl Bendrijos vidaus prekyboje tam tikrais gyvūnais ir produktais taikomų veterinarinių ir zootechninių patikrinimų, siekiant užbaigti vidaus rinkos kūrimą (2), ypač į jos 10 straipsnio 3 dalį,
atsižvelgdama į 2003 m. gegužės 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 998/2003 dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, taikomų ne komerciniam naminių gyvūnėlių judėjimui, ir iš dalies keičiantį Tarybos direktyvą 92/65/EEB (3), ypač į 18 straipsnį,
kadangi:
(1) |
Paukščių gripas yra užkrečiama virusinė naminių ir kitų paukščių liga, sukelianti mirtį ir sutrikimus, kurie greitai gali pasiekti epizootinį mastą ir taip sukelti rimtą grėsmę gyvūnų ir visuomenės sveikatai bei smarkiai sumažinti paukštininkystės pelningumą. Kyla pavojus, kad vykstant tarptautinei prekybai gyvais paukščiais ir jų produktais, laukiniai paukščiai gali perduoti ligos sukėlėją naminiams paukščiams, pirmiausia maistui skirtiems paukščiams, ir gali pasklisti kitose valstybėse narėse ir trečiosiose šalyse. |
(2) |
Slovėnija pranešė Komisijai, kad buvo izoliuotas paukščių gripo virusas H5, aptiktas vieno laukinių paukščių klinikinio atvejo metu. Kol dar nenustatytas neuraminidazės (N) tipas ir patogeniškumo indeksas, iš klinikinio vaizdo ir epidemiologinių aplinkybių galima įtarti, kad tai yra labai patogeniškas paukščių gripas, sukeltas A tipo gripo viruso H5N1 potipio. |
(3) |
Slovėnija nedelsdama įgyvendino tam tikras priemones, numatytas 1992 m. gegužės 19 d. Tarybos direktyvoje 92/40/EEB, nustatančioje Bendrijos paukščių gripo kontrolės priemones (4). |
(4) |
Atsižvelgiant į ligos pavojų reikėtų priimti laikinas apsaugos priemones siekiant užkirsti kelią konkrečiai rizikai įvairiose teritorijose. |
(5) |
Siekiant nuoseklumo, šiame sprendime reikėtų taikyti tam tikrus apibrėžimus, numatytus 2005 m. gruodžio 20 d. Tarybos direktyvoje 2005/94/EB dėl paukščių gripo kontrolės Bendrijoje priemonių ir panaikinančioje Direktyvą 92/40/EEB (5), 1990 m. spalio 15 d. Tarybos direktyvoje 90/539/EEB dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, reglamentuojančių Bendrijos vidaus prekybą naminiais paukščiais ir perinti skirtais kiaušiniais ir jų importą iš trečiųjų šalių (6), 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 853/2004 nustatančiame konkrečius gyvūninės kilmės maisto produktų higienos reikalavimus (7), 2003 m. gegužės 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 998/2003 dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, taikomų ne komerciniam naminių gyvūnėlių judėjimui, ir iš dalies keičiančiame Tarybos direktyvą 92/65/EEB (8). |
(6) |
Aplink vietą, kurioje buvo aptikta sergančių laukinių paukščių, turėtų būti nustatytos apsaugos ir priežiūros zonos. Šios zonos turėtų užimti tiek teritorijos, kiek yra būtina, kad būtų sutrukdyta perduoti virusą komerciniams ir nekomerciniams naminių paukščių pulkams. |
(7) |
Reikia kontroliuoti ir apriboti visų pirma gyvų paukščių ir perinti skirtų kiaušinių judėjimą, ir, esant tam tikroms sąlygoms, leisti, taikant kontrolę, išsiųsti iš zonų tokius paukščius ir paukštienos produktus. |
(8) |
Apsaugos ir priežiūros zonose turėtų būti įgyvendintos 2005 m. spalio 19 d. Komisijos sprendime 2005/734/EB, nustatančiame biologinio saugumo priemones naminių ir kitų nelaisvėje laikomų paukščių užsikrėtimo labai patogenišku paukščių gripu, kurį sukelia A gripo viruso H5N1 subtipas, nuo laukinių paukščių pavojui sumažinti ir nustatančiame ankstyvo ligos aptikimo sistemą ypač pažeidžiamose teritorijose (9) numatytos priemonės, neatsižvelgiant į nustatytą rizikos laipsnį toje vietoje, kurioje įtariamas arba patvirtintas labai patogeniškas laukinių paukščių gripas. |
(9) |
Pagal 2002 m. spalio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1774/2002, nustatantį sveikatos taisykles gyvūninės kilmės šalutiniams produktams, neskirtiems vartoti žmonėms (10), leidžiama pateikti į rinką Bendrijos kilmės kai kuriuos gyvūninės kilmės šalutinius produktus, pvz., techninės paskirties želatiną, farmacinės paskirties medžiagas ir kitus produktus, taikant su gyvūnų sveikata susijusius apribojimus, nes jie yra laikomi saugiais dėl ypatingų gamybos, perdirbimo ir naudojimo sąlygų, kurios veiksmingai nukenksmina galimus patogenus arba apsaugo nuo kontakto su ligai neatspariais gyvūnais. Todėl tikslinga leisti iš apsaugos zonų išvežti neperdirbtą panaudotą kraiką ar mėšlą perdirbimui pagal minėtą reglamentą ir gyvūninės kilmės šalutinius produktus, laikantis jame nustatytų sąlygų. |
(10) |
1992 m. liepos 13 d. Tarybos direktyvoje 92/65/EEB, nustatančioje gyvūnų sveikatos reikalavimus, reglamentuojančius prekybą Bendrijoje gyvūnais, sperma, kiaušialąstėmis bei embrionais, kuriems netaikomi gyvūnų sveikatos reikalavimai, nustatyti specialiose Bendrijos taisyklėse, nurodytose Direktyvos 90/425/EEB A priedo I dalyje, bei jų importą į Bendriją (11), numatytos patvirtintos įstaigos, institutai bei centrai ir numatytas sertifikato pavyzdys, pridedamas vežant gyvūnus ar jų gametas iš vienos patvirtintos įstaigos patalpų į kitas skirtingose valstybėse narėse. Gabenant paukščius iš vienos pagal minėtą direktyvą patvirtintos įstaigos, instituto ir centro į kitą, turėtų būti numatyta nuo paukščių vežimo apribojimų leidžianti nukrypti nuostata. |
(11) |
Laikantis tam tikrų sąlygų turėtų būti leidžiama iš apsaugos zonų vežti perinti skirtus kiaušinius. Perinti skirtus kiaušinius į kitas šalis galima leisti išsiųsti, visų pirma, jei yra laikomasi Direktyvoje 2005/94/EB nurodytų sąlygų. Tokiais atvejais Direktyva 90/539/EEB numatytuose veterinarijos sertifikatuose turėtų būti nuoroda į šį sprendimą. |
(12) |
Išsiųsti iš apsaugos zonų mėsą, maltą mėsą, mėsos pusgaminius ir mėsos produktus turėtų būti leidžiama laikantis tam tikrų sąlygų, visų pirma laikantis tam tikrų reikalavimų, numatytų Reglamente (EB) Nr. 853/2004 ir 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 854/2004, nustatančiame specialiąsias gyvūninės kilmės produktų, skirtų vartoti žmonėms, oficialios kontrolės taisykles (12). |
(13) |
2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos direktyvoje 2002/99/EB, nustatančioje gyvūnų sveikatos taisykles, reglamentuojančias žmonėms skirtų gyvūninės kilmės produktų gamybą, perdirbimą, paskirstymą ir importą (13), nustatytas iš kontroliuojamų teritorijų įvežamos mėsos apdorojimo metodų, kuriuos pritaikius ji tampa nekenksminga, sąrašas ir numatyta galimybė sukurti specialią sveikumo žymą bei sveikumo žymą, taikytiną mėsai, kurios neleidžiama pateikti į rinką dėl gyvūnų sveikatos priežasčių. Yra tikslinga leisti iš apsaugos zonų išsiųsti mėsą, paženklintą toje direktyvoje numatyta sveikumo žyma, bei toje direktyvoje nurodytu būdu apdorotus mėsos produktus. |
(14) |
Komisija, bendradarbiaudama su suinteresuotąja valstybe nare, iki Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto posėdžio turėtų imtis laikinų apsaugos nuo labai patogeniško laukinių paukščių gripo priemonių. |
(15) |
Šiame sprendime numatytos priemonės turėtų būti persvarstytos kitame Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto posėdyje, |
PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:
1 straipsnis
Objektas, taikymo sritis ir sąvokų apibrėžimai
1. Šiuo sprendimu nustatomos tam tikros laikinos apsaugos nuo labai patogeniško paukščių gripo priemonės Slovėnijoje įtarus, kad tą gripą sukėlė A tipo H5 potipio neuraminidazės tipo N1 virusas, kad laukiniai paukščiai neužkrėstų naminių ar kitų nelaisvėje laikomų paukščių ir kad nebūtų užkrėsti paukštienos produktai.
2. Jeigu nenumatyta kitaip, taikomi Direktyvoje 2005/94/EB pateikiami sąvokų apibrėžimai. Be to, taikomi šie sąvokų apibrėžimai:
a) |
„perinti skirti kiaušiniai“ – tai kiaušiniai, kaip apibrėžta Direktyvos 90/539/EEB 2 straipsnio 2 dalyje; |
b) |
„laukiniai medžiojamieji paukščiai“ – tai medžiojamieji gyvūnai, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 853/2004 I priedo 1.5 punkto antrojoje įtraukoje ir 1.7 punkte; |
c) |
„kiti nelaisvėje laikomi paukščiai“ – tai paukščiai, kaip apibrėžta Direktyvos 2005/94/EB 2 straipsnio 6 punkte, įskaitant:
|
2 straipsnis
Apsaugos ir priežiūros zonų nustatymas
1. Aplink vietovę, kurioje patvirtintas labai patogeniškas laukinių paukščių gripas, sukeltas A tipo gripo viruso H5 potipio, ir kurioje įtariamas ar patvirtintas neuraminidazės tipas N1, Slovėnija nustato:
a) |
ne mažesnę kaip trijų kilometrų spindulio apsaugos zoną, ir |
b) |
ne mažesnę kaip 10 kilometrų spindulio priežiūros zoną, įskaitant apsaugos zoną. |
2. Nustatant 1 dalyje nurodytas apsaugos ir priežiūros zonas privalu atsižvelgti į geografinius, administracinius, ekologinius ir epizootinius veiksnius, susijusius su paukščiu gripu, bei į kontrolės struktūras.
3. Jei apsaugos arba priežiūros zonos užima kitų valstybių narių teritorijas, siekdama nustatyti tokias zonas Slovėnija bendradarbiauja su tų valstybių narių valdžios institucijomis.
4. Slovėnija Komisijai ir kitoms valstybėms narėms teikia išsamią informaciją apie pagal šį straipsnį nustatytas apsaugos ir priežiūros zonas.
3 straipsnis
Apsaugos zonoje taikomos priemonės
1. Slovėnija užtikrina, kad apsaugos zonoje būtų taikomos bent jau šios priemonės:
a) |
visų zonoje esančių ūkių identifikavimas; |
b) |
periodiški ir dokumentais įforminami apsilankymai visuose komerciniuose ūkiuose, naminių paukščių ištyrimas klinikiniu būdu, jeigu reikalinga, mėginių paėmimas ištyrimui laboratorijoje; |
c) |
tinkamų biologinio saugumo ūkyje priemonių, įskaitant įvažiavimo ir išvažiavimo iš ūkio dezinfekavimą, naminių paukščių patalpinimą arba jų izoliavimą vietose, kuriose jie neturėtų tiesioginio bei netiesioginio kontakto su kitais naminiais paukščiais arba nelaisvėje laikomais paukščiais, įgyvendinimas; |
d) |
Sprendime 2005/734/EB nustatytų biologinio saugumo priemonių įgyvendinimas; |
e) |
pagal 9 straipsnį vykdoma produktų iš paukštienos judėjimo kontrolė; |
f) |
aktyvi laukinių paukščių populiacijos, visų pirmą vandens paukščių, stebėsena, prireikus bendradarbiaujant su medžiotojais ir paukščių stebėtojais, kurie buvo specialiai supažindinti su priemonėmis, kaip apsisaugoti nuo viruso ir kaip neleisti virusui plisti tarp ligai neatsparių gyvūnų; |
g) |
kampanijos savininkų, medžiotojų ir paukščių stebėtojų informuotumui apie ligą didinti. |
2. Slovėnija užtikrina, kad apsaugos zonoje būtų uždrausta:
a) |
išvežti naminius ir kitus nelaisvėje laikomus paukščius iš ūkio, kuriame jie laikomi; |
b) |
telkti naminius ir kitus nelaisvėje laikomus paukščius mugėse, turguose, parodose ir kituose sambūriuose; |
c) |
vežti naminius ir kitus nelaisvėje laikomus paukščius zonos ribose, išskyrus vežimą tranzitu pagrindiniais keliais ir geležinkeliais bei vežimą į skerdyklas nedelsiant skersti; |
d) |
išsiųsti iš zonos perinti skirtus kiaušinius; |
e) |
išsiųsti iš zonos šviežią naminių paukščių bei kitų nelaisvėje laikomų paukščių ir laukinių medžiojamųjų paukščių mėsą, maltą mėsą, mėsos pusgaminius ir mėsos produktus; |
f) |
išvežti arba iškratyti neperdirbtą naudotą kraiką ar naminių paukščių mėšlą iš zonoje esančių ūkių, išskyrus vežamą apdoroti pagal Reglamentą (EB) Nr. 1774/2002; |
g) |
medžioti laukinius paukščius. |
4 straipsnis
Priežiūros zonoje taikomos priemonės
1. Slovėnija užtikrina, kad priežiūros zonoje būtų taikomos bent jau šios priemonės:
a) |
visų zonoje esančių ūkių identifikavimas; |
b) |
tinkamų biologinio saugumo ūkyje priemonių, įskaitant tinkamas įvažiavimo ir išvažiavimo iš ūkio dezinfekavimo priemones, įgyvendinimas; |
c) |
Sprendime 2005/734/EB nustatytų biologinio saugumo priemonių įgyvendinimas; |
d) |
naminių paukščių bei kitų nelaisvėje laikomų paukščių ir perinti skirtų kiaušinių judėjimo zonoje kontrolė. |
2. Slovėnija užtikrina, kad apsaugos zonoje būtų uždrausta:
a) |
per 15 pirmųjų dienų nuo zonos nustatymo vežti iš zonos naminius paukščius ir kitus nelaisvėje laikomus paukščius; |
b) |
telkti naminius ir kitus paukščius mugėse, turguose, parodose ir kituose sambūriuose; |
c) |
medžioti laukinius paukščius. |
5 straipsnis
Priemonių taikymo trukmė
3 ir 4 straipsniuose numatytos priemonės panaikinamos, jei būtų patvirtinta, kad neuraminidazės tipas yra ne N1.
Patvirtinus, kad laukiniai paukščiai serga paukščių gripu, sukeltu A tipo gripo viruso H5N1 potipio, 3 ir 4 straipsniuose numatytos priemonės taikomos tol, kol būtina, atsižvelgiant į geografinius, administracinius, ekologinius ir epizootinius veiksnius, susijusius su paukščių gripu, ir bent jau 21 dieną apsaugos zonoje ir 30 dienų priežiūros zonoje nuo tos dienos, kai buvo izoliuotas paukščių gripo virusas H5, aptiktas laukinių paukščių klinikinio atvejo metu.
6 straipsnis
Gyviems paukščiams ir vienadieniams viščiukams taikomos leidžiančios nukrypti nuostatos
1. Nukrypstant nuo 3 straipsnio 2 dalies a punkto, Slovėnija gali leisti vežti jaunas dedekles ir mėsinius kalakutus į oficialiai prižiūrimus ūkius, esančius apsaugos arba priežiūros zonoje.
2. Nukrypstant nuo 3 straipsnio 2 dalies a punkto arba 4 straipsnio 2 dalies a punkto, Slovėnija gali leisti vežti:
a) |
naminius paukščius, įskaitant neproduktyvias vištas dedekles, nedelsiant skersti į apsaugos arba priežiūros zonoje esančią skerdyklą, o jeigu tokios galimybės nėra – į kompetentingos institucijos paskirtą skerdyklą, esančią už šių zonų ribų; |
b) |
vienadienius viščiukus iš apsaugos zonos į Slovėnijos teritorijoje esančius oficialiai prižiūrimus ūkius, kuriuose nėra kitų naminių paukščių arba nelaisvėje laikomų paukščių, išskyrus kambarinius paukščius, nurodytus 1 straipsnio 2 dalies c punkto i papunktyje, atskirtus nuo naminių paukščių; |
c) |
vienadienius viščiukus iš priežiūros zonos į Slovėnijos teritorijoje esančius oficialiai prižiūrimus ūkius; |
d) |
jaunas dedekles ir mėsinius kalakutus iš priežiūros zonos į Slovėnijos teritorijoje esančius oficialiai prižiūrimus ūkius; |
e) |
1 straipsnio 2 dalies c punkto i papunktyje nurodytus kambarinius paukščius į Slovėnijos teritorijoje esančias patalpas, kuriose nelaikomi naminiai paukščiai, jei siuntoje yra penki arba mažiau nei penki narvelyje laikomi paukščiai, nepaisant Direktyvos 92/65/EEB 1 straipsnio 3 papunktyje nurodytų nacionalinių taisyklių; |
f) |
1 straipsnio 2 dalies c punkto ii papunktyje nurodytus paukščius iš įstaigų, institutų ir centrų į įstaigas, institutus ir centrus, patvirtintus pagal Direktyvos 92/65/EEB 13 straipsnį. |
7 straipsnis
Perinti skirtiems kiaušiniams taikomos leidžiančios nukrypti nuostatos
1. Nukrypstant nuo 3 straipsnio 2 dalies d punkto, Slovėnija gali leisti:
a) |
vežti perinti skirtus kiaušinius iš apsaugos zonos į Slovėnijos teritorijoje esančią paskirtą peryklą; |
b) |
vežti perinti skirtus kiaušinius iš apsaugos zonos į peryklas, esančias už Slovėnijos teritorijos ribų, jeigu:
|
2. Prie šio straipsnio 1 dalies b punkte nurodytų perinti skirtų kiaušinių siuntų, siunčiamų į kitas valstybes nares, pridedamuose veterinarijos sertifikatuose pagal Tarybos direktyvos 90/539/EEB IV priede nustatytą 1 pavyzdį įrašomi šie žodžiai:
„Šios siuntos gyvūnų sveikatos sąlygos atitinka Komisijos sprendimo 2006/91/EB nuostatas“.
8 straipsnis
Mėsai, maltai mėsai, mėsos pusgaminiams ir mėsos produktams taikomos leidžiančios nukrypti nuostatos
1. Nukrypstant nuo 3 straipsnio 2 dalies e punkto, Slovėnija gali leisti išvežti iš apsaugos zonos:
a) |
šviežią tos zonos ar jai nepriklausančios teritorijos kilmės naminių paukščių mėsą, įskaitant bėgiojančiųjų paukščių mėsą, gaminamą pagal Reglamento (EB) Nr. 853/2004 II priedo ir II priedo II ir III skirsnio reikalavimus bei kontroliuojamą pagal Reglamento (EB) Nr. 854/2004 I priedo I, II ir III skirsnių bei IV skirsnio V ir VII skyrių reikalavimus; |
b) |
maltą mėsą, mėsos pusgaminius ir mėsos produktus, kurių sudėtyje yra mėsos, nurodytos a punkte ir gaminamos pagal Reglamento (EB) Nr. 853/2004 III priedo V ir VI skirsnių reikalavimus; |
c) |
šviežią tos zonos kilmės laukinių medžiojamųjų paukščių mėsą, jeigu tokia mėsa pažymėta Direktyvos 2002/99/EB II priede numatyta sveikumo žyma ir yra skirta vežti į paukščių gripo viruso apdorojimo įstaigą, kaip reikalaujama minėtos direktyvos III priede; |
d) |
mėsos produktus, pagamintus iš laukinių medžiojamųjų paukščių mėsos, kurie buvo apdoroti nuo paukščių gripo pagal Direktyvos 2002/99/EB III priedą; |
e) |
šviežią laukinių medžiojamųjų paukščių mėsą ne iš apsaugos zonos, gaminamą apsaugos zonoje esančiose įmonėse pagal Reglamento (EB) Nr. 853/2004 III priedo IV skirsnio reikalavimus ir kontroliuojamą pagal Reglamento (EB) Nr. 854/2004 I priedo IV skirsnio VIII skyriaus reikalavimus; |
f) |
maltą mėsą, mėsos pusgaminius ir mėsos produktus, kurių sudėtyje yra mėsos, nurodytos e punkte ir gaminamos apsaugos zonoje esančiose įmonėse pagal Reglamento (EB) Nr. 853/2004 III priedo V ir VI skirsnių reikalavimus. |
2. Slovėnija užtikrina, kad prie 1 dalies e ir f punktuose nurodytų produktų būtų pridėtas komercinis dokumentas, kuriame nurodyta:
„Šios siuntos gyvūnų sveikatos sąlygos atitinka Komisijos sprendimo 2006/91/EB nuostatas“.
9 straipsnis
Gyvūninės kilmės šalutiniams produktams taikomi reikalavimai
1. Pagal 3 straipsnio 1 dalies e punktą Slovėnija gali leisti išsiųsti:
a) |
gyvūninės kilmės šalutinius produktus, atitinkančius Reglamento (EB) Nr. 1774/2002 VII priedo II skyriaus A dalyje, III skyriaus B dalyje, IV skyriaus A dalyje, VI skyriaus A ir B dalyse, VII skyriaus A dalyje, VIII skyriaus A dalyje, IX skyriaus A dalyje ir X skyriaus A dalyje ir VIII priedo II skyriaus B dalyje bei III skyriaus II poskyrio A dalyje nustatytus reikalavimus; |
b) |
neapdorotas plunksnas ir jų dalis pagal Reglamento (EB) Nr. 1774/2002 VIII priedo VIII skyriaus A dalies 1 punkto a papunktį, pagamintas iš naminių paukščių, įvežtų iš už apsaugos zonos ribų; |
c) |
apdorotas naminių paukščių plunksnas ir jų dalis, kurios buvo apdorotos garo srove arba kitu ligos sukėlėjų nukenksminimą užtikrinančiu metodu; |
d) |
produktus, pagamintus iš naminių paukščių arba kitų nelaisvėje laikomų paukščių, kuriems pagal Bendrijos teisės aktus netaikomi jokie gyvūnų sveikatos reikalavimai arba kuriems netaikomi jokie draudimai ar apribojimai dėl su gyvūnų sveikata susijusių priežasčių, įskaitant Reglamento (EB) Nr. 1774/2002 VIII priedo VII skyriaus A dalies 1 punkto a papunktyje nurodytus produktus. |
2. Slovėnija užtikrina, kad prie 1 dalies b ir c punkte nurodytų produktų, laikantis Reglamento (EB) Nr. 1774/2002 II priedo X skyriaus nuostatų, būtų pridėtas komercinis dokumentas, kurio 6.1 punkte būtų nurodyta, jog tie produktai buvo apdoroti garo srove arba kitu ligos sukėlėjų nukenksminimą užtikrinančiu metodu.
Tačiau tokio komercinio dokumento nereikalaujama apdorotoms dekoratyvinėms plunksnoms, apdorotoms plunksnoms, kurias keliautojai vežasi asmeniniam naudojimui, arba apdorotų plunksnų siuntoms, siunčiamoms privatiems asmenims ne pramoniniais tikslais.
10 straipsnis
Judėjimui keliami reikalavimai
1. Kai pagal 6–9 straipsnius leidžiama vežti gyvūnus arba jų produktus, kuriems taikomas šis sprendimas, imamasi visų tinkamų biologinio saugumo priemonių paukščių gripo plitimui išvengti.
2. Kai pagal 7, 8 ir 9 straipsnius leidžiama išsiųsti, perkelti arba vežti produktus, nurodytus 1 dalyje, jie privalo būti pagaminti, sutvarkyti, apdoroti, laikomi ir vežami atskirai nuo kitų produktų, atitinkančių visus gyvūnų sveikatos reikalavimus, keliamus prekybai, pateikimui į rinką arba eksportui į trečiąsias šalis.
11 straipsnis
Vykdymas
Slovėnija nedelsdama imasi šiam sprendimui įvykdyti reikalingų priemonių ir jas paskelbia. Apie jas ji nedelsdama praneša Komisijai.
12 straipsnis
Adresatas
Šis sprendimas skirtas Slovėnijos Respublikai.
Priimta Briuselyje, 2006 m. vasario 13 d.
Komisijos vardu
Markos KYPRIANOU
Komisijos narys
(1) OL L 395, 1989 12 30, p. 13. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/41/EB (OL L 157, 2004 4 30, p. 33).
(2) OL L 224, 1990 8 18, p. 29. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/33/EB (OL L 315, 2002 11 19, p. 14).
(3) OL L 146, 2003 6 13, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 18/2006 (OL L 4, 2006 1 7, p. 3).
(4) OL L 167, 1992 6 22, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 806/2003.
(5) OL L 10, 2006 1 14, p. 16.
(6) OL L 303, 1990 10 31, p. 6. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2003 m. Stojimo aktu.
(7) OL L 139, 2004 4 30, p. 206. Ištaisyta versija OL L 226, 2004 6 25, p. 83. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 2076/2005 (OL L 338, 2005 12 22, p. 83).
(8) OL L 146, 2003 6 13, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 18/2006 (OL L 4, 2006 1 7, p. 3).
(9) OL L 274, 2005 10 20, p. 105. Sprendimas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Sprendimu 2005/855/EB (OL L 316, 2005 12 2, p. 21).
(10) OL L 273, 2002 10 10, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 416/2005 (OL L 66, 2005 3 12, p. 10).
(11) OL L 268, 1992 9 14, p. 54. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/68/EB (OL L 139, 2004 4 30, p. 321).
(12) OL L 139, 2004 4 30, p. 55. Ištaisyta versija OL L 226, 2004 6 25, p. 22. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 2076/2005 (OL L 338, 2005 12 22, p. 83).
(13) OL L 18, 2003 1 23, p. 11.