21.7.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 189/1

(1)

Reglamentu (EB) Nr. 128/2005 (2) (toliau – laikinasis reglamentas) Komisija nustatė laikinąjį antidempingo muitą importuojamiems rankiniams padėklų krautuvams ir jų esminėms dalims, t. y. važiuoklei ir hidrauliniam mechanizmui, klasifikuojamiems pagal KN kodus ex 8427 90 00 ir ex 8431 20 00, kurių kilmės šalis yra Kinijos Liaudies Respublika (toliau – KLR).

(2)

Primenama, kad dempingo ir žalos tyrimas apėmė laikotarpį nuo 2003 m. balandžio 1 d. iki 2004 m. kovo 31 d. (toliau – TL). Su žalos įvertinimu susijusių tendencijų nagrinėjimas apėmė laikotarpį nuo 2000 m. sausio 1 d. iki TL pabaigos (toliau – nagrinėjamas laikotarpis).

(3)

Nustačius laikinąjį antidempingo muitą importuojamiems rankiniams padėklų krautuvams ir jų esminėms dalims, kurių kilmės šalis yra KLR, kai kurios suinteresuotosios šalys pateikė pastabas raštu. Šalims, kurios pageidavo būti išklausytos, tokia galimybė buvo suteikta.

(4)

Komisija toliau rinko ir tikrino visą, jos nuomone, galutinėms išvadoms reikalingą informaciją. Įvedus laikinąsias priemones, buvo atliktas patikrinimas importuotojų Jungheinrich AG (Vokietijoje) ir TVH Handling Equipment N.V. (Belgijoje) patalpose.

(5)

Suinteresuotosioms šalims buvo pranešta apie pagrindinius faktus ir svarstymus, kurių pagrindu buvo ketinama rekomenduoti įvesti galutinį antidempingo muitą ir galutinę sumų, kurias užtikrina laikinieji muitai, rinkimo tvarką. Joms taip pat buvo suteiktas laikotarpis, per kurį jos galėjo pateikti su šiuo informacijos paskelbimu susijusias pastabas.

(6)

Į šalių žodžiu ir raštu pareikštas pastabas buvo atsižvelgta, o išvados buvo atitinkamai pakeistos.

(7)

Aptariamas produktas – tai rankiniai padėklų krautuvai, nesavaeigiai, naudojami medžiagų, kurios paprastai dedamos ant padėklų, kėlimui, ir jų esminės dalys, t. y. važiuoklė ir hidraulinis mechanizmas, kurių kilmės šalis yra KLR (toliau – aptariamas produktas) ir kurie paprastai klasifikuojami pagal KN kodus ex 8427 90 00 ir ex 8431 20 00.

(8)

Kai kurios suinteresuotosios šalys pakartojo savo pastabas, išdėstytas laikinojo reglamento 11 konstatuojamoje dalyje, dėl važiuoklės ir hidraulinio mechanizmo priskyrimo aptariamam produktui, tačiau nepateikė papildomos informacijos ar įrodymų. Į šias pastabas jau buvo atsakyta laikinojo reglamento 12–14 konstatuojamose dalyse. Suinteresuotosios šalys nepateikė papildomų pastabų dėl šių laikinojo reglamento dalių.

(9)

Be to, jos tvirtino, kad: a) važiuoklė ir hidraulinis mechanizmas bei rankiniai padėklų krautuvai yra skirtingi gaminiai, o kadangi nebuvo atliekama su važiuokle ir hidrauliniu mechanizmu susijusių dempingo tyrimų ar žalos įvertinimo, šiems gaminiams negalima taikyti antidempingo muito; b) šių dalių įtraukimas nesilaikant pagrindinio reglamento 13 straipsnyje nustatytos tvarkos gali nepelnytai pakenkti Bendrijos rankinių padėklų krautuvų surinkėjams; c) važiuoklės ir hidrauliniai mechanizmai taip pat importuojami remonto tikslais, todėl muito įvedimas šioms dalims gali nepelnytai pakenkti dabartiniams naudotojams.

(10)

Dėl teiginių, kad važiuoklė ir hidraulinis mechanizmas bei rankiniai padėklų krautuvai yra skirtingi gaminiai ir kad nebuvo atliekama jokio su važiuokle ir hidrauliniu mechanizmu susijusio tyrimo ar žalos įvertinimo, reikėtų pažymėti, kad šiame tyrime dėl laikinojo reglamento 10 konstatuojamoje dalyje išvardytų priežasčių visos rankinių padėklų krautuvų dalys laikomos vienu gaminiu, t. y. visos rūšys turi tas pačias fizines savybes ir paskirtį. Niekas nepateikė svarių priežasčių, prieštaraujančių šioms išvadoms. Dėl teiginio, kad nebuvo atlikta jokio su važiuokle ir hidrauliniu mechanizmu susijusio tyrimo ar žalos įvertinimo, reikėtų pažymėti, kad šiame tyrime šios esminės dalys laikomos aptariamu produktu, kuris, kaip buvo nustatyta, turi dempingo poveikį ir daro žalą Bendrijos panašių produktų gamintojams. Atliekant dempingo tyrimą buvo nustatyta, kad tyrimo laikotarpiu buvo importuojama per mažai važiuoklių ir hidraulinių dalių, kad į tai reikėtų atkreipti dėmesį. Todėl buvo manoma, kad aptariamo produkto procentinis prekybos pelnas turi būti nustatomas remiantis rankinių padėklų importu, apie kurį turima reprezentatyvių ir patikimų duomenų.

(11)

Dėl teiginių, kad siekiant Bendrijos rankinių padėklų krautuvų surinkėjams padėti išvengti sunkumų, esminės dalys gali būti įtrauktos į rankinių padėklų krautuvų apibrėžimą tik pagal pagrindinio reglamento 13 straipsnio nuostatas, reikėtų pažymėti, kad 13 straipsnis netinka aptariamam produktui apibrėžti. Pagrindinio reglamento 13 straipsnyje kalbama apie įvairius muitų apėjimo būdus, įskaitant ir surinkimą iš dalių, kurios neįtrauktos į aptariamo produkto apibrėžimą, kurie netinka šiam atvejui. Todėl argumentas negali būti priimtas.

(12)

Dėl teiginio, kad važiuoklė ir hidraulinis mechanizmas taip pat importuojami remonto tikslais ir kad muito įvedimas šioms dalims nepelnytai pakenktų dabartiniams naudotojams, pažymima, kad tyrimo metu joks naudotojas nesiskundė, kad kurios nors priemonės galėtų sukelti tokias pasekmes. Be to, pažymima, kad per TL iš Kinijos buvo importuota daug mažiau važiuoklių ir hidraulinių mechanizmų nei rankinių padėklų krautuvų. Todėl, jeigu ir yra koks nors poveikis senų rankinių padėklų krautuvų remontui, šis poveikis yra nedidelis, ir argumentas negali būti priimtas.

(13)

Kadangi nėra jokių kitų pastabų, patvirtinamos laikinojo reglamento 10–15 konstatuojamose dalyse išdėstytos išvados dėl aptariamo produkto apibrėžimo.

(14)

Kadangi nėra jokių kitų pastabų, patvirtinamos laikinojo reglamento 16–18 konstatuojamųjų dalių nuostatos dėl panašaus produkto.

(15)

Įvedus laikinąsias priemones, trys bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai pareiškė, kad jiems turėjo būti suteiktas RER. Iš jų du gamintojai tik dar kartą pakartojo argumentus, kuriuos jie jau buvo pateikę, ir į kuriuos Komisija jiems jau atsakė laikinojo reglamento 19–34 konstatuojamosiose dalyse.

(16)

Primenama, kad tyrimo metu buvo nustatyta, jog vienas iš šių dviejų eksportuojančių gamintojų, kuriam priklauso dvi susijusios bendrovės, vienos iš bendrovių apskaitoje nurodė, kad tam tikro turto kaina yra daug didesnė nei ta, už kurią jis buvo pirktas. Buvo nustatyta, kad bendrovė pažeidė IAS 1 (teisingas finansinės atskaitomybės pateikimas) ir IAS 16 (dėl įmonių nekilnojamo turto ir įrangos pripažinimo). Be to, buvo nustatyta, kad kita įmonė pažeidė IAS 21 (sandorių užsienio valiuta pirmas pripažinimas) ir IAS 32 (finansinių priemonių atskleidimas ir pateikimas). Taip pat reikėtų pažymėti, kad bendrovių auditoriai šių problemų neįtraukė į finansines ataskaitas, o tai sustiprina įtarimą, kad atliekant auditą buvo pažeistas IAS. Kadangi niekas nepateikė kitų įrodymų, galinčių pakeisti pirmiau minėtas išvadas, patvirtinama, kad šis eksportuojantis gamintojas neatitinka pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkto 2 kriterijaus reikalavimų.

(17)

Tyrimo metu buvo nustatyta, kad kitas eksportuojantis gamintojas į bendrovės ataskaitą neteisingai įrašė paskolos nurašymą ir tokiu būdu smarkiai pakeitė bendrovės finansinius rezultatus. Buvo nustatyta, kad gamintojas pažeidė 1 IAS (teisingas finansinės atskaitomybės pateikimas). Be to, bendrovė pakeitė nuostatas dėl blogų skolų apskaitos metodų, tačiau jų netaikė atgaline data, o tai vėl gi turėjo didelį poveikį finansiniams rezultatams. Buvo nustatyta, kad gamintojas pažeidė 8 IAS (pasikeitusi apskaitos politika). Nors auditorius ir nurodė, kad šis nuostatų dėl blogų skolų apskaitos metodo pakeitimas neatitinka net ir Kinijos apskaitos standartų, tačiau jis nieko neatsakė apie problemą dėl paskolos. Kadangi niekas nepateikė kitų įrodymų, galinčių pakeisti pirmiau minėtas išvadas, patvirtinama, kad šis eksportuojantis gamintojas neatitinka pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkto 2 kriterijaus reikalavimų.

(18)

Trečiasis eksportuojantis gamintojas – Zhejiang Noblelift Equipment Joint Stock Co. Ltd, kuris pradėjus taikyti laikinąsias priemones ir toliau reikalavo įvesti RER, pateikė įrodymų, kad su pirmu sandorių užsienio valiuta pripažinimu susiję veiksmai, nors kartais ir nevisiškai atitinka 21 IAS reikalavimų, neturėjo didelio poveikio bendrovės finansiniams rezultatams. Daugiau įmonės apskaitoje nebuvo nustatyta jokių kitų neatitikimų IAS. Todėl manoma, kad reikėtų peržiūrėti išvadas, ar šis eksportuojantis gamintojas atitinka pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkte išdėstytą 2 kriterijų ir suteikti RER. Kitoms bendrovėms patvirtinamos laikinojo reglamento 19–34 konstatuojamose dalyse išdėstytos išvados.

(19)

Pažymima, kad įvedus laikinąsias priemones, nebendradarbiaujantis Kinijos eksportuojantis gamintojas ir susijęs importuotojas Bendrijoje pateikė pastabas dėl preliminarių išvadų ir paprašė suteikti RER arba individualų režimą tuo atveju, jeigu RER nebūtų suteiktas. Bendrovėms buvo pranešta, kad pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalį, 5 straipsnio 10 dalį, 9 straipsnio 5 dalį ir 18 straipsnio 1 dalį nebendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams, t. y. eksportuojantiems gamintojams, kurie nustatytu laiku nepranešė apie save raštu, neišdėstė savo nuomonės ir nepateikė informacijos, negalima suteikti nei RER, nei individualaus režimo.

(20)

Kadangi nėra jokių kitų pastabų, patvirtinamos laikinojo reglamento 35–37 konstatuojamųjų dalių nuostatos dėl individualaus režimo.

(21)

Siekiant nustatyti normaliąją vertę eksportuojantiems gamintojams, kuriems nebuvo suteiktas RER, analogiška rinkos ekonomikos trečiąja šalimi buvo laikinai pasirinkta Kanada. Įvedus laikinąsias priemones, du eksportuojantys gamintojai ir vienas importuotojas pakartojo savo argumentus, kuriuose prieštaraujama šiam pasirinkimui, kaip išdėstyta laikinojo reglamento 41 konstatuojamojoje dalyje. Tačiau jie nepateikė papildomų įrodymų, kuriuos būtų galima patikrinti ir kurie galėtų pagrįsti jų argumentus.

(22)

Be to jie teigė, kad Kanada buvo netinkamai pasirinkta rinkos ekonomikos trečiąja analogiška šalimi, kadangi Kanados rankinių padėklų krautuvų gamintojai, ypač dėl darbo jėgos sąnaudų, patiria didesnes sąnaudas nei tą patį produktą gaminantys Kinijos gamintojai. Todėl vienas eksportuojantis gamintojas paprašė atlikti papildomą koregavimą atsižvelgiant į skirtumą, esantį tarp KLR ir Kanados gamybos sąnaudų. Tuo tarpu kitas eksportuojantis gamintojas pareiškė, kad atlikti reikšmingi koregavimai rodo, jog negalima lyginti kanadietiškų ir kiniškų rankinių padėklų krautuvų.

(23)

Reikėtų priminti, kad tyrimas parodė, jog Kanada turi konkurencingą ir reprezentatyvią rankinių padėklų krautuvų rinką, Kinijos ir Kanados gamybos įrenginiai ir metodai yra panašūs ir apskritai, kiniškus bei kanadietiškus rankinius padėklų krautuvus galima palyginti remiantis šiame tyrime nustatytais kriterijais, kaip nurodyta laikinojo reglamento 40, 43 ir 44 konstatuojamosiose dalyse. Be to, tyrimas parodė, kad rankinių padėklų krautuvų gamybai nereikia daug darbo jėgos (darbo jėgos sąnaudos Kanadoje neviršija 15 % visų gamybos sąnaudų), todėl galimas Kanados ir Kinijos darbo jėgos sąnaudų skirtumas neturėtų didelio poveikio bendroms gamybos sąnaudoms. Tokiu būdu negalima priimti argumento, kad daugiausia dėl skirtingų darbo jėgos sąnaudų Kanada yra netinkama analogiška šalis.

(24)

Dėl teiginių, kad Kanados gamintojai rankinius padėklų krautuvus gamina daug didesnėmis kainomis nei Kinijos gamintojai ir kad remiantis Kanados bei KLR sąnaudų skirtumais reikia atlikti normaliosios vertės koregavimą, reikėtų pažymėti, kad negalima priimti informacijos dėl gamybos sąnaudų, kurią pateikė šis eksportuojantis gamintojas, nes šiam gamintojui nebuvo suteiktas RER. Tai smarkiai sumenkina šį argumentą dėl sąnaudų palyginimo. Todėl šis teiginys turi būti atmestas.

(25)

Dėl teiginio, kad atlikti reikšmingi koregavimai rodo, jog negalima palyginti kanadietiškų rankinių padėklų krautuvų su kiniškais, pažymima, kad produktų rūšys, kurios lyginamos viena su kita, yra atrenkamos remiantis kriterijais, kurie laikomi tinkamiausi atitinkamai pramonei. Produktų rūšys buvo lyginamos remiantis tam tikra pagrindine technine charakteristika, kurią naudoja visi rinkos veikėjai, ir nebuvo pateikta įrodymų, kad šis palyginimo metodas netinkamas, kaip nurodyta laikinojo reglamento 43 konstatuojamojoje dalyje. Todėl negalima pritarti šiems argumentams.

(26)

Kadangi daugiau niekas nepateikė argumentų dėl normaliosios vertės nustatymo analogiškoje šalyje, patvirtinamos išvados, išdėstytos laikinojo reglamento 38–48 konstatuojamose dalyse.

(27)

Kadangi tik vienam iš eksportuojančių gamintojų buvo suteiktas RER (žr. šio dokumento 18 konstatuojamąją dalį), normali vertė buvo nustatyta pagal toliau nurodytą metodą, remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1–6 dalių nuostatomis.

(28)

Remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalimi, pirmiausia buvo nagrinėjama ar rankinių padėklų krautuvų vidaus pardavimas nepriklausomiems klientams yra reprezentatyvus, t. y. ar bendras tokio pardavimo kiekis sudaro ne mažiau kaip 5 % aptariamo eksportuojamo produkto pardavimo Bendrijos rinkai kiekio. Taip buvo šio eksportuojančio gamintojo atveju.

(29)

Vėliau buvo nagrinėjama, ar į eksportuojamas šio produkto rūšis panašūs vidaus rinkoje parduodami produktai gali būti reprezentatyvūs. Šiuo tikslu pirmiausia buvo nustatytos vidaus rinkoje parduodamos panašios produktų rūšys. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad šios vidaus rinkoje parduodamos rankinių padėklų krautuvų rūšys yra identiškos arba labai panašios į eksportui į Bendriją parduodamas šio produkto rūšis, kai jos turi vienodą keliamąją galią, važiuoklės yra padarytos iš tos pačios medžiagos, šakės yra vienodo dydžio ir to paties tipo hidraulinis mechanizmas ir ratai.

(30)

Buvo teigiama, kad tam tikrų rūšių produktų vidaus pardavimas yra pakankamai reprezentatyvus, jeigu tos produktų rūšies kiekis parduotas šalies nepriklausomiems pirkėjams TL sudarė ne mažiau kaip 5 % bendro į Bendriją eksportuoto panašios rūšies produkto kiekio. Taip buvo tam tikrų eksportuojamų produktų rūšių atveju.

(31)

Pirmiausia buvo tikrinama, ar galima eksportuojančio gamintojo prekybą vidaus rinkoje pirmiau minėtomis produktų rūšimis laikyti prekyba įprastomis sąlygomis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 4 dalies nuostatas.

(32)

Tuo tikslu buvo nustatytas kiekvienos eksportuojamos produktų rūšies, nenuostolingai parduotos nepriklausomiems pirkėjams vidaus rinkoje TL, kiekis:

(33)

Įvykdžius 30–31 konstatuojamose dalyse ir 32 konstatuojamosios dalies a ir b punktuose nustatytus reikalavimus, atitinkamos produktų rūšies normali vertė buvo grindžiama faktinėmis kainomis, kurias nepriklausomi pirkėjai TL sumokėjo ar sumokės eksportuojančios šalies vidaus rinkoje, kaip numatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalyje.

(34)

Produktų rūšims, kurioms taikomas šio reglamento 32 konstatuojamosios dalies c punktas ir toms, kurių pardavimo kiekiai vidaus rinkoje nėra reprezentatyvūs, normaliąją vertę reikėjo apskaičiuoti, kaip numatyta šio reglamento 30 konstatuojamoje dalyje.

(35)

Siekiant nustatyti normaliąją vertę pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalį, pardavimo, bendrosios ir administracinės išlaidos (toliau – PBA), kurias atitinkamas eksportuojantis gamintojas įprastomis prekybos sąlygomis TL patyrė vidaus rinkoje ir eksportuojančio gamintojo įprastomis prekybos sąlygomis tyrimo laikotarpiu vidaus rinkoje realizuoto pelno svertinis vidurkis, buvo susumuoti su gamybos sąnaudomis.

(36)

Įvedus laikinąsias priemones, jokių pastabų dėl eksporto kainos tais atvejais, kai eksportuojama tiesiogiai Bendrijos nepriklausomiems pirkėjams, negauta. Todėl patvirtinamos laikinojo reglamento 49 konstatuojamoje dalyje išdėstytos išvados dėl eksporto kainos nustatymo pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį.

(37)

Tam, kad du importuojantys gamintojai galėtų prekiauti su importuotoju, su kuriuo jie buvo pasirašę susitarimą dėl kompensacijos, jiems pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį buvo laikinai apskaičiuota eksporto kaina, kaip nurodyta laikinojo reglamento 49 konstatuojamojoje dalyje.

(38)

Vienas iš eksportuojančių gamintojų ir jo importuotojas, kuriems buvo apskaičiuota eksporto kaina, teigė, kad jų santykiai nesuteikia pagrindo eksporto kainos apskaičiavimui, ir kad eksporto kainos turi būti nustatomos remiantis faktinėmis kainomis, kurias eksportuojantis gamintojas taiko importuotojui. Tačiau tyrimas parodė, kad šios eksporto kainos buvo formuojamos pagal šalių susitarimą, kuriame numatyta, kad kai kurias su produkto kūrimu susijusias sąnaudas padengia importuotojas. Todėl vidutinės importuotojui taikomos eksporto kainos buvo daug didesnės nei Bendrijos nepriklausomiems pirkėjams taikomos kainos. Tokiu būdu nustatant eksporto kainas nebuvo remiamasi kainomis, kurias eksportuojantis gamintojas taiko importuotojui. Be to, TL pabaigoje tarp eksportuojančio gamintojo ir importuotojo atsirado asociacinis ryšys. Paprastai, esant tokioms aplinkybėms, eksporto kainos apskaičiuojamos remiantis perpardavimo Bendrijos nepriklausomiems pirkėjams kainomis. Tačiau šiuo atveju per TL buvo sudaryta labai mažai perpardavimo sandorių ir importuotojas laiku nepranešė faktinės šių sandorių kainos, dėl ko jos nebuvo galima patikrinti. Esant tokioms aplinkybėms, į šią prekybą nebuvo atsižvelgta skaičiuojant galutines eksporto kainas.

(39)

Iš tiesų šis eksportuojantis gamintojas didelę dalį produktų tiesiogiai eksportuoja nepriklausomiems Bendrijos pirkėjams, ir į tai buvo atsižvelgta nustatant eksporto kainą, kaip nurodyta šio reglamento 36 konstatuojamojoje dalyje.

(40)

Kitas eksportuojantis gamintojas, kuriam buvo apskaičiuotos tam tikrų produktų eksporto kainos, ir susijęs importuotojas pateikė pastabas dėl preliminarių išvadų, teigdami, kad tarp jų nebuvo jokios sutarties ar susitarimo, nustatančių asociacinį ryšį ar susitarimą dėl kompensacijos, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalyje ir PPO Antidempingo susitarimo (AS) 2 straipsnio 3 dalyje. Todėl neteisinga eksporto kainas apskaičiuoti remiantis perpardavimo kainomis, kurias importuotojas taiko nepriklausomiems pirkėjams.

(41)

Su šiuo argumentu negalima sutikti, nes informacija, kurią pateikė eksportuotojas ir informacija, kurią pateikė importuotojas, prieštaravo viena kitai. Per patikrą eksportuojančio gamintojo patalpose tyrėjams buvo pranešta, kad eksporto kainos, kurias taiko šalys, yra daug didesnės nei įprastinės, nes eksportuojantis gamintojas ir importuotojas yra sudarę specialų susitarimą. Be to, eksporto sąskaitose šis susitarimas buvo nurodytas kaip vieta, kur galima rasti išsamesnės informacijos. Eksportuojantis gamintojas neigė, kad tarp jų yra koks nors raštiškas susitarimas, tačiau paaiškino, kad susijęs importuotojas buvo pasiruošęs mokėti tokias dideles kainas, kadangi norėjo, kad eksportuojantis gamintojas jam suteiktų išskirtinę teisę tam tikrose rinkose pardavinėti tam tikrus produktus. Importuotojas taip pat neigė, kad tarp jų yra ypatingi santykiai, ir per patikrą bendrovės patalpose paaiškino, kad jis eksportuojančiam gamintojui moka daug didesnes kainas, nes aptariamas produktas yra labai aukštos kokybės. Šis teiginys nebuvo argumentuotas, ir jį paneigė tyrimo išvados. Manoma, kad esant tokioms aplinkybėms, eksporto kainos buvo nepatikimos ir jas reikia koreguoti arba dėl to, kad, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalyje, yra tam tikras susitarimas dėl kompensacijos, arba, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies a punkte, dėl to, kad skiriasi produkto fizinės savybės, kurios parodo tariamai aukštesnę produkto kokybę. Neturint jokios kitos informacijos, eksporto kainos buvo apskaičiuotos, kaip nurodyta laikinojo reglamento 49 konstatuojamoje dalyje.

(42)

Tas pats eksportuojantis gamintojas ir importuotojas taip pat teigė, kad eksporto kainos buvo neteisingai apskaičiuotos, nes skaičiavimui naudotas procentinis prekybos pelnas buvo daug didesnis nei tas, kuris tuo pačiu tikslu buvo naudotas praeityje ir todėl tai yra neteisinga. Šioje vietoje reikia pažymėti, kad kiekvienas atvejis yra skirtingas ir negalima vieno tyrimo išvadų taikyti kitam. Šiuo atveju skaičiavimui naudotas procentinis prekybos pelnas buvo sudarytas iš svertinio faktinio grynojo pelno, realizuoto parduodant aptariamą produktą, vidurkio, kurį tyrimo metu nurodė vienuolika nesusijusių importuotojų. Nebuvo pateikta įrodymų, galinčių pakeisti šių duomenų svarumą. Todėl šis teiginys turėtų būti atmestas.

(43)

Tačiau reikėtų pažymėti, kad atlikus patikrą minėto importuotojo patalpose, siekiant atsižvelgti į būtinybę pakoreguoti kai kurias importuotojo taikomas perpardavimo kainas ir jo PB&A išlaidas, buvo peržiūrėtas eksporto kainų skaičiavimo metodas.

(44)

Įvedus laikinąsias priemones, vienas eksportuojantis gamintojas paprašė, kad remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies d punkto i papunkčiu, būtų atliktas kai kuriems produktams taikomų eksporto kainų koregavimas, kadangi skiriasi tiesioginio produktų eksporto į Bendriją ir eksporto į Bendriją, vykdomo per Kinijos prekybos tarpininkus, prekybos lygiai. Jis teigė, kad eksportuojant per Kinijos tarpininkus vyksta tolesnis perpardavimas kitiems prekybininkams, o eksportuojant tiesiogiai į Bendriją to nereikia. Šioje vietoje reikia pažymėti, kad pirmiau minėtame pagrindinio reglamento straipsnyje nustatyta, kad prekybos lygiai koreguojami, kai įvairiuose eksportuojančios šalies prekybos lygiuose atsiranda pastovių ir didelių pardavėjo funkcijų ir kainų skirtumų. Šiuo atveju eksportuojantis gamintojas, nurodydamas aplinkybes, kuriomis jis vykdo produktų eksportą, o ne aplinkybes, kuriomis jis prekiauja vidaus rinkoje, prašė ir stengėsi įrodyti, kad būtina atlikti kainų koregavimą. To nepakanka norint atlikti prekybos lygio koregavimą. Be to, per tyrimą buvo nustatyta, kad visos minėto eksportuojančio gamintojo eksportuojamos ir vidaus rinkoje parduodami produktai buvo parduodami prekybininkams, t. y. tarp eksporto kainos ir normaliosios vertės nebuvo jokių skirtingų prekybos lygių.

(45)

Skaičiuojant visų kitų eksportuojančių gamintojų dempingo skirtumą, kaip nurodyta laikinojo reglamento 53 konstatuojamojoje dalyje, į eksportuojantį gamintoją, kuriam buvo suteiktas RER, nebuvo atsižvelgiama. Kadangi daugiau pastabų apie laikinojo reglamento 52 ir 53 konstatuojamose dalyse išdėstytas išvadas negauta, šios išvados patvirtinamos. Tačiau eksportuojančiam gamintojui, kuriam buvo suteiktas RER, dempingo skirtumas buvo apskaičiuotas pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 dalį, kiekvienos į Bendriją eksportuojamos produktų rūšies normaliosios vertės svertinį vidurkį, nustatytą šio reglamento 28–35 konstatuojamose dalyse, lyginant su atitinkamos produktų rūšies eksporto kainos svertiniu vidurkiu. Atlikus pirmiau minėtus dalinius pakeitimus, galiausiai nustatytas toks dempingo skirtumas, išreikštas grynosios franko prie Bendrijos sienos kainos, nesumokėjus muitų, procentais:

(46)

Kadangi nėra jokių pastabų, patvirtinamos laikinojo reglamento 55 ir 56 konstatuojamose dalyse išdėstytos preliminarios išvados dėl Bendrijos gamybos.

(47)

Kadangi nėra jokių pastabų, patvirtinamos laikinojo reglamento 57 konstatuojamoje dalyje išdėstytos preliminarios išvados dėl Bendrijos pramonės apibūdinimo.

(48)

Kadangi nėra jokių pastabų, patvirtinamos laikinojo reglamento 58 ir 59 konstatuojamose dalyse išdėstytos preliminarios išvados dėl Bendrijos vartojimo.

(49)

Kadangi nėra jokių pastabų, patvirtinamos laikinojo reglamento 60 ir 64 konstatuojamose dalyse išdėstytos preliminarios išvados dėl rankinių padėklų krautuvų importo iš KLR į Bendriją.

(50)

Įvedus laikinąsias priemones, vienas eksportuojantis gamintojas suabejojo, ar padėtis yra žalinga Bendrijos pramonei ir pabrėžė, kad Bendrijos pramonės gamybos pajėgumas nagrinėjamu laikotarpiu išaugo; po 2001 m. įvykę atsargų pokyčiai nerodo žalos požymių, o yra Bendrijos pramonės atsigavimo ženklas; 2003 m. ir per TL Bendrijos gamintojų parduodamų rankinių padėklų krautuvų kaina ir jų užimama rinkos dalis nepakito; 2000–2001 m. laikotarpiu Bendrijos pramonės pelningumas padidėjo; Bendrijos pramonės investicijų lygis išaugo daugiau nei dvigubai, o tai rodo, kad Bendrijos pramonė sugeba didinti kapitalą, ir atlyginimų stabilumas yra geras ženklas.

(51)

Dėl teiginio, kad Bendrijos pramonės pajėgumas išaugo ir kad tai nėra žalos požymis, reikėtų pažymėti, kad nors nagrinėjamu laikotarpiu bendras gamybos pajėgumas išaugo 3 %, laikotarpiu nuo 2002 m. iki TL jis sumažėjo beveik 2 %. Iš tiesų gamybos pajėgumas augo tik 2001 ir 2002 m., kai buvo investuojama. Ši tendencija negali rodyti, kad Bendrijos pramonei nedaroma jokia žala, ypač kai tuo pat metu vartojimas išaugo 17 %.

(52)

Dėl teiginių, kad po 2001 m. įvykę atsargų pokyčiai nerodo žalos požymių, o yra Bendrijos pramonės atsigavimo ženklas, reikėtų pažymėti, kad be laikinojo reglamento 67 konstatuojamoje dalyje išdėstyto paaiškinimo, kodėl šis veiksnys nėra laikomas itin svarbiu Bendrijos pramonės ekonominės padėties rodikliu, dar reikėtų priminti, kad per nagrinėjamą laikotarpį atsargos išaugo 14 %. Tai, kad 2001 m. buvo pagerėjimas, nekeičia išvados, pagal kurią atsargų padėtis mažų mažiausiai galėjo prisidėti prie Bendrijos pramonės padėties pablogėjimo.

(53)

Dėl teiginio, kad 2003 m. ir per TL Bendrijos gamintojų parduodamų rankinių padėklų krautuvų kaina ir jų užimama rinkos dalis nepakito, reikėtų pažymėti, kad TL apima devynis 2003 metų mėnesius. Reikėtų pažymėti, kad žalos tyrimas vyko kelerius metus, ir tuo laikotarpiu tiek Bendrijos pramonės užimama rinkos dalis, tiek pardavimo kainos smarkiai sumažėjo. Šio teiginio niekas neginčijo.

(54)

Dėl teiginių, kad 2000–2001 m. laikotarpiu Bendrijos pramonės pelningumas padidėjo ir kad tai nėra žalos požymis, reikėtų pažymėti, jog pelningumas padidėjo nežymiai – nuo 0,28 % 2000 m. iki 0,51 % 2001 m., o per likusią TL dalį jis nuolat mažėjo, kol pasiekė – 2,31 %. Tai yra aiškus žalos požymis.

(55)

Dėl teiginio, kad Bendrijos pramonės investicijų lygis išaugo daugiau nei dvigubai, ir tai rodo, jog Bendrijos pramonė sugeba didinti kapitalą, reikėtų priminti, kad, kaip paaiškinta laikinojo reglamento 76 konstatuojamoje dalyje, didžiausios investicijos buvo padarytos 2001 ir 2002 m., kai siekiant išlaikyti Bendrijos pramonės konkurencingumą, buvo keičiami seni gamybos įrenginiai. Laikotarpiu nuo 2002 m. iki TL pelningumas mažėjo ir investicijos smuko 40 %, o tai rodo, kad yra sunkumų didinant kapitalą. Vėl gi tai yra aiškus žalos požymis.

(56)

Dėl argumento, kad atlyginimų stabilumas yra geras ženklas, reikėtų pažymėti, kad šis veiksnys turėtų būti išanalizuotas atsižvelgiant į atlyginimų ir užimtumo pokyčius. Darbuotojų skaičiaus mažinimas aiškiai parodo, kad situacija pramonės sektoriuje blogėja. Tai, kad dėl infliacijos nagrinėjamu laikotarpiu, kuri, kaip manoma, atsirado dėl nesąžiningos konkurencijos, Bendrijos gamintojai negalėjo didinti atlyginimų, turi būti laikoma neigiamu rodikliu.

(57)

Tokiu būdu šio reglamento 50–56 konstatuojamose dalyse išanalizuoti šio eksportuojančio gamintojo teiginiai turi būti atmesti.

(58)

Kai kurie importuotojai teigė, kad Bendrijoje pagaminti rankiniai padėklų krautuvai buvo parduodami daug žemesnėmis kainomis nei kiniški rankiniai padėklų krautuvai, ir tai rodo, kad Bendrijos pramonei nebuvo daroma žala. Šis teiginys prieštarauja išvadai dėl smarkaus kainų sumažinimo daugiau kaip 55 %, kaip nurodyta laikinojo reglamento 64 konstatuojamojoje dalyje, ir dėl to negali būti priimtas.

(59)

Kadangi nėra jokių pastabų, patvirtinamos laikinojo reglamento 65–84 konstatuojamose dalyse išdėstytos preliminarios išvados dėl Bendrijos pramonės padėties.

(60)

Galiausiai reikėtų pasakyti, kad, kaip nurodyta laikinajame reglamente, visi svarbiausia žalos rodikliai rodė neigiamą tendenciją. Kadangi nėra jokių pastabų, patvirtinamos laikinojo reglamento 85–87 konstatuojamose dalyse išdėstytos preliminarios išvados apie išvadas dėl žalos.

(61)

Kadangi daugiau nėra jokių pastabų, patvirtinamos laikinojo reglamento 88 konstatuojamoje dalyje išdėstytos preliminarios išvados dėl žalos priežasčių.

(62)

Vienas eksportuojantis gamintojas ir kai kurie importuotojai teigė, kad Eurostato duomenys apie importą yra netinkami aptariamo produkto importo kiekiui ir užimamai rinkos daliai nustatyti, nes šiam produktui dar nesuteiktas atskiras KN kodas. Jie teigė, kad yra ir kitų produktų, kurie klasifikuojami pagal du aptariamus KN kodus. Iš tokių Eurostato duomenų negalima susidaryti tikslaus importo dempingo kainomis vaizdo, kadangi vienas kodas apima užbaigtą gaminį, o kitas – jo dalis. Pažymima, kad niekas nepateikė įrodymų, kad dideli kitų produktų kiekiai būtų klasifikuojami pagal KN kodą 8427 90 00, kuris apima užbaigtą gaminį ir buvo naudojamas importo dempingo kainomis apimčiai nustatyti. Tiesą sakant, tos pačios suinteresuotosios šalys, norėdamos pagrįsti savo teiginį dėl rankinių padėklų krautuvų importo iš kitų trečiųjų šalių tendencijos, naudojosi Eurostato duomenimis apie importą, susijusiais su tuo pačiu KN kodu. Taip pat manoma, kad atsižvelgiant į siaurą KN kodo apibrėžimą, didžioji į Bendriją įvežamų ir pagal šį kodą klasifikuojamų produktų dalis, yra aptariamo produkto importas. Dėl kito KN kodo (KN 8431 20 00), apimančio dalis, naudojamų vien tik arba daugiausiai su prietaisu, klasifikuojamu pagal KN 8427, reikėtų pažymėti, kad pagal Eurostato duomenis, šio produkto importas yra mažas ir į jį nebuvo atsižvelgta nustatant aptariamo produkto importo apimtį ir užimamą rinkos dalį. Todėl negalima pritarti šiam argumentui.

(63)

Kadangi nėra jokių pastabų, patvirtinamos laikinojo reglamento 89–91 konstatuojamose dalyse išdėstytos preliminarios išvados dėl importo dempingo kainomis.

(64)

Įvedus laikinąsias priemones, vienas eksportuojantis gamintojas teigė, kad Bendrijos pramonės eksporto rezultatai buvo neteisingai įvertinti. Buvo nustatyta, kad nuo 2000 m. iki TL eksportas sumažėjo beveik 50 %, o tai padarė didelę įtaką Bendrijos pramonės rezultatams. Reikėtų pažymėti, kad net jeigu apskritai eksportas ir sumažėjo, nagrinėjamu laikotarpiu jis vidutiniškai tesudarė 11 % visos Bendrijos pramonės prekybos. Be to, nors TL prekyba Bendrijoje ir buvo nuostolinga, eksportas tada dar buvo šiek tiek pelningas. Todėl eksporto mažėjimas negali būti laikomas didelę žalą Bendrijos pramonei padariusiu veiksniu. Tokiu būdu šis argumentas turėtų būti atmestas, o laikinojo reglamento 92 ir 93 konstatuojamose dalyse išdėstytos išvados – patvirtintos.

(65)

Kadangi nėra jokių pastabų, patvirtinamos laikinojo reglamento 94 konstatuojamoje dalyje išdėstytos preliminarios išvados dėl Bendrijos pramonės investicijų.

(66)

Du eksportuojantys gamintojai ir kai kurie importuotojai teigė, kad priešingai nei išdėstyta laikinojo reglamento 95 konstatuojamoje dalyje, kitos trečiosios šalys, išskyrus KLR, ypač Brazilija ir Indija, pasinaudojo euro stiprumu, siekiant padidinti prekybą Bendrijos rinkoje. Atsižvelgiant į tai, kad importas iš tokių šalių kaip Brazilija ir Indija tesudaro maždaug 1 % iš Kinijos importuojamų aptariamų produktų kiekio, šio importo įtaka, jeigu tokia yra, yra labai maža. Todėl šis teiginys turėtų būti atmestas.

(67)

Kadangi nėra jokių pastabų, patvirtinamos laikinojo reglamento 95 ir 96 konstatuojamose dalyse išdėstytos preliminarios išvados dėl importo iš kitų trečiųjų šalių.

(68)

Vienas eksportuojantis gamintojas ir kai kurie importuotojai teigė, kad dalis kainų buvo sumažintos dėl JAV dolerio silpnumo euro atžvilgiu, o ne dėl importo dempingo kainomis. Tačiau šios šalys nepateikė įrodymų, kuriuose importo iš KLR apimtis būtų nurodoma JAV doleriais, o tai leistų padaryti bendrą valiutos santykio poveikio kainoms įvertinimą. Bet kuriuo atveju, net jeigu už produktus, importuojamus iš Kinijos, ir būtų atsiskaitoma JAV doleriais, o tyrimo išvados to nepatvirtina, aptariamo produkto importo kainos nagrinėjamu laikotarpiu vietoj 34 %, kaip dabar nutiko, būtų nukritę 25 % (JAV dolerio nuvertėjimas euro atžvilgiu). Galiausiai reikėtų pažymėti, kad, išskyrus du atskirus atvejus, kai importo apimtis buvo labai maža, bendra importo iš visų kitų šalių, išskyrus KLR, kurios taip pat pasinaudojo euro sustiprėjimu, apimtis sumažėjo. Tai parodo, kad valiutos svyravimai negali būti pagrindine importo iš Kinijos dempingo kainomis padidėjimo priežastimi. Tokiu būdu šis teiginys turėtų būti atmestas, o laikinojo reglamento 98 konstatuojamoje dalyje išdėstytos išvados turėtų būti patvirtintos.

(69)

Vienas eksportuojantis gamintojas ir kai kurie importuotojai pakartojo savo argumentą, kad skundėjai yra didelės, medžiagų krovimo sektoriuje veikiančios bendrovės, kurioms rankiniai padėklų krautuvai tėra tik didesnės ir brangesnės įrangos pardavimo įrankis. Kadangi nebuvo pateikta naujų įrodymų, laikinojo reglamento 99 ir 100 konstatuojamose dalyse išdėstytos išvados patvirtinamos, o teiginys atmetamas.

(70)

Vienas eksportuojantis gamintojas pakartojo teiginį, kad Bendrijos gamintojai patys pasidarė žalos, kadangi daugiausia dėmesio skyrė prastos kokybės produktų gamybai ir dalių gamybą perduodavo rangovams. Tačiau šis teiginys nebuvo pagrįstas jokiais įrodymais. Reikėtų pažymėti, kad šis teiginys jau buvo išnagrinėtas, ir į jį atsakyta laikinojo reglamento 101 ir 103 konstatuojamose dalyse, kurių nuostatos čia patvirtinamos.

(71)

Kadangi nėra jokių pastabų, galinčių pakeisti preliminarias išvadas, patvirtinamos laikinojo reglamento 104 ir 105 konstatuojamose dalyse išdėstytos išvados apie išvadas dėl priežasčių.

(72)

Kadangi nėra jokių pastabų, patvirtinamos laikinojo reglamento 106 konstatuojamoje dalyje išdėstytos bendro pobūdžio pastabos dėl Bendrijos interesų.

(73)

Įvedus laikinąsias priemones, vienas importuotojas teigė, kad anksčiau Bendrijoje uždarytos gamyklos nebus vėl atidarytos, ir todėl dėl įvestų antidempingo priemonių nebus sukurta naujų darbo vietų. Tačiau šis teiginys nebuvo pagrįstas jokiais įrodymais. Reikėtų pažymėti, kad net jeigu ir nė viena iš uždarytų gamyklų nebūtų atidaryta, TL Bendrija išnaudojo tik 46 % savo pramonės pajėgumų. Tai aiškiai parodo, kad Bendrijos pramonės gamyba ir prekyba gali augti, jeigu Bendrijos rinkoje vyraus sąžininga konkurencija. Todėl šis teiginys turėtų būti atmestas.

(74)

Vienas eksportuojantis gamintojas ir kai kurie importuotojai teigė, kad Bendrijos pramonės veikla, susijusi su rankiniais padėklų krautuvais, užima labai menką dalį (ypač kalbant apie darbo vietų skaičių) visos šiame sektoriuje vykdomos veiklos atžvilgiu, ir todėl Bendrijos pramonės interesai yra riboti lyginant su kitų šioje rinkoje veikiančių dalyvių interesais. Pirmiausia reikėtų priminti, kad eksportuojantys gamintojai negali komentuoti tyrimų dėl Bendrijos pramonės interesų. Šis principas taip pat galioja komentarams dėl tiekėjų, prekybininkų ir vartotojų interesų, kurie išanalizuoti toliau esančiuose punktuose. Vis dėlto šie argumentai buvo išanalizuoti. Šiuo atžvilgiu reikėtų priminti, kad šiame su rankiniais padėklų krautuvais susijusiame Bendrijos pramonės sektoriuje TL dirbo 434 darbuotojai, o, pavyzdžiui, pas bendradarbiaujančius importuotojus tuo metu šią veiklą tevykdė tik maždaug 74 darbuotojai. Be to, reikėtų pažymėti, kad kai kurių Bendrijos gamintojų veikla yra paremta vien tik rankinių padėklų krautuvų gamyba ir prekyba jais. Todėl negalima pritarti šiam argumentui.

(75)

Kadangi nėra jokių pastabų, patvirtinamos laikinojo reglamento 107–109 konstatuojamose dalyse išdėstytos preliminarios išvados dėl Bendrijos pramonės interesų.

(76)

Vienas eksportuojantis gamintojas pažymėjo, kad Bendrijos tiekėjams nerodant jokios reakcijos matyti, kad importas iš KLR nepakenkė jų verslui. Šis teiginys negali būti priimtas. Kai kurias dalis Bendrijos pramonė gauna tik iš Bendrijos tiekėjų, todėl negalima teigti, kad nėra jokios žalos pastarųjų verslui. Jeigu bus uždaryta daugiau Bendrijos gamyklų, tai galės dar labiau pakenkti tiekėjų verslui. Kadangi nėra jokių pastabų, patvirtinamos laikinojo reglamento 110 konstatuojamoje dalyje išdėstytos preliminarios išvados dėl Bendrijos tiekėjų interesų.

(77)

Vienas eksportuojantis gamintojas teigė, kad atliekant tyrimą, nebuvo kreipiamas dėmesys į mažų importuotojų, kurie daugiausia dėmesio skiria verslui, susijusiam su rankiniais padėklų krautuvais, interesus. Reikėtų pažymėti, kad atliekant tyrimą tikrai buvo atsižvelgta į pastabas, gautas iš laiku apie save pranešusių ir pateikusių pakankamai informacijos importuotojų. Tarp nesusijusių bendradarbiaujančių importuotojų buvo ir bendrovių, kuriose dirba tik 2–3 darbuotojai. Be to, pažymima, kad bendradarbiaujančių importuotojų verslas, susijęs su rankiniais padėklų krautuvais buvo labai pelningas (grynasis pelnas siekė beveik 50 % apyvartos). Todėl manoma, kad antidempingo priemonių įvedimas jiems labai nepakenkė. Tokiu būdu šis teiginys turėtų būti atmestas, o laikinojo reglamento 111–114 konstatuojamose dalyse išdėstytos išvados turėtų būti patvirtinamos.

(78)

Du eksportuojantys gamintojai ir kai kurie importuotojai teigė, kad po laikinųjų priemonių įvedimo padidėjusios kiniškų rankinių padėklų krautuvų kainos iš karto ir neproporcingai paveikė daugelį Bendrijos parduotuvių, sandėlių ir gamyklų, naudojančių rankinius padėklų krautuvus. Tačiau pažymima, kad jokia Bendrijos įmonė, naudojanti rankinius padėklų krautuvus, nepateikė pastabų dėl laikinajame reglamente išdėstytų išvadų. Kadangi šis teiginys nepagrįstas jokiais įrodymais, jis turėtų būti atmestas.

(79)

Kadangi nėra jokių pastabų, patvirtinamos laikinojo reglamento 115 ir 116 konstatuojamose dalyse išdėstytos preliminarios išvados dėl Bendrijos naudotojų interesų.

(80)

Kadangi nėra jokių pastabų apie laikinojo reglamento 117–119 konstatuojamose dalyse išdėstytas išvadas dėl Bendrijos interesų, šios išvados patvirtinamos.

(81)

Kadangi nėra jokių pastabų, patvirtinamas laikinojo reglamento 120–123 konstatuojamose dalyse aprašytas žalai atlyginti reikalingų priemonių dydžio nustatymo metodas.

(82)

Siekiant nustatyti galutinių priemonių dydį pagal šį metodą buvo apskaičiuotas žalai atlyginti reikalingų priemonių dydis.

(83)

Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas nuostatas ir remiantis pagrindinio reglamento 9 straipsnio 4 dalimi, galutinis antidempingo muito dydis neturi viršyti nustatyto dempingo skirtumo, kadangi aptariamiems eksportuojantiems gamintojams žalai atlyginti reikalingų priemonių dydis pasirodė esąs didesnis nei dempingo skirtumas.

(84)

Remiantis pirmiau išdėstytomis nuostatomis, nustatomi tokio dydžio galutiniai muitai:

(85)

Šiame reglamente nurodyti atskiri bendrovės antidempingo muito dydžiai buvo nustatyti remiantis šio tyrimo išvadomis. Todėl šie dydžiai atspindi šiose bendrovėse tyrimo metu buvusią padėtį. Šie muitų dydžiai (kitokios, nei taikomi „visoms kitoms bendrovėms“) taikomi išimtinai tik tiems importuojamiems produktams, kuriuos aptariamoje šalyje pagamino konkretūs paminėti juridiniai asmenys. Importuojamiems produktams, pagamintiems kitų bendrovių, kurių pavadinimai ir adresai konkrečiai nepaminėti šio reglamento rezoliucinėje dalyje, įskaitant subjektus, susijusius su konkrečiai paminėtomis bendrovėmis, šie muito dydžiai nebus taikomi, ir jiems galios muito dydžiai, taikomi „visoms kitoms bendrovėms“.

(86)

Bet koks prašymas taikyti šiuos bendrovėms individualiai nustatytus antidempingo muito dydžius (pvz., pasikeitus subjekto pavadinimui arba įkūrus naują gamybos arba prekybos subjektą) turi būti nedelsiant siunčiamas Komisijai (3), pateikiant jame visą susijusią informaciją, ypač apie bendrovės veiklos pasikeitimus, kaip pvz., gamyba, prekyba vidaus rinkoje ir eksportas, susijusius su šiuo pavadinimo arba gamybos ir prekybos subjektų pasikeitimu. Prireikus reglamentas bus atitinkamai iš dalies pakeistas, atnaujinant įmonių, kurioms taikomas individualus muito dydis, sąrašą.

(87)

Atsižvelgiant į nustatytą dempingo skirtumą ir į Bendrijos pramonei padarytos žalos dydį, nuspręsta, kad yra būtina surinkti laikinuoju reglamentu įvestu laikinuoju antidempingo muitu garantija užtikrintas sumas iki dabartiniu reglamentu galutinai įvesto muito sumos dydžio. Jei galutinis muitas yra didesnis už laikinąjį muitą, galutinai surenkamos tik garantija užtikrintos laikinojo muito dydžio sumos.

(88)

Įvedus laikinąsias antidempingo priemones, du eksportuojantys gamintojai pareiškė norą remiantis pagrindinio reglamento 8 straipsniu pasiūlyti įsipareigojimus. Buvo išbandyta ši reguliavimo priemonė peržiūrėti savo kainas. Tačiau reikėtų pažymėti, kad vienas iš šių eksportuojančių gamintojų nebendradarbiavo tyrimo metu, ir kadangi jam nebuvo suteiktas nei RER, nei individualus režimas, kaip nurodyta šio reglamento 19 konstatuojamojoje dalyje, jam nebuvo galima nustatyti minimalių kainų. Be to, buvo nustatyta, kad yra šimtai aptariamo produkto rūšių, kurios reguliariai atnaujinamos arba modifikuojamos. Eksportuojantys gamintojai taip pat arba tiesiogiai, arba per susijusius importuotojus tiems patiems pirkėjams pardavinėjo kitus produktus. Esant tokioms aplinkybės, neįmanoma įvertinti įsipareigojimų dėl kainų peržiūrėjimo. Todėl buvo nuspręsta, kad vykdant šį konkretų tyrimą, negalima priimti įsipareigojimų ir pasiūlymai turėjo būti atmesti. Eksportuojantiems gamintojams apie tai buvo pranešta ir jiems buvo suteikta galimybė pateikti pastabas. Jų pastabos nepakeitė pirmiau išdėstytos išvados,

21.7.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 189/15

(1)

2005 m. sausio 29 d. Komisija 2005 m. sausio 28 d. Reglamentu (EB) Nr. 145/2005, nustatančiu laikinąjį antidempingo muitą Kinijos Liaudies Respublikos kilmės bario karbonato importui (2) (toliau – laikinasis reglamentas), įvedė laikinuosius antidempingo muitus Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – KLR) kilmės bario karbonato importui.

(2)

Paskelbus pagrindinius faktus ir aplinkybes, kurių pagrindu buvo nuspręsta įvesti minėtas laikinąsias antidempingo priemones, kelios suinteresuotosios šalys raštu pateikė savo pastabas apie laikinąsias išvadas. Nė viena šalis nepaprašė būti išklausyta.

(3)

Komisija toliau rinko ir tikrino visą informaciją, kuri, jos nuomone, buvo būtina galutinėms išvadoms padaryti. Patikrinimai buvo atlikti šių bendrovių patalpose:

(4)

Visoms šalims buvo pranešta apie visus pagrindinius faktus ir aplinkybes, kuriomis remiantis buvo ketinama rekomenduoti galutinį antidempingo muitą Kinijos Liaudies Respublikos kilmės bario karbonato importui ir sumų, gaunamų taikant laikinąjį muitą, galutinį surinkimą. Šalims taip pat buvo suteikta laiko, per kurį jos po pagrindinių faktų ir aplinkybių paskelbimo galėjo pareikšti savo pastabas.

(5)

Į žodžiu ir raštu pateiktas suinteresuotųjų šalių pastabas buvo atsižvelgta, ir galutinės išvados tam tikrais atvejais buvo atitinkamai pakeistos.

(6)

Kadangi nebuvo gauta naujų pastabų dėl aptariamo produkto ir panašaus produkto, patvirtinamos laikinojo reglamento išvados, pateiktos 11–15 konstatuojamosiose dalyse.

(7)

Nesant jokių pastabų, yra patvirtinamas laikinojo reglamento 13 – 23 konstatuojamųjų dalių turinys dėl RER.

(8)

Nesant jokių pastabų, yra patvirtinamas laikinojo reglamento 24 – 29 konstatuojamųjų dalių turinys dėl RER.

(9)

Vieno eksportuojančio gamintojo atveju įvertinant, ar pardavimai šalies viduje buvo vykdomi įprastinėmis prekybos sąlygomis, ir nustatant tam tikros rūšies aptariamo produkto normaliąją vertę, laikinajam dempingo skirtumui apskaičiuoti buvo naudojamos neteisingos finansinės sąnaudos. Todėl buvo padaryti reikalingi pakeitimai galutiniam dempingo skirtumui apskaičiuoti.

(10)

Kito eksportuojančio gamintojo atveju atliekų pardavimo vertė buvo laikinai išskaičiuota iš gamybos sąnaudų. Tačiau, peržiūrėjus atitinkamą informaciją, buvo suabejota, ar ta suma galėjo būti laikoma suma, išskaičiuota už atliekas. Atsižvelgiant į tai ir remiantis turima informacija, paaiškėjo, kad „atliekos“ iš tiesų turėjo didelę atskirą komercinę vertę. Be to, nesant jokių inventorinių dokumentų, buvo neįmanoma tiksliai kiekybiškai įvertinti nagrinėjamą sumą. Galiausiai, net ir tuo atveju, jei šią sumą reikėjo išskaičiuoti, bendrovė paskyrė visą sumą aptariamam produktui, o tai paveikė ir kitas bendrovės prekes. Todėl galutiniame etape atskaitymas už atliekas buvo panaikintas. To paties eksportuojančio gamintojo šalutinės prekės vertė buvo patikslinta.

(11)

Aptariamas eksportuojantis gamintojas užginčijo šį sprendimą ir pareiškė, kad atliekos šlako ir kalkių pavidalu pašalinamos bendradarbiaujant su gretima gamykla tokiu būdu, kuris sumažino jų bendras sąnaudas. Taip pat reikia pažymėti, kad minėtas gamintojas savo klausimyne pareiškė, kad šis pardavimas turėtų būti laikomas „šalutinės prekės“ pardavimu. Todėl pabrėžiama, kad tyrimo metu nebuvo galima nustatyti parduoto aptariamo produkto kiekio. Be to, paaiškėjo, kad gretimai gamyklai buvo parduodama tik H2S šalutinė prekė. Atsižvelgiant į tai, buvo nuspręsta, kad pateikta prieštaringa informacija, kurios nebuvo galima paaiškinti po galutinių išvadų paskelbimo. Antra, šis eksportuojantis gamintojas tvirtino, kad šalutinės prekės H2S vertė, atskaityta iš gamybos sąnaudų, turėjo būti didesnė. Tačiau, pagal tyrimo metu surinktus įrodymus paaiškėjo, kad šis tvirtinimas buvo perdėtas, ir todėl jis buvo atmestas.

(12)

Be atliktų pataisymų, kaip nurodyta šio reglamento 9 – 10 konstatuojamosiose dalyse, ir nesant jokių papildomų pastabų, yra patvirtinamos laikinojo reglamento 43 – 59 konstatuojamųjų dalių turinys dėl normaliosios vertės.

(13)

Viena vartotojų organizacija paprieštaravo dėl Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) pasirinkimo kaip analogiškos šalies laikinojo reglamento 12 konstatuojamosios dalies prasme. Ši suinteresuotoji šalis nepagrindė savo protesto ir nepateikė jokių įrodymų, tik bendrais bruožais nurodė tariamą konkurencijos trūkumą JAV rinkoje dėl ten taikomų antidempingo priemonių. Tačiau pažymima, kad konkurencijos lygis JAV vidaus rinkoje buvo ištirtas nustatant laikinąją normaliąją vertę. Kaip buvo minėta laikinojo reglamento 37 konstatuojamoje dalyje, paaiškėjo, kad konkurencijos lygis JAV vidaus rinkoje iš tikrųjų yra tinkamas.

(14)

Vienas nesusijęs importuotojas paprieštaravo dėl JAV kaip analogiškos šalies pasirinkimo, kadangi JAV gamintojas, kurio duomenimis buvo naudojamasi nustatant normaliąją vertę, buvo susijęs su Bendrijos gamintoju. Reikėtų pastebėti, kad tiriamuoju laikotarpiu (toliau – TL) tokių santykių nebuvo. Be to, šis importuotojas nepateikė jokios informacijos ar įrodymų, kad šie santykiai, užmegzti tik po TL, turėjo įtakos JAV vidaus sąnaudoms ir kainoms tiriamuoju laikotarpiu. Todėl nesusijusio importuotojo argumentas buvo atmestas.

(15)

Atsižvelgiant į tai, kas minėta pirmiau, yra patvirtinamas JAV kaip analogiškos šalies pasirinkimas.

(16)

Nesant jokių pastabų, yra patvirtinamas laikinojo reglamento 60 konstatuojamosios dalies turinys dėl eksporto kainos nustatymo.

(17)

Eksportuojantys gamintojai pažymėjo, kad apskaičiuojant laikinąjį dempingo skirtumą, jūrų frachtas ir draudimas buvo klaidingai atskaičiuoti iš eksporto pardavimo sandorių, sudarytų FOB (franko laivo denis) ar CFR (kaina ir frachtas) pagrindu, o į šių sandorių pardavimo kainą išlaidos nebuvo įskaičiuotos. Šie eksporto pardavimų sandoriai buvo atitinkamai pataisyti.

(18)

Be to, paaiškėjo, kad vienas eksportuojantis gamintojas nepranešė apie komisinius mokesčius, sumokėtus prekybininkams už aptariamo produkto eksporto pardavimą Bendrijai. Todėl eksporto kainos buvo atitinkamai pataisytos.

(19)

Be pataisymų, padarytų kaip išdėstyta šio reglamento 9, 10 ir 17 konstatuojamosiose dalyse, ir nesant jokių papildomų pastabų, yra patvirtinamas laikinojo reglamento 61 – 66 konstatuojamųjų dalių turinys, susijęs su normaliosios vertės ir eksporto kainų palyginimu.

(20)

Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytus pataisymus, galutinai nustatyti dempingo skirtumai, išreikšti nesumokėto CIF (kaina, draudimas ir fraktas) kainos prie Bendrijos sienos, nesumokėjus muito, procentais, yra tokie:

(21)

Kadangi šiuo atžvilgiu nebuvo pateikta jokių pastabų, yra patvirtinamas laikinojo reglamento 72 – 74 konstatuojamųjų dalių turinys dėl RER.

(22)

Po laikinosios išvados paskelbimo, vienas bendradarbiaujantis gamintojas dar kartą pareiškė, kad Bendrijos pramonė nustato aukštesnes kainas dėl didesnio jos produkcijos reaktyvumo. Šis prašymas pataisyti Bendrijos pramonės kainas, atsižvelgiant į skirtingą reaktyvumą, buvo atmestas pradiniame etape, kaip nurodyta laikinojo reglamento 80 konstatuojamoje dalyje.

(23)

Nors prašymas nebuvo pakankamai pagrįstas nauja informacija, klausimas buvo toliau nagrinėjamas, kadangi eksportuojantis gamintojas pareiškė, kad reaktyvumo skirtumai, kurie, kaip tvirtinama, yra būdingi visoms bario karbonato rūšims, neturėjo būti vertinami atsižvelgiant tik į labiausiai reaguojančias rūšis, kurias parduoda Bendrijos pramonė, kaip buvo daroma pradiniame etape.

(24)

Kadangi reaktyvumas yra bario karbonato savybė, kuri kaip tokia nenurodoma gamintojų pateikiamose gaminių specifikacijose, bet kurią galima numanyti pagal aptariamo produkto dalelių dydį ir tankį; pristačius gaminį, pagal įprastą praktiką įvairiuose galutinio vartojimo sektoriuose, atliekami kontroliniai bandymai, siekiant patikrinti jo savybes. Tai, kad galutiniai vartotojai plytų ir plytelių pramonės sektoriuje, kuriam reaktyvumas yra labai svarbus, padidina gamybos procesui reikalingą bario karbonato kiekį, naudodami iš KLR įvežtą produktą vietoje Bendrijos pramonės produkto, rodo, kad galutiniai vartotojai priskiria didesnį reaktyvumą Bendrijoje pagamintam bario karbonatui. Be to, vėlesnė Bendrijos rinkoje parduodamų prekių analizė parodė, kad, be didžiausią reaktyvumą turinčių rūšių, kurios sudaro mažiau nei 5 % viso jo pardavimo EB, kaip nurodyta laikinojo reglamento 80 konstatuojamoje dalyje, Bendrijos pramonė iš tiesų papildomai pardavė labai didelį reaktyvumą turinčias rūšis, kurios sudarė apie 20 % viso bario karbonato pardavimo Bendrijoje. Likusį Bendrijos pramonės pardavimą sudarė mažesnį reaktyvumą turinčių rūšių pardavimas. Taigi, padaryta išvada, kad esant tokioms aplinkybėms ir prieštaraujant laikinojo reglamento 80 konstatuojamosios dalies turiniui, buvo tikslinga pataisyti reaktyvumo skirtumus.

(25)

Siekiant išanalizuoti kainų sumažinimą, Bendrijos pramonės gaminamų bario karbonato rūšių, turinčių didelį reaktyvumą, pardavimo kaina buvo sumažinta 14 %. Šis pataisymas pagrįstas kainos skirtumais tarp didesnį ir mažesnį reaktyvumą turinčių Bendrijos pramonės parduodamų rūšių. Palyginimas parodė, kad TL metu KLR kilmės aptariamas produktas buvo parduodamas Bendrijoje tokiomis kainomis, kurios numušė Bendrijos pramonės kainas 20 – 26 %, išreiškiant juos pastarųjų procentais.

(26)

Be pataisymų, padarytų kaip išdėstyta šio reglamento 25 konstatuojamojoje dalyje, ir nesant jokių kitų pastabų, yra patvirtinamos laikinojo reglamento 75 – 81 konstatuojamųjų dalių turinys dėl importo iš aptariamos šalies.

(27)

Vienas bendradarbiaujantis eksportuotojas pažymėjo, kad ekonominiai rodikliai, nagrinėjami laikinojo reglamento 84 – 94 konstatuojamosiose dalyse, neparodė didelės žalos. Tačiau nebuvo pateikta jokios naujos pagrįstos informacijos ar įrodymų, kurie galėtų pagrįsti tokių rodiklių pakartotinį įvertinimą ir atitinkamai pakeisti pradiniame etape padarytą išvadą.

(28)

Ši pretenzija buvo pakartota po galutinių išvadų paskelbimo, ypatingai dėl gamybos, pajėgumų išnaudojimo, rinkos dalies, atsargų ir užimtumo raidos. Kaip jau buvo paaiškinta laikinojo reglamento 84 – 88 konstatuojamosiose dalyse, šie rodikliai aiškiai parodė neigiamą raidą, dėl kurios pablogėjo Bendrijos pramonės padėtis. Todėl ši pretenzija buvo atmesta.

(29)

Todėl yra patvirtinamos laikinojo reglamento 82 – 97 konstatuojamųjų dalių turinys dėl Bendrijos pramonės padėties ir išvados dėl žalos.

(30)

Nesant jokios naujos pagrįstos informacijos ar argumentų, yra patvirtinamas laikinojo reglamento 100 konstatuojamosios dalies turinys.

(31)

Vienas bendradarbiaujantis eksportuotojas pabrėžė, kad žalos taip pat galėjo padaryti importas iš kitų trečiųjų šalių, smarkiai padidėjęs prieš TL, ypač importas iš Indijos ir Brazilijos. Atsižvelgiant į nedidelius importo kiekius, Indija negali būti laikoma svarbiu tiekėju nagrinėjamuoju 2000–2003 laikotarpiu. Iš tiesų Indijos importo rinkos dalis tiriamuoju laikotarpiu nesiekė 1 %, o anksčiau jo išvis nebuvo. Importas iš Brazilijos, lyginant su importu iš KLR ir bendru importu per visą tiriamąjį laikotarpį, buvo nedidelis. Todėl daroma išvada, kad abiejų šalių importas nenutraukė priežastinio ryšio, kaip išdėstyta laikinojo reglamento 103 konstatuojamojoje dalyje.

(32)

Vienas eksportuotojas, keli importuotojai ir vartotojai pareiškė, kad Bendrijos pramonė dominuoja Bendrijos bario karbonato rinkoje, ir šis veiksnys suteikė galimybę padidinti kainas Bendrijoje. Eksportuotojas pabrėžė tai, kad grupė, kuriai priklauso vienintelis Bendrijos gamintojas, anksčiau buvo tiriama dėl naudojimosi dominuojančia padėtimi.

(33)

Pirmiausia reikėtų pažymėti, kad 2000–2003 laikotarpiu Bendrijos pramonės rinkos dalis buvo vidutiniškai 10 procentinių punktų didesnė nei Kinijos eksportuojančių gamintojų rinkos dalis, o tiriamuoju laikotarpiu ji prilygo importui iš KLR. Todėl negalima daryti išvados, kad aptariamuoju laikotarpiu Bendrijos pramonė dominavo, atsižvelgiant į jos rinkos dalies sumažėjimą lyginant su importu iš KLR ir tokia pačia importo iš KLR rinkos dalimi tiriamuoju laikotarpiu. Bet kuriuo atveju nė viena suinteresuotoji šalis nepateikė jokių pagrįstų įrodymų dėl Bendrijos pramonės naudojimosi dominuojančia padėtimi aptariamo produkto atžvilgiu. Net tais atvejais, kai įmonė yra vienintelis gamintojas tam tikroje rinkoje, šis faktas neįrodo, kad tas gamintojas pasinaudojo savo padėtimi rinkoje, dirbtinai padidindamas rinkos kainas. Be to, jei Bendrijos pramonė iš tiesų užėmė dominuojančią padėtį rinkoje, ar net ja pasinaudojo, būtų sunku paaiškinti, kaip Bendrijos pramonės kainos galėjo nukristi 7 %, kaip nurodyta laikinojo reglamento 86 konstatuojamojoje dalyje, kai Kinijos eksportuotojų rinkos dalis smarkiai išaugo. Be to, vien tik remiantis tyrimu, kuriame aptariamas produktas nebuvo tirta, ar anksčiau atliktais tyrimais kurios nors grupei priklausančios bendrovės atžvilgiu, negalima daryti išvados, kad Bendrijos gamintojas pasinaudojo galima dominuojančia padėtimi. Todėl ši pretenzija buvo atmesta.

(34)

Dėl laikinojo reglamento 110 ir 111 konstatuojamosiose dalyse pateiktos informacijos keli vartotojai ir importuotojai pareiškė, kad galutinių priemonių įvedimas nubaus plytų ir plytelių gamintojus, teikiančius pirmenybę bario karbonato suspensijai, pagamintai iš bario karbonato, įvežto iš KLR, o ne iš Bendrijos pramonės tiekiamam bario karbonatui miltelių pavidalu. Šios šalys tvirtino, kad Bendrijos pramonė neparduoda suspensijos ir atsisako tiekti bario karbonatą miltelių pavidalu importuotojams, gaminantiems suspensiją. Priešingai negu teigiama šioje pretenzijoje, buvo patvirtinta, kad Bendrijos pramonė tiekia bario karbonatą bent vienam importuotojui, iš jo gaminančiam suspensiją. Todėl iš tiesų yra alternatyvus suspensijos tiekėjas, gaminantis suspensiją iš Bendrijos pramonės pagaminto bario karbonato. Be to, kaip nurodyta šio reglamento 43 konstatuojamojoje dalyje, antidempingo priemonių įvedimu jokiu būdu nesiekiama užkirsti kelią gaminiams iš KLR patekti į Bendrijos rinką, veikiau atkurti sąžiningą konkurenciją ir išlaikyti alternatyvius Bendrijos tiekimo šaltinius.

(35)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, ir vartotojams bei importuotojams nepateikus jokių pagrįstų argumentų, kodėl pirmenybė teikiama iš KLR įvežtai suspensijai ar bario karbonatui, o ne Bendrijos pramonės siūlomai konkurencinei prekei, pretenzija buvo atmesta.

(36)

Remiantis tuo, kas išdėstyta pirmiau ir kita informacija, išdėstyta laikinojo reglamento 98 – 111 konstatuojamosiose dalyse, daroma išvada, kad importas iš KLR padarė didelės žalos Bendrijos pramonei pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 dalį.

(37)

Dvi asociacijos, atstovaujančios galutiniams vartotojams, keli importuotojai ir patys galutiniai vartotojai išreiškė susirūpinimą, kad bet kokių priemonių įvedimas sumažins bendrą konkurenciją Bendrijos rinkoje aptariamo produkto atžvilgiu, ir dėl to neišvengiamai kils kainos, o tai sumažins jų konkurencingumo lygį. Šios šalys nepateikė jokių papildomų įrodymų, pagrindžiančių šią pretenziją.

(38)

Be to, dvidešimt vartotojų, nepranešusių apie save Komisijai iki laikinųjų priemonių įvedimo, pateikė peticiją dėl galutinių antidempingo muitų įvedimo. Šioms šalims buvo suteikta galimybė pagrįsti savo pretenzijas, tačiau jos to nepadarė. Vis dėlto jų argumentai buvo toliau tiriami, tikrinant vieno bendradarbiaujančio importuotojo ir dviejų bendradarbiaujančių vartotojų duomenis, pateiktus iki laikinųjų priemonių įvedimo.

(39)

Iš tikrųjų, atlikus kelis papildomus patikrinimus bendrovėje, dirbančioje keramikos (fritų) pramonėje, ir kitoje bendrovėje, dirbančioje plytų ir plytelių pramonėje (abi bendrovės, kaip pranešė bendradarbiaujantys vartotojai, sudaro virš 20 % bario karbonato importo iš KLR), pasitvirtino, kad bario karbonato dalis bendrose vartotojų gamybos sąnaudose vidutiniškai nesiekia 8 %, kaip buvo minėta laikinojo reglamento 127 konstatuojamojoje dalyje.

(40)

Pagal laikinojo reglamento 128 konstatuojamosios dalies išvadas ir atsižvelgiant į priemonių lygį ir alternatyvius tiekėjus, kuriems netaikomi muitai, padaryta išvada, kad bet koks aptariamo produkto kainos padidėjimas vartotojų atžvilgiu bus nedidelis.

(41)

Paskelbus galutines išvadas, dvi vartotojų asociacijos ir vienas eksportuojantis gamintojas teigė, kad galimas galutinių priemonių poveikis vartotojams bus didesnis nei numatyta šio reglamento 39 – 40 konstatuojamosiose dalyse. Reikėtų pastebėti, kad išvados yra pagrįstos patikrintais duomenimis, kuriuos pateikė bendradarbiaujantys vartotojai. Minėtose pretenzijose nurodoma informacija apie bendroves, kurios nebendradarbiavo atliekant tyrimą ir negalėjo būti patikrintos. Todėl ši pretenzija buvo atmesta.

(42)

Pirmiau minėtas eksportuojantis gamintojas tvirtino, kad išvados yra pagrįstos tik ribotu vartotojų skaičiumi, neatspindinčiu visos rinkos. Atsižvelgiant į tai, reikėtų pastebėti, kad vartotojai, patikrinti tiek pradiniame, tiek galutiniame etape, sudaro virš 90 % bario karbonato importo iš KLR, kurį tiriamuoju laikotarpiu vykdė bendradarbiaujantys vartotojai. Todėl išvados laikomos pagrįstomis, ir ši pretenzija buvo atmesta.

(43)

Be to, yra primenama, kad jokiomis antidempingo priemonėmis nesiekiama užkirsti kelią gaminiams iš KLR patekti į Bendrijos rinką, veikiau – atkurti sąžiningą konkurenciją, kuri buvo iškreipta dėl nesąžiningos prekybos. Todėl priemonės užtikrintų vienintelio Bendrijos gamintojo veiklos tęstinumą ir skatintų bendrą konkurenciją Bendrijos rinkoje.

(44)

Nesant jokios naujos pagrįstos informacijos ar argumentų šiuo atžvilgiu, yra patvirtinamas laikinojo reglamento 114 – 132 konstatuojamųjų dalių turinys.

(45)

Paskelbus laikinąsias išvadas, vienas eksportuotojas pareiškė, kad 7,2 % pelno dydis, kurį galėtų pasiekti Bendrijos pramonė, nepatirdama jokios dempingo žalos iš KLR, nėra realus, kadangi atsižvelgiant į tariamą vienintelio Bendrijos gamintojo dominuojančią padėtį jo pelningumas anksčiau buvo dirbtinai didelis.

(46)

Kaip jau buvo minėta šio reglamento 33 konstatuojamojoje dalyje, tai, kad tam tikru laikotarpiu veikia tik vienas Bendrijos gamintojas, nereiškia, kad šis gamintojas dominuoja rinkoje ir naudojasi savo padėtimi, pavyzdžiui, siekia nepagrįstai didelio procentinio prekybos pelno. Kaip paaiškinta laikinojo reglamento 135 konstatuojamojoje dalyje, 7,2 % procentinis prekybos pelnas buvo apskaičiuotas kaip aptariamo produkto procentinio pelno svertinis vidurkis 1996–1998 m. laikotarpiu. Buvo atsižvelgta į Bendrijos pramonės pelno lygį tuo metu, kai nebuvo dempingo žalos, t. y. iki žalos įvertinimo tiriamuoju laikotarpio. Kadangi atitinkamas eksportuotojas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad minėtas pelnas turėtų būti laikomas nepagrįstai dideliu, ši pretenzija buvo atmesta, ir yra patvirtinamas 135 konstatuojamosios dalies turinys dėl žalos skirtumo apskaičiavimo.

(47)

Atsižvelgiant į padarytas išvadas dėl dempingo žalos, priežastinio ryšio ir Bendrijos interesų ir pagal pagrindinio reglamento 9 straipsnio 4 dalį, KLR kilmės importui turėtų būti nustatyti galutiniai antidempingo muitai, kurių lygis turėtų būti mažesnis nei dempingo ir žalos skirtumų lygis, vadovaujantis mažesniojo muito taisykle. Šiuo atveju individualios muito normos, kaip ir visai šaliai taikomas muitas, turėtų būti atitinkamai nustatomos pagal nustatytų dempingo skirtumų lygį.

Remiantis tuo, kas išdėstyta pirmiau, galutiniai muitai yra tokie:

(48)

Dėl priemonių formos nebuvo gauta jokių pastabų, todėl yra patvirtinamas muito, kaip tam tikros sumos už toną įvedimas, kaip nurodyta laikinojo reglamento 138 konstatuojamojoje dalyje.

(49)

Paskelbus galutines išvadas, du eksportuojantys gamintojai pasiūlė įsipareigojimą dėl kainos. Tačiau Komisija nepriima įsipareigojimų iš bendrovių, kurioms nebuvo suteiktas nei RER, nei IR, nes šiuo atveju dempingas negali būti nustatomas individualiai. Šiuo pagrindu eksportuojančio gamintojo pasiūlymas dėl įsipareigojimo turėjo būti atmestas. Kitas eksportuojantis gamintojas, kuriam buvo suteiktas rinkos ekonomikos režimas, vėliau savo pasiūlymą atsiėmė.

(50)

Atsižvelgiant į dempingo skirtumų dydį, nustatytą KLR eksportuojantiems gamintojams, ir Bendrijos pramonei daromos žalos lygį, būtina, kad sumos, gaunamos taikant laikinąjį dempingo muitą, nustatytą laikinuoju reglamentu, turėtų būti galutinai surinktos ne mažesnės nei galutiniu muitu nustatyti kiekiai. Jeigu galutinis muitas yra mažesnis nei laikinasis muitas, sumos, kurios laikinai buvo surinktos didesnės nei galutinis antidempingo muito tarifas, turi būti grąžinamos.

(51)

Šiame reglamente nurodyti atskiros bendrovės antidempingo muito tarifai buvo nustatyti remiantis šio tyrimo išaiškintais faktais. Todėl šie dydžiai atspindi šiose bendrovėse tyrimo metu buvusią padėtį. Šie muitų tarifai (kitokie, nei taikomi „visoms kitoms bendrovėms“) taikomi išimtinai tik tiems produktams, kuriuos pagamino konkretūs paminėti juridiniai asmenys aptariamoje šalyje. Importuojamiems produktams, pagamintiems kitų bendrovių, kurių pavadinimai ir adresai konkrečiai nepaminėti šio reglamento 1 straipsnyje, įskaitant subjektus, susijusius su konkrečiai paminėtomis bendrovėmis, šie tarifai bus netaikomi, ir joms galios muitų tarifai, taikomi „visoms kitoms bendrovėms“.

(52)

Bet koks prašymas taikyti šiuos bendrovėms individualiai nustatytus antidempingo muito tarifus (pvz., pasikeitus subjekto pavadinimui arba įkūrus naują gamybos arba prekybos subjektą) turi būti nedelsiant siunčiamas Komisijai, pateikiant jame visą susijusią informaciją, ypač apie bendrovės veiklos pasikeitimus, kaip pvz., gamyba, prekyba vidaus rinkoje ir eksportas, susijusius su šiuo pavadinimo arba gamybos ir prekybos subjektų pasikeitimu. Prireikus, reglamentas bus atitinkamai iš dalies pakeistas, atnaujinant bendrovių, kurioms taikomas individualus muito dydis, sąrašą.

(53)

Aptariamas produktas yra pakeičiama, kaip paaiškinta pirmiau, ir neturi registruoto prekės ženklo. Individualių muito normų skirtumai yra dideli, ir yra keli eksportuojantys gamintojai. Visi šie elementai gali padėti perskirstyti eksporto srautus tarp tradicinių eksportuotojų, kuriems taikomos žemiausios muito normos.

(54)

Taigi, jeigu vienos iš bendrovių, kuriai taikomos mažesnės individualios muito normos, eksportas padidėja daugiau negu 30 %, jai taikomos individualios priemonės bus laikomos nepakankamomis, kad galėtų neutralizuoti nustatytą žalą sukeliantį dempingą. Todėl, esant būtiniems veiksniams, gali būti pradedamas tyrimas, siekiant atitinkamai pakoreguoti priemonių pobūdį arba lygmenį,

a)

surinktos sumos, kurios yra didesnės nei galutiniai antidempingo muitai, turi būti grąžinamos;

b)

jei galutiniai muitai yra didesni nei laikinieji muitai, galutinai surenkamos tik garantija užtikrintos laikinojo muito dydžio sumos.

21.7.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 189/24

(1)

Vadovaujantis Urugvajaus raundo daugiašalių prekybos derybų rezultatais Reglamentas (EB) Nr. 3223/94 numato kriterijus, pagal kuriuos Komisija nustato standartines importo vertes iš trečiųjų šalių importuojamiems jo priede išvardintiems produktams ir laikotarpiams.

(2)

Laikantis aukščiau nurodytų kriterijų, standartinės importo vertės turi būti nustatytos tokios, kaip nurodyta šio reglamento priede,

21.7.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 189/26

(1)

1995 m. gegužės 31 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 1238/95, nustatančiame Tarybos reglamento (EB) Nr. 2100/94 dėl mokesčių Bendrijos augalų veislių tarnybai taikymo įgyvendinimo taisykles (2), yra nustatomi Bendrijos augalų veislių tarnybos (toliau – Tarnyba) taikomi mokesčiai ir tų mokesčių lygiai.

(2)

Tikimasi, kad bent iki 2005 m. pabaigos Tarnybos finansinis rezervas viršys sumą, reikalingą jos veiklos tęstinumui užtikrinti. Todėl metinis mokestis, kurį augalų veislių teisinės apsaugos Bendrijoje savininkai mokės Tarnybai 2006 ir 2007 metais, ir mokesčiai už techninę ekspertizę 2006 metais neturėtų būti didinami, kaip numatyta Reglamente (EB) Nr. 1238/95.

(3)

Reglamento (EB) Nr. 1238/95 nuostata dėl mokesčių už kopijų pateikimą turi būti iš dalies pakeista Reglamentu (EB) Nr. 1002/2005 taip, kad būtų atsižvelgta į 1995 m. gegužės 31 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1239/95, nustatančio įgyvendinimo taisykles Tarybos reglamentui (EB) Nr. 2100/94 taikyti dėl Bendrijos augalų veislių tarnybos atliekamų procedūrų (3), dalinį pakeitimą.

(4)

Todėl Reglamentą (EB) Nr. 1238/95 reikėtų atitinkamai iš dalies keisti.

(5)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Bendrijos augalų veislių teisinės apsaugos nuolatinio komiteto nuomonę,

1)

9 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1.   Tarnyba ima iš augalų veislių teisinės apsaugos Bendrijoje savininko (toliau – savininkas) mokestį už kiekvienus augalų veislių teisinės apsaugos Bendrijoje trukmės metus (metinis mokestis), kuris 2003–2007 metais yra 300 EUR, o 2008 metais ir vėliau – 435 EUR.“;

2)

12 straipsnio 1 dalies b punktas pakeičiamas taip:

3)

I priedo lentelė iš dalies keičiama taip:

21.7.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 189/28

(1)

2004 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 27/2005, nustatančiame 2005 m. tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių bendrąsias žvejybos galimybes ir susijusias sąlygas, taikomas Bendrijos vandenyse ir Bendrijos laivams vandenyse, kuriuose privaloma nustatyti sugavimo apribojimus (3), yra nustatytos kvotos 2005 m.

(2)

Pagal Komisijai pateiktą informaciją šio reglamento priede nurodytų išteklių kiekis, sugautas laivais, kurie plaukioja su tame priede nurodytos valstybės narės vėliava arba kurie yra joje registruoti, jau viršijo 2005 m. suteiktą kvotą.

(3)

Todėl yra būtina uždrausti šių išteklių žvejybą, laikymą laivuose, perkrovimą ir iškrovimą,

21.7.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 189/30

(1)

Komisijos reglamentu (EB) Nr. 990/2005 (3) nustatytos standartinės importo vertės, kad būtų galima nustatyti citrinų įvežimo kainą.

(2)

Atliktas patikrinimas parodė, kad Reglamento (EB) Nr. 990/2005 priede buvo padaryta klaida, susijusi su Argentinos kilmės citrinomis. Todėl minėtą reglamentą reikia pataisyti.

(3)

Reglamento (EB) Nr. 3223/94 4 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu tam tikros kilmės produktui nėra nustatyta jokia standartinė importo vertė, taikomas standartinių importo verčių, galiojančių tam produktui, vidurkis. Todėl, jei keičiasi viena iš standartinių importo verčių, reikia ištaisyti ir jų vidurkį.

(4)

Suinteresuotasis asmuo turi paprašyti taikyti ištaisytą standartinę importo vertę, kad jis atgaline data nepatirtų neigiamų pasekmių,

21.7.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 189/32

(1)

Reglamento (EEB) Nr. 1713/93 1 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad mažiausios cukrinių runkelių kainos, nustatytos reglamento (EB) Nr. 1260/2001 4 straipsnyje, ir gamybos bei papildomas mokesčiai, nustatyti minėto reglamento 15 ir 16 straipsniuose, į nacionalinę valiutą perskaičiuojami taikant specialų žemės ūkyje taikytiną perskaičiavimo kursą, kuris yra lygus tais prekybos metais taikytinų žemės ūkio perskaičiavimo kursų vidurkiui, apskaičiuojamam pro rata temporis.

(2)

Nuo 1999 m. sausio 1 d. pagal 1998 m. gruodžio 15 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2799/98, nustatantį žemės ūkio politikos priemones dėl euro (3), perskaičiavimo kursai turi būti nustatyti pagal specialius euro ir nacionalinių valiutų tų valstybių, kurios nėra įsivedusios vieningos valiutos, žemės ūkio perskaičiavimo kursus.

(3)

2004–2005 prekybos metams reikia nustatyti specialų žemės ūkyje taikytiną mažiausių cukrinių runkelių kainų ir gamybos bei papildomo mokesčių perskaičiavimo įvairiomis nacionalinėmis valiutomis kursą,

21.7.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 189/34

(1)

Remiantis Reglamento (EB) Nr. 1051/2001 4 straipsniu, pasaulinės rinkos kaina už nevalytą medvilnę periodiškai nustatoma nuo valytos medvilnės kainos, konstatuojamos rinkoje, atsižvelgiant į istorinius ryšius tarp kainos už valytą medvilnę ir kainos, skaičiuojamos už nevalytą medvilnę. Šie istoriniai ryšiai buvo nustatyti 2001 m. rugpjūčio 2 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1591/2001, nustatančio išsamias pagalbos schemos medvilnės sektoriui taikymo taisykles (3), 2 straipsnio 2 dalyje. Jei pasaulinės rinkos kainos šiuo būdu nustatyti negalima, ji yra nustatoma paskutinį kartą nustatytos kainos pagrindu.

(2)

Pagal Reglamento (EB) Nr. 1051/2001 5 straipsnį pasaulinės rinkos kaina už nevalytą medvilnę nustatoma produkcijai, atitinkančiai tam tikras charakteristikas, ir atsižvelgiant į pačius palankiausius pasaulinės rinkos pasiūlymus bei kotiravimus iš tų, kurie laikomi atspindinčiais realią rinkos tendenciją. Siekiant nustatyti šią kainą yra atsižvelgiama į vidurkį pasiūlymų ir kotiravimų, konstatuojamų vienoje ar keliose realią rinkos tendenciją atspindinčiose biržose, pristatant produkciją CIF sąlygomis į kurį nors Bendrijoje esantį uostą iš įvairių šalių tiekėjų, laikomų tinkamiausiomis užsienio prekybai. Vis dėlto šių kriterijų taikymas valytos medvilnės pasaulinės rinkos kainai nustatyti priklauso nuo skirtumų, atsirandančių dėl tiekiamos produkcijos kokybės ar dėl pasiūlymų ir kotiravimų pobūdžio. Toks taikymas yra nustatytas Reglamento (EB) Nr. 1591/2001 3 straipsnio 2 dalyje.

(3)

Pirmiau minėtų kriterijų taikymas leidžia nustatyti nevalytos medvilnės pasaulinės rinkos kainą toliau nurodytu lygiu,

21.7.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 189/35

(1)

Čekijos Respublika, Estijos Respublika, Kipro Respublika, Latvijos Respublika, Lietuvos Respublika, Vengrijos Respublika, Maltos Respublika, Lenkijos Respublika, Slovėnijos Respublika ir Slovakijos Respublika (toliau – naujosios valstybės narės) įstojo į Europos Sąjungą 2004 m. gegužės 1 d.

(2)

Konvencijoje naudojamos nuorodos čekų, estų, latvių, lietuvių, vengrų, maltiečių, lenkų, slovakų ir slovėnų kalbomis, atitinkama tvarka turi būti įrašytos į Konvenciją.

(3)

Tam, kad būtų atsižvelgta į visas garantijų ir atleidimų nuo prievolės pateikti garantiją taikymo situacijas, būtina numatyti tokių situacijų kodus, kurie dėl didelio užkoduotinų situacijų skaičiaus turi būti raidiniai skaitmeniniai.

(4)

Dėl raidinių skaitmeninių garantijų kodų įvedimo, Naujosios kompiuterizuotos tranzito sistemos duomenys turi būti iš dalies pakeisti.

(5)

Šio sprendimo taikymas turėtų būti siejamas su naujųjų valstybių narių įstojimo į Europos Sąjungą diena.

(6)

Tam, kad būtų sudarytos sąlygos naudoti garantijų dokumentų blankus, atspausdintus pagal kriterijus, galiojusius iki naujųjų valstybių narių įstojimo į Europos Sąjungą dienos, turėtų būti nustatytas pereinamasis laikotarpis, kurio metu galėtų būti naudojami atspausdinti dokumentų blankai su tam tikromis adaptacijomis.

(7)

Konvencija turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeista,

1)

I priedėlis iš dalies keičiamas kaip nurodyta šio sprendimo A priede;

2)

II priedėlis iš dalies keičiamas kaip nurodyta šio sprendimo B priede;

3)

III priedėlis iš dalies keičiamas kaip nurodyta šio sprendimo C priede.

21.7.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 189/59

(1)

Transporto priemonė ir jos registravimo šalis išvykstant laikoma privaloma informacija, kurią reikia nurodyti tranzito deklaracijos 18 langelyje.

(2)

Intensyvaus perkrovimo režimo konteinerių terminaluose gali susidaryti situacija, kad tranzito formalumų tvarkymo metu dar nebus žinomi duomenys apie kelių transporto priemonę, numatomą naudoti konteinerio gabenimui. Nepaisant to, duomenys apie konteinerį, kuriame bus gabenamos tranzito deklaracijoje nurodytos prekės, jau žinomi ir nurodyti tranzito deklaracijos 31 langelyje.

(3)

Tokiomis aplinkybėmis ir atsižvelgiant į tai, kad to pakanka prekėms prižiūrėti, turėtų būti užtikrintas atitinkamas lankstumas leidžiant nepildyti tranzito deklaracijos 18 langelio, jeigu įmanoma užtikrinti, kad vėliau atitinkamame langelyje bus nurodyti tikslūs duomenys.

(4)

Todėl Konvenciją reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti,

21.7.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 189/61

(1)

Konvencijos III priedėlio D2 priede pateiktas pakuočių kodų sąrašas, parengtas pagal 1994 m. rugpjūčio mėn. Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos rekomendacijos Nr. 21 (1 redakcijos) (toliau – rekomendacija) V priedą.

(2)

Rekomendacijos V priedas dėl pakuočių kodų sąrašo nuo jo priėmimo datos buvo keletą kartų peržiūrėtas siekiant, kad jis geriau atitiktų prekybos ir transporto praktikos pokyčių poreikius.

(3)

Paskutinė rekomendacijos redakcija (4 redakcija) buvo paskelbta 2002 m. gegužės mėn.

(4)

Tam, kad ekonominių operacijų vykdytojams būtų sudarytos galimybės naudotis naujausia informacija ir tokiu būdu kiek įmanoma suderinta verslo ir administravimo praktika Konvenciją taikančiose šalyse, svarbu užtikrinti, kad pakuočių kodai, naudojami pildant tranzito deklaracijas pakuočių rūšiai nurodyti, atitiktų paskutinę rekomendacijos V priedo versiją.

(5)

Konvencijos III priedėlio D2 priede taip pat pateikta nuoroda į dviraidžius ISO šalių kodus, nustatytus 1996 m. sausio 1 d. standartu ISO-3166, kuris keletą kartų buvo pakeistas ir papildytas, ir todėl turėtų būti užtikrinta, kad šalių kodų sąrašas, naudojamas pildant tranzito deklaracijas, atitiktų naujausią standarto ISO-3166 versiją.

(6)

Todėl atitinkamas nuostatas reikėtų iš dalies pakeisti,