23.12.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 340/1

23.12.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 340/3

(1)

Bendrija 1978 m. gruodžio 28 d. Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 3179/78 dėl Europos ekonominės bendrijos Konvencijos dėl būsimo daugiašalio bendradarbiavimo Šiaurės vakarų Atlanto žvejyboje patvirtinimo (2) yra patvirtinusi šią konvenciją (toliau – NAFO konvencija).

(2)

NAFO konvencija numato tinkamas nuostatas daugiašaliam bendradarbiavimui joje nurodytame rajone siekiant protingo žuvų išteklių išsaugojimo ir valdymo.

(3)

2003 m. birželio mėn. savo susitikime NAFO Mokslinis komitetas pranešė, kad juodojo paltuso ištekliai sparčiai mažėja, ir rekomendavo smarkiai sumažinti bendrąjį leidžiamą sugauti kiekį.

(4)

Savo 25 metiniame susitikime 2003 m. rugsėjo 15–19 d. Šiaurės vakarų Atlanto žvejybos organizacija (toliau – NAFO) priėmė 15 metų juodojo paltuso išteklių atkūrimo planą (toliau – NAFO atkūrimo planas) NAFO 2 parajonyje ir 3KLMNO kvadratuose. NAFO atkūrimo planu siekiama tų pačių tikslų, kaip ir atkūrimo planais, numatytais 2002 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2371/2002 dėl žuvų išteklių apsaugos ir tausojančio naudojimo pagal Bendrąją žuvininkystės politiką (3) 5 straipsnyje.

(5)

Kad būtų atkurti žuvies ištekliai, NAFO atkūrimo plane numatyta iki 2007 m. sumažinti bendrą leidžiamą sugauti kiekį, taip pat numatytos kontrolės priemonės, užtikrinančios to plano veiksmingumą.

(6)

NAFO atkūrimo planas laikinam taikymui buvo įtrauktas į Reglamentą (EB) Nr. 2287/2003 (4) ir Reglamentą (EB) Nr. 27/2005 (5), nustatančius 2004 ir 2005 metams žvejybos galimybes ir su jomis susijusias sąlygas tam tikriems žuvų ištekliams ir jų grupėms Bendrijos vandenyse bei Bendrijos laivams vandenyse, kuriuose būtina taikyti sugavimo apribojimus, tačiau liko nepriimtas Tarybos reglamentas dėl daugiamečių priemonių įgyvendinimo juodojo paltuso ištekliams atkurti.

(7)

Todėl būtina užtikrini nuolatinį NAFO atkūrimo plano įgyvendinimą, taikant Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 5 straipsnyje numatytą atkūrimo planą. Tam reikia nustatyti laivų, kurie yra gavę specialų žvejybos leidimą pagal 1994 m. birželio 27 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1627/94, nustatantį bendrąsias nuostatas dėl specialių žvejybos leidimų (6), sąrašo perdavimo tvarką.

(8)

Kad būtų laikomasi NAFO atkūrimo plane numatytų kontrolės priemonių, reikia įpareigoti Bendrijos laivų kapitonus teikti ataskaitas, taip pat reikia įpareigoti valstybes nares paskirstyti valstybės kvotą teisę žvejoti turintiems laivams.

(9)

Reikia numatyti papildomas kontrolės priemones, kurios užtikrintų veiksmingą įgyvendinimą Bendrijos mastu ir sąryšį su Tarybos patvirtintais atkūrimo planais kitose srityse. Tokios priemonės turėtų apimti įpareigojimą iš anksto pranešti apie laivo įplaukimą į valstybės narės nurodytą uostą ir riboti leistinus nukrypimo dydžius,

1)

„NAFO 2 parajonis“ – tai geografinė zona, apibrėžta NAFO konvencijos III priedo 3 punkto a papunktyje;

2)

„3KLMNO kvadratai“ – tai geografinė zona, apibrėžta NAFO konvencijos III priedo 4 punkto b papunktyje.

—

18 500 tonų 2006 m. ir

—

16 000 tonų 2007 m.

a)

apie laive turimus juodojo paltuso kiekius laivui įplaukiant į NAFO 2 parajonį ir 3KLMNO kvadratus. Šis pranešimas perduodamas ne anksčiau kaip likus 12 valandų ir ne vėliau kaip likus 6 valandoms iki laivo įplaukimo į šią zoną;

b)

kas savaitę apie juodojo paltuso kiekius. Šis pranešimas pirmą kartą perduodamas ne vėliau kaip iki septintos dienos po laivo įplaukimo į NAFO 2 parajonį ir 3KLMNO kvadratus pabaigos arba vėliausiai pirmadienį, jeigu žvejyba truko ilgiau kaip septynias dienas, nurodant sugavimus NAFO 2 parajonyje ir 3KLMNO kvadratuose praėjusią savaitę, jos pabaiga laikant sekmadienio vidurnaktį;

c)

apie laive turimus juodojo paltuso kiekius laivui išplaukiant iš NAFO 2 parajonio ir 3KLMNO kvadratų. Šis pranešimas perduodamas ne anksčiau kaip likus 12 valandų ir ne vėliau kaip likus 6 valandoms iki laivo išvykimo iš šios zonos. Joje nurodomas žvejybos dienų skaičius ir bendras sugavimų kiekis;

d)

apie į kitą laivą perkrautus arba iš jo įkrautus Grenlandijos oto kiekius kiekvieno perkrovimo iš laivo į laivą atveju laivui esant NAFO 2 parajonyje ir 3KLMNO kvadratuose. Šis pranešimas perduodamas ne vėliau kaip per 24 valandas nuo perkrovimo pabaigos.

1)

laivo atvykimo į nurodytąjį uostą laiką;

2)

4 straipsnyje nurodyto specialaus žvejybos leidimo kopiją;

3)

laive laikomo juodojo paltuso kiekius kilogramais gyvojo svorio;

4)

zona arba zonos NAFO rajone, kur buvo sugauta žuvis.

23.12.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 340/7

(1)

Reglamentu (EB) Nr. 1480/2003 (2) (toliau – pradinis reglamentas) Taryba nustatė 34,8 % galutinį kompensacinį muitą (toliau – kompensacinis muitas) tam tikriems importuojamiems Korėjos Respublikos kilmės elektroniniams mikrograndynams, vadinamiems DRAM (dinaminės laisvosios kreipties atmintinės), pagamintiems kitų nei Samsung Electronics Co., Ltd (toliau – Samsung) bendrovių, kuriai buvo nustatyta 0 % muito norma.

(2)

Du Korėjos Respublikoje esantys eksportuojantys gamintojai (Samsung ir Hynix Semiconductor Inc, kuriam taip pat priklauso gamykla Jungtinėse Valstijose) bendradarbiavo vykdant tyrimą (toliau – pradinis tyrimas), po kurio buvo nuspręsta nustatyti galiojančias priemones. Atliekant pradinį tyrimą iš Bendrijos pramonės dalyvavo du gamintojai, gaminantys didžiausią Bendrijoje gaminamos visos DRAM atmintinių produkcijos dalį: Infineon Technologies AG, Miunchenas, Vokietija, ir Micron Europe Ltd, Kroutornas, Jungtinė Karalystė.

(3)

Atliekant prekybos apsaugos priemonių taikymo stebėseną Komisijai buvo pranešta, kad Korėjos Respublikos kilmės importuojamoms DRAM atmintinėms galiojantis kompensacinis muitas tikriausiai nėra taikomas tam tikroms minėtoms importuojamoms DRAM atmintinėms.

(4)

2005 m. kovo 22 d.Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (3) paskelbtu pranešimu (toliau – pranešimas) Komisija informavo, kad pradeda tyrimą, siekdama nustatyti, kokias specialiąsias nuostatas reikia priimti pagal pagrindinio reglamento 24 straipsnio 3 dalį siekiant užtikrinti, kad Korėjos Respublikos kilmės importuojamoms DRAM atmintinėms būtų tinkamai taikomas kompensacinis muitas.

(5)

Komisija oficialiai pranešė eksportuojančios šalies valdžios institucijoms ir visoms žinomoms susijusioms šalims apie pradėtą tyrimą. Pranešimo kopijos ir nekonfidencialūs dokumentai, kurių pagrindu buvo paskelbtas pranešimas, buvo išsiųsti dviem Korėjos Respublikoje eksportuojantiems gamintojams, importuotojams ir naudotojams bei dviem Bendrijos gamintojams, minimiems pradiniame tyrime ar žinomiems Komisijai iš kitų šaltinių. Suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė pareikšti savo nuomonę raštu ir pareikalauti surengti klausymus per pranešime nurodytą laikotarpį.

(6)

Informaciją pateikė du Korėjos Respublikoje eksportuojantys gamintojai ir du Bendrijos gamintojai bei vienas naudotojas. Atsižvelgiant į turimą reikalingą informaciją ir duomenis, nuspręsta neatlikti patikrinimų informaciją pateikusių bendrovių patalpose.

(7)

Atliekant tyrimą aptariamas produktas yra tas pats produktas, kuris buvo nagrinėtas pradinio tyrimo metu, t. y. tam tikri Korėjos Respublikos kilmės visų tipų, tankių ir variantų, surinktų arba ne, perdirbtuose lustuose arba plokštelėse, gaminamų naudojant metalų oksidų puslaidininkių (toliau – MOP) proceso technologijos variantus, įskaitant papildomus MOP tipus (PMOP), visų tankių (įskaitant būsimus tankius), nepriklausomai nuo prieigos greičio, konfigūracijos, pakuotės ar rėmo ir t. t. elektroniniai mikrograndynai, vadinami DRAM (dinaminės laisvosios kreipties atmintinės). Aptariamas produktas taip pat apima ir DRAM atmintines, pateikiamas (ne pagal užsakymą gaminamuose) atmintinių moduliuose arba (ne pagal užsakymą gaminamuose) atmintinių plokštėse ar bet kokia kita surinkta forma, jei pagrindinė jų paskirtis yra teikti atmintį.

(8)

Aptariamas produktas dabar klasifikuojama KN 8542 21 11, 8542 21 13, 8542 21 15, 8542 21 17, ex 8542 21 01, ex 8542 21 05, ex 8548 90 10, ex 8473 30 10 ir ex 8473 50 10 kodais.

(9)

Siekiant nustatyti, kokias specialiąsias nuostatas reikia priimti, kad būtų užtikrintas tinkamas kompensacinio muito taikymas, tyrimo metu pagrindinis dėmesys buvo skirtas tokiems klausimams: 1 aptariamo produkto aprašymui ir jo pateikimui Kombinuotoje (KN) arba TARIC nomenklatūrose, ir 2 į Bendriją importuojamo aptariamo produkto prekybos srautų analizės klaidoms.

(10)

Pradinio reglamento 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įvedamas kompensacinis muitas tam tikriems Korėjos Respublikos kilmės visų tipų elektroniniams mikrograndynams, vadinamiems DRAM atmintinėmis, nepriklausomai nuo tankio, prieigos greičio, konfigūracijos, pakuotės ar rėmo ir t. t. Be to, minimas gamybos procesas (naudojant metalų oksidų puslaidininkių (MOP) proceso technologijos variantus, įskaitant papildomus MOP tipus (PMOP)).

(11)

Viena vertus, pradinio reglamento 1 straipsnio 1 dalyje nustatomi KN arba TARIC kodai, kuriais klasifikuojamas aptariamas produktas. KN arba TARIC kodai apima tokius DRAM atmintinių tipus: plokšteles, lustus, atmintines (montuoti lustai, t. y. su jų gnybtais arba išvadais keraminiame, metaliniame, plastmasiniame arba kitokių medžiagų korpuse, (toliau – montuotos DRAM atmintinės, kurios prekyboje vadinamos DRAM komponentų vardu) ir DRAM moduliai, atmintinių plokštės ir kitokios surinktos formos rūšys, (toliau – įvairių pavidalų DRAM atmintinės).

(12)

Montuotų DRAM atmintinių atveju ši DRAM atmintinė yra vadinamojo galutinio proceso metu gautas rezultatas, t. y. lustai, kurie buvo surinkti (lusto atmintinės narvelis laidu sujungiamas su apvalkalo išorinėmis jungtimis), išbandyti (buvo tikrinama, ar veikia apvalkalu apgaubti lustai) ir pažymėti.

(13)

Kita vertus, pradinio reglamento 1 straipsnio 1 dalyje aiškiai minimi aptariamo produkto tipai yra plokštelės, lustai, surinktos DRAM atmintinės (t. y. DRAM moduliai ir įvairių pavidalų DRAM) ir DRAM atmintinės, pateikiamos (ne pagal užsakymą gaminamuose) atmintinių moduliuose arba atmintinių plokštėse ar bet kokia kita surinkta forma (toliau – DRAM lustai ir (arba) prie įvairių pavidalų DRAM atmintinių prijungtos montuotos DRAM atmintinės).

(14)

Iš to, kas aprašyta pirmiau, matome, kad aptariamo produkto aprašymas nevisiškai atitinka KN ar TARIC kodais žymimus produktus. Pirma, montuota DRAM, nors ir aiškiai atitinkanti aptariamo produkto aprašymą, kuriuo apimami visi DRAM atmintinių tipai, ir konkrečiai klasifikuojama pradinio reglamento 1 straipsnio 1 dalyje minimais KN arba TARIC kodais, apibūdinama neaiškia formuluote „surinkta“, kurią naudojant taip pat daroma nuoroda į įvairių pavidalų DRAM. Antra, DRAM lustai ir (arba) prie įvairių pavidalų DRAM atmintinių prijungtos montuotos DRAM atmintinės, nors ir aiškiai minimos aptariamo produkto aprašyme, nebuvo konkrečiai klasifikuojamos jokiais pradinio reglamento 1 straipsnio 1 dalyje minimais KN arba TARIC kodais. Iš tikrųjų, šiais kodais konkrečiai klasifikuojamos arba įvairių pavidalų DRAM atmintinės arba importuojami lustai ir montuotos DRAM atmintinės ir todėl šio tipo DRAM atmintinėms nebuvo taikomas kompensacinis muitas.

(15)

Montuotos DRAM atmintinės atveju ji skiriasi nuo DRAM lustų ir įvairių pavidalų DRAM atmintinių. Todėl siekiant nuoseklumo ir teisinio tikrumo, būtų tinkama, kad į tai būtų aiškiai atsižvelgta produkto aprašyme.

(16)

DRAM lustų ir (arba) prie įvairių pavidalų DRAM atmintinių prijungtų montuotų DRAM atmintinių atveju, tai, kad jie konkrečiai neklasifikuojami jokiais KN arba TARIC kodais tampa svarbu tada, kai įvairių pavidalų DRAM atmintinės yra ne Korėjos Respublikos kilmės ir todėl nepaisant to, kad prie jų prijungiami Korėjos kilmės DRAM lustai ir (arba) montuotos DRAM atmintinės, jas importuojant į Bendriją kompensacinis muitas netaikomas.

(17)

Iš tikrųjų atsižvelgiant į ES valstybėse narėse nusistovėjusią praktiką, pagal kurią aiškinant Bendrijos muitų kodekso (4) 24 straipsnį remiamasi PPO derinimo darbo programa, įvairių pavidalų DRAM atmintinėms, klasifikuojamoms KN 8473 30 10, ex 8473 50 10 ir ex 8548 90 10 kodais, taikomos nepreferencinės kilmės taisyklės, pagal kurias kilmės šalimi laikoma galutinė gamybos šalis, kurioje dėl darbo ir perdirbimo sąnaudų bei, jei taikoma, dėl toje šalyje pagamintų elementų panaudojimo, produkto vertė padidėjo mažiausiai 45 % įvairių pavidalų DRAM atmintinės gamintojo pardavimo kainos. Jei ši sąlyga nepatenkinama, manoma, kad DRAM atmintinių kilmė yra šalis, kurios kilmės medžiagų panaudota daugiausia.

(18)

Remiantis tyrimo metu pateiktais dokumentais ir įrodymais galima daryti išvadą, kad prie ne Korėjos kilmės įvairių pavidalų DRAM atmintinių galima prijungti DRAM lustus ir (arba) Korėjos kilmės montuotas DRAM atmintines. Pirmiau minėta išvada buvo padaryta remiantis trim įrodymais. Pirma, buvo pateiktas prima facie įrodymas, kad keletas įvairių pavidalų DRAM atmintinių, prie kurių buvo prijungtos Korėjos Respublikos kilmės ir bendrovių, kurioms taikomas kompensacinis muitas, pagamintos montuotos DRAM atmintinės, buvo deklaruotos ne Korėjos Respublikos kilmės atmintinėmis. Antra, 2003 m. paskelbtoje privalomojoje kilmės informacijoje buvo kalbama apie įvairių pavidalų DRAM atmintines, klasifikuojamas KN ex 8548 90 10 (TARIC kodas 85489010*10) kodais, kurių vienos dalys buvo gaminamos JAV, o kitos – Korėjos Respublikoje. Galiausiai, pateikti spaudoje publikuoti du straipsniai, kuriuose teigiama, kad Bendrijoje taikomos nepreferencinės taisyklės leido Korėjos bendrovėms į Bendriją eksportuoti Korėjos bendrovių, kurioms taikomas kompensacinis muitas, pagamintus DRAM lustus arba montuotas DRAM atmintines, juos įmontuojant į DRAM modulius, deklaruotus kaip ne Korėjos Respublikos kilmės.

(19)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, manoma, kad yra reikalingos specialiosios nuostatos siekiant užtikrinti, kad kompensacinis muitas būtų taikomas bendrovių, kurioms taikomas kompensacinis muitas, pagamintiems DRAM lustams arba montuotoms DRAM atmintinėms, prijungtomis prie ne Korėjos Respublikos kilmės įvairių pavidalų DRAM atmintinių.

(20)

Viena iš bendrovių, kuriai taikomas kompensacinis muitas, tvirtino, kad, įtraukus DRAM lustus arba montuotas DRAM į įvairių pavidalų DRAM atmintines, jų nebegalima laikyti produktu, kuriam turi būti nustatytas kompensacinis muitas. Šiuo klausimu, laikoma, kad DRAM lustai arba montuotos DRAM, įtraukus jas į įvairių pavidalų DRAM atmintines, tebeturi savo savybes ir funkcijas. Tai, kad jos yra įtrauktos į įvairių pavidalų DRAM atmintines, nepakeičia jų pagrindinių fizinių ar techninių savybių. Be to, įvairių pavidalų DRAM atliekamos funkcijos – t. y. atminties funkcija – yra visiškai tokios pačios kaip ir DRAM lustų arba montuotų DRAM, žiūrint atskirai, – tik didesniu mastu. Todėl laikoma, kad į įvairių pavidalų DRAM atmintines įtraukus DRAM lustus arba montuotas DRAM, jų pobūdis nekinta ir kad nėra priežasties netaikyti joms kompensacinio muito. Dėl šių priežasčių pretenzija buvo atmesta.

(21)

Ta pati šalis ir Korėjos Respublikos Vyriausybė tvirtino, kad DRAM lustai ir montuotos DRAM, esančios įvairių pavidalų DRAM atmintinėse, yra neminimos pradinio reglamento 1 straipsnio 1 dalyje, kadangi jų nebūtų apėmęs pradinis tyrimas. Kaip jau minėta 13 konstatuojamojoje dalyje, pradinio reglamento 1 straipsnio 1 dalyje aiškiai nurodoma, kad kompensacinis muitas nustatomas DRAM lustams ir montuotoms DRAM atmintinėms, pateikiamoms įvairiais pavidalais. Dėl teiginio, kad įvairiuose pavidaluose esančios montuotos DRAM nebūtų tiriamos per pradinį tyrimą – nebuvo pateikta įrodymų, kad taip nutiko. Priešingai, pagal gautų subsidijų pobūdį per pradinį tyrimą buvo atsižvelgta į visą tiriamųjų bendrovių pardavimo kiekį siekiant įvertinti subsidijavimo laipsnį. Dėl šių priežasčių pretenzija buvo atmesta.

(22)

Atsižvelgiant į Bendrijoje DRAM atmintinėms taikomas nepreferencines kilmės taisykles, buvo analizuojami dviejų pagrindinių aptariamo produkto kategorijų importo srautai: pirma, šalies, kurioje atliekama difuzijos operacija, kilmės (5) DRAM plokštelės, lustai ir montuotos DRAM atmintinės ir antra, šalies, kuri atitinka 17 konstatuojamoje dalyje nurodytus kriterijus, kilmės įvairių pavidalų DRAM atmintinės. Buvo analizuojamas laikotarpis nuo 2003 m. gegužės mėn. iki 2005 m. gegužės mėn., ir atliekant analizę buvo remtasi Comext statistiniais duomenimis pagal TARIC kodus.

(23)

Pirmos kategorijos aptariamo produkto atžvilgiu remiantis Bendrijos pramonės pateikta informacija buvo nustatyta, kad šiuo metu difuzijos operacija vykdoma tik tokiose Bendrijai nepriklausančiose šalyse (gamybos masto mažėjimo tvarka): Korėjos Respublikoje, Taivane, JAV, Japonijoje, Singapūre ir Kinijos Liaudies Respublikoje. Todėl jei deklaruojant importuojamų produktų kilmę yra nurodoma kita kilmės šalis, toks deklaravimas yra neteisingas. Tai ypač akivaizdu importuotų produktų, kurių kilmės šalimis buvo deklaruotos Malaizija, Honkongas ir tam tikrais atvejais Kinijos Liaudies Respublika, kurioje difuzijos operacijų vykdymo galimybės yra ribotos, atveju. Be to, Comext buvo pranešta apie DRAM atmintinių importą iš kitų šalių.

(24)

Atsižvelgiant į tai, kad nepreferencinės kilmės taisyklės yra pakankamai aiškios ir kad dėl bet kokios neteisingos nuorodos muitinės deklaracijoje muitinės gali imtis priemonių vadovaudamosi taikomais teisės aktais, manoma, kad veiksmingiausiai ši problema būtų sprendžiama reguliariai muitinėms teikiant informaciją apie šalis, kuriose vykdomos difuzijos operacijos, kad būtų galima imtis tinkamų kontrolės priemonių.

(25)

Aptariamo produkto antros kategorijos atžvilgiu buvo nustatyta, kad iš visų DRAM atmintinių tipų ji sudaro didžiąją importo į Bendriją dalį (73 %). Ypač importas, deklaruotas kaip Malaizijos kilmės, užima 78 % visų tipų aptariamo produkto importo dalį iš šios šalies, Honkongo – 95 % ir Kinijos Liaudies Respublikos – 93 %.

(26)

Kaip paaiškinta pirmiau, 25 konstatuojamoje dalyje minimose šalyse difuzijos operacijos nevykdomos arba jos yra ribotos. Atsižvelgiant į tai, buvo pateikta įrodymų, kad yra tikėtina, jog šiose šalyse pridėtinės vertės nepakaks pasiekti taikomose kilmės taisyklėse reikalaujamos 45 % vertės dydžio. Be to, buvo dar mažiau tikėtina, kad šiose šalyse būtų atliekama didžiausia viso gamybos proceso dalis.

(27)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, manoma, kad reikia priimti specialiąsias nuostatas, siekiant užtikrinti teisingą įvairių pavidalų DRAM kilmės deklaravimą, ir muitinei sudaryti galimybę atlikti tinkamus patikrinimus.

(28)

Atsižvelgiant į pirmiau mininėtus nustatytus faktus daroma išvada, kad specialiosios nuostatos yra reikalingos:

(29)

28 konstatuojamosios dalies a punkte nurodytoje specialiojoje nuostatoje aptariamas produktas turėtų būti aprašytas aiškiau, atskiriant visas skirtingų pavidalų DRAM atmintinės ir tiksliai nurodant montuotas DRAM atmintines.

(30)

28 konstatuojamosios dalies b ir c punktuose nurodytos specialiosios nuostatos turėtų būti žymimos vieno bendro administracinio dokumento (toliau – VBAD) 44 langelyje nurodytu referenciniu numeriu, kurį deklarantas turi įrašyti pateikdamas įvairių pavidalų DRAM atmintinių išleidimo į laisvą apyvartą muitinės deklaraciją. Šis numeris turėtų atitikti įvairių pavidalų DRAM atmintinės aprašymą, kuriame reikėtų atsižvelgti į: 1) jos pavidalą, 2) kilmę („Korėjos Respublika“ arba „ne Korėjos Respublika“), 3) jei taikoma, gamybos procese dalyvaujančią Korėjos bendrovę („Samsung“ arba ne „Samsung“ bendrovė), 4) DRAM lustų ir (arba) montuotos DRAM vertės dalį visoje įvairių pavidalų DRAM vertėje (ne Korėjos Respublikos kilmės įvairių pavidalų DRAM atmintinių, prie kurių prijungti Korėjos Respublikos kilmės ne „Samsung“ bendrovės pagaminti DRAM lustai ir (arba) montuotos DRAM atmintinės atveju). Reikėtų taikyti tokius toliau minimo produkto arba kilmės aprašymą atitinkančius referencinius numerius:

(31)

Prie 1 numeriu pažymėto produkto arba kilmės aprašymo nereikia pridėti jokio papildomo patvirtinančiojo įrodymo. Iš tikrųjų referencinio numerio nuorodos pakanka, kad būtų atkreiptas deklaranto dėmesys į poreikį kruopščiai patikrinti visų dalyvaujančių gamintojų kilmę ir vietą. Be to, bet koks kitas papildomas dokumentas būtų nereikalinga našta deklarantui, jeigu importuojamų DRAM atmintinių gamyboje nedalyvavo jokia bendrovė, kuriai taikomas kompensacinis muitas.

(32)

Priešingai, prie 2–7 numeriais pažymėtų produktų arba kilmės aprašymų turėtų būti pridėta galutinio DRAM gamintojo išduota ir išleidimo į laisvą apyvartą muitinės deklaracijos pateikimo momentu deklaranto drauge su VBAD pateikta pažyma, atitinkanti priede išdėstytą tekstą. Tokioje pažymoje, inter alia, turėtų būti minima bendrovių, kurioms taikomas kompensacinis muitas, vykdomame gamybos procese sukurtos vertės dalis visoje importuojamų DRAM atmintinių vertėje.

(33)

2–7 numeriais pažymėtų įvairių pavidalų DRAM atmintinėms taikoma kompensacinio muito norma turėtų būti paskaičiuota proporcingai Korėjos Respublikos kilmės prijungto DRAM lusto ir (arba) montuotos DRAM vertės daliai visoje įvairių pavidalų DRAM vertėje. Supaprastinant muitinės procedūrą ir tinkamų muito normų, atitinkančių tą vertės dalį, taikymą, reikėtų nustatyti tokias šešias muito normas, kurių kiekviena atitiktų tokius produkto arba kilmės aprašymų numerius:

(34)

Kiekvienas 33 konstatuojamoje dalyje nustatytas muito normos dydis atitinka mažiausią kompensaciniam muitui taikomą procentą, numatytą atitinkamai įvairių pavidalų DRAM atmintinių kategorijai (pavyzdžiui, 10 % iš 34,8 % 3 numeriu pažymėtoms įvairių pavidalų DRAM atmintinėms, t. y. 3,4 %), kad būtų užtikrintas subalansuotas nuostatos taikymas ir išvengta neproporcingos naštos ekonominių operacijų vykdytojams, importuojantiems ir parduodantiems aptariamą produktą Bendrijoje.

(35)

Pagaliau pagal 28 konstatuojamosios dalies d punkte nurodytą specialiąją nuostatą į VBAD 44 langelį neįrašius referencinio numerio, kaip numatyta 30 konstatuojamojoje dalyje, ir 32 konstatuojamojoje dalyje minimais atvejais nepateikus pažymos, reikėtų taikyti 34,8 % kompensacinio muito normą, nes reikėtų manyti, jei neįrodyta kitaip, kad įvairių pavidalų DRAM yra Korėjos Respublikos kilmės ir yra pagaminta bendrovių, kurioms taikomas kompensacinis muitas.

(36)

Be to, 32 konstatuojamojoje dalyje minimais atvejais, jeigu būtinoje pažymoje nėra aiškiai pažymėti kai kurie DRAM lustai ir (arba) į įvairius DRAM pavidalus įtrauktos montuotos DRAM arba pagal šią pažymą negalima nustatyti gamintojų, laikoma – nebent būtų įrodyta priešingai, – kad tokio DRAM lusto ir (arba) montuotos DRAM kilmės šalis yra Korėjos Respublika ir kad juos pagamino bendrovės, kurioms taikomas kompensacinis muitas. Tokiais atvejais reikėtų taikyti 34,8 % kompensacinio muito normą, jeigu dėl nurodytų priežasčių įvairių pavidalų DRAM atmintinės kilmės šalis yra Korėjos Respublika. Visais kitais atvejais kompensacinis muitas turi būti 33 konstatuojamojoje dalyje nustatyto dydžio ir atitikti 30 konstatuojamojoje dalyje nustatytas vertes.

(37)

Dėl 35 ir 36 konstatuojamosiose dalyse nurodytų specialiųjų nuostatų ir aplinkybių buvo nustatyta, kad DRAM tiekėjai sutartyse savo klientams yra įsipareigoję išsaugoti tam tikras pramoniniuose standartuose apibrėžtas specifikacijas, įskaitant bendrovių, kuriose buvo atliktas surinkimas ir vykdoma difuzijos operacija, pavadinimo nuorodą. Taigi manoma, kad dėl reikiamos pateikti informacijos ir įrodymų deklarantas nebus apkrautas nereikalinga našta,

1)

1 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1.   Galutinis kompensacinis muitas nustatomas tam tikriems Korėjos Respublikos kilmės visų tipų, tankių, variantų, prieigos greičių, konfigūracijos, pakuotės ar rėmo ir t. t. importuojamiems elektroniniams mikrograndynams, vadinamiems dinaminės laisvosios kreipties atmintinėmis (DRAM), gaminamiems naudojant metalų oksidų puslaidininkių (MOP) proceso technologijos variantus, įskaitant papildomus MOP tipus (PMOP).

Pirmiau pastraipoje apibrėžtų DRAM atmintinių tipai:

2)

1 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2.   Galutinio kompensacinio muito norma, taikoma grynajai franko prie Bendrijos sienos kainai, prieš sumokant muitą, yra tokia:

3)

1 straipsnio 3 dalies numeris keičiamas į 1 straipsnio 7 dalies numerį;

4)

Įterpiama tokia nauja 1 straipsnio 3 dalis:

„3.   Deklarantas valstybės narės muitinei pateikdamas įvairių pavidalų DRAM atmintinių išleidimo į laisvą apyvartą muitinės deklaraciją vieno bendro administracinio dokumento (toliau – VBAD) 44 langelyje įrašo referencinį numerį, atitinkantį toliau minimo produkto arba kilmės aprašymus, nurodytus toliau pateikiamoje lentelėje. Galutinio kompensacinio muito norma, taikoma grynajai franko prie Bendrijos sienos kainai, prieš sumokant muitą, yra tokia:

5)

Įterpiama tokia nauja 1 straipsnio 4 dalis:

„4.   Remiantis 3 dalimi VBAD 44 langelyje įrašytas referencinis numeris, jeigu produkto arba kilmės aprašymas yra pažymėtas 1 numeriu, yra laikomas pakankamu patvirtinančiuoju įrodymu. Prie visų likusių produkto arba kilmės aprašymų deklarantas prideda galutinio gamintojo išduotą priede išdėstytus reikalavimus atitinkančią pažymą, kurioje pažymima produkto kilmė, gamintojai ir visų įvairių pavidalų DRAM komponentų vertė. Ši pažyma surašoma ant bendrovės firminio blanko ir patvirtinama bendrovės antspaudu.“;

6)

Įterpiama tokia nauja 1 straipsnio 5 dalis:

„5.   VBAD neįrašius jokio referencinio numerio, kaip numatyta 3 dalyje, arba prie muitinės deklaracijos nepridėjus jokios pažymos 4 dalyje reikalaujamais atvejais, reikėtų taikyti 34,8 % kompensacinio muito normą, nes reikėtų manyti, jei neįrodyta kitaip, kad įvairių pavidalų DRAM yra Korėjos Respublikos kilmės ir ją pagamino ne „Samsung“ bendrovė.

Jei 4 dalyje numatytoje pažymoje kai kurie DRAM lustai ir (arba) montuotos DRAM atmintinės, įtrauktos į įvairius DRAM pavidalus, nėra aiškiai pažymėtos arba nėra aiškiai nurodyti jų gamintojai, laikoma, jeigu neįrodoma priešingai, kad tokių DRAM lustų ir (arba) montuotų DRAM kilmės šalis yra Korėjos Respublika ir kad jas pagamino bendrovės, kurioms taikomas kompensacinis muitas. Tokiais atvejais įvairių pavidalų DRAM atmintinėms taikomas kompensacinis muitas apskaičiuojamas pagal grynosios franko kainos prie Bendrijos sienos, taikomos Korėjos Respublikos kilmės DRAM lustams ir (arba) montuotoms DRAM, santykį su įvairių pavidalų DRAM atmintinėms taikoma grynąja franko kaina prie Bendrijos sienos, kaip nurodyta 3 dalies 2–7 punktuose. Jeigu dėl minėtų DRAM lustų ir (arba) montuotų DRAM atmintinių įvairių pavidalų DRAM, į kurias jie įtraukiami, tampa Korėjos Respublikos kilmės, įvairių pavidalų DRAM atmintinėms taikoma 34,8 % kompensacinio muito norma.“;

7)

Įterpiama tokia nauja 1 straipsnio 6 dalis:

„6.   Valstybių narių muitinėms tikrinant duomenis, Tarybos reglamentų (EB) Nr. 2026/97 28 straipsnio 1, 3, 4 ir 6 dalys taikomos mutatis mutandis.“.

23.12.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 340/17

(1)

Reglamentu (EB) Nr. 384/96 (1) Taryba priėmė bendrąsias apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių taisykles.

(2)

Atsižvelgiant į Ukrainos padarytą labai didelę pažangą jai siekiant sukurti rinkos ekonomikos sąlygas, kaip pripažinta 2005 m. gruodžio 1 d. vykusio Ukrainos ir Europos Sąjungos vadovų susitikimo išvadose, tikslinga leisti nustatyti Ukrainos eksportuotojams ir gamintojams normaliąją vertę pagal Reglamento (EB) Nr. 384/96 2 straipsnio 1–6 dalyse numatytas nuostatas,

23.12.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 340/18

(1)

Vadovaujantis Urugvajaus raundo daugiašalių prekybos derybų rezultatais Reglamentas (EB) Nr. 3223/94 numato kriterijus, pagal kuriuos Komisija nustato standartines importo vertes iš trečiųjų šalių importuojamiems jo priede išvardintiems produktams ir laikotarpiams.

(2)

Laikantis aukščiau nurodytų kriterijų, standartinės importo vertės turi būti nustatytos tokios, kaip nurodyta šio reglamento priede,

23.12.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 340/20

(1)

Komisijos reglamentu (EEB) Nr. 2958/93 (2) buvo nustatytos išsamios Reglamento (EEB) Nr. 2019/93 dėl tam tikrų žemės ūkio produktų tiekimo mažosioms Egėjo jūros saloms konkrečios tvarkos taikymo taisyklės ir, taikant Reglamento (EEB) Nr. 2019/93 3 straipsnį, buvo nustatytas pagalbos tokiam tiekimui dydis.

(2)

Taikant Reglamento (EEB) Nr. 2019/93 2 straipsnį, Komisijos reglamente (EB) Nr. 3175/94 (3) yra nustatomas prognozuojamas grūdų produktų ir sausųjų pašarų tiekimo balansas.

(3)

Reikėtų nustatyti tokį prognozuojamą tiekimo balansą 2006 metams.

(4)

Todėl reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti Reglamentą (EB) Nr. 3175/94.

(5)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka susijusių sektorių valdymo komitetų jungtinio komiteto nuomonę,

23.12.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 340/22

(1)

Reglamentu (EB) Nr. 2286/2002 įgyvendinama importo iš AKR valstybių tvarka, nustatyta remiantis 2000 m. birželio 23 d. Kotonu pasirašytu AKR-EB partnerystės susitarimu.

(2)

Sprendimas 2001/822/EB numato, kad AKR/UŠT kilmės kumuliacija, kaip apibrėžta to sprendimo III priedo 6 straipsnio 1 ir 5 dalyse, turi būti leidžiama bendram metiniam produktų, kurių KN yra kodas 1006, 160 000 tonų kiekiui, išreikštam lukštentų ryžių ekvivalentu.

(3)

Komisijos reglamente (EB) Nr. 638/2003 (4) yra numatytas importo licencijų išdavimas, jas išskirstant laikotarpiais per metus taip, kad būtų užtikrintas subalansuotas rinkos valdymas. Atsižvelgiant į atitinkamų gamintojų AKR ir UŠT valstybėse derliaus laikotarpius, dabartinėmis valdymo sąlygomis tas tikslas pasiektas nevisiškai. Siekiant ištaisyti susidariusią padėtį ir licencijų išdavimą geriau priderinti prie AKR ir UŠT valstybių derliaus laikotarpių, reikėtų nustatyti vėlesnį laikotarpį nei dabar taikomas sausio mėnuo ir iš dalies pakeisti Reglamentą (EB) Nr. 638/2003.

(4)

Siekiant sudaryti sąlygas optimaliai tvarkyti atitinkamas tarifines kvotas, šis reglamentas turėtų būti taikomas nuo 2006 m. sausio 1 d.

(5)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Javų valdymo komiteto nuomonę,

a)

3 straipsnio 1 dalyje žodis „sausis“ pakeičiamas žodžiu „vasaris“;

b)

5 straipsnio 1 dalyje žodis „sausis“ pakeičiamas žodžiu „vasaris“;

c)

10 straipsnio 1 dalis iš dalies keičiama taip:

23.12.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 340/24

(1)

Eksporto grąžinamųjų išmokų diferencijavimo cukraus sektoriuje atveju 2004 m. gruodžio 27 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 2255/2004 dėl įrodymo, kad buvo atlikti muitinės formalumai cukraus importui į trečiąsias šalis, kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 800/1999 16 straipsnyje (2), numatyta iki 2005 m. gruodžio 31 d. leisti pateikti lankstesnius atliktų muitinės formalumų įrodymus.

(2)

Atsižvelgiant į tai, kad administraciniai sunkumai, tapę priežastimi priimti šią leidžiančią nukrypti nuostatą, ir jų daromas poveikis rinkai tebesitęsia, reikėtų vieneriems metams pratęsti minėto reglamento taikymą.

(3)

Todėl atitinkamai reikėtų iš dalies pakeisti Reglamentą (EB) Nr. 2255/2004.

(4)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Cukraus vadybos komiteto nuomonę,

23.12.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 340/25

(1)

Kaip praneša valstybės narės, pagal 2003 m. gruodžio 1 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 2111/2003, nustatančio išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 2202/96, nustatančio Bendrijos pagalbos sistemą tam tikrų citrusų vaisių augintojams, taikymo taisykles (2), 39 straipsnio 1 dalies c punktą citrinų, greipfrutų, didžiųjų greipfrutų ir apelsinų, dėl kurių buvo pateiktos paraiškos pagalbai gauti už 2004–2005 prekybos metus, kiekis neviršija Bendrijos ribos. Todėl reikėtų, kad pasibaigus 2004–2005 prekybos metams Kipre būtų išmokėta papildoma suma.

(2)

Pagal Reglamento (EB) Nr. 2111/2003 39 straipsnio 1 dalies c punktą valstybės narės informavo, koks mažųjų citrusinių vaisių kiekis buvo perdirbtas gaunant pagalbą. Remiantis šia informacija, buvo nustatyta, kad Bendrijos patvirtinta perdirbimo riba buvo viršyta 49 220 tonomis. Būtent Kipras viršijo jam leistiną perdirbimo ribą. Todėl pagalbos už mandarinus, klementinas ir likerinius mandarinus dydis, nurodytas Reglamento (EB) Nr. 2202/96 I priede, 2004–2005 prekybos metais Kiprui turėtų būti sumažintas 17,83 %.

(3)

Čekijos Respublikos, Estijos, Latvijos, Lietuvos, Vengrijos, Maltos, Lenkijos, Slovėnijos ir Slovakijos gamintojai nepateikė paraiškų pagalbai gauti už perdirbimui skirtus citrusų vaisius 2004–2005 prekybos metais. Todėl šiose valstybėse narėse už tuos prekybos metus papildoma pagalba neturi būti išmokama,

23.12.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 340/27

(1)

1996 m. liepos 30 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1555/96 dėl papildomų importo muitų taikymo vaisiams ir daržovėms taisyklių (2) numatomas jo priede nurodytų prekių importo stebėjimas. Toks stebėjimas atliekamas pagal taisykles, numatytas 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas (3), 308d straipsnyje.

(2)

Taikant Urugvajaus raundo daugiašalėse derybose dėl prekybos sudaryto Susitarimo dėl žemės ūkio 5 straipsnio 4 dalį (4) ir atsižvelgiant į paskutinius turimus 2002, 2003 ir 2004 m. duomenis, reikėtų iš dalies pakeisti papildomų kriaušių, citrinų, obuolių ir cukinijų intervencinius lygius.

(3)

Dėl to reikia iš dalies pakeisti reglamentą (EB) Nr. 1555/96.

(4)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Šviežių vaisių ir daržovių vadybos komiteto nuomonę,

23.12.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 340/29

(1)

2005 m. birželio 30 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1043/2005, įgyvendinančio Tarybos reglamentą (EB) Nr. 3448/93 dėl eksporto grąžinamųjų išmokų už tam tikrus žemės ūkio produktus, eksportuojamus kaip į Sutarties I priedą neįtrauktos prekės, skyrimo sistemos ir tokių grąžinamųjų išmokų sumos nustatymo kriterijus (2), 4 straipsnyje numatoma, kad 1999 m. balandžio 15 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 800/1999, nustatantis bendrąsias išsamias eksporto grąžinamųjų išmokų sistemos taikymo žemės ūkio produktams taisykles (3), yra taikomas produktams, eksportuojamiems kaip į Sutarties I priedą neįtrauktos prekės.

(2)

Reglamento (EB) Nr. 800/1999 3 straipsnyje numatoma, kad teisė gauti eksporto grąžinamąją išmoką įgyjama prekes importavus į konkrečią trečiąją šalį, jeigu jai taikoma diferencijuota grąžinamoji išmoka. To paties reglamento 14, 15 ir 16 straipsniuose yra nustatomos diferencijuotos grąžinamosios išmokos mokėjimo sąlygos, ir visų pirma – dokumentai, kuriuos reikia pateikti kaip įrodymą, kad prekės atgabentos į paskirties šalį.

(3)

Diferencijuotos grąžinamosios išmokos atveju, Reglamento (EB) Nr. 800/1999 18 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatoma, kad grąžinamosios išmokos dalis, apskaičiuota pagal mažiausią grąžinamosios išmokos dydį, mokama eksportuotojo prašymu, kai tik pateikiami įrodymai, kad produktas buvo išvežtas iš Bendrijos muitų teritorijos.

(4)

2005 m. liepos 5 d. EB ir Rumunijos asociacijos tarybos sprendimu Nr. 3/2005 dėl prekybos tvarkos patobulinimo perdirbtiems žemės ūkio produktams, išvardytiems Europos sutarties (4) 3 Protokole, numatomas grąžinamųjų išmokų panaikinimas už Sutarties I priede neišvardytus perdirbtus žemės ūkio produktus, kai jie eksportuojami į Rumuniją nuo 2005 m. gruodžio 1 d.

(5)

Rumunija įsipareigojo sudaryti abipuses preferencines importo sąlygas į jos teritoriją importuojamoms prekėms, tik tuo atveju, jei prie šių prekių bus pridėti dokumentai, nurodantys, kad už jas negalima gauti eksporto grąžinamųjų išmokų.

(6)

Tokių sąlygų kontekste, kaip pereinamojo laikotarpio priemonė iki galimo Rumunijos įstojimo į Europos Sąjungą ir siekiant išvengti nebūtinų kaštų prekeiviams, prekiaujantiems su trečiosiomis šalimis, dera nukrypti nuo Reglamento (EB) Nr. 800/1999, kadangi diferencijuotų grąžinamųjų išmokų atveju jis reikalauja pateikti importo įrodymus. Be to, kai tam tikroms aptariamoms paskirties šalims nebuvo nustatytos eksporto grąžinamosios išmokos, nustatant žemiausią grąžinamosios išmokos dydį, reikėtų į tai neatsižvelgti.

(7)

Nuo 2005 m. gruodžio 1 d. įsigaliojus EB ir Rumunijos asociacijos tarybos sprendime Nr. 3/2005 nustatytoms priemonėms, šis reglamentas turėtų įsigalioti kitą dieną nuo jo paskelbimo.

(8)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Horizontaliųjų klausimų dėl prekybos perdirbtais žemės ūkio produktais, neišvardytais Sutarties I priede, valdymo komiteto nuomonę,

23.12.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 340/31

(1)

Neseniai Bendrija su Rumunija sudarė prekybos susitarimą dėl perdirbtų žemės ūkio produktų, siekiant parengti šią šalį stojimui į Bendriją. Šiame susitarime numatomos nuolaidos, į kurias iš Bendrijos pusės įtraukiamas eksporto grąžinamųjų išmokų panaikinimas už kai kuriuos perdirbtus žemės ūkio produktus.

(2)

2005 m. liepos 5 d. EB ir Rumunijos asociacijos tarybos sprendime Nr. 3/2005 dėl prekybos tvarkos patobulinimo perdirbtiems žemės ūkio produktams, išvardytiems Europos sutarties (2) 3 Protokole, numatomas grąžinamųjų išmokų panaikinimas už Sutarties I priede neišvardytus perdirbtus žemės ūkio produktus, kai jie yra eksportuojami į Rumuniją nuo 2005 m. gruodžio 1 d.

(3)

Už eksporto grąžinamųjų išmokų panaikinimą, kaip nustatyta EB ir Rumunijos asociacijos tarybos sprendime Nr. 3/2005, Rumunijos valdžios institucijos įsipareigojo sudaryti abipuses preferencines importo sąlygas į jos teritoriją importuojamoms tam tikroms prekėms, jeigu prie šių prekių bus pridėta eksporto deklaracijos kopija, nurodanti, kad už jas negalima gauti eksporto grąžinamosios išmokos. Jei tokio dokumento nėra, taikomas visas muito tarifas.

(4)

Įsigaliojus EB ir Rumunijos asociacijos tarybos sprendimui Nr. 3/2005, už prekes, dėl kurių operatoriai pateikė prašymą dėl grąžinamosios išmokos sertifikatų pagal 2005 m. birželio 30 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1043/2005, įgyvendinantį Tarybos reglamentą (EB) Nr. 3448/93 dėl eksporto grąžinamųjų išmokų už tam tikrus žemės ūkio produktus, eksportuojamus kaip į Sutarties I priedą neįtrauktos prekės, skyrimo sistemos ir tokių grąžinamųjų išmokų sumos nustatymo kriterijus (3), daugiau nebus mokamos grąžinamosios išmokos, jei jos yra eksportuojamos į Rumuniją.

(5)

Turėtų būti leidžiama sumažinti grąžinamosios išmokos sertifikatų sumas ir pro rata gražinti atitinkamus užstatus, jei operatoriai kompetentingai šalies institucijai įrodo, kad jų reikalavimams dėl grąžinamųjų išmokų turėjo įtakos EB ir Rumunijos asociacijos tarybos sprendimo Nr. 3/2005 įsigaliojimas. Vertindama prašymus grąžinamosios išmokos sertifikate sumažinti sumą ir proporcingai grąžinti atitinkamą užstatą, kompetentinga šalies institucija, kilus abejonei, turi ypač atsižvelgti į dokumentus, nurodytus 1989 m. gruodžio 21 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 4045/89 dėl valstybių narių atliekamo sandorių, sudarančių Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo Garantijų skyriaus finansavimo sistemos dalį, patikrinimo ir panaikinančio Direktyvą 77/435/EEB (4) 1 straipsnio 2 dalyje, nepažeidžiant kitų to reglamento nuostatų taikymo. Dėl administracinių priežasčių reikėtų numatyti, kad prašymai grąžinamosios išmokos sertifikate sumažinti sumą ir grąžinti užstatą būtų pateikti per trumpą laikotarpį ir kad Komisijai būtų laiku pranešta apie leistinus sumų sumažinimus tam, kad į juos būtų atsižvelgta nustatant sumą, kuriai pagal Reglamentą (EB) Nr. 1043/2005 išleidžiami nuo 2006 m. vasario 1 d. naudojami grąžinamosios išmokos sertifikatai.

(6)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Horizontaliųjų klausimų dėl prekybos perdirbtais žemės ūkio produktais, neišvardytais Sutarties I priede vadybos komiteto nuomonę,

23.12.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 340/33

(1)

1993 m. vasario 17 d. Komisijos reglamentas (EEB) Nr. 350/93 dėl tam tikrų prekių klasifikavimo Kombinuotojoje nomenklatūroje (2) nustato priemones, taikomas šortų, aprašytų to Reglamento priedo 8 punkte (509 nuotrauka), klasifikavimui Kombinuotojoje nomenklatūroje.

(2)

Siekiant išvengti nevienodo klasifikavimo būtina patikslinti minėto drabužio kišenių aprašymą ir prie jo atitinkamai priderinti klasifikavimo motyvų antrąją pastraipą. Iki šiol faktas, kad kišenės yra be užsegimo sistemos, buvo iliustruotas tik 509 nuotraukoje.

(3)

Be to, minėto drabužio klasifikavimo motyvuose pateiktoje nuorodoje į Kombinuotosios nomenklatūros 62 skirsnio 8 pastabą nenurodyta, kuri šios pastabos pastraipa taikoma, o tai gali sąlygoti nevienodą klasifikavimą.

(4)

Siekiant užtikrinti vienodą Kombinuotosios nomenklatūros taikymą turėtų būti paaiškinta, kad Reglamentu (EEB) Nr. 350/93 nustatytas klasifikavimas nebuvo pagrįstas minėtos 8 pastabos pirmąja pastraipa ir todėl jį nustatant nebuvo remtasi motyvu, kad nagrinėjamo drabužio kirpimas aiškiai rodo, jog jis skirtas moterims.

(5)

Turėtų būti nurodyta, kad buvo taikoma 62 skirsnio 8 pastabos antroji pastraipa ir minėtas drabužis buvo suklasifikuotas priskyrus KN 6204 63 90 kodą, nes šio drabužio kirpimas neturi pakankamai požymių, pagal kuriuos jį būtų galima laikyti vyrišku ar moterišku, todėl laikytina, kad jis negali būti atpažįstamas kaip vyrų ar berniukų arba moterų ar mergaičių drabužis.

(6)

Reglamentas (EEB) Nr. 350/93 turėtų būti atitinkamai pakeistas.

(7)

Šiame Reglamente numatytos priemonės atitinka Muitinės kodekso komiteto nuomonę,

1)

1 skiltyje (Prekių aprašymas) paskutinis sakinys pakeičiamas šiuo sakiniu:

„Abiejuose drabužio šonuose įsiūtos atviros vidinės kišenės, o viduje prie juosmens (kaip šortuose) prisiūtos megztos vidinės kelnaitės (65 % poliesterio ir 35 % medvilnės) (žr. nuotrauką Nr. 509) (*).“;

2)

Tekstas 3 skiltyje (Klasifikavimo motyvai) pakeičiamas šiuo tekstu:

„Klasifikuojama vadovaujantis Kombinuotosios nomenklatūros 1 ir 6 bendrosiomis aiškinimo taisyklėmis, 62 skirsnio 8 pastabos antrąja pastraipa bei KN kodų 6204, 6204 53 ir 6204 63 90 aprašymais.

Drabužis neklasifikuotinas kaip maudymosi drabužis, kadangi dėl savo sukirpimo, bendros išvaizdos ir šoninių kišenių be užsegimo sistemos jis neskirtas dėvėti tiktai arba daugiausia kaip maudymosi drabužis.“.

23.12.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 340/35

(1)

Siekiant užtikrinti, kad Reglamento (EEB) Nr. 2658/87 priede pateikta Kombinuotoji nomenklatūra būtų taikoma vienodai, būtina patvirtinti priemones, susijusias su šio reglamento priede nurodytų prekių klasifikavimu.

(2)

Reglamente (EEB) Nr. 2658/87 nustatytos bendrosios Kombinuotosios nomenklatūros aiškinimo taisyklės. Šios taisyklės taip pat taikomos bet kuriai kitai specialiomis Bendrijos teisės aktų nuostatomis įteisintai nomenklatūrai, kuri visiškai ar iš dalies parengta pagal Kombinuotąją nomenklatūrą arba pagal kurią ji papildomai detalizuojama atsižvelgiant į tarifų ir kitų su prekyba susijusių priemonių taikymo poreikius.

(3)

Laikantis minėtų bendrųjų taisyklių, šio reglamento priede pateiktos lentelės 1 skiltyje aprašytos prekės turėtų būti klasifikuojamos priskiriant KN kodus, nurodytus 2 skiltyje, remiantis 3 skiltyje išdėstytais motyvais.

(4)

Reikėtų numatyti, kad, remiantis 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą (2), 12 straipsnio 6 dalies nuostatomis, valstybių narių muitinių išduota privalomąja tarifine informacija dėl prekių klasifikavimo Kombinuotojoje nomenklatūroje, kuri neatitinka šio reglamento nuostatų, jos turėtojas galėtų remtis dar tris mėnesius.

(5)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Muitinės kodekso komiteto nuomonę,

23.12.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 340/37

(1)

Reglamento (EB) Nr. 1260/2001 27 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta, kad skirtumas tarp šio reglamento 1 straipsnio 1 dalies a, c, d, f, g ir h punktuose išvardytų produktų kainų tarptautinėje prekyboje ir Bendrijos vidaus rinkos kainų gali būti padengtas eksporto grąžinamosiomis išmokomis, kai šie produktai yra eksportuojami kaip prekės, išvardytos šio reglamento V priede.

(2)

2005 m. birželio 30 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 1043/2005, įgyvendinančiame Tarybos reglamento (EB) Nr. 3448/93 nuostatas dėl eksporto grąžinamųjų išmokų už tam tikrus žemės ūkio produktus, eksportuojamus kaip į Sutarties I priedą neįtrauktas prekes, skyrimo sistemos ir tokių grąžinamųjų išmokų sumos nustatymo kriterijų (2), yra nurodyti produktai, kuriems turėtų būti nustatytas grąžinamosios išmokos dydis, taikomas, kai šie produktai yra eksportuojami kaip prekės, išvardytos Reglamento (EB) Nr. 1260/2001 V priede.

(3)

Pagal Reglamento (EB) Nr. 1043/2005 14 straipsnio pirmą pastraipą grąžinamosios išmokos dydis 100 kilogramų kiekvieno atitinkamo pagrindinio produkto turėtų būti nustatomas kiekvieną mėnesį.

(4)

Reglamento (EB) Nr. 1260/2001 27 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad eksporto grąžinamosios išmokos už produktą, kuris įeina į prekės sudėtį negali viršyti tam produktui taikomų grąžinamųjų išmokų, kai jis eksportuojamas vėliau jo neperdirbant.

(5)

Pagal šį reglamentą nustatytos grąžinamosios išmokos gali būti nustatomos iš anksto, nes šiuo metu negalima nustatyti rinkos situacijos keliems ateinantiems mėnesiams.

(6)

Įsipareigojimai, prisiimti dėl grąžinamųjų išmokų, kurios gali būti suteiktos eksportuojamiems žemės ūkio produktams, kurie įeina į prekių, neįtrauktų į Sutarties I priedą, sudėtį, gali būti rizikingi, kai iš anksto nustatomi dideli grąžinamųjų išmokų dydžiai. Todėl tokiose situacijose būtina imtis atsargumo priemonių, neužkertant kelio ilgalaikių sutarčių sudarymui. Konkretaus grąžinamosios išmokos dydžio nustatymas tuo atveju, kai minimos išmokos nustatomos iš anksto, yra priemonė, leidžianti įgyvendinti šiuos įvairius tikslus.

(7)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Cukraus vadybos komiteto nuomonę,

23.12.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 340/39

(1)

Reglamento (EB) Nr. 1784/2003 13 straipsnio 1 dalyje ir Reglamento (EB) Nr. 3072/95 13 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skirtumas tarp šių reglamentų 1 straipsnyje išvardytų produktų kainų pasaulinėje rinkoje arba biržos kainų ir Bendrijos vidaus rinkos kainų gali būti padengtas eksporto grąžinamosiomis išmokomis.

(2)

2005 m. birželio 30 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 1043/2005, įgyvendinančiame Tarybos reglamento (EB) Nr. 3448/93 nuostatas dėl eksporto grąžinamųjų išmokų už tam tikrus žemės ūkio produktus, eksportuojamus kaip į Sutarties I priedą neįtrauktas prekes, skyrimo sistemos ir tokių grąžinamųjų išmokų sumos nustatymo kriterijų (3), yra nurodyti produktai, kuriems turėtų būti nustatytas grąžinamosios išmokos dydis, taikomas, kai produktai eksportuojami kaip prekės, išvardytos Reglamento (EB) Nr. 1784/2003 III priede arba atitinkamai Reglamento (EB) Nr. 3072/95 B priede.

(3)

Pagal Reglamento (EB) Nr. 1043/2005 14 straipsnio pirmą pastraipą grąžinamosios išmokos dydis 100 kilogramų kiekvieno atitinkamo pagrindinio produkto turėtų būti nustatomas kiekvieną mėnesį.

(4)

Įsipareigojimai, prisiimti dėl grąžinamųjų išmokų, kurios gali būti suteiktos už eksportuojamus žemės ūkio produktus, įeinančius į prekių, neįtrauktų į Sutarties I priedą, sudėtį, gali būti rizikingi, kai iš anksto nustatomi dideli grąžinamųjų išmokų dydžiai. Todėl, tokiose situacijose, būtina imtis atsargumo priemonių, neužkertant kelio ilgalaikių sutarčių sudarymui. Konkretaus grąžinamosios išmokos dydžio nustatymas tuo atveju, kai minimos išmokos nustatomos iš anksto, yra priemonė, leidžianti įgyvendinti šiuos įvairius tikslus.

(5)

Atsižvelgiant į Europos bendrijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų susitarimą dėl tešlos gaminių eksporto iš Bendrijos į Jungtines Amerikos Valstijas, patvirtintą Tarybos sprendimu 87/482/EEB (4), KN kodais 1902 11 00 ir 1902 19 klasifikuojamas prekes reikėtų diferencijuoti pagal jų paskirties vietą.

(6)

Pagal Reglamento (EB) Nr. 1043/2005 15 straipsnio 2 ir 3 dalis konkrečiam pagrindiniam produktui, naudojamam per tariamą prekių gamybos laikotarpį, turi būti nustatytos sumažintas eksporto grąžinamosios išmokos dydis, atsižvelgiant į taikomų gamybos grąžinamųjų išmokų dydį pagal Komisijos reglamentą (EEB) Nr. 1722/93 (5).

(7)

Manoma, kad spiritiniai gėrimai yra mažiau jautrūs jų gamybai naudojamų grūdų kainai. Tačiau Jungtinės Karalystės, Airijos ir Danijos stojimo akto 19 protokole yra numatyta, kad turi būti nustatytos būtinos priemonės, palengvinančios Bendrijos grūdų naudojimą spiritinių gėrimų gamyboje. Todėl būtina pritaikyti grąžinamosios išmokos dydį, taikomą grūdams, eksportuojamiems spiritinių gėrimų pavidalu.

(8)

Grūdų vadybos komitetas nepateikė nuomonės per pirmininko nustatytą laiką,

23.12.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 340/43

(1)

1995 m. birželio 23 d. Reglamentas (EB) Nr. 1422/95, nustatantis išsamias cukraus sektoriaus produkto melasos importo įgyvendinimo taisykles ir iš dalies pakeičiantis Komisijos reglamentą (EEB) Nr. 785/68 (2) numato, kad melasos importo CIF kainos, nustatytos pagal Komisijos reglamentą (EEB) Nr. 785/68 (3) yra „reprezentacinės kainos“. Ši kaina laikoma nustatyta už standartinę kokybę, apibrėžtą Reglamento (EEB) Nr. 785/68 1 straipsnyje.

(2)

Reprezentacinės kainos nustatomos remiantis visa Reglamento (EEB) Nr. 785/68 3 straipsnyje numatyta informacija, išskyrus atvejus, numatytus šio reglamento 4 straipsnyje, o tam tikrais atvejais šias kainas galima nustatyti pagal Reglamento (EEB) Nr. 875/68 7 straipsnyje pateiktą metodą.

(3)

Koreguojant kainas, kurios nėra taikomos standartinei kokybei, reikia padidinti arba sumažinti kainas pagal siūlomos melasos kokybę, atsižvelgiant į Reglamento (EEB) Nr. 785/68 6 straipsnio nuostatas.

(4)

Kai skiriasi atitinkamo produkto slenkstinė kaina ir jo reprezentacinė kaina, reikia nustatyti papildomus importo muitus, Reglamento (EB) Nr. 1422/95 3 straipsnyje numatyta tvarka. Jeigu pagal Reglamento (EB) Nr. 1422/95 5 straipsnio nuostatas taikomas atleidimas nuo importo muitų, reikia nustatyti tam tikrus tų importo muitų dydžius.

(5)

Reikia nustatyti reprezentacines kainas ir papildomus importo muitus minėtiems produktams pagal Reglamento (EB) Nr. 1422/95 1 straipsnio 2 dalį ir 3 straipsnio 1 dalį.

(6)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Cukraus vadybos komiteto nuomonę,

23.12.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 340/45

(1)

Reglamento (EB) Nr. 1260/2001 27 straipsnyje nustatyta, kad skirtumas tarp minėto reglamento 1 straipsnio 1 dalies a punkte išvardytų produktų kainų arba biržos kainų ir Bendrijos kainų gali būti dengiamas eksporto grąžinamosiomis išmokomis.

(2)

Reglamente (EB) Nr. 1260/2001 numatyta, kad grąžinamosios išmokos už nedenatūruotą baltąjį cukrų ir žaliavinį cukrų, eksportuojamus neperdirbtus, turi būti nustatytos atsižvelgiant į padėtį Bendrijos cukraus rinkoje ir pasaulinėje cukraus rinkoje, ypač į minėto reglamento 28 straipsnyje išvardintus kainų ir sąnaudų veiksnius. Tame pačiame straipsnyje numatyta, kad taip pat reikėtų atsižvelgti ir į siūlomo eksporto ekonominį aspektą.

(3)

Grąžinamoji išmoka už žaliavinį cukrų turi būti nustatyta už standartinę kokybę, kuri yra apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1260/2001 I priedo II dalyje. Ši grąžinamoji išmoka nustatoma remiantis ir sio Reglamento 28 straipsnio 4 dalies nuostatomis. Karamelinis cukrus buvo apibrėžtas 1995 m. rugsėjo 7 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 2135/95, nustatančiame išsamias eksporto grąžinamųjų išmokų suteikimo cukraus sektoriuje taikymo taisykles (2). Tokiu būdu apskaičiuojamas grąžinamosios išmokos už cukrų, į kurį nepridėta aromatinių arba dažiųjų medžiagų, dydis turi būti taikomas pagal jame esantį sacharozės kiekį ir turi būti nustatytas už kiekvieną jos kiekio procentą.

(4)

Tam tikrais atvejais grąžinamosios išmokos dydis gali būti nustatytas kitokio pobūdžio teisės aktais.

(5)

Grąžinamoji išmoka nustatoma kas dvi savaites. Tarpiniu laikotarpiu ji gali būti iš dalies pakeista.

(6)

Reglamento (EB) Nr. 1260/2001 27 straipsnio 5 dalies pirmoje pastraipoje numatyta, kad grąžinamoji išmoka už minėto reglamento 1 straipsnyje numatytus produktus gali skirtis priklausomai nuo paskirties vietos, jei tai sąlygoja padėtis pasaulinėje rinkoje arba tam tikrų rinkų specifiniai reikalavimai.

(7)

Nuo 2001 metų pradžios didelėmis apimtimis ir sparčiai didėjęs pagal preferencinį režimą vykdytas cukraus importas iš Vakarų Balkanų ir Bendrijos cukraus eksportas į šias šalis, atrodo, yra gerokai dirbtino pobūdžio.

(8)

Siekiant išvengti piktnaudžiavimo, kuris pasireikštų cukraus sektoriaus produktų, už kuriuos skirta eksporto grąžinamoji išmoka, reimportu į Bendriją, reikėtų visoms Balkanų šalims nenustatyti grąžinamosios išmokos už šiame reglamente išvardytų produktų eksportą.

(9)

Atsižvelgiant į šiuos veiksnius ir į esamą padėtį cukraus sektoriaus rinkose, ypač į cukraus kursus biržose arba kainas Bendrijoje ir pasaulinėje rinkoje, reikėtų nustatyti atitinkamų dydžių grąžinamąsias išmokas.

(10)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Cukraus vadybos komiteto nuomonę,

23.12.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 340/47

(1)

Reglamento (EB) Nr. 1260/2001 27 straipsnyje nustatyta, kad skirtumas tarp minėto reglamento 1 straipsnio 1 dalies d punkte išvardytų produktų kainų arba biržos kursų ir Bendrijos kainų gali būti dengiamas eksporto grąžinamosiomis išmokomis.

(2)

1995 m. rugsėjo 7 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 2135/95, nustatančiame išsamias eksporto grąžinamųjų išmokų suteikimo cukraus sektoriuje taikymo taisykles (2), 3 straipsnyje numatyta, kad eksporto grąžinamoji išmoka už 100 kg Reglamento (EB) Nr. 1260/2001 1 straipsnio 1 dalies d punkte nurodytų produktų yra lygi bazinei sumai, padaugintai iš tam produktui nustatyto sacharozės kiekio, atitinkamais atvejais pridėjus kitų į sacharozės ekvivalentą perskaičiuotų cukrų kiekį. Šis atitinkamo produkto sacharozės kiekis nustatomas pagal Reglamento (EB) Nr. 2135/95 3 straipsnio nuostatas.

(3)

Reglamento (EB) Nr. 1260/2001 30 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad grąžinamosios išmokos už sorbozę bazinis dydis yra lygus baziniam grąžinamosios išmokos dydžiui, atėmus iš jo vieną šimtąją dalį galiojančios gamybos grąžinamosios išmokos, kuri pagal 2001 m. birželio 27 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1265/2001, nustatančio išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1260/2001 nuostatų dėl tam tikrų cukraus produktų, naudojamų chemijos pramonėje, gamybos grąžinamųjų išmokų mokėjimo taikymo (3), nuostatas taikoma pastarojo reglamento priede išvardytiems produktams.

(4)

Reglamento (EB) Nr. 1260/2001 30 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad grąžinamosios išmokos už kitus to paties reglamento 1 straipsnio 1 dalies d punkte išvardytus produktus, eksportuojamus neperdirbtus, bazinis dydis sudaro vieną šimtąją dydžio, gauto atsižvelgiant, pirma, į skirtumo tarp baltojo cukraus intervencinės kainos nedeficitinėse Bendrijos zonose tą mėnesį, kuriam nustatomas bazinis dydis, ir tarp pasaulinėje rinkoje užregistruotų baltojo cukraus kainų arba biržos kainų skirtumo ir, antra, į būtinybę nustatyti pusiausvyrą tarp Bendrijos pagrindinių produktų naudojimo perdirbtų prekių, skirtų eksportuoti į trečiąsias šalis, gamyboje ir trečiųjų šalių produktų, įvežtų perdirbti, naudojimo.

(5)

Reglamento (EB) Nr. 1260/2001 30 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad grąžinamosios išmokos bazinis dydis gali būti taikomas tik kai kuriems to reglamento 1 straipsnio 1 dalies d punkte išvardytiems produktams.

(6)

Reglamento (EB) Nr. 1260/2001 27 straipsnyje numatyta, kad gali būti numatyta eksporto grąžinamoji išmoka už to reglamento 1 straipsnio 1 dalies f, g ir h punktuose išvardytus produktus, eksportuojamus neperdirbtus. Nustatant grąžinamosios išmokos dydį už kiekvieną 100 kilogramų sausosios medžiagos, visų pirma atsižvelgiama į grąžinamąją išmoką, taikomą už KN kodu 1702 30 91 klasifikuojamų produktų eksportą, į grąžinamąją išmoką, taikomą už Reglamento (EB) Nr. 1260/2001 1 straipsnio 1 dalies d punkte minimų produktų eksportą ir į numatomo eksporto ekonominius aspektus. Kalbant apie minėtos 1 dalies f ir g punktuose išvardytus produktus, grąžinamoji išmoka skiriama tik už tuos produktus, kurie atitinka Reglamento (EB) Nr. 2135/95 5 straipsnyje nurodytas sąlygas, o kalbant apie h punkte išvardytus produktus, grąžinamoji išmoka skiriama tik už tuos produktus, kurie atitinka Reglamento (EB) Nr. 2135/95 6 straipsnyje nurodytas sąlygas.

(7)

Pirmiau minėtos numatomos grąžinamosios išmokos turi būti nustatomos kiekvieną mėnesį. Tarpiniu laikotarpiu jos gali būti pakeistos.

(8)

Reglamento (EB) Nr. 1260/2001 27 straipsnio 5 dalies pirmoje pastraipoje numatyta, kad grąžinamosios išmokos už to reglamento 1 straipsnyje išvardytus produktus gali skirtis priklausomai nuo paskirties vietos, jei tai sąlygoja padėtis pasaulinėje rinkoje arba tam tikrų rinkų specifiniai reikalavimai.

(9)

Nuo 2001 metų pradžios didelėmis apimtimis ir sparčiai didėjęs cukraus importas pagal preferencinį režimą iš Vakarų Balkanų ir Bendrijos cukraus eksportas į šias šalis, atrodo, yra gerokai dirbtino pobūdžio.

(10)

Siekiant išvengti piktnaudžiavimo, kuris pasireikštų cukraus sektoriaus produktų, už kuriuos skirta eksporto grąžinamoji išmoka, reimportu į Bendriją, reikėtų visoms Vakarų Balkanų šalims nenustatyti grąžinamosios išmokos už šiame reglamente išvardytų produktų eksportą.

(11)

Atsižvelgiant į šiuos veiksnius, reikėtų nustatyti atitinkamų dydžių grąžinamąsias išmokas už nurodomus produktus.

(12)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Cukraus vadybos komiteto nuomonę,

23.12.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 340/50

(1)

2005 m. liepos 15 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 1138/2005 dėl 2005–2006 prekybos metais vykdomo nuolatinio konkurso, siekiant nustatyti eksporto muitus ir (arba) grąžinamąsias išmokas už baltojo cukraus eksportą (2), numatyta vykdyti dalinius konkursus dėl tokio cukraus eksporto į trečiąsias šalis.

(2)

Reglamento (EB) Nr. 1138/2005 9 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad didžiausias grąžinamosios išmokos dydis daliniame konkurse nustatomas pagal aplinkybes, visų pirma atsižvelgiant į cukraus rinkos Bendrijoje bei pasaulinės cukraus rinkos padėtį ir numatomą raidą.

(3)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Cukraus vadybos komiteto nuomonę,

23.12.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 340/51

(1)

Pagal Reglamento (EB) Nr. 1784/2003 13 straipsnio ir Reglamento (EB) Nr. 1785/2003 14 straipsnio nuostatas skirtumas tarp tų reglamentų 1 straipsnyje išvardytų produktų biržos kainų ar kitų pasaulinės rinkos kainų ir tų produktų kainų Bendrijoje gali būti padengiamas eksporto grąžinamosiomis išmokomis.

(2)

Remiantis Reglamento (EB) Nr. 1785/2003 14 straipsnio nuostatomis, grąžinamosios išmokos turi būti nustatytos, atsižvelgiant į dabartinę padėtį ir grūdų, ryžių bei skaldytų ryžių kainų ir jų prieinamumo Bendrijos rinkoje bei grūdų, ryžių, skaldytų ryžių ir grūdų sektoriaus produktų kainų pasaulinėje rinkoje ateities tendencijas. Remiantis tų pačių straipsnių nuostatomis, taip pat reikia grūdų ir ryžių rinkose užtikrinti pusiausvyrą ir natūralią kainų raidą bei prekybą šioje rinkoje, be to, atsižvelgti į siūlomo eksporto ekonominį aspektą ir būtinybę išvengti Bendrijos rinkos trikdymų.

(3)

Komisijos reglamento (EB) Nr. 1518/95 (3), dėl perdirbtų grūdų ir ryžių produktų importo ir eksporto tvarkos 4 straipsnyje apibrėžti konkretūs kriterijai, į kuriuos reikia atsižvelgti apskaičiuojant grąžinamąją išmoką už šiuos produktus.

(4)

Reikėtų laipsniuoti grąžinamąją išmoką, skirtiną už kai kuriuos perdirbtus produktus, atsižvelgiant į produktą, jame esantį pelenų, žaliosios ląstelienos, lukštų, baltymų, riebalų arba krakmolo kiekį. Pastarosios medžiagos kiekis yra ypač svarbus pagrindinio produkto kiekio perdirbtame produkte rodiklis.

(5)

Kalbant apie manijoko šaknis ir kitų tropinių augalų šakniavaisius ir gumbavaisius bei jų miltus, jei būtų planuojamas šių produktų eksportas, dėl tokio eksporto ekonominio aspekto šiuo metu nėra būtina jiems nustatyti eksporto grąžinamosios išmokos. Kadangi Bendrijos dalis pasaulinėje prekyboje kai kuriais perdirbtais grūdų produktais nėra didelė, dabar nėra būtina nustatyti jų eksporto grąžinamąją išmoką.

(6)

Dėl pasaulinės rinkos padėties arba kai kurių rinkų ypatingų poreikių būtina nustatyti diferencijuotas grąžinamąsias išmokas už kai kuriuos produktus pagal jų paskirties šalis.

(7)

Grąžinamoji išmoka turi būti nustatoma vieną kartą per mėnesį. Laikotarpiu iki kito nustatymo dienos ji gali būti iš dalies pakeista.

(8)

Kai kurie perdirbti kukurūzų produktai gali būti termiškai apdoroti, todėl produkto kokybė gali nebetenkinti grąžinamosios išmokos skyrimo reikalavimų. Todėl reikia patikslinti, kad šiems produktams eksporto grąžinamoji išmoka negali būti skiriama, jeigu juose yra gelifikuoto krakmolo.

(9)

Grūdų vadybos komitetas nepateikė nuomonės per pirmininko nustatytą laiką,

23.12.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 340/54

(1)

Pagal Reglamento (EB) Nr. 1784/2003 13 straipsnio nuostatas skirtumas tarp to reglamento 1 straipsnyje išvardytų produktų biržos kainų ar kitų pasaulinės rinkos kainų ir tų produktų kainų Bendrijoje gali būti padengiamas eksporto grąžinamosiomis išmokomis;

(2)

1995 m. birželio 29 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1517/95 dėl Reglamento (EB) Nr. 1784/2003 taikymo kombinuotųjų pašarų importo ir eksporto sistemoms taisyklių, iš dalies pakeičiančio Reglamentą (EB) Nr. 1162/95, nustatantį importo ir eksporto licencijų sistemos grūdams bei ryžiams taikymo išsamias specialiąsias taisykles (2), 2 straipsnyje yra išvardyti konkretūs kriterijai, į kuriuos reikia atsižvelgti apskaičiuojant grąžinamosios išmokos už šiuos produktus dydį;

(3)

Apskaičiuojant grąžinamosios išmokos dydį reikia atsižvelgti ir į grūdų produktų sudėtį. Paprastinimo sumetimais grąžinamoji išmoka turi būti mokama už dvi „grūdų produktų“ kategorijas, t. y., viena vertus, už kukurūzų grūdus, kurie daugiausiai naudojami gaminant eksportuojamus kombinuotuosius pašarus ir iš kukurūzų pagamintus produktus, ir, kita vertus, už „kitus grūdus“, kurie yra grūdų produktai, už kuriuos gali būti mokama grąžinamoji išmoka, išskyrus kukurūzus ir iš kukurūzų pagamintus produktus. Grąžinamoji išmoka turi būti skiriama už kombinuotuosiuose pašaruose esantį grūdų produktų kiekį;

(4)

Be to, apskaičiuojant grąžinamosios išmokos dydį, reikia atsižvelgti į šių produktų realizavimo galimybes ir pardavimo sąlygas pasaulinėje rinkoje, į būtinybę išvengti Bendrijos rinkos trikdymų ir ekonominį jų eksporto aspektą;

(5)

Dėl dabartinės grūdų rinkos padėties, ypač dėl aprūpinimo perspektyvų, šiuo metu reikia panaikinti eksporto grąžinamąsias išmokas;

(6)

Grūdų vadybos komitetas nepateikė nuomonės per pirmininko nustatytą laiką,

23.12.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 340/56

(1)

1993 m birželio 30 d. Komisijos reglamente (EEB) Nr. 1722/93, nustatančiame išsamias Tarybos reglamentų (EEB) Nr. 1766/92 ir (EEB) Nr. 1418/76 taikymo taisykles dėl gamybos grąžinamųjų išmokų atitinkamai grūdų ir ryžių sektoriuose (2), apibrėžtos sąlygos gamybos grąžinamajai išmokai skirti. To reglamento 3 straipsnyje yra nustatyta jos apskaičiavimo tvarka. Nurodytu būdu apskaičiuota grąžinamoji išmoka, jei reikia, diferencijuota bulvių krakmolui, turi būti nustatyta vieną kartą per mėnesį ir gali būti iš dalies pakeista tuo atveju, jei kukurūzų ir (arba) kviečių kainos labai svyruoja.

(2)

Siekiant nustatyti tikslią mokėtiną sumą, reikia šiame reglamente nustatomoms gamybos grąžinamosioms išmokoms taikyti koeficientus, nurodytus Reglamento (EEB) Nr. 1722/93 II priede.

(3)

Grūdų vadybos komitetas nepateikė nuomonės per pirmininko nustatytą laiką,

a)

10,08 EUR/t už toną krakmolo kukurūzuose, kviečiuose, miežiuose ir avižose;

b)

19,42 EUR/t už toną bulvių krakmolo.

23.12.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 340/57

(1)

Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1058/2005, yra pradėtas konkursas dėl grąžinamosios išmokos už miežių eksportą į kai kurias trečiąsias šalis (2).

(2)

Laikantis 1995 m. birželio 29 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1501/95 7 straipsnio nuostatų, nustatančių kai kurias išsamias Tarybos reglamento (EEB) Nr. 1766/92 taikymo taisykles dėl eksporto grąžinamųjų išmokų už grūdus skyrimo ir priemonių, taikytinų esant trikdymams grūdų rinkoje (3), Komisija gali priimti sprendimą nustatyti maksimalią eksporto grąžinamąją išmoką, atsižvelgdama į Reglamento (EB) Nr. 1501/95 1 straipsnyje išvardytus kriterijus. Tokiu atveju konkursą laimi tas arba tie konkurso dalyviai, kurių pasiūlymas yra lygus arba mažesnis už maksimalią grąžinamąją išmoką.

(3)

Dabartinei minėtų grūdų rinkų situacijai taikant pirmiau nurodytus kriterijus, reikėtų nustatyti maksimalią eksporto grąžinamąją išmoką.

(4)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Grūdų vadybos komiteto nuomonę,

23.12.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 340/58

(1)

Reglamentu (EB) Nr. 1438/2005 yra atidarytas konkursas dėl grąžinamosios išmokos eksportuojant Suomijoje ir Švedijoje pagamintas avižas, eksportuotinas iš Suomijos ir Švedijos į visas trečiąsias šalis, išskyrus Bulgariją, Norvegiją, Rumuniją ir Šveicariją.

(2)

Atsižvelgiant visų pirma į Reglamento (EB) Nr. 1501/95 1 straipsnyje išvardytus kriterijus, maksimalios grąžinamosios išmokos nustatyti nereikėtų.

(3)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Grūdų vadybos komiteto nuomonę,

23.12.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 340/59

(1)

Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1059/2005 (2), yra pradėtas konkursas dėl grąžinamosios išmokos už paprastųjų kvieěių eksportą į kai kurias trečiąsias šalis.

(2)

Laikantis 1995 m. birželio 29 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1501/95 7 straipsnio nuostatų, nustatančių kai kurias išsamias Tarybos reglamento (EEB) Nr. 1766/92 taikymo taisykles dėl eksporto grąžinamųjų išmokų už grūdus skyrimo ir priemonių, taikytinų esant trikdymams grūdų rinkoje (3), Komisija gali priimti sprendimą nustatyti maksimalią eksporto grąžinamąją išmoką, atsižvelgdama į Reglamento (EB) Nr. 1501/95 1 straipsnyje išvardytus kriterijus. Tokiu atveju konkursą laimi tas arba tie konkurso dalyviai, kurių pasiūlymas yra lygus arba mažesnis už maksimalią grąžinamąją išmoką.

(3)

Dabartinei minėtų grūdų rinkų situacijai taikant pirmiau nurodytus kriterijus, reikėtų nustatyti maksimalią eksporto grąžinamąją išmoką.

(4)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Grūdų vadybos komiteto nuomonę,

23.12.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 340/60

(1)

Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1809/2005 (2) buvo atidarytas konkursas dėl maksimalios muito mokesčio lengvatos iš trečiųjų šalių į Portugaliją importuojamiems kukurūzams.

(2)

Laikydamasi Komisijos reglamento (EB) Nr. 1839/95 (3), 7 straipsnio nuostatų Komisija gali Reglamento (EB) Nr. 1784/2003 25 straipsnyje nustatyta tvarka nuspręsti nustatyti maksimalią importo muito mokesčio lengvatą. Nustatant maksimalią importo muito mokesčio lengvatą, reikia visų pirma atsižvelgti į Reglamento (EB) Nr. 1839/95 6 ir 7 straipsniuose išvardytus kriterijus. Konkursą laimi visi konkurso dalyviai, kurių siūloma importo muito mokesčio lengvata yra lygi arba mažesnė už maksimalų lengvatos dydį.

(3)

Dabartinei minėtų grūdų rinkų situacijai taikant anksčiau nurodytus kriterijus, reikėtų nustatyti maksimalią importo muito mokesčio lengvatą. Lengvatos dydis nurodomas 1 straipsnyje.

(4)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Grūdų vadybos komiteto nuomonę,

23.12.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 340/61

(1)

2004 m. kovo 22 d. Taryba įgaliojo Komisiją pradėti derybas su tam tikromis kitomis Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) narėmis pagal 1994 m. Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos (GATT) XXIV straipsnio 6 dalį į Europos Sąjungą stojant Čekijos Respublikai, Estijos Respublikai, Kipro Respublikai, Latvijos Respublikai, Lenkijos Respublikai, Lietuvos Respublikai, Maltos Respublikai, Slovakijos Respublikai, Slovėnijos Respublikai ir Vengrijos Respublikai.

(2)

Derybas vedė Komisija, konsultuodamasi su pagal Sutarties 133 straipsnį įsteigtu komitetu ir vadovaudamasi Tarybos patvirtintomis derybų gairėmis.

(3)

Komisija užbaigė derybas susitarimu dėl Europos bendrijos ir Korėjos Respublikos susitarimo pasikeičiant laiškais pagal 1994 m. GATT susitarimo XXIV straipsnio 6 dalį ir XXVIII straipsnį. Šis susitarimas turėtų būti patvirtintas pasikeičiant laiškais,

23.12.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 340/64

(1)

2005 m. lapkričio 29 d. Taryba priėmė Sprendimą 2005/848/EB, įgyvendinantį Reglamento (EB) Nr. 2580/2001 dėl specialių ribojančių priemonių, taikomų tam tikriems asmenims ir subjektams siekiant kovoti su terorizmu, 2 straipsnio 3 dalį ir panaikinantį Sprendimą 2005/722/EB (2).

(2)

Buvo nuspręsta patvirtinti atnaujintą asmenų, grupių ir organizacijų, kuriems taikomas Reglamentas (EB) Nr. 2580/2001, sąrašą,