26.5.2005

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 132/1

TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 785/2005

2005 m. gegužės 23 d.

baigiantis dalinę tarpinę antidempingo priemonių, taikomų Kinijos Liaudies Respublikos kilmės silicio importui, peržiūrą

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1995 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 384/96 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos Bendrijos narėmis nesančių valstybių (1) (toliau – pagrindinis reglamentas), ypač į jo 11 straipsnio 3 dalį ir 22 dalies c punktą,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą, pateiktą pasikonsultavus su Patariamuoju komitetu,

kadangi:

A. TYRIMAS

1. Galiojančios priemonės

(1)

2004 m. kovo mėn., atlikusi priemonių galiojimo termino peržiūrą, Taryba priėmė Reglamentą (EB) Nr. 398/2004 (2), nustatantį galutinį antidempingo muitą Kinijos Liaudies Respublikos (KLR) kilmės silicio metalo (silicio) importui. Galutinis muitas, taikomas grynajai franko prie Bendrijos sienos kainai neatskaičiavus muito, buvo 49 %.

2. Tyrimo pradžia

(2)

2004 m. kovo mėn. 20 d. Komisija paskelbė tyrimo pradžią Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje išspausdintame pranešime (3) apie dalinę tarpinę antidempingo priemonių, taikomų, inter alia, KLR kilmės silicio importui, peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalį ir 22 dalies c punktą.

(3)

Peržiūra buvo pradėta Komisijos iniciatyva siekiant išnagrinėti, ar dėl 2004 m. gegužės 1 d. įvykusios Europos Sąjungos plėtros (toliau – plėtra), o taip pat atsižvelgiant į Bendrijos interesus, reikėtų keisti priemones, taikytinas suinteresuotosioms šalims, įskaitant naudotojus, platintojus ir vartotojus naujosiose valstybėse narėse, siekiant išvengti staigaus ir itin žalingo poveikio joms.

3. Aptariamas produktas

(4)

Aptariamas produktas yra tas pats, kaip ir tyrime, po kurio buvo įvestos galiojančios priemonės, t. y. KLR kilmės silicio metalas, klasifikuojamas KN kodu 2804 69 00 (kurio sudėtyje silicio yra mažiau kaip 99,99 % visos masės). Vien tik dėl dabartinės klasifikacijos, išdėstytos Muitinės nomenklatūroje, jis vadinamas „siliciu“. Didesnio grynumo silicis, kurio sudėtyje silicis sudaro ne mažiau kaip 99,99 % masės, naudojamas daugiausia elektronikos puslaidininkių pramonėje, klasifikuojamas kitu KN kodu ir šiame tyrime nenagrinėjamas.

4. Tyrimas

(5)

Komisija apie tyrimo pradžią oficialiai pranešė visoms su šiuo tyrimu susijusioms šalims, importuotojams, naudotojams, eksportuotojams ir jų asociacijoms, eksportuojančios šalies atstovams ir Bendrijos gamintojams. Suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė pareikšti savo nuomonę raštu ir paprašyti, kad jas išklausytų per inicijavimo pranešime nustatytą laiką.

(6)

Kinijos metalo, mineralų ir cheminių medžiagų importuotojų bei eksportuotojų prekybos rūmai (CCCMC), Bendrijos pramonės asociacija (Euroalliages), importuotojai ir prekybininkai, kai kurių naujųjų valstybių narių, 2004 m. gegužės 1 d. įstojusių į Europos Sąjungą (ES 10), valdžios institucijos ir silicio naudotojai pareiškė savo nuomonę raštu. Visoms šalims, kurios per nustatytą laiką paprašė būti išklausytos ir pateikė tam svarias priežastis, tokia galimybė buvo suteikta.

(7)	Komisija surinko ir patikrino visą reikalinga laikomą informaciją nustatydama, ar galiojančios priemonės yra tinkamos.

B. TYRIMO IŠVADOS IR DALINĖS TARPINĖS PERŽIŪROS PABAIGA

1. Silicio importas iš KLR į ES 10

(8)	Tyrimas parodė, kad 2001 m. ir 2002 m. silicio importas iš KLR į ES 10 vidutiniškai per metus padidėjo 13 % (remiamasi Eurostato duomenimis). 2003 m. iki 54 % išaugusį importo kiekį lėmė žymiai padidėjęs silicio importas spalio – gruodžio mėn.

(9)	Be to, prieš pat plėtrą, t. y. 2004 m. sausio – balandžio mėn., silicio importo kiekis neįprastai padidėjo, netgi 120 %, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus.

(10)	Dar tyrimo metu taip pat nustatyta, kad po plėtros silicio importas iš KLR į ES 10 sumažėjo. Sumažėjusį importą galima būtų paaiškinti neįprastai išaugusiu importu prieš pat plėtrą.

(11)	Be to, po plėtros pateikti statistiniai duomenys apie importą į ES 10 rodo, kad sumažėjęs silicio importas iš KLR į ES 10 yra susijęs su laipsniškai augusiu Norvegijos ir Brazilijos kilmės silicio importu ir penkiolikos valstybių narių, sudariusių Europos Sąjungą prieš plėtrą, (ES 15) pardavimais.

2. Silicio paklausa ES 10

(12)	Iš viso silicio importo kiekio atėmus visą eksporto kiekį, buvo apskaičiuota šio produkto paklausa ES 10. Pažymėtina, kad apie silicio gamybą ES 10 nepranešta.

(13)	Atsižvelgiant į prieš plėtrą neįprastai padidėjusį silicio importą iš KLR ir siekiant nustatyti normalų silicio importo kiekį 2003 m. ir 2004 m., jeigu nebūtų įvykusi plėtra, nuspręsta perskaičiuoti silicio importo kiekius tais metais.

(14)

Tokiu būdu nustatyta, kad 2001 m. ir 2002 m. silicio importas iš KLR į ES 10 vidutiniškai per metus padidėjo 13 %. Remiantis šiais duomenimis, 2003 m. ir 2004 m. normalus importo kiekis iš KLR buvo apskaičiuotas taikant 13 % silicio importo metinį prieaugį per ankstesnius metus, kurio galima buvo tikėtis, jei nebūtų įvykusi plėtra.

(15)

Taikant tą pačią metodiką, eksportas iš ES 10 2004 m. buvo apskaičiuotas pridedant prie viso eksporto 2003 m. 80 % normalų prieaugį, nustatytą apskaičiavus vidutinį metinį eksporto kiekio prieaugį 2002 m. ir 2003 m.

1 lentelė.

Silicio paklausa ES 10

(tonomis)
Metai	2000	2001	2002	2003	2004 (apytikriai)
Importas į ES 10	18 815	19 802	22 661	23 855 (apytikriai)	26 957
Eksportas iš ES 10	37	6	84	153	275
Visa paklausa ES 10	18 778	19 795	22 576	23 703	26 682
Šaltinis: Eurostato bei 2003 m. ir 2004 m. apytikriai duomenys.

(16)	Atsižvelgiant į pirmiau pateiktus duomenis, apskaičiuota, kad silicio paklausa ES 10 sudaro maždaug 6 % ES 15 paklausos, kuri buvo nustatyta paskutiniame priemonių galiojimo termino peržiūros tyrime dėl antidempingo priemonių KLR kilmės silicio importui, atliktame Reglamente (EB) Nr. 398/2004.

3. Alternatyvūs tiekimo šaltiniai paklausai ES 10 patenkinti

(17)	Tyrimas parodė, kad yra pakankamai potencialių tiekimo šaltinių, alternatyvių šaltiniams iš KLR, kurie galėtų patenkinti silicio paklausą ES 10 netgi tuo atveju, jeigu pradėjus taikyti antidempingo muitą 10 naujųjų valstybių narių, silicio importas iš KLR visai nutrūktų arba sumažėtų.

(18)

Iš ES 15 yra galimybė tiekti apie 18 000 t silicio. Apskaičiavimas buvo atliktas remiantis paskutinės priemonių galiojimo termino peržiūros tyrimu dėl antidempingo priemonių KLR kilmės silicio importui. Nustatyta, kad 2001 m. silicio gamyba ES 15 sudarė maždaug 148 000 tonų. Be to, šiame priemonių galiojimo termino peržiūros tyrime nustatyta, kad ES 15 yra maždaug 166 000 tonų gamybos pajėgumų, iš kurių 18 000 tonų – nepanaudoti pajėgumai.

(19)	Be to, yra ir kitų potencialių silicio tiekimo šaltinių (kuriems netaikomas antidempingo muitas), pvz., Norvegija, turinti 18 000 tonų nepanaudotų pajėgumų, Brazilija, Kanada ir JAV.

(20)

Kaip išdėstyta 11 konstatuojamoje dalyje, po plėtros, t. y. 2004 m. gegužės–lapkričio mėn., importas iš kitų šaltinių, ypač iš Norvegijos ir Brazilijos, ir ES 15 pardavimai laipsniškai išaugo (remiamasi patikimais Eurostato duomenimis). Lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2003 m., ES 15 pardavimai išaugo keturis kartus, importas iš Norvegijos išaugo penkis kartus, o iš Brazilijos šešis kartus.

2 lentelė.

Importo kiekis į ES 10 iš Norvegijos bei Brazilijos ir ES 15 pardavimai

(tonomis)
Metų laikotarpis	ES 15 pardavimai	Importo kiekis iš Norvegijos	Importo kiekis iš Brazilijos
2003 m. gegužės–lapkričio mėn.	2 070	238	152
2004 m. gegužės–lapkričio mėn.	7 772	1 144	975

(21)	Atsižvelgiant į pirmiau pateiktus duomenis, įtikinamų priežasčių, dėl ko ES 10 rinkoje galėtų pritrūkti silicio, nėra.

4. Kainos poveikio įvertinimas

(22)	Kaip pareiškė įvairios suinteresuotosios šalys, silicis yra tarpinis produktas, naudojamas tiktai keletoje naujųjų valstybių narių gamybos pramonės šakų, daugiausia antrinių aliuminio lydinių gamyboje.

(23)	ES 10 aliuminio gamintojai patvirtino, kad antrinių aliuminio lydinių gamyboje silicio vidutiniškai sunaudojama nuo 3 % iki 13,5 %.

(24)	Tyrimas parodė, kad išaugus silicio kainai ES 10 arba pradėjus importuoti silicį iš kitų alternatyvių tiekimo šaltinių, poveikis silicio naudotojų gamybos sąnaudoms ES 10 greičiausiai bus nedidelis.

(25)

Atsižvelgiant į pirmiau pateiktą antrinių aliuminio lydinių gamyboje sunaudojamo silicio kiekį procentais ir atkreipiant dėmesį į tai, kad KLR kilmės silicio importui taikomas 49 % antidempingo muitas, kainos poveikis visoms antrinių aliuminio lydinių gamybos sąnaudoms turėtų būti nuo 1,47 % iki 6,6 %.

(26)

Kai kurios suinteresuotosios šalys nurodė, kad pradėjus taikyti antidempingo priemones importui į ES 10, jos ieškotų alternatyvių tiekimo šaltinių, o tada silicio kaina padidėtų maždaug 34 %. Atsižvelgiant į tai nustatyta, kad tokiu atveju kainos poveikis visoms antrinių aliuminio lydinių gamybos sąnaudoms būtų dar mažesnis – nuo 1 % iki 4,6 %.

5. Iš suinteresuotųjų šalių gautos pastabos

(27)

Keletas importuotojų ir naudotojų teigė, kad ES 10 rinkoje sumažės silicio pasiūla. Vis dėlto, kaip išdėstyta 11, 19 ir 20 konstatuojamosiose dalyse, po plėtros silicio importą iš KLR į ES 10 laipsniškai keitė importas iš ES 15, Norvegijos ir Brazilijos. Dėl to nėra priežasčių manyti, kad ES 10 rinkoje gali pritrūkti silicio.

(28)

Vienas silicio naudotojas iš ES 10 ir Slovakijos bei Slovėnijos valdžios institucijos pareiškė, kad silicis iš kitų šaltinių yra skirtingos kokybės nei KLR kilmės silicis. Šiuo atžvilgiu reikia pažymėti, kad Reglamente (EB) Nr. 398/2004, kuriuo, remiantis priemonių galiojimo termino peržiūra, įvestos antidempingo priemonės KLR kilmės silicio importui, nurodyta, kad KLR gaminamas ir eksportuojamas į Bendriją silicis, o taip pat ir Norvegijoje bei pačioje Bendrijoje Bendrijos gamintojų gaminamas silicis turi tas pačias pagrindines fizines ir chemines savybes bei yra skirtas toms pačioms reikmėms. Todėl šie produktai laikomi panašiais pagal pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalį. Nustatyta, kad produkto kokybės apibūdinimo keisti nereikia. Todėl nėra priežasties manyti, kad iš Kinijos į ES 10 importuojamą produktą pakeitus produktu iš pirmiau išvardytų šalių, jis būtų kitos kokybės. Be to, kaip išdėstyta šio reglamento 11, 19 ir 20 konstatuojamosiose dalyse, išaugęs importo kiekis iš kitų šalių rodo produkto pakeičiamumą.

(29)

Tas pats naudotojas dar pareiškė, kad atsižvelgiant į mažą pelno skirtumą gamybos pramonėje, kainos poveikis antrinių aliuminio lydinių gamintojams nėra nereikšmingas. Dėl to primenama, kad 25 ir 26 konstatuojamosiose dalyse daroma išvada, kad pradėjus taikyti antidempingo priemones silicio metalo naudotojams ES 10, nežymus poveikis jiems bus pastebimas, bet kainos poveikis visoms antrinių aliuminio lydinių gamybos sąnaudoms gali padidėti ne daugiau kaip 6,6 %. Vis dėlto tai nebuvo pakankamai svari priežastis keisti jau taikomas priemones, įvedant pereinamojo laikotarpio priemones. Iš tikrųjų apskaičiuotas kainos poveikis mažai kuo skiriasi nuo ankstesniame tyrime įvertinto poveikio ES 15; atlikus šį tyrimą, 2004 m. buvo įvestos galutinės priemonės ir jame buvo padaryta išvada, kad galiojančios priemonės neturės žymaus poveikio naudotojams.

6. Išvada

(30)

Atsižvelgiant į nežymų muito poveikį antrinių aliuminio lydinių gamintojų ES 10 sąnaudoms ir į esamus alternatyvius tiekimo šaltinius, daroma išvada, kad ES 10 pradėjus taikyti ES 15 jau taikomas priemones, staigaus ir itin žalingo poveikio suinteresuotosioms šalims, įskaitant naudotojus, platintojus ir vartotojus, nėra tikėtina. Todėl pereinamojo laikotarpio priemonės nereikalingos,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Dalinė tarpinė peržiūra dėl antidempingo priemonių, taikomų Kinijos Liaudies Respublikos kilmės silicio importui, pradėta pagal Reglamento (EB) Nr. 384/96 11 straipsnio 3 dalį ir 22 straipsnio c punktą, yra baigta.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2005 m. gegužės 23 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

J.-L. SCHILTZ

(1) OL L 56, 1996 3 6, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 461/2004 (OL L 77, 2004 3 13, p. 12).

(2) OL L 66, 2004 3 4, p. 15.

(3) OL C 70, 2004 3 20, p. 15.

26.5.2005

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 132/6

KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 786/2005

2005 m. gegužės 25 d.

nustatantis kai kurių vaisių ir daržovių standartines importo vertes, kad būtų galima nustatyti įvežimo kainą

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1994 m. gruodžio 21 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 3223/94 dėl vaisių ir daržovių importo taisyklių (1), ypač į jo 4 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

(1)	Vadovaujantis Urugvajaus raundo daugiašalių prekybos derybų rezultatais Reglamentas (EB) Nr. 3223/94 numato kriterijus, pagal kuriuos Komisija nustato standartines importo vertes iš trečiųjų šalių importuojamiems jo priede išvardintiems produktams ir laikotarpiams.

(2)	Laikantis aukščiau nurodytų kriterijų, standartinės importo vertės turi būti nustatytos tokios, kaip nurodyta šio reglamento priede,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 3223/94 4 straipsnyje nurodytos standartinės importo vertės nustatomos šio reglamento priede.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 2005 m. gegužės 26 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2005 m. gegužės 25 d.

Komisijos vardu

J. M. SILVA RODRÍGUEZ

Generalinis direktorius žemės ūkio ir kaimo plėtros reikalams

(1) OL L 337, 1994 12 24, p. 66. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1947/2002 (OL L 299, 2002 11 1, p. 17).

PRIEDAS

prie 2005 m. gegužės 25 d. Komisijos reglamento, nustatančio kai kurių vaisių ir daržovių standartines importo vertes, kad būtų galima nustatyti įvežimo kainą

(EUR/100 kg)
KN kodas	Trečiosios šalies kodas (1)	Standartinė importo vertė
0702 00 00	052	77,3
	204	85,3
	212	97,2
	999	86,6
0707 00 05	052	98,3
	204	30,3
	999	64,3
0709 90 70	052	91,9
	624	50,3
	999	71,1
0805 10 20	052	40,8
	204	37,6
	212	108,2
	220	46,5
	388	63,6
	400	48,8
	528	45,4
	624	59,1
	999	56,3
0805 50 10	052	107,2
	388	60,1
	524	56,8
	528	64,4
	624	64,9
	999	70,7
0808 10 80	388	92,2
	400	94,3
	404	78,7
	508	57,3
	512	70,0
	524	64,3
	528	66,5
	720	49,9
	804	96,5
	999	74,4
0809 20 95	400	432,0
0809 20 95	999	432,0

(1) Šalių nomenklatūra yra nustatyta Komisijos Reglamentu (EB) Nr. 2081/2003 (OL L 313, 2003 11 28, p. 11). Kodas „999“ žymi „kitą kilmę“.

26.5.2005

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 132/8

KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 787/2005

2005 m. gegužės 25 d.

dėl cukranendrių cukraus importo licencijų išdavimo pagal kai kurias tarifines kvotas ir susitarimus dėl lengvatinių sąlygų

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2001 m. birželio 19 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1260/2001 dėl bendro cukraus sektoriaus rinkos organizavimo (1),

atsižvelgdama į 1996 m. birželio 18 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1095/96 dėl nuolaidų, numatytų CXL sąraše, sudarytame pasibaigus deryboms dėl GATT XXIV.6 straipsnio, įgyvendinimo (2),

atsižvelgdama į 2003 m. birželio 30 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1159/2003, nustatantį išsamias tam tikrų tarifinių kvotų ir lengvatinių susitarimų, taikomų cukranendrių cukraus importui 2003–2004, 2004–2005 ir 2005–2006 prekybos metais, taikymo taisykles ir iš dalies pakeičiantį Reglamentus (EB) Nr. 1464/95 ir (EB) Nr. 779/96 (3), ypač į jo 5 straipsnio 3 dalį,

kadangi:

(1)

Reglamento (EB) Nr. 1159/2003 9 straipsnyje yra numatyta tvarka, kaip turi būti nustatomi įsipareigojimai pristatyti importuojamus, taikant nulinį muito tarifą, KN kodu 1701 klasifikuojamus AKR protokolą ir Indijos susitarimą pasirašiusių šalių kilmės produktus, kurių masė nurodoma baltojo cukraus ekvivalentu.

(2)

Reglamento (EB) Nr. 1159/2003 16 straipsnyje numatyta tvarka, kaip turi būti nustatomos nulinio muito tarifo importo kvotos KN kodu 1701 11 10 klasifikuojamiems produktams, kurių kilmės šalis yra AKR protokolą ir Indijos susitarimą pasirašiusios valstybės ir kurių masė nurodoma baltojo cukraus ekvivalentu.

(3)	Reglamento (EB) Nr. 1159/2003 22 straipsnyje atidaromos tarifinės kvotos, kurioms taikomas 98 eurų dydžio muitas už toną, Brazilijos, Kubos ir kitų trečiųjų šalių kilmės importuojamiems produktams, klasifikuojamiems KN kodu 1701 11 10.

(4)

Pagal Reglamento (EB) Nr. 1159/2003 5 straipsnio 1 dalies nuostatas per savaitę nuo 2005 m. gegužės 16 d.–20 d. kompetentingoms įstaigoms buvo pateiktos paraiškos gauti importo licencijas dėl AKR-Indijos lengvatinėmis sąlygomis įvežamo cukraus kiekio, kuris visas viršija kiekį, įsipareigojamą pristatyti iš konkrečios šalies, numatytos Reglamento (EB) Nr. 1159/2003 9 straipsnyje.

(5)	Tokiomis aplinkybėmis Komisija privalo nustatyti mažinimo koeficientą, kuriuo remiantis būtų galima proporcingai paskirstyti licencijas pagal turimą kiekį, ir nurodyti, kad atitinkama riba yra pasiekta,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Pagal prašymus, pateiktus 2005 m. gegužės 16 d.–20 d. gauti importo licencijas remiantis Reglamento (EB) Nr. 1159/2003 5 straipsnio 1 dalies nuostatomis, licencijos išduodamos ne didesniems negu šio reglamento priede nurodytiems kiekiams.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 2005 m. gegužės 26 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2005 m. gegužės 25 d.

Komisijos vardu

J. M. SILVA RODRÍGUEZ

Generalinis direktorius žemės ūkio ir kaimo plėtros reikalams

(1) OL L 178, 2001 6 30, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 39/2004 (OL L 6, 2004 1 10, p. 2).

(2) OL L 146, 1996 6 20, p. 1.

(3) OL L 162, 2003 7 1, p. 25. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 568/2005 (OL L 97, 2005 4 15, p. 9).

PRIEDAS

AKR–INDIJOS lengvatinėmis sąlygomis įvežamas cukrus

Reglamento (EB) Nr. 1159/2003 II antraštinė dalis

2004–2005 prekybos metai

Šalis	Licencija išduodama … % kiekio, prašomo 2005 5 16–20 savaitę	Riba
Barbadosas	100
Belizas	0	Pasiekta
Kongas	100
Fidžis	0	Pasiekta
Gajana	0	Pasiekta
Indija	100
Dramblio Kaulo Krantas	26,3398	Pasiekta
Jamaika	100
Kenija	100
Madagaskaras	100
Malavis	0	Pasiekta
Mauricijus	0	Pasiekta
Mozambikas	0	Pasiekta
Sent Kitsas ir Nevis	100
Svazilandas	0	Pasiekta
Tanzanija	100
Trinidadas ir Tobagas	100
Zambija	100
Zimbabvė	0	Pasiekta

2005–2006 prekybos metai

Šalis	Licencija išduodama … % kiekio, prašomo 2005 5 16–20 savaitę	Riba
Barbadosas	—
Belizas	100
Kongas	—
Fidžis	100
Gajana	100
Indija	—
Dramblio Kaulo Krantas	—
Jamaika	—
Kenija	—
Madagaskaras	—
Malavis	100
Mauricijus	100
Mozambikas	100
Sent Kitsas ir Nevis	—
Svazilandas	100
Tanzanija	—
Trinidadas ir Tobagas	—
Zambija	—
Zimbabvė	100

Ypatingasis lengvatinėmis sąlygomis įvežamas cukrus

Reglamento (EB) Nr. 1159/2003 III antraštinė dalis

2004–2005 prekybos metai

Šalis	Licencija išduodama … % kiekio, prašomo 2005 5 16–20 savaitę	Riba
Indija	0	Pasiekta
AKR	100

CXL lengvatinis cukrus

Reglamento (EB) Nr. 1159/2003 IV antraštinė dalis

2004–2005 prekybos metai

Šalis	Licencija išduodama … % kiekio, prašomo 2005 5 16–20 savaitę	Riba
Brazilija	0	Pasiekta
Kuba	0	Pasiekta
Kitos trečiosios šalys	0	Pasiekta

26.5.2005

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 132/13

KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 789/2005

2005 m. gegužės 25 d.

iš dalies keičiantis Komisijos reglamentą (EEB) Nr. 1858/93, nustatantį išsamias Tarybos reglamento (EEB) Nr. 404/93 dėl pagalbos schemos kompensuojant prekybos bananų sektoriuje pajamų netekimą taikymo taisykles

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1993 m. vasario 13 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 404/93 dėl bendro bananų rinkos organizavimo (1), ypač į jo 14 straipsnį,

kadangi:

(1)

Komisijos reglamento (EEB) Nr. 1858/93 (2) 7 straipsnyje nustatytos išsamios Reglamento (EEB) Nr. 404/93 taikymo taisyklės pateikiant paraiškas gauti Reglamento (EEB) Nr. 404/93 12 straipsnyje numatytus avansus ir kompensacinės pagalbos likutį už pajamų netekimą prekiaujant bananų sektoriuje. Siekiant sklandaus valdymo ir tam, kad baigiantis metams būtų galima gauti visus, pirmiausia pagalbos nustatymui reikalingus duomenis ir informaciją, turi būti numatytos sankcijos tais atvejais, kai vėluojama pateikti paraiškas gauti pagalbos likutį.

(2)	Taip pat reikėtų patikslinti, kad pagalbos likučio paraiškas reikia siųsti kartu su patvirtinamaisiais dokumentais ir nurodyti, kad šie dokumentai turi įrodyti, kad prekės buvo parduotos, visų pirma, kad pirkėjas gavo šias prekes.

(3)	Todėl Reglamentą (EEB) Nr. 1858/93 reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti.

(4)	Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Bananų vadybos komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EEB) Nr. 1858/93 7 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

2 dalies b punkto trečia pastraipa pakeičiama šiuo tekstu:

„Kai paraiška gauti pagalbos likutį pateikiama po b punkto pirmoje pastraipoje nurodytos datos, pagalbos likučio suma, kurią augintojas būtų gavęs, jei paraiška būtų pateikta laiku, sumažinama 1 % už vieną darbo dieną. Kai vėluojama daugiau negu penkiolika dienų, paraiška nepriimtina.

Išimtiniais ir tinkamai pagrįstais atvejais kompetetinga valdžios institucija gali priimti po b punkto pirmoje pastraipoje nurodytos datos pateiktas paraiškas pagalbos likučiui gauti, jeigu šis vėlavimas netrukdo 10 straipsnio 1 dalyje numatytiems patikrinimams. Tokiais atvejais pirmiau esančios pastraipos nuostatos netaikomos.“.

4 dalis pakeičiama šiuo tekstu:

„4. Prie paraiškų pridedami šie dokumentai:

—	atitikties sertifikatai arba, jei būtina, Komisijos reglamento (EB) Nr. 2898/95 (3) 7 straipsnyje nurodytas išimties liudijimas,

—	pardavimo sąskaitos,

—	transporto dokumentai tuo atveju, kai bananai parduoti už produkcijos regiono ribų.

Pateiktais dokumentais turi būti patvirtinta, kad pirkėjas gavo prekes.

3)	Įterpiama ši 4a dalis: „4a. Paraiškos, kuriose nepateikti 3 dalyje nurodyti duomenys ir prie jų nepridėti patvirtinamieji dokumentai bei 4 dalyje paminėti įrodymai, yra nepriimtinos.“.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja septintą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Tačiau 1 straipsnio 2 ir 3 punktai pirmą kartą taikomi paraiškoms gauti avansus už 2005 m. gegužės ir birželio mėnesiais parduotus kiekius.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2005 m. gegužės 25 d.

Komisijos vardu

Mariann FISCHER BOEL

Komisijos narė

(1) OL L 47, 1993 2 25, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2003 m. Stojimo aktu.

(2) OL L 170, 1993 7 13, p. 5. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 471/2001 (OL L 67, 2001 3 9, p. 52).

(3) OL L 304, 1995 12 16, p. 17.“.

26.5.2005

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 132/17

TARYBOS SPRENDIMAS 2005/395/BUSP

2005 m. gegužės 10 d.

iš dalies keičiantis Sprendimą 2001/80/BUSP dėl Europos Sąjungos karinio štabo įsteigimo

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 28 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdama į Europos Bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 207 straipsnio 2 dalį,

kadangi:

(1)	Šiuo metu organizuojant Europos Sąjungos karinio štabo (ES karinio štabo) veiklą ir jo struktūroje neatsižvelgta į naujas jo užduotis.

(2)

Be to, dėl vadovavimo autonominėms karinėms operacijoms tam tikromis aplinkybėmis Taryba, pasikonsultavusi su ES kariniu komitetu, gali nuspręsti pasitelkti ES karinio štabo kolektyvinius pajėgumus, ypač kai reikalingas jungtinis civilinis-karinis atsakas ir kai nenurodoma jokia nacionalinė vadavietė.

(3)	Todėl būtina iš dalies pakeisti ES karinio štabo įgaliojimus ir veiklos organizavimą.

(4)	2005 m. balandžio 12 d. Politinis ir saugumo komitetas rekomendavo iš dalies pakeisti ES karinio štabo įgaliojimus ir veiklos organizavimą.

(5)	Todėl būtina iš dalies pakeisti Sprendimą 2001/80/BUSP (1),

NUSPRENDĖ:

1 straipsnis

Sprendimas 2001/80/BUSP iš dalies keičiamas taip:

1)	2 straipsnis pakeičiamas taip: „2 straipsnis Europos Sąjungos karinio štabo įgaliojimai ir veiklos organizavimas apibrėžiami šio sprendimo priede.“.

2)	4 straipsnis pakeičiamas taip: „4 straipsnis Europos Sąjungos karinio štabo nariams taikomos taisyklės, nustatytos 2003 m. birželio 16 d. Tarybos sprendimu 2003/479/EB dėl nacionaliniams ekspertams ir kariniam personalui, komandiruojamiems į Tarybos Generalinį sekretoriatą, taikomų taisyklių (2).

3)	Sprendimo 2001/80/BUSP priedas pakeičiamas šio sprendimo priedu.

2 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.

3 straipsnis

Šis sprendimas skelbiamas Europos Sąjungos Oficialiajame leidinyje.

Priimta Briuselyje, 2005 m. gegužės 10 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

J. KRECKÉ

(1) OL L 27, 2001 1 30, p. 7.

(2) OL L 160, 2003 6 28, p. 72.“.

PRIEDAS

EUROPOS SĄJUNGOS KARINIO ŠTABO (ES KARINIO ŠTABO) ĮGALIOJIMAI IR VEIKLOS ORGANIZAVIMAS

1. Įvadas

Helsinkyje ES valstybės narės nusprendė Taryboje įkurti naujus nuolatinius politinius ir karinius organus, kad ES galėtų imtis atsakomybės vykdydama visas konfliktų prevencijos ir krizių valdymo užduotis, apibrėžtas Europos Sąjungos sutartyje (ES sutartis). Kaip numatyta Helsinkio ataskaitoje, ES karinis štabas „Tarybos struktūrose savo karine kompetencija ir parama prisideda prie bendros Europos saugumo ir gynybos politikos įgyvendinimo, įskaitant ES vadovaujamų karinių krizių valdymo operacijų vykdymą“.

Europos Vadovų Taryba 2003 m. gruodžio 12–13 d. susitikime palankiai įvertino dokumentą „Europos gynyba, NATO – ES konsultacijos, planavimas ir operacijos“. 2004 m. gruodžio 16–17 d. Europos Vadovų Taryba patvirtino išsamius pasiūlymus, kaip įgyvendinti šį dokumentą. Nustatomi tokie ES karinio štabo įgaliojimai:

2. Misija

Karinis štabas atlieka išankstinį perspėjimą, situacijos vertinimą ir strateginį planavimą ES sutarties 17 straipsnio 2 dalyje numatytoms misijoms ir užduotims, įskaitant Europos saugumo strategijoje nustatytas misijas ir užduotis. Jis taip pat nustato Europos nacionalines ir daugiašales pajėgas bei įgyvendina politiką ir sprendimus, kaip nurodo Europos Sąjungos karinis komitetas (ESKK).

3. Vaidmuo

—	Štabas yra ES karinės kompetencijos šaltinis;

—	Štabas užtikrina ryšį tarp ESKK ir ES prieinamų karinių išteklių, teikia karinę kompetenciją ES organams, kaip nurodo ESKK;

—	Štabas atlieka tris pagrindines funkcijas: išankstinio perspėjimo, situacijos vertinimo ir strateginio planavimo;

—	Štabas sudaro išankstinio perspėjimo galimybę. Jis planuoja, vertina ir teikia rekomendacijas dėl krizių valdymo koncepcijos ir bendros karinės strategijos bei įgyvendina ESKK sprendimus ir nurodymus;

—

Štabas remia ESKK vertinant situacijas ir analizuojant strateginio planavimo (1) karinius aspektus, skirtus visoms ES sutarties 17 straipsnio 2 dalyje numatytoms misijoms ir užduotims, įskaitant Europos saugumo strategijoje nustatytas misijas ir užduotis, vykdyti visose ES vadovaujamose operacijose, neatsižvelgiant į tai, ar ES pasitelkia NATO išteklius ir pajėgumus;

—

Štabas remia (Generalinio Sekretoriaus – vyriausiojo įgaliotinio ar Politinio ir saugumo komiteto (PSK) prašymu) laikinas misijas trečiosiose šalyse ar tarptautinėse organizacijose, kad būtų teikiamos reikiamos konsultacijos ir pagalba, susijusi su konfliktų prevencijos, krizių valdymo ir padėties stabilizavimo po konflikto kariniais aspektais;

—	Štabas dalyvauja tobulinant, vertinant ir peržiūrint pajėgumų tikslus, atsižvelgdamas į atitinkamų valstybių narių poreikį užtikrinti, kad jie atitiktų NATO gynybos planavimo procesą ir „Partnerystės taikos labui“ planavimo ir peržiūros procesą laikantis sutartų procedūrų;

—	Štabas dirba glaudžiai bendradarbiaudamas su Europos gynybos agentūra;

—	Štabas privalo stebėti, vertinti ir teikti rekomendacijas dėl pajėgų ir pajėgumų, kuriuos ES suteikia valstybės narės, mokymo, pratybų ir tarpusavio sąveikos;

—	Štabas, pirmiausia pasitelkęs civilinę–karinę grupę, užtikrina gebėjimą sustiprinti nacionalinę vadavietę, paskirtą vykdyti autonominę ES operaciją;

—

Štabas, pasitelkęs civilinę–karinę grupę, yra atsakingas, kad būtų formuojami pajėgumai planuoti ir vykdyti autonominę ES karinę operaciją, bei išlaiko pajėgumus ES kariniame štabe greitai įkurti konkrečios operacijos operacijų centrą, ypač kai reikalingas jungtinis civilinis–karinis atsakas ir kai nenurodoma jokia nacionalinė vadavietė, Tarybai pasikonsultavus su ESKK ir priėmus sprendimą dėl tokios operacijos.

4. Užduotys

—	Štabas, vadovaujant ESKK, teikia karinę ekspertizę Generaliniam Sekretoriui – vyriausiajam įgaliotiniui ir ES organams;

—	Štabas vykdo galimų krizių stebėseną, remdamasis atitinkamais nacionalinės ar daugiašalės žvalgybos pajėgumais;

—	Štabas teikia Situacijų centrui karinę informaciją ir gauną jos įvertinimą;

—	Štabas vykdo strateginį išankstinį planavimą kariniais klausimais;

—	Štabas nustato Europos nacionalines ir daugiašales pajėgas ES vadovaujamoms operacijoms ir sudaro jų sąrašą, derindamas su NATO;

—	Štabas prisideda prie nacionalinių ir daugiašalių pajėgų, kurias ES teikia valstybės narės, kūrimo ir rengimo (įskaitant mokymą ir pratybas). Santykių su NATO sąlygos apibrėžiamos atitinkamuose dokumentuose;

—	Štabas organizuoja ir koordinuoja procedūras su nacionalinėmis ir daugiašalėmis vadavietėmis, įskaitant ES prieinamas NATO vadavietes, kuo labiau užtikrindamas suderinamumą su NATO procedūromis;

—	Štabas prisideda nagrinėjant ESGP numatytos kovos su terorizmu karinius aspektus;

—	Štabas padeda kurti karinių išteklių ir pajėgumų panaudojimo, vykdant stichinių ar žmogaus sukeltų nelaimių padarinių likvidavimo operacijas, koncepcijas, doktrinas, planus ir procedūras;

—	Kariniu aspektu štabas programuoja, planuoja, vykdo ir vertina ES krizių valdymo procedūras, įskaitant ES ir NATO procedūrų vykdymą;

—	Štabas dalyvauja finansiškai vertinant operacijas ir pratybas;

—	Štabas palaiko ryšį su nacionalinėmis vadavietėmis ir daugiašalių pajėgų daugiašalėmis vadavietėmis;

—	Štabas užmezga nuolatinius ryšius su NATO pagal „ES ir NATO nuolatinius susitarimus“;

—	Štabas yra NATO ryšių palaikymo grupės būstinė ir išlaiko ES grupę Vyriausioje sąjungininkų pajėgų Europoje vadavietėje (SHAPE) pagal 2004 m. gruodžio 13 d. Tarybos priimtą pirmininkaujančios valstybės narės pranešimą dėl ESGP;

—	Štabas užmezga atitinkamus ryšius su nustatytais korespondentais JT bei kitose tarptautinėse organizacijose, įskaitant ESBO ir Afrikos Sąjungą, šioms organizacijoms sutikus;

—	Štabas padeda kaupti visapusišką patirtį;

—

Pasitelkus civilinę–karinę grupę atliekamos užduotys:

—	Generalinio sekretoriaus–vyriausiojo įgaliotinio ar PSK iniciatyva štabas vykdo strateginį nepaprastosios padėties planavimą;

—	Štabas padeda kurti doktrinų (koncepcijų) visumą, remdamasis civilinių–karinių operacijų ir pratybų patirtimi;

—	Štabas rengia koncepcijas ir procedūras ES operacijų centrui ir užtikrina, kad operacijų centro personalą, įrenginius ir įrangą būtų galima panaudoti operacijoms, pratyboms ir mokymui ir jie būtų tam parengti;

—	Štabas išlaiko, atnaujina ir pakeičia ES operacijų centro įrangą bei prižiūri patalpas.

a) Papildomos užduotys krizių valdymo situacijose

—	Štabas prašo iš žvalgybos organizacijų konkrečios informacijos ir ją apdoroja, prašo kitos reikiamos informacijos iš visų turimų šaltinių ir ją apdoroja;

—	Štabas remia ESKK, pastarajam prisidedant prie PSK Pradinio planavimo gairių ir Planavimo direktyvų;

—

Štabas kuria karinius strateginius pasiūlymus ir nustato jų prioriteto tvarką; remdamasis šiais pasiūlymais ESKK kariniais klausimais pataria PSK:

—	apibrėžia pirminius bendruosius pasiūlymus;

—	atitinkamai naudojasi planavimo parama iš išorinių šaltinių, kurie išanalizuos ir toliau detalizuos šiuos pasiūlymus;

—	įvertina šio detalesnio darbo rezultatus ir paveda atlikti tolesnį reikalingą darbą;

—	pateikia ESKK bendrą įvertinimą, kuriame nurodo atitinkamus prioritetus ir rekomendacijas;

—	Štabas, derindamas veiksmus su nacionaliniais planavimo štabais ir atitinkamai su NATO, nustato pajėgas, kurios galėtų dalyvauti galimose ES vadovaujamose operacijose;

—	Štabas padeda operacijos vadui atlikti techninius pasikeitimus su trečiosiomis šalimis, siūlančiomis karinį indėlį ES vadovaujamoje operacijoje, ir parengti pajėgų formavimo konferenciją;

—	Štabas toliau stebi krizines situacijas;

—

Pasitelkus civilinę–karinę grupę atliekamos užduotys:

—

Išorės ir politinių–karinių reikalų generalinio direktorato (DG E) prašymu Europos Sąjungos karinio štabo generaliniam direktoriui (DGEUMS) štabas padeda vykdyti reagavimo į krizes politinį–karinį strateginį planavimą, už kurį atsako DG E (rengia krizių valdymo koncepciją, bendruosius veiksmus ir t. t.);

—

Štabas padeda vykdyti reagavimo į krizes strateginį jungtinių civilinių–karinių operacijų planavimą, rengdamas strateginius pasiūlymus, kaip numatyta krizių valdymo procedūrose. Už šį planavimą tiesiogiai atsako Europos Sąjungos karinio štabo generalinis direktorius ir DG E ir jis priklauso bendrai Generalinio Sekretoriaus–vyriausiojo įgaliotinio kompetencijai;

—	DG E prašymu Europos Sąjungos karinio štabo generaliniam direktoriui štabas padeda vykdyti reagavimo į krizes civilinį strateginį planavimą, už kurį atsako DG E (rengia policijos strateginį pasiūlymą, civilinį strateginį pasiūlymą, ir t. t.).

b) Papildomos užduotys operacijų metu

—	ES karinis štabas, vadovaujamas ESKK, nuolat stebi operacijas visais kariniais aspektais. Kartu su paskirtu operacijos vadu jis vykdo strateginę analizę, padėdamas ESKK patarti už strateginį vadovavimą atsakingam PSK;

—	Atsižvelgdamas į politinius ir veiklos pokyčius, štabas teikia ESKK naujus pasiūlymus, kuriais remiantis ESKK pataria PSK kariniais klausimais;

—	Štabas padeda stiprinti pagrindinį branduolį ir prireikus toliau plėsti ES operacijų centrą;

—

Pasitelkus civilinę–karinę grupę atliekamos užduotys:

—	Štabas sudaro ES operacijų centro nuolatinį pagrindinį branduolį;

—	Štabas padeda koordinuoti civilines operacijas. Tokių operacijų vykdymas priklauso DG E kompetencijai. Štabas padeda planuoti, remti (įskaitant galimą karinių priemonių panaudojimą) ir vykdyti civilines operacijas (strateginis lygmuo lieka DG E kompetencijoje).

5. Veiklos organizavimas

—	Štabas savo darbe vadovaujasi ESKK kariniais nurodymais ir jam atsiskaito;

—	ES karinis štabas yra Tarybos sekretoriato departamentas, tiesiogiai priskirtas Generaliniam Sekretoriui–vyriausiajam įgaliotiniui, glaudžiai bendradarbiaujantis su kitais Tarybos sekretoriato departamentais;

—	ES kariniam štabui vadovauja Europos Sąjungos karinio štabo generalinis direktorius, trijų žvaigždžių generolas;

—

Štabą sudaro iš valstybių narių komandiruotas personalas, veikiantis pagal tarptautinius įgaliojimus, remiantis į Tarybos Generalinį Sekretoriatą komandiruojamiems nacionaliniams ekspertams ir kariniam personalui, taip pat iš TGS ir Komisijos komandiruojamiems valstybės tarnautojams taikomomis taisyklėmis. Siekiant pagerinti ES karinio štabo atrankos procesą valstybės narės skatinamos pateikti daugiau negu vieną kandidatūrą kiekvienoms pareigoms, dėl kurių teikiamas prašymas.

—	Kad atliktų visas misijas ir užduotis, ES karinis štabas yra organizuojamas, kaip nurodyta priedėlyje;

—	Krizių valdymo situacijose ar pratybose ES karinis štabas gali sukurti Krizių veiksmų komandas (KVK), remdamasis savo patirtimi, personalu ir infrastruktūra. Be to, prireikus, kreipdamasis į ESKK, štabas galėtų prašyti darbuotojų laikinam papildymui iš ES valstybių narių;

—

Gruodžio 13 d. Taryba pritarė civilinės–karinės grupės misijai, funkcijai ir veiklos organizavimui bei Operacijų centro struktūrai, o 2004 m. gruodžio 16–17 d. tai patvirtino Europos Vadovų Taryba. ESKK, pasitelkęs Europos Sąjungos karinio štabo generalinį direktorių, teiks nurodymus dėl civilinės–karinės grupės atliekamos karinės veiklos. Funkcinę atsakomybę už šios grupės indėlį į krizių valdymą civiliniais aspektais išlaiko DG E. Apie šią veiklą Krizių valdymo civilinių aspektų komitetui (CIVCOM) pranešama laikantis nustatytų krizių valdymo civilinių aspektų procedūrų.

6. Santykiai su trečiosiomis šalimis

ES karinio štabo ir ES nepriklausančių Europos valstybių – NATO narių, kitų trečiųjų valstybių ir ES šalių kandidačių santykiai apibrėžiami atitinkamuose dokumentuose dėl ES santykių su trečiosiomis šalimis.

(1) Pirminiai sąvokų apibrėžimai:

„Strateginis planavimas“ – planavimo veikla, kuri prasideda iškilus krizei ir baigiasi, kai ES politinės valdžios institucijos patvirtina karinį strateginį pasiūlymą arba jų komplektą. Strateginis procesas apima karinį situacijos vertinimą, politinės ir karinės sistemos apibrėžimą ir karinių strateginių pasiūlymų kūrimą.

„Karinis strateginis pasiūlymas“ – galimas karinis veiksmas politinėje–karinėje sistemoje apibrėžtiems politiniams–kariniams tikslams pasiekti. Kariniame strateginiame pasiūlyme aprašomi karinio sprendimo principai, reikiami ištekliai ir apribojimai bei rekomendacijos dėl operacijos vado ir operacijos vadavietės pasirinkimo.

PRIEDĖLIS

ES KARINIO ŠTABO ORGANIZACINĖ SCHEMA

SUTRUMPINIMAI

ACOS	Štabo viršininko pavaduotojas
ADMIN	Administracijos skyrius

CEUMC	Europos Sąjungos karinio komiteto pirmininkas
CIS	Ryšių ir informacinių sistemų valdyba
CIV/MIL Cell	Civilinė-karinė grupė
CIVCOM	Krizių valdymo civilinių aspektų komitetas
CMC SPT	Parama Europos Sąjungos karinio komiteto pirmininkui
CMSP	Civilinio-karinio strateginio planavimo skyrius
CONOPS	Operacijų koncepcija
CRP/COP	Reagavimo į krizes planavimo (vykdomų operacijų) skyrius

DDG/COS	Generalinio direktoriaus pavaduotojas ir Europos Sąjungos karinio štabo viršininkas
DGEUMS	Europos Sąjungos karinio štabo generalinis direktorius
DOC/CON	Doktrinų ir koncepcijų skyrius

EUMC	Europos Sąjungos karinis komitetas (ESKK)
EUMS	Europos Sąjungos karinis štabas (ES karinis štabas)
EXE/TRG/ANL	Pratybų, mokymo ir analizės skyrius
EX OFFICE	Vykdomoji tarnyba

FOR/CAP

Pajėgų ir pajėgumų kūrimo skyrius

INT	Žvalgybos valdyba
INT POL	Žvalgybos politikos skyrius
ITS	Informacinių technologijų ir saugumo skyrius

LEGAL	Patarėjas teisės klausimais
LOG	Logistikos skyrius
LOG/RES	Logistikos ir išteklių padalinys

OCPS	Operacijų centro nuolatinis personalas
OHQ	Operacijų vadavietė
OPLAN	Operacijų planas
OPSCEN	Operacijų centras
OPS/EXE	Operacijų ir pratybų padalinys

PERS	Sekretoriatas
POL	Politikos skyrius
POL/PLS	Politikos ir planavimo valdyba
POL/REQ	Politikos ir reikalavimų skyrius
PRD	Gamybos skyrius

REQ	Reikalavimų skyrius
RES/SPT	Išteklių paramos skyrius

UN MLO

Jungtinių Tautų ryšių palaikymo karininkas

		ISSN 1725-5120
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		L 132

Leidimas lietuvių kalba	Teisės aktai	48 tomas 2005m. gegužės 26d.

Turinys		I Aktai, kuriuos skelbti privaloma	Puslapis
	*	2005 m. gegužės 23 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 785/2005, baigiantis dalinę tarpinę antidempingo priemonių, taikomų Kinijos Liaudies Respublikos kilmės silicio importui, peržiūrą	1
		2005 m. gegužės 25 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 786/2005, nustatantis kai kurių vaisių ir daržovių standartines importo vertes, kad būtų galima nustatyti įvežimo kainą	6
		2005 m. gegužės 25 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 787/2005, dėl cukranendrių cukraus importo licencijų išdavimo pagal kai kurias tarifines kvotas ir susitarimus dėl lengvatinių sąlygų	8
		2005 m. gegužės 25 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 788/2005, nustatantis galutinius eksporto grąžinamųjų išmokų tarifus ir paraiškų išduoti B eksporto licencijas patenkinimo procentą vaisių ir daržovių sektoriuje (pomidorai, apelsinai, citrinos ir obuoliai)	11
	*	2005 m. gegužės 25 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 789/2005, iš dalies keičiantis Komisijos reglamentą (EEB) Nr. 1858/93, nustatantį išsamias Tarybos reglamento (EEB) Nr. 404/93 dėl pagalbos schemos kompensuojant prekybos bananų sektoriuje pajamų netekimą taikymo taisykles	13
	*	2005 m. gegužės 25 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 790/2005, iš dalies keičiantis Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2406/96, nustatantį bendras pardavimo normas tam tikriems žuvininkystės produktams	15

Produktas	Gražinamųjų išmokų dydžiai (EUR/t neto)	Paraiškose nurodytų kiekių patenkinimo procentas
Pomidorai	30	100 %
Apelsinai	35	100 %
Citrinos	55	100 %
Obuoliai	37	100 %

		Aktai, priimti remiantis Europos Sąjungos sutarties V antraštine dalimi
	*	2005 m. gegužės 10 d. Tarybos sprendimas 2005/395/BUSP, iš dalies keičiantis Sprendimą 2001/80/BUSP dėl Europos Sąjungos karinio štabo įsteigimo	17