2005 12 22

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 337/1

TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 2103/2005

2005 m. gruodžio 12 d.

iš dalies keičiantis Reglamento (EB) Nr. 3605/93 nuostatas, susijusias su statistinių duomenų kokybe, taikant perviršinio deficito procedūrą

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 104 straipsnio 14 dalies trečią pastraipą,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę (1)

atsižvelgdama į Europos centrinio banko nuomonę (2),

kadangi:

(1)

Statistinius duomenis, naudojamus taikant prie Europos bendrijos steigimo sutarties pridėtą Protokolą dėl perviršinio deficito procedūros, turi pateikti Komisija. Komisija šių duomenų tiesiogiai nerengia, bet remiasi pagal to Protokolo 3 straipsnį nacionalinių institucijų parengtais ir pateiktais duomenimis.

(2)

Komisijos, kaip statistikos institucijos, vaidmenį šiuo klausimu konkrečiai atlieka Komisijos vardu veikiantis Eurostatas. Eurostatas, kaip Komisijos departamentas, atsakingas už Komisijai pavestas Bendrijos statistinių duomenų rengimo užduotis, turi jas atlikti vadovaudamasis 1997 m. balandžio 21 d. Komisijos sprendime 97/281/EB dėl Eurostato vaidmens rengiant Bendrijos statistinius duomenis (3) nustatytais bešališkumo, patikimumo, tinkamumo, ekonominio efektyvumo, statistinių duomenų konfidencialumo ir skaidrumo principais. Nacionalinėms ir Bendrijos statistikos institucijoms įgyvendinus 2005 m. gegužės 25 d. Komisijos rekomendaciją dėl nacionalinių ir Bendrijos statistikos institucijų nepriklausomumo, vientisumo ir atskaitomybės, turėtų būti sustiprintas profesinio nepriklausomumo principas, šaltinių tinkamumas ir statistinių duomenų kokybė.

(3)

1993 m. lapkričio 22 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 3605/93 dėl Europos bendrijos steigimo sutarties priede pridėto protokolo dėl perviršinio deficito procedūros taikymo (4) pateikiami su perviršinio deficito procedūra susijusių sąvokų apibrėžimai bei nustatomas grafikas, pagal kurį Komisijai pateikiamos ataskaitos apie metinį valdžios sektoriaus deficitą, skolą ir kitus metinius valdžios sektoriaus duomenis. Dabartiniame reglamento tekste nepateikiamos nuostatos dėl valstybių narių pateiktų duomenų kokybės įvertinimo arba dėl Komisijos pateikiamų duomenų.

(4)

Remdamasi Komisijos pasiūlymu, 2003 m. vasario 18 d. Taryba (ECOFIN) patvirtino geriausios praktikos kodeksą dėl duomenų rengimo ir pateikimo taikant perviršinio deficito procedūrą, siekdama ir valstybių narių, ir Komisijos lygiu aiškiau apibrėžti ir racionalizuoti procedūras rengiant ir pateikiant Europos sąskaitų sistemos (ESS 95) (5) valdžios sektoriaus sąskaitas, ypač rengiant ir pateikiant duomenis apie valdžios sektoriaus deficitą ir skolą taikant perviršinio deficito procedūrą.

(5)

Tikslinant duomenų pateikimo taikant perviršinio deficito procedūrą terminus turėtų būti užtikrintas visiškas suderinamumas su ESS perdavimo programos (6) ketvirtiniais ir metiniais terminais pateikiant duomenis, susijusius su valdžios sektoriaus pajamomis ir išlaidomis, finansiniu balansu, finansiniais sandoriais ir skolomis. Pateikimo terminų tikslinimu siekiama racionalizuoti valstybių narių įsipareigojimus, susijusius su duomenų pateikimu, o tai reiškia, kad ateityje Komisijos reglamentu reikės padaryti tam tikrus ESS 95 perdavimo programos pakeitimus.

(6)	Biudžeto priežiūros patikimumas labai priklauso nuo patikimų biudžeto statistinių duomenų. Svarbiausia, kad duomenys, kuriuos valstybės narės teikia pagal Reglamentą (EB) Nr. 3605/93 ir kuriuos Komisija pagal Protokolą teikia Tarybai, būtų aukštos kokybės.

(7)

Būtina aiškiai nurodyti priemones, skirtas pagerinti valdžios sektoriaus faktinių duomenų, pateiktų taikant perviršinio deficito procedūrą, kokybę; geriausios praktikos pavyzdžiais paremtos priemonės leistų Tarybai ir Komisijai atlikti savo pareigas pagal Sutartį. Svarbiausi kokybės įvertinimo aspektai yra nustatyti Europos statistikos sistemos kokybės deklaracijoje, kurią 2001 m. rugsėjį priėmė Statistikos programų komitetas.

(8)	Laikantis Sutarties 5 straipsnyje nustatyto proporcingumo principo, šiame reglamente numatytos priemonės, būtinos tikslui – stiprinti pateiktų duomenų taikant perviršinio deficito procedūrą kokybės statistinį stebėjimą – pasiekti, neviršija to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti.

(9)	Biudžeto statistinių duomenų rengimas reglamentuojamas pagal 1997 m. vasario 17 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 322/97 dėl Bendrijos statistikos (7) nustatytus principus, ypač bešališkumo, patikimumo, tinkamumo ir skaidrumo principus.

(10)	Eurostatas yra atsakingas už Komisijos vardu vykdomą duomenų kokybės įvertinimą ir duomenų, naudotinų taikant perviršinio deficito procedūrą, pateikimą pagal Komisijos sprendimą 97/281/EB.

(11)

Tarp Komisijos ir valstybių narių statistikos institucijų turėtų būti užmegztas nuolatinis dialogas, siekiant užtikrinti valstybių narių pateiktų faktinių duomenų ir valdžios sektoriaus pagal ESS 95 parengtų sąskaitų, kuriomis paremti pateikti duomenys, kokybę. Todėl Komisija gali rengti reguliarius vizitus dialogo tikslais, taip pat galimus vizitus metodologijos tikslais ir taip stiprinti pateiktų duomenų stebėjimą bei nuolat užtikrinti duomenų kokybę. Valstybės narės turi nedelsdamos suteikti Komisijai galimybę gauti informaciją. Vizitai dialogo tikslais turėtų būti įprasti. Vizitai metodikos tikslais turėtų būti atliekami tik tais atvejais, kai Komisija (Eurostatas) nustato rimtą pavojų ar galimas problemas dėl duomenų kokybės, ypač susijusias su metodais, sąvokomis ir klasifikatoriais, taikomais duomenims, kuriuos valstybės narės įpareigotos pateikti. Šie galimi vizitai metodikos tikslais bus atliekami remiantis informacija, kuria keičiamasi visuose susijusiuose forumuose, pirmiausia Ekonomikos ir finansų komitete.

(12)	Valstybės narės turi teikti Komisijai, atnaujinti ir viešai skelbti metodų, procedūrų ir šaltinių, naudotų rengiant duomenis apie faktinį deficitą ir skolą, išsamius aprašus ir tuos duomenis pagrindžiančias pagal ESS 95 parengtas valdžios sektoriaus sąskaitas.

(13)	Tais atvejais, kai abejojama dėl teisingo valdžios sektoriaus sandorių apskaičiavimo, taip pat sudėtingais arba bendro intereso atvejais Komisija (Eurostatas) pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2223/96 turėtų nedelsdama nuspręsti, ar sandoriai yra apskaičiuoti teisingai.

(14)	Reikėtų patikslinti Komisijos (Eurostato) duomenų pateikimą reglamentuojančias taisykles, susijusias su tokio duomenų perdavimo terminu, išlygomis ir pataisymais.

(15)	Duomenų pateikimo reikmių patenkinimas turi būti suderintas su valstybių narių tuo metu pateikiamais duomenimis. Apskritai Reglamentą (EB) Nr. 3605/93 reikia atnaujinti pasinaudojant geriausios praktikos kodekso įgyvendinimo metu sukaupta patirtimi.

(16)	Todėl Reglamentas (EB) Nr. 3605/93 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamentas (EB) Nr. 3605/93 iš dalies keičiamas taip:

3 straipsnis pakeičiamas taip:

„3 straipsnis

1. Duomenys apie numatomą valdžios sektoriaus deficitą ir valdžios sektoriaus skolos lygį – tai valstybių narių nustatyti einamųjų metų duomenys. Tai yra naujausios oficialios prognozės, atsižvelgiant į naujausius sprendimus dėl biudžeto, ekonominius pokyčius ir perspektyvas. Šie duomenys turėtų būti parengti kiek įmanoma prieš pat duomenų pateikimo terminą.

2. Duomenys apie faktinį valdžios sektoriaus deficitą ir valdžios sektoriaus skolos lygį – tai įvertinti, išankstiniai, negalutiniai arba galutiniai praėjusių metų rezultatai. Kiek tai susiję su apibrėžimais ir sąvokomis, numatomi duomenys ir faktiniai duomenys turi būti pateikiami darnia chronologine seka.“;

4 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys pakeičiamos taip:

„1. Nuo 1994 m. pradžios valstybės narės du kartus per metus pateikia Komisijai ataskaitas apie savo numatomą ir faktinį valdžios sektoriaus deficitą bei valdžios sektoriaus skolos lygį – pirmą kartą iki einamųjų metų (n metų) balandžio 1 d., o antrą kartą iki n metų spalio 1 d.

Valstybės narės informuoja Komisiją, kurios nacionalinės institucijos yra atsakingos už duomenų, susijusių su perviršinio deficito procedūra, pateikimą.

2. Iki n metų balandžio 1 d. valstybės narės:

—	pateikia Komisijai ataskaitas apie n metams numatytą valdžios sektoriaus biudžeto deficitą, naujausią n-1 metų faktinio valdžios sektoriaus deficito įvertinimą ir faktinį valdžios sektoriaus deficitą n-2, n-3 ir n-4 metams,

—

kartu pateikia Komisijai numatomus duomenis apie n metų ir faktinius duomenis apie n-1, n-2, n-3 ir n-4 metų savo atitinkamų viešųjų sąskaitų biudžeto deficitą pagal dažniausiai nacionaliniu lygiu vartojamą šios sąvokos apibrėžimą, taip pat duomenis, paaiškinančius perėjimą nuo viešųjų sąskaitų biudžeto deficito prie valdžios sektoriaus deficito subsektoriuje S.1311,

—	kartu pateikia Komisijai faktinius duomenis apie n-1, n-2, n-3 ir n-4 metų savo atitinkamus veiklos balansus bei duomenis, paaiškinančius perėjimą nuo kiekvieno valdžios sektoriaus subsektoriaus veiklos balanso prie valdžios sektoriaus deficito subsektoriuose S.1312, S.1313 ir S.1314,

—	praneša Komisijai apie savo numatomą valdžios sektoriaus skolos lygį n metų pabaigoje ir savo valdžios sektoriaus faktinės skolos lygius n-1, n-2, n-3 ir n-4 metų pabaigoje,

—	kartu pateikia Komisijai n-1, n-2, n-3 ir n-4 metų duomenis, paaiškinančius valdžios sektoriaus deficito ir kitų svarbių veiksnių įtaką jų valdžios sektoriaus subsektorių skolos lygio dinamikai.

3. Iki n metų spalio 1 d. valstybės narės pateikia Komisijai ataskaitas apie:

—	n metų patikslintą numatomą valdžios sektoriaus deficitą ir n-1, n-2, n-3 ir n-4 metų faktinį valdžios sektoriaus deficitą pagal 2 dalies antrosios ir trečiosios įtraukų reikalavimus,

—	patikslintą numatomą valdžios sektoriaus skolos lygį n metų pabaigoje ir faktinės valdžios sektoriaus skolos lygius n-1, n-2, n-3 ir n-4 metų pabaigoje pagal 2 dalies penktosios įtraukos reikalavimus.“;

7 ir 8 straipsniai pakeičiami taip:

„7 straipsnis

1. Valstybės narės informuoja Komisiją apie visus svarbius jau pateiktų duomenų apie faktinį ir numatomą jų valdžios sektoriaus deficitą bei skolą patikslinimus iš karto, kai tik tie patikslinimai atliekami.

2. Svarbūs jau pateiktų duomenų apie faktinį deficitą ir skolą patikslinimai pagrindžiami tinkamais dokumentais. Bet kuriuo atveju apie patikslinimus, dėl kurių viršijamos nustatytos vertės, nurodytos prie Sutarties pridėtame protokole, arba apie patikslinimus, kurie reiškia, kad valstybės narės duomenys nebeviršija nustatytų verčių, turi būti pranešta ir jie turi būti pagrįsti tinkamais dokumentais.

8 straipsnis

Valstybės narės viešai paskelbia duomenis apie faktinį deficitą ir skolą, taip pat kitus per pastaruosius metus pagal 4, 5, 6 ir 7 straipsnius Komisijai perduotus duomenis.“;

Po 8 straipsnio įterpiami šie skirsniai:

„2a SKIRSNIS

DUOMENŲ KOKYBĖ

8a straipsnis

1. Komisija (Eurostatas) reguliariai įvertina valstybių narių pateiktų faktinių duomenų ir juos pagrindžiančių pagal ESS 95 parengtų valdžios sektoriaus sąskaitų (toliau – valdžios sektoriaus sąskaitos) kokybę. Faktinių duomenų kokybė reiškia apskaitos taisyklių laikymąsi, išsamumą, patikimumą, statistinių duomenų nuoseklumą ir jų pateikimą laiku. Vertinant didžiausias dėmesys bus skiriamas tokioms valstybių narių aprašuose nurodytoms sritims: valdžios sektoriaus atskyrimas, valdžios sektoriaus sandorių bei įsipareigojimų klasifikavimas ir registravimo laikas.

2. Valstybės narės nedelsdamos pateikia Komisijai (Eurostatui) reikalingą statistikos informaciją, kuri būtina duomenų kokybei įvertinti, nepažeidžiant Reglamento (EB) Nr. 322/97 nuostatų dėl statistinių duomenų konfidencialumo.

Pirmojoje pastraipoje nurodyta statistikos informacija turėtų apimti tik informaciją, kuri yra būtina patikrinti, ar laikomasi ESS taisyklių. Visų pirma statistikos informacija – tai:

—	nacionalinių sąskaitų duomenys,

—	duomenų šaltinių ir metodų aprašai,

—	pranešimo pagal PDP lentelės,

—	su pranešimais susiję papildomi klausimynai ir paaiškinimai.

Klausimynų formatą nustato Komisija (Eurostatas), pasikonsultavusi su Pinigų, finansų ir mokėjimų balanso statistikos komitetu (toliau – PFBK), įsteigtu Tarybos sprendimu 91/115/EEB (*1).

3. Komisija (Eurostatas) reguliariai teikia pranešimus Europos Parlamentui ir Tarybai apie valstybių narių pateiktų faktinių duomenų kokybę. Pranešime bendrai įvertinami valstybių narių pateikti faktiniai duomenys atsižvelgiant į apskaitos taisyklių laikymąsi, išsamumą, patikimumą, statistinių duomenų nuoseklumą ir jų pateikimą laiku.

8b straipsnis

1. Valstybės narės pateikia Komisijai (Eurostatui) išsamius metodų, procedūrų ir šaltinių, naudotų rengiant duomenis apie faktinį deficitą ir skolą, aprašus bei tuos duomenis pagrindžiančias valdžios sektoriaus sąskaitas.

2. Aprašai parengiami laikantis gairių, kurias Komisija (Eurostatas) priėmė pasikonsultavusi su PFBK.

3. Aprašai nuolat atnaujinami valstybėms narėms patikslinus patvirtintus statistinių duomenų rengimo metodus, procedūras ir šaltinius.

4. Valstybės narės viešai paskelbia savo aprašus.

5. 1, 2 ir 3 dalyje nurodyti aspektai gali būti aptarti 8d straipsnyje minimuose vizituose.

8c straipsnis

1. Iškilus abejonėms dėl ESS 95 apskaitos taisyklių teisingo įgyvendinimo, atitinkama valstybė narė paprašo Komisijos (Eurostato) pateikti išaiškinimą. Komisija (Eurostatas) nedelsdama išnagrinėja šį klausimą ir pateikia išaiškinimą atitinkamai valstybei narei ir prireikus PFBK.

2. Komisijos ar atitinkamos valstybės narės nuomone sudėtingais arba bendro intereso atvejais Komisija (Eurostatas) priima sprendimą pasikonsultavusi su PFBK. Komisija (Eurostatas) savo sprendimus ir PFBK nuomonę paskelbia viešai, nepažeisdama Reglamento (EB) Nr. 322/97 nuostatų dėl statistinių duomenų konfidencialumo.

8d straipsnis

Komisija (Eurostatas) užtikrina nuolatinį dialogą su valstybių narių statistikos institucijomis. Tuo tikslu Komisija rengs reguliarius vizitus dialogo tikslais, taip pat galimus vizitus metodologijos tikslais į visas valstybes nares. Vizitai metodikos tikslais turėtų būti rengiami tik tais atvejais, kai nustatomas rimtas pavojus ar galimos problemos dėl duomenų kokybės, ypač susijusios su metodais, sąvokomis ir klasifikatoriais, taikomais duomenims, kuriuos valstybės narės įpareigotos pateikti.

Vizitai dialogo tikslais skirti patikslinti pateiktus duomenis, išnagrinėti metodikų klausimus, aptarti aprašuose apibūdintus statistikos procesus bei šaltinius ir įvertinti apskaitos taisyklių laikymąsi. Vizitai dialogo tikslais turėtų būti skirti nustatyti pateikiamų duomenų kokybei iškilusį pavojų ar galimas problemas dėl jų kokybės. Vizitai metodologijos tikslais yra skirti stebėti procesus ir valdžios sektoriaus sąskaitas, kuriomis pagrindžiami pateikti faktiniai duomenys, ir padaryti išsamias išvadas dėl pateikiamų duomenų kokybės, kaip apibrėžta 8a straipsnio 1 dalyje. Vizitai metodologijos tikslais turėtų būti taikomi tik statistikos sričiai. Tai turėtų atspindėti 8e straipsnyje nurodytų delegacijų sudėtis.

Rengdama vizitus dialogo ir metodologijos tikslais, Komisija (Eurostatas) perduoda savo preliminarias išvadas atitinkamai valstybei narei, kuri gali pateikti savo pastabas.

8e straipsnis

1. Vizitų metodologijos tikslais valstybėse narėse metu Komisija (Eurostatas) gali paprašyti nacionalinių sąskaitų ekspertų, kuriuos savanoriškai pasiūlo kitos valstybės narės, pagalbos arba kitų Komisijos departamentų pareigūnų pagalbos.

Nacionalinių sąskaitų ekspertų, kurių Komisija gali paprašyti pagalbos, sąrašas bus sudaromas remiantis nacionalinių institucijų, atsakingų už pranešimų apie perviršinį deficitą teikimą, Komisijai siunčiamais pasiūlymais.

2. Valstybės narės imasi visų būtinų priemonių, reikalingų palengvinti vizitus metodologijos tikslais. Šie vizitai turėtų apsiriboti tik nacionalinėmis institucijomis, kurios dalyvauja pateikiant duomenis, susijusius su perviršinio deficito procedūra. Tačiau valstybės narės užtikrina, kad jų tarnybos, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusios su valdžios sektoriaus sąskaitų ir duomenų, susijusių su valdžios sektoriaus skola, rengimu, taip pat prireikus jų nacionalinės institucijos, atsakingos už viešųjų sąskaitų kontrolę, suteiktų Komisijos pareigūnams ar kitiems 1 dalyje nurodytiems ekspertams pagalbą, reikalingą jų pareigoms atlikti, taip pat ir pateikiant turimus dokumentus, pagrindžiančius pateiktus duomenis apie faktinį biudžeto deficitą ir skolą bei tuos duomenis pagrindžiančias valdžios sektoriaus sąskaitas. Konfidencialūs nacionalinės statistikos sistemos duomenys turėtų būti pateikiami tik Komisijai (Eurostatui).

Nepažeidžiant valstybių narių bendros pareigos imtis visų būtinų priemonių, reikalingų palengvinti vizitus metodologijos tikslais, Eurostato partneriai dėl pirmojoje pastraipoje nurodytų vizitų metodologijos tikslais yra kiekvienos valstybės narės tarnybos, atsakingos už pranešimų apie perviršinio deficito procedūrą teikimą.

3. Komisija (Eurostatas) užtikrina, kad šiuose vizituose dalyvaujantys pareigūnai ir ekspertai atitiktų visas techninės kompetencijos, profesinio nepriklausomumo ir konfidencialumo garantijas.

8f straipsnis

Komisija (Eurostatas) praneša Ekonomikos ir finansų komitetui vizitų dialogo ir metodologijos tikslais išvadas, įskaitant atitinkamos valstybės narės pastabas dėl šių išvadų. Perdavus šiuos pranešimus kartu su atitinkamos valstybės narės pastabomis Ekonomikos ir finansų komitetui, jie paskelbiami viešai, nepažeidžiant Reglamento (EB) Nr. 322/97 nuostatų dėl statistinių duomenų konfidencialumo.

2b SKIRSNIS

KOMISIJOS PATEIKIAMI DUOMENYS

8g straipsnis

1. Per tris savaites po to, kai suėjo 4 straipsnio 1 dalyje nurodyti duomenų pateikimo terminai arba kai buvo atlikti 7 straipsnio 1 dalyje nurodyti duomenų patikslinimai, Komisija (Eurostatas), pateikia faktinius duomenis apie valdžios sektoriaus deficitą ir skolą, kad būtų taikomas Protokolas dėl perviršinio deficito procedūros. Duomenys pateikiami juos paskelbiant viešai.

2. Jei kuri nors valstybė narė nėra pateikusi savo duomenų, Komisija (Eurostatas) neatideda faktinių duomenų apie valstybių narių valdžios sektoriaus deficitą ir skolą pateikimo.

8h straipsnis

1. Komisija (Eurostatas) gali pareikšti išlygą dėl valstybių narių pateiktų faktinių duomenų kokybės. Ne vėliau kaip prieš tris darbo dienas iki planuojamos viešo paskelbimo dienos, Komisija (Eurostatas) praneša atitinkamai valstybei narei bei Ekonomikos ir finansų komiteto pirmininkui apie abejones, kurias ji (jis) ketina pareikšti ir viešai paskelbti. Jei klausimas išsprendžiamas po to, kai buvo viešai paskelbti duomenys ir išlyga, apie išlygos atšaukimą viešai paskelbiama nedelsiant.

2. Komisija (Eurostatas) gali pataisyti valstybių narių pateiktus faktinius duomenis ir pateikti pataisytus duomenis bei pataisymo pagrindimą, jei yra įrodymų, kad valstybių narių pateikti faktiniai duomenys neatitinka 8a straipsnio 1 dalies reikalavimų. Ne vėliau kaip prieš tris darbo dienas iki planuojamos viešo paskelbimo dienos, Komisija (Eurostatas) praneša atitinkamai valstybei narei bei Ekonomikos ir finansų komiteto pirmininkui apie pataisytus duomenis ir pataisymų pagrindimą.

2c SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

8i straipsnis

1. Valstybės narės užtikrina, kad Komisijai faktiniai duomenys būtų pateikti laikantis Reglamento (EB) Nr. 322/97 10 straipsnyje nustatytų principų. Šiuo tikslu nacionalinės statistikos institucijos yra atsakingos už tai, kad pateikti duomenys atitiktų 1 ir 2 straipsnio reikalavimus bei ESS 95 apskaitos taisykles, kuriomis remiantis rengiami duomenys.

2. Valstybės narės imasi visų tinkamų priemonių užtikrinti, kad pareigūnai, atsakingi už faktinių duomenų pateikimą Komisijai ir už duomenis pagrindžiančias valdžios sektoriaus sąskaitas, veiktų laikydamiesi Reglamento (EB) Nr. 322/97 10 straipsnyje nustatytų principų.

8j straipsnis

Jeigu Europos Parlamentas ir Taryba arba Komisija, vadovaudamiesi Sutartyje ir Reglamente (EB) Nr. 2223/96 nustatytomis kompetencijos ir procedūros taisyklėmis, nusprendžia patikslinti ESS 95 arba iš dalies pakeisti jos metodologiją, Komisija 1, 2 ir 4 straipsnius papildo naujomis nuorodomis į ESS 95.

(*1) OL L 59, 1991 3 6, p. 19.“."

2 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2005 m. gruodžio 12 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

J. STRAW

(1) Nuomonė pareikšta 2005 m. birželio 23 d. (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

(2) OL C 116, 2005 5 18, p. 11.

(3) OL L 112, 1997 4 29, p. 56.

(4) OL L 332, 1993 12 31, p. 7. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 351/2002 (OL L 55, 2002 2 26, p. 23).

(5) 1996 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2223/96 dėl Europos nacionalinių ir regioninių sąskaitų sistemos Bendrijoje (OL L 310, 1996 11 30, p. 1). Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1267/2003 (OL L 180, 2003 7 18, p. 1).

(6)

—	2000 m. vasario 3 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 264/2000 dėl Tarybos reglamento (EB) Nr. 2223/96 įgyvendinimo trumpojo laikotarpio valstybės finansų statistikos srityje (OL L 29, 2000 2 4, p. 4).

—	2002 m. birželio 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1221/2002 dėl valdžios sektoriaus ketvirtinių nefinansinių sąskaitų (OL L 179, 2002 7 9, p. 1).

—	2004 m. kovo 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 501/2004 dėl valdžios sektoriaus ketvirtinių finansinių sąskaitų (OL L 81, 2004 3 19, p. 1).

—	2004 m. birželio 28 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1222/2004 dėl ketvirtinės valdžios sektoriaus skolos duomenų rengimo ir perdavimo (OL L 233, 2004 7 2, p. 1).

—	2000 m. liepos 10 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1500/2000, įgyvendinantis Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2223/96 dėl valdžios sektoriaus išlaidų ir pajamų (OL L 172, 2000 7 12, p. 3).

—	Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2223/96.

(7) OL L 52, 1997 2 22, p. 1.

2005 12 22

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 337/7

TARYBOS REGLAMENTAS (EB, EURATOMAS) Nr. 2104/2005

2005 m. gruodžio 20 d.

nuo 2005 m. liepos 1 d. patikslinantis pareigūnų ir kitų Europos Bendrijų tarnautojų atlyginimus ir pensijas bei jiems taikytinus korekcinius koeficientus

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į Protokolą dėl Europos Bendrijų privilegijų ir imunitetų, ypač į jo 13 straipsnį,

atsižvelgdama į Reglamentu (EEB, Euratomas, EAPB) Nr. 259/68 (1) nustatytus Europos Bendrijų pareigūnų tarnybos nuostatus ir kitų Europos Bendrijų tarnautojų įdarbinimo sąlygas, ypač į Tarnybos nuostatų 63, 64, 65, 82 straipsnius ir į jų VII, XI, XIII priedus ir į Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 20 straipsnio pirmąją pastraipą, 64 ir 92 straipsnius,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,

kadangi siekiant užtikrinti, kad Komisijos pareigūnų perkamoji galia kistų lygiagrečiai valstybių narių valstybės tarnautojų perkamajai galiai, Bendrijų pareigūnų ir kitų tarnautojų darbo užmokestį reikėtų patikslinti vadovaujantis 2005 m. metine peržiūra,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Nuo 2005 m. liepos 1 d. Tarnybos nuostatų 63 straipsnio antrojoje pastraipoje vietoje „2004 m. liepos 1 d.“ įrašoma „2005 m. liepos 1 d.“.

2 straipsnis

Nuo 2005 m. liepos 1 d. Pareigūnų tarnybos nuostatų 66 straipsnyje pateikta bazinių mėnesinių darbo užmokesčių lentelė skaičiuojant darbo užmokestį ir pensiją pakeičiama taip:

2005 7 1	Pakopos
Lygiai	1	2	3	4	5
16	15 255,00	15 896,04	16 564,01
15	13 482,88	14 049,45	14 639,82	15 047,12	15 255,00
14	11 916,61	12 417,36	12 939,16	13 299,15	13 482,88
13	10 532,30	10 974,88	11 436,06	11 754,22	11 916,61
12	9 308,79	9 699,96	10 107,56	10 388,77	10 532,30
11	8 227,42	8 573,15	8 933,40	9 181,94	9 308,79
10	7 271,67	7 577,23	7 895,64	8 115,30	8 227,42
9	6 426,94	6 697,01	6 978,42	7 172,57	7 271,67
8	5 680,34	5 919,04	6 167,76	6 339,36	6 426,94
7	5 020,47	5 231,44	5 451,27	5 602,93	5 680,34
6	4 437,26	4 623,72	4 818,01	4 952,06	5 020,47
5	3 921,80	4 086,60	4 258,32	4 376,79	4 437,26
4	3 466,22	3 611,87	3 763,65	3 868,36	3 921,80
3	3 063,56	3 192,29	3 326,43	3 418,98	3 466,22
2	2 707,67	2 821,45	2 940,01	3 021,81	3 063,56
1	2 393,13	2 493,69	2 598,48	2 670,77	2 707,67

3 straipsnis

Nuo 2005 m. liepos 1 d. galioja tolesnės lentelės 2 langelyje pateikiami pareigūnų ir kitų tarnautojų darbo užmokesčiui pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 64 straipsnį taikytini korekciniai koeficientai.

Nuo 2006 m. sausio 1 d. galioja tolesnės lentelės 3 langelyje pateikiami pareigūnų ir kitų tarnautojų pervedimams pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų VII priedo 17 straipsnio 3 dalį taikytini korekciniai koeficientai.

Nuo 2005 m. liepos 1 d. galioja tolesnės lentelės 4 langelyje pateikiami pensijoms pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų XIII priedo 20 straipsnio 2 dalį taikytini korekciniai koeficientai.

Nuo 2006 m. gegužės 1 d. galioja tolesnės lentelės 5 langelyje pateikiami pensijoms pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų XIII priedo 20 straipsnio 2 dalį taikytini korekciniai koeficientai.

1	2	3	4	5
Šalis/vieta	Atlyginimas 2005 7 1	Pervedimas 2006 1 1	Pensija 2005 7 1	Pensija 2006 5 1
Čekija	90,6	78,6	100,0	100,0
Danija	135,9	130,8	133,9	132,8
Vokietija	100,2	102,1	101,0	101,3
Bona	96,0
Karlsrūjė	95,0
Miunchenas	106,4
Estija	80,3	78,1	100,0	100,0
Graikija	93,0	91,2	100,0	100,0
Ispanija	101,2	95,3	100,0	100,0
Prancūzija	119,0	106,3	113,9	111,4
Airija	122,4	116,3	120,0	118,7
Italija	111,8	107,6	110,1	109,3
Varezė	99,0
Kipras	92,0	97,2	100,0	100,0
Latvija	76,1	72,9	100,0	100,0
Lietuva	77,1	73,6	100,0	100,0
Vengrija	90,0	73,0	100,0	100,0
Malta	89,6	92,3	100,0	100,0
Nyderlandai	109,7	101,3	106,3	104,7
Austrija	107,1	107,0	107,1	107,0
Lenkija	81,4	74,9	100,0	100,0
Portugalija	91,5	90,1	100,0	100,0
Slovėnija	83,0	80,8	100,0	100,0
Slovakija	92,9	82,1	100,0	100,0
Suomija	117,7	112,8	115,7	114,8
Švedija	112,4	105,1	109,5	108,0
Jungtinė Karalystė	143,8	117,4	133,2	128,0
Kalhemas	115,4

4 straipsnis

Nuo 2005 m. liepos 1 d. Tarnybos nuostatų 42a straipsnyje nurodytų tėvystės atostogų išmoka yra 822,06 EUR ir 1 096,07 EUR vienišiems tėvams.

5 straipsnis

Nuo 2005 m. liepos 1 d. Tarnybos nuostatų VII priedo 1 straipsnio 1 dalyje nurodytos šeimos pašalpos bazinis dydis yra 153,75 EUR.

Nuo 2005 m. liepos 1 d. Tarnybos nuostatų VII priedo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytos išlaikomo vaiko pašalpos dydis yra 335,96 EUR.

Nuo 2005 m. liepos 1 d. Tarnybos nuostatų VII priedo 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos pašalpos mokymuisi dydis yra 227,96 EUR.

Nuo 2005 m. liepos 1 d. Tarnybos nuostatų VII priedo 3 straipsnio 2 dalyje nurodytos pašalpos mokymuisi dydis yra 82,07 EUR.

Nuo 2005 m. liepos 1 d. Tarnybos nuostatų 69 straipsnyje ir VII priedo 4 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje nurodytos ekspatriacijos išmokos dydis yra 455,69 EUR.

6 straipsnis

Nuo 2006 m. sausio 1 d. Tarnybos nuostatų VII priedo 8 straipsnyje nurodyta fiksuoto dydžio kelionės išmoka patikslinama taip:

—	0 EUR už kiekvieną km nuo	:	0 iki 200 km
—	0,3417 EUR už kiekvieną km nuo	:	201 iki 1 000 km
—	0,5695 EUR už kiekvieną km nuo	:	1 001 iki 2 000 km
—	0,3417 EUR už kiekvieną km nuo	:	2 001 iki 3 000 km
—	0,1139 EUR už kiekvieną km nuo	:	3 001 iki 4 000 km
—	0,0548 EUR už kiekvieną km nuo	:	4 001 iki 10 000 km
—	0 EUR už kiekvieną km virš	:	10 000 km.

Prie kelionės išmokos pridedamas fiksuoto dydžio priedas:

—	170,84 EUR, jeigu atstumas geležinkeliu tarp darbo vietos ir kilmės vietos yra nuo 725 km iki 1 450 km,

—	341,66 EUR, jeigu atstumas geležinkeliu tarp darbo vietos ir kilmės vietos yra didesnis kaip 1 450 km.

7 straipsnis

Nuo 2005 m. liepos 1 d. Tarnybos nuostatų VII priedo 10 straipsnyje nurodyta dienpinigių išmoka yra:

—	35,31 EUR pareigūnui, kuris turi teisę gauti šeimos pašalpą,

—	28,47 EUR pareigūnui, kuris neturi teisės gauti šeimos pašalpą.

8 straipsnis

Nuo 2005 m. liepos 1 d. įsikūrimo pašalpa, numatyta Kitų tarnautojų darbinimo sąlygų 24 straipsnio 3 dalyje, yra ne mažesnė kaip:

—	1 005,33 EUR pareigūnui, kuris turi teisę gauti šeimos pašalpą,

—	597,77 EUR pareigūnui, kuris neturi teisės gauti šeimos pašalpą.

9 straipsnis

Nuo 2005 m. liepos 1 d. bedarbio pašalpa, nurodyta Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 28a straipsnio 3 dalies antroje pastraipoje, yra ne mažesnė kaip 1 205,67 EUR ir ne didesnė kaip 2 411,35 EUR, o standartinė pašalpa yra 1 096,07 EUR.

10 straipsnis

Nuo 2005 m. liepos 1 d. Kitų Europos Bendrijų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 63 straipsnyje pateikta bazinių mėnesinių darbo užmokesčių lentelė pakeičiama taip:

2005 7 1	Klasės
Kategorijos	Grupės	1	2	3	4
A	I	6 144,76	6 905,90	7 667,04	8 428,18
	II	4 459,77	4 894,34	5 328,91	5 763,48
	III	3 747,74	3 914,68	4 081,62	4 248,56
B	IV	3 600,20	3 952,65	4 305,10	4 657,55
B	V	2 827,89	3 014,30	3 200,71	3 387,12
C	VI	2 689,53	2 847,87	3 006,21	3 164,55
C	VII	2 407,22	2 489,13	2 571,04	2 652,95
D	VIII	2 175,76	2 303,90	2 432,04	2 560,18
D	IX	2 095,34	2 124,53	2 153,72	2 182,91

11 straipsnis

Nuo 2005 m. liepos 1 d. Kitų Europos Bendrijų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 93 straipsnyje pateikta bazinių mėnesinių darbo užmokesčių lentelė pakeičiama taip:

Pareigų grupės	2005 7 1	Pakopos
Pareigų grupės	Lygiai	1	2	3	4	5	6	7
IV	18	5 258,78	5 368,14	5 479,78	5 593,73	5 710,06	5 828,81	5 950,02
	17	4 647,85	4 744,50	4 843,17	4 943,89	5 046,70	5 151,65	5 258,78
	16	4 107,89	4 193,31	4 280,52	4 369,53	4 460,40	4 553,16	4 647,85
	15	3 630,66	3 706,16	3 783,23	3 861,91	3 942,22	4 024,20	4 107,89
	14	3 208,87	3 275,60	3 343,72	3 413,25	3 484,23	3 556,69	3 630,66
	13	2 836,08	2 895,06	2 955,26	3 016,72	3 079,46	3 143,50	3 208,87
III	12	3 630,61	3 706,10	3 783,17	3 861,84	3 942,14	4 024,12	4 107,80
	11	3 208,85	3 275,57	3 343,69	3 413,22	3 484,19	3 556,65	3 630,61
	10	2 836,08	2 895,06	2 955,26	3 016,71	3 079,44	3 143,48	3 208,85
	9	2 506,62	2 558,74	2 611,95	2 666,27	2 721,71	2 778,31	2 836,08
	8	2 215,43	2 261,50	2 308,53	2 356,53	2 405,53	2 455,56	2 506,62
II	7	2 506,55	2 558,69	2 611,90	2 666,23	2 721,69	2 778,29	2 836,08
	6	2 215,31	2 261,39	2 308,42	2 356,44	2 405,45	2 455,48	2 506,55
	5	1 957,91	1 998,64	2 040,21	2 082,64	2 125,96	2 170,17	2 215,31
	4	1 730,42	1 766,41	1 803,15	1 840,66	1 878,94	1 918,02	1 957,91
I	3	2 131,74	2 175,98	2 221,14	2 267,24	2 314,29	2 362,32	2 411,35
	2	1 884,55	1 923,66	1 963,58	2 004,33	2 045,93	2 088,39	2 131,74
	1	1 666,02	1 700,60	1 735,89	1 771,92	1 808,69	1 846,23	1 884,55

12 straipsnis

Nuo 2005 m. liepos 1 d. įsikūrimo pašalpa, nurodyta Kitų tarnautojų darbinimo sąlygų 94 straipsnyje, yra ne mažesnė kaip:

—	756,18 EUR pareigūnui, kuris turi teisę gauti šeimos pašalpą,

—	448,32 EUR pareigūnui, kuris neturi teisės gauti šeimos pašalpą.

13 straipsnis

Nuo 2005 m. liepos 1 d. bedarbio pašalpa, nurodyta Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 96 straipsnio 3 dalyje, yra ne mažesnė kaip 904,26 EUR ir ne didesnė kaip 1 808,51 EUR, o standartinė pašalpa yra 822,06 EUR.

14 straipsnis

Nuo 2005 m. liepos 1 d. nustatomos 344,58 EUR, 520,10 EUR, 568,66 EUR ir 775,27 EUR Reglamento (EAPB, EEB, Euratomas) Nr. 300/76 (2) 1 straipsnyje nurodytos išmokos už darbą pamainomis.

15 straipsnis

Nuo 2005 m. liepos 1 d. Reglamento (EEB, Euratomas, EAPB) Nr. 260/68 (3) 4 straipsnyje nurodytoms sumoms taikomas korekcinis koeficientas 4,974173.

16 straipsnis

Nuo 2005 m. liepos 1 d. Tarnybos nuostatų XIII priedo 8 straipsnio 1 dalyje pateikiama lentelė pakeičiama taip:

2005 7 1	Pakopos
Lygiai	1	2	3	4	5	6	7	8
16	15 255,00	15 896,04	16 564,01	16 564,01	16 564,01	16 564,01
15	13 482,88	14 049,45	14 639,82	15 047,12	15 255,00	15 896,04
14	11 916,61	12 417,36	12 939,16	13 299,15	13 482,88	14 049,45	14 639,82	15 255,00
13	10 532,30	10 974,88	11 436,06	11 754,22	11 916,61
12	9 308,79	9 699,96	10 107,56	10 388,77	10 532,30	10 974,88	11 436,06	11 916,61
11	8 227,42	8 573,15	8 933,40	9 181,94	9 308,79	9 699,96	10 107,56	10 532,30
10	7 271,67	7 577,23	7 895,64	8 115,30	8 227,42	8 573,15	8 933,40	9 308,79
9	6 426,94	6 697,01	6 978,42	7 172,57	7 271,67
8	5 680,34	5 919,04	6 167,76	6 339,36	6 426,94	6 697,01	6 978,42	7 271,67
7	5 020,47	5 231,44	5 451,27	5 602,93	5 680,34	5 919,04	6 167,76	6 426,94
6	4 437,26	4 623,72	4 818,01	4 952,06	5 020,47	5 231,44	5 451,27	5 680,34
5	3 921,80	4 086,60	4 258,32	4 376,79	4 437,26	4 623,72	4 818,01	5 020,47
4	3 466,22	3 611,87	3 763,65	3 868,36	3 921,80	4 086,60	4 258,32	4 437,26
3	3 063,56	3 192,29	3 326,43	3 418,98	3 466,22	3 611,87	3 763,65	3 921,80
2	2 707,67	2 821,45	2 940,01	3 021,81	3 063,56	3 192,29	3 326,43	3 466,22
1	2 393,13	2 493,69	2 598,48	2 670,77	2 707,67

17 straipsnis

Nuo 2005 m. liepos 1 d. Tarnybos nuostatų XIII priedo 14 straipsnio 1 dalyje nurodytos išlaikomo vaiko pašalpos dydis yra:

2005 7 1–2005 12 31	:	282,04 EUR
2006 1 1–2006 12 31	:	295,52 EUR
2007 1 1–2007 12 31	:	309,00 EUR
2008 1 1–2008 12 31	:	322,47 EUR.

18 straipsnis

Nuo 2005 m. liepos 1 d. Tarnybos nuostatų XIII priedo 15 straipsnio 1 dalyje nurodytos pašalpos mokymuisi dydis yra:

2005 7 1–2005 8 31	:	16,41 EUR
2005 9 1–2006 8 31	:	32,83 EUR
2006 9 1–2007 8 31	:	49,23 EUR
2007 9 1–2008 8 31	:	65,65 EUR.

19 straipsnis

Nuo 2005 m. liepos 1 d. taikant Pareigūnų tarnybos nuostatų XIII priedo 18 straipsnį Tarnybos nuostatų VII priedo buvusiame 4a straipsnyje, galiojusiame iki 2004 m. gegužės 1 d., minėta fiksuoto dydžio išmoka yra:

—	118,88 EUR per mėnesį C 4 ir C 5 kategorijų pareigūnams,

—	182,26 EUR per mėnesį C 1, C 2 ir C 3 kategorijų pareigūnams.

20 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2005 m. gruodžio 20 d.

Tarybos vardu

Pirmininkė

M. BECKETT

(1) OL L 56, 1968 3 4, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB, Euratomas) Nr. 723/2004 (OL L 124, 2004 4 27, p. 1).

(2) 1976 m. vasario 9 d. Tarybos reglamentas (EAPB, EEB, Euratomas) Nr. 300/76, nustatantis turinčių teisę į išmoką už pamaininį darbą pareigūnų kategorijas ir jų normas bei sąlygas (OL L 38, 1976 2 13, p. 1). Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB, Euratomas) Nr. 860/2004 (OL L 161, 2004 4 30, p. 26).

(3) 1968 m. vasario 29 d. Tarybos reglamentas (EEB, Euratomas, EAPB) Nr. 260/68, nustatantis Europos Bendrijų išmokoms taikomo mokesčio sąlygas ir tvarką (OL L 56, 1968 3 4, p. 8). Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB, Euratomas) Nr. 1750/2002 (OJ L 264, 2002 10 2, p. 15).

2005 12 22

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 337/27

TARYBOS SPRENDIMAS

2005 m. gruodžio 2 d.

dėl Alpių konvencijos Dirvožemių apsaugos protokolo, Energetikos protokolo ir Turizmo protokolo pasirašymo Europos bendrijos vardu

(2005/923/EB)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 175 straipsnio 1 dalį kartu su 300 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos pirmuoju sakiniu,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)	Sprendimu 96/191/EB (1) Bendrijos vardu buvo sudaryta Konvencija dėl Alpių apsaugos (Alpių konvencija).

(2)	Alpių konvencijos Dirvožemių apsaugos protokolas, Energetikos protokolas ir Turizmo protokolas yra svarbus žingsnis įgyvendinant Alpių konvenciją, o Bendrija yra įsipareigojusi siekti šios Konvencijos tikslų.

(3)	Alpių ekonominės, socialinės ir ekologinės tarpvalstybinės problemos išlieka pagrindinis uždavinys, kurį reikia spręsti šiame labai jautriame regione.

(4)	Bendrijos politikos kryptys, ypač Šeštosios aplinkos veiksmų programos (2) prioritetinės sritys, turėtų būti skatinamos ir stiprinamos visame Alpių regione.

(5)	Šie protokolai turėtų būti pasirašyti, o pridedamos deklaracijos turėtų būti patvirtintos,

NUSPRENDĖ:

1 straipsnis

1991 m. lapkričio 7 d. Zalcburge priimtos Alpių konvencijos Dirvožemių apsaugos protokolo, Energetikos protokolo ir Turizmo protokolo pasirašymas patvirtinamas Bendrijos vardu, su sąlyga, kad minėti protokolai bus sudaryti.

Protokolų ir deklaracijų tekstai pridedami prie šio sprendimo.

2 straipsnis

Tarybos pirmininkas įgaliojamas paskirti asmenį (-is), įgaliotą (-us) pasirašyti 1 straipsnyje nurodytus protokolus Bendrijos vardu, su sąlyga, kad jie bus sudaryti, ir deponuoti deklaracijas.

Priimta Briuselyje, 2005 m. gruodžio 2 d.

Tarybos vardu

Primininkė

M. BECKETT

(1) OL L 61, 1996 3 12, p. 31.

(2) OL L 242, 2002 9 10, p. 1.

EUROPOS BENDRIJOS DEKLARACIJOS

Europos bendrijos deklaracija dėl Alpių konvencijos Dirvožemių apsaugos protokolo 12 straipsnio 3 dalies

Europos bendrija atkreipia dėmesį į tai, kad Dirvožemių apsaugos protokolo 12 straipsnio 3 dalis turėtų būti aiškinama laikantis esamų EB teisės aktų, visų pirma 1986 m. birželio 12 d. Tarybos direktyvos 86/278/EEB dėl aplinkos, ypač dirvožemio, apsaugos naudojant žemės ūkyje nuotekų dumblą (1). Europos bendrija laikosi nuomonės, kad dumblas gali turėti vertingų agronominių savybių ir gali būti naudojamas žemės ūkyje, jei tai daroma teisingai. Jo naudojimas neturi kenkti dirvožemio ir žemės ūkio produktų kokybei, kaip nurodyta minėtos direktyvos 7 konstatuojamoje dalyje, ir nedaryti žalingo poveikio žmogui (tiesioginio ir netiesioginio poveikio žmonių sveikatai), gyvūnams, augalams ir aplinkai, kaip nurodyta minėtos direktyvos 5 konstatuojamoje dalyje ir 1 straipsnyje. Dumblas gali būti naudojamas tada, kai jis naudingas dirvožemiui, taip pat pasėlių ir augalų aprūpinimui maistinėmis medžiagomis.

Europos bendrijos deklaracija dėl Alpių konvencijos Dirvožemių apsaugos protokolo 17 straipsnio 2 dalies

Dirvožemių apsaugos protokolo 17 straipsnio 2 dalis turėtų būti aiškinama laikantis EB teisės aktų ir tokiu būdu, kuris užtikrintų, kad atliekų tvarkymo planai, skirti atliekų ir medžiagų liekanų paruošiamajam apdorojimui, apdorojimui ir šalinimui, būtų sudaromi ir įgyvendinami siekiant išvengti dirvožemio užteršimo ir užtikrinti, kad jie atitiktų ne tik aplinkosaugos, bet ir žmonių sveikatos reikalavimus.

Europos bendrijos deklaracija dėl Alpių konvencijos Dirvožemių apsaugos protokolo 19 straipsnio 2 dalies ir 21 straipsnio 2 dalies

Dėl Dirvožemių apsaugos protokolo 19 straipsnio 2 dalies ir 21 straipsnio 2 dalies, bendra stebėjimo sistema prireikus turėtų būti suderinama su Visuotine žemės stebėjimo sistemų sistema (GEOSS) ir turėtų būti atsižvelgiama į valstybių narių duomenų bazę pagal EB teisės aktus dėl stebėjimo, duomenų rinkimo ir metaduomenų.

Deklaracija dėl Europos bendrijos išlygos dėl Alpių konvencijos Energetikos protokolo 9 straipsnio

Energetikos protokolo 9 straipsnis yra susijęs su branduolinės energijos klausimais. Kiek tai susiję su Europos bendrija, 9 straipsnyje nurodyti reikalavimai yra numatyti Europos atominės energijos bendrijos (Euratomo) steigimo sutartyje. Sprendimas, kuriuo buvo ratifikuota Alpių konvencija, nebuvo grindžiamas Euratomo sutartimi, o tik EB sutartimi. Sprendimo, įgaliojančio pasirašyti protokolą, teisinis pagrindas bus tas pats. Todėl, Energetikos protokolui įsigaliojus Bendrijai, Europos bendrijai nebus privalomas protokolo 9 straipsnis.

(1) OL L 181, 1986 7 4, p. 6.

VERTIMAS

1991 metų Alpių konvencijos įgyvendinimo dirvožemio apsaugos srityje

PROTOKOLAS

Dirvožemio apsaugos protokolas

Preambulė

VOKIETIJOS FEDERACINĖ RESPUBLIKA,

AUSTRIJOS RESPUBLIKA,

PRANCŪZIJOS RESPUBLIKA,

ITALIJOS RESPUBLIKA,

LICHTENŠTEINO KUNIGAIKŠTYSTĖ,

MONAKO KUNIGAIKŠTYSTĖ,

SLOVĖNIJOS RESPUBLIKA,

ŠVEICARIJOS KONFEDERACIJA,

EUROPOS BENDRIJA,

LAIKYDAMOSI 1991 m. lapkričio 7 d. Konvencijoje dėl Alpių apsaugos (Alpių konvencija) iškelto uždavinio įgyvendinti bendrą Alpių regiono apsaugos ir darnaus vystymosi politiką,

ĮGYVENDINDAMOS savo įsipareigojimus, numatytus Alpių konvencijos 2 straipsnio 2 ir 3 dalyse,

SIEKDAMOS sumažinti dirvožemiui daromą žalą ir tos žalos pavojingumą, ypač naudojant dirvožemį tausojančius žemės ūkio ir miškų gamybos būdus, ekonomiškai naudojant dirvožemius, stabdant eroziją ir ribojant dirvožemių nepralaidumą vandeniui,

PRIPAŽINDAMOS, kad yra visuotinai svarbu apsaugoti Alpių regiono dirvožemius, darniai jas tvarkyti ir nualintose vietose atkurti natūralias funkcijas,

PRIPAŽINDAMOS, kad Alpės – viena iš didžiausių gamtinių teritorijų Europoje – pasižymi ekologine įvairove, o ten esančios ekosistemos yra itin jautrios ir jų funkcionavimo pajėgumas turėtų būti saugomas,

ĮSITIKINUSIOS, kad vietos gyventojams turi būti sudaryta galimybė rengti savus socialinės, kultūrinės bei ekonominės plėtros planus ir, nepažeidžiant dabartinės institucinės sistemos, dalyvauti įgyvendinant juos,

SUPRASDAMOS, kad Alpių regionas vietos gyventojams yra svarbi gyvenamoji ir ekonominės veiklos vykdymo vieta, o kitų regionų gyventojams – poilsio vieta, kad įgyvendinant įvairius su naudojimu susijusius reikalavimus, konkrečiai nustatytus Alpių regionui, dirvožemių funkcijos gali būti neapsaugotos ir dėl to ekonominiai interesai turės būti suderinti su ekologiniais reikalavimais,

PRIPAŽINDAMOS, kad dirvožemių vaidmuo ekosistemose yra išskirtinis, dirvožemių atnaujinimas ir dirvožemių, kuriems buvo padaryta žala, atgaivinimas vyksta labai lėtai, kad dėl Alpių teritorijos topografinių ypatumų dirvožemių erozija gali didėti, dirvožemiuose kaupiasi teršalai, o iš užterštų žemių teršalai gali plisti į kaimynines ekosistemas, kelti pavojų žmonėms, gyvūnams ir augalams,

SUPRASDAMOS, kad dirvožemių naudojimas, ypač vykstant urbanizacijai, vystant pramonę ir amatus, infrastruktūrą, iškasenų gavybą, turizmą, žemės ir miškų ūkį bei transporto sektorių, gali būti žalingo poveikio dirvožemiams – ir kiekybinio, ir kokybinio – priežastis ir kad dėl to, siekiant apsaugoti dirvožemius, turi būti pasiūlytos tinkamos ir integruotos apsaugos priemonės, ribojančios žalą ir ją atitaisančios,

ATSIŽVELGDAMOS į tai, kad dirvožemių apsauga yra glaudžiai susijusi su kitomis Alpių regione įgyvendinamomis politikos kryptimis ir atitinkamai turi būti derinama su kitomis mokslo šakomis bei sektoriais,

ĮSITIKINUSIOS, kad kai kurios problemos gali būti išspręstos tik valstybėms tarpusavyje bendradarbiaujant ir kad Alpių regiono valstybės turi imtis bendrų priemonių, kurias, priklausomai nuo turimų išteklių, įgyvendina protokolą pasirašiusios šalys,

SUSITARĖ:

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Tikslai

1. Šiuo protokolu siekiama įgyvendinti įsipareigojimus, kuriuos dirvožemių apsaugos srityje prisiėmė Alpių konvenciją pasirašiusios Susitariančiosios Šalys.

2. Alpių dirvožemiai turi būti tvariai saugomi, kad jie atliktų:

tokias natūralias savo funkcijas kaip:

a)	gyvybiškai svarbus pagrindas ir erdvė žmonėms, gyvūnams, augalams bei mikroorganizmams;

b)	svarbi gamtos ir gamtovaizdžio dalis;

c)	ekosistemų dalis, kurioje vyksta vandens apytaka ir kaupiasi maitinamieji elementai;

d)	vieta, kurioje vyksta medžiagų perdirbimas ir reguliavimas, ypač svarbi filtravimo, apsaugos bei atsargų kaupimo pajėgumu, pirmiausia požeminių vandenų apsaugai;

e)	genetinis rezervuaras;

2)	gamtos ir kultūros istorijos saugotojo funkcijas ir

savo funkcijas:

a)	kaip žemės ūkio veiklos, įskaitant ganyklas ir miškų ūkį, vieta;

b)	kaip urbanizacijos ir turistinės veiklos vieta;

c)	kaip kitų ekonominės veiklos rūšių, transporto, tiekimo ir skirstymo, vandens ir atliekų šalinimo vieta;

d)	kaip gamtinių išteklių šaltinis.

Pirmiausia turi būti užtikrintos ir ilgalaikėje perspektyvoje kiekybiškai bei kokybiškai saugomos ekologinės dirvožemių funkcijos kaip pagrindinė ekosistemų dalis. Turi būti skatinama atgaivinti dirvožemius, kuriems buvo padaryta žala.

3. Pagrindinis priemonių, kurių skatinama imtis, tikslas – naudoti dirvožemius atsižvelgiant į aplinką, ekonomiškai eksploatuoti plotus, užkirsti kelią erozijai bei kenksmingiems dirvožemių struktūros pokyčiams ir kuo labiau sumažinti teršalų patekimą į dirvožemius.

4. Pirmiausia turi būti saugoma ir skatinama Alpių teritorijai ir kitoms tipingoms vietoms būdinga dirvožemių įvairovė.

5. Šiuo atžvilgiu yra itin svarbu įgyvendinti prevencijos principą, kuris užtikrina dirvožemių funkcionavimo pajėgumą bei galimybes ją panaudoti įvairiems tikslams ir dirvožemių naudojimą ateityje, siekiant įgyvendinti darnų vystymąsi.

2 straipsnis

Pagrindiniai įsipareigojimai

1. Susitariančiosios Šalys įsipareigoja imtis teisinių ir administracinių priemonių, būtinų Alpių regiono dirvožemių apsaugai užtikrinti. Už šių priemonių įgyvendinimo tikrinimą yra atsakingos nacionalinės institucijos.

2. Kilus pavojui, kad dirvožemių funkcionavimo pajėgumui gali būti daroma sunki ir ilgalaikė žala, turi būti laikomasi bendros taisyklės, kad dirvožemių apsaugos reikalai yra svarbesni už jos naudojimo reikalus.

3. Susitariančiosios Šalys nagrinėja galimybes mokestinėmis ir (arba) finansinėmis priemonėmis remti šiame protokole numatytas priemones, kad Alpių regiono dirvožemiai būtų apsaugoti. Priemonėms, kurios yra suderinamos su žemės apsauga ir ekonomiško bei ekologiško dirvožemių naudojimo tikslais, turėtų būti skiriama konkreti parama.

3 straipsnis

Protokolo tikslai įgyvendinant kitas politikos kryptis

Susitariančiosios Šalys, įgyvendindamos kitas politikos kryptis, įsipareigoja atsižvelgti ir į šio protokolo tikslus. Alpių regione į šiuos tikslus ypač atsižvelgiama teritorijos planavimo, urbanizacijos ir transporto, energijos, žemės ir miškų ūkio, žaliavų eksploatavimo, pramonės, amatininkystės, turizmo, gamtos apsaugos ir kraštovaizdžių tvarkymo, vandens ūkio ir atliekų tvarkymo bei oro kokybė sektoriuose.

4 straipsnis

Teritorinių institucijų indėlis

1. Pagal dabartinę institucinę sistemą kiekviena Susitariančioji Šalis, siekdama skatinti solidarų atsakomybės pasidalijimą, apibrėžia tinkamiausią tiesiogiai susijusių institucijų ir teritorinių institucijų koordinavimo bei bendradarbiavimo lygį, pirmiausia stengdamasi panaudoti Alpių regiono bendradarbiavimą ir jį plėtoti, įgyvendindama dirvožemių apsaugos politikos kryptis ir su tuo susijusias priemones.

2. Tiesiogiai susijusios teritorinės institucijos dalyvauja įvairiuose šių politikos krypčių ir priemonių rengimo bei įgyvendinimo etapuose, nepažeisdamos joms nustatytos kompetencijos ir dabartinės institucinės sistemos.

5 straipsnis

Tarptautinis bendradarbiavimas

1. Susitariančiosios Šalys remia glaudesnį atitinkamų kompetentingų institucijų tarptautinį bendradarbiavimą, ypač sudarant dirvožemių kadastrus, stebint dirvožemius, nustatant ir prižiūrint saugomas ir užterštas teritorijas bei rizikos zonas, naudojantis duomenų bazėmis ir jas derinant, koordinuojant su Alpių dirvožemių apsauga susijusius tyrimus bei keičiantis šalių turima informacija.

2. Susitariančiosios Šalys įsipareigoja pašalinti kliūtis, trukdančias tarptautiniam Alpių regiono teritorinių institucijų bendradarbiavimui, ir skatinti bendras problemas spręsti tinkamiausiu lygiu.

3. Kai su žemės apsauga susijusias priemones turi apibrėžti atsakingos valstybių ar tarptautinės institucijos, teritorinėms institucijoms turi būti sudaryta galimybė deramai supažindinti su gyventojų interesais.

II SKYRIUS

KONKREČIOS PRIEMONĖS

6 straipsnis

Teritorinių ribų nustatymas

Susitariančiosios Šalys užtikrina, kad nustatant saugomų teritorijų ribas būtų įtrauktos ir teritorijos, kurias pageidautina saugoti. Pirmiausia turi būti saugomi saviti natūraliai susiformavę ir uolėti dariniai arba dariniai, itin svarbūs žemės evoliucijos pažinimui.

7 straipsnis

Ekonomiškas ir saugus žemių naudojimas

1. Rengiant ir įgyvendinant protokolo „Teritorijos planavimas ir darnus vystymasis“ 9 straipsnio trečiojoje pastraipoje numatytus planus ir (arba) programas, turi būti atsižvelgta į poreikius, susijusius su žemės apsauga, ypač į ekonomišką žemės ir plotų naudojimą.

2. Siekdamos apriboti žemės nepralaidumą vandeniui ir jos naudojimą, Susitariančiosios Šalys užtikrina, kad būtų taikomi plotus taupantys ir žemę tausojantys statybos būdai. Vykstant urbanizacijai, jos pirmiausia atsižvelgia į vidaus teritorijas, ribodamos gyvenviečių plėtrą.

3. Tiriant poveikį aplinkai ir rengiant didžiuosius pramonės, statybų bei infrastruktūros, ypač transporto, energijos ir turizmo infrastruktūros, projektus, atliekant nacionalines procedūras turi būti atsižvelgiama į žemės apsaugą ir ribotą plotų pasiūlą Alpių regione.

4. Jeigu gamtinės sąlygos leidžia, nebenaudojami ar nualinti dirvožemiai, ypač sąvartynai, atliekų kaupai šalia šachtų, infrastruktūros, slidinėjimo trasos, turi būti atgaivintos arba vėl paruoštos naudojimui.

8 straipsnis

Ekonomiškas žemės naudojimas ir žaliavų gavyba tausojant žemes

1. Susitariančiosios Šalys užtikrina, kad iš žemės išgautos žaliavos būtų naudojamos ekonomiškai. Jos prižiūri, kad pirmenybė būtų teikiama pakaitiniams produktams ir kad būtų išnaudotos galimybės perdirbti atliekas arba skatinama tokių galimybių plėtra.

2. Eksploatuojant, tvarkant ir naudojant iš žemės išgautas žaliavas kuo labiau turi būti sumažinta kitoms dirvožemių funkcijoms daroma žala. Teritorijose, kuriose dirvožemių funkcijų apsauga yra itin svarbi, ir teritorijose, kuriose išgaunamas geriamasis vanduo, žaliavos neturėtų būti išgaunamos.

9 straipsnis

Pelkių ir durpynų žemių apsauga

1. Susitariančiosios Šalys įsipareigoja saugoti aukštapelkinius ir žemapelkinius durpynus. Šiuo tikslu turėtų būti siekiama, kad per vidutinės trukmės laikotarpį vietoj durpių būtų pradėta naudoti kita medžiaga.

2. Pelkėse ir durpynuose sausinimo priemonės bus taikomos naudojant tik jau esančius tinklus, išskyrus išimtinius tinkamai pagrįstus atvejus. Turėtų būti skatinamos priemonės, kuriomis jau nusausintoms teritorijoms grąžinama jų natūrali būsena.

3. Laikantis bendros taisyklės, durpinga dirva neturėtų būti naudojama arba, jei yra naudojama žemės ūkiui, eksploatuojama taip, kad nekeistų svo ypatumų.

10 straipsnis

Rizikos zonų nustatymas ir tvarkymas

1. Susitariančiosios Šalys nutaria sudaryti Alpių teritorijų, kurioms yra iškilęs geologinis, hidrogeologinis ir hidrologinis pavojus, ypač teritorijų, kuriose vyksta žemės slinkimai (nuošliaužos, lavos išsiveržimas, įgriuvos, sniego griūtys ir potvyniai), kartografiją, surašyti šias teritorijas į kadastrą ir, jei reikia, apibrėžti pavojingų teritorijų ribas. Prireikus turi būti atsižvelgta į žemės drebėjimų keliamus pavojus.

2. Susitariančiosios Šalys užtikrina, kad pavojingose teritorijose kiek yra įmanoma būtų naudojamos gamtai nekenkiančios statybos technologijos, naudojant vietinius ir tradicinius, prie vietos kraštovaizdžio sąlygų pritaikytus įrenginius. Kartu su šiomis priemonėmis, siekiant jas paremti, turi būti įgyvendinamos atitinkamos miškininkystės priemonės.

11 straipsnis

Alpių teritorijų, kurioms yra iškilęs erozijos pavojus, ribų nustatymas ir tvarkymas

1. Susitariančiosios Šalys nutaria sudaryti Alpių teritorijų, kuriose vyksta erozija, kartografiją, ir įtraukti jas į žemės kadastrą, laikydamosi lyginamųjų kriterijų, nustatytų atsižvelgiant į erozijos dydį, jei tai yra būtina siekiant apsaugoti materialųjį turtą.

2. Dirvožemių erozija turi būti kuo labiau apribota. Plotai, kuriems vykstant dirvožemių erozijai ir slenkant žemei buvo padaryta žala, turėtų būti sutvarkyti, kiek to reikia siekiant apsaugoti žmones ir materialųjį turtą.

3. Kad būtų apsaugoti žmonės ir materialusis turtas, siekiant sustabdyti vandens eroziją ir sumažinti nuotėkio poveikį pirmiausia turėtų būti naudojami žalos gamtai nedarantys hidraulikos, statybos ir miškų eksploatavimo įrenginiai.

12 straipsnis

Žemės ūkis, ganyklos ir miškų ūkis

1. Kad žemė būtų apsaugota nuo žalingų erozijos ir žemės tankinimo, Susitariančiosios Šalys įsipareigoja naudotis tinkama, vietos sąlygoms pritaikyta vertimosi žemės bei miškų ūkiu ir žemės naudojimo ganykloms praktika.

2. Dėl medžiagų patekimo į žemę naudojant trąšas ar augalų apsaugos preparatus, tai Susitariančiosios Šalys parengia ir taiko bendrus tinkamos techninės praktikos kriterijus. Trąšų pobūdis bei kiekis ir tręšimo laikas turi būti pritaikyti atsižvelgiant į augalų poreikius – į žemėje sukauptas maistines ir organines medžiagas ir žemdirbystės bei aplinkos sąlygas. Tam turi būti įgyvendinami ekologiniai integruoti gamybos būdai, ir didžiausias gyvulių skaičius plote nustatomas atsižvelgiant į gamtines aplinkos sąlygas bei augalų augimą.

3. Alpių ganyklose pirmiausia turėtų būti sumažintas mineralinių trąšų ir augalų apsaugos preparatų naudojimas. Nebenaudotinas nuotėkų dumblas.

13 straipsnis

Miškininkystės ir kitos priemonės

1. Susitariančiosios Šalys įsipareigoja kalnų miškuose, kurie itin daug prisideda prie teritorijų, kuriose auga, arba ypač gyvenviečių, teritorijų, kuriose veikia transporto infrastruktūros, dirbamų ir kitų žemių, apsaugos, teikti pirmenybę miškų apsauginei funkcijai ir valdyti miškus įgyvendinant apsaugos tikslą. Tie kalnų miškai turi būti saugomi vietoje.

2. Pirmiausia miškai turi būti eksploatuojami ir prižiūrimi taip, kad būtų išvengta žalingų dirvožemio erozijos ir žemės tankinimo. Šiuo tikslu turi būti skatinama prie vietovės pritaikyta miškininkystė ir natūrali miškų regeneracija.

14 straipsnis

Turizmo infrastruktūrų poveikis

1. Susitariančiosios Šalys stengsis, kad:

—	užsiimant turistine veikla Alpių regiono dirvožemiams nebūtų padarytas neigiamas poveikis,

—	intensyvios turistinės veiklos nualinta dirvožemiai būtų atgaivinti, ypač, jei tai įmanoma, sodinant augalus ir naudojant žalos gamtai nedarančią statybos techniką. Vėliau dirvožemiai turėtų būti naudojami taip, kad panaši žala nebebūtų daroma,

—	leidimai statyti ir lyginti slidinėjimo trasas apsaugos funkciją atliekančiuose miškuose būtų išduodami tik išimties atveju, jei yra imtasi kompensacinių priemonių, ir kad leidimai nebūtų išduoti rizikos zonoje esančiose teritorijose.

2. Cheminius ir biologinius priedus trasų paruošimui bus leidžiama naudoti tik tada, kai bus patvirtinta, kad jie atitinka aplinkos reikalavimus.

3. Nustačius, kad dirvožemiams ir augalams padaryta didelė žala, Susitariančiosios Šalys kaip galima greičiau imsis žalai atitaisyti būtinų priemonių.

15 straipsnis

Teršalų patekimo į žemę ribojimas

1. Susitariančiosios Šalys stengsis, kad kuo labiau prevenciškai būtų sumažintas teršalų patekimas į dirvožemius per atmosferą, vandenį, šalinant atliekas ir naudojant kenksmingas aplinkai medžiagas. Pirmenybė bus teikiama priemonėms, kuriomis teršalų patekimas apribojamas pradiniame etape.

2. Siekdamos, kad dirvožemiai nebūtų teršiami naudojant kenksmingas medžiagas, Susitariančiosios Šalys priima technines nuostatas, numato atlikti tikrinimus ir įgyvendina tyrimų programas bei informavimo veiksmus.

16 straipsnis

Ekologiškas slidžią dangą šalinančių preparatų naudojimas ir barstymas smėliu

Susitariančiosios Šalys įsipareigoja kiek galima labiau sumažinti druskų naudojimą slidžiai dangai šalinti ir kiek įmanoma naudoti tokius slidžią dangą naikinančius ir mažiau kenksmingus produktus kaip žvyras ir smėlis.

17 straipsnis

Užteršta žemė, anksčiau užterštos teritorijos, atliekų tvarkymo programos

1. Susitariančiosios Šalys įsipareigoja sudaryti jų teritorijoje esančių anksčiau užterštų vietų ir plotų, kurie įtariami buvę užteršti, sąrašą (anksčiau užterštų vietų sąrašas), kad ištirtų šių plotų būklę ir, taikydamos lyginamuosius metodus, įvertintų jų keliamą pavoj.

2. Kad dirvožemiai nebūtų užteršti ir kad būtų pasirengta atlikti išankstinį tvarkymą, atliekų ir medžiagų liekanų tvarkymą bei įrengti atliekų saugojimo vietą laikantis aplinkos reikalavimų, turi būti parengtos ir įgyvendintos atliekų tvarkymo programos.

18 straipsnis

Papildomos priemonės

Siekdamos apsaugoti žemę, Susitariančiosios Šalys gali imtis papildomų, šiame protokole nenumatytų, priemonių.

III SKYRIUS

TYRIMAI, MOKYMAS IR INFORMAVIMAS

19 straipsnis

Tyrimai ir stebėjimas

1. Glaudžiai bendradarbiaudamos, Susitariančiosios Šalys skatina ir derina tyrimus bei sistemingą stebėjimą, kurie yra reikalingi siekiant šio protokolo tikslų.

2. Susitariančiosios Šalys užtikrina, kad nacionaliniai tyrimų ir sistemingo stebėjimo rezultatai būtų integruoti į bendrą nuolatinio stebėjimo ir informavimo sistemą ir, nepažeidžiant dabartinės institucinės sistemos, būtų prieinami visuomenei.

3. Susitariančiosios Šalys nutaria koordinuoti savus su dirvožemių apsauga susijusius Alpių tyrimų projektus, atsižvelgdamos į kitą nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu vykstančią tyrimų raidą, ir numato įgyvendinti bendrą tyrimų veiklą.

4. Atskirai dėmesys bus skiriamas žalai, kurią dirvožemiams daro žmonių veikla, dirvožemių regeneracijos galimybių įvertinimui ir atitinkamos geriausiai pritaikytos technikos tyrimui.

20 straipsnis

Suderintų duomenų bazių kūrimas

1. Susitariančiosios Šalys nutaria Alpių stebėjimo ir informavimo sistemoje sukurti lyginamąsias duomenų bazes (pedologiniai parametrai, mėginių pavyzdžiai, analizės būdai, vertinimai) ir sudaryti galimybę keistis duomenimis.

2. Susitariančiosios Šalys pritaria tam, kad pirmiausia turi būti tiriamos dirvožemiams kenksmingos medžiagos, ir užtikrina lyginamųjų vertinimo kriterijų apibrėžimą.

3. Susitariančiosios Šalys siekia sudaryti reprezentatyvų Alpių žemės būklės sąrašą, naudodamos tuos pačius vertinimo pagrindus bei suderintus būdus ir atsižvelgdamos į geologinę ir hidrogeologinę padėtį.

21 straipsnis

Būstinių, kuriose vykdomas nuolatinis stebėjimas, steigimas ir aplinkos stebėjimo koordinavimas

1. Susitariančiosios Šalys įsipareigoja Alpių regione steigti būstines, kuriose būtų vykdomas nuolatinis stebėjimas (tikrinimai ir techninė kontrolė), ir integruoti jas į Alpių dirvožemių stebėjimo tinklą.

2. Susitariančiosios Šalys nutaria valstybių atliekamus dirvožemiųstebėjimus koordinuoti su oro, vandens, augmenijos ir gyvūnijos sektoriuose dirbančiomis aplinkos institucijomis.

3. Įgyvendindamos šiuos tyrimus, Susitariančiosios Šalys, laikydamosi lyginamųjų kriterijų, kurs dirvožemių pavyzdžių bankus.

22 straipsnis

Mokymas ir informavimas

Susitariančiosios Šalys skatina pradinį bei tęstinį mokymą ir visuomenės informavimą apie šio protokolo tikslus, priemones ir įgyvendinimą.

IV SKYRIUS

ĮGYVENDINIMAS, TIKRINIMAS IR VERTINIMAS

23 straipsnis

Įgyvendinimas

Susitariančiosios Šalys įsipareigoja, imdamosi visų tinkamų priemonių, užtikrinti šio protokolo įgyvendinimą, nepažeidžiant dabartinės institucinės sistemos.

24 straipsnis

Įsipareigojimų įgyvendinimo tikrinimas

1. Susitariančiosios Šalys Nuolatiniam komitetui reguliariai teikia ataskaitas apie pagal šį protokolą įgyvendinamas priemones. Ataskaitose taip pat nagrinėjamas priemonių, kurių buvo imtasi, veiksmingumas. Alpių konferencija nustato ataskaitų periodiškumą.

2. Nuolatinis komitetas šias ataskaitas nagrinėja tikrindamas, ar Susitariančiosios Šalys įgyvendino protokole numatytus įsipareigojimus. Jis taip pat gali paprašyti atitinkamų Susitariančiųjų Šalių pateikti papildomos informacijos arba gali naudotis kitais informacijos šaltiniais.

3. Nuolatinis komitetas Alpių konferencijai pateikia šiame protokole numatytų įsipareigojimų įgyvendinimo Susitariančiosiose Šalyse ataskaitą.

4. Alpių konferencija nagrinėja šią ataskaitą. Nustačiusi, kad įsipareigojimų nebuvo laikomasi, ji gali priimti rekomendacijas.

25 straipsnis

Nuostatų veiksmingumo vertinimas

1. Susitariančiosios Šalys reguliariai nagrinėja šio protokolo nuostatų veiksmingumą ir jas vertina. Jos siūlo priimti atitinkamas šio protokolo pataisas, jei tai yra būtina siekiant tikslų.

2. Pagal dabartinę institucinę sistemą atliekant šį vertinimą dalyvauja vietos valdžios įstaigos. Gali būti konsultuojamasi su šioje srityje veikiančiomis nevyriausybinėmis organizacijomis.

V SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

26 straipsnis

Alpių konvencijos ir protokolo sąsajos

1. Šis protokolas yra Alpių konvencijos protokolas pagal konvencijos 2 straipsnį ir kitus atitinkamus straipsnius.

2. Nė viena valstybė negali tapti šio protokolo Susitariančiąja Šalimi, jei nėra Alpių konvencijos Susitariančioji Šalis. Alpių konvencijos denonsavimas yra ir šio protokolo denonsavimas.

3. Alpių konferencijoje sprendžiant su šiuo protokolu susijusius klausimus, balsavime gali dalyvauti tik šio protokolo Susitariančiosios Šalys.

27 straipsnis

Pasirašymas ir ratifikavimas

1. Šis protokolas Alpių konvenciją pasirašiusioms valstybėms ir Europos bendrijai teikiamas pasirašyti 1998 m. spalio 16 d., o nuo 1998 m. lapkričio 16 d. – Austrijos Respublikoje, kuri yra depozitaras.

2. Šis protokolas Susitariančiosioms Šalims, kurios išreiškė savo sutikimą būti saistomos protokolo, įsigalioja praėjus trims mėnesiams nuo tos dienos, kai deponuojamas ratifikavimo, priėmimo arba patvirtinimo dokumentas.

3. Jeigu Susitariančiosios Šalys vėliau išreiškia savo sutikimą būti saistomos protokolo, protokolas įsigalioja praėjus trims mėnesiams nuo tos dienos, kai deponuojamas ratifikavimo, priėmimo arba patvirtinimo dokumentas. Įsigaliojus protokolo pataisai, visos naujos šio protokolo Susitariančiosios Šalys tampa pataisyto protokolo Susitariančiosiomis Šalimis.

28 straipsnis

Pranešimai

Depozitaras praneša visoms preambulėje nurodytoms valstybėms ir Europos bendrijai apie:

a)	visus pasirašymus;

b)	visus deponuojamus ratifikavimo, priėmimo ar patvirtinimo dokumentus;

c)	įsigaliojimo datą;

d)	visas Susitariančiosios Šalies ar pasirašiusiosios šalies priimtas deklaracijas;

e)	visus denonsavimus, apie kuriuos pranešė Susitariančioji Šalis, įskaitant denonsavimo įsigaliojimo datą.

Tai patvirtindami, toliau nurodyti tinkamai įgalioti asmenys pasirašė šį protokolą.

Priimta 1998 m. spalio 16 d. Blede prancūzų, vokiečių, italų ir slovėnų kalbomis. Visi keturi tekstai yra autentiški ir vienu egzemplioriumi deponuojami Austrijos Valstybės archyvuose. Depozitaras išsiunčia visoms šį protokolą pasirašiusioms valstybėms patvirtintas kopijas.

1991 metų Alpių konvencijos įgyvendinimo energetikos srityje

PROTOKOLAS

Energetikos protokolas

Preambulė

VOKIETIJOS FEDERACINĖ RESPUBLIKA,

AUSTRIJOS RESPUBLIKA,

PRANCŪZIJOS RESPUBLIKA,

ITALIJOS RESPUBLIKA,

LICHTENŠTEINO KUNIGAIKŠTYSTĖ,

MONAKO KUNIGAIKŠTYSTĖ,

SLOVĖNIJOS RESPUBLIKA,

ŠVEICARIJOS KONFEDERACIJA,

EUROPOS BENDRIJA,

LAIKYDAMOSI 1991 m. lapkričio 7 d. Konvencijoje dėl Alpių apsaugos (Alpių konvencija) iškelto uždavinio įgyvendinti bendrą Alpių regiono apsaugos ir darnaus vystymosi politiką,

ĮGYVENDINDAMOS savo įsipareigojimus, numatytus Alpių konvencijos 2 straipsnio 2 ir 3 dalyse,

SUPRASDAMOS energijos gamybos, paskirstymo ir naudojimo nekenkiant gamtai ir kraštovaizdžiui bei laikantis aplinkos reikalavimų svarbą ir priemonių, skirtų energijai taupyti, skatinimo svarbą,

ATSIŽVELGDAMOS į būtinybę sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą Alpių regione ir taip įgyvendinti įsipareigojimus pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją,

ĮSITIKINUSIOS, kad ekonominiai interesai turi būti suderinti su ekologiniais reikalavimais,

ĮSITIKINUSIOS, kad Alpės Europos mastu yra itin svarbi teritorija, kad jų paveldas yra unikalus bei geomorfologiniu, klimato, vandenų, augalijos, gyvūnijos, kraštovaizdžių ir kultūros požiūriu įvairus ir kad už Alpių kalnų, slėnių bei priekalnių apsaugą negali būti atsakingos tik Alpių regiono valstybės,

SUPRASDAMOS, kad Alpės yra ne tik vietos gyventojams svarbi gyvenamoji ir ekonominės veiklos vykdymo vieta, bet ir labai svarbus regionas Alpių teritorijai nepriklausančioms valstybėms, ypač dėl to, kad per jį tranzitu yra vežamos prekės ir keliauja žmonės, taip pat kad yra nutiesti elektros energijos skirstymo tinklai,

ATSIŽVELGDAMOS į Alpių regiono aplinkos jautrumą, ypač energijos gamybos, transportavimo ir naudojimo veiklos rūšių, kurios yra neatsiejamos nuo gamtos apsaugos, teritorinio planavimo ir žemės naudojimo, atžvilgiu,

ATSIŽVELGDAMOS į tai, kad, kai kyla pavojus Alpių teritorijos aplinkai, ypač dėl galimų klimato pokyčių, susijusių su žmonių veikla, yra būtina daug dėmesio skirti glaudžioms, tarp socialinės ir ekonominės žmonių veiklos ir ekosistemų išsaugojimo egzistuojančioms sąsajoms, – dėl to, ypač Alpių regione, turi būti imtasi atitinkamų įvairių priemonių, bendrai sutarus su vietos gyventojais, politinėmis institucijomis ir ekonomikos bei socialinių reikalų organizacijomis,

ĮSITIKINUSIOS, kad vietos gyventojams turi būti sudaryta galimybė rengti savus socialinės, kultūrinės ir ekonominės plėtros planus bei, nepažeidžiant dabartinės institucinės sistemos, dalyvauti įgyvendinant juos,

ĮSITIKINUSIOS, kad kai kurios problemos gali būti išspręstos tik valstybėms tarpusavyje bendradarbiaujant ir kad Alpių regiono valstybės bei tiesiogiai susijusios teritorinės institucijos turi imtis bendrų priemonių,

ĮSITIKINUSIOS, kad energijos poreikių tenkinimas yra svarbus ekonominės ir socialinės plėtros veiksnys ir Alpių regione, ir už jo ribų,

SUPRASDAMOS ekonominių priemonių, kurios leistų geriau įvertinti tikrąsias sąnaudas apskaičiuojant energijos kainas, panaudojimo ir vėlesnio tobulinimo svarbą,

ĮSITIKINUSIOS, kad Alpių regiono įnašas tenkinant energijos poreikius Europoje yra tvarus ir kad šiame regione, be pakankamų geriamojo vandens išteklių, turi būti ir užtektinai energetinių išteklių, reikalingų žmonių gyvenimo ir ekonominio produktyvumo sąlygoms gerinti,

ĮSITIKINUSIOS, kad Alpių regiono vaidmuo sujungiant Europos šalių energetikos sistemas yra itin svarbus,

ĮSITIKINUSIOS, kad Alpių regione priemonėmis, taikomomis siekiant racionaliai naudoti energiją ir subalansuotai eksploatuoti vandens bei medienos išteklius, yra prisidedama prie energetinių poreikių tenkinimo įgyvendinant nacionalinę ekonomiką ir kad biologinės masės bei saulės energijos naudojimas tampa vis svarbesnis,

SUSITARĖ:

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Tikslai

Susitariančiosios Šalys energijos taupymo, gamybos, transportavimo, skirstymo ir naudojimo teritorijoje, kurioje galioja Alpių konvencija, srityje įsipareigoja sudaryti pagrindines sąlygas ir imtis priemonių, kuriomis galima sukurti tokią energetinę padėtį, kuri atitiktų darnaus vystymosi nuostatas ir būtų suderinama su konkrečiomis Alpių regionui būdingomis leistinomis ribomis; įgyvendindamos šias priemones Susitariančiosios Šalys svariai prisidės prie gyventojų ir aplinkos apsaugos bei išteklių ir klimato saugojimo.

2 straipsnis

Pagrindiniai įsipareigojimai

1. Pagal šį protokolą Susitariančiosios Šalys pirmiausia siekia:

a)	suderinti savo vykdomą energetinės ekonomikos planavimą su bendru Alpių regiono teritoriniu planavimu;

b)	atsižvelgiant į aplinkos apsaugos poreikius, suderinti energijos gamybos, transportavimo ir skirstymo sistemas, kad Alpių regione būtų optimizuotas bendras infrastruktūrų sistemos pajėgumas;

apriboti energetinės kilmės poveikį aplinkai optimizuojant paslaugų teikimą galutiniams energijos vartotojams, imantis, jei tai yra įmanoma, be visų kitų, ir tokių priemonių:

—	energijos poreikių sumažinimas taikant veiksmingesnius gamybos būdus,

—	didesnis atsinaujinančių energijos išteklių naudojimas energijos poreikiams, kurie nepatenkinami naudojant kitus šaltinius, patenkinti,

—	esančių įrenginių pajėgumo optimizavimas energijai iš neatsinaujinančių energijos šaltinių gaminti;

d)	apriboti neigiamą energetikos infrastruktūrų poveikį aplinkai ir kraštovaizdžiams, įskaitant poveikį, susijusį su infrastruktūrų atliekų tvarkymu, imantis naujoms infrastruktūroms skirtų prevencinių priemonių ir, jei reikia, tobulinant jau veikiančius įrenginius.

2. Statant naujas didelės apimties energetikos infrastruktūras ir itin padidėjus jau esančių infrastruktūrų pajėgumui, Susitariančiosios Šalys, laikydamosi galiojančių teisės nuostatų, teritoriniu, socialiniu bei ekonominiu požiūriu, kaip yra numatyta 12 straipsnyje, įvertina poveikį Alpių regiono aplinkai ir infrastruktūrų poveikį. Įgyvendinant projektus, kurie gali daryti tarpvalstybinį poveikį, šalys pripažįsta teisę konsultuotis tarptautiniu lygiu.

3. Įgyvendindamos energetikos politiką šalys atsižvelgia į tai, kad Alpių regione gali būti naudojami atsinaujinančios energijos šaltiniai, ir skatina tarpusavio bendradarbiavimą šioje srityje rengiant plėtros programas.

4. Susitariančiosios Šalys saugomas teritorijas saugo, nustatydamos apsaugines zonas, jos saugo kitas saugotinas ir poilsio zonas bei teritorijas, kuriose gamta ir kraštovaizdžiai nepaliesti žmogaus rankų; šalys, atsižvelgdamos į įvairius Alpių ekosistemos pažeidžiamumo, poveikio leistinumo ir vykstančių neigiamų pokyčių lygius, optimizuoja energetikos infrastruktūrų pajėgumą.

5. Susitariančiosios Šalys supranta, kad, įgyvendinant tinkamą mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros politiką – imantis prevencinių ir padėčiai pagerinti skirtų priemonių, gali būti svariai prisidėta prie Alpių regiono saugojimo nuo energetikos infrastruktūrų daromo poveikio aplinkai. Jos skatina šioje srityje įgyvendinamą tyrimų ir plėtros veiklą ir dalijasi pasiektais svarbiais laimėjimais.

6. Susitariančiosios Šalys bendradarbiauja, energetikos srityje siekdamos tobulinti tinkamesnio tikrųjų sąnaudų įvertinimo būdus.

3 straipsnis

Suderinamumas su tarptautine teise ir kitomis politikos kryptimis

1. Šis protokolas įgyvendinamas laikantis galiojančių tarptautinių teisės normų, ypač Alpių konvencijoje ir jos įgyvendinimo protokoluose numatytų normų, bei galiojančių tarptautinių susitarimų.

2. Susitariančiosios Šalys, įgyvendindamos kitas politikos kryptis, ypač teritorinio planavimo ir regionų plėtros, transporto, žemės ūkio ir miškininkystės bei turizmo srityse, įsipareigoja atsižvelgti į šio protokolo tikslus, kad išvengtų neigiamo ar prieštaringo poveikio Alpių regione.

4 straipsnis

Teritorinių institucijų indėlis

1. Pagal dabartinę institucinę sistemą kiekviena Susitariančioji Šalis, siekdama skatinti solidarų atsakomybės pasidalijimą, apibrėžia tinkamiausią tiesiogiai susijusių institucijų ir teritorinių institucijų koordinavimo bei bendradarbiavimo lygį, pirmiausia stengdamasi panaudoti Alpių regiono bendradarbiavimą ir jį plėtoti, įgyvendindama energetikos politikos kryptis ir su tuo susijusias priemones.

3. Siekdamos priimti susitarimą dėl bendrų problemų sprendimo, Susitariančiosios Šalys skatina tarptautinį institucijų, tiesiogiai suinteresuotų spręsti su energetika ir aplinka susijusias problemas, bendradarbiavimą.

II SKYRIUS

KONKREČIOS PRIEMONĖS

5 straipsnis

Energijos taupymas ir racionalus energijos naudojimas

1. Alpių regione turi būti imamasi konkrečių energijos taupymo, skirstymo ir racionalaus naudojimo priemonių; imantis šių priemonių turi būti atsižvelgiama į:

a)	energijos poreikius plačioje teritorijoje; šie poreikiai skiriasi pagal aukštį, metų laikus ir turizmo reikalavimus;

b)	vietines galimybes naudoti atsinaujinančius energijos išteklius;

c)	konkretų atmosferos taršos poveikį žemutinėse dalyse ir slėniuose, atsižvelgiant į jų geomorfologinę padėtį.

2. Susitariančiosios Šalys užtikrina, kad energija būtų daugiau naudojama atsižvelgiant į aplinkos reikalavimus, ir pirmiausia skatina taupyti bei racionaliai naudoti energiją, ypač pasirenkant gamybos būdus, teikiant viešąsias paslaugas ir eksploatuojant didžiąsias viešbučių infrastruktūras ir transporto, sportinės veiklos bei laisvalaikio įrenginius.

3. Jos suderina priemones ir priima nuostatas, visų pirma šiose srityse:

a)	pastatų izoliavimo tobulinimas ir šilumos paskirstymo sistemų veiksmingumo didinimas;

b)	šildymo, ventiliacijos ir oro kondicionavimo įrenginių pajėgumo optimizavimas;

c)	teršalų, patenkančių į aplinką iš šiluminių įrenginių, periodiškas tikrinimas ir prireikus jų mažinimas;

d)	energijos taupymas moderniais technologiniais energijos perdirbimo ir naudojimo būdais;

e)	individualus šildymo ir šilto vandens sąnaudų skaičiavimas;

f)	naujų pastatų, kuriuose naudojamos nedaug energijos suvartojančios technologijos, planavimas ir statybos skatinimas;

g)	bendruomenės ir vietinių energetikos bei klimato projektų kūrimo skatinimas ir įgyvendinimas pagal 2 straipsnio 1 dalies c punkte numatytas priemones;

h)	energetinės sistemos tobulinimas pastatuose juos restauruojant ir skatinimas naudoti aplinkos reikalavimus atitinkančias šildymo sistemas.

6 straipsnis

Atsinaujinantys energijos ištekliai

1. Susitariančiosios Šalys, neviršydamos turimų finansinių išteklių ir laikydamosi aplinkos bei kraštovaizdžių reikalavimus atitinkančių taisyklių, įsipareigoja skatinti ir pirmiausia naudoti atsinaujinančius energijos išteklius.

2. Jos taip pat skatina eksploatuoti decentralizuotus įrenginius tokiems atsinaujinantiems energijos ištekliams kaip vanduo, saulė ir biologinė masė naudoti.

3. Susitariančiosios Šalys skatina naudoti atsinaujinančius energijos išteklius, net jei kartu yra taikomi ir įprastiniai energijos teikimo būdai.

4. Susitariančiosios Šalys ypač skatina racionalų vandens ir medienos išteklių, gaunamų subalansuotai tvarkant kalnų miškus, naudojimą energijai gaminti.

7 straipsnis

Hidroelektrinių energija

1. Susitariančiosios Šalys užtikrina ekologinės vandentakių funkcijos ir kraštovaizdžių integralumo išlaikymą įgyvendindamos tinkamas, naujoms ir, jei įmanoma, jau esančioms hidroelektrinėms skirtas priemones: apibrėždamos mažiausius kiekius, įgyvendindamos standartus dirbtiniams vandens lygio svyravimams sumažinti ir užtikrindamos gyvūnų migravimą.

2. Susitariančiosios Šalys gali imtis priemonių, kuriomis, laikantis hidroelektrinių saugos ir aplinkos standartų, siekiama pagerinti esančių hidroelektrinių konkurencingumą.

3. Be to, jos įsipareigoja išlaikyti vandens tiekimo tvarką teritorijose, iš kurių yra gaunamas geriamasis vanduo, teritorijose, kurios yra saugomos apsauginėmis zonomis, kitose saugomose teritorijose ir poilsio zonose bei teritorijose, kuriose gamta ir kraštovaizdžiai yra nepaliesti žmogaus rankų.

4. Susitariančiosios Šalys rekomenduoja, užuot rengus naujus statybos projektus, pradėti naudoti ne pagal paskirtį eksploatuojamas hidroelektrines. 1 dalies nuostata dėl vandens ekosistemų ir kitų atitinkamų sistemų išsaugojimo galioja ir tuo atveju, kai yra pradedama naudoti jau esančias hidroelektrines.

5. Susitariančiosios Šalys, laikydamosi nacionalinių teisės aktų, gali nagrinėti rinką atitinkančių kainų, kurias turėtų mokėti galutiniai Alpių regiono išteklių vartotojai, nustatymo būdus ir nagrinėti, kokios visuotinio intereso paslaugos, kurias suteikė vietos gyventojai, gali būti tinkamai kompensuotos.

8 straipsnis

Energija, gaunama naudojant iškastinį kurą

1. Susitariančiosios Šalys užtikrina, kad eksploatuojant naujus šiluminius įrenginius, kuriuose elektros energijai ir (arba) šilumai gaminti naudojamas iškastinis kuras, būtų taikomi geriausi prieinami gamybos būdai. Dėl Alpių regione veikiančių įrenginių Susitariančiosios Šalys kuo labiau apriboja teršalų, patenkančių į aplinką iš šių įrenginių, išmetimą, naudodamos tinkamus gamybos būdus ir (arba) kurą.

2. Susitariančiosios Šalys tikrina technines ir ekonomines galimybes įrenginius, kuriuose naudojamas iškastinis kuras, pakeisti įrenginiais, kuriuose naudojami atsinaujinančios energijos šaltiniai, bei decentralizuotais įrenginiais ir tokio pakeitimo suderinamumą su aplinkos reikalavimais.

3. Susitariančiosios Šalys imasi priemonių, kurių tikslas – skatinti bendrą šilumos ir elektros energijos gamybą siekiant racionaliau naudoti energiją.

4. Pasienio zonose Susitariančiosios Šalys kiek įmanoma derina ir sujungia teršalų patekimo į atmosferą ir koncentracijos ore tikrinimo sistemas.

9 straipsnis

Branduolinė energija

1. Įgyvendindamos tarptautinius susitarimus, Susitariančiosios Šalys įsipareigoja keistis visa informacija apie atomines elektrines ir kitus branduolinius įrenginius, kurie daro arba galėtų daryti poveikį Alpių regionui, siekdamos užtikrinti ilgalaikę gyventojų sveikatos, augalijos, gyvūnijos, jų biocenozės, paplitimo zonų ir tarpusavio sąveikos apsaugą.

2. Be to, Susitariančiosios Šalys kiek įmanoma užtikrina aplinkos radioaktyvumo kontrolės sistemų derinimą ir sujungimą.

10 straipsnis

Elektros energijos transportavimas ir paskirstymas

1. Susitariančiosios Šalys siekia racionalizuoti ir didinti esančių infrastruktūrų pajėgumą, atsižvelgdamos į aplinkos apsaugos reikalavimus ir ypač į būtinybę saugoti itin jautrias ekosistemas bei gamtovaizdžius, kartu, jei reikia, imdamosi su gyventojų bei Alpių regiono aplinkos apsauga susijusių veiksmų.

2. Kai yra statomos elektros energijos transportavimo linijos ir su tuo susijusios elektrinės, taip pat tiesiami naftotiekiai ir dujotiekiai, įskaitant siurblinių ir slėginių bei įrenginių, kurie yra labai svarbūs aplinkos požiūriu, įrengimą, Susitariančiosios Šalys įgyvendina visas reikiamas priemones, kad būtų sumažintas neigiamas poveikis gyventojams ir aplinkai, įskaitant, jei galima, jau esančių statinių ir linijų naudojimą.

3. Susitariančiosios Šalys, eksploatuodamos elektros energijos transportavimo linijas, ypač atsižvelgia į teritorijų, kurios saugomos apsauginėmis zonomis, kitų saugomų teritorijų ir poilsio zonų bei teritorijų, kuriose gamta ir kraštovaizdžiai yra nepaliesti žmogaus rankų, svarbą ir į paukščių fauną.

11 straipsnis

Aplinkos renatūralizacija ir inžinerija

Susitariančiosios Šalys išankstiniuose projektuose ir poveikio aplinkai tyrimuose, numatytuose atlikti pagal galiojančius teisės aktus, nustato vietovių ir vandens teritorijų renatūralizacijos taisykles energetikos srityje atlikus viešuosius ar privačius su Alpių regiono aplinka ir ekosistemomis susijusius darbus, naudodamos, kiek yra įmanoma, aplinkos inžinerijos technologijas.

12 straipsnis

Poveikio aplinkai vertinimas

1. Susitariančiosios Šalys, laikydamosi nacionalinių galiojančių teisės aktų, konvencijų ir tarptautinių susitarimų, vykdo išankstinį poveikio aplinkai vertinimą rengdamos visus energetinių įrenginių, minimų šio protokolo 7, 8, 9 ir 10 straipsniuose, projektus ir atlikdamos svarbius šių įrenginių pakeitimus.

2. Susitariančiosios Šalys pripažįsta, kad, siekiant pašalinti ar sumažinti poveikį aplinkai, kaip vieną iš būdų numatant išardyti ne pagal paskirtį naudojamus ir aplinkos reikalavimų neatitinkančius įrenginius, kiek įmanoma turi būti taikomi geriausi prieinami gamybos būdai.

13 straipsnis

Derinimas

1. Susitariančiosios Šalys įsipareigoja iš anksto konsultuotis dėl projektų, galinčių daryti tarpvalstybinį poveikį.

2. Atitinkamos Susitariančiosios Šalys turi tinkamu laiku pateikti pastabas dėl projektų, galinčių daryti tarpvalstybinį poveikį, į kurias bus tinkamai atsižvelgta išduodant leidimus.

14 straipsnis

Papildomos priemonės

Susitariančiosios Šalys gali imtis papildomų, šiame protokole nenumatytų, priemonių, susijusių su energija ir darniu vystymusi.

III SKYRIUS

TYRIMAI, MOKYMAS IR INFORMAVIMAS

15 straipsnis

Tyrimai ir stebėjimas

1. Glaudžiai bendradarbiaudamos ir atsižvelgdamos į rezultatus, gautus nacionaliniu ir tarptautiniu lygmenimis, Susitariančiosios Šalys skatina ir derina tyrimus bei sistemingą stebėjimą, kad būtų įgyvendinti šio protokolo tikslai; ypač jos skatina tyrimus ir stebėjimą, susijusius su poveikio aplinkai ir klimato vertinimo bei tyrimo būdais ir kriterijais ir su konkrečiais gamybos būdais, kuriais siekiama Alpių regione taupyti ir racionaliai naudoti energiją.

2. Apibrėždamos ir tikrindamos energetikos politikos tikslus bei priemones ir vietoje vykdydamos gyventojams, ekonominiams operatoriams ir teritorinėms institucijoms skatinti skirtą mokymo bei techninės pagalbos veiklą, jos atsižvelgia į tyrimų rezultatus.

3. Susitariančiosios Šalys užtikrina, kad nacionaliniai tyrimų ir sistemingo stebėjimo rezultatai būtų integruoti į bendrą nuolatinio stebėjimo ir informavimo sistemą ir, nepažeidžiant dabartinės institucinės sistemos, būtų prieinami visuomenei.

16 straipsnis

Mokymas ir informavimas

1. Susitariančiosios Šalys skatina pirminį bei tęstinį mokymą ir visuomenės informavimą apie šio protokolo tikslus, priemones ir įgyvendinimą.

2. Jos ypač skatina vėlesnę mokymo, tęstinio mokymo bei techninės pagalbos energetikos srityje, įskaitant aplinkos, gamtos ir klimato apsaugą, plėtrą.

IV SKYRIUS

ĮGYVENDINIMAS, TIKRINIMAS IR VERTINIMAS

17 straipsnis

Įgyvendinimas

Susitariančiosios Šalys įsipareigoja, imdamosi visų tinkamų priemonių, užtikrinti šio protokolo įgyvendinimą, nepažeidžiant dabartinės institucinės sistemos.

18 straipsnis

Įsipareigojimų įgyvendinimo tikrinimas

3. Nuolatinis komitetas Alpių konferencijai pateikia šiame protokole numatytų įsipareigojimų įgyvendinimo Susitariančiosiose Šalyse ataskaitą.

4. Alpių konferencija nagrinėja šią ataskaitą. Nustačiusi, kad įsipareigojimų nebuvo laikomasi, ji gali priimti rekomendacijas.

19 straipsnis

Nuostatų veiksmingumo vertinimas

2. Pagal dabartinę institucinę sistemą atliekant šį vertinimą dalyvauja teritorinės institucijos. Gali būti konsultuojamasi su šioje srityje veikiančiomis nevyriausybinėmis organizacijomis.

V SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

20 straipsnis

Alpių konvencijos ir protokolo sąsajos

1. Šis protokolas yra Alpių konvencijos protokolas pagal konvencijos 2 straipsnį ir kitus atitinkamus straipsnius.

2. Nė viena valstybė negali tapti šio protokolo Susitariančiąja Šalimi, jei nėra Alpių konvencijos Susitariančioji Šalis. Alpių konvencijos denonsavimas yra ir šio protokolo denonsavimas.

3. Alpių konferencijoje sprendžiant su šiuo protokolu susijusius klausimus, balsavime gali dalyvauti tik šio protokolo Susitariančiosios Šalys.

21 straipsnis

Pasirašymas ir ratifikavimas

1. Šis protokolas Alpių konvenciją pasirašiusioms valstybėms ir Europos bendrijai teikiamas pasirašyti 1998 m. spalio 16 d. Austrijos Respublikoje, kuri yra depozitaras, nuo 1998 m. lapkričio 16 d.

22 straipsnis

Pranešimai

Depozitaras praneša visoms preambulėje nurodytoms valstybėms ir Europos bendrijai apie:

a)	visus pasirašymus;

b)	visus deponuojamus ratifikavimo, priėmimo ar patvirtinimo dokumentus;

c)	įsigaliojimo datą;

d)	visas Susitariančiosios Šalies ar pasirašiusiosios šalies priimtas deklaracijas;

e)	visus denonsavimus, apie kuriuos pranešė Susitariančioji Šalis, įskaitant denonsavimo įsigaliojimo datą.

Tai patvirtindami, toliau nurodyti tinkamai įgalioti asmenys pasirašė šį protokolą.

1991 metų Alpių konvencijos įgyvendinimo turizmo srityje

PROTOKOLAS

Turizmo protokolas

Preambulė

VOKIETIJOS FEDERACINĖ RESPUBLIKA,

AUSTRIJOS RESPUBLIKA,

PRANCŪZIJOS RESPUBLIKA,

ITALIJOS RESPUBLIKA,

LICHTENŠTEINO KUNIGAIKŠTYSTĖ,

MONAKO KUNIGAIKŠTYSTĖ,

SLOVĖNIJOS RESPUBLIKA,

ŠVEICARIJOS KONFEDERACIJA,

EUROPOS BENDRIJA,

LAIKYDAMOSI 1991 m. lapkričio 7 d. Konvencijoje dėl Alpių apsaugos (Alpių konvencija) iškelto uždavinio įgyvendinti bendrą Alpių regiono apsaugos ir darnaus vystymosi politiką,

ĮGYVENDINDAMOS savo įsipareigojimus, numatytus Alpių konvencijos 2 straipsnio 2 ir 3 dalyse,

ATSIŽVELGDAMOS į Susitariančiųjų Šalių pageidavimą derinti ekonominius interesus su ekologiniais reikalavimais ir užtikrinti darnų vystymąsi,

SUPRASDAMOS, kad Alpių regionas vietos gyventojams yra svarbi gyvenamoji ir ekonominės veiklos vykdymo vieta,

ATSIŽVELGDAMOS į miesto civilizacijoje vis didėjantį šių dienų žmonių turizmo ir įvairaus poilsio poreikį,

ATSIŽVELGDAMOS į tai, kad Alpių regionas yra viena iš didžiausių turizmo ir laisvalaikio leidimo vietų Europoje – jame yra daug galimybių leisti laisvalaikį, įvairus gamtovaizdis, o ekologinės sąlygos įvairios, ir kad su turizmu susiję klausimai turėtų būti sprendžiami ne vienos valstybės narės, o visų drauge,

ATSIŽVELGDAMOS į tai, kad nemažai kai kurių Susitariančiųjų Šalių gyventojų gyvena Alpių regione, o Alpių turizmas valstybės mastu yra svarbus dėl to, kad padeda išlaikyti nuolatinį skaičių gyventojų,

ATSIŽVELGDAMOS į tai, kad kalnų turizmas plėtojamas vis globalesnės konkurencijos sąlygomis, o turizmas daug prisideda prie Alpių regiono ekonominės pažangos,

ATSIŽVELGDAMOS į pastaruoju metu pastebimą tendenciją turizmą sieti su aplinka: klientai vis labiau domisi patraukliu, ir žiemą, ir vasarą saugomu kraštovaizdžiu, o dauguma vietinių sprendimus priimančių institucijų stengiasi pagerinti turistų priėmimo kokybę, užtikrindamos aplinkos apsaugą,

ATSIŽVELGDAMOS į tai, kad Alpių regione, derinant kiekvienos vietovės ekosistemų ribas, į ekosistemas turi būti konkrečiai atsižvelgiama, ir jos turi būti vertinamos pagal jų savitumus,

SUPRASDAMOS, kad gamtos ir kultūros paveldas bei kraštovaizdžiai yra svarbiausias turizmo Alpėse pagrindas,

SUPRASDAMOS, kad dėl Alpių regiono valstybių gamtos, kultūros, ekonomikos ir institucijų įvairumo turizmo plėtra buvo vykdoma autonomiškai ir buvo teikiama daug turizmo paslaugų, kurios, užuot supanašėjusios su kitomis standartinėmis pasaulyje teikiamomis paslaugomis, turėtų suteikti galimybę vystyti įvairias ir papildomas turizmo veiklos rūšis,

SUPRASDAMOS, kad yra būtina įgyvendinti tvarų turizmo ekonomikos vystymą, orientuojantis į gamtos paveldo įvertinimą ir paramos bei paslaugų kokybės gerinimą, atsižvelgiant į daugelio Alpių regionų ekonominį priklausomumą nuo turizmo ir tų regionų gyventojams turizmo teikiamų galimybių pragyventi,

SUPRASDAMOS, kad poilsiautojai turi būti skatinami gerbti gamtą ir kad jiems turi būti padedama geriau susipažinti su lankomuose regionuose gyvenančiais bei dirbančiais žmonėmis ir sudaryti kuo geriausias sąlygas pažinti įvairialypę Alpių regiono gamtą,

SUPRASDAMOS, kad profesinės turizmo organizacijos ir vietos valdžios įstaigos Alpių regiono lygiu turėtų susitarusios įgyvendinti savo gamybinių struktūrų ir tų struktūrų veiklos tobulinimo priemones,

NORĖDAMOS užtikrinti tvarų Alpių regiono vystymąsi plėtojant aplinkos reikalavimus atitinkantį turizmą, kuris yra ir svarbiausias vietos gyventojų ekonominių ir gyvenimo sąlygų pagrindas,

ĮSITIKINUSIOS, kad kai kurios problemos gali būti išspręstos tik valstybėms tarpusavyje bendradarbiaujant ir kad Alpių regiono valstybės turi imtis bendrų priemonių,

SUSITARĖ:

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Tikslas

Šiuo protokolu siekiama, nepažeidžiant dabartinės institucinės sistemos, prisidėti prie darnaus Alpių regiono vystymo plėtojant aplinkos reikalavimus atitinkantį turizmą – imantis konkrečių priemonių ir priimant rekomendacijas, kuriose atsižvelgiama į vietos gyventojų ir turistų interesus.

2 straipsnis

Tarptautinis bendradarbiavimas

1. Susitariančiosios Šalys įsipareigoja pašalinti kliūtis, trukdančias tarptautiniam Alpių regiono teritorinių institucijų bendradarbiavimui, ir skatinti bendradarbiaujant tinkamu teritoriniu lygiu spręsti bendras problemas.

2. Susitariančiosios Šalys remia glaudesnį atitinkamų kompetentingų institucijų tarptautinį bendradarbiavimą. Jos pirmiausia užtikrina, kad, koordinuojant aplinkos reikalavimus atitinkančią turizmo ir laisvalaikio veiklą, būtų įvertintos į kelias valstybes nusidriekusios teritorijos.

3. Jei vietos valdžios įstaigos negali įgyvendinti priemonių dėl to, kad jas apibrėžti turi valstybių ar tarptautinės institucijos, šioms institucijoms turi būti sudaryta galimybė deramai atstovauti gyventojų interesams.

3 straipsnis

Protokolo tikslai įgyvendinant kitas politikos kryptis

Susitariančiosios Šalys, įgyvendindamos kitas politikos kryptis, įsipareigoja atsižvelgti ir į šio protokolo tikslus, ypač teritorijos planavimo, transporto, žemės ir miškų ūkio, gamtos ir aplinkos apsaugos sektoriuose, taip pat tiekiant vandenį ir energiją, kad būtų sumažintas galimas neigiamas ar prieštaringas poveikis.

4 straipsnis

Teritorinių institucijų indėlis

1. Pagal dabartinę institucinę sistemą kiekviena Susitariančioji Šalis, siekdama skatinti solidarų atsakomybės pasidalijimą, apibrėžia tinkamiausią tiesiogiai susijusių institucijų ir vietos valdžios įstaigų koordinavimo bei bendradarbiavimo lygį, pirmiausia stengdamasi panaudoti Alpių regiono bendradarbiavimą ir jį plėtoti, įgyvendindama turizmo politikos kryptis ir su tuo susijusias priemones.

2. Tiesiogiai susijusios vietos valdžios įstaigos dalyvauja įvairiuose šių politikos krypčių ir priemonių rengimo bei įgyvendinimo etapuose, nepažeisdamos joms nustatytos kompetencijos ir dabartinės institucinės sistemos.

II SKYRIUS

KONKREČIOS PRIEMONĖS

5 straipsnis

Pasiūlos reguliavimas

1. Susitariančiosios Šalys įsipareigoja užtikrinti tvarų aplinkos reikalavimus atitinkančio turizmo vystymą. Šiuo tikslu jos remia gairių, plėtros programų ir kompetentingų institucijų tinkamiausiu lygiu inicijuotų sektorinių planų, kuriuose atsižvelgiama į šio protokolo tikslus, rengimą ir įgyvendinimą.

2. Šios priemonės padės įvertinti ir palyginti vystymo, kurį planuojama įgyvendinti, naudą bei trūkumus, numatomus kaip:

a)	socialines ir ekonomines pasekmes, kurias patiria vietos gyventojai;

b)	pasekmes dirvožemiui, vandeniui, orui, gamtos pusiausvyrai ir kraštovaizdžiams, atsižvelgiant į konkrečius ekologinius duomenis, gamtinius išteklius ir ekosistemų prisitaikymo ribas;

c)	pasekmes valstybių biudžetams.

6 straipsnis

Turizmo plėtros gairės

1. Susitariančiosios Šalys, įgyvendindamos turizmo plėtrą, atsižvelgia į gamtos apsaugą ir kraštovaizdžio išsaugojimą. Jos įsipareigoja kiek galima skatinti kraštovaizdžiams naudingus ir aplinkos požiūriu leistinus projektus.

2. Jos įgyvendina tvarią politiką, didinančią gamtai žalos nedarančio turizmo Alpių regione konkurencingumą ir taip svariai prisidedančią prie Alpių regiono socialinės bei ekonominės plėtros. Pirmenybė teikiama priemonėms, skatinančioms naują turizmo paslaugų pasiūlą ir jos įvairovę.

3. Susitariančiosios Šalys užtikrina, kad gausiai turistų lankomuose regionuose būtų stengiamasi darniai susieti intensyvaus ir ekstensyvaus turizmo formas.

4. Ėmusis skatinamųjų priemonių, turėtų būti laikomasi šių nuostatų:

a)	intensyvaus turizmo atveju – esančios turizmo struktūros ir įrenginiai turi būti suderinti su ekologiniais reikalavimais, o naujos struktūros plėtojamos laikantis šiame protokole numatytų tikslų;

b)	ekstensyvaus turizmo atveju – turi būti išlaikyta ar plėtojama su gamtos sąlygomis suderinta ir aplinkos reikalavimus atitinkanti turizmo paslaugų pasiūla ir įvertintas turistų lankomų regionų gamtos bei kultūros paveldas.

7 straipsnis

Kokybės užtikrinimas

1. Susitariančiosios Šalys nuolat ir sistemingai įgyvendina visame Alpių regione turizmo paslaugų pasiūlos kokybę užtikrinančią politiką, ypač atsižvelgdamos į ekologinius reikalavimus.

2. Jos skatina keistis patirtimi ir įgyvendinti bendrų veiksmų programas, siekdamos kokybiškai tobulinti:

a)	įrenginių statybą kraštovaizdžiuose ir gamtoje;

b)	urbanizaciją ir architektūrą (naujos statybos ir kaimų atstatymas);

c)	turistų apgyvendinimo centrus ir turizmo paslaugų pasiūlas;

d)	turizmo prekių Alpių regione įvairovę, įvertindamos įvairių atitinkamų teritorijų kultūrinę veiklą.

8 straipsnis

Turistų srautų reguliavimas

Susitariančiosios Šalys skatina reguliuoti turistų srautus, ypač saugomose teritorijose, organizuodamos turistų keliones ir jų sutikimą taip, kad būtų užtikrintas šių vietų ilgaamžiškumas.

9 straipsnis

Gamtinės plėtros ribos

Susitariančiosios Šalys užtikrina, kad turizmo plėtra būtų suderinta su aplinkos ypatumais ir vietos ar atitinkamo regiono turimais ištekliais. Įgyvendinant projektus, kurie gali turėti didelį poveikį aplinkai, pagal dabartinę institucinę sistemą turėtų būti parengiamas išankstinis šio poveikio vertinimas, į kurį šalys atsižvelgs priimdamos sprendimą.

10 straipsnis

Poilsio zonos

Susitariančiosios Šalys, laikydamosi nacionalinių teisės aktų ir ekologinių kriterijų, įsipareigoja nustatyti poilsio zonų, kuriose turistinės paskirties statiniai negali būti statomi, ribas.

11 straipsnis

Apgyvendinimo politika

Susitariančiosios Šalys plėtoja apgyvendinimo politikos kryptis, atsižvelgdamos į nepakankamą teritorijos, kuria disponuojama, plotą, pirmenybę teikdamos komerciniam apgyvendinimui ir esančių pastatų restauravimui bei panaudojimui ir modernizuodamos esančius apgyvendinimo centrus bei gerindamos tų centrų kokybę.

12 straipsnis

Keltai slidininkams

1. Susitariančiosios Šalys pritaria tam, kad vykdant nacionalines procedūras, kai yra išduodamas leidimas eksploatuoti keltus slidininkams, būtų įgyvendinama ne tik ekonominius ir saugumo reikalavimus, bet ir ekologinius bei kraštovaizdžio reikalavimus atitinkanti politika.

2. Nauji leidimai eksploatuoti keltus slidininkams ir eksploatavimo perleidimai bus suteikti tik tuomet, jei nebenaudojami keltai bus išmontuoti ir pašalinti, o nebenaudojami plotai – renatūralizuoti, pirmenybę teikiant vietinės kilmės augalų rūšims.

13 straipsnis

Turizmo transportas ir susisiekimas

1. Susitariančiosios Šalys skatina diegti priemones, kuriomis siekiama sumažinti motorizuotą eismą turizmo stotyse.

2. Be to, jos skatina privačias ar viešas iniciatyvas, kuriomis siekiama prieigą prie turizmo vietų ir centrų pagerinti naudojant viešąjį transportą, o turistus skatinti naudotis šiuo transportu.

14 straipsnis

Konkrečios įrenginių rūšys

1. Slidinėjimo trasos

1. Susitariančiosios Šalys užtikrina, kad įrengiant, prižiūrint ir eksploatuojant slidinėjimo trasas šie įrenginiai būtų kuo geriau integruojami į kraštovaizdį, atsižvelgiant į gamtos pusiausvyrą ir biotopų jautrumą;

2. Žemės pokyčiai, kiek galima ir jei gamtos sąlygos tam palankios, turi būti apriboti, o pertvarkyti plotai – vėl apsodinti, pirmenybę teikiant vietinės kilmės augalų rūšims.

2. Padengimo sniegu įrenginiai

nacionaliniuose įstatymuose gali būti numatyta galimybė sniegą gaminti šaltuoju metų laiku, būdingu kiekvienai vietovei, ypač siekiant apsaugoti su turizmu susijusias teritorijas, jei atitinkamai vietovei būdingos hidrologinės, klimato ir ekologinės sąlygos tą leidžia.

15 straipsnis

Sportinė veikla

1. Susitariančiosios Šalys įsipareigoja priimti politines nuostatas dėl sportinės veiklos po atviru dangumi valdymo, ypač saugomose teritorijose, kad nebūtų keliamas pavojus aplinkai. Jei reikia, šalys gali uždrausti vykdyti tam tikrą veiklą.

2. Susitariančiosios Šalys įsipareigoja kuo labiau apriboti ir, jei reikia, uždrausti motorizuotą sportą už kompetentingų institucijų nustatytų teritorijų ribų.

16 straipsnis

Susisiekimas orlaiviais

Susitariančiosios Šalys įsipareigoja kuo labiau apriboti ir, jei reikia, uždrausti susisiekimą orlaiviais už aerodromų ribų sportiniais tikslais.

17 straipsnis

Valstybės ekonomiškai silpnų regionų ir teritorijų vystymasis

Susitariančiosios Šalys yra skatinamos išnagrinėti atitinkamu teritoriniu lygiu suderintas priemones, užtikrinančias valstybės ekonomiškai silpnų regionų ir teritorijų darnų vystymąsi.

18 straipsnis

Atostogų nustatymas

1. Susitariančiosios Šalys stengiasi tinkamiau teritorijos ir laiko atžvilgiu apibrėžti turizmo paslaugų paklausą regionuose, į kuriuos atvyksta turistai.

2. Šiuo tikslu turėtų būti remiamas valstybių bendradarbiavimas nustatant atostogų grafiką ir dalijantis sezonų pailginimo patirtimi.

19 straipsnis

Naujovių skatinimas

Susitariančiosios Šalys yra skatinamos plėtoti visus šio protokolo gairių įgyvendinimą skatinančius veiksmus; šiuo atžvilgiu jos pirmiausia nagrinėja Alpių regiono pagalbos, kuria siekiama kompensuoti naujų šio protokolo tikslus atitinkančio turizmo paslaugų įgyvendinimą ir turizmo prekes, panaudojimą.

20 straipsnis

Turizmo, žemės ir miškų ūkio bei amatų derinimas

Susitariančiosios Šalys remia turizmo, žemės ir miškų ūkio bei amatų derinimą. Jos ypač skatina sujungti užimtumą didinančias veiklos rūšis siekiant įgyvendinti darnų vystymąsi.

21 straipsnis

Papildomos priemonės

Susitariančiosios Šalys gali imtis papildomų, šiame protokole nenumatytų, priemonių, skirtų darniam turizmo vystymui.

III SKYRIUS

TYRIMAI, MOKYMAS IR INFORMAVIMAS

22 straipsnis

Tyrimai ir stebėjimas

1. Glaudžiai bendradarbiaudamos, Susitariančiosios Šalys skatina ir derina tyrimus bei sistemingą stebėjimą, kurie yra reikalingi norint geriau pažinti turizmo ir aplinkos sąsajas Alpių regione bei atlikti būsimos plėtros analizę.

3. Susitariančiosios Šalys įsipareigoja dalytis patirtimi, kuri yra naudinga šio protokolo priemonėms ir rekomendacijoms įgyvendinti, ir rinkti atitinkamus kokybiško turizmo plėtros duomenis.

23 straipsnis

Mokymas ir informavimas

1. Susitariančiosios Šalys skatina pirminį bei tęstinį mokymą ir visuomenės informavimą apie šio protokolo tikslus, priemones ir įgyvendinimą.

2. Susitariančiosios Šalys yra skatinamos į profesinį tiesioginių turizmo ir su turizmu susijusių amatų mokymą įtraukti gamtos ir aplinkos disciplinas. Galėtų būti dėstomos originalios turizmą ir aplinką apimančios disciplinos. Pavyzdžiui:

—	„gamtos planavimo specialistai“,

—	„turizmo stočių kokybės prižiūrėtojai“,

—	„turizmo asistentai neįgaliesiems“.

IV SKYRIUS

ĮGYVENDINIMAS, TIKRINIMAS IR VERTINIMAS

24 straipsnis

Įgyvendinimas

Susitariančiosios Šalys įsipareigoja, imdamosi visų tinkamų priemonių, užtikrinti šio protokolo įgyvendinimą, nepažeidžiant dabartinės institucinės sistemos.

25 straipsnis

Įsipareigojimų įgyvendinimo tikrinimas

3. Nuolatinis komitetas Alpių konferencijai pateikia šiame protokole numatytų įsipareigojimų įgyvendinimo Susitariančiosiose Šalyse ataskaitą.

4. Alpių konferencija nagrinėja šią ataskaitą. Nustačiusi, kad įsipareigojimų nebuvo laikomasi, ji gali priimti rekomendacijas.

26 straipsnis

Nuostatų veiksmingumo vertinimas

V SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

27 straipsnis

Alpių konvencijos ir protokolo sąsajos

1. Šis protokolas yra Alpių konvencijos protokolas pagal konvencijos 2 straipsnį ir kitus atitinkamus straipsnius.

2. Nė viena valstybė negali tapti šio protokolo Susitariančiąja Šalimi, jei nėra Alpių konvencijos Susitariančioji Šalis. Alpių konvencijos denonsavimas yra ir šio protokolo denonsavimas.

3. Alpių konferencijoje sprendžiant su šiuo protokolu susijusius klausimus, balsavime gali dalyvauti tik šio protokolo Susitariančiosios Šalys.

28 straipsnis

Pasirašymas ir ratifikavimas

29 straipsnis

Pranešimai

Depozitaras praneša visoms preambulėje nurodytoms valstybėms ir Europos bendrijai apie:

a)	visus pasirašymus;

b)	visus deponuojamus ratifikavimo, priėmimo ar patvirtinimo dokumentus;

c)	įsigaliojimo datą;

d)	visas Susitariančiosios Šalies ar pasirašiusiosios šalies priimtas deklaracijas;

e)	visus denonsavimus, apie kuriuos pranešė Susitariančioji Šalis, įskaitant denonsavimo įsigaliojimo datą.

Tai patvirtindami, toliau nurodyti tinkamai įgalioti asmenys pasirašė šį protokolą.

2005 12 22

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 337/51

KOMISIJOS REKOMENDACIJA

2005 m. gruodžio 14 d.

dėl koordinuotos patikrinimo programos gyvūnų mitybos srityje 2006 m. remiantis Tarybos direktyva 95/53/EB

(2005/925/EB)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1995 m. spalio 25 d. Tarybos direktyvą 95/53/EB, nustatančią principus, reglamentuojančius gyvūnų mitybos srityje atliekamų oficialių patikrinimų organizavimą (1), ypač į jos 22 straipsnio 3 dalį,

kadangi,

(1)	2005 m. valstybės narės nustatė konkrečias problemas, dėl kurių 2006 m. reikėtų vykdyti koordinuotą patikrinimo programą.

(2)

Nors 2002 m. gegužės 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2002/32/EB dėl nepageidaujamų medžiagų ir produktų gyvūnų mityboje (2) nustatomas didžiausias pašaruose leidžiamas aflatoksino B1 kiekis, nėra jokių Bendrijos taisyklių kitiems mikotoksinams, tarkim ochratoksinui A, zearalenonui, deoksinivalenoliui, fumonizinui, T-2 ir HT-2 toksinams. Iš atsitiktinių mėginių gauta informacija apie mikotoksinų buvimą gali suteikti naudingų duomenų, kai situacija vertinama siekiant patobulinti teisės aktus. Be to, kai kurie pašarai, kaip, pavyzdžiui, grūdai ir aliejinių augalų sėklos, dėl derliaus nuėmimo, saugojimo ir transportavimo sąlygų ypač gali būti apnuodyti mikotoksinais. Kadangi mikotoksinų koncentracija kasmet kinta, reikėtų kelerius metus iš eilės rinkti duomenis apie visus minėtus mikotoksinus.

(3)

Ankstesni patikrinimai, siekiant nustatyti ar yra antibiotikų ir kokcidiostatų kai kuriuose pašaruose, kurie yra skirti tokioms gyvūnų rūšims arba kategorijoms, kurioms tokių aktyvių medžiagų naudoti negalima, rodo, kad šio tipo pažeidimų vis dar pasitaiko. Be to, remiantis 2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1831/2003 dėl priedų, skirtų naudoti gyvūnų mityboje (3) 11 straipsnio 2 dalimi, yra svarbu užtikrinti, kad būtų efektyviai vykdomas laipsniškas antibiotinių pašarų priedų mažinimas.

(4)	Svarbu užtikrinti, kad atitinkamuose Bendrijos teisės aktuose nustatyti gyvūninės kilmės priedų naudojimo pašaruose apribojimai būtų veiksmingai taikomi.

(5)

Tikslinga užtikrinti, kad mikroelementų vario ir cinko lygiai kiaulėms skirtuose kombinuotuosiuose pašaruose neviršytų didžiausio kiekio, nustatyto 2003 m. liepos 25 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 1334/2003, iš dalies pakeičiančiame sąlygas dėl kelių pašarų priedų, priklausančių mikroelementų grupei, leidimo (4).

(6)	Šioje rekomendacijoje nustatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

ŠIUO DOKUMENTU REKOMENDUOJA VALSTYBĖMS NARĖMS:

2006 m. vykdyti koordinuotą patikrinimo programą, kuria būtų siekiama patikrinti:

mikotoksinų (aflatoksino B1, ochratoksino A, zearalenono, deoksinivalenolio, fumonizinų, T-2 ir HT-2 toksinų) koncentraciją pašaruose, nurodant analizės metodus; turėtų būti taikomi atsitiktinis ir tikslinis mėginių ėmimo metodai; tikslinės mėginių atrankos atveju mėginiai turėtų būti pašarinės žaliavos, kuriose, kaip įtariama, yra didesnė mikotoksinų koncentracija, pavyzdžiui, javų grūdai, aliejinių augalų sėklos, aliejiniai vaisiai, jų produktai ir šalutiniai produktai bei ilgai sandėliuojamos ar dideliais atstumais jūra gabenamos pašarinės žaliavos; ieškant aflatoksino B1, ypatingas dėmesys turėtų būti kreipiamas į kombinuotuosius pašarus, skirtus pieniniams gyvuliams, išskyrus pieninius galvijus; patikrinimų rezultatai turėtų būti pranešami pagal I priede nurodytą pavyzdį;

kokcidiostatus ir (arba) histomonostatus, kaip pašarų priedus leistinus arba neleistinus tam tikroms gyvūnų rūšims ir kategorijoms, kurie dažnai būna nevaistiniuose premiksuose ir kombinuotuosiuose pašaruose, kuriuose šios vaistinės medžiagos yra neleistinos; turėtų būti ieškoma šių medžiagų priemaišose ir kombinuotuosiuose pašaruose, jeigu kompetentinga institucija mano, kad yra didesnė tikimybė rasti neatitikimų; patikrinimų rezultatai pranešami pagal II priede nurodytą pavyzdį;

c)	kaip įgyvendinamas laipsniškas antibiotinių pašarų priedų mažinimas, kaip tai nurodyta II priede;

d)	kaip įgyvendinamas gyvūninės kilmės pašarinių žaliavų gamybos ir naudojimo apribojimas, kaip tai nurodyta III priede;

e)	vario ir cinko kiekį kiaulėms skirtuose kombinuotuosiuose pašaruose, kaip nustatyta IV priede.

2)	Įtraukti 1 dalyje nurodytos koordinuotos patikrinimo programos rezultatus į metinės ataskaitos apie patikrinimo veiklą (pateikiamos iki 2007 m. balandžio 1 d.) atskirą skyrių ir į naujausią suderinto ataskaitų teikimo pavyzdžio versiją.

Priimta Briuselyje, 2005 m. gruodžio 14 d.

Komisijos vardu

Markos KYPRIANOU

Komisijos narys

(1) OL L 265, 1995 11 8, p. 17. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/46/EB (OL L 234, 2001 9 1, p. 55).

(2) OL L 140, 2002 5 30, p. 10. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos direktyva 2005/8/EB (OL L 27, 2005 1 29, p. 44).

(3) OL L 268, 2003 10 18, p. 29. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 378/2005 (OL L 59, 2005 3 5, p. 8).

(4) OL L 187, 2003 7 26, p. 11. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 2112/2003 (OL L 317, 2003 12 2, p. 22).

I PRIEDAS

Tam tikrų mikotoksinų (aflatoksino B1, ochratoksino A, zearalenono, deoksinivalenolio, fumonizinų, T-2 ir HT-2 toksinų) koncentracija pašaruose

Visų ištirtų mėginių atskiri rezultatai; naudojamas 1 dalies a punkte nurodytas ataskaitų pavyzdys

Pašarai			Mėginių ėmimas (atsitiktinis arba tikslinis)	Mikotoksinų tipas ir koncentracija (μg/kg pašaruose, kurių drėgnis 12 %)
Klasė (1)	Tipas (2)	Kilmės šalis	Mėginių ėmimas (atsitiktinis arba tikslinis)	Aflatoksinas B1	Ochratoksinas A	Zearalenonas	Deoksinivalenolis	Fumonizinai (3)	T-2 ir HT-2 toksinai (4)

Kompetetinga institucija taip pat nurodo:

—	kokių veiksmų imtasi, kai viršijamas maksimalus leistinas aflatoksino B1 lygis,

—	taikytus analizės metodus,

—	aptikimo ribas.

(1) Pasirinkite vieną iš šių klasių: pašarinės žaliavos, pašarų priedai, premiksai, mineraliniai papildai, visaverčiai pašarai, kombinuotieji pašarai.

(2) Pasirinkite vieną iš šių tipų: a) pašarams – pašaro pavadinimą, kaip nurodyta Tarybos direktyvos 96/25/EB priedo B dalyje (OL L 125, 1996 5 23, p. 35); b) kitiems pašarams – tikslines gyvūnų rūšis.

(3) Fumonizinų B1 ir B2 koncentracija gali būti nurodyta kaip jų abiejų bendra suma.

(4) T-2 ir HT-2 toksinų koncentracija gali būti nurodyta kaip jų abiejų bendra suma.

II PRIEDAS

Tam tikrų vaistinių medžiagų, kurių negalima naudoti kaip pašarų priedų, buvimas

Tam tikros vaistinės medžiagos gali būti teisiškai leistinos kaip priedai premiksuose ir kombinuotuosiuose pašaruose, skirtuose tam tikrų gyvūnų rūšims ir kategorijoms, kai jie atitinka Reglamento (EB) Nr. 1831/2003 dėl priedų, skirtų naudoti gyvūnų mityboje, 10 straipsnio reikalavimus.

Radus neleistinų vaistinių medžiagų tam tikroms gyvūnų rūšims ir kategorijoms skirtuose pašaruose, toks faktas yra laikomas pažeidimu.

Tikrinimui pasirenkamos vaistinės medžiagos yra pateiktos šiame sąraše:

vaistinės medžiagos, leistinos kaip pašarų priedai tik tam tikroms gyvūnų rūšims ir kategorijoms:

dekoginatas (Deccox)

diklazurilas (Clinacox 0,2 %)

hidrobromido halofuginonas (Stenorol)

natrio lazalocidas (Avatec 15 %)

alfa amonio maduramicinas (Cygro 1 %)

monenzino natrio druska (Elancoban G100, 100, G200, 200)

narazinas (Monteban)

narazinas – nikarbazinas (Maxiban G160)

robenidino hidrochloridas (Cycostat 66 G)

natrio salinomicinas (Sacox 120G, 120)

natrio semduramicinas (Aviax 5 %);

vaistinės medžiagos, jau neleistinos kaip pašarų papildai:

amproliumas

amproliumas (etopabatas)

arprinocidas

avilamicinas

avoparacinas

karbadoksas

dimetridazolas

dinitolmidas

flavofosfolipolas

ipronidazolas

metiklorpindolas

metiklorpindolas (metilbenzoatas)

nikarbazinas

nifurzolas

olakvindoksas

ronidazolis

spiramicinas

tetraciklinai

tilozino fosfatas

virginiamicinas

cinko bacitracinas

kitos antimikrobinės medžiagos;

jokiais atvejais neleistinos naudoti kaip pašarų priedai vaistinės medžiagos:

kitos medžiagos.

Visų reikalavimų neatitinkančių mėginių atskiri rezultatai; naudojami ataskaitų pavyzdžiai, kaip nurodyta 1 dalies b punkte:

Pašaro tipas

(gyvūnų rūšis ir kategorija)

Aptikta medžiaga

Aptiktas medžiagos kiekis

Pažeidimo priežastis (1)

Veiksmai, kurių imtasi

Kompetentinga institucija taip pat turėtų nurodyti:

—	visą ištirtų mėginių skaičių,

—	ištirtų medžiagų pavadinimus,

—	taikytus analizės metodus,

—	aptikimo ribas.

(1) Priežastis, dėl kurios pašare aptikta neleistinos medžiagos, kaip pateikiama išvadose po kompetentingos institucijos atlikto tyrimo.

III PRIEDAS

Gyvūninės kilmės pašarų gamybos ir naudojimo apribojimai

Nepažeisdamos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 882/2004 (1) 3 straipsnio, valstybės narės 2006 metais turėtų įgyvendinti suderintą patikrinimų programą, kad nustatytų, ar buvo laikomasi gyvūninės kilmės pašarinių žaliavų gamybos ir naudojimo apribojimų.

Visų pirma valstybės narės, siekdamos užtikrinti, kad būtų efektyviai taikomas draudimas kai kurių gyvulių šėrimui naudoti perdirbtus gyvūninės kilmės baltymus, kaip tai nurodyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 999/2001 (2), IV priede, turi įgyvendinti specifinę, kryptinga kontrole pagrįstą kontrolės programą. Pagal Reglamento (EB) Nr. 882/2004 3 straipsnį ši kontrolės programa turi remtis rizika pagrįsta strategija, apimančia visus gamybos etapus ir visus patalpų, kuriose gaminami, parduodami ir tvarkomi pašarai, tipus. Valstybės narės turi kreipti ypatingą dėmesį į kriterijų, kurie gali būti susiję su rizika, apibrėžimą. Kiekvieno kriterijaus įvertinimas turi būti proporcingas rizikai. Patikrinimų dažnis ir patalpose ištirtų mėginių skaičius turi sietis su toms patalpoms skirtų įvertinimų suma.

Rengiant kontrolės programą, reikėtų atsižvelgti į šias preliminarias patalpas ir kriterijus:

Patalpos

Kriterijai

Įvertinimas

Pašarų gamyklos

—	Dvisrautės pašarų gamyklos, gaminančios kombinuotuosius pašarus atrajotojams ir ne atrajotojams skirtus kombinuotuosius pašarus su atrajotojams šerti perdirbtais gyvūniniais baltymais

—	Pašarų gamyklos, anksčiau pažeidusios reikalavimus arba įtariamos nesilaikančios reikalavimų

—	Pašarų gamyklos, turinčios daug importuotų pašarų su dideliu kiekiu baltymų, pavyzdžiui, žuvų miltų, sojų miltų, grūdų glitimo miltų ir baltyminių koncentratų

—	Daug kombinuotųjų pašarų gaminančios pašarų gamyklos

—	Kryžminės taršos rizika, kylanti dėl vidaus veiklos procedūrų (siloso skyrimo, efektyvaus takų atskyrimo kontrolės, sudedamųjų medžiagų, vidaus laboratorijos, mėginių ėmimo procedūrų kontrolės ir t. t.)

Pasienio kontrolės postai ir kiti įvažiavimo į Bendriją punktai

—	Didelis (mažas) importuotų pašarų kiekis

—	Daug baltymų turintys pašarai

Ūkiai

—	Stacionarūs maišytuvai, naudojantys atrajotojams šerti perdirbtus gyvūninius baltymus

—	Ūkiai, laikantys atrajotojus ir kitų rūšių gyvūnus (šėrimo tais pačiais pašarais rizika)

—	Ūkiai, perkantys nepakuotus pašarus

Prekiautojai

—	Sandėliai ir daug baltymų turinčių pašarų tarpinis laikymas

—	Daug prekiaujama nepakuotais pašarais

—	Prekiautojai, prekiaujantys užsienyje pagamintais kombinuotaisiais pašarais

Mobilieji maišytuvai

—	Maišytuvai, gaminantys pašarus atrajotojams ir ne atrajotojams

—	Maišytuvai, anksčiau neatitikę reikalavimų arba įtariami neatitinkantys reikalavimų

—	Maišytuvai, įmaišantys daug baltymų turinčių pašarų

—	Daug pašarų gaminantys maišytuvai

—	Daug aptarnaujamų ūkių, įskaitant atrajotojus laikančius ūkius

Transportavimo priemonės

—	Transporto priemonės, naudojamos perdirbtiems gyvūniniams baltymams ir pašarams gabenti

—	Transporto priemonės, anksčiau neatitikusios reikalavimų arba įtariamos neatitinkančios reikalavimų

Vietoj šių orientacinių patalpų ir kriterijų, valstybės narės iki 2006 m. kovo 31 d. gali nusiųsti Komisijai savo pačių atliktą rizikos įvertinimą.

Mėginiai turi būti imami iš siuntos arba tada, kai tarša draudžiamais perdirbtais baltymais labiausiai tikėtina (pirma siunta po pašarų, kuriuose yra šiai siuntai draudžiamų gyvūninių baltymų, transporto, techninės problemos arba gamybos linijų, laikymo aruodų arba siloso birioms medžiagoms pakeitimai).

Patikrinimo apimtis taip pat gali būti išplėsta įtraukiant transporto priemonių, gamybos įrangos ir sandėliavimo vietose esančių dulkių tyrimą.

Kiekvienoje valstybėje narėje per metus turi būti atliekama mažiausiai dešimt kiekvienos 100 000 tonų kombinuotųjų pašarų patikrinimų. Kiekvienoje valstybėje narėje per metus turi būti paimta mažiausiai dvidešimt oficialių kiekvienos 100 000 tonų kombinuotųjų pašarų partijos mėginių. Kol nėra patvirtinti alternatyvūs metodai, mėginių tyrimui turi būti naudojami Komisijos direktyvoje 2003/126/EB (3) apibūdinti mikroskopinio nustatymo ir įvertinimo metodai. Radus gyvūninių baltymų, šis faktas turi būti interpretuojamas laikantis Reglamento (EB) Nr. 999/2001 nuostatų.

Patikrinimo programų rezultatus reikėtų pateikti Komisijai naudojant šias formas.

Patikrinimų, susijusių su šėrimo gyvūninės kilmės pašarais (šėrimo draudžiamais perdirbtais gyvūniniais baltymais) apribojimais, apžvalga

A. Dokumentuose aprašyti patikrinimai

Etapas	Patikrinimų skaičius, siekiant nustatyti ar yra perdirbtų gyvūninių baltymų	Pažeidimų, pagrįstų dokumentų tikrinimu ir t. t., o ne laboratoriniais tyrimais, skaičius
Pašarinių žaliavų importas
Pašarinių žaliavų laikymas
Pašarų gamyklos
Stacionarūs maišytuvai arba mobilieji maišytuvai
Pašarų tarpininkai
Transporto priemonės
Ūkiai, laikantys ne atrajotojus
Atrajotojus laikantys ūkiai
Kiti:…

B. Pašarinių žaliavų ir kombinuotųjų pašarų mėginių ėmimas ir tyrimas, siekiant nustatyti, ar yra perdirbtų gyvūninių baltymų

Patalpos	Ištirtų oficialių mėginių perdirbtų gyvūninių baltymų buvimui nustatyti skaičius			Reikalavimų neatitinkančių mėginių skaičius
				Ar yra iš sausumos gyvūnų gautų perdirbtų gyvūninių baltymų			Ar yra iš žuvų gautų perdirbtų gyvūninių baltymų
	Pašarinės medžiagos	Kombinuotieji pašarai		Pašarinės medžiagos	Kombinuotieji pašarai		Pašarinės medžiagos	Kombinuotieji pašarai
	Pašarinės medžiagos	atrajotojam	ne atrajotojams	Pašarinės medžiagos	atrajotojam	ne atrajotojams	Pašarinės medžiagos	atrajotojam	ne atrajotojams
Importuojant
Pašarų gamyklos
Tarpininkai arba laikymas
Transporto priemonės
Stacionarūs maišytuvai arba mobilieji maišytuvai
Ūkyje
Kiti:…

C. Draudžiamų perdirbtų gyvūninių baltymų, rastų atrajotojams skirtų pašarų mėginiuose, apžvalga

	Mėginių ėmimo mėnuo	Užteršimo tipas, laipsnis ir kilmė	Taikytos sankcijos (arba kitos priemonės)
1
2
3
4
5
…

(1) OL L 165, 2004 4 30, p. 1.

(2) OL L 147, 2001 5 31, p. 1.

(3) OL L 339, 2003 12 24, p. 78.

IV PRIEDAS

Visų mėginių (neatitinkančių ir atitinkančių reikalavimus) atskiri rezultatai, susiję su vario ir cinko kiekiu kiaulėms skirtuose kombinuotuosiuose pašaruose

Kombinuotųjų pašarų tipas

(gyvūnų kategorija)

Mikroelementas

(varis arba cinkas)

Aptiktas kiekis

(mg/kg visame pašare)

Didžiausio leistino kiekio viršijimo priežastis (1)

Veiksmai, kurių imtasi

(1) Kaip pateikiama išvadose po kompetentingos institucijos atlikto tyrimo.

2005 12 22

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 337/60

KOMISIJOS SPRENDIMAS

2005 m. gruodžio 21 d.

dėl papildomų nedidelio patogeniškumo paukščių gripo infekcijos kontrolės priemonių įvedimo Italijoje ir panaikinantis Sprendimą 2004/666/EB

(pranešta dokumentu Nr. C(2005) 5566)

(Tekstas svarbus EEE)

(2005/926/EB)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1989 m. gruodžio 11 d. Tarybos direktyvą 89/662/EEB dėl Bendrijos vidaus prekybos veterinarinių patikrinimų siekiant sukurti vidaus rinką (1), ypač į jos 9 straipsnio 4 dalį,

atsižvelgdama į 1990 m. birželio 26 d. Tarybos direktyvą 90/425/EEB dėl Bendrijos vidaus prekyboje tam tikrais gyvūnais ir produktais taikomų veterinarinių ir zootechninių patikrinimų, siekiant užbaigti vidaus rinkos kūrimą (2), ypač į jos 10 straipsnio 4 dalį,

atsižvelgdama į 1992 m. gegužės 19 d. Tarybos direktyvą 92/40/EEB, nustatančią Bendrijos paukščių gripo kontrolės priemones (3), ypač į jos 16 straipsnį,

atsižvelgdama į 2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos direktyvą 2002/99/EB, nustatančią gyvūnų sveikatos taisykles, reglamentuojančias žmonių vartojimui skirtų gyvūninės kilmės produktų gamybą, perdirbimą, paskirstymą ir importą (4), ypač į jos 4 straipsnio 3 dalį ir 13 straipsnio 3 dalį,

kadangi:

(1)

Pagal 2002 m. gruodžio 12 d. Komisijos sprendimą 2002/975/EB, nustatantį vakcinaciją, siekiant papildyti nedidelio patogeniškumo paukščių gripo infekcijos kontrolės priemones Italijoje, ir nustatantį konkrečias judėjimo kontrolės priemones (5), Šiaurės Italijos dalyse buvo vykdoma skiepijimo programa kovojant su nedidelio patogeniškumo paukščių gripo štamo H7N3 potipio infekcijomis. Buvo taikyta atskyrimo užkrėstų nuo paskiepytų gyvūnų (AUPG) strategija naudojant H7N1 potipio heterologinę vakciną, leidžiančią atskirti užkrėstus naminius paukščius nuo paskiepytų.

(2)

Pagal 2004 m. rugsėjo 29 d. Komisijos sprendimą 2004/666/EB dėl vakcinacijos įvedimo siekiant papildyti nedidelio patogeniškumo paukščių gripo infekcijos kontrolės priemones Italijoje ir dėl konkrečių judėjimo kontrolės priemonių bei panaikinantį Sprendimą 2002/975/EB (6) buvo patvirtinta nauja skiepijimo programa mažesnėje Italijos teritorijoje, palyginus su ankstesne skiepijimo kampanija pagal Sprendimą 2002/975/EB. Naujoji programa vykdoma naudojant dvivalentę vakciną, kurios sudėtyje yra paukščių gripo H5 ir H7 potipiai. Taip skiepijama bus bent jau iki 2005 m. gruodžio 31 d. Šiame sprendime taip pat numatyta uždrausti prekiauti Bendrijos viduje įvežamais iš (arba) vakcinacijos teritorijų kilmės gyvais naminiais paukščiais ir perinti skirtais kiaušiniais bei numatytos prekybos paskiepytų naminių paukščių šviežia mėsa Bendrijos viduje sąlygos pagal Sprendimo 2004/666/EB 3 straipsnį.

(3)	Sprendime 2004/666/EB numatyti skiepijimo programos rezultatai, paskelbti Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto keleto posėdžių metu, buvo apskritai palankūs.

(4)	Įvertinus Sprendime 2004/666/EB nurodytą palankią padėtį vakcinacijos teritorijoje ir atsižvelgiant į didesnę skiepijimo patirtį, įvykdžius tam tikras sąlygas reikėtų leisti iš Italijos išsiųsti skerstinus naminius paukščius, perinti skirtus kiaušinius ir vienadienius viščiukus.

(5)

Atsižvelgiant į ypatingą užsikrėtimo paukščių gripu pavojų aptariamose Italijos teritorijose ir 2005 m. birželio 23 d. laišku Italijos pateiktą iš dalies pakeistą skiepijimo programą, kurią ji siekia patvirtinti, atrodo, kad tikslinga toliau skiepyti teritorijose, kuriose užsikrėtimo liga pavojus didžiausias. Be to, vakcinacijos teritorijoje ir jos aplinkinėse vietovėse reikėtų vykdyti aktyvų monitoringą ir stebėjimą.

(6)	Skerstinų naminių paukščių atveju taip pat reikėtų taikyti specialias mėginių ėmimo ir tyrimo procedūras.

(7)	Siekiant Bendrijos teisės aktų aiškumo, tikslinga panaikinti Sprendimą 2004/666/EB ir pakeisti jį šiuo sprendimu.

(8)	Šiame sprendime numatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Skiepijimo programos patvirtinimas

1. 2005 m. birželio 23 d. Italijos Komisijai pateikta iš dalies pakeista skiepijimo programa, skirta kovoti su paukščių gripu, yra patvirtinta (toliau – skiepijimo programa).

Skiepijimo programa vykdoma I priede nurodytose teritorijose (toliau – vakcinacijos teritorijos) naudojant dvivalentę vakciną. Skiepijimo programa turi būti veiksmingai įgyvendinta.

2. Skiepijimo programoje nurodytas aktyvus monitoringas ir stebėjimas vykdomas vakcinacijos teritorijoje bei III priede išvardytose teritorijose.

2 straipsnis

Gyvų naminių paukščių, perinti skirtų kiaušinių, vienadienių viščiukų ir naminių paukščių mėsos gabenimo apribojimai

Gyvų naminių paukščių, perinti skirtų kiaušinių, vienadienių viščiukų ir naminių paukščių mėsos gabenimo iš, į ir vakcinacijos teritorijos viduje bei iš ūkių, esančių apribojimų zonoje, įsteigtoje pagal skiepijimo programoje nurodytas nuostatas, apribojimai taikomi pagal šio sprendimo 3–9 straipsnius.

3 straipsnis

Gyvų naminių paukščių, perinti skirtų kiaušinių ir vienadienių viščiukų išsiuntimo apribojimai

Iš Italijos neišsiunčiami gyvi naminiai paukščiai, perinti skirti kiaušiniai ir vienadieniai viščiukai, kilę iš vakcinacijos teritorijoje esančių ūkių ir (arba) juose užauginti bei iš ūkių, esančių apribojimų zonoje, įsteigtoje pagal skiepijimo programoje nurodytas nuostatas.

4 straipsnis

Nuo skerstinų naminių paukščių išsiuntimo apribojimų leidžianti nukrypti nuostata

1. Nukrypstant nuo 3 straipsnio, iš Italijos gali būti išsiųsti skerstini naminiai paukščiai, kilę iš vakcinacijos teritorijoje esančių ūkių ir (arba) juose užauginti, jeigu tie naminiai paukščiai:

a)	kilę iš ūkių, nesančių apribojimų zonoje, įsteigtoje pagal skiepijimo programoje nurodytas nuostatas;

b)	kilę iš pulkų, kurie buvo reguliariai tikrinami ir ištirti, o paukščių gripo rezultatai buvo neigiami, ypatingą dėmesį skiriant paukščiams sargybiniams;

c)	kilę iš pulkų, kuriuos per 48 valandas iki pakrovimo klinikiniu metodu patikrino valstybinis veterinarijos gydytojas, ypatingą dėmesį skiriant paukščiams sargybiniams;

d)	kilę iš pulkų, kuriems po serologinio patikrinimo nacionalinėje laboratorijoje nustatyti neigiami paukščio gripo rezultatai, naudojant šio sprendimo II priede nustatytą mėginių ėmimo ir tyrimo procedūrą;

e)	siunčiami tiesiai į skerdyklą ir skerdžiami iškart po atvežimo į skerdyklą.

2. Tiriant 1 dalies b punkte nurodytus pulkus naudojami šie tyrimai:

a)	paskiepytiems paukščiams – netiesioginis imunofluorescentinis tyrimas (iIFA tyrimas);

nepaskiepytiems paukščiams:

i)	hemagliutinacijos inhibavimo tyrimas (HI);

ii)	AGID tyrimas;

iii)	ELISA tyrimas arba

iv)	iIFA tyrimas, jeigu reikalinga.

5 straipsnis

Nuo perinti skirtų kiaušinių išsiuntimo apribojimų leidžianti nukrypti nuostata

Nukrypstant nuo 3 straipsnio, iš Italijos gali būti išsiųsti perinti skirti kiaušiniai, kilę iš vakcinacijos teritorijoje esančių ūkių ir (arba) iš jų atvežti, jeigu jie:

a)	kilę iš ūkių, esančių apribojimų zonoje, įsteigtoje pagal skiepijimo programoje nurodytas nuostatas;

b)	kilę iš pulkų, kurie buvo reguliariai tikrinami ir ištirti naudojant 4 straipsnio 2 dalyje nurodytus tyrimus, o paukščių gripo rezultatai buvo neigiami;

c)	prieš išvežant iš ūkių buvo dezinfekuoti;

d)	vežami tiesiai į paskirties peryklą;

e)	paskirties perykla gali užtikrinti perinti skirtų kiaušinių atsekamumą, pasitelkdama perinti skirtų kiaušinių kilmės ūkio ir iš tų kiaušinių išperintų vienadienių viščiukų paskirties vietos įrašus.

6 straipsnis

Nuo vienadienių viščiukų išsiuntimo apribojimų leidžianti nukrypti nuostata

Nukrypstant nuo 3 straipsnio, iš Italijos gali būti išsiųsti vienadieniai viščiukai, kilę iš vakcinacijos teritorijoje esančių ūkių ir (arba) juose išperinti, jeigu jie išperinti iš perinti skirtų kiaušinių, kurie atitinka 5 straipsnyje nurodytas sąlygas.

7 straipsnis

Gyvų naminių paukščių, perinti skirtų kiaušinių ir vienadienių viščiukų siuntų veterinarijos sertifikatai

Prie gyvų naminių paukščių, perinti skirtų kiaušinių ir vienadienių viščiukų siuntų iš Italijos pridėtuose veterinarijos sertifikatuose įrašomi šie žodžiai: „Šios siuntos gyvūnų sveikatos reikalavimai atitinka Komisijos sprendimo 2005/926/EB nuostatas“.

8 straipsnis

Šviežios naminių paukščių mėsos išsiuntimo apribojimai ir specialus žymėjimas

1. 2 straipsnyje nurodyta šviežia naminių paukščių mėsa žymima pagal 2 dalį ir neišsiunčiama iš Italijos, jeigu ji kilusi iš:

a)	naminių paukščių, kilusių iš ūkių, esančių apribojimų zonoje, įsteigtoje pagal skiepijimo programoje nurodytas nuostatas;

b)	prieš paukščių gripą paskiepytų naminių paukščių;

c)	naminių paukščių iš naminių paukščių pulkų, kurių serologinio tyrimo rezultatas yra teigiamas ir kurie skirti skersti oficialiai prižiūrint pagal skiepijimo programą.

2. 1 dalyje nurodyta šviežia naminių paukščių mėsa pažymima specialiu sveikumo arba identifikavimo ženklu, kuris negali būti painiojamas su Tarybos direktyvos 71/118/EEB (7) I priedo XII skyriuje nurodytu sveikumo ženklu ir visų pirma nebūti ovalo formos. Tame ženkle įrašomas įmonės patvirtinimo numeris, bet ne raidės C.E.

9 straipsnis

Nuo šviežios naminių paukščių mėsos išsiuntimo apribojimų leidžianti nukrypti nuostata

Nukrypstant nuo 8 straipsnio 1 dalies b punkto ir 2 dalies, iš Italijos gali būti išsiunčiama prieš paukščių gripą (H7N1) ir (H5N9) potipio heterologine vakcina paskiepytų kalakutų ir viščiukų šviežia mėsa su sąlyga, kad tai yra kalakutų ir viščiukų mėsa, kurie:

a)	kilę iš pulkų, kurie buvo reguliariai tikrinami ir tiriami, o paukščių gripo rezultatai buvo neigiami, ypatingą dėmesį skiriant paukščiams sargybiniams;

b)	kilę iš pulkų, kuriuos per 48 valandas iki pakrovimo klinikiniu metodu patikrino valstybinis veterinarijos gydytojas, ypatingą dėmesį skiriant paukščiams sargybiniams;

c)	kilę iš pulkų, kuriems po serologinio patikrinimo nacionalinėje laboratorijoje nustatyti neigiami paukščio gripo rezultatai, naudojant šio sprendimo II priede nustatytą mėginių ėmimo ir tyrimo procedūrą;

d)	kilę iš pulkų, kurie buvo ištirti naudojant 4 straipsnio 2 dalyje nurodytus tyrimus, o paukščių gripo rezultatai buvo neigiami;

e)	buvo atskirai laikyti nuo pulkų, neatitinkančių šio straipsnio nuostatų;

f)	siunčiami tiesiai į skerdyklą ir skerdžiami iškart po atvežimo į skerdyklą.

10 straipsnis

Šviežios kalakutienos ir vištienos veterinarijos sertifikatas

Prie 9 straipsnyje nurodytas sąlygas atitinkančios šviežios kalakutienos ir vištienos pridedamas Direktyvos 71/118/EEB VI priede nurodytą šabloną atitinkantis veterinarijos sertifikatas, kurio IV skyriaus a punkte nurodomas šis valstybinio veterinarijos gydytojo patvirtinimas:

„Pirmiau nurodyta kalakutiena/vištiena (*1) atitinka Komisijos sprendimo 2005/926/EB nuostatas.

(*1) Nereikalingą žodį išbraukti.“."

11 straipsnis

Pakuočių ir transporto priemonių plovimas bei dezinfekavimas

Italija užtikrina, kad I priede išvardytose vakcinacijos teritorijose:

a)	perinti skirtų kiaušinių ir vienadienių viščiukų rinkimui, laikymui ir vežimui naudojama tik vienkartinė pakavimo medžiaga arba pakavimo medžiaga, kurią galima veiksmingai nuplauti ir dezinfekuoti;

visos transporto priemonės, kuriomis vežami gyvi naminiai paukščiai, perinti skirti kiaušiniai, vienadieniai viščiukai, šviežia naminių paukščių mėsa ir naminių paukščių pašaras, išvalomos ir dezinfekuojamos kompetentingos institucijos patvirtintomis dezinfekavimo medžiagomis ir būdais iš karto prieš ir po kiekvieno vežimo.

12 straipsnis

Ataskaitos

Per šešis mėnesius nuo šio sprendimo įsigaliojimo dienos Italija perduoda Komisijai ataskaitą, kurioje nurodyta informacija, susijusi su skiepijimo programos veiksmingumu; toliau jas teikia kas šešis mėnesius.

13 straipsnis

Panaikinimas

Sprendimas 2004/666/EB panaikinamas.

14 straipsnis

Taikymas

Šis sprendimas taikomas nuo dešimtos dienos po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

15 straipsnis

Adresatai

Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje, 2005 m. gruodžio 21 d.

Komisijos vardu

Markos KYPRIANOU

Komisijos narys

(1) OL L 395, 1989 12 30, p. 13. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/41/EB (OL L 157, 2004 4 30, p. 33; pataisyta OL L 195, 2004 6 2, p. 12).

(2) OL L 224, 1990 8 18, p. 29. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/33/EB (OL L 315, 2002 11 19, p. 14).

(3) OL L 167, 1992 6 22, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2003 m. Stojimo aktu.

(4) OL L 18, 2003 1 23, p. 11.

(5) OL L 337, 2002 12 13, p. 87. Sprendimas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Sprendimu 2004/159/EB (OL L 50, 2004 2 20, p. 63).

(6) OL L 303, 2004 9 30, p. 35. Sprendimas su pakeitimais, padarytais Sprendimu 2005/10/EB (OL L 4, 2005 1 6, p. 15).

(7) OL L 55, 1971 3 8, p. 23.

I PRIEDAS

VAKCINACIJOS TERITORIJA, KURIOJE SKIEPIJAMA DVIVALENTE VAKCINA

Veneto regionas

Veronos provincija
ALBAREDO D'ADIGE
ANGIARI
ARCOLE
BELFIORE
BONAVIGO
BOVOLONE
BUTTAPIETRA
CALDIERO	teritorija į pietus nuo A4 greitkelio
CASALEONE
CASTEL D'AZZANO
CASTELNUOVO DEL GARDA	teritorija į pietus nuo A4 greitkelio
CEREA
COLOGNA VENETA
COLOGNOLA AI COLLI	teritorija į pietus nuo A4 greitkelio
CONCAMARISE
ERBÈ
GAZZO VERONESE
ISOLA DELLA SCALA
ISOLA RIZZA
LAVAGNO	teritorija į pietus nuo A4 greitkelio
MINERBE
MONTEFORTE D'ALPONE	teritorija į pietus nuo A4 greitkelio
MOZZECANE
NOGARA
NOGAROLE ROCCA
OPPEANO
PALÙ
PESCHIERA DEL GARDA	teritorija į pietus nuo A4 greitkelio
POVEGLIANO VERONESE
PRESSANA
RONCO ALL'ADIGE
ROVERCHIARA
ROVEREDO DI GUÀ
SALIZZOLE
SAN BONIFACIO	teritorija į pietus nuo A4 greitkelio
SAN GIOVANNI LUPATOTO	teritorija į pietus nuo A4 greitkelio
SANGUINETTO
SAN MARTINO BUON ALBERGO	teritorija į pietus nuo A4 greitkelio
SAN PIETRO DI MORUBIO
SOAVE	teritorija į pietus nuo A4 greitkelio
SOMMACAMPAGNA	teritorija į pietus nuo A4 greitkelio
SONA	teritorija į pietus nuo A4 greitkelio
SORGÀ
TREVENZUOLO
VALEGGIO SUL MINCIO
VERONA	teritorija į pietus nuo A4 greitkelio
VERONELLA
VIGASIO
VILLAFRANCA DI VERONA
ZEVIO
ZIMELLA

Lombardijos regionas

Brescia provincija
ACQUAFREDDA
ALFIANELLO
BAGNOLO MELLA
BASSANO BRESCIANO
BORGOSATOLLO
BRESCIA	teritorija į pietus nuo A4 greitkelio
CALCINATO	teritorija į pietus nuo A4 greitkelio
CALVISANO
CAPRIANO DEL COLLE
CARPENEDOLO
CASTENEDOLO	teritorija į pietus nuo A4 greitkelio
CIGOLE
DELLO
DESENZANO DEL GARDA	teritorija į pietus nuo A4 greitkelio
FIESSE
FLERO
GAMBARA
GHEDI
GOTTOLENGO
ISORELLA
LENO
LONATO	teritorija į pietus nuo A4 greitkelio
MANERBIO
MILZANO
MONTICHIARI
MONTIRONE
OFFLAGA
PAVONE DEL MELLA
PONCARALE
PONTEVICO
POZZOLENGO	teritorija į pietus nuo A4 greitkelio
PRALBOINO
QUINZANO D'OGLIO
REMEDELLO
REZZATO	teritorija į pietus nuo A4 greitkelio
SAN GERVASIO BRESCIANO
SAN ZENO NAVIGLIO
SENIGA
VEROLANUOVA
VEROLAVECCHIA
VISANO
Mantova provincija
CASTIGLIONE DELLE STIVIERE
CAVRIANA
CERESARA
GOITO
GUIDIZZOLO
MARMIROLO
MEDOLE
MONZAMBANO
PONTI SUL MINCIO
ROVERBELLA
SOLFERINO
VOLTA MANTOVANA

II PRIEDAS

MĖGINIŲ ĖMIMO IR TYRIMO PROCEDŪRA

1. Įžanga ir bendroji paskirtis

Netiesioginiu imunofluorescentiniu tyrimu (iIFA tyrimas) siekiama atskirti paskiepytus/laisvai lauke laikomus kalakutus ir viščiukus nuo paskiepytų/laikomų narvuose pagal atskyrimo užkrėstų nuo paskiepytų gyvūnų (AUPG) skiepijimo strategiją naudojant heterologinį vakcinos potipį, gautą iš laukinio viruso potipio.

2. Tyrimo naudojimo tikslas – iš Italijos vakcinacijos teritorijos išsiųsti šviežią kalakutieną ir vištieną

Prieš paukščių gripą paskiepytų kalakutų ir viščiukų mėsa gali būti išsiųsta iš Italijos su sąlyga, kad ten, kur visi paukščiai buvo laikomi viename pastate, valstybinis veterinarijos gydytojas prieš septynias dienas iki skerdimo paėmė kraujo mėginius iš ne mažiau kaip 10 paskiepytų skerstinų kalakutų ir viščiukų.

Tačiau jeigu naminiai paukščiai buvo laikomi daugiau negu vienoje grupėje ar vištidėje, mėginiai paimami iš visų ūkio grupių arba vištidžių atsitiktinai atrinktų mažiausia 20 paskiepytų paukščių.

3. Tyrimo naudojimo tikslas – iš Italijos vakcinacijos teritorijos išsiųsti skerstinus naminius paukščius

Iš vakcinacijos teritorijos kilę skerstini naminiai paukščiai gali būti išsiųsti iš Italijos su sąlyga, kad ten, kur visi paukščiai buvo laikomi viename pastate, valstybinis veterinarijos gydytojas prieš septynias dienas iki išsiuntimo paėmė kraujo mėginius iš ne mažiau kaip 10 skerstinų paukščių. Tačiau jeigu naminiai paukščiai buvo laikomi daugiau negu vienoje grupėje ar vištidėje, mėginiai paimami iš visų ūkio grupių arba vištidžių atsitiktinai atrinktų mažiausia 20 paukščių.

III PRIEDAS

SU VAKCINACIJOS TERITORIJA BESIRIBOJANČIOS TERITORIJOS, KURIOSE VYKDOMAS AKTYVUS MONITORINGAS IR STEBĖJIMAS

Lombardijos regionas

Bergamo provincija
ANTEGNATE
BAGNATICA	teritorija į pietus nuo A4 greitkelio
BARBATA
BARIANO
BOLGARE	teritorija į pietus nuo A4 greitkelio
CALCINATE
CALCIO
CASTELLI CALEPIO	teritorija į pietus nuo A4 greitkelio
CAVERNAGO
CIVIDATE AL PIANO
COLOGNO AL SERIO
CORTENUOVA
COSTA DI MEZZATE	teritorija į pietus nuo A4 greitkelio
COVO
FARA OLIVANA CON SOLA
FONTANELLA
GHISALBA
GRUMELLO DEL MONTE	teritorija į pietus nuo A4 greitkelio
ISSO
MARTINENGO
MORENGO
MORNICO AL SERIO
PAGAZZANO
PALOSCO
PUMENENGO
ROMANO DI LOMBARDIA
SERIATE	teritorija į pietus nuo A4 greitkelio
TELGATE	teritorija į pietus nuo A4 greitkelio
TORRE PALLAVICINA
Brescia provincija
AZZANO MELLA
BARBARIGA
BASSANO BRESCIANO
BERLINGO
BORGO SAN GIACOMO
BRANDICO
CASTEGNATO	teritorija į pietus nuo A4 greitkelio
CASTEL MELLA
CASTELCOVATI
CASTREZZATO
CAZZAGO SAN MARTINO	teritorija į pietus nuo A4 greitkelio
CHIARI
COCCAGLIO
COLOGNE
COMEZZANO-CIZZAGO
CORZANO
ERBUSCO	teritorija į pietus nuo A4 greitkelio
LOGRATO
LONGHENA
MACLODIO
MAIRANO
ORZINUOVI
ORZIVECCHI
OSPITALETTO	teritorija į pietus nuo A4 greitkelio
PALAZZOLO SULL'OGLIO	teritorija į pietus nuo A4 greitkelio
POMPIANO
PONTOGLIO
ROCCAFRANCA
RONCADELLE	teritorija į pietus nuo A4 greitkelio
ROVATO	teritorija į pietus nuo A4 greitkelio
RUDIANO
SAN PAOLO
TORBOLE CASAGLIA
TRAVAGLIATO
TRENZANO
URAGO D'OGLIO
VILLACHIARA
Cremona provincija
CAMISANO
CASALE CREMASCO-VIDOLASCO
CASALETTO DI SOPRA
CASTEL GABBIANO
SONCINO
Mantova provincija
ACQUANEGRA SUL CHIESE
ASOLA
BIGARELLO
CANNETO SULL'OGLIO
CASALMORO
CASALOLDO
CASALROMANO
CASTEL D'ARIO
CASTEL GOFFREDO
CASTELBELFORTE
GAZOLDO DEGLI IPPOLITI
MARIANA MANTOVANA
PIUBEGA
PORTO MANTOVANO
REDONDESCO
RODIGO
RONCOFERRARO
SAN GIORGIO DI MANTOVA
VILLIMPENTA

Veneto regionas

Padovos provincija
CARCERI
CASALE DI SCODOSIA
ESTE
LOZZO ATESTINO
MEGLIADINO SAN FIDENZIO
MEGLIADINO SAN VITALE
MONTAGNANA
OSPEDALETTO EUGANEO
PONSO
SALETTO
SANTA MARGHERITA D’ADIGE
URBANA
Veronos provincija
BEVILACQUA
BOSCHI SANT'ANNA
BUSSOLENGO
PESCANTINA
SOMMACAMPAGNA	teritorija į šiaurę nuo A4 greitkelio
SONA	teritorija į šiaurę nuo A4 greitkelio
Vicenza provincija
AGUGLIARO
ALBETTONE
ALONTE
ASIGLIANO VENETO
BARBARANO VICENTINO
CAMPIGLIA DEI BERICI
CASTEGNERO
LONIGO
MONTEGALDA
MONTEGALDELLA
MOSSANO
NANTO
NOVENTA VICENTINA
ORGIANO
POIANA MAGGIORE
SAN GERMANO DEI BERICI
SOSSANO
VILLAGA

		ISSN 1725-5120
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		L 337

Leidimas lietuvių kalba	Teisės aktai	48 metai 2005m. gruodžio 22d.

Turinys		I Aktai, kuriuos skelbti privaloma	Puslapis
	*	2005 m. gruodžio 12 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2103/2005, iš dalies keičiantis Reglamento (EB) Nr. 3605/93 nuostatas, susijusias su statistinių duomenų kokybe, taikant perviršinio deficito procedūrą	1
	*	2005 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 2104/2005, nuo 2005 m. liepos 1 d. patikslinantis pareigūnų ir kitų Europos Bendrijų tarnautojų atlyginimus ir pensijas bei jiems taikytinus korekcinius koeficientus	7
		2005 m. gruodžio 21 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 2105/2005, nustatantis kai kurių vaisių ir daržovių standartines importo vertes, kad būtų galima nustatyti įvežimo kainą	14
	*	2005 m. gruodžio 21 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 2106/2005, iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1725/2003, priimantį tam tikrus tarptautinius apskaitos standartus pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1606/2002, dėl 39 tarptautinio apskaitos standarto (TAS) ( 1 )	16
	*	2005 m. gruodžio 21 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 2107/2005, iš dalies pakeičiantis pieno sektoriuje taikomus Reglamentus (EB) Nr. 174/1999, (EB) Nr. 2771/1999, (EB) Nr. 2707/2000, (EB) Nr. 214/2001 ir (EB) Nr. 1898/2005	20
	*	2005 m. gruodžio 21 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 2108/2005, iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 923/2005 dėl Vengrijos intervencinės agentūros turimų 80000 tonų paprastųjų kviečių, 80000 tonų kukurūzų ir 40000 tonų miežių perdavimo ir pardavimo Portugalijos rinkoje	23
	*	2005 m. gruodžio 21 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 2109/2005, iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 716/96 patvirtinantį išskirtines Jungtinės Karalystės jautienos rinkos rėmimo priemones	25

(EUR/100 kg)
KN kodas	Trečiosios šalies kodas (1)	Standartinė importo vertė
0702 00 00	052	71,2
	204	51,0
	212	87,2
	999	69,8
0707 00 05	052	128,1
	204	59,9
	220	196,3
	628	155,5
	999	135,0
0709 90 70	052	109,0
	204	112,3
	999	110,7
0805 10 20	052	59,8
	204	62,5
	220	65,0
	388	22,5
	624	59,8
	999	53,9
0805 20 10	052	60,4
	204	53,0
	999	56,7
0805 20 30 , 0805 20 50 , 0805 20 70 , 0805 20 90	052	77,0
	220	36,7
	400	81,3
	464	143,9
	624	83,2
	999	84,4
0805 50 10	052	44,9
0805 50 10	999	44,9
0808 10 80	096	18,3
	400	87,8
	404	96,7
	528	48,0
	720	74,2
	999	65,0
0808 20 50	052	125,5
	400	103,9
	720	63,3
	999	97,6

TAS Nr.	Pavadinimas
39 TAS	Finansinės priemonės: pripažinimas ir vertinimas

(BO)	Bolivijai
(CO)	Kolumbijai
(CR)	Kosta Rikai
(EC)	Ekvadorui
(GE)	Gruzijai
(GT)	Gvatemalai
(HN)	Hondūrui
(LK)	Šri Lankai
(MD)	Moldovos Respublikai
(MN)	Mongolijai
(NI)	Nikaragvai
(PA)	Panamai
(PE)	Peru
(SV)	Salvadorui
(VE)	Venesuelai

	II Aktai, kurių skelbti neprivaloma
	Taryba
*	2005 m. gruodžio 2 d. Tarybos sprendimas, dėl Alpių konvencijos Dirvožemių apsaugos protokolo, Energetikos protokolo ir Turizmo protokolo pasirašymo Europos bendrijos vardu	27
	1991 metų Alpių konvencijos įgyvendinimo dirvožemio apsaugos srityje Protokolas	29
	1991 metų Alpių konvencijos įgyvendinimo energetikos srityje Protokolas	36
	1991 metų Alpių konvencijos įgyvendinimo turizmo srityje Protokolas	43
	Komisija
*	2005 m. gruodžio 21 d. Komisijos sprendimas, dėl lengvatas gaunančių šalių, kurioms galima taikyti specialią tvaraus vystymosi ir gero valdymo skatinamąją priemonę, numatytą Tarybos reglamento (EB) Nr. 980/2005 dėl bendrųjų tarifų lengvatų sistemos taikymo 26 straipsnio e punkte, sąrašo	50
*	2005 m. gruodžio 14 d. Komisijos rekomendacija, dėl koordinuotos patikrinimo programos gyvūnų mitybos srityje 2006 m. remiantis Tarybos direktyva 95/53/EB	51
*	2005 m. gruodžio 21 d. Komisijos sprendimas, dėl papildomų nedidelio patogeniškumo paukščių gripo infekcijos kontrolės priemonių įvedimo Italijoje ir panaikinantis Sprendimą 2004/666/EB (pranešta dokumentu Nr. C(2005) 5566) ( 1 )	60

		Aktai, priimti remiantis Europos Sąjungos sutarties V antraštine dalimi
	*	2005 m. gruodžio 21 d. Tarybos sprendimas 2005/927/BUSP, įgyvendinantis Bendrąją poziciją 2004/694/BUSP dėl tolesnių priemonių, remiančių veiksmingą Tarptautinio baudžiamojo tribunolo buvusiai Jugoslavijai (TBTBJ) mandato vykdymą	71


	(1) Tekstas svarbus EEE