2005 6 7

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 143/3

KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 856/2005

2005 m. birželio 6 d.

iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 466/2001 dėl Fusarium toksinų

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1993 m. vasario 8 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 315/93, nustatantį Bendrijos procedūras dėl maisto teršalų (1), ypač į jo 2 straipsnio 3 dalį,

kadangi:

(1)	Komisijos reglamentu (EB) Nr. 466/2001 (2) nustatomi didžiausi leistini tam tikrų teršalų maisto produktuose kiekiai.

(2)

Tam tikros valstybės narės nustatė arba planuoja nustatyti didžiausias leistinas Fusarium toksinų, tokių kaip deoksinivalenolis (DON), zearalenonas (ZEA) ir fumonizinai, koncentracijas tam tikruose maisto produktuose. Atsižvelgiant į skirtingas valstybėse narėse nustatytas didžiausias leistinas koncentracijas ir dėl to galimą konkurencijos iškraipymo riziką, būtina nustatyti Bendrijos priemones, užtikrinančias rinkos vienovę laikantis proporcingumo principo.

(3)

Įvairūs Fusarium genties grybeliai, kurie yra paprasti dirvožemio grybeliai, gamina įvairius trichotecenų klasės mikotoksinus, tokius kaip deoksinivalenolis (DON), nivalenolis (NIV), toksinai T2 ir HT-2 ir kai kurie kiti toksinai (zearalenonas ir fumonizinai). Fusarium grybeliai dažniausiai aptinkami ant grūdų, auginamų švelnaus klimato regionuose Amerikoje, Europoje ir Azijoje. Kai kurie toksinus gaminantys Fusarium grybeliai gali pagaminti du ar daugiau iš šių toksinų.

(4)

Maisto produktų mokslinis komitetas (SCF) keliose nuomonėse pateikė Fusarium toksinų įvertinimus: deoksinivalenolio (DON) 1999 m. gruodį, zearalenono 2000 m. birželį, fumonizinų 2000 m. spalį (nuomonė atnaujinta 2003 m. balandį), nivalenolio 2000 m. spalį, toksinų T-2 ir HT-2 2001 m. gegužę ir bendrą trichotecenų grupės įvertinimą 2002 m. vasarį.

(5)

SCF nuomone, remiantis turimais duomenimis, toleruojamos paros dozės (TPD) visai įvertintų trichotecenų grupei nustatyti negalima, todėl SCF nustatė:

—	deoksinivalenolio (DON) TPD – 1 μg/kg kūno masės/parai,

—	nivalenolio laikiną TPD (l-TPD) – 0,7 μg/kg kūno masės/parai,

—	bendrą toksinų T-2 ir HT-2 laikiną TPD – 0,06 μg/kg kūno masės/parai.

SCF nustatė kitų Fusarium toksinų TPD:

—	zearalenono laikiną TPD (l-TPD) – 0,2 μg/kg kūno masės/parai,

—	fumonizinų B1, B2 ir B3, kiekvieno atskirai arba visų kartu, TPD – 2 μg/kg kūno masės/parai.

(6)

Pagal 1993 m. vasario 25 d. Tarybos direktyvą 93/5/EEB dėl valstybių narių pagalbos Komisijai ir dėl jų bendradarbiavimo moksliškai nagrinėjant su maistu susijusius klausimus (3) 2003 m. rugsėjį buvo atlikta ir įforminta mokslinio bendradarbiavimo (SCOOP) 3.2.10 užduotis „Duomenų apie Fusarium toksinų paplitimą maiste rinkimas ir jų suvartojimo su maistu visų ES valstybių narių lygiu įvertinimas“ (4).

Tos užduoties rezultatai rodo, kad Fusarium mikotoksinai plačiai paplitę Bendrijos maisto grandinėje. Pagrindiniai Fusarium toksinų šaltiniai yra produktai, pagaminti iš grūdų, ypač kviečių ir kukurūzų. Nors visiems gyventojams ir suaugusiems tenkantis su maistu suvartojamas Fusarium toksinų kiekis dažniausiai neviršija atitinkamų toksinų TPD, rizikos grupėse, tokiose kaip kūdikiai ir maži vaikai, suvartojimas beveik lygus, o kai kuriais atvejais netgi viršija TPD.

(7)

Ypač deoksinivalenolio suvartojimas su maistu mažų vaikų ir paauglių grupėje yra artimas TPD. Apskaičiuotas toksinų T-2 ir HT-2 suvartojimas su maistu daugeliu atveju viršija l-TPD. Tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad dauguma duomenų apie toksinų T-2 ir HT-2 paplitimą buvo gauti naudojant analizės metodus, kurių nustatymo riba yra aukšta, taip pat atsižvelgti į tai, kad ėminių, viršijusių nustatymo ribą, skaičius buvo mažesnis negu 20 %, todėl rezultatams didelės įtakos turėjo taikytų analizės metodų nustatymo riba. Su maistu suvartojamas nivalenolio kiekis visais atvejais buvo žymiai mažesnis už l-TPD. Remiantis turima informacija, kitų trichotecenų, aptartų minėtoje SCOOP užduotyje, tokių kaip 3-acetil deoksinivalenolis, 15-acetil deoksinivalenolis, fuzarenonas-X, T2-triolis, diacetoksiscirpenolis, neosolaniolis, monoacetoksiscirpenolis ir verukolis, su maistu suvartojamas kiekis yra mažas.

(8)

Vidutinis per parą suvartojamas zearalenono kiekis yra žymiai mažesnis už TPD, tačiau reikia atkreipti dėmesį į populiacijos grupes, kurios šioje užduotyje nebuvo specialiai išskirtos, bet gali reguliariai vartoti daug produktų, kurių užterštumas zearalenonu yra didelis, ir į vaikams vartoti skirtą maistą, nes mažų vaikų maisto įvairovė yra ribota.

(9)

Kalbant apie fumonizinus, jų apskaičiuotas suvartojimas su maistu daugumoje populiacijos grupių yra žymiai mažesnis už TPD. Su maistu patenkančių fumonizinų kiekis smarkiai išauga, kai tiriami tik vartotojai. Tačiau ir šioje vartotojų grupėje su maistu patenkantis fumonizinų kiekis yra mažesnis už TPD. Nepaisant to, 2003 m. derliaus monitoringo ir kontrolės rezultatai rodo, kad kukurūzai ir kukurūzų produktai gali būti labai užteršti fumonizinais. Reikėtų imtis priemonių, kad tokie per daug užteršti kukurūzai ir kukurūzų produktai nepatektų į maisto grandinę.

(10)

Fusarium rūšies toksinais grūdai užteršiami prieš derliaus nuėmimą. Buvo nustatyta keletas rizikos veiksnių, susijusių su užteršimu Fusarium toksinais ir mikotoksinų susiformavimu. Didžiausios įtakos mikotoksinų koncentracijai augimo, o ypač žydėjimo, metu turi klimato sąlygos. Tačiau gera žemės ūkio praktika, kuria vadovaujantis rizikos veiksniai sumažinami iki minimumo, tam tikru mastu gali padėti išvengti užteršimo Fusarium grybeliais.

(11)

Siekiant apsaugoti visuomenės sveikatą, svarbu nustatyti didžiausias leistinas koncentracijas neperdirbtuose grūduose, kad smarkiai užteršti grūdai nepatektų į maisto grandinę, ir skatinti bei užtikrinti, kad gamybos grandinėje būtų imtasi visų reikiamų priemonių auginimo, derliaus nuėmimo ir sandėliavimo etapuose (laikantis geros žemės ūkio, derliaus nuėmimo ir sandėliavimo praktikos). Reikėtų nustatyti didžiausias leistinas koncentracijas neperdirbtuose grūduose, kurie pateikiami į rinką pirmojo etapo perdirbimui, nes šiame etape jau žinoma šių grūdų paskirtis (maistui, pašarams ar pramoniniam naudojimui). Valymo, rūšiavimo ir džiovinimo procesai nėra priskiriami pirmojo etapo perdirbimui, kol pačiam grūdui nedaromas joks fizinis poveikis, o lukštenimas turi būti priskiriamas pirmojo etapo perdirbimui.

(12)

Didžiausios leistinos koncentracijos turi būti nustatomos taip, kad jų būtų įmanoma laikytis vadovaujantis geros praktikos reikalavimais visuose gamybos ir platinimo etapuose, ir atsižvelgiant į esamą toleruojamos atitinkamo toksino dozės poveikį žmonėms. Toks požiūris užtikrina, kad maisto verslo operatoriai taikys visas galimas priemones siekdami, kiek tai įmanoma, išvengti maisto taršos ar ją sumažinti, kad apsaugotų visuomenės sveikatą.

(13)

Kalbant apie kukurūzus, dar nėra tiksliai žinomi visi veiksniai, susiję su Fusarium toksinų, ypač zearalenono ir fumonizinų B1 ir B2, susidarymu. Todėl skiriamas laikotarpis, kad maisto verslo operatoriai, veikiantys grūdų pramonės srityje, galėtų atlikti mikotoksinų susidarymo šaltinių tyrimus ir nustatyti valdymo priemones, kurių reikia imtis, siekiant, kiek tai pagrįstai įmanoma, užkirsti kelią mikotoksinų susidarymui. Siūloma nuo 2007 m. taikyti didžiausias leistinas koncentracijas, nustatytas remiantis turimais paplitimo duomenimis, jei iki to laiko, remiantis nauja informacija apie toksinų paplitimą ar susidarymą, nebus nustatytos konkrečios didžiausios leistinos koncentracijos.

(14)

Valant ir perdirbant neperdirbtus grūdus, galima daugiau ar mažiau sumažinti Fusarium toksinų koncentraciją perdirbtuose grūdų produktuose. Atsižvelgiant į nevienodas koncentracijos sumažinimo galimybes, reikia nustatyti didžiausią leistiną koncentraciją galutiniam vartotojui skirtuose grūdų produktuose, siekiant apsaugoti vartotoją ir priimti įgyvendinimą užtikrinančius teisės aktus. Nustatant didžiausias leistinas koncentracijas galutiniam vartotojui skirtuose grūdų produktuose, reikia vadovautis praktišku požiūriu. Be to, siekiant užtikrinti efektyvų priimtų nuostatų įgyvendinimą visuomenės sveikatos apsaugos labui, reikėtų nustatyti didžiausias leistinas koncentracijas iš grūdų gaminamuose pagrindiniuose maisto komponentuose.

(15)	Atsižvelgiant į tai, kad ryžių užterštumo Fusarium toksinais lygis yra žemas, ryžiams ar ryžių produktams nesiūloma nustatyti didžiausių leistinų koncentracijų.

(16)

3-acetil deoksinivalenoliui, 15-acetil deoksinivalenoliui ir fumonizinui B3 nebūtina nustatyti konkrečių priemonių, nes galimos priemonės, nustatytos deoksinivalenoliui ir fumonizinams B1 + B2, taip pat apsaugos žmones nuo nepriimtino kartu aptinkamų 3-acetil deoksinivalenolio, 15-acetil deoksinivalenolio ir fumonizino B3 poveikio. Tą patį galima pasakyti apie nivalenolį, kuris tam tikru mastu gali būti aptinkamas kartu su deoksinivalenoliu, o apskaičiuotas nivalenolio poveikis žmogui yra žymiai mažesnis už l-TPD.

(17)

Duomenys apie toksinų T-2 ir HT-2 koncentraciją šiuo metu yra riboti. Būtina nedelsiant parengti ir patvirtinti tikslios analizės metodą. Tačiau apskaičiuotas toksinų T-2 ir HT-2 suvartojimas aiškiai rodo, kad šie toksinai gali kelti pavojų visuomenės sveikatai. Todėl būtina sukurti tikslų analizės metodą, surinkti daugiau toksinų T-2 ir HT-2 paplitimo duomenų ir atlikti daugiau tyrimų (mokslinių tyrimų), susijusių su veiksniais, lemiančiais toksinų T-2 ir HT-2 koncentraciją grūduose ir grūdų produktuose, ypač avižose ir avižų produktuose, ir tam reikia teikti pirmenybę.

(18)	Todėl Reglamentas (EB) Nr. 466/2001 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas.

(19)	Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamentas (EB) Nr. 466/2001 iš dalies keičiamas taip:

2 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:

„3. Nepažeidžiant 3 straipsnio 1 dalies ir 4 straipsnio 3 dalies, draudžiama:

a)	dėti į sudėtinius ar kitus maisto produktus I priede nustatytų didžiausių leistinų koncentracijų neatitinkančius produktus;

b)	maišyti produktus, atitinkančius I priede nustatytas didžiausias leistinas koncentracijas, su didžiausių leistinų koncentracijų neatitinkančiais produktais;

c)	sąmoningai detoksikuoti produktus juos chemiškai apdorojant, jei jų sudėtyje yra I priedo 2 dalyje (Mikotoksinai) išvardytų teršalų.“.

5 straipsnis papildomas tokia 5 dalimi:

„5. Iki 2008 m. liepos 1 d. Komisija iš naujo apsvarsto I priedo 2 dalies 2.4, 2.5, 2.6 ir 2.7 punktus dėl didžiausių leistinų deoksinivalenolio, zearalenono ir fumonizinų B1 + B2 koncentracijų ir siekdama įtraukti didžiausias leistinas toksinų T-2 ir HT-2 koncentracijas grūduose ir grūdų produktuose.

Šiuo tikslu valstybės narės ir suinteresuotos šalys kiekvienais metais pateikia Komisijai atliktų tyrimų rezultatatus, įskaitant paplitimo duomenis ir informaciją apie padarytą pažangą, taikant prevencines priemones, skirtas išvengti taršos deoksinivalenoliu, zearalenonu, toksinais T-2 ir HT-2 ir fumonizinais B1 + B2.“

3)	I priedas atitinkamai iš dalies keičiamas pagal šio reglamento priedą.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2006 m. liepos 1 d. Atsižvelgiant į galiojančias nuostatas, šis reglamentas netaikomas iki 2006 m. liepos 1 d. į rinką pateiktiems produktams. Įrodymus apie tai, kada produktai buvo pateikti į rinką, pateikia maisto verslo operatorius.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2005 m. birželio 6 d.

Komisijos vardu

Markos KYPRIANOU

Komisijos narys

(1) OL L 37, 1993 2 13, p. 1. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1882/2003 (OL L 284, 2003 10 31, p. 1).

(2) OL L 77, 2001 3 16, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) 208/2005 (OL L 34, 2005 2 8, p. 3).

(3) OL L 52, 1993 3 4, p. 18. Direktyva su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1882/2003.

(4) Ataskaitą galima rasti Europos Komisijos Sveikatos ir vartotojų apsaugos generalinio direktorato interneto svetainėje (http://europa.eu.int/comm/food/fs/scoop/task3210.pdf).

PRIEDAS

Reglamento (EB) Nr. 466/2001 I priedo 2 dalis „Mikotoksinai“ papildoma 2.4, 2.5, 2.6. ir 2.7 punktais:

„Produktas (1)

Didžiausia leistina koncentracija

(μg/kg)

Mėginių ėmimo metodas

Etaloninis analizės metodas

2.4.

DEOKSINIVALENOLIS (DON)

2.4.1.

Neperdirbti grūdai (2), išskyrus kietuosius kviečius, avižas ir kukurūzus

1 250

Direktyva 2005/38/EB (*1)

Direktyva 2005/38/EB

2.4.2.

Neperdirbti kietieji kviečiai ir avižos

1 750

Direktyva 2005/38/EB

2.4.3.

Neperdirbti kukurūzai

— (3)

Direktyva 2005/38/EB

2.4.4.

Grūdų miltai, įskaitant kukurūzų miltus, kukurūzų kruopas ir kukurūzų rupinius (4)

750

Direktyva 2005/38/EB

2.4.5.

Duona, pyragaičiai, sausainiai, javainių užkandžiai ir javainiai

500

Direktyva 2005/38/EB

2.4.6.

Tešlos gaminiai (džiovinti)

750

Direktyva 2005/38/EB

2.4.7.

Perdirbti grūdiniai maisto produktai kūdikiams ir mažiems vaikams ir maistas kūdikiams (5)

200

Direktyva 2005/38/EB

Produktas (6)

Didžiausia leistina koncentracija

(μg/kg)

Mėginių ėmimo metodas

Etaloninis analizės metodas

2.5.

ZEARALENONAS

2.5.1.

Neperdirbti grūdai (7), išskyrus kukurūzus

100

Direktyva 2005/38/EB

2.5.2.

Neperdirbti kukurūzai

— (8)

Direktyva 2005/38/EB

2.5.3.

Grūdų miltai, išskyrus kukurūzų miltus

Direktyva 2005/38/EB

2.5.4.

Kukurūzų miltai, kukurūzų rupiniai, kukurūzų kruopos ir rafinuotas kukurūzų aliejus (9)

— (8)

Direktyva 2005/38/EB

2.5.5.

— Duona, pyragaičiai, sausainiai

Direktyva 2005/38/EB

— kukurūzų užkandžiai ir kukurūzų dribsniai

— (8)

— kiti grūdų užkandžiai ir javainiai

2.5.6. —

perdirbti kukurūziniai maisto produktai kūdikiams ir mažiems vaikams

— (8)

Direktyva 2005/38/EB

—	kiti perdirbti grūdiniai maisto produktai kūdikiams ir mažiems vaikams ir maistas kūdikiams (10)

Produktas

Didžiausia leistina FB1 +FB2 koncentracija

(μg/kg)

Mėginių ėmimo metodas

Etaloninis analizės metodas

2.6.

FUMONIZINAI (11)

2.6.1.

Neperdirbti kukurūzai (12)

— (13)

Direktyva 2005/38/EB

2.6.2.

Kukurūzų kruopos, kukurūzų rupiniai ir kukurūzų miltai (14)

— (13)

Direktyva 2005/38/EB

2.6.3.

Iš karto vartoti skirti kukurūzų maisto produktai, išskyrus produktus, nurodytus 2.6.2. ir 2.6.4. punktuose

— (13)

Direktyva 2005/38/EB

2.6.4.

Perdirbti kukurūziniai maisto produktai kūdikiams ir mažiems vaikams ir maistas kūdikiams (15)

— (13)

Direktyva 2005/38/EB

Produktas (17)

Didžiausia leistina koncentracija

(μg/kg)

Mėginių ėmimo metodas

Etaloninis analizės metodas

2.7.

TOKSINAI T-2 IR HT-2 (16)

2.7.1.

Neperdirbti grūdai (18) ir grūdų produktai

— (19)

Direktyva 2005/38/EB

(*1) Žr. šio Oficialiojo leidinio 18 p.

(1) Taikant 2.4, 2.5, 2.6 ir 2.7 punktuose nustatytas didžiausias leistinas deoksinivalenolio, zearalenono, fumonizinų B1 ir B2, toksinų T-2 ir HT-2 koncentracijas, ryžiai nepriskiriami „grūdams“, o ryžių produktai nepriskiriami „grūdų produktams“.

(2) „Neperdirbtiems grūdams“ nustatytos didžiausios leistinos koncentracijos taikomos grūdams, pateiktiems į rinką pirmojo etapo perdirbimui. Tačiau nuo 2005–2006 prekybos metų didžiausios leistinos koncentracijos galioja grūdams, išaugintiems ir perimtiems pagal 2000 m. balandžio 19 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 824/2000, nustatantį intervencinių agentūrų vykdomo grūdų perėmimo procedūras ir analizės metodus grūdų kokybei nustatyti (OL L 100, 2000 4 20, p. 31), su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 777/2004 (OL L 123, 2004 4 27, p. 50).

„Pirmojo etapo perdirbimas“ reiškia bet kokį fizinį ar terminį grūdo apdorojimą, išskyrus džiovinimą.

Valymo, rūšiavimo ir džiovinimo procesai nėra priskiriami „pirmojo etapo perdirbimui“, kol pačiam grūdui nedaromas joks fizinis poveikis, ir po valymo bei rūšiavimo visas grūdas lieka nepažeistas.

(3) Jei iki 2007 m. liepos 1 d. nebus nustatyta konkreti didžiausia leistina koncentracija, šiame punkte nurodytiems kukurūzams ir toliau galioja 1 750 μg/kg didžiausia leistina koncentracija.

(4) Šiai kategorijai tai pat priklauso kiti panašūs produktai kitokiais pavadinimais, tokie kaip manų kruopos.

(5) Perdirbti grūdiniai maisto produktai kūdikiams ir mažiems vaikams ir maistas kūdikiams, kaip apibrėžta 1996 m. vasario 16 d. Komisijos direktyvoje 96/5/EB dėl perdirbtų grūdinių maisto produktų ir maisto kūdikiams bei mažiems vaikams (OL L 49, 1996 2 28, p. 17) su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2003/13/EB (OL L 41, 2003 2 14, p. 33).

Perdirbtų grūdinių maisto produktų kūdikiams ir mažiems vaikams ir maisto kūdikiams atveju didžiausia leistina koncentracija yra nustatyta sausajai medžiagai.

(6) Taikant 2.4, 2.5, 2.6 ir 2.7 punktuose nustatytas didžiausias leistinas deoksinivalenolio, zearalenono, fumonizinų B1 ir B2, toksinų T-2 ir HT-2 koncentracijas, ryžiai nepriskiriami „grūdams“, o ryžių produktai nepriskiriami „grūdų produktams“.

(7) „Neperdirbtiems grūdams“ nustatytos didžiausios leistinos koncentracijos taikomos grūdams, pateiktiems į rinką pirmojo etapo perdirbimui. Tačiau nuo 2005–2006 prekybos metų didžiausios leistinos koncentracijos galioja grūdams, išaugintiems ir perimtiems pagal Komisijos reglamentą (EB) Nr. 824/2000, nustatantį intervencinių agentūrų vykdomo grūdų perėmimo procedūras ir analizės metodus grūdų kokybei nustatyti (OL L 100, 2000 4 20, p. 31), su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 777/2004 (OL L 123, 2004 4 27, p. 50).

„Pirmojo etapo perdirbimas“ reiškia bet kokį fizinį ar terminį grūdo apdorojimą, išskyrus džiovinimą.

(8) Jei iki 2007 m. liepos 1 d. nebus nustatytos konkrečios didžiausios leistinos koncentracijos, galioja šios koncentracijų vertės:

—	neperdirbtuose kukurūzuose didžiausia leistina koncentracija bus 200 μg/kg,

—	kukurūzų miltuose, kukurūzų rupiniuose, kukurūzų kruopose ir rafinuotame kukurūzų aliejuje didžiausia leistina koncentracija bus 200 μg/kg,

—	kukurūzų užkandžiuose ir kukurūzų dribsniuose didžiausia leistina koncentracija bus 50 μg/kg,

—	perdirbtuose kukurūzų maisto produktuose, skirtuose kūdikiams ir mažiems vaikams, didžiausia leistina koncentracija bus 20 μg/kg.

(9) Šiai kategorijai tai pat priklauso kiti panašūs produktai kitokiais pavadinimais, tokie kaip manų kruopos.

(10) Perdirbti grūdiniai maisto produktai kūdikiams ir mažiems vaikams ir maistas kūdikiams, kaip apibrėžta 1996 m. vasario 16 d. Komisijos direktyvos 96/5/EB dėl perdirbtų grūdinių maisto produktų ir maisto kūdikiams bei mažiems vaikams (OL L 49, 1996 2 28, p. 17) su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2003/13/EB (OL L 41, 2003 2 14, p. 33), 1 straipsnyje.

Perdirbtų grūdinių maisto produktų kūdikiams ir mažiems vaikams ir maisto kūdikiams atveju didžiausia leistina koncentracija nustatyta sausajai medžiagai.

(11) Didžiausia leistina fumonizinų B1 (FB1) ir B2 (FB2) sumos koncentracija.

(12) „Neperdirbtiems kukurūzams“ nustatyta didžiausia leistina koncentracija taikoma kukurūzams, pateiktiems į rinką pirmojo etapo perdirbimui. Tačiau nuo 2006–2007 prekybos metų didžiausios leistinos koncentracijos galioja kukurūzams, išaugintiems ir perimtiems pagal Komisijos reglamentą (EB) Nr. 824/2000, nustatantį intervencinių agentūrų vykdomo grūdų perėmimo procedūras ir analizės metodus grūdų kokybei nustatyti (OL L 100, 2000 4 20, p. 31), su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 777/2004 (OL L 123, 2004 4 27, p. 50).

„Pirmojo etapo perdirbimas“ reiškia bet kokį fizinį ar terminį grūdo apdorojimą, išskyrus džiovinimą.

(13) Jei iki 2007 m. spalio 1 d. nebus nustatyta konkreti didžiausia leistina koncentracija, galioja šios koncentracijų vertės:

—	didžiausia leistina koncentracija neperdirbtuose kukurūzuose bus 2 000 μg/kg,

—	didžiausia leistina koncentracija kukurūzų miltuose, kukurūzų rupiniuose ir kukurūzų kruopose bus 1 000 μg/kg,

—	iš karto vartoti skirtuose kukurūzų maisto produktuose didžiausia leistina koncentracija bus 400 μg/kg,

—	perdirbtuose kukurūzų maisto produktuose, skirtuose kūdikiams ir mažiems vaikams, ir kūdikių maiste didžiausia leistina koncentracija bus 200 μg/kg.

(14) Šiai kategorijai tai pat priklauso kiti panašūs produktai kitokiais pavadinimais, tokie kaip manų kruopos.

(15) Perdirbti grūdiniai maisto produktai kūdikiams ir mažiems vaikams ir maistas kūdikiams, kaip apibrėžta 1996 m. vasario 16 d. Komisijos direktyvos 96/5/EB dėl perdirbtų grūdinių maisto produktų ir maisto kūdikiams bei mažiems vaikams (OL L 49, 1996 2 28, p. 17) su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2003/13/EB (OL L 41, 2003 2 14, p. 33), 1 straipsnyje.

Perdirbtų grūdinių maisto produktų kūdikiams ir mažiems vaikams ir kūdikių maisto atveju didžiausia leistina koncentracija nustatyta sausajai medžiagai.

(16) Didžiausia leistina toksinų T-2 ir HT-2 sumos koncentracija.

(17) Taikant 2.4, 2.5, 2.6 ir 2.7 punktuose nustatytas didžiausias leistinas deoksinivalenolio, zearalenono, fumonizinų B1 ir B2, toksinų T-2 ir HT-2 koncentracijas, ryžiai nepriskiriami „grūdams“, o ryžių produktai nepriskiriami „grūdų produktams“.

(18) „Neperdirbtiems grūdams“ nustatytos didžiausios leistinos koncentracijos taikomos grūdams, pateiktiems į rinką pirmojo etapo perdirbimui.

„Pirmojo etapo perdirbimas“ reiškia bet kokį fizinį ar terminį grūdo apdorojimą, išskyrus džiovinimą. Valymo, rūšiavimo ir džiovinimo procesai nėra priskiriami „pirmojo etapo perdirbimui“, kol pačiam grūdui nedaromas joks fizinis poveikis, ir po valymo bei rūšiavimo visas grūdas lieka nepažeistas.

(19) Didžiausia leistina koncentracija prireikus bus nustatyta iki 2007 m. liepos 1 d.

Duomenys apie toksinų T-2 ir HT-2 buvimą šiuo metu yra riboti. Tačiau apskaičiuotas suvartojamas toksinų T-2 ir HT-2 kiekis aiškiai rodo, kad šių toksinų koncentracija gali kelti pavojų visuomenės sveikatai. Todėl būtina sukurti tikslų analizės metodą, surinkti daugiau toksinų T-2 ir HT-2 paplitimo duomenų ir atlikti daugiau tyrimų (mokslinių tyrimų), susijusių su veiksniais, lemiančiais toksinų T-2 ir HT-2 koncentraciją grūduose ir grūdų produktuose, ypač avižose ir avižų produktuose, ir tam reikia teikti pirmenybę.“

2005 6 7

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 143/11

KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 858/2005

2005 m. birželio 6 d.

priimantis įsipareigojimus, pasiūlytus pagal antidempingo tyrimo procesą dėl kalio chlorido, kurio kilmės šalis Baltarusijos Respublika arba Rusijos Federacija, importo ir įpareigojantis registruoti importuojamą kalio choridą, kurio kilmės šalis Baltarusijos Respublika ir Rusijos Federacija

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1995 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 384/96 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijai nepriklausančių šalių (1) (toliau – pagrindinis reglamentas), ypač į jo 8, 21 straipsnius ir 22 straipsnio c punktą,

atsižvelgdama į 2004 m. gegužės 17 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 992/2004 (2), iš dalies keičiantį Reglamentą (EEB) Nr. 3068/92 (3) dėl importuojamo kalio chlorido, kurio kilmės šalys yra Baltarusija, Rusija arba Ukraina, apmokestinimo galutiniu antidempingo muitu,

atsižvelgdama į Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1002/2004 (4), priimantį įsipareigojimus, pasiūlytus pagal antidempingo tyrimo procesą dėl kalio chlorido, kurio kilmės šalis Baltarusija, Rusija arba Ukraina, ir numatantį importuojamo į Baltarusiją arba Rusiją kalio chlorido registravimą,

pasikonsultavusi su Patariamuoju komitetu,

kadangi:

A. PROCEDŪRA

(1)

Reglamentu (EEB) Nr. 3068/92 Taryba įvedė galutinį antidempingo muitą (toliau – priemonės) importuojamam kalio chloridui (toliau – kalio karbonatas), kurio kilmės šalis yra Baltarusijos Respublika (Baltarusija) ir Rusijos Federacija (Rusija), bei Ukraina. Reglamentu (EB) Nr. 969/2000 (5) Taryba iš dalies pakeitė Reglamentą (EEB) Nr. 3068/92.

(2)

2004 m. kovo mėn. pranešimu, paskelbtu Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (6), Komisija savo iniciatyva pradėjo kalio karbonato, kurio kilmės šalis yra Baltarusija arba Rusija, galiojančių importo priemonių dalinę tarpinę peržiūrą, siekdama ištirti, ar jos turėtų būti pakeistos atsižvelgiant į Europos Sąjungos plėtrą iki 25 valstybių narių 2005 m. gegužės 1 d. (toliau – plėtra).

(3)

Dalinės tarpinės peržiūros rezultatai parodė, kad atsižvelgiant į Bendrijos interesus, reikia numatyti laikinus priemonių pakeitimus siekiant išvengti staigaus ir itin žalingo ekonominio poveikio importuotojams ir vartotojams dešimtyje naujų valstybių narių (toliau – ES10), kurios įvykus plėtrai prisijungė prie ES.

(4)

Dėl to Taryba Reglamentu (EB) Nr. 992/2004 įgaliojo Komisiją priimti pasiūlytus įsipareigojimus, laikantis to paties reglamento 27–32 konstatuojamosiose dalyse nustatytų sąlygų. Šiuo pagrindu ir vadovaudamasi pagrindinio reglamento 8 straipsniu, 11 straipsnio 3 dalimi, 21 straipsniu ir 22 straipsnio c punktu, Komisija Reglamentu (EB) Nr. 1002/2004 priėmė pasiūlytus įsipareigojimus (toliau – specialūs plėtros įsipareigojimai) iš i) Baltarusijos eksportuojančio gamintojo kartu su Austrijoje, Lietuvoje ir Rusijoje esančiomis įmonėmis; ii) iš Rusijos eksportuojančio gamintojo kartu su Rusijoje ir Austrijoje esančiomis įmonėmis; ir iii) Rusijos eksportuojančio gamintojo kartu su priėmimo metu Kipre esančia įmone.

(5)	Be to, siekiant netaikyti antidempingo muitų, nustatytų Reglamentu (EEB) Nr. 3068/92, importui į ES10, kaip numatyta specialiuose plėtros įsipareigojimuose, Reglamentas (EEB) Nr. 3068/92 buvo iš dalies pakeistas Reglamentu (EB) Nr. 992/2004.

(6)

2004 m. balandį, Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (7) paskelbus du pranešimus, remiantis pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalimi, Komisija dviejų Rusijos eksportuojančių gamintojų, turinčių specialius plėtros įsipareigojimus, prašymu pradėjo tiriamoms įmonėms taikomų antidempingo priemonių dalines tarpines peržiūras (toliau – dalinės tarpinės peržiūros Rusijai).

(7)

2005 m. balandį, Europos Sąjungos oficialiame leidinyje (8) paskelbus pranešimą, remiantis pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalimi, Komisija, Bendrijos kalio karbonato gamintojų prašymu, pradėjo Rusijai ir Baltarusijai taikomų antidempingo priemonių galiojimo pabaigos peržiūrą (toliau – galiojimo pabaigos peržiūra Rusijai ir galiojimo pabaigos peržiūra Baltarusijai).

(8)	Analogiškai, Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (9) paskelbus pranešimą, remiantis pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalimi, Komisija, Baltarusijos eksportuojančio gamintojo prašymu, pradėjo jam taikomų antidempingo priemonių peržiūrą (toliau – dalinė tarpinė peržiūra Baltarusijai).

(9)	Tiriamos įmonės pasiūlė laikinus naujus specialius plėtros įsipareigojimus tolesniam laikotarpiui.

B. PRIEMONIŲ TRUKMĖ

(10)	Reikėtų priminti, kad šių įsipareigojimų priėmimas buvo išskirtinė priemonė, priimta pagal pagrindinio reglamento 22 straipsnio c punktą, nes nustatytos minimalios importo kainos (MIK) (į kurias privalo atsižvelgti tiriamos įmonės) nebuvo tiesiogiai lygiavertės antidempingo muitui.

(11)

Atsižvelgiant į tai, nustatytos MIK buvo didesnės už buvusias importo iš minėtų šalių kainas, tačiau mažesnės, nei tos, kurios visiškai panaikina žalingą dempingo poveikį, ko paprastai yra siekiama. Buvo siekiama, kad šios pereinamuoju laikotarpiu taikomos MIK padėtų sumažinti ekonominį antidempingo priemonių poveikį importuotojams ir ypač galutiniams vartotojams 10 ES valstybių narių po prisijungimo prie ES.

(12)

Kalbant apie pereinamojo laikotarpio trukmę, Reglamento (EB) Nr. 1002/2004 14 konstatuojamojoje dalyje numatyta, kad specialūs plėtros įsipareigojimai bus priimami pradiniam 12 mėnesių laikotarpiui, nepažeidžiant įprasto esamų priemonių galiojimo termino. Taigi, jei leistų aplinkybės (pvz., jei tebeegzistuotų tos pačios sąlygos, kurios buvo priimant pirminius įsipareigojimus), gali būti priimti nauji įsipareigojimai, tačiau turintys tas pačias nuostatas, su sąlyga, kad bus atsižvelgiama į šių išimtinių priemonių laikinumą. Todėl nustatant, ar yra reikalingi nauji įsipareigojimai, būtina įvertinti priemonių veiksmingumą.

C. ĮVERTINIMAS

(13)

Atsižvelgiant į atitinkamų įmonių Komisijai pateiktų mėnesio pardavimų ataskaitų analizę, taip pat į turimus oficialius statistinius duomenis galima teigti, kad nors kainos ir šiek tiek suartėjo, vis dėlto svarstomos prekės kainos, kurias nustato įmonės, turinčios specialius plėtros įsipareigojimus, ES10 vartotojams ir kainos, vyraujančios Bendrijoje, tokioje, kaip prieš ES plėtrą (ES15), skiriasi.

(14)

Tam tikros suinteresuotosios šalys taip pat kėlė klausimą, ar dešimties ES valstybių rinkoje nebus pasiūlos trūkumo ir tariamo Bendrijos gamintojų negalėjimo tiekti kalio karbonatą naujiems klientams dešimtyje ES valstybių, kurie prieš ES plėtrą, tradiciškai įsiveždavo šį produktą iš Baltarusijos arba Rusijos.

(15)

Todėl reikia tikėtis, kad atsižvelgiant į sudėtingus logistikos ir pardavimo tinklo pakeitimus, kurių prireiks prekybai su 10 Europos Sąjungos valstybių narių, Bendrijos gamintojams reikės laiko prisitaikyti, kad jie galėtų aptarnauti kol kas dar jiems naują rinką. Nepaisant to, Komisija nustatė, kad kalio karbonato eksportas Bendrijos viduje iš didžiausio 15 Europos Sąjungos valstybių narių gamintojo 10 Europos Sąjungos valstybių narių klientams 2003-2004 metų laikotarpiu išaugo daugiau nei dvigubai, nors pradžioje buvo eksportuojamas palyginti nedidelis kiekis, o tai rodo, kad dvidešimt penkiose ES valstybėse iš dalies pradėjo keistis tiekimo struktūra.

(16)

Kalbant apie specialių plėtros įsipareigojimų laikymąsi, per patikros vizitus pas eksportuojančius gamintojus paaiškėjo, kad tiriamos įmonės laikėsi MIK ir kad eksporto apimtys į dešimt ES valstybių neviršijo įsipareigojimuose nustatytų kiekybinių viršutinių ribų. Be to, buvo nustatyta, kad įmonės santykiuose su individualiais klientais dešimtyje ES valstybių iš esmės laikėsi savo įprastų prekybos modelių.

(17)	Maža to, remiantis turima informacija, nebuvo jokių akivaizdžių tiriamos prekės, kuriai pagal įsipareigojimus nebuvo taikomi antidempingo muitai, importo „nutekėjimų“ iš 10 ES valstybių į 15 ES valstybių.

D. IŠVADA

1. Bendroji dalis

(18)	Remiantis turima informacija galima teigti, kad kol kas tebeegzistuoja tam tikros neigiamos iki plėtros buvusios sąlygos, dėl kurių reikėjo įvesti įsipareigojimus.

(19)

Be to, nors tiekimo grandinėje atsirado tam tikrų pokyčių, nes Bendrijos gamintojai tiekia daugiau kalio karbonato į 10 ES valstybių narių, gauta iš įvairių suinteresuotųjų šalių informacija rodo, kad nors Bendrijos gamintojai pradėjo didinti pardavimo į 10 ES valstybių narių dydį, šiose valstybėse gali būti trumpalaikių sunkumų, susijusių su svarstomos prekės tiekimu.

(20)

Taip pat reikėtų priminti, kad didelė dalis sunkumų planuojant kalio karbonato tiekimą 10 ES valstybių narių klientams neabejotinai atsirado dėl i) buvusio neapibrėžtumo tiriamoje rinkoje, ar esamos antidempingo priemonės nustos galioti 2005 m. gegužę, pasibaigus penkerių metų laikotarpiui nuo jų įvedimo; ir ii) nežinomų dviejų dalinių tarpinių peržiūrų, kurias Komisija pradėjo Rusijos atžvilgiu 2004 metų balandį, rezultatų.

(21)

Atsižvelgiant į tai, kas pasakyta pirmiau, manoma, kad ypač reikėtų atkreipti dėmesį į Bendrijos interesus ir daugelio kalio karbonato importuotojų ir galutinių vartotojų dešimtyje ES valstybių interesus. Laikomasi nuomonės, kad nepaisant dabartinių antidempingo muitų teikiamos apsaugos, importuotojai ir galutiniai vartotojai vis tiek patirtų tam tikrų finansinių sunkumų, jei šiuo metu būtų taikomi šie antidempingo muitai.

(22)

Todėl į viską atsižvelgus, daroma išvada, kad naujų specialių plėtros įsipareigojimų, kuriuos siūlo tiriamos įmonės, priėmimas tolesniam laikotarpiui yra pagrįstas, nes tai ne tik sumažins ekonominį poveikį 10 ES valstybių narių pirkėjams, bet taip pat artimiausiu metu palengvins tiekimo problemas 10 ES valstybių narių.

(23)

Kalbant apie pirmiau minėto specialių plėtros įsipareigojimų tolesnio laikotarpio trukmę, 2005 m. balandžio 13 d. pradėta priemonių galiojimo pabaigos peržiūra Baltarusijai ir Rusijai ir dalinė tarpinė peržiūra Baltarusijai. Atsižvelgiant į tai, kad galiojimo pabaigos peržiūra paprastai turėtų būti baigta per dvylika mėnesių, manoma, kad naujus specialius plėtros įsipareigojimus reikėtų priimti iki 2006 m. balandžio 13 d.

(24)	Taip pat atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu yra peržiūrimos antidempingo priemonės Baltarusijai ir Rusijai, manoma, nereikėtų keisti MIK, kol nebus gauti šių peržiūrų rezultatai.

(25)	Atsižvelgiant į taikytinas kiekybines viršutines ribas, reikėtų pažymėti, kad jos atitinka pradinio dvylikos mėnesių laikotarpio kiekybines viršutines ribas.

(26)

Vadovaujantis Reglamentu (EB) Nr. 992/2004, šie įsipareigojimai kiekvieną eksportuojantį gamintoją įpareigoja laikytis MIK, kad nebūtų peržengtos importo viršutinės ribos, ir tam, kad įsipareigojimus būtų galima stebėti, minėti eksportuojantys gamintojai taip pat sutiko iš esmės laikytis savo tradicinių pardavimo modelių atskiriems 10 ES valstybių narių klientams. Eksportuojantys gamintojai taip pat žino, kad jeigu bus nustatyta, kad šie pardavimo modeliai yra reikšmingai pasikeitę arba kad tampa sunku ar neįmanoma stebėti įsipareigojimų, Komisija turi teisę atšaukti įmonės įsipareigojimo priėmimą ir vietoj jo pradėti taikyti galutinius antidempingo muitus, arba ji gali pakoreguoti ribą, arba imtis kitų būtinų veiksmų.

(27)	Taip pat numatyta, kad jei įsipareigojimai bus kaip nors pažeisti, Komisija turės teisę atšaukti jų priėmimą ir vietoj jų nustatyti galutinius antidempingo muitus.

(28)	Įmonės Komisijai taip pat reguliariai teiks išsamią informaciją apie savo eksportą į Bendriją tam, kad Komisija galėtų veiksmingai stebėti įsipareigojimus.

(29)

Tam, kad Komisija galėtų veiksmingai stebėti, kaip įmonės laikosi įsipareigojimų, tais atvejais, kai pagal įsipareigojimą atitinkamai muitinei yra pateikiamas prašymas išleisti prekes į laisvą apyvartą, nuo muito atleidžiama, tik pateikus sąskaitą faktūrą, kurioje yra nurodyti bent tie informacijos punktai, kurie yra išvardyti Reglamento (EB) Nr. 992/2004 priede. Toks informacijos lygis reikalingas taip pat tam, kad muitinės galėtų pakankamai tiksliai nustatyti, ar siunta atitinka prekybos dokumentus. Jei tokia sąskaita faktūra nepateikiama arba jei ji neatitinka muitinei pateiktos prekės, būtina sumokėti atitinkamą antidempingo muitą.

2. Atskleidimas suinteresuotosioms šalims

(30)	Visos apie save anksčiau pranešusios suinteresuotosios šalys buvo informuotos apie ketinimą priimti įsipareigojimus tolesniam laikotarpiui. Tačiau nebuvo gauta pastabų, dėl kurių Komisija būtų priversta pakeisti savo nuomonę šiuo klausimu.

E. IMPORTO REGISTRACIJA

(31)	Nors per pradinį laikotarpį tiriamos įmonės laikėsi pirminiuose įsipareigojimuose numatytų sąlygų, manoma, kad išlieka neišvengiamas pavojus, jog įsipareigojimai gali būti pažeisti, ypač baigiantis šių specialių priemonių taikymo laikotarpiui.

(32)

Todėl manoma, kad būtų tikslinga muitinės institucijoms registruoti svarstomos prekės, kurios kilmės šalis yra Baltarusija ir Rusija, importuojamus kiekius, kuriuos eksportuoja įmonės, iš kurių yra priimti nauji specialūs plėtros įsipareigojimai, ir kuriuos siekiama pagal pagrindinio reglamento 14 straipsnio 5 dalį ilgiausiai devynis mėnesius neapmokestinti antidempingo muitais, nustatytais Reglamentu (EEB) Nr. 3068/92, su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 992/2004,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Įsipareigojimai, kuriuos pagal antidempingo tyrimo procesą dėl kalio chlorido, kurio kilmės šalis Baltarusijos Respublika ir Rusijos Federacija, importo pasiūlė toliau nurodyti eksportuojantys gamintojai, yra priimti.

Šalis	Įmonė	TARIC papildomas kodas
Baltarusijos Respublika	Pagamino ir pardavė Republican Unitary Enterprise Production Amalgamation Belaruskali, Soligorsk, Baltarusija, arba pagamino Republican Unitary Enterprise Production Amalgamation Belaruskali, Soligorsk, Baltarusija ir pardavė Belarus Potash Company, Minskas, Baltarusija, arba JSC International Potash Company, Maskva, Rusija, arba Belurs Handelsgesellschaft m.b.H, Viena, Austrija, arba UAB Baltkalis, Vilnius, Lietuva pirmam nepriklausomam Bendrijos klientui kaip importuotojui	A518
Rusijos Federacija	Pagamino JSC Silvinit, Solikamskas, Rusija ir pardavė JSC International Potash Company, Maskva, Rusija arba Belurs Handelsgesellschaft m.b.H., Viena, Austrija pirmam nepriklausomam Bendrijos klientui kaip importuotojui	A519
Rusijos Federacija	Pagamino ir pardavė JSC Uralkali, Bereznikai, Rusija arba pagamino JSC Uralkali, Bereznikai, Rusija ir pardavė Uralkali Trading SA, Ženeva, Šveicarija pirmam nepriklausomam Bendrijos klientui kaip importuotojui	A520

2 straipsnis

Pagal Reglamento (EB) Nr. 384/96 14 straipsnio 5 dalį muitinėms pavedama imtis reikiamų veiksmų registruoti importuojamą į Bendriją kalio chloridą, kurio kilmės šalis yra Baltarusijos Respublika arba Rusijos Federacija, kuris klasifikuojamas KN 3104 20 10 (TARIC kodai 3104 20 10 10 ir 3104 20 10 90), 3104 20 50 (TARIC kodai 3104 20 50 10 ir 3104 20 50 90), 3104 20 90 , ex 3105 20 10 (TARIC kodai 3105 20 10 10 ir 3105 20 10 20), ex 3105 20 90 (TARIC kodai 3105 20 90 10 ir 3105 20 90 20), ex 3105 60 90 (TARIC kodai 3105 60 90 10 ir 3105 60 90 20), ex 3105 90 91 (TARIC kodai 3105 90 91 10 ir 3105 90 91 20), ex 3105 90 99 (TARIC kodai 3105 90 99 10 ir 3105 90 99 20), kurį pagamino ir pardavė arba eksportavo 1 straipsnyje išvardytos įmonės, kurioms prašoma netaikyti antidempingo muitų, nustatytų Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 3068/92, su paskutiniais pakeitimais, padarytais Tarybos reglamentu (EB) Nr. 992/2004.

Importo registracija baigiasi po devynių mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo datos.

3 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir taikomas iki 2006 m. balandžio 13 d.

Visas šis reglamentas yra privalomas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2005 m. birželio 6 d.

Komisijos vardu

Peter MANDELSON

Komisijos narys

(1) OL L 56, 1996 3 6, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 461/2004 (OL L 77, 2004 3 13, p. 12).

(2) OL L 182, 2004 5 19, p. 23.

(3) OL L 308, 1992 10 24, p. 41. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Tarybos reglamentu (EB) Nr. 992/2004 (OL L 182, 2004 5 19, p. 23).

(4) OL L 183, 2004 5 20, p. 16. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Tarybos reglamentu (EB) Nr. 588/2005 (OL L 98, 2005 4 16, p. 11).

(5) OL L 112, 2000 5 11, p. 4. Klaidų ištaisymas OL L 2, 2001 1 5, p. 42.

(6) OL C 70, 2004 3 20, p. 15.

(7) OL C 93, 2004 4 17, p. 2 ir p. 3.

(8) OL C 89, 2005 4 13, p. 3.

(9) OL C 89, 2005 4 13, p. 7.

2005 6 7

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 143/18

KOMISIJOS DIREKTYVA 2005/38/EB

2005 m. birželio 6 d.

nustatanti ėminių ėmimo ir analizės metodus, skirtus oficialiai Fusarium toksinų kiekio kontrolei maisto produktuose

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1985 m. gruodžio 20 d. Tarybos direktyvą 85/591/EEB dėl Bendrijos bandinių ėmimo ir analizės metodų įvedimo vykdant žmonėms vartoti skirtų maisto produktų monitoringą (1), ypač į jos 1 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

(1)	2001 m. kovo 8 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 466/2001, nustatantis didžiausius leistinus tam tikrų teršalų maisto produktuose kiekius (2), nustato didžiausią leistiną Fusarium toksinų koncentraciją tam tikruose maisto produktuose.

(2)

1989 m. birželio 14 d. Tarybos direktyva 89/397/EEB dėl oficialios maisto produktų kontrolės (3) nustato bendruosius maisto produktų kontrolės vykdymo principus. 1993 m. spalio 29 d. Tarybos direktyva 93/99/EEB dėl papildomų oficialios maisto produktų kontrolės priemonių (4) įveda kokybės standartų sistemą laboratorijoms, kurioms valstybės narės pavedė vykdyti oficialią maisto produktų kontrolę.

(3)	Ėminių ėmimas turi ypač didelę įtaką tikslumui, kai reikia nustatyti labai netolygiai siuntoje pasiskirsčiusių Fusarium toksinų koncentraciją.

(4)	Siekiant užtikrinti, kad laboratorijos, atsakingos už kontrolę, naudotų palyginamų darbinių charakteristikų analizės metodus, būtina nustatyti bendruosius analizės metodų atitikties kriterijus.

(5)	Šioje direktyvoje numatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Valstybės narės užtikrina, kad ėminiai, skirti oficialiai Fusarium toksinų (deoksinivalenolio, zearalenono, fumonizinų B1 ir B2 ir toksinų T-2 ir HT-2) koncentracijos maisto produktuose kontrolei, būtų imami taikant šios direktyvos I priede nurodytus metodus.

2 straipsnis

Valstybės narės užtikrina, kad ėminių paruošimas ir analizės metodai, taikomi vykdant oficialią Fusarium toksinų (deoksinivalenolio, zearalenono, fumonizinų B1 ir B2 ir toksinų T-2 ir HT-2) koncentracijos maisto produktuose kontrolę, atitiktų II priede nurodytus kriterijus.

3 straipsnis

1. Valstybės narės priima įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie, įsigalioję ne vėliau kaip iki 2006 m. liepos 1 d., įgyvendina šią direktyvą. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų nuostatų tekstus bei tų nuostatų ir šios direktyvos koreliacijos lentelę.

Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą, arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

2. Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų pagrindinių nacionalinės teisės nuostatų tekstus.

4 straipsnis

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

5 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje, 2005 m. birželio 6 d.

Komisijos vardu

Markos KYPRIANOU

Komisijos narys

(1) OL L 372, 1985 12 31, p. 50. Direktyva su pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1882/2003 (OL L 284, 2003 10 31, p. 1).

(2) OL L 77, 2001 3 16, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 856/2005 (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 3).

(3) OL L 186, 1989 6 30, p. 23.

(4) OL L 290, 1993 11 24, p. 14. Direktyva su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1882/2003.

I PRIEDAS

ĖMINIŲ ĖMIMO METODAI, SKIRTI OFICIALIAI FUSARIUM TOKSINŲ KIEKIO MAISTO PRODUKTUOSE KONTROLEI

1. Tikslas ir taikymo sritis

Ėminiai, skirti oficialiam Fusarium toksinų kiekio maisto produktuose patikrinimui, imami taikant šiame priede nurodytus metodus. Taip gauti jungtiniai ėminiai laikomi reprezentatyviais siuntų ėminiais. Atitiktis Reglamento (EB) Nr. 466/2001 1 priede nustatytiems didžiausiems kiekiams nustatoma remiantis kiekiais, nustatytais iš laboratorinių ėminių.

2. Sąvokų apibrėžimai

Šiame priede naudojami šie sąvokų apibrėžimai:

2.1. Siunta– tai identifikuojamas kiekis vienu metu pristatytų maisto produktų, turinčių, kaip nustato pareigūnas, bendrų savybių, pvz., vienodą kilmę, rūšį, pakuotės tipą, tą patį pakuotoją, siuntėją arba vienodus žymenis.

2.2. Siuntos dalis– tai nustatyta didelės siuntos dalis, kuriai turi būti taikomas ėminių ėmimo metodas. Kiekviena siuntos dalis turi būti fiziškai atskira ir identifikuojama.

2.3. Pavienis ėminys– tai medžiagos, paimtos iš siuntos arba siuntos dalies vienos vietos, kiekis.

2.4. Jungtinis ėminys– visų siuntos arba siuntos dalies pavienių ėminių suminis kiekis.

3. Bendrosios nuostatos

3.1. Personalas

Ėminius ima valstybės narės paskirtas įgaliotas asmuo.

3.2. Medžiaga, iš kurios imami ėminiai

Ėminiai iš kiekvienos siuntos, kuri turi būti tikrinama, privalo būti imami atskirai. Remiantis 4.3 punktu, didelės siuntos turi būti dalinamos į dalis, iš kurių ėminiai turi būti imami atskirai.

3.3. Būtinos atsargumo priemonės

Imant ir ruošiant ėminius, būtina imtis atsargumo priemonių, kad būtų išvengta bet kokių pokyčių, kurie turėtų poveikio Fusarium toksinų koncentracijai, neigiamai veiktų analizinį nustatymą arba dėl kurių jungtiniai ėminiai taptų nereprezentatyvūs.

3.4. Pavieniai ėminiai

Pavieniai ėminiai turėtų būti imami, kiek tai įmanoma, iš įvairių siuntos arba siuntos dalies vietų. Nukrypimai nuo šios metodikos turi būti surašyti ataskaitoje.

3.5. Jungtinio ėminio ruošimas

Jungtinis ėminys sudaromas sujungus pavienius ėminius.

3.6. Kartotiniai ėminiai

Kartotiniai ėminiai, imami sprendimų priverstinio vykdymo, prekybos (gynybos) ir kreipimosi į arbitrą (arbitražo) tikslais, turi būti imami iš homogenizuoto jungtinio ėminio, jei tokia procedūra neprieštarauja valstybių narių taisyklėms.

3.7. Ėminių pakavimas ir vežimas

Kiekvienas ėminys dedamas į švarią, iš inertiškos medžiagos pagamintą talpyklą, tinkamai apsaugančią nuo užteršimo ir pakenkimo vežant. Reikia laikytis visų atsargumo priemonių, kad laikant arba vežant ėminį nepakistų jo sudėtis.

3.8. Ėminių plombavimas ir ženklinimas

Kiekvienas oficialiai kontrolei paimtas ėminys plombuojamas jo ėmimo vietoje ir ženklinamas laikantis valstybių narių taisyklių.

Kiekvienas ėminių paėmimas turi būti registruojamas, kad galima būtų vienareikšmiškai nustatyti siuntos tapatybę ir žinoti ėminio paėmimo datą bei vietą ir kitą informaciją, galinčią padėti analizę darančiam asmeniui.

4. Specialiosios nuostatos

4.1. Skirtingi siuntų tipai

Gali būti prekiaujama nepakuotais maisto produktais, laikomais konteineriuose arba atskirose pakuotėse, tokiose kaip maišai, krepšiai, mažmeninės prekybos pakuotės. Ėminių ėmimo metodika gali būti taikoma visiems skirtingiems prekių pateikimo į rinką būdams.

Nepažeidžiant specialiųjų nuostatų, nurodytų 4.3, 4.4 ir 4.5 punktuose, gali būti taikoma ši orientacinė ėminių iš siuntų, teikiamų į rinką atskirose pakuotėse, tokiose kaip maišai, krepšiai, mažmeninės prekybos pakuotės, ėmimo formulė:

—

masė: kg

—	ėminių ėmimo dažnis (ĖĖD): tai kiekvienas n-tasis maišas arba pakuotė, iš kurios turi būti imamas pavienis ėminys (trupmenos dešimtosios dalys suapvalinamos iki artimiausio sveiko skaičiaus).

4.2. Pavienio ėminio masė

Pavienio ėminio masė turi būti apie 100 g, jei kitaip nenustatyta šiame priede. Jei siuntas sudaro mažmeninės pakuotės, pavienio ėminio masė priklauso nuo mažmeninės pakuotės masės.

4.3. Bendroji grūdų ir grūdų produktų ėminių ėmimo metodikos apžvalga

1 lentelė

Siuntų padalijimas į siuntų dalis, atsižvelgiant į produktą ir siuntos masę

Produktas	Siuntos masė (tonos)	Siuntos dalių masė arba skaičius	Pavienių ėminių skaičius	Jungtinio ėminio masė (kg)
Grūdai ir grūdų produktai	≥ 1 500	500 tonų	100	10
	> 300 ir < 1 500	3 siuntos dalys	100	10
	≥ 50 ir ≤ 300	100 tonų	100	10
	< 50	—	3–100 (*1)	1–10

4.4. Grūdų ir grūdų produktų, kurių siuntos sveria ≥ 50 tonų, ėminių ėmimo metodika

—	Jei siuntos dalis galima fiziškai atskirti, kiekviena siunta turi būti dalijama į siuntos dalis pagal 1 lentelę. Atsižvelgiant į tai, kad siuntos masė ne visuomet yra tikslus siuntos dalių kartotinis, siuntos dalies masė gali būti didesnė už nurodytą masę ne daugiau kaip 20 %.

—	Iš kiekvienos siuntos dalies ėminiai turi būti imami atskirai.

—	Pavienių ėminių skaičius: 100. Jungtinio ėminio masė = 10 kg.

—

Jei šiame punkte aprašyto ėminių ėmimo metodo neįmanoma taikyti dėl komercinių pasekmių, atsiradusių dėl apgadintos siuntos, pavyzdžiui, dėl įpakavimo būdų, gabenimo priemonių, galima taikyti alternatyvų ėminių ėmimo metodą, jei jis yra kiek įmanoma reprezentatyvus ir yra išsamiai aprašytas bei įformintas dokumentuose.

4.5. Grūdų ir grūdų produktų, kurių siuntos sveria < 50 tonų, ėminių ėmimo metodika

Grūdų ir grūdų produktų siuntoms, sveriančioms mažiau negu 50 tonų, turi būti taikomas pavienių ėminių ėmimo planas, kai, atsižvelgiant į siuntos masę, imama nuo 10 iki 100 pavienių ėminių, gaunant jungtinį ėminį, kurio masė – nuo 1 iki 10 kg. Iš labai mažų siuntų (≤ 0,5 tonos) galima imti mažiau pavienių ėminių, tačiau iš jų sudarytas jungtinis ėminys tokiu atveju taip pat turi sverti bent 1 kg.

2 lentelėje pateikti skaičiai gali būti naudojami pavienių ėminių skaičiui nustatyti.

2 lentelė

Pavienių ėminių, kuriuos reikia paimti, atsižvelgiant į grūdų ir grūdų produktų siuntos masę, skaičius

Siuntos masė (tonos)	Pavienių ėminių skaičius
≤ 0,05	3
> 0,05–≤ 0,5	5
> 0,5–≤ 1	10
> 1–≤ 3	20
> 3–≤ 10	40
> 10–≤ 20	60
> 20–≤ 50	100

4.6. Maisto produktų, skirtų kūdikiams ir mažiems vaikams, ėminių ėmimo tvarka

—

Kūdikių ir mažų vaikų maisto produktams taikoma 4.5 punkte aprašyta grūdų ir grūdų produktų ėminių ėmimo tvarka. Pavienių ėminių skaičius atitinkamai priklauso nuo siuntos svorio: remiantis 4.5 punkto 2 lentele, imama mažiausiai 10 ir daugiausiai 100 ėminių. Iš labai mažų siuntų (≤ 0,5 tonos) galima imti mažiau pavienių ėminių, tačiau iš jų sudarytas jungtinis ėminys tokiu atveju taip pat turi sverti bent 1 kg.

—	Pavienio ėminio svoris turi būti apie 100 g. Jei siuntas sudaro mažmeninės pakuotės, pavienio ėminio svoris priklauso nuo mažmeninės pakuotės svorio, o jei siuntos labai mažos (≤ 0,5 tonos), pavienių ėminių masė turi būti tokia, kad iš pavienių ėminių sudarytas jungtinis ėminys svertų bent 1 kg.

—	Jungtinio ėminio masė = gerai išmaišyti 1–10 kg.

4.7. Ėminių ėmimas mažmeninės prekybos tarpsniu

Jei įmanoma, maisto produktų ėminiai mažmeninės prekybos tarpsniu turėtų būti imami vadovaujantis 4.4 ir 4.5 punktuose pateiktomis ėminių ėmimo nuostatomis. Jei tai neįmanoma, mažmeninės prekybos tarpsniu galima taikyti kitus veiksmingus ėminių ėmimo būdus, jei jie užtikrina pakankamą ėminių ir siuntos, iš kurios imami ėminiai, reprezentatyvumą.

5. Siuntos arba siuntos dalies priėmimas

—	Priimama, jei jungtinis ėminys neviršija didžiausios ribos, atsižvelgiant į matavimo neapibrėžtį ir pataisą regeneravimui.

—	Atmetama, jei jungtinis ėminys viršija didžiausią ribą, neturint pagrįstų abejonių ir atsižvelgiant į matavimo neapibrėžtį ir pataisą regeneravimui.

(*1) Atsižvelgiant į siuntos masę, žr. 2 lentelę.

II PRIEDAS

ĖMINIŲ RUOŠIMAS IR ANALIZĖS METODŲ, TAIKOMŲ OFICIALIAI TIKRINANT FUSARIUM TOKSINŲ KIEKĮ TAM TIKRUOSE MAISTO PRODUKTUOSE, PARINKIMO KRITERIJAI

1. Atsargumo priemonės

Kadangi Fusarium toksinų pasiskirstymas yra nevienodas, ėminiai turi būti ruošiami, ypač homogenizuojami, labai kruopščiai.

Ruošiant bandomąją medžiagą turi būti panaudojama visa laboratorijos gauta medžiaga.

2. Laboratorijoje gauto ėminio apdorojimas

Kiekvieną laboratorinį ėminį reikia gerai sumalti ir išmaišyti, taikant tokį technologinį procesą, kuris, kaip įrodyta, leidžia ėminį visiškai homogenizuoti.

Jei didžiausias leistinas kiekis taikomas sausajai medžiagai, turi būti nustatytas produkto sausosios medžiagos kiekis homogenizuotame mėginyje, taikant tokį metodą, kuris, kaip įrodyta, leidžia tiksliai nustatyti sausosios medžiagos kiekį.

3. Ėminių padalijimas priverstinio sprendimų vykdymo ir gynybos tikslams

Kartotiniai ėminiai, imami priverstinio sprendimų vykdymo, prekybos (gynybos) ir arbitražo tikslams, imami iš homogenizuotos medžiagos, jei tai neprieštarauja valstybių narių ėminių ėmimo taisyklėms.

4. Analizės metodai, kuriuos turi taikyti laboratorija, ir laboratorijos kontrolės reikalavimai

4.1. Sąvokų apibrėžimai

Toliau pateikiama keletas dažniausiai vartojamų sąvokų, kurias turės naudoti laboratorija.

Dažniausiai nurodomi preciziškumo parametrai yra pakartojamumas ir atkuriamumas.

r	=	Pakartojamumas – tai vertė, už kurią, kaip galima su tam tikra tikimybe (paprastai 95 %) tikėtis, dviejų vieno bandymo rezultatų, gautų pakartojamumo sąlygomis, t. y. tas pats ėminys, tas pats operatorius, ta pati aparatūra, ta pati laboratorija ir trumpas laiko tarpas, absoliutusis skirtumas bus mažesnis; taigi r = 2,8 × sr
sr	=	Standartinis nuokrypis, apskaičiuojamas pagal rezultatus, gautus pakartojamumo sąlygomis
RSDr	=	Santykinis standartinis nuokrypis, apskaičiuotas pagal rezultatus, gautus pakartojamumo sąlygomis
R	=	Atkuriamumas – tai vertė, už kurią absoliutusis atskirų bandymo rezultatų, gautų atkuriamumo sąlygomis, t. y. naudojant tokią pat medžiagą, kurią bandymo vykdytojai gavo skirtingose laboratorijose, ir taikant standartizuotą bandymų metodą, skirtumas bus mažesnis, kaip galima būtų tikėtis su tam tikra tikimybe (paprastai 95 %). R = 2,8 × sR
sR	=	Standartinis nuokrypis, apskaičiuojamas pagal rezultatus, gautus atkuriamumo sąlygomis
RSDR	=	Santykinis standartinis nuokrypis, apskaičiuotas pagal rezultatus, gautus atkuriamumo sąlygomis .

4.2. Bendrieji reikalavimai

Maisto kontrolei naudojami analizės metodai turi atitikti Direktyvos 85/591/EEB priedo 1 ir 2 punktų nuostatas.

4.3. Specialieji reikalavimai

4.3.1. Efektyvumo kriterijai

Jei Bendrijos teisės aktuose nėra reikalaujama taikyti konkrečius metodus Fusarium toksinų kiekiui maisto produktuose nustatyti, laboratorijos gali pasirinkti bet kurį metodą, jei pasirinktas metodas atitinka šiuos kriterijus:

Deoksinivalenolio analizės metodo darbiniai parametrai

Kiekis μg/kg	Deoksinivalenolis
Kiekis μg/kg	RSDr %	RSDR %	Regeneravimas %
> 100–≤ 500	≤ 20	≤ 40	60 iki 110
> 500	≤ 20	≤ 40	70 iki 120

Zearalenono analizės metodo darbiniai parametrai

Kiekis μg/kg	Zearalenonas
Kiekis μg/kg	RSDr %	RSDR %	Regeneravimas %
≤ 50	≤ 40	≤ 50	nuo 60 iki 120
> 50	≤ 25	≤ 40	nuo 70 iki 120

Fumonizinų B1 ir B2 analizės metodo darbiniai parametrai

Kiekis μg/kg	Fumonizinai B1 arba B2
Kiekis μg/kg	RSDr %	RSDR %	Regeneravimas %
≤ 500	≤ 30	≤ 60	nuo 60 iki 120
> 500	≤ 20	≤ 30	nuo 70 iki 110

Toksinų T-2 ir HT-2 analizės metodo darbiniai parametrai

Kiekis μg/kg	Toksinas T-2
Kiekis μg/kg	RSDr %	RSDR %	Regeneravimas %
50–250	≤ 40	≤ 60	nuo 60 iki 130
> 250	≤ 30	≤ 50	nuo 60 iki 130

Kiekis μg/kg	Toksinas HT-2
Kiekis μg/kg	RSDr %	RSDR %	Regeneravimas %
100–200	≤ 40	≤ 60	nuo 60 iki 130
> 200	≤ 30	≤ 50	nuo 60 iki 130

Taikomų metodų nustatymo ribos nenurodytos, nes yra pateiktos dominančių koncentracijų preciziškumo vertės.

Preciziškumo vertės apskaičiuojamos pagal Horwitz'o lygtį:

RSDR = 2(1-0,5logC)

kurioje:

RSDR – tai santykinis standartinis nuokrypis, apskaičiuotas pagal rezultatus, gautus atkuriamumo sąlygomis

C – koncentracijos rodiklis (t. y. 1 = 100 g/100 g, 0,001 = 1 000 mg/kg).

Tai yra apibendrintoji preciziškumo lygtis, kuri, kaip buvo nustatyta, nepriklauso nuo analitės ir matricos, bet didesnei daliai serijinės analizės metodų priklauso tik nuo koncentracijos.

4.3.2. „Tinkamumo iškeltiems tikslams pasiekti“ metodas

Jei patvirtintų analizės metodų skaičius yra ribotas, galima naudoti „tinkamumo iškeltiems tikslams pasiekti“ metodą, apibrėžiantį vieną parametrą – tinkamumo funkciją, skirtą analizės metodų tinkamumui įvertinti. Tinkamumo funkcija – tai neapibrėžties funkcija, nurodanti didžiausią neapibrėžties laipsnį, kuris laikomas tinkamu.

Tuo atveju, jei analizės metodų, patvirtintų atliekant tarplaboratorinį bandymą, skaičius yra ribotas, laboratorijoje naudotino analizės metodo tinkamumui („tinkamumas iškeltiems tikslams pasiekti“) įvertinti taip pat gali būti panaudotas neapibrėžties funkcijos metodas, ypač toksinų T-2 ir HT-2 kiekiui nustatyti. Laboratorija gali naudoti metodą, kuriuo gaunami rezultatai yra didžiausios standartinės neapibrėžties ribose. Didžiausia standartinė neapibrėžtis gali būti apskaičiuota pagal šią formulę:

kurioje:

—	Uf yra didžiausia standartinė neapibrėžtis (μg/kg)

—	LOD – metodo nustatymo riba (μg/kg)

—	α yra konstanta, skaitmeninis koeficientas, kuris turi būti naudojamas priklausomai nuo C vertės. Naudotinos vertės nurodomos 3 lentelėje

—	C yra dominanti koncentracija (μg/kg).

Jeigu naudojant analizės metodą gaunami rezultatai, kurių neapibrėžties matavimai yra mažesni už didžiausią standartinę neapibrėžtį, manoma, kad metodas yra taip pat tinkamas, kaip ir tas, kuris atitinka 4.3.1. punkte nurodytus darbinius parametrus.

3 lentelė

Šiame punkte pateiktoje formulėje naudotinos α konstantos skaitmeninės reikšmės, atsižvelgiant į dominančią koncentraciją

C (μg/kg)	α
≤ 50	0,2
51–500	0,18
501–1 000	0,15
1 001 –10 000	0,12
> 10 000	0,1

4.4. Regeneravimo apskaičiavimas ir rezultatų registravimas

Analizės rezultatas ataskaitoje nurodomas su regeneravimo pataisa arba be jos. Ataskaitoje turi būti nurodytas registravimo būdas ir regeneravimo faktorius. Analizės rezultatas su regeneravimo pataisa naudojamas atitikčiai patikrinti (žr. I priedo 5 punktą).

Analizės rezultatas turi būti nurodomas ataskaitoje kaip x +/– U, kur x yra analizės rezultatas, o U – išplėstoji matavimo neapibrėžtis.

U yra išplėstoji neapibrėžtis, taikant atsargos koeficientą 2, kuris užtikrina maždaug 95 % tikrumo laipsnį.

4.5. Laboratorijų kokybės standartai

Laboratorijos privalo laikytis Tarybos direktyvos 93/99/EEB nuostatų.

2005 6 7

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 143/27

KOMISIJOS SPRENDIMAS

2002 m. lapkričio 27 d.

dėl Europos atominės energijos bendrijos ir Kazachstano Respublikos Vyriausybės bendradarbiavimo susitarimų sudarymo kontroliuojamos branduolių sintezės srityje

(pranešta dokumentu Nr. C(2002) 4572)

(2005/419/Euratomas)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 101 straipsnio antrą pastraipą,

atsižvelgdama į Tarybos patvirtinimą (1),

kadangi turi būti sudarytas Europos atominės energijos bendrijos ir Kazachstano Respublikos Vyriausybės susitarimas branduolių sintezės srityje,

NUSPRENDĖ:

1 straipsnis

Europos atominės energijos bendrijos vardu sudaromas Europos atominės energijos bendrijos ir Kazachstano Respublikos Vyriausybės susitarimas branduolių sintezės srityje.

Susitarimo tekstas pridedamas prie šio sprendimo.

2 straipsnis

Už tyrimus atsakingas Komisijos narys arba jo paskirtasis atstovas įgaliojamas Europos atominės energijos bendrijos vardu pasirašyti susitarimą, kad jis būtų privalomas Europos atominės energijos bendrijai.

Priimta Briuselyje, 2002 m. lapkričio 27 d.

Komisijos vardu

Philippe BUSQUIN

Komisijos narys

(1) 12188/01 (press 333), 2001 9 27.

Kazachstano Respublikos Vyriausybės ir Europos atominės energijos bendrijos bendradarbiavimo

SUSITARIMAS

valdomos branduolių sintezės srityje

KAZACHSTANO RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ,

viena šalis,

IR EUROPOS ATOMINĖS ENERGIJOS BENDRIJA, kita šalis,

(toliau – Bendrija), (toliau atitinkamai – Šalis arba Šalys),

PRISIMINDAMOS, kad Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Kazachstano Respublikos partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimas buvo pasirašytas 1995 m. sausio 23 d.;

SIEKDAMOS palengvinti branduolių sintezės energijos gavybą, kaip potencialiai priimtiną aplinkosaugos požiūriu, ekonomiškai konkurencingą ir iš esmės beribį energijos šaltinį;

PAŽYMĖDAMOS, kad Bendrijos branduolių sintezės programa yra plačios apimties visapusė programa, paremta toroidiniu magnetiniu išlaikymu;

PAŽYMĖDAMOS, kad Kazachstano branduolių sintezės programa yra tikslinė programa, kurioje pabrėžiami konkretūs sintezės mokslo ir technologijos pranašumai Kazachstane;

PRIPAŽINDAMOS abipusę naudą, kuri bus gaunama Šalių mokslo bendruomenėms, dirbančiomis valdomos branduolių sintezės srityje, pradėjus glaudžiau bendradarbiauti;

NUSPRENDUSIOS stiprinti Šalių bendradarbiavimą valdomos branduolių sintezės srityje rengiant nuolatines konsultacijas,

SUSITARĖ:

1 straipsnis

Šio susitarimo tikslas – išlaikyti ir stiprinti Šalių bendradarbiavimą srityse, kuriose jos vykdo savo atitinkamas branduolių sintezės programas remiantis abipuse nauda, siekdamos tobulinti mokslines žinias ir didinti technologines galimybes, sudarančias branduolių sintezės energijos sistemos pagrindą.

2 straipsnis

Bendradarbiavimas pagal šį susitarimą gali būti vykdomas šiose srityse:

a)	plazmos išlaikymo, transportavimo ir kaitinimo bei srovės sankabos (tarp jų susijusių radijo dažnių sistemų plėtotė) eksperimentiniai bei teoriniai tyrimai ir magnetinių įtaisų diagnostika;

b)	sintezės technologija;

c)	taikomoji plazmos fizika;

d)	programos strategija bei planai, ir

e)	kitos sritys, dėl kurių gali būti susitarta.

3 straipsnis

Bendradarbiavimas 2 straipsnyje nurodytose srityse gali apimti šią veiklą:

a)	keitimąsi informacija ir informacijos teikimą;

b)	darbuotojų mainus ir aprūpinimą darbuotojais;

c)	įvairias susitikimų formas;

d)	keitimąsi mėginiais, instrumentais ir įranga bei jų pateikimą eksperimentiniams ir įvertinimo tikslams;

e)	proporcingą dalyvavimą bendruose tyrimuose ir veikloje;

f)	prisidėjimą prie vienos Šalies dalyvavimo branduolių sintezės programose ir projektuose su trečiosiomis šalimis tuo atveju, kai, jei reikia, tos trečiosios šalys duoda sutikimą, ir

g)	kitas sritis, dėl kurių gali būti susitarta.

4 straipsnis

1. Pagal poreikį, konkrečių bendradarbiavimo veiksmų įgyvendinimo susitarimai sudaromi tarp:

Bendrijos ir bet kurios su ja susijusios organizacijos, kurią šiam tikslui paskiria Bendrija, vadovaujantis Bendrijos branduolių sintezės programa,

Kazachstano Respublikos Vyriausybės, kurios vykdomoji institucija šiam tikslui yra Kazachstano Respublikos energetikos ir mineralinių žaliavų išteklių ministerija arba kuri nors kita organizacija, kurią šiam tikslui paskiria Kazachstano Respublika.

2. Dėl konkrečių sąlygų ir nuostatų, būtinų siekiant vykdyti 3 straipsnyje nurodytą veiklą, tarpusavyje susitaria abi Šalys, sudarydamos įgyvendinimo susitarimus, kuriuose nurodoma:

a)	konkreti informacija, procedūros ir finansinės nuostatos apie individualią bendradarbiavimo veiklą;

b)	vienai organizacijai ar vykdančiajam atstovui priskiriama atsakomybė už konkrečios veiklos vykdymą;

c)	išsamios nuostatos dėl informacijos skleidimo ir intelektinės nuosavybės klausimų.

3. Siekdamos mažinti veiklos dubliavimą, Šalys derina savo veiksmus pagal šį susitarimą atitinkamai su kita tarptautine veikla, susijusia su valdomos branduolių sintezės srities moksliniais tyrimais ir taikomąja veikla, kurioje dalyvauja viena iš Šalių.

5 straipsnis

1. Šalys įkuria Koordinavimo komitetą šio susitarimo vykdymui koordinuoti ir prižiūrėti. Šalys skiria vienodą skaičių narių darbui Koordinavimo komitete ir vieną iš paskirtų narių paskiria delegacijos vadovu. Koordinavimo komitetas susitinka kiekvienais metais paeiliui Bendrijoje ir Kazachstane ar kitoje sutartoje vietoje sutartu laiku. Susitikimui pirmininkauja priimančiosios Šalies delegacijos vadovas.

2. Koordinavimo komiteto funkcijos yra šios:

a)	įvertinti bendradarbiavimo pagal šį susitarimą padėtį;

b)	nustatyti konkrečias užduotis, kurių reikia imtis šio susitarimo 2 straipsnyje nurodytose srityse, neapribojant Šalių teisės priimti savarankiškus sprendimus dėl savo atitinkamų programų.

3. Visi Koordinavimo komiteto sprendimai priimami vieningai.

4. Laikotarpiui tarp Koordinavimo komiteto posėdžių kiekviena Šalis skiria vykdomąjį sekretorių, kuris veikia jos vardu sprendžiant visus pagal šį susitarimą vykdomo bendradarbiavimo klausimus. Vykdomieji sekretoriai yra atsakingi už kasdienį bendradarbiavimo vykdymą.

6 straipsnis

Visas su bendradarbiavimu susijusias išlaidas dengia ta Šalis, kuri jas patiria, išskyrus tuos atvejus, kai įgyvendinimo agentūros raštu konkrečiai susitaria kitaip.

7 straipsnis

Informacijos ir intelektinės nuosavybės teisių, įskaitant pramoninės nuosavybės teises, patentus ir autorines teises, panaudojimas ir skleidimas pagal šį susitarimą vykdomi laikantis priedų, kurie sudaro neatskiriamą šio susitarimo dalį.

8 straipsnis

Nė viena šio susitarimo nuostata neturi būti aiškinama kaip pažeidžianti galiojančius ar būsimus Šalių bendradarbiavimo susitarimus.

9 straipsnis

1. Šalių veikla pagal šį susitarimą priklauso nuo galimybės pasinaudoti atitinkamu finansavimu.

2. Pagal šį susitarimą vykdomam bendradarbiavimui taikomi atitinkami įstatymai ir kiti teisės aktai.

3. Laikydamasi galiojančių įstatymų ir kitų teisės aktų, kiekviena Šalis deda visas pastangas siekdama palengvinti formalumus, susijusius su bendradarbiavimui vykdyti reikalingu asmenų judėjimu, medžiagų bei įrangos perdavimu ir sumų valiuta pervedimu.

4. Nuostoliai, patirti įgyvendinant šį susitarimą, atlyginami laikantis galiojančių įstatymų ir kitų teisės aktų.

10 straipsnis

Visus su šiuo susitarimu susijusius klausimus šalys stengiasi išspręsti tarpusavio konsultacijomis, laikydamosi galiojančių įstatymų ir kitų teisės aktų.

11 straipsnis

1. Susitarimas įsigalioja tą dieną (1), kurią Šalys nurodo pasikeisdamos diplomatinėmis notomis, ir galioja pradinį 10 metų laikotarpį.

2. Vėliau susitarimo galiojimas automatiškai pratęsiamas penkerių metų laikotarpiams, nebent kuri nors Šalis ne vėliau kaip prieš šešis mėnesius iki jo galiojimo pabaigos raštu pareikalauja jį nutraukti arba pakartotinai svarstyti.

3. Jie šis susitarimas nutraukiamas arba svarstomas pakartotinai, bendradarbiavimo veiklos, kuri buvo veiksmingai pradėta iki prašymo nutraukti susitarimą arba jį svarstyti pakartotinai, ir 4 straipsnyje numatytų įgyvendinimo susitarimų atžvilgiu – jis galioja ankstesne forma iki tokios veiklos ir susitarimų galiojimo pabaigos.

4. Šio susitarimo nutraukimas nedaro įtakos 7 straipsnyje numatytoms teisėms ir pareigoms.

12 straipsnis

Šis susitarimas taikomas Bendrijos atžvilgiu – teritorijoms, kurioms taikoma Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutartis ir šalių, dalyvaujančių Bendrijos branduolių sintezės programos pilnateisių asocijuotų trečiųjų valstybių teisėmis, teritorijoms.

13 straipsnis

Šis susitarimas sudarytas dviem egzemplioriais danų, olandų, anglų, suomių, prancūzų, vokiečių, graikų, italų, portugalų, ispanų, švedų, kazachų ir rusų kalbomis. Visi tekstai yra autentiški.

Priimta Briuselyje, 2002 m. lapkričio 29 d.

Europos atominės energijos bendrijos vardu

Philippe BUSQUIN

Kazachstano Respublikos Vyriausybės vardu

Akhmetzhan S. YESSIMOV

(1) 2004 m. balandžio 13 d.

I PRIEDAS

Pagrindiniai principai dėl intelektinės nuosavybės teisių (*1), atsirandančių vykdant bendrus mokslinius tyrimus pagal bendradarbiavimo susitarimą valdomos branduolių sintezės srityje, suteikimo

I. NUOSAVYBĖ, TEISIŲ SUTEIKIMAS IR NAUDOJIMASIS JOMIS

Visi tyrimai, atliekami pagal šį susitarimą, yra bendri moksliniai tyrimai. Dalyviai kartu parengia technologijos valdymo planus (TVP) (*2) dėl nuosavybės teisių ir naudojimosi, įskaitant informacijos ir intelektinės nuosavybės (IN), sukurtos atliekant bendrus mokslinius tyrimus, publikavimą. Tuos planus patvirtina Šalys prieš sudarydamos bet kurias konkrečias su tais planais susijusias mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos bendradarbiavimo sutartis. TVP rengiami atsižvelgiant į bendrų tyrimų tikslus, atitinkamą dalyvių indėlį, licencijų suteikimo pagal teritoriją arba pagal panaudojimo sritį pranašumus ir trūkumus, taikomų teisės aktų reikalavimus ir kitus veiksnius, kurie dalyviams atrodo tinkami. Bendri TVP taip pat reguliuoja su IN susijusias teises ir pareigas dėl tyrimų, kuriuos atlieka kviestiniai mokslo darbuotojai.

Atliekant bendrą mokslinį tyrimą gauta informacija ar IN, neaptarta technologijos valdymo planuose, Šalių pritarimu, priskiriama laikantis technologijos valdymo planuose nustatytų principų. Kilus nesutarimų, tokia informacija ar IN priklauso visiems bendro mokslinio tyrimo, kurio metu ji buvo gauta, dalyviams. Kiekvienas dalyvis, kurio atžvilgiu taikoma ši nuostata, turi teisę be jokių geografinių apribojimų naudoti tokią informaciją ar IN savo komerciniams tikslams.

Viena Šalis užtikrina, kad kita Šalis ir jos dalyviai galėtų naudotis laikantis šių principų jiems suteiktomis IN teisėmis.

Siekdama šio susitarimo reglamentuojamose srityse išsaugoti konkurencijos sąlygas, kiekviena Šalis stengiasi užtikrinti, kad pagal šį susitarimą įgytomis teisėmis būtų naudojamasi visų pirma siekiant:

i)	platinti ir naudoti pagal susitarimą gautą, atskleistą ar kitaip tapusią prieinama informaciją;

ii)	priimti ir įgyvendinti tarptautinius standartus.

II. AUTORIŲ TEISIŲ SAUGOMI DARBAI

Šalims arba jų dalyviams priklausančių autorių teisių atžvilgiu taikomas Berno konvencijos režimas (1971 m. Paryžiaus aktas).

III. MOKSLINĖS LITERATŪROS DARBAI

Nepažeidžiant IV skyriaus ir jei TVP nėra susitarta kitaip, mokslinio tyrimo rezultatus bendrame moksliniame tyrime dalyvaujančios Šalys ar dalyviai skelbia kartu. Įgyvendinant pirmiau minėtą bendrąją taisyklę, taikoma tokia tvarka:

Tuo atveju, kai viena Šalis ar tos Šalies valstybės įstaigos publikuoja mokslinius ir techninius žurnalus, straipsnius, ataskaitas, knygas, įskaitant vaizdo įrašus ir programinę įrangą, sukurtus pagal šį susitarimą atliekant bendrą mokslinį tyrimą, kita Šalis įgyja pasaulinę, neišimtinę, neatšaukiamą, be atskaitymų už pardavimus licenciją versti, atkurti, pritaikyti, perduoti ir viešai platinti tokius darbus.

2.	Šalys užtikrina kiek galima platesnį mokslinio pobūdžio literatūros darbų, sukurtų pagal šį susitarimą atliekamą bendrą mokslinį tyrimą, ir publikuojamų nepriklausomų leidėjų, platinimą.

3.	Ant visų viešai platinamų ir pagal šią nuostatą parengtų darbų, kurių autoriaus teisės yra saugomos, kopijų nurodoma (-os) autoriaus (-ių) pavardė (-s), nebent autorius (-iai) aiškiai atsisako būti paminėtas (-i). Ant jų taip pat pateikiama aiškiai matoma nuoroda į bendrą Šalių paramą.

IV. NEATSKLEIDŽIAMA INFORMACIJA

A. Dokumentinė neatskleidžiama informacija

Atitinkamai kiekviena Šalis ar jos dalyviai kuo anksčiau ir, pageidautina, technologijos valdymo plane, nurodo informaciją, kurios jie pageidauja neatskleisti, inter alia, atsižvelgdami į šiuos kriterijus:

—	informacijos konfidencialumą ta prasme, kad informacija kaip vientisa arba kaip tiksli jos komponentų konfigūracija ar rinkinys nėra visuotinai žinoma ar lengvai teisėtomis priemonėmis prieinama tos srities ekspertams;

—	dėl jos slaptumo esamą ar potencialią komercinę informacijos vertę;

—	ankstesnę informacijos apsaugą, kai teisėtai ją kontroliuojantis asmuo, siekdamas išsaugoti informacijos konfidencialumą, dėl jos ėmėsi tomis aplinkybėmis pagrįstų priemonių.

Šalys ir dalyviai, tam tikrais atvejais prireikus gali sutarti, kad dalis arba visa pagal šį susitarimą atliekant bendrą mokslinį tyrimą suteikta, pasikeista ar sukurta informacija nebūtų atskleista, jei nėra nurodoma kitaip.

Kiekviena Šalis užtikrina, kad pagal šį susitarimą neatskleidžiama informacija ir privilegijuotas jos pobūdis būtų aiškiai atpažįstamas kitai Šaliai, pavyzdžiui, atitinkamu ženklinimu arba ribojančiuoju grifu. Ši nuostata taip pat taikoma bet kokiam minėtos informacijos ar jos dalies atkūrimui.

Šalis, pagal šį susitarimą gaunanti neatskleidžiamą informaciją, privalo atsižvelgti į jos ypatingą pobūdį. Šie apribojimai automatiškai nustoja galioti, informacijos savininkui ją be apribojimų išplatinus srities ekspertams.

Pagal šį susitarimą perduotą neatskleidžiamą informaciją gaunanti Šalis gali perduoti ją toje Šalyje esantiems ar joje dirbantiems asmenims ir kitiems informaciją gaunančios Šalies atitinkamiems departamentams ar agentūroms, turinčioms specialius įgaliojimus dėl vykdomo bendro mokslinio tyrimo, su sąlyga, kad bet kokiai taip išplatintai neatskleidžiamai informacijai būtų taikomas konfidencialumo susitarimas ir ji būtų lengvai atpažįstama kaip tokia (kaip nurodyta pirmiau).

Gavusi išankstinį rašytinį neatskleidžiamą informaciją pagal šį susitarimą pateikiančios Šalies sutikimą, gaunanti Šalis gali paskleisti tokią informaciją plačiau nei leidžiama pagal pirmiau nurodytą 3 punktą. Šalys bendradarbiauja rengiant tokio prašymo ir išankstinio sutikimo dėl platesnio paskleidimo gavimo tvarką ir kiekviena Šalis duoda tokį sutikimą, kiek tai leidžia jos vidaus politika, įstatymai ir kiti teisės aktai.

B. Nedokumentinė neatskleidžiama informacija

Nedokumentinės neatskleidžiamos informacijos arba kitokios konfidencialios ar privilegijuotos informacijos, gautos seminaruose ir kitokiuose pagal šį susitarimą surengtuose susitikimuose, ar informacijos, gautos dalyvaujant personalui, panaudojant priemones ar vykdant bendrus projektus, atžvilgiu, Šalys arba jų dalyviai taiko šiame susitarime dokumentinei informacijai nurodytą principą tačiau su sąlyga, kad tokios neatskleidžiamos arba kitos konfidencialios ar privilegijuotos informacijos gavėjas jos perdavimo metu yra informuojamas apie perduodamos informacijos konfidencialų pobūdį.

C. Kontrolė

Kiekviena Šalis stengiasi užtikrinti, kad jos pagal šį susitarimą gauta neatskleidžiama informacija būtų kontroliuojama kaip numatyta susitarime. Jei viena iš Šalių žino, kad ji nesugebės arba yra pagrindas manyti, kad ji nesugebės laikytis A ir B poskyrių nuostatų dėl informacijos neatskleidžiamumo, ji nedelsdama apie tai praneša kitai Šaliai. Po to Šalys konsultuojasi tarpusavyje, siekdamos nustatyti tinkamą veiksmų planą.

(*1) Šiuose nuorodose pavartotų sąvokų apibrėžimai pateikiami II priede.

(*2) Išskirtiniai tokių TVP požymiai nurodyti III priede.

II PRIEDAS

SĄVOKŲ APIBRĖŽIMAI

1. INTELEKTINĖ NUOSAVYBĖ– sąvoka vartojama ta reikšme, kuri apibrėžta Konvencijos dėl pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos įsteigimo, priimtos 1967 m. liepos 14 d. Stokholme, 2 straipsnyje.

2. DALYVIS– bet kuris fizinis ar juridinis asmuo, įskaitant pačias Šalis, dalyvaujančius projekte pagal šį susitarimą.

3. BENDRAS MOKSLINIS TYRIMAS– tai mokslinis tyrimas, kuris vykdomas ir (arba) finansuojamas bendrais Šalių įnašais bei prireikus bendradarbiaujant abiems Šalims.

4. INFORMACIJA– mokslinė arba techninė informacija, rezultatai ar mokslinio tyrimo ir taikomosios veiklos metodai, atsirandantys dėl bendro mokslinio tyrimo ir bet kuri kita informacija, kuri, Šalių ir (arba) mokslinio tyrimo dalyvių nuomone, turi būti teikiama arba ja keičiamasi pagal šį susitarimą arba su juo susijusiais moksliniais tyrimais.

III PRIEDAS

TECHNOLOGIJOS VALDYMO PLANO (TVP) IŠSKIRTINIAI POŽYMIAI

TVP yra konkretus susitarimas, kurį turi sudaryti dalyviai, dėl bendrų mokslinių tyrimų vykdymo bei atitinkamų dalyvių teisių ir pareigų. IN atžvilgiu, TVP paprastai, inter alia, nurodoma: nuosavybė, apsauga, naudotojų teisės mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos tikslams, panaudojimas ir skleidimas, įskaitant susitarimus dėl bendrų publikacijų, kviestinių mokslo darbuotojų teisės ir pareigos ir ginčų sprendimo procedūros. TVP taip pat gali būti pateikiama pagrindinė ir papildoma informacija, licencijavimas ir tikėtini rezultatai.

2005 6 7

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 143/34

KOMISIJOS SPRENDIMAS

2005 m. birželio 2 d.

iš dalies keičiantis 2003 m. Stojimo akto VIII priedo A priedėlį dėl tam tikrų Latvijos pieno, žuvies ir mėsos sektoriaus įmonių

(pranešta dokumentu Nr. C(2005) 1609)

(Tekstas svarbus EEE)

(2005/420/EB)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į Čekijos Respublikos, Estijos, Kipro, Latvijos, Lietuvos, Vengrijos, Maltos, Lenkijos, Slovėnijos ir Slovakijos Stojimo aktą (1), ypač į jo VIII priedo 4 skyriaus B skirsnio I poskirsnio 1 punkto d papunktį,

kadangi:

(1)	Tam tikroms Latvijos įmonėms, išvardytoms 2003 m. Stojimo akto VIII priedo A priedėlyje (2), buvo suteiktas pereinamasis laikotarpis. Tas priedėlis buvo iš dalies pakeistas Komisijos sprendimais 2004/460/EB (3) ir 2004/472/EB (4).

(2)	Latvija pateikė pareiškimą, kuriame nurodė, kad tam tikros pieno, žuvies ir mėsos sektoriaus įmonės baigė modernizavimo procesą ir dabar visiškai atitinka Bendrijos teisės aktų nuostatas. Be to, tam tikros įmonės nutraukė savo veiklą.

(3)	Todėl 2003 m. Stojimo akto VIII priedo A priedėlį reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti. Aiškumo sumetimais tas priedėlis turėtų būti pakeistas nauju.

(4)	Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatiniam komitetui buvo pranešta apie šiame sprendime numatytas priemones,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

2003 m. Stojimo akto VIII priedo A priedėlis yra pakeičiamas šio sprendimo priedu.

2 straipsnis

Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje, 2005 m. birželio 2 d.

Komisijos vardu

Markos KYPRIANOU

Komisijos narys

(1) OL L 236, 2003 9 23, p. 33.

(2) OL C 227 E, 2003 9 23, p. 104.

(3) OL L 156, 2004 4 30, p. 78.

(4) OL L 160, 2004 4 30, p. 61.

PRIEDAS

„A priedėlis

nurodytas VIII priedo 4 skyriaus B skirsnio I poskirsnio 1 punkte (*1)

Įmonių sąrašas su nurodytais trūkumais ir terminais šiems trūkumams ištaisyti

MĖSOS ĮMONĖS

Nr.

Vet. Nr.

Įmonės pavadinimas

Trūkumai

Visiškos atitikties terminas

Talsu gaļa, Akciju sabiedrība

Tarybos direktyvos 64/433/EEB:

I priedo I skyriaus 1 punkto a, b, c, e ir g papunkčiai

I priedo I skyriaus 2 punkto a papunktis

I priedo I skyriaus 4 punkto a papunktis

I priedo I skyriaus 11 punktas

I priedo II skyriaus 14 punkto e ir f papunkčiai

I priedo III skyriaus 15 punktas

I priedo IV skyriaus 16 punkto b papunktis

I priedo IV skyriaus 17 punkto b papunktis

I priedo XIV skyriaus 68 punktas

Tarybos direktyvos 77/99/EEB:

A priedo I skyriaus 2 punkto a, b, c, d, e, f ir g papunkčiai

A priedo I skyriaus 6 ir 11 punktai

B priedo I skyriaus 1 ir 2 punktai

B priedo II skyriaus 3 punktas

Tarybos direktyvos 94/65/EB:

I priedo I skyriaus 1 punkto a papunktis

I priedo III skyriaus 1 punkto a papunktis

2005 12 31

Tukuma gaļas pārstrādes sabiedrība, Akciju sabiedrība

Tarybos direktyvos 64/433/EEB:

I priedo I skyriaus 1 punkto a, b, c, e, f ir g papunkčiai

I priedo I skyriaus 2 punkto a papunktis

I priedo I skyriaus 4 punkto a papunktis

I priedo I skyriaus 11 punktas

I priedo II skyriaus 14 punkto e ir f papunkčiai

I priedo III skyriaus 15 punktas

I priedo IV skyriaus 16 punkto b papunktis

I priedo IV skyriaus 17 punkto b papunktis

I priedo XIV skyriaus 68 punktas

Tarybos direktyvos 77/99/EEB:

A priedo I skyriaus 2 punkto a, b, c, d, e, f ir g papunkčiai

A priedo I skyriaus 6 ir 11 punktai

B priedo I skyriaus 1 ir 2 punktai

B priedo II skyriaus 3 punktas

Tarybos direktyvos 94/65/EB:

I priedo I skyriaus 1 punkto a papunktis

I priedo III skyriaus 1 punkto a papunktis

2005 12 31

Triāls filiāle „Valmieras gaļas kombināts“, Sabiedrība ar ierobežotu atbildību

Tarybos direktyvos 64/433/EEB:

I priedo I skyriaus 1 punkto a, b, c, e, f ir g papunkčiai

I priedo I skyriaus 2 punkto a papunktis

I priedo I skyriaus 4 punkto a papunktis

I priedo I skyriaus 11 punktas

I priedo II skyriaus 14 punkto e ir f papunkčiai

I priedo III skyriaus 15 punktas

Tarybos direktyvos 77/99/EEB:

A priedo I skyriaus 2 punkto a, b, c, d, e, f ir g papunkčiai

A priedo I skyriaus 6 ir 11 punktai

B priedo I skyriaus 1 ir 2 punktai

B priedo II skyriaus 3 punktas

Tarybos direktyvos 94/65/EB:

I priedo I skyriaus 1 punkto a papunktis

I priedo III skyriaus 1 punkto a papunktis

2005 12 31

Gravendāle, Sabiedrība ar ierobežotu atbildību

Tarybos direktyvos 64/433/EEB:

I priedo I skyriaus 1 punkto a, b, c, e ir g papunkčiai

I priedo I skyriaus 2 punkto a papunktis

I priedo I skyriaus 11 punktas

I priedo III skyriaus 15 punktas

Tarybos direktyvos 77/99/EEB:

A priedo I skyriaus 2 punkto a, b, c, d, e, f ir g papunkčiai

A priedo I skyriaus 11 punktas

B priedo I skyriaus 1 ir 2 punktai

Tarybos direktyvos 94/65/EB:

I priedo I skyriaus 1 punkto a papunktis

I priedo III skyriaus 1 punkto a papunktis

2005 12 31

Putnu fabrika Kękava, Akciju sabiedrība

Tarybos direktyvos 71/118/EEB:

I priedo I skyriaus 1 punkto a, b, c, e ir g papunkčiai

I priedo I skyriaus 4 punkto c papunktis

I priedo II skyriaus 14 punkto b ir c papunkčiai

I priedo V skyriaus 18 punkto d papunktis

I priedo VII skyriaus 43 punktas

Tarybos direktyvos 77/99/EEB:

A priedo I skyriaus 2 punkto a, b, c, d, ir e papunkčiai

A priedo I skyriaus 11 punktas

B priedo I skyriaus 1 ir 2 punktai

Tarybos direktyvos 94/65/EB:

I priedo III skyriaus 1 punkto a papunktis

2005 12 31

Erso7, Sabiedrība ar ierobežotu atbildību

Tarybos direktyvos 64/433/EEB:

II priedo 1 skyriaus 4 punkto a papunktis

II priedo 1 skyriaus 9 punktas

Tarybos direktyvos 77/99/EEB:

A priedo I skyriaus 2 punkto f papunktis

A priedo I skyriaus 6 ir 11 punktai

B priedo I skyriaus 1 ir 2 punktai

2005 12 31

Strautmaļi, Zemnieku saimniecība

Tarybos direktyvos 64/433/EEB:

II priedo I skyriaus 1 punkto a, b, c ir e papunkčiai

II priedo I skyriaus 4 punkto a papunktis

II priedo I skyriaus 9 punktas

Tarybos direktyvos 77/99/EEB:

A priedo I skyriaus 2 punkto a, b, c, d, e ir f papunkčiai

A priedo I skyriaus 6 ir 11 punktai

B priedo I skyriaus 1 ir 2 punktai

B priedo II skyriaus 3 punktas

2005 12 31

Bērzlejas, Zemnieku saimniecība

Tarybos direktyvos 64/433/EEB:

II priedo I skyriaus 1 punkto a, b, c ir e papunkčiai

II priedo I skyriaus 4 punkto a papunktis

II priedo I skyriaus 9 punktas

Tarybos direktyvos 77/99/EEB:

A priedo I skyriaus 2 punkto a, b, c, e ir f papunkčiai

A priedo I skyriaus 6 ir 11 punktai

B priedo I skyriaus 1 ir 2 punktai

2005 12 31

GPC Smārde, Sabiedrība ar ierobežotu atbildību

Tarybos direktyvos 64/433/EEB:

II priedo I skyriaus 1 punkto a, c ir e papunkčiai

II priedo I skyriaus 4 punkto a papunktis

II priedo I skyriaus 9 punktas

Tarybos direktyvos 77/99/EEB:

A priedo I skyriaus 2 punkto b ir c papunkčiai

A priedo I skyriaus 11 punktas

B priedo I skyriaus 1 ir 2 punktai

2005 12 31“

(*1) VIII priedo tekstą žr. OL L 236, 2003 9 23, p. 824.

2005 6 7

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 143/38

KOMISIJOS SPRENDIMAS

2005 m. birželio 3 d.

iš dalies keičiantis 2003 m. Stojimo akto IX priedo B priedėlį dėl tam tikrų Lietuvos mėsos, pieno ir žuvies sektoriaus įmonių

(pranešta dokumentu Nr. C(2005) 1633)

(Tekstas svarbus EEE)

(2005/421/EB)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į Čekijos Respublikos, Estijos, Kipro, Latvijos, Lietuvos, Vengrijos, Maltos, Lenkijos, Slovėnijos ir Slovakijos Stojimo aktą (1), ypač į jo IX priedo 5 skyriaus B skirsnio I poskirsnio d dalį,

kadangi:

(1)	Tam tikroms Lietuvos įmonėms, išvardytoms 2003 m. Stojimo akto IX priedo B priedėlyje, buvo suteiktas pereinamasis laikotarpis.

(2)	2003 m. Stojimo akto IX priedo B priedėlis buvo iš dalies pakeistas Komisijos sprendimais 2004/472/EB (2) ir 2004/473/EB (3).

(3)	Pagal oficialų Lietuvos kompetentingos institucijos pareiškimą tam tikros mėsos, pieno ir žuvies sektorių įmonės baigė modernizavimo procesą ir dabar visiškai atitinka Bendrijos teisės aktų nuostatas. Be to, tam tikros įmonės nutraukė savo veiklą.

(4)	Todėl 2003 m. Stojimo akto IX priedo B priedėlį reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti. Aiškumo sumetimais jis turėtų būti pakeistas nauju.

(5)	Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatiniam komitetui buvo pranešta apie šiame sprendime numatytas priemones,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

2003 m. Stojimo akto IX priedo B priedėlis yra pakeičiamas šio sprendimo priedu.

2 straipsnis

Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje, 2005 m. birželio 3 d.

Komisijos vardu

Markos KYPRIANOU

Komisijos narys

(1) OL L 236, 2003 9 23, p. 33.

(2) OL L 160, 2004 4 30, p. 62.

(3) OL L 160, 2004 4 30, p. 68.

PRIEDAS

„B priedėlis

nurodytas IX priedo 5 skyriaus B skirsnio I poskirsnyje (*1)

Įmonių sąrašas su nurodytais trūkumais ir terminais šiems trūkumams ištaisyti

Mėsos įmonės

Pirminis sąrašas

Nr.

Vet. Nr.

Įmonės pavadinimas

Trūkumai

Visiškos atitikties terminas

77-23

UAB „Jatkančių mėsinė“, Jatkančių k., Tauragės r., Tauragės aps.

Tarybos direktyvos 64/433/EEB

I priedo I skyriaus 1 punktas,

I priedo I skyriaus 2 punktas,

I priedo I skyriaus 4 punkto c papunktis,

I priedo I skyriaus 9, 11 ir 12 punktai,

I priedo II skyriaus 14 punkto a, b, c, e, f, g, h, k ir l papunkčiai,

I priedo III skyriaus 15 punkto b papunktis.

Tarybos direktyvos 77/99/EEB

A priedo I skyriaus 1 punktas,

A priedo I skyriaus 2 punkto a, b, c, d, e, f ir g papunkčiai,

A priedo I skyriaus 3, 4, 6, 7, 8, 9, 11, 12 ir 15 punktai,

B priedo I skyriaus 1 punkto a, d, e ir f papunkčiai,

B priedo I skyriaus 2 punkto d, e, h ir i papunkčiai.

2006 11 1

77-02

UAB „Stragutės mėsa“

Tarybos direktyvos 64/433/EEB

I priedo I skyriaus 1 punkto a, b, c, e, f ir g papunkčiai,

I priedo I skyriaus 2 punktas,

I priedo I skyriaus 11 ir 12 punktai,

I priedo II skyriaus 14 punkto a, b, c, e, f, g, h, k ir l papunkčiai,

I priedo III skyriaus 15 punkto b papunktis.

Tarybos direktyvos 77/99/EEB

A priedo I skyriaus 1 punktas,

A priedo I skyriaus 2 punkto a, b, c, d, e, f ir g papunkčiai,

A priedo I skyriaus 3, 4, 6, 8, 9, 11 ir 15 punktai,

B priedo I skyriaus 1 punkto a, d, e ir f papunkčiai,

B priedo I skyriaus 2 punkto a, b ir j papunkčiai.

2006 11 1

88-01

AB „Grabupėliai“

Tarybos direktyvos 64/433/EEB

I priedo I skyriaus 1 punktas,

I priedo I skyriaus 2 punktas,

I priedo I skyriaus 4 punkto c papunktis,

I priedo I skyriaus 5, 9, 11 ir 12 punktai,

I priedo II skyriaus 14 punkto b, c, d, e, h, k ir l papunkčiai,

I priedo III skyriaus 15 punkto b ir d papunkčiai,

I priedo IV skyriaus 16 punkto a papunktis.

Tarybos direktyvos 77/99/EEB

A priedo I skyriaus 1 punktas,

A priedo I skyriaus 2 punkto a, b, c, d, e, f ir g papunkčiai,

A priedo I skyriaus 4, 6, 7, 8, 9, 11 ir 15 punktai,

B priedo I skyriaus 1 punkto a ir f papunkčiai,

B priedo I skyriaus 2 punkto c, d, i ir j papunkčiai.

2006 11 1

Didelio pajėgumo mėsos produktų įmonės

41-20

UAB „Rukesa ir ko“

Tarybos direktyvos 64/433/EEB

I priedo I skyriaus 1 punkto a, b, c, e, f ir g papunkčiai,

I priedo III skyriaus 15 punkto b papunktis.

Tarybos direktyvos 77/99/EEB

A priedo I skyriaus 1 punktas,

A priedo I skyriaus 2 punkto a, b, c, d, e, f ir g papunkčiai,

A priedo I skyriaus 3, 7, 8, 11, 12, 14 ir 15 punktai,

B priedo I skyriaus 1 punktas,

B priedo I skyriaus 2 punkto c, d, e ir h papunkčiai.

2006 5 1

72-01

BĮ „Litmos“

Tarybos direktyvos 64/433/EEB

I priedo I skyriaus 1 punktas,

I priedo I skyriaus 2 punkto a papunktis,

I priedo III skyriaus 15 punkto b papunktis.

Tarybos direktyvos 77/99/EEB

A priedo I skyriaus 1 punktas,

A priedo I skyriaus 2 punkto a, b, c, d, e, f ir g papunkčiai,

A priedo I skyriaus 3, 4, 6, 7, 8, 9, 11, 12, 13, 14 ir 15 punktai,

B priedo I skyriaus 1 punktas,

B priedo I skyriaus 2 punkto a, b, c, d, e, h, i ir j papunkčiai.

Tarybos direktyvos 94/65/EB

I priedo I skyriaus 1 punkto a papunktis.

2006 11 1

AB „Vilniaus mėsos kombinatas“

Tarybos direktyvos 77/99/EEB

A priedo I skyriaus 1 punktas,

A priedo I skyriaus 2 punkto a, b, c ir d papunkčiai,

A priedo I skyriaus 4, 12 ir 15 punktai,

B priedo I skyriaus 1 punkto d, e ir f papunkčiai,

B priedo I skyriaus 2 punkto b ir d papunkčiai.

2004 12 1

01-23

UAB „Esla“

Tarybos direktyvos 77/99/EEB

A priedo I skyriaus 1 punktas,

A priedo I skyriaus 2 punkto a, c, e ir g papunkčiai,

A priedo I skyriaus 7, 8, 11, 13 ir 14 punktai,

B priedo I skyriaus 1 punkto d ir f papunkčiai.

2004 12 1

01-29

UAB „Naujasodžio mėsa“

Tarybos direktyvos 77/99/EEB

A priedo I skyriaus 1 punktas,

A priedo I skyriaus 2 punkto a, b, c, d, e, f ir g papunkčiai,

A priedo I skyriaus 11 ir 15 punktai,

B priedo I skyriaus 1 punktas,

B priedo I skyriaus 2 punkto c papunktis.

2005 12 1

Mažo pajėgumo mėsos produktų įmonės

77-32

V. Pietarienės IĮ

Tarybos direktyvos 64/433/EEB

I priedo I skyriaus 1 punkto c ir e papunkčiai,

I priedo III skyriaus 15 punkto b papunktis.

Tarybos direktyvos 77/99/EEB

A priedo I skyriaus 1 punktas,

A priedo I skyriaus 2 punkto b, c, d, e ir g papunkčiai,

A priedo I skyriaus 3, 4, 6, 11, 12, 13 ir 14 punktai,

B priedo I skyriaus 1 punkto a, d ir e papunkčiai,

B priedo I skyriaus 2 punkto a ir j papunkčiai.

2006 1 1

10.

27-13

UAB „Guostė“

Tarybos direktyvos 64/433/EEB

I priedo I skyriaus 1 punkto c, e ir f papunkčiai.

Tarybos direktyvos 77/99/EEB

A priedo I skyriaus 1 punktas,

A priedo I skyriaus 2 punkto d ir e papunkčiai,

A priedo I skyriaus 3, 4, 8, 9, 11, 13 ir 15 punktai,

B priedo I skyriaus 2 punkto a, d ir j papunkčiai.

2006 11 1

Papildomas sąrašas

Nr.	Veterinarinio patvirtinimo numeris	Įmonės pavadinimas ir adresas	Sektorius: mėsos				Atitikties terminas
			Įmonės veikla
			Šviežia mėsa, skerdimas, išpjaustymas	Mėsos produktai	Malta mėsa, mėsos pusgaminiai	Šaldymo sandėlis
1.	16	UAB „Alytaus mėsinė“, Pramonės g. 16, Alytaus m., Alytaus aps.	X				2005 5 1
2.	84 02	UAB „Samsonas“, Striūpų k., Šakių sen., Šakių r., Marijampolės aps.	X				2005 5 1
3.	57 03	ŽŪB „Antašavos centras“, Astravų k., Kupiškio r., Panevėžio aps.	X				2005 5 1
4.	87 11	ŽŪB „Kontautėliai“, Kantautalių k., Šilalės r., Tauragės aps.	X				2005 5 1
5.	88 19	UAB „Aisytė“, Vilkyčių k., Šilutės r., Klaipėdos aps.	X	X	X		2005 5 1
6.	91 01	UAB „Kužių agroįmonė“, Kužių k., Šiaulių r., Šiaulių aps.	X	X	X	2005 5 1
7.	54 13	UAB „Molavėna“, Beržėnų k., Kelmės r., Šiaulių aps.	X	X	X		2005 5 1
8.	65 23	ŽŪK „Getautų ūkininkas“, Getautų k., Pakruojo r., Šiaulių aps.	X	X	X	2005 5 1
9.	32 02	UAB „Norpa“, Šapnagių k., Akmenės r., Šiaulių aps.	X	X	X	2005 5 1
10.	71 16	UAB „Ropokalnis“, Žvejų g. 2, Šeduva, Radviliškio r., Šiaulių aps.	X	X	X		2005 5 1
11.	68 03	UAB „Burgis“, Babrungėnų k., Babrungo sen., Plungės r., Telšių aps.	X	X	X		2005 5 1
12.	41 05	UAB „Cesta“, Žemoji Riešė, Vilniaus r., Vilniaus aps.	X	X	X	2005 5 1
13.	85 18	UAB „Olkusjana“, Jašiūnų k., Šalčininkų r., Vilniaus aps.	X	X	X		2005 5 1
14.	81 07	UAB „Geras skonis“, Alionių k., Ukmergės r., Vilniaus aps.	X	X	X	2005 5 1
15.	49 03	UAB „Gelombickienė ir partneriai“, Slėnio g. 2, Rumšiškės, Kaišiadorių r., Kauno aps.		X			2005 5 1
16.	51 08	I. Medžiuvienės f. „Čečeta“, Čečetų k., K. Rūdos sen., K. Rūdos sav., Marijampolės aps.		X	X		2005 5 1
17.	39 24	UAB „Damsa“, Basanavičiaus g. 57, Kybartai, Vilkaviškio r., Marijampolės aps.		X	X		2005 5 1
18.	51 10	UAB „Sasnelė“, Bitikų k. Sasnavos sen., Marijampolės sav., Marijampolės aps.		X	X	2005 5 1
19.	51 02	UAB „Lavirda“, Patašinės k., Marijampolės sen., Marijampolės sav., Marijampolės aps.		X	X		2005 5 1
20.	91 08	Šlepkų ŽŪB, Gergždos k., Šiaulių r., Šiaulių aps.	X	X	X		2005 5 1
21.	47 26	ŽŪB „Delikatesas“, Kudirkos g. 2, Joniškio r., Šiaulių aps.	X	X	X	2005 5 1
22.	34 04	UAB „Agrogrupė“, Katlierių k., Skiemonių sen., Anykščių r., Utenos aps.	X	X	X		2005 5 1
23.	67 14	ŽŪK „Mikoliškio paukštynas“, Mykoliškio k., Pasvalio r., Panevėžio aps.	X			2005 5 1

Žuvies įmonės

Pirminis sąrašas

Nr.

Vet. Nr.

Įmonės pavadinimas

Trūkumai

Visiškos atitikties terminas

66-25

UAB „Lipresa“

Tarybos direktyvos 91/493/EEB

Priedo III.I skyriaus 1 punktas,

Priedo III.I skyriaus 2 punkto a, d, e ir h papunkčiai,

Priedo III.I skyriaus 3, 6, 9, 10 ir 11 punktai,

Priedo IV.IV skyriaus 6 punkto a papunktis.

2006 11 1

55-27

UAB „Myxum“

Tarybos direktyvos 91/493/EEB

Priedo III.I skyriaus 1 punktas,

Priedo III.I skyriaus 2 punkto a, c, d, e ir h papunkčiai,

Priedo III.I skyriaus 5, 9, ir 10 punktai,

Priedo IV.V skyriaus 1 punktas,

Priedo VIII skyriaus 1 punktas.

2006 11 1

Papildomas sąrašas

Nr.	Veterinarinio patvirtinimo numeris	Įmonės pavadinimas ir adresas	Sektorius: žuvies	Atitikties terminas
			Įmonės veikla
			Žuvis ir žuvies produktai
1.	55 31	L. Šemetulskio IĮ, Girkaliai, Kretingalė, Klaipėdos r.	X	2005 5 1

Pieno įmonės

Pirminis sąrašas

Nr.

Vet. Nr.

Įmonės pavadinimas

Trūkumai

Visiškos atitikties terminas

54-01P

UAB „Kelmės pieninė“

Tarybos direktyvos 92/46/EEB

B priedo I skyriaus 2 punkto a, b, c, d, e, f ir g papunkčiai,

B priedo I skyriaus 3, 11 ir 13 punktai.

2006 11 1

Papildomas sąrašas

Nr.	Veterinarinio patvirtinimo numeris	Įmonės pavadinimas ir adresas	Sektorius: pieno	Atitikties terminas
			Įmonės veikla
			Pienas ir produktai pieno pagrindu
1.	47 01 P	ŽŪB „Bariūnai“, Bariūnų k., Joniškio r., Šiaulių aps.	X	2005 5 1“

(*1) IX priedo tekstą žr. OL L 236, 2003 9 23, p. 836.

		ISSN 1725-5120
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		L 143

Leidimas lietuvių kalba	Teisės aktai	48 metai 2005m. birželio 7d.

Turinys		I Aktai, kuriuos skelbti privaloma	Puslapis
		2005 m. birželio 6 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 855/2005, nustatantis kai kurių vaisių ir daržovių standartines importo vertes, kad būtų galima nustatyti įvežimo kainą	1
	*	2005 m. birželio 6 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 856/2005, iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 466/2001 dėl Fusarium toksinų ( 1 )	3
	*	2005 m. birželio 6 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 857/2005, iš dalies pakeičiantis reglamentą (EB) Nr. 622/2003, nustatantį priemones bendriesiems pagrindiniams aviacijos saugumo standartams įgyvendinti ( 1 )	9
	*	2005 m. birželio 6 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 858/2005, priimantis įsipareigojimus, pasiūlytus pagal antidempingo tyrimo procesą dėl kalio chlorido, kurio kilmės šalis Baltarusijos Respublika arba Rusijos Federacija, importo ir įpareigojantis registruoti importuojamą kalio choridą, kurio kilmės šalis Baltarusijos Respublika ir Rusijos Federacija	11
		2005 m. birželio 6 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 859/2005, nustatantis gvazdikų ir rožių Bendrijos gamintojo ir importo kainas, kad būtų galima taikyti tam tikrų gėlininkystės produktų, kurių kilmės šalis yra Jordanija, importo į Bendriją tvarką	16
	*	2005 m. birželio 6 d. Komisijos direktyva 2005/38/EB, nustatanti ėminių ėmimo ir analizės metodus, skirtus oficialiai Fusarium toksinų kiekio kontrolei maisto produktuose ( 1 )	18

(EUR/100 kg)
KN kodas	Trečiosios šalies kodas (1)	Standartinė importo vertė
0702 00 00	052	111,0
	204	82,9
	999	97,0
0707 00 05	052	92,9
0707 00 05	999	92,9
0709 90 70	052	92,6
	624	107,4
	999	100,0
0805 50 10	388	61,2
	508	50,9
	528	56,8
	624	65,6
	999	58,6
0808 10 80	204	70,2
	388	85,0
	400	147,8
	404	126,8
	508	65,8
	512	64,0
	524	66,5
	528	67,2
	624	173,6
	720	91,6
	804	93,8
	999	95,7
0809 10 00	052	232,4
0809 10 00	999	232,4
0809 20 95	052	335,3
	400	451,9
	999	393,6

(EUR/100 vienetų)
Laikotarpis: nuo 2005 m. 8 iki birželio 21 d.
Bendrijos gamintojo kaina	Vienažiedžiai gvazdikai	Daugiažiedžiai gvazdikai	Stambiažiedės rožės	Smulkiažiedės rožės
	15,16	11,23	29,32	13,14
Bendrijos importo kaina	Vienažiedžiai gvazdikai	Daugiažiedžiai gvazdikai	Stambiažiedės rožės	Smulkiažiedės rožės
Jordanija	—	—	—	—

	II Aktai, kurių skelbti neprivaloma
	Komisija
*	2002 m. lapkričio 27 d. Komisijos sprendimas, dėl Europos atominės energijos bendrijos ir Kazachstano Respublikos Vyriausybės bendradarbiavimo susitarimų sudarymo kontroliuojamos branduolių sintezės srityje (pranešta dokumentu Nr. C(2002) 4572)	27
	Kazachstano Respublikos Vyriausybės ir Europos atominės energijos bendrijos bendradarbiavimo Susitarimas valdomos branduolių sintezės srityje	28
*	2005 m. birželio 2 d. Komisijos sprendimas, iš dalies keičiantis 2003 m. Stojimo akto VIII priedo A priedėlį dėl tam tikrų Latvijos pieno, žuvies ir mėsos sektoriaus įmonių (pranešta dokumentu Nr. C(2005) 1609) ( 1 )	34
*	2005 m. birželio 3 d. Komisijos sprendimas, iš dalies keičiantis 2003 m. Stojimo akto IX priedo B priedėlį dėl tam tikrų Lietuvos mėsos, pieno ir žuvies sektoriaus įmonių (pranešta dokumentu Nr. C(2005) 1633) ( 1 )	38
*	2005 m. birželio 3 d. Komisijos sprendimas, leidžiantis Prancūzijai naudoti Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1760/2000 I antraštinėje dalyje nustatytą sistemą vietoje galvijų statistinių tyrimų, atliekamų gegužės mėn. (pranešta dokumentu Nr. C(2005) 1626) ( 1 )	45


	(1) Tekstas svarbus EEE