ISSN 1725-5120

Europos Sąjungos

oficialusis leidinys

L 16
European flag  

Leidimas lietuvių kalba

Teisės aktai

49 metai
2006m. sausio 20d.

Turinys

 

I   Aktai, kuriuos skelbti privaloma

Puslapis

 

*

2005 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 51/2006, nustatantis 2006 m. Bendrijos vandenyse ir vandenyse, kuriuose privaloma nustatyti žvejybos apribojimus, žvejojantiems Bendrijos laivams taikomas tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių bendrąsias žvejybos galimybes ir susijusias sąlygas

1

 

*

2005 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 52/2006, nustatantis Baltijos jūroje 2006 m. taikomas tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos galimybes ir susijusias sąlygas

184

 

*

Priedas prie Tarybos reglamento (EB) Nr. 51/2006, nustatančio 2006 m. Bendrijos vandenyse ir vandenyse, kuriuose privaloma nustatyti žvejybos apribojimus, žvejojantiems Bendrijos laivams taikomas tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių bendrąsias žvejybos galimybes ir susijusias sąlygas

200

LT

Aktai, kurių pavadinimai spausdinami paprastu šriftu, yra susiję su kasdieniu žemės ūkio reikalų valdymu ir paprastai galioja ribotą laikotarpį.

Visų kitų aktų pavadinimai spausdinami ryškesniu šriftu ir prieš juos dedama žvaigždutė.

I Aktai, kuriuos skelbti privaloma

2006 1 20   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 16/1

TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 51/2006

2005 m. gruodžio 22 d.

nustatantis 2006 m. Bendrijos vandenyse ir vandenyse, kuriuose privaloma nustatyti žvejybos apribojimus, žvejojantiems Bendrijos laivams taikomas tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių bendrąsias žvejybos galimybes ir susijusias sąlygas

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2002 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2371/2002 dėl žuvų išteklių apsaugos ir tausojančio naudojimo pagal Bendrąją žuvininkystės politiką (1), ypač jo 20 straipsnį,

atsižvelgdama į 1996 m. gegužės 6 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 847/96, nustatantį papildomas sąlygas kasmetiniam BLS ir kvotų valdymui (2), ir ypac i jo 2 straipsni,

atsižvelgdama į 2004 m. vasario 26 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 423/2004, nustatantį menkių išteklių atkūrimo priemones (3), ypač jo 6 ir 8 straipsnius,

atsižvelgdama į 2004 m. balandžio 21 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 811/2004, nustatantį priemones šiaurinių Europinės jūrų lydekos išteklių atkūrimo priemones (4), ypač jo 5 straipsnį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,

Kadangi:

(1)

Tarybos reglamento (EB) Nr. 2371/2002 4 straipsnyje nustatoma, kad Taryba, atsižvelgdama į turimas mokslines rekomendacijas, ypač Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komiteto (ŽMTEK) parengtą ataskaitą, priimtų reikalingas priemones, kad būtų galima naudotis vandenimis bei ištekliais ir vykdyti tausojamąją žvejybos veiklą.

(2)

Pagal Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 20 straipsnį Taryba privalo žvejybos rajonui arba žvejybos rajonų grupei nustatyti bendrą leistiną sugavimą (BLS). Bendrosios žvejybos galimybės valstybėms narėms ir trečiosioms šalims turėtų būti suteikiamos pagal minėto reglamento 20 straipsnyje nustatytus kriterijus.

(3)

Turėtų būti nustatytos specialios žvejybos operacijų vykdymo sąlygos, kad būtų veiksmingai valdomas bendras leistinas sugavimas ir kvotos.

(4)

Bendrijos lygiu būtina nustatyti tam tikrus žvejybos valdymo principus ir procedūras, kad valstybės narės galėtų užtikrinti su jų vėliava plaukiojančių laivų valdymą.

(5)

Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 3 straipsnyje pateikti sąvokų apibrėžimai, kurie yra svarbūs paskirstant bendrąsias žvejybos galimybes.

(6)

Pagal Reglamento (EB) Nr. 847/96 2 straipsnį turi būti nustatyti ištekliai, kuriems taikomos įvairios tame reglamente nurodytos priemonės.

(7)

Pagal susitarimuose arba protokoluose dėl žvejybos santykių numatytą tvarką Bendrija dėl žvejybos teisių konsultavosi su Norvegija (5), Farerų salomis (6)ir Grenlandija (7)

(8)

Bendrija yra kelių regioninių žvejybos organizacijų narė. Tos žvejybos organizacijos rekomendavo apriboti sužvejojamą tam tikrų rūšių žuvų kiekį ir nustatyti kitas tų žuvų apsaugos taisykles. Dėl to Bendrija turėtų įgyvendinti tas rekomendacijas.

(9)

Amerikos tropikų tuno komisija (toliau – ATTK) metiniame susirinkime 2005 m. birželio mėn. patvirtino geltonpelekių tunų, didžiaakių tunų ir dryžuotųjų tunų sužvejojamų kiekių apribojimus ir technines priemones priegaudai įvertinti. Nors Bendrija nėra ATTK narys, reikalinga šias priemones įgyvendinti, kad tos organizacijos jurisdikcijai priskirti ištekliai būtų valdomi juos tausojant.

(10)

Tarptautinė Atlanto tunų apsaugos komisija (toliau – TATAK) metiniame susirinkime 2005 m. patvirtino, nurodančias TATAK šalis, kurios neišnaudoja bendrųjų žvejybos galimybių arba jas viršija. Atsižvelgdama į šiuos dalykus, TATAK nusprendė, nurodydama, kad 2004 m. Bendrija neišnaudojo jai skirtos kelių išteklių kvotos.

(11)

Kad būtų laikomasi TATAK nustatytų Bendrijai skirtų kvotų pakeitimų, neišnaudotas kvotas privaloma skirstyti atsižvelgiant į kiekvienos valstybės narės neišnaudotus kvotos kiekius ir nekeičiant skirstymo būdo, nustatyto šiame reglamente metiniam bendram leistinam sugavimui padalinti.

(12)

Bendrosios žvejybos galimybės turėtų būti naudojamos pagal šiam klausimui skirtus Bendrijos teisės aktus, ypač 1987 m. gegužės 20 d. Komisijos reglamentą (EEB) Nr. 1381/87, nustatantį išsamias žvejybos laivų ženklinimo ir jų dokumentacijos taisykles (8), 1983 m. rugsėjo 22 d. Komisijos reglamentą (EEB) Nr. 2807/83, nustatantį išsamias informacijos apie valstybių narių žuvies sugavimus registravimo taisykles (9), 1993 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 2847/93, nustatantį bendros žuvininkystės politikos kontrolės sistemą (10), 2003 m. lapkričio 4 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1954/2003 dėl su tam tikromis Bendrijos žvejybos vietomis ir ištekliais susijusios žvejybinės pastangos valdymo (11), 1994 m. birželio 27 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1626/94, nustatantį tam tikras technines priemones žuvų ištekliams išsaugoti Viduržemio jūroje (12), 1994 m. birželio 27 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1627/94, nustatantį bendrąsias nuostatas dėl specialių žvejybos leidimų (13), 2004 m. kovo 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 601/2004, nustatantį tam tikras žvejybos kontrolės priemones Konvencijos dėl Antarkties jūrų gyvųjų išteklių apsaugos (14), 1998 m. kovo 30 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 850/98 dėl žuvininkystės išteklių apsaugos, taikant technines priemones jūrų gyvūnų jaunikliams apsaugoti (15), 1991 m. gruodžio 17 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 3880/91 dėl valstybių narių, žvejojančių šiaurės rytų Atlante, nominalių sugavimų statistinių duomenų pateikimo (16), 1998 m. birželio 29 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1434/98, nustatantį sąlygas, kuriomis silkę galima iškrauti pramonės, išskyrus žmonių vartojimą, poreikiams (17), 2004 m. vasario 26 d. Tarybos reglamentą Nr. 432/2004, nustatantį nustatantis menkių išteklių atkūrimo priemones (18), 2003 m. gruodžio 18 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 2244/2003, nustatantį išsamias nuostatas dėl palydovinio ryšio laivų stebėjimo sistemų (19), 1986 m. rugsėjo 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2930/86, nustatantį žvejybinių laivų charakteristikas (20), 2001 m. gegužės 14 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 973/2001, nustatantį tam tikras tolimos migracijos žuvų rūšių išteklių apsaugos technines priemones (21), 2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2347/2002, nustatantį konkrečius prieinamumo reikalavimus ir susijusias sąlygas, taikomas giliavandenių žuvų išteklių žvejybai (22) ir 2004 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2270/2004, nustatanti Bendrijos žvejybos laivams tam tikrų giliavandenių rūšių žuvų išteklių bendrąsias žvejybos galimybes 2005 ir 2006 metams (23).

(13)

Privaloma, atsižvelgiant į Tarptautines jūros tyrinejimo tarybos (TJTT) rekomendaciją, VIII parajonyje taikyti laikinąją sistemą užvejotų ančiuvių kiekiams valdyti.

(14)

Atsižvelgiant į TJTT rekomendaciją, TJTT IV parajonyje ir šiaurinėje IIIa kvadrato dalyje privaloma taikyti laikinąją smiltinukų žvejybos pastangos valdymo sistemą.

(15)

Atsižvelgiant į mokslines žinias apie šiaurinių žydrųjų merlangų biologinę būklę ir pasibaigus pakrantės valstybių deryboms dėl tų išteklių valdymo, yra būtina pakeisti valdymo zonas, atsižvelgiant į atitinkamų žuvininkystės tipų konkrečias ypatybes.

(16)

Atsižvelgiant į TJTT pateiktą naujausią mokslinę rekomendaciją turėtų būti dar labiau sumažinta tam tikrų giliavandenių rūšių žuvims taikoma žvejybos pastanga (toks sumažinimas būtų pereinamojo laikotarpio priemonė).

(17)

Siekiant, kad Reglamente (EB) Nr. 423/2004 nustatyti menkių žvejybos pastangos apribojimai būtų patikslinti, buvo pasiūlytos kitos priemonės, jog žvejybos pastanga būtų valdoma atsižvelgiant į BLS kaip nustatyta minėto reglamento 8 straipsnio 3 dalyje.

(18)

Iš pateiktos mokslinės rekomendacijos matyti, kad jūrų plekšnių išteklis Šiaurės jūroje žvejojamas nesilaikant tausojamosios žvejybos reikalavimų ir kad į jūrą išmetama labai daug neverslinio dydžio jūrų plekšnių. Iš mokslinės rekomendacijos ir Šiaurės jūros regioninės patariamosios tarybos pateiktos rekomendacijos matyti, kad reikėtų tikslinti bendrąsias žvejybos galimybes, t. y. jūrų plekšnes žvejojančių lavių žvejybos pastangą.

(19)

Jūrų liežuvių ištekliams vakarinėje Lamanšo sąsiaurio dalyje būtina taikyti laikinąją žvejybos pastangos valdymo sistemą. Menkių ištekliams Kategato sąsiauryje, Šiaurės jūroje, Skagerako sąsiauryje ir vakarinėje Lamanšo kanalo dalyje, Airijos jūroje ir į vakarus nuo Škotijos bei Europinių jūros lydekų ir norveginių omarų ištekliams TJTT VIIIc ir IXa kvadratuose taikoma žvejybos pastangos valdymo sistema turi būti patikslinta.

(20)

Reglamento (EB) Nr. 1434/98 2 straipsnis neužtikrina, kad sužvejoti Atlanto silkių kiekiai atitiktų rūšims nustatytus sužvejojamų žuvų kiekių apribojimus. Dėl to būtina nustatyti laikinąsias priemones, užtikrinančias tinkamą Atlanto silkių, kurios iškraunamos neišrūšiuotos su kitų rūšių žuvimis, kontrolę ir apskaitą.

(21)

Dabartinė žvejybos praktika, kai į vakarus nuo Škotijos ir Airijos dideliame gylyje žvejojama žiauniniais tinklaičiais, yra susijusi su ypač ilgų žiauninių tinklaičių naudojimu (žvejojant tokiais ilgais tinklais pernelyg pailgėja žvejybos įrankio naudojimo trukmė ir tenka išmesti daug neverslinio dydžio žuvų). Į pamestus arba išmestus ir neištrauktus tinklus keletą metų vis tebegali pakliūti vandens gyvūnai. Moksliniais tyrimais buvo įrodyta, kad minėta žvejybos praktika kelia didelę grėsmę giliavandenių rūšių žuvims, ir dėl to turėtų būti įgyvendintos minėtą žvejybą draudžiančios pereinamojo laikotarpio priemonės, kol bus priimtos nuolatinės priemonės.

(22)

Siekiant užtikrinti tausojamąją Europinių jūrų lydekų išteklių žvejybą ir sumažinti į jūrą išmetamus neverslinio dydžio žuvų kiekius, kaip pereinamojo laikotarpio priemonės VIII a, b, d pokvadračiuose turėtų būti taikomos selektyviosios žvejybos įrankių naujovės.

(23)

ŽŠRAK metiniame susitikime 2004 m. priėmė rekomendaciją apriboti žvejybą tam tikruose rajonuose siekiant apsaugoti pažeidžiamas giliavandenių rūšių žuvų buveines. Dėl to Bendrija turėtų įgyvendinti šią rekomendaciją.

(24)

Siekiant prisidėti prie aštuonkojų apsaugos, ypač apsaugoti jų jauniklius, 2006 m. reikalinga nustatyti mažiausią aštuonkojų dydį trečiųjų šalių suverenitetui arba jurisdikcijai priklausančiuose jūrų vandenyse, esančiuose Žvejybos rytų centriniame Atlante komiteto rajone (toliau – ŽRCAKkeiciantis Reglamenta (EB) Nr. 850/98.

(25)

2005 m. lapkričio mėn. ŽŠRAK pateikė rekomendaciją, kad laivai būtų įtraukti į laivų, dėl kurių buvo patvirtinta, jog jie vykdė neteisėtą, nereglamentuotą žvejybą arba nepranešė apie žvejybą, sąrašą. Turėtų būti užtikrinta, kad rekomendacijos taptų Bendrijos teisinės sistemos dalimi.

(26)

Metiniame susitikime, įvykusiame 2005 m., Bendroji žvejybos Viduržemio jūroje komisija (toliau – BŽVJK) priėmė rekomendaciją dėl tam tikrų žvejybos būdų, kuriais žvejojamos giliavandenių rūšių žuvys, valdymo ir rekomendaciją dėl BŽVJK sąrašo, į kurį būtų įtraukti BŽVJK rajone turintys leidimą žvejoti ilgesni nei 15 metrų laivai, sudarymo. Kadangi Bendrija yra BŽVJK susitariančioji šalis, minėtos rekomendacijos Bendrijai yra privalomos ir todėl turėtų būti įgyvendintos.

(27)

Siekiant prisidėti prie žuvų išteklių išsaugojimo 2006 m. turėtų būti įgyvendintos tam tikros papildomos žvejybai taikomos kontrolės priemonės ir techninės sąlygos.

(28)

Turėtų būti nustatytos tam tikros nuostatos dėl laivo stebėjimo sistemos duomenų naudojimo siekiant užtikrinti didesnį stebėjimo, kontrolės ir priežiūros veiksmingumą ir naudingumą valdant žvejybos pastangą.

(29)

Siekiant užtikrinti, kad trečiųjų šalių laivais Bendrijos vandenyse sužvejoti putasu kiekiai būtų teisingai apskaitomi, reikalinga griežtinti minėtų laivų kontrolei skirtas nuostatas.

(30)

Pagal Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 20 straipsnį Taryba privalo nuspręsti dėl sąlygų, susijusių sužvejotų žuvų kiekio ir (arba) žvejybos pastangos apribojimais. Mokslinėje rekomendacijoje buvo nurodyta, kad jeigu sužvejojami bendrą leistiną sugavimą, dėl kurio buvo susitarta, viršijantys dideli žuvų kiekiai, dėl to pažeidžiamas tausojamasis žvejybos operacijų pobūdis. Dėl to tikslinga nustatyti susijusias sąlygas, užtikrinančias griežtesnį bendrųjų žvejybos galimybių, dėl kurių buvo susitarta, įgyvendinimą.

(31)

TATAK metiniame susitikime 2004 m. priėmė keletą techninių priemonių, skirtų Atlanto vandenyno ir Viduržemio jūros toli migruojančių rūšių žuvų tam tikriems ištekliams, t. y. inter alia nustatė kitą mažiausią paprastųjų tunų dydį, tam tikruose rajonuose ir tam tikrais laikotarpiais, siekdama apsaugoti didžiaakius tunus, apribojo žvejybą, priėmė sportinei ir poilsinei žvejybos veiklai Viduržemio jūroje skirtas priemones ir parengė imčių ėmimo programą sužvejotų paprastųjų tunų dydžiui įvertinti. Siekiant prisidėti prie žuvų išteklių išsaugojimo, minėtas priemones reikia įgyvendinti 2006 m., kol bus priimtas reglamentas, iš dalies pakeičiantis Reglamentą (EB) Nr. 973/2001.

(32)

Metiniame susitikime 2005 m. Žvejybos pietryčių Atlante organizacija (toliau – ŽPRAO) nusprendė, kad visuose laivuose, kurie žvejoja konvencijos akvatorijoje ir žvejoja tų rūšių žuvis, kurioms nuo 2006 m. sausio 1 d. netaikomos kitų kompetentingų regioninių žvejybos organizacijų nustatytos išsaugojimo ir valdymo priemonės, turi būti moksliniai stebėtojai. Šis sprendimas yra privalomas Bendrijai ir todėl jį reikėtų įgyvendinti.

(33)

Žvejybos šiaurės vakarų Atlante organizacija (toliau – ŽŠVAO) 27-ame metiniame susirinkime, vykusiame 2005 m. rugsėjo 19–23 d., ., patvirtino nemažai techninių ir kontrolės priemonių. Šias priemones būtina įgyvendinti.

(34)

Kad būtų vykdomi tarptautiniai įsipareigojimai, kuriuos Bendrija prisiėmė kaip Konvencijos dėl Antarkties jūrų gyvųjų išteklių apsaugos (toliau – KAJGIA) šalis, įskaitant įsipareigojimą taikyti KAJGIA komisijos priimtas priemones, turėtų būti laikomasi tos komisijos 2005 m.–2006 m. sezonui nustatyto BLS ir atitinkamų sezoninių žvejybos apribojimo datų.

(35)

XXIV metiniame susirinkime 2005 m. KAJGIA patvirtino išteklių, kuriuos įsteigtuose žvejybos rajonuose gali naudoti visos KAJGIA narės, atitinkamus sužvejotų žuvų kiekio apribojimus. KAJGIA taip pat patvirtino Bendrijos laivų dalyvavimą bandomojoje Dissostichus spp. žvejyboje FAO (toliau – Jungtinių Tautų Organizacijos Maisto ir žemės ūkio organizacija, JTO MŽŪO) 88.1, 88.2 parajoniuose ir 58.4.1, 58.4.2, 58.4.3a, 58.4.3b kvadratuose bei nustatė, kad atitinkama žvejybos veikla yra vykdoma atsižvelgiant į sugavimo ir priegaudos apribojimus bei taikant tam tikras specialias technines priemones. Minėti apribojimai ir techninės priemonės taip pat turėtų būti taikomos.

(36)

Siekiant užtikrinti pragyvenimo šaltinį Bendrijos žvejams ir siekiant nesukelti pavojaus ištekliams bei išvengti galimų sunkumų dėl 2004 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 27/2005, nustatančio 2005 m. tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių bendrąsias žvejybos galimybes ir susijusias sąlygas, taikomas Bendrijos vandenyse ir Bendrijos laivams vandenyse, kuriuose privaloma nustatyti sugavimo apribojimus (24), galiojimo pabaigos, būtina, kad žvejybą minėtuose žvejybos rajonuose būtų galima pradėti 2006 m. sausio 1 d., bei 2006 m. sausio mėnesį palikti galiojančias kai kurias minėto reglamento taisykles. Atsižvelgiant į klausimo skubumą dėl šešių savaičių laikotarpio, kuris yra nurodytas prie Europos Sąjungos Sutarties ir Europos Bendrijų steigimo sutarčių pridėto protokolo dėl Nacionalinių parlamentų vaidmens Europos Sąjungoje I pastraipos 3 dalyje, būtina taikyti išimtį,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS

TAIKYMO SRITIS IR SĄVOKŲ APIBRĖŽIMAI

1 straipsnis

Dalykas

Šis reglamentas 2005 m. nustato tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos galimybes ir specialias tų žvejybos galimybių naudojimo sąlygas.

Šis reglamentas nustato tam tikras pastangų ribas ir susijusias sąlygas 2007 m. sausio mėn. bei tam tikriems Antarkties ištekliams – žvejybos galimybes ir specialias sąlygas IE priede nurodytiems laikotarpiams.

2 straipsnis

Taikymo sritis

1.   Jeigu nenustatyta kitaip, šis reglamentas taikomas:

a)

Bendrijos žvejybos laivams (toliau – Bendrijos laivai); ir

b)

su trečiųjų šalių vėliava plaukiojantiems ir įregistruotiems tose šalyse (toliau –trečiosios šalies žvejybos laivai) žvejybos laivams Bendrijos vandenyse (toliau –Bendrijos vandenys).

2.   Nukrypstant nuo šio straipsnio 1 dalies, šis reglamentas netaikomas žvejybos operacijoms, vykdomoms tik mokslinių tyrimų, kurie atliekami gavus leidimą ir atitinkamai valstybei narei suteikus įgaliojimus, tikslais ir apie kuriuos Komisijai bei valstybei narei, kurios vandenyse atliekami tie tyrimai, buvo pranešta iš anksto.

3 straipsnis

Sąvokų apibrėžimai

Šiame reglamente, be Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 3 straipsnyje nustatytųjų, taikomi šie sąvokų apibrėžimai:

a)

„bendras leistinas sugavimas“ – tai kiekis, kurį kasmet galima sužvejoti iš kiekvieno išteklio.

b)

„kvota“ – tai Bendrijai, valstybėms narėms arba trečiosioms šalims paskirto BLS nustatyta dalis;

c)

„tarptautiniai vandenys“ – tai jokios valstybės suverenitetui arba jurisdikcijai nepriklausantys vandenys;

d)

„ŽŠVAO reguliuojamas rajonas“ – tai pakrantės valstybių suverenitetui arba jurisdikcijai nepriklausanti ŠŽVAO (Šiaurės Vakarų Atlanto žvejybos organizacija) konvencijos rajono dalis;

e)

„Skagerako sąsiauris“ – tai rajonas, vakaruose apribotas nuo Hanstholmo švyturio iki Lindesnes švyturio brėžiama linija, o pietuose – nuo Skageno švyturio iki Tistlarnos švyturio brėžiama linija, ir iš šio taško – iki artimiausios Švedijos pakrantės vietos;

f)

„Kategato sąsiauris“ – tai rajonas, šiaurėje apribotas linija, brėžiama nuo Skageno švyturio iki Tistlarnos švyturio, ir iš šio taško iki artimiausios Švedijos pakrantės vietos, o pietuose – nuo Hasenore iki Gnibens Spids, nuo Korshage iki Spodsbjerg ir nuo Gilbjerg Moved iki Kullen brėžiama linija;

g)

„Kadžiož įlanka“ – tai TJTT IXa pokvadratis, į rytus nuo 7o23`48`` vakarų ilgumos.

4 straipsnis

Žvejybos zonos

Šiame reglamente naudojamos toliau pateikti zonos sąvokos apibrėžimai:

a)

Reglamente (EEB) Nr. 3880/91 apibrėžtos TJTT (Tarptautinės jūros tyrinėjimo tarybos) zonos. Jeigu prie zonos sąvokos apibrėžimo pridedami žodžiai „EB vandenys“, toks apibrėžimas laikytinas nuoroda tik į tos zonos EB vandenis;

b)

1995 m. spalio 23 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 2597/95 dėl tam tikruose ne Šiaurės Atlanto rajonuose žvejojančių valstybių narių statistikos duomenų pateikimo apie nominalius sugavimus (25) apibrėžtos ŽRCAK zonos arba JTO MŽŪO pagrindinė 34 žvejybos zona;

c)

1993 m. birželio 30 d. Tarybos reglamente (EEB) Nr. 2018/93 dėl šiaurės vakarų Atlante žvejojančių valstybių narių, statistinių duomenų apie sugavimus ir žvejybą pateikimo (26)nustatytos ŽŠVAO zonos;

d)

Reglamente (EB) Nr. 601/2004 nustatytos Konvencijos dėl Antarkties jūrų gyvųjų išteklių apsaugos (KAJGIA) zonos.

II SKYRIUS

BENDRIJOS LAIVAMS TAIKOMOS BENDROSIOS ŽVEJYBOS GALIMYBĖS IR SUSIJUSIOS SĄLYGOS

5 straipsnis

Sužvejotų žuvų kiekių apribojimai ir paskirstymas

1.   Bendrijos laivams Bendrijos vandenyse arba tam tikruose ne Bendrijos vandenyse taikomi sužvejotų žuvų kiekių apribojimai ir tų apribojimų paskirstymas valstybėms narėms bei papildomos sąlygos pagal Reglamento (EB) Nr. 847/96 2 straipsnį yra pateiktos I priede.

2.   Bendrijos laivams, laikantis 10, 17 ir 18 straipsniuose nustatytų sąlygų ir neviršijant I priede nurodytos kvotos, šiuo reglamentu leidžiama žvejoti Farerų salų, Grenlandijos, Islandijos ir Norvegijos žvejybos jurisdikcijai priklausančiuose vandenyse ir žvejybos zonoje aplink Jan Mayeno salą.

3.   Komisija nedelsdama sustabdo ančiuvių žvejybos veiklą VIII parajonyje, jei ŽMTEK duomenimis neršto išteklių biomasė neršto metu 2006 m. yra mažiau nei 28 000 tonų.

4.   Komisija nustato galutinius sužvejotų smiltinių ungurių apribojimus TJTT IIa (EB vandenys), IIIa kvadratuose ir IV parajonyje (EB vandenys) pagal IID priedo 6 punkte nustatytas taisykles.

5.   Komisija nustato, kad V, XIV zonose (Grenlandijos vandenys) Bendrijai leidžiama sužvejoti 7,7 % stintenėms taikomo BLS (kai bus nustatytas stintenėms skirtas BLS).

6.   Sužvejotus jūrų velnių išteklių kiekių IIa (EB vandenys), IV (EB vandenys), Vb (EB vandenys), VI, XII ir XIV zonose apribojimus Komisija gali peržiūrėti Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 30 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka, ŽMTEK pateikus duomenų apie sugavimų vienetuose pastangas, kurie buvo surinkti per 2006 m. pirmąjį ketvirtį, analizę.

7.   Sužvejotų Esmarko menkučių kiekių IIa (EB vandenys), IIIa ir IV (EB vandenys) zonose bei bretlingių išteklių kiekių IIa (EB vandenys) ir IV (EB vandenys) zonose apribojimus Komisija gali peržiūrėti Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 30 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka, atsižvelgdama į 2006 m. pirmoje pusėje surinktą mokslinę informaciją.

6 straipsnis

Specialios paskirstymų nuostatos

1.   Valstybėms narėms I priede numatytos bendrosios žvejybos galimybės paskirstomos nepažeidžiant:

a)

bendrųjų žvejybos galimybių, kuriomis buvo pasikeista pagal Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 20 straipsnio 5 dalį;

b)

paskirtų sužvejoti išteklių perskirstymo pagal Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 21 straipsnio 4 dalį, 23 straipsnio 1 dalį ir 32 straipsnio 2 dalį;

c)

papildomai iškrautų žuvų kiekių, kuriuos leidžiama iškrauti pagal Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnį;

d)

kiekių, kurių panaudojimas atidedamas pagal Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnį;

e)

pagal Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnį atliktų išskaitymų.

2.   Siekiant atidėti kvotų, kurios turi būti perkeltos į 2007 m., panaudojimą Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnio 2 dalis, nukrypstant nuo minėto reglamento, taikoma visiems ištekliams, kuriems buvo nustatytas mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLS.

7 straipsnis

Žvejybos pastangos apribojimai ir susijusios išteklių valdymo sąlygos

1.   Nuo 2006 m. vasario 1 d. iki 2007 m. sausio 31 d. žvejybos pastangos apribojimai ir susijusios sąlygos, nustatyti:

—

IIA priede, taikomi valdant tam tikrus Kategato ir Skagerako sąsiaurių, IV parajonio ir TJTT IIa (EB vandenys), IIIa, VIa, VIIa ir VIId kvadratų išteklius;

—

IIB priede, taikomi valdant Europinių jūrų lydekų išteklius TJTT VIIIc ir IXa kvadratuose, išskyrus Kadžio įlanką;

—

IIC priede, taikomi valdant jūrų liežuvių išteklius TJTT VIIe kvadrate;

—

IID priede, taikomi valdant smiltinių ungurių išteklius Skagerako sąsiauryje, TJTT IV parajonyje ir IIa (EB vandenys) kvadrate.

2.   Nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2006 m. sausio 31 d. 1 dalyje minimiems ištekliams toliau taikoma žvejybos pastanga ir susijusios sąlygos, nustatytos Reglamento (EB) Nr. 27/2005 IVa, IVb, IVc ir V prieduose.

3.   Laivai, naudojantys IIA priedo 4 punkte, IIB ir IIC priedų 3 punktuose nustatytų tipų žvejybos įrankius ir žvejojantys IIA priedo 2 punkte, IIB ir IIC priedų 1 punktuose nurodytuose rajonuose, turi turėti pagal Reglamento (EB) Nr. 1627/94 7 straipsnį išduotą specialų žvejybos leidimą, kaip numatyta šiuose prieduose.

4.   Komisija galutinę žvejybos pastangą, 2006 m. taikomą smiltinukų žvejybos rajonams TJTT IIa (EB vandenys), IIIa kvadratuose ir IV parajonyje nustato laikydamasi IID priedo 6 punkte pateiktų taisyklių.

5.   Valstybės narės užtikrina, kad žvejoti giliavandenių rūšių žuvis leidimus turinčių laivų žvejybos pastangos, išmatuotos kilovatų–dienomis, per kurias leidžiama nebūti uoste, lygiai 2006 m. neviršytų daugiau nei 80 % metinės vidutinės žvejybos pastangos lygio, kurią atitinkamos valstybės narės laivai naudojo 2003 m., išplaukdami į žvejybos reisus, kuriems turėjo leidimus žvejoti giliavandenių rūšių žuvis ir per kuriuos buvo žvejojamos Reglamento (EB) Nr. 2347/2002 I priedo ir III priedo 15 punkte išvardytos giliavandenių rūšių žuvys. Ši dalis taikoma tik tiems žvejybos reisams, kurių metu sugaunama daugiau nei 100 kg giliavandenių rūšių žuvų, išskyrus didžiąsias sidabražuves.

8 straipsnis

Sužvejotų žuvų kiekių ir priegaudos iškrovimo sąlygos

1.   Išteklių, kurių leidžiamas sužvejoti kiekis yra apribotas, žuvis galima laikyti laive arba iškrauti tik tada, jeigu:

a)

žuvis sužvejoja kvotą turinčios valstybės narės laivai ir jeigu ta kvota nėra išeikvota; arba

b)

žuvis sužvejota iš Bendrijos dalies segmento, kuris kvotomis nebuvo paskirstytas valstybėms narėms, ir ta dalis nebuvo išeikvota.

2.   Nukrypstant nuo šio straipsnio 1 dalies, toliau išvardytas žuvis galima laikyti laive ir iškrauti net tada, jeigu valstybė narė neturi kvotų arba jeigu kvotos ar Bendrijos dalis yra išeikvota:

a)

toliau išvardytų rūšių žuvis, išskyrus Atlanto silkes ir skumbres, jeigu:

i)

jos tinklais, kurių tinklinio audeklo akies kraštinės ilgis buvo mažesnis nei 32 mm pagal Reglamento (EB) Nr. 850/98 4 straipsnį, buvo sužvejotos pramaišiui su kitų rūšių žuvimis, ir

ii)

sužvejoti žuvų kiekiai nebuvo išrūšiuoti nei laive, nei iškraunant;

arba

b)

skumbres, jeigu

i)

jeigu jos sužvejotos pramaišiui su stauridėmis arba sardinėmis,

ii)

jos nesudaro daugiau nei 10 % laive laikomo bendro skumbrių, stauridžių ir sardinių svorio ir,

iii)

sužvejoti žuvų kiekiai nebuvo išrūšiuoti nei laive, nei iškraunant.

3.   Reglamento (EB) Nr. 1434/98 2 straipsnio 1 dalies netaikoma Atlanto silkėms, sužvejotoms TJTT IV parajonyje ir TJTT IIa (EB vandenys), IIIa ir VIId kvadratuose.

4.   Visi iškrauti žuvų kiekiai įskaitomi į kvotą arba, jeigu Bendrijos dalis valstybėms narėms nebuvo paskirstyta kvotomis, į Bendrijos dalį, išskyrus pagal šio straipsnio 2 dalį sužvejotus žuvų kiekius.

5.   Jeigu leidžiami sužvejoti Atlanto silkių kiekiai, valstybei narei skirti TJTT II (EB vandenys), IV parajoniuose ir IIIa bei VIId pokvadračiuose, yra išnaudoti, plaukiojantiems su tos valstybės narės vėliava, registruotiems Bendrijoje bei veiklą vykdantiems tuose žvejybos rajonuose, kuriuose taikomi atitinkami sužvejotų žuvų kiekių apribojimai, žvejybos laivams draudžiama iškrauti neišrūšiuotas žuvis, kurios yra pramaišiui su Atlanto silkėmis.

6.   Procentinė priegaudos dalis nustatoma ir priegaudos žuvys naudojamos pagal Reglamento (EB) Nr. 850/98 4 ir 11 straipsnius.

9 straipsnis

Neišrūšiuotų žuvų kiekių iškrovimas TJTT IV parajonyje ir TJTT IIa (EB vandenys), IIIa ir VIId kvadratuose

1.   Valstybės narės pasirūpina, kad būtų taikoma tinkama imčių ėmimo programa, leidžianti užtikrinti veiksmingą iškrautų neišrūšiuotų žuvų kiekių, sužvejotų TJTT IV parajonyje ir TJTT IIa (EB vandenys), IIIa ir VIId kvadratuose, pagal rūšis kontrolę.

2.   Neišrūšiuotus sužvejotų žuvų kiekius TJTT IV parajonyje ir TJTT IIa (EB vandenys), IIIa ir VIId kvadratuose galima iškrauti tik tuose uostuose ir iškrovimo vietose, kuriose taikoma šio straipsnio 1 dalyje nurodyta imčių ėmimo programa.

10 straipsnis

Naudojimosi galimybės apribojimai

Jokiems Bendrijos laivams neleidžiama žvejoti Skagerako sąsiauryje, per 12 jūrmylių nuo Norvegijos bazinės linijos. Tačiau su Danijos arba Švedijos vėliava plaukiojantiems laivams leidžiama žvejoti ne arčiau kaip per 4 jūrmyles nuo Norvegijos bazinės linijos.

11 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio techninės ir kontrolės priemonės

Bendrijos laivams taikomos III priede nustatytos pereinamojo laikotarpio techninės ir kontrolės priemonės.

III SKYRIUS

SUŽVEJOTO ŽUVŲ KIEKIO APRIBOJIMAI IR SUSIJUSIOS SĄLYGOS TREČIOSIOS ŠALIES LAIVAMS

12 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio techninės ir kontrolės priemonės

Trečiųjų šalių žvejybos laivams taikomos III priede nustatytos pereinamojo laikotarpio techninės ir kontrolės priemonės.

13 straipsnis

Leidimas

Su Barbadoso, Gajanos, Japonijos, Pietų Korėjos, Norvegijos, Surinamo, Trinidado ir Tobago bei Venesuelos vėliava plaukiojantiems laivams ir Farerų salose registruotiems laivams leidžiama žvejoti Bendrijos vandenyse laikantis I priede nustatytų sužvejojamų žuvų kiekių apribojimų ir 14, 15 ir 16 bei 19–25 straipsniuose nustatytomis sąlygomis.

14 straipsnis

Geografiniai apribojimai

1.   Žvejybos laivams, plaukiojantiems su Norvegijos vėliava arba registruotiems Farerų salose, leidžiama žvejoti tik tose 200 jūrmylių zonos dalyse, kurios į jūros pusę yra už 12 jūrmylių nuo valstybių narių bazinės linijos TJTT IV parajonyje, Kategato sąsiauryje ir Atlanto vandenyne, į šiaurę nuo 43o 00'šiaurės platumos, išskyrus Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 18 straipsnyje nurodytą rajoną.

2.   Žvejybos laivams, plaukiojantiems su Norvegijos vėliava, Skagerako sąsiauryje leidžiama žvejoti už 4 jūrmylių nuo Danijos ir Švedijos bazinės linijos jūros link.

3.   Žvejybos laivams, plaukiojantiems su Barbadoso, Gajanos, Japonijos, Pietų Korėjos, Surinamo, Trinidado ir Tobago bei Venesuelos vėliavomis, leidžiama žvejoti tose 200 jūrmylių zonos dalyse, kurios yra 12 jūrmylių nuo Prancūzijos Gajanos departamento bazinės linijos.

15 straipsnis

Plaukimas per Bendrijos vandenis

Trečiosios šalies žvejybos laivai, plaukiantys per Bendrijos vandenis, tinklus sukrauna pagal toliau nustatytas sąlygas, kad tų tinklų nebūtų įmanoma lengvai naudoti, t. y.:

a)

tinklai, gramzdikliai ir panašūs prietaisai turi būti atkabinti nuo jų tralų kėtoklių ir velkamųjų ir ištraukimo lynų ir virvių,

b)

denyje sukrauti tinklai turi būti patikimai pritvirtinti prie kokios nors anstato dalies.

16 straipsnis

Sužvejotų žuvų kiekių ir priegaudos iškrovimo sąlygos

Išteklių, kuriems nustatyti sužvejojamų žuvų kiekių apribojimai, žuvų negalima laikyti laive arba iškrauti, jeigu tų žuvų kiekių nesužvejojo neišnaudotą kvotą turinčios trečiosios šalies žvejybos laivai.

IV SKYRIUS

LICENCIJŲ IŠDAVIMO BENDRIJOS LAIVAMS TVARKA

17 straipsnis

Licencijos ir susijusios sąlygos

1.   Nepaisant Reglamente (EB) Nr. 1627/94 nustatytų žvejybos licencijų ir specialių žvejybos leidimų bendrų taisyklių, Bendrijos laivams trečiųjų šalių vandenyse žvejoti leidžiama tik turint tos trečiosios šalies valdžios institucijų išduotą leidimą.

2.   Tačiau šio straipsnio 1 dalies nuostatos netaikomos Šiaurės jūros Norvegijos vandenyse žvejojantiems šiems Bendrijos laivams:

a)

laivams, kurių talpa yra 200 registrinių tonų arba mažesnė; arba

b)

laivams, maistui žvejojantiems žuvis, išskyrus skumbres; arba

c)

Švedijos laivams pagal nusistovėjusią praktiką.

3.   Nustatoma, kad didžiausias licencijų skaičius ir kitos susijusios sąlygos turi būti tokios, kokios nurodytos IV priedo I dalyje. Komisija šiuos prašymus perduoda atitinkamos trečiosios šalies valdžios institucijoms.

4.   Jeigu viena valstybė narė perleidžia kvotą kitai valstybei narei (apsikeitimas) IV priedo I dalyje nustatytuose žvejybos rajonuose, kartu perleidžiamos atitinkamos licencijos ir apie tai pranešama Komisijai. Tačiau neturi būti viršijamas kiekvienam žvejybos rajonui IV priedo I dalyje nustatytas bendras licencijų skaičius.

5.   Bendrijos laivai turi atitikti išsaugojimo ir kontrolės priemones bei visas kitas toje zonoje, kurioje laivai žvejoja, taikomas nuostatas.

18 straipsnis

Farerų salos

Bendrijos laivai, turintys licenciją Farerų salų vandenyse vykdyti specialiąją tik vienos rūšies žuvų žvejybą, gali vykdyti specializuotą kitų rūšių žuvų žvejybą, jeigu apie tai iš anksto praneša Farerų valdžios institucijoms.

V SKYRIUS

LICENCIJŲ IŠDAVIMO TREČIŲJŲ ŠALIŲ LAIVAMS TVARKA

19 straipsnis

Įpareigojimas turėti licenciją ir specialų žvejybos leidimą

1.   Nepaisant Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 28b straipsnio, mažesnio nei 200 registrinių tonų talpos su Norvegijos vėliava plaukiojantiems žvejybos laivams dėl įpareigojimo turėti licenciją ir specialų žvejybos leidimą taikoma išlyga.

2.   Licencija ir specialus žvejybos leidimas laikomas laive. Tačiau Farerų salose arba Norvegijoje registruotiems žvejybos laivams taikoma išlyga dėl pirmiau minėto įpareigojimo.

3.   Trečiosios šalies laivai, kuriems leidimas žvejoti buvo išduotas 2005 m. gruodžio 31 d., tebegali žvejoti nuo 2006 m. sausio 1 d., kol Komisijai bus įteiktas leidimą žvejoti turinčių laivų sąrašas, kurį tvirtina Komisija.

20 straipsnis

Paraiška licencijai arba specialiam žvejybos leidimui gauti

Su paraiška licencijai ir specialiam žvejybos leidimui gauti trečiosios šalies valdžios institucija Komisijai pateikia šią informaciją:

a)

laivo pavadinimą;

b)

registravimo numerį;

c)

išorinio identifikavimo raides ir skaičius;

d)

registravimo uostą;

e)

savininko arba frachtuotojo pavadinimą ir adresą;

f)

registrinę laivo talpą ir didžiausią laivo ilgį;

g)

variklio galią;

h)

radijo šaukinį ir radijo dažnį;

i)

numatomą žvejybos būdą;

j)

numatomą žvejybos rajoną;

k)

žuvų rūšis, kurias žvejoti yra skirtas laivas;

l)

laikotarpį, kuriam prašoma išduoti licenciją.

21 straipsnis

Licencijų skaičius

Licencijų skaičius ir specialios susijusios sąlygos nustatomos tokios, kaip numatyta IV priedo II dalyje.

22 straipsnis

Paskelbimas negaliojančiu ir panaikinimas

1.   Licencijas ir specialius žvejybos leidimus galima paskelbti negaliojančiais, siekiant, kad būtų galima išduoti naujas licencijas ir specialius žvejybos leidimus. Toks paskelbimas negaliojančiu įsigalioja dieną prieš Komisijai išduodant naujas licencijas ir specialius žvejybos leidimus. Naujos licencijos ir specialūs žvejybos leidimai įsigalioja nuo jų išdavimo dienos.

2.   Licencijos arba specialūs žvejybos leidimai visiškai arba iš dalies panaikinami prieš jų galiojimo pabaigą, jeigu I priede nustatyta atitinkamo ištekliaus kvota išeikvojama.

3.   Licencijos ir specialūs žvejybos leidimai panaikinami, jeigu nesilaikoma šiame reglamente nustatytų įpareigojimų.

23 straipsnis

Atitinkamų taisyklių nesilaikymas

1.   Kiekvienam trečiosios šalies žvejybos laivui, kuris nesilaikė šiame reglamente nustatytų įpareigojimų, licencija ir specialus žvejybos leidimas neišduodamas ne ilgiau kaip 12 mėnesių.

2.   Komisija atitinkamos trečiosios šalies valdžios institucijoms perduoda laivų, kuriems neišduodamas leidimas žvejoti Bendrijos žvejybos zonoje kitą mėnesį ar mėnesius dėl tam tikrų taisyklių pažeidimų, pavadinimus ir technines charakteristikas.

24 straipsnis

Licencijos turėtojo įsipareigojimai

1.   Trečiosios šalies laivai turi atitikti išsaugojimo ir kontrolės priemones bei kitas nuostatas, reglamentuojančias Bendrijos laivų žvejybą toje zonoje, kurioje jie žvejoja, ypač Reglamentų (EEB) Nr. 1381/87, (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1627/94, (EB) Nr. 88/98 (27), (EB) Nr. 850/98, ir (EB) Nr. 1434/98.

2.   Šio straipsnio 1 dalyje nurodytuose trečiųjų šalių žvejybos laivuose turi būti vedamas laivo žurnalas, į kurį įrašoma V priedo I dalyje nustatyta informacija.

3.   Trečiosios šalies žvejybos laivai, išskyrus TJTT IIIa kvadrate žvejojančius su Norvegijos vėliava plaukiojančius laivus, VI priede nustatytą informaciją Komisijai siunčia pagal tame priede nustatytas taisykles.

25 straipsnis

Specialios nuostatos dėl Prancūzijos Gajanos departamento

1.   Licencijos žvejoti Prancūzijos Gajanos departamento vandenyse išduodamos atitinkamo trečiosios šalies žvejybos laivo savininkui įsipareigojus leisti į žvejybos laivą atvykti stebėtojui, jeigu tokio atvykimo paprašytų Komisija.

2.   Kiekvieno trečiosios šalies žvejybos laivo, turinčio licenciją Prancūzijos Gajanos departamento vandenyse žvejoti pelekines žuvis arba tunus, kapitonas po kiekvieno reiso iškraudamas sužvejotų žuvų kiekius Prancūzijos valdžios institucijoms pateikia deklaraciją, kurioje nurodo sužvejotų ir nuo paskutinės deklaracijos pateikimo laive laikytų krevečių kiekį. Ši deklaracija turi atitikti IV priedo III dalyje nustatytą pavyzdį. Laivo kapitonas atsakingas už deklaracijos tikslumą. Prancūzijos valdžios institucijos imasi visų tinkamų priemonių deklaracijų tikslumui nustatyti, ypač jas patikrinant pagal 24 straipsnio 2 dalyje nurodytą laivo žurnalą. Patikrintą deklaraciją pasirašo kompetentingas pareigūnas. Iki kiekvieno mėnesio pabaigos Prancūzijos valdžios institucijos nusiunčia Komisijai visas ankstesnio mėnesio deklaracijas.

3.   Prancūzijos Gajanos departamento vandenyse žvejojančiuose trečiosios šalies žvejybos laivuose turi būti vedamas V priedo II dalyje pateiktą pavyzdį atitinkantis laivo žurnalas. To laivo žurnalo kopija per 30 dienų nuo paskutinės kiekvieno žvejybos reiso dienos per Prancūzijos valdžios institucijas nusiunčiama Komisijai.

4.   Jeigu Komisija mėnesį negauna pranešimo apie licenciją žvejoti Prancūzijos Gajanos departamento vandenyse turintį trečiosios šalies žvejybos laivą, jo licencija panaikinama.

VI SKYRIUS

SPECIALIOS NUOSTATOS DĖL ŽŠVAO REGULIUOJAMAME RAJONE ŽVEJOJANČIŲ BENDRIJOS LAIVŲ

1 SKIRSNIS

Bendrijos dalyvavimas

26 straipsnis

Laivų sąrašas

1.   Tik didesnės nei 50 registrinių tonų talpos Bendrijos laivams, kuriems jų registravimo valstybė narė yra išdavusi specialius žvejybos leidimus ir kurie įrašyti į ŽŠVAO laivų registrą, tuose leidimuose nustatytomis sąlygomis ŽŠVAO reguliuojamame rajone leidžiama žvejoti, laikyti laive, perkrauti ir iškrauti žvejybos išteklius.

2.   Kiekviena valstybė narė, iki kiekvieno naujo laivo įplaukimo į ŽŠVAO reguliuojamą rajoną likus bent 15 dienų, Komisijai siunčia kompiuteriu nuskaitomos formos pranešimą apie laivų, plaukiojančių su jos vėliava ir Bendrijoje registruotų bei turinčių leidimą žvejoti ŽŠVAO reguliuojamame rajone, sąrašo visus pakeitimus. Komisija šią informaciją nedelsdama perduoda ŽŠVAO sekretoriatui.

3.   Šio straipsnio 2 dalyje nurodytame sąraše pateikiama:

a)

laivo identifikavimo numeris kaip apibrėžta 2003 m. gruodžio 30 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 26/2004 dėl Bendrijos žvejybos laivų registro I priede (28);

b)

tarptautinis radijo šaukinys;

c)

laivo frachtuotojas, jeigu būtina;

d)

laivo tipas.

4.   Apie su valstybės narės vėliava laikinai plaukiojančius laivus (laivo frachtavimo be įgulos sutartis) pateikiamoje informacijoje nurodoma:

a)

diena, nuo kurios laivui leidžiama plaukioti su valstybės narės vėliava;

b)

diena, nuo kurios valstybė narė laivui išduoda leidimą žvejoti ŽŠVAO reguliuojamame rajone;

c)

valstybės, kurioje laivas yra registruotas arba anksčiau buvo registruotas, pavadinimas ir diena, nuo kurios tas laivas nustojo plaukioti su tos valstybės narės vėliava;

d)

laivo pavadinimas;

e)

oficialus registravimo numeris, kurį laivui paskyrė kompetentingos nacionalinės institucijos;

f)

laivo registravimo uostas po perkėlimo;

g)

laivo savininko arba frachtuotojo pavadinimas;

h)

pareiškimas, kad kapitonui buvo įteikta ŽŠVAO reguliuojamame rajone galiojančių reglamentų kopija;

i)

pagrindinės žuvų rūšys, kurias laivas gali žvejoti ŽŠVAO reguliuojamame rajone;

j)

parajoniai, kuriuose laivas galėtų žvejoti.

2 SKIRSNIS

Techninės priemonės

27 straipsnis

Tinklo akies kraštinės ilgis

1.   Specialiajai VII priede nurodytų priedugnio rūšių žuvų žvejybai draudžiama naudoti tralus, kurių bet kokios dalies tinklinio audeklo akies kraštinės ilgis yra mažesnis nei 130 mm. Minėtą tinklinio audeklo akies kraštinės ilgį, jeigu vykdoma specializuota trumpačiuopiklių kalmarų (Illex illecebrosus) žvejyba, galima sumažinti iki 60 mm. Vykdant specializuotą rajų (Rajidae) žvejybą pirmiau minėtas tralo maišo tinklinio audeklo akies kraštinės ilgis didinamas bent iki 280 mm, o visose kitose tralo vietose – iki 220 mm.

2.   Krevetes (Pandalus borealis) žvejojantys laivai naudoja tinklus, kurių akies kraštinės ilgis ne mažesnis nei 40 mm.

28 straipsnis

Prie tinklų tvirtinamos priemonės

1.   Visas priemones arba įtaisus, išskyrus aprašytuosius šiame straipsnyje, kurie užstoja tinklo akis arba mažina jų dydį, naudoti draudžiama.

2.   Prie apatinės tralo maišo dalies, kad tralas būtų mažiau apgadinamas arba apsaugomas nuo sugadinimo, galima tvirtinti brezentą, tinklinį audeklą arba bet kokią kitą medžiagą.

3.   Įtaisus galima pritvirtinti prie viršutinės tralo maišo dalies, jeigu jie neužstoja tinklinio audeklo akių. Galima naudoti tik VIII priede išvardytus tralo maišo viršutinio arba šoninio tinklinio audeklo gabalo užmovus.

4.   Krevetes (Pandalus borealis) žvejojantys laivai turi naudoti rūšiuojamuosius tinklelius arba groteles, tarp kurių strypelių yra ne didesnis nei 22 mm atstumas. Laivai, krevetes žvejojantys 3L kvadrate, taip pat privalo turėti ne trumpesnes nei 72 cm jungiamąsias grandines, aprašytas IX priede.

29 straipsnis

Priegaudos

1.   Žvejybos laivai negali vykdyti specialiosios tų rūšių žuvų, kurių priegaudai nustatyti apribojimai, žvejybos. Specialioji žuvų rūšių žvejyba vykdoma tada, jeigu tų rūšių žuvų svoris kiekvienos žvejybos operacijos metu sudaro didžiausią procentinę sugautų žuvų kiekio dalį.

2.   Žuvų rūšių, kurioms Bendrija ŽŠVAO reguliuojamo rajono dalyje nenustatė kvotų ir kurios toje dalyje buvo sužvejotos specialiosios žvejybos būdais, jokios žuvų rūšies priegaudos neturi būti didesnės nei 2 500 kg arba 10 % viso laive laikomų žuvų svorio, priklausomai nuo to, kuris skaičius yra didesnis. Tačiau ŽŠVAO reguliuojamo rajono dalyje, kurioje specialioji tam tikrų žuvų rūšių žvejyba yra uždrausta arba kurių „kitos“ kvotos buvo visiškai išnaudotos, visų ID priede išvardytų žuvų rūšių priegaudos neturi būti didesnės nei 1 250 kg arba atitinkamai 5 %.

3.   Kiekvieną kartą, jeigu rūšių, kurių priegauda yra ribojama, žuvų sužvejotas kiekis bet kokios žvejybos operacijos metu viršija šio straipsnio 2 dalyje nustatytus apribojimus, atsižvelgiant į tai, kuris iš jų taikomas, laivai nuo ankstesnės žvejybos operacijos vietos nedelsdami turi nuplaukti ne mažiau nei penkias jūrmyles. Jeigu bendri rūšių, kurių priegauda yra ribojama, sužvejotų žuvų kiekiai bet kokios vėlesnės žvejybos operacijos metu viršija pirmiau minėtus apribojimus, laivai nuo ankstesnės žvejybos operacijos vietos vėl nedelsdami turi nuplaukti ne mažiau nei penkias jūrmyles ir į ją negrįžti bent 48 valandas.

4.   Krevetes (Pandalus borealis) žvejojantys laivai tuo atveju, jeigu bendra visų žuvų rūšių priegauda bet kokios žvejybos operacijos 3M kvadrate metu viršija 5 %, o 3L kvadrate – 2,5 % sužvejotų krevečių svorio, nuo ankstesnės žvejybos operacijos vietos laivai nedelsdami turi nuplaukti ne mažiau nei penkias jūrmyles.

5.   Skaičiuojant priedugnio žuvų priegaudos lygį, sužvejotas krevečių kiekis neturi būti naudojamas.

30 straipsnis

Verslinis žuvų dydis

1.   ŽŠVAO reguliuojamame rajone sužvejotų žuvų, kurios yra mažesnės už X priede nustatytąjį dydį, negalima perdirbti, laikyti laive, perkrauti, iškrauti, gabenti, saugoti, parduoti, pateikti arba siūlyti parduoti, tačiau jas nedelsiant būtina paleisti į jūrą.

2.   Jeigu sužvejotų žuvų, kurios yra mažesnės už nustatytąjį dydį, kurio reikalaujama pagal X priedą, kiekis viršija 10 % bendro sužvejoto žuvų kiekio, laivas žvejybą gali tęsti nuo ankstesnės žvejybos operacijos bet kokios vietos tik nuplaukęs bent penkias jūrmyles. Visos už X priede nustatytąjį dydį mažesnės perdirbtos žuvys, kurioms taikomi verslinio dydžio reikalavimai, laikomos gautomis iš mažesnių nei nustatytas verslinis dydis žuvų.

3 SKIRSNIS

Kontrolės priemonės

31 straipsnis

Produkto ženklinimas ir laikymas atskirose vietose

1.   Visos perdirbtos žuvys, sužvejotos ŽŠVAO reguliuojamame rajone, turi būti paženklintos taip, kad būtų galima identifikuoti 1999 m. gruodžio 17 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 104/2000 dėl bendro žuvininkystės ir akvakultūros produktų rinkų organizavimo (29) 1 straipsnyje nurodytų visų rūšių žuvis ir produktų kategorijas. Žuvys taip pat paženklinamos, kad jos buvo sužvejotos ŽŠVAO reguliuojamame rajone.

2.   Visos krevetės, sužvejotos 3L kvadrate, ir visi juodieji otai, sužvejoti 2 parajonyje ir 3KLMNO kvadratuose, paženklinami, kad jie sužvejoti minėtose atitinkamose zonose.

3.   Atsižvelgiant į teisinę saugą ir laivo kapitono atsakomybę už laivo navigaciją, taikomos šios nuostatos:

—

Vienos rūšies sužvejotos žuvys turi būti laikomos aiškiai atskirtos nuo kitos rūšies sužvejotų žuvų. Visi žuvų, sužvejotų ŽŠVAO reguliuojamame rajone, kiekiai turi būti laikomi atskirai nuo žuvų, kurios buvo sužvejotos kitame rajone, kiekių;

—

Sužvejotus žuvų kiekius galima laikyti keliose triumo vietose, tačiau kiekvienoje triumo dalyje, kurioje sukraunamos žuvys, jos turi būti laikomos patikimai atskirtas plastiku, klijuota fanera, tinklais ir t.t. nuo kitų rūšių sužvejotų žuvų kiekių.

32 straipsnis

Žvejybos ir gamybos laivo žurnalai bei laikymo planas

1.   Laivų kapitonai turi ne tik laikytis Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 6, 8, 11 ir 12 straipsnių nuostatų, bet ir į laivo žurnalą įrašyti XI priede nustatytą informaciją.

2.   Visos valstybės narės iki kiekvieno mėnesio 15 d. kompiuteriu nuskaitoma forma Komisijai praneša per ankstesnį mėnesį iškrautus XII priede nustatytų išteklių kiekius bei nurodo visą informaciją, kuri buvo gauta pagal Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 11 ir 12 straipsnius.

3.   Bendrijos laivo, jeigu jame yra sužvejotų IC priede išvardytų rūšių žuvų, kapitonai turi turėti:

a)

gamybos žurnalą, kuriame pateikiami suvestiniai gamybos duomenys pagal laive laikomų rūšių žuvis (produkto svoris nurodomas kilogramais);

b)

laikymo planą, kuriame nurodoma skirtingų rūšių žuvų laikymo vieta triume.

4.   Žvejybos operacijų žurnalas ir laikymo planas, nurodytas šio straipsnio 3 dalyje, atnaujinamas kasdien, duomenis apie vakarykštę dieną įrašant nuo 00.00 valandų koordinuotojo pasaulio laiko (UTC) iki 24.00 valandų koordinuotojo pasaulio laiko (UTC), ir turi būti laikomas laive tol, kol iš laivo neiškraunamas visas krovinys.

5.   Kapitonas turi suteikti būtiną pagalbą, kad gamybos žurnale įrašytus kiekius ir laive laikomus perdirbtus produktus būtų galima patikrinti.

6.   Valstybės narės kas dvejus metus patikrina ir patvirtina visų Bendrijos laivų, kuriems leidimas žvejoti išduotas pagal 26 straipsnio 1 dalį, krovinių patalpų planų teisingumą. Kapitonas užtikrina, kad minėtą sertifikavimą patvirtinantis pažymėjimas būtų laikomas laive ir pateikiamas tikrinančiam pareigūnui, jeigu jis paprašytų.

33 straipsnis

Tinklų laikymas

1.   Laivai, vykdydami specialiąją VII priede išvardytų vienos arba daugiau rūšių žuvų žvejybą, negali turėti laive tinklų, kurių tinklinio audeklo akies kraštinės ilgis būtų mažesnis nei nustatytasis 27 straipsnyje.

2.   Tačiau Bendrijos laivuose, jeigu per tą patį žvejybos reisą jie žvejoja ne ŽŠVAO reguliuojamame, o kituose rajonuose, galima laikyti tinklus, kurių tinklinio audeklo akies kraštinės ilgis būtų mažesnis nei nustatytasis 27 straipsnyje, jeigu tie tinklai yra patikimai surišti ir sukrauti bei jų negalima nedelsiant panaudoti. Minėti tinklai turi būti:

a)

atkabinti nuo kėtoklių ir velkamųjų ir ištraukimo lynų bei virvių; ir

b)

jeigu tinklai laikomi denyje arba virš jo, jie turi būti patikimai pritvirtinti prie antstato dalies.

34 straipsnis

Perkrovimas

1.   Bendrijos laivai ŽŠVAO reguliuojamame rajone negali vykdyti perkrovimo operacijų, jeigu joms vykdyti iš anksto nėra gavę savo kompetentingų institucijų leidimo.

2.   Bendrijos laivai neturi dalyvauti perkrovimo operacijose, per kurias iš Bendrijos laivų žuvis būtų perkraunama į prie konvencijos neprisijungusios šalies laivą, pastebėtą žvejybos veiklą vykdant ŽŠVAO reguliuojamame rajone arba kurio ši veikla buvo nustatyta kaip nors kitaip, ar tokiose operacijose, per kurias į Bendrijos laivą būtų perkraunama žuvis iš pirmiau minėto prie konvencijos neprisijungusios šalies laivo.

3.   Bendrijos laivai apie kiekvieną perkrovimą, kuris atliekamas ŽŠVAO reguliuojamame rajone, praneša savo kompetentingoms institucijoms. Laivai, iš kurių perkraunamos žuvys, minėtą pranešimą perduoda bent prieš dvidešimt keturias valandas iki perkrovimo pradžios, o laivai, į kuriuos žuvys buvo perkrautos – ne vėliau nei po valandos nuo perkrovimo.

4.   Šio straipsnio 3 dalyje nurodytoje ataskaitoje pateikiamas numatytas žuvies iškrovimo arba pakrovimo laikas, geografinė padėtis, kurioje atliekamos minėtos operacijos, suapvalintas bendras kiekvienos rūšies iškrautinų ar pakrautinų žuvų svoris (kilogramais) ir pakrovimo–iškrovimo operacijoje dalyvaujančių laivų šaukiniai.

5.   Laivas, į kurį pakraunamos žuvys, praneša ne tik apie visą laive laikomą sužvejotų žuvų kiekį ir visą žuvų, kurios turi būti iškrautos, svorį, bet taip pat ir uosto, kuriame numatoma iškrauti žuvis pavadinimą bei numatomą iškrovimo laiką, bent prieš 24 valandas iki kiekvieno iškrovimo.

6.   Valstybės narės šio straipsnio 3 ir 5 dalyse nurodytas ataskaitas nedelsdamos perduoda Komisijai, kuri jas tuojau pat perduoda ŽŠVAO sekretoriatui.

35 straipsnis

Frachtavimo susitarimų su Bendrijos laivais sudarymas

1.   Valstybės narės gali sutikti, kad su jų vėliava plaukiojančiais ir turinčiais leidimą žvejoti ŽŠVAO reguliuojamame rajone laivais būtų sudaromi frachtavimo susitarimai dėl visiško arba dalinio kitai ŽŠVAO Konvencijos susitariančiajai šaliai paskirtos kvotos ir (arba) tai šaliai suteiktų žvejybos dienų panaudojimo. Frachtavimo susitarimų neleidžiama sudaryti su laivais, kurių atžvilgiu ŽŠVAO arba bet kokia kita regioninė žvejybos organizacija yra nustačiusi, kad jie vykdė neteisėtą, nereglamentuotą arba tokią žvejybos veiklą, apie kurią nepranešė.

2.   Valstybė narė frachtavimo susitarimo sudarymo dieną toliau nurodytą informaciją perduoda Komisijai, kuri tą informaciją perduoda ŽŠVAO vykdomajam sekretoriui:

a)

savo pritarimą frachtavimo susitarimui;

b)

žuvų rūšis, kurioms taikomas frachtavimo susitarimas, ir bendrąsias žvejybos galimybes, kurios buvo paskirtos frachtavimo susitarimu;

c)

frachtavimo susitarimo galiojimo trukmę;

d)

laivo frachtuotojo vardą ir pavardę;

e)

susitariančiąją šalį, kuri dėl laivo sudarė frachtavimo susitarimą;

f)

praneša apie veiksmus, kurių ėmėsi valstybė narė, siekdama užtikrinti, kad su jos vėliava plaukiojantys laivai, dėl kurių buvo sudaryti frachtavimo susitarimai, per visą frachtavimo susitarimo galiojimo laikotarpį atitiktų ŽŠVAO rajone nustatytas išsaugojimo ir įgyvendinimo priemones.

3.   Laivo įregistravimo valstybė narė, nustojus galioti frachtavimo susitarimui, apie jo pabaigą praneša Komisijai, kuri nedelsdama apie frachtavimo susitarimo galiojimo pabaigą praneša ŽŠVAO vykdomajam sekretoriui.

4.   Laivo įregistravimo valstybė narė turi užtikrinti, kad:

a)

per frachtavimo susitarimo galiojimo laikotarpį laivui nebūtų leidžiama žvejoti žuvų kiekių, kurie laivo įregistravimo valstybei narei buvo paskirti kaip bendrosios žvejybos galimybės;

b)

laivui per tą patį laikotarpį nebūtų leidžiama žvejoti pagal daugiau nei vieną frachtavimo susitarimą;

c)

laivas per visą frachtavimo susitarimo galiojimo laikotarpį atitiktų ŽŠVAO rajone nustatytas išsaugojimo ir įgyvendinimo priemones;

d)

visi pagal susitarimus, apie kuriuos buvo pranešta, sužvejotų žuvų ir priegaudų kiekiai pagal frachtavimo susitarimą žvejojančiame laive į žvejybos žurnalą būtų įrašyti atskirai nuo kitų duomenų apie sužvejotus žuvų kiekius.

5.   Valstybės narės apie visus sužvejotų žuvų ir priegaudų kiekius, kaip nurodyta šio straipsnio 4 dalies d punkte, Komisijai praneša atskirai nuo kitų nacionalinių duomenų apie sužvejotus kiekius. Komisija minėtus duomenis nedelsdama perduoda ŽŠVAO vykdomajam sekretoriui.

36 straipsnis

Žvejybos pastangos kontrolė

1.   Kiekviena valstybė narė imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad jos laivų žvejybos pastanga atitiktų tos valstybės narės bendrąsias žvejybos galimybes, kuriomis ji gali naudotis ŽŠVAO reguliuojamame rajone.

2.   Valstybės narės savo laivų, kurie tam tikrų rūšių žuvis žvejoja ŽŠVAO reguliuojamame rajone, žvejybos planą Komisijai perduoda ne vėliau nei 2006 m. sausio 31 d. arba po to laiko – bent 30 dienų iki minėtos veiklos pradžios. Žvejybos plane inter alia nurodomas laivas arba laivai, kurie žvejos minėtuose rajonuose, ir planuojamų žvejybos dienų, kurias tie laivai išbus ŽŠVAO reguliuojamame rajone, skaičius.

3.   Rekomenduojama, kad valstybės narės Komisijai praneštų apie numatytą jų laivų veiklą kituose rajonuose.

4.   Žvejybos planas – tai bendra žvejybos pastanga, taikoma ŽŠVAO reguliuojamame rajone atsižvelgiant į bendrųjų žvejybos galimybių, kuriomis gali naudotis pranešimą teikianti valstybė, apimtį.

5.   Valstybės narės ne vėliau nei 2006 m. gruodžio 31 d. praneša Komisijai apie jų žvejybos planų įgyvendinimą. Tose ataskaitose nurodomas ŽŠVAO reguliuojamame rajone žvejybos veiklą iš tikrųjų vykdančių laivų skaičius, kiekvieno laivo sužvejotų žuvų kiekis ir visas dienų, kurias kiekvienas laivas žvejojo tame rajone, skaičius. Ataskaita apie laivų, krevetes žvejojančių 3M ir 3L kvadratuose, veiklą pateikiama atskirai apie kiekvieną kvadratą.

4 SKIRSNIS

Specialūs duomenų rinkimo reikalavimai

37 straipsnis

Duomenų rinkimas

1.   Valstybės narės, rinkdamos duomenis apie toliau nurodytuose rajonuose žvejojančius savo laivus, įgyvendina, jeigu įmanoma, specialius duomenų rinkimo reikalavimus:

Rajonas

1 koordinatė

2 koordinatė

3 koordinatė

4 koordinatė

Orphan Knoll

50.00.30

47.00.30

51.00.30

45.00.30

51.00.30

47.00.30

50.00.30

45.00.30

Corners

Seamount

35.00.00

48.00.00

36.00.00

48.00.00

36.00.00

52.00.00

35.00.00

52.00.00

Newfoundland

Seamounts

43.29.00

43.20.00

44.00.00

43.20.00

44.00.00

46.40.00

43.29.00

46.40.00

New England

Seamounts

35.00.00

57.00.00

39.00.00

57.00.00

39.00.00

64.00.00

35.00.00

64.00.00

2.   Pagal šio skirsnio 1 dalį rinktini duomenys renkami atskirai apie kiekvieną žvejybos operaciją ir, kiek įmanoma, juose turi būti nurodama:

a)

sužvejotų žuvų rūšių skaičius ir kiekvienos sužvejotos rūšies žuvų svoris;

b)

žuvų dažnumas pagal ilgį;

c)

otolitai;

d)

žvejybos įrankio naudojimo padėtis, geografinė ilguma ir platuma;

e)

žvejybos įrankis;

f)

žvejybos įrankio naudojimo gylis;

g)

dienos metas;

h)

žvejybos įrankio naudojimo trukmė;

i)

vilkimo pradžia (aktyviųjų žvejybos įrankių);

j)

kitų imčių ėmimas biologinėms ypatybėms nustatyti, pvz., subrendimas, jeigu įmanoma.

3.   Pagal šio skirsnio 1 dalį surinkti duomenys perduodami valstybių narių kompetentingoms institucijoms, kurios po kiekvieno žvejybos reiso tuos duomenis nedelsdamos perduoda ŽŠVAO sekretoriatui.

5 SKIRSNIS

Specialios nuostatos dėl šiaurinių krevečių

38 straipsnis

Šiaurinių krevečių žvejybos rajonai

Kiekviena valstybė narė Komisijai kasdien praneša apie šiaurinių krevečių (Pandalus borealis) kiekius, kuriuos ŽŠVAO reguliuojamo rajono 3L kvadrate sužvejoja su jos vėliava plaukiojantys ir Bendrijoje registruoti laivai. Bet kokia žvejybos veikla turi būti vykdoma didesniame nei 200 metrų gylyje ir bet kada vienu metu valstybė narė leidžia žvejoti tik vienam laivui.

6 SKIRSNIS

Specialios nuostatos del jūrų ešeriu

39 straipsnis

Jūrų ešerių žvejyba

1.   Bendrijos laivo, ŽŠVAO reguliuojamo rajono kvadrato 2 parajonyje ir ŽŠVAO reguliuojamo rajono IF, 3K bei 3M kvadratuose žvejojančio jūrų ešerius, kapitonas valstybės narės, su kurios vėliava laivas plaukioja arba kurioje jis registruotas, kompetentingoms institucijoms praneša pirmiau minėtose zonose per dviejų savaičių laikotarpį, pasibaigiantį ankstesnio sekmadienio vidurnaktį, sužvejotus jūrų ešerių kiekius.

Jeigu suvestinis sužvejotų žuvų kiekis sudaro 50 % BLS, pranešama kiekvienos savaitės pirmadienį.

2.   Valstybės narės Komisijai kiekvieną antrą antradienį iki vidurdienio praneša per dvi savaites, pasibaigiančias ankstesnio sekmadienio vidurnaktį, ŽŠVAO reguliuojamo rajono 2 parajonyje ir IF, 3K bei 3M kvadratuose su tų valstybių narių vėliavomis plaukiojančiais ir jų teritorijoje registruotais laivais sužvejotus jūrų ešerių kiekius.

Jeigu suvestinis sužvejotų žuvų kiekis sudaro 50 % BLS, pranešama kiekvieną savaitę.

VII SKYRIUS

SPECIALIOS NUOSTATOS KAJGIA RAJONE ŽVEJOJANTIEMS BENDRIJOS LAIVAMS

1 SKIRSNIS

Apribojimai ir su informacija apie laivą susiję reikalavimai

40 straipsnis

Draudimai ir sužvejotų žuvų kiekio apribojimai

1.   XIII priede nustatytų žuvų rūšių specialioji žvejyba draudžiama tame priede nurodytose zonose ir ten pat nustatytais laikotarpiais.

2.   Naujai ir bandomajai žvejybai, vykdomai XIV priede nustatytose parajoniuose, taikomi tame priede nustatyti sužvejotų žuvų kiekio ir priegaudos apribojimai.

41 straipsnis

Informacijos apie laivus, turinčius leidimą žvejoti KAJGIA rajone, reikalavimai

1.   Be informacijos reikalavimų, nustatytų Tarybos reglamento (EB) Nr. 601/2004 3 straipsnio 2 dalyje ir taikomų specialų žvejybos leidimą turintiems laivams, valstybės narės nuo 2006 m. rugpjūčio 1 d. Komisijai pateikia šiuos kiekvieno pirmiau minėto laivo duomenis:

a)

laivo numerį, kurį jam suteikė Tarptautinė jūrų organizacija (toliau – TJO)(jeigu jis buvo suteiktas);

b)

ankstesnę laivo registravimo valstybę narę (jeigu yra);

c)

tarptautinį laivo šaukinį;

d)

laivo(-ų) savininko(-ų) ir tikrojo(-ųjų- savininko(-ų) pavadinimą ir adresą, jeigu žinomas;

e)

laivo tipą;

f)

laivo pastatymo vietą ir datą;

g)

ilgį;

h)

spalvotą laivo fotografiją, kuri turi būti sudaryta iš:

i)

ne mažesnės nei 12 × 7 cm dydžio laivo dešiniojo borto fotografijos, kurioje būtų matyti visas borto ilgis ir konstrukcinės borto ypatybės;

ii)

ne mažesnės nei 12 × 7 cm dydžio laivo kairiojo borto fotografijos, kurioje būtų matyti visas borto ilgis ir konstrukcinės borto ypatybės;

iii)

ne mažesnės nei 12 × 7 cm dydžio laivapriekio fotografijos, padarytos tiesiogiai iš laivagalio;

i)

priemones, kurių buvo imtasi užtikrinant, kad laive įmontuotas palydovinės kontrolės prietaiso veikimas būtų apsaugotas nuo klastojimo.

2.   Valstybės narės nuo 2006 m. rugpjūčio 1 d. dienos Komisijai taip pat perduoda, kiek įmanoma tą padaryti, toliau nurodytą informaciją apie laivus, turinčius leidimą žvejoti KAJGIA rajone:

a)

operatoriaus pavadinimą ir adresą, jeigu jis skiriasi nuo laivo savininko(-ų) pavadinimo ir adreso;

b)

kapitono ir, jeigu būtina, laivo žvejybos operacijų tvarkytojo, pavardę bei pilietybę;

c)

žvejybos metodo arba metodų tipą;

d)

laivo plotį (m);

e)

registrinę laivo talpą;

f)

laivo ryšio įrangos tipai ir jų skaičius (INMARSAT A, B ir C skaičiai);

g)

įprastą laivo įgulą;

h)

pagrindinio variklio arba variklių galią (kW);

i)

krovumą (tonomis), žuvų triumų skaičių ir jų talpą (m3);

j)

bet kokią kitą informaciją (pvz., laivo atsparumo ledo apkrovai klasę), kuri laikoma tinkama.

2 SKIRSNIS

Bandomosios žvejybos rajonai

42 straipsnis

Dalyvavimas bandomojoje žvejyboje

1.   Plaukiojantys su Ispanijos vėliava ir Ispanijoje registruoti žvejybos laivai, apie kuriuos KAJGIA buvo pranešta pagal Reglamento (EB) Nr. 601/2004 7 straipsnio nuostatas, JTO MŽŪO 88.1 ir 88.2 parajoniuose ir nacionalinei jurisdikcijai nepriskirtinuose 58.4.1, 58.4.2, 58.4.3a kvadratuose ir nacionalinei jurisdikcijai nepriskirtiname 58.4.3b kvadrate gali dalyvauti bandomojoje Dissostichus spp. žvejyboje, kuri vykdoma ilgosiomis ūdomis.

2.   58.4.3a ir 58.4.3b kvadratuose vienu metu leidžiama žvejoti ne daugiau nei vienam žvejybos laivui.

3.   Bendro sužvejotų žuvų kiekio ir priegaudos apribojimai 88.1 ir 88.2 parajoniuose bei 58.4.1 bei 58.4.2 kvadratuose ir bendro sužvejotų žuvų kiekio ir priegaudos apribojimų pasiskirstymas kiekviename pagal mažus tiriamuosius plotus (toliau – MTP) nustatytas XIV priede. Žvejyba bet kokiame MTP nutraukiama, jeigu užregistruotas sužvejotų žuvų kiekis yra lygus nustatytam sužvejotų žuvų kiekio apribojimui, ir žvejyba tame MTP neatnaujinama per likusį sezono laiką.

4.   Žvejojama kiek galima didesniame plote ir įvairesniuose gyliuose, kad būtų surinkta žvejybos rajono potencialui nustatyti reikalinga informacija ir kad sužvejojamas žuvų kiekis bei žvejybos pastanga nebūtų pernelyg sutelkta vienoje vietoje. Tačiau 58.4.1 ir 58.4.2 kvadratuose draudžiama žvejoti didesniame nei 550 m gylyje.

43 straipsnis

Pranešimų teikimo tvarka

Žvejybos laivams, dalyvaujantiems 42 straipsnyje nurodytoje bandomojoje žvejyboje, taikoma toliau nustatoma pranešimo teikimo apie sužvejotą žuvų kiekį ir žvejybos pastangą tvarka:

a)

Reglamento (EB) Nr. 601/2004 12 straipsnyje nustatyta penkių dienų pranešimo apie sužvejotą žuvų kiekį ir žvejybos pastangą tvarka, išskyrus tuo atveju, jeigu valstybės narės Komisijai ataskaitas apie sužvejotą žuvų kiekį ir žvejybos pastangą turi įteikti ne vėliau nei dvi darbo dienos nuo kiekvieno ataskaitos laikotarpio pabaigos, kai reikalinga skubiai perduoti informaciją KAJGIA. Ataskaitos apie 88.1 ir 88.2 parajonius ir 58.4.1 bei 58.4.2 kvadratus pateikiamos pagal MTP.

b)

Reglamento (EB) Nr. 601/2004 13 straipsnyje nustatyta mėnesinė tikslių duomenų apie sugavimą ir žvejybos pastangą pranešimo tvarka;

c)

pranešama apie bendrą į jūrą išmetamų Dissostichus eleginoides ir Dissostichus mawsoni skaičių ir jų svorį, įskaitant žuvis, kurių raumens struktūrai būdingas defektas.

44 straipsnis

Specialūs reikalavimai

1.   42 straipsnyje nurodyta bandomoji žvejyba turi būti vykdoma pagal 2004 m. kovo 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 600/2004, nustatančio tam tikras technines priemones, taikytinas žvejybos veiklai Konvencijos dėl Antarkties jūrų gyvųjų išteklių apsaugos taikymo zonoje (30) 8 straipsnį, atsižvelgiant į priemones, kurių imamasi atsitiktinei jūros paukščių žūčiai, kai žvejojama ilgosiomis ūdomis, sumažinti. Be minėtų priemonių:

a)

tuose žvejybos rajonuose draudžiama išmesti žuvų atliekas;

b)

laivams, 58.4.1 ir 58.4.2 kvadratuose dalyvaujantiems bandomojoje žvejyboje, kuriai taikomi KAJGIA protokolai (A, B arba C), nustatantys pasvarų naudojimo su ilgąja ūda reikalavimus, taikoma išlyga dėl naktinio ūdos pastatymo nurodymų; tačiau laivai, į kurių žvejybos įrankius pakliūna iš viso trys jūrų paukščiai, nedelsdami ima taikyti naktinio ūdos pastatymo reikalavimus pagal Reglamento (EB) Nr. 601/2004 8 straipsnį;

c)

laivai 88.1 ir 88.2 parajoniuose bei 58.4.3a bei 58.4.3b kvadratuose dalyvaujantys bandomojoje žvejyboje, per kurią į tos žvejybos įrankius pakliūna iš viso trys jūrų paukščiai, nedelsdami nutraukia žvejybą ir tiems laivams per likusią 2005/06 metų sezono dalį neleidžiama žvejoti ne įprasto žvejybos sezono metu.

2.   JTO MŽŪO 88.1 ir 88.2 parajoniuose bandomojoje žvejyboje dalyvaujantiems žvejybos laivams taikomi šie papildomi reikalavimai:

a)

laivams draudžiama išmesti:

i)

naftos arba degalų produktus, ar naftos likučius į jūrą, išskyrus MARPOL 73/78 (Tarptautinė teršimo prevencijos iš laivų konvencija) I priede numatytus atvejus;

ii)

šiukšles;

iii)

maisto atliekas, kurių nebuvo galima išmesti per ne didesnes nei 25 mm angas turintį tinklelį;

iv)

paukštieną ar jos dalis (įskaitant kiaušinių lukštus);

v)

nuotekų 12 jūrmylių atstumu nuo kranto arba šelfo ledyno, arba jeigu laivas plaukia mažesniu nei 4 mazgų greičiu; arba

vi)

deginimo pelenus.

b)

į 88.1 ir 88.2 parajonius draudžiama vežti gyvus naminius paukščius arba bet kokius kitus gyvus paukščius, o visus išdorotus naminius paukščius, kurie nebuvo suvartoti, privaloma išvežti iš 88.1 ir 88.2 parajonių;

c)

88.1 ir 88.2 parajoniuose žvejoti Dissostichus spp. draudžiama 10 jūrmylių atstumu nuo Balleny salų.

45 straipsnis

Žvejybos operacijų sąvokos apibrėžimas

1.   Šiame skirsnyje žvejybos operacija – tai vienos arba daugiau ūdų statymas vienoje vietoje. Pranešant apie sužvejotą žuvų kiekį ir žvejybos pastangą tiksli geografinė žvejybos operacijos vieta nurodoma pagal pastatytos ūdos arba ūdų vidurinį tašką.

2.   Jeigu žvejybos operacija vykdoma mokslinio tiriamojo darbo reikmėms:

a)

kiekviena mokslinio tiriamojo darbo reikmėms vykdoma žvejybos operacija nuo ankstesnės operacijos vietos turi būti nutolusi ne mažesniu nei 5 jūrmylės atstumu (atstumas turi būti matuojamas nuo kiekvienos mokslinio tiriamojo darbo reikmėms vykdomos žvejybos operacijos vietos geografinio vidurio);

b)

kiekvienai žvejybos operacijai naudojama bent 3 500 kabliukų, tačiau ne daugiau nei 10 000 kabliukų; šį skaičių gali sudaryti toje pačioje vietoje pastatytų kelių ūdų kabliukai;

c)

kiekviena žvejybos operacija, kuriai naudojama ilgoji ūda, trunka ne trumpiau nei šešias valandas (trukmė pradedama skaičiuoti pastačius ūdą, o baigiama – ėmus traukti ją iš vandens).

46 straipsnis

Mokslinio tiriamojo darbo planai

Žvejybos laivai, dalyvaujantys 42 straipsnyje nurodytoje bandomojoje žvejyboje, kiekviename ir visuose MTP, kuriais yra suskirstyti JTO ŽŪMO 88.1 ir 88.2 parajoniai bei 58.4.1 bei 58.4.2 kvadratai, įgyvendina mokslinio tiriamojo darbo planus. Mokslinio tiriamojo darbo planas įgyvendinamas taip:

a)

pirmą kartą įplaukus į MTP, pirmos 10 žvejybos operacijų – „pirma grupė“ – turi būti „žvejybos operacijos mokslinio tiriamojo darbo reikmėms“, atitinkančios 45 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus;

b)

kitos 10 žvejybos operacijų arba 10 tonų sužvejotos žuvies, naudojamas tas kritinis lygis, kuris užtikrinamas pirmiau, laikomos „antra grupe“. Antros grupės žvejybos operacijas kapitono nuožiūra galima vykdyti kaip dalį įprastos bandomosios žvejybos. Tačiau, jeigu tos antros grupės operacijos atitinka 45 straipsnio 2 dalies reikalavimus, jas taip pat galima laikyti mokslinio tiriamojo darbo reikmėms vykdomomis žvejybos operacijomis;

c)

užbaigus pirmos ir antros grupės žvejybos operacijas, jeigu kapitonas pageidauja tebežvejoti MTP, laivas vykdo „trečios grupės operacijas“, kurias užbaigus, kartu su pirmos ir antros grupės operacijomis, iš viso turi būti įvykdyta 20 mokslinio tiriamojo darbo reikmėms vykdomų žvejybos operacijų. Trečia žvejybos operacijų grupė vykdoma per tą patį įplaukimą į MTP, per kurį buvo įvykdytos pirmos ir antros grupės žvejybos operacijos;

d)

laivas, užbaigęs 20 mokslinio tiriamojo darbo reikmėms vykdomų žvejybos operacijų, gali toliau žvejoti MTP;

e)

88.1 ir 88.2 parajoniuose ir A, B, C, E bei G mažuose tiriamuose plotuose, jeigu žvejoti tinkamo jūros dugno rajonas yra mažesnis nei 15 000 km2, netaikomos šio straipsnio b, c ir d punktų nuostatos ir, užbaigęs 10 mokslinio tiriamojo darbo reikmėms vykdomų žvejybos operacijų, laivas gali toliau žvejoti MTP.

47 straipsnis

Duomenų rinkimo planai

1.   Žvejybos laivai, dalyvaujantys 42 straipsnyje nurodytoje bandomojoje žvejyboje, kiekviename ir visuose MTP, kuriais yra suskirstyti JTO ŽŪMO 88.1 ir 88.2 parajoniai bei 58.4.1 bei 58.4.2 kvadratai, įgyvendina duomenų rinkimo planus. Minėti planai apima šiuos duomenis:

a)

kiekvienos žvejybos operacijai naudojamos ūdos galo vieta ir gylis ties ūdos galu;

b)

statymo, ūdos buvimo vandenyje ir jos ištraukimo trukmė;

c)

paviršiuje prarastų žuvų skaičius ir rūšys;

d)

užmestų kabliukų skaičius;

e)

masalo tipas;

f)

užkibo žuvų ( %);

g)

kabliuko tipas; ir

h)

jūros ir debesuotumo sąlygos bei mėnulio fazė statant ūdą.

2.   Visi šio straipsnio 1 dalyje nurodyti duomenys renkami apie kiekvieną žvejybos operaciją; ypač visos žuvys, kurių per žvejybos operaciją mokslinio tiriamojo darbo reikmėms buvo sugauta ne daugiau nei 100, turi būti išmatuotos ir bent 30 žuvų paimta biologiniam tyrimui. Jeigu sugaunama daugiau nei 100 žuvų, taikomas atsitiktinės imties ėmimo metodas.

48 straipsnis

Ženklinimo įsagais programa

Kiekvienas žvejybos laivas, dalyvaujantis 42 straipsnyje nurodytoje bandomojoje žvejyboje, įgyvendina šią ženklinimo įsagais programą:

a)

Dissostichus spp. gyvūnai ženklinami įsagais ir paleidžiami pagal KAJGIA Ženklinimo įsagais protokolą: per visą sezoną iš kiekvienos sužvejotos gyvūnų svorio tonos įsagu ženklinamas ir paleidžiamas vienas gyvūnas. Laivai baigia įgyvendinti šią programą paženklinę įsagais 500 gyvūnų arba išplaukia iš žvejybos rajono įsagu paženklinę vieną gyvūną iš sužvejotos gyvūnų svorio tonos;

b)

programa turėtų būti skiriama visų dydžių gyvūnams, siekiant, kad būtų laikomasi ženklinimo įsagais reikalavimų, t.y. iš sužvejoto gyvūnų svorio tonos įsagu ženklinamas vienas gyvūnas. Visiems paleidžiamiems gyvūnams turėtų būti pritvirtinami du įsagai ir gyvūnai turi būti paleidžiami kuo didesniame plote;

c)

visuose įsaguose turi būti aiškiai įspaustas unikalusis serijos numeris ir grąžinimo adresas, kad būtų galima nustatyti įsagų kilmę, jeigu įsagais paženklinti gyvūnai vėl būtų sugauti;

d)

visi antrą kartą sugauti įsagais paženklinti gyvūnai (t. y. sugauta žuvis, turinti anksčiau įsegtą įsagą) neturi būti paleidžiami; šis reikalavimas galioja sužvejojus žuvį, kuri buvo ne per seniausiai paleista;

e)

visi antrą kartą su įsagais sužvejoti gyvūnai turėtų būti ištirti biologiškai (ilgis, svoris, lytis, gonadų būklė), jeigu įmanoma, padaroma elektroninė jų fotografija, išimami otolitai ir išsegamas įsagas;

f)

visi susiję duomenys apie įsagus ir bet kokie duomenys, surinkti apie sužvejotas žuvis su įsagais, elektroninėmis KAJGIA laikmenomis perduodami KAJGIA per tris mėnesius nuo laivo išplaukimo iš pirmiau minėtų žvejybos rajonų;

g)

visi susiję duomenys apie įsagus, bet kokie duomenys, surinkti apie sužvejotas žuvis su įsagais ir iš tų žuvų su įsagais atrinktas imties žuvis, elektroninėmis KAJGIA laikmenomis taip pat turėtų būti perduodami atitinkamoms duomenų apie įsagus saugykloms kaip išsamiai numatyta KAJGIA Ženklinimo įsagais protokole.

49 straipsnis

Moksliniai stebėtojai

Kiekvienas žvejybos laivas, dalyvaujantis 42 straipsnyje nurodytoje bandomojoje žvejyboje ir žvejybos sezono metu vykdydamas bet kokią žvejybos veiklą, turi turėti bent du mokslinius stebėtojus, iš kurių vienas yra paskirtas pagal Tarptautinę KAJGIA mokslinių stebėjimų programą.

VIII SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

50 straipsnis

Duomenų perdavimas

Valstybės narės, pagal Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 15 straipsnio 1 dalį ir 18 straipsnio 1 dalį siųsdamos duomenis Komisijai apie sužvejotus žuvų kiekius, kurie buvo iškrauti, naudoja šio reglamento I priede nustatytus išteklių kodus.

51 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

Jis taikomas nuo 2006 m. sausio 1 d.

Jeigu KAJGIA rajono plote BLS yra nustatomas laikotarpiams, prasidedantiems prieš 2006 m. sausio 1 d., 40 straipsnis taikomas nuo atitinkamo BLS laikotarpių taikymo pradžios.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2005 m. gruodžio 22 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

B. BRADSHAW

(1)   OL L 358, 2002 12 31, p. 59.

(2)   OL L 115, 1996 5 9, p. 3.

(3)   OL L 70, 2004 3 9, p. 8.

(4)   OL L 150, 2004 4 30, p. 1.

(5)   OL L 226, 1980 8 29, p. 48.

(6)   OL L 226, 1980 8 29, p. 12.

(7)   OL L 29, 1985 2 1, p. 9.

(8)   OL L 132, 1987 5 21, p. 9.

(9)   OL L 276, 1983 10 10, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1965/2001 (OL L 268, 2001 10 9, p. 23).

(10)   OL L 261, 1993 10 20, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1954/2003 (OL L 289, 2003 11 7., p. 1).

(11)   OL L 289, 2001 11 7, p. 1.

(12)   OL L 171, 1994 7 6, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 813/2004 (OL L 150, 2004 4 30, p. 32).

(13)   OL L 171, 1994 7 6, p. 7.

(14)   OL L 97, 2004 4 1, 16.

(15)   OL L 125, 1998 4 27, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 602/2004 (OL L 97, 2004 4 1, p. 30.

(16)   OL L 365, 1998 12 31, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 448/2005 (OL L 74, 2005 3 19, p. 5).

(17)   OL L 191, 1998 7 7, p. 10.

(18)   OL L 70, 2004 3 9, p. 8.

(19)   OL L 333, 2003 12 20, p. 17.

(20)   OL L 274, 1986 9 25, p. 1. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 3259/94 (OL L 339, 1994 12 29, p. 11).

(21)   OL L 137, 2001 5 19, p. 1. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 831/2004 (OL L 127, 2004 4 29, p. 33).

(22)   OL L 351, 2002 12 28, p. 6.

(23)   OL L 396, 2004 12 31, p. 4.

(24)   OL L 12, 2005 1 14, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Regalmentu (EB) Nr. 1936/2005 (OL L 311, 2005 11 26, p. 1).

(25)   OL L 270, 1995 11 13, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1882/2003.

(26)   OL L 186, 1993 7 28, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1882/2003.

(27)   1997 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 88/98, nustatantis tam tikras technines Baltijos jūros, Belts ir Sound vandenyse esančių žuvies išteklių išsaugojimo priemones (OL L 9, 1998 1 15, p. 1). Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 289/2005 (OL L 49, 2005 2 22, p. 1).

(28)   OL L 5, 2004 1 9, p. 25.

(29)   OJ L 17, 21.1.2000, p. 22. Reglamentas su pakeitimais, padarytais 2003 m. stojimo aktu.

(30)   OL L 97, 2004 4 1, p. 1.

I PRIEDAS

RAJONUOSE, KURIUOSE GALIOJA SUŽVEJOTU ŽUVU KIEKIU APRIBOJIMAI, BENDRIJOS LAIVAMS TAIKOMI SUŽVEJOTU ŽUVU KIEKIU APRIBOJIMAI IR TRECIUJU ŠALIU ŽVEJYBOS LAIVAMS EC VANDENYSE TAIKOMI SUŽVEJOTU ŽUVU KIEKIU APRIBOJIMAI PAGAL ŽUVU RUŠIS IR RAJONUS (GYVOJO SVORIO TONOMIS, IŠSKYRUS TUO ATVEJU, JEIGU NURODYTA KITAIP)

Visi šiame priede nustatyti sužvejotų žuvų kiekių sugavimo šio reglamento 5 straipsnio tikslams laikomi kvotomis ir dėl to jiems taikomos Reglamente (EB) Nr. 22847/93 nustatytos taisyklės, ypač jo 14 ir 15 straipsniai.

Kiekvieno rajono žuvų ištekliai nurodomi atsižvelgiant į lotyniškus abėcėles tvarka išdėstytus rūšių pavadinimus. Bendrinių ir lotyniškų pavadinimų atitikmenų lentelė šiame reglamente pateikiama toliau.

Mokslinis pavadiniams

3 raidžių kodas

Bendrinis pavadinimas

Ammodytidae

SAN

Smiltinukas

Anarhichas lupus

CAT

Atlanto vilkžuvė

Aphanopus carbo

BSF

Juodoji juostažuvė

Argentina silus

ARU

Didžioji sidabražuvė

Beryx spp.

ALF

Alfonsinos

Boreogadus saida

POC

Poliarinė menkutė

Brosme brosme

USK

Didžiadantė menkė

Centrophorus squamosus

GUQ

Pilkasis trumpadyglis ryklys

Centroscymnus coelolepis

CYO

Portugalijos baltaakis ryklys

Cetorhinus maximus

BSK

Milžinryklis

Chaenocephalus aceratus

SSI

Krokodilinė ledžuvė

Champsocephalus gunnari

ANI

Ledjūrio skumbrė

Channichthys rhinoceratus

LIC

Paprastoji raganosė ledžuvė

Chionoecetes spp.

PCR

Šiaurinis krabas voras

Clupea harengus

HER

Atlanto silkė

Coryphaenoides rupestris

RNG

Bukažiotė ilgauodegė

Dalatias licha

SCK

Šokoladinis dygliaryklis

Deania calcea

DCA

Smailiasnukis ryklys

Dissostichus eleginoides

TOP

Patagonijos dantžuvė

Engraulis encrasicolus

ANE

Ančiuvis

Etmopterus princeps

ETR

Naktinis juodasis dygliaryklis

Etmopterus pusillus

ETP

Lygiaodis juodasis ryklys

Etmopterus spinax

ETX

Naktinis juodasis dygliaryklys

Euphausia superba

KRI

Krilis

Gadus morhua

COD

Menkė

Galeorhinus galeus

GAG

Paprastasis sriubinis ryklys

Germo alalunga

ALB

Ilgapelekis tunas

Glyptocephalus cynoglossus

WIT

Raudonoji plekšnė

Gobionotothen gibberifrons

NOG

Antarktinis grundalas

Hippoglossoides platessoides

PLA

Amerikinė jūrų plekšnė

Hippoglossus hippoglossus

HAL

Atlanto otas

Hoplostethus Atlantous

ORY

Atlantinis didžiagalvis

Illex illecebrosus

SQI

Trumpačiuopiklis kalmaras

Lamna nasus

POR

Silkinis ryklys

Lampanyctus achirus

LAC

Šviečiantys ančiuviai

Lepidonotothen squamifrons

NOS

Pilkoji nototenija

Lepidorhombus spp.

LEZ

Otiniai

Limanda ferruginea

YEL

Geltonuodegė plekšnė

Limanda limanda

DAB

Paprastoji limanda

Lophiidae

ANF

Jūrų velnias

Macrourus berglax

RHG

Šiaurinė ilgauodegė

Macrourus spp.

GRV

Ilgauodegės

Makaira nigricans

BUM

Mėlynasis merlinas

Mallotus villosus

CAP

Stintenės

Martialia hyadesi

SQS

Kalmarai

Melanogrammus aeglefinus

HAD

Juodadėmė menkė

Merlangius merlangus

WHG

Merlangas

Merluccius merluccius

HKE

Europinė jūrų lydeka

Micromesistius poutassou

WHB

Putasu

Microstomus kitt

LEM

Mažažiotė plekšnė

Molva dypterigia

BLI

Dvipelekė jūrų lydeka

Molva macrophthalmus

SLI

Didžiaakė menkė

Molva molva

LIN

Jūrų lydeka

Nephrops norvegicus

NEP

Norveginis omaras

Notothenia rossii

NOR

Kergeleno nototenija

Pagellus bogaraveo

SBR

Rausvasis jūrų karosas

Pandalus borealis

PRA

Šiaurinė krevetė

Paralomis spp.

PAI

Krabas

Penaeus spp.

PEN

„Penaeus“ krevetės

Phycis spp.

FOX

Siūlauodegė menkė

Platichthys flesus

FLX

Europinė upinė plekšnė

Pleuronectes platessa

PLE

Jūrų plekšnė

Pleuronectiformes

FLX

Plekšniažuvės

Pollachius pollachius

POL

Sidabrinė saida

Pollachius virens

POK

Ledjūrio menkė

Psetta maxima

TUR

Otas

Pseudochaenichthus georgianus

SGI

Tamsioji ledžuvė

Rajidae

SRX-RAJ

Rajožuvės

Reinhardtius hippoglossoides

GHL

Juodasis otas

Salmo salar

SAL

Atlanto lašiša

Scomber scombrus

MAC

Skumbrė

Scopthalmus rhombus

BLL

Rombas

Sebastes spp.

RED

Jūrų ešerys

Solea solea

SOL

Jūrų liežuvis

Solea spp.

SOX

Jūrų liežuviai

Squalus acanthias

DGS

Spygliuotasis ryklys

Tetrapturus alba

WHM

Baltasis marlinas

Thunnus alalunga

ALB

Ilgapelekis tunas

Thunnus albacares

YFT

Geltonpelekis tunas

Thunnus obesus

BET

Didžiaakis tunas

Thunnus thynnus

BFT

Paprastasis tunas

Trachurus spp.

JAX

Stauridė

Trisopterus esmarki

NOP

Esmarko menkutė

Urophycis tenuis

HKW

Baltoji jūrų vėgėlė

Xiphias gladius

SWO

Durklažuvė

IA PRIEDAS

SKAGERAKO, KATEGATO SĄSIAURIAI, ŠIAURĖS JŪRA IR VAKARINĖ BENDRIJOS VANDENŲ DALIS TJTT Vb (EB vandenys), VI, VII, VII, IX, X rajonai, ŽRCAK (EB vandenys) ir Prancūzijos Gajana

Žuvų rūšys:

Smiltinukas

Ammodytidae

Zona:

IV (Norvegijos vandenys)

SAN/04-N.

Danija

0 (1)

 

Jungtinė Karalystė

0 (1)

 

EB

0 (1)

 

BLS

Nenustatomas

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis.


Žuvų rūšys:

Smiltinukas

Ammodytidae

Zona:

IIa (EB vandenys) (2), IIIa, IV (EB vandenys) (2)

SAN/24.

Danija

Nenustatomas

 

Jungtinė Karalystė

Nenustatomas

 

Visos valstybės narės

Nenustatomas (3)

 

EB

Nenustatomas

 

Norvegija

0 (4)  (5)

 

BLS

Nenustatomas

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLS.

Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.

Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.

Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis.


Žuvų rūšys:

Didžioji sidabražuvė

Argentina silus

Zona:

EB ir I bei II rajonų tarptautiniai vandenys

ARU/1/2.

Vokietija

31

 

Prancūzija

10

 

Nyderlandai

25

 

Jungtinė Karalystė

50

 

EB

116

Mokslinėmis rekomendaciomis nepagrįstas BLS

Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.

Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.

Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis.


Žuvų rūšys:

Didžioji sidabražuvė

Argentina silus

Zona:

EB ir III bei IV rajonų tarptautiniai vandenys

ARU/3/4.

Danija

1 180

 

Vokietija

12

 

Prancūzija

8

 

Airija

8

 

Nyderlandai

55

 

Švedija

46

 

Jungtinė Karalystė

21

 

EB

1 331

Mokslinėmis rekomendaciomis nepagrįstas BLS

Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.

Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.

Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis.


Žuvų rūšys:

Didžioji sidabražuvė

Argentina silus

Zona:

EB ir V, VI bei VII rajonų tarptautiniai vandenys

ARU/567.

Vokietija

405

 

Prancūzija

9

 

Airija

375

 

Nyderlandai

4 225

 

Jungtinė Karalystė

297

 

EB

5 310

Mokslinėmis rekomendaciomis nepagrįstas BLS

Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.

Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.

Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis.


Žuvų rūšys:

Didžiadantė menkė

Brosme brosme

Zona:

EB vandenų IIa, IV, Vb, VI, VII zonos

LIN/2A47-C

EB

Nenustatomas (6)

 

Norvegija

4 000  (7)  (8)

 

BLS

Nenustatomas

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis.


Žuvų rūšys:

Didžiadantė menkė

Brosme brosme

Zona:

IV (Norvegijos vandenys)

USK/04-N.

Belgija

1

 

Danija

191

 

Vokietija

1

 

Prancūzija

1

 

Nyderlandai

1

 

Jungtinė Karalystė

5

 

EB

200

 

BLS

Nenustatomas

Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLS.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis.


Žuvų rūšys:

Milžinryklis

Cetorhinus maximus

Zona:

EB vandenų IV, VI ir VII zonos

BSK/467.

EB

0

 

BLS

0

Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLS.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis.


Žuvų rūšys:

Atlanto silkė (9)

Clupea harengus

Zona:

IIIa

HER/.03A.

Danija

34 052

 

Vokietija

545

 

Švedija

35 620

 

EB

70 217

 

Farerų salos

500 (10)

 

BLS

81 600

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLS.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis.


Žuvų rūšys:

Atlanto silkė (11)

Clupea harengus

Zona:

IV į šiaurę nuo 53°30‘ šiaurės platumos

HER/.04A.,04B

Danija

76 348

 

Vokietija

47 836

 

Prancūzija

22 769

 

Nyderlandai

57 938

 

Švedija

4 627

 

Jungtinė Karalystė

63 333

 

EB

272 851

 

Norvegija

50 000  (12)

 

BLS

454 751

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLS.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis.

Specialios sąlygos:

Laikantis pirmiau minėtų kvotų ne didesnius nei nurodytieji toliau kiekius galima sužvejoti šiose zonose:

 

Norvegijos vandenys į pietus nuo 62° šiaurės platumos (HER/*04N-)

EB

50 000


Žuvų rūšys:

Atlanto silkė

Clupea harengus

Zona:

Norvegijos vandenys į pietus nuo 62° šiaurės platumos

HER/04-N.

Švedija

963 (13)

 

EB

963

 

BLS

Nenustatomas

 


Žuvų rūšys:

Atlanto silkė (14)

Clupea harengus

Zona:

IIIa

HER/03A-BC

Danija

17 547

 

Vokietija

156

 

Švedija

2 825

 

EB

20 528

 

BLS

20 528

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLS.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis.


Žuvų rūšys:

Atlanto silkės (15)

Clupea harengus

Zona:

IIa (EB vandenys), IV, VIId

HER/2A47DX

Belgija

211

 

Danija

40 684

 

Vokietija

211

 

Prancūzija

211

 

Nyderlandai

211

 

Švedija

199

 

Jungtinė Karalystė

773

 

EB

42 500

 

BLS

42 500

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLS.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis.


Žuvų rūšys:

Atlanto silkė (16)

Clupea harengus//

Zona:

IVc (17), VIId

HER/4CXB7D

Belgija

9 122  (18)

 

Danija

1 088  (18)

 

Vokietija

682 (18)

 

Prancūzija

12 347  (18)

 

Nyderlandai

21 998  (18)

 

Jungtinė Karalystė

4 786  (18)

 

EB

50 023

 

BLS

454 751

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLS.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis.


Žuvų rūšys:

Atlanto silkė

Clupea harengus

Zona:

Vb, VIaN (19) (EB vandenys), VIb

HER/5B6ANB

Vokietija

3 727

 

Prancūzija

705

 

Airija

5 036

 

Nyderlandai

3 727

 

Jungtinė Karalystė

20 145

 

EB

33 340

 

Farerų salos

660 (20)

 

BLS

34 000

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLS.

Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.

Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.

Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis.


Žuvų rūšys:

Atlanto silkė

Clupea harengus

Zona:

VIaS (21),VIIbc

HER/6AS7BC

Airija

14 000

 

Nyderlandai

1 400

 

EB

15 400

 

BLS

15 400

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLS.

Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.

Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.

Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis.


Žuvų rūšys:

Atlanto silkė

Clupea harengus

Zona:

VIa Clyde (22)

HER/06ACL.

Jungtinė Karalystė

800

 

EB

800

 

BLS

 

Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLS.

Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.

Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.

Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis.


Žuvų rūšys:

Atlanto silkė

Clupea harengus

Zona:

VIIa (23)

HER/07A/MM

Airija

1 250

 

Jungtinė Karalystė

3 550

 

EB

4 800

 

BLS

4 800

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLS.

Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.

Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.

Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis.


Žuvų rūšys:

Atlanto silkė

Clupea harengus

Zona:

VIIe,f

HER/7EF.

Prancūzija

500

 

Jungtinė Karalystė

500

 

EB

1 000

 

BLS

1 000

Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLS.

Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.

Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.

Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis.


Žuvų rūšys:

Atlanto silkė

Clupea harengus

Zona:

VIIg,h,j,k (24)

HER/7G-K.

Vokietija

123

 

Prancūzija

682

 

Airija

9 549

 

Nyderlandai

682

 

Jungtinė Karalystė

14

 

EB

11 050

 

BLS

11 050

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLS.

Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.

Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.

Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis.


Žuvų rūšys:

Ančiuvis

Engraulis encrasicolus

Zona:

VIII

ANE/08.

Ispanija

4 500  (25)

 

Prancūzija

500 (25)

 

EB

5 000  (25)

 

BLS

5 000  (25)

Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLS.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis.


Žuvų rūšys:

Ančiuvis

Engraulis encrasicolus

Zona:

IX, X, ŽRCAK 34.1.1 (EB vandenys)

ANE/9/3411

Ispanija

3 826

 

Portugalija

4 174

 

EB

8 000

 

BLS

8 000

Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLS.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis.


Žuvų rūšys:

Menkė

Gadus morhua

Zona:

Skagerako sąsiauris

COD/03AN.

Belgija

8

 

Danija

2 652

 

Vokietija

66

 

Nyderlandai

17

 

Švedija

464

 

EB

3 207

 

BLS

3 315

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLS.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis.


Žuvų rūšys:

Menkė

Gadus morhua

Zona:

Kategato sąsiauris

COD/03AS.

Danija

524

 

Vokietija

11

 

Švedija

315

 

EB

850

 

BLS

850

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLS.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis.


Žuvų rūšys:

Menkė

Gadus morhua

Zona:

IIa (EB vandenys), IV

COD/2AC4.

Belgija

686

 

Danija

3 940

 

Vokietija

2 498

 

Prancūzija

847

 

Nyderlandai

2 226

 

Švedija

26

 

Jungtinė Karalystė

9 037

 

EB

19 260

 

Norvegija

3 945  (26)

 

BLS

23 205

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLS.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis.

Specialios sąlygos:

Laikantis pirmiau minėtų kvotų ne didesnius nei nurodytieji toliau kiekius galima sužvejoti šiose zonose:

 

Norvegijos vandenys (COD/*04N-)

EB

16 740


Žuvų rūšys:

Menkė

Gadus morhua

Zona:

Norvegijos vandenys į pietus nuo 62° šiaurės platumos

COD/04-N.

Švedija

382

 

EB

382

 

BLS

Nenustatomas

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLS.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis.


Žuvų rūšys:

Menkė

Gadus morhua

Zona:

Vb (EB vandenys), VI, XII, XIV

COD/561214

Belgija

1

 

Vokietija

9

 

Prancūzija

97

 

Airija

138

 

Jungtinė Karalystė

368

 

EB

613

 

BLS

613

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLS.

Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.

Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.

Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis.

Specialios sąlygos:

Laikantis pirmiau minėtų kvotų ne didesnius nei nurodytieji toliau kiekius galima sužvejoti šiose zonose:

 

Vb (EB Zona), VIa (COD/*5BC6A)

Belgija

1

Vokietija

9

Prancūzija

93

Airija

132

Jungtinė Karalystė

353

EB

588


Žuvų rūšys:

Menkė

Gadus morhua

Zona:

VIIa

COD/07A.

Belgija

24

 

Prancūzija

67

 

Airija

1 204

 

Nyderlandai

6

 

Jungtinė Karalystė

527

 

EB

1 828

 

BLS

1 828

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLS.

Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.

Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.

Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis.


Žuvų rūšys:

Menkė

Gadus morhua

Zona:

VIIb-k, VIII, IX, X, ŽRCAK 34.1.1 (EB vandenys)

COD/7X7A34

Belgija

236

 

Prancūzija

4 053

 

Airija

818

 

Nyderlandai

34

 

Jungtinė Karalystė

439

 

EB

5 580

 

BLS

5 580

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLS.

Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.

Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.

Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis.


Žuvų rūšys:

Otinės

Lepidorhombus spp.

Zona:

IIa (EB vandenys), IV (EB vandenys)

LEZ/2AC4-C

Belgija

5

 

Danija

4

 

Vokietija

4

 

Prancūzija

28

 

Nyderlandai

22

 

Jungtinė Karalystė

1 677

 

EB

1 740

 

BLS

1 740

Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLS.

Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.

Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.

Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis.


Žuvų rūšys:

Otinės

Lepidorhombus spp.

Zona:

Vb (EB vandenys), VI, XII, XIV

LEZ/561214

Ispanija

327

 

Prancūzija

1 277

 

Airija

373

 

Jungtinė Karalystė

903

 

EB

2 880

 

BLS

2 880

Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLS.

Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.

Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.

Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis.


Žuvų rūšys:

Otinė

Lepidorhombus spp.

Zona:

VII

LEZ/07.

Belgija

494

 

Ispanija

5 490

 

Prancūzija

6 663

 

Airija

3 029

 

Jungtinė Karalystė

2 624

 

EB

18 300

 

BLS

18 300

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLS.

Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.

Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.

Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis.


Žuvų rūšys:

Otinė

Lepidorhombus spp.

Zona:

VIIIabde

LEZ/8ABDE.

Ispanija

1 176

 

Prancūzija

949

 

EB

2 125

 

BLS

2 125

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLS.

Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.

Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.

Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis.


Žuvų rūšys:

Otinė

Lepidorhombus spp.

Zona:

VIIIc, IX, X, ŽRCAK 34.1.1 (EB vandenys)

LEZ/8C3411

Ispanija

1 171

 

Prancūzija

59

 

Portugalija

39

 

EB

1 269

 

BLS

1 269

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLS.

Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.

Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.

Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis.


Žuvų rūšys:

Paprajtoji limanda ir Europinė upinė plekšnė

Limanda limanda ir Platichthys flesus

Zona:

IIa (EB vandenys), IV (EB vandenys)

D/F/2AC4-C

Belgija

466

 

Danija

1 752

 

Vokietija

2 627

 

Prancūzija

182

 

Nyderlandai

10 594

 

Švedija

6

 

Jungtinė Karalystė

1 473

 

EB

17 100

 

BLS

17 100

Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLS.

Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.

Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.

Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis.


Žuvų rūšys:

Jūrų velnias

Lophiidae

Zona:

IIa (EB vandenys), IV (EB vandenys)

ANF/2AC4-C

Belgija

365

 

Danija

804

 

Vokietija

393

 

Prancūzija

75

 

Nyderlandai

276

 

Švedija

9

 

Jungtinė Karalystė

8 392

 

EB

10 314  (27)

 

BLS

10 314  (27)

Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLS.

Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.

Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.

Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis.


Žuvų rūšys:

Jūrų velnias

Lophiidae

Zona:

IV (Norvegijos vandenys)

ANF/04-N.

Belgija

53

 

Danija

1 343

 

Vokietija

21

 

Nyderlandai

19

 

Jungtinė Karalystė

314

 

EB

1 750

 

BLS

Nenustatomas

Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.

Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.

Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis.


Žuvų rūšys:

Jūrų velnias

Lophiidae

Zona:

Vb (EB vandenys), VI, XII, XIV

ANF/561214

Belgija

168

 

Vokietija

192

 

Ispanija

180

 

Prancūzija

2 073

 

Airija

469

 

Nyderlandai

162

 

Jungtinė Karalystė

1 442

 

EB

4 686  (28)

 

BLS

4 686  (28)

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLS.

Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.

Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.

Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis.


Žuvų rūšys:

Jūrų velnias

Lophiidae

Zona:

VII

ANF/07.

Belgija

2 445  (29)

 

Vokietija

273 (29)

 

Ispanija

971 (29)

 

Prancūzija

15 688  (29)

 

Airija

2 005  (29)

 

Nyderlandai

317 (29)

 

Jungtinė Karalystė

4 757  (29)

 

EB

26 456  (29)

 

BLS

26 456  (29)

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLS.

Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.

Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.

Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis.


Žuvų rūšys:

Jūrų velnias

Lophiidae

Zona:

VIIIa,b,d,e

ANF/8ABDE.

Ispanija

1 137

 

Prancūzija

6 325

 

EB

7 462

 

BLS

7 462

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLS.

Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.

Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.

Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis.


Žuvų rūšys:

Jūrų velnias

Lophiidae

Zona:

VIIIc, IX, X, ŽRCAK 34.1.1 (EB vandenys)

ANF/8C3411

Ispanija

1 629

 

Prancūzija

2

 

Portugalija

324

 

EB

1 955

 

BLS

1 955

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLS.

Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.

Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.

Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis.


Žuvų rūšys:

Juodadėmė menkė

Melanogrammus aeglefinus

Zona:

IIIa, IIIbcd (EB vandenys)

NEP/3A/BCD

Belgija

15

 

Danija

2 468

 

Vokietija

157

 

Nyderlandai

3

 

Švedija

292

 

EB

2 935  (30)

 

BLS

3 189

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLS.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis.


Žuvų rūšys:

Juodadėmė menkė

Melanogrammus aeglefinus

Zona:

IIa (EB vandenys), IV

HAD/2AC4.

Belgija

472

 

Danija

3 248

 

Vokietija

2 067

 

Prancūzija

3 602

 

Nyderlandai

354

 

Švedija

229

 

Jungtinė Karalystė

34 574

 

EB

44 546  (31)

 

Norvegija

7 016

 

BLS

51 850

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLS.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis.

Specialios sąlygos:

Laikantis pirmiau minėtų kvotų ne didesnius nei nurodytieji toliau kiekius galima sužvejoti šiose zonose:

 

Norvegijos vandenys (HAD/*04N-)

EB

33 350


Žuvų rūšys:

Juodadėmė menkė

Melanogrammus aeglefinus

Zona:

Norvegijos vandenys, į pietus nuo 62° šiaurės platumos

HAD/04-N.

Švedija

707

 

EB

707

 

BLS

nenustatomas

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLS.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis.


Žuvų rūšys:

Juodadėmė menkė

Melanogrammus aeglefinus

Zona:

VIb, XII, XIV

HAD/6B1214

Belgija

1

 

Vokietija

2

 

Prancūzija

66

 

Airija

47

 

Jungtinė Karalystė

481

 

EB

597

 

BLS

597

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLS.

Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.

Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.

Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis.


Žuvų rūšys:

Juodadėmė menkė

Melanogrammus aeglefinus

Zona:

Vb, VIa (EB vandenys),

HAD/5BC6A.

Belgija

18

 

Vokietija

21

 

Prancūzija

862

 

Airija

615

 

Jungtinė Karalystė

6 294

 

EB

7 810

 

BLS

7 810

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLS.

Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.

Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.

Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis.


Žuvų rūšys:

Juodadėmė menkė

Melanogrammus aeglefinus

Zona:

VII , VIII, IX, X, ŽRCAK 34.1.1 (EB vandenys)

HAD/7/3411

Belgija

128

 

Prancūzija

7 680

 

Airija

2 560

 

Jungtinė Karalystė

1 152

 

EB

11 520

 

BLS

11 520

Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLS.

Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.

Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.

Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis.

Specialios sąlygos:

Laikantis pirmiau minėtų kvotų ne didesnius nei nurodytieji toliau kiekius galima sužvejoti kvadrate:

 

VIIa (HAD/*07A.)

Belgija

20

Prancūzija

92

Airija

552

Jungtinė Karalystė

611

EB

1 275

Valstybės narės, Komisijai pranešdamos apie savo kvotų išnaudojimą, nurodo VIIa sužvejotus kiekius. VIIa kvadrate sužvejotus juodadėmių menkių kiekius iškrauti draudžiama, jeigu iškraunama daugiau nei 1 275 tonų.


Žuvų rūšys:

Merlangas

Merlangius merlangus

Zona:

IIIa

WHG/03A.

Danija

819

 

Nyderlandai

3

 

Švedija

88

 

EB

910 (32)

 

BLS

1 500

Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLS.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis.


Žuvų rūšys:

Merlangas

Merlangius merlangus

Zona:

IIa (EB vandenys), IV

WHG/2AC4.

Belgija

531

 

Danija

2 297

 

Vokietija

597

 

Prancūzija

3 452

 

Nyderlandai

1 328

 

Švedija

3

 

Jungtinė Karalystė

9 162

 

EB

17 370  (33)

 

Norvegija

2 380  (34)

 

BLS

23 800

Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLS.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis.

Specialios sąlygos:

Laikantis pirmiau minėtų kvotų ne didesnius nei nurodytieji toliau kiekius galima sužvejoti šiose zonose:

 

Norvegijos vandenys (WHG/*04N-)

EB

14 512


Žuvų rūšys:

Merlangas

Merlangius merlangus

Zona:

Vb (EB vandenys), VI, XII, XIV

WHG/561214

Vokietija

8

 

Prancūzija

166

 

Airija

406

 

Jungtinė Karalystė

780

 

EB

1 360

 

BLS

1 360

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLS.

Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.

Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.

Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis.


Žuvų rūšys:

Merlangas

Merlangius merlangus

Zona:

VIIa

WHG/07A.

Belgija

1

 

Prancūzija

15

 

Airija

252

 

Nyderlandai

0

 

Jungtinė Karalystė

169

 

EB

437

 

BLS

437

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLS.

Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.

Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.

Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis.


Žuvų rūšys:

Merlangas

Merlangius merlangus

Zona:

VIIb-k

WHG/7X7A.

Belgija

195

 

Prancūzija

11 964

 

Airija

5 544

 

Nyderlandai

97

 

Jungtinė Karalystė

2 140

 

EB

19 940

 

BLS

19 940

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLS.

Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.

Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.

Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis.


Žuvų rūšys:

Merlangas

Merlangius merlangus

Zona:

VIII

WHG/08.

Ispanija

1 440

 

Prancūzija

2 160

 

EB

3 600

 

BLS

3 600

Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLS.

Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.

Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.

Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis.


Žuvų rūšys:

Merlangas

Merlangius merlangus

Zona:

IX, X, ŽRCAK 34.1.1 (EB vandenys)

WHG/9/3411

Portugalija

653

 

EB

653

 

BLS

653

Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLS.

Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.

Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.

Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis.


Žuvų rūšys:

Merlangas ir sidabrines saida

Merlangius merlangus ir Pollachius pollachius

Zona:

Norvegijos vandenys, į pietus nuo 62° šiaurės platumos

W/P/04-N.

Švedija

190

 

EB

190

 

BLS

Nenustatomas

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis.


Žuvų rūšys:

Europinė jūrų lydeka

Merluccius merluccius

Zona:

IIIa, IIIbcd (EB vandenys)

HKE/3A/BCD

Danija

1 219

 

Švedija

104

 

EB

1 323

 

BLS

1 323  (35)

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLS.

Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.

Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.

Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis.


Žuvų rūšys:

Europinė jūrų lydeka

Merluccius merluccius

Zona:

IIa (EB vandenys), IV (EB vandenys)

HKE/2AC4-C

Belgija

22

 

Danija

891

 

Vokietija

102

 

Prancūzija

197

 

Nyderlandai

51

 

Jungtinė Karalystė

278

 

EB

1 541

 

BLS

1 541  (36)

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLS.

Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.

Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.

Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis.


Žuvų rūšys:

Europinė jūrų lydeka

Merluccius merluccius

Zona:

Vb (EB vandenys), VI, VII, XII, XIV

HKE/571214

Belgija

226

 

Ispanija

7 257

 

Prancūzija

11 206

 

Airija

1 358

 

Nyderlandai

146

 

Jungtinė Karalystė

4 424

 

EB

24 617

 

BLS

24 617  (37)

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLS.

Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.

Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.

Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis.

Specialios sąlygos:

Laikantis pirmiau minėtų kvotų ne didesnius nei nurodytieji toliau kiekius galima sužvejoti šiose zonose:

 

VIIIabde (HKE/*8ABDE)

Belgija

29

Ispanija

1 171

Prancūzija

1 171

Airija

146

Nyderlandai

15

Jungtinė Karalystė

658

EB

3 190


Žuvų rūšys:

Europinė jūrų lydeka

Merluccius merluccius

Zona:

VIIIa,b,d,e

HKE/8ABDE.

Belgija

7

 

Ispanija

5 052

 

Prancūzija

11 345

 

Nyderlandai

15

 

EB

16 419

 

BLS

16 419  (38)

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLS.

Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.

Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.

Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis.

Specialios sąlygos:

Laikantis pirmiau minėtų kvotų ne didesnius nei nurodytieji toliau kiekius galima sužvejoti šiose zonose:

 

Vb (EB vandenys), VI, VII, XII, XIV (HKE/*57-14)

Belgija

1

Ispanija

1 463

Prancūzija

2 635

Nyderlandai

4

EB

4 103


Žuvų rūšys:

Europinė jūrų lydeka

Merluccius merluccius

Zona:

VIIIc, IX, X, ŽRCAK 34.1.1 (EB vandenys)

HKE/8C3411

Ispanija

4 263

 

Prancūzija

409

 

Portugalija

1 989

 

EB

6 661

 

BLS

6 661

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLS.

Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.

Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.

Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis.


Žuvų rūšys:

Putasu

Micromesistius poutassou

Zona:

IV (Norvegijos vandenys)

WHB/04-N.

Danija

18 050

 

Jungtinė Karalystė

950

 

EB

19 000

 

BLS

2 000 000

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLS.

Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.

Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.

Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis.


Žuvų rūšys:

Putasu

Micromesistius poutassou

Zona:

I, II, III, IV, V, VI, VII, VIIIabde, XII ir XIV (EB ir tarptautiniai vandenys)

WHB/571214

Danija

52 529  (43)

 

Vokietija

20 424  (43)

 

Ispanija

44 533  (43)

 

Prancūzija

36 556  (43)

 

Airija

40 677  (43)

 

Nyderlandai

64 053  (43)

 

Portugalija

4 137  (43)

 

Švedija

12 994  (43)

 

Jungtinė Karalystė

68 161  (43)

 

EB

344 063  (43)

 

Norvegija

152 442  (39)  (40)

 

Farerų salos

45 000  (41)  (42)

 

BLS

2 000 000

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLS.

Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.

Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.

Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis.


Žuvų rūšys:

Micromesistius poutassou

Micromesistius poutassou

Zona:

VIIIc, IX, X, ŽRCAK 34.1.1 (EB vandenys)

WHB/8C3411

Ispanija

46 795  (44)

 

Portugalija

11 699  (44)

 

EB

58 494  (44)

 

BLS

2 000 000

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLS.

Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.

Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.

Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis.


Žuvų rūšys:

Putasu

Micromesistius poutassou

Zona:

II, IVa (46), V, VI (47), VII (48) EB vandenys

WHB/24A567

Norvegija

320 189  (45)

 

BLS

2 000 000

 


Žuvų rūšys:

Mažažiotė plekšnė ir raudonoji plekšnė

Microstomus kitt ir Glyptocephalus cynoglossus

Zona:

IIa (EB vandenys), IV (EB vandenys)

L/W/2AC4-C

Belgija

334

 

Danija

921

 

Vokietija

118

 

Prancūzija

252

 

Nyderlandai

767

 

Švedija

10

 

Jungtinė Karalystė

3 773

 

EB

6 175

 

BLS

6 175

Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLS.

Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.

Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.

Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis.


Žuvų rūšys:

Dvipelekė jūrų lydeka

Molva dypterigia

Zona:

IIa, IV, Vb, VI, VII (EB vandenys)

BLI/2A47-C

EB

Nenustatomas (49)

 

Norvegija

200

 

BLS

Nenustatomas

 


Žuvų rūšys:

Dvipelekė jūrų lydeka

Molva dypterigia

Zona:

VIa zonos EB vandenys (į šiaurę nuo 56° 30‘ šiaurės platumos), VIb

BLI/6AN6B.

Farerų salos

400 (50)

 

BLS

Nenustatomas

 


Žuvų rūšys:

Jūrų lydeka

Molva molva

Zona:

I bei II rajonų EB ir tarptautiniai vandenys

LIN/1/2.

Danija

10

 

Vokietija

10

 

Prancūzija

10

 

Jungtinė Karalystė

10

 

Kitos (51)

5

 

EB

45

Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLS.

Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.

Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.

Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis.


Žuvų rūšys:

Jūrų lydeka

Molva molva

Zona:

III (EB vandenys)

LIN/03.

Belgija

10

 

Danija

76

 

Vokietija

10

 

Švedija

30

 

Jungtinė Karalystė

10

 

EB

136

Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLS.

Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.

Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.

Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis.


Žuvų rūšys:

Jūrų lydeka

Molva molva

Zona:

IV (EB vandenys)

LIN/04.

Belgija

25

 

Danija

397

 

Vokietija

246

 

Prancūzija

221

 

Nyderlandai

8

 

Švedija

17

 

Jungtinė Karalystė

3 052

 

EB

3 966

Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLS.

Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.

Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.

Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis.


Žuvų rūšys:

Jūrų lydeka

Molva molva

Zona:

V (EB ir tarptautiniai vandenys)

LIN/05.

Belgija

12

 

Danija

9

 

Vokietija

9

 

Prancūzija

9

 

Jungtinė Karalystė

9

 

EB

48

Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLS.

Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.

Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.

Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis.


Žuvų rūšys:

Jūrų lydeka

Molva molva

Zona:

EB ir tarptautiniai VI, VII,VIII, IX, X, XII, XIV rajonų vandenys

LIN/6X14.

Belgija

56

 

Danija

10

 

Vokietija

204

 

Ispanija

4 124

 

Prancūzija

4 397

 

Airija

1 102

 

Portugalija

10

 

Jungtinė Karalystė

5 063

 

EB

14 966

Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLS.

Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.

Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.

Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis.


Žuvų rūšys:

Jūrų lydeka

Molva molva

Zona:

EB vandenų IIa, IV, Vb, VI, VII zonos

LIN/2A47-C

EB

Nenustatoma (52)

 

Norvegija

6 800  (53)  (54)

 

Farerų salos

300 (55)  (56)

 

BLS

Nenustatomas

Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLS.

Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.

Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.

Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis.


Žuvų rūšys:

Jūrų lydeka

Molva molva

Zona:

IV (Norvegijos vandenys)

LIN/04-N.

Belgija

7

 

Danija

878

 

Vokietija

25

 

Prancūzija

10

 

Nyderlandai

1

 

Jungtinė Karalystė

79

 

EB

1 000

 

BLS

Nenustatomas

Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLS.

Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.

Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.

Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis.


Žuvų rūšys:

Norveginis omaras

Nephrops norvegicus

Zona:

IIIa (EB vandenys), IIIbcd (EB vandenys)

NEP/3A/BCD

Danija

3 800

 

Vokietija

11

 

Švedija

1 359

 

EB

5 170

 

BLS

5 170

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLS.

Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.

Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.

Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis.


Žuvų rūšys:

Norveginis omaras

Nephrops norvegicus

Zona:

IIa (EB vandenys), IV (EB vandenys)

NEP/2AC4-C

Belgija

1 472

 

Danija

1 472

 

Vokietija

22

 

Prancūzija

43

 

Nyderlandai

758

 

Jungtinė Karalystė

24 380

 

EB

28 147

 

BLS

28 147

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLS.

Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.

Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.

Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis.


Žuvų rūšys:

Norveginis omaras

Nephrops norvegicus

Zona:

IV (Norvegijos vandenys)

NEP/04-N.

Danija

1 230

 

Vokietija

1

 

Jungtinė Karalystė

69

 

EB

1 300

 

BLS

Nenustatomas

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLS.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis.


Žuvų rūšys:

Norveginis omaras

Nephrops norvegicus

Zona:

Vb (EB vandenys), VI

NEP/5BC6.

Ispanija

36

 

Prancūzija

143

 

Airija

239

 

Jungtinė Karalystė

17 257

 

EB

17 675

 

BLS

17 675

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLS.

Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.

Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.

Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis.


Žuvų rūšys:

Norveginis omaras

Nephrops norvegicus

Zona:

VII

NEP/07.

Ispanija

1 290

 

Prancūzija

5 228

 

Airija

7 928

 

Jungtinė Karalystė

7 052

 

EB

21 498

 

BLS

21 498

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLS.

Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.

Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.

Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis.


Žuvų rūšys:

Norveginis omaras

Nephrops norvegicus

Zona:

VIIIa,b,d,e

NEP/8ABDE.

Ispanija

242

 

Prancūzija

3 788

 

EB

4 030

 

BLS

4 030

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLS.

Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.

Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.

Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis.


Žuvų rūšys:

Norveginis omaras

Nephrops norvegicus

Zona:

VIIIc

NEP/08C.

Ispanija

140

 

Prancūzija

6

 

EB

146

 

BLS

146

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLS.

Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.

Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.

Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis.


Žuvų rūšys:

Norveginis omaras

Nephrops norvegicus

Zona:

IX, X, ŽRCAK 34.1.1 (EB vandenys)

NEP/9/3411

Ispanija

122

 

Portugalija

364

 

EB

486

 

BLS

486

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLS.

Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.

Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.

Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis.


Žuvų rūšys:

Šiaurinė krevetė

Pandalus borealis

Zona:

IIIa

PRA/03A.

Danija

3 887

 

Švedija

2 094

 

EB

5 981

 

BLS

11 200

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLS.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis.


Žuvų rūšys:

Šiaurinė krevetė

Pandalus borealis

Zona:

IIa (EB vandenys), IV (EB vandenys)

PRA/2AC4-C

Danija

3 700

 

Nyderlandai

35

 

Švedija

149

 

Jungtinė Karalystė

1 096

 

EB

4 980

 

BLS

4 980

Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLS.

Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.

Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.

Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis.


Žuvų rūšys:

Šiaurinė krevetė

Pandalus borealis

pm

Norvegijos vandenys, į pietus nuo 62° šiaurės platumos

PRA/04-N.

Danija

900

 

Švedija

158 (57)

 

EB

1 058

 

BLS

Nenustatomas

Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLS.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis.


Žuvų rūšys:

‘Penaeus’ krevetės

Penaeus spp

Zona:

Prancūzijos Gajana

PEN/FGU.

Prancūzija

4 000  (58)

 

EB

4 000  (58)

 

Barbadosas

24 (58)

 

Gajana

24 (58)

 

Surinamas

0 (58)

 

Trinidadas ir Tobago

60 (58)

 

BLS

4 108  (58)

Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLS.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis.


Žuvų rūšys:

Jūrų plekšnė

Pleuronectes platessa

Zona:

Skagerako sąsiauris

PLE/03AN.

Belgija

46

 

Danija

5 979

 

Vokietija

31

 

Nyderlandai

1 150

 

Švedija

320

 

EB

7 526

 

BLS

7 680

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLS.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis.


Žuvų rūšys:

Jūrų plekšnė

Pleuronectes platessa

Zona:

Kategato sąsiauris

PLE/03AS.

Danija

1 709

 

Vokietija

19

 

Švedija

192

 

EB

1 920

 

BLS

1 920

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLS.

Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.

Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.

Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis.


Žuvų rūšys:

Jūrų plekšnė

Pleuronectes platessa

Zona:

IIa (EB vandenys), IV

PLE/2AC4.

Belgija

3 435

 

Danija

11 164

 

Vokietija

3 220

 

Prancūzija

644

 

Nyderlandai

21 470

 

Jungtinė Karalystė

15 887

 

EB

55 820

 

Norvegija

1 621

 

BLS

57 441

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLS.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis.

Specialios sąlygos:

Laikantis pirmiau minėtų kvotų ne didesnius nei nurodytieji toliau kiekius galima sužvejoti šiose zonose:

 

Norvegijos vandenys (PLE/*04N-)

EB

22 905


Žuvų rūšys:

Jūrų plekšnė

Pleuronectes platessa

Zona:

Vb (EB vandenys), VI, XII, XIV

PLE/561214

Prancūzija

22

 

Airija

287

 

Jungtinė Karalystė

477

 

EB

786

 

BLS

786

Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLS.

Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.

Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.

Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis.


Žuvų rūšys:

Jūrų plekšnė

Pleuronectes platessa

Zona:

VIIa

PLE/07A.

Belgija

41 (59)

 

Prancūzija

18 (59)

 

Airija

1 051  (59)

 

Nyderlandai

13 (59)

 

Jungtinė Karalystė

485 (59)

 

EB

1 608  (59)

 

BLS

1 608  (59)

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLS.

Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.

Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.

Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis.


Žuvų rūšys:

Jūrų plekšnė

Pleuronectes platessa

Zona:

VIIb,c

PLE/7BC.

Prancūzija

29

 

Airija

115

 

EB

144

 

BLS

144

Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLS.

Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.

Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.

Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis.


Žuvų rūšys:

Jūrų plekšnė

Pleuronectes platessa

Zona:

VIId,e

PLE/7DE.

Belgija

843

 

Prancūzija

2 810

 

Jungtinė Karalystė

1 498

 

EB

5 151

 

BLS

5 151

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLS.

Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.

Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.

Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis.


Žuvų rūšys:

Jūrų plekšnė

Pleuronectes platessa

Zona:

VIIf,g

PLE/7FG.

Belgija

118

 

Prancūzija

213

 

Airija

33

 

Jungtinė Karalystė

112

 

EB

476

 

BLS

476

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLS.

Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.

Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.

Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis.


Žuvų rūšys:

Jūrų plekšnė

Pleuronectes platessa

Zona:

VIIh,j,k

PLE/7HJK.

Belgija

25

 

Prancūzija

50

 

Airija

172

 

Nyderlandai

99

 

Jungtinė Karalystė

50

 

EB

396

 

BLS

396

Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLS.

Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.

Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.

Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis.


Žuvų rūšys:

Jūrų plekšnė

Pleuronectes platessa

Zona:

VIII, IX, X, ŽRCAK 34.1.1 (EB vandenys)

PLE/8/3411

Ispanija

75

 

Prancūzija

298

 

Portugalija

75

 

EB

448

 

BLS

448

Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLS.

Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.

Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.

Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis.


Žuvų rūšys:

Sidabrinė saida

Pollachius pollachius

Zona:

Vb (EB vandenys), VI, XII, XIV

POL/561214

Ispanija

6

 

Prancūzija

216

 

Airija

63

 

Jungtinė Karalystė

165

 

EB

450

 

BLS

450

Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLS.

Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.

Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.

Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis.


Žuvų rūšys:

Sidabrinė saida

Pollachius pollachius

Zona:

VII

POL/07.

Belgija

476

 

Ispanija

29

 

Prancūzija

10 959

 

Airija

1 168

 

Jungtinė Karalystė

2 668

 

EB

15 300

 

BLS

15 300

Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLS.

Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.

Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.

Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis.


Žuvų rūšys:

Sidabrinė saida

Pollachius pollachius

Zona:

VIIIa,b,d,e

POL/8ABDE.

Ispanija

286

 

Prancūzija

1 394

 

EB

1 680

 

BLS

1 680

Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLS.

Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.

Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.

Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis.


Žuvų rūšys:

Sidabrinė saida

Pollachius pollachius

Zona:

VIIIc

POL/08C.

Ispanija

236

 

Prancūzija

26

 

EB

262

 

BLS

262

Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLS.

Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.

Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.

Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis.


Žuvų rūšys:

Sidabrinė saida

Pollachius pollachius

Zona:

IX, X, ŽRCAK 34.1.1 (EB vandenys)

POL/9/3411

Ispanija

278

 

Portugalija

10

 

EB

288

 

BLS

288

Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLS.

Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.

Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.

Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis.


Žuvų rūšys:

Ledjūrio menkė

Pollachius virens

Zona:

IIa (EB vandenys), IIIa, IIIbcd (EB vandenys), IV

POK/2A34.

Belgija

43

 

Danija

5 111

 

Vokietija

12 906

 

Prancūzija

30 374

 

Nyderlandai

129

 

Švedija

702

 

Jungtinė Karalystė

9 895

 

EB

59 160

 

Norvegija

64 090  (60)

 

BLS

123 250

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLS.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis.


Žuvų rūšys:

Ledjūrio menkė

Pollachius virens

Zona:

Vb (EB vandenys), VI, XII, XIV

POK/561214

Vokietija

798

 

Prancūzija

7 930

 

Airija

467

 

Jungtinė Karalystė

3 592

 

EB

12 787

 

BLS

12 787

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLS.

Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.

Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.

Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis.


Žuvų rūšys:

Ledjūrio menkė

Pollachius virens

Zona:

VII , VIII, IX, X, ŽRCAK 34.1.1 (EB vandenys)

POK/7X1034

Belgija

12

 

Prancūzija

2 666

 

Airija

1 333

 

Jungtinė Karalystė

727

 

EB

4 738

 

BLS

4 738

Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLS.

Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.

Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.

Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis.


Žuvų rūšys:

Paprastasis otas ir rombas

Psetta maxima ir Scopthalmus rhombus

Zona:

IIa (EB vandenys), IV (EB vandenys)

T/B/2AC4-C

Belgija

317

 

Danija

677

 

Vokietija

173

 

Prancūzija

82

 

Nyderlandai

2 401

 

Švedija

5

 

Jungtinė Karalystė

668

 

EB

4 323

 

BLS

4 323

Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLS.

Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.

Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.

Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis.


Žuvų rūšys:

Rajožuvė

Rajidae

Zona:

IIa (EB vandenys), IV (EB vandenys)

SRX/2AC4-C

Belgija

461

 

Danija

18

 

Vokietija

23

 

Prancūzija

72

 

Nyderlandai

393

 

Jungtinė Karalystė

1 770

 

EB

2 737

 

BLS

2 737

Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLS.

Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.

Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.

Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis.


Žuvų rūšys:

Juodasis otas

Reinhardtius hippoglossoides

Zona:

IIa (EB vandenys), IV, VI (EB ir tarptautiniai vandenys)

GHL/2A-C46

Danija

8

 

Vokietija

14

 

Estija

8

 

Ispanija

8

 

Prancūzija

130

 

Airija

8

 

Lietuva

8

 

Lenkija

8

 

Jungtinė Karalystė

510

 

EB

1 052  (61)

 

BLS

Nenustatomas

Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLS.

Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.

Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.

Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis.


Žuvų rūšys:

Mackerel

Skumbrė Scomber scombrus

Zona:

IIa (EB vandenys), IIIa, IIIb,c,d (EB vandenys), IV

MAC/2A34.

Belgija

154

 

Danija

12 287

 

Vokietija

160

 

Prancūzija

483

 

Nyderlandai

487

 

Švedija

3 599  (62)  (63)

 

Jungtinė Karalystė

451

 

EB

17 621  (62)

 

Norvegija

30 178  (64)

 

BLS

415 824  (65)

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLS.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis.

Specialios sąlygos:

Laikantis pirmiau minėtų kvotų ne didesnius nei nurodytieji toliau kiekius galima sužvejoti šiose zonose:

 

IIIa MAC/*03A.

IIIa, IVb,c MAC/*3A4BC

IVb MAC/*04B.

IVc MAC/*04C

IIa (ne EB vandenys), VI, nuo 2006 m. sausio 1 d. iki kovo 31 d. MAC/*2A6

Danija

 

4 130

 

 

4 020

Prancūzija

 

467

 

 

 

Nyderlandai

 

470

 

 

 

Švedija

 

 

390

10

 

Jungtinė Karalystė

 

435

 

 

 

Norvegija

3 000

 

 

 

 


Žuvų rūšys:

Skumbrė

Scomber scombrus

Zona:

IIa (ne EB vandenys), Vb(EB vandenys), VI, VII, VIIIa,b,d,e, XII, XIV

MAC/2CX14-

Vokietija

14 369

 

Ispanija

20

 

Estija

119

 

Prancūzija

9 580

 

Airija

47 894

 

Latvija

88

 

Lietuva

88

 

Nyderlandai

20 954

 

Lenkija

1 012

 

Jungtinė Karalystė

131 713

 

EB

225 837

 

Norvegija

9 000  (66)

 

Farerų salos

3 496  (67)

 

BLS

415 824  (68)

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLS.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis.

Specialios sąlygos:

Laikantis pirmiau minėtų kvotų ne didesnius nei nurodytieji toliau kiekius galima sužvejoti šiose zonose ir tik nuo sausio 1 d. iki vasario 15 d. ir nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d..

 

IVa (EB vandenys) MAC/*04A-C.

Vokietija

4 336

Prancūzija

2 891

Airija

14 453

Nyderlandai

6 323

Jungtinė Karalystė

39 748

EB

67 751

Norvegija

9 000

Farerų salos

1 055  ()

()  Į šiaurę nuo 59° šiaurės platumos (EB zona) nuo sausio 1 d. iki vasario 15 d. ir nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d.


Žuvų rūšys:

Skumbrė

Scomber scombrus

Zona:

VIIIc, IX, X, ŽRCAK 34.1.1 (EB vandenys)

MAC/8C3411

Ispanija

21 574  (70)

 

Prancūzija

143 (70)

 

Portugalija

4 459  (70)

 

EB

26 176

 

BLS

26 176

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLS.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis.

Specialios sąlygos:

Laikantis pirmiau minėtų kvotų ne didesnius nei nurodytieji toliau kiekius galima sužvejoti šiose zonose:

 

VIIIb (MAC/*08B.)

Ispanija

1 812

Prancūzija

12

Portugalija

374


Žuvų rūšys:

Jūrų liežuvis

Solea solea

Zona:

IIIa, IIIbcd (EB vandenys)

SOL/3A/BCD

Danija

755

 

Vokietija

44

 

Nyderlandai

73

 

Švedija

28

 

EB

900

 

BLS

900

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLS.

Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.

Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.

Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis.


Žuvų rūšys:

Jūrų liežuvis

Solea solea

Zona:

II, IV (EB vandenys)

SOL/24.

Belgija

1 456

 

Danija

666

 

Vokietija

1 165

 

Prancūzija

291

 

Nyderlandai

13 143

 

Jungtinė Karalystė

749

 

EB

17 470

 

Norvegija

200

 

BLS

17 670

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLS.

Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.

Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.

Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis.


Žuvų rūšys:

Jūrų liežuvis

Solea solea

Zona:

Vb (EB vandenys), VI, XII, XIV

SOL/561214

Airija

54

 

Jungtinė Karalystė

14

 

EB

68

 

BLS

68

Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLS.

Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.

Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.

Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis.


Žuvų rūšys:

Jūrų liežuvis

Solea solea

Zona:

VIIa

SOL/07A.

Belgija

474

 

Prancūzija

6

 

Airija

117

 

Nyderlandai

150

 

Jungtinė Karalystė

213

 

EB

960

 

BLS

960

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLS.

Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.

Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.

Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis.


Žuvų rūšys:

Jūrų liežuvis

Solea solea

Zona:

VIIb,c

SOL/7BC.

Prancūzija

10

 

Airija

54

 

EB

64

 

BLS

64

Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLS.

Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.

Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.

Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis.


Žuvų rūšys:

Jūrų liežuvis

Solea solea

Zona:

VIId

SOL/07D.

Belgija

1 540

 

Prancūzija

3 080

 

Jungtinė Karalystė

1 100

 

EB

5 720

 

BLS

5 720

Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLS.

Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.

Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.

Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis.


Žuvų rūšys:

Jūrų liežuvis

Solea solea

Zona:

VIIe

SOL/07E.

Belgija

33

 

Prancūzija

354

 

Jungtinė Karalystė

553

 

EB

940

 

BLS

940

Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLS.

Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.

Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.

Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis.


Žuvų rūšys:

Jūrų liežuvis

Solea solea

Zona:

VIIf,g

SOL/7FG.

Belgija

594

 

Prancūzija

59

 

Airija

30

 

Jungtinė Karalystė

267

 

EB

950

 

BLS

950

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLS.

Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.

Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.

Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis.


Žuvų rūšys:

Jūrų liežuvis

Solea solea

Zona:

VIIh,j,k

SOL/7HJK.

Belgija

54

 

Prancūzija

108

 

Airija

293

 

Nyderlandai

87

 

Jungtinė Karalystė

108

 

EB

650

 

BLS

650

Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLS.

Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.

Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.

Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis.


Žuvų rūšys:

Bretlingis

Sprattus sprattus

Zona:

IIIa

SPR/03A.

Danija

34 843

 

Vokietija

73

 

Švedija

13 184

 

EB

48 100

 

BLS

52 000

Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLS.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis.


Žuvų rūšys:

Bretlingis

Sprattus sprattus

Zona:

IIa (EB vandenys), IV (EB vandenys)

SPR/2AC4-C

Belgija

3 033

 

Danija

240 068

 

Vokietija

3 033

 

Prancūzija

3 033

 

Nyderlandai

3 033

 

Švedija

1 330  (71)

 

Jungtinė Karalystė

10 010

 

EB

263 540

 

Norvegija

10 000  (72)

 

Farerų salos

9 160  (73)

 

BLS

282 700  (74)

Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLS.

Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.

Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.

Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis.


Žuvų rūšys:

Bretlingis

Sprattus sprattus

Zona:

VIIde

SPR/7DE.

Belgija

31

 

Danija

1 997

 

Vokietija

31

 

Prancūzija

430

 

Nyderlandai

430

 

Jungtinė Karalystė

3 226

 

EB

6 144

 

BLS

6 144

Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLS.

Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.

Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.

Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis.


Žuvų rūšys:

Spygliuotasis ryklys

Squalus acanthias

Zona:

IIa (EB vandenys), IV (EB vandenys)

DGS/2AC4-C

Belgija

16

 

Danija

93

 

Vokietija

17

 

Prancūzija

30

 

Nyderlandai

26

 

Švedija

1

 

Jungtinė Karalystė

778

 

EB

691

 

Norvegija

90 (75)

 

BLS

1 051

Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLS.

Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.

Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.

Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis.


Žuvų rūšys:

Stauridė

Trachurus spp.

Zona:

IIa (EB vandenys), IV (EB vandenys)

JAX/2AC4-C

Belgija

64

 

Danija

27 784

 

Vokietija

2 095

 

Prancūzija

44

 

Airija

1 612

 

Nyderlandai

4 507

 

Švedija

750

 

Jungtinė Karalystė

4 101

 

EB

40 957

 

Norvegija

1 600  (76)

 

Farerų salos

713 (77)

 

BLS

42 727

Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLS.

Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.

Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.

Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis.


Žuvų rūšys:

Stauridė

Trachurus spp.

Zona:

Vb (EB vandenys), VI, VII, VIIIa,b,d,e, XII, XIV

JAX/578/14

Danija

12 273

 

Vokietija

9 809

 

Ispanija

13 396

 

Prancūzija

6 482

 

Airija

31 934

 

Nyderlandai

46 801

 

Portugalija

1 296

 

Jungtinė Karalystė

13 266

 

EB

135 257

 

Farerų salos

2 287  (78)  (79)

 

BLS

137 000

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLS.

Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.

Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.

Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis.


Žuvų rūšys:

Stauridė

Trachurus spp.

Zona:

VIIIc, IX

JAX/8C9.

Ispanija

29 587  (80)

 

Prancūzija

377 (80)

 

Portugalija

25 036  (80)

 

EB

55 000

 

BLS

55 000

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLS.

Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.

Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.

Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis.


Žuvų rūšys:

Stauridė

Trachurus spp.

Zona:

X, CECAF (81)

JAX/X34PRT

Portugalija

3 200  (82)

 

EB

3 200

 

BLS

3 200

Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLS.

Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.//

Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.

Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis.


Žuvų rūšys:

Stauridė

Trachurus spp.

Zona:

ŽRCAK (EB vandenys) (83)

JAX/341PRT

Portugalija

1 280  (84)

 

EB

1 280

 

BLS

1 280

Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLS.

Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.

Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.

Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis.


Žuvų rūšys:

Stauridė

Trachurus spp.

Zona:

ŽRCAK (EB vandenys) (85)

JAX/341SPN

Ispanija

1 280

 

EB

1 280

 

BLS

1 280

Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLS.

Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.

Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.

Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis.


Žuvų rūšys:

Esmarko menkutė

TTrisopterus esmarki

Zona:

IIa (EB vandenys), IIIa, IV (EB vandenys)

NOP/2A3A4.

Danija

0

 

Vokietija

0

 

Nyderlandai

0

 

EB

0

 

Norvegija

1 000  (86)

 

BLS

Nenustatomas

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLS.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis.


Žuvų rūšys:

Esmarko menkutė

Trisopterus esmarki

Zona:

IV (Norvegijos vandenys)

NOP/04-N.

Danija

4 750  (87)  (88)

 

Jungtinė Karalystė

250 (87)  (88)

 

EB

5 000  (87)  (88)

 

BLS

Nenustatomas

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis.


Žuvų rūšys:

Ne maistui sužvejotos žuvys

Zona:

IV (Norvegijos vandenys)

I/F/04-N.

Švedija

800 (89)  (90)

 

EB

800

 

BLS

Nenustatomas

 


Žuvų rūšys:

Kombinuota kvota

Zona:

EB vandenų Vb, VI, VII zonos

R/G/5B67-C

EB

Nenustatomas

 

Norvegija

140 (91)

 

BLS

Nenustatomas

 


Žuvų rūšys:

Kitos žuvų rūšys

Zona:

IV (Norvegijos vandenys)

OTH/04-N.

Belgija

38

 

Danija

3 500

 

Vokietija

395

 

Prancūzija

162

 

Nyderlandai

280

 

Švedija

Nenustatomas (92)

 

Jungtinė Karalystė

2 625

 

EB

7 000  (93)

 

BLS

Nenustatomas

Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLS.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis.


Žuvų rūšys:

Kitos žuvų rūšys

Zona:

IIa, IV, VIa zonu EB vandenys, į šiaurę nuo 56° 30‘ šiaurės platumos.

OTH/2A46AN

EB

Nenustatomas

 

Norvegija

4 720  (94)  (96)

 

Farerų salos

400 (95)

 

BLS

Nenustatomas

 

(1)  Bus peržiūrėta 2006 m.

(2)  Išskyrus vandenis, esančius 6 mylių atstumu nuo Jungtinės Karalystės bazinių linijų prie Šetlando, Fero sakos ir Foulos.

(3)  Išskyrus Daniją ir Jungtinę Karalystę.

(4)  Turi būti sužvejota Šiaurės jūroje.

(5)  Bus peržiūrėta 2006 m.

(6)  Nustatyta Reglamente (EB) Nr. 2270/2004.

(7)  Iš kurių Vb kvadrate ir VI bei VII parajoniuose kiekvienam laivui bet kada leidžiama sužvejoti 25 % atsitiktinės kitų rūšių žuvų priegaudos. Tačiau šį šį procentinį dydį pirmąsias 24 valandas nuo žvejybos tam tikrame žvejybos rajone pradžios galima viršyti. Bendras atsitiktinis kitų rūšių žuvų sugavimas Vb kvadrate ir VI bei VII parajoniuose neturi būti didenis nei 3 000 tonų.

(8)  Įskaitant jūrų lydekas. Norvegijai skirta 6 800 tonų jūrų lydekos ir 4 000 tonų didžiadantės menkės kvota, iš kurių ne daugiau nei 2 000 tonų galima iškeisti ir kurią tik ilgosiomis ūdomis leidžiama sužvejoti Vb kvadrate ir VI bei VII parajoniuose.

(9)  Atlanto silkių, žvejybos rajonuose suvežjotų tinklais, kurių akies kraštinės ilgis yra 32 mm arba didesnis, iškrauti kieki.

(10)  Turi būti sužvejota Skagerako sąsiauryje. Apsiribojama vakaruose nuo Hanstholm švyturio iki Lindesnes švyturio ir pietuose nuo Skagen švyturio iki Tistlarna švyturio bei nuo šios teritorijos iki artimiausios Švedijos pakrantės.

(11)  Atlanto silkių, žvejybos rajonuose suvežjotų tinklais, kurių akies kraštinės ilgis yra 32 mm arba didesnis, iškrauti kieki. Valstybės narės Komisijai turi pranešti apie jų iškrautus Atlanto silkių kiekius atskirai iš TJTT IVa ir IVb kvadratų.

(12)  Galima sužvejoti EB vandenyse. Sužvejoti žuvų kiekiai, sužvejoti naudojantis šia kvota, turi būti išskaičiuoti iš BLS Norvegijos dalies.

(13)  Menkės, juodadėmės menkės, sidabrinės saidos ir merlango bei ledjūrio menkės priegaudos įskaičiuojamos į šių žuvų rūšių kvotą.

(14)  Atlanto silkių, žvejybos rajonuose suvežjotų tinklais, kurių akies kraštinės ilgis yra 32 mm arba mažesnis, iškrauti kieki.

(15)  Atlanto silkių, žvejybos rajonuose suvežjotų tinklais, kurių akies kraštinės ilgis yra 32 mm arba mažesnis, iškrauti kieki.

(16)  Atlanto silkių, žvejybos rajonuose suvežjotų tinklais, kurių akies kraštinės ilgis yra 32 mm arba didesnis, iškrauti kieki.

(17)  Išskyrus Blakvoterio išteklį: nuoroda daroma į Temzės žiočių jūros regiono, esančio zonoje, kuri apibrėžiama linija iš Landguard kyšulio (51°56' šiaurės platumos, 1°19.1' rytų ilgumos) vedama tiesiai į pietus iki 51°33' šiaurė platumos ir iš čia – tiesiai į vakarus iki Jungtinės Karalystės pakrantės, Atlanto silkės išteklius.

(18)  Ne daugiau nei 50% šios kvotos galima perleisti į TJTT IVb kvadratą. Tačiau, apie šį perleidimą iš anksto turi būti pranešta Komisijai (HER*04B).

(19)  Nuoroda daroma į Atlanto silkės išteklius TJTT VIa kvadrate, į šiaurę nuo 56°00‘ šiaurės platumos ir tą VIa kvadrato dalį, kuri yra į rytus nuo 07°00‘ vakarų ilgumos ir į šiaurę nuo 55°00‘ šiaurės platumos, išskyrus Clyde.

(20)  Šią kvotą galima sužvejoti tik VIa kvadrate, į šiaurę nuo 56°30‘ šiaurės platumos.

(21)  Nuoroda daroma į Atlanto silkės išteklius TJJT VIa kvadrate, į pietus nuo 56°00‘ šiaurės platumos ir į vakarus nuo 07°00‘ vakarų ilgumos.

(22)  Clyde išteklis: nuoroda daroma į Atlanto silkės išteklius jūros rajone į šiaurės rytus nuo linijos, iš Kintyre kyšulio brėžiamos į Corsewall punktą.

(23)  VIIa kvadratas sumažinamas prie VIIg,h,j,k kvadratų pridedamu rajonu, kuris apibrėžiamas:

—

šiaurėje iki 52° 30‘ šiaurės platumos

—

pietuose 52° 00‘ šiaurės platumos

—

vakaruose Airijos pakrante

—

rytuose Jungtinės Karalystės pakrante.

(24)  VIIg,h,j,k kvadratai padidinami, prie jų pridedant rajoną, kuris apibrėžiamas

—

šiaurėje iki 52° 30‘ šiaurės platumos

—

pietuose 52° 00‘ šiaurės platumos

—

vakaruose Airijos pakrante,

—

rytuose Jungtinės Karalystės pakrante.

(25)  Negalima žvejoti iki 2006 m. kovo 1 d. BLS gali būti peržiūrimas, atsižvelgiant į naujas mokslines rekomendacijas 2006 m.

(26)  Galima sužvejoti EB vandenyse. Sužvejoti žuvų kiekiai, sužvejoti naudojantis šia kvota, turi būti išskaičiuoti iš BLS Norvegijos dalies.

(27)  Pirminis BLS. Galutinis BLS bus nustatytas per pirmą 2006 m. pusmetį atsižvelgiant į naują mokslinę rekomendaciją.

(28)  Pirminis BLS: Galutinis BLS bus nustatytas per pirmą 2006 m. pusmetį atsižvelgiant į naują mokslinę rekomendaciją.

(29)  Iš jų 5% gali būti sugauti VIII a, b, d, e zonose.

(30)  Išskyrus apskaičiuotą 120 tonų priegaudą pramoninėms reikmėms.

(31)  Išskyrus apskaičiuotą 289 tonų priegaudą pramoninėms reikmėms.

(32)  Išskyrus apskaičiuotą 563 tonų priegaudą pramoninėms reikmėms.

(33)  Išskyrus apskaičiuotą 4 050 tonų priegaudą pramoninėms reikmėms.

(34)  Galima sužvejoti EB vandenyse. Sužvejoti žuvų kiekiai, sužvejoti naudojantis šia kvota, turi būti išskaičiuoti iš BLS Norvegijos dalies.

(35)  Neviršijant Europinės jūrų lydekos šiaurinių išteklių BLS visų 43 900 tonų.

(36)  Neviršijant Europinės jūrų lydekos šiaurinių išteklių BLS visų 43 900 tonų.

(37)  Neviršijant Europinės jūrų lydekos šiaurinių išteklių BLS visų 43 900 tonų.

(38)  Neviršijant Europinės jūrų lydekos šiaurinių išteklių BLS visų 43 900 tonų.

(39)  Galima sužvejoti EB vandenų II, IVa, VIa rajonuose, į šiaurę nuo 56°30‘ šiaurės platumos, VIb, VII rajonuose, į vakarus nuo 12° vakarų ilgumos.

(40)  Iš kurių ne daugiau nei 500 tonų gali sudaryti sidabražuvės (Argentina spp.).

(41)  Putasu sugavimas gali apimti sidabražuvės (Argentina spp.) priegaudą, kurios neįmanoma išvengti.

(42)  Galima sužvejoti EB vandenų IVa rajone, į šiaurę nuo 56°30‘ šiaurės platumos ir VIb, VII rajonuose, į vakarus nuo 12° vakarų ilgumos.

(43)  Iš kurių ne daugiau nei 61 % galima sužvejoti Norvegijos ekonominėje zonoje arba žvejybos zonoje aplink Jan Mayeno salą.

(44)  Iš kurių ne daugiau nei 61 % galima sužvejoti Norvegijos ekonominėje zonoje arba žvejybos zonoje aplink Jan Mayeno salą.

(45)  Skaičiuojama pagal Norvegijos sugavimo kiekius, nustatytus pagal pakrantės valstybių susitarimą.

(46)  Sugavimas IVa zonoje negali viršyti 80 047 tonų.

(47)  Į šiaurę nuo 56°30' šiaurės platumos.

(48)  Į vakarus nuo 12° vakarų ilgumos.

(49)  Nustatyta Reglamente (EB) Nr. 2270/2004.

(50)  Turi būti sužvejota tralu, bukažiotės ilgauodegės ir juodosios juostažuvės priegauda turi būti įskaičiuota į šią kvotą.

(51)  Tik priegaudoms. Naudojantis šia kvota neleidžiama vykdyti specialiosios žvejybos.

(52)  Nustatyta Reglamente (EB) Nr. 2270/2004.

(53)  Iš kurių VI bei VII parajoniuose kiekvienam laivui bet kada leidžiama sužvejoti 25 % atsitiktinės kitų rūšių žuvų priegaudos. Tačiau šį šį procentinį dydį pirmąsias 24 valandas nuo žvejybos tam tikrame žvejybos rajone pradžios galima viršyti. Bendras atsitiktinis sužvejotas kitų rūšių žuvų kiekis VI ir VII parajoniuose neturi viršyti pm tonų.

(54)  Įskaitant didžiadantę menkę. Norvegijai skirta pm tonų jūrų lydekos ir pm tonų didžiadantės menkės kvota, iš kurių ne daugiau nei pm tonų galima iškeisti ir kurią tik ilgosiomis ūdomis leidžiama sužvejoti TJTT Vb kvadrate ir VI bei VII parajoniuose.

(55)  Įskaitant dvipelekes jūrų lydekas ir didžiadantes menkes. Galima tik ilgosiomis ūdomis galima sužvejoti VIa (į šiaurę nuo 56° 30' šiaurės platumos) ir VIb.

(56)  Iš kurių VI parajonyje kiekvienam laivui bet kada leidžiama sužvejoti 20% atsitiktinės kitų rūšių žuvų priegaudos. Tačiau šį šį procentinį dydį pirmąsias 24 valandas nuo žvejybos tam tikrame žvejybos rajone pradžios galima viršyti. Bendras atsitiktinis sužvejotas kitų rūšių žuvų kiekis VI parajonyje parajonyje neturi viršyti pm tonų.

(57)  Menkės, juodadėmės menkės, sidabrinės saidos ir merlango bei ledjūrio menkės priegaudos įskaičiuojamos į šių žuvų rūšių kvotą.

(58)  Žvejoti Penaeus subtilis ir Penaeus brasiliensis krevetes draudžiama mažesniame nei 30 m gylyje.

(59)  Nuo birželio 1 d. iki rugsėjo 30 d. galima sužvejoti 15 % daugiau.

(60)  Galima sužvejoti tik IV rajone (EB vandenys) ir IIIa rajone. Sužvejoti žuvų kiekiai, sužvejoti naudojantis šia kvota, turi būti išskaičiuoti iš BLS Norvegijos dalies.

(61)  Iš kurių 350 tonų skiriama Norvegijai ir turi būti sužvejota IIa kvadrato ir VI rajono EB vandenyse. Žvejoti VI rajone leidžiama tik ilgosiomis ūdomis.

(62)  Įskaitant 275 tonų, kurios turi būti sužvejotos TJTT IV (MAC/*04N-) parajonio Norvegijos vandenyse.

(63)  Žvejojant Norvegijos vandenyse menkių, juodadėmių menkių, sidabrinių saidų ir merlangų bei ledjūrio menkių priegauda įskaičiuojama į šių žuvų rūšių kvotą.

(64)  Turi būti išskaičiuota iš Norvegijos BLS dalies (patekimo kvota). Šią kvotą galima sužvejoti tik IVa kvadrate, išskyrus 3 000 tonų, kurias galima sužvejoti IIIa kvadrate.

(65)  BLS, dėl kurio šiauriniame rajone susitarė EB, Norvegija ir Farerų salos.

(66)  Galima žvejoti tik IIa, VIa (į šiaurę nuo 56°30‘ šiaurės platumos), IVa, VIId, e, f, h.

(67)  Iš kurių 1 055 tonų galima sužvejoti TJTT IVa rajone, į šiaurę nuo 590 šiaurės platumos (EB zona), nuo sausio 1 d. iki vasario 15 d. ir nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. 2 908 tonų iš Farerų salų kvotos galima sužvejoti TJTT VIa kvadrate (į šiaurę nuo 56°30‘ šiaurės platumos) per metus ir (arba) TJTT VIIe, f, h kvadratuose ir (arba) TJTT IVa kvadrate.

(68)  BLS, dėl kurio šiauriniame rajone susitarė EB, Norvegija ir Farerų salos.

(69)  Į šiaurę nuo 59° šiaurės platumos (EB zona) nuo sausio 1 d. iki vasario 15 d. ir nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d.

(70)  Kiekius, kuriais leidžiama keistis su kitomis valstybėmis narėmis, ne daugiau nei 25 % duodančios valstybės narės kvotos, galima sužvejoti TJTT VIIIa,b,d (MAC/*8ABD.) rajone.

(71)  Įskaitant smiltinukus.

(72)  Galima sužvejoti tik IV parajonyje (EB vandenys).

(73)  Šį kiekį galima sužvejoti IV ir 56°30'N VIa šiaurinėje dalyje. Į kvotą įskaičiuota ne didesnė nei 1 832 tonų Atlanto silkių priegauda. Jei ši priegaudos kvota išnaudojama, Farerų salų žvejybos laivams, naudojantiems tinklus, kurių akys mažesnės nei 32 mm, draudžiama žvejoti Bendrijos vandenyse. Bet kokia putasu priegauda turi būti įskaičiuota į putasu kvotą, kuri nustatyta VIa, VIb ir VII žvejybos rajonams.

(74)  Pirminis BLS. Galutinis BLS bus nustatytas per pirmą 2006 m. pusmetį atsižvelgiant į naują mokslinę rekomendaciją

(75)  Įskaitant paprastojo sriubinio ryklio, naktinio juodojo dygliaryklio, smailasnukio ryklio, pilkojo trumpadyglio ryklio, naktinio juodojo dygliaryklio, lygiaodžio juodojo ryklio ir Portugalijos baltaakio ryklio sužvejotus kiekius, kurie sužvejoti ilgąja ūda. Šią kvotą galima sužvejoti tik TJTT IV, VI ir VII parajoniuose.

(76)  Galima sužvejoti tik IV parajonyje (EB vandenys).

(77)  Neviršijant bendros 3 000 tonų kvotos TJTT IV, VIa (į šiaurę nuo 56°30‘ šiaurės platumos ir VII e,f,h parajoniuose.

(78)  Šią kvotą galima sužvejoti tik TJTT IV, VIa (į šiaurę nuo 56°30‘ šiaurės platumos ir VII e,f,h parajoniuose.

(79)  Neviršijant bendros 3 000 tonų kvotos TJTT IV, VIa (į šiaurę nuo 56°30‘ šiaurės platumos ir VII e,f,h parajoniuose.

(80)  Iš kurių ne daugiau nei 5 % sudaro 12–14 cm stauridės, nepaisant Tarybos reglamento (EB) Nr. 850/98 19 straipsnio. Siekiant, kad būtų kontroliuojamas šis kiekis, iškrautų žuvų svoriui taikomas 1,2 koeficientas.

(81)  Vandenys prie Azorų salų, priklausantys Portugalijos suverenitetui arba jurisdikcijai.

(82)  Iš kuriu ne daugiau nei 5 % sudaro 12-14 cm staurides, nepaisant Tarybos reglamento (EB) Nr. 850/98 19 straipsnio. Siekiant, kad butu kontroliuojamas šis kiekis, iškrautu žuvu svoriui taikomas 1,2 koeficientas.

(83)  Vandenys prie Madeiros, priklausantys Portugalijos suverenitetui arba jurisdikcijai.

(84)  Iš kuriu ne daugiau nei 5 % sudaro 12-14 cm staurides, nepaisant Tarybos reglamento (EB) Nr. 850/98 19 straipsnio. Siekiant, kad butu kontroliuojamas šis kiekis, iškrautu žuvu svoriui taikomas 1,2 koeficientas.

(85)  Vandenys prie Kanarų salų, priklausantys Ispanijos suverenitetui arba jurisdikcijai.

(86)  Šią kvotą galima sužvejoti tik VIa kvadrate, į šiaurę nuo 56°30‘ šiaurės platumos.

(87)  Įskaitant neatskiriamai sumaišytas staurides.

(88)  Tik kaip priegauda.

(89)  Menkės, juodadėmės menkės, sidabrinės saidos ir merlango bei ledjūrio menkės priegaudos įskaičiuojamos į šių žuvų rūšių kvotą.

(90)  Iš kurių ne daugiau nei 400 tonų stauridžių.

(91)  Sužvejotos tik ilgosiomis ūdomis, įskaitant ilgauodeges menkes, Mora mora ir didžiąsias siūlauodeges menkes.

(92)  Kvotą ‘Kitos žuvų rūšys’ įprastu lygiu Norvegija skyrė Švedijai.

(93)  Įskaitant konkrečiai nenurodytą žvejybą, pasikonsultavus atitinkamai galima kreiptis dėl išimčių.

(94)  Apribojama IIa ir IV rajonais. Apima žvejybos rajonus, kurie specialiai nebuvo paminėti.

(95)  Apribota baltųjų žuvų priegauda IV ir VIa rajonuose.

(96)  Įskaitant konkrečiai nenurodytą žvejybą, pasikonsultavus atitinkamai galima kreiptis dėl išimčių.

IB PRIEDAS

ŠIAURĖS RYTŲ ATLANTO IR GRENLANDIJOS

TJTT I, II, IIIa, IV, V, XII, XIV rajonai ir ŽŠVAO 0, 1 (Grenlandijos vandenys)

Žuvų rūšys:

Šiaurinis krabas voras

Chionoecetes spp.

Zona:

ŽŠVAO 0, 1 (Grenlandijos vandenys)

PCR/ N01GRN

Airija

125

 

Ispanija

875

 

EB

1 000

 

BLS

Nenustatomas

Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLS.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis.


Žuvų rūšys:

Bukažiotė ilgauodegė

Coryphaenoides rupestris

Zona:

ŽŠVAO 0, 1 (Grenlandijos vandenys)

RNG/N01GRN

Vokietija

0

 

EB

192 (1)

 

BLS

Nenustatomas

Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLS.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis.


Žuvų rūšys:

Bukažiotė ilgauodegė

Coryphaenoides rupestris

Zona:

V, XIV (Grenlandijos vandenys)

RNG/514GRN

Vokietija

0

 

Jungtinė Karalystė

0

 

EB

285 (2)

 

BLS

Nenustatomas

Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLS.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis.


Žuvų rūšys:

Atlanto silkė

Clupea harengus

Zona:

EB, Norvegijos ir I bei II rajonų tarptautiniai vandenys

HER/1/2.

Belgija

22

 

Danija

21 243

 

Vokietija

3 720

 

Ispanija

70

 

Prancūzija

917

 

Airija

5 499

 

Nyderlandai

7 602

 

Lenkija

1 075

 

Portugalija

70

 

Suomija

329

 

Švedija

7 872

 

Jungtinė Karalystė

13 581

 

EB

62 000

 

BLS

nenustatomas

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis.


Žuvų rūšys:

Menkė

Gadus morhua

Zona:

I, II (Norvegijos vandenys)

COD/1N2AB.

Vokietija

2 286

 

Graikija

283

 

Ispanija

2 550

 

Airija

283

 

Prancūzija

2 098

 

Portugalija

2 550

 

Jungtinė Karalystė

8 869

 

EB

18 920

 

BLS

457 000

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis.


Žuvų rūšys:

Menkė

Gadus morhua

Zona:

ŽŠVAO 0,1 (įskaitant V, XIV (Grenlandijos vandenys))

COD/N01514

Vokietija

0

 

Jungtinė Karalystė

0

 

EB

0

 

BLS

0

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis.


Žuvų rūšys:

Menkė

Gadus morhua

Zona:

I, II b

COD/1/2B.

Vokietija

3 023

 

Ispanija

7 814

 

Prancūzija

1 290

 

Lenkija

1 417

 

Portugalija

1 650

 

Jungtinė Karalystė

1 936

 

Visos valstybės narės

100 (3)

 

EB

17 229  (4)

 

BLS

457 000

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis.


Žuvų rūšys:

Menkės ir juodadėmės menkės

Gadus morhua ir Melanogrammus aeglefinus

Zona:

Vb (Farerų salų vandenys)

C/H/05B-F.

Vokietija

10

 

Prancūzija

60

 

Jungtinė Karalystė

430

 

EB

500

 

BLS

Nenustatomas

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis.


Žuvų rūšys:

Atlanto otas

Hippoglossus hippoglossus

Zona:

V, XIV (Grenlandijos vandenys)

HAL/514GRN

Portugalija

800

 

EB

1 000  (5)  (6)

 

BLS

Nenustatomas

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis.


Žuvų rūšys:

Atlanto otas

Hippoglossus hippoglossus

Zona:

ŽŠVAO 0, 1 (Grenlandijos vandenys)

HAL/N01GRN

EB

200 (7)  (8)

 

BLS

Nenustatomas

 


Žuvų rūšys:

Stintenės

Mallotus villosus

Zona:

IIb

CAP/02B.

EB

0

 

BLS

0

 


Žuvų rūšys:

Stintenės

Mallotus villosus

Zona:

V, XIV (Grenlandijos vandenys)

CAP/514GRN

Visos valstybės narės

0

 

EB

0

 

BLS

Nenustatomas

 


Žuvų rūšys:

Juodadėmė menkė

Melanogrammus aeglefinus

Zona:

I, II (Norvegijos vandenys)

HAD/1N2AB.

Vokietija

591

 

Prancūzija

355

 

Jungtinė Karalystė

1 814

 

EB

2 760

 

BLS

Nenustatomas

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis.


Žuvų rūšys:

Putasu

Micromesistius poutassou

Zona:

I, II (Norvegijos vandenys)

WHB/1/2-N.

Vokietija

500

 

Prancūzija

500

 

EB

1 000

 

BLS

2 000 000

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis.


Žuvų rūšys:

Putasu

Micromesistius poutassou

Zona:

Vb (Farerų salų vandenys)

WHB/05B-F.

Danija

7 040

 

Vokietija

480

 

Prancūzija

768

 

Nyderlandai

672

 

Jungtinė Karalystė

7 040

 

EB

16 000

 

BLS

Nenustatomas

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis.


Žuvų rūšys:

Jūrų lydeka ir Dvipelekė jūrų lydeka

Molva molva ir Molva dypterigia

Zona:

Vb (Farerų salų vandenys)

B/L/05B-F.

Vokietija

898 (9)

 

Prancūzija

1 992  (9)

 

Jungtinė Karalystė

175 (9)

 

EB

3 065  (9)

 

BLS

Nenustatomas

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis.


Žuvų rūšys:

Šiaurinė krevetė

Pandalus borealis

Zona:

V, XIV (Grenlandijos vandenys)

PRA/514GRN

Danija

887

 

Prancūzija

887

 

EB

5 675  (10)

 

BLS

Nenustatomas

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis.


Žuvų rūšys:

Šiaurinė krevetė

Pandalus borealis

Zona:

ŽŠVAO 0, 1 (Grenlandijos vandenys)

PRA/ N01GRN

Danija

2 000

 

Prancūzija

2 000

 

EB

4 000

 

BLS

Nenustatomas

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis.


Žuvų rūšys:

Ledjūrio menkė

Pollachius virens

Zona:

I, II (Norvegijos vandenys)

POK/1N2AB.

Vokietija

2 880

 

Prancūzija

463

 

Jungtinė Karalystė

257

 

EB

3 600

 

BLS

Nenustatomas

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis.


Žuvų rūšys:

Ledjūrio menkė

Pollachius virens

Zona:

I, II (Tarptautiniai vandenys )

POK/1/2INT

EB

0

 

BLS

Nenustatomas

 


Žuvų rūšys:

Ledjūrio menkė

Pollachius virens

Zona:

Vb (Farerų salų vandenys)

POK/05B-F.

Belgija

56

 

Vokietija

347

 

Prancūzija

1 691

 

Nyderlandai

56

 

Jungtinė Karalystė

650

 

EB

2 800

 

BLS

Nenustatomas

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis.


Žuvų rūšys:

Juodasis otas

Reinhardtius hippoglossoides

Zona:

I, II (Norvegijos vandenys)

GHL/1N2AB.

Vokietija

37

 

Jungtinė Karalystė

37

 

EB

75

 

BLS

Nenustatomas

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis.


Žuvų rūšys:

Juodasis otas

Reinhardtius hippoglossoides

Zona:

I, II (Tarptautiniai vandenys )

GHL/1/2INT

EB

0

 

BLS

Nenustatomas

 


Žuvų rūšys:

Juodasis otas

Reinhardtius hippoglossoides

Zona:

V, XIV (Grenlandijos vandenys)

GHL/514GRN

Vokietija

5 154

 

Jungtinė Karalystė

271

 

EB

6 300  (11)

 

BLS

Nenustatomas

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis.


Žuvų rūšys:

Juodasis otas

Reinhardtius hippoglossoides

Zona:

ŽŠVAO 0,1 (Grenlandijos vandenys)

GHL/N01GRN

Vokietija

550

 

EB

1 500  (12)

 

BLS

Nenustatomas

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis.


Žuvų rūšys:

Skumbrė

Scomber scombrus

Zona:

IIa (Norvegijos vandenys)

MAC/02A-N.

Danija

9 000  (13)

 

EB

9 000  (13)

 

BLS

Nenustatomas

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis.


Žuvų rūšys:

Skumbrė

Scomber scombrus

Zona:

Vb (Farerų salų vandenys)

MAC/05B-F.

Danija

2 908  (14)

 

EB

2 908

 

BLS

Nenustatomas

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis.


Žuvų rūšys:

Jūrų ešerys

Sebastes spp.

Zona:

V, XII, XIV (15)  (16)

RED/51214.

Estija

284 (16)  (17)

 

Vokietija

5 772  (16)  (17)

 

Ispanija

1 014  (16)  (17)

 

Prancūzija

539 (16)  (17)

 

Airija

2 (16)  (17)

 

Latvija

103 (16)  (17)

 

Nyderlandai

3 (16)  (17)

 

Lenkija

520 (16)  (17)

 

Portugalija

1 212  (16)  (17)

 

Jungtinė Karalystė

14 (16)  (17)

 

EB

9 463  (16)

 

BLS

62 416

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis.


Žuvų rūšys:

Jūrų ešerys

Sebastes spp.

Zona:

I, II (Norvegijos vandenys)

RED/1N2AB.

Vokietija

766 (18)

 

Ispanija

95 (18)

 

Prancūzija

84 (18)

 

Portugalija

405 (18)

 

Jungtinė Karalystė

150 (18)

 

EB

1 500  (18)

 

BLS

Nenustatomas

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis.


Žuvų rūšys:

Jūrų ešerys

Sebastes spp.

Zona:

V, XIV (Grenlandijos vandenys)

RED/514GRN

Vokietija

9 356

 

Prancūzija

47

 

Jungtinė Karalystė

66

 

EB

13 229  (19)  (20)  (21)

 

BLS

Nenustatomas

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis.


Žuvų rūšys:

Jūrų ešerys

Sebastes spp.

Zona:

Va (Islandijos vandenys)

RED/05A-IS

Belgija

0 (22)  (23)  (24)

 

Vokietija

0 (22)  (23)  (24)

 

Prancūzija

0 (22)  (23)  (24)

 

Jungtinė Karalystė

0 (22)  (23)  (24)

 

EB

0 (22)  (23)  (24)

 

BLS

Nenustatomas

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis.


Žuvų rūšys:

Jūrų ešerys

Sebastes spp.

Zona:

Vb (Farerų salų vandenys)

RED/05B-F.

Belgija

21

 

Vokietija

2 761

 

Prancūzija

186

 

Jungtinė Karalystė

32

 

EB

3 000

 

BLS

Nenustatomas

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis.


Žuvų rūšys:

Priegaudos

Zona:

ŽŠVAO 0, 1 (Grenlandijos vandenys)

XBC/ N01GRN

EB

2 000  (25)

 

BLS

Nenustatomas

 


Žuvų rūšys:

Kitos žuvų rūšys (26)

Zona:

I, II (Norvegijos vandenys)

OTH/1N2AB.

Vokietija

150 (26)

 

Prancūzija

60 (26)

 

Jungtinė Karalystė

240 (26)

 

EB

450 (26)

 

BLS

Nenustatomas

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis.


Žuvų rūšys:

Kitos žuvų rūšys (27)

Zona:

Vb (Farerų salų vandenys)

OTH/05B-F.

Vokietija

305

 

Prancūzija

275

 

Jungtinė Karalystė

180

 

EB

760

 

BLS

Nenustatomas

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis.


Žuvų rūšys:

Plekšninės žuvys

Zona:

Vb (Farerų salų vandenys)

FLX/05B-F.

Vokietija

81

 

Prancūzija

63

 

Jungtinė Karalystė

306

 

EB

450

 

BLS

Nenustatomas

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis.

(1)  Iš kurių 192 tonų skiriama Norvegijai.

(2)  Iš kurių 285 tonų skiriama Norvegijai.

(3)  Išskyrus Vokietiją, Ispaniją, Prancūziją, Lenkiją, Portugaliją ir Jungtinę Karalystę.

(4)  Skiriant menkių išteklio, kurio žuvis Bendrijai leidžiama žvejoti Špicbergeno ir Lokių salų rajone, dalį griežtai laikomasi 1920 m. Paryžiaus sutartyje nustatytų teisių ir įpareigojimų.

(5)  Iš kurių 200 tonų turi būta sužvejota tik ilgosiomis ūdomis, skiriama Norvegijai.

(6)  Jeigu menkes žvejojant tralu ir žvejojant jūrų ešerius Atlanto oto priegauda būtų tokia, kad galėtų būti viršijama ši kvota, Grenlandijos valdžios institucijos priima sprendimus, jog Bendrija menkių ir jūrų ešerių žvejybą vis dėl to galėtų vykdyti tol, kol nebus išnaudotos atitinkamos kvotos.

(7)  Iš kurių 200 tonų turi būta sužvejota tik ilgosiomis ūdomis, skiriama Norvegijai.

(8)  Jeigu menkes žvejojant tralu ir žvejojant jūrų ešerius Atlanto oto priegauda būtų tokia, kad galėtų būti viršijama ši kvota, Grenlandijos valdžios institucijos priima sprendimus, jog Bendrija menkių ir jūrų ešerių žvejybą vis dėl to galėtų vykdyti tol, kol nebus išnaudotos atitinkamos kvotos.

(9)  Ne didesnė nei 1 080 tonų bukažiotės ilgauodegės ir juodosios juostažuvės priegauda turi būti įskaičiuota į šią kvotą.

(10)  Iš kurių 2 750 tonų skiriama Norvegijai ir 1 150 tonų Farerų saloms.

(11)  Iš kurių 800 tonų skiriama Norvegijai ir 75 tonų Farerų saloms.

(12)  Iš kurių 800 tonų skiriama Norvegijai ir 150 tonų Farerų saloms.

(13)  Taip pat galima sužvejoti IV parajonyje (Norvegijos vandenys) ir IIa kvadrate (tarptautiniai vandenys)(MAC/*4N-2A).

(14)  Galima sužvejoti IVa rajone (EB vandenys) (MAC/*04A.).

(15)  EB vandenys ir tarptautiniai vandenys.

(16)  Galima sužvejoti ŽŠVAO reguliuojamo rajono 2 parajonyje, IF ir3K kvadratuose, tačiau įskaičiuojama į V, XII, XIV rajonų kvotą, jeigu bendra kvota yra 15 675 tonų (RED/*N1F3K).

(17)  Ne daugiau kaip 80 % kvotos gali būti išnaudojama iki 2006 m. liepos 1 d.

(18)  Tik kaip priegauda.

(19)  Galima sužvejoti pelaginiu tralu. Apie žvejojant dugniniu tralu ir pelaginiu tralu sužvejotus žuvų kiekius privaloma pranešti atskirai. Galima žvejoti rytinėje arba vakarinėje dalyje.

(20)   3 500 tonų turi būti sužvejota pelaginiu tralu ir jos skiriamos Norvegijai.

(21)  260 tonų skiriama Farerų saloms. Apie žvejojant dugniniu tralu ir pelaginiu tralu sužvejotus žuvų kiekius privaloma pranešti atskirai.

(22)  Įskaitant neišvengiamą priegaudą (menkei ši nuostata netaikoma).

(23)  Turi būti sužvejota nuo liepos iki gruodžio mėn.

(24)  Laikinoji kvota, kol bus baigtos žvejybos konsultacijos su Islandija dėl 2006 m.

(25)  Daroma nuoroda į suvestinę menkių, Atlanto vilkžuvių, rajų, jūrų lydekų ir didžiadančių menkių priegaudą. Menkių priegaudos kiekis neturi būti didesnis nei 100 tonų. Galima sužvejoti vakarinėje arba rytinėje dalyje.

(26)  Tik kaip priegauda.

(27)  Išskyrus komercinės vertės neturinčias žuvų rūšis.

IC PRIEDAS

ŽŠVAO RAJONO ŠIAURĖS VAKARŲ

ATLANTO parajonis

Kiekvienas BLS ir susijusios sąlygos buvo priimtos laikantis ŽŠVAO reikalavimų.

Žuvų rūšys:

Menkė

Gadus morhua

Zona:

ŽŠVAO 2J3KL

COD/N2J3KL

EB

0 (1)

 

BLS

0 (1)

 


Žuvų rūšys:

Menkė

Gadus morhua

Zona:

ŽŠVAO 3NO

COD/N3NO.

EB

0 (2)

 

BLS

0 (2)

 


Žuvų rūšys:

Menkė

Gadus morhua

Zona:

ŽŠVAO 3M

COD/N3M.

EB

0 (3)

 

BLS

0 (3)

 


Žuvų rūšys:

Raudonoji plekšnė

Glyptocephalus cynoglossus

Zona:

ŽŠVAO 2J3KL

WIT/N2J3KL

EB

0 (4)

 

BLS

0 (4)

 


Žuvų rūšys:

Raudonoji plekšnė

Glyptocephalus cynoglossus

Zona:

ŽŠVAO 3NO

WIT/N3NO.

EB

0 (5)

 

BLS

0 (5)

 


Žuvų rūšys:

Amerikinė jūrų plekšnė

Hippoglossoides platessoides

Zona:

ŽŠVAO 3M

PLA/N3M.

EB

0 (6)

 

BLS

0 (6)

 


Žuvų rūšys:

Amerikinė jūrų plekšnė

Hippoglossoides platessoides

Zona:

ŽŠVAO 3LNO

PLA/N3LNO.

EB

0 (7)

 

BLS

0 (7)

 


Žuvų rūšys:

Trumpačiuopiklis kalmaras

Illex illecebrosus

Zona:

ŽŠVAO 3 ir 4 subzonos

SQI/N34.

Estija

128 (9)

 

Latvija

128 (9)

 

Lietuva

128 (9)

 

Lenkija

227 (9)

 

EB

 (8)  (9)

 

BLS

34 000

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis.


Žuvų rūšys:

Geltonuodegė plekšnė

Limanda ferruginea

Zona:

ŽŠVAO 3LNO

YEL/N3LNO.

Estija

pm

 

Latvija

pm

 

Lietuva

pm

 

Lenkija

pm

 

EB

0 (10)  (11)

 

BLS

15 000

 


Žuvų rūšys:

Stintenės

Mallotus villosus

Zona:

ŽŠVAO 3NO

CAP/N3NO.

EB

0 (12)

 

BLS

0 (12)

 


Žuvų rūšys:

Šiaurinė krevetė

Pandalus borealis

Zona:

ŽŠVAO 3L (13)

PRA/N3L.

Estija

245 (14)

 

Latvija

245 (14)

 

Lietuva

245 (14)

 

Lenkija

245 (14)

 

EB

245 (14)  (15)

 

BLS

22 000

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis.


Žuvų rūšys:

Šiaurinė krevetė

Pandalus borealis

Zona:

ŽŠVAO 3M (16)

PRA/N3M.

BLS

pm (17)

 


Žuvų rūšys:

Juodasis otas

Reinhardtius hippoglossoides

Zona:

ŽŠVAO 3LMNO

GHL/N3LMNO

Estija

371

 

Vokietija

378

 

Latvija

52

 

Lietuva

26

 

Ispanija

5 072

 

Portugalija

2 139

 

EB

8 038

 

BLS

13 079

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis.


Žuvų rūšys:

Raja

Rajidae

Zona:

ŽŠVAO 3LNO

SRX/N3LNO.

Ispanija

6 561

 

Portugalija

1 274

 

Estija

546

 

Lietuva

119

 

EB

8 500

 

BLS

13 500

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis.


Žuvų rūšys:

Jūrų ešerys

Sebastes spp.

Zona:

ŽŠVAO 3LN

RED/N3LN.

EB

0 (18)

 

BLS

0 (18)

 


Žuvų rūšys:

Jūrų ešerys

Sebastes spp.

Zona:

ŽŠVAO 3M

RED/N3M.

Estija

1 571  (19)

 

Vokietija

513 (19)

 

Ispanija

233 (19)

 

Latvija

1 571  (19)

 

Lietuva

1 571  (19)

 

Portugalija

2 354  (19)

 

EB

7 813  (19)

 

BLS

5 000  (19)

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis.


Žuvų rūšys:

Jūrų ešerys

Sebastes spp.

Zona:

ŽŠVAO 3O

RED/N3O.

Ispanija

1 771

 

Portugalija

5 229

 

EB

7 000

 

BLS

20 000

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis.


Žuvų rūšys:

Jūrų ešerys

Sebastes spp.

Zona:

ŽŠVAO 2 parajonis, IF ir 3K kvadratai

RED/N1F3K.

Latvija

364

 

Lietuva

3 019

 

BLS

3 383

 


Žuvų rūšys:

Baltoji jūrų vėgėlė

Urophycis tenuis

Zona:

ŽŠVAO 3NO

HKW/N3NO.

Ispanija

2 165

 

Portugalija

2 835

 

EB

5 000

 

BLS

8 500

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis.

(1)  Šių žuvų rūšių specialioji žvejyba nebus vykdoma, jos bus sužvejojamos tik kaip priegauda pagal 29 straipsnyje nustatytas taisykles.

(2)  Šių žuvų rūšių specialioji žvejyba nebus vykdoma, jos bus sužvejojamos tik kaip priegauda pagal 29 straipsnyje nustatytas taisykles.

(3)  Šių žuvų rūšių specialioji žvejyba nebus vykdoma, jos bus sužvejojamos tik kaip priegauda pagal 29 straipsnyje nustatytas taisykles.

(4)  Šių žuvų rūšių specialioji žvejyba nebus vykdoma, jos bus sužvejojamos tik kaip priegauda pagal 29 straipsnyje nustatytas taisykles.

(5)  Šių žuvų rūšių specialioji žvejyba nebus vykdoma, jos bus sužvejojamos tik kaip priegauda pagal 29 straipsnyje nustatytas taisykles.

(6)  Šių žuvų rūšių specialioji žvejyba nebus vykdoma, jos bus sužvejojamos tik kaip priegauda pagal 29 straipsnyje nustatytas taisykles.

(7)  Šių žuvų rūšių specialioji žvejyba nebus vykdoma, jos bus sužvejojamos tik kaip priegauda pagal 29 straipsnyje nustatytas taisykles.

(8)  Jeigu nenurodoma Bendrijos dalis, 29 467 tonas gali sužvejoti Kanada ir EB valstybės narės, išskyrus Estiją, Latviją, Lietuvą ir Lenkiją.

(9)  Turi būti sužvejota nuo liepos 1 d. iki gruodžio 31 d.

(10)  Nors Bendrija gali sužvejoti 76 tonas, nuspręsta, kad ta kvota mažinama iki 0. Šių žuvų rūšių specialioji žvejyba nebus vykdoma, kurios bus sužvejojamos tik kaip priegauda pagal 29 straipsnyje nustatytas taisykles.

(11)  Apie sužvejotų žuvų kiekius, kurie buvo sužvejoti laivais ir naudojant šią kvotą, pranešama valstybei narei ir per Komisiją pranešimas per 48 valandas perduodamas ŽŠVAO atsakingam sekretoriui.

(12)  Šių žuvų rūšių specialioji žvejyba nebus vykdoma, kurios bus sužvejojamos tik kaip priegauda pagal 29 straipsnyje nustatytas taisykles.

(13)  Be kvadrato, apibrėžto šiomis koordinatėmis:

Taško Nr.

Šiaurės platuma

Vakarų ilguma

1

47o20'0

46o40'0

2

47o20'0

46o30'0

3

46o00'0

46o30'0

4

46o00'0

46o40'0

(14)  Turi būti sužvejota nuo sausio 1 d. iki kovo 31 d., nuo liepos 1 d. iki rugsėjo 14 d. ir nuo gruodžio 1 d. iki gruodžio 31 d.

(15)  Visos valstybės narės, išskyrus Estiją, Latviją, Lietuvą ir Lenkiją.

(16)  Laivai šiuos išteklius taip pat gali žvejoti 3L kvadrato zonoje, apibrėžtoje šiomis koordinatėmis:

Taško Nr.

Šiaurės platuma

Vakarų ilguma

1

47°20'01

46°40'0

2

47°20'0

46°30'0

3

46°00'0

46°30'0

4

46°00'0

46°40'0

Žvejojant krevetes pirmiau minėtoje zonoje laivai, nepaisant, ar jie kerta 3L ir 3M ŽŠVAO kvadratus skiriančią liniją, perduoda pranešimą pagal Reglamento (EB) Nr. 189/92, patvirtinančio nuostatas dėl tam tikrų Žvejybos šiaurės vakarų Atlante organizacijos priimtų kontrolės priemonių taikymo priedo 1.3 punktą (O L L 21, 1992.1.30, p 4). Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1048/97 (OL L 154, 1997 6 12 , p. 1)).

Be to, žvejoti krevetes nuo 2006 m. birželio 1 d. iki gruodžio 31 d. draudžiama rajone, apibrėžtame šiomis koordinatėmis:

Taško Nr.

Šiaurės platuma

Vakarų ilguma

1

47°55'0

45°00'0

2

47°30'0

44°15'0

3

46°55'0

44°15'0

4

46°35'0

44°30'0

5

46°35'0

45°40'0

6

47°30'0

45°40'0

7

47°55'0

45°00'0

(17)  Nenustatomas Žvejyba valdoma apribojant žvejybos pastangą. Atitinkamos valstybės narės šią žvejybą vykdantiems savo laivams išduoda specialius žvejybos leidimus ir apie tuos leidimus praneša Komisijai prieš laivui pradedant žvejybą pagal Reglamentą (EB) Nr. 1627/94. Nukrypstant nuo minėto reglamento 8 straipsnio, leidimai įsigalioja tik tada, jeigu Komisija nepateikė prieštaravimo per penkias darbo dienas nuo pranešimo.

Leistinas laivų skaičius ir žvejybos trukmė:

Valstybė narė

Didžiausias laivų skaičius

Didžiausias žvejybos dienų skaičius

Danija

2

131

Estija

8

1667

Ispanija

10

257

Latvija

4

490

Lietuva

7

579

Lenkija

1

100

Portugalija

1

69

Kiekviena valstybė narė per 25 dienas nuo kalendorinio mėnesio, per kurį sugavimas buvo sužvejotas, kas mėnesį praneša Komisijai apie žvejybos dienų skaičių 3M kvadrate ir 1 išnašoje apibrėžtame rajone.

(18)  Šių žuvų rūšių specialioji žvejyba nebus vykdoma, jos bus sužvejojamos tik kaip priegauda pagal 29 straipsnyje nustatytas taisykles.

(19)  Naudojant šią kvotą galioja nuostata, numatanti prievolę laikytis 5 000 tonų BLS, nustatyto šiam ištekliui. Išnaudojus BLS, nutraukiama specialioji šio išteklio žvejyba nepaisant sužvejotų žuvų kiekio lygio.

ID PRIEDAS

TOLI MIGRUOJANČIOS ŽUVYS – Visi rajonai

BLS šiame rajone buvo nustatytas dalyvaujant tarptautinėms tunų žvejybos organizacijoms, pavyzdžiui, Tarptautinei Atlanto tunų apsaugos komisijai (ICCAT) ir Amerikos tropikų tuno komisijai (IATT).

Žuvų rūšys:

Paprastasis tunas

Thunnus thynnus

Zona:

Atlanto vandenynas, į rytus nuo 45o vakarų ilgumos ir ir Viduržemio jūra

BFT/AE045W

Kipras

 (1)

 

Graikija

323

 

Ispanija

6 266

 

Prancūzija

6 182

 

Italija

4 880

 

Malta

 (1)

 

Portugalija

590

 

Visos valstybės narės

60 (2)

 

EB

18 301

 

BLS

32 000

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis.


Žuvų rūšys:

Durklažuvė

Xiphias gladius

Zona:

Atlanto vandenynas, į šiaurę nuo 5o šiaurės platumos

SWO/AN05N

Ispanija

5 565

 

Portugalija

1 010

 

Visos valstybės narės

185,5  (3)

 

EB

6 760,5

 

BLS

14 000

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis taikomas.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis


Žuvų rūšys:

Durklažuvė

Xiphias gladius

Zona:

Atlanto vandenynas, į pietus nuo 5o šiaurės platumos

SWO/AS05N

Ispanija

5 422,8

 

Portugalija

357,2

 

EB

5 780

 

BLS

16 055

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis taikomas.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis.


Žuvų rūšys:

Ilgapelekis tunas

Germo alalunga

Zona:

Atlanto vandenynas, į šiaurę nuo 5o šiaurės platumos

ALB/AN05N

Airija

5 678,7  (4)  (6)

 

Ispanija

24 282,5  (4)  (6)

 

Prancūzija

7 784,9  (4)  (6)

 

Jungtinė Karalystė

402,1  (4)  (6)

 

Portugalija

2 672,3  (4)  (6)

 

EB

40 820,5  (4)  (6)

 

BLS

34 500

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis taikomas.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis.


Žuvų rūšys:

Ilgapelekis tunas

Germo alalunga

Zona:

Atlanto vandenynas, į pietus nuo 5o šiaurės platumos

ALB/AS05N

Ispanija

943,7

 

Prancūzija

311

 

Portugalija

660

 

EB

1 914,7

 

BLS

30 915

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis taikomas.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis


Žuvų rūšys:

Didiaakis tunas

Thunnus obesus

Zona:

Atlanto vandenynas

BET/ATLANT

Ispanija

24 616,1

 

Prancūzija

11 018,3

 

Portugalija

10 873,3

 

EB

46 507,7

 

BLS

90 000

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis taikomas.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis.


Žuvų rūšys:

Mėlynasis merlinas

Makaira nigricans

Zona:

Atlanto vandenynas

BUM/ATLANT

EB

103

 

BLS

Nenustatomas

 


Žuvų rūšys:

Baltasis marlinas

Tetrapturus alba

Zona:

Atlanto vandenynas

WHM/ATLANT

EB

46,5

 

BLS

Nenustatomas

 

(1)  Kipras ir Malta gali žvejoti pagal TATAK kvotą ‘Kitos žuvys’ pagal TATAK Atitikties lenteles, priimtas 2003 m. TATAK metiniame susirinkime..

(2)  Išskyrus Kiprą, Graikiją, Ispaniją, Prancūziją, Italiją, Maltą ir Portugaliją, ir tik kaip priegaudą.

(3)  Išskyrus Ispaniją ir Portugaliją, ir tik kaip priegaudą.

(4)  Draudžiama naudoti bet kokius žiauninius tinklaičius, inkarinius žiauninius tinklaičius, sieninius tinklus ir vertikaliuosius tinklaičius.

(5)  Nustatoma, kad Bendrijos laivų, ilgapelekius tunus žvejojančių kaip pagrindinę žuvų rūšį, skaičius pagal Reglamento (EB) Nr. 973/2001 10 straipsnio 1 dalį turi būti 1 253.

(6)  Didžiausio skaičiaus žvejybos laivų, plaukiojančių su valstybės narės vėliava ir turinčių leidimą pagal Reglamento (EB) Nr. 973/2001 10 straipsnio 4 dalį ilgapelekius tunus žvejoti kaip pagrindinę žuvų rūšį, paskirstymas tarp valstybių narių:

Valstybė narė

Didžiausias laivų skaičius

Airija

50

Ispanija

730

Prancūzija

151

Jungtinė Karalystė

12

Portugalija

310

EB

1 253

IE PRIEDAS

ANTARKTIS

KAJGIA rajonas

Pagal KAJGIA priimtas kiekvienas šis BLS neskiriamas KAJGIA šalims ir dėl to Bendrijos dalis nėra nustatoma. Sužvejotus žuvų kiekius kontroliuoja KAJGIA sekretoriatas, kuris praneša, kada turėtų būti nutraukta žvejyba išnaudojus BLS.

Žuvų rūšys:

Krokodilinė ledžuvė

Chaenocephalus aceratus

Zona:

JTO MŽŪO 48.3 Antarktis

SSI/F483.

BLS

2 200  (1)

 


Žuvų rūšys:

Paprastoji raganosė ledžuvė

Channichthys rhinoceratus

Zona:

JTO MŽŪO 58.5.2 Antarktis

LIC/F5852.

BLS

150 (2)

 


Žuvų rūšys:

Ledjūrio skumbrė

Champsocephalus gunnari

Zona:

JTO MŽŪO 48.3 Antarktis

ANI/F483.

BLS

2 244  (3)

 


Žuvų rūšys:

Ledjūrio skumbrė

Champsocephalus gunnari

Zona:

JTO MŽŪO 58.5.2 Antarktis (4)

ANI/F5852.

BLS

1 210  (5)

 


Žuvų rūšys:

Patagonijos dantžuvė

Dissostichus eleginoides

Zona:

FJTO MŽŪO 48.3 Antarktis

TOP/F483.

BLS

3 556  (6)  (7)

 

Specialios sąlygos:

WLaikantis pirmiau minėtų kvotų ne didesnius nei nurodytieji toliau kiekius galima sužvejoti šiuose parajoniuose:

Valdymo rajonas A: 48 vakarų ilgumos iki 43 30 vakarų ilgumos – 52 30 pietų platumos – 56 pietų platumos (TOP/*F483A)

0

 

Valdymo rajonas B: 43 30 vakarų ilgumos iki 40 vakarų ilgumos – 52 30 pietų platumos iki 56 pietų platumos (TOP/*F483B)

1 067

 

Valdymo rajonas C: 40 vakarų ilgumos iki 33 30 vakarų ilgumos – 52 30 pietų platumos – 56 pietų platumos (TOP/*F483C)

2 489

 


Žuvų rūšys:

Patagonijos dantžuvė

Dissostichus eleginoides

Zona:

JTO MŽŪO 48.4 Antarktis

TOP/F484.

BLS

100 (8)  (9)  (10)

 


Žuvų rūšys:

Patagonijos dantžuvėh

Dissostichus eleginoides

Zona:

JTO MŽŪO 58.5.2 Antarktis

TOP/F5852.

BLS

2 584  (11)  (12)

 


Žuvų rūšys:

Krilis

Euphausia superba

Zona:

JTO MŽŪO 48

KRI/F48.

BLS

4 000 000  (13)

 

Specialios sąlygos:

Laikantis pirmiau minėtos kvotos ne didesnius nei nurodytieji toliau kiekius galima sužvejoti šiuose parajoniuose:

48.1 parajonis (KRI/*F481.)

1 008 000

 

48.2 parajonis (KRI/*F482.)

1 104 000

 

48.3 parajonis (KRI/*F483.)

1 056 000

 

48.4 parajonis (KRI/*F484.)

832 000

 


Žuvų rūšys:

Krilis

Euphausia superba

Zona:

JTO MŽŪO 58.4.1 Antarktis

KRI/F5841.

BLS

440 000  (14)

 

Specialios sąlygos:

Laikantis pirmiau minėtų kvotų ne didesnius nei nurodytieji toliau kiekius galima sužvejoti šiuose rajonuose:

58.4.1 kvadratas, į vakarus nuo115o rytų ilgumos (KRI/*F–41W)

277 000

 

58.4.1 kvadratas, į rytus nuo115o rytų ilgumos (KRI/*F–41E)

163 000

 


Žuvų rūšys:

Krilis

Euphausia superba

Zona:

JTO MŽŪO 58.4.2 Antarktis

KRI/F5842.

BLS

450 000  (15)

 


Žuvų rūšys:

Antarktinis grundalas

Gobionotothen gibberifrons

Zona:

JTO MŽŪO 48.3 Antarktis

NOG/F483.

BLS

1 470  (16)

 


Žuvų rūšys:

Pilkoji nototenija

Lepidonotothen squamifrons

Zona:

JTO MŽŪO 48.3 Antarktis

NOS/F483.

BLS

300 (17)

 


Žuvų rūšys:

Pilkoji nototenija

Lepidonotothen squamifrons

Zona:

JTO MŽŪO 58.5.2 Antarktis

NOS/F5852.

BLS

80 (18)

 


Žuvų rūšys:

Kergeleno nototenija

Notothenia rossii

Zona:

JTO MŽŪO 48.3 Antarktis

NOR/F483.

BLS

300 (19)

 


Žuvų rūšys:

Krabas

Paralomis spp.

Zona:

JTO MŽŪO 48.3 Antarktis

PAI/F483.

BLS

1 600  (20)

 


Žuvų rūšys:

Tamsioji ledžuvė

Pseudochaenichthus georgianus

Zona:

JTO MŽŪO 48.3 Antarktis

SGI/F483.

BLS

300 (21)

 


Žuvų rūšys:

Ilgauodegė

Macrourus spp.

Zona:

JTO MŽŪO 58.5.2 Antarktis

GRV/F5852.

BLS

360 (22)

 


Žuvų rūšys:

Kitos žuvų rūšys

Zona:

JTO MŽŪO 58.5.2 Antarktis

OTH/F5852.

BLS

50 (23)

 


Žuvų rūšys:

Rajožuvė

Rajidae

Zona:

JTO MŽŪO 58.5.2 Antarktis

SRX/F5852.

BLS

120 (24)  (25)

 


Žuvų rūšys:

Kalmaras

Martialia hyadesi

Zona:

JTO MŽŪO 48.3 Antarktis

SQS/F483.

BLS

2 500  (26)

 

(1)  Į BLS turi būti įskaičiuotos visos specialiosios žvejybos priegaudos. Jeigu ši BLS priegauda yra išnaudojama, specialioji žvejyba turi būti nutraukiama.

(2)  Į BLS turi būti įskaičiuotos visos Dissostichus eleginoides ir Champsocephalus gunnari žvejybos priegaudos. Jeigu ši BLS priegauda yra išnaudojama, atitinkama žvejyba turi būti nutraukiama.

(3)  Šis BLS taikomas nuo 2005 m. lapkričio 15 d. iki 2006 m. lapkričio 14 d.Šio išteklio žuvų nuo 2006 m. kovo 1 d. leidžiama sužvejoti ne daugiau nei 561 toną.

(4)  Šį BLS leidžiama sužvejoti rajone, apibrėžtame ta JTO MŽŪO 58.5.2 statistinio kvadrato dalimi, kuri nusakoma šiomis linijomis:

(a)

prasidedanti taške, kuriame 72o15‘ rytų ilgumos dienovidinis kerta Australijos ir Prancūzijos jūros ribų nustatymo susitarimo ribą, toliau einanti išilgai dienovidinio iki jo sankirtos su 53o25‘ pietų platumos lygiagrete;

(b)

toliau einanti į rytus išilgai tos lygiagretės iki jos sankirtos su 74o rytų ilgumos dienovidiniu;

(c)

toliau einanti į šiaurės rytus išilgai geodezinės linijos iki 52o40‘ pietų platumos lygiagretės sankirtos su 76o rytų ilgumos dienovidiniu;

(d)

toliau einanti į šiaurę išilgai dienovidinio iki jo sankirtos su 52o pietų platumos lygiagrete;

(e)

toliau einanti į šiaurės vakarus išilgai geodezinės linijos iki 51o pietų platumos lygiagretės sankirtos su 74o30‘ rytų ilgumos dienovidiniu; ir

(f)

toliau einanti į pietvakarius išilgai geodezinės linijos iki pradžios taško.

(5)  Šis BLS taikomas nuo 2005 m. gruodžio 1 d. iki 2006 m. lapkričio 30 d.

(6)  Šis BLS taikomas žvejybai ilgosiomis ūdomis – nuo 2006 m. gegužės 1 d. iki rugpjūčio 31 d. ir žvejybai dugninėmis gaudyklėmis – nuo 2005 m. gruodžio 1 d. iki 2006 m. lapkričio 30 d.

(7)  Įskaitant 177 tonas rajožuvės ir 152 tonas Macrorus spp. kaip priegaudą.

(8)  Turi būti sužvejota tik ilgosiomis ūdomis.

(9)  Šis BLS taikomas per žvejybos sezoną, kuris apibrėžtas kaip nustatytasis 48.3 parajoniui, arba tol, kol bus išnaudotas 48.4 parajoniui nustatytas sužvejotinas Dissostichus eleginoides kiekis arba tol, kol bus išnaudotas 48.3 parajoniui nustatytas sužvejotinas Dissostichus eleginoides kiekis, kaip nurodyta pirmiau, taikoma pirmesnio įvykio data).

(10)  Visi šiame rajone žvejojantys laivai turi daltvauti ženklinimo įsagais programoje pagal KAJGIA Ženklinimo įsagais protokolą.

(11)  Šis BLS taikomas tralinei žvejybai ir žvejybai dugninėmis gaudyklėmis nuo 2005 m. gruodžio 1 d. iki 2006 m. lapkričio 30 d. ir žvejybai ilgosiomios ūdomis – nuo 2006 m. gegužės 1 d. iki rugpjūčio 31 d.

(12)  Šis BLS taikomas tik į vakarus nuo 79o20’ rytų ilgumos. Šioje zonoje draudžiama žvejoti į rytus nuo šio dienovidinio (žr. XIII priedą).

(13)  Šis BLS taikomas nuo 2005 m. gruodžio 1 d. iki 2006 m. lapkričio 30 d.

(14)  Šis BLS taikomas nuo 2005 m. gruodžio 1 d. iki 2006 m. lapkričio 30 d.

(15)  Šis BLS taikomas nuo 2005 m. gruodžio 1 d. iki 2006 m. lapkričio 30 d.

(16)  Į BLS turi būti įskaičiuotos visos specialiosios žvejybos priegaudos. Jeigu ši BLS priegauda yra išnaudojama, specialioji žvejyba turi būti nutraukiama.

(17)  Į BLS turi būti įskaičiuotos visos specialiosios žvejybos priegaudos. Jeigu ši BLS priegauda yra išnaudojama, specialioji žvejyba turi būti nutraukiama.

(18)  Į BLS turi būti įskaičiuotos visos specialiosios žvejybos priegaudos. Jeigu ši BLS priegauda yra išnaudojama, specialioji žvejyba turi būti nutraukiama.

(19)  Į BLS turi būti įskaičiuotos visos specialiosios žvejybos priegaudos. Jeigu ši BLS priegauda yra išnaudojama, specialioji žvejyba turi būti nutraukiama.

(20)  Šis BLS taikomas nuo 2005 m. gruodžio 1 d. iki 2006 m. lapkričio 30 d.

(21)  Į BLS turi būti įskaičiuotos visos specialiosios žvejybos priegaudos. Jeigu ši BLS priegauda yra išnaudojama, specialioji žvejyba turi būti nutraukiama.

(22)  Į BLS turi būti įskaičiuotos visos Dissostichus eleginoides ir Champsocephalus gunnari žvejybos priegaudos. Jeigu ši BLS priegauda yra išnaudojama, atitinkama žvejyba turi būti nutraukiama.

(23)  Į BLS turi būti įskaičiuotos visos Dissostichus eleginoides ir Champsocephalus gunnari žvejybos priegaudos. Jeigu ši BLS priegauda yra išnaudojama, atitinkama žvejyba turi būti nutraukiama.

(24)  Į BLS turi būti įskaičiuotos visos Dissostichus eleginoides ir Champsocephalus gunnari žvejybos priegaudos. Jeigu ši BLS priegauda yra išnaudojama, atitinkama žvejyba turi būti nutraukiama.

(25)  Apskaičiuojant BLS rajožuvės turi būti laikomos viena žuvų rūšimi.

(26)  Šis BLS taikomas nuo 2005 m. gruodžio 1 d. iki 2006 m. lapkričio 30 d.

II PRIEDAS

IIA PRIEDAS

LAIVŲ ŽVEJYBOS PASTANGA ATSIŽVELGIANT Į TAM TIKRŲ IŠTEKLIŲ ATKŪRIMĄ

1.   Taikymo sritis

Šiame priede nustatytos sąlygos taikomos 4 punkte apibrėžtus bet kokius žvejybos įrankius turintiems ir VII rajone bei IIa (EB vandenys), IIIa, VIa, VIIa ir VIId kvadratuose esantiems Bendrijos laivams, kurių didžiausias ilgis yra 10 m arba didesnis. Šio priedo taikymo tikslais nuoroda i 2006 m. yra nuoroda i laikotarpi nuo 2006 m. vasario 1 d. iki 2007 m. sausios 31 d.

2.   Geografinių rajonų apibrėžimas

2.1.

 Šiame priede naudojamas geografinis rajonas, atitinkantis visus šiuos rajonus:

a)

Kategato sąsiauris

b)

Skagerako sąsiauris, IV rajonas ir IIa (EB vandenys) bei VIId kvadratai

c)

VIIa kvadratas

d)

Via kvadratas

2.2.

 Laivams, apie kuriuos Komisijai pranešta, kad juose pagal Reglamento (EB) Nr. 2244/2003 5 ir 6 straipsnius įmontuotos laivo stebėjimo sistemos, galioja šis TJTT VIa rajono apibrėžimas:

VIa kvadratas, išskyrus tą VIa kvadrato dalį, esančią į vakarus nuo linijos, kuri brėžiama loksodromomis paeiliui sujungiant toliau išvardytus taškus (pastarųjų padėtis nustatoma pagal WGS84 koordinačių sistemą):

 

60o00‘ šiaurės platumos, 04o00‘ vakarų ilgumos

 

59o45‘ šiaurės platumos, 05o00‘ vakarų ilgumos

 

59o30‘ šiaurės platumos, 06o00‘ vakarų ilgumos

 

59o00‘ šiaurės platumos, 07o00‘ vakarų ilgumos

 

58o30‘ šiaurės platumos, 08o00‘ vakarų ilgumos

 

58o00‘ šiaurės platumos, 08o00‘ vakarų ilgumos

 

58o00‘ šiaurės platumos, 08o30‘ vakarų ilgumos

 

56o00‘ šiaurės platumos, 08o30‘ vakarų ilgumos

 

56o00‘ šiaurės platumos, 09o00‘ vakarų ilgumos

 

55o00‘ šiaurės platumos, 09o00‘ vakarų ilgumos

 

55o00‘ šiaurės platumos, 10o00‘ vakarų ilgumos

 

54o30‘ šiaurės platumos, 10o00‘ vakarų ilgumos.

3.   Dienos, kurią laivas būna rajone, apibrėžimas

Šiame priede diena, kurią laivas būna rajone – tai bet koks 24 valandų laikotarpis, per kurį laivas bet kuriuo metu yra 2 punkte apibrėžtame rajone ir nėra uoste. 24 valandų laikotarpio pradžią savo nuožiūra nustato valstybė narė, su kurios vėliava plaukioja atitinkamas laivas.

4.   Žvejybos įrankio apibrėžimas

Šiame priede yra skiriamos šios žvejybos įrankių grupės:

a)

tralai, daniški velkamieji tinklai ir panašūs žvejybos įrankiai, išskyrus plačiažiočius tralus, kurių tinklinio audeklo akies kraštinės ilgis:

i)

16 mm arba didesnis ir mažesnis nei 32 mm;

ii)

70 mm arba didesnis ir mažesnis nei 90 mm;

iii)

90 mm arba didesnis ir mažesnis nei 100 mm;

iv)

100 mm arba didesnis ir mažesnis nei 120 mm;

v)

120 mm arba didesnis nei 120 mm;

b)

plačiažiočiai tralai, kurių tinklinio audeklo kraštinės ilgis:

i)

80 mm arba didesnis ir mažesnis nei 90 mm;

ii)

90 mm arba didesnis ir mažesnis nei 100 mm;

iii)

100 mm arba didesnis ir mažesnis nei 120 mm;

iv)

120 mm arba didesnis nei 120 mm;

c)

žiauniniai tinklaičiai, vertikalieiji tinklaičiai, kurių akies kraštinės ilgis, išskyrus sieninius tinklus:

i)

mažesnis nei 110 mm;

ii)

110 mm arba didesnis ir mažesnis nei 220 mm;

iii)

220 mm arba didesnis nei 220 mm;

d)

sieniniai tinklai;

e)

ilgosios ūdos.

ŽVEJYBOS PASTANGOS APRIBOJIMŲ ĮGYVENDINIMAS

5.   Valstybių narių įsipareigojimai

Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad su jos vėliava plaukiojantys ir Bendrijoje registruoti žvejybos laivai, jeigu jie turi bet kurių iš 4 punkte nurodytų žvejybos įrankių, gali būti 2 punkte apibrėžtame rajone ne ilgiau nei 8 punkte nurodytas dienų skaičius.

6.   Žvejybos pastangos lygiai

6.1

 Valstybė narė jokiais 4 punkte apibrėžtais žvejybos įrankiais jokiame 2 punkte nustatytame rajone neleidžia žvejoti nė vienam su jos vėliava plaukiojančiam laivui, kuris neturi 2001 m., 2002 m., 2003 m, 2004. arba 2005 m. duomenų apie savo žvejybos veiklą tame rajone, išskyrus duomenis apie žvejybos veikla perleidus dienas, jeigu valstybė narė neužtikrina, kad kilovatais išmatuotas lygiavertis pajėgumas nebūtų naudojamas žvejybai atitinkamame rajone.

Tačiau laivui, turinčiam įrašų apie vieno iš 4 punkte apibrėžtų žvejybos įrankių naudojimą, galima leisti naudoti kitokį nei 4 punkte apibrėžtasis žvejybos įrankis, jeigu pastarajam įrankiui naudoti skiriamas dienų skaičius yra didesnis nei pirmam įrankiui naudoti skirtų dienų skaičiui arba tam skaičiui yra lygus.

6.2.

 Laivui, plaukiojančiam su valstybės narės, kuri neturi kvotos 2 punkte apibrėžtame rajone, vėliava draudžiama žvejoti tame rajone naudojant 4 punkte apibrėžtus žvejybos įrankius, nebent tam laivui skiriama kvota atlikus perdavimą, leidžiamą pagal Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 20 straipsnio 5 dali, ir pagal šio priedo 15 punktą skiriamos dienos jūroje.

7.   Žvejybos pastangos apskaičiavimas

Valstybė narė į jokiems su jos vėliava plaukiojantiems žvejybos laivams pagal šį priedą skiriamų buvimo rajone dienų skaičių neįskaičiuoja dienų, kurias laivas buvo rajone, bet negalėjo žvejoti, nes jis teikė kitam laivui skubią pagalbą, arba dienų, kurias laivas buvo rajone, bet negalėjo žvejoti, nes sužeistą asmenį plukdė į skubios medicinos pagalbos punktą. Valstybė narė per mėnesį nuo visų sprendimų, kurie buvo pagrįsti minėtomis aplinkybėmis, priėmimo pateikia Komisijai tų sprendimų pagrindimą ir susijusius įrodymus, kuriuos gauna iš kompetentingų institucijų, patvirtinančius, kad nenumatytos aplinkybės buvo susiklosčiusios.

8.   Didžiausias dienų skaičius

8.1

 Nustatant didžiausią dienų, kurias žvejybos laivui leidžiama būti rajone, skaičių atsižvelgiama į šias specialias sąlygas pagal 1 lentele:

a)

Laivas turi atitikti 1 priedėlyje nustatytas sąlygas.

b)

Laivas turi atitikti 2 priedėlyje nustatytas sąlygas.

c)

Bendras 2002 m. iš laivo arba iš laivo ar laivu, naudojanciu panašius žvejybos irankius ir , mutatis mutandis, kuriuos jis , iškrautų menkių kiekis turi sudaryti mažiau nei 5 % bendro visų rūšių žuvų, kurios iš laivo buvo iškrautos per 2002 m., kiekio, jeigu jis apskaičiuojamas atsižvelgiant į gyvąjį iškrautų žuvų, apie kurių išsiuntimą yra įrašyta Bendrijos laivo žurnale, svorį.

d)

Bendras 2002 m iš laivo arba iš laivo ar laivu, naudojanciu panašius žvejybos irankius ir tenkinanciu šia specialia salyga, mutatis mutandis, kuriuos jis pakeite pagal Bendrijos teises aktus, iškrautų menkių, jūrų liežuvių ir jūrų plekšnių kiekis turi sudaryti mažiau nei 5 % bendro visų rūšių žuvų, kurios iš laivo buvo iškrautos per 2002 m., kiekio, jeigu jis apskaičiuojamas atsižvelgiant į gyvąjį iškrautų žuvų, apie kurių išsiuntimą yra įrašyta Bendrijos laivo žurnale, svorį.

e)

Bendras 2002 m. iš laivo arba iš laivo ar laivu, naudojanciu panašius žvejybos irankius ir tenkinanciu šia specialia salyga, mutatis mutandis, kuriuos jis pakeite pagal Bendrijos teises aktus, iškrautu menkiu kiekis turi sudaryti mažiau nei 5 % iš laivo iškrautų visų rūšių žuvų kiekio, o jūrų plekšnės – daugiau nei 60 %, jeigu ši procentinė dalis apskaičiuojama atsižvelgiant į gyvąjį 2002 m. iškrautų žuvų, apie kurių išsiuntimą yra įrašyta Bendrijos laivo žurnale, svorį .

f)

Bendras 2002 m. iš laivo arba iš laivo ar laivu, naudojanciu panašius žvejybos irankius ir tenkinanciu šia specialia salyga, mutatis mutandis, kuriuos jis pakeite pagal Bendrijos teises aktus, iškrautu menkiu kiekis turi sudaryti mažiau nei 5 % iš laivo iškrautu visu rušiu žuvu kiekio, o otų ir jūrų rupūžių – daugiau nei 5 % minėto kiekio, jeigu ši procentinė dalis apskaičiuojama atsižvelgiant į gyvąjį 2002 m. iškrautų žuvų, apie kurių išsiuntimą yra įrašyta Bendrijos laivo žurnale, svorį arba jei laivas vėliau žvejojo pagal šią specialią sąlygą.

g)

Laivas privalo turėti sieninius tinklus, kurių akių kraštinės ilgis yra < 110 mm, ir vienu kartu negali būti išplaukęs iš uosto ilgiau kaip 24 valandas.

h)

Laivas turi plaukioti su valstybes nares veliava ir buti registruotas valstybeje nareje, kuri yra parengusi Komisijos patvirtinta automatinio žvejybos licenciju sustabdymo del laivu, tenkinanciu šia specialia salyga, padarytu pažeidimu, sistema.

i)

Laivas turi buti buves tame rajone 2003 m., 2004 m. arba 2005 m., turedamas 4 punkte nurodytus žvejybos irankius, o 2006 m. laive laikomu menkiu kiekis turi sudaryti mažiau nei 5 % iš laivo iškrautu visu rušiu žuvu kiekio, jeigu ši procentine dalis apskaiciuojama atsižvelgiant i gyvaji iškrautu žuvu, apie kuriu iškrovima yra irašyta Bendrijos laivo žurnale, svori. Valdymo laikotarpiu, kai laivas taiko šia nuostata, bet kuriuo metu jame negali buti žvejybos irankiu, nenurodytu 4 punkto b papunkcio iii papunktyje arba 4 punkto b papunkcio iv papunktyje.

j)

Laivas turi tenkinti 3 priedelyje nustatytas salygas.

k)

Bendras 2002 m. iš laivo arba laivu, naudojanciu panašius žvejybos irankius ir tenkinanciu šia specialia salyga, mutatis mutandis, kuriuos jis pakeite pagal Bendrijos teises aktus, iškrautu menkiu kiekis turi sudaryti mažiau nei 5 % iš laivo iškrautu visu rušiu žuvu kiekio, o juru plekšniu - daugiau nei 60 %, jeigu ši procentine dalis apskaiciuojama atsižvelgiant i gyvaji nuo gegužes iki spalio men. iškrautu žuvu, apie kuriu išsiuntima yra irašyta Bendrijos laivo žurnale, svori. Nuo gegužes iki spalio men. imtinai rajone i rytus nuo 4° 30' vakaru ilgumos taikomi bent 55 % maksimalaus dienu skaiciaus, nustatyto pagal šia specialia salyga.

8.2

 Didžiausias dienų, per kurias laivas gali būti bet kokiame iš 2 punkte apibrėžtų rajonų, jeigu laivas turi vieną iš 4 punktų nurodytų žvejybos įrankių, skaičius per metus yra pateiktas I lentelėje.

8.3

 Didžiausias dienų, per kurias laivui leidžiama būti paeiliui bet kokiuose 2 punkte nurodytuose keliuose žvejybos rajonuose, skaičius per metus negali būti didesnis nei tas dienų, per kurias laivui yra leidžiama būti viename iš tų kelių rajonų, skaičius.

8.4

 Diena, kuri praleidžiama šio priedo 2 punkte apibrėžtame rajone, taip pat įskaičiuojama į bendrą dienų, per kurias laivas, žvejojantis tos pačios kategorijos žvejybos įrankiais, būna IIC priedo 1 punkte apibrėžtame rajone, skaičių.

8.5

 Jeigu laivas, plaukdamas žvejybos reiso maršrutu, kerta dviejų arba daugiau rajonų ribą, ta diena įskaičiuojama į to rajono, kuriame laivas išbuvo ilgesnę tos dienos dalį, dienų skaičių.

9.   Valdymo laikotarpiai

9.1

 Valstybės narės I lentelėje nurodytas dienas rajone gali paskirstyti vieno ar keliu kalendoriniu mėnesu valdymo laikotarpiais.

9.2

 Dienu skaiciu, kurį laivas gali būti bet kuriame iš 2 punkte apibrėžtų rajonų per vieną valdymo laikotarpį, nustato atitinkama valstybe nare savo nuožiura.

9.3

 Bet kokiu valdymo laikotarpiu laivas, jeigu yra išnaudojęs jam skirtą buvimo rajone dienų skaičių, likusią valdymo laikotarpio dalį turi likti uoste arba neplaukti į jokį 2 punkte nurodytą rajoną, jeigu nenaudoja vien 18 punkte aprašytų nereglamentuotų žvejybos įrankių.

10.   Papildomos dienos, skiriamos atsižvelgiant į visam laikui nutraukiamą žvejybos veiklą

10.1

 Komisija pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 2792/1999, nustatančio išsamias Bendrijos struktūrinės paramos žuvininkystės sektoriui taisykles ir tvarką (1), 7 straipsnį arba atsižvelgdama i kitas valstybiu nariu tinkamai pagristas aplinkybes, jeigu nuo 2002 m. sausio 1 d. žvejybos veikla nutraukiama visam laikui, valstybėms narėms gali skirti papildomų dienų, kuriomis laivui, jei jis turi bet kokį iš 4 punkte nurodytų žvejybos įrankių, per kurias laivui leidžiama būti rajone, skaičių. Žvejybos veiklai nenaudojamų laivų, kurie žvejojo atitinkamais žvejybos įrankiais, 2001 m. taikyta žvejybos pastanga, išmatuota kilovatų-dienomis, turi būti panašaus lygio kaip žvejybos pastangos, kurią 2001 m. taikė visi minėtais žvejybos įrankiais žvejojantys laivai, lygis. Jeigu apskaičiavus susidaro nevisa diena, ji apvalinama iki artimiausios visos dienos. Šis punktas netaikomas, kai laivas buvo pakeistas pagal 6.2 punkta.

10.2

 Valstybės narės, norinčios gauti 10.1. punkte nurodytą paskyrimą, pateikia Komisijai prašymą ir ataskaitas su išsamia informacija apie atitinkamus žvejybos veiklos visam laikui nutraukimus.

10.3

 Komisija, remdamasi tuo prašymu, pagal Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 30 straipsnio 2 dalyje numatytą tvarką gali iš dalies pakeisti tai valstybei narei 8.2. punkte nustatytą dienų skaičių.

10.4

 Bet koks papildomas dienų skaičius, kurį Komisija anksčiau buvo paskyrusi už visam laikui nutrauktą žvejybos veiklą, tebegalioja 2006 m.

11.   Papildomu dienu paskyrimas siekiant sustiprinti stebejima

11.1

 2006 m. valstybems narems Komisija pagal sustiprinta stebejimo programa žvejybos pramonei bendradarbiaujant su mokslininkais gali skirti tris papildomas dienas, kuriomis laivas gali buti tame rajone, turedamas 4 punkte nurodytu irankiu. Pagal šia programa daugiausia demesio skiriama išmetimu kiekiui ir sugavimo sudeciai.

11.2

 11.1 punkte minimomis skiriamomis dienomis norincios pasinaudoti valstybes nares pateikia savo sustiprinto stebejimo programos aprašyma.

11.3

 Komisija pagal ši aprašyma ir pasikonsultavusi su ŽMTEK gali keisti 8.2 punkte nurodyta dienu skaiciu tai valstybei narei, tame rajone bei atitinkamai irankiu grupei Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 30 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

12.   Sąlygos, leidžiančios nukrypti nuo įprastos dienų skyrimo tvarkos

12.1

 Specialiame 7 straipsnyje nurodytame žvejybos leidime laivui, besinaudojanciam 8.1 punkte išvardytomis specialiomis sąlygomis, turi buti nurodytos šios salygos.

12.2

 Jeigu laivui papildomas dienų skaičius skiriamas atsižvelgiant į tai, kad laivas atitinka bet kurią iš 8.1 punkto b, c, d, e, f arba k papunkčiuose išvardytų sąlygų, to laivo sugautu ir jame laikomu žuvu kiekis turi neviršyti procentines tu rušiu dalies, nurodytos šiuose papunkciuose. Iš laivo į kitą laivą neleidžiama perkrauti jokių žuvų. Jeigu laivas nesilaiko kurios nors iš minėtų sąlygų, jam nedelsiant panaikinama teisė gauti dienų, kurios skiriamos pagal specialias sąlygas.

13.

I lentele

Didžiausias dienų, kurias laivas gali būti rajone 2006 m., skaičius pagal naudojamą žvejybos įrankį

 

Rajonas (apibrėžtas tam tikrame punkte):

Žvejybos įrankio grupė, 4 punktas

Specialios sąlygos, 8 punktas

Pavadinimas (2)

2.a

Kategato sąsiauris

2.b

1 — Skagerako sąsiauris

2 — II, IVa, b,c,

3 — VIId

2.c

VIIa

2.d

VIa

1

2

3

4.a.i

 

Tralai arba daniški velkamieji tinklai, kurių akies kraštinės ilgis ≥ 16 ir < 32 mm

228 (3)

228 (3)

228

228

4.a.ii

 

Tralai arba daniški velkamieji tinklai, kurių akies kraštinės ilgis ≥ 70 ir < 90 mm

n.r.

n.r.

227

227

227

4.a.iii

 

Tralai arba daniški velkamieji tinklai, kurių akies kraštinės ilgis ≥ 90 ir < 100 mm

103

103

227

227

227

4.a.iv

 

Tralai arba daniški velkamieji tinklai, kurių akies kraštinės ilgis ≥ 100 ir < 120 mm

103

103

114

91

4.a.v

 

Tralai arba daniški velkamieji tinklai, kurių akies kraštinės ilgis ≥ 120 mm

103

103

114

91

4.a.iii

8.1.(a)

Tralai arba daniški velkamieji tinklai, kurių akies kraštinės ilgis ≥ 90 ir < 100 mm su išėjimo langu, pagamintu iš tinklinio audeklo kvadratinėmis akimis (akies kraštinės ilgis 120 mm)

137

137

227

227

227

4.a.iv

8.1.(a)

Tralai arba daniški velkamieji tinklai, kurių akies kraštinės ilgis ≥ 100 ir < 120 mmsu išėjimo langu, pagamintu iš tinklinio audeklo kvadratinėmis akimis (akies kraštinės ilgis 120 mm)

137

137

103

114

91

4.a.v

8.1.(a)

Tralai arba daniški velkamieji tinklai, kurių akies kraštinės ilgis ≥ 120 mm, su išėjimo langu, pagamintu iš tinklinio audeklo kvadratinėmis akimis (akies kraštinės ilgis 120 mm)

137

137

103

114

91

4.a.v

8.1.(j)

Tralai arba daniški velkamieji tinklai, kurių akies kraštinės ilgis ≥ 120 mm, su išėjimo langu, pagamintu iš tinklinio audeklo kvadratinėmis akimis (akies kraštinės ilgis 140 mm)

149

149

115

126

103

4.a.ii

8.1.(b)

Tralai arba daniški velkamieji tinklai, kurių akies kraštinės ilgis ≥ 70 ir < 90 mm ir kurie atitinka 2 priedėlyje nustatytas sąlygas

Neribotas

Neribotas

Neribotas

Neribotas

4.a.iii

8.1.(b)

Tralai arba daniški velkamieji tinklai, kurių akies kraštinės ilgis ≥ 90 ir < 100 mm ir kurie atitinka 2 priedėlyje nustatytas sąlygas

Neribotas

Neribotas

Neribotas

Neribotas

4.a.iv

8.1.(c)

Pagal duomenis apie tralais arba daniškais velkamaisiais tinklais, kurių akies kraštinės ilgis ≥ 100 ir < 120 mm sužvejotus žuvų kiekius menkės turi sudaryti mažiau nei 5 %

148

148

148

148

4.a.v

8.1.(c)

Pagal duomenis apie tralais arba daniškais velkamaisiais tinklais, kurių akies kraštinės ilgis ≥ 120 mm, apie sužvejotus žuvų kiekius menkės turi sudaryti mažiau nei 5 %

160

160

160

160

4.a.iv

8.1.(k)

Pagal duomenis apie tralais arba daniškais velkamaisiais tinklais, kurių akies kraštinės ilgis ≥ 100 ir < 120 mm, sužvejotus žuvų kiekius menkės turi sudaryti mažiau nei 5 %, o jūsų plekšnės – daugiau nei 60 %

n.r.

n.r.

166

n.r.

4.a.v

8.1.(k)

Pagal duomenis apie tralais arba daniškais velkamaisiais tinklais, kurių akies kraštinės ilgis ≥ 120 mm, sužvejotus žuvų kiekius menkės turi sudaryti mažiau nei 5 %, o jūsų plekšnės – daugiau nei 60 %

n.r.

n.r.

178

n.r.

4.a.v

8.1.(h)

Tralai arba daniški velkamieji tinklai, kurių akies kraštinės ilgis ≥ 120 mm ir kuriais naudojamasi pagal automatinio žvejybos licencijų sustabdymo sistemą

115

115

126

103

4.a.ii

8.1.(d)

Pagal duomenis apie tralais arba daniškais velkamaisiais tinklais, kurių akies kraštinės ilgis ≥ 70 ir < 90 mm, sužvejotus žuvų kiekius menkės, jūrų liežuviai ir jūrų plekšnės turi sudaryti mažiau nei 5 %

280

280

280

280

4.a.iii

8.1.(d)

Pagal duomenis apie tralais arba daniškais velkamaisiais tinklais, kurių akies kraštinės ilgis ≥ 90 ir < 100 mm, sužvejotus žuvų kiekius menkės, jūrų liežuviai ir jūrų plekšnės turi sudaryti mažiau nei 5 %

Neribotas

Neribotas

280

280

280

4.a.iv

8.1.(d)

Pagal duomenis apie tralais arba daniškais velkamaisiais tinklais, kurių akies kraštinės ilgis ≥ 100 ir < 120 mm, sužvejotus žuvų kiekius menkės, jūrų liežuviai ir jūrų plekšnės turi sudaryti mažiau nei 5 %

Neribotas

Neribotas

Neribotas

Neribotas

4.a.v

8.1.(d)

Pagal duomenis apie tralais arba daniškais velkamaisiais tinklais, kurių akies kraštinės ilgis > 120 mm, sužvejotus žuvų kiekius menkės, jūrų liežuviai ir jūrų plekšnės turi sudaryti mažiau nei 5 %

Neribotas

Neribotas

Neribotas

Neribotas

4.b.i

 

Plačiažiočiai tralai, kurių tinklinio audeklo akies kraštinės ilgis ≥ 80 ir < 90 mm

n.r.

143 (3)

Neribotas

143

143 (3)

4.b.ii

 

Plačiažiočiai tralai, kurių tinklinio audeklo akies kraštinės ilgis ≥ 90 ir < 100 mm

n.r.

143 (3)

Neribotas

143

143 (3)

4.b.iii

 

Plačiažiočiai tralai, kurių tinklinio audeklo akies kraštinės ilgis ≥ 100 ir < 120 mm

n.r.

143

Neribotas

143

143

4.b.iv

 

Plačiažiočiai tralai, kurių tinklinio audeklo akies kraštinės ilgis ≥ 120 mm

n.r.

143

Neribotas

143

143

4.b.iii

8.1.(c)

Pagal duomenis apie plačiažiočiais tralais, kurių tinklinio audeklo akies kraštinės ilgis ≥ 100 ir < 120 mm, sužvejotus žuvų kiekius menkės turi sudaryti mažiau nei 5 %

n.r.

155

Neribotas

155

155

4.b.iii

8.1.(i)

Plačiažiočiai tralai, kurių tinklinio audeklo akies kraštinės ilgis ≥ 100 ir < 120 mm, laivams, kurie žvejojo plačiažiočiais tralais, kurių tinklinio audeklo akies kraštinės ilgis < 100 mm, 2003 m., 2004 m. arba 2005 m.

n.r.

155

Neribotas

155

155

4.b.iv

8.1.(c)

Pagal duomenis apie plačiažiočiais tralais, kurių tinklinio audeklo akies kraštinės ilgis ≥ 120 mm , sužvejotus žuvų kiekius menkės turi sudaryti mažiau nei 5 %

n.r.

155

Neribotas

155

155

4.b.iv

8.1.(i)

Plačiažiočiai tralai, kurių tinklinio audeklo akies kraštinės ilgis ≥ 120 mm, laivams, kurie žvejojo plačiažiočiais tralais, kurių tinklinio audeklo akies kraštinės ilgis < 100 mm, 2003 m., 2004 m. arba 2005 m.

n.r.

155

Neribotas

155

155

4.b.iv

8.1.(e)

Pagal duomenis apie plačiažiočiais tralais, kurių tinklinio audeklo akies kraštinės ilgis ≥ 120 mm , sužvejotus žuvų kiekius menkės turi sudaryti mažiau nei 5 %, o jūrų plekšnės – daugiau nei 60 %

n.r.

155

Neribotas

155

155

4.c.i

 

Žiauniniai ir vertikalieji tinklaičiai, kurių akies kraštinės ilgis yra < 110 mm

140

140

140

140

4.c.ii

 

Žiauniniai ir vertikalieji tinklaičiai, kurių akies kraštinės ilgis ≥ 110 ir < 220 mm

140

140

140

140

4.c.iii

8.1.(f)

Pagal duomenis apie žiauniniais ir vertikaliaisiais tinklaičiais, kurių akies kraštinės ilgis yra ≥ 220 mm, sužvejotus žuvų kiekius menkės turi sudaryti mažiau nei 5 %, o otai ir jūrų rupūžės – daugiau nei 5 %

162

140

162

140

140

140

4.d

 

Sieniniai tinklai

140

140

140

140

4.d

8.1.(g)

Sieniniai tinklai, kurių akių kraštinės ilgis < 110 mm. Laivui leidžiama nebūti uoste ne ilgiau nei 24 valandas.

140

140

205

140

140

4.e

 

Ilgosios ūdos

173

173

173

173

n.r. reiškia nenurodomas

KEITIMASIS PASKIRTA ŽVEJYBOS PASTANGA IR DIENOMIS, KURIAS GALIMA BŪTI RAJONE

14.   Su valstybės narės vėliava plaukiojančio žvejybos laivo dienų perleidimas kitam su tos pačios valstybės narės vėliava plaukiojančiam žvejybos laivui

14.1.

 Pagal 6 punkto nuostatas valstybė narė gali leisti kiekvienam su jos vėliava plaukiojančiam žvejybos laivui perleisti dienas, kurias galima būti 2 punkte nurodytame rajone ir kuriomis naudotis tas laivas turi teisę, kitam su jos vėliava plaukiojančiam žvejybos laivui, jeigu laivui perleistų dienų skaičius ir jo variklio galia kilovatais (kilovatų dienos) yra lygus dienas perleidžiančiojo laivo dienų skaičiui ir šio laivo variklio galiai (išreikštai kilovatais) arba yra už pastarąją mažesnė. Laivo variklio galia (kilovatais) – tai Bendrijos žvejybos laivyno registre užregistruotoji kiekvieno laivo variklio galia.

14.2.

 Bendras pagal 14.1 punktą perkeltų buvimo 2 punkte nurodytame rajone dienų skaičius, padaugintas iš dienas perleidžiančio laivo variklio galios (kilovatais), neturi būti didesnis nei vidutinis metinis dienų skaičius, išskyrus kitu laivu perleistas dienas, minėtame rajone pagal 2001 m., 2002 m., 2003 m. ir 2004 m. Bendrijos laivo žurnale įrašytų dienų skaičių, padaugintą iš to laivo variklio galios (kilovatais). Jeigu dienas perleidžiančiam laivui taikomas apibrėžimas „į vakarus nuo Škotijos“ kaip apibrėžta 2.2 punkte, apskaičiuojant to laivo duomenis apie sužvejotus žuvų kiekius turi būti naudojamas minėtas rajono apibrėžimas.

Taikant ši punkta, laikoma, kad dienas gaunantis laivas prieš naudodamas jam perleistas dienas turi išnaudoti jam paskirtas dienas. Perleistos dienos, naudojamos jas gavusio laivo, skaiciuojamos jas perleidžiancio laivo irašuose.

14.3.

 Taikant ši prieda ir kalbant apie 2 punkte apibrežtus rajonus bei 4 punkte apibrežtas žvejybos irankiu grupes, yra apibrežiamos šios perleidimo grupes:

a)

4.a.i punkte nurodytos žvejybos irankiu grupes bet kokiame rajone;

b)

4.a.ii punkte nurodytos žvejybos irankiu grupes bet kokiame rajone ir 4.a.iii punkte nurodytos žvejybos irankiu grupes IV rajono IIa (EB vandenys), VIa, VIIa ir VIId kvadratuose;

c)

4.a.iii punkte nurodytos žvejybos irankiu grupes Kategato ir Skagerako sasiauriuose, 4.a.iv ir 4.a.v punkuose nurodytos žvejybos irankiu grupes bet kokiame rajone;

d)

4.b.i, 4.b.ii, 4.b.iii ir 4.b.iv punkuose nurodytos žvejybos irankiu grupes bet kokiame rajone;

e)

4.c.i, 4.c.ii ir 4.c.iii punkuose nurodytos žvejybos irankiu grupes bet kokiame rajone;

f)

4.d punkte nurodyta žvejybos irankiu grupe bet kokiame rajone;

g)

4.d punkte nurodyta žvejybos irankiu grupe bet kokiame rajone;

14.4.

 Vienas laivas perleisti dienas, kaip nustatyta 14.1 punkte, gali tik tokiam laivui, kuris žvejoja toje pačioje perleidimo grupėje ir tuo pačiu valdymo laikotarpiu. Valstybė narė gali leisti perleisti dienas tuo atveju, jeigu licenciją turintis dienas perleidžiantis laivas yra laikinai nutraukęs veiklą ir jeigu jis nėra gavęs viešosios pagalbos.

14.5.

 Laivai, kuriems 8.1. ir 17 punktuose nurodytomis sąlygomis buvo skiriamos dienos, negali perleisti dienų.

14.6.

 Komisijai paprašius valstybės narės pateikia informaciją apie perleistas arba gautas dienas.

15.   Su vienos valstybės narės vėliava plaukiojančio laivo dienų perleidimas laivui, plaukiojančiam su kitos valstybės narės vėliava

Atskiros valstybes narės gali leisti visiems su jų vėliavomis plaukiojantiems žvejybos laivams perleisti vieni kitiems dienas, per kurias jiems tuo pačiu valdymo laikotarpiu leidžiama būti rajone bei tame pačiame rajone, jeigu taikomos tos pacios nuostatos, kaip nurodytosios 6.1., 6.2., 7. ir 14 punktuose. Jeigu valstybės narės nusprendžia patvirtinti minėtų dienų perleidimą, valstybės narės prieš perleidimą apie jį praneša Komisijai, nurodydamos dienų skaičių ir žvejybos pastangą bei su ja susijusias kvotas.

ŽVEJYBOS ĮRANKIO NAUDOJIMAS

16.   Pranešimas apie žvejybos įrankį

Kapitonas arba jo atstovas prieš kiekvieno valdymo laikotarpio pirmą dieną laivo įregistravimo valstybės narės institucijoms praneša, kokį žvejybos įrankį ar įrankius jis ketina naudoti būsimuoju valdymo laikotarpiu. Kol nepateikiamas šis pranešimas, laivui nesuteikiama teisė žvejoti 2 punkte apibrėžtame rajone jokiais iš 4 punkte nurodytų žvejybos įrankių.

17.   Keliu grupių žvejybos įrankių naudojimas

17.1.

 Laivui per vieną valdymo laikotarpį leidžiama naudoti kelioms grupems priklausancius 4 punkte apibrėžtus žvejybos įrankius.

17.2

 Jeigu laivo kapitonas arba jo atstovas praneša, kad bus naudojamos kelios 4 punkte apibrėžtos žvejybos įrankių grupės, bendras dienų, kurios laivui skiriamos per būsimą valdymo laikotarpį, skaičius neturi būti didesnis nei dienų, kurios turėtų būti skiriamos laivui atsižvelgiant į kiekvieną žvejybos įrankių grupę, skaičiaus aritmetinis vidurkis (dienų skaičius apvalinamas iki artimiausios visos dienos). Jokių atitinkamo žvejybos įrankio neleidžiama naudoti didesnį dienų skaičių nei tam įrankiui nustatytasis I lentelėje.

17.3.

 Kelis žvejybos įrankius leidžiama naudoti tik tada, jeigu taikomos šios papildomos kontrolės priemonės:

a)

per tam tikrą reisą žvejybos laivui leidžiama turėti tik vieno tipo 4 punkte nurodytą žvejybos įrankį, išskyrus atvejus, numatytus 19.2 punkte;

b)

laivo kapitonas arba jo atstovas kompetentingoms institucijoms prieš kiekvieną reisą praneša apie žvejybos įrankio, kuris turi būti laikomas laive arba naudojamas, tipą jeigu, palyginti su nurodytuoju ankstesniam reisui, žvejybos įrankio tipas nepasikeitė.

17.4.

 Kompetentingos institucijos jūroje bei uoste tikrina ir atlieka priežiūrą, kad būtų nustatoma, ar laikomasi minėtų dviejų reikalavimų. Kiekvienam laivui, jeigu nustatoma, kad nesilaikoma minėtų reikalavimų, nedelsiant panaikinamas leidimas naudoti dviejų grupių žvejybos įrankius.

18.   Reglamentuotųjų ir nereglamentuotųjų žvejybos įrankių naudojimas

Laivui, ketinančiam vieno arba daugiau 4 punkte nurodytų žvejybos įrankių (reglamentuotieji žvejybos įrankiai) naudojimą suderinti su bet kokių kitų 4 punkte nenurodytų žvejybos įrankių (nereglamentuotieji žvejybos įrankiai) naudojimu, neturi būti apribojamas nereglamentuotų žvejybos įrankių naudojimas. Šie laivai turi iš anksto pranešti apie tai, kad numatoma naudoti reglamentuotąjį žvejybos įrankį. Jeigu tas pranešimas nebuvo perduotas, laive negalima laikyti jokio 4 punkte nurodyto žvejybos įrankio. Šiems laivams turi būti išduodamas leidimas imtis kitokios žvejybos ir jie turi būti įrengti taip, kad būtų tinkami tokiai žvejybai.

19.   Draudimas laive laikyti daugiau nei vieną reglamentuotąjį žvejybos įrankį

19.1

 Laivui, esančiam bet kokiame iš 2 punkte apibrėžtų rajonų ir turinčiam bet kokį vienai iš 4 punkte nurodytųjų grupių priskirtiną žvejybos įrankį, tuo pat metu neleidžiama turėti jokio kito vienai iš 4 punkte nurodytųjų grupių priskirtino žvejybos įrankio.

19.2

 Nukrypstant nuo 19.1 punkto, 2 punkte nurodytame rajone esanciame laive gali buti žvejybos irankiu, priklausanciu skirtingoms žvejybos irankiu grupems, jei šioms irankiu grupems paskirtu dienu skaicius tame rajone yra vienodas.

SU ŽVEJYBA NESUSIJUSI VEIKLA IR TRANZITAS

20.   Su žvejyba nesusijusi veikla

Laivas bet kuriuo nustatytu valdymo laikotarpiu gali imtis su žvejyba nesusijusios veiklos (su žvejyba nesusijusios veiklos laikotarpis nėra įskaičiuojamas į pagal 8 punktą laivui skiriamų dienų skaičių), jeigu valstybei narei, kurioje jis yra registruotas, iš anksto pranešama apie tokį ketinimą, nurodant veiklos pobūdį ir tam laikui atsisakant žvejybos licencijos. Minėtu laikotarpiu su žvejyba nesusijusią veiklą vykdančiuose laivuose neturi būti jokio žvejybos įrankio arba žuvų.

21.   Žvejybos rajono perplaukimas

Laivui leidžiama perplaukti tą rajoną, jeigu laivas neturi žvejybos leidimo vykdyti veiklą tame rajone ir jeigu laivas iš anksto pranešė savo valdžios institucijoms apie ketinimą perplaukti tą rajoną. Kol laivas yra rajone, visi laive laikomi žvejybos įrankiai turi būti surišti ir sukrauti pagal Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 20 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus.

SU LAIVO STEBĖJIMO SISTEMOMIS SUSIJĘ ĮPAREIGOJIMAI

22.   Atitinkamų duomenų registravimas

Valstybės narės užtikrina, kad toliau nurodyti duomenys, gaunami pagal Komisijos reglamento (EB) Nr. 2244/2003 8 straipsnio, 10 straipsnio 1 dalies ir 11 straipsnio 1 dalies nuostatas, būtų registruojami į kompiuteriu nuskaitomą formą:

a)

įplaukimas į uostą ir išplaukimas iš jo;

b)

visi įplaukimai į jūros rajonus, kuriuose taikomos specialios naudojimosi vandenimis ir ištekliais taisyklės, ir visi išplaukimai iš tų rajonų.

23.   Kryžminiai patikrinimai

Valstybės narės pagal laivo stebėjimo sistemos duomenimis kontroliuoja laivo žurnalų pateikimą ir juose įrašytą atitinkamą informaciją. Tokie kryžminių patikrinimų rezultatai registruojami ir Komisijos prašymu jai pateikiami.

ĮPAREIGOJIMAS TEIKTI INFORMACIJĄ

24.   Atitinkamų duomenų rinkimas

Valstybės narės, remdamosi informacija, kuri yra naudojama administruojant žvejybos dienas, per kurias laivui leidžiama nebūti uoste ir būti šiame priede nurodytuose rajonuose, renka kiekvieno metų ketvirčio informaciją apie bendrą žvejybos pastangą 2 punkte apibrėžtuose rajonuose naudojant velkamuosius ir pasyviuosius žvejybos įrankius bei ilgąsias ūdas, ir apie įvairių tipų žvejybos įrankius naudojančių laivų žvejybos pastangą šiame priede aptariamuose rajonuose.

25.   Atitinkamų duomenų pranešimas

Komisijai paprašius, valstybės narės lentelinėje skaičiuoklėje Komisijai pateikia 24 punkte nurodytus duomenis II ir III lentelėse nurodyta forma, nusiųsdamos juos į reikiamą elektroninio pašto dėžutę, kurios adresą valstybėms narėms nurodo Komisija.

II lentelė

Ataskaitos forma

Šalis

CFR

Išorinis ženklinimas

Rajonas, kuriame žvejota

Valdymo laikotarpio trukmė

Žvejybos įrankių tipas/tipai, apie kuriuos pranešta

Taikomos specialios sąlygos

Dienos, kuriomis leidžiama naudoti šiuos įrankius

Dienos, kuriomis naudoti šio tipo įrankiai

Perleistos dienos

(1)

(2)

(3)

(4)

(5)

(6)

(7)

(8)

(9)

(10)


III lentelė

Duomenų formatas

Laukelio pavadinimas

Maksimalus ženklų/skaitmenų skaičius

Apibrėžimas ir pastabos

(1)

Šalis

3

Valstybė narė (Alpha-3 ISO kodas), kurioje laivas yra registruotas žvejybai pagal Tarybos Reglamentą (EB) Nr. 2371/2002.

Visada ataskaitą teikianti šalis.

(2)

CFR

12

(Bendrijos laivyno registro.

Žvejybos laivo unikalus identifikavimo kodas.

Valstybės narės (Alpha-3 ISO kodas), po kurio nurodyta identifikacinė serija (9 skaitmenys). Jei seriją sudaro mažiau kaip 9 skaitmenys, iš kairės pusės privaloma įrašyti papildomus nulius.

(3)

Išorinis žymėjimas

14

Pagal Komisijos reglamentą (EEB) Nr. 1381/87

(4)

Rajonas

1

Nurodyti, jei laivas žvejojo a, b, c arba d rajonuose, nurodytuose 2.1 punkte.

(5)

Valdymo laikotarpio trukmė

3

Dienų skaičius, paskirtas atitinkamam laivui kiekvienu valdymo laikotarpiu. Atskiri valdymo laikotarpiai, kurių metu praneštia apie tokias pačias žvejybos įrankių ar žvejybos įrankių grupių kombinacijas, gali būti pateikiami kartu.

(6)

Žvejybos įrankių tipas/tipai, apie kuriuos pranešta

5

Nurodomi žvejybos įrankių tipai, apie kuriuos pranešta pagal šio priedo 4 punktą, pvz. a.i-e.

(7)

Taikomos specialios sąlygos

1

Jei taikoma, nurodoma, kurios iš 8.1 punkte nurodytų specialių sąlygų a – k taikomos.

(8)

Dienos, kuriomis leidžiama naudoti šiuos įrankius

3

Nurodomas dienų, kuriomis šiam laivui pagal šį priedą leidžiama rinktis žvejybos įrankius, skaičius ir pranešto valdymo laikotarpio trukmė

(9)

Dienos, kuriomis naudoti šio tipo įrankiai

3

Dienų, kai laivas faktiškai buvo rajone pagal šį priedą, skaičius.

(10)

Perleistos dienos

3

Perleistos dienos žymimos „- perleistų dienų skaičius“, gautos dienos žymimos „+ perleistų dienų skaičius“.

(1)   OL L 337, 1999 12 30, p. 10.Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (Eb) Nr. 485/2005 (OL L 81, 2005 3 30, p. 1).

(2)  Naudojami tik 4 ir 8 punktuose pateikti pavadinimai.

(3)  Jeigu yra nustatyta apribojimų, taikomas Reglamentas (EB) Nr. 850/98.

IIIa priedo 1 priedėlis

1.   

Žvejybos laive turi būti specialių leidimų, nurodytų šio priedo 12.1 punkte, kopijos.

2.   

Jeigu laivas turi specialų žvejybos leidimą, laivui leidžiama laikyti ir naudoti tik šio priedo 4 punkte nurodytą išėjimo langą turintį velkamąjį tinklą. Prieš pradedant žvejoti žvejybos įrankį turi patvirtinti nacionaliniai inspektoriai.

3.   

Išėjimo langas

3.1.   

Išėjimo langas įterpiamas nekūginėje tinklo dalyje, kurios perimetras ne mažesnis nei 80 nesutrauktų akių. Išėjimo langas įterpiamas viršutiniame tinklinio audeklo gabale ir langas turi apimti pusę viršutinio tinklinio audeklo gabalo. Tarp išėjimo lango krašto paskutinės akių eilės ir gretimo tinklinio audeklo krašto turi būti ne daugiau nei dvi nesutrauktos rombinės akys. Išėjimo langas turi baigtis ne arčiau nei šeši metrai nuo tralo maišo raiščio. Supynimo santykis turi būti dvi rombinės akys su kvadratine akimi.

3.2.   

Išėjimo langas turi būti bent 3 m ilgio. Akių kraštinės ilgis turi būti ne trumpesnis nei 120 mm. Akys turi būti kvadratinės, t. y. visos keturios išėjimo lango tinklinio audeklo gabalo pusės yra sudarytos iš susikertančių ištisinių kraštinių. Tinklinio audeklo gabalas įterpiamas taip, kad akių kraštinės būtų lygiagrečios ir statmenos išilginei tralo maišo ašiai.

3.3.   

Kvadratinių akių tinklinio audeklo gabalas – tai bemazgis iš viengijo siūlo numegztas tinklinis audeklas. Išėjimo langas turi būti įterptas taip, kad tinklinio audeklo akys išliktų nesutrauktos bet kuriuo žvejybos operacijos metu. Išėjimo lango niekaip neturi užstoti tralo viduje arba išorėje pritvirtinamos priemonės.

IIA priedo 2 priedėlis

1.   

Žvejybos laive turi būti specialių leidimų, nurodytų šio priedo 12.1 punkte, kopijos.

2.   

Jeigu laivas turi specialų žvejybos leidimą, laivui leidžiama laikyti ir naudoti tik velkamąjį tinklą su rūšiuojamuoju tinkleliu, skirtu norveginiams omarams atskirti nuo verslinių žuvų kaip nurodyta 5šio priedo 4 punkte arba bet kokiais kitais prietaisais, kurių panašios selektyvumą užtikrinančios savybės yra patvirtintos. Prieš pradedant žvejoti žvejybos įrankį turi patvirtinti nacionaliniai inspektoriai.

3.   

Rūšiuojamasis tinklelis

3.1.   

Tinklelis turi būti stačiakampio formos. Tinklelio kraštinės turi būti lygiagrečios išilginei jo ašiai. Atstumas tarp tinklelio strypelių neturi būti didesnis nei 35 mm. Leidžiama naudoti vieną arba daugiau lankstų siekiant palengvinti rūšiuojamojo tinklelio pritaikymą prie tinklo traukimo būgno.

3.2.   

Rūšiuojamasis tinklelis prie tralo turi būti tvirtinamas įstrižai, viršutinis kraštas pakreipiamas žemyn, bet kokioje vietoje, nuo tralo maišo esančioje per 10 metrų, tinklinio audeklo gabale tinklui pailginti. Visi tinklelio kraštai pritaisomi prie tralo.

3.3.   

Viršutiniame tralo tinklinio audeklo gabale turi būti tiesiogiai su viršutiniu rūšiuojamojo tinklelio kraštu sujungta neužstojama anga žuvims išeiti. Angos žuvims išeiti galinio krašto plotis turi būti toks pats kaip rūšiuojamojo tinklelio ir priekinė dalis iš abiejų rūšiuojamojo tinklelio kraštų išilgai akių kraštinių nukreipiama į priekį siaurosios angos dalies link.

3.4.   

Prieš rūšiuojamąjį tinklelį leidžiama įtaisyti iš tinklinio audeklo pagamintą piltuvo formos kreipiamąjį prietaisą, kuris žuvis nukreiptų tralo dugno ir rūšiuojamojo tinklelio link. Iš tinklinio audeklo pagaminto piltuvo formos kreipiamojo prietaiso akies kraštinės mažiausias ilgis turi būti toks pats kaip tralo maišo tinklinio audeklo akių kraštinės mažiausias ilgis. Iš tinklinio audeklo pagaminto piltuvo formos kreipiamojo prietaiso vertikali anga, esanti prie rūšiuojamojo tinklelio, neturi būti mažesnė nei 30 centimetrų. Iš tinklinio audeklo pagaminto piltuvo formos kreipiamojo prietaiso plotis prie rūšiuojamojo tinklelio turi būti toks pats kaip rūšiuojamojo tinklelio plotis.

4.   

Jei tai šio priedėlio šio priedo 12.1 punkte nurodytą specialų žvejybos leidimą turintys laivai, iš šiuose laivuose laikomo sužvejoto žuvų kiekio menkės turi sudaryti mažiau nei 5 %, o norveginiai omarai – daugiau nei 70 %.

IIA priedo 3 priedėlis

1.   

Žvejybos laive turi būti specialių leidimų, nurodytų šio priedo 12.1 punkte, kopijos.

2.   

Jeigu laivas turi specialų žvejybos leidimą, laivui leidžiama laikyti ir naudoti tik šio priedo 4 punkte nurodytą išėjimo langą turintį velkamąjį tinklą. Prieš pradedant žvejoti žvejybos įrankį turi patvirtinti nacionaliniai inspektoriai.

3.   

Išėjimo langas

3.1.   

Išėjimo langas įterpiamas nekūginėje tinklo dalyje, kurios perimetras ne mažesnis nei 80 nesutrauktų akių. Išėjimo langas įterpiamas viršutiniame tinklinio audeklo gabale ir langas turi apimti pusę viršutinio tinklinio audeklo gabalo. Tarp išėjimo lango krašto paskutinės akių eilės ir gretimo tinklinio audeklo krašto turi būti ne daugiau nei dvi nesutrauktos rombinės akys. Išėjimo langas turi baigtis ne arčiau nei 6 m nuo tralo maišo raiščio. Supynimo santykis turi būti dvi rombinės akys su kvadratine akimi.

3.2.   

Išėjimo langas turi būti bent 3 m ilgio. Akių kraštinės ilgis turi būti ne trumpesnis nei 140 mm. Akys turi būti kvadratinės, t. y. visos keturios išėjimo lango tinklinio audeklo gabalo pusės yra sudarytos iš susikertančių ištisinių kraštinių. Tinklinio audeklo gabalas įterpiamas taip, kad akių kraštinės būtų lygiagrečios ir statmenos išilginei tralo maišo ašiai.

3.3.   

Kvadratinių akių tinklinio audeklo gabalas – tai bemazgis iš viengijo siūlo numegztas tinklinis audeklas. Išėjimo langas turi būti įterptas taip, kad tinklinio audeklo akys išliktų nesutrauktos bet kuriuo žvejybos operacijos metu. Išėjimo lango niekaip neturi užstoti tralo viduje arba išorėje pritvirtinamos priemonės.

IIB PRIEDAS

LAIVŲ ŽVEJYBOS PASTANGA ATSIŽVELGIANT Į EUROPINIŲ JŪRŲ LYDEKŲ TAM TIKRŲ PIETINIŲ IŠTEKLIŲ IR OMARŲ IŠTEKLIŲ ATKŪRIMĄ

1.   Taikymo sritis

Šiame priede nustatytos sąlygos taikomos 3 punkte apibrėžtus velkamuosius ir pasyviuosius žvejybos įrankius turintiems ir VIIc ir IXa kvadratuose, išskyrus Kadžio įlanką, esantiems Bendrijos laivams, kurių didžiausias ilgis yra 10 m arba didesnis. Šio priedo taikymo tikslais nuoroda i 2006 m. yra nuoroda i laikotarpi nuo 2006 m. vasario 1 d. iki 2007 m. sausio 31 d.

2.   Dienų, kurias laivui leidžiama būti rajone, apibrėžimas

Šiame priede diena, kurią laivui leidžiama būti rajone – tai 24 valandų laikotarpis, kuriuo laivas bet kuriuo metu yra 1 punkte apibrėžtame rajone ir nėra uoste. 24 valandų laikotarpio pradžią savo nuožiūra nustato valstybė narė, su kurios vėliava plaukioja atitinkamas laivas

3.   Žvejybos įrankio apibrėžimas

Šiame priede yra skiriamos šios žvejybos įrankių grupės:

a)

Tralai, daniški velkamieji tinklai ir panašūs įrankiai, kurių tinklinio audeklo akies kraštinės ilgis:

i)

32 mm arba didesnis ir mažesnis nei 55 mm;

ii)

55 mm arba didesnis nei 55 mm;

b)

žiauniniai tinklaičiai, kurių tinklinio audeklo akies kraštinės ilgis:

i)

60 mm arba didesnis ir mažesnis nei 80 mm;

ii)

80 mm arba didesnis nei 80 mm;

c)

Inkarinės ilgosios ūdos.

ŽVEJYBOS PASTANGOS APRIBOJIMŲ ĮGYVENDINIMAS

4.   Valstybių narių įsipareigojimai

Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad su jos vėliava plaukiojantys ir Bendrijoje registruoti žvejybos laivai, jeigu jie turi bet kuriuos iš 3 punkte nurodytų žvejybos įrankių, gali būti rajone ne ilgiau kaip 7 punkte nurodytą dienų skaičių.

5.   Žvejybos pastangos lygiai

5.1.

 Valstybė narė savo laivams neleidžia rajone žvejoti 3 punkte apibrėžtais įrankiais, jeigu jie neturi įrašų apie tokią žvejybos veiklą tame rajone 2002 m., 2003 m. , 2004 m. arba 2005 m., išskyrus irašus apie žvejybos veikla, kai žvejybos laivas perleidžia dienas, nebent jei valstybė narė užtikrina, kad kilovatais išmatuotas lygiavertis vejybos pajėgumas būtų naudojamas reguliuojamame rajone.

Tačiau laivui, galinčiam pateikti duomenų apie vieno iš 3 punkte apibrėžtų žvejybos įrankių naudojimą, galima leisti naudoti kitokį 3 punkte apibrėžtą žvejybos įrankį, jeigu pastarajam žvejybos įrankiui naudoti skiriamas dienų skaičius yra lygus pirmajam žvejybos įrankiui naudoti skirtų dienų skaičiui arba už jį didesnis.

5.2

 Laivui, plaukiojančiam su valstybės narės, kuri neturi kvotos 1 punkte apibrėžtame rajone, vėliava draudžiama žvejoti tame rajone naudojant 3 punkte apibrėžtus žvejybos įrankius, nebent tam laivui skiriama kvota atlikus perdavimą, leidžiamą pagal Reglamento (EB) Nr. 2371/22002 20 straipsnio 5 dali ir pagal šio priedo 13 punktą skiriamos dienos jūroje.

6.   Žvejybos pastangos apskaičiavimas

Valstybė narė į savo laivams pagal šį priedą skiriamų dienų skaičių neįskaičiuoja dienų, kurias laivas buvo rajone, bet negalėjo žvejoti, nes teikė kitam laivui skubią pagalbą, arba dienų, kurias laivas buvo rajone, tačiau negalėjo žvejoti, nes plukdė asmenį į skubios medicinos pagalbos punktą. Valstybė narė per mėnesį nuo visų sprendimų, kurie buvo pagrįsti minėtomis aplinkybėmis, priėmimo pateikia Komisijai tų sprendimų pagrindimą ir susijusius įrodymus, kuriuos gauna iš kompetentingų institucijų, patvirtinančius, kad buvo susiklosčiusios nenumatytos aplinkybės.

ŽVEJYBOS LAIVAMS SKIRIAMAS DIENŲ, KURIAS JIEMS LEIDŽIAMA BŪTI RAJONE, SKAIČIUS

7.   Didžiausias dienų skaičius

7.1.

 Nustatant didžiausią dienų, kurias žvejybos laivui leidžiama būti rajone, skaičių atsižvelgiama į šias specialias sąlygas pagal 1 lentele:

a)

bendras iš laivo arba iš laivo ar laivu, naudojanciu panašius irankius ir tenkinancius šia specialia salyga mutatis mutandis, kuriuos jis pakeite pagal Bendrijos teises aktus, iškrautas europinių jūros lydekų kiekis 2001 m., 2002 m. ir 2003 m. sudaro mažiau kaip 5 tonas pagal Bendrijos laivo žurnale nurodytą iškrautų žuvų gyvąjį svorį ir (arba);

b)

bendras iš laivo arba iš laivo ar laivu, naudojanciu panašius irankius ir tenkinancius šia specialia salyga mutatis mutandis, kuriuos jis pakeitė pagal Bendrijos teises aktus, iškrautas norveginių omarų kiekis 2001 m., 2002 m. ir 2003 m. sudaro mažiau nei 2,5 tonos pagal Bendrijos laivo žurnale nurodytą iškrauto kiekio gyvąjį svorį;

7.2.

 Didžiausias dienų, per kurias laivui, jeigu jis turi vieną iš 3 punkte nurodytų žvejybos įrankių, leidžiama būti rajone, skaičius per metus yra nustatytas I lentelėje.

8.   Valdymo laikotarpiai

8.1.

 Valstybė narė I lentelėje nurodytas dienas, kurias laivas gali būti rajone, gali paskirstyti vieno ar kelių kalendorinių mėnesių valdymo periodais.

8.2.

 Dienų, kurias laivas gali būti rajone per vieną valdymo laikotarpį, skaicių nustato atitinkama valstybė narė savo nuožiura.

8.3.

 Bet kuriuo valdymo laikotarpiu laivas, kuris išnaudojo jam paskirtą buvimo rajone dienų skaičių, kuris jam skirtas, likusį valdymo laikotarpio laiką lieka uoste arba už to rajono ribų, nebent jis naudoja 14 punkte aprašytus nereglamentuotus žvejybos įrankius.

8.4

 Bet kuriuo nustatytu valdymo laikotarpiu gali imtis su žvejyba nesusijusios veiklos (su žvejyba nesusijusios veiklos laikotarpis nėra įskaičiuojamas į pagal 7 punktą laivui skiriamų dienų skaičių), jeigu valstybei narei, kurioje jis yra registruotas, iš anksto pranešama apie tokį ketinimą, nurodant veiklos pobūdį ir tam laikui atsisakant žvejybos licencijos. Minėtu laikotarpiu su žvejyba nesusijusią veiklą vykdančiuose laivuose neturi būti jokio žvejybos įrankio arba žuvų.

9.   Papildomos dienos, skiriamos atsižvelgiant į visam laikui nutraukiamą žvejybos veiklą

9.1.

 Atsižvelgdama į žvejybos veiklą, visam laikui nutrauktą nuo 2004 m. sausio 1 d. arba pagal pagal Reglamento (EB) Nr. 2792/1999 7 straipsnio nuostatas ar dėl valstybių narių tinkamai pagrįstų kitų aplinkybių Komisija valstybėms narėms gali skirti papildomų dienų, kuriomis laivas, jei jis turi bet kurį iš 3 punkte nurveikla ar del valstybiu nariu tinkamai pagristu kitu aplinkybiu odytų žvejybos įrankių, gali būti rajone. Gali būti atsižvelgiama ir į laivus, dėl kurių gali būti pateikti įrodymai, kad jie gautinai nutraukė veiklą rajone. Papildomas dienų, skiriamų tos kategorijos žvejybos įrankį naudojantiems laivams, skaičius bus tiesiogiai proporcingas tą patį įrankį naudojusių veiklą nutraukusių laivų 2003 m. žvejybos pastangai, matuojamai kilovatų–dienomis, palyginus su panašia visų tokį įrankį naudojusių laivų žvejybos pastanga 2003 m. Jeigu apskaičiavus susidaro nevisa diena, ji apvalinama iki artimiausios visos dienos. Šis punktas netaikomas, jei laivas pakeistas pagal 5.2. punkta.

9.2.

 Valstybės narės, norinčios gauti 9.1 punkte nurodytų papildomų dienų, pateikia Komisijai prašymą ir ataskaitas su išsamia informacija apie atitinkamus žvejybos veiklos nutraukimus visam laikui.

9.3.

 Komisija, remdamasi tuo prašymu, Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 30 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka pakeičia tai valstybei narei pagal 7.2 punktą skiriamų dienų skaičių.

10.   Papildomų dienų skyrimas siekiant sustiprinti stebejimą

10.1.

 2006 m. valstybėms narėms Komisija pagal sustiprintą stėbejimo programa žvejybos pramonei bendradarbiaujant su mokslininkais gali skirti tris papildomas dienas, kuriomis laivas gali būti rajone turėdamas 4 punkte nurodytų irankiu. Pagal šią programą daugiausia demesio skiriama išmetamu žuvų kiekiui ir sugavimo sudeċiai.

10.2.

 10.1. punkte minimomis skiriamomis dienomis norinċios pasinaudoti valstybės narės pateikia savo sustiprinto stebėjimo programos aprašymą.

10.3.

 Komisija, remdamasi šiuo aprašymu ir pasikonsultavusi su ŽMTEK, gali keisti 8.2. punkte nurodytų dienų skaicių tai valstybei narei, tame rajone bei atitinkamai įrankių grupei Reglamento(EB) Nr. 2371/2002 30 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

11.   Priežastys nukrypti nuo įprastos dienų skyrimo tvarkos

11.1.

 Jei laivas gavo papildomų dienų, nes atitiko specialias 7.1 punkto a ir b papunkčiuose pateiktas sąlygas, 2006 m. iš laivo iškraunamo europinių jūros lydekų kiekio gyvas svoris negali viršyti 5 tonų, o iškraunamo norveginių omarų kiekio gyvas svoris negali viršyti 2,5 tonos.

11.2.

 Jūroje iš laivo į kitą laivą neleidžiama perkrauti jokių žuvų.

11.3.

 Jeigu laivas nesilaiko kurios nors iš šių sąlygų, jam nedelsiant nustojama skirti papildomas dienas.

I lentelė Didžiausias dienų, kurias laivas gali būti rajone, skaičius per metus pagal naudojamą žvejybos įrankį

Žvejybos įrankių grupė, 3 punktas

Specialios sąlygos, 7 punktas

Pavadinimas (1)

Didžiausias dienų skaičius

3.a.i

 

Dugniniai tralai, kurių tinklinio audeklo akies kraštinės ilgis ≥ 32 mm ir < 55 mm

240

3.a.ii

 

Dugniniai tralai, kurių tinklinio audeklo akies kraštinės ilgis yra 55 mm arba didesnis

240

3.b.i

 

Žiauniniai tinklaičiai, kurių tinklinio audinio akies kraštinės ilgis ≥ 60 mm ir < 80 mm

240

3.c

 

Inkarinės ilgosios ūdos

240

3.a.i

7.1.a ir 7.1.b

Dugniniai tralai, kurių tinklinio audeklo akies kraštinės ilgis ≥ 32 mm ir < 55 mm

neribotas

3.a.ii

7.1.a ir 7.1.b

Dugniniai tralai, kurių tinklinio audeklo akies kraštinės ilgis ≥ 55 mm

neribotas

3.b.i

7.1.a

Žiauniniai tinklaičiai, kurių tinklinio audinio akies kraštinės ilgis ≥ 60 mm ir < 80 mm

neribotas

3.c

7.1.a

Inkarinės ilgosios ūdos

neribotas

KEITIMASIS PASKIRTA ŽVEJYBOS PASTANGA IR DIENOMIS, KURIAS GALIMA BŪTI RAJONE

12.   Su valstybės narės vėliava plaukiojančio laivo dienų perleidimas kitam su tos pačios valstybės narės vėliava plaukiojančiam laivui

12.1.

 Pagal 5a punkto nuostatas valstybė narė gali leisti su jos vėliava plaukiojančiam žvejybos laivui perleisti jam skirtas dienas, kurias galima būti rajone, kitam su jos vėliava plaukiojančiam žvejybos laivui, kuris jomis gali naudotis tame pačiame rajone, su sąlyga, kad skaičius, gautas laivui perkeltu dienu skaiciu padauginus iš jo variklio galiai kilovatais (kilovatų–dienos), yra lygus skaiciui, gautam perkeliančiojo laivo perkeltų dienų skaičiui, padaugintam iš šio laivo variklio galios kilovatais, arba yra už jį mažesnis. Laivo variklio galia (kilovatais) – tai Bendrijos žvejybos laivyno registre užregistruotoji kiekvieno laivo variklio galia.

12.2.

 Pagal 12.1 punkto nuostatas perkeltų dienų, kurias laivas gali būti rajone, bendras skaičius, padaugintas iš perkeliančiojo laivo variklio galios kilovatais, nėra didesnis nei 2001 m., 2002 m., 2003 m. ir 2004 m. Bendrijos laivo žurnale nurodytas perkeliančiojo laivo vidutinis dienų skaičius rajone per metus, padaugintas iš šio laivo variklio galios kilovatais.

12.3.

 Perleisti dienas, kaip nustatyta 12.1 punkte, leidžiama tik laivui, naudojančiam tos pačios grupės žvejybos įrankius, ir tik tam pačiam valdymo laikotarpiui.

12.4.

 Laivas, gaunantis papildomų dienų pagal 3 punkto nuostatas, dienų perkelti kitam laivui negali.

12.5.

 Valstybės narės, Komisijai paprašius, pateikia ataskaitas apie atliktus perkėlimus.

13.   Su vienos valstybės narės vėliava plaukiojančio laivo dienų perleidimas laivui, plaukiojančiam su kitos valstybės narės vėliava

Valstybės narės gali leisti visiems su jų vėliavomis plaukiojantiems žvejybos laivams perkelti vieni kitiems dienas, kuriomis jie gali būti 1 punkte nurodytame rajone, ir kurios perkėlus galioja tik tuo pačiu valdymo laikotarpiu ir tame pačiame rajone, su sąlyga, kad laikomasi tokių pat nuostatų, kaip nurodytosios 5.1., 5.2., 6 ir 12 punktuose. Jei valstybės narės nusprendžia leisti perkelti dienas, jos Komisijai iš anksto praneša ne tik perkeliamų dienų skaičių ir taip perkeliamą žvejybos pastangą, bet ir abipusiai sutartas atitinkamas žvejybos kvotas.

ŽVEJYBOS ĮRANKIO NAUDOJIMAS

14.   Pranešimas apie žvejybos įrankį

14.1

 Kapitonas arba jo atstovas prieš kiekvieno valdymo laikotarpio pirmą dieną laivo įregistravimo valstybės narės institucijoms praneša, kokį žvejybos įrankį ar įrankius jis ketina naudoti būsimuoju valdymo laikotarpiu. Kol nepateikiamas toks pranešimas, laivui nesuteikiama teisė žvejoti rajone jokiais iš 3 punkte nurodytų žvejybos įrankių.

14.2

 14.1 punktas netaikomas žvejyboms laivams, kuriems valstybės narės leidžia naudoti tik vieną iš 3 punkte nurodytų irankių tipų.

15.   Kombinuotas reglamentuotų ir nereglamentuotų žvejybos įrankių naudojimas

Laivui, ketinančiam vieno arba daugiau 3 punkte nurodytų žvejybos įrankių (reglamentuoti žvejybos įrankiai) naudojimą suderinti su bet kokių kitų žvejybos įrankių, nenurodytų 3 punkte (nereglamentuoti žvejybos įrankiai), naudojimu, nereglamentuotų žvejybos įrankių naudojimas nebus apribojamas. Šie laivai turi iš anksto pranešti apie tai, kad numatoma naudoti reglamentuotąjį žvejybos įrankį. Jeigu toks pranešimas nebuvo pateiktas, laive negali būti jokių 3 punkte nurodytų žvejybos įrankių. Šiems laivams turi būti išduodamas leidimas imtis kitokios žvejybos ir jie turi būti įrengti taip, kad būtų tinkami tokiai žvejybai.

16.   Žvejybos rajono perplaukimas

Laivui leidžiama perplaukti tą rajoną, jeigu laivas neturi žvejybos leidimo vykdyti veiklą tame rajone ir jeigu laivas iš anksto pranešė savo valdžios institucijoms apie ketinimą perplaukti tą rajoną. Kol laivas yra rajone, visi laive laikomi žvejybos įrankiai turi būti surišti ir sukrauti pagal Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 20 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus.

KONTROLĖ, TIKRINIMAS IR PRIEŽIŪRA

17.   Atitinkamų duomenų registravimas

Valstybės narės užtikrina, kad toliau nurodyti duomenys, gaunami pagal Komisijos reglamento (EB) Nr. 2244/2003 8 straipsnio, 10 straipsnio 1 dalies ir 11 straipsnio 1 dalies nuostatas, būtų registruojami į kompiuteriu nuskaitomą formą:

a)

įplaukimas į uostą ir išplaukimas iš jo;

b)

visi įplaukimai į jūros rajonus, kuriuose taikomos specialios naudojimosi vandenimis ir ištekliais taisyklės, ir visi išplaukimai iš tų rajonų.

18.   Kryžminiai patikrinimai

Valstybės narės pagal laivo stebėjimo sistemos duomenimis kontroliuoja laivo žurnalų pateikimą ir juose įrašytą atitinkamą informaciją. Tokie kryžminių patikrinimų rezultatai registruojami ir Komisijos prašymu jai pateikiami

ĮSIPAREIGOJIMAI TEIKTI INFORMACIJĄ

19.   Atitinkamų duomenų rinkimas

Valstybės narės, remdamosi informacija, kuri yra naudojama administruojant žvejybos dienas, kurias laivas gali būti rajone, kaip nurodyta šiame priede, surenka kiekvieno metų ketvirčio duomenis apie bendrą žvejybos pastangą 1 punkte apibrėžtame rajone, naudojant velkamuosius ir pasyviuosius žvejybos įrankius bei ilgąsias ūdas, ir apie įvairių tipų žvejybos įrankius naudojančių laivų žvejybos pastangą šiame priede aptariamame rajone.

20.   Atitinkamų duomenų pranešimas

Komisijai paprašius, valstybės narės lentelinėje skaičiuoklėje Komisijai pateikia 19 punkte nurodytus duomenis II ir III lentelėse nurodyta forma, nusiųsdamos juos į reikiamą elektroninio pašto dėžutę, kurios adresą valstybėms narėms nurodo Komisija.

II lentelė Ataskaitos forma

Šalis

CFR

Išorinis žymėjimas

Valdymo laikotarpio trukmė

Žvejybos įrankių tipas/tipai, apie kuriuos pranešta

Taikomos specialios sąlygos

Dienos, kuriomis leidžiama naudoti šiuos įrankius

Dienos, kuriomis naudoti šio tipo įrankiai

Perleistos dienos

(1)

(2)

(3)

(4)

(5)

(6)

(7)

(8)

(9)

III lentelė Duomenų formatas

Laukelio pavadinimas

Maksimalus ženklų/skaitmenų skaičius

Apibrėžimas ir pastabos

(1) Šalis

3

Valstybė narė (Alpha-3 ISO kodas), kurioje laivas yra registruotas žvejybai pagal Tarybos Reglamentą (EB) Nr. 2371/2002.Visada ataskaitą teikianti šalis.

(2) CFR

12

(Bendrijos laivyno registro numeris).Žvejybos laivo unikalus identifikavimo kodas.Valstybės narės (Alpha-3 ISO kodas), po kurio nurodyta identifikacinė serija (9 skaitmenys). Jei seriją sudaro mažiau kaip 9 skaitmenys, iš kairės pusės privaloma įrašyti papildomus nulius.

(3) Išorinis žymėjimas

14

Pagal Komisijos reglamentą (EEB) Nr. 1381/87

(4) Valdymo laikotarpio trukmė

3

Dienų skaičius, paskirtas atitinkamam laivui kiekvienu valdymo laikotarpiu. Atskiri valdymo laikotarpiai, kurių metu praneštia apie tokias pačias žvejybos įrankių ar žvejybos įrankių grupių kombinacijas, gali būti pateikiami kartu.

(5) Žvejybos įrankių tipas/tipai, apie kuriuos pranešta

5

Nurodomi žvejybos įrankių tipai, apie kuriuos pranešta pagal šio priedo 3 punktą, pvz. nurodyti a.i., a.ii., b.i., b.ii. ar c punktuose

(6) Taikomos specialios sąlygos

1

Jei taikoma, nurodoma, kurios iš 7.1 punkte nurodytų specialių sąlygų a ir (arba) b taikomos.

(7) Dienos, kuriomis leidžiama naudoti šiuos įrankius

3

Nurodomas dienų, kuriomis šiam laivui pagal šį priedą leidžiama rinktis žvejybos įrankius, skaičius ir pranešto valdymo laikotarpio trukmė

(8) Dienos, kuriomis naudoti šio tipo įrankiai

3

Dienų, kai laivas faktiškai buvo rajone pagal šį priedą, skaičius..

(9) Perleistos dienos

3

Perleistos dienos žymimos „- perleistų dienų skaičius“ gautos dienos žymimos „+ perleistų dienų skaičius“

(1)  Naudojami tik 3 ir 7 punktuose pateikti pavadinimai.

IIC PRIEDAS

LAIVŲ ŽVEJYBOS PASTANGA ATSIŽVELGIANT Į VAKARINĖS LAMANŠO SĄSIAURIO DALIES JŪRŲ LIEŽUVIŲ IŠTEKLIŲ ATKŪRIMĄ

1.   Taikymo sritis

Šiame priede nustatytos sąlygos taikomos bet kuriuos iš 3 punkte apibrėžtų įrankių turintiems ir VIIe kvadrate esantiems Bendrijos laivams, kurių bendras ilgis yra 10 m arba didesnis . Šio priedo taikymo tikslais nuoroda į 2006 m. yra nuoroda į laikotarpį nuo 2006 m. vasario 1 d. iki 2007 m. sausio 31 d.

Laivams, žvejojantiems su statiniais tinklais, kurių tinklinio audinio akies kraštinė ilgesnė nei 120 mm, ir turintiems įrašų, kad 2004 m. pagauta mažiau nei 300 kg jūrų liežuvių, šio priedo nuostatos netaikomos, jeigu:

a)

2006 m. šis laivas pagauna mažiau nei 300 kg jūrų liežuvių, ir

b)

2006 m. liepos 31 d. ir 2007 m. sausio 1 d. kiekviena atitinkama valstybe nare Komisijai pateikia pranešima apie šiu laivu sugautu juru liežuviu kieki 2006 m.

2.   Dienos, kurią laivas gali būti rajone, apibrėžimas

Šiame priede diena, kurią laivas gali būti rajone, yra 24 valandų laikotarpis, per kurį laivas bet kuriuo metu yra 1 punkte apibrėžtame rajone ir nėra uoste. 24 valandų laikotarpio pradžią savo nuožiūra nustato valstybė narė, su kurios vėliava plaukioja atitinkamas laivas.

3.   Žvejybos įrankio apibrėžimas

Šiame priede yra skiriamos tokios žvejybos įrankių grupės:

a)

plačiažiočiai tralai, kurių tinklinio audeklo akies kraštinės ilgis yra 80 mm arba didesnis;

b)

pasyvieji tinklai, įskaitant žiauninius tinklaičius, sieninius tinklus ir inkarinius žiauninius tinklaičius, kurių tinklinio audinio akies kraštinės ilgis yra mažesnis nei 220 mm.

ŽVEJYBOS PASTANGOS APRIBOJIMŲ ĮGYVENDINIMAS

4.   Valstybių narių įsipareigojimai

Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad su jos vėliava plaukiojantys ir Bendrijoje registruoti žvejybos laivai, jeigu jie turi bet kurių iš 3 punkte nurodytų žvejybos įrankių, gali būti rajone ne ilgiau nei 7 punkte nurodytas dienų skaičius.

5.   Žvejybos pastangos lygiai

5.1.

 Valstybė narė savo laivams neleidžia rajone žvejoti 3 punkte apibrėžtais įrankiais, jei jie neturi įrašų apie tokią žvejybos veiklą tame rajone 2002 m., 2003 m., 2004 m., ir 2005 m išskyrus irašus apie žvejybos veikla, kai žvejybos laivas perleidžia dienas, kai valstybė narė užtikrina, kad kilovatais išmatuotas lygiavertis žvejybos pajėgumas būtų neleidžiamas reguliuojamame rajone.

5.2.

 Laivui, plaukiojančiam su valstybės narės, kuri neturi kvotų 1 punkte apibrėžtame rajone, vėliava, neleidžiama žvejoti tame rajone naudojant 3 punkte apibrėžtus įrankius, nebent kvota jam skiriama atlikus perleidimą pagal Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 20 straipsnio 5 dali ir pagal šio priedo 12 punktą skiriamos dienos jūroje.

6.   Žvejybos pastangos apskaičiavimas

Valstybė narė į savo laivams pagal šį priedą skiriamų dienų skaičių neįskaičiuoja dienų, kurias laivas buvo rajone, bet negalėjo žvejoti, nes jis teikė kitam laivui skubią pagalbą, arba dienų, kurias laivas buvo rajone, bet negalėjo žvejoti, nes plukdė sužeistą asmenį į skubios medicinos pagalbos punktą. Valstybė narė per mėnesį nuo visų sprendimų, kurie buvo pagrįsti minėtomis aplinkybėmis, priėmimo pateikia Komisijai tų sprendimų pagrindimą ir susijusius įrodymus, kuriuos gauna iš kompetentingų institucijų, patvirtinančius, kad nenumatytos aplinkybės buvo susiklosčiusios.

ŽVEJYBOS LAIVAMS SKIRIAMAS DIENŲ, KURIAS JIEMS LEIDŽIAMA BŪTI RAJONE, SKAIČIUS

7.   Didžiausias dienų skaičius

7.1.

 Siekiant nustatyti didžiausią dienų, per kurias žvejybos laivui leidžiama būti rajone, skaičių taikomos šios specialios sąlygos pagal I lentelę:

a)

iš 3 punkte apibrėžtų įrankių grupių laive gali būti turimas arba naudojami tik 3.b punkte apibrėžti įrankiai;

b)

bendras iškrautas jūrų liežuvio gyvas svoris 2004 m., atitinkamo laivo užregistruotas Bendrijos laivo žurnale, yra mažesnis nei 300 kg.

7.2.

 Didžiausias dienų, kurias laivas gali būti rajone turėdamas vieną iš 3 punkte nurodytų įrankių, pateikiamas I lentelėje.

7.3.

 Dienų, kurias laivas būna visame šiame priede ir IIA priede aptariamame rajone, skaičius neviršija šio priedo I lentelėje nustatyto skaičiaus. Tačiau dienų, kurias laivas būna IIA priede aptariamuose rajonuose, skaičius atitinka didžiausią pagal IIA priedą nustatytą dienų skaičių.

8.   Valdymo laikotarpiai

8.1.

 Valstybės narės I lentelėje nurodytas buvimo rajone dienas gali paskirstyti ne trumpesniais kaip vieno ar kelių kalendorinių mėnesių valdymo laikotarpiais.

8.2.

 Dienų, kurias laivas gali būti rajone per vieną valdymo laikotarpį, skaičių nustato atitinkama valstybė narė savo nuožiūra.

8.3.

 Bet kuriuo valdymo laikotarpiu laivas, išnaudojęs jam skirtą dienų, kurias jis gali būti rajone, skaičių, likusią valdymo laikotarpio dalį lieka uoste arba už rajono ribų, išskyrus tuos atvejus, kai naudoja žvejybos įrankį, kuriam didžiausias dienų skaičius nėra nustatytas.

9.   Papildomos dienos, skiriamos atsižvelgiant į visam laikui nutraukiamą žvejybos veiklą

9.1.

 Atsižvelgdama į žvejybos veiklą, visam laikui nutrauktą nuo 2004 m. sausio 1 d.arba pagal pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 2792/1999 7 straipsnio nuostatas ar dėl valstybių narių tinkamai pagrįstų kitų aplinkybių, Komisija valstybėms narėms gali skirti papildomų dienų, kuriomis laivas, jei jis turi bet kurį iš 3 punkte nurodytų žvejybos įrankių, gali būti rajone. Papildomas dienų, skiriamų tos kategorijos žvejybos įrankį naudojantiems laivams, skaičius bus tiesiogiai proporcingas tą patį įrankį naudojusių veiklą nutraukusių laivų 2003 m. žvejybos pastangai, matuojamai kilovatų–dienomis, palyginus su panašia visų tokį įrankį naudojusių laivų žvejybos pastanga 2003 m. Jeigu apskaičiavus susidaro nevisa diena, ji apvalinama iki artimiausios visos dienos. Šis punktas netaikomas, jei laivas pakeistas pagal 5.2. punktą.

9.2.

 Valstybės narės, norinčios gauti tokių papildomų dienų, pateikia Komisijai prašymą ir ataskaitas su išsamia informacija apie atitinkamus žvejybos veiklos nutraukimus visam laikui.

9.3.

 Komisija, remdamasi tuo prašymu, Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 30 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka pakeičia tai valstybei narei pagal 7.1. punktą skiriamų dienų skaičių.

10.   Papildomų dienų skyrimas siekiant sustiprinti stebėjimą

10.1.

 2006 m. valstybėms narėms Komisija pagal sustiprintą stebėjimo programą žvejybos pramonei bendradarbiaujant su mokslininkais gali skirti tris papildomas dienas, kuriomis laivas gali būti rajone turėdamas 4 punkte nurodytų įrankių. Pagal šią programą daugiausia dėmesio skiriama išmetamų žuvų kiekiui ir sugavimo sudėčiai.

10.2.

 10.1. punkte minimomis skiriamomis dienomis norinčios pasinaudoti valstybės narės pateikia savo sustiprinto stebėjimo programos aprašymą.

10.3.

 Komisija, remdamasi šiuo aprašymu ir pasikonsultavusi su ŽMTEK, gali keisti 8.2. punkte nurodytų dienų skaičių tai atitinkamai valstybei narei, tame rajone bei atitinkamai įrankių grupei Reglamento(EB) Nr. 2371/2002 30 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

11.   Sąlygos, leidžiančios nukrypti nuo įprastos dienų skyrimo tvarkos

11.1.

 Jeigu laivui suteiktas papildomas dienų skaičius tenkinus 7.1. punkte nurodytas specialias sąlygas, laivo iškrautų žuvų kiekis neviršija 300 kg jūrų liežuvio gyvo svorio.

11.2.

 Laivas negali jūra kitam laivui gabenti jokios žuvies.

11.3

 Jei laivas netenkina vienos iš šių sąlygų, šis laivas nedelsiant ir visam laikui praranda teisę į papildomas dienas.

I lentelė Didžiausias dienų, kurias laivas gali būti rajone, skaičius per metus pagal naudojamą žvejybos įrankį

Žvejybos įrankių tipas, 4 punktas

Specialios sąlygos, 7 punktas

Pavadinimas (1)

Vakarinė Lamanšo sąsiaurio dalis

3.a

 

Plačiažiočiai tralai, kurių tinklinio audeklo akies kraštinės ilgis yra ≥ 80 mm

216

3.b

 

Pasyvieji tinklai, kurių tinklinio audinio akies kraštinės ilgis yra < 220 mm

216

3.b.

7.1

Pasyvieji tinklai, kurių tinklinio audinio akies kraštinės ilgis yra ≥ 220 mm;

mažiau nei 300 kg jūros liežuvio per metus

neribojama

KEITIMASIS PASKIRTA ŽVEJYBOS PASTANGA IR DIENOMIS, KURIAS GALIMA BŪTI RAJONE

12.   Su valstybės narės vėliava plaukiojančio žvejybos laivo dienų perleidimas kitam su tos pačios valstybės narės vėliava plaukiojančiam žvejybos laivui

121.1.

 Valstybė narė gali leisti su jos vėliava plaukiojančiam žvejybos laivui perleisti jam skirtas dienas, kurias galima būti rajone, kitam su jos vėliava plaukiojančiam žvejybos laivui, kuris jomis gali naudotis tame pačiame rajone, su sąlyga, kad skaičius, gautas remiantis laivo gautų dienų skaičiumi ir jo variklio galia kilovatais (kilovatų–dienos), yra lygus skaičiui, gautam remiantis perkeliančiojo laivo perkeltų dienų skaičiumi ir šio laivo variklio galiai kilovatais, arba yra mažesnis. Laivo variklio galia (kilovatais) – tai Bendrijos žvejybos laivyno registre užregistruotoji kiekvieno laivo variklio galia.

12.2.

 Pagal 12.1. punkto nuostatas perkeltų dienų, kurias laivas gali būti rajone, bendras skaičius, padaugintas iš perkeliančiojo laivo variklio galios kilovatais, nėra didesnis nei 2001 m., 2002 m., 2003 m. ir 2004 m. Bendrijos laivo žurnale nurodytas perkeliančiojo laivo vidutinis dienų skaičius rajone per metus, padaugintas iš šio laivo variklio galios kilovatais.

12.3.

 Perleisti dienas, kaip nustatyta 10.1. punkte, leidžiama tik laivui, naudojančiam tos pačios 3 punkte nurodytos grupės žvejybos įrankius, ir tik tam pačiam valdymo laikotarpiui.

12.4.

 Valstybės narės, Komisijai paprašius, pateikia ataskaitas apie atliktus perkėlimus.

13.   Su vienos valstybės narės vėliava plaukiojančio laivo dienų perleidimas laivui, plaukiojančiam su kitos valstybės narės vėliava

Valstybės narės gali leisti visiems su jų vėliavomis plaukiojantiems žvejybos laivams perkelti vieni kitiems dienas, kuriomis jie gali būti rajone, ir kurios galioja tik tuo pačiu valdymo laikotarpiu ir tame pačiame rajone, su sąlyga, kad laikomasi tokių pat nuostatų, kaip nurodytosios 5.2., 5.3., 6.2. ir 12 punktuose. Jei valstybės narės nusprendžia leisti perkelti dienas, jos Komisijai iš anksto praneša ne tik perkeliamų dienų skaičių ir taip perkeliamą žvejybos pastangą, bet ir abipusiai sutartas atitinkamas žvejybos kvotas.

ŽVEJYBOS ĮRANKIO NAUDOJIMAS

14.   Pranešimas apie žvejybos įrankį

Kapitonas arba jo atstovas prieš kiekvieno valdymo laikotarpio pirmą dieną laivo įregistravimo valstybės narės institucijoms praneša, kokį žvejybos įrankį ar įrankius jis ketina naudoti būsimuoju valdymo laikotarpiu. Kol nepateikiamas šis pranešimas, laivui nesuteikiama teisė žvejoti 1 punkte apibrėžtame rajone jokiais iš 3 punkte numatytų žvejybos įrankių.

15.   Su žvejyba nesusijusi veikla

Laivas bet kuriuo nustatytu valdymo laikotarpiu gali imtis su žvejyba nesusijusios veiklos su sąlyga, kad valstybei narei, kurioje jis yra registruotas, pranešama apie tokį ketinimą, nurodant veiklos pobūdį ir tam laikui atsisakant žvejybos licencijos; su žvejyba nesusijusios veiklos laikotarpis nėra įskaičiuojamas į pagal 7 punktą laivui skiriamų dienų skaičių. Minėtu laikotarpiu su žvejyba nesusijusią veiklą vykdančiuose laivuose neturi būti jokio žvejybos įrankio arba žuvų.

16.   Žvejybos rajono perplaukimas

Laivui galima jį kirsti, jei jis neturi žvejybos tame rajone leidimo arba iš anksto pranešė savo institucijoms apie šį ketinimą. Kol laivas yra rajone, visi žvejybos įrankiai turi būti pririšti ir sukrauti laikantis Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 20 straipsnio 1 dalyje pateiktų sąlygų.

KONTROLĖ, TIKRINIMAS IR PRIEŽIŪRA

17.   Pranešimai apie žvejybos pastangą

Laivams, turintiems 3 punkte apibrėžtus žvejybos įrankius ir žvejybos veiklą vykdantiems 1 punkte apibrėžtame rajone, taikomos Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 19b, 19c, 19d, 19e ir 19k straipsnių nuostatos. Laivams, turintiems laivo stebėjimo sistemas pagal Reglamento (EB) Nr. 2244/2003 5 ir 6 straipsnius, arba laivams, savo veiklą vykdantiems pagal 2 punkte pateiktą dienos apibrėžimą, netaikomi šie pranešimo reikalavimai.

18.   Atitinkamų duomenų registravimas

Valstybės narės užtikrina, kad toliau nurodyti duomenys, gaunami pagal Reglamento (EB) Nr. 2244/2003 8 straipsnio, 10 straipsnio 1 dalies ir 11 straipsnio 1 dalies nuostatas, būtų registruojami į kompiuteriu nuskaitomą formą:

a)

įplaukimas į uostą ir išplaukimas iš jo;

b)

visi įplaukimai į jūros rajonus, kuriuose taikomos specialios naudojimosi vandenimis ir ištekliais taisyklės, ir visi išplaukimai iš tų rajonų.

19.   Kryžminiai patikrinimai

Valstybės narės pagal laivo stebėjimo sistemos duomenimis kontroliuoja laivo žurnalų pateikimą ir juose įrašytą atitinkamą informaciją. Tokie kryžminių patikrinimų rezultatai registruojami ir Komisijos prašymu jai pateikiami.

20.   Kitos kontrolės priemonės

Siekdamos užtikrinti šio priedo 17 punkte nurodytų įsipareigojimų laikymąsi, valstybės narės gali įgyvendinti kitas kontrolės priemones, tokias pat veiksmingas ir skaidrias, kaip šie atskaitomybės įsipareigojimai. Prieš įgyvendinant tokias priemones, apie jas reikia pranešti Komisijai.

21.   Išankstinis pranešimas apie perkrovimus į kitą laivą ir iškrovimus

Bendrijos žvejybos laivo kapitonas arba jo atstovas, ketinantis bet kokį laive laikomą kiekį perkrauti į kitą laivą arba iškrauti trečiosios šalies uoste ar iškrovimo vietoje, likus mažiausiai 24 valandoms iki perkrovimo į kitą laivą arba iki iškrovimo trečiojoje šalyje, laivo įregistravimo valstybės narės institucijoms turi pranešti Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 19b straipsnyje nurodytą informaciją.

22.   Leistinas nuokrypis vertinant laivo žurnale užregistruotus kiekius

Nukrypstant nuo Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2807/83 5 straipsnio 2 dalies, leistinas nuokrypis, vertinant 17 punkte nurodytuose laivuose esančius kiekius kilogramais, yra 8 % laivo žurnale įrašyto skaičiaus. Jeigu Bendrijos įstatymuose nėra nustatyti perskaičiavimo koeficientai, tuomet yra taikomi valstybių narių, su kurių vėliava plaukioja laivas, patvirtinti perskaičiavimo koeficientai.

23.   Laikymas atskirose vietose

Jeigu laive laikomas didesnis nei 50 kg jūrų liežuvių kiekis, žvejybos laive bet kokioje taroje draudžiama laikyti bet kokius su kitų rūšių jūrų gyvūnais sumaišytus jūrų liežuvių kiekius. Bendrijos laivų kapitonai valstybių narių inspektoriams suteikia reikiamą pagalbą, kad šie galėtų atlikti laivo žurnale užregistruotų kiekių ir laive laikomų sužvejotų jūros liežuvių kiekių kryžminį patikrinimą.

24.   Svėrimas

24.1.

 Valstybės narės kompetentingos institucijos užtikrina, kad rajone sužvejoti jūros liežuvių kiekiai, viršijantys 300 kg, prieš parduodant būtų sveriami žuvų aukciono salės svarstyklėmis.

24.2.

 Valstybės narės kompetentingos institucijos gali prašyti, kad 300 kg viršijantys jūrų liežuvių kiekiai, sužvejoti rajone ir pirmiausia iškrauti toje valstybėje narėje, prieš išvežant iš pirmo iškrovimo uosto būtų sveriami stebint inspektoriams.

25.   Transportavimas

Nukrypstant nuo Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 13 straipsnio nuostatų, kai didesnis nei 50 kg bet kokių šio reglamento 7 straipsnyje nurodytų žuvų rūšių kiekis yra gabenamas ne į iškrovimo ar importo vietą, prie jo pridedama vienos iš Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 8 straipsnio 1 dalyje nustatytų deklaracijų kopija su nurodytais vežamų rūšių kiekiais. Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 13 straipsnio 4 dalies b punkte numatyta išlyga netaikoma.

26.   Speciali kontrolės programa

Nukrypstant nuo Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 34 straipsnio c dalies 1 pastraipos specialią kontrolės programą, skirtą visiems 7 straipsnyje nurodytiems žuvų ištekliams, galima taikyti ilgiau nei dvejus metus nuo jų įsigaliojimo dienos.

ĮSIPAREIGOJIMAI TEIKTI INFORMACIJĄ

27.   Atitinkamų duomenų rinkimas

Valstybės narės, remdamosi informacija, kuri yra naudojama administruojant žvejybos dienas, kurias laivas gali būti rajone, kaip nurodyta šiame priede, surenka kiekvieno metų ketvirčio duomenis apie bendrą žvejybos pastangą rajone, naudojant velkamuosius ir pasyviuosius žvejybos įrankius bei ilgąsias ūdas ir apie įvairių tipų žvejybos įrankius naudojančių laivų žvejybos pastangą šiame priede aptariamame rajone.

28.   Atitinkamų duomenų pranešimas

Komisijai paprašius, valstybės narės lentelinėje skaičiuoklėje Komisijai pateikia 26 punkte nurodytus duomenis II ir III lentelėse nurodyta forma, nusiųsdamos juos į reikiamą elektroninio pašto dėžutę, kurios adresą valstybėms narėms nurodo Komisija.

II lentelė Ataskaitos forma

Šalis

CFR

Išorinis žymėjimas

Valdymo laikotarpio trukmė

Žvejybos įrankių tipas/tipai, apie kuriuos pranešta

Taikomos specialios sąlygos

Dienos, kuriomis leidžiama naudoti šiuos įrankius

Dienos, kuriomis naudoti šio tipo įrankiai

Perleistos dienos

(1)

(2)

(3)

(4)

(5)

(6)

(7)

(8)

(9)

III lentelė Duomenų formatas

Laukelio pavadinimas

Maksimalus ženklų/skaitmenų skaičius

Apibrėžimas ir pastabos

(1) Šalis

3

Valstybė narė (Alpha-3 ISO kodas), kurioje laivas yra registruotas žvejybai pagal Tarybos Reglamentą (EB) Nr. 2371/2002.Visada ataskaitą teikianti šalis.

(2) CFR

12

(Bendrijos laivyno registro numeris).Žvejybos laivo unikalus identifikavimo kodas.Valstybės narės (Alpha-3 ISO kodas), po kurio nurodyta identifikacinė serija (9 skaitmenys). Jei seriją sudaro mažiau kaip 9 skaitmenys, iš kairės pusės privaloma įrašyti papildomus nulius.

(3) Išorinis žymėjimas

14

Pagal Komisijos reglamentą (EEB) Nr. 1381/87

(4) Valdymo laikotarpio trukmė

3

Dienų skaičius, paskirtas atitinkamam laivui kiekvienu valdymo laikotarpiu. Atskiri valdymo laikotarpiai, kurių metu praneštia apie tokias pačias žvejybos įrankių ar žvejybos įrankių grupių kombinacijas, gali būti pateikiami kartu.

(5) Žvejybos įrankių tipas/tipai, apie kuriuos pranešta

5

Nurodomi žvejybos įrankių tipai, apie kuriuos pranešta pagal šio priedo 3 punktą, pvz. nurodyti a arba b punktuose

(6) Taikomos specialios sąlygos

1

Jei taikoma, nurodoma, kurios iš 7.1 punkte nurodytų specialių sąlygų taikomos.

(7) Dienos, kuriomis leidžiama naudoti šiuos įrankius

3

Nurodomas dienų, kuriomis šiam laivui pagal šį priedą leidžiama rinktis žvejybos įrankius, skaičius ir pranešto valdymo laikotarpio trukmė

(8) Dienos, kuriomis naudoti šio tipo įrankiai

3

Dienų, kai laivas faktiškai buvo rajone pagal šį priedą, skaičius.

(9) Perleistos dienos

3

Perleistos dienos žymimos ‘ - perleistų dienų skaičius’, gautos dienos žymimos ‘+ perleistų dienų skaičius’.

(1)  Naudojami tik 3 punkte nurodyti pavadinimai.

IID PRIEDAS

LAIVŲ, ŽVEJOJANČIŲ SMILTINUKUS IV PARAJONYJE IR IIA BEI IIIA KVADRATUOSE, ŽVEJYBOS PASTANGA

1.   

Šiame priede nustatytos sąlygos IIIa kvadrate, IIa kvadrate (EB vandenys) ir IV parajonyje priedugnio tralu, velkamuoju tinklu arba panašiais velkamaisiais žvejybos įrankiais, kurių tinklinio audeklo akies kraštinės ilgis yra mažesnis nei 16 mm, žvejojantiems Bendrijos žvejybos laivams.

2.   

Šiame priede diena, kurią laivas gali buti rajone– tai:

a)

24 valandų laikotarpis nuo kalendorinės dienos 00: 00 valandų iki tos pačios kalendorinės dienos 24: 00 valandų arba tokio laikotarpio dalis; arba

b)

Bendrijos laivo žurnale užregistruotas 24 valandų laikotarpis be pertraukos nuo išvykimo dienos ir valandos iki atvykimo dienos ir valandos arba tokio laikotarpio dalis.

3.   

Kiekviena valstybė narė ne vėliau nei 2006 m. kovo 1 d. parengia duomenų bazę, kurioje pateikiama toliau nurodyta informacija apie visus su tos valstybės vėliava plaukiojančius arba Bendrijoje įregistruotus laivus, žvejojusius priedugnio tralu, velkamuoju tinklu arba panašiais velkamaisiais žvejybos įrankiais, kurių tinklo akies kraštinės ilgis yra mažesnis nei 16 mm, IV parajonyje ir IIIa parajonyje 2002 m., 2003 m. ir 2004 m.:

a)

laivo pavadinimas ir registravimo numeris;

b)

įmontuoto laivo variklio galia kilovatais, išmatuota pagal Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2930/86 5 straipsnio nuostatas;

c)

dienų, kurias laivas, žvejodamas priedugnio tralu, vilktiniu tinklu arba panašiais velkamaisiais žvejybos įrankiais, kurių tinklo akies kraštinės ilgis yra mažesnis nei 16 mm, buvo rajone;

d)

kilovatų–dienos, t.y. dienų, kurias laivas buvo rajone, skaičiaus ir įmontuoto variklio galios kilovatais sandauga.

4.   

Kiekviena valstybė narė apskaičiuoja:

a)

bendrą kiekvienų metų kilovatų–dienų skaičių, t.y. pagal 3 dalies d punkte apskaičiuotų kilovatų–dienų sumą;

b)

kilovatų–dienų vidurkį 2002 m. – 2004 m.

5.   

Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad su jos vėliava plaukiojančių arba Bendrijoje įregistruotų laivų kilovatų–dienų skaičius 2006 m. neviršytų 20 % pagal 4 punkto a papunktį apskaičiuoto dienų skaičiaus 2004 m.

6.   

Komisija, remdamasi ŽMTEK pranešimu apie Šiaurės jūros smiltinukų klasės dydį 2005 m., pagal toliau nurodytas taisykles kiek galima anksčiau peržiūri 5 punkte nurodytą didžiausią kilovatų–dienų skaičių, bendrą leistiną sugavimą ir kvotas, taikomus smiltinukų žvejybai šio reglamento I priede nurodytose IIa zonoje (EB vandenys), IIIa zonoje ir IV zonoje (EB vandenys):

a)

jeigu ŽMTEK nustato, kad Šiaurės jūros smiltinukų klasę 2005 m. sudarė 500 000 milijonų arba daugiau 0 amžiaus grupės individų, likusiai 2006 m. daliai netaikomi jokie kilovatų–dienų skaičiaus apribojimai, ir BLS yra 600 000 tonų;

b)

jeigu ŽMTEK nustato, kad Šiaurės jūros smiltinukų klasę 2005 m. sudarė 300 000 – 500 000 milijonų 0 amžiaus grupės individų, kilovatų–dienų skaičius neviršija pagal 4 punkto a papunktį apskaičiuoto kilovatų–dienų skaičiaus 2003 m., ir BLS 2006 m. yra 300 000 tonų;

c)

jeigu ŽMTEK nustato, kad Šiaurės jūros smiltinukų klasę 2005 m. sudarė mažiau nei 300 000 milijonų 0 amžiaus grupės individų, žvejyba priedugnio tralu, velkamuoju tinklu arba panašiais velkamaisiais žvejybos įrankiais, kurių tinklinio audinio akies kraštinės ilgis yra mažesnis nei 16 mm, yra uždraudžiama likusiu 2006 m. laikotarpiu. Tačiau ribota žvejyba yra galima siekiant stebėti jūros smiltinukų atsargas TJTT IIIa ir IV parajonyje bei žvejybos nutraukimo poveikį. Todėl atitinkamos valstybės narės, bendradarbiaudamos su Komisija, parengia žvejybos stebėsenos planą.

III PRIEDAS

PEREINAMOJO LAIKOTARPIO TECHNINĖS IR KONTROLĖS PRIEMONĖS

A dalis

Šiaurės Atlanto rajonai, įskaitant Šiaurės jūrą, Skagerako sąsiaurį ir Kategato sąsiaurį

1.   Atlanto silkių, skumbrių ir stauridžių iškrovimo ir svėrimo procedūros

1.1.   Taikymo sritis

1.1.1.

 Šios procedūros taikomos Europos bendrijoje iš Europos bendrijos ir trečiųjų šalių laivų iškraunamiems kiekiams, kai per vieną kartą iškraunama daugiau nei 10 tonų Atlanto silkių, skumbrių, stauridžių, arba minėtų žuvų mišinio, sužvejotų:

a)

jei tai Atlanto silkė – TJTT I, II, IV, VI ir VII parajoniuose ir IIIa bei Vb kvadratuose;

b)

jei tai skumbrė arba stauridė – TJTT III, IV, VI ir VII parajoniuose ir IIa kvadrate.

1.2.   Nurodytieji uostai

1.2.1.

 1.1 punkte nurodytus iškrovimus galima atlikti tik nurodytuose uostuose.

1.2.2.

 Kiekviena atitinkama valstybė narė Komisijai perduoda 2004 m. pateikto nurodytųjų uostų, kuriuose galima iškrauti Atlanto silkes, skumbres ir staurides, sąrašo pakeitimus, taip pat pakeitimus, susijusius su tikrinimo ir priežiūros tuose uostuose procedūromis, įskaitant per kiekvieną iškrovimą iškraunamų 1.1.1. punkte nurodytų žuvų rūšių ir išteklių kiekių registravimo ir pranešimo apie juos nuostatas ir sąlygas. Apie tuos pakeitimus pranešama ne vėliau kaip likus penkiolikai dienų iki jų įsigaliojimo. Komisija šią informaciją bei trečiųjų šalių nurodytus uostus perduoda visoms atitinkamoms valstybėms narėms.

1.3.   Įplaukimas į uostą

1.3.1.

 1.1.1. punkte nurodyto žvejybos laivo kapitonas arba jo atstovas likus ne mažiau kaip 4 valandoms iki įplaukimo į valstybės narės, kurioje ketinama iškrauti žuvį, iškrovimo uostą praneša tos valstybės narės kompetentingoms institucijoms šią informaciją:

a)

uostą, į kurį ketinama įplaukti, laivo pavadinimą ir jo registravimo numerį;

b)

numatytą atplaukimo į uostą laiką;

c)

kiekvienos laive laikomos žuvų rūšies kiekio gyvąjį svorį kilogramais;

d)

valdymo rajoną, kuriame buvo sužvejota žuvis, pagal šio reglamento I priedą.

1.4.   Iškrovimas

1.4.1.

 Atitinkamos valstybės narės kompetentingos institucijos paprašo nepradėti iškrovimo, kol nebus duotas leidimas.

1.5.   Laivo žurnalas

1.5.1.

 Nukrypstant nuo Reglamento (EEB) Nr. 2807/83 IV priedo 4.2 punkto nuostatų, žvejybos laivo kapitonas, tik atvykus į uostą, iškrovimo uosto kompetentingai institucijai pateikia atitinkamą laivo žurnalo lapą arba lapus.

Laive laikomi kiekiai, apie kuriuos buvo pranešta prieš iškraunant, kaip nurodyta 1.3.1. punkto c papunktyje, atitinka po iškrovimo laivo žurnale užregistruotus kiekius.

Nukrypstant nuo Reglamento (EEB) Nr. 2807/83 5 straipsnio 2 dalies nuostatų, leistinas nuokrypis laivo žurnale registruojant laive laikomų žuvies kiekių kilogramais skaičiavimus yra 8 %.

1.6.   Šviežios žuvies svėrimas

1.6.1.

 Šviežią žuvį perkantys pirkėjai užtikrina, kad visi jiems parduodami kiekiai būtų sveriami kompetentingų institucijų patvirtinta įranga. Žuvis sveriama prieš ją rūšiuojant, apdorojant, sandėliuojant, gabenant iš iškrovimo uosto arba perparduodant. Pasvėrus nustatytas svoris pateikiamas pildant iškrovimo deklaracijas, pardavimų pažymas ir perėmimo deklaracijas.

1.6.2.

 Nustatant svorį, dėl vandens kiekio taikomas sumažinimas neviršija 2 %.

1.7.   Šviežios žuvies svėrimas po išvežimo

1.7.1.

 Nukrypstant nuo 1.6.1. punkto nuostatų valstybės narės gali leisti pasverti žuvį, ją išvežus iš iškrovimo uosto, su sąlyga, kad žuvis yra atvežama į paskirties vietą tos pačios valstybės narės teritorijoje, ne toliau nei 100 km nuo iškrovimo uosto ir kad

a)

žuvį vežančią automobilinę cisterną iš iškrovimo vietos iki žuvies svėrimo vietos lydi inspektorius, arba

b)

iškrovimo vietos kompetentingos institucijos pritaria žuvies išvežimui šiomis sąlygomis:

i)

prieš pat automobilinei cisternai išvažiuojant iš iškrovimo uosto, pirkėjas arba jo atstovas kompetentingoms institucijoms pateikia deklaraciją raštu, nurodydamas žuvies rūšis ir laivo, iš kurio jos iškraunamos, pavadinimą, taip pat automobilinės cisternos nekartojamą identifikavimo numerį, informaciją apie paskirties vietą, kurioje bus sveriama žuvis, ir numatytą automobilinės cisternos atvykimo į paskirties vietą laiką;

ii)

vairuotojas žuvies pervežimo metu turi i papunktyje nurodytos deklaracijos kopiją ir, atvykęs į paskirties vietą, perduoda ją žuvies gavėjui.

1.8.   Užšaldytos žuvies svėrimas

1.8.1.

 Užšaldytos žuvies pirkėjai arba turėtojai užtikrina, kad prieš žuvį apdorojant, sandėliuojant, išvežant iš iškrovimo uosto arba perparduodant, iškrauti kiekiai būtų pasverti. Iš iškrautų kiekių svorio galima atimti taros svorį, t. y. dėžių, plastiko pakuočių arba kitokios taros, kurioje bus sveriama žuvis, svorį.

1.8.2.

 Dėžėse supakuotos užšaldytos žuvies svorį taip pat galima nustatyti padauginant vidutinį reprezentatyviosios imties svorį, kuris nustatomas, pasveriant iš dėžės išimtą turinį be plastiko pakuotės, prieš tai nutirpdžius ledą nuo žuvies paviršiaus arba nenutirpdžius. Valstybės narės praneša Komisijai apie visus jų taikomų imčių ėmimo metodų, Komisijos patvirtintų 2004 m., pasikeitimus, kad ji juos patvirtintų. Pasikeitimus patvirtina Komisija. Pasvėrus nustatytas svoris pateikiamas pildant iškrovimo deklaracijas, pardavimų pažymas ir perėmimo deklaracijas.

1.9.   Pardavimo pažyma ir perėmimo deklaracija

1.9.1.

 Be Reglamento (EB) Nr. 2847/93 9 straipsnio 5 dalyje nustatytų įsipareigojimų iškrautos žuvies apdorotojas arba pirkėjas atitinkamos valstybės narės kompetentingoms institucijoms paprašius, ne vėliau nei praėjus 48 valandoms nuo pasvėrimo, pateikia pardavimo pažymos kopiją arba perėmimo deklaraciją.

1.10.   Svėrimo įranga

1.10.1.

 Kai naudojamasi viešojo sektoriaus svėrimo įranga, žuvį sveriančioji šalis pirkėjui išduoda svėrimo lapą, kuriame nurodyta svėrimo data bei valanda ir automobilinės cisternos identifikavimo numeris. Svėrimo lapo kopija prisegama prie pardavimo pažymos arba parėmimo deklaracijos.

1.10.2.

 Kai naudojamasi privačia svėrimo įranga, ji yra patvirtinta, kalibruota ir antspauduota kompetentingų institucijų, ir ja sveriant laikomasi šių nuostatų:

a)

žuvį sveriančioji šalis turi žurnalą numeruotais puslapiais, kuriame nurodo:

i)

laivo, iš kurio buvo iškrauta žuvis, pavadinimą ir registravimo numerį,

ii)

automobilinių cisternų identifikavimo numerius, jei žuvis prieš sveriant buvo išvežta iš iškrovimo uosto,

iii)

žuvų rūšis,

iv)

per kiekvieną iškrovimą iškrauto kiekio svorį,

v)

svėrimo pradžios ir pabaigos datą ir valandą.

b)

jei sveriama naudojant konvejerio juostos sistemą, turi būti įtaisytas gerai matomas skaitiklis, registruojantis bendrą suminį svorį. Bendras suminis svoris užregistruojamas a punkte nurodytame žurnale numeruotais puslapiais;

c)

svėrimo duomenų žurnalas ir 1.7.1.punkto b papunkčio ii dalyje nurodytos deklaracijų raštu kopijos saugomos trejus metus.

1.11.   Kompetentingų institucijų teisės

Kompetentingos institucijos turi visapusišką galimybę bet kuriuo metu patikrinti svėrimo sistemą, svėrimo duomenų žurnalus, deklaracijas raštu bei visas patalpas, kuriose apdorojama ir laikoma žuvis.

1.12.   Kryžminiai patikrinimai

1.12.1.

 Kompetentingos institucijos atlieka visų iškrovimų administracinius kryžminius patikrinimus, kurių metu tikrina, ar sutampa:

a)

išankstiniame pranešime apie iškrovimą nurodyti kiekvienos rūšies kiekiai, kaip nurodyta 1.3.1. punkte, ir laivo žurnale užregistruoti kiekiai,

b)

laivo žurnale užregistruoti kiekvienos rūšies kiekiai ir iškrovimo deklaracijoje įrašyti kiekiai,

c)

iškrovimo deklaracijoje įrašyti kiekvienos rūšies kiekiai ir perėmimo deklaracijoje arba pardavimo pažymoje įrašyti kiekiai.

1.13.   Visapusiškas patikrinimas

1.13.1.

 Valstybės narės kompetentingos institucijos užtikrina, kad visapusiškai būtų tikrinama mažiausiai 15 % iškrautos žuvies kiekio ir mažiausiai 10 % žuvies iškrovimų; šių patikrinimų metu

a)

kontroliuojamas laivo sužvejoto kiekvienos rūšies kiekio svoris. Jeigu laivai sužvejotus kiekius į krantą pumpuoja, kontroliuojamas viso iš laivų, kuriuos pasirinkta patikrinti, iškrauto kiekio svėrimas. Jei tikrinamas traleris šaldiklis, suskaičiuojamos visos dėžės. Siekiant nustatyti vidutinį dėžių ir (arba) padėklų svorį, pasveriama jų reprezentatyvioji imtis. Taip pat siekiant nustatyti vidutinį žuvies grynąjį svorį (be pakuotės ir ledo) pagal patvirtintą metodą paimamos dėžių imtys;

b)

be 1.12 punkte nurodytų kryžminių patikrinimų, kryžmiškai tikrinama, ar sutampa:

i)

svėrimo duomenų žurnale užregistruoti kiekvienos rūšies kiekiai ir perėmimo deklaracijoje arba pardavimo pažymoje įrašyti kiekvienos rūšies kiekiai;

ii)

pagal 1.7.1. punkto b papunkčio ii dalies nuostatas kompetentingai institucijai pateiktos deklaracijos raštu ir žuvies gavėjui pagal 1.7.1. punkto b papunkčio ii dalies nuostatas perduotos deklaracijos raštu;

iii)

1.7.1 punkto b papunkčio i dalyje nurodytose deklaracijose raštu įrašytas automobilinės cisternos identifikavimo numeris ir svėrimo duomenų žurnale įrašytas automobilinės cisternos identifikavimo numeris;

c)

jeigu iškrovimas nutraukiamas, prieš jį vėl pradedant reikia gauti leidimą;

d)

patikrinama, ar baigus iškrovimą, laive nebeliko žuvies.

1.14.   Dokumentacija

1.14.1.

 Visa 1 punkte nustatyta tikrinimo veikla yra pagrindžiama dokumentais. Šie dokumentai saugomi trejus metus.

2.   Atlanto silkės žvejyba TJTT IIa kvadrate (EB vandenys)

Sausio 1 d. – vasario 28 d. ir gegužės 16 d. – gruodžio 31 d. draudžiama iškrauti arba laikyti laive IIa kvadrate (EB vandenys) sužvejotas Atlanto silkes.

3.   Techninės apsaugos priemonės Skagerako ir Kategato sąsiauriuose

Nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 850/98 IV priedo nuostatų, taikomos šio priedo 1 priedėlio nuostatos.

4.   Menkių žvejybos apribojimai

4.1.   TJTT VIa kvadratas

Iki 2006 m. gruodžio 31 d. draudžiama bet kokia žvejybos veikla rajonuose, kurių ribos nustatomos loksodromomis paeiliui sujungiant toliau išvardytus taškus (pastarųjų padėtis nustatoma pagal WGS84 koordinačių sistemą):

 

59o05‘ šiaurės platumos, 06o45‘ vakarų ilgumos

 

59o30‘ šiaurės platumos, 06o00‘ vakarų ilgumos

 

59o40‘ šiaurės platumos, 05o00‘ vakarų ilgumos

 

60o00‘ šiaurės platumos, 04o00‘ vakarų ilgumos

 

59o30‘ šiaurės platumos, 04o00‘ vakarų ilgumos

 

59o05‘ šiaurės platumos, 06o45‘ vakarų ilgumos

4.2.   TJTT VII f ir g kvadratai

2006 m. vasario 1 d. – 2006 m. kovo 31 d. draudžiama bet kokia žvejybos veikla šiuose TJTT pokvadračiuose: 30E4, 31E4, 32E3. Šis draudimas negalioja 6 jūrmylių nuo bazinės linijos plote.

4.3.   Nukrypstant nuo 4.1. ir 4.2. punktu, nustatytuose rajonuose nustatytais laikotarpiais leidžiama žvejybos veikla, naudojant dugnines gaudykles ir krabų bei omarų gaudykles, su sąlyga, kad:

i)

be dugninių gaudyklių ir krabų bei omarų gaudyklių laive nėra kitų žvejybos įrankių, ir

ii)

be kiautuotųjų vėžiagyvių arba vėžiagyvių laive nėra kitų žuvų.

4.4.   Nukrypstant nuo 4.1. ir 4.2. punktų, tuose punktuose nurodytuose rajonuose galima žvejybos veikla, naudojant tinklus, kurių tinklinio audinio akies kraštinės ilgis mažesnis nei 55 mm, jeigu

i)

laive nėra tinklo, kurio tinklinio audinio akies kraštinės ilgis yra 55 mm arba didesnis, ir

ii)

be Atlanto silkių, skumbrių, sardinių, sardinėlių, stauridžių, bretlingių, putasu ir sidabražuvių laive nelaikoma kitų žuvų.

5.   Žvejybos nutraukimas viename iš smiltinukų žvejybos rajonų

5.1.

 Draudžiama iškrauti arba laikyti laive smiltinukus, sužvejotus geografiniame rajone, kuris ribojasi su rytine Anglijos ir Škotijos pakrante ir kurio ribos nustatomos loksodromomis paeiliui sujungiant toliau išvardytus taškus (pastarųjų padėtis nustatoma pagal WGS84 koordinačių sistemą):

—

rytinė Anglijos pakrantė 55o30‘ šiaurės platumos,

—

55o30‘ šiaurės platumos, 1o00‘ vakarų ilgumos,

—

58o00‘ šiaurės platumos, 1o00‘ vakarų ilgumos,

—

58o00‘ šiaurės platumos, 2o00‘ vakarų ilgumos,

—

rytinė Škotijos pakrantė 2o00‘ vakarų ilgumos.

5.2.

 Leidžiama žvejyba mokslinių tyrimų tikslais, siekiant stebėti smiltinukų išteklius rajone ir žvejybos nutraukimo poveikį.

6.   Juodadėmės menkės zona Rockall regione

Uždraudžiama bet kokia žvejyba, išskyrus ilgosiomis ūdomis, rajonuose, kurių ribos nustatomos loksodromomis paeiliui sujungiant toliau išvardytus taškus (pastarųjų padėtis nustatoma pagal WGS84 koordinačių sistemą):

Taškas Nr.

Platuma

Ilguma

1

57o00‘ šiaurės platumos

15o00‘ vakarų ilgumos

2

57o00‘ šiaurės platumos

14o00‘ vakarų ilgumos

3

56o30‘ šiaurės platumos

14o00‘ vakarų ilgumos

4

56o30‘ šiaurės platumos

15o00‘ vakarų ilgumos

7.   Techninės apsaugos priemonės Airijos jūroje

2006 m. laikinai taikomos 2002 m. vasario 12 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 254/2002, nustatančio priemones, įgyvendintinas 2002 m. menkių ištekliams Airijos jūroje (ICES VIIa kvadratas) atkurti (1), 2, 3 ir 4 straipsniuose nurodytos techninės apsaugos priemonės.

8.   Žvejyba žiauniniais tinklaičiais TJTT VI a ir b, VII b ir c kvadratuose ir XII parajonyje

8.1.

 „žiauninis tinklaitis“ ir „vertikalusis tinklaitis“ – tai iš vieno tinklinio audeklo gabalo sudarytas tinklas, kurį vandenyje vertikaliai išlaiko plūdės ir pasvarai. Šiais tinklais gyvieji vandens ištekliai sugaunami jiems įsipainiojus į tinklą arba sulaikomi tinklo akimis.

8.2.

 Šiame priede „sieninis tinklas“ – tai iš dviejų arba daugiau tinklinio audeklo gabalų, pritvirtintų prie vienos tinklo pavaros, sudarytas ir vandenyje vertikaliai laikomas įrankis.

8.3.

 Bendrijos laivai žiauninių tinklaičių, vertikaliųjų tinklaičių ir sieninių tinklų nestato tose toliau išvardytų plotų vietose, kurių, kaip pažymėta jūrlapyje, gylis yra didesnis nei 200 m:

a)

TJTT VI a, b ir VII b, c, j ir k kvadratuose.

b)

TJTT XII parajonyje į rytus nuo 27o vakarų ilgumos.

8.4.

 Visi 8.1 ir 8.2 punktuose nurodyti tinklai iki 2006 m. vasario 1 d. pašalinami iš 8.3 punkte nurodytų rajonų.

9.   Žvejybos tam tikrais Biskajos įlankoje leidžiamais velkamaisiais žvejybos įrankiais sąlygos

Nukrypstant nuo 2002 m. kovo 19 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 494/2002, nustatančio papildomas technines priemones, skirtas merlūzų išteklių atkūrimui ICES III, IV, V, VI ir VII parajonių ir ICES VIII parajonio a, b, d ir e sektoriuose (2), 5 straipsnio 2 dalies nuostatų, žvejybos veikla, naudojant tralus, daniškus velkamuosius tinklus ir panašius žvejybos įrankius, išskyrus plačiažiočius tralus, kurių tinklinio audinio akies kraštinės ilgio riba yra 70–99 mm, yra leidžiama Reglamento (EB) Nr. 494/2002 5 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytame rajone, jeigu žvejybos įrankis turi iš tinklinio audeklo kvadratinėmis akimis pagamintą išėjimo langą, kaip nustatyta šio priedo 3 priedėlyje.

10.   Giliavandenių rūšių žuvims taikoma žvejybos pastanga

Nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 2347/2002 nuostatų, 2006 m. taikomos šios nuostatos:

10.1.

 Valstybės narės užtikrina, kad su jų vėliava plaukiojančių ir jų teritorijoje užregistruotų laivų žvejybos veiklai, kurią vykdant kiekvienais kalendoriniais metais sužvejojama ir laikoma laive daugiau nei 10 tonų giliavandenių rūšių žuvų ir juodųjų otų, yra reikalingas leidimas žvejoti giliavandenių rūšių žuvis.

10.2.

 Tačiau yra draudžiama žvejoti, laikyti laive, perkrauti į kitą laivą arba iškrauti giliavandenių rūšių žuvų ir juodųjų otų kiekį, kiekvieno reiso metu viršijantį 100 kg, jei tas laivas neturi leidimo žvejoti giliavandenių rūšių žuvis.

11.   Laikinos priemonės pažeidžiamoms giliavandenių rūšių žuvų buveinėms apsaugoti

Draudžiama žvejoti dugniniais tralais ir pasyviaisiais įrankiais, įskaitant inkarinius žiauninius tinklaičius ir ilgąsias ūdas, rajonuose, kurių ribos nustatomos loksodromomis paeiliui sujungiant toliau išvardytus taškus (pastarųjų padėtis nustatoma pagal WGS84 koordinačių sistemą):

 

 Hecate povandeniniai kalnagūbriai:

—

52o 21,2866‘ šiaurės platumos, 31o 09,2688‘ vakarų ilgumos

—

52o 20,8167‘ šiaurės platumos, 30o 51,5258‘ vakarų ilgumos

—

52o 12,0777‘ šiaurės platumos, 30o 54,3824‘ vakarų ilgumos

—

52o 12,4144‘ šiaurės platumos, 31o 14,8168‘ vakarų ilgumos

—

52o 21,2866‘ šiaurės platumos, 31o 09,2688‘ vakarų ilgumos

 

 Faraday povandeniniai kalnagūbriai:

—

50o 01,7968‘ šiaurės platumos, 29o 37,8077‘ vakarų ilgumos

—

49o 59,1490‘ šiaurės platumos, 29o 29,4580‘ vakarų ilgumos

—

49o 52,6429‘ šiaurės platumos, 29o 30,2820‘ vakarų ilgumos

—

49o 44,3831‘ šiaurės platumos, 29o 02,8711‘ vakarų ilgumos

—

49o 44,4186‘ šiaurės platumos, 28o 52,4340‘ vakarų ilgumos

—

49o 36,4557‘ šiaurės platumos, 28o 39,4703‘ vakarų ilgumos

—

49o 29,9701‘ šiaurės platumos, 28o 45,0183‘ vakarų ilgumos

—

49o 49,4197‘ šiaurės platumos, 29o 42,0923‘ vakarų ilgumos

—

50o 01,7968‘ šiaurės platumos, 29o 37,8077‘ vakarų ilgumos

 

 Reykjanes Ridge dalis:

—

55o 04,5327‘ šiaurės platumos, 36o 49,0135‘ vakarų ilgumos

—

55o 05,4804‘ šiaurės platumos, 35o 58,9784‘ vakarų ilgumos

—

54o 58,9914‘ šiaurės platumos, 34o 41,3634‘ vakarų ilgumos

—

54o 41,1841‘ šiaurės platumos, 34o 00,0514' vakarų ilgumos

—

54o 00,0' šiaurės platumos, 34o 00,0' vakarų ilgumos

—

53o 54,6406' šiaurės platumos, 34o 49,9842' vakarų ilgumos

—

53o 58,9668' šiaurės platumos, 36o 39,1260' vakarų ilgumos

—

55o 04,5327' šiaurės platumos, 36o 49,0135' vakarų ilgumos

 

 Altair povandeniniai kalnagūbriai:

—

44o 50,4953' šiaurės platumos, 34o 26,9128' vakarų ilgumos

—

44o 47,2611' šiaurės platumos, 33o 48,5158' vakarų ilgumos

—

44o 31,2006' šiaurės platumos, 33o 50,1636' vakarų ilgumos

—

44o 38,0481' šiaurės platumos, 34o 11,9715' vakarų ilgumos

—

44o 38,9470' šiaurės platumos, 34o 27,6819' vakarų ilgumos

—

44o 50,4953' šiaurės platumos, 34o 26,9128' vakarų ilgumos

 

 Antialtair povandeniniai kalnagūbriai:

—

43o 43,1307' šiaurės platumos, 22o 44,1174' vakarų ilgumos

—

43o 39,5557' šiaurės platumos, 22o 19,2335' vakarų ilgumos

—

43o 31,2802' šiaurės platumos, 22o 08,7964' vakarų ilgumos

—

43o 27,7335' šiaurės platumos, 22o 14,6192' vakarų ilgumos

—

43o 30,9616' šiaurės platumos, 22o 32,0325' vakarų ilgumos

—

43o 40,6286' šiaurės platumos, 22o 47,0288' vakarų ilgumos

—

43o 43,1307' šiaurės platumos, 22o 44,1174' vakarų ilgumos

12.   ŽRCAK

Mažiausias aštuonkojo dydis (Octopus vulgaris) trečiųjų šalių suverenitetui arba jurisdikcijai priklausančiuose jūrų vandenyse, esančiuose ŽRCAK regione, yra 450 g (išskrodus). Mažesnių nei mažiausio 450 g dydžio (išskrodus) aštuonkojų negalima laikyti laive, perkrauti, iškrauti, vežti, sandėliuoti, parduoti, pateikti arba siūlyti parduoti, jie turi būti nedelsiant paleisti į jūrą.

13.   Laivai, vykdantys neteisėtą, nereglamentuotą arba tokią žvejybos veiklą, apie kurią nepranešė, šiaurės rytų Atlante

13.1.

 Laivai, Žvejybos šiaurės rytų Atlante komisijos (ŽŠRAK) įtraukti į laivų, kurie, kaip patvirtinta, vykdė neteisėtą, nereglamentuotą arba tokią žvejybos veiklą, apie kurią nepranešė (NNN laivai), sąrašą, yra išvardyti 4 priedėlyje. Šiems laivams taikomos šios priemonės:

a)

į uostą įplaukusiems NNN laivams neleidžiama iškrauti arba perkrauti žuvies, ir jie turi būti patikrinti kompetentingų institucijų. Per šiuos patikrinimus tikrinami laivo dokumentai, laivo žurnalai, žvejybos įrankis, laive turimi sužvejoti kiekiai ir kiti su laivo veikla ŽŠRAK reguliuojamame rajone susiję objektai. Informacija apie patikrinimų rezultatus nedelsiant perduodama Komisijai;

b)

su valstybės narės vėliava plaukiojantys žvejybos, pagalbiniai, degalų atsargas papildantys, pagrindiniai ir krovininiai laivai jokiomis aplinkybėmis nepadeda NNN laivams, nedalyvauja perkraunant žuvis ir neatlieka žvejybos operacijų bendrai su į tą sąrašą įtrauktais laivais;

c)

NNN laivams uostuose netiekiamos atsargos, kuras arba kitos paslaugos;

d)

NNN laivams neleidžiama žvejoti Bendrijos vandenyse ir dėl jų draudžiama sudaryti frachtavimo susitarimus;

e)

draudžiamas NNN laivais sužvejotos žuvies importas;

f)

Valstybės narės nesutinka suteikti savo vėliavos NNN laivams ir ragina importuotojus, vežėjus ir kitus susijusius sektorius nevesti derybų dėl tokiais laivais sužvejotos žuvies ir neperkrauti jos į kitus laivus.

13.2.

 Komisija iš dalies pakeis minėtą sąrašą, kad jis sutaptų su nauju ŽŠRAK sąrašu, kai tik ŽŠRAK jį priims.

14.   Žvejyba elektriniais žūklės prietaisais

Nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 850/98 31 straipsnio 1 dalies, žvejyba plačiažiočiais tralais naudojant elektros srovę leidžiama sąlygomis, kurias turi nustatyti Komisija Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 30 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka, atsižvelgdama į ŽMTEK rekomendacijas.

B dalis

Viduržemio jūra

15.   Laikina priemonė, susijusi su tinklinio audinio akies kraštinės ilgiu ir žvejybos veikla

Žvejybos veiklą, kuri šiuo metu vykdoma pagal Reglamento (EB) Nr. 1626/94 3 straipsnio 1 ir 1a dalyse bei 6 straipsnio 1 ir 1a dalyse nustatytas išlygas, laikinai leidžiama tęsti 2006 m.

16.   Dragos ir tralai žvejojant giliavandenių rūšių žuvis

Draudžiama žvejoti velkamosiomis dragomis ir tralais didesniame nei 1 000 m gylyje.

17.   Viduržemio jūros bendrosios žvejybos komisijos (toliau VJBŽK) sudaromas ilgesnių nei 15 m laivų registras

17.1.

 Iki 2006 m. birželio 1 d. visos valstybės narės, naudodamos įprastą duomenų tvarkymo sistemą, siunčia Komisijai su jos vėliava plaukiojančių ir jos teritorijoje registruotų laivų, kurių bendras ilgis didesnis nei 15 m ir kuriems ji leido žvejoti VJBŽK rajone, išduodama žvejybos leidimą, sąrašą.

17.2.

 17.1. punkte nurodytame sąraše pateikiama ši informacija:

a)

laivo numeris Bendrijos laivyno registre ir išorinis ženklinimas, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 26/2004 I priede;

b)

laikotarpis, kuriuo leidžiama žvejoti ir (arba) perkrauti žuvis;

c)

naudojami žvejybos įrankiai.

17.3.

 Komisija iki 2006 m. liepos 1 d. nusiunčia sąrašą VJBŽK vykdomajam sekretoriatui, kad laivai galėtų būti įtraukti į VJBŽK sudaromą laivų, kurių bendras ilgis didesnis nei 15 m ir kuriems leidžiama žvejoti VJBŽK susitarimo rajone, registrą (toliau – VJBŽK registras).

17.4.

 Apie visus pasikeitimus, kuriuos reikia įtraukti į 17.1. punkte nurodytą sąrašą, pranešama Komisijai, kad ši, likus mažiausiai 10 darbo dienų iki laivo žvejybos veiklos VJBŽK rajone pradžios, tokia pat tvarka juos perduotų VJBŽK vykdomajam sekretoriatui.

17.5.

 Į 17.1. punkte nurodytą sąrašą neįtraukti Bendrijos žvejybos laivai, kurių bendras ilgis didesnis nei 15 mm, VJBŽK rajone negali žvejoti, laikyti laive, perkrauti arba iškrauti bet kokio tipo žuvų ir kiautuotųjų vėžiagyvių.

17.6.

 Valstybės narės imasi būtinų priemonių, siekdamos užtikrinti, kad:

a)

valstybių narių išduoto žvejybos leidimo sąlygomis vykdyti žvejybos veiklą VJBŽK rajone galima tik tiems su valstybių narių vėliava plaukiojantiems laivams, kurie yra įtraukti į 17.1. punkte nurodytą sąrašą ir kurie laive turi minėtą žvejybos leidimą;

b)

žvejybos leidimas neišduodamas laivams, kurie VJBŽK rajone arba kitur vykdė neteisėtą, nereglamentuotą arba tokią žvejybos veiklą, apie kurią nepranešė (NNN žvejybą), išskyrus tuos atvejus, kai nauji laivų savininkai atitinkamais dokumentais įrodo, kad buvę savininkai ir operatoriai nebeturi jokių su tais laivais susijusių teisinių ar finansinių interesų, arba teisių ir nebegali jų kontroliuoti, arba, kad tie laivai nedalyvauja NNN žvejyboje ir nėra su ja susiję;

c)

pagal jų nacionalinę teisę kiek įmanoma būtų uždrausta su jų vėliava plaukiojančių laivų, įtrauktų į 16.1. punkte nurodytą sąrašą, savininkams ir operatoriams dalyvauti į VJBŽK registrą neįtrauktų laivų žvejybos veikloje VJBŽK susitarimo rajone arba būti su ja susijusiems;

d)

pagal jų nacionalinę teisę kiek įmanoma būtų reikalaujama, kad su jų vėliavomis plaukiojančių laivų, įtrauktų į 17.1. punkte nurodytą sąrašą, savininkai būtų laivo registravimo valstybės piliečiai arba teisės subjektai;

e)

jų laivai taikytų visas atitinkamas VJBŽK nustatytas apsaugos ir valdymo priemones.

17.7.

 Valstybės narės imasi būtinų priemonių, siekdamos uždrausti į VJBŽK registrą neįtrauktiems laivams, kurių bendras ilgis didesnis nei 15 m, žvejoti, laikyti laive, perkrauti arba iškrauti VJBŽK rajone sužvejotus žuvis ir kiautuotuosius vėžiagyvius;

17.8.

 Valstybės narės nedelsdamos perduoda Komisijai visą informaciją, iš kurios matyti, kad esama rimtų priežasčių įtarti, jog į VJBŽK registrą neįtraukti laivai, kurių bendras ilgis didesnis nei 15 m, žvejoja arba perkrauna žuvis ir kiautuotuosius vėžiagyvius VJBŽK susitarimo rajone.

C dalis

Rytinė Ramiojo vandenyno dalis

18.   Žvejyba gaubiamaisiais tinklais Amerikos tropikų tuno komisijos (ATTK) reguliuojamame rajone

18.1.

 Gaubiamaisiais tinklais žvejojantiems laivams 2006 m. rugpjūčio 1 d. – rugsėjo 11 d. arba 2006 m. lapkričio 20 d. – gruodžio 31 d. draudžiama žvejoti geltonpelekius tunus (Thunnus albacares), didžiaakius tunus (Thunnus obesus) ir dryžuotuosius tunus (Katsuwonus pelamis) rajone, kuris apibrėžiamas šiomis ribomis:

—

Šiaurės ir Pietų Amerikos Ramiojo vandenyno pakrantės linija,

—

150o vakarų ilgumos,

—

40o šiaurės platumos,

—

40o pietų platumos.

18.2.

 Atitinkamos valstybės narės iki 2006 m. liepos 1 d. praneša Komisijai pasirinktą žvejybos nutraukimo laikotarpį. Visi atitinkamos valstybės narės laivai, žvejojantys gaubiamaisiais tinklais, apibrėžtame rajone pasirinktu laikotarpiu turi nutraukti žvejybą tais tinklais.

18.3.

 Nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos laivai, gaubiamaisiais tinklais žvejojantys tunus Amerikos tropikų tuno komisijos (ATTK) reguliuojamame rajone, laiko laive ir iškrauna visus sužvejotus didžiaakius, dryžuotuosius ir geltonpelekius tunus, išskyrus tuos, kurie dėl kitų priežasčių nei jų dydis laikomi netinkamais žmonėms vartoti. Ši nuostata netaikoma tik per paskutinį žvejybos įrankio panaudojimą reiso metu, kai gali neužtekti vietos patalpinti visiems to įrankio panaudojimo metu sužvejotiems tunams.

18.4.

 Gaubiamaisiais tinklais žvejojantys laivai nedelsdami paleidžia kiek įmanoma mažiau sužalotus jūros vėžlius, ryklius, vėjažuves, rajas, doradas (Coryphaena hippurus) ir kitas ne pagrindines žvejojamas rūšis. Žvejai raginami ieškoti greitą ir saugų visų pirmiau minėtų gyvūnų paleidimą palengvinančių būdų bei įrangos ir jais naudotis.

19.   Apsuptiems tinklais arba į juos įsipainiojusiems jūros vėžliams taikomos šios specialios priemonės:

a)

pastebėjus tinkle jūros vėžlį, dedamos tikslingos pastangos išgelbėti vėžlį, prieš jam įsipainiojant į tinklą, jei būtina, nuleidžiant į vandenį greitaeigį katerį,

b)

jeigu vėžlys yra įsipainiojęs tinkle, tinklo vyniojimas turėtų būti sustabdomas vos tik vėžlys iškyla iš vandens ir neturėtų būti tęsiamas, kol vėžlys išpainiojamas iš tinklo ir paleidžiamas,

c)

jeigu vėžlys užkeliamas į laivą, prieš paleidžiant vėžlį į vandenį turėtų būti imamasi visų tinkamų veiksmų jam padėti atsigauti,

d)

tunus žvejojantiems laivams draudžiama į jūrą išmesti druskos maišus arba bet kokias kitas plastiko šiukšles,

e)

žvejai raginami, jeigu įmanoma, paleisti į jūrą į plūdriąsias priemones pelaginėms žuvims žvejoti ir kitus žvejybos įrankius įsipainiojusius vėžlius,

f)

taip pat rekomenduojama sugrąžinti į žvejybą nenaudojamas plūdriąsias priemones pelaginėms žuvims žvejoti.

D dalis

Toli migruojančios Rytų Atlanto ir Viduržemio jūros žuvys

20.   Mažiausias paprastojo tuno dydis Rytų Atlante ir Viduržemio jūroje

20.1

 Nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 973/2001 6 straipsnio ir IV priedo nuostatų, mažiausias paprastojo tuno dydis Viduržemio jūroje yra 10 kg arba 80 cm.

20.2

 Nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 973/2001 7 straipsnio 1 dalies nuostatų, Rytų Atlante ir Viduržemio jūroje sužvejotiems paprastiesiems tunams netaikomas joks leistinas nuokrypis.

21.   Mažiausias didžiaakio tuno dydis

Nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 973/2001 6 straipsnio ir IV priedo nuostatų, nuostata dėl mažiausio leistino didžiaakio tuno dydžio yra panaikinama.

22.   Tam tikrų tipų laivų ir žvejybos įrankių naudojimo apribojimai

22.1.

 Siekiant apsaugoti didžiaakio tuno išteklius, ypač jauniklius, žvejyba gaubiamaisiais tinklais žvejojančiais laivais ir kartinėmis ūdomis žvejojančiais laivais yra uždraudžiama toliau a ir b papunkčiuose nurodytu laikotarpiu nurodytame rajone;

a)

rajono ribos yra šios:

 

Pietinė riba: 0o pietų platumos lygiagretė

 

Šiaurinė riba: 5o šiaurės platumos lygiagretė

 

Vakarinė riba: 20o vakarų ilgumos dienovidinis

 

Rytinė riba: 10o vakarų ilgumos dienovidinis

b)

Draudimo galiojimo laikotarpis yra kiekvienų metų lapkričio 1 d. – lapkričio 30 d.

22.2.

 Nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 973/2001 3 straipsnio nuostatų, žvejybai tam tikro tipo Bendrijos laivais ir žvejybos įrankiais to reglamento 3 straipsnio 2 dalyje nurodytame rajone 3 straipsnio 1 dalyje nurodytu laikotarpiu netaikomi jokie apribojimai.

23.   Sportinei ir poilsinei žvejybos veiklai Viduržemio jūroje skirtos priemones

23.1.

 Visos valstybės narės imasi visų būtinų priemonių, siekdamos uždrausti sportinei ir poilsinei tunų ir tuninių rūšių žuvų, ypač paprastųjų tunų, žvejybai Viduržemio jūroje naudoti velkamuosius tinklus, supamuosius tinklus, gaubiamuosius tinklus, dragas, žiauninius tinklaičius, sieninius tinklus ir ilgąsias ūdas.

23.2.

 Visos valstybės narės užtikrina, kad sportinės ir poilsinės žvejybos Viduržemio jūroje metu sugauti tunų ir tuninių rūšių žuvų kiekiai nebūtų parduodami.

24.   Paprastųjų tunų imčių ėmimo planas

Nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 973/2001 5a straipsnio nuostatų, visos valstybės narės parengia imčių ėmimo programą, skirtą nustatyti sužvejotą kiekvienos dydžio kategorijos paprastųjų tunų kiekį; tai reiškia, kad imtis žuvų dydžiui talpyklose nustatyti (imties dydis 100 egzempliorių) turi būti imama iš 100 tonų gyvos žuvies. Imtis dydžiui nustatyti yra imama žuvų žvejojimo (3) ūkyje metu pagal Tarptautinės Atlanto tunų apsaugos komisijos (toliau – TATAK) atsiskaitymo dėl II tikslo metodą. Imčių ėmimas atliekamas iš visų talpyklų bet kokio žuvų žvejojimo metu. Iki 2006 m. gegužės 1 d. TATAK perduodami prieš tai ėjusiais metais atlikto imčių ėmimo rezultatai.

E dalis

Pietryčių Atlanto dalis

25.   Žvejybos Pietryčių Atlante organizacija (toliau – ŽPAO)

25.1.

 Visi Bendrijos laivai, vykdantys veiklą Žvejybos Pietryčių Atlante organizacijos (ŽPAO) konvencijos rajone ir žvejojantys žuvų rūšis, kurioms netaikoma kitų kompetentingų regioninių žvejybos organizacijų apsaugos ir valdymo tvarka, nuo 2006 m. sausio 1 d. priima kvalifikuotus mokslininkus stebėtojus.

25.2.

 Valstybės narės imasi visų būtinų veiksmų mokslininkams stebėtojams paskirti ir užtikrinti, kad jie būtų priimti į visus su valstybių narių vėliavomis plaukiojančius arba jų teritorijose registruotus laivus, kurie ketina imtis žvejybos veiklos ŽPAO konvencijos rajone. Valstybės narės imasi visų būtinų veiksmų, siekdamos užtikrinti, kad tinkamai paskirti mokslininkai stebėtojai liktų žvejybos laivuose, kuriems jie buvo priskirti, kol juos pakeis kiti mokslininkai stebėtojai.

25.3.

 ŽPAO konvencijos rajone veiklą vykdančių Bendrijos laivų kapitonai nuo 2006 m. sausio 1 d. priima stebėtoją mokslininką ir bendradarbiauja jam vykdant savo pareigas, kol jis lieka laive.

25.4.

 Valstybės narės ne vėliau kaip iki kiekvienų metų gegužės 1 d. nusiunčia ŽPAO sekretoriatui išsamią ŽPAO mokslinio komiteto nustatyta forma parengtą ataskaitą, kurioje įvertina su jų vėliava plaukiojantiems laivams priskirtų mokslininkų stebėtojų ataskaitų turinį. Ši ataskaita tuo pat metu nusiunčiama ir Komisijai.

(1)   OL L 41, 2002 2 13, p. 1.

(2)   OL L 77, 2002 3 20, p. 8.

(3)  Daugiau nei vienerius metus ūkyje augintoms žuvims turėtų būti nustatyti kiti papildomi imčių ėmimo metodai.

III priedo 1 priedėlis

VELKAMIEJI ŽVEJYBOS ĮRANKIAI: Skagerako ir Kategato sąsiauriai

Tinklinio audinio akies kraštinės ilgio intervalai, pagrindinės žvejojamos žuvų rūšys ir nustatyti sužvejotų žuvų kiekiai procentais, taikomi naudojant vieną tinklinio audinio kraštinės ilgio intervalą

Žuvų rūšys

Tinklinio audinio akies kraštinės ilgio riba (mm)

<16

16-31

32-69

35-69

70‐89 (5)

≥ 90

Mažiausias pagrindinių žvejojamų rūšių žuvų kiekis procentais

50 % (6)

50 % (6)

20 % (6)

50 % (6)

20 % (6)

20 % (7)

30 % (8)

nenustatyta

Smiltinukas (Ammodytidae) (3)

x

x

x

x

x

x

x

x

Smiltinukas (Ammodytidae) (4)

 

x

 

x

x

x

x

x

Esmarko menkutė (Trisopterus esmarkii)

 

x

 

x

x

x

x

x

Putasu (Micromesistius poutassou)

 

x

 

x

x

x

x

x

Jūrų drakonas (Trachinus draco) (1)

 

x

 

x

x

x

x

x

Moliuskai (išskyrus Sepia) (1)

 

x

 

x

x

x

x

x

Vėjažuvė (Belone belone) (1)

 

x

 

x

x

x

x

x

Pilkasis jūrų gaidys (Eutrigla gurnardus) (1)

 

x

 

x

x

x

x

x

Sidabražuvės (Argentina spp.)

 

 

 

x

x

x

x

x

Bretlingis (Sprattus sprattus)

 

x

 

x

x

x

x

x

Europinis ungurys (Anguilla, anguilla)

 

 

x

x

x

x

x

x

Paprastoji krevetė/Baltijos krevetė (Crangon spp., Palaemon adspersus) (2)

 

 

x

x

x

x

x

x

Skumbrė (Scomber spp.)

 

 

 

x

 

 

x

x

Stauridė (Trachurus spp.)

 

 

 

x

 

 

x

x

Atlanto silkė (Clupea harengus)

 

 

 

x

 

 

x

x

Šiaurinė krevetė (Pandalus borealis)

 

 

 

 

 

x

x

x

Paprastoji krevetė/Baltijos krevetė (Crangon spp., Palaemon adspersus) (1)

 

 

 

 

x

 

x

x

Merlangas (Merlangius merlangus)

 

 

 

 

 

 

x

x

Norveginis omaras (Nephrops norvegicus)

 

 

 

 

 

 

x

x

Visi kiti jūrų gyvūnai

 

 

 

 

 

 

 

x

(1)  Ne toliau nei keturios mylios nuo bazinės linijos.

(2)  Toliau nei keturios mylios nuo bazinės linijos.

(3)  Kovo 1 d. – spalio 31 d. Skagerako sąsiauryje, kovo 1 d. – liepos 31 d. Kategato sąsiauryje.

(4)  Lapkričio 1 d. – paskutinę vasario mėn. dieną Skagerako sąsiauryje, rugpjūčio 1 d. – paskutinę vasario mėn. dieną Kategato sąsiauryje.

(5)  Taikant šią tinklinio audinio akies kraštinės ilgio intervalą, tralo maišas turi būti pagamintas iš tinklinio audeklo kvadratinėmis akimis ir turėti rūšiuojamąjį tinklelį, kaip nurodyta šio priedo 2 priedėlyje.

(6)  Ne daugiau kaip 10 % laive laikomo sužvejoto kiekio sudaro menkės, juodadėmės menkės, europinės jūrų lydekos, jūrų plekšnės, raudonosios plekšnės, mažažiotės plekšnės, jūrų liežuvio, oto, rombo, europinės upinės plekšnės, skumbrės, otinės, merlango, paprastosios limandos, ledjūrio menkės, norveginio omaro ir omaro mišinys.

(7)  Ne daugiau kaip 50 % laive laikomo sužvejoto kiekio sudaro menkės, juodadėmės menkės, europinės jūrų lydekos, jūrų plekšnės, raudonosios plekšnės, mažažiotės plekšnės, jūrų liežuvio, oto, rombo, europinės upinės plekšnės, Atlanto silkės, skumbrės, otinės, merlango, paprastosios limandos, ledjūrio menkės, norveginio omaro ir omaro mišinys.

(8)  Ne daugiau kaip 60 % laive laikomo sužvejoto kiekio sudaro menkės, juodadėmės menkės, europinės jūrų lydekos, jūrų plekšnės, raudonosios plekšnės, mažažiotės plekšnės, jūrų liežuvio, otų, rombų, europinės upinės plekšnės, otinės, merlango, paprastosios limandos, ledjūrio menkės ir omaro mišinys.

III priedo 2 priedėlis

Su tralu, kurio tinklinio audeklo akių kraštinės ilgis yra 70 mm ir kuriuo žvejojama Skagerako ir Kategato sąsiauriuose, naudojamo rūšiuojamojo tinklelio reikalavimai

a)

Žuvis pagal rūšį rūšiuojantis tinklelis įtaisomas traluose, kurių visas maišas pagamintas iš tinklinio audeklo kvadratinėmis akimis, kurių kraštinės ilgis yra 70 mm arba didesnis, tačiau mažesnis nei 90 mm. Trumpiausias tralo maišo ilgis yra 8 m. Draudžiama naudoti tralą, kurio maišo skersmuo yra didesnis nei 100 kvadratiniu akių, išskyrus sujungimo vietąa ir kraštų sujungimus.

b)

Tinklelis turi būti stačiakampio formos. Tinklelio kraštinės turi būti lygiagrečios išilginei jo ašiai. Atstumas tarp tinklelio strypelių neturi būti didesnis nei 35 mm. Leidžiama naudoti vieną arba daugiau lankstų siekiant palengvinti rūšiuojamojo tinklelio pritaikymą prie tinklo traukimo būgno.

c)

Rūšiuojamasis tinklelis prie tralo turi būti tvirtinamas įstrižai, viršutinis kraštas pakreipiamas žemyn, bet kokioje vietoje, nuo tralo maišo esančioje per 10 m, tinklinio audeklo gabale tinklui pailginti. Visi tinklelio kraštai pritaisomi prie tralo.

d)

Viršutiniame tralo tinklinio audeklo gabale turi būti tiesiogiai su viršutiniu rūšiuojamojo tinklelio kraštu sujungta neužstojama anga žuvims išeiti. Angos žuvims išeiti galinio krašto plotis turi būti toks pats kaip rūšiuojamojo tinklelio ir priekinė dalis iš abiejų rūšiuojamojo tinklelio kraštų išilgai akių kraštinių nukreipiama į priekį siaurosios angos dalies link.

e)

Prieš rūšiuojamąjį tinklelį leidžiama įtaisyti iš tinklinio audeklo pagamintą piltuvo formos kreipiamąjį prietaisą, kuris žuvis nukreiptų tralo dugno ir rūšiuojamojo tinklelio link. Iš tinklinio audeklo pagaminto piltuvo formos kreipiamojo prietaiso akių kraštinės ilgis neturi būti mažesnis nei 70 mm. Iš tinklinio audeklo pagaminto piltuvo formos kreipiamojo prietaiso vertikali anga, esanti prie rūšiuojamojo tinklelio, neturi būti mažesnė nei 30 centimetrų. Iš tinklinio audeklo pagaminto piltuvo formos kreipiamojo prietaiso plotis prie rūšiuojamojo tinklelio turi būti toks pats kaip rūšiuojamojo tinklelio plotis.

Image 1

Tralas mažosioms žuvims (išskyrus žuvų jauniklius) žvejoti (tralo dydis). Į tralą patenkanti žuvis iš tinklinio audeklo pagaminto piltuvo formos kreipiamuoju prietaisu nukreipiama tralo apačios ir rūšiuojamojo tinklelio link. Didesniosios žuvys, susidūrusios su rūšiuojamuoju tinkleliu, išplaukia iš tralo, o mažesniosios žuvys ir norveginiai omarai praplaukia per rūšiuojamąjį tinklelį ir patenka į tralo maišą. Iš tralo maišo, kuris visas yra pagamintas iš tinklinio audeklo kvadratinėmis akimis, lengviau gali ištrūkti mažos žuvys ir norveginiai omarai.

III priedo 3 priedėlis

Žvejybos, kurią tam tikrais velkamaisiais žvejybos įrankiais leidžiama vykdyti TJTT III, IV, V, VI ir VII parajoniuose bei TJTT VIII a, b, c, e kvadratuose, sąlyga

Viršutinio išėjimo lango, pagaminto iš tinklinio audeklo kvadratinėmis akimis, reikalavimai

Pagaminto iš tinklinio audeklo kvadratinėmis akimis ir įrengto galinėje kūginėje tralo dalyje, daniškame velkamajame tinkle arba panašiame žvejybos įrankyje, kurio tinklinio audeklo akies kraštinės ilgis yra 70 mm arba didesnis nei 70 mm, tačiau mažesnis nei 100 mm, 100 mm išėjimo lango (matuojamas vidinis skersmuo) reikalavimai.

Langas – tai keturkampis tralo maiše įterpiamas tinklinio audeklo gabalas. Galima įrengti tik vieną išėjimo langą. Išėjimo lango niekaip neturi užstoti tralo viduje arba išorėje pritvirtinamos priemonės.

Lango vieta

Išėjimo langas turi būti įterpiamas tinklinio audeklo viršutinio gabalo viduryje, galinėje kūginėje tralo dalyje, prieš nekūginę dalį, sudarytą iš tinklinio audeklo gabalo tralui pailginti ir tralo maišo.

Išėjmo langas turi užsibaigti ne daugiau kaip per 12 akių nuo ranka sumegztų akių juostos tarp tinklinio audeklo gabalo tinklui pailginti ir tralo kūginės formos dalies galinės dalies.

Išėjimo lango dydis

Išėjimo langas turi bent 2 m ilgio ir 1 m pločio.

Išėjimo lango tinklinis audeklas

Tinklinio audeklo akių kraštinės ilgis neturi būti trumpesnis nei 100 mm. Akys turi būti kvadratinės, t. y. visos keturios išėjimo lango tinklinio audeklo gabalo pusės yra sudarytos iš susikertančių ištisinių kraštinių.

Įterpiant išėjimo langą tinklinio audeklo gabalas įterpiamas taip, kad akių kraštinės būtų lygiagrečios ir statmenos išilginei tralo maišo ašiai.

Tinklinis audeklas turi būti megztas iš viengijo siūlo. Siūlas, iš kurio mezgamas tinklinis audeklas, neturi būti storesnis nei 4 mm.

Išėjimo lango įterpimas į rombinių akių tinklinį audeklą

Iš keturių išėjimo lango kraštų leidžiama įterpti sumegztų akių eilę. Šių sumegztų akių eilės plotis neturi būti didesnis nei 12 mm.

Ištempto išėjimo lango ilgis turi būti toks pats kaip prie išėjimo lango išilginio krašto primegztų praskėstų rombinių akių ilgis.

Rombinių akių skaičius viršutiniame gabale, pritvirtintame prie mažesnės išėjimo lango dalies (t.y. vieno metro ilgio dalyje, kuri statmena išilginei tralo maišo ašiai) yra ne mažiau kaip visų rombinių tinklo akių, pritvirtintų prie išilginės išėjimo lango dalies, skaičius, padalintas iš 0,7.

Išėjimo lango plotis, išreikštas tinklinio audeklo akių kraštinių skaičiumi, turi būti toks pats kaip tinklinio audeklo viršutinio gabalo rombinių akių skaičius, padalytas iš dviejų, t. y. sumezgimo santykis turi būti dvi rombinės akys sumezgamos su kvadratine akimi.

Kita

Išėjimo lango įterpimo į tralą brėžinys pateikiamas toliau.

Image 2
Tekstas paveikslėlio

III priedo 4 priedėlis

Laivų, kurie, kaip patvirtinta ŽŠRAK,

vykdė neteisėtą, nereglamentuotą arba tokią žvejybos veiklą, apie kurią nepranešė

Laivo pavadinimas

Laivo registravimo valstybė

TJO III (1) nustatytas laivo identifikavimo numeris

FONTENOVA

Panama

p.m.

IANNIS

Panama

p.m.

LANNIS I

Panama

p.m.

LISA

Commonwealth of Dominica

8606836

KERGUELEN

Gvinėja

p.m.

OKHOTINO

Commonwealth of Dominica

8522169

OLCHAN

Commonwealth of Dominica

8422838

OSTROE

Commonwealth of Dominica

8522042

OSTROVETS

Commonwealth of Dominica

8522030

OYRA

Commonwealth of Dominica

8522119

OZHERELYE

Commonwealth of Dominica

8422876

SUNNY JANE

Belizas

7347407

PAVLOVSK

Commonwealth of Dominica

8326319

DOLPHIN

Gruzija

p.m.

ICE BAY

Kambodža

8028424

TURICIA

Panama

7700104

GRAND SOL

Panama

p.m.

MURTOSA

Togas

7385174

(1)  Tarptautinė jūrų organizacija.

IV PRIEDAS

I DALIS

Trečiosios šalies vandenyse žvejojantiems Bendrijos laivams išduotų licencijų ir žvejybos leidimų kiekybiniai apribojimai

Žvejybos rajonas

Žvejyba

Licencijų skaičius

Licencijų paskirstymas valstybėms narėms

Didžiausias bet kokiu metu rajone esančių laivų skaičius

Norvegijos vandenys ir žvejybos zona aplink Jan Mayen

Atlanto silkė, į šiaurę nuo 62o00‘ šiaurės platumos

 

 

 

Priedugnio žuvų rūšys, į šiaurę nuo 62o00‘ šiaurės platumos

80

FR: 18, PT: 9, DE: 16, ES: 20, UK: 14, IRL: 1

50

Skumbrės, į pietus nuo 62o00‘ šiaurės platumos, žvejyba gaubiamaisiais tinklais

11

DE: 1 (1), DK: 26 (1), FR: 2 (1), NL: 1 (1)

netaikoma

Skumbrės, į pietus nuo 62o00‘ šiaurės platumos, tralinė žvejyba

19

netaikoma

Skumbrės, į šiaurę nuo 62o00‘ šiaurės platumos, žvejyba gaubiamaisiais tinklais

11 (2)

DK: 11

netaikoma

Pramoninėms reikmėms žvejojamos žuvų rūšys, į pietus nuo 62o00‘ šiaurės platumos

480

DK: 450, UK: 30

150

Farerų salų vandenys

Visų rūšių tralinė žvejyba ne didesniais nei 180 pėdų ilgio laivais zonoje, esančioje 12 ir 21 mylių atstumu nuo Farerų salų bazinės linijos

26

BE: 0, DE: 4, FR: 4, UK: 18

13

Specialioji menkių ir juodadėmių menkių žvejyba žvejybos įrankiais, kurių tinklinio audinio akies kraštinės ilgis ne mažesnis nei 135 mm, leidžiama tik rajone, esančiame į pietus nuo 62o28‘ šiaurės platumos ir į rytus nuo 6o30‘ vakarų ilgumos

8 (3)

 

4

 

Tralinė žvejyba didesniu atstumu nei 21 mylia nuo bazinės Farerų salų linijos. Kovo 1 d. – gegužės 31 d. ir spalio 1 d. – gruodžio 31 d. tie laivai gali vykdyti veiklą rajone tarp 61o20‘ šiaurės platumos bei 62o00‘ šiaurės platumos bei 12 – 21 mylių atstumu nuo bazinės linijos esančiame rajone.

70

BE: 0, DE: 10, FR: 40, UK: 20

26

Dvipelekių jūrų lydekų žvejyba tralu, kurio tinklinio audinio akies kraštinės ilgis ne mažesnis nei 100 mm, rajone, esančiame į pietus nuo 61o30‘ šiaurės platumos ir į vakarus nuo 9o00‘ vakarų ilgumos, bei rajone, esančiame tarp 7o00‘ vakarų ilgumos ir 9o00‘ vakarų ilgumos į pietus nuo 60o30‘ šiaurės platumos, ir rajone, esančiame į pietvakarius nuo linijos tarp 60o30‘ šiaurės platumos, 7o00‘ vakarų ilgumos ir 60o00‘ šiaurės platumos, 6o00’ vakarų ilgumos.

70

DE: 8 (4),FR: 12 (4), UK: 0 (4)

20 (5)

 

Specialioji ledjūrio menkių žvejyba tralu, kurio tinklinio audeklo akies kraštinės ilgis yra 120 mm, turint galimybę naudoti skersines tralo maišo virves.

70

 

22 (5)

Putasu žvejyba. Bendrą licencijų skaičių galima padidinti keturiems laivams išduotomis licencijomis, kad būtų galima suformuoti poras, jeigu Farerų salų institucijos imtų taikyti specialias galimybių žvejoti rajone, kuris vadinamas „pagrindiniu putasu žvejybos rajonu“, taisykles.

34

DE: 3, DK: 19, FR: 2, UK: 5, NL: 5

20

Žvejyba ūdomis

10

UK: 10

6

Skumbrės žvejyba

12

DK: 12

12

Atlanto silkių žvejyba į šiaurę nuo 62o šiaurės platumos

21

DE: 1, DK: 7, FR: 0, UK: 5, IRL: 2, NL: 3, SW: 3

21

Rusijos Federacijos vandenys

Visų rūšių žvejyba

pm

 

pm

Menkės žvejyba

7 (6)

 

pm

Bretlingio žvejyba

pm

 

pm

II DALIS

Bendrijos vandenyse žvejojantiems trečiosios šalies žvejybos laivams išduotų licencijų ir žvejybos leidimų kiekybiniai apribojimai

Laivo registravimo valstybė

Žvejyba

Licencijų skaičius

Didžiausias bet kokiu metu rajone esančių laivų skaičius

Norvegija

Atlanto silkė, į šiaurę nuo 62o00‘ šiaurės platumos

18

18

Farerų salos

Skumbrė, VIa (į šiaurę nuo 56o30‘ šiaurės platumos), VIIe, f, h, stauridė, IV, VIa (į šiaurę nuo 56o30‘ šiaurės platumos), VIIe, f, h; Atlanto silkė, VIa (į šiaurę nuo 56o30‘ šiaurės platumos)

14

14

Atlanto silkė, į šiaurę nuo 62o00‘ šiaurės platumos

21

21

Atlanto silkė, IIIa

4

4

Pramoninė Esmarko menkutės ir bretlingio žvejyba, IV, VIa (į šiaurę nuo 56o30‘ šiaurės platumos): smiltinukai, IV (įskaitant neišvengiamą putasu priegaudą)

15

15

Jūrų lydeka ir didžiadantė menkė

20

10

Putasu, VIa (į šiaurę nuo 56o30‘ šiaurės platumos), VIb, VII (į vakarus nuo 12o00‘ vakarų ilgumos)

20

20

Dvipelekė jūrų lydeka

16

16

Rusijos Federacija

Atlanto silkė, IIId (Švedijos vandenys)

pm

pm

Atlanto silkė, IIId (Švedijos vandenys, nežvejojantys pagrindiniai laivai)

pm

pm

Bretlingis

4 (7)

pm

Barbadosas

Penaeus krevetės (8) (Prancūzijos Gajanos vandenys)

5

pm (9)

Rifų ešeriai (10) (Prancūzijos Gajanos vandenys)

5

pm

Gajana

Penaeus krevetės (11) (Prancūzijos Gajanos vandenys)

pm

pm (12)

Surinamas

Penaeus krevetės (11) (Prancūzijos Gajanos vandenys)

5

pm (13)

Trinidadas ir Tobagas

Penaeus krevetės (11) (Prancūzijos Gajanos vandenys)

8

pm (14)

Japonija

Tunai (15) (Prancūzijos Gajanos vandenys)

pm

 

Korėja

Tunai (16) (Prancūzijos Gajanos vandenys)

pm

pm (11)

Venesuela

Rifų ešeriai (11) (Prancūzijos Gajanos vandenys)

41

pm

Rykliai (11) (Prancūzijos Gajanos vandenys)

4

pm

III DALIS

Deklaracija pagal 25.2 straipsnio nuostatas

Image 3
Tekstas paveikslėlio

(1)  Šis paskirstymas galioja žvejybai gaubiamaisiais tinklais ir tralinei žvejybai.

(2)  Turi būti pasirinkta iš 11 licencijų, skirtų skumbrių žvejybai gaubiamaisiais tinklais į pietus nuo 62o00‘ šiaurės platumos.

(3)  Pagal suderintą 1999 metų protokolą duomenys apie specializuotų menkių ir juodadėmių menkių žvejybą pateikiami su „Visa traline žvejyba 12-21 mylių nuo Farerų salų bazinės linijos esančioje zonoje ne ilgesniais nei 180 pėdų laivais“ duomenimis.

(4)  Šie skaičiai nurodo didžiausią laivų skaičių bet kuriuo metu.

(5)  Šie skaičiai įtraukti į skaičius, nurodytus prie „Tralinė žvejyba didesniu atstumu nei 21 mylia nuo bazinės Farerų salų linijos“.

(6)  Taikoma tik laivams su Latvijos vėliava.

(7)  Taikoma tik Latvijos zonai EB vandenyse.

(8)  Licencijos krevečių žvejybai Prancūzijos Gajanos departamento vandenyse išduodamos atsižvelgiant į atitinkamos trečiosios šalies institucijų pateiktą žvejybos planą, kurį yra patvirtinusi Komisija. Kiekvienos iš tų licencijų galiojimo trukmė negali būti ilgesnė nei žvejybos laikotarpis, nustatytas žvejybos plane, į kurį atsižvelgiant buvo išduota licencija.

(9)  Dienų skaičius jūroje per metus negali būti didesnis nei 200.

(10)  Turi būti sužvejota tik ilgosiomis ūdomis arba gaudyklėmis (rifų ešeriai) arba ilgosiomis ūdomis ar tinklais, kurių akies kraštinės ilgis ne mažesnis nei 100 mm, ne mažesniame nei 30 m gylyje (rykliai). Kad būtų išduotos tos licencijos, turi būti pateikiami įrodymai, kad licencijos prašantis laivo savininkas yra sudaręs galiojančią sutartį su Prancūzijos Gajanos departamente įsisteigusia perdirbimo įmone ir kad joje yra numatytas įpareigojimas bent 75 % viso rifų ešerių arba 50 % viso ryklių sugavimo iš atitinkamo laivo iškrauti tame departamente, kad rifų ešerius ir ryklius būtų galima perdirbti tos įmonės gamykloje.

Pirmiau minėtą sutartį turi patvirtinti Prancūzijos institucijos, kurios užtikrina, kad ji atitinka tikrąjį sutartį sudariusios įmonės perdirbimo pajėgumą ir Gajanos ekonomikos plėtros tikslus. Tinkamai patvirtintos sutarties kopija pridedama prie prašymo išduoti licenciją.

Jeigu atsisakoma suteikti pirmiau minėtą patvirtinimą, Prancūzijos institucijos praneša apie tą atsisakymą ir atitinkamai šaliai bei Komisijai nurodo atsisakymo priežastį.

(11)  Taikoma nuo 2006 m. sausio 1 d. ikibalandžio 30 d.

(12)  Kol bus baigtos žvejybos konsultacijos su Norvegija dėl 2006 m.

(13)  Dienų skaičius jūroje per metus neturi būti didesnis nei pm.

(14)  Dienų skaičius jūroje per metus negali būti didesnis nei 350.

(15)  Turi būti sužvejota tik ilgosiomis ūdomis.

(16)  Kurių bet kuriuo metu daugiausiai 10 taikoma žiauniniais tinklaičiais menkes žvejojantiems laivams.

V PRIEDAS

I DALIS

Laivo žurnale registruojama informacija

Žvejojant 200 jūrmylių nuo Bendrijos valstybės narės krantų zonoje, kurioje galioja Bendrijos žvejybos taisyklės, po kiekvieno toliau nurodyto įvykio laivo žurnale nedelsiant turi būti įrašoma ši informacija:

Po kiekvienos žvejybos operacijos:

1.1.

kiekvienos sužvejotos rūšies kiekis (gyvasis svoris kilogramais);

1.2.

žvejybos operacijos diena ir laikas;

1.3.

geografinė padėtis, kurioje sugautos žuvys;

1.4.

naudotas žvejybos metodas.

Po kiekvieno perkrovimo į kitą laivą arba iš kito laivo:

2.1.

įrašas „pakrauta iš“ arba „perkrauta į“;

2.2.

kiekvienos perkrautos rūšies kiekis (gyvasis svoris kilogramais);

2.3.

laivo, į kurį buvo perkrauta arba iš kurio buvo perkrauta žuvis, pavadinimas, išorinio identifikavimo raidės ir skaičiai;

2.4.

menkių perkrauti neleidžiama.

Po kiekvieno iškrovimo Bendrijos uoste:

3.1.

uosto pavadinimas;

3.2.

kiekvienos iškrautos rūšies kiekis (gyvasis svoris kilogramais);

Po kiekvieno informacijos perdavimo Europos Bendrijų Komisijai:

4.1.

informacijos perdavimo diena ir laikas;

4.2.

pranešimo tipas: „sužvejotas žuvų kiekis įplaukiant“, „sužvejotas žuvų kiekis išplaukiant“, „sužvejotas žuvų kiekis“, „perkrovimas“;

4.3.

jei informacija perduodama radijo ryšiu: radijo stoties pavadinimas.

II DALIS

Image 4

Tekstas paveikslėlio

VI PRIEDAS

KOMISIJAI PERDUODAMOS INFORMACIJOS TURINYS IR JOS PERDAVIMO PRIEMONĖS

1.   

Europos Bendrijų Komisijai perduotina informacija ir jos perdavimo tvarkaraštis yra tokie:

1.1.

Kiekvieną kartą laivas, žvejybos reisą (1) pradedantis Bendrijos vandenyse, perduoda pranešimą apie „sužvejotus žuvų kiekius įplaukiant“, kuriame nurodo:

SR

m (2)

(=įrašo pradžia)

AD

m

XEU (= Europos Bendrijų Komisijai)

SQ

m

(pranešimo numeris einamaisiais metais)

TM

m

COE (= „sužvejoti žuvų kiekiai įplaukiant“)

RC

m

(tarptautinį radijo šaukinį)

TN

o (3)

(žvejybos reiso eilės numeris – nurodomas eilės numeris einamaisiais metais)

NA

o

(laivo pavadinimą)

IR

m

(valstybės narės iš trijų raidžių sudarytas ISO kodas, po kurio, jeigu būtina, nurodoma laivo registravimo valstybėje narėje naudojamas unikalus to laivo identifikavimo numeris, jeigu yra toks)

XR

m

(išorinės identifikavimo raidės; ant laivo borto nurodomas laivo numeris)

LT (4)

o (5)

(laivo buvimo vietos geografinė platuma perduodant pranešimą)

LG (4)

o (5)

(laivo buvimo vietos geografinė ilguma perduodant pranešimą)

LI

o

(numatyta laivo buvimo vietos geografinė platuma, kurioje laivo kapitonas ketina, pradėti žvejoti; nurodoma laipsniais arba dešimtainiu skaičiumi)

LN

o

(numatyta laivo buvimo vietos geografinė ilguma, kurioje laivo kapitonas ketina pradėti žvejoti; nurodoma laipsniais arba dešimtainiu skaičiumi)

RA

m

(atitinkamas TJTT rajonas)

OB

m

(laivo triume laikomų visų rūšių žuvų kiekis, jeigu būtina galima derinti taip:

 

 

JTO MŽŪO kodas + gyvasis žuvų svoris (kilogramais, suapvalintas iki artimiausio 100 kilogramų

DA

m

(pranešimo perdavimo data yyyymmdd formatu) JTO MŽŪO kodas + gyvasis žuvų svoris (kilogramais, suapvalintas iki artimiausio 100 kilogramų

TI

m

(pranešimo perdavimo laikas hhmm formatu)

MA

m

(laivo kapitono pavardė)

ER

m

(= įrašo pabaiga)

1.2.

Kiekvieną kartą laivas, žvejybos reisą (1) užbaigiantis Bendrijos vandenyse, perduoda pranešimą apie „sužvejotus žuvų kiekius išplaukiant“, kuriame nurodo:

SR

m

(= įrašo pradžia)

AD

m

XEU (= Europos Bendrijų Komisijai)

SQ

m

(pranešimo, kurį perduoda minėtas laivas, numeris einamaisiais metais)

TM

m

COX (= „sužvejoti žuvų kiekiai išplaukiant“)

RC

m

(tarptautinį radijo šaukinį)

TN

o

(žvejybos reiso eilės numeris – nurodomas eilės numeris einamaisiais metais)

NA

o

(laivo pavadinimas)

IR

m

(valstybės narės iš trijų raidžių sudarytas ISO kodas, po kurio, jeigu būtina, nurodoma laivo registravimo valstybėje narėje naudojamas unikalus to laivo identifikavimo numeris, jeigu yra toks)

XR

m

(išorinės identifikavimo raidės; ant laivo borto nurodomas laivo numeris)

LT (6)

o (7)

(laivo buvimo vietos geografinė platuma perduodant pranešimą)

LG (6)

o (7)

(laivo buvimo vietos geografinė ilguma perduodant pranešimą)

RA

m

(atitinkamas TJTT rajonas, kuriame buvo sužvejotos žuvys)

CA

m

(sužvejotų visų rūšių žuvų kiekis nuo paskutinės ataskaitos perdavimo galima derinti, jeigu būtina, taip: JTO MŽŪO kodas + gyvasis žuvų svoris (kilogramais, suapvalintas iki artimiausio 100 kilogramų)

OB

o

(laivo triume laikomų visų rūšių žuvų kiekis, jeigu būtina galima derinti taip: JTO MŽŪO kodas + gyvasis žuvų svoris (kilogramais, suapvalintas iki artimiausio 100 kilogramų

DF

o

(dienų, kurias laivas žvejojo nuo paskutinio ataskaitos perdavimo, skaičius)

DA

m

(pranešimo perdavimo data yyyymmdd formatu)

TI

m

(pranešimo perdavimo laikas hhmm formatu)

MA

m

(laivo kapitono pavardė)

ER

m

(= įrašo pabaiga)

1.3.

Kas trečią dieną, pradedant trečiąja diena nuo laivo pirmojo įplaukimo į 1.1 punkte nurodytas zonas, jeigu žvejojamos Atlanto silkės ir skumbrės, ir kas savaitę, pradedant septintąja diena nuo laivo pirmojo įplaukimo į 1.1 punkte nurodytas zonas, jeigu žvejojamos visos rūšys, išskyrus Atlanto silkes ir skumbres, žuvys, turi būti perduodama „ataskaita apie sužvejotus žuvų kiekius“, kurioje nurodoma:

SR

m

(= įrašo pradžia)

AD

m

XEU (= Europos Bendrijų Komisijai)

SQ

m

(pranešimo, kurį perduoda minėtas laivas, numeris einamaisiais metais)

TM

m

CAT (= „ataskaita apie sužvejotus žuvų kiekius“)

RC

m

(tarptautinis radijo šaukinys)

TN

o

(žvejybos reiso eilės numeris – nurodomas eilės numeris einamaisiais metais)

NA

o

(laivo pavadinimas)

IR

m

(valstybės narės iš trijų raidžių sudarytas ISO kodas, po kurio, jeigu būtina, nurodoma laivo registravimo valstybėje narėje naudojamas unikalus to laivo identifikavimo numeris, jeigu yra toks)

XR

m

(išorinės identifikavimo raidės; ant laivo borto nurodomas laivo numeris)

LT (6)

o (7)

(laivo buvimo vietos geografinė platuma perduodant pranešimą)

LG (6)

o (7)

(laivo buvimo vietos geografinė ilguma perduodant pranešimą)

RA

m

(atitinkamas TJTT rajonas, kuriame buvo sužvejotos žuvys)

CA

m

(sužvejotų visų rūšių žuvų kiekis nuo paskutinės ataskaitos perdavimo galima derinti, jeigu būtina, taip: JTO MŽŪO kodas + gyvasis žuvų svoris (kilogramais, suapvalintas iki artimiausio 100 kilogramų)

OB

o

(laivo triume laikomų visų rūšių žuvų kiekis, jeigu būtina galima derinti taip: JTO MŽŪO kodas + gyvasis žuvų svoris (kilogramais, suapvalintas iki artimiausio 100 kilogramų

DF

o

(dienų, kurias laivas žvejojo nuo paskutinio ataskaitos perdavimo, skaičius)

DA

m

(pranešimo perdavimo data yyyymmdd formatu)

TI

m

(pranešimo perdavimo laikas hhmm formatu)

MA

m

(laivo kapitono pavardė)

ER

m

(= įrašo pabaiga)

1.4.

Jeigu numatoma atlikti perkrovimą tarp pranešimo apie „sužvejotus žuvų kiekius įplaukiant“ ir pranešimo apie „sužvejotus žuvų kiekius išplaukiant“ perdavimo (pastarieji perduodami nepriklausomai nuo „ataskaitos apie sužvejotus žuvų kiekius“), ne vėliau nei 24 valandos iki perkrovimo turi būti perduodamas papildomas pranešimas „perkrovimas“, kuriame nurodoma:

SR

m

(= įrašo pradžia)

AD

m

XEU (= Europos Bendrijų Komisijai)

SQ

m

(pranešimo, kurį perduoda minėtas laivas, numeris einamaisiais metais)

TM

m

TRA (= „perkrovimas“)

RC

m

(tarptautinis radijo šaukinys)

TN

o

(žvejybos reiso eilės numeris – nurodomas eilės numeris einamaisiais metais)

NA

o

(laivo pavadinimas)

IR

m

(valstybės narės iš trijų raidžių sudarytas ISO kodas, po kurio, jeigu būtina, nurodoma laivo registravimo valstybėje narėje naudojamas unikalus to laivo identifikavimo numeris, jeigu yra toks)

XR

m

(išorinės identifikavimo raidės; ant laivo borto nurodomas laivo numeris)

KG

m

(visų rūšių žuvų pakrautas arba iškrautas kiekis, jeigu būtina galima derinti taip: JTO MŽŪO kodas + gyvasis žuvų svoris (kilogramais, suapvalintas iki artimiausio 100 kilogramų)

TT

m

(laivo, į kurį perkraunama, tarptautinis radijo šaukinys)

TF

m

(laivo, iš kurį perkraunama, tarptautinis radijo šaukinys)

LT (8)

m/o (9), (10)

(numatoma laivo buvimo vietos, kurioje numatoma atlikti perkrovimą, geografinė platuma)

LG (8)

m/o (9), (10)

numatoma laivo buvimo vietos, kurioje numatoma atlikti perkrovimą, geografinė ilguma

PD

m

(numatoma perkrovimo atlikimo data)

PT

m

(numatomas laikas, kada ketinama atlikti perkrovimą)

DA

m

(pranešimo perdavimo data yyyymmdd formatu)

TI

m

(pranešimo perdavimo laikas hhmm formatu)

MA

m

(laivo kapitono pavardė)

ER

m

(= įrašo pabaiga)

2.   

Pranešimo forma

Jeigu netaikomos 3.3 punkto nuostatos (žr. toliau), pirmiau, t. y. 1 punkte, nurodyta informacija turi būti perduodama naudojant toliau nustatytus kodus ir atsižvelgiant į duomenų išdėstymo tvarką; ypač,

—

eilutėje, kurioje nurodoma pranešimo tema, turi būti įrašomas tekstas „VRONT“;

—

kiekvienos rūšies duomenys pradedami teikti naujoje eilutėje;

—

prieš duomenis turi būti nurodytas kodas, kuris nuo kiekvieno kito kodo atskiriamas tarpeliu.

Pavyzdys (duomenys pateikti tik kaip pavyzdys):

SR

 

AD

XEU

SQ

1

TM

COE

RC

IRCS

TN

1

NA

LAIVO PAVADINIMO PAVYZDYS

IR

NOR

XR

PO 12345

LT

+ 65.321

LO

-21.123

RA

04A.

OB

COD 100 HAD 300

DA

20051004

MA

LAIVO KAPITONO PAVARDĖS PAVYZDYS

TI

1315

ER

 

3.   

Pranešimo schema

3.1.

1 punkte nurodytą informaciją laivas Europos Bendrijų Komisijai į Briuselį perduoda teleksu (SAT COM C 420599543 FISH), elektroniniu paštu (FISHERIES-telecom@cec.eu.int) arba viena iš toliau 4 punkte išvardytų radijo stočių ir tos informacijos forma turi atitikti nurodytąją 2 punkte.

3.2.

Jeigu laivas pranešimo perduoti negali dėl force majeure aplinkybių, tą pranešimą jo vardu gali perduoti kitas laivas.

3.3.

Jeigu laivo registravimo valstybė visų savo laivų, kurie vykdo veiklą, vardu visus pirmiau minėtus pranešimus ir jų turinį turi techninių galimybių perduoti vadinamuoju NAF formatu, ta laivo registravimo valstybė, sudariusi su Komisija dvišalį susitarimą, informaciją Europos Bendrijų Komisijai į Briuselį perduoda slaptuoju perdavimo protokolu. Minėtu atveju, be jau perduotos informacijos, turi būti pateikiama papildomų duomenų (perdavus AD informaciją)

FR

m

(iš; pranešimą perduodančios šalies iš trijų raidžių sudarytas ISO kodas)

RN

m

(įrašo eilės numeris – nurodomas einamųjų metų įrašo eilės numeris)

RD

m

(pranešimo perdavimo data yyyymmdd formatu)

RT

m

(pranešimo perdavimo laikas hhmm formatu)

Pavyzdys (nurodomi minėti duomenys)

//SR//AD/XEU//FR/NOR//RN/5//RD/20051004//RT/1320//SQ/1//TM/COE//RC/IRCS//TN/1//NA/LAIVO PAVADINIOMM PAVYZDYS//IR/NOR//XR/PO 12345//LT/+65.321//LG/-21.123//RA/04A.//OB/COD 100 HAD 300//DA/20051004//TI/1315//MA/LAIVO KAPITONO PAVARDĖS PAVYZDYS//ER//

Laivo registravimo valstybei perduodamas „patvirtinimas apie gautą pranešimą“, kuriame nurodoma:

SR

m

(= įrašo pradžia)

AD

m

(laivo registravimo valstybės ISO-3 kodas)

FR

m

XEU (= Europos Bendrijų Komisijai)

RN

m

(pranešimo, apie kurį perduodamas „patvirtinimas apie gautą pranešimą“, eilės numeris einamaisiais metais)

TM

m

RET (= „patvirtinimas apie gautą pranešimą“)

SQ

m

(pirminio pranešimo, kurį perduoda minėtas laivas, numeris einamaisiais metais)

RC

m

(pirminiame pranešime paminėtas tarptautinis radijo šaukinys)

RS

m

(grįžtamasis pranešimas – ACK arba NAK)

RE

m

(pranešimo apie klaidą numeris)

DA

m

(pranešimo perdavimo data yyyymmdd formatu)

TI

m

(pranešimo perdavimo laikas hhmm formatu)

ER

m

(= įrašo pabaiga)

4.   

Radijo stoties pavadinimas

Radijo stoties pavadinimas

Radijo stoties šaukinys

Lyngby

OXZ

Land’s End

GLD

Valentia

EJK

Malin Head

EJM

Torshavn

OXJ

Bergen

LGN

Farsund

LGZ

Florø

LGL

Rogaland

LGQ

Tjøme

LGT

Ålesund

LGA

Ørlandet

LFO

Bodø

LPG

Svalbard

LGS

Gryt

GRYT RADIO

Göteborg

SOG

Turku

OFK

5.   

Kodas, naudojamas žuvų rūšims nurodyti

Alfonsinos (Beryx spp.)

ALF

Ančiuvis (Engraulis encrasicolus)

ANE

Amerikinė plekšnė (Hippoglossoides platessoides)

PLA

Jūrų velnias (Lophius spp.)

MNZ

Sidabražuvė (Argentina silus),

ARG

Jūrų karšis (Brama brama)

POA

Milžinryklis (Cetorinhus maximus)

BSK

Juodoji kardžuvė (Aphanopus carbo)

BSF

Dvipelekė jūrų lydeka (Molva dypterygia)

BLI

Putasu (Micromesistius poutassou)

WHB

Atlantinė trumpauodegė krevetė (Xiphopenaeus kroyeri)

BOB

Menkė (Gadus morhua)

COD

Paprastoji krevetė (Crangon crangon)

CSH

Kalmaras (Loligo spp.)

SQC

Spygliuotasis ryklys (Squalus acanthias)

DGS

Siūlauodegė menkė (Phycis spp.)

FOR

Juodasis otas (Reinhardtius hippoglossoides)

GHL

Juodadėmė menkė (Melanogrammus aeglefinus)

HAD

Europinė jūrų lydeka (Merluccius merluccius)

HKE

Otas (Hippoglossus hippoglossus)

HAL

Atlanto silkė (Clupea harengus)

HER

Stauridė (Trachurus trachurus)

HOM

Jūrų lydeka (Molva molva)

LIN

Skumbrė (Scomber scombrus)

MAC

Otinės (Lepidorhombus spp.)

LEZ

Šiaurinė krevetė (Pandalus borealis)

PRA

Norveginis omaras (Nephrops norvegicus)

NEP

Esmarko menkutė (Trisopterus esmarkii)

NOP

Atlantinis didžiagalvis (Hoplostethus Atlantous)

ORY

Kita

OTH

Jūrų plekšnė (Pleuronectes platessa)

PLE

Sidabrinė saida (Pollachius pollachius)

POL

Silkinis ryklys (Lamma nasus)

POR

Jūrų ešerys (Sebastes spp.)

RED

Rausvasis jūrų karosas (Pagellus bogaraveo)

SBR

Bukažiotė ilgauodegė (Coryphaenoides rupestris)

RNG

Ledjūrio menkė (Pollachius virens)

POK

Atlanto lašiša (Salmo salar)

SAL

Smiltinukas (Ammodytes spp.)

SAN

Sardinė (Sardina pilchardus)

PIL

Rykliai (Selachii, Pleurotremata)

SKH

Krevetės (Penaeidae)

PEZ

Bretlingis (Sprattus sprattus)

SPR

Kalmaras (Illex spp.)

SQX

Tunai (Thunnidae)

TUN

Didžiadantė menkė (Brosme brosme)

USK

Merlangas (Merlangus merlangus)

WHG

Geltonuodegė plekšnė (Limanda ferruginea)

YEL

6.   

Kodas, naudojamas atitinkamam rajonui nurodyti.

02A.

TTJT IIa kvadratas – Norvegijos jūra

02B.

TTJT IIb kvadratas – Špicbergenas ir Lokio sala

03A.

TTJT IIIa kadratas – Skagerako ir Kategato sąsiauriai

03B.

TTJT IIIb kvadratas

03C.

TTJT IIIc kvadratas

03D.

TTJT IIId kvadratas – Baltijos jūra

04A.

TTJT IVa kvadratas – šiaurinė Šiaurės jūros dalis

04B.

TTJT IVb kvadratas – vidurinė Šiaurės jūros dalis

04C.

TTJT IVc kvadratas – pietinė Šiaurės jūros dalis

05A.

TJTT Va kvadratas – Islandijos žvejybos rajonai

05B.

TJTT Vb kvadratas – Farerų salų žvejybos rajonas

06A.

TTJT Via kvadratas – Škotijos ir Šiaurės Airijos šiaurės vakarų pakrantė

06B.

TJTT VIb kvadratas – Rockall regionas

07A.

TTJT VIIa kvadratas – Airijos jūra

07B.

TTJT VIIb kvadratas – Airijos vakarinė dalis

07C.

TTJT VIIc kvadratas – Porcupine Bank

07D.

TTJT VIId Kvadratas – rytinė Lamanšo sąsiaurio dalis

07E.

TJTT VIIe kvadratas – vakarinė Lamanšo sąsiaurio dalis

07F.

TJTT VIIf kvadratas – Bristolio kanalas

07G.

TJTT VII kvadratas – šiaurinė Keltų jūros dalis

07H.

TTJT VIIh kvadratas – pietinė Keltų jūros dalis

07J.

TJTT VIIj kvadratas – Šiaurės Vakarų Airija, rytinė dalis

07K.

TJTT VIIk kvadratas – Šiaurės Vakarų Airija, vakarinė dalis

08A.

TJTT VIIIa kvadratas – Biskajos įlanka, šiaurinė dalis

08B.

TJTT VIIIb kvadratas – Biskajos įlanka, vidurinė dalis

08C.

TJTT VIIIc kvadratas – Biskajos įlanka, pietinė dalis

08D.

TJTT VIIId kvadratas – Biskajos įlanka, atvira jūra

08E.

TJTT VIIIe kvadratas – Biskajos įlanka, vakarinė įlankos dalis

09A.

TJTT IXa – Portugalijos vandenys, rytinė dalis

09B.

TJTT IXb – Portugalijos vandenys, vakarinė dalis

14A.

TJTT XIVa – Šiaurės Rytų Grenlandija

14B.

TJTT XIVb – Pietryčių Grenlandija

7.   

Trečiųjų šalių laivams, ketinantiems žvejoti putasu Bendrijos vandenyse, be 1–6 punktų nuostatų papildomai taikomos tokios nuostatos:

a)

Laivai, kuriuose yra sugautos žuvies, žvejybos reisą gali pradėti tik gavę atitinkamos pakrantės valstybės narės kompetentingos institucijos leidimą. Likus bent keturioms valandoms iki įplaukimo į Bendrijos vandenis, laivo kapitonas tinkamai informuoja vieną iš šių žvejybos stebėsenos centrų:

i)

JK (Edinburgas) elektroniniu paštu: ukfcc@scotland.gsi.gov.uk arba telefonu (+44 131271 9100) arba

ii)

Airijoje (Haulbowline) elektroniniu paštu: nscstaff@eircom.net arba telefonu (+353 87236 5998).

Pranešime nurodomas laivo pavadinimas, tarptautinis radijo šaukinys ir uosto raidės bei laivo numeris (PLN), bendras laive esantis sugautos žuvies kiekis pagal rūšis, vietos, kur laivo kapitono apskaičiavimu laivas įplauks į Bendrijos vandenis, koordinatės (ilguma ir platuma) ir rajonas, kuriame jis ketina pradėti žvejoti. Laivas nepradeda žvejoti, kol negauna patvirtinimo, kad pranešimas gautas, ir nurodymų, ar laivo kapitonas turi pristatyti laivą patikrinimui, ar ne. Kiekvienas pranešimo gavimas patvirtinamas suteikiant unikalų autorizacijos numerį, kurį laivo kapitonas saugo iki žvejybos reiso pabaigos.

Neatsižvelgiant į patikrinimus, kurie gali būti atlikti jūroje, kompetentingos institucijos gali tinkamai pagrįstomis aplinkybėmis reikalauti, kad laivo kapitonas pristatytų laivą patikrinimui į uostą.

b)

Į Bendrijos vandenis įplaukiantiems laivams, kuriuose nėra sugautos žuvies, a punkte nustatyti reikalavimai netaikomi.

c)

Nukrypstant nuo 1.2 punkto nuostatų, žvejybos reisas laikomas užbaigtu, kai laivas išplaukia iš Bendrijos vandenų arba įplaukia į Bendrijos uostą, kuriame visas jo sugautas žuvies kiekis yra visiškai iškraunamas.

Laivai gali išplaukti iš Bendrijos vandenų tik per šiuos kontrolės maršrutus:

A.

ICES 48 E2 kvadratas VIa rajone

B.

ICES 46 E6 kvadratas IVa rajone

C.

ICES 48 E8, 49 E8 arba 50 E8 kvadratai IVa rajone.

Laivo kapitonas bent prieš keturias valandas telefonu arba elektroniniu paštu, kaip nurodyta 1 punkte, informuoja žvejybos stebėsenos centrą Edinburge apie įplaukimą į vieną iš pirmiau nurodytų kontrolės maršrutų. Pranešime nurodomas laivo pavadinimas, tarptautinis radijo šaukinys ir uosto raidės bei laivo numeris (PLN), bendras laive esantis sugautos žuvies kiekis pagal rūšis ir kontrolės maršrutas, kuriuo laivas ketina plaukti.

Laivas neišplaukia iš rajono, esančio kontrolės maršrute, kol negauna patvirtinimo, kad pranešimas gautas, ir nurodymų, ar laivo kapitonas turi pristatyti laivą patikrinimui, ar ne. Kiekvienas pranešimo gavimas patvirtinamas suteikiant unikalų autorizacijos numerį, kurį laivo kapitonas saugo tol, kol laivas neišplaukia iš Bendrijos vandenų.

Neatsižvelgiant į patikrinimus, kurie gali būti atlikti jūroje, kompetentingos institucijos gali tinkamai pagrįstomis aplinkybėmis reikalauti, kad laivo kapitonas pristatytų laivą patikrinimui į Lerwick arba Scrabster uostus.

d)

Per Bendrijos vandenis tranzitu plaukiantys laivai privalo susidėti tinklus taip, kad jie nebūtų parengti naudoti, laikantis tokių sąlygų:

i)

tinklai, svarsčiai ir panašios priemonės turi būti nuimtos nuo tinklų lentų, vilkimo ir traukimo lynų bei virvių,

ii)

tinklai, kurie yra denyje ar virš jo, yra saugiai pririšami prie kurios nors laivo konstrukcijos dalies.

(1)   „Žvejybos reisas“ – tai reisas, kurio pradžia laikomas žvejoti ketinančio laivo įplaukimas į 200 jūrmylių zoną nuo Bendrijos valstybių narių krantų, kurioje taikomos Bendrijos žvejybos taisyklės, ir kuris baigiasi laivui išplaukus iš minėtos zonos.

(2)  m – privalomas.

(3)  o = neprivaloma

(4)  LT, LG: turi būti nurodoma kaip dešimtainis skaičius, 3 skaičiai po dešimtainio skaičiaus kablelio; iki 2006 m. gruodžio 31 d. tebeturi būti užtikrinama, kad LA ir LO būtų galima nurodyti laipsniais ir minutėmis.

(5)  Šio reikalavimo neprivaloma vykdyti, jeigu laive yra sumontuota palydovinė laivo sekimo sistema.

(6)  LT, LG: turi būti nurodoma kaip dešimtainis skaičius, 3 skaičiai po dešimtainio skaičiaus kablelio; iki 2006 m. gruodžio 31 d. tebeturi būti užtikrinama, kad LA ir LO būtų galima nurodyti laipsniais ir minutėmis.

(7)  Šio reikalavimo neprivaloma vykdyti, jeigu laive yra sumontuota palydovinė laivo sekimo sistema.

(8)  LT, LG: turi būti nurodoma kaip dešimtainis skaičius, 3 skaičiai po dešimtainio skaičiaus kablelio; iki xxxx m. xx xx d. tebeturi būti užtikrinama, kad LA ir LO būtų galima nurodyti laipsniais ir minutėmis.

(9)  Šio reikalavimo neprivaloma vykdyti, jeigu laive yra sumontuota palydovinė laivo sekimo sistema.

(10)  Neprivaloma gaunančiajam laivui.

VII PRIEDAS

ŽUVŲ RŪŠIŲ SĄRAŠAS

Bendrinis pavadinimas

Mokslinis pavadinimas

3 raidžių kodas

Priedugnio žuvys

 

 

Baltijos menkė

Gadus morhua

COD

Juodadėmė menkė

Melanogrammus aeglefinus

HAD

Atlanto raudonasis ešerys

Sebastes sp.

RED

Raudonasis ešerys

Sebastes marinus

REG

Snapasnukis jūrų ešerys

Sebastes mentella

REB

Rožinis jūrų ešerys

Sebastes fasciatus

REN

Sidabrinė jūrų lydeka

Merluccius bilinearis

HKS

Raudonoji jūrų vėgėlė (*1)

Urophycis chuss

HKR

Ledjūrio menkė

Pollachius virens

POK

Amerikinė jūrų plekšnė

Hippoglossoides platessoides

PLA

Raudonoji plekšnė

Glyptocephalus cynoglossus

WIT

Geltonuodegė plekšnė

Limanda ferruginea

YEL

Juodasis otas

Reinharditius hippoglossoides

GHL

Atlanto otas

Hippoglossus hippoglossus

HAL

Žieminė plekšnė

Pseudopleuronectes americanus

FLW

Vasarinė plekšnė

Paralichthys dentatus

FLS

Veidrodinis otas

Scophthalmus aquosus

FLD

Plekšninės (NS)

Pleuronectiformes

FLX

Amerikinis jūrų velnias

Lophius americanus

ANG

Jūrų gaidžiai

Prionotus sp.

SRA

Atlanto menkelė

Microgadus tomcod

TOM

Snapasnukė antimora

Antimora rostrata

ANT

Putasu

Micromesistius poutassou

WHB

Mėlynasis jūrų ešerys

Tautogolabrus adspersus

CUN

Didžiadantė menkė

Brosme brosme

USK

Grenlandijos menkė

Gadus ogac

GRC

Dvipelekė jūrų lydeka

Molva dypterygia

BLI

Jūrų lydeka

Molva molva

LIN

Jūrų rupūžė

Cyclopterus lumpus

LUM

Šiaurinė karališkoji kuprotė

Menticirrhus saxatilis

KGF

Dėmėtoji dygliapilvė

Sphoeroides maculatus

PUF

Arktinės gyvavedės vėgėlės (likodai) (NS)

Lycodes sp.

ELZ

Amerikinė gyvavedė vėgėlė

Macrozoarces americanus

OPT

Poliarinė menkutė

Boreogadus saida

POC

Bukažiotė ilgauodegė

Coryphaenoides rupestris

RNG

Šiaurinė ilgauodegė

Macrourus berglax

RHG

Smiltinukas

Ammodytes sp.

SAN

Builiai

Myoxocephalus sp.

SCU

Geltonasis jūrų karosas

Stenotomus chrysops

SCP

Jūrų ešerys tautoga

Tautoga onitis

TAU

Chameleongalvė

Lopholatilus chamaeleonticeps

TIL

Baltoji jūrų vėgėlė (*1)

Urophycis tenuis

HKW

Vilkžuvės (NS)

Anarhicas sp.

CAT

Atlanto vilkžuvė

Anarhichas lupus

CAA

Mažoji vilkžuvė

Anarhichas minor

CAS

Priedugnio žuvys (NS)

 

GRO

Pelaginės žuvys

 

 

Atlanto silkė

Clupea harengus

HER

Skumbrė

Scomber scombrus

MAC

Atlanto taukžuvė

Peprilus triacanthus

BUT

Atlanto silkenė

Brevoortia tyrannus

MHA

Atlanto saira

Scomberesox saurus

SAU

Paprastoji ančiovetė

Anchoa mitchilli

ANB

Melsvažuvė

Pomatomus saltatrix

BLU

Didysis karanksas

Caranx hippos

CVJ

Makrelinis tunas

Auxis thazard

FRI

Karališkoji makrelė

Scomberomourus cavalla

KGM

Dėmėtoji Ispanijos makrelė

Scomberomourus maculatus

SSM

Buriažuvė

Istiophorus platypterus

SAI

Baltasis marlinas

Tetrapturus albidus

WHM

Mėlynasis merlinas

Makaira nigricans

BUM

Durklažuvė

Xiphias gladius

SWO

Ilgapelekis tunas

Thunnus alalunga

ALB

Paprastoji pelamidė

Sarda sarda

BON

Dėmėtasis mažasis tunas

Euthynnus alletteratus

LTA

Didžiaakis tunas

Thunnus obesus

BET

Paprastasis tunas

Thunnus thynnus

BFT

Dryžuotasis tunas

Katsuwonus pelamis

SKJ

Geltonpelekis tunas

Thunnus albacares

YFT

Skumbrinės (NS)

Scombridae

TUN

Pelaginės žuvys (NS)

 

PEL

Bestuburiai

 

 

Ilgačiuopiklis kalmaras (Loligo)

Loligo pealei

SQL

Trumpačiuopiklis kalmaras (Illex)

Illex illecebrosus

SQI

Kalmarai (NS)

Loliginidae, Ommastrephidae

SQU

Peiliakriaunė geldutė

Ensis directus

CLR

Mercenarija

Mercenaria mercenaria

CLH

Islandijos geldutė

Arctica islandica

CLQ

Smėlinė mija

Mya arenaria

CLS

Didžioji spisula

Spisula solidissima

CLB

Stimpsono geldutė

Spisula polynyma

CLT

Dvigeldžiai (NS)

Prionodesmacea, Teleodesmacea

CLX

Įlankinė akiniuotoji šukutė

Argopecten irradians

SCB

Akiniuotoji šukutė

Argopecten gibbus

SCC

Islandijos šukutė

Chylamys islandica

ISC

Magelano šukutė

Placopecten magellanicus

SCA

Šukutės (NS)

Pectinidae

SCX

Amerikinė austrė

Crassostrea virginica

OYA

Valgomoji midija

Mytilus edulis

MUS

Bukcinos (NS)

Busycon sp.

WHX

Litorinos (NS)

Littorina sp.

PER

Jūrų moliuskai (NS)

Mollusca

MOL

Atlantinis uolinis krabas

Cancer irroratus

CRK

Melsvasis krabas

Callinectes sapidus

CRB

Pakrantės krabas

Carcinus maenas

CRG

Šiaurės krabas

Cancer borealis

CRJ

Plokščiasis krabas

Chionoecetes opilio

CRQ

Penkiadantis krabas

Geryon quinquedens

CRR

Didysis uolinis krabas

Lithodes maia

KCT

Jūrų krabai (NS)

Reptantia

CRA

Amerikinis omaras

Homarus americanus

LBA

Šiaurinė krevetė

Pandalus borealis

PRA

Rausvoji krevetė

Pandalus montagui

AES

Plonaūsės krevetės (NS)

Penaeus sp.

PEN

Bežnyplės krevetės

Pandalus sp.

PAN

Jūrų vėžiagyviai (NS)

Crustacea

CRU

Smėlinis jūrų ežys

Strongylocentrotus sp.

URC

Daugiašerės kirmėlės (NS)

Polycheata

WOR

Atlantinis kardauodegis

Limulus polyphemus

HSC

Jūrų bestuburiai (NS)

Invertebrata

INV

Kitos žuvyss

 

 

Silkinis šedas

Alosa pseudoharengus

ALE

Geltonuodegės

Seriola sp.

AMX

Amerikos jūrų ungurys

Conger oceanicus

COA

Amerikos gėlavandenis ungurys

Anguilla rostrata

ELA

Atlantinė miksina

Myxine glutinosa

MYG

Amerikos perpelė

Alosa sapidissima

SHA

Sidabražuvės (NS)

Argentina sp.

ARG

Paprastoji kuprotė

Micropogonias undulatus

CKA

Sidabrinė vėjažuvė

Strongylura marina

NFA

Atlanto lašiša

Salmo salar

SAL

Atlanto sidabrašonė

Menidia menidia

SSA

Atlanto plonoji silkė

Opisthonema oglinum

THA

Berdo švelniagalvė

Alepocephalus bairdii

ALC

Barzdotoji tamsioji kuprotė

Pogonias cromis

BDM

Juodasis jūrų ešerys

Centropristis striata

BSB

Melsvanugarė perpelė

Alosa aestivalis

BBH

Stintenės

Mallotus villosus

CAP

Šalviai (NS)

Salvelinus sp.

CHR

Karališkasis ešerys

Rachycentron canadum

CBA

Žuvis pompanas (murmeklė)

Trachinotus carolinus

POM

Pilkoji perpelė

Dorosoma cepedianum

SHG

Murmeklės (NS)

Pomadasyidae

GRX

Rudeninė perpelė

Alosa mediocris

SHH

Šviečiantys ančiuviai

Notoscopelus sp.

LAX

Kefalinės (NS)

Mugilidae

MUL

Š.Amerikos taukžuvė

Peprilus alepidotus (=paru)

HVF

Geltonpelekė murmeklė

Orthopristis chrysoptera

PIG

Dantytoji stinta

Osmerus mordax

SMR

Raudonoji kuprotė

Sciaenops ocellatus

RDM

Paprastasis jūrų karšis

Pagrus pagrus

RPG

Plienagalvė stauridė

Trachurus lathami

RSC

Smėlinis ešerys

Diplectrum formosum

PES

Avingalvis karosas

Archosargus probatocephalus

SPH

Dryžuotoji kuprotė

Leiostomus xanthurus

SPT

Dėmėtoji starkinė kuprotė

Cynoscion nebulosus

SWF

Karališkoji kuprotė

Cynoscion regalis

STG

Uolinis jūrų ešerys

Morone saxatilis

STB

Eršketinės (NS)

Acipenseridae

STU

Atlanto tarpūnas

Tarpon (=megalops) Atlantous

TAR

Lašišos (NS)

Salmo sp.

TRO

Amerikos uolinis ešerys

Morone americana

PEW

Alfonsinos (NS)

Beryx sp.

ALF

Spygliuotasis ryklys

Squalus acantias

DGS

Spygliuotieji rykliai (NS)

Squalidae

DGX

Smėlinis tigrinis ryklys

Odontaspis taurus

CCT

Silkinis ryklys

Lamna nasus

POR

Mako ryklys

Isurus oxyrinchus

SMA

Prietemų pilkasis ryklys

Carcharhinus obscurus

DUS

Melsvasis ryklys

Prionace glauca

BSH

Didieji rykliai (NS)

Squaliformes

SHX

Atlanto smailiasnukis ryklys

Rhizoprionodon terraenova

RHT

Juodasis spygliuotasis ryklys

Centroscyllium fabricii

CFB

Grenlandijos ryklys

Somniosus microcephalus

GSK

Milžinryklis

Cetorhinus maximus

BSK

Rajos (NS)

Raja sp.

SKA

Ežinė raja

Leucoraja erinacea

RJD

Arktinė raja

Amblyraja hyperborea

RJG

Raja

Dipturus laevis

RJL

Didžioji taškuotoji raja

Leucoraja ocellata

RJT

Žvaigždėtoji raja

Amblyraja radiata

RJR

Raja

Malcoraja senta

RJS

Raja

Bathyraja spinicauda

RJO

Kaulinės (NS)

 

FIN

(*1)  Pagal STACRES (Mokslinių tyrimų ir statistikos nuolatinis komiteto) 1970 m. susirinkime priimtą rekomendaciją (Tarptautinės žvejybos Šiaurės Vakarų Atlante konvencijos (toliau – TŽŠVAK) Raudonoji knyga, 1970 m., I dalis, p. 67) pateikiant statistinę ataskaitą Urophycis genties Europinės jūrų lydekos nurodomos taip: a) teikiant ataskaitą apie europinę jūrų lydeką iš 1, 2 ir 3 subrajonų bei 4R, S, T ir V kvadratų, ji nurodoma kaip baltoji jūrų vėgėlė, Urophycis tenuis; b) ūdiniais žvejybos įrankiais sužvejota europinė jūrų lydeka arba nesvarbu, kokiu būdu sužvejota, bet didesnė nei 55 cm standartinio dydžio europinė jūrų lydeka iš 4W ir X kvadratų, 5 parajonio bei 6 statistinio rajono nurodoma kaip baltoji jūrų vėgėlė, Urophycis tenuis; c) iškyrus b punkte minėtąsias, kitos Urophycis genties europinės jūrų lydekos, sužvejotos 4W ir X kvadratuose, 5 parajonyje ir 6 statistiniame rajone, nurodomos kaip raudonoji jūrų vėgėlė, Urophycis chuss.

VIII PRIEDAS

UŽMOVAI, LEIDŽIAMI PRITVIRTINTI PRIE TRALO MAIŠO VIRŠUTINIO ARBA ŠONINIO PANELIO

1.   TŽŠVAK tipo tralo maišo viršutinio arba šoninio panelio užmovas

TŽŠVAK tipo tralo maišo viršutinio arba šoninio panelio užmovas – tai stačiakampio formos tinklinio audeklo gabalas, pritvirtinamas prie tralo maišo viršutinės dalies, kad apsaugotų nuo apgadinimo arba jį sumažintų, ir atitinkantis šiuos reikalavimus:

a)

tinklinio audeklo gabalo akies kraštinės ilgis ne mažesnis nei 27 straipsnyje nustatytasis tralo maišui;

b)

prie tralo maišo galima tvirtinti tik tinklinio audeklo gabalo priekinį ir abu šoninius kraštus, ir tas gabalas turi būti pritvirtinamas taip, kad už užveržtinio stropo būtų ne daugiau kaip keturios to gabalo akys ir kad jis baigtųsi ne arčiau kaip per keturias akis iki tralo maišo raiščio akies; jeigu užveržtinis stropas nenaudojamas, tinklinio audeklo gabalas neturi dengti daugiau nei trečdalį tralo maišo, jeigu matuojama ne mažiau nei už keturių akių nuo tralo maišo raiščio akies;

c)

tinklinio audeklo gabalo plotis yra mažiausiai pusantro karto didesnis už tos tralo maišo dalies, kurią jis dengia, plotį, jeigu ir tinklinio audeklo gabalo, ir tralo maišo plotis buvo matuojami statmenai išilginei tralo maišo ašiai.

Image 5
Tekstas paveikslėlio

2.   Sudėtinis užleistinis tinklinio audeklo gabalų tralo maišo viršutinio arba šoninio panelio užmovas

Sudėtinis užleistinis tinklinio audeklo gabalų tralo maišo viršutinio arba šoninio panelio užmovas yra apibrėžiamas kaip tinklinio audeklo gabalai, kurių visose dalyse esančių akių dydis, nepaisant, ar tinklinis audeklas šlapias, ar sausas, yra ne mažesnis už tralo maišo, prie kurio tie gabalai tvirtinami, akių dydį, jeigu:

i)

kiekvienas tinklinio audeklo gabalas:

a)

tik priekiniu kraštu tvirtinamas skersai tralo maišo, stačiu kampu išilginei tralo maišo ašiai;

b)

gabalo plotis yra bent toks pat kaip ir tralo maišo (tas plotis matuojamas gabalo tvirtinimo prie tralo maišo vietoje stačiu kampu išilginei tralo maišo ašiai); ir

c)

jis ne ilgesnis nei 10 akių ilgio; ir

ii)

visų tokiu būdu pritvirtintų tinklinio audeklo gabalų ilgis nėra didesnis nei du trečdaliai tralo maišo ilgio.

Image 6
Tekstas paveikslėlio

LENKIŠKAS TRALO MAIŠO VIRŠUTINIO ARBA ŠONINIO PANELIO UŽMOVAS

3.   Didelių akių (modifikuotas, lenkiško tipo) tralo maišo viršutinio arba šoninio panelio užmovas

Didelių akių tralo maišo viršutinio arba šoninio panelio užmovą sudaro stačiakampio formos gabalas iš tokio pat kaip tralo maišo tinklinio audeklo arba viengijo, storo špagato bemazgio tinklinio audeklo, pritvirtintas prie viršutinės galinės tralo maišo dalies ir dengiantis visą viršutinę tralo maišo dalį arba bet kokią tralo maišo viršaus dalį, kurio visų dalių akių kraštinės ilgis du kartus viršija tralo maišo tinklo akių kraštinės ilgį, jeigu matuojamas šlapio tinklinio audeklo gabalo akių dydis, ir kurio priekinis, šoniniai ir galinis kraštai (tvirtinami tik jie) prie tralo maišo tvirtinami taip, kad kiekviena to tinklinio audeklo gabalo akis visiškai sutaptų su keturiomis tralo maišo akimis.

Image 7

Tekstas paveikslėlio

IX PRIEDAS

JUNGIAMOSIOS KREVEČIŲ TRALO GRANDINĖS: ŽŠVAO RAJONAS

Jungiamosios grandinės – tai grandinės, lynai arba grandinių ir lynų derinys, kuris gruntlynį skirtingais intervalais jungia su apatine tralo pavara arba išilgai apatinių tralo sparnų krašto ir vidurinės tralo tinklinio audeklo dalies tarp abiejų tralo sparnų prakištu lynu kilpoms prie apatinės tralo pavaros pritvirtinti. Terminą „apatinė tralo pavara“ galima vartoti vietoje termino „išilgai apatinių tralo sparnų krašto ir vidurinės tralo tinklinio audeklo dalies tarp abiejų tralo sparnų prakištas lynas kilpoms prie apatinės tralo pavaros pritvirtinti“ ir atvirkščiai. Vieni laivai naudoja tik vieną lyną, o kiti – ir apatinę tralo pavarą, ir išilgai apatinių tralo sparnų krašto ir vidurinės tralo tinklinio audeklo dalies tarp abiejų tralo sparnų prakištą lyną kilpoms prie apatinės tralo pavaros pritvirtinti kaip parodyta paveiksle. Jungiamosios grandinės ilgis matuojamas nuo gruntlynį (jo vidurį) kertančios grandinės arba lyno vidurio iki apatinės tralo pavaros apatinės dalies.

Pridėtame paveiksle parodyta, kaip matuoti jungiamųjų grandinių ilgį.

Image 8

Tekstas paveikslėlio

X PRIEDAS

MAŽIAUSIAS ŽUVŲ DYDIS (*1)

Žuvų rūšys

Be žiaunų ir išdarinėta, su oda arba be jos;

šviežia ar atšaldyta, sušaldyta arba sūdyta žuvis

Visa

Be galvos

Be galvos ir uodegos

Be galvos ir pjauta pusiau

Baltijos menkė

41 cm

27 cm

22 cm

27/25 cm (*2)

Juodasis otas

30 cm

NETAIKOMA

NETAIKOMA

NETAIKOMA

Amerikinė jūrų plekšnė

25 cm

19 cm

15 cm

NETAIKOMA

Geltonuodegė plekšnė

25 cm

19 cm

15 cm

NETAIKOMA

(*1)  Žuvies dydis, jei tai menkė, yra žuvies, įgaubtu ar visiškai skeltu uodegos peleku, ilgis; kitų žuvų rūšių dydis – tai visos žuvies ilgis.

(*2)  Mažesnis nurodytas dydis taikomas žaliai sūdytai žuviai.

XI PRIEDAS

SUGAUTŲ KIEKIŲ REGISTRAVIMAS (ĮRAŠAI LAIVO ŽURNALE)

ĮRAŠAI ŽVEJYBOS ŽURNALE

Informacinis įrašas

Standartinis kodas

Laivo pavadinimas

01

Laivo valstybė

02

Laivas registravimo numeris

03

Registracijos uostas

04

Naudojamų žvejybos įrankių tipai(skirtingiems žvejybos įrankių tipams skiriamas atskiras įrašas)

10

Žvejybos įrankių tipas

 

Data

 

—

diena

20

—

mėnuo

21

—

metai

22

Buvimo vieta

 

—

platuma

31

—

ilguma

32

—

statistinis rajonas

33

Žvejybos operacijų skaičius per 24 valandų laikotarpį (1)

40

Valandų, kurias buvo žvejota žvejybos įrankiais per 24 valandų laikotarpį, skaičius (1)

41

Žuvų rūšių pavadinimai (I priedas)

 

Kasdieninis kiekvienos žuvies rūšies sugavimas (suapvalintomis gyvojo svorio

50

Kiekvienos žuvies rūšies per dieną sužvejoti kiekiai, skirti žmonėms vartoti (žuvies forma)

61

Kiekvienos žuvies rūšies per dieną sužvejoti kiekiai, skirti žuvų miltams gaminti

62

Kasdien į jūrą išmetamas kiekvienos žuvies rūšies kiekis

63

Perkrovimo vieta(-os)

70

Perkrovimo data(-os)

71

Kapitono parašas

80

ŽVEJYBOS ĮRANKIŲ KODAI

Žvejybos įrankių kategorijos

Standartinis sutrumpinimas Kodas

GAUBIAMIEJI TINKLAI

 

Su lynu gaubiamojo tinklo apačiai sutraukti (gaubiamieji tinklai)

PS

—

iš vieno laivo valdomi gaubiamieji tinklai

PS1

—

iš dviejų laivų valdomi gaubiamieji tinklai

PS2

Gaubiamieji tinklai be lyno gaubiamojo tinklo apačiai sutraukti (gaubiamasis tinklas, sudarytas iš vidurinės plačios pusapvalės dalies ir dviejų siaurų sparnų – lampara)

LA

VELKAMIEJI TINKLAI

SB

Iš boto arba laivo valdomi velkamieji tinklai

SV

—

Daniški velkamieji tinklai

SDN

—

Škotiški velkamieji tinklai

SSC

—

Poriniai velkamieji tinklai

SPR

Velkamieji tinklai (nenurodomi)

SX

TRALAI

 

Dugninės gaudyklės

FPO

Dugniniai tralai

 

—

Spinduliniai tralai

TBB

—

Tralai su kėtoklėmis (2)

OTB

—

Dviejų laivų traukiami tralai

PTB

—

Tralai omarams gaudyti

TBN

—

Tralai krevetėms gaudyti

TBS

—

Dugniniai tralai (nenurodomi)

TB

Įvairiagyliai tralai

 

—

Tralai su kėtoklėmis

OTM

—

Dviejų laivų traukiami tralai

PTM

—

Tralai krevetėms gaudyti

TMS

—

Įvairiagyliai tralai (nenurodomi)

TM

Dviejų laivų traukiami tralai su kėtoklėmis

OTT

Tralai su kėtoklėmis (nenurodomi)

OT

Dviejų laivų traukiami tralai (nenurodomi)

PT

Tralai su kėtoklėmis (nenurodomi)

TX

ŽIAUNINIAI TINKLAIČIAI IR VERTIKALIEJI TINKLAIČIAI

 

Inkariniai žiauniniai tinklaičiai

GNS

Dreifuojantieji tinklai

GND

Apsupamieji žiauniniai tinklaičiai

GNC

Statomieji žiauniniai tinklaičiai

GNF

Sieniniai tinklai

GTR

Kombinuotieji žiauniniai tinklaičiai-sieniniai tinklai

GTN

Žiauniniai tinklaičiai ir vertikalieji tinklaičiai (nenurodomi)

GEN

Žiauniniai tinklaičiai (nenurodomi)

GN

GAUDYKLĖS

 

Stacionarūs neuždengiami užtveriamieji tinklai

FPN

Venteriai

FYK

Kūgio formos įrenginiai iš tinklinio audeklo

FSN

Aptvarai, paprastieji užtvarai, iš užtvarų įrengtos gaudyklės

FWR

Gaudyklės žuvims vandens paviršiuje gaudyti

FAR

Gaudyklės (nenurodomos)

FIX

KABLIUKAI IR ŪDOS

 

Rankinės ūdos ir kartinės ūdos (rankinės) (3)

LHP

Rankinės ūdos ir kartinės ūdos (mechanizuotos) (3)

LHM

Inkarinės ūdos (inkarinės ilgosios ūdos)

LLS

Dreifuojančios ilgosios ūdos

LLD

Ilgosios ūdos (nenurodomos)

LL

Velkamosios ūdos

LTL

Kabliukai ir ūdos (nenurodoma) (4)

LX

BANGINIŲ MEDŽIOJIMAS

 

Harpūnai

HAR

DRAGOS

 

Laivu traukiamos dragos

DRB

Rankinės dragos

DRH

KELIAMIEJI TINKLAI

 

Rankiniai pakeliamieji tinklai

LNP

Iš laivų valdomi pakeliamieji tinklai

LNB

Nuo kranto iškeliami stacionarieji tinklai

LNS

Keliamieji tinklai (nenurodomi)

LN

METAMIEJI ŽVEJYBOS ĮRANKIAI

 

Apskritieji tinklai

FCN

Metamieji žvejybos įrankiai (nenurodomi)

FG

LAIMIKIO IŠKROVIMO IR PAKROVIMO MAŠINOS BEI ĮRENGINIAI

 

Siurbliai

HMP

Mechanizuotos dragos

HMD

Laimikio iškrovimo ir pakrovimo mašinos bei įrenginiai (nenurodomos)

HMX

ĮVAIRŪS ŽVEJYBOS ĮRANKIAI  (5)

MIS

PRAMOGINIAI ŽVEJYBOS ĮRANKIAI

RG

NEŽINOMI ARBA NENURODOMI ŽVEJYBOS ĮRANKIAI

NK

ŽVEJYBOS LAIVŲ KODAI

A.

 Pagrindiniai laivų tipai

MŽŪO kodas

Laivo tipas

BO

Žvejybos apsaugos ir priežiūros laivas

CO

Mokomasis žvejybos laivas

DB

Mechanine draga žvejojantis laivas

DM

Hidrauline draga žvejojantis laivas

DO

Bimeris

DOX

Draga žvejojantis laivas (kitur neidentifikuotas)

FO

Žuvį gabenantis laivas

FX

Žvejybos laivas (kitur neidentifikuotas)

GO

Žiauniniais tinklaičiais žvejojantis laivas

HOX

Pagrindinis laivas (kitur neidentifikuotas)

HSF

Pagrindinis perdirbimo laivas

KO

Laivas – ligoninė

LH

Rankinėmis ūdomis žvejojantis laivas

LL

Ilgosiomis ūdomis žvejojantis laivas

LO

Ūdomis žvejojantis laivas

LP

Kartinėmis ūdomis žvejojantis laivas

LT

Laivas, kuriame yra automatizuota žvejybos ūdomis sistema

MO

Universalieji laivai

MSN

Rankinėmis ūdomis žvejojantis seineris

MTG

Traleris drifteris

MTS

Gaubiamaisiais tinklais žvejojantis traleris

NB

Keliamaisiais tinklais žvejojantis tenderis

NO

Keliamaisiais tinklais žvejojantis laivas

NOX

Keliamaisiais tinklais žvejojantis laivas (kitur neidentifikuotas)

PO

Siurblius naudojantis laivas

SN

Supamaisiais tinklais žvejojantis laivas

SO

Seineris

SOX

Seineris (kitur neidentifikuotas)

SP

Gaubiamaisiais tinklais žvejojantis laivas

SPE

Gaubiamaisiais europinio tipo tinklais žvejojantis laivas

SPT

Tunus gaubiamaisiais tinklais žvejojantis laivas

TO

Traleris

TOX

Traleriai (kitur neidentifikuoti)

TS

Bortinio tralavimo traleris

TSF

Bortinio tralavimo traleris – šaldytuvas

TSW

Bortinio tralavimo traleris, kurio sužvejota žuvis kraunama ant ledo

TT

Laivagalinio tralavimo traleris

TTF

Laivagalinio tralavimo traleris – šaldytuvas

TTP

Laivagalinio tralavimo traleris-perdirbimo laivas

TU

Autrigerinis traleris

WO

Gaudykles statantis laivas

WOP

Dugnines gaudykles statantis laivas

WOX

Gaudykles statantys laivai (kitur neidentifikuoti)

ZO

Žuvų išteklius tyrinėjantis laivas

DRN

Dreifuojančiais tinklais žvejojantis laivas

NEI = kitur neidentifikuotas

B.

 Pagrindinė laivo veikla

Alfa kodas

Kategorija

ANC

Inkaro nuleidimas

DRI

Dreifavimas

FIS

Žvejyba

HAU

Žvejybos operacija

PRO

Perdirbimas

STE

Laivo plaukimas

TRX

Perkrovimas (iš laivo arba į laivą)

OTH

Kita – turi būti nurodyta

(1)  Jeigu tuo pačiu 24 valandų laikotarpiu naudojami dviejų arba daugiau tipų žvejybos įrankiai, skirtingiems tipams skiriami atskiri įrašai.

(2)  Žvejybos agentūros dugninius bortinius ar laivagalio tralus ir įvairiagylius bortinius arba laivagalio tralus atitinkamai gali žymėti atitinkamai OTB – 1 ir OTB – 2 bei OTM – 1 ir OTM.

(3)  Įskaitant ūdas su blizgėmis.

(4)  LDV kodu žymimi pateikiami ankstesni duomenys apie iš plokščiadugnės valties valdomais ūdiniais žvejybos įrankiais sužvejotus kiekius.

(5)  Ši antraštė apima: rankinius ir laimikiui iš tinklo perkrauti naudojamus tinklus, varomosios žvejybos tinklus, gaudymą paprastais rankiniais įrankiais su nardymo įranga ar be jos, nuodus, sprogmenis, išmokytus gyvūnus, naudojant elektrinius žūklės įrankius.

XII PRIEDAS

ŽŠVAO RAJONAS

Toliau pateikiamas sąrašas – tai dalinis išteklių, apie kuriuos privaloma pranešti pagal 30 straipsnio 2 dalį, sąrašas.

ANG/N3NO

Lophius americanus

Amerikinis jūrų velnias

CAA/N3LMN

Anarhichas lupus

Atlanto vilkžuvė

CAP/N3LM

Mallotus villosus

Stintenės

CAT/N3LMN

Anarhichas spp.

Vilkžuvinės (kitur neįdentifikuotos)

HAD/N3LNO

Melanogrammus aeglefinus

Juodadėmė menkė

HAL/N23KL

Hippoglossus hippoglossus

Atlanto otas

HAL/N3M

Hippoglossus hippoglossus

Atlanto otas

HAL/N3NO

Hippoglossus hippoglossus

Atlanto otas

HER/N3L

Clupea harengus

Atlanto silkė

HKR/N2J3KL

Urophycis chuss

Raudonoji jūrų vėgėlė

HKR/N3MNO

Urophycis chuss

Raudonoji jūrų vėgėlė

HKS/N3NLMO

Merlucius bilinearis

Sidabrinė jūrų lydeka

RNG/N23

Coryphaenoides rupestris

Bukažiotė ilgauodegė

HKW/N2J3KL

Urophycis tenuis

Baltoji jūrų vėgėlė

POK/N3O

Pollachius virens

Ledjūrio menkė

RHG/N23

Macrourus berglax

Šiaurinė ilgauodegė

SKA/N2J3KL

Raja spp.

Rajos

SKA/N3M

Raja spp.

Rajos

SQI/N56

Illex illecebrosus

Trumpačiuopiklis kalmaras

VFF/N3LMN

—

Neišrūšiuotos, neidentifikuotos žuvys

WIT/N3M

Glyptocephalus cynoglossus

Raudonoji plekšnė

YEL/N3M

Limanda ferruginea

Geltonuodegė plekšnė

XIII PRIEDAS

SPECIALIZUOTOS ŽVEJYBOS DRAUDIMAS CCAMLR RAJONE

Pagrindinės žvejojamos žuvų rūšys

Zona

Draudimo laikotarpis

Notothenia rossii

JTO MŽŪO 48.1 Antarktis, Peninsula rajone

JTO MŽŪO 48.2 Antarktis, aplink South Orkneys

JTO MŽŪO 48.3 Antarktis, aplink South Georgia

Visus metus

Pelekinės žuvys

JTO MŽŪO 48,1 Antarktis (1)

JTO MŽŪO 48.2 Antarktis (1)

Visus metus

Gobionotothen gibberifrons

Chaenocephalus aceratus

Pseudochaenichthys georgianus

Lepidonotothen squamifrons

Patagonotothen guntheri

JTO MŽŪO 48,3

Visus metus

Dissostichus spp

JTO MŽŪO 48,5 Antarktis

2005 12 1 – 2006 11 30

Dissostichus spp

JTO MŽŪO 88,3 Antarktis (1)

JTO MŽŪO 58.5.1 Antarktis (1)  (2)

JTO MŽŪO 58.5.2 Antarktis į rytus nuo 79o20‘ rytų ilgumos ir už išimtinės ekonominės zonos ribų į vakarus nuo 79o20‘ rytų ilgumos (1)

JTO MŽŪO 88.2 Antarktis į šiaurę nuo 65o pietų platumos (1)

JTO MŽŪO 58.4.4 Antarktis (1)

JTO MŽŪO 58,6 Antarktis (1)

JTO MŽŪO 58,7 Antarktis (1)

Visus metus

Lepidonotothen squamifrons

JTO MŽŪO 58.4.4 (1)

Visus metus

Visos žuvų rūšys, išskyrus Champsocephalus gunnari ir Dissostichus eleginoides

JTO MŽŪO 58.5.2 Antarktis

2005 12 1 – 2006 11 30

Dissostichus mawsoni

JTO MŽŪO 48.4 Antarktis (1)

Visus metus

(1)  Išskyrus mokslinio tiriamojo darbo reikmėms.

(2)  Išskyrus vandenis, kuriuose galioja nacionalinė jurisdikcija (išskirtinėse ekonominėse zonose).

XIV PRIEDAS

SUGAVIMO IR PRIEGAUDOS APRIBOJIMAI 2005/06 M. VYKDANT NAUJĄ IR BANDOMĄJĄ ŽVEJYBĄ KAJGIA RAJONE

Parajonis, kvadratas

Regionas

Sezonas

SSRU

Dissostichus spp. Sužvejotų žuvų kiekio apribojimas (tonomis)

Priegaudos sugavimos apribojimas (tonomis)

Rajožuvės

Macrourus spp.

Kitos žuvų rūšys

58.4.1

Visi kvadratai

2005 12 1 – 2006 11 30

A

B

C

D

E

F

G

H

Visi parajoniai

0

0

200

0

200

0

200

0

600

Visi kvadratai:

50

Visi

kvadratai:

96

Visi kvadratai:

20

58.4.2

Visi kvadratai

2005 12 1 – 2006 11 30

A

B

C

D

E

Visi parajoniai

260

0

260

0

260

780

Visi kvadratai:

50

Visi kvadratai:

124

Visi kvadratai:

20

58.4.3a)

Visi kvadratai ne nacionalinės jurisdikcijos rajonuose

2005 1 5 – 2005 8 31

NETAIKOMA

250

Visi kvadratai:

50

Visi kvadratai:

26

Visi kvadratai:

20

58.4.3b)

Visi kvadratai ne nacionalinės jurisdikcijos rajonuose

2005 1 5 – 2005 8 31

NETAIKOMA

300

Visi kvadratai:

50

Visi kvadratai:

159

Visi kvadratai:

20

88.1

Visi parajoniai

2005 12 1 – 2006 8 31

A

B, C, G

D

E

F

H, I, K

J

L

Visi parajoniai

0

348 (1)

0

0

0

1 893  (1)

551 (1)

172 (1)

2 964  (1)

0

50 (1)

0

0

0

95 (1)

50 (1)

50 (1)

148 (1)

0

56 (1)

0

0

0

303 (1)

88 (1)

28 (1)

474 (1)

0

60 (1)

0

0

0

60 (1)

20 (1)

20 (1)

0

88.2

Visi parajoniai

2005 12 1 – 2006 8 31

A

B

C, D, F, G

E

Visi parajoniai

0

0

214 (1)

273 (1)

487 (1)

0

0

50 (1)

50 (1)

50 (1)

0

0

34 (1)

44 (1)

78 (1)

0

0

20 (1)

20 (1)

0

(1)   Žuvų rūšių, kurios mažame tiriamajame plote (MTP) sužvejojamos kaip priegauda, sužvejotų kiekių apribojimo taisyklės taikomos atsižvelgiant į bendrą priegaudos apribojimą parajonyje:

—

Rajožuvės:

5 % Dissostichus spp. sugautų kiekių apribojimo arba 50 tonų (taikomas didesnis skaičius).

—

Macrourus spp.:

16 % Dissostichus spp. sužvejotų kiekių apribojimo.

—

Kitos žuvų rūšys:

20 tonų MTR.

2006 1 20   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 16/184

TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 52/2006

2005 m. gruodžio 22 d.

nustatantis Baltijos jūroje 2006 m. taikomas tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos galimybes ir susijusias sąlygas

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2002 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2371/2002 dėl žuvų išteklių apsaugos ir tausojančio naudojimo pagal Bendrąją žuvininkystės politiką (1), ypač į jo 20 straipsnį,

atsižvelgdama į 1996 m. gegužės 6 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 847/96, nustatantį bendrų leistinų sugavimų ir kvotų kasmetinio valdymo papildomas sąlygas (2),ir ypač į jo 2 straipsnį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)

Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 4 straipsnyje nustatyta, kad Taryba, atsižvelgdama į turimas mokslines rekomendacijas ir ypač į Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komiteto parengtą ataskaitą, turi priimti priemones, užtikrinančias galimybę naudotis vandenimis ir ištekliais bei tausojančios žvejybos valdymą.

(2)

Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 20 straipsnyje numatyta, kad Taryba turi nustatyti žvejybos galimybių limitus žvejybos rajone arba žvejybos rajonų grupėje ir šias žvejybos galimybes paskirstyti valstybėms narėms.

(3)

Siekiant užtikrinti veiksmingą žvejybos galimybių valdymą turėtų būtų nustatytos konkrečios sąlygos, pagal kurias turėtų būti vykdomos žvejybos operacijos.

(4)

Bendrijos lygiu turi būti nustatyti žvejybos rajonų valdymo principai ir tam tikros procedūros, kad valstybės narės galėtų valdyti su jų vėliava plaukiojančius laivus.

(5)

Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 3 straipsnyje pateikiami sąvokų apibrėžimai, kurie yra svarbūs skirstant žvejybos galimybes.

(6)

Pagal Reglamento (EB) Nr. 847/96 2 straipsnį turi būti nustatyti ištekliai, kuriems taikomos įvairios tame reglamente nurodytos priemonės.

(7)

Naudojantis žvejybos galimybėmis turėtų būti laikomasi šiam tikslui skirtų Bendrijos teisės aktų, ypač 1987 m. gegužės 20 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 1381/87, nustatančio išsamias žvejybos laivų ženklinimo ir jų dokumentacijos taisykles (3), 1983 m. rugsėjo 22 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2807/83, nustatančio išsamias informacijos apie valstybių narių žuvies sugavimus registravimo taisykles (4), 1993 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2847/93, nustatančio bendros žuvininkystės politikos kontrolės sistemą (5), 2003 m. gruodžio 18 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 2244/2003, nustatančio išsamias nuostatas dėl palydovinio ryšio laivų stebėjimo sistemų (6), 1986 m. rugsėjo 22 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2930/86, nustatančio žvejybinių laivų charakteristikas (7), 1991 m. gruodžio 17 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 3880/91 dėl valstybių narių, žvejojančių šiaurės rytų Atlante, nominalių sugavimų statistinių duomenų pateikimo (8) ir 2005 m. gruodžio 21 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2187/2005 dėl žuvų išteklių apsaugos techninėmis priemonėmis Baltijos jūroje, Beltų ir Zundo sąsiauriuose (9).

(8)

Siekiant prisidėti prie žuvų išteklių apsaugos, 2006 m. turėtų būti įgyvendintos tam tikros papildomos žvejybai taikomos kontrolės priemonės ir techninės sąlygos.

(9)

Siekiant užtikrinti Bendrijos žvejų pragyvenimo šaltinį, nesukelti pavojaus ištekliams ir išvengti sunkumų, susijusių su Reglamento (EB) Nr. 27/2005 galiojimo trukmės pasibaigimu, svarbu sudaryti galimybę žvejoti tuose žvejybos rajonuose nuo 2006 m. sausio 1 d. Atsižvelgiant į klausimo skubumą, būtina taikyti išimtį šešių savaičių laikotarpiui, nurodytam Protokolo dėl nacionalinių parlamentų vaidmens Europos Sąjungoje, pridėto prie Europos Sąjungos sutarties, Europos Bendrijų steigimo sutarčių I dalies 3 punkte,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS

TAIKYMO SRITIS IR SĄVOKŲ APIBRĖŽIMAI

1 straipsnis

Dalykas

Šis reglamentas nustato 2006 m. Baltijos jūroje taikytinas tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos galimybes ir susijusias tų žvejybos galimybių naudojimo sąlygas.

2 straipsnis

Taikymo sritis

1.   Šis reglamentas taikomas Bendrijos žvejybos laivams (Bendrijos laivams) ir su trečiųjų šalių vėliava plaukiojantiems arba jose registruotiems žvejybos laivams, kurie žvejoja Baltijos jūroje.

2.   Nukrypstant nuo 1 dalies, šis reglamentas netaikomas žvejybos operacijoms, vykdomoms tik mokslinių tyrimų, kurie atliekami gavus leidimą ir atitinkamai valstybei narei suteikus įgaliojimus, tikslais ir apie kuriuos Komisijai bei valstybei narei, kurios vandenyse atliekami tie tyrimai, buvo pranešta iš anksto.

3 straipsnis

Sąvokų apibrėžimai

Be Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 3 straipsnyje pateiktų sąvokų apibrėžimų, šiame reglamente taikomi šie sąvokų apibrėžimai:

a)

Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos (toliau – ICES) zonos – Reglamente (EEB) Nr. 3880/91 nustatytos zonos;

b)

„Baltijos jūra“ – ICES IIIb, IIIc ir IIId kvadratai;

c)

„bendras leistinas sugavimas (BLS)“ – tam tikro išteklio kiekis, kurį galima sužvejoti kiekvienais metais;

d)

„kvota“ – Bendrijai, valstybei narei arba trečiajai šaliai paskirto BLS dalis.

II SKYRIUS

ŽVEJYBOS GALIMYBĖS IR SUSIJUSIOS SĄLYGOS

4 straipsnis

Sugavimų apribojimai ir paskirstymas

Sugavimų apribojimai, šių apribojimų paskirstymas valstybėms narėms ir papildomos sąlygos pagal Reglamento (EB) 847/96 2 straipsnį yra išdėstomos šio reglamento I priede.

5 straipsnis

Specialios paskirstymo nuostatos

1.   I priede pateikiami sugavimų apribojimai valstybėms narėms paskirstomi nepažeidžiant:

a)

pasikeitimų, kurie buvo atlikti pagal Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 20 straipsnio 5 dalį;

b)

išteklių perskirstymo pagal Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 21 straipsnio 4 dalį, 23 straipsnio 1 dalį ir 32 straipsnio 2 dalį;

c)

papildomų iškrovimų, kuriuos leidžiama vykdyti pagal Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnį;

d)

kiekių, kurių panaudojimas atidedamas pagal Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnį;

e)

išskaitymų, atliktų pagal Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnį.

2.   Siekiant atidėti kvotų, kurios turi būti perkeltos į 2007 metus, panaudojimą visiems ištekliams, kuriems taikomas mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLS, galima taikyti Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnio 2 dalį nukrypstant nuo minėto reglamento.

6 straipsnis

Sugavimų ir priegaudos sąlygos

1.   šteklių, kurių žvejybai yra nustatyti sugavimų apribojimai, žuvis galima laikyti laive arba iškrauti tik, jeigu:

a)

sugavimus atliko kvotą turinčios valstybės narės laivai ir ta kvota nebuvo išeikvota;

b)

sugavimai sudaro Bendrijos kvotos dalį ir ta kvota nebuvo išeikvota, arba

c)

visų kitų rūšių žuvys, išskyrus silkes ir šprotus, yra susimaišiusios su kitų rūšių žuvimis, buvo sužvejotos tralais, daniškais velkamaisiais tinklais arba panašiais žvejybos įrankiais, kurių tinklo akių dydis yra mažesnis nei 32 mm, ir sugavimai nerūšiuojami nei laive, nei iškraunant.

2.   Visi iškrovimai įskaitomi į atitinkamą kvotą, išskyrus pagal 1 dalies c punktą atliktus sugavimus.

3.   Jeigu valstybei narei paskirta silkių kvota yra išeikvota, žvejybos laivams, plaukiojantiems su tos valstybės narės vėliava, registruotiems Bendrijoje ir veiklą vykdantiems tuose žvejybos rajonuose, kuriuose taikoma atitinkama kvota, draudžiama iškrauti neišrūšiuotus sugavimus, kuriuose yra silkių.

7 straipsnis

Žvejybos pastangų apribojimai

Žvejybos pastangų apribojimai yra nustatyti II priede.

8 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio techninės ir kontrolės priemonės

Pereinamojo laikotarpio techninės ir kontrolės priemonės yra nustatytos III priede.

III SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

9 straipsnis

Duomenų perdavimas

Jeigu valstybės narės Komisijai pagal Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 15 straipsnio 1 dalį siunčia duomenis apie iškrautus sužvejotų išteklių kiekius, jos naudoja šio reglamento I priede nustatytus išteklių kodus.

10 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

Jis taikomas nuo 2006 m. sausio 1 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2005 m. gruodžio 22 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

B. BRADSHAW

(1)   OL L 358, 2002 12 31, p. 59.

(2)   OL L 115, 1996 5 9, p. 3.

(3)   OL L 132, 1987 5 21, p. 9.

(4)   OL L 276, 1983 10 10, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1804/2005 (OL L 290, 2005 11 4, p. 10).

(5)   OL L 261, 1993 10 20, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 768/2005 (OL L 128, 2005 5 21, p. 1).

(6)   OL L 333, 2003 12 20, p. 17.

(7)   OL L 274, 1986 9 25, p. 1. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 3259/94 (OL L 339, 1994 12 29, p. 11).

(8)   OL L 365, 1991 12 31, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EEB) Nr. 448/2005 (OL L 74, 2005 3 19, p. 5).

(9)   OL L 349, 2005 12 31, p. 1.

I PRIEDAS

Iškrovimų apribojimai ir su kasmetiniu sugavimų apribojimų valdymu susijusios sąlygos, taikomi Bendrijos laivams rajonuose, kuriems taikomi sugavimų apribojimai pagal žuvų rūšį ir rajonus

Šiose lentelės pateikiamos kiekvieno išteklio BLS ir kvotos (gyvojo svorio tonomis, jeigu nenurodyta kitaip), valstybei narei numatytas paskyrimas ir susijusios kasmetinio kvotų valdymo sąlygos.

Rūšys:

Atlanto silkės

Clupea harengus

Zona:

30–31 pakvadračiai

HER/3D30.; HER/3D31.

Suomija

75 099

 

Svedija

16 501

 

EB

91 600

 

BLS

91 600

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLS.

Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.

Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.

Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis.


Rūšys:

Atlanto silkės

Clupea harengus

Zona:

22–24 pakvadračiai

HER/3B23.; HER/3C22.; HER/3D24.

Danija

6 658

 

Vokietija

26 207

 

Suomija

3

 

Lenkija

6 181

 

Svedija

8 451

 

EB

47 500

 

BLS

47 500

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLS.

Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.

Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.

Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis.


Rūšys:

Atlanto silkės

Clupea harengus

Zona:

25–27, 28.2, 29 ir 32 pakvadračiai

HER/3D25.; HER/3D26.; HER/3D27.; HER/3D28.; HER/3D29.; HER/3D32.

Danija

2 548

 

Vokietija

676

 

Estija

13 015

 

Suomija

25 404

 

Latvija

3 212

 

Lietuva

3 382

 

Lenkija

28 861

 

Svedija

38 744

 

EB

115 842

 

BLS

128 000

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLS.

Netaikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.

Netaikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.

Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis.


Rūšys:

Atlanto silkės

Clupea harengus

Zona:

28.1 pakvadratis

HER/03D.RG

Estija

18 472

 

Latvija

21 528

 

EB

40 000

 

BLS

40 000

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLS.

Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.

Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.

Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis.


Rūšys:

Menkės

Gadus morhua

Zona:

25–32 pakvadračiai (EB vandenys)

COD/3D25.; COD/3D26.; COD/3D27.; COD/3D28.; COD/3D29.; COD/3D30.; COD/3D31.; COD/3D32.

Danija

10 415

 

Vokietija

4 143

 

Estija

1 015

 

Suomija

797

 

Latvija

3 873

 

Lietuva

2 551

 

Lenkija

11 993

 

Svedija

10 552

 

EB

45 339

 

BLS

49 220

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLS.

Netaikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.

Netaikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.

Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis.


Rūšys:

Menkės

Gadus morhua

Zona:

22–24 pakvadračiai (EB vandenys)

COD/3B23.; COD/3C22.; COD/3D24.

Danija

12 395

 

Vokietija

6 061

 

Estija

275

 

Suomija

244

 

Latvija

1 026

 

Lietuva

665

 

Lenkija

3 317

 

Svedija

4 417

 

EB

28 400

 

BLS

28 400

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLS.

Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.

Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.

Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis.


Rūšys:

Jūrinės plekšnės

Pleuronectes platessa

Zona:

IIIbcd (EB vandenys)

PLE/3B23.; PLE/3C22.; PLE/3D24.; PLE/3D25.; PLE/3D26.; PLE/3D27.; PLE/3D28.; PLE/3D29.; PLE/3D30.; PLE/3D31.; PLE/3D32.

Danija

2 698

 

Vokietija

300

 

Svedija

203

 

Lenkija

565

 

EB

3 766

 

BLS

Nenustatomas

Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLS.

Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.

Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.

Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis.


Rūšys:

Atlanto lašišos

Salmo salar

Zona:

IIIbcd (EB vandenys), išskyrus 32 pakvadratį

SAL/3B23.; SAL/3C22.; SAL/3D24.; SAL/3D25.; SAL/3D26.; SAL/3D27.; SAL/3D28.; SAL/3D29.; SAL/3D30.; SAL/3D31.

Danija

93 512  (1)

 

Vokietija

10 404  (1)

 

Estija

9 504  (1)

 

Suomija

116 603  (1)

 

Latvija

59 478  (1)

 

Lietuva

6 992  (1)

 

Lenkija

28 368  (1)

 

Svedija

126 399  (1)

 

EB

451 260  (1)

 

BLS

460 000  (1)

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLS.

Netaikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.

Netaikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.

Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis.


Rūšys:

Atlanto lašišos

Salmo salar

Zona:

32 pakvadratis

SAL/3D32.

Estija

1 581  (2)

 

Suomija

13 838  (2)

 

EB

15 419  (2)

 

BLS

17 000  (2)

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLS.

Netaikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.

Netaikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.

Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis.


Rūšys:

Šprotai

Sprattus sprattus

Zona:

IIIbcd (EB vandenys)

SPR/3B23.; SPR/3C22.; SPR/3D24.; SPR/3D25.; SPR/3D26.; SPR/3D27.; SPR/3D28.; SPR/3D29.; SPR/3D30.; SPR/3D31.; SPR/3D32.

Danija

41 512

 

Vokietija

26 299

 

Estija

48 204

 

Suomija

21 730

 

Latvija

58 219

 

Lietuva

21 060

 

Lenkija

123 552

 

Svedija

80 250

 

EB

420 826

 

BLS

468 000

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLS.

Netaikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.

Netaikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.

Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis.

(1)  Nurodomas žuvų skaičius.

(2)  Nurodomas žuvų skaičius.

II PRIEDAS

ŽVEJYBOS PASTANGŲ APRIBOJIMAI

1.   

Tralais, velkamaisiais tralais arba panašiais žvejybos įrankiais, kurių akių dydis yra 90 mm ar daugiau, ar žiauniniais tinklais, pinkliais tinklais ir sieniniais tinklais, kurių akių dydis yra 90 mm ar daugiau, ar inkarinėmis ūdomis žvejoti draudžiama:

a)

22–24 pakvadračiuose – nuo kovo 15 d. iki gegužės 14 d. ir

b)

25–27 pakvadračiuose – nuo birželio 15 d. iki rugsėjo 14 d.

2.   

Valstybės narės užtikrina, kad su jų vėliava plaukiojantiems laivams tralais, velkamaisiais tralais arba panašiais žvejybos įrankiais, kurių akių dydis yra 90 mm ar daugiau, ar žiauniniais tinklais, pinkliais tinklais ir sieniniais tinklais, kurių akių dydis yra 90 mm ar daugiau, ar inkarinėmis ūdomis žvejoti draudžiama:

a)

22–24 pakvadračiuose – 30 kalendorinių dienų kitu nei nuo kovo 15 d. iki gegužės 14 d. laikotarpiu ir

b)

25–27 pakvadračiuose – 27 kalendorines dienas kitu nei nuo birželio 15 d. iki rugsėjo 14 d. laikotarpiu.

3.   

Siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi 2 dalies, valstybės narės Komisijos prašymu pateikia taikomos sistemos aprašymą.

4.   

Nukrypstant nuo 1 ir 2 dalių, Bendrijos laivams, kurių bendras ilgis mažesnis nei 12 metrų, leidžiama laive laikyti ir iškrauti iki 10 % gyvojo svorio menkių, jei žvejojama žiauniniais tinklais, pinkliais tinklais ir (arba) sieniniais tinklais, kurių akių dydis yra 110 mm ar daugiau.

III PRIEDAS

PEREINAMOJO LAIKOTARPIO TECHNINĖS IR KONTROLĖS PRIEMONĖS

1.   

Žvejybos apribojimai

1.1.   

Nuo gegužės 1 d. iki spalio 31 d. draudžiama vykdyti žvejybą rajonuose, apibrėžtuose šiais taškais, nuosekliai sujungtais laksodromomis ir kurių padėtis nustatoma naudojant WGS84 koordinačių sistemą.

1 rajonas:

—

55o45’ šiaurės platumos, 15o30’ rytų ilgumos

—

55o45’ šiaurės platumos, 16o30’ rytų ilgumos

—

55o00’ šiaurės platumos, 16o30’ rytų ilgumos

—

55o00’ šiaurės platumos, 16o00’ rytų ilgumos

—

55o15’ šiaurės platumos, 16o00’ rytų ilgumos

—

55o15’ šiaurės platumos, 15o30’ rytų ilgumos

—

55o45’ šiaurės platumos, 15o30’ rytų ilgumos

2 rajonas:

—

55o00’ šiaurės platumos, 19o14’ rytų ilgumos

—

54o48’ šiaurės platumos, 19o20’ rytų ilgumos

—

54o45’ šiaurės platumos, 19o19’ rytų ilgumos

—

54o45’ šiaurės platumos, 18o55’ rytų ilgumos

—

55o00’ šiaurės platumos, 19o14’ rytų ilgumos

3 rajonas:

—

56o13’ šiaurės platumos, 18o27’ rytų ilgumos

—

56o13’ šiaurės platumos, 19o31’ rytų ilgumos

—

55o59’ šiaurės platumos, 19o13’ rytų ilgumos

—

56o03’ šiaurės platumos, 19o06’ rytų ilgumos

—

56o00’ šiaurės platumos, 18o51’ rytų ilgumos

—

54o47’ šiaurės platumos, 18o57’ rytų ilgumos

—

55o30’ šiaurės platumos, 18o34’ rytų ilgumos

—

56o13’ šiaurės platumos, 18o27’ rytų ilgumos

1.2.   

Nukrypstant nuo 1.1 punkto, leidžiama žvejoti žiauniniais tinklais, pinkliais tinklais ir sieniniais tinklais, kurių akių dydis yra 157 mm ar daugiau, ar ūdomis. Žvejojant ūdomis menkes draudžiama laikyti laive.

2.   

Stebėsena, tikrinimas ir priežiūra, susiję su menkės išteklių atkūrimu Baltijos jūroje

2.1.   

Specialus leidimas žvejoti menkes Baltijos jūroje

2.1.1.   

Nukrypstant nuo 1994 m. birželio 27 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1627/94, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl specialių žvejybos leidimų (1), 1 straipsnio 2 dalies, visi Bendrijos laivai, kurių bendras ilgis yra 8 m ar daugiau ir kuriuose laikomi ar naudojami įrankiai, leistini menkių žvejybai Baltijos jūroje ir Zundo sąsiauryje pagal Reglamentą (EB) Nr. 2187/2005, turi turėti specialų leidimą žvejoti menkes Baltijos jūroje.

2.1.2.   

Valstybė narė 2.1.1 punkte nurodytą specialų leidimą žvejoti menkes gali išduoti tik Bendrijos laivams, kurie 2005 m. turėjo specialų leidimą žvejoti menkes Baltijos jūroje, išduotą pagal 2004 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 27/2005, nustatančio 2005 m. tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių bendrąsias žvejybos galimybes ir susijusias sąlygas, taikomas Bendrijos vandenyse ir Bendrijos laivams vandenyse, kuriuose privaloma nustatyti sugavimo apribojimus (2), III priedo 6.2.1 punktą. Tačiau valstybė narė Bendrijos laivui, plaukiojančiam su tos valstybės narės vėliava ir 2005 m. neturinčiam specialaus žvejybos leidimo, gali išduoti specialų leidimą žvejoti menkes, jeigu valstybė narė užtikrina, kad lygiavertis pajėgumas (išmatuotas kW) Baltijos jūroje negalėtų būti naudojamas žvejybai, kuri vykdoma bet kuriuo 2.1.1 punkte nurodytu žvejybos įrankiu.

2.1.3.   

Visos valstybės narės parengia ir tvarko laivų, turinčių specialų leidimą žvejoti menkes Baltijos jūroje, sąrašą ir skelbia jį oficialiame savo tinklalapyje, kad su juo galėtų susipažinti Komisija ir kitos su Baltijos jūra besiribojančios valstybės narės.

2.1.4.   

Bendrijos laivo kapitonas arba jo (jos) įgaliotasis atstovas, kuriam(-iai) valstybė narė yra išdavusi specialų leidimą žvejoti menkes Baltijos jūroje, to leidimo kopiją turi turėti žvejybos laive.

2.2.   

Laivo žurnalai

Nukrypstant nuo 1993 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2847/93, nustatančio bendros žuvininkystės politikos kontrolės sistemą (3), 6 straipsnio 4 dalies Bendrijos laivų, kurių bendras ilgis yra 8 m ar daugiau, kapitonai turi vesti laivo žurnalą, kuriame pagal to reglamento 6 straipsnį registruoja laivu vykdomas operacijas.

2.3.   

Leistinas nukrypimo dydis

Nukrypstant nuo 1983 m. rugsėjo 22 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2807/83, nustatančio išsamias informacijos apie valstybių narių žuvies sugavimus registravimo taisykles (4), 5 straipsnio 2 dalies leistinas nukrypimo dydis skaičiuojant Bendrijos laivuose laikomus žuvies kiekius (kilogramais) yra 8 % laivo žurnale nurodyto kiekio.

Tačiau sugavimams, kurie iškrauti neišrūšiuoti, leistinas nukrypimo dydis skaičiuojant kiekius yra 8 % viso iškrauto kiekio.

2.4.   

Išankstinis pranešimas

2.4.1.   

Žvejybos laivai, žvejojantys Bendrijos vandenų 22–24 pakvadračiuose (A rajonas) arba 25–32 pakvadračiuose (B rajonas) turi atitikti šias sąlygas:

a)

pradėti žvejybą A arba B rajonuose laive esant mažiau nei 100 kg menkės;

b)

jei laivui išplaukiant iš A arba B rajono jame yra daugiau nei 300 kg menkės ir nukrypstant nuo Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 7 straipsnio 1 dalies, valandą prieš išplaukiant iš rajono laivo kapitonas valstybės, su kurio vėliava jis plaukioja, kompetentingoms institucijoms praneša:

i)

išplaukimo laiką ir vietą,

ii)

viso laive laikomo sugavimo gyvojo svorio kiekius pagal rūšį,

iii)

iškrovimo vietos pavadinimą ir numatytą atvykimo į tą vietą laiką.

c)

jeigu baigus žvejybą laive yra daugiau nei 100 kg menkės, jis

i)

plaukia tiesiai į to rajono, kuriame jis žvejojo, uostą ir iškrauna žuvį, arba

ii)

plaukia tiesiai į už to rajono, kuriame jis žvejojo, esantį uostą ir iškrauna žuvį. Išplaukiant iš rajono, kuriame žvejota, tinklai sukraunami taip, kad jais nebūtų galima iš karto vėl naudotis, laikantis šių sąlygų:

—

tinklai, svarsčiai ir panašios priemonės turi būti nuimtos nuo tinklų lentų, vilkimo ir traukimo lynų bei virvių,

—

tinklai, kurie yra denyje ar virš jo, yra saugiai pririšami prie kurios nors laivo konstrukcijos dalies.

d)

b dalyje nurodyti laivai nepradeda iškrovimo, kol negauna kompetentingų institucijų leidimo.

2.4.2.   

2.4.1 punktas taikomas laivams, kuriuose pagal Reglamento (EB) Nr. 2244/2003 5 ir 6 straipsnius įdiegtos laivų stebėjimo sistemos. Tačiau tie laivai kiekvieną dieną perduoda informaciją apie sugavimus vėliavos valstybės narės Žvejybos stebėjimo centrui, kaip numatyta Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 3 straipsnio 7 dalyje, kad ji būtų įtraukta į kompiuterinę duomenų bazę.

2.5.   

Nurodyti uostai

2.5.1.   

Jeigu laive laikoma daugiau nei 750 kg gyvojo svorio menkių, tą menkę galima iškrauti tik nurodytuose uostuose.

2.5.2.   

Kiekviena valstybė narė gali nurodyti uostus, kuriuose iškraunama daugiau nei 750 kg Baltijos jūroje sužvejotų menkių.

2.5.3.   

Per 15 dienų nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos kiekviena valstybė narė, kuri yra sudariusi nurodytų uostų sąrašą, tvarko nurodytų uostų sąrašą ir skelbia jį oficialiame savo tinklalapyje, kad su juo galėtų susipažinti Komisija ir kitos su Baltijos jūra besiribojančios valstybės narės. Sąraše turi būti nurodoma atitinkama kontaktinė informacija, reikalinga pateikiant laivo žurnalus ir iškrovimo deklaracijas, kai iškraunama toje valstybėje narėje.

2.6.   

Pirmą kartą iškrautų menkių svėrimas

2.6.1.   

Valstybės narės kompetentingos institucijos gali pareikalauti, kad Baltijos jūroje sužvejotos ir toje valstybėje narėje pirmą kartą iškrautos menkės, prieš jas išvežant iš pirmo iškrovimo uosto į kitą vietą, būtų sveriamos dalyvaujant tikrintojams.

2.6.2.   

Kiekviena valstybė narė nustato konkrečius tikrinimo standartus. Šie standartai reguliariai peržiūrimi, išnagrinėjus pasiektus rezultatus. Tikrinimo standartai plėtojami palaipsniui tol, kol pasiekiami 1 priedėlyje apibrėžti siektini standartai.

2.7.   

Laivo stebėjimo sistema (LSS) perduodami pranešimai

2.7.1.   

Valstybės narės užtikrina, kad kompiuterine forma būtų užregistruojama pagal Reglamento (EB) Nr. 2244/2003 8 straipsnį, 10 straipsnio 1 dalį ir 11 straipsnio 1 dalį gauta ši informacija:

a)

kiekvienas įplaukimas į uostą ir išplaukimas iš jo;

b)

kiekvienas įplaukimas į jūros rajonus, kuriuose galioja konkrečios naudojimosi vandenimis ir ištekliais taisyklės, ir išplaukimas iš tų rajonų.

2.7.2.   

Naudodamosi LSS duomenimis valstybės narės patikrina, ar buvo pateikti laivo žurnalai ir atitinkama juose įrašyta informacija. Tokie kryžminiai patikrinimai registruojami ir paprašius pateikiami Komisijai.

2.8.   

Tranzito ir perkrovimo draudimas

2.8.1.   

Tranzitas per žvejybos rajonus, kuriuose neleidžiama žvejoti menkių, draudžiamas, jeigu laive turimi žvejybos įrankiai nėra saugiai surišti ir sukrauti pagal Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 20 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas.

2.8.2.   

Menkes perkrauti draudžiama.

2.9.   

Baltijos jūroje sužvejotų menkių vežimas

Nukrypstant nuo Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 13 straipsnio 1 dalies, Bendrijos laivai, kurių bendras ilgis yra 8 m ar daugiau ir į kuriuos vežti yra pakrauta daugiau nei 50 kg Baltijos jūroje sužvejotų menkių, turi turėti iškrovimo deklaraciją, kaip numatyta to reglamento 8 straipsnio 1 dalyje.

2.10   

Bendra priežiūra ir keitimasis inspektoriais

2.10.1.   

Valstybės narės atlieka bendrus patikrinimus ir kartu vykdo priežiūrą bei tuo tikslu parengia bendras veiklos procedūras.

2.10.2.   

Valstybės narės, kartu atliekančios patikrinimus ir bendrai vykdančios priežiūrą, užtikrina, kad kiekvienos iš dalyvaujančių valstybių narių inspektoriai būtų pakviesti prisidėti bent prie minėtos veiklos.

2.10.3.   

Atliekant šiuos bendrus patikrinimus ir kartu vykdant priežiūrą, gali dalyvauti Komisijos inspektoriai.

2.10.4.   

Komisija, siekdama koordinuoti 2006 m. skirtą bendrą patikrinimo ir priežiūros programą, iki 2006 m. sausio 31 d. sušaukia kompetentingų nacionalinių tikrinimo institucijų posėdį.

2.11.   

Nacionalinės kontrolės veiksmų programos

2.11.1.   

Atitinkamos valstybės narės pagal 2 priedėlį parengia Baltijos jūrai skirtą nacionalinę kontrolės veiksmų programą.

2.11.2.   

Atitinkamos valstybės narės iki 2006 m. sausio 31 d. oficialiame savo tinklalapyje paskelbia 2.1.1 punkte nurodytą nacionalinę kontrolės veiksmų programą ir jos įgyvendinimo tvarkaraštį, kad su ja galėtų susipažinti Komisija ir kitos su Baltijos jūra besiribojančios valstybės narės.

2.11.3.   

Komisija sušaukia Žuvininkystės ir akvakultūros komiteto posėdį, kad būtų įvertinta, ar laikomasi nacionalinių kontrolės veiksmų programų, skirtų menkių ištekliams Baltijos jūroje, ir įvertinti jų įgyvendinimo rezultatai.

3.   

Paprastųjų otų ir upinių plekšnių žvejybos apribojimai

3.1.   

Draudžiama laivuose laikyti šias toliau nurodytuose geografiniuose rajonuose ir toliau nurodytais laikotarpiais pagautų žuvų rūšis:

Rūšys:

Geografinis rajonas

Laikotarpis

Paprastasis otas (Platichthys flesus)

26–28 ir 29 pakvadračiai į pietus nuo 59 o30' šiaurės platumos

32 pakvadratis

nuo vasario 15 d. iki gegužės 15 d.

nuo vasario 15 d. iki gegužės 31 d.

Upinė plekšnė (Psetta maxima)

25–26 ir 28 pakvadračiai į pietus nuo 58 o50' šiaurės platumos

nuo birželio 1 d. iki liepos 31 d.

3.2.   

Nukrypstant nuo 3.1. punkto žvejojant tralais, daniškais velkamaisiais tinklais arba panašiais žvejybos įrankiais, kurių tinklo akių dydis yra 105 mm ar daugiau, arba žiauniniais tinklais, pinkliais tinklais ir sieniniais tinklais, kurių akių dydis yra 100 mm ar daugiau, upinių plekšnių ir paprastųjų otų priegaudos gali būti laikomos laive ir iškraunamos neviršijant 10 % viso laive laikomo ir iškrauto sugavimo gyvojo svorio tame punkte nurodytais draudimo laikotarpiais.

(1)   OL L 171, 1994 7 6, p. 7.

(2)   OL L 12, 2005 1 14, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1936/2005 (OL L 311, 2005 11 26, p. 1).

(3)   OL L 261, 1993 10 20, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 768/2005 (OL L 128, 2005 5 21, p. 1).

(4)   OL L 276, 1983 10 10, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1804/2005 (OL L 290, 2005 11 4, p. 10).

III priedo 1 priedėlis

Bendros nacionalinių kontrolės programų taisyklės

Tikslas

1.

 Visos valstybės narės nustato konkrečius tikrinimo standartus pagal šiame priedėlyje išdėstytus tikslus.

Strategija

2.

 Tikrinant žvejybos veiklą ir vykdant priežiūrą daugiausiai dėmesio skiriama laivams, kurie gali sužvejoti menkes. Siekiant išbandyti patikrinimo ir priežiūros veiksmingumą taikomas kryžminio patikrinimo mechanizmas vykdant atsitiktinius vežimo ir menkių pardavimo patikrinimus.

Prioritetai

3.

 Skirtingoms žvejybos įrankių grupėms taikomas nevienodo lygio tikrinimas, atsižvelgiant į tai, kiek įtakos laivynams turi žvejybos pastangų apribojimai. Dėl tos priežasties kiekviena valstybė narė nustato konkrečius prioritetus.

Siektini standartai

4.

 Ne vėliau nei praėjus vienam mėnesiui nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos valstybės narės įgyvendina patikrinimo tvarkaraščius, siekdamos toliau nurodytų tikslų:

a)

Patikrinimo uostuose lygis

Paprastai siekiama patikrinti 20 % iškraunamų menkių (pagal svorį) visose iškrovimo vietose.

Arba:

i)

Patikrinimai atliekami siekiant, kad per trijų mėnesių laikotarpį, bent vieną kartą būtų patikrinta tiek Bendrijos laivų, kiek jų iškrauna 20 % arba daugiau iškraunamų menkių (pagal svorį);

ii)

Galima remtis paprastu atsitiktiniu mėginių ėmimu arba naudoti atitinkamą mėginių ėmimo planą, kuriuo būtų pasiektas bent jau toks pats tikslumo lygis.

b)

Pardavimo tikrinimo lygis

Patikrinama 5 % aukcione parduodamų menkių kiekio.

c)

Patikrinimo jūroje lygis

Lankstus standartas: turi būti nustatomas atlikus išsamią žvejybos veiklos kiekviename žvejybos rajone analizę. Standartai jūroje nurodo patruliavimo dienų jūroje skaičių menkių išteklių valdymo rajonuose; gali būti nustatyti atskiri standartai toms dienoms, kai patruliuojama tam tikruose žvejybos rajonuose.

d)

Iš oro atliekamos priežiūros lygis

Lankstus standartas: turi būti nustatomas atlikus išsamią kiekviename žvejybos rajone vykdytos žvejybos veiklos analizę ir atsižvelgiant į valstybės narės turimus išteklius.

III priedo 2 priedėlis

Nacionalinių kontrolės veiksmų programų turinys

Nacionalinėse kontrolės veiksmų programose siekiama inter alia nustatyti toliau nurodytus dalykus.

1.   KONTROLĖS PRIEMONĖS

Žmogiškieji ištekliai

1.1.

 Krante ir jūroje dirbančių inspektorių skaičius, jų darbo laikotarpiai ir žvejybos zonos, kuriose jie turi dirbti.

Techniniai ištekliai

1.2.

 Patruliuojančių laivų ir orlaivių skaičius, jų dislokavimo laikotarpiai ir zonos.

Finansiniai ištekliai

1.3.

 Biudžeto asignavimai, skirti žmogiškųjų išteklių, patruliuojančių laivų ir orlaivių panaudojimui.

2.   UOSTŲ NUSTATYMAS

Jei tinka, uostų, kurie pagal III priedo 2.5.3 punktą nustatyti menkėms iškrauti, sąrašas.

3.   IŠANKSTINIS PRANEŠIMAS

Sistemų, kurios įdiegtos siekiant užtikrinti III priedo 2.4 punkto nuostatų laikymąsi, aprašymas.

4.   IŠKROVIMŲ KONTROLĖ

Priemonių ir sistemų, kurios įdiegtos siekiant užtikrinti III priedo 2.3, 2.5 ir 2.6 punktų nuostatų laikymąsi, aprašymas.

5.   TIKRINIMO PROCEDŪROS

Nacionalinėse kontrolės veiksmų programose nustatomos procedūros, kurių bus laikomasi:

a)

vykdant patikrinimus jūroje ir sausumoje;

b)

teikiant informaciją kompetentingoms institucijoms, kurias kitos valstybės narės paskyrė atsakingomis už nacionalines menkių išteklių kontrolės veiksmų programas;

c)

bendrai vykdant priežiūrą ir keičiantis inspektoriais, įskaitant nurodymus dėl kitų valstybių narių vandenyse dirbančių inspektorių įgaliojimų ir kompetencijos.

2006 1 20   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 16/200

Priedas prie Tarybos reglamento (EB) Nr. 51/2006, nustatančio 2006 m. Bendrijos vandenyse ir vandenyse, kuriuose privaloma nustatyti žvejybos apribojimus, žvejojantiems Bendrijos laivams taikomas tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių bendrąsias žvejybos galimybes ir susijusias sąlygas

24 straipsnio 1 dalyje:

a)

vietoje:

„... Reglamentų (EEB) Nr. 1381/87, (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1627/94, (EB) Nr. 88/98 (1),(EB) Nr. 850/98, ir (EB) Nr. 1434/98.“

skaityti:

„... Reglamentų (EEB) Nr. 1381/87, (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1627/94, (EB) Nr. 850/98, (EB) Nr. 1434/98, ir (EB) Nr. 2187/2005 (1).“

b)

1 išnaša pakeičiama tokia išnaša:

„(1)

2005 m. gruodžio 21 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2187/2005 dėl žuvų išteklių apsaugos techninėmis priemonėmis Baltijos jūroje, Beltų ir Zundo sąsiauriuose (OL L 349, 2005 12 31, p. 1).“

IA priedas

a)

62 puslapyje:

prieš lentelę „Žuvų rūšys: Ledjūrio menkė/Pollachius virens “ „Zona: Vb (EB vandenys), VI, XII, XIV/POK/561214“ įterpiama ši lentelė:

„Žuvų rūšys:

Ledjūrio menkė

Pollachius virens

Zona:

Norvegijos vandenys į pietus nuo 62o šiaurės platumos

POK/04-N.

Švedija

880

 

EB

880

 

BLS

Nenustatomas

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLS.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis.&#x201C;

b)

69 puslapyje:

tarp lentelės „Žuvų rūšys: Jūrų liežuvis/Solea solea “ „Zona: VIIh, j,k/SOL/7HJK“ ir lentelės „Žuvų rūšys: Bretlingis/Sprattus sprattus “ „Zona: IIIa/SPR/03A“ įterpiamos šios dvi lentelės:

„Žuvų rūšys:

Jūrų liežuvis

Solea solea

Zona:

VIIIa,b

SOL/8AB.

Belgija

50

 

Ispanija

9

 

Prancūzija

3 722

 

Nyderlandai

279

 

EB

4 060

 

BLS

4 060

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLS.

Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.

Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.

Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis.


Žuvų rūšys:

Jūrų liežuviai

Solea spp.

Zona:

VIIIc,d,e, IX, X, ŽRCAK 34.1.1 (EB vandenys)

SOX/8CDE34

Ispanija

458

 

Portugalija

758

 

EB

1 216

 

BLS

1 216

Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLS.

Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.

Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.

Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis.&#x201C;.