12.1.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 7/1

(1)

Reglamentu (EB) Nr. 119/97 (2) (toliau – pradinis reglamentas) Taryba nustatė galutinius antidempingo muitus tam tikrų Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – Kinija) kilmės žiedinių segtuvų mechanizmų (toliau – ŽSM arba „aptariamas produktas“) importui, kuris mechanizmams su 17 ir 23 žiedais yra lygus skirtumui tarp minimalios importo kainos, lygios 325 EUR už 1 000 vienetų, ir grynosios franko prie Bendrijos sienos kainos, nesumokėjus muito, o kitokiems nei 17 ir 23 žiedų mechanizmams – nuo 32,5 % iki 39,4 %.

(2)

Atlikus tyrimą pagal Reglamento (EB) Nr. 384/96 12 straipsnį, Taryba Reglamentu (EB) Nr. 2100/2000 (3) (toliau – antiabsorbcinis tyrimas) iš dalies pakeitė ir padidino minėtus muitus kitokiems nei 17 arba 23 žiedų mechanizmams. Iš dalies pakeisti galutiniai antidempingo muitų dydžiai svyravo nuo 51,2 % iki 78,8 %.

(3)

Taryba Reglamentu (EB) Nr. 1208/2004 (4) išplėtė priemonių, nustatytų pradiniu reglamentu, taikymą ŽSM, įvežamų iš Vietnamo Socialistinės Respublikos (toliau – Vietnamas), importui.

(4)

Apsvarsčius priemonių galiojimo termino peržiūrą, muitų taikymas buvo pratęstas Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2074/2004 (5).

(5)

2005 m. vasario 28 d. Komisija pagal pagrindinio reglamento 13 straipsnio 3 dalį gavo prašymą ištirti įtarimą, kad yra apeinamos tam tikrų Kinijos kilmės ŽSM importui taikomos antidempingo priemonės. Prašymą pateikė „Ring Alliance Ringbuchtechnik GmbH“, atstovaujantis gamintojus, kurie sudaro didžiąją visos tam tikrų ŽSM gamybos Bendrijoje dalį (toliau – pareiškėjai). Prašyme buvo įtariama, kad galiojančios antidempingo priemonės tam tikrų Kinijos kilmės ŽSM importui buvo apeinamos persiunčiant produktus per Laoso Liaudies Demokratinę Respubliką (toliau – Laosas).

(6)

Be to, prašyme buvo įtariama, kad tokiam prekybos modelio pokyčiui nėra kitos pakankamai pagrįstos priežasties ar pateisinimo, išskyrus antidempingo priemonių taikymą, ir yra pakertamas galiojančių antidempingo priemonių atitaisomasis poveikis importo kiekiui ir kainai. Ženklus tam tikrų ŽSM importo kiekis iš Laoso pakeitė tam tikrų ŽSM importą iš Kinijos ir Vietnamo. Be to, yra pakankamai įrodymų, kad importas padidėjo žemesnėmis kainomis už žalos nedarančias kainas, nustatytas tyrimo, po kurio buvo pradėtos taikyti galiojančios priemonės, metu.

(7)

Galiausiai, pareiškėjai įtarė, kad tam tikri iš Laoso įvežami ŽSM yra importuojami dempingo kainomis palyginti su anksčiau nustatyta aptariamo produkto normaliąja verte.

(8)

Pasikonsultavusi su Patariamuoju komitetu ir nustačiusi, kad yra pakankamai įrodymų tyrimui pradėti pagal pagrindinio reglamento 13 straipsnį, Komisija pradėjo tyrimą pagal Reglamentą (EB) Nr. 559/2005 (6) (toliau – inicijavimo reglamentas). Pagal pagrindinio reglamento 13 straipsnio 3 dalį, 14 straipsnio 3 ir 5 dalis Komisija inicijavimo reglamentu taip pat nurodė muitinėms nuo 2005 m. balandžio 14 d. pradėti registruoti tam tikrų ŽSM importą, įvežamą iš Laoso, neatsižvelgiant į tai, ar deklaracijoje nurodyta jų kilmės šalis yra Laosas, ar ne.

(9)

Apie inicijavimą Komisija oficialiai pranešė Kinijos ir Laoso valdžios institucijoms, gamintojams ir (arba) eksportuotojams, žinomiems suinteresuotiems Bendrijos importuotojams bei Bendrijos pramonės pareiškėjui. Kinijos ir Laoso gamintojams ir (arba) eksportuotojams, taip pat importuotojams į Bendriją, kurie buvo nurodyti prašyme arba tapo žinomi Komisijai po pirminio tyrimo, buvo išsiųsti klausimynai. Suinteresuotoms šalims buvo suteikta galimybė pateikti savo nuomones raštu ir prašyti būti išklausytoms per inicijavimo reglamente nurodytą laikotarpį. Visos šalys buvo informuotos, kad joms nebendradarbiaujant gali prireikti taikyti pagrindinio reglamento 18 straipsnį ir išvadas daryti remiantis turimais faktais.

(10)

Atsakymų į klausimyną neatsiuntė nei Kinijos, nei Laoso eksportuotojai ir (arba) gamintojai; Komisija taip pat nesulaukė Kinijos ar Laoso valdžios institucijų pastabų.

(11)

Vienas Bendrijos importuotojas atsakė teigdamas, jog jis per tiriamąjį laikotarpį neimportavo jokių ŽSM iš Laoso, tačiau nepateikė jokios kitos informacijos.

(12)

Tiriamasis laikotarpis (toliau – TL) apėmė laikotarpį nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2004 gruodžio 31 d. Siekiant ištirti, ar pasikeitė prekybos modelis, buvo surinkti duomenys nuo 2001 m. iki TL pabaigos.

(13)

Kaip minėta 10 ir 11 konstatuojamosiose dalyse, tyrime nebendradarbiavo nei vienas Kinijos arba Laoso gamintojas ir (arba) eksportuotojas; su tyrimu susijusios informacijos nepateikė ir Bendrijos importuotojai. Todėl išvados apie iš Laoso į Bendriją įvežamus ŽSM turėjo būti daromos remiantis turimais faktais, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 18 straipsnyje.

(14)

Aptariamas produktas, kaip apibrėžta pirminiame tyrime, yra tam tikri žiedinių segtuvų mechanizmai, šiuo metu klasifikuojami KN kodu ex 8305 10 00. Šiuos ŽSM sudaro dvi stačiakampės plieninės plokštelės arba vielos, prie kurių pritvirtinti ne mažiau kaip keturi pusžiedžiai iš plieninės vielos, sujungti vienas su kitu plieniniu dangteliu. Juos galima atidaryti patraukiant pusžiedžius arba nedideliu plieniniu spragtuko įtaisu, pritvirtintu prie aptariamo produkto. Paprastai ŽSM yra žiedas, plokštelė, dangtelis, akutė ir kartais spragtuko įtaisas.

(15)

Remiantis turima informacija buvo padaryta išvada, kad iš Kinijos į Bendriją eksportuojami ŽSM ir iš Laoso į Bendriją įvežami ŽSM turi tas pačias pagrindines fizines savybes ir naudojami tais pačiais tikslais. Todėl pagal pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalį ir Eurostatą jie yra laikomi panašiais produktais. Per tyrimą nebuvo pateikta priešingos informacijos.

(16)

Kadangi nebendradarbiavo nė viena Laoso bendrovė, aptariamo produkto eksporto iš Laoso į Bendriją kiekis bei vertė buvo nustatyta remiantis turima informacija, kuri šiuo atveju buvo Komisijos sukaupti valstybių narių surinkti statistiniai duomenys, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 14 straipsnio 6 dalyje ir Eurostato duomenis.

(17)

Įvedus galutines priemones aptariamo produkto importui iš Kinijos į Bendriją, importas iš Kinijos ženkliai sumažėjo, t. y. nuo 1 684 tonų 1999 m. iki 302 tonų 2001 m. ir 2002 m. ir pradėjo truputį didėti iki 330 tonų 2003 m. ir iki 354 tonų 2004 m. Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį, kad antroje 2004 m. pusėje importas iš Kinijos vėl pradėjo mažėti, kaip parodyta toliau pateiktoje lentelėje. Tuo pačiu metu ŽSM importas iš Laoso į Bendriją išaugo nuo nulio 2001–2003 m. iki 492 tonų 2004 m. (= TL). Pagal statistinius duomenis galima matyti, kad importas iš Laoso toliau didėja 2005 m.

(18)

Taip pat pastebima, kad nustatytas modelis, kuriame sutampa importo iš Kinijos mažėjimas ir analogiškas ženklus importo iš Laoso didėjimas 2004 m., rodo tiesioginį ryšį su tyrime dėl muitų apėjimo, po kurio buvo išplėstas pirminiame tyrime nustatytų priemonių ŽSM importui iš Vietnamo taikymas, nustatytu modeliu. Iš tiesų nuo 1999 m. ŽSM importas iš Vietnamo ženkliai padidėjo, t. y. išaugo nuo nulio 1999–2001 m. iki 1 105 tonų 2002 m. ir iki 1 778 tonų 2003 m. Išplėtus pirminiame tyrime nustatytų priemonių ŽSM importui iš Vietnamo taikymą, importas iš Vietnamo į Bendriją ženkliai sumažėjo iki 353 tonų 2004 m. (= TL). Statistikoje neužfiksuota importo 2005 m. Faktiškai, atlikus šešių mėnesių laikotarpio analizę, matosi, kad importas iš Vietnamo beveik sustojo per pirmąjį 2004 m. pusmetį, kai taikomos priemonės iš Kinijos importuojamų ŽSM importui buvo išplėstos iš Vietnamo įvežamam importui (paskelbta 2004 m. liepos 1 d., žr. 3 konstatuojamąją dalį). Nuo to laiko importas iš Laoso išaugo nuo anksčiau buvusio nulio iki 100 tonų per pirmąjį 2004 m. pusmetį ir iki 392 tonų per antrąjį 2004 m. pusmetį; todėl aišku, kad importas iš Laoso pakeitė, bent jau iš dalies, importą iš Vietnamo ir Kinijos. Taigi ataskaitoje pateiktas importas iš Laoso patvirtina prekybos modelį, kuris prasidėjo nuo 1999 m., kadangi dar neišplėtus priemonių taikymo Vietnamui į Bendriją nebuvo importuojama iš Laoso.

(19)

Importuoti iš Laoso į Bendriją buvo pradėta 2004 m., 2003 m. rugpjūčio mėn. pradėjus ŽSM importo iš Vietnamo tyrimą ir sutapo su Kinijos, Vietnamo, Laoso ir Bendrijos prekybos modelio pasikeitimu, kaip parodyta 18 konstatuojamojoje dalyje.

(20)

Sutampa ŽSM importo iš Vietnamo ženklaus sumažėjimo, kuris pasireiškė išplėtus priemonių taikymą po atlikto tyrimo dėl muitų apėjimo, ir analogiško ŽSM importo iš Laoso padidėjimo laikas. Primenama, kad Laoso valdžios institucijoms kaip ir potencialiems šios šalies gamintojams ir (arba) eksportuotojams buvo pranešta apie atliekamą tyrimą. Tačiau nebuvo pateikta įrodymų, kad šis produktas buvo gaminama Laose, be to, tyrime nebendradarbiavo nė viena Laoso bendrovė. Todėl remiantis turima informacija daroma išvada, kad prekybos modelis pasikeitė dėl antidempingo muito taikymo išplėtimo iš Vietnamo įvežamoms prekėms, kadangi pagal pagrindinio reglamento 13 straipsnio 1 dalies antrąjį sakinį nebuvo jokių kitų pakankamai pagrįstų priežasčių ar ekonominių sumetimų.

(21)

Iš 18 konstatuojamojoje dalyje pateiktų duomenų akivaizdu, kad aptariamo produkto importo į Bendriją modelis kiekybės atžvilgiu pasikeitė tada, kai 2004 m. buvo išplėstas Kinijos žiediniams segtuvų mechanizmams skirtų priemonių taikymas Vietnamui. Išplėtus priemonių taikymą, 2004 m. ženkliai sumažėjo Vietnamo importas į Bendriją, o 2005 m. jis nebebuvo vykdomas, tačiau tuo pačiu metu analogiškai išaugo aptariamo produkto eksportas iš Laoso į Bendriją. Pagal Eurostato duomenis 2004 m. bendras eksporto iš Laoso į Bendriją kiekis sudarė 492 tonas, o tokią pačią tendenciją rodo 2005 m. pirmojo ketvirčio duomenys. Todėl aišku, kad ryškus prekybos srautų pasikeitimas sumažino priemonių atitaisomąjį poveikį importo į Bendrijos rinką kiekiui.

(22)

Vertinant aptariamo produkto, įvežamos iš Laoso, kainas, neįvykus bendradarbiavimui, reikėjo remtis geriausiu egzistuojančiu įrodymu – Eurostato duomenimis. Buvo nustatyta, kad vidutinė Laoso eksporto į Bendriją kaina yra mažesnė nei pirminio tyrimo metu nustatytas Bendrijos kainų žalai atlyginti reikalingų priemonių dydis. Taigi yra sumažintas atitaisomasis muito poveikis kainų atžvilgiu.

(23)

Todėl daroma išvada, kad aptariamo produkto importas iš Laoso mažina atitaisomąjį muito poveikį kainų ir kiekio atžvilgiu.

(24)

Kaip paaiškinta 13 konstatuojamojoje dalyje, neįvykus bendradarbiavimui, siekiant nustatyti, ar yra dempingo įrodymų aptariamo produkto eksporto iš Laoso į Bendriją per TL atžvilgiu, pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį turėjo būti naudojami Eurostato duomenys KN lygmeniu, kuriais remiantis buvo nustatytos eksporto į ES kainos.

(25)

Pagal pagrindinio reglamento 13 straipsnio 1 dalį šios eksporto kainos buvo palygintos su anksčiau nustatyta normaliąja verte, o šiuo atveju – su normaliąja verte, kuri buvo nustatyta paskutinio priemonių galiojimo termino peržiūros metu. Atliekant priemonių galiojimo termino peržiūrą (žr. 4 konstatuojamąją dalį), Indija buvo pasirinkta kaip tinkama rinkos ekonomikos šalis analogiška Kinijai ir normalioji vertė buvo nustatyta remiantis kainomis, taip pat konstruota analogiškos šalies normaliąja verte.

(26)

Neįvykus bendradarbiavimui ir remiantis pagrindinio reglamento 18 straipsniu, siekiant palyginti eksporto kainą ir normaliąją vertę, manoma, kad galima daryti prielaidą, jog tyrimo metu aptariamojo produkto asortimentas buvo toks pat kaip ir atliekant priemonių galiojimo termino peržiūrą Kinijos kilmės ŽSM importui.

(27)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 ir 12 dalis, palyginus priemonių galiojimo termino peržiūros metu nustatytą normaliosios vertės svertinį vidurkį su eksporto kainų svertiniu vidurkiu dabartinio TL metu, išreikštus procentais nuo CIF kainos prie Bendrijos sienos (muitai nesumokėti), buvo nustatytas ženklus dempingas.

(28)

Atsižvelgiant į minėtas išvadas, nustatyta, kad apėjimai buvo padaryti pagal pagrindinio reglamento 13 straipsnio 1 dalies antrąjį sakinį. Remiantis pagrindinio reglamento 13 straipsnio 1 dalies pirmuoju sakiniu, galiojančios antidempingo priemonės Kinijos kilmės nagrinėjamo produkto importui, su antiabsorbciniame tyrime atliktais patikslinimais, turėtų taip pat būti išplėstos tam pačiam produktui, įvežamam iš Laoso, neatsižvelgiant į tai, ar deklaracijoje nurodyta jų kilmės šalis yra Laosas, ar ne.

(29)

Pagal pagrindinio reglamento 14 straipsnio 5 dalį, kurioje nustatyta, kad priemonės taikomos registruotam importui nuo registravimo datos, turėtų būti renkamas antidempingo muitas iš Laoso į Bendriją įvežtam ir pagal inicijavimo Reglamentą registruotam ŽSM importui.

(30)

Turėtų būti išplėstas tų priemonių taikymas, kurios nustatytos pirminio reglamento su paskutiniais pakeitimais, padarytais priemonių galiojimo termino peržiūros metu, 1 straipsnio 2 dalyje, o būtent:

(31)

Pagal pagrindinio reglamento 14 straipsnio 5 dalį, kurioje nustatyta, kad bet koks priemonių taikymo išplėtimas turėtų būti taikomas pagal inicijavimo Reglamentą registruotam importui į Bendriją, turėtų būti renkami tam tikrų ŽSM registruoto importo, įvežamo iš Laoso, muitai.

(32)

Nors per tyrimą nebuvo nustatytas arba Komisijai apie save nebuvo pranešęs Laoso ŽSM eksportuotojas į Bendriją, kitų susijusių eksportuotojų, kurie pageidautų pateikti prašymą dėl atleidimo nuo plačiau taikomo antidempingo muito, pagal pagrindinio reglamento 13 straipsnio 4 dalį, bus reikalaujama užpildyti klausimyną, kad Komisija galėtų nuspręsti, ar galima suteikti atleidimą. Tokia išimtis gali būti suteikta, įvertinus aptariamo produkto rinkos padėtį, gamybos pajėgumus ir pajėgumų išnaudojimą, pirkimus ir pardavimus bei tikimybę, kad ir toliau bus laikomasi praktikos, kuri neteiks pakankamai pagrįstų priežasčių ar ekonominių sumetimų arba dempingo įrodymų. Paprastai Komisija taip pat vykdytų patikrinimus vietoje be perspėjimo. Prašymą reikėtų nedelsiant pateikti Komisijai su visa svarbia informacija, visų pirma apie visus bendrovės veiklos pakeitimus, susijusius su gamyba ir pardavimais.

(33)

Suinteresuotosios šalys buvo informuotos apie esminius faktus ir išvadas, kuriomis remdamasi Taryba ketino išplėsti galiojančio galutinio antidempingo muito taikymą, ir joms buvo suteikta galimybė pareikšti pastabas bei būti išklausytoms. Nebuvo gauta pastabų, dėl kurių būtų galima pakeisti pirmiau pateiktas išvadas,

a)

17 ir 23 žiedų mechanizmų importui (TARIC kodai: 8305100021 ir 8305100029) lygus minimalios 325 EUR už 1 000 vienetų importo kainos ir grynosios franko prie Bendrijos sienos kainos, nesumokėjus muito, skirtumui;

b)

kitokių nei 17 ar 23 žiedų mechanizmų importui (TARIC kodai: 8305100011 ir 8305100019) sudaro 78,8 %;

European Commission

Directorate-General for Trade

Directorate B

Office: J-79 05/17

B-1049 Brussels

Faksas (32-2) 295 65 05

Teleksas COMEU B 21877

12.1.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 7/6

(1)

Vadovaujantis Urugvajaus raundo daugiašalių prekybos derybų rezultatais Reglamentas (EB) Nr. 3223/94 numato kriterijus, pagal kuriuos Komisija nustato standartines importo vertes iš trečiųjų šalių importuojamiems jo priede išvardintiems produktams ir laikotarpiams.

(2)

Laikantis aukščiau nurodytų kriterijų, standartinės importo vertės turi būti nustatytos tokios, kaip nurodyta šio reglamento priede,

12.1.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 7/8

(1)

Siekiant įgyvendinti Europos Komisijos ir Kinijos Susitarimo memorandumą, būtina iš naujo įvesti pirmines I priedo nuostatas dėl gaminių aprašymo.

(2)

Taryba Sprendimu 2005/948/EB (2) patvirtino Europos bendrijos ir Baltarusijos Respublikos dvišalio susitarimo dėl tekstilės gaminių pasirašymą ir laikiną taikymą.

(3)

Todėl reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti Reglamentą (EEB) Nr. 3030/93.

(4)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Tekstilės komiteto, įsteigto Reglamento (EEB) Nr. 3030/93 17 straipsniu, nuomonę,

1)

I priedo 2 punktas pakeičiamas taip:

2)

V priedas pakeičiamas šio reglamento I priede pateikiamu tekstu;

3)

VII priedo lentelė pakeičiama šio reglamento II priede pateikiama lentele.

12.1.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 7/15

(1)

Reglamento (EEB) Nr. 2454/93 173–177 straipsniai numato, kad Komisija šio reglamento 26 priede pateiktoje klasifikacijoje nurodytiems produktams periodiškai nustato vieneto vertes.

(2)

Pirmiau nurodytuose straipsniuose nustatytų taisyklių ir kriterijų taikymas elementams, kurie pateikiami Komisijai remiantis Reglamento (EEB) Nr. 2454/93 173 straipsnio 2 dalimi, sąlygoja, kad šio Reglamento priede nurodytos vieneto vertės būtų nustatytos aptariamiems produktams,

12.1.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 7/21

(1)

Reglamento (EB) Nr. 1159/2003 9 straipsnyje yra numatyta tvarka, kaip turi būti nustatomi įsipareigojimai pristatyti importuojamus, taikant nulinį muito tarifą, KN kodu 1701 klasifikuojamus AKR protokolą ir Indijos susitarimą pasirašiusių šalių kilmės produktus, kurių masė nurodoma baltojo cukraus ekvivalentu.

(2)

Reglamento (EB) Nr. 1159/2003 16 straipsnyje numatyta tvarka, kaip turi būti nustatomos nulinio muito tarifo importo kvotos KN kodu 1701 11 10 klasifikuojamiems produktams, kurių kilmės šalis yra AKR protokolą ir Indijos susitarimą pasirašiusios valstybės ir kurių masė nurodoma baltojo cukraus ekvivalentu.

(3)

Reglamento (EB) Nr. 1159/2003 22 straipsnyje atidaromos tarifinės kvotos, kurioms taikomas 98 eurų dydžio muitas už toną, Brazilijos, Kubos ir kitų trečiųjų šalių kilmės importuojamiems produktams, klasifikuojamiems KN kodu 1701 11 10.

(4)

Pagal Reglamento (EB) Nr. 1159/2003 5 straipsnio 1 dalies nuostatas per savaitę nuo 2006 m. sausio 2 d. iki 6 d. kompetentingoms įstaigoms buvo pateiktos paraiškos gauti importo licencijas dėl AKR-Indijos lengvatinėmis sąlygomis įvežamo cukraus kiekio, kuris visas viršija kiekį, įsipareigojamą pristatyti iš konkrečios šalies, numatytos Reglamento (EB) Nr. 1159/2003 9 straipsnyje.

(5)

Pagal Reglamento (EB) Nr. 1159/2003 5 straipsnio 1 dalies nuostatas savaitę nuo 2006 m. sausio 2 d. iki 6 d. kompetentingoms įstaigoms buvo pateiktos paraiškos importo licencijoms gauti dėl bendro lengvatinėmis sąlygomis įvežamo cukraus kiekio, numatyto Reglamento (EB) Nr. 1159/2003 16 straipsnyje.

(6)

Tokiomis aplinkybėmis Komisija privalo nustatyti mažinimo koeficientą, kuriuo remiantis būtų galima proporcingai paskirstyti licencijas pagal turimą kiekį, ir nurodyti, kad atitinkama riba yra pasiekta,

12.1.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 7/23

(1)

1979 m. gruodžio 21 d. Tarybos sprendimo 79/542/EEB, pateikiančio trečiųjų šalių arba jų dalių sąrašą ir nustatančio gyvūnų ir visuomenės sveikatos bei veterinarinio sertifikavimo reikalavimus importuojant į Bendriją tam tikrus gyvus gyvūnus ir jų šviežią mėsą (2), I priedo 1 dalyje nustatomas trečiųjų šalių ir jų teritorijos dalių, iš kurių valstybėms narėms leidžiama importuoti tam tikrus gyvus gyvūnus, sąrašas.

(2)

Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija, Serbija ir Juodkalnija yra įtrauktos į Sprendimo 79/542/EEB II priedo 1 dalį dėl mėsos importo į Bendriją, tačiau jos nėra įtrauktos į I priedo 1 dalį, todėl gyvų gyvūnų, kuriems taikomas šis sprendimas, importas į ir tranzitas per ES dabar neleidžiamas.

(3)

Tačiau su ligomis susijusi padėtis šiose šalyse yra patenkinama, ir dėl gyvūnų gerovės būtų pageidautina leisti vykdyti skerdžiamų gyvūnų tranzitą per šias šalis, taikant konkrečias sąlygas. Todėl pereinamuoju laikotarpiu iki 2006 m. gruodžio 31 d. ir iki Komisijos vizito į šias šalis, galima leisti per šias šalis į valstybes nares tranzitu vežti Sprendime 79/542/EEB nurodytų skerdžiamų gyvų gyvūnų partijas iš šalių kandidačių Bulgarijos ir Rumunijos. Šis pereinamasis laikotarpis turėtų būti taikomas tik Bulgarijai ir Rumunijai, atsižvelgiant į numatytą jų stojimą į ES.

(4)

Siekiant užtikrinti kiekvienos partijos gyvūnų sveikatos statusą turi būti nustatytos papildomos sąlygos, kaip antai sunkvežimių plombavimas ir sertifikatų antspaudavimas.

(5)

Sprendimo 79/542/EEB I priedo 1 dalis turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeista.

(6)

Šiame sprendime numatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

12.1.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 7/27

(1)

Pagal Direktyvos 2002/53/EB 17 straipsnio nuostatas 2004 m. rugsėjo 17 d.Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje, 22-ojo bendrojo žemės ūkio augalų rūšių veislių katalogo pilno leidimo tryliktajame papildyme (2), Komisija paskelbė septyniolikos genetiškai modifikuotų kukurūzų veislių, išvestų iš genetiškai modifikuoto organizmo MON 810, sąrašą.

(2)

Pagal šios direktyvos 16 straipsnio 1 dalies nuostatas valstybės narės užtikrina, kad nuo 17 straipsnyje minimos paskelbimo datos veislių, priimtų laikantis šios direktyvos nuostatų ar šią direktyvą atitinkančių principų, sėkloms negalioja jokie prekybos apribojimai, taikomi pačiai veislei.

(3)

Pagal minėtos direktyvos 7 straipsnio 4 dalies nuostatas genetiškai modifikuotos veislės priimamos tik norint įtraukti į nacionalinius katalogus, po to, kai jos yra priimtinos prekybai pagal Tarybos direktyvą 90/220/EEB (3), kurioje numatytas genetiškai modifikuotų organizmų žmonių sveikatai ir aplinkai keliamo pavojaus įvertinimas.

(4)

1998 m. balandžio 22 d. Komisijos sprendimu Nr. 98/294/EB dėl genetiškai modifikuotų kukurūzų (Zea mays L. linija MON 810) pateikimo į rinką pagal Tarybos direktyvą 90/220/EEB (4) šio produkto pateikimui į rinką yra suteikiamas leidimas. 1998 m. rugpjūčio 3 d. Prancūzijos valdžios institucijos davė sutikimą šio produkto pateikimui į rinką.

(5)

2005 m. balandžio 7 d. Graikijos valdžios institucijos Komisijai pranešė apie 2005 m. kovo 3 d. ministerijos potvarkį Nr. 243267, kuriuo 2005 m. ir 2006 m. auginimo sezonais draudžiama pardavinėti septyniolikos pirmiau išvardytų veislių sėklas ir paprašė Komisijos pagal Direktyvos 2002/53/EB 18 straipsnio nuostatas leisti taikyti šią nacionalinę priemonę.

(6)

Direktyvos 2002/53/EB 18 straipsnyje nurodyta, kad jei veislės, įtrauktos į bendrąjį veislių katalogą, auginimas bet kurioje valstybėje narėje galėtų kenkti augalų sveikatai auginant kitas veisles ar rūšis, ar kelti grėsmę aplinkai ar žmonių sveikatai, tai valstybei narei prašant gali būti suteiktas leidimas uždrausti pardavinėti aptariamas sėklas visoje ar dalyje jos teritorijos. Jeigu žalingų organizmų išplitimo pavojus ar grėsmė žmonių sveikatai ar aplinkai yra akivaizdūs, minėta valstybė narė gali sankcionuoti tokį uždraudimą iš karto, pateikusi prašymą, kol nebus priimtas galutinis sprendimas.

(7)

Graikijos valdžios institucijos pranešime paaiškino, kad draudžiančioji priemonė pripažinta būtina, nes genetiškai modifikuotų veislių auginimas gali sukelti neigiamas pasekmes kaimo aplinkai. Graikija nepateikė jos priemonę pagrindžiančios informacijos, kuria būtų galėjusi pasiremti Europos maisto saugos tarnyba, siekdama įvertinti šių genetiškai modifikuotų veislių pavojų žmonių sveikatai ar aplinkai. 2005 m. gegužės 4 d. Komisija nusiuntė laišką Graikijos valdžios institucijoms, prašydama paaiškinimų, ypač apie šių sėklų pardavimo galimą poveikį kaimo aplinkai. 2005 m. gegužės 12 d. Graikijos valdžios institucijos atsakė, kad neigiamo šių septyniolikos genetiškai modifikuotų veislių poveikio kaimo aplinkai prigimtis yra ekonominė ir neturi nieko bendra su aplinka ar žmonių sveikata. Šiuo atžvilgiu Graikijos valdžios institucijų atsakyme taip pat buvo teigiama, kad atsižvelgta į pavojaus aplinkai įvertinimo Bendrijos teisės aktus, MON 810 jau yra įvertinta kaip saugi aplinkai ir žmonių sveikatai.

(8)

Atsižvelgiant į tai, Graikijos valdžios institucijos uždrausdamos šių veislių auginimą negalėtų taikyti jokių konkrečių Direktyvos 2002/53/EB 18 straipsnio nuostatų ir todėl tokiam draudimui leidimas negali būti suteiktas.

(9)

Žemės ūkio, sodininkystės, daržininkystės ir miškininkystės sėklos bei dauginamosios medžiagos nuolatinis komitetas per jo pirmininko nustatytą laiką palankios nuomonės nepateikė. Todėl 2005 m. rugpjūčio 30 d. Komisija, vadovaudamasi Direktyvos 2002/53/EB 23 straipsnio 3 dalimi ir 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimo 1999/468/EB, nustatančio Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (5), 5 straipsniu, pateikė Tarybai pasiūlymą dėl šių priemonių.

(10)

Kadangi, pasibaigus Direktyvos 2002/53/EB 23 straipsnio 3 dalyje nustatytam laikotarpiui, Taryba nei patvirtino pasiūlytas priemones, nei išreiškė savo nepritarimą joms, remdamasi Sprendimo 1999/468/EB 5 straipsnio 6 dalimi, šias priemones turėtų patvirtinti Komisija,

12.1.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 7/29

(1)

Paukščių gripas yra labai užkrečiama virusinė naminių ir kitų paukščių liga, galinti greitai tapti epizootine ir taip sukelti rimtą grėsmę gyvūnų ir visuomenės sveikatai bei smarkiai sumažinti paukštininkystės pelningumą. Yra pavojaus, kad ligos sukėlėjas gali būti įvežtas vykstant tarptautinei prekybai gyvais naminiais paukščiais ir paukštienos produktais.

(2)

Kroatija pranešė Komisijai, kad buvo izoliuotas Azijos kilmės A tipo paukščių gripo viruso potipis H5N1, iš laukinių rūšių išskirtas vieno klinikinio atvejo metu. Todėl buvo priimtas Komisijos sprendimas 2005/749/EB (3) ir vėliau pakeistas 2005 m. spalio 27 d. Komisijos sprendimu 2005/758/EB dėl tam tikrų apsaugos priemonių, susijusių su įtarimu dėl labai patogeniško paukščių gripo Kroatijoje ir panaikinantis Sprendimą 2005/749/EB (4).

(3)

Kroatija ėmėsi griežtų ligos kontrolės priemonių ir išsamesnę informaciją apie su liga susijusią padėtį nusiuntė Komisijai, kuri pritarė importo iš užkrėstų Kroatijos teritorijos dalių uždraudimo apribojimui.

(4)

Todėl reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti Sprendimą 2005/758/EB.

(5)

Šiame sprendime numatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

1)

1 straipsnio 1 dalies įžanginis sakinys pakeičiamas taip:

„Valstybės narės sustabdo šių produktų importą iš priede nurodytos Kroatijos teritorijos dalies:“;

2)

Pridedamas priedas, kurio tekstas išdėstytas šio sprendimo priede.

12.1.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 7/32