PRIEDAS

prie 2005 m. spalio 21 d. Komisijos reglamento, nustatančio kai kurių vaisių ir daržovių standartines importo vertes, kad būtų galima nustatyti įvežimo kainą

(EUR/100 kg)
KN kodas	Trečiosios šalies kodas (1)	Standartinė importo vertė
0702 00 00	052	49,2
	096	30,0
	204	43,1
	624	421,2
	999	135,9
0707 00 05	052	79,1
	999	79,1
0709 90 70	052	94,0
	999	94,0
0805 50 10	052	75,8
	388	68,6
	524	55,3
	528	61,3
	999	65,3
0806 10 10	052	94,5
	400	200,0
	508	241,7
	624	178,2
	999	178,6
0808 10 80	052	77,3
	388	76,8
	400	99,7
	404	84,6
	512	47,0
	528	45,5
	720	75,5
	800	163,4
	804	70,3
	999	82,2
0808 20 50	052	90,4
	388	57,1
	720	65,1
	999	70,9

---

(1)  Šalių nomenklatūra yra nustatyta Komisijos Reglamentu (EB) Nr. 750/2005 (OL L 126, 2005 5 19, p. 12). Kodas „999“ žymi „kitą kilmę“.

I PRIEDAS

Valstybė narė ir partijos Nr.	Vietovė	Talpų numeriai	Kiekis (hektolitrais absoliutaus alkoholio)	Nuoroda į Reglamento (EB) Nr. 1493/1999 straipsnius	Alkoholio rūšis
Ispanija Partija Nr. 20/2005 EB	Tarancón	A-9	24 338	30	Briutas
		A-10	24 698	30	Briutas
		B-8	1 682	30	Briutas
		B-9	24 568	30	Briutas
		B-10	24 714	30	Briutas
	Iš viso		100 000
Ispanija Partija Nr. 21/2005 EB	Tarancón	B-5	24 753	27+28	Briutas
		C-3	25 247	27	Briutas
	Iš viso		50 000
Prancūzija Partija Nr. 22/2005 EB	Onivins – Chez Vopak 3197 XK Botlek Roterdamas Nyderlandai	410	21 011	30	Briutas
		804	18 201	30	Briutas
		804	50 781	30	Briutas
		804B	7 476	27	Briutas
	Iš viso		97 469
Prancūzija Partija Nr. 23/2005 EB	Onivins – Port-la-Nouvelle Alkoholio saugykla Av. Adolphe Turrel BP 6 11218 Port-la-Nouvelle	31	290	28	Briutas
		31	12 389	30	Briutas
		21	2 785	28	Briutas
		20	12 315	27	Briutas
		19	5 701	30	Briutas
		19	6 755	28	Briutas
		21	9 765	30	Briutas
	Iš viso		50 000
Prancūzija Partija Nr. 24/2005 EB	Onivins – Port-la-Nouvelle Alkoholio saugykla Av. Adolphe Turrel BP 6 11218 Port-la-Nouvelle	31	9 336	30	Briutas
		33	18 044	27	Briutas
		32	22 620	27	Briutas
	Iš viso		50 000
Prancūzija Partija Nr. 25/2005 EB	Deulep – PSL 13230 Port-Saint-Louis-du-Rhône	B4	33 760	27	Briutas
	Deulep Bld Chanzy 30800 Saint-Gilles-du-Gard	503	8 180	27	Briutas
		504	8 060	30	Briutas
	Iš viso		50 000
Italija Partija Nr. 26/2005 EB	Balice-Valenzano (BA)	13A-43A-46A-48A-52A-54A	11 250	27+30	Briutas
	Deta-Barberino Val d’Elsa (FI)	5A	1 625	27	Briutas
	S.V.A.-Ortona (CH)	18A	1 375	30	Briutas
	Bonollo-Paduni (FR)	15A-26A
	Bonollo-Torrita di Siena (SI)	1C-3C-4C-9C-10C-11C-12C-13C-16C-17C-19C-20C-21C	27 500	27+30	Briutas
	D'Auria-Ortona (CH)	8A-38A-39A-40A-61A	8 250	27	Briutas
	Iš viso		50 000
Italija Partija Nr. 27/2005 EB	Enodistil-Alcamo (PA)	22A	1 500	30	Briutas
	Trapas-Petrosino (TP)	2A-24A	6 000	30	Briutas
	S.V.M.-Sciacca (AG)	3A-29A-37A	1 200	27	Briutas
	Gedis-Marsala (TP)	88	7 000	30	Briutas
	Bertolino-Partinico (PA)	2A-3A-34A	26 500	27+30	Briutas
	De Luca-Novoli (LE)	4A-7A-18A	6 000	27	Briutas
	Balice-Distilli-Mottola (TA)	2A-3A	1 800	27	Briutas
	Iš viso		50 000
Italija Partija Nr. 28/2005 EB	Dister-Faenza (RA)	124A	6 975	30	Briutas
	Di Lorenzo-Pontevalleceppi (PG)	18A-26A	11 900	30	Briutas
	Cipriani-Chizzola di Ala (TN)	31A-32A	8 000	27	Briutas
	I.C.V.-Borgoricco (PD)	5A	1 600	27	Briutas
	Mazzari-S. Agata sul Santerno (RA)	4A-5A-6A-7A	27 000	27+30	Briutas
	Caviro-Faenza (RA)	2A-5A-13A-17A	30 100	27	Briutas
	Villapana-Faenza (RA)	5A-8A	11 000	27	Briutas
	Tampieri-Faenza (RA)	1A-3A-4A	1 800	27	Briutas
	Bonollo U.-Conselve (PD)	1A	1 384	30	Briutas
	Cantine Soc. Venete-Ponte di Piave (TV)	14A	241	30	Briutas
	Iš viso		100 000
Portugalija Partija Nr. 29/2005 EB	Riachos Armazém da SLD Casal do Bernardino 2350-336 Riachos	1-C	4 775,28	27	Briutas
		1-D	4 841,71	27	Briutas
		1-E	4 705,93	27	Briutas
		1-F	4 749,53	27	Briutas
	Aveiro Instalações da Petrogal Cais da Mó do Meio 3834-908 Gafanha da Nazaré	S 201	34 300,34	27	Briutas
	S. João da Pesqueira Armazéns da SDD Parque de Seixas Ervedosa do Douro 5130 S. João da Pesqueira	Inox 4	2 305,47	27	Briutas
		Inox 14	9 979,42	27	Briutas
		Inox 15	4 342,32	27	Briutas
	Iš viso		70 000
Vokietija Partija Nr. 30/2005 EB	Papiermühle 16 D-37603 Holzminden	107	8 602,378	30	Briutas
	Iš viso		8 602,378

II PRIEDAS

3 STRAIPSNYJE NURODYTOS INTERVENCINĖS AGENTŪROS ALKOHOLIO LAIKYTOJOS

Onivins-Libourne – Délégation nationale, 17 avenue de la Ballastière, BP 231, F-33505 Libourne Cedex [Tel. (33) 557 55 20 00; teleksas 57 20 25; faksas (33) 557 55 20 59]

FEGA – Beneficencia, 8, E-28004 Madrid [Tel. (34) 913 47 64 66; faksas (34) 913 47 64 65]

AGEA – Via Torino, 45, I-00184 Roma [Tel. (39) 064 94 99 714; faksas (39) 064 94 99 761]

IVV – Instituto da Vinha e do Vinho, Rua Mouzinho da Silveira, n.o 5, P-1250-165 Lisboa [Tel. (351) 21 350 67 00; faksas (351) 21 356 12 25]

Bundesanstalt für Landwirtschaft und Ernährung (BLE) – Deichmanns Aue 29, D-53179 Bonn (Tel. (49) 228/68 45-33 86/34 79, faksas (49) 228/68 45-37 94)

III PRIEDAS

5 straipsnyje minetas adresas

Commission européenne

Direction générale de l’agriculture et du développement rural, unité D-2

Rue de la Loi 200

B-1049 Bruxelles

Faksas (32-2) 298 55 28

El. pašto adresas: agri-market-tenders@cec.eu.int

I PRIEDAS

KINTAMŲJŲ SĄRAŠAS

Darbo kaštų struktūros statistika

A lentelė	.	Šalies duomenys.
B lentelė	.	Šalies duomenys pagal įmonių dydžio grupes.
C lentelė	.	Regioniniai duomenys.

Toliau išvardytiems kintamiesiems turi būti pateikiama tik A lentelė arba visos trys lentelės. Privaloma pateikti pažymėta raide „p“, o neprivaloma – raide „n“. Perdavimo kodai, atitinkantys įvairias kokybinių kintamųjų kategorijas arba kiekybinių kintamųjų dydžio grupes, nustatomi Eurostato įgyvendinimo dokumente.

Kintamasis	Tik A	A–C (1)
A.    Darbuotojų skaičius
A.1 Bendras darbuotojų skaičius		p
A.11 Visą darbo dieną dirbantys darbuotojai (išskyrus mokinius)		p
A.12 Ne visą darbo dieną dirbantys darbuotojai (išskyrus mokinius)		p
A.121 Ne visą darbo dieną dirbantys darbuotojai, perskaičiuoti visos darbo dienos ekvivalentais (išskyrus mokinius)		p
A.13 Mokiniai		p
A.131 Mokiniai, perskaičiuoti visos darbo dienos ekvivalentais		p
B.    Faktiškai dirbtos valandos
B.1 Bendras faktiškai dirbtų valandų skaičius		p
B.11 Visą darbo dieną dirbančių darbuotojų (išskyrus mokinius) faktiškai dirbtos valandos		p
B.12 Ne visą darbo dieną dirbančių darbuotojų (išskyrus mokinius) faktiškai dirbtos valandos		p
B.13 Mokinių faktiškai dirbtos valandos		p
C.    Apmokėtos valandos
C.1 Bendras apmokėtų valandų skaičius	p
C.11 Visą darbo dieną dirbantiems darbuotojams (išskyrus mokinius) apmokėtos valandos	p
C.12 Ne visą darbo dieną dirbantiems darbuotojams (išskyrus mokinius) apmokėtos valandos	p
C.13 Mokiniams apmokėtos valandos	p
D.    Darbo kaštai (išsamų aprašymą žr. toliau 1 diagramoje)
D.1 Kompensacijos darbuotojams		p
D.11 Darbo užmokestis (išsamų aprašymą žr. toliau 2 diagramoje)		p
D.111 Darbo užmokestis (išskyrus mokinių darbo užmokestį)		p
D.1111 Tiesioginis atlyginimas, priemokos ir specialiosios išmokos		p
D.11111 Tiesioginis atlyginimas, priemokos ir specialiosios išmokos, mokamos kiekvieną mokėjimo laikotarpį	p
D.11112 Tiesioginis atlyginimas, priemokos ir specialiosios išmokos, nemokamos kiekvieną mokėjimo laikotarpį (2)	p
D.1112 Įmokos į darbuotojų taupymo sistemas		p
D.1113 Užmokestis už nedirbtas dienas		p
D.1114 Darbo užmokestis natūra		p
D.11141 Įmonės produktai (neprivaloma)	n
D.11142 Darbuotojų aprūpinimas būstu (3) (neprivaloma)	n
D.11143 Įmonės automobiliai (neprivaloma)	n
D.11144 Akcijų pasirinkimo sandoriai ir akcijų pirkimo schemos (neprivaloma)	n
D.11145 Kita (neprivaloma)	n
D.112 Mokinių darbo užmokestis		p
D.12 Darbdavių socialinės įmokos (išsamų aprašymą žr. toliau 3 diagramoje)		p
D.121 Faktinės darbdavių socialinės įmokos (išskyrus įmokas mokiniams)		p
D.1211 Privalomojo socialinio draudimo įmokos	p
D.1212 Kolektyvinėje sutartyje nustatytos, sutartinės ir savanoriškos socialinio draudimo įmokos	p
D.122 Priskirtosios darbdavių socialinės įmokos (išskyrus įmokas mokiniams)		p
D.1221 Privalomosios ligos pašalpos (neprivaloma)	n
D.1222 Priskirtosios darbdavių socialinės įmokos pensijoms ir sveikatos apsaugai (neprivaloma)	n
D.1223 Mokėjimai iš įmonės išeinantiems darbuotojams (neprivaloma)	n
D.1224 Kitos priskirtosios darbdavio socialinės įmokos (neprivaloma)	n
D.123 Darbdavių socialinės įmokos mokiniams		p
D.2 Profesinio mokymo išlaidos		p
D.3 Kitos darbdavio apmokamos išlaidos		p
D.4 Mokesčiai		p
D.5 Darbdavio gautos subsidijos		p
E.    Informacija apie vienetus
E.1 Bendras vietos vienetų skaičius		p
E.2 Vietos vienetų skaičius imtyje		p

Valstybės narės gali pasirinktinai registruoti išsamesnius toliau pateiktų kintamųjų duomenis (perduodami tik pareikalavus Eurostatui):

A.11	Visą darbo dieną dirbantys darbuotojai
A.12	Ne visą darbo dieną dirbantys darbuotojai
D.11112	Tiesioginis atlyginimas, priemokos ir specialiosios išmokos, nemokamos kiekvieną mokėjimo laikotarpį
D.1113	Užmokestis už nedirbtas dienas
D.1211	Privalomojo socialinio draudimo įmokos
D.1212	Kolektyvinėje sutartyje nustatytos, sutartinės ir savanoriškos socialinio draudimo įmokos
D.1223	Mokėjimai iš įmonės išeinantiems darbuotojams

1 diagrama

Darbo kaštai ir pagrindinės jų sudedamosios dalys

2 diagrama

Sudedamosios dalies „Darbo užmokestis“ (D.11) išskaidymas

3 diagrama

Sudedamosios dalies „Darbdavių socialinės įmokos“ (D.12) išskaidymas

---

(1)  C lentelės taikomos tik šalims, turinčioms NUTS 1 regionus.

(2)  Išskyrus įmokas į darbuotojų taupymo sistemas.

(3)  Išskyrus persikraustymo išmokas.

II PRIEDAS

KINTAMŲJŲ APIBRĖŽIMAI

A.   DARBUOTOJŲ SKAIČIUS

Darbuotojai yra asmenys, nepriklausomai nuo jų pilietybės arba darbo šalyje trukmės, sudarę tiesioginę darbo sutartį su įmone arba vietos vienetu (susitarimas gali būti tiek formalus, tiek neformalus) ir gaunantys atlyginimą, neatsižvelgiant į atliekamo darbo pobūdį, dirbtų valandų skaičių (darbas visą ar ne visą darbo dieną) ir sutarties trukmę (terminuota arba neterminuota). Darbuotojų atlyginimas gali būti mokamas darbo užmokesčio, įskaitant priemokas, atlyginimą už vienetinį ir pamaininį darbą, specialiąsias išmokas, honorarą, arbatpinigius bei pinigines dovanas, komisinius ir atlyginimą natūra, forma.

Šis darbuotojų apibrėžimas apima darbininkus, tarnautojus bei vadovus, dirbančius privačiajame ir viešajame sektoriuose, ekonominės veiklos srityse, klasifikuojamose NACE 1.1 red. C–K ir M–O sekcijose, įmonėse, kuriose dirba bent 10 darbuotojų (1).

Toliau sąraše pateikiami įtraukiamų darbuotojų kategorijų aiškinamieji pavyzdžiai:

—	prekybos atstovai, jei jie įrašyti į darbo užmokesčio suvestinę ir be komisinių gauna kitą atlyginimo formą,

—	gaunantys atlyginimą dirbantys savininkai,

—

mokiniai,

—

studentai ir stažuotojai (advokato padėjėjai–mokiniai, studentai slaugytojai, mokslinių tyrimų asistentai arba dėstytojai asistentai, studentai medikai arba jauni gydytojai, atliekantys praktiką ligoninėje, ir kt.), oficialiai įsipareigoję už tam tikrą atlyginimą prisidėti prie vieneto gamybos proceso,

—

laikini arba nenuolatiniai darbuotojai (pvz., sekretoriai), pasamdyti ar įdarbinti įdarbinimo agentūrų, kurios jiems moka atlyginimą, dirbti kitur, dažnai laikinai (2); sezoniniai ir atsitiktiniai darbininkai, jei jie yra sudarę oficialią arba neoficialią sutartį su įmone arba vietos vienetu ir dirba iš anksto nustatytas darbo valandas,

—

darbuotojai, kurių darbo kaštai buvo patirti ataskaitiniais metais, tačiau kurie laikinai nedirbo dėl ligos arba sužalojimo, atostogų, streiko arba lokauto, mokymosi atostogų, motinystės arba vaiko priežiūros atostogų, sumažėjusios ekonominės veiklos, nutraukus darbą dėl blogų oro sąlygų, dėl mechaninių gedimų, žaliavų, kuro ar elektros energijos trūkumo, arba dėl kitų priežasčių teisėtai arba neteisėtai neatvykus į darbą,

—	dirbantys užsienyje, jei jiems ir toliau atlyginimą moka statistinis vienetas,

—	namudininkai (3), įskaitant namuose ir nuotolinį darbą dirbančius asmenis, jei aiškiai susitarta, kad tokiems darbuotojams atlyginimas mokamas remiantis atliktu darbu, t. y. darbo kiekiu, kuriuo prisidedama prie kokio nors gamybos proceso.

Šios kategorijos turėtų būti neįtraukiamos:

—	prekybos atstovai ir kiti asmenys, kuriems visas atlyginimas yra mokamas kaip honoraras arba komisiniai, kurie neįrašyti į darbo užmokesčio suvestinę, arba dirba savarankiškai,

—	savininkai, direktoriai arba vadovai, kurių visas atlyginimas mokamas pelno dalies forma,

—	šeimos darbuotojai, kurie nėra įmonės arba vietos vieneto darbuotojai (pagal pirmiau pateiktą apibrėžimą),

—	savo sąskaita dirbantys asmenys,

—	neatlyginamai savanoriškai dirbantys asmenys (pvz., paprastai ne pelno institucijoms, tokioms, kaip labdaros organizacijos, dirbantys asmenys).

Nuoroda ESS 95: 11.12–11.14

A.1   Bendras darbuotojų skaičius

Šis kintamasis apima visą darbo dieną dirbančius darbuotojus (A.11), ne visą darbo dieną dirbančius darbuotojus (A.12) ir mokinius (A 13).

Nuoroda VSS: kodas 16130 (darbuotojų skaičius)

A.11   Visą darbo dieną dirbantys darbuotojai (išskyrus mokinius)

Apimami darbuotojai (išskyrus mokinius), kurių įprastinės darbo valandos yra tokios, kaip nustatyta kolektyvinėje sutartyje arba kurie dirba įmonėje ar vietos vienete nustatytas darbo valandas, net jeigu jų sutartis sudaryta trumpesniam nei vienerių metų laikotarpiui. Reikiamas darbuotojų skaičius yra vidutinis mėnesinis duomenis pateikiančiame vienete ataskaitiniais metais įdarbintų visą darbo dieną dirbančių darbuotojų skaičius.

A.12   Ne visą darbo dieną dirbantys darbuotojai (išskyrus mokinius)

Apimami darbuotojai (išskyrus mokinius), kurių įprastinės dienos, savaitės arba mėnesio darbo valandos yra trumpesnės nei kolektyvinėje sutartyje arba įmonėje ar vietos vienete nustatytos darbo valandos (pusė darbo dienos, trys ketvirčiai darbo dienos, keturi penktadaliai darbo dienos ir pan.). Reikiamas darbuotojų skaičius yra vidutinis mėnesinis duomenis pateikiančiame vienete ataskaitiniais metais įdarbintų ne visą darbo dieną dirbančių darbuotojų skaičius.

A.121   Ne visą darbo dieną dirbantys darbuotojai, perskaičiuoti visos darbo dienos ekvivalentais

Šį perskaičiavimą turi atlikti tiesiogiai ataskaitą rengianti įmonė ar vietos vienetas arba ataskaitas gaunanti agentūra ar nacionalinis statistikos institutas, remdamiesi toje įmonėje ar vietos vienete visą darbo dieną dirbančių darbuotojų įprastiniu darbo valandų skaičiumi ir taikydami, jų nuomone, patį tinkamiausią metodą. Reikiamas darbuotojų skaičius yra vidutinis mėnesinis duomenis pateikiančiame vienete ataskaitiniais metais įdarbintų ne visą darbo dieną dirbančių darbuotojų (perskaičiuotų visos darbo dienos ekvivalentais) skaičius.

Nuoroda ESS 95: 11.32–11.34

A.13   Mokiniai

Apimami visi darbuotojai, dirbantys visą arba ne visą darbo dieną, kurie gamybos procese dalyvauja dar nevisapusiškai ir dirba pagal gamybinės praktikos sutartį, arba taip, kad jų profesinis mokymas yra svarbesnis už produktyvumą. Reikiamas mokinių skaičius yra vidutinis mėnesinis duomenis pateikiančiame vienete ataskaitiniais metais įdarbintų darbuotojų skaičius.

A.131   Ne visą darbo dieną dirbantys mokiniai, perskaičiuoti visos darbo dienos ekvivalentais

Šį perskaičiavimą turi atlikti tiesiogiai ataskaitą rengianti įmonė ar vietos vienetas arba ataskaitas gaunanti agentūra ar nacionalinis statistikos institutas, taikydami, jų nuomone, patį tinkamiausią metodą. Valandos praleistos mokymo kursuose įmonėje, vietos vienete arba švietimo institucijose turėtų būti neįtraukiamos. Reikiamas mokinių skaičius yra vidutinis mėnesinis duomenis pateikiančiame vienete ataskaitiniais metais įdarbintų ne visą darbo dieną dirbančių mokinių (perskaičiuotų visos darbo dienos ekvivalentais) skaičius (4).

Nuorodos ESS 95: 11.32–11.34; VSS: kodas 16140 (A.11 + A.121 + A.131 atitinka VSS kintamąjį „darbuotojų skaičius, išreikštas visos darbo dienos ekvivalentais“)

B.   FAKTIŠKAI DIRBTOS VALANDOS

Apimamas bendras visų darbuotojų per metus dirbtų valandų skaičius. Atskirai registruojamas visą darbo dieną dirbančių darbuotojų (B.11), ne visą darbo dieną dirbančių darbuotojų (B.12) ir mokinių (B.13) bendras faktiškai dirbtų valandų skaičius.

Faktiškai dirbtos valandos apibrėžiamos kaip visų laikotarpių, praleistų vykdant tiesioginę ir pagalbinę veiklą prekėms gaminti ir paslaugoms teikti, suma.

Į faktiškai dirbtas valandas įskaitoma:

—	įprastiniu darbo laiku dirbtos valandos,

—	apmokami viršvalandžiai, t. y. papildomai prie įprastinių darbo valandų dirbtos valandos, nepriklausomai nuo taikomo valandinio darbo užmokesčio tarifo (pvz., viena dirbta valanda apmokėta dvigubu tarifu turėtų būti registruojama kaip viena valanda),

—	neapmokami viršvalandžiai (5),

—	laikas, praleistas vykdant tokias užduotis, kaip pasiruošimas darbui ir statybvietės paruošimas; instrumentų ir įrenginių paruošimas, priežiūra, taisymas ir valymas; kvitų ir sąskaitų faktūrų išrašymas; dokumentų rengimas ir ataskaitų rašymas ir kt.,

—	prastovų laikas, praleistas darbo vietoje dėl tokių priežasčių, kaip įrenginių gedimas, nelaimingi atsitikimai ar atsitiktinis darbo nebuvimas, tačiau už kurį pagal darbo sutartį yra mokama,

—	trumpos poilsio darbo vietoje pertraukos, įskaitant arbatos ir kavos pertraukėles,

—	valandos, praleistos mokymo kursuose įmonėje, vietos vienete arba švietimo institucijose (šis straipsnis netaikomas mokiniams).

Tačiau į faktiškai dirbtas valandas neįskaitoma:

—	apmokėtos, tačiau nedirbtos valandos, pavyzdžiui, mokamos atostogos, valstybinės šventės, nebuvimas darbe dėl ligos, motinystės atostogos ir kt.,

—	nedirbtos ir neapmokėtos valandos, pavyzdžiui, nedarbingumo ir motinystės atostogų metu ir kt.;

—	(apmokėtos arba neapmokėtos) nedirbtos valandos specialiųjų atostogų dėl medicininės apžiūros, santuokos, laidotuvių, persikėlimo į kitą būstą, po nelaimingo atsitikimo ir kt. metu,

—	pagrindinės pertraukos pavalgyti (t. y. ne trumpos poilsio pertraukos arba pertraukos, kurių metu tiekiama kava ar gaivieji gėrimai),

—	(apmokėtos arba neapmokėtos) nedirbtos valandos priverstinai trumpiau dirbto laiko, darbo ginčų, lokautų metu ir kt.,

—	laikas, kurį darbuotojas sugaišo kelionėms iš namų į darbo vietą ir atgal,

—	valandos, kurias mokiniai praleido mokymo kursuose įmonėje, vietos vienete arba švietimo institucijose.

Nuorodos ESS 95: 11.26–11.29; VSS: kodas 16150 (darbuotojų dirbtų valandų skaičius)

C.   APMOKĖTOS VALANDOS

Šis kintamasis apima bendrą apmokėtų valandų skaičių per metus. Atskirai registruojamas visą darbo dieną dirbančių (C.11), ne visą darbo dieną dirbančių darbuotojų (C.12) ir mokinių (C.13) bendras apmokėtų valandų skaičius (C.1).

Apmokėtų valandų skaičius per metus apibrėžiamas kaip:

—	įprastinės darbo valandos ir viršvalandžiai, už kuriuos per metus buvo mokamas atlyginimas,

—	visos valandos, už kurias darbuotojui buvo sumokėta mažesniu tarifu, net jei skirtumas buvo grąžintas sumokant iš socialinės apsaugos fondų,

—	ataskaitiniu laikotarpiu nedirbtos, tačiau apmokėtos valandos (kasmetinės atostogos, nebuvimas darbe dėl ligos, valstybinės šventės ir kitos apmokėtos valandos, įskaitant leidimą neatvykti į darbą dėl medicininės apžiūros, gimdymo, vestuvių, laidotuvių, persikėlimo į kitą būstą ir kt.).

Faktiškai dirbtų valandų skaičiaus per metus ir apmokėtų valandų skaičiaus per metus apskaičiavimas

Šiuos apskaičiavimus turi atlikti tiesiogiai ataskaitas rengiančios įmonės ar vietos vienetai arba ataskaitas gaunančios agentūros ar nacionaliniai statistikos institutai, taikydami, jų nuomone, patį tinkamiausią metodą. Toliau pateiktais modeliais paaiškinama, kaip naudojantis turima informacija apskaičiuoti faktiškai dirbtas valandas ir apmokėtas valandas.

Visą darbo dieną dirbančių darbuotojų faktiškai dirbtų valandų skaičius per metus (B.11)

Tarkime, kad turima informacija apie toliau išvardytus kintamuosius:

(A.11)	Vidutinis mėnesinis visą darbo dieną dirbančių darbuotojų skaičius:
a)	vidutinis visą darbo dieną dirbančio darbuotojo įprastinių valandų pagal sutartį skaičius per metus, išskyrus viršvalandžius ir pagrindines pertraukas pavalgyti;
b)	vidutinis visą darbo dieną dirbančio darbuotojo (apmokėtų ir neapmokėtų) viršvalandžių skaičius per metus;
c)	vidutinis visą darbo dieną dirbančio darbuotojo dirbtų valandų skaičius pagal sutartį pridėjus viršvalandžius per dieną, neįskaitant pagrindinių pertraukų pavalgyti;
d)	vidutinis visą darbo dieną dirbančiam darbuotojui tenkantis darbdavio suteiktų atostogų dienų skaičius per metus;
e)	vidutinis visą darbo dieną dirbančiam darbuotojui tenkantis valstybinių švenčių dienų skaičius per metus;
f)	vidutinis visą darbo dieną dirbančiam darbuotojui tenkantis nedarbingumo ir motinystės atostogų dienų skaičius per metus;
g)	vidutinis visą darbo dieną dirbančiam darbuotojui tenkantis priverstinai trumpiau dirbto laiko ir darbo ginčų dienų skaičius per metus;
h)	vidutinis visą darbo dieną dirbančiam darbuotojui tenkantis kitų faktiškai nedirbtų dienų (t. y. specialių atostogų dėl sveikatos patikrinimo, gimdymo, vestuvių, laidotuvių, persikėlimo į kitą būstą, po nelaimingo atsitikimo ir kt.) skaičius per metus.

Bendras visą darbo dieną dirbančių darbuotojų dirbtų valandų skaičius per metus (prieš koreguojant pagal faktiškai nedirbtas dienas) bus lygus (A.11) × (a + b). Jei atimsime bendrą faktiškai nedirbtų valandų skaičių per metus, kuris apibrėžiamas (A.11) × c × (d + e + f + g + h), gausime (B.11), bendrą visą darbo dieną dirbančių darbuotojų faktiškai dirbtų valandų skaičių per metus:

(B.11) = (A.11) × [(a+b) – c (d + e + f + g + h)].

Ne visą darbo dieną dirbančių darbuotojų (B.12) ir mokinių (B.13) faktiškai dirbtos valandos per metus

Panašūs modeliai gali būti naudojami apskaičiuoti ne visą darbo dieną dirbančių darbuotojų ir mokinių dirbtas valandas.

Visą darbo dieną dirbantiems darbuotojams apmokėtų valandų skaičius per metus (C.11)

Kai turima informacija apie toliau išvardytus kintamuosius:

(A.11)	Vidutinis mėnesinis visą darbo dieną dirbančių darbuotojų skaičius;
a1)	vidutinis visą darbo dieną dirbančio darbuotojo apmokėtų valandų pagal sutartį skaičius per metus, išskyrus viršvalandžius ir pagrindines pertraukas pavalgyti;
b1)	vidutinis visą darbo dieną dirbantiems darbuotojams apmokėtų viršvalandžių skaičius per metus,

bendras visą darbo dieną dirbantiems darbuotojams apmokėtų valandų skaičius per metus išreiškiamas lygtimi

(C.11) = (A.11) × (a1 + b1).

Ne visą darbo dieną dirbantiems darbuotojams (C.12) ir mokiniams (C.13) apmokėtos valandos per metus

Panašūs modeliai gali būti naudojami apskaičiuoti ne visą darbo dieną dirbantiems darbuotojams ir mokiniams apmokėtas valandas.

D.   DARBO KAŠTAI

Darbo kaštai reiškia visas darbdavių išlaidas, atsiradusias samdant darbuotojus. Tai Bendrijos sistemoje priimta ir Tarptautinės darbo statistikos specialistų konferencijos (Ženeva, 1966 m.) tarptautinį apibrėžimą plačiai atitinkanti koncepcija. Į darbo kaštus įskaitomos kompensacijos darbuotojams (D.1), kurias sudaro darbo užmokestis pinigais ar natūra bei darbdavių socialinės įmokos, profesinio mokymo išlaidos (D.2), kitos išlaidos (D.3), su užimtumu susiję mokesčiai, laikomi darbo kaštais (D.4), atėmus gautas subsidijas (D.5). Laikino įdarbinimo agentūrų įdarbintų asmenų sąnaudos turi būti įtraukiamos į juos įdarbinusios agentūros (NACE, 1.1 red., 74.50), o ne į įmonės, kurioje jie faktiškai dirba, sąnaudas.

Glaustas visų darbo kaštų suskirstymas į sudėtines dalis pateikiamas I priedo 1–3 diagramose.

D.1   Kompensacijos darbuotojams

Kompensacijos darbuotojams apibrėžiamos kaip bendras atlyginimas pinigais ar natūra, kurį darbdavys moka darbuotojui už ataskaitiniu laikotarpiu pastarojo atliktą darbą. Jos skirstomos į:

—	darbo užmokestį (D.11), iš esmės susidedantį iš darbo užmokesčio (išskyrus mokinių darbo užmokestį) (D.111) ir mokinių darbo užmokesčio (D.112),

—	darbdavių socialines įmokas (D.12), iš esmės susidedančias iš faktinių darbdavių socialinių įmokų (išskyrus įmokas mokiniams) (D.121), priskirtųjų darbdavių socialinių įmokų (išskyrus įmokas mokiniams) (D.122) ir darbdavių socialinių įmokų mokiniams (D.123).

Nuorodos ESS 95: 4.02 (kodas D.1), VSS: kodas 13310 (personalo sąnaudos)

D.11   Darbo užmokestis

Į darbo užmokestį įskaitomos priemokos, atlyginimas už vienetinį ir pamaininį darbą, specialiosios išmokos, honoraras, arbatpinigiai bei piniginės dovanos, komisiniai ir atlyginimas natūra. Jis registruojamas tą laikotarpį, per kurį atliktas darbas. Tačiau ad hoc priemokos arba kiti išskirtiniai mokėjimai (13-tas atlyginimas, atgaline data pažymėtas neišmokėtas užmokestis ir kt.) registruojami tą laikotarpį, kurį jie išmokami.

Tikslus darbo užmokesčio suskirstymas į sudėtines dalis pateikiamas I priedo 2 diagramoje.

Nuorodos ESS 95: 4.03–4.07 ir 4.12 a (kodas D.11); VSS: kodas 13320 (darbo užmokestis)

D.111   Darbo užmokestis (išskyrus mokinių darbo užmokestį)

D.1111   Tiesioginis atlyginimas, priemokos ir specialiosios išmokos

Į tiesioginį atlyginimą, priemokas ir specialiąsias išmokas įskaitomos visų darbuotojo mokamų socialinių įmokų, pajamų mokesčių ir kt., net jei juos faktiškai išskaičiuoja ir darbuotojo vardu tiesiogiai socialinio draudimo sistemoms, mokesčių inspekcijoms ir kt. sumoka darbdavys, vertės.

Priemoka yra darbdavio suteikiama atpildo arba pripažinimo forma. Kai darbuotojas gauna priemoką, nesitikima ir nedaroma prielaida, kad priemoka bus panaudota padengti kokias nors konkrečias išlaidas. Priemokos vertę ir mokėjimo laiką savo nuožiūra gali pasirinkti darbdavys arba numatyti įmonės sutartis.

Specialioji išmoka yra darbdavio darbuotojui suteikta teisė, skirta padengti darbuotojo patirtas konkrečias su darbu nesusijusias išlaidas. Ji dažnai numatoma įmonės sutartyje ir paprastai išmokama teisės į ją suteikimo metu.

D.11111   Tiesioginis atlyginimas, priemokos ir specialiosios išmokos, mokamos kiekvieną mokėjimo laikotarpį

Tai kiekvieną mokėjimo laikotarpį per metus reguliariai mokamas atlyginimas pinigais. Daugumos darbuotojų mokėjimo laikotarpis yra savaitinis arba mėnesinis. Todėl čia neturėtų būti įtraukiami rečiau (kas mėnesį reguliarių savaitinių mokėjimų atveju, kas ketvirtį, pusę metų, kas metus) arba ad hoc pagrindu gaunami mokėjimai. Čia neturėtų būti įtraukiamos įmokos į darbuotojų taupymo sistemas, jas reikėtų įtraukti į D.1112.

Konkrečiai šis kintamasis nurodo:

—	bazinį darbo užmokestį,

—	tiesioginį atlyginimą, apskaičiuotą atsižvelgiant į dirbtą laiką, gamybos apimtį arba vienetinį darbą, ir mokamą darbuotojams už dirbtas valandas,

—	atlyginimą ir priemokas už viršvalandžius, naktinį darbą, darbą poilsio ir valstybinių švenčių dienomis bei pamaininį darbą,

—

kiekvieną mokėjimo laikotarpį reguliariai mokamas priemokas ir specialiąsias išmokas, pavyzdžiui: — su darbo vieta susijusias priemokas už triukšmą, riziką, sunkų darbą, pamaininį arba nepertraukiamą darbą, naktinį darbą ir darbą poilsio bei valstybinių švenčių dienomis, — priemokas už asmeninius darbo rezultatus, gamybos apimtį, našumą, produktyvumą, atsakomybę, darbštumą, punktualumą; reguliariai mokamas priemokas už darbo stažą; kvalifikaciją ir ypatingas žinias.

Kiti išmokų straipsnių, kurie turėtų būti čia įtraukiami, pavyzdžiai pateikti II priedo priedėlyje.

D.11111 kintamasis nurodo bruto sumas prieš atskaitant darbuotojų mokamus mokesčius ir socialinio draudimo įmokas.

D.11112   Tiesioginis atlyginimas, priemokos ir specialiosios išmokos, nemokamos kiekvieną mokėjimo laikotarpį

Visi mokėjimai darbuotojams, kurie nėra mokami reguliariai kiekvieną (savaitinį ar mėnesinį) mokėjimo laikotarpį. Tai apima priemokas ir specialiąsias išmokas, mokamas nustatytais laikotarpiais (pvz., mokamas kas mėnesį, kai reguliarūs mokėjimai savaitiniai, arba mokamas kas ketvirtį, pusę metų ar metus) ir priemokas, susietas su asmeniniais ar kolektyviniais darbo rezultatais. Čia įtraukiami išskirtiniai mokėjimai iš įmonės išeinantiems darbuotojams su sąlyga, kad tokie mokėjimai nėra susieti su kolektyvine sutartimi. Išskirtiniai išeitiniai mokėjimai čia neįtraukiami, jei nėra informacijos apie galimą ryšį su kolektyvine sutartimi, arba jei yra žinoma, kad toks ryšys egzistuoja, ir turėtų būti įtraukiami į D.1223. Čia taip pat neįtraukiamos įmokos į darbuotojų taupymo sistemas, jas apima D.1112.

D.11112 išmokų straipsnių pavyzdžiai išvardyti II priedo priedėlyje.

D.11112 kintamasis taip pat nurodo bruto sumas prieš atskaitant darbuotojų mokamus mokesčius ir socialinio draudimo įmokas.

D.1112   Įmokos į darbuotojų taupymo sistemas

Tai sumos, mokamos darbuotojams į taupymo sistemas (pavyzdžiui, įmonės taupymo sistemas).

Nuoroda ESS 95: 4.03 i

D.1113   Užmokestis už nedirbtas dienas

Atlyginimas, mokamas už įstatymų ar sutartyje nustatytas arba asmeniniu prašymu suteiktas atostogas ir valstybines šventes arba kitas apmokėtas, bet nedirbtas dienas. Pavyzdžiai pateikiami II priedo priedėlyje.

D.1114   Darbo užmokestis natūra

Šis kintamasis nurodo visų prekių ir paslaugų, kurias darbuotojams suteikia įmonė arba vietos vienetas, vertės apskaičiavimą. Tai apima įmonės produktus, darbuotojų aprūpinimą būstu, įmonės automobilius, akcijų pasirinkimo sandorius ir akcijų pirkimo schemas. Jei turima informacija apie darbo užmokesčio natūra apmokestinimą fizinių asmenų pajamų mokesčiu, ji gali būti panaudota kintamajam apskaičiuoti netiesioginiu būdu.

Darbo užmokesčio natūra pavyzdžiai pateikiami II priedo priedėlyje.

Nuoroda ESS 95: 4.04, 4.05, 4.06 (kodas D.11)

D.11141   Įmonės produktai

Įmonės produktai yra nemokamai suteikiami asmeniniam naudojimui arba parduodami darbuotojams pigiau už savikainą. Tai gali būti maisto produktai ir gėrimai (išskyrus išlaidas valgykloms ir maisto talonams), kuras, dujos, elektra, mazutas, šildymas, avalynė ir drabužiai (išskyrus darbo drabužius), mikrokompiuteriai ir kt.

Turi būti nurodoma neto įmonės kaina, t. y. nemokamai suteiktų produktų savikaina arba skirtumas tarp savikainos ir kainos, už kurią produktai yra parduodami darbuotojams. Taip pat turi būti registruojamos neišnaudotos kompensacijos arba išmokos natūra.

D.11142   Darbuotojų aprūpinimas būstu

Tai įmonės patirtos išlaidos, siekiant padėti darbuotojams apsirūpinti būstu, įskaitant: išlaidas, susijusias su įmonei priklausančiu būstu (išlaidas būsto priežiūrai ir administravimui bei su tokiu būstu susijusiems mokesčiams ir draudimui) ir darbuotojams suteiktas paskolas mažesnėmis palūkanomis būstui statyti arba pirkti (skirtumas tarp palūkanų rinkos kainomis ir suteiktų palūkanų dydžio), darbuotojams suteiktas išmokas ir subsidijas, susijusias su jų būstu ir įsikūrimu, tačiau išskyrus persikraustymo išmokas.

D.11143   Įmonės automobiliai

Įmonės automobiliai, arba įmonės automobilių, suteiktų darbuotojams naudojimui asmeniniais tikslais, savikaina įmonei. Tai turėtų apimti neto įmonės patiriamas automobilių eksploatavimo išlaidas (metines išperkamosios nuomos išlaidas ir palūkanas – nusidėvėjimą, draudimą, priežiūrą, remontą ir automobilių stovėjimo vietą). Tai neturėtų apimti kapitalinių išlaidų, susijusių su automobilių pirkimu arba iš jų perpardavimo gautų pajamų.

Remiantis įmonėse turima informacija, pavyzdžiui, šios rūšies automobilių parko apskaitos dokumentais, reikėtų apskaičiuoti vidutines sąnaudas vienam automobiliui ir dalį, priskirtiną darbuotojo naudojimosi automobiliu asmeniniais tikslais sąnaudoms.

D.11144   Akcijų pasirinkimo sandoriai ir akcijų pirkimo schemos

Šis neprivalomas kintamasis nurodo visas mokėjimų natūra formas, susijusias su akcijomis išreikštu atlyginimu. Šiai kategorijai priklauso akcijų pasirinkimo sandoriai, akcijų pirkimo schemos ir kitos nuosavo kapitalo priemonės, galinčios atsirasti ateityje. Būdingas šių priemonių bruožas yra tas, kad už jas atsiskaitoma nuosavo kapitalo priemonėmis, t. y. jos rodo nuosavo kapitalo priemonių perdavimą iš įmonės arba vietos vieneto darbuotojui. D11144 apimamos atlyginimo formos yra identiškos apimamoms Tarptautinio finansinės atskaitomybės standarto 2 „Akcijomis išreikštas mokėjimas“ antraštės „Akcijomis išreikštų mokėjimų sandoriai, už kuriuos atsiskaitoma nuosavo kapitalo priemonėmis“.

Akcijų pirkimo schemomis paprastai akcijos perduodamos iš darbdavio įmonės darbuotojams. Perdavimas vyksta dabar (suteikimo data) ir yra paremtas kaina, mažesne už šiandienos rinkos kainą (iš anksto nustatyta kaina). Įmonės sąnaudos lygios akcijų kiekio ir skirtumo tarp rinkos kainos ir iš anksto nustatytos kainos sandaugai.

Akcijų pasirinkimo sandorių schemomis paprastai perduodama teisė pirkti darbdavio įmonės akcijas ne anksčiau negu tiksliai nustatytu laiku ateityje (teisių įgijimo data), už palankią iš anksto nustatytą kainą, nustatytą dabar (suteikimo data). Darbuotojai šia teise pasinaudos tik jei rinkos kaina teisių įgijimo dieną arba po teisių įgijimo dienos viršys iš anksto nustatytą kainą. Įmonės sąnaudos vėl lygios akcijų kiekio ir skirtumo tarp rinkos kainos ir iš anksto nustatytos kainos sandaugai. Tiek darbo kaštų statistikoje, tiek apskaitoje, sąnaudos priskiriamos ir išskirstomos per teisių įgijimo laikotarpį, t. y. laikotarpį nuo suteikimo datos iki teisių įgijimo datos. Šios vertės yra neapibrėžtos per teisių įgijimo laikotarpį ir todėl turi būti apskaičiuojamos.

Geriausiai apskaičiuoti D.11144 kintamąjį ataskaitiniais metais būtų galima laikantis Tarptautinio finansinės atskaitomybės standarto 2 „Akcijomis išreikštas mokėjimas“ gairių. Jei tokio apskaičiavimo nėra, galima imti vertes, nustatytas pagal apskaitos standartus arba valstybės narės mokesčių taisykles su sąlyga, kad jos apima D.11144 nuosavo kapitalo priemones ir atitinka Darbo kaštų tyrimo ataskaitinį laikotarpį.

Iš įmokų, skirtų įsteigti specialius įmonės akcijų įsigijimo fondus darbuotojams, net jei jie negali tuojau pat naudoti tokio turto, turi būti atimama visų jiems netaikomų mokesčių lengvatų suma. Akcijomis išreikštą atlyginimą, už kurį atsiskaitoma pinigais, pavyzdžiui, akcijų vertės padidinimo teises, apima ne D.11144, bet D.11112 kintamasis.

D.11145   Kita

Visų pirma tai apima darbdavio apmokamas netiesiogines išmokas:

—	valgykloms ir maisto talonams,

—	kultūros, sporto ir laisvalaikio įrangai bei paslaugoms,

—	vaikų darželiams,

—	darbuotojų parduotuvėms,

—	transporto išlaidoms kelionei iš namų į įprastinę darbovietę ir atgal,

—	įmokoms į profesinių sąjungų fondus ir įmonės komiteto išlaidoms.

Visos tokios išlaidos apima smulkų remontą ir reguliarią pastatų ir įrenginių, skirtų pirmiau išvardytoms kultūros, sporto ir laisvalaikio paslaugoms bei įrangai, priežiūrą. Darbo užmokestis, kurį įmonė moka tiesiogiai šias paslaugas teikiantiems ir su šia įranga dirbantiems darbuotojams, neįtraukiamas į D.11145 kintamojo antraštę.

D.112   Mokinių darbo užmokestis

Žr. D.11.

D.12   Darbdavių socialinės įmokos

Šis kintamasis nurodo darbdavių mokamų socialinių įmokų, skirtų užtikrinti jų darbuotojų teisę į socialines išmokas, sumą. Darbdavių socialinės įmokos gali būti faktinės arba priskirtosios.

Tikslus darbdavių socialinių įmokų suskirstymas į sudėtines dalis pateikiamas I priedo 3 diagramoje.

Nuorodos ESS 95: 4.08 (kodas D.12); VSS: kodas 13330 (socialinio draudimo sąnaudos)

D.121   Faktinės darbdavių socialinės įmokos (išskyrus įmokas mokiniams)

Faktines darbdavių socialines įmokas sudaro darbdavių jų darbuotojų naudai mokamos įmokos draudikams (socialinės apsaugos fondams ir privačiai finansuojamoms sistemoms, pavyzdžiui, profesinių pensijų sistemoms). Šios įmokos apima privalomąsias, įprastines, sutartines ir savanoriškąsias draudimo nuo socialinių rizikos veiksnių ar nepriteklių įmokas. Faktinės darbdavių socialinės įmokos registruojamos tą laikotarpį, per kurį atliekamas darbas.

Pavyzdžiai pateikti II priedo priedėlyje.

Nuoroda ESS 95: 4.09 (kodas D.121) ir 4.12 b

D.1211   Privalomojo socialinio draudimo įmokos

Darbdavio mokamos ir pagal įstatymą privalomos įmokos socialinės apsaugos institucijoms. Tokių įmokų sumos turi būti registruojamos atėmus bet kokias subsidijas. Įskaitomos:

—	įmokos į amžiaus pensijos, ligos, motinystės ir invalidumo draudimo sistemas,

—	privalomosios įmokos į nedarbo draudimo sistemas,

—	privalomosios įmokos į draudimo nuo nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų sistemas,

—	privalomosios įmokos į pašalpų vaikams išlaikyti sistemas,

—	visos kitos privalomosios, niekur kitur nepaminėtos, įmokos.

D.1212   Kolektyvinėje sutartyje nustatytos, sutartinės ir savanoriškos socialinio draudimo įmokos

Tai visos darbdavio į socialinės apsaugos sistemas mokamos įmokos, papildančios pagal įstatymą privalomas įmokas. Reikėtų atsižvelgti į galintį galioti mokesčių netaikymą. Įskaitoma:

—	papildomų pensijų sistemos, profesinės pensijų sistemos (kolektyvinis draudimas, įmonės administruojami fondai, rezerviniai fondai, visos kitos išlaidos, skirtos papildomų pensijų sistemoms finansuoti),

—	papildomo sveikatos draudimo sistemos,

—	papildomo nedarbo draudimo sistemos,

—	visos kitos neprivalomosios, niekur kitur nepaminėtos, papildomos socialinės apsaugos sistemos.

D.122   Priskirtosios darbdavių socialinės įmokos (išskyrus įmokas mokiniams)

Priskirtosios darbdavių socialinės įmokos reikalingos tiksliam darbo kaštų mastui gauti darbo atlikimo metu. Jos atitinka stebimąsias išmokėtas socialines išmokas ne iš fondų.

Socialines išmokas ne iš fondų darbdaviai moka tiesiogiai savo darbuotojams arba buvusiems darbuotojams ir kitiems teisę jas gauti turintiems asmenims, nedalyvaujant socialinės apsaugos fondui, draudimo įmonei arba savarankiškam pensijų fondui, ir šiam tikslui nesukurdami specialaus fondo arba atskiro rezervo. Vietoje to, išmokos yra mokamos iš nuosavų darbdavių, kurie tvarko nefinansuojamas sistemas, išteklių. Tai, kad tam tikras socialines išmokas darbdaviai moka tiesiogiai, o ne tarpininkaujant socialinės apsaugos fondams ar kitiems draudikams, jokiu būdu nesumenkina socialinės gerovės išmokų pobūdžio. D.122 gali būti ypač svarbus, kai darbdavys yra ne rinkos gamintojas (vyriausybės sektorius).

D.122 suma nustatoma atsižvelgiant į darbdavio būsimus įsipareigojimus mokėti socialines išmokas. Idealus D.122 skaičiavimo šaltinis darbdaviams, tvarkantiems nefinansuojamas socialinio draudimo sistemas, yra remtis aktuariniais skaičiavimais. Jei tokių aktuarinių apskaičiavimų nėra, turėtų būti taikomi kiti skaičiavimo metodai. Pavyzdžiui, kai kurios šalys D.122 apskaičiuoja iš stebimųjų išmokėtų socialinių išmokų ne iš fondų atėmę galimas darbuotojų socialines įmokas.

Į D.122 kintamąjį visų pirma įskaitomos priskirtosios darbdavių socialinės įmokos pensijoms ir sveikatos apsaugai. Į šį kintamąjį taip pat įskaitoma suma, savo verte lygi darbo užmokesčiui, kurį darbdaviai laikinai toliau moka jų darbuotojų ligos, motinystės, gamybinės traumos, invalidumo, atleidimo dėl darbo vietų mažinimo ir kt. atvejais, jei tokia suma gali būti išskirta.

Pavyzdžiai pateikti II priedo priedėlyje.

Nuoroda ESS 95: 4.10 (kodas D.122 ) ir 4.12 c

D.1221   Privalomosios ligos pašalpos

Į šį kintamąjį įskaitomos darbdavio tiesiogiai darbuotojams mokamos sumos, siekiant išlaikyti atlyginimą ligos, motinystės atveju, arba nelaimingo atsitikimo darbe atveju kompensuoti pajamų netekimą, atėmus visas socialinės apsaugos institucijų sumokėtas kompensacijas.

D.1222   Priskirtosios darbdavių socialinės įmokos pensijoms ir sveikatos apsaugai

Ši D.122 sudedamoji dalis apima priskirtąsias įmokas į nefinansuojamas pensijų ir sveikatos apsaugos sistemas, ypač vyriausybės sektoriuje. Kai kuriose Europos šalyse vyriausybės sektoriuje darbdaviai nefinansuojamas pensijų sistemas tvarko visiems darbuotojams arba konkrečioms grupėms (pareigūnams). Šiais atvejais darbdavys nesukuria specialių rezervų ir nekaupia lėšų būsimoms pensijoms mokėti. Šiems darbuotojams reikia atsižvelgti į priskirtąsias darbdavių įmokas į pensijų ir sveikatos apsaugos sistemas.

D.1223   Mokėjimai iš įmonės išeinantiems darbuotojams

Ši sudedamoji dalis yra atleistiems iš darbo darbuotojams faktiškai sumokėtos sumos (išeitinė išmoka ir kompensacija vietoje pranešimo), jei tokie mokėjimai yra susieti su kolektyvine sutartimi arba jei toks ryšis nėra žinomas. Su kolektyvine sutartimi nesusieti mokėjimai įtraukiami į D.11112.

Mokėjimai mokami darbuotojams išeinant į pensiją, pvz., kaip dalis jų teisės į pensiją, neturi būti įtraukiami į D.1223.

D.1224   Kitos priskirtosios socialinės įmokos

Šis straipsnis nurodo visas kitas, niekur kitur nepaminėtas, priskirtąsias darbdavio socialines įmokas, pavyzdžiui, pašalpa studijoms, mokama darbuotojams ir jų šeimos nariams, arba išmokos už priverstinai trumpiau dirbtą laiką. Pastaroji įmoka apibrėžiama kaip tiesioginiai darbdavio mokėjimai darbuotojams, siekiant išlaikyti atlyginimą už priverstinai trumpiau dirbtą laiką, atėmus visas socialinės apsaugos institucijų darbdaviui sumokėtas kompensacijas.

D.123   Darbdavių socialinės įmokos mokiniams

Šis kintamasis lygus faktiškai sumokėtų įmokų ir visų priskirtųjų įmokų mokiniams sumai. Priskirtosios socialinės įmokos mokiniams, jei tokių yra, paprastai būna labai mažos.

Nuoroda ESS 95: 4.09 (kodas D.121), 4.10 (kodas D.122) ir 4.12 b

D.2   Darbdavio apmokamos profesinio mokymo išlaidos

Įtraukiamos: profesinio mokymo paslaugų ir įrangos išlaidos (taip pat mokiniams, bet ne jų darbo užmokestis), pastatų ir įrenginių priežiūros ir smulkaus remonto išlaidos, išskyrus išlaidas personalui; išlaidos dalyvavimui kursuose; įmonės pasamdytų dėstytojų atlyginimas; mokymo priemonių išlaidos; įmonės profesinio mokymo organizacijoms ir kt. mokamos sumos. Turėtų būti išskaičiuojamos su profesiniu mokymu susijusios subsidijos.

Nuoroda ESS 95: Tarpinis vartojimas

D.3   Kitos darbdavio apmokamos išlaidos

Visų pirma įskaitoma:

—

įdarbinimo išlaidos (tai įdarbinimo agentūroms mokamos sumos, darbo pasiūlos skelbimų žiniasklaidoje išlaidos, pokalbio pakviestiems kandidatams apmokamos kelionės išlaidos, naujiems darbuotojams mokamos įsikūrimo išmokos ir kt. Į tai neįskaitomos administravimo išlaidos (kanceliarinės išlaidos, darbuotojų darbo užmokestis ir kt.),

—	darbdavio suteikti darbo drabužiai.

Pavyzdžiai pateikiami II priedo priedėlyje.

Nuoroda ESS 95: Tarpinis vartojimas

D.4   Darbdavio mokami mokesčiai

Šis kintamasis apima visus algalapiu arba įdarbinimu pagrįstus mokesčius. Šie mokesčiai laikomi darbo kaštais.

D4 kintamasis taip pat apima mokesčių baudas, mokamas darbdavių kai kuriose Europos šalyse už nepakankamą įdarbintų žmonių su negalia skaičių, ir panašius mokesčius.

Nuoroda ESS 95: 4.23 c (kodas D.29)

D.5   Darbdavio gautos subsidijos

Tai visos bendro pobūdžio subsidijų forma gautos sumos, skirtos padengti dalį ar visas tiesioginio atlyginimo išlaidas, tačiau neskirtos socialinės apsaugos arba profesinio mokymo išlaidoms padengti. Neįskaitomos grąžinamosios išmokos, kurias darbdaviui sumoka socialinės apsaugos institucijos arba papildomo draudimo fondai.

Nuoroda ESS 95: 4.37 a (kodas D.39)

---

(1)  Įtraukti ekonominės veiklos sritis pagal NACE 1.1 red. L sekciją yra neprivaloma. Taip pat neprivaloma įtraukti įmonių, kuriose dirba mažiau nei 10 darbuotojų, darbuotojus. NACE 1.1 red. ekonominės veikos sričių perdavimo kodai, šalis arba regionas pagal galiojančią NUTS klasifikaciją ir įmonių dydžio grupės nustatomi Eurostato įgyvendinimo dokumente.

(2)  Kad nebūtų paskaičiuota du kartus, įdarbinimo agentūrų samdomų asmenų dirbtos valandos turi būti įtraukiamos į NACE įdarbinimo agentūros kategoriją (NACE 1.1 red., 74.50), o ne į NACE įmonės, kurioje jie faktiškai dirba, kategoriją.

(3)  Namudininkas – tai pagal iš anksto sudarytą susitarimą arba sutartį konkrečiai įmonei sutinkantis dirbti arba tiekti jai tam tikrą prekių ar paslaugų kiekį asmuo, tačiau jo darbo vieta nėra įmonėje. (Nuoroda ESS 95: 11.13 g). Namudininkų faktiškai dirbtos valandos gali būti apskaičiuojamos.

(4)  Jei pageidaujama, vidurkis gali būti paremtas savaitiniu arba dienos darbuotojų skaičiumi per ataskaitinius metus. Taip pat priimtinas yra vidurkis, paremtas ketvirčio darbuotojų skaičiumi.

(5)  Neapmokamos dirbtos valandos, kaip „faktiškai dirbtų valandų“ sudedamoji dalis dažnai turi būti apskaičiuojamos, pavyzdžiui, remiantis namų ūkių tyrimo duomenimis.

III PRIEDAS

DUOMENŲ, ĮSKAITANT SUSKIRSTYMĄ PAGAL EKONOMINĘ VEIKLĄ, ĮMONIŲ DYDŽIO GRUPES IR ŠALĮ ARBA REGIONĄ, PERDAVIMAS

Turi būti pateikiami trys failai, atitinkantys A, B ir C lenteles:

—	A lentelėje pateikiami šalies duomenys (vienas įrašas kiekvienai ekonominei veiklai NACE 1.1 red. sekcijų ir skyrių lygiuose),

—	B lentelėje pateikiami šalies duomenys pagal dydžio grupę (vienas įrašas kiekvienai ekonominei veiklai NACE 1.1 red. sekcijų ir skyrių lygiuose, kiekvienai dydžio grupei),

—	C lentelėje pateikiami regioniniai duomenys NUTS 1 lygyje (vienas įrašas kiekvienai ekonominei veiklai NACE 1.1 red. sekcijų ir skyrių lygiuose, kiekvienam regionui).

C lentelės nereikia pildyti šalims, kuriose NUTS 1 lygis atitinka šalies lygį. Daliai I priede išvardytų kintamųjų reikia pildyti tik A lentelę. Šie kintamieji pažymėti I priede.

Įrašo identifikavimas

Įrašai rūšiuojami pagal identifikavimo seką, kurioje yra šie straipsniai:

—	tyrimo metai,

—	lentelės rūšis,

—	šalies arba regiono kodas,

—	ekonominė veikla ir

—	dydžio grupė.

Perdavimo kodai:

—	NACE 1.1 red. ekonominei veiklai,

—	įmonių dydžio grupėms,

—	šalims ir regionams

nustatomi Eurostato įgyvendinimo dokumente.

Konfidencialumo žymėjimas

Atskirus įrašus, perduodamus A, B ir C lentelėms sudaro ekstrapoliuoti duomenys, t. y. visai gyventojų grupei apskaičiuoti duomenys. Kai tai ypač būtina, atskiri įrašai gali būti pažymimi kaip „konfidencialūs“. Konfidencialumo pažeidimų A, B arba C lentelėje gali pasitaikyti, jei įmonių arba vietos vienetų skaičius atskiram įrašui, susijusiam su tam tikra ekonomine veikla, dydžio grupe arba regionu palyginti su gyventojų skaičiumi yra labai mažas. Neabejotinai, rizika yra didesnė, kai atskiras įrašas yra susijęs su vienu ar dviem dideliais vietos vienetais. Taip pat konfidencialumo rizika gali būti didesnė B ir C lentelėse dėl papildomo suskirstymo atitinkamai pagal dydžio grupes ir regionus. Konfidencialiems įrašams identifikuoti turi būti naudojami du kodai:

„1“: jei duomenys atskiram įrašui A, B arba C lentelėje yra konfidencialūs (1);

„ “: jei duomenys nekonfidencialūs, įterpkite tarpą „ “ (ne nulį ar brūkšnį „–“).

Kintamieji

Reikalingi kintamieji yra apibrėžti I priede. Skaičiai turėtų būti įterpiami be tarpų, taškų ar kablelių (pavyzdžiui, įrašas 13967 yra teisingas; įrašai 13 967 arba 13.967 arba 13,967 yra neteisingi).

Trūkstami kintamieji (arba kintamieji, kurių reikšmė lygi nuliui) turėtų būti koduojami pagal šias taisykles:

„NA“ kai kintamojo duomenų nėra (nors jis neabejotinai egzistuoja ir jo reikšmė didesnė už nulį).

„OPT“ kai kintamasis neprivalomas ir nepildomas.

„0“ vertėms, kurios lygios nuliui, arba tiems kintamiesiems, kurių atitinkamoje šalyje nėra.

Darbuotojų skaičiaus, darbo laiko ir statistinių vienetų skaičiaus kintamieji turėtų būti išreikšti absoliučiais skaičiais, t. y. pateikiant tikslius skaičius (ne dešimtaines trupmenas, dešimtis, tūkstančius, milijonus ir kt.).

Su išlaidomis susiję kintamieji turėtų būti išreikšti atitinkamos šalies nacionaline valiuta. Euro zonos šalių skaičiai turėtų būti išreikšti eurais. Kiekvienoje šalyje naudojami vienetai turėtų būti identiški visiems kintamiesiems ir išreikšti absoliučiais skaičiais, t. y. pateikiant tikslius skaičius (ne dešimtaines trupmenas, dešimtis, tūkstančius, milijonus ir kt.).

Perdavimas

Valstybės narės perduoda Komisijai (Eurostatui) šiame reglamente nustatytus duomenis ir metaduomenis elektronine forma, atitinkančia Eurostato pasiūlytą apsikeitimo standartą. Eurostatas parengs detalią dokumentaciją dėl patvirtintų standartų ir pateiks šių standartų įgyvendinimo pagal šio reglamento reikalavimus gaires.

---

(1)  Kai atskiras įrašas pažymimas kaip konfidencialus, Eurostatas imasi atitinkamų veiksmų, kad apsaugotų A, B ir C lentelėms pateiktus duomenis.

I PRIEDAS

KINTAMŲJŲ SĄRAŠAS

1.   Informacija apie vietos vienetą, kuriam priklauso patekę į imtį darbuotojai

1.1.   Vietos vieneto geografinė vieta (NUTS-1)

1.2.   Įmonės, kuriai priklauso vietos vienetas, dydis

1.3.   Vietos vieneto pagrindinė ekonominė veikla (NACE 1.1. red.)

1.4.   Ekonominės ir finansų kontrolės forma

1.5.   Kolektyvinė darbo apmokėjimo sutartis

1.6.   Bendras vietos vieneto darbuotojų skaičius per ataskaitinį mėnesį (neprivaloma)

1.7.   Vietos vieneto priklausomybė įmonių grupei (neprivaloma)

2.   Informacija apie kiekvieno patenkančio į imtį darbuotojo asmens duomenis per ataskaitinį mėnesį

2.1.   Lytis

2.2.   Amžius

2.3.   Profesija (ISCO-88 (COM)

2.4.   Valdymo ar priežiūros pareigos (neprivaloma)

2.5.   Aukščiausias įgyto išsilavinimo ir mokymo lygmuo (ISCED 97)

2.6.   Darbo stažas įmonėje

2.7.   Sutartinis darbo laikas (darbas visą darbo dieną arba ne visą darbo dieną)

2.7.1.   Visą darbo dieną dirbančio darbuotojo įprastų darbo valandų dalis

2.8.   Darbo sutarties tipas

2.9.   Pilietybė (neprivaloma)

3.   Informacija apie kiekvieno patenkančio į imtį darbuotojo darbo laikotarpius

3.1.   Ataskaitinių metų savaičių, su kuriomis susijęs metinis bruto darbo užmokestis, skaičius

3.2.   Valandų, už kurias buvo mokama per ataskaitinį mėnesį, skaičius

3.2.1.   Viršvalandžių, už kuriuos buvo mokama per ataskaitinį mėnesį, skaičius

3.3.   Kasmetinių atostogų dienų skaičius

3.4.   Kitos nedirbtos, bet apmokamos dienos per metus (neprivaloma)

4.   Informacija apie kiekvieno patenkančio į imtį darbuotojo darbo užmokestį (žr. taip pat toliau pateikiamą lentelę)

4.1.   Metinis bruto darbo užmokestis per ataskaitinius metus

4.1.1.   Metinės priemokos ir specialiosios išmokos, kurios nėra mokamos kiekvieną mokėjimo laikotarpį

4.1.2.   Metiniai mokėjimai natūra (neprivaloma)

4.2.   Bruto darbo užmokestis per ataskaitinį mėnesį

4.2.1.   Darbo užmokestis už viršvalandžius

4.2.2.   Priemokos už pamaininį darbą

4.2.3.   Privalomosios darbuotojo vardu darbdavio mokamos socialinio draudimo įmokos ir mokesčiai (neprivaloma)

4.2.3.1.   Privalomosios socialinio draudimo įmokos (neprivaloma)

4.2.3.2.   Mokesčiai (neprivaloma)

4.3.   Vidutinis bruto valandinis darbo užmokestis per ataskaitinį mėnesį

5.   Kintamųjų svoriai

5.1.   Vietos .vieneto svoris

5.2.   Darbuotojų svoris

Pasirinktinai – valstybės narės gali fiksuoti išsamesnę informaciją, susijusią su 2.8. kintamojo kategorijomis. Jos taip pat gali įrašyti duomenis apie šiuos 3.4. kintamojo komponentus: laikinojo nedarbingumo dienų skaičius per metus ir profesinio mokymosi dienų skaičius (perduoti tik Eurostatui paprašius).

Darbo užmokesčio struktūros (SES) kintamieji

II PRIEDAS

KINTAMŲJŲ APIBRĖŽIMAS

1.   Informacija apie vietos vienetą, kuriam priklauso patekę į imtį darbuotojai

Kaip apibrėžta Tarybos reglamente (EEB) Nr. 696/93 (1), darbo užmokesčio struktūros duomenys renkami iš vietos vienetų ir įmonių, kuriose dirba 10 ir daugiau darbuotojų, vietos vienetus ir įmones suskirstant pagal dydį ir pagrindinę veiklos rūšį. Informacijos apie darbuotojus įmonėse, kuriose dirba mažiau kaip 10 darbuotojų, teikti neprivaloma. Duomenys apima visas veiklos rūšis, apibrėžtas Europos Bendrijų ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus (toliau – NACE 1.1 red.) C–K ir M–O sekcijose, įmonėse, kuriose dirba ne mažiau jau 10 darbuotojų (2).

1.1.   Statistikos vieneto geografinė vieta (NUTS-1)

Regionas, kurioje yra vietos vienetas, turėtų būti klasifikuojamas pagal teritorinių statistinių vienetų nomenklatūrą (NUTS, pirmas lygis).

Įvairių NUTS kategorijų perdavimo kodai bus nurodyti įgyvendinimo dokumente, kurį platins Eurostatas.

1.2.   Įmonės, kuriai priklauso vietos vienetas, dydis

Pagal darbuotojų skaičių įmonės turėtų būti skirstomos į šias grupes: 1–9, 10–49, 50–249, 250–499, 500–999, 1 000 ir daugiau darbuotojų. 1–9 dydžio grupė yra neprivaloma.

Įvairių dydžių grupių perdavimo kodai bus nurodyti įgyvendinimo dokumente, kurį platins Eurostatas.

1.3.   Vietos vieneto pagrindinė ekonominė veikla (NACE 1.1 red.)

Vietos vieneto pagrindinė ekonominė veikla turėtų būti išreikšta dviejų skaitmenų kodu NACE 1.1 red. (skyrių lygmuo).

Įvairių NACE kategorijų perdavimo kodai bus nurodyti įgyvendinimo dokumente, kurį platins Eurostatas.

1.4.   Įmonės ekonominės ir finansinės kontrolės forma

Šis kintamasis skiria tik dvi kategorijas – „valstybinė kontrolė“ ir „privati kontrolė“. Pirmoji kategorija yra susijusi su bet kuria įmone, kurioje tiesiogiai ar netiesiogiai valstybinės valdžios institucijos gali daryti dominuojančią įtaką dėl to, kad įmonės yra jų nuosavybė, dėl finansinio dalyvavimo įmonėse arba dėl joms taikomų normų. Laikoma, kad valstybinės valdžios institucijos daro dominuojančią įtaką (arba kontroliuoja), jeigu tos institucijos tiesiogiai arba netiesiogiai:

—	valdo pagrindinę įmonės pasirašytojo kapitalo dalį (> 50 %) arba

—	kontroliuoja įmonės išleistų akcijų suteikiamų balsų daugumą arba gali skirti daugiau kaip pusę įmonės administracijos, valdymo ar priežiūros institucijos narių.

Antroji kategorija yra apibrėžiama analogiškai. Praktikoje labai retai sutinkama proporcinga valstybinė ir privati nuosavybė (50/50 „pasidalinamoji kontrolė“). Todėl tokiais atvejais suteikiamas atskiras kodas ir, jei tokie atvejai pasitaiko, jie turėtų būti priskiriami „privačiai kontrolei“.

1.4 kintamojo dviejų kategorijų perdavimo kodai bus nurodyti įgyvendinimo dokumente, kurį platins Eurostatas.

1.5.   Kolektyvinė darbo apmokėjimo sutartis

Kolektyvinė darbo apmokėjimo sutartis, pagal kurią dirba didžioji dalis statistinio vieneto darbuotojų, gali priklausyti vienai iš toliau išvardytų kategorijų. Jei nėra kolektyvinės darbo apmokėjimo sutarties, tai reikia nurodyti. Yra tokios kategorijos:

—	nacionalinio lygmens susitarimas arba tarpkonfederacinis susitarimas, apimantis daugiau nei vienos pramonės šakos darbuotojus ir kurį paprastai pasirašo viena ar daugiau profesinių sąjungų konfederacijų ir viena ar daugiau nacionalinių darbdavių organizacijų,

—	šakinis susitarimas, kuriame nustatytos visų arba daugumos atskiros pramonės šakos ar ekonomikos sektoriaus darbuotojų darbo sąlygos,

—	susitarimas, skirtas skirtingų regionų atskiroms pramonės šakoms,

—	įmonės arba vieno darbdavio susitarimas, sudaromas tik su to paties darbdavio darbuotojais neatsižvelgiant į įmonės dydį. Susitarimas gali apimti tik tam tikrus vietos vienetus arba tos pačios įmonės darbuotojų grupes,

—	susitarimas, kuris taikomas tik vieno vietos vieneto darbuotojams,

—	kiti pirmiau nenurodyti susitarimai,

—	kolektyvinio darbo apmokėjimo susitarimo nėra.

Jei apimama daugiau kaip 50 % vietos vieneto darbuotojų, privalu pasirinkti vieną iš pirmiau nurodytų kategorijų (atsakymas „taip“). Tuo pat metu gali būti taikomos kelios kategorijos.

Užuot klausus, koks yra kolektyvinės sutarties tipas, vieneto galima paklausti, kokios kolektyvinės nuostatos yra taikomos, ir, remiantis atsakymais, nustatyti kolektyvinės sutarties tipą.

Pirmiau išvardyti 1.5 kintamojo kategorijų perdavimo kodai bus nurodyti įgyvendinimo dokumente, kurį platins Eurostatas.

1.6.   Darbuotojų skaičius vietos vienete (neprivaloma)

Šis kintamasis yra bendro darbuotojų skaičiaus surašymas per ataskaitinį mėnesį (pvz., spalio mėn. 1 d. arba 31 d.) ir apima visus darbuotojus, įskaitant mokinius, apmokamus praktikantus ir studentus.

1.7.   Vietos vieneto priklausomybė įmonių grupei (neprivaloma)

Šis kintamasis yra dvinaris kintamasis (taip/ne), nurodantis, ar vietos vienetas priklauso įmonių grupei. Abiejų kategorijų perdavimo kodus įgyvendinimo dokumente nustato Eurostatas.

Įmonių grupė – tai statistinis vienetas, apibrėžtas Reglamente (EEB) Nr. 696/93 dėl statistinių vienetų. Įmonių grupė turėtų būti vertinama pasauliniu lygiu. Dažniausiai vietos vienetas priklauso įmonei, kurios nevaldo jokia nacionalinė arba užsienio grupė. Jei vietos vienetai priklauso įmonių grupei, apie tai paprastai gerai žinoma. Rekomenduojama respondentų paklausti, ar jų įmonės sąskaitos yra visiškai konsoliduota visos įmonių grupės finansinėje ataskaitoje.

2.   Informacija apie kiekvieno į pavyzdžių atranką patenkančio darbuotojo asmens duomenis per ataskaitinį mėnesį

Darbuotojai – tai visi asmenys, (nesvarbu, kokia jų tautybė arba darbo stažas šalyje), dirbantys pagal tiesioginę darbo sutartį įmonėje arba vietos vienete (nesvarbu, ar susitarimas yra formalus, ar neformalus) ir gaunantys atlyginimą nepriklausomai nuo atliekamo darbo pobūdžio, dirbtų valandų skaičiaus (dirba visą darbo dieną arba ne visą darbo dieną ar savaitę) ir sutarties trukmės (terminuota ar neterminuota). Darbuotojams už darbą apmokėti skirtos lėšos gali būti mokamos kaip darbo užmokestis, įskaitant priemokas, vienetinį darbo užmokestį ir užmokestį už pamaininį darbą, pašalpas, honorarus, arbatpinigius ir dovanas, komisinius ir atlyginimą natūra. Darbuotojai, kuriuos reikėtų įtraukti į imtį, yra per ataskaitinį mėnesį gavę atlyginimą darbuotojai. Per ataskaitinį mėnesį atlyginimo negavę darbuotojai neturėtų būti įtraukti.

Sąvoka „darbuotojai“ apima darbininkus ir tarnautojus bei administracijos darbuotojus privačiame ir valstybiniame sektoriuose tose ekonominės veiklos srityse, kurios klasifikuojamos NACE 1.1 C–K ir M–O sekcijose, įmonėse, kuriose dirba bent jau 10 darbuotojų (3).

Toliau pateikiamame sąraše nurodomi įtraukiamų darbuotojų kategorijų pavyzdžiai:

—	prekybos atstovai, jei jie įrašyti į darbo užmokesčio suvestinę ir jei jie, be komisinių, gauna atlyginimą kitomis formomis,

—	dirbantys darbo užmokestį gaunantys savininkai,

—

mokiniai,

—	studentai ir praktikantai (studentai stažuotojai, slaugytojai praktikantai, mokslinių tyrimų ar mokymo stažuotojai, ligoninių gydytojai internai ir pan.), oficialiai įsipareigoję prisidėti prie vieneto gamybos proceso ir už tai gaunantys atlyginimą,

—	laikinai įdarbinti darbuotojai (pvz., sekretoriato darbuotojai), kuriuos samdo, įdarbina ir kuriems atlyginimą moka bei į kitą vietą siunčia dirbti, dažnai laikinam darbui, įdarbinimo agentūros,

—	sezoniniai ir atsitiktiniai darbininkai, jei jie sudarę oficialų ar neoficialų susitarimą su įmone ar vietos vienetu, ir kuriems iš anksto nustatytos darbo valandos,

—

darbuotojai, dėl kurių per ataskaitinį laikotarpį buvo patirtos darbo jėgos išlaidos, tačiau kurie laikinai nedirbo dėl ligos ar sužeidimo, švenčių ar atostogų, streiko ar lokauto, lavinimosi ar mokymosi atostogų, motinystės ar tėvystės atostogų, sumažėjusios ekonominės veiklos, laikino darbo nutraukimo dėl blogo oro, mechaninių gedimų, medžiagų, kuro ar energijos trūkumo ar kito laikino nebuvimo su leidimu neatvykti į darbą ar be jo,

—	dirbantys užsienyje, jei jie gauna atlyginimą iš duomenis teikiančio vieneto,

—	namudininkai (4), įskaitant dirbančius namuose ir nuotolinį darbą, jei su jais sudarytas aiškus susitarimas, kad šie darbuotojai gauna atlyginimą už jų atliktą darbą, t. y. darbą, kuriuo prisidedama prie tam tikro gamybos proceso.

Į darbuotojų kategorijas neįtraukiami:

—	prekybos atstovai ir kiti asmenys, kuriems visas atlyginimas mokamas kaip honoraras ar komisiniai, ir kurie nėra įtraukti į darbo užmokesčio suvestinę arba yra savarankiškai dirbantys asmenys,

—	savininkai, direktoriai ar valdytojai, kurių visas atlyginimas yra mokamas iš pelno,

—	padedantys dirbti šeimos nariai, kurie nėra įmonės ar vietos vieneto darbuotojai (vadovaujantis pirmiau pateiktu apibrėžimu),

—	dirbantys savo poreikiams,

—	neapmokami savanoriai (t. y. asmenys, kurie paprastai dirba ne pelno institucijose, pvz., labdaros organizacijose).

2.1.   Lytis

Abiejų kategorijų perdavimo kodus įgyvendinimo dokumente nustato Eurostatas.

2.2.   Amžius

Čia nurodomi tik gimimo metai. Taigi amžius yra apskaičiuojamas kaip tyrimo ataskaitinių metų ir gimimo metų skirtumas.

2.3.   Profesija per ataskaitinį mėnesį (ISCO-88 (COM))

Kodas profesijai suteikiamas pagal Tarptautinį standartinį profesijų klasifikatorių (ISCO-88 (COM)) dviem skaitmenimis, o jei įmanoma – trim skaitmenimis. Pagrindinė informacija, kurios pagrindu nustatoma profesija, paprastai yra darbuotojo pareigybės pavadinimas ir pagrindinių užduočių, atliekamų vykdant pareigas, aprašymas.

Dirbantys pagal darbo sutartį praktikantai arba studentai ir mokiniai priskiriami tai profesijai, kurios jie mokosi ar pagal kurią atlieka praktiką. Darbų vykdytojai yra taip pat priskiriami profesijai, kurios darbus jie prižiūri.

2.3 kintamojo kategorijų perdavimo kodus įgyvendinimo dokumente nustato Eurostatas.

2.4.   Valdymo ar priežiūros pareigos (neprivaloma)

Šis dvinaris kintamasis (kategorijos: taip/ne) nurodo, ar darbuotojas atlieka tam tikras valdymo ar priežiūros funkcijas. Žodis „valdymo“ nėra tapatus žodžiui „priežiūros“, nes kai kurie vadovai nevykdo kitų darbuotojų priežiūros. Be to, darbuotojai, kurių pareigos yra „priežiūra“ nėra išimtinai priskiriami ISCO-88 (COM) pagrindinei 1 grupei (teisės aktų leidėjai, vyresnieji pareigūnai ir vadovai). Daugelis darbuotojų, priskiriamų 2 grupei (specialistai) ir 3 grupei (technikai ir jaunesnieji specialistai) gali turėti atlikti priežiūros funkcijas. Priežiūros pareigos gali pasitaikyti bet kurioje ISCO-88 (COM) grupėje, įskaitant darbininkus.

Vadovo pareigos yra susijusios su strategijos ir įmonių ar institucijų veiklos nustatymu, formavimu, įgyvendinimu, vadovavimu ar konsultavimu. Jos dažnai apima ir priežiūros pareigas.

Asmuo, kuris laikomas einančiu priežiūros pareigas yra tas, kuris prižiūri bent vieno asmens darbą (išskyrus mokinius). Paprastai tokio darbuotojo pareiginėje instrukcijoje, nurodant profesijos pavadinimą, nurodoma – „darbų vykdytojas“ ar „prižiūrėtojas“.

Abiejų kategorijų perdavimo kodus įgyvendinimo dokumente nustato Eurostatas.

2.5.   Aukščiausias įgyto išsilavinimo ir mokymo lygmuo (ISCED 97)

Šis kintamasis yra susijęs su darbuotojo įgytu bendruoju, profesiniu ar aukštuoju išsilavinimu pagal Tarptautinį standartizuotą švietimo klasifikatorių (ISCED 97, 1997 m. versiją). Frazė „įgytas“ privalo būti siejama su pažymėjimo ar diplomo gavimu tais atvejais, kai yra išduodami baigimą liudijantys dokumentai. Tais atvejais, kai baigimą liudijantys dokumentai neišduodami, sėkmingas baigimas sietinas su tinkamu lankomumu.

Turėtų būti skiriami šie ISCED 97 lygmenys:

Tarptautinio standartizuoto švietimo klasifikatoriaus (ISCED) 0 ir 1 lygmenys (01 kodas): Ikimokyklinis ir pradinis ugdymas arba pirmasis pagrindinio ugdymo etapas. Šio lygmens programos paprastai yra skirtos tinkamai išmokyti vaikus skaityti, rašyti bei matematikos ir suteikti kitų dalykų, pvz., istorijos, geografijos, gamtos, socialinių mokslų, meno ir muzikos, pradmenis. Šis lygmuo paprastai apima šešerių metų dieninį ugdymą.

Tarptautinio standartinio švietimo klasifikatoriaus (ISCED) 2 lygmuo (02 kodas): Žemesniosios pakopos vidurinis mokymas arba antrasis pagrindinio ugdymo etapas. Sudarant šio lygmens programas paprastai daugiau dėmesio skiriama atskiriems dalykams ir pasitelkiami kurioje nors srityje besispecializuojantys mokytojai bei dažnai keli pamokas vedantys mokytojai, savo srities specialistai. Šiame lygmenyje visiškai išugdomi pagrindiniai įgūdžiai.

Tarptautinio standartizuoto švietimo klasifikatoriaus (ISCED) 3 ir 4 lygmenys (03 kodas): Aukštesniosios pakopos vidurinis mokymas ir aukštojo mokslo laipsnio nesuteikiantis mokymas baigus vidurinę mokyklą. Aukštesniosios pakopos vidurinio mokymo programos (ISCED 3) paprastai reikalauja, kad būtų užbaigta devynerių metų dieninio mokymo programa (pradedant ISCED 1 lygmeniu) arba mokymosi ir profesinės ar techninės patirties derinio. Aukštojo mokslo laipsnio nesuteikiantis mokymas baigus vidurinę mokyklą (ISCED 4) yra susijęs su programomis, kurios tarptautiniu požiūriu apima aukštesniosios pakopos vidurinį ir po vidurinio mokslo įgytą išsilavinimą, nors nacionaliniame kontekste jos aiškiai gali būti laikomos aukštesniosios pakopos vidurinio arba po vidurinio mokslo įgyto išsilavinimo programomis. Atsižvelgiant į jų turinį, šios programos negali būti vertinamos kaip aukštojo mokslo laipsnį suteikiančios programos. Paprastai jos yra nedaug aukštesnio lygio nei ISCED 3 lygmens programos, tačiau jos padeda tobulinti ISCED 3 lygmens programą jau išklausiusių dalyvių žinias. Tinkamiausias pavyzdys – programos, skirtos parengti studentus studijoms pagal ISCED 5 lygmenį, kurie, nors yra užbaigę ISCED 3 lygmenį, tačiau neišklausę mokymo kurso, leidžiančio pradėti studijuoti penktu lygmeniu, t. y. lankyti pagrindinius pasiruošimo studijoms aukštojoje mokykloje kursus. Taip pat galima įtraukti antrojo ciklo programas.

Tarptautinio standartizuoto švietimo klasifikatoriaus (ISCED) 5 B lygmuo (04 kodas): Pirmoji aukštojo mokslo pakopa (neįgyjamas aukštesniojo lygio mokslinis laipsnis) – techninis. Palyginti su 5 A, šios programos labiau orientuotos į tam tikros profesijos arba tam tikros profesijų grupės gebėjimų ugdymą, jos iš esmės yra skirtos programų klausytojams suteikti praktinių įgūdžių ir praktinės patirties, reikalingos konkrečiai profesijai ar amatui arba profesijų ar amatų grupei. Sėkmingai užbaigusiems šias programas paprastai suteikiama atitinkama darbo rinkos kvalifikacija.

Tarptautinio standartizuoto švietimo klasifikatoriaus (ISCED) 5 A lygmuo (05 kodas): Pirmoji aukštojo mokslo pakopa (neįgyjamas aukštesniojo lygio mokslinis laipsnis) – bendrasis. Šio lygmens studijos yra sudarytos iš aukštojo mokslo programų, kurių mokymo turinys yra aukštesnio lygmens už siūlomą pagal ISCED 3 ir 4 lygmenis. Iš pageidaujančių pradėti studijas pagal šias programas paprastai reikalaujama, kad jie būtų užbaigę ISCED 3 lygmens studijas arba būtų įgiję panašią ISCED 4 lygmens kvalifikaciją. Išklausius šias aukštojo mokslo programas nesuteikiamas aukštesniojo lygio mokslinis laipsnis. Bendra tų programų trukmė neturi būti trumpesnė kaip dveji metai. 5 A programos – tai iš esmės teorinės programos, skirtos suteikti pakankamą kvalifikaciją tiems, kurie pageidauja studijuoti pagal specialias mokslinių tyrimų programas ir įsigyti profesijas, kurioms taikomi dideli įgūdžių reikalavimai.

Tarptautinio standartizuoto švietimo klasifikatoriaus (ISCED) 6 lygmuo (06 kodas): Antroji aukštojo mokslo pakopa (įgyjamas aukštesniojo lygio mokslinis laipsnis). Šis lygmuo yra skirtas aukštojo mokslo programoms, kurias užbaigusiems suteikiamas aukštesniojo lygio mokslinis laipsnis. Todėl šios programos apima aukštesniojo lygio studijas ir savarankiškus mokslinius tyrinėjimus ir jos nėra pagrįstos vien tik dalyvavimu mokomuosiuose užsiėmimuose. Užbaigus mokymą pagal tas programas, paprastai reikalaujama, kad būtų parengtos tezės arba parašyta disertacija, kurią būtų galima paskelbti ir kuri būtų savarankiškų tyrinėjimų rezultatas bei gerokai praplėstų žinias. Pirmiau nurodyto 2.5 kintamojo kategorijų perdavimo kodus įgyvendinimo dokumente nustato Eurostatas.

2.6.   Darbo stažas įmonėje

Bendra darbo stažo trukmė per ataskaitinį mėnesį turėtų būti grindžiama išdirbtų darbo metų skaičiumi. Bet kokį laiko momentą per ataskaitinį mėnesį bus galima laikyti atskaitos data (pvz., spalio mėn. 1 d. ar 31 d. ). Bendra darbo stažo trukmė yra susijusi su laikotarpiu, kai darbuotojas pradėjo dirbti įmonėje, kuri galėjo būti kitame vietos vienete. Karjeros pertraukos nebus išbraukiamos. Jei įmonės buvo sujungtos arba pasikeitė jų savininkai, darbo stažo trukmė skaičiuojama taip, kaip ją skaičiuoja įmonė.

2.6 kintamojo dydžių grupes ir grupių perdavimo kodus įgyvendinimo dokumente nustato Eurostatas.

2.7.   Sutartinis darbo laikas (darbas visą darbo dieną ar ne visą darbo dieną)

Visą darbo dieną dirbantys darbuotojai – tai darbuotojai, kurių darbo valandos yra tokios, kaip nustatyta kolektyvinėje sutartyje arba kurie dirba atitinkamame vietos vienete nustatytas darbo valandas, net jeigu jų sutartis sudaryta trumpesniam nei vienerių metų laikotarpiui. Ne visą darbo dieną dirbantys darbuotojai – darbuotojai, dirbantys mažiau valandų nei įprastą darbo valandų skaičių visą darbo dieną dirbantys darbuotojai.

2.7 kintamojo abiejų kategorijų perdavimo kodus įgyvendinimo dokumente nustato Eurostatas.

2.7.1.   Visą darbo dieną dirbančio darbuotojo įprastų darbo valandų dalis

Visą darbo dieną dirbančiam darbuotojui ši dalis yra visuomet 100 %. Ne visą darbo dieną dirbančiam darbuotojui – pagal sutartį numatytos išdirbtos valandos turėtų būti išreikštos procentiniu dydžiu palyginti su įprastų darbo valandų, kurias išdirba visą darbo dieną dirbantis darbuotojas vietos vienete, skaičiumi (dirbant darbą, lygiavertį ne visą darbo dieną dirbančio darbuotojo darbui).

2.8.   Darbo sutarties tipas

Apie darbo sutartį reikia pateikti šią informaciją:

—	neterminuota sutartis,

—	laikinoji/terminuota darbo sutartis (išskyrus mokinius, tarp jų gaunančius atlyginimą praktikantus ar studentus),

—	sutartys su mokiniais.

Neterminuota darbo sutartis – tai darbdavio ir darbuotojo sudaryta sutartis, kurioje faktinė sutarties trukmė iš anksto nėra nustatoma.

Laikinoji arba terminuota darbo sutartis – tai sutartis, kai darbdavys ir darbuotojas siekia, kad nurodant tam tikras sąlygas būtų nustatyta sutarties trukmė, pvz., konkretus darbo atlikimo tvarkaraštis, tam tikros užduoties atlikimas arba kito darbuotojo, kuris šiuo metu yra pavaduojamas, grįžimas į darbą. Praktikantai ir studentai, kuriems už jų darbą mokama, priklauso šiai kategorijai.

Sutartys su mokiniais – tai konkrečios terminuotos sutartys, kurias darbdavys sudaro su mokiniu. Šia sutartimi siekiama užtikrinti, kad mokinys įgytų konkrečios srities praktinės patirties.

2.8 kintamojo trijų kategorijų perdavimo kodus įgyvendinimo dokumente nustato Eurostatas.

2.9.   Pilietybė (neprivaloma)

Pilietybė – tai kiekvieno asmens pilietybė pagal įstatymą. Pilietis yra asmuo, kuris pilietybę įgyja gimdamas arba natūralizacijos būdu pagal pareiškimą, pasirinkus, susituokus arba kitomis aplinkybėmis.

Reikėtų pasirinkti vieną iš šių apibūdinimų:

—	turintis pilietybę rezidentas,

—	turintis užsienio pilietybę rezidentas,

—	asmuo, važinėjantis iš kitos valstybės pirmyn ir atgal.

2.9 kintamojo trijų kategorijų perdavimo kodus įgyvendinimo dokumente nustato Eurostatas.

3.   Informacija apie kiekvieno patekusio į imtį darbuotojo darbo laikotarpius

Apskaičiuojant apmokamas valandas, naudojami šie su laiku susiję kintamieji: Apmokamos valandos apibrėžiamos taip:

—	įprastos darbo valandos ir viršvalandžiai, už kuriuos per ataskaitinį laikotarpį buvo mokamas atlyginimas,

—	valandos, už kurias darbuotojui buvo sumokėta mažesniu tarifu, net jei skirtumas buvo sumokėtas iš socialinės apsaugos fondų,

—	valandos, kai per ataskaitinį laikotarpį nebuvo dirbta, bet už jas vis tiek buvo mokama (kasmetinės atostogos/atostogos, dėl ligos nedirbtos dienos, valstybinės šventės ir kitos apmokamos valandos, įskaitant laiką, skirtą medicininei apžiūrai, vestuvėms, laidotuvėms, persikėlimui ir pan.).

3.1.   Savaičių/mėnesių, su kuriais susijęs metinis bruto darbo užmokestis, skaičius

3.1 kintamasis nurodo darbuotojo darbo laiką, už kurį buvo faktiškai sumokėta per metus, ir jis turėtų atitikti faktinį metinį bruto darbo užmokestį (4.1 kintamasis). Jis bus naudojamas apskaičiuojant faktinio metinio bruto darbo užmokesčio ir metinių priemokų bei specialiųjų išmokų svorį tuo atveju, kai darbuotojas išdirbo mažiau nei metus, t. y. mažiau kaip 52 savaites.

Ne visą darbo dieną dirbantys darbuotojai turėtų būti laikomi visą darbo dieną dirbančiais darbuotojais, nesvarbu, kiek valandų jie dirba. Jei ne visą darbo dieną dirbančiam darbuotojui buvo sumokėta už visus metus, įrašykite „52“ savaitės. Jei ne visą darbo dieną dirbančiam darbuotojui buvo sumokėta už šešis mėnesius, įrašykite „26“ savaitės.

3.2.   Valandų, už kurias buvo faktiškai sumokėta per ataskaitinį mėnesį, skaičius

Čia reikia įrašyti valandų, už kurias buvo faktiškai sumokėta per ataskaitinį mėnesį, skaičių, o ne standartinio darbo mėnesio valandų skaičių. Valandos, už kurias buvo faktiškai sumokėta, apima išdirbtas įprastines valandas ir viršvalandžius, už kuriuos per mėnesį darbdavys sumokėjo. Nedirbtos valandos, už kurias vis tiek buvo mokama, skaičiuojamos kaip apmokėtos valandos (pvz., kasmetinės atostogos, valstybinės šventės, mokamos laikinojo nedarbingumo atostogos, mokamas profesinis mokymas, mokamos specialiosios atostogos ir pan.).

3.2 kintamasis turėtų būti suderintas su ataskaitinio mėnesio bruto darbo užmokesčiu (4.2 kintamasis). Tai reiškia, kad neįtraukiamos valandos, už kurias darbdavys moka sumažintu tarifu už nedirbtą laiką.

Jei darbuotojo apmokamoms valandoms turi poveikio nedirbtas laikas, už kurį nėra mokama, apmokamos valandos turėtų būti pakoreguotos, kad būtų galima gauti viso mėnesio apmokėtų valandų skaičių. Jei, pavyzdžiui, yra žinoma, kad darbuotojas per ataskaitinį mėnesį nedirbo 20 % laiko, už kurį nebuvo mokama, 3.2 kintamąjį reikės dauginti iš korekcijos koeficiento 1,25.

3.2.1.   Viršvalandžių, už kuriuos buvo mokama per ataskaitinį mėnesį, skaičius

Viršvalandžiais laikomas darbo laikas viršijantis normalų arba įprastinį mėnesio darbo laiką. Pavyzdžiui, jei už 4 darbo valandas buvo sumokėta tarifu 1,5, įrašoma 4, o ne 6. Nurodomi tik tie viršvalandžiai, kurie atitinka darbo užmokestį už viršvalandžius, nurodytą 4.2.1. Taigi 3.2.1. kintamasis turėtų atitikti ataskaitinio mėnesio darbo užmokestį už viršvalandžius (4.2.1 kintamasis). Suteiktas laisvas laikas vietoj darbo valandų, už kurias nemokama, bei laikas sugaištas atvykti į darbą ir iš jo parvykti nelaikomas viršvalandžiais.

3.2 kintamajam taikoma koregavimo procedūra reiškia, kad svorių apskaičiavimas taip pat susijęs su 3.2.1 kintamuoju, kuris yra 3.2 kintamojo komponentas. Jei, pavyzdžiui, yra žinoma, kad darbuotojas per ataskaitinį mėnesį nedirbo 20 % laiko, už kurį nebuvo mokama, 3.2.1 kintamąjį reikės dauginti iš korekcijos koeficiento 1,25.

3.3.   Kasmetinių atostogų dienų skaičius

Šis skaičius yra bendras mokamų kasmetinių atostogų dienų skaičius, neįtraukiant laikinojo nedarbingumo ir valstybinių švenčių dienų. Jis susijęs su nustatytu kasmetinių mokamų atostogų bendru dienų skaičiumi, įskaitant darbuotojui suteiktas atostogas, kurios priklauso nuo amžiaus, tam tikrų pareigų atlikimo, darbo stažo ir pan.

Pripažįstama, kad daugelis darbdavių negali nurodyti, kiek dienų atostogavo darbuotojas per metus. Todėl 3.3 kintamasis nurodo, kiek dienų kasmetinių atostogų priklauso darbuotojui. Tuo galima netiesiogiai pasiremti nurodant faktiškai atostogautų dienų skaičių.

Atostogomis nelaikomos:

—	laikinojo nedarbingumo atostogos,

—	mokymosi atostogos,

—	mokamos specialiosios atostogos, suteiktos dėl asmeninių priežasčių,

—	papildomas laisvas laikas, suteikiamas pagal darbo laiko trukmės trumpinimo susitarimus.

Norint palyginti – atostogų savaitė prilygsta penkioms dienoms. Šeštadienių ir sekmadienių įtraukti nereikėtų. Pavyzdžiui, jei visą darbo dieną dirbantis darbuotojas turi teisę gauti penkių savaičių trukmės kasmetines atostogas, tai atitinka 25 dienas.

Priešingai, teisė gauti penkių savaičių trukmės atostogas ne visą darbo dieną dirbančiam darbuotojui, kuris dirba 60 % visą darbo dieną dirbančio darbuotojo darbo laiko (2.7.1 kintamasis) atitinka tik 15 „visų“ atostogų dienų.

3.4.   Kitos nedirbtos, bet apmokamos dienos per metus (neprivaloma)

Šis kintamasis taip pat išreiškiamas dienomis. Pavyzdžiui:

—	bendras faktinis mokamų laikinojo nedarbingumo dienų skaičius per metus,

—	mokamos specialiosios atostogos, suteiktos dėl asmeninių priežasčių,

—	valstybinių švenčių dienos.

Neįtraukiamos mokamos dienos, kurios laikomos lygiavertėmis faktiškai dirbtoms dienoms, pvz., mokamos dienos per metus, kurias darbuotojas skiria profesiniam mokymuisi.

4.   Informacija apie kiekvieno patekusio į imtį darbuotojo darbo laikotarpius

Darbuotojai, kuriuos reikia įtraukti į visus toliau pateikiamus kintamuosius, susijusius su metiniu, mėnesiniu ir valandiniu darbo užmokesčiu, yra tie darbuotojai, kurie per ataskaitinį mėnesį faktiškai gavo atlyginimą. Per ataskaitinį mėnesį atlyginimo negavę darbuotojai neturėtų būti įtraukti.

Be to, jei darbuotojo bruto darbo užmokesčiui per ataskaitinį mėnesį (4.2 kintamasis) turi poveikio neapmokėtas nedirbtas laikas (dėl laikinojo nedarbingumo, motinystės ar mokymuisi skirtų atostogų ir pan.) ir tai negali būti tinkamai pakoreguota norint pateikti tinkamą darbuotojo viso mėnesio darbo užmokesčio apytikrį apskaičiavimą, toks darbuotojas taip pat neturėtų būti įtrauktas.

Darbuotojų svoriai (5.2 kintamasis) turėtų būti griežtai susiję su tais atrinktais į imtį darbuotojais, kurių atžvilgiu galima pateikti pagrįstai paremtus bruto darbo užmokesčio apytikrius apskaičiavimus.

4.1.   Metinis bruto darbo užmokestis per ataskaitinius metus

Metinis bruto darbo užmokestis – tai atlyginimas pinigais ir natūra per ataskaitinius metus neišskaičiavus mokesčių ir socialinio draudimo įmokų, kurias moka darbo užmokesčio gavėjai ir kurių darbdavys nepaskirsto.

Pagrindinis skirtumas tarp metinio ir mėnesinio darbo užmokesčio yra tas, kad metinis darbo užmokestis nėra tik tiesioginio atlyginimo, priemokų ir specialiųjų išmokų, kurias gauna darbuotojas kiekvieną mokėjimo laikotarpį, suma. Taigi metinis darbo užmokestis paprastai viršija skaičių, gaunamą dauginant „standartinį mėnesinį paketą“ iš 12.

„Standartinį mėnesį paketą“ sudaro tos priemokos ir specialiosios išmokos, kurios mokamos kiekvieną mokėjimo laikotarpį, nors tokių reguliariai mokamų priemokų ir specialiųjų išmokų suma skiriasi. Į paketą nėra įtraukiamos priemokos ir specialiosios išmokos, kurios nėra mokamos kiekvieną mokėjimo laikotarpį. Be to, į mėnesinį darbo užmokestį neįtraukiami mokėjimai natūra. Tačiau metinį darbo užmokestį taip pat sudaro visi „nestandartiniai mokėjimai“, t. y. mokėjimai, kurie nėra mokami kiekvieną mokėjimo laikotarpį (4.1.1 kintamasis) ir mokėjimai natūra (4.1.2 kintamasis).

4.1 kintamojo duomenys turėtų būti pateikiami visiems darbuotojams, kuriems gali būti mokamas mėnesinis bruto darbo užmokestis (4.2 kintamasis), t. y. 4.1 kintamasis neturėtų būti pateikiamas darbuotojams, kuriems neįmanoma apytikriai apskaičiuoti darbuotojo mėnesinio bruto darbo užmokesčio. Tokie darbuotojai bus išbraukiami iš imties.

Tai, kad darbuotojo darbo užmokestis ne visada susijęs su visais metais, nėra svarbus dalykas. Kai kurie darbuotojai nedirbs tam tikrą laiką, už kurį nebus mokama, arba per metus pradės dirbti įmonėje, arba iš jos išeis. Reikia nurodyti faktinį bruto darbo užmokestį per ataskaitinius metus. Kai 3.1 kintamasis (savaičių su kuriomis susijęs metinis darbo užmokestis, skaičius) yra mažesnis kaip 52 savaitės, norint nustatyti 4.1 kintamojo ir jo elementų svorį, bus naudojamas 3.1 kintamasis.

4.1.1.   Metinės priemokos ir specialiosios išmokos, kurios nėra mokamos kiekvieną mokėjimo laikotarpį

Šis kintamasis apima mokėjimus, kurie nėra mokami kiekvieną mokėjimo laikotarpį, pavyzdžiui:

—	13-asis ar 14-asis atlyginimai,

—	atostogų išmokos,

—	ketvirtinės ar metinės bendrovės mokamos priemokos,

—	priemokos už produktyvumą, kurios priklauso nuo to, ar įvykdomi iš anksto nustatyti tikslai, darbuotojų pripažinimo priemokos, priėmimo į darbą skatinamosios išmokos,

—	priemokos, mokamos išeinant iš darbo arba į pensiją,

—	ankstesnieji įsiskolinimai.

4.1.2.   Metiniai mokėjimai natūra (neprivaloma)

Šis kintamasis nurodo visų prekių ir paslaugų, kurias darbuotojas gauna per įmonę ar vietos vienetą per ataskaitinius metus, apytikrę vertę. Įtraukiami visi bendrovės produktai, darbdavio išlaidos būstui, bendrovės lengvieji automobiliai, akcijų pasirinkimo sandoriai ir akcijų pirkimo sistemos. Jei galima gauti informaciją iš asmens pajamų mokesčių sistemos apie darbo užmokestį natūra, ta informacija galima pasiremti kintamajam apskaičiuoti netiesioginiu būdu.

Jei 3.1 kintamasis yra mažesnis kaip 52 savaitės, 4.1.2 kintamojo koreguoti nereikia.

4.2.   Bruto darbo užmokestis per ataskaitinį mėnesį

Šis kintamasis – tai atlyginimas pinigais per ataskaitinį mėnesį neišskaičiavus mokesčių ir socialinio draudimo įmokų, kurias moka darbo užmokesčio gavėjai ir kurių darbdavys nepaskirsto. 4.2 kintamasis turėtų būti suderintas su apmokėtų valandų per ataskaitinį mėnesį skaičiumi (3.2 kintamasis).

Į bruto darbo užmokestį įtraukiama:

—	visi mokėjimai už šį laikotarpį (net jeigu jie buvo faktiškai sumokėti ne per ataskaitinį mėnesį), įskaitant išmokas už viršvalandžius, priedus už pamaininį darbą, priemokas, komisinius ir kt.,

—	išmokos už viršvalandžius, priemokos už grupinį darbą, naktinį darbą, darbą savaitgaliais, komisiniai ir kt.,

—	reguliariai kiekvieną mokėjimo laikotarpį mokamos priemokos ir specialiosios išmokos, net jeigu kiekvieną mėnesį mokamos skirtingos sumos,

—	mokėjimai už nedirbtą laiką ir prastovas, kai už viską sumoka darbdavys,

—	pašalpos vaikams išlaikyti ir kitos piniginės dovanos, kurios nustatytos kolektyvinėje sutartyje arba dėl kurių buvo susitarta savanoriškai,

—	įmokos į darbuotojų taupymo programas.

Neįtraukiama:

—	per tą laikotarpį sumokėti, bet su kitais laikotarpiais susiję mokėjimai, pvz., įsiskolinimai, avansai arba mokėjimai už atostogas arba už nedirbtas dėl ligos ne šio laikotarpio dienas,

—	nereguliarios, ne kiekvieną mokėjimo laikotarpį mokamos priemokos ir kitos piniginės dovanos,

—	mokėjimai už nedirbtą laiką, už kurį sumažintu tarifu sumoka darbdavys,

—	įstatymu nustatytos pašalpos vaikams išlaikyti,

—	išmokos darbo drabužiams arba įrankiams,

—	kelionių, pragyvenimo ir pan. ar kitų išlaidų, patirtų vykdant darbdavio pavedimus, atlyginimas,

—	mokėjimai natūra.

Jei darbuotojo mėnesiniam bruto darbo užmokesčiui daro poveikį neapmokėtas nedirbtas laikas (dėl laikinojo nedarbingumo, motinystės ar mokymuisi skirtų atostogų ir kt., arba todėl, kad per ataskaitinį mėnesį darbuotojas pradėjo dirbti įmonėje arba iš jos išėjo), darbo užmokestis turėtų būti tinkamai pakoreguotas siekiant pateikti darbuotojo viso mėnesio darbo užmokesčio apytikrę sumą. Jei darbuotojo mėnesinio darbo užmokesčio neįmanoma pakoreguoti taip, kad apytikris skaičius atitiktų viso mėnesio darbo užmokestį, toks darbuotojas turėtų būti iš imties išbrauktas.

4.2.1.   Darbo užmokestis už viršvalandžius

Tai darbo užmokesčio suma, sumokėta už viršvalandžius Turi būti apskaičiuota visa suma, o ne tik priemokos dydis, kuris pridedamas prie įprasto valandinio darbo užmokesčio dydžio. 4.2.1 kintamasis turėtų atitikti 3.2.1 kintamąjį (apmokėtų viršvalandžių skaičius per ataskaitinį mėnesį).

4.2.2.   Priemokos už pamaininį darbą

Tai specialiosios priemokos už pamaininį darbą, už darbą nakties metu ar poilsio dienomis, jei šis darbas nėra traktuojamas kaip viršvalandinis. Įtraukti reikia sumą, kuri yra priemoka arba papildomas mokėjimas, bet ne bendrą už tokį pamaininį darbą mokamą sumą.

4.2.3.   Privalomosios darbuotojo vardu darbdavio mokamos socialinio draudimo įmokos ir mokesčiai (neprivaloma)

Šis kintamasis nurodo visą privalomų socialinių įmokų ir mokesčių vyriausybinėms institucijoms sumą, kurią per ataskaitinį mėnesį darbuotojo vardu sumoka darbdavys. Šios informacijos reikia tam, kad būtų galima apskaičiuoti kiekvieno darbuotojo mėnesinį neto darbo užmokestį (žr. I priedo gale pateikiamą lentelę „Darbo užmokesčio kintamieji“).

Jei darbuotojo mėnesiniam darbo užmokesčiui daro poveikį neapmokėtas nedirbtas laikas, 4.2.3 kintamasis (kartu su jo sudedamosiomis dalimis 4.2.3.1 ir 4.2.3.2) turėtų būti pakoreguotas siekiant sužinoti viso mėnesio apytikres atimtas sumas.

4.2.3.1.   Privalomosios socialinio draudimo įmokos (neprivaloma)

Tai yra darbuotojo socialinio draudimo įmokų suma, nustatyta įstatymu arba kolektyvine sutartimi ir kurią išskaičiuoja darbdavys.

4.2.3.2.   Mokesčiai (neprivaloma)

Tai yra visų mokesčių suma, kurią darbdavys išskaičiuoja iš darbuotojo darbo užmokesčio per ataskaitinį mėnesį ir kurią darbuotojo vardu darbdavys sumoka mokesčių inspekcijai.

4.3.   Vidutinis bruto valandinis darbo užmokestis per ataskaitinį mėnesį

Šis reikalaujamas skaičius yra vidutinis bruto valandinis darbo užmokestis, mokamas darbuotojui per ataskaitinį mėnesį. Šis skaičius turėtų atitikti vidutinį bruto valandinį darbo užmokestį, apskaičiuotą pagal ataskaitinio mėnesio bruto darbo užmokestį (4.2 kintamasis), padalytą iš per tą patį laikotarpį apmokėtų valandų skaičiaus (3.2 kintamasis).

5.   Kintamųjų svoriai

Paprastai duomenų rinkimas, skirtas darbo užmokesčio struktūros tyrimui, vyksta vadovaujantis dviejų etapų atrankos schema. Tokiu atveju vietos vienetų bendras gyventojų skaičius pirmiausia yra padalijamas į nesutampančias gyventojų grupes (sluoksnius) ir iš kiekvieno sluoksnio imama vietos vienetų imtis. Po to iš kiekvieno vietos vieneto imama darbuotojų imtis.

5.1 kintamojo svoris reikalingas norint padaryti išvadas iš surinktų duomenų apie į imtį atrinktus vietos vienetus palyginti su atitinkamo sluoksnio visų vietos vienetų gyventojais. Analogiškai, 5.2 kintamojo svoris leidžia padaryti išvadas iš duomenų apie į imtis atrinktus darbuotojus palyginti su atitinkamo sluoksnio visų darbuotojų skaičiumi.

Apskritai, jei yra nusprendžiama, kad (dėl bet kurios priežasties) reikėtų išbraukti mikro duomenis apie atskirą verslo įmonę ar individualų darbuotoją arba jei tokių duomenų nėra, kintamųjų svoriai turėtų būti perskaičiuojami pasinaudojant tinkamu metodu, pvz., kalibravimu, siekiant, kad būtų atitinkamai pakoreguoti vietos vienetų ir darbuotojų pradiniai svoriai.

5.1.   Vietos vieneto svoris

Kiekvieno vietos vieneto 5.1 kintamojo svoris apskaičiuojamas kiekvieno imties sluoksnio ribose. Jis apytikriai nurodo vietos vienetų skaičių sluoksnyje, kurį atstovauja kiekvienas patekęs į imtį vietos vienetas. Taigi 5.1 kintamasis (bent jau prieš taikant bet kurį vietos vienetų pakartotinio svorio nustatymo metodą) yra koeficientas iš kurio reikia dauginti imties vietos vienetų skaičių norint gauti visų vietos vienetų gyventojų skaičių atitinkamame sluoksnyje.

Nusprendus, kad vietos vienetas turėtų būti išbrauktas iš imties (dėl to, kad nepateikia atsakymų, įtraukties klaidos, dėl vėlesnės stratifikacijos ir kt.), 5.1 kintamojo svoris turi būti perskaičiuotas atsižvelgiant į išbrauktus vietos vienetus.

5.2.   Darbuotojų svoris

Darbuotojų svoris yra apskaičiuojamas kiekvienam imties vietos vienetui. Taigi 5.2 kintamasis (bent jau prieš taikant bet kurį vietos vienetų pakartotinį svorio nustatymo metodą) yra koeficientas, iš kurio reikia dauginti imties darbuotojų skaičių norint gauti apytikrį atitinkamo sluoksnio gyventojų skaičių.

Svarbu, kad imties, atrinktos iš vietos vieneto, darbuotojų skaičius būtų toks pat kaip darbuotojų, kurie per ataskaitinį mėnesį gavo visą mėnesio atlyginimą, skaičius. Prireikus iš imties išbraukti kai kuriuos atrinktus darbuotojus, kurie per ataskaitinį mėnesį nedirbo ir kuriems už nedirbtą laiką nebuvo mokama, pateikiamas 5.2 kintamojo svoris turėtų būti perskaičiuojamas atsižvelgiant į išbrauktų darbuotojų skaičių.

---

(1)  OL L 76, 1993 3 30, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1882/2003.

(2)  Įtraukti NACE 1.1. red. L sekciją neprivaloma. Įtraukti darbuotojus iš įmonių, kuriose dirba mažiau kaip 10 darbuotojų, taip pat neprivaloma.

(3)  Įtraukti NACE 1.1. L sekcijos neprivaloma. Įtraukti darbuotojus iš įmonių, kuriose dirba mažiau kaip 10 darbuotojų, taip pat neprivaloma.

(4)  Namudininkas yra asmuo, kuris sutinka dirbti konkrečiai įmonei arba konkrečiai įmonei tiekti tam tikrą kiekį prekių ar paslaugų vadovaujantis išankstiniu susitarimu ar sutartimi su ta įmone, bet kurio darbo vieta nėra toje įmonėje (Europos nacionalinių ir regioninių sąskaitų sistema Europos bendrijoje, ESS 95: 11.13(g).

III PRIEDAS

PERDAVIMO REZULTATAI

Individualūs kiekvieno vietos vieneto ir kiekvieno darbuotojo duomenys turėtų būti pateikti dviejų rūšių mikro duomenų įrašų forma.

A	:	įrašai apie vietos vienetus
B	:	įrašai apie darbuotojus

Įrašai apie darbuotojus turėtų būti susiję su įrašais apie vietos vienetus kodu, kuris neatskleidžia verslo įmonės tapatybės. Tai gali būti sugalvotas skaičius arba egzistuojantis kodas su ta sąlyga, kad tas pat kodas naudojamas įrašuose apie vietos vienetus ir apie darbuotojus. Be to, kad būtų galima lengvai nustatyti darbuotoją, kiekvienam darbuotojui suteikiamas kodas, kuris neatskleidžia darbuotojo tapatybės.

Kintamieji

Visi A ir B įrašų punktai turėtų būti tiksliai užpildyti. Turėtų būti numatyta vieta visiems įrašams, įskaitant neprivalomus kintamuosius (žr. toliau). Tuščias informacijos langelis nėra priimtinas.

Privalomieji kintamieji

Visuose mikro duomenų įrašuose turėtų būti pateikiama išsami informacija. Priešingu atveju pateikti kintamųjų svoriai netiks visiems kintamiesiems.

Neprivalomi kintamieji

Šie kintamieji turi būti koduojami griežtai laikantis šių taisyklių:

Kai turima informacija apie neprivalomą kintamąjį, pageidautina, kad duomenys būtų pateikti (kaip ir privalomų kintamųjų atveju) apie visus stebimus vienetus ar darbuotojus.

Kai informacijos apie neprivalomą kintamąjį nėra, įrašykite „OPT“ – raidiniams skaitmeniniams kintamiesiems, o „99999999“ – skaitmeniniams kintamiesiems („devynetukų“ skaičius atitinka laukelio ilgį).

Nulinės vertės

„0“ turėtų būti griežtai naudojamas tik tiems kintamiesiems, kur nulinė vertė kartais gali iš tiesų atsirasti (pvz., kai darbuotojas per ataskaitinį mėnesį nedirbo viršvalandžių).

Darbo užmokesčio struktūros (SES) kategorijos

I priede išvardyti darbo užmokesčio struktūros kintamieji yra kokybiniai arba kiekybiniai. Dauguma kintamųjų, susijusių su vietos vienetu arba darbuotojų asmens duomenimis, yra kokybiniai kintamieji. Darbo užmokesčio struktūros kintamieji yra susiję su ribotu kategorijų skaičiumi.

Kiekybiniai darbo užmokesčio struktūros kintamieji yra arba skaičių kintamieji (darbuotojų skaičius, valandų, dienų ar savaičių skaičius) arba su darbo užmokesčiu susiję kintamieji.

Kiekybinių darbo užmokesčio struktūros kintamųjų kategorijas ir kiekybinių darbo užmokesčio struktūros kintamųjų grupes įgyvendinimo dokumente nustato Eurostatas.

A ir B įrašų turinys

A ir B įrašų turinys bei seka ir naudotini kodai bus konkrečiai nurodyti atskiruose dokumentuose.

Įrašai turėtų būti daromi taip – vienam laukeliui vienas kintamasis. Skaičiais išreikšti kintamieji turėtų būti pateikiami absoliučiais skaičiais, t. y. pateikiant tikslius skaičius (ne dešimtaine trupmena ar dešimtimis, šimtais, tūkstančiais, milijonais ir pan.). Tačiau siekiant tikslumo 4.3, 5.1 ir 5.2 kintamųjų vertės turėtų būti pateikiamos dviejų dešimtainės trupmenos dalių tikslumu.

Yra vienas kitoks skaitmeninis kintamasis. Tai „visą darbo dieną dirbančio darbuotojo įprastų darbo valandų dalis“ (2.7.1 kintamasis), kuris turėtų būti išreikštas procentiniu dydžiu ir jam taip pat paliekamos dvi dešimtainės trupmenos vietos, pvz., 43,27.

Jei skaitmeniniai kintamieji yra susiję su piniginėmis vertėmis (pvz., valandinis, mėnesinis, metinis darbo užmokestis ir priemokos, mokesčiai, socialinio draudimo įnašai, mokėjimai natūra), jie turi būti pateikiami atitinkamos valstybės nacionalinės valiutos vienetais.

Perdavimas

Valstybės narės Komisijai (Eurostatui) perduoda šiuo reglamentu reikalaujamus duomenis elektronine forma, atitinkančia Eurostato siūlomą keitimosi duomenimis standartą. Eurostatas pateiks išsamią dokumentaciją, susijusią su patvirtintu (-ais) standartu (-ais) ir pateiks šio (šių) standarto (-ų) įgyvendinimo gaires vadovaujantis šio reglamento reikalavimais.

I PRIEDAS

Cirko arba dresuotų gyvūnų atrakciono gyvūnų žurnalas (pagal Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1739/2005) (1)

---

(1)  Žurnalas turi būti įrištas kaip knyga, kad nebūtų galima pakeisti jo puslapių. Dėl tos pačios priežasties, prieš jį išduodant cirko valdytojui, kiekvienas jo puslapis turi būti antspauduotas ir pasirašytas oficialiai paskirto veterinarijos gydytojo. Žurnalas turi būti saugomas ne trumpiau kaip 5 metus.

II PRIEDAS

CIRKO arba DRESUOTŲ GYVŪNŲ ATRAKCIONO JUDĖJIMO ŽURNALAS (pagal Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1739/2005)

III PRIEDAS

INDIVIDUALUS CIRKO arba DRESUOTŲ GYVŪNŲ ATRAKCIONO GYVŪNO PASAS

IV PRIEDAS

CIRKO arba DRESUOTŲ GYVŪNŲ ATRAKCIONO PAUKŠČIŲ IR GRIAUŽIKŲ PASAS

PRIEDAS

Direktyvos 91/414/EEB I priedo lentelės pabaigoje įrašoma:

---

(1)  Išsamesnė informacija apie veikliosios medžiagos tapatumą ir specifikaciją pateikiama peržiūros ataskaitoje.

PRIEDAS

---

(1)  Jei pastabos nėra, apribojimai netaikomi. Jei iš šalies ar teritorijos yra leidžiama eksportuoti tam tikrų rūšių žuvis ir (arba) kiaušinėlius arba lytines ląsteles, rūšys turi būti nurodytos ir (arba) į šį stulpelį turi būti įtrauktas įrašas, pvz., „tik kiaušinėliai“.

(2)  Laikinasis kodas neturi įtakos galutiniam šalies pavadinimui, kuris bus suteiktas pasibaigus šiuo metu Jungtinėse Tautose vykstančioms deryboms.“

I PRIEDAS

Kriterijai ir rizikos veiksniai, į kuriuos reikia atsižvelgti taikant 3 straipsnyje nurodytas priemones atskiruose zoologijos soduose

1.	Zoologijos sodai, esantys vietovėse, virš kurių eina paukščių migracijos keliai, ypač iš Centrinės ir Rytų Azijos, iš Kaspijos jūros ir Juodosios jūros zonų;

2.	Zoologijos sodo atstumas nuo vandeningų zonų, pavyzdžiui, tvenkinių, pelkių, ežerų ar upių, kuriuose gali susitelkti migruojantys vandens paukščiai;

3.	Zoologijos sodai, esantys vietovėse, kuriose yra didelis migruojančių paukščių, ypač vandens paukščių, tankumas.

II PRIEDAS

SKIEPIJIMO NAUDOJIMO REIKALAVIMAI

1.	Taikytino skiepijimo mastas	Skiepijami tik ligai imlūs paukščiai zoologijos soduose.
2.	Skiepytinos paukščių rūšys	Sudaromas visų skiepytinų paukščių sąrašas, nurodant individualaus identifikavimo informaciją, kuris saugomas mažiausiai 10 metų nuo skiepijimo dienos.
3.	Skiepijimo trukmė	Visi skiepytini zoologijos sodo paukščiai paskiepijami nedelsiant. Visais atvejais skiepijimas zoologijos sode turi būti užbaigtas per 96 valandas.
4.	Specialus paskiepytų paukščių judėjimo sustabdymas ir produktai, gaminami iš paskiepytų paukščių	Paskiepytais paukščiais negalima prekiauti, jų negalima pervežti, išskyrus oficialiai prižiūrint iš vieno zoologijos sodo į kitą toje pačioje valstybėje narėje, arba gavus specialų kitos valstybės narės leidimą. Paukštienos produktai, pagaminti iš tokių paukščių, nepatenka į maisto grandinę.
5.	Skiepytų paukščių specialus identifikavimas ir specialus registravimas	Privaloma, kad skiepytus paukščius būtų galima atskirai identifikuoti, o jų tapatumo dokumentuose turi būti atitinkamos aiškios pastabos. Jei įmanoma, skiepijimo metu paukščiai paženklinami neištrinamomis žymomis, nurodančiomis, kad paukščiai yra paskiepyti.
6.	Skiepijimo akcijos vykdymas	Skiepijimas atliekamas oficialiai prižiūrint kompetentingų institucijų oficialiai paskirtam veterinarijos gydytojui. Turi būti pritaikytos reikalingos priemonės, siekiant išvengti galimo viruso išplitimo. Nepanaudoti vakcinos kiekiai grąžinami į vakcinos platinimo punktą, kartu pateikiant duomenis apie paskiepytus paukščius ir panaudotų dozių skaičių. Jei įmanoma, prieš skiepijimą ir praėjus 30 dienų po skiepijimo imami kraujo mėginiai serologiniam paukščių gripo tyrimui. Tyrimų rezultatų duomenys turi būti saugomi mažiausiai 10 metų.
7.	Naudotina vakcina	Naudotina inaktyvuota vakcina turi būti tinkamos formulės ir veiksminga kovojant su išplitusiu viruso tipu. Ji naudojama pagal gamintojo ir (arba) veterinarijos institucijų instrukcijas.
8.	Informacijos apie šios programos įgyvendinimą pateikimas Komisijai	Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatiniame komitete Komisijai ir valstybėms narėms pateikiama išsami ataskaita apie programos vykdymą, įskaitant atliktų tyrimų rezultatus.