30.6.2005

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 168/1

TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 989/2005

2005 m. birželio 27 d.

iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1255/96, laikinai sustabdantį autonominių Bendrojo muitų tarifo muitų taikymą tam tikriems pramonės, žemės ūkio ir žuvininkystės produktams

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 26 straipsnį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)	Bendrija yra suinteresuota iš dalies arba visiškai sustabdyti autonominių Bendrojo muitų tarifo muitų taikymą naujiems produktams, neišvardytiems Tarybos reglamento (EB) Nr. 1255/96 (1), priede.

(2)	Keli minėtame reglamente išvardyti produktai turėtų būti išbraukti iš priedo sąrašo, nes Bendrija nesuinteresuota jiems toliau taikyti autonominių Bendrojo muito tarifo muitų sustabdymą, arba reikia pakeisti aprašymą, atsižvelgiant į techninį produkto tobulinimą ir ekonomines rinkos tendencijas.

(3)	Produktai, kurių aprašymą reikia keisti, turėtų būti laikomi naujais produktais.

(4)	Todėl būtina atitinkamai iš dalies keisti Reglamentą (EB) Nr. 1255/96.

(5)	Atsižvelgiant į šio reglamento ekonominę svarbą, būtina remtis skubos pagrindais, numatytais Protokolo dėl nacionalinių parlamentų vaidmens Europos Sąjungoje, pridėto prie Europos Sąjungos sutarties ir prie Europos Bendrijų steigimo sutarčių, I.3 punkte.

(6)	Kadangi šis reglamentas turi būti taikomas nuo 2005 m. liepos 1 d., jis turi nedelsiant įsigalioti,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 1255/96 priedas iš dalies pakeičiamas taip:

1)	Įtraukiami šio reglamento I priede išvardyti produktai.

2)	Išbraukiami produktai, kurių kodai yra nurodyti šio reglamento II priede.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

Jis taikomas nuo 2005 m. liepos 1 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Liuksemburge, 2005 m. birželio 27 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

L. LUX

(1) OL L 158, 1996 6 29, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 2271/2004 (OL L 396, 2004 12 31, p. 13).

I PRIEDAS

KN kodas

TARIC

Aprašymas

Autonominio muito tarifas (%)

ex 2903 43 00

1,1,1-trichlortrifluoretanas

ex 2903 49 10

Chlor-1,1,1-trifluoretanas

ex 2904 20 00

2,2’-dinitro-bibenzilas

ex 2906 29 00

1-hidroksimetil-4-metil-2,3,5,6-tetrafluorbenzenas

ex 2907 29 00

florogliucinolis, hidratuotas arba nehidratuotas

ex 2909 60 00

Bis(α,α-dimetilbenzil) peroksidas

ex 2915 39 90

1-feniletilacetatas

ex 2916 39 00

2,6-difluorbenzenkarboksilo rūgštis

ex 2920 90 10

Dimetilkarbonatas

ex 2920 90 85

Triizooktilfosfitas

ex 2921 42 10

3,5-dichloranilinas

ex 2921 51 19

Toluendiaminas (TDA), kurio sudėtyje esantis 4-metil-m-fenilendiaminas sudaro ne mažiau nei 78 %, bet ne daugiau kaip 82 % masės, 2-metil-m-fenilendiaminas sudaro ne mažiau nei 18 %, bet ne daugiau kaip 22 % masės, o liekamasis degutas sudaro ne daugiau kaip 0,23 % masės.

ex 2924 19 00

Akrilamidas

ex 2924 29 95

3-hidroksi-2’-metoksi-2-naftanilidas

ex 2924 29 95

3-hidroksi-2-naftanilidas

ex 2924 29 95

3-hidroksi-2’-metil-2-naftanilidas

ex 2924 29 95

2’-etoksi-3-hidroksi-2-naftanilidas

ex 2924 29 95

4’-chlor-3-hidroksi-2’,5’-dimetoksi-2-naftanilidas

ex 2926 90 95

Aminoacetonitrilo hidrochloridas

ex 2926 90 95

2-brom-2(brommetil) pentandinitrilas

ex 2932 99 70

1,3:2,4-bis-O-(3,4-dimetilbenziliden)-D-gliucitolis

ex 2932 99 85

Karbofuranas (ISO)

ex 2933 19 90

3-metil-1-p-tolil-5-pirazolonas

ex 2933 39 99

2-chlorpiridinas

ex 2933 59 95

Adeninas

ex 2933 99 90

2,6-dichlorchinoksalinas

ex 2935 00 90

N-(2-(4-amino-N-etil-m-toluidin)etil) metansulfonamido seskvisulfato monohidratas

ex 3205 00 00

Aliuminio lakas, pagamintas iš dažiųjų medžiagų, skirtas pigmentų, naudojamų farmacijos pramonėje, gamybai (1)

ex 3208 90 19

Mišinys, kurio sudėtyje:

—	esanti poliamidinė derva sudaro 30–45 % masės;

—	esantis diazonaftochinonas sudaro 2–10 % masės;

—	esantis γ-butirolaktonas sudaro 50–65 % masės

ex 3402 11 90

Paviršinio aktyvumo medžiagų mišinys iš dodecil(sulfofenoksi)benzensulfoniorūgšties dinatrio druskų ir oksibis(dodecilbenzensulfoniorūgšties)

ex 3811 90 00

Dinonilnaftalensulfoniorūgšties druska mineralinėje alyvoje, skirta naudoti kaip priedas distiliacinėms alyvoms ir tepalinėms alyvoms (1)

ex 3814 00 90

Nona-fluorbutilmetil eterio ir (arba) nona-fluorbutiletil eterio izomerų azeotropiniai mišiniai

ex 3815 90 90

Katalizatoriai, sudaryti iš titano tetrachlorido ir magnio chlorido, kuriuose neriebaliniu ir beheksaniniu pagrindu:

—	titanas sudaro ne mažiau kaip 4 %, bet ne daugiau kaip 10 % masės ir

—	magnis sudaro ne mažau kaip 10 %, bet ne daugiau kaip 20 % masės

ex 3815 90 90

Rhodococcus rhodocrous J1 bakterijos, turinčios fermentų, suspenduotų poliakrilamido gelyje, naudojamų kaip katalizatorius akrilamidui gaminti hidrinant akrilnitrilą (1)

ex 3824 90 99

2-hidroksibenznitrilas N,N-dimetilformamido tirpale, kurio sudėtyje 2-hidroksibenznitrilas sudaro ne mažiau kaip 45 %, bet ne daugiau kaip 55 % masės

ex 3824 90 99

Tetrametilamonio hidroksido ir paviršinio aktyvumo medžiagų preparatai vandeniniame tirpale, kurių sudėtyje esantis:

—	tetrametilamonio hidroksidas sudaro 2,38 % (+/– 0,01) masės, ir

—	paviršinio aktyvumo medžiaga sudaro 100–500 ppm masės

ex 3824 90 99

Preparatas, kurio sudėtyje esantis bis(3,4-epoksi-cikloheksilmetil) adipatas sudaro ne mažiau kaip 81 %, bet ne daugiau kaip 89 % masės

ex 3824 90 99

Preparatai, kurių sudėtyje esantis ličio fluorfosfatas sudaro ne mažiau kaip 10 %, bet ne daugiau kaip 20 % masės, arba ličio perchloratas sudaro ne mažiau kaip 5 %, bet ne daugiau kaip 10 % masės organinių tirpiklių mišinyje

ex 3904 69 90

Chlortrifluoretileno ir vinilideno difluorido kopolimeras

ex 3906 90 90

Metilakrilato ir etileno kopolimerų bei polieterio-esterio kopolimerų mišiniai, kurių sudėtyje yra tereftalio rūgšties, granulių arba žirnelių pavidalu

ex 3906 90 90

Akrilo rūgšties esterių polimerų nevandeninės dispersijos su hidrolizuojančia sililo grupe, viename arba abiejuose polimerų grandinių galuose

ex 3908 90 00

Termoplastinė poliamido derva, kurios užsidegimo temperatūra didesnė kaip 750 °C, naudojama elektroninių vamzdžių kreipimo sistemoms gaminti (a) (1)

ex 3911 90 99

Divinilbenzeno ir stireno kopolimeras, rutuliukų pavidalo, kurių vidutinis skersmuo ne mažesnis kaip 220 μm, bet ne didesnis kaip 575 μm

ex 3926 90 99

ex 3913 90 00

Natrio hialuronatas

ex 3919 10 69

Atspindintis, sluoksniuotas, taisyklingos formos lakštas, kurį sudaro polimetilmetakrilato plėvelė, akrilo polimero sluoksnis su mikroprizmėmis, polimetilmetakrilato plėvelė, lipnus sluoksnis ir apsauginis lakštas

ex 3919 90 69

ex 3919 90 31

Poli(etileno tereftalato) lakštas, kurio viena pusė padengta antistatiniu ir kietu sluoksniu, o kita pusė – lipniu sluoksniu ir apsaugine plėvele, rulonuose, skirta optinių filtrų gamybai (1)

ex 3920 20 21

Dviašės orientacijos polipropileno plėvelė, iš vienos pusės padengta pripresuotu polietileno sluoksniu, kurios bendrasis storis ne mažesnis kaip 11,5 μm, bet ne didesnis kaip 13,5 μm.

ex 3920 91 00

Poli(etileno tereftalato) plėvelė, metalizuota arba nemetalizuota iš vienos arba abiejų pusių, arba sluoksniuota (polietileno tereftalato) plevelė, metalizuota tik iš išorinės pusės, turinti šias charakteristikas:

—	matomos šviesos pralaidumas ne mažesnis kaip 50 %,

—	iš vienos arba abiejų pusių padengta polivinilbutiralio sluoksniu, bet nepadengta lipnia arba jokia kita medžiaga, išskyrus polivinilbutiralį,

—	visas storis ne didesnis kaip 0,2 mm, neskaičiuojant polivinilbutiralio sluoksnio storio,

skirta karštį atspindinčio arba dekoratyvinio laminuoto stiklo gamybai (1)

ex 3920 99 59

Plėvelė iš šaltame vandenyje tirpaus vinilo alkoholio kopolimero, kurios storis ne mažesnis kaip 34 μm, bet ne didesnis kaip 90 μm, tempiamasis stipris ne mažesnis kaip 20 MPa, bet ne didesnis kaip 45 MPa, nutraukiamasis pailgėjimas ne mažesnis kaip 250 %, bet ne didesnis kaip 900 %

ex 3921 90 60

Sudėtinis lakštas, sudarytas iš akrilo dangos ir laminuotas aukšto slėgio polietileno sluoksniu, kurio bendras storis ne mažesnis kaip 0,8 mm, bet ne didesnis kaip 1,2 mm

ex 3926 90 99

Skersinė lakštinė lingė iš stiklo pluoštu armuoto plastiko, skirta variklinių transporto priemonių pakabų sistemoms gaminti (1)

ex 3926 90 99

Akrilnitrilo, metakrilnitrilo ir izobornilmetakrilato kopolimero neplėtrieji rutuliukai, kurių skersmuo ne mažesnis kaip 3 μm, bet ne didesnis kaip 4,6 μm

ex 6909 19 00

Katalizatorių nešikliai, kuriuos sudaro akytos keraminės dalys, pagamintos iš silicio karbido ir silicio mišinio, kurio kietumo ekvivalentas pagal Mohs skalę mažesnis kaip 9, kurių visas tūris yra ne didesnis kaip 65 litrai ir kurių viename ploto skerspjūvio kvadratiniame centimetre yra vienas arba daugiau uždarų kanalų, sujungtų su galine dalimi

ex 7007 19 20

Stiklo plokštė, kurios įstrižainės ilgis ne mažesnė kaip 81,28 cm (+/- 1,5 cm), bet ne didesnė kaip 185,42 cm (+/- 1,5 cm), pagaminta iš grūdintojo stiklo; turinti arba tinklinę plėvelę ir artimesnę infraraudonąją spinduliuotę sugeriančiąją plėvelę, arba dulkintinį laidį sluoksnį, su papildomu neatspindinčiu sluoksniu iš vienos arba abiejų pusių, skirta naudoti vaizdo monitorių plazminių švieslenčių (PDP) ar televizorių gamyboje (1)

ex 7007 29 00

Stiklo plokštė, kurios įstrižainės ilgis ne mažesnė kaip 81,28 cm (+/- 1,5 cm), bet ne didesnė kaip 185,42 cm (+/- 1,5 cm), pagaminta iš dviejų daugiasluoksnių kartu laminuotų plokščių; turinti arba tinklinę plėvelę ir artimesnę infraraudonąją spinduliuotę sugeriančiąją plėvelę, arba dulkintinį laidį sluoksnį su papildomu neatspindinčių sluoksniu iš vienos arba abiejų pusių, skirta naudoti vaizdo monitorių plazminių švieslenčių (PDP) ar televizorių gamyboje (1)

ex 8501 10 99

Nuolatinės srovės žingsninis variklis, kurio žingsnio kampas ne mažesnis kaip 18°„ fiksuojantis variklio momentas ne mažesnis kaip 0,5 mNm, jų tvirtinimo konsolė, kurios išoriniai matmenys ne didesni kaip 22 x 68 mm, dvifazinė apvija ir galia ne didesnė kaip 5 W

ex 8501 10 99

Nuolatinės srovės bešepetis variklis, kurio išorinis skersmuo ne didesnis kaip 29 mm, nominalus greitis yra 1 500 (+/-15 %) arba 6 800 (+/-15 %) aps/min., o maitinimo įtampa 2 arba 8 V

ex 8501 10 99

Daugiafazis nuolatinės srovės bešepetis elektros variklis, kurio įprastinė jėgos pavara yra 31 W (± 5 W), apskaičiuota esant 600 aps/min, ir kuriame įmontuota elektroninė grandinė su Halo matavimo keitikliais (elektrinės galios valdymo variklis)

ex 8505 11 00

Diskiniai neodimo magnetai, kurių skersmuo ne didesnis kaip 90 mm ir kurių centre gali būti skylė

ex 8507 80 94

Ličio jonų akumuliatoriai:

—	kurių ilgis didesnis kaip 35 mm, bet ne didesnis kaip 45 mm;

—	kurių plotis didesnis kaip 35 mm, bet ne didesnis kaip 53 mm;

—	kurių storis didesnis kaip 3,5 mm, bet ne didesnis kaip 7 mm;

—	kurių masė didesnė kaip 15,5 g, be ne didesnė kaip 35 g;

—	kurių nominalioji galia didesnė kaip 600 mAh, bet ne didesnė kaip 780 mAh;

—	kurių nominalioji įtampa 3,7 V,

skirti mobiliųjų telefonų gamybai (1)

ex 8516 90 00

Nerūdijančio plieno padas su kaitinimo viela, skirtas elektrinių laidynių gamybai (1)

ex 8516 90 00

Garinė laidynė, skirta lyginimo garais sistemų gamybai, atskirai nenaudojama (1)

ex 8522 90 98

Optinių diskų mazgas, sudarytas bent iš vieno optinio įtaiso ir nuolatinės srovės variklių, galintis arba negalintis atlikti dvygubo sluoksnio įrašymą

ex 8522 90 98

Magnetinė garso atkūrimo galvutė, skirta 8519 pozicijoje išvardytų įrenginių gamybai (1)

ex 8529 90 81

Skystųjų kristalų ekranai: išimtinai sudaryti iš vieno ar daugiau TFT stiklo ar plastiko taškų, nesuderinti su sensoriniu valdymu („touch screen“), su ar be apšvietimo funkcijos su intervalais ar be jų, bei vienos ar daugiau atspausdintų schemos plokščių, turinčių elektroninį valdymą pikselių nukreipimui

ex 8537 10 99

Detalė iš dviejų lauko tranzistorių su izoliaciniais sluoksniais, įmontuota į korpusą su dvigubomis švino sienelėmis

ex 8543 89 95

ex 8537 10 99

Detalė iš dviejų metalo oksido puslaidininkių lauko tranzistorių, įmontuota į korpusą su dvigubomis švino sienelėmis

ex 8543 89 95

ex 8540 91 00

Spalvinių katodinių spindulių vamzdžių elektronų prožektorius, kurio anodo įtampa yra ne mažesnė kaip 27,5 kV, bet ne didesnė kaip 36 kV

ex 8543 89 95

Optinės elektroninės grandinės, sudarytos iš vieno ar kelių šviesos diodų (LED) su integrine valdymo grandine arba be jos ir vieno fotodiodo su stiprintuvo grandine su integriniu loginių elementų matricos grandynu arba be jo arba iš vieno ar kelių šviesos diodų ir ne mažiau kaip 2 fotodiodų su stiprintuvo grandine su integriniu loginių elementų matricos grandynu arba kitais integriniais grandynais arba be jų, korpuse

ex 8548 90 90

Detalė iš dviejų ar daugiau šviesos diodų, kurių tipinis bangos ilgis ne mažesnis kaip 450 nm, bet ne didesnis kaip 600 nm, įmontuota į korpusą su dvigubomis švino sienelėmis su apskrita anga, kurio išoriniai matmenys be furnitūros ne didesni kaip 4 × 4 mm

ex 8548 90 90

Optinė detalė iš mažiausiai vieno lazerinio diodo ir fotodiodo, kurių tipinis bangos ilgis ne mažesnis kaip 635 nm, bet ne didesnis kaip 815 nm

ex 8548 90 90

Skystųjų kristalų ekranai išimtinai sudaryti iš vieno ar daugiau TFT stiklo ar plastiko taškų, suderinti su sensoriniu valdymu („touch screen“), su ar be apšvietimo funkcijos su intervalais ar be jų, bei vienos ar daugiau atspausdintų schemos plokščių, turinčių elektroninį valdymą pikselių nukreipimui

ex 9405 40 35

Elektrinė plastikinė apšvietimo įranga, kurioje naudojamos 3 vamzdinės fluorescencinė s lempos 3,0 mm (± 0,2 mm) skersmens ir kurių ilgis ne mažesnis kaip 420 mm (± 1 mm), bet ne didesnis kaip 600 mm (± 1 mm), skirta 8528 pozicijoje nurodytų produktų gamybai (1)

(1) Įvežant šioje subpozicijoje klasifikuojamus produktus taikomos sąlygos, nustatytos atitinkamuose Bendrijos teisės aktuose (žr. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas (OL L 253, 1993 10 11, p. 1). 291–300 straipsnius.

II PRIEDAS

KN kodas	TARIC
ex 2932 11 00	10
ex 2933 69 80	10
ex 3824 90 99	54
ex 3907 20 99	25
ex 3911 90 99	75
ex 3926 90 99	75
ex 3920 91 00	93
ex 3920 99 59	60
ex 3926 90 99	85
ex 8522 90 98	44
ex 8529 90 81	31
ex 8540 91 00	32
ex 8543 89 95	52
ex 8548 90 90	39
ex 8548 90 90	46

30.6.2005

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 168/10

KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 991/2005

2005 m. birželio 28 d.

nustatantis vieneto vertes naudojamas tam tikrų greitai gendančių prekių muitinei vertei nustatyti

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 2913/92, nustatantį Bendrijos muitinės kodeksą (1),

atsižvelgdama į Komisijos reglamentą (EEB) Nr. 2454/93 (2) išdėstantį Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas, ypač į jo 173 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

(1)	Reglamento (EEB) Nr. 2454/93 173–177 straipsniai numato, kad Komisija šio reglamento 26 priede pateiktoje klasifikacijoje nurodytiems produktams periodiškai nustato vieneto vertes.

(2)	Pirmiau nurodytuose straipsniuose nustatytų taisyklių ir kriterijų taikymas elementams, kurie pateikiami Komisijai remiantis Reglamento (EEB) Nr. 2454/93 173 straipsnio 2 dalimi, sąlygoja, kad šio Reglamento priede nurodytos vieneto vertės būtų nustatytos aptariamiems produktams,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EEB) Nr. 2454/93 173 straipsnio 1 dalyje numatytos vieneto vertės nustatomos kaip nurodyta šio reglamento priede pateiktoje lentelėje.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 2005 m. liepos 1 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2005 m. birželio 28 d.

Komisijos vardu

Günter VERHEUGEN

Pirmininko pavaduotojas

(1) OL L 302, 1992 10 19, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 2700/2000 (OL L 311, 2000 12 12, p. 17).

(2) OL L 253, 1993 10 11, p. 1. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 2286/2003 (OL L 343, 2003 12 31, p. 1).

PRIEDAS

Pozicija

Aprašymas

Vieneto vertės kiekis/100 kg

Rūšis, veislė, KN kodas

EUR

LTL

SEK

CYP

LVL

GBP

CZK

MTL

DKK

PLN

EEK

SIT

HUF

SKK

1.10

Šviežios bulvės

0701 90 50

—

1.30

Svogūnai kiti (išskyrus sodinukus)

0703 10 19

26,36

15,12

789,29

196,36

412,51

6 516,46

91,03

18,35

11,32

106,21

6 312,40

1 010,28

247,86

17,48

1.40

Česnakai

0703 20 00

129,22

74,11

3 868,72

962,46

2 021,92

31 940,39

446,19

89,95

55,48

520,58

30 940,20

4 951,88

1 214,90

85,68

1.50

Porai

ex 0703 90 00

62,17

35,65

1 861,25

463,04

972,75

15 366,56

214,66

43,28

26,69

250,45

14 885,36

2 382,35

584,49

41,22

1.60

Žiediniai kopūstai

0704 10 00

—

1.80

Baltagūžiai ir raudongūžiai kopūstai

0704 90 10

53,56

30,72

1 603,48

398,91

838,03

13 238,43

184,93

37,28

22,99

215,77

12 823,87

2 052,42

503,54

35,51

1.90

Daiginti brokoliai arba kiti brokoliai (Brassica oleracea var. italica)

ex 0704 90 90

—

1.100

Kiniški bastučiai

ex 0704 90 90

104,01

59,65

3 113,85

774,67

1 627,40

25 708,15

359,13

72,40

44,65

419,00

24 903,11

3 985,66

977,85

68,96

1.110

Gūžinės salotos

0705 11 00

—

1.130

Morkos

ex 0706 10 00

30,30

17,38

907,12

225,67

474,09

7 489,25

104,62

21,09

13,01

122,06

7 254,73

1 161,10

284,87

20,09

1.140

Ridikai

ex 0706 90 90

52,35

30,02

1 567,25

389,90

819,10

12 939,35

180,75

36,44

22,47

210,89

12 534,16

2 006,05

492,17

34,71

1.160

Žirniai (Pisum sativum)

0708 10 00

498,36

285,81

14 919,78

3 711,76

7 797,58

123 178,68

1 720,72

346,91

213,94

2 007,63

119 321,40

19 097,01

4 685,29

330,41

1.170

Pupelės

1.170.1

—	Pupelės (Vigna spp., Phaseolus spp.) ex 0708 20 00

126,24

72,40

3 779,25

940,21

1 975,16

31 201,75

435,87

87,87

54,19

508,54

30 224,69

4 837,36

1 186,81

83,69

1.170.2

—	Pupelės (Phaseolus spp., vulgaris var. Compressus Savi) ex 0708 20 00

151,09

86,65

4 523,33

1 125,32

2 364,04

37 344,92

521,68

105,17

64,86

608,67

36 175,48

5 789,77

1 420,47

100,17

1.180

Stambiasėklės pupos

ex 0708 90 00

—

1.190

Artišokai

0709 10 00

—

1.200

Šparagai:

1.200.1

—	Žalieji ex 0709 20 00

422,34

242,21

12 644,13

3 145,62

6 608,24

104 390,72

1 458,27

293,99

181,31

1 701,41

101 121,78

16 184,21

3 970,67

280,01

1.200.2

—	Žalieji ex 0709 20 00

254,55

145,99

7 620,76

1 895,90

3 982,86

62 917,47

878,92

177,19

109,28

1 025,46

60 947,24

9 754,41

2 393,16

168,77

1.210

Baklažanai

0709 30 00

95,52

54,78

2 859,66

711,43

1 494,55

23 609,51

329,81

66,49

41,01

384,80

22 870,19

3 660,30

898,02

63,33

1.220

Garbanotieji salierai (Apium graveolens var. Dulce (Mill.) Pers.)

ex 0709 40 00

124,01

71,12

3 712,59

923,62

1 940,33

30 651,40

428,18

86,32

53,24

499,57

29 691,57

4 752,04

1 165,87

82,22

1.230

Voveraitės

0709 59 10

926,44

531,31

27 735,76

6 900,13

14 495,64

228 988,17

3 198,81

644,89

397,72

3 732,16

221 817,53

35 501,18

8 709,93

614,23

1.240

Saldžiosios paprikos

0709 60 10

116,98

67,09

3 502,26

871,29

1 830,40

28 914,86

403,92

81,43

50,22

471,27

28 009,41

4 482,82

1 099,82

77,56

1.250

Pankolis

0709 90 50

—

1.270

Batatai (saldžiosios bulvės) sveikos, šviežios (skirtos vartoti žmonių maistui)

0714 20 10

115,02

65,96

3 443,47

856,67

1 799,67

28 429,49

397,14

80,07

49,38

463,36

27 539,24

4 407,57

1 081,36

76,26

2.10

Kaštainiai (Castanea spp.), švieži

ex 0802 40 00

—

2.30

Ananasai, švieži

ex 0804 30 00

62,26

37,42

1 953,66

486,03

1 021,05

16 129,50

225,32

45,43

28,01

262,89

15 624,41

2 500,64

613,51

43,27

2.40

Avokados, šviežios

ex 0804 40 00

132,86

76,19

3 977,51

989,53

2 078,78

32 838,59

458,73

92,48

57,04

535,22

31 810,26

5 091,13

1 249,07

88,09

2.50

Gvajavos ir mangai, švieži

ex 0804 50

—

2.60

Tikrieji apelsinai, švieži

2.60.1

—	Raudonieji ir pusiau raudoni (sanguines, semi-sanguines) ex 0805 10 20

55,08

31,59

1 648,99

410,24

861,81

13 614,12

190,18

38,34

23,65

221,89

13 187,80

2 110,67

517,83

36,52

2.60.2

—	Navel, Navelines, Navelates, Salustianas, Vernas, Valencia late, Maltese, Shamoutis, Ovalis, Trovita ir Hamlins veislių ex 0805 10 20

52,72

30,23

1 578,32

392,66

824,88

13 030,73

182,03

36,70

22,63

212,38

12 622,68

2 020,22

495,64

34,95

2.60.3

—	Kiti ex 0805 10 20

44,44

25,49

1 330,44

330,99

695,33

10 984,23

153,44

30,93

19,08

179,03

10 640,27

1 702,94

417,80

29,46

2.70

Mandarinai (įskaitant tanžerinus ir satsumas, švieži; klementinos, vilkingai ir panašūs citrusų hibridai, švieži:

2.70.1

—	Klementinos ex 0805 20 10

66,82

38,32

2 000,45

497,67

1 045,50

16 515,85

230,72

46,51

28,69

269,18

15 998,66

2 560,53

628,21

44,30

2.70.2

—	Monrealiai ir satsumos ex 0805 20 30

56,31

32,29

1 685,77

419,39

881,04

13 917,80

194,42

39,20

24,17

226,84

13 481,97

2 157,75

529,39

37,33

2.70.3

—	Mandarinai ir vilkingai (wilkings) ex 0805 20 50

67,05

38,45

2 007,21

499,35

1 049,03

16 571,61

231,49

46,67

28,78

270,09

16 052,68

2 569,18

630,33

44,45

2.70.4

—	Tanžerinai (tangerines) ir kiti ex 0805 20 70 ex 0805 20 90

72,20

41,41

2 161,61

537,77

1 129,73

17 846,37

249,30

50,26

31,00

290,87

17 287,52

2 766,81

678,81

47,87

2.85

Citrinos (Citrus aurantifolia), šviežios

0805 50 90

111,16

63,75

3 327,76

827,88

1 739,20

27 474,21

383,80

77,38

47,72

447,79

26 613,87

4 259,46

1 045,02

73,70

2.90

Greipfrutai, švieži

2.90.1

—	baltieji ex 0805 40 00

74,07

42,48

2 217,41

551,65

1 158,89

18 307,07

255,74

51,56

31,80

298,38

17 733,79

2 838,24

696,34

49,11

2.90.2

—	raudonieji ex 0805 40 00

82,86

47,52

2 480,63

617,13

1 296,46

20 480,26

286,10

57,68

35,57

333,80

19 838,80

3 175,16

779,00

54,94

2.100

Valgomosios vynuogės

0806 10 10

162,78

93,36

4 873,46

1 212,42

2 547,03

40 235,57

562,06

113,31

69,88

655,78

38 975,61

6 237,92

1 530,42

107,93

2.110

Arbūzai

0807 11 00

38,37

22,01

1 148,72

285,78

600,36

9 483,91

132,48

26,71

16,47

154,57

9 186,93

1 470,34

360,74

25,44

2.120

Melionai (išskyrus arbūzus)

2.120.1

—	Amarillo, Cuper, Honey dew (įskaitant Cantalene), Onteniente, Piel de Sapo (įskaitant Verde Liso), Rochet, Tendral, Futuro veislių ex 0807 19 00

62,97

36,11

1 885,20

469,00

985,27

15 564,29

217,42

43,83

27,03

253,67

15 076,91

2 413,01

592,01

41,75

2.120.2

—	kiti ex 0807 19 00

81,05

46,48

2 426,51

603,67

1 268,17

20 033,40

279,85

56,42

34,80

326,51

19 406,06

3 105,88

762,00

53,74

2.140

Kriaušės

2.140.1

—	Kriaušės – Nashi (Pyrus pyrifolia), Kriaušės – Ya (Pyrus bretscheideri) ex 0808 20 50

—

2.140.2

—	Kiti ex 0808 20 50

—

2.150

Abrikosai

0809 10 00

—

2.160

Vyšnios

0809 20 95

0809 20 05

—

2.170

Persikai

0809 30 90

—

2.180

Nektarinai

ex 0809 30 10

—

2.190

Slyvos

0809 40 05

—

2.200

Braškės

0810 10 00

281,43

161,40

8 425,45

2 096,09

4 403,42

69 561,05

971,72

195,90

120,82

1 133,74

67 382,78

10 784,40

2 645,86

186,59

2.205

Avietės

0810 20 10

304,95

174,89

9 129,59

2 271,27

4 771,43

75 374,49

1 052,93

212,28

130,92

1 228,49

73 014,18

11 685,68

2 866,99

202,18

2.210

Mėlynės Vaccinium myrtillus

0810 40 30

1 455,44

834,69

43 572,96

10 840,12

22 772,69

359 741,10

5 025,34

1 013,13

624,82

5 863,24

348 476,00

55 772,46

13 683,32

964,96

2.220

Kiviai (Actinidia chinensis Planch.)

0810 50 00

129,87

74,48

3 888,10

967,29

2 032,05

32 100,41

448,42

90,40

55,75

523,19

31 095,21

4 976,69

1 220,99

86,11

2.230

Granatai

ex 0810 90 95

67,40

38,65

2 017,82

502,00

1 054,58

16 659,26

232,72

46,92

28,93

271,52

16 137,58

2 582,77

633,66

44,69

2.240

Khakis (įskaitant Sharon vaisių)

ex 0810 90 95

157,94

90,58

4 728,54

1 176,37

2 471,29

39 039,12

545,35

109,95

67,81

636,28

37 816,63

6 052,43

1 484,91

104,72

2.250

Ličiai

ex 0810 90

—

30.6.2005

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 168/16

KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 992/2005

2005 m. birželio 29 d.

atidarantis penėjimui skirtų jaunų jaučių importo tarifinę kvotą ir numatantis jos administravimą (2005 m. liepos 1 d.–2006 m. birželio 30 d.)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1999 m. gegužės 17 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1254/1999 dėl bendro galvijienos rinkos organizavimo (1), ypač į jo 32 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

(1)	PPO CXL nuolaidų sąraše prašoma, kad Bendrija atidarytų metinę 169 000 penėjimui skirtų jaunų jaučių importo tarifinę kvotą.

(2)

Laukiant derybų dėl GATT XXIV straipsnio 6 dalies rezultatų PPO kontekste po Čekijos, Estijos, Kipro, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos, Maltos, Slovakijos, Slovėnijos ir Vengrijos (toliau – naujosios valstybės narės) prisijungimo (kai kurios iš jų kartu su Rumunija buvo pagrindinės tiekiančios valstybės šios kvotos ribose per paskutinius trejus kvotos taikymo metus), derėtų nustatyti išsamias šios tarifinės kvotos tvarkymo taisykles, kad 2005 m. liepos 1 d.–2006 m. birželio 30 d. turimas kiekis būtų tinkamai paskirstytas visiems metams, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1254/1999 32 straipsnio 4 dalyje.

(3)

Siekiant atsižvelgti į tradicinius prekybos modelius tarp Bendrijos ir tiekiančiųjų valstybių šios kvotos ribose ir į poreikį apsaugoti rinkos pusiausvyrą, turimas kiekis yra išskirstomas į 2005–2006 kvotos metų keturis ketvirčius. Kai šiuo metu vykstančios derybos dėl XXIV.6 baigsis ir bus patvirtintos, bus pritaikytos naujos kvotos tvarkymo taisyklės. Nustatant šias taisykles reikia atsižvelgti į derybų rezultatus ir jau naudojamus kiekius šiuo reglamentu atidarytos kvotos ribose.

(4)	Siekiant užtikrinti vienodesnes galimybes naudotis kvota ir kartu užtikrinti komerciškai įgyvendinamą galvijų skaičių, dėl kurio paduodamos paraiškos, kiekvienoje paraiškoje nurodomas galvijų skaičius neturi būti didesnis arba mažesnis už nustatytąjį.

(5)

Siekiant išvengti spekuliacijos, kvotose numatyti kiekiai turi būti prieinami tik tiems prekybininkams, kurie gali įrodyti, kad iš tiesų užsiima didelės apimties importo veikla iš trečiųjų šalių. Atsižvelgiant į tai ir siekiant užtikrinti efektyvų paskirstymą, iš atitinkamų prekybininkų turėtų būti reikalaujama įrodyti, kad 2004 m. gegužės 1 d.–2005 m. balandžio 30 d. laikotarpiu jie importavo mažiausiai 100 gyvulių, kadangi 100 gyvulių gali būti laikoma pelninga partija.

(6)	Norint patikrinti šiuos kriterijus, visos to paties prekybininko paraiškos turi būti pateiktos valstybėje narėje, kurioje prekybininkas yra registruotas PVM mokėtoju.

(7)	Siekiant užkirsti kelią spekuliacijai, galimybė pasinaudoti kvota neturi būti suteikta importuotojams, kurie nuo 2005 m. sausio 1 d. nebeprekiavo gyvais galvijais, o licencijos neturėtų būti perleidžiamos.

(8)	Turėtų būti nustatyti kiekiai, kuriems gauti gali būti pateikiamos licencijų paraiškos po svarstymo laikotarpio ir atitinkamais atvejais taikant vienodą procentinį mažinimo koeficientą.

(9)

Kad kvota būtų tinkamai tvarkoma, reikia naudoti importo licencijas. Šiuo tikslu reikėtų nustatyti taisykles, reglamentuojančias paraiškų pateikimo būdą, ir informaciją, kuri turi būti pateikiama paraiškose ir licencijose, prireikus papildant kai kurias 1995 m. birželio 26 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1445/95 dėl importo ir eksporto licencijų taikymo galvijienos sektoriuje taisyklių, panaikinančio Reglamentą (EEB) Nr. 2377/80 (2) ir 2000 m. birželio 9 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1291/2000, nustatančio bendrąsias išsamias taisykles dėl importo ir eksporto licencijų bei išankstinio nustatymo sertifikatų sistemos taikymo žemės ūkio produktams (3), nuostatas.

(10)

Be to, kad kvota būtų tinkamai administruojama, nominalus licencijos turėtojas turi būti tikrasis importuotojas. Dėl to importuotojas turėtų aktyviai dalyvauti perkant, vežant ir importuojant atitinkamus gyvūnus. Taigi licencijos garantijos atžvilgiu šios veiklos įrodymo pateikimas taip pat turėtų būti pagrindinis reikalavimas.

(11)	Siekiant užtikrinti griežtą pagal kvotą importuojamų gyvūnų statistinę kontrolę, Reglamento (EB) Nr. 1291/2000 8 straipsnio 4 dalyje nurodyta paklaida netaikoma.

(12)	Taikant šią tarifinę kvotą būtina veiksmingai tikrinti, į kokią konkrečią paskirties vietą vežami importuojami gyvūnai. Dėl to gyvūnai turėtų būti penimi importo licenciją išdavusioje valstybėje narėje.

(13)	Turi būti pateikta garantija, užtikrinanti, kad ne mažiau kaip 120 dienų gyvūnai bus penimi paskirtuose gamybos vienetuose. Garantijos dydis nustatomas iš bendrojo muitų tarifo (BMT) muito atėmus sumažintą muitą, kuris taikomas atitinkamų gyvūnų išleidimo į laisvą apyvartą dieną.

(14)	Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Galvijienos vadybos komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

1. Atidaroma 169 000 jaunų jaučių, kurių kodai pagal KN yra 0102 90 05, 0102 90 29 ir 0102 90 49, skirtų penėti Bendrijoje, tarifinė kvota, kuri taikoma nuo 2005 m. liepos 1 d. iki 2006 m. birželio 30 d., kartu taikant mažinimus, suderėtus tarp Bendrijos ir PPO partnerių vykdant derybas dėl GATT XXIV.6 PPO kontekste.

Tarifinės kvotos eilės numeris yra 09.4005.

2. Bendrojo muitų tarifo muitas, taikomas pagal šio straipsnio 1 dalyje nurodytą tarifinę kvotą, yra 16 % ad valorem pridėjus 582 EUR už neto toną.

Ši muito norma taikoma tik tuo atveju, jei importuoti gyvūnai ne mažiau kaip 120 dienų bus penimi importo licenciją išdavusioje valstybėje narėje.

3. 1 dalyje nurodytas kiekis padalijamas per toje dalyje nurodytą laikotarpį taip:

a)	42 250 gyvų galvijų per laikotarpį nuo 2005 m. liepos 1 d. iki 2005 m. rugsėjo 30 d.;

b)	42 250 gyvų galvijų per laikotarpį nuo 2005 m. spalio 1 d. iki 2005 m. gruodžio 31 d.;

c)	42 250 gyvų galvijų per laikotarpį nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2006 m. kovo 31 d.;

d)	42 250 gyvų galvijų per laikotarpį nuo 2006 m. balandžio 1 d. iki 2006 m. birželio 30 d.

4. Jeigu vienu iš laikotarpių, nurodytų 3 dalies a punkte, 3 dalies b punkte ir 3 dalies c punkte, paraiškų licencijoms gauti, pateiktų kiekvienu iš šių laikotarpių, kiekis yra mažesnis už atitinkamo laikotarpio turimą kiekį, likusi šio laikotarpio dalis pridedama prie kito laikotarpio turimo kiekio.

2 straipsnis

1. Paraiškos pateikėjai turi teisę į 1 straipsnyje nurodytą kvotą, jeigu jie yra fiziniai arba juridiniai asmenys ir paraiškų importo licencijoms gauti pateikimo metu kompetentingoms atitinkamų valstybių narių institucijoms pateikia įrodymą, kad 2004 m. gegužės 1 d.–2005 m. balandžio 30 d. laikotarpiu jie yra importavę ne mažiau kaip 100 galvijų, pagal KN klasifikuojamų kodu 0102 90.

Pareiškėjai turi būti įregistruoti nacionaliniame pridėtinės vertės mokesčio (PVM) registre.

2. Importą įrodyti galima tik pateikus muitinės dokumentą dėl prekių išleidimo į laisvą apyvartą, tinkamai pasirašytą muitinės ir iš kurių matoma, kad šis pareiškėjas yra importuojamų prekių gavėjas.

Valstybės narės gali priimti kompetentingų institucijų tinkamai patvirtintas šių dokumentų kopijas. Jeigu tokios kopijos yra priimamos, valstybės narės kiekvieno pareiškėjo atveju turi apie tai pranešti išleisdamos komunikatą, kaip nurodyta 3 straipsnio 5 dalyje.

3. Prekybininkai, kurie 2005 m. sausio 1 d. nebeužsiėmė jokia prekybine veikla su trečiosiomis šalimis galvijienos sektoriuje, neturi teisės pateikti paraišką.

4. Įmonė, įsteigta sujungus keletą įmonių, iš kurių kiekviena turėjo nustatytus importo kiekius, atitinkančius mažiausius 1 pastraipoje numatytus kiekius, gali naudotis šiais importo kiekiais, norėdami pagrįsti savo paraišką.

3 straipsnis

1. Paraiškos importo licencijoms gauti gali būti pateiktos tik toje valstybėje narėje, kurioje pareiškėjas yra registruotas PVM mokėtoju.

2. Paraiškos importo licencijoms gauti kiekvienam 1 straipsnio 3 dalyje nurodytam laikotarpiui:

a)	turi būti nurodoma ne mažiau kaip 100 gyvulių,

b)	negali apimti daugiau nei 5 % nustatyto kvotos kiekio.

Jeigu paraiškose nurodytas kiekis viršija kiekį, nurodytą pirmosios pastraipos b punkte, į viršijamą kiekį neatsižvelgiama.

3. Paraiškos importo licencijoms gauti pateikiamos per kiekvieno 1 straipsnio 3 dalyje nurodyto laikotarpio pirmąsias dešimt darbo dienų. Tačiau paraiška pirmajam laikotarpiui turi būti pateikta per dešimt darbo dienų nuo šio reglamento paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

4. Vienas pareiškėjas kiekvienam 1 straipsnio 3 dalyje nurodytam laikotarpiui gali pateikti tik vieną paraišką. Jeigu tas pats pareiškėjas pateikia daugiau kaip vieną paraišką, visos šio pateikėjo paraiškos atmetamos.

5. Patikrinusios pateiktus dokumentus, valstybės narės, ne vėliau kaip iki penktos darbo dienos pabaigos paraiškų pateikimo laikotarpiui pasibaigus Komisijai perduoda pareiškėjų ir jų adresų bei paraiškose nurodytų kiekių sąrašą.

Visi pranešimai, įskaitant „nulinius“ grąžinimus, perduodami faksu arba elektroniniu paštu užpildant šio reglamento I priede pateiktą formą tokiais atvejais, kai paraiškos faktiškai pateikiamos.

4 straipsnis

1. Atsižvelgdama į pranešimą, kaip nustatyta 3 straipsnio 5 dalyje, Komisija kuo greičiau nusprendžia, koks paraiškose prašomas kiekis gali būti skirtas.

2. Jeigu 3 straipsnyje minimose paraiškose prašoma didesnio kiekio nei tam laikotarpiui numatytas kiekis, Komisija nustato vienodą procentą, kuriuo sumažinami prašomi kiekiai.

Tuo atveju, kai kiekiai skirstomi taikant pirmojoje pastraipoje nurodytą mažinimo koeficientą ir vienai paraiškai tenka mažiau kaip 100 galvijų, atitinkamos valstybės narės kiekius pagal tas paraiškas skiria burtų keliu suteikiant importo teises 100 galvijų partijoms. Jei lieka mažiau nei 100 galvijų, tas skaičius sudaro vieną partiją.

3. Komisijai nusprendus, kad paraiškas galima priimti, licencijos išduodamos kuo greičiau.

5 straipsnis

1. Importo licencijos išduodamos paraišką pateikusio prekybininko vardu.

2. Licencijos paraiškoje ir licencijose nurodoma ši informacija:

a)	8 langelyje - kilmės šalis;

16 langelyje – vienas ar keli iš šių Kombinuotos nomenklatūros kodų:

—	0102 90 05; 0102 90 29 arba 0102 90 49;

c)	20 langelyje – kvotos užsakymo numeris (09.4005) ir vienas iš patvirtinimų, nurodytų III priede.

6 straipsnis

1. Nepaisant Reglamento (EB) Nr. 1291/2000 9 straipsnio 1 dalies, pagal šį reglamentą išduotos licencijos neperleidžiamos ir suteikia teisę į tarifų kvotas tik tuo atveju, jeigu jos išduotos tuo pačiu vardu ir adresu, kaip ir kartu pateiktoje muitinės deklaracijoje dėl prekių išleidimo į laisvą apyvartą įrašytas gavėjo pavadinimas ir adresas.

2. Importo licencijos nebegalioja po 2006 m. birželio 30 d.

3. Užstatas už importo licenciją sudaro 15 eurų už galviją ir pareiškėjo turi būti pateikiamas kartu su paraiška licencijai gauti.

4. Išduotos licencijos galioja visoje Bendrijoje.

5. Pagal Reglamento (EB) Nr. 1291/2000 50 straipsnio 1 dalį kiekiams, kurie viršija importo licencijoje nurodytą kiekį, taikomas pilnas muitinės deklaracijos dėl prekių išleidimo į laisvą apyvartą priėmimo dieną galiojantis Bendrijos muitų tarifas.

6. Nepaisant Reglamento (EB) Nr. 1291/2000 III antraštinės dalies 4 skirsnio nuostatų, užstatas bus grąžinamas tik įrodžius, kad licencijos savininkas komerciškai ir logistiškai atsako už susijusių gyvulių pirkimą, transportą ir išleidimo į laisvą apyvartą formalumų atlikimą. Įrodymui turi būti pateikiami bent šie dokumentai:

a)	prekybos sąskaitos-faktūros originalas arba patvirtinta kopija, kurią nominalaus turėtojo vardu surašė eksporto trečiojoje šalyje įsisteigęs pardavėjas arba jo atstovas, ir patvirtinimas, kad nominalus turėtojas ją apmokėjo arba pardavėjo naudai atidarė neatšaukiamą akredityvą;

b)	važtaraštis arba tam tikrais atvejais sausumos arba oro transporto dokumentas, sudarytas licencijos savininko vardu atitinkamiems gyvuliams;

c)	IM 4 formos kopija Nr. 8, kur 8 langelyje įrašytas tik licencijos savininko vardas ir adresas.

7 straipsnis

1. Importuodamas galvijus, importuotojas pateikia įrodymus, kad jis:

a)	raštu įsipareigojo per vieną mėnesį informuoti licenciją išdavusios valstybės narės kompetentingą instituciją apie ūkį ar ūkius, kuriuose jauni galvijai bus penimi;

valstybės narės kompetentingai institucijai pateikė užstatą, kurio dydis atitinka II priede kiekvienam reikalavimus atitinkančiam KN kodui nustatą dydį; importuotų galvijų penėjimas toje valstybėje narėje ne mažiau kaip 120 dienų nuo išleidimo į laisvą apyvartą muitinės deklaracijos priėmimo dienos yra pagrindinis reikalavimas, kaip apibrėžta Reglamento (EEB) Nr. 2220/85 20 straipsnio 2 dalyje.

2. Išskyrus force majeure atvejus, 1 dalies b punkte nurodyta garantija grąžinama, jeigu valstybės narės kompetentingai institucijai pateikiami įrodymai, kad jauni galvijai:

a)	buvo penimi 1 dalyje nurodytame ūkyje arba ūkiuose;

b)	nebuvo paskersti nepasibaigus 120 dienų laikotarpiui nuo jų importo dienos; arba

c)	nepasibaigus minėtam laikotarpiui buvo paskersti dėl su jų sveikata susijusių priežasčių arba nudvėsė dėl ligos arba nelaimingo atsitikimo.

Pateikus minėtus įrodymus, užstatas nedelsiant grąžinamas.

Tačiau jei nesilaikoma 1 dalies a punkte nurodyto termino, užstatas, kuris turi būti grąžintas, sumažinamas:

—

15 % ir

—	2 % likusios sumos už kiekvieną pradelstą dieną.

Negrąžintos sumos konfiskuojamos ir pasiliekamos kaip muitai.

3. Jei per 180 dienų nuo importo dienos 2 dalyje nurodyti įrodymai nepateikiami, užstatas konfiskuojamas ir pasiliekamas kaip muitas.

Tačiau jei minėti įrodymai pateikiami ne per 180 dienų, o per 6 mėnesius po to, kai pasibaigia minėtas 180 dienų laikotarpis, konfiskuota suma, atėmus 15 % garantijos sumos, grąžinama.

8 straipsnis

Reglamentas (EB) Nr. 1291/2000 ir (EB) Nr. 1445/95 taikomi tiktai atsižvelgiant į šį reglamentą.

9 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2005 m. birželio 29 d.

Komisijos vardu

Mariann FISCHER BOEL

Komisijos narė

(1) OL L 160, 1999 6 26, p. 21. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1899/2004 (OL L 328, 2004 10 30, p. 67).

(2) OL L 143, 1995 6 27, p. 35. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1118/2004 (OL L 217, 2004 6 17, p. 10).

(3) OL L 152, 2000 6 24, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1741/2004 (OL L 311, 2004 10 8, p. 17).

I PRIEDAS

EK faksas (32-2) 292 17 34

El. pašto adresas AGRI-IMP-BOVINE@cec.eu.int

Reglamento (EB) Nr. 992/2005 taikymas

II PRIEDAS

UŽSTATŲ SUMOS

Penėjimui skirti jaučiai (KN kodas)	Suma (EUR) už galviją
0102 90 05	28
0102 90 29	56
0102 90 49	105

III PRIEDAS

5 straipsnio 2 dalies c punkte pateikti patvirtinimai

—	:	Ispanų kalba	:	„Bovinos machos vivos de peso vivo inferior o igual a 300 kg [Reglamento (CE) no 992/2005]“
—	:	Čekų kalba	:	„Živí býci s živou váhou nepřevyšující 300 kg na kus, na výkrm (Nařízení (ES) č. 992/2005)“
—	:	Danų kalba	:	„Levende ungtyre til opfedning, med en levende vægt på ikke over 300 kg pr. dyr (forordning (EF) nr. 992/2005)“
—	:	Vokiečių kalba	:	„Lebende männliche Rinder mit einem Gewicht von höchstens 300 kg je Tier, zur Mast bestimmt (Verordnung (EG) Nr. 992/2005)“
—	:	Estų kalba	:	„Elusad isasveised elusmassiga kuni 300 kg, nuumamiseks (määrus (EÜ) nr 992/2005)“
—	:	Graikų kalba	:	„Ζώντα βοοειδή με βάρος ζώντος που δεν υπερβαίνει τα 300 kg ανά κεφαλή, προς πάχυνση [κανονισμός (ΕΚ) αριθ. 992/2005]“
—	:	Anglų kalba	:	„Live male bovine animals of a live weight not exceeding 300 kg per head, for fattening (Regulation (EC) No 992/2005)“
—	:	Prancūzų kalba	:	„Bovins mâles vivants d'un poids vif inférieur ou égal à 300 kg par tête, destinés à l'engraissement [Règlement (CE) no 992/2005]“
—	:	Italų kalba	:	„Bovini maschi vivi di peso vivo non superiore a 300 kg per capo, destinati all’ingrasso [regolamento (CE) n. 992/2005]“
—	:	Latvių kalba	:	„Jaunbuļļi nobarošanai, kuru dzīvsvars nepārsniedz 300 kg (Regula (EK) Nr. 992/2005)“
—	:	Lietuvių kalba	:	„Penėjimui skirti gyvi jaučiai, kurių vieno galvijo gyvasis svoris yra ne didesnis kaip 300 kg (Reglamentas (EB) Nr. 992/2005)“
—	:	Vengrų kalba	:	„Legfeljebb 300 kg egyedi élőtömegű élő hím szarvasmarhaféle, hizlalás céljára (992/2005/EK rendelet)“
—	:	Olandų kalba	:	„Levende mannelijke mestrunderen met een gewicht van niet meer dan 300 kg per dier (Verordening (EG) nr. 992/2005)“
—	:	Lenkų kalba	:	„Żywe młode byki o żywej wadze nieprzekraczającej 300 kg za sztukę bydła, opasowe (rozporządzenie (WE) nr 992/2005)“
—	:	Portugalų kalba	:	„Bovinos machos vivos com peso vivo inferior ou igual a 300 kg por cabeça, para engorda [Regulamento (CE) n.o 992/2005]“
—	:	Slovakų kalba	:	„Živé mladé býčky, ktorých živá hmotnosť nepresahuje 300 kg na kus, určené na výkrm (nariadenie (ES) č. 992/2005)“
—	:	Slovėnų kalba	:	„Živo moško govedo za pitanje, katerega živa teža ne presega 300 kg na glavo (Uredba (ES) št. 992/2005)“
—	:	Suomių kalba	:	„Lihotettaviksi tarkoitettuja eläviä urospuolisia nautaeläimiä, elopaino enintään 300 kg/eläin (asetus (EY) N:o 992/2005)“
—	:	Švedų kalba	:	„Levande handjur av nötkreatur som väger högst 300 kg, för gödning (förordning (EG) nr 992/2005)“

30.6.2005

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 168/23

KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 993/2005

2005 m. birželio 29 d.

nustatantis grąžinamajai išmokai už grūdus taikomą tikslinamąją sumą

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2003 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1784/2003 dėl bendro grūdų rinkos organizavimo (1), ir ypač į jo 15 straipsnio 2 dalį,

kadangi:

(1)

Remiantis Reglamento (EB) Nr. 1784/2003 14 straipsnio 2 dalies nuostatomis, paraiškos licencijai gauti registracijos dieną taikoma grūdų eksporto grąžinamoji išmoka turi būti, pateikus prašymą, taikoma eksportui, įvykdytinam licencijos galiojimo laikotarpiu. Tokiu atveju grąžinamajai išmokai gali būti taikoma tikslinamoji suma.

(2)

1995 d. birželio 29 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 1501/95, nustatančiame kai kurias išsamias Tarybos reglamento (EEB) Nr. 1766/92 taikymo taisykles dėl eksporto grąžinamųjų išmokų už grūdus skyrimo ir priemonių, taikytinų esant trikdymams grūdų rinkoje (2), leidžiama nustatyti tikslinamąją sumą už produktus, nurodytus Reglamento (EEB) Nr. 1766/92 1 straipsnio 1 dalies c punkte (3). Ši tikslinamoji suma turi būti apskaičiuota, atsižvelgiant į Reglamento (EB) Nr. 1501/95 1 straipsnyje išvardytus kriterijus.

(3)	Dėl padėties pasaulinėje rinkoje ir konkrečių kai kurių rinkų reikalavimų gali prireikti, atsižvelgiant į paskirtį, nustatyti diferencijuotą tikslinamąją sumą.

(4)	Tikslinamoji suma turi būti nustatyta tuo pačiu metu ir ta pačia tvarka kaip ir grąžinamoji išmoka. Tarp dviejų nustatymo datų ji gali būti iš dalies pakeista.

(5)	Iš anksčiau nurodytų nuostatų daroma išvada, kad turi būti nustatyta priede nurodyto dydžio tikslinamoji suma.

(6)	Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Grūdų vadybos komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Iš anksto nustatomoms grąžinamosioms išmokoms už produktų, nurodytų Reglamento (EB) Nr. 1784/2003 1 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktuose, išskyrus salyklą, eksportą taikoma tikslinamoji suma yra nustatyta priede.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 2005 m. liepos 1 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2005 m. birželio 29 d.

Komisijos vardu

Mariann FISCHER BOEL

Komisijos narė

(1) OL L 270, 2003 10 21, p. 78.

(2) OL L 147, 1995 6 30, p. 7. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1431/2003 (OL L 203, 2003 8 12, p. 16).

(3) OL L 181, 1992 7 1, p. 21. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1104/2003 (OL L 158, 2003 6 27, p. 1).

PRIEDAS

prie 2005 m. birželio 29 d. Komisijos reglamento, nustatančio tikslinamąją sumą, taikomą grąžinamajai išmokai už grūdus

(EUR/t)

Produktų kodas

Paskirtis

Dabartinis

1-as laikotarpis

2-as laikotarpis

3-as laikotarpis

4-as laikotarpis

5-as laikotarpis

6-as laikotarpis

1001 10 00 9200

—

1001 10 00 9400

A00

—

1001 90 91 9000

—

1001 90 99 9000

C01

– 0,46

– 0,92

– 1,38

– 1,84

—

1002 00 00 9000

A00

—

1003 00 10 9000

—

1003 00 90 9000

C02

– 0,46

– 0,92

– 1,38

– 1,84

—

1004 00 00 9200

—

1004 00 00 9400

C03

– 0,46

– 0,92

– 1,38

– 1,84

—

1005 10 90 9000

—

1005 90 00 9000

A00

—

1007 00 90 9000

—

1008 20 00 9000

—

1101 00 11 9000

—

1101 00 15 9100

C01

– 0,63

– 1,26

– 1,89

– 2,52

—

1101 00 15 9130

C01

– 0,59

– 1,18

– 1,76

– 2,36

—

1101 00 15 9150

C01

– 0,54

– 1,09

– 1,63

– 2,17

—

1101 00 15 9170

C01

– 0,50

– 1,00

– 1,50

– 2,00

—

1101 00 15 9180

C01

– 0,47

– 0,94

– 1,41

– 1,88

—

1101 00 15 9190

—

1101 00 90 9000

—

1102 10 00 9500

A00

—

1102 10 00 9700

A00

—

1102 10 00 9900

—

1103 11 10 9200

A00

—

1103 11 10 9400

A00

—

1103 11 10 9900

—

1103 11 90 9200

A00

—

1103 11 90 9800

—

NB: produktų kodai ir „A“ serijos paskirčių kodai nustatyti Komisijos reglamente (EEB) Nr. 3846/87 (OL L 366, 1987 12 24, p. 1) su pakeitimais.

Paskirčių skaitmeniniai kodai yra nustatyti Reglamente (EB) Nr. 2081/2003 (OL L 313, 2003 11 28, p. 11).

C01	:	Visos trečiosios šalys, išskyrus Albaniją, Bulgariją, Rumuniją, Kroatiją, Bosniją ir Hercegoviną, Serbiją ir Juodkalniją, Buvusiąją Jugoslavijos Respubliką Makedoniją, Lichtenšteiną ir Šveicariją.
C02	:	Alžyras, Saudo Arabija, Bahreinas, Egiptas, Jungtiniai Arabų Emyratai, Iranas, Irakas, Izraelis, Jordanija, Kuveitas, Libanas, Libija, Marokas, Mauritanija, Omanas, Kataras, Sirija, Tunisas ir Jemenas.
C03	:	Visos trečiosios šalys, išskyrus Bulgariją, Norvegiją, Rumuniją, Šveicariją ir Lichtenšteiną.

30.6.2005

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 168/33

KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 998/2005

2005 m. birželio 29 d.

dėl cukranendrių cukraus importo licencijų išdavimo pagal kai kurias tarifines kvotas ir susitarimus dėl lengvatinių sąlygų

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2001 m. birželio 19 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1260/2001 dėl bendro cukraus sektoriaus rinkos organizavimo (1),

atsižvelgdama į 1996 m. birželio 18 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1095/96 dėl nuolaidų, numatytų CXL sąraše, sudarytame pasibaigus deryboms dėl GATT XXIV:6 straipsnio, įgyvendinimo (2),

atsižvelgdama į 2003 m. birželio 30 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1159/2003, nustatantį išsamias tam tikrų tarifinių kvotų ir lengvatinių susitarimų, taikomų cukranendrių cukraus importui 2003–2004, 2004–2005 ir 2005–2006 prekybos metais, taikymo taisykles, ir iš dalies pakeičiantį Reglamentus (EB) Nr. 1464/95 ir (EB) Nr. 779/96 (3), ypač į jo 5 straipsnio 3 dalį,

kadangi:

(1)

Reglamento (EB) Nr. 1159/2003 9 straipsnyje yra numatyta tvarka, kaip turi būti nustatomi įsipareigojimai pristatyti importuojamus, taikant nulinį muito tarifą, KN kodu 1701 klasifikuojamus AKR protokolą ir Indijos susitarimą pasirašiusių šalių kilmės produktus, kurių masė nurodoma baltojo cukraus ekvivalentu.

(2)

Reglamento (EB) Nr. 1159/2003 16 straipsnyje numatyta tvarka, kaip turi būti nustatomos nulinio muito tarifo importo kvotos KN kodu 1701 11 10 klasifikuojamiems produktams, kurių kilmės šalis yra AKR protokolą ir Indijos susitarimą pasirašiusios valstybės ir kurių masė nurodoma baltojo cukraus ekvivalentu.

(3)	Reglamento (EB) Nr. 1159/2003 22 straipsnyje atidaromos tarifinės kvotos, kurioms taikomas 98 eurų dydžio muitas už toną, Brazilijos, Kubos ir kitų trečiųjų šalių kilmės importuojamiems produktams, klasifikuojamiems KN kodu 1701 11 10.

(4)

Pagal Reglamento (EB) Nr. 1159/2003 5 straipsnio 1 dalies nuostatas savaitę nuo 2005 m. birželio 20 iki 24 d. kompetentingoms įstaigoms buvo pateiktos paraiškos importo licencijoms gauti dėl bendro lengvatinėmis sąlygomis įvežamo cukraus kiekio, numatyto Reglamento (EB) Nr. 1159/2003 16 straipsnyje.

(5)	Tokiomis aplinkybėmis Komisija privalo nustatyti mažinimo koeficientą, kuriuo remiantis būtų galima proporcingai paskirstyti licencijas pagal turimą kiekį, ir nurodyti, kad atitinkama riba yra pasiekta,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Pagal prašymus, pateiktus 2005 m. birželio 20 iki 24 d. importo licencijoms gauti remiantis Reglamento (EB) Nr. 1159/2003 5 straipsnio 1 dalies nuostatomis, licencijos išduodamos ne didesniems negu šio reglamento priede nurodytiems kiekiams.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 2005 m. birželio 30 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2005 m. birželio 29 d.

Komisijos vardu

J. M. SILVA RODRÍGUEZ

Generalinis direktorius žemės ūkio ir kaimo plėtros reikalams

(1) OL L 178, 2001 6 30, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 39/2004 (OL L 6, 2004 1 10, p. 16).

(2) OL L 146, 1996 6 20, p. 1.

(3) OL L 162, 2003 7 1, p. 25. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 568/2005 (OL L 97, 2005 4 15, p. 9).

PRIEDAS

AKR–INDIJOS lengvatinėmis sąlygomis įvežamas cukrus

Reglamento (EB) Nr. 1159/2003 II antraštinė dalis

2004–2005 prekybos metai

Šalis	Licencija išduodama … % kiekio, prašomo 2005 6 20–24 savaitę	Riba
Barbadosas	100
Belizas	0	Pasiekta
Kongas	100
Fidžis	0	Pasiekta
Gajana	0	Pasiekta
Indija	0	Pasiekta
Dramblio Kaulo Krantas	100
Jamaika	100
Kenija	100
Madagaskaras	100
Malavis	0	Pasiekta
Mauricijus	0	Pasiekta
Mozambikas	0	Pasiekta
Sent Kitsas ir Nevis	100
Svazilandas	0	Pasiekta
Tanzanija	100
Trinidadas ir Tobagas	100
Zambija	100
Zimbabvė	0	Pasiekta

2005–2006 prekybos metai

Šalis	Licencija išduodama … % kiekio, prašomo 2005 6 20–24 savaitę	Riba
Barbadosas	100
Belizas	100
Kongas	100
Fidžis	100
Gajana	100
Indija	100
Dramblio Kaulo Krantas	100
Jamaika	100
Kenija	100
Madagaskaras	100
Malavis	100
Mauricijus	100
Mozambikas	100
Sent Kitsas ir Nevis	100
Svazilandas	100
Tanzanija	100
Trinidadas ir Tobagas	100
Zambija	100
Zimbabvė	100

Ypatingasis lengvatinėmis sąlygomis įvežamas cukrus

Reglamento (EB) Nr. 1159/2003 III antraštinė dalis

2004–2005 prekybos metai

Šalis	Licencija išduodama … % kiekio, prašomo 2005 6 20–24 savaitę	Riba
Indija	0	Pasiekta
AKR	94,9374	Pasiekta

2005–2006 prekybos metai

Šalis	Licencija išduodama … % kiekio, prašomo 2005 6 20–24 savaitę	Riba
Indija	100
AKR	100

CXL lengvatinis cukrus

Reglamento (EB) Nr. 1159/2003 IV antraštinė dalis

2004–2005 prekybos metai

Šalis	Licencija išduodama … % kiekio, prašomo 2005 6 20–24 savaitę	Riba
Brazilija	0	Pasiekta
Kuba	0	Pasiekta
Kitos trečiosios šalys	0	Pasiekta

2005–2006 prekybos metai

Šalis	Licencija išduodama … % kiekio, prašomo 2005 6 20–24 savaitę	Riba
Brazilija	100
Kuba	100
Kitos trečiosios šalys	100	Pasiekta

30.6.2005

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 168/36

ELPA PRIEŽIŪROS INSTITUCIJOS SPRENDIMAS

Nr. 22/04/COL

2004 m. vasario 25 d.

dėl pranešimo apie naują tiesioginės transportui skirtos pagalbos schemą (Norvegija)

ELPA PRIEŽIŪROS INSTITUCIJA,

ATSIŽVELGDAMA į Europos ekonominės erdvės susitarimą (1), ypač į jo 61–63 straipsnius ir 26 protokolą,

ATSIŽVELGDAMA į ELPA valstybių susitarimą dėl Priežiūros institucijos ir Teisingumo teismo įsteigimo (2), ypač į jo 24 straipsnį ir 3 protokolą,

ATSIŽVELGDAMA į Institucijos EEE susitarimo 61 ir 62 straipsnių taikymo ir aiškinimo gaires (3),

PARAGINUSI suinteresuotas šalis pateikti pastabas, remdamasi pirmiau minėtomis nuostatomis (4),

kadangi:

I. FAKTAI

1. Įvadas

Norvegijos atstovybės prie Europos Sąjungos 2003 m. kovo 26 d. raštu (Dok. Nr. 03-1846 A), kuriuo buvo persiųstas Prekybos ir pramonės ministerijos 2003 m. kovo 25 d. raštas, Finansų ministerijos 2003 m. kovo 25 d. raštas ir Savivaldybių ir regioninės plėtros ministerijos 2003 m. kovo 25 d. raštas – juos visus Institucija gavo ir įregistravo 2003 m. kovo 26 d. – Norvegijos institucijos pranešė apie regioniniu principu diferencijuotoms socialinio draudimo įmokoms skirtą pereinamąjį laikotarpį ir apie naują tiesioginės transportui skirtos pagalbos schemą.

2003 m. gegužės 16 d. raštu (Dok. Nr. 03-2951 D) Institucija patvirtino gavusi pirmiau minėtus raštus ir paprašė papildomos informacijos.

Norvegijos atstovybės prie Europos Sąjungos 2003 m. birželio 10 d. raštu (Dok. Nr. 03-3707 A), kuriuo buvo persiųstas Finansų ministerijos 2003 m. birželio 5 d. raštas – juos abu Institucija gavo ir įregistravo 2003 m. birželio 11 d. – Norvegijos institucijos pateikė papildomos informacijos.

Norvegijos atstovybės prie Europos Sąjungos 2003 m. birželio 19 d. raštu (Dok. Nr. 03-3976 A), kuriuo buvo persiųstas Prekybos ir pramonės ministerijos 2003 m. birželio 10 d. raštas – juos abu Institucija gavo ir įregistravo 2003 m. birželio 20 d. – Norvegijos institucijos pateikė tyrimo ataskaitą, kurioje dokumentais pagrindžiamos papildomos transporto išlaidos (5).

Institucija 2003 m. liepos 16 d. raštu (Dok. Nr. 03-4598 D) Norvegijos institucijoms pranešė apie savo sprendimą dėl regioniniu principu diferencijuotomis socialinio draudimo įmokomis teikiamos valstybės pagalbos ir tiesioginės transportui skirtos pagalbos pradėti Priežiūros ir Teismo susitarimo 3 protokolo I antraštinės dalies 1 straipsnio 2 dalyje nustatytą procedūrą (toliau – sprendimas pradėti tyrimą).

Sprendimas pradėti tyrimą buvo paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (6). Institucija suinteresuotas šalis paprašė pateikti pastabų dėl svarstomų pagalbos schemų.

Oficialus Norvegijos institucijų atsakymas į sprendimą pradėti tyrimą buvo gautas Prekybos ir pramonės ministerijos 2003 m. rugsėjo 17 d. faksograma, kuria buvo persiųstas Finansų ministerijos 2003 m. rugsėjo 17 d. raštas (Dok. Nr. 03-6381 A). Finansų ministerijos 2003 m. rugsėjo 17 d. raštas taip pat buvo persiųstas Norvegijos atstovybės 2003 m. rugsėjo 18 d. raštu, kurį Institucija gavo ir įregistravo 2003 m. rugsėjo 19 d. (Dok. Nr. 03-6451 A). Finansų ministerija rašte pateikė, inter alia, išplėstinį Institucijai 2003 m. birželio 19 d. rašte pateikto papildomų transporto išlaidų tyrimo variantą.

Institucija gavo 10 suinteresuotų šalių pastabų dėl sprendimo pradėti tyrimą.

Institucija 2003 m. spalio 16 d. (Dok. Nr. 03-7071 D) ir 2003 m. spalio 17 d. raštais (Dok. Nr. 03-7135) trečiųjų šalių pastabas perdavė Norvegijos institucijoms.

Prekybos ir pramonės ministerija 2003 m. spalio 21 d. faksograma persiuntė 2003 m. spalio 21 d. Finansų ministerijos atsakymą (Dok. Nr. 03-7243 A) dėl trečiųjų šalių pastabų. Norvegijos atstovybė 2003 m. spalio 23 d. raštu, kurį Institucija gavo ir įregistravo 2003 m. spalio 24 d. (Dok. Nr. 03-7360 A), Institucijai taip pat persiuntė Finansų ministerijos raštą.

Norvegijos atstovybės prie Europos Sąjungos 2003 m. spalio 22 d. raštu, kuriuo buvo persiųstas Savivaldybių ir regioninės plėtros ministerijos 2003 m. spalio 20 d. raštas – juos abu Institucija gavo ir įregistravo 2003 m. spalio 24 d. (Dok. Nr. 03-7362 A) – Norvegijos institucijos pranešė apie geografinės srities, kurioje gali būti teikiama tiesioginė transportui skirta pagalba, apie kurią pranešta 2003 m. kovo 25 d. raštu, išplėtimą.

2003 m. gruodžio 19 d. raštu (Dok. Nr. 03-8952 D) Institucija paprašė papildomos informacijos ir paaiškinimo, ypač dėl praneštoje schemoje taikomų kaupimo taisyklių.

Prekybos ir pramonės ministerija 2004 m. sausio 21 d. faksograma persiuntė Savivaldybių ir regioninės plėtros ministerijos tos pačios dienos raštą (Atvejo Nr. 187224), kuriame pateikiama papildoma informacija. Norvegijos atstovybė prie Europos Sąjungos 2004 m. sausio 23 d. raštu, kuris buvo gautas ir įregistruotas 2004 m. sausio 26 d. (Atvejo Nr. 188041), Institucijai persiuntė tą patį raštą.

Prekybos ir pramonės ministerija 2004 m. vasario 9 d. faksograma persiuntė Savivaldybių ir regioninės plėtros ministerijos tos pačios dienos raštą (Atvejo Nr. 189794). Norvegijos atstovybė prie Europos Sąjungos 2004 m. vasario 11 d. raštu, kuris buvo gautas ir įregistruotas 2004 m. vasario 12 d. (Atvejo Nr. 191138), persiuntė Institucijai tą patį raštą. Savivaldybių ir regioninės plėtros ministerijos vasario 9 d. rašte buvo padaryta nedidelių su schemos administravimu susijusių pakeitimų.

2003 m. kovo 25 d. pranešimas ir pirmiau minėtas sprendimas pradėti tyrimą buvo susiję su trejų metų – nuo 2004 iki 2007 m. – pereinamuoju laikotarpiu, skirtu regioniniu principu diferencijuotoms socialinio draudimo įmokoms ir naujos transportui skirtos pagalbos schemos įvedimui. 2003 m. lapkričio 12 d. Institucija nusprendė nutraukti tyrimą ir priimti teigiamą sprendimą dėl regioniniu principu diferencijuotoms socialinio draudimo įmokoms skirto trejų metų pereinamojo laikotarpio (Sprendimas Nr. 218/03/COL) (7).

Taigi dabartinis sprendimas yra susijęs su dviem tiesioginės transportui skirtos pagalbos schemos aspektais. Pirma, su 2003 m. kovo 25 d. pranešimu ir vėlesniu sprendimu pradėti tyrimą. Antra, su papildomu 2003 m. spalio 22 d. pranešimu, kuriame paminėtas schemos geografinės srities išplėtimas.

2. Pagalbos schemos, apie kurią pranešta 2003 m. kovo 25 d., aprašymas

2.1. Schemos paskirtis

Norvegijos institucijos nurodo, kad papildomos transporto išlaidos yra viena iš nuolat patiriamų žalų arba vienos iš išlaidų, susijusių su sunkumais, kuriuos dėl nuotolių patiria pakraščio srityse ir retai gyvenamuosiuose regionuose esančios įmonės ir kurių nepatiria centrinėse vietovėse esančios įmonės. Todėl, Norvegijos institucijų teigimu, naujosios schemos paskirtis yra iš dalies atlyginti konkurencinius nuostolius, kuriuos dėl papildomų transporto išlaidų patiria toli nuo savo rinkų esančios įmonės.

2.2. Siūloma remti geografinė sritis

Nacionalinę tiesioginę transportui skirtą pagalbą buvo pasiūlyta teikti šioms grafystėms ir savivaldybėms:

—	Troms: Harstad, Tromsø, Kvæfjord, Skånland, Bjarkøy, Ibestad, Gratangen, Lavangen, Bardu, Salangen, Målselv, Sørreisa, Dyrøy, Tranøy, Torsken, Berg, Lenvik ir Balsfjord savivaldybėms,

—	Nordland : visoms savivaldybėms,

—	Nord-Trøndelag: Leka, Nærøy, Vikna, Flatanger, Fosnes, Overhalla, Høylandet, Grong, Namsos, Namsskogan, Røyrvik, Lierne, Snåsa, Inderøy, Namdalseid, Verran, Mosvik, Verdal, Leksvik, Meråker ir Steinkjer savivaldybėms,

—	Sør-Trøndelag: Hemne, Snillfjord, Hitra, Frøya, Ørland, Agdenes, Rissa, Bjugn, Åfjord, Roan, Osen, Oppdal, Rennebu, Meldal, Røros, Holtålen, Midtre Gauldal, Selbu ir Tydal savivaldybėms,

—	Møre og Romsdal: Kristiansund, Vanylven, Sande, Herøy, Ulstein, Hareid, Norddal, Stranda, Stordal, Rauma, Nesset, Midsund, Sandøy, Aukra, Eide, Averøy, Frei, Gjemnes, Tingvoll, Sunndal, Surnadal, Rindal, Aure, Halsa, Tustna ir Smøla savivaldybėms,

—	Sogn og Fjordane: Gulen, Solund, Hyllestad, Høyanger, Vik, Balestrand, Leikanger, Sogndal, Aurland, Lærdal, Årdal, Luster, Askvoll, Fjaler, Gaular, Jølster, Bremanger, Vågsøy, Selje, Eid, Hornindal, Gloppen ir Stryn savivaldybėms.

Siūlomos zonos, kurioms teiktina tiesioginė transportui skirta pagalba, yra 1999 m. gruodžio 17 d. Institucijos patvirtintoje (327/99/COL) teiktinos regioninės pagalbos zonoje, išskyrus Møre og Romsdal grafystės Herøy (8 374 gyventojai), Ulstein (6 664 gyventojai), Hareid (4 780 gyventojų) ir Aukra (3 026 gyventojai) savivaldybes. Regioninės pagalbos zonoje gyvena 25,2 % visų Norvegijos gyventojų (8), o naujos transportui skirtos pagalbos schemos siūlomoje zonoje, apie kurią pranešta 2003 m. spalio 25 d., gyvena 16,0 % visų gyventojų (721 079 gyventojai).

Norvegijos institucijos teigia, kad regioninės transportui skirtos pagalbos zonos įvardytos remiantis Valstybės pagalbos gairių XI priedu, kuriame yra nustatyti pagalbos, skirtos papildomoms transporto išlaidoms padengti mažo gyventojų tankio zonose, t. y. regionuose, kurių gyventojų tankis mažesnis kaip 12,5 gyventojo kvadratiniame kilometre, teikimo kriterijai.

Troms, Nordland, Nord-Trøndelag ir Sogn og Fjordane grafysčių gyventojų tankis mažesnis kaip 12,5 gyventojo kvadratiniame kilometre.

Sør-Trøndelag ir Møre og Romsdal grafysčių gyventojų tankis nėra mažas, bet šių grafysčių dalių, kurioms siūloma teikti tiesioginę transportui skirtą pagalbą, gyventojų tankis yra mažas (atitinkamai 4,1 ir 9,6 gyventojo kvadratiniame kilometre). Bendras šių dviejų grafysčių gyventojų, kurie gyvena siūlomoje zonoje, skaičius – 179 792 gyventojai.

Pranešime Norvegijos institucijos teigia, kad dabartinė netiesioginės transportui skirtos pagalbos schema (geografiniu principu diferencijuotų socialinio draudimo įmokų schema) apima 23,55 % gyventojų, o naujojoje siūlomoje zonoje gyvena 16,01 % gyventojų, ir tai atitinka nacionalinei regioninei pagalbai skirtų Valstybės pagalbos gairių XI priedo penktosios pastraipos pirmąją sąlygą (žr. toliau II.3.1 skyrių).

2.3. Regioninės tiesioginės transportui skirtos pagalbos apskaičiavimas

Remiantis pranešimu, pagalba gali būti teikiama tik papildomų prekių vežimo šalies teritorijoje išlaidoms, apskaičiuotoms pagal tiesiausią ir ekonomiškiausią vežimo iš gamybos bei apdorojimo vietos į artimiausios prekybos rinką būdą. Kai prekės vežamos į Švediją ir Suomiją, į bendrą vežimo atstumą įskaičiuojami atstumai Švedijoje ir Suomijoje. Tačiau pagalba teikiama tik šalyje patirtoms transporto išlaidoms.

Tik dokumentais pagrįstos transporto išlaidos gali būti pagalbos apskaičiavimo pagrindas. Transportui skirta pagalba apskaičiuojama kaip procentas nuo visų transporto išlaidų. Transporto išlaidos turi būti nurodytos krovinio važtaraštyje arba atitinkamame dokumente, kuriame nurodytos išlaidos priklauso nuo vežimo šalyje atstumo, prekių svorio ir rūšies, krovinio vežimo mokesčių ir kitų mokesčių, kurie gali būti taikomi konkrečiam transportui. Kompensacija skiriama remiantis įmonių paraiškomis, praėjus metams po to, kai buvo patirtos transporto išlaidos.

Pagalbos intensyvumas bus diferencijuojamas pagal dvi geografines transporto zonas ir vežimo atstumą (ne mažesnį kaip 350 km). Didžiausias pagalbos intensyvumo prioritetas suteiktas Troms, Nordland ir Nord-Trøndelag grafystėms (1 zona), o Sør-Trøndelag, Møre og Romsdal ir Sogn og Fjordane grafystėms (2 zona) bus teikiama mažesnio intensyvumo pagalba. Toliau pateiktoje 1 lentelėje parodyta pagalbos intensyvumo diferenciacija.

1 lentelė.

Pagalbos intensyvumas

Vežimo atstumai kilometrais	1 zona	2 zona
350–700	30 %	20 %
701–	40 %	30 %

2.4. Papildomų transporto išlaidų pagrindimas dokumentais

Prekybos ir pramonės ministerija 2003 m. birželio 10 d. raštu pateikė Transporto ekonomikos instituto (TØI) (9) tyrimo ataskaitą dėl papildomų transporto išlaidų zonoje, kurioje siūloma teikti transportui skirtą pagalbą. Ataskaita paremta 33 įmonių, suskirstytų į šešias imtis (geografines zonas), apklausomis. Taikant statistinį atsitiktinės imties metodą, iš Statistics Norway sudaryto Centrinio įstaigų ir įmonių registro (CRE) (10) pasirinktos 33 įmonės. TØI padarė išvadą, kad 1-osios imties (trys šiauriausios grafystės (Troms, Nordland ir Nord-Trøndelag)) ir 2-osios imties (Vakarų Norvegijos grafystės (Sør-Trøndelag, Møre og Romsdal ir Sogn og Fjordane)) vieniems žmogaus darbo metams tenkančios vidutinės transporto išlaidos (iš viso ir vežant didesniais kaip 350 kilometrų atstumais) yra gerokai didesnės už išlaidų rodiklius standartinėje zonoje. Standartinė zona yra 1 zona pagal geografiniu principu diferencijuotų socialinio draudimo įmokų schemą (daugiausia Oslas ir aplinkiniai rajonai).

2.5. Schemos galiojimo laikas

2004 m. sausio 1 d. – 2006 m. gruodžio 31 d.

2.6. Biudžetas

Apytikriais skaičiavimais, biudžetą sudaro 200 mln. Norvegijos kronų (apie 24,5 mln. eurų) per metus.

2.7. Kaupimas

Norvegijos institucijos teigia, kad didžiausią pagalbos intensyvumą nustačius kaip bendrų transporto išlaidų procentą (žr. pirmiau pateiktą 1 lentelę), bus garantuota, kad kompensacijos įmonėms nebus per didelės. Jei tuo pačiu laikotarpiu įmonės gaus naudos dėl sumažintų socialinio draudimo įmokų, šio sumažinimo teikiama nauda bus išskaičiuojama iš pagal 1 lentelę apskaičiuotos transportui teikiamos pagalbos. Be to, iš naujosios transportui skirtos pagalbos schemos ir sumažintų socialinio draudimo įmokų schemos kartu paėmus įmonės transportui skirtos pagalbos gaus ne daugiau kaip sumą, kurią jos gautų dėl dabartinių diferencijuotų socialinio draudimo įmokų.

2.8. Sektoriai, kuriems schema netaikoma, ir jautrūs sektoriai, kuriems taikomas specialūs pranešimo reikalavimai

Remiantis pranešimu, tiesioginės transportui skirtos pagalba negali būti suteikta šioms ekonominės veiklos rūšims:

Schema netaikoma toliau išvardytų sektorių ir (arba) galimybės pasirinkti kitą verslo vietą neturinčių įmonių produktų vežimui ar perdavimui:

—	elektros gamyba ir paskirstymas,

—	žaliavinės naftos ir gamtinių dujų gavyba,

—	su naftos ir dujų gavyba susijusios paslaugos, išskyrus žvalgybos darbus,

—	metalų rūdos kasyba,

—	pramoninių mineralų – nefelininio sienito ir olivino – gavyba.

Pramonės šakos, kurioms taikomi specialūs sektorių teisės aktai.

Dėl specialių sektorių teisės aktų regioninės transportui skirtos pagalbos negali gauti šie sektoriai:

—	įmonės, kurioms taikomas EEE susitarimo XV priedo 1a ir 1b punktuose nurodytas aktas (dėl pagalbos plieno pramonei ir pagalbos laivų statybai).

c)	Žemės ūkio ir miškininkystės sektoriams, t. y. sektoriams, kuriems bus taikoma dabartinė diferencijuotų socialinio draudimo tarifų sistema, priklausančios ekonominės veiklos rūšys.

Pranešime sakoma, kad, atsižvelgiant į Valstybės pagalbos gaires, Institucijai turės būti iš anksto pranešama apie variklinių transporto priemonių pramonei arba pramoninei sintetinių audinių gamybai teiktiną tiesioginę transportui skirtą pagalbą ir jai turės būti gautas išankstinis Institucijos patvirtinimas.

2.9. Sprendimas pradėti tyrimą

2003 m. liepos 16 d. sprendime pradėti tyrimą Institucija išreiškė dvi abejones dėl tiesioginės pagalbos schemos.

Pirma, Institucija pažymėjo, kad keturios iš nurodytų savivaldybių (Herøy, Ulstein, Hareid ir Aukra), kurioms siūloma teikti tiesioginę transportui skirtą pagalbą, nepatenka į patvirtintą regioninės pagalbos planą. Kadangi Norvegijos institucijos nepranešė apie remtinų zonų plano patikslinimą, Institucija nusprendė, kad tiesioginės transportui skirtos pagalbos teikimas šioms keturioms savivaldybėms neatitiktų EEE susitarime numatytų Valstybės pagalbos nuostatų.

Antra, Institucija nusprendė, kad Norvegijos institucijų pateikti dokumentai nepakankamai įrodė, kad Norvegijos pietinės geografinės zonos, kurioms pasiūlyta teikti tiesioginę transportui skirtą pagalbą (Sogn og Fjordane, Møre og Romsdal ir Sør-Trøndelag), patiria papildomų transporto išlaidų.

2.10. Norvegijos pastabos dėl sprendimo pradėti tyrimą

Finansų ministerijos 2003 m. rugsėjo 17 d. rašte Norvegijos institucijos pateikė pastabas dėl Institucijos sprendimo pradėti tyrimą. Norvegijos institucijos pareiškė, kad, siekdamos užtikrinti prieš tai pateiktų su praneštosios transportui skirtos pagalbos zonos papildomomis transporto išlaidomis susijusių dokumentų pagrįstumą, jos atliko platesnį tyrimą nei pateiktasis 2003 m. birželio 19 d. raštu (pridėtas prie pastabų). Pasak Norvegijos institucijų, šis tyrimas patvirtino ankstesnio tyrimo rezultatus.

Išplėstinis tyrimas (11) apima 39 įmones, tarp jų ir tų rajonų, kuriems nebuvo siūloma teikti naujosios nacionalinės transportui skirtos pagalbos. Geografiškai diferencijuotų socialinio draudimo įmokų schemos 1 zonos transporto išlaidos papildomų transporto išlaidų, būdingų zonoms, kurioms siūloma teikti tiesioginę transportui skirtą pagalbą, atžvilgiu yra laikomos standartinėmis transporto išlaidomis. Pasak Norvegijos institucijų, pateiktos tyrimo išvados patvirtina, kad Troms, Nordland, Nord-Trøndelag, Sør-Trøndelag, Møre og Romsdal ir Sogn bei Fjordane grafystėse esančios įmonės patiria gerokai didesnes vidutines transporto išlaidas (tiek bendrąsias, tiek vežant didesniais kaip 350 kilometrų atstumais) nei standartinėje zonoje esančios įmonės. Troms, Nordland ir Nord-Trøndelag grafysčių transporto išlaidos, susijusios su didesniais kaip 350 kilometrų atstumais, yra 220 % didesnės nei standartinėje zonoje. Sør-Trøndelag, Møre og Romsdal ir Sogn og Fjordane grafysčių transporto išlaidos, susijusios su didesniais kaip 350 kilometrų atstumais, yra 143 % didesnės nei standartinėje zonoje.

2.11. Suinteresuotų šalių pastabos dėl sprendimo pradėti tyrimą

Dešimt Norvegijos organizacijų ir įmonių pateikė pastabas dėl sprendimo pradėti tyrimą. Dauguma pastabų buvo susijusios su geografiniu principu diferencijuotų socialinio draudimo įmokų schema (pereinamuoju laikotarpiu). Suinteresuotos šalys, komentuodamos tiesioginės transportui skirtos pagalbos schemą, inter alia, teigė, kad jos nežino, kaip tiesioginės transportui skirtos pagalbos schema veiks arba kokie bus schemos padariniai. Be to, kai kuriose pastabose tvirtinama, kad naujoji tiesioginė transportui skirta pagalba Norvegijos pakraščių regionuose esančių įmonių papildomas transporto išlaidas sumažins tik nedaug.

Norvegijos atstovybės prie Europos Sąjungos 2003 m. spalio 23 d. raštu, kuriuo buvo persiųstas Prekybos ir pramonės ministerijos 2003 m. spalio 21 d. raštas ir Finansų ministerijos 2003 m. spalio 21 d. raštas – juos visus Institucija gavo ir įregistravo spalio 24 d. (Dok. Nr. 03-7360 A) – Norvegijos institucijos pateikė glaustas pastabas dėl trečiųjų šalių pastabų. Norvegijos institucijos pažymi, kad trečiųjų šalių pastabose pateikti vertinimai ir skaičiai pagrindžia Institucijai anksčiau pateiktus įrodymus. Be to, Norvegijos institucijos pažymi, kad nė viena trečioji šalis neprieštaravo dėl praneštosios tiesioginės transportui skirtos pagalbos schemos.

3. 2003 m. spalio 22 d. pranešimo aprašymas

3.1. Geografinės srities išplėtimas

2003 m. spalio 22 d. Norvegijos institucijos pranešė apie 2003 m. kovo 25 d. praneštos schemos geografinės srities išplėtimą. Nacionalinę tiesioginę transportui skirtą pagalbą pasiūlyta teikti ir šioms 13 savivaldybių:

Hedmark grafystėje: Rendalen, Engerdal, Tolga, Tynset, Alvdal, Folldal ir Os savivaldybėms,

Oppland grafystėje: Dovre, Lesja, Lom, Skjåk, Vågå ir Sel savivaldybėms.

Bendras šių 13 savivaldybių gyventojų skaičius – 37 271. Hedmark ir Oppland grafysčių gyventojų tankis yra mažesnis nei 12,5 gyventojo kvadratiniame kilometre. Gyventojų tankis Hedmark grafystės zonoje, kuriai siūloma teikti tiesioginę transportui skirtą pagalbą, yra 1,5 gyventojo kvadratiniame kilometre, o Oppland grafystės siūlomoje remti zonoje šis rodiklis yra 2,0 gyventojai kvadratiniame kilometre.

3.2. Pagrindimo, kodėl reikia įtraukti grafysčių, kurių gyventojų tankis nėra mažas (Møre og Romsdal ir Sør-Trøndelag), savivaldybes, pakeitimas

2003 m. spalio 22 d. pranešime Norvegijos institucijos pakeitė savo pagrindimą, kodėl grafysčių, kurių gyventojų tankis nėra mažas, savivaldybes reikia įtraukti į tiesioginės transportui teiktinos pagalbos zoną (žr. pirmesnio I.2.2 punkto paskutinę pastraipą).

Dabar Norvegijos institucijos tvirtina, kad Sør-Trøndelag ir Møre og Romsdal grafysčių savivaldybių įtraukimas yra pagrįstas pagal Valstybės pagalbos gairių XI priedą, nes Sør-Trøndelag ir Møre og Romsdal grafysčių gyventojų skaičius zonoje, kurioje siūloma teikti tiesioginę transportui skirtą pagalbą, yra 179 792, tuo tarpu kitose į regioninės pagalbos planą įtrauktose, bet į siūlomos transportui skirtos pagalbos planą neįtrauktose mažo gyventojų tankio grafystėse (12) gyvena 172 322 gyventojai. Taigi Sør-Trøndelag ir Møre og Romsdal grafysčių (grafysčių, kurių gyventojų tankis didesnis kaip 12,5 gyventojo kvadratiniame kilometre) siūlomos tiesioginės transportui skirtos pagalbos zonoje gyventojų skaičius yra šiek tiek didesnis (7 470 gyventojų) negu zonoje, kuri įtraukta į regioninės pagalbos planą, bet neįtraukta į siūlomos tiesioginės transportui skirtos pagalbos planą ir kurioje yra mažo gyventojų tankio grafystės. Norvegijos institucijos mano, kad Institucija turi teisę savo nuožiūra patvirtinti šį nedidelį į schemą įtrauktų gyventojų skaičiaus padidinimą.

3.3. Papildomas transporto išlaidų pagrindimas dokumentais

Dalį 2003 m. spalio 22 d. pranešimo su pakeitimais sudarė Norvegijos institucijų pateikta nauja praneštųjų Hedmark ir Oppland grafysčių savivaldybių įmones apimanti tyrimo ataskaita. Tyrimo metodas buvo toks pats, kaip ir pirmojo tyrimo (žr. pirmesnį 2.4 punktą).

Tyrimas (13), kurį vėlgi atliko TØI, apima 13 įmonių iš trylikos Hedmark ir Oppland grafysčių šiaurinių dalių savivaldybių. Engerdal savivaldybė į tyrimą įtraukta nebuvo, bet ji minima papildomame pranešime. Tyrimas patvirtina Norvegijos institucijų teiginį, kad šių 12 savivaldybių įmonių tiek bendrosios, tiek su didesniais kaip 350 kilometrų atstumais susijusios vidutinės transporto išlaidos yra gerokai didesnės nei standartinės zonos įmonių išlaidos. Standartinė zona yra ta pati, kaip ir pirmajame tyrime. Tyrimo ataskaitoje daroma išvada, kad vežant didesniais kaip 350 kilometrų atstumais transporto išlaidos dvylikoje savivaldybių yra 120 % didesnės nei standartinėje zonoje.

II. ĮVERTINIMAS

1. Pagalbos buvimo faktas

EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalis išdėstyta taip:

„Išskyrus atvejus, kai šiame Susitarime numatyta kitaip, EB valstybių narių, ELPA valstybių arba iš jų valstybinių išteklių bet kokia forma suteikta pagalba, kuri iškraipo arba gali iškraipyti konkurenciją, sudarydama palankias sąlygas tam tikroms įmonėms arba tam tikrų prekių gamybai, yra nesuderinama su šio Susitarimo funkcionavimu, kai ji daro poveikį Susitariančiųjų Šalių tarpusavio prekybai.“

Praneštoji pagalba yra finansuojama iš valstybinių išteklių ir sudaro palankias sąlygas tam tikroms įmonėms, kaip apibrėžta EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalyje. Naudą gaunančios įmonės faktiškai arba potencialiai konkuruoja su panašiomis Norvegijos ir kitų EEE valstybių įmonėmis. Kadangi siūloma pagalba iškraipo arba gali iškraipyti konkurenciją ir daro poveikį prekybai EEE valstybėse, schema yra valstybės pagalba, kaip apibrėžta EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalyje.

2. Reikalavimas pranešti

Priežiūros ir Teismo susitarimo 3 protokolo I antraštinės dalies 1 straipsnio 3 dalyje teigiama: „ELPA Priežiūros institucijai, likus pakankamai laiko, kad ji galėtų pateikti pastabas, pranešama apie planus teikti pagalbą arba keisti jos pobūdį.“ Pagalba, teikiama nepranešus, arba pagalba, apie kurią pranešama pavėluotai, t. y. „jau pradėta teikti pagalba“, yra laikoma neteisėta pagalba.

Norvegijos atstovybės prie Europos Sąjungos 2003 m. kovo 26 d. (Dok. Nr. 03-1846 A), 2003 m. birželio 10 d. (Dok. Nr. 03-3707 A), 2003 m. spalio 22 d. (Dok. Nr. 03-7362 A), 2004 m. sausio 23 d. (Atvejo Nr. 188041) ir 2004 m. vasario 11 d. (Atvejo Nr. 191138) raštais Norvegijos institucijos įvykdė savo įsipareigojimą pagal Priežiūros ir Teismo susitarimo 3 protokolo I antraštinės dalies 1 straipsnio 3 dalį ir apie pagalbos priemones pranešė prieš pradėdamos jas įgyvendinti.

3. Susijęs teisinis pagrindas

Savo pranešimuose Norvegijos institucijos pagal pasiūlytą schemą teikiamą pagalbą apibūdino kaip transportui skirtą pagalbą.

Institucijos Valstybės pagalbos gairių 25.4 skyriaus 27 dalyje teigiama: „Regionams, kurių gyventojų tankis yra mažas ir kuriems taikoma 61 straipsnio 3 dalies a punkto arba 31 straipsnio 3 dalies c punkto išimtis, remiantis gyventojų tankio tyrimu, nurodytu 25.3 skyriaus 17 dalyje, pagalba, numatyta iš dalies kompensuoti papildomas transporto išlaidas (14), gali būti patvirtinama laikantis specialių sąlygų. ELPA valstybė turi įrodyti, kad tokios papildomos išlaidos egzistuoja, ir nustatyti jų dydį.“

Valstybės pagalbos gairių 25.3 skyriaus 17 dalyje nustatyta, kad mažas gyventojų tankis – tai tankis, mažesnis kaip 12,5 gyventojo kvadratiniame kilometre.

Dėl regionams, kurie atitinka 61 straipsnio 3 dalies c punkto nukrypti nuo gyventojų tankio kriterijų leidžiančią nuostatą, taikomų specialių sąlygų gairių 25.4 skyriaus 27 dalyje pateikiama nuoroda į XI priedą, kuriame nustatytos išimčių taikymo pagalbai sąlygos. Būtina laikytis šių sąlygų:

„—	Pagalba gali būti skiriama tik papildomoms transporto išlaidoms kompensuoti. Suinteresuota valstybė narė turi įrodyti, kad kompensacija reikalinga dėl objektyvių priežasčių. Kompensacija niekada neturi būti per didelė. Čia reikia atsižvelgti į kitas transportui skirtos pagalbos schemas.

—	Pagalba gali būti suteikiama tik papildomoms prekių gabenimo suinteresuotoje valstybėje narėje išlaidoms. Neturi būti leidžiama, kad tai taptų pagalba eksportui.

—

Pagalbos suma turi būti iš anksto ribojama remiantis pagalbos, skirtos vienam kilometrui, koeficientu arba pagalbos, skirtos vienam kilometrui, ir pagalbos, skirtos vienam svorio vienetui, koeficientu, ir tokiu atveju turi būti rengiama metų ataskaita, kurioje, be kitų dalykų, būtų nurodomas tokio koeficiento arba koeficientų poveikis.

—	Papildomų išlaidų vertinimas turi būti pagrįstas pačia ekonomiškiausia vežimo forma ir trumpiausiu keliu tarp gamybos arba perdirbimo vietos ir prekybos taškų.

—

Pagalba gali būti teikiama tik įmonėms, įsikūrusioms regionuose, turinčiuose teisę į pagalbą pagal naująjį gyventojų tankio tyrimą. Šiuos regionus turi sudaryti beveik vien NUTS III lygio geografiniai regionai, kurių gyventojų tankis yra mažesnis negu 12,5 gyventojo kvadratiniame kilometre. Tačiau parenkant regionus leidžiama elgtis lanksčiai, laikantis šių apribojimų:

—	lankstumas parenkant sritis nereiškia, kad reikia didinti gyventojų, kurie naudosis transportui skiriama pagalba, skaičių;

—	NUTS III lygio dalyse, kurias leidžiama vertinti lanksčiai, gyventojų tankis turi būti mažesnis negu 12,5 gyventojo kvadratiniame kilometre;

—	teritorijos turi ribotis su NUTS III lygio regionais, kurie atitinka nedidelio gyventojų tankio tyrimo reikalavimus;

—	jų gyventojų skaičius turi būti mažas, palyginti su transportui skirtos pagalbos apimtimi.

—	Jokia pagalba negali būti teikiama verslo produktams pervežti arba perduoti, nenurodžius alternatyvios jų buvimo vietos (gavybos pramonės produktai, hidroelektrinės ir pan.).

—	Apie transportui skirtą pagalbą, teikiamą įmonėms pramonės šakose, kurias Komisija laiko jautriomis (automobilių, sintetinio pluošto, plieno gamybos, laivų statybos srityse), visada turi būti iš anksto pranešama, ir ji turi būti teikiama pagal galiojančias tos pramonės šakos gaires.“.

Valstybės pagalbos gairių 25.5 skyriaus 5 dalyje dėl ELPA valstybės regioninės pagalbos planų teigiama: „Plano galiojimo metu ELPA valstybės narės gali prašyti jį patikslinti, jei įrodoma, kad socialinės ir ekonominės sąlygos labai pasikeitė. Tokie pokyčiai gali būti susiję su intensyvumo laipsniu ir regionais, turinčiais teisę gauti pagalbą, jei nauji regionai yra įtraukiami pašalinant regionus, turinčius tokį patį gyventojų skaičių. Patikslintas planas nustoja galioti tą dieną, kuri nustatyta pradiniam planui.“

Institucija, atsižvelgdama į EEE susitarimo 61 straipsnio 3 dalies c punktą ir prieš tai minėtas su nacionaline regionine pagalba susijusias Valstybės pagalbos gairių dalis, išnagrinėjo du – 2003 m. kovo 25 d. ir 2003 m. spalio 22 d. – pranešimus.

4. 2003 m. kovo 25 d. pranešimas

2003 m. kovo 25 d. pranešimo, dėl kurio 2003 m. liepos 16 d. buvo priimtas sprendimas pradėti tyrimą, įvertinime pateiktos šios pastabos:

a) Pagalba gali būti skiriama tik tiems mažo gyventojų tankio regionams, kurie atitinka 61 straipsnio 3 dalies c punkte apibrėžtą statusą, išskyrus keturias savivaldybes (25.4 skyriaus 27 dalis, 25.5 skyriaus 5 dalis ir Valstybės pagalbos gairių XI priedo penktoji pastraipa)

Norvegijos institucijos pranešė apie keturias į dabartinį regioninės pagalbos planą neįtrauktas savivaldybes (Herøy, Ulstein, Hareid ir Aukra).

Institucijos 1999 m. patvirtintu Norvegijos remiamų zonų planu (327/99/COL) buvo pritarta, kad šiose į regioninės pagalbos planą įtrauktose zonose esančioms įmonėms pagal patvirtintas regioninės pagalbos schemas būtų teikiama pagalba. Iš to darytina išvada, kad regioninė pagalba (pavyzdžiui, tiesioginė transportui skirta pagalba) negali būti teikiama į patvirtintą planą neįtrauktoms zonoms.

Valstybės pagalbos gairių 25.5 skyriaus 5 dalimi valstybės narės įpareigojamos iš patvirtinto regioninės pagalbos plano pašalinti vienus regionus, kad būtų galima įtraukti naujus regionus. Kadangi Norvegijos institucijos pagal Valstybės pagalbos gairių 25.5 skyriaus 5 dalį nepranešė apie remtinų zonų plano pakeitimą, regioninė pagalba (tiesioginė transportui skirta pagalba) keturioms į regioninės pagalbos planą neįtrauktoms savivaldybėms (Herøy, Ulstein, Hareid ir Aukra, kurios visos yra Møre og Romsdal grafystėje) yra nesuderinama su EEE susitarimo nuostatomis dėl valstybės pagalbos. Vadinasi, Norvegijos institucijos šiose keturiose savivaldybėse praneštosios pagalbos schemos vykdyti negali.

2003 m. kovo 25 d. pranešime nurodyta 721 079 gyventojų aprėptis arba 16,0 % visų Norvegijos gyventojų. Bendras Herøy, Ulstein, Hareid ir Aukra gyventojų skaičius yra 22 844 gyventojai. Todėl, atmetus keturias savivaldybes, gyventojų aprėptis tampa 698 235 gyventojai, arba 15,5 % visų gyventojų.

2003 m. kovo 25 d. pranešime nurodyta Sør-Trøndelag ir Møre og Romsdal grafysčių (grafysčių, kurių gyventojų tankis nėra mažas) gyventojų aprėptis buvo 179 792 gyventojai. Atmetus keturias Herøy, Ulstein, Hareid ir Aukra savivaldybes, gyventojų aprėptis šiose dvejose grafystėse tampa 156 948 (15) gyventojai, o tai yra mažiau negu gyventojų skaičius į regioninės pagalbos planą įtrauktose mažo gyventojų tankio grafystėse, kurioms siūloma teikti tiesioginę transportui skirtą pagalbą (Hedmark, Oppland, Telemark ir Aust-Agder). Bendras į regioninės pagalbos planą įtrauktų šių keturių grafysčių gyventojų skaičius yra 209 593 gyventojai.

Sør-Trøndelag ir Møre og Romsdal zonų, kurioms siūloma teikti tiesioginę transportui skirtą pagalbą, gyventojų tankis yra mažesnis nei 12,5 gyventojo kvadratiniame kilometre. Jos ribojasi su grafystėmis, kurios atitinka mažo gyventojų tankio kriterijų (Nord-Trøndelag ir šiauriau). Sør-Trøndelag ir Møre og Romsdal gyventojų aprėptis (156 948 gyventojai) sudaro 22,5 % visos siūlomos zonos gyventojų aprėpties (698 235 gyventojai).

Visos kitos praneštosios zonos yra EEE susitarimo 61 straipsnio 3 dalies c punktą atitinkančios mažo gyventojų tankio zonos. 25.4 skyriaus 27 dalyje ir XI priedo penktojoje pastraipoje numatytos sąlygos yra tenkinamos.

b) Norvegijos institucijos įrodė, kad papildomos transporto išlaidos egzistuoja, ir nustatė jų dydį (Valstybės pagalbos gairių 25.4 skyriaus 27 dalis)

Siekdamos dokumentais pagrįsti papildomas transporto išlaidas, Norvegijos institucijos pateikė dviejų tyrimų ataskaitas. Pirmąją Norvegijos atstovybė prie Europos Sąjungos pateikė 2003 m. birželio 19 d. raštu, o antrąją, kuri yra išplėsta pirmoji ataskaita, Norvegijos atstovybė prie Europos Sąjungos pateikė 2003 m. rugsėjo 18 d. raštu. Abu tyrimai yra atsitiktinės imties tyrimai, kuriuose įmonių skaičius buvo pasirinktas remiantis nustatytais statistiniais metodais. Surinkti pasirinktų įmonių transporto išlaidų duomenys.

Sprendime pradėti tyrimą (2003 m. liepos 16 d.) Institucija pareiškė abejonių dėl Norvegijos institucijų pateiktų dokumentinių įrodymų (pirmojo tyrimo ataskaitos). Institucija nusprendė, jog tyrimas nepakankamai įrodė, kad papildomos transporto išlaidos patiriamos Norvegijos pietinėse geografinėse zonose, kurioms siūloma teikti tiesioginę transportui skirtą pagalbą (Sogn og Fjordane, Møre og Romsdal ir Sør-Trøndelag).

Antrajame tyrime įmonių skaičius buvo didesnis. Dabar tyrimas patvirtina, kad siūlomose teikti tiesioginę transportui skirtą pagalbą zonose esančios įmonės patiria papildomas transporto išlaidas. Troms, Nordland, Nord-Trøndelag, Sør-Trøndelag, Møre og Romsdal bei Sogn ir Fjordane grafysčių įmonės patiria vidutinio dydžio transporto išlaidas, kurios ir apskritai, ir vežant didesniais kaip 350 kilometrų atstumais yra gerokai didesnės nei standartinės zonos įmonių. Palyginti su standartinės zonos įmonėmis, Troms, Nordland ir Nord-Trøndelag esančios įmonės, veždamos didesniais kaip 350 kilometrų atstumais, patiria 220 % didesnes transporto išlaidas. Palyginti su standartine zona, Sør-Trøndelag, Møre og Romsdal bei Sogn ir Fjordane įmonės, veždamos didesniais kaip 350 kilometrų atstumais, patiria 143 % didesnes transporto išlaidas.

Institucija mano, jog Norvegijos institucijos įrodė, kad papildomos transporto išlaidos egzistuoja, todėl Valstybės pagalbos gairių 25.4 skyriaus 27 dalyje numatyta sąlyga yra tenkinama.

c) Pagalba gali būti skiriama tik papildomoms transporto išlaidoms kompensuoti (Valstybės pagalbos gairių XI priedo pirmoji pastraipa)

Pirmesniame I.2.3 punkte esančioje 1 lentelėje nurodytu pagalbos intensyvumu užtikrinama, kad įmonės gali gauti ne didesnę kaip 40 % transporto išlaidų sudarančią pagalbą (kai vežimo atstumai yra 701 kilometras ir daugiau). Transporto pagalba bus teikiama tik tuomet, kai vežimo atstumai viršys 350 kilometrų. Institucija mano, kad tai atitinka Norvegijos institucijų pateiktų tyrimų rezultatus (žr. pirmesnį 3.3 punktą), ir nusprendžia, kad pagal schemą teikiama pagalba neviršija šioms papildomoms transporto išlaidoms kompensuoti reikalingos sumos.

Siekiant užtikrinti, kad kompensacijos įmonėms nebūtų per didelės, bet kokia dėl sumažinto socialinio draudimo įmokų tarifo gauta nauda bus išskaičiuojama iš transporto pagalbos, apskaičiuotos pagal pirmesniame I.2.3 punkte esančią 1 lentelę.

Taigi, Valstybės pagalbos gairių XI priedo pirmojoje pastraipoje nurodyta sąlyga yra įvykdyta.

d) Pagalba gali būti teikiama tik prekių gabenimui suinteresuotos valstybės narės teritorijoje (Valstybės pagalbos gairių XI priedo antroji pastraipa)

Pagal schemą pagalba gali būti teikiama tik papildomoms prekių gabenimo išlaidoms šalyje, apskaičiuota pačios ekonomiškiausios vežimo formos ir trumpiausio kelio tarp gamybos arba perdirbimo vietos ir prekybos taškų pagrindu. Prekes vežant į Suomijoje ir Švedijoje esančias paskirties vietas, apskaičiuojant bendrą vežimo atstumą reikia įtraukti ir atstumus Švedijoje ir Suomijoje, tačiau pagalba suteikiama tik šalyje patirtoms transporto išlaidoms.

Taigi Valstybės pagalbos gairių XI priedo antrojoje pastraipoje nurodyta sąlyga yra įvykdyta.

e) Pagalbos suma turi būti iš anksto ribojama remiantis pagalbos, skirtos vienam kilometrui, koeficientu ir pagalbos, skirtos vienam svorio vienetui, koeficientu; papildomų išlaidų vertinimas turi būti pagrįstas pačia ekonomiškiausia vežimo forma ir trumpiausiu keliu (Valstybės pagalbos gairių XI priedo antroji ir trečioji pastraipos)

Siūloma schema šiuos reikalavimus atitinka, nes:

—	pagalba skaičiuojama kaip procentinė transporto išlaidų dalis (žr. pirmesniame I.2.3 punkte esančią 1 lentelę),

—	transporto išlaidos pagrindžiamos atitinkamomis važtaraštyje ar lygiaverčiame dokumente nurodytomis išlaidomis, kurios priklauso nuo vežimo šalyje atstumo, prekių svorio ir rūšies, krovinio vežimo ir kitų mokesčių, kurie gali būti taikomi konkrečiam transportui,

—	apskaičiuojant transporto išlaidas turi būti remiamasi pačia ekonomiškiausia vežimo forma ir trumpiausiu keliu tarp gamybos ir paskirties vietų.

Taigi Valstybės pagalbos gairių XI priedo trečiojoje ir ketvirtojoje pastraipose esančios sąlygos yra įvykdytos.

f) Sektoriams taikomų reikalavimų tenkinimas (Valstybės pagalbos gairių XI priedo šeštoji ir septintoji pastraipos)

—

Schema netaikoma galimybės pasirinkti kitą verslo vietą neturinčių įmonių produktų vežimui arba perdavimui: tai apima elektros gamybą ir paskirstymą, žaliavinės naftos ir gamtinių dujų gavybą, su naftos ir dujų gavyba susijusias paslaugas, išskyrus žvalgybos darbus, metalų rūdos kasybą ir pramoninių mineralų – nefelininio sienito ir olivino – gavybą.

—	Schema netaikoma įmonėms, kurioms taikomas EEE susitarimo XV priedo 1a ir 1b punktuose nurodyti aktai (dėl pagalbos plieno pramonei ir pagalbos laivų statybai).

—	Schema netaikoma žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės įmonėms, kurioms ir toliau bus taikoma dabartinė geografiniu principu diferencijuotų socialinio draudimo įmokų sistema.

Taigi Valstybės pagalbos gairių XI priedo šeštojoje ir septintojoje pastraipose esančios sąlygos yra įvykdytos.

5. 2003 m. spalio 22 d. pranešimas su pakeitimais

Norvegijos atstovybės prie Europos Sąjungos 2003 m. spalio 22 d. raštu Norvegijos institucijos pranešė apie 2003 m. kovo 25 d. praneštos schemos (žr. pirmesnį I.3.1 punktą) geografinės srities išplėtimą.

Siekdamos dokumentais pagrįsti papildomas transporto išlaidas, Norvegijos institucijos pateikė tyrimo ataskaitą, kuri yra Hedmark ir Oppland grafystėse esančių trylikos remtinų savivaldybių papildomas transporto išlaidas pagrindžiantis dokumentas. Tyrimu prieita išvados, kad šių trylikos savivaldybių įmonės patiria transporto išlaidas (tiek bendrąsias, tiek vežant didesniais kaip 350 km atstumais), kurios vidutiniškai yra gerokai didesnės negu standartinės zonos įmonių išlaidos (120 %, kai vežama didesniais kaip 350 kilometrų atstumais).

Institucija mano, jog tyrimas įrodo, kad papildomos transporto išlaidos trylikoje praneštųjų savivaldybių egzistuoja.

Institucija pažymi, kad schemos geografinės srities išplėtimas bendrą schemos gyventojų aprėptį padidina iki 735 506 gyventojų (16), arba 16,3 % visų gyventojų (neįskaitant Herøy, Ulstein, Hareid ir Aukra savivaldybių).

Institucija taip pat pažymi, kad Hedmark ir Oppland grafystėse esančių siūlomų zonų gyventojų tankis yra mažesnis kaip 12,5 gyventojo kvadratiniame kilometre.

Be to, mažo gyventojų tankio grafysčių, kurioms nesiūloma teikti tiesioginės transportui skirtos pagalbos, į regioninės pagalbos planą patenkančių gyventojų skaičius yra 172 322 (17), o tai yra daugiau už Møre og Romsdal ir Sør-Trøndelag (grafystės, kurių gyventojų tankis nėra mažas) grafysčių, kurioms siūloma teikti tiesioginę transportui skirtą pagalbą, gyventojų skaičių (156 948 gyventojai).

Dėl 2003 m. spalio 22 d. pranešimo Institucija daro išvadą, kad trylikos savivaldybių gyventojų tankis yra mažesnis kaip 12,5 gyventojo kvadratiniame kilometre, ir kad jos patenka į dabartinės regioninės pagalbos planą. Įtraukus šias trylika savivaldybių, gyventojų aprėptis Møre og Romsdal ir Sør-Trøndelag (156 948 gyventojai) grafystėse, kurių gyventojų tankis nėra mažas, netampa didesnė už mažo gyventojų tankio Hedmark, Oppland, Telemark ir Aust-Agder grafysčių gyventojų aprėptį, kuriai nesiūloma teikti tiesioginės transportui skirtos pagalbos (172 322 gyventojai). Be to, Norvegijos institucijos įrodė, kad papildomos transporto išlaidos trylikoje papildomų savivaldybių egzistuoja. Dėl likusių reikalavimų, kuriuos reikia įvykdyti, Institucija remiasi pirmiau 4 punkte pateiktu įvertinimu, ir šie reikalavimai, į schemą įtraukus 13 savivaldybių, yra taip pat vykdomi.

6. Išvada

Remdamasi pirmiau minėtais įrodymais, Institucija daro išvadą, kad tiesioginė transportui skirta pagalba keturioms Herøy, Ulstein, Hareid ir Aukra savivaldybėms yra nesuderinama su EEE susitarimo nuostatomis dėl valstybės pagalbos ir pagalba šioms keturioms savivaldybėms neturi būti teikiama. Priešingu atveju praneštoji tiesioginės transportui skirtos pagalbos schema yra nesuderinama su EEE susitarimu.

Norvegijos institucijoms primenama, kad jos yra įpareigotos Institucijai pranešti apie bet kokius ketinimus pakeisti arba išplėsti schemą. Be to, reikalaujama, kad Norvegijos institucijos teiktų metinę ataskaitą su išsamia informacija apie schemos įgyvendinimą, ypač apie pagalbos, skirtos vienam kilometrui, koeficientą arba pagalbos, skirtos vienam kilometrui, ir pagalbos, skirtos vienam svorio vienetui, koeficientą,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1)	Tiesioginė transportui skirta pagalba keturioms Herøy, Ulstein, Hareid ir Aukra savivaldybėms yra nesuderinama su EEE susitarimo nuostatomis dėl valstybės pagalbos. Pagalba šioms keturioms savivaldybėms neturi būti teikiama.

Tiesioginės transportui skirtos pagalbos schema, apie kurią Norvegijos institucijos pranešė 2003 m. kovo 25 d. ir 2003 m. spalio 22 d., išskyrus tiesioginę transportui skirtą pagalbą keturioms pirmiau 1 punkte paminėtoms savivaldybėms, yra suderinama su EEE susitarimo 61 straipsnio 3 dalies c punktu.

3)	Šis sprendimas skirtas Norvegijai.

4)	Šis sprendimas yra autentiškas anglų kalba.

Priimta Briuselyje, 2004 m. vasario 25 d.

ELPA Priežiūros institucijos vardu

Hannes HAFSTEIN

Pirmininkas

Einar M. BULL

Kolegijos narys

(1) Toliau – EEE susitarimas.

(2) Toliau – Priežiūros ir Teismo susitarimas.

(3) Procedūrinės ir taikymo taisyklės valstybės pagalbos srityje (Valstybės pagalbos gairės), kurias ELPA Priežiūros institucija priėmė ir išleido 1994 m. sausio 19 d. Jos buvo paskelbtos OL L 231, 1994 9 3, p. 1. Paskutiniai gairių pakeitimai buvo padaryti 2004 m. vasario 18 d. (dar nepaskelbta).

(4) 2003 m. liepos 16 d. Sprendimas Nr. 141/03/COL (OL C 216, 2003 9 11, p. 3 ir EEE priedas Nr. 45, 2003 9 11, p. 1).

(5) Transporto ekonomikos institutas (TØI). Arbeidsdokument av4.6.2003. U-2899. TR1180/2003.

(6) Žr. 4 išnašą.

(7) OL L 145, 2005 6 9, p. 25.

(8) Visi šiame sprendime panaudoti demografiniai duomenys yra 2002 m. sausio 1 d. Bendras Norvegijos gyventojų skaičius 2002 m. sausio 1 d. buvo 4 503 436 gyventojai.

(9) Interju av industribedrifter i aktuelle transportstøttesoner og i referansesoner. Arbeidsdokument av4.6.2003.

(10) „Statistisk sentralbyrås bedrifts- og foretaksregister“.

(11) „Arbeidsdokument av04.06.2003 (rev. 01.09.2003-U-2899-TR1180/2003)“.

(12) Gyventojų skaičius mažo gyventojų tankio Aust-Agder, Telemark, Hedmark ir Oppland grafystėse.

(13) „Arbeidsdokument av22.09.2003-U-2929-TR1194/2003“.

(14) Papildomos transporto išlaidos yra papildomos prekių gabenimo nagrinėjamoje šalyje išlaidos. Ši pagalba jokiu būdu negali būti eksportui skirta pagalba, be to, tai negali būti priemonės, kurių poveikis toks pats, kaip ir kiekybinių importo apribojimų, kaip apibrėžta EEE susitarimo 11 straipsnyje.

(15) 179 792 – 22 844 = 156 948.

(16) 698 235 + 37 271 = 735 506.

(17) 209 593 – 37 271 = 172 322.

		ISSN 1725-5120
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		L 168

Leidimas lietuvių kalba	Teisės aktai	48 tomas 2005m. birželio 30d.

Turinys		I Aktai, kuriuos skelbti privaloma	Puslapis
	*	2005 m. birželio 27 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 989/2005, iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1255/96, laikinai sustabdantį autonominių Bendrojo muitų tarifo muitų taikymą tam tikriems pramonės, žemės ūkio ir žuvininkystės produktams	1
		2005 m. birželio 29 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 990/2005, nustatantis kai kurių vaisių ir daržovių standartines importo vertes, kad būtų galima nustatyti įvežimo kainą	8
	*	2005 m. birželio 28 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 991/2005, nustatantis vieneto vertes naudojamas tam tikrų greitai gendančių prekių muitinei vertei nustatyti	10
	*	2005 m. birželio 29 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 992/2005, atidarantis penėjimui skirtų jaunų jaučių importo tarifinę kvotą ir numatantis jos administravimą (2005 m. liepos 1 d.–2006 m. birželio 30 d.)	16
		2005 m. birželio 29 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 993/2005, nustatantis grąžinamajai išmokai už grūdus taikomą tikslinamąją sumą	23
		2005 m. birželio 29 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 994/2005, dėl salyklo eksportui taikomų grąžinamųjų išmokų nustatymo	25
		2005 m. birželio 29 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 995/2005, nustatantis tikslinamąją sumą, taikomą grąžinamajai išmokai už salyklą	27
		2005 m. birželio 29 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 996/2005, nustatantis grąžinamąsias išmokas, taikomas grūdų ir ryžių sektorių produktams, tiekiamiems Bendrijos ir nacionalinės pagalbos maistu veiksmų operacijose	29
	*	2005 m. birželio 29 d. Komisijos reglamentas (EB) nr. 997/2005, nustatantis alyvuogių aliejaus gamybos kiekį 2003–2004 prekybos metams ir sumą, kurią Sąjunga skiria gamybai remti	31
		2005 m. birželio 29 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 998/2005, dėl cukranendrių cukraus importo licencijų išdavimo pagal kai kurias tarifines kvotas ir susitarimus dėl lengvatinių sąlygų	33

	II Aktai, kurių skelbti neprivaloma
	EUROPOS EKONOMINĖ ERDVĖ
	ELPA Priežiūros tarnyba
*	2004 m. vasario 25 d. ELPA Priežiūros Institucijos Sprendimas Nr. 22/04/COL, dėl pranešimo apie naują tiesioginės transportui skirtos pagalbos schemą (Norvegija)	36
	Nuolatinis ELPA valstybių komitetas
*	2004 m. rugsėjo 23 d. ELPA valstybių nuolatinio komiteto sprendimas Nr. 5/2004/SC, nustatantis sąnaudų paskirstymo principą EEE finansiniam mechanizmui	48

Produktų kodas	Paskirtis	Mato vienetas	Grąžinamųjų išmokų dydis
1107 10 19 9000	A00	EUR/t	0,00
1107 10 99 9000	A00	EUR/t	0,00
1107 20 00 9000	A00	EUR/t	0,00
NB: produktų kodai ir „A“ serijos paskirčių kodai yra nustatyti Komisijos reglamente (EEB) Nr. 3846/87 (OL L 366, 1987 12 24, p. 1) su pakeitimais. Paskirties šalių skaitmeniniai kodai nurodyti Komisijos reglamente (EB) Nr. 2081/2003 (OL L 313, 2003 11 28, p. 11).

(EUR/t)
Produktų kodas	Paskirtis	Dabartinis 7	1-as laikotarpis 8	2-as laikotarpis 9	3-as laikotarpis 10	4-as laikotarpis 11	5-as laikotarpis 12
1107 10 11 9000	A00	0	0	0	0	0	0
1107 10 19 9000	A00	0	0	0	0	0	0
1107 10 91 9000	A00	0	0	0	0	0	0
1107 10 99 9000	A00	0	0	0	0	0	0
1107 20 00 9000	A00	0	0	0	0	0	0

		Klaidų ištaisymas
	*	2005 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/14/EB, iš dalies keičiančios Tarybos direktyvas 72/166/EEB, 84/5/EEB, 88/357/EEB ir 90/232/EEB bei Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/26/EB, susijusias su motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, klaidų ištaisymas (OL L 149, 2005 6 11)	50

(EUR/100 kg)
KN kodas	Trečiosios šalies kodas (1)	Standartinė importo vertė
0702 00 00	052	43,1
0702 00 00	999	43,1
0707 00 05	052	88,2
0707 00 05	999	88,2
0709 90 70	052	86,5
0709 90 70	999	86,5
0805 50 10	382	71,1
	388	65,3
	528	27,6
	624	71,1
	999	58,8
0808 10 80	388	91,8
	400	91,3
	508	76,0
	512	70,4
	524	62,4
	528	73,8
	720	51,4
	804	92,4
	999	76,2
0809 10 00	052	167,5
0809 10 00	999	167,5
0809 20 95	052	272,9
	068	218,2
	400	325,6
	999	272,2
0809 30 10, 0809 30 90	052	157,0
0809 30 10, 0809 30 90	999	157,0
0809 40 05	624	121,8
0809 40 05	999	121,8

(EUR/t)
Produkto kodas	Grąžinamųjų išmokų dydis
1001 10 00 9400	0,00
1001 90 99 9000	0,00
1002 00 00 9000	0,00
1003 00 90 9000	0,00
1005 90 00 9000	0,00
1006 30 92 9100	0,00
1006 30 92 9900	0,00
1006 30 94 9100	0,00
1006 30 94 9900	0,00
1006 30 96 9100	0,00
1006 30 96 9900	0,00
1006 30 98 9100	0,00
1006 30 98 9900	0,00
1006 30 65 9900	0,00
1007 00 90 9000	0,00
1101 00 15 9100	0,00
1101 00 15 9130	0,00
1102 10 00 9500	0,00
1102 20 10 9200	57,30
1102 20 10 9400	49,12
1103 11 10 9200	0,00
1103 13 10 9100	73,67
1104 12 90 9100	0,00
NB: Produktų kodai apibrėžti Komisijos reglamente (EEB) Nr. 3846/87 (OL L 366, 1987 12 24, p. 1), su pakeitimais.