27.1.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 23/1

(1)

Reglamentu (EB) Nr. 1259/2005 (2) (toliau – laikinasis reglamentas) Komisija nustatė laikinąjį antidempingo muitą Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – KLR) kilmės importuojamai vyno rūgščiai (toliau – VR), kurios KN kodas šiuo metu yra 2918 12 00.

(2)

Primenama, kad dempingo ir žalos tyrimas apėmė laikotarpį nuo 2003 m. liepos 1 d. iki 2004 m. birželio 30 d. (toliau – tiriamasis laikotarpis arba TL). Siekiant išnagrinėti tendencijas, susijusias su žalos įvertinimu, Komisija išanalizavo duomenis, apimančius laikotarpį nuo 2001 m. sausio 1 d. iki 2004 m. birželio 30 d. (toliau – aptariamasis laikotarpis). Darant išvadas dėl kainų sumažinimo, pardavimo sumažintomis kainomis ir žalos pašalinimo, buvo remiamasi pirmiau minėtuoju TL.

(3)

Nustačius laikinąjį antidempingo muitą importuojamai KLR kilmės VR, kai kurios suinteresuotosios šalys raštu pateikė savo pastabas.

(4)

Komisija toliau rinko ir tikrino visą informaciją, kuri, jos manymu, buvo būtina galutinėms išvadoms. Nustačius laikinąsias priemones, Komisija atliko tolesnius patikrinimus, iš esmės siekdama patikrinti normaliosios vertės nustatymą, šių bendrovių patalpose:

KLR eksportuojantys gamintojai

(5)

Visoms šalims buvo pranešta apie visus esminius faktus ir aplinkybes, kuriomis remiantis buvo ketinama rekomenduoti nustatyti galutinį antidempingo muitą ir garantijomis užtikrintų laikinųjų muitų sumų galutinį surinkimą. Joms taip pat buvo suteiktas laikotarpis, per kurį jos galėjo pateikti su šiuo informacijos paskelbimu susijusias pastabas.

(6)

Į žodžiu ir raštu pateiktas suinteresuotųjų šalių pastabas buvo atsižvelgta ir galutinės išvados tam tikrais atvejais buvo atitinkamai pakeistos.

(7)

Aptariamasis produktas yra vyno rūgštis, kurios KN kodas šiuo metu yra 2918 12 00. Aptariamasis produktas yra naudojamas vyne, gėrimuose ir maisto prieduose, kaip antipirenas gipse ir daugelyje kitų produktų. Produktas gali būti gaunamas iš šalutinių vyno gamybos produktų, kaip visų Bendrijos gamintojų atveju, arba cheminės sintezės būdu iš naftos chemijos junginių, kaip visų KLR eksportuojančių gamintojų atveju.

(8)

Du importuotojai pareiškė, kad reikėtų atskirti maistinę arba farmacinę VR rūšį, t. y. Bendrijos pramonės gaminamą natūralią VR nuo sintetinės VR rūšies, kuri yra techninės (ne maistinės) paskirties. Jie taip pat teigė, kad pastaroji neturėtų būti įtraukta į tyrimą, kadangi, skirtingai negu VR, kurią gamina Bendrijos pramonė, techninė rūšis negali būti skirta žmonėms vartoti.

(9)

Vienas importuotojas taip pat pažymėjo, kad Bendrijos pramonės gaminama VR ir iš KLR importuojama VR yra gaunamos visiškai skirtingų gamybos procesų metu ir tik natūrali VR gali būti naudojama vyno gamybai. Šis importuotojas taip pat teigė, kad tam tikras VR tipas, kurį jis importavo, buvo pritaikytas vieno konkretaus naudotojo poreikiams ir kiti naudotojai negalėjo jo naudoti. Todėl šis importuotojas tvirtino, kad šis VR tipas ir Bendrijos pramonės gaminamas VR tipas nėra panašūs produktai.

(10)

Nors pripažįstama, kad esama skirtingų VR tipų, kurie nėra vienodai tinkami taikyti visoms vartojimo paskirtims, tyrimas patvirtino, kad visi šie VR tipai pasižymi tomis pačiomis pagrindinėmis fizinėmis ir cheminėmis savybėmis. Dėl vartojimo pažymėtina, kad vyno gamybai, kuri sudaro apie 25 % rinkos, gali būti naudojama tik natūrali vyno rūgštis. Tačiau likusiems 75 %, įskaitant tam tikrus produktus, skirtus vartoti žmonėms, gali būti naudojama tiek natūrali, tiek sintetinė VR, todėl jos viena su kita konkuruoja. Taip pat pažymėtina, kad apibrėžiant panašų produktą netinka naudotis gamybos procesų apibrėžimais.

(11)

Kadangi jokių kitų pastabų apie aptariamą produktą ir panašų produktą negauta, patvirtinamos galutinės laikinojo reglamento 11–13 konstatuojamųjų dalių išvados.

(12)

Suinteresuotosioms šalims nepateikus jokių pastabų dėl RER suteikimo, patvirtinamos galutinės laikinojo reglamento 14–17 konstatuojamųjų dalių išvados.

(13)

Po laikinosios išvados paskelbimo nebuvo gauta jokių pastabų dėl normaliosios vertės nustatymo metodų. Todėl patvirtinamos galutinės laikinojo reglamento 18–34 konstatuojamųjų dalių išvados.

(14)

Kadangi jokių kitų pastabų dėl eksporto kainų nepateikta, patvirtinamos galutinės laikinojo reglamento 35 konstatuojamosios dalies išvados.

(15)

Suinteresuotosioms šalims nepateikus jokių pastabų dėl normaliosios vertės ir eksporto kainų palyginimo, patvirtinamos galutinės laikinojo reglamento 36–37 konstatuojamųjų dalių išvados.

(16)

Du eksportuojantys gamintojai pateikė pretenzijas dėl išsamių skaičiavimų, kurie buvo atlikti siekiant įvertinti nustatyto laikinojo dempingo skirtumo lygį. Šios pastabos buvo apsvarstytos atsižvelgiant į atnaujintus duomenis, gautus patikrinimų metu, kaip nurodyta šio reglamento 4 konstatuojamojoje dalyje. Be to, buvo ištaisytos kai kurios skaičiavimo klaidos.

(17)

Dėl šių priežasčių galutinis svertinis vidutinis dempingo skirtumas, pateiktas procentine išraiška nuo CIF kainos prie Bendrijos sienos, nesumokėjus muito, yra šis:

(18)

Po laikinosios išvados paskelbimo nebuvo gauta jokių pastabų dėl dempingo skirtumo apskaičiavimo metodų visiems kitiems eksportuojantiems gamintojams. Todėl laikinasis visos šalies dempingo lygis – 34,9 % nuo CIF prie Bendrijos sienos kainos – yra galutinai patvirtinamas.

(19)

Negavus jokių pastabų dėl Bendrijos produkcijos, patvirtinamos galutinės laikinojo reglamento 43–44 konstatuojamųjų dalių išvados.

(20)

Vienas importuotojas pareiškė, kad Bendrijos gamintojai, kurie iš pradžių buvo skundo pateikėjai, nutraukė gamybą, ir paprašė Komisijos patikrinti, ar tyrimas yra pakankamai palaikomas pagal pagrindinio reglamento 5 straipsnio 4 dalį.

(21)

Šiuo atžvilgiu tyrimo metu buvo patvirtinta, kad skundą palaikantys gamintojai sudaro daugiau nei 95 % įvertintos Bendrijos produkcijos TL. Todėl pagrindinio reglamento 5 straipsnio 4 dalies reikalavimai yra įvykdyti.

(22)

Negavus jokių kitų pastabų dėl Bendrijos pramonės apibrėžimo, patvirtinama galutinė laikinojo reglamento 45 konstatuojamosios dalies išvada.

(23)

Negavus jokių kitų pastabų dėl vartojimo Bendrijoje, patvirtinama galutinė laikinojo reglamento 46 konstatuojamosios dalies išvada.

(24)

Kadangi jokių pastabų dėl importo iš tiriamos šalies negauta, patvirtinamos galutinės laikinojo reglamento 47–52 konstatuojamųjų dalių išvados.

(25)

Vienas importuotojas (naudotojas) ir vienas eksportuotojas paprieštaravo laikinojo reglamento analizei, grindžiamai argumentu, kad kai kurie EB gamintojai nutraukė gamybą, ir todėl vertinant Bendrijos pramonės padėtį į juos nereikėtų atsižvelgti.

(26)

Pažymėtina, kad į Komisijos analizę dėl veiksnių, minimų pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalyje, nebuvo įtraukti jokie gamybą nutraukusių bendrovių duomenys. Tokios bendrovės buvo paminėtos laikinajame reglamente tik tiek, kiek tai buvo reikalinga aiškinantis kai kuriuos bendrus rodiklius, pavyzdžiui, rinkos dalį ar visą gamybos pajėgumą. Tai buvo išsamiai paaiškinta tekste, aiškinant kiekvieną rodiklį, siekiant pateikti užbaigtą ir teisingą Bendrijos pramonės padėties vertinimą. Todėl laikoma, kad Bendrijos pramonės padėties analizė buvo atlikta visiškai laikantis pagrindinio reglamento nuostatų.

(27)

Negavus jokių kitų pastabų dėl Bendrijos pramonės situacijos, patvirtinamos galutinės laikinojo reglamento 53-82 konstatuojamųjų dalių išvados.

(28)

Vienas eksportuotojas pareiškė, kad Bendrijos gamintojai užėmė dominuojančią padėtį rinkoje ir kad Kinijos importas, sudarantis tik 11,5 % rinkos, negalėjo būti pagrindine žalos priežastimi.

(29)

KLR eksporto rinkos dalis sudaro apie 11,5–15,8 %, atsižvelgiant į tai, ar remiamasi Eurostato ar Kinijos statistiniais šaltiniais. Net ir tradiciškai 11,5 % sudaranti rinkos dalis negali būti laikoma nežymia, jeigu, kaip paminėta laikinajame reglamente, žalą aiškiai sukėlė augantis spaudimas dėl sparčiai didėjančio importo tokiomis kainomis, kurios žymiai sumažino Bendrijos pramonės kainas. Ar Bendrijos pramonė užėmė dominuojančią padėtį, galiausiai neturi reikšmės, jei yra nustatyta, kad Bendrijos pramonė patyrė žalą ne dėl kokių kitų esminių priežasčių, o dėl importo dempingo kaina. Šiuo atžvilgiu reikėtų pažymėti, kad nepaisant didesnės rinkos dalies, Bendrijos pramonė negalėjo išvengti didelių nuostolių aptariamuoju laikotarpiu. Tai prieštarauja tvirtinimui, kad ji naudojosi dominuojančia padėtimi. Be to, importas iš trečiųjų šalių užtikrino pakankamą konkurenciją rinkoje.

(30)

Kitas eksportuotojas pabrėžė, kad nauja produkcija, kurią į rinką pateikė du neseniai įsisteigę EB gamintojai, turėjo didesnės reikšmės nei padidėjęs importas iš Kinijos, todėl išeitų, kad žalą sau sukėlė pačios Bendrijos pramonės bendrovės. Tačiau naujų EB gamintojų kainos atitiko tas, kurios nustatytos, ir jų produkcijos kiekiai buvo mažesni nei bendrovių, kurios nutraukė gamybą. Dėl šių priežasčių, be importo iš Kinijos, jo patekimu į rinką negalima paaiškinti kainų kritimo, kurį sąlygojo didėjantis vartojimas Bendrijoje.

(31)

Kitas eksportuotojas tvirtino, kad Bendrosios žemės ūkio politikos reglamentavimo sistema iškreipia normalias rinkos sąlygas EB gamintojams ir, kad priežastinio ryšio analizėje į tai nebuvo atsižvelgta. Nors šis argumentas buvo išreikštas tik labai bendrais bruožais, pažymėtina, kad Bendra žemės ūkio politika nereglamentuoja VR kainos, o tik nustato minimalias kainas tam tikroms VR gamybos sąnaudoms ir alkoholio pardavimo kainą. Kaip nurodyta laikinojo reglamento 89 konstatuojamojoje dalyje, šie reglamentavimo parametrai tiriamuoju laikotarpiu išliko nepakitę ir todėl negali būti Bendrijos pramonės padėties pablogėjimo priežastimi. Todėl nekyla abejonių, kad Kinijos importas parduodamas dempingo kaina ir kelia žalą Bendrijos pramonei.

(32)

Negavus jokių kitų pastabų dėl priežastinio ryšio, patvirtinamos galutinės laikinojo reglamento 83–95 konstatuojamųjų dalių išvados.

(33)

Vienas naudotojas iš gipso pramonės teigė, kad VR dalis gipso pramonės gamybos sąnaudose, minimose laikinajame reglamente (mažesnė nei 2 %) yra per maža. Tačiau šis skaičius buvo pagrįstas duomenimis, kuriuos pateikė ta pati bendrovė. Remiantis tais pačiais duomenimis, skaičius turėtų būti šiek tiek didesnis, jei jis išreiškiamas procentais tik tų produktų, kurių sudėtyje yra VR. Kita vertus, kitos dvi gipso grupės nurodė daug mažesnius procentinius duomenis. Tai patvirtino, kad duomenys, naudojami laikinajame reglamente, gali būti laikomi tinkamai pagrįstais.

(34)

Be to, primintina, kad pagal Eurostato duomenis gipso produktai, kuriuose kaip antipirenas yra naudojama VR, nepatiria per didelės konkurencijos iš ne EB tiekėjų. Todėl laikinojo reglamento išvada, pagal kurią nedidelis dempingo muitas, taikomas šiam sąnaudų procentui, neturėtų daryti didelės įtakos tų naudotojų pramonės bendrovių sąnaudoms ir konkurencinei padėčiai, yra patvirtinama.

(35)

Be to, tas pats naudotojas tvirtino, kad priemonės galėtų sukelti VR trūkumą, kaip, jo tvirtinimu, buvo atsitikę anksčiau. Tačiau nemanoma, kad siūlomais įvairiais individualiais dydžiais bendrovėms, sudarančioms du trečdalius KLR eksporto, taikomi antidempingo muitai neleis KLR tiekėjams patekti į EB rinką.

(36)

Vienas naudotojas iš emulsiklių pramonės teigė, kad jų konkurencinei pozicijai kils grėsmė, jei bus priimtos priemonės dėl KLR kilmės VR importo. Šis naudotojas tvirtino, kad dėl techninių pokyčių ne ES gamintojų produktai kelia vis didesnę konkurenciją emulsikliams, ir nustačius priemones, padidėsiančios sąnaudos paveiktų jų konkurencinę padėtį rinkoje. Remdamasi kiekybiniais duomenimis Komisija bandė patikrinti galimą priemonių poveikį šiai naudotojų kategorijai. Tačiau negavus reikšmingų atsakymų į Komisijos klausimyną, ir šiai naudotojų grupei nebendradarbiavus, tai buvo neįmanoma.

(37)

Negavus jokių kitų pastabų dėl Bendrijos interesų, patvirtinamos galutinės laikinojo reglamento 98–114 konstatuojamųjų dalių išvados.

(38)

Paskelbus laikinąsias išvadas, Bendrijos pramonės bendrovės pareiškė, kad apskaičiuota nežalinga kaina buvo per maža dėl dviejų priežasčių:

(39)

Negavus jokių kitų pastabų dėl žalai atlyginti reikalingų priemonių dydžio, patvirtinamos galutinės laikinojo reglamento 115–118 konstatuojamųjų dalių išvados.

(40)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, ir remiantis pagrindinio reglamento 9 straipsnio 4 dalimi, reikėtų nustatyti galutinį antidempingo muitą, kurio dydis būtų lygus nustatytam dempingo skirtumui, kadangi visiems tiriamiems eksportuojantiems gamintojams nustatytas žalos skirtumas yra didesnis už nustatytą dempingo skirtumą.

(41)

Atsižvelgdamos į priemonių formą, Bendrijos pramonės bendrovės pareikalavo, kad būtų nustatyta minimali kaina, pagrįsta žalai atlyginti reikalingų priemonių dydžiu. Tačiau, kadangi galutinio antidempingo muito dydis, kaip minėta pirmiau išdėstytoje konstatuojamojoje dalyje, yra pagrįstas nustatytu dempingo skirtumu, galutinio antidempingo muito ad valorem muitų forma nustatymas yra patvirtinamas.

(42)

Remiantis tuo, kas išdėstyta pirmiau, galutiniai muitai yra tokie:

(43)

Šiame reglamente nurodyti atskirų bendrovių antidempingo muito tarifai buvo nustatyti remiantis šio tyrimo metu išaiškintais faktais. Todėl jie atspindi tyrimo metu nustatytą tų bendrovių buvusią padėtį. Šios muitų normos (kitokios, nei visai šaliai arba „visoms kitoms bendrovėms“ taikomos muitų normos) taikomos išimtinai tik tiems produktams, kuriuos pagamino konkretūs paminėti juridiniai asmenys tiriamoje šalyje. Importuojamiems produktams, pagamintiems kitų bendrovių, kurių pavadinimai ir adresai konkrečiai nepaminėti šio reglamento rezoliucinėje dalyje, įskaitant subjektus, susijusius su konkrečiai paminėtomis bendrovėmis, šios normos nebus taikomos, ir joms galios muitų normos, taikomos „visoms kitoms bendrovėms“.

(44)

Bet koks prašymas taikyti šiuos bendrovėms individualiai nustatytus antidempingo muito dydžius (pvz., pasikeitus subjekto pavadinimui arba įkūrus naują gamybos arba prekybos subjektą) turi būti nedelsiant siunčiamas Komisijai (3), pateikiant jame visą susijusią informaciją, ypač apie bendrovės veiklos (gamybos, vidaus ir eksporto pardavimų) pasikeitimus, susijusius, pavyzdžiui, su šio pavadinimo arba gamybos ir pardavimo subjektų pasikeitimu. Prireikus reglamentas bus atitinkamai iš dalies pakeistas, atnaujinus bendrovių, kurioms taikomi individualūs muitai, sąrašą.

(45)

Siekiant užtikrinti tinkamą antidempingo muito taikymą, likutinis muito lygis turėtų būti taikomas ne vien tik nebendradarbiaujantiems eksportuotojams, bet ir toms bendrovėms, kurios per TL nevykdė jokio eksporto. Tačiau pastarosios bendrovės, joms įvykdžius pagrindinio reglamento 11 straipsnio 4 dalyje pateiktus reikalavimus, raginamos pateikti prašymą peržiūrai pagal tą straipsnį, kad jų padėtis būtų patikrinta atskirai.

(46)

Atsižvelgiant į nustatyto dempingo skirtumo dydį ir į Bendrijos pramonės bendrovėms padarytos materialinės žalos mastą, manoma, kad būtina galutinai surinkti garantijomis užtikrintas laikinųjų antidempingo muitų sumas, nustatytas laikinuoju reglamentu, t. y. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1259/2005, taikant galutinai nustatyto muito dydį. Jeigu galutinis muitas yra mažesnis nei laikinasis muitas, garantijomis užtikrintos laikinųjų muitų sumos, viršijančios galutinę antidempingo muito normą, nesurenkamos.

(47)

Siekiant sumažinti įsipareigojimų nesilaikymą, atsiradusį dėl didelio muitų sumų skirtumo, manoma, kad norint užtikrinti tinkamą antidempingo muitų taikymą, reikia nustatyti specialias priemones. Specialios priemonės yra šios.

(48)

Valstybių narių muitinei pateikiama galiojanti komercinė sąskaita faktūra, atitinkanti šio reglamento priede nurodytus reikalavimus. Jei minėta sąskaita nepateikiama, turi būti taikomas visoms kitoms bendrovėms nustatytas antidempingo muitas.

(49)

Be to, Komisija stebės eksporto srautus ir tikrins atitinkamą KN kodą VR druskai ir esteriams. Jeigu vienos iš bendrovių, kuriai taikomos mažesnės individualios muito normos, eksportas smarkiai padidėja, arba jeigu importas, deklaruotas pagal atitinkamą KN kodą druskoms ir esteriams, ypač padidėja, jai taikomos individualios priemonės bus laikomos nepakankamomis, kad galėtų neutralizuoti nustatytą žalą sukeliantį dempingą. Taigi, Komisija, remdamasi pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalimi, ir esant būtiniems veiksniams, gali inicijuoti tarpinę peržiūrą. Šioje peržiūroje galima, inter alia, išnagrinėti, ar būtina panaikinti individualias muito normas ir įvesti visai šaliai taikomą muitą,

Europos Komisija

Prekybos generalinis direktoratas

B skyrius, kabinetas J-79 5/16

B-1049 Briuselis, Belgija

27.1.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 23/8

(1)

Vadovaujantis Urugvajaus raundo daugiašalių prekybos derybų rezultatais Reglamentas (EB) Nr. 3223/94 numato kriterijus, pagal kuriuos Komisija nustato standartines importo vertes iš trečiųjų šalių importuojamiems jo priede išvardintiems produktams ir laikotarpiams.

(2)

Laikantis aukščiau nurodytų kriterijų, standartinės importo vertės turi būti nustatytos tokios, kaip nurodyta šio reglamento priede,

27.1.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 23/10

(1)

Reglamento (EB) Nr. 1623/2000 63a straipsnyje nustatomos vynų distiliavimo režimo numatyto, Tarybos Reglamento (EB) Nr. 1493/1999 (2) 29 straipsnyje, taikymo sąlygos. Numatomas subsidijuojamas ir savanoriškai vykdomas distiliavimas, kuriuo siekiama paremti vyno rinką ir tuo pačiu padėti toliau tiekti vyno distiliatą geriamojo alkoholio sektoriui. Tuo tikslu tarp vyno gamintojų ir distiliuotojų sudaromos sutartys. Apie šias sutartis valstybės narės iki 2006 sausio 15 d. pranešė Komisijai.

(2)

2005–2006 vyno metais distiliavimo laikotarpis truko nuo spalio mėn. 1 d. iki gruodžio 23 d. Atsižvelgiant į vynų kiekius, apie kurių distiliavimo sutartis valstybės narės pranešė Komisijai, galima teigti, kad biudžeto lėšų panaudojimo galimybių ribos ir geriamojo alkoholio sektoriaus įsisavinimo galimybės yra peržengtos. Todėl, pranešamiems distiliavimui skirtiems kiekiams būtina nustatyti vienodą priėmimo koeficientą.

(3)

Pagal Reglamento (EB) Nr. 1623/2000 63a straipsnio 6 dalies pirmąją pastraipą valstybės narės distiliavimo sutarčių patvirtinimą privalo pradėti nuo sausio mėn. 30 d. Todėl reikėtų numatyti, kad šis reglamentas įsigaliotų nedelsiant,

27.1.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 23/11

(1)

Reglamente (EEB) Nr. 3149/92 (2) nustatomos maisto iš intervencinių atsargų tiekimo labiausiai nepasiturintiems asmenims Bendrijoje taisyklės.

(2)

Siekiant tinkamai įgyvendinti 2005 m. lapkričio 8 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 1819/2005, patvirtinančiame planą, pagal kurį valstybėms narėms skiriamos 2006 m. biudžetiniams metams priskirtinos lėšos maistui iš intervencinių atsargų tiekti labiausiai nepasiturintiems asmenims Bendrijoje (3), nustatytą metinį paskirstymo planą 2006 m., reikia pakeisti pieno produktų pašalinimo iš intervencinių atsargų terminą.

(3)

Remiantis metiniu planu, produktai, kuriuos reikia pašalinti iš intervencinių atsargų, gali būti teikiami neperdirbti, perdirbti, siekiant juos panaudoti maisto produktų gamybai, arba gali būti pašalinti atlyginant už tiekimą arba už maisto produktų, patiektų į Bendrijos rinką, gamybą. Pastaruoju atveju reikėtų patikslinti, kurie maisto produktai gali būti pašalinti iš intervencinių atsargų atlyginant už grūdų produktų gamybą. Reglamento (EEB) Nr. 3149/92 4 straipsnyje nustatytos konkurso taisyklės, reglamentuojančios tiekimo į valstybes nares organizavimą, turi būti atitinkamai patikslintos.

(4)

Kadangi Bendrija, remdamasi į faktinėmis sąnaudomis, nustatomomis konkurso būdu, padengia transporto Bendrijos viduje išlaidas, nebėra būtina, siekiant šių išlaidų kompensavimo, pateikti su nuvažiuotu atstumu susijusius patvirtinamuosius dokumentus.

(5)

Reglamento (EEB) Nr. 3149/92, su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1903/2004 (4), 3 straipsnio 1 dalies nuostatose nustatyta, kad metinio plano įgyvendinimas baigiasi gruodžio 31 d. Todėl reikėtų atitinkamai pakeisti Reglamento (EEB) Nr. 3149/92 10 straipsnyje nustatytą metinių ataskaitų pateikimo terminą.

(6)

Reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti Reglamentą (EEB) Nr. 3149/92.

(7)

Šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka susijusių vadybos komitetų nuomonę,

1)

3 straipsnio 2 dalies trečioje pastraipoje įterpiama:

„Jeigu valstybėms narėms pagal 2006 m. metinį planą skiriamas sviestas ir jeigu skiriamo sviesto kiekis viršija 500 tonų, 70 % sviesto kiekio iš intervencinių atsargų turi būti pašalinta iki 2006 m. kovo 1 d.“;

2)

4 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

3)

7 straipsnio 2 dalies antras sakinys pakeičiamas taip:

„Todėl prie paraiškos dėl išlaidų kompensavimo pridedami visi reikalingi patvirtinamieji dokumentai, ypač susiję su produktų gabenimu.“;

4)

10 straipsnio 1 pastraipos pirmas sakinys pakeičiamas taip:

„Iki kiekvienų metų birželio 30 d. valstybės narės siunčia Komisijai plano įgyvendinimo savo teritorijoje praėjusiais metais ataskaitą.“.

27.1.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 23/13

(1)

2005 m. balandžio 28 d. Komisija, remdamasi pagrindinio reglamento 5 straipsniu, pranešime (toliau – pranešimas apie inicijavimą), išspausdintame Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (2), paskelbė apie antidempingo tyrimo inicijavimą dėl Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – KLR) kilmės svertinių arkinių mechanizmų importo į Bendriją.

(2)

Tyrimas buvo inicijuotas pagal skundą, kurį 2005 m. kovo 11 d. pateikė Bendrijos gamintojai Interkov spol s.r.o, MI.ME.CA. S.r.l. ir Niko Metallurgical company, d.d.Zelezniki (toliau – pareiškėjas), kurių pagaminama produkcija sudaro didžiąją dalį, šiuo atveju daugiau kaip 50 %, visos Bendrijoje pagaminamos svertinių arkinių mechanizmų produkcijos. Be to, skundui pritarė I.M.L. – kitas Bendrijos gamintojas. Tame skunde buvo pateikti svarstomosios prekės dempingo ir dėl to patirtos žalos įrodymai, kurių, skundo pateikėjo nuomone, pakanka tyrimo inicijavimui pagrįsti.

(3)

Komisija oficialiai pranešė skundo pateikėjui, eksportuojantiems gamintojams, importuotojams, tiekėjams ir vartotojams bei vartotojų asociacijoms, kurie, kiek jai žinoma, buvo suinteresuoti, bei KLR atstovams apie procedūros inicijavimą. Suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė pareikšti savo nuomonę raštu ir prašyti jas išklausyti per pranešime dėl inicijavimo nustatytą laikotarpį.

(4)

Skundą pateikę gamintojai, kiti bendradarbiaujantys Bendrijos gamintojai, eksportuojantys gamintojai, importuotojai, tiekėjai, vartotojai ir vartotojų asociacijos pareiškė savo nuomonę. Visoms suinteresuotosioms šalims, kurios paprašė būti išklausytomis ir įrodė, kad tam yra svarbių priežasčių, tokia galimybė buvo suteikta.

(5)

Siekdama, kad KLR eksportuojantys gamintojai panorėję galėtų pateikti prašymą dėl rinkos ekonomikos režimo (toliau – RER) arba dėl individualaus režimo (toliau – IR) taikymo, Kinijos bendrovėms, apie kurių suinteresuotumą buvo žinoma, Komisija išsiuntė rinkos ekonomikos režimo ir individualaus režimo prašymo formas. Keturios bendrovės paprašė, kad joms būtų taikomas RER pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalį arba individualus režimas, jei tyrimo metu būtų nustatyta, kad jos neatitiko RER sąlygų, o viena bendrovė paprašė taikyti tik IR.

(6)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė, kad tyrime importuotojams gali būti taikoma atranka. Atsižvelgiant į pageidavimą bendradarbiauti išreiškusių importuotojų skaičių, buvo nuspręsta, kad atranka būtina.

(7)

Komisija išsiuntė klausimynus visoms suinteresuotosioms šalims ir visoms kitoms bendrovėms, kurios pranešė apie save per pranešime apie tyrimo inicijavimą nustatytą terminą. Atsakymus atsiuntė trys skundą pateikę Bendrijos gamintojai, du kiti Bendrijos gamintojai, penki KLR eksportuojantys gamintojai, 12 žaliavų tiekėjų, 2 nesusiję importuotojai ir 8 nesusiję Bendrijos vartotojai.

(8)

Komisija surinko ir patikrino visą informaciją, kurią laikė būtina siekiant padaryti laikinas išvadas dėl dempingo, jo daromos žalos ir Bendrijos interesų, bei atliko patikrinimus šių bendrovių patalpose:

Kiti trys eksportuojantys gamintojai pateikė RER prašymo formas ir pareiškė pageidavimą bendradarbiauti tyrimo metu. Tačiau jie atsisakė bendradarbiauti dar neatlikus RER prašymo formų patikrinimo.

(9)

Atsižvelgiant į būtinybę nustatyti normaliąją vertę KLR gamintojams, kuriems RER gali būti nesuteiktas, toliau nurodytų bendrovių patalpose buvo atlikti patikrinimai, skirti nustatyti normaliąją vertę remiantis analogiškų šalių duomenimis:

Irano gamintojas:

(10)

Dempingo ir žalos tyrimas vyko nuo 2004 m. sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. (toliau – TL). Žalos įvertinimui svarbių tendencijų tyrimas buvo atliekamas nuo 2001 m. sausio 1 d. iki tyrimo procedūros pabaigos (toliau – tiriamasis laikotarpis).

(11)

Svertiniai arkiniai mechanizmai (toliau – SAM) – tai prekė iš metalo, kuri gali būti viena iš segtuvų, naudojamų popieriaus lapams ir kitiems dokumentams segti, sudedamųjų dalių. Prekės specifikacija daugiausia priklauso nuo naudojamos medžiagos, mechanizmo dydžio ir plieno apdirbimo.

(12)

Svarstomoji prekė yra svertiniai arkiniai mechanizmai, paprastai naudojami popieriaus lapams ir kitiems dokumentams segti į segtuvus ar bylas. Ji susideda iš arkos formos tvirto metalo elementų (paprastai dviejų), pritvirtintų ant nugarinės plokštelės, ir turi bent vieną atidarymo spragtuką, leidžiantį įdėti ir saugoti popieriaus lapus bei kitokius dokumentus, jos kilmės šalis yra Kinijos Liaudies Respublika (toliau – svarstomoji prekė), ir ji paprastai klasifikuojama KN kodu ex 8305 10 00.

(13)

Tyrimas parodė, kad visų pirmesnėje konstatuojamojoje dalyje minėtų svarstomosios prekės rūšių pagrindinės fizinės ir techninės savybės bei paskirtys yra vienodos, nepaisant kai kurių skirtingų faktorių, pavyzdžiui, inter alia, plieno kokybės ir storio, mechanizmo dydžio ir paviršiaus apdorojimo. Atsižvelgiant į tai ir į šią antidempingo tyrimo procedūrą, visos svarstomosios prekės rūšys laikomos viena preke.

(14)

Nebuvo nustatyta, kad svarstomoji prekė skirtųsi nuo svertinių arkinių mechanizmų, pagamintų ir parduotų KLR vidaus rinkoje bei Irane, kuris, kaip analogiška šalis, buvo pasirinktas KLR importo normaliajai vertei nustatyti. Šie svertiniai arkiniai mechanizmai iš tikrųjų turi tas pačias pagrindines fizines bei technines savybes ir paskirtį, kaip ir iš KLR į Bendriją eksportuojami svertiniai arkiniai mechanizmai.

(15)

Be to, nebuvo nustatyta, kad Bendrijos pramonės pagaminti ir Bendrijos rinkoje parduodami svertiniai arkiniai mechanizmai skirtųsi nuo importuojamųjų iš KLR. Abiejų fizinės bei techninės savybės ir paskirtis yra tokios pačios.

(16)

Todėl pagal pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalį šios prekės laikinai laikomos panašiomis.

(17)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies b punktą antidempingo tyrimuose dėl importo prekių, kurių kilmės šalis yra KLR, normalioji vertė nustatoma vadovaujantis minėtojo straipsnio 1–6 dalimis tiems gamintojams, kurie, kaip buvo nustatyta, atitinka pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkte nustatytus kriterijus. Trumpai, ir tik patogumo dėlei, šie kriterijai yra apibendrinti kaip nurodyta toliau:

(18)

Keturi KLR eksportuojantys gamintojai paprašė jiems suteikti RER pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies b punktą ir užpildė eksportuojantiems gamintojams skirtą RER prašymo formą.

(19)

Tačiau trys iš šių eksportuojančių gamintojų atsisakė bendradarbiauti dar neatlikus patikrinimo. Todėl buvo neįmanoma patikrinti, ar šios bendrovės atitinka kriterijus, nustatytus pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkte.

(20)

Komisija rinko ir tikrino likusio eksportuojančio gamintojo patalpose visą informaciją, pateiktą prašyme dėl RER taikymo, ir kuri, jos manymu, yra būtina.

(21)

Tyrimo metu buvo nustatyta, kad prašymas suteikti RER turi būti atmestas. Patikrinus bendrovę pagal visus penkis kriterijus, išdėstytus pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkte, buvo nustatyta, kad ta bendrovė neatitinka pirmiau minėtų antro ir trečio kriterijų. Be to, nebuvo galima padaryti išvados dėl pirmo kriterijaus.

(22)

Dėl antro kriterijaus nebuvo galima nustatyti, ar bendrovė turi vieną aiškią pagrindinių apskaitos įrašų sistemą, kurios nepriklausomas auditas yra atliekamas pagal tarptautinius apskaitos standartus ir kuri taikoma visiems tikslams.

(23)

Pagal trečią kriterijų bendrovė nepateikė patvirtinamųjų dokumentų ir išsamaus paaiškinimo dėl bendrovės privatizavimo bei pakartotinio turto įvertinimo. Atsižvelgiant į tai, bendrovė neparodė, kad nėra iškraipymų, susijusių su buvusia ne rinkos ekonomikos sistema.

(24)

Dėl pirmo kriterijaus negalima padaryti išvados, kadangi išlieka abejonių dėl galimo valstybės įsikišimo patvirtinant darbo sutartis ir todėl, kad negalima nustatyti, ar visos sąnaudos atitinka rinkos vertes. Tačiau padarius išvadas dėl antro ir trečio kriterijų priimti sprendimą šiuo atžvilgiu nėra būtina.

(25)

Suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė pateikti pastabas dėl pirmiau pateiktų rezultatų.

(26)

Remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktu, jei reikia, nustatomas muitas šalims, paminėtoms pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalyje, išskyrus tais atvejais, kai bendrovės pagal pagrindinio reglamento 9 straipsnio 5 dalį gali įrodyti, kad jų eksporto kainos ir kiekiai bei pardavimo sąlygos yra laisvai nustatomi, kad valiuta keičiama pagal rinkos kursą ir kad valstybė nesikiša tiek, kad būtų galima apeiti priemones, jei eksportuotojams nustatomi skirtingi muitų tarifai.

(27)

Eksportuojantis gamintojas, kuriam nebuvo galima suteikti RER, taip pat prašė suteikti IR, jeigu jam nebūtų suteiktas RER. Remiantis turima informacija buvo nustatyta, kad bendrovė atitinka visus IR suteikimo reikalavimus pagal pagrindinio reglamento 9 straipsnio 5 dalį.

(28)

Dar vienas eksportuojantis gamintojas, nepateikęs prašymo suteikti RER, prašė suteikti tik IR. Ši bendrovė tiriamuoju laikotarpiu per susijusias bendroves pardavinėjo tiriamąją prekę į Bendriją ir bendradarbiavo atliekant tyrimą. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad bendrovė atitinka visus IR suteikimo reikalavimus, nustatytus pagrindinio reglamento 9 straipsnio 5 dalyje.

(29)

Todėl buvo nuspręsta IR taikyti šiems dviems eksportuojantiems gamintojams iš KLR:

(30)

Eksportuojanti bendrovė, paprašiusi taikyti tik IR, per pratęstą laikotarpį nepateikė aiškaus ir iki galo pagrįsto atsakymo į eksportuotojo klausimyną. Kadangi dėl šios priežasties nebuvo galima nustatyti dempingo skirtumo, turėjo būti laikoma, kad bendrovė tyrimo metu nebendradarbiavo.

(31)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktą normaliąją vertę eksportuojantiems gamintojams, kuriems nebuvo suteiktas RER, reikia nustatyti remiantis analogiškos šalies kainomis arba atkurta verte.

(32)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė, kad KLR normaliajai vertei nustatyti analogiška šalimi ji ketina pasirinkti Indiją, ir paragino suinteresuotąsias šalis pateikti savo pastabas dėl šios analogiškos šalies pasirinkimo.

(33)

Šiam siūlymui prieštaravo vienas vartotojas, vienas bendradarbiaujantis eksportuotojas ir vienas nebendradarbiaujantis gamintojas. Pagrindiniai argumentai prieš Indiją kaip analogišką šalį buvo šie:

(34)

Tačiau suinteresuotosios šalys negalėjo pasiūlyti tinkamesnės alternatyvos, pateikti informacijos ar pagrįsti savo tvirtinimo, kad Indija nėra tinkama analogiška šalis.

(35)

Todėl Komisija siekė Indijos ir kitų galimų analogiškų šalių bendradarbiavimo, pavyzdžiui, Turkijos, Pietų Afrikos, Irano ir Tailando.

(36)

Tačiau paaiškėjo, kad iš pirmesnėje konstatuojamojoje dalyje minėtų šalių arkinius svertinius mechanizmus gamina tik keli Indijos ir Irano gamintojai. Be to, nebuvo galima pasiekti visapusiško Indijos bendradarbiavimo, o Irano gamintojas sutiko visapusiškai bendradarbiauti su Komisija.

(37)

Išnagrinėjus atsakymą paaiškėjo, kad Irane yra vienas gamintojas ir kad jis tiriamąją prekę parduoda vidaus rinkoje. Papildomai buvo nustatyta, kad į Irano rinką buvo importuojama nemažai Kinijos prekių. Todėl aišku, kad Irano ir Kinijos prekės konkuruoja Irano rinkoje.

(38)

Atsižvelgiant į tai, kas pasakyta pirmiau, daroma laikina išvada, kad Irano pasirinkimas analogiška šalimi pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalį yra pats tinkamiausias ir labiausiai pagrįstas.

(39)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktą normalioji vertė eksportuojantiems gamintojams, kuriems nebuvo suteiktas RER, buvo nustatyta remiantis informacija, gauta iš analogiškos šalies. Normalioji vertė buvo nustatyta remiantis visomis kainomis, mokėtomis arba mokėtinomis už palyginamas produkto rūšis Irano vidaus rinkoje, kadangi nustatyta, kad Irano gamintojo sandoriai buvo atlikti įprastomis prekybos sąlygomis.

(40)

Atsižvelgiant į tai, normalioji vertė buvo nustatyta kaip vidutinė svertinė vidaus pardavimo kaina, kurią nesusijusiems vartotojams taikė bendradarbiaujantis gamintojas Irane.

(41)

Kai eksportuotojas, kuriam buvo suteiktas IR, eksportą į Bendriją vykdė per ne Bendrijoje esančias susijusias bendroves, eksporto kaina buvo nustatoma pagal perpardavimo nepriklausomiems pirkėjams kainą.

(42)

Visais atvejais, kai svarstomoji prekė buvo eksportuota nepriklausomiems Bendrijos vartotojams, eksporto kaina buvo nustatoma pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį, būtent, remiantis faktiškai sumokėtomis arba mokėtinomis eksporto kainomis.

(43)

Normalioji vertė ir eksporto kainos buvo palygintos gamintojo kainos pagrindu ir tuo pačiu prekybos lygiu. Siekiant užtikrinti teisingą normaliosios vertės ir eksporto kainos palyginimą, remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalimi, buvo atsižvelgta į skirtingus faktorius, kurie, kaip buvo tvirtinama ir įrodinėjama, turėjo poveikio kainoms ir kainų palyginamumui.

(44)

Tuo remiantis galėtų būti padaryti atitinkami koregavimai dėl transporto, draudimo, tvarkymo, krovimo ir papildomų išlaidų, kredito, komisinių ir importo mokesčių bei išlaidų pardavus (garantija) mokesčių, jeigu jie būtų pakankamai pagrįsti. Koregavimai taip pat buvo daromi ir tais atvejais, kai eksportui buvo parduodama per susijusią bendrovę, esančią kitoje nei suinteresuota šalis arba Bendrija šalyje, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies i punktą.

(45)

Bendrovei, kuriai suteiktas individualus režimas, kiekvienos rūšies į Bendriją eksportuotos prekės normaliosios vertės svertinis vidurkis, nustatytas analogiškai šaliai, buvo palygintas su atitinkamos rūšies prekės eksporto į Bendriją kainos svertiniu vidurkiu, kaip numatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 dalyje.

(46)

Toliau yra nurodyti laikini dempingo skirtumų svertiniai vidurkiai, išreikšti CIF kaina prie Bendrijos sienos nesumokėjus muito:

(47)

Siekdama apskaičiuoti šalies muitą, taikomą visiems kitiems KLR eksportuotojams, Komisija visų pirma nustatė bendradarbiavimo lygį. Primenama, kad trys iš keturių bendrovių, iš pradžių prašiusių suteikti RER, atsisakė bendradarbiauti, ir kad kiti Kinijos eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, išskyrus vieną bendrovę, kuri prašė suteikti jai IR, tačiau turėjo būti laikoma nebendradarbiaujančia.

(48)

Atsižvelgiant į tai, kad eksportuotojai, kuriems nebuvo suteiktas nei RER, nei IR, nebendradarbiavo, apskaičiuota remiantis turimais faktais. Todėl dempingo skirtumas buvo apskaičiuotas remiantis būdingiausiu PKN, eksportuotu iš Kinijos eksportuotojų, kuriems nebuvo suteiktas RER ar IR. Tada eksporto kaina buvo palyginta su analogiškai šaliai nustatyta normaliąja verte. Tam, kad būtų užtikrintas teisingas palyginimas, Komisija papildomai rinko rinkos informaciją, siekdama nustatyti kitų eksportuojančių gamintojų importo kainas. Informacijos, rodančios, kad buvo apskaičiuota neteisingai ar nepagrįstai, nebuvo rasta.

(49)

Tuo pagrindu visai šaliai buvo laikinai nustatytas dempingas, atitinkantis 48,1 % CIF kainos prie Bendrijos sienos.

(50)

Šis skirtumas taikomas visiems gamintojams, kuriems nebuvo suteiktas IR.

(51)

Tyrimo metu nustatyta, kad šie Bendrijos gamintojai tiriamuoju laikotarpiu gamino SAM: trys skundą pateikę Bendrijos gamintojai, kiti du skundui pritarusieji gamintojai, visapusiškai bendradarbiavę su Komisija tiriamuoju laikotarpiu, ir Esselte, gaminęs SAM tik savo reikmėms.

(52)

Kita bendrovė tiriamuoju laikotarpiu svertinius arkinius mechanizmus gamino ir importavo tik savo reikmėms. Tačiau tiriamuoju laikotarpiu ji sustabdė gamybą. Bendrovė atsakė į Bendrijos gamintojams skirtą klausimyną ir pateikė duomenis apie savo gamybą.

(53)

Buvo nustatyta, kad kitas gamintojas, pateikęs pritarimo skundui laišką, tiriamuoju laikotarpiu svarstomosios prekės negamino.

(54)

Tačiau skundo pateikėjai tvirtino, kad kai kurios kitos bendrovės tiriamuoju laikotarpiu gamino svarstomąją prekę, nors ir ribotais kiekiais. Šios bendrovės tyrimo metu nepranešė apie save ir nepateikė savo gamybos duomenų. Šie kiekiai laikinai nebus įtraukti į Bendrijos gamybą.

(55)

Buvo nustatyta, kad vienas iš bendradarbiaujančių Bendrijos gamintojų, pritarusių skundui, taip pat importavo iš KLR svarstomąją prekę. Nors didžioji to gamintojo EB pardavimo dalis tiriamuoju laikotarpiu buvo pagaminta Bendrijoje, pasirodė, kad apie 25 % Bendrijos pardavimų apimties buvo nupirkta iš KLR. Tai sudarė apie 39 % visos jo gamybos.

(56)

Nors tai sudaro žymią bendrovės verslo dalį, buvo nustatyta, kad šį importą galima laikyti gynyba nuo mažomis dempingo kainomis importuojamų prekių iš KLR. Iš tiesų jau svarstomojo laikotarpio pradžioje, kai gamintojui tapo aišku, kad jis negalėtų visapusiškai konkuruoti su mažomis dempingo kainomis importuojamomis prekėmis iš KLR, jis nusprendė išsiųsti savo senus mechanizmus į Kiniją ir įkurti bendrą įmonę su Kinijos gamintojais. Patikrinus to Bendrijos gamintojo pateiktus svarstomojo laikotarpio finansinius duomenis paaiškėjo, kad jis pardavinėjo kiniškus SAM, siekdamas iš dalies padengti išlaidas, atsiradusias parduodant savo gaminius Bendrijos rinkoje. Kiniškų SAM importas padėjo bendrovei iki šiol išsilaikyti rinkoje.

(57)

Taip pat buvo nustatyta, kad pagrindinė šios bendrovės veikla vykdoma Bendrijoje ir kad ji aiškiai elgiasi kaip Bendrijos gamintojas. Bendrovės bendradarbiavimas rodo, kad jos ir kitų skundo pateikėjų elgesys bei interesai tyrimo metu yra panašūs. Todėl laikoma, kad to gamintojo gamybai turėtų būti taikomas Bendrijos gamybos apibrėžimas.

(58)

Todėl Bendrijos gamybos apimtis pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalies tikslams buvo preliminariai apskaičiuota sudedant penkių skundui pritarusių bendradarbiaujančių Bendrijos gamintojų gamybą ir turimus kito gamintojo gamybos duomenis.

(59)

Buvo nustatyta, kad tyrimo metu visapusiškai bendradarbiavusių ir skundui pritarusių penkių Bendrijos gamintojų gamyba tiriamuoju laikotarpiu siekė apie 220 milijonų vienetų. Tai sudaro daugiau nei 90 % visos Bendrijos gamybos. Todėl šios bendrovės sudaro Bendrijos pramonės sudėtį, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje ir 5 straipsnio 4 dalyje.

(60)

Reikėtų pažymėti, kad, nors gamintojas, importavęs kiniškus SAM, nebuvo įtrauktas į Bendrijos gamybą ir pramonę, kitų gamintojų gamyba vis dar sudaro didžiąją visos Bendrijos gamybos dalį, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 5 straipsnio 4 dalyje.

(61)

Bendrijos vartojimas buvo nustatytas remiantis žinomų gamintojų pardavimo nesusijusiems vartotojams Bendrijoje apimtimi ir importu iš trečiųjų šalių. Bendrijos gamintojų pardavimas buvo iš esmės pagrįstas jų pateiktais atsakymais į klausimynus. Tačiau importo apimtis turėjo būti grindžiama skundu, kadangi Kinijos eksportuojantys gamintojai mažai bendradarbiavo, o Eurostato duomenys nebuvo pakankamai konkretūs. Iš tiesų, KN kodais, kuriais klasifikuojami SAM, taip pat klasifikuojami žiediniai segtuvų mechanizmai, o kiekis išreiškiamas ne vienetais, o tik tonomis.

(62)

Toliau pateikta lentelė rodo, kad svarstomosios prekės paklausa Bendrijoje svarstomuoju laikotarpiu žymiai padidėjo:

1 lentelė

(63)

Vartojimas labiausiai padidėjo nuo 2003 m. iki TL pabaigos – tai sudarė 18 % arba daugiau kaip 62 milijonus vienetų. Bendrijos pramonės pardavimo apimtis padidėjo 8 % arba 14 milijonų vienetų. Per tą patį laikotarpį importas į Kiniją padidėjo 29 % arba 48 milijonais vienetų.

(64)

Kaip minėta ankstesnėje 61 konstatuojamojoje dalyje, Kinijos importo apimtis buvo grindžiama skunde pateiktais duomenimis. Tačiau šie duomenys buvo patikrinti kryžminio patikrinimo būdu lyginant su Eurostato duomenimis ir palyginti su didžiausio Kinijos eksportuotojo, kurio eksportas sudaro 65 % viso Kinijos eksporto ir kuris bendradarbiavo tyrimo metu, patalpose patikrintais eksporto duomenimis. Abu šaltiniai patvirtino, kad apimties tendencijos buvo panašios į minėtąsias skunde.

(65)

Importo iš tiriamosios šalies apimčių ir rinkos dalies pokyčiai yra šie:

2 lentelė

(66)

Kaip pirmiau parodyta 1 lentelėje, svertinių arkinių mechanizmų vartojimas Bendrijoje svarstomuoju laikotarpiu padidėjo 32 % arba 98 milijonais vienetų. Tuo tarpu importas iš tiriamosios šalies padidėjo apie 59 %, t. y. 79 milijonais vienetų. Todėl importo dalis rinkoje svarstomuoju laikotarpiu padidėjo nuo 44,8 % iki 53,6 %. Tai reiškia, kad rinkos dalis padidėjo 8,8 procentiniais punktais. Verta pastebėti, kad Kinijos eksportuojančiojo gamintojo importas ir rinkos dalis labiausiai padidėjo per laikotarpį nuo 2003 m. iki TL, kai importas dempingo kaina padidėjo 48 milijonais vienetų, o rinkos dalis – 4,4 procentiniais punktais.

(67)

Pirmiau pateiktoje lentelėje matyti, kaip vystėsi vidutinės importo iš KLR kainos svarstomuoju laikotarpiu. Importo kainos sumažėjo nuo 120 EUR už tūkstantį SAM 2001 m. iki 107 EUR TL. 2003 m. importo kainų lygis buvo mažas, o vartojimas tuo pačiu metu išaugo 20 %, todėl nuo 2003 m. iki TL jos galėjo padidėti 11 %. Tačiau toks kainų lygis išlieka gerokai mažesnis nei Bendrijos pramonės kainos. Bendrai importo dempingo kainomis kainos svarstomuoju laikotarpiu sumažėjo 11 %.

(68)

Pardavimo kainų Bendrijos rinkoje TL metu palyginimas buvo atliktas lyginant Bendrijos pramonės kainas ir Kinijos eksportuojančių gamintojų kainas. Šis palyginimas buvo atliktas atėmus grąžinimus ir nuolaidas bei atsižvelgus į išlaidas po importo. Bendrijos pramonės kainos buvo pakoreguotos pagal gamintojo kainas iš įmonės, o importo kainos buvo CIF kainos prie Bendrijos sienos.

(69)

Palyginimas parodė, kad TL kiniški SAM buvo importuojami į Bendriją kainomis, žymiai mažesnėmis už Bendrijos pramonės kainas. Kainų sumažinimo skirtumas, išreiškus procentais, sudarė 24,3 %. Pagal šį kainų sumažėjimo lygį ir Bendrijos pramonės kainų raidą bei jos pelningumą, kaip aiškinama toliau, galima daryti išvadą, kad kainų smukimas jau buvo įvykęs svarstomuoju laikotarpiu.

(70)

Vadovaujantis pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalimi, analizuojant importo dempingo kaina poveikį Bendrijos pramonei, buvo įvertinti visi ekonominiai veiksniai ir rodikliai, darę poveikį pramonei svarstomuoju laikotarpiu – 2001 m. iki TL.

(71)

Toliau pateikiami duomenys apie Bendrijos pramonę apjungė patikrintą penkių bendradarbiaujančių Bendrijos gamintojų pateiktą informaciją.

(72)

Gamybos, gamybos pajėgumų ir pajėgumų išnaudojimo raida yra tokia:

4 lentelė

(73)

Nepaisant padidėjusios paklausos, Bendrijos pramonės gamyba svarstomuoju laikotarpiu sumažėjo 2 %. Atsižvelgiant į gerą rinkos perspektyvą ir didėjantį vartojimą buvo atliktos investicijos, siekiant padidinti Bendrijos pramonės gamybos pajėgumus. Tačiau dėl šiek tiek sumažėjusios gamybos pajėgumų išnaudojimas taip pat sumažėjo 9 %.

(74)

Toliau pateikti skaičiai rodo atsargų kiekį kiekvieno laikotarpio pabaigoje.

5 lentelė

(75)

Tyrimo metu paaiškėjo, kad Bendrijos pramonės atsargų lygis nėra svarbus rodiklis vertinant Bendrijos pramonės ekonominę padėtį. Iš tiesų, Bendrijos pramonė daugiausiai gamina pagal užsakymus, o atsargų lygis rodo tik ribotą gamybos dalį ir svarstomojo laikotarpio 3–4 savaičių tiekimo pajėgumus.

(76)

Toliau pateikti duomenys apie Bendrijos pramonės pardavimo apimtį nepriklausomiems vartotojams Bendrijos rinkoje.

6 lentelė

(77)

Tyrimo metu nustatyta, kad Bendrijos pramonė galėjo gauti naudos dėl padidėjusio vartojimo, svarstomuoju laikotarpiu padidindama savo pardavimą 12 % arba 19 milijonų vienetų.

(78)

Vis dėlto Bendrijos rinkos dalis sumažėjo nuo 55,1 % 2001 m. iki 46,4 % TL pabaigoje. Tai reiškia, kad rinkos dalis sumažėjo 8,7 procentiniais punktais. Rinkos dalis labiausiai išaugo nuo 2003 m. iki TL, kai Bendrijos pramonė sumažėjo 4,4 procentiniais punktais.

(79)

Todėl aišku, kad Bendrijos pramonė negalėjo visiškai pasinaudoti rinkos augimu.

(80)

Pirmiau pateiktoje lentelėje matyti, kad Bendrijos pramonė patyrė stiprų vidutinių pardavimo kainų nuosmukį (13 %), kadangi į Bendrijos rinką pateko daugiau importo prekių maža dempingo kaina.

(81)

Toliau pateikti pelningumo skirtumai buvo nustatyti Bendrijos pramonės finansinius rezultatus išreiškiant Bendrijos rinkos apyvartos procentais.

7 lentelė

(82)

Visą svarstomąjį laikotarpį pelningumas buvo neigiamas. Tačiau nuostoliai gerokai padidėjo daugiausia dėl sumažėjusio kainų lygio. Nors Bendrijos pramonė optimaliai sureguliavo savo gamybą, kad galėtų konkuruoti su importu iš Kinijos, ir pritaikė visus galimus svarstomosios prekės techninius parametrus, svarstomuoju laikotarpiu nuostoliai nuolatos didėjo. TL pasiektų rezultatų negalima išlaikyti net trumpą laiką.

(83)

Investicijų grąžos, pinigų srautų ir investicijų tendencijos yra pateiktos šioje lentelėje:

8 lentelė

(84)

Kaip teigiama pirmiau pateiktose 78 ir 82 konstatuojamosiose dalyse, pardavimo kainų mažėjimo tendencija žymiai paveikė Bendrijos pramonės pelningumą. Dėl to tai turėjo neigiamą poveikį su pelningumu susijusiems žalos rodikliams. Galima pastebėti, kad pirmiau minėta investicijų grąžos ir pinigų srautų neigiama tendencija iš esmės atitinka pirmiau 6 lentelėje parodytą pelningumo tendenciją.

(85)

Kaip jau buvo aiškinta pirmiau 73 konstatuojamojoje dalyje, Bendrijos pramonė padidino savo investicijas į svarstomąją prekę, kadangi svarstomuoju laikotarpiu rinkos sąlygos buvo labai geros. Bendrijos pramonės investicijos buvo daugiau skirtos įrenginių ir mechanizmų keitimui nei naujoms gamybos priemonėms.

(86)

Bendrijos pramonė pabrėžė, kad turėjo didesnių sunkumų pritraukiant kapitalą. Pirmiau pateiktos išvados, o ypač 26 % neigiamas pelningumas iš tiesų aiškiai rodo, kad Bendrijos pramonės gebėjimas pritraukti tiek išorinių finansuotojų, tiek pagrindinių bendrovių kapitalą stipriai varžė jos katastrofinė finansinės padėtis.

(87)

Bendrijos pramonė nuo 2001 m. iki TL sumažino savo darbuotojų skaičių. Našumas svarstomuoju laikotarpiu galėjo pagerėti dėl vienu metu išaugusio investicijų lygio ir darbuotojų skaičiaus sumažėjimo.

(88)

Bendrijos mokamas bendras darbo užmokestis ir susijusios išlaidos svarstomuoju laikotarpiu išliko nepakitę. Nors per tą laikotarpį darbuotojų skaičius sumažėjo 10 %, dėl infliacijos sumažėjo ir santykinis darbuotojų skaičius.

(89)

Dempingo skirtumai pirmiau buvo nurodyti skirsnyje apie dempingą. Šie nustatyti skirtumai akivaizdžiai viršija de minimis. Be to, atsižvelgiant į importo dempingo kaina kiekius ir kainą, dabartinio dempingo skirtumo poveikio negalima laikyti nereikšmingu.

(90)

Bendrijos pramonė neatsigauna nuo ankstesnio dempingo arba subsidijavimo poveikio, kadangi anksčiau tokie tyrimai nebuvo atliekami.

(91)

Jau svarstomojo laikotarpio pradžioje KLR buvo užėmusi pusę SAN Bendrijos rinkos. KLR žymiai sustiprino šią jau ir taip stiprią poziciją. Reikia prisiminti, kad svarstomuoju laikotarpiu žymiai padidėjo importo iš KLR apimtis (+ 79 milijonai vienetų) ir rinkos dalis (+ 8,8 procentiniai punktai). Be to, vidutinė šio importo vieneto kaina sumažėjo 11 % (tai matoma šiame tyrime nustatytame kainos sumažinime).

(92)

Nors Bendrijos pramonės pardavimo apimtis padidėjo, pramonė svarstomuoju laikotarpiu beveik nepasinaudojo dideliu Bendrijos rinkos augimu (+ 32 % arba + 98 milijonai vienetų). Ji neteko didelės rinkos dalies, o prekės vidutinė kaina sumažėjo 13 %. Dėl to padvigubėjo nuostoliai, sumažėjo pinigų srautai ir investicijų grąža, sumažėjo gamyba ir gamybos pajėgumų išnaudojimas, nekito darbo užmokestis, o darbdaviai svarstomuoju laikotarpiu privalėjo sumažinti darbuotojų skaičių. Nepaisant pastangų tapti konkurencingesne, Bendrijos pramonės finansinė padėtis TL žymiai pablogėjo.

(93)

Taip pat reikia pažymėti, kad pastaraisiais metais keli Bendrijos gamintojai sustabdė gamybą arba nutraukė veiklą.

(94)

Atsižvelgiant į visus rodiklius, daroma išvada, kad Bendrijos pramonė TL patyrė materialinę žalą, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnyje.

(95)

Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 dalis ir 3 straipsnio 7 dalis taip pat buvo ištirta, ar egzistuoja priežastinis ryšys tarp importo iš KLR dempingo kaina ir Bendrijos pramonės patirtos materialinės žalos. Taip pat pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 7 dalį buvo ištirti kiti be importo dempingo kaina žinomi veiksniai, kurie taip pat galėjo daryti žalą Bendrijos pramonei, siekiant užtikrinti, jog šių veiksnių padaryta žala nebūtų priskirta importui dempingo kaina.

(96)

Reikia prisiminti, kad importo iš KLR apimtys svarstomuoju laikotarpiu išaugo maždaug 43 %, o jų dalis rinkoje padidėjo 8,8 procentiniais punktais. Be to, kaip buvo išaiškinta pirmiau esančioje 67 konstatuojamojoje dalyje, importo iš KLR kainos sumažėjo 11 % ir buvo mažesnės už Bendrijos pramonės kainas 24 %. Tokiu būdu Bendrijos pramonės kainos patyrė spaudimą.

(97)

Tiriamuoju laikotarpiu taip pat sutapo importo mažomis dempingo kainomis padidėjimas ir žymus jau ir taip blogos Bendrijos pramonės padėties pablogėjimas. Tai galima būtų geriausiai parodyti palyginus Kinijos eksportuotojų ir Bendrijos pramonės nuo 2003 m. iki TL pasiektus rezultatus. Per tą laikotarpį iš Kinijos importuotų SAM kiekis išaugo 48 milijonais vienetų, ir buvo nustatytas aiškus kainų sumažinimas. Dėl to Kinijos eksportuojantys gamintojai galėjo laimėti 4,4 procentinius rinkos dalies punktus. Per tą patį laikotarpį Bendrijos pramonės pardavimo apimtis padidėjo tik 14 milijonų vienetų, dėl ko jos rinkos dalis sparčiai augančioje rinkoje sumažėjo 4,3 procentiniais punktais. Tuo pačiu Bendrijos pramonė turėjo sumažinti vidutinę pardavimo kainą beveik 4 %. Pavyzdžiui, smarkų jos finansinės padėties pablogėjimą liudija 7 procentiniais punktais išaugę nuostoliai. Reikėtų pažymėti, kad importas iš Kinijos jau svarstomojo laikotarpio pradžioje sudarė didelę dalį, ir kad nuo šio laikotarpio pradžios Bendrijos pramonė dėl to buvo pažeidžiama.

(98)

Kaip matyti iš pirmiau 2 lentelėje nurodytos didėjančios rinkos dalies, savo prekes dempingo kainomis eksportuojantys Kinijos eksportuotojai tapo pagrindiniais veikėjais Bendrijos rinkoje ir TL išstūmė Bendrijos pramonę.

(99)

Kaip jau buvo aiškinta pirmiau 36 konstatuojamojoje dalyje, pasaulyje yra nedaug bendrovių, gaminančių ir eksportuojančių SAM. Renkantis analogišką šalį buvo nustatyti keli gamintojai Indijoje ir Irane, tačiau turima informacija rodo, kad šių šalių žinomi gamintojai eksportavo tik ribotus SAM kiekius, jeigu tokių buvo. Pagrindinė šių gamintojų rinka buvo jų vidaus rinka.

(100)

Labai nepanašu, kad kitų trečiųjų šalių, pavyzdžiui, Indijos, kilmės importas, taip pat būtų padaręs žalos Bendrijos pramonei. Turima informacija yra itin ribota, dėl ko net negalima patikimai apskaičiuoti šio importo iš kitų trečiųjų šalių riboto kiekio (jeigu toks yra).

(101)

Todėl laikoma, kad SAM importas iš kitų trečiųjų šalių negalėjo padaryti poveikio Bendrijos pramonės ekonominei padėčiai.

(102)

Kaip jau buvo aiškinta pirmiau 55 konstatuojamojoje dalyje, buvo nustatyta, kad vienas iš bendradarbiaujančių gamintojų, kuriems taikomas Bendrijos pramonės apibrėžimas, svarstomuoju laikotarpiu importavo iš KLR svarstomąją prekę. Didesnė to gamintojo EB pardavimo dalis TL buvo pagaminta Bendrijoje; pasirodė, kad apie 25 % pardavimo apimties buvo nupirkta iš KLR.

(103)

Tyrimo metu paaiškėjo, kad minėtas gamintojas importavo iš Kinijos SAM, pagamintus eksportuotojo, su kuriuo jis buvo pasirašęs komercinį susitarimą. Taip pat buvo nustatyta, kad perpardavimo kaina, kuria jis pardavinėjo importuotą SAM, buvo palyginama su kaina, kuria jis pardavinėjo savo gamintą SAM.

(104)

Atsižvelgiant į tai nemanoma, kad dėl tokio importo Bendrijos pramonei padaryta žalos. Nors tiesa, kad šis importas nėra nežymus (jis sudaro apie 6 % visų Bendrijos pramonės pardavimų TL), reikėtų pabrėžti tai, kad: pirma, perpardavimo kainos atitiko jo paties pagamintų prekių pardavimo kainą. Be to, šios prekės pardavimas papildė jo prekių asortimentą. Antra, kaip jau buvo aiškinta pirmiau 55 ir 56 konstatuojamosiose dalyse, dėl šio importo minėtasis gamintojas galėjo iš dalies sumažinti kai kuriuos didelius nuostolius, atsiradusius parduodant savo gamintas prekes Bendrijos rinkoje. Kiniškų SAM importas padėjo bendrovei iki šiol išsilaikyti rinkoje. Todėl jo prekių asortimento papildymas importuojant Kinijos prekes buvo tam tikra gynyba nuo importo dempingo kainomis iš Kinijos. Šis gamintojas aiškiai pritaria dabartiniam tyrimui.

(105)

Todėl neatrodo, kad minėto gamintojo importuotos prekės turėjo įtakos padarant nustatytą žalą.

(106)

Taip pat buvo išanalizuota, ar Bendrijos pramonės SAM eksportas galėjo būti jos svarstomuoju laikotarpiu patirtos žalos priežastimi.

(107)

Kaip teigiama toliau pateiktoje lentelėje, pagrindinė Bendrijos pramonės rinka visada buvo Bendrijos rinka. Svarstomuoju laikotarpiu Bendrijos pramonės eksportas iš ES į trečiąsias šalis sudarė nuo 7,4 % iki 16,2 % viso pardavimo.

10 lentelė

(108)

Svarstomuoju laikotarpiu Bendrijos pramonės eksportas sumažėjo apie 18 milijonų vienetų. Šį sumažėjimą reikėtų vertinti atsižvelgiant į didelį tuo laikotarpiu vykusį Bendrijos rinkos augimą. Reikėtų nepamiršti, kad tuo laikotarpiu Kinijos eksporto rinkos dalis taip pat padidėjo kitose pasaulio rinkose, kas matyti išnagrinėjus informaciją, surinktą pasirenkant analogišką šalį.

(109)

Be to, tyrimo metu buvo nustatyta, kad Bendrijos pramonės gamyba iš esmės nekito, tik svarstomuoju laikotarpiu sumažėjo 2 %. Bendrijos pramonė galėjo kontroliuoti ir net sumažinti savo išlaidas.

(110)

Todėl, remiantis šiuo metu turima informacija, manoma, kad net jeigu sumažėjus eksporto pardavimo apimčiai Bendrijos pramonei padaryta žalos, tuo negalima pateisinti žymaus kainų sumažėjimo Bendrijos rinkoje ir Bendrijos pramonės patirtų nuostolių svarstomuoju laikotarpiu.

(111)

Reikia pabrėžti, kad žala šiuo atveju pirmiausia buvo padaryta dėl kainų kritimo, sukėlusio dar daugiau nuostolių. Tai sutapo su sparčiai didėjančiu importu iš KLR dempingo kaina, kuris žymiai sumažino Bendrijos pramonės kainas. Nėra požymių, kad kiti pirmiau minėti veiksniai galėjo būti svarbi Bendrijos pramonei padarytos materialinės žalos priežastis. Tyrimo metu nebuvo nustatyta jokių kitų veiksnių, galėjusių padaryti materialinę žalą.

Remiantis pirmiau pateiktu visų žinomų veiksnių, darančių poveikį Bendrijos pramonės padėčiai, nagrinėjimu, daroma laikina išvada, kad yra aiškus laiko sutapimas, dėl kurio atsiranda priežastinis ryšys tarp importo iš KLR dempingo kaina ir Bendrijos pramonei padarytos materialinės žalos, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 dalyje.

(112)

Pagal pagrindinio reglamento 21 straipsnį buvo išnagrinėta, ar esama įtikinamų priežasčių, leidžiančių daryti išvadą, kad Bendrijai nėra naudinga nustatyti antidempingo mokesčius importui iš tiriamosios šalies. Komisijos tarnybos išsiuntė klausimynus importuotojams, prekybininkams ir pramonės vartotojams. Neišsamūs atsakymai į klausimyną buvo gauti iš dviejų vartotojų. Kiti vartotojai nepateikė atsakymo į klausimyną, bet pareiškė savo nuomonę raštu.

(113)

Remiantis iš bendradarbiaujančių šalių gauta informacija buvo padarytos tokios išvados.

(114)

Primenama, kad Bendrijos pramonę sudarė penki gamintojai, kuriems svarstomosios prekės gamybos ir pardavimo srityje dirbo daugiau kaip 700 žmonių. Taip pat primenama, kad Bendrijos pramonės ekonominiai rodikliai svarstomuoju laikotarpiu rodė blogėjančius finansinius rezultatus, dėl ko pastaraisiais metais savo gamybą buvo priversti nutraukti keli Bendrijos gamintojai. Tačiau, kaip parodė priemonės, kurių buvo imtasi įveikti importą dempingo kaina, Bendrijos pramonė yra perspektyvi ir neketina atsisakyti šios pardavimo dalies. Kaip buvo nustatyta tyrimo metu, Bendrijos pramonė svarstomuoju laikotarpiu sugebėjo patobulinti savo gamybos procesą ir sutrumpinti tiekimo laikotarpius.

(115)

Jei priemonės nebus įvestos, tikėtina, kad dėl importo dempingo kaina didės kainų spaudimas, Bendrijos pramonės finansinė padėtis ir toliau blogės bei daugiau Bendrijos gamintojų bus priversti nutraukti gamybą, o tai turės neigiamų pasekmių platesniam gamybos sektoriui, jau dabar patiriančiam nuostolius dėl importo dempingo kaina.

(116)

Jei priemonės bus įvestos, galima tikėtis, kad Bendrijos pramonės gamyba ir pardavimo apimtys išaugs per labai trumpą laikotarpį, dėl ko Bendrijos pramonė galės paskirstyti nustatytas sąnaudas didesnei gamybos apimčiai. Šiuo atžvilgiu reikia pažymėti, kad Bendrijos pramonės pajėgumų išnaudojimas yra labai mažas ir kad ji iš tiesų galėtų gerokai padidinti gamybos apimtį. Tai leistų Bendrijos pramonei atgauti svarstomuoju laikotarpiu prarastas rinkos dalis ir pasinaudoti masto ekonomija. Tikėtina, kad Bendrijos pramonės finansinė padėtis galės pasiekti tvaresnį lygį, jeigu kainų nebeiškreips importas dempingo kainomis.

(117)

Todėl aišku, kad antidempingo priemonės atitiktų Bendrijos pramonės interesus.

(118)

12 žaliavų Bendrijos gamintojams tiekėjų parašė Komisijai dėl šio tyrimo. Šios šalys pritarė siūlymui įvesti antidempingo priemones. Laikoma, kad minėti tiekėjai šiame tyrime yra plieno tiekimo pramonės atstovai.

(119)

Aišku, kad nesiimant jokių priemonių dėl importo mažomis dempingo kainomis tiekimo pramonei kyla pavojus per trumpą laiką prarasti vieną pardavimo dalį. Bendrijos pramonė tokių didelių nuostolių ilgiau tverti nebegali.

(120)

Tiekėjai taip pat pritarė siūlymui įvesti priemones, kadangi tokiu būdu būtų užtikrintas didesnis saugumas rinkoje tiekiant žaliavas ir pristatant SAM vartotojų pramonei. Jie pabrėžė Bendrijos SAM pramonės ekonominę svarbą Bendrijos vartotojams. Tačiau šie argumentai buvo pateikti vartotojų vardu (žr. toliau).

(121)

Todėl remiantis tuo, kas išdėstyta pirmiau, daroma išvada, antidempingo priemonių įvedimas neprieštarautų Bendrijos tiekėjų interesams.

(122)

Buvo gauti aštuonių vartotojų ir dviejų Bendrijoje įsikūrusių importuotojų atsakymai. Vartotojai paprastai yra ir importuotojai, kadangi jie importuoja SAM ir gamina svertinius arkinius segtuvus (toliau – SAS), vartotojui skirtą prekę. Bendras šių šalių verslas yra didelis, tačiau SAM sudaro tik 10 % visos veiklos.

(123)

Vartotojai ir importuotojai paprastai prieštarauja siūlymui įvesti antidempingo priemones, kadangi svarstomoji prekė sudaro didelę dalį vartotojui skirtos prekės sąnaudų, o tai yra apie 20 % visų vartotojui skirtos prekės sąnaudų. Šie vartotojai ir importuotojai gali būti laikomi pramonės atstovais, jeigu jie atstovauja daugiau kaip 50 % pramonės. Jie tvirtina, kad įvedus antidempingo priemones jų padėtis taptų nepalanki, palyginus su pirkėjais (daugiausia – prekybos tinklai ir didelės platinimo įmonės). Be to, vartotojai ir importuotojai tvirtina, kad SAS sektoriuje yra daugiau nei reikia gamybos pajėgumų. Taigi, jų padėtis nėra itin stipri derantis su tais pirkėjais, ir jie baiminasi, kad įvedus antidempingo priemones SAM, SAS bus importuojami iš Kinijos. Tačiau jų skundai nebuvo pagrįsti įrodymais.

(124)

Vartotojų bendrovės paprastai turi pirkimo susitarimus su Kinijos gamintojais, kad galėtų importuoti SAM į Bendrijos rinką. Vartotojai teigia, kad per ilgą vystymosi laikotarpį su jų Kinijos partneriais Kinijos prekių kokybė labai pagerėjo, palyginus su Bendrijoje pagamintų prekių kokybe. Todėl jie tvirtina, kad taip jie gali lengviau gauti medžiagų ir konkuruoti rinkoje. Jie taip pat teigia, kad įvedus priemones galėtų atsirasti tiekimo stygius.

(125)

Bendradarbiaujantys importuotojai pareiškė panašų susirūpinimą. Tik vienas vartotojas pritaria siūlymui įvesti priemones, tačiau teigia, kad priemonės taip pat turėtų būti įvesto ir SAS.

(126)

Atsižvelgiant į tai, kad Bendrijoje yra dideli gamybos pajėgumai (žr. pirmiau pateiktą 4 lentelę) ir kad Bendrijos gamintojai galėtų nesunkiai papildomai investuoti į gamybos pajėgumus siekiant patenkinti dempingo neiškraipytos rinkos paklausą, teiginys dėl galimo stygiaus, atsirasiančio dėl Bendrijos pramonės pajėgumų trūkumo, neatrodo realus ir tikrai yra nepagrįstas. Manoma, kad tai nesumažintų veiksmingos konkurencijos Bendrijos rinkoje.

(127)

Taip pat manoma, kad įvedus priemones nebūtų padaryta jokios materialios įtakos bendram vartotojų pramonės konkurencingumui. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad kai kurie SAM gamintojai taip pat gamina vartotojui skirtas prekes ir kad vis dar didelė vartotojų dalis daugiausia perka savo SAM iš ne dempingo kainomis parduodančių šaltinių. Visi vartotojai turėtų galimybę gauti prekes iš ne dempingo kainomis parduodančių šaltinių.

(128)

Reikia numatyti, kad iš karto po antidempingo priemonių įvedimo gali padidėti sąnaudos. Toks sąnaudų padidėjimas pirmiausia padarytų poveikį bendrovėms, daugiausia perkančioms mažomis dempingo kainomis parduodamas prekes iš Kinijos. Blogiausiu atveju, atsižvelgiant į dabartinę Bendrijos pramonės rinkos dalį, dėl siūlomų priemonių galėtų vidutiniškai 2,5 % padidėti vartotojui skirtų prekių sąnaudos. Reikėtų pažymėti, kad svarstomoji prekė yra tik maža visos vartotojui skirtos pramonės veiklos dalis ir kad svarstomosios prekės pelningumas yra tikrai geras. Tačiau Komisija nemano, kad taip atsitiks; labiau tikėtina – kaip jau buvo aiškinta pirmiau 116 ir 120 konstatuojamosiose dalyse – tai, kad įvedus antidempingo priemones Bendrijos rinkoje išaugs veiksminga konkurencija, Bendrijos pramonė atgaus savo rinkos dalį ir pagerins savo ekonominę padėtį. Taip būtų galima išvengti trumpalaikio Bendrijos rinkos kainų padidėjimo.

(129)

Bet kokį galimą sąnaudų padidėjimą taip pat reikėtų vertinti atsižvelgiant į vartotojų bendrovių, savo SAM perkančių daugiausia iš Bendrijos pramonės, interesus.

(130)

Todėl, visapusiškai apsvarsčius visus aspektus, daroma laikina išvada, kad neigiamas poveikis tam tikrų vartotojų sąnaudoms nėra toks didelis, kad nebūtų galima įvesti priemonių.

(131)

Priemonių įvedimas SAM, kurių kilmės šalis yra KLR, importui akivaizdžiai atitiktų Bendrijos pramonės interesus. Kalbant apie importuotojus ir (arba) prekiautojus bei vartotojų pramonę galima teigti, kad poveikis SAM kainoms nepadarytų įtakos jų konkurencingumui ir konkurencijai Bendrijos rinkoje. Priešingai, Bendrijos pramonės ir tiekėjų pramonės šakų patirti nuostoliai bei tolesnio veiklos nutraukimo rizika yra akivaizdžiai svarbesni.

(132)

Atsižvelgiant į tai, daroma laikina išvada, kad nėra įtikinamų priežasčių neįvesti antidempingo priemonių SAM, kurių kilmės šalis yra KLR, importui.

(133)

Atsižvelgiant į padarytas išvadas dėl dempingo, jo daromos žalos ir Bendrijos interesų, reikėtų priimti laikinąsias priemones, kuriomis būtų sustabdyta tolesnė žala, kurią Bendrijos pramonei daro importas dempingo kaina.

(134)

Nustatytos priemonės turėtų būti pakankamo masto, kad būtų atlyginta šiuo importu padaryta žala, neviršijant nustatyto dempingo skirtumo. Apskaičiuojant muito, būtino žalingo dempingo poveikiui pašalinti, sumą, buvo manoma, kad priemonė turėtų suteikti Bendrijos pramonei galimybę padengti savo gamybos sąnaudas ir gauti bendrą pelną neatskaičius mokesčių, kurį šios rūšies pramonė pagrįstai galėtų gauti šiame sektoriuje įprastomis konkurencijos sąlygomis, t. y. kai nėra importo dempingo kaina, iš panašios prekės pardavimo Bendrijoje. Pelno, neatskaičius mokesčių, skirtumas naudotas šiuose skaičiavimuose buvo 5 % apyvartos. Šis skirtumas atitinka pelną, gautą parduodant bendros kategorijos prekes kai nėra importo dempingo kaina, todėl daroma laikina išvada, kad tai pagrįstas skirtumas. Tuo remiantis, Bendrijos pramonei buvo apskaičiuota panašios prekės nenuostolinga kaina. Nenuostolinga kaina buvo apskaičiuota prie gamybos sąnaudų pridėjus pirmiau minėtą 5 % pelno skirtumą.

(135)

Tuomet reikalingas kainos padidėjimas buvo nustatytas remiantis svertinės vidutinės importo kainos palyginimu su svertine vidutine nenuostolinga panašios Bendrijos pramonės Bendrijos rinkoje parduotos prekės kaina.

(136)

Visi lyginant nustatyti skirtumai buvo išreikšti vidutine CIF importo kainos verte procentais. Visais atvejais buvo nustatyta, kad žalos skirtumas buvo didesnis nei nustatytas dempingo skirtumas.

(137)

Atsižvelgiant į tai, kas buvo pirmiau išdėstyta, laikoma, kad įvedamas laikinasis antidempingo muitas turėtų būti lygus nustatytam dempingo skirtumui, bet negali viršyti pirmiau apskaičiuoto žalos skirtumo pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalį.

(138)

Šiame reglamente nurodytos atskiros bendrovės antidempingo muito normos buvo nustatytos remiantis šio tyrimo išvadomis. Todėl šios normos atspindi šiose bendrovėse tyrimo metu buvusią padėtį. Šios muito normos (kitokios, nei taikomos „visoms kitoms tos šalies bendrovėms“) taikomos išimtinai prekių, kurias pagamino konkretūs paminėti juridiniai asmenys tiriamoje šalyje, importui. Importuojamoms prekėms, pagamintoms kitų bendrovių, kurių pavadinimai ir adresai konkrečiai nepaminėti šio reglamento rezoliucinėje dalyje, įskaitant subjektus, susijusius su konkrečiai paminėtomis bendrovėmis, šios normos nebus taikomos, ir joms galios muitų normos, taikomos „visoms kitoms bendrovėms“.

(139)

Bet koks prašymas taikyti šias bendrovėms individualiai nustatytas antidempingo muito normas (pvz., pasikeitus subjekto pavadinimui arba įkūrus naują gamybos arba prekybos subjektą) turi būti nedelsiant siunčiamas Komisijai (3), pateikiant jame visą susijusią informaciją, ypač apie bendrovės veiklos pasikeitimus, kaip antai, gamybą, prekybą vidaus rinkoje ir eksportą, susijusius su šiuo pavadinimo arba gamybos ir prekybos subjektų pasikeitimu. Prireikus Komisija, pasitarusi su Patariamuoju komitetu, atitinkamai iš dalies pakeis reglamentą, atnaujindama bendrovių, kurioms taikomos individualios muito normos, sąrašą.

(140)

Atsižvelgiant į tai, nustatomos tokios laikinosios muito normos:

(141)

Tam, kad būtų užtikrintas geras administravimas, turi būti nustatomas laikotarpis, per kurį suinteresuotos šalys, kurios apie save pranešė per pranešime apie inicijavimą nustatytą laiką, gali pareikšti savo nuomonę raštu ir reikalauti būti išklausytos. Be to, reikėtų pažymėti, kad šiame dokumente išvados dėl muitų įvedimo yra laikinos ir gali būti peržiūrėtos nustatant bet kokias kitas galutines priemones,

27.1.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 23/34

27.1.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 23/36

(1)

Reglamento (EB) Nr. 1255/1999 31 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skirtumas tarp šio reglamento 1 straipsnio a, b, c, d, e, ir g dalyse išvardytų produktų kainų tarptautinėje prekyboje ir Bendrijos vidaus rinkos kainų gali būti padengtas eksporto grąžinamosiomis išmokomis.

(2)

2005 m. birželio 30 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 1043/2005, įgyvendinančiame Tarybos reglamento (EB) Nr. 3448/93 nuostatas dėl eksporto grąžinamųjų išmokų už tam tikrus žemės ūkio produktus, eksportuojamus kaip į Sutarties I priedą neįtrauktas prekes, skyrimo sistemos ir tokių grąžinamųjų išmokų sumos nustatymo kriterijų (2), yra nurodyti produktai, kuriems turėtų būti nustatytas grąžinamosios išmokos dydis, taikomas, kai produktai eksportuojami kaip prekės, išvardytos Reglamento (EB) Nr. 1255/1999 II priede.

(3)

Pagal Reglamento (EB) Nr. 1043/2005 14 straipsnio pirmą pastraipą grąžinamosios išmokos dydis 100 kilogramų kiekvieno atitinkamo pagrindinio produkto turėtų būti nustatomas kiekvieną mėnesį.

(4)

Tačiau kai kurių pieno produktų, eksportuojamų kaip prekės, neįtrauktos į Sutarties I priedą, atveju kyla pavojus, kad įsipareigojimai, prisiimti dėl tų grąžinamųjų išmokų, gali būti rizikingi, kai iš anksto nustatomi dideli grąžinamųjų išmokų dydžiai. Todėl siekiant išvengti tokio pavojaus, reikia imtis atitinkamų atsargumo priemonių, neužkertant kelio ilgalaikių susitarimų sudarymui. Konkrečių grąžinamųjų išmokų dydžių nustatymas tuo atveju, kai grąžinamosios išmokos nustatomos iš anksto atsižvelgiant į produktus, turėtų sudaryti sąlygas tų dviejų tikslų įgyvendinimui.

(5)

Reglamento (EB) Nr. 1043/2005 15 straipsnio 2 dalyje numatoma, kad nustatant grąžinamųjų išmokų dydį tam tikrais atvejais reikia atsižvelgti į gamybos grąžinamąją išmoką, pagalbą ar kitokias vienodą poveikį turinčias priemones, taikomas visose valstybėse narėse vadovaujantis reglamentu dėl atitinkamo produkto bendro rinkos organizavimo pagrindiniams produktams, įtrauktiems į Reglamento (EB) Nr. 1043/2005 I priedą, ar prilygstantiems produktams.

(6)

Reglamento (EB) Nr. 1255/1999 12 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad pagalbos išmoka suteikiama už Bendrijoje pagamintą nugriebtą pieną, perdirbtą į kazeiną, jei šis pienas ir iš jo pagamintas kazeinas atitinka tam tikras sąlygas.

(7)

2005 m. lapkričio 9 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1898/2005, nustatančiu išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1255/1999 įgyvendinimo taisykles, taikomas grietinėlės, sviesto ir koncentruoto sviesto realizavimo Bendrijos rinkoje priemonėms (3), nustatoma, kad sviestas ir grietinėlė turėtų būti tiekiami sumažintomis kainomis pramonės šakoms, kuriose yra gaminamos tam tikros prekės.

(8)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Pieno ir pieno produktų vadybos komiteto nuomonę,

27.1.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 23/39

(1)

Reglamento (EB) Nr. 1784/2003 13 straipsnio 1 dalyje ir Reglamento (EB) Nr. 3072/95 13 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skirtumas tarp šių reglamentų 1 straipsnyje išvardytų produktų kainų pasaulinėje rinkoje arba biržos kainų ir Bendrijos vidaus rinkos kainų gali būti padengtas eksporto grąžinamosiomis išmokomis.

(2)

2005 m. birželio 30 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 1043/2005, įgyvendinančiame Tarybos reglamento (EB) Nr. 3448/93 nuostatas dėl eksporto grąžinamųjų išmokų už tam tikrus žemės ūkio produktus, eksportuojamus kaip į Sutarties I priedą neįtrauktas prekes, skyrimo sistemos ir tokių grąžinamųjų išmokų sumos nustatymo kriterijų (3), yra nurodyti produktai, kuriems turėtų būti nustatytas grąžinamosios išmokos dydis, taikomas, kai produktai eksportuojami kaip prekės, išvardytos Reglamento (EB) Nr. 1784/2003 III priede arba atitinkamai Reglamento (EB) Nr. 3072/95 B priede.

(3)

Pagal Reglamento (EB) Nr. 1043/2005 14 straipsnio pirmą pastraipą grąžinamosios išmokos dydis 100 kilogramų kiekvieno atitinkamo pagrindinio produkto turėtų būti nustatomas kiekvieną mėnesį.

(4)

Įsipareigojimai, prisiimti dėl grąžinamųjų išmokų, kurios gali būti suteiktos už eksportuojamus žemės ūkio produktus, įeinančius į prekių, neįtrauktų į Sutarties I priedą, sudėtį, gali būti rizikingi, kai iš anksto nustatomi dideli grąžinamųjų išmokų dydžiai. Todėl, tokiose situacijose, būtina imtis atsargumo priemonių, neužkertant kelio ilgalaikių sutarčių sudarymui. Konkretaus grąžinamosios išmokos dydžio nustatymas tuo atveju, kai minimos išmokos nustatomos iš anksto, yra priemonė, leidžianti įgyvendinti šiuos įvairius tikslus.

(5)

Atsižvelgiant į Europos bendrijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų susitarimą dėl tešlos gaminių eksporto iš Bendrijos į Jungtines Amerikos Valstijas, patvirtintą Tarybos sprendimu 87/482/EEB (4), KN kodais 1902 11 00 ir 1902 19 klasifikuojamas prekes reikėtų diferencijuoti pagal jų paskirties vietą.

(6)

Pagal Reglamento (EB) Nr. 1043/2005 15 straipsnio 2 ir 3 dalis konkrečiam pagrindiniam produktui, naudojamam per tariamą prekių gamybos laikotarpį, turi būti nustatytos sumažintas eksporto grąžinamosios išmokos dydis, atsižvelgiant į taikomų gamybos grąžinamųjų išmokų dydį pagal Komisijos reglamentą (EEB) Nr. 1722/93 (5).

(7)

Manoma, kad spiritiniai gėrimai yra mažiau jautrūs jų gamybai naudojamų grūdų kainai. Tačiau Jungtinės Karalystės, Airijos ir Danijos stojimo akto 19 protokole yra numatyta, kad turi būti nustatytos būtinos priemonės, palengvinančios Bendrijos grūdų naudojimą spiritinių gėrimų gamyboje. Todėl būtina pritaikyti grąžinamosios išmokos dydį, taikomą grūdams, eksportuojamiems spiritinių gėrimų pavidalu.

(8)

Grūdų vadybos komitetas nepateikė nuomonės per pirmininko nustatytą laiką,

27.1.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 23/43

(1)

Pagal Reglamento (EB) Nr. 1255/1999 31 straipsnio nuostatas skirtumas tarp to reglamento 1 straipsnyje išvardytų produktų kainų tarptautinėje prekyboje ir tų produktų kainų Bendrijoje gali būti padengtas eksporto grąžinamąja išmoka, kuri būtų ne didesnė, negu leidžiama susitarimais, sudarytais laikantis Sutarties 300 straipsnio nuostatų.

(2)

Reglamente (EB) Nr. 1255/1999 numatyta, kad grąžinamosios išmokos už to reglamento 1 straipsnyje nurodytus produktus, eksportuojamus esamos būklės, turėtų būti nustatytos, atsižvelgiant į:

(3)

Reglamento (EB) Nr. 1255/1999 31 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kainos Bendrijoje turėtų būti nustatomos atsižvelgiant į tas einamąsias kainas, kurios yra pačios palankiausios eksportui, o tarptautinių rinkų kainos turėtų būti nustatytos atsižvelgiant visų pirma į:

(4)

Reglamento (EB) Nr. 1255/1999 31 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad dėl pasaulinėje rinkoje susidariusios padėties arba specifinių tam tikrų rinkų reikalavimų gali reikėti nustatyti skirtingą grąžinamąją išmoką už to reglamento 1 straipsnyje nurodytus produktus priklausomai nuo paskirties vietos.

(5)

Reglamento (EB) Nr. 1255/1999 31 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad produktų, už kuriuos skiriama eksporto grąžinamoji išmoka, sąrašas ir šios išmokos dydis nustatomi ne rečiau kaip kartą per keturias savaites. Tačiau grąžinamosios išmokos suma gali išlikti tokia pati ilgiau kaip keturias savaites.

(6)

1999 m. sausio 26 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 174/1999, nustatančio išsamias specialiąsias Tarybos reglamento (EEB) Nr. 804/68 taikymo taisykles dėl pieno ir pieno produktų eksporto licencijų ir eksporto grąžinamųjų išmokų (2), 16 straipsnyje numatyta, kad pieno produktų su cukraus priedais grąžinamoji išmoka lygi dviejų komponentų sumai. Pirmas komponentas yra tam, kad būtų atsižvelgta į produkte esantį pieno produkto kiekį, ir šis komponentas apskaičiuojamas dauginant bazinį grąžinamosios išmokos dydį iš visame produkte esančio pieno produkto kiekio. Kitas komponentas yra tam, kad būtų atsižvelgta į pridėtos sacharozės kiekį, ir šis komponentas apskaičiuojamas dauginant visame produkte esančios sacharozės kiekį iš grąžinamosios išmokos dydžio, taikytino tą dieną, kai eksportuojami 2001 m. birželio 19 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1260/2001 dėl bendro cukraus sektoriaus rinkų organizavimo (3), 1 straipsnio 1 dalies d punkte nurodyti produktai. Tačiau į pastarąjį komponentą atsižvelgiama tik tada, kai pridėtoji sacharozė buvo pagaminta iš Bendrijoje išaugintų cukrinių runkelių ir cukranendrių.

(7)

Komisijos reglamente (EEB) Nr. 896/84 (4), yra numatyta papildomų taisyklių dėl grąžinamųjų išmokų skyrimo keičiantis pieno metams. Šiose taisyklėse numatyta skirti skirtingas grąžinamąsias išmokas priklausomai nuo produktų pagaminimo datos.

(8)

Apskaičiuojant grąžinamosios išmokos dydį už lydytus sūrius, būtina numatyti, kad tuo atveju, kai yra pridėta kazeino ir (arba) kazeinatų, į jų kiekį nereikėtų atsižvelgti.

(9)

Nustatant paskirtis bei produktus, kuriems taikytinos išmokos, reiktų įvertinti, kad viena vertus, tam tikrų Bendrijos produktų konkurencinga padėtis nepateisina jų eksporto skatinimo, o kita vertus, tam tikrų teritorijų geografinis artumas gali padidinti prekybos iškraipymų riziką ir piktnaudžiavimus.

(10)

Taikant šias taisykles dabartinei pieno ir pieno produktų sektoriaus rinkų situacijai, ir ypač šių produktų kainoms Bendrijoje ir pasaulinėje rinkoje, reikėtų nustatyti tokio dydžio eksporto grąžinamąsias išmokas, kokios nurodomos priede.

(11)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Pieno ir pieno produktų vadybos komiteto nuomonę,