16.12.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 329/1

(1)

Vadovaujantis Urugvajaus raundo daugiašalių prekybos derybų rezultatais Reglamentas (EB) Nr. 3223/94 numato kriterijus, pagal kuriuos Komisija nustato standartines importo vertes iš trečiųjų šalių importuojamiems jo priede išvardintiems produktams ir laikotarpiams.

(2)

Laikantis aukščiau nurodytų kriterijų, standartinės importo vertės turi būti nustatytos tokios, kaip nurodyta šio reglamento priede,

16.12.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 329/3

(1)

Pagal 1999 m. gegužės 17 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1493/1999 dėl bendros vyno rinkos organizavimo 63 straipsnio 7 dalį (2), eksporto grąžinamųjų išmokų skyrimas vyno sektoriaus produktams apribojamas kiekiais ir išlaidomis, nustatytais žemės ūkio susitarimu, pasirašytu pagal daugiašales derybas dėl prekybos Urugvajaus raunde.

(2)

Reglamento (EB) Nr. 883/2001 9 straipsniu buvo nustatytos sąlygos, kuriomis Komisija, siekdama išvengti pagal šį susitarimą numatyto kiekio ar turimo biudžeto viršijimo, gali imtis ypatingų priemonių.

(3)

Remiantis 2005 m. gruodžio 14 d. Komisijos turėta informacija apie eksporto licencijų paraiškas, kiekis, tebeturimas laikotarpiui iki 2006 m. sausio 15 d. Reglamento (EB) Nr. 883/2001 9 straipsnio 5 dalyje nurodytai paskirties zonai 1) Afrika gali būti viršytas, jei nebus ribojamas eksporto licencijų su išankstiniu grąžinamosios išmokos nustatymu išdavimas. Todėl pranešamiems kiekiams būtina nustatyti vienodą priėmimo koeficientą paraiškoms, pateiktoms nuo 2005 m. gruodžio 7 d. iki 13 d., ir leidimų išdavimą pateiktoms paraiškoms šitai zonai reikia laikinai sustabdyti iki 2006 m. sausio 16 d.,

16.12.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 329/4

(1)

Reglamentu (EB) Nr. 726/2004, pakeičiančiu 1993 m. liepos 22 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 2309/93, nustatantį Bendrijos leidimų dėl žmonėms skirtų vaistų ir veterinarinių vaistų išdavimo bei priežiūros tvarką ir įsteigiantį Europos vaistų vertinimo agentūrą (2), numatoma, kad Europos vaistų agentūros (toliau – Agentūra) pajamos susideda iš Bendrijos įnašo ir įmonių mokamų mokesčių.

(2)

Atsižvelgiant į Reglamentu (EEB) Nr. 2309/93 nustatytą sistemą, Tarybos reglamente (EB) Nr. 297/95 (3), numatomi Agentūrai mokėtini mokesčiai.

(3)

Vadovaujantis Reglamentu (EB) Nr. 726/2004, mikroįmonių, mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) padėtis turi būti traktuojama skirtingai. Siekiant sumažinti MVĮ prekybos vaistais, kuriems išduotas leidimas centralizuota tvarka, išlaidas, tas reglamentas numato nuostatų dėl leidimo sumažinti mokesčius, mokesčių mokėjimo atidėjimo ir administracinės pagalbos teikimo priėmimą. Tokios nuostatos turėtų būti taikomos vienodai žmonių ir veterinariniam sektoriams ir jomis turėtų būti siekiama MVĮ paskatinti diegti naujoves ir kurti naujus vaistus.

(4)

Darnumo ir skaidrumo tikslais turėtų būti taikomas mikroįmonių, mažųjų ir vidutinių įmonių apibrėžimas, pateiktas Komisijos rekomendacijoje 2003/361/EB (4).

(5)

Patirtis, įgyta priėmus Reglamentą (EEB) Nr. 2309/93 rodo, kad pagrindines finansines ir administracines kliūtis MVĮ sudaro įvairūs veiksmai, kuriuos reikia atlikti iki leidimo prekiauti gavimo: pavyzdžiui, mokslinių konsultacijų paieška, paraiškos leidimui prekiauti pateikimas ir patikrinimai. Šio reglamento nuostatos turėtų būti sutelktos į šiuos aspektus.

(6)

Mokesčiai už paraišką leidimui prekiauti ir su tuo susiję tikrinimai, kurių tikslas yra įvertinti paraišką, MVĮ gali sudaryti didelius finansinius apribojimus. Todėl, norint išvengti įmonių finansinės padėties susilpninimo, kol vertinama paraiška leidimui prekiauti, reikėtų atidėti šių mokesčių mokėjimą iki šios procedūros pabaigos.

(7)

Farmacinio sektoriaus MVĮ dažnai yra novatoriškos įmonės, pavyzdžiui, vykdančios veiklą genų ar somatinių ląstelių terapijos srityse, todėl Bendrijos lygmeniu vykdomi jungtiniai moksliniai tyrimai joms galėtų būti labai naudingi. Be to, galimybė, kad paraiška leidimui prekiauti moksliniu požiūriu bus teigiamai įvertinta padidėja vaistams, dėl kurių buvo gauta mokslinių konsultacijų. Taigi reikėtų sumažinti mokesčius, kad MVĮ, siekiančios gauti leidimą prekiauti, galėtų pasinaudoti Agentūros moksliniu patarimu. Dalyviams, kurie jau paprašė tokių konsultacijų ir kurdami savo vaistus faktiškai jomis pasinaudojo, turėtų būti taikomas sąlyginis atleidimas nuo mokesčio kaip papildoma paskata.

(8)

Taip pat turėtų būti numatyta kita paskata: mokesčio sumažinimas didžiausių likučių kiekių (DLK) nustatymui veterinariniuose vaistuose, kad būtų skatinamas tolesnis tokių likučių nustatymas.

(9)

Vertimai MVĮ gali būti rimtas administracinis apsunkinimas. Todėl Agentūrai reikėtų imtis tinkamų priemonių, kad būtų atlikti tam tikrų leidimui prekiauti gauti reikalingų dokumentų, ypač santraukos apie produkto savybes projekto ir etiketės bei į pakuotę dedamo informacinio lapelio projekto, vertimai.

(10)

Nepakankamas susipažinimas su centralizuota tvarka ir su Agentūra, kaip su administracine organizacija, neturėtų apsunkinti naujų vaistų kūrimo ir pardavimo. Todėl reikėtų įkurti MVĮ biurą, kurio pagrindinė veikla būtų administracinės pagalbos MVĮ teikimas. MVĮ biuras turėtų būti vienintelis tarpininkas tarp MVĮ pareiškėjos ir Agentūros, kad būtų lengviau bendrauti ir būtų atsakyta į užklausas apie praktinius ar procedūrinius aspektus.

(11)

Kad MVĮ pareiškėja galėtų gauti praktinių patarimų, Agentūra turėtų paskelbti vartotojo vadovą apie MVĮ ypač svarbius administracinius ir procedūrinius centralizuotos tvarkos aspektus.

(12)

Kiekvienais metais Agentūra turėtų pateikti ataskaitą apie šiuo reglamentu įvestų nuostatų veikimą, kad būtų įmanoma gauti informacijos apie jų taikymą.

(13)

Siekiant kad šiame reglamente numatytos nukrypti leidžiančios nuostatos suteiktų kiek įmanoma didesnę naudą MVĮ, reglamentas turėtų įsigalioti nedelsiant.

(14)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Žmonėms vartoti skirtų vaistų nuolatinio komiteto ir Veterinarinių vaistų nuolatinio komiteto nuomonę,

a)

mokestis už paraišką gauti leidimą prekiauti vaistu, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 297/95 3 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose bei 5 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose;

b)

mokestis už patikrinimus, atliekamus norint įvertinti paraišką dėl leidimo prekiauti vaistu, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 297/95 3 straipsnio 4 dalyje ir 5 straipsnio 4 dalyje.

a)

patikrinimų atveju, 90 % nuo patikrinimo mokesčio, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 297/95 3 straipsnio 4 dalyje ir 5 straipsnio 4 dalyje;

b)

mokslinių konsultacijų atveju, 90 % nuo mokesčio už mokslinę konsultaciją, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 297/95 8 straipsnio 1 dalyje;

c)

mokslinių paslaugų atveju, 90 % nuo mokesčio už mokslines paslaugas, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 297/95 8 straipsnio 2 dalyje.

a)

teikti pareiškėjams patarimus, susijusius su administraciniais ir procedūriniais veiksmais, kuriuos būtina atlikti, kad būtų patenkinti Reglamente (EB) Nr. 726/2004 nustatyti reikalavimai;

b)

užtikrinti tinkamą to paties pareiškėjo visų su konkrečiu vaistu susijusių užklausų ir paraiškų kontrolę;

c)

organizuoti pareiškėjams seminarus ir mokymus apie administracinius ir procedūrinius veiksmus, kuriuos būtina atlikti, kad būtų patenkinti Reglamente (EB) Nr. 726/2004 nustatyti reikalavimai.

16.12.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 329/8

(1)

Pagal Reglamento (EB) Nr. 1255/1999 31 straipsnio nuostatas skirtumas tarp to reglamento 1 straipsnyje išvardytų produktų kainų tarptautinėje prekyboje ir tų produktų kainų Bendrijoje gali būti padengtas eksporto grąžinamąja išmoka, kuri būtų ne didesnė, negu leidžiama susitarimais, sudarytais laikantis Sutarties 300 straipsnio nuostatų.

(2)

Reglamente (EB) Nr. 1255/1999 numatyta, kad grąžinamosios išmokos už to reglamento 1 straipsnyje nurodytus produktus, eksportuojamus esamos būklės, turėtų būti nustatytos, atsižvelgiant į:

(3)

Reglamento (EB) Nr. 1255/1999 31 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kainos Bendrijoje turėtų būti nustatomos atsižvelgiant į tas einamąsias kainas, kurios yra pačios palankiausios eksportui, o tarptautinių rinkų kainos turėtų būti nustatytos atsižvelgiant visų pirma į:

(4)

Reglamento (EB) Nr. 1255/1999 31 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad dėl pasaulinėje rinkoje susidariusios padėties arba specifinių tam tikrų rinkų reikalavimų gali reikėti nustatyti skirtingą grąžinamąją išmoką už to reglamento 1 straipsnyje nurodytus produktus priklausomai nuo paskirties vietos.

(5)

Reglamento (EB) Nr. 1255/1999 31 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad produktų, už kuriuos skiriama eksporto grąžinamoji išmoka, sąrašas ir šios išmokos dydis nustatomi ne rečiau kaip kartą per keturias savaites. Tačiau grąžinamosios išmokos suma gali išlikti tokia pati ilgiau kaip keturias savaites.

(6)

1999 m. sausio 26 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 174/1999, nustatančio išsamias specialiąsias Tarybos reglamento (EEB) Nr. 804/68 taikymo taisykles dėl pieno ir pieno produktų eksporto licencijų ir eksporto grąžinamųjų išmokų (2), 16 straipsnyje numatyta, kad pieno produktų su cukraus priedais grąžinamoji išmoka lygi dviejų komponentų sumai. Pirmas komponentas yra tam, kad būtų atsižvelgta į produkte esantį pieno produkto kiekį, ir šis komponentas apskaičiuojamas dauginant bazinį grąžinamosios išmokos dydį iš visame produkte esančio pieno produkto kiekio. Kitas komponentas yra tam, kad būtų atsižvelgta į pridėtos sacharozės kiekį, ir šis komponentas apskaičiuojamas dauginant visame produkte esančios sacharozės kiekį iš grąžinamosios išmokos dydžio, taikytino tą dieną, kai eksportuojami 2001 m. birželio 19 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1260/2001 dėl bendro cukraus sektoriaus rinkų organizavimo (3), 1 straipsnio 1 dalies d punkte nurodyti produktai. Tačiau į pastarąjį komponentą atsižvelgiama tik tada, kai pridėtoji sacharozė buvo pagaminta iš Bendrijoje išaugintų cukrinių runkelių ir cukranendrių.

(7)

Komisijos reglamente (EEB) Nr. 896/84 (4), yra numatyta papildomų taisyklių dėl grąžinamųjų išmokų skyrimo keičiantis pieno metams. Šiose taisyklėse numatyta skirti skirtingas grąžinamąsias išmokas priklausomai nuo produktų pagaminimo datos.

(8)

Apskaičiuojant grąžinamosios išmokos dydį už lydytus sūrius, būtina numatyti, kad tuo atveju, kai yra pridėta kazeino ir (arba) kazeinatų, į jų kiekį nereikėtų atsižvelgti.

(9)

Nustatant paskirtis bei produktus, kuriems taikytinos išmokos, reiktų įvertinti, kad viena vertus, tam tikrų Bendrijos produktų konkurencinga padėtis nepateisina jų eksporto skatinimo, o kita vertus, tam tikrų teritorijų geografinis artumas gali padidinti prekybos iškraipymų riziką ir piktnaudžiavimus.

(10)

Taikant šias taisykles dabartinei pieno ir pieno produktų sektoriaus rinkų situacijai, ir ypač šių produktų kainoms Bendrijoje ir pasaulinėje rinkoje, reikėtų nustatyti tokio dydžio eksporto grąžinamąsias išmokas, kokios nurodomos priede.

(11)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Pieno ir pieno produktų vadybos komiteto nuomonę,

16.12.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 329/16

(1)

2004 m. kovo 26 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 581/2004, skelbiantis nuolatinį konkursą dėl grąžinamųjų išmokų už kai kurių rūšių sviestą (2), numato nuolatinio konkurso procedūrą.

(2)

Remiantis 2004 m. kovo 26 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 580/2004, nustatančio konkurso dėl eksporto grąžinamųjų išmokų už kai kuriuos pieno produktus (3) procedūrą, 5 straipsniu ir išnagrinėjus konkurso dalyvių pasiūlymus, reikia nustatyti maksimalų grąžinamųjų išmokų dydį konkurso laikotarpiui, kuris baigiasi 2005 m. gruodžio 13 d.

(3)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Pieno ir pieno produktų vadybos komiteto nuomonę,

16.12.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 329/18

(1)

2004 m. kovo 26 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 582/2004, skelbiantis nuolatinį konkursą dėl grąžinamųjų išmokų už nugriebto pieno miltelius (2), numato nuolatinio konkurso procedūrą.

(2)

Remiantis 2004 m. kovo 26 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 580/2004, nustatančio konkurso dėl eksporto grąžinamųjų išmokų už kai kuriuos pieno produktus (3) procedūrą, 5 straipsniu ir išnagrinėjus konkurso dalyvių pasiūlymus, reikia nustatyti maksimalų grąžinamųjų išmokų dydį konkurso laikotarpiui, kuris baigiasi 2005 m. gruodžio 13 d.

(3)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Pieno ir pieno produktų vadybos komiteto nuomonę,

16.12.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 329/19

(1)

Reglamento (EB) Nr. 1255/1999 31 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skirtumas tarp šio reglamento 1 straipsnio a, b, c, d, e, ir g dalyse išvardytų produktų kainų tarptautinėje prekyboje ir Bendrijos vidaus rinkos kainų gali būti padengtas eksporto grąžinamosiomis išmokomis.

(2)

2005 m. birželio 30 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 1043/2005, įgyvendinančiame Tarybos reglamento (EB) Nr. 3448/93 nuostatas dėl eksporto grąžinamųjų išmokų už tam tikrus žemės ūkio produktus, eksportuojamus kaip į Sutarties I priedą neįtrauktas prekes, skyrimo sistemos ir tokių grąžinamųjų išmokų sumos nustatymo kriterijų (2), yra nurodyti produktai, kuriems turėtų būti nustatytas grąžinamosios išmokos dydis, taikomas, kai produktai eksportuojami kaip prekės, išvardytos Reglamento (EB) Nr. 1255/1999 II priede.

(3)

Pagal Reglamento (EB) Nr. 1043/2005 14 straipsnio pirmą pastraipą grąžinamosios išmokos dydis 100 kilogramų kiekvieno atitinkamo pagrindinio produkto turėtų būti nustatomas kiekvieną mėnesį.

(4)

Tačiau kai kurių pieno produktų, eksportuojamų kaip prekės, neįtrauktos į Sutarties I priedą, atveju kyla pavojus, kad įsipareigojimai, prisiimti dėl tų grąžinamųjų išmokų, gali būti rizikingi, kai iš anksto nustatomi dideli grąžinamųjų išmokų dydžiai. Todėl siekiant išvengti tokio pavojaus, reikia imtis atitinkamų atsargumo priemonių, neužkertant kelio ilgalaikių susitarimų sudarymui. Konkrečių grąžinamųjų išmokų dydžių nustatymas tuo atveju, kai grąžinamosios išmokos nustatomos iš anksto atsižvelgiant į produktus, turėtų sudaryti sąlygas tų dviejų tikslų įgyvendinimui.

(5)

Reglamento (EB) Nr. 1043/2005 15 straipsnio 2 dalyje numatoma, kad nustatant grąžinamųjų išmokų dydį tam tikrais atvejais reikia atsižvelgti į gamybos grąžinamąją išmoką, pagalbą ar kitokias vienodą poveikį turinčias priemones, taikomas visose valstybėse narėse vadovaujantis reglamentu dėl atitinkamo produkto bendro rinkos organizavimo pagrindiniams produktams, įtrauktiems į Reglamento (EB) Nr. 1043/2005 I priedą, ar prilygstantiems produktams.

(6)

Reglamento (EB) Nr. 1255/1999 12 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad pagalbos išmoka suteikiama už Bendrijoje pagamintą nugriebtą pieną, perdirbtą į kazeiną, jei šis pienas ir iš jo pagamintas kazeinas atitinka tam tikras sąlygas.

(7)

1997 gruodžio 15 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 2571/97 dėl sviesto pardavimo sumažintomis kainomis ir dėl pagalbos suteikimo konditerijos gaminių, ledų ir kitų maisto produktų gamyboje naudojamai grietinėlei, sviestui ir koncentruotam sviestui (3), nustatoma, kad sviestas ir grietinėlė turėtų būti tiekiami sumažintomis kainomis pramonės šakoms, kuriose yra gaminamos tam tikros prekės.

(8)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Pieno ir pieno produktų vadybos komiteto nuomonę,

16.12.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 329/22

(1)

Reglamento (EB) Nr. 1784/2003 10 straipsnyje numatyta, kad importuojant to reglamento 1 straipsnyje išvardytus produktus imamas Bendrajame muitų tarife nustatytas mokestis. Tačiau to straipsnio 2 dalyje nurodytų produktų muito mokestis yra lygus tiems produktams importavimo metu taikomai intervencinei kainai, padidintai 55 procentais ir sumažintai CIF importo kainos, taikomos atitinkamai siuntai, dydžiu. Tačiau šis muito mokestis negali būti didesnis už Bendrojo muitų tarifo mokestį.

(2)

Pagal Reglamento (EB) Nr. 1784/2003 10 straipsnio 3 dalies nuostatas CIF importo kainos apskaičiuojamos pagal atitinkamo produkto reprezentatyvias kainas pasaulinėje rinkoje.

(3)

Reglamente (EB) Nr. 1249/96 išdėstytos Tarybos reglamento (EB) Nr. 1784/2003 taikymo taisyklės grūdų sektoriaus importo muitų mokesčių srityje.

(4)

Importo teisės taikomos tol, kol bus nustatytos naujos.

(5)

Kad būtų užtikrintas sklandus importo muitų sistemos veikimas, apskaičiuojant muitus reikėtų remtis reprezentatyviais rinkos kursais, nustatytais per ataskaitinį laikotarpį.

(6)

Taikant Reglamentą (EB) Nr. 1249/96 reikėtų nustatyti tokius importo muitus, kokie nurodyti šio reglamento priede,

16.12.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 329/25

(1)

Pagal Reglamento (EB) Nr. 1784/2003 13 straipsnio nuostatas skirtumas tarp to reglamento 1 straipsnyje išvardytų produktų biržos kainų ar kitų pasaulinės rinkos kainų ir tų produktų kainų Bendrijoje gali būti padengiamas eksporto grąžinamosiomis išmokomis.

(2)

Grąžinamosios išmokos turi būti nustatytos, atsižvelgiant į kriterijus, nurodytus 1995 d. birželio 29 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1501/95, nustatančio kai kurias išsamias Tarybos reglamento (EEB) Nr. 1766/92 taikymo taisykles dėl eksporto grąžinamųjų išmokų už grūdus skyrimo ir priemonių, taikytinų esant trikdymams grūdų rinkoje (2), 1 straipsnyje.

(3)

Kalbant apie grūdus, kviečių arba rugių miltus, rupinius ir kruopas, šiems produktams taikytina grąžinamoji išmoka turi būti apskaičiuota atsižvelgiant į atitinkamiems produktams pagaminti sunaudotą grūdų kiekį. Šie kiekiai buvo nustatyti Reglamente (EB) Nr. 1501/95.

(4)

Dėl pasaulinės rinkos padėties arba kai kurių rinkų ypatingų poreikių būtina nustatyti diferencijuotas grąžinamąsias išmokas už kai kuriuos produktus, atsižvelgiant į jų paskirties šalis.

(5)

Grąžinamoji išmoka turi būti nustatoma vieną kartą per mėnesį. Laikotarpiu iki kito nustatymo dienos ji gali būti iš dalies pakeista.

(6)

Taikant šias taisykles dabartinei grūdų sektoriaus rinkų situacijai, ir ypač šių produktų biržų kursui arba kainoms Bendrijoje, reikėtų nustatyti eksporto grąžinamąsias išmokas, kurių dydžiai nurodomi priede.

(7)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Grūdų vadybos komiteto nuomonę,

16.12.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 329/27

(1)

Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1058/2005, yra pradėtas konkursas dėl grąžinamosios išmokos už miežių eksportą į kai kurias trečiąsias šalis (2).

(2)

Laikantis 1995 m. birželio 29 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1501/95 7 straipsnio nuostatų, nustatančių kai kurias išsamias Tarybos reglamento (EEB) Nr. 1766/92 taikymo taisykles dėl eksporto grąžinamųjų išmokų už grūdus skyrimo ir priemonių, taikytinų esant trikdymams grūdų rinkoje (3), Komisija gali priimti sprendimą nustatyti maksimalią eksporto grąžinamąją išmoką, atsižvelgdama į Reglamento (EB) Nr. 1501/95 1 straipsnyje išvardytus kriterijus. Tokiu atveju konkursą laimi tas arba tie konkurso dalyviai, kurių pasiūlymas yra lygus arba mažesnis už maksimalią grąžinamąją išmoką.

(3)

Dabartinei minėtų grūdų rinkų situacijai taikant pirmiau nurodytus kriterijus, reikėtų nustatyti maksimalią eksporto grąžinamąją išmoką.

(4)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Grūdų vadybos komiteto nuomonę,

16.12.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 329/28

(1)

Reglamentu (EB) Nr. 1438/2005 yra atidarytas konkursas dėl grąžinamosios išmokos eksportuojant Suomijoje ir Švedijoje pagamintas avižas, eksportuotinas iš Suomijos ir Švedijos į visas trečiąsias šalis, išskyrus Bulgariją, Norvegiją, Rumuniją ir Šveicariją.

(2)

Atsižvelgiant visų pirma į Reglamento (EB) Nr. 1501/95 1 straipsnyje išvardytus kriterijus, maksimalios grąžinamosios išmokos nustatyti nereikėtų.

(3)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Grūdų vadybos komiteto nuomonę,

16.12.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 329/29

(1)

Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1059/2005 (2), yra pradėtas konkursas dėl grąžinamosios išmokos už paprastųjų kvieěių eksportą į kai kurias trečiąsias šalis.

(2)

Laikantis 1995 m. birželio 29 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1501/95 7 straipsnio nuostatų, nustatančių kai kurias išsamias Tarybos reglamento (EEB) Nr. 1766/92 taikymo taisykles dėl eksporto grąžinamųjų išmokų už grūdus skyrimo ir priemonių, taikytinų esant trikdymams grūdų rinkoje (3), Komisija gali priimti sprendimą nustatyti maksimalią eksporto grąžinamąją išmoką, atsižvelgdama į Reglamento (EB) Nr. 1501/95 1 straipsnyje išvardytus kriterijus. Tokiu atveju konkursą laimi tas arba tie konkurso dalyviai, kurių pasiūlymas yra lygus arba mažesnis už maksimalią grąžinamąją išmoką.

(3)

Dabartinei minėtų grūdų rinkų situacijai taikant pirmiau nurodytus kriterijus, reikėtų nustatyti maksimalią eksporto grąžinamąją išmoką.

(4)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Grūdų vadybos komiteto nuomonę,

16.12.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 329/30

(1)

Komisija, remdamasi 2004 m. gegužės 17 d. Tarybos sprendimu, užbaigė derybas dėl Energijos bendrijos steigimo sutarties su Albanijos Respublika, Bulgarijos Respublika, Bosnija ir Hercegovina, Kroatijos Respublika, Buvusiąja Jugoslavijos Respublika Makedonija, Juodkalnijos Respublika, Rumunija, Serbijos Respublika ir Jungtinių Tautų laikinąja administracijos misija Kosove (vadovaujantis Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos Rezoliucija 1244).

(2)

2005 m. gegužės 31 d. parafuota Energijos bendrijos steigimo sutartis turėtų būti pasirašyta Bendrijos vardu su sąlyga, kad ji gali būti sudaryta vėliau,

16.12.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 329/31

(1)

2000 m. lapkričio 24 d. laišku, įregistruotu 2000 m. lapkričio 28 d., Italijos nuolatinė atstovybė prie Europos Sąjungos, remdamasi Sutarties 88 straipsnio 3 dalimi, pranešė Komisijai apie 2000 m. lapkričio 17 d. Sardinijos (1) regiono įstatymą Nr. 22 dėl veiksmų, susijusių su parama gyvulių augintojams kovoti su vadinamosios smulkiųjų raguočių piktybinės katarinės karštinės epizootija (mėlynojo liežuvio liga), toliau vadinamą Sardinijos regiono įstatymu Nr. 22/2000. Pagal šio įstatymo 10 straipsnį tam tikros pagalbos rūšys gali būti teikiamos tik gavus Komisijos sutikimą, paremtą Sutarties 87 ir 88 straipsniuose numatyta tvarka.

(2)

2000 m. gruodžio 15 d. laišku, įregistruotu 2000 m. gruodžio 19 d., Italijos nuolatinė atstovybė prie Europos Sąjungos perdavė Komisijai papildomą informaciją, kurios buvo paprašyta 2000 m. gruodžio 13 d. laišku.

(3)

2001 m. vasario 2 d. laišku Komisija informavo Italiją apie savo sprendimą pradėti Sutarties 88 straipsnio 2 dalyje minimą pagalbos teikimo procedūrą.

(4)

Apie Komisijos sprendimą pradėti šią procedūrą buvo skelbta Europos Bendrijų oficialiame leidinyje  (2). Komisija pakvietė suinteresuotąsias šalis pateikti savo pastabas dėl aptariamos priemonės.

(5)

Tuo pačiu sprendimu Komisija davė leidimą teikti pagalbą, numatytą įstatymo Nr. 22/2000 2, 3 ir 4 straipsniuose, išreikšdama nuomonę, kad ji atitinka būtinuosius reikalavimus ir gali būti laikoma pagalba, skatinančia tam tikrų ekonominės veiklos rūšių plėtrą pagal Sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punktą.

(6)

Italijos valdžios institucijos nepateikė jokių pastabų dėl aptariamų priemonių. Komisija nesulaukė pastabų ir iš kitų suinteresuotųjų šalių.

(7)

Pagalba paremta Sardinijos regiono įstatymo Nr. 22/2000 5 straipsniu dėl pagalbos perdirbimo ir prekybos kooperatyvams, kuria siekiama kompensuoti smulkiųjų raguočių piktybinės katarinės karštinės (mėlynojo liežuvio ligos) padarytą žalą.

(8)

2000 m. rugpjūčio mėnesį Sardinijoje kilusi smulkiųjų raguočių piktybinė katarinė karštinė (toliau vadinama mėlynojo liežuvio liga), nepaisant priemonių, kurių ėmėsi valstybinės valdžios institucijos, išplito visoje saloje. Jos išplitimą paskatino klimato sąlygos (šiltas ir sausas oras). Siekdamos kovoti su šia mirtina gyvulių liga, 2000 m. rugpjūčio 28 d. Italijos sveikatos apsaugos institucijos uždraudė išvežti naminius bei laukinius atrajojančiuosius gyvulius (įskaitant jų spermą, kiaušinėlius ir embrionus) iš Sardinijos į likusią valstybės teritorijos dalį ir į kitas Europos Sąjungos valstybes. Be to, buvo uždrausta pervežti minėtus gyvulius iš Kaljario provincijos į likusią regiono teritorijos dalį, o kitų regionų veterinarijos tarnyboms įvesta prievolė atlikti klinikinę patikrą įmonėse, į kurias prieš mažiau kaip du mėnesius buvo įvežta smulkiųjų raguočių iš Sardinijos. 2000 m. rugsėjo 5 dieną regiono valdžios institucijos priėmė dekretą Nr. 34, įteisinusį skubias mėlynojo liežuvio ligos (3) kontrolės priemones, kuriuo visoje Sardinijos teritorijoje uždrausta iš įmonių išvežti smulkiuosius raguočius, ožkas, buivolus ir jose išaugintus laukinius gyvulius. Be to, šiuo dekretu buvo įteisinta privaloma kova su šią ligą platinančiais vabzdžiais. 2000 m. spalio 16 d. regiono sveikatos apsaugos institucijos patvirtino kovos su mėlynojo liežuvio liga veiksmų planą, kuriuo siekiama išnaikinti jos židinius Sardinijoje, o 2000 m. spalio 25 d. Sardinijos regiono taryba priėmė įstatymą Nr. 22/2000, kuriame numatoma parama gyvulių augintojams, kovojantiems su smulkiųjų raguočių piktybine katarine karštine (mėlynojo liežuvio liga), ir kuris, vadovaujantis Sutarties 87, 88 ir 89 straipsniais, vėliau buvo pateiktas Komisijai peržiūrėti. Įstatymo Nr. 22/2000 2, 3 ir 4 straipsniuose minimi veiksmai pripažinti suderinamais su bendrosios rinkos normomis (4). Komisija nusprendė pradėti minėto įstatymo 5 straipsnyje numatytos pagalbos teikimo procedūrą, numatytą Sutarties 88 straipsnio 2 dalyje.

(9)

Įstatymo Nr. 22/2000 5 straipsniu regiono administracija įgaliojama suteikti pagalbą žemės ūkio produktų supirkimo, perdirbimo, pakavimo ir prekybos įmonėms ir kooperatyvams, kurių buveinės įsisteigusios Sardinijoje ir kurių įnašai pagal įstatuose nustatytus ar sutartinius įsipareigojimus sumažėjo daugiau kaip 20 % (nukentėjusiose žemės ūkio paskirties zonose) arba daugiau kaip 30 % (kitose zonose), palyginti su pastarųjų trejų metų vidurkiu. Šios pagalbos tikslas – kompensuoti nuostolius, patirtus dėl perdirbimui skirtų žaliavų trūkumo o jos dydis negali viršyti nuostolių, susijusių su akcininkų įnašų sumažėjimu, dydžio.

(10)

2000 metais numatytos suteikti pagalbos suma – 5 milijardai lirų (apie 2 582 280 eurų).

(11)

Komisija nusprendė pradėti Sutarties 88 straipsnio 2 dalyje numatytą procedūrą dėl tam tikrų abejonių dėl minėtos pagalbos schemos suderinamumo su bendrosios rinkos nuostatomis. Abejonių kilo visų pirma dėl to, kad Bendrijos gairių dėl valstybės pagalbos žemės ūkio sektoriui 11.4 punkte nenumatyta jokia nuostata, susijusi su epizootijų padarytos žalos kompensavimu perdirbimo įmonėms.

Pasak Komisijos, nepaisant Italijos valdžios institucijų sprendimo skirti pagalbą kooperatyvams, nebuvo įrodytas priežastingumo ryšys tarp ligos (mėlynojo liežuvio ligos) ir įnašų sumažėjimo. Regioną nuniokojusi sausra (žr. sprendimą dėl pagalbos skyrimo Nr. 745/2000) galėjo prisidėti prie įmokėtų sumų sumažėjimo. Be to, tokie kooperatyvai galėjo įregistruoti žaliavų kiekio sumažėjimą dėl kitų priežasčių, o ne dėl mėlynojo liežuvio ligos (ir ne dėl sausros).

(12)

Vadovaujantis gairių 11.3.8 punktu, kuriuo suteikiama išimtinė teisė kompensuoti ūkininkams ar gamintojų asociacijoms nepalankių klimato sąlygų padarytą žalą, negalima analogiškai taikyti šių taisyklių perdirbimo įmonėms, kompensuojant mėlynojo liežuvio ligos padarytus nuostolius. Iš esmės Komisija nusprendė, jog žemės ūkio pramonės žaliavų tiekimo šaltiniai gali būti valdomi lanksčiau. Akivaizdu, kad dėl to papildomos išlaidos žaliavoms gali išaugti, o rentabilumas sumažėti, bet tuo negalima pateisinti taisyklių, galiojančių žemės ūkio produkcijos gamybai, tiesioginio taikymo.

(13)

Kadangi įstatymo Nr. 22/2000 5 straipsnyje numatytai pagalbai svarstyti ir galbūt aprobuoti nėra kito teisinio pagrindo, atrodo, kad tokia pagalba turi būti traktuojama kaip parama veiklai arba tiesioginė pagalba, mažinanti įprastas žemės ūkio produkcijos gamybos įmonių veiklos valdymo išlaidas. Iš principo tokia pagalba laikytina nesuderinama su bendrosios rinkos nuostatomis.

(14)

Priėmus sprendimą pradėti Sutarties 88 straipsnio 2 dalyje minimą procedūrą, Italijos valdžios institucijos nepateikė Komisijos tarnyboms pastabų.

(15)

Pagal Sutarties 87 straipsnio 1 dalį, su bendrosios rinkos nuostatomis yra nesuderinama poveikį valstybių narių mainams daranti valstybių arba valstybinių šaltinių teikiama bet kokios formos pagalba, kuria remiamos tam tikros įmonės arba tam tikra gamyba, iškreipianti arba galinti iškreipti konkurenciją.

(16)

Tarybos reglamento (EB) Nr. 1254/1999 dėl bendro galvijienos rinkos organizavimo (5) 40 straipsnyje numatoma, kad išskyrus atvejus, kai šiame reglamente numatyta kitaip, jame išvardytų produktų gamybai ir jų prekybai taikomi Sutarties 87, 88 ir 89 straipsniai. Analogiška norma numatyta Tarybos reglamente (EB) Nr. 2529/2001 dėl bendro avienos ir ožkienos rinkos organizavimo (6), kurio 23 straipsniu įteisinamas, išskyrus atvejus, kai šiame reglamente numatyta kitaip, šio reglamento 1 straipsnyje nustatytų produktų gamybai ir prekybai Sutarties 87, 88 ir 89 straipsnių taikymas.

(17)

Įstatymo Nr. 22/2000 5 straipsnyje numatoma pagalba, skirta kompensuoti žemės ūkio įmonių ir kooperatyvų nuostoliams, susijusiems su perdirbamos žaliavos trūkumu dėl akcininkų įnašų sumažėjimo kilus mėlynojo liežuvio ligos epidemijai. Aptariamos įmonės ir kooperatyvai gali naudotis ekonomine nauda, kurios, vykdydami veiklą, nebūtų gavę kitu būdu, ir dėl to pagerėtų jų konkurencingumas palyginti su kitais Bendrijos žemės ūkio produkcijos gamintojais, negalinčiais pasinaudoti tokia pagalba.

(18)

Tokia pagalba daro įtaką konkurencijai ir mainams tarp valstybių narių. Iš tiesų paramos gavėjai vykdo ekonominę veiklą sektoriuje (galvijienos ir avienos sektorius), kuriame vyksta valstybių narių mainai. 2001 metais Italijos galvijų bandą sudarė 6 932 700 galvijų, iš kurių 273 900 išauginta Sardinijoje. Tais pačiais metais avių buvo 8 311 400, iš kurių 3 602 200 išaugintos Sardinijoje, o išaugintų ožkų buvo 1 024 800, iš kurių 240 200 išaugintos Sardinijoje.

(19)

Vis dėlto nagrinėjama priemonei gali būti taikomas valstybės paramos apibrėžimas, pateikiamas Sutarties 87 straipsnio 1 dalyje.

(20)

Draudimas teikti valstybės paramą nėra absoliutus. Tačiau šiuo atveju ji akivaizdžiai neteiktina, be to, Italijos valdžios institucijos net neužsimena apie Sutarties 87 straipsnio 2 dalyje minimas išimtis.

(21)

Sutarties 87 straipsnio 3 dalies a punktas irgi netaikytinas, nes pagalba neskirta regiono, kuriame neįprastai žemas pragyvenimo lygis arba ypač didelis nedarbingumas, ekonominei plėtrai skatinti.

(22)

Pagal 87 straipsnio 3 dalies b punktą pagalba neskiriama nei visos Europos mastu reikšmingam projektui įgyvendinti, nei vienos valstybės narės sunkiai ekonominei padėčiai gerinti.

(23)

Pagal 87 straipsnio 3 dalies d punktą minėta pagalba nesiekiama ten išvardintų tikslų.

(24)

Atsižvelgiant į nurodytos schemos pobūdį, vienintelė taikytina išimtis minima 87 straipsnio 3 dalies c punkte. Taigi reikia patikrinti, ar minėtos priemonės gali būti taikomos atsižvelgiant į šią išimtį.

(25)

Kadangi minėtas įstatymas buvo deramai pristatytas Italijos valdžios institucijų, remiantis 88 straipsnio 3 dalimi, jį vertinant taikomos taisyklės, numatytos Bendrijos gairėse dėl valstybės pagalbos žemės ūkio sektoriui (7) (toliau – gairės). Iš tiesų pagal gairių 23.3 punktą nuo 2000 m. sausio 1 d. jos taikytinos naujai valstybės skiriamai pagalbai, įskaitant valstybių narių jau nurodytą pagalbą, dėl kurios Komisija dar nepriėmė sprendimo.

(26)

Pagal gairių 11.1.1 punktą valstybės pagalba žemės ūkio sektoriui apima daug priemonių, kurių tikslas – kompensuoti žemės ūkio produkcijos gamintojams žalą, kurią žemės ūkio produkcijai ar gamybos priemonėms (įskaitant pastatus ir želdinius) padarė nenumatyti įvykiai, pvz.: gamtos stichija, nepalankios atmosferos sąlygos, epizootijos arba augalų ligų epidemijos.

(27)

Taigi akivaizdu, kad tuo atveju, kai žala atsirado dėl epizootijos, gali būti kompensuojama tiktai žala, kurią patyrė žemės ūkio produkcijos gamybos, o ne perdirbimo ar prekybos sektoriai. Be to, tokių nuostolių tiesioginis kompensavimas turi būti suderintas su gairių 11.4 punkto nuostatomis, konkrečiai reglamentuojančiomis pagalbą kovai su epizootijomis ar augalų ligų epidemijomis.

(28)

Italijos valdžios institucijos nepateikė jokių pastabų. Todėl Komisija negavo papildomos informacijos, kuri padėtų išsklaidyti abejones, susijusias su Sutarties 88 straipsnio 2 dalyje numatyta minėtos pagalbos teikimo procedūra.

(29)

Be to, Italijos valdžios institucijos aiškiu ir neginčytinu būdu neperteikė tiesioginio ryšio tarp įmonių ar kooperatyvų akcininkų įnašų sumažėjimo dėl smulkiųjų raguočių piktybinės katarinės karštinės ir pajamų praradimo tuo pačiu laikotarpiu. Nesant šio tiesioginio ryšio, tokie praradimai gali būti sukelti kitų veiksnių, pvz.: sausros, rinkos krizės, minėtų įmonių finansų valdymo ir t. t. Bet kokia tokio tipo nuostolių kompensacija taptų pagalba veiklai, nesuderinama su bendrosios rinkos nuostatomis pagal gairių 3.5 punktą (8).

(30)

Remdamasi tuo, kas anksčiau išdėstyta, Komisija daro išvadą, kad regiono įstatymo 5 straipsnyje numatyta pagalba pagal Sutarties 87 straipsnio 1 dalį turi būti laikoma valstybės pagalba ir negali būti teikiama vadovaujantis 87 straipsnio 3 dalyje numatyta išimtimi.

(31)

Kadangi įstatymo Nr. 22/2000, pristatyto vadovaujantis Sutarties 88 straipsnio 3 dalimi, 10 straipsnyje numatoma, kad 3, 4 ir 5 straipsniuose nurodytą pagalbą regiono administracija gali teikti tiktai po Europos Komisijos patvirtinimo, minėto įstatymo 5 straipsnyje numatyta pagalbos susigrąžinimo procedūra nereikalinga,

16.12.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 329/35

(1)

2001 m. balandžio 3 d. Europos Komisija paskelbė, kad koncentracija, kuria Bombardier Inc. pagal Tarybos reglamento Nr. 4064/89 3 straipsnio 1 dalies b punktą įsigijo išskirtinę įmonės DaimlerChrysler Rail Systems (ADtranz) kontrolę, yra suderinama su bendrąja rinka ir EEE susitarimo veikimu. Ši koncentracija paskelbiama kaip suderinama tuo atveju, jeigu visiškai įvykdomi sąlygos ir įpareigojimai, išvardyti šio sprendimo priede.

(2)

Viena iš sąlygų buvo susijusi su Austrijos įmone Elin EBG Traction (toliau – ETR), VA Tech AG dukterine įmone, įsikūrusia Lince, Austrijoje. Bombardier turėjo bendrą įmonės ETR, elektrinės traukos sistemų tiekėjos geležinkelio riedmenims, kontrolę. Panaikinus ETR struktūrinius ryšius su Bombardier, kaip reikalaujama priedo 1 punkto a papunktyje, ši įmonė tapo savarankiška regioninių traukinių ir tramvajų bei paprastos konstrukcijos geležinkelio riedmenų ir kt. traukos technologijų tiekėja. Tačiau pereinamojo laikotarpio metu reikėjo tam tikrų garantijų, kad ETR galėtų susirasti naujų partnerių, pakeičiančių Bombardier, kuris po ADtranz įsigijimo tapo vertikaliai integruotu, taigi nebebuvo priklausomas nuo elektrinės traukos sistemų tiekėjo ETR.

(3)

Šiomis garantijomis buvo tikimasi parūpinti ETR užsakymų ir taip padėti jai išsilaikyti. Remiantis priedo 1 punkto b papunktyje numatyta sąlyga, Bombardier privalėjo pasirašyti bendrą vystymosi susitarimą su ETR dėl abiejų bendrovių bendradarbiavimo iki 2006 m., susijusio su CityRunner Type Linz tramvajais, kuriems ETR tiekia elektrinę trauką, taip suteikiant ETR galimybę toliau veikti tramvajų rinkoje.

(4)

2005 m. sausio 10 d.Siemens pranešė apie savo ketinimą įgyti išskirtinę VA Tech kontrolę pagal Reglamento (EB) Nr. 139/2004 (toliau – EB susijungimų reglamentas) 3 straipsnio 1 dalies b punkto reikalavimus. Taip įmonė įgytų ir ETR kontrolę. Siemens yra pirmaujanti geležinkelio riedmenų tiekėja, pati gaminanti elektrinę trauką visiems savo siūlomiems geležinkelio riedmenų tipams. 2005 m. liepos 13 d., vadovaudamasi EB susijungimų reglamento 8 straipsnio 2 dalimi, Komisija paskelbė, kad Siemens įvykdytas VA Tech įsigijimas yra suderinamas su bendrąja rinka ir EEE susitarimo veikimu, jei bus įvykdyti sąlygos ir įpareigojimai, numatyti šio sprendimo priede.

(5)

Kaip Siemens dalis, įmonė ETR turi tarptautinės bendrovės, didžiausios geležinkelio riedmenų tiekėjos, finansinį užnugarį. Todėl ETR jau nebereikia garantuotų užsakymų, kad išsilaikytų, kurie buvo būtini, panaikinus struktūrinius ryšius su Bombardier. Taigi, Siemens įgijus išskirtinę ETR kontrolę, Bombardier nebeprivalės pirkti elektrinės traukos CityRunner Type Linz tramvajams iš įmonės ETR.