27.12.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 344/1

(1)

Tiesioginis arba netiesioginis pagalbos skyrimo susiejimas su prekių ir paslaugų pirkimu iš tokios pagalbos lėšų šalyje donorėje mažina pagalbos veiksmingumą ir yra nesuderinamas su skurdo mažinimo politika. Pats savaime pagalbos atsiejimas nėra tikslas, tačiau juo reikėtų pasinaudoti kaip kitų kovos su skurdu elementų, tokių kaip nuosavybė, regioninė integracija ir gebėjimų didinimas, kryžminio finansavimo priemone, visų pirma siekiant sustiprinti besivystančių šalių vietinių ir regioninių prekių tiekėjų ir paslaugų teikėjų pajėgumą.

(2)

2001 m. kovo mėnesį Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) Vystymosi paramos komitetas (VPK) priėmė „Rekomendaciją dėl oficialiosios vystymosi paramos mažiausiai išsivysčiusioms šalims atsiejimo“ (3). Valstybės narės priėmė tą rekomendaciją, o Komisija tos rekomendacijos dvasią pripažino Bendrijos pagalbos gairėmis.

(3)

2002 m. kovo 14 d. Bendrųjų reikalų taryba, kuri, ruošiantis tarptautinei vystymosi finansavimo konferencijai, vykusiai 2002 m. kovo 18–22 d. Monterėjuje, buvo sušaukta tuo pat metu, kaip Europos Vadovų Taryba Barselonoje, nustatė, kad Europos Sąjunga „įgyvendins VPK rekomendaciją dėl paramos mažiausiai išsivysčiusioms šalims atsiejimo ir tęs diskusijas dėl tolesnio dvišalės pagalbos atsiejimo. ES taip pat svarstys tolesnio Bendrijos pagalbos atsiejimo, palaikant esamą ES ir AKR lengvatinių kainų sistemą, priemones“.

(4)

2002 m. lapkričio 18 d. Komisija priėmė komunikatą Tarybai ir Europos Parlamentui pavadinimu „Atsiejimas: pagalbos veiksmingumo didinimas“. Jame išdėstyta Komisijos nuomonė šiuo klausimu ir galimybės įgyvendinti pirmiau minėtą Barselonoje prisiimtą įsipareigojimą, susijusį su ES pagalbos paramos sistema.

(5)

2003 m. gegužės 20 d. Išvadose dėl pagalbos atsiejimo Taryba pabrėžė būtinumą tęsti Bendrijos pagalbos atsiejimą. Ji pritarė minėtame komunikate nurodytoms priemonėms ir nusprendė dėl pasiūlytų galimybių.

(6)

2003 m. rugsėjo 4 d. Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl pirmiau minėto Komisijos komunikato (4), kuriame jis pažymėjo būtinumą tęsti Bendrijos pagalbos atsiejimą. Rezoliucijoje buvo pritarta tame komunikate nurodytoms priemonėms ir sutikta su pasiūlytomis galimybėmis. Joje pabrėžiama, kad reikia tęsti debatus dėl didesnio pagalbos atsiejimo, remiantis tolesniais tyrimais ir dokumentuose įtvirtintais pasiūlymais, ir ypač raginama, kad būtų suteikta „aiški preferencija vietiniam bei regioniniam bendradarbiavimui, eiliškumo tvarka pirmenybę teikiant prekių tiekėjams ir paslaugų teikėjams iš pagalbą gaunančių šalių, kaimyninių besivystančių šalių ir kitų besivystančių šalių“, siekiant padėti pagalbą gaunančioms šalims tobulinti jose nacionaliniu, regioniniu, vietiniu ir šeimų lygiu vykdomą gamybą bei skatinti priemones, kuriomis siekiama sukurti visuomenei palankesnes sąlygas apsirūpinti maisto produktais ir užtikrinti pagrindinių paslaugų teikimą, atsižvelgiant į vietinius papročius ir vietines gamybos bei prekybos sistemas.

(7)

Siekiant nustatyti galimybę gauti Bendrijos išorės paramą, reikia išanalizuoti keletą elementų. Galimybė gauti pagalbą asmenims nustatyta 3 straipsnyje esančiose tinkamumo gauti pagalbą taisyklėse. Ekspertų įtraukimo ir tinkamų gauti pagalbą asmenų įsigyjamų prekių bei medžiagų kilmę reglamentuojančios taisyklės išdėstytos atitinkamai 4 ir 5 straipsniuose. Abipusiškumo apibrėžimas ir jo įgyvendinimo būdai nustatyti 6 straipsnyje. 7 straipsnyje pateikiamos leidžiančios nukrypti nuostatos ir jų įgyvendinimas. Specifinės nuostatos dėl operacijų, finansuojamų per tarptautines, regionines organizacijas arba bendrai su trečiąja šalimi, yra išdėstytos 8 straipsnyje. 9 straipsnyje pateikiamos specifinės nuostatos dėl humanitarinės pagalbos.

(8)

Galimybė gauti Bendrijos išorės paramą nustatyta pagrindiniuose tokią paramą reglamentuojančiuose aktuose bei 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamente (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento (5) (toliau – finansinis reglamentas). Šiuo reglamentu padaryti pakeitimai, susiję su galimybe gauti Bendrijos pagalbą, sąlygoja pakeitimus visuose pirmiau išvardytuose dokumentuose. Visų susijusių pagrindinių aktų pakeitimai yra išvardyti šio reglamento I priede.

(9)

Atrenkant konkursų nugalėtojus pagal Bendrijos instrumentą ypač atsižvelgiama į tai, kaip laikomasi Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) nustatytų tarptautiniu mastu priimtų pagrindinių darbo standartų, pvz., konvencijų dėl asociacijų ir kolektyvinių derybų laisvės, priverstinio darbo panaikinimo, su įdarbinimu ir užimtumu susijusios diskriminacijos panaikinimo bei vaikų darbo panaikinimo.

(10)

Atrenkant konkursų nugalėtojus pagal Bendrijos instrumentą ypač atsižvelgiama į tai, kaip laikomasi šių tarptautiniu mastu priimtų aplinkosaugos konvencijų: 1992 m. Biologinės įvairovės konvencijos, 2000 m. Kartachenos biosaugos protokolo ir 1997 m. Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos Kioto protokolo,

27.12.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 344/15

(1)

Bendrijos veiksmais oro transporto srityje pirmiausia turėtų būti siekiama užtikrinti aukštą keleivių apsaugos nuo rizikos saugai lygį. Be to, reikėtų visapusiškai atsižvelgti į vartotojų apsaugos reikalavimus.

(2)

Siekiant užtikrinti kuo didesnį skaidrumą, keleivius reikėtų supažindinti su oro vežėjų, kurie neatitinka atitinkamų saugos reikalavimų, Bendrijos sąrašu. Šis Bendrijos sąrašas turėtų būti sudarytas remiantis bendrais kriterijais, parengtais Bendrijos lygmeniu.

(3)

Į šį Bendrijos sąrašą įtrauktiems oro vežėjams turėtų būti taikomas draudimas vykdyti veiklą. Draudimai vykdyti veiklą, įtraukti į Bendrijos sąrašą, turėtų būti taikomi valstybių narių teritorijoje, kurioje taikoma Sutartis.

(4)

Oro vežėjai, neturintys skrydžių teisių vienoje ar daugiau valstybių narių, vis dėlto gali aptarnauti skrydžius į Bendrijos teritoriją ir iš jos, jeigu jos orlaivį, su įgula ar be įgulos, nuomojasi tokias teises turinčios bendrovės. Reikėtų numatyti, kad į Bendrijos sąrašą įtrauktų oro vežėjų draudimas vykdyti veiklą galiotų ir tokiems oro vežėjams, kad pastarieji negalėtų veikti Bendrijoje nesilaikydami saugos standartų.

(5)

Oro vežėjui, kuriam taikomas draudimas vykdyti veiklą, galėtų būti leidžiama naudotis skrydžių teisėmis, jei jis nuomojasi orlaivį su įgula iš tų oro vežėjų, kuriems netaikomas draudimas vykdyti veiklą, jei laikomasi atitinkamų saugos standartų.

(6)

Bendrijos sąrašo atnaujinimo procedūra turėtų numatyti greitą sprendimų priėmimą siekiant teikti naujausią tinkamą informaciją apie saugą oro transporto keleiviams ir užtikrinti, kad oro vežėjai, kurie pašalino saugos trūkumus, būtų kuo greičiau išbraukiami iš šio sąrašo. Tuo pačiu taikant procedūras turi būti gerbiamos oro vežėjų teisės į gynybą, nepažeidžiant tarptautinių susitarimų ir konvencijų, kurių šalys yra valstybės narės arba Bendrija, ypač 1944 m. Čikagos Tarptautinės civilinės aviacijos konvencijos. Įgyvendinimo priemonės dėl procedūrų, kurias turi patvirtinti Komisija, turėtų atsižvelgti į šiuos reikalavimus.

(7)

Uždraudus oro vežėjui vykdyti veiklą turėtų būti imtasi atitinkamų veiksmų siekiant padėti oro vežėjui pašalinti tuos saugos trūkumus, dėl kurių buvo uždrausta vykdyti veiklą.

(8)

Išimtiniais atvejais valstybėms narėms turėtų būti leidžiama imtis vienašalių priemonių. Skubos atveju ir susidūrus su nenumatyta saugos problema valstybės narės turėtų galėti savo teritorijoje nedelsiant įvesti draudimą vykdyti veiklą. Be to, jei Komisija nusprendė neįtraukti oro vežėjo į Bendrijos sąrašą, valstybės narės taip pat turėtų turėti galimybę uždrausti atitinkamam oro vežėjui vykdyti veiklą arba toliau tęsti tokio draudimo galiojimą, jei toje valstybėje narėje esama saugos problemos, kurios nėra kitose valstybėse narėse. Valstybės narės turėtų taikyti šias apribojančias galimybes, atsižvelgdamos į Bendrijos interesus ir siekdamos vykdyti bendrą aviacijos saugos politiką. Tai neturėtų pažeisti 1991 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 3922/91 dėl techninių reikalavimų ir administracinės tvarkos suderinimo civilinės aviacijos srityje (3) 8 straipsnio ir 2002 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1592/2002 dėl bendrųjų taisyklių civilinės aviacijos srityje ir įsteigiančio Europos aviacijos saugos agentūrą (4) 10 straipsnio.

(9)

Informacija apie oro vežėjų saugą turėtų būti veiksmingai paskelbta, pavyzdžiui, naudojant internetą.

(10)

Siekiant, kad oro transporto konkurencinė struktūra būtų kuo naudingesnė bendrovėms ir keleiviams, svarbu, kad vartotojai gautų būtiną informaciją ir galėtų priimti žiniomis pagrįstus pasirinkimus.

(11)

Faktiškai skrydį vykdančio oro vežėjo ar vežėjų tapatybė yra esminė informacija. Tačiau vežimo sutartį, į kurią įtraukiami skrydžiai pirmyn ir atgal, sudarantys vartotojai ne visada yra informuojami apie faktiškai skrydį ar skrydžius vykdančio (-ių) oro vežėjo ar vežėjų tapatybę.

(12)

1990 m. birželio 13 d. Tarybos direktyva 90/314/EEB dėl kelionių, atostogų ir organizuotų išvykų paketų (5) reikalauja, kad tam tikra informacija turėtų būti teikiama vartotojams, tačiau į šią informaciją neįtraukiama skrydį vykdančio vežėjo tapatybė.

(13)

1989 m. liepos 24 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2299/89 dėl elgesio su kompiuterinėmis rezervavimo sistemomis (KRS) kodekso (6), kompiuterine rezervavimo sistema skrydį užsisakantiems vartotojams suteikia teisę žinoti skrydį vykdančio oro vežėjo tapatybę. Nepaisant to, net ir reguliarių oro transporto reisų vykdymo srityje taikoma tokia praktika, kaip lėktuvo drauge su įgula nuoma ar naudojimasis bendrais kodais, jeigu skrydžiai rezervuojami ne per KRS, kai oro vežėjas, pardavęs bilietą į jo vardu vykdomą skrydį, iš tiesų to skrydžio nevykdo, o šiuo metu nėra jokios nustatytos teisės keleiviui būti informuotam apie faktiškai paslaugą teikiančio oro vežėjo tapatybę.

(14)

Tokia praktika didina lankstumą ir leidžia geriau teikti paslaugas keleiviams. Be to, dalis paskutinės minutės pakeitimų, pirmiausia dėl techninių priežasčių yra neišvengiama ir prisideda prie oro transporto saugos. Tačiau šis lankstumas turėtų būti derinamas su patikra, kad šiuos skrydžius vykdančios bendrovės laikosi saugos reikalavimų, ir skaidrumu vartotojų atžvilgiu, kad būtų užtikrinta jų žiniomis pagrįsto pasirinkimo teisė. Reikėtų siekti, kad būtų užtikrinta teisinga oro vežėjų komercinės sėkmės ir keleivių galimybių gauti informaciją pusiausvyra.

(15)

Oro vežėjai turėtų vykdyti skaidrumo politiką keleivių atžvilgiu, kai tai susiję su informacija apie saugą. Skelbiant tokią informaciją, keleiviai būtų informuojami apie oro vežėjų patikimumo lygį saugos atžvilgiu.

(16)

Oro vežėjai turi pranešti nacionalinėms oro saugos tarnyboms apie saugos trūkumus ir nedelsiant juos pašalinti. Pastebėjus saugos trūkumų lėktuvo įgula ir aptarnaujantis personalas turi imtis atitinkamų veiksmų. Darbuotojai neturi būti baudžiami už tokius veiksmus, nes tai prieštarautų aviacijos saugos interesams, kaip nurodyta 2003 m. birželio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/42/EB dėl civilinės aviacijos įvykių pranešimų (7) 8 straipsnio 4 dalyje.

(17)

Be tų atvejų, kuriems taikomas 2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 261/2004, nustatantis bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju (8), keleiviai turėtų turėti teisę į kompensaciją arba pervežimą kitu maršrutu tam tikrais kitais ypatingais atvejais, patenkančiais į šio reglamento taikymo sritį, jei yra pakankamai glaudus ryšys su Bendrija.

(18)

Be taisyklių, nustatytų šiuo reglamentu, skrydį vykdančio vežėjo tapatybės pasikeitimas, turintis įtakos vežimo sutarties vykdymui, turėtų būti reglamentuojamas valstybių narių įstatymais, kurie taikomi sutartims, ir susijusia Bendrijos teise, ypač Direktyva 90/314/EEB ir 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos direktyva 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais (9).

(19)

Šis reglamentas yra dalis teisėkūros proceso, kuriuo siekiama užtikrinti, kad Bendrijoje būtų laikomasi veiksmingo ir nuoseklaus požiūrio oro transporto saugos gerinimo klausimu, kur svarbų vaidmenį atlieka Europos aviacijos saugos agentūra. Dėl šios agentūros išplėstos kompetencijos srities, pvz., trečiųjų šalių orlaivių atžvilgiu, jos vaidmuo pagal šį reglamentą galėtų tapti dar svarbesnis. Reikėtų atkreipti ypatingą dėmesį į trečiųjų šalių orlaivių saugos patikrinimų kokybės ir kiekybės didinimą bei šių patikrinimų suderinimą.

(20)

Kai pavojus saugai nebuvo patenkinamai išspręstas susijusios (-ių) valstybės (-ių) narės (-ių), Komisija turi galėti laikinai priimti skubias priemones. Tokiu atveju pagal šį reglamentą Komisijai padedantis komitetas turėtų veikti pagal patariamąją procedūrą, nustatytą 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimo 1999/468/EB, nustatančio Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (10), 3 straipsnyje.

(21)

Visais kitais atvejais pagal šį reglamentą Komisijai padedantis komitetas turėtų veikti pagal reguliavimo procedūrą, numatytą Sprendimo 1999/468/EB 5 straipsnyje.

(22)

Kadangi santykis tarp šio reglamento ir 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/36/EB dėl trečiųjų šalių orlaivių, kurie naudojasi Bendrijos oro uostais, saugos (11) 9 straipsnio priešingu atveju būtų neaiškus, tas straipsnis turėtų būti panaikintas siekiant teisinio tikrumo.

(23)

Valstybės narės turėtų nustatyti taisykles dėl sankcijų, taikytinų pažeidus šio reglamento III skyriaus nuostatas, ir užtikrina, kad tos sankcijos būtų taikomos. Sankcijos, kurios gali būti civilinio ar administracinio pobūdžio, turėtų būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios.

(24)

Komisija turėtų išnagrinėti šio reglamento taikymą ir, praėjus pakankamam laikotarpiui, parengti jo nuostatų efektyvumo ataskaitą.

(25)

Kiekviena kompetentinga civilinės aviacijos tarnyba Bendrijoje gali priimti sprendimą, kad oro vežėjai, įskaitant tuos, kurie neaptarnauja skrydžių valstybių narių teritorijoje, kurioje taikoma Sutartis, gali pateikti šiai tarnybai prašymą, kad oro vežėjas būtų sistemingai tikrinamas siekiant užtikrinti, kad laikomasi atitinkamų saugos standartų.

(26)

Šis reglamentas neturėtų kliudyti valstybėms narėms, laikantis Bendrijos teisės, nacionaliniu lygiu įdiegti oro vežėjų kokybės ženklinimo sistemą, kurios kriterijai gali apimti ne tik būtiniausius saugos reikalavimus, bet ir kitus aspektus.

(27)

1987 m. gruodžio 2 d. Londone Ispanijos Karalystės ir Jungtinės Karalystės užsienio reikalų ministrų pasirašytoje bendroje deklaracijoje buvo susitarta dėl priemonių, skirtų glaudesniam bendradarbiavimui naudojant Gibraltaro oro uostą. Tačiau ši tvarka dar turi įsigalioti,

a)

dėl oro vežėjų, kuriems taikomas draudimas vykdyti veiklą Bendrijoje saugos sumetimais, Bendrijos sąrašo sudarymo ir skelbimo remiantis bendrais kriterijais;

ir

b)

dėl keleivių informavimo apie oro vežėjų, vykdančių skrydžius, kuriais keliauja tie keleiviai, tapatybę.

a)

oro vežėjas – oro transporto įmonė, turinti galiojančią licenciją oro susisiekimui vykdyti arba jos atitikmenį;

b)

vežimo sutartis – sutartis dėl oro transporto paslaugų ar įtraukianti oro transporto paslaugas, įskaitant tokią sutartį, kai pervežimą sudaro du arba daugiau skrydžių, vykdomų to paties arba skirtingų vežėjų;

c)

oro vežimo sutarties sudarytojas – oro vežėjas, su keleiviu sudarantis vežimo sutartį arba, jeigu sutartis apima paketą, turizmo kelionių organizatorius. Kiekvienas bilietų pardavėjas taip pat laikomas oro vežimo sutarties sudarytoju;

d)

bilietų pardavėjas – oro transporto bilietų pardavėjas, kuris nėra oro vežėjas ar turizmo kelionių organizatorius, tarpininkaujantis sudarant vežimo sutartį su keleiviu dėl atskiro ar į kelionės paketą įeinančio skrydžio;

e)

skrydį vykdantis oro vežėjas – oro vežėjas, vykdantis ar ketinantis vykdyti skrydį pagal vežimo sutartį su keleiviu arba kito juridinio ar fizinio asmens, turinčio vežimo sutartį su tuo keleiviu, vardu;

f)

veiklos vykdymo įgaliojimas arba techninis leidimas – bet kuris valstybės narės teisinis ar administracinis aktas, suteikiantis oro vežėjui teisę teikti oro transporto paslaugas į ir iš valstybės narės oro uostų arba teisę vykdyti veiklą jos oro erdvėje arba naudotis skrydžių teisėmis;

g)

draudimas vykdyti veiklą – atsisakymas išduoti oro vežėjo leidimą vykdyti veiklą ar techninį leidimą, jų sustabdymas, panaikinimas arba apribojimas saugos sumetimais arba bet kurios kitos lygiavertės su skrydžių teisių Bendrijoje neturinčiu oro vežėju susijusios saugos užtikrinimo priemonės, tačiau kurio orlaiviai pagal nuomos susitarimą galėtų vykdyti veiklą Bendrijoje;

h)

paketas – Direktyvos 90/314/EEB 2 straipsnio 1 punkte apibrėžtos paslaugos;

i)

rezervavimas – faktas, kad keleivis turi bilietą ar kitokį įrodymą, kuriame nurodyta, kad oro vežimo sutarties sudarytojas priėmė ir užregistravo registraciją;

j)

atitinkami saugos standartai – tarptautiniai saugos standartai, nustatyti Čikagos konvencijoje ir jos prieduose bei, jei taikytina, atitinkamuose Bendrijos teisės aktuose.

a)

siekiant uždrausti oro vežėjui vykdyti veiklą ir šį oro vežėją įtraukti į Bendrijos sąrašą, vadovaujantis bendraisiais kriterijais;

b)

siekiant išbraukti oro vežėją iš Bendrijos sąrašo, jeigu saugos trūkumas arba trūkumai, kurie sąlygojo tai, kad oro vežėjas buvo įtrauktas į Bendrijos sąrašą, buvo pašalinti, ir vadovaujantis bendraisiais kriterijais daugiau nėra priežasčių, kad oro vežėjas toliau būtų Bendrijos sąraše;

c)

siekiant pakeisti į Bendrijos sąrašą įtrauktam oro vežėjui taikomo draudimo vykdyti veiklą sąlygas.

a)

skrydis prasideda valstybės narės teritorijoje, kurioje taikoma Sutartis, esančiame oro uoste;

arba

b)

skrydis prasideda trečiojoje šalyje esančiame oro uoste ir baigiasi valstybės narės teritorijoje, kurioje taikoma Sutartis, esančiame oro uoste;

arba

c)

skrydis prasideda trečiojoje šalyje esančiame oro uoste ir baigiasi kitame trečiosios šalies oro uoste.

a)

skrydžius vykdantis oro vežėjas, apie kurį buvo informuotas keleivis, yra įtrauktas į Bendrijos sąrašą ir jam taikomas draudimas vykdyti veiklą ir dėl to buvo atšauktas tam tikras skrydis arba šis skrydis būtų atšauktas, jei jis būtų vykdomas Bendrijoje;

arba

b)

skrydžius vykdantis oro vežėjas, apie kurį buvo informuotas keleivis, buvo pakeistas kitu oro vežėju, kuris yra įtrauktas į Bendrijos sąrašą ir jam taikomas draudimas vykdyti veiklą, ir dėl to buvo atšauktas tam tikras skrydis arba šis skrydis būtų atšauktas, jei jis būtų vykdomas Bendrijoje,

27.12.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 344/23

(1)

Tiesioginis arba netiesioginis pagalbos skyrimo susiejimas su prekių ir paslaugų pirkimu iš tokios pagalbos lėšų šalyje donorėje mažina pagalbos veiksmingumą ir yra nesuderinamas su skurdo mažinimo politika. Pats savaime pagalbos atsiejimas nėra tikslas, tačiau juo reikėtų pasinaudoti kaip kitų kovos su skurdu elementų, tokių kaip nuosavybė, regioninė integracija ir gebėjimų didinimas, kryžminio finansavimo priemone, visų pirma siekiant sustiprinti besivystančių šalių vietinių ir regioninių prekių tiekėjų ir paslaugų teikėjų pajėgumą.

(2)

2001 m. kovo mėn. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) Vystymosi paramos komitetas (VPK) priėmė „Rekomendaciją dėl oficialiosios vystymosi paramos mažiausiai išsivysčiusioms šalims atsiejimo“ (2). Valstybės narės priėmė tą rekomendaciją, o Komisija tos rekomendacijos dvasią pripažino Bendrijos pagalbos gairėmis.

(3)

2002 m. kovo 14 d. Bendrųjų reikalų taryba, kuri, ruošiantis tarptautinei plėtros finansavimo konferencijai, vykusiai 2002 m. kovo 18–22 d. Monterėjuje, buvo sušaukta tuo pat metu, kaip Europos Vadovų Taryba Barselonoje, nustatė, kad Europos Sąjunga „įgyvendins VPK rekomendaciją dėl paramos mažiausiai išsivysčiusioms šalims atsiejimo ir tęs diskusijas dėl tolesnio dvišalės pagalbos atsiejimo. ES taip pat svarstys tolesnio Bendrijos pagalbos atsiejimo, palaikant esamą ES ir AKR lengvatinių kainų sistemą, priemones“.

(4)

2002 m. lapkričio 18 d. Komisija priėmė komunikatą Tarybai ir Europos Parlamentui pavadinimu „Atsiejimas: pagalbos veiksmingumo didinimas“. Jame išdėstyta Komisijos nuomonė šiuo klausimu ir galimybės įgyvendinti pirmiau minėtą Barselonoje prisiimtą įsipareigojimą, susijusį su ES pagalbos teikimo sistema.

(5)

2003 m. gegužės 20 d. Išvadose dėl pagalbos atsiejimo Taryba pabrėžė būtinumą tęsti Bendrijos pagalbos atsiejimą. Ji pritarė minėtame komunikate nurodytoms priemonėms ir nusprendė dėl pasiūlytų galimybių.

(6)

2003 m. rugsėjo 4 d. Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl pirmiau minėto Komisijos komunikato (3), kuriame jis pažymėjo būtinumą tęsti Bendrijos pagalbos atsiejimą. Rezoliucijoje buvo pritarta tame komunikate nurodytoms priemonėms ir sutikta su pasiūlytomis galimybėms. Joje pabrėžiama, kad reikia tęsti debatus dėl didesnio pagalbos atsiejimo, remiantis tolesniais tyrimais ir dokumentuose įtvirtintais pasiūlymais, ir ypač raginama, kad būtų suteikta „aiški preferencija vietiniam bei regioniniam bendradarbiavimui, eiliškumo tvarka pirmenybę teikiant prekių pirkėjams ir paslaugų teikėjams iš pagalbą gaunančių šalių, kaimyninių besivystančių šalių ir kitų besivystančių šalių“, siekiant padėti pagalbą gaunančioms šalims tobulinti jose nacionaliniu, regioniniu, vietiniu ir šeimų lygiu vykdomą gamybą bei skatinti priemones, kuriomis siekiama sukurti visuomenei palankesnes sąlygas apsirūpinti maisto produktais ir užtikrinti pagrindinių paslaugų teikimą, atsižvelgiant į vietinius papročius ir vietines gamybos bei prekybos sistemas.

(7)

Siekiant nustatyti galimybę gauti Bendrijos išorės paramą, reikia išanalizuoti keletą elementų. Galimybė gauti paramą asmenims nustatyta 3 straipsnyje esančiose tinkamumo gauti pagalbą taisyklėse. Ekspertų įtraukimo į tinkamų gauti pagalbą asmenų įsigyjamų prekių bei medžiagų kilmę reglamentuojančios taisyklės išdėstytos atitinkamai 4 ir 5 straipsniuose. Abipusiškumo apibrėžimas ir jo įgyvendinimo būdai nustatyti 6 straipsnyje. 7 straipsnyje pateikiamos leidžiančios nukrypti nuostatos ir jų įgyvendinimas. Specifinės nuostatos dėl operacijų, finansuojamų per tarptautines, regionines organizacijas arba bendrai su trečiąja šalimi, yra išdėstytos 8 straipsnyje. 9 straipsnyje pateikiamos specifinės nuostatos dėl humanitarinės pagalbos.

(8)

Galimybė gauti Bendrijos išorės paramą nustatyta pagrindiniuose tokią paramą reglamentuojančiuose aktuose bei 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamente (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento (4) (toliau – finansinis reglamentas). Šiuo reglamentu padaryti pakeitimai, susiję su galimybe gauti Bendrijos pagalbą, sąlygoja pakeitimus visuose pirmiau minėtuose dokumentuose. Visų susijusių pagrindinių aktų pakeitimai yra išvardyti šio reglamento I priede.

(9)

Atrenkant konkursų nugalėtojus pagal Bendrijos instrumentą ypač atsižvelgiama į tai, kaip laikomasi Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) nustatytų tarptautiniu mastu priimtų pagrindinių darbo standartų, pvz., konvencijų dėl asociacijų ir kolektyvinių derybų laisvės, priverstinio darbo panaikinimo, su įdarbinimu ir užimtumu susijusios diskriminacijos panaikinimo bei vaikų darbo panaikinimo.

(10)

Atrenkant konkursų nugalėtojus pagal Bendrijos instrumentą ypač atsižvelgiama į tai, kaip laikomasi šių tarptautiniu mastu priimtų aplinkosaugos konvencijų: 1992 m. Biologinės įvairovės konvencijos, 2000 m. Kartachenos biosaugos protokolo ir 1997 m. Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos Kioto protokolo,

27.12.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 344/34

(1)

Sprendimu Nr. 2256/2003/EB (3) patvirtinta MODINIS programa e. Europa 2005 m. veiksmų planui stebėti, gerai praktikai skleisti ir informacijos bei tinklo saugumui gerinti, kuri veikia nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2005 m. gruodžio 31 d.

(2)

Siekiant patikslinti orientacines sumas atsižvelgiant į Europos Sąjungos plėtrą, Sprendimas Nr. 2256/2003/EB buvo iš dalies pakeistas Sprendimu Nr. 787/2004/EB.

(3)

Taryba 2004 m. gruodžio 9 d. Rezoliucijoje dėl informacinių ir ryšių technologijų (IRT) ateities (4) pakvietė Komisiją pradėti parengiamuosius darbus dėl e. Europa 2005 m. veiksmų plano pratęsimo, kuris būtų reikšminga naujosios Darbotvarkės informacinei visuomenei po 2005 m. dalis.

(4)

2004 m. lapkričio 19 d. Komisijos komunikate „Europos informacinės visuomenės uždaviniai po 2005 m.“ analizuojami iššūkiai, į kuriuos turi būti atsižvelgta Europos informacinės visuomenės strategijoje iki 2010 m. Jame įrodinėjama, kad reikėtų plačiau naudoti IRT ir kad politikoje turėtų būti nuolat skiriamas dėmesys su IRT susijusiems klausimams, o tam reikalinga stebėsena ir keitimasis gera praktika. Tas komunikatas buvo apmąstymo proceso išeities taškas, kurio rezultatas – nauja Informacinės visuomenės iniciatyva 2005 m., turinti prasidėti 2006 m.

(5)

Pavasarį susirinkusiai Europos Vadovų Tarybai pateiktame 2005 m. vasario 2 d. Komisijos komunikate „Dirbti kartu augimo ir darbo vietų labui. Nauja Lisabonos strategijos pradžia“ paskelbta nauja iniciatyva „i2010: Europos informacinė visuomenė“, kuria siekiama skatinti IRT diegimą.

(6)

2005 m. birželio 1 d. Komisijos komunikate „i2010 – Europos informacinė visuomenė augimui ir užimtumui skatinti“ nurodomi penkerių metų strategijos pagrindiniai politikos prioritetai siekiant skatinti atvirą ir konkurencingą skaitmeninę ekonomiką. Skatinant pasikeitimą gera praktika ir stebint dėl IRT atsiradusių paslaugų naudojimą, bus toliau remiamas dialogas su suinteresuotais subjektais ir valstybėmis narėmis, ypač dėl atviro koordinavimo metodo.

(7)

Pasiūlyme dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo, įsteigiančio Konkurencingumo ir naujovių pagrindų programą (2007–2013), siūloma sukurti Konkurencingumo ir naujovių pagrindų programą Bendrijos veiksmams 2007–2013 m., kurioje sujungiamos konkrečios Bendrijos priemonės verslui, MVĮ, pramoniniam konkurencingumui, inovacijoms, informacinėms ir ryšių technologijoms, aplinkosaugos technologijoms ir pažangiajai energetikai, įskaitant Sprendime Nr. 2256/2003/EB nurodytas priemones.

(8)

2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 808/2004 dėl informacinės visuomenės Bendrijos statistikos (5) įkuriama bendra sistemiško Bendrijos statistikos apie informacinę visuomenę rengimo sistema. Tokioje statistikoje yra e. Europa palyginamajai analizei reikalinga informacija; ji yra svarbi tokiems struktūriniams rodikliams, kurie yra reikalingi stebint valstybių narių veiklą ir siekiant sudaryti vienodą pagrindą, kuriuo remiantis analizuojama informacinė visuomenė.

(9)

Per 12 mėnesių nuo e. Europa 2005 veiksmų plano pabaigos iki planuojamos Pagrindų programos pradžios 2007 m. IRT diegimas visose ekonomikos srityse turi būti stebimas ir remiamas tęsiant struktūriniais rodikliais pagrįstą palyginamąją ir statistinę analizę bei keičiantis gera praktika. 2006 m. pagal programą vykdomi ir su palyginamąja analize, gera praktika ir politikos koordinavimu susiję veiksmai padės siekti pirmiau minėtų 2005 m. vasario 2 d. ir 2005 m. birželio 1 d. Komisijos komunikatų tikslų.

(10)

Siekiant 2005 m. vasario 2 d. Komisijos komunikato tikslų, kuriais, tęsiant e. Europa darbotvarkę, siekiama skatinti IRT diegimą, ir siekiant 2005 m. birželio 1 d. Komisijos komunikato tikslų, patirties stebėjimo ir pasikeitimo ja mechanizmai, palyginamosios analizės veikla, geros praktikos skleidimas ir ekonominių bei socialinių informacinės visuomenės pasekmių analizė turėtų būti tęsiami 2006 m.

(11)

Todėl Sprendimas Nr. 2256/2003/EB turėtų būti iš dalies pakeistas,

1)

įterpiamas šis straipsnis:

„1a straipsnis

1.   Programa 2006 m. toliau tęsiama informacijos ir ryšių technologijų (IRT) diegimo ir jų naudojimo stebėsena visose ekonomikos srityse ir geros praktikos skleidimas bei numatomi šie tikslai:

2.   Programos veikla yra tarpsektorinio pobūdžio veiksmai, papildantys Bendrijos veiksmus kitose srityse. Nė vienas tokių veiksmų neturi dubliuoti darbo, atliekamo šiose srityse pagal kitas Bendrijos programas. Veiksmai pagal palyginamosios analizės, geros praktikos ir politikos koordinavimo programą skirti pavasarį susirinkusiai Europos Vadovų Tarybai pateikto 2005 m. vasario 2 d. Komisijos komunikato „Dirbti kartu augimo ir darbo vietų labui. Nauja Lisabonos strategijos pradžia“ tikslams pasiekti, kuriais, tęsiant e. Europa darbotvarkę, siekiama skatinti IRT diegimą ir ypač plačiajuostę sistemą, e. vyriausybę, e. verslą, e. sveikatą ir e. mokymąsi bei 2005 m. birželio 1 d. Komisijos komunikato „i2010 – Europos informacinė visuomenė augimui ir užimtumui skatinti“ tikslų, skatinant atvirą ir konkurencingą skaitmeninę ekonomiką.

3.   Programa taip pat turi sudaryti bendrą bazę viena kitą papildančiai sąveikai Europos lygiu tarp įvairių nacionalinių, regioninių ir vietinių lygių.;“

2)

įterpiamas šis straipsnis:

„2a straipsnis

Siekiant 1a straipsnyje nurodytų tikslų, imamasi tokių kategorijų veiksmų:

3)

4 straipsnio pirmoji pastraipa pakeičiama taip:

„Programa apima laikotarpį nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2006 m. gruodžio 31 d.

Finansinė struktūra šiai programai įgyvendinti yra 30 160 000 EUR.;“

4)

priedas pakeičiamas šio sprendimo priede pateiktu tekstu.

27.12.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 344/38

(1)

Direktyvoje 90/544/EEB (4) buvo reikalaujama, kad valstybės narės iki 1992 m. gruodžio 31 d. 169,4 iki 169,8 MHz radijo spektro juostoje skirtų keturis kanalus paneuropinei antžeminei viešajai radijo ieškos paslaugai (toliau – ERMES) ir kuo greičiau parengtų planus, leidžiančius paneuropinei viešajai radijo ieškos paslaugai naudotis visa 169,4–169,8 MHz juosta, atsižvelgiant į komercinį poreikį.

(2)

169,4–169,8 MHz spektro juostos naudojimas Bendrijos ERMES poreikiams sumažėjo arba netgi visai nutrūko, todėl šios juostos ERMES efektyviai nenaudoja, ir ši juosta gali geriau patenkinti kitas Bendrijos politikos reikmes.

(3)

2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 676/2002/EB dėl radijo spektro politikos teisinio reguliavimo pagrindų Europos bendrijoje (Sprendimas dėl radijo spektro) (5) nustatė Bendrijos politiką ir teisinį pagrindą, kad būtų užtikrintas politikos metodų koordinavimas ir, esant reikalui, spektro juostų prieinamumo ir veiksmingo naudojimo sąlygų suderinimas, būtinas vidaus rinkos sukūrimui ir veikimui. Tas sprendimas leidžia Komisijai priimti naujas technines įgyvendinimo priemones, užtikrinančias suderintas spektro juostų prieinamumo ir veiksmingo naudojimo sąlygas.

(4)

Kadangi 169,4–169,8 MHz juosta yra tinkama programoms žmonių su sutrikimais ar negalia reikmėms tenkinti, ir tokių taikomųjų programų skatinimas kartu bendruoju tikslu – užtikrinti vidaus rinkos veikimą – yra vienas iš Bendrijos tikslų, Komisija pagal Sprendimo dėl radijo spektro 4 straipsnio 2 dalį įgaliojo Europos pašto ir telekomunikacijų administracijų konferenciją (toliau – CEPT) išnagrinėti kitas juostos taikomąsias programas, galinčias padėti žmonėms su negalia.

(5)

Pagal suteiktą įgaliojimą CEPT parengė naują dažnių naudojimo planą ir kanalų paskirstymo planą, leidžiantį šešių tipų atrinktas juostos taikomąsias programas kelioms Bendrijos politikos reikmėms tenkinti.

(6)

Dėl šių priežasčių ir pagal Sprendimą dėl radijo spektro Direktyva 90/544/EEB turėtų būti panaikinta,

27.12.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 344/40

(1)

Sutarties 14 straipsniu nustatoma vidaus sienų neturinti erdvė, kurioje garantuojamas laisvas prekių, asmenų, paslaugų ir kapitalo judėjimas.

(2)

Vidaus rinkos kūrimas turėtų pagerinti gyvenimo kokybę, sveikatos apsaugą ir vartotojų saugą. Ši direktyva atitinka reikalavimus dėl žmonių sveikatos ir vartotojų aukšto lygio apsaugos užtikrinimo nustatant ir įgyvendinant visas Bendrijos politikos ir veiklos kryptis.

(3)

Turėtų būti uždrausta naudoti kai kuriuos ftalatus žaisluose ir vaikų priežiūros prekėse, pagamintose iš plastifikuotos medžiagos ar kurių dalys yra pagamintos iš plastifikuotos medžiagos, nes kai kurių ftalatų buvimas sukelia ar potencialiai gali sukelti pavojų vaikų sveikatai. Žaislai ir vaikų priežiūros prekės, kurias galima įsidėti į burną, nors jų paskirtis ir yra kita, tam tikromis aplinkybėmis gali kelti grėsmę mažų vaikų sveikatai, jei jos arba kai kurios jų dalys pagamintos iš plastifikuotos medžiagos, kurios sudėtyje yra kai kurių ftalatų.

(4)

Komisijai pasikonsultavus, Toksiškumo, ekotoksiškumo ir aplinkos mokslinis komitetas (SCTEE) pareiškė nuomones apie šių ftalatų sukeliamus pavojus sveikatai.

(5)

1998 m. liepos 1 d. Komisijos rekomendacijoje 98/485/EB dėl vaikų priežiūros prekių ir žaislų, skirtų jaunesnio kaip trejų metų amžiaus vaikams dėti į burną, pagamintų iš minkštojo PVC, kuriame yra tam tikrų ftalatų (4), valstybės narės buvo paragintos imtis priemonių užtikrinti aukšto lygio vaikų sveikatos apsaugą šių gaminių atžvilgiu.

(6)

Nuo 1999 m., priėmus Komisijos sprendimą 1999/815/EB (5) pagal 1992 m. birželio 29 d. Tarybos direktyvą 92/59/EEB dėl bendrosios produktų saugos (6), laikinai draudžiama Europos Sąjungos lygmeniu naudoti šešis ftalatus žaisluose ir vaikų priežiūros prekėse, skirtose jaunesnio kaip trejų metų amžiaus vaikams dėti į burną. Šis sprendimas yra reguliariai atnaujinamas.

(7)

Kai kurių valstybių narių jau priimti žaislų ir vaikų priežiūros prekių, turinčių ftalatų, pateikimo į rinką apribojimai turi tiesioginį poveikį vidaus rinkos kūrimui ir veikimui. Todėl būtina suderinti valstybių narių šios srities teisės aktus ir dėl to iš dalies pakeisti Direktyvos 76/769/EEB (7) I priedą.

(8)

Kai moksliniu įvertinimu negalima pakankamai aiškiai nustatyti rizikos, siekiant užtikrinti aukšto lygio sveikatos, ypač vaikų, apsaugą, turėtų būti taikomas atsargumo principas.

(9)

Vaikų augantys organizmai ypač pažeidžiami toksiškų reprodukcijai medžiagų. Dėl to kiek tik įmanoma turėtų būti sumažintas visų praktiškai išvengiamų šias medžiagas išskiriančių šaltinių, ypač daiktų, kuriuos vaikai deda į burną, poveikis vaikams.

(10)

Atliekant rizikos įvertinimą ir (arba) pagal 1967 m. birželio 27 d. Tarybos direktyvą 67/548/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių pavojingų medžiagų klasifikavimą, pakavimą ir ženklinimą etiketėmis, suderinimo (8), buvo nustatyta, kad di(2-etilheksil)ftalatas (DEHP), dibutilftalatas (DBP) ir butilbenzilftalatas (BBP) yra toksiškos reprodukcijai medžiagos, ir todėl jos buvo priskirtos toksiškų reprodukcijai medžiagų 2 kategorijai.

(11)

Mokslinė informacija apie diizononilftalatą (DINP), diizodecilftalatą (DIDP) ir di-n-oktilftalatą (DNOP) yra prieštaringa arba jos trūksta, tačiau negali būti atmesta galimybė, kad jie yra potencialiai pavojingi, juos panaudojus žaisluose ir vaikų priežiūros prekėse, kurios iš esmės yra pagamintos vaikams.

(12)

Neaiškumai įvertinant šių ftalatų poveikį, pavyzdžiui, kiek kartų dedama į burną ir koks yra kitų šaltinių poveikis, reikalauja atsižvelgti į atsargumo sumetimus. Todėl turėtų būti įvesti šių ftalatų naudojimo žaisluose ir vaikų priežiūros prekėse bei tokių prekių pateikimo į rinką apribojimai. Tačiau vadovaujantis proporcingumo principu DINP, DIDP ir DNOP taikomi apribojimai turėtų būti ne tokie griežti kaip DEHP, DBP ir BBP taikomi apribojimai.

(13)

Komisija turėtų peržiūrėti kitas prekių, kurios visos arba kurių dalys pagamintos iš plastifikuotos medžiagos ir kurios gali kelti grėsmę žmonėms, ypač tų, kurios naudojamos medicininiuose prietaisuose, panaudojimo sritis.

(14)

Laikantis Komisijos komunikato dėl atsargumo principo, priemonės, paremtos šiuo principu, turėtų būti peržiūrimos atsižvelgiant į naują mokslinę informaciją.

(15)

Komisija, bendradarbiaudama su valstybių narių valdžios institucijomis, atsakingomis už žaislų ir vaikų priežiūros prekių rinkos priežiūrą bei vykdymą, ir konsultuodamasi su atitinkamomis gamintojų bei importuotojų organizacijomis, turėtų stebėti ftalatų ir kitų medžiagų, kaip plastifikatorių, naudojimą žaisluose ir vaikų priežiūros prekėse.

(16)

Taikant Direktyvą 76/769/EEB, reikėtų apibrėžti sąvoką „vaikų priežiūros prekė“.

(17)

Pagal Tarpinstitucinio susitarimo dėl teisės aktų leidybos tobulinimo (9) 34 punktą, valstybės narės yra skatinamos savo ir Bendrijos interesų labui parengti lenteles, kurios kiek įmanoma geriau iliustruotų šios direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę priemonių tarpusavio santykį, ir viešai jas paskelbti.

(18)

Komisija peržiūrės Direktyvos 76/769/EEB I priede išvardytų ftalatų naudojimą kituose gaminiuose, kai bus užbaigtas rizikos įvertinimas pagal 1993 m. kovo 23 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 793/93 dėl esančių medžiagų rizikos įvertinimo ir kontrolės (10).

(19)

Ši direktyva taikoma nepažeidžiant Bendrijos teisės aktų, nustatančių darbuotojų apsaugos būtiniausius reikalavimus, kurie išdėstyti 1989 m. birželio 12 d. Tarybos direktyvoje 89/391/EEB dėl priemonių darbuotojų saugai ir sveikatos apsaugai darbe gerinti nustatymo (11) ir ja pagrįstose atskirose direktyvose, visų pirma 1990 m. birželio 28 d. Tarybos direktyvoje 90/394/EEB dėl darbuotojų apsaugos nuo rizikos, susijusios su kancerogenų poveikiu darbe (12), ir 1998 m. balandžio 7 d. Tarybos direktyvoje 98/24/EB dėl darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos nuo rizikos, susijusios su cheminiais veiksniais darbe (13),

1.

1 straipsnio 3 dalis papildoma šiuo punktu:

2.

I priedas iš dalies keičiamas kaip išdėstyta šios direktyvos priede.

27.12.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 344/44

(1)

Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/14/EB (3) iš naujo nagrinėjo nepriklausoma Lauke naudojamų mašinų darbo grupė, kurią įsteigė Komisija.

(2)

2004 m. liepos 8 d. ši darbo grupė savo ataskaitoje padarė išvadą, kad tam tikrų II etapo apribojimų, kurie turi būti privalomai taikomi nuo 2006 m. sausio 3 d., techniniu atžvilgiu yra neįvykdomi. Tačiau niekada nebuvo ketinama apriboti įrangos pateikimo į rinką arba galimybės pradėti tą įrangą eksploatuoti remiantis vien techniniu įvykdomumu.

(3)

Todėl būtina numatyti, kad Direktyvos 2000/14/EB 12 straipsnyje išvardytą tam tikrų tipų įrangą, kuri iki 2006 m. sausio 3 d. vien dėl techninių priežasčių neatitiktų II etapo apribojimų, tebebūtų galima pateikti į rinką ir (arba) pradėti eksploatuoti nuo tos datos.

(4)

Pirmų penkerių Direktyvos 2000/14/EB taikymo metų patirtis parodė, kad jos 16 ir 20 straipsniuose numatytų nuostatų įgyvendinimui reikia skirti daugiau laiko ir pabrėžė būtinybę peržiūrėti tą direktyvą, numatant ją iš dalies keisti, ypač joje nurodytus II etapo apribojimus. Todėl būtina dvejais metais pratęsti terminą pateikti ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai apie Komisijos patirtį įgyvendinant ir vykdant Direktyvą 2000/14/EB, kaip numatyta tos direktyvos 20 straipsnio 1 dalyje.

(5)

Direktyvos 2000/14/EB 20 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia ataskaitą, kurioje nurodo, ar technikos progresas leidžia ir kiek leidžia sumažinti vejapjovės ir mašinėlės vejoms apkirpti/mašinėlės vejų pakraščiams apkirpti keliamo triukšmo ribines vertes. Atsižvelgiant į tai, kad tos direktyvos 20 straipsnio 1 dalyje pateikti įpareigojimai yra griežtesni nei nustatytieji 20 straipsnio 3 dalyje, ir siekiant, jog tas pats darbas nebūtų dirbamas du kartus, pirmiau minėtų tipų įrangą tikslinga įtraukti į tos direktyvos 20 straipsnio 1 dalyje numatytą bendrąją ataskaitą. Todėl tos direktyvos 20 straipsnio 3 dalyje numatytos atskiros ataskaitos pateikimą reikėtų panaikinti.

(6)

Kadangi šios direktyvos tikslo, t. y. užtikrinti nenutrūkstamą vidaus rinkos veikimą reikalaujant, kad lauke naudojama įranga atitiktų suderintas aplinkos triukšmo nuostatas, valstybės narės negali deramai pasiekti, ir kadangi atsižvelgiant į siūlomo veiksmo mastą ir poveikį to tikslo būtų geriau siekti Bendrijos lygmeniu, laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Bendrija gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti, kadangi jos taikymo sritis apsiriboja tų tipų įranga, kuri II pakopos ribinių verčių šiuo metu negali atitikti dėl techninių priežasčių.

(7)

Pagal Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisės aktų leidybos (4) 34 punktą valstybės narės skatinamos savo ir Bendrijos interesų labui parengti lenteles, kurios kuo geriau iliustruotų šios direktyvos ir perkėlimo į nacionalinę teisę priemonių atitikimą, ir viešai jas paskelbti.

(8)

Todėl Direktyva 2000/14/EB turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeista,

1.

12 straipsnio lentelė pakeičiama taip:

2.

20 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

—

pėsčiojo valdomiems vibruojamiesiems volams,

—

vibruojamosioms plokštėms (>3kW),

—

vibruojamiesiems muštuvams,

—

buldozeriams (plieniniais vikšrais),

—

krautuvams (plieniniais vikšrais > 55 kW),

—

vidaus degimo varikliu varomiems autokrautuvams su atsvaru,

—

sutankinimo lygintuvą turintiems kelių dangos klotuvams,

—

vidaus degimo variklį turintiems rankiniams betono trupintuvams ir skeliamiesiems plaktukams (15<m<30),

—

vejapjovėms, mašinėlėms vejų žolei apkirpti, mašinėlėms vejų pakraščių žolei apkirpti.

27.12.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 344/47

(1)

1990 m. spalio 9 d. Tarybos direktyva Nr. 90/544/EEB dėl paneuropinei antžeminei viešajai radijo ieškai skirtų dažnių juostų Bendrijoje suderinto įdiegimo (ERMES direktyva) (2) buvo panaikinta 2005 m. gruodžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/82/EB (3). Šia Direktyva reikalaujama, kad valstybės narės 169,4–169,8 MHz radijo dažnių juostoje keturis kanalus skirtų paneuropinei antžeminei viešosios radijo ieškos paslaugai (toliau – ERMES) ir užtikrintų, kad ERMES paslaugoms kuo greičiau būtų paskirta visa 169,4–169,8 MHz radijo dažnių juosta, atsižvelgiant į rinkos poreikį.

(2)

169,4–169,8 MHz radijo dažnių juostos naudojimas ERMES reikmėms Bendrijoje yra smarkiai sumažėjęs ar net apskritai nutrūkęs, nes ERMES veiksmingai neišnaudoja šios radijo dažnių juostos, kurią būtų galima geriau panaudoti kitiems Bendrijos politikos poreikiams tenkinti.

(3)

Pagal Sprendimo dėl radijo spektro 4 straipsnio 2 dalį, 2003 m. liepos 7 d. Komisija Europos pašto ir telekomunikacijų administracijų konferencijai (toliau – CEPT) suteikė įgaliojimus rinkti informaciją apie dabartinius ir ateityje galimus 169,4–169,8 MHz dažnių juostos taikymo būdus, sudaryti alternatyvių radijo dažnių juostos naudojimo galimybių, ypač nesusijusių tik su tradicinėmis elektroninio ryšio priemonėmis, sąrašą. CEPT buvo paprašyta įvertinti kiekvieną galimą taikymo būdą, įvairių taikymo būdų derinimą ir galimybę naudoti alternatyvias radijo dažnių juostas atsižvelgiant į Pagrindų direktyvos principus. Radijo dažnių juosta, kurios naudojimas jau yra iš dalies suderintas, tinka tam tikriems taikymo būdams, susijusiems su vidaus rinkos kūrimu ir veikimu daugelyje Bendrijos politikos sričių, keletas kurių, tikėtina, būtų naudingi neįgaliesiems arba prisidėtų prie bendradarbiavimo teisingumo ir vidaus reikalų srityse Europos Sąjungoje.

(4)

2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų bendrosios reguliavimo sistemos (Pagrindų direktyva) (4) 8 straipsnio 4 dalyje reikalaujama, kad valstybės narės rūpintųsi Europos Sąjungos piliečių interesais, inter alia, tenkindamos specifinių socialinių grupių, ypač asmenų, turinčių klausos sutrikimų, ir asmenų, kuriems būtina skubi pagalba, poreikius.

(5)

Remdamasi techniniais tyrimais ir surinkta informacija, CEPT patvirtino, kad, nepaisant priimtos Direktyvos 90/544/EEB, šios radijo dažnių juostos naudojimas ERMES tikslams išlieka labai ribotas, ir kad Europoje pasikeitė radijo pranešimų perdavimo ar radijo ieškos sistemų poreikis, nes jų funkcijas perėmė kitos technologijos, pavyzdžiui, GSM tinklo trumpųjų pranešimų sistemos (angl. SMS).

(6)

Todėl Bendrijoje 169,4–169,8 MHz radijo dažnių juostos dalių paskyrimas ERMES turėtų būti pakeistas, kad būtų užtikrintas veiksmingesnis šios radijo dažnių juostos panaudojimas, tuo pačiu išlaikant šios juostos suderintą naudojimą.

(7)

Remdamasi savo įgaliojimais CEPT sudarė naują dažnių planą ir kanalų išdėstymo tvarką, pagal kurią radijo dažnių juosta nuo 169,4 iki 169,8125 MHz padalijama šešioms taikymo rūšims tokiu būdu, kad būtų patenkintos tam tikros Bendrijos veiklos reikmės. Šios reikmės apimtų: klausos aparatus, naudojamus klausos negalią turinčių žmonių, kuriems suderintas radijo dažnių juostos naudojimas Bendrijoje suteiktų geresnes galimybes keliauti iš vienos valstybės narės į kitą, o dėl masto ekonomijos sumažėtų įrangos kaina; socialinio kvietimo įrangą, kuri leistų pagyvenusiems ar neįgaliems žmonėms siųsti pavojaus pranešimus ir prašyti pagalbos, ir tai padidintų vidaus rinkos plėtrą, turto stebėjimo arba sekimo įrangą, kuri padėtų visoje Bendrijoje susekti ir atgauti pavogtas prekes, vandens ir elektros energijos tiekimo įmonių naudojamų skaitiklių rodmenų nuskaitymo sistemas ir esamas radijo ieškos sistemas, pavyzdžiui, ERMES ir privataus judriojo radijo ryšio sistemas (angl. PMR), skirtas laikinam naudojimui tam tikrų atskirų renginių, trunkančių nuo kelių dienų iki kelių mėnesių, metu.

(8)

CEPT įgaliojimų įvykdymo rezultatai, kuriuos Komisija laiko pakankamais, turėtų būti taikomi Bendrijoje ir įgyvendinami valstybėse narėse. Likę ERMES ir (arba) PMR leidimai, kurie nėra suderinti su naujuoju dažnių planu ir kanalų išdėstymo tvarka, turėtų likti nepakeisti iki jų galiojimo pabaigos arba tol, kol ERMES ir (arba) PMR taikymo būdus bus galima be didelių sunkumų perkelti į kitas radijo dažnių juostas.

(9)

Suteikiant prieigą prie radijo dažnių turėtų būti taikoma kuo mažiau sunkumų sudaranti leidimų sistema, atitinkanti 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/20/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų leidimo (Leidimų direktyva) (5), įskaitant ir naudojimo be atskiro leidimo teisę.

(10)

Nepažeidžiant fakto, kad specifinės politikos reikalavimuose dėl dažnių juostos gali būti reikalaujama išimtinių dažnio paskyrimų, iš esmės siūlytina taikyti kuo bendresnį radijo dažnių juostų paskirstymą, kad jų naudojimas būtų valdomas tik nustatant specifines naudojimo sąlygas, tokias kaip veiklos ciklo ar galios lygius, ir laiduojant suderintais standartais, pripažintais 1999 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/5/EB dėl radijo ryšio įrenginių ir telekomunikacijų galinių įrenginių bei abipusio jų atitikties pripažinimo (6), užtikrinti, kad įrenginiui veikiant paskirtoje radijo dažnių juostoje iki minimumo sumažės radijo dažnių juostos naudojimas ir bus išvengta žalingųjų trukdžių.

(11)

169,4–169,8125 MHz dažnių juostos didelės galios dalies kanalų koordinavimas tarp kaimyninių valstybių bus užtikrintas dvišaliais ir daugiašaliais susitarimais.

(12)

Siekiant užtikrinti 169,4–169,8125 MHz dažnių juostos veiksmingą ir ilgalaikį naudojimą, administracijos turėtų tęsti tyrimus, kurie galėtų padidinti veiksmingumą, ypač panaudojant nustatytą apsauginę juostą.

(13)

Šiame sprendime numatytos priemonės atitinka Radijo spektro komiteto nuomonę,

a)

„klausos aparatas“ – tai radijo ryšio sistema, kurią paprastai sudaro vienas ar keli radijo siųstuvai ir vienas ar keli radijo imtuvai, leidžiantys klausos negalią turintiems žmonėms pagerinti gebėjimą girdėti;

b)

„socialinio kvietimo įranga“ – tai patikima radijo ryšio sistema ir tinklas, įskaitant nešiojamąją įrangą, kuri leistų nelaimės ištiktiems žmonėms ribotoje erdvėje nesunkiai išsikviesti pagalbą;

c)

„skaitiklio rodmenų nuskaitymo sistema“ – tai sistema, kuri leidžia radijo ryšio įrenginiais atlikti nuotolinę padėties stebėseną, vykdyti matavimo ir aptarnavimo komandas;

d)

„sekimo ir turto stebėjimo sistema“ – tai sistema, kuri leidžia sekti ir stebėti prekes bei jas atgauti. Šią sistemą paprastai sudaro radijo siųstuvas, pritvirtintas ant saugotino objekto, ir radijo imtuvas. Į sistemą gali būti įtraukta ir signalizacija;

e)

„radijo ieškos sistema“ – tai sistema, kuri leidžia palaikyti vienkryptį radijo ryšį tarp siųstuvo ir imtuvo panaudojant bazinę stotį bei judriąją stotį, naudojamą kaip imtuvą;

f)

„privatus judrusis radijo ryšys (PMR)“ – tai sausumos judriojo ryšio paslauga uždaroms vartotojų grupėms, naudojanti vienpusį, pusiau dvipusį arba dvipusį galinių įrenginių režimą.

a)

išimtinis klausos aparatų naudojimas;

b)

išimtinis socialinio kvietimo įrangos naudojimas;

c)

ne išimtinis skaitiklio rodmenų nuskaitymo sistemų naudojimas;

d)

ne išimtinis mažos galios siųstuvų, skirtų sekimo ir turto stebėjimo sistemoms, naudojimas.

a)

didelės galios siųstuvai, skirti sekimo ir turto stebėjimo sistemoms;

b)

naudojamos radijo ieškos sistemos ar radijo ieškos sistemos, perkeltos iš kitų radijo dažnių juostos kanalų.

a)

klausos aparatų, veikiančių ne išimtinėje mažos galios radijo dažnių juostos dalyje, naudojimas;

b)

sekimas, radijo ieška, laikinas naudojimas arba privatus judrusis radijo ryšys nacionaliniu lygiu didelės galios dažnių juostos dalyje.

27.12.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 344/52

„2.

(…) Jas rengiant laikomasi tokio grafiko:

„2.

(…) Jas rengiant laikomasi tokio grafiko: