6.6.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 142/1

(1)

Trimis 1993 m., 1996 m. ir 1997 m. komercinės įmonės SIC televizija pateiktais skundais Komisija buvo informuota, kad Portugalija viešajai įmonei RTP televizija (Radiotelevisão Portuguesa) taikė vienkartines ir metines kompensavimo priemones.

(2)

2001 m. lapkričio 15 d. oficialiu dokumentu Komisija informavo Portugalijos valdžios institucijas, kad nusprendė inicijuoti procedūrą dėl RTP televizijai taikytų vienkartinių priemonių, numatytą EB sutarties 88 straipsnio 2 dalyje.

(3)

Komisijos sprendimas inicijuoti procedūrą buvo paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (2). Komisija pakvietė tiesiogiai suinteresuotas šalis pateikti savo pastabas.

(4)

Komisija 2002 m. sausio 28 d. ir 31 d. gavo oficialius dokumentus su Portugalijos valdžios institucijų pateiktomis pastabomis, o vėliau – ir kitų suinteresuotųjų šalių pastabas.

(5)

Pastabos buvo pateiktos pateikiant 2002 m. vasario 8 d. ir gegužės 9 d. skundo pateikėjos SIC televizijos laiškus, 2002 m. gegužės 8 d. komercinės įmonės TVI televizija laišką, 2002 m. gegužės 9 d. Europos privačių televizijos operatorių asociacijos (ACT) laišką ir 2002 m. birželio 12 d. privačios įmonės – Italijos televizijos Mediaset laišką. 2003 m. gegužės 16 d. ir rugpjūčio 4 d. Komisija gavo iš SIC naujus laiškus šiuo klausimu.

(6)

Gautas pastabas Komisija perdavė Portugalijos valdžios institucijoms, kurios atsakė oficialiu 2003 m. kovo 25 d. dokumentu. Oficialiame 2003 m. liepos 29 d. dokumente Portugalijos valdžios institucijos atsakė į papildomus Komisijos pateiktus klausimus.

(7)

Šiame sprendime bus nagrinėjamos tik vienkartinės priemonės, dėl kurių ir nuspręsta inicijuoti procedūrą. Todėl šis sprendimas susijęs su RTP ir Portugalijos valstybės finansiniais santykiais 1992–1998 m. laikotarpiu.

(8)

Kaip ir sprendime inicijuoti procedūrą, šiame sprendime nenagrinėjami teisinio vertinimo ir RTP televizijai suteiktų metinių kompensacinių išmokų suderinamumo su Sutartimi klausimai. Kadangi prerogatyva teikta esamai pagalbai, šie klausimai išskirti į atskirą procedūrą pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 659/1999 (3) 17 straipsnį.

(9)

Tačiau siekdama susidaryti išsamų vaizdą apie Portugalijos valstybės ir RTP televizijos finansinius santykius šio tyrimo laikotarpiu, Komisija privalo vertinti ne tik vienkartines priemones, bet ir RTP televizijai suteiktą finansinę pagalbą metinėmis kompensacinėmis išmokomis. Taigi priimdama sprendimą, Komisija remsis metinėmis kompensacinėmis išmokomis, kai tai bus būtina paaiškinant savo poziciją dėl vienkartinių priemonių.

(10)

Pagrindinį RTP kompensavimo mechanizmą sudaro metinės kompensacinės išmokos. 1992–1998 m. laikotarpiu RTP televizijai buvo suteikti 66 495 milijonai portugalų eskudų, skirtų padengti sąnaudoms, patiriamoms teikiant viešąsias paslaugas. Minėtos kompensacijos teisinis pagrindas pateiktas įstatymo Nr. 21/92 (4) 5 straipsnyje.

(11)

1 lentelėje pateikiamas RTP televizijai suteiktų metinių kompensacinių išmokų pasiskirstymas kalbant apie šį sprendimą nagrinėjamu laikotarpiu.

1 lentelė

Metinės kompensacinės išmokos 1992–1998 m.

(12)

Reorganizuodamasi į akcinę bendrovę RTP galėjo pasinaudoti lengvata nemokėti 33 milijonų eskudų dydžio registracijos mokesčių ir rinkliavų. Paprastai, remiantis Portugalijos įstatymais, įkuriant įmonę, keičiant jos įstatus ar pačią įmonę, reikia mokėti mokesčius ir rinkliavas.

(13)

Įstatymo Nr. 21/92 11 straipsnio 1 dalis yra juridinis pagrindas nemokėti minėtų mokesčių. Joje numatoma, kad:

„Patvirtinti RTP SA įstatai (…), kuriuos nebūtina viešai paskelbti, atitinkamą registraciją atliekant oficialiai, nemokant mokesčių ir rinkliavų, paskelbiant juos oficialiajame leidinyje Diário da República.“

(14)

11 straipsnio 1 dalies nuostatos išplaukia iš įstatymo Nr. 84/88. Šio įstatymo 1 straipsnyje skelbiama, kad nacionalizuotos viešosios įmonės, remiantis dekretu-įstatymu, gali būti reorganizuotos į akcines bendroves. Dekretas-įstatymas yra aktas, patvirtinantis akcinės bendrovės įstatus, ir šių įstatų pakanka atlikti visiems reikalingiems registracijos veiksmams (5).

(15)

Kita vertus, remiantis įstatymo Nr. 21/92 11 straipsnio 2 dalimi, atliekant visus tiesiogiai su bendrovės juridinio statuso pakeitimu susijusius veiksmus nereikia mokėti jokių kitų įregistravimo mokesčių ar rinkliavų.

(16)

Įstatymo Nr. 21/92 11 straipsnio 2 dalies nuostatos išplaukia iš dekreto-įstatymo Nr. 404/90 (6) nuostatų. Remiantis šio dokumento 1 straipsniu, įmonės, iki 1993 m. gruodžio 31 d. vykdžiusios kooperavimą ar koncentraciją, gali būti atleistos nuo mokesčio, susijusio su nekilnojamojo turto, būtino koncentracijai ar susijungimui, perdavimu, taip pat nuo rinkliavų ir kitų įstatymo numatytų mokesčių, kurie paprastai yra privalomi, atliekant šiuos veiksmus.

(17)

Atvėrus Portugalijos televizijos rinką, buvo nuspręsta atskirti RTP priklausantį televizijos signalų perdavimo ir transliavimo tinklo turtą, siekiant sukurti naują ūkio subjektą Teledifusora de Portugal (TDP), kurio kapitalas yra 5 400 milijonai eskudų (7). Naujo subjekto vertę nustatė dvi nepriklausomos institucijos: Banco Nacional Ultramarino (BNU) ir Banco Português de Investimento (BPI) (8).

(18)

1993 m. valstybė sumokėjo RTP televizijai už TDP televizijos transliavimo tinklo įsigijimą 5 400 milijonų eskudų (vertė buvo nustatyta, atlikus nepriklausomą įvertinimą), ir tai atitiko perduotų aktyvų vertę (9).

(19)

Toliau apžvelgiamas sutarčių sudarymo kontekstas, apibūdinama Portugal Telecom nuosavybės raida, taip pat sumokėti mokesčiai ir su RTP sudarytos sutartys.

(20)

1991–1994 m. Portugalijos televizijos transliavimo tinklas buvo viešosios įmonės TDP SA nuosavybė. Nuo 1994 m. šis tinklas priklauso įmonei Portugal Telecom, atsiradusiai susijungus Telecom Portugal SA, Telefones de Lisboa e Porto SA ir TDP SA. Įkūrus Portugal Telecom, valstybė nuolat mažino savo kapitalo dalį šioje įmonėje. 1995 m. viešu akcijų pasirašymu buvo parduota 26,3 % akcijų. Kita dalis buvo parduota viešu akcijų pasirašymu 1996 m. birželio mėn., todėl valstybės dalis sumažėjo iki 51 % 1997 m. viduryje valstybei priklausanti dalis sumažėjo iki 25 %, o 1999 m. viduryje – iki 10,5 %. Šiuo metu įmonė yra privatizuota (10).

(21)

Įstatyme Nr. 58/90 aiškiai apibrėžiami atvejai, kuriais iš privačių transliuotojų gali būti atimta licencija, laiku nesumokėjus televizijos transliavimo tinklo mokesčių (11).

(22)

Tinklo operatorius nustatė vienodus mokesčius RTP televizijai ir privatiems televizijų operatoriams. De facto įstatymiškai draudžiama nustatyti skirtingus mokesčius visuomeniniam operatoriui RTP ir privatiems operatoriams, besinaudojantiems tinklu (12). Iki 1997 m. tinklo operatoriaus taikomų mokesčių dydis buvo nustatomas pagal teisinius kriterijus (13). 1997 m. Visuomenės informavimo priemonių institutas, Prekybos ir konkurencijos generalinis direktoratas ir Portugal Telecom sudarė sutartį, kurioje buvo nustatytos didžiausios kainos, Portugal Telecom taikomos už televizijos signalo perdavimą.

(23)

RTP turėjo mokėti televizijos transliavimo tinklo savininkui metinį mokestį už jo naudojimą (14). RTP visuomet ginčydavo sumokėtų mokesčių dydį, kadangi metiniai mokesčiai sudarė daugiau kaip pusę tinklo vertės, apskaičiuotos perduodant tinklą. Nors RTP įtraukė visas televizijos transliavimo tinklo sąnaudas, įskaitant ir delspinigius, į savo balanso pasyvą, ji laiku nemokėjo nustatytų mokesčių.

(24)

RTP televizijai tinklas yra būtinas transliuojant programas. Kita vertus, RTP yra vienas iš pagrindinių tinklo naudotojų (šalia komercinio operatoriaus SIC).

(25)

1992–1998 m. laikotarpiu tinklo operatorius akceptavo RTP pavėluotai sumokėtus mokesčius, RTP ir Portugal Telecom pasirašius keletą susitarimų dėl skolos mokėjimo termino pakeitimo (15). Ir po 1998 m. tarp šių įmonių buvo pasirašyti susitarimai dėl skolos mokėjimo termino pakeitimo. 2001 m. gegužės 31 d. susitarime buvo patvirtinta susikaupusi RTP televizijos skola Portugal Telecom, įskaitant delspinigius nuo atidėtų mokesčių. Šiuo metu dvi įmonės pasirašė susitarimą, pagal kurį visa skola turėjo būti grąžinta dalimis per dešimtį kartų, mokant kas pusmetį ir mokėjimus atliekant kiekvienų metų birželio 30 d. ir gruodžio 30 d.

(26)

2003 m. liepos 3 d. ūkio subjektas ANACOM, šiuo metu atsakingas už televizijos signalo perdavimo tinklo kainų nustatymą, nutarė, kad Portugal Telecom nuo 2003 m. sausio mėn. taikytas ir 14 % lyginant su 2002 m. žemesnes kainas privalo sumažinti dar 1,2 %

(27)

Remiantis viešųjų telekomunikacijų paslaugų koncesija, Portugal Telecom yra įpareigota teikti telekomunikacinių signalų perdavimo ir radijo ir televizijos transliavimo eteryje paslaugas. Į Portugal Telecom, kurios neigiama pelno marža gali būti kompensuojama valstybės, bendras pareigas neįeina pareiga teikti televizijos signalo perdavimo paslaugas RTP televizijai (16).

(28)

1983–1989 m. laikotarpiu RTP įsiskolino Socialiniam draudimui 2 189 milijonus eskudų. Ši skola susidarė RTP televizijai nemokant šiai institucijai nustatytų įmokų. Skola atsirado RTP televizijai ir Socialiniam draudimui skirtingai interpretuojant įmokų, skaičiuojamų nuo darbuotojų viršvalandžių ir honorarų menininkams, mokėjimą.

(29)

Interpretuodamas įmokų mokėjimą Socialinis draudimas rėmėsi 1983 m. vasario mėn. 12 d. reglamentuojančio dekreto Nr. 12/83 2 straipsnio e punktu. Kad būtų išvengta teisminių procedūrų, dvi suinteresuotosios šalys pasirašė susitarimą, pagal kurį Socialinis draudimas atleido RTP nuo delspinigių mokėjimo ir sutiko pakeisti skolos mokėjimo terminą. Pasirašius susitarimą dėl šio teisinio ginčo, reglamentuojantis dekretas atšauktas nebuvo.

(30)

1993 m. gegužės 6 d. bendru Finansų ministro ir Socialinio draudimo ministro sprendimu buvo patvirtintas skolos mokėjimo termino pakeitimas, t. y. jos išskaidymas į 120 mėnesinių dalinių mokėjimų, ir buvo panaikintos 1 206 milijonų eskudų dydžio baudos ir palūkanos.

(31)

Normos, leidžiančios išimties tvarka mokėti skolas Socialiniam draudimui, nustatytos dekrete-įstatyme Nr. 411/91. Pagal šio dekreto-įstatymo 2 straipsnio 1 dalį būtina, kad toks leidimas būtų vienintelė išeitis, galinti užtikrinti įmonės skolininkės gyvybingumą. Minėtos išimties sąlygos gali būti taikomos, remiantis būtent tuo faktu, kad, kaip numatyta d punkte, įmonei įsiskolinus „gali įsikišti valstybė, įvesdama savo valdymą“.

(32)

(1994 m. RTP išleido bendros 5 000 milijonų eskudų vertės obligacijas. Tačiau remiantis obligacijų emisijos prospektu RTP pati įsipareigojo grąžinti paskolą iš savo pajamų.

(33)

1996 m. rugsėjo 18 d. RTP ir Kultūros ministerija pasirašė protokolą dėl finansinės pagalbos kinui, kuriame buvo tiksliai apibrėžti RTP įsipareigojimai teikti finansinę pagalbą kinematografijos produkcijai. Protokolo nuostatos nenustatė jokio RTP televizijai skirto ad hoc finansavimo, susijusio su jos įsipareigojimu remti kinematografijos sektorių.

(34)

RTP atliko įmonės restruktūrizavimo 1996–2000 m. galimybių tyrimus, tačiau valstybė neprisiėmė jokių finansinių įsipareigojimų dėl šio plano įgyvendinimo.

(35)

1994–1997 m. valstybė kiekvienais metais didino RTP kapitalą. 2 lentelėje apžvelgiamas kapitalo, išaugusio iki 46 800 milijonų eskudų, didinimas.

2 lentelė

Kapitalo didinimas 1994–1997 m. laikotarpiu

(36)

Viešųjų paslaugų sutartys, kurias sudarė Portugalijos valstybė ir RTP, numato valstybės dalyvavimą RTP vykdomose investicijose, teikiant pirmenybę kapitalo didinimui (17).

(37)

1998 m. gruodžio mėn. tarp Valstybės skolos valdymo fondo ir RTP buvo pasirašyta subordinuotos paskolos sutartis. Sutartis nustatė fondo teikiamos 20 000 milijonų eskudų dydžio paskolos RTP televizijai sąlygas. Paskola buvo skirta įmonės kapitalui didinti.

(38)

Valstybės skolos valdymo fondas yra valdomas Valstybės kredito valdymo instituto. Pagal įstatymą, reglamentuojantį valstybės skolos valdymo tvarką (18), ir pagal vyriausybės nustatytas gaires, Valstybės kredito valdymo institutas atsakingas už Portugalijos valstybės skolos valdymą ir už pagrindinės paskolų programos vykdymą. Valstybinio kredito valdymo institutas yra globojamas Finansų ministerijos (19).

(39)

Nuo faktinio lėšų suteikimo momento už RTP paskolą buvo nustatyta mokėti 12 mėn. trukmės Lisbor normos dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas kiekvieno laikotarpio pirmą dieną, pridedant 20 bazinių punktų (20).

(40)

Pagal sutartį, paskola turi būti grąžinta iki 2003 m. gruodžio 31 d., esant galimybei abipusiu susitarimu ją pratęsti vienerių arba dvejų metų laikotarpiui. RTP nemokėjo paskolos palūkanų, kadangi sutartyje nustatyta, kad kartu su keturiais pirmaisiais daliniais metiniais mokėjimais privalomos mokėti palūkanos turi būti kapitalizuotos (21).

(41)

Valstybės skolos stabilizavimo fondas ir RTP pasirašė sutartį, parengtą pagal 1998 m. gruodžio 17 d. bendrame Visuomenės informavimo, Iždo ir Finansų valstybės sekretorių nutarime patvirtintas gaires.

(42)

Viešoji įmonė RTP televizija buvo įkurta 1955 m. gruodžio 15 d. oficialiu dokumentu, priėmus valstybės sprendimą įkurti viešąją įmonę, kuriai būtų suteikta viešųjų televizijos paslaugų teikimo koncesija (22).

(43)

Iki devinto dešimtmečio RTP buvo televizijos rinkos monopolininkė. Devintajame dešimtmetyje RTP pradėjo konkuruoti su privačiais televizijos transliuotojais SIC ir TVI, kuriems 1992 m. vasario mėn. valstybė išdavė veiklos licencijas steigti atitinkamai trečiąjį ir ketvirtąjį kanalus (23).

(44)

Pagal 1992 m. RTP įstatus, įtvirtintus įstatyme Nr. 21/92 (toliau įstatymas Nr. 21/92), ši įmonė buvo reorganizuota į akcinę bendrovę (24).

(45)

RTP vienu metu vykdo komercinę veiklą ir teikia viešąsias televizijos paslaugas. Bendrovė gali teisėtai vykdyti bet kokią komercinę ar pramoninę televizijos veiklą (25).

(46)

RTP komercinė veikla vykdoma, kai ši dalyvauja kitų teisiškai nuo RTP nepriklausomų įmonių, turinčių atskirą struktūrą ir apskaitos sistemą, finansinėje veikloje.

(47)

Kaip matyti pateiktoje lentelėje, analizuojamu laikotarpiu RTP dirbo nuostolingai. 1996 m. jos finansinė padėtis taip pablogėjo, kad nuosavas apyvartinis kapitalas tapo neigiamas.

3 lentelė

RTP ekonominiai ir finansiniai duomenys 1993–1998 m. laikotarpiu

(48)

RTP privalo užtikrinti viešųjų televizijos paslaugų teikimą. Šių paslaugų apibrėžimas, suteikimas ir finansavimas reglamentuojamas įvairių teisinių aktų.

(49)

Įstatyme Nr. 58/90, reglamentuojančiame televizijos veiklos vykdymą, įtvirtinamos privatiems operatoriams taikomos normos, kartu nustatant valstybės įsipareigojimą užtikrinti viešųjų televizijos paslaugų teikimą (27). Įstatyme Nr. 21/92 dėl RTP įstatų apibrėžiami pagrindiniai viešųjų paslaugų įsipareigojimai ir jų finansavimas.

(50)

Viešosios paslaugos ir jų finansavimas detaliau aprašyti dviejose RTP ir Portugalijos valstybės pasirašytose viešųjų paslaugų sutartyse (28).

(51)

Įstatymo Nr. 21/92 4 straipsnyje nustatoma, kad valstybė ir RTL privalo sudaryti koncesijos sutartį, ir apibrėžiami pagrindiniai viešųjų paslaugų teikimo įsipareigojimai, privalomi vykdyti pagal šią sutartį. 4 straipsnio 2 dalyje įtvirtinamos pagrindinės nuostatos, kuriomis turi vadovautis RTP, vykdydama koncesininkės veiklą (29). 4 straipsnio 3 dalyje apibrėžiami viešųjų televizijos paslaugų įsipareigojimai (30).

(52)

Viešųjų paslaugų sutartys patvirtinami RTP viešųjų paslaugų teikimo įsipareigojimai. Visų pirma, RTP privalo vykdyti bendrus įsipareigojimus ir įsipareigojimus dėl laidų turinio (31). RTP turi teikti viešąsias televizijos paslaugas, transliuodama du televizijos kanalus, kurių priėmimo zona aprėptų visą kontinentinės Portugalijos teritoriją. Pirmasis kanalas turi būti bendresnio pobūdžio, tad turi ruošti bendresnio turinio laidas. Antrasis kanalas visų pirma turi orientuotis į specifinius žiūrovų poreikius ir transliuoti kultūrinio, šviečiamojo ir mokslinio pobūdžio laidas. Vienas iš šių kanalų turi būti transliuojamas Azorų ir Madeiros autonominiuose regionuose.

(53)

Antra, sutartyse apibrėžti tam tikri reikalavimai RTP televizijos laidoms (32). Nustatyti laidų kokybės reikalavimai (pliuralizmas, informacijos nešališkumas ir kt.) ir turinio reikalavimai (pirmieji kinematografo darbai, sporto, vaikų laidos, laidos, paruoštos Portugalijoje ir apie Portugalijos kultūrą, valstybinės žinios ir pramoginės laidos). RTP privalo suteikti tam tikriems subjektams transliavimo laiką, remti kiną ir kitas audiovizualinės produkcijos ir išraiškos formas, skatinti šviečiamųjų ar mokomųjų programų ruošimą, užtikrinti apsikeitimą laidomis su autonominiais regionais ir plėtoti bendradarbiavimą su kitomis institucijomis, kurios Europos Sąjungos šalyse teikia viešąsias televizijos paslaugas. Be to, RTP turi vykdyti specialius laidų ruošimo ir transliavimo įsipareigojimus, susijusius su tarptautiniu bendradarbiavimu. Pavyzdžiui, RTP privalo ruošti ir transliuoti laidas portugalų bendruomenėms užsienyje, Afrikos šalims, kuriose oficiali kalba yra portugalų, ir Makau. RTP turi užtikrinti RTP Madeira ir RTP Açores kanalų funkcionavimą ir išlaikyti jų programų ruošimo centrus ir atstovybes užsienyje.

(54)

Trečia, sutartyse nustatytos specialios RTP televizijos pareigos. Pavyzdžiui, RTP privalo saugoti audiovizualinius archyvus, diegti technines įrangos ir veiklos naujoves, remti S. Carlos nacionalinio teatro fondą (Fundação do Teatro Nacional de S. Carlos) ir teikti kitas tiksliai nurodytas paslaugas.

(55)

Įstatymo Nr. 58/90 5 straipsniu RTP televizijai suteikiama viešųjų televizijos paslaugų koncesija 15 metų laikotarpiu transliuoti dažniais, atitinkančiais pirmąjį ir antrąjį televizijos kanalus, su galimybe pratęsti sutartį kitam 15 m. laikotarpiui. Įstatymo Nr. 21/92 4 straipsnyje pabrėžiama, kad RTP yra viešųjų televizijos paslaugų koncesininkė. Viešųjų paslaugų sutarčių 1 sąlygoje patvirtinama, kad RTP yra viešųjų televizijos paslaugų teikėja (33).

(56)

Viešųjų paslaugų sutartys numato įkurti konsultacinę tarybą (34), sudarytą iš asmenų, atstovaujančių įvairių visuomenės dalių viešajai nuomonei ir galinčių įsikišti ir patikrinti, ar RTP vykdo savo bendruosius ir specialiuosius viešųjų televizijos paslaugų įsipareigojimus.

(57)

Kiekvienais metais RTP turi pateikti Finansų ministrui ateinančių metų veiklos planą ir preliminarią teikiamų viešųjų paslaugų sąnaudų sąmatą kartu su audito biuro ir konsultacinės tarybos pateiktomis išvadomis. Be to, ji turi pristatyti praėjusių metų viešųjų paslaugų teikimo ataskaitą, kartu su audito biuro (35) pateikta išvada.

(58)

Finansų ministras ir už visuomenės informavimo sritį atsakingas Vyriausybės narys privalo tikrinti, kaip laikomasi viešųjų paslaugų sutarčių. Generalinis finansų inspektoratas privalo kontroliuoti finansinę sritį. Be to, kiekvienais metais atitinkamos įstaigos privalo atlikti išorinį auditą (36).

(59)

Naujoji viešųjų paslaugų sutartis taip pat numato valstybės taikomas sankcijas sutarties nevykdymo atveju, kurios gali būti taikomos kaip baudos, turto areštas, pačios koncesijos sutarties atsisakymas ir nutraukimas.

(60)

Įstatymo Nr. 21/92 5 straipsnyje patvirtinama RTP televizijos teisė gauti iš valstybės kompensacinę išmoką viešosioms paslaugoms teikti. Ši teisė patvirtinta viešųjų paslaugų sutartyje.

(61)

Šalia metinių kompensacinių išmokų teikimo sistemos, viešųjų paslaugų sutartys taip pat numato:

(62)

Sąnaudų analitinė apskaitos sistema nustato su viešųjų paslaugų teikimu susijusias sąnaudas ir pajamas, tinkamas finansuoti išmokant kompensacines išmokas. Sutartyse reikalaujama nustatyti sąnaudų apskaičiavimo kriterijus, kurie atitiktų kiekvieną viešųjų paslaugų įsipareigojimą (39).

(63)

Naudodama šią sąnaudų analitinės apskaitos sistemą RTP paskirstė sąnaudas ir pajamas (pvz., personalo ir medžiagų sąnaudas) nustatytam veiklos rūšių skaičiui (laidų kūrimo valdymas, tiesioginės ir netiesioginės laidų kūrimo sąnaudos, signalo perdavimo sąnaudos, transliavimo sąnaudos, rinkodaros sąnaudos ir bendrosios sąnaudos).

(64)

Tiesioginės atskirų veiklos rūšių sąnaudos priklauso skirtingiems sąnaudų objektams (pvz., RTP 1, RTP 2, RTPi ir RTP África). Netiesioginės sąnaudos priskiriamos sąnaudų objektams, remiantis su jais susijusiais analitiniais kriterijais (pavyzdžiui, transliavimo valandų skaičiumi) (40).

(65)

Sąnaudų paskirstymo sistema apibūdinama šiomis savybėmis:

(66)

Pagal pateiktą sąnaudų skaičiavimo būdą, RTP savo metinėje viešųjų paslaugų ataskaitoje pateikė grynąsias viešųjų paslaugų teikimo sąnaudas. 4 lentelėje pateikiama viešųjų paslaugų teikimo sąnaudų, kurioms gali būti taikomos kompensacinės išmokos, apžvalga.

4 lentelė

Grynosios ir kompensuojamos viešųjų paslaugų teikimo sąnaudos, apie kurias pranešta

(67)

Lentelėje pateikiama RTP investicijų į įrangą, skirtą viešosioms paslaugoms teikti, apžvalga. Taip pat parodytos faktinės investicijos į viešąsias paslaugas, kaip pateikta metinėse finansinėse sąskaitose, ir investicijos, nurodytos viešųjų paslaugų teikimo ataskaitose. Kaip galima matyti, faktinės investicijos į viešąsias paslaugas buvo didesnės už viešųjų paslaugų sutartyje nurodytas investicijas.

5 lentelė

Investicijos į viešųjų paslaugų veiklą

(68)

Priemonių tikslas buvo kompensuoti RTP už įmonei skirtus įsipareigojimus teikti viešąsias paslaugas ir finansuoti jos investicijas.

(69)

Portugalijoje viešųjų paslaugų operatorius nebuvo išrinktas atrankos būdu, kada visos suinteresuotos įmonės būtų galėjusios pateikti kompensacinių išmokų dydį, būtiną koncesiją patikėtoms viešosioms televizijos paslaugoms teikti. Vyriausybė paskyrė RTP teikti viešąsias televizijos paslaugas.

(70)

Nuo 1992 m. Portugalijos televizijos rinkoje veikia ir visuomeniniai, ir privatūs operatoriai. Kaip ir RTP privatūs operatoriai SIC ir TVI taip pat turi televizijos kanalų eksploatavimo licencijas. SIC yra pirmas privatus operatorius, 1992 m. spalio 6 d. pradėjęs savo radijo ir televizijos transliavimo veiklą. RTP televizijai skiriama finansinė pagalba galėtų iškreipti konkurenciją Portugalijos televizijos rinkoje.

(71)

Pirmosios instancijos teismui 2000 m. paskelbus sprendimą (45), Komisija pradėjo procedūrą. Šis sprendimas panaikino 1996 m. Komisijos sprendimą (46).

(72)

Kita vertus, Komisija, atsižvelgdama į pirminiam įvertinimui būtiną laiką ir abejones dėl viešųjų RTP paslaugų kompensuojamų sąnaudų finansavimo adekvatumo, pradėjo procedūrą pagal 1996 m. ir 1997 m. SIC pateiktus skundus. Minimos pagalbos priemonės susijusios su valstybės apmokėtu televizijos transliavimo tinklo perdavimu, obligacijų emisija, finansine pagalba kinui, 1996–2000 m. laikotarpio restruktūrizavimo planu, 1994–1997 m. kapitalo injekcijomis ir paskola.

(73)

Kad būtų inicijuota tyrimo procedūra, Komisija, atsižvelgdama į bendras kompensuojamas RTP viešųjų paslaugų teikimo sąnaudas 1992–1998 m. laikotarpiu, pareiškė savo abejones dėl to, ar egzistavo perteklinė viešųjų paslaugų grynųjų sąnaudų kompensacija, Portugalijos valstybės teikiama RTP televizijai.

(74)

Iniciavus tyrimo procedūrą, tiesiogiai suinteresuotos šalys pareiškė savo pastabas dėl priemonių. Toliau apžvelgiamos minėtos suinteresuotųjų šalių pastabos, suskirstytos pagal priemonių rūšį.

(75)

SIC ir TVI teigė, kad atleidimas nuo registravimo mokesčių ir rinkliavų mokėjimo yra išimtis iš taisyklės, taikomos keičiant bendrovės įstatus. SIC pastebėjo, kad priemonių taikymo sritis neapsiriboja RTP įkūrimu. Pagal RTP įstatų 11 straipsnio 2 dalį, RTP buvo atleista nuo bet kokių įrašymo ir registravimo rinkliavų.

(76)

TVI nurodė, kad RTP taip pat buvo suteikta lengvata, atleidžianti nuo įmonės registracijos paskelbimo mokesčių.

(77)

Dėl lengvatų, taikomų mokant mokesčius už televizijos transliavimo tinklo naudojimą, tiesiogiai suinteresuotos šalys pareiškė, kad turėtų būti išsiaiškinta, ar buvo taikomos palūkanos, ir jei taip, tai kokio dydžio ir ar buvo atlikti mokėjimai Portugal Telecom. Be to, taip pat turėtų būti išsiaiškinta dėl esamos RTP televizijos skolos Portugal Telecom.

(78)

SIC ir TVI pateikė pastabas apie skolos Socialiniam draudimui mokėjimo termino pakeitimą. Jos patvirtino, kad, remiantis dekretu-įstatymu Nr. 411/91, RTP buvo įpareigota padengti savo skolas Socialiniam draudimui skirtingomis nei kitoms įmonėms taikomomis sąlygomis. ACT pabrėžė, kad valstybės vaidmuo sutartyje yra esminis.

(79)

Televizijos transliavimo tinklo pardavimo klausimu ACT ir TVI pastebėjo, kad turėtų būti atlikta naujai sukurtos įmonės TDP paveldimos vertės ekonominė ir buhalterinė analizė, kad būtų nustatyta, ar taikoma per didelė kompensacija. Šiuo klausimu Mediaset ir ACT pareiškė, kad televizijos transliavimo tinklas buvo įrengtas finansuojant valstybei, o ne pačiam operatoriui. Taigi iškyla klausimas, ar šiais valstybiniais aktyvais RTP televizijai teikiama kompensacija yra pateisinama.

(80)

Obligacijų emisijos klausimu SIC pabrėžė, kad, atsižvelgiant į RTP finansinę būklę, emisija buvo akceptuota rinkoje tik todėl, kad jos absoliutus savininkas buvo valstybė. Be to, Mediaset pastebėjo, kad Komisija, atlikdama analizę, turėtų tikrinti garantijos turinį, o ne formą.

(81)

Finansinės pagalbos kinui protokolo klausimu SIC teigė, kad valstybė įsipareigojo kiekvienais metais kompensuoti sąnaudas, susijusias su viešųjų paslaugų įsipareigojimais, į kurias įtraukta finansinė pagalba kinui, šitaip dvigubai finansuodama RTP televiziją už tą patį projektą. TVI pranešė, kad su privačiais operatoriais buvo pasirašyti panašūs protokolai, bet ši valstybės pagalba buvo teikiama tik RTP televizijai. Kita vertus, TVI pabrėžė, kad 1996 m. finansinės pagalbos kinui protokolas buvo pakeistas 2000 m., nustatant, kad RTP, kaip koprodiuseris, privalo bendrai finansuoti visus filmų projektus, kurie naudojasi IÇAM (Kino, audiovizualinio ir daugialypės terpės instituto) teikiama finansine pagalba. Anot Mediaset, kadangi finansavimo sąlygos nustato, jog operatorius kartu su nepriklausomais kūrėjais dalyvauja bendruose projektuose, yra svarbu užtikrinti, kad toks dalyvavimas nesuteiktų visuomeniniam operatoriui netiesioginio pranašumo jo santykiuose su tokiais kinematografijos kūrėjais.

(82)

Dėl kapitalo injekcijų 1994–1997 m. laikotarpiu SIC, ACT, Mediaset ir TVI pareiškė, kad nė vienas akcininkas nebūtų didinęs bendrovės, esančios tokioje situacijoje kaip RTP, kapitalo. Šios kapitalo injekcijos buvo įvykdytos nuostolingai dirbančiai įmonei, neturinčiai nuoseklaus restruktūrizavimo plano, numatančio jos atgaivinimą.

(83)

SIC taip pat tvirtina, kad nė viena finansinė institucija nebūtų patvirtinusi RTP televizijai paskolos, turint omenyje 1996 m. jai grėsusį bankrotą.

(84)

Mediaset ir ACT paprašė tyrimo metu didžiausią dėmesį skirti nepriklausomai viešųjų paslaugų teikimo priežiūrai. Kaip teigė privačios įmonės SIC ir TVI, Komisijos išvadose turėtų atsispindėti, jog valstybės pagalbos priemonės buvo netinkamos, kadangi RTP televizijai skirti valstybiniai ištekliai buvo neproporcingai dideli.

(85)

Atleidimo nuo registravimo mokesčių ir rinkliavų mokėjimo klausimu Portugalijos valdžios institucijų nuomone, kadangi įteisinant viešosios įmonės reorganizavimą į akcinę bendrovę registracija nebuvo būtina, nebuvo jokio pagrindo mokėti šiuos mokesčius ir rinkliavas.

(86)

SIC pateiktų pastabų dėl įstatymo Nr. 21/92 11 straipsnio 2 dalies klausimu Portugalijos valdžios institucijos pranešė, kad Portugalijos įstatymų leidėjas nesuteikė viešosioms įmonėms specialių mokesčių lengvatų bendrovių reorganizavimo ar restruktūrizavimo procedūrų atveju. Atleidimas buvo taikomas, remiantis dekretu-įstatymu Nr. 404/90.

(87)

Pavėluotų privalomų mokesčių už tinklo naudojimą mokėjimo klausimu Portugalijos valdžios institucijos teigia, kad skolos Portugal Telecom mokėjimo termino pakeitimas buvo bendros kreditoriaus ir skolininko komercinių tarpusavio santykių strategijos dalis ir nebuvo nustatytas valstybei įsikišus.

(88)

Portugalijos valdžios institucijos teigia, kad pradinis Socialinio draudimo ir RTP susitarimas dėl skolos mokėjimo termino pakeitimo ir palūkanų bei baudų mokėjimo atsisakymo buvo pasirašytas išsprendus teisinį ginčą dėl reglamentuojančio dekreto Nr. 12/83, kuriame nustatomi nuo viršvalandžių apmokėjimo skaičiuojamų įmokų Socialiniam draudimui mokėjimo atvejai, teisėtumo. Skolos sureguliavimo susitarime pripažįstamas RTP aiškinimas, kad nuo viršvalandžių apmokėjimo neprivaloma skaičiuoti įmokų Socialiniam draudimui, kaip buvo patvirtinta mokesčių specialisto.

(89)

Antra, Portugalijos valdžios institucijos teigia, kad Vyriausybė, formaliai sankcionuodama šį susitarimą, nesuteikė RTP televizijai tam tikros finansinės naudos, lyginant su kitomis panašioje situacijoje esančiomis įmonėmis, kaip nustatyta dekrete-įstatyme Nr. 411/91. Portugalijos valdžios institucijos tvirtina, kad taikomas 2 straipsnio 1 dalies d punktas yra nenaudingas RTP televizijai, kadangi įmonė buvo valstybės įsikišimo objektas ir patyrė daugybę pokyčių, vadovaujant 1977 m. Vyriausybės paskirtai Administracinei komisijai (47). Pasak Portugalijos valdžios institucijų, tai patvirtina ir faktas, kad, remiantis tuo pačiu įstatymu, buvo pasirašytas susitarimas su viena iš tiesiogiai suinteresuotų šalių.

(90)

Televizijos transliavimo tinklo perdavimo apmokėjimo 1993 m. klausimu Portugalijos valdžios institucijos pranešė, kad finansavimas buvo tiesiogiai susijęs su televizijos signalo perdavimo ir transliavimo tinklo padalijimu ir pardavimu. Valstybė įsigijo iš RTP televizijos TDP ir atsiskaitė su RTP, didindama jos kapitalą perduotų aktyvų vertės suma, taigi šis atvejis netraktuotinas kaip valstybės pagalba.

(91)

Obligacijų su valstybės garantija emisija klausimu Portugalijos valdžios institucijos tvirtina, kad šiai akcininko paskolai nebuvo taikoma jokia Portugalijos valstybės garantija, kaip liudija su šiuo klausimu susiję techniniai dokumentai.

(92)

Finansinės pagalbos kinui protokolo klausimu Portugalijos valdžios institucijos pranešė, kad 1996 m. protokolas paaiškina ir nustato RTP viešųjų paslaugų įsipareigojimų, susijusių su finansine pagalba kinematografijos gamybai ir jos plėtra, rūšis. Remiantis protokolu, RTP turėtų bendrai finansuoti „finansiškai remtinus projektus“, kurie buvo iš anksto atrinkti atsakingos valstybinės institucijos. Remiantis Portugalijos valdžios institucijomis, su RTP pasirašyto protokolo nuostatos nėra palyginamos su SIC ir TVI pasirašytų protokolų nuostatomis, kadangi RTP buvo įpareigota bendrai finansuoti kinematografinius kūrinius, susidomėjimas kuriais televizijoje būtų buvęs mažas arba jo būtų visai nebuvę. Bet kuriuo atveju RTP televizijai skirtos subsidijos dydis apskritai buvo daug didesnis už vidutinę kūrinių, tinkamų transliuoti per televiziją, platinimo licencijos piniginę vertę.

(93)

Restruktūrizavimo plano 1996–2000 metams klausimu Portugalijos valdžios institucijos informavo, kad niekada nebuvo atliktas pirminis plano tyrimas, ir todėl nebuvo jokio pagrindo valstybei finansiškai kištis į RTP veiklą.

(94)

Paskolos klausimu Portugalijos valdžios institucijos teigė, kad paskolos teikimo sąlygos nustatė, kad finansinė operacija būtų apmokestinta palūkanomis, nustatytomis atsižvelgiant į rinkos sąlygas.

(95)

Kita vertus, Portugalijos valdžios institucijos argumentavo, kad kapitalo injekcijos 1994–1998 m. laikotarpiu sudarė sąnaudų, susijusių su televizijos viešųjų paslaugų teikimu, finansavimo sistemą, kartu mokant kompensacines išmokas.

(96)

Remiantis Portugalijos valdžios institucijomis, pasirinktas RTP viešųjų paslaugų sąnaudų finansavimo modelis pasirodė esąs netinkamas, todėl RTP patyrė komercinės veiklos nuostolių. Visų pirma būtinos kompensacinės išmokos buvo visuomet skaičiuojamos mažesnės už realiai būtinas viešosioms televizijos paslaugoms finansuoti. Antra, šiuos mokėjimus Portugalijos valstybė nuolat išmokėdavo pavėluotai. Todėl, kad galėtų padengti veiklos sąnaudas, RTP buvo priversta naudotis bankų teikiamu finansavimu, ir į kompensuojamas sąnaudas negalėjo įtraukti atskaitymų kartu su palūkanomis ir amortizacinių atskaitymų. Trečia, nuo kompensacinių išmokų RTP turėjo valstybei mokėti PVM, dėl to sumažėjo grynoji išmokų vertė.

(97)

Portugalijos valdžios institucijos tvirtina, kad i) atleidimas nuo mokesčių ir rinkliavų, ii) mokesčių už televizijos transliavimo tinklo naudojimą taikomos lengvatos, iii) skolos Socialiniam draudimui mokėjimo termino pakeitimas, iv) apmokėjimas už televizijos transliavimo tinklo perdavimą, v) finansinės pagalbos kinui protokolas ir vi) 1998 m. RTP gauta paskola nėra valstybės pagalba. Kitų priemonių suderinamumo klausimu Portugalijos valdžios institucijos tvirtina, kad priemonės turi būti traktuojamos kaip viešųjų paslaugų sąnaudų kompensacija, todėl neturi būti laikomos valstybės pagalba (48), arba kaip alternatyva jos suderinamumas su Bendrijos įstatymais turi būti vertinamas pagal EB sutarties 86 straipsnio 2 dalį.

(98)

Dėl kompensacijos pertekliaus apskaičiavimo, Portugalijos valdžios institucijos pareiškė, kad:

(99)

Dėl šių priežasčių Portugalijos valdžios institucijos nusprendė, kad finansinė kompensacija RTP televizijai už jos viešųjų paslaugų įsipareigojimą neturėtų būti traktuojama kaip per didelė ar neadekvati.

(100)

Kad būtų nustatyta, ar priemonės yra pagalba pagal Sutarties 87 straipsnio 1 dalį, Komisija turi įvertinti, ar RTP televizijai teikiamos priemonės:

(101)

Atleidžiant nuo notarinių ir registracijos mokesčių daroma įtaka valstybės ištekliams, kadangi mokesčių įplaukų praradimas yra tolygus valstybinių išteklių naudojimui iždo išlaidų forma (51).

(102)

Dėl valstybės išteklių naudojimo radijo ir televizijos transliavimo tinklo operatoriui akceptuojant RTP pavėluotai atliktus mokėjimus už radijo ir televizijos transliavimo tinklo naudojimą Komisija pabrėžia, kad, akceptuojant mokesčių už tinklo naudojimą ir tam tikrų palūkanų nemokėjimą, sukėlusį skolų kaupimąsi tiriamu laikotarpiu, tinklo operatorius iš tikrųjų atsisakė įplaukų ir savo veiklos finansavimui buvo priverstas imti paskolas.

(103)

Atsižvelgiant į tai, kad per visą tyrimo laikotarpį Portugal Telecom buvo palaipsniui privatizuojama, Komisija privalo atskirti laikotarpį, kuriuo valstybė valdė kontrolinį Portugal Telecom akcijų paketą, nuo laikotarpio, kai valstybė žymiai sumažino turimą akcijų dalį.

(104)

Kalbėdama apie antrąją 1997 m. pusę Komisija pastebi, kad bet koks Portugal Telecom įplaukų praradimas negali būti siejamas su valstybės ištekliais, kadangi valstybės valdomo kapitalo dalis Portugal Telecom įmonėje sumažėjo iki 25 %, o vėlesniais metais buvo dar labiau sumažinta, kitiems dalininkams tampant pagrindiniais įmonės akcininkais (52). Be to, kaip nurodyta 27 punkte, Portugal Telecom negalėjo gauti valstybės kompensacijos už galimus nuostolius, atsiradusius akceptuojant RTP pavėluotai atliekamus mokėjimus. Todėl Komisija nusprendė, kad nuo 1997 m. vidurio valstybės ištekliai nebuvo naudojami.

(105)

Kalbant apie 1997 m. pirmąją pusę, reikia pastebėti, kad tuo metu valstybė valdė Portugal Telecom, kadangi turėjo kontrolinį Portugal Telecom akcijų paketą. Tad bet kokios Portugal Telecom įplaukos, prarastos iki 1997 m. vidurio dėl pavėluotų mokėjimų priėmimo, turėtų būti laikomos „valstybės ištekliais“ (53).

(106)

Visų pirma Komisija privalo įvertinti, ar dėl tinklo operatoriaus veiksmų iki 1997 m. vidurio valstybės ištekliai patyrė nuostolį. Iš tiesų, tinklo operatorius, pripažindamas mokėjimų lengvatas RTP televizijai, veikė kaip valstybinis kreditorius. Todėl jo veiksmai turėtų būti prilyginami valstybinio arba privataus kreditoriaus, ieškančio būdų susigrąžinti skolą ir šiuo tikslu sudarinėjančio su skolininku sutartis, pagal kurias susikaupusios skolos bus diferencijuojamos arba išdalijamos, kad būtų palengvintas jų grąžinimas, veiksmams (54). Paprastai šios rūšies kreditui taikomos palūkanos ir skiriami delspinigiai, kad būtų padengti kreditoriaus nuostoliai, atsiradę dėl skolininko pavėluotai vykdomų įsipareigojimų. Valstybinio kreditoriaus taikoma delspinigių norma turi būti lygi normai, kurią panašiomis aplinkybėmis taikytų privatus kreditorius (55).

(107)

Inicijavus procedūrą ir trečiosioms šalims pateikus pastabas, Portugalijos valdžios institucijos nesuteikė pakankamos informacijos nei apie viešojo tinklo operatoriaus taikytas palūkanų normas, nei apie bazinę rinkos palūkanų normą. Todėl Komisija negali atmesti galimybės, kad dėl Portugal Telecom iki 1997 m. vidurio taikytos palūkanų normos valstybės ištekliai patyrė nuostolį.

(108)

Antra, Komisija ne tik privalo įvertinti, ar priemonės naudoja valstybės išteklius, bet taip pat ir nustatyti, ar viešosios institucijos buvo realiai susijusios su priemonių taikymu (56).

(109)

Neabejotina, kad iki 1997 m. vidurio valstybė galėjo valdyti Portugal Telecom ir žymiai įtakoti jos veiksmus, kadangi turėjo daugiau kaip 50 % įmonės akcijų.

(110)

Tyrimo eigoje Komisija nenustatė jokių požymių, kad Portugalijos valdžios institucijos realiai dalyvavo vykdant susitarimus, susijusius su radijo ir televizijos transliavimo tinklo operatoriaus pavėluoto skolos grąžinimo akceptavimu (57).

(111)

Kaip teigiama 22 punkte, valstybė reguliavo tarifus ir televizijos signalo transliavimo paslaugas, kurias tinklo operatorius turėjo teikti pagal pasirašytą su valstybe koncesijos sutartį. Tačiau teisinės nuostatos nenumato jokio skirtumo tarp tinklo operatoriaus televizijos viešajai įmonei ir privatiems televizijos operatoriams teikiamų paslaugų ir tarifų. Tinklo operatorius jokiu būdu negalėjo teikti rtp televizijai privalomų bendrų paslaugų kaip radijo ir televizijos transliavimo tinklo paslaugų.

(112)

Todėl Komisija nesutinka su tiesiogiai suinteresuotomis šalimis, kurios teigė, kad buvo diskriminuojamos, kadangi Televizijos įstatyme numatyta, kad privatūs operatoriai praranda radijo ir televizijos transliavimo licenciją, jei nustatytu laiku nesumoka mokesčių už tinklo naudojimą. Nors įstatyme numatytos sankcijos, taikomos tik privatiems operatoriams galimo nemokėjimo atveju, Portugal Telecom nebuvo įpareigota teikti RTP televizijai savo paslaugų, nepriklausomai nuo to, ar RTP moka, ar nemoka mokesčių.

(113)

Kita vertus, tinklo operatorius nepriklausė viešosios administracijos struktūroms, kadangi įmonė buvo įkurta kaip akcinė bendrovė, remiantis Akcinių bendrovių įstatymu.

(114)

Portugalijos valdžios institucijos aiškiai patvirtino, kad viešosios institucijos nei tiesiogiai, nei netiesiogiai neįtakojo Portugal Telecom sprendimo akceptuoti pavėluotus mokėjimus. Bet kuriuo atveju trečiosios šalys nepateikė duomenų, įrodančių valstybės dalyvavimą vykdant priemones.

(115)

Galiausiai, kaip teigiama 25 punkte, tinklo operatoriaus veiksmai prasidėjus antrajai 1997 m. pusei nepasikeitė. Tuo metu tinklo operatorius ir toliau sudarinėjo sutartis su RTP dėl mokesčių mokėjimo. Iš tikrųjų pagrindinė šių sutarčių sudarymo priežastis buvo šių tarpusavyje susijusių įmonių nuomonių nesutapimas dėl metinių mokesčių dydžio. Šis faktas tikriausiai buvo pabrėžtas 2003 m. ANACOM sprendime, pagal kurį Portugal Telecom turėjo žymiai sumažinti kainas.

(116)

Komisija, turėdama omenyje ankstesniuose punktuose pateiktus argumentus, priėjo prie išvados, kad nėra jokių požymių, jog tinklo operatorius akceptavo pavėluotus mokėjimus, įtakojamas viešųjų institucijų. Taip pat nėra jokių požymių, kad viešosios institucijos dalyvavo įgyvendinant priemones (58). Be to, panašios sutartys buvo sudarytos ir po to, kai įmonė buvo visiškai privatizuota. Todėl priemonės negalėjo būti priskiriamos valstybei, tad valstybės ištekliai nepatyrė nuostolio.

(117)

Skolos Socialiniam draudimui mokėjimo termino pakeitimo ir už pavėluotus mokėjimus mokamų palūkanų atsisakymo klausimu Komisija nusprendė, kad Socialinis draudimas negali būti traktuojamas kaip ūkio subjektas. Būdamas viešoji įstaiga ir vadovaudamas Socialinio draudimo sistemai (59), jis nevykdo ekonominės veiklos. Kita vertus, leidimą pakeisti skolos mokėjimo terminą išdavė ne Socialinis draudimas – jis išduotas, remiantis bendru Finansų ir Socialinės apsaugos valstybės sekretorių ir viceministro valstybės vicesekretoriaus sprendimu. Šiuo sprendimu valstybė atsisakė įplaukų, kai būtų galėjusi gauti 1 206 milijonus eskudų negrąžintos skolos palūkanų. Todėl akivaizdu, kad šiuo atveju naudojami valstybės ištekliai ir kad priemonės yra skiriamos valstybės.

(118)

RTP kapitalo didinimas ir mokėjimai už televizijos transliavimo tinklą buvo valstybės skirti tiesiogiai iš valstybės biudžeto. Todėl yra akivaizdu, kad pagal Sutarties 87 straipsnio 1 dalį šios lėšos skiriamos iš valstybės išteklių.

(119)

Komisija negali sutikti su Portugalijos valdžios institucijomis, kad paskolai nėra naudojami valstybės ištekliai. Būtina priminti, kad valstybės išteklių sampratai taip pat priklauso valstybės šiuo tikslu paskirtų ar sukurtų struktūrų teikiama nauda (60). Paskolos sutartį sudarė RTP ir Valstybės skolos valdymo fondas, t. y. fondas, kuriam vadovauja Valstybės kredito valdymo institutas. Teisiniame akte nustatyta, kad institutą globoja Finansų ministras (61). Todėl galima daryti išvadą, kad Valstybės skolos valdymo fondo skirtos lėšos turi būti traktuojamos kaip valstybės ištekliai.

(120)

Kita vertus, priemonės gali būti traktuojamos kaip tiesiogiai skiriamos Portugalijos valstybės, kadangi 1998 m. gruodžio 17 d. buvo priimtas bendras Visuomenės informavimo, Iždo ir Finansų valstybės sekretorių sprendimas, kuriame buvo nustatytos sutarties sąlygos.

(121)

Nebuvo gauta jokios informacijos, patvirtinančios, kad RTP obligacijų emisijai būtų buvusi suteikta valstybės garantija. Pagal obligacijų emisijos prospektą, RTP garantavo skolos grąžinimą. Emisijos metu RTP neturėjo teisinio statuso, kuris suteiktų jai teisę gauti valstybės garantiją. 1992 m. pagal įstatymą Nr. 21/92 įmonė buvo reorganizuota iš valstybinės įmonės į akcinę bendrovę. Todėl Komisija mano, kad obligacijų emisija buvo įvykdyta rinkos sąlygomis ir kad valstybė atsisakė pajamų gavimo. Tokiu būdu nebuvo naudojami jokie valstybės ištekliai. Priešingai nei pateikiama trečiųjų šalių, Komisija mano, kad faktas, jog RTP televizija priklauso valstybei, neįtakoja šio sprendimo, kadangi EB sutartis neišskiria privačios ar valstybinės nuosavybės (62).

(122)

1996 m. rugsėjo mėn. finansinės pagalbos kinui protokolo klausimu Komisija negali sutikti su trečiųjų šalių pastabomis, kad pagal protokolą RTP gavo papildomą finansavimą. Šiame protokole detaliai aprašyta, kaip RTP turėtų užtikrinti finansinės pagalbos kinematografijos produkcijai (63) viešųjų paslaugų įsipareigojimų vykdymą, nenumatant jokių papildomų RTP televizijai skirtų finansinių kompensacijų. Remiantis įstatymu Nr. 21/92 (64), finansinė kompensacija, susijusi su RTP įsipareigojimais remti kinematografijos produkciją, jau buvo numatyta bendrojoje kompensacinių išmokų sistemoje. Todėl Protokolas negali būti traktuojamas kaip tipiška vienkartinio finansavimo priemonė. Taigi dėl Protokolo nebuvo prarasti valstybės ištekliai, kadangi valstybė, pagal minėtą Protokolą, neskyrė RTP televizijai jokių papildomų finansinių išteklių.

(123)

Vietoj restruktūrizavimo plano 1996–2000 m. veikiausiai tebuvo RTP atliktas preliminarus tyrimas, Portugalijos valstybei neprisiėmus jokių finansinių įsipareigojimų. Todėl Komisija mano, kad nebuvo naudojami jokie valstybės ištekliai. Šiuo klausimu trečiosios šalys nepateikė jokių naujų faktų.

(124)

Vadinasi, remiantis išnagrinėtomis pastabomis, prieinama prie išvados, kad finansinės pagalbos kinui protokolas, restruktūrizavimo planas 1996–2000 m., pavėluoti mokėjimai už radijo ir televizijos transliavimo tinklo naudojimą ir obligacijų emisija nėra valstybės pagalba, kadangi tam nebuvo naudojami jokie valstybės ištekliai.

(125)

4Atleidimo nuo notarinių ir registracijos mokesčių klausimu Komisija privalo nustatyti, ar priemonės suteikė RTP televizijai bendrą mokesčių lengvatą ir ar jos buvo taikomos išskirtinai RTP televizijai (arba kaip alternatyva – tik valstybinėms įmonėms) ir netaikomos privačioms įmonėms. Be to, Komisija privalo nustatyti, ar RTP gavo papildomos naudos nemokėdama jokių mokesčių, susijusių su registracijos paskelbimu, ir ar RTP pagal įstatymo Nr. 21/92 11 straipsnio 2 dalį taip pat buvo atleista nuo visų kitų aktyvų registracijos mokesčių.

(126)

Visų pirma Komisija mano, kad minėto 11 straipsnio tikslas buvo atleisti RTP televiziją nuo registracijos mokesčių ar analogiškų, tiesiogiai su jos statuso pakeitimu susijusių mokesčių. Jo 1 dalis susijusi su visuotine įstatų registracijos prievole Nacionaliniame juridinių asmenų registre, o 2 dalis nurodo kitus būtinus registracijos aktus, tiesiogiai susijusius su įmonės teisinio statuso keitimu (t. y. materialaus ar nematerialaus turto registras ir kt.). Iš tiesų iš Portugalijos viešųjų institucijų suteiktos informacijos matyti, kad RTP neturėjo naudos, atleidus ją nuo registracijos mokesčių, susijusių su įmonės pasikeitimais po jos perorganizavimo į akcinę bendrovę (65). Todėl Komisija nesutinka su tiesiogiai suinteresuotų šalių pastabomis, kad RTP turėjo naudos, atleidus ją nuo notarinių ir registracijos mokesčių.

(127)

Antra, Komisija sutinka su Portugalijos valdžios institucijomis, kad pagal įstatymo Nr. 21/92 11 straipsnio 1 dalį RTP televizijos atleidimas nuo notarinių ir registracijos mokesčių nesuteikė jai jokios specifinės naudos. Tik patvirtina, kad RTP atveju pritaikytas įstatymas Nr. 84/88, pagal kurį viešosios įstaigos dekretu-įstatymu gali būti perorganizuotos į akcines bendroves, su sąlyga, kad dekretu-įstatymu, pagal kurį bus atliekamas reorganizavimas, bus patvirtinti akcinės bendrovės įstatai ir paruoštas dokumentas, pakankamas visiems būtiniems registracijos veiksmams atlikti.

(128)

Skirtingas į akcines bendroves reorganizuotų viešųjų įmonių vertinimas yra sąlygojamas sistemos ypatumų ir nesuteikia joms specifinės naudos, kadangi nebūta mokesčius motyvuojančių veiksnių. Būtina vykdyti notarinius veiksmus, skirtus įmonės steigimo ar jos statuso keitimo dokumentams patvirtinti, taip suteikiant jiems teisinę galią. Tačiau pasirodo, kad tokie veiksmai yra nebūtini įmonėms, kurios buvo reorganizuotos į akcines bendroves pagal teisinį aktą, kadangi šis jau turėjo būtiną teisinę galią.

(129)

Argumentai, tinkantys kalbant apie registravimo mokesčius, tinka ir kalbant apie mokesčius už paskelbimą. Valstybė, vykdydama savo kaip valdžios institucijos įsipareigojimus, privalo paskelbti įstatymų pakeitimus oficialiajame leidinyje Diário da República. Kadangi ji jau buvo paskelbusi įstatymą Nr. 21/92, kuriame patvirtinti nauji RTP įstatai, buvo nebūtina reikalauti, kad RTP paskelbtų televizijos įstatus, ko gali būti reikalaujama iš privačių įmonių. Leidinyje Diário da República buvo paskelbtas visas RTP įstatų tekstas, ir tai atitiko RTP registracijos paskelbimą, informuojant trečiuosius asmenis.

(130)

Trečia, Komisija sutinka su Portugalijos valdžios institucijomis, kad įstatymo Nr. 21/92 11 straipsnio 2 dalis, pagal kurią RTP buvo atleista nuo kitų, tiesiogiai su teisinio įmonės statuso pakeitimu susijusių registracijos mokesčių mokėjimo, nesuteikia RTP televizijai specifinės naudos. Įstatymo Nr. 21/92 11 straipsnio 2 dalyje tik patvirtinamas dekreto-įstatymo Nr. 404/90 1 straipsnio taikymas, pagal kurį įmonės gali būti atleidžiamos nuo mokesčio, susijusio su nekilnojamojo turto, būtino koncentracijai ar kooperacijai, perdavimu, taip pat nuo rinkliavų ir kitų teisinių mokesčių, privalomų už šių veiksmų atlikimą. Dekretas-įstatymas Nr. 404/90 taikomas visoms įmonės, kurios iki 1993 m. gruodžio 31 d. vykdė kooperavimo ar koncentravimo veiksmus. Atleidus nuo kitų registracijos mokesčių mokėjimo RTP televizija negavo jokios naudos. Ši lengvata taikoma visoms panašioje situacijoje esančioms įmonėms.

(131)

Įvertinusi trečiųjų šalių ir Portugalijos valdžios institucijų pastabas Komisija nutarė, kad pradinio susitarimo tarp Socialinio draudimo ir RTP sudarymas negali būti vertinamas kaip tipiški privataus operatoriaus veiksmai. Teisinio ginčo metu buvo siekiama išsiaiškinti, ar Socialinio draudimo nustatytų normų, taip kaip jos apibrėžtos reglamentuojančiame dekrete Nr. 12/83, aiškinimas yra teisiškai korektiškas. Šis susitarimas įtvirtino RTP interpretaciją, paremtą mokesčių specialisto nuomone, kuris nusprendė, kad reglamentuojantis dekretas prieštaravo Konstitucijai. Tačiau pasirašius susitarimą reglamentuojantis dekretas nebuvo atšauktas. Vadinasi, turi būti daroma išvada, kad priemonės buvo taikomos išskirtinai RTP televizijai, nekeičiant nurodytų Socialinio draudimo normų interpretacijos vartojimo kitoms įmonėms.

(132)

Kita vertus, Komisija negali sutikti su Portugalijos valdžios institucijomis, kad leidimas pakeisti skolos terminą ir atsisakyti delspinigių ir palūkanų buvo suteiktas, remiantis bendra sistema, taikoma visoms analogiškoje situacijoje esančioms įmonėms pagal dekretą-įstatymą Nr. 411/91, ir kad taip RTP televizijai nebuvo suteikta specifinė nauda.

(133)

Šio sprendimo tikslas yra nustatyti, ar šios procedūros taikymas RTP televizijai buvo selektyvus, nevertinant ar procedūros pobūdis buvo selektyvus, ar bendras.

(134)

Dekrete-įstatyme Nr. 411/91 reikalaujama, kad norint įrodyti, jog termino pakeitimas yra būtinas įmonės gyvybingumui užtikrinti, reikia atlikti ekonominį finansinį tyrimą. RTP niekada neatliko tokio įmonės gyvybingumo tyrimo pagal dekreto-įstatymo Nr. 411/91 2 straipsnio 3 dalį.

(135)

Be to, 2 straipsnio 1 dalies d punkte numatyta sąlyga negalėjo būti taikoma RTP televizijai, kadangi skola buvo sureguliuota be valstybės įsikišimo. Komisija nesutinka su Portugalijos valdžios institucijomis, tvirtinančiomis, kad ankstesnis valstybės kišimasis paveikė įmonės skolininkės funkcionavimą ir kad valstybės įsikišimo metu RTP televizijos veiklą reglamentavo teisiniai aktai. Nors RTP televizijai nuo 1977 m. (66) buvo taikoma ypatinga valdymo forma, nustojusi galioti 1980 m. priėmus RTP įstatus, o skola Socialiniam draudimui kaupėsi 1983–1989 m. laikotarpiu. Komisija mano, kad laikantis dekreto-įstatymo Nr. 411/91 leidimas sureguliuoti RTP skolą negalėjo būti suteiktas bendra tvarka, kadangi RTP neatitiko įstatyme numatytų sąlygų, leidžiančių sureguliuoti skolą. Vadinasi, RTP televizijai priemonės buvo taikomos selektyviai.

(136)

Kita vertus, suteikdama leidimą pakeisti skolos mokėjimo terminą valstybė turi veikti kaip viešasis arba privatus kreditorius, siekiantis atgauti skolą ir todėl sudarantis mokėjimo termino pakeitimo sutartis, palengvinančias skolų grąžinimą (67). Valstybės taikoma delspinigių norma turi būti lygi tokiomis pat aplinkybėmis privataus kreditoriaus taikomai normai. Komisija mano, kad jeigu privatus kreditorius planuotų imtis teisinių veiksmų, norėdamas atgauti skolą, jis atgautų bent jau įstatymo nustatytos palūkanų normos dydžio procentus. Vadinasi, Portugalijos valdžios institucijos, nereikalaudamos palūkanų mokėjimo, nors ir būtų galėjusios tai daryti, nesielgė kaip privatus kreditorius, kuris būtų siekęs maksimizuoti palūkanų normą. Be to, skola Socialiniam draudimui kaupėsi 1983–1989 m. laikotarpiu, o ji peržiūrėta buvo tik 1993 m. Esant tokioms aplinkybėms, privatus kreditorius neleistų taip ilgai kauptis skoloms, nepradėdamas skolų susigrąžinimo proceso. Vadinasi, galima tvirtinti, kad tokios priemonės suteikė RTP televizijai tam tikrą naudą.

(137)

Mokėjimų už televizijos signalo transliavimo tinklo perdavimą klausimu Komisija negali atsižvelgti į trečiųjų šalių pareikštas pastabas, kuriose abejojama radijo ir televizijos transliavimo tinklo vertės apskaičiavimu. 1996 m. spalio 2 d. sprendime dėl RTP televizijos finansavimo Komisija jau buvo nusprendusi, kad RTP televizijai valstybės sumokėta kaina atitiko rinkos vertę ir nėra vertinama kaip valstybės pagalba (68). Pirmosios instancijos teisme SIC televizija neužginčijo šio sprendimo (69).

(138)

Kita vertus, Komisija nesutinka su pastabomis, kuriomis tvirtinama, kad kompensacija nėra teisėta, kadangi televizijos signalo transliavimo ir perdavimas tinklas buvo sukurtas valstybei finansuojant. Komisija mano, kad valstybės, kaip investuotojo, funkcija negali būti painiojama su jos atliekama valdžios institucijų funkcija. Netgi jeigu valstybė būtų buvusi absoliuti RTP savininkė ir dar būtų tapusi absoliuti TDP savininkė, pagal skaidrumo principą dvi įmonės buvo teisiškai ir finansiškai nepriklausomos. Tinklas sudarė dalį RTP aktyvų. Todėl RTP viešajai įmonei valstybės suteikta rinkos vertės dydžio kompensacija už tinklą, kurį buvo nuspręsta atskirti nuo RTP aktyvų, nesuteikė jokios naudos šiai įmonei, kadangi kompensacija atitiko šių aktyvų realią vertę. Vadinasi, priemonės nesuteikė RTP televizijai jokios naudos ir nėra valstybės pagalba pagal EB sutarties 87 straipsnio 1 dalį.

(139)

Įvertinusi trečiųjų šalių ir Portugalijos valdžios institucijų pastabas, Komisija nusprendė, kad 1994–1997 m. vykdytas kapitalo didinimas suteikė RTP televizijai tam tikrą finansinę naudą. Kaip matyti 3 lentelėje, atsižvelgiant į sunkią RTP finansinę būklę vykdant kapitalo didinimą joks privatus investuotojas neinvestuotų kapitalo į įmonę, kadangi negalėtų tikėtis rentabilaus įmonės funkcionavimo atkūrimo priimtinu laikotarpiu. Iš tiesų nepaisant to, kad buvo įvykdytos kapitalo injekcijos, RTP finansinė situacija pablogėjo. Nei Portugalijos valdžios institucijos, nei trečiosios šalys netvirtino, kad Portugalijos valstybė, vykdydama kapitalo injekcijas į įmonę, veikė kaip privatus investuotojas.

(140)

Komisija nesutinka su Portugalijos valdžios institucijomis dėl teiginio, kad 1998 m. suteikta paskola atitiko rinkos sąlygas. Tam, kad paskola nebūtų laikoma valstybės pagalba, paskolos sąlygos (paskolos garantija ir palūkanų norma) privalo atitikti tikrąją paskolos suteikimo įmonei riziką (70). Rizika ir palūkanų norma yra didesnės, įmonei esant blogesnėje ekonominėje ir finansinėje būklėje, nei reikalauja finansinė institucija, norėdama suteikti paskolą.

(141)

Kaip matyti 3 lentelėje, tuo metu, kai buvo suteikta paskola, RTP turėjo rimtų finansinių sunkumų, kadangi skolos viršijo įmonės aktyvų vertę, ir įmonė buvo nemoki. Vadinasi, įmonei grėsė bankrotas.

(142)

Visų pirma reikia atkreipti dėmesį, kad paskola buvo „subordinuota“, t. y. jai nebuvo suteikta jokia aktyvais pagrįsta garantija, ir įmonei bankrutavus ji būtų grąžinta prieš atsiskaitant su akcininkais, tačiau tik jau atsiskaičius su visais kreditoriais. Tai, kad paskolai nebuvo suteikta adekvati, aktyvais pagrįsta garantija, yra akivaizdus požymis, kad paskola nebuvo suteikta rinkos sąlygomis ir kad ji laikoma valstybės pagalba. Įvertinant situaciją, kad paskolos suteikimo metu RTP grėsė bankrotas, jokia finansinė institucija nebūtų suteikusi įmonei „subordinuotos“ paskolos, atsižvelgiant į tai, kad RTP galimybės grąžinti paskolą būtų buvusios labai ribotos. Iš tiesų paskola buvo suteikta ne privačios finansinės institucijos, o Valstybės skolų valdymo fondo.

(143)

Antra, galima tvirtinti, kad paskolai taikoma palūkanų norma aiškiai neatspindi tikrosios rizikos. Ji ne tik yra žemesnė už bazinę palūkanų normą, kuria paprastai remiasi Komisija, apskaičiuodama pagalbos dydį, kai palūkanų norma nustatoma lengvatinėmis sąlygomis (71), tačiau bet kuris rinkos atstovas greta garantijų pareikalautų dar ir palūkanų normos, kompensuojančios didelę paskolos negrąžinimo riziką.

(144)

Kadangi RTP finansinė padėtis neleido įmonei gauti „subordinuotos“ paskolos įprastu būdu, paskola realiai buvo prilygintina subsidijos išmokai ir suteikė RTP naudą.

(145)

Atsižvelgdama į išdėstytus faktus, Komisija mano, kad skolos Socialiniam draudimui grąžinimo termino pakeitimas, 1994–1997 m. kapitalo injekcijos ir 1998 m. skirta paskola suteikė RTP ekonominį finansinį pranašumą prieš konkurentus, kuriems nebuvo skirta tokių išteklių.

(146)

Portugalijos televizijos rinka buvo liberalizuota 1992 m. pabaigoje, taigi tuo metu, kai RTP televizijai buvo suteiktos įvairios priemonės, rinkoje veiklą vykdė konkuruojančios įmonės. 1992 m. vasario mėnesį privačioms televizijoms SIC ir TVI buvo suteiktos radijo ir televizijos transliavimo licencijos, ir 1992 m. spalio mėnesį SIC pradėjo transliuoti Portugalijos teritorijoje.

(147)

Komisija nesutinka su Portugalijos valdžios institucijų nuomone, kad susitarimas dėl skolos Socialiniam draudimui nebuvo laikomas valstybės pagalba, kadangi ši skola atsirado dar iki Portugalijos radijo ir televizijos transliavimo rinkos liberalizavimo. 1993 m. gegužės mėn. liberalizavus Portugalijos radijo ir televizijos transliavimo rinką, RTP televizijai buvo suteikta finansinė nauda, tokiu būdu rinka galėjo jautriai reaguoti į RTP televizijos įgytą ekonominį pranašumą.

(148)

Dėl šių priežasčių Komisija priėjo prie išvados, kad valstybės skirtos priemonės galėjo suteikti RTP televizijai ekonominį finansinį pranašumą prieš konkurentus, kuriems nebuvo skirti tokie ištekliai, ir taip iškreipti konkurenciją pagal 87 straipsnio 1 dalį.

(149)

87 straipsnio 1 dalies nuostatos apima valstybės taikomas priemones, kadangi priemonės gali įtakoti valstybių narių tarpusavio prekybą. Tai vyksta kiekvienu atveju, kai nagrinėjama komercinė veikla vykdoma Bendrijos mastu. Šiuo atveju RTP įmonė pagalbos gavėja vykdo veiklą tarptautinėje rinkoje. Iš tiesų RTP per Europos valstybinių televizijų sąjungą keičiasi televizijos laidomis ir dalyvauja Eurovizijos sistemoje (72). Be to, RTP tiesiogiai konkuruoja su privačiais radijo ir televizijos transliuotojais, vykdančiais veiklą tarptautinėje radijo ir televizijos rinkoje ir turinčiais tarptautinę nuosavybės struktūrą (73).

(150)

Vadinasi, galima prieiti prie išvados, kad RTP televizijai skirtos priemonės įtakojo valstybių narių tarpusavio prekybą pagal 87 straipsnio 1dalį.

(151)

Remiantis išdėstytais faktais, galima prieiti prie išvados, kad greta RTP televizijai skirtų viešųjų paslaugų įsipareigojimų jai taip pat yra suteikta valstybės pagalba pagal EB sutarties 87 straipsnio 1 dalį šiomis priemonėmis: skolos Socialiniam draudimui mokėjimo termino pakeitimu, 1994–1997 m. kapitalo injekcijomis ir 1998 m. paskirta paskola.

(152)

Taigi, kaip minėta, RTP televizijai buvo paskirtas radijo ir televizijos transliavimo viešųjų paslaugų įsipareigojimas. Europos Bendrijų Teisingumo Teismas sprendimu Altmark byloje paskelbė, kad valstybės pagalba pagal EB sutarties 87 straipsnio 1 dalį nelaikomos valstybės taikomos priemonės, kurios kompensuoja viešųjų paslaugų sąnaudas, kai tuo pačiu metu tenkinamos šios keturios sąlygos (74):

(153)

Neatsižvelgiant į pirmąją ir trečiąją sąlygą, tikėtina, kad 151 konstatuojamojoje dalyje įvardytos vienkartinės priemonės dėl toliau pateikiamų priežasčių neišpildo sprendimo Altmark byloje antrosios ir ketvirtosios sąlygos.

(154)

Akivaizdu, kad finansavimas patvirtintas pagal susitarimą su Socialiniu draudimu ir paskola nepriklauso kompensavimo sistemai su iš anksto objektyviai ir skaidriai nustatytais parametrais (antroji sąlyga). Priešingai – priemonės buvo paremtos vienkartiniais valstybės sprendimais.

(155)

Be to, kaip jau minėta 61 punkte, viešųjų paslaugų sutartis numato specifinę galimybę kapitalo injekcijų pavidalu finansuoti investicijas į įrangą, skirtą viešosioms paslaugoms teikti. Viešųjų paslaugų sutartys neriboja investicijų viešosioms paslaugoms ir aiškiai neapibrėžia valstybės dalyvavimo sąlygų ir masto, o tik numato, kad valstybė gali dalyvauti RTP televizijos investicijose kaip akcininkas. Todėl Komisija mano, kad kapitalo injekcijos taip pat negali būti vertinamos kaip priemonės, suteiktos kompensavimo sistemoje su iš anksto, objektyviai ir skaidriai nustatytais parametrais.

(156)

Kita vertus, akivaizdu, kad RTP nebuvo atrinkta viešojo konkurso būdu – tai būtų užtikrinę mažiausias įmanomas sąnaudas. Nėra jokių įrodymų, kad vienkartinių išmokų dydis buvo nustatytas, remiantis vidutinės įmonės patiriamų sąnaudų analize (ketvirtoji sąlyga).

(157)

Dėl šių priežasčių akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju nėra įvykdytos visos sprendimo Altmark byloje sąlygos. Todėl 151 punkte įvardytos priemonės privalo būti vertinamos kaip valstybės pagalba pagal EB sutarties 87 straipsnio 1 dalį.

(158)

Teisingumo Teismas teigia, kad pagal 86 straipsnį galima daryti išimtis, kai draudžiamas valstybės pagalbos teikimas įmonėms, kurioms patikėta teikti bendros ekonominės svarbos paslaugas. Sprendimas Altmark byloje besąlygiškai patvirtino, kad valstybės pagalba, atlyginanti įmonės, teikiančios bendros ekonominės svarbos paslaugas, patiriamas sąnaudas gali būti laikoma neprieštaraujančia bendrajai rinkai, jei tenkinamos EB sutarties 86 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos (75).

(159)

Teisingumo Teismas išaiškino, kad norint priemonėms pritaikyti šią išimtį būtina, kad kartu būtų tenkinami apibrėžtumo, suteikimo ir proporcingumo principai. Komisija mano, kad laikantis šių principų, prekyba vykdoma neprieštaraujant Bendrijos interesams.

(160)

Komisijos komunikatas dėl valstybės pagalbos viešosioms radijo ir televizijos transliavimo paslaugoms teikimo tvarkos taikymo (76) paaiškina, kaip šie principai taikomi radijo ir televizijos transliavimo sektoriui. Remdamasi šiuo komunikatu Komisija turi įvertinti, ar (77):

(161)

Kaip patvirtinta Amsterdamo protokole (78) ir Komunikate dėl radijo ir televizijos transliavimo (79), valstybės narės sprendžia, kokias viešąsias paslaugas teiks viešųjų radijo ir televizijos transliavimo paslaugų įmonė. Radijo ir televizijos transliavimo sektoriuje Komisijos vaidmuo apsiribojo tikrinimu, ar viešųjų paslaugų apibrėžime nėra akivaizdžių klaidų. Tokios klaidos sąlygotų netinkamą viešųjų paslaugų apibrėžimo vartojimą.

(162)

Komisija, atsižvelgdama į ypatingą radijo ir televizijos transliavimo sektoriaus prigimtį, laiko teisėtu apibrėžimą, kuriuo tam tikrai radijo ir televizijos transliavimo įstaigai būtų suteikiama subalansuotos ir įvairiapusiškos programos teikimo funkcija, remiantis Protokole apibrėžtomis nuostatomis (80). Toks apibrėžimas geriau atitinka tam tikros visuomenės demokratinių, socialinių ir kultūrinių poreikių patenkinimo tikslus.

(163)

Kaip aprašyta 51 ir 52 punktuose, remiantis įstatymu Nr. 21/92 ir viešųjų paslaugų sutartimis, RTP, kaip pagrindinė televizijos viešųjų paslaugų teikėja, yra įpareigota užtikrinti transliavimą dviem kanalais visoje šalies teritorijoje. Pirmas kanalas privalo siūlyti bendro pobūdžio laidas, o antras kanalas – labiau specifinio pobūdžio laidas. Kita vertus, kaip aprašyta 53 ir 54 punktuose, įstatyme Nr. 21/92 ir viešųjų paslaugų sutartyse detaliai nustatomos RTP pareigos, susijusios su laidų turiniu, tarptautiniu bendradarbiavimu ir kai kuriais kitais specialiais įsipareigojimais.

(164)

Nors RTP viešųjų radijo ir televizijos transliavimo paslaugų apibrėžimas būtų kokybinės prigimties ir pakankamai išsamus, remiantis Amsterdamo protokolo nuostatomis, tokį „išsamų“ apibrėžimą Komisija laiko teisėtu (81). Vadinasi, Komisija laiko teisėtu bendrą RTP teikiamų viešųjų paslaugų apibrėžimą: dviejų kanalų, iš kurių vienas ruošia bendro pobūdžio laidas, o kitas skirtas labiau specifinėms laidoms, transliavimas visoje šalies teritorijoje. Galima laikyti, kad toks apibrėžimas atitinka Portugalijos visuomenės demokratinius, socialinius ir kultūrinius poreikius.

(165)

Komisija taip pat laiko teisėtais tuos įsipareigojimus, kurie detaliai apibrėžia būdą, kaip RTP privalo užtikrinti bendruosius viešųjų radijo ir televizijos transliavimo paslaugų įsipareigojimus. Iš tiesų, taip pat galima laikyti, kad šie įsipareigojimai, remiantis Amsterdamo protokolo redakcija, atitinka Portugalijos visuomenės demokratinius, socialinius ir kultūrinius poreikius.

(166)

Nors Komisija laiko teisėta RTP viešųjų paslaugų užduotį, tačiau būtina patikrinti, ar šis apibrėžimas neturi tam tikrų akivaizdžių klaidų.

(167)

Komisija, atsižvelgdama į direktyvos Televizija be sienų 45 punktą, gali laikyti, kad į visuomeninių radijo ir televizijos transliavimo įmonių viešųjų paslaugų apibrėžimą įtrauktas įsipareigojimas įnešti svarų indėlį į investicijas europinės audiovizualinės produkcijos srityje, kadangi kinematografijos įstatymai leidžia jos transliavimą per visuomeninę televiziją (82).

(168)

Komisija mano, kad RTP televizijai skirti įsipareigojimai remti kiną priklauso viešosioms radijo ir televizijos transliavimo paslaugoms, kadangi RTP, įsigijusi filmų platinimo teises, vėliau juos transliuoja per visuomeninę televiziją.

(169)

Todėl Komisija negali sutikti su tiesiogiai suinteresuotų šalių pateiktomis pastabomis, kad su kino rėmimu susiję RTP įsipareigojimai ir atitinkamas jų finansavimas buvo diskriminuojantys. Tiesiogiai suinteresuotos šalys tvirtino, kad privatūs transliuotojai kartu su Portugalijos valdžios institucijomis taip pat pasirašė kino rėmimo protokolus, kuriuose nenumatoma jokia kompensacinė išmoka. Komisija mano, kad reikia atskirti tarp valstybės ir privačių transliuotojų savanoriškai sudarytus susitarimus dėl kino rėmimo nuo RTP televizijai suteiktų viešųjų radijo ir televizijos transliavimo paslaugų teikimo įsipareigojimų transliuoti kinematografinę produkciją ir ją finansuoti. Akivaizdu, kad RTP televizijai buvo patikėta viešųjų paslaugų teikimo funkcija remti tam tikrą kinematografinę produkciją, kuri vėliau transliuojama kaip visuomeninės televizijos programos, o privatiems transliuotojams tokia viešųjų paslaugų teikimo funkcija nebuvo patikėta. Iš tiesų RTP pavirto valstybės naudojamu kino rėmimo įrankiu. RTP televizijos teikiama potenciali nauda kinui gali būti sudaryta iš valstybės pagalbos ir turi būti atitinkamai vertinama. Šiuo sprendimu nevertinamas galimos pagalbos, teikiamos kinematografijos kūrėjams, skyrimas.

(170)

Įvertinusi išdėstytus faktus Komisija prieina prie išvados, kad RTP televizijos vykdomas Portugalijos kinematografinės produkcijos, transliuojamos visuomeninės televizijos kanalais, finansavimas, gali būti laikomas teisėtu specialiu įsipareigojimu, būtinu visuomeninio transliuotojo RTP bendrųjų įsipareigojimų užtikrinimui. Vadinasi, šis įsipareigojimas nėra akivaizdi klaida.

(171)

Taigi Komisija mano, kad RTP televizijai skirtas teisėtas įsipareigojimas teikti „kitas paslaugas, būtinas nurodyti ad hoc“ (83) nėra pakankamai tikslus, kad leistų Komisijai iš anksto ir su pakankamu teisiniu saugumu vertinti, ar tokios paslaugos gali būti laikomos viešosiomis paslaugomis. Nors Komisija mano, kad „kitos, būtinos nurodyti paslaugos“ nėra aiškiai apibrėžtos, ir pastebi, kad remiantis šia nuostata tyrimo metu nebuvo vykdyti jokie išmokėjimai (84).

(172)

Įvertinusi išdėstytus faktus, Komisija daro išvadą, kad RTP veikla, kaip apibrėžta įstatyme Nr. 21/92 ir kaip naujai nustatyta viešųjų paslaugų sutartyse, nustato aiškiai apibrėžtus viešųjų paslaugų teikimo įsipareigojimus. Nors įsipareigojimas teikti „kitas paslaugas, būtinas nurodyti ad hoc“ nėra pakankamai tikslus, kad iš anksto būtų galima teigti, jog visos teikiamos paslaugos gali būti vertinamos kaip viešosios paslaugos, remiantis šia nuostata 1992–1998 m. nebuvo vykdyti jokie išmokėjimai.

(173)

Antra, Komisija turi įvertinti, ar viešųjų paslaugų įsipareigojimai buvo patikėti finansinės pagalbos gavėjui.

(174)

Pagal Komunikatą dėl radijo ir televizijos transliavimo, Komisija turi patikrinti, ar viešųjų paslaugų teikimas buvo patikėtas RTP televizijai oficialiu aktu (85).

(175)

Kaip matyti iš 55 punkto, viešųjų paslaugų teikimo įsipareigojimai buvo aiškiai patikėti RTP, remiantis šiais įstatymais ir sutartimis: įstatymo Nr. 58/90 5 straipsniu, įstatymo Nr. 21/92 4 straipsnio 1 dalimi ir 5 straipsniu ir viešųjų paslaugų teikimo sutarčių 1 sąlyga.

(176)

Komisija negavo iš tiesiogiai suinteresuotų šalių ir Portugalijos vyriausybės jokių pastabų dėl to, kad viešosios paslaugos RTP televizijai buvo tinkamai patikėtos oficialiu aktu. Remdamasi Komunikatu dėl radijo ir televizijos transliavimo ir įvertinusi minėtus įstatymus ir sutartis Komisija padarė išvadą, kad nekyla jokių abejonių dėl fakto, kad RTP turi užtikrinti viešųjų televizijos paslaugų įsipareigojimų vykdymą ir kad viešųjų paslaugų teikimas buvo oficialiai patikėtas RTP televizijai.

(177)

Oficialiu dokumentu RTP televizija buvo ne tik įpareigota teikti viešąsias paslaugas, bet ir užtikrinti viešųjų paslaugų teikimą, kaip numatyta. Kaip minėta 56–59 punktuose, buvo sukurti įvairūs kontrolės mechanizmai, užtikrinantys, kad RTP televizija vykdytų viešųjų paslaugų įsipareigojimus, kaip numatyta.

(178)

Visų pirma RTP televizija privalėjo pristatyti ataskaitas apie viešųjų paslaugų įsipareigojimų vykdymą ir balansus su audito biuro ekspertų išvadomis. Iš tiesų RTP paruošė ataskaitas dėl viešųjų paslaugų įsipareigojimų vykdymo 1992–1998 m. laikotarpiu, kuriose išdėstytas kiekvieno iš viešųjų paslaugų įsipareigojimų įvykdymas ir nurodytos sąnaudos, atsiradusios vykdant kiekvieną iš įsipareigojimų, remiantis analitinės apskaitos rezultatais.

(179)

Antra, Finansų ministras bei Vyriausybės visuomenės informavimo atstovas patikrino viešųjų paslaugų sutarties vykdymą, o Generalinis finansų inspektoratas atliko finansinį auditą.

(180)

Trečia, turėtų būti atliktas išorinis metinis auditas. Komisija negali sutikti su SIC, kad viešųjų paslaugų sąnaudos, kaip pateikta Portugalijos valdžios institucijų, ir duomenys apie RTP, esantys jos viešųjų paslaugų sutartyse ir metiniuose balansuose, nėra patikimi ir todėl negali būti pakankamai griežtai kontroliuojami. Komisija pabrėžia, kad 1992–1998 m. nepriklausomas auditorius atliko RTP finansinių sąskaitų metinį auditą. Be to, nors ataskaitos dėl viešųjų paslaugų įsipareigojimų vykdymo ne visada būdavo pateikiamos kartu su audito išvada, griežtos sąnaudų apskaitos sistemos taisyklės užtikrino, kad kiekvienos iš viešųjų paslaugų įsipareigojimų kategorijos sąnaudos, tinkamos kompensacinėms išmokoms apskaičiuoti, galėjo būti ir buvo išskirtos, ir teisingai kontroliuojamos.

(181)

Remiantis išdėstytais faktais, akivaizdu, kad kontrolė buvo vykdoma trimis skirtingais lygmenimis, t. y. audito biuro, vykdant kontrolę įmonės lygmenyje, atsakingų valstybinių organų ir išorinės audito įmonės. Nors pasirodo, kad nebuvo vykdomas viešųjų paslaugų ataskaitos sisteminis išorinis auditas, aprašyta sistema užtikrino, kad paslaugos būtų teikiamos taip, kaip numatyta. Todėl Komisija priėjo prie išvados, kad 1992–1998 m. laikotarpiu egzistavo veiksmingas mechanizmas, užtikrinęs efektyvią RTP televizijos viešųjų paslaugų įsipareigojimų vykdymo priežiūrą.

(182)

Komisija turėjo įvertinti trečiąjį kriterijų, t. y. nustatyti, ar finansavimas yra proporcingas grynosioms viešųjų paslaugų sąnaudoms.

(183)

Komunikate dėl radijo ir televizijos transliavimo Komisija aprašė kriterijus, pagal kuriuos planuojama vertinti valstybės finansavimo adekvatumą, reikalaujant, kad valstybės pagalba neviršytų grynųjų viešųjų paslaugų teikimo sąnaudų ir kad rinkoje neatsirastų iškraipymų, kurie nėra neišvengiami teikiant viešąsias paslaugas (86).

(184)

Visų pirma tam, kad būtų tiksliai nustatytos viešųjų paslaugų teikimo sąnaudos, Komunikate dėl radijo ir televizijos transliavimo reikalaujama adekvataus sąnaudų ir pajamų paskirstymo tarp viešųjų paslaugų ir komercinės veiklos.

(185)

Kaip aprašyta 62 ir 64 punktuose, viešųjų paslaugų sutartyse apibrėžtas sąnaudų ir pajamų reguliavimo metodas, kurį RTP turi naudoti. Šiuo atveju iš principo yra palengvinamas Komisijos darbas, kadangi RTP naudoja analitinę apskaitos sistemą, leidžiančią kiekybiškai nustatyti teisėtas įmonės sąnaudas, patirtas teikiant kiekvieną iš kompensuojamų viešųjų paslaugų.

(186)

Remiantis šia sistema, kiekviena finansuojama sąnaudų kategorija yra priskiriama vienai veiklos rūšiai ir vėliau, remiantis objektyviais apskaitos principais, suskaidoma į skirtingas kompensuojamas RTP viešąsias paslaugas.

(187)

Kadangi pajamos, gautos iš kiekvienos kompensuojamas viešosios paslaugos, yra atskaitomos iš eksploatavimo sąnaudų, sistema užtikrina, kad metinės kompensacinės išmokos yra apribojamos iki grynųjų sąnaudų, patirtų vykdant kiekvieną iš viešųjų paslaugų įsipareigojimų (žr. 65 punktą).

(188)

Atsižvelgdama į išdėstytus faktus Komisija priėjo prie išvados, kad sąnaudų nustatymo parametrai apskritai yra nustatyti objektyviai ir skaidriai.

(189)

Tačiau Komisija pastebi, kad sąnaudų kompensavimo taisyklės gali nepakankamai įvertinti grynąsias RTP viešųjų paslaugų sąnaudas ir gali sąlygoti nepakankamą struktūrinį realių poreikių finansavimą.

(190)

Kaip teigiama 65 punkte, pagal sutartyse pateiktą sąnaudų apskaičiavimo metodiką tam tikros viešųjų paslaugų sąnaudos nebuvo įtrauktos, nustatant metines kompensacines išmokas (87). Be to, Portugalijos valdžios institucijos informavo Komisiją, kad, nors RTP televizija turėjo mokėti PVM nuo gautų metinių kompensacinių išmokų, pagal apskaitos taisykles (96 punktas) šios sąnaudos negalėjo būti vertinamos. Be to, RTP į savo viešųjų paslaugų ataskaitas neįtraukė visų investicijų į įrangą, skirtą viešosioms paslaugoms teikti, nors jas užregistravo savo finansinėse sąskaitose (žr. 67 punktą).

(191)

Tačiau, remiantis Amsterdamo protokolo nuostatomis, viešųjų radijo ir televizijos transliavimo paslaugų įmonių finansavimo tvarkos nustatymas išlieka valstybių narių kompetencijoje. Nagrinėjamu atveju Portugalijos valdžios institucijos nusprendė nekompensuoti dalies sąnaudų, kurias patyrė paslaugų teikėjas vykdydamas savo įsipareigojimus.

(192)

Vertinamu atveju valstybė patvirtino RTP televizijai ne tik metines kompensacines išmokas, bet ir papildomą finansavimą, didindama kapitalą, suteikdama paskolas ir tarpininkaudama sudarant sutartį su Socialiniu draudimu.

(193)

Nors viešųjų paslaugų sutartyse buvo numatytas valstybės finansavimas teikiant metines kompensacines išmokas, susijusias su patirtomis eksploatavimo sąnaudomis, ir rtp kapitalo didinimo galimybę investicijomis, tačiau teisinės nuostatos dėl RTP teikiamų viešųjų paslaugų nenumatė jokio finansavimo paskolų forma ir Socialinio draudimo lengvatų. Tačiau, kaip teigiama Komunikato dėl radijo ir televizijos transliavimo 57 punkte, Komisija turi išanalizuoti, ar visos priemonės yra proporcingos grynosioms viešųjų paslaugų sąnaudoms. Tik po to gali būti laikoma, kad RTP finansavimas neprieštarauja EB sutarties 86 straipsnio 2 daliai.

(194)

Komisija taip pat mano, kad RTP televizijai nustatyti ir pagal viešųjų paslaugų sutartis netinkami kompensavimui viešųjų paslaugų įsipareigojimai faktiškai gali būti laikomi teisėti, kadangi šie viešųjų paslaugų įsipareigojimai yra aiškiai apibrėžti ir formaliai valstybės skirti viešųjų paslaugų teikėjui. Todėl, remiantis Europos Sąjungos teise, Portugalijos valstybė gali finansuoti visas grynąsias RTP teikiamų viešųjų paslaugų sąnaudas.

(195)

Pagal šį sprendimą nėra būtina iš naujo atlikti tikslų visų grynųjų sąnaudų, RTP patirtų vykdant savo viešųjų paslaugų įsipareigojimus, skaičiavimą. Pakanka parodyti, kad 1992–1998 m. laikotarpiu RTP gautas valstybės finansavimas neviršijo grynųjų papildomų sąnaudų, įmonės patirtų vykdant minėtas viešųjų paslaugų teikimo funkcijas per šį laikotarpį.

(196)

6 lentelėje apžvelgiamos RTP viešųjų paslaugų teikimo sąnaudos (investicijų sąnaudos ir grynosios eksploatavimo sąnaudos), apskaičiuotos pagal sąnaudų apskaitai taikomas taisykles, ir kompensacijos, gautos už investicijas ir patirtas eksploatavimo sąnaudas.

(197)

Visų pirma pateikiamos investicijos į viešųjų paslaugų teikimo įrangą (kaip pateikta 5 lentelėje) ir investicijų finansavimui numatyta kompensacija (kaip pateikta 2 lentelėje). Antra, pateikiamos grynosios RTP eksploatavimo sąnaudos (kaip pateikta 4 lentelėje) ir kompensacinės išmokos, numatytos šioms sąnaudoms kompensuoti (kaip pateikta 1 lentelėje). Galiausiai lentelėje pateikiama nauda, atitinkanti vienkartines pagalbos priemones, susijusias su paskola ir sutartimi, sudaryta su Socialiniu draudimu.

6 lentelė

Finansavimo poreikių ir viešųjų paslaugų grynųjų eksploatavimo sąnaudų kompensacijos sintezė, remiantis taikytomis apskaitos taisyklėmis

(198)

Kaip pabrėžta, realios RTP teikiamų viešųjų paslaugų sąnaudos buvo nepakankamai įvertinamos dėl Portugalijos valdžios institucijų parinktos metinių kompensacinių išmokų sistemos taikymo, ir sistema sąlygojo skolų kaupimąsi. Antrajame etape Portugalijos valdžios institucijos, norėdamos užtikrinti RTP finansinę pusiausvyrą, panaudojo vienkartines priemones RTP viešųjų paslaugų teikimo sąnaudoms finansuoti.

(199)

Kaip matyti 6 lentelėje, kapitalo injekcija kompensavo investicijas į viešąsias paslaugas su 26 736,8 milijono eskudų perviršiu, o eksploatavimo sąnaudų finansavimo kompensacinėmis išmokomis ir kitomis vienkartinėmis pagalbos priemonėmis trūkumas sudarė 28 755,1 milijono eskudų. Iš tiesų, nors kapitalo injekcijos buvo skirtos finansuoti daugiausiai investicijas į įrangą, jos buvo taip pat naudojamos susidariusioms skoloms grąžinti.

(200)

Kaip matyti 6 lentelėje, visos kompensacijos suma buvo 2 018,3 milijonų eskudų mažesnė už viešųjų paslaugų teikimo grynųjų sąnaudų sumą (28 755,1 minus 26 736,8 milijono eskudų). Todėl Komisija priėjo prie išvados, kad pagal Bendrijos taisykles visuminis valstybės finansavimas yra adekvatus RTP viešųjų paslaugų teikimo grynosioms sąnaudoms per tiriamąjį laikotarpį.

(201)

Komisija mano, kad gautos lėšos tikriausiai buvo dar mažesnės nei visos grynosios sąnaudos, patirtos vykdant RTP televizijai valstybės patikėtus viešųjų paslaugų įsipareigojimus, kadangi į 6 lentelę nėra įtrauktos visos RTP viešųjų paslaugų sąnaudos 1992–1998 m. laikotarpiu.

(202)

Pagal Komunikatą dėl radijo ir televizijos transliavimo Komisija privalo užtikrinti ne tik tai, kad valstybės finansavimas būtų adekvatus grynosioms viešųjų paslaugų teikimo sąnaudoms, bet ir kad viešųjų paslaugų komercinėje veikloje nebūtų rinkos iškraipymų, kurių atveju neįmanoma tinkamai įtakoti sąnaudų, norint padidinti pajamas, ir kurie nėra neišvengiami, vykdant viešųjų paslaugų uždavinį. Tokie iškraipymai pasireikštų, jei RTP sukeltų reklamos kainų mažėjimą rinkoje ir dėl to sumažėtų konkurentų pajamos (88). Šiuo atveju RTP nepadidintų savo įplaukų, o bereikalingai padidintų valstybės finansavimo poreikį. Pagal Komunikatą dėl radijo ir televizijos transliavimo tokie veiksmai, jei tai pasitvirtintų, yra nelaikytini būdingais radijo ir televizijos transliavimo įmonei patikėtoms viešųjų paslaugų funkcijoms (89).

(203)

Sprendime dėl tyrimo proceso iniciavimo Komisija patvirtino, kad, jeigu pasitvirtintų tokie veiksmai, ji atsižvelgtų į šiuos iškraipymus ir į iš to sekančią didesnio valstybės finansavimo būtinybę, sąlygojančią didesnės, nei būtina, kompensacijos skyrimą. Šiame procedūros etape Komisija pastebėjo, kad „remiantis šiuo metu Komisijos turima informacija, yra neįmanoma nustatyti, ar RTP atliko tokius veiksmus“ (90).

(204)

Iniciavusi procedūrą ir pakvietusi pateikti pastabas Komisija negavo jokių RTP konkurentų pastabų, kurios parodytų ar įrodytų, kad RTP būtų vykdžiusi antikonkurencinę veiklą komercinėje rinkoje, galinčią sąlygoti didesnį, prieštaraujantį Sutarčiai valstybės finansavimą (91).

(205)

Taigi šiuo atveju Komisija mano, kad nėra jokių įrodymų, patvirtinančių tokią veiklą. Todėl Komisija priėjo prie išvados, kad neatrodo, jog RTP būtų vykdžiusi antikonkurencinę veiklą komercinėje rinkoje, galinčią sąlygoti didesnio valstybės finansavimo poreikį, ir kad dėl šios veiklos jai būtų suteikta per didelė kompensacija.

(206)

Atsižvelgdama į išdėstytus faktus Komisija priėjo prie išvados, kad sutartis su Socialiniu draudimu, kapitalo injekcijos ir „subordinuota“ paskola, remiantis EB sutarties 87 straipsnio 1 dalimi, turi būti traktuojamos kaip valstybės pagalba. Tačiau remiantis EB sutarties 86 straipsnio 2 dalimi vienkartinėmis pagalbomis priemonėmis RTP televizijai suteiktas finansavimas neprieštarauja bendrajai rinkai. Bendras finansavimas yra proporcingas grynosioms sąnaudoms, atitinkančioms aiškiai apibrėžtus ir paskirtus viešųjų paslaugų teikimo įsipareigojimus. Taigi valstybės finansavimas nedarė poveikio nei prekybos sąlygoms, nei konkurencijai Bendrijoje – tai, remiantis EB sutarties 86 straipsnio 2 dalimi, prieštarautų Bendrijos interesams (92).

(207)

Komisija mano, kad Portugalija neteisėtai skyrė vienkartines pagalbos priemones, pažeisdama Sutarties 88 straipsnio 3 dalį. Kaip buvo analizuota, Komisija priėjo prie išvados, kad 1993 m. su Socialiniu draudimu pasirašyta sutartis, kapitalo injekcijos 1994–1997 m. laikotarpiu ir 1998 m. paskola, remiantis EB sutarties 87 straipsnio 1 dalimi, yra valstybės pagalba. Priemonės, taikytos RTP televizijai iš valstybės išteklių, galėjo iškreipti konkurenciją ir įtakoti prekybą. Kaip buvo analizuota, priemonės netenkina Altmark bylos sprendimo sąlygų, kadangi jos negali būti laikomos kompensacinės sistemos, kurios parametrai buvo iš anksto objektyviai ir skaidriai nustatyti, dalimi. Be to, akivaizdu, kad RTP nebuvo išrinkta viešame konkurse, užtikrinančiame mažiausias galimas sąnaudas, ir nėra požymių, kad vienkartinių mokėjimų dydis buvo nustatytas, remiantis tipiškos įmonės patiriamų sąnaudų analize.

(208)

86 straipsnio 2 dalyje numatyta išimtis yra taikytina vienkartinėms priemonėms. Kaip buvo analizuota, priemonės kompensavo aiškiai apibrėžtus ir RTP televizijai tinkamai patikėtus viešųjų paslaugų įsipareigojimus. Kaip buvo nurodyta, priemonės yra proporcingos RTP viešųjų paslaugų teikimo grynosioms sąnaudoms. Priemonės neiškraipė konkurencijos – tai prieštarautų Bendrijos interesams, kadangi jos yra proporcingos RTP teikiamų viešųjų paslaugų grynosioms sąnaudoms ir kadangi šios įmonės komercinė veikla nebuvo antikonkurencinė.

6.6.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 142/26

(1)

2002 m. rugsėjo 9 d. Jungtinės Karalystės (JK) vyriausybė JK elektros bendrovei „British Energy plc“ (BE) skyrė pagalbos sanavimui priemonių paketą. 2002 m. lapkričio 27 d. Komisija priėmė sprendimą neprieštarauti šiai pagalbai (2). Pagal šį sprendimą JK valdžios institucijos iki 2003 m. kovo 9 d. turėjo pateikti BE restruktūrizavimo arba likvidavimo planą, arba parodyti, kad pagalba buvo grąžinta.

(2)

2003 m. kovo 7 d. JK valdžios institucijos pateikė Komisijai restruktūrizavimo planą. JK vyriausybės pateikti dokumentai buvo įregistruoti byla Nr. NN 45/03 dėl valstybės pagalbos, kadangi tam tikros restruktūrizavimo priemonės, kuriose tikriausiai yra pagalbos elementų, jau įsigaliojo. Daugiau informacijos buvo pateikta 2003 m. kovo 13 dieną. 2003 m. kovo 28 d. buvo surengtas Komisijos ir JK valdžios institucijų atstovų susitikimas. 2003 m. balandžio 21 d. Komisija nusiuntė JK valdžios institucijoms prašymą pateikti informaciją, į kurį JK valdžios institucijos atsakė 2003 m. gegužės 2 dieną.

(3)

2003 m. liepos 23 d. Komisija raštu pranešė Jungtinei Karalystei, kad ji nusprendė šios pagalbos atžvilgiu pradėti procedūrą, nustatytą EB sutarties 88 straipsnio 2 dalyje.

(4)

Komisijos sprendimas pradėti procedūrą buvo paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (3). Komisija paragino suinteresuotąsias šalis pateikti savo pastabas.

(5)

2003 m. rugpjūčio 22 d. JK valdžios institucijos tą pačią dieną įregistruotu laišku pateikė Komisijai savo pastabas dėl procedūros pradžios.

(6)

Komisija gavo suinteresuotųjų šalių pastabas. Ji persiuntė pastabas Jungtinei Karalystei, suteikdama jai galimybę atsakyti; jos pastabos buvo gautos 2003 m. spalio 29 d. laišku, Komisijos įregistruotu 2003 m. spalio 30 dieną.

(7)

2003 m. spalio 7 d. Komisija susitiko su Jungtinės Karalystės valdžios institucijomis. Po šio susitikimo Jungtinė Karalystė pateikė informaciją 2003 m. lapkričio 5 d. laiške, įregistruotame 2003 m. lapkričio 10 dieną. Kitas susitikimas įvyko 2003 m. lapkričio 28 dieną. 2003 m. gruodžio 5 d. Komisija Jungtinei Karalystei nusiuntė prašymą pateikti informaciją, į kurį Jungtinė Karalystė atsakė 2003 m. gruodžio 22 dieną. Kitas susitikimas įvyko 2004 m. vasario 2 dieną. 2004 m. vasario 4 d. Jungtinė Karalystė pateikė informaciją. Naują informaciją Jungtinė Karalystė pateikė 2004 m. kovo 10 dieną. 2004 m. kovo 22 d. įvyko susitikimas. 2004 m. balandžio 19 d. Komisija išsiuntė naują prašymą, į kurį Jungtinė Karalystė atsakė 2004 m. gegužės 11 dieną. 2004 m. birželio 7 d. įvyko susitikimas. Nauja informacija buvo pateikta 2004 m. liepos 1 d. ir 2004 m. liepos 29 d. įvyko dar vienas susitikimas. Daugiau informacijos Jungtinė Karalystė pateikė 2004 m. rugpjūčio 23 dieną.

(8)

BE yra elektros energijos gamintoja. 1996 m. JK valdžios institucijos ją privatizavo. Išskyrus tris specialiąsias akcijas, kurias turi JK valdžios institucijos (vieną BE ir po vieną dvejose pagrindinėse JK esančiose dukterinėse įmonėse), šiuo metu BE visiškai priklauso privatiems investuotojams.

(9)

Privatizavimo metu pagrindiniai BE veiklos komponentai buvo šešios atominės elektrinės Anglijoje ir dvi atominės elektrinės Škotijoje. BE ir toliau eksploatuoja šias elektrines, kurių bendri registruoti pajėgumai sudaro 9 820 MW, iš kurių 7 281 MW yra Anglijoje ir Velse, o 2 539 MW — Škotijoje. BE yra vienintelis privačiam sektoriui priklausantis atominių elektrinių operatorius Jungtinėje Karalystėje. Ji tiekia elektrą didmeninei rinkai ir tam tikriems dideliems pramoniniams ir komerciniams pirkėjams, bet neužsiima mažmeniniu tiekimu.

(10)

Po privatizavimo BE JAV nusipirko 50 % bendros įmonės (kuri vadinasi „Amergen“) akcijų, kad galėtų nusipirkti ir eksploatuoti atomines elektrines JAV, ir įsigijo 82,4 % Kanados Ontarijo provincijoje esančios „Bruce Power LP“ nuomos akcijų dalį. 1999 m. BE Jungtinėje Karalystėje nusipirko mažmeniniu tiekimu užsiimančią bendrovę „South Wales Electricity“ (vėliau, 2000 m. parduotą) ir 2000 m. įsigijo 1 970 MW galios akmens anglimis kūrenamą „Eggborough“ elektrinę, siekdama įgyti daugiau lankstumo ir apsisaugodama nuo atominių elektrinių darbo sustabdymo.

(11)

Septyniose iš aštuonių JK esančių BE atominių elektrinių naudojami pažangūs dujomis aušinami reaktoriai (AGR) — vieninteliai tokio modelio ir technologijos reaktoriai JK. Aštuntojoje, „Sizewell B“, veikia suslėgtojo vandens reaktorius (PWR) — plačiai pasaulyje naudojamo modelio ir technologijos reaktorius.

(12)

BE pagrindinės dukterinės įmonės, esančios JK:

(13)

Dėl žymiai sumažėjusių elektros kainų rinkoje, kurioje veikia BE, BE trūkstant rizikos draudimo ir dėl neplanuotų elektrinių sustabdymų 2002 m. labai sumažėjo BE elektrinių duodamos pajamos. Didelę BE atominių elektrinių sąnaudų (4) struktūros dalį sudarančios neišvengiamos sąnaudos taip pat nesuteikė pakankamai galimybių sąnaudų mažinimu reaguoti į žemesnes kainas.

(14)

Per dvejus metus iki 2002 m. vykęs kainų kritimas, sudaręs 8,56 GBP/MWh, atitinka metinį pajamų sumažėjimą 642 mln. GBP, esant 75 TWh produkcijai (BE elektrinių produkcija per finansinius metus). Nei elektros pardavimo sutartys, nei tiesioginio pardavimo veikla pakankamai nesušvelnino šio kainos kritimo poveikio BE pajamoms.

(15)

Dėl šių veiksnių BE padėtis grynųjų pinigų atžvilgiu 2002 m. vasarą žymiai pablogėjo, grynųjų pinigų balansui sumažėjus nuo 231 mln. GBP 2002 m. balandžio mėn. pradžioje iki 78 mln. GBP 2002 m. rugpjūčio mėn. pabaigoje, nuo 2002 m. birželio mėn. pabaigos šis procesas greitėjo. Be to, kad labai sumažėjo grynųjų pinigų balansas, BE numatė, kad per laikotarpį nuo 2002 m. rugsėjo mėn. iki 2003 m. kovo mėn. laukia didelis grynųjų pinigų išplaukimas. Dalį šių išplaukusių lėšų sudarė mokėjimai „British Nuclear Fuel Limited“ (BNFL) pagal sutartis dėl panaudoto kuro tvarkymo, didelės kapitalo išlaidos BE priklausančioje „Bruce Power“ Kanadoje ir pirmosios obligacijų emisijos dalies apmokėjimas 2003 m. kovo 25 dieną.

(16)

2002 m. rugsėjo 5 d., atsižvelgdama į nesėkmingą obligacijų emisijos realizavimą tų pačių metų vasarą ir susirūpinimą dėl to, ar bus įmanoma pasinaudoti dar nepanaudotais susitarimais su bankais dėl kreditų, BE valdyba gavo juridinę konsultaciją, kad bendrovė negalės pasinaudoti susitarimais dėl kreditų. Iš tikrųjų, kadangi direktoriai negalėjo teigti, kad, jų įsitikinimu, bendrovė galės grąžinti šiuos kreditus, jų panaudojimas prilygtų prekybai neturint jokios pagrįstos perspektyvos išvengti likvidavimo nemokumo būsenoje. Kad išvengtų nemokumo bylos, BE paprašė JK valdžios institucijų finansinės pagalbos. Komisijos sprendimu, priimtu 2002 m. lapkričio 27 d., buvo leista suteikti šią finansinę paramą kaip pagalbą sanavimui.

(17)

Šiame sprendime buvo minėtas JK vyriausybės įsipareigojimas ne vėliau kaip per 6 mėnesius po to, kai buvo leista suteikti pagalbą sanavimui, pateikti Komisijai likvidavimo arba restruktūrizavimo planą, arba įrodymą, kad kreditai buvo visiškai grąžinti ir (arba) kad garantija buvo nutraukta. 2003 m. kovo 7 d. JK vyriausybė pateikė Komisijai BE restruktūrizavimo planą.

(18)

JK vyriausybė nurodė šias BE sunkumų priežastis:

(19)

Skirtingai nuo kitų didelių privataus sektoriaus bendrovių gamintojų, BE neturi mažmeninių pirkėjų aptarnavimo verslo, užtikrinančio natūralų didmeninių elektros kainų rizikos draudimą. Vietoje to BE daugiausia parduoda savo elektrą didmeninėje rinkoje ir mažą jos dalį stambiems pramoniniams ir komerciniams vartotojams.

(20)

BE padėtis mažmeninio tiekimo stambiems pramoniniams ir komerciniams vartotojams rinkoje nesuteikia didmeninių kainų kritimo rizikos draudimo. Ši rinka visiškai atvira konkurencijai nuo 1994 metų. Ji yra konkurencinga ir joje dalyvauja į kainas reaguojantys pirkėjai. Šioje rinkoje kainos taip pat nukrito. Daugiausia turimos omenyje tiesiogiai pirkėjams pateikiamos kainos. Atitinkamai, visai neišsaugo pelnas iš mažmeninės prekybos, kad juo būtų galima kompensuoti mažėjančių didmeninių kainų poveikį.

(21)

Atominių elektrinių sąnaudų struktūroms būdinga tai, kad jų neišvengiamos sąnaudos labai didelės, o išvengiamos sąnaudos yra mažos (5).

(22)

Kai kurios iš BE neišvengiamų sąnaudų būdingos tik atominėms elektrinėms. Pirma, atominių elektrinių eksploatavimo nutraukimo įsipareigojimai yra nesusiję su produkcija, išskyrus laiko parinkimo atžvilgiu, nes šis grindžiamas elektrinių uždarymo laiku. Antra, panaudoto kuro tvarkymo sąnaudos — panaudoto kuro perdirbimo, saugojimo ir galutinio laidojimo sąnaudos — taip pat yra neišvengiamos, jei kuras jau pakrautas į reaktorius.

(23)

Kita vertus, atominių elektrinių išvengiamos sąnaudos yra mažesnės nei kitų šios sistemos elektrinių išvengiamos sąnaudos, įskaitant ir kitas bazinės apkrovos elektrines.

(24)

Dėl nukritusių rinkos kainų labai sumažėjo BE pelnas, gaunamas atėmus išvengiamas sąnaudas. Todėl žymiai sumažėjo lėšų, kurias galima panaudoti didelėms neišvengiamoms sąnaudoms padengti, daugiausia tai finansavimo sąnaudos ir atominių elektrinių įsipareigojimai, susiję su ankstesne veikla. Tai sukėlė sunkumų atsiskaitant su kreditoriais ir todėl iškilo finansinio veiklos restruktūrizavimo būtinybė.

(25)

Be ilgalaikių neišvengiamų sąnaudų, patiriamų dėl atominių elektrinių įsipareigojimų, BE taip pat pakenkė didelės trumpesnio laikotarpio neišvengiamos sąnaudos, kurias sudarė finansavimo išlaidos, išaugusios dėl kapitalo grąžinimo akcininkams, įsigytos „Eggborough“ elektrinės ir nuosavybė Šiaurės Amerikoje, taip pat elektros pirkimo susitarimų kaina.

(26)

BE padėtis dėl didmeninių elektros kainų kritimo praradus pajamas dar labiau pasunkėjo, kai neplanuotai buvo sustabdytos „Torness 2“ ir „Dungeness B“ elektrinės. 2002 m. rugpjūčio 13 d. BE paskelbė, kad dėl neplanuotų „Torness“ elektrinės sustabdymų, atominių elektrinių produkcijos planinė užduotis Jungtinėje Karalystėje buvo sumažinta nuo 67,5 TWh iki 63 TWh (± 1 TWh).

(27)

Restruktūrizavimo priemonių paketas susideda iš šių 7 priemonių, dėl kurių susitarė BE, jos pagrindiniai kreditoriai (įskaitant valstybinę branduolinį kurą perdirbančią bendrovę BNFL) ir JK vyriausybė:

(28)

Šios priemonės išsamiau aprašytos 29–102 konstatuojamosiose dalyse.

(29)

Atominių elektrinių įsipareigojimai visų pirma atsiranda dėl būtinybės perdirbti arba saugoti panaudotą branduolinį kurą ir galutinai jį palaidoti (kuro ciklo galutinio etapo įsipareigojimai) bei dėl būtinybės nutraukti atominių elektrinių eksploataciją jų komercinio gyvavimo pabaigoje (eksploatacijos nutraukimo įsipareigojimai).

(30)

Kai kurių galutinio kuro ciklo etapo įsipareigojimų atžvilgiu BE su BNFL yra sudariusios sutarčių dėl panaudoto kuro tvarkymo paslaugų teikimo (sutartyse numatyti įsipareigojimai). Sutartyse numatyti įsipareigojimai rodo sumas, kurias BE pagal sutartis privalo ateityje mokėti BNFL už AGR panaudoto kuro perdirbimą ir (arba) saugojimą bei kitas paslaugas, susijusias su panaudoto kuro tvarkymu. Sutartys apima AGR elektrinių panaudoto kuro ir susijusių atliekų perdirbimą ir saugojimą mažiausiai iki 2038 m. arba 2086 metų. Daugiausia tai fiksuotos kainos sutartys ir visa techninė rizika, susijusi su panaudoto kuro saugojimu ir perdirbimu, kuri tenka BNFL. Nuosavybės teisė į visą panaudotą kurą ir daugumą susijusių atliekų visą sutarčių galiojimo laiką lieka BE.

(31)

Yra ir kitų su kuro ciklo galutiniu etapu susijusių įsipareigojimų, kuriuos galima sieti su panaudotu kuru arba kurių galima su juo nesieti, dėl kurio šiuo metu nėra pasirašytų sutarčių (sutartyse nenumatyti įsipareigojimai). Sutartyse nenumatyti įsipareigojimai daugiausia susiję su panaudoto kuro, plutonio, urano ir po AGR kuro perdirbimo liekančių atliekų galutiniu laidojimu, panaudoto PWR kuro saugojimu ir galutiniu laidojimu, įskaitant sauso tipo saugyklos statybą „Sizewell B“ teritorijoje, ir su eksploatacinių atliekų saugojimu ir laidojimu.

(32)

Eksploatacijos nutraukimo įsipareigojimai susiję su sąnaudomis, patiriamomis dėl atominių elektrinių kuro iškrovimo, nukenksminimo ir išmontavimo nustojus gaminti elektros energiją. Paprastai eksploatacijos nutraukimas aprašomas trimis etapais:

(33)

Iki šio laiko atominių elektrinių įsipareigojimams finansuoti buvo sudaryta keletas susitarimų. Privatizavimo metu buvo įsteigtas atskiras fondas — Atominių elektrinių eksploatacijos nutraukimo fondas (NDF) — ribotos turtinės atsakomybė akcinė bendrovė, priklausanti nepriklausomam trestui. Jo paskirtis — sukaupti atskirą fondą, taikytiną daliai eksploatacijos nutraukimo įsipareigojimų apmokėti. Buvo tikimasi, kad visus kitus atominių elektrinių įsipareigojimus bus galima patenkinti naudojant einamuosius pinigų srautus, gaunamus iš BE veiklos. Tačiau sumažėjus BE pajamoms šių susitarimų nepakanka atominių elektrinių įsipareigojimams finansuoti.

(34)

JK vyriausybė į restruktūrizavimo planą įtraukė tam tikrus instrumentus, norėdama prisiimti finansinę atsakomybę bent už dalį atominių elektrinių įsipareigojimų. Šie nauji instrumentai bus nustatyti kartu su naujais susitarimais, pagal kuriuos BE prie atominių elektrinių įsipareigojimų sąnaudų ir BE atominių elektrinių įsipareigojimų tvarkymo turės prisidėti savo lėšomis.

(35)

Restruktūrizavimo plane numatoma, kad NDF bus išplėstas arba papildytas naujuoju fondu — Atominių elektrinių įsipareigojimų fondu (NLF). Numatoma, kad NLF bus ribotos turtinės atsakomybė akcinė bendrovė, priklausanti nepriklausomam trestui. NLF numatoma paskirtis — patenkinti sutartyse nenumatytų įsipareigojimų ir eksploatacijos nutraukimo įsipareigojimų sąnaudas už:

(36)

Pradėjus restruktūrizavimą, BE mokės NFL tokius įnašus:

(37)

Pinigų srauto procentas, pagal kurį apskaičiuojamos įmokos NLF, gali būti kartais nešališkai ir pagrįstai koreguojamas, kad akcininkai gautų naudos iš nepaskirstytų pinigų srautų ir įplaukų už naujus mokesčius už BE akcijas ir tam, kad NFL ir akcininkų neigiamai nepaveiktų bet koks bendrovių skilimas, vertybinių popierių išdavimas akcininkams arba kiti bendrovės veiksmai.

(38)

Fiksuotų 20 mln. GBP įnašų per metus (indeksuotų ir palaipsniui mažinamų uždarant elektrines) mokėjimas bus paankstintas remiantis dabartine grynąja verte (diskontuota pagal NLF arba, jei reikia, NDF taikomą diskonto normą) ir bus atliekamas iš karto tuo atveju, jei BEG arba BEGUK taps nemokios. Pagreitintas mokėjimas (-ai) bus garantuoti visų BE grupės pagrindinių bendrovių ir užtikrinti mokesčiais už jų turtą.

(39)

NLF patikėtinių vaidmuo ir pareigos apsiribos tik fondo ir jo investicijų valdymu bei reikalavimus atitinkančių išlaidų apmokėjimu. Jie taip pat vertins, ar NLF būtų naudinga atidėti kai kuriuos NLF mokėjimus arba konvertuoti įmokas NLF į akcinį kapitalą. NLF patikėtiniai neturės įgaliojimų persvarstyti įsipareigojimus, finansavimo reikalavimus ar nustatyti BE įnašus.

(40)

JK vyriausybė imsis tokių keturių priemonių, susijusių su atominių įsipareigojimų finansavimu:

(41)

JK vyriausybė įsipareigoja prisiimti atsakomybę už BE įsipareigojimus pagal BE ir BNFL sudarytas sutartis (praeityje sudarytos sutartys dėl panaudoto kuro), susijusius su i) AGR panaudoto kuro, pakrauto į reaktorius iki restruktūrizavimo įsigaliojimo dienos, perdirbimu ir (arba) saugojimu ir ii) kitomis paslaugomis, susijusiomis su kuro saugojimo ir transportavimo konteinerių priežiūra, oksido tvarkymu ir transportavimu geležinkeliu pagal galiojančias sutartis su BNFL.

(42)

Ši įmonė nemoka už kurą, pakrautą į AGR reaktorius po restruktūrizavimo įsigaliojimo dienos; sąnaudas už šį kurą ir toliau apmoka BE pagal naujas sutartis, kurios buvo sudarytos po BE ir BNFL komercinių derybų. Ji nemoka už PWR kurą, nes PWR nėra perdirbamas BNFL, jį tiesiogiai tvarko, o tiksliau, saugo pati BE.

(43)

JK vyriausybė įsipareigoja padengti bet kokį NLF finansavimo, skirto 1 etapo eksploatacijos nutraukimo įsipareigojimams ir sutartyse nenumatytiems įsipareigojimams (įskaitant „Sizewell B“ sausojo tipo saugyklos statybos ir galutinio kuro laidojimo sąnaudas), trūkumą.

(44)

JK vyriausybė įsipareigoja padengti bet kokį NLF finansavimo, susijusio su 2 ir 3 eksploatacijos nutraukimo etapais, trūkumą.

(45)

JK vyriausybė laikys pirmiau minėtus įsipareigojimus BE balanse esančiu turtu, atitinkamai atsižvelgdama į pelno (nuostolio) ataskaitą. Esant įprastoms sąlygoms, įsipareigojimas turėtų būti apmokestintas. JK vyriausybė teigia, kad tokiu atveju JK vyriausybė turėtų sustambinti restruktūrizavimo metu BE suteiktos pagalbos dydį dėl suteikto įsipareigojimo patiriamų mokesčių suma, siekiant užtikrinti, kad BE bus moki po restruktūrizavimo.

(46)

Norėdamos to išvengti, JK valdžios institucijos šiuo metu rengiasi Elektros įstatymo projektu įvesti specifinį atleidimo nuo mokesčių teisės aktą. Neįvedus šio atleidimo nuo mokesčių teisės akto, susidarytų apie 3 152 mln. GBP apmokestinama suma. JK vyriausybė teigia, kad tokiu būdu parengtas atleidimo nuo mokesčių teisės aktas užtikrintų, kad ateityje BE nebus suteikta jokių asimetrinių mokesčių lengvatų. Bet koks tolimesnis įsipareigojimo vertės padidėjimas, pavyzdžiui, dėl kainų ar vertės pokyčių, bus apmokestintas, ir taip atitiks BE suteiktas mokesčių lengvatas, kai papildomos išlaidos bus įrašytos į pelno (nuostolio) ataskaitas.

(47)

1 lentelėje pateikiamas JK valdžios institucijų prieš tai aprašytos pagalbos instrumentų įvertinimas. Šie vertės apskaičiavimai yra labai netikslūs. Tiek sąnaudos už atominių elektrinių įsipareigojimus, nuo kurių BE buvo atleista, tiek BE įnašas į šias sąnaudas yra labai netikslūs. Iš tikrųjų įsipareigojimai bus įvykdyti tik po labai ilgo laiko. Pavyzdžiui, BE nesitikėtų pradėti išmontuoti AGR reaktorių mažiausiai 85 metus po to, kai elektrinė nustos gaminti elektrą, o panaudoto kuro tvarkymas turės tęstis neribotą laiką. Be to, yra daug užduočių, įskaitant AGR reaktorių eksploatacijos nutraukimą, kurių vykdymo tiesioginės patirties šiuo metu nėra. Po pranešimo pateikimo pasikeitė apytiksliai paskaičiuota pagalbos vertė. Pagrindinės priežastys — išaugusi sukauptų grynųjų lėšų nuskaičiavimų grąža, sąlygota geresnės nei prognozuota BE veiklos, infliacijos poveikio, sumų, mokėtinų pagal įsipareigojimą dėl praeityje panaudoto kuro sutarčių, dėl vėlesnės restruktūrizavimo įsigaliojimo dienos išaugusių praeityje AGR panaudoto kuro kiekių bei išaugusios turto, esančio Atominių elektrinių eksploatacijos nutraukimo fonde tam, kad būtų atspindėta naujausia rinkos vertė, vertės.

1 lentelė

A priemonės pagalbos instrumentų įvertinimas, pagrįstas 2004 m. (6) liepos mėn. apskaičiavimais

(48)

BNFL teikia branduolinį kurą visiems BE AGR reaktoriams ir perdirba arba saugo šį kurą jį panaudojus (8).

(49)

Pagal restruktūrizavimo planą, BNFL — BE didžiausias atskiras kreditorius — sutiko pakeisti su BE sudarytas kuro tiekimo ir panaudoto kuro perdirbimo sutartis.

(50)

Prieš restruktūrizavimą sudarytos BE ir BNFL sutartys tęsiasi nuo 1997 m. ir 1995 m., atitinkamai su BEG ir su BEGUK. Jos turėjo galioti iki 2006 m. kovo 31 d., bet nuo šios datos paliekant ketinimą persvarstyti ir pratęsti šias sutartis BEG atžvilgiu bei paliekant galimybę jas pratęsti BEGUK atžvilgiu.

(51)

Mokesčiai už kuro tiekimą susidarė iš nuolatinio dydžio metinio mokesčio ir papildomo kintamo dydžio mokesčio už kiekvieną pristatytą kuro dalį. Šie mokesčiai buvo nustatyti ir turėjo būti koreguojami pagal infliacijos dydį.

(52)

Nuo 2003 m. balandžio 1 d. įsigaliojo persvarstytos kuro tiekimo sąlygos — priedas prie ankstesnių susitarimų. Naujos sąlygos taip pat sudarys pagrindą naujiems visą veikimo laiką apimantiems susitarimams dėl AGR kuro tiekimo po 2006 m. kovo 31 d., kurie įsigalios 2006 m. balandžio 1 dieną.

(53)

Pagal naujas sąlygas, nuolatinio dydžio metinis mokestis pagal ankstesnius susitarimus bus sumažintas 5 mln. GBP per metus ir vėliau bus padaryta nuolaida, susijusi su bazinės apkrovos elektros energijos kainomis, bet nustatant 15 mln. GBP viršutinę ribą (abi sumos 2003 m. kainomis ir indeksuotinos pagal RPI). Kitos kainos išliks tokios pačios, kaip nustatytos ankstesnėse sutartyse.

(54)

Kuro tiekimo nuo 2006 m. balandžio 1 d. atžvilgiu ir esant sąlygai, kad mažiausiai keturios iš septynių AGR elektrinių tęs veiklą, BE mokės 25,5 mln. GBP nuolatinio dydžio mokestį, atėmus pirmiau apibūdintą nuolaidą, ir 191 000 GBP už urano toną atitinkantį kintamo dydžio mokestį (kaip ir už galiojančias sutartis). Šios kainos pagrįstos 2002 m. liepos mėn. pinigų verte ir bus indeksuojamos pagal RPI.

(55)

Kainą laikotarpiu, kai veiks tik trys arba mažiau elektrinių, bus galima nustatyti remiantis bendros BE ir BNFL grupės rekomendacijomis, parengtomis atlikus tyrimą dėl optimalios BNFL kuro gamyklos veiklos pabaigos.

(56)

1995 m. BEG ir BEGUK teisiniai perleidėjai (atitinkamai „Nuclear Electric“ ir „Scottish Nuclear“) sudarė ilgalaikes sutartis su BNFL dėl išspinduliuoto AGR kuro saugojimo ir perdirbimo bei susijusių paslaugų. BEGUK (tada ji vadinosi Scottish Nuclear) 1995 m. sudarė dar vieną sutartį dėl ilgalaikio visų AGR kuro atliekų, viršijančių kiekį, dėl kurio buvo sudarytos perdirbimo sutartys, saugojimo. 1997 metais BEG tai pat pasirašė dar vieną sutartį dėl panaudoto kuro tvarkymo paslaugų, kuri apėmė per visą eksploatavimo laiką susidarančias išspinduliuoto AGR kuro atliekas, viršijančias atliekas, pristatytas iš BEG reaktorių pagal 1995 m. sutartį. Visos minėtos sutartys toliau bus vadinamos galiojančiais susitarimais dėl panaudoto kuro tvarkymo. Pagal juos paslaugų teikimas tęstųsi mažiausiai iki 2038 m. arba 2086 m. (priklausomai nuo atliekų kategorijos).

(57)

Pagal galiojančius susitarimus dėl panaudoto kuro BE pasilieka nuosavybės teisę į visą panaudotą kurą. Ilgainiui bus pareikalauta, kad BEG ir BEGUK iš BNFL sandėlių priimtų sustiklėjusias didelio radioaktyvumo atliekas, panaudotą kurą, tam tikras vidutinio radioaktyvumo atliekas ir perdirbtą uraną bei plutonį, kad šios bendrovės išpildytų savo įsipareigojimus dėl jų laidojimo.

(58)

Šių susitarimų kainodara yra iš esmės nustatyta, koreguotina pagal infliaciją ir, saugojimo ir perdirbimo įsipareigojimų atveju, grindžiama pristatytu kuru (tonomis). Į pradinių 1995 m. sutarčių kainodarą taip pat įėjo sumos, skirtos Sellafield esančio THORP fabriko (šiluminio oksido perdirbimo fabriko), kuriame perdirbamas AGR kuras, eksploatacijos nutraukimui. Atsižvelgiant į BNFL teikiamų paslaugų pobūdį, BE yra įsipareigojusi nuolatos mokėti už pristatytą kurą, nepriklausomai nuo to, ar ji nutraukia, ar palieka galioti sutartis, sudarytas dėl dar nepristatyto kuro.

(59)

Mokėjimų srautai už 1995 m. saugojimo ir perdirbimo sutartis yra nustatyti ir tęsiasi iki galutinio sutarčių įvykdymo 2086 m., mokėjimus atliekant kiekvieną mėnesį. Mokėjimų srautas už 1997 m. sutartį pagrįstas nustatytu laiku, per kurį kuras pristatomas BNFL ir jo kiekiu tonomis. Šie nustatyti mokėjimai atitinka vienkartinę sumą, išmokomą pagal nustatytą grafiką.

(60)

Persvarstyti susitarimai dėl panaudoto kuro tvarkymo (toliau — naujieji susitarimai dėl panaudoto kuro tvarkymo) taikomi skirtingai, priklausomai nuo to, ar panaudotas kuras buvo pakrautas iki restruktūrizavimo įsigaliojimo dienos, ar po jos.

(61)

Žymūs pakeitimai, susiję su kuru, pakrautu iki restruktūrizavimo įsigaliojimo dienos:

(62)

Svarbūs pakeitimai, susiję su kuru, pakrautu restruktūrizavimo įsigaliojimo dieną arba po jos:

(63)

2 lentelėje parodoma, kaip JK valdžios institucijų vertinimu, atliktu remiantis trimis galimais elektros rinkos raidos scenarijais, BE paveiks BNFL kuro tiekimo sutarčių pakeitimai.

2 lentelė

BNFL kuro tiekimo sutarčių pakeitimų poveikis

(64)

JK valdžios institucijos teigė, kad būtų sunku tiksliai įvertinti BE sutaupomas sumas 2006 m., kadangi tuomet turėjo baigtis kuro tiekimo iki restruktūrizavimo sutartys. Todėl vertinant bet kokią pakeitimų sąlygotą naudą BE, reikėtų kaip nors atsižvelgti į tai, kiek BNFL būtų naudingas sutarčių pratęsimas iki BE elektrinių veikimo pabaigos — tai atsispindi naujųjų sutarčių kainose. Atsižvelgdamos į šiuos neapibrėžtumus, JK valdžios institucijos nurodė, kad pačios BE atliktu įvertinimu išlaidos per visą elektrinių eksploatavimo laiką sumažėtų 239 mln. GBP (nediskontuotais) ir 140 mln. GBP (diskontuotais pagal realią 3,5 % normą) (9). 3 lentelėje parodoma, kaip BE paveiks AGR panaudoto kuro sutarčių su BNFL pakeitimai, kaip prognozuoja JK valdžios institucijos, remiantis tais pačiais trimis galimais scenarijais (10). Grynoji dabartinė vertė apskaičiuota naudojant JK viešajam sektoriui taikomą diskonto normą, sudarančią realią 3,5 % normą. Šioje lentelėje vertinamas tik kuro kainų pokyčių pagal sutartis dėl kuro, pakrauto restruktūrizavimo įsigaliojimo dieną arba po jos, poveikis. Sutarčių dėl kuro, pakrauto iki restruktūrizavimo įsigaliojimo dienos, pokyčių poveikį yra sunku įvertinti skaičiais, kadangi jis tampų materialus tik jei BE taptų nemoki. Be to, JK valdžios institucijos teigia, kad sunku įvertinti BE naudą iš nuosavybės teisių į panaudotą kurą ir su tuo susijusių įsipareigojimų perkėlimo BNFL. Nepaisant to, JK valdžios institucijos nurodė, kad galima šio perkėlimo nauda BE sudarytų apie 1 421 mln. GBP (nediskontuotų) ir 148 mln. (diskontuoti pagal 5,4 % nominalią normą). Į šią naudą 3 lentelėje neatsižvelgta.

3 lentelė

Būsimų sutarčių dėl AGR panaudoto kuro pokyčių poveikis GDV (11)

(65)

Iš pradžių abi bendrovės, kurios dabar vadinasi BEG ir BEGUK, pačios įsigijo urano, skirto perduoti BNFL ir naudojamo kurui jų AGR jėgainėms gaminti. Tuomet bendrovė, kuri dabar yra BEGUK, perdavė savo urano pirkimo sutartis BNFL. Šios anksčiau sudarytos sutartys buvo ilgalaikės ir, bet kuriuo atveju, jų pakako tik palyginus mažiems BEGUK reikalingiems medžiagų kiekiams, ir todėl šis pokytis suteikė BNFL tik ribotą pagrindą vystyti urano pirkimo ir tiekimo veiklos skyrių.

(66)

Persvarstant BE ir BNFL sutartis dėl BNFL pagaminto kuro tiekimo BE ateityje, buvo sutarta, kad BEG taip pat turėtų perduoti savo urano pirkimo sutartis BNFL, kuri tokiu būdu taptų atsakinga už būsimus susitarimus dėl urano pirkimo BEG AGR jėgainių kurui.

(67)

Tuo pat metu BNFL nusipirks BEG urano atsargas, kurių apskaičiuota buhalterinė vertė sudaro iki 67 mln. GBP.

(68)

BE sudarė susitarimus (susitarimai sustabdyti veiksmus), susijusius su mokėjimų BNFL ir keliems kitiems svarbiems finansiniams kreditoriams (svarbūs kreditoriai) sustabdymu remiantis tam tikromis sąlygomis. Šie susitarimai sudaro restruktūrizavimo plano dalį. Svarbūs kreditoriai yra didžiosios dalies 2003 m., 2006 m. ir 2016 m. BE išleistų obligacijų GBP turėtojai (obligacijų turėtojai), Eggborough bankų sindikatas, į kurį įeina ir akredityvą suteikęs Škotijos bankas „Royal Bank of Scotland“ (RBS) (toliau — skolinantys bankai) ir trijų elektros pirkimo susitarimų (EPS) ir finansinių susitarimų dėl skirtumų šalys: „Teaside Power Limited“ (TPL), „Total Fina Elf“ (TFE); ir „Enron“ (toliau — EPS šalys).

(69)

Pagal susitarimus sustabdyti veiksmus, sustabdymo laikotarpis prasideda 2003 m. vasario 14 d. ir pasibaigia anksčiausiai 2004 m. rugsėjo 30 d., arba jį nutraukus, arba pabaigus restruktūrizavimą. BNFL ir svarbūs kreditoriai susitarė su BE, kad per šį laikotarpį jie nesiims jokių veiksmų pradėti nemokumo bylą, nereikalaus ir neankstins jokių BE turimų sumokėti sumų mokėjimo.

(70)

BE ir BNFL bei svarbių kreditorių įsipareigojimai pagal susitarimus sustabdyti veiksmus aprašyti 71–73 konstatuojamosiose dalyse.

(71)

Pagal susitarimus sustabdyti veiksmus:

(72)

Pagal susitarimus sustabdyti veiksmus:

(73)

Svarbaus kreditoriaus įsipareigojimai pagal susitarimą sustabdyti mokėjimus nustos galioti, jei iškils viena iš toliau minimų aplinkybių ir svarbus kreditorius praneš BE apie tai, kad įsipareigojimas nebegalioja:

(74)

4 lentelėje nurodomos JK institucijų apskaičiuotos sumos, kurias BE sutaupytų dėl susitarimų sustabdyti veiksmus, jei restruktūrizavimas įsigaliotų 2004 m. kovo 31 dieną.

4 lentelė

BE dėl susitarimų sustabdyti veiksmus sutaupomos sumos

(75)

Be susitarimų sustabdyti veiksmus restruktūrizavimo plane numatoma restruktūrizuoti ir atidėti svarbių kreditorių reikalavimus. 2003 m. vasario 14 d. BE sudarė neįpareigojantį susitarimą su svarbiais kreditoriais, pagal kurį jų reikalavimai būtų paskirstyti ir jų atžvilgiu būtų pasiektas kompromisas.

(76)

Svarbių kreditorių įsipareigojimai, dėl kurių reikia pasiekti kompromiso, kaip pateikiama šešių mėnesių iki 2002 m. rugsėjo 30 d. BE neaudituotose finansinėse ataskaitose, buvo:

(77)

Pagal ketinimų protokolą su EPS susijusių reikalavimų sumos restruktūrizavimo priemonių pakete nuo to laiko yra 316 mln. GBP.

(78)

Įsipareigojimai bus restruktūrizuoti ir atidėti taip:

(79)

BE persvarstė savo prekybos strategiją, siekdama sumažinti su produkcija ir kainomis susijusias rizikas. Šie pakeitimai sudaro vieną iš restruktūrizavimo priemonių paketo elementų, kuriais siekiama sustiprinti BE finansinę padėtį.

(80)

BE yra viena iš stambiausių elektros gamintojų Jungtinėje Karalystėje, teikianti daugiau nei 20 % JK gaminamos elektros energijos. Šį elektros gaminimo portfelį sudaro atominės elektrinės (83 % pajėgumo) ir anglimis kūrenamos elektrinės (17 % pajėgumo), galinčios gaminti apie 75 TWh per metus.

(81)

Prekyba užsiimantis BE padalinys BEPET atsako už BE elektrinių portfelio produkcijos pardavimą, BE patiriamo elektros rinkos kainų svyravimų poveikio valdymą ir BE nustatytų, rinką atitinkančių pardavimų kainų didinimą. Kadangi 83 % BE gamybos pajėgumų sudaro atominės elektrinės, pagrindinis dėmesys BEPET skiriamas šiai, daugiausiai nuolatinei gamybai.

(82)

Anglimi kūrenama „Eggborough“ elektrinė taip pat yra reikšmingas prekybos portfelio elementas. Ji suteikia lankstumo produkcijai ir galimybę patenkinti besikeičiančius pirkėjų poreikių lygmenis, tai pat yra vertingas apsidraudimo priemonė tais atvejais, kai sustabdomos atominės elektrinės. Ji teikia lankstumą, kurio reikia didelių pramoninių ir komercinių pirkėjų bei dalies didmeninės prekybos reikmėms tenkinti.

(83)

Siekdama valdyti BE patiriamą rinkos kainų poveikį ir tuo pačiu metu kiek įmanoma labiau didinti rinką atitinkančias pardavimo kainas, BEPET produkciją parduoda iš anksto. BEPET kaip ir kitos gamintojos siekia, kad iki to laiko, kai elektra pagaminta, 100 % pagamintos produkcijos jau būtų parduota, siekiant išvengti galimo paprastai svyruojančių subalansavimo mechanizmo kainų poveikio. Parduodama iš anksto, bendrovė gali užsitikrinti, kad būsimo produkcijos kiekiai parduodami už tuo metu vyraujančią kainą ir, tam tikrais atvejais, kad būtų nustatytos kainos būsimos produkcijos atžvilgiu.

(84)

BEPET naudojasi keliais BE pagamintos elektros pardavimo būdais ir 32 % visos energijos parduoda naudodamasi tiesioginio tiekimo veikla (TTV). TTV išsivystė natūraliai ir sudaro pagrindinį BE verslo strategijos elementą.

(85)

Palyginti su kitais dideliais Didžiosios Britanijos elektros energijos gamintojais, tik nedidelė dalis BE pagaminamos elektros energijos skirta mažmeninei rinkai. BE plėtrą šioje rinkoje labiau skatina siekis diversifikuoti pagamintos produkcijos pristatymo kanalus, nei koks nors kitas pačios mažmeninės rinkos sąlygotas tikslas. BE gauna apie 2 % (12) bendrojo pelno iš savo tiesioginių pardavimų, taip atspindint konkurencingą šios rinkos pobūdį.

(86)

Į 2002 m. BE patirtų finansinių sunkumų priežastis įėjo trys elektros pirkimo susitarimai ir sutartys dėl skirtumų, kurių iš anksto nustatyta vertė žymiai viršijo dabartinę rinkos vertę, BE sudarytas ankstesnės prekybos ir bendrovės veiklos metu. Kiekvienas iš šių susitarimų buvo įtrauktas į kompromisinį susitarimą su svarbiais kreditoriais, įeinantį į restruktūrizavimo priemonių paketą.

(87)

Pirmasis — tai sutartis su TFE. Palyginti su dabartinėmis vyraujančiomis rinkos kainomis, šioje sutartyje nustatyta realizavimo kaina yra labai didelė. Susitarimas buvo sudarytas 1997 m., kai kainos vidutiniškai buvo žymiai didesnės nei šiuo metu. Iš anksto nustatyta susitarimo vertė žymiai viršija dabartinę rinkos vertę BE atžvilgiu, o TFE priklausančių mokėti reikalavimų suma sudaro 85 mln. GBP.

(88)

Antrasis yra susijęs su pasikeitimo sutartimi, 1996 m. balandžio 1 d. sudaryta su „Enron“. Tai yra finansiškai nustatytas instrumentas, pagrįstas skirtumų tarp susivienijimo nustatytų kainų didžiausios paklausos metu ir ne didžiausios paklausos metu. Šią sutartį BE sudarė prieš įsigydama „Eggborough“. Ja buvo siekiama apsidrausti nuo įvairų augančios BE veiklos, susijusios su pramoniniais ir komerciniais pirkėjais, susijusios formų. „Enron“ reikalavimų suma, nustatyta už šį SPE restruktūrizavimo priemonių pakete, sudaro 72 mln. GBP.

(89)

Trečiasis yra susijęs su susitarimu su TPL, kurį BE paveldėjo 1999 m. įsigijusi SWALEC. Pradinė sutartis buvo pasirašyta 1991 m. birželio 26 d. Sutarties iš anksto nustatyta vertė žymiai viršija dabartinę rinkos vertę. TPL reikalavimų suma, nustatyta už šį SPE restruktūrizavimo priemonių pakete, sudaro 159 mln. GBP.

(90)

Kartu su restruktūrizavimo priemonių paketu BE nusprendė užtikrinti daugiau savo produkcijos vidutinio laikotarpio pardavimų nustatyta kaina. JK vyriausybės teigimu, šios strategijos įgyvendinimas sumažins pinigų srautų svyravimą ir sustiprins bendrovės ilgesnio laikotarpio finansinį gyvybingumą.

(91)

Pagal naują strategiją, išankstiniai produkcijos pardavimai nustatyta kaina sąlygos tai, kad bendrovė kitus 3–5 m. iš anksto parduos didesnę savo produkcijos dalį už nustatytą kainą ir taip BEPET nustatys didesnės ateityje pagamintos energijos dalies vertę.

(92)

Pagrindiniai naujos prekybos strategijos tikslai: i) apriboti su kainomis susijusias rizikas, užtikrinant daugiau nustatytų kainų sutarčių, ii) palaikyti gyvybingus pardavimų kanalus dideliems pagamintos produkcijos kiekiams ir iii) suteikti papildomų pinigų tinkamiems finansiniams rezervams palaikyti.

(93)

Kadangi nauja strategija buvo suformuluota 2002 m. gruodžio mėn. pradžioje, BE TPĮ sektoriuje sėkmingai pardavė arba padidino papildomų 14,8 TWh 2003–2006 m., atnaujindama metines sutartis ir pratęsdama kai kurias daugiametes sutartis. 2003 m. kovo 6 d. BE jau vedė derybas su keliomis didmeninėmis šalimis dėl struktūrizuotų sandorių.

(94)

2003 m. vasario 6 d. buvo pasirašyta svarbi sutartis su „British Gas Trading Limited“ dėl apytiksliai 10 TWh pardavimo per metus iki 2007 m. balandžio 1 d., daugiau nei pusę iš parduodamo kiekio perkant už nustatytą kainą.

(95)

Naujos sutartys su BNFL tai pat teikia BE tam tikro draudimo nuo elektros kainų poveikio, kadangi jose nustatyta kintanti ir su elektros kainomis susijusi kaina už AGR kuro tiekimą ir AGR panaudoto kuro tvarkymo paslaugas. Esant dabartinėms rikos kainoms, nauji susitarimai su BNFL teikia dalinį draudimą apytiksliai 60 % BE AGR produkcijos, sudarančios apie 58 TWh per metus.

(96)

BE savo vidutinio laikotarpio strategijoje siūlo koncentruotis į tokius tikslus:

(97)

2002 m. gruodžio 23 d. BE pranešė, kad ji sudarė įpareigojantį ketinimų protokolą, pagal kurį ji realizuotų savo 82,4 % dalį „Bruce Power“ tokiomis dalimis: 79,8 % konsorciumui, sudarytam iš „Cameco“, „BPC Generation Infrastructure Trust“ ir „TransCanada PipeLines Limited“ (toliau — Konsorciumas) ir 2,6 % — Elektros energijos gamybos sektoriaus profsąjungų trestui Nr. 1 („Power Workers' Union Trust No 1“) ir Energetikos sektoriaus darbuotojų sąjungos trestui („The Society“). Be to, Konsorciumas sutiko įsigyti 50 % BE dalį „Huron Wind“ Ontarijo provincijoje esančio vėjo turbinos projekto. „Bruce Power“ ir „Huron Wind“ buvo galutinai parduota Konsorciumui 2003 m. vasario 14 dieną. Galiausiai BE gavo 678 mln. CAD grynais. Be to, BE tikisi gauti iki 140 mln. CAD už pakartotinį dviejų „Bruce A“ blokų paleidimą ir sąlyginio deponavimo sąskaitas.

(98)

Pagal susitarimą dėl kredito (SDK) sanavimui, atskaičiavus mokesčius Prekybos ir pramonės departamento naudai į patvirtintą sąskaitą buvo perversti 275 mln. GBP pradinių įplaukų, atskaičius pervedimo sąnaudų sumas.

(99)

„Exelon Generation Company, LLC“ („Exelon“) ir „British Energy Investment Ltd.“ paragino pateikti pasiūlymus dėl jų atitinkamų „AmerGen“ akcijų paketų pardavimo. 2003 m. gruodžio 22 d. BE akcininkai pritarė 50 % BE dalies „Amergen“ pardavimui „Exelon Generation Company LLC“. BE gavo apie 277 mln. USD grynais.

(100)

Kai kurios vietinės valdžios institucijos sutiko be palūkanų atidėti verslo mokesčių, kuriuos jiems skolinga BE, apmokėjimą.

(101)

Remiantis JK valdžios institucijų persiųsta informacija, šios vietinės valdžios institucijos yra:

(102)

Iš viso nuo 2002 m lapkričio mėn. iki 2003 m. vasario mėn. buvo atidėta 4 303 205 GBP mokesčių. Pagal G priemonę BE 2003 m. vasario mėn. galutinai sumokėjo mokesčius, o 65 656,24 GBP delspinigių buvo sumokėta 2003 m. spalio 7 dieną. Palūkanų norma buvo apskaičiuota remiantis Komisijos orientacinėmis normomis, nustatytomis Jungtinei Karalystei — iki 2002 m. gruodžio 31 d. 6,01 % ir 5,42 % vėliau.

(103)

Prieš pristatydamos restruktūrizavimo plano poveikį BE gyvybingumui, JK valdžios institucijos aprašė atominės energijos gamybos ekonomiką. Vertinant BE elektrinių veiklą, pranešime išskiriamos išvengiamos ir neišvengiamos BE elektrinių eksploatavimo sąnaudos. Atominių elektrinių bruožas — labai didelės neišvengiamos sąnaudos ir palyginus mažos išvengiamos sąnaudos, ypač trumpalaikės ribinės sąnaudos. JK valdžios institucijos teigimu, kadangi sprendimas gaminti energiją motyvuojamas išvengiamų sąnaudų lygiu ir atsižvelgiant į tai, kad atominės elektrinės pasižymi mažiausiomis trumpalaikėms ribinėms sąnaudoms, atominių elektrinių eksploatavimas ekonominiu požiūriu yra pagrįstas.

(104)

Tuomet JK valdžios institucijos tvirtina, kad jeigu BE restruktūrizavimas pavyks, įmonė struktūriškai nebus nuostolinga. Pasak JK institucijų, planas suteikia galimybių spręsti problemas, tapusias BE sunkumų priežastimi ir jį įgyvendinant galima pasiekti ilgalaikį gyvybingumą. Jis ypač pagerins BE prekybos strategiją, stengiantis kompensuoti jos neapdraustą poziciją, atleis BE nuo kai kurių labai didelių fiksuotų sąnaudų, perimant praeityje atsiradusius atominių elektrinių įsipareigojimus ir suteiks galimybę suformuoti pakankamus pinigų rezervus savo veiklai apsaugoti.

(105)

BE restruktūrizavimo plano tikslas — restruktūrizuoti BE sąnaudas ir įsipareigojimus ir įdiegti stabilią kapitalo struktūrą tam, kad BE galėtų ir toliau tęsti veiklą ilgalaikėje perspektyvoje kaip finansiškai gyvybingas vienetas. Tam, kad BE būtų laikoma finansiškai gyvybinga, JK vyriausybė nusprendė, kad per tam tikrą laikotarpį bendrovė privalo tapti pelninga, pasižymėti teigiamu pinigų srautu ir sugebėjimu pastoviai finansuoti savo veiklą.

(106)

Kiti restruktūrizavimo plano komponentai buvo nustatyti norint pasiekti finansinio gyvybingumo tikslą:

(107)

Remiantis JK institucijų teigimu, restruktūrizavimo planas buvo sukurtas siekiant atsižvelgti į pagrindinį finansinio gyvybingumo reikalavimą, būtent, bendrovės sugebėjimą finansuoti savo veiklą. Kadangi bendrovė tikriausiai susidurtų su sunkumais ieškodama finansavimo iš bankų ar obligacijų rinkų, ypač turint omenyje, kad yra palyginus nedaug skolintojų, pasiruošusių suteikti finansavimą atominės energijos gamintojai, į restruktūrizavimo planą reikia žiūrėti kaip į alternatyvų būdą ieškant išorinio finansavimo. Pagal planą numatoma sukurti ir kaupti pinigų rezervus. Šie pinigų rezervai būtų skirti suteikti bendrovei galimybę sudaryti prekybos elektra sutartis, kurioms reikia užstato ir susitvarkyti su pinigų trūkumais be būtinybės priklausyti nuo išorinio finansavimo. Atitinkamai pagal restruktūrizavimo planą numatomas dviejų rezervų sudarymas: rezervo pinigų užstatams ir rezervo elektrinių sustabdymui ir likvidumui. Nors buvo įvardinti du atskiri rezervų fondai, numatyta, kad šie rezervai galės pakeisti vienas kitą ir suteiks galimybę naudotis elektrinių sustabdymui ir likvidumui skirtu rezervu tam, kad būtų patinkinti papildomi reikalavimai pateikti užstatą ir atvirkščiai. Tai skirta suteikti BE papildomo stiprumo.

(108)

BE ėmėsi keleto veiksmų savo padėčiai grynųjų pinigų atžvilgiu pagerinti:

(109)

Be to, BE atliko veiklos planavimo procesą, po kurio buvo atnaujintos finansinės prognozės bei išsamiai peržvelgė su elektrinės eksploatacijos savybėmis susijusius aspektus.

(110)

Per laikotarpį, pasibaigusį 2004 m. kovo 31 d., naudojantis dviem lėšų šaltiniais buvo suformuoti pinigų rezervai: susitarimai sustabdyti veiksmus (C priemonė) ir turto realizavimai (F priemonė), po neįvykdytų įsipareigojimų apmokėjimo pagal finansinio susitarimo dėl kredito pagalbai sanavimui.

(111)

JK institucijos sukūrė tris finansinius scenarijus, atsižvelgdamos į kintamuosius, ypač veikiančius BE finansinę padėtį: elektrinių produkciją ir elektros kainas. Finansines prognozes peržiūrėjo „Deloitte & Touche“, veikdama kaip JK vyriausybės konsultantas ekonomikos ir energetikos rinkos srityse. Produkcijos ir kapitalo išlaidų prielaidas, įeinančios į veiklos planus, peržiūrėjo konsultacijų bendrovė „WS Atkins“, veikdama kaip BE ir finansinės grupės „Citigroup“ konsultantas techniniais klausimais ir konsultacijų bendrovė „Stone and Webster Management Consultants, Inc.“ veikdama kaip JK vyriausybės konsultantas techniniais klausimais.

(112)

Peržiūroje atsižvelgiama į tris pagrindinius skirtumus nuo pradinio 2003 m. kovo mėn. pranešimo, t. y. į elektros kainų lygį, veiklos gerinimo programą (VGP), skirtą pagerinti atominės elektrinės patikimumą, ir į prekybos užstatą.

(113)

Pastaraisiais mėnesiais elektros kainos žymiai pakito. JK valdžios institucijos teigia, kad šiuo metu elektros kainos viršija 28 GBP/MWh, palyginti su 16,4 GBP/MWh 2003 m. kovo mėn. Pagrindiniai veiksniai, įtakojantys elektros kainų prognozių pokyčius, yra besikeičiančios bazinio kuro kainos (anglies, dujų, naftos), pagal Europos prekybos emisijomis schemą nustatytos anglies kainos ir pajėgumų rezervai.

(114)

Praeityje BE atominės energetikos ūkis buvo ne toks veiksmingas kaip jo atitikmenys kitose šalyse. Į seniausias elektrines nebuvo pakankamai investuojama, visas elektrines būtų galima žymiai patobulinti, jos pasižymi didele sustabdymų rizika trumpalaikiu laikotarpiu. Todėl BE sukūrė elektrinių veiksmingumo atkūrimo planus. VGP naudą turėtų sąlygoti kultūriniai ir organizaciniai pokyčiai, taip pat padidintos investicijos į kapitalą ir darbuotojus. Laikui bėgant tai turėtų sumažinti elektrinės nepatikimumą ir padidinti produkciją.

(115)

BE taip pat atsižvelgė į paskutiniu metu žymiai išaugusius reikalavimus užstatui, nes išaugo rinkos kainos.

(116)

Norėdama nustatyti, kaip BE finansinę padėtį paveiktų alternatyvios pagamintos produkcijos ir elektros kainų prielaidos, BE apsvarstė po vieną teigiamų ir neigiamų prielaidų išsipildymo atvejus, atsižvelgdama į elektros kainų raidą, VGP naudą ir numatomus užstato įvertinimus:

(117)

BE gyvybingumo patikrinimą JK vyriausybė grindė didžiausiais galimais rodikliais, apibūdinančiais bendrovės veiklą. Galiausiai buvo prieita tokių 2005–2010 m. laikotarpio įvertinimų:

5 lentelė

Didžiausi galimi rodikliai

(118)

JK valdžios institucijos taip pat pateikė numatomą pelno (nuostolio) ataskaitą 2005–2009 m., susijusią su pakartotinio kotiravimo atveju.

6 lentelė

Pelno (nuostolio) ataskaita pakartotinio kotiravimo atveju

(119)

Ši prognozė rodo, kad pelnas prieš apmokestinimą, mažumos dalių (dukterinių įmonių kapitalo dalys), JK vyriausybės įsipareigojimų ir nenumatytų išlaidų atėmimą, padidėja nuo 17 mln. GBP 2005 m. iki 171–355 mln. GBP kitais metais. 2005 m. nenumatytos išlaidos yra susijusios su JK vyriausybės įsipareigojimo finansuoti atominių elektrinių įsipareigojimus, nustatytus A priemonėje, įtraukimu į apskaitą.

(120)

Pelnas prieš apmokestinimą nuo 2005 m. žymiai sumažėja dėl įmokų NLF. Tačiau šie įnašai sudaro 65 % pinigų srauto, prieinamo išmokėjus periodines skolos grąžinimo išmokas, ir jų nereikia mokėti, jei pinigų srautai yra neigiami arba jei reikia atlikti pervedimus, siekiant išlaikyti nustatytus pinigų rezervo lygius.

(121)

BE finansinių įvertinimų analizė liudija, kad pakartotinio kotiravimo atveju restruktūrizuota veikla bus pelninga, iš pinigų srautų bus galima patenkinti įsipareigojimus įvairiems akcininkams, o dideliais įnašais bus apmokėti sutartyse nenumatyti įsipareigojimai ir eksploatacijos nutraukimo įsipareigojimai prieš tai, kai akcininkams bus išmokėtas koks nors pelnas.

(122)

Komisija savo sprendime pradėti procedūrą pastebėjo, kad restruktūrizavimo planas suteikė BE išskirtinį privalumą konkurencijos atžvilgiu sektoriuje, kuriame vykdoma Bendrijos vidaus prekyba. Į A ir G priemones tiesiogiai įeina Jungtinės Karalystės centrinių arba vietinių valdžios institucijų biudžetai, t. y. valstybės ištekliai. Jie sudaro valstybės pagalbą pagal Sutarties 87 straipsnio 1 dalį. Gali būti, kad taip valstybės ištekliai tam tikru mastu taip pat įeina ir į B priemonę ir, bent jau iš dalies, į C priemonę, nes šiuo atveju valstybinė bendrovė BNFL nebūtų veikusi pagal privataus investuoto rinkos ekonomikoje principą. Todėl atrodo, kad šios priemonės taip pat sudaro valstybės pagalbą pagal Sutarties 87 straipsnio 1 dalį.

(123)

Komisija ištyrė pagalbą remdamasi Bendrijos gairėmis dėl valstybės pagalbos sunkumus patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti (15) (toliau — Gairės).

(124)

Šis tyrimas sukėlė tokių abejonių dėl pagalbos suderinamumo su bendrąja rinka:

(125)

Komisijai kilo abejonių, ar pagal šį planą BE gyvybingumas galėtų būti atkurtas per pagrįstą laikotarpį. Iš tiesų, kai kurioms priemonėms numatytas labai ilgas laikotarpis (mažiausiai iki 2086 m.). Be to, panašu, kad BE padėtis pagerėjo tik dėl išorinės paramos, kurią suteikė vyriausybė ir stambūs kreditoriai, o ne dėl fizinio vidaus restruktūrizavimo. Be to, suteikus valstybės pagalbą, pakartotinas derybas su BNFL dėl kuro tiekimo ir panaudoto kuro valdymo kainų būtų galima laikyti visą veiklos laiką teikiama pagalba atominių elektrinių einamosioms išlaidoms mažinti, o tai būtų nesuderinama su reikalavimu, kad BE pasibaigus restruktūrizavimui privalo veikti rinkoje remdamasi tik savo jėgomis bei vadovaudamasi „teršėjas moka“ principu.

(126)

Komisijai kilo abejonių, ar būtų galima leisti teikti pagalbą, jei nebuvo pasiūlyta imtis jokios kompensacinės priemonės tam, kad būtų kompensuotas pagalbos poveikis konkurentams. Šiuo atveju Komisija pripažino, kad gali būti, jog atitinkamoje rinkoje perteklinių struktūrinių pajėgumų nėra arba jie yra labai maži. Tačiau Komisija laikėsi nuomonės, kad atsižvelgiant į tai, jog ši rinka yra labai konkurencinga, ir į tai, kad pagalba sudaro didelę sumą, buvo galima pripažinti, jog kokių nors kompensacinių priemonių galėtų prireikti tam, kad pagalba būtų suderinta, net jei tokia kompensacinė priemonė nesusidarytų iš negrįžtamo elektrinių uždarymo.

(127)

Komisijai kilo abejonių, ar pagalba apsiribojo būtinuoju minimumu. Šiuo atveju Komisija pastebėjo, kad plane numatomas mechanizmas, pagal kurį BE prisidėtų prie restruktūrizavimo sąnaudų savo laisvųjų pinigų srauto procentu. Tačiau, kadangi nebuvo įmanoma aiškiai apibrėžti numatomos pagalbos sumų, tuo metu Komisija negalėjo įvertinti, ar ši pagalba apsiribojo minimumu.

(128)

Atsižvelgdama į pirmiau minėtus pastebėjimus, Komisija nusprendė, kad abejotina, ar restruktūrizavimo planas atitinka Gairėse nustatytus kriterijus ir, ar JK vyriausybės BE suteikta arba numatoma suteikti pagalba galėtų būti laikoma suderinama su bendrąja rinka. Todėl Komisija nusprendė inicijuoti procedūrą, nustatytą Sutarties 88 straipsnio 2 dalyje.

(129)

Tame pačiame sprendime Komisija taip pat pažymėjo, kad sprendimas pradėti procedūrą priimtas nepažeidžiant Euratomo sutarties taikymo. Kai kurias priemones, ypač A ir B priemones, reikia įvertinti atsižvelgiant į Euratomo sutartį. Todėl Komisija pareikalavo, kad Jungtinė Karalystė pateiktų visą informaciją, kuri galėtų padėti įvertinti priemones, ypač A ir B priemones atsižvelgiant į Euratomo sutarties tikslus.

(130)

Paskelbus sprendimą pradėti procedūrą ir iki galutinio jame nustatymo termino Komisija gavo pastabas iš 20 trečiųjų šalių, įskaitant ir pačios BE pastabas. Jas galima apibendrinti taip:

(131)

BE pabrėžia, kad atvejis yra neįprastas dėl elektros rinkos veikimo būdų ir dėl ekonominės atominių elektrinių struktūros.

(132)

BE pabrėžia tai, kad ji dėl Jungtinėje Karalystėje įvykusio žymaus elektros kainų kritimo nebegali apmokėti praeities sąnaudų, išreiškiamų BE branduoliniais įsipareigojimais. Pagal restruktūrizavimo planą taip pat reikalaujama, kad BE žymiai prisidėtų prie praeities sąnaudų apmokėjimo. Su eksploatacijos nutraukimo sąnaudomis ir kitais branduoliniais įsipareigojimais, kurie neįeina į naujas sutartis su BNFL, susijęs BE įnašas bus atliktas per NDF/NLF. Kitos BE ir jos investuotojams poveikį turinčios priemonės — BE Šiaurės Amerikoje esančio turto pardavimas, tai, kad anksčiau buvusio kapitalo akcininkai praras visas savo investicijas, ir tai, kad reikės sumokėti anksčiau buvusiems investuotojams ir išleisti naujas obligacijas.

(133)

BE pabrėžia, kad būtų nepraktiška naudoti vienkartinį išmokėjimą gavėjui, ypač todėl, kad tam tikros iš aptariamų sąnaudų iškils tik labai tolimoje ateityje. Atmetant BE restruktūrizavimo planą todėl, kad juo BE vieną kartą ir visam laikui išvaduojama nuo tam tikrų nustatytų įsipareigojimų, nors šiuo metu jų neįmanoma kiekybiškai apibrėžti, būtų sukurtas precedentas prieš pritarimą restruktūrizavimo pagalbai, kurio būtinybė iškilo dėl praeities sąnaudų.

(134)

BE mano, kad negalima daryti jokių išvadų iš su privačiais kreditoriais sudarytų susitarimų palyginimo. Ypač BNFL atveju grėsmė iškiltų svarbiai jos pagrindinės veiklos daliai ir galbūt ši taptų negyvybinga, jei BE elektrinių veikla būtų negyvybinga.

(135)

BE pabrėžia, kad BNFL užėmė ypatingai tvirtą poziciją ir galėjo būti varžoma tik susirūpinimo, kad kitu atveju BE grėstų nemokumas. Persvarstytos sąlygos buvo minimalios, kurių, BE manymu, ji galėtų pasiekti komerciniu būdu, būdama stipri po restruktūrizavimo. BE laikosi nuomonės, kad Komisija galėjo neteisingai suprasti naujų sutarčių su BNFL komercinį pobūdį dėl neteisingai suprastų faktų ir ypač jų chronologijos. Prie pateiktų pastabų BE pateikia priedą, kuriame parodo, kodėl jos manymu naujose sutartyse nustatytos kainos nėra jai ypač palankios.

(136)

BE primena, kad pagrindinė problema, kurią turėjo spręsti restruktūrizavimo planas, buvo ta, kad naujoje žymiai mažesnių didmeninių elektros kainų aplinkoje BE daugiau nebegali padengti praeities sąnaudų. BE teigia, kad restruktūrizavimo planu sėkmingai sprendžia šią problemą.

(137)

Kalbant apie pagalbos priemonių paketo poveikį konkurencijai, BE teigimu, kadangi BE atominių elektrinių TRS yra žymiai mažesnės nei bet kurių kitų bazinės apkrovos energijos tiekėjų, BE atominės elektrinės turi veikti. Tačiau tikslus BE TRS lygis nėra svarbus nustatant elektros kainas, atspindinčias didesnes smulkesnių tiekėjų TRS.

(138)

BE aiškina, kad atominės elektrinės techniniu ir ekonominiu požiūriu yra nelanksčios, ir eksploatuoti tokias elektrines kitaip nei kaip bazinės apkrovos elektrinės yra neekonomiška. Prekybos strategijos klausimu BE teigia, kad atominės energijos gamybos ekonomika skatina BE koncentruotis į išankstinį savo produkcijos pardavimą ilgesnio laikotarpio rinkose.

(139)

BE laikosi nuomonės, kad elektros gamybos sektoriuje Didžiojoje Britanijoje nėra pajėgumų pertekliaus. Kalbant apie kompensacines priemones, BE tvirtina, kad reikalavimas pirma laiko uždaryti bet kurią iš BE atominių elektrinių būtų ekonomiškai neefektyvus, kadangi pagalbos priemonių paketu siekiama išlaikyti BE atominių elektrinių pajėgumus, kurie pagal elektros gamybą ir esant mažiausioms išvengiamoms sąnaudoms ištekliams, yra efektyviausias sąnaudų atžvilgiu Britanijos rinkoje. Be to, patenkinus tokį reikalavimą būtų pasikėsinta į JK vyriausybės kompetenciją energijos tiekimo Jungtinei Karalystei šaltinių atžvilgiu ir padidėtų aplinkai žalingų dujų išmetimas į atmosferą.

(140)

BNFL yra valstybinė bendrovė, veikianti atominės energetikos sektoriuje. Ji tiekia ir perdirba arba saugo BE AGR branduolinį kurą. Be veiklos, susijusios su branduolinio kuro ciklu, BNFL tai pat eksploatuoja kelias „Magnox“ technologiją turinčias elektrines, taip pat užsiima atominių elektrinių projektavimu.

(141)

BNFL pateiktose pastabose daugiausia dėmesio skiriama klausimams, ar B ir C priemonėse yra pagalbos BE elementų. BNFL tvirtina, kad visas BNFL dalyvavimas BE restruktūrizavimo plane vykdomas remiantis privataus rinkos investuotojo principu ir todėl jame nėra pagalbos elementų.

(142)

BNFL aiškina, kad, pasinaudojusi savo konsultantų finansų klausimais („NM Rothschild and Sons Limited“ — „Rothschild“) patarimu, BNFL dar 2002 m. balandžio mėnesį nusprendė, jog BNFL būtų naudingiau, kad BE būtų suteiktas „tinkamas pagalbos priemonių paketas“, nei leista tapti nemokiai, kadangi BNFL užimama padėtis yra labai pažeidžiama — ji yra stambiausias BE kreditorius, jos bendra padėtis nepakankamai saugi, ir teisinė padėtis turi trūkumų. Tačiau BNFL teigia, kad jos valdyba sutiko restruktūrizuoti galiojančias sutartis su BE su sąlyga, kad BE mokumas neturėtų būti palaikomas bet kokia kaina ir bet koks BE pasiūlytas pagalbos priemonių paketas turėtų būti komerciškai naudingas BNFL, kadangi ji pati turi balanso deficitą.

(143)

BNFL pateikia visų abiejų šalių pateiktų pasiūlymų ir atsakomųjų pasiūlymų detales, kartu pateikdama ir „Rothschild“ nuomonę apie juos. BNFL taip pat labai išsamiai išdėsto BE ir BNFL diskusijų chronologiją ir turinį, iš kurio matyti, kad BNFL išreiškė savo norą padėti BE dar iki ši kreipėsi paramos į JK vyriausybę, bet suvokė, kad tai būtų neįmanoma be bendro restruktūrizavimo plano. Diskusijos prasidėjo dar 2000 m. gegužės mėn., kai BE pirmą kartą — nesėkmingai — paprašė taikyti į sutartis įtrauktą sąlygą, kad sutartį galima keisti esant nenumatytoms aplinkybėms. Nauji aptarimai buvo pradėti 2002 metais.

(144)

BNFL taip pat pabrėžia, kad ji nedalyvavo BE ir JK vyriausybės diskusijose. Remdamasi tyrimu, kurį atliko jos nepriklausomi konsultantai juridiniais ir finansų klausimais, BNFL padarė išvadą, kad tęsti restruktūrizavimą mokumo būsenoje jai būtų komerciškai naudingiausia ir 2002 m. lapkričio 28 d. susitarė su BE dėl galutinių sąlygų. Tik jau sutarus su BE dėl galutinių sąlygų, ji sužinojo konkrečias detales apie JK dalyvavimą.

(145)

Iš BNFL rugsėjo 3 d. sąlygų ir galutinių sąlygų palyginimo seka išvada, kad šie du susitarimai dėl sąlygų yra labai panašūs ir kad galutinis rezultatas buvo žymiai artimesnis BNFL pradinei pozicijai, o ne BE pradinei pozicijai.

(146)

BNFL išsamiai pateikia komercinės naudos, kurią ji gautų restruktūrizavimo mokumo būsenoje atveju, palyginti su BE nemokumu, vertinimą, pagrįstą finansinių ir juridinių konsultantų analize. Jame nurodomos žymios rizikos, kurias BNFL patirtų, jei BE taptų nemoki, ypač todėl, kad BE turėjo didelių dokumentais nepatvirtintų paskolų balansą tarp įvairių BE grupės bendrovių bei todėl, kad BNFL sutartiniai susitarimai su BE buvo daugeliu atžvilgiu unikalūs ir nebūtų galima pasinaudoti ankstesniais nemokumo precedentais. Be to, BE nemokumo atveju pagrindinis vaidmuo tektų JK vyriausybei, nes ji yra vienintelis kreditorius, kuriam naudinga, kad BE atominėse elektrinėse butų palaikomas saugumas. Tačiau BNFL negavo jokios informacijos apie tai, kaip vyriausybė galėtų elgtis nemokumo bylos metu.

(147)

Nors remiantis tuo, kad BNFL yra BE pagrindinis tiekėjas, būtų galima tikėtis, kad BNFL turės tvirtą padėtį derybose dėl bet kokio tipo nemokumo, tačiau įmonės galimybę įtikinamai pagrasinti sustabdyti prekių ir paslaugų BE tiekimą sumažino keli veiksniai. BNFL ypač pažymi, kad ji, būdama BE didžiausias atskiras kreditorius, finansiškai nukentėtų labiausiai, jei reikėtų uždaryti BE atomines elektrines po tokio grasinimo. Be to, abejotina, ar BNFL galėtų teisėtai nutraukti sutartis ir grąžinti BE jau gautus panaudotą kurą ir atliekas, kadangi to neleistų JK atominės saugos teisės aktai. Galiausiai, būdama atsakinga atominės energetikos sektoriuje paslaugas teikianti bendrovė, BNFL turėtų ir toliau teikti paslaugas BE tiek, kiek to nedarymas būtų nesaugus arba būtų bent jau suvoktas kaip nesaugus trečiųjų šalių atžvilgiu.

(148)

BNFL atliktoje BE nemokumo analizėje didžiausias dėmesys buvo skirtas trims galimiems rezultatams, būtent, BE atominių elektrinių uždarymui, kuris leistų minimaliai padengti sąnaudas, BE atominių elektrinių perėmimui BNFL nuosavybėn — tai reikštų, kad ji perima visus BE atominių elektrinių įsipareigojimus, o tai būtų labai rizikinga ir nenaudinga, ir nuosavybės perėmimui JK vyriausybės nuosavybėn, jai prašant, kad kreditoriai sutiktų su labai žymiais nurašymais.

(149)

Dėl to pasiūlytas restruktūrizavimas mokumo būsenoje pasirodė patrauklesnis komerciniu požiūriu, kadangi jis sumažintų BNFL patiriamą BE poveikį ir siūlytų didesnį ir labiau užtikrintą pajamų srautą BNFL, nei nemokumas. Todėl manoma, kad BNFL elgėsi taip kaip būtų elgęsis bet kuris privatus kreditorius.

(150)

Galiausiai, BNFL palygino suminę grąžą, kurią gautų kiti pagrindiniai kreditoriai, su savo grąža, siekdama užtikrinti, kad šios sąlygos tikrai yra priimtinos BNFL. Norėdama dar labiau apsaugoti savo padėtį, BNFL taip pat užtikrino, kad į galutines sąlygas būtų įtraukta sąlyga, leidžianti atšaukti pasiūlytas nuolaidas, jei kitam pagrindiniam kreditoriui būtų pasiūlytos palankesnės nei BNFL sąlygos. „Rothschild“ atnaujino savo tyrimą, kai buvo nustatytos išsamios sąlygos, dėl kurių BE tarėsi su kitais pagrindiniais kreditoriais, ir patvirtino, kad susitarimai su BNFL iš tiesų nebuvo prasteni, nei susitarimai su kitais pagrindiniais kreditoriais. Be to, nei vienas iš persvarstytų sutartinių susitarimų neįsigalios, jeigu restruktūrizavimas nebus užbaigtas ir kol jis nebus užbaigtas.

(151)

Kalbant apie C priemonę, BE tvirtina, kad su „Rothschild“ pagalba ji patikrino, ar užšaldydama skolas ji nenusileido daugiau nei bet kuris kitas svarbus kreditorius. BNFL sužinojus, kad kiti kreditoriai pagal susitarimus sustabdyti veiksmus gauna palankesnes sąlygas nei BNFL (nors BNFL padėties nebuvo galima tiesiogiai lyginti su kitų svarbių BE kreditorių padėtimi), ji apsvarstė, ar jai reikėtų siekti persvarstyti susitarimus ir prašyti palūkanų. Ji nusprendė, kad tikriausiai BE negalėtų sumokėti palūkanas BNFL ir gauti pakankamai papildomų pinigų veiksmų sustabdymo laikotarpiu, kad restruktūrizavimas mokumo būsenoje galėtų būti tęsiamas. Be to, nepaisant savo padėties pagal susitarimus sustabdyti veiksmus, BNFL bendrai susigrąžintų daugiau, jei ateityje būtų numatytas restruktūrizavimas mokumo būsenoje.

(152)

BNFL tvirtina, kad ji savarankiškai nusprendė sudaryti susitarimus su BE ir taip nuspręsti jai nenurodė JK vyriausybė. To, kad BNFL yra valstybinė bendrovė, nepakanka išvadai, kad BNFL sprendimai priskirtini JK vyriausybei. Nors JK vyriausybė yra vienintelis BNFL akcininkas, BNFL nepriklauso nuo JK vyriausybės vykdydama savo įprastą komercinę veiklą ir reikalaujama, kad ji veiktų remdamasi komerciniais argumentais. BNFL pateikia savo juridinį statusą kaip pagrindžiantį dokumentą. Be to, BNFL teigia, kad visų derybų su BE metu BNFL informavo savo akcininką (Prekybos ir pramonės departamentas) apie diskusijas su BE. Ji tai apibūdina kaip tipinę komercinę situaciją, jei bendrovė turi kontrolės teises turintį akcininką. Prekybos ir pramonės departamentas nurodė BNFL, kad ji pritartų tik tiems persvarstytiems susitarimams su BE (remiantis susitarimais, sudarytais BNFL ir Prekybos ir pramonės departamento), kurie BNFL atžvilgiu komerciškai pagrįsti.

(153)

„Greenpeace Limited“ yra Jungtinėje Karalystėje veikiantis „Greenpeace International“ padalinys, kurio dvi iš pagrindinių veiklų yra kampanijos prieš atominės energijos naudojimą bei švarių ir atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimo skatinimas Jungtinėje Karalystėje.

(154)

„Greenpeace“ tvirtina, kad, pagal A priemonę nustatant viršutinę ribą BE įnašams į atominių įsipareigojimų finansavimą, BE ir BE akcininkams suteikiama nepateisinama pagalba veiklos einamosioms išlaidoms mažinti, kuri padidina BE patrauklumą rinkos investuotojams.

(155)

„Greenpeace“ teigia, kad B ir C priemonės sudaro nepateisinamą pagalbą veiklos einamosioms išlaidoms mažinti, kadangi pagal jas BNFL, veikdama arba numanomai veikdama kaip valstybė ar valstybės prašymu, suteikia tęstinę pagalbą esant aplinkybėms, kai:

(156)

„Greenpeace“ pritaria visoms Komisijos abejonėms ir mano, kad pagalba yra nesuderinama su EB sutartimi. Ji ypač pabrėžia, kad pagalba restruktūrizavimui ne tik paveiktų esamus operatorius, bet taip pat sulaikytų naujus dalyvius nuo konkuravimo, kadangi kitiems veikiantiems ir naujiems dalyviams būtų trukdoma naudotis savo našumu. Pagalba atominės energijos operatoriams taip pat būtų nesuderinama su vyriausybės pareiškimu dėl energijos šaltinių, įskaitant atsinaujinančius energijos šaltinius, įvairovės.

(157)

Pajėgumų pertekliaus klausimu „Greenpeace“ laikosi nuomonės, kad bendrovės „National Grid“ būsimam elektros gamybos poreikiui apskaičiuoti naudota planavimo atsarga, reikalinga norint palaikyti saugų pajėgumą, nėra tinkamas rodiklis, į kurį būtų galima atsižvelgti vertinant, ar rinkoje yra pajėgumų perteklius. „Greenpeace“ mano, kad tikėtina, jog atitinkamoje rinkoje jau dabar yra struktūrinis pajėgumų perteklius ir jis auga.

(158)

„Greenpeace“ abejoja, kad kai kurių BE elektrinių uždarymas mokesčių mokėtojams kainuotų brangiau, kadangi abejotina, ar BE galės prisidėti prie savo esamų įsipareigojimų apmokėjimo. Be to, „Greenpeace“ teigia, kad trumpalaikiu laikotarpiu nėra pagrindo tikėti, kad Jungtinė Karalystė negalėtų pasiekti savo tikslų pagal Kioto protokolą.

(159)

„Greenpeace“ tvirtina, kad remiantis jos ataskaitomis, kurias „Greenpeace“ pavedė parengti, iš karto arba palaipsniui uždaryti atomines elektrines yra ir praktiška, ir saugu. „Greenpeace“ daro išvadą, kad pasirinkus dalinį arba palaipsninį BE elektrinių uždarymą galbūt būtų galima apriboti būtinos pagalbos intensyvumą.

(160)

„Greenpeace“ mano, kad Euratomo sutartis neprieštarauja tam, kad kokiu nors atveju valstybės pagalbos nebūtų galima nagrinėti remiantis EB sutartimi. Kadangi Euratomo sutartyje nėra sektoriaus taisyklių, taikytinų pagalbai branduoliniame sektoriuje, reikėtų taikyti bendras EB sutarties nuostatas, reglamentuojančias valstybės pagalbą. „Greenpeace“ cituoja jungtines bylas 188 ir 190/80, Prancūzija ir kiti prieš Komisiją (16). „Greenpeace“ toliau tvirtina, kad pagalbos priemonės yra susijusios su aspektais, kuriuos gali reglamentuoti Euratomo sutartis, tik tiek, kiek jos susijusios su atominių įrenginių sauga eksploatacijos nutraukimo saugos aspektų atžvilgiu. „Greenpeace“ daro išvadą, kad aptariamos priemonės nėra reikalingos siekiant išdėstytų tikslų ir kad bet kokia tęstinė nuolatinė pagalba veiklos einamosioms išlaidoms mažinti negali būti laikoma reikalinga saugumui išsaugoti esant tokioms aplinkybėms, kai yra saugus ir tinkamas pasirinkimas — visiškai arba iš dalies uždaryti BE elektrines. „Greenpeace“ teigia, kad Komisija turėtų atsižvelgti į Bendrijos rekomendacijos dėl valstybės pagalbos aplinkos apsaugai (17).

(161)

„Powergen“ vienas iš pagrindinių Anglijos ir Velso elektros sektoriaus operatorių. Jai priklauso 11 % elektros energijos gamybos pajėgumų (BE priklauso 14 %) ir ji vykdo žymią tiekimo veiklą, tiekdama energiją dideliems pramoniniams ir komerciniams pirkėjams, taip pat MVĮ ir gyventojams. Įmonė priklauso E-ON.

(162)

„Powergen“ yra prieš pagalbos priemonių paketą. Ji tvirtina, kad pagalba leis BE tęsti savo atominių elektrinių eksploatavimą, tuo tarpu kai kitu atveju ji būtų jas uždariusi. Šiuo atžvilgiu „Powergen“ nesutinka su JK institucijų nuomone, kad elektrinės bet kuriuo atveju būtų eksploatuojamos. „Powergen“ bijo, kad pagalba leistų BE siūlyti dirbtinai žemesnes kainas tam, kad ji gautų rinkos dalį tiekimo stambiems pirkėjams versle ir patektų į tiekimo namų ūkiams verslą. Gali būti, kad BE taip pat galės finansuoti investicijas į neatominės energijos gamybą.

(163)

Kalbant apie kompensacines priemones, „Powergen“ norėtų, kad su ja būtų konsultuojamasi dėl bet kurios kompensacinės priemonės, kurią būtų numatyta naudoti, ir siūlo tris galimus variantus.

(164)

Pirma, paankstinti „Dungeness B“ branduolinio reaktoriaus uždarymą iki 2004 m. balandžio mėnesio. „Powergen“ teigia, kad apie šį paankstintą uždarymą pranešus pakankamai iš anksto, rinkai liktų laiko sukurti atitinkamų pajėgumų tam, kad būtų palaikyta pakankama atsarga.

(165)

Antra, izoliuoti pagalbą nuo rizikos, uždraudžiant kryžminį subsidijavimą tarp BE nuostolingo turto (AGR elektrinių) ir kitos BE veiklos, išskiriant BE elektros gamybos ir tiekimo veiklas į atskiras įstaigas su atskira apskaita ir nustatant konkrečias priemones BE pinigų naudojimui kontroliuoti, siekiant užtikrinti, kad ji nenukreips atominių elektrinių įsipareigojimams finansuoti valstybės išmokėtų pinigų kitoms. Šios priemonės turėto būti naudojamos tol, kol bus naudojamos restruktūrizavimo priemonės.

(166)

Trečia, užkirsti kelią konkurencijos mažmeninėje elektros rinkoje iškraipymui, uždraudžiant BE parduoti energiją už mažesnę nei savikaina kainą (elektros energijos pirkimo didmeninėje rinkoje kainos ir kitų su pardavimais susijusių sąnaudų suma), nustatant viršutinę ribą BE pramoninio ir komercinio tiekimo veiklos rinkos daliai (nurodyta 20 % orientacinė viršutinė riba) ir uždraudžiant pradėti veiklą naujose mažmeninėse rinkose. Šios priemonės turėtų būti naudojamos tol, kol bus naudojamos restruktūrizavimo plane numatytos priemonės, o jų efektyvumą po 5 metų nuo įgyvendinimo turėtų peržvelgti Komisija.

(167)

Kalbant apie gyvybingumo sugrąžinimą, „Powergen“ teigia, kad scenarijai, į kuriuos atsižvelgdamos JK valdžios institucijos vertina BE būsimą gyvybingumą, yra pernelyg optimistiniai, ypač susijusių su BE elektrinių pasiekiamumu lyginant su praeities orientaciniais rodikliais.

(168)

Galiausiai, „Powergen“ laikos nuomonės, jog „yra seniai nusistovėję, kad EB sutartyje nustatytos valstybės pagalbos taisyklės yra taikomos ir branduolinei pramonei, nepaisant to, kad yra ir Euratomo sutartis“. „Powergen“ remiasi ta pačia 1990 m. byla, kurią mini ir „Greenpeace“.

(169)

„InterGen“ yra pasaulinė elektros energiją gaminanti įmonė, veikianti visuose žemynuose. Jai priklauso 2 % Anglijos ir Velso gamybos pajėgumų: dvi veikiančios elektrinės ir viena statoma (BE priklauso 14 %). Didžiausią savo gaminamos elektros dalį ji parduoda didmeninei rinkai ir dalį pagal ilgalaikes sutartis. Ji taip pat veikia ir prekybos dujomis rinkoje. Ją bendrai valdo „Shell“ ir „Bechtel“.

(170)

„Intergen“ tvirtina, kad Jungtinėje Karalystėje yra susirūpinimas dėl tiekimo saugumo ir kad branduolinę saugą galėtų užtikrinti bendrovės gavėjos. Ji atkreipia Komisijos dėmesį į tai, kad pagalba BE kenkė ir kenkia „InterGen“, ir kad kitiems „InterGen“ konkurentams, pavyzdžiui, „Teeside Power Limited“, kuri priklauso BE kreditoriams, pagal restruktūrizavimo planą taip pat yra teikiamas privalumas, palyginti su „InterGen“. „InterGen“ tvirtina, kad tuo atveju, jei Komisija leistų pagalbą, jai ir jos filialams turėtų būti kompensuota patirta žala.

(171)

Ši trečioji šalis tvirtina, kad remiantis ankstesniais pranešimais spaudai būtų galima daryti išvadą, kad iki BE restruktūrizavimo perdirbimo kaina buvo apie 1 000 GBP/kg sunkiojo metalo (HM). Po BE restruktūrizavimo BNFL ir BE sutarė, kad kaina bus apie 150 GBP/kg, tai yra 85 % mažiau nei pagal pradinius susitarimus. Be to, ši šalis teigia, kad pradinėse BNFL ir BE sutartyse buvo nustatytos kainos pagal vertė padengė išlaidas ir dalį pelno, o tai reiškia, kad bazinės apkrovos elektros energijos vartotojai pagal sutartį galėjo gauti perdirbimo paslaugą tik jei jie sutiktų su pro rata prielaida dėl visų perdirbimo sąnaudų ir pelno antkainio suma. Atsižvelgiant į tai, jei su bazinės apkrovos elektros energijos vartotojais suderintos perdirbimo sąnaudos padengia sąnaudas tik esant 1 000 GBP/kg HM kainai, reiškia, kad naujosios su BE suderintos kainos net nepriartėja prie kainų, reikalingų sąnaudoms padengti. Net kalbant apie naujus susitarimus, kainos sudaro 1 000 GBP/kg HM (2003 m. kainos).

(172)

Ši trečioji šalis mano, kad šios kainos rodo, jog BNFL nesielgė kaip privatus rinkos investuotojas, nebent ji norėtų taikyti šias palankias sąlygas ir kitiems pirkėjams.

(173)

„Drax“ yra stambiausia anglimi kūrenama elektros energijos gamintoja Vakarų Europoje. Anksčiau ji įėjo į „AES Corporation“, energetikos sektoriaus grupę, kurios didžioji dalis yra JAV ir kuriai priklauso akcijų elektros gamybos, skirstymo ir tiekimo srityje visame pasaulyje. Rugpjūčio 5 d. „AES Corporation“ perdavė „Drax“ kontrolę savo kreditoriams. 2003 m. rugpjūčio 30 d.„Drax“ paskelbė, kad ji sudarė išimtinį susitarimą su „International Power plc“ tam, kad dalyvautų „Drax“ restruktūrizavime.

(174)

DRAX teigia, kad A, B ir G priemonės kartu sudaro valstybės pagalbą pagal EB sutarties 87 straipsnio 1 dalį. DRAX sutinka, kad D, E ir F priemonės nesudaro valstybės pagalbos. DRAX laikosi nuomonės, kad sunku įvertinti pagalbos sumą. D priemonės atžvilgiu, DRAX laikosi nuomonės, kad pagal šią priemonę numatytą suma gali būti žymiai didesnė nei numatyta, ypač todėl, kad eksploatacijos nutraukimo įsipareigojimai Jungtinėje Karalystėje nėra apibrėžti ir nepanašu, kad BE prisidėtų prie įsipareigojimų dėl branduolinio kuro sąnaudų. JK vyriausybei visada teks galutinė atsakomybė už branduolinio kuro ciklo galutinio etapo ir eksploatacijos nutraukimo įsipareigojimus. JK vyriausybė niekada neleis, kad BE žlugtų. DRAX laikosi nuomonės, kad atleidimas nuo mokesčių savaime turėtų būti laikomas valstybės pagalba.

(175)

Dėl sutarčių su BNFL persvarstymo DRAX laikėsi nuomonės, kad privatus investuotojas nesutiktų su tokiomis nekomercinėmis sąlygomis, pagal kurias jis dabar ir ateityje patirtų žymių nuostolių, neatsižvelgiant į sutarties keitimo dėl nenumatytų aplinkybių sąlygą ir tai, kad BE yra stambiausias pirkėjas. Aišku, kad šis persvarstymas pastatė BNFL į nepaprastai nepalankią padėtį. Dėl jo pagal susitarimą tiekti kurą nustatytas metinis mokėjimas sumažės nuo 5 mln. iki 20 mln. GBP per metus. Ši nuomonė buvo patvirtinta ir BNFL 2004 m. Finansinės atskaitomybės ataskaitoje. Be to, panašu, kad net jeigu BE būtų paskirtas administravimas, BE elektrinės ir toliau veiktų ir joms taip pat reikėtų tiekti kurą bei tvarkymo paslaugas, taip pat kaip ir šio kuro perdirbimo ir laidojimo paslaugas jį panaudojus. Tokiu atveju turėtų kilti klausimas, ar paskirtas administratorius galėtų gauti tokias sąlygas iš BNFL. Be to, BNFL galėtų pasinaudoti ir kitomis verslo galimybėmis, jei jos verslo su BE apimtis turėtų sumažėti. BNFL nėra organizuota remiantis rinkos investuotojo principu. Todėl priemonė B yra valstybės pagalba.

(176)

DRAX tai pat mano, kad susitarimas su BNFL sustabdyti veiksmus, įeinantis į C priemonę, taip pat yra valstybės pagalba, kadangi BNFL veiksmų sustabdymo laikotarpio metu negauna palūkanų, skirtingai nei kiti dalyvaujantys kreditoriai.

(177)

„Drax“ pateikė daugiau pastabų dėl pagalbos priemonių paketo suderinamumo. DRAX neabejoja tuo, kad BE yra sunkumų patirianti įmonė. Tačiau jis mano, kad BE neapdraustą poziciją lėmė tik keistas valdybos sprendimas parduoti savo mažmeninį verslą. Be to, BE galėjo sumažinti savo sąnaudas uždarydama vieną ar kelias savo elektrines, nes kelias atomines elektrines eksploatuoti yra brangiau, nei laikinai jas uždaryti.

(178)

Dėl gyvybingumo atkūrimo DRAX laikosi nuomonės, kad pasiūlytas planas nėra tikras restruktūrizavimo planas. Be to, BE padėtis skiriasi ir visada skirsis nuo jos konkurentų padėties. Ji ir toliau gamins elektrą ir parduos ją rinkoje bet kokia kaina ir pastoviai darys spaudimą mažinti kainas, taip kenkdama visiems kitiems konkurentams.

(179)

DRAX nesutinka su tuo, kad JK vyriausybė naudoja TRS kaip tinkamą BE gyvybingumo matą. Restruktūrizavimas atleidžia BE nuo įsipareigojimų už pagrindines atominės energijos gamintojo sąnaudas. Paprastai bendrovės sprendimą pradėti ar nepradėti veikti konkrečioje rinkoje, ir ar iš tiesų ir toliau konkuruoti šioje rinkoje lemia tai, ar ji gali per priimtiną laikotarpį pasiekti savo sąnaudų vidurkį bei gauti pakankamą pelną iš savo investicijų. BE atveju taip nėra, kadangi jos atžvilgiu yra pašalinta visa komercinė rizika.

(180)

Kalbant apie pagalbos trukmę DRAX mano, kad neterminuotų įsipareigojimų finansavimas, susijęs su tokia tolima ateitimi, yra nesuderinamas su Gairėmis. Ji taip pate teigė, kad nuolatinė pagalba veiklos einamosioms išlaidoms mažinti negali būti laikoma apribota būtino minimumo. Be to, kalbant apie BE įnašą, DRAX pažymi, kad nėra aišku, kaip vyks turto pardavimas ir kad BE įnašai į NFL imami iš pinigų srauto, į kurį įeina pagalba ir į jį negali būti atsižvelgiama.

(181)

Dėl pajėgumų pertekliaus ir kompensacijos kreditoriams klausimo DRAX pažymi, kad 20 % pajėgumų atsarga, kuri cituojama sprendime pradėti procedūrą, aktuali tik esant didžiausiai paklausai žiemos metu. Remiantis NGC, pajėgumų atsarga esant vidutinei didžiausiai paklausai žiemą yra 20,3 %. DRAX teigia, kad bet kokiam BE masto operatoriui būtų racionalu uždaryti dalį gaminimo pajėgumų vasaros mėnesių metu. Taip būtų galima sutaupyti grynas sumas.

(182)

DRAX mano, kad galima imtis kompensacinių priemonių ir (arba) restruktūrizavimo plano pakeitimų, kurie tam tikru mastu padėtų užtikrinti, kad restruktūrizavimas atitiktų Gaires ir siūlytų kompensacijas konkurentams, kuriems pagalba nebuvo suteikta. DRAX siūlo:

(183)

DRAX taip pat pateikė pastabų dėl ryšio su Euratomo sutartimi. DRAX mano, kad EB ir Euratomo sutartimis siekiama vienas kitą papildančių, o ne prieštaraujančių tikslų.

(184)

Pastabas taip pat pateikė Profesinių sąjungų narių organizacija už saugią branduolinę energiją (atsižvelgdama į subalansuotos energijos strategiją) — TUSNE (18), p. Robert Freer (19), JK chemijos pramonės atstovų asociacija (CIA) (20), „John Hall Associates“ (JHA) (21), Intensyvių energijos vartotojų grupė (EIUG) (22), „Terra Nitrogen“ (23), „Energywatch“ (24), „Teollisuuden Voima Oy“ (TVO) (25), „National Grid Transco“ (26), Karališkoji inžinerijos mokslų akademija („Royal Chartered Academy“) (27), „Enfield Energy Centre Limited“ (EECL) (28), „Energy Information Centre Ltd“ (EIC) (29), „Major Energy Users' Council Ltd“ (MEUC) (30) ir antra atskleisti tapatybę nenorinti trečioji šalis.

(185)

TUSNE, Robert Freer, CIA, JHA, EUIG, „Terra Nitrogen“, EIC ir MEUC — visi yra susirūpinę tiekimo saugumu Jungtinėje Karalystėje ir tvirtina, kad uždarius BE atomines elektrines kiltų elektros energijos tiekimo nutraukimo rizika, o tai prieštarautų vartotojų interesams. Kai kurie iš jų taip pat pabrėžia, kad uždarius BE atomines elektrines taptų žymiai sunkiau pasiekti Jungtinės Karalystės įsipareigojimą pagal Kioto protokolą, kadangi šios elektrinės užtikrina energijos tiekimo įvairovę. Jie tvirtina, kad leidus BE žlugti, ekonomikai tai kainuotų žymiai daugiau, nei jos restruktūrizavimas, ir kad pagalba yra būtina.

(186)

Atskleisti tapatybę nenorinti trečioji šalis tvirtina, kad BE naudoja valstybės paramą tam, kad naudodamasi agresyviomis priemonėmis gautų rinkos dalį dempinguotomis kainomis. Ši šalis mini atvejus, kai BE tariamai siūlė 10–15 % mažesnes kainas nei konkurentų. Ji tvirtina, kad tokių pasiūlymų nebūtų galima pateikti be valstybės rėmimo ir todėl negalima teigti, kad taip atkuriamas bendrovės gyvybingumas.

(187)

TVO tvirtina, kad remiantis BE patiriamais sunkumais nereikėtų daryti išvados, kad branduolinė energija negali būti konkurencinga liberalizuotoje elektros rinkoje.

(188)

„National Grid Transco“ tvirtina, kad dabartinė Anglijos ir Velso pajėgumų atsarga yra mažesnė, nei buvo numatyta iš pradžių ir negali būti laikoma struktūriniu pertekliumi. „National Grid Transco“ mini 20 % saugumo atsargą, žyminčią lygį, kurį viršijus gali teigti, kad atsirado perteklius. „National Grid Transco“ numato, kad optimistinio scenarijaus atveju saugumo atsarga bus mažesnė nei 20 % mažiausiai iki 2006 metų. Remiantis pesimistiniais scenarijais, ši atsarga visada bus mažesnė nei 20 %, ir 2009 m. sumažės net iki 8,5 %. Taigi „National Grid Transco“ teigia, kad jeigu uždaryti bet kurią jėgainę bus reikalaujama kaip kompensacinės priemonės, apie tai rinkoms būtina pranešti labai iš anksto (prieš 3–4 metus), tokiu būdu leidžiant rinkai kompensuoti tokį įvykį.

(189)

EECL tvirtina, kad visiems elektros gamintojams (ne tik BE) pakenkė žemos didmeninės elektros kainos Jungtinėje Karalystėje. EECL nesutinka su JK institucijų nuomone, kad TRS turėtų būti orientyras, kuriuo remiantis nustatomas iškraipantis pagalbos poveikis, kadangi šitos išlaidos neatspindi vidutinio–ilgalaikio bendrovės gyvybingumo. EECL tvirtina, kad žemos būsimos rinkos kainos — geriausias rodiklis, kad rinkoje yra struktūrinis pajėgumų perteklius.

(190)

JK valdžios institucijos pranešė Komisijai, kad vietiniai mokesčiai ir normalios palūkanos buvo galutinai sumokėti.

(191)

Kaip preliminarią pastabą JK valdžios institucijos pateikia argumentą, kad Komisijai nusprendus, kad B priemonėje yra pagalbos, tai, kaip yra sudarytos sutartys, užtikrina, kad bet kokia dėl to BE laikinai gaunama nauda bus automatiškai šalinama, priskaičiuojant palūkanas, tuo atveju, jei nebus suteiktas leidimas pagalbos priemonių paketui. Naujose sutartyse numatoma, kad naujos sutartys galutinai neįsigalios, jei pagalbos priemonių paketui nebus pritarta.

(192)

Jungtinė Karalystė toliau aiškina patikrinimą dėl atitikimo privataus investuotojo principui. Jungtinė Karalystė tvirtina, kad BNFL elgėsi taip, kaip elgtųsi bet kuris kitas privatus kreditorius. Konkrečiai JK valdžios institucijos teigia, kad negalima sakyti, kad sąlygos, dėl kurių susitarta su BNFL, yra dosnesnės nei sąlygos, kurias panašiomis aplinkybėmis būtų pasiūlęs privatus investuotojas. Jungtinė Karalystė tvirtina, kad būtina ištirti, ar BNFL veiksmai buvo panašūs į privačių kreditorių, kai ji persvarstė savo sutartis, kaip apibrėžta Teisingumo Teismo sprendime dėl „DM Transport“ (31).

(193)

Jungtinė Karalystė teigia, kad susidaro įspūdis, kad Komisija neteisingai suprato įvykių eigą. JK valdžios institucijos teigia, kad BNFL nesipriešino tam, kad būtų taikoma sutarties keitimo iškilus nenumatytoms aplinkybėms sąlyga, bet, priešingai nei mano Komisija, pati išreiškė norą apsvarstyti galimus galiojančių sutarčių pakeitimus dar prieš tai, kai BE pranešė, kad ji pradėjo derybas su JK vyriausybe. Tačiau po diskusijų su BE paaiškėjo, kad joks BNFL priimtinas ir įmanomas komercinis pasiūlymas galėtų pats vienas išspręsti BE finansinę krizę. Išplėtojus išsamesnį restruktūrizavimo planą tapo įmanoma atnaujinti derybas tarp BE ir BNFL, taip pat buvo pasiektas susitarimas, kurio sąlygos buvo labai panašios į pradinį BNFL pasiūlymą. Jungtinė Karalystė mano BNFL veiksmai atitinka bet kurio kito privataus kreditoriaus veiksmus.

(194)

Jungtinė Karalystė prideda, kad BNFL kaip vienintelę likusią komercinę JK branduolinio kuro ciklo paslaugų tiekėją ypač paveiktų BE nemokumas; ji netektų tiesioginių pajamų srauto dideliems kiekiams jau pristatyto AGR kuro saugoti ar perdirbti bei turėtų ribotas perspektyvas susigrąžinti daug nemokumo atveju. Tuomet ji turėtų derėtis dėl naujo susitarimo dėl panaudoto kuro su likviduojančia institucija arba vyriausybe, būdama gana neužtikrinta dėl einamojo atlygio dydžio. Jungtinė Karalystė tvirtina, kad susidūręs su tokia rizika, žlugimo galimybe ir neapibrėžtumu, privatus kreditorius be abejonės siektų dalyvauti restruktūrizavime, į kurį būtinai įeitų ir sutarčių su BE persvarstymas, siekiant kiek įmanoma labiau padidinti bendrąsias pajamas ir užtikrinti tai, kad būtų atkurtas BE gyvybingumas.

(195)

Be to, Jungtinė Karalystė tvirtina, kad tai, kad BNFL priklauso valstybei, nereiškia, kad BNFL veiksmai buvo nors kiek mažiau komerciniai. Ji pažymi, kad BNFL yra ribotos atsakomybės bendrovė, įregistruota pagal 1985 m. Bendrovių įstatymą. Ji turi direktorių tarybą, į kurią įeina vadovai, užsiimantys komercine veikla ir nevykdantieji direktoriai iš kitų privatus sektoriaus veiklų, turintys darbo bendrovėse patirties. BNFL tarybos pareiga — veikti autonomiškai bendrovės naudai. Jungtinė Karalystė taip pat pastebi, kad JK vyriausybė nesikišo į tiesioginį BNFL sprendimų priėmimo procesą, jog paskatintų ją elgtis kokiu nors kitu, nekomerciniu būdu.

(196)

Galiausiai, Jungtinė Karalystė pateikė kreditoriaus reikalavimų tyrimą ir sumas, dėl kurių restruktūrizavimo priemonių paketu pasiektas kompromisas.

(197)

JK valdžios institucijos daro išvadą, kad nereikėtų laikyti, kad B priemonėje yra valstybės pagalbos.

(198)

Jungtinė Karalystė tvirtina, kad nemažai argumentų, nurodytų 191–197 konstatuojamosiose dalyse B priemonės atžvilgiu, taip pat tinka ir C priemonei. Jungtinė Karalystė pabrėžia, kad BNFL veiksmus būtina vertinti atsižvelgiant į jos — BE pagrindinio kreditoriaus — išskirtinę padėtį bei į tai, kad BE yra didžiausias BNFL pirkėjas. Atsižvelgiant į besitęsiančius ilgalaikius prekybinius ryšius, siejančius šias dvi bendroves ir į BE įsipareigojimų BNFL sumą, nenuostabu, kad įsipareigojimų BNFL atžvilgiu sustabdymas sudaro didžiausią BE naudos, gaunamos iš susitarimų sustabdyti veiksmus, dalį. Privatus kreditorius, atsidūręs tokioje pat padėtyje kaip BNFL — labiausiai paveikiamas BE nemokumo atveju — neturėtų daug pasirinkimų ir elgtųsi panašiai.

(199)

Jungtinė Karalystė taip pat tvirtina, kad klaidinga lyginti susitarimus dėl veiksmų sustabdymo su BNFL ir visais kitais kreditoriais. Nedalyvaujant kuriam nors iš svarbių kreditorių, bendrai paėmus susitarimai nebūtų veiksmingi. Jungtinė Karalystė pateikia visų BE neatlygintų skolų ir kiekvienos šalies įnašų į susitarimus sustabdyti veiksmus palyginimą ir daro išvadą, kad iš tiesų BNFL, palyginus su neįvykdytų įsipareigojimų procentu, prisideda mažiau, nei dauguma privačių kreditorių.

(200)

JK valdžios institucijos teigia, kad pagal Gairių 32 punktą nėra reikalaujama, kad pagalbos priemonės būtų ribotos trukmės. Pagal jį reikalaujama, kad restruktūrizavimo planas būtų sudaromas kuo trumpesniam laikotarpiui ir kad ilgalaikis gyvybingumas būtų atkurtas „per pagrįstą nustatytos trukmės laiką“. Jungtinė Karalystė teigia, kad Gaires galima aiškinti taip, kad remiantis jomis pagalba turi būti suteikiama vieną kartą visam laikui ir ji negali sudaryti nuolatinės pagalbos veiklos einamosioms sąnaudoms mažinti. Nesiekiama, kad pagalbos nebūtų galima panaudoti ilgalaikiams įsipareigojimams patenkinti.

(201)

Jungtinė Karalystė tvirtina, kad restruktūrizavimas bus pabaigtas, gyvybingumas bus atkurtas per pagrįstą nustatytos trukmės laiką ir kad pagalba bus suteikta vieną kartą visam laikui, nepaisant to, kad BE įsipareigojimai yra ilgalaikiai. BE nuo 2004 m. teiks įplaukų ir nuo 2005 m. turės teigiamus metinius veiklos pinigų srautus. Pagal pakartotinio kotiravimo scenarijų BE vėl būtų gyvybinga 2005 metais. Restruktūrizavimo planu siekiama užtikrinti, kad BE nuo restruktūrizavimo įsigaliojimo dienos veiks savarankiškai, be tolimesnės JK vyriausybės kreditų paramos; iš restruktūrizavimo plano matyti, kad šio bendrovės suformuojamo rezervų lygio pakanka tam, kad pagrįstais neigiamų prielaidų išsipildymo scenarijais būtų galima atsilaikyti ir taip užtikrinti gyvybingumą.

(202)

Dėl nuolatinės lengvatos einamosioms išlaidoms klausimo, JK vyriausybė primena, kad vyriausybė įsipareigojo padengti tik sutartyse numatytus praeities įsipareigojimus, eksploatacijos nutraukimo įsipareigojimus ir sutartyse nenumatytus įsipareigojimus, susijusius su praeityje AGR panaudotu kuru, visu PWR panaudotu kuru ir eksploatacinėmis atliekomis bei kitus šalutinius įsipareigojimus. Jungtinė Karalystė teigia, kad sutartyse numatyti įsipareigojimai dėl praeityje panaudoto kuro yra susiję su AGR kuru, pakrautu į reaktorius iki restruktūrizavimo įsigaliojimo dienos. BE pagal atominių elektrinių užimamos teritorijos eksploatavimo licenciją privalo tvarkyti šį kurą ir tai darydama patiria sąnaudų. Todėl šių sąnaudų išvengti neįmanoma.

(203)

Panašus argumentas tinka ir atominių elektrinių teritorijų eksploatacijos nutraukimui. Šių sąnaudų atžvilgiu BE įneš savo įnašus į Atominių elektrinių eksploatacijos nutraukimo fondą už reaktorių eksploatacijos nutraukimą ir vėliau žymiai prisidės prie bendrų eksploatacijos nutraukimo sąnaudų.

(204)

Kalbant apie sutartyse nenumatytus įsipareigojimus, susijusius su praeityje panaudotu AGR kuru, Jungtinė Karalystė teigia, kad šie įsipareigojimai yra susiję tik su AGR kuru, pakrautu į reaktorius iki restruktūrizavimo įsigaliojimo dienos. Įsipareigojimai, susiję su PWR panaudotu kuru, taip pat susiję su visais įsipareigojimais dėl PWR kuro, pakrauto į „Sizewell B“ reaktorių. Už būsimus įsipareigojimus BE įneš 150 000 GBP už kiekvieną toną PWR kuro, pakrauto į „Sizewell B“ po restruktūrizavimo įsigaliojimo dienos. Įnašo lygis buvo įvertintas pagal palyginamas tarptautines sąnaudas panaudoto kuro tvarkymui, siekiant padengti visas būsimas sąnaudas PWR kurui. Šie sutartyse nenumatyti įsipareigojimai susiję su įvairiais su kuru nesusijusių atliekų tipais, siejamais su BE elektrinių veikla, ir nemanoma, kad jie bus žymūs.

(205)

Eksploatacijos nutraukimo ir sutartyse nenumatytų įsipareigojimų sąnaudos didžia dalimi yra nustatytos ir BE turi mažas galimybes jas žymiai padidinti eksploatuodama elektrines įprasta tvarka. Be to, bet kokį esminį įsipareigojimų išaugimą, sąlygotą nežymaus eksploatavimo tvarkos pokyčio ir ekonominiu požiūriu naudingą BE arba atsirandantį pažeidus minimalios gamybos standartą, turės apmokėti pati BE. Taip pat svarbu pažymėti, kad net jei vyriausybė tiesiogiai sumokės už sutartyse numatytus BE įsipareigojimus, vyriausybės parama eksploatacijos nutraukimo ir sutartyse nenumatytų įsipareigojimų atžvilgiu suteikiama sąlyginės garantijos forma. Jungtinė Karalystė tvirtina, kad todėl A priemonės nebūtų galima laikyti pagalba einamosioms išlaidoms mažinti. A priemonės, kuri BE balanse žymima kaip turtas, traktavimas finansinės atskaitomybės požiūriu atitinka šią išvadą. BE negauna subsidijos, nes A priemonė niekaip nėra susijusi su einamąja BE veikla ir A priemone padengiamas sąnaudas reikės patenkinti nepriklausomai nuo BE būsimo veiklos trukmės ir masto.

(206)

Jungtinė Karalystė nesutinka, kad B priemonė sudaro valstybės pagalbą.

(207)

Jungtinė Karalystė tai pat tvirtina, kad nederėtų A priemonės laikyti nepriimtina remiantis tuo, kad ja BE atleidžiama nuo dalies savo įsipareigojimų pagal principą „teršėjas moka“. Pagal restruktūrizavimo planą BE mokės už būsimos veiklos sukeliamą taršą. Be to, ji prisidės prie praeities taršos kainos sukauptų grynųjų pinigų nuskaičiavimu bei kitomis įmokomis į NLF. Vyriausybei neprisiėmus įsipareigojimų, BE būtų tapusi nemoki ir ateityje negalėtų patenkinti jokių įsipareigojimų pagal principą „teršėjas moka“.

(208)

Jungtinė Karalystė toliau atsako į Komisijos abejones, pateiktas sprendime pradėti procedūrą, dėl klausimo, ar galima laikyti, kad BE gyvybingumas bus atkurtas naudojantis vidaus ištekliais. Jungtinė Karalystė aiškina, kad pagrindinė dabartinės keblios BE padėties priežastis — nesugebėjimas patenkinti neišvengiamų praeities įsipareigojimų, kontrolinių ir minimalaus saugumo reikalavimų. Nepaisant šių aplinkybių, Jungtinė Karalystė tvirtina, kad priemonės, kurių BE ėmėsi įmonės viduje, nėra nereikšmingos. BE pardavė savo dalis „Bruce Power“ ir „Amergen“ bei vykdo žymų vidaus restruktūrizavimą, apimsiantį […]. Ji taip pat padidino vidutinio laikotarpio fiksuotos kainos sutarčių dalį, įskaitant sutartis su stambiais pramoniniais ir komerciniais pirkėjais, siekdama apriboti su kaina susijusią riziką didmeninėje rinkoje. Be to, svarbiausią vidaus priemonę sudaro tai, kad ji persvarstė kuro tiekimo ir panaudoto kuro tvarkymo sutartis su BNFL.

(209)

Galiausiai, Jungtinė Karalystė mano, kad pagal Gaires reikalaujama, kad valstybės įnašai, privatūs įnašai ir nuosavi bendrovės įnašai būti subalansuoti, bet tai nereiškia, kad pati bendrovė privalo sugebėti pasiekti radikalių pokyčių be valstybės įsikišimo.

(210)

Priminusios, kodėl neįmanoma tiksliai apskaičiuoti atominių elektrinių įsipareigojimų sąnaudas, JK valdžios institucijos teigė, kad šiuo atveju, norint nuspręsti, ar priemonių paketas apsiriboja būtinu minimumu, nėra būtina žinoti tikslaus pagalbos kiekio arba nuspręsti, kokios priemonės sudarys pagalbą. Vyriausybės įsipareigojimas, apimantis apibrėžtas įsipareigojimų kategorijas, sudaro restruktūrizavimo priemonių paketo ir BE gyvybingumo atkūrimo pagrindą. JK valdžios institucijos tvirtino, kad pagalbos BE lygį struktūriškai sumažina turto pardavimas („Bruce Power“ ir „Amergen“), priklausančių mokėti įsipareigojimų kreditoriams sumažinimas, tęstinis BE įnašas į jos atominių elektrinių įsipareigojimų finansavimą, kitos vidaus priemonės sąnaudoms mažinti ir mechanizmas, kuriuo BE ateityje nukreips 65 % savo laisvųjų pinigų srauto į savo atominių elektrinių įsipareigojimų finansavimą.

(211)

JK valdžios institucijos priminė pranešime pateiktus argumentus, remiantis kuriais pagalba neįtakoja konkurencijos struktūros, kadangi ji neįtakoja BE trumpalaikių ribinių sąnaudų, kurios apsprendžia kasdienę elektrinės veiklą. Jos priminė, remdamosi atnaujintais duomenimis ir palyginimais su kitomis valstybėmis narėmis, kad rinkoje nėra struktūrinio pajėgumų pertekliaus ir tvirtinamo, kad atitinkamai kompensacinių priemonių nereikėtų taikyti.

(212)

Savo pastabose JK valdžios institucijos daugiausia dėmesio teikia pastebėjimams, kuriuose ginčijama jų pozicija, ir mini kitus, jų poziciją remiančius pastebėjimus.

(213)

JK valdžios institucijos iš pradžių primena savo aiškinimą dėl BE TRS ir poziciją, pagal kurią pagalbos priemonių paketas nepaveiktų konkurentų. Toliau šis argumentas pagrindžiamas BE pasiūlymų TPĮ rinkoje duomenimis, kurie rodo, kad BE neturi paskatų nedidinti savo pelno, siūlydama ribinę kainą. Toliau JK valdžios institucijos pažymi, kad BE neturi paskatų palikti rinkoje elektrinių, kurios negalėtų grąžinti savo išvengiamų sąnaudų. Šiuo atžvilgiu jos pateikia sąnaudų analizę, kuria siekiama įrodyti, kad „Dungeness B“ elektrinė iš tiesų padengia savo išvengiamas išlaidas esant pagrįstoms prielaidoms dėl elektros rinkos kainų.

(214)

JK valdžios institucijos vėl primena savo nuomonę apie tai, kad rinkoje nėra struktūrinio pajėgumų pertekliaus. Jos nurodo, kad „Powergen“ 2003–2004 m. žiemą nutraukė ilgalaikį elektrinių uždarymą ir tai rodo, kad pati „Powergen“ mano, kad rinkoje nėra struktūrinio pajėgumų pertekliaus. JK valdžios institucijos primena savo nuomonę, kad nėra būtinybės taikyti kompensacines priemones ir pateikia savo nuomonę dėl kiekvienos „Powergen“ pasiūlytos priemonės.

(215)

Tada JK valdžios institucijos primena savo požiūrį į B ir C priemones, ypač pabrėždamos, kad BNFL rėmėsi konsultacija iš išorės. Jos tvirtina, kad „Powergen“ požiūris į šias priemones pagrįstas klaidingai suprastomis datomis.

(216)

Kalbant apie gyvybingumą, JK valdžios institucijos prieštarauja „Powergen“ nuomonei apie BE elektrinės patikimumą ir pateikė Komisija išorinio konsultanto parengtą ataskaitą tam, kad gyvybingumo hipotezė būtų patikrinta.

(217)

Galiausiai, JK valdžios institucijos teigia, kad, priešingai nei tvirtina „Powergen“, jei elektros kainos tikrai atsistatytų, kompensacinis mechanizmas užtikrintų, kad BE nebūtų suteikta jokia nereikalinga pagalba.

(218)

JK valdžios institucijos nepritaria „Greenpeace“ nuomonei, kad pagalbą reikėtų nagrinėti kaip pagalbą akcininkams. Taip manyti reikštų, kad bet kokia pagalba kotiruojamai bendrovei būtų pagalba jos akcininkams. JK valdžios institucijos pažymi, kad BE akcininkai atsisako 97,5 % savo palūkanų BE nuosavo kapitalo atžvilgiu.

(219)

JK valdžios institucijos vėl teigia, kad jos nemano, jog BNFL, persvarstydama savo sutartis su BE, veikė patirdama spaudimą iš vyriausybės pusės, ir pažymi, kad BNFL išsamios įvykių ataskaitos, paraleliai atsiųstos Komisijai, paliudytų, kad viskas buvo priešingai. „Greenpeace“ neteisingai aiškina 2002–2003 m. BE ataskaitos ištrauką ir straipsnį „The Business“, kuriame minėtas derybų tarp BNFL ir BE žlugimas 2002 m. rugpjūčio–rugsėjo mėn. pradžioje, kaip ženklą, kad vėliau BNFL veikė patirdama spaudimą iš vyriausybės pusės. Priešingai, tai liudytų, kad BNFL nebuvo pasirengusi dalyvauti BE planuose kitiems kreditoriams neprisidedant panašiais įnašais. JK valdžios institucijos pažymi, kad BNFL jau pateikė vidaus dokumentus, kuriuos „Greenpeace“ siūlė Komisijai pareikalauti iš BNFL. Kalbant apie BE ir BNFL sutartis, kurios, kaip teigia „Greenpeace“, sudarytos tam, kad suteiktų BNFL užtikrintą pajamų srautą, JK valdžios institucijos pažymi, kad dauguma šių sutarčių buvo pasirašytos arba persvarstytos po to, kai BE buvo privatizuota ir todėl šios sutartys negalėjo būti vyriausybės primestos BE. Galiausiai JK valdžios institucijos nurodo, kad sąsaja tarp BNFL nuolaidos ir elektros kainų įrodo, kad BNFL elgėsi komerciškai, reikalaudama, kad BE su ja pasidalintų tam tikra galimo pelno dalimi, o ne atvirkščiai.

(220)

JK valdžios institucijos primena savo nuomonę apie principo „teršėjas moka“ taikymą šiuo atveju. Jos mano, kad „Greenpeace“ šiuo atžvilgiu nepateikė jokių naujų faktų ar argumentų.

(221)

Kalbant apie pagalbos poveikį konkurencijai, JK valdžios institucijos visų pirma prieštarauja „Greenpeace“ nuomonei, kad pagalbos poveikis yra toks, kad rinkoje lieka neefektyvus gamintojas. Negalima laikyti, kad BE yra neefektyvus gamintojas, kadangi jos išvengiamos sąnaudos yra vienos mažiausių rinkoje. Jos sunkumai susiję tik su praeities įsipareigojimais. Be to, JK valdžios institucijos primena savo nuomonę, kad pagalba neiškraipo konkurencijos ir todėl nekliudo dalyviams patekti į rinką.

(222)

JK valdžios institucijos konstatuoja, kad „Greenpeace“ pastabos dėl pajėgumų pertekliaus rinkoje buvo klaidingi, kadangi jie rėmėsi pasenusiais įvertinimais, neteisingai interpretavo „NGTransco“ orientacinį dydį, nustatytą pajėgumų atsargai, naudojo klaidingus duomenis apie dabartinę pajėgumų atsargą, numatė tik labiausiai optimistines iš trijų galimų ateities scenarijų ir nekreipė dėmesio į sunkumus grąžinant tam tikras ilgam uždarytas elektrines į rinką.

(223)

JK valdžios institucijos toliau abejoja „Greenpeace“ argumentų dėl galimo BE elektrinių uždarymo poveikio mokesčių mokėtojams poveikio ekonominiu aspektu. Jos aiškina, kad pati „Greenpeace“ pripažįsta, kad dėl šio uždarymo išaugtų elektros kainos. Be to, „Deloitte and Touche“ atliktas tyrimas parodė, kad dėl ankstyvo vienos atominės elektrinės uždarymo galėtų susidaryti papildomų sąnaudų. Per anksti uždarius daugiau nei vieną atominę elektrinę sąnaudos dar labiau išaugtų dėl apribojimų „Sellafield“ elektrinėje, kuri naudojama radioaktyvioms medžiagoms tvarkyti. Galiausiai, JK valdžios institucijos mini, kad abi su „Greenpeace“ pastabomis pateiktos ataskaitos (atliktos „Large and Associates“ ir ILEX) pagrįstos pasenusiais pajėgumų duomenimis iš „NGTransco“ ir pernelyg optimistinėmis hipotezėmis. Kartu su pastabomis pateikiama ir priešpriešine ataskaitų ekspertizė, atlikta George Yarrow ir Tim Keyworth, atstovaujančių bendrovę „DKY Limited“.

(224)

Galiausiai, remdamasi pirmiau minėtomis aplinkybėmis, JK institucijos prieštarauja „Greenpeace“ nuomonei, kad pagalba yra neproporcinga.

(225)

Pirma, JK valdžios institucijos prieštarauja „Drax“ nuomonei, kad iš priemonių paketo matyti, kad JK vyriausybė niekada neleis BE žlugti. Jos primena, kad priemonių paketas priklauso nuo to, ar vyriausybė pritars BE gyvybingumo perspektyvoms.

(226)

Kalbant apie A priemonę, JK valdžios institucijos primena, kad JK vyriausybė neprisiims visų BE eksploatacijos nutraukimo įsipareigojimų, ji tik papildys lėšų trūkumą NLF. Dėl klausimo apie A priemonės sąnaudų įvertinimą Jungtinė Karalystė pažymi, kad iškėlus reikalavimą, kad jas apskaičiuojant nebūtų jokio neapibrėžtumo, nebūtų įmanoma atleisti nuo tokių ilgalaikių įsipareigojimų ir tai sąlygotų klaidingą valstybės pagalbos taisyklių taikymą bei prieštarautų Euratomo sutarties tikslams. JK valdžios institucijos taip pat atmeta „Drax“ teiginį, jog tai, kad JK vyriausybei priklauso galutinė atsakomybė už branduolinę saugą pagal tarptautinius susitarimus, sudaro valstybės garantiją bei primena, kad galutinis Valstybinės audito tarnybos dalyvavimas šiuo atžvilgiu yra nereikšmingas, kadangi ji nepriklausoma nuo vyriausybės.

(227)

Kalbant apie B priemonę, JK valdžios institucijos pažymi, kad BNFL pastebėjimai prieštarauja „Drax“ nuomonei, kad BNFL būtų tokia pati gyvybinga, jei BE būtų nemoki. Jos taip pat primena, kad BNFL ir BE susitarimai buvo persvarstyti nešališkai. Kalbant apie C priemonę, JK valdžios institucijos nurodo, jog tai, kad veiksmų sustabdymo metu BE nemokės palūkanų BNFL, reikia analizuoti kaip dalį viso BNFL dalyvavimo restruktūrizavimo plane, ne kaip atskirą elementą, kadangi visas priemonių paketas svarstomas bendrai. Palyginti su kitais BE kreditoriais, apskritai priemonių paketas BNFL nėra nepalankus.

(228)

Kalbant apie G priemonę, JK valdžios institucijos primena, kad jos jau pateikė įrodymą, kad BE sumokėjo verslo mokesčius pagal atitinkamas normas su atitinkamomis palūkanomis.

(229)

Kalbant apie restruktūrizavimo plano suderinamumą su Gairėmis, JK valdžios institucijos prieštarauja „Drax“ nuomonei, kad planas neatkurs BE gyvybingumo, kadangi BE nepadengs visų savo esamų išvengiamų ir neišvengiamų sąnaudų. Jungtinė Karalystė primena, kad tam, kad BE išgyventų, reikia, kad iš jos būtų perimta dalis praeities naštos — neišvengiamos sąnaudos. Bet kai tik tai bus padaryta, BE vėl bus gyvybinga, kadangi ji ne tik galės grąžinti visas savo einamąsias sąnaudas, bet taip pat galės įnešti reikšmingą įnašą į neišvengiamas praeities sąnaudas. Todėl ekonominiu požiūriu efektyviau eksploatuoti BE atomines elektrines tam, ji kažkiek prisidėtų prie praeities neišvengiamų sąnaudų apmokėjimo. Paankstintas BE elektrinių uždarymas iš tiesų sukeltų daugiau sąnaudų.

(230)

JK valdžios institucijos atmeta „Drax“ argumentą, kad pagalba paskatins BE parduoti savo produkciją rinkoje už bet kokią kainą. Jos tvirtina, kad būdama bazinės apkrovos elektrinė BE rezerve neturi pagamintos energijos, kurią ji galėtų papildomai parduoti, sumažindama kainas. Priešingai, jai naudinga parduoti savo pagamintą energiją už didžiausią kainą. BE obligacijų turėtojai ir akcininkai taip pat užtikrins, kad BE iš tiesų gautų kuo didesnį pelną, kadangi jie irgi gaus naudos iš jo dalies.

(231)

JK valdžios institucijos taip pat atmeta „Drax“ argumentą, kad restruktūrizavimo plano trukmė yra per ilga. Jos aiškina, kad iš tiesų remiantis Gairėmis BE gyvybingumas turi būti atkurtas per pagrįstos trukmės laiką. JK valdžios institucijos teigia, kad A priemonės poveikis, kuris jų teigimu yra vienintelis sudarantis valstybės pagalbą, iš karto atsispindės BE balanse.

(232)

Kalbant su pajėgumų pertekliaus buvimą rinkoje, JK valdžios institucijos nurodo, kad „Drax“ vertinimas pagrįstas pasenusiais duomenimis ir klaidingai naudojamu orientaciniu dydžiu, kurį „NGTransco“ naudoja pajėgumų atsargai. „Drax“ pasiūlymas uždaryti atomines elektrines vasarą būtų ekonomiškai abejotinas ir galėtų sukelti branduolinės saugos ir tiekimo saugumo problemų. Tuomet JK valdžios institucijos nagrinėja kiekvieną iš keturių kompensacinių priemonių ir prieina išvadą, kad jų įgyvendinimas arba sukeltų grėsmę restruktūrizavimo plano pusiausvyrai, arba paveiktų BE gyvybingumo perspektyvas.

(233)

JK valdžios institucijos aiškina, kad trečiosios šalies minima kaina (apie 1 000 GBP/kgU) nurodo bazinės apkrovos elektros energijos gamybai panaudoto kuro tvarkymo sutarčių kainas. Bazinės apkrovos elektros energijos sutartys sudarė pirmą BNFL ir BE arba bendrovių, kurios dabar sudaro BE dalį, pasirašytų sutarčių partiją. Šios sutartys turėjo padengti didžiąja dalimi nustatytas sąnaudas, susijusias su BNFL panaudoto kuro tvarkymo įrenginiais. Po to BNFL su BE arba dabar BE priklausančiomis bendrovėmis pasirašė papildomas sutartis, sudarytas vėliau nei sutartys dėl bazinės apkrovos elektros energijos. Į šias sutartis nebebuvo privaloma įtraukti sąnaudų, susijusių su nustatytų sąnaudų grąžinimu. Šių naujų sutarčių kainos buvo […], ir tai reiškia, kad kaina buvo žymiai mažesnė, nei cituojama trečiosios šalies. Norint prasmingai palyginti BNFL BE iki ir po jų susitarimų persvarstymo taikomas kainas, reikėtų remtis ne sutartyse dėl bazinės apkrovos elektros energijos nustatytomis kainomis, o sutarčių, kurios buvo sudarytos vėliau nei sutartys dėl bazinės apkrovos elektros energijos, kainomis, nes jos vyravo prieš pat persvarstymą.

(234)

JK valdžios institucijos nesutiko su EECL teiginiu, kad pranešimas apie pagalbos priemonių paketą paskatino didmeninių kainų kritimą. JK valdžios institucijos teigia, kad einamosios kainos buvo nepastovios ir iki, ir po to, kai JK vyriausybė 2002 m. rugsėjo 9 d. paskelbė apie savo dalyvavimą BE sanavime. Tačiau jos staigiai nenukrito. Būsimos kainos liko palyginti nepakitusios. Galiausiai, numatomos kainos 2004 m. vasarai už bazinės apkrovos energiją nuo 2003 m. rugsėjo išaugo, nepaisant susitarimo dėl restruktūrizavimo priemonių paketo.

(235)

Tada JK valdžios institucijos prieštarauja EECL pastebėjimui, kad jos neteisingai grindė savo išvadą ta prielaida, kad BE nuspręstų, ar jai uždaryti savo atomines elektrines, nagrinėdama jų TRS, o ne išvengiamas sąnaudas. JK valdžios institucijos iš tiesų ištyrė pagalbos priemonių paketo poveikį BE išvengiamoms lėšoms ir įrodė, kad šios lieka žymiai mažesnės nei būsimos rinkos kainos, ir tai sudaro teisingą pagrindą operatoriaus sprendimui neuždaryti elektrinės.

(236)

Galiausiai, JK valdžios institucijos primena savo argumentus, kad rinkoje nėra pajėgumų pertekliaus.

(237)

JK valdžios institucijos prieštarauja „Intergen“ nuomonei, kad net jei BE būtų nemoki, tinkamą tiekimo apsaugą būtų galima užtikrinti su gavėjais sudarant susitarimus dėl saugumo. JK valdžios institucijos ir toliau pabrėžia, kad Gairėse nenumatoma jokia tokio tipo piniginė kompensacija, kokią „Intergen“ manymu ji turėtų gauti. Galiausiai, kalbant apie įvairių tipų susitarimus tarp BE ir jos kreditorių, įskaitant, inter alia, su „Intergen“, TFE ir „Centrica“, JK valdžios institucijos nurodo, kad šie susitarimai yra sudėtingi ir dėl visų jų komercinės derybos vyko prieš restruktūrizavimą. Jie nesusiję su valstybės pagalbos paketu.

(238)

JK valdžios institucijos pateikė kiekybinę informaciją, skirtą parodyti, kad BE kainos TPĮ segmente pastoviai buvo didesnės nei būsimos didmeninės kainos ir kad BE užtikrino mažiau nei 20 % pasiūlytos veiklos ir tai prieštarauja trečiosios šalies nepagrįstam tvirtinimui, kad BE siūlė nederamai mažas kainas. JK valdžios institucijos vėl primena, kad jos mano, kad BE, būdama bazinės apkrovos elektros energijos gamintoja, neturi paskatų siūlyti dirbtinai mažas kainas.

(239)

Mažiausiai kai kurios iš aptariamų priemonių yra susijusios su Euratomo sutarties reglamentuojamais klausimais, ir todėl jas reikia vertinti atitinkamai (32). Tačiau jei šios priemonės nėra būtinos Euratomo sutarties tikslų įgyvendinimui arba išeina už jų ribų, arba iškraipo ar gali iškraipyti konkurenciją vidaus rinkoje, jas reikia vertinti remiantis EB sutartimi.

(240)

Svarstomos priemonės ir ypač A ir B priemonės paveiktų atominių elektrinių įsipareigojimų ir panaudoto kuro perdirbimo finansavimą. Eksploatacijos nutraukimas ir atliekų tvarkymas sudaro išlaidas, kurios yra būtinos taisyklingai ir patikimai atominės pramonės veiklai. Atominės pramonės kontekste rizika, susijusi su jonizuojančių spinduliuočių keliamais pavojais, sudaro vieną iš pagrindinių prioritetų. Iš tiesų, Komisija pažymi, kad šie du branduolinio kuro ciklo aspektai tampa vis svarbesni ir vis labiau reikalingi siekiant užtikrinti darbuotojų ir gyventojų saugumą.

(241)

Kalbant apie šį konkretų aspektą, Euratomo sutartyje deramai atsižvelgiama į šį tikslą, tuo pačiu metu norint sudaryti „sąlygas, būtinas norint sukurti galingą atominę pramonę, teiksiančią didelio masto energijos šaltinius…“. Šie tikslai pakartojami Euratomo sutarties 1 straipsnyje, kuriame nustatoma, kad „Bendrijos uždavinys — sudarant būtinas sąlygas sparčiai kurti ir plėtoti branduolinę pramonę… prisidėti prie gyvenimo lygio valstybėse narėse gerinimo“. Aktualią šių tikslų svarbą pabrėžė neseniai priimta Komisijos Žalioji knyga „Įgyvendinant Bendrijos strategiją dėl saugaus energijos tiekimo“ (KOM (2002) 321 galutinis, 2002 m. birželio 22 d.). Be to, Euratomo sutarties 2 straipsnio b punkte nustatoma, kad siekdama įgyvendinti savo tikslus, Bendrija nustato vienodus saugos standartus, kad būtų apsaugota darbuotojų ir gyventojų sveikata, ir užtikrina jų taikymą. Euratomo sutarties 2 straipsnio e punkte taip pat nustatoma, kad Bendrija, tinkamai prižiūrėdama garantuoja, kad atominės medžiagos nebūtų naudojamos kitiems nei numatyta tikslams. Tuo remiantis Euratomo sutartimi įsteigiama Euratomo bendrija, numatant būtinus instrumentus ir paskiriant pareigas šiems tikslams pasiekti. Šiuo atžvilgiu ir patvirtinus Teisingumo Teismui, branduolinė sauga yra Bendrijos kompetencija ir turi būti siejama su apsauga nuo jonizuojančių spinduliuočių keliamų pavojų, išdėstytų Euratomo sutarties 30 straipsnio 3 skyriuje, susijusiame su sveikata ir tiekimu (33). Komisija privalo užtikrinti, kad šios sutarties nuostatos yra taikomos ir tam gali priimti sprendimus, remdamasi tvarka, nustatyta šioje sutartyje arba pateikti savo nuomonę, jei ji mano, kad tai būtina.

(242)

Komisija pažymi, kad JK institucijų pateikti įrodymai liudija, kad svarstomų priemonių poveikis, be kitų aspektų, yra išlaikyti atominių elektrinių saugumą, užtikrinti saugų su atominių kuru susijusių įsipareigojimų valdymą, padidinti tiekimo saugą, išsaugant kuro šaltinių įvairovę Didžiojoje Britanijoje, ir išvengti anglies dioksido emisijų. Pirmiau pateiktose III ir IV dalyse išsamiai išdėstomi JK institucijų ir trečiųjų šalių šiuo klausimu pateikti argumentai.

(243)

Vertindama šią informaciją ir ypač spręsdama, ar šios priemonės yra būtinos arba priskirtinos Euratomo sutarties tikslams, Komisija pažymi, kad valstybės pagalba ir priemonės yra skirtos rizikoms, susijusioms su dabartine „British Energy“ padėtimi ir galimu šios padėties poveikiu minėtiems sutarties tikslams. Iš tiesų JK valdžios institucijos nusprendė įsikišti į paramą „British Energy“, inter alia, siekdamos užtikrinti saugios ir patikimos atominės pramonės sąlygų tęstinumą, ir tuo pat metu siekdamos, kad atominės elektrinės ir toliau veiktų kaip didelio masto energijos šaltiniai. Šis įsikišimas įvyko esant pavojui, kad pagrindinis JK atominių elektrinių operatorius subankrutuos. Konkretaus ūkio subjekto tęstinumas nėra tiesiogiai susijęs su jo atominės veiklos tęstinumu. Tačiau nemokumo atveju reikia spręsti saugos ir (arba) tiekimo saugumo klausimus. Todėl Komisija supranta, kad JK valdžios institucijos ėmėsi spręsti šias rizikas tinkamai ir atsakingai, su Euratomo sutarties tikslais suderintu būdu.