ISSN 1725-5120

Europos Sąjungos

oficialusis leidinys

L 235

European flag  

Leidimas lietuvių kalba

Teisės aktai

48 tomas
2005m. rugsėjo 12d.


Turinys

 

II   Aktai, kurių skelbti neprivaloma

Puslapis

 

 

Taryba

 

*

Europos Sąjungos saugumo studijų instituto tarnybos nuostatai

1

 

*

Europos Sąjungos palydovų centro tarnybos nuostatai

28

LT

Aktai, kurių pavadinimai spausdinami paprastu šriftu, yra susiję su kasdieniu žemės ūkio reikalų valdymu ir paprastai galioja ribotą laikotarpį.

Visų kitų aktų pavadinimai spausdinami ryškesniu šriftu ir prieš juos dedama žvaigždutė.


II Aktai, kurių skelbti neprivaloma

Taryba

12.9.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 235/1


VERTIMAS

EUROPOS SĄJUNGOS SAUGUMO STUDIJŲ INSTITUTO TARNYBOS NUOSTATAI  (1)

PREAMBULĖ

1 straipsnis

I DALIS -   BENDROSIOS NUOSTATOS

2 straipsnis -

Visam personalui taikomos nuostatos

Vadovybė

Pasižadėjimas

Elgesys

Finansinė atsakomybė

Saugumas

II DALIS -   PERSONALO STATUSAS

I SKYRIUS -   BENDROSIOS NUOSTATOS

3 straipsnis -

Personalui taikomos bendrosios nuostatos

Privilegijos ir imunitetai

Pagalba ir kompensacijos

Nuosavybės teisės

Išorės veikla

Kandidatavimas į viešąsias ar politines pareigas

II SKYRIUS -   ĮDARBINIMAS IR SUTARTYS

4 straipsnis -

Įdarbinimas

5 straipsnis -

Amžiaus apribojimai

6 straipsnis -

Sveikatos patikrinimai

7 straipsnis -

Sutartys ir jų galiojimo trukmė

Pradinės sutartys

Bandomasis laikotarpis

Sutarčių nutraukimas

Kompensacija netekus darbo

Sutrumpinti pranešimo apie sutarties nutraukimą terminai

Specialios nuostatos mokslinių draugijų nariams

III SKYRIUS -   ALGOS IR IŠMOKOS

8 straipsnis -

Bendrosios nuostatos

9 straipsnis -

Bazinė alga

10 straipsnis -

Ekspatriacijos išmoka

11 straipsnis -

Išmokos šeimai ir socialinės išmokos

Išmoka namų ūkiui

Išmoka už vaikus ir kitus išlaikytinius

Išmoka už mokslą

Išmoka už neįgalius vaikus ir kitus išlaikytinius

Nuomos išmoka

12 straipsnis -

Išmoka už papildomas pareigas

13 straipsnis -

Įsikūrimo išmoka

14 straipsnis -

Atskaitymai

Vidaus mokestis

Pensijų kaupimo įmokos

Socialinio draudimo įmokos

Papildomo draudimo įmokos

15 straipsnis -

Algos avansai ir jų grąžinimas

IV SKYRIUS -   KELIONĖS IŠLAIDOS

16 straipsnis -

Įsikūrimas ir išvykimas

17 straipsnis -

Persikraustymo išlaidos

18 straipsnis -

Komandiruotės

V SKYRIUS -   VIDAUS ORGANIZACIJA

19 straipsnis -

Darbo laikas

20 straipsnis -

Valstybinės šventės

21 straipsnis -

Atostogos

22 straipsnis -

Atostogos kilmės šalyje

VI SKYRIUS -   ĮVERTINIMO ATASKAITOS IR PAAUKŠTINIMAS PAREIGOSE

23 straipsnis -

Bendrosios nuostatos

24 straipsnis -

Tvarka

25 straipsnis –

Įvertinimo rezultatai

VII SKYRIUS -   DRAUSMINĖ TVARKA

26 straipsnis –

Sąvokų apibrėžimai

27 straipsnis -

Žalos atlyginimas

28 straipsnis -

Pranešimas apie skundus

29 straipsnis -

Drausmės komisija

VIII SKYRIUS -   SKUNDAI IR APELIACINĖ KOMISIJA

30 straipsnis -

Skundai

IX SKYRIUS -   PENSIJŲ SISTEMOS

31 straipsnis

III DALIS –   LAIKINAJAM PERSONALUI TAIKOMOS NUOSTATOS

32 straipsnis -

Statutinės nuostatos

33 straipsnis -

Sutartys

34 straipsnis -

Atlyginimas

35 straipsnis –

Specialios nuostatos

IV DALIS –   APMOKAMIEMS EKSPERTAMS, MOKSLINIŲ TYRIMŲ STIPENDIATAMS IR STAŽUOTOJAMS TAIKOMOS NUOSTATOS

36 straipsnis -

Statutinės ir finansinės nuostatos

I PRIEDAS

KOMPENSACIJA NETEKUS DARBO

II PRIEDAS

EKSPATRIACIJOS IŠMOKA

III PRIEDAS

VAIKAI IR KITI IŠLAIKYTINIAI

IV PRIEDAS

NEĮGALŪS IŠLAIKYTINIAI

V PRIEDAS

NUOMOS IŠMOKA

VI PRIEDAS

KELIONĖS IR PERSIKRAUSTYMO IŠLAIDOS

VII PRIEDAS

VYKDANT OFICIALIAS PAREIGAS TURĖTOS IŠLAIDOS

VIII PRIEDAS

NEDARBINGUMO, MOTINYSTĖS IR KITOS TIKSLINĖS ATOSTOGOS

IX PRIEDAS

DRAUSMĖS KOMISIJŲ SUDĖTIS IR DARBO TVARKA

X PRIEDAS

APELIACINĖ KOMISIJA

PREAMBULĖ

Saugumo studijų institutas yra koordinuojamoms organizacijomis priskiriama Europos Sąjungos agentūra.

1 straipsnis

Šie Nuostatai nustato Europos Sąjungos saugumo studijų instituto (toliau – Institutas) personalo statusą, teises, pareigas ir atsakomybę.

Instituto personalas yra fiziniai asmenys, sudarę personalo nario arba laikinojo darbuotojo sutartis. Mokamiems ekspertams, mokslinių tyrimų stipendiatams ir stažuotojams taikomos IV dalyje išdėstytos konkrečios nuostatos.

Valdybai pritarus, Instituto direktorius turi teisę daryti reikiamus šių Nuostatų pakeitimus.

Šie Nuostatai taikomi visam personalui, jei valdyba nėra priėmusi kitokių sprendimų dėl hors grade personalo.

I DALIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

2 straipsnis

Visam personalui taikomos nuostatos

Darbuotojai yra pavaldūs direktoriui ir jam atskaitingi už savo pareigų atlikimą, kurias jie įsipareigoja atlikti kuo kruopščiau ir sąžiningiau.

Kiekvienas darbuotojas, sutikdamas dirbti Europos Sąjungos saugumo studijų institute, pasirašo tokį pasižadėjimą:

„Iškilmingai pasižadu lojaliai, diskretiškai ir sąžiningai vykdyti tas funkcijas, kurios man patikėtos kaip Europos Sąjungos saugumo studijų instituto darbuotojui ir jas vykdydamas paisyti tik Instituto interesų. Aš taip pat įsipareigoju neprašyti bei nepripažinti jokios Vyriausybės ar institucijos, išskyrus Institutą, nurodymų dėl mano pareigų atlikimo.“

Darbuotojai visuomet elgiasi taip, kad jų elgesys būtų suderinamas su jų, kaip Europos Sąjungos saugumo studijų instituto atstovų, statusu. Jie susilaiko nuo bet kokių veiksmų ar veiklos, galinčių kaip nors pakenkti jų pareigų autoritetui ar geram Instituto vardui.

Gali būti pareikalauta, kad darbuotojai iš dalies ar visiškai atlygintų Instituto finansinius nuostolius, patirtus dėl jų aplaidumo arba jiems tyčia pažeidus valdybos ar direktoriaus patvirtintas taisykles ar tvarką.

Pradėję dirbti, darbuotojai susipažįsta su Instituto saugumo taisyklėmis. Jie pasirašo pasižadėjimą, prisiimdami drausminę ir finansinę atsakomybę už šių taisyklių nesilaikymą.

a)

Gali būti pareikalauta, kad būtų atliktas visų darbuotojų, įskaitant laikinuosius darbuotojus, mokslinių tyrimų stipendiatus ir stažuotojus, patikimumo patikrinimas, kuris jiems suteiktų galimybę einant savo pareigas naudotis įslaptintais dokumentais. Prašymą atlikti tokį patikrinimą kompetentingoms institucijoms pateikia Instituto saugumo pareigūnas. Kol bus išduotas oficialus patikimumo dokumentas, laikiną patikimumo dokumentą gali išduoti direktorius.

b)

Darbuotojai nedelsdami praneša saugumo pareigūnui, jei įtariama, kad įslaptintas dokumentas dingo ar jam iškilo pavojus.

II DALIS

PERSONALO STATUSAS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

3 straipsnis

Personalui taikomos bendrosios nuostatos

Instituto personalas yra fiziniai asmenys, sudarę II skyriuje nurodytas sutartis ir užimantys kasmet prie Instituto biudžeto pridedamoje etatų lentelėje išvardytas biudžetines pareigybes.

Darbuotojams privilegijos ir imunitetai suteikiami ne jų asmeniniam patogumui, bet Europos Sąjungos saugumo studijų instituto interesais. Jais negalima naudotis siekiant išvengti asmeninių įsipareigojimų ar pateisinti priimančiosios valstybės įstatymų ar policijos reikalavimų nesilaikymą.

Apie bet kokį su šiomis privilegijomis ir imunitetais susijusį įvykį darbuotojas nedelsdamas praneša direktoriui. Pažeidus vietos teisės aktus, direktorius gali nuspręsti panaikinti privilegijas ir imunitetus, jei mano tai esant būtina.

Institutas teikia pagalbą darbuotojams, kuriems dėl jų paskyrimo eiti pareigas Institute arba jas einant ir nesant jų kaltės grasinama, jie įžeidinėjami, šmeižiami ar puolami. Patirta materialinė žala gali būti atlyginama, jei:

darbuotojai sąmoningai ar dėl aplaidumo neišprovokavo šios žalos,

žala nebuvo atlyginta,

darbuotojai perleidžia Institutui visas pretenzijas, kurias jie gali turėti trečiajai šaliai, ypač draudimo bendrovėms.

Visus sprendimus šiuo klausimu, dėl kurių Institutui gali prireikti imtis veiksmų ar atlikti mokėjimus, priima direktorius, įgaliotas savo nuožiūra įvertinti konkrečias aplinkybes ir priimti sprendimą dėl pagalbos formos bei prireikus dėl kompensacijos.

Institutui suteikiamos visos teisės, įskaitant nuosavybės teises, autorių teises ir teises į patentą, į darbuotojui vykdant jo oficialias pareigas sukurtą darbą.

Santykiuose su išorės organizacijomis ir asmenimis darbuotojai turi gauti išankstinį direktoriaus sutikimą, norėdami:

padaryti viešą pranešimą, visų pirma visuomenės informavimo įstaigai, apie Instituto veiklą,

skaityti paskaitas ar užsiimti mokymo veikla, tiesiogiai susijusia su jų darbu Institute,

gauti honorarą ar atlyginimą už tokias paskaitas ar mokymo veiklą,

priimti pasižymėjimo ženklus, apdovanojimus arba bet kokią su jais susijusią materialinę naudą.

Į mokslinių draugijų narių pareigas įeina santykių užmezgimas su išorės įstaigomis ir asmenimis. Todėl mokslinių draugijų nariams, prieš tai gavus direktoriaus sutikimą, leidžiama skaityti paskaitas, bendrauti su visuomenės informavimo priemonėmis ir skelbti informaciją.

Darbuotojai, dėl asmeninių priežasčių norintys kelti savo kandidatūrą viešosioms ar politinėms pareigoms eiti, apie šį ketinimą praneša direktoriui.

Kiekvienam savo kandidatūrą viešosioms ar politinėms pareigoms eiti keliančiam darbuotojui suteikiamos nemokamos atostogos, prasidedančios nuo tos dienos, kai jis paskelbia pradedąs rinkiminę kampaniją.

Jei darbuotojas išrenkamas, jis paprašo nutraukti sutartį. Dėl tokio nutraukimo jis neįgyja teisės į išmoką netekus darbo.

Jei darbuotojas nesutinka eiti viešųjų ar politinių pareigų, jis turi teisę grįžti į turėtas pareigas, gauti tą pačią algą ir išlaikyti tą patį darbo stažą, kuriuos jis turėjo prieš jam suteikiant nemokamas atostogas.

Nemokamų atostogų metu praleistas laikas neįskaitomas apskaičiuojant darbo stažą ar teises į pensiją. Nemokamų atostogų metu darbuotoją gali pakeisti laikinasis darbuotojas.

II SKYRIUS

ĮDARBINIMAS IR SUTARTYS

4 straipsnis

Įdarbinimas

1.   Darbo pasiūlymus, išskyrus direktoriaus pareigybei, teikia direktorius. Institutas yra atsakingas už laisvų pareigybių paskelbimą.

2.   Jaunesnių kaip 20 metų arba vyresnių kaip 60 metų asmenų kandidatūros paprastai nebus svarstomos.

3.   Artimais kraujo ar svainystės ryšiais su darbuotojais susiję asmenys paprastai nebus įdarbinami. Direktorius gali leisti padaryti išimtį, jei susiję asmenys eidami savo pareigas nebus pavaldūs vienas kitam.

4.   Įdarbinami tik Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai.

5.   Darbuotojai pradeda tarnybą žemiausioje pareigybių, į kurias jie atrinkti, priskirto lygio pakopoje. Tačiau direktorius pagrįstais atvejais gali suteikti aukštesnę pakopą.

6.   Direktorius nustato, į kurias pareigybes priimama egzaminuojant ar konkurso tvarka, ir nustato, kokius testus turi išlaikyti kandidatai į tas pareigybes. Direktorius iš Instituto darbuotojų sudaro egzaminų ar atrankos komisijas, į kurias jis gali pakviesti nepriklausomą egzaminuotoją.

7.   Kandidatų, pakviestų į Institutą pokalbiui ar egzaminui, kelionės ir pragyvenimo išlaidos atlyginamos tomis pačiomis sąlygomis kaip ir komandiruotėse esantiems darbuotojams (2).

5 straipsnis

Amžiaus apribojimai

Darbuotojo tarnybos amžiaus riba yra mėnesio, kurį jam sukanka 65 metai, pabaiga. Direktorius gali leisti tęsti darbą ne ilgiau kaip 12 papildomų mėnesių.

6 straipsnis

Sveikatos patikrinimai

1.   Įdarbinami asmenys, kurie turi Instituto patvirtinto gydytojo pažymą, patvirtinančią, kad kandidatas fiziškai tinkamas darbui ir neturi negalios, neserga liga, kuri keltų pavojų kitiems darbuotojams.

2.   Reikalaujama, kad darbuotojai kasmet pasitikrintų sveikatą.

3.   Instituto patvirtintas gydytojas pateikia direktoriui ekspertų išvadą dėl darbuotojų netinkamumo toliau eiti pareigas.

4.   Jei metinio ar kito sveikatos patikrinimo rezultatai parodo, kad darbuotojas negali toliau atlikti savo pareigų, jo sutartis nutraukiama per tris mėnesius ir sudaroma medicininė komisija jo teisei į invalidumo pensiją nustatyti.

7 straipsnis

Sutartys ir jų galiojimo trukmė

Išskyrus direktoriui ir mokslinių draugijų nariams taikomas konkrečias nuostatas, Institutas sudaro pradines sutartis trejiems metams. Darbuotojui sutinkant, direktorius gali pratęsti šias sutartis tokiam pat ar trumpesniam terminui.

Pirmieji šeši pradinės sutarties mėnesiai laikomi bandomuoju laikotarpiu, kuris prasideda pirmąją darbuotojo tarnybos dieną.

Šiuo laikotarpiu sutartis gali būti nutraukta be teisės į išmoką netekus darbo, Institutui arba darbuotojui apie tai pranešus prieš vieną mėnesį.

Bandomojo laikotarpio pabaigoje arba anksčiau darbuotojui raštu pranešama apie jo sutarties patvirtinimą arba nutraukimą.

Bandomasis laikotarpis yra sudėtinė pradinės sutarties termino dalis. Jis įskaitomas apskaičiuojant darbo stažą ir teises į pensiją.

I priede numatytais atvejais sutartys gali būti nutrauktos arba nepratęstos Instituto arba paties darbuotojo iniciatyva:

a)

Instituto iniciatyva,

i)

pranešus prieš šešis mėnesius:

jei buvo panaikinta darbuotojo užimama biudžetinė pareigybė,

jei pasikeitė pareigybės pobūdis ar funkcijos,

dėl nepakankamos darbuotojo kvalifikacijos, kuri tinkamai patvirtinama dvejose iš eilės metinėse įvertinimo ataskaitose,

darbuotojui tarnybos metu tapus fiziškai netinkamu darbui.

ii)

pranešus ne daugiau kaip prieš vieną mėnesį po to, kad drausmine tvarka buvo nustatytas darbuotojo nusižengimas ar atsakomybė, kaip numatyta VI skyriuje.

b)

Darbuotojo iniciatyva, pranešus prieš tris mėnesius, dėl bet kokių asmeninių priežasčių, kurių nebūtina nurodyti.

Tais atvejais, išskyrus dėl drausminių priežasčių, Institutui nutraukus sutartį ar jos nepratęsus:

1)

daugiau kaip 10 metų ištarnavusiems darbuotojams nustatomos teisės į vėliau mokėtiną pensiją, I priede nustatytomis sąlygomis sumokant išmoką netekus darbo;

2)

mažiau kaip 10 metų ištarnavusiems darbuotojams sumokama išeitinė išmoka, o tiems darbuotojams, kurių sutartis nutraukta prieš terminą, I priede nustatytomis sąlygomis papildomai sumokant išmoką netekus darbo;

3)

darbuotojams, kurių sutartys nutrauktos dėl jų fizinio netinkamumo ir kuriems ad hoc medicininė komisija nustatė nuolatinį invalidumą, pensijų sistemos taisyklėse nustatytomis sąlygomis sumokama invalidumo pensija.

Sutartį nutraukęs ar jos nepratęsęs darbuotojas neturi teisės į išmoką netekus darbo (3).

Jei tai reikalinga tarnybos interesais, 3 dalies a punkte nustatytas pranešimo terminas gali būti sutrumpintas; tokiu atveju atitinkamas darbuotojas turi teisę į papildomą sumą, atitinkančią jo algą ir išmokas, kurias jis būtų gavęs, jei faktinė jo sutarties pasibaigimo diena būtų sutapusi su šešių mėnesių pranešimo termino pabaiga.

Šios nuostatos netaikomos nutraukiant sutartį dėl drausminių priežasčių.

Su Instituto mokslinių draugijų nariais sudaromos trejų metų trukmės neatnaujinamos sutartys. Tačiau direktorius gali vieną ar kelis kartus pratęsti sutartis iš viso ne ilgiau kaip 24 mėnesiams.

III SKYRIUS

ALGOS IR IŠMOKOS

8 straipsnis

Bendrosios nuostatos

Instituto darbuotojams mokamą atlyginimą sudaro bazinė alga, ekspatriacijos išmoka, išmokos šeimai ir socialinės išmokos.

Iš šių tarnybinių pajamų atskaitomas vidaus mokestis, pensijų kaupimo įmokos ir socialinio draudimo įmokos.

Darbuotojams priklausanti suma paskutinę mėnesio darbo savaitę pervedama į jų einamąsias sąskaitas.

Į darbuotojų asmeninių aplinkybių pasikeitimus, galinčius turėti finansinių pasekmių, atsižvelgiama mokant atlyginimą už tą mėnesį, kurį Instituto administracijai buvo pranešta apie tuos pasikeitimus; jau išmokėtas atlyginimas negali būti keičiamas.

9 straipsnis

Bazinė alga

Darbuotojo grynoji bazinė alga yra lygi kasmet valdybos tvirtinamoje atlyginimų skalėje atitinkamam lygiui ir pakopai priskirtai sumai.

Bruto bazinė alga – grynoji bazinė alga bei darbuotojo mokamas vidaus mokestis.

10 straipsnis

Ekspatriacijos išmoka

Ši išmoka mokama A, L ir B lygių darbuotojams, kurie jų pirmojo paskyrimo metu nebuvo valstybės, kurios teritorijoje yra nuolatinė jų tarnybos vieta, piliečiai ir kurie trejus metus nuolat negyveno šios valstybės teritorijoje.

Ši išmoka nebemokama darbuotoją perkėlus į jo pilietybės valstybę.

Išmokos dydis apskaičiuojamas pagal II priedą.

Jei prieš jį priimant į Institutą darbuotojas toje šalyje dirbo kitoje tarptautinėje organizacijoje ar administracijoje, nustatant teisę į išmoką ir apskaičiuojant jos dydį atsižvelgiama į stažą buvusioje darbovietėje.

11 straipsnis

Išmokos šeimai ir socialinės išmokos

Šios išmokos kas mėnesį pridedamos prie bazinės algos.

Ši išmoka:

a)

mokama kiekvienam susituokusiam, našlaujančiam, išsiskyrusiam, oficialiai gyvenančiam skyrium arba nesusituokusiam darbuotojui, turinčiam bent vieną išlaikytinį, kaip apibrėžta šių Nuostatų III priede;

b)

sudaro 6 % grynosios bazinės algos;

c)

tačiau išlaikytinių neturinčiam susituokusiam darbuotojui, kurio sutuoktinis dirba ir gauna atlyginimą, mokėtinos išmokos dydis nustatomas iš B3 lygio 1 pakopos grynosios bazinės algos bei išmokos, į kurią darbuotojas teoriškai turėtų teisę, atėmus sutuoktinio gautas darbo pajamas. Jei antroji suma lygi pirmajai ar už ją didesnė, išmoka nemokama;

d)

nemokama darbuotojui, kurio sutuoktinis yra tarptautinės organizacijos narys ir gauna didesnę bazinę algą nei darbuotojas.

Ši išmoka:

a)

mokama darbuotojams, kurie faktiškai ir nuolat išlaiko teisiškai pripažintą vaiką ar, vykdydami teisinę pareigą ar teismo įpareigojimą, kitą šeimos narį arba visišką našlaitį, kurį jie įsipareigojo globoti;

b)

yra fiksuoto dydžio suma už kiekvieną išlaikytinį, kasmet nustatoma valdybos tvirtinamoje atlyginimų skalėje;

c)

jei abu sutuoktiniai dirba tarptautinėse organizacijose, ji mokama tam sutuoktiniui, kuris gauna išmoką namų ūkiui ar jai lygiavertę išmoką.

Sąvokos ir šios išmokos suteikimo sąlygos apibrėžtos III priede.

Darbuotojai, kurie turi teisę į išmoką namų ūkiui ir kurių išlaikomi vaikai, kaip apibrėžta III priede, mokosi pradinėje, vidurinėje ar aukštojoje mokymo įstaigoje (4), turi teisę į metinę išmoką už mokslą. Išmoka yra lygi dvigubai išmokos už išlaikomą vaiką sumai ir mokama už kiekvieną vaiką mokslo metų pradžioje vienu mokėjimu. Mokslo metų pradžioje atitinkamas darbuotojas pateikia administracijai visus patvirtinamuosius įrodymus.

a)

Išmoka už neįgalius vaikus ar kitus išlaikytinius mokama faktiškai ir nuolat jais besirūpinantiems darbuotojams. Vaikas ar išlaikytinis turi atitikti III priede nustatytus kriterijus ir sąlygas.

b)

Išmokos skyrimo ir mokėjimo tvarka nustatyta IV priede.

a)

Ši išmoka kas mėnesį mokama B, C, A1 ir L1 lygių darbuotojams, nuomojantiems ar subnuomojantiems būstą ir mokantiems už tam tikrą jų tarnybinių pajamų dalį didesnį nuomos mokestį, neįskaitant nuomininkui šalyje, kurioje jis gyvena, priskiriamų mokesčių už komunalines paslaugas.

b)

Išmokos apskaičiavimo tvarka nustatyta V priede.

c)

Nuomos išmoką gaunantys darbuotojai nedelsdami informuoja Administracijos ir personalo vadovą apie visus aplinkybių pasikeitimus, galinčius turėti įtakos jų teisei į šią išmoką.

d)

Išmoka nemokama darbuotojams:

kurie gauna panašią išmoką iš jų pilietybės valstybės valdžios institucijų,

kurių sutuoktinis gauna panašią išmoką iš kitos tarptautinės organizacijos.

12 straipsnis

Išmoka už papildomas pareigas

Išmoką už papildomas pareigas direktorius gali skirti darbuotojams, kuriems tarnybos interesais tenka laikinai atlikti visas ar dalį aukštesnio lygio darbuotojo pareigų. Išmoka yra dviejų papildomų darbuotojo lygio pakopų atlyginimo dydžio ir pradedama mokėti tik aukštesnio lygio pareigose nepertraukiamai išdirbus vieną mėnesį.

13 straipsnis

Įsikūrimo pašalpa

1.   Įsikūrimo pašalpa mokama darbuotojams, kurių gyvenamoji vieta juos priimant į tarnybą Institute buvo toliau kaip už 100 kilometrų arba 60 mylių nuo jų darbo vietos.

2.   Pašalpa yra 30 dienų bazinės algos dydžio.

3.   Įsikūrimo pašalpa sumokama darbuotojui jam pradedant eiti pareigas Institute.

4.   Darbuotojai turi grąžinti pusę įsikūrimo pašalpos, jei jie savo noru išeina iš tarnybos neišdirbę dvejų metų.

5.   Direktorius gali leisti padaryti šį grąžinimą reglamentuojančių nuostatų išimtį, jei griežtas jų taikymas sukeltų darbuotojui ypač sunkias pasekmes.

14 straipsnis

Atskaitymai

Vidaus mokestis yra lygus 40 % darbuotojo lygio ir pakopos bazinės algos. Ši suma kartu su grynąja bazine alga sudaro bruto bazinę algą.

Atlyginimo lapeliuose ši suma parodoma kaip mėnesinis atskaitymas.

Iš darbuotojų tarnybinių pajamų kas mėnesį atskaitoma ir į Instituto pensijų biudžetą įmokama koordinuojamų organizacijų patvirtinta suma, nustatyta darbuotojams taikomai pensijų sistemai ir atitinkanti tam tikrą grynosios bazinės algos procentinį dydį.

Iš darbuotojų tarnybinių pajamų kas mėnesį atskaitoma 5,5 % grynosios bazinės algos sudaranti suma socialiniam draudimui. Ši suma pridedama prie darbdavio įmokos ir sumokama vietos socialinio draudimo įstaigai, atsakingai už šių įmokų gavimą (URSSAF).

Iš darbuotojų tarnybinių pajamų kas mėnesį atskaitoma tam tikra papildomo draudimo suma. Procentinis dydis būsimam 12 mėnesių laikotarpiui nustatomas metų pradžioje Instituto ir šią draudimo sistemą tvarkančios draudimo bendrovės susitarimu. Atskaitoma suma pridedama prie darbdavio įmokos ir metų pabaigoje sumokama šį draudimą teikiančiai bendrovei.

15 straipsnis

Algos avansai ir jų grąžinimas

1.   Išskyrus tuos atvejus, kai direktorius nusprendžia kitaip, Instituto administracijos ir personalo vadovas, atsižvelgdamas į turimus grynųjų pinigų išteklius, gali suteikti neprocentinį avansą darbuotojams, kurie gali pagrįsti šį poreikį.

2.   Šis avansas negali būti didesnis už 3 mėnesių grynąją bazinę algą.

3.   Tokie avansai grąžinami kas mėnesį atskaitant tam tikrą sumą iš darbuotojo tarnybinių pajamų; avansai turi būti visiškai sugrąžinti sumokėjus mėnesinę algą už paskutinį finansinių metų mėnesį.

IV SKYRIUS

KELIONĖS IŠLAIDOS

16 straipsnis

Įsikūrimas ir išvykimas

1.   Darbuotojai turi teisę į jų ir kartu gyvenančių jų šeimos narių kelionės iš jų ankstesnės tarnybos vietos į Instituto buveinę išlaidų kompensavimą.

2.   Darbuotojai turi tokią pat teisę, jei jie išeina iš tarnybos Institute ir grįžta į tą šalį, kurioje dirbo prieš pradėdami dirbti Institute.

3.   Išlaidos kompensuojamos pagal VI priedo I skirsnio nuostatas.

17 straipsnis

Persikraustymo išlaidos

1.   Darbuotojai turi teisę į persikraustymo iš jų ankstesnės tarnybos vietos į Instituto buveinę išlaidų kompensavimą.

Darbuotojai turi tokią pat teisę, jei jie išeina iš tarnybos Institute ir grįžta į tą šalį, kurioje dirbo prieš pradėdami dirbti Institute.

2.   Kompensuojamos darbuotojų asmeninių daiktų, išskyrus automobilius, laivus ar kitas transporto priemones, perkraustymo išlaidos ir draudimo įmokos, laikantis VI priede nustatytų svorio ir tūrio apribojimų.

Darbuotojui pateikus patvirtintą sąskaitą, Institutas jam kompensuoja išlaidas.

18 straipsnis

Komandiruotės

Instituto darbuotojai turi teisę į komandiruočių, į kurias jie vyko direktoriaus įsakymu, išlaidų kompensavimą (5).

Kompensuojamos kelionės išlaidos ir pragyvenimo bei su jomis susijusios išlaidos vietose, į kurias darbuotojai buvo išsiųsti. Kompensavimo sąlygos, normos ir kitos nuostatos pateikiamos VII priede.

V SKYRIUS

VIDAUS ORGANIZACIJA

19 straipsnis

Darbo laikas

Įprastas darbuotojų darbo laikas yra 40 valandų per savaitę, nuo pirmadienio 9 val. iki penktadienio 17 val.

Direktorius, atsižvelgdamas į darbuotojų asmenines aplinkybes ar jų konkretaus darbo reikalavimus, gali nustatyti lankstų darbo laiką.

Ypatingomis aplinkybėmis, kurias nustato direktorius savo nuožiūra, gali būti reikalaujama, kad darbuotojai dirbtų šeštadieniais. Tokiais atvejais darbuotojai už išdirbtas valandas turi teisę į lygiavertį poilsį kitą savaitės dieną.

20 straipsnis

Valstybinės šventės

Institutas nedirba priimančiosios valstybės valstybinių švenčių dienomis. Prancūzijoje valstybinių švenčių dienos yra:

a)

Naujųjų metų diena (sausio 1 d.)

b)

Velykų pirmadienis

c)

Darbo diena (gegužės 1 d.)

d)

Pergalės diena (gegužės 8 d.)

e)

Šeštinės

f)

Sekminių pirmadienis

g)

Bastilijos diena (liepos 14 d.)

h)

Žolinė (rugpjūčio 15 d.)

i)

Visų Šventųjų diena (lapkričio 1 d.)

j)

Paliaubų diena (lapkričio 11 d.)

k)

Kalėdų diena (gruodžio 25 d.).

Šios valstybinės šventės neišskaičiuojamos iš darbuotojų kasmetinių atostogų.

Jei kuri nors iš šių dienų yra šeštadienis arba sekmadienis, direktorius gali nuspręsti, kad vietoj jos bus nedirbama kitą dieną.

21 straipsnis

Atostogos

Darbuotojai turi teisę į kasmetines mokamas atostogas, už kiekvieną išdirbtą mėnesį suteikiant 2,5 darbo dienas. Ši teisė suteikiama kiekvienais kalendoriniais metais.

Darbuotojai, priimti į darbą nuo balandžio 1 d. iki liepos 30 d., turi teisę į avansines 15 dienų atostogas iš jų kasmetinių atostogų, jei atostogos turi būti paimtos po šios datos.

Jei gruodžio 31 d. darbuotojas dėl neatidėliotinų su darbu susijusių aplinkybių turi neišnaudotų atostogų dienų, direktorius ar jo įgaliotas asmuo gali leisti perkelti jas ar jų dalį į kitus metus. Perkeltos į kitus metus ir iki kovo 31 d. nepaimtos atostogų dienos panaikinamos.

Norėdami išeiti jiems pagal a punktą priklausančių atostogų, darbuotojai turi gauti išankstinį direktoriaus leidimą.

Instituto administracija tvarko atostogų registrą, iš kurio darbuotojas gali gauti prašymo suteikti atostogas formą. Iš šio registro galima sužinoti einamaisiais metais darbuotojui likusių atostogų dienų skaičių.

Atostogų formoje darbuotojai užpildo grafas dėl:

prašomų suteikti atostogų dienų skaičiaus,

išėjimo atostogauti datos ir laiko,

grįžimo datos ir laiko,

šalies ar šalių, kuriose bus praleistos atostogos,

adreso atostogų metu (pasirinktinai) ir

telefono numerio atostogų metu (jei turi).

Direktoriaus ar jo įgalioto asmens pasirašytą prašymą suteikti atostogas darbuotojas grąžina administracijai ir jis laikomas darbuotojo asmens byloje.

Darbuotojams išeinant iš darbo, neišnaudotos atostogos panaikinamos. Tačiau jei direktorius raštu patvirtina, kad dėl neatidėliotinų su darbu susijusių aplinkybių darbuotojas negalėjo paimti visų jam priklausančių atostogų, darbuotojas turi teisę į vienos šešiasdešimtosios jo grynosios bazinės algos dydžio kompensaciją už kiekvieną tokiu būdu sukauptų atostogų dieną.

Darbuotojo prašymu direktorius gali suteikti iki 15 dienų iš eilės papildomų nemokamų atostogų.

Į tokias atostogas neatsižvelgiama skaičiuojant darbo stažą ar teises į pensiją.

Tačiau iš darbuotojo atlyginimo atskaitomos visos pensijų kaupimo ir socialinio draudimo įmokos, lyg darbuotojui už nemokamų atostogų laikotarpį būtų mokėtas įprastas atlyginimas.

Dėl ligos, motinystės ar ypatingų aplinkybių, be kasmetinių atostogų, suteikiamos tikslinės atostogos.

Jų suteikimo tvarka ir sąlygos išdėstytos VIII priede.

22 straipsnis

Atostogos kilmės šalyje

Teisę į ekspatriacijos išmoką turintys darbuotojai už kiekvieną trejų metų tarnybos laikotarpį turi teisę į vienos jų ir su jais gyvenančių šeimos narių kelionės į jų pilietybės valstybę ir atgal išlaidų kompensaciją.

Kelionės išlaidas kompensuoja administracija, VII priede nustatytomis sąlygomis įvertinusi kelionę pigiausia transporto priemone.

Atostogoms kilmės šalyje šalia kasmetinių atostogų suteikiamos papildomos penkių dienų atostogos.

VI SKYRIUS

ĮVERTINIMO ATASKAITOS IR PAAUKŠTINIMAS PAREIGOSE

23 straipsnis

Bendrosios nuostatos

1.   Kartą per metus, bet ne vėliau kaip iki gruodžio 15 d., visų darbuotojų, išskyrus direktorių, darbas yra įvertinamas.

Įvertinimo ataskaitose įvertinama darbuotojų kvalifikacija bei suteikiama galimybė pagirti darbuotojus arba, priešingai, atkreipti jų dėmesį į darbo trūkumus, kad jie geriau atliktų savo pareigas.

2.   Įvertinimo ataskaitose atsižvelgiama į šiuos kriterijus:

a)

stropumą ir punktualumą,

b)

darbo atlikimo kokybę ir greitį,

c)

iniciatyvumą,

d)

korektiškumą ir santykius su žmonėmis.

Kiekvienas kriterijus vertinamais balais nuo 0 iki 5. Visas įvertinimas apibendrinamas metinėje ataskaitos formoje, kuri saugoma darbuotojo asmens byloje.

24 straipsnis

Tvarka

1.   Direktorius paskiria darbuotojus, atsakingus už jiems visiškai ar iš dalies pavaldaus personalo vertinimą.

2.   Parengus visas įvertinimo ataskaitas, direktorius sušaukia paaukštinimo pareigose komisiją, kuriai jis pirmininkauja ir kurią sudaro visi vieną ar kelias įvertinimo ataskaitas parengę darbuotojai. Visuose paaukštinimo pareigose komisijos posėdžiuose dalyvauja Administracijos ir personalo vadovas, turintis balso teisę jam pavaldžių darbuotojų atžvilgiu ir patariamojo balso teisę kitų darbuotojų atžvilgiu.

3.   Remdamasis Administracijos vadovo nuomone, direktorius priima sprendimą dėl kiekvieno darbuotojo galutinio įvertinimo ir nurodo parengti protokolą, kurį pasirašo visi paaukštinimo pareigose komisijos nariai.

4.   Direktorius ar prireikus jo įgaliotas asmuo asmeniškai kviečia kiekvieną darbuotoją pokalbiui, paprastai vykstantį paaukštinimo pareigose komisijos posėdyje. Darbuotojui pranešama apie jo metinį įvertinimą, jis pasirašo įvertinimo formą, patvirtindamas, kad su įvertinimu susipažino.

5.   Metinė įvertinimo ataskaita yra vidaus naudojimo administracinė priemonė, kuri negali būti skundžiama jokiai išorės įstaigai.

25 straipsnis

Įvertinimo rezultatai

1.   Ypač geras įvertinimas gali pateisinti aukštesnės pakopos arba netgi lygio suteikimą, jei tai leidžia biudžetinė pareigybė.

2.   Dukart iš eilės darbuotoją įvertinus neigiamai, jam dar vieneriems metams paliekama ta pati pakopa.

3.   Du ar daugiau neigiami darbuotojo įvertinimai gali būti pagrindu nepratęsti su juo sutarties.

VII SKYRIUS

DRAUSMINĖ TVARKA

26 straipsnis

Sąvokų apibrėžimai

1.   Darbuotojui ar buvusiam darbuotojui, tyčia ar dėl aplaidumo nevykdžiusiam Tarnybos nuostatuose nustatytų pareigų, skiriama paprasta, finansinio pobūdžio arba su jo statusu susijusi drausminė nuobauda, neatsižvelgiant į tai, kad iš jo gali būti pareikalauta atlyginti žalą pagal šių Nuostatų 2 straipsnio 4 dalį ir 27 straipsnį.

a)

Paprastos drausminės priemonės – tai:

žodinė pastaba,

rašytinis papeikimas.

b)

Finansinės priemonės – tai:

metinis algos nepadidinimas,

to paties lygio pakopos sumažinimas nedelsiant.

c)

Su darbuotojų statusu susijusios priemonės – tai:

laikinas nušalinimas nuo pareigų, nemokant visų ar dalies tarnybinių pajamų,

atleidimas iš pareigų nutraukiant sutartį, visiškai ar iš dalies nemokant išmokos netekus darbo ir tam tikrais atvejais sumažinant ar laikinai nemokant išmokų pagal pensijų sistemą.

Direktorius nustato drausmines priemones; paprastas drausmines priemones direktoriaus vardu gali nustatyti Administracijos ir personalo vadovas, išskyrus atvejus, kai šaukiamas Drausmės komisijos posėdis (6).

2.   Jei darbuotojas yra kaltinamas padaręs sunkų nusižengimą ir direktorius mano, kad kaltinimas prima facie yra gerai pagrįstas, o atliekant tyrimą palikus darbuotoją pareigose galėtų būti pakenkta Institutui, atitinkamas darbuotojas gali būti nedelsiant nušalintas iš pareigų iki tyrimo pabaigos, direktoriaus nuožiūra mokant jam atlyginimą ar jo nemokant.

27 straipsnis

Žalos atlyginimas

Iš darbuotojų gali būti pareikalauta visiškai ar iš dalies atlyginti bet kokią žalą, padarytą Institutui dėl didelio jų aplaidumo ar sąmoningo veiksmo. Darbuotojui išėjus iš Instituto, žala gali būti atlyginama tam tikrą dalį išskaičiuojant iš pagal pensijų sistemą jam priklausančių išmokų, bet ne daugiau kaip 70 % pensijos.

28 straipsnis

Pranešimas apie skundus

Pateikus pasiūlymą dėl drausminės nuobaudos darbuotojui pagal 26 straipsnį, jam apie tai pranešama raštu per dvi dienas nuo tokio pasiūlymo pateikimo direktoriui ar Administracijos ir personalo vadovui. Prie tokio pranešimo pridedami pasiūlymą grindžiantys dokumentai ir visos ataskaitos apie darbuotoją.

29 straipsnis

Drausmės komisija

Per penkias darbo dienas nuo 28 straipsnyje nurodyto pranešimo gavimo atitinkamas darbuotojas gali pateikti rašytinį prašymą, kad Drausmės jo bylą išnagrinėtų komisija, kurią direktorius komisiją sušaukia per penkias dienas. Drausmės komisija susirenka per savaitę nuo jos sušaukimo dienos.

Drausmės komisijos sudėtis ir darbo tvarka pateikiama IX priede.

Drausmės komisijos nuomonė direktoriui neprivaloma.

VIII SKYRIUS

SKUNDAI IR APELIACINĖ KOMISIJA

30 straipsnis

Skundai

Darbuotojai ir buvę darbuotojai, jų įpėdiniai ir įgaliotiniai gali apskųsti direktoriaus sprendimus. Šie skundai ar dėl jų pradėtos procedūros nesustabdo apskųstų sprendimų vykdymo.

Pagal vidaus administracinio skundo procedūrą darbuotojas, manantis, kad šiuose Nuostatuose nustatytos jo teisės buvo pažeistos, pateikia Instituto direktoriui pagrįstą prašymą atšaukti sprendimą, kuris, jo nuomone, pažeidžia šias teises.

Direktorius patvirtina šio skundo gavimą ir atsako per penkias dienas nuo prašymo gavimo.

Gavęs neigiamą atsakymą, darbuotojas gali prašyti tarpininkavimo. Toks tarpininkavimas nėra privalomas.

Tarpininkas yra kvalifikuotas nepriklausomas teisės ekspertas, direktoriaus skiriamas trejų metų laikotarpiui, kuris gali būti pratęstas.

Direktorius ir atitinkamas darbuotojas jam pateikia visus, jo manymu, bylai nagrinėti būtinus dokumentus.

Tarpininkas pateikia išvadas per 15 dienų nuo kreipimosi į jį dienos.

Šios išvados neprivalomos nei direktoriui, nei darbuotojui.

Jei direktorius nesutinka su išvadomis, tarpininkavimo išlaidas padengia Institutas; jei su išvadomis nesutinka darbuotojas, jis padengia 50 % tarpininkavimo išlaidų.

Išnaudoję pirmąją galimybę skųstis (vidaus administracinis skundas), darbuotojai turi teisę siekti, kad ginčą spręstų Instituto apeliacinė komisija.

Šios Komisijos sudėtis, veiklos pobūdis ir konkrečios darbo tvarkos taisyklės pateikiamos X priede.

Apeliacinės komisijos sprendimai yra privalomi abiem šalims. Jų apskųsti negalima.

a)

Komisija gali panaikinti arba patvirtinti apskųstus sprendimus.

b)

Komisija gali įpareigoti Institutą atlyginti bet kokią darbuotojo patirtą materialinę žalą nuo panaikinto sprendimo įsigaliojimo dienos.

c)

Komisija taip pat gali nuspręsti, kad remdamasis komisijos nustatytomis ribomis Institutas turi kompensuoti apelianto patirtas pagrįstas išlaidas, taip pat apklaustų liudytojų kelionės ir pragyvenimo išlaidas. Šios išlaidos apskaičiuojamos remiantis šių Nuostatų 18 straipsniu ir VII priedu.

IX SKYRIUS

PENSIJŲ SISTEMOS

31 straipsnis

Koordinuojamų organizacijų pensijų sistemos taisyklėse nustatytos taisyklės ir sąlygos mutatis mutandis taikomos Instituto darbuotojams. Koordinuojamų organizacijų nauja pensijų sistema (NPS) mutatis mutandis taikoma darbuotojams, pradedantiems dirbti po 2005 m. birželio 30 d.

III DALIS

LAIKINAJAM PERSONALUI TAIKOMOS NUOSTATOS

32 straipsnis

Statutinės nuostatos

Laikinieji darbuotojai yra pagalbiniai darbuotojai, paprastai įdarbinami trumpam laikui. Jie neturi tarptautinių darbuotojų statuso, ir jiems taikomi visi priimančiosios valstybės ir jų pilietybės valstybės įstatymai bei kiti teisės aktai.

1.   Laikinieji darbuotojai yra darbuotojai, kurie neužima Instituto etatų lentelėje nurodytų biudžetinių pareigybių.

2.   Šiems darbuotojams taikomos I dalies nuostatos ir šios II dalies nuostatos:

I skyriaus: 3 straipsnio 2 (pagalba ir kompensacijos), 4 (išorės veikla) ir 5 (kandidatavimas į viešąsias ir politines pareigas) dalys,

II skyriaus: 5 (amžiaus apribojimai) ir 6 (sveikatos patikrinimai) straipsniai,

III skyriaus: 15 straipsnis (algos avansai),

IV skyriaus: 17 (persikraustymo išlaidos) ir 18 (komandiruotės) straipsniai,

V skyriaus: 19 (darbo valandos) ir 20 (valstybinės šventės) straipsniai,

VII skyriaus: 27 straipsnis (žalos atlyginimas),

VIII skyriaus: (skundai) – laikantis 35 straipsnio 3 dalies.

33 straipsnis

Sutartys

Laikinieji darbuotojai įdarbinami 1–6 mėnesiams. Sutartys pratęsiamos tokiomis pačiomis sąlygomis. Institutas ir laikinasis darbuotojas gali nutraukti sutartį apie tai pranešę prieš 10 dienų.

34 straipsnis

Atlyginimas

1.   Laikinojo darbuotojo atlyginimas nustatomas sutartyje; tai yra grynoji mėnesinė alga be jokių papildomų išmokų, neatsižvelgiant į atitinkamo asmens šeiminę ar socialinę padėtį.

2.   Iš šios fiksuotos sumos atskaitomos darbuotojo socialinės apsaugos įmokos privačiam visiškai išlaidas kompensuojančiam draudimui arba papildomam draudimui, jei darbuotojas jau yra apsidraudęs sveikatą.

3.   Kadangi laikinieji darbuotojai nedalyvauja pensijų sistemoje, iš jų atlyginimo neatskaitomos jokios su ja susijusios įmokos.

4.   Metų pradžioje laikinųjų darbuotojų atlyginimas didinamas tokia pat dalimi, kaip ir Valdybos didinamas darbuotojų atlyginimas.

35 straipsnis

Specialios nuostatos

Laikinieji darbuotojai negali prašyti kompensuoti jų šeimų įsikūrimo ar išvykimo išlaidų.

Laikinieji darbuotojai turi teisę į pusantros dienos atostogas už kiekvieną išdirbtą mėnesį.

Vidaus ginčai dėl laikinųjų darbuotojų teisių ir atlyginimo sprendžiami laikantis šių Nuostatų 30 ir 31 straipsniuose nustatyta skundų nagrinėjimo procedūrų.

Visi kiti ginčai priklauso priimančiosios valstybės bendrosios kompetencijos teismų jurisdikcijai.

IV DALIS

EKSPERTAMS, MOKSLINIŲ TYRIMŲ STIPENDIATAMS IR STAŽUOTOJAMS TAIKOMOS NUOSTATOS

36 straipsnis

Statutinės ir finansinės nuostatos

1.   Ekspertai, mokslinių tyrimų stipendiatai ir stažuotojai turi Instituto lankytojų statusą. Jiems taikomos šių Nuostatų I dalies nuostatos, su kuriomis jie turi susipažinti pradėdami dirbti.

2.   Visas jų atlyginimas nustatomas jų darbo Institute pradžioje; jis mokamas direktoriaus nustatytomis dalimis, atsižvelgiant į darbo, kuriam jie buvo pakviesti ar priimti, rezultatus.

3.   Paskirti ekspertai ir mokslinių tyrimų stipendiatai turi teisę tik į jų pačių kelionės išlaidų kompensaciją, atvydami į Institutą ir iš jo išvykdami. Išimtiniais atvejais direktoriaus sprendimu ši kompensacija gali būti mokama ir stažuotojui.


(1)  Tarybos priimti laikantis rašytinės procedūros 2001 m. gruodžio 21 d. (OL L 39, 2002 2 9, p. 18) pagal 2001 m. liepos 20 d. Tarybos bendrųjų veiksmų Nr. 2001/554/BUSP (OL L 200, 2001 7 25, p. 1) 8 straipsnį ir pagal Tarnybos nuostatų 1 straipsnio 3 dalį direktoriui, 2005 m. birželio 15 d. posėdžiavusiai valdybai pritarus, iš dalies pakeitus II dalies III skyriaus 14 straipsnio 2 dalį bei II dalies IX skyrių (nauja redakcija, pakeičianti 2001 m. gruodžio 21 d. redakciją (OL L 39, 2002 2 9, p. 18) .

(2)  Žr. šių Tarnybos nuostatų VII priedą.

(3)  Teisė į išmoką netekus darbo nustatoma ir išmoka apskaičiuojama I priede nurodytomis sąlygomis.

(4)  T. y. išskyrus ikimokyklines ar lygiavertes mokymo įstaigas.

(5)  Kompensuojamos tik išlaidos, ir tai neturėtų būti laikoma papildomu atlyginimu.

(6)  Šiuo atveju drausminę priemonę nustato pats direktorius.


I PRIEDAS

KOMPENSACIJA NETEKUS DARBO

Nuorodos

:

a)

šių Tarnybos nuostatų 7 straipsnis.

b)

1972 metų rugpjūčio mėn. Vyriausybės biudžeto ekspertų koordinavimo komiteto 78-osios ataskaitos V priedas.

1.   Aplinkybės, kuriomis skiriama kompensacija

Kompensacija netekus darbo (1) gali būti skiriama darbuotojui, kurio sutartis nutraukiama dėl vienos iš šių priežasčių:

a)

biudžetinės pareigybės panaikinimo;

b)

pasikeitus darbo pobūdžiui ar lygiui, kai darbuotojas nebeturi reikiamos kvalifikacijos;

c)

valstybės narės, kurios pilietis yra darbuotojas, pasitraukimo iš valdybos;

d)

Instituto buveinės perkėlimo už daugiau kaip 100 km ar 60 mylių nuo tos vietos, kurioje buvo įdarbintas darbuotojas, jam atsisakius persikelti, jei tokia galimybė nebuvo numatyta jo sutartyje;

e)

darbuotojo patikimumo pažymėjimo panaikinimo (2) dėl su drausme nesusijusių priežasčių.

Kompensacija neskiriama:

f)

darbuotojui gavus kitas to paties lygio pareigas Institute;

g)

darbuotojui gavus naują darbą kitoje tarptautinėje organizacijoje toje pačioje vietovėje;

h)

darbuotojui, kuris yra valstybės narės pareigūnas, per 30 dienų nuo jo sutarties su Institutu nutraukimo grįžus dirbti ir gaunant atlyginimą savo nacionalinėje administracijoje;

i)

nutraukus sutartį su darbuotoju drausmine tvarka.

2.   Kompensacijos mokėjimas mažiau kaip 10 metų Institute išdirbusiems darbuotojams (3)

Jei tokių darbuotojų sutartis nėra pasibaigusi, jie turi teisę gauti kompensaciją, kuri lygi 50 % jų grynojo mėnesinio atlyginimo padauginus iš mėnesių, likusių iki sutarties pasibaigimo, skaičiaus (4), neviršijant 5 mėnesių atlyginimo dydžio.

Grynuoju atlyginimu laikoma bazinė alga ir visos papildomos mėnesinės išmokos ir kompensacijos.

3.   Kompensacijos mokėjimas daugiau kaip 10 metų Institute išdirbusiems darbuotojams (3)

Tokie darbuotojai turi teisę į 100 % jų grynojo mėnesinio atlyginimo dydžio išmoką už kiekvienus tarnybos Institute metus, bet ne didesnę už 24 mėnesių atlyginimą.

Kompensacija negali būti mokama už daugiau mėnesių (4), nei darbuotojas būtų turėjęs dirbti iki šių Tarnybos nuostatų 5 straipsnyje nurodyto amžiaus.


(1)  Ji skiriasi nuo išėjimo iš darbo išmokos, kurią sudaro tik su teisėmis į pensiją susijęs atsiskaitymas.

(2)  Tik tokiais atvejais, kai užimamai pareigybei reikia tokio patikrinimo.

(3)  Ar iš viso 10 metų be pertraukos institute ir kitoje tarptautinėje organizacijoje dirbusiems darbuotojams.

(4)  Ar mėnesių dalių, išreikštų trisdešimtąja dalimi.


II PRIEDAS

EKSPATRIACIJOS IŠMOKA

1.

Pagal šių Tarnybos nuostatų 10 straipsnį tokią teisę turintys darbuotojai gauna mėnesinę ekspatriacijos išmoką. Išmokos dydis yra:

a)

Darbuotojams, turintiems teisę į išmoką namų ūkiui:

18 % atskaitinės algos per pirmuosius dešimt tarnybos metų,

17 % atskaitinės algos vienuoliktaisiais tarnybos metais,

16 % atskaitinės algos dvyliktaisiais tarnybos metais,

15 % atskaitinės algos keturioliktaisiais tarnybos metais ir vėliau,

b)

Darbuotojams, neturintiems teisės į išmoką namų ūkiui:

14 % atskaitinės algos per pirmuosius dešimt tarnybos metų,

13 % atskaitinės algos vienuoliktaisiais tarnybos metais,

12 % atskaitinės algos dvyliktaisiais tarnybos metais,

11 % atskaitinės algos keturioliktaisiais tarnybos metais ir vėliau,

2.

Atskaitinė alga – darbuotojo lygio pirmosios pakopos grynoji bazinė alga.

3.

Ekspatriacijos išmoka negali būti mažesnė už B3 lygio 1 pakopos bazinę algą.


III PRIEDAS

VAIKAI IR KITI IŠLAIKYTINIAI

1.   Išlaikomi vaikai

a)

Teisėtas, teisiškai pripažintas vaikas ar įvaikis laikomas darbuotojo išlaikytiniu, kai darbuotojas nuolat rūpinasi to vaiko išlaikymu bei švietimu ir vaikas nuolat su šeima gyvena toje vietovėje, kurioje darbuotojas eina savo pareigas, arba kito iš tėvų gyvenamojoje vietovėje.

b)

Atitinkamas darbuotojas turi pateikti administracijai dokumentų, teisiškai patvirtinančių, kad jis materialiai išlaiko vaiką, kopijas.

c)

Vaikas nelaikomas darbuotojo išlaikytiniu,

kai jam sukanka 26 metai,

kai iki sukankant šiam amžiui jis pradeda savarankiškai gauti algą, honorarus ar kitas pajamas,

jei darbuotojas ar vaiku besirūpinantis sutuoktinis pagal savo valstybės nacionalinius įstatymus ar kitus teisės aktus arba pagal priimančiosios šalies įstatymus ar kitus teisės aktus gauna tokio paties pobūdžio išmoką.

d)

Administracija turi teisę pareikalauti pateikti, jos manymu, teisei į atitinkamas išmokas nustatyti reikalingus oficialius ar notariškai patvirtintus dokumentus.

2.   Kiti išlaikytiniai

a)

Be 1 dalyje nurodyto išlaikomo vaiko asmuo gali būti laikomas darbuotojo išlaikytiniu šiomis sąlygomis:

jis yra tėvystės ar kitas artimais giminystės ar svainystės ryšiais susijęs asmuo,

jis nuolat gyvena su darbuotoju ar jo sutuoktiniu arba dažnai yra specializuotą medicininę priežiūrą teikiančioje institucijoje,

atitinkamas asmuo neturi pakankamų lėšų save išlaikyti savarankiškai.

b)

Atitinkamas darbuotojas turi pateikti administracijai dokumentus, įrodančius, kad jis šį asmenį materialiai išlaiko.

c)

Administracija turi teisę pareikalauti pateikti, jos manymu, teisei į susijusias išmokas nustatyti reikalingus oficialius ar notariškai patvirtintus dokumentus.


IV PRIEDAS

NEĮGALŪS IŠLAIKYTINIAI

1.

Išlaikytinis asmuo yra laikomas neįgaliu, gydytojams patvirtinus, kad jis turi sunkią ir nuolatinę negalią, dėl kurios jam yra būtinas nemokamai neteikiamas specialus slaugymas ar priežiūra, arba specialus švietimas ar mokymas.

2.

Sprendimą mokėti išmoką priima direktorius, pasikonsultavęs su tam tikslui sudaryta komisija, į kurią įtraukiamas bent vienas gydytojas. Direktoriaus sprendime nurodomas išmokos mokėjimo laikotarpis, kuris gali būti peržiūrimas.

3.

Teisės pasinaudoti šių Nuostatų nuostatomis kriterijus yra sunkus ir nuolatinis fizinės ar protinės veiklos pažeidimas.

Išlaikytiniai asmenys laikomi neįgaliais, esant:

sunkiam ar chroniškam centrinės ar autonominės nervų sistemos pažeidimui, pavyzdžiui smegenų ligoms, miopatijai, autonominiam paralyžiui, neatsižvelgiant į jį sukėlusias priežastis,

sunkiam judėjimo sistemos pažeidimui,

sunkiam vienos ar kelių jutimo sistemų pažeidimui,

chroniškai ir invalidumą sukeliančiai psichikos ligai.

Pirmiau pateiktas sąrašas nėra laikomas baigtiniu. Jis pateiktas tik kaip pavyzdys ir neturi būti laikomas pagrindu vertinant ligos ar negalios laipsnį.

4.

Išmokos suma yra išmokos už išlaikomą vaiką dydžio ir pridedama prie šios išmokos.

5.

Jei atitinkamas darbuotojas ar jo šeima turi teisę į panašią išmoką pagal nacionalinę ar tarptautinę sistemą, Instituto mokamos išmokos suma lygi pagal šiuos Nuostatus mokamos išmokos ir pagal nacionalinę ar tarptautinę sistemą mokamos išmokos skirtumui.


V PRIEDAS

NUOMOS IŠMOKA

1.

Išmokos suma lygi faktiškai sumokėtos nuomos, išskyrus visus 11 straipsnio 5 dalies a punkte išvardytus mokesčius, ir toliau nurodytu būdu apskaičiuotos sumos skirtumo santykiui:

a)

C ir B lygių, iki B4 lygio imtinai, darbuotojams – 15 % grynosios bazinės algos;

b)

B5 ir B6 lygių darbuotojams – 20 % grynosios bazinės algos;

c)

A1 ir L1 lygių darbuotojams – 22 % grynosios bazinės algos.

2.

Minėtas santykis yra:

a)

50 % nesusituokusiems ir išlaikytinių neturintiems susituokusiems darbuotojams;

b)

55 % vieną išlaikytinį turintiems darbuotojams;

c)

60 % du ir daugiau išlaikytinių turintiems darbuotojams.

3.

Išmoka neturi būti didesnė už:

a)

10 % grynosios bazinės algos C–B4 imtinai lygių darbuotojams;

b)

15 % grynosios bazinės algos B5, B6, A1 ir L1 lygių darbuotojams.

Grynąja bazine alga laikoma kasmet valdybos tvirtinamoje atlyginimų skalėje nurodyta faktinė bazinė alga be jokių priedų ir neatsižvelgiant į atskaitymus iš atlyginimo.


VI PRIEDAS

KELIONĖS IR PERSIKRAUSTYMO IŠLAIDOS

I SKIRSNIS –   Darbuotojų ir jų šeimų narių kelionės iš jų gyvenamosios vietos į Tarnybos vietą išlaidos

1.

Darbuotojai, kurių gyvenamoji vieta yra toliau kaip už 100 km arba 60 mylių nuo jų tarnybos vietos, pagal šių Nuostatų 22 straipsnį turi teisę į faktinių kelionės išlaidų kompensaciją:

a)

pradėdami tarnybą – kelionės iš gyvenamosios vietos į tarnybos vietą;

b)

kai jie perkeliami iš tarnybos vietos, kurioje jie buvo įdarbinti, į kitą tarnybos vietą, kuri yra toliau kaip už 100 km ar 60 mylių;

c)

baigdami tarnybą:

kelionės iš tarnybos vietos į gyvenamąją vietą, kurioje gyveno prieš pradėdami tarnybą, arba

kelionės iš tarnybos vietos į kitą nei pirmiau minėta gyvenamoji vieta, jei kompensuojamos išlaidos nėra didesnės.

2.

1 dalyje nurodytos kelionės išlaidos visiškai ar iš dalies nekompensuojamos šiais atvejais:

a)

jei ši teisė nebuvo nustatyta, darbuotojui pradedant tarnybą;

b)

jei visas minėtas išlaidas ar jų dalį kompensavo Vyriausybė ar kita institucija;

c)

jei baigęs tarnybą darbuotojas neišvyksta per tris mėnesius nuo tos dienos, kai nustojo eiti pareigas arba jei prašymas kompensuoti išlaidas nebuvo pateiktas administracijai per 30 dienų nuo kelionės;

d)

darbuotojui nustojus eiti pareigas, jei jis atsistatydino Institute neišdirbęs dvylikos mėnesių.

3.

1 ir 2 dalyse išvardytas sąlygas atitinkantys ir išmoką namų ūkiui gaunantys darbuotojai taip pat turi teisę į:

a)

jų sutuoktinio ir išlaikomų vaikų kelionės į darbuotojo tarnybos vietą faktinių išlaidų kompensaciją;

b)

jų sutuoktinio ir išlaikomų vaikų faktinių kelionės išlaidų kompensaciją, perkėlus darbuotoją iš vienos tarnybos vietos į kitą tarnybos vietą, kuri yra toliau kaip už 100 km arba 60 mylių, jei perkeliama nenurodytam, bet ilgesniam kaip du mėnesiai laikotarpiui;

c)

jų sutuoktinio ir išlaikomų vaikų faktinių kelionės išlaidų kompensaciją, darbuotojui nustojus eiti pareigas; tačiau kompensuoti šias išlaidas gali būti atsisakyta, jei darbuotojas atsistatydina Institute neišdirbęs dvylikos mėnesių.

4.

Laikoma, kad sutuoktiniai ir išlaikomi vaikai (1) turi tą patį lygį, kaip ir atitinkamas darbuotojas.

II SKIRSNIS –   Persikraustymo išlaidos

1.

Darbuotojai, kurių gyvenamoji vieta yra toliau kaip už 100 km arba 60 mylių nuo jų tarnybos vietos, turi teisę į faktinių namų apyvokos reikmenų perkraustymo išlaidų kompensaciją:

a)

pradėdami tarnybą;

b)

kai jie perkeliami iš vienos tarnybos vietos į kitą tarnybos vietą, kuri yra toliau kaip už 100 km arba 60 mylių, jei perkeliama nenurodytam, bet ilgesniam kaip du mėnesiai laikotarpiui;

c)

baigdami darbą Institute, tačiau kompensuoti šias išlaidas gali būti atsisakyta, jei darbuotojas atsistatydina Institute neišdirbęs dvylikos mėnesių.

2.

Namų apyvokos reikmenų perkraustymo išlaidos, įskaitant pakavimą (2), kompensuojamos laikantis tokių ribų:

a)

Darbuotojams, turintiems teisę į išmoką namų ūkiui:

Be lygio

7 000 kg

arba 46 m3

A ir L lygio

6 000 kg

arba 40 m3

B ir C lygio

3 000 kg

arba 20 m3

Be to, 750 kg arba 5m3 kiekvienam su darbuotoju gyvenančiam vaikui.

b)

Darbuotojams, neturintiems teisės į išmoką namų ūkiui:

Be lygio

5 000 kg

arba 33 m3

A ir L lygio

4 000 kg

arba 27 m3

B ir C lygio

2 000 kg

arba 13 m3

Prašydami kompensuoti išlaidas pagal šio skirsnio nuostatas, darbuotojai privalo Administracijos ir personalo vadovui išankstiniam tvirtinimui pateikti ne mažiau kaip dvi skirtingų bendrovių sudarytas perkraustymo išlaidų sąmatas ir savo namų apyvokos reikmenų sąrašą (3). Išlaidos kompensuojamos tik atsižvelgiant į nurodytas ribas ir pagal mažesnę sąmatą.

3.

Darbuotojai gali prašyti kompensuoti išlaidas pagal šio skirsnio nuostatas tik tada, kai jų nekompensuoja Vyriausybė arba kita institucija.


(1)  Ar kiti išlaikytiniai, kaip apibrėžta III ir IV prieduose.

(2)  Namų apyvokos reikmenų draudimo išlaidos nekompensuojamos.

(3)  Šios dvi sąmatos turi nurodyti tą patį svorį (ar tūrį), gabenamą tokį patį atstumą.


VII PRIEDAS

KOMANDIRUOČIŲ IŠLAIDOS

Pagal šių Nuostatų 18 straipsnio nuostatas darbuotojai, vykstantys į Instituto komandiruotę, turi teisę į visų kelionės išlaidų kompensaciją bei į dienpinigius, skirtus pragyvenimo išlaidoms išvykus iš tarnybos vietos padengti.

I SKIRSNIS —   Transporto priemonės

Atsižvelgdami į šiame skirsnyje išdėstytas leidžiančias nukrypti nuostatas, vykdami į komandiruotes darbuotojai turi naudotis ekonomiškiausiomis transporto priemonėmis (1).

Oro ir geležinkelių transportas laikomas įprastomis transporto priemonėmis. Tačiau direktorius gali leisti į komandiruotę vykstantiems darbuotojams pasinaudoti asmeniniu ar tarnybiniu automobiliu, ypač gydytojui patvirtinus, kad jie dėl sveikatos negali keliauti lėktuvu, o kelionė traukiniu yra neįmanoma, pernelyg ilga arba per brangi.

Jei į komandiruotę vykstantis darbuotojas, gavęs leidimą, pasirenka ne pačią ekonomiškiausią transporto priemonę, taikomos tokios taisyklės:

jam kompensuojamos tik kelionės pačia ekonomiškiausia transporto priemone išlaidos,

dienpinigiai jam mokami tik už tą laikotarpį, kurį būtų trukusi kelionė pačia ekonomiškiausia transporto priemone,

darbo laikas, viršijantis tą laiką, kurį būtų užtrukusi kelionė pačia ekonomiškiausia transporto priemone, išskaičiuojamas iš jo kasmetinių atostogų laiko.

1.   Kelionė lėktuvu

Išskyrus tuos atvejus, kai direktorius duoda leidimą, turi būti keliaujama ekonomine ar jai lygiaverte klase.

2.   Kelionė traukiniu

a)

A ir L lygių darbuotojai turi teisę keliauti pirmąja klase.

b)

B ir C lygių darbuotojai turi teisę keliauti antrąja klase.

c)

Jei keliaujant traukiniu kelionė naktį trunka ne trumpiau kaip šešias valandas, darbuotojai turi teisę į išlaidų už miegamąją vietą, bet ne už vietą miegamojoje kupė, kompensaciją; jei miegama kupė, darbuotojai turi teisę į išlaidų už 1 ar 2 klasės miegamosios vietos kompensaciją, atsižvelgiant į jų lygį.

d)

Direktorius gali leisti žemesnių lygių darbuotojams keliauti kartu su aukštesnių lygių darbuotojais, jei tai palengvina komandiruotės reikalų tvarkymą; tokiais atvejais išlaidos atlyginamos taikant aukštesnį tarifą.

3.   Kelionės kelių transportu – asmeninių automobilių naudojimas

a)

Instituto interesais darbuotojams gali būti leista keliauti asmeniniu automobiliu. Tokiais atvejais jie turi teisę į išmoką už kilometrą, kuri apskaičiuojama pagal greičiausią įprastinį maršrutą. Išmoka apskaičiuojama remiantis Instituto buveinės šalyje taikomais tarifais, neatsižvelgiant į šalį ar šalis, kurioje (-iose) keliaujama. Taikomi tarifai skelbiami administraciniame memorandume (2).

b)

Jei atitinkamam darbuotojui buvo leista vežti kitus Instituto darbuotojus, už kiekvieną keleivį jam mokama 10 % išmokos už kilometrą dydžio papildoma išmoka už kilometrą (3); jei keliaujant reikia sumokėti specialius mokesčius (pavyzdžiui, kelio mokesčius arba mokesčius už automobilio gabenimą laivu ar keltu), jie atlyginami pateikus patvirtinamuosius kvitus, išskyrus bet kokias kelionės lėktuvu išlaidas.

c)

Asmeniniais automobiliais besinaudojantys darbuotojai prieš kelionę turi pateikti draudimo polisą, apimantį civilinės atsakomybės draudimą ir, visų pirma, žalos atlyginimą keleiviams.

d)

Avarijos atveju Institutas neatlygina jokios žalos nuosavybei.

II SKIRSNIS —   Į komandiruotę vykstančių darbuotojų dienpinigiai

1.

Į komandiruotę vykstantys darbuotojai turi teisę į dienpinigius, kurių tarifus kasmet nustato Valdyba. Dienpinigių komandiruotėms koordinuojamų organizacijų valstybėse narėse tarifai išreiškiami vietos valiuta.

Tačiau direktorius gali leisti:

a)

nustatyti specialius tarifus šalims, kuriose pragyvenimo išlaidos yra didesnės arba mažesnės už įprastinius tarifus;

b)

mokėti darbuotojui didesnius dienpinigius, negu jam priklausytų, jei tai palengvins komandiruotės reikalų tvarkymą;

c)

mokėti išmoką, jei misijos metu turi būti suteiktos nedarbingumo atostogos, išskyrus atvejus, kai darbuotojas komandiruotas į jo gyvenamąją vietą.

2.

Dienpinigiai skaičiuojami taip:

a)

darbuotojai turi teisę į vienos dienos dienpinigius už kiekvieną komandiruotėje praleistą parą (4);

b)

už mažiau kaip 4 komandiruotėje praleistas valandas dienpinigiai nemokami;

c)

jei komandiruotė trunka 4 valandas ar ilgiau, bet trumpiau nei 8 valandas, darbuotojas turi teisę į ketvirtadalį dienpinigių. Jis taip pat turi teisę į ketvirtadalį dienpinigių už kiekvieną 4–8 valandų laikotarpį, viršijantį vieną parą;

d)

jei komandiruotė trunka 8 valandas ar ilgiau, bet nenakvojama viešbutyje, darbuotojas turi teisę į pusę dienpinigių. Jis taip pat turi teisę į pusę dienpinigių už kiekvieną 8–24 valandų laikotarpį, viršijantį vieną parą;

e)

jei komandiruotės metu būtina apsistoti viešbutyje, darbuotojui gali būti sumokėta visa dienpinigių suma;

f)

skaičiuojant dienpinigių sumą, prie faktinio kelionės laiko pridedamas tam tikras laikas, kurio reikia nuvykti iki pagrindinės stoties arba oro uosto. Pridedamos:

2 valandos kelionėms traukiniu,

3 valandos kelionėms lėktuvu.

3.   Sumažinti dienpinigiai

Dienpinigiai sumažinami:

a)

kai į kelionės kainą įskaičiuotas maitinimas ar nakvynė: 15 % už kiekvieną pagrindinį valgį ir 50 % už nakvynę, įskaičiuotą į kelionės išlaidas;

b)

kelionės laikotarpiu trimis dešimtadaliais, jei darbuotojas keliauja naktį keltu, miegamojoje vietoje ar kajutėje, traukiniu ar lėktuvu;

c)

trimis dešimtadaliais, jei darbuotojas komandiruotės vyksta į savo nuolatinės gyvenamosios vietos miestą, jei jame vis dar gyvena jo šeima;

d)

trimis ketvirtadaliais, jei apgyvendinimą suteikia išorės institucija.

4.   Dienpinigių priedai

Laikoma, kad dienpinigių užtenka visoms darbuotojo komandiruotės metu patirtoms išlaidoms padengti, išskyrus toliau išvardytas išlaidas, kurias gali būti prašoma papildomai kompensuoti:

a)

mokesčiai už vizas ir panašūs tiesiogiai su komandiruote susiję mokesčiai;

b)

mokesčiai už papildomą bagažą, jei tai aiškiai nurodyta direktoriaus leidime;

c)

dėl tarnybinių reikalų patirtos pašto, telegrafo ir tarpmiestinių pokalbių telefonu išlaidos;

d)

darbuotojų reprezentacinės išlaidos, atitinkančios direktoriaus nustatytas sąlygas;

e)

taksi išlaidos, esant išankstiniam direktoriaus sutikimui ir pateikus išlaidas patvirtinantį dokumentą.

Jei tam tikromis aplinkybėmis apgyvendinimo išlaidos yra didesnės už 60 % dienpinigių, Institutas gali iš dalies ar visiškai kompensuoti perviršio sumą, darbuotojui pateikus sąskaitas ir pakankamus įrodymus, kad papildomos išlaidos buvo neišvengiamos. Ši kompensacija negali viršyti 30 % dienpinigių.


(1)  Šios nuostatos direktoriaus sprendimu gali būti taikomos ir laikiniesiems darbuotojams.

(2)  Visa išmokėta suma negali viršyti sumos, kurią Institutas būtų turėjęs išleisti kitu atveju.

(3)  Tokiais atvejais „keleiviai“ neturi teisės į jokią kelionės išlaidų kompensaciją.

(4)  Šis laikotarpis skaičiuojamas nuo išvykimo iš Instituto ar darbuotojo namų dienos ir valandos iki sugrįžimo į institutą ar namus dienos ir valandos. Jei prieš pradėdamas komandiruotę darbuotojas atostogauja, skaičiuojama nuo komandiruotės pradžios dienos ir valandos, o jei darbuotojas atostogauja iš karto po komandiruotės pabaigos, skaičiuojama nuo komandiruotės pabaigos dienos ir valandos.


VIII PRIEDAS

NEDARBINGUMO, MOTINYSTĖS IR KITOS TIKSLINĖS ATOSTOGOS

1.   Nebuvimas darbe dėl sveikatos ir nedarbingumo atostogos

a)

Darbuotojai, kurie ilgiau kaip tris dienas iš eilės neatvyksta į darbą dėl ligos ar nelaimingo atsitikimo, per tris dienas nuo darbo nutraukimo turi pateikti medicinos pažymą.

b)

Darbuotojui, kuris dėl ligos ar nelaimingo atsitikimo nebuvo atvykęs į darbą ne ilgiau kaip tris dienas nepateikdamas medicinos pažymos, gali būti atitinkamai sutrumpinamos jam priklausančios kasmetinės atostogos arba, jei atostogos jau visiškai išnaudotos, atitinkamai sumažinamos tarnybinės pajamos, jei per kalendorinius metus tokio nedarbingumo laikas viršija devynias darbo dienas.

c)

Darbuotojai, neatvykę į darbą dėl ligos ar nelaimingo atsitikimo, pateikę medicinos pažymą turi teisę į visiškai apmokamas nedarbingumo atostogas ir išmokas ne ilgiau kaip trylika savaičių iš eilės. Jie grąžina Institutui tą nedarbingumo išmokos dalį, į kurią už tą patį laikotarpį jie turi teisę pagal priimančiojoje valstybėje galiojančius socialinės apsaugos teisės aktus.

d)

Ilgesnį kaip trylika savaičių iš eilės nepertraukiamą nedarbingumą dėl ligos ar nelaimingo atsitikimo direktorius gali laikyti pagrindu nutraukti sutartį.

e)

Dažną trumpalaikį nedarbingumą dėl ligos direktorius gali laikyti pagrindu nutraukti sutartį.

f)

Instituto direktorius bet kuriuo metu gali pareikalauti atitinkamo darbuotojo pasitikrinti sveikatą.

2.   Infekcinės ligos, skiepai ir nelaimingi atsitikimai

a)

Infekcine liga užsikrėtęs darbuotojas privalo neiti į darbą ir nedelsdamas pranešti apie tai Administracijos ir personalo vadovui. Jei infekcine liga užsikrečia darbuotojo šeimos nariai ar artimi draugai, jis nedelsdamas turi apie tai pranešti Administracijos ir personalo vadovui ir imtis sveikatos prevencinių priemonių, kurias vadovas gali nurodyti. Su infekcine liga užsikrėtusiu asmeniu bendravę ir todėl neiti į darbą privalantys darbuotojai turi teisę į visas tarnybines pajamas; tokio nedarbingumo laikas neatskaitomas nei iš jų nedarbingumo, nei iš kasmetinių atostogų.

b)

Darbuotojai skiepijasi reikiamais prevenciniais skiepais.

c)

Darbuotojai privalo apie visus jiems nutikusius nelaimingus atsitikimus darbe ar už Instituto ribų, kad ir kokie nereikšmingi jie tuo metu atrodytų, nedelsdami pranešti Administracijos ir personalo vadovui ir kartu nurodo visų liudytojų pavardes bei adresus.

3.   Tikslinės ir motinystės atostogos

a)

Dėl išimtinių ar neatidėliotinų asmeninių priežasčių direktorius gali suteikti mokamas, iš dalies mokamas ar nemokamas tikslines atostogas, kurios per metus neviršytų dešimt darbo dienų.

b)

Darbuotojo sutuoktuvių proga suteikiamos penkių darbo dienų mokamos tikslinės atostogos. Tokios pat atostogos darbuotojui suteikiamos, mirus jo sutuoktiniui, tiesioginiam palikuoniui ar šeimos nariui, kurio tiesioginis palikuonis jis yra.

c)

Darbuotojoms, pateikusioms atitinkamą medicinos pažymą, suteikiamos mokamos motinystės atostogos, kurios neišskaičiuojamos iš nedarbingumo ar kasmetinių atostogų. Motinystės atostogos trunka šešiolika savaičių ir prasideda šešios savaitės prieš numatomą gimdymo datą. Jei gimdymas įvyksta po numatytos datos, atostogos trunka dešimt savaičių po gimdymo.

Darbuotojai grąžina Institutui tą motinystės išmokos dalį, į kurią už tą patį laikotarpį jie turi teisę pagal Prancūzijos socialinės apsaugos sistemą.


IX PRIEDAS

DRAUSMĖS KOMISIJŲ SUDĖTIS IR DARBO TVARKA

1.   Drausmės komisijos sudėtis

Drausmės komisiją sudaro:

a)

direktoriaus pirmininku paskirtas A arba L lygio darbuotojas, kuris nėra Administracijos ir personalo vadovas ar atitinkamo darbuotojo viršininkas;

b)

direktoriaus paskirtas darbuotojas;

c)

atitinkamo darbuotojo paskirtas to pačio lygio darbuotojas;

d)

Administracijos ir personalo vadovas, kaip patarėjas teisės klausimais be teisės balsuoti.

2.   Darbo tvarka

a)

Drausmės komisija susipažįsta su visais bylai išnagrinėti svarbiais dokumentais. Suinteresuotam asmeniui paprašius, Komisija jį išklauso. Suinteresuotam asmeniui gali padėti ar jam atstovauti kitas darbuotojas. Drausmės komisija taip pat gali išklausyti visus asmenis, kuriuos pakviesti ji laiko tikslinga.

b)

Drausmės komisijos posėdžiai yra uždari. Jos nariai neatskleidžia jokios informacijos, kurią jie galėjo sužinoti svarstymo metu, bei jokių svarstymo detalių.

c)

Drausmės komisija pateikia direktoriui savo motyvuotą nuomonę. Toje nuomonėje pateikiama rekomendacija dėl sankcijos tinkamumo, ir, jei ji tinkama, dėl jos griežtumo.


X PRIEDAS

APELIACINĖ KOMISIJA

A.   Jurisdikcija

Apeliacinė komisija bus įgaliota spręsti ginčus, kylančius dėl šių Nuostatų ar 7 straipsnyje nurodytų sutarčių pažeidimo. Šiuo tikslu ji yra kompetentinga nagrinėti esamų darbuotojų ar buvusių darbuotojų, arba jų įpėdinių ir įgaliotinių skundus dėl direktoriaus sprendimų.

B.   Sudėtis ir statusas

a)

Apeliacinę komisiją sudaro pirmininkas ir du nariai. Juos gali pakeisti pavaduotojai. Pirmininkas arba vienas iš narių ir vienas iš jų pavaduotojų privalo turėti teisinį išsilavinimą.

b)

Instituto valdyba dvejiems metams ne iš Instituto darbuotojų skiria pirmininką, jo pavaduotoją, narius ir jų pavaduotojus. Jei vienas iš jų negali eiti savo pareigų, likusiam laikotarpiui paskiriamas kitas asmuo.

c)

Apeliacinės komisijos posėdis yra teisėtas tik tokiu atveju, jei jame dalyvauja pirmininkas arba jo pavaduotojas ir du nariai arba jų pavaduotojai.

d)

Vykdydami savo pareigas, Komisijos nariai yra visiškai nepriklausomi.

e)

Instituto valdyba nustato pirmininko, narių ir pavaduotojų tarnybines pajamas.

f)

Atsižvelgdama į šio priedo nuostatas, Apeliacinė komisija priima savo darbo tvarkos taisykles.

C.   Sekretoriatas

a)

Komisijos sekretorių iš Instituto darbuotojų skiria direktorius.

b)

Vykdydamas savo pareigas, Komisijos sekretorius atlieka registratoriaus pareigas ir yra pavaldus tik Komisijai.

D.   Skundai

a)

Komisija priima skundus tik tuomet, jei prieš tai pateikus direktoriui vidaus administracinį skundą nebuvo priimtas apeliantą tenkinantis sprendimas.

b)

Apeliantas turi pateikti raštišką prašymą Apeliacinei komisijai dėl sprendimo panaikinimo ar pakeitimo per dvidešimt dienų nuo pranešimo apie ginčijamą sprendimą arba tarpininko išvados atmetimo. Toks prašymas adresuojamas Instituto Administracijos ir personalo vadovui, kuris patvirtina jį gavęs ir inicijuoja Komisijos sušaukimo procedūrą.

c)

Apeliacinės komisijos sekretoriatui skundai turi būti pateikti per du mėnesius nuo pranešimo apie ginčijamą sprendimą. Tačiau išimtiniais atvejais, ypač pensijų klausimais, Apeliacinė komisija gali priimti skundus, pateiktus per metus nuo pranešimo apie ginčijamą sprendimą.

d)

Skundai turi būti pateikti raštu; juose apeliantas turi išdėstyti visus skundo motyvus ir pridėti visus patvirtinamuosius dokumentus.

e)

Skundo padavimas nesustabdo ginčijamų sprendimų vykdymo.

E.   Parengiamoji procedūra

a)

Skundai nedelsiant perduodami direktoriui, kuris savo pastabas turi pateikti raštu. Per mėnesį nuo skundo pateikimo dienos šių pastabų kopija perduodama Komisijos sekretoriui ir apeliantui, kuris per dvidešimt dienų gali raštu pateikti atsakymą, kurio kopiją Komisijos sekretorius nedelsdamas perduoda direktoriui.

b)

Komisijos sekretorius perduoda jos nariams skundus, prie jų pridedamus pareiškimus ir patvirtinamuosius dokumentus, direktoriaus pastabas ir, jei jis pateiktas, apelianto atsakymą per tris mėnesius nuo skundo pateikimo dienos ir ne mažiau kaip prieš penkiolika dienų iki posėdžio, kuriame jis bus svarstomas, dienos.

F.   Komisijos sušaukimas

Apeliacinę komisiją sušaukia jos pirmininkas. Paprastai Komisija išnagrinėja jai pateiktus skundus per keturis mėnesius nuo jų pateikimo dienos.

G.   Komisijos posėdžiai

a)

Apeliacinės komisijos posėdžiai yra uždari (išskyrus atvejus, kai Komisija nusprendžia kitaip). Komisijos pasitarimai yra slapti.

b)

Direktorius ar jo atstovas ir apeliantas dalyvauja nagrinėjime ir gali pateikti žodinių argumentų, pagrįsdami savo pareiškimuose išdėstytus motyvus.

c)

Komisija gali pareikalauti pateikti bet kokius dokumentus, kuriuos laiko reikalingais skundui nagrinėti. Pateikti dokumentai taip pat turi būti perduodami direktoriui ir apeliantui.

d)

Komisija apklausia šalis ir tuos liudytojus, kurių parodymai, jos manymu, gali būti naudingi nagrinėjimo metu. Liudyti pakviestas darbuotojas privalo atvykti į Komisijos posėdį ir negali atsisakyti pateikti reikalaujamą informaciją.

e)

Komisijos posėdyje dalyvaujantys asmenys jokiu būdu neatskleidžia nagrinėjimo metu sužinotų faktų ar pareikštų nuomonių.

H.   Komisijos sprendimai

a)

Išimtinėmis aplinkybėmis Komisija gali nuspręsti laikinai sustabdyti ginčijamos priemonės vykdymą, kol bus priimtas toliau nurodytas galutinis sprendimas.

b)

Sprendimai priimami balsų dauguma. Jie išdėstomi raštu, pateikiant juos pagrindžiančius motyvus. Jie yra neapskundžiami, ir abi šalys privalo juos įvykdyti per vieną dieną nuo pranešimo apie juos dienos.

c)

Tačiau Komisija gali būti paprašyta priimtame sprendime ištaisyti kanceliarinę ar atsitiktinę klaidą. Prašymai ištaisyti sprendimą turi būti pateikti per šešis mėnesius nuo klaidos pastebėjimo.


12.9.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 235/28


VERTIMAS

EUROPOS SĄJUNGOS PALYDOVŲ CENTRO TARNYBOS NUOSTATAI  (1)

ĮŽANGINĖS PASTABOS

PREAMBULĖ

1 straipsnis

I DALIS —   BENDROSIOS NUOSTATOS

2 straipsnis —

Visam personalui taikomos nuostatos

Vadovybė

Pasižadėjimas

Elgesys

Finansinė atsakomybė

Saugumas

II DALIS —   PERSONALO STATUSAS

I SKYRIUS —   BENDROSIOS NUOSTATOS

3 straipsnis —

Personalui taikomos bendrosios nuostatos

Privilegijos ir imunitetai

Pagalba ir kompensacijos

Nuosavybės teisės

Išorės veikla

Kandidatavimas į viešąsias ar politines pareigas

II SKYRIUS —   ĮDARBINIMAS IR SUTARTYS

4 straipsnis —

Įdarbinimas

5 straipsnis —

Amžiaus apribojimai

6 straipsnis —

Sveikatos patikrinimai

7 straipsnis —

Sutartys ir jų galiojimo trukmė

Pradinės sutartys

Bandomasis laikotarpis

Sutarčių nutraukimas

Kompensacija netekus darbo

Sutrumpinti pranešimo apie sutarties nutraukimą terminai

III SKYRIUS —   ALGOS IR IŠMOKOS

8 straipsnis —

Bendrosios nuostatos

9 straipsnis —

Bazinė alga

10 straipsnis —

Ekspatriacijos išmoka

11 straipsnis —

Išmokos šeimai ir socialinės išmokos

Išmoka namų ūkiui

Išmoka už vaikus ir kitus išlaikytinius

Išmoka už mokslą

Išmoka už neįgalius vaikus ir kitus išlaikytinius

Nuomos išmoka

Kompensacija už transporto išlaidas

12 straipsnis —

Išmoka už papildomas pareigas

13 straipsnis —

Įsikūrimo išmoka

14 straipsnis —

Atskaitymai

Vidaus mokestis

Pensijų kaupimo įmokos

Papildomo draudimo įmokos

15 straipsnis —

Algos avansai ir jų grąžinimas

IV SKYRIUS —   KELIONĖS IŠLAIDOS

16 straipsnis —

Įsikūrimas ir išvykimas

17 straipsnis —

Persikraustymo išlaidos

18 straipsnis —

Komandiruotės

V SKYRIUS —   VIDAUS ORGANIZACIJA

19 straipsnis —

Darbo laikas

20 straipsnis —

Valstybinės šventės

21 straipsnis —

Atostogos

22 straipsnis —

Atostogos kilmės šalyje

22a straipsnis —

Tikslinės atostogos

VI SKYRIUS —   ĮVERTINIMO ATASKAITOS IR PAAUKŠTINIMAS PAREIGOSE

23 straipsnis —

Bendrosios nuostatos

24 straipsnis —

Tvarka

25 straipsnis —

Įvertinimo rezultatai

VII SKYRIUS —   DRAUSMINĖS PRIEMONĖS

26 straipsnis –

Sąvokų apibrėžimai

27 straipsnis —

Žalos atlyginimas

28 straipsnis —

Pranešimas apie skundus

29 straipsnis —

Drausmės komisija

VIII SKYRIUS —   SKUNDAI IR APELIACINĖ KOMISIJA

30 straipsnis —

Skundai

IX SKYRIUS —   PENSIJŲ SISTEMOS

31 straipsnis

III DALIS —   LAIKINAJAM PERSONALUI TAIKOMOS NUOSTATOS

32 straipsnis —

Statutinės nuostatos

33 straipsnis —

Sutartys

34 straipsnis —

Atlyginimas

35 straipsnis –

Specialios nuostatos

IV DALIS —   EKSPERTAMS IR DELEGUOTIEMS EKSPERTAMS TAIKOMOS NUOSTATOS

36 straipsnis —

Statutinės ir finansinės nuostatos

37 straipsnis —

Atstovavimas personalui

I PRIEDAS

KOMPENSACIJA NETEKUS DARBO

II PRIEDAS

EKSPATRIACIJOS IŠMOKA

III PRIEDAS

VAIKAI IR KITI IŠLAIKYTINIAI

IV PRIEDAS

NEĮGALŪS IŠLAIKYTINIAI

V PRIEDAS

NUOMOS IŠMOKA

VI PRIEDAS

KELIONĖS IR PERSIKRAUSTYMO IŠLAIDOS

VII PRIEDAS

VYKDANT OFICIALIAS PAREIGAS TURĖTOS IŠLAIDOS

VIII PRIEDAS

NEDARBINGUMO, MOTINYSTĖS IR KITOS TIKSLINĖS ATOSTOGOS

IX PRIEDAS

DRAUSMĖS KOMISIJŲ SUDĖTIS IR DARBO TVARKA

X PRIEDAS

APELIACINĖ KOMISIJA

ĮŽANGINĖS PASTABOS

Europos Sąjungos palydovų centro tarnybos nuostatai buvo rengiami kartu su Saugumo studijų instituto tarnybos nuostatais, dėl to esama abiejų tekstų panašumo. Tačiau pažymėtina, kad yra ir skirtumų, atsirandančių dėl tam tikrų Centro ypatumų.

Centras yra operatyvinė įstaiga, dėl to, pavyzdžiui, darbuotojai išskirtiniais atvejais privalo imtis didesnės atsakomybės nei reikėtų pagal jų užimamas pareigybes arba turi dirbti neįprastu darbo laiku.

Ypatingo pobūdžio Centro buveinė – priimančiosios šalies karinė oro bazė – yra antrasis veiksnys, pateisinantis tam tikrus skirtumus, ypač saugumo ir transporto srityje.

PREAMBULĖ

Palydovų centras yra koordinuojamoms organizacijoms priskiriama Europos Sąjungos agentūra.

1 straipsnis

Šie Nuostatai nustato Europos Sąjungos palydovų centro (toliau – Centras) personalo statusą, teises, pareigas ir atsakomybę.

Centro personalas yra fiziniai asmenys, sudarę personalo nario arba laikinojo darbuotojo sutartis. Mokamiems ekspertams ir stažuotojams taikomos IV dalyje išdėstytos konkrečios nuostatos.

Valdybai pritarus, Centro direktorius turi teisę daryti reikiamus šių Nuostatų pakeitimus.

Šie Nuostatai taikomi visam personalui, jei valdyba nėra priėmusi kitokių sprendimų dėl hors grade personalo.

I DALIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

2 straipsnis

Visam personalui taikomos nuostatos

Darbuotojai yra pavaldūs direktoriui ir jam atskaitingi už savo pareigų atlikimą, kurias jie įsipareigoja atlikti kuo kruopščiau ir sąžiningiau.

Kiekvienas darbuotojas, sutikdamas dirbti Europos Sąjungos palydovų centre, pasirašo tokį pasižadėjimą:

„Iškilmingai pasižadu lojaliai, diskretiškai ir sąžiningai vykdyti tas funkcijas, kurios man patikėtos kaip Europos Sąjungos palydovų centro darbuotojui, ir jas vykdydamas paisyti tik Centro interesų. Aš taip pat įsipareigoju neprašyti ir nepripažinti jokios Vyriausybės ar institucijos, išskyrus Centrą, nurodymų dėl mano pareigų atlikimo.“

Darbuotojai visuomet elgiasi taip, kad jų elgesys būtų suderinamas su jų, kaip Europos Sąjungos palydovų centro atstovų, statusu. Jie susilaiko nuo bet kokių veiksmų ar veiklos, galinčių kaip nors pakenkti jų pareigų autoritetui arba geram Centro vardui.

Gali būti pareikalauta, kad darbuotojai iš dalies ar visiškai atlygintų Centro finansinius nuostolius, patirtus dėl jų aplaidumo arba jiems tyčia pažeidus valdybos ar direktoriaus patvirtintas taisykles ar tvarką.

Pradėję dirbti, darbuotojai susipažįsta su Centro saugumo taisyklėmis. Jie pasirašo pasižadėjimą, prisiimdami drausminę ir finansinę atsakomybę už šių taisyklių nesilaikymą.

a)

Gali būti pareikalauta, kad būtų atliktas visų darbuotojų, įskaitant deleguotus ekspertus ir deleguotus ekspertus iš trečiųjų valstybių, patikimumo patikrinimas, kuris jiems suteiktų galimybę einant savo pareigas naudotis įslaptintais dokumentais. Prašymą atlikti tokį patikrinimą kompetentingoms institucijoms pateiks Centro saugumo pareigūnas. Kol bus išduotas oficialus patikimumo dokumentas, laikiną patikimumo dokumentą gali išduoti direktorius.

b)

Darbuotojai nedelsdami praneša saugumo pareigūnui, jei įtariama, kad įslaptintas dokumentas dingo ar jam iškilo pavojus.

II DALIS

PERSONALO STATUSAS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

3 straipsnis

Personalui taikomos bendrosios nuostatos

Centro personalas yra fiziniai asmenys, sudarę II skyriuje nurodytas sutartis ir užimantys kasmet prie Centro biudžeto pridedamoje etatų lentelėje išvardytas biudžetines pareigybes.

Darbuotojams privilegijos ir imunitetai suteikiami ne jų asmeniniam patogumui, bet Europos Sąjungos palydovų centro interesais. Jais negalima naudotis siekiant išvengti asmeninių įsipareigojimų ar pateisinti priimančiosios valstybės įstatymų ar policijos reikalavimų nesilaikymą.

Apie bet kokį su šiomis privilegijomis ir imunitetais susijusį įvykį darbuotojas nedelsdamas praneša direktoriui. Pažeidus vietos teisės aktus, direktorius gali nuspręsti panaikinti privilegijas ir imunitetus, jei mano tai esant būtina.

Centras teikia pagalbą darbuotojams, kuriems dėl jų paskyrimo eiti pareigas Centre arba jas einant ir nesant jų kaltės grasinama, jie įžeidinėjami, šmeižiami ar puolami. Patirta materialinė žala gali būti atlyginama, jei:

darbuotojai sąmoningai ar dėl aplaidumo neišprovokavo šios žalos,

žala nebuvo atlyginta,

darbuotojai perleidžia Centrui visas pretenzijas, kurias jie gali turėti trečiajai šaliai, ypač draudimo bendrovėms.

Visus sprendimus šiuo klausimu, dėl kurių Centrui gali prireikti imtis veiksmų ar atlikti mokėjimus, priima direktorius, įgaliotas savo nuožiūra įvertinti konkrečias aplinkybes ir priimti sprendimą dėl pagalbos formos ir prireikus dėl kompensacijos.

Centrui suteikiamos visos teisės, įskaitant nuosavybės teises, autorių teises ir teises į patentą, į darbuotojui vykdant jo oficialias pareigas sukurtą darbą.

Santykiuose su išorės organizacijomis ir asmenimis darbuotojai turi gauti išankstinį direktoriaus sutikimą, norėdami:

padaryti viešą pranešimą, visų pirma visuomenės informavimo įstaigai, apie Centro veiklą,

skaityti paskaitas ar užsiimti mokymo veikla, tiesiogiai susijusia su jų darbu Centre,

gauti honorarą ar atlyginimą už pirmiau minėtą veiklą,

priimti pasižymėjimo ženklus, apdovanojimus arba bet kokią su jais susijusią materialinę naudą.

a)

Darbuotojai, dėl asmeninių priežasčių norintys kelti savo kandidatūrą viešosioms ar politinėms pareigoms eiti, apie šį ketinimą praneša direktoriui.

b)

Kiekvienam savo kandidatūrą viešosioms ar politinėms pareigoms eiti keliančiam darbuotojui suteikiamos nemokamos atostogos, prasidedančios nuo tos dienos, kai jis paskelbia pradedąs rinkiminę kampaniją.

c)

Jei darbuotojas išrenkamas, jis paprašo nutraukti sutartį. Dėl tokio nutraukimo jis neįgyja teisės į išmoką netekus darbo.

d)

Jei darbuotojas nesutinka eiti viešųjų ar politinių pareigų, jis turi teisę grįžti į turėtas pareigas, gauti tą pačią algą ir išlaikyti tą patį darbo stažą, kuriuos jis turėjo prieš jam suteikiant nemokamas atostogas.

e)

Nemokamų atostogų metu praleistas laikas neįskaitomas apskaičiuojant darbo stažą ar teises į pensiją. Nemokamų atostogų metu darbuotoją gali pakeisti laikinasis darbuotojas.

II SKYRIUS

ĮDARBINIMAS IR SUTARTYS

4 straipsnis

Įdarbinimas

1.   Darbo pasiūlymus, išskyrus direktoriaus pareigybei, teikia direktorius. Centras yra atsakingas už laisvų pareigybių paskelbimą.

2.   Jaunesnių kaip 18 metų arba vyresnių kaip 60 metų asmenų kandidatūros paprastai nebus svarstomos.

3.   Artimais giminystės ar svainystės ryšiais su Centro darbuotojais susiję asmenys paprastai nebus įdarbinami. Direktorius gali leisti padaryti išimtį, jei susiję asmenys eidami savo pareigas nebus pavaldūs vienas kitam.

4.   Įdarbinami tik Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai.

5.   Darbuotojai pradeda tarnybą žemiausioje pareigybių, į kurias jie atrinkti, priskirto lygio pakopoje. Tačiau direktorius pagrįstais atvejais gali suteikti aukštesnę pakopą.

6.   Direktorius nustato, į kurias pareigybes priimama egzaminuojant ar konkurso tvarka, ir nustato, kokius testus turi išlaikyti kandidatai į tas pareigybes. Direktorius iš Centro darbuotojų sudaro egzaminų ar atrankos komisijas, į kurias jis gali pakviesti nepriklausomą egzaminuotoją.

7.   Kandidatų, pakviestų į Centrą pokalbiui ar egzaminui, kelionės ir pragyvenimo išlaidos atlyginamos tomis pačiomis sąlygomis kaip ir komandiruotėse esantiems darbuotojams (2).

5 straipsnis

Amžiaus apribojimai

Darbuotojo tarnybos amžiaus riba yra mėnesio, kurį jam sukanka 65 metai, pabaiga. Direktorius gali leisti tęsti darbą ne ilgiau kaip 12 papildomų mėnesių.

6 straipsnis

Sveikatos patikrinimai

1.   Įdarbinami asmenys, turintys Centro patvirtinto gydytojo pažymą, patvirtinančią, kad kandidatas yra fiziškai tinkamas darbui Centre, gali atlikti savo pareigas, neturi negalios ir neserga liga, kuri keltų pavojų kitiems darbuotojams.

2.   Reikalaujama, kad darbuotojai kasmet pasitikrintų sveikatą.

3.   Centro patvirtintas gydytojas pateikia direktoriui ekspertų išvadą dėl darbuotojų netinkamumo toliau užimti jų pareigybes.

4.   Jei metinio ar kito sveikatos patikrinimo rezultatai parodo, kad darbuotojas negali toliau atlikti savo pareigų, jo sutartis nutraukiama per tris mėnesius ir sudaroma medicininė komisija jo teisei gauti į invalidumo pensiją nustatyti.

7 straipsnis

Sutartys ir jų galiojimo trukmė

Išskyrus direktoriui taikomas konkrečias nuostatas, Centras sudaro pradines sutartis trejiems metams. Darbuotojui sutinkant, direktorius gali pratęsti šias sutartis tokiam pat ar trumpesniam terminui.

Pirmieji šeši pradinės sutarties mėnesiai laikomi bandomuoju laikotarpiu, kuris prasideda pirmąją darbuotojo tarnybos dieną.

Šiuo laikotarpiu sutartis gali būti nutraukta be teisės į išmoką netekus darbo, Centrui arba darbuotojui apie tai pranešus prieš vieną mėnesį.

Bandomojo laikotarpio pabaigoje arba anksčiau darbuotojui raštu pranešama apie jo sutarties patvirtinimą arba nutraukimą.

Bandomasis laikotarpis yra sudėtinė pradinės sutarties termino dalis. Jis įskaitomas apskaičiuojant darbo stažą ir teises į pensiją.

I priede numatytais atvejais sutartys gali būti nutrauktos arba nepratęstos Centro arba paties darbuotojo iniciatyva:

a)

Centro iniciatyva:

i)

pranešus prieš šešis mėnesius:

jei buvo panaikinta darbuotojo užimama biudžetinė pareigybė,

jei pasikeitė pareigybės pobūdis ar funkcijos,

dėl nepakankamos darbuotojo kvalifikacijos, kuri tinkamai patvirtinama dvejose iš eilės metinėse įvertinimo ataskaitose,

darbuotojui tarnybos metu tapus fiziškai netinkamu darbui;

ii)

pranešus ne daugiau kaip prieš vieną mėnesį po to, kai drausmine tvarka buvo nustatytas darbuotojo nusižengimas ar atsakomybė, kaip numatyta VII skyriuje;

b)

darbuotojo iniciatyva, pranešus prieš tris mėnesius, dėl bet kokių asmeninių priežasčių, kurių nebūtina nurodyti.

Tais atvejais, išskyrus dėl drausminių priežasčių, Centrui nutraukus sutartį ar jos nepratęsus:

1)

daugiau kaip 10 metų ištarnavusiems darbuotojams nustatomos teisės į vėliau mokėtiną pensiją, I priede nustatytomis sąlygomis sumokant išmoką netekus darbo;

2)

mažiau kaip 10 metų ištarnavusiems darbuotojams sumokama išeitinė išmoka, o tiems darbuotojams, kurių sutartis nutraukta prieš terminą, I priede nustatytomis sąlygomis papildomai sumokant ir išmoką netekus darbo;

3)

darbuotojams, kurių sutartys nutrauktos dėl jų fizinio netinkamumo ir kuriems ad hoc medicininė komisija nustatė nuolatinį invalidumą, pensijų sistemos taisyklėse nustatytomis sąlygomis sumokama invalidumo pensija.

Sutartį nutraukęs ar jos nepratęsęs darbuotojas neturi teisės į išmoką netekus darbo (3).

Jei tai reikalinga tarnybos interesais, 3 dalies a punkte nustatytas pranešimo terminas gali būti sutrumpintas; tokiu atveju atitinkamas darbuotojas turi teisę į papildomą sumą, atitinkančią jo algą ir išmokas, kurias jis būtų gavęs, jei faktinė jo sutarties pasibaigimo diena būtų sutapusi su šešių mėnesių pranešimo termino pabaiga.

Šios nuostatos netaikomos nutraukiant sutartį dėl drausminių priežasčių.

III SKYRIUS

ALGOS IR IŠMOKOS

8 straipsnis

Bendrosios nuostatos

Centro darbuotojams mokamą atlyginimą sudaro bazinė alga, ekspatriacijos išmoka, išmokos šeimai ir socialinės išmokos.

Iš šių tarnybinių pajamų atskaitomas vidaus mokestis, pensijų kaupimo įmokos ir socialinio draudimo įmokos.

Darbuotojams priklausanti suma paskutinę mėnesio darbo savaitę pervedama į jų einamąsias sąskaitas.

Į darbuotojų asmeninių aplinkybių pasikeitimus, galinčius turėti finansinių pasekmių, atsižvelgiama mokant atlyginimą už tą mėnesį, kurį Centro administracijai buvo pranešta apie tuos pasikeitimus; jau išmokėtas atlyginimas negali būti keičiamas.

Darbuotojas grąžina Centrui visas permokas.

9 straipsnis

Bazinė alga

Darbuotojo grynoji bazinė alga yra lygi kasmet valdybos tvirtinamoje atlyginimų skalėje atitinkamam lygiui ir pakopai priskirtai sumai.

Bruto bazinė alga – grynoji bazinė alga bei darbuotojo mokamas vidaus mokestis.

10 straipsnis

Ekspatriacijos išmoka

Ši išmoka mokama A, L ir B lygių darbuotojams, kurie jų pirmojo paskyrimo metu nebuvo valstybės, kurios teritorijoje yra nuolatinė jų tarnybos vieta, piliečiai ir kurie trejus metus nuolat negyveno šios valstybės teritorijoje.

Ši išmoka nebemokama darbuotoją perkėlus į jo pilietybės valstybę.

Išmokos dydis apskaičiuojamas pagal II priedą.

Jei prieš jį priimant į Centrą darbuotojas toje šalyje dirbo kitoje tarptautinėje organizacijoje ar administracijoje, nustatant teisę į išmoką ir apskaičiuojant jos dydį atsižvelgiama į stažą buvusioje darbovietėje.

11 straipsnis

Išmokos šeimai ir socialinės išmokos

Šios išmokos kas mėnesį pridedamos prie bazinės algos.

ši išmoka:

a)

mokama kiekvienam susituokusiam, našlaujančiam, išsiskyrusiam, oficialiai gyvenančiam skyrium arba nesusituokusiam darbuotojui, turinčiam bent vieną išlaikytinį, kaip apibrėžta šių Nuostatų III priede;

b)

sudaro 6 % grynosios bazinės algos;

c)

tačiau išlaikytinių neturinčiam susituokusiam darbuotojui, kurio sutuoktinis dirba ir gauna atlyginimą, mokėtinos išmokos dydis nustatomas iš B3 lygio 1 pakopos grynosios bazinės algos bei išmokos, į kurią darbuotojas teoriškai turėtų teisę, atėmus sutuoktinio gautas darbo pajamas. Jei antroji suma lygi pirmajai ar už ją didesnė, išmoka nemokama;

d)

nemokama darbuotojui, kurio sutuoktinis yra tarptautinės organizacijos narys ir gauna didesnę bazinę algą nei darbuotojas.

ši išmoka:

a)

mokama darbuotojams, kurie faktiškai ir nuolat išlaiko teisiškai pripažintą vaiką ar, vykdydami teisinę pareigą ar teismo įpareigojimą, kitą šeimos narį arba visišką našlaitį, kurį jie įsipareigojo globoti;

b)

yra fiksuoto dydžio suma už kiekvieną išlaikytinį, kasmet nustatoma valdybos tvirtinamoje atlyginimų skalėje;

c)

jei abu sutuoktiniai dirba tarptautinėse organizacijose, ji mokama tam sutuoktiniui, kuris gauna išmoką namų ūkiui ar jai lygiavertę išmoką.

Sąvokos ir šios išmokos suteikimo sąlygos apibrėžtos III priede.

Darbuotojai, kurie turi teisę į išmoką namų ūkiui ir kurių išlaikomi vaikai, kaip apibrėžta III priede, mokosi pradinėje, vidurinėje ar aukštojoje mokymo įstaigoje (4), turi teisę į metinę išmoką už mokslą. Išmoka yra lygi dvigubai išmokos už išlaikomą vaiką sumai ir mokama už kiekvieną vaiką mokslo metų pradžioje vienu mokėjimu. Kiekvienų mokslo metų pradžioje atitinkamas darbuotojas pateikia administracijai visus patvirtinamuosius išlaidų įrodymus.

a)

Išmoka už neįgalius vaikus ar kitus išlaikytinius mokama faktiškai ir nuolat jais besirūpinantiems darbuotojams. Vaikas ar išlaikytinis turi atitikti III priede nustatytus kriterijus ir sąlygas.

b)

Išmokos skyrimo ir mokėjimo tvarka nustatyta IV priede.

a)

Ši išmoka kas mėnesį mokama B, C, A1, A2, L1 ir L2 lygių darbuotojams, nuomojantiems ar subnuomojantiems būstą ir mokantiems už tam tikrą jų tarnybinių pajamų dalį didesnį nuomos mokestį, neįskaitant nuomininkui šalyje, kurioje jis gyvena, priskiriamų mokesčių už komunalines paslaugas.

b)

Išmokos apskaičiavimo tvarka nustatyta V priede.

c)

Nuomos išmoką gaunantys darbuotojai nedelsdami informuoja Administracijos ir personalo vadovą apie visus aplinkybių pasikeitimus, galinčius turėti įtakos jų teisei į šią išmoką.

d)

Išmoka nemokama darbuotojams:

kurie gauna panašią nacionalinę išmoką iš jų pilietybės valstybės valdžios institucijų,

kurių sutuoktinis gauna panašią išmoką iš kitos tarptautinės organizacijos.

Kadangi pareigų ėjimo vieta yra toliau nuo gyvenamųjų vietų ir Palydovų centras yra įsikūręs karinėje bazėje, į kurią visuomeninis transportas nevažiuoja, Centro darbuotojai gauna vienodo dydžio mėnesinę kompensaciją už transporto išlaidas. Kiekvienų kalendorinių metų pradžioje direktorius nustato kompensacijos dydį.

12 straipsnis

Išmoka už papildomas pareigas

a)

Išmoką už papildomas pareigas direktorius gali skirti darbuotojams, kuriems tarnybos interesais tenka laikinai atlikti visas ar dalį aukštesnio lygio darbuotojo pareigų. Išmoka yra dviejų papildomų darbuotojo lygio pakopų atlyginimo dydžio ir pradedama mokėti tik direktoriui patvirtinus papildomas darbuotojo pareigas bei darbuotojui aukštesnės kategorijos pareigybėse nepertraukiamai išdirbus vieną mėnesį. Išmoka mokama nuo faktinės tokios tarnybos pradžios dienos.

b)

Jei darbuotojas turi imtis atsakomybės vadovauti tokio paties lygio darbuotojų grupei, direktorius tam tikroms pareigybėms kiekvienu konkrečiu atveju gali nustatyti išmoką už papildomą atsakomybę. Kiekvienų kalendorinių metų pradžioje direktorius nustato didžiausią tokios išmokos dydį.

13 straipsnis

Įsikūrimo pašalpa

1.   Įsikūrimo pašalpa mokama darbuotojams, kurių gyvenamoji vieta juos priimant į tarnybą Centre, buvo toliau kaip už 100 kilometrų nuo jų darbo vietos.

2.   Pašalpa yra 30 dienų bazinės algos dydžio.

3.   Įsikūrimo pašalpa sumokama darbuotojui jam pradedant eiti pareigas Centre.

4.   Darbuotojai turi grąžinti pusę įsikūrimo pašalpos, jei jie savo noru išeina iš tarnybos neišdirbę dvejų metų.

5.   Direktorius gali leisti padaryti šį grąžinimą reglamentuojančių nuostatų išimtį, jei griežtas jų taikymas sukeltų darbuotojui ypač sunkias pasekmes.

14 straipsnis

Atskaitymai

Vidaus mokestis yra lygus 40 % darbuotojo lygio ir pakopos bazinės algos. Ši suma kartu su grynąja bazine alga sudaro bruto bazinę algą. Atlyginimo lapeliuose ši suma parodoma kaip mėnesinis atskaitymas.

Iš darbuotojų tarnybinių pajamų kas mėnesį atskaitoma ir į Centro pensijų biudžetą įmokama koordinuojamų organizacijų patvirtinta suma, nustatyta darbuotojams taikomai pensijų sistemai ir atitinkanti tam tikrą grynosios bazinės algos procentinį dydį.

Iš darbuotojų tarnybinių pajamų kas mėnesį atskaitoma tam tikra papildomo draudimo suma. Procentinis dydis būsimam 12 mėnesių laikotarpiui nustatomas metų pradžioje Centro ir šią draudimo sistemą tvarkančios draudimo bendrovės susitarimu. Atskaitoma suma pridedama prie darbdavio įmokos ir metų pabaigoje sumokama šį draudimą teikiančiai bendrovei.

15 straipsnis

Algos avansai ir jų grąžinimas

1.   Išskyrus tuos atvejus, kai direktorius nusprendžia kitaip, Centro administracijos ir personalo vadovas, atsižvelgdamas į turimus grynųjų pinigų išteklius, gali suteikti beprocentinį avansą darbuotojams, kurie gali pagrįsti šį poreikį.

2.   Šis avansas negali būti didesnis už 3 mėnesių grynąją bazinę algą.

3.   Šie avansai grąžinami kas mėnesį atskaitant tam tikrą sumą iš darbuotojo tarnybinių pajamų; avansai turi būti visiškai sugrąžinti per dešimt mėnesių nuo to mėnesio, kurį buvo suteiktas avansas, pabaigos.

IV SKYRIUS

KELIONĖS IŠLAIDOS

16 straipsnis

Įsikūrimas ir išvykimas

1.   Darbuotojai turi teisę į jų ir kartu gyvenančių jų šeimos narių kelionės iš jų tarnybos ankstesnės vietos į Centro buveinę išlaidų kompensavimą.

2.   Darbuotojai turi tokią pat teisę, jei jie išeina iš tarnybos Centre ir grįžta į tą šalį, kurioje dirbo prieš pradėdami dirbti Centre.

3.   Išlaidos kompensuojamos pagal šių Nuostatų VI priedo I skirsnio nuostatas.

17 straipsnis

Persikraustymo išlaidos

1.   Darbuotojai turi teisę į persikraustymo iš jų tarnybos ankstesnės vietos į Centro buveinę išlaidų kompensavimą.

Darbuotojai turi tokią pat teisę, jei jie išeina iš tarnybos Centre ir grįžta į tą šalį, kurioje dirbo prieš pradėdami dirbti Centre.

2.   Kompensuojamos darbuotojų asmeninių daiktų, išskyrus automobilius, laivus ar kitas transporto priemones, perkraustymo išlaidos, laikantis VI priede nustatytų svorio ir tūrio apribojimų.

Perkraustymo įmonei pateikus sąskaitą, Centras tiesiogiai kompensuoja išlaidas.

18 straipsnis

Komandiruotės

Centro darbuotojai turi teisę į komandiruočių, į kurias jie vyko direktoriaus įsakymu, išlaidų kompensavimą (5).

Kompensuojamos kelionės išlaidos ir pragyvenimo bei su jomis susijusios išlaidos vietose, į kurias darbuotojai buvo išsiųsti. Kompensavimo sąlygos, normos ir kitos nuostatos pateikiamos VII priede.

V SKYRIUS

VIDAUS ORGANIZACIJA

19 straipsnis

Darbo laikas

a)

Įprastas darbuotojų darbo laikas yra 40 valandų per savaitę pagal direktoriaus nustatytą bendrąjį darbo grafiką.

b)

Direktorius, atsižvelgdamas į darbuotojų asmenines aplinkybes ar jų konkretaus darbo reikalavimus, gali nustatyti lankstų darbo laiką.

c)

Viršvalandžiai. Už viršvalandžius, dirbamus neįprastomis darbo valandomis, nurodytomis a punkte, darbuotojai turi teisę į papildomą poilsį arba viršvalandinį atlyginimą. Tačiau viršvalandžiais laikomas tik tas laikas, kurį dirbama gavus išankstinį atitinkamo skyriaus (departamento) vadovo sutikimą. Dedamos visos pastangos, kad viršvalandžiai būtų kuo mažesni.

Už viršvalandžius atitinkami darbuotojai turi teisę:

i)

į papildomą poilsį arba,

ii)

jei tokio poilsio negalima suteikti dėl tarnybos reikalavimų, – į 133 % bazinės algos dydžio viršvalandinį atlyginimą.

d)

Naktinis darbas

Už darbą nuo 20.30 iki 7.00 val. mokama pagal naktinį tarifą; tačiau jei tokiomis valandomis dirbama be pertraukos po dienos darbo, toks darbas nelaikomas naktiniu darbu, išskyrus atvejus, kai naktinis darbas trunka ne trumpiau kaip pusantros valandos.

Už darbą naktį, trunkantį ne ilgiau negu nurodyta a punkte, suteikiama teisė į papildomą 50 % bazinės algos dydžio atlyginimą.

Už viršvalandinį darbą naktį mokama 150 % atlyginimo, mokamo už viršvalandinį darbą dieną.

e)

Ypatingomis aplinkybėmis, kurias nustato direktorius savo nuožiūra, gali būti reikalaujama, kad kai kurie darbuotojai dirbtų savaitgaliais. Tokiais atvejais darbuotojai, sutarę su Administracijos ir personalo vadovu, už išdirbtas valandas turi teisę į lygiavertį poilsį.

f)

A4, L4 ir aukštesnio lygio pareigūnai už viršvalandžius arba naktinį darbą neturi teisės į kompensaciją ar atlyginimą.

20 straipsnis

Valstybinės šventės

Direktorius, vadovaudamasis leidinyje Boletin Oficial del Estado (BOE) paskelbtu oficialiu valstybinių švenčių sąrašu, parengia valstybinių švenčių sąrašą.

Šios valstybinės šventės neišskaičiuojamos iš darbuotojų kasmetinių atostogų.

Jei kuri nors iš šių dienų yra šeštadienis arba sekmadienis, direktorius gali nuspręsti, kad vietoj jos bus nedirbama kitą dieną.

21 straipsnis

Atostogos

Darbuotojai turi teisę į kasmetines mokamas atostogas, už kiekvieną išdirbtą mėnesį suteikiant 2,5 darbo dienas. Ši teisė suteikiama kiekvienais kalendoriniais metais.

Darbuotojai, priimti į darbą nuo balandžio 1 d. iki liepos 30 d., turi teisę į avansines 15 dienų atostogas iš jų kasmetinių atostogų, jei atostogos turi būti paimtos po šios datos.

Jei gruodžio 31 d. darbuotojas dėl neatidėliotinų su darbu susijusių aplinkybių turi neišnaudotų atostogų dienų, direktorius ar jo įgaliotas asmuo gali leisti perkelti jas ar jų dalį į kitus metus. Perkeltos į kitus metus ir iki kovo 31 d. nepaimtos atostogų dienos panaikinamos.

Norėdami išeiti jiems pagal a punktą priklausančių atostogų, darbuotojai turi gauti išankstinį direktoriaus leidimą.

Centro administracija tvarko atostogų registrą. Tvarka, kuria reikia vadovautis, nustatoma direktoriaus pasirašytame vidaus susitarime.

Darbuotojams išeinant iš darbo Centre neišnaudotos atostogos panaikinamos. Tačiau jei direktorius raštu patvirtina, kad dėl neatidėliotinų su darbu susijusių aplinkybių darbuotojas negalėjo paimti visų jam priklausančių atostogų, darbuotojas turi teisę į vienos trisdešimtosios jo grynosios bazinės algos dydžio kompensaciją už kiekvieną tokiu būdu sukauptų atostogų dieną.

Darbuotojo prašymu direktorius gali suteikti iki 15 dienų iš eilės papildomų nemokamų atostogų.

Į tokias atostogas neatsižvelgiama skaičiuojant darbo stažą ar teises į pensiją.

Tačiau iš darbuotojo atlyginimo atskaitomos visos pensijų kaupimo ir socialinio draudimo įmokos, lyg darbuotojui už nemokamų atostogų laikotarpį būtų mokėtas įprastas atlyginimas.

Dėl ligos, motinystės ar ypatingų aplinkybių, be kasmetinių atostogų, suteikiamos tikslinės atostogos.

Jų suteikimo tvarka ir sąlygos išdėstytos VIII priede.

22 straipsnis

Atostogos kilmės šalyje

a)

Teisę į ekspatriacijos išmoką turintys darbuotojai, išskyrus tuos darbuotojus, kurie priėmimo į darbą metu turėjo tik darbo šalies pilietybę, turi teisę į atostogas kilmės šalyje.

1.

Atostogoms kilmės šalyje kas dvejus metus suteikiamos aštuonios darbo dienos, papildomai skiriant laiko kelionei, kuris apskaičiuojamas numačius greičiausią kelionės būdą.

2.

Atostogas kilmės šalyje galima paimti likus šešiems mėnesiams iki laikotarpio, su kuriuo jos susijusios, pabaigos. Jeigu jos nepanaudojamos per šešis mėnesius nuo laikotarpio, su kuriuo jos susijusios, pabaigos, už tą dvejų metų laikotarpį jos panaikinamos. Data, kada faktiškai paimamos atostogos kilmės šalyje už konkretų dvejų metų laikotarpį, neturi įtakos datai, kada turi būti paimtos kitos atostogos kilmės šalyje.

3.

Jei Centre dirba ir vyras, ir žmona ir jei jie abu turi teisę į atostogas kilmės šalyje, jos suteikiamos tokiomis sąlygomis:

i)

jei jų abiejų kilmės šalis yra ta pati, kiekvienas turi teisę į atostogas kilmės šalyje toje šalyje kas dveji metai;

ii)

jei jų kilmės šalys yra skirtingos, kiekvienas turi teisę į atostogas kilmės šalyje atitinkamoje šalyje kas dveji metai;

iii)

poros išlaikomi vaikai ir, jei reikia, šiuos vaikus lydintis asmuo turi teisę tik į vieną atostogų kilmės šalyje laikotarpį kas dveji metai; jei tėvų kilmės šalys yra skirtingos, atostogos kilmės šalyje gali būti paimtos bet kurioje iš tų šalių.

b)

Darbuotojai, kurie paima atostogas kilmės šalyje, vadovaujantis 18 straipsnyje nustatyta tvarka, turi teisę į jų, jų vaikų ir, jei jie gauna išmoką namų ūkiui, jų sutuoktinių kelionės į abi puses išlaidų kompensaciją, bet ne dienpinigius už kelionės laiką.

c)

Darbuotojai, kurie nepaima atostogų kilmės šalyje, neturi teisės į kompensaciją.

d)

Atostogos kilmės šalyje suteikiamos tokiomis sąlygomis:

i)

atitinkamas asmuo turi raštu įsipareigoti atostogas kilmės šalyje praleisti toje šalyje, kurioje yra oficialus jo adresas;

ii)

atitinkamas asmuo turi raštu įsipareigoti neišeiti iš darbo Centre šešis mėnesius nuo to laikotarpio, už kurį suteikiama teisė į atostogas kilmės šalyje, pabaigos (neatsižvelgiant į tai, kada faktiškai buvo paimtos atostogos);

iii)

skyriaus (departamento) vadovas privalo patvirtinti, kad greičiausiai jam reikės, kad darbuotojas dirbtų ii papunktyje nurodytu laikotarpiu.

Atitinkamas darbuotojas, nevykdantis i papunkčio sąlygų, bus įpareigotas atlyginti Palydovų centrui visus atostogoms kilmės šalyje gautus mokėjimus; be to, darbuotojo neišnaudotos atostogos gali būti sutrumpintos tiek dienų, kiek jų buvo skirta atostogoms kilmės šalyje. Direktorius gali nuspręsti nukrypti nuo ii ir iii papunkčių nuostatų, jei mano, kad jas griežtai taikyti darbuotojui būtų neteisinga arba dėl jų taikymo jam kiltų didelių sunkumų.

22a straipsnis

Tikslinės atostogos

a)

Darbuotojai, pašaukti tarnauti ginkluotosiose pajėgose, už mokymo laikotarpį turi teisę į ne ilgesnes kaip dviejų savaičių per metus arba keturių savaičių kas dvejus metus mokamas tikslines atostogas. Ilgesni nei nurodyti šaukimo laikotarpiai išskaičiuojami iš darbuotojų kasmetinių atostogų.

b)

Jei darbuotojai gauna finansinę kompensaciją iš juos tarnauti pašaukusios nacionalinės institucijos, tokios kompensacijos suma atskaitoma iš jų algos.

VI SKYRIUS

ĮVERTINIMO ATASKAITOS IR PAAUKŠTINIMAS PAREIGOSE

23 straipsnis

Bendrosios nuostatos

1.   Kartą per metus, bet ne vėliau kaip iki gruodžio 15 d., visų darbuotojų, išskyrus direktorių, darbas yra įvertinamas.

Įvertinimo ataskaitose įvertinama darbuotojų kvalifikacija bei suteikiama galimybė pagirti darbuotojus arba, priešingai, atkreipti jų dėmesį į darbo trūkumus, kad jie geriau atliktų savo pareigas.

2.   Įvertinimo ataskaitose atsižvelgiama į šiuos kriterijus:

a)

stropumą ir punktualumą;

b)

darbo atlikimo kokybę ir greitį;

c)

iniciatyvumą;

d)

korektiškumą ir santykius su žmonėmis.

Visas įvertinimas apibendrinamas metinėje ataskaitos formoje, kuri saugoma darbuotojo asmens byloje.

24 straipsnis

Tvarka

1.   Direktorius paskiria darbuotojus, atsakingus už jiems visiškai ar iš dalies pavaldaus personalo vertinimą.

2.   Parengus visas įvertinimo ataskaitas, direktorius sušaukia paaukštinimo pareigose komisiją, kuriai jis pirmininkauja ir kurią sudaro visi vieną ar kelias įvertinimo ataskaitas parengę darbuotojai. Visuose paaukštinimo pareigose komisijos posėdžiuose dalyvauja Administracijos ir personalo vadovas, turintis balso teisę jam pavaldžių darbuotojų atžvilgiu ir patariamojo balso teisę kitų darbuotojų atžvilgiu.

3.   Remdamasis Administracijos vadovo nuomone, direktorius priima sprendimą dėl kiekvieno darbuotojo galutinio įvertinimo ir nurodo parengti protokolą, kurį pasirašo visi paaukštinimo pareigose komisijos nariai.

4.   Direktorius ar prireikus jo įgaliotas asmuo asmeniškai kviečia kiekvieną darbuotoją pokalbiui, paprastai vykstantį paaukštinimo pareigose komisijos posėdyje. Darbuotojui pranešama apie jo metinį įvertinimą, jis pasirašo įvertinimo formą, patvirtindamas, kad su įvertinimu susipažino.

5.   Metinė įvertinimo ataskaita yra vidaus naudojimo administracinė priemonė, kuri negali būti skundžiama jokiai išorės įstaigai.

25 straipsnis

Įvertinimo rezultatai

1.   Ypač geras įvertinimas gali pateisinti aukštesnės pakopos arba netgi lygio suteikimą, jei tai leidžia biudžetinė pareigybė, arba premijos suteikimą. Direktorius kiekvienų kalendorinių metų pradžioje nustato didžiausią premijos, kurią galima skirti, dydį.

2.   Dukart iš eilės darbuotoją įvertinus neigiamai, jam dar vieneriems metams paliekama ta pati pakopa.

3.   Du ar daugiau neigiami darbuotojo įvertinimai gali būti pagrindas nepratęsti su juo sutarties.

VII SKYRIUS

DRAUSMINĖS PRIEMONĖS

26 straipsnis

Sąvokų apibrėžimai

1.   Darbuotojui ar buvusiam darbuotojui, tyčia ar dėl aplaidumo nevykdžiusiam Tarnybos nuostatuose nustatytų pareigų, skiriama paprasta, finansinio pobūdžio arba su jo statusu susijusi drausminė nuobauda, neatsižvelgiant į tai, kad iš jo gali būti pareikalauta atlyginti žalą pagal šių Nuostatų 2 straipsnio 4 dalį ir 27 straipsnį.

a)

Paprastos drausminės priemonės – tai:

žodinė pastaba,

rašytinis papeikimas.

b)

Finansinės priemonės – tai:

metinės algos nepadidinimas.

c)

Su darbuotojų statusu susijusios priemonės – tai:

laikinas nušalinimas nuo pareigų, nemokant visų ar dalies tarnybinių pajamų,

atleidimas iš pareigų nutraukiant sutartį, visiškai ar iš dalies nemokant išmokos netekus darbo ir tam tikrais atvejais sumažinant ar laikinai nemokant išmokų pagal pensijų sistemą.

Direktorius nustato drausmines priemones; paprastas drausmines priemones direktoriaus vardu gali nustatyti Administracijos ir personalo vadovas, išskyrus atvejus, kai šaukiamas Drausmės komisijos posėdis (6).

2.   Jei darbuotojas yra kaltinamas padaręs sunkų nusižengimą ir direktorius mano, kad kaltinimas prima facie yra gerai pagrįstas, o atliekant tyrimą palikus darbuotoją pareigose galėtų būti pakenkta Centrui, atitinkamas darbuotojas gali būti nedelsiant nušalintas nuo pareigų iki tyrimo pabaigos, direktoriaus nuožiūra mokant jam atlyginimą ar jo nemokant.

27 straipsnis

Žalos atlyginimas

Iš darbuotojų gali būti pareikalauta visiškai arba iš dalies atlyginti bet kokią žalą, padarytą Centrui dėl didelio jų aplaidumo ar sąmoningo veiksmo. Darbuotojui išėjus iš Centro, žala gali būti atlyginama tam tikrą dalį išskaičiuojant iš pagal pensijų sistemą jam priklausančių išmokų, bet ne daugiau kaip 70 % pensijos.

28 straipsnis

Pranešimas apie skundus

Pateikus pasiūlymą dėl drausminės nuobaudos darbuotojui pagal 26 straipsnį, jam apie tai pranešama raštu per dvi dienas nuo tokio pasiūlymo pateikimo direktoriui ar Administracijos ir personalo vadovui. Prie tokio pranešimo pridedami pasiūlymą grindžiantys dokumentai ir visos ataskaitos apie darbuotoją.

29 straipsnis

Drausmės komisija

Per penkias darbo dienas nuo 28 straipsnyje nurodyto pranešimo gavimo atitinkamas darbuotojas gali pateikti rašytinį prašymą, kad jo bylą išnagrinėtų Drausmės komisija, kurią direktorius sušaukia per penkias dienas. Drausmės komisija susirenka per savaitę nuo jos sušaukimo dienos.

Drausmės komisijos sudėtis ir darbo tvarka pateikiama IX priede.

Drausmės komisijos nuomonė direktoriui neprivaloma.

VIII SKYRIUS

SKUNDAI IR APELIACINĖ KOMISIJA

30 straipsnis

Skundai

Darbuotojai, buvę darbuotojai, jų įpėdiniai ir įgaliotiniai gali apskųsti direktoriaus sprendimus. Šie skundai ar dėl jų pradėtos procedūros nesustabdo apskųstų sprendimų vykdymo.

Pagal vidaus administracinio skundo procedūrą darbuotojas, manantis, kad šiuose Nuostatuose nustatytos jo teisės buvo pažeistos, pateikia Centro direktoriui pagrįstą prašymą atšaukti sprendimą, kuris, jo manymu, pažeidžia šias teises.

Direktorius patvirtina šio skundo gavimą ir atsako per penkias dienas nuo prašymo gavimo.

Gavęs neigiamą atsakymą, darbuotojas gali prašyti tarpininkavimo. Toks tarpininkavimas nėra privalomas.

Tarpininkas yra kvalifikuotas nepriklausomas teisės ekspertas, skiriamas direktoriaus trejų metų laikotarpiui, kuris gali būti pratęstas.

Direktorius ir atitinkamas darbuotojas jam pateikia visus, jo manymu, bylai nagrinėti būtinus dokumentus.

Tarpininkas pateikia išvadas per 15 dienų nuo kreipimosi į jį dienos.

Šios išvados neprivalomos nei direktoriui, nei darbuotojui.

Jei direktorius nesutinka su išvadomis, tarpininkavimo išlaidas padengia Centras; jei su išvadomis nesutinka darbuotojas, jis padengia 50 % tarpininkavimo išlaidų.

Išnaudoję pirmąją galimybę skųstis (vidaus administracinis skundas), darbuotojai turi teisę siekti, kad ginčą spręstų Centro apeliacinė komisija.

Šios Komisijos sudėtis, veiklos pobūdis ir konkrečios darbo tvarkos taisyklės pateikiamos X priede.

Apeliacinės komisijos sprendimai yra privalomi abiem šalims. Jų apskųsti negalima.

a)

Komisija gali panaikinti arba patvirtinti apskųstus sprendimus.

b)

Komisija gali įpareigoti Centrą kompensuoti bet kokią darbuotojo patirtą materialinę žalą nuo panaikinto sprendimo įsigaliojimo dienos.

c)

Komisija taip pat gali nuspręsti, kad remdamasis Komisijos nustatytomis ribomis Centras turi kompensuoti apelianto patirtas pagrįstas išlaidas, taip pat apklaustų liudytojų kelionės ir pragyvenimo išlaidas. Šios išlaidos apskaičiuojamos remiantis šių Nuostatų 18 straipsniu ir VII priedu.

IX SKYRIUS

PENSIJŲ SISTEMOS

31 straipsnis

Koordinuojamų organizacijų pensijų sistemos taisyklėse nustatytos taisyklės ir sąlygos mutatis mutandis taikomos Centro darbuotojams. Koordinuojamų organizacijų nauja pensijų sistema (NPS) mutatis mutandis taikoma darbuotojams, pradedantiems dirbti po 2005 m. birželio 30 d.

III DALIS

LAIKINAJAM PERSONALUI TAIKOMOS NUOSTATOS

32 straipsnis

Statutinės nuostatos

Laikinieji darbuotojai yra pagalbiniai darbuotojai, paprastai įdarbinami trumpam laikui. Jie neturi tarptautinių darbuotojų statuso ir jiems taikomi visi priimančiosios valstybės ir jų pilietybės valstybės įstatymai bei kiti teisės aktai.

1.   Laikinieji darbuotojai yra darbuotojai, kurie neužima Centro etatų lentelėje nurodytų biudžetinių pareigybių.

2.   Šiems darbuotojams taikomos I dalies nuostatos ir šios II dalies nuostatos:

I skyriaus: 3 straipsnio 2 (pagalba ir kompensacijos), 4 (išorės veikla) ir 5 (kandidatavimas į viešąsias ar politines pareigas) dalys,

II skyriaus: 5 (amžiaus apribojimai) ir 6 (sveikatos patikrinimai) straipsniai,

III skyriaus: 15 straipsnis (algos avansai),

IV skyriaus: 17 (persikraustymo išlaidos) ir 18 (komandiruotės) straipsniai,

V skyriaus: 19 (darbo valandos) ir 20 (valstybinės šventės) straipsniai,

VII skyriaus: 27 straipsnis (žalos atlyginimas),

VIII skyriaus: (skundai) – laikantis 35 straipsnio 3 dalies.

33 straipsnis

Sutartys

Laikinieji darbuotojai įdarbinami 1–6 mėnesiams. Sutartys pratęsiamos tokiomis pačiomis sąlygomis. Centras ir laikinasis darbuotojas gali nutraukti sutartį apie tai pranešę prieš 10 dienų.

34 straipsnis

Atlyginimas

1.   Laikinojo darbuotojo atlyginimas nustatomas sutartyje; tai yra grynoji mėnesinė alga be jokių papildomų išmokų, neatsižvelgiant į atitinkamo asmens šeimyninę ar socialinę padėtį.

2.   Kadangi laikinieji darbuotojai nedalyvauja pensijų sistemoje, iš jų atlyginimo neatskaitomos jokios su ja susijusios įmokos.

3.   Metų pradžioje laikinųjų darbuotojų atlyginimas didinamas tokia pat dalimi, kaip ir Valdybos didinamas darbuotojų atlyginimas.

35 straipsnis

Specialios nuostatos

Laikinieji darbuotojai negali prašyti kompensuoti jų šeimų įsikūrimo ar išvykimo išlaidų.

Laikinieji darbuotojai turi teisę į pusantros dienos atostogas už kiekvieną išdirbtą mėnesį.

Vidaus ginčai dėl laikinųjų darbuotojų teisių ir atlyginimo sprendžiami laikantis šių Nuostatų 30 straipsnyje nustatytos skundų nagrinėjimo procedūros.

Visi kiti ginčai priklauso priimančiosios valstybės bendrosios kompetencijos teismų jurisdikcijai.

IV DALIS

EKSPERTAMS IR DELEGUOTIEMS EKSPERTAMS TAIKOMOS NUOSTATOS

36 straipsnis

Statutinės ir finansinės nuostatos

1.   Ekspertai ir deleguoti ekspertai turi Centro lankytojų statusą. Jiems taikomos šių Nuostatų I dalies nuostatos, su kuriomis jie turi susipažinti pradėdami darbą.

2.   Visas jų atlyginimas nustatomas jų darbo Centre pradžioje; jis mokamas direktoriaus nustatytomis dalimis atsižvelgiant į darbo, kuriam jie buvo priimti ar pakviesti, rezultatus.

3.   Paskirti ekspertai turi teisę tik į jų pačių kelionės išlaidų kompensaciją, atvykdami į Centrą ir iš jo išvykdami. Išimtiniais atvejais direktoriaus sprendimu ši kompensacija gali būti mokama ir stažuotojui.

4.   Deleguoti ekspertai iš trečiųjų valstybių turi Centro lankytojų statusą. Jiems taikomos šių Nuostatų I dalies nuostatos, su kuriomis jie turi susipažinti paskyrimo metu, nepažeidžiant Tarybos bendrųjų veiksmų dėl Europos Sąjungos palydovų centro įsteigimo priedo nuostatų.

37 straipsnis

Atstovavimas personalui

a)

Visų darbuotojų kasmetiniame visuotiniame susirinkime pagal direktoriaus patvirtintą tvarką išrenkamas Personalo komitetas, kuris yra darbuotojų vykdomasis organas.

b)

Personalo komitetas:

1)

gina visų Palydovų centro darbuotojų profesinius interesus;

2)

teikia pasiūlymus dėl darbuotojų gerovės pagerinimo;

3)

teikia pasiūlymus dėl darbuotojų socialinės, kultūrinės ir sporto veiklos;

4)

atstovauja visiems darbuotojams santykiuose su kitų tarptautinių organizacijų darbuotojų asociacijomis.


(1)  Tarybos priimti laikantis rašytinės procedūros 2001 m. gruodžio 21 d. (OL L 39, 2002 2 9, p. 44) pagal 2001 m. liepos 20 d. Tarybos bendrųjų veiksmų Nr. 2001/555/BUSP 9 straipsnio 3 dalį (OL L 200, 2001 7 25, p. 5) ir pagal Tarnybos nuostatų 1 straipsnio 3 dalį Direktoriui, 2005 m. birželio 15 d. posėdžiavusiai valdybai pritarus, iš dalies pakeitus II dalies III skyriaus 14 straipsnio 2 dalį bei II dalies IX skyrių. (Nauja redakcija, pakeičianti 2001 m. gruodžio 21 d. redakciją (OL L 39, 2002 2 9, p. 44)

(2)  Žr. šių Tarnybos nuostatų VII priedą.

(3)  Teisė į išmoką netekus darbo nustatoma ir išmoka apskaičiuojama I priede nurodytomis sąlygomis.

(4)  T. y. išskyrus ikimokyklines ar lygiavertes mokymo įstaigas.

(5)  Kompensuojamos tik išlaidos, ir tai neturėtų būti laikoma papildomu atlyginimu.

(6)  Šiuo atveju drausminę priemonę nustato pats direktorius.


I PRIEDAS

KOMPENSACIJA NETEKUS DARBO

Nuorodos

:

a)

Tarnybos nuostatų 7 straipsnis;

b)

1972 metų rugpjūčio mėn. Vyriausybės biudžeto ekspertų koordinavimo komiteto 78-osios ataskaitos V priedas.

1.   Aplinkybės, kuriomis skiriama kompensacija

Kompensacija netekus darbo (1) gali būti skiriama darbuotojui, kurio sutartis nutraukiama dėl vienos iš šių priežasčių:

a)

biudžetinės pareigybės panaikinimo;

b)

pasikeitus užimamų biudžetinių pareigų pobūdžiui, kai darbuotojas nebeturi reikiamos kvalifikacijos;

c)

valstybės narės, kurios pilietis yra darbuotojas, pasitraukimo iš valdybos;

d)

Centro buveinės perkėlimo už daugiau kaip 100 km nuo tos vietos, kurioje buvo įdarbintas darbuotojas, jam atsisakius persikelti, jei tokia galimybė nebuvo numatyta jo sutartyje;

e)

darbuotojo patikimumo pažymėjimo (2) panaikinimo dėl su drausme nesusijusių priežasčių.

Kompensacija neskiriama:

f)

darbuotojui gavus kitą to paties lygio darbą Centre;

g)

darbuotojui gavus naują darbą kitoje tarptautinėje organizacijoje toje pačioje vietovėje;

h)

darbuotojui, kuris yra valstybės narės pareigūnas, per 30 dienų nuo jo sutarties su Centru nutraukimo grįžus dirbti ir gaunant atlyginimą savo nacionalinėje administracijoje;

i)

nutraukus sutartį su darbuotoju drausmine tvarka.

2.   Kompensacijos mokėjimas mažiau kaip 10 metų Centre išdirbusiems darbuotojams (3)

Jei tokių darbuotojų sutartis nėra pasibaigusi, jie turi teisę į kompensaciją, kuri yra lygi 50 % jų grynojo mėnesinio atlyginimo padaugintų iš mėnesių, likusių iki sutarties pasibaigimo, skaičiaus (4), neviršijant 5 mėnesių atlyginimo dydžio.

Grynuoju atlyginimu laikoma bazinė alga ir visos papildomos mėnesinės išmokos ir kompensacijos.

3.   Kompensacijos mokėjimas daugiau kaip 10 metų Centre išdirbusiems darbuotojams (3)

Tokie darbuotojai turi teisę į 100 % jų grynojo mėnesinio atlyginimo dydžio išmoką už kiekvienus tarnybos Centre metus, bet ne didesnę už 24 mėnesių atlyginimą.

Kompensacija negali būti mokama už daugiau mėnesių (4), nei darbuotojas būtų turėjęs dirbti iki šių Nuostatų 5 straipsnyje nurodyto amžiaus.


(1)  Ji skiriasi nuo išėjimo iš darbo išmokos, kurią sudaro tik su teisėmis į pensiją susijęs atsiskaitymas.

(2)  Tik tokiais atvejais, kai užimamai pareigybei reikia tokio patikrinimo.

(3)  Ar iš viso 10 metų be pertraukos Centre ir kitoje tarptautinėje organizacijoje išdirbusiems darbuotojams.

(4)  Ar mėnesių dalių, išreikštų trisdešimtąja dalimi.


II PRIEDAS

EKSPATRIACIJOS IŠMOKA

1.

Pagal Tarnybos nuostatų 10 straipsnį tokią teisę turintys darbuotojai gauna mėnesinę ekspatriacijos išmoką. Išmokos dydis yra:

a)

darbuotojams, turintiems teisę į išmoką namų ūkiui:

18 % atskaitinės algos per pirmuosius dešimt tarnybos metų,

17 % atskaitinės algos vienuoliktaisiais tarnybos metais,

16 % atskaitinės algos dvyliktaisiais tarnybos metais,

15 % atskaitinės algos keturioliktaisiais tarnybos metais ir vėliau;

b)

darbuotojams, neturintiems teisės į išmoką namų ūkiui:

14 % atskaitinės algos per pirmuosius dešimt tarnybos metų,

13 % atskaitinės algos vienuoliktaisiais tarnybos metais,

12 % atskaitinės algos dvyliktaisiais tarnybos metais,

11 % atskaitinės algos keturioliktaisiais tarnybos metais ir vėliau.

2.

Atskaitinė alga – darbuotojo lygio 1 pakopos grynoji bazinė alga.

3.

Ekspatriacijos išmoka negali būti mažesnė už B3 lygio 1 pakopos bazinę algą.


III PRIEDAS

VAIKAI IR KITI IŠLAIKYTINIAI

1.   Išlaikomi vaikai

a)

Teisėtas, teisiškai pripažintas vaikas ar įvaikis laikomas darbuotojo išlaikytiniu, kai darbuotojas nuolat rūpinasi to vaiko išlaikymu bei švietimu ir vaikas nuolat su šeima gyvena toje vietovėje, kurioje darbuotojas eina savo pareigas, arba kito iš tėvų gyvenamojoje vietovėje.

b)

Atitinkamas darbuotojas turi pateikti administracijai dokumentų, teisiškai patvirtinančių, kad jis materialiai išlaiko vaiką, kopijas.

c)

Vaikas nelaikomas darbuotojo išlaikytiniu:

kai jam sukanka 26 metai,

kai iki sukankant šiam amžiui jis pradeda savarankiškai gauti algą, honorarus ar kitas pajamas,

jei darbuotojas ar vaiku besirūpinantis sutuoktinis pagal savo valstybės nacionalinius įstatymus ar kitus teisės aktus arba pagal priimančiosios šalies įstatymus ar kitus teisės aktus gauna tokio paties pobūdžio išmoką.

d)

Administracija turi teisę pareikalauti pateikti, jos manymu, teisei į atitinkamas išmokas nustatyti reikalingus oficialius ar notariškai patvirtintus dokumentus.

2.   Kiti išlaikytiniai

a)

Be 1 dalyje nurodyto išlaikomo vaiko asmuo gali būti laikomas darbuotojo išlaikytiniu šiomis sąlygomis:

jis yra tėvystės ar kitas artimais giminystės ar svainystės ryšiais susijęs asmuo,

jis nuolat gyvena su darbuotoju ar jo sutuoktiniu arba dažnai yra specializuotą medicininę priežiūrą teikiančioje institucijoje,

atitinkamas asmuo neturi pakankamų lėšų save išlaikyti savarankiškai.

b)

Atitinkamas darbuotojas turi pateikti administracijai dokumentus, įrodančius, kad jis šį asmenį materialiai išlaiko.

c)

Administracija turi teisę pareikalauti pateikti, jos manymu, teisei į susijusias išmokas nustatyti reikalingus oficialius ar notariškai patvirtintus dokumentus.


IV PRIEDAS

NEĮGALŪS IŠLAIKYTINIAI

1.

Išlaikytinis asmuo yra laikomas neįgaliu, gydytojams patvirtinus, kad jis turi sunkią ir nuolatinę negalią, dėl kurios jam yra būtinas nemokamai neteikiamas specialus slaugymas ar priežiūra, arba specialus švietimas ar mokymas.

2.

Sprendimą mokėti išmoką priima direktorius, pasikonsultavęs su tam tikslui sudaryta komisija, į kurią įtraukiamas bent vienas gydytojas. Direktoriaus sprendime nurodomas išmokos mokėjimo laikotarpis, kuris gali būti peržiūrimas.

3.

Teisės pasinaudoti šių Nuostatų nuostatomis kriterijus yra sunkus ir nuolatinis fizinės arba protinės veiklos pažeidimas.

Išlaikytiniai asmenys laikomi neįgaliaisiais, esant:

sunkiam ar chroniškam centrinės ar autonominės nervų sistemos pažeidimui, pavyzdžiui, smegenų ligoms, miopatijai, autonominiam paralyžiui, neatsižvelgiant į jį sukėlusias priežastis,

sunkiam judėjimo sistemos pažeidimui,

sunkiam vienos ar kelių jutimo sistemų pažeidimui,

chroniškai ir invalidumą sukeliančiai psichikos ligai.

Pirmiau pateiktas sąrašas nėra laikomas baigtiniu. Jis pateiktas tik kaip pavyzdys ir neturi būti laikomas pagrindu vertinant ligos ar negalios laipsnį.

4.

Išmokos suma yra išmokos už išlaikomą vaiką dydžio ir pridedama prie šios išmokos.

5.

Jei atitinkamas darbuotojas ar jo šeima turi teisę į panašią išmoką pagal nacionalinę ar tarptautinę sistemą, Centro mokamos pašalpos suma lygi pagal šiuos Nuostatus mokamos išmokos ir pagal nacionalinę ar tarptautinę sistemą mokamos išmokos skirtumui.


V PRIEDAS

NUOMOS IŠMOKA

1.

Išmokos suma lygi faktiškai sumokėtos nuomos, išskyrus visus 11 straipsnio 5 dalies a punkte išvardytus mokesčius, ir toliau nurodytu būdu apskaičiuotos sumos skirtumo santykiui:

a)

C ir B lygių, iki B4 lygio imtinai, darbuotojams – 15 % grynosios bazinės algos;

b)

B5 ir B6 lygių darbuotojams – 20 % grynosios bazinės algos;

c)

A1 ir L1 lygių darbuotojams – 22 % grynosios bazinės algos.

2.

Minėtas santykis yra:

a)

50 % nesusituokusiems ir išlaikytinių neturintiems susituokusiems darbuotojams;

b)

55 % vieną išlaikytinį turintiems darbuotojams;

c)

60 % du ir daugiau išlaikytinių turintiems darbuotojams.

3.

Išmoka neturi būti didesnė už:

a)

10 % grynosios bazinės algos C–B4 imtinai lygių darbuotojams;

b)

15 % grynosios bazinės algos B5, B6, A1 ir L1 lygių darbuotojams.

Grynąja bazine alga laikoma kasmet Valdybos tvirtinamoje atlyginimų skalėje nurodyta faktinė bazinė alga be jokių priedų ir neatsižvelgiant į atskaitymus iš atlyginimo.


VI PRIEDAS

KELIONĖS IR PERSIKRAUSTYMO IŠLAIDOS

I SKIRSNIS —   Darbuotojų ir jų šeimų narių kelionės iš jų gyvenamosios vietos į tarnybos vietą išlaidos

1.

Darbuotojai, kurių gyvenamoji vieta yra toliau kaip už 100 km nuo jų tarnybos vietos, pagal šių Nuostatų 22 straipsnį turi teisę gauti faktinių kelionės išlaidų kompensaciją:

a)

pradėdami tarnybą – kelionės iš gyvenamosios vietos į tarnybos vietą;

b)

kai jie perkeliami iš tarnybos vietos, kurioje jie buvo įdarbinti, į kitą tarnybos vietą, kuri yra toliau kaip už 100 km;

c)

baigdami tarnybą:

kelionės iš tarnybos vietos į gyvenamąją vietą, kurioje gyveno prieš pradėdami tarnybą, arba

kelionės iš tarnybos vietos į kitą nei pirmiau minėta gyvenamoji vieta, jei kompensuojamos išlaidos nėra didesnės.

2.

1 dalyje nurodytos kelionės išlaidos visiškai ar iš dalies neatlyginamos šiais atvejais:

a)

jei ši teisė nebuvo nustatyta, darbuotojui pradedant tarnybą;

b)

jei visas minėtas išlaidas ar jų dalį kompensavo Vyriausybė ar kita institucija;

c)

jei baigęs tarnybą darbuotojas neišvyksta per tris mėnesius nuo tos dienos, kai nustojo eiti pareigas arba jei prašymas kompensuoti išlaidas nebuvo pateiktas administracijai per 30 dienų nuo kelionės;

d)

darbuotojui nustojus eiti pareigas, jei jis atsistatydino Centre neišdirbęs 12 mėnesių.

3.

1 ir 2 dalyse išvardytas sąlygas atitinkantys ir išmoką namų ūkiui gaunantys darbuotojai taip pat turi teisę į:

a)

jų sutuoktinio ir išlaikomų vaikų kelionės į darbuotojo tarnybos vietą faktinių išlaidų kompensaciją;

b)

jų sutuoktinio ir išlaikomų vaikų faktinių kelionės išlaidų kompensaciją, perkėlus darbuotoją iš vienos tarnybos vietos į kitą tarnybos vietą, kuri yra toliau kaip už 100 km, jei perkeliama nenurodytam, bet ilgesniam kaip du mėnesiai laikotarpiui;

c)

jų sutuoktinio ir išlaikomų vaikų faktinių kelionės išlaidų kompensaciją, darbuotojui nustojus eiti pareigas; tačiau kompensuoti šias išlaidas gali būti atsisakyta, jei darbuotojas atsistatydina Centre neišdirbęs 12 mėnesių.

4.

Laikoma, kad sutuoktiniai ir išlaikomi vaikai (1) turi tą patį lygį, kaip ir atitinkamas darbuotojas.

II SKIRSNIS —   Persikraustymo išlaidos

1.

Darbuotojai, kurių gyvenamoji vieta yra toliau kaip už 100 km nuo jų tarnybos vietos, turi teisę į faktinių namų apyvokos reikmenų perkraustymo išlaidų kompensaciją:

a)

pradėdami tarnybą;

b)

perkeliami iš vienos tarnybos vietos į kitą tarnybos vietą, kuri yra toliau kaip už 100 km, jei perkeliama neribotam, ilgesniam kaip du mėnesiai laikotarpiui;

c)

baigdami darbą Centre, tačiau kompensuoti šias išlaidas gali būti atsisakyta, jei darbuotojas atsistatydina Centre neišdirbęs 12 mėnesių.

2.

Namų apyvokos reikmenų perkraustymo išlaidos, įskaitant pakavimą, kompensuojamos laikantis tokių ribų:

a)

darbuotojams, turintiems teisę į išmoką namų ūkiui:

6 000 kg

arba 40 m3

Be to, 750 kg arba 5m (2) kiekvienam su darbuotoju gyvenančiam vaikui;

b)

darbuotojams, neturintiems teisės į išmoką namų ūkiui:

4 000 kg

arba 27 m3

Prašydami kompensuoti išlaidas pagal šio skirsnio nuostatas, darbuotojai privalo Administracijos ir personalo vadovui išankstiniam tvirtinimui pateikti ne mažiau kaip dvi skirtingų bendrovių sudarytas išlaidų sąmatas ir savo namų apyvokos reikmenų sąrašą. Išlaidos kompensuojamos tik atsižvelgiant į nurodytas ribas ir pagal mažesnę sąmatą.

3.

Darbuotojai gali prašyti kompensuoti išlaidas pagal šio skirsnio nuostatas tik tada, kai jų nekompensuoja Vyriausybė arba kita institucija.


(1)  Ar išlaikytiniai, kaip apibrėžta IV priedo nuostatose.

(2)  Šios dvi sąmatos turi nurodyti tą patį svorį (ar tūrį), gabenamą tokį patį atstumą.


VII PRIEDAS

KOMANDIRUOČIŲ IŠLAIDOS

Pagal šių Nuostatų 18 straipsnio nuostatas darbuotojai, vykstantys į Centro komandiruotę, turi teisę gauti visų savo kelionės išlaidų kompensaciją bei dienpinigius, skirtus pragyvenimo išlaidoms išvykus iš savo tarnybos vietos padengti.

I SKIRSNIS —   Transporto priemonės

Atsižvelgdami į šiame skirsnyje išdėstytas leidžiančias nukrypti nuostatas, vykdami į komandiruotes darbuotojai turi naudotis pačiomis ekonomiškiausiomis transporto priemonėmis (1).

Oro ir geležinkelių transportas laikomas įprastomis transporto priemonėmis. Tačiau direktorius gali leisti į komandiruotę vykstantiems darbuotojams pasinaudoti asmeniniu ar tarnybiniu automobiliu, ypač gydytojui patvirtinus, kad jie dėl sveikatos negali keliauti lėktuvu, o kelionė traukiniu yra neįmanoma, pernelyg ilga ar per brangi.

Jei į komandiruotę vykstantis darbuotojas, gavęs leidimą, pasirenka ne pačią ekonomiškiausią transporto priemonę, taikomos tokios taisyklės:

jam kompensuojamos tik kelionės pačia ekonomiškiausia transporto priemone išlaidos,

dienpinigiai jam mokami tik už tą laikotarpį, kurį būtų trukusi kelionė pačia ekonomiškiausia transporto priemone,

darbo laikas, viršijantis tą laiką, kurį būtų užtrukusi kelionė pačia ekonomiškiausia transporto priemone, išskaičiuojamas iš jo kasmetinių atostogų.

1.   Kelionės lėktuvu

Išskyrus tuos atvejus, kai direktorius duoda leidimą, turi būti keliaujama ekonomine ar jai lygiaverte klase.

2.   Kelionės traukiniu

a)

A4, L4 ir aukštesnių lygių darbuotojai turi teisę keliauti pirmąja klase.

b)

Visi kiti darbuotojai keliauja antrąja klase.

c)

Jei keliaujant traukiniu kelionė naktį trunka ne trumpiau kaip šešias valandas, darbuotojai turi teisę į išlaidų už miegamąją vietą, bet ne už vietą miegamojoje kupė, kompensaciją; jei miegama kupė, darbuotojai turi teisę į išlaidų už 1 ar 2 klasės miegamosios vietos kompensaciją, atsižvelgiant į jų lygį.

d)

Direktorius gali leisti žemesnių lygių darbuotojams keliauti kartu su aukštesnių lygių darbuotojais, jei tai palengvina komandiruotės reikalų tvarkymą; tokiais atvejais išlaidos kompensuojamos taikant aukštesnį tarifą.

3.   Kelionės keliais – asmeninių automobilių naudojimas

a)

Centro interesais darbuotojams gali būti leista keliauti asmeniniu automobiliu. Tokiais atvejais jie turi teisę į išmoką už kilometrą, kuri apskaičiuojama pagal greičiausią įprastinį maršrutą. Išmoka apskaičiuojama remiantis Centro buveinės šalyje taikomais tarifais, neatsižvelgiant į šalį ar šalis, kurioje (-iose) keliaujama. Taikomi tarifai skelbiami administraciniame memorandume (2).

b)

Jei atitinkamam darbuotojui buvo leista vežti kitus Centro darbuotojus, už kiekvieną keleivį jam mokama 10 % išmokos už kilometrą dydžio papildoma išmoka už kilometrą (3); jei keliaujant reikia sumokėti specialius mokesčius (pavyzdžiui, kelio mokesčius arba mokesčius už automobilio gabenimą laivu ar keltu), jie kompensuojami pateikus patvirtinamuosius kvitus, išskyrus bet kokias kelionės lėktuvu išlaidas.

c)

Darbuotojai, besinaudojantys savo asmeniniais automobiliais, pirma turi parodyti, kad jie turi draudimo polisą, apimantį civilinės atsakomybės draudimą ir, visų pirma, žalos atlyginimą keleiviams.

d)

Avarijos atveju Centras neatlygina žalos nuosavybei.

II SKIRSNIS —   Į komandiruotę vykstančių darbuotojų dienpinigiai

1.

Į komandiruotę vykstantys darbuotojai turi teisę į dienpinigius, kurių tarifus kasmet nustato Valdyba.

Tačiau direktorius gali leisti:

a)

nustatyti specialius tarifus šalims, kuriose pragyvenimo išlaidos yra didesnės arba mažesnės už įprastinius tarifus;

b)

mokėti darbuotojui didesnius dienpinigius, negu jam paprastai priklausytų, jei tai palengvins komandiruotės reikalų tvarkymą;

c)

mokėti išmoką, jei komandiruotės metu turi būti suteiktos nedarbingumo atostogos, išskyrus atvejus, kai darbuotojas komandiruotas į jo gyvenamąją vietą.

2.

Dienpinigiai skaičiuojami taip:

a)

darbuotojai turi teisę į vienos dienos dienpinigius už kiekvieną komandiruotėje praleistą parą (4);

b)

už mažiau kaip 4 komandiruotėje praleistas valandas dienpinigiai nemokami;

c)

jei komandiruotė trunka 4 valandas ar ilgiau, bet ne trumpiau kaip 8 valandas, darbuotojas turi teisę į ketvirtadalį dienpinigių. Jis taip pat turi teisę į ketvirtadalį dienpinigių už kiekvieną 4–8 valandų laikotarpį, viršijantį vieną parą;

d)

jei komandiruotė trunka 8 valandas ar ilgiau, bet nenakvojama viešbutyje, darbuotojas turi teisę į pusę dienpinigių. Jis taip pat turi teisę į pusę dienpinigių už kiekvieną 8–24 valandų laikotarpį, viršijantį vieną parą;

e)

jei komandiruotės metu būtina apsistoti viešbutyje, atitinkamam darbuotojui gali būti sumokėta visa dienpinigių suma;

f)

skaičiuojant dienpinigių sumą, prie faktinio kelionės laiko pridedamas tam tikras laikas, kurio reikia nuvykti iki pagrindinės stoties arba oro uosto. Pridedamos:

2 valandos kelionėms traukiniu,

3 valandos kelionėms lėktuvu.

3.   Sumažinti dienpinigiai

Dienpinigiai sumažinami:

a)

kai į kelionės kainą įskaičiuotas maitinimas ar nakvynė: 15 % už kiekvieną pagrindinį valgį ir 50 % už nakvynę, įskaičiuotą į kelionės išlaidas;

b)

kelionės laikotarpiu trimis dešimtadaliais, jei darbuotojas keliauja naktį keltu, miegamojoje vietoje ar kajutėje, traukiniu ar lėktuvu;

c)

trimis dešimtadaliais, jei darbuotojas komandiruotės vyksta į savo nuolatinės gyvenamosios vietos miestą, jei jame vis dar gyvena jo šeima;

d)

trimis ketvirtadaliais, jei apgyvendinimą suteikia išorės institucija.

4.   Dienpinigių priedai

Laikoma, kad dienpinigių užtenka visoms darbuotojo komandiruotės metu patirtoms išlaidoms padengti, išskyrus toliau išvardytas išlaidas, kurias gali būti prašoma papildomai kompensuoti:

a)

mokesčiai už vizas ir panašūs tiesiogiai su komandiruote susiję mokesčiai;

b)

mokesčiai už papildomą bagažą, jei tai aiškiai nurodyta direktoriaus leidime;

c)

dėl tarnybinių reikalų patirtos pašto, telegrafo ir tarpmiestinių pokalbių telefonu išlaidos;

d)

darbuotojų reprezentacinės išlaidos, atitinkančios direktoriaus nustatytas sąlygas;

e)

taksi išlaidos, esant išankstiniam direktoriaus sutikimui ir pateikus išlaidas patvirtinantį dokumentą.

Jei tam tikromis aplinkybėmis apgyvendinimo išlaidos yra didesnės už 60 % dienpinigių, Centras gali iš dalies arba visiškai kompensuoti perviršio sumą, darbuotojui pateikus sąskaitas ir pakankamus įrodymus, kad papildomos išlaidos buvo neišvengiamos. Ši kompensacija negali viršyti 30 % dienpinigių.


(1)  Šios nuostatos direktoriaus sprendimu gali būti taikomos ir laikiniesiems darbuotojams.

(2)  Visa išmokėta suma negali viršyti sumos, kurią Centras būtų turėjęs išleisti kitu atveju.

(3)  Tokiais atvejais „keleiviai“ neturi teisės į jokią kelionės išlaidų kompensaciją.

(4)  Šis laikotarpis skaičiuojamas nuo išvykimo iš Centro ar darbuotojo namų dienos ir valandos iki sugrįžimo į Centrą ar namus dienos ir valandos. Jei prieš išvykdamas į komandiruotę darbuotojas atostogauja, skaičiuojama nuo komandiruotės pradžios dienos ir valandos, o jei darbuotojas atostogauja iš karto po komandiruotės pabaigos, skaičiuojama iki komandiruotės pabaigos dienos ir valandos.


VIII PRIEDAS

NEDARBINGUMO, MOTINYSTĖS IR KITOS TIKSLINĖS ATOSTOGOS

1.   Neatvykimas į darbą dėl sveikatos ir nedarbingumo atostogos

a)

Darbuotojai, kurie ilgiau kaip tris dienas iš eilės neatvyksta į darbą dėl ligos ar nelaimingo atsitikimo, per tris dienas nuo darbo nutraukimo turi pateikti medicinos pažymą.

b)

Darbuotojui, kuris dėl ligos ar nelaimingo atsitikimo nebuvo atvykęs į darbą ne ilgiau kaip tris dienas iš eilės ir nepateikė medicinos pažymos, gali būti atitinkamai sutrumpinamos jam priklausančios kasmetinės atostogos arba, jei atostogos jau visiškai išnaudotos, atitinkamai sumažinamos tarnybinės pajamos, jei per kalendorinius metus tokio nedarbingumo laikas viršija devynias darbo dienas.

c)

Darbuotojai, neatvykę į darbą dėl ligos ar nelaimingo atsitikimo, pateikę medicinos pažymą turi teisę į visiškai apmokamas nedarbingumo atostogas ir išmokas ne ilgiau kaip trylika savaičių iš eilės.

d)

Ilgesnį kaip trylikos savaičių iš eilės nepertraukiamą nedarbingumą dėl ligos ar nelaimingo atsitikimo direktorius gali laikyti pagrindu nutraukti sutartį.

e)

Dažną trumpalaikį nedarbingumą dėl ligos direktorius gali laikyti pagrindu nutraukti sutartį.

f)

Centro direktorius bet kuriuo metu gali pareikalauti atitinkamo darbuotojo pasitikrinti sveikatą.

2.   Infekcinės ligos, skiepai ir nelaimingi atsitikimai

a)

Infekcine liga užsikrėtęs darbuotojas privalo neiti į darbą ir nedelsdamas pranešti apie tai Administracijos ir personalo vadovui. Jei infekcine liga užsikrečia darbuotojo šeimos nariai ar artimi draugai, jis nedelsdamas turi apie tai pranešti Administracijos ir personalo vadovui ir imtis sveikatos prevencinių priemonių, kurias vadovas gali nurodyti. Su infekcine liga užsikrėtusiu asmeniu bendravę ir todėl neiti į darbą privalantys darbuotojai turi teisę į visas tarnybines pajamas; tokio nedarbingumo laikas neatskaitomas nei iš jų nedarbingumo atostogų, nei iš kasmetinių atostogų.

b)

Darbuotojai skiepijami reikiamais prevenciniais skiepais.

c)

Darbuotojai privalo apie visus jiems nutikusius nelaimingus atsitikimus darbe ar už Centro ribų, kad ir kokie nereikšmingi jie tuo metu atrodytų, nedelsdami pranešti Administracijos ir personalo vadovui ir kartu nurodyti visų liudininkų pavardes bei adresus.

3.   Tikslinės, sutuoktuvių ir motinystės atostogos

a)

Dėl išimtinių ar neatidėliotinų asmeninių priežasčių Centro direktorius gali suteikti mokamas, iš dalies mokamas ar nemokamas tikslines atostogas, kurios per metus neviršytų aštuonių darbo dienų.

b)

Darbuotojo sutuoktuvių proga suteikiamos šešių dienų mokamos tikslinės atostogos.

c)

Darbuotojoms, pateikusioms atitinkamą medicinos pažymą, suteikiamos mokamos motinystės atostogos, kurios neišskaičiuojamos iš nedarbingumo ar kasmetinių atostogų. Motinystės atostogos trunka šešiolika savaičių ir prasideda šešios savaitės prieš numatomą gimdymo datą. Jei gimdymas įvyksta po numatytos datos, atostogos trunka dešimt savaičių po gimdymo.


IX PRIEDAS

DRAUSMĖS KOMISIJŲ SUDĖTIS IR DARBO TVARKA

1.   Drausmės komisijos sudėtis

Drausmės komisiją sudaro:

a)

direktoriaus pirmininku paskirtas A arba L lygio darbuotojas, kuris nėra Administracijos ir personalo vadovas ar atitinkamo darbuotojo viršininkas;

b)

direktoriaus paskirtas darbuotojas;

c)

atitinkamo darbuotojo paskirtas to pačio lygio darbuotojas;

d)

Administracijos ir personalo vadovas, kaip patarėjas teisės klausimais, be teisės balsuoti.

2.   Darbo tvarka

a)

Drausmės komisija susipažįsta su visais bylai išnagrinėti svarbiais dokumentais. Suinteresuotam asmeniui paprašius, Komisija jį išklauso. Suinteresuotam asmeniui gali padėti ar jam atstovauti kitas darbuotojas. Drausmės komisija taip pat gali išklausyti visus asmenis, kuriuos pakviesti ji laiko tikslinga.

b)

Drausmės komisijos posėdžiai yra uždari. Jos nariai neatskleidžia jokios informacijos, kurią jie galėjo sužinoti svarstymo metu, bei jokių svarstymo detalių.

c)

Drausmės komisija pateikia direktoriui savo motyvuotą nuomonę. Toje nuomonėje pateikiama rekomendacija dėl sankcijos tinkamumo, ir, jei ji tinkama, dėl jos griežtumo.


X PRIEDAS

APELIACINĖ KOMISIJA

A.   Jurisdikcija

Apeliacinė komisija yra įgaliota spręsti ginčus, kylančius dėl šių Nuostatų arba 7 straipsnyje nurodytų sutarčių pažeidimo. Šiuo tikslu ji yra kompetentinga nagrinėti esamų ar buvusių darbuotojų arba jų įpėdinių ir įgaliotinių skundus dėl direktoriaus sprendimų.

B.   Sudėtis ir statusas

a)

Apeliacinę komisiją sudaro pirmininkas ir du nariai. Juos gali pakeisti pavaduotojai. Pirmininkas arba vienas iš narių ir vienas iš jų pavaduotojų privalo turėti teisinį išsilavinimą.

b)

Centro valdyba dvejiems metams ne iš Centro darbuotojų skiria pirmininką, jo pavaduotoją, narius ir jų pavaduotojus. Jei vienas iš jų kuriuo nors metu negali eiti savo pareigų, likusiam laikotarpiui paskiriamas kitas asmuo.

c)

Apeliacinės komisijos posėdis yra teisėtas tik tokiu atveju, jei jame dalyvauja pirmininkas arba jo pavaduotojas ir du nariai arba jų pavaduotojai.

d)

Vykdydami savo pareigas, Komisijos nariai yra visiškai nepriklausomi.

e)

Centro valdyba nustato pirmininko, narių ir pavaduotojų tarnybines pajamas.

f)

Atsižvelgdama į šio priedo nuostatas, Apeliacinė komisija priima savo darbo tvarkos taisykles.

C.   Komisijos sekretoriatas

a)

Komisijos sekretorių iš Centro darbuotojų skiria direktorius.

b)

Vykdydamas savo pareigas, Komisijos sekretorius atlieka registratoriaus pareigas ir yra pavaldus tik Komisijai.

D.   Skundai

a)

Komisija priima skundus tik tuomet, jei prieš tai pateikus direktoriui vidaus administracinį skundą nebuvo priimtas apeliantą tenkinantis sprendimas.

b)

Apeliantas turi pateikti raštišką prašymą Apeliacinei komisijai dėl sprendimo panaikinimo ar pakeitimo per dvidešimt dienų nuo pranešimo apie ginčijamą sprendimą arba tarpininko išvados atmetimo. Toks prašymas adresuojamas Centro administracijos ir personalo vadovui, kuris patvirtina jį gavęs ir inicijuoja Komisijos sušaukimo procedūrą.

c)

Apeliacinės komisijos sekretoriatui skundai turi būti pateikti per du mėnesius nuo pranešimo apie ginčijamą sprendimą. Tačiau išimtiniais atvejais, ypač pensijų klausimais, Apeliacinė komisija gali priimti skundus, pateiktus per metus nuo pranešimo apie ginčijamą sprendimą.

d)

Skundai turi būti pateikti raštu; juose apeliantai turi išdėstyti visus skundų motyvus ir pridėti patvirtinamuosius dokumentus.

e)

Skundo padavimas nesustabdo ginčijamų sprendimų vykdymo.

E.   Parengiamoji procedūra

a)

Skundai nedelsiant perduodami direktoriui, kuris savo pastabas turi pateikti raštu. Per mėnesį nuo skundo pateikimo dienos šių pastabų kopija perduodama Komisijos sekretoriui ir apeliantui, kuris per dvidešimt dienų gali raštu pateikti atsakymą, kurio kopiją Komisijos sekretorius nedelsdamas perduoda direktoriui.

b)

Komisijos sekretoriatas perduoda jos nariams skundus, prie jų pridėdamas pareiškimus ir patvirtinamuosius dokumentus, direktoriaus pastabas ir, jei jis pateiktas, apelianto atsakymą per tris mėnesius nuo skundų pateikimo dienos ir ne mažiau kaip prieš penkiolika dienų iki posėdžio, kuriame jie bus svarstomi, dienos.

F.   Komisijos sušaukimas

Apeliacinę komisiją sušaukia jos pirmininkas. Paprastai Komisija išnagrinėja jai pateiktus skundus per keturis mėnesius nuo jų pateikimo dienos.

G.   Komisijos posėdžiai

a)

Apeliacinės komisijos posėdžiai yra uždari (išskyrus atvejus, kai Komisija nusprendžia kitaip). Komisijos pasitarimai yra slapti.

b)

Direktorius ar jo atstovas ir apeliantas dalyvauja nagrinėjime ir gali pateikti žodinių argumentų, pagrįsdami savo pareiškimuose išdėstytus motyvus.

c)

Apeliacinė komisija gali paprašyti pateikti dokumentus, kuriuos laiko reikalingais skundui nagrinėti. Pateikti dokumentai taip pat turi būti perduodami direktoriui ir apeliantui.

d)

Komisija apklausia šalis ir tuos liudytojus, kurių parodymai, jos manymu, gali būti naudingi nagrinėjimo metu. Liudyti pakviestas darbuotojas privalo atvykti į Komisijos posėdį ir negali atsisakyti pateikti reikalaujamą informaciją.

e)

Komisijos posėdyje dalyvaujantys asmenys jokiu būdu neatskleidžia nagrinėjimo metu sužinotų faktų ar pareikštų nuomonių.

H.   Komisijos sprendimai

a)

Išimtinėmis aplinkybėmis Komisija gali nuspręsti laikinai sustabdyti ginčijamos priemonės vykdymą, kol bus priimtas toliau nurodytas galutinis sprendimas.

b)

Sprendimai priimami balsų dauguma. Jie išdėstomi raštu, pateikiant juos pagrindžiančius motyvus. Jie yra neapskundžiami, ir abi šalys privalo juos įvykdyti per vieną dieną nuo pranešimo apie juos dienos.

c)

Tačiau Komisijos gali būti paprašyta priimtame sprendime ištaisyti kanceliarinę ar atsitiktinę klaidą. Prašymai ištaisyti sprendimą turi būti pateikti per šešis mėnesius nuo klaidos pastebėjimo.