8.10.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 263/1

(1)

Vadovaujantis Urugvajaus raundo daugiašalių prekybos derybų rezultatais Reglamentas (EB) Nr. 3223/94 numato kriterijus, pagal kuriuos Komisija nustato standartines importo vertes iš trečiųjų šalių importuojamiems jo priede išvardintiems produktams ir laikotarpiams.

(2)

Laikantis aukščiau nurodytų kriterijų, standartinės importo vertės turi būti nustatytos tokios, kaip nurodyta šio reglamento priede,

8.10.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 263/3

(1)

2000 m. liepos 25 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1623/2000 nustatomos išsamios Reglamento (EB) Nr. 1493/1999 dėl bendro vyno rinkos organizavimo įgyvendinimo taisyklės, susijusios su rinkos mechanizmais (2), be kita ko, nustatomos pagal Reglamento (EB) Nr. 1493/1999 27, 28 ir 30 straipsnius distiliavimo būdu gauto alkoholio ir intervencinėse žinybose turimų alkoholio atsargų realizavimo taisyklės.

(2)

Remiantis Reglamento (EB) Nr. 1623/2000 80 straipsnio nuostatais, reikia rengti vyno alkoholio konkursus, skirtus naujiems vyno alkoholio panaudojimo pramonėje būdams, kad būtų sumažintos Bendrijos vyno alkoholio atsargos, o Bendrijoje galėtų būti įgyvendinami nedideli pramoniniai projektai, arba toks alkoholis perdirbamas į prekes, skirtas eksportui pramoninėms reikmėms. Valstybių narių sandėliuojamas Bendrijos vyno alkoholio atsargas sudaro kiekiai, gauti iš Reglamento (EB) Nr. 1493/1999 27, 28 ir 30 straipsniuose nurodyto distiliavimo.

(3)

Nuo 1999 m. sausio 1 d., priėmus 1998 m. gruodžio 15 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2799/98, nustatantį žemės ūkio politikos priemones dėl euro (3), pardavimo kaina ir garantijos turi būti išreiškiamos eurais, ir mokėjimai turi būti vykdomi eurais.

(4)

Pasiūlymų pateikimui turi būti nustatomos minimalios kainos, diferencijuotos pagal galutinio panaudojimo kategoriją.

(5)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Vyno vadybos komiteto nuomonę,

Onivins-Libourne, délégation nationale

17, avenue de la Ballastière, boîte postale 231

F-33505 Libourne Cedex

telefonas (33-5) 57 55 20 00

teleksas 57 20 25

faksas (33-5) 57 55 20 59,

8.10.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 263/6

(1)

2004 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 27/2005, nustatančiame 2005 m. tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių bendrąsias žvejybos galimybes ir susijusias sąlygas, taikomas Bendrijos vandenyse ir Bendrijos laivams vandenyse, kuriuose privaloma nustatyti sugavimo apribojimus (3), nustatytos kvotos 2005 m.

(2)

Pagal Komisijai pateiktą informaciją, gaudydami šio reglamento priede nurodytus išteklius, laivai, kurie plaukioja su tame priede nurodytos valstybės narės vėliava arba yra joje registruoti, išnaudojo 2005 m. suteiktą kvotą.

(3)

Todėl yra būtina uždrausti žvejoti, laikyti laivuose, perkrauti ir iškrauti šių išteklių žuvis,

8.10.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 263/8

(1)

2002 m. birželio 18 d. oficialiu raštu, o taip pat 2002 m. liepos 3 d. ir 2002 m. rugsėjo 9 d. papildomais raštais Austrija pranešė apie Burgenlando žemės pasirašytus garantinius susitarimus ir pateikė Komisijai banko „Bank Burgenland AG“ restruktūrizavimo planą.

(2)

2003 m. birželio 26 d. raštu Komisija pranešė Austrijai apie savo nutarimą pradėti oficialią procedūrą dėl aprašytųjų valstybės pagalbos priemonių pagal Europos bendrijos sutarties 88 straipsnio 2 dalį.

(3)

Paprašiusi pratęsti terminą ir gavusi tam sutikimą, Austrija 2003 m. rugsėjo 17 d. pateikė savo nuomonę dėl procedūros pradėjimo ir kartu perdavė kitus dokumentus bei informaciją.

(4)

Paskelbus Komisijos nutarimą dėl procedūros pradėjimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (3), Komisija paragino ir kitas suinteresuotąsias šalis pareikšti savo pastabas. Tačiau kitos suinteresuotosios šalys jokių pastabų nepateikė.

(5)

2003 m. gruodžio 19 d. raštu Austrijos valdžios institucijos pranešė, kad, atsižvelgdamos į BB banko privatizavimo procesą, jos ketina pakeisti numatytas pirmines pagalbos priemones.

(6)

2004 m. sausio 21 d. raštu Komisija pranešė Austrijai apie savo nutarimą papildyti oficialią procedūrą pagal EB sutarties 88 straipsnio 2 dalį suplanuotais pagalbos priemonių pakeitimais, skirtais bendrovei „Bank Burgenland AG“ restruktūrizuoti.

(7)

2004 m. vasario 27 d. Austrija perdavė savo nuomonę.

(8)

Paskelbus Komisijos nutarimą dėl procedūros papildymo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (4) Komisija paragino ir kitas suinteresuotąsias šalis išsakyti savo pastabas. Tačiau kitos suinteresuotosios šalys nepateikė jokių pastabų.

(9)

BB bankas yra Burgenlando žemės hipotekos (regioninis) bankas, kurio būstinė yra Eizenštadte (Eisenstadt) ir kurio komercinė veikla iš esmės apsiriboja tik Burgenlando federalinėje žemėje. Pagrindinis BB banko akcininkas yra Burgenlando federalinė žemė, kurios akcijų dalis sudaro 97,897 % pagrindinio kapitalo. Kiti 2,103 % priklauso įvairiems kitiems akcininkams. 2000 metais (5) BB banko balanso suma sudarė maždaug 2,7 mlrd. EUR, ir pagal tai BB bankas užėmė 33 vietą tarp kitų Austrijos bankų.

(10)

Prieš pasirašant garantinius susitarimus 2000 m. birželio mėn. ir 2000 m. gruodžio mėn., Burgenlando žemės akcijų dalis sudarė 50,63 % pagrindinio BB kapitalo. Kiti svarbesnieji akcijų savininkai buvo bankas „Bank Austria“, turintis 40,34 % akcijų, taip pat bankas „Bausparkasse Wüstenrot“, turintis 7 % akcijų. 2,03 % akcijų priklausė įvairiems kitiems akcininkams. Įsigijusi „Bank Austria“ banko akcijų (pagal 2000 m. spalio 23 d. Garantinį susitarimą; toliau – Garantinis susitarimas), Burgenlando žemė sudarė pasirinkimo teisės (opciono) sutartį su banku „Bausparkasse Wüstenrot AG“ dėl visų banko „Bausparkasse Wüstenrot AG“ akcijų įsigijimo. Tai turėjo būti pirmasis žingsnis privatizuojant BB banką.

(11)

BB banko, kaip Žemės hipotekos banko, tikslas yra skatinti pinigų bei kreditų apyvartą toje Žemėje. Pagrindiniai BB banko uždaviniai yra suteikti hipotekines paskolas ir išduoti įkeitimo lakštus, taip pat tvarkyti komunalines skolines prievoles. Be to, jis teikia beveik visas kitas įprastines banko paslaugas. Bendroje Burgenlando žemės depozitų rinkoje BB banko depozitų dalis 2000 metais sudarė 30 %, o kreditų dalis – 39 %.

(12)

Remiantis Burgenlando žemės hipotekų banko įstatymo 4 straipsniu (Oficialusis Žemės leidinys „Landesgesetzblätter“ (LGBl) Nr. 58/1991, Nr. 63/1998), Burgenlando žemė, kaip laiduotoja, pagal Austrijos bendrojo civilinio kodekso „Allgemeines Bürgerliches Gesetzbuch – ABGB“ 1356 str. prisiima atsakomybę nuostolių atsiradimo atveju, o BB banko nemokumo atveju – už visus bendrovės mokestinius įsipareigojimus. Burgenlando federalinė žemė atsako už BB banko ir jos juridinių pirmtakų nuostolius jau nuo 1928 metų beveik nepakitusia forma. Potvarkis dėl tuo metu galiojusios atsakomybės už paskolos davėją (kreditorių) įsigaliojo 1991 m. birželio 29 d. ir nuo to laiko, kai buvo papildytas šis įstatymas, Burgenlando žemė gauna komisinius (proviziją) už atsakomybę, kad galėtų skirti lėšų nuostoliams padengti.

(13)

Tikrinant BB banko 1999 m. metinį balansą, buvo atskleista apgaulė, susijusi su paskolos, suteiktos bankrutavusiai bendrovei „HOWE Bau AG“, tvarkymu. Dėl to buvo susidaręs 189 mln. EUR nuostolis, nes patvirtinantys įrašai apie metinius balansus, gaunamus iš bendrovės „HOWE Bau AG“, buvo suklastoti. Paaiškėjo, kad paskolai garantuoti išduotame hipotekos lakšte nurodytos vertės nepakanka paskolos įsipareigojimams padengti. Dėl šios priežasties tektų patikslinti vertę iki 171 mln. EUR sumos, kuri 80 mln. EUR viršytų banko pagrindinį kapitalą ir tada Bankas taptų nemokus. Toliau BB bankas pagal bankininkystės įstatymo „Bankwesengesetz“ (BWG) 83 straipsnio reikalavimus būtų turėjęs prašyti paskirti veiklos priežiūrą, o tai paskolą teikiančiai institucijai reikštų ypatingą juridinę priemonę nemokumui reguliuoti, todėl pagal Austrijos įstatymus tai prilygtų BB banko bankrotui. Vadinasi, tai reikštų, kad Burgenlando žemei reikėtų atsakyti už nuostolius. Remiantis audito bendrovės „KPMG Austria Wirtschaftsprüfungsgesellschaft m.b.H.“2000 m. birželio 17 d. išvadomis, BB banko nemokumo atveju suma, kurią turėtų padengti Burgenlando žemė, sudarytų 247 mln. EUR.

(14)

Stengdamasi išvengti šių pasekmių, Burgenlando žemė 2000 m. birželio 20 d. pasirašė Garantinį susitarimą dėl 171 mln. EUR sumos ir taip padengė BB banko įsipareigojimus, kurie būtų reiškę balanso įsipareigojimų perviršį.

(15)

Nustatyta apgaulė, dėl bendrovei HOWE neteisėtai paskirtos paskolos paskatino išsamų debitorių patikrinimą, kuris turėjo parodyti, ar sistemos trūkumai, atskleisti bendrovės HOWE apgaulės atveju, galėtų turėti poveikį ir kitų paskolų valdymui. 2000 m. rudenį po debitorių patikrinimo paaiškėjusi papildomai tikslintina 189 mln. EUR suma reiškė, kad patikslintos sumos būtų viršijusios banko pagrindinį kapitalą ir tik Žemės įsikišimas būtų sutrukdęs pradėti veiklos priežiūros procedūrą. Norėdama išvengti kitų tiesiogiai gresiančių nuostolių, Burgenlando žemė, kaip akcininkė laiduotojui nuostolių atveju, pasirašė su banku „Bank Austria AG“ ir BB banku Bendrąjį susitarimą, pagal kurį bankas „Bank Austria AG“ atsisakė savo reikalavimų BB bankui.

(16)

2000 m. Burgenlando žemė prisiėmė atsakomybę už BB banką:

(17)

Burgenlando žemė prisiėmė banko „Bank Burgenland AG“ finansinę 171 mln. EUR ir 5 % metinių palūkanų atsakomybę, kurią padengs per kontokorentinę sąskaitą pagal nustatytus garantinius paskolos padengimo įsipareigojimus dėl incidento su HOWE kompleksu. Garantiniame susitarime numatyta, kad BB banko pelnas bus panaudotas garantinei sumai padengti. Todėl garantinė suma sumažėja BB banko metinio pelno suma, jei tik jis nebus naudojamas privilegijuotųjų akcijų dividendams mokėti, kartu įskaitant ir galimas priemokas už praėjusius metus. BB bankas gali pasinaudoti garantija ne anksčiau kaip patvirtinus metinį 2010 ūkinių metų balansą.

(18)

Kad būtų padengta išsamaus debitorių patikrinimo metu nustatyta patikslintina 189 mln. EUR suma, 2000 m. spalio 23 d. buvo pasirašytas Bendrasis susitarimas su pagrindiniu BB banko kreditoriumi – banku „Bank Austria Creditanstalt AG“.

(19)

Bankas „Bank Austria Creditanstalt AG“ atsisakė savo 189 mln. EUR reikalavimo BB bankui.

(20)

Reikalavimo atsisakoma už BB banko pagerinimo įsipareigojimą (su priskaičiuojamomis palūkanomis) visiškai grąžinti atsisakytosios pretenzijos sumą bankui „Bank Austria“, įskaitant ir palūkanas, dalimis per septynis kartus, pradedant mokėti 2004 m. birželio 30 d. Nuo šio momento BB bankas privalo atsisakytą pretenzijos sumą, įskaitant ir iki tol kapitalizuotas palūkanas, grąžinti dalimis per septynis kartus, tai yra kiekvienų metų birželio 30 d. iki 2010 m. birželio 30 d., ir mokėti kartu metines palūkanas (Euribor ir 5 baziniai taškai). Sanavimo įsipareigojimas bus padengiamas iš BB banko metinio grynojo pelno, atsižvelgiant į rezervinių fondų judėjimą ir galimą ateinančių komercinių metų privilegijuotų akcininkų aptarnavimą.

(21)

Jei BB bankas negalėtų įvykdyti prisiimtų pagerinimo įsipareigojimų, tai Burgenlando žemė pagal 2000 m. gruodžio 1 d. papildomą susitarimą nuostolių atveju suteikė bankui „Bank Austria AG“ neatšaukiamą garantiją, galiojančią nuo 2004 iki 2010 metų, pagal kurią Burgenlando žemė turi padengti atitinkamą deficitą (iš metinės įmokos atskaičiavus BB banko sumokėtą sumą bankui „Bank Austria AG“). Tiek BB bankui, tiek ir Burgenlando žemei pagal šį susitarimą suteikta teisė pagerinimo įsipareigojimą bankui „Bank Austria AG“ įvykdyti ir anksčiau nustatyto laiko.

(22)

Bankas „Bank Austria AG“ po 0,07 EUR parduoda savo 34,13 % turimų bendrovėje BB akcijų Burgenlando žemei.

(23)

Savo nutarime pradėti oficialią patikrinimo procedūrą pagal EB sutarties 88 straipsnio 2 dalį Komisija, remdamasi EB sutarties 87 straipsnio 1 dalimi bei EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalimi, patikrinimui numatytas priemones kol kas priskyrė prie valstybės pagalbos, nes ji būtų suteikta iš valstybės lėšų ir, gerėjant Banko finansinei būklei, darytų poveikį konkurentų iš kitų valstybių narių ekonominei padėčiai (6), ir taip iškreiptų arba grasintų iškreipti konkurenciją bei kenktų prekybai tarp valstybių narių.

(24)

Remdamasi savo pirminiais vertinimais, Komisija konstatavo, kad pagalbą pagal Bendrijos gaires (7) (toliau – Gairės) reikia laikyti valstybės pagalba sunkumų ištiktoms įmonėms gelbėti bei restruktūrizuoti, ir todėl šiuo atveju neturėtų būti taikomos nei EB sutarties suderinamumo taisyklės, nei kokios nors kitokios gairės. Komisija pritarė Austrijos požiūriui, kad BB bankas pagal Gairių 2.1 skyrių yra sunkumų ištikta bendrovė. Atsižvelgiant į informacijos trūkumą ir neatsakytus klausimus, vis dėlto kilo abejonių dėl pagalbos priemonių suderinamumo su bendrąja rinka.

(25)

Remdamasi Gairių 31–34 punktais, Komisija visas restruktūrizavimo plano pagalbos priemones vertina pagal tai, ar šis planas, paremtas realiomis prielaidomis, sugebės per tam tikrą laikotarpį atkurti ilgalaikį įmonės pelningumą.

(26)

Komisijai iškilo abejonių dėl pirminio restruktūrizavimo plano – visų pirma, ar prielaidos dėl rinkos ir prognozių atkurti pelningumą yra pakankamai tikslios, kad būtų galima daryti išvadas apie pasiūlytų restruktūrizavimo priemonių sėkmę. Buvo sunku suvokti, kuriomis prielaidomis rinkos požiūriu yra paremtos restruktūrizavimo priemonės.

(27)

Analizuodama prognozes dėl ilgalaikio pelningumo, iki 2010 metų sieksiančio 15 %, Komisija nepalankiai įvertino pirmiausiai tai, kad nebuvo paaiškintas joks ilgalaikio pelningumo prognozės pagrindas, ir, antra, suabejojo dėl to, ar siekiamos 15 % pajamos yra realios ir ar iš tikrųjų jų galima pasiekti iki 2010 metų. Todėl Austrijos buvo paprašyta pateikti daromų prognozių prielaidas ir patikslinti numatomas datas.

(28)

Dėl Austrijos pasisakymo, jog BB bankas, prieš iškylant sunkumams, neturėjo nei per daug personalo, nei padidėjusių išlaidų, o dėl to Banko galimybės ir būtinybė sumažinti personalą esą ribotos, Komisija paprašė Austrijos išsamesnės informacijos (pvz., apie skaičių palyginimą bankų sektoriuje).

(29)

Komisija taip pat konstatavo, kad Austrijos pateikta informacija apie Banko sunkumų priežastis esanti visų pirma finansinių sunkumų santrauka. Buvo nurodytas tik vienintelis tikras šių sunkumų pagrindas – nepakankamai efektyvus paskolų rizikos valdymas. Trūko analizės apie Banko valdymo struktūras, taip pat išsamios konkrečių vadybos klaidų analizės. Tačiau, Komisijos nuomone, tokia analizė būtina, norint įvertinti BB banko restruktūrizavimo perspektyvas. Komisijai kilo abejonių ir dėl to, kad rengiant restruktūrizavimo planą nebuvo pakankamai gerai suvoktos ir išnagrinėtos BB banko sunkumų priežastys. Todėl Austrijos buvo paprašyta pateikti buvusių klaidų bei ateities perspektyvų ir problemų išsamią analizę, atsižvelgiant į Banko struktūras, vadybos ir priežiūros metodus, kontrolės ir ataskaitų pateikimo koncepcijas, taip pat į ekonomiškai pagrįstų sprendimų priėmimo procedūras.

(30)

Atsižvelgdama į numatomą BB banko privatizavimą, Austrija paminėjo ketinimus ir pirmuosius žingsnius, taip pat suplanuotą privatizavimo proceso užbaigimą. Tačiau nebuvo pateikta jokių detalių nei apie numatytas procedūras, nei apie sąlygas ar kitus reikšmingus dalykus. Todėl Komisija paprašė Austrijos pateikti papildomos informacijos, ypač apie tai, kurioje stadijoje šiuo metu yra galima privatizavimo procedūra, ar privatizuoti būtų galima skaidriais, nediskriminuojamais metodais ir ar tai įmanoma padaryti pagal planuojamą grafiką.

(31)

Pagal EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punkto išimties nuostatą yra keliama tokia sąlyga: pagalba neturi pakeisti prekybos sąlygų taip, kad jos prieštarautų bendram interesui. Gairių 35–39 punktuose konstatuojama, kad reikėtų imtis priemonių, kurios pagal galimybę sušvelnintų neigiamą pagalbos poveikį konkurentams. Dažniausiai ši sąlyga sukonkretinama tokiais veiksniais, kaip antai: įmonės atstovavimo svarbiose produktų rinkose apribojamas arba sumažinamas, gamybinių įrenginių ar antrinės bendrovės pardavimas arba veiklos sektorių sumažinimas. Apribojimas arba sumažinimas turi būti proporcingas pagalbos sukeltiems iškreiptumo efektams, ypač santykiniam įmonės „svoriui“ savo rinkoje ar savo rinkose.

(32)

Austrija pasiūlė tokius atsakomuosius veiksmus ir kompensacines priemones: parduoti dalį akcijų, uždaryti vieną filialą ir atsisakyti Žemės paskolos. Remdamasi ne visai aiškiu kompensacinių priemonių aprašymu ir jų įnašu į siekiamą poveikį BB banko turtui ir užimtumo situacijai, Komisija negalėjo įvertinti bendro būsimo priemonių efekto. Todėl Komisijai reikėjo detalesnės informacijos apie kiekvienos priemonės efektą, kuris turės įtakos turtui, užimtumui ir būsimai BB banko pozicijai rinkoje, taip pat aiškios skaičiais nurodytos šių priemonių vertės ir jų sumažinimo efekto (pvz., palyginti su balanso suma).

(33)

Remdamasi tuo, kad Burgenlando žemė yra regionas, kuris nuo 1995 m. visas buvo priskirtas prie tikslinės rėmimo srities Nr. 1, ir atsižvelgdama į tai, kad šis regionas pagal 87 straipsnio 3 dalies a punktą priskirtinas prie remtinų regionų, Austrija, remdamasi Gairių 53 ir 54 punktais, paprašė atsižvelgti vertinant atsakomuosius veiksmus, bet toliau jų nepaaiškino ir nenurodė konkrečių aspektų. Gairių 53 ir 54 punktuose pasakyta, kad Gairių vertinimo kriterijai galioja ir regioninėms rėmimo sritims (teritorijoms), tik reikalavimai mažinti pajėgumus rinkose su struktūriniais pertekliniais pajėgumais gali būti ne tokie griežti. Kadangi Austrija toliau šio punkto nesukonkretino, Komisija negalėjo nustatyti ir pritaikyti atitinkamų kriterijų.

(34)

Apibendrinant reikia pasakyti, jog Komisijai trūko informacijos, kad ji galėtų tinkamai ir pakankamai įvertinti pasiūlytas kompensacines priemones. Todėl, remdamasi turimais faktais, ji suabejojo, ar suplanuotų mažinimo priemonių pakaks sušvelninti konkurenciją iškreipiantį pagalbos poveikį.

(35)

Pagal Gairių 40 ir 41 punktus pagalba turi apsiriboti restruktūrizavimui būtinai reikalinga mažiausia suma, kad Bankui nebūtų suteiktas perteklinis likvidumas, kurį ji galėtų panaudoti agresyviai ir rinką iškreipiančiai elgsenai arba netgi ekspansijai. Gairėse taip pat nurodyta, kad ir pats pagalbos gavėjas turėtų savo nuosavomis lėšomis prisidėti prie restruktūrizavimo plano, netgi parduodamas tą savo turtą, kuris nėra būtinas tolesniam bendrovės gyvavimui užtikrinti.

(36)

Austrija pareiškė, kad, taikant valstybės pagalbos priemones BB bankui restruktūrizuoti, nebuvo numatyta likvidaus kapitalo injekcija, o tik Burgenlando žemės teikiamos garantijos. Be to, Garantiniame ir Pagerinimo susitarimuose buvo numatyta, kad Bankas visą pelną naudos garantinėms sumoms mažinti. Remdamasi turima informacija, Komisija negalėjo tiksliai įvertinti, ar pagalbai reikalingas parinktas dydis yra iš tikrųjų mažiausias, nes garantijos paprastai daro panašų poveikį, kaip ir kapitalo injekcija.

(37)

Be to, Komisija suabejojo, ar BB banko nuosavas įnašas, paslėptų rezervų mažinimas ir personalo bei eksploatacinių išlaidų mažinimas iš tikrųjų atitiktų „reikšmingo įnašo“ kriterijus.

(38)

Remdamasi turimu restruktūrizavimo planu, Austrija išreiškė savo nuomonę dėl procedūros pradėjimo ir pateikė naujos informacijos, ypač apie šiuos, Komisijos apsisprendimui lemiamą įtaką turinčius punktus:

(39)

Austrija pateikė BB banko ir jos valdymo struktūrų analizę ir detaliai aprašė banko finansinių sunkumų priežastis. Kaip esminės BB banko sunkumų priežastys buvo įvardytas nepakankamas kreditų rizikos valdymas, kuris banką padarė ypač pažeidžiamą ir sukūrė sąlygas apgaulingai vadovaujančių asmenų veiklai. Prie sunkumus sukėlusių priežasčių galima būtų priskirti ir per debitorių patikrinimą nustatytus dydžių pataisymus. Todėl, viena vertus, Banko sunkumai pasirodė kaip ribota problemų sfera, kaip aiški priežasčių lokalizacija, o kita vertus, labai padėjo priimti sprendimą dėl būtinumo nedelsiant imtis reikalingų atsakomųjų priemonių.

(40)

Dėl didelių struktūrinių problemų, taip pat dėl tinkamos vidaus kontrolės sistemos nebuvimo ir jos nesilaikymo, net ir nepaisant apgaulės atvejo, BB banke dar būta kitų šiurkščių kreditų teikimo pažeidimų. Šiuos struktūrinius trūkumus galima būtų pašalinti sugriežtinant kreditų rizikos valdymą, taip pat sustiprinant vidaus kontrolę ir taikant platų organizacinį banko restruktūrizavimą. Tokias išvadas ir kartu sėkmingą restruktūrizacinių priemonių įgyvendinimo planą patvirtino Austrijos nacionalinis bankas („Österreichische Nationalbank“) po patikrinimo, kuris buvo atliktas 2003 m. vasario mėn. Bankų priežiūros tarnybos užsakymu.

(41)

Visapusiškas BB banko įvertinimas leidžia daryti išvadą, kad pagal Gaires BB bankas skiriasi nuo daugelio kitų į sunkumus patekusių bendrovių keletu punktų, nes kai kurių Komisijos išvardytų požymių, kaip tipiškų į sunkumus patekusios bendrovės simptomų, BB bankas neturi. Taigi BB banko ūkinė veikla, „švarinant portfelį“ atlikus reikalingus tam tikrų dydžių pataisymus, 2000 metais iš esmės buvo rentabili ir turėtų tokia išlikti net nedrąsiai prognozuojant jos vystymąsi ateityje. Praėjusių dvejų metų veikla parodė, kad indėlių sektorius stabilizavosi ir 2000 metų nuostoliai vėl galėjo būti išlyginti. Austrija kartu dar pateikė ir BB banko įprastos veiklos rezultatus.

(42)

Austrija išanalizavo Banko padėtį ir palygino ją su kitais Austrijos bankų sektoriaus bankais. Perteklinių pajėgumų BB atitinkamoje rinkoje ir pačiame BB banke nerasta, jame dirba 300 darbuotojų, bankas yra tik mažos apimties regioninis bankas, kuriam tenka tik 16 iš visų 264 bankų filialų, esančių Burgenlando rinkoje.

(43)

Aptardama planuojamą BB banko privatizavimą, Austrija teigia, kad pagal šiuo metu pateiktus planus, Banką reiktų privatizuoti nė vėliau kaip iki 2004 metų pabaigos. Tam sukurta darbo grupė, kuri turėtų parengti pardavimo planą, o bankui „Bankhaus HSBC Trinkaus & Burkhardt“ pavesta atlikti privatizavimą.

(44)

Austrija pateikė bendrąsias ekonomines sąlygas ir BB banko strateginius tikslus, kurių pagrindu buvo padarytas planas, numatant per septynerių metų laikotarpį nuolatinį pelningumo augimą maždaug iki 15 %. Remiantis fondų apimtimi, vidutinėmis palūkanų normomis ir vidinės grąžos norma pagal 2003 m. sausio mėn. parengtą likvidumo ataskaitą, planuojant kontroliavimo procesą ir bendradarbiaujant su gretimų sričių vadovais bei banko valdyba, buvo numatytos plano apimtys ir sąlygos. Pajamos iš palūkanų pagal dabartinį palūkanų lygį buvo apskaičiuotos didesnės už bendrą planuojamą dydį, t. y. apskaičiuojant planą nebuvo įtraukta jokių hipotezių apie palūkanų raidą ateityje. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu žema palūkanų norma, šis apskaičiavimas atitinka atsargaus planavimo principus.

(45)

Restruktūrizacinės priemonės, kurių BB bankas ėmėsi nustačius apgaulės atvejį, viena vertus, siekdamas, kad tinkamai būtų reaguojama į savo finansinių sunkumų priežastis, o kita vertus, kad Bankas tokiu būdu galėtų, kiek įmanoma, geriau pasiruošti ateinančių metų rinkos pokyčiams bei galimybėms, galėtų būti apibūdintos tokiomis trumpomis tezėmis: „naujas platus paskolų rizikos valdymo organizavimas“, „BB banko koncentravimasis į pagrindinę veiklą“, „BB banko kaip regioninio banko stiprinimas“, „plati išlaidų valdymo kontrolė“.

(46)

Atsižvelgdama į tai, kad BB bankas nėra didelis, Austrija rūpestingai svarsto visus argumentus, kaip atkurti ilgalaikį pelningumą ir išvengti nenuspėjamo konkurencijos iškreiptumo, taip pat nurodo, kad pagal Gaires (36 punktas) smulkios ir vidutinės įmonės iš esmės neturi imtis jokių atsakomųjų veiksmų. Toliau Austrija aprašo, dėl kurių priežasčių BB bankas tik nežymiai viršija mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) ribinius dydžius.

(47)

Atsižvelgiant į tai, kad pagal Austrijos aprašymą, Bankas nėra didelis, anaiptol nestebina nuomonė, kad šis Bankas nepajėgtų imtis svarbių atsakomųjų veiksmų. BB bankas turi antrinių bendrovių, kurios tvarko esmines bendrovės BB bankinės veiklos sferas, todėl šių akcinių dalių pardavimas smarkiai paveiktų Banko turtą. BB bankas nevykdo jokios reikšmingos veiklos užsienyje, o šalies viduje turi tik 16 filialų.

(48)

Austrijos nuomone, nežymi Banko pozicija rinkoje nesukeltų jokio konkurencijos iškreiptumo pavojaus. Austrija atkreipė dėmesį į tai, kad BB banko sunkumai jokiu būdu neskatintų jo agresyvumo rinkoje, nors minėtojo apgaulės atvejo ir nebuvo išvengta.

(49)

Austrija taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad parama BB bankui nepadidintų Banko nuosavų lėšų, o tik apsaugotų sunkumus išgyvenantį banką nuo finansinių įsipareigojimų, todėl nereikėtų koreguoti balanso ir taip būtų užkirsti kelias pasyvams viršyti pagrindinį BB banko kapitalą.

(50)

Toliau Austrija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies a punktą BB bankas ir jo beveik išimtinė veiklos sfera priklauso rėmimo sričiai, ir nurodo atitinkamus Gairių potvarkius (20 konstatuojamoji dalis) ir sunkinančias aplinkybes finansinių sunkumų laikotarpiu.

(51)

Aprašydama atsakomuosius veiksmus (akcijų dalių pardavimą, filialo uždarymą, Federalinės žemės paskolos atsisakymą), Austrija pateikia detalius nurodymus dėl atitinkamų priemonių vertės bei jų mažinimo efekto ir paaiškina priežastis, kodėl kitos ribojančios priemonės sukeltų grėsmę Banko gyvavimui.

(52)

Austrija pabrėžia, kad aptariamoji pagalba apsiriboja mažiausiu dydžiu, nes vien garantinių susitarimų neužtenka pakankamam mokumui išlaikyti. Balansui pakoreguoti BB bankas skyrė 41 mln. EUR iš savo lėšų; 218 mln. EUR nuostolius, kurie atsirado praradus aktyvus, BB bankas irgi padengė savo lėšomis. Be to, Žemė nepadarė jokio kapitalizavimo (kapitalo injekcijos) BB banko finansiniams sunkumams įveikti. Tai dokumentiškai įrodo Žemės siekį kuo labiau apriboti pagalbos pobūdį ir apimtį.

(53)

BB bankas toliau visokeriopai stengiasi sumažinti savo personalo išlaidas iki bankų sektoriui įprasto vidutinio lygio ir ketina per vidutinį laiko tarpą parduoti nereikalingą nekilnojamąjį turtą.

(54)

Todėl neįmanoma taikyti kokių nors ypatingų priemonių, nes Bankas nuo seno vykdo palyginti lanksčią veiklos politiką.

(55)

2003 m. gruodžio 19 d. raštu Austrijos valdžios institucijos pranešė, kad vykdydamos BB banko privatizavimą, jos ketina pakeisti anksčiau planuotas pagalbos priemones.

(56)

2000 m. birželio 20 d. Garantinis susitarimas turėtų būti pakeistas taip:

(57)

2000 m. spalio 23 d. Bendrasis susitarimas turi būti pakeistas taip:

(58)

Pagal Austrijos valdžios institucijų pranešimą pakeitimas, susijęs su metinio pelno panaudojimu garantinei sumai mažinti, įsigalios tik tada, kai BB bankas iš tikrųjų bus privatizuotas. Jeigu Burgenlando žemė neparduotų BB banko, tai abi garantijos šiuo požiūriu liktų nepakitusios ir garantinės sumos mažėtų BB banko metinio pelno sąskaita, o BB pagerinimo (sanavimo) įsipareigojimas taip pat liktų nepakitęs.

(59)

Austrijos nuomone, Žemės vyriausybė siekia BB banko privatizavimo, kaip esminės restruktūrizavimo koncepcijos dalies, kad iš anksto galėtų pasirūpinti ilgalaikiu banko gyvavimu. 2003 m. lapkričio 12 d. Žemės vyriausybės nutarimu Zl. 3-12I/48-2003 jau imtasi tam tikrų priemonių, kad būtų pradėtas pardavimo procesas. Informavimo priemonėse 2003 m. lapkričio 17 d. buvo paskelbtas kvietimas pareikšti interesą. Vėliausiai 2004 m. kovo–balandžio mėn., kai jau informacija apie firmą bus surinkta ir įvertinta (Due-Diligence), prasidės derybos su galimais pirkėjais.

(60)

Norint gauti kuo didesnę sumą už parduodamą BB banką, reikia, kad Burgenlando žemė BB banką atleistų nuo visų įsipareigojimų pagal Pagerinimo (sanavimo) susitarimą su bendrove „Austria Creditanstalt AG“. Tą patį reikėtų taikyti ir 2000 m. birželio 20 d. Garantiniam susitarimui tarp Burgenlando žemės ir BB banko, nes ir šiuo atveju nei BB banko, nei pirkėjo neturėtų slėgti jokia finansinė našta.

(61)

Austrijos nuomone, jeigu BB bankui būtų palikta prievolė mokėti pelno mokestį, tektų suabejoti, ar apskritai įmanoma rasti banko pirkėją, nes potencialūs banko pirkėjai nebūtų suinteresuoti tokiu pirkiniu, iš kurio keletą metų negalėtų tikėtis jokio pelno.

(62)

Todėl BB banko atleidimas nuo pelno mokesčio prievolės yra būtina Banko būsimojo privatizavimo sąlyga, jeigu paskelbtajai restruktūrizavimo koncepcijai, kurios esminė dalis yra BB banko privatizavimas, iš tikrųjų norima suteikti sėkmingą perspektyvą. Vadinasi, potencialiam BB banko pirkėjui būtų suteiktas šansas tuoj pat pasinaudoti BB banko pajamomis, o tai yra būtina sąlyga, norint gauti didžiausią sumą už parduodamą Banką.

(63)

Abiejuose Burgenlando žemės garantiniuose susitarimuose yra kalbama apie BB bankui teikiamas valstybės lėšas. Priemonės yra taikomos tokiomis sąlygomis, kurios investuotojui, veikiančiam pagal ekonominius rinkos dėsnius, būtų nepriimtinos.

(64)

Austrija yra tos nuomonės, kad Burgenlando žemė, pasirašydama garantinius susitarimus, išvengė didesnių finansinių nuostolių, negu pasirašius susitarimais, kurie būtų apsiriboję absoliučiai būtinu minimumu, siekiant išvengti banko veiklos priežiūros paskyrimo. Jeigu Burgenlando žemė, remdamasis įstatymuose įteisintu įsipareigojimu, būtų turėjusi laiduoti nuostolių atveju, tai finansinių įsipareigojimų apimtis pagal abi garantijas dėl suma neapribotos atsakomybės būtų viršyta. Todėl Austrija laikosi to teisinio požiūrio, kad Burgenlando žemė veikia pagal tuos pačius principus, kaip ir rinkos ekonominiais dėsniais besivadovaujantis investuotojas.

(65)

Vis dėlto reikėtų paprieštarauti tokiam pareiškimui, nes Austrijos valdžios institucijos nepateikė apskaičiavimų, įrodančių šį teiginį. 13 konstatuojamojoje dalyje paminėtose 2000 m. birželio 17 d. KPMG išvadose BB banko nemokumo atveju suma, kurią turėtų sumokėti Burgenlando žemė, sudarytų 247 mln. EUR. Ši suma yra mažesnė, nei bendra abiejų garantijų suma, tačiau reikia pažymėti, kad ji buvo apskaičiuota dar prieš 2000 m. antroje pusėje paskirtą antrąjį išsamų debitorių patikrinimą ir todėl, žvelgiant iš šiandienos perspektyvos, turėtų būti didesnė. Tačiau kyla klausimas, kuo remdamosi Austrijos valdžios institucijos, nurodo 247 mln. EUR sumą. Europos Bendrijų Teisingumo Teismas Hytasa nutartyje (8) nutarė, kad reikia atskirti įsipareigojimus, „kuriuos valstybė vykdo būdama bendrovės akcijų savininkė ir jos, kaip valdžios institucijos, įsipareigojimus“. Kadangi BB yra akcinė bendrovė, Žemė, kaip šios bendrovės akcijų savininkė, prisiima atsakomybę už jos skolas tik iki bendrovės turto likvidavimo sumos dydžio. Minėtoje nutartyje Teisingumo Teismas teigia, kad „taikant privataus investuotojo kriterijų negalima atsižvelgti į įsipareigojimus, kylančius iš išeitinių ir bedarbių pašalpų bei paramos pramonės struktūros pertvarkymui“. Atrodo, jog Austrijos valdžios institucijos neatskyrė šių įsipareigojimų ir savo apskaičiavime rėmėsi ir tomis išlaidomis, kurias Žemė privalo mokėti kaip valstybinė laiduotoja. Tačiau šios išlaidos yra nesusijusios su Burgenlando žemės, kaip BB akcijų savininkės vaidmeniu. Jos yra tam tikro valstybinio įsipareigojimo, t. y. valstybės laidavimo nuostolių atveju, išdava, o tai niekada nėra taikoma privačiam investuotojui.

(66)

Abiejų priemonių buvo imtasi Banko, kurį ištiko rimti finansiniai sunkumai, naudai. Viską sudėjus, gaunama apie 359,8 mln. EUR suma, kuri iš tiesų yra didelė. Prisiimdama garantijas, Žemė tuo laiku negalėjo aiškiai numatyti, kad ji iš to dar galėtų turėti ir pelno, kuris būtų priimtinas investuotojui, veikiančiam pagal rinkos ekonominius dėsnius.

(67)

Pagalba suteikia BB bankui privilegijų ir dirbtinai pastato BB banką jos konkurentų atžvilgiu į palankesnę poziciją, dėl to iškreipiama konkurencija. Savo svarbiausiose srityse BB bankas veikia tiek regioniniu, tiek ir nacionaliniu lygmeniu. Finansinių paslaugų sektorius apskritai pasižymi didėjančia integracija ir kai kuriose esminėse sferose yra stipriai įsitvirtinęs vidaus rinkoje. Tarp kai kurių valstybių narių finansinių institucijų vyrauja stipri konkurencija, kuri, įvedus bendrą valiutą, dar labiau stiprėja. Šios priemonės ir jų daromas poveikis dabartinių bei potencialių konkurentų iš kitų valstybių narių konkurenciją iškreipia arba grasina iškreipti, todėl kenkia prekybai tarp valstybių narių. Šios priemonės pagal EB sutarties 87 straipsnio 1 dalį yra laikomos valstybės pagalba. Austrija nesuabejojo dėl šio požiūrio, bet pranešė apie tam tikras priemones, kurios vėliau buvo patvirtintos.

(68)

Kadangi pagalbos priemonės buvo suteiktos neatsižvelgiant į potvarkį dėl leistinosios pagalbos, Komisija turi patikrinti tų priemonių suderinamumą su bendrąja rinka pagal Europos bendrijos sutarties 87 straipsnį ir Bendrijos gairėmis dėl valstybės pagalbos sunkumus patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti (9) (toliau – Gairės).

(69)

Pagal EB sutarties 87 straipsnio 1 dalį, kol šioje sutartyje nėra numatyta kitaip, valstybės pagalba arba iš valstybės lėšų suteikta bet kurio pobūdžio pagalba, kuri dėl tam tikrų įmonių arba gamybos šakų privilegijuotos padėties iškreipia arba gresia iškreipti konkurenciją, yra nesuderinama su bendrąja rinka, jeigu tai kenkia prekybai tarp valstybių narių.

(70)

Kalbant apie valstybės pagalbos nesuderinamumo su bendrąja rinka principą, pagal EB sutarties 87 straipsnį vis dėlto leidžiama daryti tam tikras išimtis. Išimties nuostatos pagal EB sutarties 87 straipsnio 2 dalį galėtų pagrįsti pagalbos suderinamumą su bendrąja rinka. Tačiau tikrintinos pagalbos priemonės negali būti traktuojamos nei kaip socialinio pobūdžio pagalba kai kuriems vartotojams (a punktas), nei kaip pagalba šalinant nuostolius, atsiradusius dėl gamtos (stichinių) nelaimių ar kitų nepaprastų įvykių (b punktas), nei kaip ekonominė pagalba Vokietijos Federacinės Respublikos tam tikroms sritims, kurias ištiko sunkumai dėl Vokietijos padalijimo (c punktas). Todėl minėtosios priemonės šiuo atveju negali būti taikomos.

(71)

Vertinant išimties nuostatas pagal EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies b ir d punktus, reikia konstatuoti, kad pagalba nepadeda nei plėtoti bendrųjų Europos interesus atitinkančių projektų, nei šalinti valstybės narės ekonomikoje atsiradusių didelių sutrikimų. Tai pat ji negali būti laikoma ir pagalba kultūrai plėtoti ar kultūros paveldui išlaikyti.

(72)

Toliau Komisija tikrina pagalbos priemones pagal EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punkto išimties nuostatas. Komisija, vertindama pagalbą tam tikrų ūkio šakų vystymui skatinti, remiasi Bendrijos gairėmis, ir tikrina, ar ši pagalba kokiu nors bendriems interesams prieštaraujančiu būdu nepakeis prekybos sąlygų. Komisijos nuomone, šiuo atveju valstybės pagalbai, kuri skirta gelbėti ir restruktūrizuoti į sunkumus patekusį Banką, apibūdinti nereikėtų taikyti jokių kitų gairių, o tik 68 konstatuojamojoje dalyje minėtas Gaires. Toliau Komisija mano, kad aprašytosios pagalbos priemonės padeda finansuoti Banko restruktūrizavimą ir todėl gali būti traktuojamos kaip restruktūrizacinė pagalba.

(73)

Pagal Gaires restruktūrizacinė pagalba gali būti leistina tik tuo atveju, jei ji neprieštarauja bendriems interesams. Komisijos leidimas suteikti pagalbą Gairėse susietas su tam tikromis sąlygomis:

(74)

Komisija sutinka su Austrijos pareiškimu, kuriame BB bankas priskiriamas prie sunkumų ištiktų įmonių pagal Gairių 30 punktą kartu su 4–8 punktais.

(75)

Gairių 4 punkte nurodoma, kad Banką yra ištikę tokie sunkumai, „kai savo finansinėmis lėšomis arba svetimomis lėšomis, kurias jam pasiūlo jo paties savininkai (akcijų savininkai) arba kreditoriai, jis negali padengti nuostolių, kurie per trumpą ar vidutinį laiką neabejotinai sukeltų ekonominį Banko žlugimą, jei neįsikištų valstybė“. Šios aplinkybės BB bankui tinka vienareikšmiai.

(76)

Jeigu Burgenlando žemė neįsikištų, tuomet Bankui būtų paskirta veiklos priežiūra, ir taip, kaip pasakyta Gairėse, jis būtų pasmerktas ekonominiam žlugimui.

(77)

Kaip nurodyta Gairių 28 punkte, restruktūrizacinė pagalba gali būti suteikta tik tada, kai yra įvykdyti griežti kriterijai ir kai yra užtikrinta, jog galimi konkurencijos iškreiptumai yra įvertinti, atsižvelgiant į su Banko veikos tąsa susijusius pranašumus, ypač jeigu neto efektas dėl bankroto sukeltų atleidimų iš darbo, neginčijamai paaštrintų vietines, regionines arba nacionalines užimtumo problemas, arba, išimtiniais atvejais, jeigu Banko likvidavimas sukurtų sąlygas, artimas monopoliui ar oligopolinei situacijai.

(78)

Tai, kas pasakyta šio punkto pabaigoje, aišku, negali įvykti, nes BB banko padėtis nėra tokia stipri, kad jam bankrutavus ar iš dalies jį pardavus, būtų galima sukurti sąlygas monopolinei arba oligopolinei situacijai atsirasti.

(79)

Nors Austrija ir teigia, kad šalia BB banko Burgenlando žemėje savo veiklą plėtoja tik vienas svarbesniųjų bankų „Raiffeisen-Gruppe“, ir todėl BB banko išnykimas sudarytų sąlygas tolesnei rinkos struktūros koncentracijai ir banko „Raiffeisen-Gruppe“ tolesniam stiprėjimui, bet atsižvelgiant į tai, kad Burgenlando žemėje yra ir kitų bankų, taupomųjų kasų ir liaudies bankų, ir remiantis turima informacija, šis argumentas nėra įtikinantis.

(80)

Tačiau reikėtų konstatuoti, kad BB banko nuspėjamo nemokumo poveikį sunku prognozuoti. Jei BB banko filialai būtų likviduoti arba jų skaičius būtų sumažintas, tada Burgenlando žemėje tikriausiai įsikurtų koks nors užsienio bankas ir perimtų BB banko veiklą. Tačiau atsižvelgiant į Burgenlando žemės ekonominę padėtį ir santykinai mažą jos patrauklumą, tokią tikimybę reikėtų vertinti kaip labai menką. Daug labiau įtikėtina tai, kad tam tikruose Burgenlando žemės provincijos regionuose ateityje sumažės pagrindinių finansinių paslaugų teikimas.

(81)

Remiantis Gairių 3.2.2 skirsnio b punktu, pagalba yra suteikiama, priklausomai nuo restruktūrizavimo plano įgyvendinimo. Komisija turi duoti sutikimą kiekvienai konkrečiai pagalbai ir per nustatytą laikotarpį patikrinti, ar planas tinka Banko ilgalaikiam pelningumui atkurti. Be to, restruktūrizavimo plano terminas yra ribotas ir remiasi realiomis prielaidomis. Jame turi būti aprašytos aplinkybės, kurios sukėlė Bankui sunkumų, nes tik taip galima būtų įvertinti, ar pasiūlytos priemonės yra tinkamos. Pagal planą Bankas turi pereiti prie naujos struktūros, kuri numato tolimos ateities pelningumo perspektyvas ir galimybę funkcionuoti savo jėgomis, t. y. leidžia Bankui padengti visas išlaidas, įskaitant nurašymus bei finansavimo išlaidas, ir pasiekti nuosavo kapitalo pelningumą, leidžiantį išsilaikyti konkurencijos sąlygomis.

(82)

Komisijos įvertinimas buvo paremtas Austrijos pateiktais duomenimis, tarp jų ir tam tikrų restruktūrizacinių priemonių planavimu, prognozuojamu restruktūrizavimo pelningumu 2000–2010 metais, bet atsargiai vertinant būsimąją plėtrą, ir remiantis įprastinės ūkinės veiklos pelnu pagal metinius balansus ir plano apskaičiavimus, taip pat problemas sukėlusio nepakankamo kreditų rizikos valdymo bei struktūrinių deficitų analize. Savo įvertinime Komisija toliau remiasi Austrijos duomenimis apie restruktūrizavimo plano įgyvendinimą, apie kai kurių priemonių pakeitimus (modifikacijas), taip pat apie suplanuoto BB banko privatizavimo užbaigimo terminų planą.

(83)

Stokodama detalesnių prognozės duomenų ir tais duomenimis paremtų priemonių, Komisija savo nutarime dėl procedūros pradėjimo suabejojo ir prognoze dėl ilgalaikio 15 % dydžio pelningumo iki 2010 metų. Atsakydama į tai, Austrija pateikė plano apskaičiavimą, kuris remiasi atsargaus planavimo principais ir numato, jog, esant bendroms makroekonomikos sąlygoms (kylanti ekonomika, didėjantis gyventojų skaičius, turto augimas, Europos Sąjungos plėtra), per septynerių metų laikotarpį leistų pelningumui nuosekliai augti iki 15 %. Tai patvirtina taip pat ir metinių balansų skaičiai, nurodantys įprastinės ūkinės veiklos pelną. Todėl Komisija, atsižvelgdama į tolesnį vystymąsi, teigia, jog iš esmės restruktūrizavimo planas yra įtikinamas ir išsamus.

(84)

Toliau Austrija perdavė ir kitą informaciją bei lyginamuosius dydžius apie daiktines ir personalo išlaidas ir palygino jas su kitomis analogiškų struktūrų bei apimties kreditinėmis institucijomis. O tai parodė, kad BB banko rodikliai tiek pagal personalo išlaidas vienam darbuotojui, tiek pagal daiktines sąnaudas yra aiškiai menkesni už vidutinius.

(85)

Austrija taip pat papildomai įteikė Komisijai Banko valdymo struktūrų ir konkrečių valdymo klaidų analizes, kurias Komisija savo nutarime dėl procedūros pradėjimo buvo nurodžiusi kaip neužbaigtas. Nurodytos šios BB banko finansinių sunkumų priežastys: apgaulės atvejis, klaidingai suprasta rizikos politika, rizikos valdymo ir vidaus kontrolės sistemos stoka, nepakankama atskaitomybė, bendros banko valdymo instrumentų sistemos nebuvimas ir neefektyvūs organizaciniai veiksmai. Apžvalgoje buvo įvardytos šios restruktūrizavimo priemonės: naujos rizikos politikos įtvirtinimas, nepriklausomo rizikos valdymo įdiegimas, naujas portfelio struktūros (Asset Allocation) apibrėžimas, naujos atkūrimo bei vykdymo organizacijos sukūrimas, informacinės valdymo sistemos įdiegimas ir išlaidų valdymo sugriežtinimas.

(86)

Jau įgyvendintos arba dar tik numatytos operatyviosios, funkcinės ir finansinės priemonės, Komisijos nuomone, yra tinkamos ilgalaikiam Banko gyvavimui atkurti.

(87)

Toliau Austrija pranešė, kad Žemės vyriausybė esmine BB banko restruktūrizavimo koncepcijos dalimi laiko privatizavimą. 2003 m. lapkričio 12 d. Žemės vyriausybės nutarimu Zl. 3-12I/48-2003 jau imtasi atitinkamų priemonių, kad pardavimas būtų pradėtas. Per informavimo priemones 2003 m. lapkričio 17 d. buvo paskelbtas kvietimas pareikšti interesą. 2004 m. balandžio mėn., kai informacija apie firmą jau bus surinkta ir įvertinta (Due-Diligence), pradėtos derybos su trimis geriausią pasiūlymą pateikusiais pareiškėjais. Komisija mano, kad Banko privatizavimas turėtų būti gana sėkmingas.

(88)

EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punkto išimties nuostatoje nustatyta sąlyga, jog pagalba neturi pakeisti prekybos sąlygų taip, kad prieštarautų bendriesiems interesams. Gairių 35–39 punktuose konstatuojama, kad turi būti imtasi priemonių, kurios, kiek galima, sušvelnintų neigiamą pagalbos poveikį konkurentams. Dažniausiai ši sąlyga sukonkretinama įmonės atstovavimo svarbiose produktų rinkose apribojamu arba sumažinamu, gamybinių įrenginių ar antrinių įmonių pardavimu ir veiklos mažinimu.

(89)

Veiklos apribojimas arba sumažinimas turi būti proporcingas paramos sukeltiems iškreiptumo efektams, ypač santykinei Banko svarbai savo rinkoje ar savo rinkose.

(90)

Pagal Gairių 53 punktą Komisija, vertindama restruktūrizavimo pagalbą rėmimo srityse, turi atsižvelgti į regionų rėmimo reikalavimus. Jeigu į sunkumus patekusi įmonė yra rėmimo srityje, tai nereiškia, jog tai yra pagrindas toleruoti tokią pagalbą. Pagal Gairių 54 punktą Gairių vertinimo kriterijai taikomi taip pat ir regioninėms rėmimo sritims, net jeigu yra atsižvelgiama į regioninio rėmimo reikalavimus. Aišku, Komisija šioms sritims gali taikyti ne tokius griežtus reikalavimus pajėgumams mažinti, negu to reikalaujama rinkose su struktūriniais pajėgumų perviršiais, ypač jeigu regioninio rėmimo poreikiai tai pateisina, tuo labiau, kad EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies a punkte ir 87 straipsnio 3 dalies c punkte sritys traktuojamos skirtingai, kad būtų galima atsižvelgti į rimtesnes anksčiau minėtų sričių regionines problemas.

(91)

Kadangi Burgenlando žemė yra regionas, kuris nuo 1995 metų visas buvo priskirtas prie svarbiausių tikslinių rėmimo sričių, todėl jis atitinka EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies a punkto reikalavimą ir todėl į tai atsižvelgiant teikiama regioninė pagalba, kuri leidžia aukščiausią 30 % ar 35 % neto rėmimo intensyvumą. Nors BB bankas dėl savo ilgametės veiklos šiame regione, atrodo, gerai prisitaikęs prie šios plėtros srities realių ekonominių sąlygų, Komisijai yra žinoma, kad Banko finansiniai sunkumai tokiose srityse pasireiškia smarkiau, negu ekonominiu ir pramoniniu požiūriu gerai išsivysčiusiame regione.

(92)

BB bankas, palyginti su kitais Austrijos bankais, yra maža bendrovė. 2002 metais BB banko balansas sudarė 2,9 mlrd. EUR, pajamos (iš palūkanų, iš vertybinių popierių, iš komisinių, neto pajamos iš finansinių sandorių ir kitos) sudarė 40,4 mln. EUR, darbuotojų buvo šiek tiek daugiau kaip 300. Ir todėl tiek pagal užimtumo lygį, tiek pagal savo finansinius pajėgumus BB banką galima priskirti prie mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) kategorijos.

(93)

Todėl toliau yra nagrinėjama, ar atsižvelgiant į nedidelę Banko veiklos apimtį ir jo veiklą rėmimo srityje pakaktų pasiūlytų atsakomųjų paslaugų, kad būtų galima susilpninti dėl teikiamos pagalbos atsirandantį konkurencijos iškreiptumo poveikį.

(94)

Anksčiau Austrija siūlė dalies akcijų pardavimą, vieno filialo uždarymą ir Žemės paskolos atsisakymą kaip atsakomąsias priemones, kurios būtų sudedamoji restruktūrizavimo plano dalis.

(95)

Savo nutarime dėl procedūros pradėjimo Komisija paaiškino, kad ji negalėjo tinkamai įvertinti šių iš dalies neaiškiai aprašytų priemonių bendro efekto ir jų vertės, nes trūko pakankamai detalių duomenų, todėl ji paprašė papildomos informacijos. Austrija pateikė papildomus duomenis apie atitinkamų priemonių vertę bei mažinimo efektą ir atkreipė dėmesį į tai, kad būtų patikrintos visos įmanomos galimybės, siekiant BB bankui užtikrinti tinkamus atsakomuosius veiksmus.

(96)

Aptardama dalies akcijų pardavimą, Austrija pareiškė, kad BB bankas nuo 2001 iki 2003 m. liepos mėn. jau pardavė jo veiklai nebūtinas akcijas už 3,5 mln. EUR sumą, ir dėl to portfelyje iki 2000 m. gruodžio 31 d. buvusi akcijų dalis sumažėjo trečdaliu.

(97)

Austrijos duomenimis, neturėdamas jau parduotų vertybių, BB bankas daugiau nedisponuoja nei strateginėmis dalimis, nei paslėptaisiais rezervais. Tai matyti ir iš auditorių parengtų BB banko praėjusių ūkinių metų ataskaitų. Todėl tolesnis Banko turto pardavimas taip stipriai paveiktų Banko turtą, kad iškiltų pavojus ir Banko egzistavimui.

(98)

BB bankas pritaikė vieną iš restruktūrizavimo priemonių, t. y. sumažinimo priemonę, ir uždarė vieną iš 17 filialų (Parndorfe). Tai maždaug 6 % sumažino jo atstovavimą rinkoje.

(99)

Dėl kitų filialų uždarymo Austrija pareiškė, kad šalyje šiuo metu turintis 16 filialų BB bankas yra gana ribotas. Tai liudija apie santykinai mažą filialų tankumą Burgenlando kaimo regionuose. BB bankas nevykdo jokios reikšmingos veiklos užsienyje, išskyrus vienintelį išimtinį atvejį. Soprone (Vengrija) bankas turi vieną vienintelę antrinę bendrovę, kuri pagal bendrą dabartinę bankų sektoriaus padėtį visgi yra svarbi kapitalo investicija į būsimą Banko pelningumą ir atstovavimą rinkoje tarptautinės tarpbankinės konkurencijos požiūriu. Dar vieno filialo uždarymas tiesiogiai padarytų nemenkų apyvartos nuostolių ir gerokai sumažintų pelno perspektyvas.

(100)

Toliau Austrija pažadėjo, kad BB bankas apribos šiuo požiūriu savo veiklą, jeigu ji nebeteiks daugiau valstybinių paskolų. Šio pobūdžio paskolų apimtis sudarė 12 % visų suteiktų paskolų ir buvo palyginti reikšminga. Be to, tai yra ypatingai pelninga veikla, nes šios paskolos dėl aukšto valstybės, kaip paskolos ėmėjos, mokumo Bankui nesukėlė jokios rizikos ir, žinoma, dėl to, neatsirado jokių Banką „silpninančių įsipareigojimų“. Be šios aplinkybės, dar buvo ir didelis nerizikingas pelnas iš palūkanų.

(101)

Komisija patikrino šiuos argumentus bei su jais susijusią perduotą informaciją ir priėjo išvadą, kad tolesni atsakomieji veiksmai, atsižvelgiant į nedidelę Banko veiklos apimtį ir nereikšmingą jo padėtį rinkoje, iš tikrųjų keltų grėsmę jo gyvavimui. Toliau Komisija, anksčiau priėmusi daug sprendimų dėl bankų sanavimo, atstovavimo rinkoje sumažinimą 10 % laikė pakankamą tais atvejais, kai sunkumų ištikti bankai, dar prieš susidurdami su finansiniais sunkumais, vykdė ekspansyvią veiklos politiką (10). Iš mažesnių bankų, kurie buvo netgi žymiai didesni už BB banką, Komisija nereikalavo sumažinti savo veiklos atstovybių tinklo (11).

(102)

Todėl, Komisijos nuomone, pakanka šių jau įgyvendintų, suplanuotų ir patvirtintų atsakomųjų veiksmų, kad būtų sušvelnintas minėtų pagalbos priemonių poveikis konkurencijos iškreiptumui.

(103)

Komisijos nuomone, Austrija pakankamai įrodė, kad suteiktos pagalbos apimtis apsiriboja restruktūrizavimui būtinu mažiausiu dydžiu, atsižvelgiant į Banko ir jo akcininkų turimas finansines lėšas. Bankui nebus suteiktas perteklinis likvidumas ir perteklinės nuosavos lėšos, kuriomis jis galėtų piktnaudžiauti, plėsdamas veiklą savo konkurentų sąskaita.

(104)

Remiantis garantiniais susitarimais, Burgenlando žemės BB bankui suteikta 359,8 mln. EUR dydžio pagalba buvo nustatyta taip, kad ja būtų padengtas per apgaulės atvejį nustatytas 171 mln. EUR poreikis balansui pakoreguoti, taip pat ir debitorių patikrinimo metu papildomai nustatytas 189 mln. EUR poreikis balansui pakoreguoti. Atsižvelgiant į 80 mln. EUR dydžio pagrindinį Banko kapitalą, tai buvo būtina jo trumpalaikiam išlikimui; priešingu atveju būtų reikėję paskirti veiklos priežiūrą ir atsakomybę už nuostolius. Papildomų nuosavų lėšų injekcija nebuvo su tuo susieta, todėl Banko padėtis konkurencijoje nesustiprėjo.

(105)

Vien tik Žemės garantijų BB bankui vis dėlto neužteko, kad išlaikytų pakankamą mokumą. Garantiniai susitarimai padengė reikiamą dėl blogųjų paskolų poreikį balansui pakoreguoti, bet jie neatsižvelgė į dėl kredito nuostolių susidariusią prastą palūkanų situaciją, kurią turėjo įvertinti pats Bankas.

(106)

Be to, dar prieš pasirašant Garantinį susitarimą (2000 m. birželio 20 d.), po to, kai buvo sudarytas metinis 1999 metų balansas, BB bankas savo pačių pastangomis pakoregavo balansą iki 41 mln. EUR sumos.

(107)

2000 m. spalio mėn., pasirodžius neigiamoms publikacijoms, daug klientų uždarė savo sąskaitas ir atsiėmė dideles sumas (taupomieji ir terminuotieji indėliai, taip pat vertybiniai popieriai) – maždaug 218 mln. EUR. Tai sudarė apie 10 % BB banko balanso sumos. Šiuos nuostolius Bankas padengė taip pat savo pastangomis.

(108)

Baigiant verta pažymėti, kad BB bankas savo pastangomis sumažino visus paslėptuosius rezervus ir per praėjusius trejus metus galėjo personalo išlaidas sumažinti 1 mln. EUR, o materialiąsias išlaidas – 10 %. 2004 metais BB bankas savo išlaidas numatė sumažinti apie 285 000 EUR suma.

(109)

Komisijos nuomone, pagalba iš tikrųjų yra apribota iki būtinos mažiausios sumos.

(110)

Pagalbą, kurios bendra suma yra 359,8 mln. EUR, sudaro dvi priemonės: pirma – 2000 m. birželio 20 d. Burgenlando žemės Garantinis susitarimas dėl 171 mln. EUR sumos, įskaitant 5 % palūkanų, antra – 2000 m. spalio 23 d. Bendrasis susitarimas, pagal kurį bankas „Bank Austria“ atsisako savo pretenzijos BB banko naudai, taip pat Pagerinimo (sanavimo) susitarimas tarp šių abiejų sutarties šalių ir Burgenlando žemės Garantinis susitarimas dėl 189 mln. EUR sumos BB banko naudai.

(111)

Visos sąlygos, reikalingos valstybės pagalbai suteikti pagal EB sutarties 87 straipsnio 1 dalį yra įvykdytos: valstybinės lėšos, tam tikros įmonės rėmimas, konkurenciją iškreipiantis poveikis ir žala prekybai tarp valstybių narių. Iš nuostatų apie išimtis, nurodančias valstybės pagalbos nesuderinamumo su bendrąja rinka principą, neįmanoma taikyti jokios kitos nuostatos, išskyrus EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punktą kartu su Bendrijos gairėmis dėl valstybės pagalbos gelbstint ir restruktūrizuojant sunkumų ištiktas įmones.

(112)

Savo vertinime, kuris buvo palygintas su Gairių kriterijais, Komisija daro išvadą, jog jau įvykdytos ir planuojamos restruktūrizavimo priemonės parinktos išmintingai, nuosekliai ir atitinkamai, kad būtų galima atkurti BB banko ilgalaikį pelningumą.

(113)

Komisijos nuomone, pakanka jau įvykdytų, suplanuotų ir pažadėtų pardavimų, uždarymų ir sumažinimų, kad galima būtų kompensuoti minėtų priemonių poveikį konkurencijos iškreiptumui.

(114)

Komisijos nuomone, abu 2000 m. birželio 20 d. ir 2000 m. spalio 23 d. garantiniai susitarimai apsiriboja restruktūrizavimui būtina mažiausia suma, atsižvelgiant į Banko ir jo akcininkų turimas finansines lėšas. Bankui nebus suteiktas perteklinis likvidumas ir perteklinės nuosavos lėšos, kuriomis jis galėtų piktnaudžiauti, išplėsdamas veiklą savo konkurentų sąskaita,

a)

2000 m. birželio 20 d. Burgenlando žemės pasirašytas Garantinis susitarimas dėl 171 mln. EUR sumos, įskaitant 5 % palūkanas;

b)

2000 m. spalio 23 d. Bendrasis susitarimas apima Burgenlando žemės pasirašytą Garantinį susitarimą dėl 189 mln. EUR sumos.

8.10.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 263/20

(1)

Paukščių gripas yra labai užkrečiama virusinė naminių ir laukinių paukščių liga, galinti greitai tapti epizootine ir taip sukelti rimtą grėsmę gyvūnų ir visuomenės sveikatai bei smarkiai sumažinti paukštininkystės pelningumą.

(2)

2004 m. vasario 6 d. Komisijos sprendimu 2004/122/EB dėl tam tikrų apsaugos priemonių, susijusių su paukščių gripu keliose trečiosiose šalyse (3), sustabdomas tam tikrų naminių paukščių ir naminių paukščių produktų importas iš viruso apimtų trečiųjų šalių.

(3)

Mongolijai netaikomas Sprendimas 2004/122/EB, bet ši trečioji šalis pranešė apie laukinių paukščių gripo protrūkį. Todėl iš tos trečiosios šalies reikėtų sustabdyti paukščių, išskyrus naminius, įskaitant sugautus laukinius paukščius, importą į Bendriją.

(4)

Sprendimas 2004/122/EB taikomas iki 2005 m. rugsėjo 30 d. Tačiau paukščių gripo protrūkiai iki šiol pasireiškia Sprendime 2004/122/EB nurodytose šalyse ir Mongolijoje. Atsižvelgiant į vis dar susirūpinimą keliančią padėtį tose trečiosiose šalyse, reikia toliau taikyti apsaugos priemones, taikomas importui iš tų trečiųjų šalių.

(5)

Atskiru aktu reikėtų nustatyti specialias paukščių, išskyrus naminius, kambarinių paukščių ir neapdorotų plunksnų importo iš Rusijos taisykles.

(6)

Atsižvelgiant į trečiosiose šalyse susidariusią padėtį dėl paukščių gripo, Sprendimas 2004/122/EB buvo keletą kartų iš dalies pakeistas.

(7)

Siekiant aiškumo ir skaidrumo, Sprendimą 2004/122/EB reikėtų panaikinti ir pakeisti šiuo sprendimu.

(8)

Šiame sprendime numatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

a)

šviežios naminių paukščių, bėgiojančių paukščių mėsos ir laukinių bei ūkiuose auginamų plunksnuočių;

b)

mėsos pusgaminių ir mėsos produktų, sudarytų iš, arba kuriuose yra a punkte nurodytų rūšių paukščių mėsos;

c)

žaliavos naminių gyvūnėlių maistui ir neapdorotos pašarinės žaliavos, kurioje yra bet kokių tų rūšių dalių;

d)

žmonių maistui skirtų kiaušinių; ir

e)

visų medžiojamų paukščių neapdorotų trofėjų.

a)

šviežios naminių paukščių mėsos;

b)

mėsos pusgaminių ir mėsos produktų, sudarytų iš, arba kuriuose yra naminių paukščių mėsos;

c)

žaliavos naminių gyvūnėlių maistui ir neapdorotos pašarinės žaliavos, kurioje yra bet kokių naminių paukščių dalių;

d)

žmonių maistui skirtų kiaušinių; ir

e)

visų medžiojamų paukščių neapdorotų trofėjų.

a)

žaliavos naminių gyvūnėlių maistui ir neapdorotos pašarinės žaliavos, kurioje yra bet kokių naminių paukščių dalių;

b)

žmonių maistui skirtų kiaušinių; ir

c)

visų medžiojamų paukščių neapdorotų trofėjų.

a)

neapdorotų plunksnų ir jų dalių; ir

b)

gyvų paukščių, išskyrus naminius, kaip apibrėžta Komisijos sprendimo 2000/666/EB (6) 1 straipsnio trečioje įtraukoje, įskaitant paukščius, vykstančius kartu su šeimininku (kambarinius paukščius).

8.10.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 263/22

(1)

Paukščių gripas yra infekcinė naminių paukščių ir paukščių liga, sukelianti mirtį ir sutrikimus, greitai galinti greitai tapti epizootine ir taip sukelti rimtą grėsmę gyvūnų ir visuomenės sveikatai bei smarkiai sumažinti paukštininkystės pelningumą.

(2)

2000 m. spalio 16 d. Komisijos sprendime Nr. 2000/666/EB, nustatančiame gyvūnų sveikatos reikalavimus ir veterinarinį sertifikavimą importuojamiems paukščiams, išskyrus naminius, bei karantino sąlygas (3), numatyta, kad valstybės narės leidžia importuoti paukščius iš trečiųjų šalių, kurios yra Tarptautinio epizootijų biuro (TEB) narės. Rusija yra TEB narė, todėl pagal tą sprendimą valstybės narės turi priimti paukščių, išskyrus naminių, importą iš Rusijos.

(3)

Remiantis 2002 m. spalio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1774/2002, nustatančiu sveikatos taisykles gyvūninės kilmės šalutiniams produktams, neskirtiems vartoti žmonėms (4), yra leidžiama importuoti Rusijos kilmės neapdorotas plunksnas ir jų dalis.

(4)

2004 m. vasario 6 d. Komisijos sprendimu 2004/122/EB dėl tam tikrų apsaugos priemonių, susijusių su paukščių gripu keliose trečiosiose šalyse (5), sustabdomas tam tikrų naminių paukščių ir naminių paukščių produktų importas iš viruso apimtų trečiųjų šalių.

(5)

2005 m. liepos 24 d. Rusija pranešė TEB apie naminių paukščių gripo protrūkį. Todėl atsižvelgiant į tuos protrūkius Sprendimas 2004/122/EB buvo iš dalies pakeistas, sustabdant neapdorotų plunksnų ir paukščių, išskyrus naminius, importą iš tos trečiosios šalies į Bendriją.

(6)

Sprendimas 2004/122/EB buvo panaikintas ir viruso apimtų trečiųjų šalių, išskyrus Rusiją, atžvilgiu pakeistas Komisijos sprendimu 2005/692/EB dėl tam tikrų apsaugos priemonių, susijusių su paukščių gripu keliose trečiosiose šalyse (6). Todėl atskiru aktu reikia nustatyti specialias tam tikrų paukščių ir naminių paukščių produktų importo iš Rusijos taisykles.

(7)

Atsižvelgiant į galimas rimtas pasekmes dėl specifinio paukščių gripo viruso štamo (H5N1), nustatyto kitose Azijos šalyse, reikėtų taikyti prevencinę priemonę – sustabdyti tam tikrų paukščių importą iš Rusijos. Atsižvelgiant į dėl ligos susidariusią padėtį Rusijoje, taip pat reikėtų sustabdyti Rusijos kilmės neapdorotų plunksnų ir jų dalių importą.

(8)

Šiuo metu Rusija pateikė papildomos informacijos nurodydama, kad ligos protrūkis sustabdytas regionuose (federalinės apygardos), esančiuose į rytus nuo Uralo kalnų, ir todėl neapdorotų plunksnų importas gali būti suskirstytas pagal regionus. Vis dėlto reikėtų sustabdyti paukščių, išskyrus naminius, importą iš visos Rusijos.

(9)

Šiame sprendime numatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

8.10.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 263/28