7.10.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 261/1

(1)

2005 m. balandžio 7 d. Reglamentu (EB) Nr. 538/2005 (2) (toliau – laikinasis reglamentas) Komisija nustatė laikinąjį antidempingo muitą Kinijos Liaudies Respublikos (KLR) ir Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) (toliau – aptariamos šalys) kilmės trichlorizocianuro rūgšties (toliau – TCCR) importui į Bendriją.

(2)

Primenama, kad dempingo tyrimas dėl KLR apėmė laikotarpį nuo 2003 m. balandžio 1 d. iki 2004 m. kovo 31 d. (toliau – TL-KLR), o dempingo tyrimas dėl JAV apėmė laikotarpį nuo 2003 m. liepos 1 d. iki 2004 m. birželio 30 d. (toliau – TL-JAV).

(3)

Atliekant abu tyrimus, su žalos įvertinimu susijusių tendencijų nagrinėjimas apėmė laikotarpį nuo 2000 m. sausio 1 d. iki atitinkamo tyrimo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(4)

Nustačius laikinąjį antidempingo muitą TCCR importui iš aptariamų šalių, visoms šalims buvo atskleisti faktai ir svarstymai, kuriais remiantis buvo priimtas laikinasis reglamentas. Visoms šalims buvo suteiktas laikotarpis, per kurį jos galėjo kreiptis su prašymais dėl tokių faktų atskleidimo.

(5)

Kai kurios suinteresuotosios šalys pateikė pastabas raštu. Toms šalims, kurios to pageidavo, taip pat buvo suteikta galimybė būti išklausytoms žodžiu. Komisija toliau rinko ir tikrino visą informaciją, kuri, jos nuomone, buvo būtina galutinėms išvadoms padaryti.

(6)

Komisijos tarnybos toliau atskleidė visus pagrindinius faktus ir svarstymus, kuriais remiantis ji ketino rekomenduoti nustatyti galutinį antidempingo muitą ir galutinai surinkti laikinu muitu nustatytas garantuotas sumas. Suinteresuotosioms šalims taip pat buvo suteiktas laikotarpis, per kurį jos galėjo pateikti su šiuo informacijos paskelbimu susijusias pastabas. Į šalių žodžiu ir raštu pareikštas pastabas buvo atsižvelgta, o išvados, jei buvo reikalinga, atitinkamai pakeistos.

(7)

Primenama, kad laikinojo reglamento 19 konstatuojamojoje dalyje aptariamas produktas buvo apibūdintas kaip TCCR ir tos rūgšties preparatai, kurių kilmės šalys yra aptariamos šalys. TCCR Tarptautiniame nepatentuotų pavadinimų (TNP) sąraše taip pat vadinamas „simklozenu“. TCCR yra paprastai klasifikuojama KN kodais ex 2933 69 80 ir ex 3808 40 20.

(8)

Be to, primenama, kad, kaip nurodyta laikinojo reglamento 22 ir 23 konstatuojamosiose dalyse, buvo nustatyta, kad Bendrijos pramonės pagamintas bei Bendrijos rinkoje parduodamas aptariamas produktas bei TCCR ir aptariamų šalių bei analogiškos šalies pagaminta ir vietos rinkoje parduodama TCCR pagal pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalį yra panašūs produktai, nes nebuvo rasta pagrindinių fizinių ir cheminių savybių bei panaudojimo skirtumų tarp egzistuojančių skirtingų TCCR rūšių.

(9)

Vienas perdirbėjas pakartojo pradiniame etape pateiktą skundą, kad į tyrimą neturėtų būti įtraukta maišyta TCCR. Perdirbėjas teigė, kad skunde aptariamas produktas apibūdinamas kaip nemaišyta TCCR ir kad šio produkto sąvoka buvo nesąžiningai išplėsta prie jos priskiriant ir maišytą TCCR. Tačiau primenama, kad skunde nepateikiamos nuorodos į maišytą ar nemaišytą produktą. Taip pat primenama, kad aptariamas produktas apibūdinamas remiantis pagrindinėmis fizinėmis, cheminėmis ir techninėmis savybėmis bei jų galutiniu panaudojimu ir gali apimti kelias ar net daug rūšių, kurioms būdingos vienodos pagrindinės savybės. Šiuo atveju nustatyta, kad maišytos ir nemaišytos tabletės atitinka šiuos kriterijus. Šiuose tyrimuose aptariamas produktas, kaip nurodyta abiejuose pranešimuose dėl inicijavimo, yra trichlorizocianuro rūgštis ir jos preparatai, t. y., visos aptariamo produkto rūšys, kurios pasižymi vienodomis pagrindinėmis savybėmis ir yra nagrinėjamos šiuose tyrimuose. Todėl negalima teigti, kad maišytos tabletės neįeina nei į produkto sąvoką, nei, kad ši sąvoka buvo praplėsta. Tuo remiantis, prašymas buvo atmestas ir laikinojo reglamento 24 konstatuojamojoje dalyje padaryta išvada patvirtinta.

(10)

Negavus jokių pastabų apie naudojamą normaliosios vertės nustatymo metodologiją, partvirtinama laikinojo reglamento 26–33 konstatuojamosiose dalyse nustatyta metodologija.

(11)

Negavus jokių pastabų apie bendrąją eksporto kainos nustatymo metodologiją, partvirtinama laikinojo reglamento 34 konstatuojamojoje dalyje nustatyta metodologija.

(12)

Negavus jokių pastabų apie naudojamą normaliosios vertės ir eksporto kainos palyginimo metodologiją, patvirtinama laikinojo reglamento 35 konstatuojamojoje dalyje nustatyta metodologija.

(13)

Laikinajame reglamente dviems KLR bendradarbiaujantiems gamintojams nebuvo suteiktas nei rinkos ekonomikos režimas (RER), nei individualus režimas (IR) (žr. 44 ir 66 konstatuojamąsias dalis). Dempingo skirtumas šiems dviems eksportuojantiems gamintojams buvo laikinai apskaičiuotas pagal kiekvienam jų apskaičiuotų atskirų dempingo skirtumų svertinį vidurkį.

(14)

Šioms dviems bendrovėms klaidingai buvo nustatytas individualus dempingo skirtumas ir individualūs muitai, o tai prieštarauja pagrindinio reglamento 9 straipsnio 5 daliai ir nuosekliai institucijų praktikai. Todėl tai reikėtų atitaisyti galutiniame etape ir abiems bendrovėms reikėtų nustatyti visai šaliai taikomą muitą.

(15)

Todėl, kalbant apie galutines priemones ir atsižvelgiant į tai, kad iki šiol šioms dviems bendrovėms valstybė darė didelę įtaką, apskaičiuojant šalies dempingo skirtumą, reikėjo atsižvelgti į jų duomenis. Taigi atsižvelgiant į tai, kad bendradarbiavimas nebuvo itin glaudus, šalies dempingo skirtumas buvo nustatytas kaip svertinis vidurkis:

(16)

Negavus jokių pastabų, patvirtinamos preliminarios išvados dėl RER nustatymo, kaip numatyta laikinojo reglamento 40–63 konstatuojamosiose dalyse.

(17)

Negavus jokių pastabų, patvirtinamos preliminarios išvados dėl IR nustatymo, kaip numatyta laikinojo reglamento 64–67 konstatuojamosiose dalyse.

(18)

Negavus jokių pastabų dėl analogiškos šalies pasirinkimo, šis pasirinkimas patvirtinamas, kaip numatyta laikinojo reglamento 68–74 konstatuojamosiose dalyse.

(19)

Negavus jokių pastabų dėl normaliosios vertės eksportuojantiems gamintojams, kuriems nebuvo suteiktas RER, patvirtinamos išvados, kaip numatyta laikinojo reglamento 75 konstatuojamojoje dalyje.

(20)

Keletas eksportuotojų tvirtino, kad apskaičiuojant normaliąją vertę nebuvo pakankamai atsižvelgta į tam tikras reikalaujamas išmokas. Eksportuotojai tvirtino, kad tam tikros sąnaudos (t. y. transporto sąnaudos ir pakavimas) buvo įtrauktos į apskaičiuotą normaliąją vertę, nors jas reikėjo atimti kaip išmokas, laikantis to paties principo, kai normalioji vertė buvo apskaičiuojama remiantis vidaus kaina.

(21)

Šie eksportuotojai taip pat tvirtino, kad šioms aptariamo produkto rūšims, kurioms turėjo būti naudojama apskaičiuota normalioji vertė, pardavimo, bendrosios ir administracinės sąnaudos („PB&A“) turėtų būti pagrįstos vidaus rinkoje patirtomis sąnaudomis.

(22)

Pagaliau jie tvirtino, kad taikomas pelno skirtumas turėtų būti vidaus pardavimų įprastomis prekybos sąlygomis gautas skirtumas.

(23)

Remiantis šių prašymų analize, reikėtų pakoreguoti reikalaujamų išmokų normaliąją vertę, kadangi prašymai yra dėl transporto ir pakavimo sąnaudų, įtrauktų apskaičiuojant normaliąją vertę kaip buvo preliminariai nustatyta. Be to, šiuo metu normalioji vertė buvo apskaičiuota atsižvelgiant į vidaus rinkoje patirtas PB&A sąnaudas, o taikytas pelno skirtumas – pakoreguotas siekiant atspindėti įprastomis prekybos sąlygomis vidaus rinkoje gautą pelno skirtumą. Todėl normalioji vertė buvo sumažinta siekiant atspindėti šiuos pakitimus.

(24)

Negavus jokių pastabų, patvirtinamos preliminarios išvados dėl eksporto kainų, kaip numatyta laikinojo reglamento 79–80 konstatuojamosiose dalyse.

(25)

Negavus jokių pastabų, patvirtinamos preliminarios išvados dėl normaliosios vertės ir eksporto kainos palyginimo, kaip numatyta laikinojo reglamento 81 konstatuojamoje dalyje.

(26)

Negavus jokių pastabų, išskyrus dėl normaliosios vertės koregavimų, kaip išsamiai nustatyta pirmiau pateiktose 20–23 konstatuojamosiose dalyse, laikinojo reglamento 82 ir 83 konstatuojamosiose dalyse numatyta metodologija yra patvirtinama. Nauji dempingo skirtumai, išreikšti CIF importo kainos prie Bendrijos sienos, procentais, yra tokie:

(27)

Naujas šalies dempingo skirtumas, išreikštas CIF importo kainos prie Bendrijos sienos, procentais, ir iš dalies pakeistas, kaip teigiama pirmiau pateiktose 13–15 konstatuojamosiose dalyse, šiuo metu yra:

(28)

Negavus jokių pastabų apie normaliosios vertės nustatymą, išskyrus toliau aptartą su palyginimu susijusį klausimą, turėjusį įtakos nustatant normaliąją vertę vienam eksportuojančiam gamintojui, patvirtinamos preliminarios išvados dėl normaliosios vertės nustatymo metodo, kaip numatyta laikinojo reglamento 92 konstatuojamojoje dalyje.

(29)

Vienas eksportuojantis gamintojas nesutiko, kad PB&A sąnaudos ir susijusių importuotojų Bendrijoje pelnas buvo atskaityti iš perpardavimo kainų, siekiant nustatyti patikimą eksporto kainą. Jis tvirtino, kad tokius atskaitymus reikėjo paskirstyti bendrovės vykdomai veiklai JAV ir Bendrijoje.

(30)

Šiuo atžvilgiu primenama, kad pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį, visas sąnaudas, įskaitant PB&A, kurias importuotojas patyrė tarp importavimo ir perpardavimo, taip pat pagrįstą pelną, reikia atskaityti. Atskaitymai buvo apskaičiuoti remiantis importuotojo pateiktais patikrintais faktiniais duomenimis. Kadangi sąnaudos, kurias eksportuotojas norėjo skirti JAV vykdomai veiklai iš tiesų buvo patirtos Bendrijoje, prašymas buvo atmestas.

(31)

Vienas eksportuojantis gamintojas tvirtino, kad Komisija neteisingai palygino eksportui skirtą produktą iš gamyklos didmeniniam pardavimui su galutiniu produktu mažmeniniam pardavimui vidaus rinkoje.

(32)

Šiuo atžvilgiu pažymima, kad nuo tyrimo pradžios buvo lyginama JAV vidaus rinkoje didmeniniam pardavimui skirtas produktas su į Bendriją importuotu didmeniniam pardavimui skirtu produktu, net jei pastarasis buvo pateiktas kaip galutinis produktas, pvz., tabletės, parduodamos pirmam nepriklausomam vartotojui Bendrijoje. Šis požiūris buvo pagrįstas stebėjimu, kad TCCR į Bendriją yra daugiausia importuojama dideliais kiekiais ir perdirbama Bendrijoje.

(33)

Tačiau pripažįstama, kad atliekant šį palyginimą, pradiniame etape nebuvo atlikti tam tikri būtini koregavimai dėl produkto užbaigimo. Todėl normalioji vertė buvo pakoreguota iš JAV patirtų gamybos sąnaudų atimant dalį, atitinkančią su produkto, parduoto JAV vidaus rinkoje, užbaigimu susijusią veiklą. JAV departamento, kur buvo vykdoma ši veikla, eksportuojančio gamintojo gamybos sąnaudos buvo panaikintos iš normaliosios vertės pagal sąnaudų, susijusių su ta pačia veikla, kurią paprastai atlieka trečiosios šalies subrangovai arba kiti gamybos procese dalyvaujantys subjektai, atskaitymu iš perpardavimo kainos Bendrijoje.

(34)

Taip pat buvo teigiama, kad vykdant pirmiau pateiktą didmeninę prekybą reikėtų išskaityti pridėtines sąnaudas (PB&A sąnaudas) vidaus rinkoje nustatant normaliąją vertę, nes šios pridėtinės sąnaudos daugiausia patiriamos parduodant galutinį produktą.

(35)

Šiuo atžvilgiu pažymima, kad grupės, kurią JAV sudaro eksportuojantis gamintojas ir jį globojančioji bendrovė, veikla ir jos patirtos sąnaudos, skirtos TCCR, yra susijusios su pardavimu: tiek su didmenine prekyba, tiek įvairiu pateikimu pirmajam nepriklausomam vartotojui. Galutinis produktas yra ne kas kita kaip konkrečiai pateiktas produktas dideliais kiekiais. Tvirtinimas, kad pridėtinės sąnaudos nedaro įtakos parduodant produktą dideliais kiekiais reikštų, kad galima tęsti pelningą produkto gamybą dideliais kiekiais nesikišant bendrovei, grupės struktūrai ir ypač pardavimų organizacijai. Tačiau iš tiesų galutinio ar dideliais kiekiais produktų pardavimas nesiskiria, o padeda parduodant TCCR ir jų rūšis. Todėl šis prašymas buvo atmestas.

(36)

Visais kitais atžvilgiais ir negavus jokių pastabų, patvirtinamos preliminarios išvados dėl normaliosios vertės ir eksporto kainos palyginimo, kaip numatyta laikinojo reglamento 94 konstatuojamoje dalyje.

(37)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 dalį visų aptariamo produkto rūšių, eksportuotų į Bendriją, normaliosios vertės svertinio vidurkio ir visų atitinkamų aptariamo produkto rūšių eksporto kainos svertinio vidurkio palyginimas, atsižvelgiant į prekybos lygį, parodė, kad bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams buvo taikomas dempingas.

(38)

Galutiniai dempingo skirtumai, išreikšti CIF importo kainos prie Bendrijos sienos, nesumokėjus muito, procentais, yra tokie:

(39)

Likutinis dempingo skirtumas buvo nustatytas remiantis didžiausiu dempingo skirtumu, nustatytu pagal vieno iš bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų aukščiausia dempingo kaina parduodamą ir tipišką produkto rūšį.

Likutinis dempingo skirtumas: 120 %

(40)

Negavus jokios naujos informacijos, šiuo reglamentu patvirtinamos laikinojo reglamento 97 ir 98 konstatuojamosiose dalyse pateiktos išvados.

(41)

Vienas Bendrijoje esantis perdirbėjas tvirtino, kad jis turėtų būti laikomas Bendrijos gamintoju, nes gamina maišytas TCCR tabletes, kurioms taikomas aptariamo produkto apibūdinimas. Tačiau šis tyrimas parodė, kad perdirbėjas pats negamino TCCR nei granulių, nei miltelių pavidalu ir TCCR tablečių ar jos preparatų, tačiau tabletes gamino subrangovai. Be to, šių tablečių gamyba nėra TCCR gamyba, o TCCR vienos formos (granulių ar miltelių pavidalo TCCR) pakeitimas kita (TCCR tabletės). Šiuo pagrindu prašymas turėjo būti atmestas.

(42)

Vienas į Bendrijos pramonės gamintojų sąrašą neįtrauktas Europos gamintojas pateikė prieštaringus prašymus dėl duomenų nagrinėjimo. Pirmiau minėtas perdirbėjas teigė, kad šio gamintojo duomenys turėjo būti pateikti kaip Bendrijos pramonės duomenys, tačiau eksportuojantis gamintojas tai paneigė.

(43)

Šiuo atžvilgiu reikėtų pažymėti, kad šio gamintojo pateikti duomenys nebuvo naudojami vertinant Bendrijos pramonės padėtį, atsižvelgiant į tai, kaip minėta laikinojo reglamento 97 konstatuojamojoje dalyje, kad minėtas gamintojas tyrime glaudžiai nebendradarbiavo, todėl negalėjo būti įtrauktas į Bendrijos pramonės gamintojų sąrašą. Todėl nebuvo priežasčių atsižvelgti į jo duomenis, analizuojant Bendrijos pramonės padėtį.

(44)

Keturi Kinijos bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai teigė, kad jei yra daugiau nei du Bendrijos gamintojų, kaip šiuo atveju, skundą gali pateikti tik vienas jų. Tačiau reikia pažymėti, kad skundo patvirtinimas nepriklauso nuo jam pritariančių bendrovių skaičiaus, tačiau išreiškiamas gamybos apimtimi pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalį ir 5 straipsnio 4 dalį. Be to, primenama, kad, kaip minėta laikinojo reglamento 97 konstatuojamojoje dalyje, du iš trijų Bendrijos gamintojų pritarė skundui. Šių dviejų gamintojų gamybos apimtis sudaro daugiau nei 50 % visos Bendrijos gamybos, todėl tai atitiko sąlygas inicijuojant tyrimą. Be to, šiuo atveju pažymėta, kad skundą pateikusio Bendrijos gamintojo, kuris glaudžiai bendradarbiavo atliekant tyrimą, gamyba sudarė daugiau nei 50 % visos Bendrijos TCCR gamybos per TL. Todėl šis prašymas buvo atmestas.

(45)

Reikėtų pažymėti, kad nustačius laikinąsias priemones, Bendrijos gamintoją, Aragonesas Delsa, priklausiusį Bendrijos pramonei, įsigijo Ercros grupė. Vienas JAV bendradarbiaujantis eksportuotojas teigė, kad tai gali nebeatitikti Bendrijos pramonės reikalavimų, nes, pasak jo, Ercros‘ui taip pat priklauso Inquide, svarbus KLR kilmės TCCR importuotojas.

(46)

Šiuo atžvilgiu, pirmiausia reikėtų paminėti, kad Inquide sudaro Neokem grupę, kuri yra viena iš Europos gamintojų ir kuri ne itin glaudžiai bendradarbiavo tyrime. Priešingai nei teigė JAV eksportuotojas, Ercros‘ui nepriklauso visa Inquide, tik mažoji jos dalis. Todėl, priešingai nei teigė šis eksportuotojas, Inquide ir Aragonesas-Delsa nesusivienijo ir tarp jų nėra tiesioginių finansinių ryšių. Tyrimu buvo patvirtinta, kad Bendrijos gamintojas nedalyvavo nei dempingo veikloje, nei buvo apsaugotas nuo žalingo dempingo poveikio. Todėl nebuvo priežasčių kelti klausimo dėl jo kaip Bendrijos pramonės dalies. Taigi patvirtinama laikinojo reglamento 99 konstatuojamojoje dalyje padaryta išvada.

(47)

Negavus jokių kitų pastabų, tvirtinamas Bendrijos pramonės apibrėžimas, kaip pateikta laikinojo reglamento 99 konstatuojamoje dalyje.

(48)

Negavus jokios naujos informacijos, šiuo reglamentu patvirtinamas Bendrijos vartojimo nustatymas kaip numatyta laikinojo reglamento 100–105 konstatuojamosiose dalyse.

(49)

Vienas eksportuojantis gamintojas teigė, kad importo iš KLR ir iš JAV suvestinis įvertinimas nėra pagrįstas, nes konkurencijos tarp Kinijos ir JAV importo sąlygos dėl importo apimties, rinkos dalies ir kainos pakitimų buvo iš esmės skirtingos.

(50)

Pirmiausia primenama, kad pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalyje nustatytos trys sąlygos buvo įvertintos laikinojo reglamento 107 konstatuojamojoje dalyje.

(51)

Be to, prieš priimant sprendimą dėl padidėjusių (išaugusių) importo apimčių iš JAV ir KLR, dabartinė importo apimties, rinkos dalies ir aptariamo importo kainų padėtis buvo nagrinėjama atskirai abiems šalims laikinojo reglamento 109–112 konstatuojamosiose dalyse.

(52)

Kalbant apie konkurencijos sąlygas, reikėtų priminti, kad, kaip nustatyta laikinojo reglamento 24 konstatuojamojoje dalyje, KLR ir JAV pagaminta TCCR ir Bendrijos gamintojų pagaminta bei Bendrijos rinkoje parduota TCCR pasižymi vienodomis pagrindinėmis fizinėmis ir cheminėmis savybėmis, ir yra pakeičiama Bendrijos vartotojams. Be to, buvo nustatyta, kad eksportuojantys gamintojai aptariamose šalyse ir Bendrijos gamintojai naudojasi panašiais pardavimo kanalais. Be to, importui iš KLR ir iš JAV būdingos vienodos kainų tendencijos. Importas iš dviejų skirtingų šalių skiriasi apimtimi ir rinkos dalimi dėl keleto priežasčių ir tai nebūtinai reiškia, kad produktas parduodamas skirtingomis konkurencijos sąlygomis.

(53)

Remiantis tuo, kas pirmiau pateikta ir negavus jokių kitų pastabų dėl aptariamo importo dempingo kaina poveikio suvestinio įvertinimo, šiuo reglamentu patvirtinamos laikinojo reglamento 106–108 konstatuojamose dalyse pateiktos išvados.

(54)

Atlikus dempingo nustatymo koregavimus, taip pat buvo patikrintas kainų mažinimas.

(55)

Per TL KLR svertinis vidutinis kainų mažinimo skirtumas, išreikštas Bendrijos pramonės pardavimų kainų procentine dalimi, Kinijos eksportuotojams svyravo nuo 33,8 % iki 44,2 %. Kainų mažinimo skirtumo svertinis vidurkis buvo 39,7 %.

(56)

Per TL taip pat buvo nustatytas kainų mažinimas JAV. Vienas eksportuojantis gamintojas sumažino tik tam tikrų TCCR rūšių kainas, tuo tarpu kitas eksportuojantis gamintojas žymiai sumažino Bendrijos pramonės kainas. Kainų mažinimo skirtumo svertinis vidurkis buvo 0,69 %. Taip pat reikia pažymėti, kad sumažėjo Bendrijos pramonės kainos.

(57)

Primenama, kad laikinojo reglamento 135 konstatuojamoje dalyje, Komisija padarė preliminarią išvadą, kad Bendrijos pramonei buvo padaryta materialinė žala, nurodyta pagrindinio reglamento 3 straipsnyje.

(58)

Keturi Kinijos eksportuotojai teigė, kad atliekant daugumą antidempingo tyrimų, materialinė žala buvo nustatyta, kai Bendrijos pramonė patyrė nuostolius, tačiau šiuo atveju Bendrijos pramonė vis dar yra pelninga.

(59)

Tačiau primenama, kad nuostolinga padėtis nėra išankstinė sąlyga nustatant materialinę žalą. Pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalyje teigiama, kad nagrinėjant importo dempingo kaina poveikį Bendrijos pramonei, reikia įvertinti, inter alia, „esamą ir galimą pelno normos … sumažėjimą“, pelningumo analizė turi būti atliekama, lyginant gautą pelną netaikius dempingo. Šiuo konkrečiu atveju primenama, kad Bendrijos pramonė prarado 50 % pelno, kurį ji gavo 2000 m., t. y., prieš pradedant į Bendrijos rinką importuoti dempingo kaina. Be to, primenama, kad Bendrijos pramonė patyrė žalą dėl kainų ir rinkos dalies mažėjimo.

(60)

Tuo remiantis ir negavus jokių kitų pastabų, šiuo reglamentu patvirtinamos laikinojo reglamento 117–135 konstatuojamosiose dalyse pateiktos išvados dėl Bendrijos pramonės padėties.

(61)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, nuspręsta, kad Bendrijos pramonei buvo padaryta materialinė žala, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnyje.

(62)

Negavus jokios naujos informacijos, šiuo reglamentu patvirtinamos laikinojo reglamento 136–141 konstatuojamosiose dalyse pateiktos išvados.

(63)

Vienas eksportuojantis gamintojas teigė, kad Bendrijos pramonė neturėjo techninės galimybės prisidėti prie rinkos augimo dėl techninių problemų, kilusių steigiant naują gamyklą, ir negalėjo to padaryti dėl importo dempingo kaina, kaip teigiama laikinojo reglamento 118 konstatuojamojoje dalyje.

(64)

Kaip minima laikinojo reglamento 118 konstatuojamojoje dalyje, Bendrijos pramonė 2001–2002 m. nusprendė įsteigti naują gamyklą, kuri pradėjo veikti 2003 m. viduryje, uždarius seną gamyklą. Nors Bendrijos pramonė susidūrė su techniniais sunkumais siekiant panaudoti naujos gamyklos pajėgumus, reikėtų pažymėti, kad numatyti pajėgumai, kuriuos eksportuojantis gamintojas mini savo nuomonėje, neatitinka laikinajame reglamente pateiktų duomenų. Laikinajame reglamente minėti pajėgumų skaičiai yra susiję su faktiniais pajėgumais, t. y., koreguotais pajėgumais siekiant atsižvelgti į šiuos sunkumus, vietoj nominalių pajėgumų. Todėl iš dalies buvo atsižvelgta į techninių sunkumų poveikį mažėjant pajėgumų išnaudojimui. Tačiau remiantis tyrimo išvadomis, reikėtų dar pakoreguoti laikinajame reglamente pateiktus pajėgumų skaičius, nes pastarieji pasekmes, susidūrus su pirmiau minėtomis techninėmis problemomis, atspindėjo tik iš dalies. Taigi faktinių pajėgumų išnaudojimas per TL būtų beveik 100 %. Iš tiesų nustatyta, kad Bendrijos pramonė veikė visu pajėgumu ir laikinai turėjo pirkti aptariamą produktą, kad galėtų patenkinti paklausą. Todėl negalima atmesti galimybės, kad laikini Bendrijos pramonės gamybos techniniai sunkumai tam tikra prasme prisidėjo prie Bendrijos pramonės patirtos žalos.

(65)

Vienas eksportuojantis gamintojas teigė, kad Komisija neatsižvelgė į daugumos Bendrijos pramonės investicijų pelningumui ir papildomoms sąnaudoms, kurias ji patyrė dėl techninių problemų pradiniame etape, padarytą neigiamą poveikį.

(66)

Primenama, kad klausimas dėl Bendrijos pramonės naujų investicijų jau buvo aptariamas laikinojo reglamento 150–152 konstatuojamosiose dalyse.

(67)

Be to, kaip teigiama laikinojo reglamento 129 konstatuojamojoje dalyje, naujosios gamyklos veikla padėjo Bendrijos pramonei sumažinti kintamas ir fiksuotas sąnaudas, padidinti gamybos pajėgumus ir pasiekti geresnį gamybos apimčių lygį. Todėl, kaip teigiama laikinojo reglamento 125 konstatuojamojoje dalyje, visos papildomos naujų investicijų sąnaudos buvo kompensuotos sumažėjus sąnaudoms ir pagerėjus produktyvumui. Iš tiesų, 2000–2001 m. padidėjusios gamybos sąnaudos mažėjo iki TL, kai gamyba galėjo tapti pelninga. Taip pat reikia pažymėti, kad tik nuo 2003 m. liepos mėn., t. y., pradėjus veikti naujai gamyklai ir galutinai uždarius seną gamyklą, sumažėjo veiklos sąnaudos. Tačiau tuo negalima paaiškinti, kodėl 2001 m. prasidėjo pelningumo mažėjimas (2000–2002 m. pelningumas sumažėjo daugiau nei 20 %, 2001–2002 m. daugiau nei 40 %). Todėl šis prašymas buvo atmestas.

(68)

Vienas perdirbėjas nepritarė laikinojo reglamento 149 konstatuojamojoje dalyje padarytai išvadai ir dar kartą pareiškė, kad kainų mažėjimas yra normalus reiškinys, atsiradęs bręstant TCCR rinkai.

(69)

Nors tikimasi kainų sumažėjimo produktui pasiekus tam tikrą brandumo lygį, tačiau reikia pažymėti, kad brandumą reikia suvokti kaip keletą metų trunkantį sklandų, nenutrūkstamą ir reguliarų procesą, tačiau aptariamo importo kainų mažėjimas vyko atvirkščiai: staigus ir didelis, nes kainos 2000–2003 m. sumažėjo maždaug 15 % per metus, net jei paklausa šio periodo vasaros metu buvo itin didelė.

(70)

Be to, remiantis pirmiau minėtu teiginiu, Bendrijos pramonė patyrė žalą dėl kainų, plečiantis Bendrijos rinkai, kuri subrendo per aptariamąjį laikotarpį. Tai reikštų, kad nuo 2000 m. iki TL-KLR Bendrijos kainos sumažėjo 8 %, nuo 2000 m. iki TP-JAV – 12 % ir tai atitiktų „normaliam“ kainų didėjimui Bendrijos rinkoje, atsižvelgiant į produkto gyvavimo ciklą. Tačiau primenama, kad nuo 2000 m. iki TL aptariamo importo kainos sumažėjo 40 %, o tai akivaizdžiai yra daugiau nei „normalus“ kainos mažėjimas, kuris įvyko tik dėl rinkos subrendimo. Todėl net jei rinkos subrendimas ribotai galėjo padaryti įtakos kainų padidėjimui, tačiau tuo negalima paaiškinti nei didelio nuo 2000 m. iki TP importo kainų sumažėjimo, nei Bendrijos pramonei padarytos žalos.

(71)

Keturi Kinijos bendradarbiaujantys eksportuotojai teigė, kad žalos analizėje trūko tam tikrų skaičių dėl Bendrijos pramonės eksporto, todėl neįmanoma apibūdinti tikslios Bendrijos pramonės padėties.

(72)

Kalbant apie pelningumą, vienas eksportuojantis gamintojas teigė, kad Komisija neatsižvelgė į neigiamą Bendrijos pramonės TCCR eksporto į JAV poveikį. Primenama, kad tyrime dėl žalos analizuojama Bendrijos pramonės padėtis Bendrijos rinkoje. Taigi laikinojo reglamento 125 konstatuojamojoje dalyje minėti pelningumo rodikliai yra susiję tik su Bendrijos rinkos pardavimais, todėl jiems nepadarė įtakos JAV ar kitoje eksporto rinkoje patirti nuostoliai.

(73)

Kai kurios šalys tvirtino, kad visos neigiamos tendencijos, kurias patyrė Bendrijos pramonės rinkos dalis ir pelningumas, atsirado dėl Bendrijos pramonės eksporto už Bendrijos ribų. Jų nuomone, jei Bendrijos pramonės eksportuojamas produktas būtų parduotas EB rinkoje vietoj eksporto į JAV rinką, Bendrijos pramonė būtų galėjusi patenkinti vartotojų poreikius EB rinkoje, išlaikyti rinkos dalį ir parduoti už geresnę kainą.

(74)

Tyrimo metu paaiškėjo, kad nuo 2000 m. Bendrijos pramonės eksportas nuolat didėjo ir sudarė daugiau nei 50 % visų aptariamo produkto pardavimų per TL, lyginant su 45 % 2000 m.

(75)

Tuo atžvilgiu, pirmiausia reikėtų pažymėti, kad Bendrijos pramonės strategijos tikslas nėra patenkinti vartotojų poreikių Bendrijos rinkoje bet kokia kaina, bet šioje rinkoje parduoti didžiausią produkto kiekį priimtina kaina.

(76)

Antra, eksporto į JAV kainos nekelia žalos, nes jų negalima palyginti su Bendrijos rinkos kainomis. Iš tiesų buvo nustatyta, kad nėra jokio tiesioginio ryšio tarp eksporto pardavimų ir Bendrijos pramonės padėties, nes eksporto pardavimų ir Bendrijos rinkos pardavimų negalima palyginti, kalbant apie produktų įvairovę ir kainą.

(77)

Eksporto rinkos pardavimus daugiausia sudaro granulių dideliuose maišuose, kurių kaina yra žymiai mažesnė nei Bendrijos rinkoje parduotų produktų, t. y., tablečių, pardavimai. Todėl negalima daryti išvados, atliekant paprastą kainų palyginimą remiantis nekoreguotais duomenimis.

(78)

Trečia, reikėtų pažymėti, kad daugiau nei 80 % Bendrijos rinkos pardavimų atliekama nuo vasario iki rugpjūčio mėn., tuo tarpu pardavimų laikotarpis JAV rinkoje yra ilgesnis, ypač pietų ar pietvakarių valstijose. Todėl didesnis eksportas į JAV, dėl kurio Bendrijos rinka galėjo nustatyti priimtiną kainą, leido Bendrijos pramonei pasiekti geresnę masto ekonomiją ir išlaikyti kainos lygį Bendrijos rinkoje.

(79)

Ketvirta, reikėtų pažymėti, kad JAV rinka yra didžiausia plaukimo baseinų įrangos ir chemikalų rinka pasaulyje. Todėl Bendrijos pramonė, siekdama paįvairinti savo vartotojus ir dalyvauti aktyviausios rinkos plėtroje, yra suinteresuota išlaikyti savo vietą jai svarbioje rinkoje.

(80)

Pagaliau, nebuvo įrodyta, kad pardavimus JAV rinkoje galėtų pakeisti pardavimai Bendrijos rinkoje tuo pačiu laikotarpiu ir geresnėmis kainomis, ir kad tokiu būdu Bendrijos pramonė būtų pati sau pakenkusi.

(81)

Remiantis tuo, kas išdėstyta pirmiau, prašymai buvo atmesti ir, negavus kitų pastabų, šiuo reglamentu patvirtinamos padarytos išvados dėl kitų veiksnių, pateiktų laikinojo reglamento 142–154 konstatuojamose dalyse, poveikio.

(82)

Remiantis tuo, kas išdėstyta pirmiau ir kita informacija, išdėstyta laikinojo reglamento 136–154 konstatuojamosiose dalyse, daroma išvada, kad importas iš KLR ir JAV Bendrijos pramonei padarė didelę žalą pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 dalį.

(83)

Negavus jokių kitų pastabų dėl Bendrijos pramonės interesų, šiuo reglamentu patvirtinamos laikinojo reglamento 160 konstatuojamojoje dalyje pateiktos išvados.

(84)

Reikėtų priminti, kad nesusijusių importuotojų bendradarbiavimas nebuvo glaudus, kaip minėta laikinojo reglamento 162 konstatuojamojoje dalyje. Be to, ne vienas importuotojas nepateikė pastabų, paskelbus preliminarias išvadas.

(85)

Tokiomis aplinkybėmis ir negavus jokios papildomos informacijos dėl nesusijusių importuotojų interesų, šiuo reglamentu patvirtinamos laikinojo reglamento 161–162 konstatuojamosiose dalyse padarytos išvados.

(86)

Tolesnio tyrimo metu paaiškėjo, kad perdirbėjų padėtis, kalbant apie pelningumą ir su TCCR gamybos sąnaudomis susijusį poveikį, gali labai keistis. Todėl laikinojo reglamento 168 konstatuojamojoje dalyje padaryta prielaida, kad TCCR sudaro daugiau nei 40 % perdirbėjo gamybos sąnaudų ir kad šiam produktui priskiriamas mažas pelno skirtumas, turi būti pakeista. Iš tiesų, papildomas patikrinimas, atliktas didžiausio perdirbėjo EB rinkoje patalpose, parodė, kad aptariamas produktas sudarė mažiau nei 25 % visų jos gamybos sąnaudų ir jos pelningumas siekė daugiau nei 8 %.

(87)

Vienas perdirbėjas nesutiko su laikinojo reglamento vertinimu, pagal kurį perdirbėjas galėtų padidinti kainas ir tokiu būdu perkelti dalį padidėjusių sąnaudų klientui, taigi naudojamų priemonių poveikis būtų paskirstytas per paskirstymo grandinę.

(88)

Su tuo sutiko kitas perdirbėjas, aiškiai pareiškęs, kad nustačius laikinus muitus, perdirbėjai 2005 m. sezonui padidino kainas nuo 15 % iki 25 % (arba vidutiniškai 0,32 EUR už kg). Tai patvirtino ir kitas perdirbėjas. Tyrimu buvo parodyta, kad perdirbėjų sutartyse neuždrausta didinti kainų ir kad į jų sutartis buvo įtraukti specialūs punktai 2006 m. sezonui dėl galimo antidempingo muitų nustatymo. Tai aiškiai rodo, kad perdirbėjai bent jau iš dalies ėmėsi priemonių, siekdami paskirstyti padidėjusias sąnaudas paskirstymo grandinėje.

(89)

Pagaliau, tyrimu buvo parodyta, kad didmenininkų prie pirkimo kainos pridėtas antkainis gali būti didelis, t. y., virš 40 %, kuo patvirtinama, kad tai yra būdas pereiti prie sąnaudų padidėjimo, atsiradusio dėl muitų paskirstymo grandinėje.

(90)

Vienas perdirbėjas teigė, kad muito TCCR (granulių ar tablečių pavidalu) importui nustatymas paskatintų eksportuojančius gamintojus ir tarpininkus tiesiogiai importuoti tabletes, o tai neigiamai paveiktų su perdirbimu susijusią veiklą. Todėl buvo pasiūlyta TCCR tablečių importui nustatyti didesnį muitą nei granulių importui. Anot šio perdirbėjo, toks skirtumas apsaugotų Bendrijos pramonę ir perdirbėjus.

(91)

Tačiau primenama, kad aptariamas produktas buvo apibūdinta kaip TCCR ir jos preparatai. Ji gali būti granulių, miltelių ar tablečių pavidalu, kuriai neribojamas chloro kiekis. Todėl nors buvo palygintas produktas, pasižymintis vienodomis savybėmis, tokiomis kaip forma ar pakavimas, aptariamam produktui taikytas muitas, turėtų būti taikomas TCCR importui, visais jo pavidalais, t. y., granulėmis, milteliais ar tabletėmis. Bet koks kitas požiūris būtų antidempingo muito panaudojimas siekiant atskirti perdirbimo sąnaudas tarp Europos perdirbėjų ir Kinijos eksportuotojų, o tai aiškiai nėra antidempingo priemonių tikslas. Galiausiai pažymėta, kad nors TCCR granulėms ir TCCR tabletėms taikomas vienodas ad valorem muitas, didesnis muitas bus taikomas brangesniam produktui, t. y., tabletėms. Tai galėtų iš dalies patenkinti perdirbėjo pateiktą prašymą. Todėl šis prašymas buvo atmestas.

(92)

Remiantis tuo, kas išdėstyta pirmiau ir negavus jokių kitų pastabų dėl Bendrijos perdirbėjų interesų, šiuo reglamentu patvirtinamos laikinojo reglamento 163–172 konstatuojamosiose dalyse pateiktos išvados.

(93)

Vienas perdirbėjas dar kartą pareiškė, kad bet koks kainų padidėjimas netenkins vartotojų interesų. Tačiau, kaip paaiškinta laikinajame reglamente, kaina turėtų padidėti tik minimaliai ir tai neturėtų paveikti vartotojų pasirinkimo. Tai patvirtino vienas perdirbėjas, kuris teigė, kad galutiniam vartotojui tai sudarytų apie 10 EUR per metus, o tai yra dar mažiau nei laikinajame reglamente minėti preliminariai apskaičiuoti 2,5 EUR per mėnesį. Toks sąnaudų padidėjimas nėra laikomas dideliu arba tokiu, kad skatintų galutinį vartotoją ieškoti panašių produktų.

(94)

Be to, nustatyta 10 EUR per metus suma atspindi tik didžiausią spėjamą priemonės poveikį, jei visas muito dydis būtų perkeltas galutiniam vartotojui. Taip pat neatsižvelgiama į tai, kad galutinės priemonės taikomos mažiausiai JAV kilmės importui, jei jos yra mažesnės nei laikinosios priemonės.

(95)

Remiantis tuo, kas išdėstyta pirmiau ir negavus jokių kitų pastabų dėl Bendrijos vartotojų interesų, šiuo reglamentu patvirtinamos laikinojo reglamento 173–177 konstatuojamosiose dalyse pateiktos išvados.

(96)

Atsižvelgiant į laikinajame reglamente pateiktas išvadas ir į įvairių šalių pareiškimus, daroma išvada, kad nėra įtikinamų priežasčių aptariamų šalių kilmės TCCR importui dempingo kaina nenustatyti galutinių antidempingo priemonių.

(97)

Pagal laikinojo reglamento 179–183 konstatuojamose dalyse išaiškintą metodiką, buvo paskaičiuotas žalos atlyginimo lygis, siekiant nustatyti, kokio lygio priemones reikia taikyti.

(98)

Skaičiuojant žalos skirtumą laikinajame reglamente, tikslinis pelnas Bendrijos pramonei buvo nustatytas 10 %, šis dydis atrodė tinkamas ir gali būti pasiektas, jeigu nebūtų žalingo dempingo.

(99)

Kelios suinteresuotosios šalys teikė, kad TCCR verslui netinka 10 % pelnas ir kad šis pelnas turėtų būti žemiau 5 %. Tačiau, kaip minėta laikinojo reglamento 181 konstatuojamojoje dalyje, žymiai padidėjo Bendrijos pramonės pelno dydis, prieš pradedant aptariamą importą į Bendriją. Iš tiesų, 2000–2001 m. pasiektas dydis parodė, kad netaikant dempingo galima tikėtis 10 % pelno. Todėl šie prašymai buvo atmesti.

(100)

Negavus daugiau pastabų šia tema, šiuo reglamentu tvirtinama laikinojo reglamento 179–183 konstatuojamosiose dalyse numatyta metodika.

(101)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, ir remiantis pagrindinio reglamento 9 straipsnio 4 dalimi, reikėtų nustatyti galutinį antidempingo muitą, kurio dydis būtų lygus dempingo skirtumui apskaičiuotam dėl KLR kilmės importo ir žalos skirtumui, apskaičiuotam dėl JAV kilmės importo.

(102)

Remiantis tuo, kas išdėstyta pirmiau, kadangi visais atvejais žalos skirtumai buvo didesni nei KLR dempingo skirtumai ir žemesni nei JAV dempingo skirtumai, galutiniai muitai yra šie:

(103)

Šiame reglamente nurodytos atskiros antidempingo muito normos buvo nustatytos remiantis atlikto tyrimo duomenimis. Todėl jos atspindi tyrimo metu tų įmonių buvusią padėtį. Šios muito normos (kitaip nei visai šaliai bendras muitas, taikomas „visoms kitoms bendrovėms“) yra taikomas vien tik aptariamos šalies kilmės produktų, pagamintų konkrečiai nurodytų bendrovių, importui. Produktų, pagamintų bet kurios kitos bendrovės, kurios pavadinimas ir adresas konkrečiai nepaminėti šiame reglamente, įskaitant su konkrečiai paminėtomis bendrovėmis susijusius subjektus, importui negali būti taikomos šios normos; šiems produktams nustatoma „visoms kitoms bendrovėms“ taikoma muito norma.

(104)

Visi prašymai taikyti šias individualias muito normas (pvz., pasikeitus subjekto pavadinimui arba įsteigus naujus gamybos arba pardavimo subjektus) turi būti nedelsiant siunčiami Komisijai (3), nurodant visą svarbią informaciją, ypač informaciją apie visus bendrovės veiklos pasikeitimus, susijusius su gamyba, vidaus ir eksporto pardavimu, atsiradusius dėl, pavyzdžiui, pavadinimo pasikeitimo arba gamybos ir pardavimo subjektų pasikeitimo. Prireikus reglamentas bus atitinkamai iš dalies pakeistas, atnaujinus bendrovių, kurioms taikomi individualūs muitai, sąrašą.

(105)

Siekiant sumažinti įsipareigojimų nesilaikymą, atsiradusį dėl didelio muitų sumų skirtumo, manoma, kad norint užtikrinti tinkamą antidempingo muitų taikymą, reikia nustatyti specialias priemones. Specialios priemonės yra šios:

(106)

Valstybių narių muitinei pateikiama galiojanti prekybinė sąskaita, atitinkanti šio reglamento priede nurodytus reikalavimus. Tik tie importuoti produktai, kuriems pateikiama ši sąskaita, yra klasifikuojami papildomais TARIC kodais, taikomais aptariamam gamintojui. Jei minėta sąskaita nepateikiama, turi būti taikomas likutinis antidempingo muitas, kaip ir kitiems eksportuotojams.

(107)

Siekiant ir toliau užtikrinti tinkamus aptariamo produkto pardavimus Bendrijai aptariamos bendrovės buvo skatinamos pateikti Komisijai reguliarias ataskaitas. Nepateikus ataskaitų ar jeigu remiantis ataskaitų analize išaiškėtų, kad taikomomis priemonėmis negalima panaikinti žalingo dempingo poveikio, Komisija, remdamasi pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalimi, gali inicijuoti tarpinę peržiūrą. Šioje peržiūroje galima, inter alia, išnagrinėti, ar būtina panaikinti individualias muito normas ir nustatyti visai šaliai taikomą muitą.

(108)

Atsižvelgiant į dempingo skirtumo dydį ir į Bendrijos pramonei padarytos materialinės žalos mastą, manoma, kad būtina surinkti sumas, užtikrintas Reglamentu (EB) Nr. 538/2005 nustatytu laikinuoju antidempingo muitu, taikant galutinai nustatyto muito normą. Jei galutiniai muitai yra didesni už laikinuosius muitus, galutinai surenkamos tik sumos, užtikrintos laikinaisiais muitais. Sumos, užtikrintos viršijant galutinę antidempingo muito normą, grąžinamos,

7.10.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 261/13

(1)

Vadovaujantis Urugvajaus raundo daugiašalių prekybos derybų rezultatais Reglamentas (EB) Nr. 3223/94 numato kriterijus, pagal kuriuos Komisija nustato standartines importo vertes iš trečiųjų šalių importuojamiems jo priede išvardintiems produktams ir laikotarpiams.

(2)

Laikantis aukščiau nurodytų kriterijų, standartinės importo vertės turi būti nustatytos tokios, kaip nurodyta šio reglamento priede,

7.10.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 261/15

(1)

Komisijos reglamente (EB) Nr. 1591/2005 (2) yra nustatytos grąžinamosios išmokos, taikytinos už baltojo cukraus ir žaliavinio cukraus eksportą.

(2)

Reikėtų iš dalies pakeisti šias grąžinamąsias išmokas, nes Komisijos šiuo metu turimi duomenys skiriasi nuo Reglamento (EB) Nr. 1591/2005 priėmimo metu turėtų duomenų,

7.10.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 261/17

(1)

2005 m. liepos 15 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 1138/2005 dėl 2005–2006 prekybos metais vykdomo nuolatinio konkurso, siekiant nustatyti eksporto muitus ir (arba) grąžinamąsias išmokas už baltojo cukraus eksportą (2), numatyta vykdyti dalinius konkursus dėl tokio cukraus eksporto į trečiąsias šalis.

(2)

Reglamento (EB) Nr. 1138/2005 9 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad didžiausias grąžinamosios išmokos dydis daliniame konkurse nustatomas pagal aplinkybes, visų pirma atsižvelgiant į cukraus rinkos Bendrijoje bei pasaulinės cukraus rinkos padėtį ir numatomą raidą.

(3)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Cukraus vadybos komiteto nuomonę,

7.10.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 261/18

(1)

2004 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 27/2005, nustatančiame 2005 m. tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių bendrąsias žvejybos galimybes ir susijusias sąlygas, taikomas Bendrijos vandenyse ir Bendrijos laivams vandenyse, kuriuose privaloma nustatyti sugavimo apribojimus (3), nustatytos kvotos 2005 m.

(2)

Pagal Komisijai pateiktą informaciją, gaudydami šio reglamento priede nurodytus išteklius, laivai, kurie plaukioja su tame priede nurodytos valstybės narės vėliava arba yra joje registruoti, išnaudojo 2005 m. suteiktą kvotą.

(3)

Todėl yra būtina uždrausti žvejoti, laikyti laivuose, perkrauti ir iškrauti šių išteklių žuvis,

7.10.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 261/20

(1)

Reglamento (EB) Nr. 1763/2004 I priede yra išvardyti asmenys, kuriems taikomas tame reglamente numatytas fondų ir ekonominių išteklių įšaldymas.

(2)

Komisija yra įgaliota iš dalies keisti šį priedą atsižvelgiant į Tarybos sprendimus, įgyvendinančius 2004 m. spalio 11 d. Tarybos bendrąją poziciją 2004/694/BUSP dėl tolesnių priemonių, remiančių veiksmingą (TBTBJ) mandato vykdymą (2). Tarybos bendrąja pozicija 2005/689/BUSP (3) išplečiama ir įgyvendinama ta bendroji pozicija. Todėl Reglamento (EB) Nr. 1763/2004 I priedas turėtų būti atitinkamai pakeistas,

7.10.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 261/22

(1)

Pagal 1999 m. gegužės 17 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1493/1999 dėl bendros vyno rinkos organizavimo 63 straipsnio 7 dalį (2), eksporto grąžinamųjų išmokų skyrimas vyno sektoriaus produktams apribojamas kiekiais ir išlaidomis, nustatytais žemės ūkio susitarimu, pasirašytu pagal daugiašales derybas dėl prekybos Urugvajaus raunde.

(2)

Reglamento (EB) Nr. 883/2001 9 straipsniu buvo nustatytos sąlygos, kuriomis Komisija, siekdama išvengti pagal šį susitarimą numatyto kiekio ar turimo biudžeto viršijimo, gali imtis ypatingų priemonių.

(3)

Remiantis 2005 m. spalio 5 d. Komisijos turėta informacija apie eksporto licencijų paraiškas, kiekis, tebeturimas laikotarpiui iki 2005 m. lapkričio 15 d. Reglamento (EB) Nr. 883/2001 9 straipsnio 5 dalyje nurodytai paskirties zonai 1) Afrika gali būti viršytas, jei nebus ribojamas eksporto licencijų su išankstiniu grąžinamosios išmokos nustatymu išdavimas. Todėl pranešamiems kiekiams būtina nustatyti vienodą priėmimo koeficientą paraiškoms, pateiktoms nuo 2005 m. rugsėjo 28 d. iki spalio 4 d., ir leidimų išdavimą pateiktoms paraiškoms šitai zonai reikia laikinai sustabdyti iki 2005 m. lapkričio 16 d.,

7.10.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 261/23

(1)

Pagal Reglamento (EB) Nr. 1784/2003 13 straipsnio nuostatas skirtumas tarp to reglamento 1 straipsnyje išvardytų produktų biržos kainų ar kitų pasaulinės rinkos kainų ir tų produktų kainų Bendrijoje gali būti padengiamas eksporto grąžinamosiomis išmokomis.

(2)

Grąžinamosios išmokos turi būti nustatytos, atsižvelgiant į kriterijus, nurodytus 1995 d. birželio 29 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1501/95, nustatančio kai kurias išsamias Tarybos reglamento (EEB) Nr. 1766/92 taikymo taisykles dėl eksporto grąžinamųjų išmokų už grūdus skyrimo ir priemonių, taikytinų esant trikdymams grūdų rinkoje (2), 1 straipsnyje.

(3)

Kalbant apie grūdus, kviečių arba rugių miltus, rupinius ir kruopas, šiems produktams taikytina grąžinamoji išmoka turi būti apskaičiuota atsižvelgiant į atitinkamiems produktams pagaminti sunaudotą grūdų kiekį. Šie kiekiai buvo nustatyti Reglamente (EB) Nr. 1501/95.

(4)

Dėl pasaulinės rinkos padėties arba kai kurių rinkų ypatingų poreikių būtina nustatyti diferencijuotas grąžinamąsias išmokas už kai kuriuos produktus, atsižvelgiant į jų paskirties šalis.

(5)

Grąžinamoji išmoka turi būti nustatoma vieną kartą per mėnesį. Laikotarpiu iki kito nustatymo dienos ji gali būti iš dalies pakeista.

(6)

Taikant šias taisykles dabartinei grūdų sektoriaus rinkų situacijai, ir ypač šių produktų biržų kursui arba kainoms Bendrijoje, reikėtų nustatyti eksporto grąžinamąsias išmokas, kurių dydžiai nurodomi priede.

(7)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Grūdų vadybos komiteto nuomonę,

7.10.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 261/25

(1)

Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1058/2005 (2) pradėtas konkursas dėl grąžinamosios išmokos už miežių eksportą į kai kurias trečiąsias šalis.

(2)

Laikantis 1995 m. birželio 29 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1501/95 7 straipsnio nuostatų, nustatančių kai kurias išsamias Tarybos reglamento (EEB) Nr. 1766/92 taikymo taisykles dėl eksporto grąžinamųjų išmokų už grūdus skyrimo ir priemonių, taikytinų esant trikdymams grūdų rinkoje (3), Komisija nustatyta tvarka gali nuspręsti nesiimti tolesnių veiksmų dėl konkurso.

(3)

Atsižvelgiant visų pirma į kriterijus, nurodytus Reglamento (EB) Nr. 1501/95 1 straipsnyje, nereikėtų nustatyti maksimalios grąžinamosios išmokos.

(4)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Grūdų vadybos komiteto nuomonę,

7.10.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 261/26

(1)

Reglamentu (EB) Nr. 1438/2005 atidarytas konkursas dėl grąžinamosios išmokos, taikomos eksportuojant Suomijoje ir Švedijoje pagamintas avižas, eksportuotinas iš Suomijos ir Švedijos į visas trečiąsias šalis, išskyrus Bulgariją, Norvegija, Rumuniją ir Šveicarija.

(2)

Atsižvelgiant į Reglamento (EB) Nr. 1501/95 1 straipsnyje išvardytus kriterijus, turėtų būti nustatyta grąžinamoji išmoka.

(3)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Grūdų vadybos komiteto nuomonę,

7.10.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 261/27

(1)

Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1059/2005 (2), yra pradėtas konkursas dėl grąžinamosios išmokos už paprastųjų kvieěių eksportą į kai kurias trečiąsias šalis.

(2)

Laikantis 1995 m. birželio 29 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1501/95 7 straipsnio nuostatų, nustatančių kai kurias išsamias Tarybos reglamento (EEB) Nr. 1766/92 taikymo taisykles dėl eksporto grąžinamųjų išmokų už grūdus skyrimo ir priemonių, taikytinų esant trikdymams grūdų rinkoje (3), Komisija gali priimti sprendimą nustatyti maksimalią eksporto grąžinamąją išmoką, atsižvelgdama į Reglamento (EB) Nr. 1501/95 1 straipsnyje išvardytus kriterijus. Tokiu atveju konkursą laimi tas arba tie konkurso dalyviai, kurių pasiūlymas yra lygus arba mažesnis už maksimalią grąžinamąją išmoką.

(3)

Dabartinei minėtų grūdų rinkų situacijai taikant pirmiau nurodytus kriterijus, reikėtų nustatyti maksimalią eksporto grąžinamąją išmoką.

(4)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Grūdų vadybos komiteto nuomonę,

7.10.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 261/28

(1)

2002 m. sausio 22 d. Taryba priėmė Sprendimą 2002/60/EB dėl Regionų komiteto narių ir pakaitinių narių skyrimo laikotarpiui nuo 2002 m. sausio 26 d. iki 2006 m. sausio 25 d. (1).

(2)

Atsistatydinus G. B. M. LEERS tapo laisva Regionų komiteto pakaitinio nario vieta,

7.10.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 261/29

(1)

2004 m. spalio 11 d. Taryba priėmė Bendrąją poziciją 2004/694/BUSP (1), siekiant areštuoti visas lėšas ir ekonominius išteklius, priklausančius Radovan KARADZIC, Ratko MLADIC ir Ante GOTOVINA. Tarybos sprendimu 2004/767/BUSP (2) šių priemonių taikymas buvo išplėstas visiems Tribunolo nesulaikytiems asmenims, kuriems TBTBJ viešai pareiškė kaltinimus dėl karo nusikaltimų.

(2)

Bendroji pozicija 2004/694/BUSP taikoma iki 2005 m. spalio 11 d.

(3)

Taryba mano, kad būtina pratęsti Bendrosios pozicijos 2004/694/BUSP galiojimą dar 12 mėnesių. Bendrosios pozicijos priede pateikiamas sąrašas turėtų būti papildytas.

(4)

Sredoje LUKIC perkėlus į TBTBJ sulaikymo centrus, jis turėtų būti išbrauktas iš tos Bendrosios pozicijos priede pateikiamo sąrašo.

(5)

Šioms priemonėms įgyvendinti yra reikalingi Bendrijos veiksmai,