11.10.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 266/1

(1)

Taryba Reglamentu (EB) Nr. 2603/2000 (2) nustatė galutinį kompensacinį muitą tam tikro polietileno tereftalato (PET), kurio klampumo koeficientas 78 ml/g arba didesnis pagal DIN („Deutsche Industrienorm“) 53728, kurio KN kodas 3907 60 20, ir kurio kilmės šalis, inter alia, yra Indija, importui. Priemonės buvo įgyvendintos kaip konkretus muitas, kurio dydis svyruoja nuo 0 iki 41,3 EUR už toną atskiriems bendradarbiaujantiems Indijos eksportuotojams, ir kaip konkretus 41,3 EUR už toną muitas visiems kitiems Indijos eksportuotojams.

(2)

Nustačius galutines priemones, Komisija iš aptariamo produkto Indijos gamintojo South Asian Petrochem Limited (toliau – pareiškėjas) gavo prašymą inicijuoti greitesnę Reglamento (EB) Nr. 2603/2000 peržiūrą remiantis pagrindinio reglamento 20 straipsniu. Pareiškėjas tvirtino, kad jis nebuvo susijęs su kitais aptariamo produkto eksportuotojais. Be to, jis tvirtino, kad pradinio tyrimo laikotarpiu (nuo 1998 m. spalio 1 d. iki 1999 m. rugsėjo 30 d.) jis neeksportavo aptariamo produkto, tačiau pradėjo eksportuoti minėtajam laikotarpiui pasibaigus.

(3)

Komisija išnagrinėjo pareiškėjo pateiktus įrodymus ir nusprendė, kad jų pakanka pagrįstai inicijuoti peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 20 straipsnį. Po konsultacijų su Patariamuoju komitetu, sudariusi galimybę atitinkamiems Bendrijos pramonės atstovams pareikšti pastabas ir paskelbusi pranešimą Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (3), Komisija minėtojo pareiškėjo atžvilgiu pradėjo greitesnę Reglamento (EB) Nr. 2603/2000 peržiūrą.

(4)

Vykdant šią peržiūrą aptariamas produktas yra tas pats, kuris yra aptariamas Reglamente (EB) Nr. 2603/2000 (žr. 1 konstatuojamąją dalį).

(5)

Subsidijavimo tyrimas apėmė laikotarpį nuo 2003 m. spalio 1 d. iki 2004 m. rugsėjo 30 d. (peržiūros tyrimo laikotarpis).

(6)

Komisija oficialiai pranešė pareiškėjui ir Indijos Vyriausybei (toliau – IV) apie pradėtą tyrimą. Be to, kitoms susijusioms šalims ji suteikė galimybę raštu pareikšti savo nuomonę ir prašyti jas išklausyti. Tačiau tokių prašymų Komisija negavo.

(7)

Komisija nusiuntė klausimyną pareiškėjui ir iki nustatytos dienos gavo išsamius atsakymus. Komisija surinko ir patikrino visą, jos manymu, tyrimui atlikti reikalingą informaciją ir atliko patikrinimus pareiškėjo patalpose Kalkutoje ir Haldijoje.

(8)

Komisija patikrino tas pačias subsidijavimo sistemas, kurios buvo tiriamos pirminiame tyrime. Ji taip pat išnagrinėjo, ar pareiškėjas naudojosi kokiomis nors kitomis subsidijų sistemomis, ir ar gavo ad hoc subsidijų aptariamo produkto atžvilgiu.

(9)

Pareiškėjas sugebėjo įrodyti, kad neturėjo jokių tiesioginių ar netiesioginių ryšių nei su vienu eksportuojančiu gamintoju, kuriam taikytos galiojančios kompensacinės priemonės aptariamo produkto atžvilgiu.

(10)

Tyrimu patvirtinta, kad per pirminio tyrimo laikotarpį, t. y., nuo 1998 m. spalio 1 d. iki 1999 m. rugsėjo 30 d., pareiškėjas aptariamo produkto neeksportavo ir, kad jis pradėjo eksportuoti šį produktą į Bendriją tik šiam laikotarpiui pasibaigus. Be to, pirminio tyrimo laikotarpiu pareiškėjas nebuvo individualiai tiriamas dėl kitų, nei atsisakymas bendradarbiauti su Komisija, priežasčių.

(11)

Taigi yra patvirtinama, kad pareiškėjas turėtų būti laikomas nauju eksportuotoju. Todėl pagal pagrindinio reglamento 20 straipsnį, šiam pareiškėjui turėtų būti nustatytas individualus kompensacinio muito dydis.

(12)

Remiantis pareiškėjo atsakyme į Komisijos klausimyną pateikta informacija ir vėliau tyrimo metu surinkta informacija, buvo tirtos šios sistemos:

(13)

Šios sistemos remiasi Užsienio prekybos (Plėtra ir reguliavimas) įstatymu (1992 m. Nr. 22), kuris įsigaliojo 1992 m. rugpjūčio 7 d. (toliau – Užsienio prekybos įstatymas). Šiuo įstatymu IV suteikiamas įgaliojimas skelbti pranešimus susijusius su prekybos politika, anksčiau vadinta „eksporto ir importo politika“, kuri nuo 2004 m. rugsėjo 1 d. vadinama „užsienio prekybos politika“. Užsienio prekybos politika nuo 2004 iki 2009 m. (toliau – UPP), kuri apima ir eksporto bei importo politiką nuo 2002 iki 2007 m., yra susijusi su šio atvejo peržiūros tyrimo laikotarpiu. Be to, IV taip pat nustatė UPP reglamentuojančias procedūras „Procedūrų vadove, I tomas“ („HOP I“) (4).

(14)

Išsami informacija apie šias sistemas yra pateikta atitinkamai UPP ir HOP I 6 (EOUS) ir 7 (SEZS) skyriuose.

(15)

Išskyrus bendroves, kurios verčiasi tik prekyba, visos įmonės, kurios iš esmės įsipareigoja eksportuoti visas savo pagamintas prekes ar paslaugas, gali steigtis pagal SEZS arba EOUS sistemas. Tačiau pramonės įmonės, skirtingai nei paslaugų ir žemės ūkio sektorių įmonės, norinčios pasinaudoti EOUS, privalo įvykdyti minimalių investicijų į ilgalaikį turtą reikalavimą (10 milijonų Indijos rupijų).

(16)

SEZS taikoma vietoj ankstesnės Eksporto perdirbimo zonų sistemos (EPZS). SEZS yra specialiai apibrėžtos neapmuitinamos teritorijos, kurios pagal UPP prekybos operacijų, muitų ir mokesčių tikslais laikomos užsienio teritorija. Indijos valdžios institucijos patvirtino 35 SEZS teritorijas.

(17)

Kita vertus, EOUS geografiniu požiūriu yra lankstesnės ir gali steigtis bet kurioje Indijos vietovėje. Ši sistema papildo SEZS sistemą.

(18)

Prašyme dėl EOUS arba SEZS statuso būtina pateikti ateinančių penkerių metų duomenis, inter alia, apie planuojamą produkcijos kiekį, planuojamą eksporto vertę, importo ir vietos reikalavimus. Patvirtinusios prašymą, valdžios institucijos tokią bendrovę informuoja apie susijusias nuostatas ir sąlygas. Sutartis, kuria pripažįstamas bendrovės, veikiančios pagal EOUS arba SEZS, statusas, galioja penkerius metus. Ji gali būti atnaujinta papildomiems laikotarpiams.

(19)

Pagrindinis EOUS arba SEZS įsipareigojimas, nustatytas UPP, yra gauti grynųjų pajamų užsienio valiuta (GPUV), t. y., per atskaitinį laikotarpį (5 metus) bendra eksporto vertė turi būti didesnė už importuotų prekių bendrą vertę.

(20)

EOUS arba SEZS statusą turinčioms bendrovėms taikomos šios nuolaidos:

(21)

Nors pagal šias abi sistemas taikomos labai panašios lengvatos, yra ir tam tikrų skirtumų. Pavyzdžiui, tik pagal EOUS gali būti taikomi 50 % mažesni muitai už vidaus pardavimą (DTA pardavimas), o SEZS bendrovės už tokį pardavimą moka 100 % muitus. EOUS bendrovė iki 50 % savo apyvartos gali parduoti vidaus rinkoje ir mokėti tokį sumažintą muitą.

(22)

Bendroves, kurios veikia pagal šias sistemas, kontroliuoja muitinės pareigūnai Indijos Muitų įstatymo 65 dalyje nustatyta tvarka.

(23)

Minėtos bendrovės, naudodamos nustatytos formos apskaitos dokumentus, privalo tinkamai įtraukti į apskaitą visas importuojamas medžiagas, jų vartojimą ir panaudojimą bei eksportą. Šie dokumentai privalo būti reguliariai pateikiami kompetentingoms institucijoms, jeigu to reikalaujama („ketvirčio ir metinės pažangos ataskaitos“).

(24)

Tačiau „(EOUS arba SEZS bendrovė) neprivalo kiekvienos importo siuntos susieti su savo eksportu, perleidimu kitoms įmonėms, DTA pardavimu arba atsargomis“, HOP I 6.11.2 ir 7.13.2 dalys.

(25)

Vidaus rinkoje parduodamų prekių išsiuntimą ir apskaitą kontroliuoja pačios bendrovės, be išankstinio pranešimo apie konkrečius sandorius. EOUS eksporto siuntų išsiuntimo procesą prižiūri nuolatinis EOUS muitinės arba akcizų pareigūnas. Bendrovė privalo atlyginti IV tokiam nuolatiniam muitinės pareigūnui mokamą atlyginimą.

(26)

HOP I 7.29 dalyje nurodoma, kad, „jeigu nenustatyta kitaip, SEZS bendrovės pačios kontroliuoja visų rūšių veiklą, kurią jos vykdo šioje zonoje, įskaitant prekių eksportą ir grįžtamąjį įvežimą“. Tai reiškia, kad muitinės neatlieka jokių įprastinių SEZS bendrovės eksporto siuntų patikrinimų.

(27)

Šiuo atveju pareiškėjas naudojosi EOUS sistema. Kadangi SEZ sistema niekas nesinaudojo, tai kompensavimo, susijusio su šia sistema, analizuoti nereikia. EOU sistema buvo taikoma pareiškėjo žaliavų ir pagrindinių gamybos priemonių importui be muitų, prekių pirkimui, nemokant akcizo, šalies viduje bei pardavimo mokesčio kompensavimui, taip pat muito grąžinimui už mazutą ir dalies savo produkcijos pardavimui vidaus rinkoje. Tai reiškia, kad jis pasinaudojo visomis lengvatomis, išdėstytomis 20 konstatuojamosios dalies i–iv punktuose. Pareiškėjas nepasinaudojo nuostatų dėl atleidimo nuo pajamų mokesčio teikiamomis lengvatomis pagal EOU sistemą (žr. 53 konstatuojamąją dalį).

(28)

EOUS atleidimas nuo dviejų rūšių importo muitų („pagrindinio muito“ ir „specialaus papildomo muito“) ir pardavimo mokesčio kompensavimas bei muitų grąžinimas už mazutą yra IV finansiniai įnašai, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje. Vyriausybės pajamos, kurios būtų gautos netaikant šios sistemos, buvo prarastos, o tai reiškia, kad pareiškėjui buvo suteikta nauda pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalį, nes jis išsaugojo savo likvidumą nemokėdamas muitų, kurie paprastai mokami, ir gaudamas kompensaciją už sumokėtą pardavimo mokestį.

(29)

Tačiau atleidimas nuo akcizo ir jo importo muito ekvivalento („papildomo muito“) nebuvo susijęs su pajamų, gaunamų kitais atvejais, praradimu. Akcizą ir papildomą muitą, jeigu jie sumokami, galima naudoti kaip kreditą būsimiems muito įsipareigojimams (vadinamasis „CENVAT mechanizmas“) įvykdyti. Dėl to šie muitai nėra galutiniai. Naudojant CENVAT – kredito mechanizmą, galutinis muitas bendrovei nustatomas tik pridėtinei vertei, bet ne žaliavinėms medžiagoms.

(30)

Tai reiškia, kad tik atleidimas nuo pagrindinio muito ir specialaus papildomo muito, pardavimo mokesčio kompensavimas bei muito už mazutą grąžinimas laikomi subsidijomis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnį. Pagal įstatymą jos priklauso nuo eksporto veiklos rezultatų ir dėl to laikomos individualiomis bei kompensuojamosiomis pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalies a punktą. EOUS eksporto tikslas, nurodytas UPP 6 straipsnio 1 dalyje, yra conditio sine qua non, norint gauti mokesčių lengvatų.

(31)

Šių subsidijų negalima laikyti leistina muitų grąžinimo sistema arba pakaitine muitų grąžinimo sistema, nurodyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje. Jos neatitinka griežtų taisyklių, nustatytų pagrindinio reglamento I priedo h ir i punktuose, II priede (muitų grąžinimo sistemos apibrėžimas ir taisyklės) ir III priede (pakaitinės muitų grąžinimo sistemos apibrėžimas ir taisyklės).

(32)

Jeigu pardavimo mokesčio kompensavimo ir atleidimo nuo importo muito nuostatos taikomos pagrindinėms gamybos priemonėms pirkti, jos neatitinka leistinų muito grąžinimo sistemų taisyklių, nes prekės gamyboje nesunaudojamos, kaip reikalaujama I priedo h (pardavimo mokesčio kompensavimas) ir i (importo muitų grąžinimas) punktuose.

(33)

Be to, atsižvelgiant į kitas šios sistemos teikiamas lengvatas, buvo nustatyta, kad IV netaiko veiksmingos tikrinimo sistemos arba tvarkos, kuri padėtų išsiaiškinti, ar žaliavos, įsigytos nemokant muitų arba pardavimo mokesčio bei susigrąžinant muitą už mazutą, buvo suvartotos eksportuojamo produkto gamybai ir kokiais kiekiais (pagrindinio reglamento II priedo II dalies 4 punktas, o pakaitinės muitų grąžinimo sistemos taikymo atveju – to paties reglamento III priedo II dalies 2 punktas).

(34)

EOUS bendrovė vidaus rinkoje gali parduoti didelę dalį savo produkcijos, kuri sudarytų ne daugiau kaip 50 % jos metinės apyvartos. Dėl to įstatymas neįpareigoja eksportuoti visos pagamintos produkcijos. Be to, dėl pačios įmonės atliekamos kontrolės šių vidaus sandorių neprižiūri ir nekontroliuoja Vyriausybės pareigūnai. Dėl šios priežasties Indijos valdžios institucijos netikrina EOUS bendrovės patalpų arba tikrina ne visas patalpas, skirtas laikyti prekėms, už kurias nesumokėti muitai. Tačiau tokiu atveju padidėja papildomo tikrinimo elementų, tokių kaip ryšio tarp neapmuitinamų žaliavų ir iš jų pagamintų eksportuojamų produktų kontrolė, svarba, kad taikomą sistemą būtų galima laikyti muitų grąžinimo tikrinimo sistema.

(35)

Kalbant apie kitus tikrinimo etapus, vertėtų atkreipti dėmesį į tai, kad, kaip minėta 24 konstatuojamojoje dalyje, iš EOUS bendrovės de jure niekada nereikalaujama kiekvieną importuojamų produktų siuntą susieti su atitinkamos pagaminto produkto galutine paskirtimi. Tačiau tik patikrinusios tokią siuntą, Indijos institucijos gautų pakankamai informacijos apie galutinę žaliavinių medžiagų paskirtį ir galėtų nustatyti, ar atleidimas nuo muitų ar pardavimo mokesčio bei muito už mazutą grąžinimas neviršija eksportuojamos produkcijos sąnaudų. Pačios bendrovės kontroliuojamo vidaus pardavimo mėnesio mokesčių deklaracijų, kurias reguliariai tikrina Indijos valdžios institucijos, nepakanka. Bendrovės vidaus sistemos, dėl kurių UPP nėra numatyta jokios teisinės prievolės, pvz., siuntų registravimo sistemos, taip pat negali pakeisti tokio pagrindinio reikalavimo kaip muitų grąžinimo tikrinimo sistemos. Be to, muitų grąžinimo tikrinimo sistemą turi sukurti ir įgyvendinti Vyriausybė. Informacinės sistemos sukūrimo negalima patikėti kiekvienos susijusios individualios bendrovės nuožiūrai. Atsižvelgiant į tai, buvo patvirtinta, kad, kadangi Indijos UPP tiesiogiai nereikalaujama sąnaudų susieti su pagamintu produktu, IV netaikė jokio veiksmingo kontrolės mechanizmo, kad nustatytų, kokios žaliavos buvo sunaudotos eksportuojamam produktui gaminti ir kokiais kiekiais.

(36)

Be to, IV neatliko papildomo patikrinimo pagal faktines sąnaudas, nors paprastai tokį patikrinimą reikia atlikti, kai netaikoma veiksminga tikrinimo sistema (pagrindinio reglamento II priedo II dalies 5 punktas ir III priedo II dalies 3 punktas), ir neįrodė, kad nebuvo grąžintos per didelės sumos.

(37)

Susipažinęs su pateikta informacija, pareiškėjas tvirtino, kad šį kartą vertinant EOUS palyginus su pirminiu tyrimu buvo naudojama ne ta pati metodika, kaip reikalaujama pagrindinio reglamento 22 straipsnio 4 dalyje. Reikėtų pažymėti, kad pirminiame tyrime dalyvavę eksportuotojai pateikė įrodymų, kad per didelės sumos nebuvo grąžintos ir kad dėl šios priežasties atleidimas nuo muitų už įsigytas žaliavas pagal EOUS nebuvo kompensuotas.

(38)

Tačiau nagrinėjamu atveju tokių įrodymų pareiškėjas nepateikė. Taip pat reikėtų pažymėti, kad aptariamo produkto buvo parduota ir vidaus rinkoje, t. y., ne visos be muitų įsigytos žaliavos buvo naudojamos eksportuojamai produkcijai gaminti. Be to, kadangi pagal Indijos įstatymus EOUS eksportuotojai neprivalo importo siuntos susieti su atitinkamos pagaminto produkto galutine paskirtimi, sukuriama situacija, su kuria nebuvo susidurta pirminiame tyrime. Todėl šiuo atveju sistema buvo vertinama vadovaujantis pagrindinio reglamento 22 straipsnio 4 dalimi, kurioje teigiama, kad turi būti atsižvelgta į pasikeitusias aplinkybes. Todėl išvada, kad EOUS nėra leistina muitų grąžinimo sistema arba pakaitinė muitų grąžinimo sistema, yra patvirtinama.

(39)

Kai nėra leistinos muitų grąžinimo sistemos arba pakaitinės muitų grąžinimo sistemos, kompensacine subsidija laikomas visų importo muitų (pagrindinio muito ir specialaus papildomo muito), kurie paprastai mokami importuojant, grąžinimas, pardavimo mokesčio kompensavimas bei muito už mazutą grąžinimas peržiūros tyrimo laikotarpiu.

(40)

Susipažinęs su pateikta informacija, pareiškėjas tvirtino, kad subsidijos suma, įskaitant pakoreguotas palūkanas už nepasikartojančias subsidijas, turėtų būti apskaičiuota tik už 7 peržiūros tyrimo mėnesius, kurių metu jis vykdė komercinius sandorius. Arba pareiškėjas reikalavo atsižvelgti tik į 10 mėnesių laikotarpį, kuris apima ir bandomosios gamybos laikotarpį.

(41)

Pagal pagrindinio reglamento 5 straipsnį kompensacinės subsidijos dydis yra apskaičiuojamas subsidijos gavėjui suteiktos naudos išraiška, nustačius, kad tokios naudos suteikta subsidijavimo tyrimo laikotarpiu. Laikantis tos pačios nuostatos ir įprastinės EB praktikos, peržiūros tyrimo laikotarpiu buvo pasirinktas 12 mėnesių laikotarpis, išvados remiasi būtent šiuo laikotarpiu. Pagrindiniame reglamente nėra nuostatos teigiančios, kad reikėtų neatsižvelgti į bendrovės veiklos pradžios laikotarpį. Todėl pareiškėjo prašymas buvo atmestas.

(42)

Subsidijos suma pareiškėjui buvo skaičiuojama pagal nesumokėtus importo muitus (pagrindinį muitą ir specialų papildomą muitą) už importuotas medžiagas, pardavimo mokestį ir muito už mazutą, kuris gali būti kompensuotas, grąžinimą peržiūros tyrimo laikotarpiu. Siekiant apskaičiuoti subsidijos sumą, kaip skaitiklį, iš minėtos sumos buvo išskaičiuoti mokesčiai, kuriuos būtina sumokėti, norint gauti subsidiją pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 1 dalies a punktą. Vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalimi, šios subsidijų sumos buvo paskirstytos visai eksporto apyvartai kaip atitinkamas vardiklis, nes subsidija priklauso nuo eksporto veiklos rezultatų ir ją skiriant nebuvo atsižvelgta į perdirbtus, pagamintus, eksportuotus arba transportuotus kiekius. Apskaičiuotas subsidijų dydis sudarė 12,6 %.

(43)

Šiuo klausimu, pareiškėjas teigė, kad tik subsidijos dalis tiesiogiai priskiriama aptariamam produktui turėtų būti naudojama kaip skaitiklis. Pareiškėjas gamina nedidelius mažesnio klampumo PET, t. y., aptariamo produkto, kiekius ir tarpinį produktą – amorfines PET plokštes, kurios nepriskiriamos šiame tyrime aptariamiems produktams. Buvo pasiūlyta padalyti subsidijos sumą pagal aptariamo produkto apyvartą nuo bendros apyvartos.

(44)

Tačiau, reikėtų pastebėti, kad įvairios žaliavos negali per se būti susijusios arba su aptariamu produktu, arba su mažesnio klampumo PET ir tarpiniu produktu, kadangi tos pačios žaliavos gali būti naudojamos gaminant visas šias produktu rūšis. Be to, kaip nustatyta 32–38 konstatuojamose dalyse, nėra sukurta tinkamos tikrinimo sistemos, nustatančios žaliavų galutinę paskirtį. Todėl, laikantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalies, tiek skaitiklis, tiek vardiklis buvo nustatyti remiantis visais pareiškėjo gaminamais produktais, siekiant skirti aptariamam produktui priskirtą subsidijos sumą. Pareiškėjas neįrodė, kad taikant kitą alternatyvią metodiką būtų gautas tikslesnis rezultatas. Be to, reikėtų pažymėti, kad net jeigu reikalavimas būtų priimtas, vardiklis būtų sumažintas pro rata, ir todėl galutinis rezultatas būtų toks pats.

(45)

Skirtingai nei žaliavos, pagrindinės gamybos priemonės fiziškai neįeina į galutinių prekių sudėtį. Vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 3 dalimi, tiriamai bendrovei suteikta nauda buvo apskaičiuojama pagal muito, nesumokėto už importuotas pagrindines gamybos priemones, sumą, paskirstytą per laikotarpį, kuris atspindi normalų tokių pagrindinių gamybos priemonių nusidėvėjimo laikotarpį (t. y. 18,465 metų) aptariamo produkto gamybos sektoriuje, kas suapvalinus sudaro 5,42 % nusidėvėjimą. Tokiu būdu apskaičiuota suma, priskiriama peržiūros tyrimo laikotarpiui, buvo koreguojama, pridedant šio laikotarpio palūkanas, kad būtų atspindėta visa gautos naudos vertė per tam tikrą laikotarpį ir taip būtų nustatyta visa šios sistemos naudotojui suteikta nauda. Pridėtų palūkanų dydis buvo skaičiuojamas remiantis Indijos komerciniu palūkanų dydžiu per peržiūros tyrimo laikotarpį. Siekiant apskaičiuoti subsidijos sumą, kaip skaitiklį, iš minėtos sumos buvo išskaičiuoti mokesčiai, kuriuos būtina sumokėti, norint gauti subsidiją pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 1 dalies a punktą. Vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 ir 3 dalimis, subsidijos suma buvo paskirstyta šio sektoriaus eksporto apyvartai tyrimo peržiūros laikotarpiu kaip atitinkamas vardiklis, nes subsidija priklauso nuo eksporto veiklos rezultatų ir buvo skiriama, neatsižvelgiant į perdirbtus, pagamintus, eksportuotus arba transportuotus kiekius. Apskaičiuotas subsidijų dydis sudarė 0,9 %.

(46)

Susipažinęs su pateikta informacija, pareiškėjas tvirtino, kad jo bendrovėje nustatytas 18,93 metų nusidėvėjimo laikotarpis turėtų būti naudojamas vietoje 18,465 metų, kurie yra bendras iš pradžių nustatyto nusidėvėjimo laikotarpio vidurkis. Be to, jis tvirtino, kad individualus bendrovės nusidėvėjimo laikotarpis atspindi dabartines Indijos pramonės normas.

(47)

Tačiau, kaip pažymėta pirmiau, pagrindinio reglamento 7 straipsnio 3 dalyje reikalaujama remtis įprastiniu, t. y., vidutiniu, turto nusidėvėjimo laikotarpiu pramonėje, o ne bendrovei būdingu laiku. Be to, pareiškėjas neįrodė, kad atitinkamos pramonės įprastinis nusidėvėjimo laikotarpis pailgėjo. Todėl šis argumentas yra atmetamas.

(48)

Be to, pareiškėjas tvirtino, kad apskaičiuojant subsidijos sumą, nusidėvėjimo laikotarpis neturėtų būti apvalinamas.

(49)

Tačiau, reikia pastebėti, kad apvalinimas neturi įtakos galutiniam rezultatui, todėl į šią pastabą nebūtina atsižvelgti.

(50)

Tai reiškia, kad bendras subsidijų dydis pareiškėjui pagal EOUS sudaro 13,5 %.

(51)

Pareiškėjas nesinaudojo DEPBS teikiama nauda.

(52)

Buvo nustatyta, kad pareiškėjas neimportavo jokių gamybos priemonių pagal GPERS, todėl šia sistema ir nesinaudojo.

(53)

Buvo nustatyta, kad pareiškėjas, neturėdamas apmokestinamo pelno, nesinaudojo atleidimo nuo pajamų mokesčio pagal Pajamų mokesčio įstatymo 10B dalį teikiama nauda peržiūros tyrimo laikotarpiu.

(54)

Eksporto kreditų sistema yra pagrįsta 1949 m. Indijos Bankininkystės reguliavimo įstatymo 21 ir 35A dalimis, pagal kurias Indijos rezervų bankas (RBI) vadovauja komercinių bankų veiklai eksporto kreditų srityje.

(55)

Šios sistemos išsamus apibūdinimas pateiktas Indijos rezervų banko (RBI) Pagrindiniame aplinkraštyje IECD Nr. 35/04.02.02/2004–05 (Eksporto kreditai užsienio valiuta) ir Pagrindiniame aplinkraštyje IECD Nr. 27/04.02.02/2004–05 (Eksporto kreditai rupijomis), kuris yra skirtas visiems komerciniams Indijos bankams.

(56)

Šia sistema gali naudotis gamintojai eksportuotojai ir prekybininkai eksportuotojai.

(57)

Pagal šią sistemą RBI privaloma tvarka nustato maksimalią eksporto kreditų palūkanų normą Indijos rupijomis arba užsienio valiuta, kurią komerciniai bankai gali taikyti eksportuotojui, „kad eksportuotojams būtų skiriami kreditai už tarptautiniu lygiu konkurencines palūkanų normas“. ECS sudaro dvi posistemės, tai yra Eksporto kreditų sistema, taikoma prekėms prieš išsiuntimą („pakavimo kreditai“), kuri apima kreditus, teikiamus eksportuotojui prekių pirkimo perdirbimo, gamybos, pakavimo ir (arba) siuntimo išlaidoms finansuoti prieš eksportuojant prekes, ir Eksporto kreditų sistema, taikoma prekėms po išsiuntimo, pagal kurią teikiamos apyvartinių lėšų paskolos iš eksporto gautinoms sumoms finansuoti. Be to, RBI reikalauja, kad bankai tam tikrą dalį savo grynojo bankinio kredito skirtų eksportui finansuoti.

(58)

Pagal minėtus RBI pagrindinius aplinkraščius eksportuotojai gali gauti eksporto kreditus, kuriems taikomos lengvatinės palūkanų normos, palyginti su įprastinių komercinių kreditų („kreditų grynaisiais“) palūkanų normomis, kurios nustatomos tik pagal rinkos sąlygas. Šiuo atžvilgiu Pagrindiniame aplinkraštyje dėl eksporto kreditų rupijomis nurodoma, kad „kreditų, išmokėtų eksportuotojams šiame aplinkraštyje nustatyta tvarka, aukščiausios palūkanų normos yra mažesnės už maksimalias skolinimo palūkanų normas, kurios paprastai taikomos kitiems skolininkams, ir dėl to, šiuo atžvilgiu laikomos lengvatinėmis“.

(59)

Dėl RBI pagrindinių aplinkraščių, pareiškėjas pasinaudojo lengvatinėmis palūkanų normomis Eksporto kreditų sistemai palyginus su kreditų grynaisiais palūkanų normomis.

(60)

Pirma, ECS kreditų lengvatinės palūkanų normos, nustatytos RBI pagrindiniuose aplinkraščiuose, kurie minimi 55 konstatuojamojoje dalyje, gali sumažinti pareiškėjo palūkanų išlaidas, skirtingai nuo išlaidų kreditams, kurios nustatomos tik pagal rinkos sąlygas, ir šiuo atveju eksportuotojas gavo pelno, kaip nurodoma pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalyje. Antra, ir neatsižvelgiant į tai, kad lengvatinius kreditus pagal ECS sistemą teikia komerciniai bankai, šis pelnas yra Vyriausybės finansinis įnašas, nurodytas pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies iv punkte. Šiuo atveju reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad nei pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies iv papunktyje, nei PPO susitarime dėl subsidijų ir kompensacinių priemonių (toliau – ASCM) nenustatyta, kad skiriant subsidiją, nereikalaujama mokesčio už valstybines sąskaitas, pvz., IV kompensacijų komerciniams bankams, tokiu atveju pakanka tik Vyriausybės nurodymo atlikti funkcijas, išvardytas pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies i, ii arba iii papunkčiuose. RBI yra valstybinė institucija, ir dėl to jai taikoma „Vyriausybės“ sąvoka, pateikta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 3 dalyje. RBI 100 % priklauso Vyriausybei, siekia valstybinės politikos tikslų, pvz., pinigų politikos, o jo vadovybę skiria IV. RBI vadovauja privačioms įstaigoms, nes komerciniai bankai privalo laikytis tam tikrų sąlygų, inter alia nustatytų RBI pagrindiniuose aplinkraščiuose dėl eksporto kreditų maksimalių palūkanų normų ir RBI nuostatų, reikalaujančių, kad komerciniai bankai dalį savo bankinių kreditų skirtų eksportui finansuoti. Šis nurodymas įpareigoja komercinius bankus atlikti funkcijas, nurodytas pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktyje, šiuo atveju susijusias su paskolomis lengvatinio eksporto finansavimo forma. Toks tiesioginis lėšų perleidimas paskolų forma pagal tam tikras sąlygas paprastai būtų pavedamas Vyriausybei, o šiuo atveju taikoma praktika dėl nesuprantamų priežasčių skiriasi nuo kitų šalių Vyriausybių atliekamų funkcijų, nurodytų pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkto iv papunktyje. Be to, ši subsidija laikoma individualia ir kompensacine, nes lengvatinės palūkanų normos gali būti taikomos tik eksporto operacijoms finansuoti, ir dėl to priklauso nuo eksporto veiklos rezultatų, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalies a punkte.

(61)

Subsidijos suma buvo apskaičiuojama, atsižvelgiant į skirtumą tarp palūkanų, sumokėtų už eksporto kreditus, kurios buvo taikomos peržiūros tyrimo laikotarpiu, ir sumos, kurią būtų reikėję mokėti, jeigu tos pačios palūkanų normos būtų taikomos pareiškėjo naudojamiems įprastiniams komerciniams kreditams. Ši subsidijos suma (skaitiklis) buvo paskirstyta bendrai eksporto apyvartai peržiūros tyrimo laikotarpiu kaip atitinkamas vardiklis pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalį, nes subsidija priklauso nuo eksporto veiklos rezultatų ir ją skiriant, nebuvo atsižvelgta į pagamintus, perdirbtus, eksportuotus arba transportuotus kiekius. Tokiu būdu apskaičiuotas ECS subsidijų dydis sudarė 0,4 %.

(62)

Išsamus WBIS aprašymas pateikiamas 1999 m. birželio 22 d. Vakarų Bengalijos Vyriausybės (VBG) prekybos ir pramonės departamento pranešime Nr. 588-CI/H, kuris vėliau buvo pakeistas 2004 m. kovo 24 d. Pranešimu Nr. 134–CI/O/Incentive/17/03/I („WBIS 2004“). Tyrimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjo gauta nauda yra nežymi, todėl WBIS toliau neanalizuotas.

(63)

Atsižvelgiant į galutinius nustatytus faktus, susijusius su pirmiau nurodytomis įvairiomis sistemomis, pareiškėjui skiriamų kompensacinių subsidijų dydis yra toks:

(64)

Pagal pagrindinio reglamento 15 straipsnio 1 dalį kompensacinis muitas turėtų būti mažesnis nei bendra kompensacinių subsidijų suma, jei tokio mažesnio muito pakanka atitaisyti žalą Bendrijos pramonei. Pirminiame tyrime buvo nustatytas bendras 44,3 % žalos atlyginimo lygis, kuris yra didesnis nei pareiškėjui nustatytas subsidijų dydis.

(65)

Remiantis šio peržiūros tyrimo metu nustatytais faktais buvo nuspręsta, kad pareiškėjo gaminamų ir į Bendriją eksportuojamų aptariamų produktų importui turėtų būti ir toliau taikomas kompensacinio muito dydis, atitinkantis individualų šiai bendrovei nustatytą subsidijų dydį, t. y., 13,9 %. Kadangi Reglamentu (EB) Nr. 2603/2000 nustatytas muitas buvo išreikštas tam tikra pinigų suma už toną, minėtasis muito dydis pareiškėjui taip pat buvo paverstas į 106,5 EUR už toną sumą.

(66)

Reglamentas (EB) Nr. 2603/2000 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas.

(67)

Pareiškėjas pasiūlė įsipareigojimą dėl aptariamo produkto, eksportuojamo į Bendriją, kainos pagal pagrindinio reglamento 13 straipsnio 1 dalį.

(68)

Išnagrinėjusi pasiūlymą, Komisija įsipareigojimą įvertino kaip priimtiną, kadangi taip būtų panaikintas žalingas subsidijavimo poveikis. Be to, reguliarios ir išsamios ataskaitos, kurias pareiškėjas įsipareigojo teikti Komisijai, leis vykdyti veiksmingą priežiūrą. Produkto pobūdis ir pareiškėjo taikomas pardavimo modelis toks, kad, Komisijos nuomone, galimybė nesilaikyti įsipareigojimo mažai tikėtina.

(69)

Siekiant užtikrinti veiksmingą įsipareigojimo laikymąsi ir kontrolę, pateikus prašymą išleisti į laisvą apyvartą prekes pagal įsipareigojimą, atleidimas nuo muito priklausys nuo to, ar valstybės narės muitinei buvo pateikta galiojanti „komercinė sąskaita faktūra“, su pareiškėjo užpildyta informacija, išvardinta Reglamento (EB) Nr. 2603/2000 priede. Kai nurodyta sąskaita faktūra nepateikiama, arba kai ji neatitinka muitinei pristatytų produktų, turėtų būti mokamas atitinkamo dydžio kompensacinis muitas, siekiant užtikrinti veiksmingą įsipareigojimo laikymąsi.

(70)

Pažeidus arba atšaukus įsipareigojimą, vadovaujantis pagrindinio reglamento 13 straipsnio 9 ir 10 dalimis, gali būti nustatytas kompensacinis muitas.

(71)

Pareiškėjas ir IV buvo informuoti apie pagrindinius faktus ir nustatytas aplinkybes, kuriomis remiantis buvo ketinama siūlyti iš dalies pakeisti Reglamentą (EB) Nr. 2603/2000, ir jiems buvo suteikta galimybė pateikti pastabas. Pareiškėjas vienintelis pateikė pastabas, daugiausiai susijusias su EOUS, į kurias buvo atsižvelgta darant atitinkamas 2.1.1. skirsnio d punkte minimas išvadas,

a)

1 straipsnio 3 dalies lentelėje prie Indijos gamintojų įrašoma ši informacija:

b)

2 straipsnio 3 dalies lentelėje įrašoma ši informacija:

11.10.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 266/10

(1)

Taryba Reglamentu (EB) Nr. 2604/2000 (2) nustatė galutinį antidempingo muitą tam tikro polietileno tereftalato (PET), kurio klampumo koeficientas pagal DIN (Deutsche Industrienorm) 53728 (toliau – aptariamas produktas) yra 78 ml/g ar didesnis, kuris paprastai klasifikuojamas KN kodu 3907 60 20 ir kurio kilmės šalis, inter alia, yra Indija, importui. Taikomos priemonės – tai konkreti 181,7 EUR už toną muito norma, išskyrus kelias specialiai paminėtas bendroves, kurioms taikytinos individualios muito normos.

(2)

Taryba Reglamentu (EB) Nr. 2603/2000 (3) tuo pačiu metu nustatė to paties produkto, kurio kilmės šalis, inter alia, yra Indija, importui į Bendriją taikomą galutinį 41,3 EUR už toną kompensacinį muitą, išskyrus kelias specialiai paminėtas bendroves, kurioms taikytinos atskiros muito normos.

(3)

Nustačius galutines priemones, Komisija gavo vieno Indijos eksportuojančio gamintojo, South Asian Petrochem Limited (toliau – bendrovė), prašymą inicijuoti Reglamento (EB) Nr. 2604/2000 peržiūrą dėl „naujo eksportuotojo“, vadovaujantis pagrindinio reglamento 11 straipsnio 4 dalimi. Ši įmonė teigė, kad ji nesusijusi su jokiais eksportuojančiais Indijos gamintojais, kuriems taikomos galiojančios aptariamam produktui taikomos antidempingo priemonės. Be to, ji teigė, kad ji pirmuoju tyrimo laikotarpiu aptariamo produkto neeksportavo (1998 m. spalio 1 d. – 1999 m. rugsėjo 30 d.), bet po šio laikotarpio aptariamą produktą į Bendriją eksportavo.

(4)

Komisija išnagrinėjo bendrovės pateiktus įrodymus ir nusprendė, kad jų pakanka pagrįstai inicijuoti peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 4 dalį. Pasitarusi su Patariamuoju komitetu ir susijusiai Bendrijos pramonei suteikusi galimybę pateikti pastabas, Komisija Reglamentu (EB) Nr. 33/2005 (4) inicijavo Reglamento (EB) Nr. 2604/2000 peržiūrą dėl šios bendrovės, ir pradėjo tyrimą.

(5)

Vadovaujantis Reglamentu (EB) Nr. 33/2005, kuriuo inicijuotas tyrimas, buvo panaikintas šios įmonės pagaminto ir į Bendriją eksportuojamo aptariamo produkto importui taikomas Reglamentu (EB) Nr. 2604/2000 nustatytas antidempingo muitas. Tuo pačiu muitinėms buvo nurodyta imtis reikiamų priemonių tokiam importui registruoti vadovaujantis pagrindinio reglamento 14 straipsnio 5 dalimi.

(6)

Tuo pačiu metu ir dėl tų pačių priežasčių, išnagrinėjusi bendrovės prašymą, Komisija inicijavo greitesnę Reglamento (EB) Nr. 2603/2000 peržiūrą, vadovaujantis 1997 m. spalio 6 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2026/97 (5) dėl apsaugos nuo subsidijuoto importo iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių 20 straipsniu.

(7)

Komisija bendrovei ir Indijos (toliau – eksportuojanti šalis) atstovams oficialiai pranešė apie peržiūros dėl „naujo eksportuotojo“ inicijavimą. Be to, kitoms tiesiogiai susijusioms šalims ji suteikė galimybę raštu pareikšti savo nuomonę ir pareikalauti būti išklausytoms. Tačiau Komisija tokių prašymų negavo.

(8)

Komisija bendrovei nusiuntė klausimyną ir laiku gavo iš jos atsakymą. Komisija taip pat surinko ir patikrino visą, jos manymu, dempingui nustatyti būtiną informaciją. Buvo atliktas patikrinimas bendrovės patalpose.

(9)

Tyrimas dėl dempingo apėmė laikotarpį nuo 2003 m. spalio 1 d. iki 2004 m. rugsėjo 30 d. (toliau – tiriamasis laikotarpis, arba TL).

(10)

Tyrimo metu buvo patvirtinta, kad bendrovė pirmojo tyrimo laikotarpiu aptariamo produkto neeksportavo ir kad pradėjo ją eksportuoti į Bendriją šiam laikotarpiui pasibaigus.

(11)

Be to, bendrovė sugebėjo pakankamai įrodyti, kad neturėjo nei tiesioginių, nei netiesioginių ryšių su jokiais Indijos eksportuojančiais gamintojais, kuriems dėl aptariamo produkto taikomos galiojančios antidempingo priemonės.

(12)

Atitinkamai buvo patvirtinta, kad, vadovaujantis pagrindinio reglamento 11 straipsnio 4 dalimi, bendrovė turėtų būti laikoma „nauju eksportuotoju“ ir todėl jai turėtų būti nustatytas atskiras dempingo skirtumas.

(13)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalį Komisija pirmiausia nustatė, ar visi bendrovės PET vidaus pardavimai buvo tipiški, palyginus su visu jos eksportu į Bendriją. Kadangi šie pardavimai sudarė daugiau kaip 5 % viso jos eksporto į Bendriją, jie buvo laikomi tipiškais.

(14)

Vėliau Komisija nustatė tas vidaus rinkoje bendrovės parduodamo PET rūšis, kurios yra identiškos arba kurias galima tiesiogiai ar netiesiogiai palyginti su parduodamomis eksportui į Bendriją rūšimis.

(15)

Tyrimo metu buvo nustatyta, kad tik dvi į Bendriją eksportuotų produktų rūšys yra identiškos arba kurias galima tiesiogiai ar netiesiogiai palyginti su vidaus rinkoje parduodamais produktais. Tada, atsižvelgiant į atitinkamą eksportą, buvo išnagrinėta, ar kiekvienos šių produktų rūšies vidaus pardavimai rinkoje buvo pakankamai tipiški. Kadangi kiekvienos rūšies vidaus pardavimai žymiai viršijo 5 % ribas, šios abi rūšys buvo laikomos tipiškomis.

(16)

Taip pat buvo išnagrinėta, ar galima buvo manyti, kad kiekviena produkto rūšis vidaus rinkoje buvo parduodama įprastomis prekybos sąlygomis, grynąja pardavimo kaina nustatant aptariamos rūšies nepriklausomiems klientams parduodamo aptariamo produkto kiekio, lygaus ar didesnio už apskaičiuotas gamybos sąnaudas (pelningi pardavimai) dalį. Kadangi aptariamo produkto pelningų pardavimų dalis sudarė mažiau nei 80 %, bet daugiau nei 10 % visos pardavimų apimties, normalioji vertė buvo skaičiuojama pagal faktinę vidaus kainą, apskaičiuotą kaip svertinis tik vienos rūšies pelningų pardavimų vidurkis.

(17)

Kadangi visi į Bendriją eksportuojami produktais buvo parduodami tiesiogiai nepriklausomiems klientams Bendrijoje, eksporto kaina buvo nustatyta vadovaujantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalimi, būtent, remiantis iš tiesų sumokėta ar mokėtina eksporto kaina.

(18)

Siekiant užtikrinti teisingą normaliosios vertės ir eksporto kainos palyginimą, vadovaujantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalimi, atlikus patikslinimą, buvo tinkamai atsižvelgta į skirtumus, turinčius įtakos kainų palyginamumui.

(19)

Buvo pripažintos visos bendrovės reikalaujamos išmokos už eksportą. Šios išmokos yra susijusios su komisiniais, krovinių gabenimu eksportuojančioje šalyje, krovinių gabenimu jūra, draudimu, tvarkymo kaštais, pakavimo išlaidomis ir banko mokesčiais.

(20)

Buvo pripažintos visos bendrovės reikalaujamos su vidaus pardavimais susijusios išmokos už komisinius, krovinių gabenimą eksportuojančioje šalyje, draudimą, pakavimo išlaidas ir banko mokesčius. Tačiau bendrovės išmokų už netiesioginius mokesčius ir importo mokesčius pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies b punktą bei vietos padalinių išlaidas pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies k punktą reikalavimas buvo atmestas dėl toliau išdėstytų priežasčių.

(21)

Išmokos už netiesioginius mokesčius reikalavimas grindžiamas tuo, kad bendrovės šalies vidaus klientai parduodami aptariamą produktą vidaus rinkoje mokėjo negrąžinamą akcizo mokestį, nors bendrovės eksportuojančiam gamintojui toks mokestis nebuvo taikomas. Šio negrąžinamo akcizo mokesčio buvo reikalaujama kaip normaliosios vertės koregavimo. Tačiau normalioji vertė, kuri buvo palyginta su eksporto kaina, buvo nustatyta remiantis vidaus pardavimų kaina be mokesčių. Todėl į normaliąją vertę neįeina akcizo mokestis, turintis įtakos kainai ir kainos palyginamumui, kaip numatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalyje. Be to, buvo laikoma, kad eksportuojančio gamintojo šalies vidaus klientų mokestiniams įsipareigojimams netaikomas koregavimas pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies b punktą, kadangi toks mokestis „nėra mokamas už panašų produktą arba jo gamybai panaudotas medžiagas“. Bendrovės šalies vidaus klientų mokamas akcizo mokestis yra renkamas pagal grynąją pardavimo kainą ir neturi jokios įtakos bendrovės gamybos sąnaudoms bei kainų nustatymui. Kadangi lyginant bendrovės grynąsias vidaus pardavimo kainas su grynosiomis eksporto kainomis jau buvo atsižvelgta į bet kokius netiesioginius muito mokesčius vidaus ir eksporto rinkoje, bendrovės išmokų reikalavimas buvo atmestas.

(22)

Susipažinusi su informacija, bendrovė teigė esą reikšmės neturi tai, kad normalioji vertė lyginta su eksporto kaina remiantis grynąja kaina, t. y. neįskaičiuojant visų netiesioginių mokesčių. Be to, ji teigė, kad akcizo mokestis būtų mokamas už panašų produktą, ir tai turėtų poveikio kainų palyginamumui, kadangi šalies vidaus klientams išlaidos nebus visiškai padengtos ir galiausiai jie turės mokėti dalį akcizo mokesčio. Be to, vidaus rinkoje jos klientai mokėtų daugiau nei eksporto rinkoje. Vis dėlto, kaip minėta pirmiau, taikant vidaus kainą kaip normaliąją vertę, nebuvo įskaičiuotas akcizo mokestis, ir dėl to tai negalėjo turėti įtakos kainų palyginamumui. Galiausiai bendrovė nepateikė jokios informacijos arba įrodymų, pagrindžiančių, kad normaliosios vertės ir eksporto kainos palyginamumas buvo kitaip paveiktas. Todėl šiuos argumentus reikėjo atmesti.

(23)

Pateiktas prašymas atleisti nuo importo muito buvo pagrįstas argumentu, kad visada bendrovei parduodant aptariamą produktą vidaus rinkoje, žaliavų importo muitai būtų sumokėti mokant „padidintą“ akcizo mokestį. Sąvoka „padidintas“ akcizo mokestis reiškia bendrovės taikomą skirtingą mokesčių sistemą, kadangi bendrovė yra į eksportą orientuotas ūkio subjektas (EOU), palyginus su kitomis Indijos (į eksportą neorientuotais ūkio subjektais) bendrovėmis. Pagal šią sistemą į eksportą orientuotos bendrovės buvo atleistos nuo visų žaliavų importo muitų, bet buvo taikomas didesnis akcizo mokestis, kai šių bendrovių pagaminti produktai parduodami vidaus rinkoje. Kadangi toks akcizo mokestis nėra mokamas už eksporto pardavimą, bendrovė paprašė atitinkamai pakoreguoti normaliąją vertę. Prašymas buvo atmestas, kadangi bendrovė pirko žaliavas be muito, nepriklausomai nuo to, ar galutinis produktas parduodamas vidaus rinkoje ar eksportuojamas. Dėl to importo muitai nebuvo mokami už panašų produktą arba jo gamybai panaudotas medžiagas, kai produktas buvo skirtas vartoti vidaus rinkoje, be to, šie muitai nebuvo renkami ar grąžinami, jeigu produktas eksportuotas į Bendriją laikantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies b punkto. Dėl to vidaus ir eksporto rinkos kainų palyginamumui poveikio nebuvo. Taip pat reikia pažymėti, kad bendrovė nesugebėjo įrodyti mokėjusi kitus, nei 21 konstatuojamoje dalyje aprašytasis akcizo mokestis už baigtą produktą, papildomus muitus arba netiesioginius mokesčius. Galiausiai buvo neįmanoma aiškiai nustatyti, ar galutinio produkto gamybai buvo naudotos importuotos ar vietoje įgytos žaliavos ir kiek jų sunaudota.

(24)

Bendrovė taip pat pareikalavo atlyginti jos vietos filialų, atsakingų už pardavimą vidaus rinkoje, išlaidas. Prašymas buvo atmestas, kadangi į filialų išlaidas buvo įtrauktos kitų, nei aptariamas produktas, produktų pardavimo, bendrosios ir administracinės išlaidos, ir jų nebuvo galima tiesiogiai susieti su aptariamo produkto pardavimu vidaus rinkoje. Dėl to bendrovė nenurodė, ar filialų išlaidos turėjo poveikio kainai ar kainų palyginamumui. Susipažinusi su informacija, bendrovė teigė gaminanti tiktai vieną produktą, t. y. aptariamą produktą. Vis dėlto tai prieštaravo išvadoms. Be to, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalį, nustatant normaliąją vertę, yra svarbu atsižvelgti į pardavimo kainą filiale pirmajam nepriklausomam klientui. Kadangi filialai yra to paties juridinio subjekto ir bendrovės struktūros dalis, bendrovės argumentai buvo atmesti ir išmokos prašymas nepagrįstas.

(25)

Kaip numatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 dalyje, į Bendriją eksportuotų aptariamo produkto visų rūšių normaliosios vertės svertinis vidurkis buvo lyginamas su aptariamo produkto visų atitinkančių rūšių svertine vidutine eksporto kaina.

(26)

Šis palyginimas parodė, kad dempingas egzistuoja. Nustatytas svertinis vidutinis įmonės dempingo skirtumas, išreikštas CIF kainos prie Bendrijos sienos procentais, sudaro 25,5 %.

(27)

Atsižvelgiant į tyrimo rezultatus, manoma, kad turėtų būti nustatytas galutinis antidempingo muitas, lygus nustatytam dempingo skirtumui, tačiau, vadovaujantis pagrindinio reglamento 9 straipsnio 4 dalimi, neturėtų būti didesnis negu po pirmojo antidempingo tyrimo galutiniu reglamentu nustatytas Indijos žalos skirtumas šalies mastu.

(28)

Naujo eksportuotojo peržiūroje negalima nustatyti individualaus žalos skirtumo, kadangi, remiantis pagrindinio reglamento 11 straipsnio 4 dalimi, tyrimas yra apribotas iki individualaus dempingo skirtumo nagrinėjimo. Dėl to dempingo skirtumas buvo palygintas su žalos skirtumu šalies mastu, kaip nustatyta Indijai galutiniame reglamente. Kadangi pastarasis viršijo dempingo skirtumą, priemonių lygį reikėtų pagrįsti dempingo skirtumu.

(29)

Vadovaujantis pagrindinio reglamento 14 straipsnio 1 dalimi ir Reglamento (EB) Nr. 2026/97 24 straipsnio 1 dalimi, norint ištaisyti tą pačią dėl dempingo ar eksporto subsidijavimo susidariusią padėtį, produktui netaikomi nei antidempingo, nei kompensaciniai muitai.

(30)

Atliekant greitesnę Reglamento (EB) Nr. 2603/2000 peržiūrą, bendrovei buvo nustatytas individualus 106,5 EUR už toną dydžio kompensacinis muitas, lygus 13,9 % ad valorem kompensacinio muito.

(31)

Kadangi tuo metu atliktoje pagreitintoje peržiūroje nustatyta, kad visos subsidijos yra eksporto subsidijos, siekiant atspindėti faktinį dempingo skirtumą po kompensacinių muitų, išlyginančių šių subsidijų poveikį, nustatymo, antidempingo muitą reikia pakoreguoti.

(32)

Atsižvelgiant į tuo pačiu metu atliktos antisubsidijų procedūros rezultatus, atitinkamai antidempingo muitas, taikomas CIF kainai prie Bendrijos sienos, turėtų būti toks:

(33)

Kadangi, atliekant peržiūrą, nustatyta, kad bendrovė vykdo dempingą, šiai bendrovei taikytinas antidempingo muitas turėtų būti surinktas atgaline data už aptariamo produkto importą, kuris turėjo būti registruojamas pagal Reglamento (EB) Nr. 33/2005 3 straipsnį.

(34)

Vadovaudamasi pagrindinio reglamento 8 straipsnio 1 dalimi, bendrovė pasiūlė įsipareigojimą dėl aptariamo produkto eksporto į Bendriją kainos.

(35)

Išnagrinėjusi pasiūlymą, Komisija nusprendė, kad įsipareigojimas yra priimtinas, kadangi taip būtų panaikintas žalingas dempingo poveikis. Be to, reguliariomis ir išsamiomis ataskaitomis, kurias įmonė įsipareigojo teikti Komisijai, sudaromos sąlygos vykdyti veiksmingą stebėseną. Be to, produkto pobūdis ir bendrovės taikomas pardavimo modelis yra toks, kad, Komisijos nuomone, galimybė nesilaikyti įsipareigojimo mažai tikėtina.

(36)

Siekiant užtikrinti veiksmingą įsipareigojimo laikymąsi ir kontrolę, pateikus prašymą išleisti į laisvą apyvartą produktus pagal įsipareigojimą, atleidimas nuo muito priklausys nuo to, ar valstybės narės muitinei buvo pateikta bendrovės išduota galiojanti „komercinė sąskaita faktūra“ su informacija, nurodyta Reglamento (EB) Nr. 2604/2000 priede. Jei tokia sąskaita nepateikiama ar jei ji neatitinka muitinei pateikto produkto, siekiant užtikrinti veiksmingą įsipareigojimo taikymą, mokėtinas atitinkamo dydžio antidempingo muitas.

(37)

Pažeidus ar atšaukus įsipareigojimą, vadovaujantis pagrindinio reglamento 8 straipsnio 9 ir 10 dalimis, gali būti nustatytas antidempingo muitas.

(38)

Bendrovė buvo informuota apie faktus ir aplinkybes, kuriomis remiantis buvo ketinama nustatyti jos importui į Bendriją galutinį antidempingo muitą, be to, jai buvo suteikta galimybė teikti pastabas.

(39)

Ši peržiūra neturi įtakos datai, nuo kurios pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį baigia galioti Reglamentas (EB) Nr. 2604/2000,

11.10.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 266/15

(1)

Vadovaujantis Urugvajaus raundo daugiašalių prekybos derybų rezultatais Reglamentas (EB) Nr. 3223/94 numato kriterijus, pagal kuriuos Komisija nustato standartines importo vertes iš trečiųjų šalių importuojamiems jo priede išvardintiems produktams ir laikotarpiams.

(2)

Laikantis aukščiau nurodytų kriterijų, standartinės importo vertės turi būti nustatytos tokios, kaip nurodyta šio reglamento priede,

11.10.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 266/17

(1)

Belgija turi baltojo cukraus intervencinių atsargų. Tenkinant rinkos poreikius, Belgijos intervencinės agentūros turimas baltojo cukraus atsargas, priimtas intervencijai nuo 2005 m. balandžio 1 d. iki 2005 m. birželio 30 d., pateikti į vidaus rinką.

(2)

Tokiam pardavimui reikėtų taikyti 2001 m. birželio 27 d. Komisijos reglamentą Nr. 1262/2001, nustatantį išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1260/2001 nuostatų dėl intervencinių agentūrų vykdomo cukraus supirkimo ir pardavimo įgyvendinimo taisykles (2). Prireikus reikėtų nukrypti nuo to reglamento ir nustatyti kai kurias konkrečias tvarkos taisykles.

(3)

Siekiant atsižvelgti į padėtį Bendrijos rinkoje, reikėtų numatyti nuostatą, pagal kurią Komisija nustatytų mažiausią pardavimo kiekviename daliniame konkurse kainą.

(4)

Belgijos intervencinė agentūra turėtų pranešti Komisijai apie gautus pasiūlymus. Pareiškėjų nereikėtų nurodyti.

(5)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Cukraus vadybos komiteto nuomonę,

—

2005 m. lapkričio 9 ir 23 d.,

—

2005 m. gruodžio 7 ir 21 d.

Bureau d’intervention et de restitution belge

Rue de Trèves 82

B-1040 Bruxelles

Tel. (33-2) 287 24 11

Faks. (33-2) 287 25 24

a)

padalijant atitinkamiems pareiškėjams, proporcingai kiekvieno iš jų pasiūlymuose nurodytam visam kiekiui; arba

b)

proporcingai paskirstant atitinkamiems pareiškėjams, remiantis kiekvienam iš jų nustatytu maksimaliu kiekiu tonomis; arba

c)

traukiant burtus.

11.10.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 266/20

(1)

Lenkija turi baltojo cukraus intervencinių atsargų. Tenkinant rinkos poreikius, Lenkijos intervencinės agentūros turimas baltojo cukraus atsargas, priimtas intervencijai nuo 2005 m. balandžio 1 d. iki 2005 m. birželio 30 d., pateikti į vidaus rinką.

(2)

Tokiam pardavimui reikėtų taikyti 2001 m. birželio 27 d. Komisijos reglamentą Nr. 1262/2001, nustatantį išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1260/2001 nuostatų dėl intervencinių agentūrų vykdomo cukraus supirkimo ir pardavimo įgyvendinimo taisykles (2). Prireikus, reikėtų nukrypti nuo to reglamento ir nustatyti kai kurias konkrečias tvarkos taisykles.

(3)

Siekiant atsižvelgti į padėtį Bendrijos rinkoje, reikėtų numatyti nuostatą, pagal kurią Komisija nustatytų mažiausią pardavimo kiekviename daliniame konkurse kainą.

(4)

Lenkijos intervencinė agentūra turėtų pranešti Komisijai apie gautus pasiūlymus. Pareiškėjų nereikėtų nurodyti.

(5)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Cukraus vadybos komiteto nuomonę,

—

2005 m. lapkričio 9 ir 23 d.,

—

2005 m. gruodžio 7 ir 21 d.

Agencja Rynku Rolnego

Biuro Cukru

Dział Dopłat i Interwencji

Nowy Świat 6/12

00-400 Warszawa

tel. + 48 22 661 71 30

faks. + 48 22 661 72 77

a)

padalijant atitinkamiems pareiškėjams, proporcingai kiekvieno iš jų pasiūlymuose nurodytam visam kiekiui; arba

b)

proporcingai paskirstant atitinkamiems pareiškėjams, remiantis kiekvienam iš jų nustatytu maksimaliu kiekiu tonomis; arba

c)

traukiant burtus.

11.10.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 266/23

(1)

Italija turi baltojo cukraus intervencinių atsargų. Tenkinant rinkos poreikius, Italijos intervencinės agentūros turimas baltojo cukraus atsargas, priimtas intervencijai nuo 2005 m. balandžio 1. d. iki 2005 m. birželio 30 d., pateikti į vidaus rinką.

(2)

Tokiam pardavimui reikėtų taikyti 2001 m. birželio 27 d. Komisijos reglamentą Nr. 1262/2001, nustatantį išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1260/2001 nuostatų dėl intervencinių agentūrų vykdomo cukraus supirkimo ir pardavimo įgyvendinimo taisykles (2). Prireikus, reikėtų nukrypti nuo to reglamento ir nustatyti kai kurias konkrečias tvarkos taisykles.

(3)

Siekiant atsižvelgti į padėtį Bendrijos rinkoje, reikėtų numatyti nuostatą, pagal kurią Komisija nustatytų mažiausią pardavimo kiekviename daliniame konkurse kainą.

(4)

Italijos intervencinė agentūra turėtų pranešti Komisijai apie gautus pasiūlymus. Pareiškėjų nereikėtų nurodyti.

(5)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Cukraus vadybos komiteto nuomonę,

—

2005 m. lapkričio 9 ir 23 d.,

—

2005 m. gruodžio 7 ir 21 d.

AGEA – Agenzia per le erogazioni in Agricoltura

Ufficio ammassi pubblici e privati e alcool

Via Torino, 45

00185 Roma

Tel. 0039 06 49499558

Faks. 0039 06 49499761

a)

padalijant atitinkamiems pareiškėjams, proporcingai kiekvieno iš jų pasiūlymuose nurodytam visam kiekiui; arba

b)

proporcingai paskirstant atitinkamiems pareiškėjams, remiantis kiekvienam iš jų nustatytu maksimaliu kiekiu tonomis; arba

c)

traukiant burtus.

11.10.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 266/26

(1)

Vengrija turi baltojo cukraus intervencinių atsargų. Tenkinant rinkos poreikius, Vengrijos intervencinės agentūros turimas baltojo cukraus atsargas, priimtas intervencijai nuo 2005 m. balandžio 1 d. iki 2005 m. birželio 30 d., pateikti į vidaus rinką.

(2)

Tokiam pardavimui reikėtų taikyti 2001 m. birželio 27 d. Komisijos reglamentą Nr. 1262/2001, nustatantį išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1260/2001 nuostatų dėl intervencinių agentūrų vykdomo cukraus supirkimo ir pardavimo įgyvendinimo taisykles (2). Prireikus, reikėtų nukrypti nuo to reglamento ir nustatyti kai kurias konkrečias tvarkos taisykles.

(3)

Siekiant atsižvelgti į padėtį Bendrijos rinkoje, reikėtų numatyti nuostatą, pagal kurią Komisija nustatytų mažiausią pardavimo kiekviename daliniame konkurse kainą.

(4)

Vengrijos intervencinė agentūra turėtų pranešti Komisijai apie gautus pasiūlymus. Pareiškėjų nereikėtų nurodyti.

(5)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Cukraus vadybos komiteto nuomonę,

—

2005 m. lapkričio 9 ir 23 d.,

—

2005 m. gruodžio 7 ir 21 d.

Mezőgazdasági és Vidékfejlesztési Hivatal (MVH)

(Agricultural and Rural Developement Agency)

Alkotmány utca 29

HU-1054 Budapest

Tel: (36 1) 219-45 14

Fax: (36 1) 219-45 11 or (36 1) 219-45 12

a)

padalijant atitinkamiems pareiškėjams, proporcingai kiekvieno iš jų pasiūlymuose nurodytam visam kiekiui; arba

b)

proporcingai paskirstant atitinkamiems pareiškėjams, remiantis kiekvienam iš jų nustatytu maksimaliu kiekiu tonomis; arba

c)

traukiant burtus.

11.10.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 266/29

(1)

Prancūzija turi baltojo cukraus intervencinių atsargų. Tenkinant rinkos poreikius, Prancūzijos intervencinės agentūros turimas baltojo cukraus atsargas, priimtas intervencijai nuo 2005 m. balandžio 1 d. iki 2005 m. birželio 30 d., pateikti į vidaus rinką.

(2)

Tokiam pardavimui reikėtų taikyti 2001 m. birželio 27 d. Komisijos reglamentą Nr. 1262/2001, nustatantį išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1260/2001 nuostatų dėl intervencinių agentūrų vykdomo cukraus supirkimo ir pardavimo įgyvendinimo taisykles (2). Prireikus, reikėtų nukrypti nuo to reglamento ir nustatyti kai kurias konkrečias tvarkos taisykles.

(3)

Siekiant atsižvelgti į padėtį Bendrijos rinkoje, reikėtų numatyti nuostatą, pagal kurią Komisija nustatytų mažiausią pardavimo kiekviename daliniame konkurse kainą.

(4)

Prancūzijos intervencinė agentūra turėtų pranešti Komisijai apie gautus pasiūlymus. Pareiškėjų nereikėtų nurodyti.

(5)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Cukraus vadybos komiteto nuomonę,

—

2005 m. lapkričio 9 ir 23 d.,

—

2005 m. gruodžio 7 ir 21 d.

Fonds d’intervention et de régularisation du marché du sucre

Bureau de l’intervention

21, Avenue Bosquet

F-75007 Paris

Tel. (33-1) 44 18 23 37

Faksas (33-1) 44 18 20 08

a)

padalijant atitinkamiems pareiškėjams, proporcingai kiekvieno iš jų pasiūlymuose nurodytam visam kiekiui; arba

b)

proporcingai paskirstant atitinkamiems pareiškėjams, remiantis kiekvienam iš jų nustatytu maksimaliu kiekiu tonomis; arba

c)

traukiant burtus.

11.10.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 266/32

(1)

2005 m. liepos 18 d. Sprendimu (2), Taryba patvirtino Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių susitarimą, įsteigiantį Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Alžyro Liaudies Demokratinės Respublikos asociaciją (toliau – susitarimas).

(2)

Susitarime išdėstytose prekybos nuostatose numatomas abipusių importo muito nuolaidų taikymas tam tikriems perdirbtiems žemės ūkio produktams. Tokiomis Bendrijos nuolaidomis gali būti ir neapmokestinamas importas metinių tarifinių kvotų ribose.

(3)

Susitarime numatytos tarifinės kvotos perdirbtiems žemės ūkio produktams, kurių kilmės šalis yra Alžyras, importui yra nustatomos kiekvienais metais ir turi būti taikomos neribotą laikotarpį. Jos turėtų būti atidarytos 2005 ir tolesniais metais.

(4)

Naujų tarifinių kvotų dydis 2005 m. turėtų būti apskaičiuojamas pro rata susitarime nurodytiems pagrindiniams kiekiams, proporcingai tų metų daliai, praėjusiai prieš pradedant taikyti susitarimą.

(5)

1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamentu (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančiu Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas (3), numatoma tarifinių kvotų, skirtų taikyti chronologine tvarka pagal muitinės deklaracijų datas, administravimo tvarka. Šiuo reglamentu atidaromos tarifinės kvotos turėtų būti administruojamos pagal tas taisykles.

(6)

Kadangi susitarimas taikomas nuo 2005 m. rugsėjo 1 d., šis reglamentas turėtų būti taikomas nuo tos pačios dienos ir įsigalioti kaip galima greičiau.

(7)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Horizontaliųjų klausimų dėl prekybos perdirbtais žemės ūkio produktais, neišvardytais Sutarties I priede vadybos komiteto nuomonę,

11.10.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 266/35

(1)

Komisijos reglamentas (EB) Nr. 874/2004 (3) įgyvendina Reglamentą (EB) Nr. 733/2002, nustatydamas .eu aukščiausio lygio domeno įdiegimo ir funkcijų viešosios tvarkos taisykles bei registracijai taikomus principus.

(2)

Reglamento (EB) Nr. 874/2004 8 straipsniu įgyvendinamos geografinių sąvokų viešosios tvarkos taisyklės nustatant tvarką, kuria valstybių narių, šalių kandidačių ir visos Europos ekonominės erdvės narių nacionalinės vyriausybės gali pareikalauti užregistruoti arba rezervuoti jų pavadinimus. Šia nuostata nevisiškai užtikrinama geopolitinė ir kalbinė Europos Sąjungos įvairovė bei valstybių narių ir Europôs piliečių interesai. Todėl reikia atitinkamai iš dalies pakeisti Reglamentą (EB) Nr. 874/2004.

(3)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/21/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų bendrosios reguliavimo sistemos (Pagrindų direktyva) (4), 22 straipsnio 1 dalimi įkurto Ryšių komiteto nuomonę,

1)

8 straipsnis pakeičiamas taip:

„8 straipsnis

Šalių pavadinimų ir alfa-2 kodų, simbolizuojančių šalis, rezervavimas

1.   Šio reglamento priede išvardytus pavadinimus sąraše nurodytos šalys betarpiškai .eu ALD rezervuoja arba registruoja tik kaip antrojo lygio domeno pavadinimus.

2.   Šalis simbolizuojantys Alfa-2 kodai antrojo lygio domeno pavadinimais betarpiškai .eu ALD neregistruojami.“;

2)

12 straipsnio 1 dalies pirmoji pastraipa pakeičiama taip:

„Registracija etapais prasideda tik tada, kai įvykdytas 6 straipsnio pirmosios pastraipos reikalavimas.“;

3)

šis reglamentas papildomas priedu.